2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (COM(2011)0760 – C7-0432/2011 – 2011/0345(COD))

P7_TA(2012)0253 A7-0145/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0760),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0432/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0145/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. birželio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1300/2008, nustatančiu atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą(4), Taryba įgaliojama stebėti ir peržiūrėti didžiausius mirtingumo dėl žvejybos koeficientus ir atitinkamus neršiančių žuvų išteklių biomasės lygius, nustatytus to reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir minimus 4 straipsnio 2 ir 5 dalyse bei 9 straipsnyješiame reglamente; [1 pakeit.]

(2)  pagal Sutarties 290 straipsnį Komisija gali būti įgaliota deleguotaisiais aktais papildyti arba iš dalies pakeisti neesmines įstatymo teisę turinčio teisės akto nuostatas;[2 pakeit.]

(3)  kad būtų galima veiksmingai pasiektisiekiant užtikrinti, kad daugiamečiame plane nustatytus tikslusnustatyti tikslai būtų veiksmingai pasiekti ir kad būtų skubiai reaguotireaguojama į išteklių būklės pokyčius, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguotisuteikti įgaliojimai priimti aktus, reikalingus persvarstyti didžiausius mirtingumo dėl žvejybos koeficientus ir atitinkamus neršiančių žuvų išteklių biomasės lygius, jei, moksliniais duomenimis, šie dydžiai nebėra tinkami plano tikslui pasiekti; ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu; ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;[3 pakeit.]

(4)  kadangi į vakarus nuo Škotijos esančios atlantinės silkės priklauso migruojančioms rūšims, rajono, kuriame jos šiuo metu aptinkamos aptinkami atlantinių silkių ištekliai, esantys į vakarus nuo Škotijos, apibrėžimas turėtų padėti atskirti jas nuo kitų išteklių – šiuo apibrėžimu neturėtų būti užkertamas kelias toliau taikyti planą tuo atveju, jei tos rūšies žuvysšiuos išteklius sudarančios žuvys pakeistų savo migravimo modelį. Reikėtų atitinkamai pakeisti 1 ir 2 straipsnius; [4 pakeit.]

(5)  ypač svarbu, kad parengiamųjų darbų etapu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, taip pat ir ekspertų lygmeniu;[5 pakeit.]

(6)  rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;[6 pakeit.]

(7)  pasinaudojant keitimu turėtų būti ištaisyta 7 straipsnio pavadinimo klaida;[7 pakeit.]

(8)  todėl Reglamentą (EB) Nr. 1300/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1300/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomas rajone į vakarus nuo Škotijos esančių atlantinių silkių išteklių žvejybos daugiametis planas.' [8 pakeit.]

2)  2 straipsnis papildomas šiuo e punktu:

„e) atlantinių silkių ištekliai, esantys rajone į vakarus nuo Škotijos esantys atlantinių silkių ištekliai – atlantinių silkių (Clupea harengus) ištekliai, pasiskirstę į vakarus nuo Škotijos ir šiuo metu aptinkami ICES Vb, VIa ir VIb kvadratų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenysetarptautinių vandenų zonose, taip pat toje ICES VIa kvadrato dalyje, kuri yra į rytus nuo 7 vakarų ilgumos dienovidinio ir į šiaurę nuo 55 šiaurės platumos lygiagretės arba į vakarus nuo 7 vakarų ilgumos dienovidinio ir į šiaurę nuo 56 šiaurės platumos lygiagretės, išskyrus Klaidą.“ [9 pakeit.]

3)  7 straipsnis pakeičiamas taip:

'7 straipsnis

Didžiausių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų ir atitinkamų neršiančių žuvų išteklių biomasės lygių peržiūra

Jei Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacija ir, jei įmanoma, kitais moksliniais duomenimis, taip pat išsamiai pasikonsultavusi su Pelaginių žuvų regionine patariamąja taryba nustato, kad 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2–5 dalyse ir 9 straipsnyje nurodyti mirtingumo dėl žvejybos koeficientai ir atitinkami neršiančių žuvų išteklių biomasės lygiai nebėra tinkami 3 straipsnio 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti, Komisija 9a straipsnyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustato naujus ji, atsižvelgdama į 9a straipsnį, priima deleguotuosius aktus, kuriais remiantis nustatomi nauji tų koeficientų ir lygių dydžiusdydžiai.„ [10 pakeit.]

4)  8 straipsnis pakeičiamas taip:

'8 straipsnis

Daugiamečio plano vertinimas ir peržiūra

1.  Nuo 2008 m. gruodžio 18 d. mažiausiai kas ketverius metus Komisija įvertina daugiamečio plano taikymą ir rezultatus. Šio vertinimo tikslu Komisija kreipiasi dėl konsultacijos į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą ir Pelaginių žuvų regioninės patariamąją tarybą. Prireikus Komisija gali pasiūlytiteikia atitinkamus pasiūlymus dėl dalinių daugiamečio plano korekcijas arba pagal 7 straipsnį priimti deleguotuosius aktuspakeitimų, kurie priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

2.   1 dalies nuostatos nedaro poveikio 7 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimui.„[11 pakeit.]

5)  Įterpiamas šis 9a straipsnis:"

'9a straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 ir 8 straipsniuose nurodyti įgaliojimai deleguojami neribotamĮgaliojimai priimti 7 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo ...(5)[mmmm mm dd] [įterpti šio reglamento įsigaliojimo datądata]. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [12 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7 ir 8 straipsniuosestraipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. [13 pakeit.]

4.  Kai Komisija priima deleguotąjį aktą, ji nedelsdama apie jį tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 7 ir 8 straipsniusstraipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

[14 pakeit.]

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 68, 2012 3 6, p. 74. (2) OL C 68, 2012 3 6, p. 74. (3) 2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 344, 2008 12 20, p. 6. (5) * Šio reglamento įsigaliojimo data.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl didelių avarijų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, pavojaus kontrolės (COM(2010)0781 – C7-0011/2011 – 2010/0377(COD))

P7_TA(2012)0254 A7-0339/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0781),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0011/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0339/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. birželio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/.../ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/18/ES).

Teisėkūros rezoliucijos priedas

Komisijos pareiškimas

Deklaracija dėl kategorijos „ūmiai toksiškos 3 (susilietus su oda)“ pašalinimo

(Seveso I priedo 1 dalis)

Komisija pripažįsta, kad laikantis kompromiso, kuris pasiektas dėl jos pateikto pasiūlymo, turi būti užtikrintas geresnis žmonių sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos lygis palyginti su tuo lygiu, kuris nustatytas šiuo metu galiojančioje Seveso II Direktyvoje 96/82/EB.

Komisija ketina toliau nagrinėti didelių avarijų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, įtrauktomis į „ūmiai toksiškų 3 (susilietus su oda)“ kategoriją, tikimybę, pavojų ir galimas jų pasekmes. Atsižvelgdama į šio nagrinėjimo rezultatus, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siūlydama šią kategoriją taip pat įtraukti į direktyvos taikymo sritį.

(1) OL C 248, 2011 8 25, p. 138.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų ir specialios medicininės paskirties maisto produktų (COM(2011)0353 – C7-0169/2011 – 2011/0156(COD))

P7_TA(2012)0255 A7-0059/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0353),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0169/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Italijos Senato vadovaujantis Protokolu (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų nuomones (A7-0059/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. birželio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų irmaisto produktų, specialios medicininės paskirties maisto produktų, maisto produktų glitimo netoleruojantiems žmonėms ir mažai ir labai mažai kalorijų turinčių dietinių maisto produktų [1 pakeit.]

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

įstatymo galią turinčio teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnyje numatyta, kad priemonės, kuriomis siekiama vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ir kurios susijusios, inter alia, su vartotojų sauga ir apsauga, turi būti aukšto apsaugos lygio, atsižvelgiant visų pirma į naujausius mokslo faktais grindžiamus pasiekimus;

(2)  laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas – esminis, ypač kai jie skirti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams, mažiems vaikams ir žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, sauga yra esminė sąlyga šių asmenų laisvam judėjimui ir tinkamam vidaus rinkos elementas, svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesamsveikimui; [2 pakeit.]

(2a)   atsižvelgiant į tai ir turint mintyje, kad atitinkami Sąjungos teisės aktai buvo parengti siekiant užtikrinti, kad joks maisto produktas nebūtų pateiktas rinkai, jeigu yra pavojingas, į maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategorijas neturėtų būti įtrauktos medžiagos, galinčios turėti neigiamą poveikį susijusių gyventojų grupių sveikatai; [3 pakeit.]

(3)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/39/EB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų(4) nustatytos bendrosios taisyklės dėl tokių maisto produktų, kurie yra specialiai sukurti specialiems asmenų, kuriems jie skirti, mitybos poreikiams tenkinti, sudėties ir gamybos. Dauguma šios direktyvos nuostatų priimta 1977 m., todėl jas reikėtų persvarstytiir jomis nepavyko išspręsti sudėtingo vartotojo pasirinkimo, kai atsižvelgus į informaciją renkamasi iš dietinių maisto produktų, pagerintų maisto produktų, teiginiais pažymėtų maisto produktų ir įprastam vartojimui skirtų maisto produktų, klausimo. Dėl to teisės akto sąveikos su neseniai priimtomis Sąjungos teisės nuostatomis, pavyzdžiui, 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo(5), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą(6), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis(7) ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(8), būtina išsamiai persvarstyti Direktyvą 2009/39/EB; [4 pakeit.]

(4)  Direktyvoje 2009/39/EB nustatyta bendra specialios mitybinės paskirties maisto produktų apibrėžtis ir bendrieji ženklinimo reikalavimai, įskaitant tai, kad ant tokių maisto produktų turi būti nurodytas jų tinkamumas tenkinti deklaruojamus mitybos poreikius;

(5)  bendrieji Direktyvoje 2009/39/EB nustatyti sudėties ir ženklinimo reikalavimai papildyti keletu ES neįstatyminių aktų, kurie taikomi specialioms maisto produktų kategorijoms. Todėl Komisijos direktyvoje 2006/141/EB(9) nustatytos suderintos taisyklės dėl pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, o Komisijos direktyvoje 2006/125/EB(10) nustatytos tam tikros suderintos taisyklės dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kitų maisto produktų kūdikiams bei mažiems vaikams. Panašiai suderintos taisyklės nustatytos ir 1996 m. vasario 26 d. Komisijos direktyvoje 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti(11), 1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų(12) ir 2009 m. sausio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 41/2009 dėl maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, sudėties ir ženklinimo(13);

(6)  be to, Tarybos direktyvoje 92/52/EEB(14) nustatytos suderintos taisyklės dėl pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis;

(6a)   remiantis 1992 m. birželio 18 d. Tarybos rezoliucija(15),Sąjunga turėtų prisidėti taikant atitinkamą praktiką dėl prekybos motinos pieno pakaitalais trečiosiose šalyse, kurią vykdo Bendrijos gamintojai. [5 pakeit.]

(7)  Direktyvoje 2009/39/EB numatyta, kad galėtų būti priimtos specialios nuostatos dėl šių dviejų maisto produktų kategorijų, priskiriamų specialios mitybinės paskirties produktams: intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams, skirtų maisto produktų ir nuo angliavandenių apykaitos sutrikimų kenčiantiems žmonėms (sergantiems diabetu) skirtų maisto produktų. Dėl maisto produktų, skirtų intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, nebuvo galimybių sėkmingai susitarti, kad būtų parengtos specialios nuostatos, nes labai skyrėsi valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl specialių teisės aktų taikymo srities, dėl maisto produktų pakategorių, kurios turėtų būti įtrauktos, dėl sudėties reikalavimų nustatymo kriterijų ir galimo poveikio produktų kūrimo inovacijoms. Dėl specialių nuostatų, susijusių su nuo angliavandenių apykaitos sutrikimų kenčiantiems žmonėms (sergantiems diabetu) skirtais maisto produktais, Komisijos ataskaitoje(16) padaryta išvada, kad nėra pakankamo mokslinio pagrindo specialiems sudėties reikalavimams nustatyti. Tačiau Direktyvoje 2009/39/EB Komisijos prisiimti įsipareigojimai pripažinti sportininkų mitybos poreikius turėtų toliau galioti, kaip nurodoma Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) mokslinėse nuomonėse dėl teiginių, susijusių su aktyvia veikla užsiimančiais asmenimis, ir Maisto produktų mokslinio komiteto 2001 m. vasario 28 d. ataskaitoje dėl intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams, skirtų maisto produktų sudėties ir specifikacijos. Taigi, iki 2015 m. liepos 1 d. Komisija turėtų įvertinti, ar šiuo požiūriu reikia persvarstyti bendruosius maisto produktų srities reglamentavimo teisės aktus; [6 pakeit.]

(7a)  Komisijos 2008 m. birželio 26 d. ataskaitoje dėl maisto produktų asmenims, kurių angliavandenių apykaita yra sutrikusi (diabetikams)(17) padaryta išvada, kad nėra pakankamo mokslinio pagrindo specialiems sudėties reikalavimams nustatyti. Taigi, šis reglamentas nėra tinkamas teisinis pagrindas šiai maisto produktų kategorijai. Anot Komisijos, sergančiųjų diabetu atveju svarbiau atsižvelgti į suvartojamo maisto kiekį ir modelį. Ši išvada nė kiek neprieštarauja strategijos, skirtos iš esmės kovoti su diabetu (1 tipo ir 2 tipo), kuriuo serga daugiau nei 32 milijonai Sąjungos piliečių, nustatymui visos Sąjungos mastu. Taigi tas skaičius, kuris, manoma, iki 2030 m. gali išaugti 16 %, ypač dėl nutukimo epidemijos ir Europos gyventojų senėjimo, pateisina Sąjungos lygmeniu jau dabar atliekamą išsamų svarstymą, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; [7 pakeit.]

(8)  Direktyvoje 2009/39/EB taip pat numatyta bendra paskelbimo procedūra nacionaliniu lygmeniu dėl maisto produktų, kurie yra maisto verslo subjektų apibūdinami kaip priskiriami specialios mitybinės paskirties produktams ir dėl kurių nėra nustatyta jokių specialių nuostatų Sąjungos teisės aktuose, prieš juos pateikiant Sąjungos rinkai, kad būtų galima veiksminga šių maisto produktų stebėsena valstybėse narėse;

(9)  tos paskelbimo procedūros įgyvendinimo Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai(18) nurodyta, kad galimi sunkumai dėl skirtingų specialios mitybinės paskirties maisto produktų apibrėžties aiškinimų, kuriuos skirtingai pateikia nacionalinės institucijos. Todėl padaryta išvada, kad Direktyvos 2009/39/EB taikymo sritis turėtų būti persvarstyta, kad būtų galima užtikrinti veiksmingesnį ir labiau suderintą Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą;

(10)  Tyrimų ataskaitoje(19), susijusioje su specialios paskirties maisto produktų teisės aktų persvarstymu, patvirtinti minėtosios Komisijos ataskaitos duomenys apie paskelbimo procedūros įgyvendinimą ir nurodyta, kad šiuo metu vis daugiau maisto produktų parduodami ir ženklinami kaip specialios paskirties maisto produktai dėl plačios apibrėžties, nustatytos Direktyvoje 2009/39/EB. Tyrimo ataskaitoje nurodoma ir tai, kad pagal tą teisės aktą reglamentuojamų maisto produktų tipai labai skiriasi valstybėse narėse; panašūs maisto produktai gali būti tuo pačiu metu parduodami skirtingose valstybėse narėse kaip specialios paskirties ir (arba) įprastai vartojami maisto produktai, skirti visiems gyventojams ar tam tikroms jų grupėms, pavyzdžiui, nėščiosioms, moterims po menopauzės, vyresnio amžiaus suaugusiems, augantiems vaikams, paaugliams, įvairaus pobūdžio fizine veikla užsiimantiems aktyviems asmenims ir kitiems. Tokia padėtis nulemia vidaus rinkos veikimą, teisinį neapibrėžtumą kompetentingoms institucijoms, maisto verslo subjektams ir vartotojams, o piktnaudžiavimo rinka ir konkurencijos iškraipymo pavojų negalima išvengti;

(11)  atrodo, kad kiti neseniai priimti Sąjungos teisės aktai yra labiau pritaikyti prie besiplečiančios ir inovatyvios maisto produktų rinkos nei Direktyva 2009/39/EB. Šiuo požiūriu ypač tinkami ir svarbūs yra: Direktyva 2002/46/EB, Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 ir Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006. Be to, šių Sąjungos teisės aktų nuostatomis būtų tinkamai reglamentuojamos kelios maisto produktų kategorijos, patenkančios į Direktyvos 2009/39/EB taikymo sritį, o administracinė našta būtų mažesnė ir būtų aiškesnė taikymo sritis bei tikslai;

(11a)   todėl supaprastinant reglamentavimo aplinką būtina pašalinti aiškinimo skirtumus ir kovoti su valstybių narių ir maisto verslo subjektų patiriamais sunkumais siekiant suderinti skirtingas maisto produktų reglamentavimo teisės aktų nuostatas. Tai užtikrintų, kad visoje Sąjungoje panašūs produktai būtų traktuojami vienodai ir visiems vidaus rinkos ūkinės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), būtų sudarytos vienodesnės sąlygos; [8 pakeit.]

(12)  be to, remiantis patirtimi, tam tikros Direktyvoje 2009/39/EB įrašytos arba pagal ją priimtos taisyklės nebėra veiksmingos vidaus rinkos veikimui užtikrinti;

(13)  todėl specialios paskirties maisto produktų sąvoka turėtų būti panaikinta, o Direktyva 2009/39/EB turėtų būti pakeista šiuo teisės aktu. Siekiant supaprastinti teisės akto taikymą ir užtikrinti nuoseklumą visose valstybėse narėse, šis teisės aktas turėtų būti priimtas reglamento forma;

(14)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(20), nustatyti bendri Sąjungos maisto srities teisės aktų principai ir sąvokų apibrėžtys siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygį ir, taip pat užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Juo nustatyti rizikos analizės principai, susiję su maistu, jame nurodoma, kad laikantis atsargumo principo galima patvirtinti laikinąsias rizikos valdymo priemones, ir mokslinio bei techninio vertinimo, atliekamo Tarnybos, struktūros ir priemonės. Todėl tam tikros tame reglamente nustatytos apibrėžtys turi būti ir šiame reglamente. Be to, šio reglamento tikslais su Tarnyba turėtų būti konsultuojamasi visais klausimais, kai tikėtinas poveikis visuomenės sveikatai; [9 pakeit.]

(14a)   kai kyla tiesioginė ar ilgalaikė grėsmė gyvybei arba sveikatai, tačiau moksliniu požiūriu išlieka abejonių, reikėtų taikyti atsargumo principą siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos apsaugą, atsižvelgiant į bendrą toksišką poveikį ir į ypatingą šiame reglamente nurodytų ypač pažeidžiamų gyventojų grupių jautrumą sveikatos požiūriu; [10 pakeit.]

(15)  kai kurių kategorijų maisto produktai yra vienintelis tam tikrų gyventojų grupių mitybos šaltinis arba dalis tos mitybos; tokios maisto produktų kategorijos yra labai svarbios kontroliuojant tam tikras būkles ir (arba) esminės siekiant išsaugoti tam tikrų gerai žinomų pažeidžiamų gyventojų grupių tinkamą mitybą. Šioms maisto produktų kategorijoms priskiriami pradiniai mišiniai kūdikiams, tolesnio maitinimo mišiniai, perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kiti kūdikiams skirti maisto produktai, taip pat specialios medicininės paskirties maisto produktai, maisto produktai glitimo netoleruojantiems žmonėms, mažai kalorijų turintys dietiniai ir labai mažai kalorijų turintys dietiniai maisto produktai. Remiantis patirtimi, Direktyvos 2006/141/EB, Direktyvos 2006/125/EB ir Direktyvos 1999/21/EB nuostatomis pakankamai gerai užtikrinamas laisvas tokių maisto produktų judėjimas ir aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis. Mažai kalorijų turintys dietiniai ir labai mažai kalorijų turintys dietiniai maisto produktai šiuo metu nėra reglamentuojami Direktyva 96/8/EB, jie reglamentuojami tik Direktyva 2009/39/EB. Yra tikslinga, kad šiame reglamente pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kitų kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialios medicininės paskirties produktų, maisto produktų glitimo netoleruojantiems žmonėms, mažai kalorijų turinčių dietinių ir labai mažai kalorijų turinčių dietinių maisto produktų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimams, atsižvelgiant į Direktyvą 2006/141/EB, Direktyvą 2006/125/EB ir, Direktyvą 1999/21/EB; [11 pakeit.]

(16)  siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, Direktyvoje 2006/141/EB, Direktyvoje 2006/125/EB ir, Direktyvoje 1999/21/EB, Reglamente (EB) Nr. 41/2009 ir Direktyvoje 96/8/EB nustatytos apibrėžtys turėtų būti perkeltos į šį reglamentą. Tačiau pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kitų kūdikiams skirtų maisto produktų, specialios medicininės paskirties maisto produktų, maisto produktų glitimo netoleruojantiems žmonėms, mažai kalorijų turinčių dietinių ir labai mažai kalorijų turinčių dietinių maisto produktų apibrėžtys turėtų būti reguliariai keičiamos atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir atitinkamus tarptautinius pasiekimus; [12 pakeit.]

(16a)   atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kūdikiai, kurie gimė mažo svorio, turėtų būti maitinami savo motinos pienu. Tačiau mažo svorio arba anksčiau gimę kūdikiai dažnai turi ypatingų mitybos poreikių, kuriems patenkinti neužtenka motinos pieno arba standartinio mišinio kūdikiams. Tokiems kūdikiams skirtas maistas turėtų atitikti specialios medicininės paskirties maisto produktams taikomas taisykles tuo atveju, kai šis maistas pasirenkamas kaip tinkamiausias mišinys kūdikiams, atsižvelgus į konkrečią kūdikio sveikatos būklę. Mažo svorio ir anksčiau laiko gimusiems kūdikiams skirti mišiniai bet kokiu atveju turėtų atitikti Direktyvos 2006/141/EB reikalavimus; [13 pakeit.]

(17)  svarbu, kad tų kategorijų maisto produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, gaminti naudojamų sudedamosios dalys būtų tinkamos mitybiniams poreikiams tenkinti ir būtų tinkamos asmenims, kuriems jos skirtos, ir kad jų tinkamumas mitybai būtų grindžiamas visuotinai pripažintais mokslo duomenimis. Toks tinkamumas turėtų būti įrodytas remiantis sisteminėmis ir nepriklausomomis turimų mokslinių duomenų apžvalgomis; [14 pakeit.]

