Priimti tekstai - Trečiadienis, 2012 m. birželio 13 d.

Choisissez la langue de votre document :

Priimti tekstai

Trečiadienis, 2012 m. birželio 13 d. - Strasbūras

		Audito Rūmų nario skyrimas (Iliana Ivanova, Bulgarija)
		Rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos
		Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ***I
		Valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominė ir biudžeto priežiūra ***I
		Euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsena bei vertinimas ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimas ***I
		Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) operacijų geografinės aprėpties išplėtimas įtraukiant pietines ir rytines Viduržemio jūros regiono šalis ***I
		Daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai
		ES derybos dėl prekybos su Japonija
		Bisau Gvinėja
		Sudanas ir Pietų Sudanas
		ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimas
		ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais
		Derybos dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais
		Rinkimų Kongo Demokratinėje Respublikoje stebėjimas

Audito Rūmų nario skyrimas (Iliana Ivanova, Bulgarija)

190k

31k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Ilianos Ivanovos kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0111/2012 – 2012/0803(NLE))

P7_TA(2012)0239

A7-0188/2012

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0111/2012),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0188/2012),

A. kadangi Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B. kadangi per 2012 m. birželio 4 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1. teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ilianą Ivanovą Audito Rūmų nare;

2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams bei kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

Rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos

391k

101k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos (2012/2036(INI))

P7_TA(2012)0240

A7-0186/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ESS), ypač į jos 21 ir 34 straipsnius,

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, kurį pateikė Alexander Graf Lambsdorff ALDE frakcijos vardu dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos (B7-0132/2012),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-osios sesijos(1), taip pat į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“(2),

– atsižvelgdamas į ES prioritetus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-ojoje sesijoje, kuriuos Taryba patvirtino 2011 m. birželio 10 d.(3),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-ąją sesiją, ypač į šio organo rezoliucijas „Jungtinės Tautos ir pasaulinis valdymas“(4), „Viešojo administravimo efektyvumo, atskaitingumo, veiksmingumo ir skaidrumo skatinimas stiprinant aukščiausias audito institucijas“(5), „Padėtis Sirijos Arabų Respublikoje“(6), „Galių suteikimas žmonėms ir vystymasis“(7), „Visuotinės partnerystės siekis“(8), „Bendradarbiavimas Pietūs-Pietūs“(9), „Jungtinių Tautų vaidmuo skatinant vystymąsi globalizacijos ir tarpusavio priklausomybės sąlygomis“(10), „Jungtinių Tautų vaidmens stiprinimas skatinant periodiškus ir tikrus rinkimus ir demokratizaciją“(11), „Nusiginklavimo konferencijos ataskaita“(12), „Demokratiškos ir lygiateisės tarptautinės santvarkos propagavimas“(13) ir „Visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas, nedalomumas, tarpusavio sąsaja, tarpusavio priklausomybė ir tarpusavio papildomumas“(14),

– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl kovos su netolerancija, neigiamų stereotipų kūrimu, pasmerkimu, diskriminacija, smurto kurstymu ir smurtu dėl religijos ar tikėjimo(15),

– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje(16),

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl „Darbotvarkės 21“ įgyvendinimo, programos dėl tolesnio „Darbotvarkės 21“ įgyvendinimo ir pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais(17),

– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), kaip tarptautinės bendruomenės bendrai patvirtinti skurdo panaikinimo siekiai,

– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo pasirinkimas“ (COM(2003)0526),

– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko pastabas po 2012 m. balandžio 16 d. įvykusio jo susitikimo su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi,

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) 19-osios sesijos(18),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(19),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(20),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Afrikos ir ES strateginės partnerystės ateities po trečiojo Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo(21),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių(22),

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo(23),

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(24),

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio jungtinės delegacijos JT Generalinės Asamblėjos 66-ojoje sesijoje 2011 m. lapkričio 28–29 d. pranešimą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0186/2012),

A. kadangi bendromis tarptautinėmis vertybėmis ir normomis siekiama pasaulyje užtikrinti taiką, žmogaus teisių apsaugą, saugumą ir gerovę ir teisingiau visiems dalytis globalizacijos teikiama nauda;

B. kadangi JT yra pasaulinio valdymo centre, tačiau kartu jos pačios stengiasi reformuotis siekdamos padidinti savo veiklos skaidrumą, veiksmingumą ir našumą;

C. kadangi siekiant kartu spręsti kylančias pasaulines problemas ir šalinti neigiamą pasaulio ekonomikos krizės poveikį vis labiau reikia bendrų taisyklių ir sprendimų priėmimo sistemų;

D. kadangi, siekdama išlikti svarbi veikėja pasaulyje, kuriame atsiranda vis daugiau galios centrų ir kuriame reikia imtis visuotinai suderintų veiksmų, ES turi stiprinti savo sanglaudą; kadangi vadovaujantis Sutartimis ES valstybės narės privalo koordinuoti veiksmus tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose;

E. kadangi ES įsipareigojusi siekti veiksmingo daugiašališkumo, kurio pagrindas būtų stiprios JT, nes tai būtina siekiant spręsti pasaulines problemas;

F. kadangi ES ir jos valstybės narės finansiškai daugiausia prisideda prie JT sistemos; kadangi 27 ES valstybės narės finansuoja 39 proc. nuolatinio JT biudžeto ir daugiau kaip 40 proc. JT taikos palaikymo operacijų;

G. kadangi tvirta ir stabili ES ir JT partnerystė JT atliekamam darbui būtina pagal visus tris ramsčius – taiką ir saugumą, žmogaus teises ir vystymąsi – ir yra itin svarbi įtvirtinant ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

H. kadangi ES ir JT yra natūralios partnerės taikos palaikymo ir valstybių kūrimo srityje ir kartu sudaro kolektyvinių taikos palaikymo ir valstybių kūrimo veiksmų sistemą;

I. kadangi žmogaus teisės ir demokratija yra pamatinės ES vertybės ir Europos išorės veiksmų principai bei tikslai, įskaitant tarptautinę prekybą; kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui ir nedalumui, jų gynimas ir apsauga – Europos vienybės ir nedalomumo pagrindas;

J. kadangi teisingumas ir teisinė valstybė yra ilgalaikės taikos ramsčiai, užtikrinantys žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas svariai prisideda prie žmogaus teisių rėmimo, tarptautinės teisės ir kovos su nebaudžiamumu;

K. kadangi visoms šalims, visiems piliečiams ir pačiai tarptautinei bendruomenei naudinga tolesnė parama demokratiniams procesams; kadangi visi šie subjektai susiduria su demokratijos kūrimo, atkūrimo ir išsaugojimo iššūkiais;

1. teikia Tarybai šias rekomendacijas:

	Europos Sąjunga Jungtinėse Tautose
	a)	kiek įmanoma koordinuoti, teikti bendrai suderintas pozicijas ir stiprinti ES, kaip pasaulinės veikėjos, veiksmų nuoseklumą ir žinomumą Jungtinėse Tautose; patenkinti JT narių lūkesčius, susijusius su ES gebėjimu veikti ir laiku pasiekti rezultatų; priimti platų ir lankstų požiūrį į bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijas JT lygmeniu siekiant suteikti ES galimybę greitai ir visapusiškai veikti klausimais, susijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika;
	b)	didinti savo įnašą į JT darbą – pasiekti susitarimą dėl bendro JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos dėl ES dalyvavimo JT Generalinės Asamblėjos veikloje tvarkos aiškinimo ir bendradarbiauti su partneriais siekiant visapusiškai įgyvendinti šią rezoliuciją; pateikti ataskaitą Parlamentui dėl jos taikymo praktikoje;
	c)	bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir ES delegacija JT siekiant tobulinti veiksmų koordinavimą, skaidrumą ir keitimąsi informacija Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir šiam organui priklausančių valstybių narių arba pirmininkaujančios šalies kvietimu dalyvaujančio ES atstovo pastangas JT Saugumo Taryboje ginti ES pozicijas bei interesus; įtvirtinti ES veiksmų poveikį JT Saugumo Tarybos sprendimams ir didinti ES įtaką Jungtinėse Tautose sprendžiant itin svarbius JT Saugumo Tarybos klausimus;
	d)	užtikrinti tvirtą ES atstovavimą visose JT institucijose ir specializuotose agentūrose;
	e)	parengti ilgalaikę narystės Jungtinėse Tautose strategiją ir imtis tvirtesnės viešosios JT reikalų diplomatijos;
	ES ir pasaulinis valdymas
	f)	populiarinti veiksmingą daugiašališkumą kaip prioritetinį strateginį ES rūpimą klausimą stiprinant JT reprezentatyvumą, skaidrumą, atskaitingumą, našumą ir veiksmingumą, taip siekiant pagerinti jų veiklos vietoje rezultatus; priminti, jog reikia siekti naujos institucinės pusiausvyros tarp vis svarbesnio Didžiojo dvidešimtuko (G20), JT ir jos agentūrų ir tarptautinių finansų įstaigų vaidmens; šiuo požiūriu stiprinti pasaulinį valdymą ir ieškoti sprendimų siekiant toliau tobulinti Didžiųjų šalių grupių ir JT sistemos veiksmų koordinavimą, kuriuo remiantis šios grupės galėtų veiksmingai taikyti ekonominį aspektą, jei JT išlaikys savo pagrindinį vaidmenį ir išliks teisėta institucija imantis veiksmų pasauliniu lygmeniu;
	g)	aktyviau bendradarbiauti su strateginiais ir kitais dvišaliais bei daugiašaliais partneriais, visų pirma su JAV, siekiant skatinti veiksmingai išspręsti problemas, aktualias ES piliečiams ir pasauliui, įskaitant neturtingiausius ir pažeidžiamiausius asmenis;
	h)	aktyviai remti visapusišką ir bendru sutikimu vykdomą JT Saugumo Tarybos reformą siekiant padidinti JT Saugumo Tarybos teisėtumą, regioninį atstovavimą, atskaitomybę ir veiksmingumą; priminti, kad ES vieta išplėstinėje JT Saugumo Taryboje išlieka pagrindiniu ilgalaikiu Europos Sąjungos tikslu; paraginti vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti bendrą valstybių narių poziciją šiuo požiūriu; norint pasiekti šį tikslą ateityje, iš anksto suderinti ES Tarybos pozicijas dėl naujų JT Saugumo Tarybos narių priėmimo ir JT Saugumo Tarybos sprendimų priėmimo tvarkos reformos;
	i)	įsitraukti į JT Generalinės Asamblėjos pradėtus JT vaidmens vykdant pasaulinį valdymą svarstymus siekiant didinti skaidrumą ir gerinti bendradarbiavimą; skatinti aktyvesnį ES ir JT Generalinės Asamblėjos bendradarbiavimą;
	j)	padėti pagyvinti JT Generalinės Asamblėjos darbą ir padidinti jos veiksmingumą, inter alia, remiant ad hoc darbo grupės veiklą, sudarant sąlygas plėtoti išsamesnes ir labiau į rezultatus orientuotas temines diskusijas aktualiais ir svarbiais klausimais, taip pat JT Generalinei Asamblėjai glaudžiau bendradarbiaujant su kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, kitas tarptautines ir regionines organizacijas ir forumus; pabrėžti, kad reikia siekti toliau supaprastinti JT Generalinės Asamblėjos ir pagrindinių jos komitetų darbotvarkes; atkreipti dėmesį į tai, kad naujas postūmis gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jei JT Generalinė Asamblėja imsis svarbių ir tinkamų veiksmų sprendžiant bendrą susirūpinimą tarptautinei bendruomenei keliančius klausimus;
	k)	dar kartą patvirtinti įsipareigojimą užtikrinti, kad JT finansiniai ištekliai būtų tinkami ir kad jie būtų valdomi veiksmingai ir efektyviai, vadovaujantis biudžetinės drausmės bei nuoseklumo principais ir taikant aukščiausius tarptautinius standartus;
	Taika ir saugumas
	Taikos palaikymas ir kūrimas
	l)	stiprinti veiklos partnerystę ir skatinti strateginį bendrų taikos kūrimo pastangų nuoseklumą ir veiksmingumą, be kita ko, per Specialiojo taikos palaikymo operacijų komiteto veiklą;
	m)	plėtoti bendradarbiavimą ir kurti partnerystes konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityje su JT, ESBO, Afrikos Sąjunga (AS), Arabų Lyga ir kitomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis bei pilietine visuomene; gerinti regioninių organizacijų taikos palaikymo pajėgumus, inter alia, įgyvendinant siūlomas trišales t. y. ES, JT ir Afrikos Sąjungos (AS) ir ES, JT ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB), partnerystes;
	n)	skatinti įvairių veikėjų, ypač JT Sekretoriato, JT Saugumo Tarybos, JT Generalinės Asamblėjos ir taikos palaikymo misijose dalyvaujančių JT valstybių narių, bendradarbiavimą taikos palaikymo sistemoje; stengtis užtikrinti, kad ES valstybės narės prisidėtų prie JT taikos palaikymo misijų specialiaisiais pajėgumais, pvz., transporto ir logistikos pajėgumais, taip pat mokymu; apsvarstyti galimybę pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) pradėti karinę operaciją, įskaitant galimą kovinės grupės panaudojimą prieš pradedant veikti JT taikos palaikymo misijai, jeigu to prašo JT, ypatingą dėmesį skiriant visų taikos palaikymo misijų, taip pat visų kovinių grupių narių apsaugai; remti konfliktų prevencijos ir valdymo bei tarpininkavimo, taikos kūrimo ir palaikymo pajėgumų plėtrą nacionaliniu ir žemesniu lygmeniu; skatinti partnerių keitimąsi praktine patirtimi ir gerąja praktika;
	o)	padėti JT civilinių pajėgumų peržiūros grupei nustatyti praktinius būdus, kaip kritinių civilinių pajėgumų teritorijose suderinti paklausą su pasiūla; pagreitinti verbavimą, pašalinti veiksmų nesuderinamumus ir išvengti dubliavimosi panaudojant civilinius BSGP pajėgumus JT veiksmams remti; išsiaiškinti galimybes, kaip bendrai panaudoti krizių padarinių šalinimo grupes per JT operacijas, kai reikia pajėgumų, kuriuos įmanoma greitai panaudoti;
	p)	užtikrinti moterų dalyvavimą visais taikos palaikymo procesų etapais ir jas sistemingai įtraukti į prevencinę diplomatiją, ankstyvojo įspėjimo ir saugumo stebėjimo veiksmus; atkreipti dėmesį į būtinybę integruoti lyčių lygybės aspektus vykdant veiksmus, susijusius su konfliktų prevencija, taikos palaikymo operacijomis, humanitarine pagalba, atstatymu po konfliktų ir DDR(25) iniciatyvomis, kaip nustatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo; imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 įgyvendintų visos JT valstybės narės;
	q)	bendradarbiauti su JT siekiant spręsti dabartines pasaulines grėsmes, kaip antai, klimato kaita, branduolinių ginklų platinimas, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas bei pandemijos;
	r)	padėti pasiekti gerų rezultatų ir užtikrinti tolesnius veiksmus atsižvelgiant į 2012 m. JT konferenciją dėl prekybos ginklais sutarties ir 2012 m. veiksmų programos dėl šaulių ir lengvųjų ginklų persvarstymo konferenciją;
	Pareiga apsaugoti
	s)	padėti valstybėms įvykdyti pareigą apsaugoti savo gyventojus; pabrėžti, kad reikia laiku ir tinkamai imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią genocidui, etniniam valymui, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui bei juos sustabdyti;
	t)	toliau siekti politinės ir institucinės pažangos JT organuose, ypač JT Saugumo Taryboje, JT Generalinėje Asamblėjoje ir JTŽTT, įtvirtinant pareigos apsaugoti koncepciją, darant išvadas ir mokantis ne tik iš įsikišimo Libijoje, bet ir nesugebėjimo imtis skubių veiksmų Sirijos atveju; sudaryti geresnes sąlygas plėtoti diskusijas, kaip JT organai, ypač JT Saugumo Taryba, pasinaudodami šia koncepcija, galėtų užtikrinti geresnį JT valstybių narių bendradarbiavimą krizės atveju; populiarinti teigiamą regioninių organizacijų vaidmenį plėtojant ir taikant veikla pagrįstą požiūrį laikantis pareigos apsaugoti;
	u)	bendradarbiauti su partneriais siekiant užtikrinti, kad ši koncepcija visų pirma apimtų prevenciją, apsaugą ir atstatymą po konfliktų, suderinant pareigos apsaugoti išskaidymą į trejopą atsakomybę – užkirsti kelią, apsaugoti ir atkurti; padėti valstybėms kurti pajėgumus šiose srityse, be kita ko, stiprinant išankstinio perspėjimo mechanizmus ir atitinkamus JT tarpininkavimo pajėgumus; bendradarbiaujant su JT valstybėmis narėmis skatinti steigti kylančių konfliktų stebėjimo centrus ir sukurti atitinkamus pajėgumus ES delegacijose;
	v)	dar kartą ryžtingai patvirtinti ES įsipareigojimą laikytis pareigos apsaugoti ir paskatinti parengti tarpinstitucinį Europos Parlamento, Europos išorės veiksmų tarnybos ir ES valstybių narių konsensusą dėl pareigos apsaugoti, kad būtų užtikrintas didesnis ES veiksmų nuoseklumas šiais klausimais JT forumuose;
	Tarpininkavimas
	w)	skatinti tarpininkavimą kaip ekonomišką taikios ginčų prevencijos ir sprendimo priemonę, taip pat kaip priemonę pasibaigus konfliktui neleisti šalims vėl prie jo grįžti; parengti veiksmingesnes tarpininkavimo gaires teisinės valstybės ir demokratinės atskaitomybės srityje;
	x)	nustatyti prioritetus bei tobulinti šios priemonės įgyvendinimą ir toliau plėtoti tarpininkavimo pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnyboje, remiantis ES tarpininkavimo ir dialogo pajėgumų stiprinimo koncepcija;
	y)	glaudžiai bendradarbiauti su JT ir kitais veikėjais tarpininkavimo srityje; tarpininkavimo veikloje siekti sąveikos su JT Politinių reikalų departamentu; stiprinti tarptautinių, regioninių ir subregioninių organizacijų partnerystę ir bendradarbiavimą su JT, tarpusavyje ir su pilietine visuomene, pvz., bendrą ES ir JT partnerystę dėl tarpininkavimo pajėgumų; tobulinti keitimąsi informacija, bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti, kad konkretų tarpininkavimą atliekančių veikėjų veiksmai būtų nuoseklūs ir vieni kitus papildytų;
	Tarptautinis teisingumas
	z)	stiprinti tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą; pabrėžti Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir toliau remti Tarptautinį baudžiamąjį teismą kaip vienintelę nuolatinę teisminę instituciją, galinčią teisti atskirus karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido vykdytojus, kai nacionaliniai teismai negali ar nenori to daryti;
	aa)	stiprinti Tarptautinį baudžiamąjį teismą teikiant politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą; skatinti visas JT valstybes nares ratifikuojant Romos statutą pripažinti Teismo jurisdikciją; skatinti tvirtą JT ir jos institucijų ir agentūrų bendradarbiavimą su Teismu;
	Žmogaus teisės
	ab)	stiprinti tarptautines pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visos žmogaus teisės, įtvirtintos JT konvencijose, būtų laikomos visuotinėmis, nedalomomis, tarpusavyje priklausomomis ir susijusiomis teisėmis; padėti stiprinti nacionalinius pajėgumus tarptautiniams žmogaus teisių laikymosi įsipareigojimams vykdyti; atsižvelgiant į tai, atkreipti dėmesį į būtinybę visiems asmenims užtikrinti teisę į religijos ir tikėjimo laisvę;
	ac)	aktyviai remti Afrikos vadovaujamą iniciatyvą ir Komisijos rekomendaciją dėl moterų padėties, kuria siekiama 2012 m. priimti JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuri uždraustų moterų lytinių organų žalojimą visame pasaulyje; raginti vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją suteikti didžiausią prioritetą siekiant užtikrinti šio proceso sėkmę;
	ad)	toliau skatinti integruoti žmogaus teisių klausimą į visų sričių JT veiklą, dar kartą patvirtinant, kad žmogaus teisės neatsiejamos nuo kitų JT taikos ir saugumo bei vystymosi tikslų;
	ae)	laikantis iniciatyvaus požiūrio, dalyvauti JTŽTT darbe bendrai remiant rezoliucijas, skelbiant pareiškimus ir dalyvaujant sąveikiuose dialoguose ir diskusijose siekiant užtikrinti geresnę JTŽTT darbo pusiausvyrą;
	af)	stiprinti specialiųjų procedūrų ankstyvojo įspėjimo sistemą numatant mechanizmą, kurį taikant automatiškai būtų pradedamas padėties svarstymas JTŽTT; įtvirtinti tolesnio stebėjimo procesą, kaip įgyvendinamos specialiųjų procedūrų rekomendacijos;
	ag)	siekti sustiprinti Visuotinio periodinio vertinimo procesą dvišaliuose ir daugiašaliuose dialoguose su JT valstybėmis narėmis integruojant rekomendacijas ir šiuos dialogus plėtojant pagal tarptautines normas ir standartus;
	ah)	toliau dėti pastangas JT Generalinėje Asamblėjoje ir jos komitetuose reikalaujant moratoriumo dėl mirties bausmės naudojimo, kas sulaukia vis daugiau paramos iš vis daugiau šalių, dėl vaikų teisių, žiniasklaidos laisvės ir religinės tolerancijos; remti visas pastangas siekiant panaikinti kankinimus; ypač skatinti priimti fakultatyvų protokolą prie JT konvencijos prieš kankinimą;
	Parama demokratijai
	ai)	padėti užtikrinti vietos subjektų atsakomybę už demokratijos procesą ir demokratijos kultūros bei teisinės valstybės raidą; plėsti paramą demokratijai remiant ne tik rinkimų procesą, kad demokratija ilgai būtų gyvybinga ir padėtų pasiekti apčiuopiamų rezultatų piliečių labui; užtikrinti aktyvesnį parlamentų ir politinių partijų įtraukimą į paramos demokratijai programas; pabrėžti NVO, kurios gali laisvai veikti plėtodamos stiprią pilietinę kultūrą, nepriklausomumo svarbą;
	aj)	daugiau dėmesio skirti socialinei ir ekonominei įtraukčiai, perėjimo prie demokratijos procesui, politiniams ir rinkimų procesams, pajėgumų kūrimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, jaunimo dalyvavimui parlamentinėje demokratijoje ir žodžio laisvės, sąžinės ir religijos laisvės, taip pat moterų teisių apsaugai, įskaitant jų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime, ne tik socialinės praktikos, bet ir teisės aktų lygmeniu;
	ak)	geriau integruoti paramą demokratijai į Europos išorės veiksmus; remti demokratinį valdymą, pasitelkiant savo skirtingas finansines priemones ir, jei galima, naudojant ES delegacijų išteklius; bendradarbiauti su JT ir kitais partneriais visame pasaulyje ir vietos mastu siekiant stiprinti teisinę valstybę, puoselėti nepriklausomą žiniasklaidą, kurti ir stiprinti demokratines institucijas, galinčias duoti rezultatų;
	al)	užtikrinti, kad taikos palaikymo misijų įgaliojimai atspindėtų poreikį remti rinkimų stebėjimo misijas ir suteikti joms būtinas priemones siekiant užtikrinti stebėtojų saugumą vietoje;
	Vystymasis
	am)	integruoti ES vystymosi politikos kryptis visais lygmenimis siekiant išvengti, viena vertus, vystymosi politikos krypčių prieštaravimų ir, kita vertus, kliūčių šalių partnerių vystymuisi dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose ir forumuose; ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisėms ir vystymuisi laisvosios prekybos susitarimuose ir derybose PPO lygmeniu;
	an)	toliau siekti, kad žmonės būtų centrinis vystymosi proceso aspektas; laikytis JT deklaracijos dėl teisės į plėtrą, atkreipiant dėmesį į praktinius veiksmus, skirtus jai įgyvendinti;
	ao)	užtikrinti, kad bendros Europos pagalbos, teikiamos iš ES biudžeto, dalis nebūtų mažinama ir ji būtų toliau teikiama daugiausia skurdui ir badui mažinti; apsvarstyti galimybę 20 proc. visos ES paramos skirti JT apibrėžtoms pagrindinėms socialinėms paslaugoms, didžiausią dėmesį skiriant nemokamai ir visuotinei galimybei naudotis pirminės sveikatos priežiūros ir pagrindinio ugdymo paslaugomis, atsižvelgiant į ES paramą, skirtą iniciatyvai „Švietimas visiems“, taip pat į ES įsipareigojimus atlikti svarbų vaidmenį pasaulinės sveikatos priežiūros srityje;
	ap)	padėti stiprinti vystymosi politikos nuoseklumą ir pagerinti paramos vystymuisi veiksmingumą, nes tai – pagrindiniai klausimai siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);
	aq)	vadovauti JT pastangoms įgyvendinti TVT ir spartinti šias pastangas, ypatingą dėmesį skiriant tiems tikslams, kurių siekiant iki šiol buvo padaryta mažiausia pažanga;
	ar)	ir toliau laikantis įsipareigojimo bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene įveikti skurdą, apibrėžti plataus užmojo TVT darbotvarkę po 2015 m., atsižvelgiant ne tik į padarytą pažangą, bet ir likusius sunkumus;
	as)	toliau veikti ir siekti visiškai įgyvendinti Rio+20 JT konferencijoje dėl tvaraus vystymosi iškeltus tikslus, be kita ko, skatinant tvarų vystymąsi kaip pagrindinį ilgalaikio pasaulinio vystymosi principą;
	at)	sukurti JT pripažintų ekspertų grupę;
	au)	aktyviai imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Busane priimtas išvadas;
	av)	iš esmės prisidėti kovojant su spekuliacijomis maisto produktais ir ieškant ypač svarbios problemos – skurdo ir bado – sprendimo būdo;
	aw)	teikti pirmenybę aprūpinimo maistu saugumui, gamybiniam našumui žemės ūkyje, infrastruktūrai, gebėjimų stiprinimui, integraciniam ekonomikos augimui, palankioms rinkoms ir naujoms įmonėms, galimybei naudotis technologijomis ir žmonių bei socialinei raidai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, atsižvelgiant į Stambulo veiksmų programą ir 2012 m. balandžio 26 d. per 13-ąją Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) sesiją Dohoje priimtas išvadas;
	ax)	pakartoti įsipareigojimą vadovautis Romos principais aprūpinimo maistu saugumo srityje; netoleruoti padarinių, kylančių dėl spekuliacijos maisto prekėmis;
	ay)	skatinti besivystančias šalis, teikiant joms tarptautinių paramos tiekėjų paramą, imtis ilgalaikių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad sausra nesukeltų bado; įgyvendinti nelaimių rizikos mažinimo strategijas ir įdiegti ankstyvojo perspėjimo sistemas;
	az)	visapusiškai remti pagrindinį JT ir ypač Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro atliekamą vaidmenį;
	ba)	dar kartą patvirtinti ES ilgalaikį įsipareigojimą remti Afrikos Kyšulio regiono žmonių gerovę ir spręsti pagrindines struktūrinio aprūpinimo maistu saugumo trūkumo ir konfliktų priežastis;
	Klimato kaita, pasaulinė aplinkos apsauga ir tvarumas
	bb)	imtis vadovauti pasaulinio klimato valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo klimato kaitos klausimais srityse; prisidėti prie institucinės struktūros, kuri būtų įtrauki, skaidri ir teisinga ir pagal kurią būtų numatytas proporcingas ne tik išsivysčiusių, bet ir besivystančių šalių atitinkamų valdymo institucijų atstovavimas; toliau plėtoti dialogą su pagrindiniais veikėjais, kaip antai BRICS valstybėmis ir besivystančiomis šalimis, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita tapo pagrindiniu tarptautinių santykių elementu; toliau plėtoti EIVT gebėjimus formuoti klimato diplomatijos politiką;
	bc)	toliau suteikti galių piliečiams aplinkos valdymo srityje pasauliniu lygmeniu veiksmingai įgyvendinant Rio deklaracijos 10-tą principą; atsižvelgiant į tai, išplėsti Orhuso konvencijos nuostatas už Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ribų priimant pasaulinę konvenciją arba atveriant Orhuso konvenciją šalims už JT Europos ekonomikos komisijos ribų; skatinti gerinti valdymą tvaraus vystymosi srityje, be kita ko, stiprinant Jungtinių Tautų aplinkos programą (JTAP); aktyviai bendradarbiauti su partneriais dėl geresnio aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo pasaulio lygmeniu;
	bd)	siekti bendros AS ir ES pozicijos dėl JT aplinkos programos keitimo į specializuotą JT agentūrą, kurios buveinė būtų Nairobyje, Kenijoje; šioje naujoje institucinėje sistemoje spręsti tvaraus vystymosi finansavimo, technologijų perkėlimo ir pajėgumų kūrimo klausimus;
	be)	remti biologinę įvairovę ir klimato apsaugą besivystančiose šalyse, remiantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslais; integruoti jūras ir vandenynus kaip pagrindinius Rio sistemos ramsčius, kartu su klimato ir biologinės įvairovės apsauga;
	bf)	remti aktyvų Komisijos dalyvavimą vykstančiose diskusijose dėl apsaugos spragų ir reagavimo, kurias inicijavo Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, vykstant 2010 m. vyriausiojo komisaro dialogui apsaugos problemų klausimais, siekiant pagerinti dabartinę tarptautinę per prievartą perkeltų žmonių ir pilietybės neturinčių žmonių apsaugą; aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, skirto apibūdinti žmonėms, kurie buvo priversti palikti namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje dėl klimato kaitos, įskaitant galimą teisinį šio termino apibrėžimą, kuris dar nepripažintas tarptautinėje teisėje arba jokiame teisiniu požiūriu privalomame tarptautiniame susitarime;
	Įvairūs aspektai
	bg)	skatinti sąveikius vyriausybių ir parlamentų veiksmus pasauliniais klausimais ir plėtoti diskusijas dėl pasaulinio parlamentų vaidmens; stiprinti pasaulinio valdymo demokratinį pobūdį, atskaitingumą ir skaidrumą bei sudaryti sąlygas JT veikloje aktyviau dalyvauti visuomenei ir parlamentams;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai bei Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0255.
(2)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0229.
(3)	Europos Sąjungos Taryba 11298/2011.
(4)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/256.
(5)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/209.
(6)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/253.
(7)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/224.
(8)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/223.
(9)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/219.
(10)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/210.
(11)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/163.
(12)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/59.
(13)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/159.
(14)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/151.
(15)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/66/167.
(16)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/65/276.
(17)	Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/64/236.
(18)	Priimti tekstai, P7_TA(2012)0058.
(19)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0507.
(20)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334.
(21)	Priimti tekstai, P7_TA(2010)0482.
(22)	OL C 99 E, 2012 4 3, p. 56.
(23)	OL C 99 E, 2012 4 3, p. 7.
(24)	OL C 124 E, 2006 5 25, p. 549.
(25)	Nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija.

Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ***I

272k

76k

		Rezoliucija
		Tekstas

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo (COM(2011)0241 – C7-0116/2011 – 2011/0117(COD))

P7_TA(2012)0241

A7-0054/2012

KLAIDŲ IŠTAISYMAI

COR02

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0241),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0116/2011),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0054/2012),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008

P7_TC1-COD(2011)0117

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 978/2012.)

Valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominė ir biudžeto priežiūra ***I

616k

322k

2012 m. birželio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (COM(2011)0819 – C7-0449/2011 – 2011/0385(COD))(1)

P7_TA(2012)0242

A7-0172/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
(1) precedento neturinti pasaulinė krizė, apėmusi pasaulį pastaruosius trejus metus, labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui ir sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą, priversdama kai kurias iš jų kreiptis finansinės pagalbos už Sąjungos sistemos ribų;		(1) precedento neturinti pasaulinė krizė, apėmusi pasaulį nuo 2007 m., labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui ir sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą, priversdama kai kurias iš jų kreiptis finansinės pagalbos už Sąjungos sistemos ribų ir jos viduje;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(1a) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį, Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, privalo atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aukšto užimtumo lygio skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis
(2) visiškas Sutartimi sukurtos Sąjungos daugiašalės priežiūros sistemos ir galimų politikos sąlygų, susijusių su šia finansine pagalba, nuoseklumas turėtų būti įtvirtintas Sąjungos teisėje. Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ekonomikos ir finansų integracijai reikalinga griežtesnė priežiūra, kad būtų išvengta finansinio stabilumo sunkumų patiriančios valstybės narės užkrečiamojo poveikio likusioje euro zonos dalyje;		(2) visiškas Sutartimi sukurtos Sąjungos daugiašalės priežiūros sistemos ir galimų politikos sąlygų, susijusių su šia finansine pagalba, nuoseklumas turėtų būti įtvirtintas Sąjungos teisėje. Visų valstybių narių, ypač tų, kurių valiuta yra euro, ekonomikos ir finansų integracijai reikalinga griežtesnė priežiūra, kad būtų išvengta finansinio stabilumo sunkumų patiriančios valstybės narės užkrečiamojo poveikio likusioje euro zonos dalyje ir didesniu mastu Sąjungoje kaip visumoje;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) ekonominės ir fiskalinės priežiūros intensyvumas turėtų būti proporcingas patiriamų finansinių sunkumų dydžiui ir turėtų atitikti gautos finansinės pagalbos, kuri gali būti skirtinga – nuo tiesiog prevencinės paramos, grindžiamos reikalavimų atitikimo sąlygomis, iki išsamios makroekonominio koregavimo programos, apimančios griežtas politikos sąlygas, pobūdį;		(3) ekonominės ir fiskalinės priežiūros intensyvumas turėtų būti atitinkamas ir proporcingas patiriamų finansinių sunkumų dydžiui ir turėtų atitikti gautos finansinės pagalbos, kuri gali būti skirtinga – nuo tiesiog prevencinės paramos, grindžiamos reikalavimų atitikimo sąlygomis, iki išsamios makroekonominio koregavimo programos, apimančios griežtas politikos sąlygas, pobūdį; Visose makroekonominio koregavimo programose turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės nacionalinę reformų programą, įgyvendinant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
(4) jei valstybė narė, kurios valiuta yra euro, patiria arba rizikuoja patirti rimtų finansinių sutrikimų, jai turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra, siekiant užtikrinti greitą jos normalios būklės atkūrimą ir apsaugoti kitas euro zonos valstybes nares nuo galimo neigiamo šalutinio poveikio. Ši griežtesnė priežiūra turėtų apimti geresnę prieigą prie informacijos, reikalingos ekonominei, fiskalinei ir finansinei situacijai įdėmiai stebėti, ir reguliarų ataskaitų teikimą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Tos pačios priežiūros sąlygos turėtų būti taikomos valstybėms narėms, prašančioms prevencinės pagalbos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos tarptautinės finansų institucijos;		(4) jei valstybė narė, kurios valiuta yra euro, patiria arba rizikuoja patirti rimtų finansinių sutrikimų, jai turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra, siekiant užtikrinti greitą jos normalios būklės atkūrimą ir apsaugoti kitas euro zonos valstybes nares nuo galimo neigiamo šalutinio poveikio. Ši griežtesnė priežiūra turėtų būti proporcinga problemų rimtumui, atitinkamai nustatant jos lygį. Ji turėtų apimti geresnę prieigą prie informacijos, reikalingos ekonominei, fiskalinei ir finansinei situacijai įdėmiai stebėti, ir reguliarų ataskaitų teikimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui bei Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Tos pačios priežiūros sąlygos turėtų būti taikomos valstybėms narėms, prašančioms prevencinės pagalbos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos tarptautinės finansų institucijos;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(4a) valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, taip pat turėtų patvirtinti priemones, skirtas šalinti savo sunkumų priežastis ar galimas priežastis. Šiuo tikslu turėtų būti atsižvelgiama į visas jai per perviršinio deficito procedūrą ar perviršinio makroekonominio disbalanso procedūrą pateiktas rekomendacijas;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
(5) valstybių narių, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, ekonominės ir fiskalinės situacijos priežiūra turėtų būti labai sugriežtinta. Dėl visapusiško tokios programos pobūdžio kiti ekonominės ir fiskalinės priežiūros procesai turėtų būti sustabdyti, kol vykdoma makroekonominio koregavimo programa, siekiant išvengti ataskaitų teikimo prievolės dubliavimo;		(5) valstybių narių, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, ekonominės ir fiskalinės situacijos priežiūra turėtų būti labai sugriežtinta. Dėl visapusiško tokios programos pobūdžio kiti ekonominės ir fiskalinės priežiūros procesai turėtų būti sustabdyti arba prireikus supaprastinti, kol vykdoma makroekonominio koregavimo programa, siekiant užtikrinti suderinamumą su ekonominės politikos priežiūra ir išvengti ataskaitų teikimo prievolės dubliavimo; Tačiau, rengiant makroekonominio koregavimo programą, turėtų būti atsižvelgta į visas valstybei narei per perviršinio deficito procedūrą ar perviršinio makroekonominio disbalanso procedūrą pateiktas rekomendacijas;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(5a) pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką1laisvas kapitalo judėjimas kaip pagrindinis SESV principas gali būti apribotas nacionalinės teisės aktais, jei tai pagrindžiama visuomenės saugumo priežastimis; Tai gali būti kova su mokesčių slėpimu, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia.

		1 Žr. bylas C-463/00 ir C-174/04.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(5b) dėl tokio mokesčių slėpimo susidaro įplaukų trūkumas, kurio suma gali būti tokio pat dydžio kaip vienos ar kelių valstybių narių, TVF, EFSF, EFSM ar ESM teikiama finansinė pagalba ar net didesnė už ją ir kuris pirmiausia susidaro dėl netinkamo nacionalinės mokesčių politikos įgyvendinimo;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 5 c konstatuojamoji dalis (nauja)
		(5c) pagal SESV 66 straipsnį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Centriniu Banku, gali trečiųjų šalių atžvilgiu imtis ribojamųjų priemonių, kai dėl kapitalo judėjimo į šias trečiąsias šalis ar iš jų ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui kyla rimtų sunkumų;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (naujas)
		(6a) valstybės narės, laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir praktikos, turėtų įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į techninės pagalbos programų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) priėmus sprendimą dėl valstybės narės koregavimo programos nesilaikymo taip pat bus sustabdyti Sąjungos fondų mokėjimai ar įsipareigojimai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. XXX, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 21 straipsnio 6 dalyje,		Išbraukta.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(7a) gali susiklostyti aplinkybės, kai valstybės narės apsaugojimas nuo rinkos nestabilumo duos geresnius ilgalaikius rezultatus stabilizuojant valstybės narės ekonominę padėtį ir jos gebėjimą apmokėti skolas. Tokiais atvejais valstybei narei laikinai gali būti suteikta teisinė apsauga Komisijos sprendimo pagrindu. Taryba turėtų turėti galimybę panaikinti tokį Komisijos sprendimą atitinkama balsų dauguma;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(7b) jei nenumatyta kitaip, nuorodos šiame reglamente į finansinę pagalbą taip pat turėtų apimti prevenciškai teikiamą finansinę pagalbą;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
		(7c) Komisija sprendimą taikyti valstybei narei griežtesnę priežiūrą pagal šį reglamentą turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su Ekonomikos ir finansų komitetu (EFK), Europos sisteminės rizikos valdyba ir kompetentingomis Europos priežiūros institucijomis. Be to, Komisija su EFK turėtų bendradarbiauti spręsdama, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalis
1. Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ir (arba) kurios gauna arba gali gauti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitų tarptautinių finansų institucijų (IFI), kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.		1. Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurių valiuta yra euro ir kurios:
		– turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ir (arba) viešųjų finansų tvarumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, kai šie sunkumai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms; ir (arba)
		– kurios prašė finansinės pagalbos arba kurios gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitų tarptautinių finansų institucijų, kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Šiuo reglamentu nustatomos nuostatos dėl griežtesnių nacionalinio biudžeto taisyklių ir ekonominės politikos koordinavimo.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Taikydamos šį reglamentą, Komisija, Taryba ir valstybės narės visapusiškai laikosi SESV 152 straipsnio, o rekomendacijose, patvirtintose pagal šį reglamentą, laikomasi nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Taikydamos šį reglamentą ir pagal jį patvirtintas rekomendacijas, Komisija, Taryba ir valstybės narės atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį, taigi jų taikymas nedaro įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a straipsnis (naujas)
		1a straipsnis
		Griežtesnės biudžeto taisyklės ir ekonominės politikos koordinavimas
		1. Siekdamos geriau koordinuoti savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planavimą, apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus valstybės narės iš anksto praneša Komisijai ir Tarybai.
		2. Siekdamos palyginti geriausios patirties pavyzdžius ir įgyvendinti aktyviau koordinuojamą ekonominę politiką, valstybės narės užtikrina, kad visos ekonominės politikos reformos, kurių jos planuoja imtis, būtų iš anksto svarstomos, ir, jei tikslinga, koordinuoja tas reformas su kitomis valstybėmis narėmis.
		3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas valstybės narės užtikrina, kad jų valdžios sektoriaus biudžetas vidutiniu laikotarpiu būtų subalansuotas arba su perviršiu.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalis
1. Komisija gali nuspręsti valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų, taikyti griežtesnę priežiūrą. Tokiai valstybei narei suteikiama galimybė iš anksto pareikšti savo nuomonę. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą.		1. Remdamasi naujausia nuodugnia apžvalga pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį ir atsižvelgdama į papildomus objektyvius kriterijus, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įspėjimus, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. …/2012 [dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų] nurodytais pranešimais, Komisija gali nuspręsti valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų, taikyti griežtesnę priežiūrą. Taryba per 10 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo gali jį panaikinti kvalifikuota balsų dauguma. Tokiai valstybei narei suteikiama galimybė iki sprendimo priėmimo pareikšti savo nuomonę. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Jei Komisija nusprendžia valstybei narei pagal 1 dalies nuostatas taikyti griežtesnę priežiūrą, ji tinkamai informuoja ESRV ir, jei reikia, informuoja valstybę narę apie griežtesnės priežiūros rezultatus.

Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalis
2. Komisija sprendžia, ar valstybei narei, kuri prevenciškai gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, ESM ar kitos tarptautinės finansų institucijos, kaip antai TVF, taikyti griežtesnę priežiūrą. Komisija sudaro atitinkamų prevencinių finansinės pagalbos priemonių sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus EFSF, ESM ar kitos susijusios tarptautinės finansų institucijos finansinės paramos politikos pasikeitimus.		2. Komisija sprendžia, ar valstybei narei, kuri prašo suteikti ar prevenciškai gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, EFPSP, ESM ar kitos tarptautinės finansų institucijos, kaip antai TVF, taikyti griežtesnę priežiūrą.
		Komisija pagal 1 ir 2 dalis savo priimtus sprendimus skelbia viešai.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 dalis
3. 2 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama.		3. Komisija gali nuspręsti, kad 2 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 a dalis (naujas)
		3a. Komisija sudaro finansinės pagalbos priemonių, kurios pagal 2 dalį gali nulemti griežtesnės priežiūros taikymą, sąrašą ir jį atnaujina.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis
1. Valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su Komisija, veikiančia kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), imasi priemonių, skirtų sunkumų priežastims arba galimoms priežastims šalinti.		1. Valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su Komisija, veikiančia kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/20101 įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/20102 įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/20103 įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (visos šios institucijos kartu vadinamos EPI), ESRV ir, jei reikia, TVF, imasi priemonių, skirtų sunkumų priežastims arba galimoms priežastims šalinti, atsižvelgdama į visas jai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 ar Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 pateiktas rekomendacijas, susijusias su nacionalinėmis reformų programomis ar stabilumo ir konvergencijos programomis. Apie šias priemones pranešama Euro grupės darbo grupei, EFK, atitinkamam Europos Parlamento komitetui ir atitinkamos valstybės narės parlamentui.

		1 OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
		2 OL L 331, 2010 12 15, p. 48.
		3 OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Komisija nagrinėja galimą neigiamą kitų valstybių narių šalutinį poveikį, įskaitant apmokestinimo srityje. Jei Komisija nustato tokį neigiamą šalutinį poveikį, tuomet Taryba, gavusi Komisijos rekomendaciją, pagal SESV 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą pateikia reikalingas rekomendacijas valstybėms narėms, kurios yra neigiamo šalutinio poveikio šaltiniai.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3. Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra:		3. Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai pagal 2 straipsnio 1 dalį taikoma griežtesnė priežiūra:
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalies a punktas
(a) nustatytu dažnumu pateikia Komisijai, ECB ir Europos bankininkystės institucijai (EBI) išskaidytą informaciją apie finansų įstaigų, kurias prižiūri nacionalinės priežiūros institucijos, finansinę situaciją;		a) nustatytu dažnumu atitinkamoms EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnio nuostatas pateikia išskaidytą informaciją apie jos finansų sistemos pokyčius, įskaitant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų analizę ir jautrumo analizę, atliktą pagal b punktą. Remdamosi išvadomis, padarytomis atsižvelgus į pagrindinius makroekonominių disbalansų suvestinės rodiklius, atitinkamos EPI kartu su ESRV parengia vertinimą apie galimas finansų sistemos silpnąsias vietas ir pateikia šį vertinimą Komisijai Komisijos nustatytu dažnumu ir ECB;
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalies b punktas
(b) Europos bankininkystės institucijos prižiūrima vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizę, kai reikia įvertinti bankų sektoriaus atsparumą įvairiems makroekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, kaip nurodyta Komisijos ir ECB, ir pasidalija su jomis išsamiais rezultatais;		b) atitinkamų EPI prižiūrima vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizę, kai reikia įvertinti finansų sektoriaus atsparumą įvairiems makroekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, kaip nurodyta Komisijos ir ECB kartu su atitinkamomis EPI ir ESRV;
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalies c punktas
(c) dalyvauja reguliariuose jos bankų sektoriaus priežiūros gebėjimų vertinimuose, atliekamuose per specialų EBI vykdomą tarpusavio vertinimą;		c) dalyvauja reguliariuose jos finansų sektoriaus priežiūros gebėjimų vertinimuose, atliekamuose per specialų atitinkamų EPI vykdomą tarpusavio vertinimą;
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalies d punktas
(d) teikia visą informaciją, reikalingą makroekonominiam disbalansui stebėti, kaip numatytaEuropos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. XXX dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo.		d) teikia visą informaciją, reikalingą makroekonominiam disbalansui stebėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 nuostatas.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 a dalis (nauja)
		3a. Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai pagal 2 straipsnio 2 dalį taikoma griežtesnė priežiūra:
		a) nustatytu dažnumu pateikia Komisijai, ECB ir atitinkamoms EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnio nuostatas išskaidytą informaciją apie jos finansų sistemos pokyčius, įskaitant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų analizę ir jautrumo analizę, atliktą pagal b punktą. Komisija, ECB ir atitinkamos EPI užtikrina gautų neapibendrintų duomenų konfidencialumą;
		b) atitinkamų EPI prižiūrima vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizę, kai reikia įvertinti finansų sektoriaus atsparumą įvairiems makroekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, kaip nurodyta Komisijos ir ECB kartu su atitinkamomis EPI ir ESRV;
		c) dalyvauja reguliariuose jos finansų sektoriaus priežiūros gebėjimų vertinimuose, atliekamuose per specialų atitinkamų EPI vykdomą tarpusavio vertinimą;
		d) teikia visą informaciją, reikalingą makroekonominiam disbalansui stebėti, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1176/2011.
		Finansų įstaigų kapitalui restruktūrizuoti finansinę paramą gaunančios valstybės narės papildomai teikia ataskaitą apie šioms finansų įstaigoms taikomas sąlygas, įskaitant atlyginimus vadovams ir kredito sąlygas, taikomas realiosios ekonomikos sektoriui.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 4 dalis
4. Komisija kartu su ECB vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma priežiūra, siekdama patikrinti, kokia pažanga padaryta įgyvendinant 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones. Kiekvieną ketvirtį ji teikia savo išvadas Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) – arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu – ir įvertina, ar reikalingos tolesnės priemonės. Šie išvykstamieji patikrinimai pakeičia Reglamento (EB) 1467/97 10a straipsnio 2 dalyje numatytą stebėseną vietoje.		4. Komisija kartu su ECB ir atitinkamomis EPI bei, jei tikslinga, TVF vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, siekdama patikrinti, kokia pažanga padaryta įgyvendinant 1, 2, 3 ir 3a dalyse nurodytas priemones. Kiekvieną ketvirtį ji teikia savo išvadas Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) bei kompetentingam Europos Parlamento komitetui ir visų pirma įvertina, ar reikalingos tolesnės priemonės. Šie išvykstamieji patikrinimai pakeičia Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10a straipsnio 2 dalyje numatytą stebėseną vietoje.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 5 dalis
5. Kai nusprendžiama – remiantis 4 dalyje numatytu įvertinimu – kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma gali rekomenduoti atitinkamai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą. Taryba gali nuspręsti šią rekomendaciją paskelbti viešai.		5. Kai įvertinama – remiantis 4 dalyje numatytais išvykstamaisiais patikrinimais – kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė ir ekonominė situacija kelia pavojų euro zonos finansiniam stabilumui arba jos sklandžiam veikimui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali tuo pačiu metu:
		a) rekomenduoti atitinkamai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą;
		b) rekomenduoti EFSF ar ESM pasiūlyti atitinkamai valstybei narei finansinę paramą, susietą su tinkamomis sąlygomis, kaip numatyta šiuo reglamentu.
		Taryba gali nuspręsti savo rekomendacijas paskelbti viešai.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
		Jei valstybė narė kreipiasi finansinės pagalbos į ESM pagal 3a dalį, kitos valstybės narės deda visas įmanomas pastangas užtikrinti, kad ESM laiku suteiktų pagalbą tai valstybei narei.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 6 dalies a punktas
(a) atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovus pasikeisti nuomonėmis;		a) kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali atitinkamai valstybei narei ir Komisijai suteikti galimybę pasikeisti nuomonėmis;
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 6 dalies b a punktas (naujas)
		ba) Komisija tinkamu laiku informuoja atitinkamą Europos Parlamento komitetą apie rekomendacijos turinį.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 6 a dalis (nauja)
		6a. Per visą procesą kompetentingas Europos Parlamento komitetas ir atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti TVF, ECB ir Komisijos atstovus dalyvauti ekonominiame dialoge, susijusiame su svarbiais sklandaus ekonomikos veikimo klausimais.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis
Valstybė narė, norinti gauti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, ESM, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos institucijos, nepriklausančios Sąjungos sistemai, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Tarybą, Komisiją ir ECB. Gavęs Komisijos įvertinimą, EFK arba kuris nors pakomitetis, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, surengia šio numatomo prašymo aptarimą.		Valstybė narė, ketinanti prašyti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių narių, EFSF, ESM, TVF ar kitos institucijos, nepriklausančios Sąjungos sistemai, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ECB. Gavęs Komisijos įvertinimą, EFK surengia šio numatomo prašymo aptarimą, siekdamas prieš atitinkamai valstybei narei kreipiantis į galimus skolintojus išnagrinėti, be kita ko, galimybes, numatytas pagal esamas Sąjungos ar euro zonos finansines priemones.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis
Kai finansinės pagalbos kreipiamasi į EFSF ar ESM, Komisija – kartu su ECB ir, kai įmanoma, TVF – parengia atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo, taip pat valstybės narės gebėjimo grąžinti numatomą finansinę pagalbą analizę ir perduoda ją EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu.		Kai finansinės pagalbos kreipiamasi į EFSF, EFSM ar ESM, Komisija – kartu su ECB ir, kai įmanoma ir tikslinga, TVF – parengia atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo ir faktinio ar galimo finansavimo poreikio, taip pat bet kokios makrolygio riziką ribojančios koregavimo programos poveikio valstybės narės gebėjimui grąžinti numatomą finansinę pagalbą analizę ir siunčia ją EFK.
		Valstybės skolos tvarumo įvertinimas grindžiamas atsargiomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija ir tinkamai atsižvelgiant į 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos ataskaitos išvadas ir visus pagal 3 straipsnio 3 dalies b punktą atliktus priežiūros veiksmus. Prognozėse įvertinamas makroekonominių ir finansinių sukrėtimų ir neigiamų pokyčių poveikis valstybės skolos tvarumui.
		Komisija viešai skelbia metodiką, ekonominius ir ekonometrinius pagrindinius modelius ir prielaidas, įskaitant galimų rezultatų ir makroekonominio daugiklio poveikio apskaičiavimą, ir visus kitus susijusius parametrus, kurių pagrindu vertinamas valstybės skolos tvarumas.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalis
1. Valstybė narė, gaunanti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, IMF, EFSF ar ESM, Komisijos, veikiančios kartu su ECB, pritarimu parengia koregavimo programos, skirtos patikimai ir tvariai ekonominei ir finansinei situacijai ir jos gebėjimui finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose atkurti, projektą. Koregavimo programos projekte atsižvelgiama į esamas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126 ir (arba) 148 straipsnius – ir į jos veiksmus jas įgyvendinant – kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones.		1. Valstybė narė, prašanti skirti arba gaunanti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, TVF, EFSF, EFPSP ar ESM, Komisijos, veikiančios kartu su ECB ir, jei tikslinga, TVF, pritarimu parengia koregavimo programos, kuri grindžiama ir pakeičia visas ekonominės partnerystės programas pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2012 [dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų] ir į kurią taip pat įtraukiamas metinis biudžeto tikslas, projektą. Makroekonominio koregavimo programos projekte reikia atkreipti dėmesį į visas šios valstybės narės keliamą specifinę riziką euro zonos finansų stabilumui ir turi būti siekiama skubiai atkurti patikimą ir tvarią ekonominę ir finansinę situaciją ir jos gebėjimą finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose. Makroekonominio koregavimo programos projektas grindžiamas valstybės skolos tvarumo įvertinimu ir atsižvelgiama į esamas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei pagal SESV 121, 126, 136 ir (arba) 148 straipsnius – ir į jos veiksmus jas įgyvendinant – kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones. Makroekonominio koregavimo programos projekte atsižvelgiama į atlyginimų nustatymo ir pramonės santykių praktiką ir įstaigas Sąjungoje ir, jei įmanoma, į atitinkamos valstybės narės nacionalinę reformos programą pagal Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją. Makroekonominio koregavimo programos projekte visapusiškai laikomasi SESV 151 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Makroekonominio koregavimo programos projektą pagal 1 dalį rengianti valstybė narė su Komisijos pritarimu parengia atnaujintą partnerystės programą, skirtą sudaryti tinkamas sąlygas viešųjų finansų tvarumui pasiekti.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina koregavimo programą.		2. Komisija įvertina makroekonominio koregavimo programos projektą per savaitę nuo jo pateikimo.
		Jei Komisija mano, kad makroekonominio koregavimo programos projektas tinkamas, ji jam pritaria. Taryba gali per 10 dienų nuo to sprendimo priėmimo jį panaikinti kvalifikuota balsų dauguma.
		Jei Komisijos nuomone makroekonominio koregavimo programos projekte numatyti veiksmai arba jų vykdymo grafikas nepakankami, ji parengia tai valstybei narei skirtą rekomendaciją, ragindama ją per savaitę pateikti naują makroekonominio koregavimo programos projektą, kartu nurodydama priežastis, dėl kurių pateikta programa nepakankama. Makroekonominio koregavimo programos projektas, išskyrus skubos atvejus, sudaro visų susitarimo memorandumų, programų ar techninių susitarimų su atitinkamomis finansinę paramą teikiančiomis šalimis, pagrindą. Reikia tinkamai pagrįsti atitinkamų su finansine parama susijusių dokumentų ir atnaujintos makroekonominio koregavimo programos nuoseklumą ir atitiktį bendroms ekonomikos ir užimtumo politikos gairėms. Taryba gali per 10 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo jį panaikinti kvalifikuota balsų dauguma.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Komisija ir Taryba stebi koregavimo programos įgyvendinimą ir su ja suderintų metinių biudžeto planų vykdymą.
		Valstybės narės, kurios valiuta yra euro, atžvilgiu reikia užtikrinti nuoseklumą su makroekonominio koregavimo programos vykdymu, kad būtų išvengta ataskaitų teikimo prievolės dubliavimo.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalis
3. Komisija kartu su ECB stebi pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą, ir kas tris mėnesius informuoja EFK ar kurį nors pakomitetį, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija. Visų pirma, ji pateikia Komisijai visą informaciją, kurią pastaroji laiko būtina programai stebėti. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis.		3. Komisija kartu su ECB stebi pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą, ir kas tris mėnesius informuoja EFK. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir ECB. Visų pirma, ji pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, kurią jos laiko būtina programai stebėti. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis. Jei bendradarbiavimas nepakankamas, Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, gali atitinkamai valstybei narei pateikti viešą rekomendaciją, kurioje nustato veiksmus, kurių turi imtis minėta valstybė narė.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 dalis
4. Komisija, bendradarbiaudama su ECB, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos koregavimo programos pakeitimai gali būti reikalingi. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl koregavimo programos pakeitimų.		4. Komisija, bendradarbiaudama su ECB, ir, jei tikslinga, IMF, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos koregavimo programos pakeitimai ir atnaujinimai gali būti reikalingi siekiant tinkamai atsižvelgti į, inter alia, visus svarbius makroekonominių prognozių ir skaičiais išreikštų pasiektų rezultatų skirtumus, įskaitant galimas koregavimo programos pasekmes, neigiamą šalutinį poveikį ir makroekonominius ir finansinius sukrėtimus. Komisija priima sprendimą dėl makroekonominio koregavimo programos pakeitimų. Taryba gali per 10 dienų nuo to sprendimo priėmimo jį panaikinti kvalifikuota balsų dauguma.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Atitinkama valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, imasi visų reikalingų priemonių, skirtų skatinti privačius investuotojus savanoriškai išlaikyti jų turimas pozicijas.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 5 dalis
5. Jeigu vykdant 3 dalyje nurodytą stebėseną nustatomi dideli nukrypimai nuo makroekonominio koregavimo programos, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė nevykdo koregavimo programoje nustatytų politikos reikalavimų.		5. Jeigu vykdant 3 dalyje nurodytą stebėseną nustatomi dideli nukrypimai nuo makroekonominio koregavimo programos, Komisija gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė nevykdo koregavimo programoje nustatytų politikos reikalavimų. Priimdama sprendimą Komisija turi nuodugniai išnagrinėti, ar dideli nuokrypiai kilo dėl priežasčių, kurių atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti. Taryba gali per 10 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo jį panaikinti kvalifikuota balsų dauguma. Komisijos sprendime nurodomos reikalavimų nesilaikymo priežastys ir pagal 4 dalį makroekonominio koregavimo programai padarytų pakeitimų reikalingumas ir proporcingumas.
		Makroekonominio koregavimo programoje visų pirma nurodomos prevencinės priemonės ir nenumatytų atvejų planai, kurie bus priimti nenumatytais, pvz., išorinių sukrėtimų, atvejais.
		Makroekonominio koregavimo programoje pateikti fiskalinio konsolidavimo veiksmai turi tenkinti poreikius, susijusius su pakankamu pagrindinių politikos sričių, kaip antai švietimo ir sveikatos priežiūros, finansavimu.
		Jei Komisija priima sprendimą pagal pirmą pastraipą, susijusi valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, kartu su ECB, imasi priemonių, skirtų išvengti sąmyšio rinkoje ir išlaikyti tinkamą savo finansų sektoriaus veikimą.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 6 dalis
6. Jei valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama savo koregavimo programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją.		6. Jei valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama savo koregavimo programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją, kuri šiam tikslui su valstybėmis narėmis ir (arba) kitomis Sąjungos ir atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis gali įkurti ekspertų grupes. Techninės pagalbos tikslai ir priemonės aiškiai nurodomos atnaujintose makroekonominio koregavimo programų versijose. Be to, užtikrinama, kad valstybė prisiimtų atsakomybę už techninės pagalbos įgyvendinimo procesą. Technine pagalba didžiausias dėmesys skiriamas šioms sritims: viešųjų pirkimų gerinimui, skatinant konkurenciją ir kovojant su korupcija ir mokesčių įplaukų surinkimo veiksmingumo gerinimui, siekiant padidinti finansinį tvarumą.
		Makroekonominio koregavimo programa ir socialinio poveikio vertinimas skelbiami viešai.
		Prie makroekonominio koregavimo programos pridedamas valstybės skolos tvarumo įvertinimas.

Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 6 a dalis (nauja)
		6a. Valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, atlieka išsamų savo neapmokėtos skolos auditą, siekiant, inter alia, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė perviršinis skolos lygis ir visus pažeidimus, padarytus per skolos vertybinių popierių emisijos procesą.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 7 dalis
7. Atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovus pasikeisti nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą.		7. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti galimybę atitinkamai valstybei narei ir Komisijai pasikeisti nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 8 a dalis (nauja)
		8a. Šis straipsnis netaikomas prevenciškai teikiamai finansinei paramai ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigoms rekapitalizuoti.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a straipsnis (naujas)
		6a straipsnis
		Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas
		Ekonominiams ir socialiniams partneriams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl šiame reglamente nurodytų Komisijos viešų rekomendacijų ir nuomonių ir dėl šio reglamento 2–7 straipsniuose numatytų valstybių narių pranešimų ir pranešimų projektų. Šios nuomonės skelbiamos viešai.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 6 b straipsnis (naujas)
		6b straipsnis
		Mokesčių įplaukų apsaugos priemonės
		1. Atitinkama valstybė narė pagal SESV 65 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija bei palaikydama ryšius su ECB imasi priemonių, skirtų užkirsti kelią nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo srityje.
		2. Atitinkama valstybė narė prašo Komisijos pateikti pasiūlymą Tarybai pagal SESV 66 straipsnį, kad būtų imtasi apsaugos priemonių dėl ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui didelius sunkumus keliančio ar galinčio kelti kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų. Komisija, prieš pateikdama tokius pasiūlymus, konsultuojasi su ECB.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio pavadinimas
Perviršinio deficito procedūros atitikimas		Atitiktis Stabilumo ir augimo paktui
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis
1. Laikoma, kad koregavimo programa ir jos pakeitimai, numatyti šio reglamento 6 straipsnyje, pakeičia Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje numatytas stabilumo programas.		1. Makroekonominio koregavimo programa ir jos pakeitimai, numatyti šio reglamento 6 straipsnyje, pakeičia Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje numatytas stabilumo programas.
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies a punktas
a) laikoma, kad šio reglamento 6 straipsnyje numatyta koregavimo programa taip pat atitinkamai pakeičia Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalyje ir 5 straipsnio 1a dalyje numatytas ataskaitas;		a) šio reglamento 6 straipsnyje numatyta makroekonominio koregavimo programa taip pat atitinkamai pakeičia Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalyje ir 5 straipsnio 1a dalyje numatytas ataskaitas;
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punktas
b) laikoma, kad minėtoje rekomendacijoje ir įspėjime metiniai biudžeto tikslai koregavimo programoje, numatytoje šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai pakeičia metinius biudžeto tikslus, numatytus pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Jei atitinkamai valstybei narei yra pateiktas įspėjimas pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, laikoma, kad šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta koregavimo programa taip pat pakeičia nurodymus dėl priemonių, kuriomis siekiama įspėjime pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1 dalį numatytų tikslų;		b) minėtoje rekomendacijoje ir įspėjime metiniai biudžeto tikslai koregavimo programoje, numatytoje šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai pakeičia metinius biudžeto tikslus, numatytus pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Jei atitinkamai valstybei narei yra pateiktas įspėjimas pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį, šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta koregavimo programa taip pat pakeičia nurodymus dėl priemonių, kuriomis siekiama įspėjime pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1 dalį numatytų tikslų.
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies c punktas
c) laikoma, kad šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta stebėsena pakeičia stebėseną, numatytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 1 dalyje ir 10a straipsnyje, ir stebėseną, kuria grindžiamas bet koks sprendimas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1467/97 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje.		c) šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta stebėsena pakeičia stebėseną, numatytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 1 dalyje ir 10a straipsnyje, ir stebėseną, kuria grindžiamas bet koks sprendimas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1467/97 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnis
Tose valstybėse narėse, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, patvirtinta Tarybos pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) Nr. XXX dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo įgyvendinimas sustabdomas. Sustabdymas galioja visą makroekonominio koregavimo programos laikotarpį.		Tose valstybėse narėse, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, patvirtinta Tarybos pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo įgyvendinimas, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytas priemones dėl makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių rezultatų suvestinės ir nuodugnios apžvalgos bei įspėjimo mechanizmo, sustabdomas. Sustabdymas galioja visą makroekonominio koregavimo programos laikotarpį.
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnis
Laikoma, kad šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta stebėsena pakeičia Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėseną ir vertinimą, numatytus Reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 2a straipsnyje.		Šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta stebėsena pakeičia Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėseną ir vertinimą, numatytus Reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 2a straipsnyje. Sustabdymas taikomas makroekonominio koregavimo programos trukmės laikotarpiu.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. XXX dėl biudžeto planų projektų stebėsenos ir vertinimo ir euro zonos valstybių narių perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų įgyvendinimas sustabdomas tose valstybėse narėse, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, patvirtinta Tarybos pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį. Sustabdymas galioja visą makroekonominio koregavimo programos laikotarpį.		Reglamento (ES) Nr. XXX dėl biudžeto planų projektų stebėsenos ir vertinimo ir euro zonos valstybių narių perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų įgyvendinimas sustabdomas tose valstybėse narėse, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, patvirtinta Tarybos pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį, išskyrus Reglamento (ES) Nr. .../2012 1–4 straipsnius. Sustabdymas galioja visą makroekonominio koregavimo programos laikotarpį.
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a straipsnis (naujas)
		10a straipsnis
		Valstybės narės teisinės apsaugos užtikrinimas
		1. Jei 3 straipsnio 5 dalyje numatytomis priemonėmis valstybės narės finansinės padėties atkurti nepavyksta ir jei tai valstybei narei gresia įsipareigojimų nevykdymas ar mokėjimų sustabdymas, Komisija gali, pasikonsultavusi su Taryba, priimti sprendimą valstybei narei užtikrinti teisinę apsaugą. Taryba gali per 10 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo jį panaikinti paprasta balsų dauguma.
		2. Šiuo straipsniu siekiama leisti atitinkamai valstybei narei stabilizuoti ekonominę padėtį ir sugebėti apmokėti skolas.
		Sprendimas užtikrinti valstybės narės teisinę apsaugą turi šį poveikį:
		a) nustoja galiojusios baigiamosios užskaitos arba kredito įvykio nuostatos,
		b) taikomos paskolos palūkanų normos išsaugomos, o naujos valstybei narei suteiktos paskolos, išskyrus 1 straipsnio 1 dalyje minėtą finansinę pagalbą, turi būti grąžintos pirmumo tvarka,
		c) atitinkamos valstybės narės kreditoriai praneša apie save Komisijai per du mėnesius nuo sprendimo užtikrinti atitinkamos narės teisinę apsaugą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; kreditoriams to nepadarius, skola jiems panaikinama,
		d) atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos įgyvendina priemones, rekomenduojamas suteikiant 6 straipsnio 6 dalyje numatytą techninę pagalbą, ir Komisijai pateikia mokumo atkūrimo ir skolų mokėjimo planą tvirtinti.
		3. Šis straipsnis taikomas nuo 2017 m.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalis
1. Valstybei narei bus taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių narių, EFSM, EFSF ar ESM. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę.		1. Valstybei narei bus taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių narių, EFSM, EFSF ar ESM. Komisija gali nuspręsti pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę. Taryba gali per 10 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo jį panaikinti kvalifikuota balsų dauguma.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis
3. Komisija kartu su ECB vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, siekdama įvertinti jos ekonominę, fiskalinę ir finansinę situaciją. Kiekvieną pusmetį ji pateikia savo išvadas EFK – arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu – ir įvertina, ar reikalingos taisomosios priemonės.		3. Komisija kartu su ECB vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, siekdama įvertinti jos ekonominę, fiskalinę ir finansinę situaciją. Kiekvieną pusmetį ji pateikia savo išvadas kompetentingam Europos Parlamento komitetui, EFK – arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu – ir atitinkamos valstybės narės parlamentui ir įvertina, ar reikalingos taisomosios priemonės.
		Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pasiūlyti galimybę atitinkamai valstybei narei pasikeisti nuomonėmis apie pažangą, padarytą vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 4 dalis
4. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali rekomenduoti valstybei narei, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, imtis taisomųjų priemonių.		4. Komisija gali patvirtinti rekomendaciją valstybei narei, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, imtis taisomųjų priemonių. Taryba gali per 10 dienų nuo tokios rekomendacijos pateikimo ją panaikinti kvalifikuota balsų dauguma.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisiją pasikeisti nuomonėmis apie priežiūrą po programos įgyvendinimo.
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio pirma pastraipa
Dėl 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnyje, 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsą.		Dėl šiame reglamente nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnis
13 straipsnis		Išbraukta.
Pagalbos tipai ir paskolos, kurioms netaikomi 5 ir 6 straipsniai
5 ir 6 straipsnių nuostatos netaikomos prevenciškai teikiamai finansinei pagalbai ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti.
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a straipsnis (naujas)
		13a straipsnis
		Europos Parlamento informavimas
		Taryba ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymą.
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 13 b straipsnis (naujas)
		13b straipsnis
		Pereinamojo laikotarpio nuostatos
		Šis reglamentas taikomas valstybėms narėms, kurioms [šio reglamento įsigaliojimo data] jau taikoma pagalbos programa.
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 13 c straipsnis (naujas)
		13 c straipsnis
		Ataskaita
		Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d., o po to kas penkerius metus Komisija skelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.
		Toje ataskaitoje, inter alia, vertinama:
		a) šio reglamento veiksmingumas;
		b) pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV;
		c) šio reglamento indėlis siekiant Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos tikslų;
		d) šio reglamento taikymo srities išplėtimo ne euro zonos valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, tikslingumas.
		2. Jei tikslinga, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.
		3. 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

(1)	Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0172/2012).

Euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsena bei vertinimas ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimas ***I

661k

399k

2012 m. birželio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (COM(2011)0821 – C7-0448/2011– 2011/0386(COD))(1)

P7_TA(2012)0243

A7-0173/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(1a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje nurodyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis
(2) Stabilumo ir augimo pakte, visų pirma 1997 m. liepos 7 d. Reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, skirtuose biudžetinei drausmei visoje Sąjungoje užtikrinti, nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir ištaisymo sistema. Ji buvo toliau sustiprinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, ir Reglamentu (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/2011 dėl veiksmingos biudžeto priežiūros įvedimo euro zonoje buvo numatyta veiksmingų, prevencinių laipsniškų įgyvendinimo priemonių, kurių forma – finansinės sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sistema;		(2) Stabilumo ir augimo pakte, visų pirma 1997 m. liepos 7 d. Reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, kuriais siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę visoje Sąjungoje, nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir ištaisymo sistema. Reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir 1467/97 buvo iš dalies pakeisti ir Stabilumo ir augimo paktas buvo dar labiau sustiprintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/20111 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/20112. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingos biudžeto priežiūros įvedimo euro zonoje3 buvo numatyta veiksmingų, prevencinių laipsniškų įgyvendinimo priemonių, kurių forma – finansinės sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sistema. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje nustatomi elementai, kurie sudaro Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą;

		1 OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
		2 OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
		3 OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(2a) pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnį Europos semestrą sudaro bendros valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (bendros ekonominės politikos gairės) parengimas ir įgyvendinimo priežiūra, remiantis SESV 121 straipsnio 2 dalimi; užimtumo gairių, kuriomis, remdamosi SESV 148 straipsnio 2 dalimi (užimtumo gairės), privalo vadovautis valstybės narės, parengimas ir įgyvendinimo vertinimas; valstybių narių stabilumo programų arba konvergencijos programų teikimas ir vertinimas pagal tą reglamentą; valstybių narių nacionalinių reformų programų, kuriomis prisidedama prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, parengtų pagal bendras ekonomikos gaires, užimtumo gaires ir Komisijos bei Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires, skirtas valstybėms narėms, pateikimas ir vertinimas; priežiūra, skirta makroekonominio disbalanso prevencijai ir jam ištaisyti pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo1;

