Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ COM(2006)0567,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (COM(2010)0343),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių (TPK sutartis), kuri priimta per 1994 m. PPO derybų Urugvajaus raundą(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą(2) (Prekybos kliūčių reglamentą – toliau PKR),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) pranešimą apie pasaulio investicijas,

–  atsižvelgdamas į EBPO, PPO ir UNCTAD pranešimus dėl Didžiojo dvidešimtuko prekybos ir investavimo priemonių (nuo 2010 m. spalio mėn. vidurio iki 2011 m. balandžio mėn.),

–  atsižvelgdamas į EBPO investavimo politikos sistemą,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų rekomendacijų taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, pirmiausia į 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų(4), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių(5), 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(6), 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir MERCOSUR santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(7), 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai(8), 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija(9), 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas(10), 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją(11), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija(12), 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo(13), 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių(14), 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo(15), 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos tarptautinės investicijų politikos(16), 2011 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka(17), 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo padėties(18), 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių(19), 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados prekybos santykių(20) ir į 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(21),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai „2011 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaita. Bendradarbiavimas su strateginiais ekonominiais partneriais siekiant geresnių patekimo į rinką sąlygų. Prekybos kliūčių šalinimo veiksmų prioritetai“ (COM(2011)0114),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms(22),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai „2012 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaita“ (COM(2012)0070);

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės finansų korporacijos ir Pasaulio banko ataskaitą „Verslo veikla 2012 m. – verslo veikla, vykdoma skaidresniame pasaulyje“ (toliau – 2012 m. verslo veiklos indeksas),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl investavimo Europoje patrauklumo(23),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0367/2012),

A.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bendra prekybos politika (BPP), remiantis Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 207 straipsniu, apima tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ir priklauso išimtinei ES kompetencijai; kadangi valstybės narės gali derėtis dėl dvišalių investicijų susitarimų ir juos sudaryti tik tuomet, jei jas įgalioja Sąjunga; kadangi visiems prekybos ir investicijų susitarimams, dėl kurių susiderėjo Komisija Sąjungos vardu, reikia Parlamento sutikimo;

B.  kadangi, remiantis JT prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) 2011 m. pranešimu, ES ir toliau pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų; kadangi iš Eurostato duomenų matyti kitokia padėtis: 2008 m. bendras tiesioginių užsienio investicijų srautas 27 ES valstybėse narėse sumažėjo 30 proc., 2009 m. – dar 28 proc., o 2010 m. – dar 62 proc.;

C.  kadangi, remiantis 2012 m. verslo veiklos indeksu, valstybės narės sudaro tik 40 proc. (o euro zonos narės – tik 26 proc.) 35 versliausių pasaulio šalių;

D.  kadangi Komisija vertina, kad 99 proc. visų Europos įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ir kadangi 92 proc. šių MVĮ yra labai mažos įmonės, kuriose dirba 1–9 darbuotojai, 6,7 proc. – mažosios įmonės, kuriose dirba 10–49 darbuotojai, ir 1,1 proc. – vidutinės įmonės, kuriose dirba 50–249 darbuotojai; kadangi MVĮ yra 23 milijonai ir jos sudaro Sąjungos ekonomikos pagrindą, nes jose sukuriama du trečdaliai privačiojo sektoriaus darbo vietų;

E.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra skirtingos ir skiriasi jų poreikiai dėl konkrečių pramonės ar paslaugų sektoriaus, valstybės narės ar net regiono, kuriame jos veikia, taip pat dėl jų dydžio, verslo modelio, verslumo kultūros ir verslo aplinkos ypatybių ir tarptautiniu lygmeniu, ir bendrojoje rinkoje; kadangi atitinkamais verslo ciklais jos susiduria su skirtingais sunkumais;

F.  kadangi lėšų trūkumas ir mažesnis verslumas nei kitose pramoninės ekonomikos šalyse ir toliau yra viena iš pagrindinių ES įmonių konkurencingumo ir verslumo problemų, ir kadangi vis dar suskaidytas reglamentavimas ir biurokratija ir toliau riboja MVĮ, ypač labai mažų ir mažųjų įmonių, galimybes prisitaikyti prie efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo ekonomikos ir patekti į kitų bendrojoje rinkoje dalyvaujančių šalių ir pasaulio šalių rinkas;

