Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrą žuvininkystės politiką (BŽP),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į 43 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį dėl išskirtinės atokiausių regionų padėties ir apribojimų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163),

–  atsižvelgdamas į tai, kad būsimo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) nuostatomis turėtų būti užtikrinta vietos gyventojų teisė laikantis specialių papročių žvejoti šeimos reikmėms ir išlaikyti savo tradicinę ekonominę veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–  atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondui (EŽF) taikomą reglamentą, būtent – Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006(2), kuriame nustatomi veiksmų kriterijai ir sąlygos,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pakrančių žvejybos ir pakrančių žvejų patiriamų sunkumų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros integruoto pakrančių zonų valdymo Europoje kontekste(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(7),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl naujo Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo [kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos] (COM(2011)0804),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl naujo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (COM(2011)0416),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2011)0417),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (COM(2011)0424),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ataskaitų teikimo įpareigojimų pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (COM(2011)0418),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0291/2012),

A.  kadangi nedidelio masto žvejyba (įskaitant smulkiąją žvejybą ir kai kurių rūšių pakrantės žvejybą, vėžiagyvių gaudymą ir kitą tradicinės ekstensyviosios akvakultūros veiklą, taip pat natūralų moliuskų veisimą pakrantės vandenyse) daro labai įvairų teritorinį, socialinį ir kultūrinį poveikį žemyne, salose ir atokiausiose teritorijose, jai būdingos konkrečios problemos, dėl kurių ji išsiskiria iš didelio masto žvejybos ir iš intensyviosios ar pramoninės akvakultūros;

B.  kadangi naujajame žuvininkystės politikos reglamente reikalaujama apibrėžti, kas yra smulkioji žvejyba, taip pat atsižvelgiant į šios rūšies žvejybos poveikį finansavimui iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

C.  kadangi smulkioji ar pakrantės žvejyba yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką kuriant ir išlaikant darbo vietas pakrantės regionuose, taip pat prisideda prie ES aprūpinimo maistu užtikrinimo, pakrantės erdvių sutvarkymo ir žuvininkystės produktų tiekimo Europos rinkai;

D.  kadangi apie 80 proc. Bendrijos žvejybos laivų yra iki 15 metrų, todėl šis laivyno segmentas yra pagrindinis BŽP veikėjas, kuris turi pateikti tinkamą, pakankamą ir būtiną įvairių problemų, su kuriomis ir toliau dažnai susiduriama, nepaisant valstybėms narėms pateiktų nuoseklių priemonių, vykdant nedidelio masto žvejybą, sprendimą;

E.  kadangi vykdant pakrantės ir smulkiąją žvejybą naudojami pasenę laivai, reikia stiprinti jų saugumą ir juos atnaujinti ar netgi juos pakeisti naujais laivais, kurie vartoja mažiau energijos ir atitinka saugumo reikalavimus;

F.  kadangi trūksta socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos statistinių duomenų ir rodiklių Europos lygmeniu ir kadangi būtina skatinti socialinius ir ekonominius, mokslinius ir aplinkosaugos duomenis teikiančius rodiklius, kurie atspindėtų šios rūšies žvejybos geografinę, aplinkos, socialinę ir ekonominę įvairovę;

G.  kadangi patikimų mokslinių duomenų trūkumas vis dar yra rimta problema, kai siekiama, kad dauguma žuvų išteklių būtų valdomi tausiai;

H.  kadangi apibrėžiant žuvininkystės politiką, be būtinų aplinkos tikslų, susijusių su žvejybos išteklių išsaugojimu, reikia atsižvelgti ir į socialinius bei ekonominius tikslus, nes jų kol kas nepaisoma, ypač nedidelio masto žvejybos srityje;

I.  kadangi šiuo metu taikant centralizuotą BŽP valdymą dažnai parengiamos tikrosios padėties neatspindinčios gairės, kurias netinkamai supranta sektoriaus atstovai (jie nedalyvauja nei aptariant gaires, nei jas rengiant), kurias sunku įgyvendinti, ir gaunami rezultatai dažnai būna priešingi planuotiems;

J.  kadangi valdymo modeliai, grindžiami perleidžiamosiomis žvejybos teisėmis, negali būti laikomi priemonėmis, skirtomis žvejybos išteklių pereikvojimui ir pertekliniams pajėgumams panaikinti;

