Rodyklė 
Priimti tekstai
Penktadienis, 2012 m. balandžio 20 d. - Strasbūras
Taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projektas. ITER finansavimas
 Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimas
 Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė
 Padėtis Malyje
 Padėtis Birmoje (Mianmare)
 Europos investicijų už Europos Sąjungos ribų teisinis saugumas
 Komisijos išorės pagalbos valdymo įgaliojimų perdavimo iš jos būstinės į delegacijas poveikis pagalbos teikimui
 Moterys ir klimato kaita
 Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.
 Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūra ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetų nustatymas

Taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projektas. ITER finansavimas
PDF 273kWORD 34k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projekto, III skirsnis – Komisija (08136/2012 – C7-0088/2012 – 2012/2011(BUD))
P7_TA(2012)0138A7-0097/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2011 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projektą, kurį Komisija pateikė 2012 m. sausio 27 d. (COM(2012)0031),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 26 d. priimtą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projekto (08136/2012 – C7-0088/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0097/2012),

A.  kadangi taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projekto tikslas – į 2012 m. biudžeto 08 20 02 straipsnį „Euratomas – Europos bendroji įmonė ITER – Branduolių sintezės energija (F4E)“ įrašyti 650 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų,

B.  kadangi šis biudžeto patikslinimas visiškai atitinka 2011 m. gruodžio mėn. Parlamento ir Tarybos priimtą susitarimą ITER projektui 2012–2013 m. skirti papildomai 1 300 mln. EUR,

1.  atsižvelgia į taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projektą;

2.  patvirtina be pakeitimų Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2012 projekto ir paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2012 galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2) OL L 56, 2012 2 29, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimas
PDF 323kWORD 100k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo (2011/2294(INI))
P7_TA(2012)0139A7-0057/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl naujausių pokyčių Europos aukštojo mokslo sistemose (SEC(2011)1063),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis' (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo modernizavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl besimokančio jaunimo judumo skatinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 14 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač į jų dalį „Nauja Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl universitetų ir įmonių dialogo. Naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7–0057/2012),

A.  kadangi ekonomikos krizė ir jos padariniai, susiję su griežtų taupymo priemonių taikymu bei biudžeto mažinimu, demografiniai pokyčiai, sparti technologijų raida ir atsirandantis naujų įgūdžių poreikis meta rimtus iššūkius Europos aukštojo mokslo sistemoms ir verčia jas imtis esminių reformų, kuriomis neturi būti daroma žala švietimo kokybei;

B.  kadangi žiniomis grindžiamoje visuomenėje ateitis priklauso nuo išsilavinimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų;

C.  kadangi reikia remti žmones, kurie iš naujo apgalvoja savo karjerą ir turi gerinti bei atnaujinti savo įgūdžius ir žinias sparčiau nei bet kada anksčiau siekiant duoti atsaką darbo rinkos iššūkiams ir atsižvelgiant į tai, kad profesinio mokymo programos, kurias galima ir reikėtų suderinti Europos lygmeniu, skiriasi nuo humanitarinių mokslų studijų bei tyrimų: jie ir toliau turi būti organizuojami iš esmės laisvai bei savarankiškai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių istorinius bei kultūrinius skirtumus ir į skirtingą dėstymą universitetinėse institucijose bei konkrečią jų misiją;

D.  kadangi strategijoje „Europa 2020“ numatyta, kad iki 2020 m. Europoje 40 proc. 30-34 metų žmonių turėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą ar baigti jam lygiavertes studijas, atsižvelgiant į tai, kad tokios kvalifikacijos bus reikalaujama 35 proc. visų darbo vietų; tačiau 2010 m. tokį išsilavinimą buvo įgiję tik 26 proc. visos ES darbo jėgos;

E.  kadangi daugiau nei 21 proc. jaunimo ES neturi darbo;

F.  kadangi 2010 m. ES 16,5 proc. jaunuolių nei mokėsi, nei dirbo;

G.  kadangi 2010 m. ES tretinį mokslą baigusių asmenų nedarbo lygis buvo 5,4 proc., palyginti su daugiau nei 15 proc. įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą; tačiau kadangi daugelyje valstybių dauguma aukštąjį mokslą baigusių diplomuotų specialistų turi vis ilgiau laukti, kol randa stabilų darbą,

H.  kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetus baigusių asmenų yra moterys, bet daugumą aukštų pareigų universitetuose (pvz., mokslų daktarų ar profesorių vietų) vis dar užima vyrai;

I.  kadangi moterys vadovauja tik 13 proc. aukštojo mokslo sektoriaus institucijų, o personalui vadovauja tik 9 proc. universitetų, todėl moterų įtaka priimant sprendimus mokslinių tyrimų srityje gerokai mažesnė;

J.  kadangi 75 iš 200 geriausių pasaulio universitetų yra ES valstybėse narėse,

K.  kadangi tik 200 iš 4 000 Europos aukštojo mokslo institucijų patenka tarp 500 geriausių pasaulyje;

L.  kadangi universitetai yra svarbus Europos turtas, kuriam beveik tūkstantis metų, ir kadangi jie svarbūs visuomenės pažangai ne tik dėl savo indėlio ekonomikai, o jų raida neturėtų priklausyti vien nuo prisitaikymo prie ekonominių poreikių, susijusių su dabartine ekonomikos organizavimo tvarka;

M.  kadangi reikėtų remti vienodas galimybes visiems jaunuoliams įgyti aukštąjį išsilavinimą ir mokytis;

N.  kadangi universitetai skatina asmens savarankiškumą bei kūrybiškumą ir labai daug prisideda prie tinkamo žinių naudojimo, todėl valstybės narės turi imtis visų veiksmų, kad kuo daugiau žmonių galėtų siekti aukštojo mokslo visiškai nediskriminuojami, visų pirma, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, rasiniu ar politiniu pagrindu;

O.  kadangi išsilavinimas, o ypač aukštasis mokslas ir tretinis mokslas, lemia nuostatų ir vertybių, kurios yra pilietinės visuomenės pagrindas, ugdymą;

P.  kadangi visų valstybių narių teisės aktuose aukštasis mokslas laikomas svarbiausia priemone kuriant Europos piliečių ateitį;

Q.  kadangi už švietimą atsakingos valstybės narės ir kadangi būtina užtikrinti aukštojo mokslo institucijų finansinę paramą, visų pirma, skiriant pakankamas viešąsias dotacijas;

R.  kadangi Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) kūrimas – svarbus uždavinys, kurį įgyvendinant būtų galima prisidėti prie Europos integracijos nepažeidžiant įvairių ES valstybių švietimo sistemų įvairovės ir vykdant su visuomene susijusius aukštojo mokslo uždavinius;

S.  kadangi siekdama stiprinti šią erdvę Europos Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį remdama valstybių narių veiksmus ir jų bendradarbiavimą šioje srityje;

Kintantis aukštojo mokslo institucijų vaidmuo

1.  ragina aukštojo mokslo institucijas mokymąsi visą gyvenimą (taip pat numatant ekonominę pagalbą ir įvairias studijų programas) integruoti į savo mokymo programas ir prisitaikyti prie studentijos, kuriai priklauso suaugusieji, vyresnio amžiaus žmonės, netradiciniai besimokantieji ir dieninių studijų studentai, turintys ir dirbti, ir studijuoti, taip pat neįgalieji, dėl to ragina aukštojo mokslo institucijas įgyvendinti programas, kurių tikslas būtų šalinti atsirandančias kliūtis ir trukdžius;

2.  ragina aukštojo mokslo institucijas atsižvelgti į tų specialistų, kurie, besimokydami visą gyvenimą, turi nuolat atnaujinti ir plėtoti savo įgūdžius, poreikius ir organizuoti bei tobulinti visoms socialinėms grupėms prieinamus kvalifikacijos kėlimo kursus, artimai bendradarbiauti su darbdaviais ir rengti kursus, kurie atitiktų darbo rinkos poreikius ir kurie sudarytų galimybę darbo neturintiems asmenims vėl mokytis;

3.  ragina universitetinio mokymo institucijas išsaugoti mokymo ir tiriamosios veiklos savarankiškumą, rengiant specialias studijų programas, kurios atitiktų įgūdžius lavinti norinčių specialistų poreikius;

4.  pakartoja, kad aukštasis mokslas gali paskatinti socialinę įtrauktį, aukštesnės socialinės padėties siekimą ir socialinį judumą; atsižvelgdamas į subsidiarumo principą ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas ir aukštojo mokslo institucijas dėti daugiau pastangų, kartu rengiant tinkamas finansinės paramos programas, plėtojant vienodas galimybes mokytis visiems, nuo pat mažens iki aukštojo mokslo, nediskriminuojamiems dėl lyties, tautybės, kalbos, religijos, negalios ar socialinio sluoksnio, pripažįstant daugiakultūriškumą bei daugiakalbystę, įskaitant gestų kalbas, pagrindinėmis ES vertybėmis, kurias reikia puoselėti;

5.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti aukštajam mokslui ir institucijoms, kurios paslaugas teikia tradicinėms tautinėms, etninėms ar kalbinėms mažumos, ypač daug dėmesio skiriant nykstančioms kultūroms ir kalboms, ir jas remti;

6.  ragina aukštojo mokslo institucijas skatinti studentus dalyvauti sporto veikloje;

7.  pabrėžia papildomą valstybinių, privačių ir religinių aukštojo mokslo institucijų vaidmenį visoje Europoje;

8.  pabrėžia demokratinių vertybių puoselėjimo svarbą, atkreipdamas dėmesį į tvirtų žinių apie Europos integraciją įgijimo ir buvusių totalitarinių Europos režimų, kaip bendros istorijos, supratimo svarbą;

9.  pabrėžia, kad reikia taip pat tęsti tradicinį švietimą vadovaujantis akademiniais principais, ir negalima leisti, jog švietimo sistema būtų visiškai priklausoma nuo darbo rinkos, nes turi būti ugdomos studentų etinės ir moralinės vertybės kartu rūpinantis mokslo pažanga;

10.  ragina valstybes nares bei aukštojo mokslo institucijas sukurti bendrą sistemą – taisykles, atsakomybę, politinius ir švietimo tikslus bei profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų prioritetus –, joje remti geriausią patirtį ir stengtis spręsti ryšių visuomenės keliamus uždavinius;

11.  pabrėžia, kad mokslo darbuotojai ir studentai, taip pat jų organizacijos ir asociacijos turi prisidėti prie aukštojo mokslo institucijų modernizavimo; pabrėžia, kad už išskirtinius rezultatus mokslinių tyrimų plačiąja prasme ir mokymo bei mokslo srityje reikėtų apdovanoti, nepamirštant ir tų aukštojo mokslo institucijų – pavyzdžiui, humanitarinių studijų fakultetų – kurios neprivalo laikytis vertinimo ir našumo kriterijų, taikytinų tik rinkos ekonomikoje reikalingiems įgūdžiams;

Informacija apie aukštojo mokslo institucijas

12.  pabrėžia, kad aukštojo mokslo kokybė ir aktualumas yra svarbi Europos intelektinio kapitalo visapusiško panaudojimo sąlyga;

13.  ragina nustatyti aiškius ir vienodus kriterijus, kad būtų galima parengti europinius aukštojo mokslo institucijų vertinimus, kurie padėtų būsimiems studentams sąmoningai pasirinkti mokymo instituciją ir suteiktų kompleksinės informacijos apie ją;

14.  pritaria Komisijos iniciatyvai bendradarbiaujant su visomis institucijomis, studentais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis imtis priemonės, padėsiančios daugeliu aspektų įvertinti aukštojo mokslo institucijas pagal įvairius kriterijus, pvz., ilgas aukštojo mokslo teikimo tradicijas, dėstymo kokybę, paramą studentams (stipendijas, konsultavimą, būstą ir kt.), fizinį ir informacijos bei ryšių prieinamumą, veiklą regionuose ir žinių perkėlimą; tačiau nepritaria tam, kad aukštojo mokslo institucijos būtų vertinamos pagal nevienodus veiklos rodiklius, kai nebūtų atsižvelgiama į mokymo programų bei švietimo sistemų įvairovę ir kalbų įvairovę Europos universitetuose;

15.  kartu pabrėžia, kad ši priemonė neturėtų būti susijusi vien tik su įprastų reitingų lentelių sudarymu ir kad vertinimo rezultatuose turėtų būti tinkamai atsižvelgta į konkrečias tų institucijų aplinkybes;

16.  siūlo apsvarstyti galimybę nustatyti suvienodintą sistemą akademinių standartų laikymuisi valstybinėse ir privačiose aukštojo mokslo institucijose stebėti ir vertinti;

Aukštojo mokslo sistemos finansavimas

17.  pabrėžia, kad aukštasis mokslas yra viešoji gėrybė, kuria puoselėjama kultūra, įvairovė, demokratinės vertybės ir asmeninis vystymasis, o studentai ruošiami tapti aktyviais piliečiais, kurie rems Europos sanglaudą;

18.  dar kartą primygtinai ragina valstybes nares siekti tikslo į švietimą investuoti 2 proc. BVP;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad aukštojo mokslo sistemos atnaujinimui labai svarbus privatus ir viešasis finansavimas; pabrėžia, kad esminė priemonė siekiant įveikti dabartinę ekonomikos krizę yra investavimas į aukštąjį mokslą Europoje; ragina valstybes nares ir aukštojo mokslo institucijas plėtoti šių institucijų stipendijų ir finansavimo programas ir kurti naujoviškus finansavimo mechanizmus, kuriais būtų galima prisidėti prie efektyvesnės aukštojo mokslo institucijų veiklos, siekiant papildyti viešąjį investavimą nedidinant naštos namų ūkiams ir padaryti, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems; apgailestauja, kad keliose valstybėse narėse švietimo biudžetai labai sumažinti ir kad nuolat didėja mokesčiai už mokslą, todėl labai daugėja studentų, kurių padėtis nestabili;

20.  ragina Europos Sąjungos 2014–2020 m. biudžete numatyti iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo skiriamas išlaidas aukštajam mokslui, susijusias su investicijomis į mokymo institucijų infrastruktūros plėtrą, ir investicijas mokymo institucijų personalui;

Perėjimas į darbo rinką baigus aukštąjį mokslą

21.  ragina aukštojo mokslo institucijas prisitaikyti prie naujų iššūkių kuriant naujų krypčių studijas, kuriose būtų atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, atsižvelgiant į mokslo ir technologijos plėtrą bei išlaikant reikiamą teorinių žinių ir praktinių gebėjimų santykį;

22.  ragina skatinti geriausią patirtį, kuria remdamosi aukštojo mokslo institucijos, įtraukdamos studentus, stiprina mokymą ir mokslinius tyrimus visose srityse ir padeda įgyti kitų svarbių įgūdžių, reikalingų profesinei veiklai, kad palengvintų aukštąjį mokslą baigusio jaunimo perėjimą į darbo rinką;

23.  ragina aukštąsias mokyklas sudaryti ir profesinio tęstinio mokymo galimybes, ir teikti atitinkamus studijų pasiūlymus abitūros neturintiems dirbantiesiems, taip siekiant sukurti papildomą potencialą reikiamam aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiui pasiekti;

24.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl kokybiškos stažuočių sistemos ir atkreipia dėmesį į sėkmingą „Erasmus“ stažuočių programą, kuria studentams suteikiama galimybė įgyti darbo patirties užsienyje, ir reikalauja, kad ši veikla būtų tęsiama kaip nauja programa ir sutvirtinta teikiant pakankamą finansavimą;

25.  ragina aukštojo mokslo institucijas ir institucijas, atsakingas už mokslo sektorių regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, stebėti darbo rinkos paklausos pokyčių tendencijas, kad būtų tinkamiau atsižvelgta į būsimus poreikius sudarant lavinimo galimybes;

26.  pabrėžia, kad norint nustatyti, kaip aukštasis mokslas tenkina darbo rinkos poreikius, reikia stebėti visą absolventų profesinį kelią; todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą padaryti tokius duomenis labiau prieinamais, visų pirma siekiant suteikti studentams reikalingą informaciją, kuri padėtų jiems pasirinkti studijų kryptį, o aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms – sudaryti ir po to plėtoti bendrojo išsilavinimo dalykų studijų ir specialiųjų profesinių įgūdžių ugdymo visą gyvenimą programas, nuolat palaikant dialogą ne tik su žinių gamyboje dalyvaujančiais subjektais, bet ir su visuomene bei valstybe;

27.  primygtinai ragina valstybes nares rinkti ir skelbti statistinius duomenis apie įvairių aukštojo mokslo laipsnių ir įsidarbinimo galimybių sąsają;

28.  ragina kurti tarptautinį duomenų banką, panašų į „AlmaLaurea“, kuriuo naudodamiesi absolventai atsirinktų tinkamas darbo, profesinio mokymo, studijų ir tiriamosios veiklos galimybes, teikiant studijų stipendijas ir studijų paskolas panaikinti ekonomines kliūtis iš esmės užtikrinant studentų lygybę, ir taip skatinti judumą ir įgūdžių bei darbo vietų pritaikomumą; primena, kad tinkama komunikacija atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant lengvą tokios informacijos prieinamumą studentams, absolventams, nedirbantiems, darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams;

29.  jaunimo garantijų programas laiko vertinga priemone, kuria sudaromos palankios sąlygos baigus aukštąjį mokslą pradėti dirbti, ir ragina valstybes nares šias programas įtraukti į savo nacionalines pereinamojo laikotarpio strategijas;

30.  primena svarbų struktūrinių fondų vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu jie gali atlikti; palankiai vertina komunikate „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933) pateiktą įsipareigojimą visiškai panaudoti turimus išteklius ir ragina aukštojo mokslo institucijas ir vietos valdžios institucijas pasinaudoti šia galimybe siekiant didinti paramą ir teikti daugiau konsultacijų į darbo rinką įsitraukiantiems studentams;

Lyčių pusiausvyra aukštajame moksle

31.  pažymi, kad Europos švietimo sistemose šiandien vis dar esama lyčių nelygybės, nors beveik visose šalyse įgyvendinama kovos su ja politika, kad tokia padėtis daro įtaką mokymosi rezultatams ir studijų programų bei profesijų pasirinkimui ir neigiamą poveikį ekonomikos augimui bei gerovei;

32.  nurodo, kad daugelis profesines ir vidurines mokyklas lankančių moterų vis dar renkasi tradicinius lyčių vaidmenis atspindinčias specialybes; dėl to pažymi, kad siekiant kovoti su vis dar gajais stereotipais būtinas geresnis profesinis orientavimas;

33.  primena, kad dėl to, jog moterų aukštojo mokslo kvalifikacija nepakankamai paklausi, jos daug dažniau dirba darbus, kuriems jų kvalifikacija per aukšta ir už kuriuos joms mokamas per mažas užmokestis, taigi galiausiai moterys ima dirbti nenuolatinį darbą arba tampa bedarbėmis, dėl to savo karjeros pradžioje darbo rinkoje patenka į nepalankią padėtį, skatinančią suktis nelygybės darbo užmokesčio srityje rate;

34.  primena, kad visose valstybėse narėse vis dar imamasi mažai iniciatyvų siekiant informuoti apie lyčių lygybę ir remti ją švietimo srityje; siūlo dėstytojams rengti specialius mokymus vyrų ir moterų lygybės tema;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų dalijimasis buities ir šeimos pareigomis yra vyrų ir moterų lygybės užtikrinimo ir būtina pažangos šioje srityje sąlyga; ragina universitetus ir aukštojo mokslo institucijas pripažinti, kad besimokančios moterys gali turėti specialių papildomų pareigų, nesusijusių su mokslu, pavyzdžiui, rūpintis mažais vaikais ar vyresnio amžiaus giminaičiais; pabrėžia, kad universitetai turi teikti tėvams, ypač motinoms, pakankamai aukštos kokybės, įperkamų ir prieinamų vaikų priežiūros paslaugų, įskaitant bendruomenių centrus, taip suteikdami daugiau galimybių vienodomis sąlygomis studijuoti ir dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje; taip pat ragina diegti įvairesnius studijų modulius, pavyzdžiui, studijų ne visą darbo dieną ir nuotolinio mokymosi modulius, ir atsižvelgdamas į tai primena valstybėms narėms ir ES institucijoms, kad jos turėtų didinti mokymuisi visą gyvenimą skiriamą finansinę paramą, siekdamos sudaryti galimybes studentėms tęsti studijas, vėl įsitraukti į darbo rinką ir suderinti profesinius bei asmeninius įsipareigojimus;

Bendradarbiaujančios aukštojo mokslo institucijos

36.  ragina aukštojo mokslo institucijas intensyviau bendradarbiauti su savo regionais ir, siekiant sustiprinti regioninę plėtrą, imtis bendros veiklos su regionų valdžios institucijomis, vietos tarybomis, viešosiomis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad taip būtų sustiprinami aukštųjų mokyklų ir darbdavių mainai;

37.  ragina valstybes nares ir jų centrinės bei regioninės valdžios institucijas į tarpvalstybinį bendradarbiavimą įtraukti aukštojo mokslo institucijas ir jas remti;

38.  ragina valstybes nares sustiprinti žinių trikampio (švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų) sąsają, kuri yra pagrindinis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo aspektas;

39.  pažymi, kad aukštojo mokslo mokymo programų ir mokslinių tyrimų programų parengimas turėtų išlikti universitetų užduotis, kurią jie atliktų atsižvelgdami į darbo rinkos poreikius, susijusius su įsidarbinimo galimybėmis;

40.  teigiamai vertina Komisijos paramą žinių sąjungoms ir sektorių įgūdžių sąjungoms, kuriose aukštojo mokslo institucijos ir įmonės informacija keičiasi kurdamos mokymo programas, skirtas spręsti įgūdžių stokos problemoms; ragina įmones ir verslininkus, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, aktyviai plėtoti partnerystę su aukštojo mokslo institucijomis studentams ir dėstytojams suteikiant galimybę vykti į aukštos kokybės stažuotes ir pasinaudojant bendraisiais kitose srityse pritaikomais dėstytojų įgūdžiais; tačiau pakartoja, kad universitetinės institucijos kuria kultūrinį turinį, kuris apima ne tik į įgūdžius, bet ir bendrąsias žinias, susijusias su intelektiniu tikrovės patyrimu ir bendrosiomis žmonijos vertybėmis;

41.  ragina įsipareigoti kurti lankstesnius ir naujoviškesnius mokymo ir mokymosi metodus, pagal kuriuos daugiausia dėmesio visada būtų skiriama studentų poreikiams;

42.  pažymi, kad būtina plėtoti tarpvalstybinį aukštojo mokslo institucijų ir įmonių bendradarbiavimą studentų būsimos profesinės veiklos siekimo programų srityje, nurodant konkrečias plėtros, lūkesčių ir iššūkių, su kuriais jie susidurs darbo rinkoje, kryptis;

43.  pabrėžia, kad reikia kurti mechanizmus ir valdymo strategijas, skirtus palengvinti naujoviškų idėjų ir mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimą į visuomenę ir verslą ir sudaryti visuomenei bei įmonėms galimybę prisidėti prie aukštojo mokslo sprendžiant dabartinių ir ateities įgūdžių ir naujovių poreikio klausimus, atsižvelgiant į viso pasaulio geriausią patirtį; nurodo, kad yra pavojus, jog esant tokiam ryšiui geresnes finansavimo galimybes įgytų inovacijas ir technologijas kuriančios tyrimų ir mokslo institucijos ir nukentėtų labiau su humanitariniais mokslais susijusios švietimo institucijos;

44.  dar kartą patvirtina demokratinio valdymo, kaip pagrindinio būdo siekiant užtikrinti akademinę laisvę ir skatinti visus subjektus aktyviai dalyvauti aukštojo mokslo institucijų veikloje, svarbą;

45.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant reikia užtikrinti skaidrumą, vienodą teisių ir pareigų paskirstymą bendradarbiaujantiems partneriams ir aukštosioms mokykloms, taip pat darnų atstovaujamumo principą, siekiant užtikrinti nepriklausomą ir akademiniais principais pagrįsta autonomišką aukštųjų mokyklų kaip viešosios gėrybės veiklos organizavimą ir plėtrą;

46.  kartu pabrėžia, kad vykdant bet kokius bendradarbiavimo projektus reikia laikytis aukštųjų mokyklų, jų darbuotojų ir studentų demokratijos ir savivaldos principo ir jį išlaikyti;

47.  todėl mano, kad aukštosios mokyklos ir joms priklausančios institucijos turi viešai teikti informaciją apie bendradarbiavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis;

48.  pabrėžia aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir Europos savanorių tarnybomis svarbą skatinant studentų pilietines nuostatas ir aktyvų jų dalyvavimą darbe, skirtame nevyriausybiniam sektoriui;

49.  pabrėžia sporto svarbą švietimo procese; ragina valstybes nares remti ir skatinti studentus užsiimti sportu ir didinti paramą mėgėjų sporto programoms;

50.  nurodo, kad aukštojo mokslo institucijų ir jų partnerių versle ir visuomenėje bendradarbiavimo mastas ir intensyvumas skirtingose valstybėse narėse, institucijose ir mokslo srityse labai skiriasi;

51.  pabrėžia, kad reikia nuolat investuoti siekiant išlaikyti švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsają; pabrėžia, kad svarbu ir toliau palaikyti ir plėsti Europos inovacijos ir technologijos institutą bei jo žinių ir inovacijų bendrijas;

52.  pabrėžia kultūros ir aukštojo mokslo svarbą ir ragina specialius humanitariniams mokslams taikomus kriterijus įtraukti diegiant inovacijas ir atliekant mokslinius tyrimus;

53.  pabrėžia, kad reikia įtraukti aukštojo mokslo institucijas ir teikti paramą studentų iniciatyvoms bei pagalbą koordinuojant šiuos veiksmus su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, įmonėmis ir vietos valdžios institucijomis iš įvairių valstybių narių;

Abipusis kvalifikacijų pripažinimas

54.  pripažįsta didelę ir turtingą aukštojo mokslo institucijų Europoje įvairovę; ragina valstybes nares ir šias institucijas kurti aiškius, integruotus būdus, kuriais naudodamiesi besimokantieji galėtų lengviau pereiti nuo kitų išsilavinimo rūšių prie aukštojo mokslo, o mokydamiesi rinktis skirtingas kryptis ir institucijų rūšis;

55.  tačiau pabrėžia, kad būtina išsaugoti mokymo galimybių ir programų, švietimo sistemų, pedagoginių metodų ir universitetų sistemų įvairovę ES; taigi laikosi nuomonės, kad būtina nacionaliniu mastu parengti kvalifikacijų sistemas ir tuo pačiu skatinti visose valstybėse narėse abipusiškai pripažinti diplomus ir kvalifikacijas;

56.  primygtinai ragina visas ES valstybes įgyvendinti nacionalines kvalifikacijų sistemas, susijusias su EHEA kvalifikacijų sistema, ir plėtoti bei finansiškai remti tarpusavio pripažinimo principą;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad studentų judumas, visų pirma jų studijos kitose aukštosiose mokyklose pagal ERASMUS programą, padeda keistis gerąja patirtimi, taigi skatina aukštojo mokslo modernizavimą; todėl pažymi, kad būtina, jog pagrindinėje aukštojoje mokykloje būtų pripažinta kvalifikacija, įgyta studijuojant kitose aukštosiose mokyklose;

58.  remia Komisijos pasiūlymą gerinti studijų užsienyje pripažinimą, stiprinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS); prašo ES ir valstybių narių dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingesnio pripažinimo ir geresnio koordinavimo, taip pat studijų baigimo dokumentų srityje;

Judumo skatinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje ir už jo ribų

59.  pakartoja, kad aukštasis mokslas yra bendra Europos viešoji gėrybė ir kad valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir ES prisiima bendrą atsakomybę plėsdamos ir stiprindamos Europos aukštojo mokslo erdvę (EHEA), Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) ir Bolonijos procesą;

60.  pabrėžia, kad didesnis valstybių narių koordinavimas aukštojo mokslo srityje (taip pat teikiant tvirtą finansinę ir politinę paramą sprendimams dėl bendrųjų pagrindinių mokymo programų ir aiškiai apibrėžiant mokymosi rezultatus) yra išankstinė sąlyga siekiant su galimybe įsidarbinti ir augimu Europoje susijusių tikslų; ragina valstybes nares stiprinti savo atitinkamų ministerijų bendradarbiavimą siekiant atnaujinti dabartines mokymo programas, kad jos tenkintų darbo rinkos poreikius;

61.  atkreipia dėmesį į būtinybę bendradarbiauti EHEA ir EMTE, kaip priemonę universitetų mokslinių tyrimų programoms gamtos ir humanitarinių mokslų srityse remti;

62.  reikalauja didinti EHEA ir EMTE patrauklumą studentams ir tyrėjams iš viso pasaulio ir stiprinti bendradarbiavimą švietimo ir judumo darbuotojų bei studentų lygiu klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač tomis šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (EKP), arba turinčioms tiesiogines sienas su ES, siekiant paversti EHEA makroregioniniu ir pasauliniu profesinio mokymo ir žinių centru, ypač keičiantis profesinio mokymo programomis;

63.  prašo Komisijos pasiūlyti sukurti Europos ir Viduržemio jūros regionui skirtas „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ programas, kurių tikslas būtų skatinti tarptautinį studentų judumą abiejose Viduržemio jūros pakrantėse;

64.  ragina leisti judumo, mainų, tyrimų ir praktikos programose dalyvauti studentams iš valstybių, dalyvaujančių Rytų partnerystės programoje;

65.  primena, kad svarbus ir studentų, ir dėstytojų judumas, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją daryti pažangą ES vizų kodekso klausimu;

66.  primena tikslą, pagal kurį iki 2020 m. 20 proc. Europos absolventų turėtų būti judūs, ir pabrėžia kalbų, kaip būtinos sąlygos didėjančiam judumui EHEA ir įsidarbinimo galimybėms, svarbą;

67.  palaiko kalbų ir gestų kalbos mokymo, įskaitant vietos ir regioninių kalbų mokymo ir vystymo, stiprinimą EHEA kaip išankstinę tikros daugiakultūriškumu ir daugiakalbyste grindžiamos ES pilietybės plėtros sąlygą;

68.  pabrėžia, kad kiekvienos valstybės narės aukštojo mokslo sistemai svarbu užtikrinti aukštą dėstymo kokybės lygį, kad studentų judumo galimybių augimas nesutaptų su vadinamojo protų nutekėjimo reiškinio sustiprėjimu, nes kai kuriose ES šalyse jis jau tapo tikra socialine problema;

69.  nurodo, kad nuolatinius vakarų ir vidurio rytų Europos aukštojo mokslo sistemų skirtumus privaloma spręsti taikant tikros integracijos priemones ir to siekiant skatinti ir remti tarpvalstybinį aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą; taigi ragina Komisiją parengti strategiją ir profesinį bei finansinį šių regioninių skirtumų mažinimo veiksmų planą;

70.  ragina valstybes nares, ES ir Europos aukštojo mokslo sistemas įvertinti galimybę skatinti į studijų ciklą įtraukti privalomo mokymosi kitos valstybės narės universitete laikotarpį;

71.  pakartoja principą, kad paskolų programos negali pakeisti stipendijų sistemų, taikomų siekiant suteikti daugiau galimybių visiems studentams įgyti išsilavinimą, neatsižvelgiant į jų socialinį sluoksnį;

72.  prašo Komisijos labiau paaiškinti pasiūlymą sukurti finansinę priemonę, skirtą padėti studentams gauti finansavimą magistrantūros studijoms ne savo buveinės valstybėje narėje, neatsižvelgiant į šių studentų socialinį sluoksnį ir finansines galimybes; reikalauja, kad visose valstybėse narėse būtų suteikta galimybė sąžiningai ir skaidriai gauti informaciją apie sistemą;

73.  pritaria Komisijos pasiūlymui kitoje daugiametėje finansinėje programoje didinti ES biudžeto dalį, skirtą švietimui, mokymui, moksliniams tyrimams ir jaunimui, ir taip prisidėti prie valstybių narių veiksmų atsižvelgiant į tai, kad investicijos į švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus yra svarbiausia priemonė siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pažangaus, tvaraus ir integracinio Europos augimo;

o
o   o

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/educ/126375.pdf.
(2) OL C 199, 2011 7 7, p. 1.
(3) OL C 70, 2011 3 4, p. 1.
(4) OL C 135, 2010 5 26, p. 2.
(5) OL C 135, 2010 5 26, p. 12.
(6) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(7) http://ec.europa.eu/eu2020/pdf/council_conclusion_17_june_en.pdf.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0466.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0230.
(10) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0092.
(13) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 95.
(14) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 18.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0072.


Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė
PDF 324kWORD 107k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos. E. valdžia kaip pradininkė (2011/2178(INI))
P7_TA(2012)0140A7-0083/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bendrijos acquis vidaus rinkos ir informacinės visuomenės srityje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės: „2015.eu“(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 31 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl strategijos „Europa 2020“, įskaitant skaitmeninę darbotvarkę (7 punktas),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 23 d. Komisijos paskelbtą dokumentą „Standartais grindžiamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) viešųjų pirkimų vadovas. Gerosios patirties elementai“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos naudojimasis elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo privalumais“ (COM(2010)0712),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA)(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas. IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios“ (COM(2010)0743),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas – Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo strategija (1 priedas) ir Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo sistema (2 priedas)“ (COM(2010)0744),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui“ (COM(2006)0173),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (COM(2011)0163),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Europos apsauga nuo didelio masto kibernetinių antpuolių ir veiklos sutrukdymo – geresnė parengtis, didesnis saugumas ir atsparumas“(COM(2009)0149),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. paskelbtą Komisijos Atvirųjų duomenų paketą, kurį sudaro: Komisijos komunikatas „Atvirieji duomenys. Inovacijų, augimo ir skaidrios valdysenos variklis“, Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (COM(2011)0877) ir 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos atliktą tyrimą (Vickery tyrimas) dėl viešojo sektoriaus informacijos ekonominio poveikio,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės (COM(2011)0635),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nuosekli pasitikėjimo e. prekybos ir internetinių paslaugų skaitmenine bendrąja rinka kūrimo sistema“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žalioji knyga. Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“ (COM(2011)0941),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 22 d. paskelbtą Europos skaitmeninės darbotvarkės 2011 m. metinę pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 30 d. paskelbtą tyrimą „Socialinis IRT poveikis“ (SMART 2007/0068),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą Ekonominio IRT poveikio ataskaitą (SMART 2007/0020),

–  atsižvelgdamas į Komisijai parengtą ataskaitą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas. Pažangos ataskaita“ (SMART 2008/0042), paskelbtą 2009 m. lapkričio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Švedijos 2009 m. lapkričio 10 d. išvadas, patvirtintas Visbio konferencijoje, dėl galimybių padaryti poveikį 2015 m. e. Sąjungai,

  atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Švedijos 2009 m. rugsėjo mėn. paskelbtą pranešimą „Ekologiška žinių visuomenė. Europos būsimos žinių visuomenės IRT politikos darbotvarkė iki 2015 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 5 d. paskelbtą Komisijos ataskaitą „Nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos. Viešų konsultacijų ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „E. parašo ir e. atpažinties veiksmų planas, skirtas tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimui bendrojoje rinkoje palengvinti“ (COM(2008)0798),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0083/2012),

A.  kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) daro didelį tiesioginį ir netiesioginį poveikį politiniam, ekonominiam, socialiniam, kultūriniam ir kasdieniam ES piliečių gyvenimui; kadangi konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka, kurioje būtų panaikinamos visos tarpvalstybinių e. paslaugų teikimo kliūtys ir nebūtų iškreiptos konkurencijos, ES piliečiams būtų labai naudinga;

B.  kadangi e. valdžia apima visas technologijas ir bet kokį duomenų naudojimą informaciniais bei orientaciniais tikslais ir administraciniams veiksmams vykdyti e. erdvėje;

C.  kadangi IRT sektoriuje tiesiogiai sukuriama 5 proc. ES BVP, kurio rinkos vertė – 660 mlrd. EUR per metus, tačiau IRT indėlis į bendrą produktyvumo augimą yra kur kas didesnis (tiesioginis IRT sektoriaus indėlis – 20 proc., IRT investicijų – 30 proc.);

D.  kadangi elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės nevienodos ir vis dar plačiai nesinaudojama šių taisyklių teikiama nauda;

E.  kadangi IRT gali daug padėti įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ypač užimtumo, tvaraus ekonomikos ir produktyvumo augimo, didesnių galių piliečiams suteikimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, energetikos, inovacijų ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat sprendžiant didelius visuomenės uždavinius;

F.  kadangi MVĮ skaitmeninėje rinkoje atlieka itin svarbų vaidmenį;

G.  kadangi nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos yra ekonomiška ir ekologiška priemonė, skirta viešųjų ir privačių įmonių kompiuterinės veiklos rezultatams gerinti ir duomenų tvarkymo sąnaudoms bei jų saugojimo išlaidoms mažinti, ir ši priemonė labai naudinga, bet ją taikant vartotojas prie serverio prisijungia nepakankamai saugiai ir tam tikru mastu nekontroliuoja padėties;

H.  kadangi iš 2011 m. skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės matyti pažanga, bet 26 proc. ES piliečių niekada nėra naudojęsi internetu, o iš grupėms, kurių padėtis nepalanki, priklausančių asmenų internetu naudojosi tik 48 proc.;

I.  kadangi skaitmeninė atskirtis, ar tai būtų prieigos prie interneto atskirtis, ar skaitmeninio raštingumo bei įgūdžių atskirtis, daro tiesioginį poveikį e. valdžios įdiegimui ir kenkia piliečių dalyvavimui visuomenės gyvenime bei demokratiniuose procesuose;

J.  kadangi konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos priemonėmis būtina užtikrinti sėkmingą itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir telekomunikacijų tinklų plėtojimą visuose ES regionuose ir panaikinti valstybių narių vidaus ir tarpusavio infrastruktūros išplėtojimo lygio skirtumus siekiant užtikrinti retai apgyvendintų regionų demografinį tvarumą;

1.  žino, kad IRT sektorius daug prisideda palaikant ES pramonės politikos, inovacijų, augimo, konkurencingumo ir prekybos pusiausvyrą;

2.  pabrėžia, kad skaitmeninėje strategijoje svarbiausia – vartotojai ir kad ES būtina didinti vartotojų informuotumą, stiprinti vaidmenį, dalyvavimą, perspektyvas ir pasitikėjimą saugos, saugumo ir privatumo užtikrinimu informacinėje visuomenėje ir plėtoti su IRT susijusį žmogiškąjį kapitalą;

3.  dar kartą patvirtina, jog e. valdžia suteikia Europos Sąjungos piliečiams didesnių galių, padeda pertvarkyti ir modernizuoti viešąjį administravimą, kad jis būtų skaidresnis ir atskaitingesnis ir kad būtų sumažintos viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos;

4.  pabrėžia, kad kliūtys įdiegti e. valdžią yra nebūtinai tik technologinės, bet ir organizacinės, politinės, teisinės ir kultūrinės, ir kad sprendimų bei praktikos sėkmė paprastai labai priklauso nuo vietos sąlygų;

5.  pabrėžia, kad Europos e. valdžios erdvės kūrimas gali būti esminė programos „Horizontas 2020“ darbotvarkės dalis, remiant ekonominio ir socialinio augimo sklaidą, skatinant inovacijų ir žmogiškojo kapitalo plėtojimą ir padedant spręsti ES patiriamas visuomenines ir politines problemas;

6.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į skaitmeninę atskirtį ir siekti ją pašalinti;

7.  pažymi, kad teikiant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas galima naudotis bendra kompiuterinių išteklių baze ir kad šiuos kompiuterinius išteklius galima greitai perduoti įdedant mažiausiai valdymo pastangų ir paslaugų teikėjui atliekant mažiausiai veiksmų, taip pat pažymi, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos veiksmingos dėl to, jog teikiamos lanksčiai, jomis užtikrinamas našumas ir jas teikiant saugoma aplinka, tačiau visų pirma jos turi būti techniškai patikimos ir tvarios;

E. valdžios veiksmų planas

8.  pritaria 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planui, Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo strategijai ir Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo sistemai; ragina valstybes nares skubiai tęsti nacionalinės strategijos derinimą su šia labai svarbia politika;

9.  pritaria bendram tikslui, kad 2015 m. e. valdžios paslaugomis būtų naudojamasi gausiau, t. y. kad jomis naudotųsi 50 proc. gyventojų (dabar naudojasi 41 proc.) ir 80 proc. verslo subjektų (dabar naudojasi 75 proc.), tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares šiuos tikslinius rodiklius laikyti minimalia riba;

10.  ragina kurti specialias programas ir e. valdžios platformas siekiant apsaugoti ir skatinti vietos, regionų, etninių grupių ir kalbų įvairovę;

11.  apgailestauja dėl to, kad, skaitmeninės darbotvarkės 2011 m. rezultatų suvestinės duomenimis, tik 50 proc. e. valdžios vartotojų formas pildė internetu;

12.  atkreipia dėmesį į BVP ir galimybės naudotis e. valdžios paslaugomis sąsają ir ragina suteikti tinkamą finansavimą e. valdžios plėtrai ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu;

13.  pabrėžia, kad piliečiai ir įmonės internetu vis gausiau naudojasi per mobiliuosius prietaisus, ir ragina užtikrinti, kad e. valdžios paslaugos būtų prieinamos ir pritaikytos įvairiems paslaugų teikimo kanalams, įskaitant skambučių centrus ir mobilųjį internetą (mobiliąją valdžią);

14.  nurodo, kad siekiant sėkmingos e. valdžios būtina dideliu mastu integruoti ir gerinti administravimo procesus, atsižvelgiant į teisę į vietos savivaldą visais administravimo lygmenimis ir apimant kelis lygmenis;

15.  pabrėžia, kad e. valdžia itin naudinga ES piliečiams ir verslininkams, ypač MVĮ, kurios, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą ES, šiuo metu dažnai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis, o e. valdžia padeda mažinti administravimo išlaidas ir naštą, didinti našumą, veiksmingumą, konkurencingumą, skaidrumą, atvirumą, politikos veiksmingumą ir palankesnes sąlygas vykdyti procedūras ir jas supaprastinti; be to, e. valdžia turėtų padėti kurti sinergiją ir dalytis įmonių ištekliais bei pajėgumais, taip užtikrinant didesnį profesinį MVĮ bendradarbiavimą;

16.  ragina valstybes nares ir Komisiją paskelbti naudojant viešąjį finansavimą gautus duomenis kompiuteriu apdorojamu pavidalu (ir realiu laiku) bei taikant atvirąsias licencijas, siekiant sudaryti sąlygas akademinei visuomenei, įskaitant studentus, plačiajai visuomenei ir siekiant mokslinių tyrimų ir verslo plėtros tikslų novatoriškai pakartotinai panaudoti viešojo sektoriaus informaciją, tokiu būdu taip pat didinant skaidrumą;

17.  nurodo, kad sąvoka „viešieji administraciniai duomenys“ iki šiol aiškiai neapibrėžta ir kad norint ją tiksliai apibrėžti būtina viešai diskutuojant pasiekti bendrą sutarimą;

18.  ragina Komisiją imtis visų priemonių siekiant, kad Direktyva 2003/98/EB ir toliau nebūtų taikoma švietimo institucijoms bei kultūrinėms įstaigoms;

19.  pažymi, kad didžiosios kliūtys tarpvalstybiniu mastu naudotis viešojo administravimo institucijų teikiamomis e. paslaugomis susijusios su e. atpažinties ir e. parašo naudojimu ir kad ES lygmeniu sąveikumas yra per mažas;

20.  mano, kad norint užtikrinti veiksmingas tarpvalstybines dvikryptės ir (arba) automatinės administravimo institucijų bei piliečių ir (arba) verslo subjektų sąveikos e. valdžios paslaugas ES mastu reikia aiškios ir nuoseklios e. tapatumo nustatymo, e. atpažinties ir e. parašo abipusio pripažinimo ES teisinės sistemos;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat informuoti piliečius apie veikiančius ES portalus, pavyzdžiui apie Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) ir portalą „Jūsų Europa“, nes dėl dabartinio informacijos trūkumo vilkinama tolesnė verslo aplinkos ir vartotojų apsaugos plėtra, visų pirma tarpvalstybinėje srityje;

22.  ragina Komisiją stebėti visas esamas internetines problemų sprendimo priemones ir savo bei valstybių narių informacijos portalus, taip pat juos susieti ar sujunti, jeigu tai įmanoma; rekomenduoja kurti naujus interneto portalus tik tuo atveju, jeigu nepagrįsta juos integruoti į esamas priemones;

23.  teigiamai vertina e. parašo ir e. atpažinties veiksmų plano ir STORK bandomojo projekto patvirtinimą ir jų naudą siekiant tarpvalstybinių viešųjų paslaugų sąveikumo; ragina Komisiją persvarstyti e. parašo direktyvą, taip pat ragina priimti sprendimą, kuriuo būtų užtikrintas abipusis e. atpažinties ir e. tapatumo nustatymo pripažinimas;

24.   pabrėžia, kad švietimo ir kultūros įstaigose, kuriose tvarkomi duomenys, reikia suteikti individualias prieigos prie asmens duomenų teises, siekiant juos apsaugoti nuo neteisėtų naudotojų;

25.  mano, kad e. parašo sąveikumas e. valdžios požiūriu turi teisinių aspektų (e. parašo naudojimas viešajame sektoriuje (e. parašo direktyvos 3 straipsnio 7 dalis), parašo, autentiškumo patvirtinimo, priežiūros ir akreditavimo santykio dilema, nacionalinė perspektyva, saugumo lygis ir parašo tinkamumas), taip pat techninių aspektų (pažymėjimų identifikatoriai, parašo rūšis, parašo formatas, parašo patvirtinimas); mano, jog plėtojant taikomąsias programas, kad parašo patvirtinimo tikslais būtų užtikrinamos visiškai sąveikios Europos e. parašo paslaugos, labiausiai rekomenduotina sukurti Patvirtinimo institucijų federaciją, kuri koordinuotų valstybių nacionalinių patvirtinimo institucijų(6) veiklą;

26.  pažymi, kad Komisija įgaliojo Europos standartizacijos komitetą (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetą (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI) atnaujinti ir racionalizuoti Europos e. parašo standartizavimo sistemą; ragina Komisiją pateikti Parlamentui kasmetę pažangos ataskaitą, grindžiamą Europos standartizacijos įstaigų du kartus per metus pateikiamomis ataskaitomis;

27.  ragina valstybes nares Europos švietimo institucijose sukurti atvirą mokomąją programinę įrangą, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi, ir kurti interneto platformas, skirtas bendradarbiauti lavinimo medžiagos ir išteklių klausimais, kurios būtų nemokamos besimokantiems ir kurias sudarant būtų tinkamai atsižvelgiama į duomenų apsaugos ir autorių teisių taisykles;

28.  pabrėžia, kad e. valdžios taikomosios programos turėtų būti persvarstytos ir prireikus pakeistos siekiant jas padaryti prieinamas ir rezidento statuso neturintiems vartotojams; pabrėžia, kad sąveikumo reikia vietos, regioniniu, valstybės narės ir ES lygmenimis;

29.  mano, kad e. valdžios taikomųjų programų sąveikumui užtikrinti būtinas svarbiausios šalies privačios infrastruktūros sąveikumas, įgyvendinamas įdiegus Europos patvirtinimo paslaugą (Europos tiltą);

30.  teigiamai vertina pradėtas viešas konsultacijas dėl IRT standartizavimo ir viešųjų pirkimų sąsajų gairių projekto ir ragina šia tema pateikti pasiūlymą;

31.  ragina valstybes nares parengti nacionalines e. valdžios strategijas, atitinkančias e. valdžios veiksmų plano ir skaitmeninės darbotvarkės tikslus ir tikslinius rodiklius, kaip priemonę Europos bendrajai skaitmeninei rinkai ir Europos e. valdžios erdvei kurti;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojant Europos e. valdžios veiksmų planą, infrastruktūrą ir paslaugas visais lygmenimis turi būti laikomasi saugumo reikalavimų ir garantuojamas didžiausias įmanomas privatumo ir asmens bei finansinių duomenų apsaugos lygis siekiant užkirsti kelią bet kokiai neteisėtai jų stebėsenai;

33.  ragina valstybes nares pasitelkiant IRT priemones gerinti skaidrumą, atskaitingumą ir piliečių dalyvavimą, didinti veiksmingumą ir konkurencingumą, mažinti administravimo naštą, laiką ir išlaidas, tobulinti administravimo procesus, mažinti anglies junginių išmetimą, taupyti viešuosius išteklius ir prisidėti prie aktyvesnės dalyvaujamosios demokratijos kartu stiprinant pasitikėjimą kitais ir savimi;

34.  ragina valstybes nares įpareigoti viešuosius subjektus užtikrinti galimybę susipažinti su duomenimis įrengiant viešųjų duomenų saugyklas ir sudarant jų katalogus bei užtikrinant, kad būtų nustatytos informacijos atskleidimo ir pakartotinio naudojimo taisyklės atsižvelgiant į autorių teisių nuostatas ir į duomenų bazių apsaugos teisės aktus;

35.  ragina valstybes nares diegti vieno langelio sistemas ir tarpinius subjektus, kad vidaus ir tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų vartotojai turėtų sklandžiai veikiančius, integruotus ir lengvai prieinamus informacijos centrus;

36.  pabrėžia, kad e. valdžia gali pagerinti mūsų demokratijos kokybę ir kad jos indėlis gali būti svarbus siekiant užtikrinti aktyvesnį piliečių, ypač jaunųjų kartų atstovų, ir verslo subjektų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime bei demokratiniuose procesuose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad reikėtų skatinti bandomąsias konsultacijas arba referendumus, visų pirma vietos lygmeniu;

37.  palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų programinė įranga, sukurta Komisijos iniciatyva pagal ISA programą ir skirta tam, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. norintys pasirašyti asmenys galėtų pareikšti savo paramą siūlomai piliečių iniciatyvai internete, taip pat tam, kad peticijos rengėjai galėtų ją naudodami valdyti parašų rinkimo, saugojimo ir pateikimo procesus; atsižvelgdamas į tai norėtų, kad būtų kuo greičiau įgyvendintos e. valdžios strategijos;

38.  pabrėžia, kad tarpvalstybinėms sąveikioms e. valdžios paslaugoms turėtų būti būdinga novatoriška architektūra ir technologijos (nuotolinės viešosios paslaugos ir į paslaugas orientuota architektūra), ir ragina atnaujinti su IPv6 susijusią e. valdžios infrastruktūrą ir internetines visuomeninės svarbos paslaugas;

39.  pripažįsta dideles nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų teikiamas galimybes įmonėms ir atskiriems piliečiams; vis dėlto pabrėžia, kad vis dažniau naudojantis nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugomis turi būti užtikrinta informacinių technologijų išteklių perkėlimo priežiūra ir vykdoma griežta prieigos prie serverių ir duomenų kontrolė, be kita ko, siekiant užkirsti kelią kitų asmenų galimybėms be leidimo pasinaudoti duomenimis komerciniais tikslais, todėl būtina šiuos klausimus spręsti vykdant Komisijos siūlomą ES duomenų apsaugos taisyklių reformą (COM(2012)0011), COM(2012)0010);

40.  pabrėžia, kad saugi tarpvalstybinė e. valdžios sistema yra sudedamoji ypatingos svarbos Europos infrastruktūros objektų apsaugos programos dalis; ragina įgyvendinti pakankamas priemones, kad būtų užtikrinta duomenų ir privatumo apsauga ir kuo labiau sumažintas pažeidžiamumas kibernetinių atakų atveju; pripažįsta svarbų vaidmenį, kuris tenka Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai padedant ES ir valstybėms narėms stengtis teikti saugias ir stabilias e. valdžios paslaugas; ragina pradėti taikyti realią demokratinę duomenų naudojimo ir taikomų metodų stebėseną;

41.  teigiamai vertina IDA, IDABCD bei ISA programų ir Konkurencingumo ir inovacijų programos didelio masto bandomųjų projektų, taip pat forumo „ePractice“ indėlį kuriant ir įgyvendinant sąveikius tarpvalstybinius sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ilgalaikį šių veiksmų tvarumą;

42.  teigiamai vertina ir remia pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo beveik 9,2 mlrd. EUR skiriama investicijoms į spartaus ir labai spartaus plačiajuosčio interneto tinklus ir į europines skaitmenines paslaugas remti; per Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus skirta subsidijų kurti infrastruktūrai, kurios reikia e. tapatybės, e. atpažinties technologijoms, e. valdžiai, e. viešajam pirkimui, e. sveikatai, e. teisingumui ir su muitine susijusioms paslaugoms diegti, bus užtikrinamas sąveikumas ir padengiamos infrastruktūros eksploatavimo išlaidos Europos lygmeniu, sujungiant valstybių narių infrastruktūras;

43.  mano, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą bus sutelktas privatus finansavimas, siekiant tikslingai investuoti į būsimas pagrindines ES infrastruktūras, pvz., kelius, geležinkelius, energetikos tinklus ir vamzdynus bei plačiajuosčio ryšio tinklus;

44.  pakartoja, kokios svarbios būsimos sparčiosios paslaugos, kuriomis bus užtikrintas ES energijos vartojimo efektyvumas, saugos tikslai ir kiti ryšių pajėgumai (pvz., veiksmingos išmanios transporto sistemos, žmonių ryšio su įrenginiais sistemos);

45.  pritaria patvirtintam Atvirųjų duomenų paketui ir ragina valstybes nares remti novatorišką (neasmeninės) viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį naudojimą; ragina vietos ir regioninės valdžios institucijas aktyviau dalyvauti užtikrinant viešojo sektoriaus informacijos prieinamumą, kad visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms būtų geriau teikiama informacija ir vietos bei regioniniu lygmenimis būtų lengviau kurti darbo vietas, taip pat skatinti plėtrą;

46.  pabrėžia, kaip svarbu naudoti vertinimo metodikas (kokybines ir kiekybines), kuriomis siekiama užtikrinti e. valdžios ir demokratijos efektyvumą bei veiksmingumą taikant SMART(7) tikslinius rodiklius, kuriais turėtų aktyviai vadovautis visos vyriausybės;

47.  apgailestauja, kad valstybės narės dar nesusitarė dėl visų pagrindinių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, kurias iki 2015 m. reikia pradėti teikti internetu, sąrašo; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant šio tikslo;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įdiegti specialias e. dalyvavimą palengvinančias IRT priemones, pavyzdžiui bendras e. peticijų teikimo sistemas, siekiant suteikti ES piliečiams ir atstovaujamosioms organizacijoms realią galimybę naudotis teise pateikti piliečių iniciatyvą, kaip nurodyta ES sutarties 11 straipsnyje;

49.  primena esminį įsipareigojimą iki 2015 m. per pusę sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas, taigi palankiai vertina šios srities pasiūlymus didinti skaitmeninį raštingumą, gebėjimus ir e. įtrauktį, ypač pasiūlymą 2014–2020 m. Europos socialinio fondo reglamente pirmenybę teikti skaitmeniniam raštingumui ir su juo susijusiems aspektams; pakartoja, kad reikia taikyti principą, pagal kurį neturi būti pamirštas nė vienas pilietis ir įtrauktis turi būti numatyta jau projektavimo etapu, ir pabrėžia, kad reikia į vartotojus ir piliečius orientuoto e valdžios paslaugų projektavimo;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti vykdyti skaitmeninio raštingumo mokymo programas, siekiant paskatinti visapusišką naudojimąsi e. valdžios paslaugomis, didinti skaitmeninį raštingumą ir įveikti elektronines kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ ir visuomenės grupės, kurių padėtis nepalanki, pvz., vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji, mažumos, imigrantai, bedarbiai ir žmonės, gyvenantys atokiuose Sąjungos regionuose; atsižvelgiant į tai, reikėtų įtraukti e. mokymąsi į nacionalinę švietimo ir profesinio mokymo politiką, programų kūrimą, profesinio mokymo rezultatų vertinimą ir dėstytojų bei profesijos mokytojų profesinį tobulinimąsi;

51.  apgailestauja, kad delsiama pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrinama, kad viešojo sektoriaus interneto svetainės iki 2015 m. taptų visapusiškai prieinamos; pritaria Skaitmeninės įtraukties gairėms ir ragina įgyvendinti Tinklalapių prieinamumo iniciatyvą (angl. WAI), įskaitant Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (angl. WCAG) e. valdžios portalams, taip pat suteikti galimybę naudotis specializuotais neįgaliesiems pritaikytais terminalais ir pasirūpinti jų prieinamumu;

52.  siekdamas užtikrinti šių paslaugų teikimo kokybę rekomenduoja šias paslaugas suderinti su tarptautiniais standartais, normomis ir gerosios patirties gairėmis, pvz., standartu ISO 27001, susijusiu su informacijos saugumu, arba standartu ISO 20000, susijusiu su informacinių technologijų paslaugų valdymo procesų kokybe;

E. viešasis pirkimas

53.  pabrėžia, kad e. viešasis pirkimas – tai ES viešųjų pirkimų vykdymo būdas ir didžiausia pasirinkimo galimybė valdžios institucijoms, todėl ekonomiškiau leidžiami pinigai, užtikrinamas didesnis skaidrumas, atskaitomybė, visuomenės pasitikėjimas, stiprinama vidaus rinka ir konkurencija;

54.  pabrėžia, kad 27 ES valstybių narių viešosios išlaidos sudaro 16 proc. BVP, todėl ragina iki 2015 m. visiems viešiesiems pirkimams vykdyti pradėti naudotis e. viešuoju pirkimu; ragina e. viešąjį pirkimą taikyti ir koncesijų sutartims;

55.  apgailestauja dėl to, kad 2010 m. tik 13 proc. ES įmonių internetu, per viešąją elektroninio pasiūlymų teikimo sistemą, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms; ragina valstybes nares skatinti MVĮ dalyvauti e. viešajame pirkime;

56.  pabrėžia, kad e. viešąjį pirkimą sudaro du etapai: etapas iki sutarties sudarymo(8) ir etapas po sutarties sudarymo(9); ragina valstybes nares iki 2015 m. visiškai įgyvendinti ir integruoti abu etapus savo e. viešojo pirkimo portaluose;

57.  prašo Komisijos ir valstybių narių didinti valstybės institucijų IRT projektų kokybę, siekiant užtikrinti, kad būtų siekiama administravimo inovacijų strateginių tikslų ir kad būtų keliami bendrieji konkursų kokybės, trukmės ir sąnaudų standartai;

58.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti centrinės ir vietos valdžios institucijas taikyti ikiprekybinių viešųjų pirkimų modelį (angl. PCP), kuriuo viešiesiems klientams suteikiama galimybė dalytis su tiekėjais naujų gaminių ir paslaugų projektavimo, prototipų kūrimo ir išbandymo rizika ir nauda, sutelkti kelių užsakovų išteklius ir kurti optimalias sąlygas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų plataus masto komerciniam panaudojimui ir sklaidai, taip pat užtikrinti, kad tokie projektai neviršytų jiems numatyto veiklos biudžeto;

59.  pabrėžia sėkmingą veiklą įgyvendinant e. viešojo pirkimo didelio masto bandomuosius projektus PEPPOL ir e-CERTIS;

60.  pabrėžia, kad norint sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas ir iki galo įgyvendinti Paslaugų direktyvą nacionalinės e. viešojo pirkimo sistemos turi tapti pažangesnės;