G.  kadangi 44 proc. MVĮ nurodė, kad tinkamos informacijos trūkumas yra didelė internacionalizavimo kliūtis;

H.  kadangi Europos MVĮ neryžtingumą plėtoti veiklą tarptautiniu lygmeniu yra iš esmės lemia tai, kad nedaromos jų eksporto galimybių analizės ar išankstinės analizės;

I.  kadangi nemažai Europos MVĮ (iš viso 25 proc.) vykdo tarptautinę eksporto veiklą, tačiau tik 13 proc. Europos MVĮ vykdo eksporto veiklą už ES rinkų ribų ir tik 4 proc. tarptautiniu mastu veiklos nevykdančių MVĮ turi konkrečių planų artimiausioje ateityje pradėti tarptautinę veiklą; kadangi tam tikros MVĮ dėl savo verslo modelių ir dydžio negali imtis tarptautinės veiklos;

J.  kadangi tik 10 proc. labai mažų įmonių naudojasi daugiau kaip 300 jau įgyvendinamų viešosios paramos programų, ir kadangi paramos programų skaičius yra didelis, MVĮ sudėtinga nustatyti iš tikrųjų prieinamos pagalbos rūšis ir šia pagalba naudotis;

K.  kadangi Europos MVĮ ypač kenčia nuo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės ir kadangi taip pat reikėtų remti jų internacionaliciją už bendrosios rinkos ribų;

L.  kadangi nuolat per pastaruosius dvejus metus beveik trečdalis visų MVĮ, kurios kreipėsi į bankus dėl paskolos, negaudavo jokio kredito arba gaudavo mažesnę sumą nei prašė; kadangi daugiausia atmesta labai mažų įmonių prašymų gauti kreditą;

M.  kadangi pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) 2007–2013 m. laikotarpiu finansų įstaigos galėjo daugiau nei 315 000 MVĮ skirti 30 mlrd. EUR papildomų lėšų; kadangi Europos investicijų bankas (EIB) MVĮ suteikė apie 40 mlrd. EUR paskolų, kurios 2008–2011 m. buvo paskirstytos daugiau kaip 210 000 MVĮ;

N.  kadangi, įgyvendinant Komisijos pasiūlytą naują Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programą (COSME), įmonėms ir MVĮ bus taikoma paskolų garantijų priemonė, kuria naudojantis bus teikiamos garantijos skolos finansavimui paprastosiomis paskolomis, subordinuotosiomis ir dalyvavimo paskolomis arba išperkamąja nuoma, kad būtų galima sumažinti konkrečius MVĮ patiriamus sunkumus siekiant gauti finansavimą augimui, taip pat bus suteikiamos MVĮ skolų finansavimo portfelio pavertimo vertybiniais popieriais galimybės siekiant sutelkti MVĮ papildomą skolų finansavimą; ši programa bus vykdoma 2014–2020 m ir numatomas biudžetas siekia 2,5 mlrd. EUR;

O.  kadangi valstybių narių ir pilietinės visuomenės institucijų (prekybos rūmų, verslininkų asociacijų ir kt.) patirtis, įgyta vykdant MVĮ ir labai mažų įmonių internacionalizavimo rėmimo politiką, yra vertinga siekiant nustatyti naują veiksmingą ir sėkmingą politiką šioje srityje;

P.  kadangi Europos lygmeniu vykdant MVĮ rėmimo politiką turi būti papildoma dabartinė politika, užtikrinama pridėtinė Europos vertė, vengiama dubliavimosi ir sutapimo su dabartinėmis programomis, įgyvendinamomis nacionaliniu, regionų bei vietos lygmenimis, ir optimizuojamas planavimo ir veiklos koordinavimas;

Q.  kadangi Komisijos ataskaitose dėl prekybos ir investicijų kliūčių pateikti pavyzdžiai, kaip ES patekimas į įvairių pasaulio šalių rinkas, įskaitant pramonines valstybes, pagrindines besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis ir PPO nares, įvairiomis netarifinėmis kliūtimis varžomas labiau negu prekybos tarifais, kurie daugeliu atvejų panaikinami dėl globalizacijos pažangos; kadangi pagal PPO taisykles draudžiamos nepagrįstos netarifinės kliūtys;

