Choisissez la langue de votre document : bg - български es - español cs - čeština da - dansk de - Deutsch et - eesti keel el - ελληνικά en - English fr - français ga - Gaeilge hr - hrvatski it - italiano lv - latviešu valoda lt - lietuvių kalba (atrinkta) hu - magyar mt - Malti nl - Nederlands pl - polski pt - português ro - română sk - slovenčina sl - slovenščina fi - suomi sv - svenska
Rodyklė  Priimti tekstai Penktadienis, 2012 m. spalio 26 d. - Strasbūras Žmogaus teisių padėtis Jungtiniuose Arabų Emyratuose   Mergaičių diskriminacija Pakistane ir ypač Malalos Yousafzai atvejis   Padėtis Kambodžoje   JAV ir Europos Sąjungos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos ***   Naujoviškos finansinės priemonės pagal kitą daugiametę finansinę programą   Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą   Finansinių priemonių rinkos; Direktyvos 2004/39/EB panaikinimas (nauja redakcija) ***I   Finansinių priemonių rinkos ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir duomenų saugyklų dalinis keitimas ***I   Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. prioritetų įgyvendinimas   ES ir Rusijos prekybos santykiai Rusijai įstojus į PPO   Rinkimai Baltarusijoje   Rinkimai Gruzijoje Žmogaus teisių padėtis Jungtiniuose Arabų Emyratuose  273k  55k 2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2012/2842(RSP)) P7_TA(2012)0400 RC-B7-0476/2012 Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją(1) dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių, –  atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Arabijos pusiasaliu 2012 m. balandžio 29 d.–gegužės 3 d. vykusį vizitą į Jungtinius Arabų Emyratus, –  atsižvelgdamas į Jungtinių Arabų Emyratų Konstitucijos 30 straipsnį, –  atsižvelgdamas į Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, prie kurios yra prisijungę Jungtiniai Arabų Emyratai, –  atsižvelgdamas į savo metines ataskaitas dėl žmogaus teisių, –  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, –  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, –  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Liuksemburge vykusiame 22-ame Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikime pirmininkų padarytą pareiškimą, –  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą po 2011 m. balandžio 20 d. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikimo ir į jos pastabas, pateiktas pasibaigus 2012 m. birželio 25 d. Liuksemburge vykusiam 22-am Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikimui, –  atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimą dėl bendradarbiavimo, –  atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1989 m. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimui dėl bendradarbiavimo įgyvendinti, –  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, –  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, –  atsižvelgdamas į Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja (Palermo protokolą), JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT vaiko teisių konvenciją, –  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 12 d. JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais rekomendacijas, –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį, A.  kadangi 2012 m. Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybė suaktyvino represijas prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kad politinių kalinių skaičius išaugo iki 64; B.  kadangi daugelis iš jų laikomi slaptai, įtariama, kad jie kankinami ir jiems nesuteikiama jokia teisinė pagalba; C.  kadangi tarp kalinių yra Jungtinių Arabų Emyratų studentų asociacijos pirmininko pavaduotojas Mansoor al-Ahmadi, teisėjas Mohamed al-Abdouly, du buvę teisėjai Khamis al-Zyoudiand ir Ahmed al-Za’abi ir du žymūs žmogaus teisių advokatai Mohamed al-Mansoori (buvęs Teisininkų asociacijos pirmininkas) ir Mohamed al-Roken; D.  kadangi Jungtinių Arabų Emyratų advokato, kuris teikia kaliniams teisinę pagalbą, darbuotojai, kaip įtariama, nuolat persekiojami ir bauginami, įskaitant trijų ne Jungtinių Arabų Emyratų piliečių išsiuntimą nacionalinio saugumo sumetimais; kadangi advokatai, kurie vykdavo į Jungtinius Arabų Emyratus suteikti teisinę pagalbą kaliniams, taip pat buvo persekiojami; E.  kadangi persekiojami žmogaus teisių gynėjai ir kovotojai už demokratiją, jiems draudžiama keliauti, ribojama jų žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė, jie savavališkai suimami, atimama jų pilietybė, jie išsiunčiami iš šalies ir neteisėtai kalinami; F.  kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos pabrėžė, jog jų taikomos represinės priemonės – tai atsakas į užsienio valstybių kurstomą islamistų sąmokslą, kurio tikslas – nuversti vyriausybę; kadangi visi kaliniai susiję su al-Islah, taikia islamistų grupe, veikiančia Jungtiniuose Arabų Emyratuose nuo 1974 m.; kadangi esama įrodymų, kad nacionalinis saugumas – yra dingstis represinėms priemonėms kovotojų už taiką atžvilgiu taikyti, raginimams vykdyti konstitucinę reformą ir žmogaus teisių politikos reformą, pvz., dėl pilietybės neturinčių asmenų, užgniaužti; G.  kadangi per pastarąsias savaites buvo tris kartus užpultas žymus žmogaus teisių gynėjas ir tinklaraštininkas Ahmed Mansoor, jis nuolat yra bauginamas ir jam grasinama; kadangi 2011 m. jis praleido septynis mėnesius kalėjime, o paskui lapkričio mėn. buvo nuteistas už aukštų šalies pareigūnų įžeidimą; kadangi valdžios institucijos konfiskavo jo pasą ir savavališkai neleido jam keliauti; H.  kadangi drauge su kitais kovotojais A. Mansoor buvo apkaltintas šalies politikų įžeidimu po to, kai parengė ir pasirašė peticiją, kuria raginama, kad aktyvesnis politinis dalyvavimas vyktų išrinktame parlamente, kuris turėtų visas įstatymų leidėjo galias; I.  kadangi savo 2012 m. liepos 15 d. savo pareiškime prokuroras pareiškė, kad dėl sulaikytos politinių oponentų grupės bus atliekamas tyrimas dėl kurstymo „vykdyti nusikaltimus valstybės saugumui“, dėl „priešinimosi Jungtinių Arabų Emyratų Konstitucijai ir teismų sistemai“ ir dėl ryšių su „užsienio organizacijomis ir agentūromis “ palaikymo; J.  kadangi, nors Jungtiniuose Arabų Emyratuose žodžio laisvė ir spaudos laivė yra saugoma Konstitucijos, pagal šios šalies Baudžiamąjį kodeksą valdžios institucijoms leidžiama persekioti asmenis už kalbas, kuriomis kritikuojama vyriausybė; kadangi bet vienas internetinis diskusijų forumas buvo uždarytas ir iš Jungtinių Arabų Emyratų užblokuota prieiga prie kai kurių politinių tinklalapių; K.  kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos 2012 m. uždarė žymias ir tarptautiniu mastu garsias nevyriausybines organizacijas, propaguojančias demokratiją šiame regione, t. y. Nacionalinio demokratijos instituto Dubajaus biurą ir Vokietijos Konrado Adenauerio demokratijos propagavimo fondo Abu Dabio biurą; L.  kadangi pagal Specialiojo pranešėjo prekyba žmonėmis klausimais ataskaitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau yra plačiai paplitusi prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais, o tokios prekybos aukos ir toliau lieka nenustatytos; M.  kadangi vyriausybė mažai atsižvelgė į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2010 m. pradžioje parengtas rekomendacijas; N.  kadangi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau vykdoma mirties bausmė; 1.  yra itin susirūpinęs dėl Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykdomų išpuolių ir represijų prieš žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kurie taikiai naudojasi savo pagrindinėmis teisėmis: žodžio, nuomonės ir susirinkimų, ir dėl šių asmenų bauginimo; ragina Jungtinius Arabų Emyratus nedelsiant sustabdyti dabar taikomas represines priemones; 2.  ragina be jokių sąlygų paleisti visus politinius kalinius ir kovotojus, tarp jų žmogaus teisių gynėjus, ir kviečia Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas užtikrinti, kad kaliniai, kurie, manoma, pažeidė įstatymus, būtų atvesdinti į teismą, jiems būtų pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų ir suteikta jų pasirinkta teisinė pagalba; 3.  ragina Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas atlikti kruopščius ir nešališkus tyrimus dėl išpuolių prieš Ahmedą Mansoorą ir viešo grasinimo jam ir visais kitais persekiojimo ir išpuolių atvejais; 4.  ragina paisyti visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant žodžio laisvę (internete ir kitoje aplinkoje), susirinkimų laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę, kovą su diskriminacija ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; 5.  palankiai vertina tai, kad 2012 m. liepos 19 d. Jungtiniai Arabų Emyratai prisijungė prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, ir primygtinai ragina Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas įrodyti savo ketinimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – atlikti kruopščius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus dėl įtariamo asmenų kankinimo ir priverstinio jų dingimo; 6.  ragina Jungtinius Arabų Emyratus įrodyti savo ketinimą laikytis aukščiausių standartų propaguojant ir apsaugant žmogaus teises pagal savo paraišką 2013–2015 m. tapti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare: ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir jų fakultatyvinius protokolus ir visiems Jungtinių Tautų specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojams išduoti nuolatinį kvietimą apsilankyti šalyje; 7.  smerkia mirties bausmės vykdymą visomis aplinkybėmis; 8.  palankiai vertina tai, kad priimtas naujas ES žmogaus teisės aktų paketas, ir primygtinai ragina ES institucijas, įskaitant ES specialųjį įgaliotinė žmogaus teisių klausimais, imtis drauge su 27 valstybėmis narėmis konkrečių veiksmų, užtikrinti, kad būtų vykdoma aiški ir principinga ES politika Jungtinių Arabų Emyratų atžvilgiu, kuri padėtų spręsti dabar vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, imantis veiksmų ir iniciatyvų ir darant pareiškimus Žmogaus teisių taryboje; 9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES institucijas santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strateginius partnerius, pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms, ypač turint mintyje būsimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES ministrų susitikimą; 10.  mano, kad nepaprastai svarbu ir toliau stengtis suaktyvinti ES ir Persijos įlankos regiono bendradarbiavimą ir skatinti abipusį supratimą ir pasitikėjimą; mano, kad reguliarūs tarpparlamentiniai Parlamento ir jo partnerių šiame regione susitikimai yra svarbus forumas, kuriame būtų galima plėtoti konstruktyvų ir atvirą dialogą visoms šalims rūpimais klausimais; 11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių vyriausybėms. (1) OL C 247 E, 2012 8 17, p. 1. Mergaičių diskriminacija Pakistane ir ypač Malalos Yousafzai atvejis  226k  64k 2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl mergaičių diskriminacijos Pakistane ir ypač Malalos Yousafzai atvejis (2012/2843(RSP)) P7_TA(2012)0401 RC-B7-0477/2012 Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų padėties Afganistane ir Pakistane(1), –  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2011 m. sausio 20 d.(2) ir 2010 m. gegužės 20 d.(3) rezoliucijas, –  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(4), –  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. vyriausiosios įgaliotinės spaudos atstovo pareiškimą dėl pasikėsinimo į jaunos žmogaus teisių gynėjos gyvybę Pakistane, –  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. už lyčių klausimus atsakingo padalinio „JT Moterys“ vykdomosios direktorės pareiškimą, kuriame ji smerkia Malalos Yousafzai užpuolikus, –  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo, –  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. parengtą penkiametį ES ir Pakistano veiklos planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas, bendradarbiavimas moterų įgalinimo srityje ir dialogas žmogaus teisių klausimais, –  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pakartojami ES lūkesčiai, susiję su žmogaus teisių skatinimu ir jų laikymusi, –  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055), –  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 26 straipsnį, –  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) ir į 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo, –  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų padėties, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu, kurioje pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir susijusius su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites, –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį, A.  kadangi 2012 m. spalio 9 d. Malala Yousafzai, 14 m. mergina iš Svato upės slėnio, važiuodama namo mokyklos autobusu, buvo pašauta į galvą ir kaklą ir rimtai sužeista, kitos dvi merginos taip pat buvo sužeistos; B.  kadangi Malala Yousafzai, nuo 11 m. pradėjusi rašyti tinklaraštį, tapo nacionalinio pasipriešinimo talibų pastangoms neleisti mergaitėms gauti išsilavinimo simboliu. 2011 m. gruodžio mėn. ji buvo apdovanota Nacionaline jaunimo taikos premija, kuri jos garbei buvo pervadinta Nacionaline Malalos taikos premija; C.  kadangi grupuotė „Tehreek-e- Taliban Pakistan“ prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį ir po įvykio paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad privaloma žudyti bet ką, kas rengia kampaniją prieš islamo teisę ir kad grupuotė dar mėgins nužudyti Yousafzai, jei ji pasveiktų po sužalojimų; D.  kadangi Pakistane ir daugelyje kitų musulmoniškų šalių vyko protesto akcijos, kuriose buvo išreikštas solidarumas ir pagarba Malalai Yousafzai ir pasmerktas žiaurus talibų išpuolis; E.  kadangi saugumo pajėgos sureagavo, sulaikydami šio nusikaltimo įtariamuosius, ir kadangi Pakistano parlamentas diskutavo dėl pasiūlymo pasmerkti išpuolį, tačiau tam pasipriešino pagrindinė opozicijos partija Pakistano musulmonų lyga-N; F.  kadangi 12 mėnesių prieš išpuolį prieš Malalą Yousafzai buvo nužudytos žmogaus teisių gynėjos Parida Afridi ir Zarteef Afridi, manoma, kad dėl jų darbo moterų gerovės ir švietimo srityje; G.  kadangi per pastaruosius mėnesius Pakistane buvo nuolat stebimi ginkluotų grupuočių išpuoliai pasitelkiant teroro taktiką, kurie buvo veikiami ir (arba) susiję su Talibanu arba tinklu „Al Kaida“, įskaitant TTP, šių išpuolių tikslu dažnai būdavo vyriausybiniai pastatai, mokyklos ir civiliai, taip pat vaikai, Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse bei urbanistiniuose centruose; H.  kadangi 2011 m. buvo pranešama apie 11 atvejų, kai ginkluotos grupuotės panaudodavo vaikus savižudžių išpuoliams, vaikai dažnai nukentėdavo nuo atsitiktinių išpuolių, taip pat savadarbės sprogdinimo įrangos ir savižudžių sprogdinimų, iš viso nurodytu laikotarpiu 57 vaikai žuvo nuo sausumos minų, likusių nuo karo sprogmenų, savadarbės sprogdinimo įrangos, bombų sprogimų, apšaudymų ir suplanuotų išpuolių ir manoma, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. TTP užpuolė mokyklos autobusą Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir nužudė 4 vaikus; I.  kadangi vyriausybės apskaičiavimais 2012 m. dėl konfliktų su talibais Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) buvo sugriautos 246 mokyklos (59 mergaičių mokyklos ir 187 berniukų mokyklos) ir sugadintos 763 mokyklos (244 mergaičių mokyklos ir 519 berniukų mokyklos), dėl to tūkstančiai vaikų neturi galimybės gauti išsilavinimą; J.  kadangi nuo 2009 m. iki šiol mergaičių mokyklos nuolat būdavo tiesioginiai ginkluotų grupuočių taikiniai sprogdinant bombas ir savadarbė sprogdinimo įrangą, dėl to 2011 m. Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse 152 atvejais buvo visiškai arba iš dalies sugriauti mokyklos pastatai; kadangi pranešama, kad šie išpuoliai – tai kerštas už karines operacijas regione ir pasipriešinimo pasaulietiniam išsilavinimui ir mergaičių išsilavinimui išraiška; kadangi naujausias išpuolis mergaičių mokykloje įvyko 2012 m. rugsėjo 25 d. Charsadda vietovėje; K.  kadangi daugelio Pakistano moterų ir mergaičių padėtis vis dar labai rimta, o Pakistanas užima trečią vietą tarp pavojingiausių moterims vietų pasaulyje pagal vad. lyčių nelygybės indeksą (angl. Global Gender Gap Index); L.  kadangi 2012 m. spalio 16 d. paskelbta Unesco programos „Švietimas visiems“ pasaulinė stebėsenos ataskaita atskleidė, kad Pakistanas sumažino išlaidas švietimui, kurios šiuo metu nesiekia net 2,3 proc. BVP, nepaisant to, kad mokyklos nelankančių mergaičių skaičius Pakistane antras pagal dydį pasaulyje; M.  kadangi mergaitės dažnai kenčia nuo smurto šeimoje, priverstinių santuokų bei tampa prekybos žmonėmis aukomis arba jomis prekiaujama sprendžiant ginčus; N.  kadangi dažniausiai smurto prieš moterys arba mergaites kaltininkai nenubaudžiami; O.  kadangi, nepaisant to, kad Pakistane galioja moteris diskriminuojantys įstatymai, 2011 m. ir 2012 m. Pakistano vyriausybė priėmė naujus teisės aktus siekiant veiksmingiau spręsti moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris problemas, įskaitant įstatymą, kuriuo draudžiamos priverstinės santuokos, moterų bauginimas darbo vietoje ir namuose bei apipylimas rūgštimi; kadangi šie įstatymai dar neįsigaliojo ir nevykdomi; P.  kadangi talibų kontrolės sugriežtinimas tam tikrose teritorijose turi moterims ir mergaitėms rimtų neigiamų padarinių, kurios neleidžia joms pasinaudoti savo teisėmis; Q.  kadangi 2012 m. kovo mėn. penkmečiui parengtame veiklos plane ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kurti tvirtą, ilgalaikę bei pagrįstą abipusiais interesais ir bendromis vertybėmis partnerystę su Pakistanu, ir remti Pakistano demokratines institucijas ir civilinę vyriausybę bei pilietinę visuomenę; R.  kadangi ES, būdama pasiruošusi bendradarbiauti, tikisi, kad Pakistanas laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač saugumo ir žmogaus teisių, įskaitant moterų teises, srityje; S.  kadangi 2012 m. birželio 5 d. ES ir Pakistanas paskelbė apie Iniciatyvinio komiteto kovos prieš terorizmą klausimais steigimą siekiant glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu; T.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, sudarantys bendrą jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą; kadangi ES pagalba prekybai ir vystymuisi priklauso nuo to, ar gerbiamos žmogaus teisės ir mažumų teisės; 1.  griežtai smerkia žiaurų Malalos Yousafzai užpuolimą ir rimtus dvejų jos klasiokių sužalojimus, pažymėdamas, kad šis išpuolis – šiurkštus vaiko teisių pažeidimas, taip pat esminių žmogaus teisių pažeidimas ir visų žmogaus teisių gynėjų Pakistane įžeidimas; 2.  išreiškia savo susižavėjimą ir pripažįsta Malalos Yousafzai drąsą ir ryžtingumą, su kuriais ji nuo labai jauno amžiaus įstojo į kovą už mergaičių teises gauti išsilavinimą ir atlieka modelio vaidmenį daugeliui jos bendraamžių mergaičių; teigiamai vertina skubius Pakistano karinių gydytojų ir JK gydytojų gydymo veiksmus ir labai tikisi, kad ji galės visiškai atsigauti po rimtų sužalojimų; 3.  teigiamai vertina tai, kad išpuolį griežtai pasmerkė didžioji Pakistano visuomenės dalis, islamo mokslininkai ir dauguma pagrindinių politinių partijų; ragina visas politines partijas griežtai pasmerkti TTP, kuri prisiėmė atsakomybę už išpuolimą; 4.  remia visas pakistaniečių šeimas, kurios ragina dukras gauti išsilavinimą; 5.  ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti Malalos Yousafzai ir jos šeimos saugumą ir patraukti už užpuolimą atsakingus asmenis atsakomybėn; ragina Pakistano vyriausybę taip pat užtikrinti kitų žmogaus teisių aktyvistų, ypač aktyviai visuomeniniame gyvenime ir politikoje dalyvaujančių moterų ir mergaičių, kurios gavo talibų ir kitų ekstremistų grupuočių grasinimų, saugumą; išreiškia susirūpinimą dėl grasinimų, 17 metų Hinnai Khan ir jos šeimai apie kuriuos pranešama; 6.  yra giliai susirūpinęs dėl mergaičių ir moterų padėties ir dėl besikartojančių pranešimų apie vaikų ir moterų teisių pažeidimus Pakistane, įskaitant pranešimus apie ginkluotų grupuočių vaikų panaudojimą savižudžių išpuoliams vykdyti; pabrėžia, kad būtina skubiai atkreipti atidesnį tarptautinės bendruomenės dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį Pakistane; 7.  yra giliai susirūpinęs dėl didėjančios ekstremistų vykdomo smurto tendencijos, kuri kelia rimtą pavojų moterims ir mergaitėms, dėl bauginimo ir smurto panaudojimo, kai buvo sprogdinamos mergaičių mokyklos ir moterų išplakimo kai kuriose Šiaurės vakarų pasienio provincijos (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse; 8.  ragina Pakistano valdžios institucijas nubausti asmenis ir grupuotes, kurios inicijuoja smurtą, ypač raginimais žudyti asmenis ir grupes, su kuriais jie nesutinka; 9.  Reikalauja, kad Pakistano vyriausybė dėtų daugiau pastangų siekiant rasti šimtus, arba net tūkstančius prievartinio dingimo Pakistane aukų, įskaitant vaikus, taip pat mergaites, kurioms vos 9–10 metų; ragina paskelbti vidinio vyriausybinio tyrimo išvadas apie šios problemos mastą; 10.  teigiamai vertina 2012 m. sausio 10 d. Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse pradėtą įgyvendinti vaikų apsaugos politiką, kuria siekiama įgyvendinti saugumo paslaugų planą ir vaikų apsaugos padalinius visose Pakistano federacijos principu valdomų genčių sričių agentūrose; 11.  teigiamai vertina tai, kad 2010 m. vaiko apsaugos aktą, kuris jau įsigaliojo Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa), pradės taikyti ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse, įskaitant Svato slėnį, kur jis įsigalioja iš karto; tikisi, kad veiksmingas šio akto įgyvendinimas prisidės prie teisės viršenybės Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse; 12.  ragina Pakistano vyriausybę panaudoti dabartinius impulsus siekiant iš tikrųjų pagerinti moterų ir mergaičių teises, persvarstyti ir pertvarkyti Hudud įsakų dalis, įrodymų įstatymą, Vaikų vedybų ribojimo aktą ir kitus teisės aktus, kuriuose pažeidžiamas moterų statusas ir teisės ir įteisinama moterų priklausomybė; 13.  teigiamai vertina Pakistano vyriausybės 2011 m. ir 2012 m. priimtus naujus teisės aktus siekiant veiksmingiau spręsti moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris problemas ir ragina vyriausybę užtikrinti tinkamą šių naujų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą; 14.  ragina Pakistano vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su JT ir ES vykdant Tūkstantmečio vystimosi tikslus, ypač 2 tikslą, pagal kurį „iki 2015 m. visi vaikai, mergaitės ir berniukai galės baigti visą pradinės mokyklos programą“; ragina Pakistano vyriausybę pirmenybės tvarka padidinti mokyklą lankančių mergaičių skaičių ir užtikrinti jų saugumą švietimo įstaigoje; 15.  ragina Pakistano vyriausybę padidinti valstybinių mokyklų finansavimą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant parengti privalomą standartizuotą bazinio išsilavinimo mokymo programą ir nustatyti patikrų tvarką visuose privačioje arba valstybės nuosavybėje esančioms madrasoms, kurios dažnai yra vienintelis išsilavinimo šaltinis, ypač kaimo vietovėse; 16.  ragina Komisiją kartu su Pakistano vyriausybe kaip vystymosi pagalbos politikos elementą parengti švietimo programas, kuriomis būtų gerinamas Pakistano moterų raštingumo ir išsilavinimo lygis; 17.  ragina Komisiją ir Tarybą bei tarptautinę bendruomenę ženkliai padidinti lėšas pastangoms, dedamoms siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo išprievartavimo, prievartos ir smurto namuose, taip pat remti priemones, kuriomis būtų skatinami pilietinės visuomenės judėjimai, kovojantys prieš moterų ir mergaičių diskriminaciją; 18.  ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą vaikams, įtvirtintą jos komunikate „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“, ir užtikrinti, kad ES dėtų visas įmanomas pastangas siekiant skatinti vaikų teises ir jų laikytis; 19.  primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami moterų ir vaikų teisių klausimai, ypač siekiant mažinti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites, ypač priverstines vedybas, smurtą namuose ir moterų žudymą, taip pat primygtinai reikalauja atmesti bet kokius pasiteisinimus, grindžiamus bet kokiais papročiais, tradicijomis arba religiniais motyvais, kuriais bandoma išvengti pareigos išgyvendinti tokį žiaurų elgesį; mano, kad priverstinių vaikų santuokų praktikos prevencija labai svarbi užtikrinant esminių paauglių mergaičių teisių paisymą Pakistane; 20.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą politiniame dialoge su Pakistanu toliau skirti dėmesį religinės tolerancijos visuomenėje klausimui, kadangi šis klausimas itin svarbus nenutrūkstamai kovojant su religiniu ekstremizmu; 21.  ragina kompetentingas ES institucijas primygtinai reikalauti, kad Pakistano vyriausybė privalo laikytis demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos, įtrauktos į Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą; pakartoja savo raginimą Europos išorės veiksmų tarnybai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais visų pirma reguliariai teikti ataskaitas apie bendradarbiavimo susitarimo ir demokratijos bei žmogaus teisių išlygų įgyvendinimą, įskaitant moterų ir vaikų teisių paisymą; 22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT padaliniui „Moterys“, JT Žmogaus teisių tarybai ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui. (1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0591. (2) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 90. (3) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 147. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126. Padėtis Kambodžoje  204k  48k 2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kambodžoje (2012/2844(RSP)) P7_TA(2012)0402 RC-B7-0478/2012 Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 16 d. ir rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje, –  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 21-osios sesijos rezultatus, –  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. spalio 1 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų nuteisimo Kambodžoje, –  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl 2008 m. liepos 27 d. Kambodžoje įvykusių rinkimų į Nacionalinę asamblėją, –  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 1 d. dešimties NVO bendrą laišką už prekybą atsakingam ES Komisijos nariui K. de Guchtui, –  atsižvelgdamas į ES prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant Kambodžą, suteikiama teisė eksportuoti visas prekes, išskyrus ginklus, į ES, –  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį pasirašiusi Kambodža, –  atsižvelgdamas į 1998 m. JT žmogaus teisių gynėjų deklaraciją, –  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą(1), ypač šio susitarimo 1 straipsnį (pagarba žmogaus teisėms), 19 straipsnį (susitarimo nevykdymas) ir į I priedą, susijusį su 19 straipsniu (susitarimo taikymo sustabdymas, jei viena šalis pažeidžia 1 straipsnį), –  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. savo 62-osios sesijos metu patvirtino JT Generalinė Asamblėja, –  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją(2), –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį, A.  kadangi naujausioje JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje pripažįstama, kad po du dešimtmečius vykusio konflikto ir po to, kai 1991 m. buvo pasirašytas Paryžiaus taikos susitarimas, Kambodža padarė pažangą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės stiprinimo srityse; B.  kadangi keturi žmogaus teisių gynėjai, kaltinami nusikaltimais prieš valstybę – Mom Sonado, Kambodžos demokratų asociacijos vadovas ir „Beehive“ radijo direktorius, ir jo bendraatsakoviai, Phorn Sreoun, Touch Ream ir Kann Sovann – 2012 m. spalio 1 d. buvo nuteisti Pnompenio municipaliniame teisme; C.  kadangi saugumo pajėgos ir toliau naudoja pernelyg didelę jėgą prieš protestuotojus; kadangi 2012 m. balandžio 26 d. Chut Wutty, pagrindinis kovotojas už aplinką, tyręs neteisėto miškų kirtimo atvejus, policijos buvo nušautas; kadangi 2012 m. gegužės 22 d. trylika moterų kovotojų iš Boeung Kak srities buvo savavališkai suimtos ir nuteistos ilgus metus kalėti už tai, kad rengė taikius protestus dėl jų bendruomenę veikiančios teritorijos plėtros; kadangi jos buvo paleistos dėl tarptautinio spaudimo, tačiau jų teistumas nepanaikintas; kadangi 2012 m. gegužės 16 d. keturiolikmetė mergina Heng Chantha saugumo pajėgų buvo nušauta, o jos mirties tyrimas nevykdomas; D.  kadangi dėl vyriausybės ekonominės žemės koncesijos politikos per pastaruosius dešimt metų mažiausiai 400 000 žmonių buvo perkelti, o jų žemę, namus ir pajamas nusavino valdžios institucijos ir verslo įmonės. Dėl to kilo smurtinių susirėmimų su bendruomenėmis ir pagilėjo skurdas; E.  kadangi 2012 m. rugpjūčio mėn. duomenimis Kambodžos vyriausybė yra suteikusi bent 2 157 744 hektarus ekonominių žemės koncesijų daugiau kaip 200 įmonių, dažnai pažeisdama 2001 m. Žemės įstatymą ir apeidama teisines apsaugos priemones, tokias kaip prievolė apsaugoti koncesijas saugomose teritorijose, atlikti socialinio poveikio vertinimą ir iš anksto gauti vietos bendruomenių, kurioms prieš tai buvo suteikta informacija, laisvą sutikimą; F.  kadangi ministras pirmininkas Hun Sen 2012 m. gegužės mėn. priėmė direktyvą, kuria skelbiamas moratoriumas naujoms ekonominėms žemės koncesijoms ir pagal kurią bus atliekama esamų koncesijų peržiūra; kadangi nepaisant šios direktyvos buvo suteikta bent 12 naujų koncesijų, nes direktyvoje esanti spraga leidžia suteikti naujas žemės koncesijas, jei derybos toli pažengusios arba jei dėl jų iš principo susitarta; kadangi reali esamų žemės koncesijų peržiūra nebuvo atlikta ir nė viena iš abejotinų koncesijų nebuvo panaikinta; G.  kadangi, remiantis pagrindiniais JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje nustatytais faktais, esama didelių Kambodžos rinkimų administravimo trūkumų, ir siekiant, kad Kambodžos gyventojai pasitikėtų rinkimų procesu, reikia skubiai vykdyti reformas, nes artėja bendrieji rinkimai, kurie bus rengiami 2013 m. liepos mėn.; H.  kadangi stebėdama pastaruosius Kambodžos nacionalinius rinkimus ES rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad rinkimai neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų, ir paragino Kambodžos vyriausybę imtis įvairių esminių rinkimų reformų; I.  kadangi ES teikia didžiausią pagalbą Kambodžai; 1.  smerkia visas politines laisvės atėmimo bausmes ir nuosprendžius už politinę kritiką parlamento opozicijos politikams, visų pirma Samui Ransy, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir kovotojams už žemę; apgailestauja dėl Chuto Wutty ir Heng Chanthos mirties – jie abu žuvo dėl to, kad naudojosi teise dalyvauti taikiuose protestuose; 2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Momą Sonando ir kitus vyriausybės kritikus bei kovotojus už teises į žemę, kurie suimti išskirtinai dėl politinių priežasčių; 3.  pabrėžia, kad reikia nustatyti visus už žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn už savo veiksmus; 4.  pabrėžia, kad labai svarbi JT specialiojo pranešėjo išvada, jog dideli ir plačiai paplitę su žemės koncesijomis susiję žmogaus teisių pažeidimai turi būti panaikinti ir pašalinti; 5.  ragina Kambodžos vyriausybę nutraukti priverstinius iškeldinimus, persvarstyti 2012 m. gegužės mėn. direktyvą ir paskelbti iškeldinimų moratoriumą Kambodžoje, kol bus parengta skaidri ir atskaitinga teisinė sistema ir nustatyta atitinkama politika, kad būtų galima užtikrinti, jog būsimos ekonominės žemės koncesijos būtų skiriamos laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, taip pat kad visiems tiems, kurie buvo priverstinai iškeldinti, būtų garantuota atitinkama kompensacija ir tinkamas alternatyvus būstas; 6.  ragina Komisiją išnagrinėti padažnėjusius žmogaus teisių pažeidimus Kambodžoje, kilusius dėl ekonominių žemės koncesijų suteikimo žemės ūkio ir pramonės plėtrai, susijusiai su žemės ūkio produktų eksportu į Europos Sąjungą, ir laikinai sustabdyti pagal sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ taikomą pirmenybę Kambodžos produkcijai tais atvejais, kai nustatomi žmogaus teisių pažeidimai; atkreipia dėmesį į Kambodžos ministro pirmininko sprendimą neskirti naujų ekonominių žemės koncesijų ir į jo pažadą peržiūrėti esamas koncesijas; 7.  primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę, nacionalinį rinkimų komitetą ir provincijų rinkimų komitetą įgyvendinti naujausias JT rekomendacijas dėl rinkimų sistemos reformos siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų tarptautinius standartus prieš balsavimą, per balsavimą ir po jo; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Kambodžos valdžios institucijos įgyvendina JT rekomendacijas; 8.  yra susirūpinęs dėl Samo Rainsy (Samo Rainsy partijos vadovo) padėties. Jis buvo nuteistas pateikus tariamai politinius kaltinimus; primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę ir opozicines partijas imtis veiksmų siekiant susitaikymo, nes tai suteiktų galimybes opozicijai iki galo atlikti savo vaidmenį Kambodžos politikoje ir būsimuosiuose rinkimuose, o rinkimų procesui suteiktų patikimumo; 9.  ragina Kambodžos vyriausybę stiprinti demokratiją, teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma žiniasklaidos laisvę ir žodžio ir susirinkimų laisvę, nes šios vertybės yra svarbiausia ES ir Kambodžos bendradarbiavimo susitarimo sudedamoji dalis, kaip nurodyta to susitarimo 1 straipsnyje; 10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui. (1) OL L 269, 1999 10 19, p. 18. (2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 90. JAV ir Europos Sąjungos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos ***  194k  33k 2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo pasirašymo ir sudarymo projekto (09890/2012 – C7-0134/2012 – 2012/0048(NLE)) P7_TA(2012)0403 A7-0275/2012 (Pritarimo procedūra) Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09890/2012), –  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo projektą (10193/2012), –  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 ir 207 straipsnius bei 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0134/2012), –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį, –  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0275/2012), 1.  