Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2004(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0305/2012

Pateikti tekstai :

A7-0305/2012

Debatai :

PV 19/11/2012 - 26
CRE 19/11/2012 - 26

Balsavimas :

PV 20/11/2012 - 6.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0429

Priimti tekstai
PDF 298kWORD 79k
Antradienis, 2012 m. lapkričio 20 d. - Strasbūras
Socialinio verslo iniciatyva
P7_TA(2012)0429A7-0305/2012

2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (2012/2004(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus nuomonės projektą Nr. INT/606 dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 8 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo (FE) statuto (COM(2012)0035),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011)0896),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011)0862),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos socialinio fondo (ESF), kuriuo panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (COM(2011)0607),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į paskelbtą Jungtinių Tautų vystymo programą ir 2008 m. EMES Europos mokslinių tyrimų tinklo dokumentą „Socialinė įmonė. Naujas skurdo mažinimo ir užimtumo skatinimo modelis“(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tiriamąją nuomonę dėl socialinio verslumo ir socialinių įmonių (IN/589),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto darbuotojų dalyvavimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0305/2012),

A.  kadangi socialinės įmonės, kuriose ES dirba daugiau kaip 11 mln. žmonių, t. y. 6 proc. visos darbo jėgos Sąjungoje, ir sudaro 10 proc. visų ES įmonių, t. y. 2 mln. įmonių, yra labai svarbi Europos socialinio modelio dalis ir strategijos „Europa 2020“ dalis;

B.  kadangi dėl skirtingų istorinių aplinkybių visų rūšių įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos įmones ir socialinį verslą, reglamentavimo teisinės sistemos valstybėse narėse labai skiriasi;

C.  kadangi socialinės ekonomikos įmonės nėra pripažįstamos pagal ES lygmeniu nustatytą teisinę sistemą, o pripažįstamos tik nacionaliniu lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse;

D.  kadangi dabartinės socialinės, ekonominės ir finansų krizės padariniai, taip pat demografiniai pokyčiai, kaip antai senėjanti visuomenė, labai apsunkina socialinės apsaugos sistemų, įskaitant įstatymų nustatytas ir savanoriškas socialinio draudimo sistemas, veikimą, taigi siekiant užtikrinti tinkamą ir deramą socialinę apsaugą reikėtų skatinti naujoviškas socialinės paramos sistemas;

E.  kadangi Bendrosios rinkos aktas ir strategija „Europa 2020“, kuriais siekiama užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei kovoti su skurdu, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios iniciatyvos, o socialinis verslas, turintis inovacijų potencialą ir tinkamu būdu tenkinantis socialinius poreikius, gali reikšmingai prisidėti šiose srityse;

F.  kadangi Europos Komisija pripažįsta, kad socialinės ekonomikos dalyviai ir socialinės įmonės yra svarbios ekonomikos augimo ir socialinių inovacijų varomosios jėgos, turinčios potencialą kurti tvarias darbo vietas ir skatinti pažeidžiamoms grupėms priskiriamų asmenų įtraukimą į darbo rinką;

G.  kadangi reikėtų palankiai įvertinti Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos socialinio verslumo fondo reglamento ir Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos;

H.  kadangi socialinės įmonės gali padėti teikti socialines paslaugas, kurios yra gerovės valstybės dalis, ir tokiu būdu prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų;

I.  kadangi socialinės ekonomikos įmonėms dažnai sudėtinga gauti finansavimą ir plėsti veiklą, joms reikia specialiai pritaikytos paramos, kaip antai socialinės bankininkystės, rizikos pasidalijimo finansinių priemonių, filantropinių fondų ir (arba) mikrokreditų, visų pirma labai mažoms įmonėms ir MVĮ; kadangi šiomis aplinkybėmis ES struktūriniai fondai ir programos atlieka labai svarbų vaidmenį palengvinant socialinėms įmonėms finansavimo galimybes, taip pat įmonėms, kurių investavimo intensyvumas aukštas;