61.  ragina Komisiją pateikti baltąją knygą dėl e. viešojo pirkimo pajėgumų sujungimo ES – e. viešojo pirkimo strategijos;

62.  ragina Komisiją įdiegti įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą su e. viešuoju pirkimu susijusiai pažangai, kliūtims, taisomiesiems veiksmams ir kt. stebėti įdiegiant e. viešojo pirkimo sistemą valstybėse narėse;

63.  mano, kad Komisija, kaip lyderė, turėtų visiems parodyti pavyzdį ir įdiegti e. viešojo pirkimo sistemą visose savo organuose;

E. sąskaitų faktūrų išrašymas

64.  teigiamai vertina e. sąskaitų faktūrų išrašymo iniciatyvą, kuria siekiama iki 2020 m. e. sąskaitų faktūrų išrašymą padaryti vyraujančiu sąskaitų išrašymo būdu ES, ir Komisijos sprendimą dėl Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų išrašymo forumo (angl. EMSFEI);

65.  pabrėžia didelę e. sąskaitų faktūrų išrašymo naudą kaip priemonę palengvinti visų kliento ir tiekėjo ryšių valdymą ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje ir padaryti jį veiksmingesnį (trumpesnis mokėjimo laikotarpis, mažiau klaidų, geresnis PVM surinkimas, mažesnės spausdinimo ir siuntimo paštu išlaidos bei verslo procesų integravimas); taip pat nurodo, kad tokia priemonė padeda užtikrinti didesnį informacijos ir prekybos srautų, kuriais remiantis rengiamos sąskaitos, skaidrumą;

66.  žino apie nacionalinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių nulemtą rinkos suskaidymą; apgailestauja, kad tik 22 proc. MVĮ gauna ar siunčia e. sąskaitas;

67.  pritaria naujoms PVM taisyklėms dėl e. sąskaitų faktūrų išrašymo(10), kuriomis įtvirtinamas vienodas popierinių ir elektroninių sąskaitų statusas;

68.  pabrėžia vieno langelio sistemos svarbą PVM, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei MVĮ elektroninei prekybai ir skatinti e. sąskaitų faktūrų išrašymą;

69.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką, atvirus ir sąveikius e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus, grindžiamus bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, kad juos būtų lengviau masiškai įdiegti;

70.  ragina pramonę ir Europos standartizavimo organizacijas ir toliau skatinti konvergenciją siekiant parengti bendrą e. sąskaitų faktūrų duomenų modelį;

71.  teigiamai vertina Danijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos ir Švedijos iniciatyvas siekiant e. sąskaitų faktūrų išrašymą padaryti privalomą valdžios institucijoms ir ragina iki 2016 m. šį būdą padaryti privalomą vykdant visus viešuosius pirkimus;

72.  pažymi, kad dėl e. parašo tarpvalstybinio sąveikumo problemų lėtėja tarpvalstybinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimų diegimas;

73.  ragina Komisiją pasinaudojant EMSFEI išnagrinėti teisinius aspektus ir koordinuoti nacionalines iniciatyvas; ragina Komisiją kasmet atsiskaityti EP nariams ir pakviesti juos dalyvauti EMSFEI posėdžiuose;

74.  ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius e. sąskaitų faktūrų išrašymo forumus, kuriuose būtų užtikrinama atstovavimo suinteresuotiesiems subjektams pusiausvyra;

75.  mano, kad vartotojai, turintys ribotas galimybes naudotis internetu arba jų neturintys, neturėtų būti užmiršti – vartotojams visada turėtų būti leidžiama gauti popierines sąskaitas faktūras;

Bendros pastabos

76.  pripažįsta pagal Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politikos rėmimo programos strateginius prioritetus vykdomų 132 projektų teikiamą papildomą naudą ir pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų svarbą kuriant ir tobulinant tarpvalstybines paslaugas; ragina remti lengvą ir greitą ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros IRT fondų prieinamumą ir pritarti, kad būtų didinami finansiniai asignavimai tarpvalstybinėms e. valdžios paslaugoms ir infrastruktūrai 2014–2020 m.;

77.  pripažįsta ISA programos įnašą ir labai svarbų vaidmenį, kuris jai tenka nustatant, skatinant ir remiant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų ir sistemų įgyvendinimą, siekiant sinergijos ir skatinant pakartotinai naudoti infrastruktūrą, skaitmenines paslaugas ir programinės įrangos sprendimus, taip pat pagal viešojo administravimo institucijų sąveikumo reikalavimus rengiant skaitmeninių paslaugų specifikacijas ir standartus, ir ragina skirti daugiau lėšų 2014–2020 m. Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimams (ISA programai);

78.  pabrėžia, kad 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas suteikia unikalią galimybę modernizuoti Europos ir nacionalines viešojo administravimo institucijas ir mažinti jų išlaidas, suteikiant joms galimybę visiškai išnaudoti tolesnės Europos integracijos potencialą ir skatinti augimą, inovacijas, piliečių judumą bei įmonių, visų pirma MVĮ, profesines galimybes, taip pat visuomenės dalyvavimą formuojant politiką; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir privačiojo sektoriaus vaidmenį teikiant novatoriškus sprendimus, taikomąsias programas ir paslaugas, siekiant plėtoti sąveikią ES e. valdžios infrastruktūrą ES ir veiksmingai naudojant turimus išteklius;

79.  ragina Komisiją kasmet įvertinti skaitmeninės darbotvarkės tikslus, ypač susijusius su e. valdžios veiksmų planu, ir kasmet atsiskaityti Parlamentui;

80.  palankiai vertina tai, kad ES Tarybai pirmininkavusios Švedija, Ispanija, Lenkija ir Danija pirmenybę teikė e. valdžios ir skaitmeninės rinkos klausimams, ir pabrėžia teigiamą Malmės, Poznanės ir Madrido e. valdžios konferencijų įnašą; mano, kad 2012–2013 m. yra labai svarbus e. valdžios paslaugų tarpvalstybinio sąveikumo laikotarpis, ir todėl susidomėjęs laukia 2012 m. kovo mėn. Kopenhagoje vyksiančios e. valdžios konferencijos posėdžių ir išvadų;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(2) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1.
(3) OL L 260, 2009 10 3, p. 20.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0322.
(5) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(6) IDABC – išankstinis abipusio e. valdžios taikomųjų programų e. parašų pripažinimo tyrimas, 2007 m.
(7) SMART: konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realistiški ir datuoti rodikliai.
(8) e. pranešimas, e. konkurso tvarka, e. pateikimas, e. parašo priėmimas.
(9) e. užsakymas, e. sąskaitų faktūrų išrašymas, e. mokėjimai, e. parašo naudojimas.
(10) Direktyva 2010/45/ES.


Padėtis Malyje
PDF 218kWORD 65k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Malyje (2012/2603(RSP))
P7_TA(2012)0141RC-B7-0201/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. patvirtintą Europos Sąjungos strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 22 d.(1) , kovo 26 d.(2), balandžio 4 d.(3) ir balandžio 9 d.(4) JT Saugumo Tarybos pareiškimus dėl Malio,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2012 m. kovo 22 d., kovo 26 d. ir balandžio 7 d. pareiškimus dėl padėties Malyje,

–  atsižvelgdamas į pagrindų susitarimą, kurį 2012 m. balandžio 6 d. pasirašė karinė chunta ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (VAVEB),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 22 d. ir kovo 23 d. Tarybos išvadas dėl Sahelio regiono,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Alžyro susitarimą dėl vystymosi ir taikos šiaurės Malyje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 12 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navi Pillay pareiškimą dėl Artimųjų Rytų(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato pareiškimą dėl humanitarinės krizės Malyje prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 10 d. įvairių JT agentūrų (Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF), Pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro, Pasaulio sveikatos organizacijos) raginimą skirti papildomai lėšų milijonams asmenų, kurių apsirūpinimas maistu neužtikrintas, Sahelio regione,

–  atsižvelgdamas į Malio nacionalinio UNICEF komiteto raginimą surinkti 26 mln. dolerių, kad komitetas galėtų nuo dabar iki metų pabaigos patenkinti vaikų sveikatos ir mitybos poreikius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 23 d. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros raginimą surinkti 35,6 mln. dolerių, kad būtų galima reaguoti į didėjančią humanitarinę krizę Malyje,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Vakarų Afrikos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi perversmo, įvykusio naktį iš 2012 m. kovo 21 d. į 22 d., metu buvo nuverstas Malio prezidentas Amadou Toumani Touré ir baigėsi ilgas demokratinis procesas, prasidėjęs prieš daugiau nei du dešimtmečius;

B.  kadangi per kelias diena po perversmo dėl tarptautinio spaudimo ir tarpininkavimo pastangų, ypač Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB), 2012 m. balandžio 6 d. Nacionalinis demokratijos atkūrimo komitetas (pranc. Comité national pour le redressement et la démocratie CNRDE) ir VAVEB sudarė pagrindų susitarimą, pagal kurį Dioncounda Traore tapo laikinu prezidentu ir jam buvo pavesta per 40 dienų surengti nacionalinius rinkimus;

C.  kadangi pagal 1992 m. konstituciją laikinuoju prezidentu paskirtas Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas;

D.  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. balandžio 16 d. ir balandžio 17 d. be jokio teismo proceso buvo sulaikyta daug politikų, įskaitant du kandidatus į prezidento rinkimus, ir kariuomenės vadų, kurie už perversmą atsakingų asmenų laikomi kaip belaisviai karinėje stovykloje;

E.  kadangi šalis taip pat susiduria su atsinaujinusiomis vyriausybinių pajėgų ir sukilėlių mūšiais šiaurėje, dėl kurių nuo šių metų sausio mėnesio buvo perkelta daugiau nei 200 000 žmonių; kadangi manoma, kad šalies viduje perkelta daugiau nei 100 000 žmonių ir apie 136 000 pabėgėlių pasitraukė į kaimynines šalis (Alžyrą, Mauritaniją, Nigerį ir Burkina Fasą), kuriose dėl didelės sausros pastaraisiais metais jau kilo didelis maisto trūkumas;

F.  kadangi tuaregų sukilėliai, daugiausia priklausantys Azavado išlaisvinimo nacionaliniam judėjimui (MNLA), po karinio perversmo perėjo šiaurės Malį, išstūmė vyriausybines pajėgas iš trijų šiaurės Malio regionų (Kidalio, Gao ir Tombuktu), ir 2012 m. balandžio 6 d. vienašališkai paskelbė naujos Azavado valstybės nepriklausomybę;

G.  kadangi islamistų grupė „Ansar Dine“, palaikanti glaudžius ryšius su organizacija Al Kaida islamo Magrebe (AQMI), paskelbė, kad kontroliuoja Tombuktu ir siekia Malyje įvesti šariato teisę;

H.   kadangi ginklų platinimas iš Libijos, prekyba narkotikais, didelis nedarbo lygis ir skurdas prisideda prie viso regiono destabilizavimo;

I.  kadangi įrodyti Sahelio ir Sacharos regiono teroristinių grupių ryšiai su narkotikų, ginklų, cigarečių ir žmonių kontrabanda užsiimančiais asmenimis, ypač grobiant įkaitus ir reikalaujant už juos išpirkos;

J.  kadangi Malio šiaurėje veikia keletas kitų ekstremistinių judėjimų, pvz., Al Kaida islamo Magrebe (AQMI), Judėjimas už vienybę ir džihadą Vakarų Afrikoje (MUJAO) ir judėjimas „Vakarietiškas švietimas yra nuodėmė“ (hausų kalboje Boko Haram) Nigerijoje;

K.  kadangi Malyje vyko keli tuaregų sukilimai: 1963 m., 1990 m. ir 2006 m., kuriais jie siekė pagerinti savo gyvenimo sąlygas, ir kadangi tuaregams duoti ir neištesėti pažadai, ypač 1992 m. paskelbti Nacionaliniame pakte, galėjo skatinti nusivylimo jausmą;

L.  kadangi dėl šios retai apgyvendintos Malio teritorijos dydžio ir ilgų, menkai nužymėtų sienų būtinas geras regioninis informacijos ir veiksmų koordinavimas;

M.  kadangi saugumas, stabilumas ir vystymasis visame Sahelio regione ES yra labai svarbus klausimas, visų pirma tuo metu, kai jame milijonai gyventojų patiria didelį maisto trūkumą; kadangi dėl pastarojo meto smurto dar labiau padidės nepaprastoji padėtis maisto požiūriu šiaurės Malyje ir kaimyninėse šalyse, kuriose pabėgėliai plūsta į teritorijas, kenčiančias nuo labai menko aprūpinimo maistu; kadangi esama ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione; kadangi Sahelio regionas pateko į didžiausią humanitarinę krizę per pastaruosius dvidešimt metų;

N.  kadangi kova su terorizmu Sahelyje vykdoma ir aktyviai įgyvendinant vystymosi, socialinio teisingumo, teisinės valstybės stiprinimo ir integracijos politiką; kadangi vietos gyventojams reikia pasiūlyti ekonomines galimybes, alternatyvias kriminalinei ekonomikai;

O.  kadangi 2012 m. balandžio 16 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji įgaliotinė vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais Radhika Coomaraswamy išreiškė didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad verbuojami vaikai kariai;

P.  kadangi pranešama, kad prieš Malio gyventojus buvo įvykdyta daug žmogaus teisių pažeidimų, ypač sukilėlių užimtuose šiaurės regionuose;

Q.  kadangi daug Malio gyventojų negali palikti šiaurinių regionų ir turi ribotas galimybes gauti maisto ir patenkinti kitus būtiniausius poreikius, o pagalbos operacijos daugiausia dar yra sustabdytos dėl saugumo trūkumo ir dėl to, kad daugeliu atvejų pagalbos agentūrų įranga, transporto priemonės ir atsargos buvo išvogtos;

R.  kadangi perkeltų gyventojų gyvenimo sąlygos yra labai skurdžios ir nepatenkina jų pagrindinių žmogaus poreikių ir dėl to didėja socialinė įtampa; kadangi daugiau nei 50 proc. perkeltų gyventojų yra moterys, joms neužtikrinama jokia apsauga ir jos sudaro ypač pažeidžiamą grupę;

S.  kadangi dauguma humanitarinių organizacijų išvyko iš šiaurės regiono po to, kai buvo išvogta jų įranga ir atsargos;

T.  kadangi Europos Sąjunga skyrė papildomus 9 mln. eurų finansinės pagalbos 1,4 mln. Malio gyventojų, kuriems pagal paskaičiavimus reikia pagalbos maistu;

U.  kadangi šiais metais nuo 175 000 iki 220 000 vaikų kenčia dėl itin nepakankamos mitybos, ir kadangi vis sunkiau patekti į Malio šiaurę ir teritorijas, kuriose kitoje sienos pusėje įkurti pabėgėliai;

1.  smerkia karinį perversmą Malyje ir tai, kad buvo sustabdyta jo respublikos institucijų veikla;

2.  palankiai vertina tai, kad buvo pasirašytas pagrindų susitarimas, kuriame numatyti veiksmai, kuriais atkuriama konstitucinė tvarka; primygtinai ragina visus Malio suinteresuotus subjektus nedelsiant įgyvendinti šį susitarimą;

3.  reiškia paramą VAVEB, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų, taip pat kaimyninių valstybių veiksmams, kuriais siekiama padėti Maliui greitai atkurti konstitucinę tvarką ir inicijuoti konkrečius veiksmus, kuriais būtų saugomas suverenumas, vienybė ir teritorinis Malio vientisumas; atkreipia dėmesį į 2012 m. balandžio 14–15 d. Uagadugu surengtoje konferencijos, kuriai vadovavo Burkina Fasos prezidentas Blaise Compaoré, VAVEB paskirtas derybininkas, rezultatus ir tikisi, kad tolesnis pereinamojo laikotarpio tvarkaraštis ir tvarka bus greitai išaiškinta;

4.  dar kartą patvirtina, kad reikia išsaugoti ir gerbti Malio suverenumą, vienybę ir teritorinį vientisumą; ragina Malio valdžios institucijas ir tuaregų išsilaisvinimo judėjimą konstruktyvaus dialogo būdu rasti taikų ir ilgalaikį sprendimą;

5.  ragina visas šalis susilaikyti nuo nereikalingų veiksmų siekiant atkurti išrinktų atstovų valdžią ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad skubiai įvyktų tarptautinių stebėtojų stebimi rinkimai ir greitai būtų sugrįžta prie demokratijos;

6.  mano, kad konfliktas šiaurėje negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis ir kad sprendimą privaloma rasti derybomis;

7.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti tolesnius pereinamojo proceso veiksmus ir nusiųsti rinkimų stebėjimo misiją rinkimams stebėti; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paspartinti ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione dalių įgyvendinimą;

8.  ragina nedelsiant išlaisvinti visus neteisėtai pagrobtus asmenis, kuriuos laiko už perversmą atsakingas karinis personalas;

9.  ragina nedelsiant paleisti visus įkaitus ir nedelsiant nutraukti visą smurtą, taip pat ragina visas šalis Malyje tinkamu politiniu dialogu siekti taikaus sprendimo;

10.  Yra labai susirūpinęs dėl padidėjusios terorizmo grėsmės šiaurės Malyje dėl to, kad sukilėlių tarpe esama organizacijos „Al Kaida islamo Magrebe“ (AQMI) narių ir kitų ekstremistų; atsižvelgdamas į tai smerkia visų rūšių smurtą ir plėšimus, įskaitant smurtą prieš humanitarinius darbuotojus ir jų plėšimus ir Alžyro diplomatų pagrobimą Gao mieste;

11.  smerkia ginkluotų grupių įvykdytus prievartos aktus;

12.  ypač smerkia žiaurų elgesį su civiliais gyventojais, dėl kurio ypatingai nukentėjo moterys, taip pat ypač smerkia grobimų ir prievartavimų kaip ginklų panaudojimą karo metu; reikalauja atlikti pastaraisiais mėnesiais Malio šiaurėje įvykdytų prievartos aktų tyrimą;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį Sahelio regione ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti jų apsaugą nuo visų rūšių smurto ir jų žmogaus teisių pažeidimų;

14.  ragina Malio valdžios institucijas ryžtingai kovoti su įvairia organizuotų nusikaltėlių vykdoma kontrabanda;

15.  smerkia kultūros paveldo grobimą ir gadinimą;

16.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares remti regiono dedamų pastangų koordinavimą;

17.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares remti pastangas regiono valstybių pajėgumams stiprinti ir sutelkti visus turimus išteklius gyventojų apsaugai užtikrinti, saugumui ir regiono vystymuisi skatinti, bendradarbiaujant su regiono valstybėmis ir tarpvalstybinėmis organizacijomis – Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (VAVEB) ir Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga (VAEPS);

18.  ragina apsvarstyti galimybę organizuoti pagal ESGP vykdomą ir JT Saugumo Tarybos įgaliotą ES misiją, siekiant suteikti Malio kariuomenei logistinę paramą, jei to paprašytų Malio vyriausybė, ir galimybę pasiųsti VAVEB pajėgas arba bendras VAVEB, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų pajėgas siekiant apsaugoti Malio teritorijas, kurių dar neužėmė neteisėtos ginkluotos grupės;

19.  pageidauja, kad ESGP misija padėtų subregiono šalims geriau kontroliuoti savo sienas, ypač kovoti su ginklų ir narkotikų kontrabanda bei prekyba žmonėmis;

20.  taip pat smerkia tai, kad 2011 m. lapkričio 24–25 d. buvo pagrobti du Prancūzijos piliečiai, vienas Švedijos pilietis, vienas Nyderlandų pilietis ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintis Pietų Afrikos pilietis ir buvo nužudyti du Vokietijos piliečiai, kurie pasipriešino pagrobėjams; pažymi, kad šiuo metu Sahelyje laikoma 12 ES įkaitų, kadangi organizacija „Al Kaida islamo Magrebe“ laiko 2011 m. spalio mėn. Alžyre pagrobtus du Ispanijos piliečius ir vieną Italijos pilietį ir 2010 m. rugsėjį Nigeryje pagrobtus keturis Prancūzijos piliečius; be to, 2012 m. balandžio 15 d. Tombuktu pagrobė Šveicarijos pilietybę turinčią krikščionių misionierę;

21.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios humanitarinės ir maisto krizės padėties ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares padidinti ir paspartinti humanitarinės pagalbos tiekimą gyventojams, kuriems jos reikia; pažymi, kad Europos Komisija suteikė papildomus 9 mln. EUR siekiant patenkinti naujus humanitarinės pagalbos poreikius šiaurės Malyje; pažymi, kad skubiai reikia dėti pastangas atverti erdvę humanitarinei pagalbai teikti ir leisti maistui ir vaistams pasiekti šiaurės Malį; yra susirūpinęs dėl to, kad jei tokių skubių priemonių nebus imamasi, galėtų išsivystyti didelė humanitarinė krizė, kuri galėtų neigiamai paveikti ir kaimynines šalis;

22.  ragina atverti humanitarinį koridorių tam, kad būtų galima padėti dešimtims tūkstančių dėl kovų Malyje perkeltų žmonių, daugelis kurių ieško prieglaudos kaimyninėse šalyse, pvz., Nigeryje, Mauritanijoje ir Burkina Fase; taip pat ragina visapusiškai ir skubiai spręsti visą Sahelio humanitarinę krizę;

23.  pabrėžia, kad šiuo metu Malio patiriama krizė kilo dėl šalies ekonominių ir socialinių problemų ir kad reikia skubiai reaguoti į gyventojų užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugų, būsto ir viešųjų paslaugų poreikius, visiems sudarant vienodas galimybes šiose srityse, užtikrinant pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, paisymą;

24.  ragina Europos Sąjungą aktyviau vykdyti regiono gyventojams naudingą veiklą, padedant jiems gauti geresnę prieigą prie vandens, viešųjų švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei geresnės infrastruktūros, siekiant atverti regioną;

25.  ragina detaliai įvertinti Europos Sąjungos šiam regionui skiriamą paramą;

26.  yra įsitikinęs, kad ilgalaikiu sprendimu regione turėtų būti siekiama stiprinti valstybės institucijas, aktyvų piliečių dalyvavimą priimant sprendimus ir sukurti pagrindus tvariam ir teisingam ekonominiam vystymuisi;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, VAVEB ir Afrikos Sąjungos institucijoms, laikinajam Malio prezidentui ir JT Saugumo Tarybai.

(1) SC/10590.
(2) SC/10592.
(3) SC/10600.
(4) SC/10603.
(5) http://www.unhcr.org/refworld/docid/4e9bd7382.html


Padėtis Birmoje (Mianmare)
PDF 214kWORD 62k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Birmoje (Mianmare) (2012/2604(RSP))
P7_TA(2012)0142RC-B7-0202/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18–21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 25 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės narės 2009 m. vasario 23 d. deklaraciją, kurioje raginama pradėti visuotinį Birmos (Mianmaro) valdžios institucijų ir demokratinių pajėgų dialogą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes, ypač į 2010 m. lapkričio 25 d.(1) ir 2010 m. gegužės 20 d.(2), rezoliucijas dėl Birmos (Mianmaro),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių rinkinį, nurodytą 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendime 2010/232/BUSP su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 27 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1083/2011,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. balandžio 12 d. išvadas dėl aukšto lygio susitikimų sustabdymo atšaukimo ir dėl draudimo išduoti vizą civiliams vyriausybės nariams panaikinimo (Tarybos sprendimas 2011/239/BUSP),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 28 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2012 m. kovo 12 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2012 m. balandžio 2 d. pareiškimą dėl rinkimų Birmoje (Mianmare),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio mėn. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikime priimtą sprendimą dėl 2014 m. pirmininkavimo ASEAN teisių suteikimo Birmai (Mianmarui),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareiškimą dėl reformos Birmoje (Mianmare),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 28 d. ir spalio 14 d. Sąjungos vyriausios įgaliotinės pareiškimus dėl tam tikrų trečiųjų šalių pritarimo laikytis Tarybos sprendimų 2011/239/BUSP ir 2011/504/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Birmai (Mianmarui),

–  atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2012 m. sausio 23 d. posėdžio išvadas dėl Birmos (Mianmaro),

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario, atsakingo už vystymąsi, Andriso Piebalgso 2012 m. vasario 12–14 d. vizitą į Birmą (Mianmarą),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 26 – kovo 2 d. Pirmojo ES ir Birmos (Mianmaro) tarpparlamentinio susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus, ypač į 2010 m. lapkričio 13 d. pareiškimą dėl Aung San Suu Kyi paleidimo, 2011 m. sausio 13 d. ir 2011 m. spalio 12 d. pareiškimus dėl politinių kalinių paleidimo ir 2012 m. balandžio 2 d. pareiškimą dėl papildomų rinkimų surengimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 3 d. ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime priimtą pareiškimą dėl 2012 m. balandžio 1 d. papildomų rinkimų rezultatų ir į raginimą panaikinti sankcijas,

–  atsižvelgdamas į įvairius Birmos (Mianmaro) Prezidento U Thein Seino ir Daw Aung San Suu Kyi susitikimus nuo 2011 m. rugpjūčio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 1 d. prezidento Thein Seino pirmųjų jo vyriausybės metinių proga pasakytą kalbą apie Sąjungos padėtį, kurioje jis pripažino, kad nepaisant įdėtų pastangų reikia dar daug nuveikti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2012 m. balandžio 1 d. Birma surengė papildomus rinkimus į 40 vietų Žemuosiuose parlamento rūmuose (Pyithu Hluttaw) ir juose netrukdomai galėjo dalyvauti Aug San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga (NDL); kadangi šie papildomi rinkimai, kurie, tarptautinės bendruomenės nuomone, buvo laisvi ir teisingi, yra rodiklis, jog Birma (Mianmaras) eina demokratinių pokyčių link;

B.  kadangi per pirmuosius veiklos metus prezidento Thein Seino vyriausybė, siekdama demokratijos, padarė didesnę pažangą nei ji buvo padaryta per paskutiniuosius dešimtmečius;

C.  kadangi opozicija šiuo metu turi tik 6,6 proc. vietų (42 iš 659), o didžiąją daugumą vietų kontroliuoja valdančioji Solidarumo sąjunga ir Plėtros partija (USDP), įskaitant 25 proc. karininkams rezervuotų vietų;

D.  kadangi kiti visuotiniai rinkimai vyks 2015 m. ir bus varžomasi dėl 75 proc. vietų, – Birmos valdžios institucijoms tai bus tikras patikrinimas, ar jos nori demokratizuoti šalį;

E.  kadangi papildomų rinkimų 2012 m. balandžio 1 d. organizavimas ir užsienio stebėtojų ir žurnalistų, įskaitant Europos Parlamento atstovą, pakvietimas bei jų dalyvavimas rodo Birmos (Mianmaro) vyriausybės pasiryžimą tęsti reformų procesą, kuris turėtų būti tvarus ir negrįžtamas;

F.  kadangi šie vykstantys pokyčiai suteikia svarbias galimybes sukurti geresnius Europos Sąjungos ir Birmos (Mianmaro) santykius;

G.  kadangi reikia elgtis atsargiai, turint omenyje tai, jog, remiantis JT specialiojo pranešėjo dėl žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare) pranešimu, didžiulį susirūpinimą kelia žmogaus teisių klausimai, taip pat tai, kad vis dar kalinama šimtai politinių kalinių, o daugelis tų, kuriems sulaikymas nebetaikomas, paleisti tik lygtinai;

H.  kadangi vyriausybė sprendžia išliekančią dešimtmečius trunkančio pilietinio karo ir ginkluotų konfliktų problemą ir sudaroma daug susitarimų dėl paliaubų su dauguma ginkluotų etninių grupių, tačiau kačinų padėtis yra išimtis, kadangi humanitarinė pagalba dešimtims tūkstančių perkeltų civilių gyventojų blokuojama, o diskriminacinė politika, nukreipta prieš rohinjų mažumą, taip pat intensyviai vykdoma toliau;

I.  kadangi vyriausybė nurodė, jog vykdo trijų pakopų taikos kūrimo procesą: pirma sudaromos paliaubos, paskui vyksta socialiniai ir ekonominiai, kultūriniai ir politiniai procesai, pabaigoje sudaromas išsamus susitarimas (dėl jo bus keičiama Konstitucija), apimantis etninius klausimus, įskaitant buvusių kovotojų demobilizaciją ir integraciją, bendrą išteklių naudojimą ir didesnę autonomiją;

J.  kadangi dėl to, jog aukščiausiojo lygio politiniai sprendimai neatitinka ribotų institucinių ir techninių galimybių vietoje ir kadangi pokyčiai lėtai daro poveikį daugumos Birmos piliečių gyvenimui, nes jie ir toliau patiria su dideliu skurdu, dideliu įsiskolinimu, užimtumo trūkumu ir socialinių paslaugų nebuvimu susijusias problemas;

K.  kadangi daugelis ekonominės veiklos sektorių, pavyzdžiui, kasybos, medienos, naftos, dujų ir užtvankų statybos, Birmoje (Mianmare) yra tiesiogiai susiję su rimtais žmogaus teisių pažeidimais bei aplinkos niokojimu, tačiau kartu yra pagrindiniai karinės valdžios pajamų šaltiniai;

L.  kadangi vyriausybė ėmėsi priemonių, kad šalyje būtų daugiau pilietinių laisvių: ji suteikė didesnę informacijos ir žodžio laisvę, t. y. panaikino draudimą daugeliui interneto svetainių ir publikacijų, suteikė susirinkimų laisvę, įsteigė Nacionalinę žmogaus teisių komisiją ir planuoja paleisti cenzūros valdybą iki 2012 m. pabaigos;

M.  kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė Ashton apsilankys Birmoje (Mianmare) netrukus po 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos posėdžio;

N.  kadangi nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos yra labai svarbios siekiant Birmoje (Mianmare) užtikrinti pagarbą teisinei valstybei ir teisingumui; ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę taip pat pradėti teisines reformas siekiant užtikrinti, kad teisminės institucijos būtų tikrai nepriklausomos ir nešališkos;

