Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės tradicinių Europos maisto produktų propagavimo strategija“ (COM(2012)0148),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl „Žemės ūkio produktų propagavimo ir informavimo apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės strategija tradiciniams Europos maisto produktams skatinti“ (COM(2011)0436),

–  atsižvelgdamas į horizontaliąją skatinimui taikomą tvarką, kaip nurodyta 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 3/2008(2) ir jo įgyvendinimo reglamente – 2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 501/2008(3),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“)(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos vardu atliktą tyrimą „Žemės ūkio produktų propagavimo ir informavimo apie juos veiksmų vertinimas“(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo (SEC(2010)1434),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 ir 16 d. Tarybos išvadas dėl žemės ūkio produktų propagavimo politikos ateities,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP reformos (COM(2011)0625/3, COM(2011)0627/3, COM(2011)0628/3, COM(2011)0629, COM(2011)0630/3, COM(2011)0631/3 ir pasiūlymą dėl bendro BRO reglamento,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės strategija tradiciniams Europos maisto produktams skatinti“ (NAT/560),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Žaliosios knygos „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės strategija tradiciniams Europos maisto produktams skatinti“ (NAT/525)(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0286/2012),

A.  kadangi 2012 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl informavimo ir skatinimo, ir tikimasi, kad metų pabaigoje bus pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šiam tema;

B.  kadangi valstybėse narėse žemės ūkio maisto produktų sektorius gali tapti stipriu ir dinamišku ekonomikos augimo ir inovacijų sektoriumi – visų pirma kaimo vietovėse ir regionų lygmeniu, – padedančiu didinti žemės ūkio pajamas, kurti darbo vietas ir skatinti augimą;

C.  kadangi informavimo ir skatinimo priemonės buvo pradėtos taikyti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ir jomis buvo siekiama sunaudoti žemės ūkio produkcijos perteklių, o vėliau jos buvo naudojamos kaip priemonės, skirtos kovoti su maisto pramonę ištikusiomis krizėmis, pvz., 1996 m. galvijų spongiforminės encefalopatijos (angl. BSE), geriau žinomos kaip galvos smegenų kempinligė, protrūkiu ir 1999 m. skandalu, susijusiu su dioksinais kiaušiniuose;

D.  kadangi dabar informavimo ir skatinimo priemonės turi atlikti platesnes ir nuolatines funkcijas ir turėtų padėti didinti produktų pelningumą, užtikrinti didesnį konkurencinį teisingumą išorės rinkose ir teikti vartotojams išsamesnę bei kokybiškesnę informaciją;

E.  kadangi tokių rūšių parama šiandien finansuojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008, žinomą kaip horizontalioji skatinimui taikoma tvarka, kadangi 2011 m. atlikus Komisijos prašymu atliktą skatinimo politikos vertinimo tyrimą padaryta išvada, kad Sąjungoje nėra nuoseklios ir išsamios informavimo bei skatinimo strategijos;

F.  kadangi šiuo metu Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 dėl vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (vieno BRO) nuodugniai persvarstomas atliekant BŽŪP reformą, remia skatinimo priemones, platesnių programų dalis, skirtas konkrečiai vyno, vaisių ir daržovių sektoriams; kadangi į kokybiško maisto produktų programas įtrauktų produktų skatinimo priemonės šiuo metu finansuojamos pagal kaimo plėtros politiką;

G.  kadangi vyno vartojimas Europos Sąjungoje nuolat mažėja ir kadangi Europoje nėra šio produkto vidinio propagavimo priemonių;

H.  kadangi horizontaliosios skatinimui taikomos tvarkos išlaidos 2012 m. biudžete yra apytiksliai 56 mln. EUR, o tai atitinka maždaug 0,1 proc. visų BŽŪP išlaidų;

I.  kadangi biudžeto tikslais taip pat reikėtų atsižvelgti į naujausius ES informavimo ir skatinimo politikos tikslus ir kadangi šie tikslai susiję ne su vartotojų pasitikėjimo atkūrimu po krizių, bet ir su produktų pelningumo didinimu, didesnio konkurencinio teisingumo išorės rinkose užtikrinimu ir išsamesnės bei kokybiškesnės informacijos teikimu vartotojams;