		1 OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) Stabilumo ir augimo pakto pakeitimais stiprinamas vadovavimas ir didinamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, paskatos parengti ir įgyvendinti apdairią biudžeto politiką, tuo pačiu vengiant perviršinio valdžios sektoriaus deficito susidarymo. Vadovaujantis šiomis nuostatomis sukurta stipresnė Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;		(3) Stabilumo ir augimo pakto pakeitimais stiprinamas vadovavimas ir didinamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, griežtesnės ir labiau savaime taikomos sankcijos už apdairios biudžeto politikos nevykdymą, tuo pačiu vengiant perviršinio valdžios sektoriaus deficito susidarymo. Vadovaujantis šiomis nuostatomis sukurta stipresnė Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema, tačiau reikalingas stipresnis ekonominės politikos ir paskatų laikytis reikalavimų koordinavimas;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(3a) persvarstytas Stabilumo ir augimo paktas grindžiamas siekiu užtikrinti patikimus viešuosius finansus, kurie yra priemonė kainų stabilumo ir finansiniu stabilumu grindžiamo labai tvaraus ekonomikos augimo sąlygoms stiprinti, tokiu būdu prisidedant prie Sąjungos laimėjimų siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(3b) Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio 17 d. priėmė naują Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją siekdama, kad, įveikusi krizę, Sąjunga taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą bei kartu būtų užtikrintas aukšto lygio užimtumas, produktyvumas ir socialinė sanglauda. Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją taip pat sudaro skurdo, švietimo, naujovių ir aplinkos sričių tikslai;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
		(3c) pakankamai dėmesio reikėtų skirti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijai ir jos įgyvendinimui valstybėse narėse taikant nacionalines reformų programas;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
(4) siekiant užtikrinti tinkamą Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Sutartimi leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai nei visoms kitoms valstybėms narėms taikomos nuostatos;		(4) siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir išvengti valstybėse narėse vykdomos politikos, kuria keliamas pavojus šios sąjungos veikimui,SESV leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai nei visoms kitoms valstybėms narėms taikomos nuostatos. Prireikus reikėtų aktyviau taikyti konkrečias priemones, numatytas SESV 136 straipsnyje, taip siekiant sukurti reikiamas sąlygas didesnei ir lankstesnei integracijai, kuri turėtų būti vykdoma kartu stiprinant ekonominės ir pinigų sąjungos demokratinį teisėtumą;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(4a) patikimi viešieji finansai ir subalansuoti biudžetai yra būtina sąlyga siekiant ekonominio ir finansinio stabilumo; kilusi valstybės skolos krizė aiškiai parodė, jog reikia tvirtų fiskalinių sistemų. Be to, iš dėl ekonomikos sąstingio susidariusio dabartinio biudžetų deficito matyti, jog reikia ne didinti išlaidas, o vykdyti reformas;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(4b) valstybės narės neturėtų imtis jokių priemonių, dėl kurių galėtų kilti pavojus siekiant ekonominėje ir pinigų sąjungoje nustatytų Sąjungos tikslų, ypač skolų kaupimo praktikos, neįtraukiant jų į bendras valdžios sektoriaus sąskaitas;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
(5) tvirti valstybės finansai geriausiai užtikrinami planavimo etape, o didelės klaidos turėtų būti nustatytos kuo anksčiau. Valstybėms narėms naudingas ne tik pagrindinių principų ir biudžeto tikslų nustatymas, bet ir suderinta jų biudžeto politikos stebėsena;		(5) tvirti valstybės finansai ir koordinuojama ekonominė politika geriausiai užtikrinami planavimo etape, o didelės klaidos turėtų būti nustatytos kuo anksčiau. Valstybėms narėms naudingas ne tik pagrindinių principų ir biudžeto tikslų nustatymas, bet ir suderinta jų biudžeto ir makroekonominės politikos ir valstybės skolos vertybinių popierių emisijos stebėsena. Siekdamos užtikrinti geresnį savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planavimo koordinavimą, valstybės narės turi iš anksto pranešti apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(5a) šio reglamento tikslas – nustatyti papildomas Sąjungos priemones, siekiant koordinuoti ir prižiūrėti valstybių narių biudžeto ir ekonominę politiką. Tačiau kiekvienu etapu reikėtų būti labai apdairiems, todėl jokia su valstybių narių skolos vertybinių popierių emisijos planais, nesumokėtų skolų grąžinimo termino pratęsimu ar kitomis svarbiomis operacijomis susijusi medžiaga neturėtų būti skelbiama viešai ir turėtų būti naudojama tik vidaus koordinavimo reikmėms. Šią būtinybę lemia rizika, kuri gali kilti valstybei narei iš anksto pranešus apie savo finansinius poreikius finansų rinkoms;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
(6) nustačius bendrą valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto tvarkaraštį, turėtų būti geriau suderinti pagrindiniai nacionalinių biudžetų rengimo veiksmai ir taip didinamas Europos biudžeto politikos koordinavimo semestro veiksmingumas. Priėmus bendrą biudžeto tvarkaraštį turėtų didėti sinergija, nes bus palengvintas valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politikos koordinavimas ir užtikrinta, kad Tarybos ir Komisijos rekomendacijos būtų tinkamai integruotos į nacionalinį biudžeto priėmimo procesą;		(6) nustačius bendrą valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto tvarkaraštį, turėtų būti geriau suderinti pagrindiniai nacionalinių biudžetų rengimo veiksmai ir taip didinamas Europos ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimo semestro veiksmingumas. Priėmus bendrą biudžeto tvarkaraštį turėtų didėti sinergija, nes bus palengvintas valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politikos koordinavimas ir užtikrinta, kad konkrečiai šaliai skirtos politinės rekomendacijos, nacionalinių reformų programos bei stabilumo ir konvergencijos programos, taip pat rekomendacijos, pagrįstos makroekonominio disbalanso analize, būtų tinkamai integruotos į nacionalinį biudžeto priėmimo procesą;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(6a) itin svarbu, kad bendras biudžeto plano tvarkaraštis būtų suderintas su valstybių narių biudžeto terminais. Jei tvarkaraščiai nederės, Komisijos nuomonė dėl valstybės narės biudžeto plano projekto gali neturėti demokratinio teisėtumo tos valstybės narės parlamente;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(6b) jei biudžetas nepatvirtinamas iki gruodžio 31 d., kaip numatyta šiame reglamente, reikėtų taikyti grįžtamąsias biudžeto procedūras, siekiant užtikrinti, kad vyriausybė vis dar pajėgia vykdyti pagrindinius įsipareigojimus;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) faktai rodo taisyklėmis grindžiamų fiskalinių sistemų veiksmingumą palaikant patikimą ir tvarią fiskalinę politiką. Nacionalinių fiskalinių taisyklių, atitinkančių Sąjungos lygiu nustatytus biudžeto tikslus, įvedimas turėtų būti esminis elementas, užtikrinant Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymąsi. Visų pirma, valstybės narės turėtų įsivesti struktūrinio subalansuoto biudžeto taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę būtų perkelti pagrindiniai Sąjungos fiskalinės sistemos principai. Šis perkėlimas turėtų būti vykdomas nustatant privalomas taisykles, pageidautina, konstitucinio pobūdžio, taip parodant tvirtą nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimą vykdyti Stabilumo ir augimo paktą;		(7) veiksmingos taisyklėmis grindžiamos fiskalinės sistemos gali būti svarbios palaikant patikimą ir tvarią fiskalinę politiką. Nacionalinių fiskalinių taisyklių, atitinkančių Sąjungos lygiu nustatytus ekonomikos ir biudžeto tikslus ir apimančių išimtinių aplinkybių ir didelių ekonomikos nuosmukių apibrėžtis, įvedimas turėtų būti esminis elementas, užtikrinant tvarų Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymąsi. Visų pirma, valstybės narės turėtų įsivesti mechanizmą, kuris būtų taikomas esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo ar jo koregavimo plano, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku grįžtama prie vidutinės trukmės tikslo. Itin svarbu, kad tos taisyklės apimtų visą valdžios sektorių ir būtų privalomos arba kad būtų kitaip užtikrintas jų visapusiškas laikymasis nacionalinių biudžeto procesų metu;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(7a) valstybės įsiskolinimo Sąjungoje dydis yra svarbiausia užduotis, kurios reikėtų imtis, jei siekiama, kad ekonomika vėl stabiliai ir atspariai augtų trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Kol vidutinis valstybių narių įsiskolinimo lygis vėl pasieks 60 proc. ribą, nustatytą Stabilumo ir augimo pakte, praeis daug laiko. Šiuo požiūriu vidutinės trukmės biudžeto tikslų įgyvendinimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga, o nuo jų nukrypstant galima paskatinti labai aukštas palūkanų normas ir taip sukelti grėsmę ekonomikos augimui ir atsigavimui;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
(8) neobjektyvios ir nerealistiškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali gerokai sumažinti biudžeto planavimo veiksmingumą, todėl galiausiai gali būti sunku vykdyti įsipareigojimą laikytis biudžetinės tvarkos. Nepriklausomų institucijų prognozėse gali būti pateiktos objektyvios ir realistiškos makroekonominės prognozės;		(8) neobjektyvios ir nerealistiškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali gerokai sumažinti biudžeto planavimo veiksmingumą, todėl galiausiai gali būti sunku vykdyti įsipareigojimą laikytis biudžetinės tvarkos. Nepriklausomų ir techniniu požiūriu kompetentingų institucijų, kurioms suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybių narių biudžeto institucijų atžvilgiu ir kurios atitinka būtinuosius reikalavimus, kaip nustatyta I priede, prognozėse gali būti pateiktos objektyvios ir realistiškos makroekonominės prognozės, jei buvo nustatytas jų palyginamumas ir sąsaja;
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
(9) tokia palaipsniui griežtinama priežiūra papildys esamas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas ir sustiprins valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžetinės tvarkos priežiūrą. Tokia palaipsniui griežtinama stebėsenos procedūra turėtų pagerinti biudžeto rezultatus visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, naudai. Kaip palaipsniui griežtinamos procedūros dalis, atidesnė stebėsena yra visų pirma naudinga valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra;		(9) tokia palaipsniui griežtinama priežiūra ir koordinavimas dar papildys Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, taip pat papildys esamas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas ir sustiprins valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tinkamo biudžeto ir makrofinansų valdymo ir ekonominės konvergencijos priežiūrą. Tokia palaipsniui griežtinama stebėsenos procedūra turėtų pagerinti biudžeto ir ekonomikos rezultatus visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, naudai, nesukurdama nereikalingo biurokratizmo. Kaip palaipsniui griežtinamos procedūros dalis, atidesnė stebėsena yra visų pirma naudinga valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
(10) kaip parodė valstybės skolos krizė, ir visų pirma poreikis imtis finansinės pagalbos priemonių, visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, patiria stipresnį savo biudžeto politikos šalutinį poveikį. Kiekviena iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir su kitomis valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, prieš priimdamos kokius nors svarbius fiskalinės politikos reformų planus, kurie gali turėti šalutinį poveikį, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį visai euro zonai. Jos turėtų laikyti savo biudžeto planus bendru interesu ir iš anksto pateikti juos Komisijai stebėsenos tikslais, kol tie planai netapo privalomais. Komisija turėtų turėti galimybę prireikus pateikti savo nuomonę apie biudžeto plano projektą, į kurią valstybė narė ir visų pirma biudžeto institucijos raginamos atsižvelgti priimant biudžeto įstatymą. Tokia nuomonė turėtų užtikrinti, kad Sąjungos politinės gairės biudžeto srityje būtų tinkamai integruotos rengiant nacionalinius biudžetus. Visų pirma, ši nuomonė turėtų apimti įvertinimą, ar biudžeto planuose tinkamai atsižvelgta į rekomendacijas biudžeto srityje, pateiktas įgyvendinant Europos semestrą. Komisija turėtų būti pasirengusi pristatyti savo nuomonę atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius. Tai, kaip buvo atsižvelgta į šią nuomonę, turėtų būti įtraukta į vertinimą, dėl kurio (jei ir kada tenkinamos sąlygos) priimamas sprendimas atitinkamai valstybei narei taikyti perviršinio deficito procedūrą, ir faktas, kad gavus išankstinę Komisijos rekomendaciją nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų turėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Taip pat, remdamasi Komisijos atliktu bendru planų įvertinimu, Eurogrupė turėtų aptarti euro zonos biudžeto būklę ir perspektyvas;		(10) valstybės narės, kurių valiuta yra euro, vykdydamos savo biudžeto ir makroekonomikos politiką daro arba patiria šalutinį poveikį. Todėl, pasinaudojant konkrečioje šalyje taikomų priežiūros procedūrų sistema ir atliekant bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą, reikėtų nustatyti šalutinį poveikį ir į jį atsižvelgti. Atliekant tą vertinimą kiekvienoje šalyje atskirai turėtų būti nustatomas galimas neigiamas šalutinis poveikis valstybių narių viešųjų finansų tvarumui, kurį sukelia tų valstybių narių privatusis sektorius ar kitos valstybės narės. Valstybės skolos krizė taip pat parodė valstybės skolos, finansinio stabilumo ir bankų mokumo sąveiką. Kiekviena iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir su kitomis valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, prieš priimdamos kokius nors svarbius ekonominės ir fiskalinės politikos reformų planus, kurie gali turėti šalutinį poveikį, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį visai euro zonai. Jos turėtų laikyti savo biudžeto ir ekonomikos planus bendru interesu ir iš anksto pateikti juos Komisijai stebėsenos tikslais, kol tie planai netapo privalomais. Komisija turėtų turėti galimybę kuo greičiau ir ne vėliau kaip lapkričio 15 d. pateikti savo nuomonę apie biudžeto plano projektą, į kurią valstybė narė ir visų pirma biudžeto institucijos raginamos atsižvelgti priimant biudžeto įstatymą. Tokia nuomonė turėtų užtikrinti, kad Sąjungos politinės gairės ekonomikos ir biudžeto srityse būtų tinkamai integruotos rengiant nacionalinius biudžetus. Visų pirma, ši nuomonė turėtų apimti įvertinimą, ar biudžeto planuose tinkamai atsižvelgta į rekomendacijas ekonomikos ir biudžeto srityse (konkrečiai šaliai skirtas politines rekomendacijas), pateiktas įgyvendinant Europos semestrą. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad valstybių narių įsipareigojimai pagal jų nacionalinių reformų programas, įsipareigojimai pagal ekonominės partnerystės programas ir Tarybos rekomendacijos pagal makroekonominio disbalanso procedūrą būtų tinkamai atspindėti nacionalinių biudžetų projektuose. Komisija turėtų būti pasirengusi pristatyti savo nuomonę atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius. Tai, kaip buvo atsižvelgta į šią nuomonę, turėtų būti įtraukta į vertinimą, dėl kurio (jei ir kada tenkinamos sąlygos) priimamas sprendimas atitinkamai valstybei narei taikyti perviršinio deficito procedūrą, ir faktas, kad gavus išankstinę Komisijos rekomendaciją nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų turėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Taip pat, remdamiesi Komisijos atliktu bendru planų įvertinimu, Euro grupėir Europos Parlamentas turėtų aptarti euro zonos biudžeto būklę ir perspektyvas;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(10a) nustačiusi itin didelį biudžeto plano projekto neatitikimą koregavimo planui siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Komisija, vadovaudamasi šio reglamento nuostatomis ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, savo nuomonėje dėl biudžeto plano projekto turėtų reikalauti pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Visų pirma tai taikoma tais atvejais, kai pradinio biudžeto plano įgyvendinimas keltų grėsmę atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui ar tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba kai įgyvendinant pradinį biudžeto planą būtų akivaizdžiai smarkiai pažeidžiamos pagal Stabilumo ir augimo paktą Tarybos parengtos rekomendacijos;
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(10b) gerinant koordinavimą ir vedant išankstines valstybių narių diskusijas dėl bet kokių didelių ekonominės ir fiskalinės politikos reformų planų, galinčių turėti šalutinį poveikį, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą su išsamiu planu, kuriame būtų nurodoma, kaip bus vykdomas toks koordinavimas ir diskusijos, kokia bus tokio koordinavimo ir diskusijos forma, kurias politikos kryptis yra numatyta svarstyti ir kokių politinių padarinių gali tikėtis valstybės narės ir ypač nacionaliniai parlamentai iš sprendimų, kurie būtų priimami vykdant tokį koordinavimą ir vedant išankstines diskusijas. Ta Komisijos nuomonė turėtų bent užtikrinti, kad šis koordinavimas būtų įtrauktas į Europos semestro programą;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
		(10c) be to, ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą Europos Parlamento partneriai yra atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti valstybei narei, kuriai skirtas Tarybos sprendimas dėl palūkaninio indėlio arba metinės baudos nustatymo pagal šį reglamentą, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas taip keičiantis nuomonėmis yra neprivalomas;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
(11) valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų būti stebimos atidžiau, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų visiškai ir laiku ištaisyta. Atidesnė stebėsena turėtų užtikrinti ankstyvą bet kokių nukrypimų nuo Tarybos rekomendacijų ištaisyti perviršinio deficito padėtį pašalinimą. Tokia stebėsena turėtų papildyti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatas. Tokios atidesnės stebėsenos sąlygos turėtų būti laipsniškai keičiamos, priklausomai nuo to, kuris procedūros etapas taikomas valstybei narei, kaip numatyta Sutarties 126 straipsnyje;		(11) valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų būti stebimos atidžiau, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų nuosekliai, tvariai ir laiku ištaisyta. Atidesnė stebėsena turėtų užtikrinti ankstyvą bet kokių nukrypimų nuo Tarybos rekomendacijų ištaisyti perviršinio deficito padėtį arba nuo konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų prevenciją ir pašalinimą. Tokia stebėsena turėtų papildyti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatas. Tokios atidesnės stebėsenos sąlygos turėtų būti laipsniškai keičiamos, priklausomai nuo to, kuris procedūros etapas taikomas valstybei narei, kaip numatyta SESV 126 straipsnyje. Valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų pateikti ekonominės partnerystės programą, kurioje būtų pateikiamas išsamus struktūrinių reformų aprašymas. Itin svarbu, kad būtų pradėtos ir įgyvendinamos tokios struktūrinės reformos siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį jų perviršinio deficito ištaisymą. Jei reikia, vadovaujantis nacionaline teise ir nusistovėjusia tvarka reikėtų įtraukti socialinius partnerius;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis
(12) vykdant atidesnę valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, stebėseną turėtų būti galima nustatyti riziką, kad valstybė narė nesilaikys perviršinio deficito padėties ištaisymo termino. Nustačius tokią riziką, Komisija turėtų pateikti valstybei narei rekomendaciją per tam tikrą laiką imtis priemonių; ši rekomendacija turėtų būti pristatyta atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius. Dėl šio įvertinimo turėtų būti galima greitai pašalinti bet kokius veiksnius, dėl kurių kyla rizika, kad perviršinio deficito padėtis nebus ištaisyta per nustatytą terminą. Komisijos rekomendacijos laikymosi įvertinimas turėtų būti nuolatinio Komisijos vykdomo veiksmingų perviršinio deficito padėties ištaisymo priemonių vertinimo dalis. Priimdama sprendimą dėl to, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, Taryba turėtų atsižvelgti į tai, ar valstybė narė vykdė Komisijos rekomendaciją;		(12) itin svarbu, kad įgyvendinant ekonominės partnerystės programą būtų vykdoma atidesnė valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, stebėsena. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų paraginti valstybę narę atlikti išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą ir reguliariai teikti ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui išlaidų ir pajamų srityse, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikti informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį;
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(12a) siekiant užtikrinti, kad ekonominė ir pinigų politikos sąjunga veiktų tinkamai ir būtų paisoma biudžetinės drausmės, privaloma užtikrinti visos euro zonos stabilumą, stiprinti euro zonoje veikiančios finansinės sistemos efektyvumą ir atsparumą sukrėtimams, spręsti likvidumo trūkumo problemą bei kovoti su neigiamais išorės padariniais, susijusiais su vyriausybės obligacijų rinkos suskilimu, ir sumažinti ribines finansavimo išlaidas, tenkančias su finansavimo sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms. Siekiant šio bendro tikslo būtina priimti veiksmų planą dėl bendrų euro zonos valstybės skolos priemonių, įskaitant sustiprintos ekonominės politikos koordinavimo sistemos sukūrimą. Pirmuoju etapu siekiant koordinuotai ir bendrai išleisti euro zonos valstybės skolos priemones itin svarbu, kad maždaug 25 metų laikotarpiui būtų įsteigtas skolų grąžinimo fondas ir kartu užtikrinamas euro zonos valstybės narės skolos vertybinių popierių emisijos koordinavimas. Šis pirmas veiksmas nedaro neigiamo poveikio tolesniam veiksmų plano įgyvendinimui iki minėtojo laikotarpio pabaigos;
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(12b) taikydamos šį reglamentą, Taryba ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį ir nacionalinių sistemų skirtumus, pvz., susijusius su atlyginimų sudarymo sistemomis;
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
(13) siekiant stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsiskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali valstybei narei, kuriai skirta Komisijos rekomendacija, suteikti galimybę pasikeisti nuomonėmis;		(13) siekiant stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsiskaitomybę, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai skirta Komisijos rekomendacija, suteikti galimybę dalyvauti pasikeitime nuomonėmis. Taip pat reikėtų numatyti taisykles, kuriomis siekiama stiprinti atskaitomybę, skaidrumą ir nuodugnų biudžeto ir apskritai visos euro zonos ekonominės politikos priežiūros ir koordinavimo tikrinimą vadovaujantis demokratiniais principais. Todėl, atsižvelgiant į nusistovėjusią nacionalinę tvarką, taikomą įtraukiant nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, turėtų būti numatytos konkrečios nuostatos;
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(13a) biudžeto planai ir struktūrinės reformos turėtų būti suderinti su socialinių teisių apsauga, juose neturėtų būti didėjančios nelygybės. Todėl biudžetinę drausmę reikėtų įgyvendinti nekenkiant vidutinės trukmės ir ilgalaikėms priemonėms, taikomoms tvariam ir aplinkai nekenkiančiam ekonomikos pertvarkymui, atsižvelgiant į Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją bei nustatytus 2050 m. klimato tikslus;
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
		(13b) mokesčių politika, kuria skatinamas tvarus ekonomikos augimas, atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant biudžeto planų veiksmingumą ir teisingumą. Visa apimantį priemonių ir teisėkūros iniciatyvų, tokių kaip Europos finansinių sandorių mokestis ir bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazė, rinkinį reikėtų skubiai taikyti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, taip siekiant pašalinti nepagrįstas išimtis, plėsti mokesčių bazę, didinti mokesčių surinkimo veiksmingumą, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir visapusiškai taikyti principą „teršėjas moka“;
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Šiuo reglamentu nustatomos atidesnės biudžeto politikos stebėsenos euro zonoje nuostatos:		1. Šiuo reglamentu nustatomos atidesnės biudžeto ir ekonomikos politikos ir sustiprintos ekonominės politikos koordinavimo sistemos stebėsenos euro zonoje nuostatos:
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
		aa) papildant perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo procedūrą, nustatytą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1174/2011;
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
		ca) užtikrinant biudžeto politikos bei perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo procedūros, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1174/2011, suderinamumą, taikant atidesnės valstybių narių nacionalinių reformų programų ir jų ekonominės partnerystės programų, stebėsenos priemones, kad būtų užtikrintas tvarus reikalavimų laikymasis ir konvergencija euro zonoje;
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Šis reglamentas taikomas visapusiškai laikantis SESV 152 straipsnio, ir pagal šį reglamentą priimtos rekomendacijos taikomos visapusiškai paisant nusistovėjusios tvarkos ir darbo užmokesčio nustatymo institucijų reikalavimų. Taikant šį reglamentą ir minėtas rekomendacijas atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį ir atitinkamai nedaroma įtaka teisei derėtis, sudaryti kolektyvinius susitarimus ir imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir nusistovėjusią tvarką.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas
(1) nepriklausoma fiskalinė taryba – įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų, atsakingų už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną, atžvilgiu;		1) fiskalinė taryba – nepriklausoma ir techniniu požiūriu kompetentinga įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės biudžeto institucijų, atsakingų už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną, atžvilgiu;
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
(2) nepriklausomos makroekonominės prognozės – makroekonominės ir (arba) biudžeto prognozės, parengtos nepriklausomos įstaigos arba įstaigos, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų atžvilgiu;		2) nepriklausomos makroekonominės prognozės – makroekonominės prognozės, parengtos arba patvirtintos nepriklausomos ir techniniu požiūriu kompetentingos įstaigos, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės biudžeto institucijų, atitinkančių būtinuosius I priede nustatytus reikalavimus, atžvilgiu. Komisija užtikrina nepriklausomų prognozių palyginamumą ir nuoseklumą visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas
(5) „valdžios sektorius“ ir „deficitas“ vartojami Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 2 straipsnyje nustatyta reikšme.		5) „valdžios sektorius“, „deficitas“ ir „skola“− atitinkamai „bendrasis šalies“, „biudžeto deficitas“ ir „skola“, apibrėžti Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir prie SESV, 2 straipsnyje.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
		5a) Stabilumo ir augimo paktas – daugiašalės priežiūros sistema, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, ir valstybių narių perviršinio deficito vengimo procedūra, nustatyta SESV 126 straipsnyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97;
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas)
		5b) itin rimtas vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatyto biudžeto koregavimo plano nesilaikymas – nukrypimas nuo biudžeto projekte pateiktų skaičių, kuris siekia bent 1 proc. BVP per vienerius metus arba bent 0,5 proc. BVP vidutiniškai per metus 2 metus iš eilės ir kurio, atsižvelgus į lengvinančius veiksnius ir šalutinį poveikį, negalima pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis arba dideliu ekonomikos nuosmukiu, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1467/97 ir Reglamente (ES) Nr. 1176/2011;
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Šio reglamento taikymu nedaromas poveikis SESV 9 straipsniui.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento I a skyrius (naujas)
		Ia skyrius
		Ekonominės politikos koordinavimas
		2a straipsnis
		Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje nurodyto Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro tvarkaraštis
		1. Valstybių narių biudžeto sudarymo procedūra turi būti suderinta su Europos semestro programa, atsižvelgiant į metinį ciklą, kurį sudaro:
		a) pavasario Europos Vadovų Tarybos politikos gairės atskiroms valstybėms narėms, pagrįstos metine augimo apžvalga, įskaitant Komisijos bendrosios užimtumo ataskaitos projektą, ir metinėmis ataskaitomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnį; tokiose politikos gairėse valstybėms narėms patariama nacionalinių reformų programų bei stabilumo ir konvergencijos programų, kurias pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi pristatyti balandžio mėn., rengimo klausimais;
		b) vasaros Europos Vadovų Tarybos suteikiamas konkrečioms šalims skirtų politinių rekomendacijų patvirtinimas, atsižvelgiant į Komisijos nuomones dėl valstybių narių nacionalinių reformų programų bei stabilumo ar konvergencijos programų, pateiktų pagal SESV 121 ir 148 straipsnius, tinkamumo.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 2 skyriaus pavadinimas
Bendros biudžeto nuostatos		Bendros biudžeto nuostatos ir informacijai dėl nacionalinės valstybės skolos vertybinių popierių emisijos keliami reikalavimai
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. kartu su stabilumo programomis viešai paskelbia savo vidutinės trukmės fiskalinius planus, atitinkančius jų vidutinės trukmės biudžeto sistemą, paremtus nepriklausoma makroekonomine prognoze.		1. Valstybės narės, įgyvendinant Europos semestrą, kasmet, pageidautina – iki balandžio 15 d., bet ne vėliau kaip balandžio 30 d. viešai paskelbia savo nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius planus, atitinkančius jų vidutinės trukmės biudžeto sistemą, paremtus patikimomis ir nepriklausomomis makroekonominėmis prognozėmis. Šie planai pateikiami kartu su nacionalinėmis reformų programomis ir stabilumo ar konvergencijos programomis ir visapusiškai atitinka politikos gaires, grindžiamas metine augimo apžvalga ir metinėmis ataskaitomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnį.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis
3. Valdžios sektoriaus biudžeto įstatymai patvirtinami ir paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d.		3. Valdžios sektoriaus biudžeto įstatymai patvirtinami ir paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. Valstybės narės nustato grįžtamąsias biudžeto procedūras, kurios turi būti taikomos tuo atveju, jei dėl objektyvių, nuo valstybės narės vyriausybės nepriklausiančių priežasčių gruodžio 31 d. biudžetas dar yra nepriimtas arba dėl jo nesusitarta ir jis nepaskelbtas viešai.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės įsiveda biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomojo, pageidautina, konstitucinio, pobūdžio.		1. Valstybės narės įsiveda skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tose taisyklėse pateikiamos išskirtinių aplinkybių ir didelių ekonomikos nuosmukių, dėl kurių galimas laikinas nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba koregavimo plano siekiant šio tikslo, jei toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 ir 6 straipsniuose, apibrėžtys. Tos taisyklės apima mechanizmą, kuris būtų taikomas esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo ar jo koregavimo plano, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku grįžtama prie vidutinės trukmės tikslo. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomos ar kitaip užtikrinama, kad jų bus paisoma ir laikomasi nacionalinių biudžeto procesų metu.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės įsteigia nepriklausomą fiskalinę tarybą 1 dalyje nurodytų nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimui stebėti.		2. Valstybės narės įsteigia būtinuosius I priede nustatytus reikalavimus atitinkančią fiskalinę tarybą nacionalinių fiskalinių taisyklių išankstiniam ir baigiamajam įgyvendinimui stebėti.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai ir Eurogrupei ateinančių metų biudžeto plano projektą.		1. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip spalio 1 d. pateikia Komisijai ir Euro grupei ateinančių metų biudžeto plano projektą, atsižvelgdamos į vasaros Europos Vadovų Tarybos konkrečioms šalims skirtas politines rekomendacijas ir visas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą arba makroekonominio disbalanso procedūrą, nustatytą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 ir Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis
2. Tuo pačiu metu biudžeto plano projektas skelbiamas viešai.		2. Šiame straipsnyje numatytas biudžeto plano projektas, pateikus jį Komisijai, skelbiamas viešai.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies b punktas
(b) išlaidų ir pajamų projekcijos tuo atveju, jei politika nesikeis, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys;		b) išlaidų ir pajamų projekcijos tuo atveju, jei politika nesikeis, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys; minėtosios projekcijos apima ir einamąsias išlaidas, ir išlaidas investicijoms, todėl nustatomi aiškūs biudžeto tikslai, susiję su einamosiomis išlaidomis ir išlaidomis investicijoms, o išlaidų investicijoms atveju – viešai skelbiamas ekonominės naudos įvertinimas;
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
		ca) išlaidų, tiesiogiai susijusių su tikslų, įtvirtintų Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, įgyvendinimu, įskaitant valstybės investicijas, aprašymas, kartu nurodant sąsają su tvariu biudžeto tikslų įgyvendinimu ilguoju laikotarpiu, taip pat biudžeto plane numatytų priemonių socialinio poveikio įvertinimas;
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies d punktas
(d) išsamus priemonių, įtrauktinų į ateinančių metų biudžetą, aprašymas ir dokumentais patvirtintas kiekybinis įvertinimas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp c punkte nurodytų tikslų ir pagal b punktą pateiktų projekcijų, jei politika nesikeis. Priemonių, kurių numatomas biudžeto poveikis mažesnis negu 0,1 % BVP, aprašymas gali būti mažiau išsamus. Ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausiems fiskalinės politikos reformos planams ir galimam šalutiniam poveikiui, kurį patirtų kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.		d) išsamus priemonių, įtrauktinų į ateinančių metų biudžetą, aprašymas ir dokumentais patvirtintas kiekybinis įvertinimas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp c ir ca punktuose nurodytų tikslų ir pagal b punktą pateiktų projekcijų, jei politika nesikeis. Priemonių, kurių numatomas biudžeto poveikis mažesnis negu 0,1 % BVP, aprašymas gali būti mažiau išsamus. Ypatingas ir aiškus dėmesys skiriamas svarbiausiems fiskalinės politikos reformos planams ir galimam šalutiniam poveikiui, kurį patirtų kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies e punktas
(e) pagrindinės prielaidos dėl tikėtinos ekonominės plėtros ir svarbių ekonomikos kintamųjų, kurie yra svarbūs siekiant biudžeto tikslų. Šios prielaidos grindžiamos nepriklausoma makroekonomikos augimo prognoze;		e) pagrindinės prielaidos dėl tikėtinos ekonominės plėtros ir svarbių ekonomikos kintamųjų, kurie yra svarbūs siekiant biudžeto tikslų, nustatytų vadovaujantis Direktyvos 2011/85/ES 4 straipsniu. Makroekonomines ir biudžeto prognozes sudaro tariamo poveikio galimai gamybos apimčiai ir makroekonominio dauginamojo poveikio įvertinimas. Metodika, pagrindiniai ekonominiai bei ekonometriniai modeliai, prielaidos ir kiti svarbūs kriterijai, reikalingi nepriklausomai makroekonominei prognozei sudaryti, pridedami prie metinių vidutinės trukmės fiskalinių planų;
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies f punktas
(f) prireikus, papildoma informacija apie tai, kaip bus įgyvendintos galiojančios atitinkamai valstybei narei skirtos rekomendacijos biudžeto srityje pagal Sutarties 121 straipsnį.		f) prireikus, papildoma informacija apie tai, kaip, vadovaujantis a-ca punktais, bus įgyvendintos galiojančios atitinkamai valstybei narei skirtos rekomendacijos pagal SESV 121 ir 148 straipsnius.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
		fa) poreikių, susijusių su valstybės investicijomis, ir, prireikus, priemonių, numatytų kitų metų nacionalinėse reformų programose, poveikio biudžetui kiekybinis įvertinimas kartu su tų priemonių ekonominės naudos įvertinimu;
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 3 dalies f b punktas (naujas)
		fb) reformų ir investicijų, numatytų nacionalinėje reformų programoje, indėlio siekiant stabilumo programos tikslų, analizė, įskaitant reformų sąnaudų ir naudos analizę biudžetiniu požiūriu;
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalis
4. Kai biudžeto tikslai, pateikti biudžeto plano projekte pagal 3 dalies a ir c punktus arba projekcijas, kai politika nesikeičia, skiriasi nuo tų, kurie buvo pateikti naujausioje stabilumo programoje, tie skirtumai turi būti deramai paaiškinti.		4. Kai biudžeto tikslai, pateikti biudžeto plano projekte pagal 3 dalies a ir ca punktus arba projekcijas, kai politika nesikeičia, skiriasi nuo tų, kurie buvo pateikti naujausioje stabilumo programoje, tie skirtumai turi būti deramai paaiškinti.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Vidutinės trukmės fiskalinius planus sudaro nauja daugiamečių išlaidų projekcija, išreikšta procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys, taip pat daugiamečiai su Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje numatytiems tikslams siekti skirtomis išlaidomis susiję tikslai bei įsipareigojimai.
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 5 dalis
5. Kai Komisija nustato itin rimtus Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo ji paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Šis prašymas skelbiamas viešai.		5. Komisijai suteikiama teisė pagal -11 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais patikslinamas 1 dalyje nurodyto biudžeto plano projekto turinys ir įvairių 2–4 dalyse nurodytų nuostatų turinys.
Biudžeto plano projekto persvarstymo atveju taikomos 2–4 dalys.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio -1 dalis (nauja)
		-1. Kai Komisija nustato itin rimtą biudžeto plano projekto neatitiktį koregavimo planui siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ji gali pareikalauti persvarstyto biudžeto plano projekto, tinkamai pasikonsultavusi su valstybe nare ir gavusi jos paaiškinimą. Reikalavimas pateikiamas ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo biudžeto plano projekto pateikimo.
		Biudžeto plano projekto persvarstymo atveju taikomos 5 straipsnio 2 ir 4 dalys.
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalis
1. Jei reikia, Komisija iki lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto.		1. Komisija ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d. priima nuomonę dėl kiekvienos valstybės narės biudžeto plano projekto.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
2. Komisijos nuomonė skelbiama viešai, ir atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.		2. 1 dalyje nurodyta Komisijos nuomonė skelbiama viešai ir pateikiama Euro grupei. Atitinkamos valstybės narės parlamento arba Europos Parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalis
3. Komisija atlieka bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.		3. Komisija atlieka bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą. Bendrą įvertinimą sudaro testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlikus pateikiami rizikos viešųjų finansų tvarumui, esant nepalankiai finansinei ar biudžeto raidai, rodmenys. Įvertinimu nustatomas kiekvienos šalies galimas neigiamas šalutinis poveikis valstybių narių viešųjų finansų tvarumui, kurį sukelia jų privatusis sektorius arba kitos valstybės narės.
		Šis įvertinimas skelbiamas viešai ir įtraukiamas į kitą metinę augimo peržiūrą. Prie įvertinimo Komisija prideda išsamią pavasario ir rudens prognozių visai euro zonai suvestinę. Įvertinimui pasirinktas pagrindinis scenarijus aprašomas jį pagrindžiant ir grindžiamas suderinta neigiamos ir teigiamos rizikos ataskaita, kad būtų galima apsvarstyti visas įmanomas pasekmes. Įvertinime pateikiamos metodikos, prielaidos ir kiti svarbūs kriterijai, reikalingi makroekonominėms prognozėms sudaryti ir testavimams nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, taip pat baigiamasis praėjusių metų pagrindinio scenarijaus vertinimas.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 dalis
4. Eurogrupė nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos nacionalinių biudžeto planų ir biudžeto būklės bei perspektyvų remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.		4. Euro grupėir atitinkamas Europos Parlamento komitetas nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos nacionalinių biudžeto planų ir biudžeto būklės bei perspektyvų remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Tos diskusijos rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama kitame Europos semestre, ypač metinėje augimo apžvalgoje.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Atsižvelgdama į Euro grupės ir atitinkamų Europos Parlamento komitetų diskusiją, Komisija, jei reikia, atnaujina konkrečias rekomendacijas metinės augimo apžvalgos sistemoje, kuria siekiama sustiprinti bendrą euro zonos makroekonominę sistemą ir nustatyti paramos priemones, taikytinas nepalankios finansinės, ekonominės ar biudžeto raidos atveju.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a straipsnis (naujas)
		6a straipsnis
		Pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją teikimas
		1. Valstybės narės iš anksto nustatytu laiku praneša Komisijai ir Euro grupei apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus.
		2. 1 dalyje nurodytų pranešimų formą ir turinį suderina ir nustato Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.
		3. Su metiniu valstybių narių skolos vertybinių popierių emisijos planu susiję klausimai, pvz., finansiniai poreikiai ar nesumokėtos skolos grąžinimo termino pratęsimas, viešai neskelbiami.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento III a skyrius (naujas)
		IIIa skyrius
		Sustiprinto ekonominės politikos koordinavimo, ekonomikos augimo priemonės ir didesnės skolos vertybinių popierių emisijos sistemos veiksmų plano sukūrimas
		6b straipsnis
		Sustiprintos ekonominės politikos koordinavimo sistemos ir ekonomikos augimo veiksmų planas
		1. Iki ...* Komisija pateikia ataskaitą, kurioje nustatomas veiksmų planas siekiant įvesti euro zonos stabilumo obligacijas. Ji taip pat pateikia pasiūlymą dėl euro zonos tvaraus ekonomikos augimo priemonės, kurią įgyvendinant būtų siekiama dešimties metų laikotarpiu kasmet sutelkti maždaug 1 proc. BVP, įskaitant EIB kapitalo padidėjimą ir projektų obligacijas, ir investuoti tas lėšas į Europos Sąjungos infrastruktūrą, įskaitant mokslą ir technologijas. Šia priemone siekiama sukurti tvariam ekonomikos augimui būtinas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas ir išsaugotas euro stabilumas ir tokiu būdu būtų užtikrintas tvarus valstybių narių biudžetinės drausmės koordinavimas.
		2. 6c ir 6d straipsniuose nustatyti veiksmai nedaro neigiamo poveikio tolesniems veiksmams, kurie bus įgyvendinami iki minėtojo laikotarpio pabaigos.
		6c straipsnis
		Euro zonos valstybės narės skolos vertybinių popierių emisijos koordinavimas
		1. Siekdamos geriau koordinuoti savo nacionalinių skolos vertybinių popierių emisijos planavimą ir panaudojimą, valstybės narės iš anksto praneša Komisijai ir Tarybai apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus.
		2. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, siekia pagerinti savo valstybės skolos finansavimo sąlygas, vadovaudamosi Komisijos pasiūlymu ir priimdamos metinę suderintą valstybės skolos vertybinių popierių emisijos programą.
		3. Pagal 2 dalį bendradarbiaujančios valstybės narės gali dar labiau pagerinti ir stabilizuoti finansavimo sąlygas, remdamosi vyraujančiais ekonominiais principais ir rinkos sąlygomis ir vadovaudamosi metodika, kuri bus nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente.
		6d straipsnis
		Europos skolų grąžinimo fondas
		1. 6a straipsnyje nurodyto veiksmų plano pirmojo etapo sudėtinė dalis Europos skolų grąžinimo fondas (ESGF), grindžiamas bendra atsakomybe ir griežta fiskaline drausme, įsteigiamas siekiant per 25 metų laikotarpį, kuris bus pakoreguotas atsižvelgiant į faktinius augimo rodiklius, sumažinti per didelį įsiskolinimą. Pasibaigus minėtajam laikotarpiui ESGF panaikinamas.
		2. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms netaikomos paramos ar koregavimo programos:
		a) perkelia įsiskolinimų sumas, viršijančias 60 proc. BVP į ESGF per pradinį penkerių metų etapą;
		b) įsiveda skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje;
		c) įgyvendina fiskalinio konsolidavimo strategiją ir struktūrinės reformos darbotvarkę;
		d) suteikia garantijas, kuriomis tinkamai padengiamos ESGF suteiktos paskolos;
		e) laikydamosi b punkte nurodytos biudžeto taisyklės, pradiniu laikotarpiu sumažina savo struktūrinį deficitą;
		3. Komisija užtikrina ESGF įsteigimą ir kasdienį valdymą, kurie turėtų būti išsamiai apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente.
		4. Įsigaliojus pagal SESV 140 straipsnio 2 dalį priimtam Europos Sąjungos Tarybos sprendimui panaikinti išimtis priimti euro valiutą, dalyvauti ESGF gali ir kitos valstybės narės.
		5. Valstybės narės perkelia nuostatas į nacionalinę teisę ir taip užtikrina, kad ESGF nustos veikti ir bus uždarytas vėliausiai po 25 metų laikotarpio, kuris bus koreguojamas atsižvelgiant į faktinius augimo rodiklius.

