2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir jo I priedas (02074/2011 – C7-0090/2011 – 2011/0901A(COD))

P7_TA(2012)0294 A7-0185/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, pateiktą Parlamentui ir Tarybai (02074/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas ir į 281 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurias Parlamentui buvo pateiktas akto projektas (C7-0090/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2011)0596),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. gegužės 30 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. gegužės 31 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0185/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgdamas į dalinį Teisingumo Teismo atnaujinimą 2012 m. spalio 7 d. ir į skubią būtinybę rasti sprendimą, pagal kurį būtų užtikrintas tinkamas Tarnautojų teismo veiklos vykdymas, pažymi, kad nedelsiant turi būti priimti siūlomi Statuto, susijusio su Teisingumo Teismo, Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo organizavimu, pakeitimai, kaip savo 2012 m. gegužės 8 d. laiške buvo pažymėjęs Teisingumo Teismo pirmininkas;

3.  pasilieka teisę vėlesniuoju etapu nagrinėti dalį Teismo pateikto prašymo dėl Bendrojo Teismo sudėties;

4.  nutaria artimiausiu metu surengti diskusiją Parlamente dėl to, kokių privalumų atsirastų numačius galimybę Teisingumo Teisme teikti atskirąsias nuomones;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. .../2012, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir jo I priedas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 741/2012.)

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo ad interim teisėjų projekto (01923/2011 – C7-0091/2011 – 2011/0902(COD))

P7_TA(2012)0295 A7-0184/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Teisingumo Teismo prašymą (01923/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 ir 281 straipsnius, pagal kuriuos Parlamentui buvo pateiktas akto projektas (C7-0091/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2011)0596),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. gegužės 31 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0184/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. .../2012 dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo ad interim teisėjų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas)Nr. 979/2012.)

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (COM(2011)0659 – C7-0372/2011 – 2011/0301(COD))

P7_TA(2012)0296 A7-0150/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0659),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį bei 173 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0372/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. gegužės 30 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0150/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 670/2012.)

(1) OL C 143, 2012 5 22 , p. 134.

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr. 3/2012, III skirsnis – Komisija (11113/2012 – C7-0147/2012 – 2012/2071(BUD))

P7_TA(2012)0297 A7-0206/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 310 ir 314 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (Finansinis reglamentas)(1), ypač į jo 15, 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2011 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją dėl prašymo perkelti lėšas DEC 9/2012, priimtą 2012 m. birželio 7 d.,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų taisomojo biudžeto projektą Nr. 3/2012, kurį Komisija pateikė 2012 m. balandžio 16 d. (COM(2012)0181),

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto projekto Nr. 3/2012, kurią Taryba suformavo 2012 m. birželio 11 d. (11113/2012 – C7-0147/2012),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)0815),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0206/2012),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2012 projekto tikslas – 2011 finansinių metų biudžeto perviršį, kuris siekia 1 496 968 014 EUR, įtraukti į 2012 m. biudžetą;

B.  kadangi pagrindinės šio perviršio dalys yra nepanaudota išlaidoms numatyta 0,73 mlrd. EUR suma, didesnės nei planuota pajamos, siekiančios daugiau nei 0,67 mlrd. EUR, ir teigiami 0,1 mlrd. EUR valiutos keitimo kurso skirtumai;

C.  kadangi pagrindinė pajamų dalis (0,45 mlrd. EUR iš 0,67 mlrd. EUR) gauta iš baudų ir palūkanų už pavėluotus mokėjimus;

D.  kadangi nepanaudotos išlaidoms numatytos sumos, susijusios su 0,56 mlrd. EUR biudžeto asignavimais 2011 m. ir iš 2010 m. perkeltomis 0,17 mlrd. EUR biudžeto lėšomis, priežastis yra ne lėšų panaudojimo sunkumai ar netinkamas valdymas, bet galiojančios taisyklės dėl mokėjimų perskirstymo pakoregavimo atsižvelgiant į poreikius, ypač per paskutines finansinių metų savaites;

E.  kadangi, priešingai, visi turimi rodikliai šiais metais rodo mokėjimų trūkumą daugelyje ES intervencijos sričių, visų pirma dėl to, kad 2011 m. antrus metus iš eilės biudžeto valdymo institucija, palyginus su pradinėmis Komisijos prognozėmis, sumažino 2012 m. mokėjimų asignavimų lygį Sąjungos biudžete daugiau negu 3 mlrd. EUR, įskaitant mokėjimus, skirtus moksliniams tyrimams ir sanglaudos politikai;

F.  kadangi savo pozicijoje dėl prašymo perkelti lėšas DEC 9/2012 Taryba labai sumažino mokėjimų asignavimus, perkeltus į mokslinių tyrimų sritį, kurioje pranešama apie mokėjimų poreikį siekiant įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus, tačiau galutinai persvarstė savo poziciją atsižvelgdama į DEC 19/2012 prašymą perkelti lėšas;

G.  kadangi Finansinio reglamento 15 straipsnyje numatyta, kad bet koks neatitikimas apskaičiuotoms sumoms, turi būti įrašomas į Sąjungos biudžetą, rengiant taisomąjį biudžetą išimtinai dėl šio vienintelio neatitikimo;

1.  atsižvelgia į tai, kad rengiant taisomojo biudžeto Nr. 3/2012 projektą siekiama vien tik įtraukti 2011 m. susidariusį perviršį pagal Finansinio reglamento 15 straipsnį; pabrėžia, kad Finansinio reglamento 15 straipsnyje numatyta tam tikra veiksmų laisvė, susijusi su perviršio paskirtimi;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinės šio perviršio dalys yra nepanaudota išlaidoms numatyta 0,73 mlrd. EUR suma, didesnės nei planuota pajamos, siekiančios daugiau nei 0,67 mlrd. EUR, ir teigiami 0,1 mlrd. EUR valiutos keitimo kurso skirtumai;

3.  pabrėžia, kad nepanaudota išlaidoms numatyta suma (0,73 mlrd. EUR) susidaro ne dėl lėšų panaudojimo sunkumų ar netinkamo valdymo, bet dėl šiuo metu galiojančių taisyklių dėl mokėjimų perskirstymo pakoregavimo atsižvelgiant į poreikius; taigi laikosi nuomonės, kad reikėtų taikyti skirtingą požiūrį palyginti su perviršio dalimi, kuri susidaro dėl įplaukų pokyčių; be to, pabrėžia, kad didelė šių nepanaudotų lėšų dalis atsiranda dėl Tarybos sprendimo nepatvirtinti darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo, numatyto Tarnybos nuostatuose;

4.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 310 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl patikimo finansų valdymo ir bendro pareiškimo dėl mokėjimų asignavimų, dėl kurio visos trys institucijos susitarė 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros metu, Taryba iš pradžių nusprendė dviem trečdaliais sumažinti 485 mln. EUR sumą, nurodytą DEC 9/2012 prašyme perkelti lėšas iš nepanaudotų lėšų, skirtų energetikos projektams, ir skirti jas ekonomikos atgaivinimui bei numatyti daugiau lėšų trims biudžeto eilutėms pagal septintąją bendrąją bendradarbiavimo programą;

5.  pabrėžia, kad dėl to dirbtinai padaugėtų 2012 m. nepanaudotų mokėjimų, todėl padidėtų 2012 m. perviršis, tuo tarpu visi turimi rodikliai jau rodo, kad šiais metais trūks mokėjimų mokslinių tyrimų ir kitose ES intervencijos srityse; taigi džiaugiasi, kad Taryba persvarstė savo poziciją patvirtindama DEC 19/2012 prašymą perkelti lėšas;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 3/2012 projekto be pakeitimų;

7.   paveda Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 3/2012 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 56, 2012 2 29. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės (2012/2694(RSP))

P7_TA(2012)0298 RC-B7-0373/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje(1), 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo(2) ir 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. ir gegužės 23 d., taip pat į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton kalbą apie naujausius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir Sirijoje, pasakytą Parlamento 2012 m. birželio 12 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus, ypač į 2012 m. birželio 8 d. pareiškimą dėl gyvenviečių plėtimosi, 2012 m. balandžio 25 d. pareiškimą dėl Izraelio valdžios institucijų sprendimo dėl Sansanos, Rechelimo ir Bruchino gyvenviečių okupuotoje Palestinos teritorijoje statuso ir 2012 m. vasario 22 d. pareiškimą dėl leidimo kurti izraeliečių gyvenvietes,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl Rytų Jeruzalės, 2011 m. liepos mėn. ataskaitą „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir 2011 m. balandžio mėn. ES misijų vadovų ataskaitą dėl naujakurių smurto bei pridedamą 2012 m. vasario mėn. ES misijų vadovų pranešimą dėl naujakurių smurto,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 181 (1947) ir Nr. 194 (1948) ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967), 252 (1968), 338 (1973), 476 (1980), 478 (1980), 1397 (2002), 1515 (2003) ir 1850 (2008),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. priimtą JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto pareiškimus, ypač į 2012 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Izraelio ir Palestinos Administracijos 2012 m. gegužės 12 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 9 d. patariamąją nuomonę „Teisinės sienos statybos okupuotoje Palestinos teritorijoje pasekmės“,

