Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. euro zonos valstybių arba vyriausybių vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7-0339/2012),

A.  kadangi nuo Romos sutarties pasirašymo Europos Sąjungoje padaryta didžiulė pažanga siekiant politinės, ekonominės, fiskalinės ir piniginės integracijos;

B.  kadangi Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) yra ne tikslas, o priemonė Sąjungos ir valstybių narių tikslams pasiekti, ypač siekiant subalansuoto ir tvaraus augimo bei aukšto užimtumo lygio; kadangi socialinė įtrauktis ir solidarumas yra Europos socialinio modelio ir visos Europos integracijos pagrindas ir jų negalima neįtraukti į būsimas Sąjungos reformas;

C.  kadangi globalizuotoje informacinėje visuomenėje aiškiau, nei bet kada anksčiau reikia glaudesnės Europos integracijos, pagrįstos demokratiniu teisėtumu, atskaitomybe, skaidrumu ir piliečių pritarimu;

D.  kadangi glaudesnė Europos integracija turėtų užtikrinti didesnį parlamentų dalyvavimą tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis;

E.  kadangi Sąjunga atsidūrė kryžkelėje ir būtina pasirinkti aiškią kryptį – arba sujungti turimas Sąjungos jėgas ir pasirūpinti, kad ateityje globalizuotame pasaulyje išliktų stipri ir vertybėmis bei solidarumu pagrįsta Sąjunga, arba atsitraukti ir leisti pasyviai prisitaikyti prie globalizacijos;

F.  kadangi dėl ekonomikos, finansų ir bankų krizės ir dabartinio ekonominio nuosmukio susidarė didelės nacionalinio lygmens valstybės ir privačiojo sektoriaus skolos ir keliose valstybėse narėse kilo finansavimo problemų, o tai kartu su visuotiniu makroekonominiu disbalansu, sparčiai, tiesiogiai ir neigiamai paveikė socialinį ir ekonominį euro zonos ir visos Sąjungos vystymąsi;

G.  kadangi nuo 2008 m. iki 2012 m. vidurio 27 ES valstybėse narėse nedarbas išaugo nuo 7 % iki 10,4 %, t. y. bedarbių padaugėjo 25 milijonais , ir daugiau nei kas penktas jaunuolis neturi darbo (22 %), o jaunimo nedarbo lygis kai kuriose valstybėse narėse viršija 50 % ;

H.  kadangi darbo vietų kūrimas, kokybiškas užimtumas ir tinkamas darbas labai svarbu siekiant įveikti dabartinę krizę;

I.  kadangi keletas valstybių narių šiuo metu yra labai sunkioje ekonominėje ir finansinėje padėtyje ir ją dar apsunkina nuolatinė įtampa valstybių obligacijų rinkose, kurią atspindi aukštos skolinimosi palūkanų normos kai kuriose valstybėse narėse, taip pat labai mažos arba neigiamos skolinimosi palūkanų normos kitose šalyse ir didelis finansinis ir ekonominis nestabilumas;

J.  kadangi įvairiomis kryptimis besiplėtojančio konkurencingumo ir menkų ekonomikos augimo galimybių, didelio nedarbo turint didelį deficitą ir didelę valstybės bei privačiojo sektoriaus skolą derinys ne tik kenkia kai kurioms valstybėms narėms, bet ir visą euro zoną daro pažeidžiamą;

K.  kadangi iš pastarųjų įvykių aiškiai matyti, kad euro zonoje vis dar nėra tinkamų priemonių, kuriomis būtų galima įveikti krizę ar tinkamai reaguoti į regioninius ir pasaulinio masto ekonominius euro zonos sukrėtimus;

L.  kadangi stipri euro, kaip antros pagal svarbą tarptautinės atsargų valiutos, įtaka tiek euro zonoje, tiek pasaulio mastu reikalauja stipraus Europos atsako ir koordinuotų Europos veiksmų, kad ekonomika vėl augtų ir būtų stabili;

M.  kadangi pastarąjį dešimtmetį euras Sąjungos piliečiams davė daug naudos, pvz., užtikrino kainų stabilumą, , panaikino valiutos konvertavimo išlaidas euro zonoje, užtikrino apsaugą nuo nominalaus konkurencinio valiutų devalvavimo, mažesnes palūkanų normas, skatino finansų rinkų integraciją ir palengvino tarpvalstybinį kapitalo judėjimą;

N.  kadangi Sąjungos bendroji valiuta neturėtų tapti visam Europos Sąjungos projektui grėsmę keliančiu susiskaidymo simboliu, o turėtų likti tokiu visos Sąjungos simboliu ir valiuta, kurią naudojant būtų galima ryžtingai veikti ir priimti plataus užmojo sprendimus dėl bendros sėkmingos ateities;

O.  kadangi pereinant prie tikros EPS reikėtų gerbti valstybių narių, kurios nusprendė neįsivesti euro, kad pasiliktų savo atitinkamą nacionalinę valiutą, pasirinkimą;

P.  kadangi narystė euro zonoje lemia didelę ekonominę ir finansinę atitinkamų valstybių narių tarpusavio priklausomybę, todėl būtinas daug glaudesnis finansinės, fiskalinės, socialinės ir ekonominės politikos klausimų koordinavimas ir valstybės narės turi Sąjungai perleisti įgaliojimus, susijusius su griežtesnėmis priežiūros priemonėmis ir veiksmingu vykdymo užtikrinimu, kadangi tokia didesnė valstybių narių, kurių valiuta yra euras, integracija, kuri galėtų būti papildyta kitomis norinčiomis dalyvauti valstybėmis narėmis, vis dėlto turi būti sukurta pagal „dviejų greičių, tačiau vienos Europos“ sistemą, siekiant išvengti politinių žingsnių, kurie galiausiai lemtų dviejų skirtingų Europų sukūrimą;

Q.  kadangi iš naujausių Eurobarometro tyrimų matyti, kad dėl tebesitęsiančios krizės smarkiai sumažėjo pasitikėjimas politinėmis institucijomis tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu ir stipriai sumenko teigiamas Sąjungos įvaizdis visuomenės akyse; kadangi, nepaisant to, Sąjunga tebėra veikėjas, kuris, Sąjungos piliečių nuomone, veiksmingiausiai kovoja su ekonomikos krize;

R.  kadangi Sąjungos ir nacionalinės politikos formuotojai turėtų nuolat aiškinti savo piliečiams, kokia Europos integracijos nauda ir bendrosios valiutos reikšmė ir iššūkiai, įskaitant su euro zonos iširimu susijusias išlaidas ir riziką;

S.  kadangi 17 valstybių narių jau įsivedė Sąjungos bendrąją valiutą, o dauguma kitų prisijungs prie euro zonos, kai bus tam pasirengusios;

T.  kadangi bet kokios abejonės dėl EPS ateities apskritai, įskaitant narystės euro zonoje negrįžtamumą, ir ypač dėl Sąjungos bendrosios valiutos ateities yra nepagrįstos, nes stipri Sąjunga yra visų piliečių interesas;

U.  kadangi pagrindinė užduotis siekiant įtikinti Europos piliečius ir įmones vėl pradėti investuoti į ekonomiką ir sukurti tokias sąlygas, kad finansų įstaigos vėl plačiai, bet patikimai teiktų paskolas realiosios ekonomikos subjektams, yra atkurti pasitikėjimą;

V.  kadangi atsakas į euro krizę sudėtingas ir tam būtina nuolat dėti daugialypes pastangas visais institucijų ir politikos lygmenimis;

W.  kadangi Sąjungos institucijos ir visų valstybių narių, ypač euro zonos, valstybių narių ir vyriausybių vadovai atlieka svarbų vaidmenį kuriant fiskalinę sąjungą tokiu būdu, kad visi euro zonos krizių valdymo mechanizmai, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas (ESM), būtų įtraukti į institucinę sistemą, kurioje Europos Parlamentas visapusiškai dalyvautų kaip vienas iš įstatymų leidėjų; kadangi dabartinė tarpvyriausybinė struktūra rodo didelį demokratinio teisėtumo trūkumą; kadangi bendrąją valiutą galima stabilizuoti tik tuo atveju, jei valstybės narės pasirengusios perkelti fiskalinės politikos kompetencijas į Sąjungos lygmenį;

X.  kadangi, siekiant atkurti pasitikėjimą, taip pat būtina, kad tie valstybių ir vyriausybių vadovai bei jų ministrai savo valstybėse narėse apgintų ir paaiškintų politinius sprendimus, dėl kurių susitarta Sąjungos lygmeniu; kadangi, nesąžiningai primetant Sąjungai nepopuliarius sprendimus, kai kuriais atvejais žaidžiamas itin pavojingas suvokimo žaidimas, dėl kurio rizikuojama sugriauti Sąjungą iš apačios, sumenkinti solidarumą ir galiausiai pakenkti valstybių vadovų patikimumui ir galbūt visam Europos Sąjungos projektui;

Y.  kadangi šiuo metu Sąjunga yra pažeidžiama socialiniu požiūriu; kadangi keliose valstybėse narėse mėginama vykdyti itin sudėtingas struktūrines reformas ir konsolidavimo programas; kadangi galiausiai politinė sąjunga yra atsakymas, kaip įveikti tokį sunkų laikotarpį, skatinti solidarumą ir toliau vykdyti Europos projektą;

Z.  kadangi 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai patvirtino, kad ES ir euro zonos valstybių vadovai pasiryžę imtis priemonių Europos finansinės padėties stabilumui, konkurencingumui ir gerovei užtikrinti ir taip padidinti piliečių gerovę;

AA.  kadangi didėjantis atotrūkis tarp pagrindinių ir periferinių Sąjungos šalių neturėtų tapti įprastu reiškiniu; kadangi būtina sukurti nuolatinę sistemą, pagal kurią sunkumų turinčios valstybės narės galėtų pasikliauti solidarumu grindžiama kitų valstybių narių parama; kadangi pageidaujančios solidarumo valstybės narės turėtų privalėti prisiimti atsakomybę už visų įsipareigojimų biudžeto srityje, taip pat konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų bei įsipareigojimų pagal Europos semestrą, įskaitant susijusius su Stabilumo ir augimo paktu (SAP), paktu „Euro plus“, strategija „Europa 2020“ir perviršinio disbalanso procedūra, įvykdymą atsižvelgiant į konkrečios šalies aplinkybes; kadangi kiekvienos valstybės narės finansinio stabilumo užtikrinimas yra bendras visų valstybių narių interesas; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės savo ekonominę ir užimtumo politiką turi vertinti kaip bendro intereso reikalą ir ją koordinuoti Taryboje.