pritaria susitarimo sudarymui; 2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentams ir vyriausybėms. Naujoviškos finansinės priemonės pagal kitą daugiametę finansinę programą  390k  92k 2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą (2012/2027(INI)) P7_TA(2012)0404 A7-0270/2012 Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Strategijos “Europa 2020„ biudžetas“ (COM(2011)0500), „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) (Finansinių priemonių komunikatas), „Integruotos Europos infrastruktūros augimo programa“ (COM(2011)0676), „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870) ir „Strategijos “Europa 2020„ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660), –  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, visų pirma pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011)0398), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)0815), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (COM(2011)0659), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (COM(2011)0809), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (COM(2011)0785), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“ (COM(2011)0788), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615/2), –  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Sanglaudos politikos finansinės priemonės“ (SWD(2012)0036) ir „2014–2020 m. bendros strateginės programos, skirtos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, elementai“ (SWD(2012)0061), –  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2011 „MVĮ garantijų priemonės auditas“ bei specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“ ir į Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2011 dėl pasiūlymo dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo reglamento, –  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(1) ir savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(2), –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, –  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0270/2012), A.  kadangi nuo pirmųjų pirmojo dešimtmečio po 2000-ųjų metų pradžios ES institucijos sukūrė daug naujoviškų finansinių priemonių (angl. IFI), pagrįstas susitarimais, pagal kuriuos iš Sąjungos biudžeto skiriamas finansavimas derinamas su viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšomis, siekiant padidinti Sąjungos strateginiams tikslams įgyvendinti skirtų investicijų apimtį; B.  kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 49 punkte nurodoma, jog „institucijos susitaria, kad bendro finansavimo mechanizmo įvedimas yra būtinas siekiant sustiprinti Europos Sąjungos biudžeto sverto efektą didinant finansavimo paskatas. Jos susitaria skatinti atitinkamų daugiamečių finansinių priemonių, veikiančių kaip katalizatoriai valstybės ir privatiems investuotojams, vystymą“; C.  kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu apie 1,3 proc. ES biudžeto skiriama naujoviškoms finansinėms priemonėms, ir kadangi pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga sukūrė keturiolika tokių priemonių vidaus politikos srityje (3 mlrd. EUR, t. y. 3,4 proc. pagal 1a kategoriją turimo biudžeto, ir apie 5,9 mlrd. EUR pagal regioninę ir sanglaudos politiką), taip pat vienuolika priemonių išorės politikos srityje (1,2 mlrd. EUR, t. y. 2,2 proc. 4 kategorijos biudžeto, neįskaitant naujoviškų finansinių priemonių, sukurtų Europos plėtros fondo lėšomis); D.  kadangi Sąjunga jau įgijo patirties valdydama naujoviškas finansines priemones ir kadangi iki šiol paskelbta daug susijusių vertinimų ir lyginamųjų poveikio įvertinimų; E.  kadangi, atsižvelgiant į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį – nauja daugiametė finansinė programa (DFP) konkurencingai, tvariai ir glaudžiai Europai“, dėl naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimo plano reikėtų spręsti naudojant įprastą teisėkūros procedūrą tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis informacijos srautas ir biudžeto valdymo institucijos dalyvavimas taikant šias priemones visoje Sąjungoje, suteikiant Parlamentui galimybę tikrinti, ar įgyvendinami jo politiniai prioritetai, taip pat, kad būtų sugriežtinta Europos Audito Rūmų vykdoma tokių priemonių kontrolė; Naujoviškos finansinės priemonės. Bendrosios aplinkybės 1.  primena požiūrį, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas Europos lygmeniu yra priemonė, suteikianti Sąjungai galimybę skatinti investicijas į Europos realiąją ekonomiką, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus tuo metu, kai Sąjungos biudžetui skiriami ištekliai nuolat mažėjo, o jos politiniai siekiai, taigi ir poreikiai, nuolat didėjo; 2.  pabrėžia, kad galutinis naujoviškų finansinių priemonių tikslas ir pagrindinė jų taikymo priežastis yra tai, kad rinkos netinkamo veikimo arba investicijų nepakankamumo atvejais šios priemonės turėtų veikti kaip katalizatorius, o tai suteiktų galimybę remiantis įnašu iš Sąjungos biudžeto sutelkti viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšas projektams, kurie iš rinkos negauna jokios paramos arba gauna nepakankamą paramą; todėl pažymi, kad viešojo sektoriaus įsikišimas suteikia galimybę sumažinti su rizika susijusias sąnaudas, nes dalis tų išlaidų padengiamos ir taip padedama įgyvendinti atitinkamus projektus; 3.  pažymi, kad iki šiol naujoviškos finansinės priemonės buvo taikomos labai įvairių rūšių rėmimo veiklai – nuo nuosavo kapitalo ir (arba) rizikos kapitalo fondų kapitalo įsigijimo iki garantijų ir (arba) priešpriešinių garantijų finansiniams tarpininkams (ypač bankams) suteikimo – kuriant rizikos dalijimosi su finansų įstaigomis priemones tam, kad būtų skatinamos investicijos, inovacijos ir moksliniai tyrimai; 4.  pažymi, kad ši įvairovė pagrindžiama sričių, kurioms taikomos naujoviškos finansinės priemonės, įvairumu (parama MVĮ, energetika, klimato kaita, užimtumas, mikrokreditai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, transporto infrastruktūra, informacinės technologijos); 5.  primygtinai primena, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas reglamentuojamas griežtais teisės aktais (reikalaujama teisėkūros institucijos pritarimo) ir biudžeto taisykles; pažymi, kad taikant naujoviškas finansines priemones neužkraunama nenumatytų išlaidų Sąjungos biudžetui, nes įsipareigojimai apribojami iš Sąjungos biudžeto skiriamų lėšų suma, įsipareigota konkrečiai naujoviškai finansinei priemonei iš metinio biudžeto, kaip pritarė biudžeto valdymo institucija, ir negali atsirasti neapibrėžtų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų; pažymi, kad iš tiesų naujoviškos finansinės priemonės padeda užtikrinti patikimą ir veiksmingą viešųjų lėšų valdymą, turint mintyje tai, kad iš biudžeto sumokėtas įnašas gali užtikrinti pajamų, kurias galima pakartotinai investuoti į atitinkamą naujovišką finansinę priemonę (grįžtamosios lėšos, angl. reflows), taip didinant gebėjimus finansinės priemonės lėšomis teikti paramą ir gerinant viešųjų priemonių veiksmingumą; todėl pabrėžia, kad ES Audito Rūmai turi tinkamai tikrinti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis finansuojamas operacijas, o teisės aktų leidėjams turi būti pranešamos visos išvados; 6.  primena, kad investicijų aplinkybės yra trijų rūšių: 1) optimalios, kai investicijos neabejotinai sukurs pajamų ir sudarys finansavimo galimybes rinkos dalyviams; 2) nepakankamai optimalios, kai investicijos, iš kurių gaunama pajamų, bet jų nepakanka rinkos dalyvių teikiamam finansavimui užtikrinti, todėl pagrįstai naudojama naujoviška finansinė priemonė; 3) investicijos, kurių pajamos nedidelės arba jų visai nėra, todėl būtina, kad Sąjunga įsikištų ir skirtų subsidijas, kurios gali būti derinamos su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, jeigu tai suderinama su projektu; 7.  pakartoja, kad naujoviškų finansinių priemonių platesnis taikymas neturėtų tapti strategija, kuria siekiama mažinti Sąjungos biudžetą, bet turėtų padėti optimaliai jį panaudoti, ir palankiai vertina tai, kad Komisija minėtame komunikate dėl naujoviškų finansinių priemonių pripažįsta, kad „daugiau taikant naujoviškas finansines priemones [nesiekiama] <…> pakeisti subsidijų [finansavimo] finansinėmis priemonėmis“; 8.  pabrėžia, kad iki šiol įgyta patirtis, susijusi su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, apskritai yra patenkinama, nors šių priemonių daugiklio poveikis labai skiriasi atsižvelgiant į jų taikymo sritis, sektorių tikslus, kurių siekiama šiomis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, siūlomos finansinės priemonės tipą ir jos įgyvendinimo tvarką; 9.  pažymi, kad Sąjungos vidaus politikos srityje naujoviškos finansinės priemonės įgyvendinamos Europos lygmeniu (jas valdo pati Komisija arba jos įgaliota institucija) arba nacionaliniu lygmeniu vykdant regioninę ir sanglaudos politiką (pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis); 10.  pabrėžia, kad dėl šios priežasties naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas priklauso nuo daugelio dalyvių dalyvavimo – pradedant Komisija, kuri atsakinga už Sąjungos biudžeto lėšų naudojimą, ir baigiant EIB grupe (Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu), veikiančia per nacionalinius ar vietos bankus (komercinius arba specializuotus investicijų ar plėtros bankus) ir privačius bei viešuosius investuotojus; pabrėžia, kad apskritai naujoviškų finansinių priemonių rezultatai priklauso nuo viešųjų, pusiau viešųjų ir privačiųjų finansinių tarpininkų (mikrokreditų institucijos, MVĮ teikiamų garantijų fondai, regioninės plėtros organizacijos, paramos moksliniams tyrimams fondai ir kt.), kurių tikslai skiriasi įvairiose paramos srityse; 11.  visų pirma atkreipia dėmesį į esminius naujoviškų finansinių priemonių, valdomų centralizuotai Sąjungos lygmeniu, ir finansinių priemonių, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą regioninės ir sanglaudos politikos srityje arba išorės santykių srityje, skirtumus; 12.  pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką įvairių rūšių naujoviškos finansinės priemonės pavienėse valstybėse narėse taikomos skirtingai; pripažįsta, jog nustatyta, kad sanglaudos politikos naujoviškas finansines priemones dėl prastos teisės aktų sistemos vėluojama įgyvendinti, sunku pasiekti jų kritinę masę ir esminį daugiklio poveikį, o priežiūra ir koordinavimas vykdomi nepakankamai; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti teisės aktų sistemą ir taip padidinti naujoviškų finansinių priemonių naudojimą per kitą programavimo laikotarpį (2014–2020 m.); 13.  pažymi, kad išorės politikos srityje įgyvendinant naujoviškas finansines priemones dalyvauja labai daug tarptautinių finansinių įstaigų, taip pat labai didelis Sąjungos įnašo daugiklio poveikis, tačiau pažymi, kad priemonių, kurių pastaraisiais metais itin padaugėjo (šiuo metu jų iš viso yra trylika), aprėptis pernelyg plati; 14.  pažymi, kad šios finansinės priemonės įgyvendinamos pagal susitarimus, kurie netgi sudėtingesni už susitarimus vidaus politikos srityje, ir apima daug įvairių valdymo taisyklių ir įvairius dalyvius (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), tarptautinės organizacijos); 15.  pažymi, kad šiomis aplinkybėmis iš Sąjungos biudžeto veiklos teikiama parama vykdytojams ir piliečiams kartais lieka nepastebėta; 16.  pažymi, kad dauguma naujoviškų finansinių priemonių išorės politikos srityje duoda grįžtamųjų lėšų, kurias galima pakartotinai investuoti, o vidaus politikos srityje padėtis yra priešinga; 17.  pažymi, kad pagal poreikius naujoviškos finansinės priemonės buvo kuriamos atsižvelgiant į skirtingus strateginius tikslus ir išteklius ir ne visuomet tai buvo daroma koordinuotai, todėl padaugėjo dubliavimosi problemų; 18.  pažymi, kad norint įgyvendinti naujoviškas finansines priemones reikia laiko, didelių gebėjimų investicijų srityje, kruopščiai parengtų projektų ir išsamių žinių apie rinkos mechanizmus, tačiau pažymi, kad šios priemonės galbūt gali pagerinti valdymą ir remiamų projektų įgyvendinimą derinant atitinkamų dalyvių įgūdžius ir konkrečią praktinę patirtį; pabrėžia, kad novatoriškomis finansinėmis priemonėmis skatinama bendrai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų įgyvendinti bendri ir strateginiai Europos tikslai; Komisijos pasiūlymai dėl kitos 2014–2020 m. finansinės programos 19.  pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija vidaus politikos srityje siūlo mažiau naujoviškų finansinių priemonių su platesne taikymo aprėptimi; palankiai vertina šį pokytį, dėl kurio dalyviams turėtų pagerėti šių priemonių matomumas, joms turėtų būti lengviau pasiekti kritinę masę, turėtų būti geriau paskirstoma su šiomis priemonėmis susijusi rizika ir ji turėtų būti įvairesnė remiantis priemonių paketo metodu; 20.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kurti nuosavo kapitalo ir skolos platformas; pažymi, kad šios platformos skirtos visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms Sąjungos biudžeto lėšomis, supaprastinti, standartizuoti ir apskritai labiau suderinti; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti platformų veiksmingumą ir sėkmingą jų įgyvendinimą, turėtų būti laiku ir būtinai prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui (2014–2020 m.) pateikta taikymo sistema ir kita išsami techninė informacija; 21.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus bus sukurta Sąjungos išorės bendradarbiavimo ir plėtros platforma, skirta subsidijų ir paskolų derinių (angl. blending) mechanizmų, taikomų šiose politikos srityse, kokybei ir veiksmingumui pagerinti, kartu tinkamai atsižvelgiant į regionines sistemas, kuriomis reglamentuojami Sąjungos santykiai su šalimis partnerėmis; pažymi, kad platformos uždavinys – padėti vertinti dabartines išorės politikos priemones ir rengti naujas 2014–2020 m. laikotarpio priemones; 22.  palankiai vertina finansinių priemonių taikymo įgyvendinant sanglaudos politiką išplėtimą visiems teminiams tikslams ir visiems BSP fondams arba tokiems projektams, projektų grupėms ar projektų programų dalims, pagal kuriuos bus gaunama pajamų ir pelno ir kuriems dėl šios priežasties kitu programavimo laikotarpiu bus galima taikyti finansines priemones; vis dėlto pabrėžia, kad reikia geriau peržiūrėti taikomas finansines priemones siekiant sumažinti blogo koordinavimo ir skirtingų sistemų dubliavimosi riziką; 23.  pažymi, kad nacionalinėms valdymo institucijoms bus pateiktos vienodos pavyzdinės priemonės (iš anksto parengtos priemonės, angl. off-the-shelf); mano, kad šių pavyzdinių priemonių taikymo rezultatai priklausys nuo techninių duomenų pateikimo laiku ir intensyvaus keitimosi informacija tarp Komisijos ir vietos institucijų; 24.  palankiai vertina tai, kad Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikomas kaip pagrindinis teisės aktas siekiant nustatyti, parengti ir naudoti naujoviškas finansines priemones, taip užtikrinant šių priemonių atitiktį Sąjungos tikslams ir interesams; 25.  mano, kad kuriant minėtas platformas Komisija galėtų pradėti centralizuotai koordinuoti naujoviškas finansines priemones; pažymi, kad sukurta tarpžinybinė finansinių priemonių ekspertų grupė (angl. FIEG), ir mano, kad jos uždavinys turėtų būti stiprinti Komisijos institucinius gebėjimus vykdyti naujoviškų finansinių priemonių stebėseną; 26.  mano, kad naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas prižiūrint Sąjungai padės geriau finansuoti realiąją ekonomiką, įgyvendinant papildomą naudą Europai turinčius projektus; Naujų naujoviškų finansinių priemonių kūrimas 27.  pabrėžia, kad nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio viešosios investicijos ES nuolat mažėja ir ši tendencija dar sustiprėjo prasidėjus 2008 m. finansų krizei; be to, pabrėžia, kad projektų rengėjai susiduria su kreditų suvaržymu ir jiems sunkiau skolintis pinigų kapitalo rinkose; todėl yra įsitikinęs, kad, jei Sąjunga privalo užtikrinti koordinuotas pastangas siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, svarbiu veiksniu galėtų tapti tolesnis naujoviškų finansinių priemonių plėtojimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis; 28.  pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, strategijai „Europa 2020“ ir septynioms jos pagrindinėms iniciatyvoms įgyvendinti iki 2020 m. visoje Sąjungoje iš viso reikėtų 1 600 mlrd. EUR investicijų; pažymi, kad šios investicijos apima įvairius tikslus – nuo didelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo iki paramos teikimo mažesnės apimties, bet didelių augimo galimybių vietos ir regionų lygmeniu teikiantiems projektams, įskaitant socialinės sanglaudos skatinimo priemones; 29.  pakartoja, kad naujoviškos finansinės priemonės skirtos padėti ar sudaryti geresnes sąlygas projektams, kurie laikomi būtinais norint pasiekti strateginius Sąjungos tikslus, įgyvendinti, todėl jos privalo geriau atsižvelgti į programų laikotarpius ir prie jų prisiderinti; 30.  yra tvirtai įsitikinęs, kad naujoviškomis finansinėmis priemonėmis būtina siekti vieno ar daugiau konkrečių Sąjungos politikos tikslų, ypač nustatytų strategijoje „Europa 2020“, jos turi būti taikomos nediskriminuojamai, turi būti aiškiai nustatyta veiklos pabaigos data, būtina laikytis patikimo finansų valdymo principų ir papildyti įprastines priemones, kaip antai dotacijos, taip gerinant išlaidų kokybę ir skatinant laikytis pagrindinių principų, pagal kuriuos užtikrinamas optimalus finansinių išteklių panaudojimas; 31.  mano, kad naujoviškos finansinės priemonės, pritraukdamos daugiau privataus kapitalo viešosios infrastruktūros projektams įgyvendinti, gali sudaryti geresnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms vykdyti; 32.  pabrėžia ex ante vertinimų svarbą nustatant rinkos nepakankamumą arba neoptimalias investavimo sąlygas, investavimo poreikius, privačiojo sektoriaus dalyvavimo galimybes, masto ekonomijos galimybes ir su kritine mase susijusius klausimus ir tikrinant, ar ta priemonė neiškraipo konkurencijos vidaus rinkoje ir nepažeidžia valstybės pagalbos taisyklių; ragina Komisiją pasiūlyti objektyvius, daugelyje sričių taikomus ir tinkamus kriterijus, skirtus ex ante vertinimo vaidmeniui ir taikymui reglamentuoti; tvirtai įsitikinęs įrodymais grindžiamos politikos formavimo principu tinkamumu ir mano, kad tokie vertinimai padės veiksmingai ir efektyviai taikyti naujoviškas finansines priemones; 33.  mano, kad taikant rezultatais pagrįstą metodą būtinai reikėtų į ex ante ir ex post vertinimus įtraukti pagrįstą skaičių paprastų kokybinių ir (arba) kiekybinių rodiklių, susijusių ir su finansiniais priemonės rezultatais, ir su priemonės indėliu įgyvendinant Sąjungos tikslus; mano, kad šis reikalavimas neturi užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos projektų vadovams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad dėl būtinybės atlikti naujoviškos finansinės priemonės ex post vertinimą gali būti laikinai nutrauktas jos taikymas; 34.  tačiau pabrėžia, kad padaugėjus naujoviškų finansinių priemonių kyla daug reglamentavimo, valdymo ir šių priemonių veiksmingumo tikrinimo problemų ir kad būtina teisingai suderinti ir siekį užtikrinti skaidrumą bei stebėseną ir pakankamo lygio veiksmingumą bei įgyvendinimo spartą; mano, kad sumažinus finansinių priemonių skaičių būtų galima sumažinti skirtumus ir užtikrinti pakankamą kritinę masę; 35.  todėl pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti kiek įmanoma paprastesnę, aiškesnę ir skaidresnę teisinę sistemą, kuri nepadidintų tarpininkų ir naudos gavėjų administracinės naštos ir naujoviškas finansines priemones padarytų patrauklias viešiesiems ir privatiems investuotojams; 36.  visų pirma mano, kad ataskaitų teikimo taisyklės turėtų būti patobulintos tam, kad jos būtų aiškios ir kiek įmanoma vienodesnės ir kad būtų galima nustatyti pagrįstą informacijos patikimumo ir naujoviškų finansinių priemonių patrauklumo pusiausvyrą; ragina Komisiją nustatyti atitinkamas valdymo ir kontrolės sistemas, kurios užtikrintų galiojančių audito taisyklių taikymą; 37.  ragina Komisiją Parlamentui pateikti bendrą atskirą naujoviškų finansinių priemonių metinę suvestinę ataskaitą, kurioje būtų nurodytas šių priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo rezultatai pagal lėšų tipą, teminį tikslą ir valstybes nares; 38.  turint mintyje šioms finansinėms priemonėms būdingą matomumo stoką, ragina Komisiją imtis priemonių, skirtų tinkamam ne tik galimų investuotojų, bet taip pat ir Europos piliečių informavimui apie šio tipo paramą iš Europos Sąjungos biudžeto užtikrinti; pabrėžia plataus masto informavimo apie naujas finansines priemones ES lygmeniu kampanijos svarbą siekiant visiems investuotojams, nepaisant institucijų, kurioms jie atstovauja, dydžio, suteikti galimybę naudotis šiomis priemonėmis; 39.  pabrėžia, kad sverto ir daugiklio poveikiai įvairiose remiamose srityse labai skiriasi; mano, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas neturi nustatyti pernelyg vienodų tikslų šioje srityje, nes šie poveikiai dėl savo pobūdžio labai priklauso nuo ekonominių aplinkybių ir atitinkamų sektorių ypatybių; 40.  pabrėžia, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymo sritis vis dar neaiški ir gali netrukus keistis; todėl pažymi, kad reikėtų užtikrinti kiek įmanoma didesnes kūrybiškumo, lankstumo ar pritaikomumo prie vietos aplinkybių galimybes; taigi siūlo suteikti biudžeto valdymo institucijai galimybę pritaikyti metinę kiekvienai priemonei skiriamą sumą, jeigu tai sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti tikslus, dėl kurių ši priemonė sukurta; 41.  pakartoja, kad palūkanų ir kitų iš konkrečios priemonės gautų pajamų (grįžtamųjų lėšų) pakartotinis investavimas į tą priemonę turi būti visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms taikomas principas ir kad bet kokia šios taisyklės išimtis turi būti tinkamai pagrįsta; palankiai vertina šios srities pažangą, padarytą naujajame Finansiniame reglamente, kuris įsigalios kitais metais; 42.  mano, kad būtina plėtoti valdymo institucijų, finansinių tarpininkų ir bankų, taip pat vietos institucijų gebėjimą naudotis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis bei jas valdyti ir techninius pajėgumus; rekomenduoja visiems minėtiems dalyviams, ypač tiems, kurie prieš Komisijai priimant įgyvendinimo aktą, kuriuo siekiama nustatyti valstybėms narėms skirtas standartizuotas priemones, gerai išmanė atitinkamą nacionalinę rinką, aktyviau keistis patirtimi; mano, kad šia patirtimi būtina keistis laiku, jei norima įveikti kultūrines kliūtis, užtikrinti naujoviškų finansinių priemonių nuosavybės teisę ir visas galimybes sėkmingai jas įgyvendinti; 43.  mano, kad reikia pripažinti įvairių nacionalinių ir regioninių bankininkystės institucijų vaidmenį, nes jos turi būtinos praktinės patirties ir žinių, kurių reikia siekiant atsižvelgti į vietos ir regionų ypatumus, svarbius plėtojant ir įgyvendinant finansines priemones; 44.  mano, kad dėl pažangaus naujoviškų finansinių priemonių pobūdžio reikia sukurti viešųjų finansų įstaigų, kurios bus įgaliotos įgyvendinti naujoviškų finansinių priemonių biudžetą, koordinavimo sistemą, į kurią turėtų būti įtraukti Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovai; 45.  palankiai vertina sparčiai priimtą Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl projektų obligacijų transporto, energetikos ir informacinių technologijų srityse bandomojo etapo (2012–2013 m.) įgyvendinimo(3); remdamasis išsamiu nepriklausomu šio bandomojo etapo vertinimu, išreiškia norą įvertinti būsimus veiksmus, kurių reikėtų imtis siekiant padidinti Sąjungos išlaidų veiksmingumą ir investicijas į prioritetinius projektus; 46.  todėl prašo skubiai įgyvendinti projekto obligacijų iniciatyvą ir išsamiai įvertinti, ar reikėtų naujos atskiros iniciatyvos siekiant išleisti Europos obligacijas infrastruktūrai, kurią įgyvendinant Sąjunga išleistų viešą projektų obligacijų emisiją ir tuomet ES kapitalas tiesiogiai dalyvautų didelę papildomą naudą Europai turinčiuose visuotinės svarbos infrastruktūros projektuose; 47.  mano, kad Europos Sąjunga viena arba kartu su valstybėmis narėmis tiesiogiai dalyvaudama valdant infrastruktūros projektų (kuriems būdingos ilgalaikės pajamos iš investicijų) kapitalą, perduotų svarbią žinią viešiesiems ir privatiems investuotojams, taip pat finansų rinkoms; mano, kad šis ES gebėjimas dalyvauti investavime užtikrintų atitiktį ilgalaikiams Sąjungos politikos tikslams ir suteiktų garantiją, kad projektai bus įgyvendinami, o tai būtų svarbus paskatinimas ir ne mažiau svarbus sverto poveikis; 48.  taip pat palankiai vertina 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektą susitarimą padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR – tai sudarys galimybę EIB grupei artimiausiais metais apie 60 mlrd. EUR padidinti kreditavimo gebėjimus Sąjungoje ir todėl atliks sveikintiną anticiklinį vaidmenį, prisidedantį prie bendrų pastangų atgaivinti Europos ekonomiką; pažymi, jog bendrai pripažįstama, kad EIB paskolų daugiklio poveikis yra lygus trims; todėl primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant šį naują įsipareigojimą nebūtų trukdoma tuo pat metu stiprinti ir tobulinti bendras EIB ir Sąjungos biudžeto priemones, naudotas rizikai dalytis ir kapitalui įsigyti, nes šios priemonės naudojamos kitų tipų projektams ir veiksmams (ne projektams ir veiksmams, kuriems skiriamos EIB paskolos) remti ir turi didesnį negu EIB paskolų daugiklio poveikį; 49.  atkreipia dėmesį į tai, kad, neatsižvelgiant į numatyto naujoviškų finansinių priemonių tikslo įgyvendinimo lygį, jų poveikis galės būti visapusiškas tik tuomet, jeigu bendra teisinė ir reglamentavimo aplinka bus palanki šių priemonių plėtrai, kaip nurodyta, pvz., ilgalaikių investicijų tvarkymo pagal riziką ribojančias taisykles, kurios šiuo metu keičiamos (Bazelis III, Mokumas II); 50.  yra įsitikinęs, kad platesnis naujoviškų finansinių priemonių taikymas tyrės labai teigiamą poveikį Europos ekonomikai, tačiau būgštauja, kad praktikoje šios priemonės bus taikomos tik projektams, kurie duoda pajamų trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu; baiminasi, kad investicijų į projektus, kurie taip pat būtini ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslams įgyvendinti, nebus galima skirti dėl per didelės rizikos investuotojams, taip pat dėl viešųjų lėšų trūkumo; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, kurie sudarytų geresnes sąlygas santaupoms, kurios šiuo metu yra nepakankamai naudojami ištekliai, panaudoti vidutinės trukmės ir ilgalaikiams projektams, kuriais prisidedama prie tvaraus augimo Sąjungoje, remti; 51.  mano, kad jeigu konkrečios naujoviškos finansinės priemonės kritinė masė būtų pakankama, privataus kapitalo rinkai iš tiesų būtų labai patrauklu investuoti, turint mintyje tai, kad dėl didelio projektų paketo ir galimo rinkose vykdomos prekybos lankstumo sumažėtų rizika; 52.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad atsiradus mišriai finansų ekonomikai naujoviškos finansinės priemonės nebūtų naudojamos sudėtingoms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios gali būti paverstos investicijomis arba naudojamos ne pagal savo pradinę paskirtį, sukurti; o o   o 53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. (1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331. (3) 2012 7 5 priimti tekstai, P7_TA(2012)0296. Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą  295k  67k 2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą (2012/2049(INI)) P7_TA(2012)0405 A7-0297/2012 Europos Parlamentas, –  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą, –  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio trečiąją pastraipą, 228 ir 298 straipsnius, –  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius, –  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliuciją(1) dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, patvirtinimo(2), –  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo, –  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 1 d. Europos ombudsmeno statuto įgyvendinimo nuostatas(3), –  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos, –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius, –  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0297/2012), A.  kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą 2012 m. gegužės 22 d. buvo oficialiai pateiktas Parlamento Pirmininkui ir kadangi ombudsmenas Nikiforos Diamandouros 2012 m. birželio 19 d. Briuselyje pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui; B.  kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“; C.  kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklos administravimo, išskyrus atvejus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomomis teismo funkcijomis; D.  kadangi pagal SESV 298 straipsnį ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros „remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ ir kadangi tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šiuo tikslu turi būti priimti specialūs antriniai teisės aktai visoms ES administracijos sritims taikytinų reglamentų forma; E.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“; F.  kadangi netinkamo administravimo atvejų pasitaiko ne tik tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomų taisyklių ar principų, ir kadangi pagal gero administravimo principus ES institucijos turi būti paslaugios ir užtikrinti, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis; G.  kadangi šia apibrėžtimi prie netinkamo administravimo priskiriami ne tik tie atvejai, kai pažeidžiama teisiškai privaloma taisyklė ar principas; kadangi gero administravimo principais numatoma daugiau nei įstatymu ir jais reikalaujama, kad ES institucijos ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge būtų paslaugios ir užtikrintų, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis; H.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas gavo 2 510 skundų (2010 m. – 2 667), pradėjo 396 tyrimus (2010 m. – 335) ir užbaigė 318 tyrimų (2010 m. –326); kadangi 2011 m. iš visų 2 544 Europos ombudsmeno nagrinėtų skundų 698 (27 proc.) buvo priskirti jo kompetencijai (2010 m. – 744); I.  kadangi 1 321 gautas skundas buvo priskirtas Europos ombudsmenų tinklo nario kompetencijai; kadangi šį tinklą sudaro valstybių ir regionų ombudsmenai; kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis Europos ombudsmenų tinklo narys; J.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas perdavė Peticijų komitetui 59 skundus; kadangi 147 pateikėjų skundai buvo perduoti Komisijai ir dar 591 – kitoms institucijoms bei tarnyboms, įskaitant Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) ir EK Piliečių konsultavimo tarnybos svetainę „Jūsų Europos patarėjas“, taip pat konkrečių sričių ombudsmenams ar kitoms valstybėse narėse skundus nagrinėjančioms tarnyboms; K.  kadangi beveik 61 proc. 2011 m. gautų skundų buvo pateikta internetu; kadangi daugiau nei pusė internetu pateiktų skundų (53 proc.) buvo gauti elektronine skundų forma, kurią galima rasti Europos ombudsmeno svetainėje; L.  kadangi pastaraisiais keletą metų gerokai sumažėjęs prašymų suteikti informacijos skaičius – tai akivaizdi Europos ombudsmeno „Interaktyvaus vadovo“, kuriuo jo svetainėje galima naudotis nuo 2009 m. sausio mėn., sėkmė; M.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmeno kompetencijai nepriklausančių skundų skaičius sumažėjo iki 1 846, o tai yra mažiausias užregistruotas skaičius nuo 2003 m.; N.  kadangi, kaip įprasta, daugiausia skundų pateikė Vokietijos ir Ispanijos skundų pateikėjai; kadangi 2011 m. Ispanija pagal pateikiamų skundų skaičių pakilo į pirmąją, už savęs palikdama Vokietiją, Lenkiją ir Belgiją; kadangi pagal šalies gyventojų skaičių daugiausia skundų sulaukiama iš Liuksemburgo, Kipro, Belgijos, Maltos ir Slovėnijos; O.  kadangi Europos ombudsmenas iš viso pradėjo 396 tyrimus, iš kurių 382 buvo grindžiami skundais, o 14 buvo pradėti jo paties iniciatyva; kadangi 2011 m. pradėtų tyrimų skaičius iki šiol buvo pats didžiausias; P.  kadangi daugiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (231), mažiau – su EPSO (42); kadangi, palyginti su 2010 m., su Parlamentu susijusių pradėtų tyrimų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus; kadangi su Taryba susijusių tyrimų skaičius padidėjo trečdaliu; Q.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas užbaigė 318 tyrimų; kadangi dauguma šių tyrimų (66 proc.) buvo užbaigti per vienus metus, o trečdalis jų – per tris mėnesius; kadangi vidutinė tyrimų trukmė buvo dešimt mėnesių; R.  kadangi 64 atvejais Europos ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo; kadangi tie atvejai, kai nenustatomas netinkamas administravimas, nėra laikomi neigiamu rezultatu, nes skundo pateikėjui gali būti naudingas išsamus susijusios institucijos paaiškinimas, o rezultatai yra kaip įrodymas, kad institucija veikė laikydamasi gero administravimo principų; S.  kadangi 84 užbaigtų tyrimų atvejais buvo pasiekta teigiamų rezultatų, t. y. susijusi institucija sutiko su draugišku sprendimu arba išsprendė klausimą; kadangi, kai tik įmanoma, Europos ombudsmenas stengiasi pasiekti draugišką sprendimą; kadangi, siekiant draugiško sprendimo, labai svarbu, kad ES institucijos bendradarbiautų; T.  kadangi 47 atvejais Europos ombudsmenas nustatė netinkamą administravimą, o 13 atvejų, kuriais buvo nustatytas netinkamas administravimas, susijusi institucija visiškai arba iš dalies sutiko su rekomendacijos projektu; U.  kadangi 35 atvejai buvo užbaigti pateikiant kritines pastabas ir 39 užbaigti pateikiant papildomas pastabas, kuriomis siekiama padėti susijusioms institucijoms pagerinti savo administravimo kokybę; V.  kadangi Europos ombudsmenas kasmet viešai skelbia savo išvadas dėl veiksmų, kurių institucijos ėmėsi kritinių ir papildomų pastabų atžvilgiu; W.  kadangi 2010 m. bendras patenkinamų veiksmų kritinių ir papildomų pastabų atžvilgiu rodiklis siekė 78 proc.; kadangi veiksmai, kurių imtasi dėl papildomų pastabų, buvo patenkinami 95 proc. atvejų, o kritinių pastabų atžvilgiu tokių buvo gerokai mažiau – 68 proc.; X.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas paskelbė 25 rekomendacijų projektus ir baigė 13 tyrimų, kuriuos nagrinėjant susijusi institucija visiškai ar iš dalies sutiko su rekomendacijos projektu; Y.  kadangi 2011 m. ombudsmenas nepateikė Parlamentui nė vieno specialiojo pranešimo; Z.  kadangi Europos ombudsmeno biudžetas yra nepriklausomas Europos Sąjungos biudžeto skyrius, kurį sudaro trys dalys: 1 dalis susijusi su darbo užmokesčiu, išmokomis ir kitomis su darbuotojais susijusiomis išlaidomis; 2 dalis – tai pastatams, baldams, įrangai skirtos išlaidos ir įvairios veiklos išlaidos; 3 dalis susijusi su bendromis institucijos veiklos išlaidomis; 1.  pavirtina Europos ombudsmeno pateiktą 2011 m. metinį pranešimą; 2.  pažymi, kad 2011 m. Europos ombudsmenas padėjo daugiau nei 22 tūkst. piliečių, iš kurių 2 510 pateikė skundus, 1 284 prašė informacijos ir 18 274 gavo konsultaciją pasinaudodami Europos ombudsmeno svetainės „Interaktyviu vadovu“; 3.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais bendras Europos ombudsmenui pateikiamų skundų, ypač nesusijusių su jo įgaliojimais, skaičius laipsniškai mažėja; susidomėjęs stebi šią tendenciją, siekdamas nustatyti, ar įdiegtas „Interaktyvus vadovas“ turi tiesioginės įtakos šiam mažėjančiam skaičiui; 4.  pažymi, kad daugiau nei 65 proc. Europos ombudsmenui pateiktų skundų atvejų jis galėjo arba pradėti tyrimą, arba nusiųsti skundo pateikėją kompetentingai institucijai, pvz., nurodyti kreiptis į Europos ombudsmenų tinklo, kuriam priklauso Parlamento Peticijų komitetas, narį, Komisiją ar kitą skundus nagrinėjančią įstaigą (pvz., SOLVIT); pažymi, kad 2011 m. Peticijų komitetas iš Europos ombudsmeno gavo 59 skundus; 5.  pažymi, kad pagrindinės tariamo netinkamo administravimo rūšys, kurias 2011 m. nagrinėjo Europos ombudsmenas, buvo susijusios su teisėtumo klausimais (28 proc. tyrimų), prašymais suteikti informacijos (16,2 proc.), sąžiningumu (13,6 proc.), sprendimų pagrindu ir galimybėmis teikti apeliaciją (8,1 proc.), terminų, per kuriuos priimtas sprendimas, pagrįstumu (7,3 proc.), prašymais viešai naudotis dokumentais (7,1 proc.), klausimu, ar nebuvo diskriminacijos (6,8 proc.) ir įsipareigojimu atsakyti į laiškus adresato kalba bei nurodyti kompetentingą pareigūną (5,8 proc.); 6.  pažymi, kad daugiausia 2011 m. Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų susiję su Komisija (231), antroje vietoje – EPSO (42); kadangi Komisija yra tokia institucija, kurios sprendimai daro tiesioginį poveikį piliečiams, mano, jog logiška, kad ji yra pagrindinis skundų objektas; 7.  džiaugiasi, kad, palyginti su 2010 m., Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų Parlamento atžvilgiu skaičius sumažėjo daugiau nei perpus; pažymi, kad Europos ombudsmenas pradėjo trečdaliu daugiau tyrimų, susijusių su Europos Sąjungos Taryba; 8.  pažymi, jog 2011 m. Europos ombudsmenas pakeitė savo procedūras, siekdamas, kad jos būtų patogesnės piliečiams, ir pradėjo taikyti naują tyrimo rūšį – tikslinamąjį tyrimą, kurį atliekant skundų pateikėjai gali tikslinti savo skundą, jei Europos ombudsmenui iš pirmo žvilgsnio neatrodo, jog esama pagrindo prašyti institucijos nuomonės dėl skundo; 9.  nurodo, kad dabar Europos ombudsmenas aktyviai ragina skundų pateikėjus teikti pastabas, jei šie yra nepatenkinti institucijos atsakymu; anksčiau atsakymo turiniu nepatenkinti skundų pateikėjai turėdavo teikti naują skundą; 10.  