2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (COM(2011)0296 – C7-0189/2011 – 2011/0128(NLE))

P7_TA(2012)0206 A7-0440/2011

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0296),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0189/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0440/2011),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą su juo konsultuotis, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 975/98 1g straipsnio 2 dalis 2.  Taikydama 1 dalį, monetą leidžianti valstybė narė siunčia Komisijai naujo eurų monetų dizaino projektus ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki numatomos išleidimo dienos. Komisija nedelsdama ir ne ilgiau kaip per dešimt darbo dienų patikrina, ar laikomasi šio reglamento nuostatų. 2.  Taikydama 1 dalį, monetą leidžianti valstybė narė siunčia Komisijai naujo eurų monetų dizaino projektus ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki numatomos išleidimo dienos. Komisija nedelsdama ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų patikrina, ar laikomasi šio reglamento nuostatų. Komisija per 10 darbo dienų po tokio patikrinimo informuoja kitas valstybes nares ir Europos Centrinį Banką apie jo rezultatus.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos (2010/2308(INI))

P7_TA(2012)0207 A7-0143/2012

Europos Parlamentas,

–  visų pirma atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 21, 47-50, 52 ir 53 straipsnius,

–  visų pirma atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 1, 2, 4 ir 5 skyrius ir V antraštinę dalį (Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą dėl Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) įkūrimo(1),

–   atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ ir Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę piliečiams – Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją („Kuriant Europos saugumo modelį“), kurią 2010 m. vasario 25 ir 26 d. patvirtino Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 30 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „ES saugumo vidaus strategijos įgyvendinimo pirmoji metinė ataskaita“ (COM(2011)0790),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (COM(2009)0273),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 24 ir 25 d. Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. Tarybos išvadas dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo sukūrimo ir įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2011–2013 m. ES prioritetų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 17 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę dėl Komisijos komunikato „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“,

–  atsižvelgdamas į Europolo ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT 2011),

–  atsižvelgdamas į Europolo atliktą ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (OCTA 2011),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Europos saugumo strategiją(2) ir 2008 m. pranešimą dėl šios strategijos įgyvendinimo ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. savo rezoliuciją dėl „ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“(7),

–  atsižvelgdamas į susijusią Europos ir nacionalinio konstitucinio teismo praktiką dėl proporcingumo kriterijų ir būtinybės demokratinės visuomenės valdžios institucijoms jų laikytis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0143/2012),

A.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungoje buvo sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos; kadangi šios srities politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių kompetencijai pagal Sutarties nuostatas;

B.  kadangi dėl to Lisabonos sutartyje ES saugumo politika tvirtai susiejama su konkrečiu ES teisinės valstybės principu ir joje nustatomi bendro ES ir valstybių narių saugumo darbotvarkės plėtojimo pagrindai bei numatoma atlikti demokratinę priežiūrą Europos ir nacionaliniu lygmenimis; kadangi ši politika turi būti stiprinama remiantis demokratinėmis vertybėmis, piliečių teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

C.  kadangi į visų rūšių saugumo politiką turi būti įtrauktas prevencijos aspektas, kuris yra ypač būtinas laikotarpiu, kai gilėja ekonominė ir socialinė nelygybė ir dėl to yra išreiškiamos abejonės dėl pagrindinių teisių veiksmingumo;

D.  kadangi Stokholmo programoje pabrėžiama, jog ES vidaus saugumo strategija turėtų būti plėtojama siekiant toliau didinti saugumą ES ir taip apsaugoti ES piliečių gyvybes ir saugumą ir veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitomis grėsmėmis, kartu laikantis pagrindinių teisių, tarptautinės apsaugos ir teisinės valstybės principų;

E.  kadangi net ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nei valstybės narės, nei Komisija dar nenumatė jokio Parlamento vaidmens šiame procese;

F.  kadangi Komisijos komunikate dėl vidaus saugumo strategijos (angl. ISS) 2010–2014 m. nustatytos penkios prioritetinės sritys, kuriose ES gali sukurti pridėtinę vertę, t. y. kova su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais, išorės sienų valdymo stiprinimas ir atsparumo gaivalinėms bei žmogaus sukeltoms nelaimėms didinimas;

G.  kadangi pirmojoje Komisijos metinėje vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pripažįstama, jog visi 2010 m. nustatyti tikslai tebegalioja, ir aprašoma dabartinė padėtis, padaryta pažanga ir ateities planai;

H.  kadangi Stokholmo programoje nurodyta, jog „vidaus saugumo strategijos parengimas, stebėsena ir įgyvendinimas turėtų būti viena iš prioritetinių [COSI] užduočių“;

1.  teigiamai vertiną darbą siekiant sukurti vidaus saugumo strategiją ir pagrindinius principus, kuriais grindžiamas vidaus saugumo strategijoje įtvirtintas Europos saugumo modelis, visų pirma susijusius su tvirtesne saugumo, laisvės ir privatumo sąsaja ir valstybių narių bendradarbiavimu ir solidarumu; pabrėžia, kad ES saugumo priemonės ir bendradarbiavimas turi atitikti Europos Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, ir didesnis dėmesys turi būti skiriamas tikslingai teisėsaugos institucijų ir žvalgybos duomenimis pagrįstai veiklai, kuria galima sumažinti nusikalstamumo lygį ir užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams;

2.  pabrėžia, kad laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių reikia siekti vienu metu ir mano, kad ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas turi būti pagrindinis bet kurios visavertės vidaus saugumo strategijos aspektas; primena, kad siekiant laisvės ir teisingumo saugumas visada turi būti užtikrinamas laikantis Sutartyse įtvirtintų principų, teisinės valstybės principo ir Sąjungos pagrindinių teisių įsipareigojimų;

3.  atkreipia dėmesį į valstybių narių ir Komisijos padarytą pažangą, susijusią su ES kovos su organizuotu ir didelio masto tarptautiniu nusikalstamumu politikos ciklu, siekiant savo veiksmais, kurie pagrįsti vyriausybių tarpusavio bendradarbiavimu operatyviniu lygmeniu, įgyvendinti bendruosius strateginius tikslus; tačiau mano, kad reikia aiškiai atskirti ES ir nacionalinio lygmens užduotis, kad Parlamentas turi dalyvauti procese kai tai susiję su politikos gairėmis, įgyvendinimu bei rezultatų vertinimu ir kad 2013 m. reikėtų atlikti išsamų politikos ciklo vertinimą; be to, mano, kad atsižvelgiant į jo pobūdį šį ciklą reikėtų vadinti „ES veiksmų ciklu“, ragina valstybes nares reguliariai vertinti nacionalinių kovos su organizuotu nusikalstamumu planų papildomumą su Europos lygmeniu plėtojamais planais ir analizuoti gautus rezultatus bei ateities perspektyvas Europos strateginės ir operatyvinės veiklos požiūriu, įtraukiant ES institucijas, atitinkamas ES agentūras bei nacionalinius parlamentus;

4.  be to, mano, kad būtina skirti pakankamai lėšų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą šiai strategijai įgyvendinti per atitinkamą fondą;

5.  primena, kad ES ir valstybių narių kompetencija saugumo politikos srityje yra pasidalijamoji ir kad tai yra sritis, kurioje reikia laikytis subsidiarumo principo; mano, kad laikantis išsamaus ir aiškaus požiūrio vidaus saugumo sistemoje būtų galima prisidėti prie visų ES institucijų ir valstybių narių pastangų šioje srityje;

6.  mano, kad išsami įrodymais ir žiniomis pagrįsta ES grėsmių, kurias reikia įveikti, analizė yra būtina sąlyga veiksmingai vidaus saugumo strategijai užtikrinti, o Europolas, remiant kitoms ES institucijoms, organams ir agentūroms turėtų atlikti tokią ES masto analizę, remiantis skaidresne ir patikimesne grėsmių vertinimo metodologija, pasiremiant visapusiškais valstybių narių įnašais;

7.  primena, kad Europos Parlamentas dabar yra visateisis institucinis veikėjas sprendžiant saugumo politikos klausimus, todėl turi teisę aktyviai dalyvauti nustatant vidaus saugumo strategijos ir ES saugumo modelio specifiką ir prioritetus ir vertinant šias priemones, įskaitant vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo stebėseną, kurią pagal SESV 70 ir 71 straipsnius ir sprendimo, kuriuo įsteigiamas COSI, 6 straipsnio 2 dalį bendrai vykdo ES, nacionaliniai parlamentai ir Taryba;

8.  šiuo atveju atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų (kurių tinkamas dalyvavimas turi būti užtikrinamas, inter alia, Komisijai rengiant metines šios srities ataskaitas) bendradarbiavimą pritaria „parlamentinio politikos ciklo“, kurio paskutiniame etape būtų parengiamas metinis parlamentinis pranešimas dėl dabartinės padėties vidaus saugumo strategijos srityje, sumanymui;

9.  pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti vidaus ir išorės saugumo aspektų darną bei papildomumą, o taip pat pabrėžia, kad yra būtina užtikrinti kad priemonės ir veiksmai, kuriais įgyvendinama vidaus saugumo strategija, atitiktų su pagrindinėmis teisėmis susijusius Europos Sąjungos įsipareigojimus, kurie nurodyti ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsniuose, taip pat išorės politikos tikslus, kurie išvardyti ES sutarties 21 straipsnyje, bei tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę; atkreipia dėmesį į bendrą dokumentą dėl ryšių tarp Bendros saugumo ir gynybos politikos bei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikėjų stiprinimo bei gairėse numatytų veiksmų; pabrėžia, kad yra svarbu tinkamai keistis informacija, vykdyti konsultacijas ir bendradarbiauti su visais susijusiais veikėjais, o taip pat pabrėžia sprendimų, kuriais siekiama numatyti įvykius, o ne tik reaguoti į juos, svarbą; laukia Stokholmo programos dėl valstybių narių bei ES veiksmų papildomumo išoriniuose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektuose įgyvendinimo apimtyje vykdomo darbo rezultatų, o taip pat kitų sumanymų, kuriais siekiama galimai atnaujinti ES išorės saugumo strategiją, rezultatų;

10.  pabrėžia, kad visa vidaus saugumo strategija ilguoju laikotarpiu turėtų būti labiau nukreipta į įrodytą išorės grėsmių ir strategijų bei priemonių, kurios gali būti svarbus saugumo grėsmių prevencijos aspektas, trūkumo arba nepakankamo jų naudojimo ryšį; šios strategijos ir priemonės gali būti tikslinė pagalba vystymuisi, skurdo mažinimo strategijos ar gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarinių šalinimo planai;

11.  atkreipia dėmesį į penkių pagrindinių sričių, kuriose ES ir valstybės narės pasiūlė skirtingus konkrečius veiksmus, nustatymą; mano, kad šie tikslai nėra išsamūs ir kad būtų galima nustatyti geresnę prioritetų tvarkos struktūrą; pažymi, kad kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu yra ir turi išlikti pagrindiniu vidaus saugumo strategijos prioritetu; mano, kad taip pat yra būtina spręsti klausimą, susijusį su atsparumu žmogaus sukeltoms ir gaivalinėms nelaimėms, įskaitant ir ypatingos svarbos infrastruktūros gedimus; tačiau pažymi, kad nėra pagrindo arba nėra tinkama vidaus saugumo strategijoje imtis priemonių intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje, dėl kurių kyla daug konkrečių ir išsamių diskusijų;

12.  mano, kad visų formų (įskaitant mafiją) organizuotas nusikalstamumas, kelia didelę grėsmę ES piliečių laisvei, saugumui ir teisingumui, o kova su juo privalo išlikti prioritetu, vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje nustatytomis rekomendacijomis, remiantis konkrečiais duomenimis ir informacija apie ES ir valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su mafija, pinigų plovimu, korupcija, tarnautojų vykdomais nusikaltimais ir kitų formų organizuotu nusikalstamumu;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą ES saugumo politikos darbotvarkėje laikyti kovą su korupcija prioritetiniu klausimu, taip pat skirti reikiamus išteklius, atsižvelgiant į tai, kad Stokholmo programoje (4.1 punktas) korupcija nurodyta kaip viena iš tarpvalstybinių grėsmių, kuri tapo Europos Sąjungos vidaus saugumo problema ir dėl kurios reikia imtis aiškių ir visapusiškų veiksmų;

14.  primena, kad yra svarbu apsisaugoti nuo terorizmo ir susijusios veiklos, įskaitant jo finansavimą bei su tokiais reiškiniais kovoti ir laukia pasiūlymo dėl administracinių priemonių, skirtų pvz. vadovaujantis SESV 75 straipsniu „užšaldyti“ terorizmu įtariamų asmenų lėšas, sistemos; be to, išeinant už vidaus saugumo strategijos ribų, prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti konkrečių teisės aktų, skirtų nukentėjusiesiems nuo terorizmo, priėmimą, kad jie būtų pripažinti visuomenėje, ir įtraukti išsamesnes nuostatas siekiant užtikrinti tinkamą jų apsaugą, paramą bei pripažinimą;

15.  mano, kad ypač svarbu yra kovoti su nusikaltimais aplinkai, ekonominiais ir įmonių nusikaltimais, kurių padariniai yra itin žalingi ES piliečių gyvenimo sąlygoms, ypač krizės laikotarpiu; todėl apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių, kuriomis buvo sumažintos bausmės, skiriamos už šios srities nusikaltimus; be to, pabrėžia, kad esama atotrūkio tarp pasiūlymų šiose srityse ir mažiau svarbios nusikalstamos veikos smerkimo;

16.  džiaugiasi, kad kovai su elektroniniais nusikaltimais vidaus saugumo strategijoje buvo suteiktas prioritetas ir pabrėžia prevencijos svarbą; atkreipia dėmesį ir pritaria Komisijos įsipareigojimams 2012 m. sukurti globalią Europos interneto saugumo strategiją; primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų;

17.  dar kartą primena, kad ES policijos ir teismų bendradarbiavimas, įskaitant ir per Europolą bei Eurojustą, o taip pat per atitinkamus apmokymus vykdomą bendradarbiavimą, yra labai svarbus tinkamai vidaus saugumo strategijai ir jame turi dalyvauti kompetentingos valstybių narių institucijos bei ES institucijos ir agentūros; ragina Komisiją ir valstybes nares šį aspektą padaryti vidaus saugumo strategijos prioritetu; taip pat ragina sukurti tinkamas ir derančias priemones, kuriomis būtų palengvintas įkalčių panaudojimas;