R.  kadangi ES, jei reikia, naudodamasi visomis tinkamomis ir proporcingomis priemonėmis turi remti ir aktyviai ginti savo pramonės šakas ir įmones, įskaitant MVĮ, jei prekybos partneriai nesilaiko sutartų taisyklių, PPO standartų ir principų; kadangi naudotis daugiašaliais ir dvišaliais ginčų sprendimo būdais ir visų pirma PPO tinkamomis prekybos apsaugos priemonėmis (PAP) reikėtų tik kraštutiniu atveju;

S.  kadangi su investicijomis susijęs teisinis netikrumas yra didžiausia kliūtis, trukdanti MVĮ siekti internacionalizavo, ir kadangi būtina su prekybos partneriais turėti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis užtikrinamas teisinis saugumas; kadangi ES privalo ginti Europos įmonių, ypač MVĮ, interesus, kad nebūtų pažeidžiamas su investicijomis į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes susijęs teisinis saugumas;

1.  primygtinai ragina Komisiją ir atitinkamais atvejais valstybes nares skatinti MVĮ ir, jei reikia, labai mažų įmonių dalyvavimą pasaulinėse rinkose įgyvendinant atitinkamas jų internacionalizavimo priemones ir visų pirma didesnio jų integravimo į ES bendrąją rinką priemones, taip pat suteikiant geresnes naudojimosi kapitalu galimybes ir galimybę susipažinti su reguliariai naujinama informacija apie verslo galimybes užsienyje, veiksmingas prekybos apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisėtą šių įmonių apsaugą nuo nesąžiningo dempingo ir subsidijų ir sąžiningą konkurenciją su trečiosiomis šalimis; tuo pat metu būtina užtikrinti žmogaus, darbo ir socialinių teisių bei aplinkos apsaugą trečiosiose šalyse;

2.  mano, kad MVĮ kyla sunkumų šalies viduje dėl mažėjančios paklausos, kurią lėmė ekonomikos krizė;

I.Galimybė susipažinti su informacija

3.  pabrėžia, kad, siekiant didinti informuotumą apie labai mažų ir MVĮ poreikius, reikia gerinti įmonių lygmens duomenų rinkimą, dalytis geriausia patirtimi ir teikti joms tikslingesnę paramą nacionaliniu ir ES lygmenimis; taip pat ragina reguliariai atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir įvertinti tokios paramos veiksmingumą dėmesį skiriant labai mažų įmonių ir MVĮ inovatyvumo ir konkurencingumo didinimui bendrojoje rinkoje ir pasaulyje;

4.  pabrėžia, kad pirmiausia reikia atlikti padėties analizę ir nustatyti, kokių paramos programų jau esama nacionaliniu ir ES lygmenimis ir kokių trūksta, kad būtų išvengta dubliavimosi ir spragų, ir į šį procesą įtraukti esamus paslaugų teikėjus, pasinaudoti paramos strategijomis bei bendradarbiauti su nacionalinėmis agentūromis; ragina valstybių narių valdžios institucijas kurti panašias bendras internetines nacionalinių ir regioninių finansavimo šaltinių duomenų bazes;

5.  pabrėžia, kad būtina įvertinti prieinamą rinką atsižvelgiant į didėjantį internacionalizavimą, toliau skatinti MVĮ plėtrą vidaus rinkoje ir MVĮ plėtrą vidaus rinkoje laikyti tokia pat svarbia kaip ir MVĮ plėtrą užsienyje;

6.  mano, kad, siekiant skatinti ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą, labai svarbu sukurti tinklą, kuris būtų skaitmeninės platformos dalis ir kuriame būtų suburtos nacionalinės MVĮ pagalbos tarnybos, prekybos rūmai, eksporto kreditų agentūros (EKA), verslo asociacijos ir Komisija, kad Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms, pirmiausia vykdančioms eksporto ir importo veiklą, būtų galima laiku, laikantis vieno langelio principo, teikti tikslią ir lengvai suprantamą informaciją, padedančią šioms įmonėms visapusiškai pasinaudoti Sąjungos nauja bendrąja prekybos politika;

