Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2012 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras
Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimas ***
 ES ir Alžyro mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas ***
 Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimas Europos Parlamentui ir tvarkymas Europos Parlamente
 18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)
 ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategija
 Tam tikrų šalių išbraukimas iš šalių, kurioms taikomos prekybos lengvatos, sąrašo ***I
 Tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas ***I
 Žemės ūkio produktų kokybės schemos ***I
 Europos socialinio verslumo fondai ***I
 Europos rizikos kapitalo fondai ***I
 ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos ir bananų importo stabilizavimo priemonės įgyvendinimas ***I
 ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos ir bananų importo stabilizavimo priemonės įgyvendinimas ***I
 Leistinas nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimas ***I
 Dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos ***I
 Padėtis Sirijoje
 Teisingumo naudojimas Rusijoje politiniais tikslais
 Pasiūlymai dėl Europos bankininkystės sąjungos (EBS)
 Streikuojančių kalnakasių nužudymas Pietų Afrikoje
 Rohinjų musulmonų persekiojimas Birmoje
 Azerbaidžanas: Ramilo Safarovo atvejis
 Kova su išsėtine skleroze Europoje

Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimas ***
PDF 192kWORD 33k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo projekto (10475/2012 – C7-0181/2012 – 2012/0059(NLE))
P7_TA(2012)0337A7-0268/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10475/2012),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą 2005/781/EB dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0181/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0268/2012),

1.  pritaria susitarimo galiojimo pratęsimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 295, 2005 11 11, p. 37.


ES ir Alžyro mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas ***
PDF 188kWORD 31k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projekto (08283/2012 – C7-0122/2012 – 2011/0175(NLE))
P7_TA(2012)0338A7-0267/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08283/2012),

–  atsižvelgdamas į susitarimo projektą, pasirašytą 2012 m. kovo 19 d. (17318/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio7 dalį (C7-0122/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0267/2012),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimas Europos Parlamentui ir tvarkymas Europos Parlamente
PDF 438kWORD 115k
Sprendimas
Priedas
Priedas
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente sudarymo (2012/2069(ACI))
P7_TA(2012)0339A7-0245/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2012 m. balandžio 10 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente projektą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES Sutartis) 1 straipsnio antrą dalį, 2, 6, 10 ir 11 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 ir 295 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1), ypač į jo 2 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2009–2010 m. (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis)(2), ypač į jos 12 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 12 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir VIII priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0245/2012),

A.  kadangi skaidrumas ir galimybė susipažinti su visais reikiamais dokumentais ir informacija yra demokratijos pagrindas ir būtina jos sąlyga ir kadangi tai visų pirma svarbu Europos Parlamentui, kad jis galėtų dirbti žmonių labui, kaip numatyta Sutartyse;

B.  kadangi Lisabonos sutartimi sustiprinami skaidrumo ir piliečių teisės dalyvauti Sąjungos sprendimų priėmimo procese reikalavimai; kadangi Parlamento ir jo narių teisės viešai paskelbti tam tikrą informaciją apribojimai turi būti numatyti kaip aiškiai apibrėžtos ir pagrįstos išimtys;

C.  kadangi Sutartyse, ypač ES Sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, numatytas Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principas;

D.  kadangi ES Sutarties 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas ir kad jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų; kadangi norint užtikrinti, kad Parlamentas galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas, numatytas pagal Sutartį, jam būtina suteikti galimybę susipažinti su atitinkamais Tarybos dokumentais;

E.  kadangi Sutartyse nustatyta, kad Taryba prieš priimdama tam tikrus teisės aktus, turi konsultuotis su Europos Parlamentu ir gauti jo pritarimą;

F.  kadangi pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį reikalaujama, kad Parlamentas būtų nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros, susijusios su tarptautinių susitarimų sudarymu, etapais;

G.  kadangi Sąjungos dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo taisyklės turėtų būti nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos remiantis SESV 15 straipsnio 3 dalimi priimtais reglamentais(3);

H.  kadangi Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(4) jau nustatytos taisyklės dėl Komisijos perduodamos konfidencialios informacijos Parlamentui;

I.  kadangi Europos Parlamento biuro 2011 m. birželio 6 d. sprendimu nustatomos konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklės(5);

J.  kadangi Pirmininkų sueiga paskyrė derybų grupę, kuriai buvo pavesta dalyvauti derybose su Ministrų Taryba trimis konkrečiais klausimai, t. y. atitikties lentelių įtraukimas į Sąjungos direktyvas, Parlamento dalyvavimo tarptautinėse konferencijose taisyklės ir galimybė susipažinti su Tarybos turimais įslaptintais dokumentais; kadangi klausimai, susiję su atitikties lentelėmis ir Parlamento dalyvavimu tarptautinėse konferencijose, jau išspręsti(6);

1.  mano, kad susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente (toliau – susitarimas) yra būtina priemonė, leidžianti Parlamentui visapusiškai naudotis savo galiomis ir vykdyti funkcijas; nurodo, kad susitarimu nedaromas poveikis pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį priimtiems reglamentams dėl galimybės susipažinti su dokumentais;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimo taikymo sritis apima įslaptintą informaciją klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, tačiau SESV 218 straipsnio 6 dalyje nurodyti tarptautiniai susitarimai, kurie nėra išimtinai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika (vadinamieji mišraus pobūdžio susitarimai), įskaitant bet kokias šių susitarimų dalis, susijusias su bendra užsienio ir saugumo politika, patenka į šio susitarimo taikymo sritį; be to, pabrėžia, kad Parlamento galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, išimtinai susijusia su bendra užsienio ir saugumo politika, ir toliau bus reglamentuojamos remiantis taisyklėmis, nustatytomis Tarybos ad hoc sprendimu, arba 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje(7) (toliau – 2002 m. Tarpinstitucinis susitarimas), kol nepatvirtintos kitokios taisyklės;

3.  šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimą, kuris pridedamas prie susitarimo ir kuriame nurodoma, kad 2012 metais turėtų būti pradėta 2002 m. Tarpinstitucinio susitarimo peržiūra ir kad ši peržiūra turėtų būti atliekama atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant tiek susitarimą, tiek minėtąjį 2002 m. Tarpinstitucinį susitarimą;

4.  apgailestauja, kad 2002 m. Tarpinstituciniame susitarime nenustatyti aiškesni galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia bendra užsienio ir saugumo politika, kriterijai negu ad hoc sprendimų priėmimas šiais klausimais. Atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu, jog Europos Parlamentas ir Taryba pradėtų derybas dėl 2002 m. Tarpinstitucinio susitarimo keitimo siekiant atsižvelgti į reformas, įvykusias nuo jo sudarymo, ir esamą padėtį;

5.  palankiai vertina prie susitarimo pridėtą pareiškimą dėl dokumentų įslaptinimo; vis dėlto apgailestauja, kad, skirtingai negu Komisijos ir Parlamento pagrindų susitarime, susitarime nenustatyta detali procedūra, kurios turi būti laikomasi tuo atveju, jei kyla abejonių dėl konfidencialaus informacijos vieneto pobūdžio ar jo slaptumo lygmens tinkamumo;

6.  ypač džiaugiasi, kad susitarime numatyti šie aspektai:

   skirtinga dokumentų tvarkymo ir saugojimo tvarka atsižvelgiant į jų slaptumo žymos laipsnį;
   skirtingos asmens patikimumo patvirtinimo procedūros, taikomos Parlamento nariams ir personalui, atsižvelgiant į slaptumo žymos laipsnį, t. y. siekiant susipažinti su dokumentais iki lygmens „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėtais dokumentais, nebus reikalaujama Parlamento narių asmens patikimumo patvirtinimo, kaip tai numatyta ir minėtajame Pagrindų susitarime dėl Parlamento ir Komisijos santykių;
   dokumentų, pažymėtų žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, įtraukimas į susitarimo taikymo sritį, kaip tai numatyta ir minėtajame Pagrindų susitarime dėl Parlamento ir Komisijos santykių;
   tai, kad atsižvelgiant į dokumentų pobūdį galimybė su jais susipažinti prireikus gali būti suteikiama pranešėjams, šešėliniams pranešėjams arba visiems ar tam tikriems susijusio (-ių) komiteto (-ų) nariams;
   nuostatos dėl glaudaus Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo siekiant užtikrinti vienodą įslaptintų dokumentų apsaugos lygį;

7.  ragina Biurą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 12 dalį atitinkamai pritaikyti minėtąjį savo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą atsižvelgiant į susitarimą;

8.  pritaria pridedamo susitarimo sudarymui ir nutaria pridėti jį prie savo Darbo tvarkos taisyklių;

9.  paveda Pirmininkui pasirašyti susitarimą kartu su Tarybos Pirmininku;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS DĖL TARYBOS TURIMOS ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS KLAUSIMAIS, NESUSIJUSIAIS SU BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA, PERDAVIM0 EUROPOS parlamentui IR TVARKYMO EUROPOS PARLAMENTE

EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,

kadangi:

(1)  Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas ir kad jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų;

(2)  ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Ta nuostata taip pat numatoma, kad institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, inter alia, turi nustatyti savo bendradarbiavimo būdus ir tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio;

(3)  Sutartyse ir atitinkamai kitose susijusiose nuostatose nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama teisės aktą srityse, kurioms taikoma speciali teisėkūros procedūra arba kitos sprendimų priėmimo procedūros, turi konsultuotis su Europos Parlamentu arba turi gauti Europos Parlamento pritarimą. Sutartyse taip pat nustatyta, kad tam tikrais atvejais Europos Parlamentas turi būti informuojamas apie pažangą vykdant konkrečią procedūrą arba jos rezultatus arba įtraukiamas į tam tikrų Sąjungos agentūrų veiklos vertinimą arba priežiūrą;

(4)  visų pirma, SESV 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai tarptautinis susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl atitinkamo susitarimo sudarymo, gavusi Europos Parlamento pritarimą arba pasikonsultavusi su Europos Parlamentu; todėl šis tarpinstitucinis susitarimas taikomas visiems tokiems tarptautiniams susitarimams, kurie nėra išimtinai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika;

(5)  SESV 218 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais; ta nuostata taikoma ir susitarimams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika;

(6)  tais atvejais, kai tam, kad Sutartys ir, prireikus, kitos susijusios nuostatos būtų įgyvendintos, reikėtų suteikti teisę Europos Parlamentui susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų susitarti dėl atitinkamos tokią teisę susipažinti reglamentuojančios tvarkos;

(7)  tais atvejais, kai Taryba nusprendžia suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti Tarybos turima įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, ji atitinkamai tuo tikslu ji priima ad hoc sprendimus arba naudojasi 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniu susitarimu dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje(8) (toliau – 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas);

(8)  vyriausiojo įgaliotinio pareiškime dėl politinės atsakomybės(9), padarytame priimant 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(10), teigiama, kad vyriausiasis įgaliotinis peržiūrės ir prireikus pasiūlys patikslinti galiojančias nuostatas dėl galimybės Europos Parlamento nariams susipažinti su įslaptintais dokumentais ir informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (t. y. 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą);

(9)  svarbu, kad Europos Parlamentas prisidėtų prie įslaptintos informacijos apsaugos principų, standartų ir taisyklių, būtinų siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, įgyvendinimo. Be to, Europos Parlamentas galės teikti įslaptintą informaciją Tarybai;

(10)  2011 m. kovo 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių(11) (toliau – Tarybos saugumo taisyklės);

(11)  2011 m. birželio 6 d. Europos Parlamento biuras priėmė sprendimą dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių(12) (toliau – Europos Parlamento saugumo taisyklės);

(12)  visos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų saugumo taisyklės turėtų kartu sudaryti visapusišką ir nuoseklią bendrą sistemą, skirtą įslaptintai informacijai Europos Sąjungoje apsaugoti, ir turėtų užtikrinti pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumą. Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatyti pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai atitinkamai turėtų būti lygiaverčiai;

(13)  Europos Parlamento saugumo taisyklėmis užtikrinamas įslaptintos informacijos apsaugos lygis turėtų būti lygiavertis apsaugos lygiui, kuris įslaptintos informacijos atžvilgiu užtikrinamas pagal Tarybos saugumo taisykles;

(14)  atitinkamos Europos Parlamento sekretoriato ir Tarybos generalinio sekretoriato tarnybos glaudžiai bendradarbiaus, kad užtikrintų, kad įslaptintos informacijos apsaugos lygis abiejose institucijose būtų lygiavertis;

(15)  šis susitarimas nedaro poveikio galiojančioms ar būsimoms taisyklėms dėl teisės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį; asmens duomenų apsaugos taisyklėms, priimtoms pagal SESV 16 straipsnio 2 dalį; Europos Parlamento naudojimosi tyrimo teise nuostatoms, priimtoms pagal SESV 226 straipsnio trečią pastraipą; ir atitinkamoms nuostatoms, susijusioms su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo susitarimu nustatoma tvarka, kuria reglamentuojamas Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, kiek tai susiję su Europos Parlamento įgaliojimų ir funkcijų vykdymu, perdavimas Europos Parlamentui ir tvarkymas Europos Parlamente. Susitarimas susijęs su visais šiais klausimais:

   a) pasiūlymais, kuriems taikoma speciali teisėkūros procedūra arba kita sprendimų priėmimo procedūra, pagal kurią turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba reikia gauti Europos Parlamento pritarimą;
   b) tarptautiniais susitarimais, dėl kurių turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba reikia gauti Europos Parlamento pritarimą pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį;
   c) derybų nurodymais dėl b punkte nurodytų tarptautinių susitarimų;
   d) veikla, įvertinimo ataskaitomis ar kitais dokumentais, apie kuriuos reikia informuoti Europos Parlamentą; ir
   e) dokumentais apie tų Sąjungos agentūrų, į kurių veiklos vertinimą arba priežiūrą turi būti įtrauktas Europos Parlamentas, veiklą.

2 straipsnis

Termino „įslaptinta informacija“ apibrėžtis

Šiame susitarime terminas „įslaptinta informacija“ reiškia bet kurią arba visas iš toliau išvardytų informacijos rūšių:

  a) „ES įslaptinta informacija“ (ESĮI) – informacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse, pažymėta viena iš šių slaptumo žymų:
   RESTREINT UE/EU RESTRICTED;
   CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL;
   SECRET UE/EU SECRET;
   TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET;
   b) įslaptinta informacija, kurią Tarybai suteikė valstybės narės, pažymėta nacionaline slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš a punkte nurodytų slaptumo žymų, kuria žymima ESĮI;
   c) įslaptinta informacija, kurią Europos Sąjungai suteikė trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos, pažymėta slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš a punkte nurodytų slaptumo žymų, naudojamų ESĮI, kaip numatyta atitinkamuose susitarimuose dėl informacijos saugumo ar administraciniuose susitarimuose.

3 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

1.  Europos Parlamentas, vadovaudamasis savo saugumo taisyklėmis ir šiuo susitarimu, apsaugo visą įslaptintą informaciją, kurią jam suteikia Taryba.

2.  Turi būti išlaikytas Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas; todėl Europos Parlamentas užtikrina, kad jo patalpose įdiegtomis saugumo priemonėmis įslaptintai informacijai užtikrinamas apsaugos lygis būtų lygiavertis tam lygiui, kuris tokiai informacijai užtikrinamas Tarybos patalpose. Tuo tikslu atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja.

3.  Europos Parlamentas imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad įslaptinta informacija, kurią jam suteikia Taryba:

   a) būtų naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta teisė susipažinti su tokia informacija;
   b) būtų atskleista tik tiems asmenims, kuriems teisė su ja susipažinti buvo suteikta pagal 4 ir 5 straipsnius, ir nebūtų paskelbta viešai;
   c) nebūtų atskleista kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, arba valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms be išankstinio raštiško Tarybos sutikimo.

4.  Taryba gali suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kurią yra parengusios kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros arba valstybės narės, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos, tik gavus išankstinį tos informacijos rengėjo raštišką sutikimą.

4 straipsnis

Personalo patikimumas

1.  Teisė susipažinti su įslaptinta informacija Europos Parlamento nariams suteikiama vadovaujantis 5 straipsnio 4 dalimi.

2.  Jeigu atitinkama informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, teisė susipažinti su tokia informacija gali būti suteikiama tik tiems Europos Parlamento pirmininko įgaliotiems Europos Parlamento nariams:

   a) kurių patikimumas patikrintas vadovaujantis Europos Parlamento saugumo taisyklėmis; arba
   b) dėl kurių kompetentinga nacionalinė valdžios institucija yra pranešusi, kad jiems buvo išduotas tinkamas leidimas atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepaisant pirmos pastraipos, jeigu atitinkama informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, teisė susipažinti su tokia informacija taip pat gali būti suteikiama pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatytiems Europos Parlamento nariams, kurie pagal Europos Parlamento saugumo taisykles yra pasirašę oficialų pareiškimą, kuriuo įsipareigoja neatskleisti minėtos informacijos. Tarybai pranešami Europos Parlamento narių, kuriems suteikta teisė susipažinti su informacija pagal šią pastraipą, vardai ir pavardės.

3.  Prieš suteikiant Europos Parlamento nariams teisę susipažinti su įslaptinta informacija, jie informuojami apie pareigą saugoti tokią informaciją pagal Europos Parlamento saugumo taisykles ir pripažįsta tokią pareigą bei informuojami apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones.

4.  Teisė susipažinti su įslaptinta informacija suteikiama tik tiems Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose:

   a) kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatyto atitinkamo parlamentinio organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens išankstiniu sprendimu atitinka principą „būtina žinoti“;
   b) kurių patikimumas buvo patikrintas ir kuriems suteiktas leidimas susipažinti su atitinkamo laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija pagal Europos Parlamento saugumo taisykles tuo atveju, jeigu informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma; ir
   c) kurie buvo informuoti apie pareigą saugoti tokią informaciją ir apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones bei gavo rašytinius nurodymus šiuo klausimu ir pasirašė pareiškimą, kuriuo patvirtino tokių nurodymų gavimą ir įsipareigojo jų laikytis pagal Europos Parlamento saugumo taisykles.

5 straipsnis

Teisės susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo procedūra

1.  Taryba suteikia Europos Parlamentui 1 straipsnyje nurodytą įslaptintą informaciją, jeigu turi teisinę pareigą ją suteikti pagal Sutartis arba teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis. 3 dalyje nurodyti parlamentiniai organai ar atitinkamas pareigas einantys asmenys taip pat gali pateikti rašytinį prašymą susipažinti su tokia informacija.

2.  Kitais atvejais Taryba gali suteikti Europos Parlamentui 1 straipsnyje nurodytą įslaptintą informaciją savo iniciatyva arba reaguodama į vieno iš 3 dalyje nurodytų parlamentinių organų ar atitinkamas pareiga einančių asmenų rašytinį prašymą.

3.  Rašytinius prašymus Tarybai gali teikti šie parlamentiniai organai ar atitinkamas pareigas einantys asmenys:

   a) Pirmininkas;
   b) Pirmininkų sueiga;
   c) Biuras;
   d) atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) pirmininkas (-ai);
   e) atitinkamas (-i) pranešėjas (-ai).

Kitų Europos Parlamento narių prašymai pateikiami pasitelkiant vieną iš pirmoje pastraipoje nurodytų parlamentinių organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų.

Taryba nedelsdama reaguoja į tokius prašymus.

4.  Jeigu Taryba turi teisinę pareigą suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti su įslaptinta informacija arba nusprendė tai padaryti, prieš perduodant tokią informaciją ji kartu su 3 dalyje nurodytu atitinkamu organu ar atitinkamas pareigas einančiu asmeniu raštiškai nurodo:

  a) kad tokia teisė susipažinti su informacija gali būti suteikta vienam ar keliems iš toliau išvardytų asmenų ir (arba) subjektų:
   i) Pirmininkui;
   ii) Pirmininkų sueigai;
   iii) Biurui;
   iv) atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) pirmininkui (-ams);
   v) atitinkamam (-iems) pranešėjui (-ams);
   vi) visiems arba tam tikriems atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) nariams; ir
   b) visas tokios informacijos apsaugai skirtas konkrečias informacijos tvarkymo priemones.

6 straipsnis

Įslaptintos informacijos registravimas, laikymas, susipažinimas su ja ir jos svarstymas Europos Parlamente

1.  Įslaptinta informacija, kurią Taryba suteikė Europos Parlamentui, tuo atveju, jei ji pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma:

   a) registruojama saugumo tikslais, kad būtų užregistruotas tokios informacijos gyvavimo ciklas ir bet kuriuo metu būtų galima užtikrinti jos atsekamumą;
   b) laikoma saugioje zonoje, atitinkančioje būtiniausius fizinio saugumo standartus, nustatytus Tarybos saugumo taisyklėse ir Europos Parlamento saugumo taisyklėse, kurios yra lygiavertės; ir
  c) gali būti prieinama susipažinti atitinkamiems Europos Parlamento nariams, Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose, kurie nurodyti 4 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, tik skaitymui skirtose patalpose Europos Parlamente, kuriose įrengtos saugumo priemonės. Šiuo atveju laikomasi šių sąlygų:
   i) informacija nekopijuojama jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, draudžiama daryti fotokopijas ar fotografuoti;
   ii) draudžiama užsirašinėti; ir
   iii) į patalpą negalima atsinešti jokių elektroninių ryšių prietaisų.

2.  Įslaptinta informacija, kurią Taryba suteikė Europos Parlamentui, tuo atveju, jei ji pažymėta RESTREINT UE/EU RESTRICTED arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, tvarkoma ir saugoma pagal Europos Parlamento saugumo taisykles, kuriomis užtikrinamas tokios įslaptintos informacijos apsaugos lygis, lygiavertis Taryboje taikomam apsaugos lygiui.

Nepaisant pirmos pastraipos, 12 mėnesių laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo informacija, pažymėta RESTREINT UE/EU RESTRICTED arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, tvarkoma ir saugoma pagal 1 dalį. Teisė susipažinti su tokia įslaptinta informacija reglamentuojama pagal 4 straipsnio 4 dalies a ir c punktus bei 5 straipsnio 4 dalį.

3.  Įslaptinta informacija gali būti tvarkoma tik ryšių ir informacinėse sistemose, kurios buvo tinkamai akredituotos arba patvirtintos pagal standartus, lygiaverčius nustatytiesiems Tarybos saugumo taisyklėse.

4.  Įslaptintai informacijai, kuri jos gavėjams Europos Parlamente perduodama žodžiu, taikoma tokio paties lygio apsauga, kokia taikoma raštu perduodamai įslaptintai informacijai.

5.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies c punkto, ne aukštesnio nei CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL ar lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, kurią Taryba perdavė Europos Parlamentui, gali būti svarstoma uždaruose posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik tie Europos Parlamento nariai, Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, kuriems buvo suteikta teisė susipažinti su informacija pagal 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Laikomasi šių sąlygų:

   dokumentai išplatinami posėdžio pradžioje ir surenkami jo pabaigoje;
   dokumentai nekopijuojami jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, draudžiama daryti fotokopijas ar fotografuoti;
   draudžiama užsirašinėti;
   į patalpą negalima atsinešti jokių elektroninių ryšių prietaisų; ir
   posėdžio protokole neminimos diskusijos apie darbotvarkės punktą, susijusį su įslaptinta informacija.

6.  Tais atvejais, kai reikia surengti posėdžius, kuriuose būtų svarstoma SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, Europos Parlamentas ir Taryba kiekvienu atveju susitaria dėl konkrečios tvarkos.

7 straipsnis

Įslaptintos informacijos saugumo pažeidimai, praradimas arba neteisėtas atskleidimas

1.  Tais atvejais, kai įrodoma ar įtariama, kad Tarybos suteikta įslaptinta informacija buvo prarasta arba neteisėtai atskleista, Europos Parlamento generalinis sekretorius nedelsdamas apie tai informuoja Tarybos generalinį sekretorių. Europos Parlamento generalinis sekretorius atlieka tyrimą ir informuoja Tarybos generalinį sekretorių apie tyrimo rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Jeigu su tokiu įvykiu yra susijęs Europos Parlamento narys, Europos Parlamento pirmininkas veikia kartu su Europos Parlamento generaliniu sekretoriumi.

2.  Bet kuriam Europos Parlamento nariui, kuris yra atsakingas už Europos Parlamento saugumo taisyklėse arba šiame susitarime nustatytų nuostatų pažeidimą, gali būti taikomos priemonės ir nuobaudos pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalį ir 152–154 straipsnius.

3.  Bet kuriam Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijose, kuris yra atsakingas už Europos Parlamento saugumo taisyklėse arba šiame susitarime nustatytų nuostatų pažeidimą, gali būti taikomos nuobaudos, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, numatytose Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(13).

4.  Asmenims, kurie yra atsakingi už įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, gali būti taikomos drausminės ir (arba) teisinės priemonės vadovaujantis taikomais įstatymais, taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

8 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.  Tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba imasi visų būtinų priemonių šio susitarimo įgyvendinimui užtikrinti. Šiuo tikslu jie bendradarbiauja, visų pirma rengdami vizitus, kurių metu stebima, kaip įgyvendinami šio susitarimo saugumo techniniai aspektai.

2.  Europos Parlamento sekretoriato ir Tarybos generalinio sekretoriato atitinkamos tarnybos konsultuojasi viena su kita, prieš kiekvienai iš šių institucijų pakeičiant savo atitinkamas saugumo taisykles, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas.

3.  Įslaptinta informacija teikiama Europos Parlamentui pagal šį susitarimą po to, kai Taryba kartu su Europos Parlamentu nustato, kad užtikrintas Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas, bei Europos Parlamento ir Tarybos patalpose įslaptintai informacijai taikomos apsaugos lygio lygiavertiškumas.

4.  Šis susitarimas gali būtų peržiūrėtas bet kurios iš šių dviejų institucijų prašymu atsižvelgiant į jį įgyvendinant įgytą patirtį.

5.  Šis susitarimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Sudaryta … … m … … d.

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PAREIŠKIMAI

a)  Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl 8 straipsnio 3 dalies

Europos Parlamentas ir Taryba bendradarbiaus siekdami, kad … m. … … d.(14) Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti aspektai galėtų būti nustatyti iki to susitarimo įsigaliojimo.

b)  Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl dokumentų įslaptinimo

Europos Parlamentas ir Taryba primena, kad nustačius per žemą arba per aukštą dokumentų slaptumo žymos laipsnį sumažėja slaptumo taisyklių patikimumas.

Taryba ir toliau užtikrins, kad informacija, kuri parengiama Taryboje, būtų žymima tinkamo laipsnio slaptumo žyma vadovaujantis Tarybos saugumo taisyklėmis. Prieš perduodama bet kurį dokumentą Europos Parlamentui, Taryba peržiūrės jo slaptumo žymos laipsnį, visų pirma, kad patikrintų, ar toks slaptumo žymos laipsnis vis dar tinkamas.

Europos Parlamentas užtikrins visos jam suteiktos įslaptintos informacijos apsaugą tokiu būdu, kuris būtų proporcingas tokiai informacijai suteiktam slaptumo žymos laipsniui. Europos Parlamentui svarstant, ar nebūtų galima sumažinti Tarybos perduoto įslaptinto dokumento slaptumo žymos laipsnį arba dokumentą išslaptinti, tokio dokumento slaptumo žymos laipsnis gali būti sumažintas arba dokumentas gali būti išslaptintas tik gavus išankstinį raštišką Tarybos sutikimą.

c)  Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje

Europos Parlamentas ir Taryba primena vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(15) ir laikosi nuomonės, kad 2012 m. turėtų būti pradėta 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje(16) peržiūra.

Ši peržiūra bus atliekama atsižvelgiant į specialų Europos Parlamento vaidmenį bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir į patirtį, įgytą įgyvendinant tiek … m. … … d.(17) Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente, tiek anksčiau minėtą 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą.

Jeigu Taryba nuspręs suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti Tarybos turima įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kol ši peržiūra dar nėra užbaigta, ji imsis veiksmų, kaip apibūdinta … m. … … d. (18) Tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente 7 konstatuojamojoje dalyje, ir vadovaujantis pirmiau nurodyto vyriausiojo įgaliotinio pareiškimo 2 punktu.

Europos Parlamentas ir Taryba susitaria, kad įgyvendinant šį pareiškimą bus tinkamai atsižvelgta į informacijos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika, ypatingą pobūdį ir ypač slaptą jos turinį.

d)  Tarybos pareiškimas dėl neįslaptintų Tarybos dokumentų

Taryba patvirtina, kad … m. … … d.(19) Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente netaikomas neįslaptintiems Tarybos vidaus dokumentams (t. y., platinimo žyma „LIMITÉ“ pažymėtiems dokumentams).

e)  Europos Parlamento pareiškimas dėl Komisijos turimos įslaptintos informacijos

Europos Parlamentas pabrėžia, kad įslaptinta informacija, kurios rengėja yra Europos Komisija ir (arba) kurią Europos Komisija yra perdavusi Europos Parlamentui, perduodama ir tvarkoma pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(20) išdėstytas nuostatas.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0378.
(3) Šiuo klausimu žr. taip pat 2011 m. gruodžio 15 d. Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (nauja redakcija) (P7_TA(2011)0580) ir minėtąją 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2009–2010 m. (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis).
(4) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(5) OL C 190, 2011 6 30, p. 2.
(6) Dėl atitikties lentelių žr. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, pridėtą prie 2011 m. spalio 27 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija) (P7_TA(2011)0469); klausimas dėl Parlamento dalyvavimo buvo išspręstas apsikeičiant laiškais.
(7) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.
(8) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.
(9) OL C 210, 2010 8 3, p. 1.
(10) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
(11) OL L 141, 2011 5 27, p. 17.
(12) OL C 190, 2011 6 30, p. 2.
(13) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(14)* Tarpinstitucinio susitarimo pasirašymo data.
(15) OL C 210, 2010 8 3, p. 1.
(16) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.
(17)* Tarpinstitucinio susitarimo pasirašymo data.
(18)* Tarpinstitucinio susitarimo pasirašymo data.
(19)* Tarpinstitucinio susitarimo pasirašymo data.
(20) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.