K.  kadangi privalomai mažinant laivyną vien rinkos priemonėmis, pvz., perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis, gali pradėti vyrauti vien ekonominiu požiūriu konkurencingesni veiklos vykdytojai, o veiklos vykdytojai ir laivyno segmentai, darantys mažesnį poveikį aplinkai ir sukuriantys (tiesiogiai ir netiesiogiai) daugiau darbo vietų, pateks į blogesnę padėtį;

L.  kadangi ekonominė ir socialinė krizė ypatingą poveikį daro žuvininkystės sektoriui, ir šiuo požiūriu nedidelio masto žvejyba gali būti dar labiau pažeidžiama dėl menkų investicijų; kadangi svarbu užtikrinti ekonominį ir socialinį nedidelio masto žvejybos bendruomenių stabilumą;

M.  kadangi dėl struktūrinių trūkumų mažos apimties, pakrančių arba tradicinė žvejyba patiria tam tikrų ekonominių sukrėtimų (smarkiai augančios kuro kainos arba sunkumai gauti paskolą) ir greitai keičiasi galimybės naudotis ištekliais;

N.  kadangi rengiant būsimą BŽP vienas iš aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti, yra nedidelio masto žvejybos ypatumai, tačiau įgyvendinant naują BŽP tai neturėtų tapti pagrindiniu reformos socialinio lygmens pagrindu, atsižvelgiant į gilią krizę, šiuo metu apėmusią visą sektorių;

O.  kadangi žuvų pirmojo pardavimo kainos atsilieka nuo smarkiai kylančių gamybos sąnaudų, ypač tenkančių kurui, ir daugeliu atvejų arba nekinta, arba krenta, todėl sektoriaus krizė gilėja;

P.  kadangi su nedidelio masto žvejyba susijęs teigiamas išorės socialinis poveikis ir poveikis aplinkai nėra visiškai atlyginamas rinkoje; kadangi visa visuomenė nepripažįsta su žvejyba susijusios veiklos, sudarančios daugiafunkcinį sektoriaus aspektą ir teikiančios viešąsias gėrybes, inter alia, skatinant pakrančių gyvybingumą, gastronomiją, muziejininkystę ir pramoginę žvejybą visos visuomenės labui, ir už šią veiklą neatlygina;

Q.  kadangi būsimojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veikla turi būti visiškai atsižvelgiama į nedidelio masto ir tradicinės žvejybos konkrečias problemas ir konkrečius poreikius, taip pat į priemonių, numatytų būsimoje reformoje, įgyvendinimo padarinius vyrams ir moterims;

R.  kadangi konkrečios ligos, kuriomis serga smulkiosios žvejybos sektoriuje dirbančios moterys, nepripažįstamos profesinėmis ligomis;

S.  kadangi sukūrus žvejybos zonas, kuriose žvejoti leidžiama suteikus išskirtines teises, padedama užtikrinti atsakingos praktikos plėtojimą ir jūrų pakrantės ekosistemų bei tradicinės žvejybos tvarumą, taip pat žvejų bendruomenių išlikimą;

T.  kadangi nedidelio masto pakrantės žvejyba ir smulkioji žvejyba turi labai skirtingų ypatumų, kurie kiekvienoje šalyje ir pakrantėje skiriasi;

U.  kadangi negalima nepaisyti nedidelio masto žvejybos svarbos mažumų kalbų apsaugai izoliuotose pakrančių teritorijose;

V.  kadangi nedidelio masto žvejybos specialistų jungimosi į asociacijas ir organizuotumo lygis nepakankamas ir įvairiose valstybėse narėse nevienodas;

W.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje nurodomas būtinumas skatinti konkrečiai atokiausiems regionams skirtas politikos priemones, ypač žvejybos sektoriuje;

1.  mano, kad nedidelio masto žvejyba apima tradicinę žvejybą ir kai kurias pakrančių žvejybos rūšis, vėžiagyvių gaudymą ir kitą tradicinę ekstensyviosios akvakultūros veiklą, pvz., natūralų moliuskų veisimą pakrantės vandenyse;