		* OL: prašom įrašyti datą − vienas mėnuo nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento -7 straipsnis (naujas)
		-7 straipsnis
		Ekonominės partnerystės programos
		1. Tais atvejais, kai Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 6 dalimi, nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, ta valstybė narė pateikia Komisijai ir Tarybai ekonominės partnerystės programą, kurioje būtų aprašomos politikos priemonės ir struktūrinės reformos, kurias būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito ištaisymą išsamiai plėtojant stabilumo programą ir nacionalinių reformų programą, ir kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas dėl atitinkamai valstybei narei taikomos ekonominės ir užimtumo politikos integruotų gairių įgyvendinimo.
		2. Ekonominės partnerystės programa turi visiškai atitikti politiką, nurodytą 1 straipsnyje.
		Ekonominės partnerystės programoje pasirenkami ir nurodomi keli konkretūs biudžeto vykdymo prioritetai, kuriuos įgyvendinant valstybėje narėje siekiama trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti ekonomiką, sustiprinti ilgalaikį tvarų augimą ir naikinti struktūrines spragas. Įgyvendinant šiuos prioritetus siekiama iš naujo subalansuoti konkurencingumą atsižvelgiant į sukuriamą Europos pridėtinę vertę ir šie prioritetai atitinka Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, parengia ataskaitą, kurioje apibrėžiamos pasirinktos programos ir projektai, įskaitant veiksmų planą, kuriuos įgyvendinant siekiama nustatyti, skirti ir panaudoti finansinius išteklius, įskaitant EIB kredito linijas ir atitinkamas Sąjungos finansines priemones. Ta ataskaita atnaujinama kasmet.
		3. Rimto ekonominio nuosmukio atveju, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 2 dalyje, arba reikšmingos prognozių neigiamos korekcijos atveju atitinkama valstybė narė priima naują vidutinės trukmės biudžeto tikslų koregavimo planą, kuriam, skirdama daug dėmesio procikliniam konsolidavimo priemonių poveikiui, turi pritarti Komisija. Atitinkamai koreguojamas skolos taisyklės taikymas.
		4. Ekonominės partnerystės programa pateikiama tuo pat metu kaip ir ataskaitos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalyje ir 5 straipsnio 1a dalyje.
		5. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima nuomonę dėl ekonominės partnerystės programos.
		6. Jei taisomųjų veiksmų planas parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 1 dalį, 1 dalyje nurodytos priemonės įtraukiamos į tą planą.
		7. Komisija ir Taryba stebi programos ir su ja derančių metinių biudžeto planų įgyvendinimą.
		8. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti atitinkamai valstybei narei ir Komisijai galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti kitus Europos Parlamento komitetus dalyvauti keičiantis nuomonėmis.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis
1. Tarybai pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendus, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, atitinkamai valstybei narei taikomos šio straipsnio 2–5 dalys, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.		1. Partnerystės programos stebėsenos, nurodytos -7 straipsnio 7 dalyje, tikslais atitinkama valstybė narė, Komisijai paprašius, įvykdo reikalavimus, aprašytus šio straipsnio 2–6 dalyse, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis
2. Valstybė narė, kuriai taikoma atidesnė stebėsena, nedelsdama atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. Įvertinime taip pat turi būti aprašyta finansinė rizika, susijusi su valstybės įmonėmis ir viešųjų pirkimų sutartimis, jei jos gali turėti įtakos perviršinio deficito susidarymui. Tokio įvertinimo rezultatai įtraukiami į veiksmų, kurių imtasi perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ataskaitą, teikiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį arba 5 straipsnio 1a dalį.		2. Komisijai paprašius, valstybė narė atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. Įvertinime taip pat turi būti aprašyta finansinė rizika, susijusi su valstybės įmonėmis ir neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kurie gali turėti didelės įtakos valstybės biudžetui, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 2011/85/ES, jei jie gali turėti įtakos perviršinio deficito susidarymui. Tokio įvertinimo rezultatai įtraukiami į veiksmų, kurių imtasi perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ataskaitą, teikiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį arba 5 straipsnio 1a dalį.
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis
3. Valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ataskaita skelbiama viešai.		3. Komisijai paprašius, valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ataskaita skelbiama viešai.
Komisija patikslina šioje dalyje nurodytos ataskaitos turinį.		Komisija patikslina šioje dalyje nurodytos ataskaitos turinį.
		Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 6 dalies a punktas
(a) atlieka išsamų nepriklausomą valdžios sektoriaus sąskaitų auditą, vykdomą koordinuojant su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis, siekiant įvertinti šių viešųjų sąskaitų patikimumą, išsamumą ir tikslumą perviršinio deficito procedūros tikslais, ir pateikia apie jį ataskaitą. Komisija (Eurostatas) įvertina atitinkamos valstybės narės pateiktų duomenų kokybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 679/2010;		a) atlieka išsamų nepriklausomą valdžios sektoriaus sąskaitų auditą, vykdomą koordinuojant su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis, siekiant įvertinti šių viešųjų sąskaitų patikimumą, išsamumą ir tikslumą perviršinio deficito procedūros tikslais, ir pateikia apie jį ataskaitą. Komisija (Eurostatas) įvertina atitinkamos valstybės narės pateiktų duomenų kokybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2009, t. y. įvertina statistinių duomenų, naudojamų taikant perviršinio deficito procedūrą, kokybę;
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis
2. Kai egzistuoja pavojus, kad bus nesilaikoma nustatytos perviršinio deficito padėties ištaisymo termino, Komisija teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją imtis tolesnių priemonių, laikantis terminų, suderintų su 1 dalyje nurodyto perviršinio deficito padėties ištaisymo terminu. Komisijos rekomendacija skelbiama viešai, ir atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.		2. Kai egzistuoja pavojus, kad bus nesilaikoma nustatytos perviršinio deficito padėties ištaisymo termino, ir kai toks pavojus kyla dėl aplinkybių, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, Komisija teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją stropiai įgyvendinti pirmosiose rekomendacijose numatytas priemones, laikantis terminų, suderintų su 1 dalyje nurodyto perviršinio deficito padėties ištaisymo terminu. Komisijos rekomendacija skelbiama viešai, ir atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis
3. Per 2 dalyje nurodytoje Komisijos rekomendacijoje nustatytą laiką atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą apie priemones, priimtas atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir 7 straipsnio 3 dalyje numatytą ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiamas visų taikytų diskrecinių priemonių poveikis biudžetui, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslai, informacija apie priimtas priemones ir numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių, taip pat informacija apie kitus veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją. Ataskaita skelbiama viešai.		3. Per 2 dalyje nurodytoje Komisijos rekomendacijoje nustatytą laiką atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai papildomą ataskaitą apie priemones, įgyvendintas atsižvelgiant į šią rekomendaciją. Ataskaita skelbiama viešai.
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento -11 straipsnis (naujas)
		-11 straipsnis
		Naudojimasis įgaliojimais
		1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
		2. 5 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
		3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
		4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
		5. Pagal 5 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento -11 a straipsnis (naujas)
		-11a straipsnis
		Ekonominis dialogas
		Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą bei atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba Euro grupės pirmininką su komitetu aptarti remiantis 5 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi ir 9 straipsnio 3 dalimi priimtus sprendimus.
		Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai taikomi tokie sprendimai, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
		ba) šio reglamento indėlis siekiant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų;
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 a dalis (nauja)
		3a. Komisija kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėtas galimų priemonių įgyvendinamumas ir pateikti pasiūlymai dėl galimo veiksmų plano siekiant nustatyti bendros valstybės skolos vertybinių popierių emisijos priemones atsižvelgiant į finansines, fiskalines ir teisines sąlygas. Komisija ypatingą dėmesį skiria galimybei įsteigti skolų grąžinimo fondą derinant laikiną bendrą skolos vertybinių popierių emisiją su griežtomis fiskalinio koregavimo taisyklėmis.
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento 11 a straipsnis (naujas)
		11a straipsnis
		Komisijos ataskaita
		Iki ...* Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą su išsamiu planu, kuriame būtų nurodoma, kaip bus vykdomas koordinavimas ir išankstinės valstybių narių diskusijos dėl bet kokių svarbių ekonominės ir fiskalinės politikos reformų planų, galinčių turėti šalutinį poveikį, kokia bus tokio koordinavimo ir diskusijos forma, kurias politikos kryptis yra numatyta svarstyti ir kokių politinių padarinių gali tikėtis valstybės narės ir ypač nacionaliniai parlamentai iš sprendimų, kurie būtų priimami vykdant tokį koordinavimą ir vedant išankstines diskusijas;

		* OL: prašom įrašyti datą − trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 11 b straipsnis (naujas)
		11b straipsnis
		Europos skolų institucija
		Iki ...* Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą, kuriuose būtų įvertinta galimybė įsteigti Europos skolų instituciją, kuri valdytų ir koordinuotų visus klausimus, susijusius su metiniu valstybių narių skolų vertybinių popierių emisijos planu, nesumokėtų valstybių narių skolų grąžinimo termino pratęsimu ir visų valstybių narių valstybės skolos tvarumo įvertinimu. Komisijos atskaitoje taip pat įvertinama galimybė kasmet skelbti duomenis, susijusius su valstybių narių valstybės skola, deficitu ir kitais makroekonominiais rodikliais.

		* OL: prašom įrašyti datą − trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento I priedas (naujas)
		Bendrieji nepriklausomų fiskalinių institucijų principai
		– Atsakomybė: nepažeidžiant toliau nustatytų principų nepriklausomų fiskalinių institucijų savybės turėtų atitikti valstybės narės teisinę sistemą ir politinę bei administracinę sistemą. Pasirenkant modelį gali būti atsižvelgiama į mažesnių valstybių narių ribotus pajėgumus.
		– Įgaliojimai: nepriklausomų fiskalinių institucijų įgaliojimai turėtų būti aiškiai apibrėžti teisės aktuose, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam fiskalinių valdžios institucijų kišimuisi ar neteisėtam jų įgaliojimų išplėtimui fiskalinių valdžios institucijų galių ar nacionalinių parlamentų išimtinių teisių sąskaita.
		– Ištekliai. nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms skiriami ištekliai turėtų atitikti jų įgaliojimus, kad šie įgaliojimai būtų patikimai vykdomi.
		– Atskaitomybė: įstatymu turėtų būti nustatytos priemonės, užtikrinančios tinkamą atskaitomybę įstatymų leidžiamajai valdžiai. Nepriklausomų fiskalinių institucijų ataskaitos ir analizės turėtų būti viešai skelbiamos ir pateikiamos nemokamai.
		– Vadovavimas: į vadovaujamas pareigas turėtų būti skiriama atsižvelgiant į pranašumus, patirtį ir techninę kompetenciją, ypač biudžeto procesų klausimais. Paskyrimo procese gali dalyvauti kelios institucijos, pvz., taikant parlamento tvirtinimo procedūrą arba kelioms institucijoms skiriant viena kitos narį ar keletą narių. Nepriklausomų fiskalinių institucijų vadovybės kadencijos trukmė turėtų būti aiškiai apibrėžta teisės aktuose, turėtų būti nepratęsiama ir, pageidautina, būti ilgesnė už parlamento kadencijos trukmę. Sutartys turėtų būti nutraukiamos tik tais atvejais, kai nariai padaro šiurkštų nusižengimą.
		– Personalas: nepriklausomų fiskalinių institucijų darbuotojai parenkami atviro konkurso būdu atsižvelgiant į pranašumus ir techninę kompetenciją. Įdarbinimo sąlygos turėtų atitikti valstybės tarnybos įdarbinimo sąlygas.
		− Prieiga prie informacijos, skaidrumas ir ryšių politika: paprastai nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms pagal teisės aktus turėtų būti užtikrinta prieiga prie visos aktualios informacijos, kuri yra būtina siekiant veiksmingai ir laiku vykdyti įgaliojimus. Bet kokie šios taisyklės apribojimai taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžti. Nepažeidžiant tų teisės aktų, nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms neturėtų būti trukdoma laiku teikti pranešimus esamomis žiniasklaidos priemonėmis. Jei nepriklausomos fiskalinės institucijos įsikūrusios kitoje institucijoje, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad už nuomones yra atsakingos nepriklausomos fiskalinės institucijos, o ne priimančioji institucija.

(1)	Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0173/2012).

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) operacijų geografinės aprėpties išplėtimas įtraukiant pietines ir rytines Viduržemio jūros regiono šalis ***I

270k

34k

		Rezoliucija
		Tekstas

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) Steigimo sutarties pakeitimų, kuriais į ERPB operacijų geografinę aprėptį įtraukiamos pietinės ir rytinės Viduržemio jūros regiono šalys (COM(2011)0905 – C7-0523/2011 – 2011/0442(COD))

P7_TA(2012)0244

A7-0142/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0905),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0523/2011),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0142/2012),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2012/ES dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įsteigimo pakeitimų, kuriais į ERPB geografinę veiklos apimtį įtraukiamos pietinės ir rytinės Viduržemio jūros regiono šalys

P7_TC1-COD(2011)0442

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 602/2012/ES.)

Daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai

205k

44k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (2012/2678(RSP))

P7_TA(2012)0245

B7-0303/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 311 ir 312 straipsnius,

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl investavimo į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir visapusiškai Europai(2),

– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymus „Biudžetas Europai 2020“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi vadovaujantis SESV 312 straipsnio 2 dalimi Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, spręsdama vieningai turi priimti reglamentą, pagal kurį būtų nustatyta DFP;

B. kadangi vadovaujantis SESV 311 straipsniu Sąjunga turi apsirūpinti priemonėmis, kurios būtinos jos tikslams pasiekti ir politikai įgyvendinti, ir visas jos biudžetas turi būti finansuojamas nuosavais ištekliais;

C. kadangi Sąjungai pirmininkaujanti Danija siekia pateikti birželį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui vadinamąją derybų lentelę, kurioje būtų pasiūlytos su visais derybų aspektais susijusios galimybės, įskaitant pajamų klausimą, tačiau šiuo etapu nenurodant konkrečių skaičių;

D. kadangi savo anksčiau minėtoje 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje Parlamentas išdėstė savo politinius prioritetus, susijusius su būsimąja DFP, atsižvelgdamas į teisėkūros ir biudžeto aspektus, taigi parengtas solidus derybų pagrindas;

E. kadangi Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą tvirtins su kita DFP susijusias daugiametes programas;

F. kadangi jis nuolat ragino kurti naujus tikrus nuosavus išteklius;

1. atsižvelgdamas į tai, kad 94 proc. ES biudžeto asignavimų skirta ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui, taip pat Sąjungos vaidmeniui pasaulyje skatinti, pabrėžia, kad ES biudžetas yra investicinis biudžetas, turintis stiprų sverto poveikį; pabrėžia, kad, nors ES biudžeto dydis ribotas, t. y. tik 2 proc. Sąjungos viešųjų išlaidų, jame telkiami ES biudžeto ištekliai, jis atlieka katalizatoriaus funkciją, be to, su jo pagalba užtikrinama masto ekonomija ir tarpvalstybinis poveikis, reikalingas pasiekti bendrai priimtiems ES politikos tikslams; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES biudžetas – labai stipri priemonė strateginėms investicijoms, turinčioms Europos pridėtinę vertę, didinti, taip pat Europos ekonomikai stabilizuoti, augimui ir užimtumui skatinti kartu siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos visoje Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad ES biudžetas kartu su nacionaliniams biudžetams šiuo metu taikomomis biudžeto konsolidavimo priemonėmis turi atlikti strateginį vaidmenį;

2. primena savo didžiąja balsų dauguma priimtą Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto (SURE) pranešimą 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje, kurio turinys lieka visiškai aktualus ir kuris turėtų būti laikomas jo derybų dėl kitos 2014–2020 m. DFP pozicija; pakartoja, kad neužtikrinus tinkamo finansavimo iš tvirto ES biudžeto nebus įmanoma įgyvendinti Sąjungos politikos tikslų; pabrėžia, kad strategija „Europa 2020“, kuriai pritarė visos 27 valstybės narės, turėtų padėti Sąjungai atsigauti po krizės ir – kuriant darbo vietas bei užtikrinant pažangų, tvarų ir visa apimantį augimą – tapti stipresnei; pakartoja, kad jo pozicija – nepritarti jokiam pasiūlymui, kuriuo remdamasi Sąjunga negalėtų atlikti savo vaidmens ir vykdyti jau prisiimtų politinių įsipareigojimų ar prisiimti naujų;

3. primygtinai ragina užtikrinti tinkamą ES biudžeto tikrų nuosavų išteklių ir išlaidų pusiausvyrą, kaip reikalaujama pagal Sutartį; pažymi, kad jis nepasirengęs pritarti reglamentui dėl kitos DFP, kol nepasiektas politinis susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, kurią įvykdžius būtų nutrauktas šiuo metu galiojantis permokų grąžinimas ir kitų korekcinių priemonių taikymas ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, sąžiningumas ir tvarumas; palankiai vertina Komisijos 2011 m. birželio 29 d. pateiktus teisėkūros pasiūlymus dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant pasiūlymus dėl finansinių sandorių mokesčio ir naujojo ES PVM, kaip nuosavų išteklių, kurių tikslas – iki 2020 m. 40 proc. sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamų valstybių narių įnašų dalį ir taip prisidėti prie valstybių narių konsolidavimo pastangų;

4. atsižvelgdamas į makroekonomines sąlygas ir iššūkius, su kuriais susiduria besikeičiantis pasaulis, ir siekdamas, kad būtų geriau ir veiksmingiau naudojamos ES lėšos, primygtinai ragina, kad pagal 2014–2020 m. DFP būtų numatytas didesnis biudžeto lankstumas perkeliant išlaidas tam tikros kategorijos viduje ir iš vienos kategorijos į kitą, taip pat iš vienų DFP finansinių metų į kitus – taip būtų užtikrintas tinkamas biudžeto išteklių derinimas pagal besikeičiančias aplinkybes ir prioritetus; primygtinai ragina vadovautis ES biudžeto vientisumo principu pabrėždamas, kad visoms į DFP įtrauktoms politikos sritims ir programoms turi būti numatytas tinkamas finansavimas ir taip prisidėta prie skaidrumo, nuspėjamumo ir atskaitomybės;

5. primygtinai reikalauja, jog prieš Tarybai oficialiai pateikiant savo pasiūlymus siekiant, kad Parlamentas pritartų reglamentui dėl DFP, kaip nustatyta pagal SESV 312 straipsnį, Parlamentas ir Bendrųjų reikalų tarybos atstovaujama Taryba surengtų derybas dėl politinių pozicijų, dėl kurių susitarta per Europos Vadovų Tarybos susitikimą; pabrėžia, kad derybos dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijusių su daugiametėmis programomis, vyks pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir bus baigtos pasiekus susitarimą dėl jų finansinių paketų; prireikus yra pasiryžęs visapusiškai pasinaudoti savo pritarimu ir su įprasta teisėkūros procedūra susijusiais įgaliojimais, kaip numatyta pagal Sutartį;

6. mano, kad dėl DFP tikslų ir politikos sričių turėtų būti susitarta prieš numatant konkrečius su jais susijusius skaičius, ir pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, prieš numatydami konkrečius skaičius ir galutinai suderindami visą DFP paketą, turėtų surengti visapusiškas derybas dėl visų su DFP susijusių aspektų; kaip tinkamu darbo metodu, vadovaujasi principu „kol nesusitarta dėl visko, tol nesusitarta dėl nieko“;

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms, taip pat kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms.

(1)	OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

ES derybos dėl prekybos su Japonija

189k

33k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Japonijos derybų dėl prekybos (2012/2651(RSP))

P7_TA(2012)0246

B7-0297/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punktą,

– atsižvelgdamas į SESV 218 straipsnio 2 ir 10 dalis,

– atsižvelgdamas į įmonės „Copenhagen Economics“ 2009 m. lapkričio 30 d. paskelbtą pranešimą „Kliūčių prekybai ir investicijoms tarp ES ir Japonijos vertinimas“,

– atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 28 d. Tokijuje vykusiame 19-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą,

– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. paskelbtus Komisijos viešos konsultacijos ES ir Japonijos prekybos santykių klausimu rezultatus,

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių(1),

– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 28 d. Briuselyje vykusiame 20-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Taryba ir Komisija pažymėjo, kad norint pradėti derybas dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) ir taip skatinti glaudesnę dviejų strateginių prekybos partnerių ekonominę integraciją yra būtina, kad Japonija sugebėtų pašalinti prekybos reguliavimo kliūtis;

B. kadangi 2011 m. gegužės 28 d. Briuselyje vykusiame 20-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę vadovai nusprendė, kad abi šalys pradės diskusijas, kurių tikslas – apibrėžti tokių derybų apimtį ir siekiamus tikslus;

C. kadangi sukurta Derybų apimties nustatymo grupė, kuri turi įvertinti galimų Japonijos ir ES derybų dėl prekybos apimties ir siekiamų tikslų vienodą supratimą;

1. prašo Tarybos neleisti pradėti derybų dėl prekybos tol, kol Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, nepateiks savo pozicijos dėl siūlomų derybų įgaliojimų;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0225.

Bisau Gvinėja

216k

59k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl karinio perversmo Bisau Gvinėjoje (2012/2660(RSP))

P7_TA(2012)0247

RC-B7-0277/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Bisau Gvinėjos prezidento rinkimų pirmąjį turą, įvykusį 2012 m. kovo 18 d., ir į tai, kad 2012 m. balandžio 29 d. buvo planuojamas antrasis turas,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2012 m. kovo 31 d., balandžio 13 ir 21 d., gegužės 8 d. pareiškimus ir į jos 2012 m. gegužės 18 d. rezoliuciją 2048,

– atsižvelgdamas į Vakarų Afrikos ekonominės bendrijos komisijos (angl. ECOWAS) pirmininko 2012 m. balandžio 6, 12 ir 19 d. pareiškimus,

– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2012 m. balandžio 12 ir 14 d. pareiškimus,

– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2012 m. balandžio 13 ir 16 d. pareiškimus,

– atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko 2012 m. balandžio 13 d. pareiškimą,

– atsižvelgdamas į Portugališkai kalbančių šalių bendrijai (port. CPLP) pirmininkaujančios šalies 2012 m. balandžio 13d. pareiškimą,

– atsižvelgdamas į neeilinių aštuntojo ir devintojo CPLP Ministrų Tarybos posėdžių, kurie vyko 2012 m. balandžio 14 d. ir gegužės 5 d., rezoliucijas,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) generalinio sekretoriaus 2012 m. balandžio 16 d. pareiškimą,

– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) taikos ir saugumo tarybos 2012 m. balandžio 17 ir 24 d. sprendimus,

– atsižvelgdamas į OIF nuolatinės tarybos 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą,

– atsižvelgdamas į bendrą Afrikos plėtros banko grupės ir Pasaulio banko grupės 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimą,

– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. ir gegužės 3 d. vykusių Europos Sąjungos Tarybos posėdžių išvadas,

– atsižvelgdamas į neeilinio ECOWAS valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo galutinius 2012 m. balandžio 26 d. ir gegužės 3 d. komunikatus,

– atsižvelgdamas į diplomatines, ekonomines ir finansines sankcijas, kurias 2012 m. balandžio 29 ir gegužės 31 d. ECOWAS paskelbė Bisau Gvinėjai,

– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2012 m. balandžio 30 d. specialiąją ataskaitą,

– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2012 dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, keliančioms grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui Bisau Gvinėjos Respublikoje, ir į 2012 m. gegužės 31 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 458/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 377/2012 11 straipsnio 1 dalis,

– atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią 2012 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos vardu paskelbė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė,

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Bisau Gvinėjos(1), į 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(2) ir į 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl 2009 m. bendrosios užsienio ir saugumo politikos pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų(3),

– atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą, ypač į jo 1, 8, 9, 10, 11, 20 ir 33 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi 2012 m. balandžio 12 d. ginkluotųjų pajėgų nariai jėga užgrobė valdžią Bisau Gvinėjoje ir sulaikė laikinąjį Prezidentą Raimundą Pereirą ir Ministrą Pirmininką Carlosą Gomesą Júniorą;

B. kadangi šie neteisėti veiksmai įvykdyti dieną prieš prasidedant antrojo Bisau Gvinėjos prezidento rinkimų turo rinkiminei kampanijai;

C. kadangi rinkimų Bisau Gvinėjoje, per kurių pirmąjį turą Ministras Pirmininkas C. Gomes Júnior surinko 48,7 proc. balsų, skaidrumas pripažintas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;

D. kadangi šį karinį perversmą pasmerkė plati tarptautinė bendruomenė;

E. kadangi remiant ECOWAS kariniai vadovai ir kai kurios opozicinės partijos susitarė dėl laikinosios nacionalinės tarybos ir laikinosios vyriausybės sukūrimo be laisvo šalies teisėtų politinių institucijų sutikimo;

F. kadangi dešimtmečius Bisau Gvinėjoje trukęs politinis nestabilumas nuvedė šalį į gilią politinę, valdymo ir humanitarinę krizę;

G. kadangi Bisau Gvinėjos karinė vadovybė nuolat neleistinai kišosi į šalies politinį gyvenimą ir šis kišimasis padarė itin neigiamą poveikį demokratijos institucionalizavimo ir teisinės valstybės principo įtvirtinimo procesams, gyventojų saugumui ir ekonomikos vystymuisi;

H. kadangi dėl nestabilumo Bisau Gvinėjoje ne tik trukdoma veiksmingai kovoti su nelegalia prekyba narkotikais, bet ir kyla grėsmė taikos šalyje įtvirtinimui ir Vakarų Afrikos regiono stabilumui;

I. kadangi visa lėšų, kurias Europos Sąjunga yra numačiusi Bisau Gvinėjai pagal 10-ojo Europos plėtros fondo (2008–2013 m.) priemonę, suma siekia 102,8 mln. eurų;

J. kadangi Bisau Gvinėjos ekonomika yra viena iš silpniausių ir nesavarankiškiausių visame Vakarų Afrikos regione ir tarptautinė pagalba sudaro 80 proc. šalies nacionalinio biudžeto;

K. kadangi dėl dabartinės politinės padėties šalyje nukreipiamas dėmesys nuo gyventojų reikmių ir nuo joje augančios humanitarinės krizės;

L. kadangi 2010 m. rugsėjo 30 d. nuspręsta, kad baigėsi ES misijos saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti, kuri buvo inicijuota 2008 m. birželį ir kuriai buvo vadovaujama pagal bendros saugumo ir gynybos politikos nuostatas, įgaliojimai ir ji paliko šalį;

1. kuo griežčiausiai smerkia ginkluotųjų pajėgų 2012 m. balandžio 12 d. įvykdytą antikonstitucinį valdžios užgrobimą Bisau Gvinėjoje;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. balandžio 27 d. laikinasis Prezidentas ir Ministras Pirmininkas buvo paleisti ir priversti išvykti iš šalies, ir reikalauja, kad abiem būtų nevaržomai leista vėl visapusiškai naudotis savo civilinėmis ir politinėmis teisėmis;

3. reikalauja užtikrinti absoliučią pagarbą fiziniam visų viešųjų pareigūnų ir kitų piliečių, kuriuos yra sulaikę kariniai sukilėliai, neliečiamumui ir ragina besąlygiškai juos paleisti ir nutraukti smurtą, plėšimus ir bauginimus;

