Rodyklė   Ankstesnis   Kitas   Visas tekstas

Procedūra : 2011/0296(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A7-0303/2012
Pateikti tekstai : A7-0303/2012		Debatai : PV 25/10/2012 - 17 CRE 25/10/2012 - 17		Balsavimas : PV 26/10/2012 - 6.8 CRE 26/10/2012 - 6.8 PV 15/04/2014 - 17.7 CRE 15/04/2014 - 17.7 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P7_TA(2012)0407 P7_TA(2014)0385

Priimti tekstai	894k  481k
Penktadienis, 2012 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Finansinių priemonių rinkos ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir duomenų saugyklų dalinis keitimas ***I	P7_TA(2012)0407 A7-0303/2012
Tekstas   Jungtinis tekstas

2012 m. spalio 26 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) (COM(2011)0652 – C7-0359/2011 – 2011/0296(COD))(1)
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
Komisijos pasiūlymas
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) [1 pakeitimas, nebent nurodyta kitaip] (1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0303/2012). (2) * Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų ▌ (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2), kadangi: (1)  pastaroji finansų krizė atskleidė finansų rinkų skaidrumo trūkumus, kurie gali prisidėti prie neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio. Skaidrumo didinimas yra vienas iš bendrų principų, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant sustiprinti finansų sistemą, kaip patvirtinta 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusiame G20 susitikime patvirtintame pareiškime. Siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio finansinių priemonių vidaus rinkos veikimo, būtina nauja sistema, kuria remiantis būtų galima nustatyti vienodus skaidrumo reikalavimus finansinių priemonių rinkose sudaromiems sandoriams. Šioje sistemoje turėtų būti nustatytos išsamios įvairioms finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės. Ši sistema turėtų papildyti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(3) nustatytus pavedimams dėl akcijų ir akcijų sandoriams keliamus reikalavimus; (2)  Jacques de Larosière vadovaujama ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Atsižvelgdama į būsimą Europos priežiūros sistemą, 2009 m. birželio 18–19 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkos finansų įstaigoms; (3)  todėl reikėtų priimti du teisės aktus – direktyvą ir šį reglamentą. Abu teisiniai dokumentai kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ir duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir ne ES valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Sąjungoje, taikytini reikalavimai. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas kartu su direktyva. Siekiant patvirtinti bendrą visoms institucijoms taisyklių, susijusių su tam tikrais reikalavimais, rinkinį ir užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui, o rinkos dalyviams suteikti daugiau teisinio tikrumo ir supaprastinti reguliavimą, būtinas teisinis pagrindas, pagal kurį būtų galima parengti naują reglamentą. Todėl siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir didelius konkurencijos iškraipymus, egzistuojančius dėl skirtingų nacionalinių teisės aktų, ir išvengti kitų panašių prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų, būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatomos vienodos visose valstybėse narėse taikytinos taisyklės. Šiuo tiesiogiai taikomu teisės aktu siekiama prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, taigi jis turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu, atsižvelgiant į šio straipsnio aiškinimą remiantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika; (4)  Direktyvoje 2004/39/EB nustatytos prekybos akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo užtikrinimo ir pranešimo apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandorius kompetentingoms institucijoms taisyklės; Reikėtų parengti naują direktyvos redakciją, kad joje būtų tinkamai atsižvelgta į finansų rinkose įvykusius pokyčius ir būtų pašalinti trūkumai ir spragos, kuriuos, be kita ko, atskleidė finansų rinkų krizė; (5)  nuostatas, susijusias su prekybos ir reguliavimo skaidrumo reikalavimais, reikia paversti visoms investicinėms įmonėms, kurios visose Sąjungos rinkose turėtų vadovautis vienodomis taisyklėmis, tiesiogiai taikytinu teisės aktu, kad juo būtų galima numatyti vienodą bendros reglamentavimo sistemos taikymą, visoje Sąjungoje didinti pasitikėjimą rinkų skaidrumu, supaprastinti reglamentavimo tvarką, sumažinti įmonių, ypač finansinių institucijų, kurių veikla yra tarpvalstybinė, išlaidas atitikčiai užtikrinti ir prisidėti prie konkurencijos iškraipymų šalinimo. Reglamento, kuriuo užtikrinamas tiesioginis reikalavimų taikymas, priėmimas yra tinkamiausia priemonė šiems reguliavimo tikslams įgyvendinti ir vienodoms sąlygoms užtikrinti ir taip išvengti skirtingų nacionalinių reikalavimų, galinčių atsirasti direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę; (6)   turėtų būti paaiškintos ir likti artimai tarpusavyje susijusios reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybos sistemos (DPS) sąvokos, taip įrodant, kad jos iš esmės reiškia tą patį organizuotos prekybos funkcionalumą. Į sąvokas neturėtų būti įtrauktos dvišalės sistemos, kuriose investicinė įmonė į visus prekybinius santykius įsitraukia savo sąskaita, netgi kaip rizikos nekelianti sandorio šalis tarp pirkėjo ir pardavėjo. Terminas „sistema“ apima visas rinkas, kurias sudaro taisyklių rinkinys ir prekybos vieta, taip pat ir tas rinkas, kurios veikia tik laikantis šių taisyklių rinkinio. Reguliuojamos rinkos ir DPS nėra įpareigotos naudoti „techninę“ pavedimų suderinimo tvarką ir jos turėtų sugebėti naudoti kitus prekybos protokolus, įskaitant sistemas, pagal kurias vartotojai kotiruočių gali prašyti kelių tiekėjų. Rinka, sudaryta tik iš taisyklių, reglamentuojančių su naryste, leidimu naudoti prekyboje priemones, prekyba tarp narių, ataskaitų teikimu ir, kai taikoma, su skaidrumo įpareigojimais susijusius dalykus, rinkinio, yra reguliuojama rinka arba DPS, kaip apibrėžta šiame reglamente, o sandoriai, sudaryti vadovaujantis šiomis taisyklėmis, laikomi sudaryti pagal reguliuojamos rinkos sistemos arba DPS reikalavimus. Vadovaujantis sąvokomis, interesai turėtų būti apjungti taip, kad po to būtų sudaryta sutartis, kurią vykdant taikomos sistemos taisyklės, sistemos protokolai ar vidaus procedūros. Terminas „pirkimo ir pardavimo interesai“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme ir apimti pavedimus, kainos nustatymą ir interesų nurodymus. Vienas iš svarbių reikalavimų susijęs su įpareigojimu, kad sistemoje interesus apjungtų sistemos administratoriaus nustatytos ne savo nuožiūra taisyklės, o tai reiškia, kad juos apjungia sistemos taisyklės arba sistemos protokolai ar vidaus procedūros (įskaitant programinę įrangą sudarančias procedūras). Sąvoka „ne savo nuožiūra nustatytos taisyklės“ reiškia taisykles, pagal kurias reguliuojamai rinkai ar rinkos operatoriui ar DPS administruojančiai investicinei įmonei nepaliekama veiksmų laisvės daryti įtaką interesų sąveikai. ▌ (7)  kad Europos rinkos būtų skaidresnės ir veiksmingesnės ir būtų suvienodintos įvairioms prekybos vietoms, kuriose siūlomos daugiašalės prekybos paslaugos, taikomos sąlygos, būtina nustatyti naują – organizuotos prekybos sistemos (OPS), skirtos obligacijoms, struktūrizuotiems finansiniams produktams, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms – kategoriją ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai reguliuojama ir ją naudojant būtų taikoma nediskriminacinės prieigos prie šios sistemos taisyklės. Ši naujoji kategorija apibrėžiama plačiai, kad apimtų visas dabartines ir būsimas organizuoto pavedimų vykdymo ir prekybos organizavimo rūšis, neatitinkančias dabartinių prekybos vietų funkcijų arba reguliavimo specifikacijų. Todėl reikėtų taikyti atitinkamus organizavimo reikalavimus ir skaidrumo taisykles, kuriais remiamas veiksmingas kainų atskleidimas. Naujoji kategorija apima brokerių kryžminės prekybos sistemas, kurias galima apibūdinti kaip investicinės įmonės, kuri klientų pavedimus vykdo kitų klientų pavedimų pagrindu, valdomas vidines elektroninio derinimo sistemas. Naujoji kategorija apima ir tas sistemas, kurios turėtų atitikti prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios tinkamos tarpuskaitai ir yra pakankamai likvidžios, reikalavimus, tačiau kurios neturi dabartinių prekybos vietų kategorijų ypatybių. Priešingai, ji neapima priemonių, kurios nėra tikros sandorių vykdymo arba prekybos organizavimo toje sistemoje priemonės, tokių kaip skelbimų lentos pirkimo ir pardavimo interesams skelbti, kiti subjektai, jungiantys ar telkiantys galimus pirkimo ir pardavimo interesus, arba elektroninės poprekybinio patvirtinimo paslaugos; (8)  naujoji OPS kategorija papildys dabartines prekybos vietų rūšis. Reguliuojamoms rinkoms ir DPS būdingi ne savo nuožiūra vykdomi sandoriai, o OPS operatoriui turėtų būti suteikta tam tikra veiksmų laisvė spręsti, kaip bus vykdomas sandoris. Dėl šios priežasties investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdomoje OPS sudarytiems sandoriams turėtų būti taikomi verslo etikos, optimalaus sandorių vykdymo ir klientų pavedimų tvarkymo įpareigojimai. Tačiau OPS, nors ir prieinama tik jos klientams, yra tikra prekybos platforma, todėl platformos operatorius turėtų būti nešališkas. Todėl OPS operatoriui turėtų būti taikomi reikalavimai dėl patikimo galimų interesų konfliktų valdymo ir nediskriminacinio vykdymo ir neturėtų būti leista OPS vykdyti jokio kelių trečiųjų asmenų pirkimo ir pardavimo interesų, įskaitant šioje sistemoje suderintus klientų pavedimus, sandorio už nuosavas lėšas. Todėl jiems taip pat neturėtų būti suteikta teisė jų valdomoje OPS veikti kaip finansiniams tarpininkams, nuolat vykdantiems klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto; (9)  visa organizuota prekyba turėtų būti vykdoma reguliuojamose prekybos vietose ir būti kiek galima skaidresnė iki ir po sandorio sudarymo. Todėl tinkamai pritaikyti skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi visų rūšių prekybos vietoms ir visoms finansinėms priemonėms, kuriomis jose prekiaujama; (10)  prekyba depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais, panašiomis finansinėmis priemonėmis ir akcijomis, išskyrus tas finansines priemones, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vyksta iš esmės taip pat ir turi beveik tokią pat ekonominę reikšmę kaip prekyba akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Todėl skaidrumo nuostatas, taikytinas akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamose rinkose, reikėtų taikyti ir šioms priemonėms; (11)  iš esmės pripažįstant būtinybę nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo tvarką, kuri skatintų veiksmingą rinkų veikimą, reikėtų atidžiai išanalizuoti galiojančias nuostatas dėl skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms, kurios šiuo metu taikomos remiantis Direktyva 2004/39/EB ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. Reglamentu (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų(4), ir nustatyti, ar jos tebėra tinkamos taikymo srities ir taikytinų sąlygų atžvilgiu. Siekdama užtikrinti vienodą skaidrumo reikalavimų iki akcijų, kitų panašių priemonių ir ne nuosavybės produktų sandorio sudarymo netaikymo tam tikrų modelių rinkoms ir tam tikros rūšies ir dydžio pavedimams tvarką, Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(5) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI) turėtų įvertinti pavienių prašymų netaikyti skaidrumo reikalavimų derėjimą su šiuo reglamentu ir būsimais deleguotaisiais aktais. Šį vertinimą EVPRI turėtų parengti kaip nuomonę, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsniu. Be to, EVPRI turėtų per atitinkamą laikotarpį persvarstyti esamą skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms tvarką ir vadovaudamasi tokia pat tvarka įvertinti, ar ji dar neprieštarauja šiame reglamente ir jame numatytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytoms taisyklėms; (12)  finansų krizė atskleidė tam tikrų trūkumų, susijusių su tuo, kaip informacija apie prekybos finansinėmis priemonėmis, išskyrus akcijas, galimybes ir kainas pateikiama rinkos dalyviams, būtent trūkumų, susijusių su laiku, informacijos išsamumu, vienoda prieiga ir patikimumu. Todėl atsižvelgiant į skirtingas tam tikrų rūšių priemonių, išskyrus akcijas, savybes ir rinkos struktūras, reikėtų nustatyti laiku taikomus skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimus ir juos, esant reikalui, pritaikyti, kad jie būtų tinkami automatizuotoms ar tiesioginio tarpininkavimo prekybos prašymų dėl kotiruotės sistemoms. Siekiant sukurti tvirtą visų susijusių priemonių skaidrumo pagrindą, šie reikalavimai turėtų būti taikomi obligacijoms ir struktūrizuotiems finansiniams produktams, kurių prospektas paskelbtas arba kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ar OPS, išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ar leista prekiauti reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS arba kurių tarpuskaitą galima atlikti prisijungus prie pagrindinės sandorio šalies (PSŠ) sistemos, taip pat, kalbant apie skaidrumą po sandorio sudarymo, išvestinėms finansinėms priemonėms, apie kurias pranešta sandorių duomenų saugykloms. Todėl skaidrumo prievolės būtų netaikomos tik pagal konkretų užsakymą sukurtoms ar nepakankamai likvidžioms finansinėms priemonėms ▌; (13)  būtina nustatyti tinkamą prekybos skaidrumo lygį obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir išvestinių finansinių priemonių rinkose, kad būtų lengviau įvertinti produktus ir užtikrinti veiksmingą kainodarą. Prie struktūrizuotų finansinių produktų reikėtų visų pirma priskirti turtu užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 809/2004(6) 2 straipsnio 5 dalyje, kurie, be kita ko, yra užstatu užtikrinti įsiskolinimo įsipareigojimai; (13a)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, derėtų paaiškinti tam tikras šio reglamento taikymo išimtis. Nors svarbu reguliuoti valiutos išvestines finansines priemones, įskaitant valiutos apsikeitimo sandorius, kurie sudaro sąlygas piniginiam atsiskaitymui darant nuorodą į valiutas, siekiant užtikrinti skaidrumą ir rinkos vientisumą realiu laiku vykdomiems valiutų sandoriams neturėtų būti taikomas šis reglamentas. Taip pat svarbu paaiškinti, kad draudimo sutartys, susijusios su 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(7) I priede nustatytų grupių veikla, šiame reglamente nelaikomos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jeigu šios draudimo sutartys sudaromos su Sąjungos ar trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmone. Be to, nors reikėtų reguliuoti riziką, atsirandančią dėl algoritminė prekybos, algoritmų naudojimas teikiant rizikos po sandorio sudarymo mažinimo paslaugas nelaikomas algoritmine prekyba; (14)  siekiant prekybos vietoms užtikrinti vienodas sąlygas, skirtingų rūšių prekybos vietoms reikėtų taikyti tuos pačius skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimus. Skaidrumo reikalavimai turėtų būti proporcingi ir pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas priemonių rūšis, įskaitant nuosavybės vertybinius popierius, obligacijas ir išvestines finansines priemones, atsižvelgiant į investuotojų ir emitentų, įskaitant vyriausybės obligacijų emitentus, interesus ir rinkos likvidumą. Šie reikalavimai taip pat turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas prekybos rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir kotiravimu pagrįstas sistemas, pvz., prašymų dėl kotiravimo sistemas, taip pat mišrias sistemas ir brokerių tiesioginio tarpininkavimo (angl. voice broking) sistemas, ir juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į emisijos dydį, sandorio dydį ir nacionalinių rinkų ypatumus; (15)  siekiant užtikrinti, kad nebiržinė prekyba nekeltų grėsmės veiksmingam kainos atskleidimui ar įvairiais būdais prekiaujant sudaromoms vienodoms ir skaidrioms sąlygoms, investicinėms įmonėms, kurios nebiržinius finansinių priemonių sandorius vykdo savo sąskaita, – jeigu tuos sandorius jos vykdo kaip finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, taip pat obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir tarpuskaitai tinkamų išvestinių finansinių priemonių iš savo nuosavo finansinio turto, – turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai; (16)  investicinė įmonė, vykdanti klientų pavedimus už savo nuosavas lėšas, turėtų būti laikoma finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, išskyrus atvejus, kai sandoriai ▌tam tikru atveju ir nereguliariai vykdomi ne reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS. Finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios reguliariai organizuotai ir sistemingai savo sąskaita dvišaliu pagrindu vykdo sandorius vykdydamos klientų pavedimus ne reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS. Siekiant užtikrinti, kad ši apibrėžtis investicinėms įmonėms būtų taikoma objektyviai ir veiksmingai, visa dvišalė prekyba vykdant klientų pavedimus turėtų būti tinkama, o kiekybiniai kriterijai, nustatyti pagal finansinę priemonę ar turto klasę, galėtų papildyti kokybinius kriterijus, skirtus nustatyti investicines įmones, iš kurių reikalaujama įsiregistruoti finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto; šie kriterijai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 21 straipsnyje. Nors OPS yra bet kokia sistema ar vieta, kurioje sistemoje sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai, finansiniam tarpininkui, nuolat vykdančiam klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų. Siekiant užtikrinti kainodaros proceso kokybę derėtų apriboti sąlygas, kuriomis nebiržinė prekyba gali būti vykdoma be finansinio tarpininko, nuolat vykdančio klientų pavedimus iš nuosavo finansinio turto, ir kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad sistemoje, kurioje investicinė įmonė vykdo klientų pavedimus už savo nuosavas lėšas, joks dalyvis akcijų atžvilgiu nebūtų privilegijuotas pavedimų vykdymo srityje; (17)  finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nuspręsti suteikti galimybę susipažinti su savo kotiruotėmis tik savo mažmeniniams klientams, tik savo profesionaliesiems klientams arba abiejų kategorijų klientams. Jiems neturėtų būti leidžiama taikyti skirtingas sąlygas tos pačios kategorijos klientams, tačiau turėtų būti leidžiama atsižvelgti į klientų skirtumus, pvz., kredito rizikos srityje. Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, neprivalo skelbti sandorių dėl nuosavybės priemonių, kurių dydis didesnis už standartinį rinkos dydį, ir dėl ne nuosavybės priemonių, kurių dydis didesnis už mažmeninės rinkos dydį, kotiruočių, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Standartinis bet kurios klasės finansinės priemonės rinkos ar mažmeninės rinkos dydis neturėtų pernelyg skirtis nuo prie tos klasės priskirtos finansinės priemonės dydžio; (18)  derėtų užtikrinti, kad kuo daugiau prekybos, vykstančios ne reguliuojamose pavedimų vykdymo vietose, būtų vykdoma organizuotose sistemose, kurioms taikomi atitinkami skaidrumo reikalavimai, užtikrinant, kad būtų galima sudaryti didelio masto ir nereguliariai sudaromus sandorius. šiuo reglamentu nesiekiama nustatyti reikalavimo, kad su pirminiu išleidimu susijusiems nebiržinės prekybos ▌sandoriams, kurių ypatybė yra ta, kad priemonės yra sukurtos pagal konkretų užsakymą ir skirtos, kad atitiktų specifinius tinkamų finansų ir ne finansų sandorio šalių reikalavimus, ir yra verslo santykių, kuriuos plėtojant sudaromi didesnio nei tai rinkai įprasto arba mažmeninės rinkos dydžio sandoriai, ir kai sandoriai sudaromi ne tose sistemose, kurias susijusi įmonė paprastai naudoja, vykdydama veiklą kaip finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš nuosavo finansinio turto, dalis, būtų taikomos skaidrumo iki sandorio sudarymo taisyklės; (19)  vartotojams turėtų būti suteikta galimybė lengvai ir iš karto susipažinti su kuo labiau suskaidytais rinkos duomenimis, kad investuotojai ir jų poreikius tenkinantys duomenų paslaugų teikėjai galėtų kuo geriau pritaikyti duomenų sprendimus pavieniams vartotojams. Todėl skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo duomenis reikėtų skelbti suskaidytus, kad perkant duomenis rinkos dalyvių ir patvirtintų skelbimo subjektų, naudojamų siekiant užtikrinti tokių duomenų nuoseklumą ir kokybę ir sudaryti sąlygas konsoliduotai duomenų po sandorio sudarymo informacinei juostai pateikti, išlaidos būtų mažesnės; (20)  valstybės narės ir EVPRI keisdamosi asmens duomenimis, perduodamos ir tvarkydamos juos šio reglamento, ypač IV antraštinės dalies taikymo tikslais, turėtų visais atžvilgiais taikyti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(8) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(9); (21)  atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G-20 šalių pasiektą susitarimą prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinių finansinių priemonių sutartimis perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas, reikėtų nustatyti formalią reguliavimo procedūrą, pagal kurią finansų sandorio šalių ir didelių ne finansų sandorio šalių prekybą visomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra tinkamos tarpuskaitai ir pakankamai likvidžios, būtų galima perkelti į įvairias prekybos vietas, kurioms taikomos panašios reguliavimo nuostatos ▌. Šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti naudoti išvestinių finansinių priemonių pagal užsakymą sutartis ar jas apriboti, nei padaryti taip, kad šios sutartys finansų įstaigoms būtų pernelyg brangios. Todėl pakankamo likvidumo vertinime turėtų būti atsižvelgta į nacionalinius rinkos ypatumus, įskaitant tokius duomenis kaip tam tikros rinkos dalyvių skaičius ir tipas, ir į sandorių ypatumus, pvz., tos rinkos sandorių dydį ir dažnumą. Be to, šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti naudoti rizikos po sandorio sudarymo mažinimo paslaugas. (22)  atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge G-20 šalių pasiektą susitarimą prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinių finansinių priemonių sutartimis perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas ir į palyginti mažesnį įvairių nebiržinių išvestinių finansinių priemonių likvidumą, reikėtų numatyti atitinkamą tinkamų prekybos vietų, kuriose prekyba pagal šį įsipareigojimą gali vykti, grupę. Visoms tinkamoms prekybos vietoms turėtų būti taikomi glaudžiai derantys reguliavimo reikalavimai, susiję su organizaciniais ir veiklos aspektais, priemonėmis interesų konfliktų poveikiui švelninti, visos su prekyba susijusios veiklos priežiūra, skaidrumu iki ir po sandorio sudarymo, pritaikyti pagal finansinę priemonę ir prekybos modelį. Tačiau siekiant gerinti sandorio vykdymo sąlygas ir didinti likvidumą, reikėtų numatyti galimybę prekybos vietų operatoriams pagal šį įsipareigojimą savo nuožiūra organizuoti savo dalyvių sandorius; (23)  šioms išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma prekybos prievolė turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai tinkamų prekybos vietų konkurencijai. Todėl tos prekybos vietos turėtų negalėti reikalauti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma ši prekybos prievolė, susijusių išskirtinių teisių, dėl kurių kitos prekybos vietos negalėtų siūlyti prekybos šiomis priemonėmis paslaugų. Siekiant veiksmingos išvestinių finansinių priemonių prekybos vietų konkurencijos, būtina, kad prekybos vietoms būtų suteikta nediskriminuojama ir skaidri prieiga prie pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) sistemų. Nediskriminuojama prieiga prie PSŠ sistemos reiškia, kad prekybos vietai suteikiama teisė naudotis sutartims, kuriomis prekiaujama jos platformoje, taikomomis nediskriminacinėmis sąlygomis užstato reikalavimų, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaitos, garantinių įmokų užskaitos (angl. cross-margining) pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, ir nediskriminacinių tarpuskaitos mokesčių atžvilgiu; (24)  siekiant užtikrinti finansų rinkų tvarkingą veikimą ir vientisumą, investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą, svarbu nustatyti mechanizmą, kurį naudojant būtų stebimas investicinių produktų kūrimas ir suteikiami įgaliojimai uždrausti arba apriboti bet kurio investicinio produkto ar finansinės priemonės, kuri kelia rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos, finansų rinkų tvarkingo veikimo ir vientisumo arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumo, rinkodarą, platinimą ir pardavimą ir kartu nustatyti atitinkamus EVPRI įgaliojimus koordinuoti veiklą ir imtis veiksmų susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Tokiais įgaliojimais kompetentingos institucijos ir, išskirtiniais atvejais, EVPRI turėtų naudotis tik patenkinus įvairias specialias sąlygas. Jei šios sąlygos tenkinamos, kompetentingos institucijos ar, išskirtiniais atvejais, EVPRI turėtų turėti galimybę, vadovaudamosi atsargumo principu, nustatyti draudimus arba apribojimus investicinių produktų ar finansinių priemonių pateikimui į rinką, platinimui arba pardavimui klientams; (25)  EVPRI kompetentingos institucijos turėtų perduoti duomenis apie savo prašymus sumažinti su išvestinių finansinių priemonių sutartimi susijusią poziciją, nustatytas vienkartines ribas ir ex-ante pozicijos ribas, kad šie įgaliojimai būtų geriau koordinuojami ir kuo panašiau taikomi. Svarbiausius kompetentingų institucijų taikomų ex-ante pozicijos ribų duomenis reikėtų viešai skelbti EVPRI interneto svetainėje; (26)  EVPRI turėtų būti suteikta galimybė iš bet kurio asmens reikalauti informacijos, susijusios su jo pozicija dėl išvestinių finansinių priemonių sutarties, prašyti sumažinti tą poziciją ir apriboti asmenų galimybę sudaryti pavienius sandorius, susijusius su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokiu atveju EVPRI turėtų informuoti susijusias kompetentingas institucijas apie priemones, kurių ji siūlo imtis, taip pat viešai paskelbti tas priemones; (27)  sandorių finansinėmis priemonėmis duomenis reikėtų pateikti kompetentingoms institucijoms naudojantis EVPRI koordinuojama sistema, kad jos galėtų nustatyti ir tirti galimus piktnaudžiavimo rinka atvejus, stebėti, ar rinkų veikla vykdoma sąžiningai ir tvarkingai, ir kontroliuoti investicinių įmonių veiklą. Tokia priežiūra apima visas priemones, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama prekybos vietoje, taip pat visas priemones, kurių vertė priklauso nuo tų priemonių vertės arba turi įtakos tų priemonių vertei. Siekiant išvengti bereikalingos investicinėms įmonėms tenkančios administracinės naštos, finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama neorganizuotai ir kuriomis prekiaujant nepiktnaudžiaujama rinka, ataskaitų teikimo prievolės nereikėtų taikyti. Teikiant ataskaitas reikėtų naudoti juridinio asmens identifikacinį kodą, vadovaujantis G20 įsipareigojimais. Komisija taip pat turėtų teikti ataskaitas dėl ataskaitų turinio ir formato tinkamumo nustatyti piktnaudžiavimą rinka, stebėsenos prioritetų atsižvelgiant į didžiulį pateikiamų duomenų kiekį, būtinybės nurodyti už algoritmo naudojimą atsakingo sprendimus priimančio asmens tapatybę ir konkrečių priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti tinkamą ataskaitų dėl vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandorių teikimą, kad visos susijusios kompetentingos institucijos galėtų vykdyti priežiūrą; (28)  kad sandorių ataskaitas būtų galima naudoti pagal jų paskirtį – kaip rinkos stebėsenos priemonę – jose turėtų būti nurodytas asmuo, priėmęs sprendimą investuoti, ir asmenys, kurie atsakingi už to sprendimo vykdymą. Be 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų(10) nustatytos skaidrumo užtikrinimo tvarkos, žymint skolintų vertybinių popierių pardavimą suteikiama naudinga papildoma informacija, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos gali stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo kiekius. Investicinės įmonės privalo nurodyti, ar akcijų ar valstybės emitentų išleistų skolos priemonių pardavimas yra skolintų vertybinių popierių pardavimas. Kompetentingos institucijos taip pat turi turėti galimybę nevaržomai susipažinti su apskaitos dokumentais visuose pavedimo vykdymo etapuose – nuo pirminio sprendimo sudaryti sandorį priėmimo iki jo vykdymo. Todėl investicinės įmonės turi saugoti visų savo finansinių priemonių sandorių apskaitos dokumentus, o platformų operatoriai – visų jų sistemoms pateiktų pavedimų apskaitos dokumentus. EVPRI turėtų koordinuoti kompetentingų institucijų informacijos mainus, kad užtikrintų joms galimybę susipažinti su visais finansinių priemonių, kurių priežiūrą jos vykdo, sandorių ir jų pavedimų, – įskaitant ne jų teritorijoje veikiančiose prekybos platformose sudarytų sandorių ir atliktų pavedimų, – apskaitos dokumentais; (29)  reikėtų vengti tą pačią informaciją teikti du kartus. Neturėtų būti reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas užregistruotoms ar pripažįstamoms sandorių duomenų saugykloms pateiktas ataskaitas su visa būtina pranešimo apie sandorį tikslais pateikta informacija pateikti kompetentingoms institucijoms; šias ataskaitas joms turėtų perduoti sandorių duomenų saugyklos. Šiuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. (30)  keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos visuomet turėtų laikytis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(11) nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių. Keisdamasi informacija arba ją perduodama EVPRI visuomet turėtų vadovautis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(12) nustatytomis asmens duomenų perdavimo taisyklėmis, kurias reikėtų išsamiai taikyti tvarkant asmens duomenis šio reglamento taikymo tikslais; (31)  Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nebiržinių išvestinių finansinių priemonių klasėms reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę. Šiuo reglamentu taip pat užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui, kadangi jame nustatytas reikalavimas suteikti prekybos vietoms nediskriminuojamą prieigą prie PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, sistemos ir suteikti PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, nediskriminuojamą prieigą prie prekybos vietų teikiamų sandorių duomenų srautų. Kadangi nebiržinės išvestinės finansinės priemonės – tai išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios nevykdomos reguliuojamoje rinkoje, šiuo reglamentu būtina nustatyti panašius reguliuojamoms rinkoms taikytinus reikalavimus. Jeigu EVPRI pareiškia, kad reglamentas taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, joms tokiu pat būdu kaip ir priemonėms, kuriomis prekiaujama kitur, reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę; (32)  be Direktyvoje 2004/39/EB nustatytų reikalavimų, dėl kurių valstybės narės negali netinkamai apriboti prieigos prie poprekybinės infrastruktūros, kaip antai PSŠ sistemos ar atsiskaitymo priemonių, šiuo reglamentu būtina pašalinti įvairias kitas prekybos kliūtis, kuriomis gali būti pasinaudota, siekiant išvengti su perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių tarpuskaita susijusios konkurencijos. Siekiant išvengti bet kokios diskriminacinės praktikos, PSŠ turėtų sutikti atlikti įvairiose prekybos vietose sudarytų sandorių tarpuskaitą, jeigu tos prekybos vietos atitinka PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus. Atsisakyti suteikti prieigą galima tik jeigu dėl tokios prieigos kiltų grėsmė sklandžiam ir tvarkingam PSŠ veikimui arba finansinių rinkų veikimui ir dėl to kiltų sisteminė rizika; (33)  prekybos vietoms taip pat turėtų būti taikomas reikalavimas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais suteikti prieigą PSŠ, kurios nori atlikti prekybos vietoje sudarytų sandorių tarpuskaitą, įskaitant galimybę gauti duomenų srautus, išskyrus atvejus, kai dėl tokios prieigos kiltų grėsmė sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui. PSŠ teisė naudotis bet kurios prekybos vietos paslaugomis turėtų sudaryti sąlygas daugeliui PSŠ naudotis tos pačios prekybos vietos prekybos sistema. Tačiau dėl to neturėtų atsirasti išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos sąveikumo arba būti suskaidytas likvidumas. Pašalinti kliūtis ir užkirsti kelią diskriminacinei praktikai siekiama todėl, kad tai padidintų konkurenciją finansinių priemonių tarpuskaitos ir prekybos jomis srityse, todėl sumažėtų investavimo ir skolinimosi išlaidos, būtų pašalinti nepakankamą veiksmingumą lemiantys veiksniai ir skatinamos naujovės Sąjungos rinkose. Komisija turėtų toliau atidžiai stebėti infrastruktūros po sandorio sudarymo vystymąsi ir, jei būtina, įsikišti, kad užkirstų kelią konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje; (34)  trečiųjų šalių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje taikytina nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Ši tvarka yra labai skirtinga, ir pagal jas turinčios teisę veikti įmonės negali laisvai teikti paslaugų ir naudotis įsisteigimo laisve visose valstybėse narėse, išskyrus tą, kurioje jos įsisteigusios. Sąjungos lygmeniu tikslinga įdiegti bendrą reguliavimo sistemą. Pagal šią tvarką turėtų būti suderinta šiuo metu taikoma suskaidyta sistema, užtikrinamas tikrumas ir vienodas prie Sąjungos prisijungiančių trečiųjų šalių įmonių traktavimas, užtikrinama, kad Komisija atliktų šių trečiųjų šalių reguliavimo ir priežiūros sistemos veiksmingo lygiavertiškumo vertinimą ir turėtų būtų numatytas panašus ES klientų, kuriems teikia paslaugas trečiųjų šalių įmonės, apsaugos lygis ir abipusiška prieiga prie trečiųjų šalių rinkų. Taikydamos šią tvarką Komisija ir valstybės narės turėtų pirmenybę teikti sritims, susijusioms su G20 įsipareigojimais ir Sąjungos susitarimais su didžiausiais prekybos partneriais, ir turėtų atsižvelgti į svarbų Sąjungos vaidmenį pasaulinėse finansų rinkose ir užtikrinti, kad taikant trečiųjų šalių reikalavimus nebūtų trukdoma Sąjungos investuotojams ir emitentams investuoti trečiosiose šalyse arba gauti iš jų finansavimą ir nebūtų trukdoma trečiųjų šalių investuotojams investuoti, didinti kapitalą ar gauti kitas finansines paslaugas Sąjungos rinkose, išskyrus tuos atvejus, kai tą pateisintų objektyvios ir įrodymais pagrįstos su rizikos ribojimu susijusios priežastys; (35)  kai paslaugos teikiamos mažmeniniams klientams ar mažmeniniams klientams, kurie nusprendė būti traktuojami kaip profesionalūs klientai Sąjungoje, visada turėtų būti reikalaujama Sąjungoje įsteigti filialą. Sąjungoje įsteigtam filialui turėtų būti gaunamas veiklos leidimas ir vykdoma jo priežiūra. Atitinkama kompetentinga institucija ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Paslaugas neįsteigus filialo turėtų galėti teikti tik tinkamos sandorio šalys ir profesionalieji klientai, kurie šio statuso nepasirinko. Jos turi būti įregistruotos EVPRI ir trečiosios šalys turi vykdyti jų priežiūrą. EVPRI ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus; (36)  šio reglamento nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių įmonių paslaugų teikimas arba veiklos vykdymas Sąjungoje, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų šalių įmonių Sąjungoje arba Sąjungos investicinių įmonių ar kredito įstaigų galimybei gauti investicinių paslaugų iš trečiosios šalies įmonės ar kliento galimybei gauti investicinių paslaugų iš trečiosios šalies įmonės tokiai kredito įstaigai ar investicinei įmonei tarpininkaujant. Kai trečiosios šalies įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Tuo atveju, kai trečiosios šalies įmonė Sąjungoje prekiauja su klientais arba galimais klientais per tarpininkus, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis išimtine kliento iniciatyva; (37)  neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaikė nemažai nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis, sukurtomis Direktyva 2003/87/EB, ir imamasi priemonių ES apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir sąskaitos, skirtos prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų vientisumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusę prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visapusiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šios direktyvos ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka), taikymo sritį(13) ▌; (38)  pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su tam tikrų apibrėžčių nustatymu; tiksliu prekybos skaidrumo reikalavimų apibūdinimu; išsamia skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo tvarka; atidėto informacijos apie sudarytą sandorį skelbimo subjektais; skaidrumo iki sandorio sudarymo prievolių taikymo finansiniams tarpininkams, nuolat vykdantiems klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kriterijais; konkrečiomis su išlaidomis susijusiomis nuostatomis dėl rinkos duomenų prieinamumo; kriterijais, kuriais remiantis prekybos vietoms suteikiama prieiga prie PSŠ sistemų, o PSŠ – prieiga prie prekybos vietų, arba atsisakoma tai padaryti; ir tolesnėmis sąlygomis, kurioms susiklosčius, iškilus grėsmei investuotojų apsaugai, tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui, EVPRI turėtų imtis veiksmų. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su ekspertais ir, visų pirma, EVPRI. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; (39)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ▌. Šie įgaliojimai turėtų būti susiję su sprendimo dėl trečiųjų šalių įmonių teikiamoms paslaugoms taikomų trečiųjų šalių teisinės ir priežiūros sistemų lygiavertiškumo priėmimu, jie turėtų būti įgyvendinami laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(14); (40)  kadangi šio reglamento tikslų nustatyti vienodus su finansinėmis priemonėmis susijusius reikalavimus dėl prekybos duomenų atskleidimo, pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms, prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose, nediskriminuojamos prieigos prie tarpuskaitos, su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų valdymo bei pozicijų apribojimo įgaliojimų, trečiųjų šalių teikiamų investicinių paslaugų ar investicinės veiklos valstybės narės negali tinkamai pasiekti, nes, nors nacionalinės kompetentingos institucijos turi geresnes sąlygas stebėti rinkose vykstančius pokyčius, bendrą problemų, susijusių su prekybos skaidrumu, pranešimu apie sandorius, prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei produktų ir praktikos draudimu, poveikį galima tinkamai suprasti tik įvertinus bendrą padėtį visoje Sąjungoje ir todėl dėl šio reglamento apimties ir poveikio jų įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu būtų sėkmingesnis, Sąjunga gali priimti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis reglamentas neperžengia priemonių, kurios būtinos tiems tikslams pasiekti, ribų; (41)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. kadangi EVPRI turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių reguliavimo ir įgyvendinimo techninių standartų projektus ir pateikti juos Komisijai; (42)  Komisija ▌turėtų priimti EVPRI parengtus techninių reguliavimo standartų, susijusių su sandorių ataskaitų turiniu ir specifikacijomis, projektus, kuriais nustatomos išvestinių finansinių priemonių sandorių rūšys, kurios turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, ir nustatoma, ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių klasei pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas turi būti taikoma tarpuskaitos prievolė, arba atitinkamo jų pogrupio priemonėmis galima prekiauti tik organizuotos prekybos vietose, parengtus techninių reguliavimo standartų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių likvidumo kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar joms taikoma prievolė prekiauti organizuotos prekybos vietose, projektus ir pagal 36 straipsnį parengtus techninių reguliavimo standartų, susijusių su informacija, kurią įregistravimo paraiškoje EVPRI pateikia paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė, projektus. Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais; ▌ (44)  šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima pakoreguoti jų taikymą atsižvelgiant į naujoje direktyvos redakcijoje nustatytų ir į nacionalinę teisę perkeltų taisyklių taikymą, bei nustatyti visas būtinas įgyvendinimo priemones. Tuomet visas teisės aktų paketas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos. Nereikėtų atidėti tik su įgyvendinimo priemonėmis susijusių įgaliojimų taikymo, kad būtų galima kuo anksčiau imtis būtinų žingsnių šioms įgyvendinimo priemonėms parengti ir priimti; (45)  šis reglamentas, kuriuo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), laisvė užsiimti verslu (16 straipsnis), teisė į vartotojų apsaugą (38 straipsnis), teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką (50 straipsnis), turi būti taikomas nepažeidžiant šių teisių ir principų; (45a)   buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I antraštinė dalis Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis 1.  Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai, susiję su:    a) sandorių duomenų atskleidimu visuomenei;    b) pranešimu apie sandorius kompetentingoms institucijoms;    c) prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose;    d) nediskriminuojant suteikiama prieiga prie tarpuskaitos sistemos ir galimybe prekiauti lyginamaisiais indeksais;    e) kompetentingoms institucijoms ir EVPRI suteiktais su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais ir EVPRI suteiktais pozicijų valdymo bei pozicijų apribojimo įgaliojimais; ir    f) trečiųjų šalių įmonių investicinių paslaugų ar veiklos teikimu neįsteigus filialo. 2.  Šis reglamentas taikomas ▌kredito įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2006/48/EB, ir investicinėms įmonėms, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą .../.../ES [naująją FPRD], jei atitinkama kredito įstaiga ar investicinė įmonė teikia vieną ar daugiau investicinių paslaugų ir (ar) vykdo investicinę veiklą, bei rinkos operatoriams. 3.  Šio reglamento V antraštinė dalis taip pat taikoma visoms finansų sandorio šalims, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 [2 straipsnio 8 dalyje], ir visoms ne finansų sandorio šalims, kurioms taikomas to reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punktas. 4.  Šio reglamento VI antraštinė dalis taip pat taikoma pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) ir asmenims, turintiems lyginamųjų indeksų nuosavybės teises. 4a.  Šio reglamento VII antraštinė dalis taip pat taikoma visoms finansų sandorio šalims, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 dalyje. 4b.  Šio reglamento VIII antraštinė dalis taikoma trečiųjų šalių įmonėms, kurios valstybėje narėje investicines paslaugas teikia ar investicinę veiklą vykdo neįsteigusios filialo šioje valstybėje narėje. 2 straipsnis Apibrėžtys 1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:    1) investicinė įmonė – bet kuris juridinis asmuo, kurio nuolatinis darbas ar veikla yra profesionalus vienos ar daugiau investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) vienos ar daugiau rūšių investicinės veiklos vykdymas;    a) jų juridinis statusas garantuoja tokį patį trečiųjų asmenų interesų apsaugos lygį, kokį suteikia juridiniai asmenys; ir    b) joms taikoma lygiavertė veiklos riziką ribojanti priežiūra, atitinkanti jų teisinę formą.    a) trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į priemones ir lėšas turi būti apsaugotos ypač įmonės ar jos savininkų nemokumo atveju, konfiskavimo, įskaitymo ar kokio nors kito ieškinio, iškelto įmonės kreditorių ar jos savininkų, atvejais;    b) įmonė turi laikytis įmonės ar jos savininkų mokumo stebėsenos taisyklių;    c) įmonės metinių finansinių ataskaitų auditą turi atlikti vienas ar daugiau asmenų, turinčių įgaliojimus pagal nacionalinę teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;    d) kai įmonės savininkas yra tik vienas asmuo, jis turi užtikrinti investuotojų apsaugą įmonės veiklos nutraukimo dėl savininko mirties, jo neveiksnumo ar panašiais atvejais;    2) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;    2a) daugiašalė sistema – sistema, suderinanti ar padedanti suderinti įvairius finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo interesus, neatsižvelgiant į tikrąjį pavedimų, kurie įvykdomi dėl to atliekant sandorius, skaičių;    2b) dvišalė sistema – sistema, suderinanti ar padedanti suderinti finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo interesus, kurią naudodama sistemą valdanti investicinė įmonė vykdo klientų pavedimus tik nuosavomis lėšomis;    2c) nebiržinė prekyba – dvišalė prekyba, kurią kartais ir nereguliariai savo sąskaita ne prekybos vietoje kartu su tinkamomis sandorio šalimis vykdo tinkama sandorio šalis arba finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir kuri visada yra didelės apimties;    3) finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto – investicinė įmonė, kuri organizuotai, reguliariai ir sistemingai dvišalėje sistemoje savo sąskaita vykdo klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos ribų;    4) rinkos operatorius – asmuo ar asmenys, kurie administruoja ir (arba) valdo reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka;    5) reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama daugiašalė sistema, sistemingai ir taikant taisykles, pagal kurias draudžiama veikti savo nuožiūra, suderinanti arba padedanti lengviau suderinti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones taip, kad būtų sudarytas sandoris dėl finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti pagal šios rinkos taisykles ir (arba) sistemas, gavusi leidimą vykdyti veiklą ir nuolat veikianti pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] III antraštinės dalies nuostatas;    6) daugiašalė prekybos sistema (DPS) – investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdoma daugiašalė sistema, sistemingai ir taikant taisykles, pagal kurias draudžiama veikti savo nuožiūra, suderinanti arba padedanti geriau suderinti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones taip, kad būtų sudarytas sandoris pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] II antraštinės dalies nuostatas;    7) organizuotos prekybos sistema (OPS) – bet kokia investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdoma daugiašalė sistema ar struktūra, kuri nėra reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema ar pagrindinė sandorio šalis ir kurioje daugiašaliai trečiųjų šalių interesai pirkti ir parduoti obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, apyvartinius taršos leidimus ar išvestines finansines priemones sistemingai sąveikauja taip, kad sudaromas sandoris pagal Direktyvos [naujosios FPRD] II antraštinės dalies nuostatas;    8) finansinė priemonė – bet kuri Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;    9) perleidžiamieji vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, cirkuliuojantys kapitalo rinkoje (išskyrus mokėjimo priemones), kaip antai:    a) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės ryšiais susijusių bendrijų ar kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų,    b) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;    c) kiti vertybiniai popieriai, kuriais suteikiama teisė įsigyti ar parduoti tokius perleidžiamuosius vertybinius popierius arba kurie sudaro sąlygas piniginiam atsiskaitymui, darant nuorodą į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas ar pelną, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones;    10) depozitoriumo pakvitavimai – kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, kurių turėtojui priklauso kitoje šalyje įsisteigusio emitento vertybinių popierių nuosavybės teisės, ir kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir prekiaujama neatsižvelgiant į kitoje šalyje įsisteigusio emitento vertybinius popierius;    11) biržoje kotiruojami fondai – fondai, kurių bent vienu vienetu ar akcijų klase galima visą dieną prekiauti bent vienoje reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje, turinčioje bent vieną rinkos kūrėją, kuris imasi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad jo vienetų ar akcijų biržos vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jo grynosios jų turto vertės ir, jei reikia, jo orientacinės grynosios turto vertės;    12) sertifikatai – vertybiniai popieriai, kurie cirkuliuoja kapitalo rinkoje ir kurie, emitentui grąžinus investiciją, užima aukštesnę nei akcijos, tačiau žemesnę nei neužtikrintos obligacijų priemonės ir kitos panašios priemonės poziciją;    13) struktūrizuoti finansiniai produktai – vertybiniai popieriai, sukurti tam, kad jais būtų galima pakeisti ir perkelti su finansinio turto fondu susijusią kredito riziką, suteikiant teisę vertybinių popierių turėtojui gauti nuolatinius mokėjimus, kurie priklauso nuo pinigų srauto iš pagrindinio turto;    14) išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, apibrėžtos Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 9 dalies c punkte ir nurodytos jo I priedo C skirsnio 4–10 punktuose.    15) biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, apibrėžtos Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 9 dalies c punkte ir susijusios su biržos prekėmis arba pagrindinėmis priemonėmis, paminėtomis šios direktyvos I priedo C skirsnio 5, 6, 7 arba 10 punktuose;    16) informacinis pranešimas apie susidomėjimą – vieno dalyvio kitam prekybos sistemoje siunčiama žinutė apie esamą komercinį susidomėjimą, kurioje pateikiama visa informacija, būtina tam, kad būtų galima susitarti dėl sandorio;    17) kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria vadovaudamasi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 69 straipsniu, nebent šioje direktyvoje nurodyta kitaip;    18) patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) – asmuo, kuris pagal Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] nuostatas įgaliotas teikti pranešimų apie sandorius skelbimo prekybos vietų ar investicinių įmonių vardu paslaugą vadovaujantis šio reglamento 5, 9, 11 ir 12 straipsniais;    19) konsoliduotos informacinės juostos teikėjas (KIJT) – subjektas, kuris pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] nuostatas įgaliotas teikti pranešimų apie šio reglamento 5, 6, 11 ir 12 straipsniuose išvardytų finansinių priemonių sandorius surinkimo iš reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų skelbimo subjektų bei tų pranešimų sujungimo į nepertraukiamą elektroninį tiesioginį duomenų srautą, kuriuo realiuoju laiku ir, kai tai numatyta Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vėliau pateikiami kiekvienos finansinės priemonės kainos ir kiekio duomenys, paslaugą;    20) patvirtintas ataskaitų teikimo mechanizmas – subjektas, kuris pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] nuostatas įgaliotas teikti sandorių duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI investicinių įmonių vardu paslaugą;    21) valdymo organas – investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonės valdymo organas, atliekantis priežiūros ir valdymo funkcijas, turintis įgaliojimus priimti galutinius sprendimus ir nustatyti investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar duomenų teikimo paslaugų teikėjo strategiją, tikslus bei visą veiklos valdymą, įskaitant asmenis, kurie veiksmingai vadovauja įmonės veiklai;    ▌    24) lyginamasis indeksas – bet koks prekybinis indeksas, kuriuo galima prekiauti arba kuris plačiai naudojamas, arba viešai paskelbtas skaitmuo, apskaičiuojamas taikant formulę vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų ar kainų, įskaitant apskaičiuotas kainas, palūkanų normas ar kitas vertes ar apklausas, vertei, kuriais remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę mokėtina suma, kuris yra standartinė priemonė, susijusi su atitinkamo turto arba turto klasės ar grupės rezultatais;    25) prekybos vieta – bet kuri reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema ar organizuotos prekybos sistema;    26) PSŠ – PSŠ, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 dalyje;    26a) sąveikos susitarimas – sąveikos susitarimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 12 punkte;    27) investicinės paslaugos ir veikla – paslaugos ir veikla, kaip apibrėžta Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte;    28) trečiosios šalies finansų institucija – subjektas, kurio buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriam pagal tos trečiosios šalies teisę suteiktas įgaliojimas arba leidimas vykdyti Direktyvoje 2006/48/EB, Direktyvoje .../.../ES [naujojoje FPRD], Direktyvoje 2009/138/EB, Direktyvoje 2009/65/EB, Direktyvoje 2003/41/EB ar Direktyvoje 2011/61/ES išvardytų rūšių veiklą;    28a) trečiosios šalies įmonė – trečiosios šalies įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 2 dalyje;    29) didmeninis energetikos produktas – sutartys ir išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(15) 2 straipsnio 4 dalyje;    29a) pirminis platinimas – sandoris dėl pagal konkretų užsakymą sukurtų priemonių, skirtų, kad atitiktų konkrečius finansų ir ne finansų sandorio šalių, kurios pagal Direktyvos .../.../ES [naujoji FPRD] 30 straipsnį ir jo II priedą būtų priskiriamos tinkamoms sandorio šalims ar profesionaliesiems klientams, reikalavimus;

