Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2150(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0312/2012

Pateikti tekstai :

A7-0312/2012

Debatai :

PV 25/10/2012 - 18
CRE 25/10/2012 - 18

Balsavimas :

PV 26/10/2012 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0408

Priimti tekstai
PDF 345kWORD 150k
Penktadienis, 2012 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. prioritetų įgyvendinimas
P7_TA(2012)0408A7-0312/2012

2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2012 m. ES prioritetų įgyvendinimas (2012/2150(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(2),

  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(4),

  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(6),

  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl dokumento „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų I priedą „Paktas “Euro plius„. Tvirtesnis ekonominės politikos koordinavimas siekiant didinti konkurencingumą ir konvergenciją“(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių, kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Austrijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2011–2016 m. Austrijos stabilumo programos(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Belgijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Belgijos stabilumo programos(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Bulgarijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Bulgarijos konvergencijos programos(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Kipro 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Kipro stabilumo programos(15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Čekijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Čekijos konvergencijos programos(16),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Danijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Danijos konvergencijos programos(17),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Estijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Estijos stabilumo programos(18),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Suomijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Suomijos stabilumo programos(19),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Prancūzijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012-2016 m. Prancūzijos stabilumo programos(20),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Vokietijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012-2016 m. Vokietijos stabilumo programos(21),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Graikijos 2012 m. nacionalinės reformų programos(22),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Vengrijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Vengrijos konvergencijos programos(23),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Airijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Airijos stabilumo programos(24),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Italijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Italijos stabilumo programos(25),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Latvijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Latvijos konvergencijos programos(26),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lietuvos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lietuvos konvergencijos programos(27),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Liuksemburgo 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Liuksemburgo stabilumo programos(28),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Maltos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Maltos stabilumo programos(29),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Nyderlandų 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Nyderlandų stabilumo programos(30),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lenkijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lenkijos konvergencijos programos(31),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Portugalijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Portugalijos stabilumo programos(32),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Rumunijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Rumunijos konvergencijos programos(33),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Slovakijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Slovakijos stabilumo programos(34),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Slovėnijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Slovėnijos stabilumo programos(35),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Ispanijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Ispanijos stabilumo programos(36),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Švedijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Švedijos konvergencijos programos(37),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jungtinės Karalystės 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2017 m. Jungtinės Karalystės konvergencijos programos(38),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(39),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(40),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0312/2012),

A.  kadangi ekonomikos, socialinė, finansų ir valstybės skolos krizė dar nesibaigė;

B.  kadangi dabartinė ekonominė padėtis parodė, kad reikia geriau koordinuoti valstybių narių makroekonomikos ir biudžeto politiką siekiant sukurti labiau integruotą ir geriau subalansuotą ekonominę sąjungą;

C.  kadangi ekonominė padėtis tebėra neaiški ir kadangi 2010 m. valstybės narės įsipareigojo siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų plėtoti pažangią, tvarią ir integracinę ES ekonomiką; kadangi vis dėlto ES gali nepasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų per nustatytą laiką, nes bendri nacionaliniai tikslai yra per mažo masto ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant beveik visų tikslų, ypač tų, kurie susiję su energijos vartojimo efektyvumu, užimtumu, skurdo mažinimu ir moksliniais tyrimais bei technologijų plėtra, neužtikrino didesnės pažangos;

D.  kadangi Europos semestro sistema buvo pagaliau kodifikuota 2011 m. lapkričio 16 d. reglamente (ES) Nr. 1175/2011 (C. Wortmann-Kool pranešimas) ir yra vienas pagrindinių ekonomikos ir valdymo teisės aktų rinkinio aspektų, kuris labai svarbus Europos Sąjungai, siekiančiai sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą;

E.  kadangi dėl krizės ir didėjančių konkurencingumo skirtumų įvedus eurą tapo akivaizdu, kad reikia geriau koordinuoti ekonominę ir užimtumo politiką ir taikyti geresnę biudžeto praktiką;

F.  kadangi Europos semestras pirmą kartą buvo visiškai įgyvendintas ir iš to būtina pasimokyti, kad būtų pasinaudota visomis jo teikiamomis galimybėmis;

G.  kadangi Europos Vadovų Taryba yra tvirtai įsipareigojusi visus ES valdymo lygmenimis sutelkti visus svertus, priemones ir politikos kryptis, kad būtų skatinamas pažangus, tvarus, įtraukus, išteklius tausojantis ir darbo vietų kūrimą skatinantis augimas priimant Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

H.  kadangi 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose tvirtinama: „Ekonomika vėl ims augti ir bus kuriamos darbo vietos tik tokiu atveju, jei laikysimės nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, jungiančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, padedantį išsaugoti investicijas į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir veiksmingą užimtumo strategiją, kuria padedama išsaugoti socialinę sanglaudą.“ ir kadangi ES, įgyvendindama tvarią politiką, turėtų padėti valstybėms narėms kurti dinamišką ekonomikos augimo ir gerovės aplinką;

I.  kadangi Europos Parlamentas savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliucijoje dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje(41) pateikė rekomendacijų, prašydamas Tarybą į jos 2012 m. Europos semestro politikos gaires įtraukti šiuo prioritetus: užtikrinti darną ir padidinti užmojį strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, investicijomis ir mokesčių reforma remti tvarų darbo vietų kūrimą, gerinti darbo vietų kokybę ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas, kovoti su jaunimo nedarbu, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, daugiausia dėmesio skiriant menkus ryšius su darbo rinka turinčioms arba jų išvis neturinčioms grupėms, ir didinti demokratinį teisėtumą, atskaitomybę ir atsakomybę;