(17a)   svarbu, kad būtų uždrausti teikti rinkai ir nenaudojami gaminant šiame reglamente nurodytus maisto produktus pesticidai, kurių didžiausi likučių kiekiai leidžiami pagal Direktyvos 2006/141/EB ir Direktyvos 2006/125/EB nuostatas ir kurie neatitinka saugumo sąlygų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(21) nuostatų; [15 pakeit.]

(17b)   turėtų būti laikomasi didžiausių leistinų pesticidų likučių kiekių, kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, ypač 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų(22), nedarant poveikio konkrečioms šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų nuostatoms; [16 pakeit.]

(17c)   taip pat, atsižvelgiant į kūdikių ir mažų vaikų pažeidžiamumą, būtina itin apriboti pesticidų likučius pradiniuose ir tolesnio maitinimo mišiniuose kūdikiams bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose ir kituose kūdikiams skirtuose maisto produktuose. Didžiausi leistini pesticidų likučių šiuose produktuose kiekiai nurodomi Direktyvoje 2006/141/EB ir Direktyvoje 2006/125/EB. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pesticidams, kurių sudėtyje yra medžiagų, klasifikuojamų kaip ypač pavojingų žmonių sveikatai; [17 pakeit.]

(17d)   visais maisto gamybos grandinės etapais maisto įmonės ir maisto verslo subjektai, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, turėtų užtikrinti, kad šiame reglamente nurodyti maisto produktai atitiktų bendrus maisto teisės aktų ir konkrečius šio reglamento reikalavimus; [18 pakeit.]

(18)  bendrieji ženklinimo reikalavimai nustatyti 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo(23)Reglamente (ES) Nr. 1169/2011. Šie bendrieji ženklinimo reikalavimai paprastai turėtų būti taikomi tų kategorijų maisto produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Tačiau šiame reglamente prireikus taip pat turėtų būti nustatyti Direktyvos 2000/13/EBReglamento (ES) Nr. 1169/2011 nuostatas papildantys reikalavimai arba nukrypti nuo jų leidžiančios nuostatos, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečius šio reglamento tikslus; [19 pakeit.]

(19)  šiame reglamente turėtų būti nustatyti pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kitų kūdikiams skirtų maisto produktų, specialios medicininės paskirties produktų, maisto produktų glitimo netoleruojantiems žmonėms, mažai kalorijų turinčių dietinių ir labai mažai kalorijų turinčių dietinių maisto produktų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimų nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į Direktyvą 2006/141/EB, Direktyvą 2006/125/EB ir Direktyvą 1999/21/EB. Siekiant pritaikyti šiame reglamente nustatytas pradinių mišinių kūdikiams, tolesnio maitinimo mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kitų kūdikiams skirtų maisto produktų, specialios medicininės paskirties maisto produktų apibrėžtis, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir atitinkamus tarptautinius pasiekimus, nustatyti specialiuosius šiame reglamente nurodytų kategorijų maisto produktų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimus, įskaitant Direktyvos 2000/13/EB nuostatas papildančius ženklinimo reikalavimus ar nukrypti nuo tų nuostatų leidžiančias nuostatas ir leidimus vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; [20 pakeit.]

(19a)  Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, turėtų paaiškinti 12–36 mėnesių vaikams skirto pieno, kuris šiuo metu reglamentuojamas pagal įvairius Sąjungos teisės aktus, pvz., Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006, Reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 ir Direktyvą 2009/39/EB, statusą ir ne vėliau kaip praėjus metams po šio reglamento įsigaliojimo datos pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje būtų įvertinta, ar reikia imtis tolesnių teisėkūros priemonių. Jei reikia, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; [21 pakeit.]

(20)  yra tikslinga sudaryti ir atnaujinti vitaminų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir kitų cheminių medžiagų, kurių galima dėti į pradinius mišinius kūdikiams, tolesnio maitinimo mišinius, perdirbtus grūdinius maisto produktus ir kitus kūdikiams skirtus maisto produktus, specialios medicininės paskirties maisto produktus ir mažai kalorijų turinčius dietinius (MKD) ir labai mažai kalorijų turinčius dietinius (LMKD)maisto produktus, sąrašą, pridėtą prieš šio reglamento, laikantis šiame reglamente nustatytų kriterijų. Pridėtas sąrašas turėtų būti patvirtintas tinkamai atsižvelgiant į atitinkamų gyventojų grupių mitybos įpročius ir į sąrašus, nustatytus Direktyvose 2006/141/EB ir 2006/125/EB bei 2009 m. spalio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 953/2009 dėl medžiagų, kurių konkrečiais mitybos tikslais gali būti dedama į specialios paskirties maisto produktus(24), kurie netaikomi nei skystiems, nei sausiems mišiniams kūdikiams ir mažiems vaikams, ir turėtų šiuos sąrašus pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad sąrašopriedo priėmimas siejamas su šiame reglamente nurodytų kriterijų priėmimu,ir atnaujinimas yra visuotinai taikoma priemonė, papildanti ar iš dalies keičianti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai tuo tikslu turėtų būti suteikti atitinkami įgyvendinimo įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(25). Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo teisėsdeleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujinamas Sąjungos sąrašaspriedas, jeigu to būtinai reikėtų nedelsiant pagrįstais su visuomenės sveikata susijusiais atvejais; [22 pakeit.]

(21)  šiuo metu pagal Naujai atsiradusių ir naujai nustatytų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR) nuomonę dėl produktų ir nanotechnologijų rizikos vertinimo, paskelbtą 2009 m. sausio 19 d., informacija apie pavojus, susijusius su inžinieriniu būdu pagamintomis nanomedžiagomis, ir esamus tyrimo metodus nėra tinkama ir negali būti pakankama visoms su inžinieriniu būdu pagamintos nanomedžiagoms susijusioms problemoms nagrinėti. TodėlAtsižvelgiant į tą mokslinę nuomonę ir į tai, kad pažeidžiamų gyventojų grupės, kurioms skirti šiame reglamente nurodomi maisto produktai, yra ypatingai jautrios, inžinieriniu būdu pagamintos nanomedžiagos neturėtų būti įtrauktos į šiame reglamente nurodytų kategorijų maisto produktų Sąjungos sąrašą, pridėtą prie šio reglamento, kol Tarnyba neatliks jų vertinimo, remdamasi tinkamais ir pakankamais testavimo metodais, neįrodys jų saugos, mitybinės vertės ir tinkamumo asmenims, kuriems minėti maisto produktai skirti; [23 pakeit.]

(22)  siekiant veiksmingumo ir teisės aktų supaprastinimo ir reiškiant tvirtą norą paremti inovacijas, per vidutinės trukmės laikotarpį reikėtų išnagrinėti klausimą dėl galimybės išplėsti Sąjungos sąrašo, pridėto prie šio reglamento, taikymo sritį, kad jį būtų galima taikyti kitais maisto srities teisės aktais reglamentuojamų kategorijų maisto produktams. Sprendimą dėl tokio išplėtimo turėtų priimti Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ir remdamiesi Tarnybos vertinimu; [24 pakeit.]

(23)  reikia nustatyti apsaugos priemonių patvirtinimo procedūras tais atvejais, kai maisto produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, galėtų sukelti rimtą riziką žmonių sveikatai. Siekiant užtikrinti, kad neatidėliotinos priemonės būtų įgyvendinamos vienodomis sąlygomis, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šiais įgaliojimais naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(26). Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo teisės aktus, susijusius su neatidėliotinomis priemonėmis, jeigu to būtinai reikėtų nedelsiant pagrįstais su visuomenės sveikata susijusiais atvejais;

(24)  Direktyvoje 92/52/EEB nustatyta, kad pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai, eksportuojami arba reeksportuojami iš Europos Sąjungos turi atitikti Sąjungos teisės aktus, nebent kitaip reikalautų importuojanti šalis. Šis principas jau taikomas maisto produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002. Siekiant supaprastinimo ir teisinio aiškumo Direktyva 92/52/EEB turėtų būti panaikinta;

(25)  Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytos teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą vartojimo taisyklės ir reikalavimai. Šios taisyklės turėtų būti taikomos kaip bendra taisyklė tų kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, maisto produktams, nebent kitaip būtų nurodyta šiame reglamente ar neįstatyminiuose teisės aktuose, priimtuose pagal šį reglamentą;

(26)  šiuo metu teiginiai „be glitimo“ ir „labai mažas glitimo kiekis“ gali būti vartojami kalbant apie specialios paskirties maisto produktus ir įprastai vartojamus maisto produktus pagal taisykles, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 41/2009. Tokie teiginiai turėtų būti sudaromi kaip teiginiai apie maistingumą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1924/2006. Siekiant supaprastinimo šieTie teiginiai turėtų būti nustatomi tik pagal šį reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 ir atitikti jo jame nustatytus reikalavimus. Dėl šių priežasčių būtina, kad techniniai pritaikymai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006, susiję su teiginiais apie maistingumą „be glitimo“ ir „labai mažas glitimo kiekis“ ir jų vartojimo sąlygomis, kaip nustatyta pagalpanaikinti Reglamentą (EB) Nr. 41/2009, būtų atlikti iki šio reglamento taikymo pradžios datos; [90 pakeit.]

(26a)  Sąjungos teisės aktuose šiuo metu nenumatomas ženklinimas nuorodomis „be laktozės“ ir „labai mažas laktozės kiekis“. Tos nuorodos vis dėlto svarbios žmonėms, kurie netoleruoja laktozės. Todėl Komisija turėtų pateikti jų apibrėžtis pagal bendruosius maisto srities teisės aktus; [25 pakeit.]

(27)  pakaitiniai maisto produktai svoriui kontroliuoti ir visa pakaitinė dieta svoriui kontroliuoti šiuo metu laikomi specialios mitybinės paskirties maisto produktais ir reglamentuojami specialiomis pagal Direktyvą 96/8/EB nustatytomis taisyklėmis, o labai mažai kalorijų turintys dietiniai maisto produktai reglamentuojami tik pagal Direktyvą 2009/39/EB. Tačiau rinkoje pasirodė vis daugiau maisto produktų, skirtų visiems gyventojams, apie kuriuos pranešama vartojant teiginius, kurie pristatomi kaip teiginiai apie sveikumą – svoriui mažinti. Gausėjant maisto produktų, apie kuriuos pateikiami bendri teiginiai, ir kylant grėsmei dėl mitybos įpročių sutrikimų, kuriuos paskatina tam tikros neprižiūrimos dietos, Tarnyba nuolat moksliškai vertina paraiškas dėl sveikatingumo teiginių, susijusių su maisto pakaitalais. Tarnybos atliekamas vertinimas neaprėpia sudėties kriterijų, kuriuos siūlo maisto verslo subjektas, teikdamas paraišką naudoti teiginį ar tam tikrus ženklinimo metodus, saugos. Taigi šiame reglamente reikia numatyti specialias nuostatas dėl mažai kalorijų turinčių dietinių ir labai mažai kalorijų turinčių dietinių maisto produktų. Tokios nuostatos – svarbi mitybos ir sveikatos saugos priemonė žmonėms, bandantiems numesti svorio. Siekiant išvengti bet kokio galimo nesusipratimo dėl maisto produktų, parduodamų svoriui kontroliuoti, ir siekiant Sąjungos teisės aktų teisinio apibrėžtumo ir derėjimo, taip pat norint apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, tokie teiginiai apie visiems gyventojams skirtą maistą turėtų būti nustatomi tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 ir atitikti jo reikalavimus, išskyrus teiginius apie mažai kalorijų turinčius dietinius ir labai mažai kalorijų turinčius dietinius maisto produktus, kurie turėtų atitikti šio reglamento nuostatas. Todėl būtina, kad techniniai pritaikymai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006, susiję su teiginiais apie sveikumą, kuriuose kalbama apie kūno svorio kontrolę ir maisto produktus, skirtus pakeisti visą racioną svoriui kontroliuoti, ir pakaitinius maisto produktus svoriui kontroliuoti, ir jų vartojimo sąlygomis, kaip nustatyta Direktyvoje 96/8/EB, būtų atlikti iki šio reglamento taikymo datos pradžios; [26 pakeit.]

(27a)   siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, valstybių narių lygmeniu turėtų būti nustatomos tinkamos higienos ir sudėties priežiūros procedūros, kurios būtų taikomos prieš maisto produktų teikimą rinkai ir po jo; [27 pakeit.]

(27b)   pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių(27), valstybės narės, taikydamos rizika grindžiamą metodą, turėtų tikrinti, ar įmonės laikosi šio reglamento nuostatų ir pagal jį patvirtintų deleguotųjų aktų; [28 pakeit.]

(28)  kadangi vienos valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, ir jų būtų galima geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(29)  būtina numatyti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones, kurios sudarytų galimybęKomisija turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas teisinis tikrumas laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki jo taikymo, taip pat turėtų teikti paramą ir naujausią informaciją maisto verslo subjektams, kad jie galėtų prisitaikyti prie šio reglamento reikalavimų; [29 pakeit.]

(29a)  Komisija, siekdama sudaryti geresnes sąlygas MVĮ patekti į rinką, kurioje tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto kūdikiams ir medicininės paskirties maisto sektoriuose, vyrauja kelios didelės įmonės, turėtų artimai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis patvirtinti gaires priimdama deleguotuosius aktus, kad įmonėms, ypač MVĮ, būtų lengviau laikytis šiame reglamente numatytų reikalavimų, taigi būtų skatinamas konkurencingumas ir inovacijos; [30 pakeit.]

(29b)   siekdama sudaryti palankesnes sąlygas maisto verslo subjektams, ypač MVĮ, kurios nori prekiauti maisto produktais, pagamintais naudojant mokslo ir technologinę pažangą, patekti į rinką, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų priimti gaires dėl tokių maisto produktų laikino teikimo rinkai procedūros; [31 pakeit.]

(29c)  Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir suteikti leidimą laikinai teikti rinkai maisto produktus, pagamintus naudojant mokslo ir technologines naujoves, kad būtų galima tinkamai pasinaudoti šioje pramonėje atliekamų tyrimų rezultatais, kol bus iš dalies pakeistas deleguotasis aktas, skirtas atitinkamai konkrečiai maisto produktų kategorijai. Tačiau, vartotojų sveikatos apsaugos tikslais, leidimas parduoti gali būti išduotas tik pasikonsultavus su Tarnyba, [91 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu, kuris papildo Sąjungos maisto srities teisės aktus, nustatomi šių kategorijų maisto produktų sudėties ir informacijos reikalavimai: [33 pakeit.]

2.  Šiuo reglamentu nustatomos vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų, kurių konkrečiais mitybos tikslais galima dėti į 1 dalyje nurodytų kategorijų maisto produktus, aiškiai nustatyto SąjungosI priedo sąrašo sudarymo ir atnaujinimo taisyklės. [37 pakeit.]

2a.  Šiame reglamente nustatyti reikalavimai taikomi pirmumo tvarka, jei maisto produktams taikomi kiti Sąjungos teisės aktai jiems prieštarauja. [38 pakeit.]

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

2.  Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

a)  Tarnyba – Europos maisto saugos tarnyba, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 178/2002;

Vartojant LMKD produktus gaunama nuo 400 iki 800 kcal per dieną.

Vartojant MKD produktus gaunama nuo 800 iki 1 200 kcal per dieną. [46 pakeit.]

3.  Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus pagal 15 straipsnį, kad būtų galima pritaikyti apibrėžtis – pradiniai mišiniai kūdikiams, tolesnio maitinimo mišiniai, perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kiti maisto produktai kūdikiams, specialios medicininės paskirties maisto produktai, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir atitinkamus tarptautinius pasiekimus. [48 pakeit.]

II skyrius

Pateikimas rinkai

3 straipsnis

Pateikimas rinkai

1.  1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai gali būti pateikiami rinkai, tik jei jie atitinka šio reglamento nuostatas ir maisto produktams taikomus Sąjungos teisės aktus.

2.   1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai, kurie importuojami į Sąjungą, kad būtų galima juos pateikti rinkai, atitinka maisto produktams taikomų Sąjungos teisės aktų reikalavimus. 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai, kurie eksportuojami arba dar kartą eksportuojami iš Sąjungos, kad būtų galima jais prekiauti trečiojoje šalyje, atitinka maisto produktams taikomų Sąjungos teisės aktų reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ypatingų aplinkybių importuojančioje šalyje, susijusių, pavyzdžiui, su oro sąlygomis ar topografija, galima pateisinti kitokią jų sudėtį ar paruošimą rinkai.

3.   1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus leidžiama teikti rinkai tik kaip fasuotus maisto produktus.

4.  Valstybės narės negali dėl su maisto produktų sudėtimi, gamyba, pateikimu ar ženklinimu susijusių priežasčių riboti ar drausti maisto produktų, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus, teikimo rinkai. [49 pakeit.]

4a.  Siekiant, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti ir taikant mokslo ir technologijų pažangą pagaminti maisto produktai galėtų būti greitai pateikti rinkai, Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, pagal 15 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus ir dvejus metus leisti teikti rinkai 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus, neatitinkančius sudėties reikalavimų, nustatytų šiame reglamente ar pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose. [50 pakeit.]

4 straipsnis

Fasuoti maisto produktai

1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai leidžiami tiekti mažmeninės prekybos rinkai tik kaip fasuoti maisto produktai. [51 pakeit.]

5 straipsnis

Laisvas prekių judėjimas

Valstybės narės negali dėl su maisto produktų sudėtimi, gamyba, pateikimu ar ženklinimu susijusių priežasčių riboti ar drausti maisto produktų, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus, tiekimą rinkai. [52 pakeit.]

6 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės

1.  Jeigu tampa akivaizdu, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas maisto produktas gali sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir kad to pavojaus negalima patenkinamai suvaldyti atitinkamos valstybės narės taikomomis priemonėmis, Komisija savo iniciatyva ar valstybės narės pageidavimu nedelsiant imasi tinkamų tarpinių neatidėliotinų priemonių, įskaitant atitinkamo produkto tiekimo rinkai ribojimo ar draudimo priemones, priklausomai nuo situacijos sunkumo. Tos priemonės nustatomos įgyvendinimo teisės aktais, priimamais pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.  Tik remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais, kai reikia imtis labai skubių priemonių rimtam pavojui žmonių sveikatai sustabdyti arba suvaldyti, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo teisės aktus 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3.  Jeigu valstybė narė informuoja Komisiją apie būtinumą imtis neatidėliotinų priemonių ir Komisija nesiima veiksmų pagal 1 dalį, atitinkama valstybė narė gali priimti tinkamas tarpines neatidėliotinas priemones, įskaitant priemones, ribojančias ar draudžiančias produkto tiekimą rinkai jos teritorijoje priklausomai nuo situacijos sunkumo. Apie tai ji nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją ir pateikia tokio sprendimo priežastis. Komisija priima įgyvendinimo teisės aktus, siekdama išplėsti, iš dalies pakeisti ar panaikinti nacionalines tarpines neatidėliotinas priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Nacionalines tarpines neatidėliotinas priemones valstybė narė gali taikyti tol, kol bus priimti šioje dalyje nurodyti įgyvendinimo teisės aktai.

6a straipsnis

Atsargumo principas

Jeigu atlikus turimos mokslinės informacijos įvertinimą yra pagrįstų priežasčių nerimauti dėl galimo neigiamo poveikio, tačiau mokslinės abejonės išlieka, gali būti patvirtintos laikinosios rizikos valdymo priemonės, būtinos siekiant užtikrinti pažeidžiamų gyventojų grupių, kurioms skirti 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai, aukšto lygio apsaugą. [53 pakeit.]

6b straipsnis

Kontrolė

Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad būtų numatyta tinkama kontrolės sistema, kurią taikant būtų garantuojama, jog maisto verslo subjektai laikosi šio reglamento ir atitinkamų sveikatos srities reikalavimų. [54 pakeit.]

III skyrius

Reikalavimai

1 skirsnis

įžanginės nuostatos

7 straipsnis

Įžanginė nuostata

1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai turi atitikti visus maisto produktams taikomus Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

2.  Šiame reglamente nustatyti reikalavimai taikomi pirmumo tvarka, jei kitiems maisto produktams taikomi Sąjungos teisės aktai jiems prieštarauja. [55 pakeit.]

8 straipsnis

Tarnybos nuomonės

Taikydama šį reglamentą, Tarnyba pateikia mokslines nuomones pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 22 ir 23 straipsnius.

8a straipsnis

Įprastai vartojami maisto produktai

2 skirsnis

Bendrieji reikalavimai

9 straipsnis

Bendrieji sudėties ir informacijos reikalavimai

1.  1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų sudėtis turi būti tokia, kad būtų galima patenkinti asmenų, kuriems jie skirti, mitybos poreikius ir kad jie jiems tiktų, remiantis visuotinai pripažintais tarpusavyje ir nepriklausomai įvertintais moksliniais duomenimis ir medicinos specialistų nuomone. [57 pakeit.]

2.  1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų sudėtyje neturi būti jokios cheminės medžiagos tiek, kad ji keltų pavojų asmenų, kuriems skirti produktai, sveikatai.

3.  Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus vartotojams turi būti pateikta tinkamatiksli, aiški ir lengvai suprantama informacija vartotojams ir ji neturi jų klaidinti. Pateikiant informaciją tokiems maisto produktams neturi būti priskiriamos žmonių ligų profilaktikos, gydomosios ar vaistinės savybės, taip pat negalima leisti numanyti, kad tie produktai turi tokių savybių. [58 pakeit.]

3a.  Ženklinant pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius neturi būti naudojami kūdikių atvaizdai ar kiti paveikslėliai arba tekstas, kuriuo remiantis būtų galima pervertinti produkto naudojimo naudą. Tačiau leidžiama pateikti grafines iliustracijas, padedančias produktą lengviau atpažinti ir geriau paaiškinti jo paruošimo būdą. Direktyva 2006/141/EB turi būti atitinkamai iš dalies pakeista. [59 pakeit.]

4.  Naudinga informacija ar rekomendacijos, nurodant 1 straipsnio 1 dalyje1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir ca punktuose paminėtų kategorijų maisto produktus, gali būti pateikiamos tik asmenų, turinčiųasmenims, turintiems medicinos, mitybos, ar farmacijos ar kitų už motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą atsakingų specialistų specialisto kvalifikaciją. Papildoma informacija, platinama sveikatos priežiūros specialistų galutiniam vartotojui, turi būti tik mokslinio ir faktinio, o ne reklaminio pobūdžio. [60 pakeit.]

4a.  Norint sudaryti galimybes vykdyti veiksmingą oficialią stebėseną, maisto verslo srities veiklos vykdytojai, kurie teikia rinkai 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus, praneša apie tai valstybės narės, kurios rinkai jie teikia šiuos produktus, kompetentingai valdžios institucijai, nusiųsdami jai to produkto etiketės pavyzdį. [61 pakeit.]