18.  pabrėžia BSGP misijų svarbą skatinant laikytis teisinės valstybės principų ir puoselėjant taiką ir saugumą ES kaimynystėje ir visame pasaulyje – tai padeda išvengti valstybės žlugimo ir panaikinti saugų prieglobstį tarpvalstybinei nusikalstamai ir teroristų veiklai;

19.  apgailestauja, kad šiuo klausimu vidaus saugumo strategijai vis dar trūksta tinkamo „teisingumo aspekto“; primena, kad vadovaujantis Stokholmo programa, abipusis pasitikėjimas privalo būti stiprinamas progresyviai stiprinant Europos teisminę kultūrą, paremtą teisinių sistemų įvairove bei Europos teise sukuriamu vieningumu; taip pat primena, kad valstybių narių teismų sistemos turėtų veikti kartu, darniai ir veiksmingai, pasiremiant atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis tradicijomis; mano, kad teisminio bendradarbiavimo srityje nustatant prioritetus turi būti atsižvelgiama į glaudų visų SESV V antraštinėje dalyje nustatytos erdvės, t. y. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, aspektų ryšį; pabrėžia, kada yra svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimus dėl teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis;

20.  mano, kad kai tai susiję su santykiu tarp išorės ir vidaus saugumo, reikėtų toliau skatinti ES bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis institucijomis, pvz. su NATO ir ESBO;

21.  pabrėžia, kad vidaus saugumo strategijos, kurios tikslai ir priemonės turi būti vertinami tinkamai, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje „ES kovos su terorizmu politika: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ prioritetas yra kova su terorizmu; atkreipia dėmesį, kad pirmenybė toliau turi būti teikiama prevencijos ir apsaugos politikos sritims, taip pat baudžiamajam persekiojimui ir atsakui; todėl mano, kad būtina daugiau dėmesio skirti tikslingai teisėsaugos institucijų ir žvalgybos duomenimis pagrįstai veiklai, kuri pasitvirtino kaip galinti užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir yra vykdoma laikantis reikalingumo, proporcionalumo bei pagarbos žmogaus teisėms principų atliekant tinkamą priežiūrą ir atskaitomybę; primena, kad tai yra būtina ES norint išlikti patikima veikėja, skatinančia pagrindines teises tiek ES, tiek ir už jos ribų;

22.  mano, kad yra labai svarbu sukurti prevencijos mechanizmus, ypač siekiant ankstyvoje stadijoje pastebėti smurtinio radikalizmo ženklus arba grėsmes, įskaitant smurtinio arba karinio ekstremizmo keliamas grėsmes; primena, kad yra svarbu imtis veiksmų kovojant su smurtiniu radikalizmu lengvai pažeidžiamose gyventojų grupėse ir laukia būsimos ES informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklo veiklos, kurio tikslas būtų skatinti pasidalinimą žiniomis bei informuotumą ir identifikuoti pažangius sprendimus;

23.  teigiamai vertina vidaus saugumo strategijoje aptartą sienų saugumo klausimą, tačiau mano, kad sienų valdymas ir žmonių judumas yra susiję ne vien su saugumo klausimais, tačiau yra pagrindiniai platesnės politinės strategijos, apimančios ne tik saugumo aspektą, bet taip pat ES imigracijos, prieglobsčio, vystymosi ir užimtumo politikos sritis, taip pat ekonominės, socialinės ir demokratijos plėtros rėmimo ir žmogaus teisių skatinimo trečiosiose šalyse sritis, požymiai; be to, pabrėžia, kad saugumo turi būti siekiama įvertinant Europos Sąjungos laimėjimus, būtent teisę laisvai judėti kertant vidaus sienas;

24.  pakartoja, kad yra svarbu užtikrinti valstybių narių veiksmų, susijusių su išorės sienų valdymu, derinimą ir pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, turinčias bendras su ES sienas, yra būtinas siekiant palengvinti laisvą judėjimą bei sustiprinti solidarumą bei saugumą prie išorinių sienų; pabrėžia, kad laipsniškai įdiegiant integruotą sienų valdymą reikėtų siekti kelionės proceso palengvinimo;

25.  todėl laikosi nuomonės, kad vidaus saugumo strategijoje toliau turėtų būti plėtojama Stokholmo programos vizija, ir mano, kad, siekiant įvertinti Stokholmo programos strateginius, su teisės aktais susijusius ir finansinius prioritetus, tikslinga iki 2013 m. pabaigos atlikti šios programos laikotarpio vidurio parlamentinę peržiūrą; taip pat mano, kad reikia atlikti susijusių Europos agentūrų, kurios šiuo metu pertvarkomos pagal Lisabonos sutartį (Europolas, Eurojustas ir Europos teisminis tinklas), taip pat kitų agentūrų ir įstaigų papildomą vertinimą; primena, kad agentūrų vykdoma veikla ar atliekami veiksmai turi atitikti įgaliojimus, nustatytus sprendimais, susijusiais su jų įsteigimu ir veikimu, taip pat turi būti vadovaujamasi demokratinėmis vertybėmis ir principais bei paisoma ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų pagrindinių laisvių ir teisių;

26.  primena, kad asmens duomenų tvarkymas ir rinkimas įgyvendinant vidaus saugumo strategiją visada turi atitikti ES duomenų apsaugos principus, visų pirma būtinumo, proporcingumo ir teisėtumo principus bei susijusius šios srities ES teisės aktus; palankiai vertina 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl duomenų apsaugos, tačiau mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir teisėsaugos srityje turi būti platesnių užmojų ir jame turi būti numatytos griežtesnės apsaugos priemonės, ypač nuostatose dėl profiliavimo ir automatizuoto tvarkymo;

27.  šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtina poreikį atlikti tinkamą AFSJ agentūrų demokratinę priežiūrą ir veiklos vertinimą siekiant išvengti su šiomis agentūromis susijusio pavojaus, dėl kurio gali išnykti ribos tarp kai kurių „politinio patarimo ir faktinio politikos formavimo“ veiklos rūšių;

28.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją pateikti savo pasiūlymą – kurį planuota pateikti 2011 m. – dėl solidarumo nuostatos, kuri neturėtų būti identiška esamoms iniciatyvoms, tačiau kuria turėtų būti apibrėžiama turimų ES ir nacionalinių priemonių naudojimo ir koordinavimo sistema, įgyvendinimo, įskaitant BSGP, SESV 222 straipsnyje minimais atvejais; laikosi nuomonės, kad tik turėdama daug įvairių galimybių, kurių atsiranda visose valstybėse narėse įgyvendinus solidarumo nuostatą, Europos Sąjunga bus pasirengusi užkirsti kelią bet kuriai grėsmei, dėl kurios kyla pavojus vienos ar kelių valstybių narių saugumui, ar saugiai ir koordinuotai į ją reaguoti;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 52, 2010 3 3, p. 50. (2) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ – Europos saugumo strategija, kuri patvirtinta Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje, vykusiame 2003 m. gruodžio 12 d., ir už kurios parengimą buvo atsakingas Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana. (3) Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita. Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje, dok. S407/08. (4) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0459. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0388. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0577.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę (2010/2310(INI))

P7_TA(2012)0208 A7-0144/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyrių „Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos VI antraštinę dalį dėl teisingumo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES baudžiamosios teisės politikos kūrimas. Veiksmingo ES politikos įgyvendinimo užtikrinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ (COM(2011)0573),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl pavyzdinių nuostatų, kuriomis būtų vadovaujamasi Tarybos svarstymuose baudžiamosios teisės srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos(2),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimus „Baudžiamosios teisės suderinimas ES“(3) ir „ES baudžiamosios teisenos erdvės raida“(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0144/2012),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ES įpareigojama savo piliečiams suteikti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas, inter alia, nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

B.  kadangi Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi SESV 83 straipsniu, gali nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžties;

C.  kadangi SESV 83 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta procedūros sustabdymo ypatingais atvejais tvarka, kai Tarybos narė mano, kad siūloma teisėkūros priemonė paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisenos sistemos aspektus, taip pripažįstant, kad baudžiamoji teisė dažnai atspindi pagrindines konkrečios visuomenės vertybes, papročius ir pasirinktus sprendimus, tačiau, žinoma, visapusiškai paisant tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų;

D.  kadangi teikiant baudžiamajai teisei darančius įtaką pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip minima ES sutarties 5 straipsnyje, itin svarbu laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

E.  kadangi valstybių narių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės sistemos formavosi šimtmečiais, kadangi kiekvienoje valstybėje esama tik jai būdingų ypatumų ir savitumų ir kadangi dėl to pagrindiniai baudžiamosios teisės klausimai turi būti paliekami valstybėms narėms;

F.  kadangi abipusio pripažinimo principas taikomas vis daugiau politikos sričių, ypač nuosprendžių ir teismo sprendimų srityje, ir kadangi jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu, kuriam pasiekti būtina kuo aukštesniu lygmeniu nustatyti būtinus apsaugos standartus;

G.  kadangi baudžiamosios teisės derinimas ES turėtų padėti plėtoti prieš nusikalstamumą nukreiptą bendrą ES teisinę kultūrą, kuria būtų papildomos, bet nekeičiamos nacionalinės teisės tradicijos ir daromas teigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui teisinėmis sistemomis;

H.  kadangi baudžiamoji teisė turi būti nuosekli teisės aktų sistema, kurioje būtų vadovaujamasi pagrindiniais principais ir gero valdymo standartais visapusiškai laikantis ES pagrindinių teisių chartijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir kitų tarptautinių konvencijų, kurias valstybės narės yra pasirašiusios, nuostatų;

I.  kadangi baudžiamosios teisės priemonėmis jau dėl paties jų pobūdžio galima apriboti tam tikras įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ikiteisminis tyrimas gali turėti reputaciją menkinantį poveikį ir atsižvelgiant į tai, kad pernelyg dažnai taikant baudžiamosios teisės aktus mažėja jų veiksmingumas, baudžiamoji teisė turi būti taikoma kaip paskutinė konkrečiam, aiškiai apibrėžtam ir atribotam elgesiui, kurio neįmanoma veiksmingai pašalinti ne tokiomis griežtomis priemonėmis ir kuriuo visuomenei ar asmenims daroma didelė žala, skirta priemonė (ultima ratio);

J.  kadangi ES baudžiamosios teisės aktais paprastai turėtų būti nustatomos sankcijos tik už tyčinius veiksmus arba išimtinėmis aplinkybėmis – už didelį aplaidumą ir šie teisės aktai turi būti grindžiami asmeninės kaltės principu (nulla poena sine culpa), nors tam tikrais atvejais už tam tikrų rūšių nusikaltimus gali būti pateisinama numatyti įmonių baudžiamąją atsakomybę;

K kadangi, remiantis reikalavimu lex certa, nusikalstamos veikos požymiai turi būti tiksliai suformuluoti, kad būtų užtikrintas jų taikymo pobūdžio, srities ir supratimo prognozuojamumas;

L.  kadangi direktyvų atveju valstybėms narėms lieka tam tikra galimybė savo nuožiūra spręsti, kaip perkelti jų nuostatas į savo nacionalinę teisę, o tai reiškia, kad norint įvykdyti reikalavimą lex certa ne tik patys ES teisės aktai, bet ir jų perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliktas itin kokybiškai;

M.  kadangi ES baudžiamosios teisės nuostatas siekiama priimti ne vien laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje – jos gali būti susijusios su daugeliu skirtingų politikos sričių;

N.  kadangi iki šiol Europos Sąjunga baudžiamosios teisės nuostatas dažnai kūrė ad hoc pagrindu ir todėl atsirado didesnio nuoseklumo poreikis;

O.  kadangi, siekdamas kartu su kita teisėkūros institucija užtikrinti darnią aukščiausios kokybės baudžiamosios teisės sistemą, Parlamentas turi tobulinti savas procedūras;

P.  kadangi,siekiant, kad Komisijai, Tarybai ir Parlamentui būtų lengviau bendradarbiauti baudžiamosios teisės srityje, raginama sudaryti tarpinstitucinį susitarimą;

Q.  kadangi SESV 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos;

1.  pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

2.  primena, kad baudžiamojoje teisėje turi būti visiškai gerbiamos pagrindinės įtariamų, kaltinamų arba nuteistų asmenų teisės;

3.  pabrėžia, kad šiuo požiūriu nepakanka nurodyti abstrakčių sąvokų ar simbolinio poveikio – naujųjų materialinės baudžiamosios teisės nuostatų poreikį reikia įrodyti pateikiant būtinus faktinius įrodymus, iš kurių būtų aišku, kad:

4.  pripažįsta, kad svarbūs ir kiti bendrieji baudžiamosios teisės principai, pvz.:

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo pastarajame komunikate dėl ES baudžiamosios teisės politikos pripažįsta, jog pirmas žingsnis priimant baudžiamosios teisės aktus visada turėtų būti sprendimas, ar apskritai imtis materialinės baudžiamosios teisės priemonių;

6.  skatina Komisiją siūlyti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos nacionaliniu lygmeniu nuosekliau ir darniau užtikrinti esamų ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų vykdymą, nepažeidžiant reikalingumo ir subsidiarumo principų;

7.  pabrėžia, kad visų pirma turėtų būti siūlomos derinimo priemonės siekiant remti abipusio pripažinimo principo taikymą praktiškai, o ne vien išplėsti suderintos ES baudžiamosios teisės taikymo sritį;

8.  ragina Komisiją į savo poveikio vertinimus ir toliau įtraukti reikalingumo ir proporcingumo patikrinimą, remtis valstybių narių, užtikrinančių aukštą procedūrinių teisių garantijų lygį, geriausia patirtimi, įtraukti vertinimą, grindžiamą jos sudarytu pagrindinių teisių sąrašu ir pradėti tikrinti, kaip jos pasiūlymuose atspindimi minėti bendrieji baudžiamosios teisės principai;