J.  kadangi Europos semestras tapo dar svarbesnis ir jį įgyvendinant dabar valstybės narės turi pateikti daugybę dokumentų ar papildomų dokumentų (nacionalines reformų programas, stabilumo ir konvergencijos programas, nacionalines socialines ataskaitas ir nacionalinius užimtumo planus) ir kadangi šiais dokumentais turi būti siekiama vis daugiau tikslų; kadangi dėl tokių dokumentų skaičiaus ir jų dubliavimosi mažėja Europos semestro proceso skaidrumas ir nuoseklumas; kadangi valstybių narių pateiktų dokumentų kokybė ir suinteresuotųjų subjektų bei nacionalinių parlamentų aktyvumas juos rengiant labai skiriasi;

K.  kadangi nuo 2008 m. iki 2012 m. vidurio 27 ES valstybėse narėse nedarbas išaugo nuo maždaug 7 proc. iki 10,4 proc. ir bedarbių šiuo metu yra apie 25 milijonai;

L.  kadangi visoje ES daugiau kaip vienas iš penkių jaunuolių neturi darbo (22 proc.) ir kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas viršija 50 proc.;

M.  kadangi 8,3 mln. jaunesnių nei 25 metų europiečių nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose ir kadangi šis skaičius toliau auga;

N.  kadangi daugiau kaip 115 mln. žmonių 27 ES valstybėse narėse gresia socialinė atskirtis, nes jie susiduria su itin didele skurdo grėsme, gyvena materialiai labai skurdžiai arba itin mažo užimtumo namų ūkiuose;

O.  kadangi bendroji rinka yra labiau nei iki šiol reikalinga Europos ekonomikos atgaivinimo priemonė, galinti tinkamai reaguoti į dabartinę krizę, taip pat konkurencijos skatinimo ir socialinės gerovės išlaikymo būdas;

1.  pritaria Tarybos dėl euro zonos pateiktoms rekomendacijoms, skirtoms konkrečioms šalims; primena, kad tai pirmas kartas, kai dėl naujojo ekonomikos ir valdymo teisės aktų rinkinio įgyvendinimo šios rekomendacijos pagrįstos visos euro zonos makroekonomikos scenarijumi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jos tapo daug išsamesnės; mano, kad dar neįgyvendintos visos šiomis rekomendacijomis teikiamos galimybės;

2.  primena, kad Europos semestras yra tinkama veiksmingos euro zonai priklausančių valstybių narių, kurioms tenka bendra atsakomybė, ekonomikos ir valdymo sistema, kuri sutelkia daugiašalę biudžeto ir makroekonominės politikos stebėseną ir strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintos Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimą;

3.  reiškia susirūpinimą, kad daugelyje valstybių narių nacionaliniai parlamentai, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė nebuvo įtraukti į Europos semestro procesą; todėl ragina Komisiją užtikrinti demokratiškesnį šio proceso teisėtumą į jį įtraukiant nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

4.  primygtinai ragina Komisiją vengti visoms valstybėms narėms teikti vienodas rekomendacijas ir užtikrinti, kad tokios rekomendacijos būtų teikiamos atsižvelgiant į konkrečius atitinkamų valstybių narių poreikius;

5.  primena, kad Europos semestras sudaro sąlygas apsikeičiant biudžeto planų projektais ir remiantis ankstesniu visų svarbių ekonominės politikos reformų planų aptarimu užtikrinti būtiną ex ante priežiūrą ir koordinavimą euro zonoje, kurie leistų sumažinti ir (arba) panaikinti bet kokį galimą nacionalinių veiksmų šalutinį poveikį kitoms šalims ar visai euro zonai;

6.  palankiai vertina pasiūlytas priemones ir mano, kad reikėtų jas palaipsniui tobulinti siekiant užtikrinti patikimus ir tvarius valstybės finansų, mažesnį makroekonominį disbalansą ir didesnį konkurencingumą, dėl kurio spartės augimas ir didės užimtumas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą įvairių valstybių narių rekomendacijų nuoseklumą, geriau naudoti makroekonomikos rezultatų suvestinę ir atsižvelgti į atskirų valstybių narių ekonomikos politikos šalutinį poveikį;

7.  atkreipia dėmesį į primygtinį Komisijos reikalavimą vykdyti augimą ir konkurencingumą skatinančias struktūrines reformas, kurios padėtų Europai įveikti krizę ir susigrąžinti pirmaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje; aktyviai remia Komisijos pastangas panaikinti makroekonominį disbalansą euro zonoje; ragina Komisiją aktyviau dirbti šiuo klausimu;

8.  tikisi, kad 2012 m. rudenį bus atliekamas specialus Komisijos tyrimas, kuriame bus nagrinėjamos euro zonos deficito ir perviršio sąsajos;