4b.  Pesticidų naudojimas žemės ūkio produktuose, skirtuose 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems maisto produktams gaminti, kiek galima labiau ribojamas, nepažeidžiant Direktyvos 2006/125/EB ir Direktyvos 2006/141/EB. [62 pakeit.]

4c.  Specialūs reikalavimai, susiję su 1 straipsnio 1 dalyje nurodytais maisto produktais, kuriais nustatomi tam tikrų pesticidų naudojimo ar jų draudimo apribojimai, reguliariai atnaujinami, itin daug dėmesio skiriant pesticidams, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ar sinergiklių, kurie pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo(28)priskirti 1A ar 1B kategorijos mutagenams, 1A ar 1B kategorijos kancerogenams, 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančioms reprodukciją medžiagoms, pripažįstami turinčiais endokrininės sistemos ardymo savybių, galinčių turėti neigiamą poveikį žmonėms, arba laikomi veikliosiomis medžiagomis, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį patvirtintomis kaip keistina medžiaga. [63 pakeit.]

3 skirsnis

Specialieji reikalavimai

10 straipsnis

Specialieji sudėties ir informacijos reikalavimai

1.  1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai turi atitikti 7 straipsnio reikalavimus ir 9 straipsnio sudėties ir informacijos reikalavimus.

2.  Laikantis bendrųjų 7 ir 9 straipsnių reikalavimų ir specialiųjų 10a ir 10b straipsnių reikalavimų ir atsižvelgiant į Direktyvą 2006/141/EB, Direktyvą 2006/125/EB ir Direktyvą 1999/21/EB bei į technikos ir mokslo pažangą, ypač į rizikos vertinimų rezultatus ir atsargumo principą, kaip nurodyta 6a straipsnyje, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius reglamentus, aktus ne vėliau kaip iki ...(29) pagal 15 straipsnį atsižvelgiant į: [64 pakeit.]

3.  Laikydamasi bendrųjų 7 ir 9 straipsnių reikalavimų ir specialiųjų 10a ir 10b reikalavimų ir atsižvelgdama į atitinkamą technikos ir mokslo pažangą, visų pirma į naujų rizikos vertinimų rezultatus ir atsargumo principą, kaip nurodyta 6a straipsnyje, Komisija atnaujina šio straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius reglamentusaktus pagal 15 straipsnį. [69 pakeit.]

Kilus naujiems pavojams sveikatai, jei būtina imtis neatidėliotinų priemonių, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems teisės aktams taikoma 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

10a straipsnis

Maisto produktai glitimo netoleruojantiems žmonėms

1.  Be 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų, glitimo netoleruojantiems žmonėms skirtuose maisto produktuose, kurie susideda iš vienos ar daugiau sudedamųjų dalių, pagamintų iš kviečių, rugių, miežių, avižų ar iš jų išvestų atmainų, specialiai apdorotų siekiant sumažinti glitimo kiekį, glitimo kiekis negali viršyti 100 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamo maisto produkto.

2.  Glitimo netoleruojantiems žmonėms skirti galutiniam vartotojui parduodami maisto produktai, kuriuose esantis glitimo kiekis:

3.  Glitimo netoleruojantiems žmonėms skirti maisto produktai taip pat atitinka šiuos reikalavimus:

10b straipsnis

Mažai kalorijų turintys dietiniai maisto produktai ir labai mažai kalorijų turintys dietiniai maisto produktai

1.  MKD ir LMKD produktai atitinka šio reglamento II priede nustatytus sudėties reikalavimus.

2.  Visos atskiros sudėtinės MKD ir LMKD produktų dalys turi būti vienoje pakuotėje.

3.  MKD ir LMKD produktai parduodami tokiais pavadinimais:

4.  Be Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 IV skyriuje nurodytos informacijos dėl MKD ir LMKD produktų ženklinimo etiketėmis, taip pat pateikiama tokia privaloma informacija:

5.  Ženklinant, reklamuojant ir pateikiant atitinkamus MKD ir LMKD produktus negali būti nurodoma, kokia svorio dalis ar kiek svorio gali būti prarandama vartojant šiuos produktus. [71 pakeit.]

10c straipsnis

MVĮ prieiga prie vidaus rinkos

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotomis šalimis ir Tarnyba, priima tinkamas gaires ir pateikia techninio pobūdžio gaires, kurios sudarytų sąlygas įmonėms, visų pirma MVĮ, laikytis šio reglamento ir padėtų joms rengti ir teikti paraiškas dėl mokslinio įvertinimo. Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių gairių patvirtinimo. [72 pakeit.]

IV skyrius

SąjungojeLeidžiamų cheminių medžiagų sąrašas

11 straipsnis

SąjungojeLeidžiamų cheminių medžiagų sąrašassąrašo sudarymas

1.  Atsižvelgiant į Direktyvą 2006/141/EB ir Direktyvą 2006/125/EB, taip pat į Reglamentą (EB) Nr. 953/2009, ne vėliau kaip ...(30) Komisijai suteikiami įgaliojamai pagal 15 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos į I priedą įtraukiamas vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų cheminių medžiagų, kurių galima dėti į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus kiekvienos kategorijos maisto produktus, sąrašas.

1.2.  Vitaminų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir kitų cheminių medžiagų gali būti dedama į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus, jeigu medžiagos atitinka šias sąlygas:

2.  Ne vėliau kaip iki [2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija sudaro ir vėliau atnaujina leidžiamų cheminių medžiagų, atitinkančių 1 dalies sąlygas, Sąjungos sąrašą, priimdama įgyvendinimo reglamentus. Sąjungos sąrašo įraše turi būti nurodyta cheminės medžiagos specifikacija ir prireikus nurodytos naudojimo sąlygos ir taikomi grynumo kriterijai. Tie įgyvendinimo reglamentai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Remdamasi tinkamai pagrįstais motyvais dėl naujai atsiradusių pavojų sveikatai nulemto būtinumo veikti tuoj pat, Komisija nedelsdama priima taikytinus įgyvendinimo teisės aktus dėl Sąjungos sąrašo atnaujinimo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

2a.   2 dalyje nurodytoms medžiagoms, kurios yra inžinieriniu būdu pagamintos nanomedžiagos, taikomos šios papildomos sąlygos:

11a straipsnis

Leidžiamų cheminių medžiagų sąrašo atnaujinimas

Naujos cheminės medžiagos įrašymas į 2 dalyje nurodytą Sąjungos sąrašąI priedą gali būti inicijuotas Komisijos arba gali būti atliktas gavus paraišką. Paraiškas teikti gali valstybė narė arba suinteresuotoji šalis, kuri gali atstovauti ir kelias suinteresuotąsias šalis (toliau – pareiškėjas). Paraiškos siunčiamos Komisijai laikantis 4 dalies nuostatų.

1a.  Pareiškėjas pateikia paraišką Komisijai pagal 2 dalį. Komisija per 14 dienų raštu patvirtina, kad ją gavo.

4.  Jei medžiaga, įrašyta į I priedą, nebeatitinka 11 straipsnio 2 ir 2a dalyse nurodytų sąlygų, Komisija nusprendžia išbraukti tą medžiagą iš I priedo.

5.  Įrašant medžiagą į I priedą turi būti nurodoma:

6.  Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo atnaujinimo. Kilus naujiems pavojams sveikatai, jei būtina imtis neatidėliotinų priemonių, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 16 straipsnyje nustatyta tvarka. [88 pakeit.]

12 straipsnis

Su paraiškomis susijusi konfidenciali informacija

1.  Ta pareiškėjo pateiktos 11 straipsnyje nurodytos paraiškos informacijos dalis, kurios atskleidimas galėtų gerokai pakenkti jo konkurencinei padėčiai, yra konfidenciali.

2.  Toliau nurodyta informacija jokiomis aplinkybėmis nelaikoma konfidencialia:

3.  Pareiškėjai nurodo, kuri jų pateiktos informacijos dalis turi būti laikoma konfidencialia informacija. Tokiais atvejais būtina pateikti įmanomą patikrinti pagrindimą.

4.  Pasikonsultavusi su pareiškėjais Komisija nusprendžia, kokia informacija gali likti konfidenciali ir apie tai praneša pareiškėjams bei valstybėms narėms.

5.  Informuotas apie Komisijos poziciją, pareiškėjas gali per tris savaites atsiimti savo prašymą, kad išsaugotų pateiktos informacijos konfidencialumą. Iki šio termino pabaigos informacijos konfidencialumas išsaugomas.

V skyrius

Konfidencialumas

13 straipsnis

Bendra išlyga dėl skaidrumo irkonfidencialumo

Komisija, Tarnyba ir valstybės narės pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(31)užtikrina kuo platesnes galimybes susipažinti su dokumentais ir ypač teikia piliečiams informaciją ir pataria jiems, kaip ir pagal kokią tvarką teikti prašymus dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, jos imasi būtinų priemonių, kuriomis užtikrinamas reikiamas pagal šio reglamento nuostatas gautos informacijos konfidencialumas, išskyrus informaciją, kuri turi būti paskelbta, jei to reikia susidarius atitinkamoms su žmonių arba gyvūnų sveikatos ar aplinkos apsauga susijusioms aplinkybėms. [76 pakeit.]

VI skyrius

Procedūrinės nuostatos

14 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas. Šis komitetas veikia kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra turi būti užbaigta negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprasta komiteto narių dauguma.

3.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

15 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, jei įvykdomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

2.  Įgaliojimai deleguojami, kaip nurodyta Šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnyje, neribotam3 straipsnio 4a dalyje, 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 10c straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 11a straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo ...(32). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [77 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas irarba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnyje3 straipsnio 4a dalyje, 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 10c straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 11a straipsnio 6 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimąsuteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. [78 pakeit.]

4.  Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija tuo pačiu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 2 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnį3 straipsnio 4a dalį, 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, 10c straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį ir 11a straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis gali būti pratęstas dviems mėnesiams. [79 pakeit.]

16 straipsnis

Skubos tvarka

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji teisės aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi iki pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Deleguotojo teisės akto pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai išdėstomos skubos tvarkos taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl pagal šį straipsnį priimto deleguotojo teisės akto, laikantis 15 straipsnyje nurodytos procedūros. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina teisės aktą, gavusi pranešimą apie sprendimą dėl Europos Parlamento ar Tarybos prieštaravimo.

VII skyrius

Baigiamosios nuostatos

16a straipsnis

Maisto produktai, skirti laktozės netoleruojantiems žmonėms

Iki ...(33) Komisija Europos Parlamentui ir Komisijai pateikia ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekdama patikslinti ženklinimo nuorodų „be laktozės“ ir „labai mažas laktozės kiekis“ statusą pagal bendruosius maisto produktus reglamentuojančius teisės aktus. [80 pakeit.]

16b straipsnis

Mažiems vaikams skirtas pienas

Iki ...(34) Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertina, ar reikia tvirtinti specialias nuostatas dėl vaikams skirtų pieno produktų sudėties ir ženklinimo. Šioje ataskaitoje aptariami mitybos poreikiai, vartojimo pobūdis, maistinių medžiagų suvartojimas ir teršalų bei pesticidų poveikio mažiems vaikams lygis. Be to, ataskaitoje aptariama, ar tokie pieno produktai naudingesni mitybai negu įprasti maisto produktai, skirti vaikams, kurie nebemaitinami motinos pienu. Atsižvelgdama į tos ataskaitos išvadas, Komisija:

Iki to laiko, kai Komisija parengs pirmoje dalyje minėtą ataskaitą, vaikams skirtiems pieno produktams toliau taikomi atitinkami Sąjungos teisės aktai, t. y., Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 ir Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006. [81 pakeit.]

17 straipsnis

Panaikinimas

1.  Direktyva 92/52/EEB ir Direktyva 2009/39/EB panaikinamos nuo ...(35). Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

2.  Direktyva 96/8/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 41/2009 panaikinami nuo ...*.

18 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Maisto produktais, neatitinkančiais šio reglamento reikalavimų, bet atitinkančiais Direktyvų 2009/39/EB ir 96/8/EB, Reglamento (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 reikalavimus ir paženklintais iki ...(36), gali būti prekiaujama po tos datos, kol bus išnaudotos atsargos.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ...(37)*.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I priedas

Leidžiamų cheminių medžiagų sąrašas [89 pakeit.]

II priedas

MKD ir LMKD produktų sudėties reikalavimai

Šios specifikacijos susijusios su paruoštais vartoti MKD ir LMKD produktais, kuriais prekiaujama arba kurie yra paruošiami pagal gamintojo nurodymus.

1.  Energija

1.1.  LMKD produktų energetinė vertė yra ne mažesnė kaip 1 680 kJ (400 kcal) ir ne didesnė 3 360 kJ (800 kcal) viso paros raciono.

1.2.  MKD produktų energetinė vertė yra ne mažesnė kaip 3 360 kJ (800 kcal) ir ne didesnė 5 040 kJ (1 200 kcal) viso paros raciono.

2.  Baltymai

2.1.  MKD ir LMKD produktų sudėtyje esantys baltymai sudaro ne mažiau kaip 25 % ir ne daugiau kaip 50 % visos produkto energetinės vertės. Bet kokiu atveju, baltymų kiekis šiuose produktuose neviršija 125 g.

2.2.  2.1 punkte nurodyti baltymai, kurių cheminis indeksas tapatus 2 lentelėje nurodytam pamatiniam baltymui pagal FAO/PSO (1985). Jei cheminis indeksas žemesnis nei 100 % pamatinio baltymo indekso, minimalūs baltymų lygiai atitinkamai didinami. Bet kokiu atveju, baltymo cheminis indeksas sudaro ne mažiau kaip 80 % pamatinio baltymo indekso.

2.3.  Cheminis indeksas – tai mažiausias santykis tarp kiekvienos nepakeičiamos amino rūgšties kiekio, esančio bandomajame baltyme, ir kiekvienos atitinkamos amino rūgšties kiekio pamatiniame baltyme.

2.4.  Visais atvejais amino rūgščių leidžiama pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik šiam tikslui reikalingomis proporcijomis.

3.  Riebalai

3.1.   Iš riebalų gaunama energija neviršija 30 % visos produkto energijos.

3.2.   Linolo rūgšties (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažiau kaip 4,5 g.

4.  Maistinės skaidulos

MKD ir LMKD produktų maistinių skaidulų kiekis yra ne mažesnis nei 10 g ir ne didesnis nei 30 g paros raciono.

5.  Vitaminai ir mineralinės medžiagos

MKD ir LMKD produktai visos paros racionui turi teikti ne mažiau kaip: 100 % vitaminų ir mineralinių medžiagų, nurodytų I lentelėje, kiekio.

1 lentelė

2 lentelė

REIKALAVIMŲ DĖL AMINO RŪGŠČIŲ MODELIS (1)

[82 pakeit.]

(1) OL C 24, 2012 1 28, p. 119. (2) OL C 24, 2012 1 28, p. 119. (3) 2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 124, 2009 5 20, p. 21. (5) OL L 183, 2002 7 12, p. 51. (6) OL L 404, 2006 12 30, p. 9. (7) OL L 404, 2006 12 30, p. 26. (8) OL L 304, 2011 11 22, p. 18. (9) OL L 401, 2006 12 30, p. 1. (10) OL L 339, 2006 12 6, p. 16. (11) OL L 55, 1996 3 6, p. 22. (12) OL L 91, 1999 4 7, p. 29. (13) OL L 16, 2009 1 21, p. 3. (14) OL L 179, 1992 7 1, p. 129. (15) OL C 172, 1992 7 8, p. 1. (16) COM (2008)0392, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. Maisto produktai asmenims, kurių angliavandenių apykaita yra sutrikusi (diabetu sergantiems asmenims), Briuselis, 2008 6 26. (17) COM(2008)0392. (18) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos direktyvos 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo 9 straipsnio įgyvendinimo, COM(2008)0393, 2008 6 27. (19) An analysis of the European, social and enviromental impact of the policy options for the revision of the Framework Directive on dietetic foods - Study report Agra CEAS Consulting, 2009 4 29. (20) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. (21) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (22) OL L 70, 2005 3 16, p. 1. (23) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (24) OL L 269, 2009 10 14, p. 9. (25) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (26) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (27) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. (28) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (29) * 2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. (30) * OL: įrašyti datą: 2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. (31) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (32) * Šio reglamento įsigaliojimo datos. (33) * 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. (34) * 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. (35) * Pirma mėnesio diena po 2 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. (36) * 2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. (37) ** Pirmoji mėnesio diena, praėjus 2 metams nuo įsigaliojimo datos.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl viešųjų konsultacijų ir jų prieinamumo visomis ES kalbomis (2012/2676(RSP))

P7_TA(2012)0256 B7-0306/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą dėl sumanaus reguliavimo Europos Sąjungoje (COM(2010)0543), kuriame pranešama, kad Komisija 2011 m. atliks savo konsultacijų politikos peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. “Bendros pastangos skatinti naująjį augimą' (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3–4 d. Bendrosios rinkos forume priimtą Krokuvos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 14 d. Komisijai pateiktą klausimą raštu dėl Komisijos komunikacijos strategijos ir viešosiose konsultacijose vartojamų kalbų (E-002327/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Komisija, siekdama didinti žmonių informuotumą apie ES pilietybės privalumus ir suteikiamas teises ir paskatinti juos aktyviau dalyvauti formuojant Sąjungos politiką, pasiūlė 2013-uosius metus paskelbti Europos piliečių metais;

B.   kadangi neįgalūs asmenys susiduria su didesniais sunkumais, nes, siekiant palengvinti ryšius, reikia užtikrinti, kad jie vyktų jiems tinkamomis formomis;

C.  kadangi visuomenės dalyvavimas yra esminis demokratinio valdymo elementas, kadangi tinkamai parengtos ir paskelbtos viešosios konsultacijos yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių sukonkretinti ES skaidrumo politiką, ir kadangi iki šiol dar nebuvo visiškai išnaudotos jų galimybės užpildyti piliečių ir Sąjungos komunikacijos ir informavimo spragas;

1.   ragina Komisiją aktyviai siekti bendravimo su paprastais piliečiais visapusiškai naudojantis esamomis ryšių priemonėmis, kad konsultacijos būtų teikiamos plačiajai visuomenei ir tikslingai vykdomos kartu su NVO ir kitomis suinteresuotomis šalimis;

2.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekvieno ES piliečio teisė kreiptis į ES institucijas bet kuria oficialia Sąjungos kalba būtų visapusiškai gerbiama ir įgyvendinama, taip pat užtikrinti, kad viešosios konsultacijos vyktų visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, kad visos konsultacijos vyktų vienodomis sąlygomis nediskriminuojant kalbiniu požiūriu;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos konsultacijos būtų paprastiems piliečiams suprantamos ir vyktų pakankamai ilgą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas didesnis dalyvavimas;

4.   ragina Komisiją užtikrinti neįgalių asmenų teisę, kad į juos būtų kreipiamasi jiems tinkamomis formomis;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Tibete (2012/2685(RSP))

P7_TA(2012)0257 RC-B7-0312/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos ir Tibeto, ypač į savo 2011 m. spalio 27 d.(1) ir 2010 m. lapkričio 25 d.(2) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl draudimo išrinkti Tibeto vyriausybę tremtyje Nepale(3),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama teisė į religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, tapatybės, kultūros ir religijos laisvė ir laisvė jungtis į asociacijas yra pagrindiniai ES ir jos užsienio politikos principai;

B.  kadangi per 31-ąjį ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo susitikimą, kuris įvyko Briuselyje 2012 m. gegužės 29 d., ES iškėlė Tibeto mažumos teisių klausimą; kadangi ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais nelėmė jokio didesnio tibetiečių žmogaus teisių padėties pagerėjimo;

C.  kadangi Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę, siekdami rasti taikų ir abiem pusėms naudingą Tibeto klausimo sprendimą; kadangi abiejų šalių derybos nedavė jokių konkrečių rezultatų ir šiuo metu yra sustabdytos;

D.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos panaudojo neproporcingą jėgą malšindamos 2008 m. Tibete vykusius protestus ir nuo to laiko nustatė ribojamąsias saugumo priemones, kuriomis varžoma žodžio, religijos laisvė, laisvė jungtis į asociacijas ir įsitikinimų laisvė;

E.  kadangi 2008 m. protestų aukų skaičius galėjo viršyti 200, o sulaikytųjų skaičius svyruoja nuo 4434 iki daugiau negu 6500 ir 2010 m. pabaigoje buvo žinoma apie 831 politinį kalinį Tibete, iš kurių 360 nuteista teisme ir 12 atlieka bausmę iki gyvos galvos;

F.  kadangi pranešama, jog Tibeto kalėjimuose Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos prisipažinimui išgauti naudoja kankinimo priemones, pvz., muša, naudoja elektrošoko ginklus, ilgam laikui uždaro vienutėje, marina badu ir taiko kitas panašias priemones;

G.  kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto kalnyno dalyse nuo 2009 m. susidegino 38 tibetiečiai, daugiausia vienuoliai ir vienuolės;

H.  kadangi iki šiol nežinoma arba neaiški kai kurių susideginimo aukų – Chimey'aus Paldeno, Tenpos Darjey'aus, Jamyango Paldeno, Lobsango Gyatso, Sonamo Rabyango, Dawos Tseringo, Kelsango Wangchucko, Lobsango Kelsango, Lobsango Kunchoko ir Tapey'aus būklė ir buvimo vieta;

I.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos yra sulaikiusios 11-ąjį Pančen Lamą Gedhuną Choekyi Nyimą ir apie jį nėra žinių nuo 1995 m. gegužės 14 d.;

J.  kadangi tibetiečių tapatybei, kalbai, kultūrai ir religijai, istoriškai turtingos civilizacijos paveldui, kelia grėsmę hanų apgyvendinimas istorinėje Tibeto teritorijoje ir tibetiečių tradicinio klajokliško gyvenimo būdo naikinimas;

K.  kadangi ES rengia nuostatas dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų ir paskyrimo;

L.  kadangi ankstesni Europos Parlamento raginimai Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai kelti klausimą dėl padėties Tibete dalyvaujant jos rango kolegoms iš Kinijos nedavė lauktų rezultatų;

1.  pakartoja, kad ES ir Kinijos Liaudies Respublikos strateginė partnerystė turėtų būti grindžiama bendrais principais ir vertybėmis;

2.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai padidinti ir sustiprinti pastangas kelti tibetiečių žmogaus teisių padėties klausimą ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo pagrindu;