O.  kadangi vyriausybė pagaliau atkreipė dėmesį į žmonėms susirūpinimą keliančius projektus, kurie gali būti žalingi aplinkos ir socialiniu požiūriu;

P.  kadangi šiuo metu ES Birmai (Mianmarui) taikomos ribojamosios priemonės bus persvarstomos kitame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje 2012 m. balandžio 23 d.;

1.  palankiai vertina skaidrų ir patikimą papildomų rinkimų, kurie, tarptautinės bendruomenės nuomone, buvo laisvi, organizavimą 2012 m. balandžio 1 d., tačiau atkreipia dėmesį į pažeidimus jiems rengiantis, apie kuriuos pranešta; tikisi, kad naujai išrinkti parlamento nariai kuo greičiau pradės eiti savo pareigas; remia valdžios institucijų pastangas užtikrinti, kad reformų procesas būtų tvarus ir negrįžtamas;

2.  reiškia didelę pagarbą opozicijos lyderei ir Sacharovo premijos laureatei Aung San Suu Kyi už dešimtmečius trukusią kovą, sveikina ją su triuškinančia jos partijos pergale per balandžio mėn. papildomus rinkimus ir pritaria jos drąsai ir atkaklumui, nes tai nesavanaudiškos drąsos ir kovos už laisvę bei demokratiją tironijos akivaizdoje pavyzdys;

3.  pripažįsta veiksmus, kurių ėmėsi prezidentas Thein Sein ir kiti Birmos (Mianmaro) režimo reformatoriai, pastaraisiais metais siekdami įgyvendinti demokratines reformas, ir skatina juos neatidėliojant tęsti šį procesą tam, kad įvyktų negrįžtami pokyčiai;

4.  nuoširdžiai džiaugiasi vyriausybės, parlamento ir ginkluotųjų pajėgų vadovybės pastangomis baigti dešimtmečius trukusius ginkluotus vidaus konfliktus ir primygtinai ragina greitai užbaigti taikos derybas su kačinais;

5.  ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę prieš 2015 m. rinkimus padaryti 2008 m. Konstitucijos pakeitimus, kuriais būtų panaikintas kariškių vaidmuo civilinėje politikoje, ypač jų vietos abiejuose parlamento rūmuose;

6.  palankiai vertina abipusį Prezidento U Thein Seino ir Daw Aung San Suu Kyi santykių atnaujinimą ir vyriausybės ir opozicijos dialogą;

7.  palankiai vertina aukšto lygio tarptautines pastangas skatinti demokratinius pokyčius Birmoje (Mianmare), pažymi Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono vizitą po balandžio mėn. papildomų rinkimų ir palankiai vertina jo konstruktyvias diskusijas su Birmos prezidentu Thein Seinu ir Aung San Suu Kyi;

8.  palankiai vertina daugelio politinių kalinių paleidimą ir labai padidintą žiniasklaidos ir interneto laisvę, tačiau reiškia susirūpinimą dėl vykdomos cenzūros ir taikomų apribojimų; palankiai vertina naujus teisės aktus dėl susirinkimų laisvės ir pažangą, apie kurią pranešta, keičiant teisės aktus ir praktiką, kad būtų panaikintas priverstinis darbas;

9.  ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę nedelsiant ir netaikant jokių sąlygų paleisti visus likusius politinius kalinius ir sudaryti galimybes Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui ir žmogaus teisių organams patekti į Mianmaro kalėjimus; taip pat ragina Nacionalinę žmogaus teisių komisiją intensyviau dirbti skatinant ir apsaugant piliečių pagrindines teises;

10.  ragina pakeisti 1982 m. pilietybės įstatymą siekiant užtikrinti tinkamą rohinjų etninės mažumos piliečių pilietybės teisės pripažinimą;

11.  ragina Birmos (Mianmaro) valdžios institucijas užtikrinti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą ir užtikrinti, kad pagal naują žiniasklaidos įstatymą būtų leidžiama neribotai naudotis ryšių ir informacinėmis technologijomis;

12.  ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę pradėti teisines reformas siekiant užtikrinti, kad teisminės institucijos būtų tikrai nepriklausomos ir nešališkos, ir pradėti teisingumo ir atskaitingumo procesą dėl praeityje vykdytų žmogaus teisių pažeidimų;

13.  palankiai vertina Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos išvadas, pagal kurias Specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare) klausimais įgaliojimai buvo pratęsti dar metams;

14.  ragina Prezidentą Thein Seiną ištirti kaltinimus Birmos kariuomenei dėl seksualinio smurto ir vykdyti tų kariškių, kurie dalyvavo tokiuose veiksmuose, baudžiamąjį persekiojimą; primygtinai ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę nedelsiant nutraukti vaikų ėmimą į karines pajėgas ir jų išnaudojimą, sustiprinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų apsaugą nuo ginkluotų konfliktų, ir toliau bendradarbiauti su JT Generalinio Sekretoriaus specialiąja įgaliotine vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais;

15.  ragina Prezidentą Thein Seiną konsultuotis su susijusiomis vietos bendruomenėmis dėl planuojamų užtvankų projektų ir atlikti nepriklausomus poveikio aplinkai vertinimus;

16.  palankiai vertina teigiamus ES veiksmus, kuriais remiama politinio perėjimo prie demokratijos šalyje pradžia, įskaitant pažadą skirti 150 milijonų eurų humanitarinei pagalbai, ypač siekiant plėtoti šalies sveikatos priežiūros ir švietimo priemones ir padėti perkeltiems asmenims;

17.  palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Birmos valdžios institucijos Birmos valiutos keitimo kurso klausimu;

18.  ragina Tarybą sustabdyti šiuo metu taikomas ribojamąsias priemones, išskyrus ginklų embargą, pradiniam vienų metų laikotarpiui ir atidžiai stebėti padėtį šalyje;

19.  ragina Komisiją ir Tarybą nustatyti aiškius terminus ir kriterijus, susijusius su vykstančio politinių ir ekonominių reformų proceso Birmoje (Mianmare) vertinimu;

20.  pripažįsta, kad vykdant atsakingą ir tvarią prekybą, įskaitant prekybą su Europos Sąjunga, ir atsakingai ir tvariai investuojant bus remiamos Birmos (Mianmaro) pastangos kovoti su skurdu ir užtikrinti, kad priemonės teiks naudos platesniems gyventojų sluoksniams, ir ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę suteikti Birmai (Mianmarui) privilegijuotą prieigą prie Europos Sąjungos rinkos;

21.  palankiai vertina Europos Sąjungos įsipareigojimą didinti paramą nuo konflikto kenčiančioms gyventojų grupėms ir ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę pagalbos agentūroms ir Jungtinių Tautų atstovams leisti patekti į valstijas, kuriose gyvena etninės grupės, arba užtikrinti, kad vietos bendruomenių teikiama pagalba ir tarpvalstybinė pagalba pasiektų šias pažeidžiamas gyventojų grupes;

22.  džiaugiasi netrukus vyksiančiu oficialiu Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienės Ashton vizitu, taip pat jos sprendimu įsteigti diplomatinį atstovavimą šalyje ir ta proga iškilmingai atidaryti ES biurą Jangone;

23.  primena kvietimą A. Sacharovo premijos laureatei Daw Aung San Suu Kyi apsilankyti Europos Parlamente, kad jai būtų oficialiai įteikta A. Sacharovo premija, kuri jai buvo paskirta 1991 m. už veiklą skatinant demokratiją ir laisvę Birmoje (Mianmare);

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ASEAN Generaliniam Sekretoriui ir Birmos (Mianmaro) parlamentui ir vyriausybei.

(1) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 120.
(2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 154.


Europos investicijų už Europos Sąjungos ribų teisinis saugumas
PDF 211kWORD 54k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų už Europos Sąjungos ribų teisinio saugumo (2012/2619(RSP))
P7_TA(2012)0143RC-B7-0214/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (tęstinumo reglamentas) (COM(2010)0344),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (COM(2010)0343),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 19 d. EUROLAT rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos santykių perspektyvų(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 30 d. PPO bendrą pareiškimą dėl Argentinos importo ribojančios politikos ir praktikos(5),

–  atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) deklaracijas Vašingtone (2008 m. lapkričio 15 d.), Londone (2009 m. balandžio 2 d.), Pitsburge (2009 m. rugsėjo 25 d.), Toronte (2010 m. birželio 26 d.), Seule (2010 m. lapkričio 12 d.) ir Kanuose (2011 m. lapkričio 4 d.), į kurias įtraukti įsipareigojimai kovoti su protekcionizmu,

–  atsižvelgdamas į Argentinos, Ispanijos ir įvairių kitų ES valstybių narių susitarimus dėl abipusės investicijų apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į derybas dėl tarpregioninio ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo, ypač į laisvosios prekybos susitarimą (LPS),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi SESV 207 straipsnyje nustatyta, kad Europos investicijos trečiosiose šalyse yra pagrindinis Europos Sąjungos bendros prekybos politikos elementas ir todėl sudaro esminę jos išorės veiksmų politikos dalį ir kadangi pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punkte;

B.  kadangi Sąjunga pradėjo naudotis šia kompetencija, susijusia su tebevykstančiomis derybomis dėl investicijų susitarimų su Indija, Singapūru ir Kanada, bei pateikė pasiūlymus dėl derybų įgaliojimų su Maroku, Tunisu, Jordanija ir Egiptu;

C.  kadangi investicijos bus pagrindinė ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris įvyks Santjage, Čilėje, 2013 m. sausio mėn., tema;

D.  kadangi ES investicijos Argentinoje apsaugotos valstybių narių dvišaliais investicijų susitarimais, jei jie yra sudaryti, ir kadangi šiuo metu 18 ES valstybių narių yra sudariusios susitarimus su Argentina;

E.  kadangi Argentinos Respublikos vyriausybė paskelbė savo sprendimą perduoti savo Kongresui tvirtinti įstatymo projektą dėl 51 proc. naftos ir dujų bendrovės YPF, kurios didžiausią dalį valdo bendrovė Europos bendrovė ir kurios didžiausia akcijų dalis būtent yra siūlomo nusavinimo objektas, akcijų nusavinimo;

F.  kadangi po minimo pareiškimo Argentinos federalinės vyriausybės institucijos, išvariusios teisėtus minėtos įmonės paskirtus vadovus ir darbuotojus ir privertusios juos apleisti patalpas, nedelsdamos perėmė faktinę YPF būstinės kontrolę;

G.  kadangi pastaraisiais mėnesiais minėta įmonė nukentėjo nuo viešos puldinėjimų kampanijos, dėl kurios, taip pat dėl daugkartinių administracinių sprendimų, biržoje labai nukrito jos akcijų kursas ir dėl to nukentėjo įmonės akcininkai;

H.  kadangi prieš šio pranešimo pateikimą Ispanijos vyriausybė ir korporacija Repsol YPF bandė rasti derybomis pagrįstą sprendimą, tačiau Argentinos vyriausybė jų pavyzdžiu nepasekė;

I.  kadangi Argentinos valdžios institucijos panašiais veiksmais ar politiniu įsikišimu gali daryti poveikį ir kitoms Europos įmonėms;

J.  kadangi Argentinos Respublika, kaip MERCOSUR narė, šiuo metu dalyvauja derybose dėl asociacijos susitarimo su ES;

K.  kadangi nepaisant šių derybų Komisija savo pranešime dėl prekybai ir investicijoms daromų kliūčių atkreipė dėmesį, kad Argentina priėmė daug protekcionistinių priemonių, dėl kurių suprastėjo verslo aplinka ES investuotojams Argentinoje;

L.  kadangi Europos Komisija ne kartą išreiškė susirūpinimą PPO dėl ribojamųjų priemonių, kurias Argentinos vyriausybė taiko importui ir kurios turi poveikį vis didesniam Pasaulio prekybos organizacijos šalių narių skaičiui, pobūdžio ir taikymo;

M.  kadangi Argentinos Respublika pagal tradiciją naudojasi Sąjungos jai vienašališkai suteikta bendrąja lengvatų sistema;

N.  kadangi Argentina, kaip G20 narė, įsipareigojo per kiekvieną G20 aukščiausiojo lygio susitikimą kovoti su protekcionizmu ir užtikrinti, kad rinka būtų atvira prekybai ir investicijoms;

1.  labai apgailestauja dėl Argentinos vyriausybės sprendimo nacionalizuoti didžiąją dalį Europos įmonės akcijų; mano, kad tai yra vienašališkas ir savavališkas sprendimas, kuris reiškia išpuolį prieš nevaržomą verslo veiklą ir teisinio tikrumo principą, tokiu būdu pabloginama investavimo aplinka Argentinoje esančioms ES įmonėms;

2.  konstatuoja, kad šis sprendimas taikomas tik vienai sektoriaus įmonei ir tik vienai daliai jos akcijų, o tai galima laikyti diskriminacija;

3.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl padėties, nes ji parodo, kad pagal tarptautinius susitarimus yra nevykdomi įpareigojimai; perspėja apie galimus tokių priemonių neigiamus padarinius, pvz., tarptautinių investicijų mažėjimą ir neigiamas pasekmes Argentinai tarptautinėje bendruomenėje;

4.  primena, kad šiuo metu vykstančių derybų dėl ES ir MERCOSUR susitarimo tikslas – sutarti dėl abiejų blokų ekonominės integracijos ir politinio dialogo, kad abu regionai pasiektų kuo didesnį klestėjimą ir pažangą, ir mano, jog norint, kad tokios derybos būtų sėkmingos, abi šalys diskusijas turi vykdyti atvirai ir remiantis abipusiu pasitikėjimu; taip pat pabrėžia, kad Argentinos valdžios institucijų priimti sprendimai gali pasunkinti draugiškus santykius ir tarpusavio supratimą, kurių reikia tokiam susitarimui sudaryti;

5.  apgailestauja, kad Argentina nesilaikė šio principo ir taikė kelias ribojamąsias prekybos ir investicijų priemones, pvz., netarifines kliūtis, kurios suvaržė ES įmones ir pasaulinę prekybą su Argentina;

6.  ragina Komisiją reaguoti į tokius apribojimus taikant visas atitinkamas Pasaulio prekybos organizacijos turimas ginčų sprendimo priemones ir bendradarbiauti su kitomis šalimis, kurios susiduria su panašiais diskriminaciniais apribojimais, taikomais prekybai ir investicijoms;

7.  ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Komisijos pirmininką ir ES vyriausiąją įgaliotinę bendrajai užsienio ir saugumo politikai imtis visų priemonių Argentinos valdžios institucijų atžvilgiu, kad, grįžus prie dialogo, būtų apginti Bendrijos interesai ir garantuotas teisinio tikrumo principas, užtikrinantis Europos dalyvavimą ir investicijas šioje Pietų Amerikos šalyje;

8.  ragina Europos Komisiją ištirti ir priimti priemones, kurių reikia ES interesams apsaugoti, kad daugiau nebekiltų panašios problemos, įskaitant galimą dalinį vienašalių tarifų lengvatų, teikiamų pagal Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) planą, sustabdymą;

9.  primena glaudžią ES ir Argentinos Respublikos, pripažįstančių tas pačias vertybes ir principus, draugystę ir ragina Argentinos valdžios institucijas vėl sudaryti dialogo ir derybų aplinką, nes tai tinkamiausias būdas išsiaiškinti galimus strateginių prekybos partnerių ir šalių, kurios tradiciškai palaiko draugiškus santykius, nesutarimus;

10.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton pareiškimą, kuriame smerkiami Argentinos vyriausybės veiksmai bei ES ir Argentinos jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdžio atšaukimas; ragina Komisijos narį K. De Gucht ir vyriausiąją įgaliotinę C. Ashton panaudoti turimas diplomatines priemones siekiant išspręsti šiuos klausimus kartu su kolegomis Argentinoje; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su jų kolegomis tarptautiniuose forumuose, pvz., G20 ir PPO, kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl pasipriešinimo Argentinos vyriausybės veiksmams;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Argentinos Respublikos vyriausybei ir parlamentui bei MERCOSUR tarybos nariams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0141.
(2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 79.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0565.
(4) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2011/resolutions/trade_en.pdf
(5) http://eeas.europa.eu/delegations/wto/documents/press_corner/2012_03_30_joint_statement_argentina.pdf
(6) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 54.


Komisijos išorės pagalbos valdymo įgaliojimų perdavimo iš jos būstinės į delegacijas poveikis pagalbos teikimui
PDF 217kWORD 58k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos išorės pagalbos valdymo įgaliojimų perdavimo iš jos būstinės į delegacijas poveikio pagalbos teikimui (2011/2192(INI))
P7_TA(2012)0144A7-0056/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, ypač į aštuntąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Įgaliojimų perdavimo vertinimas. Galutinė ataskaita“ (SEC(2004)0561),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2005 m. birželio 30 d. išvadas dėl įgaliojimų perdavimo(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. birželio 28 d. išvadas dėl specialiosios ataskaitos Nr. 1/2011 „Ar Komisijos išorės pagalbos valdymo įgaliojimus perdavus iš jos būstinės į delegacijas pagerėjo pagalbos teikimas?“(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ES bendrosios pozicijos ketvirtajam aukšto lygio forumui pagalbos veiksmingumo klausimais (angl. HLF-4, 2011 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d., Busanas),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2011 „Ar Komisijos išorės pagalbos valdymo įgaliojimus perdavus iš jos būstinės į delegacijas pagerėjo pagalbos teikimas?“,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensuso dėl vystymosi 122 ir 123 punktus dėl reformų, susijusių su ES išorės pagalbos valdymu, pažangos,

–  atsižvelgdamas į ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę ir 2011 m. Busano partnerystę siekiant veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto Europos bendrijos tarpusavio vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. EBPO Paramos vystymuisi komiteto pranešimą „Veiksmingas paramos valdymas. Dvylika Paramos vystymuisi komiteto tarpusavio vertinimo pamokų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A7–0056/2012),

A.  kadangi decentralizuotas požiūris į pagalbos teikimą padeda priartinti sprendimų priėmimą prie realaus pagalbos teikimo ir užtikrinti geresnį paramos teikėjų veiklos koordinavimą bei suderinimą tinkamai atsižvelgiant į būtinybę prisiimti atsakomybę vietos lygmeniu;

B.  kadangi pagrindinis įgaliojimų perdavimo ir Komisijos išorės pagalbos valdymo išsamesnės reformos tikslas – paspartinti ir padaryti patikimesnes finansų valdymo procedūras bei pagerinti šalims partnerėms teikiamos pagalbos kokybę;

C.  kadangi bendra Europos Audito Rūmų ataskaitos išvada – įgaliojimų perdavimas prisidėjo prie geresnio pagalbos teikimo ir paspartino pagalbos teikimą, finansinės procedūros tapo išsamesnės, tačiau daug ką vis dar reikia pagerinti;

D.  kadangi likus trejiems metams iki TVT įgyvendinimo termino reikės ypač padidinti ES pagalbos teikimo pajėgumus, taip pat ir ją gaunančių valstybių gebėjimą šia pagalba pasinaudoti;

E.  kadangi 74 proc. ES išorės pagalbos iš ES biudžeto ir Europos plėtros fondo tiesiogiai valdo 136 ES delegacijos;

F.  kadangi Pokyčių darbotvarkėje pripažįstama, kad reikia stiprinti ES, valstybių narių ir valstybių partnerių koordinavimą, taip pat koordinuoti ir derinti vystymosi veiklą bei didinti jos veiksmingumą ir efektyvumą;

G.  kadangi dėl pastarosios Komisijos reorganizacijos ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sukurtos Europos išorės veiksmų tarnybos dar nepadidėjo, nors buvo tikėtasi, bendras ES paramos vystymuisi veiksmingumas ir nuoseklumas;

H.  kadangi sukūrus Europos išorės veiksmų tarnybą delegacijos buvo priverstos prisiimti papildomų įgaliojimų, pvz., diplomatijos, informavimo / ryšių ir laisvės, saugumo bei teisingumo politikos srityse, nors ir toliau turėjo atlikti iki tol turėtus uždavinius – užtikrinti koordinavimą, nuoseklumą ir spręsti išteklių trūkumo problemą;

I.  kadangi atskirų delegacijų valdoma pagalba ir toliau apima daug įvairių sričių, todėl didėja delegacijų lygmeniu nustatomų išteklių poreikis;

J.  kadangi dėl sudėtingų taisyklių ir procedūrų gali sumažėti galimybių naudotis šalių sistemomis bei bendru programavimu ir kadangi vykdant tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą būtų patartina naudotis daugiametėmis finansavimo programomis;

K.  kadangi bendra ir sektorinė parama biudžetui – pagalbos teikimo priemonė, geriausiai tinkanti valstybių partnerių sandorių sąnaudoms mažinti, nes padeda geriau sutelkti dėmesį į pagalbos kokybę, partnerysčių pobūdį ir šalių partnerių poreikius;

L.  kadangi įgaliojimų perdavimas turėtų būti derinamas su valstybių narių lygmeniu veikiančia visos susijusios informacijos, kur agentūros planuoja išleisti savo biudžeto lėšas, teikimo sistema ir todėl pagalba taptų tikslingesnė ir atsirastų galimybė nustatyti išteklių spragas bei pavienių valstybių finansavimo galimybes;

M.  kadangi ES išorės pagalbos reforma turėtų padėti parodyti, kaip teikiant pagalbą padedama pagerinti skurdžiai gyvenančių žmonių gyvenimą, atsižvelgiant į didėjantį Europos visuomenės pritarimą oficialiajai paramai vystymuisi, kaip skurdo naikinimo priemonei, ir į siekį įgyvendinti TVT, turint mintyje faktus, paneigiančius skeptišką požiūrį į pagalbos veiksmingumą;

N.  kadangi EBPO Paramos vystymuisi komiteto tarpusavio vertinimo apsilankymai vietoje nuolat parodo, kad vietos darbuotojai jaučia, kad jų galimybės išnaudojamos nepakankamai ar kad jie nevisiškai integruojami į vietos paramos teikėjų grupę;

1.  pritaria bendroms Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadoms ir ragina Komisiją tęsti darbą siekiant pagerinti pagalbos teikimo veiksmingumą;

2.  palankiai vertina labai išsamią ir analitinę ataskaitą, kurią parengė Europos Audito Rūmai, taip pat tinkamą laiką, parinktą įgaliojimų perdavimo proceso poveikiui vertinti;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos būstinė turėtų pakankamai pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų siekiant užtikrinti reikiamą Kokybės operacijų direktorato paramą delegacijoms;

4.  pažymi, jog, remiantis Audito Rūmų ataskaita, reikia, kad Europos Komisija toliau stengtųsi pagerinti metodą, taikomą vertinant pagalbos teikimo kokybę ir rezultatus; mano, kad tai pagerintų ES finansinės pagalbos atskaitomybę ir užtikrintų didesnį ES veiksmų matomumą;

5.  ragina Komisiją papildyti kriterijus ir tobulinti finansuojamų projektų kokybės vertinimo procedūras, kad būtų galima pagerinti teikiamos pagalbos kokybę ir kuo mažiau įgyvendinti nerezultatyvių projektų; pažymi, jog Europos Parlamentas mano, kad pagalbai skirtų išlaidų poveikis labai svarbus;

6.  yra susirūpinęs, kad 2005–2008 m. delegacijų sudėtis pasikeitė ir tapo labiau orientuota į politines ir prekybos funkcijas, todėl ragina Komisiją delegacijose siekti pagalbos valdymo ir kitas funkcijas atliekančių darbuotojų tinkamos pusiausvyros;

7.  mano, kad didelė delegacijų darbuotojų kaita nepriimtina (40 proc. Komisijos darbuotojų yra įdarbinti pagal sutartis), nes prarandama institucijoje sukaupta patirtis, o tai neigiamai veikia veiklos efektyvumą;

8.  pažymi, kad iki 2009 m. nesudarius sutarčių dėl 6 proc. įsipareigojimų, numatytų 2006 m. biudžete, pritaikius „D+3“ taisyklę, jie buvo prarasti; primygtinai reikalauja sumažinti šį procentinį rodiklį ir prašo pranešti, kokie procentiniai dydžiai ir sumos nustatyti 2010 ir 2011 m.;

9.  ragina Komisiją ir EIVT ypatingą dėmesį skirti sritims, nustatytoms audito metu, ypač darbo krūviui delegacijose, tinkamam darbuotojų skaičiui delegacijose, taip pat pagalbos valdymo ir kitų funkcijų paskirstymo delegacijos darbuotojams pusiausvyrai;

10.  ragina Komisiją priimant sprendimus dėl pagalbos projektų ir stebint jų įgyvendinimo pažangą apsvarstyti galimybę, jei įmanoma, skatinti vietos konsultacijas;

11.  mano, kad siekiant didesnio ES vystymosi politikos nuoseklumo ir veiksmingumo Komisijos tarnybos ES delegacijose turėtų padėti formuoti pagalbos vystymuisi politiką ir imtis vadovaujamo vaidmens ją įgyvendinant; dar kartą ragina Komisiją kiekvienoje delegacijoje paskirti už politikos suderinamumą vystymosi labui (PSVL) atsakingą asmenį, kuris stebėtų ES politikos poveikį šalies partnerės lygmeniu;

12.  pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti vietos lygmeniu turimą kompetenciją ir kad ES delegacijų darbuotojai turėtų labiau stengtis dalyvauti vietos visuomenių veikloje, siekdami panaikinti žinių trūkumą ir užtikrinti geresnį vietos aplinkos, kurioje jos veikia, suvokimą;

13.  ragina Komisiją pasiūlyti ir metodiškiau užtikrinti vietos darbuotojų teisinį ir finansinį mokymą siekiant optimizuoti ES pagalbos valdymą ir vidutinės trukmės laikotarpiu vietos administracinių įstaigų lygmeniu užtikrinti gerą valdymą;

14.  mano, kad Europos išorės veiksmų tarnybos įgaliojimai ir kompetencija vystomojo bendradarbiavimo srityje vis dar neaiškūs, ir ragina Tarybą bei Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant ištaisyti šią padėtį; šiomis aplinkybėmis susirūpinęs pažymi, kad Europos išorės veiksmų tarnybos politinių ir administracinių užduočių ir Komisijos pagalbos valdymo užduočių atskyrimas galėtų tapti galimų nesuderinamumų įgyvendinant Paryžiaus deklaracijos principus priežastimi;

15.  atsižvelgdamas į sprendimą, kuriuo įsteigiama Europos išorės veiksmų tarnyba, pabrėžia, kad visi delegacijoje dirbantys darbuotojai yra pavaldūs delegacijos vadovui, nes tai vienintelis būdas ES išorės veiksmų nuoseklumui atskirose šalyse užtikrinti vadovaujantis Lisabonos sutartimi;

16.  ragina Komisiją ir Tarybą ir toliau palaikyti sumanymą mažinti intervencijos sričių skaičių remiantis ES elgesio kodeksu dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo bei Pokyčių darbotvarke;

17.  mano, kad atitinkamos ES finansinės priemonės ir Europos plėtros fondas (EPF) turėtų būti labiau orientuojami į skurdo mažinimą ir jų požiūris ir veikla turėtų būti lankstesni, taip pat mano, kad reikėtų skatinti didesnę atskaitomybę, skaidrumą ir lėšų panaudojimo veiksmingumą siekiant aiškių rezultatų;

18.  tikisi, kad Komisija imsis visų reikiamų priemonių priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumams pašalinti, ypač delegacijų lygmeniu, kaip nurodė Audito Rūmai; prašo Komisijos ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos pranešti kompetentingiems EP komitetams apie priemones, kurių ji ėmėsi;

19.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų kritiką(3) dėl Komisijos būstinės ir delegacijų darbo santykių valdant išorės pagalbą; ragina šiuos procesus peržiūrėti ir supaprastinti siekiant sumažėti vidinės biurokratijos, ir Europos Parlamentui pateikti ataskaitą apie veiksmus, kurių imtasi;

20.  ragina Komisiją reikalauti, kad delegacijos sistemingai vykdytų techninės ir finansinės projektų stebėsenos vizitus, ir vidaus ataskaitų teikimo sistemoje daugiau dėmesio skirti dėl pagalbos intervencijų gautiems rezultatams;

21.  ragina Komisiją, aktyviai dalyvaujant delegacijoms, išnagrinėti ir nustatyti poveikio darymo šalyse partnerėse įgyvendinamoms pagalbos programoms, kuriose dalyvauja Europos Investicijų Bankas ir Europos nacionalinės ir tarptautinės institucijos, finansuojančios vystymąsi, galimybes;

22.  ragina Komisiją parodyti, kaip tolesnis finansinių ir žmogiškųjų išteklių įgaliojimų perdavimas iš Komisijos būstinės į delegacijas dėl to, kad padėtų gerinti dialogą ir ES teikiamos pagalbos koordinavimą bei programavimą vietoje, duotų papildomos naudos;

23.  pabrėžia, kad nei Komisija, nei valstybės narės neturėtų dabartine ekonomikos ir finansų krize pateisinti „daryti daugiau su mažesniais ištekliais“ požiūrį, kai tai susiję su darbuotojų skaičiaus išsaugojimu ar mažinimu dvišalėse pagalbos agentūrose;

24.  pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo srities darbuotojų Komisijoje, ES delegacijose ir dvišalėse pagalbos agentūrose profesionalumo svarbą;

25.  mano, kad, siekiant sklandžiai panaudoti ES biudžetą, delegacijų vadovams reikėtų suteikti galimybę pavesti savo pavaduotojams valdyti delegacijos administracines išlaidas, ir mano, kad prireikus turėtų būti atitinkamai peržiūrėtas Finansinis reglamentas;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti ES delegacijų ir dvišalių agentūrų, vyriausybių partnerių ir kitų vystymosi srityje dirbančių grupių, pvz., ekspertų grupių, universitetų, fondų, nevyriausybinių organizacijų ir regioninių institucijų, ryšius, nes glaudesni ryšiai padės padidinti įgaliojimų perdavimo ir įvairių subjektų lyginamuosius pranašumus nacionaliniu lygmeniu, taip pat padės išvengti nereikalingo pastangų dubliavimosi;

27.  ragina ES išorės pagalbos valdymo iš centrinių tarnybų perdavimo delegacijoms procese užtikrinti, kad išliktų Parlamento kontrolės ir priežiūros įgaliojimai,

28.  palankiai vertina Audito Rūmų pastabą, kad reikėtų toliau nagrinėti, kokį vaidmenį atlieka EIVT užtikrinant konsulinę apsaugą;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir EIVT.