2.  pabrėžia, kad nedidelio masto žvejybai dėl jos savybių ir svarbos žuvininkystės sektoriuje tenka pavyzdinis vaidmuo įgyvendinant tai, kas turėtų būti laikoma pagrindiniais bet kurios žuvininkystės politikos tikslais: užtikrinti žuvų tiekimą visuomenei ir plėtoti pakrančių bendruomenes, skatinti kurti darbo vietas ir pasiekti geresnį žvejybos specialistų gyvenimo lygį kartu užtikrinant, kad ištekliai būtų tvarūs ir gerai apsaugoti;

3.  mano, kad nedidelio masto žvejybos segmentui būdingos savybės jokiu būdu neturi būti naudojamos kaip dingstis neįtraukti šio segmento į BŽP bendrąją programą, nors ji turi būti pakankamai lanksti, kad valdymo sistemos galėtų būti pritaikytos prie konkrečių pakrantės žvejybos ypatumų ir problemų;

4.  pažymi, kad nedidelio masto žvejybos ypatumai labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse, o vieno mažiausio bendro vardiklio pasirinkimas ES sprendimų priėmimo sistemoje retai būdavo konstruktyvi sprendimų priėmimo Europos mastu priemonė;

5.  mano, kad pradėti būtų galima nustatant bendrą tradicinės žvejybos sąvoką, taip išvengiant žvejybos sektoriuje labai skirtingų aplinkybių, priklausomų nuo žvejybos vietų, gaudomų žuvų išteklių, ir kitų aplinkybių, būdingų konkrečiai vietai, todėl nepasiekiami supaprastinamo, teisinio aiškumo ir nediskriminacinio elgesio tikslai; taip pat mano, kad BŽP reikėtų turėti priemones, kuriomis būtų užtikrinama daugiau lankstumo moksliniais faktais pagrįstais atvejais, kuriais žvejyba nebūtų galima pagrindinėse taisyklėse nepadarius tam tikrų pakeitimų;

6.  atkreipia dėmesį į būtinumą deramai atsižvelgti į esamus mokslinius nedidelio masto žvejybos tyrimus; pažymi, kad kai kuriuose iš šių tyrimų siūloma nedidelio masto žvejybos apibrėžtis, pvz., pagal tvaraus smulkiosios žvejybos vystymo Atlanto regione projektą PRESPO, kuriame siūlomas skaitmeniniais rodikliais grindžiamas metodas, skirtas Europos smulkiosios žvejybos laivynams apibrėžti ir suskirstyti segmentais;

7.  mano, kad apibrėžiant nedidelio masto žvejybą reikėtų atsižvelgti į daugelį nacionalinių ir regioninių ypatybių ir skirtingų valdymo sąlygų, inter alia, įskaitant vietovei būdingų amatininkiškų tradicijų laikymąsi, kai žuvininkystės ūkiai priklauso šeimoms ir ji dalyvauja šio ūkio veikloje; pabrėžia, kad svarbu suformuluoti apibrėžimo kriterijus, kurie būtų lankstūs ir (arba) kuriuos būtų galima derinti ir darniai pritaikyti prie nedidelio masto žvejybos įvairovės Europos Sąjungoje;

Valdymas vietos lygmeniu

8.  mano, kad bendrai žuvininkystės politikai per pastaruosius 30 metų būdingas pernelyg centralizuotas žuvininkystės valdymo modelis buvo nevykęs ir kad dabartine reforma reikia šį valdymą prasmingai decentralizuoti; mano, kad BŽP reforma reikėtų sukurti sąlygas, kuriomis būtų atsižvelgiama į vietos, regiono ir nacionalines ypatybes; pabrėžia, kad administravimas vietoje, pasiremiant moksliniais faktais ir konsultuojantis su šiuo sektoriumi ir jam dalyvaujant apibrėžiant, įgyvendinant, kartu vykdant ir vertinant politiką, yra tinkamiausias valdymas, geriausiai atitinkantis žvejybos poreikius, ir juo geriausiai būtų skatinamas prevencinis žvejų elgesys;

9.  mano, kad naujoje decentralizuotoje ir į regionus orientuotoje bendroje žuvininkystės politikoje daug didesnį vaidmenį turėtų atlikti regioninės patariamosios tarybos;