J.  kadangi visų kitų BŽŪP skatinimo ir informavimo priemonių, ypač taikomų pagal vieną BRO ir kaimo plėtros politiką, išlaidos kasmet siekia nuo 400 iki 500 mln. EUR, tačiau sudaro mažiau nei 1 proc. visų BŽŪP išlaidų, o to akivaizdžiai nepakanka, visų pirma didinant Europos produktų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

K.  kadangi viena iš stipriųjų Sąjungos maisto gamybos pusių yra jos produktų įvairovė ir specifiškumas, kurie siejami su įvairiomis geografinėmis sritimis ir skirtingais tradiciniais metodais, suteikiančiais galimybę užtikrinti išskirtinį skonį, įvairovę ir autentiškumą, kurių vis dažniau pageidauja tiek ES, tiek už jos ribų gyvenantys vartotojai;

L.  kadangi ES skatinimo politika yra svarbi BŽŪP priemonė, galinti padėti didinti žemės ūkio ir maisto produktų sektorių konkurencingumą ir ilgalaikį gyvybingumą;

M.  kadangi neseniai ES paskelbė 2012 m. gruodžio mėn. įsigaliosiantį patvirtintų teiginių apie maistingumą ir sveikumą sąrašą, tokiu būdu bus užbaigti maisto pramonės netikrumo metai ir kuriame nustatytos rinkodaros priemonės, būtinos norinti pritraukti vartotojų dėmesį ir sudaryti jiems sąlygas priimti geriau informacija pagrįstus sprendimus;

N.  kadangi ES ūkininkavimo ir maisto produktų sektorius gali tapti dar konkurencingesnis pasauliniu lygmeniu, jeigu galės skatinti Europos maisto produktų įvairovę ir Europos gamybos modelį, kuriam taikomi aukšti kokybės, saugos, gyvūnų gerovės, aplinkos tvarumo ir kt. standartai, taip skatinant kitus ūkininkavimo subjektus perimti šį modelį, siekiant sudaryti vienodas gamybos sąlygas ir įtvirtinti sąžiningą komercinį konkurencingumą;

O.  kadangi dėl didėjančios prekybos globalizacijos, be abejonės, atsiranda tam tikrų sunkumų, kai tuo pat metu atveriamos naujos rinkos ir suteikiama naujų augimo skatinimo galimybių;

P.  kadangi Taryba 2011 m. gruodžio mėn. išvadose dėl žemės ūkio produktų skatinimo politikos teigia, kad taip pat reikia imtis skatinimo veiksmų, kuriais būtų skatinamos vietos ūkininkavimo ir trumpųjų grandinių paskirstymo galimybės, ir kad šie veiksmai turėtų būti įtraukti į kaimo plėtros programas, kaip jau yra pasiūliusi Komisija;

Q.  kadangi būtina ir svarbu suteikti tinkamas politines priemones, kuriomis būtų propaguojami Europos žemės ūkio ir maisto produktai ir padedama padidinti žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus konkurencingumą, pasinaudojant produktų įvairove, pridėtine verte ir kokybe;

R.  kadangi yra tvirta sąsaja tarp Europos žemės ūkio ir maisto produktų pramonės, kuri perdirba 70 proc. žemės ūkio žaliavų ir parduoda maisto produktus ir kurioje 99 proc. Europos maisto ir gėrimų įmonių yra MVĮ, o daugiau kaip 52 proc. iš jų yra įsikūrusios kaimo vietovėse ir todėl jos yra Europos kaimo aplinkos ekonominė ir socialinė varomoji jėga;

S.  kadangi BŽŪP parama trumpųjų tiekimo grandinių plėtrai ir vietos rinkoms finansuojama pagal kaimo plėtros politiką, kuriai reikalingas geriausias metodas, atsižvelgiant į tai, kad tokios iniciatyvos yra nedidelio masto, glaudžiai susijusios su konkrečia vietove ir jomis vietos lygmeniu kuriamos darbo vietos;