9.  pabrėžia būtinybę, siekiant sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, kuo aukštesniu lygmeniu nustatyti vienodus įtariamųjų ir kaltinamųjų apsaugos vykstant baudžiamajam procesui standartus;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų galima padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisinėmis sistemomis, padidinti nuoseklumą ir skatinti kurti bendrą ES teisinę kultūrą kovojant su nusikalstamumu;

11.  pabrėžia, kad ES baudžiamosios teisės srityje taikomas metodas turi būti nuoseklesnis ir kokybiškesnis, ir apgailestauja, kad iki šiol taikytas nenuoseklus metodas;

12.  teigiamai vertina, kad Komisijoje veikia tarpžinybinė baudžiamosios teisės klausimų koordinavimo grupė, ir prašo Komisiją suteikti Parlamentui konkretesnės informacijos apie jos įgaliojimus ir veiklą;

13.  ragina Komisijos viduje nustatyti aiškią atsakomybę už visų pasiūlymų, kuriuose yra baudžiamosios teisės nuostatų, koordinavimą, taip siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį;

14.  teigiamai vertina tai, kad Taryboje veikia Materialinės baudžiamosios teisės darbo grupė, ir prašo Tarybą suteikti Parlamentui konkrečios informacijos, kaip ji susijusi su kitomis Tarybos darbo grupėmis, sprendžiančiomis baudžiamosios teisės klausimus kitose (ne teisingumo ir vidaus reikalų) politikos srityse;

15.  ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl pasiūlymų dėl būsimų ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų reglamentavimo principų ir darbo metodų, o Komisiją ir Tarybą ragina sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje šios institucijos ir Parlamentas, jei reikia, pasitarę su nepriklausomais ekspertais, galėtų parengti minėtąjį susitarimą ir aptarti bendrus klausimus, kad būtų galima užtikrinti ES baudžiamosios teisės nuoseklumą;

16.  mano, kad ši tarpinstitucinė darbo grupė turėtų padėti ES lygmeniu nustatyti tinkamą baudžiamosios teisės sankcijų aprėptį ir taikymą, taip pat išnagrinėti galiojančius teisės aktus siekiant sumažinti dabartiniui požiūriui būdingą nenuoseklumą ir jurisdikcijų koliziją;

17.  yra pasiryžęs išnagrinėti, kaip Parlamente geriausia užtikrinti nuoseklų požiūrį į ES materialinę baudžiamąją teisę, ir šiuo aspektu pažymi, kad šiuo metu nėra koordinuojančio komiteto, o svarbų vaidmenį galėtų atlikti EP Teisės tarnyba;

18.  pabrėžia, kad svarbu sukurti Parlamento informacijos tarnybą, kuri atskiriems Parlamento nariams padėtų kasdieniame jų darbe ir taip užtikrintų Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, darbo kokybę;

19.  pažymi, jog nuoseklus požiūris reiškia, kad Parlamentas, prieš tvirtindamas bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo materialinės baudžiamosios teisės akto, turi gauti teisinę pasiūlymo analizę, iš kurios būtų matyti, ar iki galo įvykdyti visi šioje rezoliucijoje paminėti reikalavimai ir kokių patobulinimų vis dar reikia;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0459. (2) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 116. (3) http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=30499. (4) http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=30168.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos (2011/2272(INI))

P7_TA(2012)0209 A7-0155/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(1) (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. (COM(2011)0707) ir kartu su juo priimtus dokumentus (SEC(2011)1320 ir SEC(2011)1321),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(4),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, ypač į jos 7 straipsnį (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą), 21 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), 24 straipsnį (vaiko teisės), 25 straipsnį (pagyvenusių žmonių teisės), 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas) ir 38 straipsnį (vartotojų apsauga),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir į atitinkamą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ (SEC(2011)0469),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Rinka turi būti naudinga vartotojams. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. 6-asis leidimas“ (SEC(2011)1271),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai“ (Vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė, 5-asis leidimas) (SEC(2011)0299),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(12),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(14),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei(17),

–  atsižvelgdamas į specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 dėl vartotojų galių stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į analitinę ataskaitą „Požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“, kurią Komisija paskelbė 2010 m. kovo mėn. (greitasis Eurobarometro tyrimas Nr. 282),

–  atsižvelgdamas į komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo (SEC(2009)1666),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0155/2012),

A.  kadangi vartotojų teisių rėmimas ir apsauga yra pagrindinės vertybės siekiant plėtoti atitinkamų sričių Europos Sąjungos politiką, visų pirma siekiant stiprinti bendrąją rinką ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

B.  kadangi ES vartotojų apsaugos politikos tikslas turėtų būti aukšto lygio kiekvieno vartotojo galių ir apsaugos užtikrinimas;

C.  kadangi bendrojoje rinkoje taip pat turi būti užtikrinama aukšto lygio visų vartotojų, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems vartotojams, apsauga, siekiant atsižvelgti į konkrečius jų poreikius ir stiprinti jų galias;

D.  kadangi plačiai vartojama pažeidžiamų vartotojų sąvoka grindžiama pažeidžiamumu, kuris nulemtas vidinių priežasčių, ir taikoma nevienalytei grupei, kurią sudaro tam tikrų kategorijų asmenys, laikomi pažeidžiamais dėl protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus, patiklumo ar lyties; kadangi pažeidžiamų vartotojų sąvoka turėtų būti taikoma ir vartotojams, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje, t. y. vartotojams, kurie laikinai yra bejėgiškoje padėtyje, susidariusioje dėl atotrūkio tarp, viena vertus, individualios būklės ir savybių ir, kita vertus, jų išorinės aplinkos, atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip išsilavinimas, socialinė ir finansinė padėtis (pavyzdžiui, pernelyg didelis įsiskolinimas), prieiga prie interneto ir kt.; kadangi visi vartotojai tam tikru savo gyvenimo etapu gali tapti pažeidžiami dėl išorinių veiksnių ir jų sąveikos su rinka arba dėl to, kad jie nepajėgia gauti ar suprasti vartotojams svarbios informacijos ir todėl jiems reikalinga speciali apsauga;

Pažeidžiamumas ir pažeidžiami vartotojai

1.   pažymi, kad dėl pažeidžiamumo atvejų įvairovės ir tada, kai vartotojai yra teisiškai apsaugoti, ir tada, kai jie yra pažeidžiami tam tikrame sektoriuje ar tam tikru laikotarpiu, sudėtinga taikyti vieną tinkamą metodą ir priimti visapusišką teisinę priemonę, todėl pagal dabartinius teisės aktus ir esamą politiką pažeidžiamumo problema sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį; taigi pabrėžia, kad vartotojų pažeidžiamumo problemą ES teisės aktais būtina spręsti horizontaliuoju lygmeniu, atsižvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, gebėjimus ir aplinkybes;

2.  pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių ir tvirtai užtikrinti pažeidžiamų vartotojų apsaugą;

3.  pabrėžia, kad pažeidžiamų vartotojų teisių strategijoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas jų teisių stiprinimui ir veiksmingos tų teisių apsaugos ir įgyvendinimo užtikrinimui, kartu vartotojams suteikiant visas reikiamas priemones, kurios leistų jiems priimti tinkamus sprendimus ir ginti savo interesus neatsižvelgiant į taikomą priemonę; mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ES didžiausią dėmesį turi skirti veiksmingai visų vartotojų teisių apsaugai, sąvokai „vidutinis vartotojas“ trūksta lankstumo, kuris reikalingas norinti pritaikyti ją konkrečiais atvejais, ir ji kartais neatitinka realių gyvenimiškų situacijų;

4.  pabrėžia, jog pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategija turi būti proporcinga, kad nebūtų apribotos asmens laisvės ir vartotojų pasirinkimo galimybės;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat atidžiai analizuoti visuomenės bei vartotojų elgesį ir aplinkybes, kurioms susiklosčius tam tikros grupės arba tam tikri asmenys gali tapti pažeidžiamais, pavyzdžiui, analizuojant vartotojų skundus, ir pašalinti pažeidžiamumą taikant, kai tikslinga, konkrečias priemones, kad būtų užtikrinta apsauga visiems vartotojams nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir gyvenimo tarpsnio;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar esama skirtumų tarp to paties ženklo prekių skirtingose valstybėse narėse; tai reiškia, kad vartotojai tam tikrose valstybėse narėse yra mažiau apsaugoti; pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus nesuteikiama galimybė pašalinti to paties ženklo prekių kokybės skirtumus skirtingose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją atitinkamai papildyti teisės aktus vartotojų apsaugos srityje;

Dabartinių teisės aktų vertinimas

7.  pažymi, kad į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos į direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje įtrauktas vartotojų pažeidžiamumo klausimas, sutelkiant dėmesį į „pernelyg didelę įtaką“, kuri galėtų būti daroma vartotojams, kurių gebėjimas rinktis dar nėra visiškai susiformavęs; pažymi, kad Direktyvoje 2005/29/EB daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamumui žvelgiant iš vartotojų ekonominių interesų perspektyvos;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuri yra naujausias vartotojų apsaugai skirtas dokumentas, sugriežtinami reikalavimai teikti informaciją apie sutartį ir prieš sudarant sutartį, numatant tvirtesnę teisę atsisakyti sutarties tuo atveju, jeigu tiekėjas arba pardavėjas neįvykdė teisėtos prievolės pateikti atitinkamą informaciją, ir nustatant reikalavimą šią informaciją teikti aiškiai ir suprantamai; mano, kad tinkamų ir veiksmingų priemonių taip pat reikėtų imtis sektoriuose, kuriems Direktyva 2011/83/ES netaikoma ir kur vartotojai gali būti ypač pažeidžiami, kaip antai finansų arba transporto sektorius;

Galių stiprinimas: vartotojo atsakomybė užtikrinant jo apsaugą

9.  mano, kad stiprinant pažeidžiamų vartotojų teises ne tik tobulinama teisinė bazė ir skatinamas veiksmingas jų teisių įgyvendinimas, bet ir stiprinamas jų gebėjimas savarankiškai priimti geriausius sprendimus; todėl tvirtai remia Komisijos pastangas stiprinti vartotojų galias teikiant lengvai prieinamą bei suprantamą informaciją ir šviečiant vartotojus, nes visais tokiais veiksmais prisidedama prie veiksmingesnio ir tinkamesnio vidaus rinkos veikimo; yra vis dėlto susirūpinęs, kad šių jos veiksmų gali nepakakti siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, nes jų pažeidžiamumas gali atsirasti dėl to, kad jiems sunku gauti ar įvertinti pateiktą informaciją; prašo Komisijos parengti vartotojų politiką, kuri būtų skirta visiems Europos vartotojams, ir užtikrinti, kad pažeidžiami vartotojai galėtų naudotis tomis pačiomis prekėmis ir paslaugomis ir nebūtų klaidinami;

10.  pažymi, kad dauguma vartotojų pažeidžiamais tampa būtent dėl to, kad nepakankamai atkakliai gina savo interesus ir nelabai supranta gaunamą informaciją ar turimas galimybes arba nėra susipažinę su dabartinėmis skundų teikimo ir kompensavimo sistemomis, o šios kliūtys dar labiau išauga tarpvalstybinės prekybos ir prekybos „nuo durų iki durų“, įskaitant elektroninę tarpvalstybinę prekybą, atveju;

11.  ragina ES ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vartotojų informavimo ir švietimo kampanijoms, per kurias reikiamiems vartotojų segmentams būtų teikiama reikiama informacija, ir daugiau į jas investuoti;

12.  taigi ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau skatinti bei plėtoti esamas iniciatyvas (pvz., DOLCETA, ECC-Net ir kt.), kartu užtikrinant jų nuoseklumą, siekiant pagerinti vartotojų informavimą ir švietimą;

13.  pabrėžia, kad esant sutartiniams santykiams vartotojas dažnai būna silpniausia šalis; ragina įmones skatinti ir plėtoti savireguliavimo iniciatyvas, siekiant sustiprinti pažeidžiamų vartotojų teisių apsaugą, užtikrinti jiems galimybę gauti geresnę ir aiškesnę informaciją ir parengti priemones, kuriomis būtų stiprinamas visų vartotojų gebėjimas suprasti ir įvertinti sutartį; ragina kompetentingas nacionalines institucijas numatyti skatinamąsias priemones šioje srityje, taip pat būtiną teisinę vartotojų apsaugą;

Informavimas ir reglamentavimas

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau užtikrinti, kad rengiant tam tikrų produktų saugos standartus ir eksploatavimo sąlygas būtų griežtinami kokybės reikalavimai ir apsaugos priemonės ir kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į poreikį užtikrinti pakankamą pažeidžiamų vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad numatant naudojimo paskirtį gali būti neatsižvelgiama į konkrečią riziką, su kuria gali susidurti pažeidžiami vartotojai, ypač susijusią su sutrikusio regėjimo žmonių galimybėmis naudoti įprastus produktus; taigi siūlo, kad reglamentuojant tam tikrų produktų saugos standartus ir sąlygas, jei įmanoma, būtų atsižvelgiama ne tik į numatytą, bet ir į nuspėjamą naudojimą; ragina ateityje persvarstant Direktyvą dėl bendros gaminių saugos atsižvelgti į šias problemas;

15.  ragina valstybes nares ir Komisiją stengtis užtikrinti, taip pat ir taikant standartizavimo priemones, neįgaliems piliečiams skirtų nuorodų prieinamumą, informuoti įmones apie gerąją patirtį bei skatinti ją taikyti, ir skatinti įmones, taip pat ir naudojant Europos Sąjungos išteklius, teikti informaciją ir paslaugas visiems piliečiams prieinama forma;

16.  ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti 2000 m. sausio 13 d. Konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos, kuri taikoma tarptautiniu lygmeniu iškilus problemoms dėl suaugusiųjų, kurie dėl asmeninių gebėjimų sutrikimų arba nepakankamumo negali ginti savo interesų, apsaugos;

17.  ragina Komisiją ir Tarybą vykstant pasiūlymo dėl reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. svarstymui ir rengiantis paskelbti Vartotojų darbotvarkę pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimą laikyti pagrindiniu prioritetu;