AB.  kadangi siekiant sugrąžinti augimą svarbiausia yra baigti kurti vidaus rinką; kadangi Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų esamų vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą ir jų laikymąsi; kadangi siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą būtina, kad rinkos integracijos taisyklės būtų daugiau pagrįstos reglamentais negu direktyvomis;

AC.  kadangi neabejojama, kad Europos integracija yra nesugrąžinamas ir nuolat į priekį judantis procesas;

Tolesnė veikla – keturių pirmininkų ataskaita

AD.  kadangi, vertinant demokratijos požiūriu ir atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas, nepriimtina, kad Europos Parlamento, kurį sudaro išrinkti nariai, atstovaujantys daugiau kaip 502 mln. Europos piliečių, pirmininkas nedalyvavo rengiant pirmiau minėtą ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“;

AE.  kadangi atėjo laikas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politiniams vadovams įrodyti savo ryžtą, kūrybingumą, drąsą, gebėjimą greitai atsitiesti ir sugebėjimą vadovauti siekiant pašalinti likusius trūkumus, kurie ir toliau trukdo EPS tinkamai veikti; kadangi tarpvyriausybinis metodas pasiekė savo ribas ir nebėra gerai pritaikytas demokratiniam ir veiksmingam sprendimų priėmimo procesui XXI a.; kadangi reikia skubiai pereiti prie iš tiesų federacinės Europos;

AF.  kadangi minėta ataskaita „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ nedviprasmiškai siekiama žengti į priekį ir išsiveržti iš nepasitikėjimo rato struktūrinėmis priemonėmis; kadangi ataskaitoje dėmesys taip pat turėtų būti kreipiamas į socialinį aspektą;

AG.  kadangi 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame susitikime Europos Vadovų Tarybos pirmininko paprašyta parengti konkretų veiksmų planą su nustatytais terminais siekiant sukurti tikrą EPS; kadangi veiksmų plane išplėtota visuotinė ilgalaikė vizija yra svarbus signalas, galintis padėti atkurti pasitikėjimą, kuris, laipsniškai įgyvendinant veiksmų planą, galėtų didėti;

AH.  kadangi nuosekli pažanga įgyvendinant ilgalaikį veiksmų planą nesuteikia jokio skubaus krizės sprendimo ir neturėtų trukdyti laiku įgyvendinti būtinas trumpalaikes priemones;

AI.  kadangi negalima atmesti galimybės, kad, siekiant sustiprinti tinkamai veikiančios EPS demokratinį teisėtumą, gali prireikti naujų Sutarties pakeitimų; kadangi Komisija turėtų pateikti esamų teisėkūros iniciatyvų, kurių negalima atidėti vykstant ilgalaikei institucijų raidai, sąrašą;

AJ.  kadangi norint baigti kurti tikrą EPS Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu reikės pakeisti Sutartį;

AK.  kadangi visapusiškas galiojančiose Sutartyse numatomų procedūrų ir lankstumo sąlygos taikymas siekiant skubiai patobulinti EPS valdymą kuriant tikrą Europos politinę erdvę yra būsimam visapusiam ir sėkmingam Sutarties keitimui reikalingo demokratinio sutarimo užtikrinimo sąlyga;

AL.  kadangi Parlamentas turi teisę teikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių pakeitimų, kuriuos vėliau turės išnagrinėti konventas, kad būtų užbaigtas tikros EPS kūrimas padidinant Sąjungos kompetenciją, ypač ekonominės politikos srityje, ir sustiprinant Sąjungos nuosavus išteklius ir biudžetinius pajėgumus, Komisijos vaidmenį ir demokratinę atskaitomybę bei Parlamento prerogatyvas;

AM.  kadangi realu ir tinkama manyti, kad toks konventas neturėtų įvykti anksčiau nei kiti Europos Parlamento rinkimai; kadangi pasirengimo šiam konventui darbai turi prasidėti anksčiau nei kiti rinkimai;

AN.  kadangi tiek pagal galiojančias Sutartis siūlomomis priemonėmis, tiek būsimais Sutarčių pakeitimais valstybėms narėms turėtų būti paliktas pasirinkimas dalyvauti ir turėtų būti užtikrintas Sąjungos vientisumas;

AO.  kadangi būsimi Sutarties pakeitimai neturėtų trukdyti sparčiai įgyvendinti tai, ką jau galima pasiekti vadovaujantis esamomis Sutartimis; kadangi galiojančios Sutartys suteikia plačias galimybes daryti esminę pažangą siekiant sukurti EPS, pagrįstą pagerinta ir labiau integruota finansinės, biudžeto ir ekonominės politikos sistema ir stipresniu demokratiniu teisėtumu bei atskaitomybe;

AP.  kadangi iki šiol nepasinaudota visomis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybės užimtumo ir socialinės politikos srityse, visų pirma:

AQ.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 48 straipsnio 7 dalyje numatoma konkreti procedūra, taikoma priimant aktus, kuriems pagal SESV reikalaujama taikyti specialią teisėkūros procedūrą pagal įprastą teisėkūros procedūrą; kadangi SESV 333 straipsnyje taip pat pateikiamos nuostatos, kurias taikant galima pasinaudoti įprasta teisėkūros procedūra vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą;

AR.  kadangi reikėtų siekti, kad visos valstybės narės bendrai imtųsi priemonių, kad būtų pasiekta didesnė Europos integracija; kadangi, atsižvelgiant į euro zonos specifiką, esant būtinybei ar kai pateisinama, gali prireikti tik euro zonai taikomų sprendimų, įskaitant pagrįstas ir sąžiningas galimybes dalyvauti kitoms valstybėms narėms, kuriose esam teisių ir įsipareigojimų pusiausvyros;

AS.  kadangi bendra Europos jaunimo strategija yra itin svarbi kovojant su jaunimo nedarbu ir pavojumi prarasti visą Europos kartą;

Bankų sąjunga

AT.  kadangi priemonių, kurių ligi šiol imtasi finansų sistemai stabilizuoti, nepakako siekiant visiškai atkurti pasitikėjimą; kadangi vykdant šias gelbėjimo operacijas Europos Centrinis Bankas (ECB), taikydamas išimtines laikinąsias pagalbos priemones tiek valstybėms narėms, tiek bankams, atliko pagrindinį vaidmenį, nepamiršdamas savo pagrindinio tikslo, t. y. užtikrinti kainų stabilumą;

AU.  kadangi Sutartyje įtvirtintas ECB veiklos nepriklausomumas pinigų politikos srityje tebėra EPS patikimumo ir bendrosios valiutos pagrindas;

AV.  kadangi kelių valstybių narių ir visos Sąjungos bankų sektoriuje susiklosčiusi nesaugi padėtis kelia pavojų realiajai ekonomikai ir viešiesiems finansams, o bankų krizės valdymo išlaidos pernelyg smarkiai slegia mokesčių mokėtojų pečius ir realiosios ekonomikos plėtrą, taip varžydamos augimą; kadangi esamų priemonių ir struktūrų nepakanka neigiamam pašaliniam poveikiui pažaboti;

AW.  kadangi valstybėms narėms neigiamą poveikį daro akivaizdus Europos rinkoje operacijas atliekančių bankų ir valstybių prisiimtų neapibrėžtųjų įsipareigojimų neatitikimas; kadangi dabartinės krizės metu tapo akivaizdu, kad bankų ir valstybių ryšys yra stipresnis ir nuostolingesnis, kai yra pinigų sąjunga, kurioje vidaus valiutų kursas yra fiksuotas ir nėra jokio mechanizmo Sąjungos lygmeniu bankų restruktūrizavimo išlaidoms sumažinti;

AX.  kadangi, siekiant užtikrinti sklandų EPS veikimą, itin svarbu ištrūkti iš valstybių, bankų ir realiosios ekonomikos subjektų neigiamo grįžtamojo ryšio rato, kuriame jos sukasi;

AY.  kadangi šį krizė sukūrė paskolų palūkanų normų dispersiją, o bendra finansinių paslaugų rinka tapo de facto suskaidyta;