9.  teigiamai vertina tai, kad skirtas dėmesys efektyvaus išteklių naudojimo programoms, kurias įgyvendinant gali būti sukurta daug darbo vietų, prisidedama prie aplinkos apsaugos, užtikrinamos tvarios darbo vietos ir gaunamos pajamos iš investuotų viešųjų ir privačių lėšų;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant struktūrines reformas dėmesys sutelkiamas tik į kelias sritis, pavyzdžiui, darbo rinkas (įskaitant atlyginimo nustatymą), apmokestinimo sistemą, bankininkystės sektorių, pensijų sistemą, paslaugų sektorių (šalinant reglamentuojamiems amatams ir profesijoms taikomus nepagrįstus apribojimus), kai kurių pramonės šakų liberalizavimą, viešųjų išlaidų veiksmingumo ir kokybės gerinimą, biurokratizmo mažinimą, kovą su mokesčių slėpimu ir hipotekos bei nekilnojamojo turto rinkų pertvarką; pripažįsta, kad dar daug reikia nuveikti, ir mano, kad reikia padėti tinkamus pamatus ir kad dar yra galimybių tobulėti;

11.  reiškia savo susirūpinimą tuo, kad finansinės pagalbos programoje dalyvaujančioms valstybėms narėms nebuvo pateiktos jokios rekomendacijos dėl strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina Komisiją įvertinti ekonominio koregavimo programos poveikį pažangai siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų, kuriais būtų siekiama šią programą suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

12.  pritaria Komisijos pabrėžtai nuostatai, kad darbo rinkos reformomis turi būti siekiama didinti euro zonos konkurencingumą; mano, jog darbo užmokestis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į našumą; taip pat pritaria Komisijos tvirtinimui, jog svarbu užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemų tvarumą;

13.  ragina Komisiją teikti tikslesnes, išsamesnes ir nuoseklesnes rekomendacijas, toliau kontroliuoti anksčiau pateiktų rekomendacijų vykdymą, taip pat išsamiai paaiškinti ir įvertinti tuos atvejus, kai, Komisijos manymu, šalis tik iš dalies vadovavosi jos rekomendacijomis, ir visapusiškai atsižvelgti į nevienodą atskirų valstybių narių ekonominę ir socialinę padėtį; mano, kad Komisija turėtų valstybėms narėms teikti rekomendacijas, kaip būtų galima sumažinti jų vidaus politikos neigiamą šalutinį poveikį ir palengvinti tokios politikos suderinimą su kitų valstybių narių politika;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiais metais Komisijos atskiroms valstybėms narėms pateiktose rekomendacijose daugelis valstybių narių raginamos restruktūrizuoti nacionalines atlyginimų nustatymo sistemas ir (arba) sumažinti savo atlyginimų lygius; pabrėžia, kad socialinių partnerių savarankiškumas yra svarbus bet kurios gerai veikiančios darbo rinkos aspektas ir kad į jį turėtų būti atsižvelgiama;

15.  pakartoja, kad Komisija turi neprilygstamų galimybių parengti iš tiesų išsamų ES makroekonomikos planą, kuris gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir ragina Komisiją numatyti konkrečių rekomendacijų koregavimą, kai rekomendacijų nepakanka norint pasiekti nustatytus tikslus; mano, kad siekiant įgyvendinti tokį planą Komisija turėtų pasiūlyti kiek galima veiksmingiau naudoti ES lėšas ir turėtų ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti dabartiniams ES poreikiams, kuriuos tenkinant reikia tinkamo finansavimo;

16.  pabrėžia, kad siekiant padidinti proceso veiksmingumą būtina geriau suderinti laiką, kada bus skelbiama metinė augimo apžvalga (skirta visoms 27 ES valstybėms narėms) ir įspėjimo mechanizmo ataskaita, kuriuos skelbti numatyta šešių teisės aktų pakete (skirtame tik kai kurioms valstybėms narėms);

17.  pabrėžia, kad metinė augimo apžvalga pagrįsta rudenį parengtomis Komisijos prognozėmis; taigi pabrėžia, jog reikia atsižvelgti į galimas prognozės klaidas, nes jos gali turėti poveikį biudžeto tikslinimui, kurį turės atlikti valstybės narės;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad struktūrinės reformos gali duoti rezultatų tik vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir negali savaime išspręsti recesijos spiralės, į kurią šiuo metu yra patekusi ES, problemos;

19.  ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti strategiją „Europa 2020“ ir užtikrinti, kad jos tikslus labiau atitiktų atskiroms valstybėms narėms skirtos rekomendacijos, pvz., dėl politikos krypčių, padėsiančių išspręsti jaunimo nedarbo problemą ir kovoti su skurdu; pabrėžia, kad daugelyje šalių padaryta nedidelė pažanga arba nepadaryta jokios pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ socialinių ir su aplinkosauga susijusių tikslų, dėl to visa ES nepajėgs įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

20.  palankiai vertina svarbią 2012 m. birželio 27 d. Komisijos iniciatyvą skatinti kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; pabrėžia, kad dėti daugiau pastangų šioje srityje – nacionaliniu ir ES lygmenimis ir su trečiosiomis šalimis susijusiose srityse – turėtų būti esminis dalykas įgyvendinant programas, skirtas viešųjų finansų konsolidavimui; ragina užtikrinti didesnį ryžtą, rodomą šioje iniciatyvoje, kuris būtų rodomas būsimuose teisėkūros pasiūlymuose ir nuolatinėje veikloje pagal Europos semestro sistemą;