18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)
PDF 300kWORD 70k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 18-osios ataskaitos dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.) (2011/2276(INI))
P7_TA(2012)0340A7-0251/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą 2011 m. rugsėjo 28 d. dėl aiškinamųjų dokumentų(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(3),

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2010 m. 18-ąją ataskaitą dėl geresnės teisėkūros) (COM(2011)0344),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą ’Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams’ (COM(2011)0803),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą ’28-oji metinė ES teisės taikymo kontrolės ataskaita (2010 m.)’ (COM(2011)0588),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą ’Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje’ (COM(2010)0543),

–  atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2011 m. gruodžio 5 d. išvadas dėl poveikio vertinimo,

–  atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2011 m. gegužės 30 d. išvadas dėl sumaniojo reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimais 2011 m. lapkričio 15 d. ataskaitą ’Europa gali geriau: ES teisės aktų įgyvendinimo užtikrinant kuo mažesnę naštą geriausios praktikos valstybėse narėse ataskaita’,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0251/2012),

A.  kadangi 2010 m. Europos Parlamentas gavo virš septynių kartų daugiau nacionalinių parlamentų kreipimųsi, kurie buvo pateikti kaip pagrįstos nuomonės;

B.  kadangi sumanaus reguliavimo darbotvarkė yra mėginimas sutvirtinti pastangas siekiant geresnės teisėkūros, ES teisės supaprastinimo ir administracinės bei reguliavimo naštos sumažinimo, taip pat imtis veiksmų siekiant užtikrinti gerą valdymą, kuris būtų paremtas faktais grindžiamu politikos formavimu ir pagal kurį esminis vaidmuo būtų skirtas poveikio vertinimams ir ex post kontrolei;

C.  kadangi 2003 m. sudarytas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros nebeatitinka dabartinių teisinių aplinkybių, susiklosčiusių patvirtinus Lisabonos sutartį – ypač turint galvoje nenuoseklų ES institucijų požiūrį į bendrų politinių pareiškimų dėl aiškinamųjų dokumentų tvirtinimą ir sekretoriato lygmeniu taikomas praktines priemones SESV 294 straipsniui įgyvendinti;

D.  kadangi teisėkūros procedūra priimamo akto atveju priėmus neteisingą sprendimą dėl to, ar taikyti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, ar įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, kyla pavojus, kad jį gali anuliuoti Teisingumo Teismas;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia visuotinę būtinybę užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs, paprasti, lengvai suprantami ir visiems prieinami;

2.  pabrėžia, kad ES institucijos, leisdamos teisės aktus, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Poveikio vertinimo valdybos nuomonės, kad tai, kaip Komisija į šiuos principus atsižvelgia savo poveikio vertinimuose, dažnai yra nepatenkinamo pobūdžio; mano, jog siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi itin svarbu, kad Komisija spręstų su bet kokiais šios srities trūkumais susijusius klausimus;

4.  pakartoja savo ankstesnius raginimus persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros siekiant atsižvelgti į naujas teisines aplinkybes, atsiradusias patvirtinus Lisabonos sutartį, sutvirtinti dabartinę geriausią praktiką ir atnaujinti šį susitarimą atsižvelgiant į sumanaus reguliavimo darbotvarkę; šiame kontekste siūlo susitarti dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų atskyrimo tvarkos; ragina Pirmininką imtis būtinų priemonių, kad būtų pradėtos derybos su kitomis institucijomis;

Nacionalinių parlamentų vykdoma subsidiarumo kontrolė

5.  palankiai vertina didesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą ES teisėkūros procese, ypač kai tai susiję su pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tikrinimu atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

6.  pažymi, kad 2010 m. gauta 211 nacionalinių parlamentų nuomonių, tačiau tik nedaugelyje iš jų – 34-iose – buvo keliami klausimai dėl subsidiarumo; atkreipia dėmesį į tai, kad Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnio pirmo sakinio sąlygos pirmą kartą patenkintos 2012 m. gegužės mėn. svarstant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012)0130); atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją atlikti būtiną projekto persvarstymą kuo labiau atsižvelgiant į aiškią nacionalinių parlamentų valią, kadangi naujoji tikrinimo procedūra skirta užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių;

7.  ragina Komisijos vardu atlikti nepriklausomą analizę siekiant išnagrinėti regioninių ir vietos parlamentų vaidmenį subsidiarumo stebėsenos srityje; atsižvelgdamas į tai primena apie Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų finansuojamą interneto platformą IPEX, kuri ypač naudinga keičiantis su tikrinimo procedūromis susijusia informacija;

8.  siūlo teisėkūros procese dalyvaujančioms institucijoms priminti apie būtinybę užtikrinti teisingą subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą vadovaujantis prie SESV pridėtu Protokolu Nr. 2;

9.  pažymi, kad kritinius vertinimus, kuriuos subsidiarumo principo laikymosi klausimu yra pateikusi Poveikio vertinimo valdyba, pateikė ir nemažai nacionalinių parlamentų, teikdami nuomonę pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, nustatytą remiantis Lisabonos sutartimi; vis dėlto taip pat pažymi, kad 2010 m. nepasinaudota proga ir nenustatyta oficialių procedūrų, numatytų pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2, aktyvavimo riba;

10.  tačiau pabrėžia, kad 2012 m. gegužės 22 d. pirmą kartą nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo nacionaliniai parlamentai pasinaudojo vadinamąja geltonosios kortelės procedūra ir priėmė pagrįstas nuomones, kuriomis nepritariama Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012)0130);

11.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kuriose nacionalinių parlamentų nuomonėse pabrėžiama tai, jog daugybėje Komisijos pasiūlymų subsidiarumo pagrindimas nepakankamas arba nepateikiamas;

12.  pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos suteiktų nacionaliniams parlamentams galimybę tikrinti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir užtikrintų, kad Komisija, vadovaudamasi SESV Protokolo Nr. 2 5 straipsniu, pateiktų išsamų ir nuoseklų savo sprendimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo pagrindimą;

13.  siūlo atlikti vertinimą, ar ES lygmeniu turėtų būti nustatyti tinkami kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

14.  mano, kad dabartiniai Sutartyse nustatyti laiko terminai nacionaliniams parlamentams atlikti subsidiarumo patikrą turėtų būti persvarstyti ir nustatyta, ar jie pakankami; siūlo Europos Parlamentui, Komisijai ir nacionalinių parlamentų atstovams ištirti, kaip būtų galima apriboti kliūtis, dėl kurių trikdomas nacionalinių parlamentų dalyvavimas taikant subsidiarumo kontrolės mechanizmą;

15.  primena, kad pagal subsidiarumo principą ES imasi veiksmų srityse, kurios nepriskiriamos jos išimtinei kompetencijai, tik ir jeigu planuojamos priemonės tikslai gali būti geriau pasiekti Sąjungos, o ne nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis; taigi subsidiarumas gali lemti ir tai, kad susidarius atitinkamoms aplinkybėms Sąjungos veiksmai gali būti išplėsti jos įgaliojimų pagrindu, ir, priešingai, kad susiję veiksmai gali būti apriboti ar suvaržyti, jei jie daugiau nebepasiteisina; pabrėžia, kad šiame kontekste subsidiarumas taikomas ne tik ES ir valstybių narių santykiams, bet ir apima vietos ir regionų lygmenis;

16.  ragina Komisiją patobulinti ir suderinti pareiškimus, kuriais grindžiamos jos teisėkūros iniciatyvos subsidiarumo pagrindu; primena, kad siekiant sumažinti administracines ir reglamentavimo išlaidas turėtų būti pakoreguota ir supaprastinta ES administracinė teisė; atsižvelgdamas į tai teigia, kad turėtų būti atitinkamai taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai;

17.  apgailestauja, kad Komisija tinkamai nepranešė apie proporcingumo principo taikymą, ypač kai tai susiję su SESV 290 ir 291 straipsnių dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų taikymu; įspėja Tarybą, kad turi būti aiškiai skiriami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šių dviejų straipsnių taikymą;

18.  pripažįsta, kad per ataskaitinį laikotarpį priimtas tik vienas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl proporcingumo ir subsidiarumo (mobiliosios telefonijos tarptinklinio ryšio srityje), kuriame pažymima, kad Teismas nustatė, jog šiuo atveju nepažeistas nė vienas iš šių dviejų principų, nes kainos galutiniams vartotojams turėjo būti apribotos siekiant apsaugoti jų interesus, o šį tikslą galima geriausiai pasiekti Sąjungos lygmeniu;

19.  šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti minėtoji pertvarkyta IPEX interneto svetainė, kuria naudojantis gali būti skatinama toliau tobulinti subsidiarumo kontrolės mechanizmo veiklą ir dalyvauti jame, ir pabrėžia, kad ši svetainė turi būti toliau populiarinama;

20.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad subsidiarumo principo laikymosi priežiūra valstybėse narėse būtų vykdoma ir regioniniu bei vietos lygmenimis; šiuo požiūriu palankiai vertina Regionų komiteto skelbiamą metinę subsidiarumo ataskaitą ir komiteto inicijuotą REGPEX tinklavietę – ir viena, ir kita padeda keistis informacija ir sudarys galimybę toliau tobulinti subsidiarumo stebėseną;

21.  ragina nacionalinius parlamentus remiantis Protokolu dėl subsidiarumo konsultuotis su teisėkūros galias turinčiais regioniniais parlamentais; ragina Komisiją vykdant subsidiarumo priežiūrą ir ypač savo metinėse subsidiarumo ir proporcingumo ataskaitose atkreipti dėmesį į teisėkūros galias turinčių regioninių parlamentų vaidmenį;

Faktais grindžiamas politikos formavimas

22.  pabrėžia sumanaus reguliavimo darbotvarkės ir naujų reguliavimo metodų kūrimo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai atitiktų savo paskirtį ir galėtų būti veiksminga priemonė atremiant ateities iššūkius, susijusius su konkurencingumu ir ekonomikos augimu;

23.  atkreipia dėmesį į didelę poveikio vertinimų, kaip sprendimų priėmimo teisėkūros procese skatinimo priemonės, svarbą ir šiame kontekste atkreipia dėmesį į būtinybę tinkamai apsvarstyti klausimus, susijusius su subsidiarumo ir proporcingumo principais;

24.  pabrėžia Parlamento įsipareigojimą vykdyti pagal sumanaus reguliavimo darbotvarkę prisiimtas pareigas ir skatina teisėkūros darbą atliekančius komitetus nuolat naudotis Parlamento Poveikio vertinimo direktorato paslaugomis; primena 2005 m. patvirtintame Tarpinstituciniame bendrame požiūryje į poveikio vertinimą Parlamento ir Tarybos prisiimtą įsipareigojimą prieš tvirtinant esminius pakeitimus atlikti poveikio vertinimus ir ragina komitetus įgyvendinant šį įsipareigojimą naudotis naujojo Poveikio vertinimo direktorato paslaugomis;

25.  siūlo komitetams kreiptis į Poveikio vertinimo direktoratą su prašymu parengti trumpą kiekvieno poveikio vertinimo santrauką, į kurią būtų galima atsižvelgti surengus pradinį keitimąsi nuomonėmis – tai sudarytų dalį sistemingesnio požiūrio svarstant poveikio vertinimus Parlamente; jo siūlymu, į šią santrauką galėtų būti įtraukta glausta išvada dėl poveikio vertinimo kokybės ir trumpa pastaba apie svarbiausias išvadas ir apie bet kurias Komisijos praleistas analizės sritis; mano, kad tai labai pagerintų Parlamento atliekamą teisės aktų projektų tikrinimo procedūrą;

26.  mano, jog itin svarbu, kad Poveikio vertinimo direktorato taikomą metodologiją būtų galima derinti ir palyginti su Komisijos patvirtintu metodu, ir ragina Parlamentą ir Komisiją visapusiškai bendradarbiauti šiuo klausimu;

27.  primena 2003 m. sudarytą Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir ragina Tarybą vykdyti savo pagal 2003 m. susitarimą prisiimtus įsipareigojimus ir nedelsiant baigti kurti nuosavą mechanizmą poveikio vertinimams atlikti;

28.  ragina Komisiją toliau tobulinti savo požiūrį į poveikio vertinimus, taip pat ragina stiprinti savo vaidmenį Poveikio vertinimo valdyboje ir, pirmiausia, tik tada baigti rengti ir pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai valdyba bus pareiškusi palankią nuomonę ir jiems pritarusi;

Reguliavimo naštos mažinimas

29.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reguliavimo naštos mažinimo; mano, jog svarbu, kad Komisija, rengdama teisės aktus, laikytųsi principo ’Visų pirma galvokime apie mažuosius’, ir jaučiasi padrąsintas Komisijos rodomo ryžto ir noro neapsiriboti dabartiniais metodais ir mažesnėms įmonėms nustatyti paprastesnę tvarką ir išimtis;

30.  primena savo poziciją reguliavimo išimčių klausimu ir primygtinai ragina Komisiją išplėsti išimtį pritaikant ją MVĮ tais atvejais, kai reguliavimo nuostatos joms darytų neproporcingai didelį poveikį, tačiau nebūtų pagrįstos priežasties įtraukti šių įmonių į teisės aktų taikymo sritį; palankiai vertina tai, kad prisimintas sugriežtinto MVĮ tyrimo taikymas, ir mano, kad makromatmuo yra neatskiriama šio tyrimo, pagal kurį sistemingai įvertinamos visos turimos galimybės, dalis; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos poziciją dėl mikroįmonių įtraukimo: jos turėtų būti visapusiškai įtrauktos į teisės akto projekto taikymo sritį tik jei tenkina sugriežtinto MVĮ tyrimo reikalavimus;

31.  vis dėlto primena Komisijai, kad prievolės įrodyti panaikinimas neturėtų savaime lemti sudėtingesnių teisės aktų, kurie buvo rengiami neatsižvelgiant į MVĮ; ragina Komisiją esant galimybių siekti supaprastinti teisės aktus ir toliau rengti bei teikti pasiūlymus, su kuriais MVĮ galėtų susipažinti ir juos lengvai įgyvendinti – tai turėtų būti pagrindiniai teisės aktų rengimo principai – net jei gali būti taikomos išimtys;

32.  pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti nuoseklų sugriežtinto MVĮ tyrimo taikymą visuose savo direktoratuose, ir ragina valstybes nares įtraukti panašias nuostatas į nacionalinius sprendimų priėmimo procesus;

33.  palankiai vertina Komisijos pasiūlytą ’specialiai pritaikytą’ požiūrį į teisės aktus; ragina apsvarstyti galimybes ateityje persvarstant galiojančius teisės aktus taikyti ’specialiai pritaikytą’ požiūrį;

Tolesni tyrimai, ex post kontrolė ir grįžtamoji informacija apie politikos formavimo ciklą

34.  palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino Parlamento rekomendaciją dėl informacijos, susijusios su įgyvendinimu, skelbimo ir kad taip sprendžiama perteklinio reglamentavimo problema; primena Komisijai ir Tarybai, kad, siekiant užtikrinti esamų ir būsimų naštos mažinimo programų sėkmingumą, Komisija ir valstybės narės turi aktyviai bendradarbiauti siekdamos išvengti teisės aktų aiškinimo ir įgyvendinimo neatitikimų; ragina valstybes nares iki 2015 m. dar 25 proc. sumažinti savo administracinę naštą;

35.  mano, kad pasiūlymai įvardyti ir sugėdinti ES institucijas, nepritariančias supaprastinimui, pateikti turint gerų ketinimų; tačiau yra įsitikinęs, kad užtikrinus konstruktyvesnį įsitraukimą į parengiamąjį teisėkūros proceso etapą dalyvaujant atitinkamoms suinteresuotosioms šalims ir institucijomis, taip pat laikantis bendrų supaprastinimo įsipareigojimų ir įgyvendinant sumanaus reguliavimo darbotvarkę toks viešumas taptų nereikalingas; nežiūrint į tai siūlo įvardyti labiausiai į perteklinio reguliavimo veiklą įsitraukusias valstybes nares, taip pat tas valstybes nares, kurios labiausiai vėluoja perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, juos perkelia netiksliai ar ne iki galo;

36.  primena savo ankstesnius pareiškimus, jog būtina, kad Komisija atliktų visapusišką konsultavimosi procedūros peržiūrą ir tikisi, kad Komisija iki 2012 m. pabaigos patvirtins Parlamento pateiktas rekomendacijas šioje srityje;

Tęstinumo ir budrumo užtikrinimas

37.  pabrėžia šių priemonių svarbą, nes tai esminis ekonomikos augimo Europos Sąjungoje atkūrimo elementas; atsižvelgdamas į tai primena savo rezoliuciją dėl sumanaus reguliavimo ir ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl reguliavimo kompensavimo, pagal kuriuos prieš pateikiant naujus teisės aktus, dėl kurių taikymo būtų patirta išlaidų, būtų reikalaujama nustatyti atitinkamą kompensaciją už šias išlaidas; be to, primena, jog laikosi palankios pozicijos Administracinės naštos mažinimo programos taikymo srities išplėtimo ir papildymo požiūriu, ir primygtinai ragina Komisiją į savo 2013 m. darbo programą įtraukti programą, pagal kurią būtų sprendžiamas klausimas dėl būtinybės mažinti bendrą reguliavimo naštą;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(2) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(3) OL C 369, 2011 12 17, p. 15.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0381.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0377.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0259.


ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategija
PDF 359kWORD 76k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategijos (2011/2310(INI))
P7_TA(2012)0341A7-0222/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ’Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas’ (COM(2011)0782),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Atlanto vandenyno regiono strategijos, priimtas 2010 m. birželio 14 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją ir Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato ’Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas’ (ECO/306),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato ’Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas’,

   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 3 tikslo – teritorinio bendradarbiavimo uždavinio. Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0222/2012),

A.  kadangi Atlanto vandenyno regionas pasižymi keliais ypatumais, dėl kurių Europos mastu turi būti priimti politiniai sprendimai:

   tai dinamiškas jūrų regionas;
   šio regiono jūrų aplinka yra pažeidžiama;
   regionas yra vakariniai vartai į ES;
   tai ES pakraščio regionas;

B.  kadangi krizė Europoje pablogino padėtį ir kadangi didelėje Atlanto vandenyno teritorijų dalyje išsivystymo lygis krito;

C.  kadangi Atlanto vandenyno regioną sudaro santykinai nevienalytės teritorijos ir didelėje jų dalyje vis dar nepasiektas ES vidutinių pajamų lygis, todėl jam ir toliau taikomas Europos sanglaudos politikos konvergencijos tikslas;

D.  kadangi makroregioninė strategija itin svarbi norint atgaivinti Atlanto vandenyno regioną jam taikant bendrą požiūrį, siekiant:

   įveikti bendrus sunkumus ir išspręsti problemas, su kuriomis susiduria Atlanto vandenyno šalys ir regionai;
   skatinti įvairių priemonių ir veiksmų, vykdomų įvairiais lygmenimis įgyvendinant teritorijų planavimo politiką, sąveiką;
   užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant teritorijų planavimo politiką dalyvautų suinteresuotieji subjektai (privačiojo sektoriaus atstovai, regionų ir vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos);

E.  kadangi strategija turi būti skirta visiems ES Atlanto vandenyno regionams, įskaitant Lamanšo sąsiaurio ir Airijos jūros pakrantės regionus, atokiausius regionus bei užjūrio šalis ir teritorijas, ir joje turi būti atsižvelgiama į Atlanto vandenyno regionų ir Šiaurės jūros regionų sąveiką;

F.  kadangi privalome užtikrinti nurodytoms teritorijoms tvarų vystymąsi aplinkos, visuomenės ir ekonomikos srityse;

Atlanto vandenyno regiono teritorijų planavimo politika

1.  tikisi, kad strategijoje būtų įtvirtintas platesnis požiūris: parengta strateginė vizija dėl būsimo Atlanto vandenyno regiono vystymosi, dėl kurios susitarta, įtrauktas teritorinis aspektas, išplėtoti sausumos ir jūros ryšiai ir sukurta sistema, padedanti valdyti Atlanto vandenyno regionų jūrų ir sausumos teritorijų planavimo politiką;

2.  ragina, kad patirtimi, įgyta kuriant dabartines makroregionines ir kitas tarpvalstybines strategijas, būtų visiškai pasinaudota Atlanto regiono strategijos proceso metu, visų pirma, turint mintyje tokius klausimus kaip valdysena, vystymosi politika, komunikacija ir nuosavybė, tikslai ir vertinimas;

3.  mano, kad sanglaudos politika – tai pagrindinė priemonė ES teritorijų politikos problemoms įveikti ir šio makroregiono regionų vidaus vystymuisi skatinti;

4.  ragina, kad strategijoje ir jos veiksmų plane būtų ypač pabrėžiamas užimtumas, ekonomikos augimas ir investicijos jūrų ir sausumos regionuose;

5.  ragina sukurti nuolatinį Atlanto vandenyno regiono jūrų teritorijų planavimo organą, kurį sudarytų regionai, atitinkamos valstybės narės ir Europos Komisija ir kurio tikslas būtų koordinuoti nustatytą strategiją ir stebėti, kaip įgyvendinamas veiksmų planas taikant tarpsektorinį ir tarpvalstybinį metodą;

6.  mano, kad visoje ES integruotas jūrų ir laivininkystės duomenų tvarkymas yra labai svarbus siekiant pasinaudoti laivininkystės teikiamomis galimybėmis; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas siekiant pagerinti duomenų tvarkymą ir galimybes jais naudotis;

7.  mano, kad būtina imtis aktyvių veiksmų siekiant išsaugoti ekologinę pusiausvyrą ir biologinę įvairovę Atlanto vandenyne ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį šiame regione;

8.  mano, kad įgyvendinant jūrų teritorijų planavimo politiką pagrindinis vaidmuo turi tekti jūrų žvejybai, visų pirma nedidelio masto ir pakrantės žvejybai, ir akvakultūrai, nes jos galėtų iš esmės prisidėti prie didesnio ekonomikos augimo, gerovės ir darbo vietų kūrimo; mano, kad bendra žuvininkystės politikos regionalizacija turėtų leisti vykdyti ekosistemomis grindžiamą valdymą, pritaikytą Atlanto vandenyno regionui, ir todėl prašo Komisijos iš anksto konsultuotis su regioninėmis patariamosiomis tarybomis įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką ir valdymo planus;

9.  ragina kurti vietos, regionines ir tarpvalstybines partnerystes siekiant didinti rizikos, susijusios su jūrų avarijomis, avarijomis sausumoje, gaivalinėmis nelaimėmis ir nusikalstama veika (piratavimu, neteisėta prekyba, neteisėta žvejyba ir kt.), prevencijos ir valdymo pajėgumus Atlanto vandenyno regione ir įdiegti pakankamai lanksčių patirtos žalos atlyginimo ir kompensacijų išmokėjimo mechanizmų; ragina įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą;

10.  ragina tobulinti esamas laivų stebėsenos sistemas, nedelsiant taikyti sugriežtintus Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) įgaliojimus ir sudaryti kompetentingų institucijų keitimosi duomenimis susitarimus, kad būtų galima atpažinti laivus ir stebėti jų judėjimą, taip pat kovoti su tokiomis grėsmėmis, kaip tarpvalstybinis nusikalstamumas, kontrabanda, neteisėta žvejyba ir neteisėta prekyba; pabrėžia, kad, siekiant Atlanto vandenyne užtikrinti paieškos ir gelbėjimo sistemų veiklą, svarbu skatinti diegti ir įgyvendinti Europos palydovinės navigacijos programas (EGNOS ir GALILEO); primena, jog būtina, kad Sąjunga užtikrintų ilgalaikį Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos programos (GMES), kurią taikant pirmiausia būtų prisidėta prie rizikos prevencijos ir valdymo, finansavimą;

11.  mano, kad strategijos teritorinis aspektas labai svarbus sprendžiant prieigos prie Atlanto vandenyno regionų klausimą, ir kad joje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Atlanto vandenyno regiono ir Europos sausumos teritorijos ryšių sukūrimui sujungiant transporto, energetikos ir informacijos tinklus, vystant atokių regionų kaimo ir miesto vietoves ir stiprinant sausumos bei jūros, įskaitant atokiausius ir salų regionus, ryšius;

12.  mano, kad jūrų greitkeliai padeda gerinti susisiekimą su Atlanto vandenyno regionais, stiprinti prekybą, skatinti uostų ekonominę veiklą, aktyvinti turizmą ir mažinti išmetamo CO2 kiekį; mano, kad įgyvendinant išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemones svarbu atsižvelgti į jūrų prekybą Atlanto vandenyne ir į atokiausių regionų, kuriuose prekių ir asmenų gabenimas jūra yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą, ypatumus; ragina užtikrinti, kad jūrų greitkeliai būtų laikomi atitinkančiais reikalavimus paramai gauti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

13.  siekdamas, kad jūrų greitkeliai būtų tvarūs, ir vadovaudamasis strategija ’Europa 2020’ ragina nustatyti specifines su laivais susijusias rekomendacijas, kad būtų skatinama įtraukti mažai anglies dioksido išmetančias varymo sistemas ir taikyti veiksmingumo, patogumo, pajėgumo, saugos, buvimo vietos nustatymo ir telekomunikacijų požiūriais griežtus statybos kriterijus; pabrėžia, kad remiantis šiomis rekomendacijomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriam šios rūšies transporto veiksmingumo didinimui, aplinkos išsaugojimui, taip pat jo ir kitų transporto tinklų ir rūšių savitarpio integracijai;

14.  mano, kad svarbu gerinti Atlanto vandenyno regionų jungtis su likusia Europos dalimi, investuojant į transporto infrastruktūrą pagal daugiarūšio vežimo metodą;

15.  pabrėžia, kad būtinas veiksmingas tarpvalstybinis koordinavimas ir bendradarbiavimas kelių ir geležinkelio infrastruktūrų statybos ir naudojimo srityse, įskaitant greitųjų traukinių linijas, oro uostus, jūrų uostus, vidaus uostus, toliau nuo pakrantės esančių rajonų terminalus ir logistiką, kad būtų sukurta tvaresnė daugiarūšio transporto sistema;

16.  pabrėžia uostų ekonominę ir teritorinę svarbą ir mano, kad geležinkelių ir upių jungtys su atokiais regionais yra svarbiausia šių regionų konkurencingumo sąlyga;

17.  apgailestauja, kad į Komisijos pasiūlymus dėl transeuropinių transporto tinklų centrinio tinklo neįtrauktas Atlanto vandenyno regiono koridorius, apimantis visą regioną, ir kad į šį centrinį tinklą siūloma įtraukti per mažai Atlanto vandenyno uostų; mano, kad reikia kitus Atlanto vandenyno uostus integruoti kaip paskirstymo uostus, ir ketina pateikti pasiūlymų šia linkme;

18.  siekdamas užtikrinti didesnį eismą tarp Sąjungos regioninių oro uostų ir taip sustiprinti teritorinę sanglaudą primena apie Bendro Europos dangaus sukūrimo naudą ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų naudojami funkciniai oro erdvės blokai laikantis terminų, nustatytų šiam tikslui pasiekti;

Atlanto vandenyno regiono pramonės politika

19.  tikisi, kad taikant tinkamą pramonės politiką strategija bus skatinamas Atlanto vandenyno regionų dinamiškų ekonomikos sektorių konkurencingumas; mano, kad šiuo požiūriu valdžios institucijos turi remti privačiojo sektoriaus investicijas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, inovacijų, įmonių grupių plėtojimo ir paramos MVĮ srityse.

20.  ragina ypatingą dėmesį skirti regionams, kuriuose restruktūrizuojamos įmonės ir sektoriai ir uždaromos arba perkeliamos įmonės siekiant skatinti reindustrializavimą sukuriant uosto veiklos, logistikos ir pagalbinių pramonės šakų, kurių papildoma nauda didesnė, vystymosi sąveiką; be to, ragina įdiegti mechanizmą, kaip Atlanto vandenyno regionams keistis geriausia pramonine patirtimi;

21.  mano, kad strategija turi būti skatinami jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir sudaromos palankesnės sąlygos įmonėms susipažinti su gautais duomenimis siekiant gerinti mokslo žinias apie jūrų aplinką, skatinti jūrų pramonės inovacijas ir sudaryti sąlygas tausiai naudoti jūrų išteklius;

22.  mano, kad strategijoje turėtų būti plataus užmojo socialinei sričiai skirta dalis, siekiant skatinti jaunimo mokymą ir jaunimo galimybes siekti jūrinių profesijų, stiprinant užimtumo struktūras, kurios šiuo metu susijusios su jūra, ir jų vaidmenį sudarant gyventojams galimybes pasilikti pakrančių teritorijose, taip pat kuriant naujas profesijas, kurios padėtų prisidėti prie tvaraus žvejybos regionų vystymosi ir gyvenimo kokybės šiose teritorijose gerinimo;

23.  pabrėžia, kad atsinaujinančioji jūrų energija yra perspektyvus pramonės sektorius, leidžiantis mažinti klimato kaitą ir ES energetinę priklausomybę, pasiekti didesnį energijos tvarumą Atlanto vandenyno regionuose bei pasiekti strategijos ’Europa 2020’ tikslus; primena, kad Atlanto vandenyno regionas ypač palankus tokių energijos rūšių kaip plūdriųjų vėjo jėgainių pagamintos vėjo energijos ir bangų bei potvynių energijos arba potvynių ir atoslūgių sukeltų bangų energijos skatinimui, ir mano, kad būtina teikti viešąją paramą, siekiant remti privačias investicijas į susijusias technologijas;

24.  pabrėžia strateginę jūrų transporto svarbą Atlanto vandenyno pakrantėse ir susisiekimo tarp atokiausių regionų bei kitų žemyninių teritorijų svarbą; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, skirtų administraciniams formalumams uostuose supaprastinti, neprarandant galimybės kontroliuoti ir patikrinti operacijų ir krovinių reguliavimą;

25.  primena jūrų pramonės, ypač laivų pramonės, ekonominę svarbą Atlanto vandenyno regionuose, kai kuriuose Atlanto vandenyno regionuose jai vystyti susiklostė ypač nepalankios aplinkybės ir Komisija turi padėti rasti sprendimus; ragina Komisiją tęsti iniciatyvą LeaderSHIP 2015, kad būtų didinamas šio sektoriaus konkurencingumas pasaulinėje rinkoje;

26.  pabrėžia su jūra ir su žuvininkyste susijusios veiklos ir akvakultūros svarbą Atlanto vandenyno regionuose ir pritaria tam, kad būtų teikiama viešoji parama žvejybos laivų atnaujinimo ir modernizavimo veiklai ir kad būtų konkrečiai diferencijuojami amatininkiškos pakrančių žvejybos ir kiautuotųjų vėžiagyvių gaudymo ypatumai ir potencialas;

27.  pabrėžia, kad yra svarbu socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriais skatinti tvarių rūšių turizmą, kuris yra svarbus papildomos naudos Atlanto vandenyno regionui teikėjas, ir apsaugoti Atlanto vandenyno regiono ekosistemą ir biologinę įvairovę; atkreipia dėmesį, remiant laivų turizmą bus padedama skatinti sportinės veiklos plėtrą ir labiau eksploatuoti kruizinių laivų turizmą;

28.  pabrėžia, kad Atlanto vandenyno dugne yra naudingų išteklių, ir mano, kad strategija turi būti sudarytos geros sąlygos juos žvalgyti ir tausiai naudoti;

2014–2020 m. veiksmų planas

29.  ragina taikyti strategijos išorės aspektą, kuriuo remiantis galima paspartinti kai kurių tikslų įgyvendinimą ir pritraukti tarptautines investicijas siekiant pasinaudoti suteiktomis galimybėmis ir teigia, kad Atlanto vandenyno regiono, kaip investicijoms, turizmo ir verslo vystymui palankios vietovės, propagavimas turi būti pagrindinis veiksmų plano elementas;

30.  ragina Komisiją sukurti Atlanto vandenyno makroregioną ir pateikti veiksmų planą, siekiant 2014–2020 m. įgyvendinti strategiją;

31.  ragina kuriant, įgyvendinant ir peržiūrint veiksmų planą, kuriame glaudžiai bendradarbiauja regioninės ir vietos valdžios institucijos, Atlanto vandenyno regiono valstybės narės, privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės organizacijos, laikytis daugiapakopės valdysenos požiūrio;

32.  pabrėžia, kad veiksmų planas bus įgyvendinamas naudojant dabartinį Europos finansavimą, nesukuriant naujų biudžeto priemonių;

33.  siūlo, kad veiksmų planas būtų susietas su ES regionine politika ir integruota jūrų politika, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika (’Horizontas 2020’) ir su Europos infrastruktūros tinklų priemone; mano, kad yra labai svarbu sukurti sąveiką su kitomis Europos politikos sritimis: mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, aplinkos, energetikos, technologijos, turizmo, žuvininkystės bei akvakultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo;

34.  pabrėžia Europos investicijų banko, Europos investicijų fondo, projektų obligacijų (angl. project bonds) ir privataus ir viešojo sektoriaus partnerysčių svarbų potencialą siekiant finansuoti investicijas į strategiją;