–  atsižvelgdamas į Palestinos ministro pirmininko Salamo Fayyado 2009 m. rugpjūčio mėn. pateiktą dvimetį valstybės kūrimo planą „Užbaigti okupaciją, sukurti valstybę“,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų kranto ir Gazos ruožo,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES pakartotinai patvirtino savo paramą dviejų valstybių principu grindžiamam sprendimui, kai taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuoja Izraelio valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir gretima nepriklausoma, demokratinė ir gyvybinga Palestinos valstybė, ir pareiškė, kad nebus pripažįstami jokie iki 1967 m. nustatytų sienų, be kita ko, Jeruzalės, kaip abiejų valstybių sostinės, atžvilgiu, pakeitimai, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitarė; kadangi palestiniečių tautos teisė pačiai apsispręsti ir turėti savo valstybę neginčytina, kaip ir Izraelio teisė į saugių sienų egzistavimą;

B.  kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose pabrėžiama, kad dėl arabų šalyse vykstančių permainų reikia kuo skubiau atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą ir kad regiono gyventojų, taip pat palestiniečių valstybingumo ir izraeliečių saugumo siekių rėmimas yra esminis tvarios taikos, stabilumo ir gerovės regione veiksnys;

C.  kadangi tiesioginės šalių taikos derybos vilkinamos ir visos pastarosios pastangos atnaujinti derybas nebuvo sėkmingos; kadangi ES ragino šalis tęsti veiksmus, kuriais prisidedama prie pasitikėjimu grindžiamos aplinkos, kuri reikalinga siekiant užtikrinti prasmingas derybas, kūrimo, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais kenkiama proceso patikimumui, ir užkirsti kelią nesantaikos kurstymui;

D.  kadangi Izraelis ir Palestinos Administracija 2012 m. gegužės 12 d. paskelbė bendrą pareiškimą „Izraelis ir Palestinos Administracija įsipareigoja siekti taikos ir abi šalys tikisi, kad prezidento Mahmoudo Abbaso ir ministro pirmininko Benjamino Netanyahu apsikeitimas laiškais padės siekti šio tikslo“;

E.  kadangi tarptautinė žmogaus teisių ir humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją, visapusiškai taikoma Vakarų Krantui, įskaitant Rytų Jeruzalę ir Gazos ruožą; kadangi Izraelis privalo, be kita ko, sąžiningai užtikrinti, kad būtų tenkinami pagrindiniai okupuotosios Palestinos gyventojų poreikiai, administruoti okupuotąją teritoriją vietos gyventojams naudingu būdu, ginti ir saugoti civilinius objektus ir neperkelti savo gyventojų į okupuotąją teritoriją, o okupuotosios teritorijos gyventojų neperkelti į savo teritoriją;

F.  kadangi pastarosiose ES misijų vadovų ataskaitose „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“, ataskaitoje dėl Rytų Jeruzalės ir dėl naujakurių smurto dar kartą patvirtinama, jog susijusiose teritorijose vyksta nerimą keliantys ir galbūt negrįžtami vietos pokyčiai; kadangi Izraelio užsienio reikalų ministerija atmeta ES dokumentuose pateiktus tvirtinimus ir kritikavo dokumentus teigdama, jog jie neprisideda prie pažangos vykdant taikos procesą;

G.  kadangi pasirašius 1995 m. Oslo susitarimą Vakarų Krantas buvo suskirstytas į tris administracines zonas arba sritis; kadangi C zoną sudaro didžiausia Vakarų Kranto teritorijos dalis; kadangi C zonos socialinė ir ekonominė plėtra yra itin svarbi būsimos Palestinos valstybės gyvybingumui;

H.  kadangi palestiniečių gyvenimui Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje neigiamą įtaką padarė Izraelio vyriausybės politika, ypač susijusi su gyvenviečių statyba ir plėtra; kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir yra pagrindinė taikos siekio kliūtis, tuo tarpu jas subsidijuoja Izraelio vyriausybė, teikdama didžiules paskatas mokesčių, aprūpinimo būstu, infrastruktūros, kelių, prieigos prie vandens išteklių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. srityse;

I.  kadangi Izraelis savo 1980 m. „Pagrindų įstatyme. Jeruzalė – Izraelio sostinė“ Jeruzalę paskelbė amžina ir nedaloma Izraelio sostine, o tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 478 (1980); kadangi Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose pakartojama, jog vykdant derybas būtina rasti būdą išspręsti Jeruzalės, kaip būsimos dviejų valstybių sostinės, statuso klausimą; kadangi dėl dabartinių įvykių Rytų Jeruzalėje galimybė Jeruzalei ateityje tapti dviejų valstybių sostine tampa vis labiau neįmanoma ir neįgyvendinama praktiškai; kadangi Rytų Jeruzalė vis labiau atskiriama nuo Vakarų Kranto, o istorinė zona Jeruzalėje vis labiau atskiriama nuo likusios Rytų Jeruzalės dalies;

J.  kadangi nepaisant to, kad Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai sudaro 37 proc. Jeruzalės gyventojų ir sukuria 36 proc. savivaldybės biudžeto įplaukų, tik 10 proc. savivaldybės biudžeto išleidžiama Rytų Jeruzalėje, teikiant visiškai nepakankamas paslaugas; kadangi Izraelio valdžios institucijos uždarė Rytų Jeruzalėje daugumą Palestinos institucijų, įskaitant Rytų rūmus (angl. Orient House), ir vietos Palestinos visuomenėje susidarė institucijų ir vadovavimo tuštuma, kuri iki šiol kelia susirūpinimą;

K.  kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai turi nuolatinio gyventojo statusą, kuris gali būti perduodamas tik vaikams tam tikromis aplinkybėmis ir negali būti savaime perduodamas sudarant santuoką, todėl daugelio Rytų Jeruzalės nuolatinių gyventojų sutuoktiniai ir vaikai negali gyventi su savo šeimos nariais; kadangi, kita vertus, maždaug 200 000 izraeliečių naujakurių gyvena Rytų Jeruzalėje ir aplink ją;

L.  kadangi palestiniečių ir jų teisių apsauga Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje yra itin svarbi siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą; kadangi vykstanti gyvenviečių plėtra ir naujakurių smurtas, planavimo apribojimai ir susijęs didelis būstų stygius, namų griovimas, gyventojų iškeldinimas ir perkėlimas, žemės konfiskavimas, sunki prieiga prie gamtinių išteklių ir pagrindinių socialinių paslaugų ir pagalbos stygius daro didelį neigiamą poveikį palestiniečių gyvenimo sąlygoms; kadangi ekonominė padėtis, kurią apsunkina prieigos, judėjimo ir planavimo apribojimai, šiose teritorijose vis dar kelia didelį susirūpinimą; kadangi, anot Tarptautinės darbo organizacijos metinės ataskaitos, Vakarų Krante 53,5 proc. jaunų moterų ir 32,3 proc. jaunų vyrų, kurių amžius nuo 15 iki 24 metų, neturi darbo;

M.  kadangi itin svarbi palestiniečių problema Vakarų Krante, ypač C zonoje, ir Rytų Jeruzalėje yra didelis vandens trūkumas; kadangi palestiniečių ūkininkai itin kenčia dėl to, kad trūksta irigacijai būtino vandens, o šį trūkumą lemia tai, kad beveik visą reikalingą vandenį sunaudoja Izraelis ir Izraelio gyvenvietės; kadangi galimybė naudotis pakankamais vandens ištekliais itin svarbi būsimosios Palestinos valstybės ekonominiam gyvybingumui;

N.  kadangi Izraelio ne pagal „žaliąją liniją“ statoma skiriamoji siena atskiria didelę palestiniečių teritorijos dalį Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje; kadangi Tarptautinio Teisingumo Teismo 2004 m. patariamojoje nuomonėje „Teisinės sienos statybos okupuotojoje Palestinos teritorijoje pasekmės“ pareikšta, kad Izraelio vykdoma sienos statyba ir jo kartu taikoma tvarka prieštarauja tarptautinei teisei;