21.  ragina valstybes nares griežtai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių su šešių teisės aktų paketo pakeitimais siekiant diferencijuoto augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo, atsižvelgiant į konkrečių šalių aplinkybes, ir užtikrinti, kad viešieji finansai taptų atsparesni, o Europos ekonomika – tvaresnė, taip pat sumažinti bankų sektoriaus daromą spaudimą; tvirtai tiki, kad reikėtų užtikrinti fiskalinės drausmės ir fiskalinių institucijų nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu ilgalaikiškumą, o valdžios sektoriaus išlaidos turėtų būti nukreiptos į ilgalaikes tvarų augimą skatinančias investicijas; ragina valstybes nares vengti nepageidaujamo neigiamo šalutinio poveikio palengvinant kitų valstybių narių atitikties laikymąsi visų pirma tinkamai atsižvelgiant į kitoms valstybėms narėms rengiant savo politikos kryptis pateiktas rekomendacijas;

22.  palankiai vertina užbaigtas kelių valstybių narių perviršinio deficito procedūras; tiki, kad artimiausiu metu gali būti baigta daugiau procedūrų; ragina visus politinius vadovus dėti tokias pastangas ir laikytis savo įsipareigojimų deramai atsižvelgiant į makroekonomines sąlygas;

23.  pripažįsta, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams pastaraisiais metais reikėjo dėti labai daug pastangų;

24.  primygtinai ragina visas dalyvaujančias šalis skubiai pritarti vadinamajam dviejų dokumentų rinkiniui, kuris papildytų galiojančius teisės aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą;

25.  prašo Tarybos sprendimų priėmimo procese dalyvaujančias šalis neginčyti sprendimų netrukus po jų priėmimo;

26.  džiaugiasi iki šiol vykusiu Europos Parlamento ir valstybių narių atstovų dialogu ekonomikos klausimais; pabrėžia šio dialogo svarbą siekiant įtvirtinti visiškai veikiančią Europos semestro sistemą ir užtikrinti reikiamo lygio visų dalyvių demokratinę atskaitomybę; pakartoja savo įsipareigojimą plėtoti tolesnius dialogus, kurie turi būti svarbus dalykas siekiant geresnių diskusijų ES mastu ekonominių ir socialinių prioritetų ir priemonių klausimais; mano, kad ekonominis dialogas yra labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti didesnę demokratinę atskaitomybę, susijusią su ekonominės politikos priežiūra ir koordinavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje;

27.  susirūpinęs pažymi, kad priimant pagrindinius su krize susijusius ekonominius sprendimus Europos Parlamentas nuolat paliekamas nuošalyje, ir mano, kad turėtų būti užtikrintas jo dalyvavimas, kad padidėtų sprendimų, kurie turi įtakos visiems piliečiams, teisėtumas;

28.  mano, kad labai svarbu stiprinti Europos semestro teisėtumą ir panaikinti likusius teisinius neaiškumus, kurie kitu atveju gali ateityje sukelti institucinius konfliktus, įskaitant kompetencijos sričių ir pareigų sutapimą ir pasikartojimą, aiškumo stoką ir didesnį ES institucinės sąrangos sudėtingumą;

29.  apgailestauja, kad parlamentinė priežiūra šiame procese vaidina tik nereikšmingą vaidmenį, ir pabrėžia, kad Europos semestras jokiu būdu neturėtų susilpninti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų prerogatyvų;

30.  ragina Komisiją teikti ataskaitas apie padarytą pažangą, susijusią su Parlamento 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro Komisijai išsakytu raginimu „prašyti pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių prisidėti rengiant šešėlinę metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta valstybių narių pažanga siekiant pagrindinių tikslų ir įgyvendinant NRP numatytas priemones“;

31.  ragina Komisiją ir Tarybą pritarti konkrečioms priemonės, kuriomis būtų užtikrintas aktyvesnis socialinių partnerių, NVO ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu formuojant ir įgyvendinant Europos semestro tvarias politikos sritis; teigiamai vertina tai, kad Tarybai pirmininkaujantis Kipras šiuos uždavinius apibrėžė kaip savo prioritetus;

32.  pabrėžia, kad reikia stiprinti euro grupės darbo metodus, kad būtų padidinta atskaitomybė Europos Parlamentui; taip pat mano, kad reikia siekti užtikrinti tvirtesnį vadovavimąsi Bendrijos metodu;

33.  mano, kad ekonominis dialogas turėtų būti išplėstas vadovaujantis pinigų politikos dialogo su ECB pavyzdžiu, įtraukiant reguliarias Europos Parlamento, Komisijos ir ECOFIN tarybos pirmininko diskusijas dėl metinės augimo apžvalgos ir kiekvienai šaliai skirtų rekomendacijų rengimo ir tolesnių veiksmų;

34.  pakartoja, kad Parlamentas – vienintelė teisėtai išrinkta viršvalstybinė Europos Sąjungos institucija – turi dalyvauti koordinuojant ekonominę politiką;

35.  primena, kad Europos Parlamentas turėtų būti pripažįstamas kaip atitinkamas Europos demokratijos forumas, Europos semestro pabaigoje teikiantis bendrą įvertinimą; mano, kad šiame procese dalyvaujančių ES institucijų ir ekonominių įstaigų atstovai, išreikšdami šį pripažinimą, turėtų teikti informaciją Europos Parlamento nariams, jei jų paprašoma;