T.  kadangi su išskirtiniais europiniais tradiciniais produktais siejamos didelės augimo galimybės, jie patinka didesnių trečiųjų šalių rinkų vartotojams ir jiems būtų naudinga taikyti tikslines ir sustiprintas skatinimo programas kuriant darbo vietas bei skatinant augimą regionuose;

U.  kadangi vienas iš su BŽŪP reforma po 2013 m. susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių šiuo metu deramasi, tikslų yra užtikrinti, kad ši politika galėtų visapusiškai padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

V.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 dėl vieno BRO nustatytos mokyklų aprūpinimo vaisiais ir pienu programų finansavimo taisyklės; kadangi dabartiniame pasiūlyme nuodugniai persvarstyti bendrą rinkos organizavimą (COM(2011)0626) siūloma padidinti mokyklų aprūpinimu vaisiais programų ES bendro finansavimo normą nuo 50 proc. iki 75 proc. išlaidų (o konvergencijos regionuose – nuo 75 proc. iki 90 proc.);

W.  kadangi mokyklų aprūpinimo vaisiais ir pienu programose taip pat numatyti švietimo tikslai, pagal kuriuos turėtų būti siekiama diegti mokiniams geresnę maisto gaminimo ir gyvenimo ūkyje sampratą;

X.  kadangi veiksmingai įgyvendinamos įvairios skatinimo programos padeda užtikrinti, kad Europos žemės ūkio produktai būtų pripažinti Europoje ir visame pasaulyje, ir didinti vartotojų informuotumą apie nuolat stebimus ir tobulinamus aukštus maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus, kurių laikosi Europos ūkininkai;

Y.  kadangi Reglamentu (EB) Nr. 814/2000 siekiama padėti piliečiams suprasti Europos žemės ūkio modelį ir didinti visuomenės informuotumą; kadangi žinių apie ūkininkavimą ir gyvenimą kaime stoka bei neteisingas suvokimas šiandien tikriausiai yra didesni nei bet kuriuo kitu Europos istorijos laikotarpiu ir kadangi vienas iš svarbių veiksnių, apie kuriuos visuomenė žino mažiausiai, yra didelis žemės ūkio produktų gamybos sąnaudų augimas dėl ES nustatytų su maisto sauga ir higiena, darbuotojų socialine gerove, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerove susijusių įpareigojimų, kurių tiesioginiai ES žemės ūkio srities subjektų konkurentai neretai nesilaiko; kadangi vienas iš svarbių ir dažniausiai visuomenės netinkamai suprantamų veiksnių susijęs su informuotumo apie didelį žemės ūkio indėlį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apie netrumpą jo teikiamų viešųjų prekių sąrašą trūkumu;

Bendrasis metodas

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės tradicinių Europos maisto produktų propagavimo strategija“, komunikatas turi būti pirmasis žingsnis siekiant didinti Europos gamybos produktų vertę tiek Europos, tiek kitų pasaulio šalių gyventojų akyse ir jų pelningumą;

2.  remia komunikate nustatytus keturis pagrindinius tikslus, visų pirma kurti didesnę maisto sektoriaus pridėtinę europinę vertę, patrauklesnę ir labiau užtikrinto poveikio politikos strategiją, paprastesnį valdymą ir didesnę skirtingų skatinimo priemonių sąveiką;

3.  mano, kad vidaus ir išorės rinkų skatinimo politikai turėtų būti skiriama tiek pat dėmesio, nes jos abi naudingos gamintojams ir vartotojams;

4.  pabrėžia, kad ES skatinimo politika ir toliau yra teisėta ir svarbi ES viduje, vietos ir regionų lygmenimis, ir augančiose pasaulinėse rinkose;

5.  tačiau mano, kad privalu aiškiau ir tinkamiau apibrėžti ES skatinimo politikos tikslus; pabrėžia, kad skatinimo veikla turėtų apimti visus Europos kokybės standartus atitinkančius žemės ūkio maisto produktus, nes tai padės didinti skatinimo veiklos veiksmingumą ir tinkamiau reaguoti į vartotojų poreikius; taip pat pabrėžia, kad parama žemės ūkiui, kuris padeda užtikrinti aprūpinimą maistu, tausų gamtos išteklių naudojimą ir kaimo vietovių dinamiškumą, skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas;