(1) Dok. Nr. 10749/2005.
(2) Dok. Nr. 12255/2011.
(3) Žr. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2011, 1 pav.


Moterys ir klimato kaita
PDF 381kWORD 93k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir klimato kaitos (2011/2197(INI))
P7_TA(2012)0145A7-0049/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine įvykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų planą, taip pat į Jungtinių Tautų „Pekino + 5“, „Pekino + 10“ ir „Pekino + 15“ specialiosiose sesijose atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. priimtus vėlesnius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JTBKKK sprendimą 36/CP.7 dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo atstovaujant šalims organuose, įsteigtuose pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir 2001 m. lapkričio 9 d. pasirašytą Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. priimtą Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais (Rio+20)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0049/2012),

A.  kadangi klimato kaita lyties požiūriu nėra neutrali ir jos poveikis lytims skirtingas;

B.   kadangi vartojimo įpročiai ir gyvenimo būdas daro svarbų poveikį klimato kaitai;

C.   kadangi moterys sudaro apytiksliai 50 proc. pasaulio gyventojų ir kadangi jos vis dar prisiima palyginti yra palyginti labiau atsakingos už kasdienį vartojimą, vaikų priežiūrą ir buitį; kadangi moterų ir vyrų vartojimo įpročiai skiriasi, nes moterys vartoja tvariau nei vyrai ir rinkdamosi tvarius vartojimo įpročius rodo didesnį norą imtis aplinkos išsaugojimo veiksmų;

D.  kadangi dėl lyčių vaidmens moterų poveikis aplinkai nėra toks pats kaip vyrų, moterų galimybę naudotis ištekliais ir būdais įveikti problemas ir prisitaikyti labai riboja diskriminacija pajamų, galimybės naudotis ištekliais, politinės įtakos, išsilavinimo ir atsakomybės už namų ūkį požiūriu;

E.  kadangi dėl klimato kaitos nelygybė padidės ir esama rizikos, kad klimato kaitos politika taip pat turės neigiamą poveikį lyčių pusiausvyrai ir moterų teisėms, jeigu ją kuriant nuo pat pradžių nebus atsižvelgiama į lyčių diskriminaciją;

F.   kadangi be tikros lyčių lygybės nebus teisingumo klimato srityje, ir kadangi nelygybės panaikinimo ir kovos su klimato kaita nereikėtų laikyti tarpusavyje prieštaraujančiais dalykais;

G.   kadangi demokratija, žmogaus teisių paisymas ir lygios vyrų ir moterų galimybės padeda siekti tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos;

H.  kadangi, be lyties, yra ir kitų diskriminacijos bei pažeidžiamumo priežasčių (pvz., skurdas, geografinė padėtis, tradicinė ir institucinė, rasinė diskriminacija ir pan.) ir dėl visų jų užkertama galimybė naudotis ištekliais ir priemonėmis įveikti tokius didžiulius pokyčius kaip klimato kaita;

I.   kadangi kai kuriuose regionuose beveik 70 proc. visų dirbančių moterų dirba žemės ūkyje(6), ir užaugina iki 90 proc. kai kurių kultūrinių augalų derliaus(7), svarstant biudžetus ir vykdant veiklą klimato kaitos srityje joms beveik nėra atstovaujama;

J.   kadangi 70 proc. skurdžių žmonių, gyvenančių mažiau nei iš 1 JAV dolerio per dieną, yra moterys ir moterims priklauso mažiau nei 1 proc. pasaulio turto; kadangi palyginti su vyrais, besivystančių šalių moterys pakartotinai investuoja žymiai daugiau savo pajamų į savo šeimas;

K.   kadangi šeimos planavimas gali padėti gerokai pagerinti motinos sveikatą bei šeimos dydžio kontrolę ir galiausiai padidinti moterų, kurioms vis dar užkraunama didžiausia atsakomybė už vaikų priežiūrą, nepriklausomybę ir sumažinti jų darbo krūvį taip padidinant moterų ir jų šeimų atsparumą klimato kaitos poveikiui, kaip nustatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais priimtame 20 metų plane;

L.   atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos problemos, kurias sukelia ir didina klimato kaita, šiuo metu lemia priverstinės migracijos didėjimą, ir kadangi todėl esama vis didesnio ryšio tarp prieglobsčio prašytojų ir vietovės, kuriose blogėja aplinkos būklė; kadangi būtina geriau apsaugoti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir juos perkelti, ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms moterims;

M.  kadangi iš 27 mln. pasaulio pabėgėlių 75–80 proc. sudaro moterys ir vaikai(8); kadangi klimato kaitos paskatinta migracija vyrus ir moteris paveikia skirtingai, o moteris dažnai ir skaudžiau; kadangi būtinos specialios nuostatos dėl sveikatos, apsaugos ir nepriklausomybės, kad šiais priverstinės ar savanoriškos migracijos atvejais būtų sumažintas moterų pažeidžiamumas;

N.  kadangi sprendimų priėmimo procese ir ypač derybose dėl klimato kaitos moterų atstovaujama dalis tebėra nepatenkinama ir beveik nepadaryta jokios pažangos; kadangi moterys sudaro tik 12–15 proc. delegacijų vadovų ir apie 30 proc. delegacijų narių;

O.  kadangi du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys(9), todėl galimybė gauti informaciją ir mokytis naudojantis atitinkamais komunikacijos kanalais yra labai svarbi siekiant užtikrinti jų nepriklausomybę ir įtrauktį, ypač ekstremaliųjų situacijų, pvz., gaivalinės nelaimės, atvejais;

P.   kadangi gaivalinės nelaimės daro didelį vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį švietimui, sveikatai, struktūriniam skurdui ir gyventojų perkėlimui, ir kadangi vaikai priklauso grupei, kuri yra ypač pažeidžiama dėl gaivalinių nelaimių poveikio; kadangi matyti aiški gaivalinių nelaimių ir mokyklos lankomumo lygio mažėjimo sąsaja, ir kad dėl nelaimių gerokai padidėja lyčių nelygybė mokyklose;

Q.   kadangi dėl klimato kaitos atsirandančios sausros ir vandens stoka moteris verčia dirbti daugiau, kad galėtų užtikrinti vandens, maisto ir energijos gavimą, ir kadangi jaunuoliai dažnai palieka mokyklas, kad galėtų padėti savo motinoms atlikti šias užduotis;

R.   kadangi moterys taip pat yra galinga pokyčius lemianti jėga, visame pasaulyje aktyviau dalyvauja pilietinės visuomenės veikloje ir aktyvus jų dalyvavimas visose kovos su klimato kaita srityse padėtų užtikrinti teisingesnę, visapusiškesnę ir veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką tiek prisitaikymo prie klimato kaitos, tiek jos švelninimo požiūriu;

S.   kadangi dėl savo atsakomybės valdyti nepakankamus gamtinius išteklius, moterys įgyja svarbių žinių, susijusių su poreikiu turėti tvaresnę aplinką, kuri joms galbūt leistų atlikti tam tikrą vaidmenį, į kurį reikėtų atsižvelgti gerinant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo strategijas;

T.   kadangi nelaimių prevencijos, prisitaikymo prie nelaimių ir jų padarinių švelninimo priemonių ar finansavimo nepakaks, jeigu jų kūrimo procesuose, priimant sprendimus ir įgyvendinant aktyviai nedalyvaus moterys; kadangi, pvz., Tuniso, Nikaragvos, Salvadoro ir Hondūro geroji patirtis parodė, kad moterų žinios ir dalyvavimas padeda išsaugoti gyvybes valdant nelaimes, didinti biologinę įvairovę ir gerinti vandentvarką, didinti aprūpinimo maistu saugumą, užkirsti kelią dykumėjimui, apsaugoti miškus ir palaikyti visuomenės sveikatą;

Bendrosios nuostatos

1.  pripažįsta, kad klimato kaita, be kitų katastrofiškų padarinių, dar didina ir lyčių diskriminaciją, pabrėžia, kad pavojingos klimato kaitos sustabdymas turi būti didžiausias ES ir vidaus, ir išorės politikos prioritetas;

2.  ragina Komisiją ir Tarybą, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant klimato politiką lyčių nelygybė nepadidėtų, o kaip tik būtų gauta papildomos naudos gerinant moterų padėtį, lyčių aspektą įtraukti į visus klimato politikos plėtojimo etapus, pradedant koncepcija ir baigiant finansavimu, įgyvendinimu ir vertinimu;

3.   ragina Komisiją ir valstybes nares visais sprendimų priėmimo lygmenimis lyčių lygybės ir teisingumo lyčių srityje tikslus įtraukti į politiką, veiksmų planus ir kitas priemones, susijusias su tvariu vystymusi, nelaimių rizika ir klimato kaita, vykdant sisteminę lyčių analizę, nustatant į skirtingas lytis orientuotus rodiklius bei kriterijus ir plėtojant praktines priemones; pabrėžia, kad visais Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) derybų etapais, pradedant mokslo tyrimais ir analize, ir baigiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijų planavimu, įgyvendinimu ir kūrimu, būtina atsižvelgti į lyčių lygybės principus;

4.   primena, kad 2007 m. ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. IPCC) patvirtino, jog klimato kaitos poveikis yra nevienodas ir priklauso nuo lyties, amžiaus ir klasės, ir tikėtina, kad labiausiai nukentės neturtingieji; mano, kad žmogaus raidai būtina pasiekti lyčių lygybę, taip pat tai yra pagrindinis kovos su skurdu tikslas; reikalauja, kad lyčių lygybe grindžiamas požiūris būtų taikomas visose srityse rengiant vystymosi, žmogaus teisių ir klimato kaitos politiką; ragina imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) būtų įgyvendinama atsižvelgiant į žmogaus teisių programas ir nacionalinius bei tarptautinius susitarimus dėl lyčių lygybės ir teisingumo, įskaitant Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW);

5.  pažymi, kad klimato kaita ir neigiamas jos poveikis taip pat turėtų būti vertinami kaip su lytimis susiję ir svarbūs visoms sritimis (socialinei, kultūros, ekonomikos ir politikos) vietos ir pasaulio lygmeniu plėtros klausimai, ir kad visi suinteresuotieji subjektai turi dėti bendras pastangas, jog užtikrintų, kad klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo priemonės būtų taikomos atsižvelgiant į lyčių skirtumus, vietos gyventojų poreikius ir gerbiant žmogaus teises;

6.  džiaugiasi, kad aukšto lygio derybose klimato kaitos klausimu ir įsitraukiant aukšto lygio veikėjams skiriama vis daugiau dėmesio klimato kaitos lyčių aspektui; tačiau pabrėžia, kad siekiant įtraukti daugiau moterų į ES diplomatiją klimato klausimais visais sprendimų priėmimą lygmenimis ir pirmiausia į derybas dėl klimato kaitos, taikant tokias priemones, kaip, pvz., delegacijų sudėčiai nustatytos 40 proc.+ kvotos;

7.  primena Komisijai ir valstybėms narėms apie savo rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17) ir primygtinai ragina jas imtis veiksmų siekiant įvykdyti savo įsipareigojimą finansuojant klimato politiką „siekti, kad visose atitinkamose įstaigose dirbtų bent 40 proc. moterų“; pabrėžia poreikį šį principą taikyti perduodant technologijas ir už prisitaikymą atsakingų institucijų atžvilgiu;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares planuojant, įgyvendinant ir vertinant kovos su klimato kaita politiką, programas bei projektus duomenis rinkti pagal lytį siekiant veiksmingai įvertinti ir nagrinėti skirtingą poveikį, kurį klimato kaita daro kiekvienai lyčiai ir parengti prisitaikymo prie klimato kaitos gaires, bendrais bruožais nustatant politikos kryptis, kuriomis galima apsaugoti moteris ir suteikti joms galių prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti su lyčių lygybe susijusius statistinius duomenis į visas su aplinka susijusias politikos sritis siekiant gerinti bendros moterų ir vyrų padėties, susijusios su klimato kaita, vertinimą;

10.  primena, kad su lyčių lygybės skatinimu ir diskriminacijos panaikinimu susijusių klausimų įtraukimas į ES užsienio politiką it toliau turėtų padėti moterims atlikti pagrindinį vaidmenį priimant sprendimus, formuojant politiką ir valdant, išsaugant ir stebint gamtos išteklius ir aplinką bei kovojant su klimato kaita;

11.  ragina nustatyti rodiklį „klimatui nekenkiantis“ (kaip alternatyvą BNP), siekiant kontroliuoti tai, kokį poveikį augimas, vartojimo įpročiai ir gyvenimo būdas daro klimato kaitai;

12.  ragina ES ir valstybes nares įvertinti, kiek su klimato kaita susijusia politika atsižvelgiama į moterų poreikius, ir primygtinai ragina rengiant su lyčių politika susijusią tvaraus vystymosi politiką taikyti lyčių lygybės aspektą;

Prisitaikymas

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti lengvai naudojamas projektų poveikio lytims vertinimo viso projektų gyvavimo ciklo metu priemones, kokios yra taikomos vertinant plėtros projektus;

14.  ragina, kad būtų įgyvendinami vietiniai integraciniai sprendimai ir projektai, kuriuose duomenys apie esamą pažeidžiamumą ir prisitaikymo gebėjimus, pvz., apie tenykščių asmenų, ypač moterų, tradicinę patirtį ir žinias, būtų neatskiriama informacija;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterys visame pasaulyje aktyviau dalyvauja pilietinės visuomenės veikloje, todėl ragina Komisiją palengvinti ir remti moterų organizacijų ir pilietinės visuomenės veikėjų ryšius;

16.  ragina Komisiją numatyti programas, pagal kurias šiuolaikinių technologijų perdavimas ir praktinė patirtis gali padėti bendruomenėms ir regionams prisitaikyti prie klimato kaitos;

17.  pažymi, kad besivystančiose šalyse moterims tenka svarbiausias vaidmuo išgaunant ir tvarkant vandenį, nes jos dažniausiai jį atsineša, naudoja ir tvarko ne tik namų ūkiuose, bet ir žemės ūkyje; ragina Komisiją teikti paramą vystymuisi, siekiant sustiprinti prieinamas šulinių, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir paprastos bei lengvai išlaikomos valymo sistemos, kasimo programas;

18.  ragina į prisitaikymo sprendimus, kurie turi būti suderinami su savitais moterų poreikiais ir kuriuose turi būti atsižvelgta į konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, atsižvelgta į jų gebėjimus bei patirtį, įtraukti gebėjimų ugdymą ir mokymą atsižvelgiant į lytį;

19.  pabrėžia, kad svarbu remtis moterų žiniomis ir vietos lygmeniu skatinti sprendimus, darančius labai konkrečią įtaką žmonių kasdieniam gyvenimui, pvz., Pietų Afrikos Respublikoje įgyvendinamas projektas Girls in Risk Reduction Leadership“, kuriuo siekiama skatinti mergaites paaugles būti lyderėmis mažinant nelaimių riziką, arba keletas projektų, kuriais siekiama padėti moterims Indijos lūšnynuose įrengti geriamojo vandens tiekimo įrenginius ir tualetus;

20.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares lyčių lygybės klausimą įtraukti į įvairias strategijas, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir siekiant valdyti jų keliamą pavojų ir skatinti suteikti galių moterims ugdant jų gebėjimus prieš su klimato kaita susijusias nelaimes, joms ištikus ir po jų, taip pat jas skatinant aktyviai dalyvauti numatant nelaimes, apie jas iš anksto įspėjant ir bandant joms užkirsti kelią ir taip stiprinti jų gebėjimą įveikti nelaimes;

21.  pažymi, kad daugelyje pasaulio bendruomenių dėl atsakomybės šeimoje moterys gali labiau nukentėti nuo aplinkos pokyčių, kuriuos apsunkina klimato kaitos poveikis; pažymi, kad joms atliekant daugelį vaidmenų – gaminant maistą ir jį tiekiant, teikiant priežiūrą ir atliekant ekonominius vaidmenis – minėti veiksniai daro poveikį;

22.  ragina užtikrinti, kad dabartinės priemonės ir planavimo procesai, pvz., nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programos ir būsimi nacionaliniai prisitaikymo planai, būtų skaidresni bei labiau visa apimantys ir kad šie principai būtų remiami būsimose su klimatu susijusiose sutartyse, priemonėse ir dvišalio bendradarbiavimo pastangose;

23.  pabrėžia, kad esama pagrįstų įrodymų, jog nuo klimato priklausančių sąlygų poveikis sveikatai, pvz., netinkama mityba ir užkrečiamų ligų, pvz., maliarijos, plitimas, skirtingoms lytims yra nevienodas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį moterų mirtingumą nelaimių atveju; mano, kad labiau į skirtingas lytis orientuoti moksliniai tyrimai apie klimato kaitos poveikį moterų sveikatai padėtų tiksliau reaguoti; ragina visų šalių vyriausybes dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galimybes jomis naudotis ir jų teikiamą paramą, ypač moterims, kadangi jos yra pažeidžiama grupė, ypač kaip priežiūros paslaugų teikėjos, kad prisidėtų prie veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios rizikos sveikatai problemos, ir būtų sukurta rizikos sveikatai vertinimo pagal lytį sistema ir taikomos su klimato kaita susijusios prisitaikymo ir (arba) švelninimo priemonės;

24.  pabrėžia, kad 70 proc. pasaulio neturtingųjų yra moterys, jos dirba du trečdalius visų dirbamų darbo valandų, tačiau turi mažiau nei 1 proc. visos nuosavybės; pažymi, kad joms neleidžiama lygiomis teisėmis naudoti ir valdyti išteklių, technologijų, paslaugų, teisių į žemę, kredito ir draudimo sistemų, ir sprendimų priėmimo galių, todėl jos yra pernelyg pažeidžiamos, patiria neproporcingai didelį klimato kaitos poveikį ir turi ir mažiau galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos; pabrėžia, kad 85 proc. žmonių, mirusių dėl klimato kaitos sukeltų gaivalinių nelaimių, yra moterys, kad 75 proc. ekologinių pabėgėlių yra moterys ir kad yra didesnė tikimybė, jog nematomomis karo dėl išteklių ir smurto, kylančio dėl klimato kaitos, aukomis taps moterys;

25.  ragina ES ir jos valstybes nares sukurti „su klimatu susijusio teisingumo“ principą; atkakliai tvirtina, kad didžiausia skriauda, kurią padaro mūsų nesugebėjimas veiksmingai kovoti su klimato kaita, yra žalingas poveikis skurdžioms šalims ir jų gyventojams, pirmiausia moterims;

Švelninimas

26.  ragina Komisiją ir būsimas Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares pradėti tyrimą, kuriame dėmesys būtų sutelktas būtent į švelninimo politikos lyčių aspektą;

27.  pabrėžia, kad reikalinga tikslinė politika siekiant išvengti lyčių atskirties ir diskriminacijos ekologiškoje ekonomikoje, kur naujose su technologijomis ir mokslu susijusiose darbo vietose jau dabar dominuoja beveik vien vyrai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad norint padidinti moterų ir vyrų ekologišką ekonomiką svarbus verslumas;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moteris įgyti su aplinkos ir energetikos technika susijusį išsilavinimą ir profesiją, kadangi šios srities specialistų poreikis moterims užtikrins saugias ir perspektyvias darbo vietas ir bus labiau atkreipiamas dėmesys į moterų poreikius nustatant klimato politiką;

29.  ragina Komisiją paremti dabartinių priemonių ir fondų reformą, kad jie taptų skaidresni, labiau visa apimantys ir labiau atspindintys vietos bendruomenių ir ypač moterų indėlį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, kad šie principai būtų remiami būsimose su klimatu susijusiose sutartyse, priemonėse ir dvišalio bendradarbiavimo pastangose, siekiant sukurti geresnius būdus užtikrinti kad moterims būtų suteikta daugiau ekonominių galių;

30.  pripažįsta, kad gyventojų skaičiaus didėjimas daro įtaką klimato kaitai ir pabrėžia poreikį tinkamai reaguoti į bet kokius nepatenkintus visų visuomenių moterų ir vyrų kontracepcijos poreikius;

31.  primena, kad neabejotinai būtina išvengti pavojingos klimato kaitos ir, jeigu įmanoma, apriboti vidutinės temperatūros didėjimą iki 2°C arba 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, siekiant išvengti milžiniškų neigiamų padarinių moterims ir kitiems pažeidžiamiems gyventojams;

32.  ragina Komisiją sukurti įtraukųjį sprendimų priėmimo procesą skatinančių priemonių rinkinį, kaip tai buvo padaryta transporto ir energetikos sektoriuose Malmėje (Švedija) ir Volsmosės rajone (Danija)(10);

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti projektų bei programų poveikio lytims vertinimo rodiklius ir skatinti lyčių aspekto integravimą į biudžetų sudarymo procesą su klimatu susijusiose politikos srityse nepaisant, kokiu lygmeniu politika įgyvendinama –tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ar vietos;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti priemones ir parengti gaires, skirtas švelninimo politikos ir programų, susijusių mokslinių tyrimų programų ir susijusios veiklos lyčių aspekto analizei;

35.  pabrėžia, koks svarbus moterų vaidmuo įgyvendinant klimato kaitos poveikio švelninimo priemones kasdieniniame gyvenime, pvz., taupant energiją, imantis perdirbimo priemonių ir naudojant ekologiškus ir organinius produktus, kadangi vis dar laikoma, kad moterys yra svarbiausios šių išteklių valdytojos namų ūkyje; ragina Europos Komisiją pradėti eilinių žmonių geresnio informavimo kampanijas ir dėmesį telkti į kasdienius vartojimo įpročius, susijusius su buitimi ir vaikų priežiūra;

36.  todėl pripažįsta, kad moterys gali labai padėti sėkmingai siekti naujovių panaudodamos savo gebėjimus mokyti kitus tvarkyti dalykinius reikalus ir namų ūkį;

37.  šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu didinti aktyvų moterų dalyvavimą siekiant tvaraus vystymosi naujovių, kaip priemonės kovojant su rimtais klimato kaitos keliamais sunkumais;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad klimato pokyčiai neišvengiamai paskatins migraciją iš nuo katastrofų, pvz., sausrų arba potvynių, nukentėjusių regionų, ir kad ES privalo atsižvelgti į poreikį apsaugoti moteris bet kokiose perkeltiems asmenims ir pabėgėliams įkurtose stovyklose;

39.  pažymi, kad ateityje didės aplinkos kaitos poveikis gyventojų migracijai ir perkėlimui ir kad, kaip teigia Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, 80 proc. pasaulio pabėgėlių yra moterys ir vaikai; dar kartą primena, kaip svarbu nustatyti strategijas, kuriose būtų atsižvelgta į lyčių skirtumus, reaguojant į dėl klimato kaitos kylančias aplinkos ir humanitarines krizes; todėl mano, kad būtina skubiai ištirti, kaip valdyti ekologinę migraciją atsižvelgiant į lyčių skirtumus; tai reiškia, kad reikia pripažinti ir reaguoti į lyčių vaidmenis ir pareigas gamtos išteklių srityje, galbūt taip pat užtikrinti, kad bendruomenės turėtų joms reikiamų menkų išteklių ir kad atvykstantys migrantai būtų aprūpinami vandeniu;

Finansavimas

40.  ragina ES delegacijas paisyti principo, išdėstyto minėtoje jo rezoliucijoje dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17), ir užtikrinti, kad visose institucijose, priimančiose sprendimus dėl klimato politikos finansavimo, įskaitant Žaliojo klimato fondo valdybą ir galimas žemesnio lygmens valdybas, skirtas atskiriems finansavimo langams, būtų garantuota lyčių pusiausvyra;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos programas, kurios būtų įgyvendinamos naudojantis lyčių analize siekiant padidinti moterų ir mergaičių gerovę ir atsižvelgti į lyčių nelygybę susijusia su galimybėmis gauti kreditus, informaciją, naudotis technologijomis, žeme, gamtos ištekliais, tvaria energija bei galimybėmis gauti informaciją apie reprodukcinę sveikatą ir susijusias paslaugas; ragina į tokias programas ir strategijas įtraukti naujoviškus finansinius sprendimus, pvz., mikrokredito sistemas, ypač ekstremaliųjų situacijų atvejais, pvz., klimato pabėgėliu atveju;

42.   pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į moterų prioritetus ir poreikius finansavimo mechanizmuose ir kad nustatant finansavimo kriterijus, skiriant išteklius klimato kaita susijusioms iniciatyvoms, pirmiausia, vietos lygmeniu, ir į Ekologinio klimato fondo veiklą aktyviai įtraukti organizacijas, kurio skatina lyčių lygybę;

43.  ragina integruoti lyčių lygybę kaip tarpsektorinį klausimą į visus klimato fondus ir priemones; pabrėžia, kad šiam integravimui reikalinga lyčių lygybės srities kompetencija ir kad šis integravimas turėtų būti išplėstas iki tokių finansavimo mechanizmų paskirties, valdymo bei veikimo būdų ir kad veikimo būdais, stebėsenos bei vertinimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta, jog moterys ir vietos bendruomenės gautų naudos iš tinkamo finansavimo;

44.  ragina Komisiją ir ES delegacijas paremti platesnio masto finansavimą iš naujų ir papildomų šaltinių, ypač skirtą prisitaikymo veiksmams, teikiantiems tiesioginės naudos moterims, kurios dažnai yra neproporcingai menkai apsaugotos nuo klimato kaitos poveikio; ragina nustatyti, kad toks prisitaikyti skirtas finansavimas būtų teikiamas tik kaip subsidijos;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą besivystančiose šalyse, vykdant technologijų ir žinių perdavimą, kuris apima suderintą moterų dalyvavimą, siekiant taip pat padėti užtikrinti lygias galimybes ir švelninti klimato kaitos padarinius;

46.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita gali daryti neigiamą poveikį siekiant JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų, pirmiausia tikslų, susijusių su moterų padėtimi ir apsauga;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0515.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0504.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0430.
(4) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44.
(5) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 57.
(6) FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija): Maisto ir žemės ūkio padėtis 2010–2011 m. Moterys žemės ūkyje. Lyčių nelygybės naikinimas siekiant vystymosi, http://www.fao.org/docrep/013/i2050e/i2050e.pdf.
(7) Pasaulio ekonomikos forumas, „Galių moterims suteikimas. Pasaulinės lyčių nelygybės apskaičiavimas“, 2005, https://members.weforum.org/pdf/Global_Competitiveness_Reports/Reports/gender_gap.pdf.
(8) JT ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, Moterų padėties apžvalga „Women at a glance“, http://www.un.org/ecosocdev/geninfo/women/women96.htm.
(9) UNICEF pranešimas „Pažanga vaikų labui“, 2005 m., http://www.unicef.org/progressforchildren/2005n2/PFC05n2en.pdf.
(10) Lyčių aspekto integravimas į viešojo transporto politiką Malmėje: http://www.nikk.no/A+gender+equal+and+sustainable+public+transport+system.b7C_wljSYQ.ips; ir tautinių mažumų moterų mokymo būti aplinkosaugos ambasadorėmis projektas Volsmosėje: http://www.nikk.no/Women+are+everyday+climate+experts.b7C_wljQ1e.ips.


Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.
PDF 442kWORD 172k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl biologinės įvairovės – mūsų gyvybės draudimo ir gamtinio turto. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. (2011/2307(INI))
P7_TA(2012)0146A7-0101/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į 2050 m. viziją ir 2020 m. pagrindinį tikslą, ES valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintą 2010 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 21 d. ir gruodžio 19 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m.,

–  ypač atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos šalių 10-osios konferencijos (COP 10) rezultatus, visų pirma į strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą 2011–2020 m. ir Aičio tikslus, Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, taip pat į išteklių sutelkimo pasaulinei biologinei įvairovei išsaugoti strategiją,

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES) ir Migruojančių rūšių konvenciją (angl. CMS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (COM(2010)0672) ir į Komisijos pasiūlymus dėl BŽŪP reformos po 2013 m.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500) kartu su pridedamais dokumentais,

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. strateginę finansinę programą,

–  atsižvelgdamas į Bendrą buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklės ataskaitą, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje (COM(2009)0358),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(2) ir į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl BŽŪP artėjant 2020 m. ir su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „'Natura 2000“ finansavimas. nauda gamtai ir žmonėms' (SEC(2011)1573),

–  atsižvelgdamas į Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos tyrimą (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity – TEEB)(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0101/2012),

A.  kadangi ES nepasiekė 2010 m. biologinės įvairovės tikslo;

B.  kadangi Jungtinės Tautos 2010–2020 metus yra paskelbusios biologinės įvairovės dešimtmečiu;

C.  kadangi biologinė įvairovė labai svarbi žmogaus gyvybės egzistavimui ir visuomenių gerovei ir tiesiogiai, ir netiesiogiai dėl biologinės įvairovės teikiamų ekosistemų funkcijų – pvz., apskaičiuota, kad nauda, gaunama vien tik iš Europos Sąjungos saugomų tinklo „Natura 2000“ teritorijų, siekia 200–300 mlrd. EUR, o darbo vietų, kuriose dirbama visą darbo dieną ir kurios tiesiogiai remiamos iš lankytojų lėšų, išleistų šiose teritorijose ir netoli jų, skaičius maždaug 4,5–8 mln.;

D.  kadangi šiuo metu nykstant biologinei įvairovei kiekvienais metais 3 proc. mažėja pasaulinis BVP;

E.  kadangi beveik 65 proc. buveinių tipų ir 52 proc. rūšių, išvardytų Buveinių direktyvos prieduose, apsaugos būklė yra nepatenkinama;

F.  kadangi 88 proc. žuvų išteklių sužvejojama viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

G.  kadangi į ES jau pateko daugiau nei 11 000 svetimų rūšių, iš kurių mažiausiai 15 proc. yra invazinės ir naikina biologinę įvairovę;

H.  kadangi ūkininkams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant ES biologinės įvairovės tikslų; kadangi 1992 m. buvo duotas pradinis postūmis biologinės įvairovės apsaugos integravimui į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kadangi vėliau, 2003 m. reformos metu, buvo pradėta taikyti biologinei įvairovei naudingas priemones, tokias kaip kompleksinės paramos, bendrųjų išmokų ūkiui (atsiejimo) ir kaimo plėtros priemonės;

I.  kadangi mokėjimas už ekosistemų funkcijas yra perspektyvi novatoriška finansinė priemonė biologinei įvairovei išsaugoti;

J.  kadangi klimato kaita kelia grėsmę buveinėms ir rūšims; kadangi gamtos apsauga ir biologinė įvairovė yra labai svarbūs švelninant klimato kaitos padarinius ir prisitaikant prie klimato kaitos;

Bendrosios pastabos

1.  apgailestauja, kad ES nepasiekė 2010 m. biologinės įvairovės tikslo;

2.  palankiai vertina ir remia ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., įskaitant visus jos tikslus ir veiksmus; vis dėlto mano, kad kai kuriuos veiksmus būtų galima sustiprinti ir aiškiau sukonkretinti ir kad reikėtų taikyti konkretesnes priemones siekiant užtikrinti veiksmingą strategijos įgyvendinimą;

3.  pabrėžia, kad skubiai reikia imtis veiksmų, taip pat suteikti didesnį politinį prioritetą biologinei įvairovei, kad būtų pasiektas ES 2020 m. pagrindinis tikslas biologinės įvairovės srityje ir įvykdyti pasauliniai biologinės įvairovės įsipareigojimai; pabrėžia, kad turint pakankamai finansinių išteklių ir politinę valią esama priemonių biologinės įvairovės nykimui stabdyti; pabrėžia, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra bendras uždavinys, kuris turi būti įgyvendinamas dalyvaujant ir įsipareigojimus prisiimant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams;

4.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir pažymi, kad klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, invazinių rūšių grėsmė ir gamtos išteklių pereikvojimas yra tarpvalstybinės ir tarpregioninės problemos, kurios daro poveikį visiems ES piliečiams, gyvenantiems miestuose ir kaimo vietovėse, ir kad siekiant sumažinti šį poveikį reikia imtis skubių veiksmų visais valdžios lygmenimis: vietos, regioniniu ir nacionaliniu;

5.  todėl ragina valstybes nares integruoti strategiją į savo planus, programas ir (arba) nacionalines strategijas;

6.  mano, kad negalima susilpninti esamuose ES teisės aktuose numatytų biologinės įvairovės apsaugos priemonių;

7.  pabrėžia, kad taip pat negalima neįgyvendinti naujosios strategijos; todėl ragina Komisiją kas dvejus metus teikti Parlamentui pažangos ataskaitas, kuriose Taryba ir Komisija išsamiai apibūdintų esamą padėtį;

8.  pabrėžia, kad tikrasis ES įsipareigojimo pasiekti biologinės įvairovės tikslą išbandymas ir tikrasis šio klausimo sprendimas yra ne naujoji strategija, o veikiau būsimos bendros žemės ūkio politikos, bendros žuvininkystės politikos ir daugiametės finansinės programos reformos; be to, pabrėžia, kad pirmoji strategija buvo nesėkminga dėl to, biologinės įvairovės apsauga buvo nepakankamai įtraukta į ES kitų sričių politiką;

9.   mano, kad norint įveikti sunkumus, patirtus siekiant įgyvendinti nustatytą 2010 m. tikslą, turi būti iš esmės peržiūrėti iki šiol taikyti metodai; mano, kad būtina atlikti visų veiksnių, kurie gali turėti poveikio saugomoms teritorijoms, strateginius tyrimus, kad šie tyrimai turėtų būti įtraukti į miestų planavimą ir kartu su tyrimais turėtų būti rengiamos švietimo ir informacinės kampanijos apie vietos gamtos išteklių svarbą ir jų išsaugojimą;

10.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės mažėjimas susijęs ne tik su rūšių ir buveinių, bet ir genetinės įvairovės nykimu; ragina Komisiją parengti genetinės įvairovės išsaugojimo strategiją;

11.  pažymi, kad mūsų gamtos paveldas yra didžiausias ekologinis turtas, kuris yra svarbiausias žmonių gerovei; laikosi nuomonės, kad visos valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti savo pastangas siekdamos užtikrinti veiksmingesnį gamtos išteklių naudojimą ir išvengti grynųjų biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nuostolių tiek kaimo, tiek miesto vietovėse;

Tikslai – įtraukti biologinę įvairovę į visas ES politikos sritis

12.  pabrėžia, kad svarbu biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo aspektus įtraukti į visų ES politikos sričių, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, regioninės plėtros ir sanglaudos, energetikos, pramonės, transporto, turizmo, vystomojo bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, rengimą, įgyvendinimą ir finansavimą, siekiant užtikrinti didesnį Europos Sąjungos sektorių ir biudžeto politikos nuoseklumą ir privalomų įsipareigojimų dėl biologinės įvairovės apsaugos paisymą;

13.  pabrėžia, kad ES biologinės įvairovės strategija turėtų būti visapusiškai integruota į klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas;

14.  primena, kad atsargumo principas yra teisinis pagrindas, kuriuo turi būti remiamasi visuose teisės aktuose ir sprendimuose, turinčiuose įtakos biologinei įvairovei;

15.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu saugoti, vertinti, apibrėžti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas, kad būtų pasiekti Tausiai išteklius naudojančios Europos plano tikslai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pateikti kalendorinį planą, kaip konkrečių priemonių dalį, siekiant sudaryti ES ekosistemų funkcijų žemėlapius ir įvertinti ekosistemų funkcijas – tai sudarys sąlygas imtis tikslinių ir veiksmingų priemonių, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimas;

16.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas lemia itin dideles ekonomines visuomenės išlaidas, kurios iki šiol nepakankamai įtrauktos į ekonomikos ir kitų sričių politiką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ekosistemų funkcijas ir įtraukti tas vertes į apskaitos sistemas kaip pagrindą tvaresnei politikai; mano, kad bet koks ekonomikos modelis, pagal kurį biologinė įvairovė nėra tinkamai apsaugota, yra neperspektyvus; taip pat pabrėžia, kad ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimo veiksmai suteikia nemažai galimybių kurti naujus įgūdžius, darbo vietas ir verslą;

17.  pabrėžia, kad reikia atlikti išsamų įvairių ūkio sektorių neigiamo poveikio biologinei įvairovei vertinimą;

18.  pabrėžia, kad Biologinės įvairovės strategija yra Tausiai išteklius naudojančios Europos pavyzdinės iniciatyvos dalis, ir primena, kad regioninė politika atlieka esminį vaidmenį – ja remiamais veiksmais užtikrinamas tvarus augimas siekiant spręsti klimato, energetikos ir aplinkosaugos problemas;

19.  mano, kad didelė dalis naujų infekcinių ligų yra zoonozės (perduodamos tarp laukinių gyvūnų, naminių gyvūnų ir žmonių), ir pripažįsta, kad prekyba laukiniais gyvūnais, taip pat žemės naudojimo paskirties ir valdymo keitimas gali paskatinti žmonių, naminių gyvūnų ir laukinių gyvūnų tarpusavio sąveikos pokyčius arba naujų sąveikos rūšių atsiradimą ir kad tai gali paskatinti ligų perdavimą ir biologinės įvairovės nykimą; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu integruoti biologinės įvairovės strategijas į gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir prekybos politiką;

20.  vis dėlto mano, kad tais atvejais, kai trūksta duomenų, reikėtų atlikti išsamų aplinkos, ekonominį ir socialinį poveikio vertinimą;

Gamtos išsaugojimas ir atkūrimas

21.  pabrėžia, kad reikia sustabdyti visų rūšių ir buveinių, kurioms taikomi ES gamtos išsaugojimo teisės aktai, būklės blogėjimą ir pasiekti pastebimo ir išmatuojamo jų būklės pagerėjimo ES mastu; pabrėžia, kad turėtų pagerėti bent vienas iš apsaugos būklės parametrų, nustatytų Buveinių direktyvos 1 straipsnyje, kitiems parametrams neblogėjant;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti priimti integruotas strategijas, kad būtų nustatytos kiekvienos geografinės teritorijos gamtinės vertybės ir jos kultūrinio paveldo ypatumai, taip pat jų išlaikymui būtinos sąlygos;

23.  pabrėžia, jog siekiant, kad biologinės įvairovės srities tikslai būtų veiksmingi, būtina juos įgyvendinti konkrečiais veiksmais; apgailestauja, kad, nors ir imtasi veiksmų biologinės įvairovės nykimui stabdyti, tik 17 proc. ES buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra gera; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti, kodėl dabartinės pastangos iki šiol nebuvo sėkmingos ir ar yra kitų, galbūt veiksmingesnių priemonių, kurių būtų galima imtis;

24.  pabrėžia, kad, norint nutiesti aiškų 2050 m. vizijos įgyvendinimo kelią, iki 2020 m. turi būti užtikrinta gera ne mažiau kaip 40 proc. visų buveinių ir rūšių apsaugos būklė; primena, kad iki 2050 m. 100 proc. (arba beveik 100 proc.) buveinių ir rūšių turi būti geros apsaugos būklės;

25.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau nyksta pagrindinės buveinės, pavyzdžiui, šlapynės, kurioms turėtų būti skiriamas pirmenybė ir taikomos skubios priemonės, iš tikrųjų atitinkančios specialios apsaugos statusą, kurį šlapynėms suteikia ES;

26.  pripažįsta, kad infrastruktūros kūrimas, urbanizacija, industrializacija ir apskritai fizinė intervencija teritorijoje yra apskritai vieni svarbiausių ekosistemų ir buveinių fragmentacijos veiksnių; ragina vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas, kad jos pagal savo planavimo reguliavimą ir įgyvendinimo priemones ir pagal savo kompetencijų sritį atsižvelgtų į šiuos veiksnius, kurie kelia grėsmę ekosistemoms ir buveinėms, planuodamos ir vykdydamos didelius ir mažus plėtros projektus; pripažįsta vietos ir regioniniu lygmeniu juntamą spaudimą ir poreikį iš esmės vystyti ekonomiką ir rekomenduoja vietos ir regioninės valdžios institucijoms nepamiršti užtikrinti vystymosi ir poreikio apsaugoti biologinę įvairovę ir natūralias buveines pusiausvyros; remia tolesnę regioninės ir vietos vystymosi politikos reformą ir panaudojimą, siekiant biologinės įvairovės teikiamos naudos ir norint sustabdyti tolesnį buveinių nykimą, ypač ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu;

27.  remia aktyvesnį poveikio aplinkai vertinimų (angl. EIA), poveikio tvarumui vertinimų (angl. SIA), strateginio poveikio aplinkai vertinimų (angl. SEA) ir kitų priemonių naudojimą, kad būtų atsižvelgta į biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitos poveikį priimant sprendimus regioniniu ir vietos lygmenimis; pažymi, kad projektai, kuriais prisidedama prie klimato kaitos poveikio švelninimo ir apsaugos nuo biologinės įvairovės nykimo, duos naudos visiems regionams, įskaitant mažiau išsivysčiusius regionus;

28.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad, laikantis 11 Aičio tikslo, iki 2012 m. būtų užbaigtas visas „Natura 2000“ teritorijų nustatymo procesas; labai apgailestauja, kad vėluojama nustatyti jūrų teritorijas; yra susirūpinęs dėl to, kad Dunojaus deltoje vėl leidžiama medžioti, nes tai gali daryti neigiamą poveikį biologinei įvairovei; ragina Komisiją patikrinti, ar valstybės narės įgyvendina Paukščių direktyvos 2009/147/EB 7 straipsnį(5), ypač jo nuostatas dėl medžioklės;

29.  pabrėžia, kad būtina skubiai didinti pastangas vandenynų ir jūrų aplinkos apsaugos srityje tiek vykdant ES veiksmus, tiek gerinant tarptautinį vandenynų ir teritorijų už nacionalinės jurisdikcijos ribų valdymą;

30.  ragina valstybes nares laikytis teisiškai nustatyto visų „Natura 2000“ teritorijų valdymo planų ar lygiaverčių priemonių parengimo termino, kaip nustatyta Buveinių direktyvos (92/43/EEB(6)) 4 ir 6 straipsniuose;

31.  mano, kad geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali duoti daug naudos siekiant „Natura 2000“ tikslų; pabrėžia, jog reikia, kad Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos glaudžiau bendradarbiautų biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsaugos srityje; pabrėžia galimybes kovoti su biologinės įvairovės nykimu, kurias sudaro tarpvalstybinis, tarpregioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas, ir mano, kad šį tikslą būtų lengviau pasiekti geriau išnaudojant teritorinio bendradarbiavimo, keitimosi informacija, patirtimi ir gerąja praktika teikiamas galimybes; pažymi, kad biologinės įvairovės prioritetų įtraukimas į regionines makrostrategijas – svarbus žingsnis siekiant atkurti ir išsaugoti biologinę įvairovę;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą tinklo „Natura 2000“ apsaugą skiriant pakankamą „Natura 2000“ teritorijų finansavimą; ypač ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, parengti privalomas nacionalines priemones, kuriomis būtų apibrėžtos prioritetinės apsaugos priemonės ir nustatytas atitinkamas planuojamas finansavimo šaltinis (ir iš ES fondų, ir iš valstybių narių biudžetų);

33.  laikosi nuomonės, kad turi būti gerinamas ES teisės aktų, ypač aplinkos srities, vykdymo užtikrinimas;

34.  atsižvelgdamas į didžiulius skirtumus tarp valstybių narių įgyvendinant „Natura 2000“ teisės aktus, ragina Komisiją prireikus pateikti tolesnius paaiškinimus arba gaires, grindžiamas geriausia praktika; taip pat prašo Komisijos pateikti su „Natura 2000“ teritorijomis besiribojančių vietovių valdymo gaires arba pasidalinti geriausia praktika;

35.  ragina Komisiją padidinti savo pajėgumus, kad būtų tinkamai tvarkomi ir veiksmingai tiriami skundai dėl netinkamo Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimo ir jų pažeidimai, ir parengti atitinkamas valstybėms narėms skirtas direktyvų įgyvendinimo vietoje kontrolės gaires; be to, ragina Komisiją įtraukti priemones Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimui ir bendram vykdymui gerinti į savo dabartinį darbą, atliekamą gerinant aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą ir tikrinimą; remdamasis savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliucija dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai, persvarstymo(7), mano, kad labai svarbu stiprinti ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo tinklą (angl. IMPEL), ir primygtinai ragina Komisiją pranešti, kaip būtų galima tą padaryti, įskaitant galimybes įkurti ES aplinkos apsaugos pajėgas, ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl aplinkosauginių tikrinimų;

36.  remia Komisijos iniciatyvą įgyvendinti teisėjams ir prokurorams skirtas mokymo programas; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, jog panašios mokymo programos būtų prieinamos ir specialistams, dirbantiems „Natura 2000“ srityje, pvz., regioninės ir vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už teisėsaugą, ir kitoms administracinėms institucijoms, atsakingoms už Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimą;

37.  mano, kad būtina parengti prieinamus skaitmeninius žemėlapius, kuriuose būtų pateikta tiksli informacija apie pagrindinius gamtos išteklius, saugomas teritorijas, žemės naudojimą, vandens telkinius ir rizikos zonas, kad regionų ir vietos institucijoms būtų lengviau laikytis aplinkos teisės aktų, ypač tų, kurie susiję su biologine įvairove;

38.  atkreipia dėmesį į menką ES visuomenės informuotumą apie biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ir didžiules su jos nykimu susijusias aplinkosaugos, taip pat socialines ir ekonomines išlaidas; pabrėžia, kad reikalinga išsamesnė komunikacijos strategija, remiantis pirmuoju Aičio tikslu;

39.  palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių ketinimą iki 2013 m. pradėti plačią informavimo apie „Natura 2000“ kampaniją, gerinti ES aplinkos apsaugos nuostatų taikymą ir skatinti aplinkos apsaugos, tvaraus ekonomikos augimo ir socialinį vystymąsi, kaip lygiaverčių ir vienas kitam neprieštaraujančių principų, sambūvį; todėl ragina remti sėkmingus projektus ir visuomenei skleisti informaciją apie aplinkai palankios ekonominės plėtros galimybes svarbiose gamtos ir kultūros paveldo, pvz., tinklo „Natura 2000“, teritorijose;

40.  pabrėžia, kad būtina organizuoti sąmoningumo didinimo ir informacijos kampanijas biologinės įvairovės klausimais, skirtas visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, remiantis suvokimu, kad sąmoningumo didinimo kampanijos vaikams ir jaunuoliams, kuriems šis klausimas labai rūpi, pirmiausia turi būti organizuojamos mokymo įstaigose; laikosi nuomonės, kad švietime ir profesiniame mokyme, ypač ūkininkavimo, miškininkystės ir su jais susijusiuose sektoriuose, turėtų būti daugiau dėmesio skiriama biologinės įvairovės vaidmeniui;

41.  pripažįsta, kad NVO tenka svarbus vaidmuo biologinės įvairovės apsaugos srityje, t. y. jos prisideda prie sprendimų priėmimo proceso, veikia vietoje ir didina visuomenės informuotumą;

42.   rekomenduoja vykdyti valdymą platesniu mastu – įtraukti į jį piliečius, taip pat ne pelno organizacijas ir ekonominės veiklos vykdytojus, pabrėžiant biologinės įvairovės integravimą į ekonominės veiklos vykdytojų verslo strategijas; pripažįsta savanorių ir visuomenės sektoriaus naudą, žinias ir atliekamą darbą siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ragina regioninės bei vietos valdžios institucijas įtraukti tokias grupes į projektų planavimą ir konsultacijas dėl jų užmezgant valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės ryšius;

43.  pripažįsta, kad labai svarbu palaikyti glaudžius ryšius su vietos veikėjais ir tiesioginiais teritorijos valdytojais, todėl ragina Komisiją šioje srityje labiau stengtis atsižvelgti į šių veikėjų patirtį ir išskirtines žinias, kurias jie gali suteikti rengiant teisės aktus, kad būtų užtikrinta gera buveinių, kurių biologinę įvairovę ES nori išsaugoti, būklė;

44.  mano, kad viena iš priežasčių, kodėl nesugebėjome į priešingą pusę nukreipti vis stiprėjančios biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų nykimo pasauliniu mastu tendencijos, yra nepakankamas supratimas apie biologinės įvairovės sudėtingumą ir tai, kaip jos elementai sąveikauja tarpusavyje bei su gyvenamąja aplinka, įskaitant supratimą apie biologinės įvairovės vertę dabartinei ir ateities žmonių kartoms; pakartoja, kad mokslas apie biologinę įvairovę yra būtinas bet kokio politikos įgyvendinimo pagrindas;

45.  todėl pabrėžia, jog reikia daugiau investuoti į mokslinius biologinės įvairovės tyrimus, įskaitant veiklą, susijusią su pagal programą „Horizontas 2020“ sprendžiamais vienu ar daugiau atitinkamų socialinių uždavinių, siekiant išvengti mokslinių tyrimų politikos fragmentacijos; mano, kad lėšas moksliniams biologinės įvairovės tyrimams būtų galima padidinti imantis visų esamų priemonių, atsižvelgiant į tai, kad jomis mažai naudojamasi; mano, kad moksliniai tyrimai, viena vertus, galėtų suteikti geresnį supratimą apie biologinę įvairovę ir jos svarbą visiems žmogaus veiklos aspektams, kita vertus, naujoviškomis koncepcijomis jie prisidėtų prie naujų ir geresnių politikos ir valdymo bei vystymosi strategijų;

46.  pabrėžia, jog biologinės įvairovės srityje reikia taikyti daugiadalykį ir tarpvalstybinį mokslinių tyrimų metodą, nes biologinė įvairovė glaudžiai susijusi su tokiomis sritimis kaip ekologija, genetika, epidemiologija, klimato kaitos mokslas, ekonomika, socialinė antropologija ir teorinių modelių kūrimas; pabrėžia, jog reikia vykdyti mokslo žiniomis pagrįstą politiką tvaraus ekosistemų ir gamtos išteklių valdymo srityje, visų pirma ekonomiškai ir socialiai labai svarbiuose žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuose;

47.  mano, kad ypač svarbu plačiau supažindinti politikos formuotojus ir pagrindinius suinteresuotuosius subjektus su turimais biologinės įvairovės mokslinių tyrimų duomenimis, geriausios kovos su biologinės įvairovės nykimu ir jos atkūrimo patirties pavyzdžiais ir informacija apie su gamta susijusių inovacijų ir vystymosi potencialą ir kad jie visa ta informacija dalintųsi, taip pat mano, kad atitinkamoms IRT tenka itin svarbus vaidmuo teikiant naujas galimybes ir priemones; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė ES verslo ir biologinės įvairovės platformą, ir ragina Komisiją toliau plėtoti šią platformą ir skatinti ES administravimo įstaigas ir įmones, įskaitant MVĮ, glaudžiau bendradarbiauti;

48.  ragina Europos biologinės įvairovės informacinės sistemos (angl. Biodiversity Information System for Europe, BISE) interneto portale informaciją pateikti visomis oficialiomis ES kalbomis, siekiant prisidėti prie dalijimosi duomenimis ir informacija;

Ekosistemų būklės ir jų funkcijų išlaikymas ir atkūrimas

49.  atkreipia dėmesį į Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytą reikalavimą iki 2020 m. atkurti 15 proc. nualintų ekosistemų; vis dėlto mano, kad tai minimalus skaičius ir norėtų, kad ES nusistatytų žymiai didesnį atkūrimo tikslą, kuris atspindėtų jos platesnių užmojų pagrindinį tikslą ir 2050 m. viziją, atsižvelgiant į šalims būdingas gamtines sąlygas; primygtinai ragina Komisiją aiškiai apibrėžti, kas yra nualintos ekosistemos, ir nustatyti pamatinius rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pažangą;

50.  primygtinai ragina Komisiją vėliausiai iki 2012 m. patvirtinti konkrečią ekologiškos infrastruktūros diegimo strategiją, kurios pagrindinis tikslas būtų biologinės įvairovės apsauga; pabrėžia, kad šioje strategijoje turėtų būti nustatyti uždaviniai, susiję su miesto ir kaimo vietovėmis, be kita ko, siekiant geriau įgyvendinti Buveinių direktyvos 10 straipsnio nuostatas;

51.  apgailestauja, kad Komisijos ekologiškos infrastruktūros strategiją planuojama vystyti tik 2012 m., nors energijos ir transporto koridoriai jau buvo nustatyti pasiūlyme dėl Europos infrastruktūros dokumentų rinkinio; todėl ragina Komisiją paspartinti darbą, susijusį su ekologiškos infrastruktūros strategija, ir užtikrinti, kad būtų pasiektas siūlomas tikslas Nr. 2; pritaria tam, kad energetikos, transporto ir IRT projektų sąveika būtų kuo labiau didinama, siekiant sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ir kad ES lėšomis būtų finansuojami tik ES teisę ir atitinkamas Sąjungos politikos kryptis atitinkantys veiksmai;

52.   pabrėžia, kad natūralios aplinkos kūrimas neturėtų apsiriboti vien tik nustatytomis teritorijomis, bet taip pat turėtų būti skatinamas įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, miestuose, šalia autostradų ir geležinkelių ir pramoninėse teritorijose, siekiant plėtoti iš tiesų ekologišką infrastruktūrą;

53.   primygtinai ragina Komisiją parengti veiksmingą reguliavimo sistemą, pagrįstą iniciatyva, kuria siekiama išvengti grynųjų biologinės įvairovės nuostolių, atsižvelgiant į valstybių narių patirtį ir sykiu taip pat naudojantis standartais, taikomais pagal Verslo ir žalos biologinei įvairovei kompensavimo programą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad svarbu taikyti tokį metodą visoms ES buveinėms ir rūšims, kurioms netaikomi ES teisės aktai;

54.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti rūšims ir buveinėms, kurių „funkcijų“ ekonominė vertė yra neįkainojama, kadangi pastangos išsaugoti biologinę įvairovę ateityje bus sutelktos tose srityse, kuriose trumpuoju laikotarpiu bus gaunama ekonominė nauda arba tikimasi jos gauti;

55.  pripažįsta, kad biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos teikia didelę nepiniginę naudą pramonės šakoms ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams; ragina privačiam sektoriui atstovaujančias organizacijas pateikti pasiūlymų, kaip būtų geriausia plačiu mastu apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę;

56.  pripažįsta būtinybę skatinti ekologišką infrastruktūrą, ekologines inovacijas ir naujoviškų technologijų diegimą, kad būtų sukurta žalesnė ekonomika, ir ragina Komisiją šiuo šioje srityje parengti gerosios praktikos vadovus; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas atsižvelgti į tyrimo „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ rekomendacijas, nes šis tyrimas yra naudinga patariamoji priemonė vietos ir regioninio lygmens politikos formuotojams, administratoriams ir valdytojams; pabrėžia būtinybę išplėsti ir sustiprinti struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo paramos gavėjų ir vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų mokymus apie sudėtingus Europos ir nacionalinės teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti gamtą ir didinti informuotumą apie biologinės įvairovės nykimo svarbą; ragina Komisiją įgyvendinti techninės pagalbos sistemas, siekiant skatinti regioniniu ir vietos lygmenimis gerinti žinias apie įgyvendinimo problemas;

Žemės ūkis

57.  primena, kad daugiau kaip pusę ES teritorijos valdo ūkininkai, kad ūkiai atlieka svarbias ekosistemų funkcijas ir turi svarbią socialinę ir ekonominę svarbą ir kad BŽŪP finansavimas sudaro didelę ES biudžeto dalį; pabrėžia, kad BŽŪP paskirtis nėra vien tik maisto tiekimo ir kaimo plėtros tikslas ir kad tai – ypatingai svarbi biologinės įvairovės, išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo ir ekosistemų funkcijų išlaikymo priemonė; pažymi, kad į BŽŪP jau įtrauktos priemonės, skirtos aplinkos apsaugai, pvz., išmokų atsiejimo, kompleksinės paramos ir agrarinės aplinkosaugos priemonės; vis dėlto mano, jog, deja, iki šiol šiomis priemonėmis nepavyko sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimo ir kad ūkių biologinė įvairovė ir toliau nyksta; todėl ragina nukreipti BŽŪP į kompensacijas ūkininkams už viešųjų gėrybių teikimą, kadangi rinka šiuo metu neatsižvelgia į svarbių viešųjų gėrybių, kurias gali teikti žemės ūkis, ekonominę vertę;

58.  pabrėžia, kad vandens valdymo ir biologinės įvairovės ryšys yra svarbiausias veiksnys siekiant palaikyti gyvybę ir užtikrinti tvarų vystymąsi;

59.  pabrėžia, kad siekiant įvertinti taikomų priemonių veiksmingumą būtina pereiti nuo priemonėmis grindžiamo metodo prie rezultatais grindžiamo metodo;

60.  ragina didinti pirmojo BŽŪP ramsčio ekologiškumą, kad būtų užtikrinamas biologinės įvairovės išsaugojimas didesniame dirbamos žemės kraštovaizdyje, gerinami ryšiai ir prisitaikoma prie klimato kaitos poveikio; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl BŽŪP reformos, kuriame siūloma didinti BŽŪP ekologiškumą pirmojo ramsčio mokėjimus skiriant pagrindinių gerosios patirties pavyzdžių, taikomų ūkių lygmeniu, rinkiniui, į kurį turėtų įeiti pasėlių rotacija ir įvairinimas, daugiametės ganyklos ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių minimumas; pabrėžia, kad reikia, jog tokios ekologiškumo didinimo priemonės būtų įgyvendinamos ir nesudarytų nereikalingos biurokratinės naštos; dar kartą ragina tinklo „Natura 2000“ teritorijoms skirti plotu grindžiamą paramą, teikiamą pagal tiesioginių išmokų schemą; mano, kad veiksmingo išteklių naudojimo, aplinkai ir klimatui palanki žemės ūkio praktika užtikrins tiek žemės ūkio įmonių tvarumą, tiek ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą, ir pripažįsta, kad to siekiant BŽŪP turėtų tekti svarbus vaidmuo;

61.  ragina, kad ekologiškumo didinimo praktika būtų nukreipta į žemės ūkio įvairovės įvairiose valstybėse narėse didinimą, turint omenyje, pvz., specifinę Viduržemio jūros šalių padėtį, į kurią neatsižvelgiama pasiūlytose ribinėse vertėse, susijusiose su pasėlių įvairinimu ir ekologiniu požiūriu svarbia žeme; pažymi, kad mišrios kultūros, daugiamečiai augalai (alyvmedžių giraitės, vynuogynai, obelų sodai) ar ryžių pasėliai – tai vieni iš praktikos, kuri turėtų būti suderinama su ekologiškumo didinimu, pavyzdžių, atsižvelgiant į didelę galimą kai kurių iš šių žemės ūkio sistemų vertę ekologiškumo ir išsaugojimo požiūriu;

62.  pabrėžia, kad įgyvendinant naująją BŽŪP privalu labiau padėti viešojo ir privačiojo sektorių atstovams, saugantiems miškų rūšių biologinę įvairovę, buveines ir ekosistemų funkcijas, ir taip pat išplėsti kriterijų atitikimo sritį, įtraukiant su tinklo „Natura 2000“ teritorijomis besiribojančias vietoves;

