Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2012 m. spalio 23 d. - Strasbūras
Prašymas atšaukti Parlamento nario Martino Ehrenhauserio imunitetą
 Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa
 Nuosavi ištekliai, pagrįsti pridėtinės vertės mokesčiu *
 Sąjungos metiniam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I
 Teisė būti išrinktam į komiteto biurą (Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalies išaiškinimas)
 Taisomojo biudžeto projektas Nr. 4/2012. Nuosavi ištekliai, rizikos pasidalijimo priemonės, „EuroGlobe“
 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba
 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra
 Miško dauginamoji medžiaga ***I
 Europos piliečių metai (2013 m.) ***I
 Bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymas Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla
 Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimas
 Visų rūšių transporto keleivių teisės
 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas. Taryba
 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra
 Audito Rūmų nario skyrimas (Leonard Orban)
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2012/001 IE/Talk Talk“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/019 ES/ Galicia Metal“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/009 NL/Gelderland“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/021 NL/Zalco“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2010/015 FR/Peugeot“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2012/003 DK/VESTAS“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2012/002 DE/manroland“
 Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimas ***I
 Minimalus jūrininkų rengimas ***I
 Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp EB ir Izraelio Valstybės, protokolas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo (AVP) ***
 ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė
 Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės
 Prekyba ir ekonominiai santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

Prašymas atšaukti Parlamento nario Martino Ehrenhauserio imunitetą
PDF 198kWORD 39k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Martino Ehrenhauserio imunitetą (2012/2152(IMM))
P7_TA(2012)0358A7-0332/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Vienos prokuratūros prašymą atšaukti Martino Ehrenhauserio imunitetą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, pateiktą 2012 m. kovo 21 d. ir paskelbtą 2012 m. liepos 2 d. plenariniame posėdyje,

–  susipažinęs su Martino Ehrenhauserio paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Konstitucijos 57 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d, 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 21 d. ir 15 d., 2010 m. kovo 19 d. bei 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0332/2012),

A.  kadangi Vienos prokuratūra paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Martino Ehrenhauserio imunitetą, kad Austrijos valdžios institucijos galėtų atlikti tyrimą ir imtis teisinių veiksmų baudžiamojoje byloje prieš Martiną Ehrenhauserį;

B.  kadangi Martino Ehrenhauserio imuniteto atšaukimas susijęs su tariamais kaltinimais dėl neteisėto prisijungimo prie kompiuterinės sistemos pagal Austrijos baudžiamojo kodekso (Austrijos BK) 118a paragrafą, telekomunikacijų paslapties nuostatos pažeidimo pagal Austrijos BK 119 paragrafą, neteisėto duomenį perėmimo pagal Austrijos BK 119a paragrafą bei neteisėto garso įrašo ar klausymosi įrangos panaudojimo pagal Austrijos BK 120 paragrafo 2 dalį ir dėl Duomenų apsaugos įstatymo (DSG 2000) 51 straipsnio pažeidimo;

C.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

D.  kadangi pagal Austrijos Konstitucijos 57 straipsnio 2 dalį Nacionalinės Tarybos nariai už nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai užklumpami darantys nusikaltimą, gali būti suimami tik gavus Nacionalinės Tarybos sutikimą ir kadangi toks sutikimas taip pat būtinas norint atlikti kratą Nacionalinės Tarybos nario namuose; kadangi pagal Austrijos Konstitucijos 57 straipsnio 3 dalį kompetentinga įstaiga už nusikalstamą veiką gali Nacionalinės Tarybos narius traukti atsakomybėn be Nacionalinės Tarybos sutikimo, jei ši veika akivaizdžiai nėra susijusi su atitinkamo nario politine veikla, ir kadangi kompetentinga įstaiga turi pateikti Nacionalinei Tarybai prašymą priimti sprendimą, ar atitinkama veika susijusi su politine veikla, jei to reikalauja atitinkamas Nacionalinės Tarybos narys arba trečdalis šiuos klausimus nagrinėjančio nuolatinio komiteto narių;

E.  kadangi remiantis nurodytomis nuostatomis Martino Ehrenhauserio imunitetas turi būti atšauktas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas byloje prieš jį;

F.  kadangi Martin Ehrenhauser pateikė paaiškinimus Europos Parlamento Teisės reikalų komitetui ir pranešė, kad, jo nuomone, jo imunitetas turėtų būti atšauktas;

G.  kadangi Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad „net jeigu [privilegijos ir imunitetai] buvo suteikti vien Bendrijos interesais, [...] jie buvo aiškiai suteikti Bendrijos institucijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams bei Europos Parlamento nariams“ ir kad „protokolas nurodytiems asmenims sukuria subjektinę teisę(2)“.

H.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir Austrijos Konstitucijos 57 straipsnį Martino Ehrenhauserio imuniteto atšaukimo kliūčių nėra;

1.  nusprendė atšaukti Martino Ehrenhauserio imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamoms Austrijos Respublikos valdžios institucijoms ir Martinui Ehrenhauseriui.

(1) Byla 101/63 A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rink., 195 p., byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. rink., 2391 p., byla T345/05 A. N. Mote prieš Parlamentą, 2008 m. rink., II dalis, 2849 p., sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 A. L. Marra prieš E. De Gregorio ir A. Clemente, 2008 m. rink., I dalis, 7929 p., byla T-42/06 B. Gollnisch prieš Parlamentą, 2010 m. rink., II dalis, 01135 p. ir byla C-163/10 A. Particello (dar nepaskelbta Teismų praktikos rinkinyje).
(2) Byla T345/05 A. N. Mote prieš Parlamentą, 2008 m. rink., II dalis, 2849 p., pakraštės Nr. 28.


Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
PDF 437kWORD 155k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto. Visi skirsniai (12749/2012 – C7-0233/2012 – 2012/2092(BUD))
P7_TA(2012)0359A7-0311/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl bendrų 2013 m. biudžeto (III skirsnis. Komisija) sudarymo procedūros gairių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Parlamento 2013 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos patvirtintą Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2012)0300),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto(6),

   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą parengti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 24 d. Tarybos patvirtintą poziciją dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo perduota Parlamentui (12749/2012 – C7-0233/2012),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. spalio 19 d. pateiktą Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2013,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0311/2012),

A.  kadangi rengiant šią rezoliuciją ir Parlamentui balsuojant dėl biudžeto pakeitimų kiek įmanoma atsižvelgiama į Parlamento specializuotų komitetų pateiktose nuomonėse nurodytus prioritetus, taip pat į prioritetus, paaiškėjusius susitikimuose su pranešėjais biudžeto klausimais,

III skirsnis

1.  primena, kad, kaip nurodyta minėtoje 2012 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, Parlamento 2013 m. biudžeto prioritetus sudaro parama tvariam augimui, konkurencingumui ir užimtumui, visų pirma skirta MVĮ ir jaunimui; dar kartą pažymi, kad Komisijos biudžeto projektas (BP) atitinka Parlamento prioritetus, susijusius su programomis ir iniciatyvomis, kurias reikia remti siekiant šių tikslų;

2.  labai gerai supranta, kad dėl valstybių narių ekonomikos būklės kyla didelių sunkumų ir kad svarstyti reikia atsakingai ir atsižvelgiant į tikrąją padėtį; vis dėlto, atsižvelgdamas į labai skirtingą ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų pobūdį, tikslus ir struktūrą, negali pritarti požiūriui, pagal kurį ES biudžetas laikomas galimu taupymo šaltiniu, kuriam taikoma toks pat taupymo mastas ir logika, kaip ir nacionaliniams biudžetams; pabrėžia, kad, sumažinus ES išteklius, valstybėse narėse neabejotinai pritrūks investicijų ir likvidumo, o tai pablogins dabartinę jų padėtį;

3.  pabrėžia, kad ES biudžetą reikia laikyti papildoma valstybių narių ekonomikos rėmimo priemone, kurią taikant galima sutelkti iniciatyvas ir investicijas į augimo ir darbo vietų kūrimo aspektu strategines sritis, taip pat daryti sverto poveikį sektoriuose, kurių veikla peržengia nacionalines sienas; pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios kartu su Parlamentu yra atsakingos už sprendimus, kurių pagrindu rengiama dauguma ES teisės aktų, tokį vaidmenį laiko pagrįstu;

4.  pabrėžia, kad ES biudžetas daro didelį sinergetinį poveikį ir tuo būdu nuolat prisideda taupant lėšas; mano, kad kai kurioms valstybėms narėms pasitelkus pakankamai politinės valios būtų galima sutaupyti dar daugiau lėšų;

5.  primena, kad 2013-ieji yra paskutiniai dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) metai, todėl itin svarbu užtikrinti iki šiol prisiimtų įsipareigojimų ir su jais susijusių vykdytinų mokėjimų pusiausvyrą, antraip galėtų nukentėti ES institucijų patikimumas, taip pat, jei nebūtų apmokėti teisėti mokėjimų prašymai, galėtų būti teisinių pasekmių Komisijai;

6.  todėl apgailestauja dėl Tarybos sprendimo šiais metais biudžeto projekto lėšas vėl mažinti taikant BP įprastinį horizontalųjį metodą, pagal kurį ES 2013 m. išteklių lygis dirbtinai sumažinamas įsipareigojimų asignavimus (ĮA) iš viso sumažinant 1 155 mln. EUR (-0,8 proc.), o mokėjimų asignavimus (MA) – 5 228 mln. EUR (-3,8 proc.), palyginti su BP, todėl, palyginti su 2012 m. biudžetu, būtų labai mažai padidinti ir įsipareigojimai (+1,27 proc., palyginti su BP numatytais +2 proc.), ir mokėjimai (+2,79 proc., palyginti su BP numatytais +6,8 proc.);

7.  yra nustebęs, kad Taryba, priimdama šį sprendimą, neatsižvelgė į naujausias Komisijos programų įgyvendinimo prognozes, pagrįstas sąmatomis tų valstybių narių, kurios, viena vertus, aiškiai atkreipia dėmesį į sritis, kuriose įgyvendinimo lygis didesnis už planuotą ir todėl daugiau lėšų reikia jau 2012 m., ir, kita vertus, įspėja apie didelę riziką, kad gali pritrūkti mokėjimų, ypač numatytų pagal 1a, 1b ir 2 išlaidų kategorijas; šiomis aplinkybėmis primena 27 valstybėms narėms skirtą pirmininko J. M. Barroso 2012 m. liepos mėn. laišką, kuriame jis išreiškia susirūpinimą dėl to, kad per Tarybos svarstymą BP sumažinta lėšų ir kad dėl šios priežasties gali būti skirta nepakankamai lėšų ES skoloms padengti;

8.  pabrėžia, kad dabartinės realiems mokėjimų asignavimų poreikiams įvertinti skirtos procedūros, taikomos atitinkamų valstybių narių administracijų ir kompetentingų Komisijos tarnybų, vykdomos visiškai nesuprantamai; tvirtai įsitikinęs, kad tokios procedūros daro nepalankų poveikį galutinių rezultatų kokybei, informacijos, kuri pasiekia ne tik vyriausybes, bet taip pat nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, lygiui ir deryboms tarp dviejų biudžeto valdymo institucijų;

9.  pažymi, kad Taryba sumažino išlaidas pagal visų išlaidų kategorijas, bet labiausiai sumažino 1a ir 1b išlaidų kategorijų mokėjimus (atitinkamai -1,9 mlrd. EUR ir -1,6 mlrd. EUR, palyginti su BP), t. y. tų išlaidų kategorijų, pagal kurias finansuojama daugiausia programų ir iniciatyvų, kurias įgyvendinant siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų; įspėja, kad laikantis tokio požiūrio rizikuojama neįvykdyti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir dėl šios priežasties gali būti neįgyvendinti ES prioritetai, dėl kurių bendrai sutarta;

10.  pabrėžia, kad šis lėšų mažinimas visiškai prieštarauja 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kuriose nurodyta, kad ES biudžetas turi būti „ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo visoje Europoje skatinimo veiksnys“, ir nuspręsta sutelkti išteklius, įskaitant 55 mlrd. EUR iš struktūrinių fondų, ekonomikos augimo skatinimo priemonėms finansuoti; mano, kad, atsižvelgiant į tą aukščiausiu politiniu ES lygmeniu priimtą sprendimą, 2013 m. reikia skirti pakankamai mokėjimų asignavimų programoms ir veiksmams, kuriuos įgyvendinant remiamas šis prioritetas, finansuoti;

11.  atmeta Tarybos argumentą, kad šis asignavimų sumažinimas susijęs su tomis programomis, kurioms skirtos lėšos panaudojamos nepakankamai, arba kurių rezultatai prasti, nes asignavimų mažinama taip pat ir toms programoms, kurių įgyvendinimo rodikliai labai geri (pvz., Mokymosi visą gyvenimą programa ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) pagal 1a išlaidų kategoriją, Konkurencingumo ir užimtumo tikslas pagal 1b išlaidų kategoriją), nors jos nesusijusios su sritims, kuriose panaudoti ne visi skirti asignavimai; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant tokius kriterijus visiškai nepaisoma daugiamečio ES politikos, ypač sanglaudos, pobūdžio, dėl kurio DFP laikotarpio pabaigoje mokėjimų daugėja;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Tarybos nustatyto esminio mokėjimų lygio sumažinimo, palyginti su įsipareigojimų lygiu, metų pabaigoje galėtų susidaryti dar daugiau neįvykdytų įsipareigojimų, o atotrūkis tarp ĮA ir MA padidėtų 4,1 mlrd. EUR, ypač todėl, kad daugiausia neįvykdytų įsipareigojimų yra susiję su sanglaudos politikos (65,6 proc.) bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sektoriais (10,5 proc.), o šių dviejų sričių išlaidos sumažintos labiausiai;

13.  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. tarpinstituciniame susitikime dėl mokėjimų Komisijos pateiktus duomenimis, abejoja, kad BP siūlyto 6,8 proc. mokėjimų padidinimo pakaks teisėtiems mokėjimų, kurių valstybės narės tikisi pagal įvairias išlaidų kategorijas, ypač pagal 1a ir 1b, prašymams patenkinti, jei nebus parengtas taisomasis biudžetas, kuris padengtų 2012 m. mokėjimų poreikius; todėl nepritars jokioms pastangoms sumažinti mokėjimų asignavimų lygį, palyginti su BP siūlomu lygiu;

14.  atsižvelgdamas į ankstesnių metų patirtį, mano, kad per svarstymą Tarybos pateikti pareiškimai dėl siūlomų mokėjimų nesuteikia pakankamos garantijos, kad bus nustatytas tinkamas mokėjimų lygis pagal visas išlaidų kategorijas; todėl laikosi bendrojo požiūrio, kad siekiant patenkinti realius atitinkamų programų poreikius, kuriuos nurodė Komisija, reikia visose išlaidų kategorijose vėl įrašyti BP numatytas mokėjimų sumas, kurias Taryba sumažino, ir visose išlaidų kategorijose, ypač 1a ir 4, pagal tam tikras biudžeto eilutes, kuriose numatytų lėšų panaudojimo lygis yra aukštas, reikia numatyti didesnius asignavimus, negu numatyti BP;

15.  įgalioja savo delegaciją į 2013 m. biudžeto taikinimo posėdį nepritarti jokio lygio Taisomojo biudžeto Nr. 6/2012 ir 2013 m. biudžeto mokėjimams, kurie ne visiškai padengia Komisijos nustatytus 2012 m. ir 2013 m. mokėjimų poreikius;

16.  prašo valstybes nares užtikrinti, kad sąmatos, kurias jos siunčia Komisijai ir kuriomis Komisija remiasi rengdama savo pasiūlymą dėl mokėjimų, būtų kiekvienoje valstybėje narėje patikrintos ir atitinkamu politiniu lygmeniu patvirtintos;

17.  apgailestauja, kad Taryba, skirdama įsipareigojimų asignavimus, labai nukrypo (iš viso 2,15 mlrd. EUR) nuo finansinio programavimo skaičių, kurie programavimo laikotarpio pradžioje buvo nustatyti bendru sprendimu su Parlamentu, taip pat dėl to, kad, kaip nurodyta Parlamento su trišaliu susitikimu susijusių įgaliojimų dokumente, Taryba visai neatsižvelgė į Parlamento prioritetus; tačiau primena, kad Parlamento svarstymas yra pagrįstas šiomis gairėmis, susijusiomis su minėtais įgaliojimais, ir jas atitinka;

18.  pabrėžia, kad krizei įveikti reikia ne mažiau, bet daugiau Europos pastangų, jei norima atnaujinti investicijas, skatinti steigti naujas darbo vietas ir padėti atkurti pasitikėjimą ekonomika; jau kritikavo Komisijos priimtą įsipareigojimų asignavimų BP įšaldymą, kaip pabrėžiama minėtoje Parlamento 2012 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, todėl negali pritarti Tarybos sprendimui dar labiau sumažinti iki 1,27 proc., palyginti su 2012 m. biudžetu, įsipareigojimų asignavimus; primena, kad įsipareigojimai atspindi ES politikos prioritetus ir turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kai ekonomikos nuosmukis galbūt bus pasibaigęs; ketina šiek tiek padidinti BP numatytus įsipareigojimų asignavimus pagal kelias atrinktas biudžeto eilutes, tiesiogiai susijusias su strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimu ir atitinkančias įprastus Parlamento prioritetus;

19.  todėl nustato, kad bendra 2013 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų suma turi būti atitinkamai 151 151,84 mln. EUR ir 137 898,15 mln. EUR;

1a išlaidų kategorija

20.  apgailestauja, kad, nors 1a išlaidų kategorija yra svarbiausia išlaidų kategorija įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, šioje kategorijoje Taryba atliko beveik visus įsipareigojimų pagal 1 išlaidų kategoriją (-2,9 proc. mažiau, palyginti su BP) sumažinimus ir daugiausia sumažino mokėjimų (-1,9 mlrd. EUR arba 14 proc. mažiau, palyginti su BP); nusprendžia panaikinti beveik visus Tarybos sumažinimus ir daugiau, negu numatyta BP, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirti tik tam tikram skaičiui biudžeto eilučių, tiesiogiai susijusių su strategijos „Europa 2020“ tikslais, kurioms būdingas didelis lėšų panaudojimo lygis ir dideli panaudojimo gebėjimai;

21.  labai apgailestauja, kad Taryba, užuot padidinusi asignavimų programoms, įgyvendinamoms pagal 7-ąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, nusprendė sumažinti Komisijos atitinkamoms biudžeto eilutėms siūlomus asignavimus, o tai aiškiai prieštarauja neseniai priimtam Europos Vadovų Tarybos sprendimui sudaryti susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo, be kita ko, būtų remiami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, inovacijos ir užimtumas; pabrėžia, kad šių programų rezultatai labai geri ir kad Komisija nurodo, jog 2012 m. jos bus įgyvendintos sparčiau, palyginti su praėjusiais metais;

22.  mano, kad KIP yra viena iš svarbiausių programų, kurias vykdant įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir labai svarbi priemonė, skirta galimybei gauti finansavimą, ypač inovacinėms MVĮ, gerinti; todėl nusprendžia padidinti KIP Verslininkystės ir inovacijų ir Pažangios energetikos Europai programoms numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, taip pat, atsižvelgdamas į didėjančius MVĮ poreikius, padidinti ĮA ir MA, skirtus finansinėms priemonėms pagal šią programą finansuoti;

23.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą papildomas ITER išlaidas padengti iš sutaupytų veiklos lėšų, daugiausia susijusių su bendromis įmonėmis ir 7-osios bendrosios programos administracinėmis išlaidomis; primena ES finansuojamų mokslinių tyrimų papildomą naudą ir jų svarbų vaidmenį siekiant strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintų augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų; todėl, atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. tarpinstitucinę deklaraciją, nusprendžia šį sumažinimą iš dalies kompensuoti nustatydamas didesnius įsipareigojimus, negu numatyti BP, pagal kai kurias 7-osios bendrosios programos veiklos eilutes, tiesiogiai susijusias su strategijos „Europa 2020“ rėmimu, kurių įgyvendinimo lygis labai geras, o gebėjimas panaudoti lėšas didelis; siūlo šį dalinį skirtumą, kuris viršija turimą maržą, finansuoti naudojantis lankstumo priemone ir skiriant 50 mln. EUR sumą;

24.  atkreipia dėmesį į labai didelę pridėtinę vertę, kuri gaunama įgyvendinant programas „Mokymasis visą gyvenimą“ ir „Erasmus Mundus“, kurios, nors joms skiriami palyginti nedideli finansiniai paketai, teikia daug naudos, nes yra veiksmingai įgyvendinamos ir kuria teigiamą Sąjungos įvaizdį piliečių akyse; laikydamasis savo per pastarąsias biudžeto sudarymo procedūras priimtos pozicijos ir atsižvelgdamas į gebėjimą įgyvendinant šias programas gerai panaudoti lėšas, nusprendžia joms skirti daugiau ĮA ir MA, palyginti su numatytais BP;

25.  apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino mokėjimų asignavimų (-23 mln. EUR, palyginti su BP) ir todėl sumažėjo finansinė parama bendros svarbos transeuropinio transporto tinklo projektams; pabrėžia, kad ši programa, pagal kurią investuojama į didelę papildomą naudą Europai teikiančias infrastruktūras, yra labai svarbi siekiant padidinti visos ES konkurencingumą ir tiesiogiai prisideda skatinant augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad programa įgyvendinama gerai ir kad 2013 m. bus lemiami metai, skirti pasirengti pradėti taikyti Europos infrastruktūros tinklų priemonę; todėl nusprendžia palikti tokį įsipareigojimų ir mokėjimų lygį, kaip siūlyta BP;

26.  vėl įrašo mokėjimus, numatytus BP Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF); atkreipia dėmesį į tai, kad vėl įrašius mokėjimų asignavimus bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių ir kad ši skirta asignavimų suma yra minimali suma, kurią EGF sunaudoja per pirmuosius metų mėnesius;

1b išlaidų kategorija

27.  labai apgailestauja, kad Taryba labai sumažino (-1,6 mlrd. EUR arba -3,3 proc., palyginti su BP) mokėjimus, dėl kurių sumažėjo regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo (-12,9 proc.), Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (-18,7 proc.) ir Sanglaudos fondo (-4,7 proc.) finansavimas, ir kuriuos patvirtinus būtų neabejotinai sutrikdytas teisingas projektų vykdymas paskutiniaisiais programavimo laikotarpio metais – pasekmės būtų dramatiškos, ypač valstybėms narėms, kurios jau patiria socialinį, ekonominį ir finansinį spaudimą, dėl to labai padaugėja neįvykdytų įsipareigojimų; tačiau pažymi, kad konvergencijos tikslui lėšų beveik nesumažinta;

28.  primena, kad šios išlaidų kategorijos mokėjimų lygis BP padidėjo (+8,1 proc.) dėl praeityje prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos, atsižvelgiant į natūralų struktūrinių fondų gyvavimo ciklą, reikia įvykdyti programavimo laikotarpio pabaigoje; pabrėžia, kad, jei Taryba per pastarąsias ES biudžeto sudarymo procedūras realius mokėjimų poreikius pagal šią išlaidų kategoriją būtų nustačiusi taikydama tikroviškesnį požiūrį, procentinė mokėjimų padidėjimo dalis galėjo būti kur kas mažesnė;

29.  primena su trišaliu susitikimu susijusių įgaliojimų dokumente išreikštas savo abejones, ar BP siūlomo mokėjimų lygio pakaks visiems numatomiems mokėjimų prašymams padengti, jei šiais metais nebus rengiamas taisomojo biudžeto projektas; pabrėžia, kad toks pat Komisijos pasiūlymas pagrįstas prielaida, kad jau padengti visi ankstesnių metų iki 2012 m. mokėjimų poreikiai;

30.  atmeta Tarybos pasiūlymą sumažinti 1b išlaidų kategorijos išlaidas, nes tai lemtų kur kas didesnį mokėjimų trūkumą, nei jau tikimasi, ir paramą gavusioms valstybėms narėms ir regionams nebūtų galima kompensuoti jau patirtų išlaidų, o tai turėtų rimtų pasekmių, ypač toms valstybėms narėms, kuriose jau taikomi socialiniai, ekonominiai ir finansiniai suvaržymai; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad šioje išlaidų kategorijoje yra du trečdaliai šiuo metu neįvykdytų įsipareigojimų ir kad, sumažinus 2013 m. mokėjimų lygį, iki kitų metų pabaigos taip pat labai padidėtų neįvykdytų įsipareigojimų lygis; todėl prašo Komisijos pateikti neįvykdytų įsipareigojimų padėties analizę ir patikimą strategiją, skirtą neįvykdytų įsipareigojimų lygiui sumažinti; ragina Komisiją kiekvieną mėnesį Parlamentui pateikti informaciją apie pateiktus prašymus padengti išlaidas, suskirstytą pagal valstybes nares ir fondus;

31.  mano, kad Tarybos deklaracija, kurioje Komisija prašoma pateikti taisomojo biudžeto projektą tuo atveju, jei nepakaktų mokėjimų pagal 1b išlaidų kategoriją, nėra pakankama garantija tinkamam 2013 m. mokėjimų lygiu užtikrinti, turint mintyje tai, kad Taryba per pastaruosius dvejus metus panašių įsipareigojimų jau buvo prisiėmusi, bet jų nevykdė; prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės padaryti viešą pareiškimą ir paaiškinti neatitikimus tarp Tarybos svarstymo dėl mokėjimų ir realių valstybių narių poreikių, kurie nurodyti jų sąmatose;

32.  todėl nusprendžia pagal šią išlaidų kategoriją į visas biudžeto eilutes vėl įrašyti BP numatytus įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos Taryba sumažino, ir padidinti BP numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, skirtus techninei pagalbai, susijusiai su Baltijos jūros regiono strategija;

33.  primygtinai ragina Tarybą pritarti taisomojo biudžeto projektui Nr. 6/2012, kurį pateikė Komisija, siekdama kompensuoti mokėjimų asignavimų trūkumą šiais metais ir išvengti pradėtų projektų įgyvendinimo blokavimo šio programavimo laikotarpio pabaigoje; suteikia savo delegacijai įgaliojimus dalyvauti derybose su Taryba, jei Taryba būtų nepasirengusi pritarti visam TBP, siekiant padidinti mokėjimų asignavimus ta suma, kuriai nepritarė Taryba, ir paskirstyti ją proporcingai visoms 1b išlaidų kategorijos veiklos eilutėms;

2 išlaidų kategorija

34.  mano, kad Komisijos parengtos biudžeto poreikių sąmatos yra tikroviškesnės negu Tarybos prognozių skaičiai, ypač turint mintyje būsimus mokėjimus; todėl Tarybos sumažintus asignavimus pagal šią išlaidų kategoriją vėl padidina iki 60 307,51 mln. EUR, t. y. numato 0,6 proc. daugiau, negu 2012 m. biudžete;

35.  atkreipia dėmesį, kad įprastiniame su žemės ūkiu susijusiame taisomajame rašte, kuris turi būti pateiktas 2012 m. spalio mėn., dabartinė sąmata bus pakoreguota atsižvelgiant į tikslesnį realių poreikių įvertinimą; atkreipia dėmesį į galutinį asignuotųjų pajamų, kurių tikimasi 2013 m., lygį (atitikties patvirtinimo koregavimas, pažeidimai ir papildomas mokestis už pieną), nuo kurio galiausiai priklausys naujų asignavimų, kurie turi būti patvirtinti 2013 m. biudžete, lygis; mano, kad esamos maržos (981,5 mln. EUR) turėtų pakakti poreikiams pagal šią išlaidų kategoriją patenkinti, jei neatsiras nenumatytų aplinkybių;

36.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pagal šią išlaidų kategoriją apibrėžti aiškius prioritetus, palankius tvaraus ūkininkavimo sistemoms, kurias taikant išsaugoma biologinė įvairovė, saugomi vandens ištekliai ir dirvožemio derlingumas, užtikrinta gyvūnų gerovė ir palaikomas užimtumas;

37.  atmeta pasiūlymą padidinti asignavimų pagal vadinamųjų neigiamų išlaidų eilutę (sąskaitų patvirtinimas), nes jos asignavimai, regis, padidinami pernelyg daug, palyginti su 2 išlaidų kategorijos asignavimais, ir vėl iš dalies įrašo Komisijos siūlytą sumą, kuri atitinka tikroviškesnį požiūrį;

38.  patvirtina savo įsipareigojimą dėti pastangas siekiant užkirsti kelią krizėms vaisių ir daržovių sektoriuje ir todėl pritaria atitinkamam asignavimų, skirtų preliminariam gamintojų organizacijų pripažinimui finansuoti, lygiui; pritaria, kad reikia tinkamai padidinti Sąjungos įnašą į krizių fondą gamintojų organizacijoms skirtuose veiklos fonduose;

39.  numato didesnę paramą pieno mokykloms programai ir tolesnę paramą programai, susijusiai su vaisių vartojimo skatinimu mokyklose;

40.  palieka tokią pačią biudžeto asignavimų sumą, numatytą Maisto paskirstymo vargingiausiems asmenims ES programai, kurią įgyvendinant Sąjungoje remiama 18 mln. asmenų, turinčių nepakankamos mitybos problemų; palankiai vertina Komisijos pastangas ieškant politinio ir teisinio sprendimo tam, kad šią programą būtų galima tęsti 2013 m.; tikisi, kad bus rastas sprendimas, suteikiantis galimybę tęsti šią programą kitos DFP laikotarpiu;

41.  pritaria pasiūlymui iš esmės sumažinti asignavimų pagal kai kurias grąžinamųjų išmokų biudžeto eilutes, kai kuriais atvejais net iki nulio, nes ši priemonė yra politiškai prieštaringa ir kai kuriems produktams netaikoma tokiu pačiu mastu, kaip 2012 biudžetiniais metais; pažymi, kad kai kurios grąžinamųjų išmokų eilutės pažymėtos kaip neigiami prioritetai; atidžiai įvertina, kiek šių eilučių išlaidas reikėtų sumažinti tam, kad prireikus būtų galima šia priemone pasinaudoti pagal dabartinį reglamentą dėl grąžinamųjų išmokų;

42.  numato toliau teikti atitinkamo lygio paramą programai LIFE+, pagal kurią pirmenybė teikiama vien tik veiksmų aplinkos ir klimato kaitos srityje projektams, remiant tvarios ir tausiau išteklius naudojančios ekonomikos plėtrą ir ekosistemų apsaugą, išsaugojimą ir atkūrimą; dar kartą primena, kad aplinkos problemos ir jų sprendimai peržengia valstybių sienas, todėl akivaizdu, kad jos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares iš esmės pagerinti ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

43.  pabrėžia, kad bendra žuvininkystės politika išlieka labai svarbus ES politinis prioritetas, todėl, atsižvelgdamas į būsimą jos reformą, palieka tokio lygio finansavimą, koks siūlomas BP; mano, kad integruotos jūrų politikos finansavimas neturėtų būti vykdomas kitų veiksmų žuvininkystės srityje ar programų pagal 2 išlaidų kategoriją sąskaita; mano, kad veiksmingas žuvininkystės valdymas itin svarbus siekiant išsaugoti žuvų išteklius ir išvengti pernelyg intensyvios žvejybos;

3a išlaidų kategorija

44.  pažymi, kad Taryba siūlo sumažinti finansavimą ir iš viso įsipareigojimų asignavimų skirti 15 mln. EUR mažiau, o mokėjimų asignavimų – 51 mln. EUR mažiau, palyginti su 2013 m. BP; pažymi, kad šie asignavimai sumažinami 1,07 proc., palyginti su BP, ir – 15,5 proc., palyginti su pradiniu Komisijos finansinio programavimo dokumentu;

45.  atmeta Tarybos atliktus mokėjimų asignavimų sumažinimus šiose srityse: Europos grąžinimo fondas (-18 mln. EUR), Europos pabėgėlių fondas (-1,8 mln. EUR), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (-3,2 mln. EUR) ir pagrindinės teisės ir pilietybė (-1 mln. EUR); todėl nusprendžia vėl įrašyti BP pagal atitinkamas biudžeto eilutes numatytas sumas;

46.  atmeta vienašalį Tarybos sprendimą pakeisti pasiūlymo dėl Šengeno vertinimo mechanizmo teisinį pagrindą ir vietoj įprastinės teisėkūros procedūros pasirinkti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 70 straipsnį; pritaria Pirmininkų sueigos sprendimui blokuoti bendradarbiavimą su Taryba dėl 2013 m. biudžeto su vidaus saugumu susijusiais aspektais; todėl pritaria Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pozicijai, kad į rezervą reikia įrašyti kai kurių su vidaus saugumu susijusių 18 antraštinės dalies biudžeto eilučių lėšas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus), kol dėl Šengeno erdvės valdymo paketo bus pasiekta patenkinamų rezultatų; mano, kad šis rezervas neturėtų būti taikomas pagal 3a išlaidų kategoriją veikiančioms agentūroms siekiant nesukelti pavojaus jų veiklai;

47.  pabrėžia svarbų programos dėl prevencinių priemonių kovojant su visų formų smurtu (programa „Daphne“) vaidmenį, kurį ji atlieka šalinant ES smurtą prieš moteris, jaunuolius ir vaikus, ypač dabartinės krizės sąlygomis; atkreipia dėmesį į išmatuojamus programos „Daphne“ rezultatus, taip pat į jos poveikį valstybių narių politikos pokyčiams; todėl jai skirtus mokėjimų asignavimus padidina daugiau, negu buvo numatyta BP.

3b išlaidų kategorija

48.  apgailestauja, jog nepaisant to, kad BP jau pasiūlyta sumažinti asignavimus, Taryba dar labiau sumažina 3b išlaidų kategorijos ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimus maždaug 9,5 mln. EUR; laikosi bendro požiūrio, kad, siekiant užtikrinti tinkamą programų ir veiksmų pagal šią išlaidų kategoriją įgyvendinimą, reikia panaikinti visus Tarybos atliktus sumažinimus;

49.  pakartoja, kad siekiant Europai suteikti galimybę panaudoti per visą istoriją geriausią išsilavinimą įgijusios kartos gabumus, būtina skatinti Europos jaunimo aktyvaus pilietiškumo jausmą, solidarumą ir toleranciją; pabrėžia, kad būtina skatinti įvairių kultūrų ryšius ir kitos kartos ES pilietiškumą; todėl nusprendė programai „Veiklus jaunimas“ skirti didesnį finansavimą, palyginti su numatytu BP, visų pirma atsižvelgdamas į tinkamą daugelį metų tęsiamos programos įgyvendinimą;

50.  mano, kad 2013-ųjų Europos piliečių metų informacijos kampanijai, taip pat komunikacijos veiklai reikia skirti pakankamai lėšų siekiant į šį Europos projektą tinkamai įtraukti piliečius ir skatinti dialogą ES klausimais; apgailestauja, kad Komisijos pasiūlytas biudžetas yra mažiausias iš kada nors Europos metams skirtų biudžetų, ir nutaria padidinti atitinkamos biudžeto eilutės asignavimus;

51.  pritaria pasiūlymui tęsti sėkmingus parengiamuosius Europos partnerystės sporto srityje veiksmus atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje Sąjungai suteiktus naujus įgaliojimus sporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant mėgėjų sportui ir masiniam sportui, sąžiningumo sporto varžybose skatinimui kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties ir sportininkų fizinio bei moralinio vientisumo apsaugai;

4 išlaidų kategorija

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos pasiūlytas 4 išlaidų kategorijos asignavimų sumažinimas (-1 mlrd. EUR arba -14,1 proc., palyginti su BP) sudaro maždaug 20 proc. bendro sumažinimo pagal visas išlaidų kategorijas; mano, kad tiek daug sumažinus asignavimus Sąjungai būtų sunku laikytis tarptautinėje bendruomenėje prisiimtų įsipareigojimų; pažymi, kad Komisija siūlė šiek tiek didesnius asignavimus, nei numatyta 2012 m. biudžete, ir jau kur kas mažesnius, palyginti su numatytais finansinėje programoje; nusprendžia vėl įrašyti tokį daugelio biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį, kaip pasiūlytas BP;

53.  vis dėlto mano, kad galima pritarti tam tikriems asignavimų sumažinimams, palyginti su BP, pagal kai kurias biudžeto eilutes, pvz., makrofinansinė pagalba, narystė tarptautinėse organizacijose, veikiančiose muitų ir mokesčių srityje, ir bendradarbiavimas su Grenlandija;

54.  siūlo šiek tiek padidinti, palyginti su BP, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų pagal biudžeto eilutes, susijusias su geografiniu vystomuoju bendradarbiavimu, taip pat rinkimų stebėjimo misija ir Pasauliniu kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondu, lygį; pabrėžia, kad tai padėtų išvengti, kad ES, vykdydama savo tvirtus vystomojo bendradarbiavimo finansavimo įsipareigojimus, ir toliau neliktų mažai žinoma;

55.  nurodo, kad, remiantis Komisijos ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO) pasirašyta deklaracija dėl ES paramos JTPDO veiklai (2011–2013 m.), ES metinis įnašas pagrįstas 2011 m. Palestinai skirtais asignavimais (300 mln. EUR) ir, sumažinus šią orientacinę sumą, pasikeistų taip pat ir JTPDO veiklai skirti asignavimai; mano, kad didinti finansavimą Palestinai ir JTPDO labai svarbu siekiant užtikrinti, kad JTPDO turėtų reikiamų išteklių svarbioms paslaugoms, kurias jai pavedė JT Generalinė Asamblėja, teikti ir pabėgėlių saugumui bei pragyvenimui užtikrinti nestabilios padėties regione sąlygomis;

56.  taip pat mano, kad būtina padidinti asignavimus, skirtus Kipro turkų bendruomenės ekonomikos plėtrai remti, siekiant užtikrinti tolesnę ES finansinę paramą Kipre be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto ir Kultūros paveldo techninio komiteto veiklai;

57.  įrašo, atsižvelgdamas į pasiūlymą, pateiktą įgyvendinant Finansinio reglamento reformą, atskiras biudžeto eilutes, susijusias su visomis BUSP misijomis ir ES specialiaisiais įgaliotiniais įvairiose geografinėse vietovėse, tam, kad būtų galima susidaryti skaidresnį ir išsamesnį visų pagal šią politiką vykdomų misijų vaizdą;

5 išlaidų kategorija

58.  atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją, kurioje Komisijos pagal 5 išlaidų kategoriją (Visi skirsniai) pasiūlyti asignavimai iš viso sumažinti 146 mln. EUR, nepaisant institucijų pastangų konsoliduoti administracinių išlaidų biudžetą ekonominių ir biudžetinių apribojimų sąlygomis, apie kurias galima spręsti iš jų sąmatų ir BP;

59.  visų pirma pabrėžia, kad dauguma institucijų, įskaitant Parlamentą ir Komisiją, įvykdė ir net viršijo įsipareigojimus apriboti savo administracinius biudžetus ir juos padidino mažiau, negu prognozuojamas infliacijos lygis; palankiai vertina šias pastangas ir pagal 5 išlaidų kategoriją iš viso numato 8 506,87 mln. EUR asignavimų, iš jų 4 967,37 mln. EUR skiria Komisijai;

60.  pažymi, kad Taryba asignavimus sumažino todėl, kad biudžete neatsižvelgta į 2011 m. 1,7 proc. atlyginimų koregavimą, standartinės įvairių institucijų ir tarnybų mažinimo normos padidinimą ir kitus konkrečius tam tikrų administracinių išlaidų sumažinimus, bet mano, kad toks sumažinimas nėra tinkamai pagrįstas ir tiesiog dirbtinai siekiama nominalaus administracinių išlaidų įšaldymo, nepaisant tarnybos nuostatuose ir sutartyse nustatytų įsipareigojimų, taip pat ir naujų ES kompetencijos sričių ir užduočių;

61.  visų pirma mano, kad standartinio sumažinimo normų didinimas siekiant padidinti neapmokamų pareigų skaičių institucijose yra konservatyvus požiūris, kurį taikant tiesiogiai mažinamos galimybės gerinti biudžeto valdymo institucijos jau patvirtintų pareigų, numatytų personalo planuose, užimtumo rodiklį; pabrėžia, kad toks požiūris dar žalingesnis personalo planų mažinimo sąlygomis, kuriomis savaime gerėja postų, numatytų personalo plane, užimtumo rodiklis, ir kad šių postų finansavimo nereikėtų laikyti reguliavimo kintamuoju, taikytinu siekiant formaliai įšaldyti administracinį biudžetą arba kokią nors kitą iš anksto nustatytą tikslinę sumą;

62.  nutaria, kol bus priimtas Teismo sprendimas, vėl įrašyti (arba įrašyti naujai, Teisingumo Teismo atveju) į 2013 finansinių metų rezervą visoms institucijoms (išskyrus Tarybą) ir Europos mokykloms numatytas sumas, kurios atitinka 1,7 proc. 2011 m. atlyginimų koregavimą; pabrėžia, kad toks biudžeto valdymas yra patikimas, turint mintyje Komisijai palankaus Teismo sprendimo tikimybę, ir įspėja Tarybą, kad tokio sprendimo atveju biudžeto valdymo institucija turės jį įgyvendinti atgaline data taip pat už 2011 ir 2012 metus, įskaitant delspinigius;

63.  taip pat panaikina kitus Tarybos atliktus asignavimų sumažinimus, susijusius su tam tikrais administracinių išlaidų, ypač Komisijos, punktais, su IRT įranga ir paslaugomis, taip pat kai kuriomis tarnybomis;

64.  pažymi, kad Taryba pritarė pasiūlymui 1 proc. sumažinti darbuotojų skaičių Komisijos personalo plane, visų pirma administracinės paramos, biudžeto valdymo ir kovos su sukčiavimu srityse;

65.  nors, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį atskirai, vėl įrašo ankstesnius Komisijos ir kai kurių kitų institucijų prašymus dėl etatų arba palieka dabartinius etatus, ragina atlikti išsamų planuojamo darbuotojų skaičiaus mažinimo iki 2018 m. poveikio vertinimą, visapusiškai atsižvelgiant į, be kita ko, Sąjungos teisinius įsipareigojimus ir naujas institucijų kompetencijos sritis, taip pat į papildomas užduotis pagal Sutartis;

66.  palankiai vertina BP pateiktą informaciją apie sritis, kuriose padidintas darbuotojų skaičius, pvz., Europos ekonomikos valdymo, bendrosios rinkos, taip pat saugumo ir teisingumo sritys, tačiau susirūpinęs pažymi, kad kai kuriuose kituose generaliniuose direktoratuose, pvz., Įmonių ir pramonės, Konkurencijos, Mobilumo ir transporto, Mokslinių tyrimų ir inovacijų, taip pat Eurostate, kurie labai prisideda prie ES prioritetų įgyvendinimo, darbuotojų skaičius sumažintas; taip pat yra susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį etatų mažinimas administracinės paramos, biudžeto valdymo ir kovos su sukčiavimu srityse gali turėti greitam, darniam ir veiksmingam ES veiksmų ir programų įgyvendinimui, ypač dabar, kai toliau plečiamos ES kompetencijos sritys ir naujos valstybės narės įstoja į Sąjungą;

67.  todėl ragina Komisiją į metinę darbuotojų patikros ataskaitą įtraukti bendrą vertinimą pagal generalinius direktoratus ir tarnybas, ypač atsižvelgiant į jų dydį ir darbo krūvį, ir pagal pareigų tipus, kaip nurodyta šioje patikros ataskaitoje (politikos formavimo, programų valdymo, administracinės paramos, biudžeto valdymo ir kovos su sukčiavimu veiklos, kalbų paslaugų ir kt.);

68.  apgailestauja, kad Taryba pagal administracinės ir mokslinių tyrimų paramos biudžeto eilutes iš viso ĮA ir MA sumažino 6,6 proc. (-71,8 mln. EUR), palyginti su BP, įskaitant asignavimus vykdomosioms agentūroms, o daugiausia sumažino pagal 1b išlaidų kategoriją (-23,7 proc.) ir 4 išlaidų kategoriją (-13,2 proc.); pabrėžia, kad dėl šios priežasties, nors biudžeto projekte jau pasiūlytas taupymas, asignavimai būtų sumažinti 5,5 proc., palyginti su panašiais 2012 m. asignavimais, ir todėl daugiamečių programų, kurioms jie skirti, biudžetai galėtų būti įgyvendinami ne taip sparčiai ir veiksmingai; be to, pabrėžia, kad sumažinus su atitinkamos programos administracine veikla susijusių biudžeto eilučių asignavimus, bet nepadidinus programos veiklos išlaidų, pasikeistų visas bendru sprendimu patvirtintas tos programos paketas; todėl nusprendžia vėl įrašyti BP pagal šias biudžeto eilutes numatytas sumas;

69.  taip pat, kol gaus konkrečios informacijos, kai kurių biudžeto eilučių asignavimus įrašo į rezervą;

Agentūros

70.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto ir darbuotojų poreikių sąmatai ir pažymi, kad Komisija jau buvo labai sumažinusi pradinius agentūrų reikalavimus ir BP jų darbuotojų skaičių buvo sumažinusi 1 proc.;

71.  todėl mano, kad, kaip siūlo Taryba, dar labiau sumažinus asignavimus, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijos joms pavestų užduočių; nepritaria Tarybos horizontaliajam metodui, kuris taikomas agentūroms skirtiems asignavimams mažinti, nes agentūrų poreikius kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai; taip pat ragina Komisiją nustatyti galimas sritis, kuriose kitu DFP laikotarpiu veikla dubliuojasi arba gaunama mažesnė su agentūromis susijusi papildoma nauda, siekiant racionalizuoti jų veiklą;

72.  nusprendžia padidinti 2013 m. biudžeto asignavimus trims finansų priežiūros agentūroms; mano, kad šie asignavimai turėtų atitikti poreikį vykdyti reikalaujamas užduotis, kadangi siekiant įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, kuri labai susijusi su finansų sektoriaus stabilumu, priimta daugiau reglamentų, sprendimų ir direktyvų;

73.  negali pritarti tam, kad Taryba sumažino pagal 3a išlaidų kategoriją finansuojamoms agentūroms numatytus asignavimus, t. y. iš viso 2,8 mln. EUR sumažino ĮA ir MA, nes agentūroms skirti asignavimai sudaro 18 proc. visų asignavimų pagal 3a išlaidų kategoriją, todėl Tarybos atliktas sumažinimas neproporcingai paveiktų šią išlaidų kategoriją; todėl ketina vėl įrašyti BP siūlomas sumas, kurios, atrodo, atstatys pusiausvyrą;

74.  žino, kad kai kurios agentūros (Europolas, Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra) 2013 m. turi atlikti papildomas užduotis, kurioms 2013 m. gali būti nepaskirta lėšų ar darbuotojų; reikalauja Komisijos, jei prireiks, laiku pasiūlyti taisomąjį biudžetą, skirtą atitinkamai agentūrai; tikisi, kad Komisija ir ateityje, kai Parlamentas ir Taryba užbaigs teisėkūros procedūrą, pateiks naują finansinę pažymą, išplečiančią agentūros įgaliojimus; žino, kad dėl tokio įgaliojimų išplėtimo gali prireikti papildomų išteklių, kuriems turėtų pritarti biudžeto valdymo institucija;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

75.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę, kuri skirta vykdomų projektų ir veiksmų, išskyrus į esamą teisinį pagrindą jau įtrauktas iniciatyvas, rezultatams įvertinti, ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą naujų projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat turėdamas mintyje turimas nedideles maržas, ypač pagal 1a ir 3b išlaidų kategorijas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas skaičius bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

Kiti skirsniai

76.  yra susirūpinęs dėl Tarybos pozicijos dėl nominalaus visų ES institucijų biudžeto įšaldymo; mano, kad kiekvieną instituciją reikėtų vertinti atskirai, atsižvelgiant į kiekvienos institucijos poreikius ir konkrečią padėtį;

77.  palankiai vertina institucijų pastangas siekiant rasti papildomų taupymo būdų ir apriboti savo biudžetus; atkreipia dėmesį į tai, kad į jų 2013 m. biudžetą bus įtrauktos su Kroatijos įstojimu į ES susijusios išlaidos ir 2013 m. atlyginimų koregavimas 1,7 proc.; vis dėlto pabrėžia, kad su Kroatijos įstojimu į ES susijusios išlaidos turėtų būti laikomos ne institucijų biudžeto didinimu, bet pagrįstu naujos valstybės narės įstojimo į ES finansavimu;

78.  pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki rudens institucijos papildomai sutaupė lėšų, todėl dabartinis asignavimų lygis labai nedidelis; yra susirūpinęs, kad neliko beveik jokios maržos naujoms neišvengiamoms išlaidoms, kurių gali atsirasti dėl teisinių įsipareigojimų;

79.  mano, kad biudžeto valdymo institucija turėtų užtikrinti tokį asignavimų lygį, kuris užtikrintų sklandų institucijų veikimą, teisinių įsipareigojimų vykdymą ir veiksmingą administravimą ES piliečių labui;

I skirsnis.Europos Parlamentas
Bendrosios nuostatos

80.  primena, kad tvirtinant 2013 m. sąmatas(7) primygtinai reikalavo vykdyti griežtą biudžeto kontrolę ir per šią biudžeto sudarymo procedūrą nustatyti galimybes sutaupyti daugiau lėšų;

81.  palankiai vertina susitarimą, kurį 2012 m. rugsėjo 26 d. taikinimo posėdyje pasiekė Biuras ir Biudžeto komitetas; pažymi, kad bendras jo 2013 m. biudžetas sudaro 1 750 463 939 EUR, taigi yra 18,3 mln. EUR mažesnis, palyginti su numatytu 2012 m. vasario mėn. preliminariame sąmatos projekte;

82.  pažymi, kad jo 2013 m. biudžetas, įskaitant Kroatijos įstojimo išlaidas, yra 1,9 proc. didesnis, negu 2012 m. biudžetas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį 1,9 proc. infliacijos lygį, veiklos biudžetas iš tiesų sumažinamas, nepaisant neseniai išplėstų kompetencijos sričių, numatytų naujų pareigų bei veiksmų, Kroatijos įstojimo finansavimo ir išlaidų, skirtų 2014 m. rinkimams pasirengti;

83.  pritaria šiems sąmatos pakeitimams:

   sumažinti nenumatytų atvejų rezervo asignavimus,
   nedarant poveikio biudžetui į vidaus išlaidas įtraukti apsaugos tarnybos išlaidas,
   tęsti IRT srities veiklos įtraukimą į vidaus sąnaudas ir todėl nedarant poveikio biudžetui (panaudojant santaupas) personalo plane numatyti 30 naujų etatų,
   koreguoti asignavimus Europos parlamentinei asociacijai;

84.  taip pat 5,3 mln. EUR sumažinti asignavimų, skirtų Europos istorijos namams;

85.  be to, pripažindamas sunkią ekonomikos padėtį visoje ES, primena sprendimą neindeksuoti EP narių individualių išmokų iki jų kadencijos pabaigos, pabrėžia, kad darbuotojų komandiruočių išmokos neindeksuotos nuo 2007 m., ir dar kartą patvirtina sprendimą, pateiktą 2012 m. biudžeto rezoliucijoje(8), sumažinti asignavimus pagal visas su kelionėmis susijusias biudžeto eilutes;

86.  palankiai vertina Parlamento 2011 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje ir generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose pateiktą informaciją ir analizes, susijusias su biudžeto eilutėmis, pagal kurias 2011 m. buvo nepakankamai panaudotos lėšos, ir ragina toliau vykdyti objektyvias 2012 m. biudžeto tokio tipo analizes tam, kad būtų galima lengviau nustatyti galimybę ateityje sutaupyti lėšų, kurios galėtų būti investuojamos, jei reikia ir naudinga siekiant tinkamos ir sklandžios Parlamento veiklos;