2.  Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 2 dalyje pateikiamos apibrėžtys taikomos ir šiame reglamente.

3.  Komisijai pagal 41 straipsnį suteikiami įgaliojimai pasikonsultavus su EVPRI priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi tam tikri 1 dalies 3, 7, 10–16, 18−26a, 28 ir 29 punktuose nustatytų apibrėžčių techniniai elementai siekiant jas pritaikyti prie rinkos pokyčių.

2a straipsnis

Prievolė vykdyti nebiržinę prekybą per finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto

1.  Visi akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių sandoriai, kurie nėra grupės vidaus sandoriai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, kurie atitinka šio reglamento 13 straipsnyje nustatytas ribines vertes ir kurie nėra sudaromi reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS), sudaromi per finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, jei tai nėra pirminio finansinės priemonės platinimo sandoriai. Šis reikalavimas netaikomas didelės apimties sandoriams, apibrėžtiems 4 straipsnyje.

2.  Visi obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurios tinkamos tarpuskaitai arba kuriomis prekiaujama DPS ar organizuotos prekybos sistemoje (OPS) ir kurioms netaikoma prekybos prievolė pagal 26 straipsnį, sandoriai, kurie nėra sudaromi reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS arba trečiųjų šalių prekybos vietose, kurios pagal 26 straipsnio 4 dalį įvertintos kaip lygiavertės, ir kurie atitinka 17 straipsnyje nustatytas ribines vertes, sudaromi per finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, jei tai nėra pirminio finansinės priemonės platinimo sandoriai. Šis reikalavimas netaikomas didelės apimties sandoriams, apibrėžtiems 8 straipsnyje.

3.  Jei 1 ir 2 dalyse išvardytomis finansinėmis priemonėmis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba jomis prekiaujama DPS ar OPS ir nėra jokio finansinio tarpininko, nuolat vykdančio klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, sandoriai gali būti vykdomi ne biržoje kitaip nei per finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kuriam būdinga tai, jog sandoriai vykdomi tam tikrais atvejais ir nereguliariai, jei:

II antraštinė dalis

Prekybos vietų skaidrumas daugiašalėse sistemose

1 skyrius

Nuosavybės priemonių skaidrumas

3 straipsnis

Prekybos vietoms taikomi skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai, susiję su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai viešai skelbia tuo metu siūlomas pirkimo ir pardavimo kainas ir komercinio susidomėjimo tomis jų sistemose skelbiamomis akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, kainomis mastą. Šis reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą. Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia šią informaciją.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌ valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis prekybos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 13 straipsnį privalo skelbti savo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių kotiruotes, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

4 straipsnis

Prievolių netaikymas nuosavybės priemonėms

1.  Kompetentingos institucijos gali reguliuojamoms rinkoms ir DPS ▌valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams netaikyti prievolės viešai skelbti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, atsižvelgdamos į rinkos modelį arba pavedimų rūšį ir dydį 3 dalyje nurodytais atvejais. Visų pirma kompetentingos institucijos gali netaikyti prievolės: ▌

2.  Prieš leisdamos netaikyti prievolės pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną ketinimą netaikyti prievolės ir pateikia prievolės netaikymo procedūros paaiškinimą. Apie ketinimą netaikyti prievolės pranešama likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki prievolės netaikymo įsigaliojimo. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę, kurioje vertinamas kiekvieno prievolės netaikymo atvejo derėjimas su 1 dalyje nustatytais ir pagal 3 dalies b ir c punktus priimtame deleguotajame akte apibrėžtais reikalavimais. Kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės tik tuo atveju, jeigu pateikiama neprivaloma EVPRI nuomonė. Jeigu ta kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija tam nepritaria, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais. EVPRI stebi prievolės netaikymo atvejus ir Komisijai teikia metinę praktinio prievolių netaikymo procedūros taikymo ataskaitą.

2a.  Kompetentinga institucija gal atšaukti leidimą netaikyti prievolės pagal 1 dalį, kaip apibrėžta pagal 3 dalį, jei ji pastebi, kad prievolių netaikymo tvarka naudojamasi nukrypstant nuo jos pradinio tikslo, arba jei ji mano, jog prievolių netaikymo tvarka naudojamasi siekiant nesilaikyti šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Prieš panaikindama leidimą pasinaudoti prievolių netaikymo tvarka, kompetentinga institucija kiek galima greičiau praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą ir pateikia išsamų paaiškinimą. Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę. Kai kompetentinga institucija gauna šią nuomonę, jos sprendimas įsigalioja.

3.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

4.  Atvejus, kai kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2004/39/EB 29 straipsnio 2 dalį ir 44 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 18, 19 ir 20 straipsnius iki ...(16) dienos suteikia leidimą netaikyti prievolės, peržiūri EVPRI iki ...(17)*. EVPRI atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia nuomonę, kurioje vertinama, ar kiekvienas toks leidimo netaikyti prievolės atvejis ir toliau atitinka šiame reglamente ir bet kuriame kitame šiuo reglamentu grindžiamame teisės akte nustatytus reikalavimus.

5 straipsnis

Prekybos vietoms po sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai per patvirtintą skelbimo subjektą (PSS) viešai skelbia sudarytų akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, sandorių kainą, apimtį ir laiką. Naudodamiesi techninėmis galimybėmis reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai visų tokių sandorių duomenis skelbia praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis prekybos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 19 straipsnį privalo skelbti savo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių sandorių duomenis, suteikia veiksmingą prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

6 straipsnis

Leidimas atidėti duomenų skelbimą

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė reguliuojamoms rinkoms leisti atsižvelgiant į sandorių rūšį ir dydį numatyti tų sandorių duomenų skelbimo atidėjimą. Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti atidėti akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ar kitų panašių finansinių priemonių arba tam tikros klasės akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų arba kitų panašių finansinių priemonių sandorių, kurie tai rinkai yra palyginti dideli, duomenų skelbimą. Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai privalo gauti išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą dėl siūlomų sandorio duomenų skelbimo atidėjimo priemonių ir aiškiai informuoja rinkos dalyvius ir visuomenę apie šias priemones. EVPRI stebi, kaip taikomos šios atidėto prekybos duomenų skelbimo priemonės ir Komisijai teikia metinę jų praktinio taikymo ataskaitą.

Jeigu kompetentinga institucija leidžia atidėti skelbimą, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija tam nepritaria arba nepritaria veiksmingam suteikto leidimo taikymui, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais.

2.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

2 skyrius

Ne nuosavybės finansinių priemonių skaidrumas

7 straipsnis

Prekybos vietoms iki sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, atsižvelgdami į valdomą prekybos sistemą, viešai skelbia kainas ir komercinio susidomėjimo pavedimais dėl obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar kurių prospektas paskelbtas ir kurie yra pakankamai likvidūs, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomos 24 straipsnyje nurodytos prekybos prievolės, tomis jų sistemoje skelbiamomis pavedimų kainomis arba kotiruotėmis mastą. Šis reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą. Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia šią informaciją. Ta viešo skelbimo prievolė netaikoma tiems finansinės veiklos nevykdančių sandorio šalių sandoriams dėl išvestinių finansinių priemonių, pagal kurių požymius galima objektyviai spręsti, kad jais sumažinama finansinės veiklos nevykdančios sandorio šalies ar tos grupės komercinės veiklos arba iždo finansavimo veiklos rizika.

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai pritaikomi prie emisijos dydžio ir sandorio dydžio ir juos nustatant atsižvelgiama į emitentų ir investuotojų interesus ir finansinį stabilumą. Šiame straipsnyje numatyti reikalavimai taikomi tik toms finansinėms priemonėms, kurių atveju nustatyta, kad jos yra pakankamai likvidžios arba kuriomis prekiaujama likvidžioje rinkoje. Jeigu tinkamos sandorio šalys ir profesionalūs klientai dėl sandorių derasi tiesiogiai, turi būti skelbiamos orientacinės kainos iki sandorio sudarymo tiek artimos sandorio kainoms, kiek praktiškai įmanoma.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis rinkos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 17 straipsnį privalo skelbti savo obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių kotiruotes, suteikia veiksmingą prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

8 straipsnis

Prievolių netaikymas ne nuosavybės priemonėms

1.  Kompetentingos institucijos gali reguliuojamoms rinkoms ir DPS ar OPS valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams netaikyti prievolės viešai skelbti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tam tikrų grupių produktus, atsižvelgdamos į ▌likvidumą ir kitus kriterijus, apibrėžtus pagal 4 dalį ▌.

2.  Kompetentingos institucijos gali reguliuojamoms rinkoms ir DPS ar OPS valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams netaikyti prievolės viešai skelbti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, atsižvelgdamos į pavedimų rūšį ir dydį ir prekybos būdą pagal šio straipsnio 4 dalį. Visų pirma kompetentingos institucijos gali netaikyti prievolės tai rinkai palyginti dideliems pavedimams dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių ar tam tikros rūšies obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių.