35.  primygtinai reikalauja, kad būsima Atlanto vandenyno strategija būtų paremta strategijos ’Europa 2020’ teminiais ramsčiais, tai leistų integruotai susieti temines sritis ir sektorių politiką; šiuo požiūriu mano, kad penkiems fondams, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos sanglaudos politikos bendrą strateginę programą, būsimam programavimo laikotarpiui pasiūlyti tikslai ir sutelkimas pagal temas turi būti veiksmų plano pagrindas; remia tikslus skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, didinti MVĮ konkurencingumą, remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, skatinti tvarų transportą ir šalinti kliūtis pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse;

36.  ragina, kad partnerystės sutartys ir veiklos programos būtų privalomai pritaikytos atitinkamiems makroregioninių strategijų, kuriose jos dalyvauja, prioritetams siekiant užtikrinti, kad veiklos programose nustatytos priemonės ir makroregioninių strategijų prioritetai būtų glaudžiai suderinti; todėl struktūriniai fondai bus daug veiksmingiau panaudojami, o regioniniu lygmeniu bus sukurta papildomos naudos; pažymi, kad prioritetais privalomai grindžiamos turi būti ne tik veiklos programos, vykdomos vadovaujantis sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), bet ir kiekvieno Atlanto vandenyno regiono veiklos programos;

37.  pritaria anksčiau egzistavusių teritorinio bendradarbiavimo strategijų, projektų ir anksčiau įgytos patirties pripažinimui ir įtraukimui, nes tai gali padėti nubrėžti veiksmų gaires ir politinius bei veiklos prioritetus veiksmų plane; ragina kuriant ir įgyvendinant būsimas su strategija susijusias teritorinio bendradarbiavimo programas tinkamai atsižvelgti į veiksmų planą; taip pat mano, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo tarpvalstybinis aspektas užtikrintų techninę paramą įgyvendinant veiklos planą, ypač palengvindamas keitimąsi gerąja patirtimi ir tinklų kūrimą;

38.  mano, kad regionus apimančios veiklos programos ir iš kelių fondų finansuojamos programos, taip pat integruotosios teritorinės investicijos (ITI) yra ypatingai svarbios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti veiksmų plano taikymą;

39.  siūlo į susijusių programų metines įgyvendinimo ataskaitas įtraukti vertinimą, kaip programos padeda siekti Atlanto vandenyno strategijos tikslų ir įgyvendinti veiksmų planą;

40.  pabrėžia labiausiai nutolusių regionų, kaip gamtinių laboratorijų, potencialą siekiant vykdyti mokslinę tyrimų ir techninės plėtros veiklą atsinaujinančių energijos šaltinių ir jūros ekonomikos srityje; pabrėžia turizmo sektoriaus svarbą šiems regionams ir esamas galimybes sukurti logistikos platformas, kurios padėtų vykdyti prekių transportą tarp Europos ir kitų ekonomiškai svarbiausių pasaulyje valstybių;

41.  ragina nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijas savo politiką derinti su veiksmų plano prioritetais;

42.   nurodo, kad dalyvaujant Europos fondų strategijoje esant tiesioginiam ir bendram valdymui reikės nustatyti pritaikytą valdymo ir kontrolės sistemą ir dėl to ragina sukurti veiksmų plano valdymo platformą, pagal kurią naudos gavėjams būtų taikomas informacijos ir komunikacijos modulis ir kuria būtų sudaromos sąlygos koordinuoti įvairių institucijų, atsakingų už lėšų valdymą, veiksmus;

43.  rekomenduoja įgyvendinant Atlanto vandenyno strategiją visų pirma susitarti dėl Atlanto vandenyno regiono strateginės vizijos, kuri bus Atlanto veiksmų plano 2014–2020 m. pagrindas; be to, siūlo šiame veiksmų plane

   nustatyti svarbiausius prioritetus, priemones ir išskirti pavyzdinius projektus;
   aiškiai apibrėžti visų politikoje ir įgyvendinant strategiją dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų vaidmenis ir atsakomybę;
   nustatyti pagrindinius tikslus ir įvairius rodiklius, kad būtų galima įvertinti įgyvendinimą;
   suderinti rezultatų vertinimo ir laikotarpio vidurio peržiūros procedūrą ir
   nustatyti veiksmų planui įgyvendinti reikalingus išteklius;

44.  primena, kad Atlanto forumas Parlamento pasiūlyta parengiamųjų veiksmų forma buvo įdiegtas 2012 ir 2013 m. siekiant į veiksmų plano rengimą įtraukti visus susijusius veikėjus; pabrėžia, kad Parlamentui, kaip šio forumo iniciatoriui, tenka pagrindinis vaidmuo;

45.  siūlo, kad šį veiksmų planą priimtų Atlanto forumas, ir ragina ES Tarybai pirmininkausiančią Airiją pirmenybę teikti šio plano priėmimui pabrėžiant jo įgyvendinimą, patikimą stebėsenos ir nuolatinio vertinimo procedūrą ir numatytą laikotarpio vidurio peržiūrą;

46.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įdiegti panašias makroregionines strategijas ir kituose regionuose, kuriuose jos paskatintų tvarų ir ilgalaikį ekonomikos augimą;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 95.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0285.


Tam tikrų šalių išbraukimas iš šalių, kurioms taikomos prekybos lengvatos, sąrašo ***I
PDF 383kWORD 53k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų šalių išbraukimo iš derybas baigusių regionų ar valstybių sąrašo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedas (COM(2011)0598 – C7-0305/2011 – 2011/0260(COD))
P7_TA(2012)0342A7-0207/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0598),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0305/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0207/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo dėl tam tikrų šalių išbraukimo iš derybas baigusių regionų ar valstybių sąrašo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedas

P7_TC1-COD(2011)0260


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  toliau nurodytų valstybių derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų (toliau – susitarimai) buvo baigtos šiomis datomis:

   CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos buvo baigtos 2007 m. gruodžio 16 d.;
   Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos derybos buvo baigtos 2007 m. gruodžio 17 d. (Kamerūno Respublika);
   Ganos ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos buvo baigtos 2007 m. gruodžio 13 d.;
   Dramblio Kaulo Kranto ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos buvo baigtos 2007 m. gruodžio 7 d.;
   Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos buvo baigtos 2007 m. lapkričio 28 d. (Seišelių Respublika ir Zimbabvės Respublika), 2007 m. gruodžio 4 d. (Mauricijaus Respublika), 2007 m. gruodžio 11 d. (Komorų Sąjunga ir Madagaskaro Respublika) ir 2008 m. rugsėjo 30 d. (Zambijos Respublika);
   PAVB EPS valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos buvo baigtos 2007 m. lapkričio 23 d. (Botsvanos Respublika, Lesoto Karalystė, Svazilando Karalystė, Mozambiko Respublika) ir 2007 m. gruodžio 3 d (Namibijos Respublika);
   Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos dėl buvo baigtos 2007 m. lapkričio 27 d.;
   Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos buvo baigtos 2007 m. lapkričio 23 d.;

(2)  Antigva ir Barbuda, Bahamų Sandrauga, Barbadosas, Belizas, Botsvanos Respublika, Burundžio Respublika, Kamerūno Respublika, Komorų Sąjunga, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Dominikos Sandrauga, Dominikos Respublika, Fidžio Respublika, Ganos Respublika, Grenada, Gajanos Kooperacinė Respublika, Haičio Respublika, Jamaika, Kenijos Respublika, Lesoto Karalystė, Madagaskaro Respublika, Mauricijaus Respublika, Mozambiko Respublika, Namibijos Respublika, Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė, Ruandos Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Seišelių Respublika, Surinamo Respublika, Svazilando Karalystė, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Trinidado ir Tobago Respublika, Ugandos Respublika, Zambijos Respublika(2) ir Zimbabvės Respublika užbaigė derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (toliau – susitarimai), todėl šias valstybes buvo galima įtraukti į 2007 m. gruodžio 20 d Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus(3), I priedą;

(3)  Botsvanos Respublika, Burundžio Respublika, Kamerūno Respublika, Komorų Sąjunga, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Fidžio Respublika, Ganos Respublika, Haičio Respublika, Kenijos Respublika, Lesoto Karalystė, Mozambiko Respublika, Namibijos Respublika, Ruandos Respublika, Svazilando Karalystė, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Ugandos Respublika, Zambijos Respublika ir Zimbabvės Respublika nesiėmė reikiamų priemonių atitinkamiems susitarimams ratifikuoti;

(4)  todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 2 straipsnio 3 dalį, ypač jos b punktą, to reglamento I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, išbraukiant tas šalis;

(5)  siekiant užtikrinti, kad partneriai galėtų būti vėl skubiai įtraukti į to reglamento I priedą, jiems priėmus reikiamas priemones atitinkamiems susitarimams ratifikuoti, ir šiems susitarimams dar neįsigaliojus, Europos Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kad iš I priedo išbrauktos šalys būtų vėl į jį įtrauktos vadovaujantis šiuo reglamentu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų visapusiškai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti esamus dokumentus. Komisija taip pat turėtų kviestis Parlamento ekspertus dalyvauti tuose susitikimuose; [1 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1528/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)  Įterpiami šie straipsniai:"

2a straipsnis

Komisijai pagal 2b straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas I priedas, AKR valstybių grupei priklausančius regionus ir valstybes, iš to priedo išbrauktus [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/…(4)*], kurie po to, kai buvo išbraukti iš I priedo, ėmėsi reikiamų priemonių atitinkamiems susitarimams ratifikuoti, vėl įtraukiant į tą priedą.

2b straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  2a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo.penkerių metų laikotarpiui nuo ...(5). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [2 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 2a straipsnyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 2a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiaisketuriais mėnesiais.’ [3 pakeit.]

* OL L …, ………., p. .

"

2)  I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d2016 m. sausio 1 d. [4 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

'I PRIEDAS

Regionų arba valstybių, kurios baigė derybas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašas:

ANTIGVA IR BARBUDA

BAHAMŲ SANDRAUGA

BARBADOSAS

BELIZAS

DOMINIKOS SANDRAUGA

DOMINIKOS RESPUBLIKA

GRENADA

GAJANOS KOOPERACINĖ RESPUBLIKA

JAMAIKA

MADAGASKARO RESPUBLIKA

MAURICIJAUS RESPUBLIKA

PAPUA NAUJOSIOS GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMOJI VALSTYBĖ

SENT KITSO IR NEVIO FEDERACIJA

SENT LUSIJA

SENT VINSENTAS IR GRENADINAI

SEIŠELIŲ RESPUBLIKA

SURINAMO RESPUBLIKA

TRINIDADO IR TOBAGO RESPUBLIKA.’

(1) 2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL L 330, 2008 12 9, p. 1.
(3) OL L 348, 2007 12 31, p. 1.
(4)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(5)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.


Tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas ***I
PDF 275kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas (COM(2011)0540 – C7-0235/2011 – 2011/0238(COD))
P7_TA(2012)0343A7-0264/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0540),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0235/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Liuksemburgo Deputatų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. birželio 5 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0264/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2012/ES, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas

P7_TC1-COD(2011)0238


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 994/2012/ES.)

(1) OL C 68, 2012 3 6, p. 65.


Žemės ūkio produktų kokybės schemos ***I
PDF 279kWORD 79k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų (COM(2010)0733 – C7-0423/2010 – 2010/0353(COD))
P7_TA(2012)0344A7-0266/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0733),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0423/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 12 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0266/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų

P7_TC1-COD(2010)0353


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012.)

Teisėkūros rezoliucijos priedas

Tarybos pareiškimas

Taryba atkreipė dėmesį į tai, kokią svarbą Europos Parlamentas teikia SKVN ir SGN žymimų sūrių gamybos valdymo sistemos išplėtimui, kad ji būtų taikoma kitiems SKVN ir SGN žymimiems produktams.

Taryba įsipareigoja SKVN ir SGN žymimų produktų tiekimo valdymo klausimą aptarti per derybas su Europos Parlamentu dėl Komisijos su BŽŪP reforma susijusio pasiūlymo dėl vieno BRO, kuriame, be kita ko, numatyta nuostata dėl priemonių, skirtų pasiūlai žemės ūkio rinkose reguliuoti.

(1) OL C 218, 2011 7 23, p. 114.
(2) OL C 192, 2011 7 1, p. 28.


Europos socialinio verslumo fondai ***I
PDF 538kWORD 215k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2012 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011)0862 – C7-0489/2011 – 2011/0418(COD))(1)
P7_TA(2012)0345A7-0194/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[2 pakeitimas]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2012)0345A7-0194/2012
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2012)0345A7-0194/2012

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS
REGLAMENTAS (ES) NR …/2012
dėl Europos socialinio verslumo fondų
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  investuotojams vis labiau stengiantis neapsiriboti vien finansine grąža ir siekti socialinių tikslų, Sąjungoje formuojasi socialinių investicijų rinka, kurios dalį sudaro investiciniai fondai, besiorientuojantys į socialines įmones. Tokie investicijų fondai teikia finansavimą socialinėms įmonėms, kurios skatina socialinius pokyčius, siūlydamos novatoriškus socialinių problemų sprendimus, pavyzdžiui, padėdamos įveikti socialinius finansų krizės padarinius, ir vertingai padėdamos siekti strategijos ’Europa 2020’ tikslų;

(1a)  šis reglamentas sudaro socialinio verslo iniciatyvos, kurią Komisiją pateikė savo 2011 m. spalio 25 d. komunikate ’Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje’, dalį;

(2)  būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos ’Europos socialinio verslumo fondas’ (ESVF) naudojimo sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus, kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su Europos socialinio verslumo fondu (ESVF). Taigi investuotojai turėtų turėti galimybę palyginti įvairių Europos socialinio verslumo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias Europos socialinio verslumo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(3)  būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos Europos socialinio verslumo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą ’ESVF’, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į tokius fondus, pasitikėjimas;

(3a)  šis reglamentas netaikomas esamoms nacionalinėms sistemoms, pagal kurias leidžiama investuoti į socialines įmones ir sistemoms, kurios nenaudoja nuorodos ’ESVF’;

(4)  kokybės reikalavimus dėl nuorodos ’ESVF’ naudojimo apibrėžiant reglamente būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų, kurie nori investuoti į fondus, besiorientuojančius į socialines įmones, pasitikėjimas. Priimant reglamentą taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami tokie fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(4a)  ESVF turėtų būti galima taikyti tiek išorinį, tiek vidinį valdymą. Kai ESVF valdomas vidaus valdytojo, ESVF taip pat yra valdytojas ir todėl turi atitikti visus reikalavimus pagal šį reglamentą taikomus ESVF valdytojams ir būti registruotas kaip valdytojas. Tačiau vidaus valdytojo valdomam ESVF neturėtų būti leidžiama būti išoriniu kitų kolektyvinių investavimo subjektų ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdytoju;

(5)  siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS)(6), derinimo 1 straipsnį, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų(7), su sąlyga, kad tie valdytojai valdo ESVF portfelius. Tačiau ESVF valdytojams, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą ir yra išoriniai valdytojai, turėtų būti leidžiama papildomai valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(5a)  Be to, šis reglamentas ▌taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, valdytojams. Tai reiškia, kad ribos apskaičiavimas šiame reglamente grindžiamas ribos apskaičiavimu, nurodytu Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte. Tačiau ESVF valdytojai, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą, kurių bendras turtas vėliau gali viršyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir kurie todėl turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus gali ir toliau naudoti nuorodą ’ESVF’, jei jie atitinka minėtoje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir toliau atitinka tam tikrus šiame reglamente nurodytus reikalavimus dėl nuorodos ’ESVF’ naudojimo visada, kai tai susiję su ESVF. Tai taikoma tiek jau veikiantiems ESVF, tiek ESVF, įsteigtiems po to, kai jie viršijo ribą;

(6)  jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos ’ESVF’, šis reglamentas netaikomas. Tais atvejais turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(7)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl Europos socialinio verslumo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias Europos socialinio verslumo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti ESVF ir kitus alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., akcijų išpirkimus, nes šiuo reglamentu nesiekiama to skatinti;

(7a)   siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems bus taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą socialinėms įmonėms, ESVF turėtų būti laikomi tokiais fondais, kurie ketina į tokias įmones investuoti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. ESVF neturėtų būti leista investuoti daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas. Tai reiškia, kad 30 proc. visada turi būti didžiausia leistina riba reikalavimų neatitinkančioms investicijoms, o 70 proc. per visą ESVF gyvavimo laikotarpį turi būti rezervuota reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Aukščiau minėtos ribos apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas. Šiame reglamente turėtų būti pateikiama išsami informacija, būtina minėtoms investicijų riboms apskaičiuoti.

(7b)  Siekiant užtikrinti būtiną aiškumą ir tikrumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti vienodi kriterijai, kaip nustatyti socialines įmones, kurios yra tinkamos reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės. Socialinė įmonė yra socialinės ekonomikos ūkio subjektas, kurio pagrindinis tikslas daryti socialinį poveikį, o ne kaupti pelną savininkams ir akcininkams. Ji veikia rinkai teikdama prekes ir paslaugas ir naudoja savo pelną visų pirma socialiniams tikslams siekti. Ji atsakingai ir skaidriai administruojama, ypač įtraukiant darbuotojus, vartotojus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems įmonės komercinė veikla daro poveikį.

(7c)  kadangi pagrindinis socialinių įmonių tikslas – siekti teigiamo socialinio poveikio, o ne kuo labiau didinti pelną, ▌ šiuo reglamentu turėtų būti skatinama remti tik reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, kurios siekia daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį. Išmatuojamas ir teigiamas socialinis poveikis gali apimti paslaugų teikimą imigrantams, kurie paprastai patiria atskirtį, arba į visuomenės užribį nustumtų grupių sugrąžinimą į darbo rinką, suteikiant darbą, paramą ir apmokant. Šios įmonės naudoja savo pelną savo pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra valdomos atskaitingai ir skaidriai. Apskritai išimtiniais atvejais, kai reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė nori paskirstyti pelną akcininkams ir savininkams, reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė turėtų būti iš anksto apibrėžusi procedūras ir taisykles, kaip paskirstyti pelną akcininkams ir savininkams. Tose taisyklėse turėtų būti nustatyta, kad paskirstant pelną netrukdoma siekti pagrindinio socialinio tikslo;

(8)  prie socialinių įmonių priskiriama daug įvairių teisinių formų įmonių, teikiančių socialines paslaugas ar prekes pažeidžiamiems, atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims. Tokios paslaugos yra, be kita ko, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, pagalba pagyvenusiems žmonėms ar neįgaliesiems, vaikų priežiūra, įdarbinimas ir mokymas, taip pat priklausomybės valdymas. Prie socialinių įmonių taip pat priskiriamos įmonės, kurios gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo, bet jų veikla gali nepatekti į socialinių prekių ar paslaugų teikimo sritį. Tai, be kita ko, yra socialinė ir profesinė integracija suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje, visų pirma dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų; Ta veikla gali taip pat buti susijusi su aplinkos apsauga, kuri daro poveikį visuomenei, pavyzdžiui, kova su tarša, perdirbimas ir atsinaujinančioji energija.

(8a)  šio reglamento tikslas – paremti socialinių įmonių Sąjungoje augimą. Investicijos į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias trečiosiose šalyse, gali užtikrinti daugiau kapitalo ESVF ir duoti naudos socialinėms įmonėms Sąjungoje. Tačiau jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti investuojama į trečiųjų šalių portfeliui priklausančias įmones, kurios yra mokesčių rojuose ir nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose.

(8b)  ESVF neturėtų būti steigiamas mokesčių rojuose ar nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose, pavyzdžiui, trečiosiose šalyse, kurios visų pirma pasižymi tuo, kad jose netaikomi jokie mokesčiai arba jie tik simboliniai, kuriose trūksta tinkamų bendradarbiavimo susitarimų tarp ESVF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies, kurioje ESVF yra įsisteigęs, priežiūros institucijų, arba kuriose trūksta veiksmingo keitimosi informacija mokesčių klausimais. ESVF taip pat neturėtų investuoti į jurisdikciją, atitinkančią bent vieną iš pirmiau paminėtų kriterijų.

(8c)  ESVF valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomo kapitalo įsipareigojimų per visą fondo gyvavimo laikotarpį. Į tokius papildomo kapitalo įsipareigojimus ESVF gyvavimo laikotarpiu turėtų būti atsižvelgiama numatant kitą investavimą į aktyvus, kurie nėra reikalavimus atitinkantys aktyvai. Papildomo kapitalo įsipareigojimai turėtų būti leidžiami, jei laikomasi kriterijų ir sąlygų, nustatytų ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose.

(9)  atsižvelgiant į specifinius socialinių įmonių finansavimo poreikius, būtina užtikrinti aiškumą dėl priemonių, kurias ESVF turėtų naudoti tokiam finansavimui teikti, rūšių. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl tinkamų priemonių, kurias ESVF turi naudoti investuodamas; tai, be kita ko, yra nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo priemonės, skolos priemonės, pavyzdžiui, vekseliai ir indėlių sertifikatai, investicijos į kitus Europos socialinio verslumo fondus ir užtikrintos arba neužtikrintos paskolos, ir dotacijos. Tačiau siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones atskiedimo, ESVF turėtų būti leidžiama investuoti tik į kitus ESVF, kai tie kiti ESVF patys neinvestavo daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus ESVF.

(9a)  ESVF pagrindinė veikla – socialinių įmonių finansavimas per pirmines investicijas. ESVF neturėtų dalyvauti sistemiškai svarbiose bankininkystės veiklose, kurios nepatenka į rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamosios ’šešėlinės bankininkystės’ sritį). Jie neturėtų laikytis tipinių privačiojo akcinio kapitalo strategijų, pvz., akcijų išpirkimo panaudojant skolintas lėšas;

(10)  siekdami išlaikyti būtiną savo investicijų portfelio lankstumą, Europos socialinio verslumo fondai ▌gali investuoti į kitokį nei reikalavimus atitinkančios investicijos turtą, tačiau šių investicijų suma neturi viršyti 30 proc. ribos, taikomos reikalavimų neatitinkančioms investicijoms. Apskaičiuojant šias ribas, į ▌ grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neturėtų būti atsižvelgiama, nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai neturi būti laikomi investicijomis. ESVF turėtų investuoti į portfelius, kurie atitinka jų etiško investavimo strategiją, pavyzdžiui, jie neturėtų investuoti į ginklų pramonę, nes tai galėtų pažeisti žmogaus teises ar sukelti elektroninių atliekų išmetimą;

(11)  siekiant užtikrinti, kad nuoroda ’ESVF’ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad platinant Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti šią nuorodą turėtų turėti tik tie ESVF valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(12)  siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės;

(13)  siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, ▌ naudoti finansinį svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. ESVF valdytojams turėtų būti leidžiama tik skolintis, leisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas ESVF lygmeniu, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautuoju numatytuoju kapitalu ir todėl fondo pozicija nebus didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis. Laikantis šio metodo, iš ESVF investuotojų gaunami grynųjų pinigų avansai, kurie yra visiškai padengiami tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nedidina ESVF pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Taip pat siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui, jei tai neviršija nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(14)  siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik investuotojams, kurie turi ▌patirties, žinių ir kompetencijos, kad galėtų patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, susijusią su šiais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą Europos socialinio verslumo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai ▌turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(8) ▌. Tačiau siekiant investicijoms į Europos socialinio verslumo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į šiuos fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės vertės turto turinčius asmenis. Tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus; Be to, ESVF valdytojo vadovams, direktoriams ar darbuotojams turėtų būti leidžiama daryti investicijas, kai investuojama į jų valdomą ESVF, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti tokiose investicijose;

(15)  siekiant užtikrinti, kad nuorodą ’ESVF’ naudotų tik tie ESVF valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos ESVF valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(15a)  Jei ESVF valdytojas ketina perduoti savo funkcijas trečiosioms šalims, ESVF valdytojo funkcijų perdavimas trečiajai šaliai, neturėtų padaryti įtakos jo atsakomybei prieš ESVF ir jo investuotojus. Be to, ESVF valdytojas neturėtų perduoti tiek funkcijų, kad iš esmės jis nebegalėtų būti laikomas ESVF valdytoju ir taptų ’pašto dėžutės’ funkcijas atliekančiu subjektu. ESVF valdytojas turėtų visuomet likti atsakingas už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir šio reglamento nuostatų laikymąsi. Dėl funkcijų perdavimo neturėtų sumažėti ESVF valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturėtų būti trukdoma ESVF valdytojui veikti, ar ESVF būti valdomam taip, kaip naudingiausia ESVF investuotojų interesams;

(16)  pagrindinė investicijų fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, charakteristika, skirianti juos nuo kitų rūšių investicijų fondų, yra siekis daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne tik užtikrinti investuotojams finansinę grąžą. Todėl šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad ESVF valdytojai nustatytų procedūras teigiamam socialiniam poveikiui, kurio turi būti siekiama investuojant į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ▌ vertinti;

(16a)  šiuo metu fondai, kurie siekia socialinių rezultatų ar poveikio, paprastai įvertina ir palygina informaciją, nustatydami, kokiu mastu socialinės įmonės pasiekia rezultatų, kuriuos jie yra nusistatę. Yra labai įvairių socialinių rezultatų ar poveikio rūšių, kurių socialinės įmonės gali siekti. Buvo sukurti įvairūs būdai socialiniam poveikiui nustatyti ir jam įvertinti. Pavyzdžiui, įmonė, kurios tikslas padėti palankių sąlygų neturintiems asmenims, gali nurodyti asmenų, kuriems padėjo skaičių, pavyzdžiui, nurodyti, kiek asmenų, kurie antraip neturėtų darbo, įsidarbino. Arba įmonė, kuri siekia pagerinti paleistų kalinių integraciją į visuomenę, gali įvertinti savo pasiekimus recidyvizmo lygio atžvilgiu. Fondai padeda įmonėms parengti ir teikti informaciją apie jų tikslus bei pasiekimus ir rinkti ją investuotojams. Nors informacija apie socialinį poveikį yra labai svarbi investuotojams, labai sunku palyginti įvairias socialines įmones ir fondus todėl, kad tiek vieni, tiek kiti siekia skirtingų rezultatų ir todėl, kad naudojami įvairūs metodai. Siekiant kuo didesnio tokios informacijos nuoseklumo ir palyginamumo ilgesnės trukmės laikotarpiu ir kuo didesnio veiksmingumo vykdant procedūras, kuriomis siekiama gauti informaciją, šioje srityje pageidautina parengti deleguotuosius aktus. Tokie deleguotieji aktai taip pat turėtų užtikrinti didesnį aiškumą priežiūros institucijoms, ESVF ir socialinėms įmonėms.

(17)  siekiant užtikrinti nuorodos ’ESVF’ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti ESVF valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių ▌;

(17a)   siekiant užtikrinti tinkamą ESVF valdymą ir valdytojo pajėgumą padengti galimą riziką, kylančią dėl jo veiklos, šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai ESVF valdytojui turėti pakankamai nuosavų lėšų. Tokių nuosavų lėšų suma turi būti pakankama, kad ja būtų galima užtikrinti ESVF tęstinumą ir tinkamą valdymą.

(18)  siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl ▌ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(19)  siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojai, naudojantys nuorodą ’ESVF’, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(20)  siekiant užtikrinti nuorodos ’ESVF’ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie ESVF valdytojui būtų taikomi jo investuotojų atžvilgiu. Šie reikalavimai, be kita ko, apima tuos elementus, kurie būdingi investicijoms į socialines įmones, kad būtų galima užtikrinti didesnį tokios informacijos nuoseklumą ir palyginamumą. Tai, be kita ko, yra informacija apie kriterijus ir procedūras, kurios taikomos sprendžiant, į kurias konkrečias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones investuoti. Tai taip pat informacija apie teigiamą socialinį poveikį, kurio turi būti siekiama įgyvendinant investicijų politiką, ir kaip tai turėtų būti stebima ir vertinama. Siekiant užtikrinti būtiną investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą tokiomis investicijomis, taip pat turi būti atskleidžiama informacija apie ESVF turtą, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ir apie tai, kaip toks turtas pasirenkamas;

(21)  siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar ESVF valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu ESVF valdytojas, norintis savo fondo akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda ’ESVF’, turėtų pranešti apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(21a)   siekiant palengvinti tarpvalstybinį SVF akcijų ar investicinių vienetų platinimą, valdytojo registracija turėtų būti kiek įmanoma greitesnė;

(21b)  nors sukurti saugikliai, skirti užtikrinti tinkamą fondų naudojimą, priežiūros institucijos turėtų būti budrios užtikrindamos, kad tų saugiklių laikomasi;

(22)  siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(23)  siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus ESVF valdytoją jo buveinės valstybėje narėje;

(24)  siekiant išlaikyti skaidrias ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(9), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti ESVF valdytojai ir ESVF, kuriuos jie valdo;

(24a)  Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad ESVF valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri turėtų imtis atitinkamų priemonių;

(24b)  jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, arba jei ESVF valdytojas elgiasi tokiu būdu, kuris aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, priimančios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę atitinkamam valdytojui neleisti vykdyti tolesnio ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo priimančios valstybės narės teritorijoje;

(25)  siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti;

(26)  siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės, taikomos pažeidus pagrindines jo nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos ’ESVF’, kurią gali naudoti tik registruoti ESVF valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir fondų valdytojas pašalinamas iš registro;

(27)  buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(28)  siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(28a)  ESVF indėlis į Europos socialinių investicijų rinkos augimą priklausys nuo to, kaip nuorodą priims fondų valdytojai, kaip ją atpažins investuotojai ir nuo to, ar stipriai bus vystoma socialinėms įmonėms Sąjungoje palanki sistema, kuria padedama įmonėms pasinaudoti finansavimo teikiamomis galimybėmis. Šiuo tikslu visi suinteresuotieji objektai, taip pat rinkos dalyviai, kompetentingos institucijos valstybėse narėse ir kiti atitinkami subjektai Sąjungoje, turėtų stengtis užtikrinti aukšto lygio informavimą apie šio reglamento teikiamas galimybes;

(29)  techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(30)  Komisija turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo ▌ formato ▌techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(31)  siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriuose nustatomos paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, ir aplinkybės, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams, interesų konfliktų, kurių ESVF valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu, išsami informacija apie procedūras, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, ir investuotojams skirtos informacijos turinys bei jos suteikimo tvarka. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, atsižvelgdama į savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus. Konsultacijos, kurias Komisija vykdo rengdama deleguotuosius aktus dėl procedūrų, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, turėtų apimti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir EVPRI. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)  ne vėliau kaip po ketverių metų nuo dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta į Europos socialinio verslumo fondų rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai;

(33a)  be to, iki 2017 m. liepos 22 d. Komisija turėtų pradėti šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų, ypač tų, kuriems taikoma Direktyva 2011/61/ES, taisyklių sąveikos peržiūrą. Visų pirma šia peržiūra turėtų būti spendžiamas šio reglamento taikymo srities klausimas, įvertinant, ar būtina taikymo sritį plėsti, kad daugiau alternatyvaus investavimo fondų valdytojų turėtų galimybę naudotis ’ESVF’ nuoroda. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedami teisės aktų pasiūlymai;

(33b)  atlikdama šią peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams įsisavinti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti ERKF įtaką kitoms Sąjungos programoms, pavyzdžiui, programai ’Horizontas 2020’, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje;

(33c)  Komisijai nagrinėjant mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kaip numatyta 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate ’Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas’ ir atliekant šio reglamento peržiūrą, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę analogiškai išnagrinėti galimas mokesčių kliūtis socialinio verslumo fondams ir įvertinti galimas mokesčių paskatas, skirtas skatinti socialinį verslumą Sąjungoje;

(33d)  EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurie kyla dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(34)  šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir laisvę užsiimti verslu;

(35)  asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(10). 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(11) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(36)  kadangi šio reglamento tikslo, būtent sukurti Europos socialinio verslumo fondų vidaus rinką nustatant ESVF valdytojų registracijos sistemą, ▌ taip palengvinant ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl dėl jo masto ir poveikio Sąjungos lygmeniu jį galima pasiekti geriau, Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomi vienodi reikalavimai ir sąlygos tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą ’Europos socialinio verslumo fondas’ (ESVF) Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus, taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

Šiame reglamente taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl Europos socialinio verslumo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, taip pat dėl ESVF valdytojų, kurie platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, skaidrumo ir elgesio.