Parlamento darbo organizavimas

87.  mano, kad Europos Parlamentas, kaip kiekvienas tiesiogiai išrinktas parlamentas, turėtų turėti teisę spręsti dėl savo būstinės ir darbo vietų organizavimo;

88.  todėl pareiškia, kad Parlamentas turėtų pats nuspręsti dėl Parlamento būstinės ir EP narių bei pareigūnų darbo vietų;

89.  ragina dvi biudžeto valdymo institucijas (Tarybą ir Parlamentą), siekiant sutaupyti lėšų ir skatinti surasti tvaresnį klimato ir aplinkos aspektais sprendimą, per būsimas derybas dėl kitos DFP 2014–2020 m. laikotarpiu iškelti vienos Parlamento būstinės ir EP narių bei pareigūnų darbo vietų klausimą;

90.  ragina valstybes nares per kitą Sutarties peržiūrą persvarstyti Parlamento būstinės ir jo darbo vietų klausimą ir parengti taisomąjį protokolą Nr. 6;

91.  tuo tarpu ragina Tarybą kartu su Parlamentu pradėti rengti išsamias gaires, kurios padėtų nustatyti vieną būstinę ir efektyviau naudoti Parlamento darbo vietas, atsižvelgiant į konkrečius naujausius duomenis, detalizuojančius kiekvienos darbo vietos sąnaudas ir darbuotojų darbo sąlygas, taip pat į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos veiksnius, kurios turi būti pateiktos pranešime iki 2013 m. birželio 30 d.;

92.  siūlo peržiūrėti Liuksemburgo valdžios institucijų ir Parlamento susitarimą dėl Liuksemburge dirbančių darbuotojų skaičiaus, atsižvelgiant į persvarstytus Parlamento poreikius;

Bendra darbo grupė

93.  palankiai vertina tai, kad įsteigta bendra Biudžeto komiteto ir Biuro darbo grupė Parlamento biudžeto klausimams spręsti; ypač labai pritaria jos veiklai siekiant pradėti lyginamąjį Parlamento biudžeto ir JAV Kongreso bei atrinktų valstybių narių parlamentų biudžetų tyrimą; primena, kad šį tyrimą numatyta baigti iki 2012 m. pabaigos; tikisi, kad šis tyrimas padės užtikrinti ilgalaikį Parlamento biudžeto taupymą ir pateikti idėjų, kaip gerinti biudžeto veiksmingumą 2013 ir vėlesniais metais;

94.  mano, kad bendros darbo grupės sudėtis turėtų atsispindėti demokratinę Parlamento pusiausvyrą; mano, kad darbo grupė turėtų apsvarstyti, be kita ko, kitas alternatyvas, susijusias su EP narių registro darbo valandomis, ir priemones, kuriomis siekiama skatinti naudoti pigesnių ir ekologiškesnių rūšių transportą; be to, ragina darbo grupę atsiskaityti Biudžeto komitetui ir Biurui siekiant sutaupyti Parlamento biudžeto struktūrinių ir organizacinių lėšų vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu;

95.  palankiai vertina šios bendros darbo grupės pasiūlymą uždaryti Parlamento narių registrą darbo apygardose savaičių (kalendoriuje pažymėtų turkio spalva) penktadieniais;

96.  ragina Biurą nedelsiant įgyvendinti taupymo pasiūlymus, dėl kurių sutarė bendra darbo grupė;

Kelionės

97.  palankiai vertina pastangas, dedamas siekiant toliau taupyti narių ir darbuotojų kelionės išlaidas; atkreipia dėmesį į sutaupytas darbuotojų komandiruočių išlaidas; pažymi, kad susijusios biudžeto eilutės išlaidos 2012 m. sumažėjo ir kad šios lėšos sutaupytos pagerinus valdymą, rengiant vaizdo konferencijas ir sumažinus komandiruočių skaičių;

98.  ragina administracijos darbuotojus įvertinti pigaus keliavimo rinkos raidą, domėtis naujausiais pokyčiais rinkoje ir išnaudoti visas lėšų taupymo galimybes; be to, ragina administracijos darbuotojus sudaryti sąlygas ir skatinti naudotis pigių skrydžių bilietais, taip pat pirkti lanksčius ekonominės klasės bilietus; mano, kad reikėtų apsvarstyti kitas priemones siekiant sumažinti Parlamento narių perkamų verslo klasės skrydžių skaičių;

IT ir kelionės

99.  pažymi, jog apskaičiuota, kad dėl vis dažniau (+56,6 proc.) rengiamų vaizdo konferencijų 2011 m. sutaupyta 1,4 mln. EUR kelionių išlaidų; mano, kad palaipsniui komandiruotes pakeičiant vaizdo konferencijomis būtų galima dar labiau sumažinti komandiruočių išlaidas ir taip sumažinti dėl Parlamento veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį; todėl prašo ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario mėn. pateikti Parlamento administracijos atliktos papildomos vaizdo konferencijų įrangos poreikių analizės rezultatus;

Pastatai

100.  mano, kad glaudžiai ir atvirai bendradarbiaujant su Biudžeto komitetu įmanoma užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, ir ragina tai daryti;

101.  prašo laiku pateikti informaciją apie Generalinio sekretoriaus išvadas dėl artimiausių metų renovacijos darbų ir biurų perkėlimo, taip pat šių darbų tvarkaraštį; pabrėžia tinkamo planavimo ir asignavimų įtraukimo į biudžetą atitinkamu etapu svarbą;

Vertimas raštu

102.  primena, kad vertimo raštu lėšų taupymas neturėtų kelti grėsmės daugiakalbystei; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti vertimų raštu kokybę ir susijusių tarnybų darbo sąlygas;

IV skirsnis.Teisingumo Teismas

103.  pažymi, kad nepaisant didelių struktūrinių pokyčių ir vis didėjančio bylų skaičiaus Teismas veiklos biudžeto padidėjimą apribojo 1,56 proc. (neįskaitant 1,49 proc., susijusių su Kroatijos įstojimu į ES);

104.  todėl, siekiant išvengti teismo procesų vėlavimo, vėl įrašo ankstesnius asignavimus vertimui raštu ir IT ištekliams, kaip rekomendavo auditoriai;

105.  iš dalies vėl įrašo anksčiau numatytą darbo užmokestį ir nustato 4,5 proc. standartinę sumažinimo normą tam, kad Teismui būtų sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti savo funkcijas; be to, iš dalies vėl įrašo anksčiau priežiūrai ir energijai numatytus asignavimus;

106.  pritaria tolesniam Teismo statuto svarstymui ir įsipareigoja nedelsdamas išnagrinėti taisomąjį biudžetą, susijusį su šiuo klausimu;

V skirsnis.Audito Rūmai

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai 2013 m. personalo planą sumažino devyniais etatais; todėl vėl įrašo pradinę standartinę 1,8 proc. sumažinimo normą tam, kad apribotų riziką, susijusią su Audito Rūmų strategijos įgyvendinimu ir planinių audito ataskaitų pateikimu; taip pat vėl įrašo BP numatytus asignavimus, numatytus su Kroatijos įstojimu į ES susijusiems darbuotojams įdarbinti;

VI skirsnis.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

108.  iš dalies vėl įrašo anksčiau numatytą darbo užmokestį ir išmokas, kad būtų galima taikyti 5,5 proc. standartinę sumažinimo normą, tačiau dabartinis užimtumo lygis vis tiek sumažės; iš dalies panaikina kitus Tarybos savo nuožiūra atliktus asignavimų sumažinimus, pvz., išlaidų, susijusių su Oficialiuoju leidiniu, ir tokių veiklos išlaidų, kaip vertimas žodžiu, kurios 2012 m. jau sumažintos iki 2009 m. išlaidų lygio;

109.  vėl įrašo visus asignavimus, skirtus metiniams nuomos mokėjimams, kurie susiję su teisiniais įsipareigojimais pagal galiojančias sutartis ir kuriems taikomas metinis indeksavimas, atsižvelgiant į Belgijos infliaciją;

VII skirsnis.Regionų komitetas

110.  iš dalies vėl įrašo anksčiau Regionų komitetui numatytus asignavimus siekiant patenkinti esamus jo statutinius ir teisinius įsipareigojimus, susijusius su metinių nuomos mokesčių padengimu ir darbuotojų atlyginimais; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos atliktas didelis darbo užmokesčio ir išmokų sumažinimas atitiktų šios institucijos darbuotojų skaičiaus sumažinimą 1 proc. (jis jau įtrauktas į BP) du kartus;

VIII skirsnis.Europos ombudsmenas

111.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ombudsmeno biudžetas padidintas 3,49 proc.; pažymi, kad iš dalies šis padidinimas susijęs su neišvengiamomis nuomos išlaidomis; vėl įrašomi ankstesni darbo užmokesčiui ir išmokoms numatyti asignavimai, kurie reikalingi įdarbinus darbuotojus į anksčiau neužimtus postus;

IX skirsnis.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

112.  vėl įrašo visą anksčiau numatytą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) biudžetą; pažymi, kad šio biudžeto padidinimas atitinka numatytą infliacijos lygį; visų pirma vėl įrašomi du nauji etatai ir susiję asignavimai, numatyti siekiant padėti vykdyti pagrindinę šios institucijos veiklą;

X skirsnis.Europos išorės veiksmų tarnyba

113.  pažymi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) yra palyginti nauja ir besiplečianti institucija, kad jos tinklą dar reikia tobulinti siekiant įgyvendinti ES politikos prioritetus ir kad EIVT, turinti 141 delegaciją, yra vienintelė tarp ES institucijų, patirianti infliaciją trečiosiose šalyse ir valiutų kurso svyravimus;

114.  palankiai vertina tai, kad EIVT 2013 m. įšaldė nominalius kelių biudžeto eilučių asignavimus ir tikslingai sumažino kitų biudžeto eilučių asignavimus, taigi tarnybos sutaupytos lėšos galėtų sudaryti 1,3 proc. jos 2012 biudžeto išlaidų;

115.  pažymi, kad EIVT išlaidas planuoja santūriai ir 2013 m. personalo plane nenumatė nė vieno naujo etato;

116.  pabrėžia, kad siūlomas EIVT biudžeto didinimas reikalingas siekiant įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su tarnybos nuostatuose numatytų darbuotojų išlaidomis, ir kitus teisinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgti į politinius lūkesčius, kad EIVT vykdys veiklą prioritetinėse šalyse;

117.  todėl atmeta Tarybos sprendimą dėl EIVT biudžeto nominalaus įšaldymo ties 2012 m. lygiu ir siūlo jį atitinkamai padidinti atsižvelgiant į bendrą finansinę tarnybos padėtį;

118.  panaikina Tarybos atliktą asignavimų sumažinimą, dėl kurio būtų sumažintas pareigūnų skaičius ir būtų prieštaraujama nuo EIVT sukūrimo dedamoms pastangoms įdarbinti ir perkelti darbuotojus siekiant atitikties padidėjusiems veiklos reikalavimams;

119.  vėl įrašo ankstesnius asignavimus, kurių reikia norint vykdyti galiojančių nuomos sutarčių reikalavimus ir susitarimus tarnybų lygmeniu su Komisija ir Taryba, taip pat siekiant laipsniškai pakeisti ir modernizuoti perimtas pasenusias ir iš dalies sutampančias IT sistemas;

o
o   o

120.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0077.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0109.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0289.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0109.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461.


2014–2020 m. daugiametė finansinė programa
PDF 426kWORD 138k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties (COM(2011)0398COM(2012) 03882011/0177(APP))
P7_TA(2012)0360A7-0313/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 ir 312 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymą ir 2012 m. liepos 6 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011)0398 ir COM(2012)0388),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto ir patikimo finansų valdymo klausimais (COM(2011)0403),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020„ biudžetas“ (COM(2011)0500),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo veikimo (COM(2010)0185),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl klausimų, susijusių su daugiamete finansine programa, kuris pridėtas prie persvarstytų Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto preliminarų pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0313/2012),

A.  kadangi vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 straipsnio 2 dalimi Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, veikdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir spręsdama vieningai turi priimti reglamentą, pagal kurį būtų nustatyta daugiametė finansinė programa (DFP); kadangi vadovaujantis SESV 312 straipsnio 2 dalimi Europos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai turi priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti reglamentą, pagal kurį būtų nustatyta DFP;

B.  kadangi vadovaujantis SESV 310 straipsniu ES biudžete turi būti nurodomi visi pajamų ir išlaidų straipsniai;

C.  kadangi pagal SESV 295 straipsnį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo būdus ir tuo tikslu turėtų būti sudarytas tarpinstitucinis susitarimas, siekiant pagerinti metinės biudžetinės procedūros veikimą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais;

D.  kadangi SESV 312 straipsnio 5 dalyje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija raginami imtis visų priemonių, būtinų siekiant palengvinti finansinės programos patvirtinimą;

E.  kadangi vadovaujantis SESV 311 straipsniu Sąjunga turi apsirūpinti priemonėmis, būtinomis jos tikslams pasiekti ir politikai vykdyti, ir visas jos biudžetas bus finansuojamas nuosavais ištekliais; kadangi Taryba turi konsultuotis su Parlamentu prieš priimdama naują sprendimą dėl nuosavų išteklių reformos, be to, kadangi Taryba turi gauti Parlamento pritarimą prieš priimdama reglamentą dėl priemonių, kuriomis būtų įgyvendinama nuosavų išteklių sistema;

F.  kadangi tai bus pirmas kartas, kai DFP reglamentas bus priimtas pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas, ir todėl reikia sudaryti naujus institucijų bendradarbiavimo susitarimus, kuriais siekiama suderinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą su Sutartyje nustatytų prerogatyvų paisymu;

G.  kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungai suteikiama naujų svarbių prerogatyvų, pavyzdžiui, išorės veiksmų (ES sutarties 27 straipsnio 3 dalis), sporto (SESV 165 straipsnis), kosmoso (SESV 189 straipsnis), klimato kaitos (SESV 191 straipsnis), energetikos (SESV 194 straipsnis), turizmo (SESV 195 straipsnis) ir civilinės saugos (SESV 196 straipsnis) srityse;

H.  kadangi savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje, kurią patvirtino didžioji dauguma Parlamento narių, Parlamentas nustatė savo bendruosius politinius prioritetus, susijusius su būsimąja DFP, atsižvelgdamas į teisėkūros ir biudžeto aspektus;

I.  kadangi savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje, kurią patvirtino didžioji dauguma Parlamento narių, Parlamentas išdėstė savo bendruosius prioritetus, susijusius su būsimąja DFP, atsižvelgdamas į biudžeto aspektus tiek išlaidų, tiek įplaukų požiūriu;

J.  kadangi atitinkami Parlamento komitetai išsamiai ir nuodugniai išanalizavo poreikius siekdami nustatyti politinius prioritetus, kaip patvirtinama jų pridedamose nuomonėse;

K.  kadangi Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujantis Kipras per 2012 m. lapkričio mėn. vyksiantį neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ketina pateikti derybų schemą, apimančią viršutines skaičių ribas, taip pat politikos alternatyvas, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

L.  kadangi ES biudžete jau teikiamos garantijos dėl vidutinės trukmės finansinės pagalbos euro zonai nepriklausančių valstybių narių mokėjimų balansams iki 50 mlrd. EUR, ir garantijos pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM) iki 60 mlrd. EUR (bendra likutinė paskolų suma);

M.  kadangi būtina, kad ir ES biudžete, ir vykdant jos biudžeto procedūrą būtų visapusiškai atsižvelgta į skaidrią ir demokratinę parlamentinio sprendimų priėmimo ir kontrolės proceso esmę, remiantis pagarba vieningumo ir universalumo principams, pagal kuriuos reikalaujama, kad būtų įtrauktos visos įplaukos ir išlaidos, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu, ir kad būtų surengtos parlamentinės diskusijos ir balsavimas tiek dėl įplaukų, tiek dėl išlaidų pagal Sutartimi numatytus įgaliojimus;

ES biudžetas kaip svarbi priemonė pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui visoje ES užtikrinti

1.  puikiai supranta, kad derybos dėl 2014–2020 m. DFP vyksta labai sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis, kurioms esant valstybės narės, siekdamos viešųjų finansų tvarumo ir bankų sektoriaus ir bendros valiutos stabilumo, deda labai daug pastangų, kad atliktų fiskalinį savo nacionalinių biudžetų koregavimą; tvirtina, kad neturėtų būti manoma, jog Sąjunga užkrauna papildomą fiskalinę naštą mokesčių mokėtojams; tačiau yra įsitikinęs, kad ES biudžetas klausimas yra sprendimo, suteiksiančio Europai galimybę įveikti dabartinę krizę skatinant investicijas į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir padedant valstybėms narėms bendromis ir suderintomis pastangomis tvariai įveikti dabartinius struktūrinius sunkumus, ypač konkurencingumo praradimą, didėjantį nedarbą ir skurdą, dalis;

2.  vis dėlto mano, kad suderintos struktūrinės reformos nacionaliniu ir ES lygmenimis yra labai svarbi patikimo ir veiksmingo ES finansavimo įgyvendinimo prielaida, kartu primenant patikimų viešųjų finansų svarbą;

3.  primena, kad Europos Vadovų Taryba daugybę kartų primygtinai tvirtino, kad reikia sustiprinti Europos ekonomikos valdymą, ir patvirtino tikslus, nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2000“, t. y. skatinti užimtumą, gerinti sąlygas inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai vykdyti ir jos viešąjį finansavimą, pasiekti mūsų tikslus klimato kaitos ir energetikos srityse, pagerinti švietimo lygį ir skatinti socialinę įtrauktį, pirmiausia mažinant skurdą;

4.  primena, kad pati Europos Vadovų Taryba 2012 m. birželio mėn. patvirtino Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriame pripažįstamas ES biudžeto sverto poveikis didinant ekonomikos augimą ir užimtumą ir ypač pabrėžiamas jo indėlis padedant visai Sąjungai įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę;

5.  mano, kad Sąjungai ypač didelę žalą padarė per pastaruosius ketverius metus viena po kitos sekusios finansų krizės, iš dalies dėl to, kad finansinės veiklos vykdytojai, tarptautiniai partneriai ir visuomenė suabejojo ES solidarumo mastu; mano, kad ES biudžetas turėtų būti esminis tokio solidarumo veiksnys; todėl yra įsitikinęs, kad sprendimas dėl kitos DFP arba labai teigiamai paveiks nacionalinių vyriausybių pastangas įveikti krizę, arba skatint tolesnį nuosmukį Europos Sąjungoje;

6.  primena, kad visos nuo 2008 m. įgyvendinamos makroekonominės finansinio stabilumo priemonės ekonomikos ir finansų krizės dar neįveikė; todėl mano, kad siekdamos grįžti prie augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje, valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas siekdamos išnaudoti savo pajėgumus tam, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, ir kad reikia turėti tinkamai suplanuotą, stabilų ir pakankamą ES biudžetą, kuris toliau padėtų koordinuoti ir stiprinti nacionalines pastangas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžetas sudaro tik apie 2 proc. visų valstybės išlaidų Sąjungoje, taigi yra daugiau nei 45 kartus mažesnis už valstybių narių valstybės išlaidų sumą;

8.  primena, kad vadovaujantis SESV 310 straipsniu ES biudžete rodomos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos ir kad dėlto biudžete negali susidaryti deficitas ir valstybės skola;

9.  pabrėžia, kad ES biudžetas visų pirma yra investicinis biudžetas ir kad 94 proc. visų jo įplaukų investuojama pačiose valstybėse narėse arba skiriama Sąjungos išorės prioritetams finansuoti; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad viešosios investicijos regionams ir valstybėms narėms būtų labai sumažintos arba neįmanomos be ES biudžeto indėlio; mano, kad bet koks ES biudžeto sumažinimas neišvengiamai padidintų disbalansą ir apribotų augimą ir visos Sąjungos ūkio konkurencinę jėgą, taip pat mažintų jos sanglaudą, taigi pažeistų solidarumo principą, kuris yra esminė ES vertybė;

10.  pabrėžia, kad nepavyko pasiekti Lisabonos strategijos tikslų, be kita ko, dėl to, kad trūko koordinavimo ir įsipareigojimų visais biudžeto ir teisėkūros lygmenimis; tvirtai tiki, kad norint, jog strategija „Europa 2020“ būtų veiksminga, reikia nedelsiant, jau dabar ją įgyvendinti;

11.  primena, kad septynioms strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėms iniciatyvoms įgyvendinti reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių numatyta suma iki 2020 m. sudarys ne mažiau nei 1 800 mlrd. EUR(4); pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. skatinti ekonomikos augimą ir aukštos kokybės darbo vietų visiems europiečiams kūrimą, bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei bus nedelsiant, jau dabar investuojama į švietimą, žinių visuomenės skatinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, MVĮ ir ekologiškas bei naujas technologijas kartu skatinant socialinę įtrauktį; pritaria tam, kad, siekiant sumažinti deficitą ir valstybės skolą, augimą skatinančioms fiskalinio konsolidavimo priemonėms taikomas dvejopas metodas būtų derinamas su tokių investicijų skatinimu;

12.  mano, kad atsižvelgiant į nerimą keliančią jaunimo padėtį visoje ES, įskaitant kaip niekada aukštą nedarbo lygį, didėjantį skurdą ir švietimo problemas, reikia ypatingų pastangų, kad taikant integravimo priemones ir numatant pakankamomis biudžeto lėšomis remiamas ES programas būtų išlaikytas naujųjų kartų įsipareigojimas ES taikos, demokratijos ir žmogaus teisių, ekonominės gerovės ir socialinio teisingumo vertybėms;

13.  pabrėžia, kad siekiant pažangios, tvarios ir įtraukios Europos ekonomikos itin svarbu sukurti tvirtą, diversifikuotą ir konkurencingą pramonės pagrindą; pabrėžia pramonės sektoriaus svarbą remiant konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą ES, taigi ir reikšmingą jos indėlį norint įveikti dabartinę ekonomikos krizę;

14.  ryžtingai remia Komisijos pasiūlymą įtraukti kovos su klimato kaita priemones nustatant tikslą mažiausiai 20 proc. išlaidų susieti su klimato kaita; mano, kad ypatingai svarbu iš ES biudžeto sutelkti investicijas tvariai ir klestinčiai mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, suteikti tinkamą paramą strategijos „Europa 2020“ tikslų klimato, energetikos, efektyvaus išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės srityse įgyvendinimui ir teikti naudą ES piliečiams užtikrinant sveikesnę aplinką;

15.  taigi ragina valstybes nares atsižvelgti į nacionalinių konsolidavimo pastangų ir tinkamai pagal prioritetus suplanuoto ES biudžeto sąveiką, suteikiančią galimybę įgyvendinti aukščiausiu lygmeniu jau prisiimtus politinius įsipareigojimus;

Išlaidų lygis

16.  pabrėžia, kad nuo 1988 m. nacionaliniai biudžetai vidutiniškai augo sparčiau nei ES biudžetas; pažymi, kad netgi nuo krizės pradžios 2008 metais visos valstybės išlaidos valstybėse narėse išaugo, nominali metinė didėjimo norma – 2 proc.; daro išvadą, kad šis ES biudžeto sumažėjimas nacionalinių biudžetų atžvilgiu šiurkščiai prieštarauja Sutartimi Sąjungai suteiktos kompetencijos ir pavestų funkcijų išplėtimui ir pačios Europos Vadovų Tarybos priimtiems svarbiems politiniams sprendimams, ypač dėl sustiprinto Europos ekonomikos valdymo plėtojimo;

17.  pabrėžia, kad nuo 2000 m. skirtumas tarp ES nuosavų išteklių viršutinės ribos (1,29 proc. BNP įsipareigojimų asignavimams ir 1,23 proc. mokėjimų asignavimams) ir DFP viršutinių ribų labai padidėjo; be to, pažymi, kad DFP nustatomi tik didžiausi išlaidų lygiai, o ES biudžeto lygis visada buvo ir tebėra gerokai žemesnis;

18.  mano, kad Komisijos pasiūlymas įšaldyti 2014–2020 m. DFP viršutines ribas 2013 m. viršutinių ribų lygyje reiškia, jog nepakaks lėšų finansuoti su Europos strategijoje numatytais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais susietiems esamiems politiniams prioritetams, pagal Lisabonos sutartį numatytoms naujoms funkcijoms ar nenumatytiems atvejams, neminint pačios Europos Vadovų Tarybos nustatytų politinių tikslų ir įsipareigojimų;

19.  primena savo 2011 m. birželio 8 d. išdėstytą poziciją, kad pakankamai nepadidinus biudžeto viršutines ribas iki lygio, viršijančio 2013 m., keletą ES prioritetų ir politikos sričių teks persvarstyti sumažinant jų finansavimą ar net jų atsisakyti;

20.  perspėja Tarybą dėl pastangų dar labiau sumažinti Komisijos pasiūlytą ES išlaidų lygį; kategoriškai nepritaria bet kokiems prašymams atlikti mažinimus taikant vieną matą ir be jokių išimčių, dėl kurių kiltų grėsmė visų ES politikos krypčių įgyvendinimui ir veiksmingumui, neatsižvelgiant į jų teikiamą europinę pridėtinę vertę, politinę svarbą ar naudingumą; tačiau primygtinai reikalauja, kad Taryba, tuo atveju, jeigu ji pasiūlys sumažinti asignavimus, aiškiai nustatytų ir viešai pareikštų, kurių jos politinių prioritetų ar projektų reikėtų visiškai atsisakyti;

21.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį ES biudžetas turi atlikti siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimu (jeigu jis gerai suplanuotas) galima inicijuoti ir skatinti veiksmus, kuriais sukuriama akivaizdi papildoma nauda Sąjungai ir kurių valstybės narės pačios įgyvendinti negali, taip pat siekiama valstybių narių veiklos sąveikos, ji papildoma ir padedama valstybėms narėms sutelkti dėmesį į svarbiausias į ateitį orientuotas investicijas;

22.  atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo poziciją pritarti tam, kad Sąjungos programoms konkurencingumo, MVĮ ir infrastruktūros srityse, kurioms strategijoje „Europa 2020“ skiriamas didžiausias dėmesys, skiriamas finansavimas būtų gerokai padidintas; tvirtai įsitikinęs, kad tolesnis mažinimas Komisijos pasiūlymo atžvilgiu kels rimtą grėsmę ES patikimumui ir jos politiniam įsipareigojimui skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą;

23.  labai pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir dėl pakankamų šiai priemonei skirtų finansinių asignavimų, kuriuos ji numatė siekdama gerinti Europos transporto, energijos ir skaitmeniniams tinklus; atsižvelgdamas į tai, ragina per pirmuosius penkerius metus išleisti iš Sanglaudos fondo į EITP pervestas sumas visapusiškai laikantis iš šio fondo skiriamų nacionalinių asignavimų;

24.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų svarbą spartinant perėjimą prie tvarios, pasaulyje pirmaujančios, žiniomis pagrįstos ekonomikos, kurioje gamtos ištekliai naudojami veiksmingai ir atsakingai; ragina ES institucijas ir valstybes nares susitarti dėl konkretaus veiksmų plano siekiant įgyvendinti tikslą investicijoms į mokslinius tyrimus skirti 3 proc. BVP; atkreipia dėmesį į didžiulį ekonominį įsipareigojimą užtikrinti, kad šiam tikslui įgyvendinti kasmet būtų skiriama iš viso 130 mlrd. EUR papildomų išlaidų asignavimų ir kad jis būtų finansuojamas iš visų šaltinių; todėl pabrėžia poreikį didinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų Sąjungoje finansavimą gerokai padidinant išlaidas ir ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač pagal programą „Horizontas 2020“, skiriamas lėšas;

25.  primena, kad MVĮ yra svarbiausia ekonominio augimo, konkurencingumo, inovacijų ir užimtumo varomoji jėga ir pripažįsta svarbų jų vaidmenį užtikrinant tvarios ES ekonomikos atsigavimą ir jos pažangą; taigi teigiamai vertina tai, kad strategijoje „Europa 2020“ didelis dėmesys skiriamas inovacijoms ir pramonės politikai; griežtai prieštarauja bet kokioms pastangoms sumažinti asignavimus, skirtus svarbiausioms Europos konkurencingumą ir užimtumą skatinančioms programoms, pvz., COSME;

26.  mano, kad ES sanglaudos politika (struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas) yra strateginė investicijų, tvaraus augimo ir konkurencingumo skatinimo priemonė ir pagrindinis Europos solidarumo ramstis, teikiantis neginčijamą papildomą naudą ES; atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos finansavimas turi šalutinį poveikį visoms ES valstybėms narėms; primygtinai tvirtina, kad sanglaudos politika turėtų būti paremta stabiliu, tvirtu ir tvariu finansiniu pagrindu, kad galėtų padėti veiksmingai mažinti makroekonominį disbalansą ES ir prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; dar kartą patvirtina savo poziciją, kad atsižvelgiant į skubų poreikį užtikrinti viešąsias investicijas į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą sanglaudos politika turėtų būti finansuojama bent 2007–2013 m. lygiu ir toks finansavimas teikiamas visiems ES regionams, ypatingai atsižvelgiant į mažiau išsivysčiusius regionus; pritaria Komisijos pasiūlymui 25 proc. visų sanglaudos politikai numatytų asignavimų skirti ESF;

27.  primena savo poziciją, kad, atsižvelgiant į uždavinių, iššūkių ir tikslų, į kuriuos reaguoti raginama įgyvendinant BŽŪP, gausą, per kitą finansinio programavimo laikotarpį turėtų būti išsaugotos bent 2013 m. biudžetiniais metais skirtos sumos; mano, kad vykdant naująją BŽŪP turėtų būti siekiama veiksmingesnio jos biudžeto paskirstymo, be kita ko, valstybėms narėms, regionams ir ūkininkams teisingai paskirstant tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros asignavimus, kad būtų mažinamas dabartinis atotrūkis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų vaidmenį, tenkantį BŽŪP antrajam ramsčiui, ženkliai prisidedančiam investuojant ir kuriant darbo vietas kaimo vietovėse, didinant žemės ūkio pramonės efektyvumą bei konkurencingumą, visų pirma atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ nurodytus naujus uždavinius, taip pat valdant aplinką ir saugant biologinę įvairovę;

28.  pabrėžia, kad būtina stiprinti tinkamai orientuotą ir veiksmingą Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos veiksmų programą ir iš atitinkamų Sąjungos fondų turėtų būti aktyviai remiamos bendros išlaidos klimatui ir aplinkai;

29.  pripažįsta didelius sunkumus, su kuriais ES jaunimas susiduria ekonomikos krizės sąlygomis; mano, kad jaunų europiečių dalyvavimas, užimtumas, švietimas, neformalusis švietimas, mokymas, judumas ir socialinė įtrauktis yra strateginės svarbos klausimai plėtojant ES ir Europos visuomenę; primygtinai reikalauja integruoti šiuos klausimus į atitinkamas ES biudžeto lėšomis finansuojamas politikos sritis, taip pat į konkrečias Komisijos pasiūlytas jaunimui skirtas priemones, pavyzdžiui, pradėti vykdyti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą siekiant užtikrinti, kad kiekvienam negalinčiam rasti darbo jaunuoliui Europoje būtų pasiūlyta galimybė toliau mokytis, ir suteikti šiems klausimams prioritetą;

30.  pabrėžia, kad reikia tęsti labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtą programą; primena Komisijai jos įsipareigojimą laiku parengti su tuo susijusį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti, kad po 2014 m. programai būtų toliau teikiama parama remiantis nauju teisiniu pagrindu kartu su nepriklausomu finansavimu;

31.  mano, kad bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei skirta suma tinkamai neatspindi šios srities stiprinimo pagal Lisabonos sutartį ir didėjančių uždavinių bei iššūkių; pabrėžia, kad finansuojama veikla turi duoti papildomą naudą Europai ir kad privaloma teisingai, subalansuotai ir skaidriai dalyti finansavimą įvairiems tikslams, kurių siekiama šiomis programomis;

32.  primena, kad ES švietimo, jaunimo, žiniasklaidos ir kultūros programos yra artimos piliečiams, jų įgyvendinimo lygis yra itin aukštas, joms yra būdingas apčiuopiamas sverto ir šalutinis poveikis, įskaitant tai, kad jas įgyvendinant pasiekiama svarbių ekonominių rezultatų, jomis taip pat sukuriama akivaizdi ir įrodyta papildoma nauda Europai sutelkiant išteklius, skatinant judumą ir aktyvų pilietiškumą, stiprinant įvairių sektorių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

33.  pakartoja savo poziciją, kad Sutartimis ES pavestoms naujoms funkcijoms vykdyti bus reikalingas atitinkamas papildomas finansavimas, palyginti su 2007–2013 m. DFP, kad Sąjunga turėtų galimybę atlikti savo vaidmenį kaip pasaulinio masto veikėja, kartu laikydamasi duotų pažadų, visų pirma – pasiekti valstybių narių nusistatytą tikslą 0,7 proc. BNP skirti oficialiai paramai vystymuisi ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus iki 2015 m.; pabrėžia Sąjungos vaidmenį kaimyninėse šalyse ir šalyse partnerėse skatinant demokratiją, taiką, solidarumą, stabilumą ir mažinant skurdą; pabrėžia ES pagalbos ir valstybių narių teikiamos pagalbos papildomumą ir jos skatinamąjį poveikį intervencijos regionuose, kuriuose dvišalė pagalba nėra teikiama, požiūriu; ypač remia bendrą valstybių narių ir ES veiksmų programavimą; vis dėlto pabrėžia, kad norint įgyvendinti Europos užmojus pasaulyje Komisijos pasiūlymai dėl Europos vaidmens pasaulyje ir Europos plėtros fondo turi būti laikomi būtiniausiu minimumu; visų pirma atkreipia dėmesį būtinybę suderinti EIVT įsipareigojimus su pakankamais biudžeto ištekliais;

Didelės apimties projektai

34.  pabrėžia didelės apimties infrastruktūros projektų, pvz., ITER, GALILEO ir GMES, strateginę svarbą ES konkurencingumui ateityje; todėl nepritaria bet kokioms pastangoms paversti GMES projektą tarpvyriausybine programa;

35.  tvirtai įsitikinęs, kad šių didelės apimties projektų finansavimas turėtų būti užtikrintas ES biudžete, tačiau kartu turėtų būti nustatytas ir tikslinis šių lėšų panaudojimas, kad dėl galimo išlaidų viršijimo nekiltų grėsmė kitų Sąjungos politikos krypčių finansavimui ir sėkmingam įgyvendinimui;

36.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą DFP reglamente nustatyti didžiausią sumą GALILEO projektui, taip nustatant tikslinį šiam projektui skirtų biudžeto asignavimų panaudojimą; be to, mano, kad reglamente taip pat turėtų būti nustatytos didžiausios sumos, skiriamos ITER ir GMES projektams; mano, kad šiems trims projektams skirti finansiniai paketai turėtų būti paskirstyti viršijant DFP viršutines ribas, kad valstybės narės prireikus galėtų lengviau teikti papildomą jų finansavimą;

Tinkamesnis lėšų panaudojimas

37.  pakartoja, kad dabar labiau nei bet kada anksčiau siekis teikti papildomą naudą Europai ir užtikrinti patikimą finansų valdymą – našumą, veiksmingumą ir ekonomiškumą, turėtų būti pagrindiniai ES biudžeto principai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujos kartos daugiamečių programų, priimamų taikant įprastą teisėkūros procedūrą; tvirtina, kad turi būti užtikrinta kuo didesnė ES paramos programų ir nacionalinių investicijų sąveika;

38.  mano, kad dabartinėmis valstybių biudžeto suvaržymo sąlygomis visiškai būtina panaudoti kitus finansavimo šaltinius, kad būtų galima įgyvendinti ilgalaikes investicijas, reikalingas norint įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus; yra įsitikinęs, kad papildoma nauda Sąjungai turi būti kuriama visų pirma ilgalaikėmis investicijomis, kurios pavienėms valstybėms narėms yra neprieinamos; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Parlamento rezoliucijoje dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą(5);

39.  pabrėžia poreikį užtikrinti darnų ryšį tarp konkretiems sektoriams taikomų taisyklių ir visų Finansinio reglamento bendrųjų principų ir suderinti supaprastinimą ir patikimą finansų valdymą; atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtą supaprastinimo rezultatų suvestinę ir patvirtina savo ryžtą remti supaprastinimo darbotvarkę; yra įsitikinęs, kad reikia toliau mažinti lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą ir ragina vykdyti išsamias naujos kartos daugiamečių programų vadinamąsias biurokratijos patikras, kad ES ir nacionaliniu lygiu neatsirastų jokių panašių papildomų administracinių naštų;

40.  mano, kad ES išlaidų efektyvumas priklauso nuo patikimų politikos, reguliavimo ir institucinių struktūrų visais lygmenimis; primygtinai tvirtina, kad pagal SESV 310 straipsnio 5 dalį valstybės narės privalo vykdyti biudžetą laikydamosis patikimo finansų valdymo principo; primena valstybėms narėms jų teisinę prievolę užtikrinti, kad į biudžetą įrašyti asignavimai būtų naudojami laikantis šio principo ir kad jos privalo prisiimti savo atsakomybės dalį už tai, kad ES finansavimas būtų veiksmingesnis; primena, kad 90 proc. Europos Audito Rūmų nustatytų klaidų padaryta valstybėse narėse ir kad daugumos šių klaidų buvo galima išvengti; ragina visas valstybes nares paskelbti nacionalines patikinimo deklaracijas, pasirašytas tinkamu politiniu lygmeniu;

41.  remia sprendimą įtraukti nuostatas dėl ex ante sąlygų siekiant užtikrinti, kad ES finansavimas, ypač Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir kaimo plėtros bei žuvininkystės fondų lėšomis, būtų tinkamiau nukreiptas į strategijos tikslų „Europa 2020“ įgyvendinimą; mano, kad jeigu jų įgyvendinimas bus grindžiamas, viena vertus, sustiprintos partnerystės principu labiau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir, kita vertus, sąlygomis, kurios svarbios atsižvelgiant į skirtingų fondų tikslus, šios nuostatos dėl sąlygų galėtų padėti padidinti ES paramos teisėtumą ir veiksmingumą;

42.  ragina Komisijos ir valstybių narių dialogo metu iš anksto nustatyti tam tikras konkrečias finansavimo pagal partnerystes susitarimus sąlygas; mano, kad siekiant išvengti pažeidimų ir užtikrinti veiksmingumą būtų teisinga į tokias sąlygas įtraukti, visų pirma, visapusišką galiojančių ES teisės aktų vykdymą (pvz., kainų reguliavimas, viešieji konkursai, transportas, aplinka ir sveikatos apsauga); tačiau nepritaria tam, kad valstybėms narėms būtų numatomos privalomos sąlygos imtis esminių socialinių ir ekonominių reformų; visos sąlygos turėtų visapusiškai atitikti subsidiarumo ir partnerystės principus;

43.  tačiau pabrėžia, kad tarp regioninės politikos rezultatų ir valstybės narės makroekonominių rezultatų nėra jokio tiesioginio ryšio ir kad regionai neturėtų būti baudžiami už nesugebėjimą nacionaliniu lygmeniu laikytis su ekonomikos valdymu susijusių procedūrų; mano, kad taikant papildomas nuobaudas galėtų būti padidintos makroekonominių sunkumų jau patiriančių valstybių narių problemos, taigi makroekonominės sąlygos nėra priimtinos;

44.  pabrėžia labai svarbų decentralizuotų ES agentūrų darbą remiant Sąjungos tikslus ir būtinybę suderinti jų pareigas su pakankamais biudžeto ištekliais;

45.  taip pat mano, kad decentralizuotų ES agentūrų darbas turėtų padėti sutaupyti gerokai daugiau lėšų nacionaliniu lygmeniu; primygtinai ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu įvertinti šių agentūrų teikiamą naudą veiksmingumo požiūriu ir visapusiškai jomis pasinaudoti, taip racionalizuojant savo nacionalines išlaidas; be to, ragina valstybes nares nustatyti sritis, kuriose veikla gali dubliuotis arba gaunama mažesnė su agentūromis susijusi papildoma nauda, siekiant racionalizuoti jų veikimą;

46.  yra įsitikinęs, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES lygiu turėtų būti gaunama naudos iš masto ekonomikos ir sutaupoma daug lėšų nacionaliniu lygiu, ypač trečiosiose šalyse įsteigtose nacionalinėse diplomatinėse tarnybose;

47.  siūlo trimis – nacionaliniu, regionų ir Europos – lygmenimis atlikti nepriklausomą viešųjų išlaidų efektyvumo vertinimą norint išsamiai išnagrinėti papildomą išteklių telkimo ir išlaidų mažinimo naudą ir galimybes tokiose srityse, kaip gynyba, vystymosi politika, decentralizuotos agentūros, Europos išorės veiksmų tarnyba ir moksliniai tyrimai, ne tik skatinant masto ekonomiką ES lygiu, bet ir laikantis subsidiarumo principo; mano, kad toks vertinimas turėtų padėti sumažinti išlaidas; primena, kad vertinant decentralizuotas agentūras reikėtų atsižvelgti į atitinkamas prie Bendro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimo pridėto bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras, pasirašyto 2012 m. liepos 19 d., nuostatas;

48.  pritaria Komisijai, kad reikia racionalizuoti administracines išlaidas; vis dėlto pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pasiekti pusiausvyrą tarp lėšų taupymo ir užtikrinimo, kad institucijos galėtų vykdyti savo užduotis ir pareigas atsižvelgdamos į Sutartyse joms numatytus įsipareigojimus ir įgaliojimus, atsižvelgiant į sunkius dabartinės ekonomikos krizės keliamus iššūkius;

49.  visiškai nepritaria tam, kad darbuotojų mažinimas visose institucijose, įstaigose ir agentūrose būtų vykdomas taikant vieną matą, nes jų vaidmenys ir pareigos, numatytos Sutartyse, labai skiriasi; pabrėžia, kad siekiant atsižvelgti į kiekvienos konkrečios institucijos padėtį reikėtų leisti kiekvienai institucijai nuspręsti, kur ir kokius darbuotojų skaičiaus mažinimus ji gali atlikti, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas institucijų funkcionavimas;

50.  nurodo, kad galėtų būti sutaupyta nemažai lėšų, jei Europos Parlamentas turėtų vieną būstinę; ragina biudžeto valdymo instituciją kelti šį klausimą derantis dėl kitos DFP 2014–2020 m.;

Taikymo trukmė

51.  laikosi nuomonės, kad kita DFP, apimanti septynerių metų laikotarpį iki 2020 m., turėtų būti vertinama kaip pereinamojo laikotarpio sprendimas, kadangi ji yra aiškiai susieta su strategija „Europa 2020“; vis dėlto mano, kad 5 metų arba 5+5 metų laikotarpis suteiktų galimybę tinkamiau suderinti DFP taikymo ir institucijų kadencijos trukmę ir taip sustiprinti demokratinį atskaitingumą bei atsakomybę; primena, kad norint, jog DFP būtų perspektyvi ir veiksminga, septynerių metų laikotarpiui reikia numatyti didžiausią lankstumo lygį;

Laikotarpio vidurio peržiūra

52.  pabrėžia, kad reikia DFP reglamente numatyti laikotarpio vidurio peržiūrą ir konkrečią jos atlikimo procedūrą, įskaitant privalomą kalendorių, padedantį užtikrinti visapusišką kitos kadencijos Parlamento dalyvavimą; mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris suteiktų galimybę patvirtinti persvarstytą DFP tinkamu laiku atsižvelgiant į 2018 m. biudžetinę procedūrą; pabrėžia, kad laikotarpio vidurio peržiūra neturėtų kenkti investavimo perspektyvų stabilumui ir turėtų užtikrinti lėšų gavėjų apsaugą ir ilgalaikio programavimo ir investicijų stabilumą;

Lankstesnės DFP poreikis

53.  iš esmės mano, kad dėl kintančių politinių ir ekonominių aplinkybių, taip pat dėl nenumatytų įvykių reikės tikslinti DFP visą septynerių metų laikotarpį; primygtinai reikalauja, kad kitoje DFP būtų numatyta daugiau biudžetinio lankstumo atlikti tikslinimus tiek vienos išlaidų kategorijos, tiek visų išlaidų kategorijų lygmenimis, taip pat skirtingų finansinių metų, kuriuos DFP apima, lygmeniu, kad būtų užtikrinta galimybė visapusiškai panaudoti turimus biudžeto išteklius;

54.  mano, kad 5 proc. lankstumas biudžeto kategorijoms (pakategorėms) nustatytų viršutinių ribų atžvilgiu yra būtinai reikalingas, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų aplinkybių nedidinant bendros sumos ir nereikalaujant persvarstyti DFP;

55.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti teisėkūros lankstumo (galimybė nukrypti nuo nustatytos sumos per visą atitinkamos programos trukmę) lygį nuo 5 iki 10 proc.;

56.  pabrėžia, kad reikia kuo geriau pasinaudoti DFP nustatytomis viršutinėmis ribomis; šiuo tikslu siūlo, kad vienais biudžetiniais metais likusi įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos marža būtų perkeliama į kitus metus ir vertinama kaip bendra DFP marža, priskiriama būsimais metais prie skirtingų išlaidų kategorijų atsižvelgiant į įvertintus tų metų poreikius ir sutelkiama vykdant metinę biudžeto procedūrą

57.  taip pat pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrą DFP maržą, skirtą mokėjimų asignavimams, kuri suteiktų galimybę perkelti likusią mokėjimų asignavimų viršutinės ribos maržą į kitus metus ir ją sutelkti vykdant metinę biudžeto procedūrą;

58.  ypač susirūpinęs dėl šiuo metu nuolat didėjančių neįvykdytų įsipareigojimų; ragina parengti bendrą tarpinstitucinį neįvykdytų įsipareigojimų lygio kontroliavimo 2014–2020 m. DFP strategiją ir šiuo tikslu imtis atitinkamų priemonių; atsižvelgdamas į tai, skatina pradėti diskusiją dėl to, kaip tolygiau paskirstyti mokėjimų asignavimų lygį per visą DFP laikotarpį norint kuo labiau išvengti pavojaus, kad finansinės programos įgyvendinimo pabaigoje pritrūkus mokėjimų asignavimų bus trukdoma įgyvendinti ES programas;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad kasmet ES biudžete susidaro perteklius ir kad valstybių narių įnašai į ES biudžetą sumažinami atsižvelgiant į šią sumą; kartu apgailestauja dėl to, kad Taryba nuolat tolygiai mažina Komisijos numatytus mokėjimų asignavimus, įrašytus į biudžeto projektą, taip pat dėl pastaraisiais metais pasikartojančio Tarybos prieštaravimo ES biudžete nustatant papildomų mokėjimų asignavimų lygį, kurių prireikia Komisijai biudžetinių metų pabaigoje, kad ES galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus; mano, kad toks požiūris į biudžetą nėra geras ir nors grąžinamas perteklius nedaro jokio poveikio bendram valstybių narių deficito lygiui, ši suma gali būti labai svarbi ES metiniam biudžetui; primena institucijų įsipareigojimą persvarstyti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti galimybę perkelti nepanaudotus asignavimus ir biudžeto balansą į kitus metus;

60.  tvirtai pritaria nenumatytų atvejų rezervui, tačiau pabrėžia, kad siekiant užtikrinti jo sutelkimo veiksmingumą, šis procesas neturėtų būti susijęs su privalomu viršutinių ribų kompensavimu, o sprendimas turėtų būti priimamas kvalifikuota Tarybos narių balsų dauguma;

61.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti lankstumo priemonės paketą ir pailginti metinių sumų panaudojimo laikotarpį iki n+3 metų;

62.  pabrėžia, kad tvirtai pritaria Komisijos pasiūlymui, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir rezervas krizių žemės ūkio sektoriuje atvejais, atsižvelgiant į jų neprogramuojamą pobūdį, turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamų išlaidų kategorijų viršutines ribas;

63.  nurodo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), kaip skubios intervencijos priemonės, kuria padedama netekusiems darbo darbuotojams vėl grįžti į darbo rinką, teikiamą papildomą naudą; pabrėžia, kad po 2013 m. būtina tęsti ir tobulinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklą, nes šis fondas turi būti prieinamas visų kategorijų darbuotojams vienodomis sąlygomis; taip pat pabrėžia, kad norint pagerinti jo veiksmingumą reikia nustatyti supaprastintą ir pagreitintą dotacijų mokėjimo tvarką;

Biudžeto vieningumas

64.  primena, kad ES biudžetas apima visas įplaukas ir išlaidas, atsirandančias dėl sprendimų, kuriuos priima ES institucijos įgyvendindamos savo įgaliojimus, ir jame atskirai atsižvelgiama į Sąjungos finansines operacijas, nurodytas kaip skolinimas, skolinimasis ir garantijos;

65.  ragina Komisiją ir Tarybą atskirame priede išvardyti biudžeto arba finansinius įsipareigojimus ir garantijas, kuriuos prisiėmė Sąjunga ar kai kurios valstybės narės pagal Europos stabilizavimo priemones (EFSM, EFSF, ESM) pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį, 136 straipsnio 3 dalį ir 143 straipsnį, taip pat nurodyti tiesioginę dvišalę finansinę pagalbą, skiriamą kitoms valstybėms narėms ar kitiems projektams, susijusiems su bankų sąjunga;

66.  pabrėžia, kad visi sprendimai, susiję su ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimu, turėtų būti priimami remiantis Sutartimis ir juos priimant turėtų dalyvauti atitinkamos institucijos; pabrėžia, kad bet koks nukrypimas nuo Bendrijos metodo ir dažnesnis tarpvyriausybinių susitarimų naudojimas tik suskaldys ir susilpnins Europos Sąjungą, įskaitant euro zoną;

67.  išreiškia tvirtą įsitikinimą, kad bet kokie nauji euro zonai priklausančių valstybių fiskaliniai pajėgumai, skirti prisitaikyti prie kiekvienai šaliai būdingų asimetrinių sukrėtimų ir struktūrinėms reformoms, kurių fiskalinėms funkcijoms netaikoma daugiametė finansinė programa, turi būti plėtojami laikantis Sąjungos sistemos ir jiems turi būti taikoma tinkama demokratinė atskaitomybė naudojant esamas institucijas; primena, kad, kaip nustatyta Sutartyse, bet kokios naujos biudžetinės lėšos turi sudaryti ES biudžeto dalį, tokiu būdu laikantis jo vientisumo; be to, mano, kad siekiant pagerinti matomumą ir užtikrinti tokių naujų biudžeto lėšų papildomumą turėtų būti sukurta nauja atskira daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija; griežtai prieštarauja bet kokiems bandymams sumažinti Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos pateiktas viršutines ribas siekiant užtikrinti išteklius šiems naujiems pajėgumams;

68.  primygtinai prašo valstybių narių tvirtai įsipareigoti siekti, kad Europos plėtros fondas būtų įtrauktas į 2021 m. ES biudžetą; pastebi, kad norint vykdyti tokią reformą reikėtų atitinkamai padidinti DFP viršutines ribas;

69.  patvirtina savo ketinimą ateityje nagrinėjant metinio biudžeto projektą surengti konkrečias viešas diskusijas ir balsavimą dėl biudžeto dalies, susijusios su įplaukomis; yra tvirtai įsitikinęs, kad taip bus nuolat vykdomos diskusijos dėl Sąjungos finansų sistemos, kartu visiškai pripažindamas, kad biudžeto valdymo institucija šiuo metu neturi teisės siūlyti šios biudžeto dalies pakeitimų;