O.  kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė pritarimą prezidento Mahmoudo Abbaso ir ministro pirmininko Salamo Fayyado valstybės kūrimo pastangoms ir pripažino bei palankiai įvertino ministro pirmininko Salamo Fayyado dvejų metų valstybės kūrimo plano rezultatus; kadangi Palestinos nacionaliniuose vystymosi planuose C zonai ir Rytų Jeruzalei turėtų būti ir toliau teikiamas prioritetas, ypač atsižvelgiant į palestiniečių, gyvenančių šiose teritorijose, nuomonę, kad jais nesirūpinama;

P.  kadangi šiuo metu Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose laikoma daugiau kaip 4 500 palestiniečių, įskaitant 24 Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius, maždaug 240 vaikų ir daugiau kaip 300 administracine tvarka sulaikytus palestiniečius;

Q.  kadangi arabų beduinai – vietos gyventojai, savo protėvių žemėse praktikuojantys sėslų ir tradiciškai su žemės ūkiu susijusį gyvenimo būdą ir siekiantys oficialaus ir nuolatinio jų unikalios padėties ir statuso pripažinimo; kadangi arabų beduinų bendruomenės, kurioms grėsmę kelia Izraelio vykdoma politika, kurią įgyvendinant daroma žala jų pragyvenimo šaltiniams ir vykdomi priverstiniai perkėlimai, yra itin pažeidžiamos gyventojų grupės ir Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, ir Negevo dykumoje;

R.  kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Asmenų perkėlimo darbo grupės (angl. Displacement Working Group) paskelbtoje ataskaitoje ir Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro leidinyje „The Monthly Humanitarian Monitor“ nurodoma, kad nuo 2011 m. sausio mėn. Izraelio pajėgos sunaikino daugiau kaip 60 objektų, įskaitant fotovoltines plokštes, vandens rezervuarus ir žemės ūkio pastatus, kurių įrengimą finansavo Komisija ir daugelis valstybių narių; kadangi daugiau kaip 100 panašių projektų gresia sunaikinimas;

S.  kadangi daug kartų, įskaitant 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas, ES ir jos valstybės narės pakartojo, jog yra iš esmės įsipareigojusios siekti užtikrinti Izraelio saugumą, griežčiausiai pasmerkė prieš civilius gyventojus sąmoningai nukreiptą smurtą, įskaitant raketų atakas iš Gazos ruožo, ir paragino veiksmingai užkirsti kelią neteisėtam ginklu gabenimui į Gazos ruožą;

T.  kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnyje nurodoma, kad šalių santykiai grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kuriais, kaip esminiu šio susitarimo aspektu, vadovaujamasi šalims vykdant vidaus ir išorės politiką;

U.  kadangi Gazos ruožo blokada ir humanitarinė krizė tęsiasi nuo 2007 m., nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant besąlygiškai visam laikui užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautams judėti į Gazos ruožą ir iš jo, kaip taip pat pakartota Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose;

1.  pakartoja savo tvirtą paramą dviejų valstybių principu grindžiamam spendimui, kurio pagrindas yra 1967 m. nustatytos sienos ir Jeruzalė kaip abiejų valstybių sostinė ir pagal kurį numatytas taikus ir saugus Izraelio valstybės su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir gretimos nepriklausomos, demokratinės ir perspektyvios Palestinos valstybės gyvavimas viena šalia kitos;

2.  palankiai vertina 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, kurios apima išvadas dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės, ir pakartoja, kad ES nepripažins jokių iki 1967 m. nustatytų sienų, taip pat Jeruzalės, pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių susitarė abi šalys; taip pat palankiai vertina 2012 m. balandžio 11 d. Artimųjų Rytų ketverto pareiškimą;

3.  pabrėžia, kad tuo, jog konfliktas būtų nutrauktas, iš esmės suinteresuota ES, taip pat pačios šalys ir platesnis regionas, o tai gali būti pasiekta sudarius visuotinį taikos susitarimą, grindžiamą atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Madrido principais, įskaitant principą „teritorija už taiką“, veiksmų planu, šalių anksčiau pasiektais susitarimais ir Arabų taikos iniciatyva; primygtinai tvirtina, kad bet koks pasiektas sprendimas neturėtų pažeisti nei vienos pusės orumo; pažymi, kad ES, kaip didžiausia pagalbos teikėja Palestinos Administracijai ir viena iš Izraelio pagrindinių prekybos partnerių, turi priemonių, kad galėtų aktyviau skatinti abi šalis ieškoti sprendimo; ragina abi šalis bendradarbiauti su ES, kuri turėtų dėti visas pastangas konfliktui išspręsti; primena, kad Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje taikoma tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių gyventojų apsaugos karo metu;

4.  pabrėžia, jog nedelsiant ir atsižvelgiant į terminus, kurių ragina laikytis Ketvertas, turėtų būti atnaujintos tiesioginės Izraelio ir Palestinos derybos siekiant dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo, kad būtų išvengta nepriimtino status quo; palankiai vertina 2012 m. balandžio 17 d. inicijuotą šalių pasikeitimą laiškais ir 2012 m. gegužės 12 d. Izraelio ir Palestinos Administracijos bendrą pareiškimą;

5.  išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl vietinių įvykių Vakarų kranto C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, kaip nurodyta ES misijų vadovų 2011 m. liepos mėn. ataskaitoje „C zona ir Palestinos valstybės kūrimas“ ir 2012 m. sausio mėn. ataskaitoje dėl Rytų Jeruzalės;

6.  pabrėžia, kad itin svarbu apsaugoti Palestinos gyventojus ir jų teises C zonoje ir Rytų Jeruzalėje siekiant užtikrinti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumą;

7.  dar kartą pakartoja, kad pagal tarptautinę teisę visos gyvenvietės pastatytos neteisėtai ir ragina Izraelio vyriausybę sustabdyti visas statybas ir gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje bei nugriauti visas nuo 2001 m. kovo mėn. pastatytas gyvenvietes;

8.  griežtai smerkia visas naujakurių prieš palestiniečių civilius gyventojus nukreipto ekstremizmo, smurto ir užpuldinėjimų apraiškas ir ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas tokių veiksmų vykdytojus patraukti atsakomybėn;

9.  ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir ES ir Izraelio dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad taikant ES kontrolės mechanizmą – technines priemones – izraeliečių gyvenviečių gaminiai negalėtų būti importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį prekybos režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą;

10.  ragina Izraelio vyriausybę ir valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ypač įsipareigojimo:

11.  ragina nutraukti Izraelio valdžios institucijų vykdomą administracinio palestiniečių sulaikymo be oficialių kaltinimų ar teismo praktiką, užtikrinti visiems sulaikytiems palestiniečiams teisingo teismo proceso galimybę ir išlaisvinti Palestinos politinius kalinius, ypač Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghouti, bei administracine tvarka sulaikytus asmenis; taip pat ragina nedelsiant išlaisvinti Laisvės teatro Dženino pabėgėlių stovykloje meno direktorių Nabilą Al-Raee, kuris sulaikytas 2012 m. birželio 6 d. ir nuo to laiko kalinamas; palankiai vertina 2012 m. gegužės 14 d. pasiektą susitarimą, kuris sudarė sąlygas nutraukti kalinamų palestiniečių bado streiką, ir ragina nedelsiant visapusiškai jį įgyvendinti;

12.  ragina apsaugoti beduinų bendruomenes Vakarų Krante ir Negevo dykumoje, taip pat ragina Izraelio valdžios institucijas visiškai gerbti šių bendruomenių teises ir smerkia bet kokį smurtą (t. y. namų griovimą, priverstinius perkėlimus, viešųjų paslaugų apribojimą); taip pat atitinkamai ragina Izraelio vyriausybę atšaukti E. Prawerio planą;

13.  ragina Palestinos vyriausybę ir valdžios institucijas Palestinos nacionaliniuose vystymosi planuose ir projektuose daugiau dėmesio skirti C zonai ir Rytų Jeruzalei siekiant pagerinti Palestinos gyventojų šiose teritorijose padėtį ir gyvenimo sąlygas;

14.  dar kartą pabrėžia, kad taikios ir nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas siekti Izraelio ir Palestinos konflikto tvaraus sprendimo; šiomis aplinkybėmis toliau remia prezidento M. Abbaso neprievartinio pasipriešinimo politiką ir skatina susitaikymą Palestinos viduje bei Palestinos valstybės kūrimo procesą, taip pat mano, kad prezidento ir parlamento rinkimai yra svarbios šio proceso dalys;