18.  ragina Komisiją rengiant vartotojų rinkų rezultatų suvestinę įtraukti vartotojų pažeidžiamumo aspektą, pvz., suskirstant duomenis pagal amžių, išsilavinimą arba socialinius ir ekonominius veiksnius, kad būtų galima susidaryti geresnį vaizdą apie pažeidžiamų vartotojų poreikius;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis socialinės įmonių atsakomybės principais, skatinti įmones savo iniciatyva sukurti pramoninių prekių pakuočių ženklinimo Brailio raštu sistemą (pavyzdžiui, Brailio raštu galėtų būti nurodoma bent jau prekės rūšis ir galiojimo data), siekiant palengvinti gyvenimą vartotojams, turintiems sutrikusio regėjimo problemą;

20.  taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti visuotinai naudojamų prekių, paslaugų, įrangos ir įrenginių, kuriuos galėtų naudoti kuo daugiau žmonių ir kuriems nereikia nei pritaikymo, nei specialios konstrukcijos, tyrimus ir plėtrą;

Sektoriai, kuriuose kyla ypatingų problemų

21.  pažymi, kad tarptautinėse institucijose pripažinta, jog vartotojus būtina apsaugoti teikiant informaciją ir reguliuojant finansų rinkas, dėl kurių sudėtingumo pažeidžiamais gali tapti visi vartotojai; pabrėžia, kad toks sudėtingumas gali paskatinti vartotojus pernelyg įsiskolinti; pažymi, kad remiantis naujausia Komisijos apžvalga, 70 proc. finansų įstaigų ir įmonių interneto svetainių daromos elementarios klaidos, susijusios su reklama ir pagrindine privaloma siūlomų prekių informacija, taip pat nurodoma klaidinanti kaina; pabrėžia, jog finansinių paslaugų sektorius galėtų nuveikti daugiau, kad būtų pateikti paprasti ir aiškūs jo siūlomų produktų ir paslaugų pobūdžio paaiškinimai, todėl ragina visas suinteresuotąsias šalis parengti veiksmingas finansinio raštingumo programas;

22.  prašo, kad informacija būtų tikslingesnė ir platinama visomis priemonėmis, ne tik oficialiomis, bet ir per vartotojų organizacijas bei regionines, savivaldybių ir vietos įstaigas, kurios yra arčiau vartotojų, mažiau judiems vartotojams lengviau apie jas sužinoti ir jas pasiekti;

23.  pabrėžia, kad ES ir valstybių narių lygmenimis reikia imtis konkrečių veiksmų, labiausiai skirtų pažeidžiamiems vartotojams, nes, remiantis paskutinės Eurobarometro apklausos rezultatais, informuoti ir apsaugoti jaučiasi mažiau nei 50 proc. vartotojų, o ypač pažeidžiamos grupės sunkiai supranta, ką jie gali rinktis, nežino savo teisių, dažniau susiduria su problemomis ir nesiryžta imtis veiksmų, kai reikia jas spręsti;

24.  pabrėžia, kad vaikai ir jaunuoliai, kurie vis labiau kenčia nuo su mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu susijusių neigiamų padarinių, yra jautresni maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, druskos ir cukraus, reklamai; palankiai vertina pradėtas verslo savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus siekiant apriboti maisto produktų reklamos poveikį vaikams ir jaunuoliams (pvz., pradėtas įgyvendinant Komisijos mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformą), todėl ragina visas suinteresuotąsias šalis veiksmingai lavinti ir informuoti vaikus ir jaunuolius bei jų globėjus apie subalansuotos mitybos ir aktyvaus bei sveiko gyvenimo būdo svarbą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją išsamiai išanalizuoti, ar reikalingos griežtesnės reklamos, skirtos vaikams ir jaunuoliams, taisyklės; ragina Komisiją vienu iš pagrindinių Vartotojų darbotvarkės prioritetų paskelbti vaikų apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant problemoms dėl agresyvios ar klaidinančios televizijos bei interneto reklamos;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti vartotojų informuotumą apie produktų saugą, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms vartotojų grupėms, pvz., vaikams ir nėščioms moterims;

26.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad elgesiu grindžiama reklama ir įkyrios reklamos internetu, ypač pasinaudojant socialiniais tinklais, plėtra daro neigiamą poveikį pažeidžiamiems vartotojams; dar kartą ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos parengti išsamią klaidinančios ir agresyvios reklamos poveikio pažeidžiamiems vartotojams, ypač vaikams ir paaugliams, analizę;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansinių investavimo produktų reklamoje dažnai nesugebama pakankamai išaiškinti pagrindinės su jais susijusios rizikos ir pernelyg sureikšminama galima nauda, kurios dažnai nepavyksta gauti, dėl to finansinių paslaugų produktų vartotojai susiduria su pavojumi prarasti savo turtą; ragina Komisiją nustatyti griežtesnius sudėtingų finansinių produktų, skirtų mažmeniniams investuotojams, neturintiems pakankamo supratimo apie finansinę riziką, reklamos standartus, įskaitant reikalavimą aiškiai nurodyti bet kokius nuostolius, kuriuos gali patirti investuotojas;

28.  mano, kad vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiami dėl agresyvios rinkodaros ir reklamos; ragina Komisiją parengti išsamią klaidinančios ir agresyvios reklamos poveikio pažeidžiamiems vartotojams, ypač vaikams ir paaugliams, analizę;

29.  pabrėžia, kad vaikai ir paaugliai ypač pažeidžiami dėl ryšių technologijų, pvz., išmaniųjų telefonų ir žaidimų internete, naudojimo; mano, kad šiomis aplinkybėmis turėtų būti parengtos apsaugos priemonės tam, kad būtų išvengta pernelyg didelių sąskaitų;

30.  pažymi, kad nepaisant galiojančių teisės aktų vartotojai keliaudami vis dar dažnai susiduria su sunkumais ir dažnai tampa pažeidžiamais, ypač atšaukus arba atidėjus keliones, ir ši padėtis dar sudėtingesnė, kai vartotojas yra neįgalus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti geresnį informavimą, be kita ko, apie keleivių teises ir tarifų skaidrumą, ir supaprastinti skundų teikimo procedūras; ragina Komisiją, kaip planuojama, persvarstant ES keleivių teisių teisės aktus atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų, ypač žmonių su judėjimo negalia ir neįgaliųjų, padėtį ir pakoreguoti kompensacijų lygius, kriterijus ir mechanizmus taip, kad bent jau neblogėtų dabartinė padėtis;

31.  pažymi, kad dėl paslaugų skaitmeninimo vartotojai, dėl įvairių priežasčių neturintys prieigos prie interneto arba negalintys juo naudotis, galėtų tapti pažeidžiamais, nes jie negalėtų naudotis visais elektroninės prekybos teikiamais pranašumais, todėl būtų atskirti nuo didelės vidaus rinkos dalies ir mokėtų daugiau už tuos pačius produktus arba jiems tektų prašyti pagalbos trečiųjų asmenų; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vartotojų pasitikėjimą ir kartu įveikti tarpvalstybinės elektroninės prekybos kliūtis plėtojant veiksmingą politiką, kai įgyvendinant visas priemones, kuriomis siekiama panaikinti skaitmeninę atskirtį, ypatingas dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamų vartotojų poreikiams; ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti Europos skaitmeninė darbotvarkės įgyvendinimą visų ES piliečių ir vartotojų naudai; pabrėžia, kad reikėtų remti visos visuomenės ir ypač įmonių pastangas informuoti pažeidžiamus vartotojus, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, ir išmokyti juos naudotis skaitmeninimo pranašumais;

32.  pabrėžia, kad pagrindinių tiekimo rinkų liberalizavimas padidino konkurenciją ir gali būti naudingas vartotojams, jeigu pastarieji yra tinkamai informuoti, gali palyginti kainas ir keisti paslaugų teikėjus; pažymi, kad skaidrumo pagrindinėse tiekimo rinkose, įskaitant energetikos ir telekomunikacijų sektorius, stoka visiems, ir ypač pažeidžiamiems, vartotojams tam tikrais atvejais sukėlė papildomų sunkumų nustatyti tinkamiausius tarifus, keisti tiekėjus ir suprasti sąskaitų turinį; ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi, o ypač pažeidžiami, vartotojai galėtų gauti aiškią, suprantamą ir palyginamą informaciją apie mokesčius, sąlygas ir teisių gynimo priemones ir galėtų lengvai keisti paslaugų teikėjus;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pasiūlyme dėl Direktyvos dėl vartotojų alternatyvaus ginčų sprendimo ir pasiūlyme dėl Reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo, kurie šiuo metu persvarstomi, būtų apibrėžta pažeidžiamų vartotojų teisė į veiksmingą alternatyvų ginčų sprendimą – nemokamai arba už kuo mažesnę kainą; ragina Komisiją apsvarstyti atitinkamus mechanizmus siekiant užtikrinti, kad rengiant galimą ES lygmens kolektyvinio žalos atlyginimo sistemą būtų tinkamai atsižvelgta į pažeidžiamų vartotojų poreikius ir teises;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti priimant plačią bei nuoseklią politinę ir teisėkūros strategiją kovos su pažeidžiamumu srityje, kurioje būtų atsižvelgiama į visų atitinkamų situacijų įvairovę ir sudėtingumą;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (2) OL L 304, 2011 11 22, p. 64. (3) OL L 376, 2006 12 27, p. 21. (4) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (5) OL L 364, 2004 12 9, p. 1. (6) OL L 373, 2004 12 21, p. 37. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0491. (9) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0484. (11) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (12) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. (13) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (14) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 1. (15) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 25. (16) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 26. (17) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 43.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl eurų monetų leidimo (COM(2011)0295 – C7-0140/2011 – 2011/0131(COD))

P7_TA(2012)0210 A7-0439/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0295),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 133 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0140/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 23 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0439/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. gegužės 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 dėl euro monetų leidimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 651/2012.)

(1) OL C 273, 2011 9 16, p. 2.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės (2011/2155(INI))

P7_TA(2012)0211 A7-0153/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 23-iąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2011)1128),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 22-ąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2011)0372),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmingesnis problemų sprendimas bendrojoje rinkoje – geresnis SOLVIT galimybių išnaudojimas jo 10-ųjų metinių proga“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą „Augimui palankaus konsolidavimo ir darbo vietų kūrimui palankaus augimo link“, susijusį su bendrosios rinkos valdymu, ir įsipareigojimą valstybių narių jau priimtus susitarimus „greitai ir visapusiškai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu“, siekiant užtikrinti visas bendrosios rinkos galimybes,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. SOLVIT tinklo raidos ir veiklos ataskaitą (SEC(2011)0229),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (SEC(2011)0467),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į Krokuvos deklaraciją, patvirtintą per Bendrosios rinkos forumą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka žmonių akimis: trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“ (SEC(2011)1003),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į metinę „EU PILOT“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Sutarties 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo (SEC(2010)1371),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT)(4),

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą „Nauja bendrosios rinkos strategija. Europos ekonomikos ir visuomenės naudai“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos (Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)) išvadas dėl „Bendrosios rinkos akto“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0153/2012),

A.  kadangi veikiančios vidaus rinkos svarba pabrėžta per pirmąjį Bendrosios rinkos forumą (2011 m. spalio 2–4 d., Krokuva, Lenkija) ir ypač Krokuvos deklaracijoje, taip pat 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Bendrosios rinkos forumo rezultatų(5), kurioje bendroji rinka apibūdinama kaip galingiausia priemonė, kuri gali Europą grąžinti į tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo kelią;

B.  kadangi vidaus rinka negalės tinkamai veikti, kol su vidaus rinkos veikimu susijusios direktyvos nebus tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, taikomos ir užtikrintas jų vykdymas;

C.  kadangi būtina, kad valstybės narės perkeltų vidaus rinkos teisės aktus į nacionalinę teisę ne tik laiku, bet ir tinkamai, ir kadangi vienos valstybės narės nesugebėjimas jų laikytis kenkia ne tik tos valstybės narės, bet ir visos Sąjungos ekonominiams interesams;

D.  kadangi nepakanka tik laiku ir tinkamai ES direktyvas perkelti į nacionalinę teisę – labai svarbu ir tinkamai įgyvendinti ES teisę;

E.  kadangi Vidaus rinkos rezultatų suvestinės paskelbimas nuolat padeda gerinti bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, nes joje pateikiami objektyvūs ir esminiai šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo valstybėse narėse duomenys; tačiau mano, kad kai kurios valstybės narės iki šiol ne visiškai įgyvendina uždavinius tinkamai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, todėl objektyvūs duomenys turėtų išlikti Vidaus rinkos rezultatų suvestinės pagrindas, vykdant sistemingą nepriklausomą stebėjimą; kadangi reikėtų taikyti geresnės kokybės metodą, kuriuo būtų siekiama vertinti ne tik skaičius, bet ir nustatyti šio trūkumo priežastis;

F.  kadangi, nors rengiant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, kuriomis naudojamasi skirtinguose kontekstuose, taikomos skirtingos metodikos, kurių sritys ir rodikliai nevienodi, siekiama vieno bendro tikslo – pagerinti vidaus rinkos veikimą;

G.  kadangi Malta pasiekė geriausių rezultatų laiku perkeldama ES direktyvas į nacionalinę teisę, o Belgija yra sąrašo pabaigoje, nes jau ir taip didelis į jos nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičius dar išaugo;

H.  kadangi tik Estija pasiekė gerų rezultatų visose vidaus rinkos būklės patikrinimo srityse;

I.  kadangi valstybių narių, kurių administracinės institucijos nedidelės, ištekliai, skirti perkelti sudėtingiems teisės aktų rinkiniams į nacionalinę teisę, yra nedideli, tačiau vis dėlto mažoms valstybėms narėms, pvz., Maltai, pavyko laikytis perkėlimo terminų;

J.  kadangi šiuo metu neperkeltų teisės aktų vidurkis yra 1,2 proc. ir jis viršija 1 proc. tikslinį rodiklį, dėl kurio 2007 m. susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai, apgailestauja dėl stiprėjančios neperkeltų teisės aktų skaičiaus didėjimo tendencijos, ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių siekiant kovoti su šia tendencija ir sykiu atkreipia dėmesį į tai, kad daug valstybių narių sumažino į nacionalinę teisę neperkeltų direktyvų skaičių;