džiaugiasi, kad, įsigaliojus šiai naujai tvarkai, Europos ombudsmenas baigė mažiau bylų, nes jas išsprendė pati institucija, ir baigė daugiau tyrimų, kuriuos nagrinėjant nenustatytas netinkamas administravimas arba nėra pagrindo jokiems tolesniems tyrimams; 11.  pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat persvarstė, ką reikėtų daryti su jo kompetencijai nepriskirtais skundais, kuriuos dabar tvarko Europos ombudsmeno tarnybos kanceliarija. Ji užtikrina, jog skundų pateikėjams būtų kuo greičiau pranešama, kad Europos ombudsmenas negali nagrinėti jų skundo, ir patariama, į ką kreiptis; 12.  nurodo, kad, 2011 m. atlikus specialųjį Eurobarometro tyrimą dėl piliečių teisių ir ES administracijos veiklos(4), paaiškėjo, kad piliečiai savo teisę skųstis Europos ombudsmenui laiko labai vertinga ir kad už šią teisę, jų manymu, svarbiau tik teisė laisvai judėti ir rinktis gyvenamąją vietą Sąjungoje bei teisė į gerą administravimą; 13.  giria Europos ombudsmeną už leidžiamą brošiūrą Susidūrėte su problemomis ES? Kas galėtų jums padėti, kurioje pateikiama išsami informacija apie problemų sprendimo būdus, kuriais gali pasinaudoti su problemomis ES susidūrę piliečiai, ir už tai, kad šis leidinys prieinamas garso ir stambaus šrifto formatais; 14.  pabrėžia, kad nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos išnagrinėtų skundų, kurie iš tiesų taip pat priklausė ombudsmeno kompetencijai, dalis 2011 m. vėl buvo palyginti nedidelė, apie 27 proc., ir kad todėl dėmesys turėtų būti skiriamas išsamesniam ir proaktyvesniam visuomenės informuotumo apie ombudsmeno atsakomybės sritį didinimui, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais, Europos Parlamentu ir Komisija; 15.  sutinka su Europos ombudsmenu, kad paprastai ir trumpai nurodant pagrindines vertybes, kurias savo elgesiu turėtų atspindėti ES tarnautojai, galima veiksmingai skatinti piliečių pasitikėjimą Europos civiline tarnyba ir ES institucijomis, kurioms ji padeda; 16.  pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad institucija, kurioje įsigalėjusi tinkama paslaugų teikimo kultūra, skundus laiko ne grasinimu, o galimybe geriau bendrauti ir, jei padaryta klaida, ištaisyti padėtį ir ateityje nedaryti tų pačių klaidų; 17.  primena, kad ES pagrindinių teisių chartijoje (41 straipsnyje) kaip pagrindinė Sąjungos piliečių teisė nurodoma teisė į gerą administravimą; 18.  ragina Europos Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras veikti laikantis 2001 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje priimto Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso(5); 19.   palankiai vertina ilgalaikes ir konstruktyvias ombudsmeno pastangas rengiant atitinkamus leidinius, pvz., pastangas prisidėti prie reglamento dėl Europos Sąjungos bendrų administracinių procedūrų rengimo; pabrėžia, kad tokie teisės aktai, kuriuose turėtų būti numatyti teisiškai privalomi minimalūs kokybės ir procedūrinių garantijų standartai visose tiesioginės ES administracijos srityse, turėtų būti grindžiami SESV 298 straipsniu ir kad su ombudsmenu turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi, kai jie bus iš tiesų rengiami; 20.  pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad gero administravimo principais galima pasiekti daugiau nei įstatymu, reikalaujant, kad ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge būtų paslaugios ir užtikrintų, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis; 21.  giria Europos ombudsmeną už paskelbtą ir visų ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų darbuotojams išdalytą Europos ombudsmeno skundų vadovą, kuriuo siekiama paraginti ES administraciją gerinti savo veiklą labiau įsipareigojant principams, susijusiems su piliečiams teikiamų paslaugų kultūra; 22.   palankiai vertina ombudsmeno bendradarbiavimą su Europos ombudsmenų tinklu ir prašo, kad toks bendradarbiavimas būtų nukreiptas, be kita ko, į Europos piliečių iniciatyvos kaip naujos priemonės, kuri leistų piliečiams tiesiogiai dalyvauti EB teisės aktų rengimo procese, propagavimą ir užtikrinimą, kad ši priemonė piliečiams nebūtų pernelyg sunki dėl techninių reikalavimų; 23.  primena, kad aštuntasis Europos ombudsmenų tinklo nacionalinis seminaras vyko 2011 m. spalio mėn. Kopenhagoje; primena, kad jo Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo narys ir kad seminare komitetui buvo atstovaujama; primena, kad seminare tinklo nariai susitarė ieškoti būdų, kaip geriau informuoti Europos piliečius apie jų teises; 24.  primena, kad seminare Europos ombudsmenas pristatė ES tarnautojams taikomų viešojo administravimo principų teksto projektą, kuriame nurodė penkis principus: įsipareigojimą ES ir jos piliečiams, sąžiningumą, objektyvumą, pagarbą kitiems ir skaidrumą; pažymi, kad Europos ombudsmenas rengė viešas konsultacijas šių principų klausimais ir kad galutinė teksto redakcija buvo paskelbta 2012 m. birželio 19 d.; 25.   džiaugdamasis pažymi, kad ataskaitiniu laikotarpiu Europos ombudsmenas aktyviai ir darniai naudojosi savo įgaliojimais, pasiekdamas sutarimą kritiškai įvertinus padėtį ir glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis ES įstaigomis; 26.   primygtinai ragina Europos ombudsmeną, siekiant užtikrinti taupų ES biudžeto panaudojimą, ir toliau užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau, vengti nereikalingo darbuotojų dubliavimo ir bendradarbiauti su kitomis esamomis ES institucijomis; 27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms, parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms. (1) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 172. (2) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (3) Patvirtintos 2002 m. liepos 8 d. ir iš dalies pakeistos 2004 m. balandžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. ombudsmeno sprendimais. (4) http://www.ombudsman.europa.eu/en/press/statistics.faces (5) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331. Finansinių priemonių rinkos; Direktyvos 2004/39/EB panaikinimas (nauja redakcija) ***I  1324k  1288k Tekstas Jungtinis tekstas Priedas Priedas Priedas Priedas 2012 m. spalio 26 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (nauja redakcija) (COM(2011)0656 – C7-0382/2011 – 2011/0298(COD))(1) P7_TA(2012)0406 A7-0306/2012 (Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija) [1 pakeitimas, nebent nurodyta kitaip] Europos PARLAMENTO PAKEITIMAI(2) P7_TA(2012)0406 A7-0306/2012 Komisijos pasiūlymas P7_TA(2012)0406 A7-0306/2012 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (Nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3), atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4), laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5), kadangi: (1)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB(6) dėl finansinių priemonių rinkų, buvo keletą kartų iš esmės keista. Kadangi reikia atlikti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo ją reikėtų išdėstyti nauja redakcija; (2)  1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje(7) siekiama sudaryti sąlygas, leidžiančias įgaliotoms investicinėms įmonėms ir bankams, kuriems jų buveinės valstybėse buvo suteiktas veiklos leidimas ir kurie ten prižiūrimi, laisvai teikti paslaugas bei steigti filialus kitose valstybėse narėse. Tuo tikslu minėta direktyva siekta derinti taisykles dėl veiklos leidimo suteikimo tokioms investicinėms įmonėms ir jų veiklai taikomų reikalavimų, įskaitant verslo etikos taisykles. Joje taip pat numatytas reguliuojamų rinkų kai kurių veiklos sąlygų suvienodinimas; (3)  pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų tampa aktyvesni finansinėse rinkose ir jiems yra siūlomas sudėtingesnis ir platesnis paslaugų ir priemonių spektras. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Europos Sąjungos teisinė sistema turėtų apimti visas investuotojams skirtas veiklos rūšis. Dėl to būtina užtikrinti atitinkamo laipsnio suderinamumą, norint pasiūlyti investuotojams aukšto lygio apsaugą bei leisti investicinėms įmonėms, su jų buveinės valstybių priežiūra, teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje, sudarančioje vieną bendrą rinką. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta aukščiau, Direktyva 93/22/EEB pakeista nauja Direktyva 2004/39/EB; (4)  finansų krizė atskleidė finansų rinkų veikimo ir skaidrumo trūkumus. Finansų rinkų raida atskleidė, kad būtina stiprinti finansinių priemonių rinkų reguliavimo sistemą, įskaitant prekybą rinkose, kuriose prekiaujama nebiržiniais vertybiniais popieriais, padidinant jos skaidrumą, geriau apsaugant investuotojus, stiprinant pasitikėjimą ja, imantis nereguliuojamų sričių, užtikrinant, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų savo užduotims atlikti; (5)  tarptautinės priežiūros institucijos sutaria, kad vienas iš finansų krizės veiksnių buvo daugelio finansų įstaigų valdymo trūkumai, įskaitant tai, kad nebuvo atliekama veiksminga patikra ir neužtikrinama galių pusiausvyra. Dėl pernelyg didelės ir nepagrįstos rizikos kai kurios pavienės finansų įstaigos gali žlugti, o valstybėse narėse ir visame pasaulyje gali kilti sisteminių problemų. Dėl netinkamos įmonių, teikiančių paslaugas klientams, veiklos gali būti padaryta žalos investuotojams ir prarastas jų pasitikėjimas. Siekiant pašalinti potencialiai žalingą šių įmonių valdymo tvarkos trūkumų poveikį, reikėtų šios direktyvos nuostatas papildyti išsamesniais principais ir būtiniausiais standartais. Šie principai ir standartai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į investicinių įmonių pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Nepaisant akcininkų atsakomybės užtikrinti, kad valdybos tinkamai vykdytų savo pareigas, siūlomomis priemonėmis turėtų būti apribotas finansų įstaigose esančių direktorių postų skaičius. Tos priemonės turėtų būti taikomos taip, kad būtų atsižvelgiama į tokių institucijų veiksmingo valdymo poreikius, taip pat galėtų būti leidžiama, jei tinkama, tokių įmonių direktoriams toliau eiti direktoriaus pareigas ne pelno organizacijose laikantis įmonių socialinės atsakomybės; (6)  Europos Sąjungos Finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Europos Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Atsižvelgdama į būsimą Europos priežiūros struktūrą, 2009 m. birželio 18–19 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikomą visoms finansų įstaigoms bendrojoje rinkoje; (7)  atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, dabar dalis Direktyvos 2004/39/EB išdėstoma nauja redakcija kaip ši nauja direktyva ir dalis pakeičiama Reglamentu (ES) Nr.…/… [FPRR]. Abu teisiniai dokumentai kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami reikalavimai, taikomi investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms, duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir trečiųjų šalių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Europos Sąjungoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama kartu su reglamentu. Šioje direktyvoje turėtų būti išdėstytos nuostatos, kuriomis būtų reglamentuojamas veiklos leidimų išdavimas, akcijų paketo įsigijimas, naudojimasis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, investicinių įmonių veiklos sąlygos siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijų įgaliojimai, sankcijų taikymo tvarka. Kadangi pagrindinis šio pasiūlymo tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines minėtų sričių nuostatas, pasiūlymas turėtų būti pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalimi. Direktyva yra tinkamos formos dokumentas siekiant sudaryti sąlygas, kai būtina, šia direktyva reglamentuojamų sričių įgyvendinimo nuostatas pritaikyti visiems esamiems kiekvienos valstybės narės tam tikros rinkos ir teisinės sistemos ypatumams; (8)  į finansinių priemonių sąrašą tikslinga įtraukti ▌biržos prekių išvestines finansines priemones ir kitas sudėtines dalis, kurias sudarant ir jomis prekiaujant turėtų būti taikomos tos pačios tradicines finansines priemones reglamentuojančios nuostatos. Draudimo sutartys, susijusios su veiklos grupėmis, nustatytomis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(8) I priede, jei jos sudarytos su draudimo įmone, perdraudimo įmone, trečiosios šalies draudimo įmone ar trečiosios šalies perdraudimo įmone, taikant šią direktyvą nelaikomos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba išvestinių finansinių priemonių sutartimis; (9)  neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaikė nemažai nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis, sukurtomis 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje(9), ir todėl imamasi priemonių ES apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir sąskaitos, skirtos prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų etiškumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusę prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šios direktyvos ir į Reglamento (ES) Nr. .../... [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas] taikymo sritį ▌. Priešingai, tikslinga paaiškinti, kad neatidėliotini valiutos keitimo sandoriai nepatenka į direktyvos taikymo sritį, nors valiutos išvestinės priemonės į ją įtrauktos; (10)  šios direktyvos tikslas yra apimti tas įmones, kurios įprastai teikia profesionalias investicines paslaugas ir (ar) plėtoja profesionalią investicinę veiklą. Todėl ji neturėtų apimti įmonių, užsiimančių kitokia profesine veikla; (11)  būtina nustatyti išsamią priežiūros tvarką, kuria reguliuojamas finansinių priemonių sandorių vykdymas neatsižvelgiant į šiems sandoriams sudaryti naudojamus prekybos būdus, siekiant užtikrinti aukštą investuotojų sandorių vykdymo kokybę bei išlaikyti finansinės sistemos skaidrumą ir bendrą efektyvumą. Turėtų būti numatyta nuosekli sistema, kurioje atsižvelgiama į rizikos veiksnius ir reguliuojamos pagrindinės pavedimų vykdymo sistemų rūšys, šiuo metu naudojamos Europos finansinėse rinkose. Būtina pripažinti, kad greta reguliuojamų rinkų atsirado naujos kartos organizuotos prekybos sistemos, kurioms turėtų būti taikomi reikalavimai užtikrinti efektyvų ir organizuotą finansinių rinkų veikimą ir užtikrinti, kad tokios organizuotos prekybos sistemos neturėtų naudos dėl reguliavimo spragų; (12)  visos prekybos vietos, t. y. reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos (DPS) ir organizuotos prekybos sistemos (OPS), turėtų nustatyti skaidrias taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas patekimas į sistemą. Tačiau nors reguliuojamoms rinkoms ir DPS turėtų ▌būti taikomi labai panašūs reikalavimai dėl to, kas gali tapti jų nariais ar dalyviais, OPS turėtų turėti galimybę nustatyti ir apriboti patekimą į sistemą remdamasi, inter alia, ▌įsipareigojimais savo klientams. Prekybos vietos turėtų sudaryti sąlygas naudotojams nustatyti pavedimų srauto, su kuriuo sąveikauja jų pavedimai, tipą prieš įvedant jų pavedimus į sistemą, jei tai daroma atvirai ir skaidriai, ir jei platformos operatorius nevykdo diskriminacinių veiksmų; (13)  ▌finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios organizuotai, reguliariai ir sistemingai savo sąskaita vykdo sandorius vykdydamos klientų pavedimus ne reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS dvišalėje sistemoje. Siekiant užtikrinti, kad ši apibrėžtis investicinėms įmonėms būtų taikoma objektyviai ir veiksmingai, visa dvišalė prekyba su klientais turėtų būti tinkama, o kiekybiniai kriterijai turėtų papildyti kokybinius kriterijus, skirtus nustatyti investicines įmones, iš kurių reikalaujama įsiregistruoti finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto; šie kriterijai nustatyti 2006 rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų(10), 21 straipsnyje. Nors prekybos vietos yra vietos, kuriose sistemoje sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai, finansiniam tarpininkui, nuolat vykdančiam klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų funkciškai tuo pačiu būdu, kaip juos sujungia prekybos vietos; (14)  šios direktyvos taikymo sritis neturėtų apimti asmenų, kurie valdo nuosavą turtą ir įmonių, kurios teikia investicines paslaugas ir (ar) vykdo investicinę veiklą tik savo sąskaita, nebent tai yra rinkos formuotojai, reguliuojamos rinkos ar DPS nariai arba dalyviai, arba jos vykdo klientų nurodymus sudarydamos sandorius savo sąskaita. Išimtiniais atvejais asmenys, kurie savo sąskaita vykdo finansinių priemonių sandorius kaip reguliuojamos rinkos arba DPS nariai ar dalyviai, taip pat kaip rinkos formuotojai biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu, kaip papildomą veiklą pagrindiniame versle, kuri apskritai vertinant nėra nei investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nei banko paslaugų, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo(11), teikimas, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Techniniai kriterijai, skirti nustatyti, kada veikla yra papildoma pagrindiniam verslui, turėtų būti išaiškinti techniniuose reguliavimo standartuose, atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus kriterijus, kurie turėtų apimti veiklos mastą ir apimtį, kuria sumažinama pagrindinio verslo keliama rizika. Prekyba savo sąskaita vykdant klientų pavedimus turėtų apimti įmones, kurios vykdo įvairių klientų pavedimus suderindamos juos pagal suderinamumo principą (kompensacinė prekyba), jos turėtų būti laikomos pagrindiniais veikėjais ir joms turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas ir užsakymų vykdymas klientų naudai, ir prekyba savo sąskaita. Pavedimų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, vykdymas kaip papildoma veikla, vykdoma dviejų asmenų, kurių pagrindinis verslas apskritai vertinant nėra nei investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nei banko paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, teikimas, neturėtų būti laikomas prekyba savo sąskaita vykdant klientų pavedimus; (15)  tekste pateiktos nuorodos į asmenis turėtų būti suprantamos kaip nuorodos tiek į fizinius, tiek į juridinius asmenis; (16)  turėtų būti išskirtos draudimo įmonės, kurių veikla yra tinkamai kontroliuojama kompetentingų riziką ribojančios priežiūros institucijų ir kurioms taikoma ▌Direktyva 2009/138/EB ▌, išskyrus tam tikras nuostatas, susijusias su draudimo produktais, naudojamais kaip investavimo priemonės. Klientams investicinės priemonės dažnai parduodamos draudimo sutarčių pavidalu, kaip pagal šią direktyvą reguliuojamų finansinių priemonių alternatyva arba pakaitalas. Siekiant užtikrinti nuoseklią mažmeninių klientų apsaugą, svarbu, kad investicijoms pagal draudimo sutartis būtų taikomi tie patys verslo etikos standartai, ypač susiję su interesų konfliktų valdymu, paskatų apribojimu ir taisyklėmis, skirtomis užtikrinti patarimų tinkamumą arba pardavimo neteikiant konsultacijos tinkamumą. Taigi šios direktyvos reikalavimai dėl investuotojų apsaugos ir interesų konfliktų turėtų būti taikomi ir investicijoms, kurios atliekamos pagal draudimo sutartis, taip pat turėtų būti užtikrinamas šios direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų, įskaitant 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo(12), koordinavimas; (17)  asmenims, neteikiantiems paslaugų trečiosioms šalims, kurių verslas yra teikti investicines paslaugas išimtinai tik jų patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms jų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, neturėtų būti taikoma ši direktyva; (18)  asmenys, kurie, vykdydami profesinę veiklą, teikia investicines paslaugas tik pavieniais atvejais, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį su sąlyga, kad tokia veikla yra reglamentuota ir atitinkamos taisyklės nedraudžia pavieniais atvejais teikti investicinių paslaugų; (19)  asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias išimtinai su darbuotojų dalyvavimo akciniame kapitale programų administravimu, ir dėl to neteikiantiems investicinių paslaugų trečiosioms šalims, neturėtų būti taikoma ši direktyva; (20)  būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka centriniai bankai ir kitos institucijos, vykdančios panašias funkcijas, taip pat valstybės įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant (ši sąvoka apima ir investavimą, susijusį su ja), išskyrus tas įstaigas, kurios yra iš dalies ar visiškai valdomos valstybės, tačiau kurių vaidmuo yra komercinis ar susijęs su akcijų įsigijimu; (21)  siekiant aiškiau nustatyti Europos centrinių bankų sistemai (ECBS), kitoms nacionalinėms institucijoms, atliekančioms panašias funkcijas, ir valdant valstybės skolą dalyvaujančioms institucijoms taikomą išimčių tvarką, tikslinga apriboti tokias išimtis ir taikyti jas tik institucijoms ir įstaigoms, kurios atlieka savo funkcijas laikydamosi vienos valstybės narės teisės arba Europos Sąjungos teisės aktų, taip pat tarptautinėms institucijoms, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių narių; (22)  būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka kolektyvinio investavimo įmonės ir pensijų fondai, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla koordinuojama Europos Sąjungos mastu, ar ne, bei depozitoriumai ar tokių įmonių valdytojai, kadangi jie veikia pagal konkrečias taisykles, tiesiogiai pritaikytas jų veiklai; (22a)  siekiant užtikrinti gerą elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos veikimą ir įvykdyti perdavimo sistemos operatorių užduotis pagal Direktyvą 2009/72/EB(13), Direktyvą 2009/73/EB(14), Reglamentą (EB) Nr. 714/2009(15), Reglamentą (EB) Nr. 715/2009(16) ar pagal šiuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus ir gaires, būtina, kad perdavimo sistemos operatoriams būtų taikomos išimtys suteikiant perdavimo teises fizinių perdavimo teisių arba finansinių perdavimo teisių forma ir suteikiant pagrindą antrinei prekybai (23)  norėdamas pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis išimtimis, suinteresuotas asmuo turėtų nuolat laikytis sąlygų, taikomų tokioms išimtims. Ypač tuomet, kai asmuo teikia investicines paslaugas arba užsiima investicine veikla ir jam taikomos šios direktyvos išimtys, kadangi, vertinant bendrai, jo pagrindiniame versle tokios paslaugos ar veikla yra pagalbinės, jam neturėtų būti taikoma išimtis, susijusi su pagalbinėmis paslaugomis, jeigu jo pagrindiniame versle šios paslaugos ar veikla nustoja būti pagalbinėmis; (24)  asmenys, teikiantys investicines paslaugas ir (ar) vykdantys investicinę veiklą, reglamentuojamą šioje direktyvoje, turėtų gauti buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų leidimus, kuriais užtikrinama investuotojų apsauga ir finansinės sistemos stabilumas; (25)  kredito įstaigoms, įgaliotoms vadovaujantis ▌Direktyva 2006/48/EB ▌, neturėtų prireikti kito leidimo pagal šią direktyvą, kad galėtų teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą. Kredito įstaigai nusprendus pradėti teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, prieš suteikdamos tokią teisę, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar ji laikosi atitinkamų šios direktyvos nuostatų; (26)  struktūruoti indėliai atsirado kaip investicinių produktų forma, tačiau Europos Sąjungos lygmeniu jiems netaikomi jokie teisės aktai dėl investuotojų apsaugos, o kitoms struktūruotoms investicijoms tokie teisės aktai taikomi. Todėl tikslinga sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir suvienodinti reguliavimą, susijusį su skirtingų mažmeninių investicinių produktų paketų platinimu, siekiant užtikrinti pakankamą investuotojų apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties į šios direktyvos taikymo sritį tikslinga įtraukti struktūruotus indėlius. Atsižvelgiant į tai, būtina paaiškinti, kad struktūruoti indėliai, kadangi jie yra investicinių produktų forma, neapima paprastų indėlių, susietų vien su palūkanų normomis, pvz., EURIBOR arba LIBOR, neatsižvelgiant į tai, ar palūkanų normos nustatytos iš anksto, ar yra fiksuotos ar kintamos. Taigi tokie paprasti indėliai į direktyvos taikymo sritį nepatenka; (27)  siekiant Europos Sąjungoje padidinti investuotojų apsaugą, tikslinga apriboti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos asmenims, teikiantiems investicines paslaugas klientams, kurie dėl to nėra apsaugoti pagal direktyvą. Visų pirma tikslinga reikalauti iš valstybių narių tokiems asmenims taikyti reikalavimus, kurie būtų bent jau analogiški nustatytiesiems direktyvoje, ypač veiklos leidimo išdavimo etapu, vertinant jų reputaciją bei patirtį ir visų akcininkų tinkamumą, persvarstant pradinio veiklos leidimų išdavimo ir vykdomos priežiūros sąlygas, taip pat verslo etikos įpareigojimus; (28)  tuomet, kai investicinė įmonė nereguliariai teikia vieną ar daugiau leidime nenurodytų investicinių paslaugų arba vykdo leidime nenumatytą investicinę veiklą, ji neturėtų įgyti papildomo leidimo pagal šią direktyvą; (29)  šioje direktyvoje pavedimų priėmimas ir perdavimas taip pat turėtų apimti dviejų arba daugiau investuotojų suvedimą, siekiant, kad šie investuotojai sudarytų sandorį; (30)  investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms jų pačių išleidžiamas finansines priemones, šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai jos konsultuoja savo klientus investavimo klausimais. Siekiant panaikinti neapibrėžtumą ir padidinti investuotojų apsaugą, tikslinga numatyti, kad ši direktyva bus taikoma tais atvejais, kai pirminėje rinkoje investicinės įmonės ir kredito įstaigos platina jų pačių išleidžiamas finansines priemones neteikdamos jokių konsultacijų. Tuo tikslu turėtų būti išplėsta pavedimų vykdymo klientų naudai paslaugos apibrėžtis; (31)  pagal abipusio pripažinimo ir buveinės valstybės narės priežiūros principus valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų suteikti leidimų arba turėtų juos atšaukti, jeigu tokie veiksniai, kaip veiklos programos, geografinis pasiskirstymas arba faktiškai atlikta veikla aiškiai rodo, kad investicinė įmonė pasirinko vienos kurios nors valstybės narės teisinę sistemą, siekdama išvengti kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji ketina vykdyti arba vykdo didesnę savo veiklos dalį, galiojančių griežtesnių normų. Investicinė įmonė, turinti juridinio asmens statusą, turėtų gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra registruota jos būstinė. Investicinė įmonė, neturinti juridinio asmens statuso, turėtų gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė. Be to, valstybės narės turėtų reikalauti, kad pagrindinė investicinės įmonės buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir vykdytų joje faktinę veiklą; (32)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/44/EB ▌dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje(17), nustatyti išsamūs kriterijai, taikytini investicinių įmonių siūlomo įsigijimo riziką ribojančiam vertinimui, ir jų taikymo tvarka. Siekiant užtikrinti vertinimo proceso, taip pat jo rezultatų teisinį tikrumą, aiškumą ir nuspėjamumą, tikslinga patvirtinti Direktyvoje 2007/44/EB nustatytus riziką ribojančio vertinimo kriterijus ir procedūrą. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų įvertinti siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą, taikydamos visus šiuos kriterijus: siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją; bet kokio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės verslui, reputaciją ir patirtį; siūlomo pirkėjo finansinį patikimumą; tai, ar investicinė įmonė galės laikytis riziką ribojančių reikalavimų pagal šią direktyvą arba kitas direktyvas, visų pirma, direktyvas 2002/87/EB(18) ir 2006/49/EB(19); tai, ar įsigijimas sukels interesų konfliktą; tai, ar yra tinkamas pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas ar įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB(20) 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti jų pavojų; (33)  buveinės valstybėje narėje leidimą gavusiai investicinei įmonei turėtų būti suteikta teisė teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą visoje Europos Sąjungoje, nereikalaujant kreiptis į kompetentingas institucijas dėl atskiro leidimo toje valstybėje narėje, kurioje ji pageidauja teikti tokias paslaugas ar vykdyti tokią veiklą; (34)  atsižvelgiant į tai, kad kai kurios investicinės įmonės yra atleistos nuo kai kurių įsipareigojimų, nustatytų ▌Direktyva 2006/49/EB ▌, jos turėtų būti įpareigotos turėti arba minimalaus dydžio kapitalą, arba profesinės civilinės atsakomybės draudimą, arba ir viena, ir kita. Tokio draudimo sumos turėtų būti patikslintos atsižvelgiant į patikslinimus, padarytus vadovaujantis ▌Direktyva 2002/92/EB. Tokia kapitalo pakankamumui taikoma specialia tvarka neturėtų būti pažeisti sprendimai dėl atitinkamo šių įmonių traktavimo pagal būsimus Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kapitalo pakankamumas, pakeitimus; (35)  atsižvelgiant į tai, kad rizikos ribojimo reguliavimo sritis turėtų apimti tik įmones, kurios, profesionaliai tvarkydamos prekybos knygą, gali reikšti sandorio šalies riziką kitiems rinkos dalyviams, subjektams, savo sąskaita vykdantiems sandorius su finansinėmis priemonėmis, įskaitant šioje direktyvoje reglamentuojamas biržos prekių išvestines finansines priemones, taip pat tiems, kurie savo pagrindinio verslo klientams visiems bendrai kaip pagalbines paslaugas teikia investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, neturėtų būti taikoma ši direktyva su sąlyga, kad toks pagrindinis verslas nėra investicinių paslaugų teikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje; (36)  siekiant apsaugoti investuotojo teises į nuosavybę ir kitas panašias teises į vertybinius popierius ar įmonei patikėtas lėšas, šios teisės turėtų būti atskirtos nuo įmonės teisių. Tačiau šis principas neturėtų drausti įmonei užsiimti verslu savo vardu, tačiau investuotojo naudai, pavyzdžiui, kapitalo skolinimasis atsargoms, kai tai būtina dėl sandorio pobūdžio ir investuotojas tam pritaria; (37)  reikalavimai dėl klientų turto apsaugos yra itin svarbi priemonė, skirta klientams apsaugoti teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Šių reikalavimų galima netaikyti, kai visos lėšų ir finansinių priemonių nuosavybės teisės perleidžiamos investicinei įmonei siekiant vykdyti visus esamus ar būsimus, faktinius, nenumatytus ar numatomus įsipareigojimus. Dėl šios didelės galimybės gali susidaryti neapibrėžtumas ir kilti pavojus su klientų turto apsauga susijusių reikalavimų veiksmingumui. Taigi bent jau mažmeninių klientų turto atžvilgiu tikslinga apriboti investicinių įmonių galimybę sudaryti susitarimus dėl finansinio įkaito perleidžiant nuosavybės teisę, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito(21), siekiant užsitikrinti įsipareigojimų įvykdymą arba kitaip juos įvykdyti; (38)  būtina stiprinti investicinių įmonių valdymo organų vaidmenį,užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį įmonių valdymą, rinkos etiškumo skatinimą ir investuotojų interesų rėmimą. Siekiant laikytis nuoseklaus požiūrio į įmonių valdymą, pageidautina kuo labiau suderinti investicinėms įmonėms keliamus reikalavimus su Direktyvoje .../.../ES [4-as dokumentų rinkinys dėl direktyvų dėl kapitalo poreikio] esančiais reikalavimais ir užtikrinti, kad tokie reikalavimai būtų proporcingi jų verslo pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Siekiant išvengti interesų konfliktų, investicinių įmonių valdymo organo vykdomasis narys neturėtų būti dar ir prekybos vietos valdymo organo vykdomasis narys, tačiau galėtų būti nevykdomasis tokio valdymo organo narys, pvz., siekiant užtikrinti naudotojų dalyvavimą priimant sprendimus. Investicinės įmonės valdymo organas visais atvejais turėtų skirti pakankamai laiko, turėti pakankamų žinių, įgūdžių ir patirties, kad suprastų kredito įstaigos veiklą ir pagrindines jos rizikos pozicijas. Kad būtų išvengta grupinio mąstymo ir kad būtų lengviau kritiškai vertinti sprendimus, investicinių įmonių valdybos sudėtis turėtų būti pakankamai įvairi amžiaus, lyties, geografinės kilmės, išsilavinimo ir profesiniu atžvilgiu, kad būtų galima remtis įvairiais požiūriais ir patirtimi. Lyčių pusiausvyra yra ypač svarbi norint užtikrinti, kad būtų tinkamai atspindima demografinė realybė. Atstovavimas darbuotojams valdymo organe, jei jis praktiškai taikomas, taip pat turėtų būti vertinamas kaip tinkamas būdas didinti įvairovę, nes atsižvelgiama į dar vieną svarbų požiūrio tašką ir iš tikrųjų sužinoma apie įstaigos vidaus tvarką. Be to, būtini mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad valdymo organų nariai būtų traukiami atsakomybėn už itin netinkamą valdymą; (39)  siekiant, kad valdymo organas galėtų veiksmingai prižiūrėti ir kontroliuoti investicinės įmonės veiklą, jis turėtų būti atsakingas ir atskaitingas už visą investicinės įmonės strategiją, atsižvelgdamas į investicinės įmonės veiklos ir rizikos pobūdį. Valdymo organas visame investicinės įmonės verslo cikle turėtų prisiimti aiškius įsipareigojimus dėl įmonės strateginių tikslų nustatymo ir apibrėžimo, jos vidaus struktūros patvirtinimo, įskaitant personalo atrankos ir mokymo kriterijus, bendros politikos, pagal kurią reglamentuojamas paslaugų teikimas ir veiklos vykdymas, įskaitant pardavimo darbuotojų atlyginimą ir naujų produktų, skirtų platinti klientams, patvirtinimą. Atliekant investicinių įmonių strateginių tikslų, jų vidaus struktūros, jų paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo politikos periodinę stebėseną ir vertinimą turėtų būti užtikrinta galimybė joms nuolat vykdyti patikimą ir riziką ribojantį valdymą siekiant rinkos etiškumo ir investuotojų apsaugos; (40)  dėl augančios investicinių įmonių vykdomos veiklos rūšių įvairovės padidėja konflikto galimybė tarp šių tarpusavyje besiskiriančių veiklos rūšių ir klientų interesų. Dėl to būtina numatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad šie konfliktai negalėtų neigiamai paveikti jų klientų interesų; ▌ (42)  pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyvą 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje(22) apibrėžti terminai, valstybėms narėms leidžiama, atsižvelgiant į investicinėms įmonės taikomus organizacinius reikalavimus, reikalauti įrašyti telefono pokalbius arba elektroninius pranešimus, susijusius su klientų pavedimais. Telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymas yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir pateisinamas siekiant padidinti investuotojų apsaugą, didinti rinkos priežiūrą ir teisinį tikrumą investicinių įmonių ir jų klientų naudai. Tokių įrašų svarba taip pat paminėta 2010 m. liepos 29 d. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto paskelbtose techninėse konsultacijose ▌Komisijai. Dėl šių priežasčių tikslinga šioje direktyvoje numatyti telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymo bendrosios tvarkos principus. Reglamentuojant mažmeninių klientų ir finansų įstaigų tarpusavio pranešimus, derėtų leisti valstybėms narėms, kurių teritorijoje įsteigtos atitinkamos finansinės įstaigos ir veikia jų filialai, vietoj to pripažinti tinkamus tokių pranešimų įrašus raštu; (43)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiama teisė į asmens duomenų apsaugą pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(23) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(24), kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, vykdomas taikant šią direktyvą. Ši apsauga pirmiausia turėtų būti išplėsta ir būti taikoma telefono pokalbių ir elektroninių pranešimų įrašymui ▌. Asmens duomenis, taikydama šią direktyvą, tvarko Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(25), laikydamasi 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(26); (44)  prekybos technologijų naudojimas pastarąjį dešimtmetį smarkiai paplito, ir dabar rinkos dalyviai jas plačiai naudoja. Daugelis rinkos dalyvių dabar naudoja algoritminę prekybą, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi pavedimo aspektai ir kai žmogiškoji veikla ribota arba jos visai nėra. Specialus algoritminės prekybos porūšis yra sparčioji prekyba (angl. high frequency trading), kuriuos vykdant prekybos sistema dideliu greičiu, paprastai per milisekundes arba mikrosekundes, analizuoja iš rinkos gautus duomenis arba signalus ir per labai trumpą laiką, atsižvelgdama į tą analizę, siunčia arba atnaujina didelį pavedimų skaičių. Sparčiąją prekybą paprastai prekiautojai vykdo naudodami prekybai savo nuosavas lėšas, ir, užuot buvę atskira strategija, jie dažnai gali būti vykdomi naudojant modernias technologijas siekiant įgyvendinti įprastesnes prekybos strategijas, pvz., rinkos formavimo arba arbitražo; (45)  vadovaudamasi 2009 m. birželio mėn. paskelbtomis Tarybos išvadomis dėl Europos Sąjungos finansų priežiūros stiprinimo ir siekdama prisidėti prie bendro Europos Sąjungos finansų rinkų taisyklių sąvado kūrimo, padėti toliau plėtoti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir rinkos dalyviams, didinti investuotojų apsaugą ir gerinti priežiūrą bei vykdymo užtikrinimą, Europos Sąjunga įsipareigojo, kai tikslinga, sumažinti valstybių narių turimą veiksmų laisvę, suteikiamą pagal Europos Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus. Be to, kad šia direktyva įdiegta telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymo bendra sistema, tikslinga sumažinti kompetentingoms institucijoms galimybę tam tikrais atvejais pavesti priežiūros užduotis, sumažinti veiksmų laisvę, numatytą įmonių agentams taikytinuose reikalavimuose, ir filialų teikiamą informaciją. Vis dėlto, nors kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga, šioje direktyvoje nėra jokių kliūčių valstybėms narėms, be kompetentingų institucijų, paskirti papildomas institucijas, kurios papildomai stebėtų rinkas, kad būtų padidinta mažmeninių investuotojų apsauga; (46)  techninė pažanga suteikė galimybių vykdyti sparčiąją prekybą ir išplėtoti verslo modelius. Sparčiąją prekybą vykdyti lengviau, jei rinkos dalyviai išsidėstę bendroje vietoje ir yra fiziškai arti prekybos vietos gretinimo sistemos. Siekiant užtikrinti tinkamas ir sąžiningas prekybos sąlygas, būtina reikalauti, kad prekybos vietos nediskriminaciniu pagrindu, sąžiningai ir skaidriai suteiktų rinkos dalyviams galimybę bendroje vietoje teikti paslaugas. Naudojant sparčiosios prekybos technologijas padidėjo investuotojų vykdomos prekybos sparta, pajėgumas ir sudėtingumas. Dėl jų rinkos dalyviai galėjo sudaryti sąlygas savo klientams patekti į rinkas naudojantis jų prekybos sistemomis, tiesiogine elektronine prieiga prie rinkos arba remiamo ▌ir patekimo į rinką būdu. Prekybos technologijos rinkai ir apskritai rinkos dalyviams naudingos dėl, pvz., platesnio dalyvavimo rinkose, neabejotinai didesnio likvidumo, nors išlieka abejonių dėl tikrojo užtikrinto likvidumo dydžio, mažesnės sklaidos, mažesnio trumpalaikio nestabilumo ir priemonių, skirtų kainodarai ir klientų pavedimams geriau vykdyti. Tačiau dėl šių sparčiosios prekybos technologijų taip pat atsiranda nemažai galimos rizikos, pvz., didesnė rizika, kad prekybos vietų sistemos bus pernelyg apkrautos dėl didelio pavedimų skaičiaus, rizika, kad naudojant algoritminę prekybą bus sukurta besidubliuojančių arba klaidingų pavedimų arba kitaip sutriks jos funkcijos, kad rinkoje gali kilti sąmyšis. Be to, kyla rizika, kad algoritminės prekybos sistemos pernelyg jautriai reaguos į rinkos įvykius, dėl to gali padidėti nestabilumas, jeigu rinkoje jau prieš tai buvo kokia nors problema. ▌Algoritminė arba sparčioji prekyba, kaip bet kokios kitos formos prekyba, gali būti naudojami įvairių formų piktnaudžiavimo tikslais, tai turėtų būti uždrausta pagal Reglamentą (ES) Nr. .../...[naujasis Piktnaudžiavimo rinka reglamentas]. Dėl sparčiosios prekybos, dėl to, kad juos vykdantys subjektai turi pranašumą informacijos požiūriu, investuotojai gali būti paskatinti vykdyti sandorius vietose, kuriose jie gali išvengti sąveikos su sparčiąją prekybą vykdančiais subjektais. Tikslinga vykdyti atskirą sparčiosios prekybos strategijų, kurios grindžiamos tam tikromis specifinėmis charakteristikomis, reguliavimo kontrolę. Kadangi tai daugiausia strategijos, kai prekiaujama savo sąskaita, tokia kontrolė turėtų būti taikoma ir kai prekybos strategijos struktūra yra tokia, kad būtų išvengta vykdymo savo sąskaita; (47)  šią riziką, galinčią kilti dėl didesnio technologijų naudojimo, geriausia sušvelninti taikant specialių rizikos kontrolės priemonių derinį, skirtą įmonėms, vykdančioms algoritminę arba sparčiąją prekybą, ir kitas priemones, skirtas visų tokioms įmonėms prieinamų prekybos vietų operatoriams. Siekiant sustiprinti rinkų atsparumą atsižvelgiant į technologijų plėtrą, šios priemonės turėtų atitikti 2012 m. vasario mėn. paskelbtas EVPRI technines gaires dėl prekybos platformų, investicinių įmonių ir kompetentingų institucijų automatizuotoje prekybos aplinkoje taikytinų sistemų ir kontrolės priemonių (EVPRI/2012 /122) ir jomis remtis. Pageidautina užtikrinti, kad visoms sparčiąją prekybą vykdančioms įmonėms būtų išduodamas veiklos leidimas, kai jos yra tiesioginės prekybos vietos narės. Taip turėtų būti užtikrinta, kad joms būtų taikomi direktyvoje nustatyti organizaciniai reikalavimai ir jos būtų tinkamai prižiūrimos. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti sklandų rinkos veikimą ES lygmeniu, EVPRI turėtų atlikti svarbų koordinavimo vaidmenį nustatant tinkamą kainos pokyčio dydį. Be to, turėtų būti atliekama tinkama visų pavedimų rizikos kontrolė pateikiant pavedimą. Todėl taip pat būtų tikslinga nutraukti remiamos ir nepatikrintos prieigos praktiką siekiant išvengti rizikos, kad įmonė, kuri netaiko pakankamos kontrolės sistemos, sudarytų tvarką pažeidžiančių sąlygų rinkoje, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų galima nustatyti rinkos dalyvius ir patraukti juos atsakomybėn už bet kokias tvarką pažeidžiančias sąlygas rinkoje, už kurias jie atsakingi. Be to, reikia, kad būtų galima aiškiai nustatyti sparčiosios prekybos pavedimų srautą. EVPRI taip pat turėtų toliau stebėti technologijų ir metodų, naudojamų siekiant prieigos prie prekybos vietų, raidą ir turėtų toliau rengti gaires siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimai būtų ir toliau veiksmingai taikomi atsižvelgiant į naują praktiką; (48)  ir įmonės, ir prekybos vietos turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos priemonės, skirtos užtikrinti, kad vykdant sparčiąją ir automatizuotą prekybą rinkoje nekiltų sąmyšis ir kad jos nebūtų galima naudoti piktnaudžiavimo tikslais. Prekybos vietos taip pat turėtų užtikrinti, kad jų prekybos sistemos būtų atsparios ir tinkamai išbandytos, kad galėtų atlaikyti didesnius pavedimų srautus arba rinkos spaudimą ir kad būtų taikomi sistemos išjungikliai, skirti prekybai visose prekybos vietose laikinai sustabdyti, jeigu būtų staigių ir netikėtų kainų svyravimų; (48a)  taip pat būtina užtikrinti, kad prekybos vietose taikomos rinkliavos sistemos būtų skaidrios, nediskriminuojančios ir sąžiningos, ir kad jos nebūtų sukurtos taip, jog skatintų atsirasti tvarką pažeidžiančias rinkos sąlygas. Todėl tinkama užtikrinti, kad prekybos vietos rinkliavų struktūra skatintų mažesnį sistemos pranešimų ir įvykdytų sandorių santykį ir kad būtų taikoma didesnė rinkliava tokioms operacijoms kaip didelio skaičiaus ar didelės vertės pavedimų atšaukimas, nes dėl to galėtų susidaryti tvarką pažeidžiančios sąlygos ir prekybos vietos turėtų padidinti infrastruktūros pajėgumus, o tai nebūtinai duotų naudos kitiems rinkos dalyviams; (49)  be priemonių, susijusių su algoritmine ir sparčiąja prekyba, tikslinga uždrausti remiamą ir nepatikrintą prieigą ir įtraukti kontrolės priemones, susijusias su investicinėmis įmonėmis, teikiančiomis klientams tiesioginę ▌prieigą prie rinkų ▌. Taip pat reikėtų, kad tiesioginę ▌prieigą prie rinkos teikiančios įmonės užtikrintų, kad šia paslauga besinaudojantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją ir kad būtų nustatytos naudojimosi šia paslauga kontrolės priemonės. Tikslinga išsamius organizacinius reikalavimus, susijusius su šių naujų formų prekyba išsamiau nustatyti deleguotuosiuose aktuose. Be EVPRI įgaliojimų rengti aktualias gaires dėl įvairių formų prieigos prie rinkos ir susijusios kontrolės, taip turėtų būti užtikrinta, kad, kai būtina, reikalavimus būtų galima iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į būsimas šios srities inovacijas ir pokyčius; (50)  šiuo metu Sąjungoje veikia daugybė prekybos vietų, tarp kurių yra nemažai prekybai tapačių priemonių. Siekiant sumažinti galimą riziką investuotojų interesams, būtina įforminti ir labiau koordinuoti prekybos kitose prekybos vietose padarinių procesą, jeigu viena prekybos vieta nusprendžia laikinai sustabdyti arba pašalinti iš prekybos finansinę priemonę. Siekiant teisinio tikrumo ir tinkamai spręsti interesų konfliktus, kai priimami sprendimai laikinai sustabdyti arba pašalinti iš prekybos finansinę priemonę, turėtų būti užtikrinta, kad jeigu viena reguliuojama rinka arba DPS sustabdo prekybą dėl informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę neatskleidimo, kitos rinkos arba sistemos taip pat laikosi to sprendimo ▌. Be to, būtina įforminti ir dar labiau patobulinti prekybos vietų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą dėl konkrečios priemonės, kuria prekiaujama skirtingose vietose, išskirtinių sąlygų atvejais. Tai turėtų apimti ir nuostatas, skirtas neleisti, kad prekybos vietos naudotų informaciją, kuri perduodama, kai priemonė sustabdoma ar pašalinama iš prekybos, komerciniais tikslais; (51)  finansų rinkose veikla užsiima daugiau investuotojų ir jiems teikiamos sudėtingesnės plataus asortimento paslaugos ir priemonės ir, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, būtina numatyti tam tikrą suderinimą siekiant visoje Europos Sąjungoje investuotojams teikti aukšto lygio apsaugą. Kai buvo priimta Direktyva 2004/39/EB, dėl didėjančios investuotojų priklausomybės nuo asmeninių rekomendacijų reikėjo įtraukti konsultacijų dėl investavimo teikimą į investicines paslaugas, kurioms taikomi veiklos leidimo gavimo ir konkretūs verslo etikos įpareigojimai. Klientams ir toliau yra svarbios asmeninės rekomendacijos, o paslaugos bei priemonės darosi vis sudėtingesnės, todėl, siekiant padidinti investuotojų apsaugą, reikia griežtinti verslo etikos įpareigojimus; (51a)  nors konsultavimo paslaugoms reikia taikyti didelius verslo etikos įpareigojimus, jų neužtenka siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą. Valstybės narės ypač turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai investicinės įmonės kuria investicinius produktus ar struktūruotus indėlius, kuriuos jos parduoda profesionaliems klientams ar mažmeniniams klientams, šie produktai būtų sukurti taip, kad atitiktų tam tikros kategorijos klientų pasirinktos tikslinės rinkos poreikius ir charakteristikas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad investicinė įmonė imtųsi tinkamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad investiciniais produktais būtų prekiaujama ir jie platinami tos tikslinės rinkos grupės klientams. Vis dėlto tai neturėtų atleisti trečiosios šalies platintojų nuo atsakomybės, kai jie pardavinėja ar platina produktą netikslinei grupei be įmonės, kuri sukūrė šį produktą, žinios ar sutikimo. Produktus sukūrę subjektai taip pat turėtų periodiškai patikrinti savo produktų naudojimo rezultatus, siekiant įvertinti, ar produktas atnešė jį kuriant numatytų rezultatų, ir nustatyti, ar vis dar teisingai numatyta tikslinė produkto rinka. Investuotojams taip pat reikia tinkamos informacijos apie produktus ir ypač nuosekliai teikiamos informacijos apie investicijų grąžai taikomų mokesčių lygmenų kaupiamąjį poveikį. Šiuo aspektu turėtų būti atsižvelgta į Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalies nuostatas; (52)  siekiant suteikti investuotojams visą svarbią informaciją, tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės, teikdamos konsultacijas dėl investavimo, išaiškintų savo teikiamų konsultacijų pagrindą, visų pirma, produktų asortimentą, į kurį jos atsižvelgia teikdamos klientams asmenines rekomendacijas, konsultacijų kainą, arba, jei mokesčių ir paskatų suma negali būti nustatyta prieš teikiant konsultaciją, kainos apskaičiavimo būdą, paaiškintų, ar jos konsultacijas dėl investavimo teikia tuomet, kai patvirtinama arba gaunama trečiosios šalies paskata, ir ar investicinė įmonė siūlo klientams periodinį jiems rekomenduojamos finansinės priemonės tinkamumo vertinimą. Taip pat tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės paaiškintų savo klientams jiems teikiamų rekomendacijų priežastis. EVPRI gairės galėtų būti naudingos siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šių nuostatų taikymą. Siekiant papildomai apibrėžti konsultacijų dėl investavimo teikimo reguliavimo sistemą kartu paliekant investicinėms įmonėms ir klientams galimybę rinktis, tikslinga nustatyti šios paslaugos teikimo sąlygas, kai įmonės klientus informuoja, kad konsultacija teikiama priėmus arba gavus trečiosios šalies paskatas. Teikdama portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą investicinė įmonė turėtų, prieš pasirašydama sutartį, informuoti klientą apie tikėtiną paskatų lygį, o teikiamose periodinėse ataskaitose turėtų būti nurodytos visos apmokėtos arba gautos paskatos. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad tokios trečiųjų šalių paskatos nesutrukdytų investicinei įmonei veikti siekiant didžiausios naudos klientui, taip pat turėtų būti numatyta nuostata, kad esant tam tikroms sąlygoms galima uždrausti priimti tokias paskatas arba reikalauti, kad jos būtų pervestos klientui; (52a)  siekiant labiau apsaugoti vartotojus, taip pat tikslinga užtikrinti, kad investicinės įmonės neatlygintų savo darbuotojams už darbą arba jo nevertintų, jei tai prieštarauja įmonės pareigai veikti savo klientų naudai. Taigi darbuotojų, kurie parduoda ar teikia konsultacijas dėl investicijų, atlyginimas neturėtų priklausyti tik nuo pardavimo tikslų ir pelno įmonei už tam tikrą finansinę priemonę, nes taip būtų kuriamos paskatos teikti neteisingą, neaiškią ir klaidinančią informaciją, ir teikti rekomendacijas, kurios neužtikrina didžiausios naudos klientui; (52b)  atsižvelgiant į investicinių produktų sudėtingumą ir nuolatines jų kūrimo naujoves, taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, konsultuojantys dėl investicinių produktų ar juos parduodantys mažmeniniams klientams, turėtų tinkamo lygio žinių ir būtų kompetentingi siūlomų produktų klausimu. Investicinės įmonės turi suteikti savo darbuotojams užtektinai laiko ir išteklių, kad jie galėtų įgyti šių žinių ir kompetenciją bei jomis naudotis teikiant paslaugas klientams; (53)  investicinėms įmonėms leidžiama teikti investicines paslaugas, susidedančias tik iš kliento pavedimų vykdymo ir (arba) priėmimo ir perdavimo, ir joms nebūtina gauti informacijos apie kliento žinias ir patirtį siekiant įvertinti klientams teikiamos paslaugos arba priemonės tinkamumą. Kadangi dėl šių paslaugų sumažėja klientų apsauga, tikslinga tobulinti jų teikimo sąlygas. Visų pirma tikslinga panaikinti galimybę teikti tas paslaugas kartu su papildoma paslauga, kurią sudaro kreditų arba paskolų teikimas investuotojams siekiant sudaryti jiems sąlygas vykdyti sandorį, į kurį įtraukta investicinė įmonė, nes dėl to sandoriai tampa sudėtingesni ir tampa sunkiau suprasti su tuo susijusią riziką. Taip pat tikslinga geriau apibrėžti finansinių priemonių, su kuriomis šios paslaugos turėtų būti siejamos, atrankos kriterijus siekiant neįtraukti finansinių priemonių ▌, į kurias įtraukta išvestinė finansinė priemonė, nebent jei dėl tos priemonės nedidėja rizika klientui, arba struktūra, dėl kurios klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką; (54)  kryžminis pardavimas yra įprasta mažmeninių finansinių paslaugų teikėjų strategija visoje Europos Sąjungoje. Toks pardavimas mažmeniniams klientams gali būti naudingas, tačiau tam tikrais atvejais klientų interesų gali būti paisoma nepakankamai. Pavyzdžiui, tam tikros kryžminio pardavimo formos, visų pirma siejimo praktika, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete ir bent vienos iš tų paslaugų atskirai įsigyti neįmanoma, gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei galimybes daryti pamatuotus sprendimus. Siejimo praktikos pavyzdys – būtinybė atidaryti einamąją sąskaitą teikiant investicines paslaugas mažmeniniam klientui. Nors grupavimo praktikoje, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete, tačiau kiekvieną jų galima įsigyti atskirai, taip pat gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei galimybes daryti pamatuotus sprendimus, klientas bent turi galimybę pasirinkti ir todėl yra mažesnė rizika, kad investicinės įmonės nesilaikys savo įpareigojimų pagal šią direktyvą. Tokių praktikų naudojimas turėtų būti atidžiai įvertinamas siekiant skatinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo galimybes; (55)  paslauga turėtų būti laikoma suteikta kliento iniciatyva, išskyrus tuomet, kai klientas jos pareikalauja, atsakydamas į tam klientui pačios įmonės arba jos vardu adresuotą pranešimą, kuriame yra pateiktas pasiūlymas arba kuriuo siekiama paveikti klientą dėl konkrečios finansinės priemonės ar konkretaus sandorio. Paslauga gali būti laikoma suteikta kliento iniciatyva, nepaisant to, kad klientas jos pareikalauja remdamasis pranešimu, kuriuo reklamuojamos ar siūlomos finansinės priemonės, perduotu įprastomis priemonėmis arba adresuotu visuomenei ar didesnei jos grupei arba esamų ar galimų klientų kategorijai; (56)  vienas iš šios direktyvos uždavinių yra užtikrinti investuotojų apsaugą. Investuotojų apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos kiekvienai investuotojų grupei (mažmenininkams, profesionaliems investuotojams ir sandorio šalims). Vis dėlto siekiant patobulinti paslaugų teikimo visų kategorijų klientams reguliavimo sistemą, dera aiškiai nustatyti, kad principas veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai bei įsipareigojimas teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į klientų skirstymą į kategorijas; (57)  nukrypstant nuo principo, pagal kurį buveinės valstybės išduoda veiklos leidimus, prižiūri ir kontroliuoja filialų veiklą ir įsipareigojimų laikymąsi, tikslinga, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prisiimtų atsakomybę už šioje direktyvoje nurodytų su verslu susijusių tam tikrų įsipareigojimų, vykdomų per filialą to filialo buvimo teritorijoje, laikymosi kontrolę, nes ši institucija yra arčiausiai to filialo ir jos buvimo vieta geriau leidžia nustatyti ir užkirsti kelią taisyklių, reglamentuojančių filialo veiklą, pažeidimams; (58)  būtina nustatyti „optimalaus įvykdymo“ reikalavimą, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės klientų pavedimus įvykdytų klientui palankiausiomis sąlygomis. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas įmonei, turinčiai sutartinius ar tarpininkavimo įsipareigojimus klientui; (58a)  siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų kuo daugiau akcininkų, reikėtų išplėsti optimalaus vykdymo sistemos taikymą mažmeniniams investuotojams, kad jie turėtų prieigą prie daugiau vykdymo vietų, šiuo metu esančių Sąjungoje. Taikant optimalaus vykdymo sistemą reikėtų atsižvelgti į technologijų, skirtų optimalaus vykdymo stebėsenai užtikrinti, pažangą; (59)  siekiant pagerinti sąlygas, kuriomis investicinės įmonės laikosi šioje direktyvoje joms nustatyto įpareigojimo vykdyti pavedimus palankiausiomis savo klientams sąlygomis, tikslinga reikalauti, kad vykdymo vietose visuomenė galėtų susipažinti su kiekvienos vietos duomenimis, susijusiais su sandorių vykdymo kokybe; (60)  su pavedimų vykdymo politika susijusi informacija, kurią investicinės įmonės teikia savo klientams, dažnai yra bendro pobūdžio ir standartinė, todėl klientai negali suprasti, kaip bus vykdomas pavedimas, ir patikrinti, ar įmonė laikosi savo įsipareigojimo vykdyti pavedimus palankiausiomis savo klientams sąlygomis. Siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, tikslinga nurodyti principus, pagal kuriuos investicinės įmonės turėtų teikti savo klientams informaciją apie pavedimų vykdymo politiką, ir reikalauti, kad, atsižvelgdamos į kiekvieną finansinių priemonių rūšį, jos kas ketvirtį paskelbtų penkias geriausias vykdymo vietas, kuriose praėjusiais metais įvykdė klientų pavedimus, ir į šią bei prekybos vietų pateiktą informaciją atsižvelgtų kurdamos vykdymo kokybės politiką; ▌ (62)  asmenys, teikiantys investicines paslaugas daugiau nei vienos investicinės įmonės vardu, turėtų būti laikomi ne įmonių agentais, o investicinėmis įmonėmis, remiantis šioje direktyvoje pateikta jų apibrėžtimi, išskyrus kai kuriuos asmenis, kuriems gali būti taikomos išimtys; (63)  šia direktyva neturėtų pažeidžiamos įmonių agentų teisės vykdyti veiklos, kuriai taikomos kitos direktyvos, ir veiklos, susijusios su finansinėmis paslaugomis ar prekėms, kurioms netaikoma ši direktyva, įskaitant veiklą, vykdomą tos pačios finansinės grupės dalies vardu; (64)  ši direktyva neturėtų būti taikoma už investicinės įmonės patalpų vykdomos veiklos (išnešiojamoji prekyba) sąlygoms; (65)  valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų registruoti arba turėtų atšaukti registraciją, jeigu realiai atlikta veikla aiškiai parodo, kad įmonės agentas pasirinko vienos kurios nors valstybės narės teisinę sistemą, siekdamas išvengti kitoje valstybėje narėje galiojančių griežtesnių normų, kurios teritorijoje jis ketina vykdyti arba vykdo didesnę savo veiklos dalį; (66)  šioje direktyvoje tinkamos sandorio šalys laikytinos klientais; (67)  finansų krizė parodė, kad nemažmeninių klientų galimybės įvertinti savo investicijų riziką yra ribotos. Nors turėtų būti patvirtinta, kad verslo etikos taisyklės taikytinos tiems investuotojams, kuriems tokia apsauga reikalingiausia, tikslinga geriau nustatyti įvairių kategorijų klientams taikomus reikalavimus. Šiuo atžvilgiu kai kuriuos informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimus tikslinga taikyti ir santykių su tinkamomis sandorio šalimis plėtojimo srityje. Visų pirma atitinkami reikalavimai turėtų būti susiję su klientų finansinių priemonių ir pinigų apsauga, taip pat pažymėtini informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimai, taikytini sudėtingesnėms finansinėms priemonėms ir sandoriams. Siekiant geriau perteikti savivaldybės ir vietos valdžios institucijų (jos neturėtų naudoti spekuliacinių priemonių verslo tikslais) funkcijas, tikslinga aiškiai išbraukti jas iš sąrašo, į kurį įtrauktos tinkamos sandorio šalys ir klientai, kurie laikomi profesionaliais ir kurie vis dėlto gali reikalauti laikyti juos profesionaliais, jei tenkinamos griežtos valstybių narių nustatytos sąlygos; (68)  vykdant tarp tinkamų sandorio šalių sudarytus sandorius, įsipareigojimas atskleisti maksimalius kliento pavedimus turėtų būti taikomas tik tuomet, kai sandorio šalis siunčia vykdyti investicinei įmonei maksimalų pavedimą; ▌ (70)  investicinėms įmonėms turėtų būti suteiktos tos pačios galimybės prisijungti ar patekti į reguliuojamas rinkas visoje Europos Sąjungoje. Nesvarbu, kaip sandoriai šiuo metu administruojami valstybėse narėse; būtina uždrausti bet kokius techninius ar teisinius apribojimus patekti į reguliuojamas rinkas; (71)  siekiant supaprastinti tarptautinių sandorių įvykdymą, tikslinga numatyti investicinių įmonių teisę prisijungti prie Europos Sąjungos tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų, neatsižvelgiant į tai, ar sandoriai buvo sudaryti atitinkamos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje. Investicinės įmonės, pageidaujančios tiesiogiai prisijungti prie kitos valstybės narės atsiskaitymo sistemos, turėtų atitikti veiklos ir komercinius reikalavimus, keliamus tokiai narystei ir riziką ribojančias priemones, skirtas užtikrinti sklandų ir organizuotą finansinių rinkų veikimą; (72)  trečiųjų šalių įmonėms teikiant paslaugas Europos Sąjungoje taikytina nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Ši tvarka yra labai skirtinga, ir pagal jas turinčios teisę veikti įmonės negali laisvai teikti paslaugų ir naudotis įsisteigimo laisve visose valstybėse narėse, išskyrus tą, kurioje jos įsisteigusios. Europos Sąjungos lygmeniu tikslinga įdiegti bendrą reguliavimo sistemą trečiųjų šalių įmonėms, įskaitant investicines įmones ir rinkos operatorius. Norint sukurti pagrindą, kuriuo trečiųjų šalių įmonėms būtų numatytas leidimas teikti investicines paslaugas ir vykdyti veiklą visoje ES, pagal šią tvarką turėtų būti suderinta šiuo metu taikoma suskaidyta sistema, užtikrinamas tikrumas ir vienodas prie Europos Sąjungos prisijungiančių trečiųjų šalių įmonių traktavimas, užtikrinama, kad Komisija, teikdama pirmenybę ES didžiausiems prekybos partneriams ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) programos sritims, užtikrintų veiksmingą šių trečiųjų šalių reguliavimo ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo vertinimą ir turėtų būtų numatytas panašus ES investuotojų, kuriems teikia paslaugas trečiųjų šalių įmonės, apsaugos lygis; (73)  kai paslaugos teikiamos mažmeniniams klientams ar klientams, kurie nusprendė atsisakyti tam tikrų apsaugos priemonių, kad būtų traktuojami kaip profesionalūs klientai, visada turėtų būti reikalaujama Europos Sąjungoje įsteigti filialą. Europos Sąjungoje įsteigtam filialui turi būti gaunamas veiklos leidimas ir vykdoma jo priežiūra. Atitinkama kompetentinga institucija ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Filialas turėtų galėti laisvai naudotis pakankamo dydžio pradiniu kapitalu. Kai filialui išduodamas veiklos leidimas, jis turėtų būti prižiūrimas toje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigtas; trečiosios šalies įmonė turėtų galėti teikti paslaugas kitose valstybėse narėse per prižiūrimą filialą, kuriam išduotas veiklos leidimas, taikant pranešimo procedūrą. Paslaugas neįsteigus filialo turėtų galėti Sąjungai teikti tik tinkamos sandorio šalys ir profesionalūs klientai, išskyrus tuos, kurie nusprendė atsisakyti tam tikrų apsaugos priemonių, kad būtų traktuojami kaip profesionalūs klientai. Išskyrus tuos atvejus, kai jos teikiamos tik išimtine kliento iniciatyva, jos turi būti įregistruotos EVPRI ir trečiosios šalys turi vykdyti jų priežiūrą. EVPRI ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus; (74)  šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių įmonių investicinių paslaugų teikimas arba veikla Europos Sąjungoje, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų šalių įmonių. Kai trečiosios šalies įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Kai trečiosios šalies įmonė Sąjungoje prekiauja su klientais arba galimais klientais per tarpininkus, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis išimtine kliento iniciatyva; (75)  leidimas organizuoti reguliuojamą rinką turėtų apimti bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su pavedimų atskleidimu, apdorojimu, įvykdymu, patvirtinimu ir pranešimu apie juos nuo jų gavimo reguliuojamoje rinkoje iki jų perdavimo galutiniam įvykdymui, bei veiklą, susijusią su leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis išdavimu. Tai taip pat turėtų apimti reguliuojamoje rinkoje paskirtų rinkos formuotojų sudarytus sandorius, vykdomus jos sistemose ir laikantis šias sistemas reguliuojančių taisyklių. Atsižvelgiant į rinkos formuotojų svarbą užtikrinant efektyvų ir sklandų rinkų veikimą, prekybos vietos turėtų turėti raštu sudarytus susitarimus, kuriuose rinkos formuotojai patikslina savo įsipareigojimus ir užtikrina, kad visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, jie vykdo savo įsipareigojimą užtikrinti rinkos likvidumą. Nevisi reguliuojamos rinkos DPS ar OPS narių ar dalyvių sudaryti sandoriai turėtų būti laikomi sudarytais reguliuojamos rinkos DPS ar OPS sistemoje. Sandoriai, kuriuos nariai ar dalyviai sudaro dvišaliu pagrindu ir kurie prieštarauja pagal šią direktyvą reguliuojamai rinkai, DPS ar OPS nustatytiems reikalavimams turėtų būti laikomi sandoriais, sudarytais ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS siekiant pateikti finansinių tarpininkų, nuolatos vykdančių klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto sąvoką. Tokiu atveju, patenkinus šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, investicinėms įmonėms turėtų būti nustatyta pareiga viešai skelbti kainas; (76)  siekiant užtikrinti būtiną kokybės lygį reiktų nustatyti, kad turi būti gaunami leidimai teikti pagrindinių rinkų duomenis, kurie yra labai svarbūs, kad vartotojai galėtų gauti norimą prekybinės veiklos visose Europos Sąjungos rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius, ir tokios duomenų pranešimo paslaugos turėtų būti reglamentuojamos; (77)  patvirtinta skelbimo sistema turėtų pagerinti organizuotos prekybos sistemos skelbiamos informacijos apie prekybos skaidrumą kokybę ir reikšmingai prisidėti prie siekio užtikrinti, kad šie duomenys būtų skelbiami taip, kad juos būtų galima lengviau sujungti su prekybos vietose skelbiamais duomenimis; (78)  dabar, kai sukurta rinkos sistema, leidžianti daugelio prekybos vietų konkurenciją, itin svarbu kiek įmanoma greičiau sukurti veiksmingą ir visa apimančią konsoliduotą informacinę juostą. pasiūlytas komercinis sprendimas skelbti konsoliduotą informacinę juostą apie akcijas ir į akcijas panašias priemones turėtų padėti sukurti labiau integruotą Europos rinką ir sudaryti rinkos dalyviams palankesnes sąlygas gauti apibendrintą informaciją apie prekybos skaidrumą. Siekiant priimti techniškai labai sudėtingus ir novatoriškus sprendimus, kurie kuo daugiau padėtų rinkai, numatytas sprendimas yra pagrįstas leidimais paslaugų teikėjams, veikiantiems pagal iš anksto nustatytus ir prižiūrimus kriterijus, užtikrinančius darnių ir teisingų rinkos duomenų teikimą, ir tarpusavyje konkuruojantiems. Siekiant palengvinti ankstyvą perspektyvios konsoliduotos informacinės juostos kūrimą Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose kiek galima greičiau būtų pateiktos tam tikros nuostatos, susijusios su prievole teikti informaciją apie konsoliduotos informacinės juostos (KIJ) tiekėjus. Reikalaujant, kad visi konsoliduotos informacinės juostos tiekėjai konsoliduotų visus PSS duomenis, bus užtikrinama konkurencija klientams teikiamų paslaugų kokybės, o ne duomenų apimties lygmeniu. Tačiau būtų prasminga jau dabar numatyti viešojo sektoriaus sprendimą, kuris būtų rengiamas, jei komerciniu sprendimu laiku neužtikrinamas veiksmingas visa apimančios konsoliduotos juostos tiekimas; (79)  naujoje direktyvos 2006/49/EB redakcijoje turėtų būti nustatyti minimalūs kapitalo reikalavimai, taikytini reguliuojamai rinkai, kad pastaroji gautų veiklos leidimus ir atsižvelgtų į specifinį su tokiomis rinkomis susijusių rizikos veiksnių pobūdį; (80)  reguliuojamos rinkos dalyviai taip pat turėtų sugebėti administruoti DPS, laikydamiesi atitinkamų šios direktyvos nuostatų; (81)  šios direktyvos nuostatos dėl instrumentų prekybai priimtinumo pagal reguliuojamoje rinkoje taikomas taisykles turėtų nepažeisti 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius(27). Reguliuojamai rinkai neturėtų būti kliudoma taikyti didesnius reikalavimus už nustatytus šioje direktyvoje vertybinių popierių ar priemonių, kurių priimtinumą prekybai ji svarsto, emitentams; (82)  valstybės narės turi turėti teisę paskirti įvairias kompetentingas institucijas, atsakingas už įvairių šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą. Tokios institucijos turėtų būti viešos, nepriklausančios nuo ekonominių subjektų ir vengiančios interesų prieštaravimo. Laikydamosi nacionalinės teisės, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą kompetentingos institucijos finansavimą. Skiriant valdžios institucijas, kompetentingai institucijai neturėtų būti draudžiama deleguoti savo įgaliojimų; (83)  2009 m. rugsėjo 25 d. aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge G20 sutiko pagerinti finansų ir biržos prekių rinkų reguliavimą, veikimą ir skaidrumą siekiant spręsti pernelyg didelio biržos prekių kainų svyravimo problemą. 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės ir 2011 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo išdėstytos priemonės, į kurias reikėtų atsižvelgti peržiūrint Direktyvą 2004/39/EB. 2011 m. rugsėjo mėn. IOSCO paskelbė biržos prekių išvestinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros principus. Šie principai buvo patvirtinti 2011 m. lapkričio 4 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime Kanuose, kai buvo raginama suteikti rinkos formuotojams oficialiai nustatytus pozicijų valdymo įgaliojimus, įskaitant galią ex-ante nustatyti pozicijų apribojimus, jei tai tikslinga; (84)  kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai turėtų būti papildyti aiškiais įgaliojimais iš bet kurio asmens gauti informaciją apie pozicijos dydį ir paskirtį įgyvendinant išvestinių finansinių priemonių sutartis, susijusias su biržos prekėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis jų priemonėmis, ir prašyti jo imtis priemonių pozicijos dydžiui sumažinti įgyvendinant išvestinių finansinių priemonių sutartis; (85)  prekybos vietoms ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai apriboti bet kurio asmens ar asmenų grupės galimybę sudaryti arba turėti išvestinių finansinių priemonių sutartis, susijusias su biržos prekėmis, remiantis EVPRI nustatytais techniniais standartais, ir kitais atvejais valdyti pozicijas tokiu būdu, kad būtų skatinamas išvestinė priemonių ir pagrindinių biržos prekių rinkos vientisumas pernelyg neribojant likvidumo. Turėtų būti įmanoma nustatyti ribą tiek atskiriems sandoriams, tiek per tam tikrą laiką sukurtoms pozicijoms. Ypač pastaruoju atveju kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad šios pozicijų ribos būtų nediskriminacinio pobūdžio, aiškiai išdėstytos ir būtinos siekiant užtikrinti rinkos etiškumą ir sklandų veikimą; jas nustatant turėtų būti deramai atsižvelgta į atitinkamos rinkos specifiką. Tokie apribojimai neturėtų būti taikomi pozicijoms, kurios objektyviai mažina riziką, kuri tiesiogiai susijusi su komercine veikla, susijusia su šia biržos preke. Siekiant išvengti nepageidautino išvestinių finansinių priemonių reglamentavimo poveikio pagrindinių biržos prekių rinkoms reikėtų patikslinti neatidėliotinų sutarčių ir ateities sandorių skirtumus; (86)  neskaitant kompetentingoms institucijoms suteiktų įgaliojimų, visose prekybos vietose, kuriose siūloma prekiauti biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėtų būti nustatyti atitinkami apribojimai ir taikomos tokios kitos atitinkamos pozicijų valdymo priemonės, kurių reikia siekiant palaikyti likvidumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka ir užtikrinti tinkamai nustatytas kainas bei atsiskaitymo sąlygas. Tokios priemonės, pvz., galėtų būti didelių pozicijų koncentracijų sukūrimo, ypač arti atsiskaitymo laiko, konstatavimas, pozicijų apribojimas, kainų svyravimo apribojimas, nurodymas panaikinti ar pervesti atviras pozicijas, prekybos sustabdymas, pristatymo reikalavimų ir sąlygų pakeitimas, sandorių panaikinimas ir reikalavimas pateikti pristatymo ketinimus. EVPRI turėtų sudaryti ir paskelbti visų tokių taikomų priemonių santraukų sąrašą. Apribojimai turėtų būti taikomi nuosekliai ir atsižvelgiant į konkrečios rinkos savitus bruožus. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kam jie taikomi ir kokiais atvejais jie netaikomi, taip pat turėtų būti aiškiai nustatyti kiekybiniai slenksčiai, taikytini kaip apribojimai arba kaip ribos, kurias peržengus taikytini kiti įpareigojimai. Kadangi ne viena prekybos vieta negali matyti jos narių ar dalyvių bendrųjų pozicijų visoje rinkoje, būtų tikslinga numatyti kontrolės priemones remiantis reguliavimo techniniais standartais, įskaitant tuos, kuriais siekiama išvengti bet kokio nukrypimo nuo apribojimų ar priemonių, taikomų sudarant palyginamas sutartis kitose prekybos vietose; (87)  vietose, kuriose prekiaujama likvidžiausiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kas savaitę turėtų būti skelbiama suvestinė informacija apie įvairių tipų rinkos dalyvių, įskaitant ne savo vardu prekiaujančių dalyvių klientus, pozicijų pasiskirstymą. Paprašius kompetentingai institucijai turėtų būti teikiama išsami informacija apie rinkos dalyvių pasiskirstymą pagal jų tipą ir tapatybę, prireikus atsižvelgiant į ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(28)8 straipsnyje; ▌ (89)  pageidautina, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų lengviau naudotis kapitalu ir būtų palengvinta tolesnė specialistų rinkų, kurios siekia patenkinti mažųjų ir vidutinių emitentų poreikius, plėtra. Šios rinkos, pagal šią direktyvą paprastai veikiančios kaip daugiašalės prekybos sistemos, įprastai vadinamos MVĮ rinkomis, augimo rinkomis arba jaunesniosiomis rinkomis. DPS kategorijoje nustačius naują MVĮ augimo rinkos pakategorę ir registruojant šias rinkas turėtų padidėti jų matomumas ir prestižas ir turėtų būti lengviau kurti bendrus visoje Europoje taikomus šių rinkų reguliavimo standartus. Dėmesys turėtų būti sutelkiamas į tai, kaip parengti būsimus teisės aktus siekiant dar labiau puoselėti ir skatinti naudoti šią rinką kaip naują turto kategoriją, kuri bus patraukli investuotojams. Visas kitas ES rinkos reguliavimas turėtų būti atnaujintas, kad būtų sumažinta administracinė našta ir teikiama daugiau paskatų MVĮ įrašyti į MVĮ augimo rinkų biržos sąrašus; (90)  šios naujos kategorijos rinkoms keliamus reikalavimus reikia taikyti pakankamai lanksčiai, kad būtų galima atsižvelgti į dabartinius sėkmingus rinkos modelius, kurių yra visoje Europoje. Taip pat reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kad būtų galima išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį, kuris yra būtinas siekiant skatinti investuotojų pasitikėjimą šių rinkų emitentais, ir kartu sumažinti nereikalingą šių rinkų emitentams tenkančią administracinę naštą. Siūloma deleguotuosiuose aktuose arba techniniuose standartuose toliau teikti daugiau informacijos apie MVĮ rinkų reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su leidimo prekiauti tokioje rinkoje kriterijais; (91)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nedaryti neigiamos įtakos sėkmingai veikiančioms rinkoms, MVĮ emitentams skirtų rinkų operatoriai turėtų galėti pasirinkti toliau valdyti tokią rinką pagal šios direktyvos reikalavimus, nesiekdami jos užregistruoti kaip MVĮ augimo rinkos; (92)  bet kokia konfidenciali informacija, gauta vienos valstybės narės šaltinio iš kitos valstybės narės šaltinio, neturėtų būti laikoma išimtinai vietinio pobūdžio; (93)  būtina stiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimų konvergenciją, siekiant užtikrinti vienodo intensyvumo kontrolę visoje integruotoje finansų rinkoje. Bendrais minimaliais įgaliojimais bei atitinkamais ištekliais turėtų būti užtikrinamas priežiūros efektyvumas; (94)  atsižvelgiant į didelę įvairių daugiašalių prekybos sistemų daromą įtaką ir joms tenkančią rinkos dalį, tikslinga užtikrinti, kad kompetentingos DPS ir jurisdikcijos, kurioje DPS teikia paslaugas, institucijos sudarytų atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Siekiant numatyti visus panašius pokyčius, tai turėtų būti taikoma ir organizuotos prekybos sistemoms (OPS); (95)  siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės ir reguliuojamos rinkos, taip pat jų veiklą veiksmingai kontroliuojantys subjektai ir investicinių įmonių bei reguliuojamų rinkų valdymo organų nariai laikytųsi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] nustatytų prievolių ir kad visoje Europos Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Todėl valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, jomis turėtų būti nustatomi kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant ir skelbiant sankciją arba priemonę, suteikiami pagrindiniai įgaliojimai taikyti sankcijas ir nustatomi administracinių piniginių sankcijų dydžiai; (96)  visų pirma kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad nusvertų tikėtiną naudą ir turėtų atgrasomąjį poveikį net didesnėms įstaigoms ir jų vadovams; (97)  siekiant užtikrinti, kad sankcijos visose valstybėse narėse būtų taikomos nuosekliai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nustatydamos administracinės sankcijos arba priemonės rūšį ir administracinės piniginės sankcijos dydį, užtikrintų, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes; (98)  siekiant užtikrinti sankcijų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, apie sankcijas paprastai turėtų būti skelbiama, išskyrus atvejus, kai susidaro tam tikros aiškiai nurodytos aplinkybės; (99)  kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, jos turėtų sukurti veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais skatintų pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus, taip pat užtikrinti tinkamą finansų įstaigų darbuotojų, kurie demaskuoja toje finansų įstaigoje padarytus pažeidimus, apsaugą. Šiais mechanizmais neturėtų būti pažeista atitinkama kaltinamų asmenų apsauga. Turėtų būti nustatytos atitinkamos procedūros siekiant užtikrinti, kad asmuo, apie kurį pranešta, galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir būti išklausytas prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo, be to, apskundęs dėl jo priimtą sprendimą, teisme galėtų pasinaudoti teise į teisių gynimo priemonę; (100)  šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos ir administracinės sankcijos, ir priemonės, kad ją būtų galima taikyti visiems veiksmams, kurių imamasi padarius pažeidimą ir kuriais siekiama užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepaisant to, ar pagal nacionalinę teisę jie priskiriami prie sankcijų, ar prie priemonių; (101)  šia direktyva neturėtų būti pažeidžiamos jokios valstybių narių teisės nuostatos, susijusios su baudžiamosiomis sankcijomis. Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemoms, pagal jas turėtų būti užtikrinama, kad įtarus, jog rinkos operatoriaus arba investicinės įmonės valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ar civilinė byla; (102)  siekiant apsaugoti klientus ir nepažeidžiant jų teisės kreiptis su ieškiniu į teismus, tikslinga, kad valstybės narės, siekdamos išspręsti ginčus neteismine tvarka, užtikrintų, kad būtų įsteigtos valstybės ar privačios įstaigos, kurios spręstų tarpvalstybinius ginčus, vadovaujantis 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacija 98/257/EB dėl principų, taikomų institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą(29) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėl neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą konsenso pagrindu, taikomų principų(30). Taikydamos nuostatas dėl skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūros sprendžiant ginčus neteismine tvarka, valstybės narės turėtų būti raginamos taikyti esamus tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus, būtent Skundų dėl finansinių paslaugų tinklą FIN-NET; (103)  bet koks pasikeitimas informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų taisyklių dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Keisdamasi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis arba juos perduodama trečiosioms šalims EVPRI turi laikytis Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių; (104)  būtina sustiprinti nuostatas dėl keitimosi informacija tarp nacionalinių kompetentingų institucijų ir jų tarpusavio pareigas teikti pagalbą bei bendradarbiauti. Atsižvelgdamos į besiplečiančią tarpvalstybinę veiklą, ypač tuomet, kai pažeidimai arba tariami pažeidimai yra aktualūs dviejų arba daugiau valstybių narių institucijoms, šios kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą, turėtų teikti viena kitai atitinkamą informaciją, leidžiančią joms vykdyti savo funkcijas. Keičiantis informacija ir siekiant užtikrinti sklandų informacijos perdavimą bei atitinkamų teisių apsaugą, būtina laikytis profesinės paslapties; ▌ (106)  pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie išimtis, patikslintos tam tikros apibrėžtys, nustatyti siūlomo investicinės įmonės įsigijimo vertinimo kriterijai, išdėstyti investicinių įmonių organizaciniai reikalavimai, nustatytos įmonių veiklos taisyklės teikiant investicines paslaugas, pateikta informacija apie interesų konfliktų valdymą, pavedimų vykdymą palankiausiomis klientams sąlygomis, klientų pavedimų tvarkymą, sandorių sudarymą su tinkamomis sandorio šalimis, MVĮ augimo rinkas, trečiųjų šalių finansų įstaigų pradinio kapitalo vertinimo sąlygas, priemones, susijusias su sistemų atsparumu, sistemos išjungiklius ir elektroninę prekybą, finansinių priemonių priėmimą į prekybą, prekybos jais sustabdymą ir išėmimą iš prekybos, ribas, kada reikia pranešti apie poziciją pagal prekiautojų kategorijas, paaiškinta, ką pagal patvirtintą skelbimo sistemą (PSS) reiškia tinkamos prekybos sąlygos viešai paskelbti informaciją, pagal KIJT – tinkamos prekybos sąlygos prieigai prie duomenų srautų teikti, o pagal patvirtintą ataskaitų teikimo mechanizmą (PATM) – pateikti informaciją, patikslintos su prievole teikti informaciją apie konsoliduotos informacinės juostos (KIJ) tiekėjus susijusias detalės, kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Labai svarbu, kad Komisija parengiamojo darbo etape tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu. Rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai; (107)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šie įgaliojimai turėtų būti susiję su veiksmingu sprendimo dėl trečiųjų šalių finansinių įmonių teikiamoms paslaugoms taikomos trečiųjų šalių teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo priėmimu ir jie turėtų būti įgyvendinami laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(31); (108)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Europos Sąjungoje. Kadangi EVPRI turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių reguliavimo ir įgyvendinimo techninių standartų projektus ir pateikti juos Komisijai. Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų ir vartotojų apsaugą visuose finansų paslaugų sektoriuose, EVPRI turėtų vykdyti savo užduotis kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiaudama su kitomis dviem Europos priežiūros institucijomis EPI Jungtiniame komitete; (109)  Komisija turėtų priimti tokius EVPRI parengtus reguliavimo techninių standartų projektus, nurodydama kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar tai papildoma veikla pagrindiniame versle, dėl investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl vadovybėms taikomų reikalavimų, dėl kvalifikuotos akcijų paketo dalies įsigijimo, dėl įpareigojimo vykdyti pavedimus klientams palankiausiomis sąlygomis, dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, dėl laisvės teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, dėl filialo įsteigimo, dėl trečiųjų šalių teikiamų paslaugų, dėl tam tikrų biržos prekių išvestinių priemonių pozicijų skaičiaus apribojimų ir toliau patikslinant kitoms biržos prekių išvestinėms priemonėms taikytinus pozicijos patikrinimus, dėl leidimų vykdyti duomenų pranešimo paslaugas išdavimo ir neišdavimo tvarkos, dėl PSS ir KIJT taikomų organizacinių reikalavimų ir dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo. Šiuos reguliavimo techninius standartus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais; (110)  Komisija turėtų būti įgaliota priimti EVPRI parengtus įgyvendinimo techninių standartų projektus dėl investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl kvalifikuotos akcijų paketo dalies įsigijimo, dėl sandorių užbaigimo DPS ir OPS prekybos proceso, dėl priemonių prekybos sustabdymo ir jų pašalinimo iš prekybos, dėl laisvės teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, dėl filialo įsteigimo, dėl trečiųjų šalių teikiamų paslaugų, dėl pozicijos pranešimo pagal prekiautojų kategorijas, dėl informacijos pateikimo EVPRI, dėl įpareigojimo bendradarbiauti, dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, dėl keitimosi informacija ir dėl konsultavimosi prieš išduodant leidimą. Komisija turėtų priimti šiuos įgyvendinimo techninius standartus kaip įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu; (111)  Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertintų, kaip veikia organizuotos prekybos sistema, kaip MVĮ augimo rinkoms taikoma tvarka, koks reikalavimų automatizuoti dažnus trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorius poveikis, kokia mechanizmų, kuriais siekiama uždrausti tam tikrus produktus, arba praktikos taikymo patirtis ir koks taikomų priemonių poveikis biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkoms; (112)  kuriant integruotą finansų rinką, kurioje būtų užtikrintas efektyvus investuotojų ir bendros rinkos etiškumas ir veiksmingumas bei siekiant apsaugoti visos Europos finansų sistemos veiklos efektyvumą nuo žalos, kurią kelia vienos rinkos skaidrumo stoka ir neramumai joje, būtina nustatyti bendrus norminius reikalavimus, taikomus investicinėms įmonėms, kurioms buvo suteikti veiklos leidimai Europos Sąjungoje, ir reglamentuojančius reguliuojamų rinkų ir kitų prekybos sistemų veikimą. Atsižvelgiant į tai, kad šį tikslą būtų galima geriau įgyvendinti Sąjungos mastu, laikantis Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali priimti priemones. Laikantis minėtame straipsnyje nurodyto proporcingumo principo, ši direktyva taikoma tik šiam tikslui pasiekti; (113)  laikoma, kad sukurti konsoliduotą ne akcijų priemonių informacinę juostą yra sunkiau negu konsoliduotą akcijų priemonių informacinę juostą, ir potencialiems teikėjams reikėtų leisti įgyti tokios juostos kūrimo patirties prieš ją kuriant. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai sukurti konsoliduotą ne akcijų priemonių informacijos juostą dera nustatyti vėlesnę nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama atitinkama nuostata, taikymo datą. Tačiau būtų prasminga jau dabar numatyti galimybę priimti viešojo sektoriaus sprendimą, kuris būtų rengiamas, jei laiku komerciniu sprendimu neužtikrinamas veiksmingas visa apimančios konsoliduotos juostos tiekimas; (113a)  siekiant toliau plėtoti Sąjungos teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami vertybiniai popieriai, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl vertybinių popierių įstatymo, kuriuo būtų toliau patikslinama finansinių priemonių saugojimo ir administravimo apibrėžtis, ir taip pat kartu su EVPRI, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos sisteminės rizikos valdyba turėtų skatinti identifikatorių ir pranešimų standartizavimo veiklą siekiant beveik tikrojo laiko sandorių analizės ir kompleksinių produktų, pvz., kai produkte yra išvestinių priemonių arba atpirkimo sandorių, struktūros nustatymo; (114)  šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į vartotojų teisių apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę nebūti antrą kartą teisiamam ar baudžiamam už tą patį nusikaltimą, ir ji turi būti įgyvendinama laikantis tų teisių ir principų; (114a)  konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I ANTRAŠTINĖ DALIS APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis Taikymo sritis 1.  Ši direktyva taikoma investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms, duomenų pranešimo paslaugų teikėjams ir trečiųjų šalių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Europos Sąjungoje. 2.  Šia direktyva nustatomi reikalavimai, susiję su:    a) investicinių įmonių veiklos leidimu ir veiklos sąlygomis;    b) trečiųjų šalių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir vykdoma investicine veikla įsteigiant filialą;    c) leidimu organizuoti reguliuojamas rinkas ir tų rinkų veikimu;    d) duomenų pranešimo paslaugų teikėjams išduodamais leidimais ir jų veikla; ir    e) kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra, jų bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu. 3.  Kredito įstaigoms, gavusioms leidimus veikti vadovaujantis Direktyva 2006/48/EB ir teikiančioms vieną ar daugiau investicinių paslaugų, ir (ar) vykdančių investicinę veiklą bei kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, parduodančioms arba konsultuojančioms klientus dėl indėlių, išskyrus indėlius, kurių grąžos norma nustatoma pagal palūkanų normą (struktūruoti indėliai), taip pat taikoma ši Direktyva: ▌ 3a.  Draudimo įmonėms, draudimo tarpininkams, įskaitant draudimo tarpininkų agentus, registruotiems arba gavusiems leidimą pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo(32), Direktyvą 2002/92/EB arba Direktyvą 2009/138/EB, atitinkamai, parduodančioms arba konsultuojančioms klientus dėl draudimu pagrįstų investicijų, taip pat taikomos šios nuostatos:    – 16 straipsnio 3 dalis;    – 23–26 straipsniai; ir    – 69-80 straipsniai ir 83-91 straipsniai, kai kompetentingoms institucijoms būtina vykdyti pirmoje ir antroje įtraukoje minėtus straipsnius dėl draudimu pagrįstų investicijų. 2 straipsnis Išimtys 1.  Ši direktyva netaikoma:    a) draudimo įmonėms arba įmonėms, vykdančioms Direktyvoje 2009/138/EB nurodytą perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) veiklą, nedarant poveikio 1 straipsnio 3a dalies taikymui;    b) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas tik jas patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms jas patronuojančios įmonės patronuojamosioms įmonėms;    c) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kai tokios paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos pavieniais atvejais, o tų įmonių veiklą reguliuoja įstatymų ar norminių aktų nuostatos ▌;    d) asmenims, kurie neteikia investicinių paslaugų ir (ar) nevykdo investicinės veiklos, t. y. verslo savo sąskaita, nebent jie yra:    i) rinkos formuotojai;    ii) reguliuojamos rinkos arba DPS nariai arba dalyviai arba turi tiesioginę prieigą prie prekybos vietos;    iia) užsiima algoritmine prekyba;    iib) kompetentingos institucijos nuomone, jų dalyvavimas rinkoje labai svarbus dėl jų prekybos veiklos masto; arba    iii) sudaro sandorius savo sąskaita, kai vykdo klientų pavedimus.    Asmenys, kuriems taikoma išimtis pagal i punktą, neprivalo atitikti šiame punkte nurodytų sąlygų, kad jiems būtų taikoma išimtis.    Ši išimtis taikoma asmenims, kurie, prekiaudami apyvartiniais taršos leidimais, neteikia jokių investavimo paslaugų ar veiklos, išskyrus verslą savo sąskaita, nevykdo klientų pavedimų, ir kurie turi arba tiesiogiai valdo įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB;    e) asmenims, kurie teikia investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo kapitale programų tvarkymu;    f) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo kapitale programų tvarkymu ir investicinių paslaugų teikimu juos patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančios įmonės patronuojamosioms įmonėms;    g) Europos centrinių bankų sistemos nariams ir kitoms nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas Europos Sąjungoje, bei kitoms valstybės įstaigoms, valdančioms valstybės skolą ar dalyvaujančioms ją valdant Europos Sąjungoje ir tarptautinėms įstaigoms, kurių narės yra trys ar daugiau valstybių narių ir kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant;    h) kolektyvinio investavimo įmonėms ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla koordinuojama Europos Sąjungos mastu, ar ne, ir depozitoriumams bei tokių įmonių vadovams;    i) asmenims, kurie: jei visais atvejais:    i) užsiima savo sąskaita finansinių priemonių verslu, išskyrus asmenis, kurie vykdo sandorius savo sąskaita, kai vykdo klientų pavedimus ▌,    ii) teikia investicines paslaugas ne savo sąskaita išskirtinai tik juos patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančios įmonės patronuojamosioms įmonėms, arba    iii) ne savo sąskaita teikia investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar išvestinių finansinių priemonių sutartimis, nurodytomis I priedo C skirsnio 10 dalyje, arba apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis savo pagrindinio verslo klientams,    – su sąlyga, kad jų pagrindiniame versle tokios paslaugos ar veikla visais atvejais yra pagalbinės, vertinant bendrai konsoliduotos ar nekonsoliduotos įmonių grupės pagrindu, ir kad pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, arba banko paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, teikimas arba rinkos formuotojo veikla, susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;    – jos kasmet teikia ataskaitas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, nurodydamos, kokiu pagrindu savo veiklą pagal i, ii ir iii punktus jos laiko pagalbine pagrindinei veiklai;    j) asmenims, teikiantiems konsultacijas dėl investicijų kitos profesinės veiklos, kuriai netaikoma ši direktyva, metu su sąlyga, kad tokios konsultacijos neįkainotos atskirai;    ▌    l) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas – valdyti pensijų fondų, kurie yra tų asociacijų nariai, turtą;    m) „agenti di cambio“, kurių veikla ir funkcijos reglamentuojamos 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatymo Nr. 58201 straipsniu;    n) perdavimo sistemos operatoriams, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 4 dalyje arba Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 4 dalyje, vykdantiems savo užduotis pagal tas direktyvas, Reglamentą (EB) 714/2009, Reglamentą (EB) 715/2009 arba pagal tuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus arba gaires. 2.  Šios direktyvos suteiktos teisės neapima sandorio šalies teisių teikti paslaugas, kurias teikia valstybės įstaigos, įgyvendindamos valstybės skolos valdymo politiką, ar Europos centrinių bankų sistemos nariai, vykdydami savo funkcijas, nustatytas Sutartyje bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute, arba atlikdami panašias funkcijas pagal nacionalines nuostatas. 3.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį dėl priemonių, susijusių su 1 dalies c punkte nurodyta išimtimi, kad paaiškintų, kada veikla vykdoma pavieniais atvejais. ▌ 3a.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar veikla laikytina pagalbine pagrindinei veiklai, atsižvelgiant bent į šiuos elementus:    a) kokiu mastu galima objektyviai išmatuoti, kiek ta veikla sumažinama rizika, tiesiogiai susijusi su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla;    b) ar papildoma veikla pakeičia mažąją dalį veiklos grupės lygmeniu ir įmonės lygmeniu, nebent paslaugos teikiamos tik tos pačios grupės nariams;    c) veiklos mastas palyginti su pagrindine verslo veikla ir veiklos svarba atitinkamose rinkose;    d) kiek pageidautina sumažinti gryną kredito riziką iki sistemai nesvarbaus lygio;    e) rinkos rizikos, susijusios su veikla, mastas palyginti su pagrindinės verslo veiklos keliama rinkos rizika;    f) ne finansų sandorio šalių grynųjų pozicijų sumos ir pozicijų rizikos sisteminė svarba, kaip nurodyta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2021 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(33) 10 straipsnyje. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](34). Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. 3 straipsnis Neprivalomosios išimtys 1.  Valstybės narės gali nutarti netaikyti šios direktyvos asmenims, kurių atžvilgiu jos yra buveinės valstybės narės ir kuriems:    a) nesuteikta teisė saugoti klientų lėšų ar vertybinių popierių ir kurie dėl tos priežasties niekada negali atsidurti debetinėje pozicijoje savo klientų atžvilgiu;    b) nesuteikta teisė teikti jokių investicinių paslaugų, išskyrus konsultacijas dėl investicijų, gavus arba negavus pavedimus, susijusius su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ir juos perdavus, ir gavus arba negavus pavedimų, susijusių su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ir juos perdavus kliento iniciatyva; ir    c) kurie, teikdami šias paslaugas, gali perduoti pavedimus tik:    i) investicinėms įmonėms, turinčioms teisę veikti laikantis šios direktyvos;    ii) kredito įstaigoms, turinčioms teisę veikti laikantis Direktyvos 2006/48/EB;    iii) filialams tų investicinių įmonių ar kredito įstaigų, kurioms suteiktas leidimas trečiojoje šalyje bei kurios turi laikytis ir laikosi veiklos riziką ribojančių taisyklių, kompetentingų institucijų nuomone bent jau tokių pat griežtų kaip ir nustatytos šioje direktyvoje, Direktyvoje 2006/48/EB ar Direktyvoje 2006/49/EB;    iv) kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems leidžiama pagal valstybės narės teisę viešai pardavinėti investicinius vienetus ir tokių įmonių vadovams;    v) investicinėms bendrovėms, turinčioms pagrindinį kapitalą, nurodytą 1976 m. gruodžio 13 d. Direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti(35), reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į sąrašą ar platinami valstybės narės reguliuojamoje rinkoje; 1a.  Pagal nacionalinę tvarką 1 dalyje nurodytiems asmenims taikomi reikalavimai turėtų būti bent analogiški šiems šios direktyvos reikalavimams, atsižvelgiant į jų dydį, rizikos pobūdį ir teisinę formą:    a) leidimo išdavimo ir nuolatinės priežiūros sąlygoms ir tvarkai, nustatytoms 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 7, 8, 9, 10, 21, 22 ir 23 straipsniuose ir atitinkamos Komisijos deleguotųjų aktų forma pagal 94 straipsnį priimtos įgyvendinimo priemonės;    b) verslo etikos įpareigojimams, nustatytiems 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse, 25 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse ir atitinkamose įgyvendinimo priemonėse Direktyvoje 2006/73/EB;    c) organizaciniai reikalavimai, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje ir Komisijos pagal 94 straipsnį priimti deleguotieji aktai. 1b.  Valstybės narės reikalauja, kad asmenims, kuriems ši direktyva netaikoma pagal 1 dalį, būtų taikoma investuotojų kompensavimo sistema, pripažinta pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų(36), arba kita sistema, kuria užtikrinama lygiavertė jos klientų apsauga. Valstybės narės gali leisti profesinės civilinės atsakomybės draudimą kaip alternatyvų draudimą, jei tai būtų tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į asmenų, kuriems pagal 1 pastraipą suteikiamos išimtys iš šios direktyvos taikymo srities, dydį, rizikos pobūdį ir teisinę formą. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį pagal straipsnio 1 dalį ir kurie mažmeniniams klientams parduoda finansines priemones arba mažmeniniams klientams teikia konsultacijas dėl investavimo ar portfelio valdymo paslaugas, turi laikytis investuotojų apsaugos taisyklių, kurios yra tapačios 16 straipsnio 6 ir 7 dalies bei 24 ir 25 straipsnių nuostatoms. 2.  Asmenys, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį laikantis straipsnio 1 dalies, negali pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą arba steigti filialus, kaip numatyta atitinkamai 36 ir 37 straipsniuose. 3.  Valstybės narės praneša Europos Komisijai ir EVPRI apie tai, ar jos naudojasi šiame straipsnyje numatyta galimybe, ir užtikrina, kad kiekviename pagal 1 dalį išduotame leidime būtų nurodyta, jog jis išduotas pagal šį straipsnį. 4.  Valstybės narės EVPRI perduoda nacionalinių įstatymų nuostatas, kurios atitinka 1 dalyje išvardytus šios direktyvos reikalavimus. 4 straipsnis Sąvokos 1.  Šioje direktyvoje vartojamos Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 2 straipsnio apibrėžtys. 2.  Taip pat vartojamos šios sąvokos:    1) investicinės paslaugos ir veikla – bet kurios I priedo A skirsnyje išvardintos paslaugos ar veikla, susijusios su bet kuriomis I priedo C skirsnyje išvardintomis priemonėmis;    Komisija deleguotųjų aktų pagal 94 straipsnį forma priima priemones, kuriose ji išsamiai nustato:    – išvestinių finansinių priemonių sutartis, paminėtas I priedo C skirsnio 7 dalyje, turinčias kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, buvo atlikta jų tarpuskaita ir jos buvo apmokėtos per pripažintus tarpuskaitos namus, ar joms nustatytas reikalavimas reguliariai įmokėti garantinę sumą;    – išvestinių finansinių priemonių sutartis, paminėtas I priedo C skirsnio 10 dalyje, turinčias kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar jos, inter alia, buvo parduotos reguliuojamoje rinkoje arba DPS ir jos buvo apmokėtos per pripažintus tarpuskaitos namus, ar joms nustatytas reikalavimas reguliariai įmokėti garantinę sumą;
	2)	pagalbinė paslauga – bet kokios paslaugos, išvardintos I priedo B skirsnyje;
	3)	konsultacijos dėl investicijų – asmeninių rekomendacijų teikimas klientui jo prašymu arba investicinės įmonės iniciatyva dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis;
	4)	pavedimų vykdymas kliento naudai – veikla, susijusi su sutarčių sudarymu, siekiant kliento naudai parduoti ar nupirkti vieną ar kelias finansines priemones. Pavedimų vykdymas apima sutarties parduoti kredito įstaigos arba investicinės įmonės išleistas finansines priemones jų išleidimo metu sudarymą;
	5)	sandorių vykdymas savo sąskaita – prekyba už nuosavas lėšas, sudarant sandorius dėl vienos ar daugiau finansinių priemonių;
	6)	„rinkos formuotojas“ – tai bet kuris asmuo, išsilaikantis finansinėse rinkose, savo sąskaita ir už savo nuosavą turtą pirkdamas ir parduodamas finansines priemones ▌;
	7)	portfelio valdymas – portfelio valdymas pagal klientų suteiktus įgaliojimus, gautus iš kiekvieno kliento atskirai, jeigu į tokius portfelius įeina viena ar daugiau finansinių priemonių;
	8)	klientas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam investicinė įmonė teikia investicines arba pagalbines paslaugas;
	9)	profesionalus klientas – klientas, atitinkantis II priede nustatytus kriterijus;
	10)	mažmeninis klientas – neprofesionalus klientas;
	11)	MVĮ augimo rinka – DPS, pagal 35 straipsnį įregistruota kaip MVĮ augimo rinka;
	12)	mažosios ir vidutinės įmonės – bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė nei 200 000 000 EUR;
	13)	ribotas pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti finansinę priemonę neviršijant nurodytos kainos ir kiekio;
	14)	finansinė priemonė – I priedo C skirsnyje nurodytos priemonės;
	15)	pinigų rinkos priemonės – tos priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, kaip, pavyzdžiui, iždo vekseliai, deponavimo sertifikatai ir komerciniai vertybiniai popieriai, išskyrus mokėjimo priemones;
	16)	buveinės valstybė narė –    a) tuo atveju, kai tai – investicinė įmonė:    i) jei investicinė įmonė yra fizinis asmuo, tai – valstybė narė, kurioje įsikūrusi tos įmonės pagrindinė buveinė;    ii) jei investicinė įmonė yra juridinis asmuo, tai – valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi tos įmonės registruota buveinė;    iii) jeigu pagal nacionalinę teisę investicinė įmonė neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi tos įmonės pagrindinė buveinė;    b) reguliuojamos rinkos atveju tai valstybė narė, kurioje yra įregistruota reguliuojama rinka, arba, jeigu pagal tos valstybės narės teisę toks subjektas neturi registruotos buveinės, valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi tos reguliuojamos rinkos pagrindinė buveinė;
	17)	priimančioji valstybė narė – valstybė narė, nesanti buveinės valstybe nare, kurioje investicinė įmonė turi filialą ar teikia paslaugas ir (ar) užsiima veikla, arba valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka atitinkamai pasirūpina, kad supaprastintų nuotolinių narių arba toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusių dalyvių teisę patekti į prekybos tinklą šioje sistemoje;
	18)	kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria laikydamasi 69 straipsnio, nebent šioje direktyvoje nurodyta kitaip;
	19)	kredito įstaigos – kredito įstaigos, kaip apibūdinta Direktyvoje 2006/48/EB;
	20)	KIPVPS valdymo įmonė – valdymo įmonė, apibūdinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo(37);
	21)	įmonės agentas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas vienos investicinės įmonės vardu, tik jos vienos visiška ir besąlygine atsakomybe siūlo esamiems ir galimiems klientams investicines ir (ar) pagalbines paslaugas, priima iš kliento ir perduoda nurodymus ar pavedimus dėl investicinių paslaugų ar finansinių priemonių, teikia finansines priemones arba konsultuoja esamus arba galimus klientus dėl šių finansinių priemonių ar paslaugų;
	22)	filialas – pagrindine buveine nesanti verslo vieta, sudaranti investicinės įmonės dalį, bet neturinti juridinio asmens statuso, investicinei įmonei išduoto leidimo pagrindu galinti teikti investicines paslaugas bei pagalbines paslaugas ir (ar) užsiimti investicine veikla; visos verslo vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė investicinė įmonė, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, yra laikomos vienu filialu;
	23)	akcijų paketas – tiesioginė ar netiesioginė kapitalo dalis investicinėje įmonėje, sudaranti 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, kaip nustatyta 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo(38) 9 ir 10 straipsniuose, ir atsižvelgiant į sąlygas dėl akcijų sujungimo, nustatytas tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, arba leidžianti daryti esminę įtaką investicinės įmonės, kurioje turimas tas akcijų paketas, valdymui;
	24)	patronuojančioji įmonė – įmonė, apibūdinta 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės(39) 1 ir 2 straipsniuose;
	25)	patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; kiekviena tokios patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė taip pat laikoma tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamąja įmone;
	26)	glaudūs ryšiai – situacija, kai du arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra susiję:    a) dalyvaudami kapitale – nuosavybės teise į 20 % arba didesnę kitos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį, kuria naudojamasi tiesiogiai arba kontrolės būdu;    b) per kontrolę, t. y. susiję patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės ryšiais visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba kai panašiais ryšiais yra susiję kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė; visos patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos patronuojančiosios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, patronuojamosiomis įmonėmis;    c) kai jie yra kontrolės ryšiais nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu;
	27)	valdymo organas – įmonės ar duomenų paslaugų teikėjo valdymo organas, atliekantis priežiūros ir valdymo funkcijas, turintis įgaliojimus priimti galutinius sprendimus ir nustatyti įmonės ar duomenų paslaugų teikėjo strategiją, tikslus bei visą veiklos valdymą. Valdymo organą sudaro asmenys, kurie veiksmingai vadovauja įmonės veiklai;
	28)	valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, – valdymo organas, vykdantis priežiūros funkciją ir prižiūrintis bei stebintis valdymo sprendimų priėmimą;
	29)	vyresnioji vadovybė – asmenys, kurie įmonėje atlieka vykdomąsias funkcijas ir kurie yra atsakingi ir atskaitingi už kasdienį įmonės valdymą, įskaitant politikos, susijusios su įmonės ir jos darbuotojų atliekamu paslaugų ir produktų platinimu klientams, įgyvendinimą;
	30)	algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi konkrečių pavedimų ypatumai, pavyzdžiui, ar reikia pradėti vykdyti pavedimą, pavedimo laikas, kaina arba mastas, kaip vykdyti gautą pavedimą, kai žmogiškoji veikla ribota arba kai jos visai nėra. Ši apibrėžtis neapima jokios sistemos, kuri naudojama tik pavedimams perduoti į vieną ar kelias prekybos vietas arba jiems patvirtinti arba klientų pavedimams vykdyti arba bet kokiam teisiniam įsipareigojimui vykdyti nustatant pavedimo parametrą; arba sudarytiems sandoriams apdoroti;
	30a)	sparčioji prekyba – algoritminė prekyba finansinėmis priemonėmis tokiu greičiu, kai fizinis priemonės persiuntimo, atšaukimo ar keitimo pavedimų periodas yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis prekybos vietai perduoti ar sandoriui vykdyti reikalingą laiką;
	30b)	sparčiosios prekybos strategija – finansinių priemonių sandorių vykdymo savo sąskaita prekybos strategija, apimanti sparčiąją prekybą ir pasižyminti bent dviem iš žemiau išvardytų ypatybių:

