Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2275(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0330/2012

Pateikti tekstai :

A7-0330/2012

Debatai :

PV 20/11/2012 - 17
CRE 20/11/2012 - 17

Balsavimas :

PV 21/11/2012 - 5.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0442

Priimti tekstai
PDF 221kWORD 70k
Trečiadienis, 2012 m. lapkričio 21 d. - Strasbūras
ES teisės taikymo kontrolė (2010 m.)
P7_TA(2012)0442A7-0330/2012

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 28-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės ataskaitos (2010 m.) (2011/2275(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 28-ąją metinę Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės ataskaitą (2010 m.) (COM(2011)0588),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2011)0930),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2009 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 26-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2008 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SEC(2011)0193, SEC(2011)0194 ir SEC(2011)1626),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2010 darbo metais(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A7-0330/2012),

A.  kadangi Lisabonos sutartimi nustatyta įvairių naujų teisinių pagrindų, kuriais siekiama supaprastinti ES teisės įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą;

B.  kadangi SESV 298 straipsnyje įtvirtinta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, vykdydamos savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

C.  kadangi aplinkos apsaugos, vidaus rinkos ir mokesčių sistemos srityse padaroma daugiausia pažeidimų, kurie sudaro 52 proc. visų pažeidimo atvejų;

1.  primena, kad Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje Komisijai priskiriamas pagrindinis Sutarčių sergėtojos vaidmuo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisijos įgaliojimai ir pareiga pradėti taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą valstybei narei, kuri nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartis(4), yra ES teisinės tvarkos pagrindas ir atitinka Sąjungos, paremtos teisinės valstybės principu, sampratą;

2.  pabrėžia pamatinę teisinės valstybės svarbą, nes tai bet kokios demokratinio valdymo formos teisėtumo sąlyga ir visapusiška garantija piliečiams, kad jie gali naudotis teisės aktuose nustatytomis savo teisėmis;

3.  pritaria Komisijos taikomam sumanaus reguliavimo metodui, kuriuo pirmiausia stengiamasi integruoti ES teisės taikymo stebėjimą į platesnį politikos ciklą, o komitetas tai laiko viena iš svarbiausių prevencinių priemonių;

4.  pažymi, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra sudaryta iš dviejų etapų: administracinio (tyrimų) etapo ir teisminio etapo Teisingumo Teisme; mano, kad piliečių, kaip skundų teikėjų, vaidmuo administraciniame etape, kai reikia užtikrinti, kad praktiškai būtų laikomasi Sąjungos teisės, yra itin svarbus;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama sklandesnio perkėlimo proceso, naudoja daug įvairių priemonių (perkėlimo kontroliniai sąrašai, vadovai arba aiškinamieji raštai), ir ragina Komisiją iki perkėlimo galutinio termino dar atidžiau stebėti direktyvų perkėlimą, ypač anksčiau netinkamai tai dariusių valstybių narių atliekamą perkėlimą, kad būtų galima skubiai imtis veiksmų;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvų nuostatos taikomos tiesiogiai, jei jos yra pakankamai tikslios ir besąlyginės (tiesioginis veikimas), remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų ir nuoseklių veiksmų siekiant išspręsti perteklinio reglamentavimo problemą;

8.  pabrėžia, kad neseniai Komisija paskelbė naują komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154), kuriame persvarstytos skundų registravimo sąlygos ir kuris dėl to turėjo įtakos visai pažeidimo nagrinėjimo procedūrai; primygtinai ragina Komisiją vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą netaikyti privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, bet pateikti pasiūlymą dėl reglamento(5), kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, visapusiškai dalyvautų tokioje svarbioje ES teisinės tvarkos dalyje;

9.  tačiau apgailestauja dėl itin didelio bylų dėl nepranešimo apie perkėlimo priemones skaičiaus (2010 m. buvo 470 neišnagrinėtų bylų);

10.  apgailestauja, kad pirmiau minėtame naujajame komunikate nėra nuorodos į „EU Pilot“, kuris, kaip apibrėžė pati Komisija, yra „išbandytas darbo metodas“(6), kuriuo ji naudojasi nagrinėdama skundus ir pradėdama skundo nagrinėjimo procedūrą, kai tikėtina, jog bus vykdoma tokia procedūra(7); pažymi, kad komunikate net neminimas projekto „EU Pilot“ pavadinimas ir nenurodomos jokios teisės ar apsaugos priemonės, suteikiamos skundo teikėjui pagal „EU Pilot“; todėl daro išvadą, kad Komisijos sprendimai, kurie priimti prieš pažeidimo nagrinėjimo procedūrą arba kuriais nusprendžiama, kad ši procedūra nereikalinga, tokiu atveju neatitinka skaidrumo bei atskaitomybės taisyklių ir yra priimti vien Komisijos nuožiūra;