10.  mano, kad labai svarbu stiprinti patariamųjų komitetų vaidmenį ir apsvarstyti bendradarbiavimą dėl bendro išteklių valdymo, taip sudarant sąlygas išsaugoti šių komitetų pobūdį, nes sustiprėjus jų vertei jie gali tapti valdymo forumu be sprendimų priėmimo galios, kuriame dalyvautų sektoriaus ir NVO pagrindiniai veikėjai, ir taip leisti spręsti horizontaliuosius klausimus, susijusius su konkrečiomis tradicinės žvejybos problemomis;

11.  mano, kad visoms valstybėms narėms taikyti bendrą valdymo modelį, pavyzdžiui, perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, nėra tinkamas sprendimas, nes Europos Sąjungoje žvejyba labai įvairi; prieštarauja tam, kad perleidžiamosios žvejybos koncesijos būtų taikomos privalomai;

12.  mano, jog pravartu turėti įvairius žuvininkystės valdymo modelius, kuriuos valstybės narės ir (arba) regionai galėtų taikyti pagal savanorišką sistemą, patys pasirinkdami reikiamą modelį, numatytą pagal regionais suskirstytą BŽP;

13.  prieštarauja tam, kad perleidžiamosios žvejybos koncesijos būtų taikomos privalomai bet kokio tipo laivams; mano, kad valstybėms narėms reikėtų leisti nuspręsti, ar perleidžiamąsias žvejybos koncesijas patvirtinti, ar nepatvirtinti, ir nustatyti laivynus, kuriems šią sistemą reikia taikyti, susitarus su atsakingais regionais ir atsižvelgiant į aplinkybių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonių įvairovę; mano, kad valstybės narės jau gali pradėti taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą savo nacionalinės teisės sistemose;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos negalima laikyti patikima priemone žvejybos išteklių pereikvojimo ir perteklinių pajėgumų problemoms išspręsti; pabrėžia, kad visada yra rinkos metodo alternatyva – reguliavimo metodas, kuriuo galima reikiamai suderinti žvejybos pajėgumus;

15.  mano, kad nustačius bendrus valdymo tikslus valstybėms narėms ir kompetentingiems regionams turi būti leidžiama lanksčiai priimti sprendimą dėl šiems tikslams siekti tinkamiausių valdymo taisyklių įgyvendinant suskirstymą regionais, visų pirma dėl teisės naudotis žuvų ištekliais, atsižvelgiant į šių valstybių narių laivynų ypatumus, žvejybos rūšis ir išteklius;

16.  pažymi, kaip svarbu užtikrinti, kad rengiant nedidelio masto pakrantės žvejybos ir smulkiosios žvejybos politiką dalyvautų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į laivų skaičių, bet ir į jų bendrą poveikį ištekliams, taip pat į jų žvejybos metodų selektyvumą ir tvarumą; mano, kad vykdant būsimą BŽP turi būti skatinama tausiau naudoti laivynus atsižvelgiant į aplinkos, ekonominį ir socialinį aspektus (remonto būklę ir saugą, tinkamumą gyventi, darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą, žuvų sandėliavimą ir t. t.), skatinant pirmenybę pamažu teikti laivams ir veiklos vykdytojams, kurie naudoja selektyvesnius žvejybos metodus ir taiko mažesnį poveikį ištekliams bei jūros aplinkai turinčius žvejybos metodus ir yra naudingesni savo bendruomenėms darbo vietų kūrimo ir jų kokybės požiūriais; pasisako už tvarią pusiausvyrą tarp esamų žuvininkystės išteklių apsaugos jūrų zonose ir nuo žvejybos bei vėžiagyvių gaudymo priklausančios vietos socialinės ir ekonominės struktūros apsaugos;