2 straipsnis

1.  Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, valdytojams, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, kurie įsisteigę Sąjungoje ir kurie turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai valdo Europos socialinio verslumo fondų ▌portfelius.

1a.  ESVF valdytojai, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą laikantis 14 straipsnio, kurių bendras turtas vėliau gali viršyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir kurie todėl turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus gali ir toliau naudoti nuorodą ’ESVF’, jei jie atitinka Direktyvoje 2011/61/ES nustatytus reikalavimus ir toliau atitinka šio reglamento 3, 5, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktus visada, kai tai susiję su ESVF.

3a.  Pagal šį reglamentą registruoti ESVF valdytojai gali valdyti ir KIPVPS, kuriems išduodamas leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB, jeigu jie yra išorės valdytojai.

3 straipsnis

1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

   a) Europos socialinio verslumo fondas (ESVF) – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:
     i) bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo ketinantis investuoti į turtą, kuris yra reikalavimus atitinkančios investicijos per laiką, nustatytą ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose;
     ii) niekada nenaudoja daugiau kaip 30 proc. visų fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti;
    iii) yra įsteigtas valstybės narės teritorijoje arbe trečiojoje šalyje, jei trečioji šalis:
     nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje;
     yra sudariusi atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus su ESVF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kuriuos taikant galima užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija pagal šio reglamento 21 straipsnį ir kompetentingos institucijos gali vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą;
     nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;
     yra pasirašiusi susitarimą su veiklos leidimą turinčio ESVF valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti ESVF investicinius vienetus ar akcijas, kad būtų užtikrinta, jog trečioji šalis visiškai atitinka EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija apie mokesčius, įskaitant apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama.

i ir ii punktuose minėtos ribos apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas;

   aa) susijusios išlaidos – visi mokesčiai, rinkliavos ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patiria investuotojai ir dėl kurių sutaria ESVF valdytojas ir investuotojai;
   b) kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvaus investavimo fondas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte;
  c) reikalavimus atitinkančios investicijos – bet kurios iš šių priemonių:
    i) nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias:
     – išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurią iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja ESVF ▌;
     – išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba
     – išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurią ESVF įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;
     ii) reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės išleistos vertybiniais popieriais pakeistos ir nepakeistos skolos priemonės;
     iii) vieno ar kelių kitų Europos socialinio verslumo fondų investiciniai vienetai ar akcijos, su sąlyga, kad tie ESVF patys neinvestavo daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus ESVF;
     iv) užtikrintos arba neužtikrintos paskolos, kurias reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms teikia ESVF;
     v) bet kokios kitos rūšies dalyvavimas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale;
  d) reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – įmonė, kuri tuo metu, kai į ją investuoja ESVF, nėra įtraukta į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, ▌ir kuri:
    -i) yra įsteigta valstybės narės teritorijoje arbe trečiojoje šalyje, jei trečioji šalis:
     nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje;
     nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;
     yra pasirašiusi susitarimą su veiklos leidimą turinčio ESVF valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti ESVF investicinius vienetus ar akcijas, kad būtų užtikrinta, jog trečioji šalis visiškai atitinka EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija apie mokesčius, įskaitant apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama;
    i) pagal savo įstatus ar bet kokias kitas įstatymu nustatytas taisykles arba įmonės steigimo dokumentus siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, kai įmonė:
   ▌teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems, atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims ▌;
   ▌ gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo; arba
     teikia finansinę paramą tik socialinėms įmonėms, kaip apibrėžta pirmose dviejose įtraukose;
     ii) pirmiausiai naudoja savo pelną pagrindiniam tikslui siekti pagal savo įstatus ar bet kokias kitas įstatymu nustatytas taisykles arba įmonės steigimo dokumentus. Tos taisykles arba įmonės steigimo dokumentuose turėtų būti nustatytos iš anksto apibrėžtos procedūros ir taisyklės, taikytinos tomis aplinkybėmis, kai pelnas paskirstomas akcininkams ir savininkams, siekiant užtikrinti, kad toks pelno paskirstymas nekenkia pagrindiniam tikslui; taip pat
     iii) valdoma atskaitingai ir skaidriai, visų pirma įtraukiant į valdymą darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems daro poveikį jos verslo veikla;
   e) nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, išleidžiama investuotojams;
   ea) kvazinuosavas kapitalas – bet kokios rūšies finansavimo priemonės, kurios yra nuosavybės ir skolos derinys ir kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kuri nėra visiškai užtikrinta įsipareigojimų neįvykdymo atveju;
   f) platinimas – tiesioginis ar netiesioginis ESVF valdytojo valdomo ESVF investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas ESVF valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;
   g) numatytasis kapitalas – bet koks įsipareigojimas, pagal kurį investuotojas per laiką, nustatytą ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose, įsipareigoja įsigyti ESVF kapitalo dalį arba skirti ESVF kapitalo įnašus;
   h) ESVF valdytojas – juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno ESVF valdymas;
   i) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje ESVF valdytojas įsteigtas arba turi registruotąją buveinę arba turi užsiregistruoti kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą;
   j) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje ESVF valdytojas platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;
   k) kompetentinga institucija – nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;
   ka) KIPVPS – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos h punktą, jei pagal ESVF teisinę formą valdymas gali būti vidinis ir jei fondo valdymo organas nusprendžia neskirti išorės valdytojo, pats ESVF registruojamas kaip ESVF valdytojas. ESVF, kuris yra užregistruotas kaip vidinis ESVF valdytojas, negali būti registruojamas kaip išorinis kitų kolektyvinio investavimo subjektų ESVF valdytojas.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rūšių įvairovę ir aplinkybes, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams.

II SKYRIUS

NUORODOS ’EUROPOS SOCIALINIO VERSLUMO FONDAS’ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

ESVF valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą ’ESVF’.

5 straipsnis

1.  ESVF valdytojai užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų ESVF kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo; 30 proc. apskaičiuojami remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas; apskaičiuojant šią ribą, į ▌ grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neturėtų būti atsižvelgiama, nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai neturi būti laikomi investicijomis.

2.  ESVF valdytojas ESVF lygmeniu ▌negali naudoti jokio metodo, kuriuo ▌ fondo pozicija būtų didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis, skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.

2a.  ESVF valdytojas gali tik skolintis, leisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas ESVF lygmeniu, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautuoju numatuoju kapitalu.

6 straipsnis

1.  ESVF valdytojai valdomų Europos socialinio verslumo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai:

   a) tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti bent 100.000 EUR; ir
   b) tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties, kuri sudaroma dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu.

1a.  Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ESVF valdytojo vadovų, direktorių ar darbuotojų daromoms investicijoms, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį ESVF.

7 straipsnis

ESVF valdytojai, valdydami Europos socialinio verslumo fondą:

   a) veiktų sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai;
   b) taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;
   c) savo veiklą vykdo taip, kad skatintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias investavo, teigiamą socialinį poveikį, patenkintų savo valdomų Europos socialinio verslumo fondų interesus, tų Europos socialinio verslumo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;
   d) atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat ▌stebėdami jas ir jų teigiamą socialinį poveikį, elgiasi labai dėmesingai;
   e) turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja;
   ea) vienodai vertina savo investuotojus;
   eb) užtikrina, kad nė vienam investuotojui nebūtų taikomos palankesnės sąlygos, nebent palankesnės sąlygos atskleistos ESVF taisyklėse arba steigimo dokumentuose.

7a straipsnis

1.  Jei ESVF valdytojas ketina perduoti savo funkcijas trečiosioms šalims, tai, kad ESVF valdytojas perdavė įgaliojimus trečiajai šaliai, nedaro įtakos jo atsakomybei prieš ESVF ir jo investuotojus, valdytojas taip pat neperduoda tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas ESVF valdytoju ir taptų ’pašto dėžutės’ funkcijas atliekančiu subjektu.

2.  Dėl funkcijų perdavimo neturi sumažėti ESVF valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturi būti trukdoma ESVF valdytojui veikti, ar ESVF būti valdomam taip, kaip naudingiausia ESVF investuotojų interesams.

8 straipsnis

1.  ESVF valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį nedelsdami juos atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos Europos socialinio verslumo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą elgesį savo valdomų Europos socialinio verslumo fondų atžvilgiu.

2.  ESVF valdytojai visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:

   a) ESVF valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo ESVF valdytojo veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ESVF valdytoją arba yra jo kontroliuojamas, ir ESVF, kurį valdo ESVF valdytojas, ar tų Europos socialinio verslumo fondų investuotojų;
   b) ESVF ar to ESVF investuotojų ir kito ESVF, kurį valdo tas ESVF valdytojas, ar to kito ESVF investuotojų;
   ba) ESVF ar to ESVF investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, valdomo to paties ESVF valdytojo ar to kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS investuotojų.

3.  ESVF valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

4.  Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias ESVF valdytojas taiko siekdamas nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, ESVF valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis.

5.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį, kuriuose nurodoma:

   a) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;
   b) veiksmai, kurių ESVF valdytojai imasi struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

9 straipsnis

1.  ESVF valdytojai kiekvienam ESVF, kurį jie valdo, taiko procedūras, pagal kurias vertinama ▌, kokiu mastu reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės, į kurias ESVF investuoja, padaro teigiamą socialinį poveikį, kurio jos įsipareigojusios siekti. Valdytojai užtikrina, kad šios procedūros būtų aiškios ir skaidrios bei apimtų rodiklius, kurie gali, priklausimai nuo socialinio tikslo ir nuo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pobūdžio, apimti vieną ar daugiau šių temų:

   a) užimtumą ir darbo rinkas;
   b) su darbo vietų kokybe susijusius standartus ir teises;
   c) socialinę įtrauktį ir tam tikrų grupių apsaugą; vienodą vertinimą, galimybes ir nediskriminavimą;
   d) visuomenės sveikatą ir saugą;
   e) teisę gauti socialinę apsaugą, naudotis sveikatos ir švietimo sistemomis ir poveikį joms.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras, susijusias su įvairiomis reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis.

10 straipsnis

ESVF valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad Europos socialinio verslumo fondai būtų tinkamai valdomi.

ESVF valdytojai privalo visada užtikrinti, kad jie galėtų pagrįsti nuosavų lėšų pakankamumą veiklos tęstinumui išlaikyti, ir pateikti savo argumentus, kodėl tų lėšų pakanka, kaip nurodyta 13 straipsnyje.

11 straipsnis

1.  Turto vertinimo taisyklės nustatomos ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose ir užtikrina tinkamą ir skaidrų vertinimo procesą.

1a.  Taikant vertinimo procedūras užtikrinama, kad turtas būtų vertinamas tinkamai ir turto vertė skaičiuojama bent kartą per metus.

1b.  Siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių vertinimo nuoseklumą, EVPRI parengia gaires, kuriose nustatomi bendri investicijų tokiose įmonėse traktavimo principai, atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – siekti daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį ir pirmiausiai naudoti savo pelną šiam poveikiui siekti.

12 straipsnis

1.  Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ESVF valdytojai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo ESVF metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma ESVF portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje taip pat atskleidžiamas ESVF pelnas jo veikimo pabaigoje ir, atitinkamais atvejais, fondo veikimo laikotarpiu paskirstytas pelnas. Joje pateikiamos auditorių patikrintos ESVF finansinės ataskaitos. Auditas patvirtina, kad pinigai ir turtas laikomi fondo vardu ir kad ESVF valdytojas sukūrė ir išlaiko tinkamus įrašus ir kontrolę dėl visų įgaliojimų naudojimo ar ESVF ir jo investuotojų pinigų ir turto kontrolės, ir vykdomas bent kartą per metus. Metinė ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir ESVF valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. ESVF valdytojai pateikia ataskaitą investuotojams jiems paprašius. ESVF valdytojai ir investuotojai tarpusavyje gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo.

2.  Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

   a) išsami informacija apie bendrus socialinius rezultatus, kurie pasiekti įgyvendinant investavimo politiką, ir atitinkamai išsami informacija apie metodą, taikytą šiems rezultatams įvertinti;
   b) informacija apie visus pardavimo, susijusio su reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis, atvejus;
   c) aprašas, kuriame nurodoma, ar buvo pardavimo atvejų, susijusių su kitu ESVF turtu, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, remiantis 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais kriterijais;
   d) informacijos apie ESVF valdytojo veiklą, kurios imtasi dėl reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalies k punkte, santrauka;
   da) informacija apie investicijų, kurios nėra 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos reikalavimus atitinkančios portfelio investicijos, pobūdį ir tikslą.

3.  Jeigu ESVF valdytojas dėl ESVF privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo(12) 4 straipsnį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.

13 straipsnis

1.  ESVF valdytojai, valdydami ESVF, prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus aiškiai ir suprantamai pateikia jiems šią informaciją:

   a) ESVF valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais ESVF valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;
   aa) ESVF valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl ESVF valdytojas mano, kad šių nuosavų lėšų užteks reikiamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomas ESVF;
   b) ESVF investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant:
     i) reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ketina investuoti, rūšis;
     ii) bet kurį kitą ESVF, į kurį ketina investuoti;
     iii) reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ketina investuoti bet kuris kitas ESVF, kaip nurodyta ii punkte, rūšis;
     iv) reikalavimų neatitinkančias investicijas, kurias ketina atlikti;
     v) metodus, kuriuos ketina taikyti; ir
     vi) ir visų taikomų investavimo apribojimų aprašą;
   c) informaciją apie teigiamą socialinį poveikį, kurio siekiama ESVF investavimo politika, įskaitant, kai taikoma, tokių rezultatų prognozes, jei tai pagrįsta, ir informaciją apie ankstesnius rezultatus šioje srityje;
   d) informaciją apie metodiką, kuri bus taikoma socialiniam poveikiui vertinti;
   e) turto, išskyrus reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, bei tvarkos ir kriterijų, kurie taikomi šio turto atrankai, nebent tai būtų grynieji pinigai ar pinigų ekvivalentai, aprašą;
   f) ESVF rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali būti taikomi, aprašą;
   g) ESVF vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;
   h) visų susijusių išlaidų ▌bei didžiausių jų sumų aprašą;
   i) aprašą, kaip apskaičiuojamas ESVF valdytojo atlyginimas;
   j) ankstesnius ESVF finansinės veiklos rezultatus, jei jie žinomi;
   k) informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią ESVF valdytojas vykdo arba parūpina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ESVF investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;
   l) procedūrų, pagal kurias ESVF gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

2.  Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti tinkama, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir reguliariai peržiūrima, jei taikoma.

3.  Jeigu ESVF valdytojas pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(13) arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl ESVF, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.

4.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį, kuriuose nurodoma:

   a) šio straipsnio 1 dalies b–e ir k punktuose nurodytos informacijos turinys;
   b) kaip šio straipsnio 1 dalies b–e ir k punktuose nurodyta informacija galėtų būti vienodai teikiama, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas jos palyginamumas.

III SKYRIUS

PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

14 straipsnis

1.  ESVF valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą ’ESVF’ platindami savo ESVF akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:

   a) asmenų, kurie faktiškai vykdo Europos socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, tapatybę;
   b) Europos socialinio verslumo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;
   c) informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;
   d) valstybių narių, kuriose ESVF valdytojas ketina platinti kiekvieno ESVF akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą;
   da) valstybių narių ir trečiųjų šalių, kuriose ESVF valdytojas įsteigė ar ketina įsteigti ESVF, sąrašą.

2.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ESVF valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad laikomasi šių sąlygų:

   -a) asmenys, kurie sėkmingai verčiasi ESVF valdymo veikla, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamos patirties taikant strategijas, kurias įgyvendina ESVF valdytojas;
   a) informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami ir
   b) priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;
   ba) sąrašas, apie kurį pranešta pagal 1 dalies da punktą, nurodo, kad visi ESVF yra įsteigti laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio.

3.  Registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia ESVF valdytojams galimybę Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda ’ESVF’ platinti visoje Sąjungoje.

15 straipsnis

ESVF valdytojas atnaujina informaciją, pateiktą kompetentingai institucijai buveinės valstybėje narėje, kurioje ESVF valdytojas ketina:

   a) platinti naujo ESVF akcijas ar investicinius vienetus;
   b) platinti esamo ESVF akcijas ar investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminima 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

16 straipsnis

1.  Užregistravusi ESVF valdytoją, įtraukusi naują ESVF, įtraukusi naują ESVF įsisteigimo adresą arba įtraukusi naują valstybę narę, kurioje ESVF ketina platinti ESVF akcijas ar investicinius vienetus, kompetentinga buveinės valstybės narės institucija apie ESVF valdytojo registraciją iš karto praneša apie tai valstybėms narėms, nurodytoms pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį d punktą, ir EVPRI.

2.  Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies d punktą, ESVF valdytojui, užregistruotam pagal 14 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.

3.  Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus.

4.  EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ...(14).

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinti 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

17 straipsnis

EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi ESVF valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį reglamentą, ir ESVF, kurių akcijas ir investicinius vienetus jie platina, taip pat šalys, kuriose jie juos platina.

18 straipsnis

1.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

1a.  Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad ESVF valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri imasi atitinkamų priemonių.

1b.  Jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, arba jei ESVF valdytojas elgiasi tokiu būdu, kuris aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, priimančios valstybės narės kompetentinga institucija dėl to, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę atitinkamam valdytojui neleisti vykdyti tolesnio ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo priimančios valstybės narės teritorijoje.

19 straipsnis

Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:

   a) reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;
   b) reikalauti, kad ESVF valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją;
   c) reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su ESVF valdytojo ar ESVF veikla;
   d) atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;
   e) imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų;
   f) duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas.

20 straipsnis

1.  Valstybės narės parengia administracinių sankcijų ir priemonių, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

2.  Iki ...(15) valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

21 straipsnis

1.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi proporcingumo principo, imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu ESVF valdytojas:

   a) nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, pažeisdamas 5 straipsnį;
   b) pažeisdamas 6 straipsnį, platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus teisę reikalavimų neatitinkantiems investuotojams ▌;
   c) nuorodą ’ESVF’ naudoja neužsiregistravę savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 14 straipsnį;
   ca) nuorodą ’ESVF’ naudoja fondų, kurie įsteigti nesilaikant šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio, akcijoms ir investiciniams vienetams platinti;
   cb) buvo įregistruotas pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis netinkamomis priemonėmis, pažeisdamas 14 straipsnį;
   cc) nesugeba veikti sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai, pažeisdamas 7 straipsnio a punktą;
   cd) nesugeba taikyti tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, pažeisdamas 7 straipsnio b punktą;
   ce) pakartotinai nesilaiko reikalavimų pagal 12 straipsnį dėl metinės ataskaitos;
   cf) pakartotinai nesilaiko reikalavimų pagal 13 straipsnį informuoti investuotojus.

2.  1 dalyje minėtais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių priemonių:

   -a) imasi priemonių užtikrinti, kad ESVF valdytojas atitiktų šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, 5, 6 straipsnius, 7 straipsnio a punktą, 7 straipsnio b punktą, 12, 13 ir 14 straipsnius;
   a) uždraudžia naudoti nuorodą ’ESVFir pašalina ESVF valdytoją iš registro.

3.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie ESVF valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte.

4.  Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda ’ESVF’ nustoja galioti nuo 2 dalies a ▌ punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.

22 straipsnis

1.  Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja, kai tai būtina jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, vykdyti.

2.  Kompetentingos institucijos ir EVPRI keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, vykdyti, visų pirma šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.

22a straipsnis

Tuo atveju, jei valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria dėl vienos iš kompetentingų institucijų vertinimų, veiksmų ar neveiklumo tose srityse, kuriose pagal šį reglamentą būtinas daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas arba veiksmų derinimas, kompetentingos institucijos gali perduoti spręsti šį klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų vadovaudamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais, jei šis nesutarimas nėra susijęs su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčiu arba d punkto -i papunkčiu.

23 straipsnis

1.  Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų ir EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri ESVF valdytojai ir Europos socialinio verslumo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.

2.  Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi ESVF valdytojams ir Europos socialinio verslumo fondams.

3.  Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 1 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  ▌3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo …(16). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti ▌ 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

25 straipsnis

1.  Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:

   a) mastą, kuriuo ESVF valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą ’ESVF’;
   aa) ESVF geografinę padėtį ir papildomas priemones, būtinas siekiant užtikrinti, kad ESVF būtų įsteigti laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio;
   ab) ESVF investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius;
   b) įvairių Europos socialinio verslumo fondų reikalavimus atitinkančių investicijų naudojimą ir to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje;
   ba) galimybę sukurti Europos socialinės įmonės ženklą;
   bb) galimybę išplėsti ESVF investicinių vienetų platinimą mažmeniniams investuotojams;
   c) praktinį reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių nustatymo kriterijų taikymą, to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje ir jų teigiamą socialinį poveikį;
   ca) procedūrų, kurias įgyvendina ESVF valdytojai, siekdami įvertinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, minimų 9 straipsnyje, daromą teigiamą socialinį poveikį, analizę ir galimybių įdiegti darniuosius standartus, skirtus socialiniam poveikiui Europos Sąjungos lygmeniu išmatuoti, tokiu būdu, kuris atitiktų Sąjungos socialinę politiką, vertinimą;
   cb) galimybę papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos;
   cd) galimybę įtraukti ESVF į reikalavimus atitinkančius aktyvus pagal Direktyvą 2009/65/EB;
   ce) informacijos tinkamumo reikalavimus pagal 13 straipsnį, visų pirma, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą;
   cf) galimų mokesčių kliūčių socialinio verslumo fondams analizę ir galimų mokesčių paskatų, skirtų skatinti socialinį verslumą Sąjungoje, įvertinimas;
   cg) visų kliūčių, kurios galėjo trukdyti investuotojams įsisavinti lėšas, taip pat kitų rizikos ribojimo ES teisės aktų poveikio instituciniams investuotojams vertinimą.

2.  Atlikusi 1 dalyje minėtą apžvalgą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto.

25a straipsnis

1.  Iki 2017 m. liepos 22 d. Komisija pradeda šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų, ypač tų, kuriems taikoma Direktyva 2011/61/ES, taisyklių sąveikos peržiūrą. Šia peržiūra sprendžiamas šio reglamento taikymo srities klausimas. Jos metu turėtų būti surinkti duomenys, skirti įvertinti, ar būtina išplėsti jo taikymo sritį sudarant sąlygas valdytojams, valdantiems ESVF, kurių viso turto vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, tapti ESVF valdytojais.

2.  Atlikusi 1 dalyje minėtą apžvalgą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

26 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį, kurios taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Pirmininkas

Tarybos vardu

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0194/2012).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 175, 2012 6 19, p. 11.
(4) OL C 229, 2012 7 31, p. 55.
(5) ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija.
(6) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(7) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.
(8) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(9) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(10) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(11) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(12) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(13) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(14)* Devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo.
(15)* 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(16)* Šio reglamento įsigaliojimo diena.


Europos rizikos kapitalo fondai ***I
PDF 527kWORD 217k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2012m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (COM(2011)0860 – C7-0490/2011 – 2011/0417(COD))(1)
P7_TA(2012)0346A7-0193/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[2 pakeitimas]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2012)0346A7-0193/2012
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2012)0346A7-0193/2012

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS
REGLAMENTAS (ES) NR …/2012
dėl Europos rizikos kapitalo fondų
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  teikiant rizikos kapitalą parūpinamas finansavimas įmonėms, kurios paprastai yra labai mažos, yra pradiniuose savo, kaip juridinio asmens, formavimosi etapuose ir turi didelių augimo ir plėtros galimybių. Be to, rizikos kapitalo fondai teikia ▌įmonėms vertingą patirtį ir žinias, verslo ryšius, konsultacijas prekės ženklo vertės ir strategijos klausimais. Teikdami šioms įmonėms finansavimą ir konsultacijas, rizikos kapitalo fondai skatina ekonomikos augimą, padeda kurti darbo vietas ir pritraukti kapitalą, skatina novatoriškų įmonių steigimąsi ir plėtrą, didina jų investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei skatina verslumą, inovacijas ir konkurencingumą, atsižvelgdami į ES strategijos ’Europa 2020’ tikslus ir valstybių narių ilgalaikius iššūkius, kaip nustatyta Europos strategijos ir politikos analizės sistemos ataskaitoje ’Pasaulio tendencijos 2030 m.’;

(2)  būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos ’Europos rizikos kapitalo fondas’ (ERKF) naudojimo sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus, kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes rizikos kapitalo fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su ’ERKF’. Taigi investuotojai turėtų turėti galimybę palyginti įvairių rizikos kapitalo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias rizikos kapitalo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(3)  būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos Europos rizikos kapitalo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą ’ERKF’, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas;

(4)  kokybės reikalavimus dėl nuorodos ’ERKF’ naudojimo apibrėžiant reglamente būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų, norinčių investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas. Priimant reglamentą taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami rizikos kapitalo fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(4a)   kaip teigiama 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate ’Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas’, 2012 m. Komisija baigs nagrinėti mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kad 2013 m. pateiktų sprendimus, kuriais būtų siekiama pašalinti tas kliūtis ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui;

(4b)  turėtų būti galimas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo išorinis arba vidinis valdymas. Kai reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas valdomas iš vidaus, reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas taip pat yra valdytojas ir todėl turėtų laikytis visų reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams taikomų reikalavimų pagal šį reglamentą bei būti įregistruotas tokiu statusu. Tačiau iš vidaus valdomam reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui neturėtų būti leidžiama būti išoriniu kitų kolektyvinio investavimo subjektų arba KIPVPS valdytoju;

(5)  siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS)(6), derinimo 1 straipsnį, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų(7), jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelius. Tačiau rizikos kapitalo fondų valdytojams, kurie įregistruoti pagal šį reglamentą ir yra išoriniai valdytojai, turėtų būti leidžiama papildomai valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(5a)  be to, šis reglamentas taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos. Tai reiškia, kad pagal šį reglamentą ši riba apskaičiuojama taip pat, kaip Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta riba;

(5b)  tačiau pagal šį reglamentą registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių visa valdomo turto vertė vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kurie dėl to turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų veiklos leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, gali toliau naudoti nuorodą ’ERKF’ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje, jeigu jie laikosi minėtoje direktyvoje išdėstytų reikalavimų ir toliau visais atvejais laikosi tam tikrų šiame reglamente numatytų nuorodos ’ERKF’ naudojimo reikalavimų, taikomų reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams; Ši nuostata taikoma tiek esamiems reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, tiek reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, kurie įsteigti viršijus minėtą ribą / įsteigti po to, kai ta riba viršijama.