3.  šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Kinijos valdžios institucijos nelinkusios dalyvauti dialoge du kartus per metus, ir dėl jų pozicijos dėl susitikimų, ypač susijusių su pilietinės visuomenės segmento stiprinimo ir pilietinės visuomenės įtraukimo į dialogą klausimais, tvarkos ir dažnumo; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad dialogas žmogaus teisių klausimais būtų veiksmingesnis ir būtų siekiama rezultatų;

4.  teigiamai vertina labai svarbų ir sėkmingą demokratizacijos procesą, kurį vykdo tibetiečiams tremtyje vadovaujantis Jo Šventenybė Dalai Lama, ir tai, kad jis perdavė savo politinius įgaliojimus ir pareigas demokratiškai išrinktam Centrinės Tibeto Administracijos, atstovaujančios Tibeto žmonių siekiams, atstovui Kalonui Tripai;

5.  teigiamai vertina demokratiškai išrinktos naujos Tibeto politinės vadovybės sprendimą tvirtai laikytis Jo Šventenybės Dalai Lamos vadinamosios vidurio kelio politikos, kurią įgyvendinant siekiama tikros Kinijos Konstitucijoje įtvirtintos Tibeto autonomijos Kinijos Liaudies Respublikos sudėtyje;

6.  pritaria Memorandume dėl tikrosios tibetiečių autonomijos, kurį savo kinų kolegoms 2008 m. pasiūlė Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai, nustatytiems principams, sudarantiems pagrindą realistiškam ir tvariam Tibeto klausimo sprendimui;

7.  nepritaria Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės argumentui, jog vyriausybių bendradarbiavimas su Jo Šventenybe Dalai Lama ir išrinktos Tibeto vadovybės nariais ir vyriausybių parama taikiam Tibeto klausimo sprendimui dialogo ir derybų pagrindu yra „vienos Kinijos“ politikos nesilaikymo pavyzdžiai;

8.  ragina Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas suteikti realią autonomiją istorinei Tibeto teritorijai;

9.  reiškia nusivylimą dėl to, kad nuo 2010 m. sausio mėn. Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė nerodo noro tęsti dialogą su Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniais, ir ragina Kinijos valdžios institucijas pradėti realią diskusiją su Centrinės Tibeto Administracijos atstovais dėl Tibeto ateities;

10.  primygtinai ragina Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas gerbti tibetiečių žodžio, įsitikinimų laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas;

11.  ragina Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas leisti atlikti nepriklausomą tarptautinį 2008 m. protestų ir jų pasekmių tyrimą, taip pat ragina išlaisvinti politinius kalinius;

12.  smerkia bet kokį sulaikytų asmenų kankinimą, ragina ir prašo, kad Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijos leistų atlikti nepriklausomą tarptautinį Tibeto kalėjimų ir sulaikymo centrų patikrinimą;

13.  pakartoja, kad smerkia Kinijos valdžios institucijų tęsiamą susidorojimą su Tibeto vienuolynais, ir ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti Tibeto gyventojų ir visų piliečių religijos laisvę;

14.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas atskleisti informaciją apie visų susideginimo aukų Tibete likimą ir buvimo vietą;

15.  pakartoja raginimą Kinijos valdžios institucijoms atskleisti informaciją apie 11-ojo Pančen Lamos Gedhuno Choekyi Nyimo likimą ir buvimo vietą;

16.  ragina Kinijos valdžios institucijas paisyti tibetiečių kalbos, kultūros, religijos ir kitų pagrindinių laisvių ir nevykdyti hanams naudingos ir žalingos tibetiečiams apgyvendinimo politikos istorinėse Tibeto teritorijose, taip pat neversti tibetiečių klajoklių atsisakyti savo tradicinio gyvenimo būdo;

17.  ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti visus apribojimus ir leisti nepriklausomai žiniasklaidai, žurnalistams ir žmogaus teisių stebėtojams netrukdomai patekti į visą Tibetą ir laisvai jame judėti;

18.  ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, jį paskyrus, reguliariai teikti ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties Kinijos Liaudies Respublikoje, ypač dėl padėties Tibete;

19.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti specialų koordinatorių ir suteikti jam įgaliojimą reguliariai teikti ataskaitas dėl Tibeto siekiant pažangos Tibeto gyventojų žmogaus teisių užtikrinimo srityje, įskaitant jų teisę saugoti ir puoselėti savo atskirą tapatybę ir jos religines, kultūrines ir lingvistines apraiškas, remti konstruktyvų Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių dialogą ir derybas ir teikti pagalbą Tibeto pabėgėliams, ypač Nepale ir Indijoje;

20.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai per kiekvieną susitikimą su Kinijos Liaudies Respublikos atstovais kelti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Tibete;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Tibeto vyriausybei tremtyje, Tibeto parlamentui tremtyje ir Jo Šventenybei Dalai Lamai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0474. (2) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 118. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0158.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“ (2012/2663(RSP))

P7_TA(2012)0258 B7-0300/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 27 d. komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“ (SWD(2012)0025),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą pavadinimu „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“ (SEC(2011)1003),

–  atsižvelgdamas į Konkurencingumo Tarybos 2010 m. gruodžio 10 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos forumo(5), surengto Krokuvoje 2011 m. spalio 3–4 d., rezultatų ir į 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos bendroji rinka davė didžiulę naudą gyventojams ir atvėrė naujas galimybes Europos įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

B.  kadangi bendroji rinka yra pagrindinė ekonomikos augimo ir užimtumo Europos Sąjungoje varomoji jėga; kadangi Europos gyventojai daugelyje sričių dar iki galo nepasinaudojo bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir kadangi reikia naujų paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą darbo jėgos judumą Europoje kartu užtikrinant atitinkamą socialinę sanglaudą, taip pat palengvinti tarptautinius pardavimus ir pirkimus;

C.  kadangi bendrosios rinkos nereikia atsieti nuo kitų horizontaliųjų politikos sričių, visų pirma sveikatos, socialinės ir vartotojų apsaugos, darbo teisės, aplinkos apsaugos, tvarios plėtros ir išorės politikos; kadangi siekiant konkretaus strategijos „ES 2020“ įgyvendinimo reikia taikyti pilnavertį požiūrį stiprinti bendrąją rinką;

D.  kadangi dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio ir vėl pasireiškusių protekcionistinės ekonomikos politikos nuostatų valstybėse narėse iškilo grėsmė tam tikriems matomiausiems Europos integracijos proceso laimėjimams, o tai reiškia, kad būtina pasiekti Paslaugų direktyvoje nustatytus pirminius tikslus, vengiant daryti žalą tradiciniams ekonomikos sektoriams; kadangi bendroji rinka yra labiau nei kada nors anksčiau reikalinga Europos ekonomikos atgaivinimo priemonė, galinti pateikti konkretų atsaką dabartinei ilgalaikei krizei ir užtikrinti Europos projekto gyvybingumą ilguoju laikotarpiu;

E.  kadangi valstybės narės ir ES institucijos turėtų sutarti dėl privalomo tvarkaraščio ir konkrečių priemonių, kurių reikia įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus ir siekiant panaikinti visas likusias nepateisinamas kliūtis laisvam prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimui;

F.  kadangi valstybės narės ir ES institucijos turėtų sutelkti dėmesį ir priimti bei skubiai įgyvendinti pagrindinius augimą reglamentuojančius teisės aktus, pirmenybę teikiant jaunimo nedarbo problemai ir biurokratijos mažinimui;

I.Įžanga

1.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos stiprinimas ir teisingo ekonominio valdymo užtikrinimas turėtų būti tarp pagrindinių ES augimo darbotvarkės uždavinių ir ragina itin ryžtingai ir greitai užbaigti bendrosios rinkos kūrimą atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus;

2.  atkreipia dėmesį į strateginį Bendrosios rinkos akto aktualumą ir į tai, kad nustatyta dvylika svertų siekiant tvaraus, pažangaus ir įtraukaus augimo. Tai svarbus indėlis visapusiškai ir išlaikant reikiamą pusiausvyrą stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad Bendrosios rinkos aktas yra plataus suinteresuotųjų asmenų ir tarpinstitucinių konsultacijų proceso rezultatas;

3.  laikosi nuomonės, kad neabejotinai reikia teikti pirmenybę patvirtinti dvylika pagrindinių Bendrosios rinkos akto prioritetinių veiksmų, ypač tuos, kurie galėtų palengvinti bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kur įmanoma, iki 2012 m. pabaigos; ragina Komisiją pagelbėti valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai veiksmai siekiant juos skubiai perkelti į nacionalinę teisę, gerokai anksčiau nei nustatytas terminas;

4.  mano, kad reikia išlaikyti Bendrosios rinkos aktu pasiektą tempą ir todėl siūlo Bendrosios rinkos aktą paversti tęstine programa, kuri būtų kasmet atnaujinama ir persvarstoma; palankiai vertina Komisijos planą toliau didinti bendrąją rinką ir prieš 2012 m. pabaigą įvertinti pažangą, kurią pasiekti padėjo Bendrosios rinkos aktas, turint tikslą palengvinti augimą ir pagerinti bendrosios rinkos valdymą; primena, kad bendrosios rinkos aktas taip pat turėtų padėti spręsti ES socialines ir ekonomines problemas ir kurti rinką, kuri tarnautų piliečiams;

5.  laikosi nuomonės, kad kiti prioritetiniai veiksmai turėtų iš esmės būti grindžiami Bendrosios rinkos akte numatytais dvylika svertų, skirtais augimo skatinimui, siekiant sutelkti politinį dėmesį, užtikrinti konsensusą, kaip suderinti veiksmus judant pirmyn, ir didinti bei modernizuoti bendrąją rinką, ypatingą dėmesį skiriant vartotojų ir įmonių informavimui apie jos teikiamą naudą; laikosi nuomonės, kad bendroji rinka taip pat turėtų prisidėti prie socialinės gerovės išlaikymo ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo;

6.  prašo Komisijos iki 2013 m. pavasario parengti atitinkamą išsamų pasiūlymą;

II.Bendrosios rinkos valdymas

7.  primena, kad Europos institucijos turi tvirtai vadovauti, o valstybės narės – teikti politinę paramą, kad būtų atkurtas bendrosios rinkos patikimumas ir pasitikėjimas ja;

8.  pabrėžia, kad nekokybiškai ir pavėluotai į nacionalinę teisę perkelti teisės aktai, netinkamas taisyklių įgyvendinimas ir taikymas trukdo gyventojams ir įmonėms pasinaudoti visais bendrosios rinkos privalumais;

9.  primena, kad iki 2012 m. pabaigos reikia sumažinti bendrosios rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą iki 0,5 proc. neperkeltų teisės aktų ir iki 0,5 proc. sumažinti neteisingai perkeltų teisės aktų kiekį;

10.  pabrėžia, kad reikia geriau parengtų ir mažiau ES teisės aktų; todėl ragina Komisiją, kai tinkama ir kai iš esmės nebūtina tolesnė veiksmų laisvė įgyvendinant ES teisės aktus, kaip labiausiai pageidautina teisine priemone bendrajai rinkai reguliuoti pasirinkti ne direktyvas, o reglamentus, kadangi jie teikia aiškių veiksmingumo ir efektyvumo privalumų ir jais sukuriamos vienodos sąlygos piliečiams ir verslui, bei didesnės galimybės privačių subjektų užtikrinamam teisės aktų vykdymui;

11.  ragina Komisiją sutelkti pastangas siekiant pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą, ypač paslaugų ir prekių sektoriuose, nes numatoma, kad šie sektoriai turi daugiausiai potencialo skatinti ekonomikos augimą Europoje; todėl ragina Komisiją greitai ir ryžtingai nagrinėti bendrosios rinkos pažeidimus;

12.  prašo Komisijos apsvarstyti, ar būtų tikslinga perkelti novatoriškus mechanizmus, tokius kaip Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo procedūros, į naujas sritis, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES teisės aktų įgyvendinimą;

13.  mano, kad koreliacijos lentelės padidina ES teisės aktų taikymo užtikrinimo proceso skaidrumą;

14.  ragina ES ir valstybes nares įsipareigoti iki 2015 m. dar 25 procentais sumažinti biurokratines kliūtis ir modernizuoti viešojo administravimo sektorių;

15.  ragina Komisiją parengti proporcingumo testą, kuris padėtų nustatyti neproporcingus ES teisės aktus, ir anuliuoti tokius teisės aktus;

16.  palankiai vertina Komisijos 2011 m. atliktą valdymo vertinimą, kurio ataskaitoje pirmą kartą pateiktas įvairių priemonių, kuriomis naudojamasi įgyvendinant bendrosios rinkos valdymo ciklą, įskaitant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, metinę Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) ataskaitą ir interneto svetainę „Jūsų Europa“, bendras vaizdas; dar kartą patvirtina savo poziciją dėl vieno langelio principo svarbos; gerai vertina Komisijos darbą portale „Jūsų Europa“ ir ragina užbaigti bei plėtoti šią novatorišką priemonę, kuri labai svarbi kaip priedas prie kontaktinio centro tinklo, nes suteikia bendrą prieigą prie visos informacijos ir visų pagalbos paslaugų, kurių reikia piliečiams ir įmonėms, kad galėtų bendrojoje rinkoje pasinaudoti savo teisėmis;

17.  skatina Komisiją nedelsiant patvirtinti veiksmų planą dėl tolesnio SOLVIT, „Jūsų Europos patarėjo“, taip pat Europos vartotojų centrų ir kitų pagalbos tarnybų vaidmens plėtojimo ir stiprinimo, kad jie taptų pastebimesni piliečiams ir įmonėms;

18.  pabrėžia, kad svarbu, jog suinteresuotosios šalys būtų labiau ir anksčiau įtraukiamos kuriant, priimant, įgyvendinant ir vykdant stebėseną priemonių, kuriomis siekiama skatinti augimą ir užtikrinti piliečių teises bendrojoje rinkoje; be to, pabrėžia, kad dialogas su socialiniais partneriais, nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant susigrąžinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir todėl turėtų būti pagrindinis atnaujintos bendrosios rinkos tikslas;

19.  ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviau įtraukti piliečius į bendrosios rinkos plėtrą, ypač teikiant aiškesnę informaciją, kuri leistų jiems stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą, taip pat skatinant dialogą ir bendradarbiavimą su piliečiais siekiant geriau suprasti jų lūkesčius bei užtikrinant, kad gyventojai ir įmonės galėtų pasinaudoti savo teisėmis ir įvykdyti įsipareigojimus;

20.  primena, kad aukščiausiu politiniu lygmeniu reikia nuolat stebėti, kaip įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas; palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba dalyvauja stebint, kaip įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant sistemingesnę ir nepriklausomesnę stebėseną užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą ir jų perkėlimą į nacionalinę teisę, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje Europos Sąjungoje; mano, kad perkėlimas į nacionalinę teisę galėtų būti pagerintas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nustatant problemas, su kuriomis jos susiduria perkeldamos teisės aktus, įskaitant neatitikimus nacionaliniams teisės aktams, kad Komisija galėtų suteikti pagalbą;

21.  ragina Komisiją stebėti bendrosios rinkos kūrimo užbaigimą įgyvendinant metinį Europos semestro etapą, atsižvelgiant į metinį Bendrosios rinkos akto valdymo vertinimą ir suvestinius rezultatų mechanizmus; laikosi nuomonės, kad vykdant metinę stebėseną reikėtų vertinti, kokio masto naudą vartotojai ir įmonės gauna iš bendrosios rinkos, taip pat reikėtų pranešti apie jos veikimo kliūtis;

22.  ragina Komisiją pasiūlyti specialią augimo iniciatyvą, parengtą pagal konkurencingos Europos socialinės rinkos koncepciją, paremtą Europos semestru, Europos Bendrosios rinkos aktu, strategija „Europa 2020“ ir atitinkamais galiojančiais sprendimais ir kurios finansinį pagrindą sudarytų, be kita ko, lėšos iš struktūrinių fondų, projektų obligacijų ir bendrosios mokslinių tyrimų programos; siūlo Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui, pasikonsultavus su nacionaliniais parlamentais, politiškai patvirtinti augimo iniciatyvą ir siūlo, kad atlikus šį procesą būtų pateiktos atskiros kiekvienai šaliai pritaikytos rekomendacijos, kuriose būtų atsižvelgiama bendrosios rinkos įgyvendinimo eigą;

III.Kiti augimą skatinantys veiksmai

23.  mano, kad sektoriams, kurie daro tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių ir vartotojų gyvenimui, kuriant bendrosios rinkos politiką ir rengiant teisės aktus turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys;

24.  primena veiksmingo žalos atlyginimo mechanizmo, kaip priemonės, kuria užtikrinama, kad vartotojai galėtų naudotis savo teisėmis, svarbą; pabrėžia, kad piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie šiuos žalos atlyginimo mechanizmus ir problemų sprendimo priemones siekiant palengvinti vartotojams žalos atlyginimą tarpvalstybinio prekių ir paslaugų pirkimo atveju;

25.  ragina visas ES valstybes nares užtikrinti visišką Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, be kita ko, įrengiant vartotojui patogius visapusiškus kontaktinius centrus, ir stebėti abipusį vertinimo procesą ir vykdyti veiklos patikrinimus; mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar būtų tikslinga šiuos centrus sujungti su kontaktiniais centrais, kuriuos jos privalo įsteigti pagal Prekių paketą;

26.  ragina Komisiją parengti skaidrumo mechanizmą pagal APKP (abipusio profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo) direktyvos 59 straipsnį, kad būtų galima nustatyti, kuriais atvejais valstybės narės neproporcingai blokuoja prieigą prie reglamentuojamų profesijų;

27.  pabrėžia, kad viešieji pirkimai atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant inovacijas ir konkurencingumą, todėl ragina išlaikyti šioje srityje pasiektą tempą; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti naujus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus taikant strategiją, kuri užtikrintų, jog viešosios lėšos, investuojamos į darbus, paslaugas ir išteklius, padėtų užtikrinti tvarų augimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą;

28.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant panaudoti neišleistas ES lėšas priemonėms, skirtoms veiksmingai susidoroti su aukšto jaunimo nedarbo problema; ragina valstybes nares ir ES institucijas nedelsiant susitarti dėl privalomų tikslų ir priemonių jaunimo judumo srityje („Judus jaunimas“), taip pat skubiai įgyvendinti Jaunimo galimybių iniciatyvą;

29.  pabrėžia, kad skaitmeniniame amžiuje ES turi visapusiškai išnaudoti interneto, e. prekybos ir IRT sklaidos teikiamą potencialą ir galimybes MVĮ bei viešojo administravimo įstaigose ir juos panaudoti toliau plėtojant bendrąją rinką siekiant sudaryti sąlygas ja naudotis visiems ES piliečiams; pabrėžia, kad kuriant naujas technologijas turi būti atsižvelgiama į poreikį apsaugoti visus piliečius, vartotojus ir MVĮ;

30.  ragina Komisiją prioritetu laikyti skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrą, kad vartotojai turėtų visapusiškas galimybes gauti konkurencingesnių prekių ir paslaugų pasiūlymų; reikalauja, kad valstybės narės, koordinuodamos veiklą su Komisija, imtųsi tolesnių veiksmų tam, kad būtų įveiktos kliūtys, trukdančios piliečiams naudotis interneto paslaugomis;

31.  ragina parengti plataus užmojo vartotojų darbotvarkę, kuri aprėptų teisėkūros ir politikos veiklą ir kurią taikant būtų siekiama suteikti visapusiškas teises vidutiniams ir pažeidžiamiems vartotojams;

32.  pabrėžia, kad mažmeninė prekyba labai svarbi augimui ir darbo vietų kūrimui; taip pat ji yra bendrosios rinkos pagrindas; palankiai vertina tai, kad Komisija planuoja priimti išsamų mažmeninės prekybos veiksmų planą, kuriame būtų numatyta veiksmingesnės ir teisingesnės mažmeninės Europos rinkos strategija, grindžiama pasiektais laimėjimais ir likusių problemų sprendimu, taip pat komunikatą, kuriame būtų įvertintos nacionalinės sutartinius santykius reglamentuojančios priemonės; primena, kad veiksmų planas ir įvairių suinteresuotųjų šalių dialogo dėl B2B (verslas verslui) praktikos rezultatai bus pristatomi per pirmąsias apskritojo stalo diskusijas mažmeninės rinkos klausimais, kurios vyks 2012 m. pabaigoje;

33.  mano, kad reikia stiprinti bendrosios rinkos išorės aspektą, ypač stiprinant bendradarbiavimą tarptautinių standartų srityje ir siekiant plėtoti Sąjungos vidaus ir išorės ekonomikos politikos, būtent bendrosios rinkos ir prekybos, sąveiką;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Bendro Europos dangaus II sistemos įgyvendinimą, kuriam labai svarbus SESAR įdiegimas, taip pat ragina Komisiją iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl bendros Europos oro erdvės sukūrimo toliau mažinant funkcinių oro erdvės blokų skaičių,

35.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti didelio tinklo pramonės šakų ir viešųjų paslaugų infrastruktūrą, įskaitant energetikos, transporto paslaugas, pavyzdžiui, europinius geležinkelių tinklus, ir elektroninius ryšius, kaip antai prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje ES, nes tai didina konkurencingumą, skatina augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad reikia kurti bendrą Europos energetikos rinką siekiant sumažinti ES energetinę priklausomybę, didinti ES energetikos veiksmingumą ir pasiūlyti prieinamesnes kainas;

36.  ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje būtų numatytos infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų ryšio nuostatos, ir pasiūlymą dėl keleivių vežimo vidaus geležinkeliais rinkos atvėrimo nedarant neigiamo poveikio geležinkelių transporto paslaugų kokybei ir užtikrinant, kad būtų laikomasi viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų;

37.  pabrėžia, kad reikia suteikti MVĮ didesnį vaidmenį bendrojoje rinkoje, užtikrinant prieigą prie kreditų ir finansavimo, ir visiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą;

38.  ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kurias taikant būtų pagerintos bendros pramonės įmonių ir MVĮ veiklos sąlygos, ypač stiprinant Europos investicijų banko veiklą prieigos prie finansų srityje ir skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, ypač plėtojant pagrindines ES programas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje, ir geriau panaudojant neišleistas ES lėšas augimą skatinantiems projektams finansuoti;

39.  primena, kad prašė pateikti pasiūlymą dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos dėl bendrovių būstinių perkėlimo į kitą valstybę narę, ir pabrėžia, kad ši direktyva labai padėtų palengvinti įmonių judumą Europoje; be to, prašo Komisijos pateikti teisės aktų projektus, kad būtų tęsiama žaliojoje knygoje dėl įmonių valdymo numatyta veikla, ir įtraukti juos į 2013 m. darbų programą;