15.  pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą remti Izraelio valstybės saugumą; smerkia visus sąmoningai prieš civilius gyventojus nukreiptus smurto aktus, nepaisant to, kuri šalis juos vykdo, ir yra pasibaisėjęs raketų atakomis iš Gazos ruožo;

16.  ragina Tarybą ir Komisiją toliau teikti paramą ir pagalbą Palestinos institucijoms ir vystymosi projektams C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, siekiant apsaugoti Palestinos gyventojus ir pagerinti jų padėtį; ragina pagerinti ES ir valstybių narių koordinavimą šioje srityje; pabrėžia, kad Izraelis turi nutraukti Palestinos Administracijai priklausiančių muitų ir mokestinių įplaukų sulaikymo praktiką;

17.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją patikrinti vietoje visus įtariamus ES finansuotų objektų ir projektų okupuotose teritorijose sunaikinimo ir sugriovimo atvejus ir apie rezultatus pranešti Parlamentui;

18.  ragina Tarybą ir Komisiją toliau visais lygmenimis spręsti šiuos klausimus ES dvišaliuose santykiuose su Izraeliu ir Palestinos Administracija; pabrėžia, kad ES dvišaliuose santykiuose su Izraeliu turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Izraelio pasižadėjimą gerbti savo įsipareigojimus palestiniečiams pagal tarptautinę žmogaus teisių srities ir humanitarinę teisę;

19.  dar kartą primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis aktyvesnio politinio vaidmens, taip pat ir dalyvaujant Ketverto veikloje, dedant pastangas teisingai ir tvariai taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti; dar kartą pabrėžia, kad Artimųjų Rytų ketvertui tenka esminis vaidmuo, ir toliau remia vyriausiosios įgaliotinės pastangas, dedamas siekiant sukurti realią galimybę taikos procesui atnaujinti;

20.  pakartoja savo raginimą nedelsiant besąlygiškai visam laikui nutraukti Gazos ruožo blokadą, atsižvelgiant į asmenų, humanitarinės pagalbos ir komercinių prekių srautų judėjimą, ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti šios zonos atstatymą ir ekonomikos atkūrimą; deramai pripažindamas Izraelio teisėtus saugumo poreikius taip pat ragina nustatyti veiksmingą kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų užkirstas kelias neteisėtam ginklų gabenimui į Gazos ruožą; atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją Rafos perėjimo punktui pratęsti iki 2013 m. birželio 30 d. ir tikisi, kad ši misija įvykdys savo užduotis ir veiksmingai atliks lemiamą vaidmenį užtikrinant kasdienį tarpvalstybinių santykių valdymą ir stiprinant Izraelio ir Palestinos Administracijos tarpusavio pasitikėjimą; ragina grupuotę „Hamas“ pripažinti Izraelio Valstybę ir paremti dviejų valstybių principu grindžiamą sprendimą; taip pat ragina „Hamas“ nutraukti prieš Izraelio Valstybę jos viduje ir išorėje vykdomus smurto aktus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0429. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0060. (3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 81.

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prievartos prieš moteris lesbietes ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių Afrikoje (2012/2701(RSP))

P7_TA(2012)0299 RC-B7-0389/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Pekino veiksmų programą, kuriose pabrėžiama, kad visos moterys turi teisę kontroliuoti ir laisvai bei atsakingai apsispręsti klausimais, susijusiais su jų seksualumu, nepatiriant prievartos ir stigmatizacijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės bei JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2011 m. lapkričio 17 d. pranešimą apie diskriminuojančius įstatymus ir praktiką bei prievartos aktus prieš asmenis, paremtus jų seksualine orientacija ir lytine tapatybe,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 7 d. JT žmogaus teisių tarybos specialistų diskusijas žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navanethem Pilay pareiškimą specialistų grupei žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais, padarytą 2012 m. kovo 7 d. JT žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos metu,

–  atsižvelgdamas į organizacijos Amnesty International 2012 m. pateiktą visuotinės padėties žmogaus teisių klausimais ataskaitą, kurioje teigiama, kad Afrikoje sustiprėjo lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų netolerancija,

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių antrą persvarstytą partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) ir į jame, ypač jo 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnyje, numatytas žmogaus teisių nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnį, pagal kuriuos Europos Sąjunga ir valstybės narės įpareigojamos gerbti ir stiprinti pagrindines laisves ir apsaugoti asmenis jiems bendraujant su išoriniu pasauliu,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiksmų planą siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje (2010–2015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Parlamento pirmininko pareiškimus Tarptautinės kovos su homofobija dienos renginiuose 2010, 2011 ir 2012 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinė vystomojo bendradarbiavimo priemonė (COM(2011)0840) ir 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Uganda. Prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektas“(1) ir į 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją „Uganda. Vadinamasis D. Bahati teisės aktas bei LGBT asmenų diskriminacija“(2), 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją „Uganda. Davido Kato nužudymas“(3) ir 2011 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės Jungtinėse Tautose(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; kadangi visos valstybės privalo apsaugoti nuo prievartos ir neapykantos kurstymo, paremto seksualine orientacija, lyties tapatybe ir lyties išraiška, ir laikytis moterų ir vyrų lygybės principų;

B.  kadangi moterų lesbiečių, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų teisės yra tokios pačios kaip ir visų vyrų bei moterų ir privalo būti saugomos, nepaisant jų seksualinės orientacijos, lyties tapatybės bei lyties išraiškos;

C.  kadangi kai kurios Afrikos šalys pirmauja veiksmais, skirtais žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms užtikrinti; kadangi Pietų Afrikoje po apartheido režimo patvirtinta konstitucija buvo pirmoji, kurioje uždrausta diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir kadangi Pietų Afrika buvo JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijos A/HRC/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, iniciatorė;

D.  kadangi pastebimi politiniai judėjimai ir lyderiai, kurie galėtų inicijuoti pokyčius ir sustiprinti žmogaus teises, moterų teises bei lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises Afrikoje;

E.  kadangi vis didėja stigmatizacija ir prievarta prieš moteris lesbietes, biseksuales, transseksuales ir interseksuales, taip pat moteris, kurios laikomos lesbietėmis, biseksualiomis, transseksualiomis ir interseksualiomis, ir šie veiksmai yra vykdomi valstybės bei policijos, moterų šeimų ir bendruomenės narių Afrikoje, o tai yra mūsų bendra užduotis, kaip ne kartą yra sakęs JT Generalinis Sekretorius Ban Ki Moon ir JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navanethem Pilay ir kaip buvo pareikšta JTŽTT rezoliucijoje A/HRC/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

F.  kadangi JT žmogaus teisių tarybos metinėje diskusijoje dėl žmogaus teisių gynėjų 2012 m. birželio 25–26 d. JT specialioji pranešėja žmogaus teisių gynėjų klausimais Margret Sekaggya atkreipė dėmesį į tai, kad prievarta, nuo kurios kenčia moterų teisių gynėjai, vykdoma lyčiai specifine forma, siekiančia nuo lytimi paremtų įžeidimų iki seksualinio išnaudojimo ir išprievartavimo, o moterys, kurios nepritaria priimtoms socialinėms normoms, tradicijoms, kultūrai arba religinėms nuostatoms, buvo stigmatizuotos; moterims žmogaus teisių gynėjoms reikalingas ypatingas dėmesys, nes jų darbe patiriamos kančios kartais yra didesnės nei jų kolegų vyrų;

G.  kadangi moterys, peržengiančios socialines ir kultūrines normas, vadinamos lesbietėmis ir joms gresia tapti agresyvių vyrų taikiniu arba žeminančio elgesio aukomis; kadangi dėl to yra varžoma jų seksualumo išraiška bei pasirinkimo laisvė, įskaitant ir heteroseksualias moteris; kadangi seksualinės teisės yra susijusios su kiekvienos moters kūno savarankiškumu ir pasirinkimo laisve;

H.  kadangi Afrikoje moterų homoseksualumas yra teisėtas 27 šalyse, o neteisėtas 27 šalyse; kadangi vyrų homoseksualumas yra teisėtas 16 šalių ir neteisėtas 38 šalyse; kadangi už homoseksualumą yra baudžiama mirtimi Mauritanijoje, Sudane, taip pat Somalio ir Nigerijos dalyse, o Ugandos parlamento nario pateiktame teisės akto projekte gali būti numatyta mirties bausmė,

I.  kadangi įstatymais, kuriais baudžiama už tos pačios lyties asmenų santykius, kuriama aplinka, skatinanti prievartą prieš moteris, kurios yra lesbietės arba tokiomis laikomos,