(6)  jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos ’ERKF’, šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Šiais atvejais turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(7)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą ir kitus alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., išpirkimo sandorius arba spekuliacinio pobūdžio investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurių nesiekiama skatinti šiuo reglamentu;

(8)  siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems bus taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą mažoms įmonėms pradiniais jų, kaip juridinio asmens, formavimosi etapais, reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai turėtų būti laikomi tokiais fondais, kurie ▌į tokias įmones ketina investuoti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui neturėtų būti leidžiama investuoti daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tai, jog 30 proc. visada turėtų būti didžiausia reikalavimus neatitinkančių investicijų riba, 70 proc. turėtų būti atidėta reikalavimus atitinkančioms investicijoms per visą reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo gyvavimo laikotarpį. Minėtos ribos turėtų būti apskaičiuojamos iš investuotinos sumos atskaičius visas susijusias sąnaudas ir grynųjų pinigų bei pinigų ekvivalentų atsargas. Šiame reglamente turėtų būti išdėstyta būtina informacija, reikalinga nurodytoms investicijų riboms apskaičiuoti;

(8a)  šio reglamento tikslas – remti Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimą ir inovacijas. Investicijos į trečiosiose šalyje įsisteigusias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones gali atnešti daugiau kapitalo reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, taigi būti naudingos Sąjungoje įsisteigusioms MVĮ. Tačiau jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti investuojama į trečiosios šalies portfeliui priklausančias įmones, kurios įsisteigusios mokesčių rojuose arba nebendradarbiaujančių jurisdikcijų teritorijose;

(8b)  reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas neturėtų būti steigiamas mokesčių rojuose arba nebendradarbiaujančių jurisdikcijų teritorijose, pavyzdžiui, trečiosiose šalyse, kuriose netaikomi jokie mokesčiai arba jie yra minimalūs, kai nesama tinkamų bendradarbiavimo susitarimų tarp rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies, kurioje įsisteigęs reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, priežiūros institucijų ir kai veiksmingai nesikeičiama informacija mokesčių klausimais. Reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas taip pat neturėtų investuoti jurisdikcijų, pasižyminčių bet kuriuo iš minėtų kriterijų, teritorijose;

(8c)  reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomų kapitalo įsipareigojimų per šio fondo gyvavimo laikotarpį. Į šiuos papildomus kapitalo įsipareigojimus, prisiimtus per reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo gyvavimo laikotarpį, turėtų būti atsižvelgta, kai planuojamos kitos investicijos į turtą, kuris nėra reikalavimus atitinkantis turtas. Papildomus kapitalo įsipareigojimus turėtų būti leidžiama prisiimti pagal reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose išdėstytus kriterijus ir laikantis juose nurodytų sąlygų;

(8d)  reikalavimus atitinkančios investicijos turi būti nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės. Kvazinuosavo kapitalo priemonės yra finansavimo priemonių rūšis, kuri yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kai priemonės grąža yra susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir jos išmokėjimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, pvz., subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su garantija; Turėtų būti leidžiama nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo priemones papildyti (bet ne pakeisti) garantuotomis arba negarantuotomis paskolomis, t. y. pereinamojo laikotarpio finansavimu, kurį reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas teikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei, kurioje reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas jau turi reikalavimus atitinkančių investicijų, jeigu tokioms paskoloms naudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Be to, siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką rizikos kapitalo rinkoje, reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti leidžiama investuoti tik į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, jeigu tie reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai patys nėra investavę daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus;

(8e)  Pagrindinė rizikos kapitalo fondų veikla – teikti finansavimą MVĮ naudojant pirmines investicijas. Rizikos kapitalo fondai neturėtų dalyvauti sistemiškai svarbioje bankininkystės veikloje, kuri nepatenka į įprastinę rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamoji ’šešėlinė bankininkystė’). Taip pat jie neturėtų taikyti tipiškų privataus kapitalo strategijų, pavyzdžiui, svertinio išpirkimo;

(8f)  Vadovaujantis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija ’2020 m. Europa’, šiuo reglamentu siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas į novatoriškas realiojoje ekonomikoje įsitvirtinusias MVĮ. Todėl šiame reglamente į reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės apibrėžtį neturėtų būti įtrauktos kredito įstaigos, investicijų bendrovės, draudimo įmonės, finansų kontroliuojančios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

(9)  siekiant nustatyti esminę apsaugos priemonę, pagal kurią reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai vadovaujantis šiuo reglamentu būtų skiriami nuo platesnės alternatyvaus investavimo fondų, kurie prekiauja išleistais vertybiniais popieriais antrinėse rinkose, kategorijos, būtina nustatyti taisykles, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai daugiausia investuotų į tiesiogiai išleidžiamas priemones;

(10)  siekiant suteikti rizikos kapitalo fondų valdytojams tam tikrą lankstumą valdant savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijas ir likvidumą, turėtų būti leidžiama verstis ▌ tokia prekyba, kaip prekyba akcijomis ar nuosavybės teisėmis reikalavimų neatitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse, kuriai taikoma didžiausia riba neviršija 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo kapitalo ▌; ▌

(11)  siekiant užtikrinti, kad nuoroda ’ERKF’ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą ’ERKF’ turi tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(12)  siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems reikalavimus atitinkantiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės;

(13)  siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, ▌naudoti svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Rizikos kapitalo fondo valdytojui leidžiama skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu tik tuomet, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais apmokėti įsipareigojimais ir todėl fondo pozicija nedidinama taip, kad būtų viršytas numatytasis kapitalas. Laikantis šio požiūrio, reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų išankstiniai grynųjų pinigų mokėjimai, jeigu jie yra visiškai padengti tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nepadidina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Taip pat, siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui, jei pasiskolinta suma neviršija nepareikalautojo numatytojo kapitalo;;

(14)  siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie turi ▌patirties, žinių ir kompetencijos patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, susijusią su šiais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai ▌turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8). Tačiau siekiant investicijoms į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės vertės turto turinčius asmenis. Tačiau tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus; Be to, rizikos kapitalo fondo valdytojo vadovams, direktoriams ar valdyme dalyvaujantiems darbuotojams turėtų būti leidžiama daryti investicijas, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti rizikos kapitalo investicijose;

(15)  siekiant užtikrinti, kad nuorodą ’ERKF’ naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(15a)  jei rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina perduoti funkcijas trečiosioms šalims, tai, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas perdavė funkcijas trečiajai šaliai, neturėtų daryti įtakos jo atsakomybei rizikos kapitalo fondo ir jo investuotojų atžvilgiu. Be to, rizikos kapitalo fondo valdytojas neturėtų perduoti funkcijų tokiu mastu, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas rizikos kapitalo fondo valdytoju ir taptų tik ’pašto dėžutės’ funkcijas atliekančiu subjektu. Rizikos kapitalo fondo valdytojas turėtų likti atsakingas už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir nuolatinį šio reglamento nuostatų laikymąsi. Funkcijų perdavimas neturėtų pakenkti rizikos kapitalo fondo valdytojo priežiūros efektyvumui, o svarbiausia, neturėtų trukdyti rizikos kapitalo fondo valdytojui veikti arba rizikos kapitalo fondui būti valdomam siekiant kuo didesnės naudos savo investuotojams;

(16)  siekiant užtikrinti nuorodos ’ERKF’ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti rizikos kapitalo fondo valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių ▌;

(16a)  siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdymą ir valdytojo gebėjimą padengti galimą riziką, susijusią su jo veikla, šiuo reglamentu rizikos kapitalo fondo valdytojams turėtų būti nustatytas vienodas, proporcingas reikalavimas turėti pakankamai nuosavų lėšų. Šių nuosavų lėšų suma turėtų būti tokia, kad jos pakaktų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo tęstinumui ir tinkamam valdymui užtikrinti;

(17)  siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse ir steigimo dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(18)  siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondų valdytojai, naudojantys nuorodą ’ERKF’, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(19)  siekiant užtikrinti nuorodos ’ERKF’ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie rizikos kapitalo fondo valdytojui būtų taikomi jo investuotojų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti nustatytos ikisutartinės informacijos atskleidimo prievolės, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis, informacija apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir reikalavimus atitinkančio fondo siūlomos investicijos rizikos (atlygio) pobūdžiu. Siekiant užtikrinti didelį skaidrumą, tokie informacijos atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų apimti informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas;

(20)  siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, ar rizikos kapitalo fondo valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo valdytojas, norintis savo reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda ’ERKF’, turėtų pranešti apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti rizikos kapitalo fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(20a)  siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam tarpvalstybiniam reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui, valdytojas turėtų būti užregistruotas kuo greičiau;

(20b)  nors šiame reglamente numatytos apsaugos priemonės, leidžiančios įsitikinti, kad lėšos naudojamos tinkamai, priežiūros institucijos turėtų akylai stengtis užtikrinti, kad šių apsaugos priemonių būtų laikomasi;

(21)  siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(22)  siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus rizikos kapitalo fondo valdytoją jo buveinės valstybėje narėje;

(23)  siekiant išlaikyti skaidrias reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI), įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010(9), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondų valdytojai ir jų valdomi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai;

(23a)  tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama turėtų apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, o ši turėtų imtis atitinkamų priemonių;

(23b)  jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima veiksmų per pagrįstą laikotarpį, ar dėl to, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas ir toliau vykdo veiklą, kuri aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų atitinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę neleisti atitinkamam valdytojui toliau platinti savo rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus priimančiosios valstybės narės teritorijoje;

(24)  siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti;

(25)  siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės, taikomos pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos ’ERKF’, kurią gali naudoti tik registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir rizikos kapitalo fondo valdytojas pašalinamas iš registro;

(26)  buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(27)  siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(28)  techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(29)  Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimdama įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija)(10) ▌, 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo formato ▌techninių įgyvendinimo standartų projektus, nurodytus šiame reglamente;

(30)  siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti ▌interesų konfliktų, kurių rizikos kapitalo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)  ne vėliau kaip po ketverių metų nuo dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta į rizikos kapitalo rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukta bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai;

(32a)  be to, iki 2017 m. liepos 22 d. Komisija turėtų pradėti šio reglamento sąveikos su kitomis kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklėmis, ypač numatytomis Direktyvoje 2011/61/ES, peržiūrą. Atliekant šią peržiūrą, visų pirma turėtų būti išnagrinėta šio reglamento aprėptis ir įvertinta, ar būtina išplėsti jo aprėptį suteikiant leidimą didesniems alternatyvaus investavimo fondų valdytojams naudoti nuorodą ’ERKF’. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai;

(32b)  atlikdama šią peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams įsisavinti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti ERKF įtaką kitoms Sąjungos programoms, pavyzdžiui, programai ’Horizontas 2020’, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje;

(32c)  atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų plano ir 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą ’Strategijos ’Europa 2020’ pavyzdinė iniciatyva ’Inovacijų sąjunga’, svarbu užtikrinti viešųjų projektų, kurie taikomi Sąjungoje siekiant paremti rizikos kapitalo rinką, efektyvumą ir įvairių Sąjungos politikos sričių, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, įskaitant konkurencingumo ir mokslinių tyrimų politiką, koordinavimą ir abipusį suderinamumą. Pagrindinis dėmesys vykdant Sąjungos inovacijų ir augimo politiką skiriamas žaliosioms technologijoms, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą tapti pasauline lydere pažangaus ir tvaraus augimo, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo (taip pat ir finansuojant MVĮ) srityse. Atliekant šio reglamento peržiūrą bus svarbu įvertinti jo poveikį siekiant šio tikslo;

(32d)  EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(32e)  Europos investicijų fondas (EIF) investuoja, be kita ko, į rizikos kapitalo fondus visoje Sąjungoje. Šiame reglamente numatytos priemonės, leidžiančios lengvai identifikuoti tam tikrų bendrų bruožų turinčius rizikos kapitalo fondus, turėtų padėti EIF pagal šį reglamentą nustatyti rizikos kapitalo fondus, į kuriuos galima investuoti. Todėl EIF turėtų būti raginama investuoti į Europos rizikos kapitalo fondus;

(33)  šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis);

(34)  asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(11). 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(12) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(35)  šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams;

(36)  kadangi šio reglamento tikslai, t. y. užtikrinti vienodų reikalavimų taikymą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui, nustatyti paprastą rizikos kapitalo fondų valdytojų registracijos sistemą, kuria visiškai atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti saugumo ir patikimumo, susijusių su nuorodos ’ERKF’ naudojimu, ir veiksmingo rizikos kapitalo rinkos veikimo bei įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudų pusiausvyrą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, ▌Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje; Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ▌šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomi vienodi reikalavimai ir sąlygos tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą ’ERKF’ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje ir taip prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, kuriuos turi naudoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, taip pat dėl rizikos kapitalo fondų valdytojų, kurie platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, elgesio ir skaidrumo.

2 straipsnis

1.  Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio b punkte, valdytojams, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, kurie įsisteigę Sąjungoje ir kurie turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus ▌.

1a.  Tačiau pagal šio reglamento 13 straipsnį registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių visa valdomo turto vertė vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kurie dėl to turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų veiklos leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, toliau gali naudoti nuorodą ’ERKF’ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus Sąjungoje, jeigu jie laikosi minėtoje direktyvoje išdėstytų reikalavimų ir toliau visais atvejais laikosi šio reglamento 3 ir 5 straipsnių bei 12 straipsnio b ir ga punktų nuostatų, susijusių su reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais.

1b.  Pagal šį reglamentą registruoti Europos rizikos kapitalo fondų valdytojai papildomai gali valdyti ir KIPVPS, kuriems išduodamas leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB, jeigu jie yra išorės valdytojai.

3 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

  a) reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:
   i) ketina per reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose nurodytą laikotarpį bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo investuoti į turtą, investicijos į kurį yra reikalavimus atitinkančios investicijos;
   ii) turtui, investicijos į kurį nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti niekada nenaudoja daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo;
  iii) yra įsteigtas valstybės narės teritorijoje arba trečiojoje valstybėje, jei ta trečioji valstybė:

Ribinės vertės, nurodytos i ir ii papunkčiuose, apskaičiuojamos iš investuojamos sumos atskaičius visas susijusias sąnaudas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas;
     – nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje,
     – yra sudariusi atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kuriuos taikant galima užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija pagal šio reglamento 21 straipsnį ir kompetentingos institucijos gali vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą,
     – nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą,
     – yra pasirašiusi susitarimą su rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus ar akcijas, užtikrinant, kad ši trečioji valstybė visapusiškai laikosi EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytų standartų ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant informaciją apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama.
   aa) susijusios sąnaudos – visi mokesčiai, rinkliavos ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patiria investuotojai ir dėl kurių sutaria reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas ir investuotojai;
   b) kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte;
  c) reikalavimus atitinkančios investicijos – bet kurios iš šių priemonių:
    i) nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias
     išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, ▌
     išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba
     išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;
     ii) užtikrintos ir neužtikrintos paskolos, kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas suteikia portfeliui priklausančiai įmonei, kurioje reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas jau turi reikalavimus atitinkančių investicijų, jei tokioms paskoloms panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo;
   iii) reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijos, įsigytos iš esamų tos įmonės akcininkų;
   iv) vieno ar keleto kitų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondų investiciniai vienetai ar akcijos, jei tie reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai patys neinvestavo daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus;
  d) reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
  i) tuo metu, kai į ją investuoja reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas:
     – jos vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktuose,
     – joje dirba mažiau nei 250 asmenų ir
     – jos metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba ▌ bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR;
     ii) ji pati nėra kolektyvinio investavimo subjektas;
    iii) ji nėra bent vienas iš šių subjektų:
     – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje,
     – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalyje,
     – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 dalyje,
     – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 dalyje, arba
     – mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 20 dalyje;
  iv) ji įsteigta valstybės narės teritorijoje arba trečiojoje valstybėje, jei ta trečioji valstybė:
     – nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje,
     – nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą,
     – yra pasirašiusi susitarimą su rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus ar akcijas, užtikrinant, kad ši trečioji valstybė visapusiškai laikosi EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytų standartų ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant informaciją apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama;
   e) nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, išleidžiamomis jos investuotojams;
   f) kvazinuosavas kapitalas – bet kokios rūšies finansavimo priemonė, kuri yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurios grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;
   g) platinimas – tiesioginis ar netiesioginis rizikos kapitalo fondo valdytojo valdomo rizikos kapitalo fondo investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas rizikos kapitalo fondo valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;
   h) numatytasis kapitalas – bet koks įsipareigojimas, pagal kurį investuotojas privalo per reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose nurodytą laikotarpį įsigyti rizikos kapitalo fondo kapitalo dalį arba skirti rizikos kapitalo fondui kapitalo įnašus;
   i) rizikos kapitalo fondo valdytojas – juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdymas;
   j) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas įsteigtas arba turi registruotąją buveinę ir kurioje registruojamas kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą;
   k) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas platina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;
   l) kompetentinga institucija – nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;
   la) KIPVPS – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį.

Taikant pirmos pastraipos i punktą, jeigu pagal reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo teisinę formą valdymas gali būti vidinis ir jeigu fondo valdymo organas nusprendžia neskirti išorės valdytojo, rizikos kapitalo fondo valdytoju registruojamas pats reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas. Reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, kuris užregistruotas kaip vidinis rizikos kapitalo fondo valdytojas, negali būti registruojamas kitų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos kapitalo fondo išoriniu valdytoju.

II SKYRIUS

NUORODOS ’ERKF’ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą ’ERKF’.

5 straipsnis

1.  Rizikos kapitalo fondo valdytojas užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. 30 proc. ribinė vertė apskaičiuojama iš investuojamos sumos atskaičius visas susijusias sąnaudas. Apskaičiuojant šią ribą į grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas neatsižvelgiama, nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai nelaikomi investicijomis.

2.  Rizikos kapitalo fondo valdytojas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu negali naudoti jokio metodo, kuriuo būtų virš jo numatytojo kapitalo apimties didinama fondo pozicija skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.

2a.  Rizikos kapitalo fondo valdytojui leidžiama tik skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu, jei tokios paskolos, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais.

6 straipsnis

1.  Rizikos kapitalo fondų valdytojai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai:

   a) tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR; be to,
   b) tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija.

2.  1 dalis netaikoma rizikos kapitalo fondo valdytojo valdyme dalyvaujančių vadovų, direktorių ar darbuotojų daromoms investicijoms, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą.

7 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai, valdydami reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus:

   a) veikia sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai;
   b) taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;
   c) savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų interesus, tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;
   d) atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas stebėdami, elgiasi labai dėmesingai;
   e) turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja;
   ea) elgiasi teisingai su savo investuotojais;
   eb) užtikrina, kad jokiems investuotojams nebūtų teikiama pirmenybė, nebent tokia pirmenybė būtų nurodyta reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose.

7a straipsnis

1.  Jei rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina perduoti įgaliojimus trečiosioms šalims, valdytojo įgaliojimų perdavimas trečiosioms šalims nekeičia valdytojo atsakomybės reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui, be to, valdytojas neperduoda įgaliojimų tokia apimtimi, kad jo iš esmės nebebūtų galima laikyti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytoju ir kad jis taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu.

2.  Įgaliojimų perdavimas neturi sumažinti rizikos kapitalo fondo valdytojo priežiūros veiksmingumo, o ypač neturėtų kliudyti rizikos kapitalo fondo valdytojui veikti ir reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui būti valdomam kuo geriau tenkinant investuotojų interesus.

8 straipsnis

1.  Rizikos kapitalo fondų valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį juos nedelsiant atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą elgesį savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų atžvilgiu.

2.  Rizikos kapitalo fondo valdytojas visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:

   a) rizikos kapitalo fondų valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja rizikos kapitalo fondo valdytoją ar yra jo kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį valdo rizikos kapitalo fondų valdytojai, ar tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų;
   b) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ar to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų ir kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį valdo tas pats rizikos kapitalo fondo valdytojas, ar to kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų;
     ba) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ar to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, kurį valdo tas pats rizikos kapitalo fondo valdytojas, arba to kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS investuotojų.

3.  Rizikos kapitalo fondų valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

4.  Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias rizikos kapitalo fondų valdytojai taiko siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, rizikos kapitalo fondų valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis.

5.  Komisija pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir patvirtinti priemones, kuriomis nurodoma:

   a) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;
   b) veiksmai, kurių rizikos kapitalo fondų valdytojai privalo imtis struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

9 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai būtų tinkamai valdomi.

Rizikos kapitalo fondų valdytojai privalo visada užtikrinti, kad jie galėtų pagrįsti nuosavų lėšų pakankamumą veiklos tęstinumui išlaikyti, ir pateikti savo argumentus, kodėl tų lėšų pakanka, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

10 straipsnis

Turto vertinimo taisyklės nustatomos reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose, jomis užtikrinamas vertinimo procedūrų pagrįstumas ir skaidrumas.

Taikant vertinimo procedūras užtikrinama, kad turtas būtų tinkamai vertinamas ir turto vertė būtų perskaičiuojama bent kartą per metus.

11 straipsnis

1.  Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos rizikos kapitalo fondo valdytojas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Ataskaitoje taip pat atskleidžiamas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pelnas jo veikimo pabaigoje ir, atitinkamais atvejais, fondo veikimo laikotarpiu paskirstytas pelnas. Joje pateikiamos auditorių patikrintos reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo finansinės ataskaitos. Bent kartą per metus atliekamo audito metu patvirtinama, kad pinigai ir turtas laikomi fondo vardu ir kad rizikos kapitalo fondo valdytojas nustatė ir toliau vykdo tinkamą apskaitą bei naudojimosi bet kokiais įgaliojimais kontrolę arba reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ir jo investuotojų pinigų ir turto naudojimo kontrolę. Metinė ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir rizikos kapitalo fondo valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. Rizikos kapitalo fondo valdytojas pateikia ataskaitą investuotojams jiems paprašius. Rizikos kapitalo fondų valdytojai ir investuotojai ▌ gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo vieni kitiems.

2.  Jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB(13)dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.

12 straipsnis

1.  Rizikos kapitalo fondų valdytojai prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus aiškiai ir suprantamai pateikia jiems bent šią informaciją apie savo valdomus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus:

   a) rizikos kapitalo fondo valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais rizikos kapitalo fondo valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų vykdomo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;
     aa) rizikos kapitalo fondo valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl rizikos kapitalo fondo valdytojas mano, kad šių nuosavų lėšų užteks reikiamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomas šis reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas;
  b) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant:
     i) reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančioms įmonių, į kurias jis ketina investuoti, rūšis,
     ii) kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, į kuriuos jis ketina investuoti,
     iii) reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ketina investuoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, nurodyti ii papunktyje, rūšis,
     iv) reikalavimų neatitinkančias investicijas, kurias jis ketina atlikti,
     v) metodus, kuriuos jis ketina taikyti, taip pat,
     vi) taikomus investavimo apribojimus;
   c) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali būti taikomi, aprašą;
   d) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;
   e) aprašą, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas;
   f) visų susijusių sąnaudų bei didžiausių jų sumų aprašą;
   g) ankstesnius reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veiklos rezultatus, jei jie žinomi;
     ga) informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas vykdo arba parūpina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;
   h) procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

1a.  Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir, atitinkamais atvejais, reguliariai peržiūrima.

2.  Jeigu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB(14) dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.

III SKYRIUS

PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

13 straipsnis

1.  Rizikos kapitalo fondų valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą ’ERKF’ platindami savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:

   a) asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo veiklą, tapatybę;
   b) reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;
   c) informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;
   d) valstybių narių, kuriose rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą;
     da) valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kuriose rizikos kapitalo fondo valdytojas įsteigė arba ketina įsteigti reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, sąrašą.

2.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija rizikos kapitalo fondo valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad laikomasi šių sąlygų:

   -a) asmenys, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklą, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties, be kita ko, susijusios su reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo taikomomis investavimo strategijomis;
   a) informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami;
   b) priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;
   ba) iš sąrašo, pateikto pagal 1 dalies e punktą, matyti, kad visi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai įsteigti pagal šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčio nuostatas.

3.  Registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia rizikos kapitalo fondų valdytojams galimybę reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda ’ERKF’ visoje Sąjungoje.

14 straipsnis

Rizikos kapitalo fondo valdytojas buveinės valstybės narės, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti fondo akcijas ar investicinius vienetus, kompetentingai institucijai praneša apie:

   a) naują reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą;
   b) esamą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą valstybėje narėje, kuri neminima 13 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

15 straipsnis

1.  Užregistravusi rizikos kapitalo fondo valdytoją, esant naujam reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui, naujai buveinei, kurioje steigiamas reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, arba dar vienai valstybei narei, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie tai iš karto praneša valstybėms narėms, nurodytoms pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, ir EVPRI.

2.  Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, rizikos kapitalo fondo valdytojui, užregistruotam pagal 13 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.

3.  Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus.

4.  EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ...(15).

5.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytą procedūrą priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

16 straipsnis

EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi rizikos kapitalo fondų valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį reglamentą, ir visi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, kurių akcijas ar investicinius vienetus valdytojai platina, tai pat valstybės, kuriose jie platinami.

17 straipsnis

1.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

1a.  Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri imasi atitinkamų veiksmų.

1b.  Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai per pagrįstos trukmės laikotarpį nesiėmus veiksmų, rizikos kapitalo fondo valdytojas toliau vykdo veiklą šio reglamento reikalavimus akivaizdžiai pažeidžiančiu būdu, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, į tai atsižvelgusi ir informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti atitinkamam valdytojui toliau platinti savo rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus atitinkamos priimančiosios valstybės narės teritorijoje.

18 straipsnis

Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:

   a) reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti ar pasidaryti tokio dokumento kopiją;
   b) reikalauti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją;
   c) reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su rizikos kapitalo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veikla;
   d) atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;
   da) imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų;
   e) duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas.

19 straipsnis

1.  Valstybės narės parengia administracinių sankcijų ir priemonių, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Ne vėliau kaip ...(16) valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

20 straipsnis

1.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nepažeisdama proporcingumo principo imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas:

   a) nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, pažeisdamas 5 straipsnį;
   b) platina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus netinkamiems investuotojams, pažeisdamas 6 straipsnį;
   c) naudoja nuorodą ’ERKF’ nebūdamas užregistruotas savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 13 straipsnio nuostatas;
     ca) naudoja nuorodą ’ERKF’ platindamas fondų, kurie nėra įsteigti pagal šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčio nuostatas, akcijas ar investicinius vienetus;
   cb) užsiregistravo pateikdamas klaidingą informaciją arba naudodamas kitas neteisėtas priemones, taip pažeisdamas 13 straipsnį;
   cc) nevykdo pareigos veikti sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai, pažeisdamas 7 straipsnio a punktą;
   cd) netaiko tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, pažeisdamas 7 straipsnio b punktą;
   ce) pakartotinai nesilaiko 11 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos;
   cf) pakartotinai nesilaiko prievolės pagal 12 straipsnį informuoti investuotojus.

2.  1 dalyje minėtais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių priemonių:

   -a) imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas laikytųsi šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčio, 5 ir 6 straipsnio, 7 straipsnio a ir b punktų, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų;
   a) uždraudžia naudoti nuorodą ’ERKFir pašalina rizikos kapitalo fondo valdytoją iš registro.

3.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie rizikos kapitalo fondo valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte.

4.  Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda ’ERKF’ nustoja galioti nuo 2 dalies a punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.

21 straipsnis

1.  Kompetentingos institucijos ir EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja, siekdamos vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą ▌.

2.  Kompetentingos institucijos ir EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais atitinkamoms savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, ypač šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.

22 straipsnis

1.  Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri rizikos kapitalo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.

2.  Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi rizikos kapitalo fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams.

3.  Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 2 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.

22a straipsnis

Ginčų sprendimas

Jeigu valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria dėl vienos iš kompetentingų institucijų vertinimų, veiksmų ar neveiklumo tose srityse, kuriose pagal šį reglamentą būtinas daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas arba veiksmų derinimas, kompetentingos institucijos gali perduoti spręsti šį klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų vadovaudamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais, jei šis nesutarimas nėra susijęs su šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčiu arba d punkto iv papunkčiu.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti ▌ 8 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo ...(17). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti ▌ 8 straipsnio 5 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal ▌ 8 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jei per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

24 straipsnis

1.  Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:

   a) mastą, kuriuo rizikos kapitalo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą ’ERKF’;
     aa) reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų geografinė padėtį ir klausimą, ar reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai būtų įsteigti pagal 3 straipsnio a punkto iii papunkčio nuostatas;
   ab) Europos rizikos kapitalo fondų investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius;
   ac) tai, kaip rizikos kapitalo fondas valdytojai naudoja įvairias reikalavimus atitinkančias investicijas, ypač tai, ar reikia koreguoti šio reglamento nuostatas dėl reikalavimus atitinkančių investicijų;
   b) galimybę išplėsti Europos rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo veiklą, kad ji apimtų mažmeninius investuotojus;
   ba) tai, ar derėtų šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos;
   bb) informavimo reikalavimų pagal 12 straipsnį tinkamumą, ypač tai, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų;
   bc) pagal šį reglamentą valstybių narių numatytų administracinių sankcijų ir priemonių veiksmingumą, proporcingumą ir taikymą;
   bd) šio reglamento poveikį rizikos kapitalo rinkai;
   be) kliūčių, kurios gali sumažinti investuotojų susidomėjimą fondais, įskaitant kitų Sąjungos teisės aktų, susijusių su rizikos ribojimu, poveikį instituciniams investuotojams, įvertinimą.

2.  Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

24 straipsnis

1.  Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 22 d. Komisija pradeda šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, ypač išdėstytų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Šios peržiūros metu įvertinama reglamento taikymo sritis. Peržiūros metu surenkami duomenys, kuriais remiantis galima įvertinti, ar reikia plėsti taikymo sritį, kad rizikos kapitalo fondų, kurių viso turto vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, valdytojai galėtų tapti rizikos kapitalo fondų valdytojais pagal šį reglamentą.

2.  Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

25 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus ▌ 8 straipsnio 5 dalį, kuri taikoma nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Pirmininkas

Tarybos vardu

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0193/2012).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 175, 2012 6 19, p. 11.
(4) OL C 191, 2012 6 29, p. 72.
(5) ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija
(6) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(7) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.
(8) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(9) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(10) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(11) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(12) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(13) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(14) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(15)* Devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo.
(16)* 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(17)* Šio reglamento įsigaliojimo data.


ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos ir bananų importo stabilizavimo priemonės įgyvendinimas ***I
PDF 432kWORD 147k
2012m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (COM(2011)0600 – C7-0307/2011 – 2011/0262(COD))(1)
P7_TA(2012)0347A7-0249/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) būtina nustatyti apsaugos priemones, kurios būtų tinkamos siekiant išvengti sunkių pasekmių Sąjungos bananų ūkiams – sektoriui, kuris ypač svarbus galutinei žemės ūkio produkcijai daugelyje atokiausių regionų. Dėl to, kad šių regionų pramonės įvairovės galimybės nedidelės, nes jas lemia gamtinės sąlygos, bananų sektorius yra itin pažeidžiamas. Taigi būtinai reikia numatyti veiksmingas lengvatinio importo iš trečiųjų šalių atsvaros priemones siekiant užtikrinti geriausias sąlygas Sąjungos bananų auginimo veiklai, kuri yra lemiamą svarbą turintis užimtumo sektorius, ypač atokiausiuose regionuose;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) nuosekli bananų importo stebėsena padėtų sėkmingai laiku priimti sprendimus, susijusius su bananų sektoriaus stabilizavimo priemonės panaudojimu, tyrimo pradėjimu arba apsaugos priemonių taikymu. Taigi nuo Susitarimo taikymo dienos Komisija turėtų sustiprinti nuolatinę importo bananų sektoriuje stebėseną;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5) apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos tik tuo atveju, jei nagrinėjamasis produktas importuojamas į Sąjungą tokiais didesniais kiekiais, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su Sąjungos gamybos apimtimi, ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams, kaip nustatyta Susitarimo 48 straipsnyje;
(5) apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos tik tuo atveju, jei nagrinėjamasis produktas importuojamas į Sąjungą tokiais didesniais kiekiais, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su Sąjungos gamybos apimtimi, ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams, kaip nustatyta Susitarimo 48 straipsnyje. Atokiausių regionų produktams ir ekonomikos sektoriams turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės, jei atitinkami produktai, importuoti į Sąjungą, sukelia arba gali sukelti žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams atokiausiuose Sąjungos regionuose, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) didelė žala arba didelės žalos grėsmė Sąjungos gamintojams gali atsirasti ir dėl to, kad nesilaikoma Susitarimo IX antraštinėje dalyje ’Prekyba ir tvarus vystymasis’ numatytų konkrečių įsipareigojimų, ypač susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6) apsaugos priemonės turėtų būti vienos iš Susitarimo 50 straipsnyje nurodytų formų;
(6) apsaugos priemonės turėtų būti vienos iš Susitarimo 50 straipsnyje nurodytų formų. Jei atokiausių regionų produktams ar ekonomikos sektoriams gresia pavojus, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu, turėtų būti numatytos konkrečios apsaugos priemonės;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  Komisija kartą per metus turėtų pateikti Susitarimo įgyvendinimo, apsaugos priemonių ir bananų importo stabilizavimo priemonės taikymo ataskaitą, kurioje būtų nurodyti paskutiniai ir patikimi importo iš Kolumbijos ir Peru statistiniai duomenys ir įvertintas šio importo poveikis rinkos kainoms, užimtumui, darbo sąlygoms Sąjungoje ir Sąjungos gamybos sektoriaus raidai, ypatingą dėmesį skiriant mažiesiems gamintojams ir kooperatyvams. Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad ataskaitoje taip pat būtų pateikta Susitarimo ir šio reglamento poveikio ekologinių produktų gamybai ir vartojimui Sąjungoje ir visų šio susitarimo šalių sąžiningos prekybos srautams analizė;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b) atsižvelgiant į ypatingus sunkumus Kolumbijoje ir Peru, susijusius su žmogaus, socialinėmis, darbo ir aplinkos apsaugos teisėmis, kurių kyla vykdant produktų gamybą Kolumbijoje ir Peru, reikalingas glaudus Komisijos ir ES pilietinės visuomenės organizacijų dialogas;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8) reikėtų nustatyti išsamias tyrimų inicijavimo nuostatas. Valstybės narės turėtų Komisijai pateikti informacijos, įskaitant turimus įrodymus, apie visas importo tendencijas, dėl kurių gali reikėti nustatyti apsaugos priemones;
(8) reikėtų nustatyti išsamias tyrimų inicijavimo nuostatas. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų Komisijai pateikti informacijos, įskaitant turimus įrodymus, Komisija taip pat turėtų reikalauti, kad susiję sektoriai pateiktų informaciją apie visas importo tendencijas, dėl kurių gali reikėti taikyti apsaugos priemones;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a) tuo atveju, jei Europos Parlamentas priima rekomendaciją inicijuoti apsaugos priemonių tyrimą, Komisija atidžiai išnagrinėja, ar įvykdytos reglamente nustatytos ex-officio inicijavimo sąlygos. Tuo atveju, jeigu Komisija mano, kad sąlygos neįvykdytos, ji pateikia Europos Parlamento atsakingam komitetui ataskaitą, kurioje taip pat paaiškinami visi veiksniai, susiję su tokio tyrimo inicijavimu;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  Susitarimo priežiūra ir peržiūra bei prireikus būtinų apsaugos priemonių taikymas turi vykti kuo skaidriau ir dalyvaujant pilietinei visuomenei. Tuo tikslu Sąjungos darbo ir aplinkos apsaugos ar tvaraus vystymosi komitetai turi būti įtraukiami į kiekvieną proceso etapą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b) kai kuriais atvejais, padidėjus importui į vieną ar kelis Sąjungos atokiausius regionus, gali pablogėti jų ekonominė padėtis arba iškilti tokio pablogėjimo grėsmė. Tais atvejais, kai padidėja produktų importas į vieną ar kelis Sąjungos atokiausius regionus, Komisija gali nustatyti išankstinės priežiūros priemones;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14) apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu ir tik tokį laikotarpį, kokio gali reikėti siekiant užkirsti kelią didelei žalai ir palengvinti prisitaikymą. Reikėtų nustatyti didžiausią apsaugos priemonių taikymo trukmę ir specialias tokių priemonių pratęsimo ir peržiūros nuostatas, kaip nurodyta Susitarimo 52 straipsnyje;
(14) apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu ir tik tokį laikotarpį, kokio gali reikėti siekiant užkirsti kelią didelei žalai ir palengvinti prisitaikymą. Reikėtų nustatyti didžiausią apsaugos priemonių taikymo trukmę ir specialias tokių priemonių pratęsimo ir peržiūros nuostatas, kaip nurodyta Susitarimo 52 straipsnyje. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu, atokiausių regionų produkcijai ir ekonomikos sektoriams apsaugoti skirtoms apsaugos priemonėms turėtų būti taikomos specialios nuostatos;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) atidi stebėsena turėtų padėti laiku priimti sprendimą dėl galimo tyrimo inicijavimo arba dėl priemonių taikymo. Taigi nuo Susitarimo taikymo dienos Komisija turėtų nuolat stebėti importą ir eksportą jautriuose sektoriuose, pvz., bananų;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b) reikėtų pabrėžti Tarptautinės darbo organizacijos parengtų ir prižiūrimų tarptautinių darbo standartų laikymosi svarbą. Svarbiausias prioritetas turėtų būti ginti teisę į deramą darbą visiems ir bananai, importuoti iš Kolumbijos ar Peru, turėtų būti išauginti tinkamomis užmokesčio, socialinėmis ir aplinkos sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos gamintojai nenukentėtų nuo dempingo – kliūties, kurios jie negalėtų įveikti ir kuri nuolatos darytų neigiamą poveikį jų konkurencingumui pasaulio bananų rinkoje;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  Komisija turėtų apdairiai ir veiksmingai taikyti bananų importo stabilizavimo priemonę, kad būtų išvengta didelio gamintojų Sąjungos atokiausiuose regionuose padėties pablogėjimo arba tokio pablogėjimo grėsmės, ir nuo 2020 m. sausio mėn. taikyti galiojančias priemones, pvz., apsaugos sąlygą, arba prireikus svarstyti, ar reikia sukurti naujas priemones, kurias taikant rimto rinkos sutrikimo atveju būtų galima išsaugoti Sąjungos, ypač atokiausių regionų, gamybos sektorių konkurencingumą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio e a punktas (naujas)
ea) ’didelis pablogėjimas’ – reikšmingi sektoriaus ar pramonės veiklos sutrikimai; ’didelio pablogėjimo grėsmė’ – aiškiai neišvengiami reikšmingi sutrikimai;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis

Stebėsena

1.  Komisija stebi Kolumbijos ir Peru produktų importo ir eksporto statistinių duomenų pokyčius, visų pirma jautriuose sektoriuose, įskaitant bananų sektorių. Šiuo tikslu ji bendradarbiauja ir nuolat keičiasi duomenimis su valstybėmis narėmis, Sąjungos pramonės atstovais ir visomis suinteresuotosiomis šalimis.
2.  Gavusi tinkamai pagrįstą atitinkamos pramonės srities atstovų prašymą, Komisija gali svarstyti stebėsenos priemonių taikymo ir kituose sektoriuose klausimą.
3.  Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metines stebėsenos ataskaitas, kuriose pateikiami naujausi statistiniai duomenys apie produktus, kurie importuojami iš Kolumbijos ir Peru į jautrius sektorius ir sektorius, kuriuose pradėta vykdyti stebėsena, įskaitant bananų sektorių.
4.  Komisija deda visas pastangas, kad jos stebėsenos ataskaitoje būtų nurodomas Kolumbijos ir Peru bananų augintojų užimtumo lygis ir darbo sąlygos siekiant išvengti visų formų dempingo.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
2 b straipsnis (naujas)
2b straipsnis

Dialogas Susitarimo įgyvendinimo ir poveikio klausimais

Komisija nuolat palaiko dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis Susitarimo įgyvendinimo ir poveikio klausimais.