II.  Galimybė naudotis kapitalu

7.  pabrėžia, kad pasikartojantys sunkumai gaunant kapitalą yra viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančių MVĮ internacionalizavimui; ragina nacionalines vyriausybes remti MVĮ teikiant oficialiai remiamus eksporto kreditus ir nedarant žalos ES vidaus konkurencijai, taip pat numatyti pakankamą MVĮ skirtą finansavimą (pvz., specialiosios paskolos, bendras finansavimas ir rizikos kapitalas) siekiant padėti joms išsilaikyti laikotarpiu, kai mažėja investicijų apimtis ir bankai mažina skolinamo kapitalo apimtis; pabrėžia, kad tokį finansavimą reikėtų teikti toms MVĮ, kurios jau vykdo eksporto veiklą ir gali pateikti perspektyvų verslo planą, kaip gerinti arba konsoliduoti savo turimą rinkos dalį ir kurti darbo vietas, pirmiausia jaunimui;

8.  mano, kad siekiant paremti ES ekonomiką reikėtų nepamiršti remti naujai įsteigtų įmonių, ketinančių pasiūlyti naujoviškų prekių ir paslaugų, ir MVĮ, kurioms reikia pradinių ir papildomų investicijų, nepriklausomai nuo, ar minėtos įmonės veikia vidaus rinkoje ar jos nori plėstis vykdydamos internacionalizavimą;

9.  todėl ragina šalių vyriausybes padėti MVĮ ir ištirti galimybę sukurti, be kita ko, MVĮ skirtą investicinį fondą, į kurį visi Europos piliečiai galėtų investuoti savo santaupas;

10.  ragina, kad oficialiai remiami eksporto kreditai atitiktų EBPO gaires ir jais būtų remiami tarptautinius aplinkos apsaugos ir darbo standartus atitinkantys projektai;

11.  ragina, kad parama, teikiama MVĮ siekiant gauti kapitalo, galėtų būti keičiama atsižvelgiant į atitinkamus ir konkrečius MVĮ poreikius, siekiant išvengti požiūrio „viena taisyklė taikoma visais atvejais“; todėl pažymi, kad ES pramonėje matyti daug verslo modelių ir poreikių, susijusių su MVĮ dydžiu, struktūra, veiklos sektoriumi ir geografine vieta;

12.  mano, kad skubiai reikia parengti visapusišką prekybos finansavimo strategiją, kuri padėtų skatinti MVĮ internacionalizavimą; mano, kad ES turėtų aktyviai skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad būtų plėtojama MVĮ veikla strateginiuose sektoriuose, pirmiausia didelės pridėtinės vertės gamybos veikla, kuria suteikiamas konkurencinis pranašumas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atžvilgiu ir kuriamos kokybiškos darbo vietos ES piliečiams; todėl pabrėžia, kad būtina nustatyti perspektyvias nišines rinkas ir skatinti jų plėtrą;

13.  ragina Komisiją ištirti Europos neformalių investuotojų rinką ir panašias rinkas pasaulyje, siekiant stiprinti ES neformalių investuotojų tinklo valdytojų gebėjimus ir iš jų pasimokyti; ragina bankus ir kitas finansų įstaigas MVĮ klientams teikti reguliariai atnaujinamą informaciją apie esamas finansines priemones, įskaitant MVĮ paramos tinklus ir neformalius investuotojus; taip pat ragina Komisiją teikti svarbią informaciją šioje srityje;

14.  pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu jau įdiegtos tinkamos ir patikimos MVĮ paramos sistemos, suteikiančios galimybę gauti eksporto kreditus per eksporto kreditų agentūras, ir mano, kad pagrįsta ir toliau teikti šią paramą; vis dėlto laikosi nuomonės, kad vidutinės trukmės laikotarpiu reikia toliau svarstyti galimybę užtikrinti nuolatinę su eksporto kreditais susijusią ES lygmens paramą sukuriant MVĮ eksporto ir importo priemonę, kuria naudojantis MVĮ per eksporto kreditų agentūras būtų teikiama papildoma parama remiantis geriausia nacionaline patirtimi; mano, kad ši papildoma parama galėtų apimti lengvatines ir fiksuotosios palūkanų normos paskolas, trumpalaikį apyvartinį kapitalą ir refinansavimą, nuosavo kapitalo finansavimą ir verslo draudimo sprendimus;