K.  kadangi 85 direktyvų tebėra neperkeltos į nacionalinę teisę bent vienoje valstybėje narėje (susiskaidymo koeficientas yra 6 proc.) ir todėl negali daryti visapusiško poveikio bendrajai rinkai;

L.  kadangi dvi direktyvas vėluojama perkelti į nacionalinę teisę daugiau kaip dvejus metus – tiesiogiai nesilaikoma 2007 m. valstybių ir vyriausybių vadovų nustatyto tikslo nė kiek nenukrypti;

M.  kadangi netinkamai į nacionalinę teisę perkeltų direktyvų skaičius tebėra vidutiniškai 0,8 proc., nepaisant to, kad Komisija Bendrosios rinkos akte pabrėžė aiškios ir ryžtingos atitikties trūkumo politikos būtinybę;

N.  kadangi per kelis paskutinius mėnesius net septynios valstybės narės dar labiau vėlavo perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę;

O.  kadangi reikia tikslesnės informacijos dėl perkėlimo į nacionalinę teisę kokybės;

P.  kadangi užtikrinus geresnę teisės aktų projektų rengimo kokybę galėtų būti sumažintas ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę vėlavimas;

Q.  kadangi Lisabonos sutartyje pirmą kartą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui numatyta galimybė nedelsiant skirti baudas, jei nepranešama apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

R.  kadangi Komisija, Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir valstybių narių administracijos turi dėti daugiau pastangų siekdami apibrėžti piliečių teises, pranešti jiems apie jas ir užtikrinti jų įgyvendinimą – taip ir vidaus rinka galėtų veikti sklandžiau;

S.  kadangi, kai netinkamai taikomos vidaus rinkos taisyklės, veiksmingų žalos atlyginimo sistemų nebuvimas gali pakenkti piliečių teisių veiksmingumui, įpareigojant juos pradėti ilgus, lėtus teismo procesus siekiant apsiginti;

T.  kadangi valdžios institucijos, atsakingos už tinkamą vidaus rinkos taisyklių taikymą, netinkamo taisyklių taikymo atveju turi laisvai keistis geriausia patirtimi ir informacija su tomis institucijomis, kurios atsakingos už žalos atlyginimą;

U.  kadangi SOLVIT tinklą 2002 m. sukūrė Komisija ir valstybės narės, siekdamos spręsti problemas, kurių kyla piliečiams ir įmonėms dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų taikymo;

V.  kadangi SOLVIT yra internetinis problemų sprendimo tinklas, kurio veikloje drauge dalyvauja ES valstybės narės (taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas), siekdamos spręsti piliečiams ir įmonėms dėl viešųjų institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų kylančias problemas ne teismo būdu;

W.  kadangi SOLVIT yra sistema, kuria naudojantis galima sėkmingai apginti savo teises per vidutiniškai 10 savaičių, netaikant oficialių procedūrų, ir kadangi SOLVIT sėkmė sprendžiant vidaus rinkos problemas gali būti gerosios patirties pavyzdys teikiant ir kitas su vidaus rinka susijusias pagalbos paslaugas;

X.  kadangi svarbu sustiprinti ir toliau plėtoti naudojimąsi SOLVIT ir tinklo pajėgumą visais nacionalinių administracijų lygmenimis, siekiant užtikrinti didžiausią jo veiksmingumą ir pasiekti geriausių rezultatų;

Y.  kadangi SOLVIT turėtų prisidėti prie Komisijos teisinės veiklos vykdant pažeidimo tyrimo procedūras, atkreipdamas Komisijos dėmesį į konkrečius klausimus, susijusius su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu valstybėse narėse;

Z.  kadangi Komisija rengia naują strategiją, kaip sustiprinti SOLVIT;

Vidaus rinkos reguliavimo sistemos kūrimas

1.  palankiai vertina Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir SOLVIT kaip svarbias, nors ir skirtingo pobūdžio, priemones, padedančias stebėti ir nustatyti ES teisės nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemas, taip pat nustatyti spragas ir kliūtis bendrojoje rinkoje, siekiant skatinti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas geresnis vidaus rinkos veikimas;

2.  patvirtina, kad laiku atliktas ir tinkamas vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimas ir perkėlimas į nacionalinę teisę yra būtina vidaus rinkos sėkmės sąlyga, o vidaus rinka yra svarbiausias didesnio konkurencingumo ir augimo veiksnys, visų pirma ekonomikos krizės laikotarpiu;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija sujungė Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, Jūsų Europos, Jūsų Europos patarėjo, SOLVIT, Vidaus rinkos informacinės sistemos (angl. IMI) ir vieno langelio principu veikiančių centrų ataskaitas į vieną visaapimančią ataskaitą, t. y. metinį valdymo vertinimą, kuris padeda patogia forma visapusiškai įvertinti bendrosios rinkos veikimą;

4.  mano, kad nuolatinis ir dažnas valstybių narių padarytos pažangos stebėjimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių skatinant jas dėti daugiau pastangų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad atskira Vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir toliau bus skelbiama kiekvienais metais apytikriai vasarą; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad atskiros ataskaitos dėl kiekvieno iš daugelio metinio valdymo vertinimo aspektų gali atitraukti dėmesį nuo visa apimančio požiūrio ir nukreipti Komisijos tarnybų pastangas ne į problemų, nurodytų metiniame valdymo vertinime, sprendimą, o į ataskaitų rengimą;

5.  ragina Tarybą įsipareigoti toliau mažinti į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičių, tačiau sykiu valstybėms narėms nustatyti realesnius perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikslus;

6.  ragina valstybes nares rimtai vertinti direktyvas, prie kurių rengimo jos pačios prisidėjo, ir iš tikrųjų vykdyti Europos Sąjungos Sutartyse joms nustatytus įpareigojimus;

7.  palankiai vertina tai, kad nustatyta didelė pažanga mažinant ilgai į nacionalinę teisę neperkeliamų direktyvų skaičių, ir ragina valstybes nares toliau dėti dideles pastangas šioje srityje;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares Vidaus rinkos patariamajame komitete apsvarstyti, kaip pagerinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, kaip geriausia keistis gerąja patirtimi ir kaip išskirti sėkmingai veikiančias valstybėse narėse įdiegtas sistemas;

9.  ragina Komisiją klasifikuoti nepašalintus pažeidimus Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje į lengvai pašalinamus pažeidimus ir tuos, dėl kurių kyla atviri Komisijos ir valstybių narių nesutarimai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų nustatyti šių nesutarimų pagrindui ir vėliau jiems šalinti; ragina Komisiją, visų pirma ginčytinais atvejais, siūlyti ES teisės aktų pakeitimus, jei tikslinga, kad būtų išpręsti ginčytini interpretacijos klausimai;

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos sėkmę vykdant projektą „EU PILOT“; vis dėlto įspėja, kad, nors tai galbūt lemia mažesnį pažeidimo bylų skaičių, Komisijai gali tekti vykdyti oficialias sudėtingiausių atvejų tyrimo procedūras, o tai taip pat gali būti ilgesnės pažeidimo bylų nagrinėjimo trukmės priežastis; baiminasi, kad tai paskatins ilgesnius vilkinimus šalinant vidaus rinkos spragas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad beveik 50 proc. nagrinėjamų vidaus rinkos teisės aktų pažeidimo bylų susijusios su mokesčių ir aplinkos sritimis; ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį tam, kad šių dviejų sričių ES taisyklės būtų sėkmingiau ir tinkamu laiku perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl ES teisės aktų pažeidimų būtų nedelsiant pradėtos pažeidimo tyrimo procedūros; ragina Komisiją parengti greitą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir svarstyti galimybę sukurti Komisijoje nepriklausomą organą, kuris būtų atsakingas už nuostatų, susijusių su vidaus rinka, pažeidimų atvejų tyrimą ir pažeidimo tyrimo procedūrų vykdymą gavus Komisijos narių kolegijos pritarimą;

13.  ragina Komisiją geriau pasinaudoti SOLVIT, kaip pirmąją vieta, kurioje galima pakviesti teikti skundus dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo tarpvalstybiniame kontekste; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad bylų, kurių negalima išspręsti padedant SOLVIT, atvejais būtų imtasi tinkamų tolesnių priemonių;

14 ragina Komisiją teikti paramą valstybėms narėms perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę, t. y. sukurti naujas priemones, pvz., ES teisės aktų perkėlimo gaires bei perkėlimo pagalbos tarnybą;

15.  pažymi, kad vidutinė pažeidimų tyrimo procedūros trukmė yra pernelyg ilga, ir ragina Komisiją imtis veiksmingų veiksmų siekiant sutrumpinti šią trukmę; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie tokius veiksmus;

16.  ragina Komisiją ištirti naujus būdus, kaip užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir visapusiškai taikytų Teisingumo Teismo sprendimus ir procedūras;

17.  ragina Komisiją papildyti Vidaus rinkos rezultatų suvestinę naujais papildomais kriterijais, nemažinant jos suprantamumo, kad būtų galima stebėti, ar tinkamai įgyvendinami dabartiniai teisės aktai;

18.  ragina Komisiją Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikti pažeidimo tyrimo procedūrų pasiskirstymo tarp sektorių pokyčių duomenis, palyginti su ankstesne suvestine, ir pasiūlyti atlikti svarbiausių pokyčių, atsižvelgiant į pradėtų procedūrų skaičių, priežasčių vertinimą;

19.  ragina valstybes nares atnaujinti pastangas pagerinti savo tikslų įgyvendinimą; patvirtina, kad vidaus rinkos kūrimo užbaigimas ir geresnis bei laiku atliekamas esamų ir naujų teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra veiksmingas kovos su ekonomikos krize būdas;

20.  pabrėžia, jog valstybės narės ir toliau turėtų mažinti perkėlimo vėlavimą, kad būtų pasiektas 1 proc. tikslinis rodiklis; pažymi, kad ypatingą dėmesį ir pirmenybę reikėtų teikti direktyvų, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi daugiau kaip prieš metus, perkėlimui, nes taip būtų labai sumažintas perkėlimo vėlavimas;

21.  ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie Lisabonos sutarties 260 straipsnio 3 dalies taikymą dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteiktos galimybės nedelsiant skirti baudas pirmąja instancija bylose, kuriose nustatoma, kad valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

22.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui pateiktų peticijų dėl bendrosios rinkos problemų išvadų vertinimus ir juos įtraukti į metinį valdymo vertinimą; pabrėžia, kad peticijų procesui reikia skirti daugiau dėmesio, siekiant ES teisėkūros procesą patobulinti ir priartinti prie piliečių;

23.  pažymi, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentui suteikti didesni įgaliojimai susisteminti ir persvarstyti ES teisės aktus; ragina rezultatų suvestinės išvadas įtraukti į struktūrinį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad atitikties lentelės būtų skelbiamos viešai, taip pat primygtinai reikalauti, kad valstybės narės oficialiai sutiktų sumažinti kiekybinius tikslinius rodiklius, ribojančius į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičių ir nacionalinių teisės aktų atitikties trūkumą iki 0,5 proc. neperkeltų teisės aktų ir 0,5 proc. neatitinkančių teisės aktų atitinkamai, ir užtikrinti veiksmingesnį pažeidimo tyrimo procedūrų taikymą, pasitelkiant kiekybinius tikslinius rodiklius, susijusius su procedūros etapais, nes, kaip Komisija nurodė Bendrosios rinkos akte, jie yra būtini siekiant nuodugniai ir visapusiškai įgyvendinti bendrosios rinkos teisės aktus;

25.  ragina valstybes nares nuolat teikti tinkamas atitikties lenteles, kuriose būtų nurodoma, kaip vidaus rinkos direktyvos perkeltos į nacionalinės teisės aktus;

26.  ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų pagerinti ES teisės aktų rengimo kokybę; palankiai vertina pastangas, skirtas užtikrinti geresnei ir pažangesnei teisėkūrai, ir ragina visas tris teisėkūros procese dalyvaujančias institucijas nuolat stengtis gerinti teisės aktų, kuriuos jos kartu leidžia, kokybę;

Vidaus rinkos kūrimas įmonėms ir piliečiams

27.  ragina Komisiją rasti būdų sustiprinti priemonių, pvz., SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, Europos užimtumo tarnybų, Vidaus rinkos informacinės sistemos, informacinio tinklo „Europe Direct“ ir vieno langelio principu veikiančių informacinių centrų koordinavimą, siekiant išvengti pastangų ir išteklių dubliavimo ir taip pasiekti veiksmingesnio valdymo;

28.  ragina Komisiją pasiūlyti būdų, kaip geriau integruoti atitinkamas priemones, pvz., SOLVIT, į Europos Parlamento peticijų nagrinėjimo procesą;

29.  pabrėžia, kad ilgų metų patirtis rodo, jog SOLVIT tinklas – paprasta, greita ir taupi piliečių ir verslo problemų, iškylančių netinkamo bendrosios rinkos taisyklių taikymo atvejais, sprendimo priemonė; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad SOLVIT tinklas vis dar yra labai suskaidytas ir nepakankamai naudojamas; primygtinai ragina Komisiją skirti daugiau pastangų SOLVIT tinklo darbuotojų mokymams, švietimui ir jų keitimuisi geriausia patirtimi;

30.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais ir kad visais atvejais būtų užtikrinamas reikiamas nacionalinių administracijų, taip pat įvairių Europos Komisijos tarnybų veiklos koordinavimas ir jų tarpusavio bendravimas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami; ragina Komisiją, vadovaujantis pasiūlymais, pateiktais Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl veiksmingo problemų bendrojoje rinkoje sprendimo priemonių stiprinimo, atnaujinti 2001 m. Komisijos rekomendaciją dėl SOLVIT – vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo naudojimo principų;

31.  pažymi, kad sudėtingos socialinės apsaugos procedūros yra viena iš pagrindinių piliečiams rūpestį keliančių problemų, varžančių darbuotojų judumą Europoje; ragina skirti SOLVIT daugiau išteklių, kurie būtų naudojami su socialinės apsaugos klausimais susijusiems atvejams nagrinėti;