J.  kadangi žudymai, kankinimai, įkalinimas, prievarta, stigmatizacija ir neapykantos kurstymas prieš LGBTI asmenis (o tai kartais pateisinama įstatymais), pastebimas visuose pasaulio regionuose; kadangi keletoje Afrikos šalių buvo pakartotinai vykdomi prievartos ir agresijos aktai prieš lesbietes,

K.  kadangi lesbiečių kova už matomumą ir teises yra glaudžiai susijusi su kova už moterų teises; kadangi lesbietės kaip ir kitos moterys kenčia nuo prievartos – tiek dėl lyties, tiek ir dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos; kadangi kova už lygybę ir teisingumą ir lesbiečių moterų teises yra glaudžiai susijusi su kova už moterų teises,

L.  kadangi 2012 m. vasarį Kamerūne dešimt moterų buvo suimta, o trims iš jų pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai dėl homoseksualinių santykių; kadangi ir toliau asmenys yra suimami ir mušami policijos, o paskutinį kartą tai įvyko 2012 m. birželio 24 d., kadangi teisininkei Alice Nkom ne kartą buvo grasinta mirtimi ir prievarta, nes ji gina homoseksualumu kaltinamus asmenis; kadangi 2012 m. gegužės 19 d. LGBTI asmenų susitikimas Jaundėje (Kamerūnas) buvo nutrauktas organizuotos gaujos,

M.  kadangi Liberijos Senatas šiuo metu diskutuoja dėl pasiūlymo uždrausti tos pačios lyties asmenų santykius dar labiau, nei tai numatyta dabartiniuose įstatymuose; kadangi žiniasklaida ir viešąja nuomone siekiama įbauginti LGBTI asmenis, o neseniai dvi lesbietės buvo užpultos ginkluotų vyrų,

N.  kadangi Malavyje moterų homoseksualumas buvo dar kartą uždraustas 2011 m. sausį; kadangi naujoji prezidentė Joyce Banda pareiškė paprašysianti parlamento atšaukti įstatymus, pagal kuriuos už homoseksualumą yra baudžiama,

O.  kadangi Nigerija siekia bausti už tam tikrų organizacijų registravimą, veiklą ir išlaikymą bei jų posėdžių ir procesų organizavimą, ir uždraudžia įstatymu veiklas, akivaizdžiai susijusias su asmeniniu gyvenimu;

P.  kadangi Pietų Afrikoje ir toliau nekliudomai vykdomi grupiniai lesbiečių ir transseksualių moterų išprievartavimai; kadangi vykstančios diskusijos dėl konstitucinės seksualinės orientacijos apsaugos skatina prievartą prieš LGBTI asmenis; kadangi gėjų aktyvistas Thapelo Makutle neseniai buvo kankinamas ir nužudytas, 22 metų lesbietė Phumeza Nkolonzi nušauta šūviu į galvą dėl savo seksualinės orientacijos, o Neil Daniels sužeistas peiliu, suluošintas ir sudegintas gyvas, nes buvo gėjus,

Q.  kadangi Svazilande padaryta pažanga užtikrinant apsaugą ir gydant ŽIV/AIDS didelės rizikos grupėse, įskaitant moteris ir vyrus, turinčius lytinių santykių su kitais vyrais, nepaisant homoseksualizmo draudimo,

R.  kadangi Ugandoje 2012 m. vasarį ir kovą privatūs žmogaus teisių aktyvistų posėdžiai buvo nutraukti policijos pajėgų ir etikos bei dorumo reikalų ministro, neturint tam policijos orderio ir nepaisant piliečių susirinkimų teisės; kadangi ministras ketina uždrausti 38 organizacijas, kurios dirba LGBTI asmenų žmogaus teisių srityje; kadangi 2009 m. pasiūlytas Antihomoseksualumo aktas vis dar yra aptariamas ir į jį gali būti įtrauktos nepriimtinos nuostatos, įskaitant mirties bausmę; kadangi bylos ir užklausimai Ugandoje ir Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad Scott Lively ir Ištikimos tiesos ministerija (JAV fundamentalistų ir evangelikų grupė) skleidžia neapykantą ir netoleranciją kitos seksualinės orientacijos asmenims bei įtakoja įstatymų tvirtinimą;

Moterų lesbiečių diskriminacija ir prievarta prieš jas Afrikoje

1.  griežtai smerkia visų formų prievartą ir diskriminaciją lesbiečių atžvilgiu Afrikos šalyse, įskaitant tokią ypatingą prievartą kaip grupiniai išprievartavimai ir kitų formų seksualinė prievarta;

2.  išreiškia savo tvirtą paramą kampanijoms ir iniciatyvoms, skirtoms visiems moterų ir LGBTI asmenų diskriminaciniams įstatymams panaikinti; ragina tas Afrikos šalis, kuriose vis dar galioja diskriminaciniai įstatymai, nedelsiant juos atšaukti, įskaitant įstatymus, kuriais yra draudžiamas homoseksualumas, ir įstatymus, kuriais moterys diskriminuojamos dėl civilinio statuso, turto bei paveldėjimo teisių;

3.  patvirtina, kad kova už lesbiečių pagrindines ir žmogaus teises Afrikoje yra glaudžiai susijusi su visų moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos apsauga, todėl ragina Europos Sąjungą, dirbant kartu su šalimis partnerėmis Afrikoje, tvirtai įsipareigoti remti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą savo ištekliais ir politika;

4.  ragina atsakingas valdžios institucijas Afrikoje veiksmingai apsaugoti visas moteris nuo žudymo, vadinamųjų grupinių išprievartavimų ir kitos seksualinės prievartos, o pažeidėjus pristatyti teisingumui;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad stigmatizacija ir prievarta prieš lesbietes, biseksualias ir interseksualias moteris dažnai glaudžiai susijusi su diskriminacija;

6.  išreiškia savo solidarumą su visais veikėjais, pasisakančiais už didesnes moterų teises, ir juos remia;

7.  ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares remti moterų ir LGBT organizacijas Afrikoje jų kovoje už lygybę ir autonomiją, taip pat už teisę į seksualumą visoms moterims bei LGBT asmenims ir tuo pat metu pabrėžia poreikį ypatingą dėmesį LGBT bei moterų ir kituose socialiniuose judėjimuose skirti lesbietėms, siekiant pasmerkti dvigubą arba kartais daugialypę diskriminaciją, su kuria susiduria lesbietės Afrikos šalyse;

8.  ragina Europos Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares paspartinti ES veiksmų plane dėl lyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims numatytų tikslų pasiekimą ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir teikiant paramą NVO bei žmogaus teisių gynėjams ypatingą dėmesį skirti lesbiečių, biseksualių ir interseksualių moterų teisėms;

LGBTI asmenų teisės Afrikoje

9.  ragina visas 76 šalis visame pasaulyje, kuriose homoseksualumas yra neteisėtas, įskaitant 38 Afrikos šalis, panaikinti baudžiamąją atsakomybę už homoseksualumą;

10.  smerkia raginimus imtis prievartos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės arba lytinės išraiškos; ragina minėtąsias šalis paisyti LGBTI asmenų teisių į gyvenimą ir orumą ir smerkia visus prievartos, diskriminacijos, stigmatizacijos ir pažeminimo aktus;

11.  ragina politinius ir religinius lyderius pasmerkti persekiojimą ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir užimti tvirtą poziciją homofobijos klausimu, prisijungiant prie arkivyskupo Demondo Tutu raginimo kovoti su neteisybe ir išankstiniu nusistatymu ir už solidarumą bei teisingumą;

12.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir valstybes nares vykdant su Afrikos šalimis politinį dialogą priminti jų pačių prievolę vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus teisiškai privalomomis tarptautinių žmogaus teisių priemonėmis ir konvencijomis, o ypač laikytis nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės įstatymų;

13.  džiaugiasi, kad kai kurios Afrikos šalys, įskaitant Žaliojo Kyšulio Respubliką, Centrinės Afrikos Respubliką, Gaboną, Bisau Gvinėją, Malavį, Mauricijų, Ruandą, San Tomė ir Prinsipę, Pietų Afriką ir Svazilandą, pareiškė savo nepritarimą baudžiamajai atsakomybei, pasisakė už sveikatos priežiūros LGBTI asmenims užtikrinimą arba įsipareigojo panaikinti bausmes už homoseksualumą;

14.  ragina AKR valstybių grupę dalyvauti atviroje, konstruktyvioje ir abipuse pagarbą paremtoje diskusijoje;

15.  ragina Afrikos šalis užtikrinti LGBTI teisių gynėjų saugumą ir ES padėti vietos pilietinei visuomenei dirbti su pajėgumus telkiančiomis programomis Afrikoje;

16.  primygtinai ragina Europos Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti LGBTI asmenims skirtų priemonių rinkiniu, raginant trečiąsias šalis panaikinti bausmes už homoseksualumą, padedant sumažinti prievartą ir diskriminaciją ir apsaugoti LGBTI asmenų teisių gynėjus;

17.  ragina Komisiją, o ypač Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, imtis konkrečių veiksmų panaudojant visas turimas priemones ir daryti spaudimą, siekiant apsaugoti asmenis nuo diskriminacijos ir persekiojimo dėl seksualinės orientacijos, ir iškelti šiuos klausimus palaikant ES ryšius ir vykdant dialogą su trečiosiomis šalimis;

o
o   o

18.  įgalioja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, AKR valstybių grupės generaliniam sekretoriui, visiems AKR valstybių ambasadoriams Europos Sąjungoje, Pietų Afrikos parlamentui ir Afrikos Sąjungai bei jos institucijoms.