AZ.  kadangi Parlamentas ne kartą ir nuosekliai tvirtino, kad reikia nedelsiant imtis papildomų plataus masto priemonių bankų sektoriaus krizei įveikti; kadangi reikėtų skirti trumpalaikes priemones, skirtas staiga kilusiai krizinei bankų padėčiai stabilizuoti, ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes priemones, įskaitant per G20 susitikimą prisiimtą įsipareigojimą laiku, visiškai ir nuosekliai įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu nustatytas taisykles dėl bankų kapitalo, likvidumo ir svertų, kuriomis siekiama sukurti visapusiškai veiksmingą Europos bankų sąjungą;

BA.  kadangi nė viena su tokia bankų sistema susijusi priemonė neturėtų trukdyti nenutrūkstamam tinkamam finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimui ir laisvam kapitalo judėjimui;

BB.  kadangi realiosios ekonomikos labui finansų įstaigos ir jų atstovai turėtų veikti atsakingai ir vadovaudamiesi aukštais moralės standartais;

BC.  kadangi Sąjungai reikia, kad būtų sukurtas bendras Europos bankininkystės įstaigų priežiūros mechanizmas; kadangi, norint užtikrinti reikiamą pasitikėjimą finansų rinka ir bendros finansinių paslaugų rinkos ir laisvo kapitalo judėjimo stabilumą, būtina patikima ir veiksminga Europos lygmens indėlių garantijų ir bankų pertvarkymo sistema;

BD.  kadangi visos priemonės, kuriomis siekiama bankų sąjungos, turėtų būti papildytos ją įgyvendinančių institucijų skaidrumo ir atskaitomybės pagerinimu;

BE.  kadangi reikėtų išnagrinėti klausimą, ar reikia reikalauti teisiškai atskirti tam tikrą ypač rizikingą finansinę veiklą nuo bankų grupėje indėlius priimančių bankų, kaip nurodyta Liikaneno ataskaitoje;

BF.  kadangi apskritai, siekdamos išvengti krizės ir išsaugoti finansinį stabilumą ir atsparumą, priežiūros institucijos problemas turėtų nustatyti ir spręsti ankstyvajame etape;

BG.  kadangi šiuo metu dauguma bankų priežiūros įgaliojimų Sąjungoje tebėra nacionalinių priežiūros institucijų kompetencijos ribose, o Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(1) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija, EBI) atlieka koordinatorės funkciją; kadangi įsitikinta, jog dabartinė nacionalinės priežiūros sistema pernelyg suskaidyta, kad pasitelkiant ją būtų galima įveikti šiuo metu iškilusius sunkumus;

BH.  kadangi aukštos kokybės ir veiksmingas Europos priežiūros mechanizmas būtinas siekiant užtikrinti, kad problemos būtų nustatomos o ir sprendžiamos ryžtingai, užtikrinti visoms bankininkystės įstaigoms vienodas sąlygas, atkurti tarpvalstybinį pasitikėjimą ir išvengti vidaus rinkos susiskaidymo;

BI.  kadangi, atsižvelgiant į bankų dydį ir verslo modelius bei priežiūros tikslus, taikant proporcingumo ir subsidiarumo principus, turėtų būti sutarta dėl aiškaus su veikla susijusių įsipareigojimų padalijimo tarp Europos priežiūros mechanizmo ir nacionalinių priežiūros institucijų;

BJ.  kadangi Europos lygmeniu vykdoma EPS bankininkystės įstaigų priežiūra ir EBI vaidmens siekiant išsaugoti vidaus rinką stiprinimas yra besąlygiški prioritetai norint įveikti krizę; kadangi vis dėlto turėtų būti užtikrinta, kad siekiant vidaus finansų rinkos stabilumo, šalims, kurių valiuta nėra euras, nusprendusioms naudotis bendru priežiūros mechanizmu vykdant glaudų bendradarbiavimą, turėtų būti suteikta dalyvavimo formulė, pagal kurią būtų užtikrinami simetriški prisiimtų įsipareigojimų ir poveikio sprendimų priėmimui ryšiai;

BK.  kadangi bendras priežiūros mechanizmas nuo pat pradžių turėtų apimti finansų įstaigas, kurioms būtina tiesioginė Sąjungos parama, taip pat sisteminės svarbos finansų įstaigas;

BL.  kadangi, nepaisant Europos bendro priežiūros mechanizmo nepriklausomumo nuo politinės ir pramonės įtakos, būtina nuolat arba susiklosčius tam tikroms aplinkybėms paaiškinti ir pagrįsti su Europos lygmens priežiūra susijusius veiksmus bei sprendimus ir atsiskaityti už juos Parlamentui, atsižvelgiant į galimą priežiūros priemonių poveikį viešiesiems finansams, bankams, darbuotojams ir klientams; kadangi siekiant veiksmingos demokratinės atskaitomybės, be kita ko, reikia, kad pasibaigus atvirai atrankos procedūrai Parlamentas patvirtintų bendro priežiūros mechanizmo priežiūros valdybos pirmininką (-ę), kad pirmininkas privalėtų atsiskaityti Parlamentui ir būti jo išklausytas, kad Parlamentas turėtų teisę pateikti rašytinius ar žodinius klausimus ir teisę teikti užklausas laikantis SESV;

BM.  kadangi ateityje pagal ESM tam tikromis sąlygomis bus galima tiesiogiai finansuoti sunkumų turinčius bankus; kadangi dėl šios priežasties pirmoji užduotis, kurią būtina kuo skubiau atlikti siekiant įgyvendinti bankų sąjungą, yra pasirūpinti bendro priežiūros mechanizmo veikimu;

BN.  kadangi EBI rengiamas bendras taisyklių rinkinys (bendras taisyklių sąvadas) turėtų užtikrinti, kad taisyklės būtų visiškai suderintos ir vienodai taikomos visoje Sąjungoje; kadangi baigtinis bendras bankų priežiūros taisyklių sąvadas ir plačiau suderinti bei griežtesni riziką ribojantys reikalavimai yra būtini siekiant, kad bendras priežiūros mechanizmas veiktų veiksmingai, nes Europos priežiūros institucija negali dirbti vadovaudamasi skirtingomis nacionalinėmis riziką ribojančiomis taisyklėmis;

BO.  kadangi sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą EBI balsavimo taisykles reikėtų kruopščiai pritaikyti taip, kad būtų sudaromos palankios sąlygos euro zonos valstybėms narėms ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms konstruktyviai bendradarbiauti ir visapusiškai atsižvelgiama į visų valstybių narių interesus;

BP.  kadangi nebaigtos su bendru priežiūros mechanizmu susijusios teisėkūros procedūros turėtų būti nedelsiant baigtos;

BQ.  kadangi, siekiant įgyvendinti naująją finansų sistemą, labai svarbu nedelsiant atnaujinti derybas dėl direktyvų dėl indėlių garantijų sistemų ir investuotojų kompensavimo sistemų, dėl kurių Parlamento ir Tarybos derybos sustabdytos, nors jos ir yra itin svarbios numatant bendrus bankų pertvarkymo ir klientų indėlių garantavimo mechanizmus;

BR.  kadangi bendrai Europos indėlių garantijų sistemai reikalingi vienodi, bendri, griežti reikalavimai, taikomi visoms Europos Sąjungos indėlių garantijų sistemoms, siekiant užtikrinti vienodą apsaugą, vienodą indėlių garantijų sistemų stabilumą ir vienodas galimybes; kadangi tik taip gali būti sudarytos išankstinės sąlygos reikiamam lankstumui atsirasti, kad būtų galima pakankamai atsižvelgti į konkrečius nacionalinius ypatumus finansų sektoriuje;

BS.  kadangi pradėjus veikti veiksmingai pertvarkymo sistemai ir veiksmingam bendram priežiūros mechanizmui ilgalaikis tikslas galėtų būti bendro Europos indėlių garantijų fondo, paremto tinkamo dydžio finansavimu, sukūrimas, taigi dėl to padidėtų patikimumas ir investuotojų pasitikėjimas;

BT.  kadangi valdant bankų krizes itin svarbu ex ante planavimas, sparta, ankstyvosios intervencinės priemonės, deramas kruopšumas, galimybė susipažinti su kokybiška informacija ir patikimumas;

BU.  kadangi, siekiant atkurti sunkumų turinčių bankų gyvybingumą ir pertvarkyti neperspektyvias finansų įstaigas, reikėtų sukurti bendrą Europos gaivinimo ir pertvarkymo sistemą, geriausia būtų, kad tai sutaptų su bendro priežiūros mechanizmo veiklos pradžia;

BV.  kadangi artimiausiu metu absoliutus prioritetas bus teikiamas Komisijos pasiūlymo dėl dabartinės krizės valdymo sistemos, skirtos krizę patiriantiems bankams, priėmimui;

BW.  kadangi bendras veiksmingos pertvarkymo sistemos ir gaivinimo sistemos tikslas – kuo labiau sumažinti galimą mokesčių mokėtojų išteklių, būtinų bankų įstaigoms gaivinti ir pertvarkyti, naudojimą;

BX.  kadangi, siekiant apsaugoti privačias santaupas, būtina atskirti funkcijas ir kartu užtikrinti, kad Europos indėlių garantijų bei gaivinimo ir pertvarkymo fondai būtų veiksmingai apibrėžti;