11.  ragina Komisiją paaiškinti sistemos „EU Pilot“ statusą ir aiškiai apibrėžti jos taikymo pagrindą ir taisykles taip, kad jas suprastų piliečiai;

12.  pabrėžia, kad valstybių narių, dalyvaujančių projekte „EU Pilot“, skaičius (18 iki 2010 m. pabaigos) ir didelis skaičius užbaigtų nagrinėti bylų, kai valstybės narės atsakymas buvo įvertintas kaip priimtinas (81 proc. atvejų); įrodo, kokia svarbi šių vertinimų kokybė tiek pagrįstos ir patvirtintos informacijos, tiek Teisingumo Teismo pripažintų bendrųjų administracinės teisės principų paisymo požiūriu;

13.  pakartoja savo nuomonę, kad Sutartimis Komisijai suteikiama veiksmų laisvė vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą turi atitikti teisinės valstybės principą, teisinio aiškumo principą, skaidrumo bei atvirumo reikalavimus ir proporcingumo principą, taip pat niekas jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti siekti pagrindinio šių įgaliojimų tikslo – užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtų taikoma laiku ir tinkamai(8);

14.  atkreipia dėmesį į teigiamai nuteikiantį skaičių – 2010 m. 88 proc. pažeidimo tyrimo bylų „užbaigta nesikreipus į Teisingumo Teismą, nes valstybės narės ištaisė teisinius trūkumus, kuriuos nurodė Komisija, todėl nereikėjo pradėti kito pažeidimo procedūros etapo“; tačiau mano, jog būtina toliau atidžiai stebėti valstybių narių veiksmus, nes kai kuriose peticijose nurodomos problemos neišsprendžiamos net ir baigus nagrinėti bylą (pvz., žr. peticijas Nr. 0808/2006, 1322/2007, 0492/2010, 1060/2010 ir 0947/2011);

15.  apskritai pabrėžia, kad siekiant didinti Parlamento ryšių su Komisija skaidrumą ir abipusiškumą reikia dėti papildomų pastangų; pavyzdžiui, pažymi, kad geresnės galimybės gauti informacijos apie skundus, pažeidimo tyrimo bylas ir kitas vykdymo užtikrinimo priemones galėtų būti suteiktos nepakenkiant tyrimo tikslui ir kad galimybę gauti šią informaciją būtų galima tinkamai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali kilti pavojus žmonių sveikatai ir gali būti padaryta nepataisoma žala aplinkai;

16.  pažymi, kad, siekdama tinkamo projekto „EU Pilot“ veikimo, Komisija sukūrė konfidencialią internetinę duomenų bazę, skirtą Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų bendravimui; dar kartą atkreipia dėmesį, kad vykdant projektą „EU Pilot“ trūksta skaidrumo skundų pareiškėjų atžvilgiu, ir dar kartą prašo suteikti prieigą prie duomenų bazės, kurioje surinkti visi skundai, kad Parlamentas galėtų kontroliuoti, kaip Komisija atlieka savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį;

17.  apgailestauja, kad nenumatyta jokių tolesnių priemonių, susijusių su pirmiau minėta Parlamento rezoliucija dėl 27-osios metinės ataskaitos, ypač su Parlamento raginimu remiantis SESV 298 straipsniu pateikti pasiūlymą dėl proceso teisės, t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstyti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir procedūros prieš pradedant nagrinėjimą aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir teisę kiekvienam asmeniui turėti galimybę susipažinti su savo byla, siekiant, kad būtų paisoma piliečių teisių ir būtų užtikrintas skaidrumas;

18.  todėl dar kartą ragina Komisiją, remiantis nauju SESV 298 straipsnio teisiniu pagrindu, pateikti pasiūlymą dėl proceso teisės, t. y. reglamentą;

19.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą į Parlamento prašymą dėl proceso teisės, kuriame Komisija reiškia abejones dėl galimybės ateityje priimti bet kokį SESV 298 straipsniu pagrįstą reglamentą, nes Sutartyse Komisijai suteikta veiksmų laisvė numatyti pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir su juo susijusio darbo metodą siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą; yra įsitikinęs, kad tokiomis proceso teisės nuostatomis jokiu būdu nebūtų apribojama Komisijos veiksmų laisvė, tik būtų užtikrinama, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, gerbtų atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos administracijos principą, kaip nurodyta SESV 298 straipsnyje, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytą teisę į gerą administravimą;