4. smerkia smurtinį taikių demonstracijų, kurių metu buvo raginama atkurti teisinę valstybę, ypač 2012 m. gegužės 25 d. Bisau vykusios demonstracijos, numalšinimą;

5. ragina visus susijusius asmenis nedelsiant nutraukti savo smurtinius neteisėtus veiksmus ir primena kariuomenės įsipareigojimą laikytis Bisau Gvinėjos konstitucijos;

6. ragina tarptautinę bendruomenę pasinaudoti visa būtina įtaka ir skirti visą paramą, reikalingą užtikrinti, kad būtų atliktas nuoseklus šių neteisėtų veiksmų tyrimas ir kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7. atsisako pripažinti apsišaukėlių „karinę vadovybę“, „laikinąją nacionalinę tarybą“ ir „laikinąją vyriausybę“, pabrėžia, kad nepripažįsta apsišaukusių karinių ir laikinųjų institucijų, ir ragina tarptautinę bendruomenę elgtis taip pat;

8. primena, kad ECOWAS laikosi visiško valdžios, kuri įgyjama ar išlaikoma nekonstitucinėmis ir nedemokratinėmis priemonėmis, netoleravimo principo, ir mano, kad pereinamojo laikotarpio susitarimas Bisau Gvinėjoje akivaizdžiai prieštarauja šiam principui, pažeidžia šalies konstituciją ir įteisina valstybės perversmą;

9. reikalauja nedelsiant atkurti konstitucinę tvarką ir teisinę valstybę ir baigti vykdyti rinkiminį procesą, įskaitant teisėtus rinkimus, kad Bisau Gvinėjos žmonės galėtų per laisvus ir teisingus rinkimus spręsti dėl savo ateities;

10. nepritaria jokiems išoriniams mėginimams pasinaudoti esama padėtimi ir taip pakenkti Bisau Gvinėjos gyventojų suverenumui, taip pat jos teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei;

11. reikalauja visiškai atkurti ir užtikrinti pagrindines laisves, įskaitant žodžio ir spaudos laisvę, susirinkimų ir asociacijų laisvę ir judėjimo laisvę;

12. ragina spręsti ginčus politinėmis ir taikiomis priemonėmis kreipiantis į teisėtas Bisau Gvinėjos institucijas;

13. ragina politines partijas pasiekti susitarimą dėl visapusiško kariuomenės, policijos, saugumo sektoriaus ir teisingumo sistemos reformų proceso – tai būtų pirmas žingsnis politinio stabilumo link;

14. remia nacionalines ir tarptautines pastangas, kuriomis siekiama atkurti pasitikėjimą tarp politinių veikėjų, karinių ir saugumo pajėgų ir pilietinės visuomenės, kad šalis susigrąžintų įprastą konstitucinę tvarką;

15. pakartoja esąs tvirtai įsitikinęs, jog esama pavojaus, kad Bisau Gvinėja liks kariniu požiūriu nestabili ir nepajėgs įveikti nevaldomos korupcijos ar pakeisti savo – pagrindinės narkotikų tranzito šalies – statuso, kol jos institucijos toliau bus struktūriškai silpnos;

16. pabrėžia, kad svarbu sukurti Bisau Gvinėjai skirtą ryšių palaikymo krizės metu grupę, kurią koordinuotų JT ir kurioje dalyvautų AS, ECOWAS ir CPLP atstovai, kaip nurodyta JT Generalinio Sekretoriaus 2012 m. balandžio 30 d. specialiojoje ataskaitoje dėl padėties Bisau Gvinėjoje, ir ragina ES dalyvauti šioje grupėje;

17. remia ES ryžtą bendradarbiavimui su Vakarų Afrikos valstybėmis ir su savo regioniniais ir tarptautiniais partneriais, įskaitant JT, AS, CPLP ir ECOWAS, siekiant sukurti veiksmingą partnerystę, kuri būtų naudinga užtikrinant taiką ir ilgam stabilizuojant padėtį Bisau Gvinėjoje;

18. teigiamai vertina nepalankias, tačiau būtinas diplomatines, ekonomines ir finansines sankcijas, kurias Bisau Gvinėjai paskelbė ECOWAS, ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš kai kuriuos asmenis, subjektus ir organus, keliančius grėsmę taikai Bisau Gvinėjos Respublikoje, jos saugumui ar stabilumui, kurias paskelbė Europos Sąjungos Taryba, ir draudimą keliauti kai kuriems asmenims, kurį paskelbė JT Saugumo Taryba;

19. ragina visus tarptautinius partnerius toliau atidžiai stebėti padėtį Bisau Gvinėjoje ir būti pasirengusius peržiūrėti priimtų priemonių tinkamumą, įskaitant būtinybę padidinti jų skaičių, kartu dedant visas įmanomas pastangas, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio gyventojams;

20. atkreipia dėmesį į ECOWAS sprendimą dislokuoti savo budinčias pajėgas, kad būtų užtikrintas Angolos techninės karinės pagalbos misijos (MISSANG) pasitraukimas ir jos pirmojo kontingento atvykimas į Bisau Gvinėją;

21. palankiai vertina CPLP pasiūlymą sukurti Bisau Gvinėjos stabilizavimo pajėgas pagal JT nuostatas ir JT Saugumo Tarybos apibrėžtus įgaliojimus kartu su ECOWAS, AS ir ES, atsižvelgiant į MISSANG patirtį;

22. ragina Tarybą teikti konsultacijas ir pagalbą siekiant paremti skubią gynybos ir saugumo sektorių reformą Bisau Gvinėjoje ir svarstyti galimybę veiksmingai remti tarptautinės stabilizavimo operacijos vykdymą vadovaujantis BSGP nuostatomis;

23. ragina ES, JT, AS, ECOWAS ir CPLP kartu koordinuoti įvairias jau dislokuotas karines kaimyninių šalių – įskaitant Angolos, Nigerijos, Senegalo ir Burkina Faso – pajėgas;

24. ragina ES paraginti šių karines ir saugumo pajėgas teikiančių šalių, kurių visos yra AKR regiono partnerės, valdžios institucijas užtikrinti, kad jos nebūtų naudojamos remti neteisėtai tvarkai, kurią įtvirtinti siekia perversmo sumanytojai ir apsišaukusios pereinamojo laikotarpio institucijos, ar pažeisti Bisau Gvinėjos gyventojų žmogaus teisėms;

25. apgailestauja, kad 2012 m. nutraukta ES misija saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti;

26. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą įvertinti galimybes išsiųsti naują ES misiją saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti, kuriai būtų patikėti didesni įgaliojimai padėti reformuoti saugumo ir gynybos sektorius, skatinti kompetencijos ugdymą, reformuoti viešąjį administravimą ir remti teisinės valstybės principą, kai tik teisėtos valdžios atstovai atgaus visus valdžios įgaliojimus Bisau Gvinėjoje ir kreipsis su prašymu atsiųsti tokią misiją;

27. dar kartą ragina Tarybą, taip pat Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją svarstyti naujus būdus, kaip padėti teisėtai Bisau Gvinėjos vyriausybei kovoti su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu ir neleisti, kad ši šalis netaptų dar viena žlugusia prekybos narkotikais valstybe;

28. primena, kad prekyba narkotikais Bisau Gvinėjoje nukreipiama į Europos rinką ir yra susijusi su kitais regione veikiančiais nusikaltėlių tinklais, pirmiausia įskaitant Sahelio regiono ir Nigerijos teroristų tinklus;

29. ragina stiprinti ES ir tarptautinį įsipareigojimą kurti demokratišką ir stabilią Bisau Gvinėją;

30. atkreipia dėmesį į humanitarinę padėtį Bisau Gvinėjoje, pirmiausia į šalies viduje perkeltus asmenis ir pabėgėlius, taip pat į epidemijų riziką ir pavojų apsirūpinimui maistu bei sveikatos priežiūrai ir ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant imtis konkrečių tinkamų pagalbos priemonių;

31. ragina Komisiją toliau teikti savo humanitarinę pagalbą ir tiesioginę paramą gyventojams;

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT ir ECOWAS generaliniams sekretoriams, AS institucijoms, AKP ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, CPLP sekretoriatui ir Bisau Gvinėjos vyriausybei bei parlamentui.

(1)	OL C 87 E, 2010 4 1, p. 178.
(2)	OL C 349 E, 2010 12 22, p. 63.
(3)	Priimti tekstai, P7_TA(2011)0227.

Sudanas ir Pietų Sudanas

208k

55k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane (2012/2659(RSP))

P7_TA(2012)0248

RC-B7-0281/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2046 (2012) dėl Sudano ir Pietų Sudano,

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą, kuriame pritariama 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 2046,

– atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 31 d. Tarybos išvadas dėl Sudano ir į 2011 m gegužės 23 d. Tarybos sprendimą(1),

– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 10 d. pasirašytą Sudano ir Pietų Sudano susitarimo memorandumą dėl agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo,

– atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. kovo 28 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pareiškimus dėl Sudano ir Pietų Sudano ginkluotų susidūrimų pasienyje,

– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) 2012 m. balandžio 17 d. pareiškimą, kuriame Sudanas ir Pietų Sudanas raginami veikti atsakingai ir paisyti AS ir tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant nutraukti dabartinį abiejų šalių konfliktą,

– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai 2012 m. balandžio 16 d. pareiškimą dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane, kuriame išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl besitęsiančių karo veiksmų tarp abiejų šalių, taip pat dėl jų poveikio nekaltiems civiliams,

– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimą, kuriame Sudanas ir Pietų Sudanas raginami nutraukti savo karo veiksmus ir nebepradėti iš naujo konflikto, kuris per du dešimtmečius jau nusinešė milijonus gyvybių,

– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos (3159-ojo Užsienio reikalų tarybos posėdžio) išvadas dėl Sudano ir Pietų Sudano, kuriose išreiškiamas didelis ES susirūpinimas dėl Sudano ir Pietų Sudano konflikto eskalavimo,

– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. AS Taikos ir saugumo tarybos pateiktame komunikate išdėstytą Sudano ir Pietų Sudano veiksmų planą, kurį ES visapusiškai remia,

– atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

– atsižvelgdamas į JT misiją Pietų Sudane (angl. UNMISS) ir į JT laikinąsias saugumo pajėgas Abjėjuje (angl. UNISFA),

– atsižvelgdamas į AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) pirmininkų deklaraciją dėl Sudano ir Pietų Sudano, kurią ši asamblėja priėmė 2012 m. gegužės 30 d.,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi dėl pasikartojančių Sudano ir Pietų Sudano tarpvalstybinių smurtinių incidentų, įskaitant pajėgų judėjimą, Hegligo užėmimą ir okupaciją, paramą įgaliotoms pajėgoms, paramą sukilėliams kitoje šalyje, Sudano ginkluotųjų pajėgų ir Sudano liaudies išlaisvinimo armijos kovas, Sudano ir Pietų Sudano konfliktas peraugo į visapusišką susipriešinimą;

B. kadangi dėl Sudano ir Pietų Sudano tarpusavio kovos ir dėl besitęsiančių kovų Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose Sudane susidarė sunki humanitarinė padėtis;

C. kadangi dėl to, kad nėra abiejų šalių susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio ekonominės tvarkos, įskaitant naftos naudojimą, Chartumas užėmė „Southern oil“ naftos perdirbimo įmonę, o Pietų Sudanas nusprendė nutraukti naftos gamybą ir visa tai labai prisidėjo prie dabartinės krizės;

D. kadangi 2011 m. birželio 29 d. sudarytas Sudano vyriausybės ir Pietų Sudano vyriausybės susitarimas dėl sienų saugumo ir bendro politinio ir saugumo mechanizmo, įskaitant įsipareigojimą sukurti saugią demilitarizuotą pasienio zoną, ir 2011 m. liepos 30 d. sudarytas Sudano vyriausybės ir Pietų Sudano vyriausybės susitarimas dėl sienų stebėjimo paramos misijos;

E. kadangi Pietų Sudanas paskelbė nedelsiant pasitrauksiąs iš Abjėjaus srities pagal 2011 m. birželio 20 d. Sudano ir Pietų Sudano susitarimą;

F. kadangi sprendimų dėl bendro politinio ir saugumo mechanizmo projektuose, kuriuos Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisija pasiūlė šalims 2012 m. balandžio 4 d., numatytas tvirtas pagrindas sukurti abipusį saugumą bendrame Sudano ir Pietų Sudano pasienyje;

G. kadangi 2012 m. gegužės 2 d. vienbalsiai priimtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje remiamas Sudano ir Pietų Sudano veiksmų planas, siekiant nutraukti karo veiksmus ir išspręsti po atsiskyrimo likusias jų problemas per ateinančius tris mėnesius;

H. kadangi ir Sudanas, ir Pietų Sudanas palankiai įvertino veiksmų planą ir patvirtino savo įsipareigojimą nedelsiant nutraukti karo veiksmus; kadangi vis dėlto išlieka didelė įtampa;

I. kadangi 2012 m. birželio 4 d. Sudanas ir Pietų Sudanas pradėjo pirmąsias aukšto lygio derybas dėl saugumo pasienyje, nes dėl didelio susidūrimų pasienyje skaičiaus kilo grėsmė, kad ankstesnis pilietinis karas vėl atsinaujins kaip didelio masto konfliktas;

J. kadangi ES mano, jog nepaprastai svarbu, kad būtų nedelsiant aktyvuotas bendrasis sienų tikrinimo ir stebėjimo mechanizmas ir vietoje dislokuoti tarptautiniai stebėtojai ir kitas personalas, kurie stebėtų, kas vyksta, ir padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimo;

K. kadangi Sudaną ir Pietų Sudaną nuniokojo didžiulė sausra ir gyventojai pajudėjo iš savo šalių, ieškodami maisto; kadangi, pasak JT pareigūnų, maždaug milijonui žmonių gali grėsti badas, jei pagalba maistu jų nepasieks per artimiausius mėnesius;

1. palankiai vertina tai, kad tiek Sudanas, tiek Pietų Sudanas pritarė veiksmų planui, kuriam pritarta 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2046 (2012), ir patvirtino savo įsipareigojimus nedelsiant nutraukti karo veiksmus; palankiai vertina tiesioginių derybų atnaujinimą Adis Abeboje, taip pat Afrikos Sąjungos vaidmenį ir Thabo Mbeki tarpininkavimą šiame procese;

2. primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną parodyti savo politinį ir realų ryžtą eiti taikos keliu ir spręsti abiems šalims rūpimus saugumo klausimus prasmingomis derybomis pagal bendro politinio ir saugumo mechanizmo sistemą, pradedant nuo saugios demilitarizuotos pasienio zonos sukūrimo ir besąlygiško visų savo ginkluotųjų pajėgų atitraukimo į savo šalį, laikantis anksčiau priimtų susitarimų, įskaitant 2011 m. liepos 30 d. susitarimą dėl sienų stebėjimo paramos misijos;

3. ragina, kad būtų nedelsiant aktyvuotas bendrasis sienų tikrinimo ir stebėjimo mechanizmas ir vietoje dislokuoti tarptautiniai stebėtojai ir kitas personalas, kurie stebėtų padėtį ir padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarimo;

4. ragina Sudaną ir Pietų Sudaną įgyvendinti dar neįgyvendintus 2011 m. birželio 20 d. susitarimo dėl laikinosios saugumo ir administracinės tvarkos Abjėjaus srityje aspektus, ypač visų Sudano ir Pietų Sudano pajėgų išvedimą iš Abjėjaus srities; palankiai vertina tai, kad Pietų Sudano armija išvesta iš Hegligo, ir ragina Sudano vyriausybę padaryti tą patį; ragina, kad Sudano ginkluotosios pajėgos nedelsdamos nutrauktų Pietų Sudano bombardavimą iš oro;

5. ragina Sudaną ir Pietų Sudaną nutraukti prieš kitą valstybę kovojantiems sukilėliams teikiamą prieglobstį ir paramą;

6. ragina visas šalis ypač laikytis Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo 7 ir 16 dalių, kuriose pabrėžiama, kad valstybių teritorijų ribos neturi būti keičiamos jėga, kad visi ginčai dėl teritorijos turi būti sprendžiami tik abiejų pusių suderintomis, taikiomis politinėmis priemonėmis ir kad konflikto Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo valstijoje sprendimas negali būti karinis;

7. ragina ES ir toliau glaudžiai veikti kartu su tarptautinėmis partnerėmis, ypač AS ir JT, siekiant užtikrinti, kad Sudanas ir Pietų Sudanas įgyvendintų 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Sudano ir Pietų Sudano veiksmų plano;

8. reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės padėties Sudane, kuri susidarė dėl Sudano ir Pietų Sudano tarpusavio kovos, ir dėl nuolatinių kovų Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose; griežtai smerkia visus smurto veiksmus, kurie buvo padaryti prieš civilius gyventojus pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę;

9. ragina visas šalis skatinti ir ginti žmogaus teises, įskaitant moterų ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių teises, ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, ir ragina, kad visi atsakingi už didelius tokios teisės pažeidimus, įskaitant už seksualinės prievartos nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn;

10. primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną leisti teikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems konflikto rajonų, ypač pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijos, gyventojams ir pagal tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę užtikrinti saugią, netrukdomą ir nedelsiant suteikiamą Jungtinių Tautų ir kitų humanitarinių darbuotojų prieigą, taip pat produktų ir įrangos tiekimą, kad tie darbuotojai galėtų veiksmingai atlikti savo užduotį padėti nuo konfliktų nukentėjusiems civiliams gyventojams;

11. primygtinai ragina abi puses nutraukti kurstančią retoriką ir priešišką propagandą, dėl kurios abi pusės demonizuojamos, kurstoma ksenofobija ir keliama smurto grėsmė; ragina abi vyriausybes prisiimti visišką atsakomybę už kitos šalies piliečių apsaugą, laikantis tarptautinių principų, pagal 2012 m. kovo mėn. parafuotą pagrindų susitarimą dėl kitos valstybės piliečių statuso ir su tuo susijusių reikalų;

12. pritaria JT Saugumo Tarybos sprendimui pratęsti JT misijos Sudane įgaliojimus ir į Sudaną nusiųsti papildomų taikos palaikymo pajėgų; mano, kad siekiant taikaus dviejų gyvybingų valstybių vystymosi itin svarbu, kad šalyje nuolat būtų JT pajėgos; ragina Sudaną ir Pietų Sudaną priimti JT pajėgas ir užtikrinti jų saugumą;

13. primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną pasiekti susitarimą dėl neišspręsto abiejų šalių pereinamojo laikotarpio politinės ir ekonominės tvarkos klausimo, įskaitant naftos naudojimą; pakartoja, kad siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą šiame regione būtina išankstinė sąlyga – išspręsti sienų demarkacijos klausimą;

14. ragina Sudaną ir Pietų Sudaną pasinaudoti Afrikos Sąjungos paslaugomis pagal sienų programą, nes AS gali padėti šalims išspręsti rūpimus sienos nustatymo ir demarkacijos klausimus, taip pat ginčijamų sričių klausimą, remdamasi geriausia Afrikos patirtimi ir tarptautiniais principais;

15. yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą regione reikia naujos vieningos, išsamios tarptautinės strategijos, pagal kurią ES tektų vaidmuo, kaip ir kitiems pasaulinio ir regioninio lygio subjektams, dėmesį skiriant ne tik šiaurės ir pietų klausimams ir padėčiai Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo valstijoje, bet ir seniai reikalingam reformų Sudane procesui ir demokratinių reformų Pietų Sudane stiprinimui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę būti pasirengusią pasiūlyti reikiamą pagalbą, jei valdančioji Sudano Nacionalinė kongreso partija sutiks dalyvauti laisvame ir netrukdomame nacionaliniame dialoge, kuriuo būtų siekiama sudaryti įtraukius konstitucinius susitarimus, kuriems pritartų visi, ir imsis realių veiksmų, kad panaikintų nebaudžiamumą Darfūre, Pietų Kordofane ir Mėlynojo Nilo valstijoje;

16. ragina Komisiją, ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su regionui teikiamu finansavimu, ir ypač spręsti didelio pagalbos maistu, skubaus prieglobsčio ir apsaugos trūkumo problemą; ragina atidžiai stebėti aprūpinimo maistu saugumo padėtį ir taikyti priemones, jei padėtis pablogėtų;

17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir Generaliniam Sekretoriui, ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Sudane, Sudano vyriausybei, Pietų Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Afrikos Sąjungos aukšto lygio komisijos Sudano klausimu pirmininkui ir ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 142, 2011 5 28, p. 61

ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimas

225k

77k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo (2012/2628(RSP))

P7_TA(2012)0249

B7-0301/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 1 d. baigėsi derybos dėl ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo ir kad 2010 m. gegužės 19 d. paskelbta, jog užbaigtos prekybos derybos,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 23 d. ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimas buvo parafuotas,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. balandžio 13 d. trys šalys oficialiai patvirtino prekybos susitarimą,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (COM(2011)0570),

– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(1) ir 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių(2),

– atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas, ypač į jos 2011 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos santykių perspektyvų,

– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. klausimą Komisijai dėl ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo (O-000107/2012 – B7-0114/2012),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi, atsižvelgiant į istorinių ir kultūrinių sąsajų svarbą, Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimu siekiama atverti rinkas, be kita ko, prekėms, paslaugoms, vyriausybės viešiesiems pirkimams ir investicijoms ir skatinti ekonominę dalyvaujančių šalių integraciją bei visapusišką ekonominę plėtrą turint tikslą mažinti skurdą ir kurti naujas užimtumo galimybes, gerinti darbo sąlygas, taip pat kelti gyvenimo lygį liberalizuojant ir plečiant prekybą ir investicijas tarp šių šalių teritorijų, taip pat raginti įsipareigoti įgyvendinti prekybos susitarimą laikantis tvaraus vystymosi tikslo, įskaitant ekonominės pažangos skatinimą, darbo teisių laikymąsi ir aplinkos apsaugą, atsižvelgiant į šalių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus;

B. kadangi Europos Sąjunga – antra pagal dydį Kolumbijos ir Peru prekybos partnerė, ir kadangi pagal planuojamą prekybos susitarimą numatomas visiškas prekybos pramonės ir žuvininkystės produktais liberalizavimas, o tai, atsižvelgus į nepriklausomą poveikio tvarumui vertinimo tyrimą, ilguoju laikotarpiu padidintų Kolumbijos BVP 1,3 proc., o Peru BVP – 0,7 proc., bet taip pat galėtų turėti didelį neigiamą poveikį aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu;

C. kadangi įsigaliojus prekybos susitarimui, Kolumbija ir Peru pasitrauktų iš ES bendrosios lengvatų sistemos specialios skatinamosios priemonės (GPS+), kuri šiuo metu yra persvarstoma;

D. kadangi laikantis esamos GPS+ sistemos Kolumbijai ir Peru taikomos prekybos lengvatos už tai, kad šios šalys užtikrina veiksmingą 27 pagrindinių žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos konvencijų, taip pat keturių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų įgyvendinimą;

E. kadangi, atsižvelgus į Europos Sąjungos sutartį, ES, imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje, vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi; kadangi Sąjunga siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmiau minėtų principų;

F. kadangi į pirmąjį prekybos susitarimo straipsnį įtraukta išsami ir privaloma nuostata, pagal kurią užtikrinama žmogaus teisių apsauga ir pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir teisinės valstybės principui, kuriais grindžiama abiejų šalių vykdoma vidaus ir tarptautinė politika – pagarba šiems principams sudaro esminę šio susitarimo dalį; kadangi žmogaus teisių pagarbos neužtikrinimas ir demokratijos principų nesilaikymas būtų traktuojami kaip esminis prekybos susitarimo pažeidimas ir dėl to, atsižvelgus į viešąją tarptautinę teisę, būtų patvirtintos tinkamos priemonės, įskaitant galimybę nutraukti susitarimą, jį iš dalies arba visiškai sustabdyti; kadangi visos pasirašiusios šalys turi užtikrinti tinkamą pagarbos žmogaus teisėms stebėseną ir nuostatos dėl žmogaus teisių praktinį įgyvendinamumą;

G. kadangi prekybos susitarime nustačius skyrių dėl prekybos ir tvaraus vystymosi suteikiamos garantijos, kad bus užtikrinta, jog nauja ES prekybos ir investicinių santykių struktūra bus prisidedama prie daug aprėpiančios socialinės ir aplinkos apsaugos bei tvaraus vystymosi visose šalyse skatinant ir apsaugant aukšto lygio darbo ir aplinkos apsaugos standartus;

H. kadangi Kolumbija ir Peru per pastaruosius metus dėjo itin daug pastangų siekdamos pagerinti bendras savo piliečių gyvenimo sąlygas, taip pat žmogaus ir darbo teisių padėtį;

I. kadangi, nepaisant šių itin didelių pastangų, norint visapusiškai laikytis nustatytų ir atskirų piliečių, pilietinės visuomenės organizacijų, opozicijos partijų ir vyriausybės reikalaujamų aukštų standartų, tiek Kolumbijoje, tiek Peru reikia dar daug nuveikti, ypač siekiant veiksmingai įgyvendinti naują teisės aktų sistemą, kuria ketinama išspręsti senas ne iki galo išspręstas problemas, susijusias su ilgalaikėmis skurdo, smurto ir korupcijos, ginkluoto vidaus konflikto (Kolumbijos atveju daugiau negu 50 metų trunkančio karo), neteisėtų ginkluotų grupių, prekybos narkotikais, nebaudžiamumo ir žemės ekspropriacijos problemomis;

J. kadangi, nepaisant šių didelių pastangų, Kolumbija tebėra šalis, kurioje profesinių sąjungų narių nužudymo atvejų skaičius – didžiausias pasaulyje, ir kadangi, nepaisant pastaruoju metu iš esmės pagerintos teisėsaugos, daugiau kaip 90 proc. tokių nusikaltimų kaltininkų lieka nenubausti; kadangi beveik 4 mln. žmonių perkelti šalies viduje; kadangi JT specialusis pranešėjas čiabuvių teisių klausimais, nors ir pripažindamas, kad Kolumbijos valstybė pripažįsta čiabuvių teises, primygtinai ragino Kolumbiją pakviesti Jungtinių Tautų specialųjį patarėją, atsakingą už genocido prevenciją, čiabuvių bendruomenių, kurioms dėl ilgalaikio ginkluoto vidaus konflikto šalyje gresia kultūrinis ar fizinis išnykimas, padėčiai stebėti;

1. apgailestauja, kad prekybos susitarime nenumatyta privalomo ginčų sprendimo mechanizmo skyriui dėl prekybos ir tvaraus vystymosi, nors jame yra privalomų nuostatų, ir kad pagal prekybos susitarimo privalomą bendrą ginčų sprendimo mechanizmą nustatytos priemonės ir sankcijos netaikomos tuo atveju, kai pažeidžiami skyriuje dėl prekybos ir tvaraus vystymosi nustatyti standartai, taigi susilpnėja esamos privalomos sąlygos pagal ES GSP+ sistemą;

2. labai pritaria įsipareigojimui, kurį išsakė visos atitinkamos šalys, siekdamos skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos bei teisinės valstybės principų laikymąsi ir įtraukdamos į pirmą prekybos susitarimo straipsnį išsamias ir privalomas nuostatas dėl šių pagrindinių principų;

3. pabrėžia, kad svarbu su šalimis partnerėmis ir toliau tęsti konstruktyvų dialogą dėl veiksmingo aukštesnių žmogaus teisių standartų įgyvendinimo; ypač palankiai vertina 2009 m. Kolumbijos ir Europos Sąjungos savanoriškai įdiegtą abipusio dialogo žmogaus teisių klausimais mechanizmą (ES ir Kolumbijos dialogas žmogaus teisių klausimais) ir tai, kad nuo to laiko toks dialogas rengiamas du kartus per metus, o tai aiškiai įrodo, jog Kolumbijos vyriausybė yra pasirengusi dialogui žmogaus teisių klausimais su ES ir kitais tarptautiniais partneriais; tačiau apgailestauja, kad Europos Parlamentas nėra nuolat ir visapusiškai informuojamas ir jam nepateikiama jokia ataskaita apie šio dialogo darbotvarkę ir rezultatus;

4. labai pritaria tam, kad į prekybos susitarimą būtų įtrauktas skyrius dėl prekybos ir tvaraus vystymosi ir kad būtų sukurti šalies mechanizmai bei vykdomas dialogas su pilietine visuomene, kuriame individualiai arba organizuotai kolektyviniu būdu dalyvautų piliečiai;