Laivyno ypatumai

18.  prieštarauja tam, kad laivynų pajėgumas bendrai ir chaotiškai būtų mažinamas, ir pabrėžia, kad jo reguliavimas, kai reikės, negali būti nustatomas privalomai remiantis tik rinkos kriterijais; mano, kad tokios korekcijos privalo būti paremtos ekosistemų metodu, konkrečius sprendimus dėl mažos apimties laivynų valdymo priimant regiono lygmeniu, laikantis subsidiarumo principo, užtikrinant konkretiems poreikiams pritaikytą žvejybos tvarką, pagal kurią būtų teikiama pirmenybė naudotis ištekliais ir būtų saugomi vietos smulkiosios žvejybos laivynai, kartu užtikrinant, kad į visa tai būtų įtrauktos bendruomenės; ragina skubos tvarka atlikti tyrimą, kuriame būtų įvertinta ES žvejybos laivyno būklė;

19.  prieštarauja tam, kad laivynų pajėgumas bendrai būtų mažinamas privalomai remiantis tik rinkos kriterijais, o tai gali būti padaryta nepageidaujamai įgyvendinus perleidžiamąsias žvejybos koncesijas;

20.  pabrėžia, kad svarbu toliau atlikti mokslinius tyrimus socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos srityje; pažymi, kad būtina Europos lygmens statistika ir rodikliai, kuriais remiantis būtų galima gauti patikimus ir pakankamai aktualius socialinius ir ekonominius, mokslinius ir aplinkosauginius su profesionalia ir pramogine žvejyba susijusius duomenis, įskaitant platų žuvų išteklių ir laimikio vertinimą, ir prašo užtikrinti išteklius, kurių reikia šiam tikslui pasiekti; mano, kad šie duomenys taip pat turėtų atspindėti visus geografinius, kultūrinius ir regioninius skirtumus;

21.  ragina Komisiją parengti ES žvejybos laivyno pajėgumų tyrimą, siekiant priimti tinkamiausius sprendimus;

22.  ragina Komisiją stebėti ir patikslinti valstybių narių laivynų pajėgumų ribas, kad jos atitiktų patikimus duomenis ir būtų atsižvelgiama į techninę pažangą;

23.  pažymi, kad valdyti nedidelio masto žvejybą tapo sudėtingiau ir sunkiau, nes joje dalyvauja daug laivų ir labai skiriasi metodai ir pati žvejyba; pabrėžia, kad siekiant veiksmingo valdymo būtinas informacijos prieinamumas ir kad reikia daugiau ir geresnės informacijos apie nedidelio masto žvejybą;

24.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, regioninėmis patariamosiomis tarybomis ir suinteresuotosiomis šalimis nedidelio masto žvejybą Europos Sąjungoje žuvininkystės valdymo tikslais apibūdinti išsamiau ir pažymėti jos pasiskirstymą Europos Sąjungoje žuvininkystės valdymo tikslais; ypač ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atlikti baigtinį ir nuodugnų įvairių nedidelio masto žvejybos segmentų dydžio, ypatumų ir pasiskirstymo tyrimą, kuo nuodugniau išnagrinėjant, kur, kada ir kaip ten žvejojama, siekiant nustatyti laivyno segmentus, kuriuose pastebima perprodukcija, ir to priežastis;

25.  pažymi, kad šiuo metu Bendrija bendrai finansuoja ne daugiau kaip 50 proc. biologinių duomenų rinkimo, apdorojimo ir sklaidos biudžeto, kuris naudojamas žiniomis grindžiamam valdymui remti; atitinkamai ragina Bendriją šioje srityje sustiprinti pastangas – padidinti leistiną bendro finansavimo lygį;

26.  įspėja, kad reikia geriau suprasti dabartinę pramoginės žvejybos padėtį ir jos raidą, įskaitant jos ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai; atkreipia dėmesį į atvejus, kai pramoginė žvejyba pranoksta savo paskirtį ir neteisėtai konkuruoja su profesionalia žvejyba žuvų gaudymo ir jų pateikimo rinkai srityse – taip vietos ir regioniniu lygmenimis sumažinamos rinkos kvotos ir mažėja pirmojo pardavimo kainos;

Paramos priemonės

27.  pripažįsta, kad naujasis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas buvo sukurtas taip, kad padėtų gauti išteklių ypač pakrantės ir smulkiosios žvejybos laivynų segmentams; pripažįsta, kad pagal bendrąjį planą, kurį priima Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, savo finansavimo prioritetus turi nustatyti valstybės narės, siekiant spręsti konkrečias nedidelio masto žvejybos problemas ir remti tvarų atitinkamos žvejybos valdymą vietos lygmeniu;