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti.
1.  Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
3.  Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse ar atokiausiuose regionuose, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalis
5.  Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei.
5.  Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo, taip pat darbo sąlygų pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis, ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, poveikį užimtumui, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Be to, atlikdama tyrimą Komisija įvertina, ar Kolumbija ir Peru laikosi Susitarimo IX antraštinėje dalyje nustatytų socialinių ir aplinkosaugos standartų ir ar dėl to neatsiranda galimų pasekmių kainoms ir neteisėto konkurencinio pranašumo, o kartu didelės žalos arba didelės žalos grėsmės gamintojams arba atskiriems Sąjungos ekonomikos sektoriams.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
4.  Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens, bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis

Ataskaita

1.  Komisija Europos Parlamentui teikia metinę Susitarimo ir šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita apima informaciją apie laikinųjų ir galutinių priemonių, išankstinės priežiūros priemonių, regioninių priežiūros ir apsaugos priemonių taikymą, tyrimo baigimą nesiimant priemonių, taip pat apie įvairių organų, atsakingų už reglamento įgyvendinimo stebėseną ir už jame numatytų įsipareigojimų vykdymą, veiklą, įskaitant iš suinteresuotųjų šalių gautą informaciją.
2.  Ataskaita apima atnaujintus statistinius duomenis apie bananų importą iš Kolumbijos ir Peru ir jo tiesioginį ir netiesioginį poveikį užimtumo ir darbo sąlygų vystymuisi Sąjungos gamybos sektoriuje.
3.  Specialiuose ataskaitos skirsniuose įvertinama, kaip laikomasi įsipareigojimų pagal Susitarimo IX antraštinę dalį, ir vertinami su tuo susiję Kolumbijos ir Peru veiksmai pagal jų vidines sistemas bei dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip nurodyta Susitarimo 282 straipsnyje, rezultatai.
4.  Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Kolumbija ir Peru statistikos ir raidos santrauka.
5.  Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo Komisijos ataskaitos pateikimo dienos gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį išdėstyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.
6.  Komisija viešai paskelbia ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pateikimo Europos Parlamentui dienos.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a straipsnis (naujas)
I A SKYRIUS

12a straipsnis

Nuostata, kuri turi būti taikoma siekiant priimti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo II priedo ’Termino ’kilmės statusą turintys produktai’ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai’ 2A priedėlio ir I priedo ’Muitų panaikinimas'2 priedėlio taisyklių taikymui būtinas įgyvendinimo taisykles, yra nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsnyje.

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Tai, kad taikoma bananų importo stabilizavimo priemonė, jokiu būdu neužkerta kelio taikyti dvišalės apsaugos sąlygos.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktos lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo iš Kolumbijos arba Peru apimtis, Komisija, remdamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, gali tais metais laikinai nutraukti preferencinės muito normos taikymą atitinkamos kilmės produktams ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos.
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktos lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo iš Kolumbijos arba Peru apimtis, Komisija, remdamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, tais metais laikinai nutraukia preferencinės muito normos taikymą atitinkamos kilmės produktams ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos. Laikino nutraukimo tvarka netaikoma tik force majeure atveju.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Komisija atidžiai stebi bananų iš Kolumbijos ir Peru importo statistinių duomenų raidą. Šiuo tikslu Komisija bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis.
Tinkamai pagrįstais atvejais, kurios nors valstybės narės, Sąjungos pramonės įmonės, Europos Parlamento ar bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu Komisija ypatingą dėmesį skiria žymiai išaugusiam bananų iš Kolumbijos ir Peru importui ir, jeigu reikia pagal 5 straipsnio nuostatas, taiko išankstines priežiūros priemones.

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Išankstines priežiūros priemones pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą patariamąją procedūrą Komisija patvirtina iš karto, kai tik pasiekiama pagal priemonę atitinkamiems kalendoriniams metams numatyta ribinė apimtis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 c dalis (nauja)
5c.  Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija paskelbia ataskaitą, gali pakviesti Komisijos atstovą į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį, kad jis išdėstytų ir paaiškintų visus su Susitarimo vykdymu susijusius klausimus, darančius poveikį bananų sektoriui.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0249/2012).


ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos ir bananų importo stabilizavimo priemonės įgyvendinimas ***I
PDF 439kWORD 157k
2012 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (COM(2011)0599 – C7-0306/2011 – 2011/0263(COD))(1)
P7_TA(2012)0348A7-0237/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3) būtina nustatyti tam tikrų Susitarimo nuostatų, susijusių su dvišale apsaugos sąlyga, ir bananų importo stabilizavimo priemonės, dėl kurios buvo susitarta su Centrine Amerika, taikymo tvarką;
(3) siekiant užtikrinti tam tikrų Susitarimo nuostatų, susijusių su dvišale apsaugos sąlyga, ir bananų importo stabilizavimo priemonės, dėl kurios buvo susitarta su Centrine Amerika, veiksmingumą, būtina nustatyti labiausiai tinkamą jų taikymo tvarką;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) būtina nustatyti apsaugos priemones, kurios būtų tinkamos siekiant išvengti sunkių pasekmių Sąjungos bananų auginimo sektoriui, kuris ypač svarbus atsižvelgiant į daugelio atokiausių regionų galutinę žemės ūkio produkciją. Dėl šių regionų gamtinių savybių įvairinimo galimybės yra ribotos, dėl to bananų auginimo sektorius yra itin pažeidžiamas. Taigi būtinai reikia parengti veiksmingas lengvatinio importo iš trečiųjų šalių atsvaros priemones siekiant užtikrinti, kad Sąjungos bananų auginimo veiklai ir toliau būtų sudaromos geriausios įmanomos sąlygos, kadangi kai kuriuose rajonuose, ypač atokiausiuose regionuose, tai pagrindinis užimtumo sektorius;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) didelė žala arba didelės žalos grėsmė Sąjungos gamintojams gali atsirasti ir dėl to, kad nesilaikoma Susitarimo IV dalies VIII antraštinėje dalyje ’Prekyba ir tvarus vystymasis’ numatytų konkrečių įsipareigojimų, ypač joje nustatytų darbo ir aplinkosaugos standartų, ir todėl būtina imtis apsaugos priemonių;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5) apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos tik tuo atveju, jei nagrinėjamasis produktas importuojamas į Sąjungą tokiais didesniais kiekiais, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su Sąjungos gamybos apimtimi, ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams, kaip nustatyta Susitarimo 104 straipsnyje;
(5) apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos tik tuo atveju, jei nagrinėjamasis produktas importuojamas į Sąjungą tokiais didesniais kiekiais, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su Sąjungos gamybos apimtimi, ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams, kaip nustatyta Susitarimo 104 straipsnyje. Atokiausių regionų produktams ir ekonomikos sektoriams turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės, jei atitinkami produktai, importuoti į Sąjungą, sukelia arba gali sukelti žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams atokiausiuose Sąjungos regionuose, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6) apsaugos priemonės turėtų būti vienos iš Susitarimo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų;
(6) apsaugos priemonės turėtų būti vienos iš Susitarimo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų. Jei atokiausių regionų produktams ar ekonomikos sektoriams gresia pavojus, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu, turėtų būti numatytos specialios apsaugos priemonės;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7) tyrimai atliekami ir, jei būtina, apsaugos priemonės taikomos kuo skaidriau;
(7) tolesnės priemonės turėtų būti įgyvendinamos, susitarimas turėtų būti persvarstomas bei tyrimai turėtų būti atliekami ir, jei būtina, apsaugos priemonės turėtų būti taikomos kuo skaidriau;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8) reikėtų nustatyti išsamias tyrimų inicijavimo nuostatas. Valstybės narės turėtų Komisijai pateikti informacijos, įskaitant turimus įrodymus, apie visas importo tendencijas, dėl kurių gali reikėti nustatyti apsaugos priemones;
(8) reikėtų nustatyti išsamias tyrimų inicijavimo nuostatas. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų Komisijai pateikti informaciją, įskaitant turimus įrodymus, apie importo tendencijas, dėl kurių gali reikėti nustatyti apsaugos priemones;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a) jei Europos Parlamentas priima rekomendaciją inicijuoti apsaugos priemonių tyrimus, Komisija atidžiai išnagrinėja, ar tenkinamos reglamente nustatytos ex-officio inicijavimo sąlygos. Jei Komisija mano, kad sąlygos netenkinamos, ji pateikia Europos Parlamento atsakingam komitetui ataskaitą, kurioje taip pat paaiškinami visi veiksniai, susiję su tokių tyrimų inicijavimu;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a) tam tikrais atvejais, kai padidėja importas į vieną ar kelis Sąjungos atokiausius regionus arba valstybes nares, gali būti daroma didelė žala jų ekonominei padėčiai arba dėl to gali kilti pavojus, jog galima didelė žala ar didelis pablogėjimas. Tais atvejais, kai padidėja importas į vieną ar kelis Sąjungos atokiausius regionus arba valstybes nares, Komisija gali nustatyti išankstines priežiūros priemones;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12) be to, pagal Susitarimo 112 straipsnį reikia nustatyti laikotarpį, per kurį inicijuojami tyrimai ir priimami sprendimai dėl priemonių tinkamumo, siekiant užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų priimami greitai ir taip padidėtų susijusių ūkinės veiklos vykdytojų teisinis tikrumas;
(12) be to, pagal Susitarimo 112 straipsnį reikia nustatyti laikotarpį, per kurį inicijuojami tyrimai ir priimami sprendimai dėl priemonių tinkamumo, siekiant užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų priimami greitai ir taip padidėtų susijusių ūkinės veiklos vykdytojų teisinis tikrumas, ir kad priemonės būtų veiksmingos;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14) apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu ir tik tokį laikotarpį, kokio gali reikėti siekiant užkirsti kelią didelei žalai ir palengvinti prisitaikymą. Reikėtų nustatyti didžiausią apsaugos priemonių taikymo trukmę ir specialias tokių priemonių pratęsimo ir peržiūros nuostatas, kaip nurodyta Susitarimo 105 straipsnyje;
(14) apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu ir tik tokį laikotarpį, kokio gali reikėti siekiant užkirsti kelią didelei žalai ir palengvinti prisitaikymą. Reikėtų nustatyti didžiausią apsaugos priemonių taikymo trukmę ir specialias tokių priemonių pratęsimo ir peržiūros nuostatas, kaip nurodyta Susitarimo 105 straipsnyje. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu, atokiausių regionų produkcijai ir ekonomikos sektoriams apsaugoti skirtoms apsaugos priemonėms turėtų būti taikomos specialios nuostatos;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) atidi stebėsena padės laiku priimti sprendimus dėl galimo tyrimų inicijavimo arba dėl priemonių taikymo. Taigi nuo Susitarimo taikymo dienos Komisija turėtų nuolat stebėti svarbių sektorių, įskaitant bananų, importą ir eksportą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b) reikėtų pabrėžti Tarptautinės darbo organizacijos parengtų ir prižiūrimų tarptautinių darbo standartų laikymosi svarbą. Svarbiausias prioritetas turėtų būti ginti teisę į deramą darbą visiems, ir bananai, importuoti iš Centrinės Amerikos šalių, turėtų būti išauginti tinkamomis socialinėmis ir aplinkos sąlygomis ir už sąžiningą užmokestį, kad Sąjungos gamintojai nenukentėtų nuo dempingo, t. y. kliūties, kurios jie negalėtų įveikti ir kuri nuolat darytų neigiamą poveikį jų konkurencingumui pasaulio bananų rinkoje;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a) kiekvienais metais Komisija turėtų pateikti Susitarimo, apsaugos priemonių ir bananų stabilizavimo priemonės įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų nurodyti naujausi patikimi importo iš Centrinės Amerikos statistiniai duomenys ir įvertintas jo poveikis rinkos kainoms, užimtumui, darbo sąlygoms Sąjungoje, taip pat Sąjungos gamybos sektoriaus vystymuisi, ypatingą dėmesį atkreipiant į mažus gamintojus ir kooperatyvus. Komisija turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad ataskaitoje taip pat būtų pateikta Susitarimo ir šio reglamento poveikio ekologinių produktų gamybai ir vartojimui Sąjungoje ir visų šio Susitarimo šalių sąžiningos prekybos srautams analizę;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)  Komisija turėtų bananų importo stabilizavimo priemonę taikyti apdairiai ir veiksmingai, kad Sąjungos atokiausių regionų gamintojai išvengtų didelio pablogėjimo grėsmės arba didelio pablogėjimo, o nuo 2020 m. sausio mėn. naudoti esamas priemones, pavyzdžiui, apsaugos sąlygą, arba, jei reikia, apsvarstyti galimybę sukurti naujas priemones, kurios esant rimtiems rinkos trikdžiams leistų išsaugoti Sąjungos ir ypač atokiausių regionų gamybos sektorių konkurencingumą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio b punktas
b) suinteresuotosios šalys – šalys, kurioms nagrinėjamojo produkto importas daro poveikį;
b) suinteresuotosios šalys – šalys, kurioms nagrinėjamojo produkto importas daro poveikį, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, NVO ir darbuotojų organizacijas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio e a punktas (naujas)
ea) didelis pablogėjimas – reikšmingi sektoriaus ar pramonės veiklos sutrikimai; didelio pablogėjimo grėsmė – aiškiai neišvengiami reikšmingi sutrikimai.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis

Stebėsena

1.  Komisija stebi Centrinės Amerikos produktų importo ir eksporto statistinių duomenų pokyčius, visų pirma svarbiuose, įskaitant bananų, sektoriuose. Šiuo tikslu ji bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su valstybėmis narėmis, Sąjungos pramonės atstovais ir visomis suinteresuotomis šalimis.
2.  Tinkamai pagrįstu atitinkamos pramonės atstovų prašymu Komisija gali numatyti stebėseną taikyti ir kitiems sektoriams.
3.  Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metinę stebėsenos ataskaitą, susijusią su naujausiais svarbių sektorių ir sektorių, kuriems buvo pradėta taikyti stebėsena, įskaitant bananų sektorių, produktų iš Centrinės Amerikos šalių importo statistiniais duomenimis.
4.  Komisija deda visas pastangas, kad jos stebėsenos ataskaitoje būtų nurodomas Centrinės Amerikos bananų augintojų užimtumo lygis ir darbo sąlygos siekiant išvengti visų formų dempingo.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti.
1.  Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti.
Kai tikslinga, Europos Parlamentas gali konsultuotis su nepriklausomomis institucijomis, kaip antai profesinėmis sąjungomis, TDO, mokslininkais ar žmogaus teisių organizacijomis, ir gauti jų analizes.

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Tyrimo inicijavimo prašyme pateikiama įrodymų, kad tenkinamos 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos apsaugos priemonės nustatymo sąlygos. Prašyme paprastai nurodoma ši informacija: nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempas ir apimtis absoliučiąja bei santykine verte, padidėjusio importo užimta vidaus rinkos dalis, pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų išnaudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo masto pokyčiai.
2.  Prašyme inicijuoti tyrimą pateikiami įrodymai, kad tenkinamos apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nustatytos 2 straipsnio 1 dalyje. Prašyme paprastai nurodoma informacija apie: nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempas ir apimtis absoliučiąja bei santykine verte, padidėjusio importo užimta vidaus rinkos dalis, pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų išnaudojimo, pelno ir nuostolių, užimtumo ir darbo sąlygų masto pokyčiai.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
3.  Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse ar atokiausiuose regionuose, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija renka visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga norint nustatyti, ar esama faktų, atitinkančių 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir jei mano, kad to reikia, stengiasi šią informaciją patikrinti.
4.  Komisija renka visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga norint nustatyti, ar esama faktų, atitinkančių 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir stengiasi šią informaciją patikrinti.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalis
5.  Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei.
5.  Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei, pavyzdžiui, į tai, kad pasiekta reglamento II skyriuje, skirtame bananų importo stabilizavimo priemonei, aprašyta ribinė apimtis.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 7 dalis
7.  Komisija užtikrina, kad visi tyrimui naudojami duomenys, taip pat statistiniai duomenys, būtų prieinami, suprantami, skaidrūs ir patikrinami.
7.  Komisija užtikrina, kad visi tyrimui naudojami duomenys, taip pat statistiniai duomenys, būtų prieinami, suprantami, skaidrūs, nauji, patikimi ir patikrinami.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Tais atvejais, kai itin padidėja svarbių sektorių produktų importas į vieną ar kelias valstybes nares ar atokiausius regionus, Komisija gali pradėti taikyti išankstinės priežiūros priemones.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
4.  Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, suinteresuotųjų šalių, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis

Pranešimas

1.  Komisija Europos Parlamentui teikia metinę Susitarimo ir šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita apima informaciją apie laikinųjų ir galutinių priemonių, išankstinės priežiūros priemonių, regioninių priežiūros ir apsaugos priemonių taikymą, tyrimo baigimą nesiimant priemonių, taip pat apie įvairių įstaigų, atsakingų už Susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir už jame numatytų įsipareigojimų vykdymą, veiklą, taip pat iš suinteresuotųjų šalių gautą informaciją.
2.  Specialiuose ataskaitos skirsniuose įvertinama, kaip vykdomi įsipareigojimai, numatyti Susitarimo IV dalies VIII antraštinėje dalyje ’Prekyba ir tvarus vystymasis’, ir kokių veiksmų toje srityje ėmėsi Centrinės Amerikos šalys, naudodamos savo vidaus mechanizmus, ir jų Dialogo su pilietine visuomene forumas.
3.  Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Centrine Amerika statistinių duomenų ir raidos santrauka.
4.  Ataskaitoje pateikiami naujausi patikimi bananų importo iš Centrinės Amerikos statistiniai duomenys ir įvertintas tiesioginis ir netiesioginis jo poveikis užimtumo ir darbo sąlygų raidai Sąjungos gamybos sektoriuje.
5.  Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Susitarimo ir šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.
6.  Komisija viešai paskelbia ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pateikimo Europos Parlamentui dienos.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
I a skyriaus 12 a straipsnis (naujas)
Ia skyrius

12a straipsnis

12a. Priimant Susitarimo II priedo ’Termino ’kilmės statusą turintys produktai’ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai’ 2A priedėlio ir I priedo ’Muitų panaikinimas’ 2 priedėlio taisyklių įgyvendinimo taisykles, yra taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsnio nuostatos.

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Tai, kad taikoma bananų importo stabilizavimo priemonė, jokiu būdu neužkerta kelio taikyti dvišalės apsaugos sąlygos.
Pakeitimai 31 ir 32
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui iš Centrinės Amerikos šalies nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, kuriems nustatyta preferencinė muito norma, be kilmės įrodymo, nustatyto pagal Susitarimo su Centrine Amerika III priedą (Termino ’kilmės statusą turintys produktai’ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai), taip pat turi būti pateiktas eksporto sertifikatas, išduotas Centrinės Amerikos šalies Respublikos, iš kurios eksportuojami produktai, kompetentingos valdžios institucijos. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo apimtis, Komisija, remdamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, gali tais metais laikinai nutraukti preferencinės muito normos taikymą ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos.
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui iš Centrinės Amerikos šalies nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, kuriems nustatyta preferencinė muito norma, be kilmės įrodymo, nustatyto pagal Susitarimo su Centrine Amerika III priedą (Termino ’kilmės statusą turintys produktai’ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai), taip pat turi būti pateiktas eksporto sertifikatas, išduotas Centrinės Amerikos šalies Respublikos, iš kurios eksportuojami produktai, kompetentingos valdžios institucijos. Tačiau dėl šios pareigos pateikti eksporto sertifikatą eksportuotojui neturėtų rastis papildomų biurokratinių kliūčių, didesnių išlaidų ar kitų faktinių prekybos apribojimų. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo apimtis, Komisija tais metais laikinai nutraukia preferencinės muito normos taikymą ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos. Reikalavimo laikinai nutraukti taikymą galima nesilaikyti tik dėl force majeure aplinkybių.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Komisija atidžiai stebi bananų importo iš Centrinės Amerikos statistikos pokyčius. Į stebėjimo procesą įtraukiamas užimtumo lygio ir darbo sąlygų, taip pat ekologinių produktų gamybos ir vartojimo ir sąžiningos prekybos srautų stebėjimas. Šiuo tikslu Komisija bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su valstybėmis narėmis, Sąjungos pramonės atstovais ir suinteresuotosiomis šalimis.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Gavusi tinkamai pagrįstą Europos Parlamento, kurios nors valstybės narės, Sąjungos pramonės atstovų, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymą arba savo iniciatyva Komisija ypatingą dėmesį atkreipia į bet kokį dėmesio vertą bananų iš importo Centrinės Amerikos padidėjimą ir prireikus pagal 5 straipsnio nuostatas taiko išankstinės priežiūros priemones.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 c dalis (nauja)
5c.  Išankstinės priežiūros priemones pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą patariamąją procedūrą Komisija patvirtina tuomet, kai per atitinkamus kalendorinius metus pasiekiama pagal priemonę numatyta ribinė apimtis.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 d dalis (nauja)
5d.  Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija paskelbia ataskaitą, gali pakviesti Komisijos atstovą į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Susitarimo vykdymu, darančiu poveikį bananų sektoriui, susijusius klausimus.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0237/2012).


Leistinas nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimas ***I
PDF 270kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (COM(2011)0289 – C7-0138/2011 – 2011/0136(COD))
P7_TA(2012)0349A7-0055/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0289),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, 62 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0138/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0055/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/.../ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo

P7_TC1-COD(2011)0136


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/28/ES.)

(1) OL C 376, 2011 12 22, p.66.


Dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos ***I
PDF 270kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos (COM(2010)0552 – C7-0322/2010 – 2010/0289(COD))
P7_TA(2012)0350A7-0069/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0552),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0322/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 18 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0069/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 , kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos

P7_TC1-COD(2010)0289


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1029/2012.)

(1) Ši pozicija pakeičia 2011 m. gegužės 10 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2011)0205).


Padėtis Sirijoje
PDF 218kWORD 70k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos (2012/2788(RSP))
P7_TA(2012)0351RC-B7-0425/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d., birželio 25 d., gegužės 14 d., balandžio 23 d. ir kovo 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos; atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 15 d., balandžio 14 ir 27 d., gegužės 27 d., birželio 3 ir 18 d., liepos 6, 8 ir 20 d., rugpjūčio 3, 4, 8 ir 18 d. ir rugsėjo 5 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 17 ir 31 d. ir rugpjūčio 29 d. Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, pareiškimus dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininko trijų dienų vizitą Sirijoje 2012 m. rugsėjo 4−6 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Bano Ki-moono ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriaus Nabilo El Araby 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą paskirti Lakhdarą Brahimi nauju bendru specialiuoju atstovu Sirijai,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 509/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, ir į tolesnius Tarybos sprendimus, kuriais užtikrinamas šių priemonių taikymas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 66/253 dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2012 m. kovo 1 d. rezoliuciją 19/1, 2012 m. birželio 1 d. rezoliuciją S-19/1 ir 2012 m. liepos 6 d. rezoliuciją 20/L.22 dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti 2012 m. rugpjūčio 15 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 13 d. Islamo bendradarbiavimo organizacijos priimtą sprendimą sustabdyti Sirijos narystę šioje organizacijoje,

–  atsižvelgdamas į nacionalinį paktą ir Sirijos pereinamojo proceso bendrą politinę viziją, paskelbtus po Sirijos opozicijos konferencijos, vykusios 2012 m. liepos 2–3 d. Kaire remiant Arabų Valstybių Lygai,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 30 d. veiklos grupės susitikimo Ženevoje rezultatus,

–  atsižvelgdamas į K. Annano planą ir Jungtinių tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2042, 2043 ir 2059,

–  atsižvelgdamas į iniciatyvos ’Projektas ’Diena po. Parama perėjimui prie demokratijos Sirijoje’ išvadas ir rekomendacijas, paskelbtas 2012 m. rugpjūčio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, remiantis JT vertinimu, nuo smurtinio taikių protestų Sirijoje malšinimo pradžios 2011 m. kovo mėn. žuvo beveik 20 000 žmonių, dauguma kurių buvo civiliai; kadangi vis didėja žiauraus smurto mastai, pvz., naudojama sunkioji artilerija ir vyksta gyvenamų vietovių apšaudymai ir vis dažnėja Sirijos armijos, saugumo pajėgų ir šabichų kovotojų, taip pat įvairių opozicijos grupuočių vykdomi žudymai; kadangi jau vyko kelios masinės žudynės ir suplanuoti (iš arti) vyrų, moterų ir vaikų žudymai; kadangi per pastaruosius mėnesius smarkiai padaugėjo kankinimų, masinių areštų ir gyvenamų vietovių naikinimo atvejų; kadangi vyriausybinės pajėgos laiko apgulusios daugelį Sirijos miestų ir miestelių ir juos bombarduoja, inter alia, naudodami malūnsparnius ir naikintuvus; kadangi dėl didėjančio militarizavimo konfliktas virsta pilietiniu karu;

B.  kadangi bet koks tolesnis padėties Sirijoje militarizavimas darytų didelį poveikį jos civiliams gyventojams, kurie jau dabar susiduria su sparčiai blogėjančia humanitarine padėtimi, ir taip pat toliau kenktų visam regionui, ypač Jordanijai ir Libanui, saugumo ir stabilumo požiūriu, o eiga ir pasekmės būtų nenuspėjamos;

C.  kadangi, JT duomenimis, rugpjūčio mėnesį apie 5 000 žmonių nužudyta per tebesitęsiančias kovas, taigi nuo konflikto pradžios jau žuvo daugiau kaip 20 000 žmonių; kadangi dėl intensyvėjančio smurto ir nesaugios saugumo ir humanitarinės padėties Sirijoje kaimyninės šalys ypač pastarosiomis savaitėmis prisideda prie to, kad labai auga Sirijos piliečių, ieškančių prieglobsčio, ypač Turkijoje, Jordanijoje ir Libane, skaičius; kadangi 235 000 pabėgėlių iš Sirijos įregistruota arba laukia, kol juos įregistruos JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras; kadangi 75 proc. šių pabėgėlių yra moterys ir vaikai; kadangi dar dešimtys tūkstančių pabėgėlių nesiregistruoja; kadangi manoma, jog daugiau kaip 100 000 pabėgėlių paliko Siriją kirsdami valstybines Jordanijos, Libano, Irako ir Turkijos sienas (vidutiniškai 500–2 000 žmonių per dieną rugpjūčio mėnesį); kadangi, remiantis JT skaičiavimais, daugiau kaip 1,2 mln. žmonių buvo perkelti į kitą vietą Sirijos viduje ir maždaug 3 mln. žmonių reikia skubios humanitarinės pagalbos; kadangi Sirijos režimas specialiai ištisoms bendruomenėms, pavyzdžiui, Homso miestui ir vėliau Alepui, sustabdė maisto tiekimą, atjungė vandenį, elektrą ir nutraukė vaistų tiekimą; kadangi Turkija paprašė JT Saugumo Tarybos apsvarstyti galimybę nustatyti saugią teritoriją, skirtą civiliams, kuriuos saugo kaimyninės šalys;

D.  kadangi 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kofi Annan pranešė apie savo atsistatydinimą iš JT ir Arabų Lygos specialiojo atstovo Sirijai pareigų dėl Sirijos režimo nesutaikomumo, vis didėjančio ginkluoto smurto ir dėl to, kad susiskaldžiusi Saugumo Taryba negalėjo tvirtai paremti jo pastangų įgyvendinti šešių punktų taikos planą; kadangi ankstesnysis Alžyro užsienio reikalų ministras Lakhdar Brahimi neseniai paskirtas naujuoju JT ir Arabų Valstybių Lygos bendru specialiuoju atstovu Sirijai;