3.  Prieš leisdamos netaikyti prievolės pagal 1 ir 2 dalis, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie ketinimą netaikyti prievolės ir pateikia prievolės netaikymo procedūros paaiškinimą. Apie ketinimą netaikyti prievolės pranešama likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki prievolės netaikymo įsigaliojimo. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo EVPRI pateikia susijusiai kompetentingai institucijai neprivalomą nuomonę, kurioje vertinamas kiekvieno prašymo netaikyti prievolės derėjimas su 1 ir 2 dalyse nustatytais ir pagal 4 dalies b punktą priimtame deleguotajame akte apibrėžtais reikalavimais. Kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės tik tuo atveju, jeigu pateikiama neprivaloma EVPRI nuomonė. Jeigu ta kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija tam nepritaria, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais. EVPRI stebi prievolės netaikymo atvejus ir Komisijai teikia metinę praktinio prievolių netaikymo procedūros taikymo ataskaitą.

3a.  Kompetentinga institucija gal atšaukti leidimą netaikyti prievolės pagal 1 dalį, kaip apibrėžta pagal 4 dalį, jei ji pastebi, kad prievolių netaikymo tvarka naudojamasi nukrypstant nuo jos pradinio tikslo, arba jei ji mano, jog prievolių netaikymo tvarka naudojamasi siekiant nesilaikyti šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Prieš panaikindamos leidimą pasinaudoti prievolių netaikymo tvarka, kompetentingos institucijos kiek galima greičiau praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą ir pateikia išsamų paaiškinimą. Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę. Kai kompetentinga institucija gauna šią nuomonę, jos sprendimas įsigalioja.

3b.  Jei tam tikros obligacijos ar obligacijų klasės likvidumas sumažėja tiek, kad nesiekia ribos, nustatytos pagal 3c dalį, kompetentinga institucija, atsakinga už vienos ar daugiau prekybos vietų, kuriose prekiaujama finansine priemone, priežiūrą, gali laikinai sustabdyti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų taikymą. Ši riba nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.

Sustabdymas galioja pradinį ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį nuo jo paskelbimo atitinkamos kompetentingos institucijos svetainėje datos. Šio sustabdymo galiojimo laikas gali būti pratęstas laikotarpiams, kurių kiekvienas neviršija trijų mėnesių, jei priežastys, dėl kurių buvo sustabdyta, ir toliau egzistuoja. Jei praėjus bet kuriam trijų mėnesių laikotarpiui sustabdymas nepratęsiamas, jis savaime nustoja galioti.

Prieš sustabdydama tų prievolių galiojimą ar pratęsdama jų sustabdymą pagal šią dalį, atitinkama kompetentinga institucija praneša EVPRI apie siūlomą sustabdymą ar pratęsimą ir nurodo jo priežastis. EVPRI kompetentingai institucijai kuo greičiau pateikia nuomonę apie tai, ar, jos manymu, atsirado šioje dalyje nurodytos sąlygos.

3c.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma pirmoje dalyje nurodytos likvidumo ribos skaičiavimo kriterijai ir metodai.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ...(18).

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Kriterijai ir metodai, pagal kuriuos valstybės narės apskaičiuoja ribą, nustatomi taip, kad pasiekus šią ribą apyvarta pranešančiosios institucijos prižiūrimose prekybos vietose labai sumažėtų, palyginti su vidutine susijusios finansinės priemonės apyvarta tose prekybos vietose.

4.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

9 straipsnis

Prekybos vietoms po sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai naudodamiesi PSS viešai skelbia sudarytų obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS arba OPS, sandorių kainą, apimtį ir laiką. Naudodamiesi techninėmis galimybėmis reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai visų tokių sandorių duomenis skelbia praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento.

2 Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis prekybos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 20 straipsnį privalo skelbti savo obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenis, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

10 straipsnis

Leidimas atidėti duomenų skelbimą

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė reguliuojamoms rinkoms ir DPS ar OPS valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams leisti atsižvelgiant į sandorių rūšį ir dydį ir finansinės priemonės likvidumą numatyti tų sandorių duomenų skelbimo atidėjimą. Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti atidėti obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių arba tam tikros klasės obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių vertė viršija 100 000 EUR arba kurie kitais atžvilgiais tai rinkai yra palyginti dideli, duomenų skelbimą arba leisti atidėti duomenų skelbimą tais atvejais, kai likvidumas yra mažesnis nei pagal 8 straipsnio 3b dalį nustatyta ribinė vertė.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai privalo gauti išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą dėl siūlomų sandorio duomenų skelbimo atidėjimo priemonių, ir aiškiai informuoti rinkos dalyvius ir investuotojus apie šias priemones. EVPRI stebi, kaip taikomos šios atidėto sandorio duomenų skelbimo priemonės ir Komisijai teikia metinę šių priemonių praktinio taikymo ataskaitą.

3.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

3 skyrius

Prievolė atskirai ir tinkamomis prekybos sąlygomis teikti prekybos duomenis

11 straipsnis

Prievolė atskirai pateikti duomenis iki ir po sandorio sudarymo

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ir, atitinkamais atvejais, OPS valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vadovaujantis 3–10 straipsniais skelbiama informacija, atskirai pateikdami skaidrumą patvirtinančius duomenis iki ir po sandorio sudarymo.

2.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi duomenų iki ir po sandorio sudarymo pateikimo principai, įskaitant duomenų, su kuriais leidžiama susipažinti visuomenei, kaip nurodyta 1 dalyje, išskaidymo lygį.

12 straipsnis

Prievolė suteikti galimybę visuomenei tinkamomis prekybos sąlygomis susipažinti su duomenimis iki ir po sandorio sudarymo

1 Reguliuojamos rinkos, DPS ir, atitinkamais atvejais, OPS suteikia galimybę visuomenei tinkamomis prekybos sąlygomis susipažinti su vadovaujantis 3–10 straipsniais skelbiama informacija ir užtikrina faktines nediskriminacines galimybes susipažinti su šia informacija. Nemokamai susipažinti su šia informacija turi būti galima praėjus 15 minučių nuo sandorio paskelbimo.

2.  Komisija pagal 41 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, kas yra tinkamos prekybos sąlygos, kuriomis visuomenei leidžiama susipažinti su informacija, kaip nurodyta 1 dalyje.

III antraštinė dalis

Ne biržoje prekiaujančių finansinių tarpininkų, nuolat vykdančių klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir investicinių įmonių skaidrumas

13 straipsnis

Investicinių įmonių prievolė viešai skelbti kotiruotę, kuria įsipareigojama sudaryti sandorį

1.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių iš savo nuosavo finansinio turto, viešai skelbia tų akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, dėl kurių jie nuolat vykdo klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto ir kurių rinka yra likvidi, kotiruotę, kuria įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu tai yra akcijos, depozitoriumo pakvitavimai, biržoje kotiruojami fondai, sertifikatai ir kitos panašios finansinės priemonės, kurių rinka ne likvidi, finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, paprašius atskleidžia jų kotiruotes savo klientams.

2.  Finansiniams tarpininkams, nuolat vykdantiems klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, šis straipsnis ir 14,15 bei 16 straipsniai taikomi, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio rinkos dydžio. Klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto nuolat vykdantiems finansiniams tarpininkams, sudarantiems tik sandorius, kurie viršija standartinį rinkos dydį, šio straipsnio nuostatos netaikomos.

3.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nustatyti skelbiamos kotiruotės dydį ar dydžius. Mažiausias kotiruotės dydis – ne mažiau kaip 10 % standartinio akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės rinkos dydžio. Kiekvienos konkrečios akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės kotiruotę sudaro pirkimo ir pardavimo kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių klasei, prie kurios priskiriama ši finansinė priemonė, rinkos dydžio, už kurią (-ias) įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina arba kainos taip pat turi atitikti tai akcijai, depozitoriumo pakvitavimui, biržoje kotiruojamam fondui, sertifikatui ar kitai panašiai finansinei priemonei įprastas rinkos sąlygas.

4.  Akcijos, depozitoriumo pakvitavimai, biržoje kotiruojami fondai, sertifikatai ir kitos panašios finansinės priemonės prie tam tikrų klasių priskiriami, atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tos finansinės priemonės vertės aritmetinį vidurkį. Kiekvienos klasės akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl prie tos klasės priskirtų finansinių priemonių vertės aritmetinis vidurkis.

5.  Kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės rinką sudaro visi Europos Sąjungoje įvykdyti pavedimai dėl šios finansinės priemonės, išskyrus pavedimus, kurie yra dideli, palyginti su įprastu tai rinkai dydžiu.

6.  Likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija, kaip nustatyta 23 straipsnyje, atsižvelgdama į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės vertės aritmetinį vidurkį, ne rečiau kaip kartą per metus nustato, prie kurios klasės ta finansinė priemonė priskiriama. Ši informacija viešai skelbiama visiems rinkos dalyviams ir perduodama EVPRI, kuri informaciją paskelbia savo interneto svetainėje.

7.  Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomos su 1 dalyje nurodytos kotiruotės, kuria įsipareigojama sudaryti sandorį, skelbimu ir 2 dalyje nurodytu standartiniu rinkos dydžiu susijusios nuostatos.

14 straipsnis

Klientų pavedimų vykdymas

1.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbia nustatytas kotiruotes. Jie gali atnaujinti kotiruotes bet kuriuo metu. Be to, susiklosčius ypatingoms rinkos sąlygoms, jie gali atšaukti nustatytas kotiruotes.

Kotiruotė viešai skelbiama taip, kad ji būtų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams tinkamomis prekybos sąlygomis.

2.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, vadovaudamiesi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 27 straipsnio nuostatomis, atlieka klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, dėl kurių jie nuolat vykdo klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, už pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

Tačiau pagrįstais atvejais tokie pavedimai gali būti atliekami ir geresne kaina, jeigu ji neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms.

3.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, nukrypdami nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydami 2 dalyje nustatytų reikalavimų, gali atlikti ir profesionaliųjų klientų pavedimus, susijusius su sandoriais, kurių kiekvieną sudarant atliekami pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, arba pavedimus, kurie susieti ne su esama rinkos kaina, o kitomis sąlygomis.

4.  Jeigu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto nuolat vykdantis finansinis tarpininkas, kuris yra nustatęs tik vieną kotiruotę arba kurio nustatyta kotiruotė nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą, kuris yra didesnis, negu jo kotiruotės dydis, tačiau mažesnis už standartinį rinkos dydį, jis gali nuspręsti atlikti kotiruotės dydį viršijančią pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus ankstesnėse dviejose dalyse numatytus atvejus, kai galima nukrypti nuo kotiruotės kainos. Kai finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, nustato kotiruotes dėl skirtingų kiekių ir gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir nusprendžia atlikti šį pavedimą, pavedimas atliekamas už vieną iš dviejų nurodytų kotiruočių kainų, vadovaujantis Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 28 straipsnio nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai galima nukrypti nuo kotiruotės kainos.

5.  Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiais atvejais kainos neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, kaip nurodyta 2 dalyje.

6.  Komisija įgaliojama, po konsultacijų su EVPRI, pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų išaiškinta, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos kotiruotėms paskelbti viešai, kaip minėta 1 dalyje.

15 straipsnis

Kompetentingų institucijų prievolės

16 straipsnis

Prieiga prie kotiruočių

  1 Remdamiesi prekybos politika bei objektyviai ir nediskriminuodami, finansiniai tarpininkai, nuolatos vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nuspręsti, kuriems investuotojams leisti sužinoti savo kainas. Šiuo tikslu turi būti nustatyti aiškūs prieigos prie nustatytų kotiruočių suteikimo standartai. Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, atsižvelgdami į verslo aplinkybes, kaip antai investuotojo kreditingumo būklę, sandorio šalies riziką ir galutinį atsiskaitymą už sandorį, gali nuspręsti nepradėti verslo santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

2.  Siekdami apriboti dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus kylančią riziką, finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nediskriminuodami riboti sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su tuo pačiu klientu pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, skaičių. Jie taip pat gali nediskriminuodami ir vadovaudamiesi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 28 straipsniu riboti bendrą tuo pačiu metu su skirtingais klientais sudaromų sandorių skaičių, su sąlyga, kad toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija įprastą prekybos apimtį.

3.  Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

17 straipsnis

Prievolė viešai skelbti obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį

1.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, nustato obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurie tinkami tarpuskaitai arba kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ar OPS, kuriose jie veikia kaip finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir kurių rinka yra likvidi, kaip numatyta 7 ir 8 straipsniuose, kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

1a.   1 dalyje nurodyta prievolė tikrinama pagal 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies aa punkto nuostatas ir galima atsisakyti ją taikyti, jeigu laikomasi 8 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų sąlygų.

1b.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali atnaujinti savo kotiruotes bet kuriuo metu, kad atsižvelgtų į rinkos sąlygų pokyčius ar ištaisytų klaidas. Be to, susiklosčius ypatingoms rinkos sąlygoms, jie taip pat gali atšaukti nustatytas kotiruotes.

2.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, objektyviai, nediskriminuodami ir vadovaudamiesi savo verslo politika, pagal 1 dalį nustatytas kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį, jei kotiruotės kiekis atitinka įprastą finansinei priemonei dydį arba yra už jį mažesnis, atskleidžia kitiems investicinės įmonės klientams. Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, atsižvelgdami į verslo aplinkybes, kaip antai investuotojo kreditingumo būklę, sandorio šalies riziką ir atsiskaitymų riziką, gali nuspręsti nepradėti verslo santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

3.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, įsipareigoja sudaryti sandorius su bet kuriuo kitu klientu, kuriam kotiruotė atskleidžiama vadovaujantis jų prekybos politika, jei kotiruotės kiekis atitinka arba yra mažesnis už įprastą finansinei priemonei dydį;

4.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nustatyti nediskriminacines ir skaidrias sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su klientais pagal tam tikrą kotiruotę, skaičiaus ribas.

5.  Pagal 1 dalį nustatytos kotiruotės, kurių kiekis atitinka arba yra mažesnis už 2 ir 3 dalyse nurodytą dydį, viešai skelbiamos taip, kad tinkamomis prekybos sąlygomis būtų lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

6.  Kotiruotės nustatomos taip, kad įmonės vykdytų Direktyvos …/.../ES [naujosios FPRD] 27 straipsnyje joms nustatytas prievoles, jei taikoma, ir privalo atitikti vyraujančias rinkos sąlygas, susijusias su kainomis, kuriomis reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS sudaromi tokių pačių arba panašių priemonių sandoriai.