J.  kadangi dauguma socialinių įmonių skatina politikos reformas, skatindamos gerą valdymą, ypač įtraukdamos darbuotojus, vartotojus ir suinteresuotas šalis, remia tarpusavio mokymą ir socialines inovacijas ir tokiu būdu tenkina didėjančius piliečių poreikius, susijusius su etišku, socialiniu ir aplinkai nekenkiančiu įmonių elgesiu;

K.  kadangi socialinės įmonės dėl jų veiklos pobūdžio ir veikimo būdo padeda kurti solidaresnę, demokratiškesnę ir aktyvesnę visuomenę, kuri dažnai siūlo – ir turėtų siūlyti palankias darbo sąlygas, vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, remti lygias vyrų ir moterų galimybes, kartu suteikiant asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo galimybę;

L.  kadangi buvo pažymėtas Komisijos pasiūlymas į rezervuotas sutartis įtraukti naują asmenų kategoriją – nepalankioje padėtyje esančius asmenis;

Įvadas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatus „Socialinio verslo iniciatyva“ ir „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ su rekomendacijomis nacionalinėms vyriausybėms socialinių įmonių veiklos bendrų sąlygų gerinimo klausimais, dėl kurių galėtų atsirasti naujų galimybių ir darbo vietų, be kita ko, sparčiai augančiame sveikatos ir socialinės priežiūros (vadinamajame baltajame) ir aplinkos (vadinamajame žaliajame) sektoriuose, – dviejose srityse, kuriomis socialiniam verslui ir ekonomikai plačiąja prasme suteikiama naujų galimybių;

2.  pabrėžia, kad socialinė ekonomika yra ekologinės ir socialinės rinkos ekonomikos, taip pat Europos bendrosios rinkos dalis, ir pabrėžia, kad Europos bendroji rinka yra itin atspari krizėms ir turi tvirtą verslo modelį; pažymi, kad socialinės įmonės, dažnai siekia patenkinti socialinius ir žmogiškuosius poreikius, kurių netenkina arba netinkamai tenkina rinkos subjektai ar valstybė; pabrėžia, kad socialinės ekonomikos kuriamos darbo vietos dažnai apsiriboja vietos lygmeniu;

3.  teigia, kad socialinė įmonė – įmonė, kuri nepriklausomai nuo jos teisinės formos

  a) pagal savo įstatus ar bet kokį kitą įstatymu nustatytą įmonės steigimo dokumentą siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, kai įmonė:
   teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems, atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims, ir (arba)
   gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo;
   b) reinvestuoja savo pelną pagrindiniams tikslams siekti ir yra nustačiusi iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas tomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kai pelnas paskirstomas akcininkams ir savininkams, siekiant užtikrinti, kad joks pelno paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinių tikslų; ir
   c) valdoma versliai, atskaitingai ir skaidriai, visų pirma įtraukiant į valdymą darbuotojus, klientus ir (arba) suinteresuotuosius subjektus, kuriems daro poveikį jos verslo veikla;

Įvairių rūšių įmonėms rekomenduotini veiksmai

4.  pabrėžia, kad savanoriška veikla skirtinguose socialinės ekonomikos sektoriuose, įskaitant vykdoma savo karjerą pradedančio jaunimo, pasitelkiančio savo entuziazmą ir naujus įgūdžius, ir pagyvenusių asmenų, turinčių didelę patirtį ir išlavintus įgūdžius, yra labai svarbus indėlis į ekonomikos augimą, solidarumą ir socialinę sanglaudą, o daugeliui žmonių ji suteikia gyvenimo prasmę; todėl prašo tai pripažinti vietos, valstybių narių ir Europos lygmenimis ir skirti atitinkamą finansinę ir struktūrinę paramą savanoriškai veiklai;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad socialinės įmonės neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl kitų tipų įmonių, kurios išsirenka pelningiausias socialinės ekonomikos sritis; pabrėžia, kad pelningos dažniausiai miestų sritis, o kitos mažiau pelningos – dažniausiai kaimo sritys, kur dėl logistikos trukdžių patiriama didesnių sąnaudų, jose teikiama mažiau paslaugų ir jų kokybė prastesnė; Pabrėžia, kad vartotojai turėtų turėti laisvą pasirinkimą tarp daugelio teikėjų;