E.  kadangi Sirijos režimas, kaip Sirijos žmonių atstovas, visiškai prarado pasitikėjimą ir teisėtumą;

F.  kadangi Rusijos ir Kinijos veto sukliudė JT Saugumo Tarybai priimti rezoliuciją, pritariančią veiklos grupės Sirijos klausimu veiklos rezultatams ir sukliudė taikyti pasiūlytas priemones, skirtas šešių dalių K. Annano plano laikymuisi užtikrinti pagal JT Chartijos 41 straipsnį; kadangi dėl šios priežasties tarptautinei bendruomenei iki šiol nepavyko susivienyti ir duoti tinkamą atsaką į krizę Sirijoje;

G.  kadangi prezidentui Basharui al-Assadui ir jo autoritariniam režimui nėra vietos ateities Sirijoje; kadangi prezidentas turi atsistatydinti, kad būtų išvengtas tolesnis krizės eskalavimas ir sudarytos sąlygos demokratiniam ir taikiam pereinamajam procesui šalyje; kadangi keletas ankstesnių politinių ir karinių režimo lyderių bei ambasadorių dezertyravo į kaimynines ir tolesnes šalis;

H.  kadangi reikia patikimos alternatyvos dabartiniam režimui; kadangi ši alternatyva turėtų būti įtrauki ir atspindinti Sirijos visuomenės įvairovę, ir pagal ją turėtų būti visapusiškai gerbiamos visuotinės demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių vertybės, ypatingą dėmesį skiriant etninėms, kultūrinėms ir religinėms mažumoms ir moterims; kadangi opozicijos pajėgų sukurta įtrauki atstovaujamoji laikinoji vyriausybė galėtų prisidėti prie šios alternatyvos;

I.  kadangi ES keliais etapais pradėjo taikyti Sirijai tikslingas sankcijas ir dar sugriežtino Sirijai taikomą ginklų embargą; kadangi nepaisant galiojančio ES ginklų, šaudmenų ir kitos karinės įrangos embargo, taip pat draudimo eksportuoti stebėjimo technologijas, pranešta apie ginklų gabenimo ES vandenimis atvejus, o iš nutekėjusios verslo sandorių tarp ES bendrovių ir įvairių Sirijos subjektų ir asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, informacijos matyti ES vidaus nekompetentingumas įgyvendinti savo sprendimus ir reglamentus;

J.  kadangi teikdami finansinę, veiklos, logistinę ir taktinę paramą ir pagalbą, įskaitant tiekiamus ginklus, šaudmenis ir visą kitą karinę įrangą, logistinę pagalbą, tiekiamas ryšių priemones ir visokio pobūdžio pagalbą, kurie gali būti naudojami kariniams tikslams, įvairūs išorės veikėjai tiesiogiai ar per regioninius kanalus ir kaimynines šalis toliau aktyviai remia visas konflikto šalis, o tai rodo, kad konfliktas išplitęs visame regione; kadangi tolesnis konflikto militarizavimas gali tik lemti didesnes Sirijos žmonių ir viso regiono kančias;

K.  kadangi 2012 m. rugsėjo 7 d. Komisija paskelbė, kad humanitarinei pagalbai bus papildomai skirta 50 mln. EUR siekiant padėti Sirijos žmonėms, kuriems reikia tokios pagalbos, ir žmonėms, kertantiems sienas; kadangi, Humanitarinės pagalbos generalinis direktorato (ECHO) duomenimis, ES jau skyrė 142 mln. EUR, o visa ES pagalba, įskaitant valstybių narių pagalbą, sudaro maždaug 224 mln. EUR;

L.  kadangi Sirijos opozicijos atstovai per pastaruosius mėnesius surengė kelis susitikimus, siekdami įveikti vidinius skirtumus ir sukurti vieningą frontą, ir paskelbė nacionalinį paktą ir Sirijos pereinamojo proceso bendrą politinę viziją, taip pat iniciatyvos ’Projektas ’Diena po’. Parama perėjimui prie demokratijos Sirijoje’ išvadas ir rekomendacijas; kadangi, nepaisant visų pastangų, ir toliau lieka vidinių šios opozicijos nesutarimų ir įtampos;

M.  kadangi veiklos grupė Sirijos klausimu 2012 m. liepos 1 d. Ženevoje susitarė dėl Sirijos vadovaujamo pereinamojo proceso, kurį sudaro laikinosios vyriausybės, turinčios visus vykdomuosius įgaliojimus, suformavimas, principų ir gairių;

1.  dar kartą griežtai smerkia vis plačiau prezidento Assado režimo naudojamą prievartą prieš Sirijos civilius gyventojus, ypač suplanuotus vaikų ir moterų žudymus ir masines žudynes kaimuose; išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų sunkumo ir galimų nusikaltimų prieš žmoniją, kuriems pritarė ir (arba) kuriuose dalyvavo Sirijos valdžios institucijos, Sirijos armija, saugumo pajėgos ir jiems pavaldi milicija; smerkia be teisminio nagrinėjimo įvykdytus mirties nuosprendžius ir visus kitus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė grupuotės ir pajėgos, kovojančios prieš Basharo al Assado režimą;

2.  pritaria kaimyninių šalių pastangoms priglausti Sirijos pabėgėlius ir teikti jiems humanitarinę pagalbą ir šiomis aplinkybėmis prašo didesnės tarptautinės paramos ir pagalbos; pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu rasti, kaip tvariai spręsti humanitarinę krizę pačioje Sirijoje ir patiriamą Sirijos pabėgėlių kaimyninėse šalyse; ragina kaimynines šalis toliau užtikrinti apsaugą Sirijos pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims ir vadovaujantis savo tarptautiniais įsipareigojimais susilaikyti nuo tokių asmenų išsiuntimo ir grąžinimo į Siriją; ragina ES imtis tinkamų atsakingų priemonių dėl galimo pabėgėlių srauto į ES valstybes nares; pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su Raudonuoju Kryžiumi; teigiamai vertina ES pasirengimą pasiūlyti papildomą paramą, įskaitant finansinę, siekiant padėti kaimyninėms šalims, įskaitant Turkiją, Libaną ir Jordaniją, priimti Sirijos pabėgėlius, kurių skaičius auga, ir ragina ES ir valstybes nares aktyviau ieškoti alternatyvių būdų nepaisant visų kliūčių ir sunkumų teikti humanitarinę pagalbą Sirijos gyventojams;

3.  ragina Sirijos režimą leisti skubiai teikti humanitarinę pagalbą ir nekliudomai patekti į Siriją humanitarinėms organizacijoms ir tarptautinės žiniasklaidos atstovams, taip pat sudaryti sąlygas humanitarinėms pertraukoms, kad būtų galima saugiai teikti humanitarinę pagalbą; dar kartą pabrėžia, kad visi konflikto dalyviai privalo visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės normų; pabrėžia, kad niekada negalima atsisakyti teikti medicinos pagalbą sužeistiems ir asmenims, kuriems šios pagalbos reikia, ir ragina visas dalyvaujančias šalis apsaugoti civilius gyventojus, užtikrinti nekliudomą prieigą prie maisto, vandens, elektros energijos ir susilaikyti nuo įvairiausių bauginimų ir smurto naudojimo prieš ligonius, gydytojus, medicinos darbuotojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus;

4.  reiškia užuojautą aukų artimiesiems; dar kartą reiškia solidarumą su Sirijos žmonių kova už laisvę, orumą ir demokratiją ir giria jų, ypač moterų, drąsą ir ryžtą;

5.  ragina visus ginkluotus konflikto dalyvius nedelsiant nutraukti smurtą Sirijoje; ragina Sirijos vyriausybę nedelsiant atitraukti Sirijos kariuomenę nuo apgultų miestų ir miestelių, išlaisvinti visus sulaikytus protestuotojus, politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, tinklaraštininkus ir žurnalistus;

6.  apgailestauja, kad JT Saugumo Taryba negalėjo imtis veiksmų ir nesusitarė dėl rezoliucijos, kad būtų taikomas smarkesnis ir veiksmingesnis spaudimas siekiant sustabdyti smurtą Sirijoje; pakartoja savo raginimą JT Saugumo Tarybos nariams, ypač Rusijai ir Kinijai, laikytis savo įsipareigojimo nutraukti smurtą ir represijas prieš Sirijos žmones, įskaitant paramą priverstiniam JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 2042 ir 2043 laikymuisi; toliau remia ES ir jos valstybių narių pastangas šioje srityje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad taikant veiksmingą diplomatinį spaudimą Rusijai ir Kinijai būtų priimta JTST rezoliucija;

7.  pabrėžia, kad ES turėtų būti pasiruošusi priimti tolesnes priemones ir toliau JT Saugumo Taryboje nagrinėti visas galimybes atsižvelgdama į savo atsakomybę užtikrinti apsaugą (angl. Responsibility to Protect, RtoP) artimai bendradarbiaujant su JAV, Turkija ir Arabų Lyga padėti Sirijos gyventojams ir sustabdyti kraujo liejimą;

8.  pritaria kelių opozicijos grupuočių ir Turkijos vyriausybės raginimams įsteigti saugias zonas Turkijos ir Sirijos pasienyje ir galbūt Sirijos viduje, taip pat tarptautinei bendruomenei sukurti humanitarinės pagalbos koridorius; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę intensyvinti diskusijas su Turkija, Arabų Valstybių Lyga ir Sirijos opozicija dėl saugių zonų įsteigimo siekiant priimti Sirijos pabėgėlius ir sudaryti galimybę režimo persekiojamiems asmenims rasti prieglobstį ir apsaugą;

9.  pakartoja savo raginimą prezidentui Basharui al Assadui ir jo režimui nedelsiant atsistatydinti, kad kuo greičiau būtų sudarytos sąlygos taikiam, įtraukiam ir demokratiniam Sirijos vadovaujamam pereinamajam procesui;

10.  ragina visas šalis kiek galima greičiau sutarti dėl (vietinių) paliaubų, kad derybose būtų galima susitarti dėl didesnės apimties ir reikšmingų paliaubų;

11.  išreiškia susirūpinimą dėl tolesnio konflikto militarizavimo ir sektantiško smurto; atkreipia dėmesį į skirtingus regiono veikėjus, taip pat į ginklų gabenimą, ir yra susirūpinęs dėl Sirijos konflikto šalutinio poveikio kaimyninėms šalims; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę priimti papildomas ribojamąsias priemones išorės veikėjams ir grupėms, dalyvaujantiems operacijose vietoje ir aktyviai remiantiems Basharo al Assado režimą;

12.  smerkia Sirijos režimo parodytą ketinimą naudoti cheminį ginklą prieš ’išorės teroristų grėsmę’ ir primena prezidentui Basharui al Assadui jo vyriausybės įsipareigojimus pagal Ženevos protokolą dėl cheminio ginklo nenaudojimo, taip pat ragina Sirijos valdžios institucijas griežtai laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų;

13.  remia ES nuolatines pastangas didinti spaudimą prezidento Basharo al Assado režimui taikant ribojamąsias priemones, ragina ES apsvarstyti galimybę plačiau taikyti savo ribojamąsias priemones, kad jos apimtų ir išorės subjektus ar grupuotes, kurios neabejotinai teikia svarbią finansinę ir veiklos paramą Sirijos valdžios institucijoms ar sudaro sąlygas ją teikti;

14.  pritaria 2012 m. rugpjūčio 14 ir 15 d. vykusios Islamo aukščiausiojo lygio konferencijos sprendimui sustabdyti Sirijos Arabų Respublikos narystę Islamo bendradarbiavimo organizacijoje ir visuose jai pavaldžiuose organuose, specializuotose ir prijungtose institucijose;

15.  teigiamai vertina Sirijos opozicijos atstovų pastangas sukurti vieningą opozicinių jėgų frontą, taip pat neseniai paskelbtus nacionalinį paktą, Sirijos pereinamojo proceso bendrą politinę viziją ir iniciatyvos ’Projektas ’Diena po’. Parama perėjimui prie demokratijos Sirijoje’ išvadas ir rekomendacijas; ragina Sirijos opoziciją toliau tęsti šią veiklą siekiant sukurti patikimą alternatyvą dabartiniam režimui ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad Sirijos opozicija būtų suvienyta; palankiai vertina tvirtą Turkijos, Libano ir Jordanijos paramą Sirijos gyventojams; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų pradėta diskusija su Turkijos, Libano ir Jordanijos valdžios institucijomis, Arabų Lyga ir Sirijos opozicija siekiant pasirengti taikiam Sirijos po B. al Assado režimo kūrimui;

16.  primena savo pritarimą JT Žmogaus teisių komisaro raginimui, kad JT Saugumo Taryba praneštų TBT apie padėtį Sirijoje tam, kad būtų atliktas oficialus tyrimas; tvirtai įsipareigoja užtikrinti, kad visi asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinių žmogaus teisių normų pažeidimus, būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn; tvirtai remia nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti, kuri siekia išnagrinėti visus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus šioje šalyje siekdama užtikrinti, kad kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn, veiklą ir ragina ES valstybes nares per 21-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją užtikrinti, jog Komisija prireikus galėtų toliau vykdyti savo veiksmus tinkamai įgyvendindama sprendimus;

17.  ragina taikiai ir iš tiesų vykdyti Sirijos vadovaujamą politinį perėjimą prie demokratijos, kuri atitinka Sirijos gyventojų teisėtus lūkesčius ir yra pagrįsta visiem atviru dialogu, apimančiu visas demokratines jėgas ir Sirijos visuomenės dalis, siekiant pradėti gilių demokratinių reformų procesą, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti nacionalinį susitaikymą ir prisiimama atsakomybė užtikrinti pagarbą mažumų, įskaitant etnines, religines, kultūrines ir kitas mažumas, teisėms;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui, Kataro Valstybės vyriausybei ir Konsultacinei Asamblėjai, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir atstovų rūmams, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei, Jordanijos Hašimitų Karalystės vyriausybei ir parlamentui, Libano Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.


Teisingumo naudojimas Rusijoje politiniais tikslais
PDF 210kWORD 58k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisingumo naudojimo Rusijoje politiniais tikslais (2012/2789(RSP))
P7_TA(2012)0352RC-B7-0427/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos prezidento rinkimų rezultatų(1), 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų(2), 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 15 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą rezultatų(3) ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasirengimo Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams, kurie vyks 2011 m. gruodžio mėnesį(4),

–  atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo nustatomas naujas išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuriuose nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į sąžiningą ir viešą bylos nagrinėjimą kompetentingame, nepriklausomame ir nešališkame pagal įstatymą įsteigtame teisme,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į jos 118 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai, ir į jos 120 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai yra nepriklausomi ir paklūsta tik Rusijos Konstitucijai ir federalinei teisei,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą dėl Rusijoje priimto nuosprendžio pankroko grupės ’Pussy Riot’ narėms,

–  atsižvelgdamas į Rusijos generalinio prokuroro prašymą 2012 m. rugsėjo 12 d. balsuoti dėl Dūmos deputato, partijos ’Teisingoji Rusija’ nario, Genadijaus Gudkovo atstatydinimo nepasibaigus kadencijai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė, ji įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės principų ir gerbti žmogaus teises; kadangi keli dideli teisinės valstybės principų pažeidimai ir per pastaruosius mėnesius priimti ribojamieji įstatymai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl to, ar Rusija laikosi tarptautinių ir nacionalinių įsipareigojimų;

B.  kadangi Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi toliau vystyti ir plėtoti ES ir Rusijos santykius ir tą rodo Sąjungos įsipareigojimas atsakingai įsitraukti į derybas dėl naujo pagrindų susitarimo, kuris padėtų toliau vystyti ES ir Rusijos santykius, taip pat kadangi Europos Sąjunga ir Rusija užmezgė tvirtus ir visapusiškus santykius, ypač energetikos, ekonomikos ir verslo sektoriuose, ir tapo priklausomos viena nuo kitos pasaulinėje ekonomikoje;

C.  kadangi žmogaus teisių padėtis Rusijoje nepaprastai pablogėjo ir neseniai Rusijos valdžios institucijos priėmė keletą įstatymų, į kuriuos įtrauktos dviprasmiškos nuostatos ir kuriuos galima panaudoti siekiant dar labiau suvaržyti opoziciją ir pilietinės visuomenės veikėjus ir kliudyti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve; kadangi tinkamomis progomis, visų pirma per ES ir Rusijos dvišalius susitikimus ir derybas, reikėtų kelti tokius klausimus kaip prioritetinius;

D.  kadangi kaltų dėl Anos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos, Anastasijos Barburovos, Stanislavo Markelovo ir Sergejaus Magnickio mirties vis dar nerasta;

E.  kadangi 2010 m. gruodžio 30 d. Maskvos Chamovnikų apylinkės teismas priėmė kaltinamąjį nuosprendį Michailui Chodorkovskiui ir jo verslo partneriui Platonui Lebedevui už turto grobstymą; kadangi tarptautiniu mastu parodyta, jog baudžiamasis persekiojimas, bylos nagrinėjimas ir nuosprendis vykdyti politiniais sumetimais;

F.  kadangi Sergejaus Magnickio atvejis yra tik vienas iš kelių atvejų, kai Rusijos teisėsaugos institucijos piktnaudžiavo joms suteiktomis galiomis – padarė didelių teisinės valstybės principų pažeidimų ir paliko kaltus dėl S. Magnickio mirties nenubaustus; kadangi yra daugybė kitų teisminių bylų, kuriose panaudoti politiniais sumetimais sufabrikuoti kaltinimai, siekiant pašalinti politinius konkurentus ir įbauginti pilietinę visuomenę;

G.  kadangi nuosprendis pankroko grupės ’Pussy Riot’ narėms, kurios nuteistos dvejus metus kalėti už Maskvos ortodoksų sobore surengtą protesto akciją prieš prezidentą Vladimirą Putiną, yra neproporcingas;

H.  kadangi Dūmos darbotvarkėje 2012 m. rugsėjo 12 d. numatytas balsavimas dėl Dūmos deputato Genadijaus Gudkovo mandato panaikinimo dėl kadencijos metu vykdytos verslo veiklos, nesilaikant būtinų demokratinių procedūrų; kadangi, siekiant teisinės valstybės, parlamentinės taisyklės turėtų būti vienodai ir nešališkai taikomos visiems Dūmos deputatams; kadangi kitiems frakcijos ’Teisingoji Rusija’ nariams, pvz., Dmitrijui Gudkovui ir Iljai Ponomariovui, iškelti panašūs kaltinimai;

I.  kadangi naujieji NVO ir teisę į susirinkimų laisvę reglamentuojantys įstatymai gali būti panaudoti siekiant suvaržyti pilietinę visuomenę, užgniaužti opozicines politines pažiūras ir persekioti NVO, demokratinę opoziciją ir žiniasklaidą; kadangi Rusijos parlamentas 2012 m. liepos mėn. priėmė įstatymą, kuriuo Rusijos nekomercinėms organizacijoms, dalyvaujančioms politinėje veikloje ir gaunančioms finansavimą iš užsienio, suteikiamas ’užsienio agento’ statusas;

J.  kadangi, priešingai prezidento V. Putino ir ministro pirmininko D. Medvedevo pareiškimams ir pažadams, Rusijos piliečių politinės laisvės vis labiau varžomos; kadangi prezidentas V. Putinas yra pareiškęs, jog būtina kuo skubiau įveikti didžiulę korupciją Rusijoje, viešai įsipareigojęs stiprinti teisinę valstybę Rusijoje ir išreiškęs susirūpinimą dėl Rusijos teismų ir teisės sistemos nepriklausomumo;

1.  pažymi, kad ES ir Rusijos santykių prasmingumas ir konstruktyvumas priklauso nuo pastangų stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis politinis ir ekonominis stabilumas ir vystymasis Rusijoje priklauso nuo teisinės valstybės įsigalėjimo ir tikro demokratinio pasirinkimo galimybės atsiradimo;

2.  mano, kad Rusija, būdama Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo tarybos narė, turėtų laikytis įsipareigojimų, kuriuos pasirašė vykdysianti; pabrėžia, kad pastarojo meto įvykiai veda šalį priešinga linkme, o ne reformų, kurios būtinos demokratiniams standartams, teisinės valstybės principams ir teisminių institucijų nepriklausomumui gerinti Rusijoje, keliu;

3.  palankiai vertina 2012 m. liepos 25 d. aukščiausiojo teismo sprendimą persvarstyti abi bylas – M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo, laikantis Prezidentinės žmogaus teisių tarybos 2011 m. gruodžio mėn. rekomendacijos; atkreipia dėmesį į tai, kad P. Lebedevo bausmės laikas sutrumpintas trejais metais; ragina tęsti išsamų šių bylų persvarstymo procesą remiantis Rusijos tarptautiniais įsipareigojimais dėl sąžiningų ir skaidrių teismo procesų, visapusiškai paisyti Prezidentinės žmogaus teisių tarybos išvadų ir rekomendacijų dėl M. Chodorkovskio bylos ir jas įgyvendinti;

4.  ragina Rusijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn kaltus dėl Anos Politkovskajos ir Natalijos Estemirovos nužudymo, primygtinai ragina atlikti patikimą ir nepriklausomą S. Magnickio ir kitų bylų tyrimą ir panaikinti visur paplitusį nebaudžiamumą ir įsivyravusią korupciją šalyje;

5.  yra labai susirūpinęs dėl kitų politiniais sumetimais vykdomų teismo procesų, ypač dėl mokslininkų, kaltinamų šnipinėjimu dėl bendradarbiavimo su užsienio mokslo įstaigomis, baudžiamojo persekiojimo, dėl baudžiamojo nuosprendžio opozicijos aktyvistei Taisijai Osipovai, kuriai skirti aštuoneri metai kalėti baudžiamojoje kolonijoje ir kurios teismo procesas, kaip teigiama, vyko politiniais sumetimais, jame naudoti abejotini ir galbūt sufabrikuoti įrodymai ir jis neatitiko sąžiningo teismo proceso standartų, taip pat dėl daugiau nei dešimties 2012 m. gegužės 6 d. protesto akcijos Maskvoje dalyvių suėmimo ir jiems politiniais sumetimais pareikštų neteisingų baudžiamųjų kaltinimų tariamomis masinėmis riaušėmis, taip pat dėl baudžiamųjų tyrimų, pradėtų prieš opozicijos aktyvistus, pvz., prieš Aleksejų Navalnį, Borisą Nemcovą ir Sergejų Udalcovą;

6.  reiškia didelį nusivylimą Maskvos Chamovnikų apylinkės teismo nuosprendžiu, paskelbtu pankroko grupės ’Pussy Riot’ narių Nadeždos Tolokonikovos, Marijos Aliochinos ir Jekaterinos Samucevič byloje, ir paskirta neproporcinga bausme; susirūpinęs pažymi, kad ši byla prisideda prie pastaruoju metu padidėjusio politiniais sumetimais pagrįsto opozicijos aktyvistų bauginimo ir persekiojimo Rusijos Federacijoje ir kad ši tendencija kelia vis didesnį susirūpinimą Europos Sąjungoje; pakartoja, kad tikisi, jog šis nuosprendis bus persvarstytas ir pakeistas, laikantis Rusijos tarptautinių įsipareigojimų;

7.  atkreipia dėmesį į Rusijos generalinio prokuroro prašymą balsuoti dėl Dūmos deputato Genadijaus Gudkovo atstatydinimo nepasibaigus kadencijai už parlamentinės kadencijos metu vykdytą verslo veiklą, kuri prieštarauja Rusijos baudžiamojo kodekso 289 straipsniui; pabrėžia, kad parlamentinės politinės procedūros inicijavimas siekiant panaikinti opozicinei partijai ’Teisingoji Rusija’ priklausančio Genadijaus Gudkovo parlamento nario įgaliojimus daugelio vertinamas kaip bauginimas, nukreiptas prieš teisėtą opozicinės partijos, kuri rėmė protesto judėjimo reikalavimus, politinę veiklą; ragina Rusiją nenaudoti įstatymų neobjektyviai siekiant susidoroti su opozicijos nariais;

8.  vis dėlto reiškia savo susirūpinimą dėl blogėjančios pilietinės visuomenės vystymosi aplinkos Rusijoje, ypač dėl to, kad neseniai priimta keletas įstatymų, reglamentuojančių demonstracijas, NVO, šmeižtą ir interneto naudojimą, kuriuose yra dviprasmiškų nuostatų ir todėl jie gali būti neobjektyviai taikomi; primena Rusijos valdžios institucijoms, kad moderni ir klestinti visuomenė turi pripažinti ir ginti visų savo piliečių asmenines ir kolektyvines teises; šiuo klausimu ragina Rusijos kompetentingus organus pakeisti naujus įstatymus dėl NVO, kad nuo politinio persekiojimo būtų apsaugotos piliečių asociacijos, gaunančios finansinę paramą iš geros reputacijos užsienio fondų;

9.  taip pat reiškia susirūpinimą dėl ekstremistinių veiksmų įstatymo, kurio pagrindines sąvokas ’ekstremistiniai veiksmai’ ir ’ekstremistinės organizacijos’ galima plačiai interpretuoti savo nuožiūra, nes dėl to, Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomone, galima įstatymą naudoti neobjektyviai ir apriboti teisę į susirinkimų, žodžio ir įsitikinimų laisvę; ragina Rusijos valdžios institucijas spręsti šias problemas ir pakeisti įstatymą;

10.  primena, kad buvęs prezidentas D. Medvedevas sudarė darbo grupę, kuri turėjo nagrinėti klausimus, susijusius su rinkimų sistemos reforma, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms Rusijoje didinimu; primena, kad Europos Parlamentas yra paraginęs Rusijos valdžios institucijas vykdyti šias reformas ir nuolat siūlė ES paramą, įskaitant paramą pagal Partnerystėje siekiant modernizavimo numatytą sistemą;

11.  smerkia neseniai įvairiuose Rusijos regionuose priimtus teisės aktus, pagal kuriuos nusikaltimu laikoma vieša informacija apie lytinę orientaciją ir lytinę tapatybę, ir panašius planus federacijos lygmeniu; primena Rusijos valdžios institucijoms jų prievoles gerbti žodžio laisvę ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) teises;

12.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat Komisiją nuosekliai ir iš esmės remti pilietinės visuomenės aktyvistus ir naujų paprastų žmonių socialinių judėjimų atstovus; ragina ES nuolat daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms laikytis ESBO reikalavimų dėl žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo;

13.  pabrėžia, kad per ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais svarbu nuolat keistis nuomonėmis su Rusija žmogaus teisių klausimais ir taip stiprinti ES ir Rusijos sąveikumą visose bendradarbiavimo srityse; prašo patobulinti šių susitikimų pobūdį, kad jie būtų veiksmingesni, ypatingą dėmesį skiriant bendriems kovos su rasizmu ir ksenofobija veiksmams, ir sudaryti galimybes Europos Parlamentui, Valstybės Dūmai ir žmogaus teisių NVO veiksmingai prisidėti prie šio proceso; tikisi, kad dialogas vyks paeiliui Rusijoje ir ES valstybėse narėse;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0088.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0054.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0575.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0335.


Pasiūlymai dėl Europos bankininkystės sąjungos (EBS)
PDF 211kWORD 53k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija ’Siekis sukurti bankininkystės sąjungą’ (2012/2729(RSP))
P7_TA(2012)0353B7-0457/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. birželio 26 d. ataskaitą ’Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą’,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą ’ES bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo sistema’ (COM(2009)0561),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. parengtą Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškimą dėl sprendimų ieškojimo tarpvalstybiniu mastu ir sisteminiu požiūriu svarbių institucijų,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją ’Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis’(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB, 82/891/EEB, 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2012)0280),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo(3),

–  atsižvelgdamas į ataskaitos, kurią 2009 m. vasario 25 d. Komisijos pirmininkui J. M. Barrosui pateikė Jacques de Larosière vadovaujama aukšto lygio grupė finansų priežiūros klausimais, rekomendaciją Nr. 13, kurioje nurodoma, kad minėtoji grupė ragina nustatyti nuoseklią ir veiksmingą krizių valdymo ES reguliavimo tvarką,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo ir stabilumo sistemos gerinimo, ypač euro zonoje(4), ir ypač į jos rekomendaciją Nr. 6,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(7),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo būtų įsteigiama Europos bankininkystės institucija (A7-0166/2010),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto laiškus Komisijai ir Europos priežiūros institucijoms (EPI) dėl EPI nepriklausomumo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 1 d. susitarimo memorandumą dėl Europos Sąjungos finansinės priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo tarpvalstybinio finansų stabilumo klausimais(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (COM(2011)0452),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (COM(2011)0453),

–  atsižvelgdamas į 1976 m. gruodžio 13 d. Antrąją Tarybos direktyvą 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos apsaugoti narius ir kitus, reikalauja iš akcinių bendrovių, jas steigiant, išlaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo tam, kad tokios apsaugos priemonės būtų suvienodintos(9), į 1978 m. spalio 9 d. Trečiąją Tarybos direktyvą 78/855/EEB dėl akcinių bendrovių jungimo(10) ir į 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 82/891/EEB dėl akcinių bendrovių skaidymo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija)(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų(13),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuomonę Biudžeto komitetui dėl ’Parlamento pozicijos dėl 2011 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais. Visi skirsniai’ (2011/2020(BUD)),

–  atsižvelgdamas į žodinį klausimą Komisijai dėl pasiūlymų steigti Europos bankininkystės sąjungą (O-000151/2012 – B7-0360/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. parengtame Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškime raginama iki 2010 m pabaigos pasiekti susitarimą dėl sprendimų ieškojimo tarpvalstybiniu mastu ir sisteminiu požiūriu svarbių institucijų;

B.  kadangi itin svarbu sutelkti visas pastangas siekiant stabilizuoti Europos finansų rinką ir nutraukti bankų ir vyriausybių ryšį tam, kad būtų pradėtas įgyvendinti siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą;

C.  kadangi 2010 m. liepos mėn. Parlamentas nustatė – priimdamas rezoliuciją dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo ir pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija – tarpvalstybinių krizių valdymo klausimų sprendimus, būtent, integruotą priežiūros mechanizmą, indėlių garantijų sistemų mechanizmo pertvarką ir Europos stabilumo fondo įsteigimą;

D.  kadangi bankams euro zonoje, priėmus įprastą sprendimą, Europos stabilumo mechanizmas (ESM) suteikia galimybę tiesiogiai rekapitalizuoti bankus;

E.  kadangi galiausiai Europos Vadovų Taryba ir Taryba priėjo tokios pačios išvados, kaip Parlamentas, kad reikalinga labiau integruota priežiūros sistema, ir dabar ragina įsteigti bankininkystės sąjungą, nustatant bendrą priežiūros mechanizmą kartu su indėlių garantijų sistemomis ir problemų sprendimo sistemomis;

F.  kadangi, siekiant tokios bankininkystės sąjungos steigimo demokratinio teisėtumo, būtinas visiškas Parlamento dalyvavimas, kaip aiškiai nurodyta ketvirtojoje sudedamojoje dalyje, nurodytoje Hermano Van Rompuy pranešime, kuri yra būtent demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės didinimas;

G.  kadangi Parlamentas taikant bendro sprendimo procedūrą aktyviai dalyvavo steigiant Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), įskaitant Europos bankininkystės instituciją;

H.  kadangi Europos Vadovų Taryba, akivaizdžiai prieštaraudama šiam principui, taip pat ir Komisijos iniciatyvos teisei, paprašė Komisijos parengti pasiūlymą dėl bendro priežiūros mechanizmo, kurio vienintelis teisinis pagrindas būtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalis, ir šitaip atėmė Parlamento teisėkūros įpareigojimus sprendžiant bendros rinkos klausimus, kurie kitais atvejais sprendžiami taikant bendro sprendimo procedūrą;

I.  kadangi į procedūrą įtraukus vien tik valstybes nares procesas jokiu būdu nepaspartėtų ir netaptų efektyvesnis, o visuomenei būtų perduota neigiamą žinią tuo metu, kai plačiai pripažįstamas didesnio skaidrumo ir demokratinės paramos poreikis;

1.  primena, kad krizės metu visada privaloma taikyti Bendrijos metodą, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad Sąjunga sugebės iš krizės išeiti sustiprėjusi;

2.  ragina politinius vadovus skatinti demokratinį teisėtumą sprendžiant visus Europos Sąjungos reikalus;

3.  pabrėžia, kad įtraukiant Parlamentą, kaip vieną iš teisės aktų leidėjų, reikia stiprinti demokratinį teisėtumą, susijusį su siūloma steigti bankininkystės sąjunga ir bendru priežiūros mechanizmu;

4.  pabrėžia, kad reikia tinkamai apsvarstyti bankininkystės sąjungos euro zonoje galimą pašalinį poveikį ne euro zonos valstybėms narėms;

5.  pabrėžia, kad jis svarstys bankininkystės sąjungos pasiūlymų paketą tuo atveju, jei pasiūlymai iš dalies keistų teisės aktus, priimtus taikant bendro sprendimo procedūrą;

6.  pabrėžia, kad atliekant visus svarbius priežiūros keitimus, įskaitant jos perdavimą kitoms institucijoms, būtina atitinkamai didinti tokių institucijų skaidrumą ir atskaitomybę Parlamentui, kuris privalo turėti visišką apklausos teisę ir visus įgaliojimus, susijusius su skyrimo ir biudžeto procedūromis;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 61.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331
(3) OL L 125, 2001 5 5, p. 15.
(4) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 41.
(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.
(6) OL L 331, 2010 12 15, p. 162.
(7) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(8) ECFIN/CEFCPE(2008)REP/53106 REV REV.
(9) OL L 26, 1977 1 31, p. 1.
(10) OL L 295, 1978 10 20, p. 36.
(11) OL L 378, 1982 12 31, p. 47.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0049.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0313.