Nuosavi ištekliai

70.  mano, kad daugiau nei prieš metus prasidėjusios derybos dėl kitos DFP akivaizdžiai byloja apie aklavietę, kurioje atsidurta dėl to, kad nėra tikrų nuosavų išteklių sistemos: šios Taryboje rengiamos derybos vyksta tarp dviejų priešiškų stovyklų, vienai iš jų vadovauja šalys, kurios įneša į ES biudžetą daugiau lėšų, nei jų iš jo gauna, o kitai – šalys, kurios gauna iš ES biudžeto daugiau paramos, nei įneša į jį lėšų, pagal sistemą, kuria sukuriama tik apskaita grindžiama tinkamos grąžos vizija, dėl kurios bet koks susitarimas dėl DFP galiausiai tampa priklausomas nuo susitarimo dėl ilgo išimčių ir kompensacijų sąrašo, dėl kurio deramasi už uždarų durų ir kuris yra nesuprantamas ES piliečiams;

71.  tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto finansavimo srityje turėtų būti grįžta prie tikros nuosavų išteklių sistemos, kaip numatyta Romos sutartyje ir visose paskesnėse ES Sutartyse; labai apgailestauja dėl to, kad dabartinė sistema, pagal kurią didžiąją finansavimo dalį sudaro nacionaliniai įnašai, yra neskaidri ir neteisinga ir jai netaikoma parlamentinė kontrolė nei Europos, nei nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad tokia sistema iš esmės prieštarauja Sutarties formuluotei ir prasmei;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavų išteklių sistemos restruktūrizavimas susijęs ne su ES biudžeto dydžiu, o su siekiu rasti veiksmingesnį išteklių derinį siekiant finansuoti ES patvirtintas politikos sritis ir tikslus; pabrėžia, kad įdiegus naująją sistemą piliečiams neturėtų padidėti bendra mokesčių našta ir kad būtų sumažinta našta nacionaliniams iždams;

73.  dar kartą patvirtina savo pagrindinę poziciją, kurią išdėstė savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje, kad EP nėra pasirengęs pritarti reglamentui dėl kitos DFP, jei nebus sudarytas politinis susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, atitinkančios 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymus, įskaitant jo teisėkūros pasiūlymus dėl tikrų naujų nuosavų išteklių; mano, kad tokia reforma turėtų būti siekiama iki 2020 m. sumažinti BNP grindžiamų valstybių narių įnašų į ES biudžetą dalį iki 40 proc. ir taip prisidėti prie valstybių narių konsolidavimo pastangų;

74.  yra tvirtai įsitikinęs, kad į būtiną politinį susitarimą turėtų būti įtraukti šie aspektai:

   1) turi būti įgyvendinta nuodugni ES biudžeto finansavimo sistemos reforma siekiant grįžti prie tikros, aiškios, paprastos ir teisingos nuosavų išteklių sistemos, teikiančias garantijas, susijusias su sprendimų priėmimu ir demokratine kontrole, kurie būdingi visiems viešiems biudžetams;
   2) ši reforma turi pradėti galioti 2014–2020 m. DFP laikotarpiu, kaip siūlo Komisija;
   3) Komisija turėtų nedelsdama reaguoti į kelių valstybių narių, kurios pasiekia būtiną ribą, oficialų prašymą nustatyti finansinių sandorių mokestį, taikant tvirtesnį bendradarbiavimą; primygtinai reikalauja, kad visi tokie Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turi būti paskelbiami kartu su persvarstytų pasiūlymų dėl nuosavų išteklių paketo rinkiniu, siekiant užtikrinti, kad visos įplaukos iš šio mokesčio ar jų dalis būtų priskirtos ES biudžetui kaip tikri nuosavi ištekliai, ir taip sumažinti šį mokestį nustatančių valstybių narių nacionalinius įnašus;
   4) susitarimas dėl PVM, kaip nuosavų išteklių šaltinio, reformos ir jos įgyvendinimo būdų turi būti sudarytas kartu su susitarimu dėl DFF;
   5) nustačius naują sistemą turės būti panaikintos dabar taikomos korekcijos grąžinant permoką ir kiti korekcijos mechanizmai; bet koks galimas kompensavimas gali būti priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis teikiamas remiantis Komisijos pasiūlymu, yra laikinas ir pagrįstas neginčijamais bei objektyviais ekonominiais kriterijais;
   6) jei įgyvendinant naująją nuosavų išteklių sistemą BNP grindžiami valstybių narių įnašai į ES biudžetą nebus smarkiai sumažinti, Komisija pateiks papildomų pasiūlymų dėl tikrų naujų nuosavų išteklių;

Tarpinstitucinės derybos

75.  pabrėžia, kad griežtai reikalaujama gauti Parlamento ir Tarybos daugumos pritarimą, kad DFP būtų priimta, ir atkreipia dėmesį į tai, kad yra svarbu visapusiškai pasinaudoti 312 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriomis institucijos įpareigojamos derėtis, kad pasiektų susitarimą dėl teksto, kuriam Parlamentas gali pritarti;

76.  pabrėžia, kad tai bus pirmas kartas, kai DFP reglamentas bus priimtas pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas, ir todėl reikia sudaryti naujus institucijų bendradarbiavimo susitarimus, kuriais derinamas veiksmingas sprendimų priėmimo procesas ir pagarba atitinkamoms prerogatyvoms; šiuo atžvilgiu palankiai vertina priemones, kurių pirmininkaudamos Tarybai ėmėsi Vengrija, Lenkija, Danija ir Kipras, siekdamos pradėti dalykinį dialogą ir nuolat keistis informacija su Parlamentu;

77.  reiškia savo pasirengimą pradėti svarbias diskusijas su Taryba ir dėl DFP reglamento, ir dėl Tarpinstitucinio susitarimo, ir prašo Tarybos intensyviau palaikyti ryšius visais lygmenimis atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 22–23 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau pasiekti galutinį susitarimą dėl DFP;

78.  pažymi, kad bet koks Europos Vadovų Tarybos lygmeniu pasiektas susitarimas yra tik Tarybai suteikiami derybų įgaliojimai; tvirtina, kad Europos Vadovų Tarybai pasiekus politinį susitarimą, visavertės Parlamento ir Tarybos derybos turi būti surengtos prieš Tarybai oficialiai pateikiant pasiūlymus dėl DFP reglamento Parlamentui prašant jo pritarimo;

79.  primena, kad pagal SESV Parlamentas ir Taryba yra įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, o Europos Komisijai įstatymų leidžiamoji funkcija nesuteikta; pabrėžia, kad derybos dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su daugiametėmis programomis, vyks pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

80.  primygtinai reikalauja, kad derantis dėl DFP reglamento ir susijusių daugiamečių programų būtų vadovaujamasi kokybiniu požiūriu; pabrėžia, kad minėti pasiūlymai turi būti vertinami kaip vienas rinkinys, ir dar kartą patvirtina principą, pagal kurį laikomasi nuomonės, kad nesusitarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko;

81.  pabrėžia, kad prie preliminaraus pranešimo pridėtos EP komitetų nuomonės yra svarbios, nes jos papildo šioje rezoliucijoje pateikiamas derybų dėl DFP ir TIS gaires ir suteikia naudingų orientyrų bei išsamesnės informacijos; primygtinai tvirtina, kad šiose nuomonėse pateiktomis rekomendacijomis dėl konkrečių sričių politikos turėtų būti remiamasi derintis dėl atitinkamų daugiamečių programų; atsižvelgdamas į tai, primena savo tvirtą poziciją, kad vykdant specialią DFP teisėkūros procedūrą neturėtų būti sprendžiami klausimai, kuriems taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

82.  atkreipia Tarybos dėmesį į tai, kad pridėtame darbo dokumente išryškinami pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. DFP ir pasiūlymo dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pakeitimai; mano, kad gali prireikti tolesnių pakeitimų, atsižvelgiant į tai, kaip toliau vyks derybos dėl DFP; nurodo, kad Tarpinstitucinis susitarimas gali būti baigtas tik po to, kai bus pabaigta DFP procedūra;

83.  užbaigdamas atkreipia dėmesį į tai, kad, jei iki 2013 m. pabaigos nebus priimta jokia DFP, 2013 m. atitinkančios viršutinės ribos ir kitos nuostatos bus taikomos tol, kol bus priimta nauja DFP; praneša, kad tokiu atveju Parlamentas būtų pasirengęs skubiai pasiekti susitarimą su Taryba ir Komisija dėl DFP vidaus struktūros pritaikymo prie naujų politinių prioritetų;

o
o   o

84.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms.

(1) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 214.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0245.
(4) (COM(2010)0700).
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0404.


Nuosavi ištekliai, pagrįsti pridėtinės vertės mokesčiu *
PDF 218kWORD 44k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos (COM(2011)0737 – C7-0504/2011 – 2011/0333(CNS))
P7_TA(2012)0361A7-0316/2012

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0737),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0504/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę (Nuomonė Nr. 2/2012)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0316/2012),

A.  kadangi Sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad Sąjungos biudžetas turi būti finansuojamas tik iš nuosavų išteklių;

B.  kadangi Parlamentas savo minėtoje 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje, kuri priimta didele balsų dauguma, palankiai įvertino 2011 m. birželio 29 d Komisijos. pateiktus teisėkūros pasiūlymus dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant pasiūlymus dėl finansinių sandorių mokesčio ir naujojo ES PVM, kaip nuosavo ištekliaus, kurių tikslas – iki 2020 m. 40 proc. sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamų valstybių narių įnašų dalį į Sąjungos biudžetą ir taip prisidėti prie valstybių narių konsolidavimo pastangų;

C.  kadangi Parlamentas savo minėtoje 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad PVM yra viena iš būtino politinio susitarimo dėl nuosavų išteklių sąlyga ir kad susitarimas dėl PVM, kaip nuosavo ištekliaus, reformos ir jo įgyvendinimo tvarkos turi būti sudarytas kartu su susitarimu dėl DFP;

D.  kadangi pirmą kartą pagal Sutartį reikalaujama Parlamento pritarimo dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių ir kadangi Parlamentas aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti savo prerogatyva šioje srityje vykstant deryboms dėl nuosavų išteklių sistemos reformos;

E.  kadangi Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonėse dėl Komisijos pasiūlymų dėl nuosavų išteklių sistemos reformos palankiai vertina pasiūlymą dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių(6);

F.  kadangi Parlamentas keletą kartų primygtinai pakartojo savo poziciją, kad reikalinga Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reforma, ypač dėl esamų PVM pagrįstų išteklių, siekdamas grįžti prie savo pirminės idėjos, kad šie ištekliai yra tikri nuosavi ištekliai, o ne grynai statistinė priemonė(7);

G.  kadangi Parlamentas pritaria pastangoms supaprastinti PVM apskaičiavimo metodą, taip pat džiaugiasi, kad pagal Komisijos pasiūlymą padidinamas PVM pagrįstų nuosavų išteklių skaidrumas;

H.  kadangi Parlamentas mano, kad didžiausi naujojo pasiūlymo dėl PVM privalumai yra jo skaidrumas, teisingumas mokesčių mokėtojų atžvilgiu visose valstybėse narėse, didesnis paprastumas ir galimybė ateityje tapti tikrais nuosavais ištekliais, pervedamais tiesiogiai į Sąjungos biudžetą;

I.  kadangi Parlamentas mano, kad bet kokie nuosavi ištekliai turėtų būti pervedami tiesiogiai į Sąjungos biudžetą;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą, kaip reikėtų toliau reformuoti PVM pagrįstus nuosavus išteklius, kad jie būtų pervedami tiesiogiai į Sąjungos biudžetą jau 2014–2020 m. laikotarpiu arba atliekant tolesnę nuosavų išteklių sistemos peržiūrą;

5.  ragina imtis praktinių tolesnių veiksmų, susijusių su Komisijos žaliąja knyga dėl PVM ateities, ir konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas didesnis valstybių narių PVM sistemų suderinimas, nes tik esant šiam suderinimui gali būti sudarytas pagrindas paversti PVM tikrais nuosavais ištekliais, kurie ateityje būti pervedami tiesiogiai į Sąjungos biudžetą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 112, 2012 4 18, p. 1.
(2) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 214.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0245.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0360.
(6) Regionų komiteto nuomonė dėl 2014–2020 m. naujosios daugiametės finansinės programos, priimta 93-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje 2011 m. gruodžio 14 ir 15 d.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl nuosavų išteklių sistemos, priimta plenariniame posėdyje 2012 m. kovo 29 d.
(7) Žr. 2007 m. kovo 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities.


Sąjungos metiniam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I
PDF 289kWORD 69k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)0815 – C7-0016/2011 – 2010/0395(COD))
P7_TA(2012)0362A7-0325/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0815),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 322 straipsnį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0016/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomones Nr. 3/2010(1) ir 6/2010(2), persvarstytas ir papildytas 2011 m. sausio 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A7-0325/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.   pritaria bendriems pareiškimams dėl klausimų, susijusių su DFP ir dėl Finansinio reglamento 195 straipsnio, bei Parlamento pareiškimui dėl to reglamento 18 straipsnio (pareiškimai pridedami prie šios rezoliucijos);

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m spalio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. .../2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002

P7_TC1-COD(2010)0395


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.)

Teisėkūros rezoliucijos priedas

A)  Bendras pareiškimas dėl klausimų, susijusių su daugiamete finansine programa

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad Finansinis reglamentas bus persvarstytas siekiant įtraukti pakeitimus, reikalingus atsižvelgiant į derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatus, taip pat ir šiais klausimais:

   neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšų perkėlimo ir lėšų projektams, finansuojamiems panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, taisyklės;
   nepanaudotų asignavimų ir biudžeto likučio perkėlimas, taip pat susijęs pasiūlymas įrašyti juos į mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų rezervą;
   galimas Europos plėtros fondo įtraukimas į Sąjungos biudžetą;
   lėšų, gautų pagal susitarimus dėl kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais, panaudojimas.

B)  Bendras pareiškimas dėl su pastatais susijusių išlaidų remiantis 195 straipsniu

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad:

   1. 195 straipsnio 4 dalyje numatyta išankstinio įspėjimo procedūra ir 195 straipsnio 5 dalyje numatyta išankstinio patvirtinimo procedūra netaikomos nemokamai arba už simbolinę sumą įsigyjant žemę;
   2. bet kokia 195 straipsnyje pateikta nuoroda į pastatus taikoma tik negyvenamiesiems pastatams. Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti bet kokios su gyvenamaisiais pastatais susijusios informacijos;
   3. išskirtinėmis politinėmis aplinkybėmis ar skubos tvarka informacija apie pastatų projektus, susijusius su ES delegacijomis ar biurais trečiosiose šalyse, numatyta 195 straipsnio 4 dalyje, gali būti pateikta kartu su pastato projektu pagal 195 straipsnio 5 dalį; tokiais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigoja pastato projektą apsvarstyti kuo greičiau;
   4. 195 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta išankstinio patvirtinimo procedūra netaikoma parengiamosioms sutartims ar tyrimams, kurie reikalingi išsamioms sąnaudoms ir pastato projektui įvertinti;
   5. 195 straipsnio 7 dalies ii–iv punktuose nurodytos 750 000 ar 3 000 000 EUR ribinės vertės apima pastatų įrengimą; nuomos sutarčių atveju šios ribinės vertės taikomos nuomai be mokesčių, bet apima su pastato įrengimu susijusias sąnaudas;
   6. 195 straipsnio 3 dalies a punkte paminėtos išlaidos neapima mokesčių;
   7. po vienerių metų po Finansinio reglamento taikymo pradžios Komisija pateikia ataskaitą dėl 195 straipsnyje numatytų procedūrų taikymo.

C)  Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl 195 straipsnio 3 dalies

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad lygiavertės nuostatos bus įtrauktos į Finansinį pagrindų reglamentą, taikomą įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį.

D)  Europos Parlamento pareiškimas

85,9 mln. EUR suma, kurią Belgija grąžino Europos Parlamentui 2010 m. pradžioje ir kuri numatyta pastatų projektams, turi būti laikoma išorės asignuotosiomis įplaukomis remiantis Finansinio reglamento 18 straipsniu.

(1) OL C 145, 2010 6 3, p. 1.
(2) OL C 334, 2010 12 10, p. 1.
(3) Ši pozicija pakeičia 2011 m. spalio 26 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2011)0465).


Teisė būti išrinktam į komiteto biurą (Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalies išaiškinimas)
PDF 177kWORD 29k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl teisės būti išrinktam į komiteto biurą (Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalies išaiškinimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 18 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 191 straipsnio 1 dalies pridėti tokį išaiškinimą:"

Komiteto biuro nariais gali būti renkami tik to komiteto tikrieji nariai, išrinkti pagal 186 straipsnį.

"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Taisomojo biudžeto projektas Nr. 4/2012. Nuosavi ištekliai, rizikos pasidalijimo priemonės, „EuroGlobe“
PDF 278kWORD 40k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projekto Nr. 4/2012, III skirsnis – Komisija (14059/2012 – C7-0305/2012 – 2012/2127(BUD))
P7_TA(2012)0364A7-0308/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 310 ir 314 straipsnius ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1) („Finansinis reglamentas“), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2011 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto projektą Nr. 4/2012, kurį Komisija pateikė 2012 m. birželio 20 d. (COM(2012)0340),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. priimtą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto projekto Nr. 4/2012 (14059/2012 – C7-0305/2012),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 423/2012, kuriuo dėl tam tikrų rizikos pasidalijimo priemonių nuostatų, taikytinų valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0308/2012),

A.  kadangi 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto projekto Nr. 4/2012 tikslas yra trejopas: sukurti keturias biudžeto eilutes siekiant iki 10 proc. Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir Sanglaudos fondui 2007–2013 m. skirtų finansinių asignavimų perskirti rizikos pasidalijimo priemonėms, persvarstyti ir numatyti nuosavų išteklių, dėl kurių keičiasi valstybių narių įnašų iš jų nuosavų išteklių į Sąjungos biudžetą pasiskirstymas, prognozes ir mokėjimų asignavimuose pagal biudžeto eilutę 16 03 05 01 ‐ Parengiamieji veiksmai ‐ projektas „EuroGlobe“ ‐ įrašytą brūkšnį pakeisti įrašu „pro memoria“ (p. m.), kad būtų galima atlikti perkėlimą;

B.  kadangi nuosavi ištekliai patikslinami atliekant TNI, PVM ir BNP bazių prognozių peržiūrą, 2008 m., 2010 m. ir 2011 m. biudžeto disbalanso korekciją Jungtinės Karalystės naudai (JK korekciją), taip pat įvertinus, kaip tai paveikia Jungtinei Karalystei daromos nuolaidos Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos finansuojamas dalis, kurios sumažintos iki ketvirtadalio jų įprastinės dalies, o toks sumažinimas finansuojamas kitų valstybių narių, išskyrus JK;

C.  kadangi taisomojo biudžeto projekte Nr. 4/2012 numatyta galimybė, kad grįžtamosios lėšos ir likusios sumos, gautos sugrąžinus Sąjungos paramos rizikos pasidalijimo priemonėms, kurios finansuotos pagal sanglaudos politiką, skirtas lėšas, valstybei narei prašant gali būti pridedamos prie tai valstybei narei skiriamų kitų metų sanglaudos politikos finansinių išteklių;

D.  kadangi taisomojo biudžeto projektas Nr. 4/2012 visiškai atitinka Finansinio reglamento pakeitimus, dėl kurių susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, ypač jo 131 straipsnio pakeitimus;

1.  atsižvelgia į taisomojo biudžeto projektą Nr. 4/2012;

2.  mano, kad bet koks perkėlimas iš sanglaudos politikos į vis dar neapibrėžtas finansines priemones turėtų būti tinkamai pagrįstas ir gerai kontroliuojamas, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 423/2012;

3.  reikalauja, kad prieš atlikdama bet kokį 2 dalyje nurodytą perkėlimą Komisija turi informuoti biudžeto valdymo instituciją;

4.  reikalauja, kad Parlamentui reguliariai būtų perduodama išsami informacija apie mažintinas veiklos programas, įgyvendintinas finansines priemones ir remtinus projektus;

5.  pritaria Tarybos pozicijai dėl taisomojo biudžeto projekto Nr. 4/2012 be pakeitimų;

6.   paveda Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 4/2012 galutinai patvirtintas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2) OL L 56, 2012 2 29.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) OL L 133, 2012 5 23, p. 1.


2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba
PDF 374kWORD 74k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0286/2011 – 2011/2226(DEC))
P7_TA(2012)0365A7-0299/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją (06083/2012 – C7–0051/2012),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(2) dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo, į prie jo pridedamą rezoliuciją ir į Tarnybos vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą(4), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0299/2012),

1.   patvirtina Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, kad Tarnybos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos maisto saugos tarnybos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2012 m.spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0286/2011 – 2011/2226(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymais(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją (06083/2012 – C7–0051/2012),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 10 d. Parlamento sprendimą(7) dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo, į prie jo pridedamą rezoliuciją ir į Tarnybos vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą(9), ir ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0299/2012),

1.  pritaria Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2012 m.spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0286/2011 – 2011/2226(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Tarnybos atsakymais(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją (06083/2012 – C7–0051/2012),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 10 d. Parlamento sprendimą(12) dėl Europos maisto saugos tarnybos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo atidėjimo, į prie jo pridedamą rezoliuciją ir į Tarnybos vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002(14), įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą, ir ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0299/2012),

A.   kadangi 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas nusprendė atidėti sprendimą, kuriuo patvirtinamas Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymas ir uždaromos jos sąskaitos,

B.   kadangi Tarnyba biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. laiškuose pateikė išsamią informaciją,

C.  kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra veiksminga Europos Parlamento priemonė, kurią naudojant priimamas faktiniais ir svariais argumentais pagrįstas sprendimas; atsižvelgdamas į tai, primena galiojančias taisykles, t. y. Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomą finansinį reglamentą, Tarnybos steigimo reglamentą ir Tarnybos nustatytą konkrečią politiką ir procedūras,

Biudžeto ir finansų valdymas

1.   atkreipia dėmesį į Tarnybos pareiškimą, kad dabar imtasi tinkamų priemonių, kuriomis siekiama gerinti finansinį valdymą, ir kad 2011 m. biudžeto vykdymo rodiklis pagal įsipareigojimų asignavimus buvo artimas 100 proc.;

2.   palankiai vertina gautą informaciją apie didelį Tarnybos valdančiosios tarybos posėdžių išlaidų sumažinimą, kuris 2010 m. sudarė 6 175 EUR kiekvienam nariui; ypač palankiai vertina išlaidų sumažinimą 66 proc. palyginus su 2010 m., kuris pasiektas perėjus prie garso transliacijos pagal pareikalavimą, naudojant anglų kalbą, kaip vienintelę valdančiosios tarybos susirinkimų kalbą, ir visus posėdžius rengiant Parmoje esančiose Tarnybos patalpose;

Sutarčių valdymo procesas

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba sukūrė subsidijų ir viešųjų pirkimų priemonę, skirtą konkurso proceso stebėsenos, sutarčių valdymo ir mokėjimo numatymo gebėjimams gerinti; pažymi, kad 2012 m. birželio 28 d. pradėjo veikti nauja viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo duomenų bazė;

Interesų konfliktas ir skaidrumas

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė Tarnybos užduotis – teikti nepriklausomus ir skaidrius mokslinius patarimus tais klausimais, kurie turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį maisto ir pašarų saugai;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina imtis priemonių Tarnybos patikimumui išsaugoti;

6.   palankiai vertina tai, kad 2012 m. spalio mėn. visiems valdančiosios tarybos nariams organizuojamas privalomas posėdis etikos ir sąžiningumo tema ir ragina valdančiąją tarybą veiksmingai užtikrinti savo elgesio kodekso taikymą ir priimti nuostatas, kurios padėtų išvengti darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį atvejų ir numatyti sankcijas siekiant ateityje išvengti situacijų, panašių į susijusią su buvusia pirmininke 2010 m.;

7.  praeityje jau nurodė kai kuriuos trūkumus, susijusius su interesų konfliktais, interesų deklaravimu ir skaidrumu; pabrėžia, kad buvusi Tarnybos valdančiosios tarybos pirmininkė 2010 m. nepranešė apie tai, kad yra Tarptautinio gyvosios gamtos mokslų instituto (ILSI) valdybos narė, nors ILSI finansuoja maisto, chemijos ir farmacijos sektorių įmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomasis direktorius neskiria Tarnybos valdančiosios tarybos narių, taigi jis negali jų ir atleisti;

8.   palankiai vertina Tarnybos įsipareigojimą pasiūlyti valdančiajai tarybai savo pirmininką rinkti atviru balsavimu; mano, kad skaidrumo procedūra padidins valdančiosios tarybos atskaitomybę;

9.  ypač atkreipia dėmesį į visas naujas politikos kryptis, taisykles, įgyvendinimo priemones ir veiksmus, kurie nustatyti nuo 2007 m., siekiant išvengti mokslinių ekspertų ir darbuotojų interesų konflikto ir jį sušvelninti; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Tarnybos valdančiosios tarybos elgesio kodeksą ir jos aktyvią poziciją iš naujo svarstant savo darbuotojų interesų deklaracijas, taip pat naujas nuo 2012 m. liepos mėn. galiojančias interesų konfliktų tikrinimo taisykles, kuriomis aktyviai vadovautasi atnaujinant mokslines grupes; yra pasiryžęs stebėti šių veiksmų rezultatus; ir toliau reguliariai kvies vykdomąjį direktorių keistis nuomonėmis, taip pat skatins keistis informacija per komiteto narį, kuris paskirtas ryšiams su Tarnyba palaikyti, ir kas dvejus metus lankantis Tarnyboje; primena, kad paskutinis toks apsilankymas vyko 2012 m. gegužės mėn.;

10.  pažymi, kad nauja Tarnybos politika dėl nepriklausomumo ir mokslinių sprendimų priėmimo procesų kartu su jos įgyvendinimo taisyklėmis įsigaliojo 2012 m. liepos mėn. ir kad Tarnybos nauja interesų konfliktų apibrėžtis yra suderinama su EBPO gairėmis; atkreipia dėmesį į praktinius Tarnybos veiksmus, taikomus ekspertui pažeidus nepriklausomumo politikos taisykles – jis nušalinimas 5-erių metų laikotarpiui; siūlo į nepriklausomumo politikos įgyvendinimo taisykles įtraukti pagrįstą proporcingų sankcijų rinkinį;

11.  pažymi, kad Tarnyba suplanavo iki 2013 m. pabaigos įvertinti savo nepriklausomumo politiką ir įsipareigojo apsvarstyti, be kita ko, galimybę paskelbti pasitikėjimo pažeidimo procedūrų rezultatus, įskaitant mokslinės recenzijos teisingumo tikrinimo procedūros rezultatus, ir praplėsti bei sustiprinti savo Interesų konfliktų komiteto įgaliojimus, pvz., suteikiant jam panašius įgaliojimus, kaip turi Prancūzijos sanitarinės maisto produktų, aplinkos ir darbo apsaugos agentūros (pranc. AFSSET) Etikos normų ir konfliktų prevencijos komitetas; tikisi, kad Tarnyba informuos biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją šiuo klausimu iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžios;

12.  skatina Tarnybą toliau stiprinti savo nepriklausomumo politiką ir apsvarstyti taisyklių, kurios, be kita ko, apimtų sankcijas ir vidaus ekspertų ir mokslininkų gyvenimo aprašymų ir interesų deklaracijų skelbimą, priėmimą;

13.  yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai nesilaikoma galiojančių taisyklių, turi būti imamasi reikiamų veiksmų; mano, kad tokiais atvejais Tarnyba turėtų parengti trūkumų šalinimo veiksmų planą kartu su tiksliu tvarkaraščiu, kad šio plano įgyvendinimą turėtų prižiūrėti Europos Parlamentas ir kad šios problemos turėtų būti sprendžiamos keičiant galiojančias taisykles ir reglamentus tam, kad būtų pašalintos galimos spragos;

14.  atkreipia dėmesį į Tarnybos pareiškimą, kad 2012 m. liepos 4 d. ji priėmė nuostatas dovanų ir vaišingumo priėmimo klausimu; giria šią iniciatyvą ir ragina Tarnybą paskelbti šias nuostatas savo interneto svetainėje;

15.  pripažįsta, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. Tarnyba pradės vykdyti pirmų atsitiktinai atrinktų interesų deklaracijų vertinimą siekdama patikrinti jų atitiktį naujai priimtai nepriklausomumo politikai ir įgyvendinimo taisyklėms; tikisi, kad iki 2013 m. kovo 1 d. Tarnyba biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją supažindins su visų deklaracijų vertinimo rezultatais, kad į juos būtų atsižvelgta teikiant kito biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimo pakeitimus;

16.   pripažįsta Tarnybos įsipareigojimą dirbti su Komisija siekiant nustatyti visiškos viešosios prieigos prie nepaskelbtų neapdorotų duomenų sąlygas;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad aštuonios Tarnybos specialistų grupės ir jos mokslinis komitetas buvo atnaujinti 2012 m. birželio mėn.; palankiai vertina tai, kad Tarnybos interneto svetainėje paskelbtos naujai paskirtų ekspertų interesų deklaracijos, tačiau pastebi, kad ten dar nėra kai kurių ekspertų gyvenimo aprašymų; ragina Tarnybą iki 2013 m. sausio 1 d. visus juos paskelbti;

18.  pažymi, kad 2011 m., prieš Tarnybai patvirtinant naują politiką dėl nepriklausomumo ir mokslinių sprendimų priėmimo procesų, buvo paskirti 37 dviejų grupių ekspertai; todėl pritaria Tarnybos iniciatyvai iki 2012 m. spalio 31 d. patikrinti jų interesų deklaracijas atsižvelgiant į naujai patvirtintą politiką ir jos įgyvendinimo taisykles; skatina Tarnybą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie patikrinimo proceso rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžios;

19.  ragina Tarnybą į savo metines veiklos ataskaitas įtraukti specialų skirsnį, apibūdinantį veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant išvengti interesų konfliktų ir juos valdyti, kuriame, be kita ko, turėtų būti nurodyta:

   tikrintų įtariamų interesų konfliktų atvejų skaičius,
   darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį (ir atvirkščiai) atvejų skaičius,
   priemonės, kurių imtasi pagal kiekvieno atvejo kategoriją,
   pradėtų pasitikėjimo pažeidimo procedūrų skaičius ir jų rezultatai;
   taikytos sankcijos;

20.  ragina Tarnybą gerinti rizikos vertinimo proceso atvirumą ir skaidrumą, geriau atsižvelgti į nepriklausomų kolegų recenzuotą mokslinę literatūrą ir tais atvejais, kai nepritaria kitokiai nuomonei, pateikti išsamų pagrindimą; ragina Tarnybą plėsti dialogą ir bendradarbiavimą su išorės ekspertais ir nacionalinėmis agentūromis, ypač, kai jų nuomonė dėl konkretaus rizikos vertinimo proceso yra skirtinga;

21.  iš esmės teigiamai vertina pirmiau minėtąjį bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų, kuriame nagrinėjami kai kurie biudžeto įvykdymo patvirtinimui svarbūs klausimai ir mano, kad gairėse dėl tolesnių veiksmų taikant bendrą požiūrį, kurį Komisija pateiks iki 2012 m. pabaigos, bus tinkamai atsižvelgta į tuos klausimus;

o
o   o

22.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2012 m. gegužės 10 d.(16) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 366, 2011 12 15, p. 106.
(2) OL L 286, 2012 10 17, p. 367.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 366, 2011 12 15, p. 106.
(7) OL L 286, 2012 10 17, p. 367.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 366, 2011 12 15, p. 106.
(12) OL L 286, 2012 10 17, p. 367.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 286, 2012 10 17, p. 388.


2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra
PDF 378kWORD 74k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0281/2011 – 2011/2220(DEC))
P7_TA(2012)0366A7-0298/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją (06083/2012 – C7–0051/2012),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(2), kuriuo atidedamas sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, į prie jo pridedamą savo rezoliuciją ir į Agentūros direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(4), ypač į jo 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(5), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0298/2012),

1.  patvirtina Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2012 m.spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0281/2011 – 2011/2220(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją (06083/2012 – C7–0051/2012),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(7), kuriuo atidedamas sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, į prie jo pridedamą savo rezoliuciją ir į Agentūros direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(9), ypač į jo 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(10), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0298/2012),

1.  pritaria Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos vaistų agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2012 m.spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0281/2011 – 2011/2220(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją (06083/2012 – C7–0051/2012),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(12), kuriuo atidedamas sprendimas dėl Europos vaistų agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, į prie jo pridedamą savo rezoliuciją ir į Agentūros direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(13), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(14), ypač į jo 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(15), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0298/2012),

A.   kadangi 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas nusprendė atidėti sprendimą, kuriuo patvirtinimas Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūros) 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymas ir uždaromos jos sąskaitos;

B.   kadangi Agentūra ištaisė beveik visus trūkumus, nurodytus 2012 m. gegužės 10 d. ataskaitoje, ir pateikė biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai išsamią informaciją 2012 m. liepos 2 ir 6 d. bei 2012 m. rugpjūčio 2, 7 ir 24 d. laiškuose;

C.  kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra veiksminga Europos Parlamento priemonė, kurią naudojant priimamas faktiniais ir svariais argumentais pagrįstas sprendimas; atsižvelgdamas į tai, primena galiojančias taisykles, t. y. Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomą finansinį reglamentą, Agentūros steigimo reglamentą ir šios Agentūros nustatytą konkrečią politiką ir procedūras;

1.  primena, kokia svarbi Agentūros veikla teikiant valstybėms narėms ir institucijoms kiek įmanoma geresnius mokslinius patarimus visais klausimais, susijusiais su žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo vertinimu;

Tolesni veiksmai, susiję su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu

2.  pažymi, kad 2012 m. birželio 7 d. Agentūros valdyba patvirtino naują patariamojo komiteto viešųjų pirkimų ir sutarčių klausimais struktūrą ir veiklos sritį; džiaugiasi, kad Agentūra parengė daugiametį 2012–2014 m. laikotarpio viešųjų pirkimų planą, kaip reikalavo biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija savo ataskaitoje dėl 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

Perkelti ir panaikinti asignavimai

3.  primena, jog Audito Rūmai savo ataskaitoje nurodė, kad daug asignavimų perkelta į 2010 finansinius metus ir nesilaikyta biudžeto metinio periodiškumo principo; džiaugiasi, kad Agentūra, sukūrusi grupę, kuri glaudžiai bendradarbiaudama su vaistų pramone analizuoja farmacijos produktų mokslinių tyrimų padėtį prieš pateikiant juos Agentūrai, sugriežtino įplaukų iš klientų mokesčių numatymo procedūras; atkreipia dėmesį į tvirtą Agentūros įsipareigojimą dirbti kartu su Komisijos Biudžeto generaliniu direktoratu siekiant parengti stabilią sistemą vykdant dabartinį finansinių pagrindų reglamentų persvarstymą;

4.  visiškai remia visas Agentūros pastangas vykdomuoju ir administraciniu lygmenimis siekiant reformuoti atsiskaitymo už valstybių narių valdžios institucijų suteiktas paslaugas sistemą, kuri turėtų būti aiškiai pagrįsta realiomis sąnaudomis; todėl teigiamai vertina Agentūros iniciatyvą parengti naują pasiūlymą, kuris bus pateiktas Agentūros valdybai; ragina valdybą nedelsiant apsvarstyti šią mokėjimų sistemą ir dėl jos nuspręsti, ir tikisi, kad valdyba nedelsdama tai padarys;

Skaidrumas ir interesų konfliktų valdymas

5.  pažymi, kad 2012 m. lapkričio mėn. Agentūra rengia praktinį seminarą, kuriame dalyvaus įvairios suinteresuotosios šalys ir bus siekiama parengti viešosios prieigos prie klinikinių tyrimų duomenų teikimo metodus, ir kad padaryta didelė pažanga atrenkant ir apmokant Agentūros mokslo darbuotojus tam, kad būtų pagerinta neapdorotų duomenų analizė;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pagerino sistemingos ex ante ir ex post kontrolės, susijusios su interesų deklaracijų tikrinimu, apimtį ir metodiką, taip pat teigiamai vertina Agentūros sprendimą kasmet atlikti savo persvarstytos interesų deklaracijų politikos vertinimą; taigi ragina Agentūrą ir toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie savo persvarstytos politikos ir ypač apie kas šešis mėnesius atliekamos sistemingos ex ante ir ex post kontrolės įgyvendinimą;

7.   su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra pradėjo skelbti kai kurių mokslinių komitetų posėdžių protokolus ir 2012 m. liepos mėn. paskelbtas pirmasis Pediatrijos komiteto posėdžio protokolas; atkreipia dėmesį į tai, kad visų mokslinių komitetų posėdžių protokolų skelbimo procesas bus baigtas tik 2013 m. pabaigoje;

8.   pažymi, kad problemas, susijusias su finansinėmis grandinėmis ir galimais interesų konfliktais, kurių gali atsirasti dėl nepakankamo pareigų atskyrimo vykdant mokėjimus, Agentūra išsprendė įdiegusi apskaitos programinę įrangą SAP, kaip savo pagrindinę finansinę sistemą;

9.   pabrėžia, kad 2012 m. birželio mėn. Agentūroje buvo perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį sektorių atvejis, kai buvęs Teisės tarnybos vadovas pradėjo eiti vyresniojo patarėjo pareigas JAV įsisteigusioje advokatų kontoroje, tarp kurios klientų yra daug farmacinės pramonės bendrovių; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros vykdomasis direktorius pradėjo buvusio Teisės tarnybos vadovo atlikto darbo patikrinimą; ragina Agentūrą ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos apie šio patikrinimo rezultatus pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pradėjo tikrinti savo ekspertų ir komitetų narių, kurie aktyviai dalyvavo Agentūros veikloje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., interesų deklaracijas ir lyginti jas su jų gyvenimo aprašymais; pažymi, kad apie 54 proc. ekspertų ir komitetų narių pateikė Agentūrai atnaujintus gyvenimo aprašymus; ragina Agentūrą iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžios pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie likusių 46 proc. darbuotojų tikrinimo proceso terminą ir rezultatus;

11.  palankiai vertina Agentūros iniciatyvą savo interneto svetainėje skelbti vadovaujamas pareigas einančių savo darbuotojų ir vaistų vertinimo procese dalyvaujančių ekspertų interesų deklaracijas; susidomėjęs pažymi, kad ekspertų sąraše taip pat nurodomas jų interesų konfliktų rizikos lygis; palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą nuo 2013 m. pirmojo ketvirčio kartu su interesų deklaracijomis skelbti mokslinių ekspertų, kurie priklauso jos ekspertų duomenų bazei, profesinius ir išsilavinimo duomenis ir vykdant būsimas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras atidžiai stebėti skelbimo procesą;

12.  palankiai vertina Agentūros paskelbtą ketinimą diegti interesų deklaracijų, kurios taikant atsitiktinės atrinkties metodą, bus palyginamos su ekspertų gyvenimo aprašymais ir su nacionaliniu lygmeniu ekspertų pateikta informacija, ex ante ir ex post sistemą; reikalauja, kad Agentūra perduotų biudžeto kontrolės institucijai tikslų šios naujos sistemos įgyvendinimo tvarkaraštį;

13.  pritaria Agentūros nuomonei, kad aukštą deklaruojamų interesų patikimumo ir tikslumo lygį galima pasiekti tik tuo atveju, jei farmacijos bendrovės pačios skelbtų ekspertų ir mokslinių tyrimų centrų, su kuriais jos bendradarbiauja, sąrašą ir sumas, kurios parodo ekspertų ir minėtų centrų finansinius ryšius; pritaria Agentūros nuomonei, kad reikėtų apsvarstyti, ar teisėkūros iniciatyva būtų tinkama šioje srityje;

14.  pripažįsta Agentūros pastangas spręsti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su interesų konflikto prevencija ir valdymu; visų pirma atkreipia dėmesį į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos gautus 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. pranešimus dėl Vidaus audito tarnybos nustatytų interesų konfliktų valdymo atvejų peržiūros ir dėl galimo ekspertų, dalyvaujančių vertinant vaistą Pandemrix, interesų konflikto peržiūros;

15.  yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai nesilaikoma galiojančių taisyklių, turi būti imamasi reikiamų veiksmų; mano, kad tokiais atvejais Agentūra turėtų parengti trūkumų šalinimo veiksmų planą kartu su tiksliu tvarkaraščiu, kad šio plano įgyvendinimą turėtų prižiūrėti Europos Parlamentas ir kad šios problemos turėtų būti sprendžiamos keičiant galiojančias taisykles ir reglamentus tam, kad būtų pašalintos galimos spragos;

16.  ragina Agentūrą į savo metines veiklos ataskaitas įtraukti specialų skirsnį, apibūdinantį veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant išvengti interesų konfliktų ir juos valdyti, kuriame, be kita ko, turėtų būti nurodyta:

   tikrintų įtariamų interesų konfliktų atvejų skaičius,
   darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį (ir atvirkščiai) atvejų skaičius,
   priemonės, kurių imtasi pagal kiekvieno atvejo kategoriją,
   pradėtų pasitikėjimo pažeidimo procedūrų skaičius ir jų rezultatai,
   taikytos sankcijos;
  

reikalauja, kad Agentūra išsamiai informuotų biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie konkrečius veiksmus, kurių ji ėmėsi;

17.  mano, jog svarbu pažymėti, kad atsakingas komitetas palaiko glaudžius ryšius su Agentūra: bent kartą metuose kviečia jos vykdomąjį direktorių keistis nuomonėmis, vieną komiteto narį paskyrė asmeniu ryšiams palaikyti ir kas dveji metai lankosi agentūroje; primena, kad paskutinis toks apsilankymas vyko 2011 m. birželio mėn.;

18.  iš esmės teigiamai vertina pirmiau minėtąjį bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų, kuriame nagrinėjami kai kurie biudžeto įvykdymo patvirtinimui svarbūs klausimai ir mano, kad gairėse dėl tolesnių veiksmų taikant bendrą požiūrį, kurį Komisija pateiks iki 2012 m. pabaigos, bus tinkamai atsižvelgta į tuos klausimus;

o
o   o

19.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2012 m. gegužės 10 d.(16) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 366, 2011 12 15, p. 27.
(2) OL L 286, 2012 10 17, p. 377.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(6) OL C 366, 2011 12 15, p. 27.
(7) OL L 286, 2012 10 17, p. 377.
(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(9) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(10) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(11) OL C 366, 2011 12 15, p. 27.
(12) OL L 286, 2012 10 17, p. 377.
(13) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(14) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.
(15) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(16) OL L 286, 2012 10 17, p. 388.


Miško dauginamoji medžiaga ***I
PDF 274kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/971/EB siekiant į to sprendimo taikymo sritį įtraukti miško dauginamąją medžiagą, kurios kategorija yra „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“, ir atnaujinti už patvirtinimą ir auginimo kontrolę atsakingų institucijų pavadinimus (COM(2012)0355 – C7-0175/2012 – 2012/0172(COD))
P7_TA(2012)0367A7-0277/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0355),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0175/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 28 d. Tarybos atstovo laišku priimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0277/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją,

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. spalio 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimą Nr. .../2012/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/971/EB, siekiant į jo taikymo sritį įtraukti miško dauginamąją medžiagą, kurios kategorija yra „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“, ir atnaujinti už patvirtinimą ir auginimo kontrolę atsakingų institucijų pavadinimus

P7_TC1-COD(2012)0172


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1104/2012/ES.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Europos piliečių metai (2013 m.) ***I
PDF 270kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų (2013 m.) (COM(2011)0489 – C7-0217/2011 – 2011/0217(COD))
P7_TA(2012)0368A7-0271/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0489),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0217/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A7-0271/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. spalio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2012/ES dėl Europos piliečių metų (2013 m.)

P7_TC1-COD(2011)0217


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1093/2012/ES.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 137.


Bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymas Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla
PDF 206kWORD 46k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla (2012/2142(INI))
P7_TA(2012)0369A7-0285/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į SESV 215 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Guy Verhofstadto ir Kristiinos Ojuland ALDE frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai (B7-0196/2012),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 15 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą rezultatų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones(4),

–  atsižvelgdamas į tai, kad JAV Senato Užsienio reikalų komitetas 2012 m. birželio 26 d. priėmė Sergejaus Magnitskio teisinės valstybės atskaitomybės aktą, kuriuo siekiama nustatyti draudimą išduoti vizas Rusijos pareigūnams, tariamai susijusiems su Sergejaus Magnitskio sulaikymu, prievarta prieš jį ir jo mirtimi, ir įšaldyti jų turtą,

–  atsižvelgdamas į rezoliucijos projektą „Teisinės valstybės principas Rusijoje: Sergejaus Magnitskio byla“, kuris pateiktas per 2012 m. metinę ESBO parlamentinės asamblėjos sesiją ir kuriame nacionaliniai parlamentai raginami imtis veiksmų siekiant nustatyti vizų išdavimo sankcijas ir įšaldyti turtą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0285/2012),

A.  kadangi Sergejaus Magnitskio areštas, kalinimo sąlygos ir vėlesnė mirtis kalėjime –tai gerai dokumentais pagrįstas ir svarus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimo atvejis;

B.  kadangi pomirtinis Sergejaus Magnitskio baudžiamasis persekiojimas – tai tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimas, kuriuo aiškiai parodoma, jog Rusijos baudžiamojo teisingumo sistema veikia netinkamai;

C.  kadangi Rusijos Federacija, kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, įsipareigojo visapusiškai gerbti pagrindines teises ir teisinės valstybės principą ir kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė suteikti papildomą pagalbą ir pasidalyti patirtimi, kad padėtų Rusijos Federacijai atnaujinti savo konstitucinę ir teisinę sistemą ir jos laikytis;

D.  kadangi, nepaisant 2011 m. tyrimo, kurį atliko Rusijos prezidento Žmogaus teisių taryba dėl neteisėtumo suimant, kalinant Sergejų Magnitskį ir nesuteikiant jam teisės kreiptis į teismą išvadų, tyrimai vilkinami, o susiję pareigūnai buvo reabilituoti ir netgi paskirti tirti šią pomirtinę bylą; kadangi tokie valdžios institucijų veiksmai parodo, jog S. Magnitskio baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas;

E.  kadangi Europos Sąjunga daug kartų ir įvairiais būdais, tiek per reguliarias konsultacijas žmogaus teisių klausimais, tiek aukščiausiojo lygio susitikimuose, ragino Rusijos valdžios institucijas atlikti išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl šio ypatingo ir išsamiai dokumentais patvirtinto atvejo ir panaikinti dabartines nebaudžiamumo sąlygas;

F.  kadangi Sergejaus Magnitskio byla – tai tik vienas, bet labiausiai žinomas ir išsamiai dokumentais patvirtintas Rusijos teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejis, kai buvo šiurkščiai pažeistas teisinės valstybės principas; kadangi yra daug kitų teismo bylų, kurias nagrinėjant nuolat naudojamasi ekonominių nusikaltimų ir tariamos korupcijos pretekstu siekiant pašalinti konkurentus verslo srityje arba politinius priešininkus;

G.  kadangi vizų išdavimo apribojimai ir kitos ribojamosios priemonės savaime nėra įprastos teisminės sankcijos, bet duoda politinį ES susirūpinimo signalą platesnei tikslinei auditorijai, taigi ir toliau yra reikalinga ir teisėta užsienio politikos priemonė;

H.  kadangi ES sankcijos, susijusios su S. Magnitskio byla, galėtų paskatinti Rusijos valdžios institucijas dėti nuoširdžias naujas pastangas siekiant konkrečiau ir įtikinamiau spręsti teisinės valstybės principo Rusijoje ir dabartinių nebaudžiamumo sąlygų klausimus;

I.  kadangi keli ES valstybių narių, pvz., Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Lenkijos, nacionaliniai parlamentai jau priėmė rezoliucijas, kuriose ragino savo vyriausybes taikyti sankcijas dėl S. Magnitskio bylos, o keli kiti nacionaliniai parlamentai, pvz., Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Latvijos, šiuo metu pradėjo rengti tokias rezoliucijas;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

   a) sudaryti bendrą ES sąrašą pareigūnų, atsakingų už Sergejaus Magnitskio mirtį, už tai, kad vėliau jos aplinkybes slėpė teisėsaugos institucijos, ir už toliau tebesitęsiantį priekabiavimą prie jo motinos ir našlės;
   b) visoje ES nustatyti ir taikyti draudimą šiems pareigūnams išduoti vizas ir įšaldyti bet kokį jų ar jų šeimos narių Europos Sąjungoje turimą finansinį turtą;
   c) raginti Rusiją atlikti patikimą ir nepriklausomą tyrimą, kuris apimtų visus šios tragiškos bylos aspektus, ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;
   d) raginti Rusijos valdžios institucijas panaikinti plačiai paplitusią korupciją, reformuoti teismų sistemą, kad ji atitiktų tarptautinius standartus, taip pat sukurti nepriklausomą, teisingą ir skaidrią sistemą, kuri jokiomis aplinkybėmis negalėtų būti neteisingai naudojama politiniais tikslais;
   e) ryžtingesniu, tvirtesniu ir labiau į rezultatus orientuotu būdu iškelti šį klausimą per dvišalius susitikimus su Rusijos valdžios institucijomis, taip pat bauginimo ir nebaudžiamumo atvejų, susijusių su žmogaus teisių gynėjais, žurnalistais ir teisininkais, klausimą;

2.  ragina Tarybą laikytis nuoseklios ir aktyvios pozicijos dėl kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, remiantis gerai dokumentais pagrįstais, sutampančiais ir nepriklausomais šaltiniais bei įtikinamais įrodymais, ir kaip kraštutinę priemonę pradėti taikyti panašias ribojamąsias priemones teisių pažeidėjams;

3.  pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijų įsipareigojimas pagrindinėms vertybėms, pvz., teisinės valstybės principui, pagarbai žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, išlieka būtina ES ir Rusijos santykių ir stabilios bei patikimos dviejų šalių partnerystės kūrimo sąlyga;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai, valstybėms narėms, Rusijos Valstybės Dūmai bei Rusijos Federacijos vyriausybei

(1) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 37.
(2) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 81.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0575.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0018.


Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimas
PDF 291kWORD 73k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo (2012/2005(INI))
P7_TA(2012)0370A7-0254/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendro dangaus teisės aktų įgyvendinimo. Laikas pateikti rezultatus (COM(2011)0731),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendro Europos dangaus iniciatyvos technologinio pagrindo – SESAR programos diegimui skirti valdymo ir paskatų mechanizmai“ (COM(2011)0923),

–  atsižvelgdamas į baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0254/2012),

A.  kadangi įgyvendinant Bendrą Europos dangų (BED) jau padaryta didelė pažanga;

B.  kadangi tikimasi, kad 2012 m. bus itin svarbūs įgyvendinant BED;

C.  kadangi sukūrus Bendrą Europos dangų, kuriant tvaresnį aviacijos sektorių ir Europos lygmeniu veiksmingesnę oro eismo valdymo sistemą, bus daug sutaupoma ekonominiu, saugos ir aplinkosaugos požiūriais;

D.  kadangi oro eismo intensyvumas nuolat didėja, dėl to stokojama pajėgumų, o keleiviai vis dažniau susiduria su vėluojančiais skrydžiais ir taip daromas poveikis oro transporto bendrovių augimo planams; kadangi Europos oro erdvė yra viena iš labiausiai užimtų pasaulyje, ES oro uostais naudojasi daugiau kaip 750 mln. keleivių, tikimasi, kad iki 2030 m. šis skaičius padvigubės;

E.  kadangi BED sėkmė priklauso nuo integruoto požiūrio, kai atskiros valstybės narės nekelia grėsmės bendram projekto įgyvendinimui;

F.  kadangi 2012 m. gruodžio 4 d. funkcinių oro erdvės blokų sistemos įgyvendinimas turėtų būti užbaigtas, bet iš naujausių ataskaitų matyti, kad ši padėtis visai neatitinka šios BED teisės aktuose nurodyto reikalavimo;

G.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 691/2010 13 straipsnio 3 dalį Komisija, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo valstybių narių veiklos rezultatų planų gavimo, turėtų pateikti rekomendacijas, susijusias su persvarstytų veiklos rezultatų tikslų patvirtinimu, toms valstybėms narėms, kurios neatitinka visos Europos Sąjungos tikslų;

H.  kadangi šiuo metu nacionaliniai oro navigacijos paslaugų teikėjai, teikiantys oro eismo kontrolės paslaugas, yra taip pat suskaidyti, kaip ir politinė žemyno geografija, todėl, deja, atsiranda neveiksmingumo ir perkrovimo problemų;

I.  kadangi siekiant užbaigti BED įgyvendinimą reikia imtis priemonių, kurias taikant būtų pasiekti Europos oro erdvės saugos tikslai, taip sustiprinant dabartinius standartus ir užtikrinant nuolat aukštą piliečių saugos lygį;

J.  kadangi daroma didelė pažangą įgyvendinant kitas programas, pvz., Galileo ir globalią navigacijos palydovinę sistemą (GNSS);

K.  kadangi reikėtų kaip įmanoma greičiau sutarti dėl reikiamų lėšų sumos ir finansinių programų;

Terminas

1.  pripažįsta, kad yra suvaržymų, susijusių su BED teisės aktų įgyvendinimu; tačiau mano, kad būtinai reikia pasikliauti iki šiol padaryta pažanga ir kartu atsižvelgiant į veiklos aplinkybes numatyti privalomą BED įgyvendinimo grafiką;

2.  pabrėžia poreikį nedelsiant imtis veiksmų ir tęsti BED teisės aktų įgyvendinimą, taip pat toliau laikytis oro navigacijos paslaugų, ypač tinklo funkcijų, veiklos rezultatų plano;

3.  pažymi, kad šiuo metu vykdomas ypač svarbus programos diegimo etapas, kuris turi būti atliekamas laiku, sinchroniškai ir koordinuotai;

4.  įspėja, jog oro transporto srautų didėjimas reiškia, kad greitai bus visiškai išnaudotas Europos oro erdvės pajėgumas ir kad ši problema turi būti nedelsiant sprendžiama norint garantuoti gerą Europos visuomenei teikiamų oro transporto paslaugų kokybę ir užtikrinti, kad neišaugtų poveikis aplinkai ir klimatui;

5.  pabrėžia oro uostų, kaip Europos tinklo įvažiavimo ir išvažiavimo vietų, svarbą; ragina vykdant BED plėtrą visapusiškai atsižvelgti į juos, taip pat į regioninius oro uostus, kurie padeda pašalinti tinklo perkrovimo problemą ir padidinti pajėgumus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant sėkmingai įgyvendinti BED teisės aktus, norint išvengti didėjančių grūsčių dėl vis intensyvėjančių eismo srautų ir pasenusių technologijų ir siekiant užtikrinti, kad Europos oro saugos nuostatos būtų nuoseklesnės;

7.  pažymi, kad vis sunkiau išlaikyti nuolat aukštą Europos saugos ir veiklos sąlygų lygį; ragina valstybes nares ir Komisiją paaiškinti atitinkamų Europos institucijų vaidmenį ir taip užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimų ir skaidrių tarptautinių oro erdvės saugos standartų;

8.  primena, kad reikia užtikrinti, jog Europos oro erdvė būtų kuo veiksmingesnė ne tik ekonominio pranašumo požiūriu, bet ir atsižvelgiant į aplinkosaugos, energetinę ir socialinę naudą, kurią taip pat gauna oro transporto keleiviai;

9.  pabrėžia, kad Komisijos naujausiame komunikate šiuo klausimu apskaičiuota, kad iki galo ir laiku įdiegus Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) technologiją bendras poveikis ES BVP -27 ES narėse per 2013–2030 m. laikotarpį galėtų būti 419 mlrd. eurų, tiesiogiai ir netiesiogiai būtų sukurta 328.000 tūkst. naujų darbo vietų ir bendrai sutaupyta apie 50 mln. tonų išmetamo CO2 kiekio;

10.  pabrėžia, kad, Komisijos nuomone, laiku įdiegus programą SESAR keleiviai gautų praktinės naudos: skrydžių laikas būtų sutrumpintas apie 10 proc. (arba devyniomis minutėmis), 50 proc. sumažintas skrydžių atšaukimų arba vėlavimų skaičius ir galbūt sumažėtų skrydžių kainos; tačiau pabrėžia, kad jeigu programos SESAR įdiegimas būtų atidėtas dešimčiai metų bendras poveikis būtų pražūtingas, nes dėl sumažinto bendro poveikio ES BVP būtų prarasta apie 268 mlrd. EUR, sukurta apie 190 000 mažiau naujų darbo vietų ir apie 55 mln. tonų mažiau sutaupyta CO2 kiekio;

11.  pažymi, kad kitos svarbios šalys ir regionai jau lenkia ES mokslinių tyrimų ir naujų technologijų plėtros srityse, taigi, apgailestauja, kad jei BED teisės aktų įgyvendinimo procesas nepagreitės ES gali prarasti savo pranašumą prieš kitus tarptautinės rinkos dalyvius;

12.  mano, kad tinkamas BED veikimas gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu visi suinteresuoti subjektai griežtai laikysis įvairių įgyvendinimo terminų;

13.  pabrėžia, kad buvo pradėta įgyvendinti bandomąsias programas ir jų rezultatai buvo teigiami;

14.  reikalauja, kad Komisija iki 2012 m. gruodžio mėn. Transporto ir turizmo komitetui praneštų apie visų oro navigacijos paslaugų teikėjų padarytą pažangą veiklos rezultatų plano įgyvendinimo srityje;

15.  reikalauja, kad Komisija iki 2013 m. kovo mėn. Transporto ir turizmo komitetui praneštų apie padarytą pažangą BED teisės aktų įgyvendinimo srityje, įskaitant ir pasekmių, susijusių su vėlavimu įdiegti funkcinių oro erdvės blokų sistemą, vertinimą;

Politinis indėlis

16.  primena valstybėms narėms apie jų viešai paskelbtą įsipareigojimą siekti Bendro Europos dangaus tikslo, kai didžia dauguma buvo pritarta atitinkamiems teisės aktams, ir primygtinai ragina valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti įgyvendinant šiuos teisės aktus; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares, kad jos laikydamosi ES veiklos tikslų, pristatytų nacionalinius veiklos rezultatų planus ir patvirtintų Komisijos siūlomus persvarstytus veiklos rezultatų tikslus; ragina Komisiją pradėti atitinkamus veiksmus, jei nesilaikoma šių teisės aktų įgyvendinimo terminų;

17.  primena aviacijos tikslus, numatytus baltojoje knygoje dėl transporto politikos ir aviacijos mokslinių tyrimų aukšto lygio grupės ataskaitoje „Skrydžio trajektorija 2050. Europos aviacijos vizija“;

18.  primygtinai ragina teikti prioritetą šiam klausimui ir mano, kad norint visapusiškai ir laiku įgyvendinti BED reikia užtikrinti valstybių narių ir visų dalyvaujančių subjektų aktyvią politinę paramą;

19.  pabrėžia, kad sėkmingas BED teisės aktų įgyvendinimas turės teigiamą skatinamąjį poveikį konkurencijai visoje ES ir pasaulyje, taip bus skatinamas augimas ir užimtumas, ypač aeronautikos ir aviacijos pramonėje;

20.  apgailestauja, kad nepaisant didelės socialinės ir aplinkosauginės naudos, visuomenė nepakankamai žino apie BED projektą ir nepakankamai jį supranta, ir kviečia Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus dėti daugiau pastangų gerinant viešuosius ryšius;

21.  pripažįsta problemas, su kuriomis susiduria Europos oro eismo valdymo įstaigos, ir patvirtina, kad įgyvendinant BED ypač svarbus žmogiškasis veiksnys ir veiksmingas socialinis dialogas; pripažįsta, kad reikia ir toliau daug dėmesio skirti atviroms atsiskaitymo procedūroms; pabrėžia, kad įgyvendinus BED atsiras didelė aukšto lygio ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa;

22.  visiškai gerbia valstybių narių suverenitetą ir su oro eismo valdymu susijusias nacionalines prerogatyvas vykdant karines ir kitas valstybės orlaivių operacijas ir rengiant mokymus; atkreipia dėmesį į valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti, kad lankstaus oro erdvės naudojimo sąvoka(1) būtų visiškai ir vienodai taikoma, ir pripažįsta, kad reikia remti jų pastangas šiam tikslui pasiekti; pabrėžia, kad prie valstybės orlaivių kategorijos priskiriami orlaiviai, vykdantys ne tik karinės aviacijos misijas, bet ir policijos, gaisrų gesinimo, pakrančių apsaugos, muitinės, civilinės saugos ir kitą veiklą, taigi orlaivių naudojimo sritys apima įvairią saugumo užtikrinimo ir krizių valdymo veiklą;

23.  mano, kad sėkmingas BED įgyvendinimas duos naudos visai tiekimo grandinei, įskaitant gamintojus, oro transporto bendroves, MVĮ, visą turizmo sektorių ir t. t.;

24.  išlieka labai susirūpinęs dėl to, kad funkcinių oro erdvės blokų sistemos diegimo procesas Europoje ne tik atsilieka nuo grafiko, bet jam trūksta ir turinio, taigi remia koordinatoriaus pastangas; pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės bendradarbiautų, tarpusavyje koordinuotų ir kartu imtųsi politinių veiksmų, siekdamos iki 2012 m. gruodžio 4 d. sukurti funkcinius oro erdvės blokus; ragina Komisiją kruopščiai stebėti pokyčius ir, jei reikia, imtis teisinių veiksmų, įskaitant sankcijas, prieš valstybes nares, kurios nesilaiko įsipareigojimų, pagal BED teisės aktus;

25.  pabrėžia, kad funkcinių oro erdvės blokų sistemos diegimas neturi būti suvokiamas kaip atskiras reikalavimas, jie turi būti priemonės, kuriomis siekiama panaikinti Europos oro erdvės susiskaidymą ir pagerinti veiklos rezultatus ir be kurių negali būti baigtas BED; prašo Komisijos pasiūlyti strategiją, skirtą funkcinių oro erdvės blokų, kurie apimtų visapusiškai užbaigtus diegti centralizuotus modelius (pvz., tinklo valdytojas, SESAR bendroji įmonė, diegimo valdytojas), kūrimui pagreitinti; ragina Komisiją labiau naudotis savo įspėjimo priemonėmis ir, jei jos neturėtų poveikio, taikyti pažeidimo procedūrą toms valstybėms narėms, kurios dar nepasirašė susitarimų dėl funkcinių oro erdvės blokų sistemos įdiegimo;

26.  mano, kad pats veiksmingiausias ir našiausias būdas sukurti BED – taikyti metodą „iš viršaus į apačią“ ir todėl prašo Komisiją, remiantis 15 dalyje paminėta ataskaita, pasiūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama pašalinti pasekmes, atsiradusias dėl vėlavimo įgyvendinti funkcinių oro erdvės blokų sistemą ir greitai pereiti nuo „iš apačios į viršų“ prie „iš viršaus į apačią“ metodo siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti antrojo BED teisės aktų rinkinio tikslai;

27.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad išteklių stygiaus problema, ypač atsižvelgiant į nacionalinę priežiūros instituciją, būtų greitai sprendžiama nacionaliniu politiniu lygmeniu;

28.  pabrėžia, kad, siekdamos tinkamai atlikti savo vaidmenį BED sistemoje, nacionalinės priežiūros institucijos privalo būti funkciniu požiūriu atskirtos nuo oro navigacijos paslaugų teikėjų ir privalo savo įgaliojimus vykdyti nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu raginti nacionalinius oro susisiekimo paslaugų teikėjus aktyviai įgyvendinti BED teisės aktus;

30.  dar kartą patvirtina, kad saugų, veiksmingą ir lankstų oro erdvės naudojimą galima pasiekti tik užtikrinant glaudų civilinių ir karinių oro erdvės naudotojų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą;

31.  kviečia valstybes nares, padedant atitinkamoms Europos agentūroms, daug dėmesio skirti siekiant skatinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą ir koordinavimą su kaimyninėmis šalimis;

32.  primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau suteikti reikiamą finansavimą, kad būtų baigta kurti BED sistema; palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė BED iniciatyvą ir programą SESAR kaip horizontalius prioritetus, finansuojamus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

Programos SESAR diegimo strategija

33.  pripažįsta, kad pramonės įmonės ir ES daug finansinių išteklių investavo į SESAR technologijos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ir mano, kad atėjo laikas nustatyti priemones, kurių reikia norint gauti naudos iš šių investicijų įgyvendinant BED teisės aktus;

34.  primena, kad reikalingas BED iniciatyvos įgyvendinimo grafiko ir programos SESAR, kuri yra BED dalis, plėtros ir įdiegimo etapų koordinavimas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1070/2009;

35.  atkakliai tvirtina, kad, nepaisant šių didelių investicijų, nemažai svarbios apčiuopiamos naudos galima gauti derinant veiksmus, taip pat optimizuojant skrydžius, taupant degalus, mažinant triukšmą ir oro taršą ir darant mažiau poveikio klimato kaitai ir lanksčiai bei saugiai naudojant mažiau suskaidytą oro erdvę; pabrėžia veiksmingumą, kurio būtų galima pasiekti labiau koordinuojant civilinę ir karinę struktūras, nes naudojant bendrą infrastruktūrą išlaidos būtų mažesnės; pabrėžia, kad didesnis valstybių narių sąveikumas ir geresnis funkcinių oro erdvės blokų sistemos įgyvendinimas taip pat būtų naudingas vykdant tarptautines operacijas;

36.  supranta, kad SESAR technologija ir BED įgyvendinimas yra glaudžiai susiję politikos sritys, kurių plėtra galėtų būti abipusiai naudinga, todėl ragina pramonės atstovus labai atsakingai vykdyti projekto SESAR diegimo etapo veiksmus;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad gamintojai jau sukūrė technologijas ir jomis jau galima naudotis, taigi programa SESAR gali būti sėkmingai įgyvendinama;

38.  pripažįsta, kad verslo atstovų susidomėjimas investicijomis į SESAR technologijas yra didesnis pagrindiniuose didžiausiuose ir labiausiai perpildytuose nei mažuose regioniniuose oro uostuose arba oro uostuose, kurie turi tik sezoninius maršrutus; tačiau mano, kad viso tinklo veiklos rezultatai būtų pagerinti labiau paskirsčius programos SESAR, kuriai teikiamas viešasis finansavimas, galimybes;

39.  mano, kad norint užtikrinti esamų ir naujų technologijų sąveiką visame pasaulyje, reaguojant į pastangas įgyvendinti standartizavimą, pavyzdžiui, tokį, kurio reikalauja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija (ICAO), reikia pasaulio mastu suderinto požiūrio ir ragina pasirašyti bendradarbiavimo protokolus mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;

40.  mano, kad ir toliau turėtų būti stiprinamas veiklos rezultatų ramstis norint, kad oro navigacijos paslaugų teikėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai kuo geriau vykdytų savo strateginę partnerystę ir būtų skatinami siekti tikslų;

41.  pabrėžia, kad karinė bendruomenė atlieka vieną pagrindinių vaidmenų įgyvendindama BED iniciatyvą ir turėtų visapusiškai dalyvauti visais lygmenimis ir labai ankstyvuose etapuose; pripažįsta pažangą, padarytą įgyvendinant BED teisės aktus, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant koordinuoti karinę veiklą; pripažindamas nacionalinius civilinių ir karinių santykių ypatumus, ragina valstybes nares daugiausia dėmesio skirti glaudesniam bendradarbiavimui ir sąveikumui civilinėje ir karinėje srityse ir taikyti geriausią šios srities patirtį;

42.  laikosi nuomonės, kad reikia skatinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis siekiant ateityje išplėsti BED iniciatyvą už ES ribų;

43.  pabrėžia, kad reikia panaikinti Europos oro erdvės susiskaidymą, diegiant technologines naujoves, sustiprinant oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatų planą ir laiku įgyvendinant funkcinius oro erdvės blokus, kad būtų užtikrintas teigiamas BED poveikis

44.  teigiamai vertina nuolatinę valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, kurie padeda siekti BED teisės aktų aiškinimo ir įgyvendinimo darnos, paramą;

45.  pritaria viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės požiūriui, kuris gali būti naudingas visiems, jei jis bus struktūriškai apibrėžtas ir tinkamai bei veiksmingai vykdomas kartu dirbant, taikant paskatas ir laikantis įsipareigojimų;

46.  primygtinai ragina užtikrinti, kad BED teisės aktų įgyvendinimas būtų naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, nustatant sumažintus naudotojo mokesčius galutiniam vartotojui, t. y. keleiviui;

47.  mano, kad už BED įgyvendinimą atsakingos institucijos turėtų visada glaudžiai bendradarbiauti ir vengti konfliktų;

48.  ragina laiku parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl būsimo SESAR bendrosios įmonės vaidmens, kad ji ir ateityje galėtų ir toliau vykdyti savo veiklą, nes ši įmonė yra itin svarbi norint sėkmingai įgyvendinti BED; pabrėžia, kad buvo dedamos pastangos siekiant įrodyti jos veiksmingumą;

49.  ragina Komisiją nedelsiant nustatyti tinkamus valdymo, paskatų ir finansinius mechanizmus, įskaitant valstybės finansavimą, kurie yra būtini, kad būtų užtikrintas laiku atliekamas ir veiksmingas SESAR technologijų diegimas, įtraukiant atitinkamas institucijas ir suinteresuotuosius subjektus ir ypatingą dėmesį atkreipiant į naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimą;

50.  pažymi, kad, nors karinė ir civilinė kompetencija būdinga įvairių suinteresuotųjų institucijų, pvz., Bendro dangaus komiteto, Eurokontrolės ir SESAR bendrosios įmonės, skirtingų lygmenų veiklai, vis dar reikia koordinuotai atlikti išsamią BED/SESAR poveikio karinėms pajėgoms analizę; pabrėžia, jog būtina į procesą įtraukti Europos Sąjungos karinį komitetą (EUMC), nes taip būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai informuojami gynybos vyriausieji pareigūnai;

51.  šiuo požiūriu pripažįsta, kad Europos gynybos agentūra (EGA) įprastai atlieka jungiamosios grandies tarp gynybos bendruomenės ir Komisijos funkciją ir karinių suinteresuotųjų subjektų tarpininko vaidmenį; pritaria, kad reikia didinti EGA vaidmenį formuojant politinį sąmoningumą, kuriant tinklus, padedant įdiegti programą SESAR ir remiant valstybes nares joms atliekant finansų ir veiklos rizikos analizę; pažymi, jog EGA yra gerai pasirengusi, kad galėtų padėti įveikti būsimas BED problemas, pvz., įrangos ir mokymų srityje; palankiai vertina valstybių narių sprendimą remiant EGA su programa SESAR susijusioje veikloje įtraukti Europos Sąjungos karinį štabą (EUMS); palankiai vertina tai, kad sukurtas BED/SESAR karinio įgyvendinimo forumas, kurį finansiškai remia EGA, ir skatina toliau veiksmingai tęsti jo veiklą, nes tai puikus būdas suburti visus atitinkamus gynybos bendruomenės subjektus; pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su NATO ir palankiai vertina šioje srityje vykstančius pokyčius;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2004 m. kovo 10 d. valstybių narių pareiškimas dėl karinių klausimų, susijusių su Bendru Europos dangumi, (OL L 96, 2004 3 31, p. 9).


Visų rūšių transporto keleivių teisės
PDF 327kWORD 113k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visų rūšių transporto keleivių teisių (2012/2067(INI))
P7_TA(2012)0371A7-0287/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiosios dalies IV antraštinę dalį, susijusią su laisvu asmenų judėjimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos keleivių teisių vizija. Komunikatas dėl visų rūšių transporto keleivių teisių“ (COM(2011)0898),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl nustatytų oro transportu keliaujančių asmenų teisių veikimo ir taikymo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0287/2012),

A.  kadangi nuo tada, kai Komisijos 2001 m. baltojoje knygoje buvo apibrėžti susiję tikslai, parengtas visapusiškas visų rūšių transporto, t. y. oro, geležinkelių, vandens ir kelių, ES keleivių teisių rinkinys, pagal kurį keleiviams suteikiama bazinė apsauga ir kartu užtikrinamos vienodos sąlygos vežėjams;

B.  kadangi vis dėlto kai kurias iš šių keleivių teisių iki šiol iki galo užtikrina ne visi vežėjai, be to, jos nėra stebimos pagal suderintą tvarką ar tinkamai įgyvendinamos visų nacionalinių valdžios institucijų; kadangi kai kuriuose esamuose reglamentuose nepavyko aiškiai išdėstyti keleivių teisių ar paslaugų teikėjų pareigų ir todėl juos būtina persvarstyti; be to, kadangi keleiviai nėra gerai informuoti apie savo teises ir paslaugų kokybę, kurios jie turi teisę tikėtis, ir jų teisinius skundus dažnai sunku pateikti ir patenkinti;

C.  kadangi šį vertinimą patvirtina ir pranešėjo atlikta Europos Parlamento narių ir tarnautojų apklausa;

D.  kadangi Komisija, vadovaudamasi savo naujausiuoju komunikatu ir kitomis pastarojo meto iniciatyvomis (Oro transporto keleivių teisių reglamento (EB) Nr. 261/2004, Kelionių paketų direktyvos 90/314/EEB persvarstymas), siekia patikslinti ir sustiprinti visų rūšių transporto keleivių teises;

E.  kadangi būtina pasirūpinti, kad būtų išvengta pernelyg didelės biurokratinės naštos mažesnėms kaimo vietovių autobusų bendrovėms, kurios dažnai teikia vertingas bendruomenines paslaugas izoliuotosiose vietovėse;

F.  kadangi itin svarbi būtinybės užtikrinti keleivių teises besinaudojantiems kaimo autobusų paslaugomis ir būtinybės užtikrinti, kad našta nebūtų tokia didelė, kad šios paslaugos ateityje taptų nebeperspektyvios, pusiausvyra;

G.  kadangi aukšto lygio vartotojų apsauga užtikrinama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnį ir pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnį;

H.  kadangi vartotojai, užsisakantys bilietus internetu, tebesusiduria su kainų skaidrumo problema;

Bendrosios aplinkybės

1.  remia Komisijos ketinimą griežčiau taikyti esamas taisykles, susijusias su keleivių teisėmis, ir prireikus jas tobulinti ir palankiai vertina šį komunikatą kaip naudingą ligšiolinių laimėjimų suvestinę;

2.  pabrėžia, kad keleiviai turi ne tik teises, bet ir pareigas ir kad jų vykdymas padeda užtikrinti jiems ir kitiems keliautojams būtinų procedūrų saugumą ir sklandumą iki kelionės, kelionės metu ir po jos;

3.  laikosi nuomonės, kad bendrieji kriterijai (nediskriminavimas, vienodas požiūris, fizinis ir informacinių ir ryšio technologijų (IRT) prieinamumas, universalumo reikalavimas, transporto sutarties vykdymas, tikslios ir prieinamos informacijos pateikimas laiku iki kelionės, jos metu ir jai pasibaigus, tinkama neatidėliotina pagalba kilus problemų ir galima kompensacija) kartu su Komisijos komunikate pateiktų 10 specifinių keleivių teisių atitinka pagrindines visų rūšių transporte taikomas teises ir sudaro tvirtą pagrindą teisiškai įgyvendintinai keleivių teisių chartijai parengti;

4.  pažymi, kad prioritetas toliau turėtų būti teikiamas išankstinėms saugos ir saugumo sąlygoms, įskaitant techninę transporto įrangos saugą ir fizinį keleivių saugumą;

5.  rekomenduoja Komisijai į savo keleivių teisių sąrašą įtraukti teisę į minimalų vežėjų teikiamų paslaugų kokybės standartą ir nustatyti aiškią šio standarto apibrėžtį;

6.  pažymi, kad imantis būsimųjų Komisijos iniciatyvų, susijusių su keleivių teisėmis, būtina spręsti trūkumų nenuosekliuose dabartiniuose reglamentuose klausimą, t. y. klausimą dėl vientisos kelionių grandinės visiems keleiviams įtraukiant visų rūšių transportą; ateityje peržiūrint taisykles, susijusias su ES keleivių teisėmis (oro, geležinkelių, vandens ir kelių transportas), pirmenybė turėtų būti teikiama didesnei skirtingų teisės aktų šiose keturiose srityse konvergencijai ir turėtų būti pateikti atitinkami pakeitimai;

7.  ragina Komisiją atidžiai peržiūrėti ir stebėti išsamių reglamentų, kuriuose būtų vengiama dviprasmybių ir nesusipratimų, susijusių su keleivių teisėmis ir paslaugų teikėjų pareigomis, įgyvendinimą;

8.  yra ypač įsitikinęs, kad apibrėžus, kas yra vėlavimas ir atšaukta kelionė, neturėtų atsirasti jokių iškraipymų tarp skirtingų rūšių transportui taikomų teisių;

9.  suvokia, kad individualios transporto rūšys struktūriškai skiriasi ir kad bet kuriame bendrame visa apimančiame reglamente dėl keleivių teisių į tai turi būti atsižvelgta; pripažįsta, kad šiuo metu toks reglamentas negali būti priimtas, kadangi dar nėra įsigalioję vandens, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių reglamentai, tačiau turi būti paskelbta, kad tai vidutiniosios trukmės laikotarpio tikslas; tačiau mano, kad būtina vadovautis visa apimančiu požiūriu siekiant į bendrą teisinę sistemą, kuria remiantis būtų nustatytos sąžiningos skirtingų rūšių transporto konkurencijos sąlygos, integruoti visas keleivių teises, inter alia, teisę gauti kompensaciją, atgauti sumokėtus pinigus ir gauti informacijos;

10.  todėl ragina Komisiją šiuo etapu parengti visų rūšių transporto keleivių teisių taikymo ir įgyvendinimo gaires, kurios neturėtų nei teisės aktų standartizuojamojo, nei keleivių teisių švelninamojo poveikio ir pagal kurias būtų pripažinti kiekvienos transporto rūšies reikalavimų skirtumai, taip pat visoms transporto rūšims bendri aspektai;

11.  rekomenduoja Komisijai parengti bendrą keleivių teisės principų sistemą (BPS), kuri apimtų visų rūšių transporto keleivių teisės aktų principus, apibrėžtis ir pavyzdines taisykles ir sudarytų tolesnio keleivių teisės konsolidavimo pagrindą; taigi keleivių BPS turėtų būti parengta atsižvelgiant į Europos sutarčių teisės BPS pavyzdį;

12.  laikosi nuomonės, kad keleivių teisės ir keleivių aptarnavimas turi būti pritaikyti atsižvelgiant į kelionės modelių pokyčius, ir šiuo požiūriu atkreipia ypatingą dėmesį į naujus iššūkius, su kuriais keliaudami įvairiarūšiu transportu ir naudodamiesi susijusiomis informacijos ir rezervavimo sistemomis susiduria keleiviai ir kelionių agentūros; pabrėžia būtinybę suderinti keliautojų teises ir vežėjų pareigas, inter alia, kelionių paketų srityje(5), kad būtų atspindėta esama padėtis, ir ragina Komisiją skubiai pateikti persvarstytą pasiūlymą, kad prioritetine tvarka būtų užpildytos dabartinės spragos, dėl kurių daromas poveikis taisyklių taikymo sričiai, kelionių paketų pardavimui internetu ir nesąžiningoms sutarčių sąlygoms;

13.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES toliau keltų keleivių teisių klausimą dvišaliuose ir tarptautiniuose susitarimuose, susijusiuose su visų rūšių transportu, siekiant pagerinti keleivių apsaugą už jos ribų;

Informacija

14.  palankiai vertina Komisijos sprendimą iki 2014 m. toliau tęsti informavimo apie keleivių teises kampaniją; rekomenduoja į šią kampaniją įtraukti nacionalines vartotojų teisių apsaugos institucijas ir kelionių agentūras, nes jų indėlis gali būti itin svarus informuojant keleivius apie jų teises (pvz., teikiant kelionių agentūroms spausdintinę informaciją ar interneto turinį); kartu mano, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keleivių užklausoms atlikti, svarbiausią informaciją, įskaitant apie keleivių teises ir, jei įmanoma, apie vežėjų veiklos rezultatų vertinimus, turėtų būti galima gauti iš to paties šaltinio; ragina valdžios institucijas, nacionalines vartotojų apsaugos agentūras ir visiems keleiviams atstovaujančias organizacijas pradėti vykdyti panašias kampanijas;

15.  ragina išplatinti glaustai ir visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengtą visų rūšių transporte taikomų bendrų teisių sąrašą;

16.  pažymi, kad kelionė yra paslaugų teikėjo ir vartotojo sutartis, kuri gali būti įvairaus pobūdžio, taip pat kad vartotojas turėtų žinoti visas šios sutarties detales tuo metu, kai ji sudaroma, o apie bet kokius tolesnius pakeitimus susijusiems asmenims turėtų būti pranešta laiku; mano, kad į šią sutartį turėtų būti įtraukta informacija apie svarbius kelionės aspektus ir apie keleivių teises kilus problemų;

17.  ragina visus vežėjus ir kitus susijusius paslaugų teikėjus dėti daugiau pastangų siekiant išsamiau informuoti vartotojus, ypač tais atvejais, kai keliaujama į užsienį; laikosi nuomonės, kad informacija turi būti visiems be vargo suprantama, tiksli, išsami, lengvai gaunama ir prieinama skirtingais formatais ir nacionaline kalba – taip pat anglų kalba – ir į ją turėtų būti įtraukta informacija apie susijusias tinklavietes ir išmaniesiems telefonams skirtas taikomąsias programas, taip pat pašto adresas skundams pateikti ir skundo pateikimo formos;

18.  be to, ragina keleivius susipažinti su savo teisėmis taip pat, kaip jie susipažįsta su jų pareigomis;

19.  pabrėžia, kad turi būti nustatytos keleivių ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių (pvz., vežėjų, infrastruktūros valdytojų, neįgaliuosius lydinčių asmenų) teisės ir pareigos ir kad visa iki kelionės reikalinga informacija apie kelionę (įskaitant tinklavietėje pateikiamą informaciją), rezervavimo sistemos, realiojo laiko informacija apie kelionę ir internetu teikiamos paslaugos keleiviui turi būti prieinama neįgaliesiems arba asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, patogiu formatu;

20.  ragina vežėjus ant kelionės bilieto pateikti informaciją apie keleivių teises pirmiausia nurodant, kur kreiptis, jei prireikia pagalbos ir paramos;

21.  pabrėžia, kad tuo atveju, kai naudojamasi tęstinės kelionės bilietu, turėtų būti aiškiai informuojama apie vežėjo atsakomybę už kelionės metu sugadintą bagažą, taip pat apie skirtingas priemokas už bagažą, kompensaciją už vėlavimą, apie tarp vežėjų taikomas taisykles ir apie tinkamą nukreipimą kitu maršrutu sutrikus kelionei ar nespėjus persėsti į reikiamą transporto priemonę, įskaitant nukreipimą kitu maršrutu naudojantis įvairiarūšiu transportu;

22.  palankiai vertina naują Komisijos taikomąją programą išmaniesiems telefonams, kuria naudojantis keliomis kalbomis ir neįgaliesiems patogiu formatu teikiama informacija apie keleivių teises; ragina valstybes nares ir vežėjus skatinti vystyti ir naudoti panašias šiuolaikines technologijas, įskaitant trumpąsias žinutes ir socialinius tinklus, vaizdo įrašus paslaugoms ženklų kalba teikti ir rašytines paslaugas, siekiant užtikrinti kurčiųjų, klausos ir kalbos sutrikimų turinčių vartotojų įtrauktį; ragina valdžios institucijas, vartotojų apsaugos tarnybas ir visų keleivių interesams atstovaujančias organizacijas pradėti vykdyti panašias iniciatyvas; be to, ragina Komisiją visada atsižvelgti į visus vyresnio amžiaus asmenų padėties aspektus: keliaudami jie ne visada naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis; taip pat mano, kad, norint sudaryti galimybę visapusiškiau naudotis šia paslauga, turėtų būti svarstoma galimybė suteikti nemokamą prieigą prie interneto oro uostuose, stotyse ir kitose svarbiose išvykimo vietose;

23.  ragina Komisiją skatinti naudoti naujas technologijas visų rūšių transporte – taikyti jas išduodant įlaipinimo korteles, kurias būtų galima išsisaugoti, kurios galiotų ir galėtų būti rodomos naudojant elektroninius prietaisus – siekiant paspartinti įlaipinimo procedūras ir užtikrinti, kad kelionės taptų tvaresnės aplinkos apsaugos požiūriu;

24.  rekomenduoja užtikrinti, kad fiziškai ir naudojantis IRT būtų prieinami informavimo punktai ir techninės pagalbos linijos, kur dirbtų pakankamai darbuotojų; šie darbuotojai turėtų būti tinkamai apmokyti atsakyti neįgaliesiems ar asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, ir būtina, jog jie dirbtų matomose (oro uostų, geležinkelio stočių, autobusų stočių ir uostų) išvykimo ir atvykimo punktų centre esančiose vietose, kad sutrikus asmeninei ar grupinei kelionei būtų galima teikti visapusiškesnę pagalbą keleiviams ypatingą dėmesį skiriant keleiviams, keliaujantiems su vaikais, ir neįgaliesiems ar asmenims, kurių galimybės judėti ribotos; rekomenduoja užtikrinti, kad čia pat dirbtų tinkamai apmokyti darbuotojai, kurie galėtų priimti neatidėliotinus sprendimus, susijusius su maršruto ar rezervacijos pakeitimu, padėtų dingus bagažui, pavėlavus jį pristatyti ar jį sugadinus ir spręstų klausimus, susijusius su reikalavimu sumokėti kompensaciją ar grąžinti pinigus; mažose ir pakankamai personalo neturinčiose geležinkelio ir autobusų stotyse turėtų būti rasti alternatyvūs sprendimai, pvz., nurodytas informacijos telefono numerį ar tinklalapis;

25.  laikosi nuomonės, kad užsisakius kelionę visos transporto bendrovės turi visiems keleiviams teikti prieinamą ir veiksmingą pagalbą telefonu; ši pagalba turėtų aprėpti informacijos ir alternatyvių pasiūlymų teikimą sutrikus kelionei, o keliaujantiems oro, jūrų ir geležinkelių transportu kaina už šią pagalbą jokiomis aplinkybėmis neturėtų viršyti vietos skambučio kainos;

26.  yra įsitikinęs, kad bilietus perkantys keleiviai turėtų būti tinkamai informuoti apie vietų perviršį;

27.  ragina Komisiją atnaujinti visus informacijos šaltinius (savo tinklavietę, dokumentus, brošiūras), susijusius su skirtingų rūšių transporte taikomomis keleivių teisėmis, atsižvelgiant į naujausius teisinius sprendimus, ypač į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtus sprendimus;

Skaidrumas

28.  ragina Komisiją išplėsti geležinkelio bendrovėms jau taikomą įpareigojimą atsiskaityti už paslaugos standartą ir taikyti jį vežant kitų rūšių transportu atsižvelgiant į atitinkamus šių rūšių ypatumus; laikosi nuomonės, kad lyginamųjų duomenų skelbimas padėtų keleiviams susiorientuoti ir vežėjai galėtų naudotis šiais duomenimis reklamos tikslais;

29.  ragina Komisiją įpareigoti valstybes nares rinkti statistikos duomenis apie keleivių teisių pažeidimus ir visų skundų nagrinėjimo būdus, apie pavėlavimų skaičių ir trukmę, taip pat apie dingusį, pavėluotai pristatytą ar sugadintą bagažą; ragina Komisiją analizuoti valstybių narių pateiktus statistinius duomenis, paskelbti rezultatus ir sukurti duomenų bazę, skirtą keistis informacija; taip pat ragina Komisiją imtis šiuo požiūriu būtinų priemonių bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir su nacionalinėmis vykdomosiomis institucijomis;

30.  mano, kad daugelio vežėjų tinklavietės vis dar gana neaiškios ir gali klaidinti vartotojus jiems užsisakant bilietus; ragina Komisiją sudaryti galimybes, reikalingas dabartiniams teisės aktams dėl kainų skaidrumo ir neteisingos komercinės praktikos veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti vadovaujantis direktyvomis 2011/83/ES ir 2005/29/EB, ir svarstyti galimybę pradėti taikyti baudų sistemą nustačius ES teisės aktų dėl kainų skaidrumo pažeidimą;

31.  ragina Komisiją užtikrinti, kad – ypač naudojantis kompiuterizuotomis rezervavimo sistemomis, kaip nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 80/2009 – į mokestį būtų įtrauktos privalomos veiklos išlaidos ir kad apie išties neprivalomas paslaugas būtų paskelbta ir jas būtų galima rezervuoti pateikus visą būtiną informaciją ir nurodžius mokesčius už papildomas paslaugas (pvz., mokesčius už atsiskaitymą kreditine kortele ar bagažo tvarkymą); taip siekiama, kad prieš pat atliekant mokėjimą nebūtų pridėta jokių papildomų išlaidų ir keleiviai aiškiai skirtų, kas yra privalomos veiklos išlaidos ir kas yra pasirinktinai užsakomos paslaugos;

32.  ragina Komisiją užtikrinti atidesnę tinklaviečių stebėseną ir informuoti nacionalines vykdomąsias institucijas apie netinkamą galiojančių nuostatų taikymą siekiant, kad jos būtų stiprinamos;

33.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis svarstyti galimybę įgyvendinti suderintą įvairiarūšę keleivių transporto paslaugų turinio ir kainos elementų, kurie turėtų būti įtraukti į bazinį naudojimosi visų rūšių transportu mokestį, viziją;

34.  yra įsitikinęs, kad esminės paslaugos, kurias ketinama įtraukti į bazinę bilieto kainą, turėtų apimti bent visas veiklos sąnaudas, su kuriomis neišvengiamai susiduria transporto keleiviai (įskaitant tas, kurios susijusios su vežėjo teisiniais įsipareigojimais, pvz., užtikrinti keleivių saugą, saugumą ir teises), visus keleiviui svarbius kelionės aspektus (pvz., bilietų ir įlaipinimo kortelių užtikrinimą ir minimalaus bagažo bei asmeninių daiktų turėjimą) ir visas su mokėjimu susijusias išlaidas (pvz., išlaidas už atsiskaitymą kreditine kortele);

35.  ragina Komisiją spręsti klausimą dėl nesąžiningų sąlygų, plačiai naudojamų oro transporto bendrovių sutartyse, pvz., dėl nesąžiningo reikalavimo keleiviams išvykstant naudoti bilieto į abi puses pirmąją dalį, kad grįžtant būtų galima naudotis jo antrąja dalimi, taip pat dėl reikalavimo visus kelionės bilietus naudoti paeiliui;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad bilietų pardavimas ir skaidri kainodara būtų prieinama visiems nediskriminuojant – nesvarbu, kur yra vartotojas ar kelionių agentūra ir kokia vartotojo tautybė – ir kad būtų atidžiau ištirta keleivių diskriminacija kainų srityje atsižvelgiant į šalį, kurioje jis gyvena, o ją nustačius ji būtų visiškai panaikinta;

37.  ragina Komisiją spręsti klausimą dėl platinimo kanalų, kurie atsirado ir veikia už Reglamento (EB) Nr. 80/2009 dėl kompiuterinių rezervavimo sistemų taikymo srities ribų, skaidrumo ir neutralumo;

38.  pakartoja savo raginimą Komisijai pasiūlyti priemones, skirtas įvesti bendriems rankinio bagažo vežimo standartams, siekiant apsaugoti keleivius nuo pernelyg didelių apribojimų ir leisti jiems su savimi turėti priimtino dydžio rankinį bagažą, įskaitant oro uosto parduotuvėse įsigytus pirkinius;

39.  ragina Komisiją greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Kelionių paketų direktyvos 90/314/EEB persvarstymo siekiant užtikrinti, kad vartotojai ir įmonės šiame sektoriuje standartinėse ir išskirtinėse situacijose galėtų vadovautis aiškia teisine sistema; be to, pabrėžia, kad atlikdama šį persvarstymą Komisija turėtų svarstyti galimybę imtis veiksmų, kad tas pats teisės aktas būtų taikomas visoms turizmo paslaugas teikiančioms šalims, nes pagrindiniai veiksniai šiame kontekste turėtų būti vartotojui teikiamų paslaugų kokybė ir sąžininga konkurencija;

40.  tikisi, kad Komisija, persvarstydama Kelionių paketų direktyvą, visapusiškai išnagrinės e. prekybos ir skaitmeninių rinkų poveikį vartotojų elgsenai Europos turizmo pramonėje; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama pagerinti turistams teikiamos informacijos kokybę ir turinį ir kad ši informacija turėtų būti patikima ir lengvai prieinama vartotojams;

Įgyvendinimas ir vykdymas

41.  pažymi, kad ES teisės nuostatos, susijusios su keleivių teisėmis, visų rūšių transporte ir visose ES dalyse iki šiol taikomos ir vykdomos nevienodai – tai trikdo laisvą judėjimą vidaus rinkoje, nes neigiamai veikiamas piliečių pasitikėjimas keliaujant ir kenkiama sąžiningai vežėjų konkurencijai;

42.  ragina Komisiją parengti aiškų nacionalinių vykdomųjų institucijų steigimo taisyklių rinkinį, kad keleiviams būtų lengviau skaidriai ir paprastai kreiptis į šias institucijas;

43.  mano, kad skirtingų rūšių transporto nacionalinių vykdomųjų institucijų sujungimas yra būtinas žingsnis pirmyn siekiant nuosekliai įgyvendinti keleivių teises;

44.  ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės vykdomosios institucijos glaudžiau bendradarbiautų, taikytų vienodesnius darbo metodus ir intensyviai keistųsi informacija nacionaliniu lygmeniu ir ES mastu, siekdamos palaikyti ryšius ir vykdyti įgyvendinimo veiklą, taip pat pasinaudoti visais savo įgaliojimais, įskaitant, kai reikia, pažeidimo procedūra, siekiant, kad susiję ES teisės aktai būtų įgyvendinami nuosekliau;

45.  primena, kad visoms nacionalinėms vykdomosioms institucijoms taikant vienodą darbo metodą bus užtikrintas suderintas keleivių teisių taikymas visose valstybėse narėse;

46.  ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti veiksmingą vykdymą ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis vykdomosiomis institucijoms kitose valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu nustatyti vienodas, veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas sankcijas ir kompensavimo schemas, siekiant sukurti vienodas sąlygas ir nustatyti galingas ekonomines paskatas visiems susijusiems veikėjams laikytis nuostatų dėl keleivių teisių;

47.  ragina Komisiją pasinaudoti savo įtaka ir sukurti nacionalinėms vykdomosioms institucijoms bendrą skundų nagrinėjimo mechanizmą – centrinę informacijos koordinavimo sistemą; yra įsitikinęs, kad taikant šią koordinavimo sistemą turėtų būti konsultuojami skundą teikiantys keleiviai ir, siekiant sutaupyti laiko ir išlaidų, jie turėtų būti nukreipiami į atitinkamą nacionalinę vykdomąją instituciją; kai tai susiję su informacija ir konsultacijomis, kurios būtų teikiamos taikant šią sistemą, rekomenduoja sukurti standartinį elektroninio pašto adresą ir sukurti nemokamą ES masto karštąją liniją;

48.  ragina Komisiją skatinti taikyti skubaus skundų nagrinėjimo pagal supaprastintas procedūras gaires;

49.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis sukurti specialią ES mastu taikytiną standartinę skundo pateikimo formą kiekvienai transporto rūšiai, kuri būtų išversta raštu į visas ES valstybių narių oficialiąsias kalbas, kuria naudotis galėtų visi keleiviai, įskaitant akluosius, ir kuri būtų prieinama įvairiais būdais – rezervuojant, visuose terminaluose ir internetu; ragina Komisiją pasiūlyti maksimalią laiko ribą, kuri būtų nustatyta visoms rūšims ir turėtų būti taikoma skundą teikiantiems keleiviams ir vežėjams, taip pat skundą nagrinėjančioms nacionalinėms vykdomosioms institucijoms;

50.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi keleiviai turėtų galimybę susisiekti su vežėju nemokėdami didesnio tarifo – ypač jei jie nori gauti informacijos ar pasiskųsti – visomis komunikacijos priemonėmis, kuriomis galima naudotis užsisakant bilietus;

51.  mano, kad ant bilieto – kaip ir visa būtina informacija apie transporto paslaugą, pvz., kaina ir kelionės sąlygų santrauka – turėtų būti aiškiai nurodyta išsami kontaktinė informacija apie paslaugas, kurias vežėjai teikia po pardavimo, pvz., apie keleivių informavimo ir skundų nagrinėjimo paslaugas;

52.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis nustatyti ir pašalinti bet kokius struktūrinius ar procedūrinius nacionalinių skundų nagrinėjimo tarnybų trūkumus ir užtikrinti, kad teisės aktai būtų taikomi kartu su planuojamomis ES priemonėmis alternatyvaus ginčų sprendimo srityje ir kad būtų taikomas veiksmingas kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmas siekiant užtikrinti keleiviams galimybę pasinaudoti savo teise į prieinamą, naudingą ir pasiekiamą Europos masto sistemą su sąlyga, kad ginčo šalims toliau bus užtikrinta galimybė kreiptis į teismą; ragina valstybes nares padedant Komisijai parengti ir vystyti gerai reglamentuojamas tarpininkavimo priemones vykdymo priežiūros institucijų ir kitų nepriklausomų institucijų valdomo visų rūšių transporto keleivių ir paslaugų teikėjų konfliktams spręsti;

53.  teigiamai vertina tai, kad naudojantis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., bilietų pirkimo ir keleivių registravimo, ypač oro transporto srityje, imta plačiau naudoti mobiliąsias taikomąsias programas, ir ragina sektorių paspartinti panašių priemonių kūrimą skundų nagrinėjimo ir su dingusiu bagažu susijusių procedūrų srityse;

Atsakomybė

54.  pažymi, kad visų rūšių transporto sektoriuose būtina nustatyti nedviprasmiškas svarbių sąvokų apibrėžtis – pirmiausia, kas yra „neeilinės aplinkybės“, kadangi taip vežėjai galės nuosekliau taikyti taisykles, keleiviai galės naudotis svaria priemone savo teisėms ginti ir sumažės skirtumų, su kuriais šiuo metu susiduriama vykdant atitinkamas nuostatas nacionaliniu lygmeniu, taip pat su kompensavimo taisyklėmis susijusių teisinių sunkumų mastas; ragina Komisiją parengti būtinus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įtraukiant transporto sektoriaus suinteresuotąsias šalis ir atsižvelgiant į svarbius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus; pabrėžia, kad rengiant šią apibrėžtį būtina atsižvelgti į skirtumus tarp transporto rūšių; pažymi, kad techninis gedimas neturėtų būti laikomas ypatingomis aplinkybėmis – tai patenka į vežėjo atsakomybės sritį; pabrėžia, kad vežėjai neturėtų būti laikomi atsakingais už kelionių sutrikimus, kurių jie nesukėlė, jei jie ėmėsi visų reikiamų priemonių jiems išvengti;

55.  mano, kad dabartinis vartotojų apsaugos lygis oro transporto bendrovės bankroto ar nemokumo atveju neadekvatus ir kad neprivalomi draudimo polisai nėra teisiškai nustatytų teisių pakaitalas; ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą, į kurį būtų įtrauktos tinkamos keleivių apsaugos oro transporto bendrovės bankroto ar nemokumo arba oro transporto bendrovės veiklos licencijos panaikinimo atveju priemonės, kurios apimtų tokias sritis, kaip į keblią padėtį patekusių keleivių repatriacija veiklos nutraukimo atveju, privalomas oro transporto bendrovės draudimas arba garantijų fondo sukūrimas; šiame kontekste atkreipia dėmesį į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju; ragina Komisiją dirbti siekiant parengti tarptautinį susitarimą, pagal kurį nuostatos dėl šių veiksmų būtų taikomos ir trečiųjų šalių oro transporto bendrovėms;

56.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus, prisiimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008, reguliariai vykdyti oro transporto bendrovių finansinės padėties vertinimus ir, jei nesilaikoma nustatytų sąlygų, imtis numatytų priemonių, įskaitant galimą oro transporto bendrovės veiklos licencijos panaikinimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos vykdytų šiuos įsipareigojimus;

57.  ragina Komisiją pasiūlyti, kad skirtingų rūšių transporto paslaugų teikėjams būtų nustatytas įpareigojimas suteikti galutinę garantiją, kuri apimtų atsakomybę nemokumo, bankroto ar veiklos licencijos panaikinimo atveju;

58.  palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 261/2004; šiame kontekste ragina ją savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio vertinime išnagrinėti sprendimo Sturgeon byloje poveikį(6);

59.  ragina Komisiją spręsti klausimą dėl atsakomybės už sugadintą bagažą, ypač už sugadintą judumo ar kitokią pagalbinę įrangą, atsižvelgiant į tai, kad kaina už šios įrangos pakeitimą nauja dažnai viršija pagal tarptautinę teisę leidžiamą maksimalią žalos atlyginimo ribą; pabrėžia, kad turi būti kompensuojama visa suma už bet kokią žalą asmenų, kurių galimybės judėti ribotos, ar neįgaliųjų judumo įrangai, padarytą ją gabenant vežėjams/paslaugų teikėjams, nes ši įranga svarbi šių asmenų neliečiamybei, orumui ir savarankiškumui ir todėl jos jokiu būdu negalima lyginti su bagažu;

60.  ragina valstybes nares apibrėžti savo nacionalinių vykdomųjų institucijų kompetenciją sprendžiant klausimus, susijusius su skundais dėl netinkamo bagažo tvarkymo naudojantis jūrų ir oro transportu;

61.  mano, kad dingus bagažui, vėluojant jį pristatyti ar jį sugadinus oro transporto bendrovės pirmiausia turi atlyginti nuostolius keleiviams, su kuriais yra sudariusios sutartį, tačiau vėlesniuoju etapu oro transporto bendrovės turi turėti teisę siekti, kad oro uostai ar paslaugų teikėjai atlygintų nuostolius tais atvejais, kai jos nebūtinai atsakingos už padarytą žalą;

Neįgalieji ar asmenys, kurių galimybės judėti ribotos

62.  ragina vežėjus kuo didesnį dėmesį skirti saugos ir saugumo klausimams, įskaitant transporto įrangos techninį saugumą ir keleivių fizinį saugumą, ir apmokyti savo darbuotojus, kad jie pajėgtų imtis tinkamų veiksmų kilus nenumatytam atvejui, įskaitant ryšio su asmenimis, kurių galimybės judėti ribotos, ir neįgaliaisiais palaikymą; pabrėžia, kad šie mokymai turi būti vykdomi bendradarbiaujant su asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, ir neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;

63.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su vežėjais peržiūrėti neįgaliesiems ir asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, taikomus saugos standartus, kad būtų galima nustatyti specialius standartus, kurie būtų taikomi įvairiems transporto sektoriams, pirmiausia oro transportui(7);

64.  ragina vežėjus kartu su sektoriaus atstovais, paslaugų teikėjais ir neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis parengti išsamias standartines pranešimo procedūras ir, jei įmanoma, sukurti koordinuotas pranešimo sistemas siekiant, kad kelionės, ypač kelionės naudojantis įvairiarūšio vežimo paslaugomis, taptų lengvesnės ir neįgalieji ar asmenys, kurių galimybės judėti ribotos, keliautų be kliūčių ir galėtų iš anksto nesudėtingai kreiptis dėl jiems reikalingos pagalbos nepatirdami papildomų išlaidų – taip vežėjai galėtų prisitaikyti prie specialių reikalavimų ir vykdyti savo įsipareigojimą teikti pagalbą;