6.  pabrėžia strategijos ir priemonių, skatinančių socialinį verslumą ir novatoriškas socialines įmones, visų pirma susijusių su jaunimu ir nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis, svarbą siekiant užtikrinti geresnes ir palankesnes sąlygas verslininkams –tiek moterims, tiek vyrams – dalyvauti ES ir valstybių narių programose ir gauti finansavimą; prašo, kad toliau teikti tinkamą paramą programai „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kad ji būtų patrauklesnė ir matomesnė, taip pat socialinėje ekonomikoje; vis dėlto, primena, kad savarankišką darbą turi lydėti atitinkamas konsultavimas;

7.  atkreipia dėmesį į socialinės ekonomikos įvairovę; pabrėžia, kad bet kokių naujų teisės sistemų plėtra ES lygmeniu įmonėms turėtų būti savanoriška, prieš tai turi būti atliktas poveikio vertinimas siekiant atsižvelgti į įvairius valstybių narių turimus socialinio verslo modelius; pabrėžia, kad bet kokios priemonės turėtų parodyti ES pridėtinę vertę;

8.  palaiko ES lygmeniu įgyvendintinas iniciatyvas įvairiose narėse valstybėse išplėsti ir sustiprinti jau išplėtotą asociacijų sektorių; ragina parengti Europos asociacijų statutą, kuriuo būtų papildyti esami valstybių narių lygmens teisiniai statutai;

9.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą supaprastinti Europos kooperatinės bendrovės statuto reglamentą;

10.  palankiai vertina Komisijos savitarpio pagalbos įmonių padėties Europoje tyrimą, kurį atliekant prisidėjo šio sektoriaus įmonės; pabrėžia, kad pagal Europos statutą savitarpio pagalbos įmonės turėtų būti laikomos atskiromis ir svarbiomis Europos ekonomikos ir visuomenės veikėjomis; pabrėžia Europos statuto, kuris savitarpio pagalbos įmonėms sudarytų palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai vykdyti, naudingumą; ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo taikyti savitarpio pagalbos įmonių nacionalinio statuto, pradėti jį taikyti;

11.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos fondo statuto;

12.  primena, kad komunikate COM(2004)0018 Komisija įsipareigojo imtis dvylikos veiksmų siekiant remti kooperatyvų plėtrą ir apgailestauja, kad iki šiol buvo pasiekta tik nedidelė pažanga; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą pagal 2004 m. iniciatyvą dėl tolesnių priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos kooperatyvų, savitarpio pagalbos įmonių, asociacijų ir fondų veiklai, ir tokiu būdu paremti socialinės ekonomikos raidą apskritai;

13.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas persvarstytas ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su socialinių ir vietos paslaugų teikimu, rinkinys, kartu skatinant Komisiją toliau aiškinti šias taisykles, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos, visų pirma susijusios su socialinėmis įmonėmis, geriau jas suprastų ir taikytų;

Socialinius tikslus įgyvendinančios ar socialinį poveikį darančios įmonės

14.  pabrėžia, kad socialinės įmonės yra svarbios visuotinės svarbos socialinių paslaugų teikėjos (VSSP); pažymi, kad tokios įmonės dažnai atsiranda iš arba yra glaudžiai susijusios su pilietinės visuomenės organizacijomis, savanoriškomis organizacijomis ir (arba) gerovės asociacijomis ir teikia į žmogaus poreikius orientuotas paslaugas, įsteigtos siekiant tenkinti gyvybiškai svarbius žmogaus poreikius, visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančių vartotojų poreikius; pažymi, kad socialinės įmonės dažnai atsiduria tarp tradicinio privataus ir viešojo sektorių, teikiančių viešąsias paslaugas, t. y. viešųjų pirkimų sistemoje;