Streikuojančių kalnakasių nužudymas Pietų Afrikoje
PDF 212kWORD 51k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pietų Afrikos: streikuojančių kasyklų darbininkų žudynės (2012/2783(RSP))
P7_TA(2012)0354RC-B7-0443/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pietų Afrikos ir ES strateginės partnerystės bendrąjį veiksmų planą – iki šiol vienintelę ES ir Afrikos šalies sudarytą tokio pobūdžio partnerystę,

–  atsižvelgdamas į AKR valstybių grupės ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat į tolesnius su ja susijusius veiksmus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) visuotinį susitarimą ir į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės kasybos ir metalų tarybos Tvaraus vystymosi programą,

–  atsižvelgdamas į prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimą, kurį 1999 m. pasirašė Europos Sąjunga ir Pietų Afrika ir kuris 2009 m. papildytas nuostatomis dėl politinio ir ekonominio bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Prezidento Jacobo Zumos 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. rugpjūčio 23 ir 24 d. pastabas, pateiktas pasibaigus 11-ajam Pietų Afrikos ir ES ministrų politiniam dialogui, kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministrė M. Nkoana-Mashabane,

–  atsižvelgdamas į AKR valstybių grupės ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2012 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl kasybos poveikio socialiniai sričiai ir aplinkai AKR šalyse,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi per 2012 m. rugpjūčio 16 d. įvykusius policijos ir streikuojančių kasyklos darbininkų susirėmimus Marikanos ’Lonmin’ platinos kasykloje, esančioje Pietų Afrikos Šiaurės Vakarų provincijoje, nušauti 34 ir sužeisti mažiausiai 78 asmenys; kadangi keletą ankstesnių dienų vyko įnirtingos streiko akcijos, per kurias žuvo 10 žmonių, įskaitant du apsaugos darbuotojus ir du policijos pareigūnus;

B.  kadangi per streikus suimta 270 kasyklos darbininkų ir pagal apartheido laikų ’bendro tikslo’ įstatymą jie apkaltinti savo bendražygių mirtimi;

C.  kadangi kilus visuomenės nepasitenkinimui prokurorai panaikino 2012 m. rugpjūčio 16 d. suimtiems kasyklos darbininkams pateiktus kaltinimus žmogžudyste, be to, kol nebaigtas tyrimas, atidėta jiems iškelta byla dėl smurto viešumoje;

D.  kadangi nuo apartheido pabaigos 1994 m. šios žudynės – kruviniausias tarp policijos ir protestuotojų kilęs incidentas;

E.  kadangi incidentas turi būti vertinamas atsižvelgiant į platesnį didžiulės socialinės ir ekonominės suirutės, kurią išgyvena šalis, kontekstą; kadangi žlugus apartheido režimui Pietų Afrika sėkmingai kūrė demokratinę valstybę, tačiau iki šiol susiduria su esminiais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, įskaitant nemažėjančią didžiulę nelygybę, taip pat aukštą skurdo ir nedarbo lygį;

F.  kadangi po šių kruvinų įvykių Prezidentas J. Zuma viešai apgailestavo dėl šios tragiškos padėties;

G.  kadangi Prezidentas J. Zuma sukūrė teisminę tyrimo komisiją žudynėms ištirti, be to, žudynių tyrimą inicijavo ir Pietų Afrikos nepriklausomas policijos tyrimų direktoratas (angl. IPID); kadangi sukurtas tarpžinybinis komitetas, kuriam pavesta rasti ilgalaikį problemų, dėl kurių įvyko šios žudynės, sprendimą;

H.  kadangi dėl neįvykdytos darbo ginčų sprendimo mechanizmų reformos Pietų Afrika patyrė didelių ekonominių nuostolių ir tai neigiamai paveikė užsienio investicijas;

I.  kadangi tarp streikuojančių kasyklos darbininkų ir kasyklos savininkės ’Lonmin’ – Londono biržos prekybos sąrašuose esančios kasybos bendrovės, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje –kilo ginčas dėl darbo užmokesčio;

J.  kadangi ginčą paaštrino intensyvi politinė ir profesinių sąjungų konkurencija, ypač įtampa tarp Nacionalinės kasyklų darbininkų sąjungos (angl. NUM) ir Kasyklų darbininkų asociacijos ir statybų sąjungos (angl. AMCU);

K.  kadangi pašalintas ankstesnysis Afrikos nacionalinio kongreso Jaunimo lygos (angl. ANCYL) prezidentas Julius Malema pastebėtas remiantis streikuojančius kasyklų darbininkus ir AMCU;

L.  kadangi mineralai ir iškasenos iš Pietų Afrikos eksportuojami – taip pat ir į Europos Sąjungos šalis; kadangi kasybos sektorių paveikė sumažėjusi paklausa ir išaugusios veiklos sąnaudos;

M.  kadangi kai kurie Marikanos ’Lonmin’ kasyklos darbininkai iki šiol streikuoja reikalaudami geresnių atlyginimų;

N.  kadangi 2012 m. rugsėjo 5 d. įvykusią daugiau negu 3000 streikuojančių kasyklos darbininkų eiseną netoli Marikanos kasyklos esančiomis gatvėmis – didžiausią nesmurtinį protestą po 2012 m. rugpjūčio 16 d. žudynių – stebėjo didelės policijos pajėgos;

O.  kadangi veiksmai išplito į kitas kasyklas: keturi žmonės buvo sužeisti per 2012 m. rugsėjo 5 d. susirėmimus bendrovės ’Gold One’ valdomoje ’Modder East’ kasykloje apsaugininkams streikuojančius kasyklos darbininkus apšaudžius guminėmis kulkomis;

1.  griežtai smerkia brutalias 2012 m. rugpjūčio 16 d. streikuojančių kasyklos darbininkų žudynes, taip pat ankstesnius smurto proveržius, nusinešusius 10 žmonių, įskaitant du apsaugos darbuotojus ir du policijos pareigūnus, gyvybę;

2.  reiškia nuoširdžią užuojautą visų, kurie neteko gyvybės prasidėjus krizei Marikanos kasykloje, šeimoms;

3.  teigiamai vertina ir Prezidento J. Zumos sprendimą sukurti tyrimo komisiją, ir IPID iniciatyvą ištirti žudynes;

4.  ragina tyrimo komisiją laikytis skaidrumo, veikti atidžiai, savarankiškai ir nešališkai ir užtikrinti, kad jos tyrimas papildytų IPID atliekamą tyrimą;

5.  ragina visas susijusias šalis bendradarbiauti su tyrimo komisija siekiant išsiaiškinti, kas įvyko Marikanoje;

6.  ragina tyrimo komisiją ištirti pagrindinę priežastį, kodėl policija panaudojo pernelyg didelę jėgą, ir reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad valdžios institucijos taiko apartheido laikų ’bendro tikslo’ įstatymą;

7.  reiškia susirūpinimą, kad dėl nuolatinių korupcijos visais lygmenimis ženklų teisėtumą piliečių akyse praranda pripažinti Pietų Afrikos socialiniai partneriai;

8.  ragina Pietų Afrikos valdžios institucijas ir bendrovę ’Lonmin’ užtikrinti aukoms ir jų šeimoms galimybę siekti teisingumo, taip pat skirti jiems kompensaciją ir jais pasirūpinti;

9.  ragina užtikrinti, kad su visais suimtaisiais būtų elgiamasi teisingai ir laikantis teismo procedūrų, įskaitant nešališką ir skaidrų policijos tyrimą;

10.  apgailestauja, kad bendrovei ’Lonmin’ nepavyko jautriai išspręsti darbo ginčo, nors tai buvo būtina ir pelnyta, taip pat apgailestauja dėl jos nesugebėjimo prisiimti jokios atsakomybės, tačiau palankiai vertina tai, kad, priešingai nei bendrovė teigė anksčiau, ji paskelbė neatleisianti į darbą negrįžtančių streikuojančių darbininkų;

11.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad streikuojantys kasyklų darbininkai grasina mirtimi, ypač kai tai susiję su pranešimais apie bauginamus kasyklų darbininkus, kuriems grasinama mirtimi, jei jie toliau dirbs; ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad protestai liktų taikūs;

12.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad susirėmimai bendrovės ’Gold One’ valdomoje ’Modder East’ kasykloje yra ženklas, jog darbininkų neramumai gali apimti aukso sektorių, o tai gali lemti smurto išplitimą;

13.  primena visoms šalims jų įsipareigojimą gerbti tarptautinės teisės nuostatas, įskaitant TDO principus ir prioritetus, taip pat Pietų Afrikos konstituciją, pagal kurią užtikrinama asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvė;

14.  ragina Pietų Afrikos valdžios institucijas, profesines sąjungas ir bendrovę ’Lonmin’ toliau dėti visas pastangas, kad būtų rastas greitas, visapusiškas ir teisingas konflikto, taip pat ginčo dėl darbo užmokesčio sprendimas, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą vietovėje;

15.  ragina skubiai išspręsti užsitęsusius NUM ir AMCU ginčus ir konfliktus;

16.  primygtinai ragina spręsti tinkamų atlyginimų Pietų Afrikos kasyklų darbininkams ir šališkumo darbo užmokesčio skalėje klausimus;

17.  pripažįsta, kad Pietų Afrikos vyriausybė ėmėsi įvairių veiksmų, siekdama pagerinti darbo sąlygas kasybos pramonėje, ir ragina valdžios institucijas toliau dėti pastangas;

18.  ragina Pietų Afrikos vyriausybę spręsti klausimą dėl būtinybės plėtoti įgūdžius Pietų Afrikos policijos pajėgose, ypač tramdant smurtines demonstracijas ir naudojant kovinius šovinius; ragina užtikrinti intensyvesnį ES ir Pietų Afrikos bendradarbiavimą policijos mokymų srityje;

19.  ragina Komisiją sukurti kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų neleidžiama į ES importuoti iškasenų, išgautų neužtikrinant socialinių, darbo, saugos ir aplinkos apsaugos garantijų; ragina Komisiją sukurti iškasenų, išgautų taikant minimalius socialinius, darbo, saugos ir aplinkos apsaugos standartus, kokybės ženklą;

20.  ragina Pietų Afrikos vyriausybę nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių kilo smurtas, įskaitant susirūpinimą keliantį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, jaunimo nedarbo didėjimą ir darbininkų darbo ir gyvenimo sąlygas, ir taip užkirsti kelią didžiulei ekonominei nelygybei;

21.  yra pasirengęs toliau teikti paramą Pietų Afrikai ir pabrėžia, kad būtina tvari ir labiau sutelkta partnerystė, siekiant padėti šaliai įveikti socialinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais ji susiduria;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Pietų Afrikos parlamentui ir vyriausybei, AKR valstybių grupės ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Panafrikos Parlamentui ir Afrikos Sąjungai.


Rohinjų musulmonų persekiojimas Birmoje
PDF 207kWORD 49k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų etninei grupei priklausančių musulmonų persekiojimo Birmoje (Mianmare) (2012/2784(RSP))
P7_TA(2012)0355RC-B7-0426/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Birmos (Mianmaro), ypač į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2012 m. kovo 7 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Mianmare,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos išvadas dėl Birmos (Mianmaro),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton atstovo 2012 m. birželio 13 d. pareiškimą dėl krizės Šiaurės Rachinų valstijoje Birmoje (Mianmare),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Žmogaus teisių pakomitetyje vykusį keitimąsi nuomonėmis rohinja etninei grupei priklausančių musulmonų tema,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos narės K. Georgievos 2012 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą dėl galimybių teikti humanitarinę pagalbą rohinjos etninei grupei priklausantiems musulmonams ir kitoms susijusioms bendruomenėms,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 17 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl padėties Rachinų valstijoje,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18–21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 25 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į sprendimus 2013-aisiais leisti surengti Birmoje (Mianmare) Pietryčių Azijos žaidynes ir 2014 m. perduoti Birmai vadovavimą ASEAN,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo tada, kai 2011 m. kovo mėn. nauja vyriausybė pradėjo darbą, buvo paleista dauguma politinių kalinių ir kai kurie iš jų buvo išrinkti į parlamentą per papildomus rinkimus, įsigalėjo paliaubos su dauguma ginkluotų etninių grupių, daug emigravusių politinių disidentų grįžo, tikėdamiesi susitaikymo;

B.  tačiau suintensyvėjo rohinjų mažumos diskriminacija;

C.  kadangi 2012 m. gegužės 28 d. buvo išprievartauta ir nužudyta moteris budistė ir nuo to prasidėjo mirtini konfliktai tarp rachinų daugumos ir rohinjų mažumos Rachinų valstijoje;

D.  kadangi per kelias dienas nuo minėto įvykio pakilo bendruomenių smurto banga, neproporcingai didesnės rachinų gaujos ir saugumo pajėgos užpuolė rohinjus, nužudė daugybę žmonių, paliko tūkstančius sugriautų namų ir apie 70000 šalies viduje perkeltų asmenų; kadangi 2012 m. birželio 10 d. šešiuose Rachinų valstijos miestų savivaldybėse buvo paskelbta nepaprasta padėtis;

E.  kadangi prezidentas Thein Sein nuo pradžių išreiškė nuomonę, kad vienintelis sprendimas rohinjams būtų apgyvendinti juos pabėgėlių stovyklose su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro parama arba juos apgyvendinti kitose šalyse;

F.  kadangi rohinjai, kurių dauguma amžiais gyveno Rachinų valstijoje, nepripažinti kaip viena iš 135 Birmos (Mianmaro) tautinių grupių, jiems pagal 1982 m. Pilietybės įstatymą nebuvo suteiktos pilietybės teisės, daugelio Birmos gyventojų jie laikomi neteisėtais imigrantais iš Bangladešo, juos sistemingai žiauriai diskriminuoja, apribojama jų judėjimo laisvė, teisė į santuoką, švietimą, sveikatos priežiūrą ir užimtumą, iš jų konfiskuojama žemė, jie dirba priverstinį darbą, valdžios atstovų jie nepagrįstai sulaikomi ir prie jų priekabiaujama;

G.  kadangi dėl nuolatinių persekiojimų per kelerius metus apie 1 mln. rohinjų pabėgo į kaimynines šalis; kadangi vien į Bangladešą pabėgo 300000 žmonių, o toje šalyje jų ilgametė padėtis nepataisoma, nes Bangladešo valdžios institucijos neseniai liepė tarptautinėms humanitarinėje srityje veikiančioms NVO, kurios teikia pagrindines sveikatos priežiūros ir aprūpinimo maistu paslaugas neregistruotiems pabėgėliams ir visiems Koks Bazaro regiono vietos gyventojams, nutraukti veiklą ir pranešama, kad prieglobsčio prašytojai rohinjai išvaromi atgal;

H.  kadangi Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO) 2012 m. skyrė 10 mln. eurų rohinjų pabėgėliams ir Bangladešo priimantiems vietos gyventojams paremti;

I.  kadangi 2012 m. rugpjūčio 17 d. Birmos vyriausybė paskyrė nepriklausomą tyrimų komisiją, kurią sudaro 27 pilietinės visuomenės, politinių ir religinių organizacijų atstovai, siekdama ištirti sektų smurto proveržių priežastis ir pateikti pasiūlymų;

1.  yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio smurto vakarų Birmoje, kuris lėmė daugybę mirčių, sužalojimų, nuosavybės naikinimus ir vietos gyventojų perkėlimą šalies viduje, ir reiškia savo susirūpinimą tuo, kad dėl šių bendruomenių konfliktų kyla pavojus perėjimui prie demokratijos Birmoje (Mianmare);

2.  ragina visas šalis suvaržyti konfliktą ir reikalauja, kad Birmos valdžios atstovai nutrauktų nepagrįstus rohinjų sulaikymus, taip pat prašo pateikti informaciją apie šimtų sulaikytų žmonių buvimo vietą nuo Rachito valstijos saugumo pajėgų operacijų pradžios 2012 m. birželio mėnesį, taip pat reikalauja nedelsiant paleisti nepagrįstai areštuotus asmenis;

3.  reikalauja, kad Birmos (Mianmaro) vyriausybė skubos tvarka leistų JT agentūroms ir kitoms humanitarinėms NVO, taip pat žurnalistams ir diplomatams be kliūčių keliauti į visas Rachinų valstijos vietoves, užtikrinti visiems susijusiems gyventojams neribotą prieigą prie humanitarinės pagalbos ir užtikrinti, kad perkelti rohinjai galėtų pasinaudoti judėjimo laisve ir grįžti į savo gyvenamąsias vietas, kai tik tai bus saugu;

4.  palankiai vertina nepriklausomos tyrimo komisijos sudarymą, tačiau apgailestauja dėl to, kad joje nėra nė vieno rohinjų atstovo;

5.  ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę patraukti atsakingus už smurtą ir susijusius piktnaudžiavimo atvejus Rachinų valstijoje baudžiamojon atsakomybėn, suvaldyti ekstremistų grupes, kuros kursto bendruomenių tarpusavio neapykantą, grasina humanitarinėms ir tarptautinėms agentūroms ir pasisako už nuolatinį bendruomenių išvarymą arba dviejų bendruomenių atskyrimą;

6.  ragina EIVT visomis įmanomomis priemonėmis remti Birmos vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį, įgyvendinti susitaikymą skatinančias programas, parengti platesni masto Rachinų valstijos socialinės ir ekonominės raidos planą ir tęsti Birmos (Mianmaro) pažangą siekiant demokratijos;

7.  labai vertina Birmos piliečius, kurie pasisakė už musulmonų bendruomenę ir pliuralistinę visuomenę, taip pat ragina politines jėgas laikytis aiškios pozicijos šiuo klausimu; tiki, kad įtraukus dialogas su vietos bendruomenėmis galėtų būti svarbus elementas sprendžiant daugybę Birmos (Mianmaro) etninių problemų;

8.  primygtinai reikalauja nepalikti rohinjų mažumos naujos besivystančios atviros daugiakultūrinės Birmos (Mianmaro) ribų ir ragina vyriausybę pakeisti 1982 m. Pilietybės įstatymą ir suderinti jį su tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir įsipareigojimais pagal JT Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnį, siekiant suteikti pilietybės teises rohinjams ir kitoms mažumoms be pilietybės, kartu užtikrinant vienodą požiūrį į visus Birmos piliečius ir panaikinant diskriminavimo praktiką;

9.  yra susirūpinęs dėl 14 tarptautinės pagalbos darbuotojų arešto konflikto metu ir ragina nedelsiant paleisti likusius penkis, kurie vis dar laikomi kalėjime;

10.  ragina Birmos vyriausybę leisti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais atlikti nepriklausomą pažeidimų tyrimą Rachinų valstijoje; ragina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR) įsteigti buveinę Birmoje (Mianmare) su visais apsaugos, paramos ir techninės pagalbos teikimo įgaliojimais, taip pat pagalbines buveines visose šalies valstijose, įskaitant Rachinų valstiją;

11.  ragina Birmos vyriausybę tęsti savo demokratinių reformų įgyvendinimą, nustatyti teisės viršenybę ir užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymą, ypač saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės (taip pat internetu);

12.  ragina visas regiono šalis padėti pabėgėliams iš Birmos (Mianmaro) ir remti Birmos vyriausybę deramai šalinant problemos priežastis;

13.  ypač ragina Bangladešą ir toliau priimti šiuo metu donorų teikiamą paramą ir visas kitas papildomas paramos priemones, taip pat leisti humanitarinėms organizacijos tęsti savo veiklą šalyje, ypač atsižvelgiant į įvykius Rachinų valstijoje ir dėl jų padidėjusį srautą pabėgėlių, kuriems skubiai reikia svarbiausios pagalbos;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Birmos (Mianmaro) ir Bangladešo parlamentams ir vyriausybėms, ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, ASEAN generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais Birmoje, JT pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0142.


Azerbaidžanas: Ramilo Safarovo atvejis
PDF 264kWORD 47k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija Azerbaidžanas: Ramilo Safarovo atvejis (2012/2785(RSP))
P7_TA(2012)0356RC-B7-0428/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Azerbaidžane, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į galiojančią tarptautinės teisės praktiką dėl perdavimo, būtent Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, pagal kurią susitarta, kad reikia plėtoti bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie teisingumo vykdymo ir nuteistų asmenų socialinės reabilitacijos suteikiant jiems galimybę atlikti bausmę savoje šalyje,

–   atsižvelgdamas į Pirmininko Martino Schulzo 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą dėl Ramilui Safarovui Azerbaidžane suteiktos malonės,

–   atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Komisijos nario Štefano Füle 2012 m. rugsėjo 3 d. bendrą pareiškimą dėl R. Safarovo paleidimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjørno Jaglando 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į oficialų laišką, kurį Vengrijos Viešojo administravimo ir teisingumo ministerija 2012 m. rugpjūčio 15 d. gavo iš Azerbaidžano Respublikos teisingumo ministro pavaduotojo Vilayato Zahirovo,

   atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo(1),

–   atsižvelgdamas į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, kuriame jis patikino, kad Vengrija veikė pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į vykstančias šalių derybas dėl naujo asociacijos susitarimo, kuriuo turi būti pakeistas esamas susitarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Ramil Safarov nuo 2004 m. buvo kalinamas Vengrijos kalėjime už tai, kad žiauriai nužudė kolegą armėną per kursus, kurios rėmė NATO Partnerystės taikai programa Budapešte; kadangi R. Safarov prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio nesigailėjo, teisindamasis tuo, kad auka buvo armėnas;

B.  kadangi 2012 m. rugpjūčio 31 d. R. Safarov, Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų leitenantas, kuris buvo nuteistas iki gyvos galvos kalėti Vengrijoje už žmogžudystę, buvo perduotas Azerbaidžanui tenkinant seniai pateiktą Azerbaidžano valdžios institucijų prašymą;

C.  kadangi iškart po to, kai R. Safarov buvo perduotas Azerbaidžanui, Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev jam suteikė malonę remdamasis Azerbaidžano Respublikos Konstitucija ir Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 12 straipsniu;

D.  kadangi Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (ją pasirašė ir Vengrija, ir Azerbaidžanas) 9 straipsnyje teigiama, kad vienos šalies teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perkeltas į kitos šalies teritoriją ir ten atlikti jam paskirtą bausmę, jei vykdomos konvencijoje nurodytos sąlygos;

E.  kadangi Azerbaidžano Respublikos teisingumo ministro pavaduotojas Vilayat Zahirov 2012 m. rugpjūčio 15 d. nusiuntė laišką Vengrijos Viešojo administravimo ir teisingumo ministerijai, kuriame jis nurodė, kad užsienio valstybėse priimti teismo sprendimai dėl nuteistų asmenų perdavimo, kad jie galėtų atlikti likusią bausmės dalį Azerbaidžano Respublikoje, yra vykdomi pagal konvencijos 9 straipsnio 1 dalies a punktą, o bausmė išlieka nepakeista; kadangi jis dar kartą patvirtino, jog pagal Azerbaidžano Respublikos baudžiamąjį kodeksą nuteistojo bausmė kalėti iki gyvos galvos galėtų būti pakeista tik teismo sprendimu nustatant terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir kad nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas tik atlikęs mažiausiai 25 metų įkalinimo bausmę; kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos vėliau neigė, kad suteikė kokių nors diplomatinių patikinimų Vengrijos valdžios institucijoms;

F.  kadangi leitenantas Safarov Azerbaidžane buvo šlovingai sutiktas, praėjus keletui valandų po sugrįžimo jam suteikta prezidento malonė, jis paleistas į laisvę ir paaukštintas – per viešą ceremoniją jam suteiktas majoro laipsnis;

G.  kadangi sprendimas paleisti į laisvę R. Safarovą sukėlė didžiulę tarptautinę nepritarimo ir pasmerkimo reakciją;

H.  kadangi 2012 m. rugpjūčio 31 d. Armėnijos Prezidentas Serzh Sargsyan paskelbė, kad Armėnija nutraukia diplomatinius santykius su Vengrija;

I.  kadangi Azerbaidžanas aktyviai dalyvauja vykdant Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės iniciatyvą, yra EURONEST steigėjas bei yra įsipareigojęs laikytis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principų – pagrindinių šių iniciatyvų vertybių,

J.  kadangi Azerbaidžanas tapo nenuolatiniu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) nariu 2012–2013 m. laikotarpiu ir įsipareigojo puoselėti JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertybes;

K.  kadangi Azerbaidžanas yra Europos Tarybos narys ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), taip pat kitų tarptautinių sutarčių žmogaus teisių srityje šalis, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

1.  pabrėžia teisinės valstybės ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbą;

2.  smerkia Azerbaidžano prezidento sprendimą suteikti malonę Ramilui Safarovui, žudikui, kurį nuteisė Europos Sąjungos valstybės narės teismas; laiko šį sprendimą gestu, kuris gali sukelti dar didesnę įtampą tarp dviejų šalių, kuris sukelia neteisingumo jausmą ir gilina nesutarimus tarp šių šalių; taip pat yra sunerimęs dėl to, kad šis veiksmas stato į pavojų susijusių visuomenių susitaikymo procesą ir gali pakenkti galimam būsimam šio regiono gyventojų taikaus bendradarbiavimo vystymuisi;

3.  mano, kad nors prezidento R. Safarovui suteikta malonė atitinka Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo raidę, ji prieštarauja šio tarptautinio susitarimo dvasiai, nes pagal konvenciją leidžiama vienos šalies teritorijoje nuteistam asmeniui atlikti likusią bausmės dalį kitos šalies teritorijoje;

4.  laiko prezidento R. Safarovui suteiktą malonę Vengrijos valdžios institucijoms duotų diplomatinių patikinimų, kuriuos Azerbaidžanas suteikė savo prašyme dėl perkėlimo pagal Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, pažeidimu;

5.  smerkia tai, kad R. Safarov Azerbaidžane buvo sutiktas kaip didvyris, taip pat tai, kad iškart jam atvykus priimtas sprendimas suteikti majoro laipsnį ir išmokėti aštuonerių metų atlyginimą atgaline data; yra susirūpinęs dėl to, kokį pavyzdį šis sprendimas rodo ateities kartoms, ir dėl Azerbaidžano valstybės rodomos pagarbos ir pripažinimo;

6.  laikosi nuomonės, kad Azerbaidžano ir Armėnijos nepasitenkinimas dėl realios pažangos įgyvendinant taikos procesą Kalnų Karabache nebuvimo nepateisina nei keršto akcijų, nei beprasmiškų provokacijų, kurios tik dar labiau padidina įtampą, nors padėtis ir taip labai įtempta ir pažeidžiama;

7.  remia nuolatines Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir valstybių narių pastangas sumažinti įtampą ir užtikrinti taikos proceso šiame regione pažangą;

8.  remia ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas užtikrinti realią taikos proceso Kalnų Karabache pažangą siekiant rasti ilgalaikį, visapusišką sprendimą, kuris atitiktų tarptautinės teisės nuostatas;

9.   primygtinai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant konfliktą Kalnų Karabache ir skatinti pasitikėjimo stiprinimo priemonių, kurios suartintų armėnų ir azerbaidžaniečių bendruomenes ir skleistų taikos, susitaikymo ir tarpusavio pasitikėjimo idėjas, įgyvendinimą;

10.  pakartoja savo poziciją, kad į ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimą, dėl kurio šiuo metu deramasi, reikėtų įtraukti žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo bei teisinės valstybės išlygas ir gaires;

11.   smerkia visų formų terorizmą ir terorizmo grėsmių naudojimą;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją EIVT, Europos Vadovų Tarybai, Komisijai, Azerbaidžano Respublikos ir Armėnijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių ir kovos su terorizmu klausimais.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0127.


Kova su išsėtine skleroze Europoje
PDF 66kWORD 33k
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl kovos su išsėtine skleroze Europoje
P7_TA(2012)0357P7_DCL(2012)0020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi apie 600 000 europiečių kenčia dėl išsėtinės sklerozės – labiausiai paplitusio neurodegeneracinio sutrikimo, kuris yra pagrindinė jaunesnio amžiaus suaugusiųjų netrauminio neįgalumo priežastis,

B.  kadangi daugumai išsėtine skleroze susirgusių žmonių ši liga diagnozuojama pačioje jų profesinio gyvenimo pradžioje ir beveik pusė nustoja dirbti per trejus metus nuo diagnozės paskelbimo,

C.  kadangi Europoje esama didžiulių galimybės gauti ligos eigą keičiantį gydymą ir priežiūros kokybės skirtumų ir pastaraisiais mėnesiais ši padėtis blogėjo,

1.  ragina Komisiją ir Tarybą:

   skatinti glaudesnį mokslininkų bendradarbiavimą ir lyginamuosius tyrimus išsėtinės sklerozės srityje vadovaujantis programa ’Horizon 2020’;
   svarstant lėtinių ligų klausimus skatinti vienodas galimybes gauti gydymą žmonėms, turintiems lėtinių neurologinių sutrikimų, pvz., sergančių išsėtine skleroze, ir jiems skirtą lanksčią užimtumo politiką;

2.  ragina valstybes nares:

   skatinti vienodas galimybes gauti kokybiškas priežiūros paslaugas, pvz., taikant sertifikuotas šviečiamąsias mokymų priemones (pvz., naudojantis profesionalių išsėtine skleroze sergančių žmonių slaugytojų programa), kad būtų parengti specializuoti slaugos personalui skirti mokymai, nustatyti jų standartai ir kriterijai;
   skatinti rinkti duomenis apie ligonius nacionaliniu lygmeniu ir taip paremti Europos išsėtinės sklerozės registrą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2012)09-13(ANN1)).

Teisinė informacija - Privatumo politika