5. ragina Andų šalių ir Europos Sąjungos pilietinės visuomenės organizacijas dalyvauti taikant stebėsenos mechanizmus, kurie nustatyti pagal prekybos susitarimo prekybos ir tvaraus vystymosi antraštinę dalį; ragina susijusias vyriausybes nedelsiant nustatyti teisinį pagrindą, jeigu jis dar nenustatytas, skirtą šalies mechanizmams ir dialogui su pilietine visuomene, taip pat teikti pakankamai informacijos ir rengti reklamos kampaniją, kad kuriant pilietinės visuomenės mechanizmo stebėsenos sistemą dalyvautų kuo daugiau suinteresuotų grupių arba asmenų; siūlo, kad šioms procedūroms nustatyti būtų skiriamas ne vienerių metų, kaip numatyta prekybos susitarime(3), bet šešių mėnesių nuo susitarimo įsigaliojimo dienos laikotarpis;

6. primena, kad svarbu sukurti pavyzdinius šalies konsultavimo mechanizmus, kaip nustatyta prekybos susitarimo 281 straipsnyje, kuriuos taikant dalyvautų profesinės sąjungos, darbdavių atstovai ar kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys, pvz., NVO, kurios atliktų privalomą vaidmenį stebint prekybos susitarimo įgyvendinimą, ypač darbo ir tvaraus vystymosi srityse, ir kurioms būtų suteikta teisė nuolat konsultuoti ir teikti skundus pagal privalomą ir institucinį skundų mechanizmą, taip pat teikti rekomendacijas ir pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą surengti nepriklausomą keitimąsi nuomonėmis su atitinkamomis ES organizacijomis;

7. siekdamas visapusiškai įgyvendinti aukštus žmogaus teisių standartus, numatytus prekybos susitarime, kurių laikytis įsipareigojo abiejų Andų šalių vyriausybės ir Europos Sąjunga, siūlo susijusioms šalims nedelsiant tuo tikslu sukurti Patariamąją vidaus grupę (PVG) žmogaus teisių ir demokratijos principų klausimais, kuri turėtų prisidėti prie šio ar kitų prekybos susitarimų įgyvendinimo ir jį stebėti, taip pat veikti kaip veiksmingas vidaus konsultavimo organas šalies įstaigoms, kurios dalyvauja prekybos susitarimo Prekybos komiteto veikloje, ir, kaip grupės veiklos modelį, panaudoti prekybos susitarime numatytą teisinį pagrindą siekiant pilietinės visuomenės dalyvavimo Prekybos ir tvaraus vystymosi pakomitečio veikloje; ragina prekybos susitarimo šalis užtikrinti šioms PVG tokį patį privalomo pilietinės visuomenės dalyvavimo lygį, koks numatytas laisvosios prekybos susitarime su Pietų Korėja, įskaitant oficialų ir institucinį skundų teikimo mechanizmą; be to, ragina šalis užtikrinti visapusišką Patariamųjų vidaus grupių nepriklausomumą, taip pat renkant PVG narius;

8. remia visas teisines ir neteisines priemones, kurių ėmėsi abi Andų šalys siekdamos kovoti su skurdu, visų formų smurtu, nebaudžiamumu, korupcija ir prekyba narkotikais, taip pat siekdamos užtikrinti vaikų ir moterų teises, ypač spręsti vaikų darbo klausimą, imtis veiksmų siekiant tvaraus vystymosi, kuris vienintelis garantuoja gyvybingą mūsų planetos ateitį, užtikrinti čiabuvių teises, skatinti platesnio masto dialogą ir piliečių dalyvavimą teisėkūros procese bei atkurti teisingumą;

9. griežtai smerkia profesinių sąjungų narių, žmogaus teisių gynėjų, civilių, čiabuvių, visų nukentėjusių nuo ginkluoto vidaus konflikto asmenų, policijos pareigūnų ir karių žudymus, kurie ypač dažni Kolumbijoje; vis dėlto pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus pranešta apie mažiau profesinių sąjungų narių nužudymo atvejų;

10. pritaria Kolumbijos vyriausybės pastangoms kovojant su nebaudžiamumu ir profesinių sąjungų narių arba žmogaus teisių gynėjų žudymu – Kolumbijos vyriausybė, pavyzdžiui, padidino generalinės prokuratūros tyrėjų skaičių nuo 100 tyrėjų 2010 m. iki 243 tyrėjų 2011 m., ypač siekiant ištirti prieš profesinių sąjungų narius padarytus nusikaltimus; taip pat, remiantis TDO duomenimis, nuo 2010 m. iki 2011 m. birželio mėn. 355 piliečiai buvo areštuoti, paskelbti 88 nuosprendžiai ir 483 piliečiai buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, įvykdytų prieš profesinių sąjungų narius; šiuo požiūriu pabrėžia specialiosios apsaugos programos, pagal kurią šiuo metu valstybinė apsauga suteikta daugiau negu 8 500 žmonių, įskaitant profesinių sąjungų narius (13 proc.), savivaldybės tarybos narius (30 proc.) ir žmogaus teisių gynėjus (15 proc.), svarbą; pažymi, kad šios programos biudžetas išaugo nuo 10,5 mln. EUR 2002 m. iki daugiau kaip 120 mln. EUR 2011 m.;

11. palankiai vertina prekybos susitarimo 271 ir 324 straipsniuose pateiktą nuoroda į svarbias sąvokas „prekyba tvariam vystymuisi“ ir „sąžiningos ir teisingos prekybos skatinimas“; ragina šalis sudaryti geresnes sąlygas prekybai prekėmis, kuriomis prisidedama prie tvaraus vystymosi, įskaitant prekes, kurioms taikomos tokios sistemos, kaip sąžiningos ir etinės prekybos sistema ir sistema, susijusi su įmonių socialine atsakomybe bei atskaitomybe, pvz., Fairtrade, Rainforest Alliance, UTZ Certified, BSCI ir kitos panašios sistemos;

12. ragina susijusias šalis užtikrinti pakankamai techninių ir finansinių pajėgumų, kad būtų garantuojama visapusiška atitiktis tvarumo standartams, nustatytiems prekybos susitarimu, ir vykdyti visapusišką skyriaus dėl prekybos ir tvaraus vystymosi nuostatų įgyvendinimo persvarstymą, stebėseną ir vertinimą vėliausiai per trejus metus po laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimo;

13. ypač pabrėžia, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, ir pritaria jos įtraukimui į prekybos susitarimą; ragina visas šalis skatinti geriausią verslo praktiką, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, EBPO gairių dėl įmonių socialinės atsakomybės ir neseniai 2011 m. spalio 25 d. paskelbto Komisijos komunikato dėl atnaujintos 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos nuostatų (COM(2011)0681); tvirtai įsitikinęs, kad aukštesnis piliečių gyvenimo lygis gali būti pasiektas tik sudarant aktyvias verslininkų, darbuotojų, NVO ir valstybės partnerystes centriniu, regioniniu ar bendruomenių lygmenimis; todėl dar kartą pažymi, kad svarbu įtraukti visas susijusias šalis, ypač vyriausybes, kurios turi atlikti pagrindinį vaidmenį veiksmingai įgyvendinant įmonių socialinę atsakomybę savo šalyse; ragina ES ir Andų šalis siekti, kad privalomi JT įmonių socialinės atsakomybės principai būtų taikomi pasaulio mastu;

14. pritaria griežtiems aplinkos apsaugos teisės aktams, kuriuos Kolumbijos valdžios institucijos įtraukė į teisyną, tačiau pabrėžia, kad šiuos teisės aktus būtina visiškai ir tinkamai įgyvendinti; atkreipia dėmesį į galimas aplinkos srities problemas, įskaitant padidėjusį miškų nykimą ir pramoninę, žemės ūkio ir kasybos pramonės veiklos taršą, dėl kurios galėtų atsirasti neigiamas poveikis saugiam vandens tiekimui ir biologinės įvairovės apsaugai;

15. ragina Andų šalis užtikrinti, kad būtų parengtos skaidrios ir privalomos kelio gairės žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir darbo teisių klausimais, kuriomis būtų iš esmės siekiama užtikrinti žmogaus teises, sustiprinti ir pagerinti profesinių sąjungų narių teises ir apsaugoti aplinką; rekomenduoja joms atsižvelgti į Kolumbijos ir JAV veiksmų planą darbo teisių srityje, visų pirma atkreipiant dėmesį į šiuos aspektus:

	–	teisės aktų ir politikos priemonių, kuriomis užtikrinama asociacijų laisvė ir teisė vesti kolektyvines derybas, vykdymą ir įgyvendinimą, garantuojant, kad nebūtų spragų, ypač neoficialaus sektoriaus darbuotojų požiūriu arba panaikinant kooperatyvus, kolektyvines sutartis ir taikant kitas priemones, kurių tikslas arba poveikis – neleisti darbuotojams naudotis profesinių sąjungų teisėmis arba tiesioginių darbo santykių nauda;
	–	griežtų darbo inspekcijų, kurių metu būtų galima skirti baudas diskriminacijos, nepagrįsto atleidimo iš darbo, darbuotojų bauginimo ir grasinimo jiems atvejais, vykdymą;
	–	aiškius ir patikrinamus veiksmus siekiant stiprinti socialinį dialogą regioniniu ir vietos, taip pat įmonių lygmenimis;
	–	priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą teisės aktų dėl aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos įgyvendinimą, visų pirma saugant nuo neigiamų miškų nykimo ir žaliavų gavybos padarinių, diegimą;
	–	būtinus veiksmus siekiant panaikinti nebaudžiamumą, atlikti tyrimus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir valstybės teismuose nuteisti asmenis, kurie labiausiai intelektualiniu ir materialiniu požiūriu atsakingi už Kolumbijoje įvykdytus nusikaltimus;
	–	aiškių, per nustatytą laiką įvykdytinų ir rezultatais pagrįstų tikslų siekimą kiekvienoje iš pirmiau minėtų sričių;
	–	raginimą Europos Komisijai nedelsiant pradėti teikti pagalbą Kolumbijai ir Peru rengiant ir įgyvendinant pirmiau minėtą procesą ir reguliariai rengti ataskaitas, kurias reikėtų pateikti Europos Parlamentui įvertinti;
	–	pabrėžiamą faktą, kad kai kuriuos šių kelio gairių tikslus geriausia būtų įgyvendinti prieš įsigaliojant laisvosios prekybos susitarimui;

16. ragina Komisiją prisidėti prie šių priemonių įgyvendinant bendradarbiavimo programas švietimo, mokymo ir reguliuojamojo bendradarbiavimo srityse, visų pirma stiprinant Andų valdžios institucijų pajėgumus veiksmingai siūlant, priverčiant vykdyti ir vertinant aplinkos apsaugos srities teisės aktus; šiuo tikslu ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti vystomojo bendradarbiavimo priemone (VPB) ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP);

17. labai pritaria naujam įstatymui dėl aukų ir žemės grąžinimo (taip pat žinomas kaip Ley 1448), kuris Kolumbijoje įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. ir kuriuo garantuojama finansinė kompensacija ir žemės sugrąžinimas beveik 4 mln. aukų, kurios nukentėjo dėl pastaruosius 50 metų trukusio šalies ginkluoto konflikto ir dėl jo metu vykdomo smurto; pabrėžia, kad Kolumbijos vyriausybė skyrė itin daug lėšų – daugiau negu 25 mlrd. JAV dolerių per kitus dešimt metų, o tai sudaro apie 160 mln. EUR per mėnesį; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti šį įstatymą vykdant išsamią stebėseną ir vertinimą, glaudžiai konsultuojantis su pilietine visuomene, visų pirma sugrįžtančiųjų apsaugos klausimais;

18. palankiai vertina itin prieštaringos žvalgybos agentūros (DAS) išformavimą ir buvusio jos direktoriaus nuteisimą skiriant 25 metus laisvės atėmimo bausmę, kaip svarbų Kolumbijos administracijos požiūrio keitimo ir atvirumo, taip pat teisminės sistemos nepriklausomumo ženklą;

19. pabrėžia, kad teisė į nuosavybę taip pat yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir visos prie prekybos susitarimo prisijungusios šalys privalo ją ginti; todėl įspėja, kad visos prie prekybos susitarimo prisijungusios šalys privalo susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kurie keltų pavojų investicijų apsaugai; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina veiksmingai įgyvendinti tinkamą ginčų sprendimo sistemą;

20. teigiamai vertina tai, kad Kolumbija ir Peru ratifikavo aštuonias pagrindines TDO konvencijas, taip pat tris iš keturių valdymo konvencijų, kaip nurodė TDO atstovas per Tarptautinės prekybos komiteto viešą svarstymą prekybos susitarimo klausimais, kuris vyko Europos Parlamente Briuselyje 2012 m. vasario 29 d.; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti visas šias TDO konvencijas, ypač konvenciją C122 Kolumbijos atveju ir konvenciją C129 Peru atveju; visoms šalims pabrėžia, kad svarbu ratifikuoti TDO konvenciją 135 dėl darbuotojų atstovų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 24 ES valstybės narės dar neratifikavo TDO konvencijos C169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

21. pabrėžia sąžiningų, teisingų, skaidrių administracinių ir teisinių procedūrų principų svarbą siekiant įgyvendinti nacionalinius darbo įstatymus, įskaitant griežtų darbo inspekcijų vykdymą, taip pat tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi pagal tarptautinius įsipareigojimus; be to, mano, kad reikalingos pagrįstos, teisingos ir skaidrios administracinės ir teisinės procedūros siekiant užtikrinti, kad nebūtų įvesta pernelyg didelių apribojimų bendravimui ar žodžio laisvei, kurios labai svarbios piliečiams suteikiant jiems daugiau galimybių patiems organizuotis;

22. mano, kad dėl naujų Lisabonos sutartyje įtvirtintų Europos Parlamento įgaliojimų, susijusių su tarptautiniais susitarimais, Europos Parlamentui tenka nauja atsakomybė; todėl siūlo per paskutinį 2013 m. ketvirtį surengti viešus klausymus Europos Parlamente ir vienoje iš Andų šalių sostinių; po klausymų ragina parengti ir pateikti Tarptautinės prekybos komitetui ir Žmogaus teisių pakomitečiui ataskaitą raštu apie šio prekybos susitarimo taikymo rezultatus;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kolumbijos bei Peru vyriausybėms.

(1)	OL C 81 E, 2011 3 15, p. 54.
(2)	OL C 70 E, 2012 3 8, p. 79.
(3)	282 straipsnio 1 dalis.

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

210k

53k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (2012/2088(INI))

P7_TA(2012)0250

A7-0174/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6, 21, 31, 33 ir 36 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(2),

– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais(3),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos prisijungimą prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos,

– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(4),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 97 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0174/2012),

A. kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje dar kartą patvirtinamas ES įsipareigojimas skatinti žmogaus teises ir demokratiją įgyvendinant visus jos išorės veiksmus ir kartu užtikrinti veiksmų šiose srityse, taip pat jos išorės veiksmų ir kitų sričių politikos suderinamumą ir nuoseklumą;

B. kadangi Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnis suteikia teisinį pagrindą paskirti ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, t. y. „Taryba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu gali skirti specialų įgaliotinį ir suteikti jam įgaliojimus konkrečiais politikos klausimais. Specialusis įgaliotinis vykdo savo įgaliojimus prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui“;

C. kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino paskirti ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, kaip nurodyta minėtose 2010 m. gruodžio 16 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. rezoliucijose;

D. kadangi ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų užtikrinti didesnį ES žmogaus teisių politikos, kuri yra itin svarbi bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) dalis, matomumą ir suderinamumą ir prisidėti garsinant visame pasaulyje ES veiklą žmogaus teisių srityje;

1. teikia Tarybai šias rekomendacijas:

	a)	nors formaliai sprendimą dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais paskyrimo ir jo/jos įgaliojimų nustatymo priima Taryba, remdamasi ES vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų veikti ir kalbėti Sąjungos vardu – taip būtų atspindėta bendra ir nedaloma visų ES institucijų ir valstybių narių atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą ir jų skatinimą visame pasaulyje. Paskyrus pirmąjį konkrečios srities ES specialųjį įgaliotinį pagerėtų ES žmogaus teisių politikos matomumas, veiksmingumas, jos veiksmų suderinamumas ir atskaitomybė už ją. Ypač Europos Parlamentas turėtų vykdyti tam tikrą vaidmenį paskyrimo procedūros metu ir prižiūrėti įgaliojimus visu kadencijos laikotarpiu;
	b)	siekiant didinti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų skaidrumą ir atskaitomybę už juos, atitinkamame Europos Parlamento komitete reikėtų rengti keitimąsi nuomonėmis su vyriausiojo įgaliotinio pasiūlytu ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais arba jo klausymą;
	c)	reikėtų nuolat stebėti, kaip vykdomi įgaliojimai ir ar jie nuosekliai derinami su kitais Sąjungos veiksmais šioje srityje. ES specialusis įgaliotinis turėtų teikti Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui, Parlamentui ir Komisijai metinę pažangos ataskaitą ir, baigiantis įgaliojimų laikotarpiui, išsamią įgyvendinimo ataskaitą;
	d)	ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais politikos tikslai turėtų aprėpti didesnį ES veiksmų suderinamumą, veiksmingumą ir matomumą saugant ir skatinant žmogaus teises ir demokratiją. ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe. ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų būti aukšto lygio pareigūnas, gebantis palaikyti dialogą su analogiškas pareigas trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose einančiais pareigūnais, taip pat bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis (JT Generaline Asamblėja, JT Žmogaus teisių taryba ir kt.) bei susijusiomis regioninėmis organizacijomis. ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų pirmininkauti aukšto lygio dialogui žmogaus teisių klausimais ir vadovauti konsultacijoms šiais klausimais su trečiosiomis šalimis;
	e)	norint įgyvendinti šiuos tikslus, ES specialiajam įgaliotiniui, kurio veikla pavaldi vyriausiajam įgaliotiniui, turėtų būti suteikti tvirti, nepriklausomi ir lankstūs įgaliojimai, apibrėžti ne kaip siaura specifinės teminės srities atsakomybė, bet kaip įgaliojimai, suteikiantys ES specialiajam įgaliotiniui galimybę greitai ir efektyviai veikti. Remdamasis veiksmų plane išdėstytais veiksmais ir prioritetais, ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais taip pat turėtų spręsti įvairius horizontalius klausimus ir prisidėti prie veiksmingesnių ir nuoseklesnių ES išorės politikos veiksmų. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų aprėptis turėtų visapusiškai atitikti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalumo principus, taip pat Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje išvardytus politikos tikslus ir apimti demokratijos, teisinės valstybės principo ir institucijų stiprinimo, tarptautinio teisingumo, tarptautinės humanitarinės teisės klausimus; įgaliojimai, be kita ko, turėtų apimti mirties bausmės panaikinimo, žmogaus teisių gynėjų, kovos su nebaudžiamumu, kovos su kankinimu, žodžio laisvės (įskaitant internete), asociacijų, susirinkimų, religijos ir tikėjimo laisvių, mažumų teisių, vaiko apsaugos, moterų teisių, taikos ir saugumo, lyčių klausimus, taip pat kovos su visų rūšių diskriminacija (dėl neįgalumo, rasinės ar etninės kilmės, lyties, lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės) klausimus;
	f)	įgaliojimai turėtų būti pagrįsti pagrindiniais ES žmogaus teisių politikos principais, visų pirma ES gairėmis mirties bausmės (2008 m.), kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba bausmės (2008 m.), dialogo žmogaus teisių srityje su trečiosiomis šalimis (2009 m.), vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (2008 m.), žmogaus teisių gynėjų (2008 m.), vaiko teisių skatinimo ir apsaugos (2008 m.), smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su moterų ir mergaičių visų formų diskriminacija (2008 m.), tarptautinės humanitarinės teisės klausimais (2009 m.) ir ES metinėmis žmogaus teisių padėties pasaulyje ataskaitomis; be to, įgaliojimai turėtų apimti paramą vyriausiajam įgaliotiniui ir ES institucijoms skatinant įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
	g)	ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, didelę patirtį ir turėtų būti pasiekęs įrodymais patvirtintų rezultatų žmogaus teisių srityje, taip pat turėtų pasižymėti asmeniniu ir profesiniu principingumu ir turėti tarptautinę reputaciją;
	h)	ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų būti skiriamas 2,5 metų laikotarpiui. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, nuoseklumą ir demokratinę atskaitomybę, jo įgaliojimai turėtų būti atnaujinami, o atnaujinimo procedūros metu reikėtų tinkamai ir laiku konsultuotis su Europos Parlamentu;
	i)	ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai ir su Europos Parlamento pirmininku tam, kad žmogaus teisių klausimai būtų derinami su visomis visų ES institucijų darbo aprėpiamomis politikos sritimis ir į jas integruojami; ES specialusis įgaliotinis turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratu ir su visomis daugiašalėmis ES delegacijomis Niujorke, Ženevoje, Vienoje ir Strasbūre, taip pat su visomis ES delegacijomis visame pasaulyje tam, kad palengvintų komunikaciją žmogaus teisių klausimais su visomis ES tarnybomis, ES delegacijomis trečiosiose šalyse ir tarptautinėmis organizacijomis; EIVT Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratas turėtų teikti visas reikiamas paslaugas ir padėti vykdyti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus;
	j)	ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų net tik palaikyti glaudžius ryšius su Tarybos Politiniu ir saugumo komitetu, bet ir nuolat atsiskaityti atitinkamam Europos Parlamento komitetui apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir apie tai, kokia jo įgaliojimų vykdymo padėtis, įskaitant JTŽTT ir JT Generalinės Asamblėjos sesijų ir dialogo žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis rezultatus, taip pat konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų įgyvendinimo rezultatus;
	k)	ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, vykdydamas savo įgaliojimus, turėtų bendradarbiauti su vietos, regionų ir valstybių narių pilietinės visuomenės atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), ekspertais, taip pat su regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos srityse;
	l)	siekiant užtikrinti veiksmingą ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais ir jo (jos) komandos darbą, jam (jai) turėtų būti skiriami atitinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai; ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais biudžetas turėtų būti kasmet peržiūrimas;
	m)	ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų būti atsakingas už komandos, kurios nariai turėtų reikiamą įgaliojimus atitinkančią profesinę patirtį atitinkamoje politikos srityje ir dirbdami siektų pagal jo (jos) įgaliojimus numatytų tikslų, sudarymą; turint mintyje įgaliojimų aprėptį ir tarpsektorinį pobūdį, svarbu paskirti pakankamai darbuotojų, kurie dirbtų tiesiogiai prižiūrimi ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais; į šią komandą gali būti įtraukiami valstybių narių ir ES institucijų komandiruoti darbuotojai – taip būtų atspindėta būtinybė užtikrinti, kad visos ES institucijos ir valstybės narės derintų savo veiksmus žmogaus teisių klausimais ir kad šiuos klausimus į minėtuosius veiksmus integruotų;
	n)	nuoroda į šią rekomendaciją reikėtų įtraukti į ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimus;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti Komisijai.

(1)	Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.
(2)	Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.
(3)	http://www.eeas.europa.eu/human_rights/docs/guidelines_en.pdf.
(4)	OL C 351 E, 2011 12 2, p. 470.

Derybos dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais

301k

80k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais (2012/2636(RSP))

P7_TA(2012)0251

B7-0276/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konferenciją, skirtą deryboms dėl Sutarties dėl prekybos ginklais, kuri turėtų vykti 2012 m. liepos 2–27 d. Niujorke,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 6 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 61/89(1) „Siekiant sudaryti Sutartį dėl prekybos ginklais: įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo bendrų tarptautinių standartų nustatymas“, kuriai pritarė 153 JT valstybės narės ir kuria oficialiai pradėtas procesas siekiant pasirašyti sutartį ir 2009 m. gruodžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 64/48(2) dėl Sutarties dėl prekybos ginklais, kuriai pritarė 153 JT valstybės narės ir kurioje nuspręsta 2012 m. surengti keturių savaičių trukmės Jungtinių Tautų konferenciją dėl Sutarties dėl prekybos ginklais siekiant pagal aukščiausius įmanomus bendrus tarptautinius standartus parengti teisiškai privalomą priemonę dėl įprastinės ginkluotės perdavimo,

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimą 2010/336/BUSP(3) ir ankstesnius Tarybos sprendimus dėl ES veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymą,

– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, kurioje nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(4),

– atsižvelgdamas Europos Sąjungos Tarybos išvadas, ypač į 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2010 m. liepos 12 d. išvadas dėl Sutarties dėl prekybos ginklais,

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Prekybos ginklais sutarties: bendrų tarptautinių įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo standartų nustatymas(5), 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES ginklų eksporto elgesio kodekso(6) ir 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl ES ginklų eksporto elgesio kodekso(7), kuriose pabrėžiamas skubus Sutarties dėl ginklų prekybos poreikis,

– atsižvelgdamas į ES atsakymą į JT generalinio sekretoriaus prašymą pateikti nuomonę dėl Sutarties dėl prekybos ginklais elementų,

– atsižvelgdamas į daugybę pilietinės visuomenės kampanijų visame pasaulyje už griežtą ir tvirtą Sutartį dėl prekybos ginklais, įskaitant ginklų kontrolės kampaniją ir Nobelio premijos laureatų raginimus,

– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(8),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi nėra teisiškai privalomos, visuotinės sutarties dėl įprastinės ginkluotės perdavimo reguliavimo;

B. kadangi daugiau nei 40 JT valstybių narių neturi nacionalinės ginklų perdavimo kontrolės reguliavimo sistemos ir nesilaiko jokių regioninių ar tarptautinių normų;

C. kadangi JAV Kongreso mokslinių tyrimų tarnybos duomenimis(9) 2010 m. susitarimų dėl ginklų perdavimo besivystančioms šalims vertė siekia 40,355 mlrd. dolerių, o pristatytų ginklų vertė – 34,989 mlrd. dolerių;

D. kadangi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 64/48 JT valstybės narės raginamos kurti veiksmingą ir suderintą teisiškai privalomą aukščiausius bendrus tarptautinius standartus atitinkančią įprastinės ginkluotės perdavimo priemonę ir sudaryti tvirtą ir veiksmingą sutartį;

E. kadangi JT Generalinė Asamblėja Sutartį dėl prekybos ginklais apibrėžė kaip teisiškai privalomą sutartį, pagal kurią būtų nustatyti įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo tarptautinius standartai(10) ir skirtą valstybėms užtikrinti, kad jos turėtų pagal aukščiausius standartus veikiančias nacionalines sistemas ir vidaus kontrolę, kad būtų užkirstas kelias įprastiniams ginklams iš teisėtos rinkos patekti į neteisėtą, kur jie gali būti naudojami teroristiniams veiksmams, organizuotam nusikalstamumui ir kitoms nusikalstamoms veikloms(11);

F. kadangi nekontroliuojama ir nereguliuojama prekyba ginklais vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis kelia didelę grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui, taip pat demokratijai, teisinei valstybei ir tvariam socialiniam ir ekonomikos vystymui; kadangi nereglamentuojant prekybos ginklais prisidedama prie ginkluotų konfliktų, gyventojų perkėlimo, organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo;

G. kadangi Sutartyje dėl prekybos ginklais, dėl kurios bus deramasi 2012 m., turi būti numatytos aiškios ir privalomos nuostatos, atitinkančios aukščiausius tarptautinius standartus, kurie visapusiškai atitiktų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas;

H. kadangi bendras, darnus ir nuoseklus ES požiūris yra būtinas siekiant patvirtinti ir veiksmingai įgyvendinti minėtą sutartį pasauliniu lygmeniu;

I. kadangi ginklų perdavimo srityje nėra jokių privalomų įsipareigojimų, kuriais būtų aiškiai saugomos tarptautinė žmogaus teisė ir tarptautinė humanitarinė teisė;

J. kadangi Taryba pabrėžė, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti kuo didesnę parengiamojo komiteto susitikimų aprėptį; kadangi šiuo tikslu 2010 m. birželio 14 d. Taryba priėmė sprendimą 2010/336/BUSP dėl ES veiklos pagal Europos saugumo strategiją remiant Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymą, siekdama skatinti JT valstybes nares, pilietinės visuomenės ir pramonės atstovus sudaryti Sutartį dėl prekybos ginklais;

K. kadangi priėmus ES bendrąją poziciją, kurioje apibrėžiamos bendrosios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę reglamentuojančios taisyklės, buvo prisidėta prie ES valstybių narių nacionalinės ginklų eksporto kontrolės politikos derinimo ir jos principams ir kriterijams oficialiai pritarė įvairios trečiosios šalys;