BY.  kadangi pertvarkymo ir indėlių garantijų mechanizmai turėtų turėti tvirtą, visų pirma ex ante iš įvairių pramonės sektorių įnašų sudarytą finansinę struktūrą, pagal kurią tam tikros finansų įstaigos įnašas atspindėtų tos įstaigos rizikingumą, o Europos viešosios lėšos būtų naudojamos tik kaip paskutinis finansinės pagalbos rezervas ir jis turėtų būti naudojamas kaip įmanoma mažiau;

Fiskalinė sąjunga

BZ.  kadangi šiuo požiūriu pirmiau minėtoje ataskaitoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ yra svarbus žingsnis šia linkme, nes šioje ataskaitoje pripažįstama, kad „siekiant sklandaus EPS veikimo būtina ne tik sparčiai ir iki galo įgyvendinti priemones, dėl kurių sutarta pagal sustiprintą ekonominio valdymo sistemą (kaip antai Stabilumo ir augimo paktą ir Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje), bet ir įgyvendinti kokybinius pokyčius, kurie padėtų siekti fiskalinės sąjungos“;

CA.  kadangi patikimi viešieji finansai, per ekonominį ciklą subalansuoti biudžetai ir tvaraus augimo perspektyvos vidutinės trukmės laikotarpiu, taip pat tinkamas viešųjų investicijų lygis yra pagrindinis reikalavimas siekiant ilgalaikio ekonominės ir finansinės padėties stabilumo, gerovės valstybės ir tikėtinos demografinės raidos išlaidų apmokėjimo;

CB.  kadangi, siekiant sklandaus EPS veikimo, būtina sparčiai ir iki galo įgyvendinti priemones, dėl kurių jau sutarta pagal sustiprintą ekonominio valdymo sistemą (kaip antai sugriežtintas SAP ir Europos semestras), papildytas augimą didinančiomis politikos priemonėmis; kadangi vėliausiai per penkerius metus nuo Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (SSKV) įsigaliojimo, remiantis patirties ją įgyvendinant vertinimu, reikia imtis reikiamų veiksmų pagal ES sutartį ir SESV, kad esminės SSKV nuostatos būtų įtrauktos į Sąjungos teisinę sistemą;

CC.  kadangi Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo primygtinai reikalaujama vykdyti ekonomikos augimą, skatinantį fiskalinį konsolidavimą, ir raginama itin daug dėmesio skirti investicijoms į ateitį nukreiptas sritis; kadangi Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl investicijų, kurioms Sąjungoje ir nacionalinėse fiskalinėse sistemose turėtų būti teikiama pirmenybė, nustatymo;

CD.  kadangi krizė aiškiai parodė, kad siekiant tvirtesnės ir demokratiškesnės fiskalinės sąjungos, kuri būtų pagrįsta Sąjungos nuosavų išteklių didinimu ir veiksmingesniais mechanizmais, būtina imtis kokybinių pokyčių, kurie padėtų pakoreguoti netvarią valstybių narių fiskalinę raidą, skolos lygį ir nustatyti viršutines valstybių narių biudžetų balanso ribas;

CE.  kadangi tikra EPS turi būti paremta ir pripažinta Sąjungos piliečių; kadangi dėl to reikia pabrėžti būtinybę visais politikos lygmenimis įtraukti politikos formuotojus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas;

CF.  kadangi papildomi mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės, vykdydamos savo biudžeto procedūras, laikytųsi savo įsipareigojimų, turėtų stiprinti, o ne silpninti dabartinę ekonomikos valdymo sistemą; kadangi reikia sustiprinti nepriklausomą už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos nario vaidmenį ir papildyti jį griežtais atskaitomybės Parlamentui ir Tarybai mechanizmais; kadangi turėtų būti įsteigtas Europos iždas, kuriam vadovautų Europos finansų ministras, asmeniškai atskaitingas Parlamentui;

CG.  kadangi lankstumo sąlyga (SESV 352 straipsnis) gali būti taikoma siekiant įsteigti Europos finansų ministro vadovaujamą Europos iždo biurą, kuris yra esminė tikros EPS sudėtinė dalis;

CH.  kadangi pagal SESV 136 straipsnį leidžiama taikant atitinkamą teisėkūros procedūrą, iš nurodytų SESV 121 ir 126 straipsniuose, priimti konkrečias priemones, kuriomis stiprinamas valstybių narių, kurių valiuta yra euras, biudžetinės drausmės koordinavimas ir priežiūra; kadangi taikant šiuos teisės aktus Komisijai gali būti suteikiami įgaliojimai priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas; kadangi pagal SESV numatoma galimybė Parlamentui arba Tarybai suteikti teisę atšaukti įgaliojimų suteikimą Komisijai;

CI.  kadangi pagal bendrą Sąjungos teisinės tvarkos taisyklę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas įgaliojamas užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi Sąjungos teisės aktų, išskyrus atvejus, kai ji aiškiai netaikoma;

CJ.  kadangi trišalės derybos dėl vadinamojo dviejų dokumentų rinkinio reglamentų netrukus turėtų duoti konkrečių politinių rezultatų;

CK.  kadangi SAP yra specialiai sukurta ciklinė stabilizavimo priemonė, pagal kurią valstybės narės gali turėti ne didesnį kaip 3 proc. deficitą, taigi ji sudaro sąlygas atremti ir sumažinti ekonominius sukrėtimus atitinkamose valstybėse narėse; kadangi ši anticiklinė politika gali būti veiksminga tik tada, jeigu esant gerai ekonomikos padėčiai valstybės narės pasiekia, kad jų biudžetas būtų perteklinis; kadangi finansinės paramos priemonės, pvz., ESM, yra kraštutinės priemonės;

CL.  kadangi SSKV pasirašiusios valstybės narės turi pranešti Komisijai ir Tarybai apie planuojamas valstybės skolos vertybinių popierių emisijas, o tai suteikia galimybę ankstyvame etape koordinuoti skolos vertybių popierių emisijas Sąjungos lygmeniu;

CM.  kadangi pagal galiojančias Sutartis valstybės narės, kurių valiuta yra euras, įgyvendindamos nuosavų išteklių procedūrą gali finansuoti padidintą Sąjungos biudžetą, nustatydamos konkrečius mokesčius arba rinkliavas pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą; kadangi tai turi būti padaryta teikiant konkrečią pirmenybę jo ryšiui su Sąjungos biudžeto sistema, nepakenkiant Sąjungos biudžeto tradicinėms funkcijoms finansuoti bendrą politiką; kadangi tokios padidintos biudžeto galimybės turėtų skatinti augimą ir socialinę sanglaudą, sprendžiant disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemas ir ekstremalias finansines situacijas, tiesiogiai susijusias su pinigų sąjunga;

CN.  kadangi ilgesniuoju laikotarpiu ir įvykdžius griežtas sąlygas bendros skolos vertybinių popierių emisijos galėtų papildyti EPS; kadangi dėl bendrų solidariosios atsakomybės skolos vertybinių popierių emisijų euro zonoje gali prireikti pakeisti Sutartis;

CO.  kadangi, kaip būtina išankstinė bendrų skolos vertybinių popierių emisijų sąlyga, kuriama tvari fiskalinė sistema, kuria siekiama sustiprinti ekonomikos valdymą, užtikrinti fiskalinę drausmę, SAP laikymąsi ir nustatyti kontrolės priemones, kuriomis siekiama išvengti neatsakingo elgesio rizikos;

CP.  kadangi tvirtesnė ir labiau integruota fiskalinė sąjunga turėtų apimti laipsnišką skolos perkėlimą į skolos grąžinimo fondą;

CQ.  kadangi pradėjus nepatikimai taikyti bendrų skolos vertybinių popierių emisijų priemones gali kilti nekontroliuojamų padarinių ir taip ilguoju laikotarpiu gali būti prarastas pasitikėjimas euro zonos gebėjimu veikti ryžtingai;

CR.  kadangi dėl skolos krizės Sąjunga ir ypač euro zona turėjo skubiai parengti naujas Europos finansines solidarumo priemones: Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), ESM ir kitus projektus, susijusius su tikros EMS sukūrimo veiksmų planu; kadangi šių priemonių finansinis poveikis, atsižvelgiant į susijusias sumas, daug didesnis negu Sąjungos biudžetas ir kadangi šiuo metu siūloma novatoriška idėja dėl euro zonos narių finansuojamo euro zonos centrinio biudžeto, kuris būtų pagrindinė šio naujo finansinio solidarumo garantija;

CS.  kadangi dėl daugėjančių šių solidarumo priemonių darosi sunku įvertinti kiekvienos šalies indėlį užtikrinant Europos solidarumą ir šis indėlis yra daug didesnis negu atitinkami valstybių narių finansiniai įnašai į Sąjungos biudžetą; kadangi, be to, dėl esamų priemonių įvairovės, atsižvelgiant į teisinius pagrindus, intervencijos būdus ir susijusias valstybes nares, turbūt susidarys tokios sąlygos, kad Europos vadovams bus sunku valdyti visą sistemą, Europos piliečiams apskritai bus sunku ją suprasti ir ji nepasiduos parlamentinei kontrolei;