40.  apgailestauja dėl to, kad buvo atsiimtas pasiūlytas reglamentas dėl Europos susivienijimų statuto, ir prašo Europos Komisijos pateikti naują pasiūlymą; prašo Komisijos atnaujinti darbą ir parengti Devintąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovių grupių siekiant sukurti šių įprastos formos verslo asociacijų teisinį pagrindą ir tokiu būdu sukurti bendras taisykles, be kita ko, siekiant apsaugoti patronuojamąsias bendroves ir suinteresuotuosius subjektus, o teisinei ir nuosavybės struktūrai suteikti daugiau skaidrumo;

41.  ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama pagerinti finansines priemones siekiant tvaraus augimo, kaip antai ilgalaikiam investavimui skirtas projektų obligacijas, taip pat pateikti komunikatą dėl konkurencijos politikos poveikio inovacijoms ir augimui ir prireikus persvarstyti esamas taisykles;

42.  prašo, kad Komisija skubiai pateiktų pasiūlymų, kaip pagerinti investuotojų ir mažmeninių klientų apsaugą finansinių paslaugų srityje, ypač kai kalbama apie mažmeninių investicinių produktų paketus (PRIPs), kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS) ir draudimo tarpininkavimo bei draudimo garantijos sistemas;

43.  pabrėžia, kad tvirta finansinės rinkos infrastruktūra svarbi bendrajai rinkai, todėl ragina Komisiją parengti ankstyvus tokios infrastruktūros krizės pasekmių šalinimo mechanizmus; be to, pabrėžia, kad svarbu neatidėliojant įvertinti Komisijos strategijos dokumentą dėl PVM ateities;

44.  42a. pabrėžia, kad svarbu nacionaliniu ir Europos lygmenimis kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai koordinuoti mokesčių politiką siekiant išvengti bendrosios rinkos veikimo iškraipymų, užtikrinti vienodas sąlygas verslui ir piliečiams ir užtikrinti viešųjų finansų patikimumą;

45.  primena, kad prašė Komisijos parengti suvestinę ir nurodyti, su kokiomis kliūtimis susiduria Sąjungos darbuotojai, siekiantys pasinaudoti judėjimo laisvės teise, nurodyti, kaip šios kliūtys šalinamos valstybėse narėse ir įvertinti, ar problemos sprendžiamos iš esmės ir veiksmingai, taip pat išnagrinėti socialinio dempingo fenomeną; ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų galima pašalinti likusias kliūtis, su kuriomis susiduria Sąjungos piliečiai, siekiantys pasinaudoti teise laisvai judėti ir dirbti kitoje valstybėje narėje;

46.  laikosi nuomonės, kad Europos gyventojai daugelyje sričių dar nevisiškai išnaudoja bendrosios rinkos potencialą, įskaitant teisę į laisvą asmenų ir darbuotojų judėjimą, ir kad reikia svarbių paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą darbo jėgos judėjimą Europoje, būtent garantuoti socialinio draudimo ir teisių į pensiją perkeliamumą;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir SESV 153 straipsnio, pradėti tyrimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama judžių piliečių socialinė apsauga ES, taip pat būtų taikomos vienodos sąlygos, kaip ir šalies piliečiams, tuo pat metu svarstyti neprivalomos, bendrąją sistemą papildančios, savanoriškos ir perkeliamos socialinės apsaugos sistemos sukūrimą Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą socialinės politikos srityje;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0146. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0145. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0144. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0543.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos bendrovių teisės ateities (2012/2669(RSP))

P7_TA(2012)0259 B7-0299/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 20 d. Komisijos pradėtas viešas konsultacijas dėl Europos bendrovių teisės ateities(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 16–17 d. Komisijos surengtą konferenciją tema „Europos bendrovių teisė. Kelias į priekį“(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos bendrovių teisės ateities svarstymų grupės ataskaitą(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. “Bendros pastangos skatinti naująjį augimą' (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatą „Dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse“ (COM(2007)0394),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos bendrovių teisės modernizavimas ir sustiprintas įmonės valdymas: pažangos plėtojimo planas“ (COM(2003)0284),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui: dėl bendrovių teisės modernizavimo ir sustiprinto įmonės valdymo Europos Sąjungoje – pažangos planas(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Europos privačios bendrovės ir Keturioliktosios bendrovių teisės direktyvos dėl bendrovės būstinės perkėlimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonės registruotosios buveinės perkėlimo į kitą šalį(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano aspektų, susijusių su civiline, komercine, šeimos ir tarptautine privatine teise(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos dėl bendrovių būstinių perkėlimo į kitą valstybę narę(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 7 d. klausimą Komisijai dėl Europos bendrovių teisės ateities (O-000110/2012 – B7-0117/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES bendrovių teisės ir įmonių valdymo reguliavimo sistemą reikia pritaikyti siekiant atspindėti stiprėjančią Europos bendrovių tendenciją ES veikti tarpvalstybiniu lygmeniu ir tebevykstančią Europos rinkų integraciją;

B.  kadangi bendras tikslas yra sudaryti sąlygas Europos įmonėms veiksmingiau konkuruoti ir būti sėkmingesnėms itin konkurencingoje pasaulinėje aplinkoje kartu užtikrinant deramą kreditorių, akcininkų, narių ir darbuotojų interesų apsaugą;

C.  kadangi patogi vartotojui reguliavimo sistema paskatintų įmones, ypač MVI, pasinaudoti bendros rinkos teikiamomis galimybėmis;

D.  kadangi bet kokios būsimos iniciatyvos turėtų būti suderinamos su nacionalinėmis įmonių valdymo sistemomis ir nacionalinės teisės aktais dėl darbuotojų dalyvavimo kartu siekiant daugiau lankstumo ir įmonių formų, vidaus galių paskirstymo ir tvarių bendrovių strategijų pasirinkimo laisvės;

E.  kadangi Europos lygmeniu yra neišnaudoto potencialo, susijusio su bendrovių teisine forma, kurį reikėtų labiau panaudoti, vystyti ir skatinti;

F.  kadangi reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendrovių judumui;

G.  kadangi finansų krizė parodė, jog reikia aiškesnės įmonių valdymo sistemos, pagal kurią didesnis dėmesys būtų skiriamas suinteresuotųjų šalių dalyvavimui;

1.  palankiai vertina neseniai Komisijos surengtas konsultacijas dėl Europos bendrovių teisės ateities, kurios turėtų padėti suformuoti būsimas iniciatyvas, skirtas įmonių verslo aplikai supaprastinti, nereikalingai administracinei naštai sumažinti, ir sudaryti galimybes įmonėms efektyviai veikti bendroje rinkoje kartu užtikrinant deramą kreditorių, akcininkų, narių ir darbuotojų interesų apsaugą;

2.  mano, kad ES bendrovių formos, papildančios pagal nacionalinę teisę esamas formas, turi labai didelį potencialą ir reikėtų jas toliau vystyti ir skatinti; tam, kad būtų patenkinti konkretūs MVĮ poreikiai, ragina Komisiją dėti daugiau pastangų norint, kad būtų priimtas privačios bendrovės statutas (EPB)(10), kuriame galėtų būti visapusiškai atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių interesus, siekiant rasti išeitį iš aklavietės Taryboje;

3.  palankia vertina tai, kad Komisija atlieka Europos savidraudos draugijos tyrimą, kaip buvo žadėta jos minėtoje Socialinio verslo iniciatyvoje(11), ir ragina nedelsiant pateikti naują pasiūlymą dėl statuto;

4.  mano, kad vykdant galimas antrosios Bendrovių teisės direktyvos(12) reformas reikėtų dėmesį skirti tolesniam supaprastinimui, o ne alternatyvaus kapitalo formavimo ir palaikymo režimo taikymui;

5.  palankiai vertina apskaitos direktyvų peržiūrą ir siūlo, kad Komisija toliau nagrinėtų Europos apskaitos standartų gerinimo galimybes, ypač susijusius su konkrečiais MVĮ poreikiais, atsižvelgiant į tradicines tvarumo, ilgalaikio planavimo, šeimos nuosavybės idėjas ir kitus tradicinius MVĮ aspektus;

6.  mano, kad reikia deramai apsvarstyti galimybę atnaujinti su Penktąją bendrovių teisės direktyva susijusį darbą, kuris siejasi ir su akcinių bendrovių struktūra, ir veikla;

7.  dar kartą pakartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pateiktų teisėkūros pasiūlymą, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos tarpvalstybiniam bendrovių judumui palengvinti Europos Sąjungoje (14-oji bendrovių teisės direktyva dėl bendrovių būstinių perkėlimo į kitą valstybę narę);

8.  primena, kad pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių Komisija įsipareigojo teikti ataskaitas dėl konkrečių veiksmų, susijusių su bet kokiu pagal SESV 225 straipsnį pateiktu prašymu pateikti pasiūlymą per tris mėnesius nuo atitinkamos rezoliucijos priėmimo plenariniame posėdyje datos; apgailestauja, kad šio įsipareigojimo nebuvo laikomasi Parlamento rezoliucijos su rekomendacijomis dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos atžvilgiu; ragina Komisiją laikytis pagrindų susitarimo ir ateityje pateikti išsamesnes tolesnių veiksmų ataskaitas;

9.  siūlo Komisijai atnaujinti darbą, susijusį su Devintąją bendrovių teisės direktyva dėl bendrovių grupių, siekiant šiai įprastai verslo asociacijų formai parengti reguliavimo sistemą; mano, kad nėra poreikio visiškai suderinti ES teisės aktus dėl grupių, veikiau reikia nustatyti rinkinį bendrų taisyklių, inter alia, susijusių su patronuojamųjų bendrovių ir akcininkų apsauga, taip pat reikia, kad teisinė ir nuosavybės struktūra būtų skaidresnė;

10.  primena, kad pagal Komisijos pažangaus reglamentavimo darbotvarkę teisės aktai turi būti aiškesni ir lengviau prieinami; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų kodifikuoti ES bendrovių teisę tam, kad būtų parengtas lengvai naudojamas taisyklių rinkinys ir užtikrintas ES teisės nuoseklumas; pripažįsta vienos bendros ES bendrovių teisės priemonės naudą, tačiau mano, kad pirmiausia reikia sugrupuoti bendrovių teisės direktyvas; siūlo jas grupuoti pagal kategorijas, įskaitant sudarymą ir veiklą (pvz., Pirmoji ir Antroji direktyvos bei atskaitomybės ir audito direktyvos), judumą (pvz., Trečioji(13), Šeštoji(14), Dešimtoji(15), Vienuoliktoji(16) ir Tryliktoji(17) direktyvos ir būsimoji Keturioliktoji direktyva) ir ES bendrovių teisines formas (pvz., Europos bendrovė (angl. SE), Europos kooperatinė bendrovė (angl. SCE) ir Europos ekonominių interesų grupė (angl. EEIG)); pabrėžia, kad dėl kodifikavimo projekto, be abejonės, neturi būti stabdoma būtina reformų veikla;

11.  laikosi nuomonės, kad svarstant bendrovių teisę taip pat turi būti spendžiami kolizinių normų klausimai ir kad vykdant tolesnį darbą kolizinių normų, susijusių su bendrovių tarpvalstybinėmis operacijomis, srityje galima remtis moksliniu(18) pasiūlymu šiuo klausimu;

12.  ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti tolesni veiksmai po konsultacijų ir pateiktos trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės ES bendrovių teisės reguliavimo sistemos tobulinimo iniciatyvos; mano, kad trumpalaikės iniciatyvos turėtų apimti 14-ąją bendrovių teisės direktyvą ir ES įmonių valdymo sistemos gerinimo priemones, vidutinės trukmės iniciatyvomis turėtų būti sprendžiamas, pvz., Devintosios bendrovių teisės direktyvos klausimas, o ilgalaikėmis iniciatyvomis – ES bendrovių teisės kodifikavimas;

13.  pabrėžia, kad tikisi, jog trumpalaikės iniciatyvos bus oficialiai įtrauktos į 2013 m. teisėkūros darbo programą ir nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikių iniciatyvų terminai;

14.  primena savo ankstesnius raginimus Komisijai išnagrinėti galiojančių teisės aktų įgyvendinimo problemas tam, kad svarstant naujus teisėkūros pasiūlymus būtų galima atsižvelgti į išvadas;

15.  primena, kad bet koks Komisijos pateiktas teisėkūros pasiūlymas turėtų būti grindžiamas poveikio vertinimu atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus, įskaitant investuotojus, savininkus, kreditorius ir darbuotojus, visiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

16.  ragina Komisiją išsamiai informuoti Parlamentą apie jos konsultacijų dėl būsimos Europos bendrijų teisės rezultatus ir detaliai paaiškinti sprendimus, kuriuos ji ketina priimti remdamasi šių konsultacijų rezultatais;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2012/company_law_en.htm. (2) http://ec.europa.eu/internal_market/company/modern/index_en.htm#conference. (3) http://ec.europa.eu/internal_market/company/modern/index_en.htm. (4) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 714. (5) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 114. (6) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 671. (7) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 5. (8) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 19. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0019. (10) COM(2008)0396. (11) COM(2011)0682, p. 10. (12) OL L 26, 1977 1 31, p. 1. (13) OL L 295, 1978 10 20, p. 36. (14) OL L 378, 1982 12 31, p. 47. (15) OL L 310, 2005 11 25, p. 1. (16) OL L 395, 1989 12 30, p. 36. (17) OL L 142, 2004 4 30, p. 12. (18) H.-J. Sonnenberger (ed.), Vorschläge und Berichte zur Reform des europäischen und deutschen internationalen Gesellschaftsrechts – Vorgelegt im Auftrag der zweiten Kommission des Deutschen Rates für Internationales Privatrecht, Spezialkommission Internationales Gesellschaftsrecht, Mohr Siebeck, Tübingen, 2007.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas (2012/2647(RSP))

P7_TA(2012)0260 B7-0275/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Stažuočių kokybės sistema“ (SWD(2012)0099),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“(SWD(2012)0095),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „EURES reforma siekiant strategijos “Europa 2020' tikslų' (SWD(2012)0100),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pirmieji “Jaunimo galimybių iniciatyvos' įgyvendinimo žingsniai' (SWD(2012)0098),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Darbo rinkos tendencijos ir uždaviniai“ (SWD(2012)0090),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Atviros, dinamiškos ir įtraukios darbo rinkos“ (SWD(2012)0097),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0096),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų planas“ (SWD(2012)0093),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 23 d. komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą (COM(2010)0682) ir jo 2011 m. spalio 26 d.(1) rezoliuciją šia tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros bei naujų socialinio dialogo formų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

–  atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (pranc. Cedefop) 2010 m. tyrimą „Gebėjimai ekologiškoms darbo vietoms“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pažanga siekiant bendrų Europos tikslų švietimo ir mokymo srityje“ (SEC(2011)0526),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje, siekiant paremti strategiją Europa 2020(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dėl nuolatinių struktūrinių trūkumų ir ekonominės krizės nedarbo lygis 2010 m. ir 2012 m. atitinkamai pakilo nuo 9,5 % iki 10,2 %, o tai sudaro apie 6 mln. prarastų darbo vietų nuo 2008 m;

B.  kadangi vis daugėja su užimtumu, socialinė įtrauktimi ir kova su skurdu susijusių problemų, kartu stiprėjant skirtumams tarp valstybių narių ir regionų;

C.  kadangi, vadovaujantis Komisijos prognozėmis, 2012 m. perspektyvos yra dar blogesnės, numatant ES BVP stagnaciją 2012 m. ir recesiją keliose valstybėse narėse;

D.  kadangi norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“, skirtoje pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui, nustatyto užimtumo tikslo, reikia užpildyti 17,6 mln. naujų darbo vietų, o tai reiškia, kad iki 2020 m. turės būti įdarbinta 75 % 20–64 m. amžiaus asmenų;

E.  kadangi darbo vietų nestabilumas, visų pirma, yra tragedija darbuotojams bei jų šeimoms, o taip pat gamybinių pajėgumų švaistymas, nes dėl dažnos darbų kaitos ir ilgų nedarbo laikotarpių yra prarandami įgūdžiai;

F.  kadangi bedarbystė yra ypač dažna jaunimo tarpe, iš dalies dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo, tačiau dažnai taip pat ir dėl to, kad nepaisoma jų išsilavinimo lygio;

G.  kadangi daugelyje valstybių narių yra vykdomos taupymo priemonės, kuriomis siekiama fiskalinio konsolidavimo ir jomis buvo gerokai prisidėta prie bedarbystės augimo;

H.  kadangi finansų krizė gerokai paskatino bedarbystę, o daugelyje šalių ekonomika auga nepakankamai, kad būtų išspręsta ši problema;

I.  kadangi didelis užimtumas yra svarbus norint įgyvendinti fiskalinę konsolidaciją bei atgaivinti ekonomiką, tiek palaikant vidinį vartojimą, tiek skatinant žmones prisidėti prie gerovės valstybės finansavimo;

J.  kadangi vykdant darbo teisės reformas daugelyje valstybių narių nebuvo sukurta kokybiškesnių užimtumo galimybių, tačiau buvo paskatinta dviejų pakopų darbo rinka, kurioje vis daugiau darbuotojų – ir dažniausiai tai yra pažeidžiamiausios darbuotojų grupės, pvz., moterys, jaunimas ir migrantai – dirba nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis ir už mažus atlyginimus;

K.  kadangi įsipareigojimai, išdėstyti valstybių narių nacionalinėse reformų programose, dažnai yra nepakankami norint pasiekti daugelį ES lygmens tikslų, išdėstytų strategijoje „Europa 2020“;

L.  kadangi ES 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje raginama imtis ryžtingų veiksmų darbo vietoms kurti ir ekonomikai atgaivinti, o šiam raginimui buvo tvirtai pritarta 2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje;

M.  kadangi politiką formuojančios šalys (tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu) atsako už tai, kad būtų užtikrinta tinkama švietimo bei mokymų infrastruktūra, reikalinga darbuotojams priderinti savo įgūdžius prie besikeičiančių ekonominių struktūrų ir užimtumo tendencijų;

N.  kadangi socialinės, efektyvaus išteklių naudojimo, ekologiškos ir konkurencingos ekonomikos skatinimas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų;

O.  kadangi jau dabar galima pastebėti, kad inovacijoms svarbiose srityse trūksta kvalifikuotų ir specifinių įgūdžių turinčių darbuotojų, o mažiausiai 40 % darbo vietų iki 2020 m. numatoma aukštos kvalifikacijos ir ne rankų darbo reikalaujančiose profesijose;

P.  kadangi, vadovaujantis naujausiais statistiniais duomenimis, vienas iš keturių darbdavių Europoje turi sunkumų užpildyti darbo vietas, o labiausiai trūksta kvalifikuotų prekybos specialistų, technikų bei inžinierių;

Q.  kadangi investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas, švietimą bei mokymus, kurios yra gyvybiškai svarbios ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui, ES vis dar yra žemesnio lygio nei šalyse ekonomikos partnerėse bei šalyse konkurentėse visame pasaulyje;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymams papildyti metinės augimo apžvalgos prioritetus vidutinės trukmės laikotarpio politinėmis gairėmis, skirtomis strategijoje ES 2020 išdėstytiems tikslams įgyvendinti; džiaugiasi dėl to, kad užimtumo srities dokumentų rinkiniu sprendžiamas platus spektras problemų, ir pritaria ilgai lauktam politikos posūkiui naujų darbo vietų kūrimo link; ragina imtis investicijų į darbo vietų ir augimo potencialą ekologiškoje ekonomikoje, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektorius bei į informacines bei ryšio technologijas, įskaitant investicijas į įgūdžius, apmokymus bei didesnį darbo užmokestį;

2.  apgailestauja dėl to, kad nepaisant savo įsipareigojimų, prisiimtų 2012 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos metu, bei Komisijos komunikate pateiktų rekomendacijų, dauguma valstybių narių nepateikė nacionalinio darbo vietų plano kaip dalies savo 2012 m. nacionalinių reformų programos, kuriame būtų nurodytos konkrečios priemonės, skirtos darbo vietoms, ekologiškam užimtumui, ryšiui tarp užimtumo politikos ir finansinių priemonių kurti, darbo rinkos reformoms vykdyti ir aiškiam tvarkaraščiui, kaip bus įgyvendinama daugiametė reformų darbotvarkė per ateinančius 12 mėnesių, sudaryti;

3.  atkreipia dėmesį, kad darbo rinkos politika negalima kompensuoti netinkamos makroekonominės politikos, ir ragina Komisiją į visus pasiūlymus dėl darbo vietų kūrimo įtraukti keturis TDO Padoraus darbo darbotvarkės tikslus – darbo vietų kūrimą, teisių darbo vietoje užtikrinimą, socialinės apsaugos plėtrą bei socialinio dialogo skatinimą;

4.  pritaria Komisijos iniciatyvai stebėti darbo rinką ir taikyti atskiras šalių, kurios neatitinka konkrečių joms pateiktų rekomendacijų, stebėjimo sistemas; primygtinai ragina Komisiją į šią sistemą įtraukti stebėjimą, siekiant padėti siekti strategijos „Europa 2020“ kovos su skurdu ir socialinės įtraukties tikslų;

5.   primygtinai ragina ES valstybių arba vyriausybių vadovus iki 2012 m. pabaigos vykdyti įsipareigojimus pagal Europos investicijų dokumentų rinkinį; mano, kad toks dokumentų rinkinys galėtų suteikti naują impulsą išeinant Europai iš krizės, jeigu jame būtų numatyti konkretūs įsipareigojimai nacionaliniu bei Europos lygmenimis investuoti į tvarų augimą bei darbus tokiuose pagrindiniuose sektoriuose kaip išteklių panaudojimo veiksmingumas bei tvarkymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos vartojimo efektyvumas ir(arba) perdirbimas; nurodo Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą kaip konkretų Europos teisėkūros pavyzdį, kurio pagalba būtų galima sukurti iki 2 mln. naujų darbo vietų;

6.  pritaria pasiūlymui sumažinti darbo jėgos mokesčių pleištą nedarant poveikio biudžetui; primena, kad vidutinis mokesčių pleištas tarp to, kiek darbdaviui kainuoja įdarbinti darbuotoją, ir realaus darbuotojo darbo užmokesčio ES dažnai yra didesnis nei 40 %; mano, kad mokesčių naštos perkėlimas suteiktų bendrovėms naudos ir dėl tokių išimčių ir(arba) sumažinimo jos galėtų sukurti naujų darbo vietų arba padidinti darbo užmokestį;