32.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti į SOLVIT sistemą asocijuotus partnerius, ypač siekiant palengvinti SOLVIT centrams tenkančią naštą; pabrėžia, kad patirtis rodo, jog bendradarbiavimas su asocijuotais partneriais, yra veiksmingas, be kita ko, dėl to, kad jie palaiko tiesioginį ryšį su piliečiais ir įmonėmis; todėl ragina Komisija užtikrinti, kad būtų sudaromos visapusiškos galimybės asocijuotiems partneriams dalyvauti SOLVIT;

33.  ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas, kad piliečiams ir įmonėms būtų pateiktas integruotas virtualių informacijos ir pagalbos paslaugų paketas, ypač toliau plėtojant portalą „Jūsų Europa“, kaip vieno langelio principu veikiančią interneto svetainę, kurioje būtų galima susipažinti su visa informacija ir pagalbos priemonėmis; vis dėlto atkreipia dėmesį į tiesioginio žmonių ryšio svarbą ir todėl siūlo, kad šias pastangos papildytų vieno langelio principu veikiantis informacinis centras piliečiams ir vartotojams, pasitelkiant Komisijos atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad ryšių palaikymo pareigūnai iš SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos verslo ir inovacijų tinklo, Europos vartotojų centrų ir Europos užimtumo tarnybų kartu su atstovybėmis pasiektų šį tikslą ir taip koordinavimas ir sanglauda būtų geresni;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų propaguoti portalą „Jūsų Europa“ nacionalinėse administracinėse institucijose ir plėtoti portalo „Jūsų Europa“ ir nacionalinių administracinių institucijų interneto svetainių bendradarbiavimą;

35.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares toliau stiprinti vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus ir aiškiu bei praktišku būdu teikti piliečiams informaciją, užtikrinant atitinkamą sąveiką informacijos teikimo Europos lygmeniu srityje ir visapusiškai pasinaudojant jos teikiamomis galimybėmis, pvz., Jūsų Europos patarėju;

36.  ragina Komisiją pranešti apie galimybę kiekvienoje valstybėje narėje paskirti Komisijos darbuotojus, kurie dirbtų vieno langelio principu veikiančiuose informaciniuose centruose; mano, kad tai padėtų išspręsti SOLVIT nustatytas aprūpinimo darbuotojais problemas įvairiose nacionalinėse viešosiose administracinėse institucijose; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes suteikti SOLVIT konkretų teisinį pagrindą;

37.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse e. valdžios portaluose būtų sukurti vieno langelio principu veikiantys interneto informaciniai centrai priimančiosios šalies valstybine kalba ir anglų kalba; pažymi, kad vieno langelio principu veikiantys informaciniai centrai – itin svarbi priemonė įgyvendinant Paslaugų direktyvą; apgailestauja, kad tik trečdalyje veikiančių interneto e. valdžios portalų suteikiama prieiga prie internetinių elektroninių procedūrų; ragina valstybes nares. siekiant palengvinti tarpvalstybinį verslą Europoje, internetu teikti vartotojams suprantamą informaciją keliomis ES kalbomis dėl paslaugų teikimą reglamentuojančių taisyklių ir administracinių procedūrų;

38.  ragina SOLVIT, Jūsų Europos patarėją, Europos įmonių tinklą, Europos vartotojų centrus ir Europos užimtumo tarnybą atkreipti dėmesį į pagrindines piliečių ir įmonių problemas, kaip numatyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Bendroji rinka žmonių akimis: trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“, ir atitinkamai nustatyti savo darbo prioritetus;

39.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į metinę valdymo vertinimo ataskaitą įtraukti Eurobarometro apklausų išvadas, kurios būtų jos atlikto vertinimo, siekiant geriau informuoti sprendimų priėmėjus, dalis;

40.  atkreipia dėmesį į neseniai Komisijos paskelbtus dokumentus dėl „20 pagrindinių problemų“, kurių pagrindas – minėtoji 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucija ir kuriuose pabrėžiamos informacijos, teisėkūros ir įgyvendinimo spragos, kurių vis dar esama bendrojoje rinkoje, taip pat vartotojų ir įmonių žinių apie savo teises ir prievoles trūkumas, dėl kurio jie negali pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais; todėl įsipareigoja pats ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti bendravimą su piliečiais teisių, kurias jie gauna bendrojoje rinkoje, klausimais;

41.  ragina Komisiją pranešti apie pagrindines vidaus rinkos kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs piliečiai ir vartotojai, ir pasirūpinti, kad būtų dedamos konkrečios pastangos pašalinti tokias kliūtis;

42.  rekomenduoja toliau koordinuoti SOLVIT ir „EU PILOT“, siekiant geresnio gerosios patirties koordinavimo ir keitimosi ja;

43.  pažymi, kad pirmasis Bendrosios rinkos forumas veikia sėkmingai ir sudaro galimybę apžvelgti pažangą bendrojoje rinkoje ir padėti piliečiams ir verslininkams susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis bendrojoje rinkoje; palankiai vertina šią veiklą kaip galimybę dar labiau atkreipti dėmesį į esamas kliūtis tinkamam bendrosios rinkos veikimui; pakartoja, kaip svarbu Komisijai ir valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant pašalinti šias kliūtis ir daugiausia dėmesio skirti piliečių ir įmonių patiriamoms problemoms; ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti šį tempą ir toliau įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir suteikti jiems galių, reguliariai rengiant Bendrosios rinkos forumus ir papildomus dažnus vizitus, kurių tikslas būtų įvertinti ir skatinti bendrąją rinką atskirose valstybėse narėse;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84. (3) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 25. (4) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 10. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0543.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų perspektyvų Turkijoje 2020 m. (2011/2066(INI))

P7_TA(2012)0212 A7-0138/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir jos papildomą protokolą, kurie yra tarptautinės teisės dalis ir kurių šalimi Turkija yra atitinkamai nuo 1985 ir 2002 m., ir atsižvelgdamas į Turkijos Konstitucijos 90 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad tarptautinė teisė turi viršenybę prieš Turkijos nacionalinę teisę,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijas, pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo, kurias pirmoji ratifikavo Turkija,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos dokumentą Nr. 11372 ir Rekomendaciją Nr. 1817 (2007), pavadintus „Bendra parlamentų kova su šeiminiu smurtu prieš moteris, kampanijos laikotarpio vidurio vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Bendrijos acquis moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtas 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2010)1327) ir 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2011)1201),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2010)0660),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d.(1) ir 2007 m. vasario 13 d.(2) rezoliucijas dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2010 m. pažangos ataskaitos(3) ir savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2011 m. pažangos ataskaitos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0138/2012),

A.  kadangi Turkija, kaip šalis kandidatė, privalo laikytis Bendrijos teisės aktų ir įsipareigoti gerbti žmogaus teises, įskaitant moterų teises, ir lyčių lygybę; kadangi Turkija raginama tęsti teisinę reformą ir vykdyti jos įgyvendinimo priežiūrą, taip pat organizuoti informuotumo didinimo veiklą, skirtą kovoti su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje;

B.  kadangi vykdant lyčių lygybės politiką, kuria prisidedama prie augimo ir visiško užimtumo, yra daug galimybių pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

C.  kadangi Turkija daro nedidelę pažangą gerindama ir įgyvendindama savo teisės aktų sistemą, kad užtikrintų moterų dalyvavimą lygiomis teisėmis visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;

D.  kadangi 2010 m. ir 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitose Komisija pabrėžė, kad reikalingos tolesnės ilgalaikės pastangos siekiant paversti dabartinę teisinę sistemą politine, socialine ir ekonomine tikrove; kadangi Komisija taip pat nurodė, kad lyčių lygybė, kova su smurtu prieš moteris, įskaitant nužudymus dėl garbės, bei kova su ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis tebėra svarbiausi iššūkiai Turkijoje; kadangi lyčių lygybė, moterų teisės ir lyčių aspekto integravimas turėtų būti įtvirtinti Turkijos Konstitucijoje, kurią ruošiamasi parengti;

E.  kadangi ypač reikalingi suderinti ir koordinuoti veiksmai smurto prieš moteris, švietimo, darbo ir atstovavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis srityse;

Teisės aktai, koordinavimas ir pilietinė visuomenė

1.  ragina Turkijos vyriausybę puoselėti ir stiprinti lygybės ir moterų teisių principus priimant ir iš dalies keičiant savo teisės aktus, įskaitant planuojamą naujos konstitucijos rengimo procesą;

2.  pažymi, kad palankių sąlygų neturinčių Turkijos regionų ekonominis ir socialinis atsilikimas, taip pat su imigracija susijusios problemos, skurdas ir vyraujanti patriarchalinė visuomenės struktūra pagilina moterų problemas ir blogina jų padėtį; ragina labiau pabrėžti būtinybę atsižvelgti į regioninius skirtumus svarstant su moterų teisėmis susijusius klausimus ir atitinkamai formuoti politiką, kartu pripažįstant, kad kurdų tautybės moterys apskritai patiria didesnius sunkumus ir nelygybę; ragina Turkijos vyriausybę imtis visų reikiamų reformų ir bendradarbiauti su vietos tarybomis, siekiant užtikrinti lygias teises visoms moterims, įskaitant kurdų kilmės moteris;

3.  palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas šeimos ir socialinės politikos reikalų ministras ir Turkijos parlamente įsteigtas Moterų ir vyrų lygių galimybių komitetas, kuris sėkmingai dirba inicijuodamas tyrimus, rengdamas pranešimus ir konsultuodamasis su įvairiomis organizacijomis, įskaitant ir nevyriausybines organizacijas (NVO), tokiais svarbiais klausimais kaip smurtas prieš moteris ir vaikų vedybos;

4.  pabrėžia veiksmingo koordinavimo svarbą užtikrinant lyčių aspekto integravimą; todėl palankiai vertina Turkijos vyriausybės pastangas stiprinti valstybinių institucijų bendradarbiavimą lyčių aspekto integravimo klausimu; ragina Turkijos vyriausybę patvirtinti tolesnes strategijas, užtikrinant aktyvų ir nediskriminacinį pilietinės visuomenės dalyvavimą, kuris padėtų garantuoti visiškos lygybės principo taikymą ir veiksmingą šio taikymo stebėseną, įskaitant vyrų ir moterų užmokesčio skirtumo panaikinimą, ir įgyvendinti šio bendradarbiavimo rezultatus praktikoje;

5.  pabrėžia poreikį esamus teisės aktus, kuriuose atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą, praktiškai įgyvendinti visoje šalyje, skiriant pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, pasirūpinant nuoseklumu ir kuriant aiškiais ir įvertinamais tikslais pagrįstus stebėsenos mechanizmus;

6.  ragina Turkijos vyriausybę pripažinti pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbą kuriant ir įgyvendinant lyčių lygybės politiką ir užtikrinti NVO dalyvavimą centriniu ir vietos lygmenimis, kad būtų sukurta palankiausia moterims politika;

7.  palankiai vertina Turkijos pažangą registruojant kiekvieną gimusį vaiką – dabar jų užregistruojama 93 proc.; pažymi, kad reikia nuolat ir sistemingai rinkti specifinius su konkrečia lytimi susijusius duomenis, taip pat stebėti pažangą, daromą įgyvendinant nacionalinius teisės aktus arba ištaisant nacionalinių įstatymų spragas;

8.  norėtų sužinoti, kokią pažangą padarė Turkijos vyriausybė pripažįstant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises viešajame gyvenime;

Smurtas prieš moteris

9.  pabrėžia, kad, oficialiais Turkijos statistikos instituto duomenimis, 39 proc. Turkijos moterų savo gyvenime yra patyrusios fizinį smurtą; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių ir sunkių smurto prieš mergaites ir moteris atvejų, įskaitant nužudymus dėl garbės, ankstyvų ir priverstinių santuokų ir neveiksmingų moterų teisių gynimo būdų, taip pat dėl Turkijos valdžios institucijų atlaidumo baudžiant nusikaltimų dėl lyties kaltininkus;

10.  ragina Turkijos vyriausybę imtis efektyvesnių veiksmų kovojant su nužudymais dėl garbės ir šiuo tikslu įgyvendinti tinkamas teisėkūros, teisines ir finansines priemones siekiant užkirsti kelią tokiems nužudymams ir bausti kaltininkus bei visus šeimos narius, kurie tylėdami pritaria smurtui prieš moteris, ypač nužudymų dėl garbės atveju, taip pat padėti aukoms; teiraujasi Turkijos vyriausybės, ar aukų skaičius kiek nors sumažėjo po to, kai į Turkijos Baudžiamąjį kodeksą buvo įtrauktas pakeitimas, jog nužudymas dėl garbės – sunkinanti aplinkybė nužudymo atveju; be to, teiraujasi, kiek nužudymų dėl garbės bylų išnagrinėjo teisėjai ir kokios buvo paskirtos bausmės;

11.  ragina Turkijos vyriausybę atlikti staigaus moterų savižudybių skaičiaus padidėjimo Rytų Turkijoje tyrimą ir atidžiai ištirti vadinamųjų savižudybių dėl garbės reiškinį, taip pat teikti pagalbą ir paramą moterims, patiriančioms šeimos ir aplinkos spaudimą, siekiant užkirsti kelią tam, kad vietoj nužudymo dėl garbės šeimos priverstų moteris nusižudyti;

12.  pažymi, kad bet koks smurtas prieš moteris nepriimtinas; ragina Turkijos vyriausybę patvirtinti ir įgyvendinti visiško smurto prieš moteris netoleravimo politiką, priimant, prižiūrint ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus, skirtus apsaugoti aukas, nubausti kaltininkus ir užkirsti kelią smurtui;

13.  palankiai vertina Įstatymo Nr. 4320 dėl šeimos apsaugos pakeitimą nuo 2012 m. kovo 8 d. Įstatymu Nr. 6284 dėl šeimos apsaugos ir smurto prieš moteris prevencijos; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti platų jo taikymą, nepriklausomai nuo aukos ir agresoriaus santykių pobūdžio ir lytinės tapatybės, veiksmingas teisinės teisių gynimo priemones ir apsaugos mechanizmus, taip pat tai, kad reikia griežtai ir skubiai įgyvendinti teisinę sistemą be jokių nuolaidų, kad būtų panaikintas smurtas prieš moteris, o smurtautojams prieš moteris būtų nustatytos atgrasančios ir griežtos bausmės; pabrėžia, kad reikia priimti nuostatas dėl smurtaujančių sutuoktinių arba partnerių iškeldinimo ir užtikrinti aukoms veiksmingas galimybes kreiptis į teismą ir pasinaudoti apsaugos priemonėmis;