CT.  kadangi ESM galėtų būti integruotas į Sąjungos teisinę sistemą taikant lankstumo sąlygą (SESV 352 straipsnis) kartu su persvarstytu SESV 136 straipsniu;

CU.  kadangi pagal galiojančias Sutartis Taryba Komisijos siūlymu ir pasikonsultavusi su Parlamentu gali apibrėžti finansinės pagalbos neteikimo nuostatos taikymą (SESV 125 straipsnio 2 dalis);

CV.  kadangi trejetui turi būti taikomi aukšti demokratinės atskaitomybės reikalavimai Sąjungos lygmeniu ;

CW.  kadangi Komisijos veikla fiskalinės ir ekonominės sąjungos srityje turėtų būti grindžiama tinkamu socialiniu dialogu ir ja turėtų būti visiškai gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas;

CX.  kadangi siekiant išsaugoti Europos statistikos sistemos (ESS) patikimumą – jis atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant visavertę fiskalinę sąjungą (taikomi aukštos kokybės standartai ir sisteminis požiūris į valdžios sektoriaus finansų statistikos formavimą, rengimą ir tikslumo tikrinimą) – ir nacionaliniu, ir Sąjungos lygmeniu turi būti išsaugota Europos statistikos sistema;

CY.  kadangi visose valstybėse narėse turėtų būti standartizuotai taikomi valstybinio sektoriaus finansų apskaitos standartai ir jiems turėtų būti taikomi vidaus ir išorės audito mechanizmai, tai turėtų iš esmės papildyti didesnius Komisijos įgaliojimus ir didesnį Europos Audito Rūmų ir nacionalinių audito rūmų atliekamą koordinavimo vaidmenį tikrinant nacionalinių šaltinių, naudojamų apskaičiuojant skolą ir deficitą, kokybę;

Ekonominė sąjunga

CZ.  kadangi iki šiol daug dėmesio buvo skiriama piniginei EPS pusei, tačiau būtina nedelsiant sukurti tikrą ekonominę sąjungą, kurioje remiantis strategija „Europa 2020“, turėtų būti numatoma privaloma ekonomikos politikos kūrimo ir įgyvendinimo sistema;

DA.  kadangi paktas „Euro plius“, strategija „Europa 2020“ ir Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo turėtų būti įtraukti į Sąjungos teisę ir padėti pagrindą valstybių narių ekonomikos konvergencijos kodeksui nustatyti;

DB.  kadangi Europos semestras, kaip nurodyta SAP prevencinėje dalyje,yra tinkama nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimo, atsižvelgiant į konkrečiai šaliai skirtas Tarybos rekomendacijas, sistema;

DC.  kadangi SESV 9 straipsnyje raginama skatinti didelį užimtumą, garantuoti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi, užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą;

DD.  kadangi fiskalinis konsolidavimas, perviršinio disbalanso sumažinimas, struktūrinės reformos ir investicijos būtini krizei įveikti ir užtikrinti kokybišką ir tvarų augimą ir užimtumą žinių visuomenėje , kad narystės EPS tikrovė atsispindėtų socialinėje rinkos ekonomikoje; kadangi struktūrinės reformos duoda naudos tik ilguoju laikotarpiu;

DE.  kadangi 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime pasirašytu Susitarimu dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gali būti reikšmingai prisidėta prie augimo, užimtumo ir geresnio Europos gebėjimo konkuruoti; kadangi Sąjunga ir valstybės narės privalo prisiimti atsakomybę ir nedelsdamos imtis veiksmų, kad sukurtų vidaus rinką ir panaudotų jos potencialą; palankiai vertina, tai, kad dėmesys buvo nukreiptas kitur ir buvo priimtas Stabilumo ir augimo paktas, nors struktūrinių fondų lėšų mobilizavimas augimą skatinančioms priemonėms susijęs tik su esamų lėšų perskirstymu, todėl juo neteikiama papildomų finansinių išteklių;

DF.  kadangi valstybės narės turi nedelsdamos vykdyti nacionalinėse reformų programose sutartas reformas, ir nuo nacionalinių parlamentų priklauso, ar bus laiku įvykdyta jų vyriausybių veiksmų šiuo klausimu kontrolė, paremta informacija;

DG.  kadangi vidaus rinkai visapusiškai veikti trukdo kai kuriose valstybėse narėse tebesančios kliūtys; kadangi, siekiant panaudoti visą Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, būtina sukurti vidaus rinką, visų pirma tokiose srityse kaip paslaugos, energetika, telekomunikacijos, standartizacija, viešųjų pirkimų taisyklių paprastinimas, tinklų pramonės šakos, e. prekyba ir autorių teisių tvarka;

DH.  kadangi didesnei ekonominei ir biudžeto integracijai bus kenkiama, jeigu nebus glaudžiau bendradarbiaujama apmokestinimo srityje; kadangi vieningo balsavimo taisyklė apmokestinimo srityje trukdo šioje srityje siekti pokyčių, reikėtų dažniau pasitelkti tvirtesnio bendradarbiavimo priemones; kadangi galima remtis Parlamento nuomone dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir finansinių sandorių mokesčio (FSM); kadangi aišku, kad apmokestinimo srityje būtina susieti valstybių narių mokesčių sistemų struktūrą ir mokesčio bazę; kadangi žalinga valstybių narių mokesčių konkurencija neabejotinai prieštarauja vidaus rinkos logikai ir šį klausimą reikia spręsti;

DI.  kadangi svarbu, kad gaivinant ekonomiką kartu būtų įgyvendinama darbo rinkos politika, kuria būtų skatinama ieškoti darbo, skatinamas verslumas ir mažinamas struktūrinis nedarbas, ypač jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų ir moterų, drauge išsaugomas Europos socialinis modelis ir visapusiškai gerbiamas socialinių partnerių vaidmuo ir jų teisė derėtis, sudaryti kolektyvinius susitarimus ar užtikrinti jų vykdymą arba imtis kolektyvinių veiksmų remiantis nacionalinės teisės aktais ir praktika; kadangi šiuo požiūriu reikėtų skatinti valstybių narių darbo rinkų integraciją, siekiant didinti tarpvalstybinį darbuotojų judumą;

DJ.  kadangi reikėtų privalomai Sąjungos lygmeniu koordinuoti tam tikrus svarbiausius ekonominės politikos klausimus, ypač svarbius ekonomikos augimui ir užimtumui;

DK.  kadangi tvarūs ilgalaikiai viešieji finansai – tai ne tik negausių valdžios išteklių ekonomiško naudojimo, bet ir teisingo apmokestinimo, progresinio mokesčio, gerai organizuoto mokesčių rinkimo, veiksmingesnės kovos su visų formų mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, bendradarbiavimo ir koordinavimo mokesčių srityje siekiant apriboti žalingą konkurenciją mokesčių srityje, taip pat gerai sukurtos mokesčių sistemos, pagal kurią skatinama vystyti verslą ir kurti darbo vietas, klausimas;

DL.  kadangi valstybės narės turėtų būti atskaitingos už strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą;

DM.  kadangi reikia atlikti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, kurioje neturėtų būti vengiama įvardyti ir sugėdyti ir kurioje būtų nagrinėjama, ar reikia patobulinti arba pakoreguoti iškeltus tikslus ir kaip padidinti spaudimą valstybėms narėms, kad jos pasiektų tikslus;

DN.  kadangi aukštos kokybės Europos statistikos prieinamumas labai svarbus naujajam ekonomikos valdymui ir ši statistika visų pirma yra išankstinė sąlyga siekiant paremti tinkamą pagrindinių jo priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kaip antai Europos semestro, perviršinio disbalanso procedūros ir strategijos „Europa 2020“, veikimą;

DO.  kadangi reikia dėti pastangas siekiant modernizuoti Europos statistikos rengimo būdus, kad būtų užtikrinta aukšti jų kokybės standartai, išlaidų efektvymas ir išteklių proporcingumas, palengvinta jos sklaida ir prieiga prie jų viešosios valdžios institucijoms, ekonomikos subjektams ir piliečiams;

Nuo demokratinio teisėtumo ir atskaitingumo iki politinės sąjungos

DP.  kadangi Sąjungos teisėtumą lėmė jos demokratinės vertybės, tikslai, kurių ji siekia, ir jos kompetencija, priemonės bei institucijos;

DQ.  kadangi tas teisėtumas atsiranda remiantis dvejopu atstovavimu – asmenų, kuriems atstovauja Parlamentas, ir valstybių narių, kurioms atstovauja Taryba;

DR.  kadangi tebesitęsiant ekonomikos krizei ir dėl to, kaip imtasi krizės įveikimo priemonių, išplito diskusija dėl EPS sprendimų priėmimo demokratiškumo;

DS.  kadangi institucijų, agentūrų ir kitų Sąjungos įstaigų vadovai ir atstovai turėtų būti politiškai atskaitingi Parlamentui; kadangi kompetentingam Parlamento komitetui turėtų būti nuolat pranešama apie jų veiklą ir prognozes ir jos turėtų būti kasmet pristatomos;

DT.  kadangi pastaraisiais metais Europos Vadovų Taryba stengėsi rasti būdą, kaip įveikti krizę, ir parengė daug pasiūlymų, su kuriais susijusi kompetencija Sutartyse ne visada aiškiai priskiriama Sąjungai;