6.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad Europos vartotojai būtų informuojami apie rinkoje sutinkamų Europos žemės ūkio produktų ypatumus ir pridėtinę vertę, vidaus rinkoje reikalingas bendro pobūdžio ir ilgalaikis skatinimas;

7.  pabrėžia, kad išorės rinkoje reikia išlaikyti ir didinti Europos žemės ūkio produktams tenkančią rinkos dalį ir orientuotis į naujas besiformuojančias rinkas siekiant rasti naujas šių produktų realizavimo rinkas, užtikrinant didesnį skatinimo ir ES prekybos politikos suderinamumą;

8.  mano, kad siekiant padidinti politikos nuoseklumą ir skirtingų skatinimo priemonių sąveiką pirmiausia Komisija turi aiškiai apibrėžti ES skatinimo politikos tikslus ir nustatyti valstybėms narėms objektyvias gaires ir tai būtina siekiant užtikrinti didesnį programų atrankos nacionaliniu lygmeniu skaidrumą; nurodo, kad Sąjungos šios srities veikla turi papildyti tiek nacionalines, tiek privačiojo sektoriaus iniciatyvas;

9.  mano, kad atsižvelgiant į naujausius informavimo ir skatinimo politikos tikslus reikėtų gerokai padidinti tobulesnėms informavimo ir skatinimo priemonėms, ypač horizontaliajai skatinimui taikomai tvarkai, skirtą biudžetą; be to mano, kad šiai tvarkai bendrajame biudžete turėtų būti suteikta atskira išlaidų kategorija;

10.  pabrėžia, kad Europos ūkininkų sėkmė priklausys nuo jų gebėjimų didinti užimamą rinkos dalį ir sudaryti sąlygas itin konkurencingam maisto pramonės sektoriui išlaikyti pirmaujančią poziciją ES ekonomikoje ir prekyboje;

11.  pabrėžia, kad ES ir išorės rinkose reikia organizuoti visapusiškas vartotojų informavimo kampanijas, susijusias su produkcijos kokybės standartais ir sertifikavimo sistemomis;

12.  pabrėžia, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 horizontaliosiomis skatinimo priemonėmis reikėtų prisidėti prie vietos rinkų ir trumpųjų tiekimo grandinių plėtros, vidaus rinkos atgaivinimo ir Europos produktų rinkodaros išorės rinkose stiprinimo;

13.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti ketvirtą skatinimo priemonių rūšį – techninės pagalbos teikimą; mano, kad tai būtina norint veiksmingai įgyvendinti skatinimo politiką, ypač išorės lygmeniu;

14.  pripažįsta informavimo ir skatinimo priemonėms taikytinos vieno šūkio sistemos teikiamas galimybes;

15.  rekomenduoja išsaugoti bendrą informavimo ir skatinimo veiklos pobūdį;

Vietos, regionų, vidaus ir išorės rinkos

16.  pažymi, kad įgyvendinant ES informavimo ir skatinimo politiką reikėtų siekti trijų pagrindinių tikslų: siekiant atkurti ekonomiką ir socialiniu požiūriu gerinti kaimo gyvenimą, vietos ir regionų rinkose reikėtų pabrėžti produktų įvairovę ir šviežumą bei glaudžius gamintojų ir vartotojų ryšius; siekiant didinti gamybos mastą ir skatinti europinių produktų vartojimą, vidaus rinkoje reikėtų visapusiškai naudotis Europos erdvės be sienų, turinčios 500 mln. vartotojų, pranašumais; siekiant gauti iš žemės ūkio maisto produktų sektoriaus didesnės pridėtinės vertės, išorės rinkose reikėtų taikyti aukštus Europos gamybos modelio standartus;

17.  siūlo Komisijai vietos ir regionų rinkose plėtoti trumpąsias tiekimo grandines, taip ūkininkams ir kitiems kaimo vietovių gamintojams, taip pat ūkininkų ir (arba) ūkininkų ir kitų kaimo vietovių veikėjų asociacijoms suteikiant naujų galimybių, taip pat siūlo sukurti daug įvairių priemonių kaimo vietovių plėtrai skatinti; be to, mano, jog būtų tikslinga, kad Komisija parengtų vadovus, kurie padėtų ūkininkams daugiau ir tikslingiau investuoti į savo produktų kokybę ir ypatingą vertę; laikosi nuomonės, kad taip pat reikėtų skirti dėmesio investicijoms į sklaidą pasitelkiant žiniasklaidą (ypač internetą);