65.  mano, jog itin svarbu nustatyti minimalius pagalbos neįgaliesiems ir asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, standartus, kurie būtų taikomi naudojantis visų rūšių transportu, kad visoje ES būtų užtikrintas suderintas požiūris;

66.  ragina Komisiją parengti suderintas minimalias visų rūšių transportui taikytinas minimalios priežiūros, kuri ilgo vėlavimo atveju būtų teikiama transporto terminale/stotyje ar antžeminėje ratinėje transporto priemonėje/traukinyje/laive/lėktuve, taisykles; neįgaliesiems turi būti prieinamas apgyvendinimas ar alternatyvi vežimo tvarka ir turi būti teikiama tinkama pagalba;

67.  pažymi, kad prieinamumas daro tiesioginį poveikį vyresnio amžiaus asmenų, dažnai susiduriančių su pablogėjusia judumo, jutimo ar psichikos būkle, dėl kurios nukenčia jų galimybė keliauti ir likti aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais, sveikatos ir socialinio gyvenimo kokybei;

68.  ragina Komisiją parengti bendrą standartų, susijusių su transporto infrastruktūros ir paslaugų prieinamumu rinkinį, įskaitant tokius aspektus, kaip bilietų išdavimas, informavimas realiuoju laiku ir internetinės paslaugos, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta lygiavertė ir neribota prieiga prie transporto sektoriaus produktų ir paslaugų;

69.  laikosi nuomonės, jog transporto infrastruktūros turi būti tokio pobūdžio, kad neįgaliesiems ar asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, būtų nediskriminuojant suteikiama netrukdoma prieiga ir kad visose transporto priemonėse bei teikiant susijusias paslaugas būtų užtikrintas informavimas prieinamu formatu (pvz., Brailio raštu, lengvai skaitomu formatu) vadovaujantis patogumo visiems vartotojams reikalavimais, įskaitant nukreipimą iš vienos rūšies transporto į kitą visais kelionės etapais – pradedant galimybe užsisakyti bilietą, pasiekti platformą ir įsilaipinti į transporto priemonę ir baigiant galimybe pateikti skundą, jei tai būtina;

70.  yra įsitikinęs, kad, nors padaryta didelė pažanga gerinant pagalbos kokybę, vis dar esama pernelyg daug struktūrinių kliūčių, dėl kurių asmenys, kurių galimybės judėti ribotos, negali visapusiškai pasinaudoti paslaugomis, ypač kai tai susiję su galimybe pateikti į transporto priemonę (lėktuvą, traukinį, tolimojo susisiekimo autobusą ir t. t.); laikosi nuomonės, kad vežėjai turi gerinti neįgaliesiems ar asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, teikiamos pagalbos kokybę ir apmokyti savo darbuotojus taip, kad jie geriau suvoktų šioms kategorijoms priklausančių asmenų reikmes ir sugebėtų į jas reaguoti; pabrėžia, kad šie mokymai turi būti vykdomi bendradarbiaujant su asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, ir neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;

71.  ragina vežėjus vystant bet kokią naują paslaugą, pirmiausia naujus atsiskaitymo būdus, pvz., išmaniuoju telefonu ir lustine kortele, atsižvelgti į neįgaliųjų ar asmenų, kurių galimybės judėti ribotos, reikmes;

72.  norėtų, kad būtų panaikinta užgauli ir (arba) diskriminacinė praktika, kurią vykdo kai kurie vežėjai, reikalaujantys, jog asmenys, kurių galimybės judėti ribotos, būtų lydimi; pabrėžia, kad vežėjas negali reguliariai reikalauti, kad tokį keleivį lydėtų kitas asmuo; atsižvelgdamas į atvejus, kai niekieno nelydimiems neįgaliesiems dėl saugos reikalavimų nebuvo leista lipti į transporto priemonę, atkreipia dėmesį į Bobinji aukštojo teismo 2012 m. sausio 13 d. priimtą nutartį;

73.  laikosi nuomonės, jog neįgaliajam prireikus keliauti lydimam, lydintysis asmuo turėtų keliauti nemokamai, nes šio asmens buvimas šalia būtinas, kad keleivis galėtų keliauti;

74.  pabrėžia, kad šiuo požiūriu teisė naudotis judumo įranga, taip pat teisė būti lydimam pripažinto šuns vedlio arba šuns pagalbininko turėtų būti užtikrinama visomis aplinkybėmis;

75.  laikosi nuomonės, kad sutrikus kelionei informacija apie vėluojančius ir atšauktus reisus, apgyvendinimą viešbutyje, alternatyvius vežimo būdus, atlyginimo sistemas ir galimybes tęsti kelionę ar nukreipimą kitu maršrutu turi būti teikiama neįgaliesiems ar asmenims, kurių galimybės judėti ribotos, prieinamu formatu;

76.  ragina, kad sunkią negalią turintiems keleiviams, kuriems reikalingi persirengimo kambariai ir tualetai (angl. changing places), būtų nemokamai užtikrinti specialūs patogumai visuose ES oro uostuose, kuriuose metinis keleivių srautas viršija 1 000 000;

Įvairiarūšis vežimas

77.  pripažįsta, kad atitinkamai 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. kovo mėn. įsigaliojus Vandens transporto(8) ir Autobusų transporto(9) reglamentams ES bus sukūrusi pirmą pasaulyje integruotą visų rūšių transporto keleivių teisių erdvę; pažymi, jog dabar visos valstybės narės turės suderintu ir koordinuotu būdu visapusiškai įgyvendinti susijusius ES teisės aktus, kad ES keleivių transporto politika būtų pertvarkyta iš strateginiu požiūriu grynai rūšinės į įvairiarūšę;

78.  ragina Komisiją sukurti naujus komunikacijos modelius, kurie apimtų keleiviams atstovaujančias organizacijas, vežėjus ir transporto sektoriaus suinteresuotąsias šalis, siekiant praktiškai skatinti įvairiarūšiškumo principą;

79.  ragina valstybes nares taikant Geležinkelio ir Autobusų transporto reglamentus visapusiškai stengtis susilaikyti nuo išimčių naudojimo, kad sumažėtų problemų, kurių keleivių teisių požiūriu kyla keliaujant įvairiarūšiu transportu;

80.  pabrėžia, kad naudotis įvairiarūšiu transportu turėtų būti lengviau leidus visų rūšių transporto priemonėse ir teikiant visas paslaugas – taip pat naudojantis tarpvalstybinėmis jungtimis ir keliaujant tolimais maršrutais – vežtis dviračius, neįgaliesiems skirtus vežimėlius ir vaikiškus vežimėlius;

81.  ragina Komisiją sukurti įvairiarūšio transporto suinteresuotųjų šalių grupę, kuri teiktų konsultacinę paramą klausimais, susijusiais su atitinkamų reglamentų taikymu;

82.  skatina sektoriaus atstovus vystyti aiškią infrastruktūrą, kuri naudojantis IRT būtų pasiekiama visiems, pageidaujantiems įsigyti tęstinės kelionės bilietą (t. y. vežimo sutartį, kurią turint tos pačios rūšies transportu būtų galima įveikti kelias kelionės atkarpas) ir integruotą bilietą (t. y. kelionės įvairiarūšiu transportu sutartį), ypatingą dėmesį skiriant lustinėms kortelėms; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Geležinkelių transporto reglamentą, pagal kurį reikalaujama prie bendrų standartų priderinti kompiuterizuotos informaciją ir rezervavimo sistemas, kad ES mastu būtų galima teikti kelionių informavimo ir bilietų pardavimo paslaugas;

83.  primygtinai ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant vystyti Europos kelionių daugiarūšiu transportu planavimo sistemą, kuri laikoma svarbiausiu Intelektinių transporto sistemų (ITS) taikymo elementu, kad informacija apie išlaidas ir kelionių trukmę keleiviams būtų teikiama tiesiai į namus, ir ragina valstybes nares kartu su Komisija šalinti šiuo metu esamas prieigos prie duomenų apie viešąjį transportą ir duomenų perdavimo kliūtis nepažeidžiant atitinkamos duomenų apsaugos tvarkos;

o
o   o

84.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 122.
(2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 42.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0099.
(5) 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, 1990 6 23, p. 59).
(6) Remiantis sprendimu Sturgeon byloje, tais atvejais, kai vėluojama daugiau nei 3 valandas, kompensaciją mokėti privaloma. Tai padarė didelį finansinį poveikį oro transporto bendrovėms; pasekmes pajuto ir keleiviai (atšaukti reisai, sumažintas siūlomų maršrutų skaičius ir kt.). Taigi šio sprendimo poveikis vertintinas kritiškai.
(7) Pavyzdžiui, nesena patirtis rodo, kad skirtingi vežėjai leidžia nevienodą maksimalų kurčių keleivių skaičių, ir neaišku, kuo tai grindžiama. Žr. atitinkamą klausimą, į kurį atsakoma raštu, Komisijai E-005530/12.
(8) OL L 334, 2010 12 17, p. 1.
(9) OL L 55, 2011 2 28, p. 1.


2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas. Taryba
PDF 390kWORD 71k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Taryba (COM(2011)0473 – C7-0258/2011 – 2011/2203(DEC))
P7_TA(2012)0372A7-0301/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011)0473 – C7–0258/2011)(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį už 2010 finansinius metus pateiktą finansinių ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(5), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir prie jo pridedamą rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarybos generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai sprendimą Nr. 31/2008 dėl Tarybos narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į antrąjį Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0301/2012),

1.  nepatvirtina Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Tarybos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2012 m.spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, II skirsnis – Taryba (COM(2011)0473 – C7-0258/2011 – 2011/2203(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011)0473 – C7–0258/2011)(10),

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(11),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį už 2010 finansinius metus pateiktą finansinių ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(13), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir prie jo pridedamą rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(14), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarybos generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai sprendimą Nr. 31/2008 dėl Tarybos narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(16),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į antrąjį Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0301/2012),

A.  kadangi piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiamos lėšos, gautos iš jų sumokėtų mokesčių, ir kaip naudojamasi politiniams organams suteiktais įgaliojimais(17),

B.  kadangi Taryba, kuri yra Sąjungos institucija, turėtų būti demokratiškai atskaitinga Sąjungos piliečiams už Sąjungos lėšų panaudojimą,

C.   kadangi Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama Sąjungos institucija ir yra atsakingas už Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimą,

1.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento vaidmenį tvirtinant biudžeto įvykdymą, kuris jam suteiktas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo;

2.  primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 335 straipsnį „Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla“ ir tai reiškia, kad atsižvelgiant į Finansinio reglamento 50 straipsnį institucijos yra individualiai atsakingos už savo biudžeto įgyvendinimą;

3.  primena, kad pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį „nuostatos, reglamentuojančios procedūrą dėl patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, taip pat taikomos: [...]

   procedūrai suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba (dėl jos vykdomosios veiklos), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą“;

2010 m. patikinimo pareiškime pateikta Audito Rūmų nuomonė dėl Tarybos

4.  pabrėžia, kad 2010 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai kritikavo pastato projekto „Résidence Palace“ finansavimą dėl sumokėtų avansų (7.19 dalis); pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2008–2010 m. laikotarpiu bendra Tarybos sumokėtų avansų suma buvo 235 000 000 EUR; pažymi, kad sumos išmokėtos iš nepakankamai panaudotų biudžeto eilučių; atkreipia dėmesį į tai, kad sąvoka „eilučių nepanaudojimas“ yra politiškai korektiškas terminas, kuriuo apibūdinamas per didelis biudžetas; pabrėžia, kad 2010 m. Taryba 40 000 000 EUR padidino biudžeto eilutei „Nekilnojamojo turto įsigijimas“ skiriamus asignavimus;

5.  atkreipia dėmesį į Tarybos paaiškinimus, kad asignavimai atsirado perkėlus biudžeto lėšas, o šiems perkėlimams leidimą suteikė biudžeto valdymo institucija pagal Finansinio reglamento 22 ir 24 straipsniuose numatytą tvarką;

6.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad tokia procedūra neatitinka biudžeto tikslumo principo, nors ir buvo sutaupyta lėšų nuomos mokėjimo srityje;

7.  atkreipia dėmesį į Tarybos atsakymą, kad vertimui žodžiu ir delegacijų kelionių išlaidoms skirtose biudžeto eilutėse nurodytos sumos turėtų geriau atitikti realias sąnaudas, ir ragina geriau planuoti biudžetą siekiant išvengti dabartinės praktikos taikymo ateityje;

8.  primena Audito Rūmams Parlamento prašymą atlikti išsamų Taryboje taikomų stebėsenos ir kontrolės sistemų vertinimą, kuris būtų panašus į vertinimus, atliktus Teisingumo Teisme, Europos ombudsmeno biure ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biure rengiant Audito Rūmų 2010 finansinių metų ataskaitą;

9.  primena, kad veiksminga biudžeto vykdymo priežiūra – labai atsakinga užduotis ir jos atlikimas visiškai priklauso nuo nekliudomo Tarybos ir Parlamento tarpinstitucinio bendradarbiavimo;

Neišspręsti klausimai

10.  apgailestauja, kad vykdant 2007, 2008 ir 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat kildavo bendradarbiavimo su Taryba sunkumų, kadangi ji vengė įsitraukti į atvirą ir oficialų dialogą su Biudžeto kontrolės komitetu ir atsakyti į šio komiteto klausimus; primena, kad dėl 2011 m. gegužės 10 d.(18) ir 2011 m. spalio 25 d.(19) rezoliucijose konkrečiai nurodytų priežasčių Parlamentas nepatvirtino Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Tarybos 2009 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

11.  patvirtina, kad gauti dokumentai, skirti 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai (2010 m. galutinės finansinės ataskaitos, įskaitant sąskaitas, finansinės veiklos ataskaitą ir 2010 m. vidaus auditų santrauką); vis dar laukia visų biudžeto įvykdymo patvirtinimui reikalingų dokumentų (įskaitant visą 2010 m. vidaus auditą);

12.  primena, kad Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas 2012 m. sausio 31 d. Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei išsiuntė laišką(20), kuriame prašė, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Taryba atsakytų į klausimus, pridėtus prie to laiško;

13.  primena, kad savo rezoliucijoje su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą minėto 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, II skirsnis – Taryba, Parlamentas pateikė dvidešimt šešis papildomus klausimus, susijusius su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

14.  apgailestauja, kad Taryba atsisako atsakyti į šiuos klausimus;

15.  taip pat apgailestauja, kad Taryba nepriėmė Parlamento kvietimo dalyvauti posėdyje, kuriame Biudžeto kontrolės komitetas svarstė Tarybos 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

16.  apgailestauja dėl to, kad Tarybos požiūris kliudo vykdyti demokratinę kontrolę, taip pat kenkia skaidrumui ir atskaitomybei Europos mokesčių mokėtojams;

17.  tačiau palankiai vertina tai, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė priėmė Parlamento kvietimą dalyvauti 2012 m. gegužės 10 d. plenariniame posėdyje vykusiose diskusijose dėl pranešimų, susijusių su 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu; pritaria Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės nuomonei, kad Parlamentas ir Taryba turėtų kuo greičiau susitarti dėl to, kaip pasirengti biudžeto įvykdymo patvirtinimui;

18.  nori padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Danijai už konstruktyvų indėlį vykdant visą 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; vis dėlto apgailestauja, kad Tarybai pirmininkavusi Danija neįtvirtino Tarybai pirmininkavusių Ispanijos ir Švedijos pasiektų rezultatų;

Patvirtinti biudžeto įvykdymą – Parlamento teisė

19.  pabrėžia Parlamento teisę patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 316, 317 ir 319 straipsnius, kurie turi būti interpretuojami atsižvelgiant į jų kontekstą ir tikslą, t. y. vykdyti viso be išimties Europos Sąjungos biudžeto parlamentinę kontrolę ir tikrinimą ir suteikti nepriklausomą biudžeto įvykdymo patvirtinimą, susijusį ne tik su Komisijos vykdytu biudžeto skirsniu, bet ir su kitų institucijų vykdytais biudžeto skirsniais, kaip nurodyta Finansinio reglamento 1 straipsnyje;

20.  pažymi, kad Komisija 2011 m. lapkričio 25 d. atsakyme į Biudžeto kontrolės komiteto pirmininko laišką teigia, jog pageidautina, kad Parlamentas ir toliau tvirtintų kitų institucijų biudžeto įvykdymą, šį tvirtinimą atidėtų ar biudžeto įvykdymo nepatvirtintų, todėl išskirtinė Tarybos pozicija dar sunkiau suprantama;

21.  mano, kad bet kokiu atveju turi būti įvertintas Tarybos, kaip Sąjungos institucijos, nagrinėjamais finansiniais metais vykdytas valdymas, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi Parlamento išimtinių teisių, visų pirma užtikrinta demokratinė atskaitomybė Sąjungos piliečiams;

22.  primena, kad Tarybos, lygiai kaip ir kitų institucijų, išlaidos turi būti tikrinamos ir mano, kad pagrindiniai tokio tikrinimo elementai visų pirma turi būti:

   a) Tarybos ir už biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą atsakingo Parlamento komiteto atstovų oficialus susitikimas, kuris vyktų remiantis raštu pateiktais klausimais, siekiant, kad būtų atsakyta į komiteto narių klausimus;
  b) kaip nurodyta 2010 m. birželio 16 d. EP rezoliucijoje(21) dėl 2008 m. Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, biudžeto įvykdymo tvirtinimas turėtų būti pagrįstas šiais įvairių institucijų pateiktais rašytiniais dokumentais:
   praėjusių finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitomis,
   finansine turto ir įsipareigojimų ataskaita,
   metine biudžeto ir finansų valdymo veiklos ataskaita,
   metine jų vidaus auditoriaus ataskaita,
   Tarybos vidaus sprendimų biudžeto klausimu skelbimu;

23.  apgailestauja, kad tariantis dėl persvarstyto Finansinio reglamento nebuvo priimtas joks susitarimas dėl to, kaip būtų galima patobulinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

24.  palankiai vertina tai, kad Biudžeto kontrolės komitete surengtas seminaras apie įvairias Parlamento ir Tarybos užduotis vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kurias įgyvendinant galėtų būti atsižvelgiama taip pat ir į tokius aspektus:

   Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje institucijos raginamos tarpusavyje lojaliai bendradarbiauti,
   pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį apibrėžiamas Tarybos ir Europos Parlamento vaidmuo vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą,
   i) Tarybos užduotis – Europos Parlamentui pateikti rekomendaciją dėl visų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
   ii) Europos Parlamento užduotis – priimti sprendimą dėl visų Sąjungos institucijų ir įstaigų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
   visos Sąjungos institucijos yra administraciniu požiūriu savarankiškos jų atitinkamos veiklos klausimais,
   su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusius Finansinio reglamento straipsnius (145–147 straipsniai),
   pagrindinį demokratinį skaidrumo ir atskaitomybės principą,
   tikslą gerinti biudžeto vykdymo našumą, veiksmingumą ir ekonomiškumą,
   siekiant užtikrinti, kad Parlamentas ir Taryba galėtų vykdyti savo atitinkamas užduotis, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Finansiniame reglamente nurodoma, kad biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai turi būti pateikiami tam tikri dokumentai:
   i) Audito Rūmų metinė ataskaita kartu su audituotų institucijų atsakymais į Audito Rūmų pastabas, įskaitant patikinimo pareiškimą, ir visos kitos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos,
   ii) metinė veiklos ataskaita, pagrįsta pasiektais rezultatais, ypač atsižvelgiant į Parlamento ir Tarybos pastabas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,
   iii) praėjusių finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitos,
   iv) finansinė turto ir įsipareigojimų ataskaita,
   v) biudžeto ir finansų valdymo ataskaita,
   vi) ataskaita, kurioje pateikiama atliktų vidaus auditų skaičiaus ir tipo, pateiktų rekomendacijų ir su jomis susijusių veiksmų santrauka,
   Taryba Parlamentui, kaip institucijai, atsakingai už sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimą, turėtų pateikti visą su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusią informaciją, kurios jis prašo,
   Taryba raštu atsako į Parlamento klausimus, susijusius su biudžeto įvykdymo patvirtinimu,
   visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms turi būti taikomas vienodas požiūris, kai Taryba rengia savo rekomendaciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
   iki 2013 m. sausio mėn. pabaigos bus surengtas Parlamento ir Tarybos susitikimas biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimais, susijusiais su pirmiau nurodytais dalykais,
   Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai turėtų aktyviai dalyvauti pristatant Audito Rūmų metinę ataskaitą ir Parlamento plenarinio posėdžio diskusijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.

(1) OL L 64, 2010 3 12.
(2) OL C 332, 2011 11 14, p. 1.
(3) OL C 326, 2011 11 10, p. 1.
(4) OL C 332, 2011 11 14, p. 134.
(5) OL L 286, 2012 10 17, p. 22.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) 2002 m. liepos 22 d. sprendimas, susijęs su Tarybos darbo tvarkos taisyklėmis (OL L 230, 2002 8 28, p. 7).
(8) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(9) OL L 64, 2010 3 12.
(10) OL C 332, 2011 11 14, p. 1.
(11) OL C 326, 2011 11 10, p. 1.
(12) OL C 332, 2011 11 14, p. 134.
(13) OL L 286, 2012 10 17, p. 22.
(14) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(15) 2002 m. liepos 22 d. sprendimas, susijęs su Tarybos darbo tvarkos taisyklėmis (OL L 230, 2002 8 28, p. 7).
(16) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(17) Europos skaidrumo iniciatyva.
(18) OL L 250, 2011 9 27, p. 25.
(19) OL L 313, 2011 11 26, p. 13.
(20) 2012 m. sausio 31 d. laiškas Nr. 301653.
(21) OL L 252, 2010 9 25, p. 24.


2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra
PDF 380kWORD 78k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (C7-0278/2011 – 2011/2217(DEC))
P7_TA(2012)0373A7-0300/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. vasario 21 d. rekomendaciją (06083/2012 – C7-0051/2012),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(2), kuriuo atidedamas sprendimas dėl 2010 Europos aplinkos agentūros finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, į prie jo pridedamą rezoliuciją ir į Agentūros vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(4), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo(5), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(6), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos nuomonę (A7-0300/2012),

1.  patvirtina Europos aplinkos agentūros direktoriui, kad Agentūros 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos aplinkos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2012 m.spalio 23 d Europos Parlamento sprendimas dėl Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų sąskaitų uždarymo (C7-0278/2011 – 2011/2217(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(7),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. vasario 21 d. rekomendaciją (06083/2012 – C7-0051/2012),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(8), kuriuo atidedamas sprendimas dėl 2010 Europos aplinkos agentūros finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, į prie jo pridedamą rezoliuciją ir į Agentūros vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(10), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo(11), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(12), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos nuomonę (A7-0300/2012),

1.  pritaria Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos aplinkos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2012 m.spalio 23 d Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (C7-0278/2011 – 2011/2217(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos aplinkos agentūros 2010 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Agentūros atsakymais(13),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. vasario 21 d. rekomendaciją (06083/2012 – C7-0051/2012),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą(14), kuriuo atidedamas sprendimas dėl 2010 Europos aplinkos agentūros finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, prie jo pridedamą rezoliuciją ir Agentūros vykdomojo direktoriaus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Eeuropos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(15), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(16), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo(17), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(18), ypač į jo 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridedamą bendrą požiūrį, dėl kurio buvo susitarta 2012 m. birželio mėn., nustatytą atsižvelgiant į 2009 m. kovo mėn. įsteigtos tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais darbą, ir ypač bendro požiūrio skirsnius dėl valdymo, veiklos, programavimo, atskaitomybės ir skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos nuomonę (A7-0300/2012),

A.   kadangi 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas nusprendė atidėti sprendimą, kuriuo patvirtinimas Europos aplinkos agentūros (toliau – Agentūra) 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymas ir uždaromos jos sąskaitos;

B.   kadangi Agentūra 2012 m. gegužės 24 d., birželio 15 d. ir liepos 3 d. laiškuose pateikė atsakymus biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; kadangi Agentūros valdančioji taryba pateikė biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi po 2012 m. birželio 6 d. laiško, kuriuo buvo atidėtas biudžeto įvykdymo patvirtinimas;

C.  kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra veiksminga Europos Parlamento priemonė, kurią naudojant priimamas faktiniais ir svariais argumentais pagrįstas sprendimas; atsižvelgdamas į tai, primena galiojančias taisykles, t. y. Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomą finansinį reglamentą, Agentūros steigiamąjį reglamentą ir Agentūros nustatytą konkrečią politiką ir procedūras;

D.   kadangi Agentūros 2010 m. biudžetas buvo 50 600 000 EUR, t. y. 26 proc. didesnis už 2009 m. biudžetą; kadangi Sąjungos įnašas į Agentūros 2010 m. biudžetą buvo 35 258 000 EUR, palyginti su 34 560 000 EUR 2009 m., t. y. 2 proc. didesnis;

1.  visada teigiamai vertino tai, kad Agentūra profesionaliai, nepriklausomai ir patikimai teikia informaciją visoms institucijoms, valstybėms narėms ir Sąjungos politinius sprendimus priimančioms įstaigoms ir tikisi, kad ji ir ateityje veiks taip pat profesionaliai;

2.   pažymi, kad Agentūros biudžeto įvykdymo lygis įsipareigotų asignavimų ir mokėjimų asignavimų požiūriu siekė atitinkamai 100 ir 90,75 proc.;

3.   atkreipia dėmesį į prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo pridedamo bendro požiūrio dėl decentralizuotų agentūrų 16 dalį; nedarant poveikio Agentūros nepriklausomumui tikisi, kad skiriant vykdomąjį direktorių 2013 m. bus surengta atvira ir skaidri atrankos procedūra, kurios metu bus užtikrintas griežtas kandidatų vertinimas ir aukštas nepriklausomybės lygis; taigi siūlo, kad kandidatų klausymas kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose sudarytų vykdomojo direktoriaus skyrimo procedūros dalį;

Biudžeto ir finansų valdymas

4.   primena, kad penkis mėnesius (nuo 2010 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. spalio mėn.) Agentūra savo pastatą buvo uždengusi žaliu fasadu, kuris kainavo 294 641 EUR, ir kad tokiai akcijai nebuvo paskelbtas viešasis konkursas;

5.   primena, kad „Žaliojo fasado“ išlaidoms padengti 2010 m. balandžio 9 d. biudžeto eilutė „2140 – Patalpų įrengimas“ buvo papildyta perkėlus 180 872 EUR iš biudžeto eilutės „2100 – Nuoma“;

6.   taigi ragina Agentūrą priimti aiškias vidaus taisykles, pagal kurias taikomas Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 126 straipsnio 1 dalies b punktas; pažymi, kad valdančioji taryba nusprendė atlikti ex-ante kontrolę dėl išimtinių išlaidų;

7.  yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai nesilaikoma galiojančių taisyklių, turi būti imamasi reikiamų veiksmų; mano, kad tokiais atvejais Agentūra turėtų parengti trūkumų šalinimo veiksmų planą kartu su tiksliu tvarkaraščiu, kad šio plano įgyvendinimą turėtų prižiūrėti Europos Parlamentas ir kad šios problemos turėtų būti sprendžiamos keičiant galiojančias taisykles ir reglamentus tam, kad būtų pašalintos galimos spragos;

Žmogiškieji ištekliai

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūroje dirbo 12 kviestinių mokslininkų, tačiau 11 iš jų gyvenimo aprašymai – netgi su švietimo ir profesine veikla susiję faktai, nebuvo paskelbti; atkreipia dėmesį į valdančiosios tarybos pareiškimą, kad kviestinių mokslininkų atrankos ir elgesio taisyklės bus sugriežtintos siekiant užtikrinti daugiau aiškumo ir skaidrumo ir kad šiuo metu Agentūros kviestinių mokslininkų priėmimo politika persvarstoma;

9.  primena, kad nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. Agentūros vykdomoji direktorė buvo nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Earthwatch“, t. y. tarptautinės aplinkosaugos labdaros organizacijos, patikėtinė ir tarptautinės tarybos narė ir buvo klaidingai pranešta, kad ji buvo ir instituto „Worldwatch Europe“ patariamosios Europos tarybos narė; pripažįsta, kad, vadovaudamasi Audito Rūmų pirmininko patarimu dėl galimo interesų konflikto, ji atsistatydino iš savo pareigų „Earthwatch“;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. vasario mėn., prieš vykdomajai direktorei tiesiogiai dalyvaujant instituto „Earthwatch“ darbe, 29 Agentūros darbuotojams, įskaitant vykdomąją direktorę, surengti mokymai ir jie dalyvavo iki 10 dienų trukmės moksliniuose tyrimuose pagal skirtingus biologinės įvairovės projektus Karibų ar Viduržemio jūros regionuose, kuriuos organizavo „Earthwatch“, o Agentūra, kaip nurodė Agentūros vykdomoji direktorė, sumokėjo NVO iš viso 33 791,28 EUR; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. galutinėje Audito Rūmų ataskaitoje nepateikta duomenų apie jokį su tuo susijusį interesų konfliktą;

11.  atkreipia dėmesį į valdančiosios tarybos sprendimą įgyvendinti vykdomojo direktoriaus narystės išorės valdybose ir Agentūros mokymų politikos ex ante kontrolę;

12.   atkreipia dėmesį į Agentūros patikinimą, kad „Worldwatch Institute“ Europos skyrius 2010 m. lapkričio mėn. be Agentūros sutikimo registravo Agentūros kontaktinį adresą kaip savo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „Worldwatch Institute“ Europos skyriaus vykdomasis direktorius buvo kviestinis Agentūros mokslininkas; ragina Agentūrą užtikrinti visišką bet kokios būsimosios tvarkos, susijusios su kviestiniais mokslininkais, aiškumą; toliau pažymi, kad:

   2012 m. balandžio 11 d. laiške Agentūros vykdomoji direktorė teigė: „Kai EAA pastebėjo, kad “Worldwatch Institute„ Europos skyrius savo interneto svetainėje paskelbė informaciją apie Europos biuro atidarymą Agentūros patalpose, tuoj pat buvo imtasi veiksmų...“;
   pasak „Worldwatch Institute“ Europos skyriaus steigimo akto jis buvo įkurtas 2010 m. lapkričio 5 d. Agentūros patalpose;
   be to, 2011 m. vasario 25 d. Agentūros patalpose surengtas iškilmingas „Worldwatch Institute“ Europos skyriaus atidarymas, o Agentūros vykdomoji direktorė buvo kviestinė pranešėja, kaip matome iš „Worldwatch Institute“ Europos skyriaus interneto svetainėje pateiktos informacijos;

13.  pažymi, kad Agentūra vadovaudamasi Europos Ombudsmeno rekomendacijomis parengė atnaujintą interesų konfliktų politiką ir veiksmų planą; ragina Agentūrą, prieš pateikiant šį projektą valdančiajai tarybai, viešai jį paskelbti ir skatinti diskusijas politikos ir veiksmų plano klausimais;

14.  pažymi, kad Agentūros interneto svetainėje jau paskelbti vadovaujančių darbuotojų ir mokslo komiteto narių gyvenimo aprašymai; taip pat pažymi, kad buvo paskelbtos ir mokslo komiteto narių interesų deklaracijos; pabrėžia, kad 2012 m. birželio 15 d. laiške Agentūra nurodė, kad valdančiosios tarybos narių gyvenimo aprašymai paskelbti jos interneto svetainėje, tačiau pastebi, kad šiuo metu ten nėra nei vieno valdančiosios tarybos nario gyvenimo aprašymo, o pateikta tik nuoroda į jų organizaciją; ragina Agentūrą dėti pastangas siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams ir kovojama su jais, šiuo tikslu paskelbti savo interneto svetainėje ekspertų, būsimų kviestinių mokslininkų ir valdybos narių interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; mano, kad tokios priemonės leistų biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir visuomenei įsitikinti jų kvalifikacija ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams;

15.  tikisi gauti informacijos apie šiuo metu vykdomus su Agentūra susijusius administracinius tyrimus;

16.  nurodo, kad atsakingas komitetas palaiko glaudžius ryšius su Agentūra: bent kartą metuose kviečia jos vykdomąjį direktorių keistis nuomonėmis, iš komiteto narių paskyrė asmenį ryšiams palaikyti ir reguliariai lankosi Agentūroje; primena, kad paskutinis toks apsilankymas vyko 2011 m. rugsėjo mėn.;

17.  pabrėžia, kad reikalaujama, jog Agentūra užmegztų tinkamus ryšius su suinteresuotomis šalimis ir bendradarbiautų su suinteresuotais subjektais, pvz., su išorės organizacijomis; atkreipia dėmesį į tai, jog ši veikla nebuvo papildyta atitinkamomis priemonėmis ir taisyklėmis siekiant išvengti galimo pavojaus reputacijai; taigi teigiamai vertina valdančiosios tarybos ir vykdomojo direktoriaus įsipareigojimą imtis tinkamų veiksmų siekiant nedelsiant pašalinti tokį pavojų;

18.  iš esmės teigiamai vertina pirmiau minėtąjį bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų, kuriame nagrinėjami kai kurie biudžeto įvykdymo patvirtinimui svarbūs klausimai ir mano, kad gairėse dėl tolesnių veiksmų taikant bendrą požiūrį, kurį Komisija pateiks iki 2012 m. pabaigos, bus tinkamai atsižvelgta į tuos klausimus;

Veikla

19.  žino, kad Agentūroje šiuo metu atliekamas periodinis išorės vertinimas, kurio rezultatai bus pateikti biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai 2013 m.; atkreipia dėmesį į valdančiosios tarybos pareiškimą, kad bus vertinamos ir Agentūros vidaus procedūros;

o
o   o

20.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2012 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje(19) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 366, 2011 12 15, p. 57.
(2) OL L 286, 2012 10 17, p. 356.
(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(4) OL L 120, 1990 5 11, p. 1.
(5) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.
(6) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(7) OL C 366, 2011 12 15, p. 57.
(8) OL L 286, 2012 10 17, p. 356.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 120, 1990 5 11, p. 1.
(11) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.
(12) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(13) OL C 366, 2011 12 15, p. 57.
(14) OL L 286, 2012 10 17, p. 356.
(15) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(16) OL L 120, 1990 5 11, p. 1.
(17) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.
(18) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(19) OL L 286, 2012 10 17, p. 388.


Audito Rūmų nario skyrimas (Leonard Orban)
PDF 188kWORD 31k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Leonardą Orbaną Audito Rūmų nariu (C7-0153/2012 – 2012/0805(NLE))
P7_TA(2012)0374A7-0296/2012

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0153/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0296/2012),

A.  kadangi Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2012 m. rugsėjo 26 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Leonardą Orbaną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2012/001 IE/Talk Talk“
PDF 305kWORD 56k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Airijos paraiška „EGF/2012/001 IE/Talk Talk“) (COM(2012)0423 – C7-0204/2012 – 2012/2157(BUD))
P7_TA(2012)0375A7-0322/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0423 – C7-0204/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau –EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0322/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama,

D.  kadangi Airija paprašė pagalbos dėl 592 darbuotų, atleistų iš įmonės Talk Talk Broadband Services (Ireland) Limited (toliau – Talk Talk) ir trijų jos tiekėjų įmonių Airijoje, iš šių darbuotojų 432 yra remtini,

E.  kadangi ši paraiška atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Airija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2012 m. vasario 29 d. Airijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2012 m. gegužės 15 d. pateikė papildomą informaciją ir kad 2012 m. liepos 27 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina tai, kad vertinimo ir Airijos papildomos informacijos teikimo procesas buvo spartus ir tiksliai vykdomas;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės Talk Talk būstinė buvo Voterfordo priemiestyje, Airijos pietryčių NUTS III regione ir kad šiame regione nedarbo lygis nuolat buvo aukštesnis nei vidutinis nedarbo lygis kitose šalies dalyse; be to, dėl finansų ir ekonomikos krizės padėtis jame neproporcingai pablogėjo, pavyzdžiui, nuo 2007 m. iki 2011 m. nedarbo lygis regione išaugo nuo 4,9 proc. iki 18,2 proc., o vidutinis nedarbo lygis šalyje buvo 14,3 proc.;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad pietryčių regione daug darbuotojų buvo atleista iš darbo, 2007–2011 m. laikotarpiu užimtumas šiame regione sumažėjo nuo 62,7 iki 58,1 proc. ir nedarbo lygis jame didesnis už šalies vidurkį;

5.  apgailestauja dėl įmonės Talk Talk sprendimo sudaryti partnerystę su trimis dideliais ne ES įsikūrusiais paslaugų teikėjais, kuriems perduota didžioji dalis veiklos, kadangi tokia strategija kenkia užimtumui ES pramonėje ir strategijai „Europa 2020“;

6.  pabrėžia, kad įmonės Talk Talk darbuotojai buvo atleidžiami ir anksčiau dviem etapais (2010 m. balandžio mėn. ir 2011 m. balandžio mėn.), kiekvieną kartą atleista apie 50 darbuotojų; tačiau tokie atleidimai laikyti valdymo restruktūrizavimu ir tai sudarė galimybes Voterforde vykdomoms operacijoms vadovauti tiesiogiai iš Jungtinėje Karalystėje esančios būstinės; be to, įmonės Talk Talk Voterfordo centre priimamų skambučių skaičius sumažėjo apie 40 proc.;

7.  primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įdarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant per profesinę karjerą įgytus įgūdžius ir gebėjimus; tikisi, kad pagal pritaikytų paslaugų paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti prie atleistų darbuotojų lygio ir poreikių, kadangi dauguma atleistų darbuotojų dirbo klientų aptarnavimo ir techninės paramos tarnybose;

8.  apgailestauja dėl to, kad įmonė Talk Talk nusprendė staiga uždaryti Voterforde esančią įmonę, taigi darbuotojai buvo įspėti tik prieš 30 dienų ir nebuvo galimybės nei tinkamai aptarti masinio atleidimo plano, nei įtraukti socialinius partnerius; apgailestauja dėl to, kad numatant ir rengiant EGF paraišką nedalyvavo socialiniai partneriai, kadangi įmonėje Talk Talk nebuvo profesinių sąjungų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad buvo tiesiogiai konsultuojamasi su atitinkamais darbuotojais;

9.  teigiamai vertina tai, kad Airijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti suderintų priemonių paketą jau nuo 2011 m. rugsėjo 7 d., t. y. gerokai prieš biudžeto valdymo institucijai priimant sprendimą suteikti paramą;

10.   atkreipia dėmesį į tai, kad Airijos valdžios institucijos skundžiasi dėl to, jog EGF paramos įgyvendinimo laikas ribotas, kadangi tai trukdo organizuoti mokymus, kurie trunka ilgiau nei 24 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis; teigiamai vertina tai, kad tikslinės grupės darbuotojams parengta trumpesnių bakalauro studijų programa, šiomis studijomis siekiama pašalinti nustatytus įgūdžių trūkumus ir jos gali būti baigtos per EGF paramos įgyvendinimo laikotarpį;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pasimokyti iš patirties, sukauptos rengiant ir tenkinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų iš darbo;

12.   apgailestauja dėl to, kad pagal EGF reglamentą sudaroma galimybė vietoj socialinės paramos išmokų, kurias mokėti reikalaujama pagal nacionalinę teisę, mokėti EGF paramą; pabrėžia, kad EGF lėšos visų pirma turėtų būti skiriamos mokymuisi ir darbo paieškai remti, taip pat profesinio orientavimo programoms vykdyti ir verslininkystei skatinti, imantis priemonių, kurios papildytų nacionalinių institucijų priemones, užuot pakeitusios išmokas užimtumui skatinti ar bet kokias kitas socialinės paramos išmokas, už kurias pagal nacionalinius įstatymus atsakingos nacionalinės institucijos;

13.  reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas tam, kad, siekdamos pagreitinti EGF lėšų mobilizavimą, pagerintų procedūrinę ir biudžetinę tvarką; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad nuostatos dėl tolesnio procedūros gerinimo bus įtrauktos į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

14.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą dėl globalizacijos ir finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams padėti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

15.  pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu turėtų būti užtikrinta, jog EGF lėšomis bus remiamas individualių atleistų darbuotojų pakartotinis integravimas į darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

16.  pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

17.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF sukurtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi jam turi būti atskirai skiriama lėšų. Taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

18.   apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima teikti finansinę pagalbą ir darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Airijos paraiška „EGF/2012/001 IE/Talk Talk“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/685/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“
PDF 371kWORD 56k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Švedijos paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“) (COM(2012)0396 – C7-0191/2012 – 2012/2155(BUD))
P7_TA(2012)0376A7-0325/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0396 – C7–0191/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau – 2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2), (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0325/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Švedija paprašė paramos dėl 987 atleidžiamų darbuotojų, iš kurių 700 siekiama suteikti paramą, farmacijos įmonei AstraZeneca Švedijoje,

E.  kadangi šis prašymas atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Švedija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pritaria šiam Švedijos vyriausybės prašymui dėl finansinės paramos iš EGF, netgi jei ši valstybė narė yra prieš EGF buvimą po 2013 m.;

3.  pažymi, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Švedijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2012 m. balandžio 16 d. pateikta papildoma informacija ir kad 2012 m. liepos 16 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina tai, kad vertinimo ir Švedijos papildomos informacijos teikimo procesas buvo spartus ir vykdomas kruopščiai;

4.  pabrėžia, kad poveikį patyrusios įmonės yra keturiose iš 290 Švedijos savivaldybių ir dauguma darbuotojų atleista Lunde (pietinė Švedijos dalis); įmonės AstraZeneca uždarymas yra sunki našta Lundui ir kartu turi įtakos visam Švedijos farmacijos sektoriui; šis įvykis nulėmė regioninės darbo rinkos pusiausvyros suardymą; nuo 2009 m. sausio iki 2011 m. lapkričio mėn. visose poveikį patyrusiose savivaldybėse išaugo nedarbas: Lunde nuo 2 467 iki 3 025, Umeo nuo 3 725 iki 4 539, Sioderteljėje nuo 3 100 iki 5 555 ir Miolndale nuo 1 458 iki 1 663 asmenų;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad medicinos mokslinių tyrimų srityje Švedija užima tvirtą padėtį ir kolektyvinių atleidimų įmonėje AstraZeneca nesitikėta; nors, vis labiau plintant generiniams vaistams ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (toliau – MTTP) veiklą perkeliant už Europos ribų, buvo numatyta, kad padėtis farmacijos sektoriuje blogės, poveikis įmonei buvo daug didesnis nei tikėtasi;

6.  pažymi, kad MTTP veiklą, kuri buvo vykdoma Lundo įmonėje, AstraZeneca perkėlė į Miolndalo įmonę; klausia, ar Lundo darbuotojams buvo siūloma galimybė dirbti išplėstoje Miolndalo gamykloje, užuot juos atleidus;

7.  palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Švedijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2011 m. spalio 26 d., iš anksto, dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintų priemonių rinkinį;

8.  primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintų priemonių rinkinyje siūlomi mokymai bus pritaikyti prie atleistų darbuotojų lygio ir poreikių, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma atleistų darbuotojų yra specializavęsi profesionalūs mokslo darbuotojai ir inžinieriai technikai;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš įmonės AstraZeneca atleisti darbuotojai yra labai aukštos kvalifikacijos ir išsilavinę, taigi jų atžvilgiu turėtų būti taikomas specialus požiūris; apgailestauja, kad Švedijos valdžios institucijos nepranešė apie sritis, kuriose planuojamos mokymo priemonės ir profesinis konsultavimas, taip pat ar ir kaip tai pritaikyta prie vietos darbo rinkų, patyrusių šių atleidimų iš darbo poveikį;

10.  džiaugiasi, kad socialiniai partneriai dalyvavo diskusijoje dėl paraiškos, susijusios su EGF parama, ir tikimasi, kad jie dalyvaus iniciatyvinėje grupėje, prižiūrėsiančioje EGF paramos įgyvendinimą;

11.  palankiai vertina tai, kad Švedijos valdžios institucijos planuoja organizuoti informuotumo apie veiklą, kurią remia EGF, didinimo kampaniją;

12.  pažymi, kad suderintų priemonių rinkinyje numatytos kelios dalyvavimo paskatos, kuriomis siekiama skatinti dalyvauti priemonėse: 7 170 EUR išmoka ieškantiems darbo (apskaičiuota dalyvavimui, trunkančiam vidutiniškai 6 mėn.) ir 500 EUR judumo išmoka; primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymams ir darbo paieškoms, taip pat mokymo programoms, o ne tiesioginėms bedarbių pašalpoms, kurios priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai, finansuoti;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant ir tenkinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų reikėtų padaryti išvadas, ypač kai tai susiję su veikla tikintis atleidimų ir paraiškų dėl EGF paramos rengimo tvarkaraščiais;

14.  reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas tam, kad, siekdamos pagreitinti EGF mobilizavimą, pagerintų procedūrinę ir biudžetinę tvarką; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą paraiškos EGF paramai gauti tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiekta didesnio EGF naudojimo efektyvumo, skaidrumo, matomumo ir vėlesnių veiksmų po paramos suteikimo;

15.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

16.  pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų mažiau palankiomis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

17.  pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo įsteigtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi lėšų jam turi būti skiriama atskirai; taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

19.  apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti pratęsti taikymo dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

20.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Švedijos paraiška „EGF/2011/015 SE/AstraZeneca“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/682/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/019 ES/ Galicia Metal“
PDF 372kWORD 55k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2011/019 ES/ Galicia Metal“) (COM(2012)0451 – C7-0214/2012 – 2012/2160(BUD))
P7_TA(2012)0377A7-0323/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0451 – C7-0214/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0323/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paraiškas,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Ispanija paprašė pagalbos dėl 878 atleidžiamų darbuotojų (450 jų teiktina pagalba iš EGF) iš 35 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 25 skyriui (metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba)(3) Ispanijos Galisijos (ES11) NUTS II regione,

E.  kadangi šis prašymas atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,

1.  pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio b dalyje išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal minėtąjį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Ispanijos valdžios institucijos pateikė paraišką gauti EGF finansinę paramą, o iki 2012 m. gegužės 28 d. pateikta papildoma informacija, ir kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad paraiškos vertinimo procesas galėjo būti greitesnis;

3.  darbuotojų atleidimas laivų statybos pagalbinės pramonės sektoriuje dar labiau pablogins jau ir taip sudėtingą užimtumo padėtį Galisijoje; pažymi, kad istoriškai pagrindiniai Galisijos ekonominiai sektoriai buvo žvejyba, taip pat automobilių pramonė, tekstilė, gamtiniai akmenys ir laivų statyklos; vis dėlto, atsižvelgiant į krizės poveikį reintegracijos į darbo rinką perspektyvos šioje vietovėje neteikia daug vilčių;

4.  pažymi, kad užimtumo padėtis regione yra sudėtinga, nes 2011 m. pabaigoje moterų nedarbo lygis pasiekė 18 proc., o vyrų – 16,32 proc.; palankiai vertina tai, kad EGF laikomas veiksminga priemone, galinčia remti vietines darbo rinkas, ir tai, kad regionas jau kreipėsi dėl EGF paramos (paraiška „EGF/2010/003 ES Galicia / Textile sector“);

5.  pažymi, kad nors ES lygmens prognozės dėl laivų statybos sektoriaus atsigavimo buvo gana optimistinės, 2011 m. naujų užsakymų staiga sumažėjo 43 proc.;

6.  palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Ispanijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2012 m. kovo 23 d., iš anksto, dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintų priemonių rinkinį;

7.  primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintų priemonių rinkinyje siūlomi mokymai bus ne tik pritaikyti prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie esamos verslo aplinkos;

8.  palankiai vertina tai, kad regioninės valdžios institucijos palaiko dialogą su socialiniais partneriais siekdamos planuoti ir įgyvendinti individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą;

9.  palankiai vertina tai, kad socialiniai partneriai dalyvavo planuojant EGF panaudojimo priemones ir kad jie galės dalyvauti šių priemonių įgyvendinimo stebėsenos procese;

10.  pažymi, kad suderintų priemonių rinkinyje numatyta įvairių paskatų, kuriomis siekiama skatinti dalyvauti minėtose priemonėse: išmoka ieškantiesiems darbo (400 EUR) (vienkartinė išmoka), išmoka atleistiems asmenims (200 EUR), judumo išmoka (180 EUR), mokymosi darbo vietoje išmoka (300 EUR); primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymams ir darbo paieškoms, taip pat mokymo programoms, o ne tiesioginėms bedarbių pašalpoms, kurios priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai, finansuoti;

11.  pabrėžia tai, kad reikėtų pasimokyti iš šios ir kitų paraiškų dėl masinių atleidimų daugelyje vieno sektoriaus įmonių, ypač daugelyje vieno sektoriaus mažųjų ir vidutinių įmonių, rengimo ir įgyvendinimo;

12.  apgailestauja dėl to, kad informacijoje apie mokymo priemones nenurodoma, kokiuose sektoriuose darbuotojai galėtų rasti darbo, taip pat nenurodoma, ar priemonių rinkinys pritaikytas prie būsimų regiono ekonominių perspektyvų;

13.  reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką siekdamos pagreitinti EGF mobilizavimą; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF naudojimo efektyvumas, skaidrumas, pastebimumas ir numatyti tolesni veiksmai;

14.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

15.  pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų reintegravimas į stabilią darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų mažiau palankiomis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

16.  pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

17.  džiaugiasi, kad po daugkartinių Parlamento prašymų 2012 m. biudžete įrašyta 50 000 000 EUR mokėjimų asignavimų pagal EGF eilutę 04 05 01; primena, kad EGF buvo įsteigtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi lėšų jam turi būti skiriama atskirai. Taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

18.  apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2011/019 ES/Galicia Metal“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/683/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/009 NL/Gelderland“
PDF 371kWORD 56k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2011/009 NL/Gelderland, statyba 41“) (COM(2012)0395 – C7-0190/2012 – 2012/2154(BUD))
P7_TA(2012)0378A7-0334/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0395 – C7-0190/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0334/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama,

D.  kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos dėl 516 atleidžiamų darbuotojų (435 jų teiktina pagalba) iš 54 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 41 skyriui (pastatų statyba(3), ir yra NUTS II kategorijai priklausančiame Gelderlando regione (NL22) Nyderlanduose,

E.  kadangi ši paraiška atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,

1.  pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio b dalyje išdėstytos sąlygos ir todėl Nyderlandai turi teisę gauti finansinę paramą pagal minėtąjį reglamentą;

2.  palankiai vertina Nyderlandų vyriausybės prašymą dėl finansinės paramos iš EGF, nors ši valstybė narė nepritarė šiuo metu EGF taikomos dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo pratęsimui, ir tai kelia pavojų EGF ateičiai po 2013 m.;

3.  pažymi, kad Nyderlandų valdžios institucijos 2011 m. gruodžio 15 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2012 m. liepos 16 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad paraiškos vertinimo ir valstybės narės papildomos informacijos teikimo procesas galėjo būti greitesnis;

4.  pažymi, kad, turint mintyje statybų sektoriaus Gelderlande svarbą, labai juntamos atleidimų pasekmės; palyginti daug gyventojų dirba statybos sektoriuje (2011 m. – maždaug 60 000 darbuotojų), palyginti su kitais pramonės sektoriais, kaip antai chemijos (9 000 darbuotojų), maisto (15 000) ir metalo / elektros (40 300) pramonės šakos; 2011 m. nedarbo lygis Gelderlande buvo 5,9 proc., viena dešimtąja didesnis nei vidutinis Nyderlandų nedarbo lygis; 2010 m. statybos sektoriuje prarasta 4 100 darbo vietų (jų sumažėjo 6,5 proc.); 2011 m. jaunimo nedarbo lygis padidėjo 10 proc.;