▌

3.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį dėl priemonių, kuriomis būtų tiksliau apibūdinti arba iš dalies pakeisti šio straipsnio 2 dalies 3, 11, 12 ir 27–33d punktuose nustatytų sąvokų techniniai aspektai, prireikus, atsižvelgiant į:

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS LEIDIMAS IR INVESTICINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SĄLYGOS

I SKYRIUS

VEIKLOS LEIDIMO IŠDAVIMO SĄLYGOS IR TVARKA

5 straipsnis

Veiklos leidimams taikomi reikalavimai

1.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad reguliariai ar profesionaliai teikti investicines paslaugas arba imtis veiklos būtų leidžiama tik iš anksto gavus oficialų leidimą, išduotą laikantis šio skyriaus nuostatų. Tokį leidimą išduoda buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta vadovaujantis 69 straipsniu.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia bet kuriam rinkos operatoriui valdyti DPS arba organizuotos prekybos sistemą (OPS) tik iš anksto patikrinus, ar jis atitinka šio skyriaus nuostatas.

3.  Valstybės narės registruoja visas investicines įmones. Šis registras turi būti prieinamas viešai, o jame pateikiama informacija apie investicinės įmonės paslaugas ir (arba) veiklą, kurioms buvo išduotas leidimas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų Europos Sąjungos investicinių įmonių sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurias teikti kiekvienai investicinei įmonei išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Jei kompetentinga institucija panaikina veiklos leidimą pagal 8 straipsnio b–d punktus, informacija apie tokį panaikinimą sąraše skelbiama penkerius metus.

4.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad:

6 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1.  Buveinės valstybė narė užtikrina, kad leidime būtų nurodytos tos investicinės paslaugos ar veikla, kurias investicinei įmonei leista teikti ar vykdyti. Leidimas gali apimti vieną ar daugiau pagalbinių paslaugų, nustatytų I priedo B skirsnyje. Leidimo negalima suteikti išimtinai pagalbinėms paslaugoms teikti.

2.  Siekdama praplėsti savo veiklą ir teikti papildomas investicines paslaugas ar užsiimti tokia veikla arba teikti pagalbines paslaugas, nenumatytas pradiniame leidime, investicinė įmonė pateikia prašymą praplėsti jai išduoto leidimo taikymo sritį.

3.  Veiklos leidimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir leidžia investicinei įmonei, arba per įsteigtą filialą, arba laisvai teikiant paslaugas, visoje Europos Sąjungoje teikti paslaugas ar užsiimti veikla, kurias jai buvo leista teikti ar vykdyti.

7 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tol, kol visiškai neįsitikina, kad pareiškėjas atitinka visus pagal šios direktyvos nuostatas nustatytus reikalavimus.

2.  Investicinė įmonė pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, nustatomos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, leidžianti kompetentingai institucijai įsitikinti, kad investicinė įmonė pradinio leidimo išdavimo metu ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti pagal šio skyriaus nuostatas nustatytus įsipareigojimus.

3.  Pareiškėjui per šešis mėnesius nuo galutinės paraiškos pateikimo pranešama, ar leidimas išduodamas, ar ne.

4.  EVPRI parengia techninius reguliavimo standartus, pagal kuriuos nustatoma:

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](40).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje numatytus pranešimus ar teikiant informaciją, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](41)

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

8 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Apie kiekvieną veiklos leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

9 straipsnis

Valdymo organas

-1.  Šios direktyvos tikslais nevykdomasis direktorius apibrėžiamas kaip: Nevykdomasis direktorius arba išorinis direktorius yra bendrovės direktorių valdybos narys, kuris nepriklauso vykdomajai valdymo komandai. Jis (ji) nėra bendrovės darbuotojas ir nėra su ja susijęs jokiais kitais ryšiais. Jie skiriasi nuo bendrovės vidaus direktorių, kurie yra valdybos nariai, kurie eina arba anksčiau ėjo bendrovės vykdomojo direktoriaus pareigas.

Nevykdomieji direktoriai yra valdymo proceso sergėtojai. Jie nedalyvauja vykdant kasdienę veiklą, o prižiūri vykdymą ir padeda kurti strategiją.

1.  Investicinės įmonės valdymo organo nariai visada turi pakankamai gerą reputaciją, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms vykdyti, ir leidžia pripažinti įvairią patirtį, kad nebūtų diskriminuojamos moterys.

Visų pirma valdymo organo nariai turi vykdyti šiuos reikalavimus:

a)  Visi valdymo organo nariai skiria pakankamai laiko savo funkcijoms investicinėje įmonėje vykdyti. Direktoriaus pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti valdymo organo narys, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir įstaigos veiklos pobūdį, aprėptį bei sudėtingumą.

Valdymo organo nariai tuo pat metu nederina vykdomojo direktoriaus pareigų investicinėje įmonėje su vykdomojo direktoriaus pareigomis reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS net toje pačioje įmonių grupėje.

Į a) punktą įtraukiama:

b)  Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti investicinės įmonės veiklą, ypač pagrindinę su šia veikla susijusią riziką.

c)  Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad veiksmingai įvertintų ir kvestionuotų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų vadovybės sprendimų priėmimą.

Investicinės įmonės skiria pakankamai išteklių valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui.

Jeigu rinkos operatorius, siekiantis gauti leidimą organizuoti DPS arba OPS, ir asmenys, veiksmingai vadovaujantys DPS arba OPS veiklai, yra tie patys asmenys, kurie yra reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, šie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, prireikus ir proporcingai savo veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, įsteigtų nominavimo komitetą, kuris vertintų, kaip laikomasi pirmoje dalyje nustatytų reikalavimų, ir, atsižvelgdamas į šį vertinimą, prireikus pateiktų rekomendacijas. Narių nominavimo komitetą sudaro valdymo organo nariai, atitinkamoje įstaigoje neinantys jokių vykdomųjų pareigų. Ši dalis netaikoma, jei pagal nacionalinę teisę valdymo organo kompetencija neapima savo narių skyrimo proceso.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir jų atitinkami nominavimo komitetai įdarbindami savo valdymo organų narius ieškotų įvairių savybių ir gebėjimų. Be kita ko:

а)  Investicinės įmonės taiko politiką, kuria skatinamas profesionalumas, atsakomybė ir įsipareigojimų laikymasis – pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis įdarbinami vyresnioji vadovybė, ir taip užtikrinama, kad paskirtieji nariai būtų neabejotinai ištikimi savo įstaigos interesams;

b)  Investicinės įmonės taip pat imasi konkrečių priemonių, siekdamos užtikrinti proporcingesnį atstovavimą valdybose, pvz., rengtų nominavimo komiteto narių mokymus, sudarytų kompetentingų kandidatų sąrašus, nustatyti nominavimo procedūrą, kurioje dalyvauja bent po vieną kiekvienos lyties kandidatą;

c)  Jei jis praktiškai taikomas, atstovavimas darbuotojams valdymo organe taip pat turėtų būti vertinamas kaip tinkamas būdas didinti įvairovę, nes atsižvelgiama į dar vieną svarbų aspektą ir iš tikrųjų sužinoma apie įstaigos vidaus tvarką.

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės įgyvendintų 1/3 lyčių kvotos iki ...(42).

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatoma, kaip institucija turėtų atsižvelgti į:

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](43)*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▌

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė praneštų kompetentingai institucijai apie visus jos valdymo organo narius ir apie bet kokius jos valdymo organo narių pasikeitimus bei kartu pateiktų visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar įmonė atitinka 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės valdymo organas užtikrintų patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą įmonės valdymą skatinant rinkos etiškumą ir atsižvelgiant į jos klientų interesus. Šiuo tikslu valdymo organas atlieka šias funkcijas:

Valdymo organas stebi ir periodiškai vertina investicinės įmonės organizacinės struktūros veiksmingumą ir politikos, susijusios su paslaugų teikimu klientams, tinkamumą bei imasi tinkamų veiksmų trūkumams šalinti.

Valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, nariai tinkamai gauna informaciją ir gali susipažinti su dokumentais, kurių reikia valdymo sprendimų priėmimui prižiūrėti ir stebėti.

7.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmenys, veiksmingai vadovausiantys investicinės įmonės veiklai, turi pakankamai gerą reputaciją ar pakankamai patirties, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad įmonės valdymo organas gali kelti pavojų veiksmingam, patikimam ir riziką ribojančiam įmonės valdymui ir neskirti deramo dėmesio klientų interesams ir kelti grėsmę rinkos etiškumui.

8.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės valdymą perimtų mažiausiai du asmenys, atitinkantys straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

8a.  Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemomspagal jas turėtų būti užtikrinama, kad įtarus, jog rinkos operatoriaus arba investicinės įmonės valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ir civilinė byla;

8b.  Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant nacionalinės teisės nuostatų ar tvarkos, reglamentuojančios atstovavimą darbuotojams įmonių valdybose.

10 straipsnis

Akcininkai ir nariai, turintys akcijų paketą

1.  Kompetentingos institucijos išduoda investicinei įmonei leidimą teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą tik po to, kai gauna informaciją apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi akcijų paketus, tapatybę ir apie tų paketų dydžius.

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimus, jeigu, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį investicinės įmonės valdymą, jos nėra patenkintos minėtų akcininkų ar narių, turinčių akcijų paketus, tinkamumu.

Jeigu investicinė įmonė ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys yra susiję glaudžiais ryšiais, kompetentinga institucija išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai jai netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

2.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tuo atveju, kai trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keletui fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonė susijusi glaudžiais ryšiais, arba sunkumai, atsirandantys juos įgyvendinant, jai trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentinga institucija imtųsi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, kad 1 dalyje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką riziką ribojančiam ir patikimam investicinės įmonės valdymui.

Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, prašymai dėl teismo nutarčių arba sankcijų taikymas direktoriams ir už valdymą atsakingiems asmenims arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia konkrečių akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

11 straipsnis

Pranešimas apie siūlomus įsigijimus

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys, (toliau – siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti valdomą investicinės įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tokį valdomą investicinės įmonės akcijų paketą tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų ar viršytų 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad ta investicinė įmonė taptų jų patronuojamąja įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), raštu apie tai praneštų investicinę įmonę, kurios jie ketina įsigyti akcijų paketą ar padidinti valdomą akcijų paketą, prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, nurodydami planuojamo akcijų paketo dydį ir pateikdami 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą svarbią informaciją.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti investicinės įmonės akcijų paketą, pirmiausia apie tai raštu praneštų kompetentingoms institucijoms, nurodydamas planuojamo perleisti akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat praneša kompetentingoms institucijoms, jeigu jis nusprendė sumažinti savo akcijų paketą tiek, kad jų turima balsavimo teisių ar kapitalo dalis sudarytų mažiau kaip 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad investicinė įmonė nustotų buvusi jo patronuojamąja įmone.

Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

Nustatydamos, ar tenkinami akcijų paketui pagal 10 straipsnį ir šį straipsnį taikomi kriterijai, valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta šios direktyvos I priedo A skirsnio 6 punkte, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

2.  Atitinkamos kompetentingos institucijos konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos 13 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas), jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

Kompetentingos institucijos, pernelyg ilgai nedelsdamos, teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi vertinimui atlikti. Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Kompetentingos institucijos, išdavusios leidimą investicinei įmonei, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė, sužinojusi apie kiekvieną jų kapitalo akcijų įsigijimą ar pardavimą, dėl kurio turimos akcijos peržengia arba neviršija straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų ribų, apie tai nedelsdama praneštų kompetentingai institucijai.

Bent kartą per metus investicinės įmonės kompetentingai institucijai praneša akcijų paketus turinčių akcininkų bei narių pavardes ir tokių akcijų paketų dydžius, remdamosi informacija, gaunama, pavyzdžiui, per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant reikalavimus, taikomus bendrovėms, kurių perleidžiamais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos asmenims, nesilaikantiems pareigos iš anksto pateikti informaciją apie akcijų paketo įsigijimą arba padidėjimą taikytų priemones, panašias į nurodytąsias 10 straipsnio 3 dalyje. Jeigu akcijų įsigyjama nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, valstybės narės (neatsižvelgiant į visas kitas taikytinas sankcijas) numato naudojimosi atitinkamomis balsavimo teisėmis sustabdymą, balsų pripažinimą negaliojančiais arba jų anuliavimą.

12 straipsnis

Vertinimo laikotarpis

1.  Kompetentingos institucijos, gavusios pagal 11 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikalaujamą pranešimą, taip pat jei vėliau gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu jų gavimą patvirtina siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

Kompetentingos institucijos per ne ilgesnį kaip šešiasdešimties darbo dienų laikotarpį nuo pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu remiantis 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu, gavimo rašytinio patvirtinimo (toliau – vertinimo laikotarpis), atlieka vertinimą.

Patvirtindamos pranešimo gavimą, kompetentingos institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

2.  Vertinimo laikotarpiu kompetentingos institucijos prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti pateikti papildomos, vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas nuo dienos, kai kompetentingos institucijos pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų. Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali papildomai prašyti pateikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis nebegali būti stabdomas.

3.  Kompetentingos institucijos gali pratęsti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip trisdešimties darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo vienas iš šių asmenų:

4.  Jei užbaigusios vertinimą kompetentingos institucijos nusprendžia prieštarauti siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos to sprendimo motyvus. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tai neužkerta kelio valstybei narei leisti kompetentingai institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.

5.  Jei kompetentingos institucijos vertinimo laikotarpiu raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu.

6.  Kompetentingos institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti.

7.  Valstybės narės negali taikyti griežtesnių nei šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms institucijoms ir apie tiesioginį arba netiesioginį balsavimo teisių arba kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų institucijų suteikiamo patvirtinimo.

8.  EVPRI, nedarant poveikio 2 dalies taikymui, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomas 4 dalyje nurodytos išsamios informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

8a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų konsultavimosi proceso variantų standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

13 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertindamos 11 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį investicinės įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką investicinei įmonei, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį, kuriose būtų patikslinti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai.

2.  Kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik esant pagrįstoms sąlygoms tai padaryti remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

3.  Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.

4.  Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms institucijoms teikiant 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga rizikos ribojimu pagrįstam vertinimui atlikti.

5.  Neatsižvelgiant į 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jei kompetentingai institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti akcijų paketus toje pačioje investicinėje įmonėje, kompetentinga institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.

14 straipsnis

Dalyvavimas sankcionuotoje investuotojų kompensavimo sistemoje

Kompetentinga institucija patikrina, kad bet kuris subjektas, siekiantis gauti investicinės įmonės veiklos leidimą, atitiktų reikalavimus, taikomus vadovaujantis Direktyva 97/9/EB.

Šis straipsnis netaikomas struktūruotiems indėliams, kuriuos išduoda kredito įstaigos, dalyvaujančios indėlių garantijų sistemoje, pripažįstamoje pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų(44).

15 straipsnis

Pradinis kapitalas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neišduotų veiklos leidimo tol, kol investicinė įmonė neturės pakankamo dydžio pradinio kapitalo, laikantis Direktyvoje 2006/49/EB nustatytų reikalavimų ir atsižvelgdama į konkrečios investicinės veiklos ar paslaugos pobūdį.

16 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad investicinė įmonė atitiktų šio straipsnio 2–8 dalyse ir 17 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus.

2.  Investicinė įmonė nustato atitinkamas politikos kryptis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad įmonė, įskaitant jos vadovus, darbuotojus ir įmonės agentus, laikytųsi savo įsipareigojimų, nustatytų šios direktyvos nuostatose ir atitinkamose taisyklėse, reglamentuojančiose tokių asmenų sudaromus asmeninius sandorius.

3.  Investicinė įmonė išlaiko ir efektyviai taiko organizacines ir administracines priemones, siekdama imtis visų pagrįstų priemonių, galinčių užkirsti kelią interesų prieštaravimams, kaip apibrėžta 23 straipsnyje, darančių žalingą poveikį klientų interesams. Šios priemonės apima politiką ir kitas būtinas priemones, kuriomis įvertinama, kaip investicinis produktas atitinka kliento, kuriam jis siūlomas, poreikius ir užtikrinama, kad investiciniai produktai ar struktūruoti indėliai, kuriuos įmonė parduoda profesionaliems klientams ar mažmeniniams klientams, atitiktų tikslinės rinkos poreikius, ir, kad investicinės įmonės investiciniai produktai būtų parduodami tos tikslinės grupės klientams. Pardavimų tikslai ir vidaus paskatų schemos neskatintų parduoti produktus ne tikslinei grupei. Ypač, investicijų įmonė, kuri kuria investicinius produktus, struktūruotus indėlius ar finansines priemones, yra nustačiusi tinkamą produkto patvirtinimo procesą ir imasi visų būtinų veiklos ir procedūrinių priemonių, siekdama įgyvendinti produkto patvirtinimo procesą. Prieš pateikiant ar platinant rinkoje finansines priemones, joms ir šiems produktams būtinas patvirtinimas, vykdomas taikant produkto patvirtinimo procesą. Visa atitinkama rizika kruopščiai įvertinama ir produktai bei priemonės pateikiami ar platinami tik, kai tai atitinka tikslinių klientų grupių interesus. Produkto patvirtinimo procedūra užtikrina, kad naudojami produktai nuolat persvarstomi, siekiant užtikrinti, kad produktas atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius. Produkto patvirtinimo procesas persvarstomas kas metai. Investicinė įmonė visada privalo atitinkamai kompetentingai institucijai pateikti atnaujintą ir išsamų produkto patvirtinimo proceso pobūdžio ir duomenų aprašą.

4.  Investicinė įmonė imasi visų pagrįstų priemonių, siekdama užtikrinti investicinių paslaugų ir veiklos tęstinumą bei reguliarumą. Šiuo tikslu investicinė įmonė naudoja atitinkamas ir suderintas sistemas, išteklius ir procedūras.

5.  Patikėdama trečiajai šaliai atlikti veiklos funkcijas, ypač svarbias teikiant klientams nuolatines ir tinkamos kokybės paslaugas ar vykdant nuolatinę ir tinkamos kokybės investicinę veiklą, investicinė įmonė turi užtikrinti, kad trečioji šalis imtųsi atitinkamų priemonių, kad išvengtų papildomos veiklos rizikos. Svarbių veiklos funkcijų patikėjimas trečiajai šaliai negali būti vykdomas taip, kad iš esmės pakenktų jų vidaus kontrolės kokybei ir priežiūros funkciją vykdančio subjekto gebėjimui prižiūrėti, kaip įmonė laikosi visų įsipareigojimų.

Investicinė įmonė turi tinkamas administracines bei apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, efektyvias rizikos įvertinimo procedūras bei efektyvias informacinių sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.  Investicinė įmonė imasi priemonių, siekdama išsaugoti apskaitos dokumentus apie visas jos teiktas paslaugas ir sudarytus sandorius, galinčius padėti kompetentingai institucijai prižiūrėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, ir ypač įsitikinti, kad investicinė įmonė laikosi visų savo įsipareigojimų esamiems arba galimiems klientams.

7.  Registruojami įrašyti telefono pokalbiai arba elektroniniai pranešimai, susiję bent jau su sandoriais, vykdomais savo sąskaita, ir klientų pavedimais, kai klientų naudai teikiamos pavedimų priėmimo, perdavimo ir vykdymo paslaugos.