36.  dar kartą ragina skubiai imtis veiksmų finansų sistemos euro zonoje stabilumui gerinti, tikros Ekonominės ir pinigų sąjungos, pagrįstos didesniu teisėtumu ir atskaitomybe, kūrimui skatinti ir strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti; primena, kad tokių veiksmų reikia siekiant visame pasaulyje atkurti stabilumą, nes Sąjunga yra viena svarbiausių pasaulio veikėjų; ragina visus politinius vadovus imtis priemonių, būtinų šiam tikslui pasiekti;

37.  primena, kad Komisija savo rekomendacijomis padeda pavasario Europos Vadovų Tarybai;

38.  primena, kad bet koks Tarybos sprendimas nesilaikyti Komisijos rekomendacijų turėtų būti tinkamai paaiškintas, kartu pateikiant išsamų aiškinamąjį raštą; palankiai vertina principą „laikytis arba paaiškinti“, kuris numatytas šešių teisės aktų pakete, susijusiame su atskiroms šalims skirtomis rekomendacijomis; mano, kad toks straipsnis padidins ES semestro proceso skaidrumą ir kruopštų tikrinimą;

39.  Komisija, remdamasi Europos ekonominės politikos koordinavimo semestru (kodifikuotu Reglamente (EB) Nr. 1466/97), turėtų pateikti pagrindų reglamentą, kuriame būtų nurodytas valstybių narių ir ES institucijų uždaviniai (ir terminai) įvairiais Europos semestro etapais;

2012 m.Europos semestrui skirtas sektorių indėlis
Užimtumo ir socialinė politika

40.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173) ir jos tarnybų darbo dokumentus; ragina Komisiją pasinaudoti darbo vietų kūrimo galimybėmis, kurias teikia pagrindiniai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nurodyti ekologiškos ekonomikos, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir IRT sektoriaus prioritetai;

41.  apgailestauja, kad, nepaisant politinio įsipareigojimo, prisiimto 2012 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje, ir Komisijos gairių užimtumo srities dokumentų rinkinyje, dauguma valstybių narių nepateikė nacionalinių užimtumo planų, kurie būtų įtraukti į jų 2012 m. nacionalines reformų programas; apgailestauja, kad Komisija neužtikrino, jog šio įsipareigojimo valstybės narės laikytųsi, ir ragina ją paraginti valstybes nares kiek galima greičiau pateikti savo nacionalinius užimtumo planus; be to, ragina įtraukti į nacionalinius užimtumo planus išsamias darbo vietų kūrimo ir ekologiškų darbo vietų užtikrinimo priemones, sąsają tarp užimtumo politikos ir finansinių priemonių, darbo rinkos reformas, aiškų daugiametės reformų darbotvarkės parengimo per ateinančius 12 mėnesių tvarkaraštį ir nuorodas į sritis ir regionus, kurie turi specializacijos trūkumų ir privalumų; ragina Komisiją vadovautis savo darbo rinkos stebėsenos sistemos, grindžiamos objektyviais duomenimis, ir atskirų šalių, kurios neatitinka konkrečių joms pateiktų rekomendacijų, stebėjimo sistemos planu;

42.  siūlo Komisijai prižiūrėti nacionalinių užimtumo planų rengimą;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės ekonomikos įmonės yra ES socialinio modelio ir bendrosios rinkos dalis, todėl jas reikia pripažinti ir tvirtai remti, ir kad formuojant ES politiką reikia atsižvelgti į jų ypatybes; pakartoja savo raginimą Komisijai parengti socialinės ekonomikos programą pripažįstant jos sudedamąsias dalis ir užtikrinant valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kad būtų skatinama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, nes tai labai svarbi ES socialinio modelio ir bendrosios rinkos dalis;

44.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą nepamirštant ir įmonių bendradarbiavimo siekiant šio tikslo, o jį būtų galima skatinti visų pirma leidžiant įmonėms plėtoti savo inovatyvią ir deramą veiklą socialinių problemų srityje naudojant ženklą, kuris pritrauktų naujus investuotojus ir ilguoju laikotarpiu skatintų plėtoti ES socialinį modelį;

45.  teigiamai vertina tai, kad buvo pripažinta MVĮ galimybių gauti finansavimą svarba, nes šios įmonės yra užimtumo ir darbo vietų kūrimo ES pagrindas ir turi didelių galimybių spręsti jaunimo nedarbo ir lyčių nelygybės problemas; ragina valstybes nares savo nacionaliniuose ekonomikos augimo planuose MVĮ galimybes gauti finansavimą laikyti prioritetu;

46.  apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į Europos Parlamento raginimą didžiausią dėmesį savo 2012 m. gairėse skirti darbo vietų kokybei; sutinka su Komisija, kad visose darbo sutartyse darbuotojams turėtų būti suteikiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į pensiją, socialinę apsaugą bei mokymosi visą gyvenimą galimybes; ragina Komisiją į 2013 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti darbo vietų kokybę, mokymą ir kvalifikacijos kėlimo mokymus, pagrindines dirbančiųjų teises ir paramą darbo rinkos mobilumui, savarankiškam darbui ir tarpvalstybiniam mobilumui užtikrinant didesnį darbo vietą keičiančių darbuotojų saugumą;

47.  ragina valstybes nares kovoti su netinkamomis darbo sutartimis ir fiktyviu savarankišku darbu bei su šių reiškinių plitimu, užtikrinti, kad laikinas ar darbo ne visą darbo laiką sutartis turintys žmonės ar savarankiškai dirbantys žmonės turėtų tinkamą socialinę apsaugą ir galimybę mokytis ir, jei įmanoma, kelti kvalifikaciją, ir įgyvendinti susijusius bendruosius susitarimus;