(1) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 25. (2) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 134. (3) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 62. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0427. (5) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 32.

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltarusijos ir ypač dėl Andrzejaus Poczobuto atvejo (2012/2702(RSP))

P7_TA(2012)0300 RC-B7-0393/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos, ypač į 2012 m. kovo 29 d.(1), 2012 m. vasario 16 d.(2), 2011 m. rugsėjo 15 d.(3), 2011 m. gegužės 12 d.(4), 2011 m. kovo 10 d.(5), 2011 m. sausio 20 d.(6), 2010 m. kovo 10 d.(7) ir 2009 m. gruodžio 17 d.(8) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. birželio 28 d. deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į ESBO atstovės žiniasklaidos laisvės klausimams Dunjos Mijatovic 2012 m. birželio 22 d. pareiškimą spaudai dėl Lenkijos ir Baltarusijos žurnalisto Andrzejaus Poczobuto sulaikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2012 m. birželio 26 d. rašytinę deklaraciją Nr. 523, kurioje raginama išlaisvinti Lenkijos ir Baltarusijos žurnalistą Andrzejų Poczobutą iš kalėjimo Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 1–2 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose išreikštas gilus susirūpinimas toliau blogėjančia padėtimi Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/126/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai(9),

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos dialogo dėl modernizacijos su Baltarusijos visuomene pradžios (3157-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, Briuselis, 2012 m. kovo 23 d.),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 354/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai(10),

–   atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. vasario 28 d. deklaraciją dėl savo ir Lenkijos vyriausybės sprendimo atšaukti ES delegacijos Minske vadovą ir Lenkijos ambasadorių Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimą 2012/36/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2012 m. sausio 25 d. rezoliuciją Nr. 1857 (2012) dėl padėties Baltarusijoje, kurioje smerkiamas tebevykstantis opozicijos narių persekiojimas ir priekabiavimas prie pilietinės visuomenės aktyvistų, nepriklausomos žiniasklaidos ir žmogaus teisių gynėjų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2012 m. balandžio 10 d. ataskaitą ir 2011 m. birželio 17 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 17/24 dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Prahoje 2009 m. gegužės 7–9 d. vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu patvirtintą deklaraciją ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo proga patvirtintą deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 5 d. Prahoje padarytą bendrą Vyšegrado grupės, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d. Minske padarytą Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo Baltarusijos nacionalinės platformos pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, priimtas 2011 m. birželio 20 d. vykusiame 3101-ajame Užsienio reikalų tarybos posėdyje,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo 2011 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl susidorojimo su nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 19 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį ir 1988 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. birželio 21 d. Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir žymus Baltarusijos lenkų mažumos aktyvistas bei Baltarusijos lenkų sąjungos tarybos pirmininkas buvo sulaikytas Baltarusijos mieste Gardine;

B.  kadangi prokuratūra atliko A. Poczobuto buto kratą ir konfiskavo jo medžiagą; kadangi teisėsaugos darbuotojai vėliau padarė Gardine esančio Lenkų sąjungos biuro, kurio oficialus nuomininkas yra A. Poczobut, kratą ir konfiskavo kompiuterinę įrangą;

C.  kadangi remiantis Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 367 straipsniu A. Poczobutui buvo pareikšti kaltinimai dėl prezidento Aliaksandro Lukašenkos tariamojo šmeižto tinklalapiuose „Charter 97“ ir „Belarusian Partisan“ paskelbtuose straipsniuose, kuriuose jis, be kitų dalykų, nagrinėjo praėjusiais metais metro vykusių sprogimų teismo procesą;

D.  kadangi A. Poczobut praeityje tris mėnesius jau praleido kalėjime ir kadangi pareiškus tą patį kaltinimą dėl tariamo prezidento įžeidimo laikraštyje „Gazeta Wyborcza“ paskelbtame straipsnyje ir viename baltarusiškame tinklalapyje jis nuteistas trejiems metams lygtinai; kadangi dėl to jo laisvė apribojama ar atimama septyneriems metams ir devyniems mėnesiams, įskaitant lygtinį nuosprendį;

E.  kadangi 2012 m. birželio 30 d. A. Poczobut buvo lygtinai paleistas ir pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos;

F.  kadangi 2011 m. liepos 5 d. Gardino miesto Lenino rajono teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo pagal Baudžiamojo kodekso 368 straipsnio 1 dalį buvo panaikinti kaltinimai A. Poczobutui dėl prezidento įžeidimo, tačiau jis pripažintas kaltu pagal to paties kodekso 367 straipsnio 1 dalį dėl prezidento šmeižto;

G.  kadangi paskutinis A. Poczobuto sulaikymas 2012 m. birželio 21 d. sutapo su jo vadovaujamos Lenkų sąjungos surengta taikia demonstracija dėl Lukašenkos režimo vykdomos prievartinės Gardino lenkų mokyklos rusifikacijos, kurioje buvo sulaikyta apie dvidešimt asmenų;

H.  kadangi 2008 m. įsigalėjęs Baltarusijos žiniasklaidos įstatymas savaime yra ribojamojo pobūdžio, nes žurnalistinė veikla kontroliuojama taikant įvairias priemones, pvz., televizijos ir radijo cenzūrą, nepriklausomų žurnalistų veiklos priežiūrą ir leidyklų kontrolę;

I.   kadangi pagal Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 19 straipsnį kiekvienas turi teisę netrukdomas reikšti nuomonę ir teisę į žodžio laisvę, o Baltarusijos Konstitucijos 34 straipsnyje užtikrinama žodžio laisvė; kadangi nepriklausomi ir tarptautiniai žiniasklaidos stebėtojai ir žurnalistai nuolat smerkė vyriausybės taikomus žodžio ir žiniasklaidos laisvės apribojimus;

J.  kadangi po A. Poczobuto sulaikymo 2011 m. balandžio mėn. organizacija „Amnesty International“ jį pripažino sąžinės kaliniu;

K.  kadangi A. Poczobuto atvejis – tai dalis po 2010 m. gruodžio mėn. prezidento rinkimų prasidėjusio plataus masto tebevykdomo ir ilgalaikio priekabiavimo prie pilietinės visuomenės, lenkų mažumos ir žmogaus teisių gynėjų, dėl kurio labai blogėja žmogaus teisių ir pilietinės bei politinės laisvės padėtis Baltarusijoje;

L.  kadangi nuolat pranešama apie sisteminį priekabiavimą prie Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų; kadangi būta naujesnių sulaikymo atvejų, taip pat tokių asmenų kaip demokratinės opozicijos aktyvistai Alyaksandr Artsybashaw, Paval Vinahradaw ir Siarhei Kavalenka, taip pat sulaikyti žurnalistai Aliaksandr Barazenka, Siarhei Balai, Alina Radachynskaya ir Ina Studzinskay ir organizacijos „Sakyk tiesą“ (angl. „Tell the Truth“) aktyvistai Hanna Kurlovich, Mikhail Pashkevich, Aliaksandr Ulitsionak ir Siarhei Vazniak;

M.  kadangi Bobruisko miesto pataisos darbų kolonijoje kalinamam centro „Viasna“ pirmininkui ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojui Alesiui Bialiatskiui neseniai buvo taikomos naujos neteisėtos ribojamosios priemonės ir daromas kalinimo įstaigos administracijos spaudimas aiškiai ketinant priversti jį pripažinti savo tariamą kaltę;