18 straipsnis

EVPRI vykdoma stebėsena

1.  Kompetentingos institucijos ir EVPRI stebi, kaip taikomos 17 straipsnio nuostatos dėl kiekių, nurodomų investicinės įmonės klientams ir su kita įmonės prekybine veikla susijusiems kitiems rinkos dalyviams atskleidžiamose kotiruotėse, ir kiek kotiruotės atitinka vyraujančias rinkos sąlygas, susijusias su reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS sudaromais tokių pačių arba panašių priemonių sandoriais. Praėjus ne daugiau kaip ...(19) EVPRI Komisijai pateikia šio straipsnio taikymo ataskaitą. Jeigu kotiruotei viršijant 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą ribą arba neatitinkant vyraujančių rinkos sąlygų, vyksta aktyvi kotiravimo ir prekybos veikla, ataskaitą Komisijai EVPRI pateikia dar nesibaigus šiam terminui.

2.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti įprasti finansinei priemonei kiekiai, kurių laikydamasi įmonė kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį, atskleidžia kitiems klientams ir sudaro sandorius su bet kuriuo kitu klientu, kuriam atskleidžiama kotiruotė. Iki to laiko, kai tokiais deleguotaisiais aktais konkrečiai finansinei priemonei nustatoma aukštesnė riba, įprastas finansinei priemonei dydis yra 100 000 EUR.

3.  Komisija pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, kas yra tinkamos prekybos sąlygos kotiruotėms viešai skelbti, kaip nurodyta 17 straipsnio 5 dalyje.

19 straipsnis

Investicinių įmonių, įskaitant finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, po sandorio atskleidžiama informacija apie akcijas depozitoriumo pakvitavimus, biržoje kotiruojamus fondus, sertifikatus ir kitas panašias finansines priemones

1.  Investicinės įmonės, kurios savo sąskaita arba klientų vardu sudaro sandorius akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, viešai skelbia tų sandorių apimtį ir kainą bei jų sudarymo laiką praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo pagal technines galimybes. Ši informacija viešai skelbiama naudojant PSS.

2.  Pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija ir laikas, per kurį ji paskelbiama, privalo atitikti vadovaujantis 6 straipsniu priimtus reikalavimus. Jeigu pagal vadovaujantis 6 straipsniu patvirtintas priemones numatyta galimybė atidėti informacijos apie akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių tam tikrų kategorijų sandorius skelbimą, ši galimybė tiems sandoriams taip pat taikoma, kai jie sudaromi ne reguliuojamose rinkose, ar DPS ▌.

3.  Komisija pagal 41 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

20 straipsnis

Investicinių įmonių, įskaitant finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, po sandorio atskleidžiama informacija apie obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, apyvartinius taršos leidimus ir išvestines finansines priemones

1.  Investicinės įmonės, kurios savo sąskaita arba klientų vardu sudaro obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurios tinkamos tarpuskaitai ▌ vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalimi arba kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ar OPS, sandorius, viešai skelbia tų sandorių apimtį ir kainą bei jų sudarymo laiką. Šis informacija viešai skelbiama naudojant PSS.

2.  Pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija ir laikas, per kurį ji paskelbiama, privalo atitikti vadovaujantis 10 straipsniu priimtus reikalavimus. Jeigu pagal 10 straipsnį priimtomis priemonėmis numatyta galimybė atidėti ir (arba) sujungti informacijos apie obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių tam tikrų kategorijų sandorius skelbimą ir (arba) nenurodyti sandorio apimties, ši galimybė tiems sandoriams taip pat taikoma, kai jie sudaromi ne reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS.

3.  Komisija pagal 41 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

IV antraštinė dalis

Pranešimas apie sandorius

21 straipsnis

Prievolė palaikyti rinkų vientisumą

Nepažeisdamos atsakomybės dėl Reglamento (ES) Nr. .../... [naujojo PRR] nuostatų vykdymo pasiskirstymo reikalavimų, kompetentingos institucijos, kurių veiklą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsniu koordinuoja EVPRI, stebi investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą.

22 straipsnis

Prievolė saugoti apskaitos dokumentus

1.  Investicinės įmonės ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia duomenis, susijusius su visais finansinių priemonių sandoriais, kuriuos jos sudarė savo sąskaita ar kliento vardu. Sandorių, kurie sudaryti klientų vardu, apskaitos dokumentuose pateikiama visa su kliento tapatybe susijusi informacija ir duomenys bei informacija, kurią būtina saugoti pagal Direktyvą 2005/60/EB. EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su šia informacija vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.  Reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS operatorius ne mažiau kaip 5 metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia duomenis, susijusius su visais pavedimais dėl finansinių priemonių, apie kuriuos skelbiama jų sistemose. Apskaitos dokumentuose pateikiami visi duomenys, kuriuos būtina saugoti 23 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais tikslais. EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms gauti šioje dalyje nurodytą informaciją ir koordinuoja su tuo susijusią veiklą.

23 straipsnis

Prievolė pranešti apie sandorius

1.  Investicinės įmonės, kurios sudaro finansinių priemonių sandorius, kuo skubiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje kompetentingai institucijai pateikia išsamius tokių sandorių duomenis. Vadovaudamosi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 89 straipsniu kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad EVPRI ir tų finansinių priemonių likvidumo atžvilgiu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija taip pat gautų šią informaciją.

2.  1 dalies nuostatos taikomos šioms finansinėms priemonėms, kai prekiaujama ne prekybos vietoje:

3.  Ataskaitose visų pirma pateikiami šie duomenys: nupirktų ir parduotų priemonių tipas, turto kategorija, pavadinimai ir skaičiai, kiekis, sandorio sudarymo data ir laikas, sandorio kainos, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė sudarė tą sandorį, įvardyti ir nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, atsakingiems už sprendimą investuoti ir sandorio sudarymą, įvardyti bei susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės, taip pat nuoroda skolintų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių emitentų išleistų skolos finansinių priemonių pardavimui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnyje, nustatyti. Sandorių, kurie sudaryti ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS, ataskaitose taip pat pateikiama nuoroda sandorių rūšims įvardyti, atsižvelgiant į priemones, kurios bus priimtos vadovaujantis 19 straipsnio 3 dalies a punktu ir 20 straipsnio 3 dalies a punktu. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju ataskaitose taip pat nurodoma, ar sudarant sandorį, remiantis objektyviu vertinimu, mažinama rizika laikantis Direktyvos .../.../EB [naujoji FPRD] 59 straipsnio.

4.  Investicinės įmonės, kurios perduoda pavedimus, į tipą, turto kategoriją, perduodamą informaciją apie tą pavedimą, įtraukia visus duomenis, kuriuos būtina pateikti 1 ir 3 dalyje nurodytais tikslais. Užuot į ataskaitą įtraukusi nuorodą klientams, kurių vardu investicinė įmonė perdavė pavedimą, įvardyti ar nuorodą asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, atsakingiems už sprendimą investuoti ir sandorio sudarymą, įvardyti, investicinė įmonė gali pasirinkti pranešti apie perduotą pavedimą vadovaudamasi 1 dalyje nustatytais reikalavimais.

5.  Reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS operatorius pateikia duomenis apie jų platformoje prekiaujamų priemonių sandorius, kuriuos jų sistemose sudarė įmonė, kuriai vadovaujantis 1 ir 3 dalies nuostatomis šis reglamentas netaikomas.

5a.  Pranešdamos nuorodą klientams įvardyti, kaip reikalaujama pagal 3 ir 4 dalis, investicinės įmonės naudoja juridinio asmens identifikacinį kodą, kurį sudaro 20 ženklų raidinis skaitmeninis kodas, nustatytą siekiant įvardyti klientus, kurie yra juridiniai asmenys.

EVPRI parengia gaires, kuriomis užtikrinama, kad juridinio asmens identifikacinių kodų taikymas Sąjungoje atitiktų tarptautinius standartus, ypač tuos, kuriuos nustatė Finansinio stabilumo taryba.

6.  Ataskaitas kompetentingai institucijai teikia investicinė įmonė, jos vardu veikiantis patvirtintas ataskaitų teikimo mechanizmas (PATM) arba reguliuojama rinka, DPS ar OPS, kurių sistemose buvo sudarytas sandoris. Prekybos suderinamumo arba pranešimo sistemas, įskaitant vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštine dalimi užregistruotas ar pripažįstamas sandorių duomenų saugyklas kompetentinga institucija gali patvirtinti kaip PATM. Jeigu reguliuojama rinka, DPS, OPS ar PATM sandorių ataskaitas pateikia tiesiogiai kompetentingai institucijai, 1 dalyje nustatytos investicinei įmonei taikomos prievolės galima netaikyti. Jeigu sandorių ataskaitos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsniu pateikiamos sandorių duomenų saugyklai, patvirtintai kaip PATM, ir šiose ataskaitose pateikiami duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal 1 ir 3 dalių nuostatas, įskaitant atitinkamus techninius reguliavimo standartus, susijusius su ataskaitų forma ir turiniu, ir kurie sistemingai perduodami atitinkamai kompetentingai institucijai per 1 dalyje nurodytą terminą, laikomasi nuomonės, kad 1 dalyje nustatyta investicinės įmonės prievolė įvykdyta.

6a.  Kompetentingos institucijos perduoda visą pagal šį straipsnį gautą informaciją EVPRI nurodytai bendrai sistemai, kuri skirta pranešimams apie sandorius teikti Sąjungos lygmeniu. Šioje bendroje sistemoje atitinkamos kompetentingos institucijos gali gauti visą informaciją, kuri pateikiama pagal šį straipsnį.

7.  Jeigu vadovaujantis Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 37 straipsnio 8 dalimi šiame straipsnyje numatytos ataskaitos perduodamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, šią informacija ji perduoda investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nebent jos nuspręstų, kad nenori gauti šios informacijos.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma:

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ...(20).

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9.  Iki ...(21) EVPRI Komisijai pateikia šio straipsnio veikimo ataskaitą, įskaitant jo sąveiką su susijusiomis ataskaitų teikimo prievolėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir tai, ar sandorių ataskaitų, kurias gauna ir kuriomis keičiasi 6a dalyje nurodyta bendra sistema ir kompetentingos institucijos, turinys ir forma suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal šio reglamento 21 straipsnį. Komisija gali imtis veiksmų ir siūlyti pakeitimus, įskaitant galimybę sandorių duomenis perduoti tik 6a dalyje nurodytai bendrai sistemai, o ne kompetentingoms institucijoms ▌. Komisija EVPRI ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

23a straipsnis

Prievolė pateikti bazinius duomenis apie priemonę

1.  Prekybos vietos sistemingai teikia EVPRI ir kompetentingoms institucijoms bazinius nustatymo duomenis apie priemones, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba prekiaujama DPS arba OPS, siekiant įvykdyti 21 straipsnyje nustatytus pranešimo apie sandorius reikalavimus. Baziniai duomenys apie tam tikrą priemonę pateikiami EVPRI ir kompetentingoms institucijoms prieš pradedant prekybą konkrečia priemone. Jei prekiaujama kitomis priemonėmis, EVPRI ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad prekybos asociacijos ir kitos panašios institucijos, kurios renka ir platina bazinius duomenis apie tokias priemones, pateiktų joms atitinkamus duomenis.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė taikoma tik 23 straipsnio 2 dalyje nurodytoms finansinėms priemonėms. Todėl ši prievolė netaikoma jokiai kitai priemonei.

3.  1 dalyje nurodyti baziniai duomenys apie priemonę prireikus atnaujinami siekiant užtikrinti šių duomenų tinkamumą.

4.  Kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 21 straipsniu, galėtų stebėti investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą, EVPRI ir kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

5.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma:

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ...(22).

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

V antraštinė dalis

Išvestinės finansinės priemonės

24 straipsnis

Prievolė prekiauti reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS

1.  Finansų sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 dalyje, ir ne finansų sandorio šalys, atitinkančios jo 10 straipsnio 1b dalyje nurodytas sąlygas, išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių klasės, kuriai vadovaujantis 26 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat turi būti taikoma prekybos prievolė, ir kurios įtrauktos į 27 straipsnyje nurodytą registrą, sandorius, kurie nėra grupės vidaus sandoriai, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, ar sandorius, kuriems netaikomos to reglamento 89 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatos, su kitomis finansų sandorio šalimis ▌ arba ne finansų sandorio šalimis, kurios atitinka Reglamento [.] (ERIR) 10 straipsnio 1b dalyje nurodytas sąlygas, sudaro tik:

2.  Prekybos prievolė taip pat taikoma 1 dalyje nurodytoms sandorio šalims, kurios sudaro išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie išvestinių finansinių priemonių, kurioms trečiųjų šalių finansų institucijos arba kiti trečiųjų šalių subjektai, kuriems būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, jeigu jie būtų įsisteigę Sąjungoje, taiko prekybos prievolę, sandorius. Prekybos prievolė taip pat taikoma trečiųjų šalių subjektams, kuriems, jeigu jie būtų įsisteigę Sąjungoje, būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, ir kurie sudaro išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos prievolė, sandorius, jei sutartis turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį visoje Sąjungoje arba kai tokia prievolė būtina arba tinkama siekiant užtikrinti, kad nebūtų apeita nė viena šio reglamento nuostata.

EVPRI nuolat stebi veiklą, susijusią su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos prievolė, kaip apibrėžta 24 straipsnio 1 dalyje, siekiant nustatyti atvejus, kuriais tam tikra sutarčių klasė gali sukelti sisteminę riziką, ir užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui tarp išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikoma ir kuriems netaikoma prekybos prievolė.

3.  Išvestinės finansinės priemonės, kurioms pagal 24 straipsnio 1 dalį taikoma prekybos prievolė, laikomos tinkamomis leidimui prekiauti reguliuojamoje rinkoje išduoti arba prekiauti bet kurioje prekybos vietoje, kaip nurodyta 1 dalyje, ne išimties tvarka ir laikantis nediskriminavimo principo.

4.  Vadovaudamasi 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies teisine ir priežiūros sistema užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje leidimą gavusi prekybos vieta atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai dėl šio reglamento, Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] ir Reglamento (ES) Nr. .../... [naujojo Piktnaudžiavimo rinka reglamento (PRR)] prekybos vietoms taikomiems šio straipsnio šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytiems reikalavimams, ir kurių atžvilgiu toje trečiojoje šalyje taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės.

5.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 2 dalyje nurodytų sutarčių, kurios turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį visoje Sąjungoje, rūšys ir atvejai, kai būtina arba tinkama taikyti prekybos prievolę, kad nebūtų apeita nė viena šio reglamento nuostata.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ..(23)..

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Kai įmanoma, šioje dalyje minėti techniniai reguliavimo standartai yra identiški standartams, priimtiems pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 4  dalį.

25 straipsnis

Išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, taikoma tarpuskaitos prievolė

Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad PSŠ atliktų visų išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių grupės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2  dalyje nustatyta tarpuskaitos prievolė, sandorių, kurie sudaromi reguliuojamoje rinkoje, tarpuskaitą.

26 straipsnis

Prekybos prievolės taikymo tvarka

1.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma:

▌Techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai per tris mėnesius po to, kai Komisija priima techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį.