48.  ragina didinti darbo rinkos lankstumą taikant naujoviškas darbo sutarčių formas; pripažįsta, kad darbą ne visą darbo dieną dažnai pasirenka darbuotojai, ypač moterys;

49.  teigiamai vertina rekomendacijas dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemos sprendimo; vis dėlto pažymi, kad trūksta platesnės lyčių lygybės perspektyvos, kuri pralenktų esamą užimtumo lygį; ragina Komisiją savo politikos gairėse spręsti segregacijos darbo rinkoje, nevienodo su priežiūra susijusių pareigų pasiskirstymo ir fiskalinio konsolidavimo poveikio moterims problemas;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant mažumoms priklausančius žmones (pvz., romus), žmones iš skurdžiausių vietovių ar turinčius negalią, menko dalyvavimo darbo rinkoje problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat spręsti problemas, susijusias su netolygiu darbo vietų pasiskirstymu skirtinguose regionuose ir socialinėse grupėse ir su fiskalinio konsolidavimo poveikiu pažeidžiamoms socialinėms grupėms;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad kelioms valstybėms narėms buvo pateiktos rekomendacijos dėl darbo užmokesčio; pabrėžia, kad darbo užmokestis, visų pirma, yra pajamos, iš kurių darbuotojai turi pragyventi; pabrėžia, kad dėl Komisijos taikomos darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio dydžių nustatymo praktikos gali padidėti dirbančių asmenų skurdo ar atlyginimų skirtumų, kurie pakenktų mažas pajamas gaunančioms grupėms, rizika; ragina Komisiją aktyviau teikti politines rekomendacijas toms valstybėms narėms, kuriose darbo užmokestis nebuvo keliamas palyginus su našumu, ir gerbti socialinių partnerių savarankiškumą, ginamą inter alia pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 152 straipsnį ir 153 straipsnio 5 dalį;

52.  teigiamai vertina tai, kad Komisija ir Taryba ėmė skirti didesnį dėmesį kovai su jaunimo nedarbu; ragina Komisiją nedarant žalos nacionaliniams teisės aktams nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl privalomų Europos jaunimo garantijų siekiant veiksmingai pagerinti jaunimo, kuris nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose, padėtį ir palaipsniui išspręsti jaunimo nedarbo problemą ES; pabrėžia, kad Europos jaunimo garantijoms reikia konkrečios Europos finansinės paramos, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias, ir ragina kai kurias nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas skirti šiam tikslui; ragina Tarybą skubiai priimti sprendimą dėl užimtumo srities dokumentų rinkinyje pateiktų pasiūlymų;

53.  teigiamai vertina tai, kad į 2012 m. gairės buvo įtraukta rekomendacija dėl kovos su socialiniais krizės padariniais ir kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose buvo skirtas didesnis dėmesys kovai su skurdu; vis dėlto yra labai susirūpinęs tuo, kad ES didėja skurdas (taip pat dirbančių ir vyresnio amžiaus žmonių skurdas) ir nedarbas; ragina valstybes nares numatyti platesnio užmojo siekius, aktyviau įgyvendinti savo kovos su skurdu priemones ir griežčiau laikytis Komisijos rekomendacijų; ragina Komisiją 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje skirti dėmesį dirbančių žmonių skurdui ir skurdui, kurį patiria ribotas galimybes patekti į darbo rinką turintys ar tokių galimybių visiškai neturintys ir vyresnio amžiaus žmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 9 straipsnio nuostatos turi būti įtrauktos į Europos semestrą;

54.  primena, jog reikia iš valstybių narių reikalauti papildomų įsipareigojimų socialinių reikalų srityje ir suteikti ES atsakomybę už ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos bendrojoje rinkoje prioritetų įgyvendinimą;

55.  pabrėžia, jog reikia skubiai sukurti naujas kovos su socialine nelygybe ir nedarbu Europoje priemones;

56.  ragina valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą į Europos semestro procesą ir į visus nacionalinių reformų programų etapus įtraukti socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ministrus, nes tokiu būdu būtų stiprinamas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) vaidmuo, o tai yra būtina, nes pensijų, darbo užmokesčio politikos ir darbo apmokestinimo klausimais priklauso šios tarybos kompetencijai;

57.  ragina Komisiją teikti ataskaitas dėl bendrų vienodų kriterijų visoje ES naudojimo vertinant nacionalines reformų programas; pabrėžia, kad standartai ir duomenys, be ekonominių duomenų, turėtų rodyti padėtį socialinės įtraukties ir aplinkos apsaugos tvarumo padėtį; ragina Komisiją paraginti valstybes nares naudoti socialinius rodiklius ir duomenis, kuriais vertinama pažanga ir vystymasis ir kurie rodytų daugiau nei BVP rodikliai, nes tai itin svarbu norint įvertinti pažangą, padarytą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Biudžeto politika