28.  pritaria, kad reikia turėti fondą, kurio veiklos pagrindas būtų didesnė parama bendrai finansuojamai veiklai atokiausiuose regionuose, ir pritaria, kad atsižvelgiant į šių regionų žuvininkystės sektoriui būdingus struktūrinius apribojimus būtų išsaugotos konkrečios su veikla ir žuvininkystės produktų platinimu susijusių papildomų išlaidų kompensavimo priemonės;

29.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pavojingą kai kurių nuo žvejybos priklausomų pakrančių bendruomenių padėtį ir jų nykimą, taip pat į ekonomikos įvairinimo alternatyvų trūkumą, turi būti stiprinamos dabartinės priemonės ir mechanizmai ir skiriama daugiau lėšų siekiant užtikrinti sanglaudą užimtumo ir ekologinio tvarumo požiūriais; yra įsitikinęs, kad tai turėtų būti aiškiai pripažinta rengiant naująją bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) ir daugiametę finansinę programą (DFP); taip pat pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti bendram tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos žvejybos sektoriaus valdymui ir jo atstovų įtraukimui į sprendimų priėmimo procedūras skatinant vietos ir regionines strategijas ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą šioje srityje, kurie aprėptų vystymo, mokslinių tyrimų ir mokymų projektus, skiriant tinkamą Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimą;

30.  ragina valstybes nares atsižvelgti į moterų ekonominį, socialinį ir kultūrinį vaidmenį žvejybos pramonėje, moterims suteikiant galimybes naudotis socialinėmis išmokomis; pabrėžia, kad aktyvus moterų dalyvavimas įvairių rūšių veikloje, susijusioje su žvejyba, padeda išsaugoti, viena vertus, kultūros tradicijas ir ypatingą gyvenimo būdą, kita vertus, padeda išlikti bendruomenėms ir taip užtikrinama šių regionų kultūrinės įvairovės apsauga;

31.  mano, kad taikant būsimo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) įgyvendinimo? taisykles turėtų būti suteikta galimybė finansuoti tam tikrus veiksmus, visų pirma šiose srityse:

32.  pabrėžia, kad būsimo EJRŽF lėšos turėtų būti prieinamesnės projektams su integruotais sprendimais, naudingais visoms pakrantės bendruomenėms, o ne tik ribotam skaičiui veiklos vykdytojų; mano, kad EJRŽF lėšų prieinamumas turėtų būti garantuotas žvejams ir šeimoms, o ne tik laivų savininkams;

33.  pabrėžia, kad turi būti prisidedama prie bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo (BRO) padedant gauti didesnių pajamų iš nedidelio masto žvejybos, rinkos būtų stabilios, būtų pagerinta prekyba žuvininkystės produktais ir padidinta šių produktų papildoma nauda; reiškia susirūpinimą dėl galimybės panaikinti dabartines viešąsias rinkų reguliavimo priemones, viešuosius reguliavimo organus ir paramą sandėliavimui sausumoje ir reikalauja vykdyti plataus užmojo reformą, kuria būtų stiprinamos BRO priemonės siekiant šių tikslų;

34.  siūlo sukurti Europos ženklą, kuris būtų suteikiamas smulkiosios žvejybos produktams, sugautiems laikantis BŽP principų, ir taip skatinti geriausią praktiką;

35.  pritaria, kad būtų sukurti mechanizmai siekiant užtikrinti, kad būtų pripažįstamas vadinamasis nedidelio masto žvejybos daromas teigiamas išorės poveikis, kuris neatlyginamas rinkoje, ir poveikis aplinkai, ir pakrantės bendruomenių ekonominei bei socialinei sanglaudai;

36.  mano, kad svarbu skatinti sąžiningai ir tinkamai paskirstyti papildomą naudą visoje sektoriaus vertės grandinėje;

37.   ragina griežtai stebėti ir sertifikuoti iš trečiųjų šalių importuojamus žuvininkystės produktus siekiant užtikrinti, kad jie būtų gauti žvejojant tausiai ir atitiktų tuos pačius reikalavimus (pvz., ženklinimo, atsekamumo, fitosanitarijos normų, minimalių dydžių), kurių turi laikytis Bendrijos gamintojai;