5.  pažymi, kad Gelderlandas – didžiausia Nyderlandų sritis, kurioje gyvena maždaug 2 mln. gyventojų; regiono gyventojai turi gerą išsilavinimą, jame yra maždaug 146 000 įmonių; didžioji dalis atleistų darbuotojų turėjo paprastas profesijas; todėl, siekiant sudaryti jiems galimybę iš naujo integruotis į darbo rinką, būtinas tolesnis mokymas;

6.  vis dėlto pažymi, kad remiantis Eurostato duomenimis nedarbo lygis Nyderlanduose 2012 m. liepos mėn. siekė 5,3 proc., ir tai buvo antras žemiausias nedarbo lygis ES;

7.  palankiai vertina tai, kad Nyderlandų valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, nusprendė pradėti taikyti priemones dar prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos pagal siūlomą suderintų priemonių rinkinį suteikimo;

8.  primena, kad svarbu gerinti darbuotojų, ypač turinčių paprastas profesijas, įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant per profesinę karjerą įgytus įgūdžius ir gebėjimus; tikisi, kad suderintų priemonių rinkinyje siūlomi mokymai bus pritaikyti prie atleistų darbuotojų lygio ir poreikių;

9.  džiaugiasi, kad socialiniai partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant suderintą paketą, sudarantį dalį socialinio plano, dėl kurio socialiniai partneriai susitarė;

10.  palankiai vertina išsamesnius modulių, įtrauktų į suderintą paketą, paaiškinimus, palyginti su ankstesnėmis Nyderlandų paraiškomis; vis dėlto atkreipia dėmesį į labai dideles mokymo išlaidas, kurios sudaro 18 000 EUR vienam darbuotojui (numatytos 75 darbuotojams), ir įdarbinimo tame pačiame sektoriuje pagalbos išlaidas – 8 500 EUR vienam darbuotojui (numatytos 150 darbuotojų) ir reikalauja pateikti daugiau informacijos apie šias dvi priemones ir jas įgyvendinančius subjektus;

11.  pabrėžia tai, kad rengiant ir tenkinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų daugelyje vieno sektoriaus mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) reikėtų padaryti išvadas, ypač dėl savarankiškai dirbančių asmenų ir MVĮ savininkų tinkamumo gauti EGF paramą pagal būsimą reglamentą ir dėl regionų ir valstybių narių galimybių skubiai pateikti sektorių paraiškas, apimančias labai daug įmonių;

12.  palankiai vertina tai, kad EGF finansinę paramą planuojama panaudoti siekiant paremti tik aktyvias darbo rinkos priemones (mokymas ir konsultacijos) ir kad jis nebus naudojamas pragyvenimo išmokoms;

13.  reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas tam, kad, siekdamos pagreitinti EGF mobilizavimą, pagerintų procedūrinę ir biudžetinę tvarką; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

14.  palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Nyderlandų valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2012 m. sausio 1 d., iš anksto, dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintą paketą;

15.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

16.  pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų pakartotinis įtraukimas į darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

17.  pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 įrašyti 50 000 000 EUR mokėjimų asignavimai; primena, kad EGF buvo įsteigtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi lėšų jam turi būti skiriama atskirai. Taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

19.  apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima teikti finansinę pagalbą ir darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

20.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.   paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2011/009 NL/Gelderland, statyba 41“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/681/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2011/021 NL/Zalco“
PDF 375kWORD 56k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2011/021 NL/Zalco“) (COM(2012)0450 – C7-0220/2012 – 2012/2164(BUD))
P7_TA(2012)0379A7-0324/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0450 – C7-0220/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0324/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžeto priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Nyderlandai paprašė pagalbos dėl 616 atleidžiamų darbuotojų (visiems teiktina pagalba), iš kurių 478 darbuotojai atleidžiami iš Aluminium Zeeland Company NV, 18 darbuotojų atleidžiami iš jos tiekėjo ECL Services Netherlands bv ir 120 – iš Start trumpu ataskaitiniu laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 iki 27 d.;

E.  kadangi šis prašymas atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Nyderlandai turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.   palankiai vertina Nyderlandų vyriausybės prašymą dėl finansinės paramos iš EGF, nors ši valstybė narė nepritarė šiuo metu EGF taikomos dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos pratęsimui ir stato į pavojų EGF ateitį po 2013 m.;

3.   pažymi, kad Nyderlandų valdžios institucijos 2011 m. gruodžio 28 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; apgailestauja, kad vertinimo laikotarpis užsitęsė;

4.  pažymi, kad teritorija, kurioje atleisti darbuotojai, patenka į Zelandijos NUTS II regioną – provinciją Nyderlandų pietvakariuose; Zelandija gali būti laikoma maža darbo rinka: dėl jos periferinės padėties Nyderlanduose, pasienio regiono statuso, didelio ploto po vandeniu ir palyginti nemažo Zelandijos dydžio bei salos struktūros ji yra gana sunkiai pasiekiama ir joje sudėtinga judėti; atleisti darbuotojai gyvena palyginti mažuose miestuose (ne daugiau kaip 50 000 gyventojų), taigi darbuotojų atleidimas turės pastebimą poveikį vietos mastu;

5.  pažymi, kad Midelburgo teismas 2011 m. gruodžio 13 d. paskelbė Zalco Aluminium Zeeland Company NV bankrotą; socialiniai partneriai mano, kad kiti darbuotojai gali būti atleisti iš gamintojų grandies ar vartotojų grandies įmonių dėl tiesioginio Zalco Aluminium Zeeland Company NV bankroto poveikio;

6.   palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Nyderlandų valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2012 m. sausio 2 d., iš anksto, dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą pritaikytų paslaugų paketą;

7.   pažymi, kad darbuotojų atleidimas turės pastebimą poveikį vietos bendruomenėms ir pakeis neužimtų darbo vietų skaičiaus ir bedarbių skaičiaus santykį; apgailestauja, kad paraiškoje nepateikiami jokie statistiniai duomenys apie susijusią darbo rinką;

8.  primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad pritaikytų paslaugų pakete siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

9.  palankiai vertina tai, kad rengiant paraišką dėl EGF paramos buvo konsultuojamasi su atitinkamais socialiniais partneriais ir vietos savivaldybėmis;

10.   džiaugiasi, kad socialiniai partneriai, dalyvaudami Judumo centro Zalco, kuris yra bendra Zelandijos provincijos darbo rinkoje dalyvaujančių šalių iniciatyva, veikloje, prisideda prie pritaikytų paslaugų paketo rengimo;

11.   palankiai vertina tai, kad EGF paramą planuojama naudoti siekiant paremti tik aktyvias darbo rinkos priemones (mokymas ir konsultacijos) ir kad ji nebus naudojama išmokoms;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pasimokyti iš šios ir kitų paraiškų dėl masinių atleidimų rengimo ir jų tenkinimo;

13.   apgailestauja, kad informacijoje apie mokymo priemones nenurodomi sektoriai, kuriuose darbuotojai galėtų rasti darbą, ir nenurodoma, ar paketas pritaikytas prie šio regiono ekonomikos perspektyvų;

14.   reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas siekdamos pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką tam, kad pagreitėtų EGF mobilizavimas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF naudojimo efektyvumas, skaidrumas bei regimumas;

15.   primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

16.   pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas atskirų atleistų darbuotojų pakartotinis integravimas į darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; pakartoja, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF galbūt gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų nesaugiomis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

17.   pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamų taisyklių ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.   palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo įsteigtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi todėl jam turi būti skiriama lėšų atskirai – taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, nes tai galėtų trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

19.   apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir pagal kurią galima Sąjungos bendro finansavimo lygį prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d., termino padidinti iki 65 proc. programos sąnaudų, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

20.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.   paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Nyderlandų paraiška „EGF/2011/021 NL/Zalco“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/684/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2010/015 FR/Peugeot“
PDF 373kWORD 58k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Prancūzijos paraiška „EGF/2010/015 FR/Peugeot“) (COM(2012)0461 – C7-0222/2012 – 2012/2165(BUD))
P7_TA(2012)0380A7-0333/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0461 – C7-0222/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0333/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama,

D.  kadangi Prancūzija paprašė pagalbos dėl 2 089 atleidžiamų darbuotojų (visiems teiktina pagalba), iš kurių per ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. 649 darbuotojai atleisti iš dviejų grupės PSA Peugeot Citroën patronuojamųjų įmonių (Peugeot Citroën Automobiles ir Sevelnord) ir likę 1 440 darbuotojų atleista iš tų pačių įmonių prieš ataskaitinį laikotarpį bei po jo pagal tą patį darbuotojų išėjimo iš darbo savo noru planą,

E.  kadangi ši paraiška atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Prancūzija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2010 m. gegužės 5 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2012 m. balandžio 13 d. teikta papildoma informacija ir kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. Komisija pateikė galutinį paraiškos vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vertinimo procesas truko labai ilgai ir užsitęsė;

3.  apgailestauja, kad vertinimo laikotarpis nuo paraiškos pateikimo 2010 m. gegužės 5 d. iki biudžeto valdymo institucijos pasiūlymo priimti sprendimą patvirtinimo 2012 m. rugpjūčio 21 d. truko 27 mėnesius; pažymi, kad tai iki šiol ilgiausias paraiškos dėl EGF lėšų mobilizavimo vertinimo laikotarpis nuo šio fondo sukūrimo 2007 m.;

4.  pažymi, kad šioje paraiškoje nurodyti darbuotojai atleisti dešimtyje Prancūzijos regionų, kurių dauguma išsidėstę šiaurinėje šalies pusėje, tačiau daugiausia savo noru iš darbo išėjusių darbuotojų buvo Bretanėje (32 proc. savo noru iš darbo išėjusių darbuotojų), Il de Franse (25 proc.) ir Franš Kontė (13 proc.);

5.  pažymi, kad suderintas individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketas, kurį remia EGF, sudaro dalį savanoriško darbuotojų atleidimo plano, pagal kurį padedama 5 100 darbuotojų palikti įmonę PSA ir kuris taip pat apima priemones, būtinas taikyti pagal Prancūzijos nacionalinę teisę, kai vykdomi didelės apimties atleidimai iš darbo, pvz., pagal ankstyvo išėjimo į pensiją planus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad grupės PSA Peugeot Citroën patronuojamoji įmonė Peugeot Citroën Automobiles Prancūzijos įstatymų įpareigota prisidėti prie šių regionų atgaivinimo ir tai padėtų kurti naują veiklą ir naujas darbo vietas, kad būtų sušvelnintas darbuotojų atleidimo poveikis;

7.  pažymi, kad EGF rems tik priemones, papildančias tas priemones, kurių reikia pagal nacionalinę teisę ir kurios priskiriamos trims darbuotojų atleidimo iš darbo plano kryptims: profesiniam arba asmeniniam planui, kvalifikacijos keitimo atostogoms ir įmonės steigimui arba perėmimui; prašo suteikti daugiau informacijos apie priemonių, įtrauktų į suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, ypatybes, kurios jas daro papildomomis, palyginti su priemonėmis, kurios privalomos pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis;

8.  palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Prancūzijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintų priemonių paketą;

9.  pažymi, kad į suderintą paketą įtrauktos išmokos, numatomos pagal kategoriją „kvalifikacijos keitimo atostogos“, kurias sudaro vidutiniškai 5 105,18 EUR vienam darbuotojui ir kurios skiriamos 1 080 darbuotojų; primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymams ir darbo paieškoms, taip pat mokymo programoms, o ne tiesioginėms bedarbių pašalpoms, kurios priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai, finansuoti;

10.  primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintų priemonių pakete siūlomi mokymai bus ne tik pritaikyti prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie esamos verslo aplinkos;

11.  prašo suteikti daugiau informacijos apie teikiamus mokymus, ypač vyresnio negu 55 metai amžiaus darbuotojams, kurie sudaro daugiau negu 41,55 proc. remtinų darbuotojų, ir pabrėžia perkvalifikavimo norint integruotis į aktyvią darbo rinką priemonių, suderintų su būsimais darbo rinkos poreikiais siekiant skatinti tvarų užimtumą, svarbą;

12 atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pasimokyti iš šios ir kitų paraiškų dėl masinių atleidimų rengimo ir jų tenkinimo;

13.  pažymi, kad numatytos priemonės nepakeis priemonių, už kurias atsakingos įmonės ir kurios taikomos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus, ir kad priemonės skiriamos pavieniams darbuotojams ir nebus naudojamos įmonei PSA pertvarkyti;

14.  reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką siekdamos pagreitinti EGF lėšų mobilizavimą; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

15.  primena, kad Komisija savo komunikate „Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai“ (COM(2009)0104) pristatė integruotą struktūrinių problemų sprendimo metodą, pagal kurį didinamas sektoriaus konkurencingumas ir sektorius labiau derinamas prie ateities poreikių, ir mano, EGF priemonės galėtų tinkamai prisidėti prie šio metodo taikymo, nors ir nedideliu mastu;

16.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

17.  pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų grįžimas į darbo rinką ilgam laikui; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų mažiau palankiomis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

18.  pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

19.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų; taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

20.  apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima teikti finansinę pagalbą ir darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų paraiškoms, pateiktoms po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

21.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Prancūzijos paraiška „EGF/2010/015 FR/Peugeot“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/680/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2012/003 DK/VESTAS“
PDF 371kWORD 54k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2012/003 DK/Vestas“) (COM(2012)0502 – C7-0292/2012 – 2012/2228(BUD))
P7_TA(2012)0381A7-0345/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0502 – C7-0292/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0345/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Danija paprašė paramos dėl 720 darbuotojų, atleidžiamų iš Danijos vėjo jėgaines gaminančios įmonės Vestas Group, ir jiems visiems teiktina parama;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Danija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad Danijos valdžios institucijos 2012 m. gegužės 14 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina greitą paraiškos įvertinimą;

3.  pažymi, kad tokia novatoriška įmonė kaip Vestas sukūrė daug aukštos kvalifikacijos ir aukštos kokybės pramonės darbo vietų atitinkamose savivaldybėse ir kad praradus šias darbo vietas regiono padėtis tapo sudėtinga; pažymi, kad darbuotojai buvo atleisti tokiu metu, kai sparčiai ėmė didėti nedarbas, pvz., 2012 m. vasario mėn. Vidurio Jutlandijoje buvo 36 426 bedarbiai, Pietų Danijoje – 40 004 bedarbiai (palyginti su atitinkamai 28 402 ir 29 751 bedarbiu 2011 m. rugpjūčio mėn.);

4.  palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Danijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintą paketą;

5.  palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas pradėtas taikyti 2012 m. rugpjūčio 12 d., t. y. gerokai prieš biudžeto valdymo institucijos sprendimą suteikti EGF paramą;

6.  primena, kad svarbu gerinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintame pakete siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma atleistų darbuotojų yra aukštos kvalifikacijos ekspertai ir techniniai darbuotojai;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad tai trečioji EGF paraiška, susijusi su darbuotojų atleidimu vėjo jėgainių pramonėje ir kad jas visas pateikė Danija („EGF/2010/017 DK/Midtjylland Machinery“ ir „EGF/2010/022 DK/LM Glasfiber“);

8.  palankiai vertina tai, kad su socialiniais partneriais buvo konsultuojamasi paketo rengimo etapu ir kad jie bus informuojami apie projekto įgyvendinimą;

9.  pažymi, kad darbuotojų atleidimas Ringkiobingo–Skerno savivaldybėje – įmonės Vestas Group 2011 m. lapkričio mėn. priimto strateginio sprendimo reorganizuoti įmonės struktūrą ir priartinti ją prie klientų regioninėse rinkose, ypač Kinijoje, tiesioginė pasekmė; pažymi, kad dėl šio reorganizavimo visame pasaulyje bus atleista 2 335 darbuotojų ir numatoma, kad įmonės nustatytosios išlaidos sumažės 150 mln. EUR;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pasimokyti iš patirties, sukauptos rengiant ir tenkinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų iš darbo;

11.  pažymi, kad EGF jau parėmė 325 iš 825 įmonės Vestas Group darbuotojų, kurie buvo atleisti per pirmąjį atleidimų etapą, kuris vyko 2009 m.; norėtų sužinoti apie suderinto paketo įgyvendinimo rezultatus, susijusius su atleistų darbuotojų reintegracija į darbo rinką, ir ar ko nors išmokta siekiant naudoti naujai skirtas EGF lėšas regione;

12.  teigiamai vertina tai, kad į paketą įtraukta daug finansinių paskatų steigti savo verslą, kurios bus griežtai susietos su dalyvavimu verslumo kursuose ir monitoringe baigiantis EGF projektui;

13.  vis dėlto pažymi, kad galbūt daugiau nei pusė EGF paramos bus panaudota finansinėms išmokoms – 720 darbuotojų turėtų gauti dienpinigius (įskaitant studentų stipendijas), kurių numatomas dydis yra 10 400 EUR vienam darbuotojui;

14.  primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama darbo paieškoms ir mokymo programoms, o ne tiesiogiai prisidėti prie finansinių išmokų; mano, kad į paketą įtraukta EGF parama turėtų būti papildomojo pobūdžio ir jokiu būdu neturėtų pakeisti išmokų, kurias valstybės narės arba įmonės privalo mokėti pagal nacionalinės teisės arba kolektyvinių sutarčių nuostatas;

15.  reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką siekdamos pagreitinti EGF lėšų mobilizavimą; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

16.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą dėl globalizacijos ir finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams padėti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

17.  pabrėžia, kad, vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

18.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

19.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR;

20. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2012/003 DK/Vestas“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/731/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas: paraiška „EGF/2012/002 DE/manroland“
PDF 372kWORD 57k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Vokietijos paraiška „EGF/2012/002 DE/manroland“) (COM(2012)0493 – C7-0294/2012 – 2012/2230(BUD))
P7_TA(2012)0382A7-0346/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0493 – C7–0294/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau – 2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0346/2012),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Vokietija paprašė skirti paramą 2 284 iš spaudos mašinų gamintojos manroland AG ir dviejų jos patronuojamųjų įmonių bei iš vienos tiekėjo įmonės Vokietijoje atleistiems darbuotojams, iš kurių 2 103 darbuotojams numatyta skirti paramą,

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Vokietija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2012 m. gegužės 4 d. Vokietijos valdžios institucijos pateikė paraišką finansinei paramai iš EGF gauti ir kad 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina greitą paraiškos įvertinimą;

3.  pažymi, kad darbuotojai atleisti trijuose skirtinguose Vokietijos regionuose: Augsburge (Bavarija), Ofenbache (Hesenas) ir Plauene (Saksonija); įmonės uždarymas ir darbuotojų atleidimas turėjo neigiamos įtakos ir kitiems didiesiems kaimyniniams miestams, įskaitant Ašafenburgą, Vysbadeną, Darmštatą ir Frankfurtą prie Maino; atkreipia dėmesį į tai, kad prasčiausia padėtis yra rytinėje Vokietijos dalyje esančiame Plauene, kuriame gyvena nedaug gyventojų, tačiau daugelis iš jų yra priklausomi nuo socialinės paramos išmokų; pažymi, kad paskelbus manroland nemokumą šioje vietovėje nebeliko trečio pagal dydį darbdavio (prieš uždarymą įmonėje dirbo 700 darbuotojų) ir vienos iš tik trijų pakankamai didelių įmonių, galėjusių su darbuotojais sudaryti kolektyvines sutartis dėl darbo užmokesčio;

4.  palankiai vertina tai, kad socialiniai partneriai patvirtino iš įmonės manroland atleistų darbuotojų socialinį planą ir tai, kad dvi perkėlimo bendrovės parengs ir valdys prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieš paskelbiant nemokumą įmonėje manroland dirbo 6 500 darbuotojų ir kad ši įmonė buvo moderni mašinų gamintoja, turėjusi naujausių praktinių žinių ir mokėjusi patrauklų darbo užmokestį; mano, kad dėl nutrūkusios šios įmonės veiklos (ir trečdalio jos darbuotojų atleidimo) bus prarasti įgūdžiai, o tai gali neigiamai paveikti kitus darbdavius ir susijusius regionus; mano, kad naujo darbo ieškantys darbuotojai turės dirbti už mažesnį darbo užmokestį, o dėl to sumažės jų perkamoji galia ir grynųjų pinigų srautai vietos ekonomikoje; taip pat mano, kad šiuose trijuose regionuose nebeliks vieno iš įtakingiausių darbdavių ir kad nesitikima, jog artimoje ateityje atsiras jam lygiavertis veiklos tęsėjas;

6.  pažymi, kad daugiau nei pusė EGF paramos bus panaudota išmokoms – 2001 darbuotojas aktyvaus dalyvavimo taikant priemones metu turėtų gauti trumpalaikę išmoką (numatomos išlaidos –2 727,67 EUR vienam darbuotojui per 6–8 mėnesių laikotarpį), kuri papildo valstybinių įdarbinimo tarnybų mokamą išmoką, apskaičiuotą pagal ankstesnį darbuotojo grynąjį darbo užmokestį; taip pat pažymi, kad į paraišką įtraukta vienkartinė išmoka, kuri gali būti nuo 4 000 iki 1 000 EUR, kaip aktyvumo priedas 430 darbuotojų, kurie sutinka dirbti pagal sutartį, pagal kurią siūlomas mažesnis atlyginimas nei jų ankstesniame darbe;

7.  palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas pradėtas taikyti 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. gerokai prieš biudžeto valdymo institucijos sprendimą suteikti EGF paramą; pažymi, kad atleisti darbuotojai taip pat galėjo pasinaudoti ESF parama prieš dalyvaudami taikant EGF priemones; pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, kad buvo imtasi reikalingų atsargumo priemonių, kad nesidubliuotų Sąjungos fondų teikiamas finansavimas;

8.  primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama darbo paieškoms ir mokymo programoms, o ne tiesiogiai prisidėti prie finansinių išmokų; mano, kad EGF parama, jei ji įtraukiama į paketą, turėtų būti papildomojo pobūdžio ir niekuomet neturėtų pakeisti išmokų, kurias, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, turi mokėti valstybės narės ar įmonės;

9.  primena, kad svarbu didinti darbuotojų galimybes įsidarbinti rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant per profesinę karjerą įgytus įgūdžius ir gebėjimus; tikisi, kad suderintame pakete siūlomi mokymai bus ne tik pritaikyti prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie esamos verslo aplinkos;

10.  palankiai vertina tai, kad atitinkami socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai nuo pat pradžių dalyvavo rengiant ir įgyvendinant šią EGF paraišką;

11.  palankiai vertina tai, kad suderintu prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketu siekiama sustiprinti tarpvalstybinį judumą remiant tarptautines darbo paieškas;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pasimokyti iš patirties, sukauptos rengiant ir įgyvendinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų iš darbo;

13.  pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos nurodo, jog EGF suderintu prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketu sukuriama svarbi pridėtinė vertė, papildanti priemones, teikiamas naudojantis ESF ir nacionalinių fondų lėšomis;

14.  ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti nuostatas dėl procedūrų ir biudžeto, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgusi į Parlamento raginimą greičiau išmokėti lėšas, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos atitikties reikalavimams vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti šios procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) ir kad bus užtikrintas didesnis EGF lėšų naudojimo efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

15.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams remti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką grąžinant atleistus darbuotojus;

16.  pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį turėtų būti užtikrinta, jog EGF lėšomis būtų remiamas pavienių atleistų darbuotojų grąžinimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali būti paskata įmonėms pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

17.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų; taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai būdavo daroma anksčiau, nes tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

19.  apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę paramą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, netenkantiems darbo dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo dydį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31d., ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

20.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Vokietijos paraiška „EGF/2012/002 DE/manroland“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/732/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimas ***I
PDF 398kWORD 75k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (COM(2011)0704 – C7-0395/2011 – 2011/0310(COD))
P7_TA(2012)0383A7-0231/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0704),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0395/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0231/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. spalio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą

P7_TC1-COD(2011)0310


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009, nustatančiu Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(2), reikalaujama iš Sąjungos eksportuojamoms arba vežamoms per ją tranzitu, arba Sąjungoje reziduojančiam arba įsisteigusiam tarpininkui teikiant tarpininkavimo paslaugas į trečiąją šalį pristatomoms dvejopo naudojimo prekėms taikyti veiksmingą kontrolę;

(2)  kad valstybės narės ir Sąjunga laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede pateiktas bendras dvejopo naudojimo prekių, kurioms Sąjungoje taikoma kontrolė, sąrašas (toliau – Sąjungos sąrašas). Sprendimus dėl prekių, kurioms taikoma kontrolė, drauge priima Australijos grupės, Raketų technologijos kontrolės režimo, Branduolinių tiekėjų grupės, Wassenaar susitarimo ir Cheminio ginklo konvencijos šalys;

(3)  Reglamento (EB) Nr. 428/2009 15 straipsnyje nustatyta, kad I priedas turi būti atnaujinamas vadovaujantis atitinkamomis pareigomis ir įsipareigojimais bei bet kuriais jų pakeitimais, kuriuos valstybės narės yra prisiėmusios kaip tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis;

(4)  Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių saugumo įsipareigojimų, garantuoti skaidrumą ir išlaikyti eksportuotojų konkurencingumą. Vėluojant atnaujinti Sąjungos sąrašą gali būti padarytas neigiamas poveikis saugumui bei tarptautinėms neplatinimo iniciatyvoms ir Sąjungos eksportuotuojų ekonominės veiklos rezultatams. Be to, dėl techninio šių pakeitimų pobūdžio ir dėl to, kad tie pokyčiai turi atitikti tarptautinių eksporto kontrolės režimų šalių priimtus sprendimus, reikėtų taikyti skubos procedūrą, kad reikalingi atnaujinimai įsigaliotų Sąjungoje;

(5)  Reglamento (EB) Nr. 428/2009 9 straipsnio 1 dalyje numatomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas yra vienas iš keturių eksporto leidimų rūšių, kurias galima taikyti pagal reglamentą. Pagal šiuos leidimus Sąjungoje įsisteigusiems eksportuotojams, laikantis nustatytų sąlygų, leidžiama į konkrečias paskirties šalis eksportuoti tam tikras prekes;

(6)  Reglamento (EB) Nr. 428/2009 IIa–IIf prieduose nurodytas šiuo metu taikomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas. Atsižvelgiant į tokių Sąjungos bendrųjų eksporto leidimų pobūdį, gali prireikti juose išbraukti tam tikras paskirties šalis arba prekes, ypač jei pasikeitus aplinkybėms tampa akivaizdu, kad reikėtų panaikinti tam tikrai paskirties šaliai arba prekei taikomą palengvintų eksporto sandorių tvarką. Tokiu paskirties šalies arba prekės išbraukimu eksportuotojui neturėtų būti užkertamas kelias pagal Reglamentą (EB) Nr. 428/2009 prašyti kitos rūšies eksporto leidimo;

(7)  kad Sąjungos sąrašas būtų reguliariai ir laiku atnaujinamas atsižvelgiant į valstybių narių pareigas ir įsipareigojimus pagal tarptautinius eksporto kontrolės režimus, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedą remiantis reglamento 15 straipsniu. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus, Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais;

(8)  kad Sąjunga galėtų sparčiai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, susijusias su Sąjungos bendrajame eksporto leidime nurodytų prekių eksporto rizikos vertinimu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 428/2009 IIa–IIf priedų nuostatas, susijusias su paskirties šalių arba prekių išbraukimu Sąjungos bendrajame eksporto leidime. Kadangi tokie pakeitimai turėtų būti atliekami tik remiantis nustatyta padidėjusia rizika, susijusia su tam tikrų prekių eksportu ir tuo, kad tų prekių eksportui toliau taikant Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą, galėtų būti padarytas neigiamas poveikis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, Komisija gali taikyti skubos tvarką;

(9)  atlikdama parengiamąjį darbą ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų visapusiškai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti esamus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos; [1 pakeit.]

(10)  todėl Reglamentą (EB) Nr. 428/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 iš dalies keičiamas taip:

-1)   4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) įterpiama ši dalis:"
3a.  I priede neišvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti taip pat reikia leidimo, jei 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos arba Komisija yra informavusios eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos naudoti, kai pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtos žmogaus teisės, demokratiniai principai ar žodžio laisvė naudojant slapto pokalbių klausymosi technologijas ir skaitmeninę duomenų perdavimo įrangą, skirtą pokalbiams mobiliaisiais telefonais klausytis, teksto žinutėms stebėti ir tikslingai interneto naudojimo kontrolei, pavyzdžiui, naudojant stebėjimo centrus ir teisėto klausymosi tinklų sietuvus."
  

[11 pakeit.]

   b) 6 dalis pakeičiama taip:"
6.  Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą, I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui taikydama 1–5 dalis, prireikus informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją. Kitos valstybės narės deramai atsižvelgia į šią informaciją ir informuoja apie tai savo muitinės administraciją ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas, taip pat nustato reikalavimą gauti leidimą."
  

[12 pakeit.]

  -1a) 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[13 pakeit.]
[14 pakeit.]
   a) 2 dalis pakeičiama taip:"
2.   Valstybė narė gali 1 dalies taikymą išplėsti, ją taikydama į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams ir dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 2, 3 ar 3a dalyse nurodytam kariniam naudojimui ar paskirčiai."
   b) 3 dalis pakeičiama taip:"
3.  Valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas reikalavimas gauti leidimą tarpininkavimo paslaugoms dėl dvejopo naudojimo prekių teikti, jeigu tarpininkas turi priežasčių įtarti, kad šios prekės yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 ar 3a dalyse nurodytų naudojimo tikslų."

-1b)   6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Valstybė narė gali 1 dalies taikymą išplėsti, ją taikydama į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams, ir taikyti dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 2 ar 3a dalyse nurodytam kariniam naudojimui ar paskirčiai.

"

[15 pakeit.]

-1c)   8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1.  Valstybė narė uždraudžia I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportą arba jam taiko leidimų reikalavimą visuomenės saugumo arba žmogaus teisių apsaugos sumetimais.

"

[16 pakeit.]

1)  9 straipsnyje pridedamos šios dalys:"

Siekiant užtikrinti, kad IIa–IIf prieduose aprašytas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas būtų suteiktas tik mažos rizikos sandoriams, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 23a straipsnį dėl, kad paskirties šalių ir prekių išbraukimo II priede pateiktame bendrajamešalys būtų išbrauktos Sąjungos bendrojo eksporto leidimeleidimo, jei toms paskirties šalims taikomas ginklų embargas, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje. [4/rev pakeit.]

Kai iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su IIa–IIf prieduose pateiktame Sąjungos bendrajame eksporto leidime nurodytų prekių eksporto rizikos vertinimu, dėl neišvengiamų skubos priežasčių Sąjungos bendrajame eksporto leidime būtina išbraukti konkrečias paskirties šalis arba prekes, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 23b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

2)  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 1 dalis pakeičiama taip:"
1.  I priede nustatytas dvejopo naudojimo prekių sąrašas yra atnaujinamas vadovaujantis atitinkamomis pareigomis ir įsipareigojimais bei bet kuriais jų pakeitimais, kuriuos valstybės narės yra prisiėmusios kaip tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis ir laikydamosi ribojamųjų priemonių, priimtų remiantis SESV 215 straipsniu."
  

[18 pakeit.]

b)   pridedama tokia dalis:"

3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 23a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių sąrašo atnaujinimo. Tas sąrašas atnaujinamas laikantis 1 dalies nuostatų. Kai sąrašo atnaujinimas susijęs su dvejopo naudojimo prekėmis, išvardytomis ir IIa–IIg ar IV prieduose, tie priedai atitinkamai iš dalies pakeičiami.

"

[2 pakeit.]

3)  Įterpiami šie straipsniai:"

23a straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   9 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo Reglamento (ES) Nr. .../... [šio reglamento] įsigaliojimo dienos.priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …(3). Komisija parengia naudojimosi suteiktais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [3 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 9 straipsnio 1 dalyje ar 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 9 straipsnio 1 dalį ar 15 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

23b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama prieštaravimų, nurodytų 2 dalyje. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto 23a straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimus, nedelsdama panaikina teisės aktą.

"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(3)* Iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data.


Minimalus jūrininkų rengimas ***I
PDF 271kWORD 79k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (COM(2011)0555 – C7-0246/2011 – 2011/0239(COD))
P7_TA(2012)0384A7-0162/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0555),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0246/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2011 m. gruodžio 7 d. nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0162/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. spalio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/.../ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo

P7_TC1-COD(2011)0239


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/35/ES.)

(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 69.


Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp EB ir Izraelio Valstybės, protokolas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo (AVP) ***
PDF 197kWORD 36k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo (AVP) sudarymo projekto (12428/2012 – C7-0205/2012 – 2009/0155(NLE))
P7_TA(2012)0385A7-0289/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12428/2012),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 20 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, įsteigiantį asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo projektą (AVP) (05212/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C7–0205/2012),

–  atsižvelgdamas į klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000129/2012, kurį pateikė Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetai, prašydami Komisijos nario apibrėžti atsakingos Izraelio institucijos teritorinės kompetencijos sritį,

–  atsižvelgdamas į atsakymus, kuriuos per 2012 m. liepos 3 d. plenarinį posėdį už prekybą atsakingas Komisijos narys Karel De Gucht pateikė atsakydamas į klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, kuriuose Komisija paaiškino Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetų iškeltus klausimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0289/2012),

1.  pritaria Protokolo sudarymui;

2.  ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui apie visą pažangą, padarytą įgyvendinant protokolą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių ir Izraelio Valstybės vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 147, 2000 6 21, p. 3.


ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė
PDF 248kWORD 104k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pokyčių darbotvarkės: ES vystymosi politikos ateitis (2012/2002(INI))
P7_TA(2012)0386A7-0234/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637, SEC(2011)1172, SEC(2011)1173),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl dokumento „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ (COM(2011)0638),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl dokumento „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“(2),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl dokumento „Politikos suderinamumas vystymosi labui“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą komunikatą „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl vystymosi“(4),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo „Nuosavybė, suderinimas, paskirstymas, rezultatai ir abišalė atsakomybė“(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 4 d. Akros veiksmų darbotvarkę(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę(7),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas“ (COM(2007)0072),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (COM(2011)0594),

–  atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus dėl vystymosi ir bendradarbiavimo, kuriuos tarptautinė bendruomenė prisiėmė JT ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose ir kuriuos vykdyti įsipareigojo Sąjunga bei valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikimui(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę: įgyta patirtis ir ateities perspektyvos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais(12),

–  atsižvelgdamas į Paramos vystymuisi komiteto atliktą Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos ir programų tarpusavio vertinimą, kurį EBPO Paramos vystymuisi komitetas paskelbė 2012 m. balandžio 24 d.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Regionų komiteto nuomonę(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A7-0234/2012),

A.  kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo mažinimas ir galiausiai jo panaikinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslas;

B.  kadangi Europos konsensusas dėl vystymosi, kurį pasirašė Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas, yra ES teisyno dalis; primena, kad jis yra svarbus ir daug apimantis dokumentas, kuriame nustatytas ES vystymosi politikos planas, taip pat su juo susijęs ES teisynas ir gairės;

C.  kadangi Tūkstantmečio vystymosi tikslus reikia pasiekti iki 2015 m.;

D.  kadangi Pokyčių darbotvarkėje turi būti sprendžiamos labai pasikeitusio pasaulio, kuriame atotrūkis tarp visų šalių turtingųjų ir vargšų vis dar didėja, ypač besivystančiose šalyse, problemos;

E.  kadangi, nors globalizacija yra svarbus turtų šaltinis, ypač vidutines pajamas gaunančiose šalyse, tačiau ji nepakankamai prisidėjo prie nestabilumo ar skurdo mažinimo; akivaizdus to įrodymas – badaujančių ir nusilpusių nuo netinkamos mitybos asmenų pasaulyje, įskaitant nemažai vidutines pajamas gaunančių šalių, absoliutaus skaičiaus padidėjimas,

F.  kadangi Komisijos komunikate teigiama, kad pagarba žmogaus teisėms ir geras valdymas išlieka būtinomis vystymosi sąlygomis; kadangi tai apima poreikį rasti tinkamas kiekvienos šalies padėtį atitinkančias priemones ir sąlygas, o vystomojo bendradarbiavimo forma ir lygis turi būti nustatyti taip, kad atitiktų kiekvienos šalies partnerės konkrečią padėtį, įskaitant jų galimybes įgyvendinti reformas;

G.  kadangi vystomuoju bendradarbiavimu siekiama skatinti žmogaus raidą ir atsiskleidimą visose srityse, įskaitant kultūrą;

H.  kadangi sąveikos didinimas ir strateginės humanitarinės pagalbos bei paramos vystymuisi sąsajos yra būtina sąlyga siekiant stiprinti atsparumą ir pradėti tvaraus vystymosi procesą pažeidžiamose šalyse ar pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose šalyse, kurių gyventojai gyvena skurdžiausiai ir yra labiausiai pažeidžiami;

I.  kadangi, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio 3 dalyje, vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką, ir šis tikslas taikomas ir vystymosi bei kaimynystės politikai;

J.  kadangi pagal Lisabonos sutartį vystymosi politika turi būti įgyvendinama darniai ir priemonės, skirtos skatinti ekonomikos augimui besivystančiose šalyse, visų pirma turi būti taikomos kovai su skurdu ir atskirtimi, ypač suteikiant galimybę mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

K.  kadangi negalima pritarti jokiems bandymams, kurių neseniai ėmėsi Komisija, siekdama išplėsti OPV apibrėžtį, t. y. įtraukti į ją „visos Europos Sąjungos“ ir „OPV plius“ koncepcijas, taip pat nepritarti siekiui įtraukti pagalbai nepriskirtinus aspektus, pvz., finansinius srautus, karines išlaidas, skolų, ypač eksporto kredito skolų, panaikinimą, lėšas, išleidžiamas studentams ir pabėgėliams Europoje;

L.  kadangi primena Komisijos siekį nutraukti oficialios paramos vystymuisi teikimą vidutines pajamas gaunančioms valstybėms, atsižvelgiant į Pokyčių darbotvarkėje numatytą skirstymą;

M.  kadangi Komisijos pasiūlytos Pokyčių darbotvarkės tikslas yra didinti dabartinės vystymosi politikos poveikį, įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitus Europos Sąjungos tikslus Sąjungos išorės veiksmų srityje, kurie būti numatomi juos suderinus su vystymosi politikos tikslais;

N.  kadangi tarptautinio lygmens sprendimų priėmimo institucijoms, įskaitant Didžiojo dvidešimtuko institucijas, kurios yra paremtos tokiu valdymu modeliu, kai skurdžiausios besivystančios šalys atskiriamos, būdingas demokratijos trūkumas;

O.  kadangi Komisijos analizė dėl dabartinių vystymosi politikos trūkumų (paramos susiskaidymas ir dubliavimas, atsirandantis dėl to, kad paramos teikėjų darbo pasidalijimas tikrai nėra optimalus);

P.  kadangi naujoje darbotvarkėje numatytas ribotas prioritetų skaičius, galima geriau kovoti su naujais sunkumais, įskaitant finansų krizės poveikį, klimato kaitą, energetikos problemas, pasikartojančias maisto krizes;

1.  mano, kad Pokyčių darbotvarkė yra novatoriška, nes joje taip pat skiriamas dėmesys tam, kaip naudoti paramą biudžetui, derinti dotacijas ir paskolas ir skatinti privatųjį sektorių; mano, kad taikant šias priemones pirmiausia turi būti prisidedama prie to, kad besivystančių šalių piliečiai nebepatirtų itin didelio skurdo ir priklausomybės nuo pagalbos, ir prie gero administracinio ir fiskalinio valdymo principų sklaidos ir taikymo;

2.  palankiai vertina tai, kad Taryba 2012 m. gegužės 14 d. išvadose atsižvelgė ir į pagrindinius ES vystomojo bendradarbiavimo principus, ir į kai kurias Europos Parlamento nuomones, neseniai išreikštas rezoliucijose dėl vystomojo bendradarbiavimo;

3.  apgailestauja, kad trūksta politinio dialogo tarp institucijų, nes tai labai kenkia politikos suderinamumui vystymosi labui; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisijos komunikate nepateikti pasiūlymai dėl politikos suderinamumo vystymosi labui praktinio įgyvendinimo, šią paramą susiejant su kitomis ES politikos sritimis, pvz., Sąjungos prekybos politika, žemės ūkio politika, žuvininkystės politika; šiuo tikslu pritaria Tarybos nuomonei, kad „glaudus Europos išorės veiksmų tarnybos ir Europos Komisijos bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti geresnį ES išorės veiksmų ir politikos suderinamumo vystymosi labui nuoseklumą“;

4.  pažymi, kad šiuo metu siūlomas derinimo mechanizmas siekiant derinti viešąsias dotacijas ir finansų įstaigų paskolų bei kitas pasidalijimo rizika priemones per finansų krizę reiškia vystymo biudžetinius suvaržymus; todėl prašo Komisijos pateikti aiškią informaciją, kaip ši priemonė prisidės siekiant vystymosi politikos tikslo pagal oficialios paramos vystymuisi kriterijus ir kaip bus įgyvendinami Europos Parlamento priežiūros įgaliojimai;

5.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą skatinti „integracinį ir tvarų augimą, orientuotą į žmogaus raidą“, tačiau apgailestauja, kad šiame dokumente nėra aiškių nuorodų į būtinybę skatinti tinkamiau skirstyti turtą; pabrėžia, kad vystymosi srityje šios naujos priemonės tikslas gali būti tik skurdo mažinimas ir kova su nelygybe; perspėja, kad skiriant itin daug dėmesio ekonomikos augimui ir pernelyg pasitikint privačiojo sektoriaus vystymosi automatinio perskirstymo poveikiu, gali atsirasti nesubalansuotas ir neintegracinis augimas, kuris iš tiesų nedarytų poveikio skurdo mažinimui; reikalauja, kad ES persvarstytų šią politiką, atsižvelgdama į tvaraus vystymosi politiką, įskaitant prekybą, turto perskirstymą ir socialinį teisingumą, ir siektų pagerinti visų gyventojų miesto ir kaimo vietovėse gyvenimo ir darbo sąlygas;

6.  mano, kad finansiniu, reguliavimo, administraciniu ir socialiniu požiūriu besivystančiose šalyse labai svarbu steigti labai mažas įmones ir MVĮ, kad būtų paskatintas verslumas ir privačiojo sektoriaus plėtra, taip sukurtos palankios sąlygos verslui besivystančiose šalyse; mano, kad ES didžiausią dėmesį turėtų skirti perteklinio MVĮ ir labai mažų įmonių reguliavimo naštos naikinimui ir, atsižvelgdama į tai, turėtų skatinti ir dar labiau gerinti galimybes gauti mikrokreditus ir mikrofinansavimą;

7.  mano, kad Pokyčių darbotvarkė turėtų iš tiesų pakeisti politiką ir didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas įgyvendinant individualias ir kolektyvines besivystančių šalių gyventojų teises, pvz., nustatytas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi ir aplinkos apsaugos sutartyse;

8.  mano, kad siekiant panaikinti skurdą ir sukurti sąžiningą ir integracinę visuomenę besivystančiose šalyse yra labai svarbios veiksmingos žemės teisių sistemos; todėl vienas iš Pokyčių darbotvarkės tikslų turėtų būti siekis besivystančiose šalyse užtikrinti saugių žemės teisių sistemų veikimą ir jų atitinkamą stebėseną;

9.  atsižvelgdamas į tai dar kartą patvirtina įsipareigojimą skatinti socialinę įtrauktį ir sprendimą ne mažiau kaip 20 proc. visos ES pagalbos skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms, kurias JT apibrėžė Tūkstantmečio vystymosi tiksluose (TVT);

10.  pažymi, kad besivystančiose šalyse apie 82 proc. neįgaliųjų gyvena žemiau skurdo ribos; todėl mano, kad labai svarbu, jog Pokyčių darbotvarkėje būtų įgyvendinamas ES jau pasirašytos JT neįgaliųjų teisių konvencijos (angl. UNCRPD) 32 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tarptautinis bendradarbiavimas neįgaliesiems turi būti prieinamas ir turi juos įtraukti;

11.  ragina ES valstybių narių nacionalinių parlamentų atstovus rengti kasmetinius struktūrinius susitikimus su Europos Parlamentu, siekiant užtikrinti nuoseklų paramos vystymuisi lėšų leidimą ir sustiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, vykdydama naują diferenciacijos politiką, didžiausią dėmesį skiria skurdui; tačiau pastebi, kad 70 proc. asmenų, kurių pajamos mažesnės negu skurdo riba, gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kurios tebėra silpnos ir pažeidžiamos, ypač mažos besivystančios salų valstybės (angl. SIDS), todėl apgailestauja, kad šiose šalyse neturtingieji neturi galimybių įgyti išsilavinimo, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pasinaudoti kitomis vidaus ekonomikos augimo privilegijomis, tokiais atvejais atsakomybė tenka šioms valstybėms; ragina Komisiją, įgyvendinant diferenciacijos koncepciją, vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės ir 11-ojo EPF, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, bendrose programavimo gairėse nustatyti pažeidžiamumo kriterijus ir atsižvelgti ne tik į nacionalines BNP, bet ir į skurdo tikrovę, žmogaus raidą ir nelygybę šalies viduje;

13.  ragina Komisiją ir EIVT laikytis savo pažado dėl „žmogaus teisėmis grindžiamo metodo“ per visą vystomojo bendradarbiavimo procesą;

14.  pabrėžia visų valstybinių ir nevalstybinių subjektų atsakomybę įgyvendinant strategijas siekti panaikinti skurdą; pabrėžia, viena vertus, ES atsakomybę iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc. tikslą ir, antra vertus, būtinybę kovoti su skurdu besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse taikant priemones, susijusias su vidaus solidarumu; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Tarybos išvadas, kuriose Sąjunga raginama „tęsti politinį dialogą su labiau išsivysčiusiomis šalimis dėl skurdo mažinimo ir kovos su nelygybe“;

15.  pabrėžia kartų solidarumo svarbą; šiuo požiūriu ragina Komisiją patvirtinti šeimos aspekto integravimą kaip visuotinės svarbos principą siekiant ES vystymosi tikslų;

16.  ragina toliau plėtoti tikras pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi sąsajas, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiančią maisto krizę, ir pabrėžia, kad būtina veiksminga ir tvari pagalba derinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir įmonių socialinę atsakomybę; pakartoja Europos Parlamento ir Tarybos raginimą Komisijai iki 2012 m. pabaigos užtikrinti, kad aiškesnėje ir labiau sutelktoje strategijoje dėl mitybos, būtų sprendžiami aprūpinimo maistu valdymo ir maisto produktų kainų svyravimo mažinimo klausimai;

17.  mano, kad ypač svarbu spręsti prastos mitybos klausimą, nes tai ir toliau yra pagrindinė sveikatos problema besivystančiose šalyse; šiuo tikslu ragina investuoti konkrečiai į maistą, sveikatą ir mitybą ir pripažinti, kad būtina pagerinti motinų ir vaikų mitybą siekiant panaikinti skurdą ir užtikrinti tvarų augimą;

18.  mano, kad vidutines pajamas gaunančios šalys privalo vis didesnę dalį savo pajamų skirti socialiniams tikslams, ypač parengdamos mokesčių ir kitas vidinio perskirstymo bei socialinės apsaugos sistemas, ir taip sudaryti galimybes ES laipsniškai mažinti dar vykdomų vystymosi programų apimtį taip padedant tik skurdžiausioms šalims, tačiau išlaikant glaudžią partnerystę su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, ypač socialinės politikos srityse;

19.  pritaria diferenciacijos idėjai; tačiau ragina Komisiją su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis derėtis dėl laipsniško oficialios paramos vystymuisi mažinimo veiksmų plano ir jas laipsniškai įtraukti į Pietų šalių tarpusavio ir Pietų bei Šiaurės šalių bendradarbiavimą; taip pat ragina laipsniškai mažinti šiuos veiksmus visuomet atsižvelgiant į paramos nuspėjamumo principą; be to, ragina ES apsvarstyti tiesioginio bendradarbiavimo su vidutines pajamas gaunančiose šalyse esančiais skurdžiais regionais;

20.  mano, kad reikėtų įvertinti poreikį surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika (BRICS šalys) ir būtų aptariami klausimai, susiję su būsimu TVT finansavimu ir trišalio bendradarbiavimo (šiaurės valstybės donorės, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalies ir besivystančios šalies) skatinimu; pabrėžia, kad „vystymosi veiksmingumo“ sąvoka ne tik naudinga vertinant politikos suderinamumą vystymosi labui, bet ir suteikia galimybę išplėsti dialogą su BRICS šalimis, nes būtent šiai sąvokai vystomojo bendradarbiavimo srityje pritaria naujos valstybės paramos teikėjos;

21.  teigiamai vertina Pokyčių darbotvarkėje žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei suteiktą svarbą; ragina ES dėti daugiau pastangų dar veiksmingiau skatinat žmogaus teises ir demokratiją vystomajame bendradarbiavime ir užtikrinti, kad ES vystymosi programomis būtų prisidedama prie to, kad šalys partnerės įgyvendintų savo tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus;

22.  remia Komisijos siekį paramą šalių partnerių biudžetui skirti tuomet, kai vykstant politiniam dialogui jos įsipareigoja savo biudžeto prioritetais laikyti tikslus vystyti pagrindinius socialinius sektorius; mano, kad parama biudžetui turėtų būti labiau susieta su šalių gavėjų praktika žmogaus teisių srityje ir valdymo būkle; dar kartą ragina atsižvelgiant į tai nustatyti išsamesnius paramos biudžetui skyrimo kriterijus;

23.  pripažindamas vystymosi ir saugumo ryšį yra įsitikinęs, kad ES vystymosi biudžetas turėtų ir toliau būti atskirtas nuo karinių su saugumu susijusių klausimų finansavimo, nes šie klausimai priklauso vidaus reikalų politikai;

24.  ragina Komisiją paaiškinti vystymosi ir migracijos ryšį; primygtinai reikalauja, kad iš vystymosi biudžeto šioje srityje būtų remiami integruoto regioninio vystymo plano tikslai, susiję su pagrindiniais imigracijos aspektais, pvz., darbo vietų kūrimu, geriamojo vandens ir elektros infrastruktūros diegimu, sveikatos apsaugos centrais, mokyklomis ir kt.;

25.  mano, kad nauja žmogaus teisių strategija, apimanti ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat Visuotinėje žmogaus teisių konvencijoje numatytas teises, turėtų daryti poveikį paramos biudžetui metodams; skatina šioje srityje taikyti teigiamas ir pagrįstas sąlygas, paremtas dinamiškumo požiūriu siekiant išsaugoti partnerystės metais pasiektus laimėjimus; šios sąlygos turi būti numatytos pagal partnerystę, paremtą politiniu dialogu, susijusiu su įvairių Europos Sąjungos finansinės paramos įgyvendinimo metodų naudojimu;

26.  ragina Komisiją, Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti mažumų teisėms ir primygtinai ragina į vystymosi programas įtraukti nediskutuotinas žmogaus teisių ir nediskriminavimo nuostatas, kurios taip pat apimtų nuostatas, susijusias su diskriminavimu dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus bei lytinės orientacijos ir AIDS/ŽIV sergančių žmonių;

27.  pritaria Tarybos raginimui taikyti teisėmis paremto vystymosi požiūrį, pagal kurį ES visų pirma pripažįsta galimybes visiems be diskriminacijos naudotis pagrindinėmis paslaugomis, dalyvauti demokratiniuose politikos procesuose, skaidrumą ir atsakomybę, teisingumą ir teisinę valstybę, daug dėmesio skiriant skurdžiai gyvenančioms ir pažeidžiamoms grupėms;