58.  ragina Komisiją kitoje metinėje augimo apžvalgoje pabrėžti ES biudžeto vaidmenį Europos semestro procese ir į jį ir visapusiškai atsižvelgti, taip pat pateikti faktinius ir konkrečius duomenis apie jo inicijuojamąjį, skatinamąjį, sąveikaujantį ir papildomą poveikį visoms viešosioms išlaidoms vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; be to, mano, kad finansavimas ES lygmeniu gali padėti valstybėms narėms sutaupyti biudžeto lėšų ir kad tai turėtų būti pabrėžta; mano, kad siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat sėkmingai mažinti makroekonominės pusiausvyros sutrikimus visoje Sąjungoje, ES biudžetas turi atlikti esminį vaidmenį;

59.  primygtinai ragina Tarybą derybose dėl 2013 m. ES biudžeto pritarti politinėms ir viešoms diskusijoms dėl asignavimų lygio, kurio reikia 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtam Susitarimui dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinti; išreiškia didelį susirūpinimą dėl ne kartą Tarybos pareikštos pozicijos dėl dirbtinio mokėjimų asignavimų, numatytų ES biudžete, lygio mažinimo – dėl to kiltų pavojus ES gebėjimui vykdyti savo teisinius ir politinius įsipareigojimus; dar kartą ragina Tarybą pritarti Parlamentui ir Komisijai dėl bendro tikrųjų mokėjimų poreikių vertinimo metodo; pabrėžia susidariusią neatidėliotiną padėtį, ypač susijusią su 1A ir 1B išlaidų kategorijomis (konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti ir sanglauda augimui ir užimtumui skatinti) ir su kaimo plėtros fondais;

60.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, dėl kurių susitarta Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ir apsvarstyti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo nacionalinių paketų lėšų (55 mlrd. EUR) perskirstymą, jas numatant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, MVĮ (įskaitant geresnių galimybių naudotis ES lėšomis sudarymą) ir jaunimo užimtumui remti; ragina Komisiją 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje, kuri bus paskelbta 2012 m. lapkričio mėn., pateikti visapusišką ir išsamią informaciją apie tai, kas pasiekta šioje srityje;

61.  be to, pabrėžia, kad Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo valstybės narės aiškiai raginamos panaudoti dalį savo struktūrinių fondų lėšų darbui su EIB kredito rizikos ir paskolų garantijų priemonių, skirtų žinioms ir įgūdžiams, efektyviam išteklių naudojimui, strateginei infrastruktūrai ir MVĮ galimybėms gauti finansavimą užtikrinti, klausimais; mano, kad valstybių narių valdžios institucijos turėtų siekti kuo labiau padidinti augimo galimybes, kurias teikia jau priimtos iš ES biudžeto finansuojamos ES iniciatyvos, pvz., bandomasis projektų obligacijų etapas, įvairios taikomos ES naujoviškos finansinės priemonės, sukurtos 2007 m. mokslinių tyrimų inovacijų, paramos MVĮ ar mikrokreditų programų srityje; taip pat atkreipia dėmesį į didesnius EIB skolinimo pajėgumus 2012–2015 m. laikotarpiu; mano, kad tinkamai suderintos ir įgyvendintos visos šios priemonės ateityje galėtų būti ES investicinės programos pagrindas, turintis itin teigiamos įtakos BVP ir užimtumui 27 ES valstybėse narėse. Kai kurių mokslininkų skaičiavimais BVP padidės 0,56 proc. ir papildomai bus sukurta 1,2 mln. darbo vietų;

62.  todėl ragina valstybes nares nelaikyti savo nacionalinių BNP įnašų į ES biudžetą koreguojamuoju kintamuoju rodikliu dedant konsolidavimo pastangas, taip pat nesiekti dirbtinai sumažinti ES biudžeto augimą skatinančių išlaidų, kas prieštarautų jų aukščiausiu lygmeniu prisiimtiems politiniams įsipareigojimams; vis dėlto suvokia ekonominę įtampą tarp poreikio konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju laikotarpiu ir bet kokio galimo kai kurių valstybių narių BNP pagrįstų įnašų padidėjimo, susijusio su didesniu ES biudžete numatytu mokėjimų lygiu; taigi pakartoja griežtą raginimą reformuoti ES biudžeto finansavimą, dėl kurio bus susitarta derybose dėl 2014–2020 m. DFP, iki 2020 m. iki 40 proc. sumažinant valstybių narių GNP pagrįstus įnašus į ES biudžetą ir taip prisidedant prie jų konsolidavimo pastangų(42);

63.  taip pat prašo Komisijos išnagrinėti galimybę neįtraukti BNP pagrįstų įnašų į ES biudžetą apskaičiuojant struktūrinį deficitą, kaip nurodyta dviejų teisės aktų rinkinyje;

64.  atsižvelgdamas į derybas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, įspėja, kad ES biudžeto lėšų mažinimas, turint mintyje biudžeto, kaip investicijų skatinimo priemonės, vaidmenį, turėtų neigiamos įtakos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje.