38.  pritaria tam, kad būtų sukurti (įgyvendinant EJRŽF ar kitas priemones) konkretūs laikini paramos mechanizmai, kurie turėtų būti taikomi esant nepaprastajai padėčiai, pavyzdžiui, įvykus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms (naftos išsiliejimas, vandens užteršimas ir t. t.), dėl išteklių atkūrimo planų arba restruktūrizavimo priverstinai nutraukus veiklą arba staiga laikinai padidėjus degalų kainai;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų gauti tokį patį atlyginimą ir naudotis kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant rizikos dirbant šiame žuvininkystės sektoriuje draudimą ir konkrečių sutrikimų, pavyzdžiui, profesinių ligų, pripažinimą;

40.  pripažįsta, kad laikini žvejybos draudimai, dar žinomi kaip biologinės ramybės laikotarpiai, yra svarbi ir įrodyta priemonė žvejybos ištekliams išsaugoti ir būtina priemonė konkrečiai žvejybai tvariai valdyti; pripažįsta, kad nustatant žvejybos draudimus konkrečiais kritiniais rūšies gyvenimo ciklo etapais ištekliams leidžiama vystytis taip, kad tai būtų suderinama su žvejyba pasibaigus biologinės ramybės laikotarpiui; mano, kad šiomis aplinkybėmis sąžininga ir būtina veiklos nevykdymo metu žvejams finansiškai kompensuoti iš EJRŽF;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti, kaip siekti pozityviosios diskriminacijos, pirmenybę teikiant ne plataus masto žvejybai ir daugiau pramoninio pobūdžio laivynams, o nedidelio masto žvejybai, kartu užtikrinant, kad visa žvejyba būtų valdoma veiksmingai ir tvariai; mano, kad vienas iš svarstytinų variantų – įvairius žvejybos metodus taikyti skirtingose teritorijose ir apibrėžti vien nedidelio masto žvejybai skirtas teritorijas;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant skatinti ir pasiekti moterų darbo žuvininkystės sektoriuje didesnį pripažinimą juridiniu ir socialiniu lygiu, ir užtikrinti, kad moterys, dirbančios visą ar ne visą darbo dieną šeimos įmonėse ar padedančios savo sutuoktiniams ir taip prisidedančios prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, būtų teisiškai pripažįstamos arba gautų savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos išmokoms prilygstančias išmokas, visų pirma taikant Direktyvą 2010/41/ES, ir užtikrinti jų socialines ir ekonomines teises, tarp jų vienodą darbo užmokestį, bedarbio pašalpą nutraukus darbą (laikinai ar visam laikui), teisę į pensiją, darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimą, teisę į motinystės atostogas, galimybę naudotis socialine apsauga ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat saugos ir sveikatos darbe apsaugą, taip pat kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant draudimą nuo jūroje kylančių grėsmių;

43.  pritaria tam, kad dvylikos jūrinių mylių zonoje būtų išlaikyta speciali naudojimosi ištekliais tvarka, taikoma nedidelio masto žvejybai;

44.  mano, kad reikia nedidelio masto žvejybos sritį įtraukti į keitimąsi informacija apie 12 jūrmylių zonos teritorijos planavimą, kurioje ji paprastai vykdoma intensyviau, joje veikia jūros vėjo jėgainės, vykdoma nerūdinės medžiagos išgavimo veikla ir jos yra saugomos jūrų teritorijų;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad nedidelio masto žvejybos specialistams reikia aktyviau įsitraukti į žvejybos politikos priemonių valdymą, apibrėžimą ir įgyvendinimą ir aktyviau dalyvauti šiame procese; pabrėžia, kaip svarbu labiau remti žvejų grupes ir profesines organizacijas, norinčias dalytis atsakomybe už BŽP taikymą siekiant šią politiką dar labiau decentralizuoti; primygtinai ragina nedidelio masto žvejybos veiklos vykdytojus arba įstoti į esamas gamintojų organizacijas, arba įsteigti naujas tokio tipo organizacijas;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir regioninėms patariamosioms taryboms.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (2) OL L 223, 2006 8 15, p. 1. (3) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 519. (4) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 504. (5) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 1. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0052. (7) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 15.