20.  pabrėžia pažeidimo procedūrų skaidrumo svarbą, taip pat numatant galimybę Parlamentui stebėti Sąjungos teisės taikymą; šiomis aplinkybėmis primena, kad persvarstytame pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių įsipareigoja pateikti „Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, […] klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo“, ir tikisi, kad ši sąlyga bus teisėtai taikoma praktikoje;

21.  pažymi, kad peticija yra tinkama priemonė, kuria piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos ir įmonės gali naudotis, kad praneštų apie ES teisės aktų nesilaikymo atvejus valstybių narių valdžios institucijose įvairiais lygmenimis; šiuo požiūriu ragina Komisiją užtikrinti nuolatinių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaidrumą laiku ir tinkamai informuojant piliečius apie veiksmus, kurių imtasi jų prašymu;

22.  pažymi, kad piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos peticijų teikimo sistema ir toliau naudojasi daugiausia siekdami pranešti apie ES teisės aktų nesilaikymą įvairaus lygmens valstybių narių institucijose ir dėl šio nesilaikymo pateikti skundus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Peticijų komiteto, kaip veiksmingos piliečių, Parlamento ir Komisijos jungties, vaidmenį;

23.  teigiamai vertina 28-ojoje metinėje ataskaitoje pateiktą konkretų skirsnį apie peticijas, kurio prašė Parlamentas ir kuriame Komisija pateikia gautų naujų peticijų analizę; teigiamai vertina Komisijos ataskaitos teiginį, kad daugelyje sričių „pagal Europos Parlamentui pateiktas peticijas pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros“; pabrėžia, kad net jei peticijos nesusijusios su pažeidimais, jomis Parlamentui ir Komisijai suteikiama įsidėmėtinos informacijos apie piliečiams rūpimus dalykus;

24.  pabrėžia, kad nemažai peticijų gauta su aplinkos teisės aktais, ypač su atliekų tvarkymo nuostatomis, susijusiais klausimais; primena aspektus, kuriuos Pirmininkas pabrėžė per 2011 m. birželio 15 d. įvykusią Komisijos konferenciją dėl ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo, paminėdamas, jog dažnai neatliekama patikimų poveikio aplinkai vertinimų, nepaisoma pareigos rengti viešas konsultacijas, o atliekų tvarkymo sistemos turi ir įvairių kitų trūkumų;

25.  primena, kad iš pradžių chartijoje buvo numatyta kodifikuoti ES piliečių pagrindines teises ir kad valstybių ir vyriausybių vadovai ne kartą oficialiai pareiškė, kad chartijoje įtvirtintos ES piliečių teisės; ragina visas valstybes nares dar kartą apsvarstyti, ar chartijos 51 straipsnis reikalingas, ir skatina jas vienbalsiai pareikšti, kad savo jurisdikcijoje jos neapribos asmenų teisių remdamosi to straipsnio nuostatomis;

26.  pabrėžia, kad piliečiai, teikdami peticiją Europos Parlamentui, tikisi būti ginami pagal chartijos nuostatas, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje jie nuolat gyvena, ir nepaisant to, ar ES teisė įgyvendinama, ar ne; šiuo požiūriu tebėra susirūpinęs, kad piliečiai jaučiasi suklaidinti dėl tikrosios chartijos taikymo srities; todėl mano, kad būtina tinkamai išaiškinti subsidiarumo principą ir remiantis chartijos 51 straipsniu išaiškinti, kaip Parlamentas suvokia šios chartijos taikymo sritį;

27.  pabrėžia, kad daugelį su pagrindinėmis teisėmis susijusių peticijų teikiama dėl laisvo asmenų judėjimo principo, taip pat pabrėžia, kad, kaip matyti iš 2010 m. Europos Sąjungos pilietybės ataskaitos, ES pilietybės suteikiamos teisės yra esminė svarbi sąlyga, kad piliečiai galėtų laisvai naudotis vidaus rinkos teikiamais pranašumais; pabrėžia, kad piliečiams labiau naudojantis šiomis galimybėmis gali labai padidėti vidaus rinkos augimo galimybės, todėl, atsižvelgdamas į dabartinius ekonomikos sunkumus Europoje, pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms šioje srityje dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES teisė šioje srityje būtų visapusiškai ir greitai perkelta į nacionalinę teisę;