14.  ragina Turkijos vyriausybę sukurti stebėsenos sistemą, kartu nustatant nacionalinio kovos su smurtu prieš moteris veiksmų plano įgyvendinimo gaires bei tvarkaraštį, ir tvirtai įsipareigoti užtikrinti, kad planui būtų skirtas pakankamas Turkijos vyriausybės finansavimas;

15.  palankiai vertina tolesnį policijos pareigūnų, sveikatos darbuotojų, teisėjų, prokurorų, religinio personalo ir kitų oficialias pareigas einančių asmenų mokymą apie šeiminio smurto prevenciją; dar kartą pažymi, kad greta šių pastangų reikalingas mechanizmas nustatyti asmenis, kurie neapgina aukų arba nepadeda joms, ir pradėti prieš juos tyrimą, be to, pabrėžia, kad svarbu apsaugos priemonėms skirti pakankamai biudžeto lėšų;

16.  palankiai vertina tai, kad Ankaros generalinėje prokuratūroje įsteigtas specialus kovos su smurtu šeimoje biuras; pabrėžia, jog užtikrinant, kad smurto prieš moteris atvejais visam teisiniam procesui vadovautų prokurorai, kurie turi specialių žinių smurto šeimoje klausimu, suteikiant minėtajam specialiam biurui įgaliojimus priimti iš karto ir tiesiogiai galiojančius potvarkius policijai suimti kaltininkus ir apsaugoti auką, įskaitant neatidėliotiną apsaugos orderių vykdymą ir perkėlimą į prieglaudas, šio biuro įsteigimas reiškia svarbų žingsnį kovojant su prievarta prieš moteris, apsaugant augas ir baudžiant kaltininkus; norėdamas užtikrinti, kad ši apsauga būtų taikoma visoje šalyje, ragina Turkijos vyriausybę visose šalies provincijose įsteigti specialius prokurorų biurus, kurie būtų atsakingi už kovą su smurtu šeimoje;

17.  ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti aukoms veiksmingas galimybes susipažinti su teisine informacija, gauti teisinę pagalbą ir dalyvauti atitinkamame teismo procese, kurio metu jos galėtų siekti teisingumo organizuodamos savo teisių gynybą tokiu būdu, kad nekiltų tolesnio smurto grėsmė;

18.  pritaria tam, kad apsaugos priemonės turėtų būti vienodai prieinamos ir moterims imigrantėms, kurios susiduria su papildomomis problemomis (pvz., kalbos barjeru, izoliacija šeimoje ir t. t.);

19.  palankiai vertina Turkijos vyriausybės iniciatyvas pertvarkyti prieglaudų sistemą konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad anot Generalinio direktorato dėl moterų padėties oficialus prieglaudų, skirtų moterims, kurios tapo smurto aukomis, skaičius yra 81, o tai vis dėlto labai mažas skaičius ir nepatenkina maždaug 70 mln. gyventojų poreikių; ragina Turkijos vyriausybę įsteigti pakankamai prieglaudų, kurios turi būti tolygiai išdėstytos visoje šalyje, kaip numatyta pagal 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo nuostatas, ir tokiu būdu įgyvendinti tikslą, kurį ji užsibrėžė Savivaldybių įstatyme, be to, įsteigti prieglaudą kiekvienoje savivaldybėje, turinčioje ne mažiau kaip 50 000 gyventojų; pažymi, kad prieglaudos turi būti išdėstytos visoje šalyje, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp kaimo ir miesto vietovių; pabrėžia, kad svarbu numatyti mechanizmus siekiant stiprinti dabartinių prieglaudų saugumą, pajėgumus ir priežiūrą, taip pat numatyti sankcijas, jei šie reikalavimai nevykdomi, įdirbinti gerai parengtus ir gerai apmokamus socialinius darbuotojus, be to, siūlyti profesinius mokymo kursus ir kitas paslaugas siekiant užtikrinti, kad prieglaudose gyvenančios moterys įgytų tinkamų gebėjimų pradėti naują gyvenimą sau ir savo vaikams; pabrėžia, kad norint užtikrinti aukų saugumą svarbu neskelbti informacijos apie šių prieglaudų vietą;

20.  pabrėžia vyrų, linkusių į smurtą, gydymo svarbą; taigi siūlo, kad vyrai, kurių atžvilgiu buvo priimta apribojanti nutartis, dalyvautų lygtinio nuteisimo tarnybų reabilitacijos programose;

21.  palankiai vertina telefoninių pagalbos linijų sukūrimą ir Smurto stebėsenos ir prevencijos centrų steigimą, kuriuose smurtą dėl lyties patyrusios aukos gauna medicininį gydymą ir psichologines konsultacijas vykstant jų teisminiams procesams, kad būtų užkirstas kelias pakartotinei jų viktimizacijai;

22.  ragina Turkijos vyriausybę priverstinę santuoką laikyti nusikaltimu ir vykdant informavimo kampanijas atkreipti vyrų ir moterų dėmesį į teisę laisvai pasirinkti partnerį; pabrėžia, kad svarbu ugdyti mokinių mokyklose ir tėvų suvokimą, jog priverstinė santuoka yra neteisėta;

23.  yra giliai susirūpinęs dėl blogesnės vienišų ar išsiskyrusių moterų, moterų, kurios susituokė tik religinės ceremonijos metu, t. y., kurių santuoka neturi teisinio statuso, ir moterų, priklausančių mažumų grupėms, padėties;

24.  pabrėžia, kad svarbu skatinti pagarbą religinėms mažumoms priklausančioms moterims ir remti religijų dialogą;

Išsilavinimas

25.  pabrėžia švietimo svarbą suteikiant moterims daugiau galių ir užtikrinant, kad į lyčių aspektą būtų atsižvelgiama visais švietimo lygmenimis;

26.  pažymi, kad pagal 1948 m. gruodžio 10 d. JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį teisė į švietimą yra žmogaus teisė;

27.  palankiai vertina tai, kad padaugėjo pradinio ugdymo įstaigas (1–8 klasė) lankančių mergaičių ir kad šiuo metu beveik nebeliko lyčių skirtumų pradinio ugdymo srityje; vis dėlto apgailestauja, kad vidurinio ugdymo srityje lyčių skirtumų šiek tiek padaugėjo, ir primygtinai ragina Turkijos vyriausybę imtis visų reikiamų veiksmų siekiant sumažinti šiuos skirtumus ir numatyti tolesnes priemones siekiant užtikrinti, kad visi vaikai lankytų mokyklą;

28.  ragina per švietimo sistemą remti profesines mokyklas, kuriose moterys būtų mokomos amatų ir rengiamos dirbti paslaugų sektoriuje;

29.  ragina Turkijos vyriausybę kovoti su seksualiniu išnaudojimu, seksualine prievarta, smurtu šeimoje, skurdu, neraštingumu ir mergaičių išnaudojimu, be to, suteikti lygias galimybes gauti išsilavinimą neatsižvelgiant į amžių, kalbą, etninę kilmę ir lytį;

30.  yra susirūpinęs, kad ikimokyklinį ugdymą gaunančių vaikų procentas 0–5 metų amžiaus grupėje vis dar yra labai mažas ir kad trūksta pažangos teikiant vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima išplėsti prieinamas vaikų priežiūros paslaugas šio amžiaus grupei; be to, ragina Turkijos vyriausybę iš dalies pakeisti taisykles dėl vaikų priežiūros centrų, pagal kurias įmonės, kuriose dirba daugiau nei 150 moterų, privalo užtikrinti savo darbuotojoms moterims nemokamas vaikų priežiūros paslaugas, kadangi ši nuostata atspindi diskriminacinį požiūrį, pagal kurį už vaiko auginimą atsakingomis laikomos tik moterys, ir turi neigiamo poveikio įmonių sprendimams įdarbinti daugiau moterų;

31.  ragina Turkijos vyriausybę sustiprinti savo pastangas ir informuotumo didinimo kampanijas, siekiant panaikinti milijonų moterų (ypač kurdžių, imigrančių ir romų kilmės moterų) neraštingumą ir skurdą, ir skirti ypatingą dėmesį moterims, gyvenančioms kaimo vietovėse;

32.  palankiai vertina Turkijos vyriausybės iniciatyvas, pvz., socialinės rizikos mažinimo projektą (sąlyginis pinigų pervedimas), pagal kurį nepasiturinčioms šeimoms mokama tam tikra pinigų suma už kiekvieną pradinę mokyklą lankantį vaiką; atkreipia dėmesį į tai, kad šeimoms skiriama suma mergaičių atveju yra didesnė, nei skiriama berniukų atveju ir kad ši suma yra įteikiama motinoms; palankiai vertina tai, kad tokiu būdu kartu sprendžiama ir mergaičių ugdymo, ir didesnių galių suteikimo moterims šeimoje problema; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad mokyklas paliekančių moksleivių, ypač iš sezoninių darbuotojų migrantų šeimų bei romų vaikų, problema vis dar kelia susirūpinimą ir ragina Turkijos vyriausybę remti ir visapusiškai naudoti išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą vaikams, kuriems gresia pavojus nebaigti mokyklos, taip pat šalinti regioninius skirtumus tiek pradinio, tiek ir vidurinio ugdymo srityse;

33.  pabrėžia, kad lyčių stereotipų problema geriausiai gali būti sprendžiama švietimo sistemoje; taigi teigiamai vertina prie Švietimo ministerijos įsteigtą Lyčių lygybės komisiją; teigiamai vertina jos pastangas iš ugdymo medžiagos šalinti moteris diskriminuojančią kalbą, vaizdus ir posakius; vis dėlto pažymi, kad reikia tolesnių pastangų norint visais švietimo ir mokymo lygmenimis iš mokymo vadovėlių pašalinti lyčių atžvilgiu tendencingą medžiagą, todėl prašo Turkijos vyriausybės įvertinti pažangą, padarytą siekiant iš ugdymo medžiagos pašalinti šališką lyčių traktavimą;

34.  ragina visas aukštojo mokslo institucijas įtraukti lyčių lygybės kursus į būsimiems mokytojams skirtą privalomųjų dalykų tvarkaraštį ir ragina Turkijos vyriausybę įtraukti šią temą į dirbančių mokytojų mokymo programas;

35.  pabrėžia, jog norint užtikrinti, kad mergaitės gautų privalomą pradinį ugdymą ir išvengti to, kad iš jų būtų atimta galimybė studijuoti arba kad jos būtų priverstos sudaryti ankstyvas santuokas, itin svarbu numatyti, kad visą formaliojo privalomo pradinio švietimo sistemą sudarytų vienas blokas, nepaliekantis spragų švietimo sistemoje, nes dėl to merginos gali nebaigti mokyklos, ypač kaimo vietovėse;

Dalyvavimas darbo rinkoje

36.  pabrėžia, kad dirbančių moterų Turkijoje labai nedaug, t. y. šis rodiklis gerokai mažesnis nei tikslai, numatyti strategijoje „Europa 2020“, todėl ragina Turkijos vyriausybę parengti nacionalinį veiksmų planą, siekiant užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

37.  ragina imtis tolesnių veiksmų pagal aktyvių darbo rinkos priemonių sistemą, kuria siekiama mažinti moterų ir jaunų žmonių nedarbą; ragina Turkijos vyriausybę skirti daugiau lėšų iš savo biudžeto siekiant įdarbinti bedarbes moteris;

38.  ragina Turkijos vyriausybę kuo efektyviau naudoti lėšas, kurios skiriamos iš ES biudžeto Turkijoje įgyvendinamiems projektams; ragina Komisiją atidžiai tikrinti, ar lėšos panaudojamos veiksmingai;

39.  ragina įgyvendinti ministro pirmininko aplinkraščio Nr. 2010/14 nuostatas dėl dirbančių moterų skaičiaus didinimo ir lygių galimybių siekimo; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į ES strateginius planus ir priemones, kuriais siekiama subalansuotai ir tinkamai didinti vadovaujamus postus užimančių moterų skaičių;

40.  ragina Turkijos vyriausybę skatinti aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita, įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti geresnes darbo sąlygas, vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą, mokymąsi visą gyvenimą, lankstų darbo laiką bei tinkamą šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos pusiausvyrą;

41.  pažymi, kad nors Turkija neseniai patobulino savo motinystės atostogų teisės aktus (šių atostogų trukmė padidinta nuo dvylikos iki šešiolikos savaičių), vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos jokiems kitiems darbuotojams, išskyrus valstybės tarnautojus, ir kad plačiai taikoma vaiko priežiūros atostogų sistema yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad tėvai dalytųsi teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su savo vaikų priežiūra, ir būtų sumažinta lyčių nelygybė darbo rinkoje; ragina Turkijos vyriausybę numatyti mokamų vaiko priežiūros atostogų sistemą, taikomą visiems darbuotojams, sudarant sąlygas ir tėvams vykdyti jiems tenkančias vienodas vaikų priežiūros pareigas;

42.  skatina moteris pradėti savo verslą pasinaudojant lėšomis, skiriamomis pagal paskolų programas, pavyzdžiui, Paskolų mažosioms įmonėms programą, ir naudotis KOSGEB mokymo programomis;

43.  pabrėžia, kaip svarbu kovoti su visų rūšių diskriminacija darbo vietoje, įskaitant diskriminaciją dėl lyties įdarbinant, paaukštinant ir mokant išmokas; pakartoja savo prašymą, kad Turkijos vyriausybė rinktų aktualius ir tikslius statistinius duomenis;

44.  pabrėžia, kad svarbu rengti bedarbių tarnautojų moterų ir moterų verslininkių specialius mokymo kursus, skirti finansavimą ir teikti techninę pagalbą, siekiant užtikrinti joms vienodas galimybes patekti į darbo rinką;

45.  pabrėžia, kad po neseniai suteiktos teisės į pailgintas motinystės atostogas (jų trukmė padidinta nuo dvylikos iki šešiolikos savaičių) turėtų būti padidintas darbo užmokestis, siekiant geriau užtikrinti, kad šeimos ir moterys neatsidurtų nepalankioje finansinėje padėtyje dėl vaikų;