Prieš pateikdama techninių reguliavimo standartų projektą priimti Komisijai, EVPRI surengia viešąsias konsultacijas ir tam tikrais atvejais gali konsultuotis su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2.  Kad prekybos prievolė įsigaliotų:

3.  Rengdama techninių reguliavimo standartų projektą, EVPRI tam tikros klasės ar atitinkamo pogrupio išvestines finansines priemones laiko pakankamai likvidžiomis, atsižvelgdama bent į šiuos kriterijus:

EVPRI taip pat nustato, ar tam tikros klasės ar atitinkamo pogrupio išvestinės finansinės priemonės yra pakankamai likvidžios tik už tam tikrą dydį mažesniuose sandoriuose.

4.  Vadovaudamasi 2 dalyje nustatytais kriterijais, po viešųjų konsultacijų EVPRI savo iniciatyva nustato išvestinių finansinių priemonių klases arba pavienes išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurioms turėtų būti taikoma prievolė prekiauti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose, tačiau su kuriomis susijusio ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 ar 15 straipsnyje numatyto leidimo negavo nė viena PSŠ arba kuriomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir neprekiaujama 24 straipsnio 1 dalyje nurodytoje vietoje, ir praneša apie jas Komisijai. Gavusi EVRPI pranešimą, nurodytą 1 dalyje, Komisija gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl prekybos tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose.

5.  EVPRI, vadovaudamasi 1 dalies nuostatomis, Komisijai pateikia naują techninių reguliavimo standartų projektą, kad būtų galima, iš esmės pasikeitus 2 dalyje nustatytiems kriterijams, iš dalies keisti esamus techninius reguliavimo standartus, sustabdyti jų galiojimą arba juos atšaukti. Tam tikrais atvejais EVPRI gali prieš tai pasitarti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis. Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais iš dalies keisti esamus techninius reguliavimo standartus, sustabdyti jų galiojimą arba juos atšaukti.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi 2 dalies b punkte nurodyti kriterijai.

27 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos prievolė, registras

Savo interneto svetainėje EVPRI viešai skelbia ir tvarko registrą, kuriame išsamiai ir aiškiai nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurioms taikoma prievolė prekiauti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose prekybos vietose, prekybos vietos, kur jomis leista prekiauti ar prekiaujama, ir prievolės įsigaliojimo data.

VI antraštinė dalis

Nediskriminuojant suteikiama galimybė prisijungti prie finansinių priemonių tarpuskaitos sistemos

28 straipsnis

Nediskriminuojant suteikiama galimybė prisijungti prie PSŠ sistemos

1.  Nepažeisdama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio, PSŠ sutinka vadovaudamasi nediskriminavimo ir skaidrumo principais (be kita ko, ir užstato reikalavimų, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu) ir nepaisydama to, kurioje prekybos vietoje sandoris sudarytas, atlikti perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių tarpuskaitą, išskyrus atvejus, kai tokia prieiga neabejotinai keltų pavojų sklandžiam ir tvarkingam PSŠ ar finansinių rinkų veikimui ir dėl to kiltų sisteminė rizika. Tuo iš esmės turėtų būti užtikrinta, kad prekybos vietai būtų suteikta teisė naudotis sutartims, kuriomis prekiaujama jos platformose, taikomomis nediskriminacinėmis sąlygomis ▌. Šis reikalavimas netaikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms jau taikomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7 straipsnyje nustatytos prieigos prievolės. Pagal šį straipsnį prekybos vietai suteikiama prieiga prie PSŠ sistemos tik tuo atveju, jei tokiai prieigai nebūtinas sąveikumas ar nekyla pavojus sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui, ar neatsiranda neigiamas poveikis, susijęs su sistemine rizika.

2.  Prekybos vieta oficialiai pateikia prašymą dėl prieigos prie PSŠ sistemos pagrindinei sandorio šaliai ir su ja susijusiai kompetentingai institucijai.

3.  PSŠ per 12 mėnesių prekybos vietai raštu pateikia atsakymą, sutikdama suteikti prieigą su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga institucija neatsisakė suteikti prieigos pagal 4 dalį, arba atsisakydama suteikti prieigą. PSŠ gali atsisakyti suteikti prieigą tik remdamasi išsamia rizikos analize ir 6 dalyje nurodytomis sąlygomis. Jeigu PSŠ atsisako suteikti prieigą, savo atsakyme ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis ir raštu praneša apie sprendimą susijusiai kompetentingai institucijai. PSŠ suteikia prieigą per tris mėnesius nuo teigiamo atsakymo į prašymą pateikimo. Visas susijusias išlaidas, kurios patiriamos pagal 1 ir 3 dalis, padengia prieigos prašanti prekybos vieta, jeigu PSŠ ir prieigos prašanti prekybos vieta nesusitarė kitaip.

4.  Su PSŠ susijusi kompetentinga institucija gali atsisakyti prekybos vietai suteikti prieigą prie PSŠ sistemos tik jeigu suteikta prieiga keltų grėsmę sklandžiam ar tvarkingam finansinių rinkų veikimui. Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti prieigą, per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo ji paskelbia atitinkamą sprendimą ir pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis PSŠ ir prekybos vietai, įskaitant įrodymus, kuriais tas sprendimas pagrįstas.

5.  Trečiojoje šalyje įsisteigusi prekybos vieta gali prašyti suteikti prieigą prie Sąjungoje įsisteigusios PSŠ sistemos, tik jeigu Komisija, vadovaudamasi 24 straipsnio 4 dalimi, priėmė sprendimą dėl tos trečiosios šalies ir numatė, kad teisinėje tos trečiosios šalies sistemoje numatytas veiksmingas lygiavertis prekybos vietų, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą .../.../ES [naująją FPRD] prašyti prieigos prie toje trečiojoje šalyje įsisteigusių PSŠ sistemų, pripažinimas.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

28a straipsnis

Akcijoms ir obligacijoms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS, taikoma tarpuskaitos prievolė

Reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS operatorius užtikrina, kad PSŠ atliktų visų akcijų ir obligacijų sandorių, kurie sudaromi reguliuojamoje rinkoje, DPS ir OPS, tarpuskaitą, jeigu PSŠ sutinka atlikti tokios finansinės priemonės tarpuskaitą.

29 straipsnis

Nediskriminuojant suteikiama prieiga prie prekybos vietos

1.  Nepažeisdama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio nuostatų, prekybos vieta, vadovaudamasi nediskriminavimo ir skaidrumo principais (be kita ko, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu), gavusi prašymą, bet kuriai PSŠ, kuriai išduotas leidimas arba kuri pripažįstama pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir kuri nori atlikti toje prekybos vietoje sudarytų sandorių tarpuskaitą, teikia perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių sandorių duomenų srautus. Šis reikalavimas netaikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms jau taikomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnyje nustatytos prieigos prievolės.

2.  PSŠ prekybos vietai ir su ja susijusiai kompetentingai institucijai oficialiai pateikia prašymą dėl prieigos prie prekybos vietos.

3.  Prekybos vieta per tris mėnesius PSŠ raštu pateikia atsakymą, sutikdama suteikti prieigą, jei atitinkama kompetentinga institucija neatsisakė suteikti prieigos pagal 4 dalį, arba atsisakydama suteikti prieigą. Prekybos vieta gali atsisakyti suteikti prieigą tik remdamasi išsamia rizikos analize ir 4 ir 6 dalyse nurodytomis sąlygomis. Jeigu prekybos vieta atsisako suteikti prieigą, savo atsakyme ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis ir raštu praneša apie sprendimą kompetentingai institucijai. Prekybos vieta suteikia prieigą per tris mėnesius nuo teigiamo atsakymo į prašymą pateikimo.

4.  Kai atliekami perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių sandoriai, su prekybos vieta susijusi kompetentinga institucija gali atsisakyti PSŠ suteikti prieigą prie prekybos vietos tik jeigu suteikta prieiga keltų grėsmę sklandžiam ar tvarkingam rinkų veikimui. [7 pakeit.]

4a.  Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti prieigą, per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo ji paskelbia atitinkamą sprendimą ir pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis prekybos vietai ir PSŠ, įskaitant įrodymus, kuriais tas sprendimas pagrįstas.

5.  Trečiojoje šalyje įsisteigusi PSŠ gali prašyti suteikti prieigą prie Sąjungoje įsisteigusios prekybos vietos, jeigu ta PSŠ pripažįstama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, o trečiosios šalies teisinėje sistemoje numatytas veiksmingas lygiavertis PSŠ, kurioms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 suteiktas leidimas naudotis toje trečiojoje šalyje įsisteigusiomis prekybos vietomis, pripažinimas.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. [8 pakeit.]

▌

VII antraštinė dalis

Su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonės

1 skyrius

Su produktais susijusios intervencinės priemonės

31 straipsnis

Intervenciniai EVPRI įgaliojimai ▌

-1.  Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, EVPRI stebi investicinius produktus, įskaitant struktūrizuotus indėlius, ir finansines priemones, kurie pateikiami į rinką, platinami arba parduodami Sąjungoje, taip pat gali bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis savo iniciatyva ištirti naujus investicinius produktus arba naujas finansines priemones prieš juos pateikiant į rinką, platinant arba parduodant Sąjungoje.

1.  Tinkamai įsitikinusi, kad 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos patenkintos, EVPRI gali, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti:

Draudimas arba apribojimas taikomas EVPRI nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

2.  1 dalyje numatytą sprendimą EVPRI priima tik jeigu patenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

Jei tenkinamos pirmoje pastraipoje išdėstytos sąlygos, EVPRI gali vadovaudamasi atsargumo principu nustatyti 1 dalyje nurodytą draudimą arba apribojimą prieš investicinio produkto ar finansinės priemonės pateikimą į rinką arba pardavimą klientams.

3.  Imdamasi šiame straipsnyje numatytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į tai:

Jeigu kompetentinga (-os) institucija (-os) įgyvendino 32 straipsnyje numatytą priemonę, EVPRI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių, nepaskelbusi 33 straipsnyje numatytos nuomonės.

4.  Prieš priimdama sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų, EVPRI informuoja kompetentingas institucijas apie siūlomą veiksmą.

4a.  Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį EVPRI iš anksto praneša apie savo ketinimą uždrausti arba apriboti investicinio produkto arba finansinės priemonės naudojimą, kol per nustatytą laikotarpį nebus atlikti tam tikri šio investicinio produkto arba finansinės priemonės savybių pakeitimai.

5.  EVPRI skelbia pranešimą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, šios priemonės įsigalios. Draudimas ir apribojimas taikomi tik veiksmams, kurių imtasi priemonėms įsigaliojus.

6.  EVPRI ▌ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto pagal 1 dalies nuostatas pradėtą taikyti draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, jo galiojimo laikas baigiasi.

7.  Veiksmai, kuriuos EVPRI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

8.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti vertindama investuotojų apsaugai ar tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui ir visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui kylančias grėsmes, nurodytas 2 dalies a punkte. Tais deleguotaisiais aktais užtikrinama, kad EVPRI esant reikalui galėtų veikti vadovaudamasi atsargumo principu ir jai nereikėtų prieš imantis veiksmų laukti, kol atitinkamas produktas ar finansinė priemonė bus pateiktas (–a) į rinką arba kol bus įgyvendinta atitinkamo pobūdžio veikla ar praktika.

32 straipsnis

Su produktais susijusios kompetentingų institucijų taikomos intervencinės priemonės

-1.  Kompetentingos institucijos stebi investicinius produktus, įskaitant struktūrizuotus indėlius, ir finansines priemones, kurie pateikiami į rinką, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, be to, jos gali savo iniciatyva ištirti naujus investicinius produktus arba naujas finansines priemones prieš juos (jas) pateikiant į rinką, platinant arba parduodant tos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos. Ypatingas dėmesys skiriamas finansinėms priemonėms, atkartojančioms biržos prekių indeksus.

1.  Kompetentinga institucija gali uždrausti arba apriboti:

2.  Kompetentinga institucija gali imtis 1 dalyje nurodytų veiksmų, tinkamai įsitikinusi, kad:

Jei tenkinamos pirmoje pastraipoje išdėstytos sąlygos, kompetentinga institucija gali vadovaudamasi atsargumo principu nustatyti draudimą arba apribojimą prieš investicinio produkto ar finansinės priemonės pateikimą į rinką, platinimą arba pardavimą klientams.

Draudimas arba apribojimas taikomas kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

2a.  Prieš nustatydama draudimą arba apribojimą pagal 1 dalį, kompetentinga institucija iš anksto praneša apie savo ketinimą uždrausti arba apriboti investicinio produkto arba finansinės priemonės naudojimą, kol per nustatytą laikotarpį nebus atlikti tam tikri šio investicinio produkto arba finansinės priemonės savybių pakeitimai.

3.  Kompetentinga institucija nenustato šiame straipsnyje numatyto draudimo ar apribojimo kol, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki numatomų veiksmų, raštu ar kitomis perdavimo priemonėmis, dėl kurių tarpusavyje susitarė institucijos, neinformuos visų kitų susijusių kompetentingų institucijų ir EVPRI apie:

3a.  Jei 2 dalies d punkte numatytoms konsultacijoms reikalingas laikas ir 3 dalyje numatytas vieno mėnesio delsimas gali padaryti nepataisomos žalos vartotojams, kompetentinga institucija gali laikinai, ne ilgiau kaip tris mėnesius, imtis veiksmų pagal šį straipsnį. Tokiu atveju kompetentinga institucija nedelsdama informuoja visas kitas institucijas ir EVPRI apie veiksmus, kurių imtasi.

4.  Kompetentinga institucija skelbia pranešimą apie sprendimą pradėti taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą ar apribojimą savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, jie įsigalios, taip pat įrodymai, kurie patvirtina, kad kiekviena 1 dalyje nurodyta sąlyga yra patenkinta. Draudimas ar apribojimas taikomas tik veiksmams, kurių imtasi po pranešimo paskelbimo.

5.  Kompetentinga institucija atšaukia draudimą arba apribojimą, jeigu nebetaikomos 1 dalyje nurodytos sąlygos.

6.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, vertindamos grėsmę, kylančią investuotojų apsaugai ar tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui ir visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.

33 straipsnis

EVPRI vykdomas koordinavimas

1.  EVPRI padeda kompetentingoms institucijos įgyvendinti veiksmus, kurių jos ėmėsi pagal 32 straipsnį, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EVPRI užtikrina, kad veiksmai, kurių kompetentinga institucija imasi, būtų pagrįsti ir proporcingi ir kad tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2.  Gavusi 32 straipsnyje numatytą pranešimą apie veiksmus, kurių ketinama imtis pagal tą straipsnį, EVPRI priima nuomonę dėl draudimo ar apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo. Jeigu EVPRI manymu, priemonė, kurios kitos kompetentingos institucijos ketina imtis, yra būtina kilusiai rizikai pašalinti, ji nurodo tai ir savo nuomonėje. Nuomonė skelbiama EVPRI interneto svetainėje.

3.  Jeigu kompetentinga institucija siūlo imtis arba imasi veiksmų, prieštaraujančių 2 dalyje nurodytai EVPRI nuomonei, arba prieštaraudama toje dalyje nurodytai EVPRI nuomonei, atsisako imtis veiksmų, ji taip pat nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina tokio sprendimo priežastis.