15.  paaiškina, kad reikėtų skirti įmonių socialinės atsakomybės ir socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių sąvokas, nors kai kurios pelno siekiančios įmonės, vykdančios nemažai su įmonių socialine atsakomybe siejamos veiklos, gali būti glaudžiai tarpusavyje susijusios su socialiniu verslu;

Finansinės perspektyvos. Teisinės ir mokestinės aplinkos gerinimas

16.  mano, kad 2014–2020 m. ES socialinių pokyčių ir inovacijų programa ir jos mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis gali būti labai svarbios siekiant sudaryti labai mažoms įmonėms palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus, tačiau reikia atsižvelgti į įvairius socialinių įmonių finansinius poreikius;

17.  mano, kad skirtingos finansinės priemonės, kaip antai Europos socialinio verslumo fondai, Europos rizikos kapitalo fondai ir Europos verslo angelų fondai (angl. European Angels Funds), yra labai reikalingi siekiant sudaryti socialinėms įmonėms palankesnes sąlygas pasinaudoti finansų rinkomis;

18.  pabrėžia, kad reikia remti socialines įmones joms skiriant pakankamai finansinių lėšų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir pažymi atitinkamus fondus pagal 2014–2020 m. Daugiametę finansinę programą (pavyzdžiui, Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programa, Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, taip pat programa „Horizontas 2020“); prašo, kad būtų remiamos socialinės įmonės, visų pirma tos, kurios skatina kokybišką užimtumą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi ir investavimą į švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

19.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti Europos Sąjungos fondų finansavimo gavimo sąlygas, atitinkamai suteikiant daugiau lankstumo valstybių narių lygmeniu, ir kad reikia suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą, pateikti aiškesnę informaciją apie jas, taip pat, kad reikėtų supaprastinti organizacinius, administracinius ir apskaitos reikalavimus;

20.  pažymi, kad prieš sukuriant naujas finansinės paramos formas bus išnagrinėtos esamos priemonės siekiant patikrinti jų veiksmingumą, todėl mano, kad būtina priimti priemones, kurios leistų vertinti ir lyginti investicijų socialinę naudą, siekiant skatinti skaidresnės investicijų rinkos vystymą;

21.  mano, kad būtina sudaryti tokias sąlygas, kuriomis socialinės įmonės galėtų tapti finansiškai nepriklausomos ir įsitraukti į komercinę veiklą;

22.  mano, kad siekiant ir toliau skirti daug dėmesio socialiniam verslui ir socialinėms įmonėms reikia taikyti atskaitingo valdymo procesus, kuriuos papildytų tinkami finansavimo stebėjimo ir skaidrumo užtikrinimo mechanizmai;

Įvertinimas, parama ir skatinimas

23.  ragina Komisiją inicijuoti ir, bendradarbiaujant su socialinėmis įmonėmis, atlikti įvairių teisinių socialinių įmonių reglamentavimo sistemų ES ir jų veiklos sąlygų, įskaitant jų skaičių, veiklos sritis, sertifikavimo ir ženklinimo sistemas, valstybėse narėse ir regionuose palyginamąjį tyrimą;

24.  pabrėžia, kad yra labai įvairių socialinių įmonių (formos, dydžio, veiklos, ekonomikos ir bendradarbiavimo požiūriu); pažymi, kad kai kurios socialinės įmonės savo veiklos srityje užima pirmaujančią padėtį plėtros požiūriu ir turi pakankamai pajėgumų savo vystymuisi užtikrinti, tačiau yra tokių, kurioms trūksta praktinės patirties įmonių steigimo, jų vystymo ir valdymo srityje;

25.  laikosi nuomonės, kad siekiant padidinti socialinių įmonių konkurencingumą visoje ES, reikia skatinti kurti socialinių inovacijų grupes, kurių pridėtinė vertė neapsiribotų vien tik vietos mastu; taip pat mano, kad jeigu socialinės įmonės būtų deramai skatinamos, galėtų užimti svarbią vietą kuriant darbo vietas iš darbo rinkos pasitraukusiems vyresniems nei 50 metų amžiaus darbuotojams;