Valstybės narės gali atšaukti įsipareigojimą įrašyti telefoninius pokalbius, kai investicinės įmonės pagrindinė veikla neapima kliento naudai priimamus ir perduodamus bei vykdomus pavedimus.

Valstybės narės dėl finansinių institucijų ir mažmeninių klientų tarpusavio pranešimų vietoj įrašų, nurodytų pirmoje pastraipoje, gali pripažinti atitinkamus dokumentus, kuriuose išdėstytas bendrasis tokių telefono pakalbių ar elektroninių pranešimų turinys, pvz., protokolo, kurį pasirašė klientas, forma.

Pagal pirmos pastraipos nuostatas ar pagal protokolą, parengtą pagal antrą pastraipą, įrašytų telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų įrašai atitinkamiems klientams pateikiami jų prašymu. Valstybės narės reikalauja, kad tokie įrašai būtų saugomi vienerius metus po investicijos atlikimo.

Atitinkami investicijų įmonės darbuotojai gali vykdyti telefono pokalbių ir pranešimų, nurodytų pirmoje pastraipoje, įrašus tik su įranga, priklausančia investicijų įmonei, kurios atlikti įrašai yra saugomi.

8.  Saugodama klientams priklausančias finansines priemones, investicinė įmonė imasi atitinkamų priemonių, siekdama apsaugoti klientų nuosavybės teises, ypač investicinės įmonės nemokumo atveju bei užkirsti kelią kliento priemonių panaudojimui savo sąskaita, išskyrus tuomet, kai klientas tam aiškiai pritaria.

9.  Saugodama klientams priklausančias lėšas, investicinė įmonė imasi atitinkamų priemonių, siekdama apsaugoti klientų teises ir, išskyrus kredito įstaigas, neleidžia klientų lėšų naudoti savo sąskaita.

10.  Investicinė įmonė su mažmeniniais klientais nesudaro susitarimų dėl finansinio įkaito perleidžiant nuosavybės teisę, siekdama užtikrinti ar kitaip įvykdyti esamus ar būsimus, faktinius arba galimus ar numatomus kliento įsipareigojimus.

11.  Investicinių įmonių filialų sudarytiems sandoriams, nepažeisdama investicinės įmonės buveinės valstybės narės galimybės tiesiogiai prieiti prie tokių apskaitos dokumentų, valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija taiko 6 ir 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

12.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis būtų numatyti ▌konkretūs organizaciniai reikalavimai, numatyti šio straipsnio 2 – 9 dalyse, ir taikomi investicinėms įmonėms ir trečiųjų šalių įmonėms, kurioms išduoti leidimai pagal 43 straipsnį, teikiančioms įvairias investicines paslaugas ir pagalbines paslaugas ir (ar) vykdančiai investicinę veiklą arba siūlančiai jų kombinacijas.

17 straipsnis

Algoritminė ir sparčioji prekyba

1.  Algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, pritaikytas jų vykdomai veiklai, kuriomis siekia užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios ir pakankamai pajėgios, kad joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir kad jomis būtų galima išvengti klaidingų pavedimų siuntimo ar kitokių sistemos klaidų, galinčių rinkoje sukelti arba padidinti sąmyšį. Be to, tokia įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad prekybos sistemos nebūtų naudojamos tokiems tikslams, kurie prieštarauja Reglamentui (ES) Nr. …/... [PRR] arba prekybos vietos, su kuria ji yra susijusi, taisyklėms. Investicinė įmonė įgyvendina veiksmingus veiklos tęstinumo susitarimus, siekdama įveikti bet kokias nenumatytas savo prekybos sistemų nesėkmes, ir užtikrina, kad jos sistemos būtų visiškai išbandytos ir tinkamai stebimos, kad atitiktų šioje dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ne rečiau kaip kartą per metus savo iniciatyva ir pareikalavus pateikia išsamų taikomų algoritminės prekybos strategijų pobūdžio aprašą, informaciją apie sistemai taikomus prekybos kriterijus ar apribojimus, pagrindinius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi, ir taikomas rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymąsi, taip pat informaciją apie atliktus jos sistemų bandymus. Investicinė įmonė, gavusi kompetentingos institucijos prašymą, pateikia jai papildomos informacijos apie algoritminę prekybą ir tokios prekybos sistemas.

2a.  Sparčiosios prekybos strategiją taikanti investicinė įmonė patvirtinta forma saugo bet kurioje prekybos vietoje įvykdytų neapdorotą biržos pavedimų ir prekybos veiklos audito seką ir paprašyta pateikia ją nacionalinei kompetentingai institucijai.

3.  Investicinė įmonė, kuri dalyvauja prekybos vietos siūlomoje rinkos formavimo sistemoje, sudaro privalomą prekybos vietos ir investicinės įmonės rašytinį susitarimą, kuriuo nustatomi pagrindiniai įsipareigojimai, susiję su dalyvavimu rinkos formavimo sistemoje, ir laikosi to susitarimo sąlygų, įskaitant likvidumo užtikrinimą. Investicinė įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad bet kuriuo metu galės įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šį susitarimą. Kai investicinė įmonė taiko algoritminės prekybos strategiją, siekdama vykdyti savo, kaip rinkos formuotojo, įsipareigojimus, ji užtikrina, kad algoritmas taikomas nepertraukiamai per visas prekybos valandas prekybos vietoje, kuriai ji siunčia pavedimus arba per kurios sistemas ji vykdo sandorius ir, kad prekybos kriterijais ar algoritmo apribojimais užtikrina, kad investicinė įmonė nuolat pateiktų pasiūlymus už konkurencingą kainą, dėl kurių tos prekybos vietos būtų visą laiką likvidžios nepriklausomai nuo vyraujančių rinkos sąlygų, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta rašytiniame susitarime.

4.  Investicinės įmonės neteikia remiamos ir nepatikrintos prieigos prie prekybos vietos. Investicinė įmonė, teikianti tiesioginę prieigą rinkos prie prekybos vietos, taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, kuriomis užtikrina, kad šia paslauga besinaudojančių asmenų tinkamumas būtų tinkamai įvertintas ir prižiūrimas, kad prekybos ir kredito srityse jiems nebūtų leidžiama peržengti iš anksto nustatytų tinkamų ribų, kad šia paslauga besinaudojančių asmenų vykdoma prekyba būtų tinkamai stebima ir kad tinkamomis rizikos kontrolės priemonėmis būtų užkirstas kelias prekybai, kuri gali kelti pavojų pačiai investicinei įmonei, rinkoje sukelti ar padidinti sąmyšį arba pažeisti Reglamento (ES) Nr. [PRR] nuostatas ar prekybos vietos taisykles. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas įmonės ir šia paslauga besinaudojančio asmens rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir įsipareigojimai, susiję su šios paslaugos teikimu, ir kad pagal šį susitarimą įmonė išliktų atsakinga ir galėtų užtikrinti, kad prekyba, vykdoma naudojantis šia paslauga, atitiktų šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. .../... [PRR] reikalavimus bei prekybos vietos taisykles.

5.  Investicinė įmonė, veikianti kaip tarpuskaitos narė kitų asmenų atžvilgiu, taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekia užtikrinti, kad tarpuskaitos paslaugos būtų teikiamos tik tiems asmenims, kurie yra tinkami ir atitinka aiškius kriterijus, ir kad jiems būtų taikomi atitinkami reikalavimai siekiant sumažinti pavojų įmonei ir rinkai. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas įmonės ir šia paslauga besinaudojančio asmens rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir įsipareigojimai, susiję su šios paslaugos teikimu.

6.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis būtų nurodomi išsamūs 1–4 dalyse nustatyti organizaciniai reikalavimai, taikomi investicinei įmonei, teikiančiai įvairias investicines paslaugas ir papildomas paslaugas ir (arba) vykdančiai investicinę veiklą arba siūlančiai jų kombinacijas.

18 straipsnis

Prekybos procesas ir sandorių užbaigimas DPS ir OPS

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, ne tik laikytųsi 16 straipsnyje nustatytų organizacinių reikalavimų, bet ir nustatytų skaidrias sąžiningos ir tvarkingos prekybos taisykles ir procedūras bei objektyvius efektyvaus pavedimų vykdymo reikalavimus. Jie turi turėti patikimas tos sistemos techninio valdymo priemones, įskaitant veiksmingas priemones nenumatytiems atvejams, leidžiančias likviduoti sistemų trikdžių riziką.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, nustatytų skaidrias taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių, kuriomis galima prekiauti šiose sistemose, nustatymo kriterijus.

Valstybės narės reikalauja, kad kai taikoma, investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, pateiktų viešai prieinamą informaciją ar įtikinamai įrodytų, kad ji prieinama, suteikiančią jos naudotojams galimybes priimti investicinius sprendimus, atsižvelgiant tiek į naudotojų, tiek į parduodamų priemonių rūšis.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, nustatytų, paskelbtų ir taikytų objektyviais reikalavimais paremtas skaidrias ir nediskriminacines taisykles, reglamentuojančias teisę pasinaudoti jų sistemomis.

3a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys DPS ar OPS, būtų įdiegusios tvarką, pagal kurią galėtų aiškiai nustatyti ir valdyti galimus neigiamus DPS ar OPS, jos savininkų ar jos operatoriaus tokių interesų konfliktų padarinius DPS ar OPS valdymui ar jos dalyviams ir geram DPS ar OPS veikimui.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, aiškiai informuotų naudotojus apie jų atsakomybę už šioje sistemoje įvykdytų sandorių sudarymą. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos subjektai, administruojantys DPS arba OPS, imtųsi būtinų priemonių, skirtų veiksmingai įvykdyti sandorius, sudarytus pagal DPS arba OPS sistemą.

4a.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ar OPS turėtų bent tris iš esmės aktyvius narius arba vartotojus, o kiekvienas jų turėtų galimybę bendrauti su visais kitais kainodaros srityje.

5.  Jeigu be emitento sutikimo DPS arba OPS taip pat prekiaujama perleidžiamais vertybiniais popieriais, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentui netaikomas reikalavimas dėl pirminio, nuolatinio ar specialaus informavimo apie tos DPS arba OPS finansų būklę.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, vadovaudamiesi 72 straipsnio 1 dalimi, nedelsdami vykdytų kiekvieną šios valstybės kompetentingos institucijos nurodymą suspenduoti ar pašalinti finansinę priemonę iš prekybos.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, pateiktų kompetentingai institucijai ir EVPRI išsamų DPS arba OPS veikimo aprašą, įskaitant dėl visų ryšių su reguliuojama rinka, DPS ar OPS arba finansiniu tarpininku, nuolatos vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kuris priklauso tai pačiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui, ir jų narių ir (arba) naudotojų sąrašą. Apie kiekvieną investicinei įmonei arba rinkos operatoriui išduotą leidimą administruoti DPS arba OPS pranešama EVPRI. EVPRI sudaro visų Europos Sąjungoje veikiančių daugiašalių prekybos sistemų ir organizuotos prekybos sistemų sąrašą. Į šį sąrašą pagal 23 straipsnį ir Reglamento (EU) Nr. …/… [FPRR] 5 ir 9 straipsnius įtraukiama informacija apie DPS arba OPS teikiamas paslaugas ir nurodomas atskiras ataskaitose naudojamas kodas, žymintis DPS ir OPS. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

8.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 8 dalyje minėto aprašo ir pranešimo turinys bei formatas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](45).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

19 straipsnis

Konkretūs daugiašalėms prekybos sistemoms keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys DPS, ne tik laikytųsi 16 ir 18 straipsniuose išdėstytų reikalavimų, bet ir parengtų bei įgyvendintų neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles, taikytinas vykdant pavedimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad 18 straipsnio 4 dalyje nurodytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama DPS prieiga, atitiktų 55 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys DPS, turėtų įdiegtą tvarką, pagal kurią:

4.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS laikytųsi 51 ir 51a straipsnių ir įdiegtų veiksmingas sistemas, tvarką ir priemones, kuriomis būtų užtikrinta ši atitiktis.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad 24, 25, 27 ir 28 straipsniai nebūtų taikomi sandoriams tarp DPS narių ar dalyvių arba tarp DPS ir jos narių ar dalyvių dėl DPS naudojimo, sudarytų vadovaujantis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama DPS. Tačiau DPS nariai ar dalyviai laikosi 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose numatytų įsipareigojimų savo klientams, kai, veikdami klientų vardu, DPS sistemoje vykdo jų pavedimus.

20 straipsnis

Konkretūs organizuotos prekybos sistemoms keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys organizuotos prekybos sistemas, nustatytų tvarką, kuria būtų užkirstas kelias klientų pavedimų vykdymui organizuotos prekybos sistemoje už investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus ar bet kurio tos pačios įmonių grupės ir (arba) juridinio asmens, kuriam priklauso investicinė įmonė ir (arba) rinkos operatorius, subjekto nuosavas lėšas.

Investicinė įmonė ar rinkos operatorius arba tai pačiai įmonių grupei ir (arba) juridiniam asmeniui, kaip investicinė įmonė ir (arba) rinkos operatorius, priklausantis subjektas negali būti finansinis tarpininkas, nuolatos vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, savo pačios administruojamoje OPS ir OPS negali būti sujungta su finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, taip, kad pavedimai OPS galėtų sąveikauti su finansinio tarpininko vykdomais pavedimais ar kotiruojamomis kainomis. OPS negali būti sujungta su kita OPS taip, kad skirtingose organizuotos prekybos sistemose būtų įmanoma pavedimų sąveika.

1a.  Valstybės narės reikalauja, kad jei reguliuojamoje rinkoje ar DPS leidžiama prekiauti obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais ar apyvartiniai taršos leidimais, investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys OPS, leidžia jiems atlikti tik didelio masto pavedimus.

1b.  Investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys OPS, savo nuožiūra sprendžia dėl OPS administravimo tik dėl to:

2.  Prašyme išduoti OPS veiklos leidimą pateikiamas išsamus paaiškinimas, kodėl sistema neatitinka kriterijų ir negali veikti kaip reguliuojama rinka, DPS arba finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto. Gavus leidimą OPS operatorius kasmet kompetentingai institucijai pateikia atnaujintą paaiškinimą.

2a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys OPS, imtųsi tinkamų veiksmų siekdami nustatyti ir valdyti bet kokius interesų konfliktus, kylančius prižiūrint ir valdant OPS, dėl kurių galėtų būti neigiamai veikiami OPS nariai ar dalyviai.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad OPS sudarytiems sandoriams būtų taikomi 24, 25, 27 ir 28 straipsniai.

4.  Valstybės narės ▌reikalauja, kad OPS laikytųsi 51 ir 51a straipsnių ir jose būtų įdiegtos veiksmingos sistemos, tvarka ir priemonės, kuriomis būtų užtikrinta ši atitiktis.

II SKYRIUS

INVESTICINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SĄLYGOS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Reguliarus pirminio leidimo sąlygų peržiūrėjimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje leidimą gavusi investicinė įmonė nuolat laikytųsi šios antraštinės dalies I skyriuje nustatytų pirminiam leidimui taikomų sąlygų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos nustatytų atitinkamus metodus, taikomus prižiūrint, kaip investicinės įmonės laikosi straipsnio 1 dalies įsipareigojimų. Jos reikalauja, kad investicinės įmonės praneštų kompetentingoms institucijoms apie bet kokius pirminiam leidimui taikomų sąlygų esminius pasikeitimus.

EVPRI gali parengti šioje dalyje nurodytas priežiūros metodų taikymo gaires.

22 straipsnis

Bendra nuolatinės priežiūros pareiga

▌Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos prižiūrėtų investicinių įmonių veiklą, siekdamos įvertinti, ar laikomasi šioje direktyvoje numatytų veiklos sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms gauti informaciją, būtiną norint įvertinti, kaip investicinės įmonės laikosi šių įsipareigojimų.

23 straipsnis

Interesų konfliktai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos nustatyti visus interesų konfliktus tarp įmonių, įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir įmonės agentus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jomis kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento, kurie gali kilti teikiant investicines ar pagalbines paslaugas ir (ar) jų kombinacijas, įskaitant ir tuos, kuriuos sukėlė iš trečiosios šalies gautos paskatos ar pačios įmonės atlyginimas ir kitos skatinimo struktūros.

2.  Jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalį investicinės įmonės taikytos interesų konflikto prevencijos ar valdymo organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gali būti padaryta kliento interesams, prieš imdamasi kliento naudai veiklos, investicinė įmonė aiškiai informuoja jį apie interesų konflikto pobūdį ir priežastis.

3.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį, kuriais nustatoma:

2 skirsnis

Nuostatos, kuriomis užtikrinama investuotojų apsauga

24 straipsnis

Bendrieji principai ir klientų informavimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, teikdama klientams įvairias investicines arba tam tikrais atvejais pagalbines paslaugas, investicinė įmonė veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, nepažeisdama savo klientų interesų, visų pirma laikytųsi šiame straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytų principų.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai investicinės įmonės kuria investicinius produktus ar struktūruotus indėlius, kuriuos jos parduoda profesionaliems klientams ar mažmeniniams klientams, šie produktai būtų sukurti taip, kad atitiktų tam tikros kategorijos klientų pasirinktos tikslinės rinkos poreikius. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės imtųsi tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas investicinis produktas būtų parduodamas ir platinamas tikslinės grupės klientams ir kad pardavimo tikslai ir vidaus premijų sistemos arba paskatos nepaskatintų parduoti arba platinti investicinio produkto ne tikslinės grupės klientams. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, kuriančios investicinius produktus ar struktūruotus indėlius, kuriuos jos parduoda profesionaliems ar mažmeniniams klientams, teiktų informaciją trečiosios šalies platintojui apie numatomą šio produkto tikslinę rinką.

1b.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės naudojami darbuotojų, paskirtųjų atstovų ar kitų investicinių įmonių atlyginimo būdai nekenktų įmonės įsipareigojimui siekti didžiausios kliento naudos. Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojų, kurie teikia konsultacijas dėl investicinių produktų arba finansinių priemonių, juos platina ar parduoda mažmeniniams klientams, atlyginimo sistemos nekenktų jų gebėjimui, kai taikoma, teikti objektyvias rekomendacijas ar sąžiningai, aiškiai ir neklaidinančiai teikti informaciją pagal 2 dalį ir kitaip nekeltų nereikalingų interesų konfliktų.

1c.  1c. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės nebūtų laikomos vykdančiomis 23 straipsnyje arba šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytus įsipareigojimus, jei jos, visų pirma, sumoka kitiems asmenims, kurie nėra klientai, arba jei joms mokamas mokestis ar komisinis atlygis, arba jei jos teikia ar gauna nepiniginę naudą už investicinės paslaugos arba papildomos paslaugos teikimą kitai šaliai, kuri nėra klientas, nebent mokant tokį mokestį ar komisinį atlygį arba teikiant tokią nepiniginę naudą siekiama gerinti atitinkamos klientui teikiamos paslaugos kokybę ir netrukdoma laikytis įmonės pareigos veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, siekiant kuo didesnės naudos savo klientams, ir:

2.  Visa informacija, įskaitant investicinės įmonės pranešimus apie pardavimus, adresuota esamiems ar galimiems klientams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Pranešimai apie pardavimus turi būti lengvai atskiriami.

3.  Esamiems arba galimiems klientams tinkamu laiku pateikiama atitinkama informacija apie:

Visų investicinių produktų atveju pirmoje dalyje nurodyta informacija apima bendrą investicijų kainą pateikiant standartizuotą visų atskaitymų, įskaitant mokesčius ir išlaidas, kurie nesusiję su pagrindinės rinkos rizikos atsiradimu, kaupiamojo poveikio grąžai pavyzdį, remiantis standartizuota sąmata, išreikšta grynųjų pinigų suma prieš investuojant ir bent kartą per metus kiekvienai atliktai investicijai.

3a.  Teikiant konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą, 3 dalyje nurodyta atitinkama informacija teikiama prieš konsultaciją dėl investicijų ir apima:

Pirmoje pastraipoje ir 1c dalies c punkte nurodyta informacija pateikiama išsamiai ir taip, kad klientai arba galimi klientai galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Valstybės narės gali reikalauti, kad šios informacijos pateikimo forma būtų standartizuota.

4.  Jeigu investicinė paslauga siūloma kaip finansinio produkto dalis, kuriam taikomos kitos Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių kredito įstaigas ir vartojimo kreditą, nuostatos arba bendrieji Europos standartai, susiję su klientų informavimui taikomais reikalavimais, šiai paslaugai papildomai netaikomi 2, 3 ir 3a dalyse nustatyti reikalavimai.

5.  Valstybės narės papildomai gali uždrausti arba dar labiau apriboti su konsultacijų dėl investicijų teikimu arba portfelio valdymu savo nuožiūra susijusių mokesčių, komisinių rinkliavų arba nepiniginės naudos siūlymą ar priėmimą. Tai gali apimti reikalavimą grąžinti tokius mokesčius, komisines rinkliavas arba nepiniginę naudą klientui arba kompensuoti kliento sumokėtus mokesčius.

5a.   Valstybės narės reikalauja, kad, kai investicinė įmonė praneša klientui, jog konsultacija dėl investavimo ar portfelio valdymo savo nuožiūra paslauga teikiama nepriklausomai, investicinė įmonė įvertintų pakankamai didelį skaičių rinkoje siūlomų investicinių produktų arba finansinių priemonių, kurios yra pakankamai diversifikuotos pagal jų pobūdį ir emitentus arba produktų teikėjus, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai pasiekti kliento investavimo tikslai ir nebūtų apsiribojama tik tomis finansinėmis priemonėmis, kurias išleido arba teikia su investicine įmone glaudžių ryšių turintys subjektai.

Jei investicinė įmonė informuoja klientą, kad konsultacija teikiama nepriklausomai, valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta priimti bet kokius su konsultacija dėl investavimo ar portfelio valdymu savo nuožiūra susijusius mokesčius, komisinius atlygius ar nepiniginę naudą. [6 pakeit.]

6.  Valstybės narės reikalauja, kad portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą teikianti investicinė įmonė periodiškai teikiamoje ataskaitoje atskleistų visas paskatas, sumokėtas arba gautas už portfelio valdymą savo nuožiūra per praėjusį laikotarpį. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės mokėtų atlyginimus darbuotojams, atstovams ar kitoms susijusioms investicinėms įmonėms ir vertintų jų darbą taip, kad nekiltų konfliktų dėl jų pareigos veikti siekiant kuo didesnės naudos klientams. [7 pakeit.]

7.  Kai investicinė paslauga mažmeniniam klientui siūloma kartu su kita paslauga ar produktu kaip paketo dalis arba kaip to paties susitarimo ar paketo sudarymo sąlyga, investicinė įmonė informuoja klientą apie tai, ar atskiras paketo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai ir atskirai pateikia kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius.

Vėliausiai iki [...](46) EVPRI, bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), padedant Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui, parengia ir periodiškai atnaujina kryžminės prekybos vertinimo ir priežiūros gaires, kuriose visų pirma nurodomos situacijos, kai kryžminės prekybos metodai neatitinka 1 dalies nuostatų.

8.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų, įskaitant sąlygas, kurias turi atitikti informacija, kad būtų sąžininga, aiški ir neklaidinanti, duomenis apie klientams teikiamos informacijos apie investicines įmones ir jų paslaugas turinį ir formatą, įvairių emitentų ir produktų teikėjų vertinimą atsižvelgiant į nepriklausomai teikiamas konsultacijas dėl investavimo, kriterijus, siekiant įvertinti, ar paskatas gaunančios įmonės laikosi savo pareigos veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai siekiant didžiausios naudos klientams. Šiuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į: [8 pakeit.]

25 straipsnis

Tinkamumo bei priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams

-1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės užtikrintų ir įrodytų, jog fiziniai asmenys, teikiantis konsultacijas dėl investicijų arba informaciją apie investicinius produktus, investicines paslaugas arba papildomas paslaugas klientams investicinės įmonės vardu, turėtų reikiamų žinių ir kompetencijos savo įsipareigojimams įvykdyti pagal 24 straipsnį ir šį straipsnį, ir paskelbia kriterijus, kuriais remiantis vertinamos žinios ir kompetencija.

1.  Teikdama konsultaciją dėl investavimo arba valdydama portfelį, investicinė įmonė gauna visą būtiną informaciją apie esamo ar galimo kliento žinias ir patirtį konkretaus produkto ar paslaugos investicijų srityje, jo finansinę padėtį, įskaitant jo gebėjimą įveikti nuostolius, jo priimtinos rizikos lygį ir investicinius tikslus, kad įmonė esamam ar galimam klientui galėtų rekomenduoti jam tinkančias investicines paslaugas ir finansines priemones, ypač atitinkančias jo priimtinos rizikos lygį.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinei įmonei teikiant konsultacijas dėl investicijų ir siūlant paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 7 dalį, kiekviena paketo sudedamoji dalis būtų tinkama klientui taip pat, kaip ir visas paketas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad teikdama investicines paslaugas, nenurodytas 1 dalyje, investicinė įmonė paprašytų esamo ar galimo kliento pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį konkretaus siūlomo ar reikalaujamo produkto ar paslaugos investicijų srityje, leidžiančią investicinei įmonei įvertinti, ar klientui yra tinkama investicinė paslauga ar numatytas teikti produktas. Kai numatoma teikti paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 7 dalį, vertinant reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekviena atskira paketo sudedamoji dalis yra tinkama kaip ir visas paketas.

Jeigu, remdamasi ankstesne pastraipa gauta informacija, investicinė įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar galimam klientui, investicinė įmonė įspėja esamą ar galimą klientą. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

Jei esami ar galimi klientai apsisprendžia nepateikti ankstesnėje pastraipoje nurodytos informacijos arba jei jie pateikia nepakankamą informaciją apie savo žinias ir patirtį, investicinė įmonė juos įspėja, kad ji negali įvertinti, ar numatoma teikti paslauga arba produktas jiems tinka. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

3.  Valstybės narės leidžia, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines paslaugas, susidedančias tik iš kliento pavedimų vykdymo ar priėmimo ir perdavimo, teikiant ar neteikiant pagalbinių paslaugų, išskyrus pagalbines paslaugas, nurodytas 1 priedo B skirsnio 1 punkte, vadovaudamosi 2 dalimi, šias investicines paslaugas klientams teiktų nereikalaudamos pateikti informaciją arba priimti sprendimą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

Taikant šį punktą, jei laikomasi pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(47), 4 straipsnio 1 dalies trečią ir ketvirtą pastraipą nustatytų reikalavimų ir tvarkos, trečiosios šalies rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai.

4.  Investicinė įmonė veda apskaitą, į kurią įtraukiamas dokumentas ar dokumentai, nustatantys šalių teises ir pareigas, dėl kurių susitarė įmonė ir klientas, bei kitos sąlygos, pagal kurias įmonė teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar teisės aktus.

5.  Iš investicinės įmonės klientas patvarioje laikmenoje privalo gauti atitinkamas ataskaitas apie klientams suteiktą paslaugą. Kai taikoma, šiose ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į susijusių finansinių priemonių rūšį ir sudėtingumą ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, taip pat turi būti nurodytos išlaidos, susijusios su kliento naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. Teikdama konsultacijas dėl investicijų mažmeniniams klientams, investicinė įmonė patvarioje laikmenoje pateikia klientui įrašą, kuriame nurodomi bent kliento tikslai, rekomendacijos ir tai, kaip teikiamos konsultacijos atitinka kliento asmenines savybes ir tikslus. Kai investicinė įmonė teikia portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą ir kai konsultacijas dėl investicijų teikianti investicinė įmonė informuoja klientą, jog ji periodiškai teiks tinkamumo įvertinimą pagal 24 straipsnio 3a dalies d punktą, ji praneša klientui apie vertinimo ir susijusių pranešimų teikimo dažnumą, o ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų investicinių produktų rezultatus ir, kai teikiamos konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo savo nuožiūra paslauga, – naujausias tų investicinių produktų tinkamumo įvertinimas.

6.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi 1–5 dalyse nustatytų principų. Šiuose deleguotuosiuose aktuose visų pirma nurodomi žinių ir kompetencijos, kurių reikia turėti pagal 1 dalį, vertinimo kriterijus ir atsižvelgiama į:

7.  Vėliausiai iki [...](48) EVPRI parengia ir periodiškai atnaujina finansinių priemonių, apimančių struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti susijusią riziką, vertinimo gaires, kaip numatyta 3 dalies a punkte.

26 straipsnis

Paslaugų teikimas per kitą investicinę įmonę

Valstybės narės leidžia nurodymą gavusiai investicinei įmonei, teikiančiai kliento naudai per kitą investicinę įmonę investicines ar pagalbines paslaugas, pasitikėti pirmosios įmonės perduota informacija. Nurodymą perduodanti investicinė įmonė atsakys už perduotos informacijos išsamumą ir tikslumą.

Investicinei įmonei, gavusiai tokį nurodymą kliento naudai teikti paslaugas, taip pat suteikiama galimybė pasiremti kitos investicinės įmonės klientui suteikta bet kokia rekomendacija dėl paslaugos ar sandorio. Nurodymą perduodanti investicinė įmonė atsakys už klientui suteiktos rekomendacijos ar konsultacijos tinkamumą.

Investicinė įmonė, gaunanti kliento nurodymus ar pavedimus per kitą investicinę įmonę, atsako už suteiktą paslaugą arba sandorio sudarymą, remdamasi suteikta informacija ar rekomendacijomis ir vadovaudamasi atitinkamomis šios antraštinės dalies nuostatomis.

27 straipsnis

Pareiga vykdyti pavedimus palankiausiomis klientui sąlygomis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, vykdydamos pavedimus, investicinės įmonės imtųsi visų būtinų veiksmų, klientų naudai siekdamos kiek įmanoma geriausių rezultatų, atsižvelgdamos į kainą, išlaidas, greitumą, įvykdymo ir apmokėjimo galimybes, dydį, pobūdį ar bet kokį kitą veiksnį, susijusį su pavedimo įvykdymu. Nepaisant to, gavusi konkretų kliento nurodymą, investicinė įmonė vykdo pavedimą taip, kaip konkrečiai nurodyta.

Kai investicinė įmonė vykdo pavedimą mažmeninio kliento vardu, geriausias įmanomas rezultatas nustatomas atsižvelgiant į bendrą atsiskaitymo sumą, atspindinčią finansinės priemonės kainą ir su pavedimo vykdymu susijusias išlaidas, kurią sudaro visos kliento patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su pavedimo vykdymu, įskaitant įvykdymo vietų mokesčius, tarpuskaitos ir atsiskaitymo mokesčius ir bet kuriuos kitus mokesčius, mokamus trečiosioms šalims, kurios dalyvavo vykdant pavedimą.

1a.  Investicinė įmonė, perdavusi pavedimą į konkrečią prekybos vietą arba vykdymo vietą, negauna jokio atlyginimo, nuolaidos arba nepiniginės naudos.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena vykdymo vieta nemokamai bent kartą per ketvirtį viešai skelbtų duomenis, susijusius su sandorių vykdymo toje vietoje kokybe, ir kad investicinė įmonė, įvykdžiusi sandorį kliento vardu, paprašyta informuotų klientą apie tai, kur įvykdytas pavedimas. Periodinėse ataskaitose pateikiama informacija apie kainą ir individualių finansinių priemonių sandorių atlikimo greitį bei tikimybę.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad, siekdamos įvykdyti 1 dalies reikalavimus, investicinės įmonės patvirtintų ir įgyvendintų veiksmingas priemones. Visų pirma valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų ir įgyvendintų pavedimų vykdymo politiką, leidžiančią joms, laikantis straipsnio 1 dalies reikalavimų, pasiekti geriausių rezultatų atliekant klientų pavedimus.

4.  Pavedimų vykdymo politika apima su kiekviena priemonių rūšimi susijusią informaciją apie įvairias vietas, kuriose investicinė įmonė atlieka savo klientų pavedimus, ir veiksnius, darančius įtaką vykdymo vietų pasirinkimui. Ji turi apimti bent jau tas vietas, kurios investicinei įmonei leidžia nuolat pasiekti geriausių rezultatų vykdant klientų pavedimus.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės savo klientams suteiktų atitinkamą informaciją apie savo pavedimų vykdymo politiką. Toje informacijoje turi būti aiškiai, pakankamai išsamiai ir klientams suprantamai paaiškinama, kaip įmonė vykdys kliento pavedimus. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės iš savo klientų gautų išankstinį pritarimą vykdymo politikai.

Valstybės narės reikalauja, kad kai pavedimų vykdymo politikoje numatyta galimybė įvykdyti klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS ribų, visų pirma investicinė įmonė praneštų savo klientams apie tokią galimybę. Valstybės narės reikalauja, kad prieš vykdydamos savo klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos DPS arba OPS ar DPS ribų, investicinės įmonės gautų aiškų išankstinį jų sutikimą. Šį sutikimą investicinės įmonės gali gauti kaip bendrąjį susitarimą arba kaip susitarimą dėl konkretaus sandorio.