7.  pritaria Komisijai, kad nustatant ambicingesnius tikslus atsinaujinančios energijos srityje skatinamos investicijos, taigi ir užimtumas žinioms imlios kartos technologijų srityje; ragina valstybes nares siekti ekonomikos modelio, pagrįsto veiksmingo išteklių naudojimo principu; atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad kaskart procentu sumažinant išteklių naudojimą galėtų būti sukurta nuo 100 000 iki 200 000 naujų darbo vietų;

8.  pritaria idėjai, kad verslumas, verslo kūrimas bei individuali veikla turėtų būti skatinami kaip būdai sukurti daugiau darbo vietų, ypač kadangi MVĮ ir mikroįmonės sukuria daugiau nei du trečdalius ES privataus sektoriaus darbo vietų, bei ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti investicijas šioje srityje, ypač vykdant viešuosius pirkimus bei suteikiant galimybes naudotis finansais;

9.  pritaria investicijoms į socialinį verslumą, kuris yra gera galimybė patenkinti socialinius poreikius, kurie nėra patenkinami viešosiomis gėrybėmis bei paslaugomis;

10.  ragina Komisiją laikytis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir rūpestingai stebėti atitinkamų mažinimų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad MVĮ nenukentėtų nuo neproporcingai didelės administracinės naštos ar kliūčių laisvai prekybai bendrosios rinkos viduje, tuo pat metu užtikrinant, kad visuose lygmenyse būtų tinkamai laikomasi darbo teisės bei socialinių taisyklių;

11.  primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant pašalinti visus apribojimus prieigai prie laisvos darbo rinkos darbuotojams iš Bulgarijos ir Rumunijos; atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį, kurį šie apribojimai turėjo nedeklaruojamam ir nelegaliam darbui bei išnaudojimui;

12.  ragina valstybes nares paspartinti savo kovą su neoficialiu ar nedeklaruotu darbu bei priverstine individualia veikla, suteikiant pakankamai išteklių darbo patikrinimui, vykdant informacines kampanijas apie nelegalaus darbo pavojus ir trūkumus, derinant su geresne darbo teisės be darbo standartų įgyvendinimo priežiūra kovojant su nelegaliu darbu; ragina taikyti vienodo elgesio principą, ES aktyviau veikti skatinant nacionalinių darbo bei socialinių reikalų inspekcijų dažnesnį ir glaudesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą, taikant prevencines priemones ir patikrinimus bei atitinkamas sankcijas, o taip pat atidžiai stebint šioje srityje daromą pažangą;

13.  pritaria tam, kad būtų pradėtos viešos konsultacijos užimtumo klausimais sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sektoriuose; mano, kad šie sektoriai gali vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ užimtumo bei socialinės įtraukties tikslus; ragina Komisiją teikiant bet kokius politinius pasiūlymus ateityje atsižvelgti į TDO konvenciją, paremtą rekomendacijomis namų darbuotojams, siekiant pagerinti šiame sektoriuje esančias darbo sąlygas;

14.  pritaria Komisijai, kad sanglaudos politikos fondai, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas yra svarbūs investicijų šaltiniai, skatinantys tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą šių fondų bei mikrofinansų priemonės panaudojimą, siekiant visapusiškai išnaudoti jų potencialą skatinant švietimą, mokymus, savarankišką darbą, darbo jėgos judumą ir produktyvumą;

15.  ragina greičiau ir paprasčiau nagrinėti ES finansuojamų programų, skirtų plėtrai ir inovacijoms, prašymus bei tvirtinimą;

16.  pritaria Komisijos pasiūlymui, kuriame pabrėžiami minimalaus darbo užmokesčio valstybių narių lygmeniu nustatymo privalumai siekiant kovoti su skurdu bei socialiniu dempingu ir paskatinti bendrą paklausą; mano, kad bet kokiu tokio tipo pasiūlymu būtina atsižvelgti į nacionalinę kolektyvinių derybų praktiką;

17.  yra įsitikinęs, kad užimtumo apsaugos teisės aktai turėtų būti atitinkamai pakoreguoti, kad bendrovės būtų skatinamos kurti naujas darbo vietas, didinti judumą bei prisiderinti prie darbo rinkos pajėgumų, o tuo pat metu spręsti su segmentacija visoje ES susijusią problemą;

18.  ragina Komisiją spręsti tikrąsias darbo rinkos segmentacijos problemas, tokias kaip lyčių nelygybė bei politikos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai remti nebuvimas;

19.  sutinka, kad vidinės darbo laiko organizavimo tvarkos lankstumas padėtų palaikyti užimtumą ir sumažinti su prisitaikymu susijusias išlaidas ekonomikos nuosmukio laikais, nors juo ir negalima pakeisti ekonomikos augimo politikos; tačiau pabrėžia, kad priemonės turi būti priderintos prie socialinių aplinkybių, suderėtos su socialiniais partneriais bei derėti su tiek darbdavių, tiek darbuotojų interesais;

20.  sutinka su Komisija, kad visų tipų sutartiniais susitarimais darbuotojams turėtų būti suteiktos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į pensiją, socialinę apsaugą bei mokymosi visą gyvenimą galimybes;

21.  pritaria Komisijos iniciatyvai dėl ES įgūdžių panoramos pradžios, kuria bus sustiprintas skaidrumas ir prieiga prie darbo rinkos darbo ieškantiems asmenims, tai pat didinamas darbuotojų judumas;

22.  pritaria naujausiai Komisijos teisėkūros iniciatyvai dėl profesinių kvalifikacijų; mano, kad svarbu stiprinti abipusį diplomų bei profesinės kvalifikacijos pripažinimą bei kurti mechanizmą, skirtą aktyvesniam abipusiam žinių ir įgūdžių pripažinimui;

23.  ragina Komisiją įgyvendinti Europos įgūdžių paso idėją dar iki 2012 m. pabaigos, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir nediskriminacinį elgesį, kai tai susiję su metodais ir vieta, kurioje įgūdžiai buvo įgyti, veiksmingiau derinti įgūdžių poreikį ir skatinti tarpvalstybinį darbuotojų judumą;

24.  pritaria Komisijos tarnybų darbiniam dokumentui „Stažuočių kokybės sistema“ ir laukia tyrimo dėl stažuočių tvarkos valstybėse narėse rezultatų bei ragina Komisiją pasiūlyti stažuotes visada sieti su kvalifikacijos kėlimo procesu; ragina Komisiją kaip galima greičiau pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos ir dėl jaunimo garantijų reglamento bei apibrėžti minimalius aukštos kokybės stažuočių teikimo bei priėmimo standartus;

25.  pažymi, kad jaunimo nedarbo padėtis labai priklauso nuo bendros ekonominės padėties; pabrėžia jaunų žmonių paramos, konsultavimo ir stebėjimo svarbą jiems pereinant nuo švietimo į profesinę veiklą; ragina Komisiją suderinti visus būsimus politikos šioje srityje pasiūlymus su iniciatyvomis „Judus jaunimas“ ir „Jaunimo galimybės“; ragina valstybes nares pradėti keistis geriausiais kovos su jaunimo nedarbu pavyzdžiais;

26.  ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais pasinaudoti visomis galimybėmis, užtikrinant, kad kiekvienas jaunas ES pilietis galėtų pradėti dirbti arba dalyvauti mokymuose po daugiausiai ketverių bedarbystės mėnesių, įgyvendinant Europos jaunimo garantijų programą; mano, kad valstybės narės turėtų teisiškai užtikrinti Europos jaunimo garantijų programos vykdymą siekiant veiksmingai pagerinti jaunimo, neturinčio nei darbo, nei išsilavinimo, nei mokymų, galimybes ir palaipsniui įveikti jaunimo nedarbo ES problemą; pabrėžia, kad jaunimo garantijų programai reikia konkrečios Europos finansinės paramos, ypač valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbas yra didžiausias;

27.  ragina Komisiją remti valstybes nares jų kovoje prieš nedarbą bei jaunimo nedarbą, panaudojant likusias struktūrinių fondų lėšas;

28.  prisideda prie Komisijos jos raginime valstybėms narėms aktyviau naudotis EURES sistema; pabrėžia ypač svarbų EURES vaidmenį vidaus rinkoje teikiant darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims konsultacijas dėl jų teisių kitose valstybėse narėse; ragina visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą į EURES tinklo struktūros bei valdymo reformą;

29.  pritaria Komisijos iniciatyvoms, skirtoms moterų patiriamiems nepatogumams sumažinti ir jų integracijai į darbo rinką palengvinti suteikiant vienodą atlygį bei deramas vaiko priežiūros paslaugas, o taip pat panaikinant visų formų diskriminaciją bei apmokestinimo sistemas, atgrasančias moteris dalyvauti darbo rinkoje; ragina valstybes nares imtis tolesnių priemonių šiose srityse.

30.  primygtinai ragina Komisiją paspartinti darbą dėl teisių į pensiją perkeliamumo direktyvos, nes socialinės apsaugos nuostatų bei teisių į pensiją teisinis neapibrėžtumas yra viena iš pagrindinių kliūčių laisvam darbo jėgos judėjimui;

31.  ragina valstybes nares patvirtinti ar palaikyti ekonomikos augimui palankią politiką, įskaitant prioritetinį finansavimą švietimo, mokymosi visą gyvenimą bei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, nepaisant dėl ekonominės krizės reikalingų taupymo priemonių ir poreikio sumažinti valstybės įsiskolinimus, ypač euro zonoje;

32.  primygtinai ragina Komisiją stiprinti sąžiningą mobilumą ir kovoti su bet kokiu komandiruotų darbuotojų išnaudojimu tiek priimančiojoje, tiek kilmės šalyje;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0466. (2) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29. (3) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 39. (4) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6. (5) Priimti tekstai: P7_TA(2011)0455. (6) Priimti tekstai: P7_TA(2011)0263. (7) Priimti tekstai: P7_TA(2011)0495.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo (2012/2684(RSP))

P7_TA(2012)0261 RC-B7-0304/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pagal JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (angl. CEDAW) ir jos neprivalomąjį protokolą pateiktus pranešimus, į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES(1),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. pranešimą „Moterų lyties organų žalojimo nutraukimas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl smurto prieš moteris panaikinimo Europos Sąjungoje ir jos raginimą tarptautiniu mastu kovoti su moterų lyties organų žalojimu,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2011 m. balandžio 12 d. konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija, kurias Bendrųjų reikalų taryba priėmė 2008 m. gruodžio 8 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi moterų lyties organų žalojimas yra neatitaisomi veiksmai, kuriais sąmoningai dėl nemedicininių priežasčių pakeičiami arba sužalojami moterų lyties organai ir sukeliamos nepanaikinamos pasekmės, kurias patiria 140 mln. šiuo metu gyvenančių moterų ir mergaičių ir kasmet dar 3 mln. mergaičių gresia patirti šią procedūrą;

B.  kadangi, pasak PSO, mažiausiai 500 000 Europoje gyvenančių moterų ir mergaičių yra sužaloti lyties organai ir maždaug 180 000 mergaičių gresia sužalojimas; kadangi, ekspertų nuomone, šie skaičiai yra per maži ir juos teikiant neatsižvelgta į antros kartos ar dokumentų neturinčių moterų migrančių atvejus;

C.  kadangi bet koks moterų lyties organų žalojimas yra kenksminga tradicinė praktika, kuri negali būti laikoma religijos dalimi, bet yra smurto prieš moteris ir mergaites aktas, kuriuo pažeidžiamos pagrindinės jų teisės, ypač teisė į asmeninį saugumą bei neliečiamybę ir fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat pažeidžiama jų sveikata seksualiniu ir reprodukciniu požiūriu, o nepilnamečių mergaičių atveju tai taip pat yra smurtas prieš vaikus; kadangi jokiomis aplinkybėmis tokio smurto negalima pateisinti pagarba įvairioms kultūrinėms tradicijoms ar iniciacijos ceremonijoms;

D.  kadangi moterų lyties organų žalojimas jau savaime yra žmogaus teisių pažeidimas ir per trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį padaro labai didelę ir nepataisomą žalą jį patyrusių moterų ir mergaičių psichinei ir fizinei sveikatai bei pažeidžia jų teises, todėl laikomas žiauraus smurto aktu, nukreiptu prieš jų asmenį ir neliečiamybę, o kai kuriais atvejais netgi gali baigtis mirtimi; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas žalingas šalutinis poveikis, todėl lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti atitinkami organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcija, užkrėtimas AIDS virusu, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant sunkias nėštumo ir gimdymo komplikacijas;

E.  kadangi moterų lyties organų žalojimas – nelygių galios santykių išraiška ir smurto prieš moteris forma, kartu su kitomis sunkiomis smurto dėl lyties formomis, ir kadangi būtina kovą prieš moterų lyties organų žalojimą įtraukti į bendrą ir nuoseklią kovos su smurtu dėl lyties ir smurtu prieš moteris koncepciją;

1.  palankiai vertina sprendimą, priimtą 2012 m. kovo 8 d. 56-oje Komisijos dėl moterų padėties sesijoje, kad moterų lyties organų žalojimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas būsimoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-oje sesijoje;

2.  ragina JT Generalinę Asamblėją per savo šešiasdešimt septintąją sesiją priimti rezoliuciją siekiant visame pasaulyje panaikinti moterų lyties organų žalojimą – kaip 2011 m. liepos 1 d. buvo reikalaujama Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime – suderinant veiksmus, kurių imasi valstybės narės, ir parengiant rekomendacijas ir gaires dėl regioninių ir tarptautinių teisinių priemonių ir nacionalinių įstatymų kūrimo ir stiprinimo;

3.  teigia, kad, kadangi moterų lyties organų žalojimas dažniausiai atliekamas jaunoms mergaitėms nuo ankstyvos vaikystės iki 15 metų amžiaus, tai yra vaiko teisių pažeidimas; primena, kad visos 27 valstybės narės įsipareigojo ginti vaikų teises, numatytas JT Vaiko teisių konvencijoje;

4.  ragina valstybes nares tęsti tarptautinių dokumentų ratifikavimą ir įgyvendinti juos kuriant išsamius teisės aktus, kuriais draudžiamas visų formų moterų lyties organų žalojimas ir numatomos veiksmingos sankcijos, taikomos šio nusikaltimo vykdytojams; pažymi, kad teisės aktuose taip pat turėtų būti numatytas išsamus prevencinių ir apsaugos priemonių spektras, įskaitant teisėsaugos koordinavimo, stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, ir turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos, kad moterys ir mergaitės galėtų pranešti apie moterų lyties organų žalojimo atvejus;

5.  ragina atitinkamas Jungtinių Tautų įstaigas ir pilietinę visuomenę, skiriant atitinkamus finansinius išteklius, aktyviai remti tikslines inovacines programas ir skleisti geriausią praktiką, kurią taikant atsižvelgiama į mergaičių, esančių pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant mergaites, kurioms gresia lyties organų žalojimas, ir neturinčių galimybių gauti paslaugas ir dalyvauti programose, poreikius ir prioritetus;

6.  reikalauja JT Generalinį Sekretorių užtikrinti, kad visos susijusios JT organizacijos ir įstaigos, ypač Jungtinių Tautų vaikų fondas, Jungtinių Tautų gyventojų fondas, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), JT Lygių galimybių ir moterų įgalinimo padalinys, JT plėtros fondas moterims, JT vystymo programa ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, į atitinkamose šalyse vykdomas programas individualiai ar bendrai, atsižvelgdamos į nacionalinius prioritetus, įtrauktų mergaičių apsaugą ir skatintų jų teises tam, kad joms netektų patirti lyties organų žalojimo, siekiant toliau didinti pastangas, dedamas sprendžiant šį klausimą;

7.  pabrėžia, kad reikia remti pilietinės visuomenės narius, ypač moterų organizacijas, kurios veikia jų bendruomenėse siekdamos nutraukti smurtą prieš moteris, įskaitant moterų lyties organų žalojimą;

8.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir skatinti didesnių galių suteikimą moterims, būtų įtraukiamos į visas ES vystymo politikos kryptis ir programas pagal jos 2010 m. Lyčių lygybės veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą, telkti, šviesti ir mokyti bendruomenę ir svarbu įtraukti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę šalyse partnerėse; pabrėžia, kad pastangos panaikinti nuostatas ir žalingą praktiką, dėl kurios nukenčia mergaitės, bus sėkmingos tik jei dalyvaus visi pagrindiniai subjektai, įskaitant religinius ir bendruomenių vadovus ir tuos asmenis, kurie tiesiogiai dirba su mergaitėmis, taip pat įskaitant tėvus, šeimas ir bendruomenių atstovus;

9.  primygtinai ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti moterų lyties organų žalojimo reiškiniui ir įtraukti jį į bendrą kovos su smurtu prieš moteris strategiją, įskaitant bendrų veiksmų prieš moterų lyties organų žalojimą numatymą;

10.  primygtinai ragina Komisiją smurto prieš moteris ir mergaites nutraukimui teikti pirmenybę ir, skiriant atitinkamus finansinius išteklius, remti tikslines ir inovacines programas Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse;

11.  primygtinai ragina valstybes nares imtis griežtų kovos su šia neteisėta praktika veiksmų;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui ir valstybėms narėms.

(1) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 52. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0127. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Prancūzijos įmonės PIP pagamintų nekokybiškų silikoninių krūtų implantų (2012/2621(RSP))

P7_TA(2012)0262 B7-0302/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 184 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl inovacijų medicinos prietaisų sektoriuje(1),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų(2),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų(4),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/70/EB, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų, kuriuose yra stabilių žmogaus kraujo arba žmogaus plazmos preparatų(5),

–  atsižvelgdamas į Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto nuomonę dėl įmonės Poly Implant Prothèse (PIP) pagamintų silikoninių produktų saugumo, kuri buvo paskelbta 2012 m. vasario 1 d.(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 22 d. Briuselyje surengtos aukšto lygio konferencijos sveikatos tema, skirtos medicinos technologijų inovacijų klausimui, išvadas(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl peticijų dėl silikoninių implantų, kurios paskelbtos priimtinomis (peticijos Nr. 0470/1998 ir 0771/1998)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos(9),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/47/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 90/385/EEB dėl aktyviųjų implantuojamų medicinos prietaisų, atsižvelgdamas į Direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ir į Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. klausimą Komisijai dėl nekokybiškų Prancūzijos įmonės PIP pagamintų silikoninio gelio krūtų implantų (O-000101/2012 – B7-0118/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi atsižvelgus į Prancūzijos sveikatos institucijų išvadas atliekamas tyrimas dėl Prancūzijos gamintojo (Poly Implant Prothèse) nesąžiningo blogos kokybės medžiagos (pramoninio silikono), kuri skyrėsi nuo įmonės atitikties vertinimui pateiktuose dokumentuose deklaruotos medžiagos (leidžiamo medicininio silikono), panaudojimo;

B.  kadangi stokojama klinikinių ir epidemiologinių duomenų dėl galimos rizikos, susijusios su PIP krūtų implantais;

C.  kadangi 10–15 proc. trečios kartos implantų įplyšta per dešimt metų nuo jų įdėjimo;

D.  kadangi Prancūzijos valdžios institucijoms atlikus PIP silikoninių krūtų implantų imties tyrimą dėl fizinio vientisumo buvo nustatyti PIP apvalkalų trūkumai, kurių nerandama kituose prekyboje esančiuose implantuose;

E.  kadangi Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto ataskaitoje, kurią Komisija paprašė parengti sausio mėn. pradžioje, pabrėžiama, jog yra pagrindo nerimauti dėl galimo uždegimo, kurį gali sukelti įplyšę PIP silikoniniai implantai ar ištekėjęs jų turinys;

F.  kadangi tai, kad Europos lygmeniu implantai nepakankamai registruojami, reiškia, jog bendras implantus turinčių moterų skaičius yra nežinomas; tačiau kadangi, remiantis turimais Europos Komisijos pateiktais duomenimis, manoma, kad pasaulyje parduota maždaug 400 000 PIP silikoninių krūtų implantų; kadangi dideliam skaičiui moterų Jungtinėje Karalystėje (40 000), Prancūzijoje (30 000), Ispanijoje (10 000), Vokietijoje (7 500) ir Portugalijoje (2 000) buvo įdėti silikoniniai krūtų implantai;

G.  kadangi pacientės turi žinoti, kad implantai nėra nuolatiniai ir gali prireikti juos pakeisti arba išimti; kadangi pacientės taip pat turi būti informuotos apie implantų kokybę ir galimą su jais susijusią riziką;

H.  kadangi ES teisės aktų dėl medicinos prietaisų perkėlimas į nacionalinius teisės aktus neužkirto kelio šiam su sveikata susijusiam sukčiavimui, dėl kurio pasauliniu mastu padarytas ir bus daromas didelis neigiamas poveikis sveikatai;

I.  kadangi šis sukčiavimas sveikatos srityje parodė veikimo Europos ir nacionaliniu lygmenimis sutrikimą, būtent valstybių narių bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene stoką keičiantis informacija ir pranešimais apie neigiamą poveikį, taip pat žaliavų, naudojamų medicinos prietaisuose, atsekamumo trūkumą;

J.  kadangi PIP implantų ir klubų implantų atvejai atskleidė, kad galiojanti atitikties būtiniausiems saugumo ir sveikatos reikalavimams sertifikavimo sistema, taip pat paskelbtųjų įstaigų kontrolės ir priežiūros, kurią pagal Medicinos prietaisų direktyvą 2007/47/EB atlieka nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos, sistema yra neveiksmingos;

K.  kadangi noras užtikrinti galimybę pacientams greitai pasinaudoti medicinos prietaisais niekada neturi nustelbti poreikio užtikrinti pacientų saugą;

L.  kadangi Medicinos prietaisų direktyva (2007/47/EB) bus persvarstyta 2012 m.; kadangi būtina pasimokyti iš šio nesąžiningos prekybos PIP implantais atvejo ir sustiprinti priežiūrą ir saugos kontrolę bei gaminių teikimo rinkai reikalavimus nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

M.  kadangi turimi duomenimis rodo, kad daugelis PIP implantų buvo pagaminti iš nemedicininio silikono, kuriame yra sudedamųjų dalių, galinčių silpninti implanto apvalkalą, todėl silikonas gali patekti į kūno audinius;

1.  pažymi, kad kelios valstybės narės patarė pacientėms kreiptis į savo chirurgą arba rekomendavo išsiimti PIP pagamintus krūtų implantus atsargumo sumetimais;

2.  tačiau pažymi, kad valstybės narės elgėsi nevienodai – kai kurios savo piliečiams teikė prieštaringas konsultacijas dėl veiksmų, kurių jie turėtų imtis, dėl to pacientams kyla neaiškumų;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikant galiojančius teisės aktus glaudžiau bendradarbiauti, visų pirma rinkos priežiūros, budrumo ir patikrinimų srityse, ir sugriežtinti kontrolę, kad būtų suteikta daugiau pacientų saugumo garantijų, ypač pacientų, susiduriančių su didelės rizikos medicinos prietaisais;