15.  atkreipia dėmesį į reglamentavimo ir teisinius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant gerinti MVĮ galimybes naudotis įkeičiamu turtu, t. y.:

16.  pabrėžia, kad MVĮ reikia teikti finansinę ir techninę pagalbą dėmesį skirianti rinkų tyrimams, projektų ir eksporto finansavimo konsultacijoms, teisinėms konsultacijoms (pvz., apie atsakomybę ribojančias išlygas arba baudas už vėlavimą mokėti ar įsipareigojimų nevykdymą), muitų ir mokesčių prievolėms, kovai su klastojimu, taip pat įmonių pristatymui prekybos mugėse ir verslo tinklų renginiuose (pvz., ieškant platintojų trečiojoje šalyje);

17.  primygtinai pabrėžia, kad taip pat būtina stengtis panaikinti labai mažų įmonių kreditavimo trūkumą; pabrėžia, kad mažos paskolos naudingos užtikrinant galimybę steigti tokias įmones; pakartoja, kad net nišinėje rinkoje nedidelėmis tiesioginėmis užsienio investicijomis taip pat galima skatinti paprastų žmonių verslo iniciatyvas sudarant sąlygas augimui ir tvariam vystymuisi vietos lygmeniu (pvz., plėtojant amatininkystę);

18.  ragina stiprinti Europos Sąjungoje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę teikiant pradinį ir rizikos kapitalus labai mažoms įmonėms ir MVĮ ir kartu dalijantis verslo rizika; todėl pabrėžia teigiamą mikrofinansų institucijų ir socialinio verslumo fondų vaidmenį plėtojant verslo galimybes, kurias sudarant taip pat siekiama svarbių socialinių, etinių ir aplinkosaugos tikslų;

III.  Rekomendacijos dėl konkrečių veiksmų

19.  ragina dėti pastangas nacionaliniu ir ES lygmenimis ir paprastinti MVĮ verslo aplinką bei aktyviai konsultuotis su ES MVĮ asociacijomis, prekybos ir pramonės rūmais ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant padėti mažinti biurokratiją ir internacionalizuoti MVĮ;

20.  primygtinai ragina valstybes nares vietos lygmeniu įsteigti bendras pagalbos įmonėms tarnybas, kurios būtų valdomos bendradarbiaujant su ES įmonėmis, kad MVĮ galėtų gauti su eksporto ir (arba) importo galimybėmis, (tarifinėmis ir netarifinėmis) prekybos kliūtimis, investicijų apsauga, ginčų sprendimą reglamentuojančiomis nuostatomis ir konkurentais susijusią informaciją, kuri būtų pateikiama jų kalba ir kuria būtų galima nedelsiant naudotis, ir įgytų žinių ir didesnį supratimą apie kultūrinę ir žmogiškąją praktiką trečiųjų šalių rinkose;

21.  ragina sukurti MVĮ ir didžiųjų Europos įmonių tinklą, kad MVĮ pasinaudotų šių įmonių patirtimi ir eksporto bei inovacijų pajėgumais;

22.  ragina Komisiją skatinti ES ir užsienio MVĮ vadovų mainus remiantis jauniems verslininkams skirtos „Erasmus“ programos, kuri šiuo metu taikoma Europos Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiu;

23.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinką ir integruotis į trečiųjų šalių rinkas, būtina skatinti Europos MVĮ ir trečiųjų šalių įmonių bendradarbiavimą;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti Europos MVĮ apie prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, ir apie MVĮ atsiveriančias tarptautines investavimo galimybes;