L. kadangi remiantis Sutartimi dėl prekybos ginklais turi būti stiprinama atskaitomybė, o jos įgyvendinimas turi būti atviras ir skaidrus;

M. kadangi vadovaujantis Jungtinių Tautų chartija JT valstybėms narėms suteikiamos teisės ir pareigos, įskaitant pagal 51 straipsnį visoms valstybėms numatytą prigimtinę teisę į asmeninę arba kolektyvinę būtinąją gintį;

Skaidrumas ir atskaitomybė – veiksmingos Sutarties dėl prekybos ginklais pagrindas

1. pažymi, kad pasaulinio eksporto vertė, nepaisant ekonomikos ir finansų krizės, ir toliau augo ir kad ES valstybių narių eksportas nuolat sudaro maždaug 30 proc. viso eksporto ir jos yra vienos iš pirmaujančių ginklų gamintojų bei eksportuotojų pasaulyje(12); todėl pabrėžia, kad ES yra atsakinga ir suinteresuota pasaulio mastu plėtoti reguliuojamą, skaidresnę ir kontroliuojamą prekybą ginklais ir prie jos prisidėti ;

2. pažymi, kad dėl menkai reguliuojamos, nekontroliuojamos ir neskaidrios prekybos ginklais sudaromos sąlygos neatsakingai prekybai ginklais, taip pat žmonėms sukeliamos nereikalingos kančios, skatinami ginkluoti konfliktai, nestabilumas, teroristų išpuoliai ir korupcija, taip pat daroma žala taikos procesams, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, skatinama nuversti demokratiškai išrinktas vyriausybes ir nesilaikyti teisinės valstybės principo, pažeisti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę;

3. todėl ragina per 2012 m. liepos mėn. vyksiančias derybas dėl teisiškai privalomos tarptautinės sutarties dėl prekybos ginklais žengti istorinį žingsnį ir, nustačius aukščiausius tarptautinius standartus bei kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinami įprastinės ginkluotės perdavimo, importo ir eksporto sprendimai, užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės;

4. ragina tarptautinę bendruomenę parodyti savo įsipareigojimą reguliuoti tarptautinę prekybą ginklais ir visapusiškai pasinaudoti darbo tvarkos taisyklėmis siekiant susitarti dėl išsamaus teksto, kuris aprėptų visus svarbiausius klausimus ir kurio reikia norint per 2012 m. liepos mėn. vyksiančią konferenciją susitarti dėl veiksmingos sutarties;

5. ragina skubiai derėtis ir nedelsiant patvirtinti visuotinę ir išsamią JT sutartį dėl prekybos ginklais ir sudaryti sąlygas jai įsigalioti;

Taikymo sritis

6. pabrėžia, kad veiksminga sutartis turėtų aprėpti kuo platesnį prekybos įprastiniais ginklais veiklos spektrą, įskaitant jų importą, eksportą, perdavimą (tranzitą ir perkrovimą, taip pat laikinąjį importą ir eksportą bei reeksportą), gamybą pagal užsienyje išduotą leidimą, atsargų valdymą ir visas susijusias paslaugas, t. y. tarpininkavimą, vežimą ir finansines paslaugas;

7. laikosi nuomonės, kad veiksminga sutartis turėtų aprėpti visus prekybos įprastiniais ginklais aspektus, įskaitant tarpvalstybinį perdavimą, valstybės perdavimą privatiems galutiniams naudotojams, prekybą komerciniais tikslais, nuomą, taip pat paskolas, dovanas arba kitokios formos perdavimo pagalbą;

8. mano, kad veiksminga sutartis turėtų taip pat aprėpti kuo platesnį įprastinių ginklų spektrą, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus bei šaudmenis, nematerialų perdavimą, dvejopo naudojimo prekes, su jų naudojimu, gamyba ar priežiūra susijusias sudėtines dalis ir technologijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos naudojamos kariniais arba kitais saugumo ir teisėsaugos tikslais;

9. mano, kad reikėtų skirti tinkamą dėmesį įprastų ginklų ir amunicijos atsekamumo žymėjimui, kad būtų padidinta atskaitomybė ir užkirstas kelias ginklų perdavimui neteisėtiems gavėjams;

Kriterijai ir tarptautiniai standartai

10. mano, kad ilgalaikė Sutarties dėl prekybos ginklais sėkmė priklauso nuo to, ar bus patvirtintas aukščiausių, griežčiausių ir aiškiausių standartų rinkinys;

11. ragina, kad Sutartyje dėl prekybos ginklais sutarties šalims būtų priminta, kad priimant visus sprendimus perduoti ginklus būtų visapusiškai laikomasi jų tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su tarptautine žmogaus teisių teise, tarptautine humanitarine teise, taip pat Jungtinių Tautų chartijos nuostatų, įskaitant regioninių organizacijų ir JT Saugumo Tarybos skiriamas sankcijas ir ginklų embargą; laikosi nuomonės, kad sutarties šalys turėtų neperduoti ginklų šalims, kuriose esama didelės rizikos, kad ginklai bus naudojami tarptautinės žmogaus teisių teisės ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams, įskaitant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, vykdyti ar skatinti;

12. ragina JT valstybes nares patvirtinti papildomus privalomus kriterijus (kurie turėtų būti sukurti kaip tarptautiniai standartai), kuriais galėtų vadovautis sprendimus ginklų eksporto klausimais priimantys asmenys; mano, kad į šiuos kriterijus pirmiausia turėtų būti įtraukti paskirties šalies rezultatai gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, ginklų neplatinimo, kovos su korupcija, nukreipimo rizikos, poveikio šalies socialiniam ir ekonominiams vystymuisi, taip pat regioninės taikos ir saugumo išsaugojimo srityse; laikosi nuomonės, kad sutartyje turėtų būti išsamiai nustatyti konkretūs kovos su korupcija kriterijai;

13. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares skatinti į būsimą sutartį įtraukti tvirtas antikorupcines priemones, kaip nustatyta 2011 m. liepos 12 d. ES pareiškimo 3 dalyje; primena, kad nuorodą į korupciją reikia nuosekliai įtraukti į atitinkamas taikomas tarptautines priemones ir imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams;

14. ragina, kad šie kriterijai būtų išsamiai nustatyti kaip bendrosios veiklos gairės, skirtos rizikos vertinimui atlikti, kuriomis būtų vadovaujamasi priimant sprendimus dėl ginklų perdavimo;

15. ragina Europos Sąjungą, nepriklausomai nuo derybų dėl Sutarties dėl prekybos ginklais baigties, toliau laikytis aukščiausių standartų ir Tarybos bendros pozicijos 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto ir aiškinti jos aštuonis kriterijus atsižvelgiant į tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę;

Įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo priemonės

16. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir patikimą Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą, dėmesį sutelkiant į atskaitomybę, skaidrumą, sutarties šalių atsakomybę ir didesnį kompetentingų valdžios institucijų veiksmų derinimą;

17. pabrėžia, kad veiksmingoje Sutartyje dėl prekybos ginklais turi būti numatytos nuostatos ir kriterijai, pagal kuriuos sutarties šalys būtų įpareigotos priimti nacionalinius teisės aktus ir sukurti nacionalinę instituciją, atsakingą už visų sutartimi apimamų ginklų perdavimo kontrolę, taip pat už visų ataskaitų teikimo ir įgyvendinimo reikalavimų laikymąsi; laikosi nuomonės, kad Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimas turi apimti galutinio naudojimo kontrolę ir tarpininkavimo veiklą, įskaitant operatorių ir jų veiklos licencijų registravimą, pareiškėjų reikalingos informacijos atskleidimą ir išsamių dokumentų pateikimą prieš išduodant eksporto leidimą, taip pat teisės aktų priemones, pagal kurias baudžiamaisiais nusikaltimais būtų laikomi visi nacionalinių institucijų nelicencijuoti ar Sutarties nuostatų neatitinkantys įprastinių ginklų ir ginkluotės perdavimai;

18. laikosi nuomonės, kad veiksmingas sutarties įgyvendinimas priklausys nuo skaidrumo skatinimo ir sutarties šalių keitimosi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais sprendimų dėl ginklų eksporto, importo ir perdavimo klausimais;

19. mano, kad patirtis, įgyta kuriant JT įprastinės ginkluotės registrą, padės siekiant užtikrinti tokį skaidrumą ir keitimąsi informacija, ir ragina toliau plėsti ginklų kategorijas, nurodytas registre, įtraukiant šaulių ir lengvuosius ginklus bei šaudmenis;

20. todėl ragina, kad į Sutartį dėl prekybos ginklais būtų įtrauktos griežtos ir aiškios nuostatos dėl reikalavimo sutarties šalims kiekvienais metais teikti ataskaitas dėl visų ginklų perdavimo sprendimų, įskaitant įrangos, kurią leista perduoti, tipą, kiekį ir gavėjus, taip pat dėl sutarties visos taikymo srities ir nuostatų įgyvendinimo; taigi ragina, kad į Sutartį dėl prekybos ginklais taip pat būtų įtrauktas reikalavimas sutarties šalims sukurti sistemą, kurioje būtų mažiausiai 20 metų būtų saugomi išsamūs įrašai apie visą tarptautinę prekybą ir sandorius, atliktus taikant nacionalines kontrolės sistemas;

21. ragina sukurti specialų Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimo ir paramos skyrių, kuriam būtų suteikti įpareigojimai, be kita ko, rinkti ir analizuoti sutarties šalių ataskaitas, ir ragina JT generalinį sekretorių skelbti metinę ataskaitą ir joje pateikti tolesnius pasiūlymus, kaip reikėtų sustiprinti sutarties veiklos nuostatas; ragina Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimo ir paramos skyriui taip pat suteikti teisę nagrinėti duomenis dėl ginklų perdavimų ir nustatyti neatitikimus bei galimus sutarties pažeidimus ir teikti jų ataskaitas sutarties šalių asamblėjai;

22. ragina užtikrinti, kad minėtosios ataskaitos būtų skelbiamos viešai;

23. ragina rengti sutarties šalių metines asamblėjas ir vieną kartą per penkerius metus rengti peržiūros konferenciją, kuriose būtų skatinamos dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos;

24. mano, kad ilgalaikė Sutarties dėl prekybos ginklais sėkmė priklauso nuo visapusiško skaidrumo ir atskaitomybės kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, įskaitant parlamentinės kontrolės institucijas eksportuojančiose ir importuojančiose šalyse; todėl ragina nustatyti tvirtus skaidrumo mechanizmus, įskaitant metinių ataskaitų teikimą, siekiant sustiprinti parlamentų vaidmenį užtikrinant jų vyriausybių atsakomybę už sprendimus, priimtus ginklų eksporto, importo ir perdavimo klausimais;

25. mano, kad sutarties šaliai, kuri prašo paramos siekdama įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Sutartį dėl prekybos ginklais, turėtų būti suteikta būtina parama ir techninė pagalba; ragina Europos Sąjungą toliau tęsti savo veiklą ir padidinti pagalbą tokiose srityse, kaip teisinė pagalba, institucijų stiprinimas, administracinė parama, taip pat pagalbą ugdant nacionalinę kompetenciją visose su perdavimo kontrolės sistema susijusiose institucijose, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir parlamentus;

ES ir EP vaidmuo

26. pripažįsta, kad ES ir jos valstybės narės atlieka darnų ir nuoseklų vaidmenį remdamos tarptautinį Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymo procesą; ragina vadovautis nenutrūkstamais įsipareigojimais ir įsitraukti dar iki konferencijos, įskaitant veiksmus aukščiausiuoju politiniu lygmeniu ir dalyvavimą aukščiausiojo lygio susitikimuose rengiantis liepos mėn. vyksiančiai konferencijai, taip pat dalyvavimą ratifikavimo ir įgyvendinimo procesuose;

27. mano, kad ES atsakymas į JT generalinio sekretoriaus prašymą pateikti nuomonę dėl Sutarties dėl prekybos ginklais elementų yra tinkamas pagrindas ES valstybių narių koordinuotiems veiksmams tarptautinėje konferencijoje Sutarties dėl prekybos ginklais klausimu;

28. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją aktyviai įsitraukti į konsultacijas ir pozicijų derinimą su visomis ES valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad ES laikytųsi vieningos ir tvirtos pozicijos;

29. ragina valstybes nares, atsižvelgus į jų įsipareigojimą pagal Lisabonos sutartį, konferencijoje laikytis Sąjungos pozicijos, kuri nurodoma atsakyme JT generaliniam sekretoriui, kad būtų užtikrinta, jog būtų pasiekti ambicingi tikslai ir sudaryta veiksminga Sutartis dėl prekybos ginklais; todėl ragina ES valstybes nares atvirai ir aiškiai paskelbti apie savo visapusišką paramą derybose dalyvaujančiai ES delegacijai;

30. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares būsimos sutarties turinio ir narystės joje atžvilgiu laikytis tvirtumo pozicijos; ragina JAV atsisakyti savo pozicijos, kad dėl Sutarties dėl prekybos ginklais reikia derėtis siekiant bendro sutarimo;

31. palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą pagal Lisabonos sutarties 34 straipsnio 1 dalį, kuriame ji prieš konferenciją pristatys ES poziciją Parlamentui;

o
o o

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Jungtinėms Tautoms ir ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1)	http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N08/499/77/PDF/N0866694.pdf?OpenElement
(2)	http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N08/464/71/PDF/N0866694.pdf?OpenElement
(3)	OL L 152, 2010 6 18, p. 14.
(4)	OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(5)	OL C 146 E, 2008 6 12, p. 342.
(6)	OL C 66 E, 2009 3 20, p. 48.
(7)	OL C 21 E, 2010 1 28, p. 2.
(8)	OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(9)	http://www.sipri.org:9090/research/armaments/transfers/transparency/national_reports/united_states/CRS_Report_DN_03-10.pdf/view
(10)	JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 61/89.
(11)	JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 63/240.
(12)	SIPRI tendencijų rodiklių verčių dokumente pateikti skaičiai (nurodyti JAV doleriais palyginamosiomis 1990 m. kainomis). Juos galima rasti čia: http://www.sipri.org/databases/armstransfers/background/explanations2_default

Rinkimų Kongo Demokratinėje Respublikoje stebėjimas

214k

60k

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų Kongo Demokratinėje Respublikoje stebėjimo (2012/2673(RSP))

P7_TA(2012)0252

RC-B7-0280/2012

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2005 m. spalio mėn. paskelbtą Tarptautinėms rinkimų stebėjimo misijoms skirtų principų deklaraciją,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių chartiją,

– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Kongo Demokratinė Respublika (KDR) ratifikavo 1982 m.,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES rinkimų pagalbos ir stebėjimo,

– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos,

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio mėn. pasirašytą Kotonu partnerystės susitarimą,

– atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2007 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač rytinėje šalies dalyje, ir jos poveikio regionui,

– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2009/769/BUSP, iš dalies keičiančius Bendruosius veiksmus 2007/405/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) ir jos sąsajos su teisingumo Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUPOL RD Congo) sistema,

– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio mėn. įsteigtą EUSEC RD Congo saugumo sektoriaus reformos misiją (2005 m. gegužės 2 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2005/355/BUSP dėl Europos Sąjungos misijos siekiant teikti patarimus ir paramą vykdant saugumo sektoriaus reformą Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR)),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. prezidento ir parlamento rinkimams stebėti Europos Sąjungos pasiųstos rinkimų stebėjimo misijos (ES RSM) įgaliojimus pateikti išsamų, nešališką ir nepriklausomą rinkimų proceso vertinimą, atsižvelgiant į nacionalinę ir regioninę teisės sistemą, taip pat į Kongo Demokratinės Respublikos pasirašytas tarptautines taisykles ir sutartis,

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento delegacijos, dalyvaujančios ES RSM veikloje ir pritarusios jos išvadoms, įgaliojimus,

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą dėl rinkimų proceso Kongo Demokratinėje Respublikoje,

– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 2 d. ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Komisijos nario Andrio Piebalgso bendrą deklaraciją dėl rinkimų ir į 2012 m. birželio 7 d. deklaraciją,

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl rinkimų proceso Kongo Demokratinėje Respublikoje,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje galutinę ataskaitą ir jos rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos (angl. INEC) 2012 m. balandžio mėn. paskelbtas rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,

A. kadangi Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija Kongo Demokratinėje Respublikoje savo galutinėje ataskaitoje pateikė išvadą, kad rinkimų procesą blogino skaidrumo ir patikimumo trūkumas, susijęs su daug nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo atvejų;

B. kadangi ES rinkimų stebėjimo misija KDR Kongo valdžios institucijoms pateikė 22 rekomendacijas dėl esminių priemonių, skirtų rinkimų skaidrumui ir patikimumui pagerinti, kurias techniškai įmanoma įgyvendinti iki kitų provincijų ir vietos rinkimų;

C. kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Catherine Ashton, kalbėdama ES vardu, pakartojo susirūpinimą dėl rimtų trūkumų ir skaidrumo stokos apibendrinant ir skelbiant rinkimų rezultatus, kuriuos, be kita ko, nurodė ES rinkimų stebėjimo misija;

D. kadangi, nepaisant pačių Kongo valdžios institucijų ir KDR nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos (NNRK) nustatytų trūkumų, KDR aukščiausiasis teismas patvirtino abiejų rinkimų galutinius rezultatus ir 2011 m. gruodžio 16 d. paskelbė, kad prezidentu dar kartą išrinktas kadenciją baigiantis Josephas Kabila;

E. kadangi nebuvo laikytasi provincijų ir vietos rinkimų organizavimo termino (jie turėjo vykti būtent 2012 m. kovo 25 d.) ir kadangi 2012 m. birželio 6 d. Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos vadovas paskelbė peržiūrėtą provincijų, miestų, savivaldybių ir vietos rinkimų organizavimo tvarkaraštį, pagal kurį rinkimų procesas prailginamas iki 2014 m.;

F. kadangi Aukščiausioji garso ir vaizdo žiniasklaidos ir ryšių taryba (pranc. CSAC) visiems kandidatams negalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodos prieigos prie žiniasklaidos principo;

G. kadangi nebaudžiamumas už rimtus žmogaus teisių pažeidimus sukuria nesaugumo aplinką ir kadangi padėtis, susijusi su demokratizacijos procesu KDR, vis dar kelia susirūpinimą, nes rengiantis prezidento rinkimams padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų dėl politinių priežasčių;

H. kadangi Konge padaugėjo represijų prieš žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus ir jie neteisėtai suimami ir bauginami;

I. kadangi Floriberto Chebeyos Bazirės, Kongo pagrindinio žmogaus teisių srities aktyvisto, nužudymas ir jo nagrinėjimo eiga – tai ne vien sunkūs nusikaltimai, bet taip pat ir labai blogas ženklas visiems Kongo žmogaus teisių gynėjams;

J. kadangi daug problemų atsirado priešrinkiminiu laikotarpiu, įskaitant pakeitimą į vieno biuletenio sistemą per prezidento rinkimus, nepatvirtintą rinkėjų sąrašą, Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos teisėtumo stoką, netinkamai ir prastai taikytą teisinę sistemą ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimą;

K. kadangi ES 10-ojo EPF A finansinio paketo lėšomis remia gero valdymo projektus, kaip antai demokratinių ir teisingų rinkimų vykdymas;

L. kadangi ES šiems rinkimams skyrė 47,5 mln. EUR finansinę paramą ir papildomai dar 2 mln. EUR saugumui palaikyti; kadangi vertina rinkimus stebėjusių ES rinkimų stebėjimo misijos (ES RSM KDR 2011 m.) 147 stebėtojų asmenines pastangas rinkimų stebėjimo darbe;

M. kadangi savo rezoliucijoje 1991, priimtoje 2011 m. birželio 28 d., JT Saugumo Taryba pratęsė Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos KDR (Monusco) įgaliojimus iki 2012 m. birželio 30 d.;

N. kadangi padidėjęs nedarbo lygis, sunkesnė socialinė padėtis ir didesnis gyventojų skurdas taip pat priskiriami Kongo Demokratinės Respublikos politinio nestabilumo faktoriams;

O. kadangi yra 1,7 mln. šalies viduje perkeltų asmenų ir 426 000 pabėgėlių iš Kongo į kaimynines šalis;

1. mano, kad siekiant sukurti demokratinę visuomenę visų pirma reikalinga tvirta politinė valia ir politinių lyderių, vyriausybių ir opozicijos grupių plataus užmojo vizija, kuri padėtų sukurti politines institucijas, užtikrinančias gyventojams žmogaus, socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises;

2. mano, kad politiniai KDR lyderiai, pilietinės visuomenės organizacijos, religinės institucijos ir moterų asociacijos turėtų siekti nacionalinio sutarimo dėl adekvačių ir tinkamų institucijų ir nustatytų bei susitarimais patvirtintų procedūrų, kurias taikant būtų galima įgyvendinti demokratinę praktiką;

3. mano, kad nepriklausomos teismų ir žiniasklaidos sistemos yra esminės formuojant ir reguliuojant demokratijos procesą, siekiant sustiprinti teisinę valstybę, sukurti demokratines institucijas, įskaitant veikiantį parlamentą, kurio veikla būtų pagrįsta politiniu pliuralizmu, ir stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį;

4. mano, kad būtina rengti rinkimus, tačiau vien jų nepakanka siekiant daryti sąlygas demokratizacijos procesui, kuris apima kur kas daugiau nei rinkimų organizavimą; mano, kad siekiant sėkmingo demokratizacijos proceso būtina įsitraukti į šalies socialinį ir ekonominį vystymąsi ir prisidėti užtikrinant pagrindines gyventojų teises, pvz., teisę į darbą, sveikatą ir švietimą;

5. palankiai vertina tai, kad Kongo gyventojai masiškai dalyvavo 2011 m. lapkričio mėn. prezidento ir parlamento rinkimuose, taip įrodydami, kad jiems labai svarbu KDR sukurti tikrą demokratiją;

6. skatina vyriausybę pradėti politinį dialogą su visomis partijomis, įskaitant opozicijos jėgas ir pilietinę visuomenę, kuris paruoštų kelią tikrai demokratijai ir šalies politinei pertvarkai;

7. pabrėžia, kad svarbu įsteigti Konstitucinį Teismą, kuris užtikrintų didesnį rinkimų proceso skaidrumą, ypač sprendžiant rinkimų ginčus;

8. pakartoja savo išvadą, kad Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija neatliko savo darbo, ir rekomenduoja daugeliu aspektų ją iš esmės pertvarkyti po to, kai bus peržiūrėta jos sudėtis, siekiant iš tiesų užtikrinti lygaus atstovavimo principą ir geresnį Kongo pilietinės visuomenės atstovavimą;

9. palankiai vertina Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos norą atkurti įvairių rinkimuose dalyvaujančių veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir įgyvendinti ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, taigi ragina šią komisiją pasiūlyti konkrečių ir tinkamų veiksmų;

10. pabrėžia esminį Kongo pilietinės visuomenės vaidmenį rinkimų procese, susijusį su pilietinio švietimo ir nacionalinio rinkimų stebėjimo skatinimu; todėl ragina Europos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę remti KDR pastangas konsoliduoti demokratiją ir taiką, padėti Kongo NVO geriau informuoti rinkėjus ir vietoje stebėti rinkimus, taip pat padėti Kongo gyventojams siekti demokratijos ir socialinio teisingumo;

11. ragina sukurti tinkamai ir veiksmingai dirbančią Aukščiausiąją garso ir vaizdo žiniasklaidos bei ryšių tarybą (pranc. CSAC), siekiant užtikrinti visų rinkimų kandidatų vienodos prieigos prie žiniasklaidos principo įgyvendinimą;

12. griežtai smerkia apgailėtiną smurtą ir pagrindinių teisių pažeidimus 2011 m. lapkričio 28 d. rinkimų metu ir reikalauja, kad Kongo valdžios institucijos dėtų visas pastangas vykdydamos tyrimus, kurių reikia siekiant surasti kaltininkus; teigiamai vertina ir skatina tęsti saugumo ir teisėtvarkos pajėgų veiklą siekiant veiksmingai reaguoti į visus žmogaus teisių pažeidimus;

13. pabrėžia, kad nepadaryta jokios esminės pažangos vykdant kriminalinius žmogaus teisių pažeidimų, ypač masinių prievartavimų, tyrimus; pažymi, kad teismai vis dar negali įvykdyti teisingumo ir skirti aukoms kompensaciją;

14. yra susirūpinęs, kad Floriberto Chebeyos Bazirės, žmogaus teisių srities aktyvisto, žudikai vis dar laisvėje, nepaisant Teismo sprendimo; ragina Kongo teismų sistemą apsvarstyti šio sprendimo apeliacijos, pateiktos F. Chebeyos našlės, galimybę ir nustatyti apeliacijos svarstymo datą;

15. ragina Kongo valdžios institucijas, žodžio laisvės vardan, netrukdyti, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, KDR platinti filmo kūrėjo Thierry Michelio filmą apie šią bylą;

16. ragina Kongo vyriausybę įsipareigoti ryžtingai laikytis politikos, kurią vykdant iš tiesų gerbiamos visos žmogaus teisės, įskaitant išraiškos ir nuomonės laisvę, laisvę rengti demonstracijas, religijos laisvę, ir liautis diskriminavus dėl lyties ar seksualinės orientacijos; pabrėžia, kad svarbu stiprinti teisinę valstybę, gerą valdymą ir kovą su korupcija, taip pat saugumo paslaugų kontrolę;

17. ragina dabartinę KDR vyriausybę šalies viduje dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti teisinę valstybę ir visoje šalyje Kongo gyventojams užtikrinti saugumą; ragina ministrą pirmininką, kaip atsakingą už finansus vyriausybės pareigūną, užtikrinti, kad formuojant KDR vyriausybės politiką būtų laikomasi aukščiausių finansų valdymo standartų ir taikomos patikimos biudžeto procedūros;

18. pažymi, kad vis dar esama moterų diskriminacijos, kuri kliudo joms visapusiškai dalyvauti politiniame gyvenime, nors konstitucijoje įtvirtintas lyčių lygybės ir lygaus atstovavimo priimant įvairius sprendimus principas; siūlo įdiegti visas priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti moterų integraciją į politinį gyvenimą, ir pakeisti rinkimų įstatymą siekiant užtikrinti lygaus lyčių dalyvavimo principo įgyvendinimą;

19. palankiai vertina Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos biuro pranešimą, paskelbtą spaudoje 2012 m. birželio 6 d., apie savo sprendimą N 019/CEN/BUR/12, kuriuo nustatomas peržiūrėtas provincijų, miestų, savivaldybių ir vietos rinkimų organizavimo tvarkaraštis, pagal kurį rinkimų procesas prailginamas iki 2014 m.;

20. ragina NNRK pateikti organizacijos planą ir biudžeto planą, kuriuose būtų aiškiai apibrėžta, kaip bus organizuojami būsimi rinkimai; ragina pateikti šiuos planus visoms politinėms partijoms ir pilietinei visuomenei pritarti;

21. ragina visus prezidentinės daugumos narius, opoziciją ir valstybės administraciją, taip pat pilietinę visuomenę ir apskritai visus Kongo gyventojus užtikrinti, kad būsimi rinkimai, įtraukti į peržiūrėtą rinkimų tvarkaraštį 2012–2014 m. laikotarpiu, būtų skaidrūs, patikimi, keltų pasitikėjimą ir kad būtų paisoma pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares Sąjungos lėšomis prisidėti prie KDR rinkimų proceso, jei bus veiksmingai įgyvendintos ES RSM rekomendacijos;

23. pabrėžia, kad šalies saugumo ir humanitarinė padėtis vis dar kelia grėsmę regiono stabilumui, ir pabrėžia, kad taika saugumas, demokratija ir geras valdymas yra išankstinės ilgalaikio KDR vystymosi sąlygos;

24. ragina Kongo parlamentą dalyvauti kasybos sektoriaus stebėsenos darbe ir apsvarstyti galimybę atlikti nepriklausomą tyrimą siekiant užtikrinti, kad minėtas sektorius veiklą vykdytų skaidriai;

25. pritaria, kad būtų įsteigtas specialiojo pranešėjo KDR klausimais postas prie Žmogaus teisių tarybos ir kad būtų atnaujinti Monusco įgaliojimai siekiant apsaugoti civilius gyventojus;

26. ragina Kongo valdžios institucijas kuo greičiau ratifikuoti Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Afrikos Sąjungai, Didžiųjų ežerų regiono šalių vyriausybėms, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir Kongo Demokratinės Respublikos valdžios institucijoms.

Teisinė informacija - Privatumo politika