2 skyrius

Pozicijos

34 straipsnis

EVPRI koordinuojamos nacionalinės pozicijų valdymo priemonės ir pozicijų ribos

1.  EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms įgyvendinti priemones, kurių jos ėmėsi vadovaudamosi Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 71 straipsnio 2 dalies i punktu ir 72 straipsnio 1 dalies f ir g punktais, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EVPRI užtikrina, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl aplinkybių, kuriomis jos turėtų naudotis joms suteiktais įgaliojimais, ir pradėtų taikyti priemonių esmės ir apimties, taip pat priemonių taikymo trukmės ir tolesnių veiksmų jas atšaukus, vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2.  Gavusi pranešimą apie priemones, kurios pradėtos taikyti pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 83 straipsnio 5 dalį, EVPRI užregistruoja priemonę ir jos taikymo priežastis. Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 72 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose numatytų priemonių atžvilgiu EVPRI sukuria ir savo interneto svetainėje skelbia duomenų bazę su glausta informacija apie galiojančias priemones, įskaitant duomenis apie susijusį asmenį ar asmenų grupę, taikytinas finansines priemones, kiekybines priemones ar ribas, kaip antai maksimalią grynąją poziciją, kurią asmuo gali sudaryti ar turėti per konkretų laikotarpį neviršydamas nustatytos ribos, atleidimo nuo tokių priemonių atvejus ir tokio sprendimo priežastis.

35 straipsnis

Su pozicijų valdymu susiję EVPRI įgaliojimai

1.  Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, EVPRI, jeigu patenkinama viena iš 2 dalyje nurodytų sąlygų, imasi vienos ar kelių toliau nurodytų priemonių: [2 pakeit.]

2.  1 dalyje numatytą sprendimą EVPRI gali priimti, tik jeigu patenkinama viena iš toliau nurodytų sąlygų: [9 pakeit.]

Su didmeniniais energetikos produktais susijusios priemonės taikomos pasikonsultavus su pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009 įkurta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

3.  Įgyvendindama 1 dalyje nurodytas priemones, EVPRI atsižvelgia į tai:

4.  Prieš priimdama sprendimą įgyvendinti 1 dalyje nurodytas priemones ar atnaujinti jų galiojimą, EVPRI informuoja susijusias kompetentingas institucijas apie siūlomas priemones. 1 dalies a ar b punktuose nurodyto prašymo atveju pranešime nurodoma asmens (-ų), kuriam (-iems) šis prašymas skirtas, tapatybė, taip pat išsamūs duomenys apie priemonės taikymą ir tos priemonės taikymo priežastys. Taikant 1 dalies c punkte nurodytą priemonę, pranešime pateikiami duomenys apie susijusį asmenį ar asmenų grupę, taikytinas finansines priemones, susijusias kiekybines priemones, kaip antai maksimalią grynąją poziciją, kurią asmuo ar asmenų grupė gali sudaryti ar turėti per konkretų laikotarpį, ir šių priemonių taikymo priežastys.

5.  Pranešimas skelbiamas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomo priemonės įsigaliojimo arba galiojimo atnaujinimo. Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, EVPRI gali paskelbti pranešimą likus mažiau nei 24 valandoms iki numatomo priemonės įsigaliojimo, jeigu pranešti anksčiau nėra galimybės.

6.  Visus pranešimus apie sprendimą pradėti taikyti arba atnaujinti 1 dalies c punkte nurodytą priemonę EVPRI skelbia savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiami duomenys apie susijusį asmenį ar asmenų grupę, taikytinas finansines priemones, susijusias kiekybines priemones, kaip antai maksimalią grynąją poziciją, kurią asmuo ar asmenų grupė gali sudaryti ar turėti per konkretų laikotarpį, ir šių priemonių taikymo priežastys.

7.  Priemonė įsigalioja paskelbus pranešimą arba nuo pranešime nurodytos datos, po pranešimo paskelbimo, ir taikoma tik sandoriams, sudaromiems po priemonės įsigaliojimo.

8 EVPRI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto 1 dalies c punkte nurodytas priemones. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui priemonės galiojimas neatnaujinamas, jos galiojimo laikas savaime baigiasi. 2–8 dalys taikomos priemonių galiojimo atnaujinimui.

9.  Priemonės, kurias EVPRI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei priemonės, kurių, vadovaudamasi Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 72 straipsnio f, g ir ha punktais, anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

10.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti, vertindama tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui kylančią grėsmę, įskaitant grėsmę, susijusią su susitarimais dėl fizinių biržos prekių pristatymo, ir grėsmę visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte. Nustatant šiuos kriterijus ir veiksnius atsižvelgiama į techninių reguliavimo standartų projektus, parengtus pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 59 straipsnio 3 dalį, ir skirtingai traktuojamos aplinkybės, kuriomis EVPRI imasi veiksmų dėl kompetentingos institucijos neveiklumo, ir aplinkybės, kuriomis EVPRI reaguoja į papildomą riziką, kurios kompetentinga institucija negali pašalinti pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 72 straipsnio f, g ir ha punktus.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Trečiųjų šalių įmonių paslaugų teikimas arba veikla neįsteigus filialo

36 straipsnis

Bendrosios nuostatos

  1 Trečiosios šalies įmonė gali teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] II priedo I skirsnyje, įsisteigusiems Sąjungoje, neįsteigdama filialo, tik jei ji registruota trečiųjų šalių įmonių registre, kurį vadovaudamasi 37 straipsniu tvarko EVPRI.

2.  EVPRI įregistruoja trečiosios šalies įmonę, kuri pateikė investicinių paslaugų teikimo arba veiklos vykdymo Sąjungoje paraišką, pagal 1 dalį tik jei įvykdomos šios sąlygos:

2a.  Kai trečiosios šalies įmonė įregistruota laikantis šio straipsnio reikalavimų, valstybės narės nenustato papildomų reikalavimų trečiosios šalies įmonei Direktyvoje …/…/ES [naujoji FPRD] arba šiame reglamente reglamentuojamais klausimais.

3.  Trečiosios šalies įmonė, nurodyta 1 dalyje, pateikia savo paraišką EVPRI po to, kai Komisija priima 37 straipsnyje nurodytą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies įmonei išduotas leidimas, teisinė ir priežiūros sistema atitinka reikalavimus, apibūdintus 37 straipsnio 1 dalyje.

Paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė pateikia EVPRI visą informaciją, kurios reikia jai įregistruoti. Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo, EVPRI įvertina, ar paraiška yra visiškai užpildyta. Jei paraiška nėra visiškai užpildyta, EVPRI nustato galutinį terminą, iki kurio paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė turi pateikti papildomą informaciją.

Sprendimas dėl įregistravimo priimamas vadovaujantis sąlygomis, išdėstytomis 2 dalyje.

Per 180 darbo dienų nuo galutinės paraiškos pateikimo, EVPRI raštu praneša paraišką pateikusiai ne ES įmonei, ar ji įregistruota, ar ne, kartu pateikdama išsamiai pagrįstą paaiškinimą.

4.  Trečiųjų šalių įmonės, teikiančios paslaugas pagal šį straipsnį, prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas praneša Sąjungoje įsisteigusiems klientams, kad joms neleidžiama teikti paslaugų klientams, kurie nėra tinkamos sandorio šalys, ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] II priedo I skirsnyje, ir kad Sąjungoje nevykdoma jų priežiūra. Jos nurodo kompetentingos institucijos, atsakingos už priežiūrą trečiojoje šalyje, pavadinimą ir adresą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija aiškiai išdėstoma raštu.

Sąjungoje įsisteigusiems asmenims leidžiama naudotis trečiosios šalies įmonės, kuri neįregistruota pagal 1 dalį, investicinėmis paslaugomis tik savo išimtine iniciatyva. Fizinio asmens iniciatyva nesuteikia trečiosios šalies įmonei teisės tam asmeniui siūlyti naujų kategorijų produktų ar investicinių paslaugų.

5.  Trečiųjų šalių įmonės, teikiančios paslaugas ar vykdančios veiklą pagal šį straipsnį, prieš pradėdamos teikti bet kokias paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems klientams ar vykdyti kokią nors veiklą, pasiūlo ginčus dėl šių paslaugų ar veiklos priskirti valstybės narės teismo ar arbitražo jurisdikcijai.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė pagal 3 dalį pateikia EVPRI savo įregistravimo paraiškoje, ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal 4 dalį, forma.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki .. .(27).

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ▌pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.

37 straipsnis

Sprendimas dėl lygiavertiškumo

1.  Komisija priima sprendimą dėl trečiosios šalies pagal 42 straipsnio 2 dalyje minėtą nagrinėjimo procedūrą, jei tos trečiosios šalies teisine ir priežiūros sistemomis užtikrinama, kad įmonė, kuriai toje trečiojoje šalyje išduotas leidimas, atitiktų teisiškai įpareigojančius reikalavimus, kurių poveikis lygiavertis reikalavimų, išdėstytų Direktyvoje Nr. .../.../ES [FPRD], šiame reglamente ir Direktyvoje 2006/49/EB [Kapitalo pakankamumo direktyvoje] bei jų įgyvendinimo priemonėse, priimtose pagal šį reglamentą ir šias direktyvas, poveikiui.

Komisijos sprendimas pagal šią dalį gali būti taikomas tik vienos ar kelių kategorijų investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams. Trečiosios šalies įmonė gali būti užregistruota pagal 36 straipsnį, jeigu ji patenka į Komisijos sprendime nurodytą kategoriją.

2.  EVPRI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių, kurių teisinės ir priežiūros sistemos pripažintos lygiavertėmis pagal 1 dalį, atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent:

38 straipsnis

Registras

EVPRI įregistruoja trečiųjų šalių įmones, kurioms vadovaujantis 36 straipsniu leidžiama teikti investicines paslaugas ar vykdyti investavimo veiklą Sąjungoje. Registras prieinamas viešai ir jame pateikiama informacija apie paslaugas, kurias trečiųjų šalių įmonėms leista teikti, ar veiklą, kurią joms leista vykdyti, ir nurodoma kompetentinga institucija, atsakinga už jų priežiūrą trečiojoje šalyje.

39 straipsnis

Įregistravimo panaikinimas

1.  ▌EVPRI panaikina trečiosios šalies įmonės įregistravimą pagal 38 straipsnį sukurtame registre, kai:

3.  EVPRI nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokią pagal 1 dalį priimtą priemonę ir paskelbia priimtą sprendimą savo interneto svetainėje.

4.  Komisija įvertina, ar sąlygos, kurių laikantis buvo priimtas sprendimas pagal 37 straipsnio 1 dalį, ir toliau taikomos susijusiai trečiajai šaliai.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

1 skyrius

Deleguotieji aktai

40 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su 2 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 7 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsnio 6 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi, 30 straipsnio 3 dalimi, 31 straipsnio 8 dalimi, 32 straipsnio 6 dalimi ir 35 straipsnio 10 dalimi ▌.

41 straipsnis

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami vadovaujantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 16 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 6 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 8 dalyje, 32 straipsnio 6 dalyje ir 35 straipsnio 10 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus ▌suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 16 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 6 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 8 dalyje, 32 straipsnio 6 dalyje bei 35 straipsnio 10 dalyje nurodytų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

2 skyrius

Įgyvendinimo aktai

42 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Komisijos sprendimu 2001/528/EB įsteigtas Europos vertybinių popierių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis ▌.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Ataskaitos ir persvarstymas

1.  Ne vėliau kaip ...(28) Komisija, pasitarusi su EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia praktinio 3–▌12 straipsniuose nustatytų skaidrumo prievolių taikymo poveikio, visų pirma skaidrumo iki sandorio sudarymo prievolės netaikymo pagal 3 straipsnio 2 dalį, ▌4 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 8 straipsnį ir tolesnio šios priemonės tinkamumo, ataskaitą.

2.  Ne vėliau kaip ...(29) Komisija, pasitarusi su EVPRI, Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia 23 straipsnio veikimo, įskaitant tai, ar pranešimų apie sandorius, kuriuos gauna ir kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, turinys ir forma suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal 23 straipsnio 1 dalį, ataskaitą. Komisija gali teikti atitinkamus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl galimybės teikti sandorių ataskaitas EVPRI nustatytai sistemai, o ne kompetentingoms institucijoms, nes tai suteiktų galimybę susijusioms kompetentingoms institucijoms susipažinti su visa pagal šį straipsnį pateikiama informacija šio reglamento ir Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] tikslais ir nustatyti naudojimosi viešai neatskleista informacija ir piktnaudžiavimo rinka atvejus pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [PRR].

2a.  Ne vėliau kaip ...(30)Komisija, pasitarusi su EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie galimybę sukurti Europos konsoliduotųjų kotiruočių geriausių pasiūlymų ir siūlomųjų kainų sistemą ir nurodyti, ar tai galėtų būti tinkamas komercinis sprendimas siekiant sumažinti rinkos dalyvių informuotumo skirtumus ir priemonė reguliavimo institucijoms geriau stebėti kotiravimą prekybos vietose.

Ne vėliau kaip ...(31) Komisija, pasitarusi su EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pažangos perkeliant prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis į biržas arba elektronines prekybos platformas ataskaitą pagal 22 ir 24 straipsnius.

44 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dalinis keitimas

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:"

Sandorių duomenų saugykla perduoda duomenis kompetentingoms institucijoms, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR]1 23 straipsnyje nustatytais reikalavimais

1 OL L ...„.

45 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Trečiųjų šalių įmonės gali teikti paslaugas ir vykdyti veiklą valstybėse narėse laikydamosi nacionalinės tvarkos ne ilgiau kaip vienus metus po to, kai Komisija priima sprendimą dėl atitinkamos trečiosios šalies pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 41 straipsnio 3 dalį.

▌

46 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo ...(32) , išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 7 dalį, 14 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 8 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnį, 28 straipsnio 6 dalį, 29 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 31, 32, 33, 34 ir 35 straipsnius, kurie taikomi iškart, įsigaliojus šiam reglamentui.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) . OL C 143, 2012 5 22, p. 74. (2) 2012 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL L 145, 2004 4 30, p. 1. (4) OL L 241, 2006 9 2, p. 1 (5) OL L 331, 2010 12 15, p. 84. (6) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1.). (7) OL L 335, 2009 12 17, p. 1. (8) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (9) OL L 8, 2001 1 12, p. 1. (10) OL L 86, 2012 3 24, p. 1. (11) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (12) OL L 8, 2001 1 12, p. 1. (13) OL L 96, 2002 4 12, p. 16. (14) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (15) OL L 326, 2011 12 8, p. 1. (16) * 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (17) ** 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (18) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos[4 pakeit.]. (19) * 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (20) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (21) ** 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (22) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. [5 pakeit.] (23) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (24) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (25) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.[6 pakeit.] (26) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (27) * 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (28) * 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (29) * 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (30) * 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (31) * 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. (32) * 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.