25.  ragina ES įmones ir eksportuotojus aktyviai naudotis prekybos apsaugos priemonėmis, pvz., teikti skundus pagal Prekybos kliūčių reglamentą arba naudotis patekimo į rinkas duomenų bazėje esančiu skundų registru, kad praneštų Komisijai apie esminius pažeidimus, atsirandančius dėl prekybos kliūčių, ir sudarytų galimybę Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės atstovais prireikus ex officio pradėti antidempingo ir kompensacinių muitų tyrimus, kad būtų sumažinta atsakomųjų veiksmų rizika;

26.  mano, kad užtikrinti veiksmingą MVĮ apsaugą nuo ES partnerių valstybių nesąžiningos prekybos praktikos yra taip pat svarbu kaip ir padėti internacionalizavimo siekiančioms MVĮ; mano, kad internacionalizavimas ir apsauga yra du skirtingi to paties globalizacijos proceso aspektai;

27.  ragina Komisiją, kad ji reformuodama ES prekybos apsaugos priemones tinkamai atsižvelgtų į geresnes MVĮ galimybes pasinaudoti antidempingo ir antisubsidijų procedūromis;

28.  ragina Komisiją rengiant tarptautinius standartus (pvz., ISO) įtraukti MVĮ, nes reglamentavimo tvarkos pakeitimai daro tiesioginę įtaką jų pelningumui; primygtinai pabrėžia, kad nepagrįstų netarifinių kliūčių šalinimas turi būti laikomas viena iš svarbiausių Komisijos prioritetinių užduočių ir kad tai turėtų būti daroma visų pirma derinant atitinkamais visuotiniais standartais pagrįstas technines taisykles;

29.  ragina Komisiją visuose daugiašaliuose ir dvišaliuose prekybos susitarimuose, pirmiausia laisvosios prekybos susitarimuose su pramoninėmis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, atsižvelgti į šias paplitusias ir nuolatines problemas, taip pat užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijoje netarifinėms kliūtims būtų skiriama bent tiek dėmesio, kiek šiuo metu skiriama tarifų šalinimui;

30.  apgailestauja, kad trūksta konkrečių priemonių, kuriomis galėtų naudotis Europos įmonės, ypač MVĮ, kad būtų galima veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; palankiai vertina Komisijos sprendimą siūlyti persvarstyti direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau ginti intelektinės nuosavybės teises visose atitinkamose daugiašalėse organizacijose (PPO, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje);

31.  pažymi, kad MVĮ veikia kainų svyravimai; todėl ragina Komisiją imtis aktyvių veiksmų ES lygmeniu ir tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Didžiajame dvidešimtuke, siekiant kovoti su kenksmingomis finansinėmis spekuliacijomis maisto produktų ir žaliavų kainomis;

32.  ragina Sąjungą visapusiškai išnaudoti visas su Europos kaimynystės politika susijusias investavimo galimybes ES MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms investicijoms Rytų partnerystės šalyse ir šalyse, dalyvaujančioms palaikant ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę; pažymi, kad investavimo galimybėmis šiuose regionuose turėtų būti naudojamasi tam, kad būtų iš esmės prisidedama prie atitinkamų šalių gyventojų socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimo ir skatinamas tvarus ekonominis vystymasis, glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas ir regioninis stabilumas;

33.  mano, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų plėtoti sąsajas siekdamos toliau gerinti Sąjungos prekybinę diplomatiją visame pasaulyje;

34.  ragina ES plėtoti plataus užmojo bendrą pramonės politiką, pagrįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu, kuri būtų finansuojama naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, pvz., projektams skirtomis obligacijomis, ir pagal kurią būtų remiama MVĮ plėtra suteikiant galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad būtų galima užtikrinti konkurencingumą svarbių pramonės ir mokslinių tyrimų sričių dalyvių atžvilgiu;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.wto.org/english/docs_e/legal_e/17-tbt.pdf. (2) OL L 349, 1994 12 31, p. 71. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0363. (4) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 103. (5) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235. (6) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 400. (7) OL C 308 E, 2006 12 16, p. 182. (8) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128. (9) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 95. (10) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 16. (11) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 77. (12) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132. (13) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 166. (14) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 79. (15) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 113 (16) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34. (17) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 203. (18) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 13. (19) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 19. (20) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0257. (21) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0412. (22) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0565. (23) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0275.