63.  ragina, kad visos BŽŪP išmokos, įskaitant išmokas nuo 2014 m., būtų grindžiamos griežtomis kompleksinės paramos taisyklėmis, kurios padėtų išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas ir apimtų Paukščių ir Buveinių direktyvas (nesumažinant nuo 2007 iki 2013 m. taikytinų dabartinių standartų), pesticidų ir biocidų teisės aktus ir Vandens pagrindų direktyvą(8); ragina tiems, kuriem tai bus taikoma, nustatyti paprastas ir skaidrias taisykles;

64.  ragina stiprinti antrąjį ramstį ir visose valstybėse narėse labai stipriai pagerinti šio ramsčio aplinkos aspektą ir agrarinės aplinkosaugos priemonių veiksmingumą, įskaitant mažiausias privalomąsias išlaidas aplinkosaugos priemonėms, tokioms kaip agrarinės aplinkosaugos priemonės, „Natura 2000“ ir miškų aplinkosaugos priemonės, ir remti didelės gamtinės vertės objektus ir ekologinį ūkininkavimą; pabrėžia, kad aplinkosaugos priemonės pagal abu ramsčius turėtų viena kitą pastiprinti;

65.  pripažįsta svarbią Europos Audito Rūmų parengtą ataskaitą dėl agrarinės aplinkosaugos schemų; pažymi, kad turint 22,2 milijardus eurų 2007–2013 m. pasiekta labai nedidelių aplinkos tikslų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje agrarinės aplinkosaugos subsidijos būtų tvirtinamos tik laikantis griežtų aplinkosaugos kriterijų;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančio žemės ūkyje naudojamų degalų poreikio ir su tuo susijusio didesnio spaudimo gaminti šiuos degalus besivystančiose šalyse kyla grėsmė biologinei įvairovei, visų pirma besivystančiose šalyse, nes prastėja ir kinta buveinių ir ekosistemų, pvz., be kita ko, šlapynių ir miškų, būklė;

67.  mano, kad turi būti stiprinamas žemės ūkio praktikos tikrinimas, siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui; visų pirma mano, kad srutų išleidimas turi būti kontroliuojamas ar net draudžiamas pažeidžiamiausiose vietovėse siekiant apsaugoti ekosistemas;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti įvairiose Europos dalyse esančių apleistų žemių reiškinį, remiant tikslingą biologinės įvairovės išlaikymą, išvengiant dykumėjimo ir sykiu suteikiant naujų socialinių ir ekonominių galimybių kaimo plėtrai; vis dėlto pabrėžia, kad reikia paisyti esamos žemės nuosavybės; taip pat pabrėžia, kad Europos ūkininkai atlieka svarbų vaidmenį kaip kraštovaizdžio išsaugotojai;

69.  įspėja apie tai, kad įvairios apsaugos požiūriu itin vertingos rūšys ir buveinės, įskaitant ES teisės aktais saugomas rūšis ir buveines, yra priklausomos nuo agrarinės aplinkosaugos sistemų, kuriose žmogaus dalyvavimas yra pagrindinis veiksnys; pabrėžia, kad labai svarbu sustabdyti žemės apleidimą ir šį reiškinį pakreipti priešinga linkme; palaiko didesnę paramą smulkiajam ir vidutinio masto ūkininkavimui, šeimų ūkiams ir ekstensyviajam ūkininkavimui, kurie propaguoja tinkamą gamtos išteklių apsaugą;

70.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į naują BŽŪP reformą, dėti daugiau pastangų remiant žemės ūkio sektorius, kurių įnašas į biologinės įvairovės išsaugojimą įrodytas, ir ypač remti bitininkystės sektorių; primena, kad laukiniai ir naminiai vabzdžiai, pavyzdžiui, bitės, apdulkina 80 proc. žydinčių augalų ir kad gresiantis šių vabzdžių mažėjimas yra didžiulis iššūkis mūsų visuomenėms, kuriose žemės ūkio produktų, taigi ir maisto, gamyba didžiąja dalimi priklauso nuo žydinčių augalų apdulkinimo; todėl primena, kad priemonėse, kurios bus priimtos siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bitininkystei;

71.  pabrėžia, kaip svarbu sustabdyti ir pakreipti priešinga linkme auginamų rūšių ir pasėlių įvairovės mažėjimą, dėl kurio nyksta genetinis pagrindas, nuo kurio priklauso žmonių ir gyvūnų mityba; pabrėžia, kaip svarbu skatinti tradicinių tam tikriems regionams būdingų veislių žemės ūkio kultūrų vartojimą; ragina priimti atitinkamus teisės aktus ir teikti paskatas palaikyti ir toliau plėtoti ūkių genetinių išteklių įvairovę, pvz., vietai pritaikytas veisles ir rūšis;

72.  pabrėžia, kad reikia veiksmingiau bendradarbiauti Europos lygmeniu gyvūnų ir augalų genetinių išteklių įvairovės mokslinių ir taikomųjų tyrimų srityje, siekiant užtikrinti jų išsaugojimą ir padidinti jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos, ir skatinti veiksmingai juos naudoti genetinio tobulinimo programose;

Miškininkystė

73.  ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant Aičio 5 tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2020 m. visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, be to, būtų gerokai sumažintas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir suskaidymas;

74.  ragina Komisiją, kai bus atliktas Europos vartojimo poveikis miškų naikinimui tyrimas, atsižvelgiant į jo rezultatus imtis naujų politikos iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos nustatyto poveikio keliamos problemos;

75.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į atitinkamų viešųjų konsultacijų rezultatus, priimti ir įgyvendinti miškotvarkos planus, įskaitant veiksmingas priemones, skirtas saugomoms rūšims ir buveinėms, taip pat su jomis susijusioms ekosistemų funkcijoms išsaugoti ir atkurti;

76.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti priimti miškotvarkos planus, be kita ko, naudojantis kaimo plėtros priemonėmis ir programa LIFE+; pabrėžia būtinybę į miškotvarkos planus įtraukti specialias biologinės įvairovės apsaugos priemones, visų pirma specialias saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones, kad būtų galima pagerinti jų būklę tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų;

77.  primygtinai ragina valstybes nares taip formuoti savo miškininkystės politiką, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į miškų svarbą saugant biologinę įvairovę, užkertant kelią dirvožemio erozijai, sekvestruojant anglį, gryninant orą ir palaikant vandens ciklą;

78.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų miškotvarkos planuose numatytas miškų gaisrų prevencijos programas būtų įtrauktos ekosistemomis grindžiamos miškų atsparumo gaisrams didinimo priemonės;

Žuvininkystė

79.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl BŽP reformos, kuri turėtų užtikrinti ekosistemos metodo įgyvendinimą ir atnaujinamos mokslinės informacijos, kuria grindžiami ilgalaikiai visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų rūšių valdymo planai, taikymą; pabrėžia, kad tik užtikrindami ilgalaikį žuvų išteklių tvarumą galime užtikrinti ekonominį ir socialinį Europos žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą;

80.  pabrėžia, kad nė viena šalis negali savarankiškai išspręsti biologinės įvairovės, ypač jūrų ekosistemų, nykimo problemos ir kad valstybių narių vyriausybės, siekdamos spręsti šią visuotinę problemą, turi veiksmingiau bendradarbiauti ir derinti savo pastangas; pabrėžia, kad ryžtingai įgyvendinama biologinės įvairovės politika naudinga ir visuomenei, ir ekonomikai;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti jūrų saugomas teritorijas, kuriose ekonominei veiklai, įskaitant žvejybą, taikomas griežtesnis ekosistemomis grindžiamas valdymas, sudarantis sąlygas suderinti aplinkos išsaugojimą ir tausią žvejybą;

82.  pabrėžia, kad vis dar esama didelių žinių apie jūrų ekosistemų ir žuvų išteklių būklę spragų, ir ragina dėti didesnes ES pastangas jūrų mokslinių tyrimų srityje;

83.  prašo Komisijos ir valstybių narių labiau stengtis rinkti mokslinius duomenis apie žuvų populiaciją tais atvejais, kai jų trūksta, kad būtų galima teikti patikimesnes mokslines rekomendacijas;

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant įsteigti Europos pakrantės apsaugos instituciją, kad būtų didinamas bendras stebėjimo ir kontrolės pajėgumas ir užtikrinamas teisės aktų vykdymas;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad iki 2015 m. leidžiami sužvejoti kiekiai būtų mažesni negu didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygis, ir, apibrėžiant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, atsižvelgti į ekologinius aspektus; todėl pabrėžia, kad nereikėtų naudotis atitinkamų mokslinių duomenų trūkumu neveiklumui pateisinti – tokiais atvejais mirtingumo dėl žvejybos koeficientai turėtų būti sumažinti laikantis atsargumo principo; primena teisinį įpareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklių lygis neviršytų saugios biologinės išteklių ribos, kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje(9);

86.  pažymi, kad 2002 m. Johanesburge vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė įsipareigojimui iki 2015 m. išsaugoti arba atkurti žuvų išteklius iki tokio lygio, kad būtų viršyta norma, pagal kurią nustatomas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, kaip numatyta Komisijos pasiūlytame BŽP reformų rinkinyje;

87.  pabrėžia, kad žuvininkystės valdymas turėtų padėti užtikrinti gerą apsaugos būklę pagal Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatas ir gerą aplinkos būklę, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje; pabrėžia, kad ilgalaikiai valdymo planai turėtų būti grindžiami ne vienarūšiškumu, o daugiarūšiškumu, atsižvelgiant į visus žuvų populiacijų aspektus, visų pirma dydį, amžių ir reprodukcinę būklę, kad būtų geriau atspindėtas ekosistemomis grindžiamas požiūris, be to, reikėtų nustatyti griežtus šių planų parengimo terminus;

88.  pabrėžia, kad naujoji BŽP ir visos paskesnės valstybių narių patvirtintos priemonės turi visapusiškai atitikti direktyvų 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2008/56/EB nuostatas;

89.  pabrėžia, kad į BŽP reikėtų įtraukti tikslą nutraukti mažiau vertingų tikslinių rūšių išmetimo į jūrą ir saugomų netikslinių rūšių, ypač banginių, jūrų vėžlių ir jūrų paukščių, išmetimo į jūrą ir priegaudos praktiką ir šį tikslą skubiai įgyvendinti; be to, į naująją BŽP reikėtų įtraukti aiškų įpareigojimą paleisti netikslinių rūšių gyvūnus, turinčius daug galimybių išgyventi;

90.  pažymi, kad, priemonės, kuriomis siekiama panaikinti mailiaus ir nedidelių žuvų išmetimo į jūrą arba nustatytas kvotas viršijančio žvejybos laimikio praktiką, turėtų būti taip parengtos, kad būtų išvengta bet kokių netinkamų paskatų iškrauti laimikį į krantą ir paversti išmetimą į jūrą pelno šaltiniu;

91.  pabrėžia, kad reikėtų nustatyti perteklinių pajėgumų mažinimo tikslus ir terminus, kad būtų galima pasiekti grynojo laivyno pajėgumų sumažinimo;

92.  pažymi, kad jūrų biologinei įvairovei didelį pavojų kelia neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, ir pabrėžia, kad kovojant su tokia žvejyba reikėtų stiprinti ES valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

93.  pažymi, kad žvejybos draustinių – vietovių, kuriose galima uždrausti arba riboti žvejybos veiklą, – steigimas yra ypač veiksminga ir ekonomiškai naudinga priemonė, padedanti užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių išsaugojimą; ragina valstybes nares ir Tarybą steigti žvejybos draustinius ir nustatyti jų valdymo taisykles, ypač daug dėmesio skiriant mailiaus augykloms ar žuvų išteklių nerštavietėms;

94.  ragina Komisiją parengti patikimus aplinkos tvarumo (įskaitant jūrų ir pakrančių tvarumą) rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangos siekiant bendro biologinės įvairovės apsaugos tikslo mastą;

Invazinės svetimos rūšys

95.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad priemonėmis, kurių imamasi, būtų užkirstas kelias naujoms invazinėms rūšims patekti į ES ir šiuo metu nustatytoms invazinėms rūšims plisti naujose teritorijose; visų pirma, ragina pagal BŽŪP kaimo plėtros reglamentą nustatyti aiškias gaires, siekiant užtikrinti, kad įveisiant mišką nebūtų pakenkta biologinei įvairovei ir kad svetimų invazinių rūšių sodinimui nebūtų teikiama finansinė parama; pabrėžia, kad reikia ambicingų strategijų ir atnaujintų aprašų tiek ES lygiu, tiek valstybėse narėse; mano, kad šiose strategijose dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien tik toms rūšims, kurios laikomos prioritetinėmis, kaip siūloma pagal Biologinės įvairovės strategijos 5 tikslą; ragina Komisiją, siekiant gerinti žinių bazę, remti veiklą, panašią į remiamą pagal DAISIE (Europos svetimų invazinių rūšių inventorizavimo) projektą;

96.  primygtinai ragina Komisiją 2012 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros akto, kuriame būtų išreikštas visapusiškas požiūris į invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių problemą, siekiant sukurti bendrą ES politiką dėl šių rūšių prevencijos, stebėjimo, pašalinimo ir valdymo bei dėl skubaus įspėjimo sistemų šioje srityje;

97.  pripažįsta, kad prevencija yra taupesnė ir aplinkos apsaugos požiūriu labiau pageidautina priemonė nei priemonės, kurių imamasi po invazinių svetimų rūšių atsiradimo ir įsiveisimo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę invazinių svetimų rūšių atsiradimo prevencijai, kaip patvirtinta pagal Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytą hierarchinį požiūrį į tokias rūšis;

98.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad prekybai rūšimis, kurioms gresia išnykimas, įtrauktomis į Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos raudonąją knygą, būtų taikomi griežtesni apribojimai ir, visų pirma, griežtas reguliavimas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir reguliariai pranešti apie egzotinių ir svetimų rūšių importą bei užtikrinti visapusišką direktyvos dėl zoologijos sodų(10) įgyvendinimą; prašo Komisijos atlikti įvertinimą ir pateikti pasiūlymą dėl draudimo prekiauti sugautais laukiniais gyvūnais kaip naminiais gyvūnėliais;

99.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į esamas nacionalines strategijas ir veiksmų planus ir užtikrinti, kad būsimame invazinių svetimų rūšių reglamente būtų proporcingai atsižvelgiama į salų buveines;

Klimato kaita

100.   primena biologinės įvairovės ir klimato sistemos tarpusavio ryšius; turėdamas mintyje didelį neigiamą klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei, pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas daro neatsiejamą padėtį apsunkinantį poveikį klimatui, nes mažėja natūralios gamtinės aplinkos galimybės sugerti anglies dioksidą; pabrėžia, kad būtina skubiai apsaugoti biologinę įvairovę, nes ji taip pat padeda švelninti klimato kaitą ir išsaugoti natūralius anglies dioksido absorbentus;

Tarptautinė dimensija

101.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinamas Nagojos protokolas, kad Sąjunga galėtų kuo greičiau jį ratifikuoti;

102.  atsižvelgdamas į tai, kad biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos yra bendros visam pasauliui, taip pat į esminį jų vaidmenį siekiant pasaulinio masto tvaraus vystymosi tikslų, pabrėžia, kad ES strategija turi sustiprinti ES pastangas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir taip veiksmingiau prisidėti siekiant iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

103.  mano, kad jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo klausimas turi būti aukščiausiuoju lygiu sprendžiamas 2012 m. birželio mėn. Rio de Žaneire vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime „Rio+20“;

104.  palankiai vertina 2011 m. gruodžio 6 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pasaulinės žuvininkystės tvarumo užtikrinimo(11), kurioje pabrėžiama, kad būtina skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti tvarų naudojimąsi pasaulio vandenynais ir jūromis;

105.  palankiai vertina planą, kurį parengė ir 2011 m. lapkričio mėn. pristatė keturios JT agentūros (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Jungtinių Tautų vystymosi programa (JTVP) ir Tarptautinė jūrų organizacija (TJO)), siekiant paraginti šalims atnaujinti savo įsipareigojimą mažinti vandenynų būklės blogėjimą ir šalinti tokias grėsmes, kaip žuvininkystės išteklių pereikvojimas, tarša ir biologinės įvairovės nykimas;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau propaguoti bendrą požiūrį į gamtos apsaugą visoje ES, palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog Komisija ir valstybės narės privalo bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti veiksmingą biologinės įvairovės apsaugą ES atokiausiuose regionuose ir užjūrio regionuose ir teritorijose, kur yra daugiau endeminių rūšių nei visame Europos žemyne; norėtų, kad būtų stiprinamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama šiose teritorijose išsaugoti ir apsaugoti biologinę įvairovę, visų pirma stiprinti parengiamuosius veiksmus BEST (angl. Biodiversity and Ecosystem Services in Territories of European Overseas – Europos užjūrio teritorijų biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos), kuriuos Europos Parlamentas remia nuo 2011 m., ir tinkamai finansuoti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų apsaugą ES atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose;

107.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai įgyvendinti ir vykdyti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, įskaitant Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir Migruojančių rūšių konvenciją (ir ne tik šias konvencijas);

108.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įtraukti aplinkos tvarumo aspektą į savo santykius su trečiosiomis šalimis ir į pasaulinio masto procesus, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

109.  primygtinai ragina Komisiją didinti ES prekybos politikos įnašą į biologinės įvairovės išsaugojimą ir todėl pritaria jos pasiūlymui į visus naujus prekybos susitarimus įtraukti tvaraus vystymosi klausimams skirtą skyrių, kuriame būtų nustatytos esminės aplinkosaugos nuostatos, susijusios su prekyba, įskaitant su biologine įvairove susijusius tikslus;

110.  pripažįsta, kad didėja neteisėtos tarptautinės prekybos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) įtrauktomis rūšimis mastas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Interpolo pajėgumus šioje srityje ir dvišalėse diskusijose su trečiosiomis šalimis teikti pirmenybę neteisėtos prekybos laukine augalija ir gyvūnija klausimui;

111.  pripažįsta, kad ES yra didžiausia laukinės augalijos ir gyvūnijos importuotoja ir kad ji, įgyvendindama savo politiką bei vykdydama komercinę veiklą, daro įtaką biologinės įvairovės išsaugojimui kitose pasaulio dalyse; ragina ES imtis priemonių, skirtų neigiamam ES vartojimo modelių poveikiui biologinei įvairovei sumažinti, į visus prekybos susitarimus įtraukiant su tvariu žemės ūkiu ir darnia prekyba laukine augalija ir gyvūnija susijusias iniciatyvas;

112.  ragina Žemės aukščiausiojo lygio susitikime „Rio+20“ padaryti konkrečią pažangą naujoviškų ir nepriklausomų biologinės įvairovės apsaugos besivystančiose šalyse finansavimo šaltinių klausimu ir primygtinai prašo ES ir valstybių narių šioje srityje aktyviai siekti rezultatų;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, pradėti biologinei įvairovei palankų ES vystomąjį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės labiausiai priklauso nuo ekosistemų funkcijų;

114.  pripažįsta, jog būtina pasiekti, kad ekonomika būtų grindžiama tvariais energijos šaltiniais, ekonomiškais būdais, tačiau nekenkiant biologinės įvairovės tikslams, ir kad tokia ekonomika galėtų padėti siekti šių tikslų; mano, kad būtina pradėti taikyti papildomas apsaugos priemones, susijusias su energijos gamybai naudojamos biomasės ištekliais, efektyvumu ir kiekiu; taigi taip pat ragina Komisiją kiek galima greičiau paaiškinti, kokį poveikį biokuras daro biologinei įvairovei, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo poveikį, ir ragina nustatyti veiksmingus visų rūšių biokuro, įskaitant kietą biomasę, gamybos ir naudojimo tvarumo kriterijus;

Finansavimas

115.  ragina Komisiją ir valstybes nares pagal objektyvius kriterijus nustatyti visas esamas aplinkai kenksmingas subsidijas ir skatina Komisiją iki 2012 m. pabaigos paskelbti veiksmų planą (įskaitant grafiką), kaip palaipsniui atsisakyti šių subsidijų iki 2020 m., laikantis Nagojos įsipareigojimų;

116.  pabrėžia, kaip svarbu mobilizuoti ES ir nacionalinę finansinę paramą iš visų galimų šaltinių, įskaitant konkrečios priemonės biologinei įvairovei finansuoti sukūrimą, ir parengti naujoviškas finansines priemones, visų pirma vadinamuosius buveinių bankus kartu su kompensavimu, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai biologinės įvairovės srityje;

117.  pabrėžia, kad, siekiant padėti panaikinti nustatytas žinių spragas ir paremti politiką, būtina didinti pagal kitą mokslinių tyrimų bendrąją programą aplinkos ir biologinės įvairovės moksliniams tyrimams skiriamą biudžetą, kuris turėtų atitikti didžiulius kovos su biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita poreikius ir uždavinius;

118.  ragina Komisiją peržiūrėti, ar pagal dabartinę reglamentavimo tvarką tinkamai teikiamos paskatos strategijoms, kuriomis būtų siekiama skatinti biologinę įvairovę, ir pasiūlyti ekonomiškai naudingus sprendimus, kad biologinei įvairovei skirtos lėšos būtų naudojamos ne biurokratinėms procedūroms, o apsaugai ir gerinimui;

119.  pritaria tam, kad gerai parengtos ir rinkos principais paremtos priemonės, skirtos išorinėms aplinkai tenkančioms vartojimo ir gamybos sąnaudoms internalizuoti, galėtų prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, jei tokios priemonės būtų derinamos kartu su paskatomis atitinkamuose sektoriuose investuoti į ekologiškas technologijas;

120.  palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama įtraukti privačiojo sektoriaus atstovus į biologinės įvairovės darbotvarkę, pradėjo įgyvendinti Verslo ir biologinės įvairovės platformą;

121.  primygtinai ragina Komisiją pranešti Parlamentui ir Tarybai apie galimybes įdiegti mokėjimus už ekosistemų funkcijas, atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimo vaidmenį;

122.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir finansuoti naująją Biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. užtikrinant, kad visos ES finansavimo priemonės būtų suderinamos su biologinės įvairovės ir vandens apsaugos teisės aktais;

123.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad kitoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje būtų remiamos pastangos pasiekti šešių Biologinės įvairovės strategijoje nustatytų tikslų ir kad būtų padidintas programos LIFE finansavimas; pabrėžia, kad būtina sutelkti dėmesį į įmonių socialinės atsakomybės projektus, kuriais skatinama biologinė įvairovė;

124.  be to, pažymi, kad investuojant į biologinės įvairovės išsaugojimą dėl didžiulės ekonominės biologinės įvairovės vertės gaunama didelė grąža; todėl ragina didinti gamtos išsaugojimo priemonių finansavimą;

125.  siekiant užtikrinti pakankamą tinklo „Natura 2000“ finansavimą, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bent 5,8 mlrd. EUR per metus būtų suteikta iš ES ir valstybių narių lėšų; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pakankamą finansavimą būtų galima gauti iš įvairių ES fondų (pvz., BŽŪP fondų, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, sanglaudos fondų ir finansinės priemonės „LIFE+ fund“), geriau koordinuojant šiuos fondus ir derinant jų veiklą, be kita ko, pasitelkiant integruotų projektų koncepciją ir taip pagerinant įvairių regionų gaunamo ES finansavimo skaidrumą; ragina, kad EIB įsitrauktų į naujoviškų finansavimo priemonių ir techninių bei konsultavimo paslaugų kūrimą bendrai finansuojamiems projektams, susijusiems su biologine įvairove;

126.  reiškia nusivylimą dėl asignavimų, kuriuos pasiūlyta skirti naujajai programai LIFE ir kurie, nepaisant to, kad du dešimtmečius ši programa buvo ypač sėkminga, ir toliau sudaro nereikšmingą ES biudžeto dalį; mano, kad norint išspręsti Biologinės įvairovės ir gamtos išsaugojimo plane išsikeltus uždavinius, programai LIFE reikia skirti gerokai daugiau lėšų;

127.  susirūpinęs pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse kasmet įgyvendinama mažiau programos LIFE+ lėšomis finansuojamų projektų, negu nustatyta orientacinė asignavimų riba; ragina Komisiją įvertinti šio nepakankamo lėšų panaudojimo priežastis ir, jei būtina, pasiūlyti pakeisti šios programos reglamentavimo taisykles, visų pirma susijusias su bendro finansavimo lygiais;

128.  pripažįsta ekologiškų viešųjų pirkimų svarbą ir mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio tam, kaip jais naudojasi visų pirma ES finansavimą gaunančios valdžios institucijos; rekomenduoja, kad valdžios institucijos, atsakingos už struktūrinės paramos ir sanglaudos srities lėšų valdymą ir kontrolės sistemas, sukurtas valstybėse narėse, remtų projektus, kuriuose numatytos tokios procedūros;

129.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu iš Sanglaudos fondo investuoti į biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą; be to, rekomenduoja apsvarstyti tinklo „Natura 2000“ teikiamas galimybes vietos ekonomikai ir darbo rinkoms;

130.  pripažįsta, kad ekologiška ekonomika yra būdas ugdyti įgūdžius ir skatinti užimtumą, ir ragina ją remti finansavimu, kuris padėtų kurti gebėjimus vietos lygmeniu ir leistų pasinaudoti vietos ir tradicinėmis žiniomis siekiant išsaugoti biologinę įvairovę; pabrėžia faktą, kad apie 30 proc. visų 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politikos lėšų gali būti panaudota veiksmams, turintiems konkretų poveikį tvariam augimui; ragina valstybes nares, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, aktyviau veikti ir didinti pastangas investuojant į gamtos kapitalą, taip pat panaudoti regioninės politikos lėšas gamtinio pavojaus rizikos prevencijai kaip gamtos išteklių išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos elementui, ypač atsižvelgiant į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį;

131.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybe su strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo tikslais suderinti dabartines veiklos programas, persvarstant investicijų į projektus prioritetus, ir primygtinai ragina jas veiksmingiau panaudoti turimus išteklius;

o
o   o

132.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 19.
(2) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 103.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0297.
(4) http://www.teebweb.org
(5) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
(6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(7) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 67.
(8) Direktyva 2000/60/EB (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(9) Direktyva 2008/56/EB (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(10) Direktyva 1999/22/EB (OL L 94, 1999 4 9, p. 24).
(11) A/RES/66/68.


Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūra ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetų nustatymas
PDF 320kWORD 107k
2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“ prioritetų nustatymo (2011/2194(INI))
P7_TA(2012)0147A7-0048/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa. Galutinis įvertinimas“ (COM(2011)0531),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, kuriais siekiama padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos ir žmonių sveikatos kokybę,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 10 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos vertinimo ir tolesnių veiksmų dėl septintosios ES aplinkosaugos veiksmų programos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos aplinkos agentūros Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą (SOER2010),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) parengtą techninę ataskaitą Nr. 15/2011 „Oro taršos iš pramonės įrenginių Europoje išlaidų atskleidimas“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ COM(2011)0571,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl kitos daugiametės 2014–2020 m. finansinės programos (COM(2011)0398),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir sanglaudos politikos reformos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0048/2012),

A.  kadangi dabartinė šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa baigs galioti 2012 m. liepos 22 d.;

B.  kadangi dešimtmetį šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje buvo pateikiamas visa apimantis aplinkosaugos politikos plano pagrindas, o per šį laikotarpį konsoliduoti ir iš esmės papildyti aplinkosaugos teisės aktai, ir kadangi jos priėmimas pagal bendro sprendimo procedūrą sustiprino jos teisėtumą ir padėjo padidinti atsakomybę; kadangi vis dėlto valstybės narės ir Komisija ne visada veikė pagal šią programą ir kadangi joje buvo keletas netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti;

C.  kadangi pažanga siekiant šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų tikslų buvo netolygi ir buvo pasiekti kai kurie tikslai (klimato kaitos, atliekų srityse), kai kurių tikslų pasiekti nepavyko (oro, miestų aplinkos, gamtos išteklių srityse), o kitų tikslų pasiekimas priklauso nuo būsimų pastangų, skirtų šiems tikslams įgyvendinti (cheminių medžiagų, pesticidų, vandens išteklių srityse), ir kadangi išlieka keletas uždavinių ir reikia dėti papildomas pastangas;

D.  kadangi šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpiu nepakankamai įgyvendintas aplinkosaugos teisynas oro taršos kontrolės, vandens ir nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir gamtos apsaugos srityse;

E kadangi nebuvo pasiektas tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, nes trūko politinių ir finansinių įsipareigojimų;

F.  kadangi 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje (SOER 2010) teigiama, kad išlikusios svarbiausios aplinkosaugos problemos turės reikšmingų padarinių, jeigu jos nebus išspręstos;

G.   kadangi turėtų būti persvarstyti tam tikri aplinkosaugos teisės aktų aspektai, visų pirma stiprinant poveikio aplinkai vertinimų nepriklausomumą Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje;

H.  kadangi aplinkos būklės blogėjimas dėl oro taršos, triukšmo, cheminių medžiagų, prastos vandens kokybės ir ekosistemos nykimo – svarbus veiksnys, lemiantis lėtinių ligų skaičiaus augimą; kadangi šiuo atžvilgiu plačių užmojų ES aplinkos apsaugos darbotvarkė – pagrindinis aspektas siekiant veiksmingai užkirsti kelią ligoms ir sveikatos sutrikimams;

I.  kadangi tarp valstybių narių išlieka didelių skirtumų aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos srityse;

1.  pabrėžia poreikį kuo skubiau priimti septintąją aplinkosaugos veiksmų programą, kad ateityje būtų sprendžiamos aplinkosaugos problemos, todėl ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos;

2.  mano, kad naujojoje septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintos ES aplinkosaugos srities problemos, įskaitant spartėjančią klimato kaitą, ekosistemos būklės blogėjimą ir vis didėjantį gamtos išteklių eikvojimą;

3.  atsižvelgiant į esamas tvarumo problemas, su kuriomis susiduria ES, pabrėžia, kad aplinkosaugos veiksmų programos, kaip visuotinės priemonės, padeda užtikrinti būtiną įvairių Bendrijos politikos sričių koordinavimą; mano, kad ateinantį dešimtmetį bus dar svarbiau nuosekliau ir vientisiau spręsti aplinkosaugos klausimus, atsižvelgiant į jų sąsajas ir pašalinant išlikusius atotrūkius, kitaip gali būti padaryta nepataisoma žala;

4.   mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti teigiamai apibūdinta griežtesnės aplinkos apsaugos politikos nauda, siekiant sustiprinti visuomenės paramą ir politinę valią veikti;

5.  mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti nustatyti konkretūs 2020 m. tikslai ir aiški plataus užmojo 2050 m. aplinkosaugos vizija, kurios tikslas – visiems piliečiams užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir gerovę, atsižvelgiant į saugias aplinkos ribas;

6.  mano, kad septintosios aplinkosaugos veiksmų programos tvarkaraštis turėtų būti suderintas su daugiamete finansine programa po 2013 m. ir strategija „Europa 2020“; vis dėlto pabrėžia, kad pagrindiniai sprendimai kitose politikos srityse, kurios turi didelį poveikį aplinkai, gali būti priimti prieš patvirtinant septintąją aplinkosaugos veiksmų programą;

7.  pabrėžia, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti sukurta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas, įskaitant naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą, ir kad aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo finansavimas turėtų būti svarbi kitos daugiametės finansinės programos (DFP), taip pat bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, bendros žuvininkystės politikos (BŽP), sanglaudos politikos reformų ir programos „Horizontas 2020“ dalis; ypač mano, kad ES, sutelkdama rinkos priemones ir ekosistemų funkcijų mokesčius, turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems aplinkosaugos veiksmų programos finansavimo šaltiniams;

8.  mano, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti visa apimanti sistema, padedanti spręsti nuolatines ir kylančias aplinkosaugos ir tvarumo problemas, atsižvelgiant į jau įgyvendinamas ir planuojamas priemones;

9.  mano, kad ateinantį dešimtmetį įgyvendinant septintąją aplinkosaugos veiksmų programą turėtų būti užtikrinta, kad ES aplinkosaugos srityje priimami sprendimai nacionalinėms ir vietos administracinėms įstaigoms, piliečiams, verslininkams ir investuotojams būtų gana aiškūs ir nuspėjami; mano, kad ši visa apimanti ES programa turėtų būti stiprus politinis pareiškimas visam pasauliui ir prisidėti kuriant tarptautinį aplinkos valdymą;

10.  ragina Komisiją savo būsimą pasiūlymą dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos grįsti šiais trimis prioritetais:

   Įgyvendinimas ir stiprinimas;
   Integravimas;
   Tarptautinis mastas;

11.  mano, kad daugelis tikslų, nustatytų šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, yra tinkami, tačiau taip pat supranta, kad daugelis šių tikslų toli gražu nėra įvykdyti; todėl Europos Parlamentas pageidauja, kad daugiau šių tikslų būtų perkelta į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą;

12.  norėtų pabrėžti, kad ES aplinkosaugos politikoje svarbu vadovautis atsargumo principu;

Įgyvendinimas ir stiprinimas

13.  susirūpinęs pažymi, kad aplinkosaugos teisyno įgyvendinimas vis dar nepakankamas; mano, kad visiškas įgyvendinimas ir vykdymas visais lygmenimis bei tolesnis svarbiausių aplinkosaugos ir susijusių politikos krypčių prioritetų – klimato kaitos, biologinės įvairovės, išteklių, aplinkos ir sveikatos, taip pat socialinės ir užimtumo politikos, energetikos, tvaraus transporto, tvaraus žemės ūkio ir kaimo plėtros – stiprinimas yra būtinas; šiuo tikslu primygtinai siūlo sukurti aiškius, suderintus aplinkosaugos srities ES teisės aktus, paremtus viešosios politikos priemonių vertinimais ir grįžtamąja informacija;

14.  pabrėžia, kad visiškas ES aplinkosaugos teisės aktų laikymasis – tai tikras Sutartyje nustatytas įsipareigojimas ir ES lėšų naudojimo valstybėse narėse kriterijus;

15.  pabrėžia, kaip svarbu informuoti piliečius apie mūsų aplinkos politiką, siekiant įtraukti juos į jos sėkmingą įgyvendinimą; todėl ragina, kad būsimojoje veiksmų programoje būtų daugiau pastangų šiuo klausimu, turint omenyje, kad valdžios institucijos negali vienašališkai sukurti geresnės aplinkos geresniam gyvenimui be pačios visuomenės paramos;

Klimato kaita

16.  mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti užtikrintas ir sustiprintas visapusiškas klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas;

17.  mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą reikėtų įtraukti privalomų energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) energijos taupymo tikslų nustatymo poreikį, kadangi tai padėtų kovojant su klimato kaita ir prisidėtų prie aplinkos apsaugos; pabrėžia lanksčios sistemos Bendrijos lygmeniu svarbą, siekiant užtikrinti, kad siūlomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės būtų rengiamos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus;

18.  laikosi nuomonės, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa taip pat turėtų apimti diskusijas po 2020 m. ir kad joje turėtų būti apsvarstyti laikotarpio vidurio tikslai dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos 2030 m.;

19.  mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būtų sprendžiami jūrų ir kitų nei CO2 išmetimo klausimai;

20.  mano, kad prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas turėtų būti tinkamai sprendžiamas septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, atsižvelgiant į skirtingus regionų poreikius remiantis būsima ES prisitaikymo strategija; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo augalų apsaugą reglamentuojančių ES teisės aktų reformą, siekiant veiksmingai kovoti su invazinių rūšių ir kenkėjų dauginimusi, kurį iš dalies lemia klimato kaita;

21.  pripažįsta, kad didėjanti atsinaujinančiosios energijos gamyba teikia papildomą naudą mažinant taršą ir poveikį sveikatai, su sąlyga, kad kartu efektyviai mažinamos neatsinaujinančios energijos gamybos apimtys;

22.  siūlo stiprinti paramą, skiriamą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės kūrimo regioninėms strategijoms ir nedidelės apimties su klimato kaita susijusiems projektams, kuriuos vykdo MVĮ, NVO ir vietos valdžios institucijos, įgyvendinant Klimato kaitos paprogramę, kuri yra naujos Komisijos pasiūlytos programos LIFE dalis;

Veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas

23.  primena, kad reikia skubiai iš tikrųjų sumažinti išteklių naudojimą; ragina Komisiją išteklių naudojimo efektyvumo sąvoką aiškinti plačiai, kad ji apimtų visus išteklius, pabrėžia, kad tai apima, pvz., gamtos energiją ir neenergetinius išteklius, įskaitant vandenį, ekosistemas ir biologinę įvairovę; ragina Komisiją taip pat įtraukti tvarų medžiagų valdymą ir gamybos bei vartojimo tvarumą į išteklių naudojimo efektyvumo sritį;

24.  mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti siekiama ilgalaikio tikslo: per ateinančius dvidešimt metų sumažinti ekologinį pėdsaką 50 proc.; pabrėžia, kad pernelyg didelis ES ekologinis pėdsakas kenkia regioninėms ir pasaulinėms natūralių ekosistemų, kurios gali pakankamai aprūpinti žmoniją, perspektyvoms;

25.  mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą reikėtų įtraukti visus efektyvaus išteklių naudojimo Europoje plano tikslus;

26.  ragina Komisiją jau naudoti ir, jei įmanoma, tobulinti esamus išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius ir nedelsiant nustatyti tikslus glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei visomis kitomis suinteresuotomis šalimis ir prireikus kuo skubiau nustatyti naujus rodiklius ir tikslus, kaip reikalaujama plane; atsižvelgdamas į pavyzdinio išteklių produktyvumo rodiklio apribojimus ragina Komisiją kuo skubiau nustatyti žaliavų naudojimo rodiklius pagal gyvavimo ciklo metodą, įtraukiant nematomus veiksnius, t. y., galimą poveikio aplinkai perkėlimą už ES ribų ir nepritekliaus bei priklausomybės nuo išteklių pokyčius;

27.  laikosi nuomonės, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti tobulinama teisės aktų sistema, įtraukiant į atitinkamų sričių politiką, visų pirma tvarios gamybos, pakopinio išteklių naudojimo sąvoką, kad mūsų ribotos žaliavų apimties galimybės būtų visapusiškai panaudotos;

28.  mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą turėtų būti įtraukti tikslai dėl to, kaip elgtis su miesto aplinka, kurioje gyvena dauguma Europos piliečių, išmetama daugiau nei du trečdaliai CO2 ir daromas didelis poveikis aplinkai, ir kad joje reikėtų pateikti rekomendacijas, kaip skatinti integruotą aplinkosaugos planavimą miestuose, tvarų mobilumą, gyvenimo kokybę ir žmonių sveikatą miestuose, atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant įgyvendinti miesto aplinkos taršos mažinimo strategijas, išnagrinėti galimybę sukurti nuoseklaus mobilumo mieste planų įgyvendinimo Europos miestuose Europos paramos sistemą, Europos lygmeniu nustatyti procedūras ir finansinės paramos priemones, siekiant parengti mobilumo mieste auditą ir mobilumo mieste planus, taip pat parengti Europos mobilumo mieste rezultatų suvestinę;

30.  mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būtų siekiama iki galo įgyvendinti plane nustatytus tvaraus ir ekologiško vartojimo ir gamybos tikslus, pvz., kalbant apie žaliuosius viešuosius pirkimus, laikantis skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų; ragina sukurti produktų politiką, kuri apimtų visą produkto gyvavimo ciklą, taip pat visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovei palankius gamybos metodus; ragina Komisiją, kai bus sukurtas suderintas produktų poveikio aplinkai vertinimo metodas Europos mastu, užtikrinti, kad prie esamų priemonių (ekologinis ženklas, energijos ženklas, ekologinio ūkininkavimo ženklas ir kt.) vartotojams būtų papildomai teikiama informacija apie produktų poveikį aplinkai; ragina Komisiją išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir atlikti jos įgyvendinimo peržiūrą;

31.  mano, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa turėtų skatinti kurti paskatų schemas, siekiant padidinti perdirbtų medžiagų paklausą, ypač kai jos yra galutinio produkto sudėtinė dalis;

32.  mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti visapusiškai įgyvendinti atliekų teisės aktai, laikantis atliekų tvarkymo hierarchinės sistemos, ir kartu užtikrinant suderinamumą su kitų sričių ES politika; mano, kad turėtų būti nustatyti platesnio užmojo prevencijos, perdirbimo ir pakartotino naudojimo tikslai, pvz., žymiai sumažinti bendrą atliekų susidarymo apimtį, nedeginti atliekų, kurios tinkamos perdirbti ar kompostuoti atsižvelgiant į Atliekų direktyvoje nustatytą hierarchiją, ir nustatyti griežtą draudimą į sąvartynus vežti atskirai surinktas atliekas, taip pat nustatyti tikslus sektoriams išteklių naudojimo efektyvumo srityje, pateikiant atliekų tvarkymo būdų veiksmingumo palyginimą; primena, kad atliekos taip pat yra išteklius, todėl dažnai gali būti pakartotinai naudojamos, ir tokiu atveju galima užtikrinti veiksmingą išteklių naudojimą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip galima geriau organizuoti vartojimo prekių atliekų rinkimą, būtent suteikiant gamintojui daugiau atsakomybės ir nustatant naudojimo, rinkimo ir perdirbimo sistemų gaires; pabrėžia, kad būtina investuoti į žaliavų ir retųjų žemių elementų perdirbimą, nes retųjų žemių elementų kasyba, rafinavimas ir perdirbimas, jeigu tai daroma netinkamai, gali turėti didelių padarinių aplinkai;

33.  mano, kad reikėtų toliau plėtoti tikslus, kurie jau buvo nustatyti keliose direktyvose dėl atliekų surinkimo ir atskyrimo, ir juos apibrėžti taip, kad medžiagos būtų geriausiai ir kokybiškiausiai panaudotos kiekviename perdirbimo etape: surinkimo, išmontavimo, išankstinio apdirbimo ir perdirbimo;

34.  mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų atsižvelgti į būsimo ES vandens politikos veiksmų plano nuostatas ir pabrėžia, kad svarbu laikytis labiau koordinuoto požiūrio į vandens kainodarą; taigi ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas taikyti sprendimus, skirtus kovoti su vandens trūkumu, taip pat vandens atkūrimo sprendimus ir alternatyvias drėkinimo technikos rūšis, bei skatinti optimizuoti vandens naudojimą iš vėlesnių vandens vartojimo ciklo etapų, įskaitant vandens, tinkamo žemės ūkio ir pramonės reikmėms, perdirbimą ir iš nuotekų išgaunant maistines medžiagas ir energiją;

35.  ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir veiksmingą teisės aktų vandens valdymo srityje įgyvendinimą ir mano, kad siekiant užtikrinti atitiktį Vandens pagrindų direktyvą ir Direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, būtina plėtoti priemones siekiant atkurti natūralias upių pakrantes ir iš naujo apželdinti miškais aplinkines vietoves;

36.  ragina Komisiją įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus nustatant tikslus, kuriais būtų užtikrintas žemės naudojimo tvarumas septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; ragina Komisiją apibrėžti tokius esminius žemės naudojimo klausimus kaip pusiau natūralių buveinių nykimas ir didelės vertės žemės naudojimas bioenergetiniams augalams auginti; šiuo tikslu pabrėžia poreikį taikyti biomasei ir biodegalams tvarumo kriterijus, kuriais būtų sprendžiamas ir netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo klausimas;

37.  mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje būtina spręsti Europos politikos poveikio klausimus už Europos Sąjungos ribų, todėl prašo Komisijos toliau nagrinėti, kaip mažinti ES žemės pėdsaką trečiosiose šalyse, visų pirma sprendžiant netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo biodegalų ir biomasės energijai gaminti klausimą, taip pat įtraukti tikslą, kad didelės aplinkosauginės vertės žemė nebūtų naudojama naujai paskirčiai – auginti kultūrinius augalus Europos Sąjungai;

Biologinė įvairovė ir miškininkystė

38.  pabrėžia skubių priemonių svarbą, kad ES būtų pasirengusi pasiekti pagrindinį savo su biologine įvairove susijusį 2020 m. tikslą ir vykdyti savo pasaulinius įsipareigojimus, susijusius su biologinės įvairovės apsauga, kadangi negalime sau dar vieno žlugimo, taip pat pabrėžia, kad svarbu numatyti pakankamai lėšų tinklui „Natura 2000“ išsaugoti; mano, kad sunkumai, patirti siekiant įgyvendinti nustatytą 2010 m. tikslą, parodo, kad turi būti iš esmės peržiūrėti iki šiol taikyti metodai; mano, kad būtina atlikti integruotus strateginius tyrimus, įskaitant aspektų, galinčių daryti įtaką saugomose teritorijose, tyrimus; mano, kad šie tyrimai turėtų būti įtraukti į miestų planavimą ir kartu turėtų būti vykdomos vietos gamtos išteklių svarbos ir išsaugojimo mokymo ir informacinės kampanijos;

39.  mano, kad visus ES biologinės įvairovės strategijos tikslus iki 2020 m., įskaitant jos tikslus ir veiksmus, reikėtų įtraukti į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą, siekiant užtikrinti jos visapusišką įgyvendinimą; mano, kad trumpalaikiu laikotarpiu būtina atlikti kai kuriuos papildomus veiksmus, pvz., atkurti sunykusias ekosistemas, o kai kuriuos veiksmus reikia sustiprinti, kad būtų veiksmingai siekiama 2020 m. tikslo; pabrėžia, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa taip pat turėtų būti sukurta stipri sistema, kuria remiantis būtų priimtos būtinos teisinės ir finansinės priemonės, visų pirma užtikrinant finansavimą tinklui „Natura 2000“;

40.  pabrėžia, kad svarbu sutelkti ES ir nacionalinę finansinę paramą iš visų galimų šaltinių, taip pat kurti naujoviškas finansines priemones siekiant užtikrinti tinkamo lygio paramą biologinei įvairovei apsaugoti;

41.  ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos paskelbti naują komunikatą dėl naujos Europos miškininkystės strategijos, pasiūlyti veiksmingas priemones, siekiant gerinti valstybių narių bendradarbiavimą miškininkystės klausimais ir skatinti racionalų miškininkystės išteklių naudojimą ir tvarų miškų valdymą;

42.  siūlo skirti daugiau dėmesio miškams naujoje bendroje žemės ūkio politikoje, skatinant žemės ūkio ir miškininkystės derinimą ir kaimo plėtros politiką, grindžiamą tvariais kraštovaizdžiais;

43.  ragina priimti naują Bendrijos reglamentą dėl gaisrų prevencijos arba bent jau siūlo valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje;

Aplinkos kokybė ir sveikata

44.  mano, jog atsižvelgiant į tai, kad prastos aplinkos sąlygos daro svarbų poveikį sveikatai, kuris susijęs su didelėmis išlaidomis, septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti ypač:

   perimtas šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslas iki 2020 m. chemines medžiagas gaminti ir naudoti tik taip, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis sveikatai ir aplinkai;
   sprendžiama oro kokybės, įskaitant vidaus oro kokybę, ir jos poveikio sveikatai problema;
   sprendžiamos triukšmo ir jo poveikio sveikatai problemos;
   numatytas konkrečių priemonių, susijusių su šiuo metu nepakankamai išnagrinėtomis naujomis grėsmėmis žmonių ir gyvūnų sveikatai, rengimas siekiant ištirti, kaip naujos technologijos, pvz., nanomedžiagos, endokrininės sistemos veiklą trikdančios medžiagos ar suderintas cheminių medžiagų poveikis veikia žmonių ir gyvūnų sveikatą, kai įmanoma remiantis moksliniais tyrimais ir bendrai priimtomis apibrėžtimis;
   numatyti veiksmai, kuriais būtų nuo aplinkos taršos saugoma vaikų sveikata, remiantis 2010 m. kovo mėn. PSO Europos regiono šalių priimta Parmos deklaracija dėl aplinkos ir sveikatos;
   ši programa turėtų būti susieta su antruoju aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų planu;

45.  pabrėžia, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai iki 2020 m., siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių sveikatai nebekenktų tarša ir pavojingos medžiagos;

46.  turi būti visapusiškai atsižvelgiama į metodus, taikomus cheminių medžiagų rizikai vertinti, teikiant pirmenybę ne bandymui su gyvūnais, o alternatyviems metodams; taip pat mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti priimta ES lygmens strategija siekiant sumažinti saugumo tyrimuose naudojamų gyvūnų skaičių, kartu užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę žmonėms ir gyvūnams Europos Sąjungoje;

47.  mano, kad reikia taikyti visa apimantį požiūrį į sveikatą ir aplinką, teikiant pirmenybę atsargumo principui bei rizikos prevencijai ir ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes, pvz., embrionus, vaikus ir jaunimą;

48.  mano, jog turėtų būti dedamos pastangos, kad ES lygmeniu būtų skiriamas tinkamas dėmesys prevencijai, atsargumui ir aplinką tausojančios veiklos skatinimui mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros srityse siekiant sumažinti ligų dėl aplinkos veiksnių naštą;

49.  mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų spręsti transporto problemas, skatinant daugiau investuoti į aplinką tausojančias transporto sistemas bei siūlant sprendimus, kaip kovoti su grūstimis, CO2 išmetimu ir mikrodalelėmis;

50.  mano, kad svarbu septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje teikti pirmenybę tolesniam laipsniškam gyvsidabrio atsisakymui ir Europos Sąjungoje, ir kitose šalyse;

Vykdymo užtikrinimas

51.  ragina valstybes nares užtikrinti visišką ir tinkamą ES aplinkos apsaugos teisės aktų, taip pat patvirtintų politikos priemonių ir strateginių planų įgyvendinimą ir užtikrinti reikiamus pajėgumus bei finansavimą siekiant juos visapusiškai įgyvendinti, net ir taupymo laikotarpiu, nes ES aplinkos apsaugos teisės aktų neįgyvendinimas ar nevisiškas jų įgyvendinimas yra ne tik neteisėtas, bet ir ilgainiui kur kas daugiau kainuoja visuomenei;

52.  mano, kad būtina stiprinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklą (angl. IMPEL), ir primygtinai ragina Komisiją pranešti apie galimus būdus tai padaryti;

53.  ragina Komisiją prieš teikiant finansavimą nuolat taikyti išankstinę atitikties visiems atitinkamiems Bendrijos teisės aktams kontrolę, visų pirma sanglaudos politikos srityje;

54.  mano, kad svarbu, jog septintoji aplinkosaugos veiksmų programa būtų laikoma komunikacijos su Europos piliečiais priemone, kad galima būtų sutelkti šiuos piliečius įgyvendinant sutartas politikos priemones vietoje;

55.  ragina Komisiją sustiprinti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, kad užtikrintų tinkamą aplinkosaugos teisės aktų perkėlimą, įgyvendinimą ir vykdymą visose valstybėse narėse; siūlo aktyviau dalyvauti vietos valdžios institucijoms rengiant aplinkosaugos politiką, siekiant geriau įgyvendinti teisės aktus, t. y. parengti aplinkosaugos teisės perkėlimo grupes regionų ir vietos lygmenimis; todėl ragina Komisiją ištirti, kokį vaidmenį perkeliant ir vykdant šiuos teisės aktus galėtų atlikti Europos aplinkos agentūra;

Integravimas

56.  mano, kad aplinkosaugos aspektai tampa vis svarbesni ir kitų sektorių politikai ir kad aplinkosaugos politiką atitinkamai reikėtų toliau integruoti į kitas susijusias politikos sritis;

57.  ragina Komisiją tobulinti rodiklius, kad būtų galima įvertinti integravimo gerinimą;

58.  laikosi nuomonės, kad energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus įgyvendinamos papildomos strategijos, įskaitant žemės ūkio veiklos vertinimą, miškų atsodinimą ir politinių priemonių, kuriomis būtų skatinama diegti inovacijas ir greitai panaudoti geoterminę, saulės ir jūros energiją, taikymą;

59.  primygtinai ragina Komisiją į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą įtraukti bendrą visų esamų su aplinkosauga susijusių skirtingų politikos sričių, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės, transporto, energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos tikslų, sąrašą, ir tuos tikslus peržiūrėti kartu su kitais tikslais, kad būtų galima juos tinkamai palyginti ir užtikrinti, kad tikslai būtų nuoseklūs;

60.  ragina Komisiją, persvarstant Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ir Direktyvą 2001/42/EB, užtikrinti, kad jomis būtų skatinama tvariai naudoti žemę kaip svarbų ES išteklių, ir taip pat išplėsti poveikio aplinkai vertinimo taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik didelio masto projektus, kartu sugriežtinant ir išplečiant tokio vertinimo kriterijus, kad jie apimtų pakopinio išteklių naudojimo sąvoką ir viso gyvavimo ciklo analizę;

61.  ragina Komisiją pasiūlyti procedūrą, kuria būtų užtikrintas poveikių aplinkai vertinimo nešališkumas ir nepriklausomumas, visų pirma panaikinant tiesioginį ryšį tarp projekto vykdytojų ir vertintojų;

62.  rekomenduoja rasti tinkamą būtinybės kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui ar jį sušvelninti ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos pusiausvyrą, kad Europos Sąjunga galėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir išvengti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu susijusių nereikalingų išlaidų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia sanglaudos politikos po 2013 m. svarbą; turėdamas mintyje prevencijos politiką, taip pat pabrėžia būtinybę vertinti išlaidas kaip investicijas į ateitį ir į naujas darbo vietas ir inicijuoti informavimo, sąmoningumo ir kitas kampanijas, kad būtų galima keistis gerąja patirtimi visais lygmenimis; pabrėžia būtinybę geriau naudoti techninę pagalbą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad prireikus būtų galima užtikrinti didesnius administracinius pajėgumus; mano, kad būtina veiksmingai derinti mokslinių tyrimų bei inovacijų tikslus ir vietos bei regioninio vystymosi reikmes;

63.  laikosi nuomonės, kad energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus įgyvendinamos papildomos strategijos, įskaitant žemės ūkio veiklos vertinimą, miškų atsodinimą ir politinių priemonių, kuriomis būtų skatinama diegti inovacijas ir greitai panaudoti geoterminę, saulės ir jūros energiją, taikymą;

64.  mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą turėtų būti įtrauktas griežtas ir išsamus laipsniško aplinkai kenksmingų, pvz., turinčių poveikį biologinei įvairovei, subsidijų panaikinimo Europos ir nacionaliniu lygmeniu iki 2020 m. planas, kad būtų laikomasi Nagojos konferencijos įsipareigojimų;

65.  mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa į Europos semestrą turėtų būti įtrauktas aplinkosaugos aspektas, ne vien tik esamas pagrindinis rodiklis, susijęs su klimato kaita ir energija; todėl visų pirma ragina Komisiją įtraukti Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų plane apibrėžtą tausų išteklių naudojimą į Europos semestrą ir Europos semestro metu stebėti, ar valstybės narės laikosi konkrečių kiekvienai šaliai nustatytų rekomendacijų;

66.  pabrėžia svarbų regionų ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų ir pilietinės visuomenės bei privačiojo sektoriaus vaidmenį skatinant ir vykdant veiksmingą aplinkosaugos politiką visoje ES;

67.  mano, kad, norint pasiekti reikšmingų rezultatų, būtina užtikrinti programų įgyvendinimą regionų ir vietos lygmenimis ir į šį procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; ragina atkreipti dėmesį į ypatingų geografinių bruožų turinčių regionų ir teritorijų, pvz., salų, kalnuotų ar retai gyvenamų regionų, padėtį; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sugriežtinti poveikio aplinkai vertinimų ir strateginių poveikio aplinkai vertinimų naudojimą priimant sprendimus vietos ir regionų lygmenimis.

68.  pabrėžia, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti visiškai įgyvendinta Orhuso konvencija, ypač klausimai, susiję su teise kreiptis į teismą; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia skubiai priimti direktyvą dėl teisės kreiptis į teismą; ragina Tarybą laikytis savo įsipareigojimų, nustatytų Orhuso konvencijoje, ir iki 2012 m. pabaigos priimti bendrąją poziciją dėl atitinkamo Komisijos pasiūlymo;

69.  mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti siekiama remti alternatyvių „ne tik BVP“ augimo ir gerovės vertinimo modelių kūrimą;

70.  ragina Komisiją ir valstybes nares visame pasaulyje skatinti vadinamąją ekologišką ekonomiką, įtraukiant aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus, pvz., skurdo mažinimą;

71.  pabrėžia, kad labai svarbu parodyti ES piliečiams, ypač dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kad aplinkos apsauga nėra nesuderinama su tvaria ekonomine ir socialine plėtra; šiuo tikslu ragina remti sėkmingus projektus ir visuomenei skleisti informaciją apie aplinkos požiūriu naudingos ekonominės plėtros galimybę svarbiose gamtos ir kultūros paveldo, pvz., „Natura 2000“ tinklas, teritorijose;

72.  primena, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti sukurta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas, įskaitant naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą;

73.  mano, kad programą „LIFE+“ turėtų valdyti Europos Komisija, ypatingą dėmesį kreipdama į inovacijų ir kompetencijos projektus: remti MVĮ ir MTTP įstaigas ir pirmenybę teikti biologinės įvairovės išsaugojimui taikant sistematinį ir integralųjį metodą, dirvožemiui išsaugoti tinkančioms žemės ūkio technologijoms ir gyvūnų ekosistemų maisto grandinei; mano, kad ES programa LIFE+ turėtų būti plačiau propaguojama visuose Europos regionuose ir taip būtų skatinami novatoriški veiksmai vietos lygiu, o šios programos „Aplinkos politikos ir valdymo“ dalies poveikis būtų didesnis ir ji būtų žinomesnė;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant kitą mokslinių tyrimų bendrąją programą, sukurti į naujas medžiagas ir išteklius, kuriais ateityje atsargų trūkumo atvejais būtų galima pakeisti šiuo metu naudojamas žaliavas, orientuotą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą;

Tarptautinis mastas

75.  mano, kad septintosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslas turėtų būti aplinkosaugos aspektų integravimas į visus ES išorės santykius, ypač į paramą vystymuisi ir prekybos susitarimus, kad būtų skatinama aplinkos apsauga trečiosiose šalyse; ragina ES skatinti bendrą su kaimynėmis mokslinių tyrimų programavimą aplinkosaugos srityje;

76.  ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti tikslą, kad ES visiškai remtų JT, Pasaulio banko ir Europos aplinkos agentūros aplinkosaugos apskaitos darbą, kad pasaulyje būtų suderinta aplinkosaugos apskaitos sistema; palankiai vertina ES biologinės įvairovės strategijoje numatytus įsipareigojimus siekiant pagerinti žinias apie šias ekosistemas ir jų naudą ES (pavyzdžiui, jų nauda miškams); ragina valstybes nares keistis patirtimi ir palyginti aplinkosaugos apskaitos metodus;

77.  mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti laiku įgyvendinami tarptautiniai ES įsipareigojimai, ypač JTBKKK ir BĮK įsipareigojimai;

78.  primygtinai ragina Komisiją į septintąją aplinkosaugos veiksmų įtraukti programą „Rio+20“ konferencijos dėl ekologiškos ekonomikos ir tarptautinės aplinkos valdysenos stiprinimo rezultatus;

o
o   o

79.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

Teisinė informacija - Privatumo politika