26.  pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti daugiakalbę, prieinamą ir į vartotojus orientuotą socialinėms įmonėms skirtą interneto programą, kurioje, inter alia, būtų sudarytos sąlygos pasimokyti iš kitų šios srities įmonių patirties, keistis išbandytais modeliais, plėtoti partnerystes, paprasčiau dalytis informacija apie galimybes gauti finansavimą bei mokymo galimybes ir kuri veiktų kaip tarpvalstybinio bendradarbiavimo tinklas; ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į socialinį verslą pagal Atvirą koordinavimo metodą;

27.  pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti socialinio verslo ekspertų grupę (GECES), kuri stebėtų ir įvertintų įgyvendinant jos Komunikate COM(2011)0682 numatytas priemones padarytą pažangą;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę ir naudingumą plėtoti socialinėms įmonėms skirtinas vadinamąsias socialines etiketes, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir socialiniu požiūriu naujoviškuose pirkimuose nepažeidžiant konkurencijos taisyklių; siūlo, kad tokias etiketes naudojančios įmonės būtų reguliariai stebimos dėl etiketėse išdėstytų nuostatų laikymosi;

29.  ragina, kad perkant paslaugas ES viešųjų pirkimų taisyklės būtų grindžiamos „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“, o ne „mažiausios kainos“ principu;

30.  prašo Komisijos pagerinti socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos suvokimą ir žinias apie jas bei jų matomumą, skatinant akademinius tyrimus, be kita ko, aštuntojoje bendrojoje programoje („Horizontas“) ir pradėti teikti metines veiklos ataskaitas apie socialines įmones ir jų socialinės veiklos rezultatus, ragina valstybes nares atsiliepti į Komisijos kvietimą teikti pasiūlymus dėl patikimų statistikos duomenų apie socialines įmones rengimą nacionaliniuose statistikos tarnybose;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti socialines įmones į užimtumo ir socialinės įtrauktiems veiksmų planus, pritaria „Europos socialinio verslumo apdovanojimo“ steigimui, kuriuo pripažįstamas jo socialinis poveikis;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad socialinėms įmonėms reikia daugiau paramos ir pripažinimo, tai padėtų pasiekti informavimo kampanijos, paryškindamos jų naudingumą ne vien tik ekonomine prasme, ir ragina surengti plataus masto informavimo kampaniją, kurią remtų Europos Komisija, valstybės narės ir socialiniai partneriai, šiuo tikslu įdiegiant daugiakalbę prieinamą interneto svetainę, kurioje būtų greitai teikiama lengvai suprantama informacija apie socialinius produktus ir paslaugas piliečiams;

33.  ragina valstybes nares apsvarstyti, ar būtų naudinga įtraukti socialinių įmonių, socialinio verslumo ir socialinės atsakomybės principus į mokyklų, universitetų ir kitų mokymo įstaigų mokymo programas ir mokymosi visą gyvenimą programas siekiant ugdyti socialinius ir pilietinius gebėjimus bei remti įdarbinimą socialinėse įmonėse; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinių verslininkų tradicinį mokymą ir mokymą internetu, skatinti glaudesnį socialinių įmonių, komercinių bendrovių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą siekiant didinti sąmoningumą ir gerinti socialinių įmonių suvokimą, taip pat kovoti su galbūt susiformavusiais stereotipais;

34.  mano, kad įdiegus bendrą Europos duomenų skelbimo sistemą bus teikiama aiškesnė ir veiksmingesnė informacija apie investicijas į socialines įmones;

35.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą ištirti ir apsvarstyti galimybę socialinėms įmonėms naudoti nenaudojamus patentus siekiant palengvinti jų plėtrą ir tikisi, kad artimiausiu metu bus numatyti konkretūs veiksmai;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) http://www.emes.net/fileadmin/emes/PDF_files/News/2008/11.08_EMES_UNDP_publication.pdf.
(2) OL C 76E, 2010 3 25, p. 16.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 187
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0071.

Teisinė informacija - Privatumo politika