4.  pabrėžia, kad atlikę vertinimą valstybės narės turi nedelsdamos informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių buvo imtasi arba kurios svarstomos, siekiant užtikrinti, kad tokių incidentų būtų kuo mažiau;

5.  ragina Komisiją sukurti deramą teisinę sistemą, kad būtų užtikrintas krūtų implantų ir apskritai medicinos technologijų saugumas;

6.  ragina skubiai pradėti taikyti ir įgyvendinti būtiniausias konkrečias priemones remiantis galiojančiais teisės aktais dėl medicinos prietaisų, ypač priemones, kuriomis:

7.  ragina Komisiją pradėti taikyti leidimų išdavimo prieš teikiant į rinką sistemą tam tikrų kategorijų medicinos prietaisams, įskaitant bent IIb ir III klasės medicinos prietaisus;

8.  ragina sukurti implanto gavėjo pasą, jei jis dar nesukurtas nacionaliniu lygmeniu, kuriame būtų nurodomas unikalus implantų gaminio kodas, jo konkrečios charakteristikos ir galimas neigiamas poveikis, taip pat įspėjimas apie galimą pavojų sveikatai bei po operacijos taikomos tolesnės priežiūros priemonės, susijusios su implantu; pasą turi pasirašyti chirurgas ir pacientas ir jis bus traktuojamas kaip sutikimo daryti operaciją forma;

9.  rekomenduoja, kad ligoninės turėtų elektroninę paso versiją, kuria būtų galima pasinaudoti ateityje, ir pažymi, kad šią elektroninę versiją paciento prašymu galima lengvai perduoti naujai sveikatos priežiūros įstaigai toje pačioje ar kitoje šalyje;

10.  ragina valstybes nares geriau informuoti apie galimą su estetine chirurgija susijusią riziką ir geriau reglamentuoti estetinės chirurgijos reklamą siekiant užtikrinti, kad pacientai būtų visapusiškai informuoti apie pavojus ir apie naudą; pabrėžia, jog tam, kad moterys galėtų geriau įvertinti riziką, jos turėtų žinoti, kad praėjus tam tikram laikotarpiui, kurio trukmė kiekvienu atveju skirtinga, krūtų implantus reikia keisti;

11.  pripažįsta, kad pacientėms, kurioms jau įdėti krūtų implantai, gali reikėti suteikti informaciją atgaline data, teikti konsultacijas, medicininę priežiūrą ir patarimus, taip pat patikrinimus dėl vidinių ir išorinių kapsulės plyšimų;

12.  pabrėžia, kad turi būti tobulinamos krūtų implantų tikrinimo procedūros ir standartai tam, kad būtų galima geriau suprasti apvalkalo medžiagos ir jį užpildančio gelio bei kūno skysčių sąveiką ir apvalkalo bei viso implanto atsparumą nusidėvėjimui ir plyšimui; mano, kad turi būti labiau skatinami neardomojo implantų tikrinimo metodų moksliniai tyrimai;

13.  rekomenduoja nedelsiant registruoti krūtų implantų operacijų duomenis ES, pvz., sukuriant privalomą nacionalinį krūtų implantų registrą kiekvienoje valstybėje narėje; pabrėžia faktą, kad sukūrus privalomą registrą visos ligoninės turėtų teikti pranešimus, tačiau pažymi, kad pacienčių duomenys turėtų būti įtraukiami joms davus sutikimą; rekomenduoja, kad šie nacionaliniai registrai būtų susieti tarpusavyje ir prireikus galėtų keistis informacija, pvz., tais atvejais, kai nustatoma didelių implantų trūkumų;

14.  primygtinai rekomenduoja persvarstyti Medicinos prietaisų direktyvą siekiant sudaryti galimybes nustatyti ir sumažinti sukčiavimo riziką, ypatingą dėmesį skiriant nuostatoms, susijusioms su rinkos priežiūra, budrumu ir paskelbtųjų įstaigų veikla bei užduotimis, kad PIP atvejis daugiau nepasikartotų;

15.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą medicinos prietaisų, kurie naudojami kaip implantai, atsekamumo sistemą, ypač skirtą pavojingiausiems medicinos prietaisams, pvz., III klasės prietaisams;

16.  ragina Komisiją greitu laiku persvarstant teisės aktus dėl medicinos prietaisų apsvarstyti šiuos aspektus: leidimų prekiauti rinkoje pavojingais medicinos prietaisais, kurie atitinka medicinos produktams keliamus ar į juos panašius reikalavimus, poreikį; patikrinimų iš anksto neįspėjus vykdymą; didesnio implantuotų medicinos prietaisų atsekamumo poreikį; poreikį, kad valstybės narės labiau koordinuotų veiksmus pranešant arba perspėjant apie didelį medicinos prietaisų šalutinį poveikį ar jų žalą; didesnę paskelbtųjų įstaigų kontrolę ir papildomą jau rinkoje esančių produktų imties tikrinimą;

17.  be to, ragina Komisiją greitu laiku persvarstant teisės aktus dėl medicinos prietaisų svarstyti tinkamų bandymų su žmonėmis poreikį atliekant klinikinius tyrimus, visų pirma skirtus implantuojamiems medicinos prietaisams, prieš juos pateikiant rinkai;

18.  ragina valstybes nares bent kartą per metus vykdyti išsamius patikrinimus iš anksto neįspėjus, ypač labiausiai su rizika susijusių medicinos prietaisų, kurių naudotojo ataskaitos rodo, kad didėja su jais susijusių incidentų, patikrinimus;

19.  primygtinai ragina valstybes nares nesilaikymo atveju taikyti sankcijas;

20.  laikosi nuomonės, kad šis sukčiavimo atvejis dar aiškiau parodė, jog reikia sukurti kolektyvinių ieškinių sistemą, skirtą padėti vartotojams ir pacientams gauti kompensaciją, kaip pabrėžiama minėtoje 2012 m. vasario 2 d. rezoliucijoje;

21.  ragina valstybes nares centralizuotoje duomenų bazėje kaupti pranešimus apie nepageidaujamus įvykius ir kitus reguliavimo duomenis, kaip reikalaujama pagal Medicinos prietaisų direktyvą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis budrumas ir sveikatos apsaugos priemonių taikymas;

22.  ragina Komisiją, kad ji reikalautų atlikti tinkamą visų medicinos prietaisų toksikologinį vertinimą ir pasiūlytų laipsniškai nutraukti medžiagų, kurios yra 1A ar 1B kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos, naudojimą, nebent šių medžiagų nebūtų kuo pakeisti;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 202, 2011 7 8, p. 7. (2) OL L 169, 1993 7 12, p. 1. (3) OL L 189, 1990 7 20, p. 17. (4) OL L 331, 1998 12 7, p. 1. (5) OL L 313, 2000 12 13, p. 22. (6) http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/emerging/docs/scenihr_o_034.pdf (7) http://ec.europa.eu/consumers/sectors/medical-devices/files/exploratory_process/hlc_en.pdf (8) OL C 53 E, 2002 2 28, p. 231. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0021. (10) OL L 247, 2007 9 21, p. 21.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir saugumo padėties Sahelio regione (2012/2680(RSP))

P7_TA(2012)0263 RC-B7-0305/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Malio (Sahelio) regiono (1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 23 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Sahelio regiono(2), kuriose patvirtinta civilinės BSGP konsultavimo, paramos ir mokymo misijos Sahelio regione krizių valdymo koncepcija,

–  atsižvelgdamas į EIVT ataskaitą „Sahelio saugumo ir vystymosi strategija. Įgyvendinimo pažangos ataskaita. 2012 m. kovo mėn.“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. JT Saugumo Tarybai pristatytą JT Libijos krizės poveikio Sahelio regionui vertinimo misijos ataskaitą(3) ir 2012 m. kovo 22 d.(4), kovo 26 d.(5), balandžio 4 d.(6) ir balandžio 9 d.(7) JT Saugumo Tarybos pareiškimus dėl Malio,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. (3076-ojo Užsienio reikalų tarybos posėdžio) Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 18 d. AKR ir ES JPA rezoliuciją „Demokratiniai perversmai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose: padariniai AKR šalims, Europai ir pasauliui“(8) ir 2011 m. lapkričio 23 d. AKR ir ES JPA rezoliuciją dėl Arabų pavasario poveikio kaimyninėms valstybėms Afrikoje į pietus nuo Sacharos(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriose vyriausioji įgaliotinė raginama paspartinti parengiamuosius darbus, susijusius su BSGP įsipareigojimu sustiprinti regioninius saugumo pajėgumus Sahelio regione, glaudžiai bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d., gegužės 23 d., liepos 18 d. ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos išvadas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 1 d. Europos Sąjungos Tarybos galutinę ataskaitą dėl Sahelio saugumo ir vystymosi iniciatyvos(10),

–  atsižvelgdamas į papildomas atitinkamas Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) nuostatas, ypač į jos 3, 6, 31 ir 39 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas, ypač į jos 205, 208, 214 ir 222 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą) ir ypač į jo 1, 8, 25 ir 28 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Afrikos ir ES taikos ir saugumo partnerystę, ypač į per 2010 m. lapkričio 29 ir 30 d. Tripolyje vykusį Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą patvirtinto 2011–2013 m. veiksmų plano antrąją, septintąją ir aštuntąją iniciatyvas,

–  atsižvelgdamas į per 2004 m. liepos 8 d. Adis Abeboje vykusią trečiąją eilinę Afrikos Sąjungos konferencijos sesiją priimtą Afrikos Sąjungos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir kovos su terorizmu protokolą,

–  atsižvelgdamas į Ban Ki-Moono 2012 m. balandžio 17 d. kreipimąsi į Liuksemburgo parlamentą, kuriame jis paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į aštrėjantį konfliktą ir neramumus Sahelio regione, kuris kenčia nuo didelės sausros ir kuriame didėja perkeltų žmonių skaičius, kyla maisto ir kuro kainos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 5 d., po aukšto lygio susitikimo Lomėje (Togas), Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) tarptautinei bendruomenei pasiųstą nelaimės signalą, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į apsirūpinimo maistu problemą regione, ypač Senegale, Mauritanijoje, Malyje, Burkine Faso, Nigeryje ir Čade,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario mėn. organizacijos „Akcija prieš badą“, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA), Jungtinių Tautų vaikų fondo (Unicef) ir Pasaulio maisto programos kartu parengtą ir atnaujintą strateginį dokumentą „Pasirengimas maisto ir mitybos krizei Sahelio regione ir kaimyninėse šalyse“, kuris 2012 m. Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto regioninio apsirūpinimo maistu ir mitybos darbo grupės vardu paskelbtas strategija siekiant geriau reaguoti į naują maisto ir mitybos krizę Sahelio regione,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 10 d. įvairių JT agentūrų (Unicef, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro, Pasaulio sveikatos organizacijos) raginimą skirti papildomai lėšų milijonams žmonių, kurių apsirūpinimas maistu neužtikrintas, Sahelio regione,

–  atsižvelgdamas į Unicef raginimą surinkti 26 mln. JAV dolerių Maliui, kad Malio Unicef komitetas galėtų iki metų pabaigos patenkinti vaikų sveikatos ir mitybos poreikius,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vakarų Afrikos, ypač į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Malio(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. Horsense (Danija) priimtą AKR ir ES JPA rezoliuciją dėl Libijos konflikto poveikio kaimyninėms AKR ir ES valstybėms (101.157/galutinis),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo sausros, potvynių, dirvožemio blogėjimo, menko pasėlių derliaus, didelių maisto kainų, gyventojų perkėlimo, pabėgėlių krizės, nuolatinio skurdo, silpno valdymo veiksnių visumos Sahelio regione ir dėl konfliktų blogėjančios saugumo ir žmogaus teisių padėties visame regione kenčia milijonai žmonių;

B.  kadangi nuo politinės ir maisto krizės kenčiantys žmonės gyvena siaubingo skurdo sąlygomis – netenkinami jų elementariausi žmogaus poreikiai ir didėja socialinė įtampa; kadangi daugumą perkeltų asmenų sudaro moterys, kurioms nesuteikiama jokia apsauga, todėl jos sudaro ypač pažeidžiamą grupę;

C.  kadangi VAVEB valstybės narės yra užfiksavusios, kad 2012 m. 9 proc. sumažėjo grūdų produkcija palyginti su ankstesniais metais, Sahelio regione grūdų produkcija sumažėjo 26 proc., o Čade ir Gambijoje sumažėjo 50 proc.;

D.  kadangi JT vertinimu nuo su sausra ir konfliktais susijusios krizės Vakarų Afrikos Sahelio regione kenčia 18 milijonų žmonių, 2011 m. daugiau kaip 200 000 vaikų mirė dėl blogos mitybos ir šiuo metu milijonui vaikų gresia didelis ir ūmus mitybos nepakankamumas;

E.  kadangi Sahelio šalių valstybingumo trapumas, menkas valdymas ir korupcija kartu su ekonominiu neišsivystymu, kurie lemia nuolatinį skurdą, sukuria puikią aplinką teroristinėms gurpuotėms, narkotikų ir žmonių prekeiviams, grupuotėms, užsiimančioms piratavimu, ginklų prekyba, pinigų plovimu, nelegalia imigracija, ir organizuoto nusikalstamumo tinklams, kurie kartu destabilizuoja regioną ir daro neigiamą poveikį ir kaimyniniams regionams;

F.  kadangi regione stiprėja didelį nerimą keliantys Lotynų Amerikos ir Vakarų–Centrinės Afrikos valstybių narkotikų prekeivių ryšiai ir kadangi šis regionas šiuo metu yra tampa pagrindiniu narkotikų tranzito į Europą, kuri suvartoja daugiau kaip 25 proc. viso pasaulyje suvartojamo kokaino, keliu; kadangi dėl tokių tendencijų reikia didesnio Europos Sąjungos pasiryžimo veikti;

G.  kadangi konfliktai Libijoje ir Malyje, tūkstančiams perkeltų žmonių migravus į Burkina Fasą, Nigerį ir Mauritaniją, neigiamai paveikė saugumo padėtį regione, kuris kenčia nuo didelio apsirūpinimo maistu nepakankamumo, vandens trūkumo, didėjančio nusikalstamumo ir didelio nestabilumo;

H.  kadangi dėl Libijos konflikto Sahelio ir Sacharos regione imta platinti didžiulius kiekius ginklų ir staiga regioną užplūdo sunkioji ginkluotė, kuri įvairių teroristų, nusikalstamų grupuočių ir žmonių prekeivių, kurių gausu regione, rankose virsta didele grėsme viso regiono saugumui ir stabilumui;

I.  kadangi iš Libijos į Nigerį, Čadą, Malį ir Mauritaniją grįžtantys buvę kovotojai, turintys didelį kiekį ginklų ir amunicijos, yra potencialūs sukilėlių judėjimų, Islamiškojo Magrebo Al-Qaedai priskiriamų grupuočių ir nusikalstamų gaujų nariai ir prisideda prie viso regiono destabilizavimo;

J.  kadangi regione pagal islamą praktikuojamos tolerancijos, solidarumo ir pagarbos žmogui tradicijos;

K.  kadangi nėra tikro socialinio ir ekonominio vystymosi, nesąžiningai paskirstomi ištekliai, dideli jaunimo nedarbo rodikliai, nuolatinis skurdas, apsirūpinimo darbu stoka ir beviltiškas socialinis nepriteklius atlieka svarbų vaidmenį, kai teroristų grupės užverbuoja jaunimą;

L.  kadangi tokių sukilėlių grupuočių, kaip Boko Haram, iškilimas Čade ir Nigerijoje kelia grėsmę viso Sahelio regiono stabilumui;

M.  kadangi tokia įvykių raida, taip pat iš naujo sukilęs tuaregų iredentizmas tokiose šalyse, kaip Malis ir Nigeris, kelia grėsmę Sahelio ir Sacharos regiono šalių, ypač Mauritanijos ir Burkina Faso, stabilumui ir teritoriniam vientisumui;

N.  kadangi esama viešai deklaruojamų Sahelio ir Sacharos regiono teroristinių grupuočių ir narkotikų, ginklų, cigarečių ir žmonių prekeivių ryšių; kadangi keli europiečiai buvo pagrobti ir laikyti įkaitais, ypač pastaraisiais metais;

O.  kadangi kova su terorizmu Sahelio regione turi būti vykdoma ir aktyvios vystymosi, socialinio teisingumo, teisinės valstybės ir integracijos skatinimo politikos priemonėmis; kadangi vietos gyventojams būtina pasiūlyti ekonomines perspektyvas, alternatyvias kriminalinei ekonomikai;

P.  kadangi Sahelio regiono lankas yra pereinamoji sritis tarp Užsachario Afrikos ir Europos ir kadangi dėl to padėtis Sahelio ir Sacharos ruože yra pagrindinis tiek Afrikos, tiek Europos saugumo klausimas;

Q.  kadangi visi tarptautiniai, regioniai ir nacionaliniai suinteresuotieji subjektai turėtų būti mobilizuoti siekiant sustiprinti kovą su terorizmu ir sustiprinti saugumą regione, įskaitant struktūrinį dialogą;

R.  kadangi ES strategijoje Mauritanija, Malis ir Nigeris įvardijamos kaip pagrindinės Sahelio regiono šalys ir argumentuojama, kad vyriausybės pajėgumo stoka ir sisteminis skurdas vienas kitą didina;

S.  kadangi nesaugumas turi skaudžių padarinių regiono ekonomikai, ypač kasybos ir turizmo sektoriams, jos vystymuisi ir darbo vietų kūrimui; kadangi dėl blogėjančios saugumo padėties sustabdyti keliose regiono šalyse vykdyti vystymosi projektai ir taip daug jaunimo liko be darbo, o jų pažeidžiamumu tikriausiai pasinaudos teroristinės ir nusikalstamos grupuotės;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl saugumo padėties blogėjimo Sahelio regione ir ragina ES veikti glaudžiai bendradarbiaujant su regiono valdžios institucijomis ir parlamentais, pilietine visuomene ir regioniniais bei tarptautiniais organais, įskaitant Afrikos Sąjungą ir VAVEB, siekiant visapusiškai šalinti esmines politines, ekonomines, socialines ir aplinkos skurdo priežastis, remti ekonominį vystymąsi, gerą valdymą, pagerinti vietos gyventojų prieigą prie svarbiausių infrastruktūrų ir pagrindinių paslaugų ir padėti įtvirtinti valstybės institucijas, teisingumą, policiją ir muitinę, siekiant stiprinti saugumą ir teisinės valstybės principus regione;

2.  vienareikšmiškai smerkia visus bandymus užimti valdžią jėga, bet kokius terorizmo aktus ir ligoninių, mokyklų, pagalbos agentūrų ir vyriausybės pastatų plėšimus, visų rūšių žiaurias ir nežmoniškas bausmes, susijusias su šariato teisės taikymu, ir visus karo nusikaltimus, žmonių grobimus ir didelius Malio gyventojų žmogaus teisių pažeidimus, ypač sukilėlių kontroliuojamose šiaurinėse vietovėse, ir ragina Malio valdžios institucijas ir Tuaregų išsivadavimo judėjimą pasiekti taikų ir ilgalaikį sprendimą konstruktyviu dialogu;

3.  ypač smerkia žiaurumus prieš civilius gyventojus, kurie vykdyti prieš moteris ir vaikus dažniau nei prieš kitas aukas, ir ypač smerkia pagrobimų ir žaginimų kaip karo ginklo naudojimą;

4.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę paspartinti įvairių ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje elementų įgyvendinimą; remia Tarybos įsipareigojimą prisidėti prie taikaus, stabilaus regiono, kuriame užtikrintas savarankiškas apsirūpinimas maistu, vystymosi;

5.  primena, kad saugumo padėties gerinimas yra neatsiejamas nuo ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo regione, nes saugumas ir vystymasis yra glaudžiai susiję; todėl ragina ES nustatyti priemones, siekiant gerinti regiono saugumą, ypač didelį dėmesį skiriant pajėgumų stiprinimui atitinkamose šalyse ir visapusiško pagrindinių regioninių veikėjų dialogo skatinimui ir stiprinimui;

6.  ragina Komisiją ir EIVT, įgyvendinant ES strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje (sutelkiant dėmesį į keturias veiksmų sritis: vystymąsi, gerą valdymą ir vidaus konfliktų sprendimą; politinius ir diplomatinius veiksmus; saugumą ir teisinės valstybės įtvirtinimą; kovos su smurtiniu ekstremizmu ir radikalizmu veiksmus), laikyti pagrindiniu principu saugumo ir vystymosi poreikių, ypač apsirūpinimo maistu, susiejimą;

7.  palankiai vertina Sahelio kovos su terorizmu programą, Vakarų Afrikos informacinę sistemą, VAVEB taikos ir saugumo projektą ir VAVEB narkotikų ir nusikalstamumo veiksmų planą, kurių imamasi pagal Europos Sąjungos strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, taip pat regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, Afrikos terorizmo studijų ir mokslinių tyrimų centro (angl. ACSRT) organizuojamas iniciatyvas dėl nacionalinių teisinių sistemų pajėgumo reaguoti į terorizmą;

8.  laikosi nuomonės, kad ES strategija saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, nors ir duodanti teigiamų rezultatų, turi spręsti fragmentacijos rizikos klausimą ir gerinti ES veiksmų, kurių imtasi pagal skirtingas priemones dėl su Saheliu susijusių klausimų, sinchronizaciją;

9.  ragina Tarybą ir valstybes nares sutelkti visus turimus išteklius siekiant skatinti saugumą ir vystymąsi Sahelio ir Sacharos regione, bendradarbiaujant su regiono šalimis, Jungtinėmis Tautomis ir kitais tarptautiniais partneriais;

10.  palankiai vertina tai, kad Vakarų Afrikos bendrija įsipareigojo skirti 80 mln. JAV dolerių paketą reaguojant į ypatingą krizę Sahelio regione ir tai, kad ES nuo 2012 m. pradžios padidino humanitarinę pagalbą Sahelio regionui nuo 45 mln. iki 120 mln. eurų, ir ragina visas šalis užtikrinti, kad ši pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia; sykiu ragina tarptautinę bendruomenę dėti finansines pastangas, kurių reikia norint įveikti maisto krizę ir spręsti saugumo regione nebuvimo problemą;