Vidaus rinka

65.  ragina Komisiją didžiausią pirmenybę teikti bendrosios rinkos valdymui, kadangi ji itin prisideda prie Europos semestro tikslų, visų pirma tvaraus ekonominio augimo ir užimtumo; laikosi nuomonės, kad Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu turėtų būti pateikiami praktiškesni bendrosios rinkos veikimo gerinimo sprendimai, kad būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos sukūrimą;

66.  ragina Tarybą ir Komisiją susieti Europos semestrą su Bendrosios rinkos aktu, kad būtų užtikrintas Europos ekonominės politikos nuoseklumas ir tvarus augimas;

67.  atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyvos, numatytos pagal Bendrosios rinkos aktą, turi derėti su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ septynių pavyzdinių iniciatyvų tikslais ir prisidėti prie jų siekimo;

68.  ragina Komisiją derinti metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą su kitomis bendrosios rinkos stebėsenos priemonėmis, pvz., vidaus rinkos rezultatų suvestine, siekiant išvengti dubliavimosi ir parengti veiksmingas ir aiškias rekomendacijas bei užtikrinti Europos ekonominės politikos nuoseklumą;

69.  šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, susijusias su bendrąja rinka, ypač dėl tinkamo teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir perkėlimo terminų; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinant tinkamą ES teisės aktų perkėlimą ir vykdymą valstybėse narėse ryžtingai naudojantis visais jai suteiktais įgaliojimais;

70.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę tam, kad būtų patvirtinta dvylika pagrindinių Bendrosios rinkos akto prioritetinių veiksmų, kadangi tai būtų svarbus indėlis į visapusišką ir suderintą bendros rinkos stiprinimą;

Konstituciniai reikalai

71.  mano, kad siekiant užtikrinti reikiamą demokratinį teisėtumą ir valstybių narių atsakomybę už Europos semestro procesą, labai svarbus glaudus Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas pagal Protokolo Nr. 1 9 straipsnį; ragina sustiprinti Europos ir nacionalinio lygmenų dialogą, laikantis jų darbo pasidalijimo principo;

72.  mano, kad, be parlamentų bendradarbiavimo užtikrinimo, taip pat būtina aktyviau bendrauti su piliečiais ir įtraukti juos į šį procesą;

73.  mano, kad siekiant sumažinti susirūpinimą dėl teisėtumo nacionaliniams parlamentams šiame procese turėtų tekti aktyvesnis vaidmuo, ir pataria valstybėms narėms pakoreguoti savo vidaus procedūras, kad nacionaliniai parlamentai galėtų dalyvauti diskusijose dėl savo šalies fiskalinių ir reformų planų prieš juos pateikiant ES;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

74.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms lyčių lygybės aspektą integruoti į Europos semestro procesą, taip pat skirti daugiau dėmesio mokymui darbo rinkos politikos srityje ir įgyvendinant metinėje augimo apžvalgoje pateiktas politikos gaires atsižvelgti į moterų poreikius ir padėtį; giria tas valstybes nares, kurios lyčių aspektą integravo į savo nacionalines reformų programas (NRP), bet apgailestauja, kad daug valstybių narių lyčių aspekto savo NRP net nemini; ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms vienodą lyčių lygybės apsekto įtraukimo į nacionalines reformų programas formatą ir kriterijus;

75.  ragina valstybes nares nustatyti jų atitinkamose nacionalinėse reformų programose konkrečius kiekybinius tikslus, atsižvelgiant į moterų užimtumo statistiką, ir imtis konkrečių priemonių, skirtų pažeidžiamoms moterų grupėms, pvz., jaunoms moterims, migrantėms, moterims su negalia ir vienišoms motinoms;

76.  primena, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vis dar yra ES problema ir kad tai vėliau taip pat turi įtakos moterų gaunamų pensijų lygiui, o tai savo ruožtu gali nulemti moterų atsidūrimą už skurdo ribos; todėl ragina valstybes nares NRP nustatyti kokybinius tikslus, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, taigi iš dalies ištaisyti nelygią moterų pensininkių padėtį ir kartu sumažinti pagyvenusių moterų pažeidžiamumą dėl gresiančio skurdo;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, valstybių narių vyriausybėms, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(7) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0583.
(9) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/120296.pdf.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0048.
(11) OL C 219, 2012 7 24, p. 95.
(12) OL C 219, 2012 07 24, p. 1.
(13) OL C 219, 2012 7 24, p. 5.
(14) OL C 219, 2012 7 24, p. 9.
(15) OL C 219, 2012 7 24, p. 13.
(16) OL C 219, 2012 7 24, p. 17.
(17) OL C 219, 2012 7 24, p. 21.
(18) OL C 219, 2012 7 24, p. 25.
(19) OL C 219, 2012 7 24, p. 28.
(20) OL C 219, 2012 7 24, p. 31.
(21) OL C 219, 2012 7 24, p. 35.
(22) OL C 219, 2012 7 24, p. 38.
(23) OL C 219, 2012 7 24, p. 40.
(24) OL C 219, 2012 7 24, p. 44.
(25) OL C 219, 2012 7 24, p. 46.
(26) OL C 219, 2012 7 24, p. 50.
(27) OL C 219, 2012 7 24, p. 54.
(28) OL C 219, 2012 7 24, p. 58.
(29) OL C 219, 2012 7 24, p. 61.
(30) OL C 219, 2012 7 24, p. 88.
(31) OL C 219, 2012 7 24, p. 65.
(32) OL C 219, 2012 7 24, p. 69.
(33) OL C 219, 2012 7 24, p. 72.
(34) OL C 219, 2012 7 24, p. 74.
(35) OL C 219, 2012 7 24, p. 77.
(36) OL C 219, 2012 7 24, p. 81.
(37) OL C 219, 2012 7 24, p. 85.
(38) OL C 219, 2012 7 24, p. 91.
(39) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0258.
(40) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84.
(41) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0047.
(42) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0245.

Teisinė informacija - Privatumo politika