18.  siūlo Komisijai imtis aktyvesnių veiksmų vidaus rinkoje, siekiant palaikyti Europos gamintojų įdėtas pastangas įgyti reikalingų pajėgumų, kad patenkintų didesnius vartotojų poreikius, susijusius su kokybe, maisto higiena ir su žiniomis apie šviežių produktų kilmę ir apie tai, kada juos geriausia vartoti, tuo pat metu skatinant produktų ir maisto įvairovę ir suteikiant galimybę susipažinti su naujais produktais ar naujais tradicinių produktų pateikimo ar vartojimo būdais;

19.  todėl ragina išplėsti rinkoms arba tiksliniams produktams skirtas programas ir susijusias skatinimo priemones siekiant daugiausia dėmesio skirti konkretiems gamybos standartų ypatumams, visada pabrėžiant Europos gamybos modelį ir visų pirma Europos kokybės sistemas; taip pat mano, kad svarbu skatinti įgyvendinti daugiašales programas, apimančias įvairius produktus, kurie, viena vertus, programai suteikia tikrą europinį aspektą ir kuriems, kita vertus, reikia konkrečios Europos paramos; atsižvelgdamas į tai mano, kad pirmenybę reikėtų teikti gamybos programas, kuriose atsižvelgiama į rinkos sąlygas ir galimybes, įgyvendinančioms valstybėms ir kartu leisti Komisijai pritaikyti paramą nustatytai vietovei;

20.  primygtinai ragina užtikrinti, kad informavimo ir skatinimo priemonės būtų patrauklesnės profesinėms organizacijoms, pasitelkiant glaudesnį nuolatinės veiklos nacionaliniu ir sektorių lygmenimis vykdytojų bendradarbiavimą ir užtikrinant geresnį suderinamumą su politine veikla, ypač daug dėmesio skiriant laisvosios prekybos susitarimams;

21.  pabrėžia būtinybę užtikrinti didesnį programų lankstumą, kad įgyvendinimo etapu jas būtų galima pritaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų; todėl mano, kad taip pat reikėtų sumažinti būtiną išsamumo lygį, kurio reikalaujama pristatant programas;

22.  ragina tobuliau vertinti programas – naudotis griežta vertinimo sistema, pagrįsta konkrečiais rodikliais, pvz., užimamos rinkos dalies padidėjimu ir sukurtų darbo vietų skaičiumi; laikosi nuomonės, kad atrankos procesas turėtų būti trumpesnis ir kad reikėtų skirti dėmesio galimybei organizacijoms atlikti išankstinius mokėjimus;

23.  džiaugiasi, kad Komisija, įgyvendindama dabartinę žemės ūkio produktų propagavimo ir informavimo apie juos politiką, pasiekė gerų rezultatų, tačiau ragina ją supaprastinti ir patobulinti, pažymi, kad būtų itin svarbu mažinti administracinę naštą, visų pirma mažinant Komisijos reikalaujamų pateikti ataskaitų skaičių; mano, jog būtų pageidautina, kad Komisija parengtų paprastą ir išsamų vadovą, kuris padėtų galimiems paramos gavėjams laikytis su šia politika susijusių taisyklių ir procedūrų;

24.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad, kiek tai sietina su išorės rinkomis, gerai padėčiai rinkoje užtikrinti vien kokybiškų maisto produktų gamybos nepakanka, todėl labai svarbu investuoti į skatinimo programas; mano, kad šios programos turėtų būti įgyvendinamos atlikus rinkos tyrimus trečiosiose šalyse, kurios gali gauti bendrą finansavimą; mano, kad taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę remti trečiosiose šalyse, kurios buvo pripažintos galimomis naujomis rinkomis, įgyvendintinus bandomuosius projektus;