DU.  kadangi tenka apgailestauti dėl jos pasirinkimo eiti tarpvyriausybiniu keliu ir – nors kartais tai neišvengiama – neįtraukti Parlamento, kaip svarbaus dalyvio, ieškant krizės įveikimo būdų;

DV.  kadangi pasiūlymai, dėl kurių spręsti yra Sąjungos kompetencija, turėtų būti priimami vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra, visapusiškai įtraukiant Parlamentą;

DW.  kadangi Komisijos vykdomiesiems įgaliojimams laikantis taisyklėmis grindžiamo požiūrio dėl ekonominio valdymo sistemos, kaip visų pirma nustatyta sugriežtintame SAP ir pagal makroekonominės priežiūros mechanizmą, turėtų būti taikoma ex post demokratinė Parlamento vykdoma kontrolė ir dėl jų reikėtų atsiskaityti Parlamentui;

DX.  kadangi nuo 2009 m. gruodžio mėn. prasidėjusios krizės sukurtoms tarpvyriausybinėms priemonėms turėtų būti suteiktas Bendrijos statusas;

DY.  kadangi reikia daugiau demokratinės kontrolės, didesnio dalyvavimo ir daugiau bendrų sprendimų, susijusių su ekonomikos, pinigų ir socialine politika, apmokestinimu, daugiamete finansine programa ir nuosavais ištekliais; kadangi šiam tikslui reikėtų pasitelkti esamas nuostatas dėl pereigos;

DZ.  kadangi nepriimtina, kad Europos Parlamento Pirmininkas negali dalyvauti Europos Vadovų Tarybos ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo posėdžiuose visą jų trukmę; kadangi reikėtų šioms dviem institucijoms pasirašyti politinį susitarimą ir taip nedelsiant išspręsti demokratinio teisėtumo stokos klausimą;

EA.  kadangi būtina nedelsiant spręsti dabartinę EPS demokratijos stokos problemą ir griežtai susieti visus tolesnius veiksmus kuriant bankų, fiskalinę ir ekonominę sąjungas, kurioms būdingas didesnis demokratinis teisėtumas ir atskaitingumas Sąjungos lygmeniu;

EB.  kadangi kiekvienu atveju, kai Sąjungai perduodamos naujos kompetencijos sritys ar jos lygmeniu sukuriami nauji įgaliojimai arba įsteigiamos naujos Sąjungos institucijos, turėtų būti užtikrinamas atitinkamas jų teisėtumas, Parlamento vykdoma demokratinė kontrolė ir atskaitingumas jam;

EC.  kadangi jokiu tarpvyriausybiniu valstybių narių susitarimu negalima sukurti jokių į Sąjungos institucijas panašių institucijų; kadangi visiems susitarimams, kuriais nustatoma tarptautinė ar viršvalstybinė sistema, turi būti taikoma visapusiška Europos Parlamento vykdoma demokratinė kontrolė;

ED.  kadangi aukštos kokybės Europos statistikos rengimo, tikrinimo ir sklaidos užtikrinimas naudojant tikrą ESS yra pagrindinis įnašas siekiant paremti visišką skaidrumą ir veiksmingą viešąją atskaitomybę kuriant, valdant, įgyvendinant Sąjungos politiką ir užtikrinant jos vykdymą tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis;

EE.  kadangi Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas remiantis Protokolu Nr. 1, kuris pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES (Protokolas Nr. 1), turėtų būti sustiprintas siekiant pagerinti keitimąsi nuomonėmis ir EPS valdymo srityje vykdomos parlamentinės veiklos kokybę tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis; kadangi toks bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip naujos mišrios parlamentinės institucijos, kuri būtų neveiksminga ir neteisėta demokratiniu ir konstituciniu požiūriais, kūrimas;

1.  mano, kad EPS valdymą būtina įtraukti į Sąjungos institucijų sistemą, nes tai yra išankstinė šios sąjungos veiksmingumo ir dabartinio politinio atotrūkio tarp valstybių narių ir Europos politikos šalinimo sąlyga;

2.   ragina institucijas skubiai imtis veiksmų ir kuo labiau padidinti pagal galiojančias Sutartis suteikiamas galimybes ir jų lankstumo aspektus, tuo pat metu pasirengti būtiniems Sutarties pakeitimams, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir demokratinis teisėtumas; pakartoja, kad galimybė sudaryti naują tarpvyriausybinį susitarimą turėtų būti atmesta;

3.  pabrėžia, kad tiek pagal galiojančias Sutartis siūlomomis priemonėmis, tiek būsimais Sutarčių pakeitimais turėtų būti paliktas pasirinkimas dalyvauti ir turėtų būti užtikrintas Sąjungos vientisumas;

4.  ragina Tarybą, kuri suteikė įgaliojimą autoriams parengti minėtą ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, nedelsiant įtraukti Europos Parlamento Pirmininką kaip lygiateisį šio pasiūlymo bendraautorių, siekiant sustiprinti demokratinį teisėtumą;

5.  palankiai vertina tai, kad Parlamento pirmininkų sueiga, nepaisant to, kad iki šiol ji dalyvauja tik neoficialiai, paprašė kompetentingo Parlamento komiteto išnagrinėti esminius pasiūlymus drauge su trimis atstovais (šerpais), kurie Parlamento vardu derasi su nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku;

6.  patvirtina, kad visapusiškai pasinaudos savo prerogatyvomis teikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių pakeitimų, kuriuos vėliau turės išnagrinėti konventas, kad, padidinus Sąjungos kompetenciją, ypač ekonominės politikos srityje, ir sustiprinus Sąjungos nuosavų išteklių ir biudžetinius pajėgumus, Komisijos vaidmenį ir demokratinę atskaitomybę ir Parlamento prerogatyvas, būtų užbaigtas tikros EPS kūrimas;

7.  ragina nacionalinius parlamentus dalyvauti rengiant jų vyriausybių fiskalinės politikos ir reformų planus prieš juos pateikiant Sąjungai; ketina pasiūlyti konvente papildyti šia aiškiai priskiriama atsakomybe nacionalines parlamentų funkcijas pagal ES sutarties 12 straipsnį;

8.  ragina Tarybos pirmininką nedelsiant suderinus su Parlamentu pagal Lisabonos sutartyje numatytą įprastą teisėkūros procedūrą užbaigti teisėkūros procedūras, kurias stabdo Taryba, ir priimti atitinkamus teisės aktus, visų pirma susijusius su 4-uoju dokumentų rinkiniu dėl direktyvų dėl kapitalo poreikio ir nacionalinėmis indėlių garantijų sistemomis;

9.  mano, kad svarbu iš esmės padidinti EPS valdymo demokratinį teisėtumą ir atskaitingumą Sąjungos lygmeniu didinant Europos Parlamento vaidmenį, tai yra absoliuti būtinybė ir išankstinė bet kokio tolesnio veiksmo kuriant bankų, fiskalinę ir ekonominę sąjungas sąlyga;

10.  mano, kad pagal galiojančias Sutartis valstybių narių, kurių valiuta yra euras, biudžetinės drausmės koordinavimas ir priežiūra galėtų būti padaryta privaloma ir jai galėtų būti taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma kontrolė remiantis tik SESV 136 straipsniu kartu su 121 straipsnio 6 dalimi, tačiau konstituciniu požiūriu šis veiksmas turėtų būti apsvarstytas tik tuo atveju, jeigu juo būtų itin sustiprintas Parlamento vaidmuo tiek, kiek tai susiję su nuodugniu SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimu, siekiant užbaigti ir įgyvendinti daugiašalės priežiūros procedūrą deleguotaisiais aktais remiantis SESV 290 straipsniu; primena, kad pagal Sutartis nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiksmus turi būti skatinamas didelis užimtumas ir užtikrinama tinkama socialinė apsauga, pvz., remiantis esamomis strategijomis turi būti pradėtas taikyti valstybėms narėms skirtas gairių rinkinys, į kurį įeitų socialinės ir ekonominės gairės, kuriomis nurodomi minimalūs jų ekonomikos pagrindiniams ramsčiams taikomi standartai;

11.  mano, kad tikra EPS negali būti tik taisyklių sistema, jai reikia padidintų biudžeto pajėgumų, kurių pagrindas būtų konkretūs nuosavi ištekliai (įskaitant finansinį sandorių mokestį), kuriais vykdant Sąjungos biudžetą turėtų būti remiamas augimas ir socialinė sanglauda, būtų sprendžiamos disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemos bei taisomos ekstremalios finansinės situacijos, tiesiogiai susijusios su pinigų sąjunga, nepakenkiant tradicinėms funkcijoms finansuoti bendrą politiką;

12.  mano, kad pagal galiojančias Sutartis SESV 136 straipsniu Tarybai leidžiama remiantis Komisijos rekomendacija ir tik valstybių narių, kurių valiuta yra euras, balsavimu priimti euro zonos šalims privalomas ekonominės politikos gaires įgyvendinant Europos semestrą; pabrėžia, kad skatinamasis mechanizmas padėtų sustiprinti privalomą ekonominės politikos koordinavimo pobūdį; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą siekiant įtraukti Parlamentą į metinės augimo apžvalgos, ekonominės politikos ir užimtumo gairių sudarymą ir patvirtinimą;