28.  taip pat pabrėžia, kad piliečiai jaučiasi panašiai klaidinami ir dėl Bendrijos teisės taikymo pavėluoto teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę atvejais; atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tikrovę, kad piliečiai, kurie negali pasinaudoti taikytina Bendrijos teise, nes atitinkama valstybė narė jos dar neperkėlė į nacionalinę teisę, neturi galimybės naudotis jokiomis teisių gynimo priemonėmis;

29.  pritaria Europos Parlamento Teisės tarnybos požiūriui, kad peticijų priimtinumo klausimu Europos Sąjungos veiklos sritys yra platesnės negu jos kompetencijos sritys; pabrėžia, kad šia nuostata Parlamentas ir Komisija turėtų remtis nagrinėdami peticijas;

30.  pakartoja, kad visi atskiri įmonių ir pavienių asmenų skundai išlieka pagrindinis Europos Sąjungos teisės pažeidimų nustatymo šaltinis, o toliau – pagrindinė priežastis pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą; todėl ragina sukurti veiksmingesnius teisiškai privalomus administracinius teisės aktus, kuriais būtų tvirtai ir patikimai apibrėžti procedūriniai Komisijos ir skundo teikėjo santykiai prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jai vykstant ir pasibaigus, ir taip, visų pirma, sustiprinti kiekvieno skundo pateikėjo padėtį;

31.  palankiai vertina SESV 260 straipsnyje numatytą naują nuostatą, pagal kurią Komisija, remdamasi SESV 258 straipsniu, gali kreiptis į Teisingumo Teismą ir prašyti Teismo taikyti finansines sankcijas valstybei narei dėl pavėluoto direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę;

32.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iš esmės pasinaudoti SESV 260 straipsnio 3 dalimi, kai neįvykdoma pareiga, kuriai taikoma ši nuostata, susijusi su pagal teisėkūros procedūrą priimtų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę;

33.  mano, jog itin svarbu, kad Komisija pasinaudotų šia galimybe, kartu ir visomis kitomis galimomis priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad valstybės narės Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę perkeltų laiku ir tinkamai; turėtų būti įvardytos tos valstybės narės, kurios vėluoja ir laiku neįgyvendino teisės aktų;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo paskelbtas šis pranešimas, Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės susitarė dėl aiškinamųjų dokumentų, kuriais nustatomas direktyvos sudedamųjų dalių ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių dalių („atitikties lentelių“) ryšys, klausimo; pabrėžia, kad šios trys institucijos ir valstybės narės susitarė įtraukti į direktyvas konstatuojamąją dalį, kurioje būtų nurodyta, kad susijusios valstybės narės pateikia atitikties lentelę, kai konkrečiu atveju tai būtina ir proporcinga;

35.  pabrėžia, kad atitikties lentelės yra neįkainojama priemonė siekiant suteikti Komisijai ir Parlamentui galimybę prižiūrėti, ar valstybės narės tinkamai perkelia Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę ir ar tinkamai juos taiko, nes direktyvos ir atitinkamų nacionalinių nuostatų ryšys dažnai būna labai sudėtingas ir kartais beveik neįmanoma jo atsekti;

36.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui aiškias Bendrijos teisės atitikties lentelių kūrimo, įtraukimo ir taikymo gaires bei atlikti skaidrų vertinimą, kuris reikšmingai padėtų įvertinti šios teisės įgyvendinimą valstybės narės lygmeniu;

37.  pažymi, kad nacionaliniai teismai atlieka esminį vaidmenį taikant ES teisę, ir visiškai remia ES pastangas gerinti ir koordinuoti teisinių, teisminių ir administracinių valdžios institucijų bei nacionalinių administracijų ir regioninių bei vietos valdžios institucijų teisininkų pareigūnų bei valstybės tarnautojų mokymą Europos lygmeniu;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0377.
(2) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 46.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0382.
(4) SESV 258 ir 260 straipsniuose apibrėžti Komisijos įgaliojimai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę. Visų pirma 258 straipsnyje teigiama, kad Komisija „pareiškia pagrįstą savo nuomonę“, jei mano, kad valstybė narė nevykdė savo pareigos pagal Sutartis.
(5) Žr. 7 dalį, kurioje raginama priimti pasiūlymą dėl „proceso teisės“.
(6) Komisijos antroji „EU Pilot“ vertinimo ataskaita (SEC(2011)1626), p. 7.
(7) Žr. pirmiau minėtą ataskaitą, p. 3. Žr. pirmiau minėtą 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją.
(8) Parlamentas pirmiau minėtoje 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje pareiškė, kad „absoliuti veiksmų laisvė, pridėjus visiško skaidrumo trūkumą, iš esmės prieštarauja teisinės valstybės principams“.

Teisinė informacija - Privatumo politika