25.  ragina imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama stiprinti Europos asociacijų ir įmonių plėtrą, ir ragina jas dalyvauti pasauliniuose forumuose, konkuruojant dėl kokybės ir teikiant pirmenybę specializacijai bei įvairovei, o norint pasiekti šį tikslą ūkininkams ir kooperatyvams reikės teikti pagalbą jiems įgyvendinant savo strategijas, taip pat eksporto pajėgumų, įskaitant gamintojams teikiamą techninę pagalbą;

26.  ragina užtikrinti, kad būtų galima skatinti kokybės kategorijoms nepriskiriamų produktų kilmę, pabrėžiant jų savybes ir ypatumus;

27.  mano, kad ES įgyvendinant Europos produktų propagavimo ir informavimo apie juos politiką šiems produktams turėtų būti suteiktas konkretus ženklas, kuris padėtų juos atpažinti ES ir už jos ribų;

28.  ragina Komisiją geriau informuoti vartotojus apie tai, kad Europos žemės ūkio kokybės, saugos, gyvūnų gerovės, aplinkos tvarumo ir kt. standartai yra griežčiausi pasaulyje, o tai daro įtaką galutinei produkto kainai; mano, kad siekiant išvengti suklastotų produktų įsigijimo pavojaus ir sudaryti sąlygas vartotojams nuspręsti, ką jie nori įsigyti, reikėtų teikti vartotojams skaidrią informaciją apie tai, kaip galima atpažinti Europos produktus ir jų savybes;

Kilmė ir kokybė

29.  mano, kad kokybiški produktai yra tie, kurie yra susiję su konkrečiais gamybos metodais, geografine kilme, tradicijomis ar kultūrinėmis aplinkybėmis, ir pažymi, kad jau sukurtos priemonės jiems apsaugoti – pasitelkiant saugomas kilmės vietos nuorodas (SKVN), saugomas geografines nuorodas (SGN), ekologiškų produktų ženklinimo ir garantuotų tradicinių gaminių (GTG) sistemas; ragina į naują „vietos ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo“ programą įtraukti kokybiškus vietos produktus, numatytus vartoti regione, kuriame jie yra gaminami;

30.  mano, kad europinės kilmės paminėjimas turėtų būti pagrindinis visos propagavimo ir informavimo veiklos identifikatorius, tiek vidaus rinkoje tiek trečiosiose šalyse. Papildomai nurodyti nacionalinę kilmę trečiosiose šalyse galima tais atvejais, jei tai būtų stiprus indikatorius ir padėtų pabrėžti maisto produktų pasiūlos įvairovę;

31.  pabrėžia, kad privačių prekės ženklų požiūriu būtina surasti pusiausvyrą tarp bendrojo pobūdžio skatinimo ir prekės ženklo, kuri padėtų pasiekti didesnį reklamos kampanijų veiksmingumą trečiosiose šalyse; pritaria Komisijos požiūriui, kad prekės ženklai suteikia pranašumo vykdant tokios rūšies veiklą, kurioje logiška bendrojo pobūdžio skatinimą sieti su ekonomikos dalyviais, propaguojant produktus ir prekės ženklus tokiu būdu, kuriuo daromas didesnis poveikis importuotojams ir galiausiai vartotojams; Kita vertus, privačių prekės ženklų įtraukimu į skatinimo veiklą labiau suinteresuotos dalyvaujančios įmonės, ir pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, kad galiausiai šios įmonės kartu finansuoja šias priemones;

32.  pabrėžia, kad, kiek tai sietina su ūkininkų organizuotumu, kokybės programomis ūkininkams sudaromos sąlygos taikyti tiekimo valdymo ir kainų stabilizavimo priemones, tokiu būdu didinant jų galimybės ūkininkaujant užsitikrinti deramas gyvenimo sąlygas, todėl šiomis programomis sudaromos geriausios galimybės didinti Europos pridėtinę vertę atsižvelgiant į Komisijos prioritetus;

33.  mano, kad būtina užtikrinti veiksmingesnę produktų, kuriems ES prekybos partnerių atžvilgiu taikomi kokybės standartai, apsaugą; ragina į dvišalius ir regionų prekybos susitarimus bei Pasaulio prekybos organizacijos lygmeniu visapusiškai įtraukti geografinių nuorodų ir geresnės jų apsaugos aspektus;