N.  kadangi 2012 m. gegužės 24 d. buvęs organizacijos „Teisinė pagalba gyventojams“, kuri teikė teisinę pagalbą, kol 2003 m. buvo likviduota, vadovas Aleh Volchek civiliais drabužiais apsirengusių policininkų buvo sulaikytas už necenzūrinių žodžių vartojimą viešumoje; kadangi tą pačią dieną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17.1 straipsnį jam buvo skirtas devynių dienų administracinis sulaikymas (necenzūrinių žodžių prieš policininkus vartojimas); kadangi anksčiau, 2012 m. sausio mėn., A. Volchekui buvo skirtas keturių dienų administracinis sulaikymas už tariamą keiksmažodžių vartojimą viešumoje; kadangi jo pavardė buvo įtraukta į asmenų, kuriems neleidžiama išvykti iš Baltarusijos, sąrašą;

O.  kadangi nuo 2012 m. kovo mėn. pradžios prisidengiant įvairiomis priežastimis penkiolikai opozicijos politikų, nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų nebuvo leista pasinaudoti teise palikti šalį ir buvo pranešta, kad Baltarusijos valdžios institucijos svarstė galimybę sudaryti 108 žmogaus teisių ir opozicijos aktyvistų sąrašą siekiant uždrausti jiems palikti šalį;

P.  kadangi 2012 m. birželio 14 d. Baltarusijos parlamentas priėmė daug valstybės saugumo organų įstatymo pakeitimų ir suteikė plačius įgaliojimus Baltarusijos KGB, įskaitant leidimą laisvai naudoti prievartos priemones; kadangi pagal naują įstatymą KGB leidžiama laisvai įeiti į privačią nuosavybę ir be jokių apribojimų sulaikyti Baltarusijos piliečius ir diplomatus bei tarptautinių institucijų atstovus;

Q.  kadangi 2011 m. vykstant tylaus protesto akcijoms sulaikyti mažiausiai 95 žurnalistai, 22 žurnalistai turėjo aiškintis teisme ir 13 buvo skirtas įvairios trukmės administracinis sulaikymas; kadangi 2011 m. pabaigoje valdžios institucijos dar labiau sugriežtino interneto kontrolę, taikydamos, be kita ko, papildomas interneto reguliavimo priemones;

R.  kadangi baiminamasi, kad Baltarusijos valdžios institucijų bandymai kelti baudžiamąsias bylas prieš opozicijos aktyvistus tapo dingstimi teisėtai uždrausti jiems palikti šalį ir susiekti su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis organizacijomis;

1.  griežtai smerkia neseną Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalisto Andrzejaus Poczobuto sulaikymą ir jam pareikštus įtarimus;

2.  džiaugiasi A. Poczobuto išlaisvinimu ir reikalauja nutraukti tyrimą bei atsisakyti visų prieš jį nukreiptų kaltinimų;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad žmogaus teisių gynėjų padėtis Baltarusijoje blogėja, ir smerkia grasinimus žurnalistams ir asmenims, kurie naudojasi savo žodžio laisve;

4.  ragina per ketvirtąjį 2012 m. liepos 23–24 d. Briuselyje vyksiantį Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimą išnagrinėti ir aptarti blogėjančią žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje ir A. Poczobuto atvejį;

5.  ragina baigti teisminį priekabiavimą prie žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti dabartinę represinę politiką;

6.  mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes ir precedento neturintį susidorojimą su pilietine visuomene Baltarusijoje per 2010 m. gruodžio mėn. prezidento rinkimus ir iš karto po jų (kai buvo sumuštas mažiausiai 21 korespondentas, 27 žurnalistai buvo sulaikyti, 13 iš jų buvo nuspręsta skirti 10–15 dienų sulaikymą), kad A. Poczobuto byla yra politiškai motyvuota ir ja siekiama sutrukdyti jo, kaip žurnalisto ir nacionalinės mažumos lyderio, teisėtam darbui;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl sprendimo lygtinai įkalinti A. Poczobutą trejiems metams, kuris jam buvo skirtas dėl panašių tariamų pažeidimų; yra susirūpinęs dėl to, kad sąlyginis atidėjimas gali būti panaikintas, kadangi lygtinis nuosprendis reiškia, jog jis bet kuriuo metu gali būti grąžintas į kalėjimą visiška Lukašenkos režimo nuožiūra, jei valdžia nuspręstų, kad jis tariamai ir vėl pažeidė įstatymą dirbdamas žurnalisto darbą; mano, kad tai iš tikrųjų yra tam tikras bauginimo būdas ir bandymas priversti pasirinkti autocenzūrą;

8.  apgailestauja, kad Baltarusijos valdžios institucijos, taikydamos represinius įstatymus, kuriais siekiama nutildyti pilietinę visuomenę, ir naudodamos grasinimus baudžiamosiomis sankcijomis, kad įbaugintų žmogaus teisių gynėjus ir mažumų aktyvistus, stengiasi, kad žurnalistai negalėtų dirbti;

9.  mano, kad Baltarusijos valdžios institucijos tyčia piktnaudžiauja ir naudojasi Baltarusijos įstatymais ir tarptautiniais mechanizmais;

10.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautinius bei regioninius žmogaus teisių dokumentus, kuriuos Baltarusija yra ratifikavusi; pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir žodžio laisvė yra vieni iš pagrindinių demokratijos ramsčių ir Baltarusijos valdžios institucijos įsipareigojo jas gerbti;

11.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas reformuoti įstatymus ir suderinti Baltarusijos teisės aktus, ypač dėl asociacijų ir žodžio laisvės, su tarptautiniais standartais ir panaikinti cenzūrą bei autocenzūrą, taip pat daugiau nepiktnaudžiauti teise, t. y. neįkalinti politinių oponentų, netildyti žurnalistų, nepriekabiauti prie nepriklausomų advokatų ir nesinaudoti interneto kontrolės priemonėmis;

12.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas panaikinti daugelio 2011 m. spalio mėn. Parlamento priimtų teisės aktų pakeitimus, kuriais dar labiau apribojama asociacijų, susirinkimų, nuomonės ir žodžio laisvė;

13.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas sustabdyti trumpalaikius savavališkus sulaikymus ir savavališkus draudimus keliauti, kurie, atrodo, skiriami žmogaus teisių gynėjams, žiniasklaidai, politinei opozicijai ir pilietinės visuomenės aktyvistams įbauginti ir neleisti, kad jie dirbtų savo darbą;

14.  mano, kad Mykolos Statkevychiaus pervedimas į vienutę yra represinis veiksmas ir bandymas priversti jį pasirašyti malonės prašymą; todėl ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą įsikišti;

15.  ragina nedelsiant nutraukti visų formų spaudimą žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams ir atsiimti visus kaltinimus žurnalistams, kurie persekiojami už savo profesinę veiklą, bei imtis jų reabilitavimo priemonių; taip pat ragina jas užtikrinti žodžio laisvę ir sukurti teisinę aplinką bei praktiką, kurios leistų užtikrinti tikrą žiniasklaidos laisvę, taip pat atsisakyti cenzūros ir autocenzūros praktikos ir užtikrinti, kad interneto kontrolės priemonės būtų minimalios ir kad dėl reglamentuojamųjų aktų nebūtų cenzūruojama elektroninė žiniasklaida ir žodžio laisvė;

16.  pabrėžia, kad galimas ES susitarimas su Baltarusija priklauso nuo griežtų sąlygų ir bus sudarytas tik jei Baltarusija įsipareigos gerbti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, kaip nurodyta 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje, kurią kartu su kitais pasirašė ir Baltarusijos vyriausybė;

17.  ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Baltarusijos pilietinės visuomenės organizacijomis ir skatinti glaudesnius ryšius tarp žmonių;

18.  ragina tas ES valstybes nares, kurios šiuo metu yra JT Žmogaus teisių tarybos narės, dėti visas pastangas tame organe, kad bent dvejiems metams būtų įsteigtas konkrečiai šaliai skiriamas mandatas, pvz., specialiojo pranešėjo, žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje ištirti; pabrėžia, kad toks mechanizmas taip pat atliktų svarbų vaidmenį nepriklausomai dokumentuojant piktnaudžiavimo atvejus ir stebint, kaip įgyvendinamos įvairių JT organų pateiktos rekomendacijos, visų pirma tos, kurios buvo suformuluotos naujausioje Vyriausiojo komisaro pateiktoje ataskaitoje;

19.  pabrėžia, kad plėtojant Rytų partnerystę, įskaitant jos parlamentinį aspektą – Euronest parlamentinę asamblėją, būtini intensyvesni ES ir jos rytinių kaimynių santykiai ir politinis dialogas siekiant bendro tikslo užtikrinti, kad Baltarusijoje vyktų demokratinės reformos;

20.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas, turint mintyje 2012 m. parlamento rinkimus, vykdyti rinkimų įstatymo ir praktikos reformą atsižvelgiant į visą ESBO bei Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, taip pat Europos komisijos už demokratiją per teisę (angl. European Commission for Democracy through Law) rekomendacijų rinkinį, ir drauge veikti laikantis visų tarptautinių demokratinių normų ir standartų;

21.  ragina valstybes nares įvertinti esamų ribojamųjų priemonių prieš Baltarusiją veiksmingumą ir apsvarstyti galimybę išplėsti esamas sankcijas išplečiant baltarusių, kuriems taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas, sąrašą;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, ESBO ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms bei Baltarusijos parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0112. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0063. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0392. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0244. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0099. (6) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 57. (7) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 37. (8) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 16. (9) OL L 55, 2012 2 29, p. 19. (10) OL L 113, 2012 4 25, p. 1. (11) OL L 19, 2012 1 24, p. 31.