13.  patvirtina savo ketinimą intensyviau bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais pagal Protokolą Nr. 1, tačiau pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip naujos mišrios parlamentinės institucijos, kuri būtų neveiksminga ir neteisėta demokratiniu ir konstituciniu požiūriais, kūrimas; pabrėžia Parlamento, kaip Sąjungos lygmens parlamentinės institucijos, visapusišką teisėtumą siekiant, kad EPS būtų valdoma tvirčiau ir demokratiškai;

14.  prašo Komisijos, pasitarus su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentui atliekant vienos iš teisėkūros institucijų vaidmenį, kuo skubiau pateikti Parlamentui pasiūlymų dėl aktų, pagal kuriuos būtų taikomos išsamios šio dokumento priede pateikiamos rekomendacijos;

15.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi subsidiarumo principo ir pagrindinių Sąjungos piliečių teisių;

16.  ragina Komisiją ne tik nedelsiant imtis priemonių, kurių galima ir būtina imtis pagal galiojančias Sutartis, bet ir išvardyti institucinius pokyčius, kurių gali prireikti siekiant sukurti tvirtesnę EPS struktūrą, atsižvelgiant į poreikį sukurti integruotą finansų sistemą, integruotą biudžeto sistemą ir integruotą ekonominės politikos sistemą, sukurtą padidinus Parlamento vaidmenį;

17.  mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengti atitinkamas biudžeto asignavimais;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Euro grupės pirmininkui ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1.  Integruota finansų sistema

1.1 rekomendacija dėl bendro priežiūros mechanizmo

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Siekiant užtikrinti veiksmingą visos Sąjungos kredito įstaigų rizikos ribojimo taisyklių taikymą, rizikos kontrolę ir krizių prevencijos priemones, dabartiniai Komisijos pasiūlymai dėl bendro Europos finansų įstaigų priežiūros mechanizmo turėtų būti kuo greičiau priimti.

Pasiūlymo teisinis pagrindas, forma ir turinys turėtų suteikti galimybę visoms valstybėms narėms visapusiškai dalyvauti Europos priežiūros mechanizmo veikloje taip, kad būtų užtikrinamas visapusiškas valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą ir užtikrinamas proporcingas prisiimtų įpareigojimų ir poveikio sprendimų priėmimui santykis.

Euro zonos valstybių narių dalyvavimas Europos priežiūros institucijos veikloje turėtų būti privalomas.

Pasiūlymui turėtų būti taikoma plati Europos Parlamento vykdoma demokratinė kontrolė pagal Sutarčių nuostatas.

Teisiniame pagrinde Europos Parlamentas turėtų būti nurodytas kaip viena iš teisėkūros institucijų, jeigu pagal priežiūros teisės aktų rinkinio koncepciją Europos Parlamentui negalima suteikti teisės vykdyti bendro sprendimo procedūrą. pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas privalo prižiūrėti ECB teisės aktų (ne rekomendacijų ir nuomonių), kurie, kaip numatoma, darys teisinį poveikį trečiosioms šalims, teisėtumą;

Pasiūlymu reikėtų užtikrinti, kad visos Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 numatytos EBI užduotys ir toliau būtų vykdomos Sąjungos mastu ir kad pasiūlymai būtų suderinti su patikimu Europos priežiūros institucijų veikimu, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

Bendras Europos priežiūros mechanizmas turi būti atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai už veiksmus ir sprendimus, susijusius su Europos lygmens priežiūra, jis turėtų teikti ataskaitas kompetentingam Europos Parlamento komitetui. Siekiant demokratinės atskaitomybės, be kita ko, reikia, kad pasibaigus atvirai atrankos procedūrai Parlamentas patvirtintų bendro priežiūros mechanizmo priežiūros valdybos pirmininką (-ę), kad pirmininkas privalėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir būti jo išklausytas, kad Europos Parlamentas turėtų teisę pateikti rašytinius ar žodinius klausimus ir teisę teikti užklausas laikantis SESV;

Bendras Europos priežiūros mechanizmas turėtų būti nepriklausomas nuo nacionalinės politikos interesų ir turėtų užtikrinti, kad suteikiant Sąjungos įgaliojimus bei vykdant deramą valdymą pirmenybė būtų teikiama ne nacionaliniams, bet Europos interesams.

Sprendimų priėmimo procedūros, taikytinos pagal bendrą priežiūros mechanizmą, turėtų būti apibrėžtos atitinkamame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nagrinėjamo pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Institucijoms, atsakingoms už priežiūrą viršvalstybiniu lygmeniu, turėtų būti skirta pakankamai išteklių, įskaitant personalą, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų reikiamus veiklos pajėgumus savo uždaviniams atlikti.

1.2. rekomendacija dėl indėlių garantijų sistemų

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Europos Parlamentas ragina Komisiją imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų galima kuo greičiau baigti Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (naujos redakcijos) teisėkūros procesą remiantis 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento pozicija.

Atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą sukurti bendrą Europos indėlių garantijų sistemą, visoms Europos Sąjungos indėlių garantijų sistemoms turėtų būti taikomi vienodi, griežti reikalavimai, siekiant užtikrinti vienodą plačią apsaugą, vienodą indėlių garantijų sistemų stabilumą ir vienodas konkurencines sąlygas. Tik taip bus sukurtos sąlygos reikiamam lankstumui atsirasti, kad būtų galima pakankamai atsižvelgti į konkrečius nacionalinius finansų sektoriaus ypatumus.

Pradėjus veikti veiksmingai pertvarkymo sistemai ir veiksmingam bendram priežiūros mechanizmui turėtų būti išnagrinėtos galimybės sukurti bendrą Europos indėlių garantijų fondą su veikiančiomis indėlių garantijų sistemomis, jis būtų paremtas tinkamo dydžio finansavimu, taigi dėl to padidėtų patikimumas ir investuotojų pasitikėjimas.

Siekiant apsaugoti privačias santaupas, būtina atskirti funkcijas ir kartu užtikrinti, kad indėlių garantijų bei gaivinimo ir pertvarkymo fondai būtų veiksmingai apibrėžti.

Europos indėlių garantijų mechanizmai ir gaivinimo bei pertvarkymo sistemos turėtų turėti tvirtą iš įvairių pramonės sektorių įnašų, visų pirma ex-ante, sudarytą finansinę struktūrą, pagal kurią tam tikros finansų įstaigos įnašas turėtų atspindėti tos įstaigos rizikingumą, o viešosios lėšos turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinis finansinės pagalbos rezervas ir jis turėtų būti naudojamas kiek įmanoma mažiau.

1.3. rekomendacija dėl gaivinimo ir pertvarkymo

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Dabartinis pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, turėtų būti kuo greičiau patvirtintas, kad būtų galima sukurti Europos pertvarkymo priemonių taikymo institucijoms, kurių tiesioginė priežiūra vykdoma pagal bendrą priežiūros mechanizmą, sistemą ir sudaryti sąlygas sukurti bendrą Europos gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikruose bankų sektoriuose jau įdiegti visapusiškos apsaugos mechanizmai ir gaivinimo bei pertvarkymo priemonės, kurie turėtų būti pripažinti, remiami ir aptarti teisėkūros procedūra priimame akte.

Bendras veiksmingos pertvarkymo ir gaivinimo sistemos tikslas yra kuo labiau sumažinti galimą mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą bankininkystės įstaigoms gaivinti ir pertvarkyti.

Siekiant apsaugoti privačias santaupas, būtina atskirti funkcijas ir kartu užtikrinti, kad Europos indėlių garantijų bei gaivinimo ir pertvarkymo fondai būtų veiksmingai apibrėžti.

Europos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, taip pat indėlių garantijų sistemos turėtų turėti tvirtą iš įvairių pramonės sektorių įnašų, visų pirma ex-ante, sudarytą finansinę struktūrą, pagal kurią tam tikros finansų įstaigos įnašas turėtų atspindėti tos įstaigos rizikingumą, o viešosios lėšos turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinis finansinės pagalbos rezervas ir jis turėtų būti naudojamas kaip įmanoma mažiau.

Pasiūlymas taip pat turėtų derėti su kitais 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo aspektais, kaip antai su nemokumo procedūras reglamentuojančiais teisės aktais ir bendrais rizikos vertinimais, bendru priemonių rinkiniu ir intervencijos priemonėmis.

1.4. rekomendacija dėl bankininkystės sąjungos papildomų aspektų

2.  Integruota fiskalinė sistema

2.1. rekomendacija dėl dviejų dokumentų rinkinio

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

2.2. rekomendacija dėl fiskalinio susitarimo nuostatų suvienodinamo Bendrijoje

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Remiantis patirties įgyvendinant fiskalinį susitarimą vertinimu ir laikantis ES sutarties ir SESV, šis susitarimas turėtų būti kuo greičiau perkeltas į antrinę Sąjungos teisę.

2.3. rekomendacija: apmokestinimas

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Vis glaudesnėje ekonominėje, fiskalinėje ir biudžetinėje Sąjungoje turi būti padaryta daugiau siekiant koordinuoti apmokestinimo sistemas ir spręsti žalingos valstybių narių mokesčių konkurencijos problemą, akivaizdžiai prieštaraujančią vidaus rinkos logikai. Visų pirma tada, kai nepadeda jokios diskusijos ir kompromisai, apmokestinimo srityje (pvz., nustatant BKPMB arba finansinių sandorių mokestį) reikėtų dažniau pasitelkti tvirtesnio bendradarbiavimo priemones, nes suderinus mokesčių sistemas didės biudžeto politikos integracija.