28.  tačiau apgailestauja, kad Komisijos komunikatuose žmogaus teisės dažniausiai yra platesnių gero valdymo sąlygų dalis ir atrodo, kad naudojamos tik kaip priemonė vystymui; pabrėžia, kad žmogaus teisėmis grindžiamo vystymosi požiūrio negalima apriboti tik sąlygų laikymusi ir kad reikia tikrai integruotai suvokti žmogaus teises, t. y. vienodą dėmesį skirti pilietinėms, kultūrinėms, ekonominėms, politinėms ir socialinėms teisėms, o vystymas visų pirma turi būti suvokiamas kaip žmogaus raida;

29.  atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu, jog ES pripažintų šių šalių partnerių teisę vystytis ir iš šios teisės atsirandančius valstybių donorių įsipareigojimus;

30.  ragina Komisiją, atsižvelgdamas į 1994 m. Kaire surengtos Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų planą, ir toliau remti teisėmis grindžiamą gyventojams ir vystymosi darbotvarkei taikomą požiūrį, ypač bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir JT agentūromis, pvz., Jungtinių Tautų gyventojų fondu;

31.  ragina Tarybą imtis veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo dėl tinkamo veiksmingo finansinių sandorių mokesčio, iš kurio surinktomis pajamomis būtų galima patenkinti integracinio pasaulinio vystymo prioritetus;

32.  tvirtai primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad OPV turi išlikti Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama panaikinti skurdą, pagrindas; dėl to pabrėžia, kad, jei bus plačiai skatinama naudoti naujoviškus vystymosi finansavimo šaltinius, jie turi būti papildoma priemonė, taikoma kartu su paramos neturtingiesiems koncepcija, ir jokiu būdu negali būti naudojami kaip OPV pakaitalas;

33.  mano, kad sąlygos, pagal kurias skiriama tam tikro pobūdžio oficiali parama vystymuisi ir parama biudžetui, turi būti įgyvendinamos veikiant patikimoms institucijoms ir užtikrinant demokratiną biudžetų kontrolę, kurią atliktų parlamentai, audito įstaigos, pilietinė visuomenė ir paramą gaunančių šalių regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES turėtų užtikrinti Sąjungos teikiamos paramos tęstinumą ir nuspėjamumą; palankiai vertina tai, kad Taryba šias rekomendacijas įtraukė į savo išvadas; primygtinai siūlo toliau taikyti ir plėtoti TVT sutarčių sudarymo sistemą;

34.  mano, kad oficialus oficialios paramos vystymuisi paskelbimas tik iš dalies parodo tuo metu tikrai turimus išteklius;

35.  pabrėžia, kad reikia stiprinti politinį dialogą, ypač tarp trijų ES institucijų, siekiant sutvirtinti tokį konsensuso ir dalyvavimo lygį, koks jis yra 2005 m. priėmus Europos konsensusą dėl vystymosi, kuris ir toliau turėtų būti politikos suderinamumo vystymosi labui (angl. PCD) sisteminis pagrindas; todėl mano, kad nauja programa turi būti su konsensusu suderinta priemonė, kai įgyvendinama veiksmingesnė vystymosi politika, siekiant svarbiausio ES vystomojo bendradarbiavimo tikslo – panaikinti skurdą, ypač dedant pastangas, kad būtų įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, ir pasitelkiant sveikatos priežiūros ir švietimo vaidmenį, kad būtų pasiekta tvaraus vystymosi tikslų;

36.  siekia, kad visos ES institucijos susitartų vystomojo bendradarbiavimo klausimais, kaip numatyta 2005 m. gruodžio 20 d., šiuo tikslu ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pritarti Europos konsensusui dėl vystymosi, nes Europos išorės veiksmų tarnyba, kuriai ji vadovauja, prisiima didelių įsipareigojimų programavimo srityje;

37.  mano, kad Sąjunga, ryžtingai naudodamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 210 straipsnyje jai suteikiamais įgaliojimais imtis visų naudingų iniciatyvų, kuriomis skatinama koordinuoti Sąjungos ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politiką ir derinti jų paramos programas, turi prisiimti visą atsakomybę, jai tenkančią kaip didžiausiai pasaulyje paramos vystymuisi teikėjai, geriau panaudoti savo politines galimybes ir tarptautiniu lygmeniu sprendžiant vystymosi klausimus toliau formuoti savo kaip lyderės vaidmenį, ypač skleisdama gero valdymo principus ir apmokydama vietos subjektus;

38.  apgailestauja, kad Komisija ragina tik Tarybą patvirtinti Pokyčių darbotvarkę, neatsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta demokratinė kontrolė turi būti nuosekliai taikoma įgyvendinant vystymosi politiką; pabrėžia, kad, siekiant pradėti veiklą, pagal bendro sprendimo procedūrą Parlamentas ir Taryba turi nuspręsti dėl visų bendradarbiavimo geografinių, teminių ir sektorių prioritetų, susijusių su vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonėmis, kurios nustatomos pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

39.  teigiamai vertina tai, kad dėmesys sutelkiamas į didesnį valstybių koordinavimą plėtojant bendrą programavimą, bendras ES sutartis dėl paramos biudžetui ir bendras ES sistemas rezultatams įvertinti ir perduoti, taip pat bendras sistemas žmogaus teisių sąlygoms;

40.  mano, kad gyvybiškai svarbu išlaikyti aukštą švietimo vystymo klausimais finansavimo lygį, nes taip didinamas būtinas visuomenės suvokimas, kas yra vystymosi problemos;

41.  teigiamai vertina Komisijos norą, kad „ES turėtų siekti padėti pažeidžiamumo situacijose atsidūrusioms šalims“; tačiau atkreipia dėmesį tai, kad atsižvelgiant į naują biudžeto struktūrą, ir į tai, kad tokioje padėtyje esančiose valstybėse dažnai nėra tinkamai veikiančios valdžios ar teisinės sistemos, dvišalio bendradarbiavimo gali nepakakti, kad būtų įgyvendintas šis siekis; todėl ragina ES dirbti su trečiosiomis šalimis tame pačiame regione, siekiant paremti šalies partnerės institucijų vystymą ir veikimą, teisinės valstybės principo taikymą ir teismines sistemas;

42.  prašo Komisijos parengti reikalingas priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų strateginė sąveika tarp humanitarinės pagalbos ir vystymosi esant nestabiliai padėčiai, krizės metu ir po jos, taigi siekiant sustiprinti susijusių žmonių ir šalių atsparumą;

43.  primena, kad atsižvelgiant į pasiūlymą dėl 11-ojo EPF, visos naujos politinės kryptys, atsirasiančios patvirtinus Pokyčių darbotvarkę, turi būti suderintos su Kotonu susitarimo esme ir turiniu;

44.  teigia, kad būtina pabrėžti lyginamuosius ES vystomojo bendradarbiavimo politikos pranašumus, ir šiuo tikslu ragina Komisiją pasitelkus EBPO nustatyti metodus, pagal kuriuos ES galėtų vertinti savo politikos poveikį ir palyginti jį su kitų subjektų, ypač su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, politikos poveikiu;

45.  primena, kad 28 Europos konsensuso suvienytiems subjektams būtina imtis suderintų veiksmų, ir ragina bendrai apžvelgti padėtį ir bendrai suvokti strateginius uždavinius;

46.  prašo sukurti nepriklausomą specialistų grupę, administraciniu aspektu susijusią su Komisija, kurios užduotis būtų vystyti ES subjektų, dalyvaujančių vystomojo bendradarbiavimo procese, gebėjimus analizuoti ir teikti patarimus, siekiant užtikrinti pridėtinę vertę, kuri galėtų būti gaunama vykdant gerai koordinuojamą ir nuoseklią politiką;

47.  pritaria Komisijos siekiui sutelkti ES veiklą kiekvienoje šalyje partnerėje į tam tikrą skaičių prioritetinių sektorių, tačiau primena, kad, siekiant geriausių rezultatų, reikėtų nustatyti šiuos prioritetus numatant partnerystės pagrindus ir visiškai gerbti partnerės savarankiškumą ir prioritetus;

48.  pritaria Tarybos priminimui apie „Sutartyje įtvirtintą pareigą atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus tose politikos srityse, kurios gali turėti poveikio besivystančioms šalims, ir siekti šių tikslų apskritai vykdant ES išorės veiksmus“;

49.  teigia, kad svarbiausia skatinti ir ginti gerą valdymą; šiuo tikslu prašo Komisijos remti teisės specialistų rengimo programas ir teisės aktų, ypač susijusių su žemės naudojimu, atnaujinimo programas;

50.  laikosi nuomonės, kad tvarus vystymas lemia veiksmingą nacionalinių mokesčių surinkimą, automatišką tarpvalstybinių bendrovių pelnų atskleidimą ir mokesčių mokėjimą kiekvienoje besivystančioje šalyje, kurioje jos veikia, ir kovą su pažeidimais, susijusiais su mokesčių rojumi, mokesčių vengimu ir neteisėtu kapitalo nutekėjimu; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina ES teisės aktų projektus, skirtus kiekvienai šaliai atskirai, ir numatomas ataskaitas už kiekvieną projektą, kuriuos turėtų apimti ES Pokyčių darbotvarkės politika;

51.  mano, kad reikia pakeisti ES pagalbos prekybai ir prekybos palengvinimo priemones, kurios šiuo metu taikomos tik eksporto sektoriui, kad vietos ir regioninėms rinkoms būtų lengviau prekiauti;

52.  primena, kad aktyvi ir integracinė pilietinė visuomenė ir šiaurės, ir pietų šalyse geriausiai užtikrina gerą demokratinį valdymą, pažeidžiamų grupių, ypač neįgaliųjų ir mažumų, apsaugą, privačiojo sektoriaus atsakomybę ir geresnius gebėjimus paskirstyti augant ekonomikai gautą naudą;

53.  apgailestauja, kad Komisija nepakankamai pabrėžia lyčių aspektą skurdo požiūriu; mano, kad ES privalo investuoti į specialiuosius moterų poreikius ir kurti socialinės apsaugos paketus, skirtus panaikinti problemoms, su kuriomis susiduria moterys; pabrėžia, kad norint pasiekti tarptautinių vystymosi tikslų būtina lyčių lygybė ir moterų įgalinimas; pabrėžia, kad moterų ekonominis ir politinis įgalinimas yra ne tik lyčių lygybės varomoji jėga, bet ir esminis aspektas siekiant bendro ekonomikos augimo besivystančiose šalyse ir mažinant skurdą; ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių lygybė ir moterų įgalinimas būtų įtraukti į visas ES vystymosi politikos sritis ir programas pagal 2010 m. lyčių lygybės veiksmų planą;

54.  pageidauja, kad Pokyčių darbotvarkėje būtų patikslintas regionų ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, kaip svarbių ir nepriklausomų dalyvių, vaidmuo ne tik įgyvendinant vystymosi programas ar projektus, bet ir rengiant įrodymais grindžiamą vystymosi politiką; pabrėžia, kad svarbu gerinti bendradarbiavimą, ir ragina priimant politinius sprendimus pradėti su jomis nuolatinį dialogą ir konsultacijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu pradėti ES ir pilietinės visuomenės organizacijų, regioninių ir vietos valdžios institucijų dialogą;

55.  ragina naujosiose valstybėse narėse didinti informuotumą apie paramos vystymuisi svarbą;

56.  tikisi, kad 2015 m. vystomasis bendradarbiavimas bus svarbesnė tema, nes tais metais būtina atlikti išsamius vertinimus, ypač įvertinti, kaip įgyvendinami TVT; tikisi, kad Komisija paskelbs 2015 m. Europos vystymosi metais;

57.  pabrėžia, kad labai svarbu geriau suprasti ne vystymosi politikos krypčių poveikį vystimuisi norint nustatyti ir stebėti veiksmingą vystymosi sistemą; todėl mano, kad labai svarbu, jog Pokyčių darbotvarkėje būtų skatinamas įrodymais grindžiamas politikos suderinamumas vystymosi labui (angl. PCD);

58.  reikalauja, kad bet kokia parama privačiajam sektoriui, teikiama kaip oficiali parama vystymuisi, būtų teikiama pagal šalių partnerių nacionalinius planus ir (arba) strategijas, o jos sumos būtų skiriamos žmogiškiesiems ištekliams vystyti, deramam darbui užtikrinti, gamtos ištekliams tausiai valdyti ir gyventojams teikiamoms kokybiškoms bei visiems prieinamoms viešosioms paslaugoms vystyti; ragina sukurti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad privačios bendrovės laikytųsi žmogaus teisių, siūlytų deramą darbą ir savo mokesčius mokėtų tose šalyse, kuriose užsiima veikla;

59.  palankiai vertina Pokyčių darbotvarkės pasiūlymus dėl paramos veiksmingumo atsižvelgiant į tai, kokia ji svarbi gerinant gyvenimo kokybę, mažinant skurdą paramą gaunančiose šalyse ir įgyvendinant TVT, ir ragina ES šiuo požiūriu imtis ryžtingesnių veiksmų; pabrėžia, kad svarbu sklandžiai įgyvendinti Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę; laikosi nuomonės, kad norint sėkmingai pereiti nuo veiksmingos paramos koncepcijos prie veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo reikia, jog ES ir jos tarptautinės partnerės prisiimtų tvirtus įsipareigojimus; tikisi, kad tarptautiniu lygiu bus greitai pasiektas bendras sutarimas dėl darbinių susitarimų dėl pasaulinės partnerystės;

60.  mano, kad kai kurių naujų iššūkių, ypač klimato kaitos ir visuotinės galimybės naudotis energija, Komisijos pasiūlyme nurodytos veiklos sritys tinkamai neapima;

61.  pakartoja savo reikalavimą į Pokyčių darbotvarkę įtraukti įpareigojimus ir pareigas, skirtus besivystančiose šalyse veikiantiems užsienio investuotojams ir susijusius su žmogaus teisėmis, aplinkosauga ir TDO pagrindinių darbo standartų laikymusi; mano, kad ES įmonės jų kilmės šalyse turėtų būti traukiamos teisinėn atsakomybėn, jei jų patronuojamosios įmonės užsienyje ir jų kontroliuojami subjektai pažeidžia šiuos įpareigojimus ir pareigas;

62.  ragina ES pripažinti besivystančių šalių teisę reguliuoti investicijas ir sudaryti palankias sąlygas investuotojams, kurie remia šalies partnerės vystymosi strategiją, sudaryti lengvatines sąlygas nacionalinio ir regioninio lygmens investuotojams, siekiant skatinti regioninę integraciją;

63.  apgailestauja, kad Pokyčių darbotvarkėje nenagrinėjama žemės nuomos besivystančiose šalyse problema, dėl kurios kyla pavojus vietiniam aprūpinimui maistu; reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinių vyriausybių veiksmų remti užsienio, įskaitant ES, investuotojų, vykdomą dirbamos žemės įsigijimą, dėl kurio esama rizikos pakenkti ES kovos su skurdu politikai;

64.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į kultūros horizontalųjį pobūdį ir būtinybę į ją atsižvelgti rengiant ES išorės politiką apskritai, ypač vystymosi politiką;

65.  mano, kad Komisija turėtų išsaugoti programavimo monopolį vystymosi ir bendradarbiavimo politikos srityje;

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIVT ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) 3166-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, Briuselis, 2012 m. gegužės 14 d.
(2) 3166-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, Briuselis, 2012 m. gegužės 14 d.
(3) 3166-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, Briuselis, 2012 m. gegužės 14 d.
(4) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(5) http://www.oecd.org/dataoecd/11/41/34428351.pdf.
(6) http://www.oecd.org/dataoecd/11/41/34428351.pdf.
(7) Ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais galutinė deklaracija, Pusanas, Korėjos Respublika, 2011 m. lapkričio 29–gruodžio 1 d.
(8) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 48.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0261.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0320.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0410.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0460.
(13) http://www.oecd.org/dataoecd/61/46/50155818.pdf.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0317.
(15) OL C 113, 2012 4 18, p. 52.


Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės
PDF 430kWORD 149k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės (2012/2042(INI))
P7_TA(2012)0387A7-0293/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19–20 d. Feiroje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos mažųjų įmonių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (MVĮ)(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (COM(2011)0702),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. ES konkurencingumo ataskaitą (COM(2011)0642),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0293/2012),

A.  kadangi labai mažos įmonės ir MVĮ per ekonomikos krizę sunkiai gauna finansavimą, ypač nedideles paskolas, skirtas jų plėtrai;

B.  kadangi 25 proc. ES MVĮ vykdė aktyvią tarptautinę veiklą bendrojoje rinkoje, tačiau tik 13 proc. iš jų vykdo aktyvią tarptautinę veiklą už ES ribų; kadangi tik 24 proc. labai mažų įmonių, palyginti su 38 proc. mažųjų įmonių ir 53 proc. vidutinių įmonių, eksportuoja prekes arba paslaugas;

C.  kadangi beveik trečdalis ES teisėkūros sukuriamos administracinės naštos visų pirma kyla dėl neproporcingo ir neveiksmingo teisės aktų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu, o tai reiškia, kad būtų galima sutaupyti iki 40 mlrd. EUR, jeigu valstybės narės ES teisės aktus į nacionalinę teisę perkeltų veiksmingiau(5),

D.  kadangi daugiau kaip 96 proc. Europos Sąjungos MVĮ turi mažiau negu 50 darbuotojų ir jų apyvarta mažesnė negu 10 mln. EUR per metus; kadangi jos turi ribotas galimybes eksportuoti prekes ir paslaugas tarpvalstybiniu mastu, daugiausia dėl didelių su tarptautine prekyba susijusių pastoviųjų gamybos išlaidų, teisinio netikrumo ir reglamentavimo skirtumų;

E.  kadangi 2002–2010 m. 85 proc. visų naujų darbo vietų ES buvo sukurtos MVĮ, visų pirma naujose įmonėse; kadangi 32,5 mln. ES piliečių dirba savarankiškai;

F.  kadangi pramonės vaidmuo Europos ekonomikai yra labai svarbus, o pramonėje sukuriama 25 proc. tiesioginių ES darbo vietų privačiajame sektoriuje ir joje vykdoma 80 proc. privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros;

G.  kadangi darbo vietų kūrimas ekologinės pramonės šalyse buvo didelis per visą nuosmukį, palyginti su daugeliu kitų sektorių, ir prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus jis išliks nemažas(6);

H.  kadangi internetas ir informacijos ir ryšių technologijos (IRT) palengvina MVĮ galimybes parduoti paslaugas visame pasaulyje ir atlieka pagrindinį vaidmenį MVĮ leidžiant labiau prisidėti siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

I.  kadangi Europos Komisijos skaičiavimu politikos kryptys, kuriomis skatinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, pvz., efektyvus išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos politika iki 2020 m. galėtų padėti sukurti daugiau kaip 9 mln. darbo vietų, visų pirma, MVĮ sektoriuje;

1. „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje“

1.  atkreipia dėmesį, kad MVĮ susiduria su tokiais bendrais struktūriniais ir reglamentavimo sunkumais kaip finansavimas, žmogiškojo kapitalo ir organizaciniai ištekliai; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti ir remti MVĮ ekonominę veiklą bendrojoje rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose; pabrėžia, kad MVĮ internacionalizavimas apskritai turėtų būti laikomas procesu; pažymi, kad siekiančioms sėkmingai plėtoti verslą už ES ribų MVĮ reikia konsultacinių paslaugų dar vietos lygmeniu, ne tik trečiosiose rinkose; šis poreikis turėtų būti matomas ES rėmimo politikoje;

2.  pabrėžia, kad MVĮ labai skirtingos; todėl pabrėžia, kad, kurdama naujas MVĮ politikos kryptis, Europos Komisija turėtų atsižvelgti į skirtingus sunkumus, su kuriais susiduria įmonės priklausomai nuo jų dydžio ir sektoriaus;

3.  primena, kad dėl keitimosi geriausia patirtimi, geresnio perteklinės gamybos įsisavinimo, geresnio žaliavų tiekimo, kurį užtikrina importas, ir todėl didesnio konkurencingumo internacionalizacija MVĮ yra naudingesnė nei didesniems verslo subjektams, nes eksportuojančių MVĮ veiklos rezultatai visada yra geresni nei įmonių, kurios neeksportuoja, todėl visa ekonomika ir vartotojai gauna daugiau naudos;

4.  nesutinka su nuomone, kad saugant ES MVĮ nuo tarptautinės konkurencijos būtų galima joms padėti augti ir sėkmingiau vykdyti veiklą tarptautiniu lygmeniu; bet mano, kad ES turėtų pritarti MVĮ palankiai darbotvarkei tarptautinėse derybose siekiant sumažinti abipuses kliūtis, kad tai būtų naudinga visame pasaulyje veikiančioms MVĮ;

5.  mano, kad yra lygiai taip pat svarbu užtikrinti veiksmingą MVĮ apsaugą nuo ES partnerių valstybių prekybos nesąžiningų veiksmų kaip ir padėti MVĮ, kurios siekia internacionalizavimo; mano, kad internacionalizavimas ir apsauga yra du skirtingi to paties globalizacijos proceso aspektai;

6.  pabrėžia, kad komunikate reikėjo pripažinti skirtingų sektorių skirtumus, nes paslaugas teikiančių MVĮ internacionalizacija iš esmės skiriasi nuo gamybos srityje veikiančių MVĮ internacionalizacijos; pažymi, kad daugeliui paslaugas teikiančių MVĮ (o jų dauguma) dažnai nereikia pasiekti kritinio dydžio, kad galėtų pradėti eksportuoti ir kad didžiausią naudą joms teiktų atviresnis reglamentavimas ir galimybė naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis tikslinėse šalyse, o pramonės srityje veikiančios MVĮ turėtų didesnės naudos iš geresnių sąlygų transporto logistikos srityje ir sudarius palankesnes sąlygas prekybai;

7.  pažymi, kad daugumoje viešojo sektoriaus politikos strategijų, kuriomis remiama ES MVĮ internacionalizacija, daugiausia dėmesio skiriama gamybai, todėl rekomenduoja šias strategijas atitinkamai pritaikyti, kad būtų atsižvelgta į skirtingus paslaugų sektoriaus MVĮ poreikius; visų pirma pritaria minčiai, kad reikėtų persvarstyti minimalaus dydžio reikalavimus MVĮ teikiamos prekybos pagalbos programose, kurios paprastai grindžiamos pramonės sektoriaus MVĮ eksporto modeliu, pagal kurį įmonė, pasiekusi kritinį dydį, gali plėtoti veiklą tarptautiniu mastu;

8.  mano, kad komunikate nors ir bandoma spręsti MVĮ kylančius sunkumus dėl verslo veiklos užsienyje galimybių nustatymo, tačiau jame nepakankamai pabrėžiama, kad viešasis sektorius gali imtis veiksmų – konsultacijų, patarimų ir paskatų teikimo MVĮ dėl internacionalizacijos; mano, kad ES, taip pat kartu su valstybėmis narėmis turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviai plėtoti MVĮ veiklą strateginiuose sektoriuose, suteikdama naudos jau esamoms iniciatyvoms, ypač kalbant apie didelę pridėtinę vertę sukuriančią ir aukštomis technologijomis grindžiamą gamybos veiklą, užtikrinančią konkurencinį pranašumą, palyginti su sparčiai augančios ekonomikos šalimis; todėl pabrėžia, jog būtina nustatyti perspektyvias nišines rinkas, šią nuostatą jau pradėta įtraukti į kitus ES politikos dokumentus, pvz., ataskaitą apie Didelio poveikio technologijų aukšto lygio grupę;

MVĮ skirta informacija

9.  ragina Komisiją kuo anksčiau atverti Komunikate numatytą daugiakalbį internetinį portalą ir vėliausiai iki 2013 m. visiškai jį paruošti, kad veiktų; pripažįstamas MVĮ ir jų klausimų įvairovę visgi mano, kad portalas neturėtų dubliuoti esamų portalų, o juos tarpusavyje sujungti, jis turėtų būti lengvai prieinamas, juo turėtų būti patogu naudotis ir jis MVĮ neturėtų sukelti papildomų paieškos išlaidų; mano, jog tikėtina, kad šis informacijos portalas padės padidinti ES MVĮ, vykdančių tarptautinę veiklą, skaičių;

10.  ragina labiau ir veiksmingiau remti MVĮ, kad šios lengviau patektų į ES, nacionalinio ir regioninio lygmens bendrąją rinką ir trečiųjų šalių rinkas, visų pirma skatinant informavimą ir galimybę naudotis informacija, saugant intelektinės nuosavybės teises, dalyvaujant viešuosiuose konkursuose, sprendžiant IRT, standartizacijos ir reglamentavimo klausimus; mano, kad Europos įmonių tinklas (EĮT) yra veiksminga priemonė siekiant šių tikslų; pritaria nuomonei, kad remiantis kruopščiu įvertinimu, naujas EĮT valdysenos modelis turėtų būti įgyvendintas siekiant padidinti veiksmingumą, sumažinti administracinę ir valdymo naštą ir sudaryti sąlygas teikti konkretiems poreikiams pritaikytą paramą; mano, kad ši parama turėtų padėtų įmonėms įgyti įgūdžių, reikalingų plėtros užsienio rinkose strategijai parengti, ir turėtų paskatintų įmonių bendradarbiavimą siekiant suartinti paklausą ir pasiūlą;

11.  yra įsitikinęs, kad EĮT padidins savo ES MVĮ vertę tik tuo atveju, jeigu jį sudarančių organizacijų veikimas, valdymas bei informuotumas apie jo paramos paslaugas bus pagerinti;

12.  primygtinai ragina valstybes nares vietos ir regioniniu lygmeniu įsteigti bendrą Eksporto pagalbos tarnybų, kurios būtų valdomos bendradarbiaujant su įmonėmis, prekybos rūmais, universitetais ir kitais suinteresuotais subjektais, tinklą, kad MVĮ galėtų turėti vienintelį lengvai nustatomą tarpininką ir gauti individualias konsultacijas, užsienio rinkų ekonominę analizę bei su pagalbą, eksporto galimybėmis, prekybos kliūtimis (tarifinėmis ir netarifinėmis), investicijų apsauga ir veikiančiais ginčų sprendimo mechanizmais, administraciniais formalumais ir konkurentais trečiųjų šalių rinkose susijusią informaciją, kuri būtų pateikiama jų kalba ir kuria būtų galima nedelsiant naudotis; mano, kad šios pagalbos tarnybos turėtų prisidėti prie keitimosi gerąja patirtimi pagal Mažųjų ir vidutinių įmonių chartiją;

13.  pataria skirti daugiau informacijos mažoms įmonėms ir mikroįmonėms, nes šioms grupėms priskiriamos MVĮ yra pačios neaktyviausios tarptautiniu lygmeniu ir mažiausiai žino apie savo eksporto galimybes ir apie naudą, kurią gautų vykdydamos tarptautinio masto veiklą;

Paramos paslaugų apžvalga

14.  pritaria, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos paramos programos turėtų būti vykdomos kuo ekonomiškiau, ypač šiuo metu, kai ES ekonomika vis dar atsigauna po didžiausios pastarųjų dešimtmečių krizės; šiuo klausimu pabrėžia, kad programų kokybė turėtų būti bent tokio pat lygio;

15.  remia pasiūlymą, kad daugeliu vietos, regioninių, nacionalinių ir Europos Sąjungos paramos sistemų turėtų būti atliekama „apžvalga“; mano, kad ši apžvalga turėtų apimti privačiojo sektoriaus ir vietos lygmens iniciatyvas, skirtas padėti MVĮ gauti finansavimą, visų pirma iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti sąlygas labai mažoms įmonėms gauti paskolas, taip pat per šią apžvalgą turėtų būti įvertintas esamų ES paramos sistemų veiksmingumas; mano, kad apžvalga turėtų būti atliekama reguliariai ir būtų kriterijų ir suvestinės sistemos pagrindas; mano, kad pirmoji apžvalga turėtų būti pagrindas atliekant esamų ES paramos sistemų veiksmingumo vertinimą; pažymi, kad jokia apžvalga negalėtų apimti visų šių neoficialių tinklų, visų pirma jeigu jie nedideli arba neformalūs, ir tai daryti neperspektyvu dėl išlaidų ir (arba) nepraktiška;

16.  iki 2012 m. pabaigos laukia pirmų konkrečių pasiūlymų, kurie padėtų supaprastinti ir koordinuoti esamas ES paramos sistemas, siekiant padaryti jas veiksmingesnes ir atitinkančias ES MVĮ poreikius; mano, kad ES veiksmais turėtų būti vengiama paralelių sistemų dubliavimo arba kūrimo ir jais turėtų būti siekiama parodyti aiškią Europos Sąjungos pridėtinę vertę; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į esamas valstybių narių paramos sistemas atsižvelgiant į subsidiarumo principą; mano, kad aptarnaujant pavienes ES MVĮ dėmesys turėtų būti telkiamas į organizaciją, kuri, kaip nustatyta, labiausiai atitinka atskiros įmonės poreikius; prašo Europos Komisijos reguliariai informuoti atsakingus Europos Parlamento komitetus apie šią veiklą atliekant padarytą pažangą;

17.  pabrėžia, kad turi būti įrodyta tokios naujos ES veiklos, palyginti su esamomis priemonėmis, papildoma nauda; mano, kad tokios papildomos naudos galima gauti ten, kur pastebimas geografinis ar materialinis rinkos nepakankamumas (vadinamosios baltos dėmės), ar ten, kur būtina sustiprinti atstovavimą ES prekybos politikos interesams arba sustiprinti pastangas renkant informaciją patekimo į rinką duomenų bazei;

18.  pabrėžia būtinybę įtraukti MVĮ į galiojančios paramos sistemos persvarstymą; ragina MVĮ, kartu su Europos įmonių tinklu ir ES verslo organizacijomis, aktyviai dalyvauti vykdant persvarstymą;

19.  primygtinai teigia, kad šiuo metu visoms ES įmonėms vykdant eksporto veiklą prieinamos priemonės, kaip antai Patekimo į rinką duomenų bazė ir Eksporto pagalbos tarnyba, turėtų būti pritaikytos MVĮ poreikiams; palankiai vertina MVĮ skirtos pagalbos tarnybos, padėsiančios spręsti su prekybos apsaugos priemonėmis susijusias problemas, įkūrimą (MVĮ PAP pagalbos tarnyba); rekomenduoja labiau derinti įvairių įstaigų, kurios trečiosiose šalyse padeda Europos MVĮ, veiksmus;

20.  mano, kad reikėtų parengti praktinius ir sąnaudų atžvilgiu racionalius sprendimus siekiant padėti MVĮ išspręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemą, ypač lėšų reikiamoms pradinėms investicijoms ir lėšų pradėti finansuoti eksporto veiklą, ir šiuos sprendimus įgyvendinti vykdant ES bendrą prekybos politiką arba kitą tinkamą ES priemonę, jei remiantis apžvalgos išvadomis manoma, jog tai yra būtina ir įgyvendinama;

21.  mano, kad, veiksmingai pasinaudojant esamomis nacionalinėmis struktūromis, trečiųjų šalių rinkose būtina rengti iniciatyvas ES lygmeniu, kurių papildoma nauda tuo atveju akivaizdi; skatina specialistų bendradarbiavimą viešajame ir privačiajame sektoriuose, įskaitant ES patekimo į rinką komandas; pritaria, kad kai kuriose mažesnėse ir vėliau prie ES prisijungusiose valstybėse narėse įsisteigusių MVĮ padėtis yra nepalanki, nes kai kuriose trečiųjų šalių rinkose jos gali neturėti diplomatinių atstovybių, patyrusių partnerių arba abiejų šių elementų; pabrėžia, kad vis dėlto ES iniciatyvomis neturi būti kišamasi į skirtingose valstybėse narėse įsisteigusių individualių įmonių konkurenciją trečiųjų šalių rinkose;

22.  pabrėžia, kad MVĮ internacionalizacija yra procesas, o siekiant sėkmės, MVĮ jau dabar reikia pagalbinių paslaugų vietos lygmeniu, ir ne tik trečiųjų šalių rinkose; pripažįsta, kad trečiųjų šalių rinkose bendros ES pastangos, susijusios su lobistine veikla, prekybos politika ir galimybėmis patekti į rinką, taip pat papildomos programos, jei esama rinkos nepakankamumo, šiame procese gali būti ypač svarbios;

23.  ragina Komisiją siekiant išvengti dubliavimo naujas struktūras kurti tik atlikus finansavimo peržiūrą ir valstybėse narėse esamų konsultavimo paslaugų vertinimą, o taip pat tinkamą jų veiksmingumo analizę bei tikrai įrodžius, kad reikia kurti naujas struktūras;

Skatinimas kuriant ES inovacijų grupes ir tinklus

24.  pritaria Europos Komisijos pasiūlymui gerinti įvairių įmonių asociacijų, prekybos rūmų ir kitų subjektų, veikiančių bendrojoje rinkoje ir trečiosiose šalyse, bendradarbiavimą siekiant palengvinti verslo partnerystes, skatinti kurti ES inovacijų grupes ir lengvinti patekimą į naujas rinkas, skatinant internacionalizacijos procesą nuo atskiros įmonės iki tinklo arba keliose vietovėse veikiančių grandinių lygmens, siekiant paskatinti įgyvendinti sudėtingesnius ir ilgiau trunkančius internacionalizacijos projektus, į kuriuos būtų įtraukta daugiau įvairių įmonių ir kitų paramą teikiančių viešųjų organizacijų bei institucijų;

25.  pabrėžia teritorijos, kurioje dirba mažoji ar vidutinė įmonė, svarbą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares nuolat bendradarbiauti su vietos įstaigomis siekiant išnaudoti darbo tinkle galimybes;

26.  mano, kad bendrų įmonių ar kitų partnerystės susitarimų kūrimas tarp MVĮ arba su jomis turėtų būti skatinamas kaip žengimo į naujas rinkas strategija, skirta tiesioginio investavimo projektams bendrojoje rinkoje ir trečiosiose šalyse plėtoti ir dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus; ragina Komisiją telkti išteklius tokiam tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti;

27.  pažymi, kad grupės ir tinklai dažnai gali būti kuriami virtualiai ir fiziškai; ragina valstybes nares skatinti būtinas priemones ir išteklius, lengvinančius virtualių grupių ir tinklų kūrimą;

28.  skatina valstybes nares aktyviai remti Europos Komisijos vaidmenį skatinant MVĮ galimybes patekti į trečiųjų šalių rinkas tarptautiniuose forumuose ir konferencijose;

Veiksmai ateityje

29.  rekomenduoja Komisijai apsvarstyti visus su internacionalizavimu, t. y. su eksportu ir importu, susijusius aspektus, įskaitant įvairias ekonominių partnerysčių ir bendradarbiavimo formas; pažymi, kad komunikate pastarajam aspektui skiriama nepakankamai dėmesio;

30.  ragina, kad MVĮ skirta Sąjungos politika būtų labiau integruota ir ypač daug dėmesio būtų skiriama inovacijoms, augimui, internacionalizacijai, produktyvumui, išlaidų ir biurokratijos mažinimui, žmogiškojo kapitalo kokybei bei socialinei atsakomybei;

31.  palankiai vertina naują MVĮ konkurencingumo programą (COSME); atkreipia dėmesį į sėkmingus veiksmus įgyvendinant Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (KNP); mano, kad šiuos veiksmus, pvz., Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti veiklą ir Europos įmonių tinklą, reikėtų tęsti ir toliau plėtoti pagal naująją programą; pabrėžia, kad reikia toliau gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir stiprinti galimą privačiojo sektoriaus vaidmenį; ragina supaprastinti ir racionalizuoti įvairias Sąjungos priemones, skirtas finansavimui, garantijoms arba rizikos kapitalui gauti, visų pirma tai taikytina, turinčioms tarptautinimo planų MVĮ; ragina patikrinti pagrindinių banko paslaugų mokesčius ir jų prieinamumą MVĮ, kurios verčiasi tarpvalstybine prekyba, ypač skirtingomis valiutomis, taip pat už ES ribų; ragina valstybes nares ištirti galimybę panaudoti jų nacionalinių mokesčių pajamų dalis, kad MVĮ būtų sudarytos palankesnės sąlygos paskolų garantijoms gauti; pabrėžia, kad visos priemonės, visų pirma ne finansinės priemonės turėtų būti priimtos remiantis kritiniu KNP vertinimu ir glaudžiai bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis;

32.  pabrėžia poreikį Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gerokai padidinti COSME programai skirtą biudžetą, ypač atsižvelgiant į svarbius rinkos trūkumus finansuojant MVĮ ir į poreikį padidinti ES paramą verslo perdavimui; šiuo požiūriu mano, kad reikėtų toliau svarstyti COSME ir „Horizontas 2020“ programų veiklos apibrėžimą ir biudžeto atskyrimą siekiant palengvinti MVĮ orientavimąsi;

33.  ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas eksporto garantijų priemones MVĮ;

34.  pabrėžia įgudusių ir apmokytų verslininkų svarbą sprendžiant tarptautiniam verslui kylančius sunkumus; ragina Komisiją skatinti programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ ir apsvarstyti programos „Erasmus Mundus verslininkams“ galimybę, kuri sudarytų sąlygas gabiems verslininkams įgyti patirties už ES teritorijos esančiuose kompetencijos centruose ir su jais užmegzti ryšius, taip pat puoselėjant aukštą verslo kultūrą, kuri padėtų suformuoti tarptautinio lygio požiūrį į verslą siekiant susikurti pagrindinių priemonių, reikalingų norint konkuruoti pasaulinėje rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti jaunuosius verslininkus į programą „Erasmus visiems“ ir įtraukti pramonės politiką į valstybių narių taikomą su programa susijusią politiką;

35.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą; pažymi, jog reikia nuoseklesnės tarptautinių standartų sistemos, kad būtų sudarytos sąlygos stiprinti sąveikumą ir mažinti kliūtis tarptautinę veiklą vykdančioms MVĮ;

36.  remia Europos Sąjungos standartizacijos sistemą, kuri labiau sistemingai įtraukia MVĮ į sprendimų priėmimo procesus, ir kuria atsižvelgiama į įrodytą nacionalinio delegavimo principą; ragina Komisiją imtis reikalingų priemonių siekiant, kad MVĮ turėtų geresnes galimybes pasinaudoti Europos standartų institucijų parengtais standartais ir už mažesnę kainą, kad būtų galima sąveika ir būtų sušvelnintos kai kurios svarbios kliūtys, su kuriomis susiduria tarptautinę veiklą pradedančios MVĮ; pabrėžia, kad ES informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartizacijos politikos pritaikymas prie rinkos ir politikos pokyčių yra svarbi priemonė, norint, kad MVĮ dalyvautų e. versle, e. prekyboje, gabenant e. krovinius, pažangiose transporto sistemose ir kt.;

37.  pažymi, kad paprasta ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir autoriaus teisių sistema už prieinamą kainą yra esminė sąlyga siekiant skatinti MVĮ internacionalizavimą; mano, kad MVĮ reikia veiksmingos INT apsaugos, kuri padėtų skatinti naujų technologijų kūrimą kaip jų tarptautinės veiklos pagrindą;

38.  pabrėžia, kad ES MVĮ trūksta išteklių siekiant veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, su kuriais jos susiduria trečiųjų šalių rinkose; ragina vykdyti konkrečias ES iniciatyvas siekiant pagerinti MVĮ intelektinės nuosavybės teisių apsaugą šiose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, tokias, kokios kartu su MVĮ INT pagalbos tarnyba buvo parengtos Kinijoje; pažymi, kad šis pagalbos tarnybos modelis šiuo metu diegiamas kaip bandomoji iniciatyva tam tikrose Pietryčių Azijos valstybių asociacijos ir Pietų Amerikos šalyse; pabrėžia poreikį tinkamai įvertinti veikiančias pagalbos tarnybas siekiant patobulinti modelio veikimą iki jo tolesnio taikymo išplėtimo; ragina Komisija panaudoti vertinimo rezultatus ir įsteigti tokias pagalbos tarnybas prioritetinėse rinkose, kur intelektinės nuosavybės teisių problema labai svarbi; ragina Komisiją ir valstybes nares Europos Sąjungoje didinti muitinių bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis suklastotų prekių konfiskavimo srityje ir supaprastinti muitinės procedūras;

39.  pažymi, kaip svarbu kurti supaprastintą ir skaidrią ES reguliavimo sistemą viešiesiems pirkimams, kad MVĮ geriau galėtų naudotis viešosiomis sutartimis ES ir trečiosiose šalyse, įskaitant taikant „tik kartą“ principą, naudojant elektroninio perdavimo sistemas ir „Europos gerosios patirties kodeksą, sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse“; mano, kad viešieji pirkimai yra veiksminga viešosios politikos priemonė norint didinti vietos MVĮ galimybes kurti technines inovacijas ir teikiant joms plėtros paramą iki reikiamo dydžio internacionalizacijai; ragina geriau apibrėžti viešuosius konkursus ir kad būtų suteikiamos galimybės tam tikroms paslaugoms vykdyti viešuosius konkursus;

40.  tikisi, kad Komisija imsis iniciatyvos siekdama užtikrinti, kad ES MVĮ galėtų vienodomis sąlygomis kartu su kitomis įmonėmis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trečiųjų šalių rinkose; tikisi, kad neseniai paskelbtas pasiūlymas dėl reglamento dėl ES viešųjų pirkimų rinkos paspartins atvirą tarpusavio sąveiką, kuri būtų naudinga ES MVĮ; ragina Europos Sąjungą plėtoti plataus užmojo bendrą pramonės politiką, pagrįstą mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu, kuri būtų finansuojama naujoviškomis priemonėmis, pavyzdžiui, obligacijomis projektams finansuoti, ir kuria būtų remiamas MVĮ vystymas, visų pirma suteikiant joms galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad jos liktų konkurencingos atsiradus naujų svarbių dalyvių pramonės ir mokslinių tyrimų srityje; ragina ES didinti Europos produkcijos vertę, teikiant vartotojams geresnės kokybės informaciją, visų pirma priėmus kilmės ženklinimo reglamentą dėl produktų, importuojamų į ES, kilmės šalies nurodymo;

41.  tvirtai ragina valstybes nares kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos užbaigti susitarimą dėl bendros patentų sistemos, nes šis susitarimas yra būtinas, kad ES įmonėms galėtų užtikrinti lengvas ir prieinamas galimybes apsaugoti patentus bendrojoje rinkoje, panašiai į jų konkurentams suteikiamą apsaugą JAV, Kinijoje ir Japonijoje;

42.  pataria, kad veikiantys ES MVĮ centrai būtų plečiami tik tinkamai atsižvelgus į vertinimo išvadas, ar jie dirba veiksmingai ir ar jie atitinka pagrindinius principus; pažymi, kad šie centrai, bendradarbiaudami su bendromis pagalbos tarnybomis, veiktų geriau it taptų vieno langelio principu veikiančiais ES MVĮ kontaktiniais informavimo centrais trečiosiose šalyse; mano, kad ES iniciatyvas reikėtų sutelkti tose srityse, kuriose MVĮ faktiškai vykdo veiklą;

43.  ragina aiškiau apibrėžti MVĮ prioritetinių rinkų sąvoką, remiantis ES derybų dėl prekybos darbotvarke; primena, kad pirmenybė, be abejonės, turėtų būti teikiama sparčiu augimu pasižyminčioms rinkoms, kaip antai BRIC šalims, taip pat tūrėtų būti atsižvelgiama į MVĮ suvokimą apie internacionalizacijos teikiamas galimybes išsivysčiusiose šalyse ir kaimyniniuose regionuose; todėl mano, kad priimančiųjų šalių rinkų augimas ir galiojančių paramos sistemų trūkumai yra pagrindiniai prioritetinių rinkų sąrašo sudarymo kriterijai; rekomenduoja į sąrašą įtraukti kelias ES kaimynines šalis, visų pirma Vakarų Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalis arba su ES sieną turinčias šalis, nes dauguma MVĮ pirmiausia eksportuoja į kaimynines šalis, kuriose turi prekybos partnerių, ir kadangi ES prekyba su šiomis šalimis atlieka ypač svarbų vaidmenį užtikrinant jų augimą ir stabilumą;

44.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visose derybose dėl prekybos būtų atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius ir interesus; pažymi, kad šie veiksmai apimtų derybų sričių, kuriose sunkumų daugiau kyla MVĮ negu kitiems verslo subjektams, nustatymą, taip pat būtų sutelkiamas dėmesys į šiuos sunkumus derybų dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis procese; pritaria daugiašalės sistemos reformai, kuria siekiama įtraukti MVĮ į PPO veiklą ir užtikrinti, kad MVĮ arbitražo procedūros ir ginčų sprendimas vyktų greičiau;

45.  pabrėžia, kad investicijos užsienyje yra daugiausia sunkumų kelianti MVĮ internacionalizacijos forma; rekomenduoja ateityje ES derybų procese dėl dvišalių investicijų sutarčių atsižvelgti į tai, kad MVĮ reikia didesnės jų tiesioginių užsienio investicijų apsaugos;

46.  mano, kad geresnės, mažiau išlaidų reikalaujančios ir spartesnės MVĮ galimybės laikytis antidempingo procedūrų yra veiksmingesnės MVĮ apsaugos nuo prekybos partnerių nesąžiningų prekybos veiksmų pagrindas; ragina Komisiją į tai atsižvelgti vykdant ES prekybos apsaugos priemonių reformą;

47.  palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti įmonių tiesioginius ryšius, numatytus dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose; primena, kad atsižvelgiant į tai, jog sunku surasti potencialius klientus užsienyje ir užmegzti su jais ryšius, taip pat, jog sunku sukurti patikimas tiekimo grandines, į eksporto rinkas norinčioms patekti MVĮ kyla didelių kliūčių ir kad ypač mažos įmonės ir mikroįmonės priklauso nuo tarpininkų, parduodančių prekes užsienyje;

2.Administracinė našta
Reguliavimo metodas

48.  palankiai vertina pasiektą 2012 m. tikslą mažinti administracinę naštą, bet mano, kad reikia dar daug pasiekti; ragina Komisiją persvarstyti galiojančius teisės aktus ir pasilyti naują ir ambicingą administracinės naštos mažinimo tikslą, laikantis Smulkiojo verslo akto ir „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ principo; mano, kad toks naujas tikslas turėtų būti galutinis tikslas, atsižvelgiant į naujuosius teisės aktus, kurie priimti po to, kai tikslas jau buvo nustatytas; rekomenduoja, kad šis tikslas turėtų būti išmatuojamas ir patikrinamas ir juo turėtų būti pasiektas kokybiškas patobulinimas, pvz., sumažinta dokumentacijos, kurios reikalauja iš MVĮ, apimtis ir užtikrinta, kad MVĮ nebūtų nustatomi nerealūs dokumentų pateikimo terminai; mano, kad Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupei turėtų nuolat atitekti pagrindinis vaidmuo prižiūrint pažangą vykdant veiklą, skirtą tokiai administracinei naštai mažinti;

49.  ragina valstybes nares ir Europos Komisiją užtikrinti susitarimus, kurie MVĮ leidžia veikti visoje Europos Sąjungoje ir paversti pelno šaltiniu visus savo sumanymus sudarant jiems geresnes sąlygas patekti į rinkas ir sumažinant biurokratiją;

50.  pažymi esantis nusivylęs dėl paviršutiniškai ir nenuosekliai Komisijos taikomo MVĮ tyrimo; primygtinai ragina, kad MVĮ tyrimas būtų sistemingai įtraukiamas kaip nustatytas poveikio vertinimo skyrius; ragina Komisiją paaiškinti, kodėl nebuvo atliktas tinkamas MVĮ tyrimas dėl duomenų apsaugos paketo ir skubiai imtis konkrečių veiksmų siekiant ištaisyti šį trūkumą;

51.  tvirtai remia dėmesį labai mažoms įmonėms atliekant sugriežtintą MVĮ tyrimą ir pažymi, kad iš anksto nustatyta, jog visi pasiūlyti teisės aktai netaikomi labai mažoms įmonėms; tačiau mano, kad išimtis reikėtų taikyti tik tuomet, kai konkrečių mikroįmonių poreikių negalima patenkinti pritaikant sprendimus ir taikant supaprastintą tvarką, kaip parodė MVĮ tyrimas; taigi vietoj to ragina į MVĮ tyrimą įtraukti labai mažų įmonių aspektą, kad būtų sistemingai įvertinamos visos turimos galimybės; primena, kad bet kokios išimtys ar pritaikyti sprendimai jokiu būdu nepažeistų ES sveikatos apsaugos ir darbuotojų saugos reikalavimų, esminių ES darbuotojų teisių ar esminių ES teisės aktų aplinkosaugos srityje principų; pabrėžia, kad kai labai mažos įmonės visiškai įtraukiamos į teisės akto nuostatų taikymo sritį, jų įtraukimo priežastys turėtų būti akivaizdžiai parodytos atlikto MVĮ tyrimo rezultatuose;

52.  pabrėžia poreikį didinti ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmingumą; primygtinai ragina Komisiją geriau suderinti teisės aktus siekiant sumažinti pradinius įsipareigojimus (angl. gold-plating) ir sistemiškiau naudoti MVĮ tyrimą; prašo Komisijos įvertinti, kokia apimtimi galima taikyti „gero ES teisės aktų įgyvendinimo patikros lapo“ reikalavimą(7), kad valstybės narės galėtų gauti naudos iš bendrosios rinkos;

53.  primygtinai ragina nacionalines vyriausybes taikyti principą „laikytis arba paaiškinti“, kuris panašus į įmonių valdymo nuostatas; pažymi, kad vadovaudamosi šiuo principu vyriausybės turėtų tinkamai pagrįsti ne tik pagal ES teisės aktus reikalaujamas, bet ir papildomas įgyvendinimo nuostatas;

54.  apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės sistemingai taiko MVĮ tyrimą savo nacionalinio lygmens sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl minimalių MVĮ tyrimų vykdymo nacionaliniu lygmeniu reikalavimų, kurie būtų pagrįsti Europos Komisijos taikomu MVĮ tyrimu ir geriausia valstybių narių patirtimi, ir ragina Tarybą pritarti šiam pasiūlymui;

55.  ragina atlikti esamų ES teisės aktų tinkamumo patikrą, kad būtų pašalinti nenuoseklumai ir pasenusios arba neveiksmingos taisyklės;

56.  atsižvelgdamas į tinkamumo patikras, ragina nustatyti sritis, kurioms būdinga pernelyg didelė našta, nesuderinamumas arba neveiksmingi teisės aktai, turintys neigiamo poveikio MVĮ; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi sveikatos, saugos ir lygybės ir socialinių nuostatų;

57.  tvirtai remia sumanymą ES bendrosios rinkos teisės aktuose vadovautis principu „vienas ateina, vienas išeina“, siekiant užtikrinti, kad nebūtų galima priimti naujų teisės aktų, dėl kurių MVĮ tenka išlaidų, nenustačius esamų konkrečios srities taisyklių ir atitinkamos vertės, kuri gali būti panaikinta;

58.  ragina sustiprinti MVĮ atstovų tinklo vaidmenį, nes valstybių narių tarpusavio ryšių ir bendradarbiavimo srityje, tai pat nacionaliniu ir Europos lygmeniu jis teikia tikrą pridėtinę vertę, nuo politikos formavimo iki teisės aktų įgyvendinimo; ragina Europos Komisiją ir nacionalines administracijas užtikrinti, kad MVĮ atstovai galėtų veikti nepriklausomai ir laikytųsi svarbiausio požiūrio siekiant užtikrinti, kad visose teisės ir politikos formavimo srityse būtų atsižvelgiama į MVĮ interesus; primygtinai ragina MVĮ atstovus aktyviai dalyvauti MVĮ tyrimo procedūrose; toliau ragina stiprinti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias sujungti ES MVĮ, ir ragina atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų poreikius atliekant administracines ir teisines procedūras;

59.  pabrėžia, kad socialiniams partneriams svarbu konsultuotis planuojant valstybėse įgyvendinamas MVĮ stiprinimo ir rėmimo priemones;