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skandalo dėl priverstinių abortų Kinijoje (2012/2712(RSP))

P7_TA(2012)0301 RC-B7-0388/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pagal Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir jos neprivalomąjį protokolą pateiktus pranešimus, į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. Kaire įvykusią Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais,

–  atsižvelgdamas į Kinijos vieno vaiko politiką ir į Kinijos teisės aktus dėl abortų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. birželio 2 d. septynis mėnesius nėščia moteris Feng Jianmei buvo pagrobta ir jai buvo atliktas priverstinis abortas Dženpingo (angl. Zhenping) apskrityje (Šaansi provincijoje) ir dėl šio įvykio Kinijoje ir visame pasaulyje kilo pasipiktinimo ir pasmerkimo banga;

B.  kadangi pagal Kinijos įstatymus po šešių mėnesių atlikti abortai yra neteisėti; kadangi Ankango savivaldybė atliko tyrimą, po kurio buvo padaryta išvada, kad Dženpingo apskrities pareigūnai pritaikė žiaurias priemones ir įtikino Feng Jianmei pašalinti vaisių; kadangi pranešime teigiama, kad priėmus tokį sprendimą buvo pažeistos jos teisės; kadangi Ankango savivaldybė paskelbė bausmes su šiuo atveju susijusiems vietos planavimo pareigūnams, įskaitant atleidimą iš darbo;

C.  kadangi, remiantis tyrimu, vietos pareigūnai paprašė Feng Jianmei šeimos 40 000 juanių dydžio garantinio užstato, kuris, pasak jos vyro, buvo bauda už antro vaiko turėjimą; kadangi vietos valdžios institucijos neturi jokio teisinio pagrindo imti tokį užstatą; kadangi Feng Jianmei buvo priversta pasirašyti sutikimą nutraukti savo nėštumą, nes negalėjo sumokėti baudos, ir buvo laikoma apsaugos darbuotojų ligoninėje;

D.  kadangi dėl Kinijos vieno vaiko politikos paplito neteisėti, lyties pagrindu daromi abortai ir naikinama vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyra;

E.   kadangi ES yra skyrusi ir vis dar skiria lėšų organizacijoms, dalyvaujančioms kuriant šeimos planavimo politiką Kinijoje;

1.  tvirtai pabrėžia, kad, remiantis Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų planu, šeimos planavimo programų tikslas turi būti leisti poroms ir asmenims priimti laisvus, atsakingus ir informacija pagrįstus sprendimus dėl vaikų gimdymo ir sudaryti galimybes taikyti pasirinktus saugius, veiksmingus ir priimtinus šeimos planavimo metodus ir neturi būti taikoma jokia prievartos forma;

2.  dar kartą pabrėžia visų moterų pagrindinę teisę naudotis valstybinėmis sveikatos priežiūros sistemomis, visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis ginekologijos ir akušerijos srityse, kaip apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos;

3.  reiškia užuojautą aukų šeimai, griežtai smerkia priekabiavimą, kurį jiems tenka išgyventi, ir prašo jiems visuomenės apsaugos;

4.  griežtai smerkia sprendimą priversti Feng Jianmei daryti abortą ir smerkia priverstinių abortų ir sterilizacijos praktiką apskritai, ypač įgyvendinant vieno vaiko politiką;

5.  palankiai vertina Ankango savivaldybės sprendimą skirti Feng Jianmei šeimai kompensaciją ir griežtai nubausti su šiuo atveju susijusius vietos pareigūnus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Feng Jianmei atvejis tapo plačiai žinomas dėl interneto, ir pabrėžia saviraiškos laisvės, taip pat internete, svarbą; džiaugiasi, kad kilo diskusijos viešoje erdvėje, iš dalies mikrotinklaraščių dėka;

7.  mano, kad svarbios vykstančios intelektualų ir akademikų diskusijos, ar reikia ir toliau vykdyti vieno vaiko politiką Kinijoje;

8.   ragina Komisiją užtikrinti, kad finansuojant projektus nebūtų pažeidžiamos Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto III skirsnio 21 antraštinėje dalyje pateiktos pastabos;

9.  ragina Kiniją ir Europos išorės veiksmų tarnybą į savo kito dvišalio dialogo su Kinija žmogaus teisių klausimais darbotvarkę įtraukti priverstinių abortų klausimą;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Sąjungos delegacijai jungtinėse Tautose ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir aktyvios globalios pilietybės

P7_TA(2012)0302 P7_DCL(2012)0007

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame pabrėžiama, kad „ES teiks ypatingą dėmesį žmonių supažindinimui su vystymosi problemomis ir sieks, kad ES piliečiai daugiau žinotų apie šią sritį“,

–  atsižvelgdamas į struktūrinio dialogo išvadas dėl pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymuisi, kuriose „ES valstybės narės ir Europos Komisija raginamos stiprinti savo švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei sąmoningumo ugdymo strategijas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi švietimas vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir sąmoningumo ugdymas yra labai svarbūs vykdant Europos Sąjungos vystymosi politiką, kaip pabrėžiama Europos vystomojo švietimo konsensuse („Europos konsensusas dėl vystymosi: vystomojo švietimo bei sąmoningumo ugdymo indėlis“),

B.  kadangi nepaisant to, kad Europos Sąjunga yra viena didžiausių švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais rėmėjų Europoje, ji neturi šiai sričiai skirtos strategijos,

C.  kadangi griežto taupymo, krizės ir nacionalistinių bei populistinių judėjimų suaktyvėjimo laikotarpiu yra ypač svarbu remti aktyvią globalią pilietybę,

1.  ragina Komisiją ir Tarybą sukurti ilgalaikę, kelis sektorius apimančią Europos švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais, sąmoningumo ugdymo ir aktyvios globalios pilietybės strategiją;

2.  ragina valstybes nares vystyti ir stiprinti nacionalines švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais strategijas;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. liepos 5 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2012)07-05(ANN1)).

2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl Europos tradiciniu būdu gaminamų ledų dienos paskelbimo

P7_TA(2012)0303 P7_DCL(2012)0010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi Europos teisės aktais vis labiau siekiama užtikrinti maisto produktų kokybę ir kadangi tradiciniu būdu gaminami ledai yra tobulas šviežias pieno produktas maisto kokybės ir saugos požiūriu, suteikiantis aukštesnį statusą žemės ūkio produktams kiekvienoje valstybėje narėje;

B.  kadangi vartotojai vis dažniau renkasi sveikesnį, maistingesnį, skanesnį maistą, pagamintą tradiciniais būdais, kurie neturi poveikio aplinkai;

C.  kadangi ledų gamybos sektoriuje tiesiogiai įdarbinama apie 300 000, dažniausiai jauno amžiaus, darbuotojų, kurie dirba apie 50 000 ledainių visoje Europoje, ir kadangi ledų vartojimas pamažu tampa mažiau sezoninis, todėl apyvarta pasiskirsto per visus metus ir siekia šimtus milijonų eurų;

1.  ragina valstybes nares remti tradiciniu būdu gaminamų ledų gamybą, nes tai yra aukštos kokybės produktas, o šiame sektoriuje Europos ekonomika gali konkuruoti ir, turint omenyje šiuo metu pieno produktų sektorių ir kitus sektorius apėmusią krizę, valstybės narės galėtų išnaudoti šią galimybę;

2.  siekiant prisidėti prie šio produkto reklamos ir šio sektoriaus gastronominių tradicijų plėtojimo, kovo 24 dieną skelbia tradiciniu būdu gaminamų ledų diena;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. liepos 5 d. posėdžio protokolo 2 priede (P7_PV(2012)07-05(ANN2)).