2.4. rekomendacija: dėl nuosavais ištekliais finansuojamo centrinio Europos biudžeto

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Reikėtų nustatyti, kad Komisija ir Taryba, rengdamos politikos galimybes, atsižvelgtų į Europos Parlamento poziciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių. Europos Parlamentas ne kartą pareiškė, kad būtina skubiai reformuoti nuosavų išteklių sistemą ir grįžti prie SESV, kurioje teigiama, kad Sąjungos biudžetas turi būti finansuojamas tik nuosavais ištekliais, prasmės ir formuluotės.

Padėtis, kai Sąjungos biudžeto finansavimo poreikiai nesuderinami su būtinu biudžeto konsolidavimu valstybėse narėse, turėtų būti taisoma nedelsiant. Taigi atėjo laikas laipsniškai grįžti prie Sąjungos biudžeto finansavimo tikrais nuosavais ištekliais, tai atitinkamai palengvintų nacionalinių biudžetų naštą. Be to primena, kad savo 2007 m. kovo 29 d., 2011 m. birželio 8 d., 2012 m. birželio 13 d. ir 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijose Europos Parlamentas paaiškino savo požiūrį į tikrų nuosavų išteklių sistemą ir kaip šią sistemą suderinti su artimiausioje ateityje būtinu fiskaliniu konsolidavimu nacionaliniu lygmeniu.

Siekiant tolesnio biudžeto koordinavimo Sąjungoje reikia gauti konsoliduotus duomenis apie Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų finansus, šie duomenys turėtų atspindėti Sąjungos tikslus. Taigi Komisija būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų numatyti, kad būtų parengti tokie konsoliduoti duomenys;

2.5. rekomendacija: laipsniškas skolos perkėlimas į skolos grąžinimo fondą

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Perviršinė skola turėtų būti palaipsniui pervedama į skolos grąžinimo fondą, įsteigtą remiantis Vokietijos ekonominės tarybos ekspertų pasiūlymu, pagal kurį numatoma įsteigti fondą, kurį sudarytų visa didesnė nei 60 proc. valstybių narių skola, atitinkanti tam tikrus kriterijus. Skola būtų grąžinama per maždaug 25 metus; taigi būtų įsteigtas fondas, kuris, drauge užtikrinus visų esamų mechanizmų taikymą, padėtų užtikrinti, kad bendra valstybių narių skola ateityje būtų ne didesnė kaip 60 proc.

2.6. rekomendacija dėl kovos su mokesčių vengimu

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Laisvu kapitalo judėjimu negali būti remiamasi siekiant išvengti mokesčių, ypač valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras, ir turi didelių su euro zonos finansiniu stabilumu susijusių sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia. Todėl Komisija, vadovaudamasi savo svarbia 2012 m. birželio 27 d. iniciatyva, skirta kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu bei agresyviu mokesčių planavimu stiprinti, turėtų užbaigti derybas dėl tarptautinių susitarimų ir pateikti pasiūlymus, kuriuose būtų numatytas glaudesnis mokesčių administratorių bendradarbiavimas ir veiksmingesnis jų veiklos koordinavimas.

Vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal SESV 326 ir 333 straipsnius turėtų būti nustatytas finansinių sandorių mokestis.

2.7. rekomendacija dėl demokratinės ESM priežiūros užtikrinimo

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu, turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

ESM turėtų būti plėtojamas taikant Bendrijos metodą ir užtikrinant atskaitingumą Europos Parlamentui. Svarbiausi sprendimai, pvz., dėl finansinės paramos teikimo kuriai nors valstybei narei ir memorandumų sudarymo, turėtų būti vykdomi Europos Parlamentui tinkamai juos patikrinus.

Prieš pradedant eiti pareigas trejeto atstovams, paskirtiems siekiant užtikrinti memorandumo įgyvendinimą, turėtų būti surengtas jų klausymas Europos Parlamente, be to, jie turėtų nuolat teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Parlamentas turėtų vykdyti demokratinę jų kontrolę.

2.8. rekomendacija dėl fiskalinio koordinavimo priemonių demokratinės atskaitomybės ir teisėtumo užtikrinimo

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Visi naujai sukurti fiskalinės politikos koordinavimo mechanizmai turėtų būti derinami su tinkamomis nuostatomis, siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir teisėtumą.

3.  Integruota ekonominės politikos sistema

3.1. rekomendacija dėl geresnio ekonominės politikos ex ante koordinavimo ir Europos semestro veiksmingumo didinimo

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinti kompromisai, kurių per trišales derybas dėl dviejų dokumentų rinkinio pasieks Europos Parlamentas ir Taryba.

Turėtų būti kruopščiai išnagrinėtos Sąjungos taikomos Europos socialinės apsaugos priemonės ir minimalūs socialiniai standartai, įskaitant jaunimo nedarbo problemos sprendimą, kaip antai Europos jaunimo garantiją.

Komisija turėtų nedelsdama pateikti pasiūlymų dėl įprasta teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įsipareigojimų, kuriuos valstybių arba vyriausybių vadovai įtraukė į 2012 m. birželio 28 d. Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, perkėlimo į antrinės teisės aktus. Visų pirma ekonomikos koordinavimo sistemos atveju turėtų būti tinkamai atsižvelgta į valstybės narės įsipareigojimą „tęsti diferencijuotą augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, remiantis SAP bei atsižvelgiant į konkrečios šalies aplinkybes“, ir skatinti „investicijas į ateitį orientuotose srityse, tiesiogiai susijusiose su ekonomikos augimo potencialu“.

Komisija turėtų pateikti paaiškinimą dėl metinės augimo apžvalgos statuso. Europos semestre turėtų dalyvauti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai.

Siekiant tolesnio biudžeto koordinavimo Sąjungoje reikia gauti konsoliduotus duomenis apie Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų finansus; šie duomenys turėtų atspindėti Sąjungos tikslus. Todėl Komisija būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų numatyti, kad būtų parengti tokie konsoliduoti duomenys.

3.2. rekomendacija dėl Europos socialinio pakto

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Pagal Sutartis nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos sritis turi būti atsižvelgiama į didelio užimtumo skatinimą ir tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą.

Specialios taisyklės, skirtos privalomai biudžetinės drausmės euro zonoje priežiūrai, gali ir turėtų papildyti fiskalinius ir makroekonominius kriterijus užimtumo ir socialiniais kriterijais, siekiant užtikrinti tinkamą pirmiau minėtos nuostatos įgyvendinimą, taikant atitinkamas Sąjungos finansines nuostatas.

4.  Demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės stiprinimas

4.1. rekomendacija dėl dialogo ekonomikos klausimais

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Reikėtų nustatyti, kad Komisija visapusiškai įgyvendintų kompromisus, kurių per trišales derybas dėl dviejų dokumentų rinkinio pasieks Europos Parlamentas ir Taryba.

4.2. rekomendacija dėl finansinės apsaugos priemonių

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

Europos Parlamentas turėtų nuolat vykdyti Europos finansinio stabilumo fondo (dabar – ESM) ir visų būsimų panašių struktūrų operacijų demokratinę kontrolę ir priežiūrą, o Audito Rūmai ir OLAF turėtų dalyvauti atliekant tą kontrolę ir priežiūrą. ESM turi būti taikomas vadovaujantis Bendrijos metodu.

4.3. rekomendacija dėl Europos Parlamento įtakos didinimo ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo taikant Europos semestro priemonę

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

–  Europos Parlamento Pirmininkas pavasario Europos Vadovų Taryboje turėtų pristatyti Parlamento nuomonę apie metinę augimo apžvalgą; turėtų būti susiderėta dėl tarpinstitucinio susitarimo siekiant įtraukti Europos Parlamentą į metinės augimo apžvalgos, ekonominės politikos ir užimtumo gairių sudarymą ir patvirtinimą;

–  Komisija ir Taryba turėtų dalyvauti svarbiausiais Europos semestro momentais (t. y. po metinės augimo apžvalgos paskelbimo ir po konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų paskelbimo) rengiamuose nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento atstovų tarpparlamentiniuose posėdžiuose, kad svarstydami šalies biudžetą nacionaliniai parlamentai galėtų atsižvelgti į Europos perspektyvą.

4.4. rekomendacija dėl skaidrumo, teisėtumo ir atskaitingumo didinimo

Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamu aktu turėtų būti siekiama reglamentuoti šiuos toliau nurodytus klausimus:

–  siekiant didinti skaidrumą, reikėtų reikalauti, kad Ekonomikos ir finansų reikalų taryba ir Euro grupė prieš savo posėdžius perduotų Europos Parlamentui svarbiausius vidaus dokumentus, darbotvarkes ir bendrąją informaciją; be to, Euro grupės pirmininkas turėtų reguliariai vykti į Europos Parlamentą, pvz., į klausymus, kurie bus rengiami remiant Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui;

Visi sprendimai, susiję su EPS stiprinimu, turi būti priimami remiantis Europos Sąjungos sutartimi; bet koks nukrypimas nuo Bendrijos metodo ir dažnesnis tarpvyriausybinių susitarimų naudojimas skaldys ir silpnins Europos Sąjungą, įskaitant euro zoną.