34.  pabrėžia, kad siekiant didinti ES įsitraukimą finansiniu požiūriu reikia iš dalies pakeisti produktų, kuriems taikomi kokybės standartai, skatinimo finansavimo sistemos nuostatas;

35.  pažymi, kad įsigaliojus reikalavimui dėl patvirtintos informacijos apie tam tikrų maiste randamų medžiagų ir didesnio sveikumo santykį bus užtikrintas didesnis skaidrumas skatinant produktus dėl su sveikumu susijusių priežasčių;

36.  džiaugiasi, kad didėja ekologiškų produktų poreikis, ir ragina aktyviau skatinti jų gamybą ir propagavimą;

37.  pabrėžia, kad reikia skatinti kalnų ir salų vietovėse vietos lygmeniu gaminamus produktus ir didinti šiam tikslui pasiekti skiriamą ES finansavimą;

38.  ragina Komisiją vykdant išorės skatinimo veiklą daugiau dėmesio skirti ES žemės ūkio įsipareigojimui taikyti tvaresnius ūkininkavimo metodus ir siekti įvairovės bei kokybės, labiau pabrėžti dėl šios veiklos patiriamas išlaidas, taip pat plėtoti ES skatinimo programas ir logotipus bei didinti informuotumą apie juos;

39.  remia techninės paramos būtent mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikimo plėtrą siekiant padėti joms plėtoti savo rinkodaros strategijas ir analizuoti jų tikslines rinkas;

40.  siūlo sukurti interneto platformą, kurioje būtų keičiamasi potencialiais projektais ir geriausia patirtimi siekiant plėtoti europiniu požiūriu grindžiamas skatinimo kampanijas;

41.  pabrėžia, kad bendros žemės ūkio politikos reforma siekiama gerinti gamybos organizavimą, žemės ūkio produktų tvarumą bei kokybę; mano, kad siekiant skatinti Europos ekonomikos augimą ir užimtumą, įgyvendinant skatinimo politiką turėtų būti galima išnaudoti visas maisto pramonės sektoriaus teikiamas galimybes;

42.  primygtinai ragina Komisiją prireikus savo būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Europos maisto produktų skatinimo parengti skirtingas vidaus ir išorės rinkoms, taip pat tarptautinėms programoms ar programoms krizės atveju, skirtas valdymo priemones;

43.  mano, kad reikia sukurti Europos informavimo ir skatinimo strategiją, kuri būtų tikslingiau orientuota į rinkas ir pagal kurią daugiau dėmesio būtų skiriama produktams ar pranešimams, atsižvelgiant į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir pelningiausias rinkas, kad būtų išvengta finansavimo išskaidymo;

Mokyklų aprūpinimo vaisiais ir pienu programos

44.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą kovojant su besitęsiančia ekonomikos krize didinti ES bendro finansavimo, skirto mokyklų aprūpinimo vaisiais programai, normas;

45.  prašo Komisijos imtis veiksmų paskatinti visas valstybes nares daugiau dėmesio skirti auklėjamojo pobūdžio mokyklų aprūpinimo vaisiais ir pienu nacionalinėms programoms ir mokyklų aprūpinimo vaisiais ir pienu programas visiškai integruoti į žemės ūkio rėmimo antrąjį ramstį;

Informavimo apie rūšinius vynus kampanijų veiksmai

46.  ragina Europos Komisiją įvertinti informavimo apie atsakingą Europos rūšinių vynų vartojimą kampanijų, skirtų suaugusiesiems, įgyvendinimą ES rinkoje. Šiomis kampanijomis turėtų būti pabrėžiamas ne tik saikingas šių vynų vartojimas, bet ir kultūrinės ištakos, kokybinės ypatybės ir konkrečios Europos vynų charakteristikos;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 22. (2) OL L 3, 2008 1 5, p. 1. (3) OL L 147, 2008 6 6, p. 3. (4) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. (5) http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/promotion/fulltext_en.pdf (6) OL C 43, 2012 2 15, p. 59.