46.  primygtinai ragina Turkijos vyriausybę skirti lėšų siekiant sukurti finansiškai ir fiziškai plačiai prieinamą vaikų, pagyvenusių asmenų ir neįgaliųjų priežiūros sistemą, kad būtų padidintas dirbančių moterų skaičius;

47.  pastebi, kad moterys mažai dalyvauja profesinėse sąjungose, ypač jų valdybose; pabrėžia, kad svarbu gerinti sąjungų veiklos prieinamumą, kad jose dalyvautų daugiau moterų;

48.  pažymi, kad moterys dažnai dirba neregistruotą darbą šeimos verslo įmonėse blogomis sąlygomis ir negaudamos užmokesčio, todėl yra engiamos ir išnaudojamos; ragina Turkijos vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų siekiant kovoti su šešėline ekonomika;

Politinis dalyvavimas

49.  palankiai vertina nuo 9,1 proc. 2007 m. rinkimuose iki 14,3 proc. 2011 m. rinkimuose padidėjusį moterų skaičių Turkijos parlamente; tačiau pažymi, kad šis skaičius vis dar yra mažas, ir ragina priimti naują teisės aktą dėl politinių partijų ir rinkimų, kuriuo būtų nustatyta privaloma kvotų sistema, užtikrinanti sąžiningą atstovavimą moterims rinkimų sąrašuose; nerimauja dėl apskritai menko Turkijos moterų dalyvavimo politikoje, taip pat mažo moterų, užimančių vadovaujamas pareigas viešojo administravimo srityje ir politinėse partijose, skaičiaus;

50.  pabrėžia, jog svarbu, kad Turkijos vyriausybė ir politinės partijos persvarstytų dabartinį Rinkimų įstatymą, siekdamos užtikrinti lygiateisį ir demokratinį vyrų ir moterų dalyvavimą politikoje, įskaitant labiau lyčių požiūriu subalansuotą atstovavimą moterims renkamų kandidatų sąrašuose;

51.  ragina visas Turkijos politines partijas patvirtinti išsamias lyčių lygybės strategijas ir vidaus taisykles, kuriomis užtikrinamas moterų dalyvavimas visais lygmenimis;

52.  yra susirūpinęs dėl labai mažo moterų politinio dalyvavimo procento vietos lygmeniu ir ragina visas politines partijas užtikrinti, kad ši padėtis pasikeistų per 2014 m. vyksiančius vietos rinkimus; atsižvelgdamas į tai, kad Turkijoje tik 1 proc. savivaldybių merų yra moterys ir atitinkamai būtina skatinti moteris dalyvauti politikoje, taip pat ir vietos lygmeniu, ragina nustatyti moterų kvotų sistemą rinkimų sąrašuose;

2020 m. perspektyva

53.  kviečia Turkiją, kaip ES šalį kandidatę, patvirtinti strategijos „ES 2020“ tikslus ir suteikti daugiau teisių moterims siekiant, kad jos aktyviau dalyvautų darbo rinkoje;

54.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad derybose su Turkija moterų teisių klausimas būtų pagrindinis; pabrėžia, kad Turkijai svarbu įvykdyti savo teisinius ir politinius įsipareigojimus, nustatytus ES acquis ir atitinkamuose ES ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimuose, siekiant palengvinti stojimo derybų 23 skyriaus pradėjimą dėl teisminių ir pagrindinių teisių remiant Turkijos reformas moterų žmogaus teisių požiūriu pagal šį skyrių;

55.  ragina Turkiją vykdyti visus savo įsipareigojimus, nustatytus EB ir Turkijos asociacijos susitarime bei Papildomame protokole, kurio Turkija vis dar neįgyvendino šeštus metus iš eilės, tam, kad ji įrodytų, jog iš tikrųjų prisiima įsipareigojimą tapti visaverte pliuralistine demokratija, pagrįsta pagarba tiek vyrų, tiek moterų žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų apsauga;

56.  pabrėžia, kad norint stojimo derybose pradėti derėtis dėl 19 skyriaus, susijusio su socialine politika ir užimtumu ir labai naudingo siekiant pagerinti moterų socialinę ir ekonominę padėtį bei užtikrinti aktyvesnį jų dalyvavimą darbo rinkoje, vienas iš reikalavimų Turkijai yra pateikti Komisijai veiksmų planą dėl acquis įgyvendinimo visose pagal 19 skyrių numatytose srityse, įskaitant lyčių aspekto integracijos užtikrinimą; siūlo Generaliniam direktoratui dėl moterų padėties aktyviai dalyvauti šiame procese;

57.  pabrėžia, jog Komisijos nustatyta konstruktyvi darbotvarkė, kaip stojimo derybas papildanti priemonė, turėtų būti naudojama kaip pagrindinis forumas siekiant propaguoti moterų teises ir lyčių lygybę Turkijoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad visose konstruktyvios darbotvarkės darbo grupėse būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

58.  pabrėžia, kaip svarbu iš naujo įvertinti esamas griežtas normas, susijusias su moterų vaidmeniu visuomenės struktūroje, be to, pabrėžia, kad norint perkelti teisinę sistemą į tikrovę reikia, kad galiausiai pasikeistų mentalitetas;

59.  ragina rengti visai visuomenei skirtas informuotumo didinimo kampanijas, ypatingą dėmesį skiriant moterų teisėms ir lyčių lygybei, siekiant užkirsti kelią smurtui dėl lyties, pasmerkti nužudymus dėl garbės ir šališką lyčių traktavimą žiniasklaidos priemonėse;

60.  ragina administraciją ir darbuotojus aktyviau dalyvauti remiant moterų teises ir jų vaidmenį verslo sferoje, visuomeniniame ir politiniame gyvenime ir įtraukti moteris į darbdavių ir darbuotojų dialogą;

61.  ragina Turkijos vyriausybę visais švietimo lygmenimis į mokyklų programas įtraukti privalomus lyčių lygybės ir tolerancijos dalykus;

62.  siūlo parengti nacionalinį projektą, kuris suburtų sektiną pavyzdį rodančias moteris ir vyrus bei merginas ir vaikinus diskusijai dėl Turkijos ateities, kad visų amžiaus grupių ir visų politinių įsitikinimų moterys ir vyrai galėtų bendradarbiauti kurdami strategiją patriarchalinei visuomenės struktūrai sėkmingai pakeisti užtikrinant tinkamą ir visuomenės pripažįstamą moterų dalyvavimą politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime;

63.  pripažįsta, kad mentaliteto pokyčių neįmanoma pasiekti, jei diskusijoje nedalyvauja vyrai, todėl, norint įveikti smurto dėl lyties priežastis ir galiausiai siekti tikros lyčių lygybės, ragina Turkijos vyriausybę surengti viešas diskusijas, kuriose nuomonėmis pasikeistų moterys ir vyrai iš visų Turkijos visuomenės sluoksnių;

64.  pažymi, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti moterų galių mažiau išsivysčiusiuose Turkijos regionuose didinimui; todėl palankiai vertina Turkijos vyriausybės projektus, pvz., rengiant profesinio mokymo kursus pagal CATOM (įvairios paskirties visuomenės centrų) programą Turkijos pietryčiuose, bet pabrėžia, kad reikia daugiau iniciatyvų, kuriomis būtų įgyvendinamos ir skatinamos visų moterų teisės, skiriamas ypatingas dėmesys moterims iš kaimo vietovių, bedarbių ir skurdžiai gyvenančių moterų socialinei įtraukčiai ir būtų siekiama joms suteikti daugiau galių;

65.  mano, kad tuo atveju, jei Turkija nori būti pavyzdžiu Arabų pavasario šalims, ji turėtų toliau ryžtingai vykdyti reformas ir užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą; primena, kad Turkijai būtina pasiekti matomų ir konkrečių rezultatų taikant lygybės ir moterų teisių apsaugos principus;

66.  pabrėžia itin svarbų žiniasklaidos vaidmenį puoselėjant moterų teises ir skatina į žiniasklaidos organizacijų mokymus darbo laiku įtraukti lyčių lygybės temą; atkreipia dėmesį į tai, kad pateikiant moters įvaizdį žiniasklaidoje svarbu išvengti lyčių stereotipų;

67.  pabrėžia biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą svarbą, nes be tinkamo finansavimo neįmanoma įgyvendinti jokių reformų;

68.  ragina Turkiją sustiprinti pastangas atliekant visapusiškas reformas, įvykdyti Kopenhagos kriterijus siekiant šalies modernizavimo, taip pat sukurti abipusio supratimo ir pagarbos atmosferą su visomis 27 ES valstybėmis narėmis ir tokiu būdu Turkijos moterų labui užtikrinti galimybę keistis su jomis geriausia praktika lyčių lygybės srityje;

o
o   o

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, JT lyčių lygybės padaliniui (JT Moterys), Tarptautinės darbo organizacijos generaliniam direktoriui ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 385. (2) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 174. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0090. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0116.

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių keitimo dėl Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo (2011/2302(REG))

P7_TA(2012)0213 A7-0148/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymus dėl Darbo tvarkos taisyklių keitimo (B7–0539/2011 ir B7–0732/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0148/2012),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.  primena, kad šie pakeitimai įsigalios pirmą kitos sesijos dieną;

3.  ragina Pirmininką imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamente būtų įsteigtas vienas bendras informacinis punktas, į kurį galėtų kreiptis piliečiai, atstovaujamosios asociacijos ir pilietinė visuomenė su Europos piliečių iniciatyvomis susijusiais klausimais;

4.  ragina Komisiją laiške Europos Parlamento pirmininkui patvirtinti, kad ji nori, jog per visus viešuosius svarstymus dėl Europos piliečių iniciatyvų jai atstovautų už atitinkamą sritį atsakingas Komisijos narys arba, jei jis negali, kitas Komisijos narys ar už atitinkamą sritį atsakingas generalinis direktorius;

5.  ragina Biurą ir generalinį sekretorių imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas kuo didesnis viešųjų svarstymų dėl Europos piliečių iniciatyvų matomumas, numatant atitinkamas priemones, įskaitant turimų informacijos ir komunikacijų technologijų naudojimą;

6.  mano, kad reikėtų skatinti Europos Parlamento narius dalyvauti svarstymuose dėl Europos piliečių iniciatyvų,

7.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas Pakeitimai 5 ir 4 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 197 a straipsnis (naujas) 197a straipsnis Viešieji svarstymai, susiję su piliečių iniciatyvomis 1.  Komisijai paskelbus piliečių iniciatyvą atitinkamame registre, kaip nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 211/20111 10 straipsnio 1 dalies a punktą, Europos Parlamento pirmininkas, remdamasis Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko pasiūlymu: a) paveda teisėkūros komitetui, kuris atsakingas už atitinkamą sritį, kaip nustatyta VII priede, surengti viešąjį svarstymą, numatytą Reglamento (ES) Nr. 211/2011 11 straipsnyje; Peticijų komitetas automatiškai susiejamas su teisėkūros komitetu pagal 50 straipsnį; b) kai dviejų ar daugiau piliečių iniciatyvų, pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies a punktą paskelbtų atitinkamame registre, sritis panaši, pasikonsultavęs su organizatoriais gali nuspręsti surengti jungtinį viešąjį svarstymą, per kurį visos susijusios piliečių iniciatyvos būtų nagrinėjamos vienodomis sąlygomis. 2.  Atsakingas komitetas: a) įvertina, ar Komisija tinkamu lygmeniu priėmė organizatorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies b punkte; b) užtikrina – prireikus remiant Komitetų pirmininkų sueigai – kad Komisija tinkamai įtraukta į viešojo svarstymo rengimą ir kad per svarstymą jai atstovaujama tinkamu lygmeniu. 3.  Atsakingo komiteto pirmininkas sušaukia į viešąjį svarstymą atitinkamą dieną per tris mėnesius nuo iniciatyvos pateikimo Komisijai dienos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 9 straipsnyje. 4.  Atsakingas komitetas surengia viešąjį svarstymą Parlamente, jei tinkama, dalyvaujant kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, kurios gali pareikšti pageidavimą dalyvauti. Jis gali pakviesti dalyvauti kitas suinteresuotąsias šalis. Atsakingas komitetas pakviečia organizatorių įgaliotinių grupę, įskaitant bent vieną kontaktinį asmenį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 211/2011 3 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje, pristatyti iniciatyvą per svarstymą. 5.  Biuras, vadovaudamasis procedūromis, dėl kurių susitarta su Komisija, patvirtina taisykles dėl patirtų išlaidų kompensavimo. 6.  Parlamento pirmininkas ir Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas, vadovaudamiesi šiuo straipsniu, gali deleguoti savo įgaliojimus atitinkamai Pirmininko pavaduotojui ir kito komiteto pirmininkui. 7.  Jei sąlygos, išdėstytos 50 ar 51 straipsnyje tenkinamos, šios nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos kitiems komitetams. Taip pat taikomas 188 straipsnis. 23 straipsnio 9 dalis viešiesiems svarstymams, susijusiems su piliečių iniciatyvomis, netaikoma. 1 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1). Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 203 a straipsnis Jei Parlamentui pranešama, kad Komisijos buvo paprašyta pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalimi, Peticijų komitetas nustato, ar tai turės įtakos jo darbui ir, jei būtina, apie tai praneša peticijų, susijusių su minėtais klausimais, teikėjams. Jei Parlamentui pranešama, kad Komisijos buvo paprašyta pateikti pasiūlymą dėl teisės akto vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalimi ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 211/2011, už peticijas atsakingas komitetas nustato, ar tai turės įtakos jo darbui ir, jei būtina, apie tai praneša peticijų, susijusių su minėtais klausimais, teikėjams. Piliečių iniciatyvų pasiūlymai, kurie buvo užregistruoti pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnį, bet negalėjo būti pateikti Komisijai pagal to reglamento 9 straipsnį, nes nebuvo laikomasi visų nustatytų atitinkamų procedūrų ir reikalavimų, gali būti nagrinėjami už peticijas atsakingame komitete, jeigu šis nusprendžia, kad tai tinkama. Mutatis mutandis taikomi 201, 202 ir 203 straipsniai.