11.  pažymi, kad Sahelis yra vienas regionų, labiausiai kenčiančių nuo klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo, kurie turi didelį poveikį žemės ūkiui, ūkininkams ir vietos žmonių gyvenimui, didina skurdą ir nelygybę; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi FAO kartu su Nuolatiniu tarpvalstybiniu sausros valdymo Sahelyje komitetu (CILSS), Išankstinio perspėjimo apie badą tinklu (FEWSNET), Pasaulio maisto programa (PMP) ir vyriausybėmis;

12.  primygtinai ragina ES, kad ji, koordinuodama veiksmus su kitais pagalbos teikėjais, imtųsi tvirtos lyderės vaidmens ir imtųsi skubių veiksmų siekiant išvengti krizės Sahelio regione virtimo katastrofa, nes tikimasi, jog humanitarinė padėtis regione išliks kritiška bent iki pagrindinio šio rudens derliaus;

13.  yra įsitikinęs, kad tarptautinei bendruomenei būtina, žvelgiant iš vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės perspektyvos, sutelkti savo veiksmus į atitinkamų gyventojų pajėgumo stiprinimą įveikti sausras ir kitas negandas ateityje ir taip sumažinti jų priklausomybę nuo skubios pagalbos, gerinti reagavimo į badą strategijas ir kovoti su struktūriniu pažeidžiamumu – taip problema bus sprendžiama veiksmingiau;

14.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę sutelkti savo veiklą į pastangas apsaugoti pažeidžiamiausių namų ūkių pragyvenimo šaltinius, stiprinti piemenų ir ūkininkų atsparumą, remti tokių gamtinių išteklių, kaip vanduo, medžiai ir dirvožemis, valdymą ir išsaugojimą, teikti integruotą skubią mitybos pagalbą pažeidžiamiausioms šeimoms, ypač moterims, stiprinti nelaimių rizikos mažinimą ir valdymą vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, remti apsirūpinimo maistu informacijos valdymo ir išankstinio perspėjimo sistemų koordinavimą ir jas stiprinti;

15.  mano, kad skubiai reikia remti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti dialogą ir didinti vietos bendruomenių gebėjimą atsispirti ir kovoti su teroristų pasiūlymais ir teroristinių ir nusikalstamų grupuočių vykdomu jaunimo verbavimu, įskaitant paramą jaunimo užimtumui ir mokymui;

16.  primygtinai ragina Sahelio ir Sacharos regiono valstybes, naująsias Libijos valdžios institucijas ir kompetentingas daugiašales agentūras imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant nutraukti ginklų platinimą regione, ir įdiegti tinkamus nacionalinių sienų kontrolės ir saugumo užtikrinimo visame regione mechanizmus, įskaitant lengvosios ginkluotės ir lengvųjų ginklų gabenimo nutraukimo mechanizmą, kad būtų įgyvendintos neteisėtos smulkiosios ginkluotės ir lengvųjų ginklų surinkimo ir sunaikinimo programos ir įdiegtos keitimosi informacija ir jungtinių saugumo operacijų vykdymo regione priemonės;

17.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. Alžyras, Malis, Mauritanija ir Nigeris įsteigė Jungtinį štabo operacijų komitetą (CEMOC), kuris koordinuos kovą su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais Sahelio ir Sacharos regione;

18.  ragina visą tarptautinę bendruomenę ir ypač ES glaudžiau bendradarbiauti su Sahelio ir Sacharos regiono šalimis ir su VAVEB kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu regione, ypač didinant CEMOC turimus išteklius;

19.  ragina, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant kovoti su terorizmu, atitiktų tarptautines žmogaus teisių konvencijas ir protokolus;

20.  pabrėžia, kad turėtų būti imamasi veiksmingų priemonių siekiant pašalinti teroristų ir jų bendrininkų finansavimo šaltinius, ir ragina regiono valstybes imtis priemonių, kurioms pritaria Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC), t. y. reformuoti baudžiamosios teisės sistemas, kovos su korupcija įstatymus, gerinti prekybos lengvaisiais ginklais stebėjimą ir įšaldyti įtariamųjų bankų sąskaitas;

21.  primena ir smerkia tai, kad 2011 m. lapkričio 24–25 d. pagrobti du Prancūzijos piliečiai, vienas Švedijos pilietis, vienas Nyderlandų pilietis ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintis Pietų Afrikos gyventojas ir nužudytas Vokietijos pilietis, pasipriešinęs pagrobėjams; pažymi, kad šiuo metu Sahelio regione laikoma 12 įkaitų iš ES, kadangi Islamiškojo Magrebo Al-Qaedai vis dar laiko 2011 m. spalio mėn. vakarų Alžyre pagrobtus du Ispanijos piliečius ir vieną Italijos pilietį, 2010 m. rugsėjį Nigeryje pagrobtus keturis Prancūzijos piliečius ir 2012 m. balandžio 15 d. Timbuktu pagrobtą šveicarą misionierių;

22.  tikisi, kad bet kokia Malio vyriausybės oficialiai paprašyta Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misija padės regiono šalims veiksmingiau kontroliuoti savo sienas ir ypač kovoti su prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis;

23.  reiškia paramą VAVEB, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų, taip pat kaimyninių valstybių veiksmams, kuriais siekiama padėti Maliui greitai atkurti konstitucinę tvarką ir inicijuoti konkrečias priemones, siekiant apsaugoti suverenumą, vienybę ir teritorinį vientisumą; atkreipia dėmesį į 2012 m. balandžio 14–15 d. Uagadugu surengtos konferencijos, kuriai vadovavo Burkina Fasos prezidentas Blaise Compaoré, VAVEB paskirtas derybininkas, rezultatus ir tikisi, kad tolesnis pereinamojo laikotarpio tvarkaraštis ir išsami tvarka bus greitai papildomai išaiškinta;

24.  ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį Sahelio regione ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti jų apsaugą nuo visų rūšių smurto ir jų žmogaus teisių pažeidimų;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos generaliniams sekretoriams, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai ir ES valstybėms narėms.

(1) Dok. 09009/2012. (2) Dok. 08067/2012. (3) S/2012/42. (4) SC/10590. (5) SC/10592. (6) SC/10600. (7) SC/10603. (8) OL C 327, 2011 11 10, p. 38. (9) OL C 145, 2012 5 23, p. 34. (10) Dok. 14361/2010. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0141.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nebaudžiamumo Filipinuose (2012/2681(RSP))

P7_TA(2012)0264 RC-B7-0308/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo papildomą protokolą, kuriuos pasirašė ir Filipinai,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos parengtą Filipinams skirtą šalies strateginį dokumentą (2007–2013 m.),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. pasirašytą ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programos finansavimo susitarimą, pagal kurį siekiama paspartinti neteisėtose egzekucijose dalyvavusių nusikaltėlių teismo procesus, ir į naująją programą „Teisingumas visiems“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai neseniai ratifikavo TBT Romos statutą ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 31 d. JT Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės ataskaitą dėl Filipinų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Filipinų, būtent 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Maguindanao provincijos Amapatuan šeimos darbuotojas Esmail Amil Enog dingo 2012 m. kovo mėn. po to, kai teisme paliudijo, jog 2009 m. nuvežė ginkluotus milicijos narius į vietą, kur buvo nužudyti 57 žmonės; kadangi 2012 m. gegužės 31 d. buvo rastos jo kūno dalys su kankinimų žymėmis;

B.  kadangi visiškai netikėtai Amapatuan šeimos vadovai, apkaltinti organizavus Maguindanao žudynes, buvo suimti 2009 m. lapkričio 23 d., o 28 klano narių ir bendrininkų turtas ir bankų sąskaitos buvo įšaldyti;

C.  kadangi 2010 m. rugsėjo 8 d. Maniloje prasidėjo asmenų, kaltinamų įvykdžius Maguindanao žudynes, teismas; kadangi Andal Ampatuan ir keli jo sūnūs teisiami už žudynes, o maždaug 100 kitų įtariamųjų tebėra laisvėje;

D.  kadangi Esmail Enog buvo trečiasis liudininkas, nužudytas nuo teismo pradžios 2010 m., o kitų liudininkų artimieji pranešė, jog buvo užpulti, gąsdinami, juos mėginta papirkti ar prie jų buvo priekabiaujama;

E.  kadangi žiauri Esmailo Enogo mirtis akivaizdžiai rodo, jog šalyje tebevyrauja nebaudžiamumo atmosfera, paskatinusi Maguindanao žudynes;

F.  kadangi pagal tarptautinės spaudos pranešimus, 2012 m. buvo nužudyti keturi žurnalistai, ir Filipinai žmogaus teisių stebėjimo organizacijų yra laikomi pavojinga žiniasklaidos atstovams šalimi;

G.  kadangi neteisminių egzekucijų ir priverstinų dingimų gerokai sumažėjo nuo tada, kai į valdžią atėjo prezidentas Benigno Aquino; kadangi, nepaisant to, vyriausybė ir toliau nepajėgi pakankamai veiksmingai kovoti su šalyje plačiai paplitusiu tokių veiksmų kaltininkų nebaudžiamumu ir spręsti smurto dėl politinių motyvų problemos;

H.  kadangi pagal žmogaus teisių organizacijas iš daugybės šimtų bylų dėl neteisminių egzekucijų per pastarąjį dešimtmetį tik dėl septynių, kuriose dalyvavo vienuolika kaltinamųjų, buvo sėkmingai patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nė viena byla nebuvo sėkminga nuo tada, kai į valdžią atėjo prezidentas Benigno Aquino;

I.  kadangi po Maguindanao žudynių vyriausybė įsteigė Nepriklausomą komisiją kovai su privačiomis kariuomenėmis siekdama išardyti privačius milicijos būrius, tačiau iki šiol nepasiekta jokių konkrečių rezultatų;

J.  kadangi 2011 m. gegužės mėn. Nepriklausomos komisijos kovai su privačiomis kariuomenėmis ataskaitoje nurodoma, kad šalyje aktyviai veikia mažiausiai 72 privačios ginkluotos grupuotės;

K.  kadangi atlikus naujausią visuotinį periodinį Filipinų vertinimą pakartotos 2008 m. pateiktos rekomendacijos: panaikinti nebaudžiamumą už neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus ir kankinimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, aktyviau siekti visiškai uždrausti kankinimus, neteismines egzekucijas ir priverstinius dingimus, nutraukti nebaudžiamumą patraukiant atsakomybėn kaltininkus ir užtikrinti tinkamą žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą;

L.  kadangi 2011 m. birželio mėn. Filipinų Senatas ir 2012 m. gegužės mėn. šios šalies Atstovų Rūmai priėmė Priverstinio arba prievartinio dingimo aktą;

1.  griežtai smerkia trečiojo Maguindanao žudynių liudininko ir keturių žurnalistų nužudymą ir reiškia savo solidarumą su žuvusiųjų šeimomis;

2.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo ir lėtai vykdomų teismų už žmogaus teisių pažeidimus šalyje ir ragina nedelsiant pradėti nepriklausomą nesenų nužudymų atvejų tyrimą;

3.  ragina Filipinų vyriausybę imtis tolesnių priemonių siekiant panaikinti nebaudžiamumą už neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus ir kankinimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, įskaitant vis dar laisvėje esančius Maguindanao žudynių kaltininkus; taip pat ragina paleisti visus dingusius vis dar nelaisvėje laikomus asmenis ir išaiškinti visas neišspręstas bylas;

4.  teigiamai vertina tai , kad dėl Maguindanao žudynių buvo pareikšti kaltinimai 196 asmenims, tačiau apgailestauja, jog teismo procese iki šiol nepadaryta jokia reali pažanga;

5.  ragina Filipinų vyriausybę ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir vykdyti Priverstinio arba prievartinio dingimo aktą;

6.  ragina Filipinų vyriausybę užtikrinti tinkamą žmogaus teisių gynėjų, profsąjungų veikėjų ir žurnalistų apsaugą, veiksmingai ištirti išpuolius prieš žurnalistus ir patraukti už tai baudžiamojon atsakomybėn, ir priimti griežtus nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos būtų draudžiami tokie veiksmai ir už juos taikoma baudžiamoji atsakomybė;

7.  ragina šalies valdžios institucijas parengti Žmogaus teisių komisijos prižiūrimą specialią liudininkų ir nukentėjusiųjų apsaugos, įskaitant nukentėjusiųjų artimųjų apsaugą, programą, kuri būtų taikoma su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais susijusiose bylose, ypač kai manoma, jog kaltininkai yra kareiviai, policijos ar valstybės pareigūnai;

8.  reiškia savo susirūpinimą tuo, kad ir toliau plačiai paplitusi policijos sulaikytų įtariamųjų kankinimo ir netinkamo elgesio su jais praktika, ir ragina Filipinų valdžios institucijas dėti didesnes pastangas griežtai kovojant su 2009 m. priimto nacionalinio antiteroristinio įstatymo pažeidimais;

9.  ragina vyriausybę nedelsiant uždrausti ir išformuoti sukarintas grupuotes (taip pat ir tas, kurių veiklą kontroliuoja karinė vadovybė) ir vietos milicijos būrius ir užtikrinti visapusišką karinę ir policijos vykdomą ginkluotų civilių dalinių, būtent civilinių ginkluotųjų pajėgų geografinių dalinių ir civilių savanorių organizacijų, kontrolę;

10.  ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti per paskutinįjį visuotinį periodinį vertinimą Filipinams pateiktas rekomendacijas; ragina ją nedelsiant atšaukti vykdomąjį įsaką Nr. 546, kad būtų uždraustos privačios kariuomenės;

11.  teigiamai vertina tai, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. Filipinai ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir 2012 m. balandžio 17 d. ratifikavo Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą;

12.  teigiama vertina svarbius veiksmus, kurių ėmėsi Filipinų vyriausybė siekdama užkirsti kelią žudymams ir patraukti kaltininkus į teismą, taip pat tai, kad pradėjo veiklą nauja tam specialiai paskirtų prokurorų darbo grupė, kuri dirbs su neteisminių egzekucijų ir priverstinių dingimų bylomis;

13.  teigiamai vertina sėkmingą ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programos įgyvendinimą ir naują ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programą „Teisingumas visiems“, kuri greitai bus pradėta įgyvendinti ir pagal kurią 2012−2015 m. laikotarpiu bus skirta 10 milijonų EUR, kad būtų visiems piliečiams, visų pirma, skurstantiems ir socialiai nuskriaustiems žmonėms, ypač moterims, vaikams, mažumų ir vietinių tautų atstovams, taip pat žmogaus teisių ir visuomenės aktyvistams, užtikrinta vienoda teisė kreiptis į teismą;

14.  ragina Filipinų vyriausybę sudaryti sąlygas JT specialiajam pranešėjui atvykti ištirti žmogaus teisių padėtį šalyje;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Filipinų prezidentui ir vyriausybei, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 11.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl etninių mažumų padėties Irane (2012/2682(RSP))

P7_TA(2012)0265 RC-B7-0309/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Irane, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 16/9, kuria specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irane klausimais suteikti įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irane klausimais 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2012 m. kovo 6 d. pranešimus dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. gegužės 30 d. pareiškimą dėl mirties bausmių vykdymo Irane,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP) ir Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, prie kurių yra prisijungęs ir Iranas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dabartinė žmogaus teisių padėtis Irane pasižymi nuolatiniu sistemingu pagrindinių teisių pažeidinėjimu; kadangi mažumos Irane ir toliau diskriminuojamos ir bauginamos dėl jų etninės kilmės ir religijos; kadangi pastaraisiais mėnesiais mažumų grupės surengė demonstracijas už savo teises ir dėl to buvo įkalinta daug jų dalyvių;

B.  kadangi šeši Irano ahvazų arabų mažumos atstovai teisiami už šios mažumos vardu vykdomą jų veiklą po to, kai beveik metus buvo kalinami nepateikus kaltinimų; kadangi pagrįstai nuogąstaujama, kad jų byla nebus nagrinėjama teisingai ir jie bus kankinami ar bus kitaip netinkamai su jais elgiamasi;

C.  kadangi, pavyzdžiui, 2012 m. birželio 5 d. Rajaee Shahr kalėjime dėl nepakankamos kalėjimo valdžios skiriamos medicininės priežiūros mirė Irano kurdų kalinys Mohammad Mehdi Zalieh;

D.  kadangi Irano Islamo Respublikos konstitucijoje oficialiai numatyta, kad su etninėmis mažumomis turi būti elgiamasi sąžiningai; tačiau kadangi praktikoje etninių mažumų, tokių kaip azerai, arabai, kurdai ir beludžiai, nariai susiduria su įvairiais žmogaus ir pilietinių teisių pažeidimais, įskaitant kėsinimąsį į jų teisę naudotis žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisve;

E.  kadangi yra plačiai paplitusi asmenų, priklausančių mažumoms, diskriminacija, taip pat konfiskuojama jų žemė ir turtas bei atsisakoma juos įdarbinti, ribojamos jų socialinės, kultūrinės ir kalbinės teisės pažeidžiant Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą;

F.  kadangi etninių mažumų diskriminacija daro didžiulį poveikį švietimo srityje, nes mažumų regionuose mokyklos dažnai yra skurdžios ir mokyklos nebaigusių bei neraštingų asmenų skaičius šiuose regionuose yra didesnis už nacionalinį vidurkį, dėl to aukštuose vyriausybės postuose menkai atstovaujama tautinėms ir etninėms mažumoms;

G.  kadangi ne persės moterys patiria dvejopą diskriminaciją – kaip socialiai atskirtų bendruomenių narės ir kaip moterys Irane, kuriame įstatymais specialiai ribojamos jų teises;

H.  kadangi pastaraisiais metais Irane labai padidėjo mirties bausmės vykdymo, įskaitant taikomo nepilnamečiams, atvejų; kadangi mirties bausmė nuolat skelbiama bylose, kuriose kaltinamiesiems neleidžiama pasinaudoti teise į tinkamą teismo procesą, ir ja baudžiama už nusikaltimus, kurie pagal tarptautinius standartus nepriskiriami sunkiausių nusikaltimų kategorijai;

1.  raiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Irane, taip pat dėl asmenų, priklausančių etninėms ir tautinėms mažumoms, nuolat patiriančių politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę diskriminaciją;

2.  ragina Irano valdžios institucijas panaikinti asmenų, priklausančių etninėms ir religinėms oficialiai pripažintoms arba nepripažintoms mažumoms, visų formų diskriminaciją; reikalauja, kad visiems mažumoms priklausantiems asmenims būtų leidžiama naudotis savo teisėmis, įtvirtintomis Irano konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje, įskaitant garantijas, numatytas Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte;

3.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikyti Irano ahvazų arabų mažumos atstovai – Mohammad Ali Amouri, Rahman Asakereh, Hashem Sha'bani Amouri, Hadi Rashidi, Sayed Jaber Alboshoka ir Sayed Mokhtar Alboshoka – būtų teisiami laikantis tarptautinių sąžiningo teismo standartų ir būtų deramai apsaugoti nuo kankinimo bei kito netinkamo elgesio ir kad jiems nebūtų skiriama mirties bausmė;

4.  ragina Irano valdžios institucijas išlaisvinti visus aktyvistus, kurie šiuo metu įkalinti už tai, kad taikiai gynė mažumų teises;

5.  ragina Irano valdžios institucijas gerbti etninių mažumų teisę vartoti savo kalbą privačiame ir viešame gyvenime ir ypač užtikrinti švietimą mažumų kalbomis laikantis Irano Islamo Respublikos konstitucijos nuostatų;

6.  ragina JT nepriklausomą ekspertą mažumų klausimais ir JT specialųjį pranešėją šiuolaikinių rasizmo, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos formų klausimais paprašyti, kad būtų leista atvykti į Iraną siekiant parengti pranešimą dėl žmogaus teisių padėties ir ypač sunkios mažumų padėties;

7.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti religijos laisvę vadovaujantis Irano konstitucija bei Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu ir realiai nutraukti religinių mažumų, tokių kaip nešiitų musulmonų, asirų ir kitų krikščionių grupių, diskriminaciją ir bauginimą, nuolatinį bahajų mažumos persekiojimą ir mirties bausmės taikymą islamo religijos atsisakiusiems asmenims;

8.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu veiksmingai pasinaudoti nauja Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone siekiant paremti demokratiją Irane ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

9.  griežtai smerkia mirties bausmių vykdymą Irane ir ragina Irano valdžios institucijas pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 62/149 ir 63/168 paskelbti mirties nuosprendžio vykdymo moratoriumą, kol mirties bausmė galiausiai bus panaikinta; ragina vyriausybę uždrausti mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams ir pakeisti visus šiuo metu nepilnamečiams paskelbtus mirties nuosprendžius;

10.  dar kartą patvirtina, kad yra pasirengęs vykdyti dialogą visais lygmenimis su Iranu žmogaus teisių tema remiantis bendromis vertybėmis, įtvirtintomis JT chartijoje ir JT konvencijose;

11.  ragina Irano valdžios institucijas įrodyti, kad jos yra visiškai pasirengusios bendradarbiauti su tarptautine bendruomene siekiant pagerinti žmogaus teisų padėtį Irane; pabrėžia, kad reikia užmegzti glaudesnį ryšį su JT Žmogaus teisių taryba ir kitais JT žmogaus teisių mechanizmais;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai, Vyriausiojo vadovo biurui, Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl Europos informuotumo apie širdies sustojimą savaitės paskelbimo

P7_TA(2012)0266 P7_DCL(2012)0011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi Europoje kasmet ne ligoninėje apie 400 000 žmonių netikėtai sustoja širdis ir iš jų išgyvena mažiau negu 10 proc.;

B.  kadangi daugelio iš pirmo žvilgsnio sveikų aukų išgyvenimo galimybės priklauso nuo pirmosios gaivinimo pagalbos, kurią suteikia šalia esantys asmenys, ir ankstyvos defibriliacijos ir kadangi dėl intervencijos per 3–4 minutes išgyvenimo galimybė gali išaugti daugiau negu 50 proc.;

C.  kadangi Europoje tik iš dalies įgyvendintos automatinio išorinio defibriliatoriaus (AID) programos;

1.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti, kad:

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti Europos informuotumo apie širdies sustojimą savaitę, kurios tikslas būtų didinti visuomenės, gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų informuotumą;

3.  ragina Komisiją remti valstybes nares priimant ir įgyvendinant nacionalines strategijas, skirtas vienodoms galimybėms pasinaudoti aukšto lygio pirmąja gaivinimo pagalba užtikrinti;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti suderintus teisės aktus visoje ES siekiant užtikrinti, kad, sutrikus širdies veiklai, pirmieji pagalbą savanoriškai suteikiantys asmenys, kurie nėra medicinos darbuotojai, būtų atleisti nuo atsakomybės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. birželio 14 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2012)06-14(ANN1)).