MVĮ apibrėžtis

60.  atkreipia dėmesį į esamą MVĮ apibrėžties, kuri šiuo metu apima daugiau kaip 99 proc. ES įmonių, vertinimą; ragina Komisiją ištirti, kokį poveikį daro a) didesnis lankstumas ir augimo kliūčių mažinimas (pvz., pratęsiant pereinamuosius laikotarpius iki 3 metų), b) apyvartos ir balanso ribinius dydžius pritaikymas atsižvelgiant į ekonomikos raidą ir c) sąlygų sudarymas siekiant labiau diferencijuotai įvertinti kiekvieną iš pakategorių;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į eksporto ir importo veiklą sukurti savo vizų režimą pagal Šengeno sutartį;

Kitos priemonės

62.  pabrėžia, kad bendroji rinka yra esminė sąlyga kuriant geriausią aplinką MVĮ; apgailestauja, kad daugelyje sričių jos dar nėra, visų pirma tai pasakytina apie jos skaitmeninę plotmę; taigi ragina Komisiją dėti papildomas pastangas siekiant iki 2015 m. sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat skatinant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir technologijų plėtrą, siekiant priversti valstybes nares įgyvendinti ir taikyti galiojančius teisės aktus ir teikti naujų pasiūlymų dėl vis dar trūkstamų vidaus rinkos teisės aktų, visų pirma siekiant sumažinti verslo išlaidas ir biurokratiją;

63.  ragina Europos Komisiją paspartinti plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą ES regionuose, siekiant užtikrinti didžiausią galimą MVĮ dalyvavimą vis labiau skaitmeninėje vidaus rinkoje;

64.  pripažįsta, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos gali gerokai padidinti MVĮ veiksmingumą ir produktyvumą; todėl ragina Komisiją Europos mastu sukurti nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų sistemą, kuri būtų atvira kitoms pasaulinėms nuotolinėms sistemoms;

65.  apgailestauja, kad ES atsilieka nuo kitų pasaulio veikėjų, pvz., Japonijos ir Pietų Korėjos, nes tik 2 proc. jos interneto prisijungimų vykdomi per šviesolaidinį tinklą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti itin spartaus plačiajuosčio ryšio plitimą ir diegimą;

66.  pripažįsta, kad e. prekyba MVĮ, kurios nori patekti į naujas rinkas ir išplėsti savo klientų bazę, pagalbinė priemonė; todėl ragina Europos Komisiją palengvinti tarpvalstybinę e. prekybą, pvz., sukuriant patikimą, saugią ir veiksmingą mokėjimo internetu sistemą;

67.  pabrėžia, kad ES būtina skubiai MVĮ ir verslininkams suteikti pasitikėjimo ir priemones prekiauti internetu siekiant padidinti tarpvalstybinę prekybą; todėl ragina supaprastinti licencijavimo sistemas ir sukurti veiksmingą autorių teisių sistemą;

68.  ragina Europos Komisiją paskatinti laisvą paslaugų judėjimą išplečiant ir visiškai įgyvendinant Paslaugų direktyvą siekiant MVĮ ir verslininkams suteikti tikrą galimybę proporcingai didinti ir parduoti paslaugas ir produktus 500 mln. ES vartotojų;

69.  ragina valstybes nares pasinaudoti elektroninio administravimo valdymo privalumais ir pradėti taikyti e. valdymo sprendimus;

70.  ragina Komisijos Generalinį sekretoriatą, bendradarbiaujant su verslo asociacijomis ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, įsteigti Komisijos narių kolegijoje teikiamą kasmetį apdovanojimą Komisijos nariui arba valstybei narei, kuris (kuri) įgyvendinant Europos semestrą veiksmingiausiai ir sėkmingiausiai taikė principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, pagerbti;

71.  ragina supaprastinti ES MVĮ priemones ir padaryti šias priemones lengviau prieinamas; pažymi, kad gerokai per dažnai ES programos yra pernelyg biurokratinės, kad jomis galėtų naudotis MVĮ;

72.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti ir taikyti plataus masto supaprastinimo priemones, įskaitant supaprastintus grąžinimo metodus, siekiant padėti MVĮ dalyvauti ES finansuojamose programose;

3.Pramonės ir MVĮ konkurencingumo gerinimas

73.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642), taip pat Komisijos darbinį dokumentą dėl „konkurencingumo tikrinimo“ (SEC(2012)0091);

74.  pripažįsta, kad Komisija pradėjo vykdyti konkurencingumo patikrą ir paskesnį teisės aktų vertinimą; primygtinai ragina Komisiją šią koncepciją taikyti nuosekliai ir visapusiškai, net ir tais atvejais, kai ES teisės aktų įgyvendinimo nuostatų pakeitimai turi įtakos pramonės konkurencingumui (pvz., keičiant aukcionų taisykles išmetamųjų teršalų leidimų prekybos srityje); ragina Komisiją reguliariai teikti informaciją apie šioje srityje pasiektą pažangą;

75.  mano, kad reikia organizuoti skatinimo kampanijas regiono mastu, siekiant skatinti verslumą, įtraukiant vietos verslininkų organizacijas, pristatant gerąją patirtį šioje srityje ir organizuojant bendras diskusijas su sėkmingai dirbančiais įmonių vadovais, nes tai suteiktų galimybę geriau pažinti verslumo kultūrą regione;

76.  pabrėžia, kad laisva prekyba ir galimybė patekti į pasaulio rinkas yra svarbus darbo vietų kūrimo ir augimo katalizatorius ir lemiamas veiksnys, leidžiantis ES MVĮ užimti pirmaujančias pozicijas pasaulio rinkose; todėl pabrėžia, kokia svarbi prekybos derybų pažanga, kuri dar labiau padėtų sumažinti prekybos reguliavimo kliūtis, kurios neproporcingai daro poveikį MVĮ;

77.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo įvairiose strategijose ir komunikatuose pripažino gamybos sektoriaus svarbą ES tvariai plėtrai ir užimtumui; pakartotinai nurodo, kad reikia sukurti integruotą pramonės politiką, grindžiamą socialine rinkos ekonomika ir remiančią perėjimą prie tvarios, veiksmingu išteklių naudojimu pagrįstos ir atsparios ekonomikos;

78.  atkreipia dėmesį, kaip svarbu vietos ir regionų lygmeniu skatinti MVĮ dalyvavimą rengiant energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos planus, nes jų dalyvavimas šiuose sektoriuose gerokai padidintų verslo galimybes;

79.  pripažįsta, kad, jeigu valstybės narės turi įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio Europos augimo tikslus, jos būtinai turi atsižvelgti į MVĮ ir labai mažų įmonių steigimą ir jį palengvinti, kadangi tokios įmonės turi milžiniškas galimybes kuriant darbo vietas, ypač jaunimo, taip pat mažinant skurdą ir socialinę atskirtį; pažymi, kad savarankiškas darbas ir labai mažos įmonės įsteigimas gali būti gera ir lanksti galimybė, ypač moterims;

80.  pažymi, kad užtikrinant socialinį stabilumą, socialinę sanglaudą ir integraciją, ypač srityse, kuriose kovojama su neigiamais demografiniais reiškiniais, MVĮ vaidina svarbų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares remti MVĮ kuriant darbuotojams palankią darbo aplinką, laikytis darbo teisės ir darbo bei sveikatos apsaugos standartų ir taip padėti kovoti su skurdu bei kurti socialinę gerovę;

81.  pabrėžia, kad būtina skatinti palengvintą prieigą prie labai mažų paskolų pagal Europos mikrofinansų priemonę ir tobulinti šią priemonę, vykdant 2014–2020 m. socialinių pokyčių ir inovacijų programą, ir ateityje plėtojant Europos socialinį fondą (ESF), siekti, kad visų pirma socialiniu atžvilgiu nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių asmenims, steigiantiems labai mažas įmones, palengvinti galimybes gauti paramą pagal tinkamą finansavimo priemonę; todėl ragina Komisiją parengti specialią informaciją apie tai, kaip gauti paramą pagal Europos investicijų fondo valdomas finansines priemones;

82.  pažymi, kad teikiant paslaugas tarpvalstybiniu mastu pagal vieno langelio principą veikianti tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, taip pat gali suteikti išsamią informaciją apie darbo sąlygas paslaugų paskirties šalyje;

83.  mano, kad verslumas ir tinkamos pagrindinės MVĮ konkurencingumo ir augimo sąlygos, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, pvz., į ekologišką infrastruktūrą, galėtų labai palengvinti ekonomikos krizės problemos sprendimą; pažymi, kad tais atvejais, kai MVĮ veiklos pradėjimo yra mažesnis negu vidutinis lygis, būtina skatinti verslumo pajėgumus visuose visuomenės segmentuose ir konkrečioje tikslinėje grupėje, visų pirma jaunimo ir moterų, grupėje;

84.  mano, kad finansų rinkos reglamento peržiūra turėtų suteikti daugiau galimybių MVĮ gauti finansavimą per kapitalo rinkas siekiant būti mažiau priklausomiems nuo banko paskolų;

85.  mano, kad vykdant dabartinę struktūrinių fondų reformą reikėtų tinkamais atvejais rimtai atsižvelgti į MVĮ, kai tai padeda įgyvendinti regioninės sistemos augimo sąlygas ir kuria sąveiką su kitomis ES programomis ir iniciatyvomis; mano, kad reikia mažinti biurokratiją, pvz., peržiūrint finansinį reglamentą priimant proporcingus įmonių audito ir ataskaitų teikimo standartus ir imant taikyti bendras taisykles visiems fondams ir visoms programoms;

86.  ragina valstybes nares kuo skubiau į nacionalinę teisę perkelti pavėluotų mokėjimų direktyvą, siekiant per dabartinę krizę MVĮ padėti suteikti papildomo likvidumo;

87.  ragina ieškoti veiksmingesnių, paprastesnių ir geriau koordinuotų ES priemonių, kurios būtų skirtos naudotis kreditais arba rizikos kapitalu, visų pirma, internacionalizavimo planų turinčioms MVĮ;

88.  ragina užtikrinti veiksmingą MVĮ portfelių apsaugą atsižvelgiant į sugriežtintus bankų kapitalo reikalavimus įgyvendinant susitarimo „Bazelis III“ stebėseną ir mažinant finansinius įsiskolinimus, tai šiuo metu atlieka daugelis bankų, ir atsižvelgti į kaupiamąjį finansinių paslaugų teisės aktų poveikį;

89.  pabrėžia, kad ES MVĮ veikla ne pakeičiami, bet papildomi valstybių narių ir regionų veiksmai, ja siekiama skatinti jų pastangas, remiantis „daugiau už daugiau, ir mažiau už mažiau“ principu, pagal kurį daugiau paramos MVĮ suteikiančios valstybės narės turėtų gauti didesnę ES paramą; todėl skatina valstybes nares vykdyti aukštų siekių programas, grindžiamas paskatomis toliau skatinti verslumą; ragina į tokias programas įtraukti priemones, kuriomis būtų pagerinamas finansavimas ir patekimas į rinkas, sušvelninami administraciniai reikalavimai ir į mokyklos programas visuose lygmenyse geriau įtraukta švietimo verslumo tema; mano, kad šiomis priemonėmis turėtų būti remiamos privačiojo sektoriaus iniciatyvos, kuriomis galima sutrumpinti laiką, kurio reikia gauti nedideliam finansavimui, pvz., bankų ir apskaitos specialistų partneryste; siūlo, kad bendro pobūdžio konkursai, susiję su patirtimi ir organizuojami regiono mastu, būtų rengiami studentams, siekiant įvertinti jų iškalbą ir verslumą;

90.  palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, kuriomis MVĮ, ypač labai mažoms įmonėms, suteikiamos geresnės sąlygos gauti finansavimą, pvz., sudaromos bankų ir apskaitos specialistų partnerystės, dėl kurių iki 15 dienų sutrumpinamas laikotarpis, per kurį galima gauti nedidelį finansavimą (iki 25 000 EUR); mano, kad tokios partnerystės yra naudingos labai mažoms įmonėms, nes, viena vertus, apskaitos specialistai parengia ir bankams internetu pateikia visus reikalingus su finansais susijusius dokumentus ir tam tikru mastu užtikrina, kad labai mažų įmonių pateiktos prognozės išsipildys, o kita vertus, bankai internete pateikia standartinius prašymus dėl finansavimo ir nurodo prašymų dėl finansavimo atmetimo priežastis;

91.  ragina Europos Komisiją apžvelgti naujas verslininkų ir naujų įmonių lėšų gavimo iniciatyvas, pvz., masinio finansavimo (angl. crowdfunding) iniciatyvą, siekiant įvertinti tai, kaip šios iniciatyvos galėtų padėti MVĮ bei nuspręsti, ar jos turėtų būti skatinamos; be to, pažymi, kad reikėtų įvertinti poreikį sukurti teisinę sistemą tokiai praktikai ES sukurti;

92.  prašo Komisijos ir valstybių narių rengiant kitą daugiametę finansinę programą užtikrinti, kad MVĮ turėtų geresnes galimybes gauti ES finansavimą, nes tai joms padėtų pradėti dalyvauti vidaus rinkoje;

93.  ragina valstybes nares ir Europos Komisiją palengvinti investavimo galimybes naujoms veiklą pradedančioms įmonėms panaikinant kliūtis, trukdančias susikurti ES rizikos kapitalo rinkai;

94.  nurodo, kad reikia nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias augti labai mažoms įmonėms ir toliau augti MVĮ;

95.  ragina Europos Komisiją spręsti MVĮ žinių ir įgūdžių trūkumo spragas, susijusias su ekologiškomis technologijomis, veikla ir verslo modeliais; pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų siekiant nustatyti įgūdžių poreikius ir spręsti darbo rinkos spragų klausimą įgyvendinant švietimo ir profesinio rengimo strategijas ir kuriant MVĮ skirtas mokymų ir įgūdžių lavinimo programas;

96.  mano, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą būsimoms COSME, „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų programoms turėtų būti skiriamos pakankamos sumos MVĮ pastangoms remti, kad būtų plėtojama inovacinė veikla ir kuriamos darbo vietos veiksmingai ir tvariai naudojant išteklius;

97.  prašo, kad kuriant naująsias finansines priemones, plėtojamas pagal tokias paramos MVĮ programas kaip COSME, būtų atsižvelgiama ne tik į MVĮ turtinę padėtį, bet ir į vadinamąsias „neapčiuopiamas vertybes“, kad suteikiant kreditus būtų tam tikromis formomis pripažįstamas ir intelektinis MVĮ kapitalas;

98.   ragina nemažą biudžeto dalį numatyti MVĮ priemonei, kuri sukurta pagal programą „Horizontas 2020“, kuria bus teikiama nukreipta parama novatoriškoms MVĮ, turinčioms didelį augimo potencialą; mano, kad ši priemonė turėtų būti įgyvendinama per bendrą struktūrą, specialiai sukurtą pagal MVĮ poreikius;

99.  pabrėžia, kad reikėtų toliau plėsti finansų inžinerijos priemonių potencialą, siekiant sudaryti sąlygas, atitinkamai, kokybiniams strateginiams projektams kurti bei privatiems subjektams, ypač MVĮ, ir privačiam kapitalui dalyvauti Europos projektuose; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu per mažai naudojamasi finansų inžinerijos priemonėmis dėl jų sudėtingumo, taigi reikia labai skubių diskusijų dėl jų valdymo;

100.  pabrėžia, kad iš struktūrinių fondų – pasinaudojant finansinėmis priemonėmis ir toliau reikėtų finansuoti MVĮ, suteikiant kapitalą, garantijas ir paskolas ir pabrėžia, kad reikėtų supaprastinti sudėtingas administracines procedūras stengiantis išvengti atitinkamai vadovaujančiųjų institucijų ir tarpinių įstaigų taikomų nuostatų didelių skirtumų;

101.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl konkurencingo MVĮ apmokestinimo, skatina valstybes nares pritaikyti savo mokesčių sistemas, kad būtų siekiama sumažinti naujų įmonių ne su darbu susijusias darbo užmokesčio sąnaudas ir tokioms įmonėms sudaryti sąlygas didesnę dalį jų pelno skirti investicijoms į pačią įmonę; siūlo gaires grįsti geriausia patirtimi ir į jas įtraukti bandomuosius projektus;

102.  ragina dėti daugiau pastangų įgyvendinant abipusį pripažinimą siekiant palengvinti tarpvalstybinę MVĮ veiklą; ragina taikyti PVM „vieno langelio principą“ siekiant sudaryti sąlygas verslininkams įvykdyti jų įsipareigojimus įmonės kilmės šalyje;

103.  ragina Europos Komisiją skatinti valstybes nares sudaryti vienodas veiklos sąlygas visoms finansavimo formoms; pažymi, kad būtina skubiai imtis priemonių, kad įmonės nebūtų tokios priklausomos nuo skolų; remia akcijų ir skolos mokestinio neutralumo nustatymą;

104.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti MVĮ tęstinumą, kuriant reglamentavimo aplinką, kuri palengvintų verslo perkėlimą; rekomenduoja panaikinti finansines kliūtis (paveldimo turto mokestį, dovanojamo turto mokestį ir kt.), kurie galėtų kelti pavojų šeimos verslo tęstinumui;

105.  pabrėžia poreikį taikyti mažesnį darbo jėgos ir investicijų apmokestinimą;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas socialinis verslumas Europoje, visų pirma pagerinant sąlygas gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, mažinant diskriminaciją dėl lyties darbo užmokesčio srityje, remiant profesinio ir šeimos gyvenimo derinimo priemones ir gerinant įgudusių darbuotojų judumą bei pripažinimą ir gerinant patarimų įmonėms dėl socialinės atsakomybės kokybę ir prieinamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas socialinis verslumas Europoje, visų pirma pagerinant sąlygas gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą ir gerinant įgudusių darbuotojų ir mokinių judumą bei pripažinimą; tačiau pabrėžia, kad dėl to verslininkai neturėtų būti skirstomi į „gerus“ ir „blogus“;

107.  pabrėžia veikiančios žaliavų tiekimo sistemos svarbą, taip pat vidutinėms pramonės įmonėms; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant tvariu būdu užtikrinti žaliavų tiekimo saugumą ir padidinti žaliavų naudojimo efektyvumą, visų pirma užtikrinant laisvas ir sąžiningas galimybes gauti žaliavų, kuriomis prekiaujama tarptautiniu lygmeniu ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą ir skatinant antrinį naudojimą, atsižvelgiant į sąlaidų ir naudos santykį;

108.  ragina Europos Vadovų Tarybą kitą programavimo laikotarpį išlaikyti tokį patį sanglaudos politikai skiriamą biudžetą, nes struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra vienos veiksmingiausių ES augimo užtikrinimo ir darbo vietų kūrimo priemonių, kuriomis didinamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir remiamos MVĮ;

109.  ragina valstybes nares skatinti įvairių tipų MVĮ raidą ir konkurencingumą ir tenkinti jų poreikius naudojant konkrečiai joms parengtas priemones; pabrėžia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo indėlį į transporto, energetikos, aplinkos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir gerinimą, taigi ir į palankios verslo aplinkos kūrimą, investicijų skatinimą ir konkurencingumo stiprinimą; pabrėžia, kad būtina skatinti verslumą ir didinti MVĮ teikiamą paramą ir pripažįsta jų atliekamo vaidmens svarbą skatinant ekonominį konkurencingumą;

110.  pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti skirtingas ES, nacionalinės ir regionų politikos ir finansavimo priemones, skirtas tiesiogiai MVĮ, ir užtikrinti didesnę jų sąveiką; pabrėžia, kad esamos iniciatyvos ir finansinės priemonės, skirtos MVĮ remti, turėtų būti nuoseklesnės ir turėtų papildyti viena kitą; pabrėžia, kad reikia mažinti susiskaidymą ir konsoliduoti bei skatinti MVĮ skirtas finansinės paramos priemones siekiant užtikrinti didesnį išteklių sutelkimą ir koordinavimą ES, valstybių narių ir regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad, jei investicijos ir pagalba MVĮ bus taikoma regioninei įvairovei skatinti, bus padidintas ir konkurencingumas;

111.  mano, kad MVĮ finansavimo per ERPF tikslas – skatinti konkurencingumą visuose Sąjungos regionuose tam, kad pavyktų pasiekti ekonominį, socialinį ir teritorijų vystymąsi, atitinkantį sanglaudos politikos tikslus;

112.  pabrėžia, kad struktūriniai fondai, ypač ERPF – tai svarbios priemonės remiant inovatyvias MVĮ stiprinant jų konkurencingumą, ir ypač jų tarptautinimą bei pabrėžia, kad atitiktis reikalavimams šiuo atveju turėtų būti suprantama kaip įmanoma platesne prasme; ragina regionus savo veiklos programose pasinaudoti galimybėmis, kurių jiems suteiks reglamentai;

113.  pabrėžia, kad siekiant sukurti naujų darbo vietų MVĮ būtina taikyti finansines paskatas;

114.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis remiamas įvairių Europos regionų organizacijų tinklų kūrimas, jų keitimasis žiniomis ir praktine patirtimi ir tai galėtų būti naudinga priemonė siekiant kurti naujas verslo galimybes;

115.  mano, kad struktūriniai fondai, o ypač EMF, atlieka svarbų vaidmenį įgyjant žinių ir įgūdžių, kuriant tinklus ir keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais; mano, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir bendradarbiavimo projektus labiausiai prisideda skatinant Europos MVĮ konkurencingumą;

o
o   o

116.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)1 OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
(2) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 7.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0235.
(5) „Europa gali pasiekti geresnių rezultatų“. Ataskaita apie geriausią valstybių narių patirtį kuo paprasčiau įgyvendinant ES teisę; ataskaitą 2011 m. lapkričio 15 d. parengė aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti.
(6) Eurostato skaičiavimu, visas įdarbintųjų skaičius nuo 2000 m. buvusių 2,4 mln. išaugo iki 3 mln. 2008 m., prognozuojama, kad 2012 m. jis pasieks 3,4 mln. (2012 m. balandžio mėn.)
(7) Pagal aukšto lygio grupės administracinei naštai mažinti pasiūlymą.


Prekyba ir ekonominiai santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis
PDF 247kWORD 101k
2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos ir ekonominių santykių su Jungtinėmis Valstijomis (2012/2149(INI))
P7_TA(2012)0388A7-0321/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą(1) ir 2011 m. lapkričio 29 d. ES ir JAV Transatlantinės ekonomikos tarybos (angl. TEC) bendrą pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. dvidešimties JAV senatorių ir 2012 m. gegužės 14 d. 51 JAV Atstovų rūmų nario dvipartinius laiškus JAV Prezidentui Barackui Obamai,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 19 d. keturių Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narių laišką, kuriuo reiškiama parama ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupei (angl. HLWG), adresuotą Komisijos pirmininkui José Manueliui Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy,

–  atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją, priimtą G8 aukščiausiojo lygio susitikime, įvykusiame Kemp Deivide (Jungtinės Valstijos), 2012 m. gegužės 18–19 d.(3), ir į bendrą deklaraciją, priimtą G20 aukščiausiojo lygio susitikime, įvykusiame Kabose (Meksika), 2012 m. birželio 18–19 d.(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. HLWG tarpinę ataskaitą vadovams(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. JAV Prezidento Baracko Obamos, Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy bendrą pareiškimą(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, taip pat prie jų pridedamą Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių(8), 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos ir išorinių konkurencingumo aspektų(9), 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas(10), 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras(11), 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ginčo Pasaulio prekybos organizacijoje dėl tariamai teiktų subsidijų kompanijoms „Airbus“ ir „Boeing“(12), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo(13), 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos(14), 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(15), 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(16), 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl 2011 m. lapkričio 28 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo(17) ir 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms(18),

–  atsižvelgdamas į 72-ojo Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo (TTALD) tarpparlamentinio posėdžio, vykusio Kopenhagoje 2012 m. birželio 9–10 d. ir Strasbūre 2012 m. birželio 11 d., bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 11 d. tyrimą „ES ir JAV prekybos ir investicijų netarifinio reguliavimo priemonės. Ekonominė analizė“, kurį Komisijai parengė „ECORYS Nederland“(19),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0321/2012),

A.  kadangi ES ir JAV yra pagrindinės viena kitos prekybos partnerės, abi ekonomikos kartu sudaro apie pusę pasaulio ekonomikos ir beveik trečdalį pasaulio prekybos srautų, ir tai yra didžiausios apimties ekonominiai santykiai pasaulyje;

B.  kadangi ES ir JAV ekonominiai santykiai yra vieni atviriausių pasaulyje ir dėl didelių prekybos ir investicijų srautų (2011 m. dvišalės prekybos mastas siekė 702,6 mlrd. EUR, o dvišalių investicijų vertė – 2,394 trln. EUR) transatlantinės rinkos yra labai integruotos, tačiau bendrai sutariama, kad transatlantinių santykių galimybės nėra iki galo išnaudotos; kadangi ES ir JAV puoselėja bendras vertybes, taiko panašias teisines sistemas ir aukštus darbo ir aplinkos apsaugos standartus ir turėtų pasinaudoti šiomis sąveikomis, kad užtikrintų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, kurių reikia abiems partnerėms; kadangi 2009 m. Komisijos užsakymu atliktame tyrime nustatytos svarbiausios netarifinio reguliavimo priemonės, kurios daro poveikį ES ir JAV prekybai, apskaičiuotas jų ekonominis poveikis ir padaryta prielaida, kad panaikinus pusę šių esamų priemonių ir reguliavimo skirtumus iki 2018 m. BVP padidėtų 163 mlrd. EUR tiek ES, tiek JAV;

C.  kadangi toliau tęsiasi ekonomikos krizė, pasaulio ekonomika išlieka pažeidžiama ir tai turi didelio poveikio darbo vietų kūrimui, prekybai, plėtrai ir aplinkai; kadangi besitęsiančios finansų ir ekonomikos krizės tiek Europoje, tiek JAV kelia grėsmę mūsų ekonomikos stabilumui ir klestėjimui ir mūsų piliečių gerovei ir dėl finansinio reguliavimo koordinavimo trūkumo atsiranda nereikalingos kliūtys prekybai, o norint pasinaudoti tarptautinės prekybos teikiamomis galimybėmis ir įveikti šias krizes reikalingas glaudesnis ES ir JAV ekonominis bendradarbiavimas;

D.  kadangi vidutinis pasaulinės prekybos mainų augimas per pastaruosius trejus metus svariai prisidėjo prie neigiamų ekonomikos krizės padarinių švelninimo, ypač ES ir JAV, ir taip parodė, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį, lemiantį augimą ir užimtumą;

E.  kadangi po 2011 m. lapkričio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo Transatlantinės ekonomikos taryba sudarė ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupę ir pavedė jai nustatyti intensyvesnės prekybos ir investicijų galimybes siekiant skatinti abipusiškai naudingą darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą;

F.  kadangi JAV Prezidentui nusiųstuose JAV senatorių ir JAV Atstovų rūmų narių dvipartiniuose laiškuose, taip pat keturių Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narių, įskaitant jo pirmininką, laiške ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė raginama skubiai parengti plataus užmojo pasiūlymus dėl ES ir JAV prekybos ir investicijų skatinimo ir nereikalingų transatlantinės prekybos ir investicijų kliūčių šalinimo; kadangi abiejuose laiškuose pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad didesnė prekyba su ES ir investicijos būtų prioritetas, ypač remti pastangas siekiant spręsti reguliavimo kliūčių problemą (taip pat siekti glaudesnio reguliavimo subjektų bendradarbiavimo, spręsti netarifinių kliūčių klausimą), mažinti tarifus, jeigu įmanoma, juos panaikinti, spręsti prekybos paslaugomis, investicijų klausimus ir toliau siekti, kad abi šalys viena kitai atvertų viešųjų pirkimų rinkas;

G.  kadangi savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ Europos Parlamentas paragino toliau plėtoti plataus užmojo kuriamą transatlantinę augimo ir darbo vietų kūrimo iniciatyvą;

H.  kadangi JAV privatusis sektorius taip pat yra išreiškęs paramą tam, kad JAV prekybos politikos srityje vėl būtų teikiama pirmenybė Europai, ir kadangi tiek ES, tiek JAV privatūs suinteresuotieji subjektai yra pritarę plataus užmojo ir išsamiam susitarimui ir yra įsitikinę, kad glaudesnio ES ir JAV ekonominio bendradarbiavimo pažanga būtų aiškus augimą skatinantis ženklas investuotojams ir įmonėms ES ir JAV, taip pat tarptautiniu mastu;

I.  kadangi bendrų ES ir JAV standartų nustatymas automatiškai turėtų teigiamą poveikį Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą (NAFTA) pasirašiusioms šalims ir labiau suderinta ES ir JAV reglamentavimo aplinka būtų naudinga apskritai; kadangi tolesnei labiausiai pasaulyje integruotos komercinės rinkos integracijai nebūtų precedento per visą istoriją;

J.  kadangi JAV yra antroji didžiausia ES prekybos žemės ūkio produktais partnerė, o ES į JAV eksportuoja daugiausia aukštos kokybės produktus, ir tai reiškia, kad netarifinės kliūtys prekybai ir geografinės kilmės nuorodos ES žemės ūkio sektoriui yra nepaprastai svarbios;

K.  kadangi ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė kartu yra išanalizavusi daug galimybių, kaip išplėsti transatlantinę prekybą ir investicijas, ir savo 2012 m. birželio mėn. tarpinėje ataskaitoje padarė pirminę išvadą, kad išsamus susitarimas, kuriame būtų aptariama plati dvišalės prekybos ir investicijų politika, taip pat bendri susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su trečiosiomis šalimis, jei jis būtų pasirašytas, duotų daugiausia naudos;

L.  kadangi Prezidento B. Obamos, pirmininkų J. M. Barroso ir H. Van Rompuy bendrame pareiškime palankiai vertinama ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės tarpinė ataskaita ir teigiama, kad drąsi iniciatyva plėtoti prekybą ir investicijas galėtų labai padėti vykdyti transatlantinę strategiją siekiant stiprinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

M.  kadangi ES yra pasiryžusi skatinti laisvą, sąžiningą ir atvirą prekybą, kartu gindama savo interesus, ypač santykiuose su pasaulio didžiausios ekonomikos šalimis, vadovaudamasi abipusiškumo ir abipusės naudos principais;

N.  kadangi ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė jau yra beveik baigusi planuoti, kaip pradėti derybas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo, atsižvelgiant į ES ir JAV prekybos partnerystę, ir tikimasi, kad iki 2012 m. pabaigos ji pateiks galutinę ataskaitą;

O.  kadangi Komisija yra išreiškusi viltį pradėti galimas derybas jau 2013 m. pradžioje ir jas užbaigti iki dabartinės Komisijos narių kadencijos pabaigos;

P.  kadangi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sukurta atvira, nuspėjama, taisyklėmis grindžiama ir skaidri daugiašalės prekybos sistema ir toliau yra tinkamiausia priemonė siekiant laisvos, sąžiningos ir teisingos prekybos pasaulyje; kadangi paaiškėjo, kad kol kas neįmanoma užbaigti derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės; kadangi daugiašalės sistemos stiprinimas išlieka esminiu tikslu, tačiau tai netrukdo dvišaliams susitarimams viršyti PPO įsipareigojimų ir papildyti daugiašalių taisyklių;

1.  mano, kad prekyba ir užsienio investicijos turi būti geriau išnaudojamos siekiant skatinti pažangų, stiprų, tvarų, subalansuotą, įtraukų ir efektyviu išteklių naudojimu pagrįstą augimą, kuris padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir didinti žmonių gerovę visame pasaulyje; palankiai vertina G8 ir G20 vadovų įsipareigojimą atverti prekybą ir investicijas, plėsti rinkas ir priešintis visų formų protekcionizmui, nes tai būtinos tvaraus visuotinio ekonomikos atsigavimo, darbo vietų kūrimo ir vystymosi sąlygos;

2.  palankiai vertina vykstančias bendras ES ir JAV diskusijas, kaip dirbti kolektyviai, kad būtų didinamas augimo potencialas ir skatinamas finansinis stabilumas, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas; pabrėžia, kad, norint užtikrinti ilgalaikį klestėjimą ir užimtumą, reikia bendro įsipareigojimo ir pastangų kurti naujas galimybes tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms, skatinti verslumą ir pasinaudoti unikalios integruotos transatlantinės rinkos teikiamais privalumais; ragina vesti ES, JAV ir kitų partnerių derybas dėl to, kaip kartu siekti įveikti aplinkosaugos krizę ir klimato kaitą; taip pat ragina prisiimti daugiau bendrų įsipareigojimų siekti finansų rinkos stabilumo;

3.  palankiai vertina ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės tarpinę ataskaitą ir joje pateikiamas preliminarias rekomendacijas ir sutinka, kad į išsamų susitarimą turėtų būti įtrauktas plataus užmojo abipusis prekių, paslaugų ir investicijų rinkos atvėrimas ir jame turėtų būti aptariami prekybos taisyklių modernizavimo ir reguliavimo sistemų suderinamumo didinimo uždaviniai; ragina ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupę tęsti savo pastangas parengti derybų dėl tokio išsamaus dvišalio susitarimo dėl prekybos ir investicijų, kuris atitiktų (ir remtų) PPO sistemą, plataus užmojo, bet įgyvendinamus tikslus ir konkrečius siektinus rezultatus; pabrėžia apipusės pagarbos ir abipusio viena kitos įstatymų ir taisyklių bei jurisdikcinės autonomijos pripažinimo svarbą siekiant vaisingo proceso ir sėkmingų rezultatų;

4.  pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti transatlantinius ekonominius santykius, remiant ES interesus, be kita ko, tokiose srityse kaip aplinkosaugos, sveikatos ir gyvūnų apsaugos standartai, maisto sauga, kultūrų įvairovė, darbo teisės, vartotojų teisės, finansinės paslaugos, viešosios paslaugos ar geografinės nuorodos;

5.  pabrėžia, kad nors tam tikri abiejų partnerių interesai ir ypatumai turi būti proporcingai saugomi, yra daug sričių, kur pažanga būtų ypač naudinga, visų pirma priemonės, susijusios su prekybos kliūčių šalinimu, priemonių, užtikrinančių geresnes patekimo į rinką ir investavimo sąlygas, įvedimas, intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsauga, viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas, siekiant užtikrinti visišką abipusiškumą, prekių kilmės taisyklių paaiškinimas, supaprastinimas ir suderinimas ir abipusio reguliavimo standartų pripažinimo suderinimas, taip pat ne tik paprastas minimalių reikalaujamų standartų laikymasis remiantis PPO sutartimi dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, bet ir siekis kartu gerinti kokybę ir bendradarbiavimą, stengiantis išspręsti skirtingų ES ir JAV standartų keliamas problemas; mano, kad toks ekonominių santykių skatinimas taip pat suteiktų geresnių galimybių suderinti ES ir JAV metodus siekiant spręsti pasaulinius ekonominius uždavinius;

6.  pabrėžia, kad geografinių nuorodų apsauga dvišalės žemės ūkio prekybos srityje bus svarbiausias klausimas, kuriuo įmanoma žymi pažanga, jeigu abi šalys laikysis konstruktyvaus kompromisinio požiūrio į šį klausimą; mano, kad geografinių nuorodų apsauga yra svarbiausias elementas, tiesiogiai susijęs su plataus užmojo rezultatais patekimo į žemės ūkio rinką srityje; remia visišką ES ir JAV žemės ūkio prekybos eksporto grąžinamųjų išmokų panaikinimą;

7.  pripažįsta, kad nors vidutiniai transatlantinės prekybos prekėmis tarifai yra palyginti nedideli, dėl didžiulio ES ir JAV komercinių santykių masto galima ekonominė nauda gali būti gerokai didesnė nei bet kurio ankstesnio prekybos susitarimo nauda ir kad tiek ES, tiek JAV verslo bendruomenės yra labai suinteresuotos pašalinti likusius tarifus;

8.  tačiau laikosi nuomonės, kad susitarimas vien tik dėl prekybos be tarifų nebūtų pakankamai plataus užmojo, kadangi daugiausia naudos ekonominiu požiūriu bus sumažinus netarifines kliūtis; remia ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės pasiūlytą tikslą panaikinti visus dvišalės prekybos muitus, siekiant iš esmės panaikinti tarifus nuo susitarimo įsigaliojimo dienos ir per trumpą laikotarpį palaipsniui panaikinti visus, išskyrus daugiausia ginčų keliančius, tarifus, kurių panaikinimas galėtų būti ypač naudingas, atsižvelgiant į tai, kad ES ir JAV dvišalė prekyba didžiąja dalimi apima įmonių tarpusavio prekybą, ir pasauliniu lygiu padidintų ES ir JAV įmonių pasaulinį konkurencingumą;

9.  pritaria nuomonei, kad, atsižvelgiant į tai, jog jau taikomi vidutiniai tarifai yra nedideli, pašalinus netarifines kliūtis, kurias daugiausia sudaro muitinės procedūros ir užsienio šalims taikomi reguliavimo apribojimai, atsivertų daugiau transatlantinių santykių teikiamų galimybių; palaiko siekį, kurį pasiūlė ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė, palaipsniui pereiti prie dar labiau integruotos transatlantinės rinkos;

10.  pripažįsta, kad, nors joks susitarimas negali iškart išspręsti visų esančių reguliavimo klausimų, institucionalizavus ES ir JAV reguliavimo sistemų tarpusavio suderinamumą būtų sudarytos itin palankios sąlygos transatlantinei prekybai ir nustatyti plataus užmojo pasauliniai standartai; taip pat pakartoja, jog būtina visapusiškai gerbti kiekvienos šalies teisę reguliuoti taip, kad būtų užtikrinta tokio lygio sveikatos apsauga, produktų sauga ir aplinkosauga, kokį kiekviena šalis laiko tinkamu, taip pat būtina atsižvelgti į istoriškai susiklosčiusius skirtumus tokiose srityse, kaip genetiškai modifikuotų organizmų auginimas ir kai kurie gyvūnų gerovės aspektai;

11.  pripažįsta, kad pernelyg sudėtingi reguliavimo standartai yra didelės prekybos kliūtys ir kad tokių kliūčių pašalinimas galėtų lemti papildomą ekonomikos augimą; pabrėžia, kad derinant ES ir JAV reguliavimo standartus turėtų būti siekiama aukščiausio bendro standarto ir taip vartotojui užtikrinama geresnė produktų sauga; pabrėžia, kad reikia vengti kurti naujas (net jei nenumatytas) prekybos ir investicijų kliūtis, ypač pagrindiniuose besiformuojančių technologijų ir inovacijų sektoriuose;

12.  palaiko pastangas kiek galima labiau glaudinti bendradarbiavimą standartų reguliavimo srityje, reguliavimo nuoseklumo ir geresnio standartų derinimo srityje, toliau skatinant prekybą ir augimą, kuris galėtų gerinti našumą ir veiksmingai šalinti netarifines kliūtis; pritaria ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės tvirtinimui, jog bet koks derybose pasiektas susitarimas, į kurį nebūtų įtrauktos nuostatos dėl bendradarbiavimo ir reformų reguliavimo srityje, būtų ekonominiu požiūriu nereikšmingas ir politiškai nepagrįstas abiem šalims; pabrėžia, kad reguliavimo suderinamumas – svarbiausias iššūkis siekiant plataus masto transatlantinio susitarimo, ir šiuo klausimu primena, kad reguliavimo skirtumai ir užsienio šalims taikomos priemonės yra ypatingos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) prekybos kliūtys;

13.  pabrėžia, kad svarbu parengti JAV Vartotojų produktų saugos komisijos ir Europos Komisijos keitimosi duomenimis protokolus, kad būtų greitai ir veiksmingai sprendžiamas nesaugių produktų, pateiktų į vieno iš regionų rinką, klausimas;

14.  pritaria iniciatyvoms, kurių imtasi vykdant Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, siekiant sukurti bendrus standartus pagrindinėse plėtojamų technologijų, įskaitant nanotechnologiją, elektra varomas transporto priemones, pažangiuosius tinklus ir e. sveikatą, srityse;

15.  ragina, kad suinteresuotieji subjektai visapusiškai pasinaudotų ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės kvietimu iki 2012 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti reguliavimo skirtumų, kurie be reikalo sudaro kliūtis prekybai, daromo poveikio prekybai problemas; ragina suinteresuotuosius subjektus abiejose Atlanto pusėse bendradarbiauti, kur galima, siekiant nustatyti bendras pozicijas;

16.  laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į didėjančią e. prekybos svarbą, duomenų apsaugos standartai atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant apsaugoti tiek ES, tiek JAV klientus; pabrėžia, kad ES ir JAV turi spręsti didėjančio pavojaus kibernetiniam saugumui problemą, atlikdamos suderintus veiksmus ir atsižvelgdamos į tarptautinį kontekstą; atkreipia dėmesį į tai, kad e. prekybos srities sąveika ir standartai, pripažįstami pasaulio mastu, galėtų prisidėti siekiant skatinti greitesnes inovacijas, nes jie sumažintų naujų technologijų riziką ir išlaidas;

17.  pripažįsta, kad prekybos paslaugomis plėtojimas ir veiksmai siekiant skatinti investicijas ir viešuosius pirkimus turėtų būti pagrindinė bet kokio būsimo transatlantinio susitarimo sudedamoji dalis siekiant duoti papildomos naudos abiejų šalių ekonomikai, taip pat sudaryti galimybių bendradarbiauti sprendžiant bendrą susirūpinimą keliančius prekybos klausimus;

18.  pažymi, kad paslaugų sektorius ir ES, ir JAV yra didžiausias darbo vietų ir BVP šaltinis; palaiko ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės siekį užtikrinti dar aukštesnio lygio paslaugų liberalizavimą nei tas, kuris pasiektas esamuose ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimuose, šalinant likusias ilgalaikes kliūtis, įskaitant paslaugų teikimo būdus, ir pripažįstant tam tikrų sektorių jautrų pobūdį;

19.  pabrėžia, kad ES ir JAV labai skirtingai apibrėžia viešąsias paslaugas ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, ir rekomenduoja nustatyti tikslias šių sąvokų apibrėžtis; mano, kad šias nuostatas reikėtų įtvirtinti Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) sistemoje ir kad jos ir toliau atitiktų daugiašalę sistemą; mano, kad užtikrinus didesnę paslaugų reguliavimo darną taip pat būtų galima padidinti bendrosios paslaugų rinkos integraciją ES ir JAV; ragina glaudžiau bendradarbiauti keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant padidinti transatlantinio viešojo sektoriaus veiksmingumą; rekomenduoja plėtoti dvišalį dialogą nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų ateities ir elektra varomų transporto priemonių pažangos ir gamybos klausimais;

20.  ypač ragina dėti visas pastangas siekiant sukurti iš tikro atviras ir integruotas transatlantines finansines paslaugas ir skaitmenines rinkas, kadangi jos turėtų teigiamą poveikį abiejose Atlanto pusėse per gana trumpą laikotarpį; ragina, atsižvelgiant į mūsų rinkų tarpusavio sąsają, diskutuoti dėl finansinių paslaugų skyriaus įtraukimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aktyvesnius finansinių paslaugų reguliavimo institucijų abiejose Atlanto pusėse mainus ir bendradarbiavimą, kad būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir nustatomos reguliavimo spragos;

21.  yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina spręsti lygiavertiškumo, konvergencijos ir eksteritorialumo klausimus, nes jie itin svarbūs siekiant suprasti, kaip ES ir JAV galėtų spręsti netikrumo, susidariusio dėl jų esamų ekonomikos ir finansų problemų, klausimą, taip pat finansinio reguliavimo ir priežiūros visuotinių standartų nustatymo ir konkuruojančių modelių klausimą;

22.  ragina įgyvendinti reformą apribojimų užsienio subjektams įsigyti JAV oro transporto bendroves srityje ir mano, kad stokojant ES ir JAV taisyklių jūrų ir oro transporto srityje abipusiškumo, taip pat dėl ES įmonių gebėjimo imtis kabotažo JAV rinkoje ir JAV gebėjimo tai daryti ES pusiausvyros trūkumo susidaro kliūtis, kurią reikia šalinti, kad būtų atvertos tikrosios transatlantinių ekonominių santykių galimybės;

23.  ragina abi šalis toliau viena kitai atverti savo viešųjų pirkimų rinkas siekiant užtikrinti visišką abipusiškumą ir skaidrumą, ir remia ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės pasiūlytą tikslą – didinti verslo galimybes iš esmės pagerinant prieigą prie dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose galimybių visuose valdžios lygmenyse, remiantis nustatyta nacionaline tvarka;

24.  mano, kad viešųjų pirkimų skyriuje dėmesys turėtų būti skirtas ne tik aktualiems rinkos prieigos klausimams, bet ir naujų kliūčių kūrimosi prevencijos priemonei; supranta, kad JAV viešieji pirkimai taip pat priklauso atskirų valstijų jurisdikcijai; primena atvirų viešųjų pirkimų rinkų, kuriose sudaromos vienodos prieigos sąlygos visiems tiekėjams, ypač MVĮ, svarbą transatlantinei prekybai; pakartoja savo nuomonę, kad ES MVĮ turėtų turėti tiek pat privalumų ir galimybių viešųjų konkursų srityje JAV, kiek turi ES viduje, ir primena, kad ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė tiksliai apibrėžė horizontaliąsias nuostatas dėl MVĮ kaip sritį, kuri turi didelių galimybių gauti transatlantinę paramą; pabrėžia, kad svarbu, jog abi šalys laikytųsi Sutarties dėl viešųjų pirkimų (angl. GPA);

25.  tvirtina, kad INT yra svarbios skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir kad todėl svarbu, kad būtų išlaikyti aukšti INT apsaugos ir užtikrinimo standartai, drauge skatinant laisvą informacijos srautą ir prieigą prie interneto;

26.  atkreipia dėmesį į ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės vertinimą, kad tiek ES, tiek JAV yra įsipareigojusios siekti aukšto lygio INT apsaugos ir užtikrinimo, tačiau derybose gali pasirodyti neįmanoma siekti įveikti skirtumus, susijusius su INT prievolėmis, kurios paprastai yra įtrauktos į ES ir JAV prekybos susitarimus; tačiau pabrėžia, kad pasiūlytas derybų metodas turėtų būti plataus užmojo ir padėti siekti įveikti skirtumus, sprendžiant INT klausimus abi šalis tenkinančiu būdu, ir užtikrinti patenkinamą ekonominės veiklos vykdytojų apsaugos lygį; pakartoja, kad ir ES, ir JAV veiksmai ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse priklauso nuo gebėjimo kūrybingai kurti inovacijas ir gaminti ir kad dėl šios priežasties transatlantinei ekonomikai pavojų kelia klastojimas ir piratavimas; mano, kad nauji ES ir JAV informacinių ir ryšių technologijų principai skatina užtikrinti didesnę sąveiką;

27.  iš esmės pritaria ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės pasiūlytam tikslui taip pat parengti naujas prekybos taisykles tam tikrose srityse, kadangi tai galėtų būti svarbu dvišalei prekybai, taip pat padėtų kurti taisykles, tiek susijusias su trečiųjų šalių politika ir prekybos susitarimais su jomis, tiek daugiašaliame lygmenyje;

28.  pažymi, kad ES derėjosi arba derasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su kitomis dvejomis NAFTA narėmis Meksika ir Kanada; todėl prašo Komisiją ir jos JAV kolegas apsvarstyti galimybę į galimą ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimą įtraukti nuostatą, sudarančią sąlygas ateityje suderinti šiuos susitarimus, kad jie sudarytų tarpregioninį ES ir NAFTA susitarimą;

29.  pabrėžia savo visišką įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų laikomasi daugiašalės prekybos sistemos nuostatų, įtvirtintų PPO; ši sistema išlieka geriausia priemone siekti laisvos ir sąžiningos prekybos pasaulyje ir ji, nepaisant besiformuojančio daugiapolio pasaulio, turi išlikti mainų 21-ajame amžiuje pagrindu;

30.  tačiau laikosi nuomonės, kad dėl užsitęsusio sąstingio, susijusio su Dohos vystymosi darbotvarkės (angl. DDA) pradine struktūra ir tikslais, diskusijos dėl to, kaip sustiprinti PPO siekiant, kad ji taptų veiksmingesnė, ir kaip pasiruošti būsimiems sunkumams, turi būti atnaujintos kuo greičiau; vis dėlto mano, kad tvirtesni dvišaliai santykiai siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą dabartinių ekonominių sunkumų metu gali būti suderinti su būsimomis ir vykstančiomis daugiašalėmis diskusijomis ir derybomis ir remti jas, nes jie taip pat grindžiami taisyklėmis ir yra atviri ir skaidrūs;

31.  sutinka, kad reikalingas rūpestingas pasiruošimas, siekiant užtikrinti, kad tokios derybos dėl išsamaus dvišalio susitarimo dėl prekybos ir investicijų, jei būtų pradėtos, duotų konkrečių rezultatų ir būtų užbaigtos laiku; laukia galutinės ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės ataskaitos (įskaitant rekomendacijas dėl sprendimo derybų klausimu); prašo Komisijos ir JAV vyriausybės pateikti galutinę ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės darbo ataskaitą 73-iajame Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo posėdyje, kuris vyks 2012 m. pabaigoje;

32.  ragina ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupę naudotis Transatlantinės ekonomikos tarybos patirtimi ir pasiekimais ir pabrėžia poreikį, kad procese dalyvautų atitinkami parlamentiniai komitetai; mano, kad transatlantinį dialogą, norint, kad jis būtų sėkmingas, reikia toliau stiprinti visais lygmenimis ir kad aukšto lygio susitikimai, ne tik Komisijos ir JAV vyriausybės, bet ir atitinkamų Parlamento komitetų ir JAV Kongreso narių, turėtų būti rengiami reguliariau; mano, jog būtų sveikintina, jei JAV Kongresas nuspręstų vadovautis Europos Parlamento, kuriam nuo 2010 m. sausio mėn. atstovauja ryšių biuras Vašingtone, pavyzdžiu;

33.  ragina, kruopščiai ir nuodugniai pasiruošęs ir pasikonsultavęs, derybas pradėti 2013 m. pirmoje pusėje, pasinaudoti dabartine politine situacija ir pramonės sektoriaus parama, kad būtų galima greitai ir sėkmingai užbaigti šias derybas;

34.  reikalauja, kad pradėjus šias derybas visi verslo bendruomenėms atstovaujantys suinteresuotieji subjektai organizuotųsi taip, kad galėtų atvirame ir skaidriame dialoge koordinuotai ir plačiai teikti maksimalią paramą siekiant iniciatyvos pažangos; yra įsitikinęs, kad dialogas su vartotojais ir MVĮ bus itin svarbus ir kad jis turėtų būti atviras ir koordinuojamas nedelsiant užtikrinant varomąją jėgą visose derybų lygmenyse;

35.  yra pasiryžęs glaudžiai dirbti su Taryba, Komisija, JAV Kongresu, JAV vyriausybe ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant panaudoti visas ekonomines transatlantinių ekonominių santykių galimybes, kad būtų suteikta naujų galimybių įmonėms ir darbuotojams abiejose Atlanto pusėse ir sustiprinta ES ir JAV lyderystė pasaulio ekonomikoje;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV Kongresui ir JAV prekybos atstovui.

(1) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/126389.pdf
(2) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/november/tradoc_148385.pdf
(3) http://www.whitehouse.gov/the-press-office/2012/05/19/camp-david-declaration
(4) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/131069.pdf
(5) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2012/june/tradoc_149557.pdf
(6) http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=MEMO/12/462
(7) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/131388.pdf
(8) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235.
(9) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128.
(10) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 16.
(11) OL C 285 E, 2009 11 26, p. 1.
(12) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 33.
(13) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 101.
(14) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 1.
(15) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0412.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0510.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0565.
(19) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2009/december/tradoc_145613.pdf

Teisinė informacija - Privatumo politika