4a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės kas ketvirtį apibendrintų ir viešai paskelbtų informaciją apie penkias pagrindines vykdymo vietas pagal prekybos sandorių kiekį kiekvienai finansinių priemonių rūšiai, kuriose jos vykdė klientų pavedimus praėjusį ketvirtį ir nurodytų duomenis apie vykdymo kokybę.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės atliktų savo pavedimų vykdymo sistemos ir vykdymo politikos veiksmingumo priežiūrą, siekdamos nustatyti ir tam tikrais atvejais ištaisyti trūkumus. Visų pirma, jos reguliariai vertina, ar vykdymo vietos, įtrauktos į pavedimų vykdymo politiką, suteikia galimybę kliento naudai pasiekti geriausių rezultatų ir ar reikalingi vykdymo sistemos pakeitimai. Šiame vertinime taip pat svarstoma, kokių politikos pokyčių reikėtų padaryti atsižvelgiant į pagal 2 ir 4a dalis paskelbtą informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės praneštų klientams apie kiekvieną esminį pavedimų vykdymo sistemos ar vykdymo politikos pokytį.

▌

6.  Valstybės narės reikalauja, kad, klientams prašant, investicinės įmonės galėtų įrodyti, jog jos įvykdė jų pavedimus, vadovaudamosi įmonės vykdymo politika ir šiuo straipsniu.

7.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](49).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

28 straipsnis

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, įgaliotos kliento naudai vykdyti pavedimus, įgyvendintų procedūras ir priemones, kuriose būtų numatyta neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai atlikti klientų pavedimus, susijusius su kitų klientų pavedimais ar atsižvelgiant į investicinės įmonės prekybinius interesus.

Šiose procedūrose ir priemonėse numatyta kitaip palyginamus klientų pavedimus atlikti pagal jų gavimo laiką investicinėje įmonėje.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, jeigu vykdant klientų ribotus pavedimus, susijusius su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šie pavedimai įprastomis rinkos sąlygomis nevykdomi nedelsiant, investicinės įmonės imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas kuo greičiau įvykdyti tą pavedimą, taip užtikrindamos, kad to kliento ribotas pavedimas būtų nedelsiant viešai paskelbtas kitiems rinkos dalyviams priimtinu būdu, nebent klientas aiškiai nurodo kitaip. Valstybės narės gali nuspręsti, kad investicinės įmonės šį reikalavimą įvykdytų kliento ribotus pavedimus perduodamos reguliuojamai rinkai arba DPS. Valstybės narės nustato, kad kompetentingos institucijos gali atšaukti reikalavimą viešai paskelbti ribotą pavedimą, kurio apimtis, lyginant su įprasto dydžio sandoriais toje rinkoje, yra didelė, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] 4 straipsnyje.

3.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis reglamentuojama:

29 straipsnis

Investicinių įmonių pareigos skiriant įmonės agentus

1.  Valstybės narės investicinėms įmonėms leidžia paskirti įmonės agentus, siekiant reklamuoti investicinės įmonės paslaugas, prekiauti per tarpininkus ar priimti ir perduoti esamų ar galimų klientų pavedimus, parduodant finansines priemones ir teikiant konsultacijas dėl tokių investicinės įmonės siūlomų finansinių priemonių ir paslaugų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinei įmonei nutarus paskirti įmonės agentą, ji lieka visiškai ir besąlygiškai atsakinga už kiekvieną įmonės agento veiksmą ar neveikimą, šiam veikiant įmonės vardu. Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė užtikrintų, kad įmonės agentas praneštų apie savo pareigas ir įmonę, kuriai atstovauja, prieš susisiekdamas su esamu ar galimu klientu arba sudarinėdamas su juo sandorį.

Valstybės narės uždraudžia jų teritorijoje įregistruotiems įmonių agentams tvarkyti klientų pinigus ir (arba) finansines priemones.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės vykdytų savo įmonės agentų veiklos priežiūrą, siekdamos užtikrinti, kad, veikdamos per savo agentus, jos laikosi šios direktyvos.

3.  Įmonių agentai registruojami valstybės narės, kurioje jie įsisteigė, valstybės registre. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia nuorodas arba saitus į pagal šį straipsnį įsteigtus valstybių narių, nusprendusių leisti investicinėms įmonėms paskirti įmonių agentus, valstybės registrus.

Valstybės narės užtikrina, kad įmonių agentus būtų galima įtraukti į valstybės registrą tik nustačius, kad jie turi labai gerą reputaciją ir tinkamų bendro, komercinio ar profesinio pobūdžio žinių ir kompetencijos, leidžiančių jiems suteikti investicinę paslaugą ar papildomą paslaugą ir esamam ar galimam klientui tinkamai perduoti informaciją apie siūlomą paslaugą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad taikant atitinkamą kontrolę investicinės įmonės, o ne kompetentingos institucijos gali patikrinti, ar jų paskirti įmonės agentai turi pakankamai gerą reputaciją ir žinias, kaip nurodyta trečiojoje pastraipoje.

Registras reguliariai atnaujinamas. Juo galima naudotis viešai, siekiant gauti informacijos.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonių agentus skiriančios investicinės įmonės imtųsi atitinkamų priemonių, siekdamos išvengti įmonės agentų veiklos, nepatenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, neigiamo poveikio investicinės įmonės vardu veikiančio įmonės agento veiklai.

Valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms bendradarbiauti su investicinėmis įmonėmis ir kredito įstaigomis, jų asociacijomis ir kitais subjektais, vykdant įmonių agentų registraciją ir prižiūrint, kaip įmonių agentai laikosi straipsnio 3 dalies reikalavimų. Visų pirma, įmonių agentus gali įregistruoti investicinės įmonės, kredito įstaigos, jų asociacijos ir kiti subjektai, prižiūrint kompetentingai institucijai.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės skirtų tik tuos įmonių agentus, kurie įtraukti į straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės registrus.

5a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės savo paskirtiems agentams teiktų naujausią informaciją apie investicinius produktus ir tikslinę rinką, kaip nustatyta pagal 24 straipsnio 1 dalį, ir užtikrinti, kad įmonės agentas suteiktų klientui reikiamą informaciją pagal 24 straipsnio 3 dalį.

6.  Valstybės narės gali sugriežtinti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus arba papildyti juos kitais reikalavimais, taikomais įmonių agentams, už kurių registraciją jos yra atsakingos.

30 straipsnis

Sandoriai, sudaryti su tinkamomis sandorio šalimis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, įgaliotos klientų naudai vykdyti pavedimus ir (ar) vykdyti sandorius savo sąskaita, ir (ar) priimti ir perduoti pavedimus, gali suvesti tinkamas sandorio šalis, kad šios sudarytų sandorius, arba gali sudaryti sandorius su jomis, nesilaikydamos 24 (išskyrus 3 dalies), 25 (išskyrus 5 dalies), 27 ir 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų šiems sandoriams ar bet kuriai pagalbinei paslaugai, tiesiogiai susijusiai su šiais sandoriais.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės su savo tinkamomis sandorio šalimis būtų garbingos, sąžiningos ir profesionalios, ir bendrautų su jomis teisingai, aiškiai ir neklaidindamos, atsižvelgdamos į tinkamos sandorio šalies ir jos verslo pobūdį.

2.  Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės pripažįsta investicines įmones, kredito įstaigas, draudimo bendroves, KIPVPS ir jų valdymo įmones, pensijų fondus ir jų valdymo įmones, kitas finansų įstaigas, įgaliotas ar reglamentuotas kituose Europos Sąjungos teisės aktuose ar valstybės narės nacionaline teise, įmones, atleistas nuo šios direktyvos taikymo vadovaujantis 2 straipsnio 1 dalies k punktu, šalių vyriausybes ir atitinkamas jų įstaigas, įskaitant valstybės skolą nacionaliniu lygmeniu valdančias valstybės įstaigas, centrinius bankus ir viršvalstybines organizacijas.

Skirstymas į tinkamas sandorio šalis pagal pirmąją pastraipą nepažeidžia tokių subjektų teisės reikalauti, kad bendrai arba konkrečiame sandoryje jie būtų laikomi klientais, kurių ir investicinės įmonės bendrai veiklai būtų taikomi 24, 25, 27 ir 28 straipsniai.

3.  Tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti kitas įmones, atitinkančias iš anksto nustatytus atitinkamus reikalavimus, įskaitant kiekybinius apribojimus. Jeigu galimos sandorio šalys patenka į skirtingas jurisdikcijas, investicinė įmonė pripažįsta tokį kitos įmonės statusą, koks pripažįstamas valstybės narės, kurioje ši įmonė įsisteigusi, įstatymais ir kitomis nuostatomis.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė, sudaranti sandorius su tokiomis įmonėmis laikydamasi straipsnio 1 dalies, iš būsimos sandorio šalies gauna aiškų patvirtinimą, kad ši sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Valstybės narės leidžia, kad šis sutikimas investicinėms įmonėms gali būti perduodamas arba kaip bendrasis susitarimas, arba kaip susitarimas dėl konkretaus sandorio.

4.  Tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti trečiųjų šalių subjektus, lygiaverčius straipsnio 2 dalyje paminėtų subjektų rūšims.

Be to, tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti trečiųjų šalių įmones kaip ir paminėtos straipsnio 3 dalyje, jeigu laikomasi tokių pačių sąlygų ir reikalavimų, kokie nustatyti straipsnio 3 dalyje.

5.  Komisija įgaliojama pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis reglamentuojama:

3 skirsnis

Rinkos skaidrumas ir etiškumas

31 straipsnis

DPS arba OPS taikomų taisyklių ir kitų teisinių įsipareigojimų laikymosi priežiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, patvirtintų ir išlaikytų su DPS arba OPS tiesiogiai susijusias veiksmingas priemones ir procedūras, leidžiančias nuolat prižiūrėti, kaip jų naudotojai arba klientai laikosi taisyklių. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, atliktų jų administruojamose sistemose pateiktų ir atšauktų pavedimų ir naudotojų arba klientų vykdomų sandorių priežiūrą, siekdamos nustatyti šių taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar elgesį, kuris gali būti susijęs su piktnaudžiavimu rinka, ir panaudoja reikiamus išteklius siekdamos užtikrinti, kad ši priežiūra būtų efektyvi.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, praneštų kompetentingai institucijai apie rimtus taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar elgesį, kuris gali būti susijęs su piktnaudžiavimu rinka. Be to, valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, nedelsdami pateiktų atitinkamą informaciją institucijai, atsakingai už piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą, ir suteiktų jai visą būtiną pagalbą atliekant šiose sistemose pasitaikiusių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą.

32 straipsnis

Priemonių sustabdymas ir pašalinimas iš prekybos DPS ar OPS

1.  Nedarant poveikio 72 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose numatytai kompetentingos institucijos teisei reikalauti laikinai sustabdyti prekybą konkrečia priemone ar ją pašalinti iš prekybos, DPS arba OPS operatorius gali laikinai sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone, kuri nebeatitinka DPS arba OPS taisyklių, arba ją pašalinti iš prekybos, nebent toks žingsnis galėtų padarytų didelės žalos investuotojo interesams ar veiksmingam rinkos veikimui.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė arba DPS ar OPS administruojantis rinkos operatorius, sustabdantis prekybą finansine priemone arba pašalinantis ją iš prekybos, paskelbtų šį sprendimą viešai, praneštų apie jį reguliuojamoms rinkoms, DPS ir OPS, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone, ir perduotų atitinkamą informaciją kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija praneša apie tai kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Kai prekyba sustabdoma ar nutraukiama dėl neatskleistos informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę, atitinkama kompetentinga institucija, apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 7 punkte, reikalauja, kad kitose reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS daugiašalėse prekybos sistemose ir organizuotos prekybos sistemose ir bet kokioje kitoje prekybos sistemoje, kurioje prekiaujama ta pačia finansine priemone, prekyba ta finansine priemone taip pat būtų kuo greičiau sustabdyta arba ji būtų iš jos pašalinta. Valstybės narės reikalauja, kad šios kitos reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS praneštų apie savo sprendimą savo kompetentingai institucijai ir visoms reguliuojamoms rinkoms, DPS ir OPS, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone, taip pat paaiškintų priežastis, jei būtų nuspręsta nesustabdyti prekybos ta finansine priemone ar jos nenutraukti.

2.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomas 1 dalyje minėtų pranešimų ir skelbimo formatas bei laikas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](50).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

▌

3.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose ji nustato, kokiose konkrečiose situacijose padaroma didelė žala investuotojų interesams, siekiant:

34 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija DPS ir OPS

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius, administruojantis DPS ar OPS, nedelsdami praneštų investicinėms įmonėms ir kitų daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir reguliuojamų rinkų operatoriams apie:

1a.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ar OPS administruojanti investicinė įmonė arba rinkos operatorius, nustatę elgesį, kuris gali reikšti piktnaudžiavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [MAR] nedelsdami apie tai praneštų pagal to reglamento 16 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai arba organui, kuriam perduoti kompetentingos institucijos užduotys pagal to reglamento 17 straipsnį, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti kelių rinkų priežiūrą realiuoju laiku.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių reikalaujama pateikti informaciją, kaip nurodyta 1 dalyje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...(51).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4 skirsnis

MVĮ rinkos

35 straipsnis

MVĮ augimo rinkos

1.  Valstybės narės nustato, jog DPS operatorius gali kreiptis į savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad DPS būtų įregistruojama kaip MVĮ augimo rinka.

2.  Valstybės narės nustato, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali įregistruoti DPS kaip MVĮ augimo rinką, jei kompetentinga institucija gauna 1 dalyje nurodytą prašymą ir yra įsitikinusi, kad laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų, susijusių su DPS.

3.  DPS taikomos veiksmingos taisyklės, sistemos ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

4.  3 dalyje išdėstytais kriterijais nepažeidžiamas DPS operatoriui keliamas reikalavimas laikytis kitų šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su daugiašalių prekybos sistemų veikimu. Jie taip pat netrukdo DPS operatoriui nustatyti papildomų reikalavimų, be toje dalyje nurodytųjų.

5.  Valstybės narės nustato, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali išregistruoti DPS iš MVĮ augimo rinkų sąrašo bet kuriuo iš šių atvejų:

6.  Valstybės narės reikalauja, kad jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija šiame straipsnyje nustatyta tvarka įregistruoja DPS kaip MVĮ augimo rinką arba ją išregistruoja, apie šią registraciją ji kuo greičiau praneštų EVPRI. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia MVĮ augimo rinkų sąrašą ir nuolat jį atnaujina.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad kai emitento finansine priemone leidžiama prekiauti vienoje MVĮ augimo rinkoje, šia finansine priemone būtų galima prekiauti kitoje MVĮ augimo rinkoje tik gavus aiškų emitento sutikimą. Tačiau tokiu atveju emitentui netaikomi jokie įpareigojimai, susiję su įmonių valdymu arba su pirminiu, vėlesniu ar ad hoc informacijos apie pastarąją MVĮ rinką atskleidimu.

8.  Komisija pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau išdėstomi 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Šiomis priemonėmis atsižvelgiama į poreikį nustatant reikalavimus išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį, siekiant skatinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis ir kartu mažinant administracinę naštą, tenkančią rinkoje veikiantiems emitentams.

III SKYRIUS

INVESTICINIŲ ĮMONIŲ TEISĖS

36 straipsnis

Laisvė teikti investicines paslaugas ir vykdyti veiklą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena investicinė įmonė, gavusi veiklos leidimą ir prižiūrima kitos valstybės narės kompetentingų institucijų, laikydamasi šios direktyvos, o kredito įstaigos, laikydamosi Direktyvos 2006/48/EB, galėtų savo teritorijose laisvai teikti investicines paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą, taip pat teikti pagalbines paslaugas su sąlyga, kad tokias paslaugas ir veiklą apimtų jų veiklos leidimas. Pagalbinės paslaugos gali būti teikiamos tik kartu su investicinėmis paslaugomis ir (ar) veikla.

Valstybės narės netaiko tokiai investicinei įmonei ar kredito įstaigai jokių papildomų reikalavimų dėl dalykų, kuriems taikoma ši direktyva.

2.  Kiekviena investicinė įmonė, norinti pirmą kartą pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti savo veiklą kitos valstybės narės teritorijoje ar pakeisti taip teikiamų paslaugų ar veiklos mastą, buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša informaciją apie:

Jei investicinė įmonė ketina naudoti įmonės agentus, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo tokios informacijos gavimo priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu pagal 83 straipsnio 1 dalį, praneša apie įmonės agentų, kuriais investicinė įmonė ketina naudotis teikdama paslaugas toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė paskelbia tokią informaciją. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.

3.  Per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu laikantis 83 straipsnio 1 dalies. Investicinė įmonė gali tuomet pradėti teikti konkrečią investicinę paslaugą ar paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje.

4.  Pasikeitus informacijai, perduotai laikantis straipsnio 2 dalies, investicinė įmonė apie tai praneša raštu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5.  Kiekviena kredito įstaiga, norinti teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas per įmonės agentus laikydamasi 1 dalies nuostatų, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai praneša apie šių įmonės agentų tapatybę.

Kai kredito įstaiga ketina naudotis įmonės agentais, per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos kredito įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, pagal 83 straipsnio 1 dalį paskirtai kontaktiniu punktu, praneša apie įmonės agentų, kuriais kredito įstaiga ketina naudotis teikdama paslaugas toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė paskelbia tokią informaciją.

6.  Netaikydamos kitų teisinių ar administracinių reikalavimų, valstybės narės leidžia kitų valstybių narių DPS ir OPS administruojančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams imtis savo teritorijose atitinkamų priemonių, dėl kurių pagerėtų netiesioginių naudotojų ir jų teritorijose įsisteigusių dalyvių galimybės patekti į jų sistemas ir jomis naudotis.

7.  Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai investicinė įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys DPS, praneša apie valstybę narę, kurioje jie ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį DPS buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša šią informaciją tai valstybei narei, kurioje DPS ketina imtis tokių priemonių.

Per protingą laiką DPS priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu DPS buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie toje valstybėje narėje įsisteigusios DPS narių ar dalyvių tapatybes.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4 ir 7 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](52).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi keitimuisi informacija pagal 3, 4 ir 7 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [2016 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

37 straipsnis

Filialo steigimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, steigiant filialus jų teritorijose laikantis šios direktyvos ir Direktyvos 2006/48/EB, investicinės paslaugos, taip pat pagalbinės paslaugos ir (ar) investicinė veikla galėtų būti teikiamos ir (ar) vykdomos su sąlyga, kad šios paslaugos ir veikla būtų nurodytos buveinės valstybėje narėje investicinei įmonei ar kredito įstaigai išduotame veiklos leidime. Pagalbinės paslaugos gali būti teikiamos tik kartu su investicinėmis paslaugomis ir (ar) veikla.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų šioje direktyvoje reglamentuojamam filialo įsteigimui ir jo veiklai, išskyrus straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė, norinti kitos valstybės narės teritorijoje įsteigti filialą, pirmiausia praneštų buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie:

Jei investicinė įmonė naudoja ne buveinės valstybėje narėje įsisteigusį įmonės agentą, toks draudimo agentas sutapatinamas su filialu, ir jam taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojama filialų veikla.

3.  Per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai laikantis 83 straipsnio 1 dalies kontaktiniu punktu, ir atitinkamai informuoja suinteresuotą investicinę įmonę, nebent buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai abejoja investicinės įmonės administracine struktūra ar finansine būkle, atsižvelgdama į planuojamą veiklą.

4.  Kartu su straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda informaciją apie akredituotą kompensavimo programą, kurioje investicinė įmonė dalyvauja, laikydamasi Direktyvos 97/9/EB. Pasikeitus kokiai nors informacijai, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5.  Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo tos informacijos gavimo apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja investicinę įmonę.

6.  Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti savo veiklą, jei iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gaunamas atitinkamas pranešimas arba toks pranešimas iš pastarosios negaunamas ilgiau kaip du mėnesius nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo perdavimo dienos.

7.  Kiekviena kredito įstaiga, norinti teikti investicines paslaugas ir (arba) vykdyti veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas per ne buveinės valstybėje narėje įsisteigusį įmonės agentą, pagal šią direktyvą praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, pagal 83 straipsnio 1 dalį paskirtai kontaktiniu punktu, ir atitinkamai informuoja suinteresuotą kredito įstaigą, nebent buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai abejoja dėl kredito įstaigos administracinės struktūros ar finansinės būklės.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja kredito įstaigą.

Įmonės agentas gali pradėti savo veiklą, jei iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gaunamas atitinkamas pranešimas arba jei toks pranešimas iš jos negaunamas ilgiau kaip du mėnesius nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo perdavimo dienos. Tokiam įmonės agentui taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojama filialų veikla.

8.  Valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad paslaugos, kurias jos teritorijoje teikia filialas, atitiktų šios direktyvos 24, 25, 27, 28, straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 13–23 straipsniuose ir pagal šiuos straipsnius priimtose priemonėse nustatytus įpareigojimus.

Valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija turi teisę tikrinti filialą ir reikalauti atlikti reikalingus pakeitimus, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti šios direktyvos 24, 25, 27, 28, straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 13–23 straipsnių nuostatų bei priemonių, priimtų pagal tuos straipsnius ir taikomų tos šalies teritorijoje filialo teikiamoms paslaugoms ir (ar) vykdomai veiklai, taikymą.

9.  Kiekviena valstybė narė numato, kad, kitoje valstybėje narėje leidimą gavusiai investicinei įmonei įsteigus filialą jos valstybės teritorijoje, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama savo pareigas ir pranešusi apie tai priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, gali tame filiale atlikti patikras vietoje.

10.  Pasikeitus kokiai nors informacijai, perduotai laikantis straipsnio 2 dalies, ir likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo, investicinė įmonė raštu praneša apie tai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie šiuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

11.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4 ir 10 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](53).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

12.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi informacijos perdavimui pagal 3 ir 10 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [2016 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

38 straipsnis

Patekimas į reguliuojamas rinkas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kitų valstybių narių investicinės įmonės, turinčios leidimą vykdyti klientų pavedimus arba veikti savo sąskaita, turėtų teisę tapti jų šalies teritorijoje įsteigtos reguliuojamos rinkos narėmis arba dalyvėmis:

2.  Straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis besinaudojančiai investicinei įmonei valstybės narės netaiko papildomų reguliavimo ar administracinių dėl dalykų, kuriems taikoma ši direktyva.

39 straipsnis

Kreipimasis į pagrindinę sandorio šalį, tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonės ir teisė nustatyti atsiskaitymo sistemą

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, galutinai parengdamos sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, arba pasirengdamos jų įforminimui, kitų valstybių narių investicinės įmonės jų teritorijose turėtų teisę kreiptis į pagrindinę sandorio šalį bei pasinaudoti tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemomis.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinių įmonių teisei naudotis šiomis priemonėmis būtų taikomi tie patys nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs reikalavimai, taikomi vietos dalyviams. Valstybės narės neapriboja teisės naudotis šiomis sistemomis vien tik jų teritorijoje esančioje reguliuojamoje rinkoje ar DPS arba OPS įvykdytų sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, tarpuskaitos ir atsiskaitymo už juos atlikimu.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijose esančios reguliuojamos rinkos suteiktų visiems nariams ir dalyviams teisę nustatyti atsiskaitymo už toje reguliuojamoje rinkoje vykdomus sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, sistemą, laikantis šių sąlygų:

Šis reguliuojamos rinkos kompetentingos valstybės sutikimas nepažeidžia nacionalinių centrinių bankų, atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, ar kitų šių sistemų priežiūros institucijų kompetencijos. Kompetentinga institucija atsižvelgia į šių institucijų priežiūros rezultatus, siekdama išvengti bereikalingo kontrolės dubliavimosi.

40 straipsnis

Nuostatos, reglamentuojančios susitarimus su pagrindine sandorio šalimi bei tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimus, kiek tai susiję su DPS

1.  Valstybės narės neužkerta kelio investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems DPS, sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės pagrindine sandorio šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kuriais siekiama užtikrinti, kad, užsiimdami prekyba tose sistemose, rinkos operatoriai galėtų pasinaudoti tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo paslaugomis.

2.  Investicinių įmonių ir rinkos operatorių, administruojančių DPS, kompetentingos institucijos negali prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį bei tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuomet, kai tai akivaizdžiai būtina, siekiant išlaikyti sklandų DPS veikimą ir atsižvelgiant į 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas ir atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

Siekdamos išvengti nereikalingo kontrolės dubliavimosi, kompetentingos institucijos atsižvelgia į susijusių centrinių bankų atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir stebėjimą ar kitų atitinkamą kompetenciją turinčių priežiūros institucijų vykdomą šių sistemų priežiūrą ir stebėjimą.

IV SKYRIUS

Trečiųjų šalių įmonių teikiamos paslaugos

1 skirsnis

Paslaugų teikimasarba veiklasteigiant filialą

41 straipsnis

Filialo steigimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų šalių įmonės, ketinančios jų teritorijoje teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą ir bet kokias pagalbines paslaugas įsteigusios filialą, iš anksto gautų tų valstybių narių kompetentingų institucijų oficialų veiklos leidimą, išduotą laikantis šių nuostatų:

2.  Valstybės narės reikalauja, kad trečiosios šalies finansų įmonė, ketinanti tų valstybių narių teritorijoje teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą ir bet kokias pagalbines paslaugas mažmeniniams klientams arba profesionaliems klientams pagal II priedo II skirsnį, įsteigtų Europos Sąjungoje filialą.

3.  Komisija pagal 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima sprendimą dėl trečiosios šalies, nurodydama, ar tos trečiosios šalies teisiniais ir priežiūros susitarimais užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje leidimus turinčios įmonės atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurių poveikis yra lygiavertis reikalavimų, nustatytų šioje direktyvoje, Reglamente (ES) Nr. …/… [FPRR] ir Direktyvoje 2006/49/EB ▌ bei jų įgyvendinimo priemonėse, poveikiui ir kad trečiojoje šalyje numatytas veiksmingas lygiavertis ir abipusis riziką ribojančios sistemos, taikomos investicinėms įmonėms, turinčioms leidimus pagal šią direktyvą, pripažinimas.

Komisija gali taikyti sprendimą pagal šią dalį tik investicinėms įmonėms arba rinkos operatoriams, teikiantiems vieną ar daugiau nurodytų investicinių paslaugų arba vykdantiems vieną ar dar daugiau nurodytų investicinių veiksmų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių.

Trečiosios šalies įmonei 1 dalies tikslams gali būti suteiktas leidimas, jei ji patenka į kategoriją, kuriai taikomas Komisijos sprendimas.

4.  Pirmoje dalyje nurodyta trečiosios šalies investicinė įmonė pateikia paraišką valstybės narės, kurioje ji ketina įsteigti filialą, kompetentingai institucijai po to, kai Komisija priima sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies įmonė turi veiklos leidimą, teisinė ir priežiūros sistema lygiavertė 3 dalyje aprašytiems reikalavimams.

42 straipsnis

Įsipareigojimas teikti informaciją

43 straipsnis

Veiklos leidimo išdavimas

1.  Valstybės narės, kurioje trečiosios šalies įmonė įsteigė arba ketina įsteigti filialą, kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą tik kai įvykdomos šios sąlygos:

Kompetentinga institucija trečiosios šalies įmonei per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša, ar leidimas išduodamas, ar ne.

2.  Trečiosios šalies įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal 1 dalį, laikosi įsipareigojimų, išdėstytų šios direktyvos 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24, 25, 27 straipsniuose, 28 straipsnio 1 dalyje ir 30, 31, 32, 34 straipsniuose bei Reglamento ES Nr. .../... [FPRR] 3–23 straipsniuose, ir taiko pagal juos patvirtintas priemones, taip pat toje valstybėje narėje, kurioje jai išduotas leidimas, jos priežiūrą atlieka kompetentinga institucija.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų šioje direktyvoje numatytais filialo administravimo ir valdymo klausimais.

44 straipsnis

Paslaugų teikimas ir veiklos vykdymas kitose valstybėse narėse

1.  Trečiosios šalies įmonė, kuriai išduotas leidimas pagal 43 straipsnį, gali teikti leidime numatytas paslaugas ar vykdyti veiklą kitose Europos Sąjungos šalyse neįsteigusi naujų filialų. Šiuo tikslu ji pateikia valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentingai institucijai šią informaciją:

Per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentinga institucija persiunčia ją kompetentingai priimančiosios valstybės narės institucijai, pagal 83 straipsnio 1 dalį paskirtai kontaktiniu punktu. Tuomet trečiosios šalies įmonė gali pradėti priimančiojoje valstybėje narėje teikti atitinkamą paslaugą ar paslaugas.

Jei pagal pirmą pastraipą pateikta informacija keičiama, trečiosios šalies įmonė ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pakeitimo apie tai raštu praneša valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentingai institucijai. Valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentinga institucija informuoja apie šiuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

Įmonę ir toliau prižiūri valstybė narė, kurioje pagal 43 straipsnį įsteigtas filialas.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](54).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomos informacijos teikimo ir pranešimo, numatytų tose dalyse, standartinės formos, šablonai ir procedūros.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](55).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis būtų nustatomos pakankamo pradinio kapitalo, kuriuo laisvai disponuoja filialas, įvertinimo sąlygos atsižvelgiant į filialo teikiamas investicines paslaugas ar investicinę veiklą ir į klientų, kuriems jos turėtų būti teikiamos, rūšį.

2 skirsnis

Veiklos leidimų registravimas ir panaikinimas

45 straipsnis

Registravimas

Valstybės narės registruoja trečiųjų šalių finansų įmones, kurioms pagal 41 straipsnį išduoti veiklos leidimai. Registras prieinamas viešai, o jame pateikiama informacija apie trečiųjų šalių įmonių paslaugas ar veiklą, kurioms išduotas leidimas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų trečiųjų šalių įmonių, kurioms išduotas leidimas teikti paslaugas ir vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurias teikti trečiosios šalies įmonei išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia tą sąrašą savo interneto svetainėje ir jį atnaujina.

46 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Apie kiekvieną veiklos leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

Panaikinimas skelbiamas 45 straipsnyje nustatytame sąraše ir galioja penkerius metus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

REGULIUOJAMOS RINKOS

47 straipsnis

Leidimas ir taikoma teisė

1.  Valstybės narės pasilieka teisę reguliuojamomis rinkomis pripažinti tas sistemas, kurios atitinka šios antraštinės dalies nuostatas.

Leidimas reguliuojamos rinkos veiklai suteikiamas tik tada, kai kompetentinga institucija įsitikina, kad tiek rinkos operatorius, tiek reguliuojamos rinkos sistemos atitinka nors šioje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu reguliuojama rinka yra juridinis asmuo ir ją valdo ar administruoja ne pati reguliuojama rinka, o kitas rinkos operatorius, valstybės narės nustato, kaip padalyti tarp reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus pagal šią direktyvą rinkos operatoriui nustatytas įvairias pareigas.

Reguliuojamos rinkos operatorius pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, būtų nustatytos ir planuojamos veiklos rūšys bei organizacinė struktūra, būtinas kompetentingai institucijai leisti įsitikinti, kad pirminio veiklos leidimo išdavimo metu reguliuojama rinka nustatė visas priemones, leidžiančias laikytis šioje antraštinėje dalyje nustatytų įsipareigojimų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, prižiūrint kompetentingai institucijai, reguliuojamos rinkos operatorius atliktų reguliuojamos rinkos administravimo ir valdymo funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos reguliariai stebės, kaip reguliuojamos rinkos laikosi šios antraštinės dalies nuostatų. Jos taip pat užtikrina, kad kompetentingos institucijos prižiūrės, jog reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šioje antraštinėje dalyje nurodytų nuostatų, taikomų pirminiam veiklos leidimui.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius užtikrintų, jog jo valdoma reguliuojama rinka atitinka šios antraštinės dalies reikalavimus.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad rinkos operatoriui bus suteiktos teisės, kurias pagal šią direktyvą turi reguliuojama rinka.

4.  Nepažeidžiant atitinkamų Direktyvos 2003/6/EB nuostatų, turi būti taikoma reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės viešoji teisė, reguliuojanti sandorius, vykdomus per reguliuojamos rinkos sistemas.

5.  Kompetentinga institucija gali panaikinti reguliuojamai rinkai išduotą veiklos leidimą, jeigu ši:

6.  Apie kiekvieną leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

48 straipsnis

Reguliuojamos rinkos valdymo reikalavimai

1.  ▌Bet kurio rinkos operatoriaus valdymo organo nariai visada yra pakankamai geros reputacijos, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms vykdyti.

b)  jie turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti reguliuojamos rinkos veiklą, ypač pagrindinę riziką, kylančią vykdant šią veiklą;

c)  jie veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai vertintų ir kvestionuotų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų vadovybės sprendimų priėmimą.

▌Rinkos operatoriai skiria pakankamai išteklių valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui;

ca)  jie užtikrina, kad veiktų veiksmingos sistemos, kurias taikant nustatomi ir valdomi rinkos operatorių ir reguliuojamos rinkos ar jos narių konfliktai, taip pat administruojamos ir išlaikomos tinkamos priemonės skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

2.  Valstybės narės iš reguliuojamos rinkos operatorių reikalauja įsteigti nominavimo komitetą, kuris vertintų, kaip laikomasi pirmos dalies nuostatų, ir prireikus remdamasis savo vertinimu teiktų rekomendacijas. Nominavimo komitetą sudaro valdymo organo nariai, kurie atitinkamame rinkos operatoriuje neužima jokių vykdomųjų pareigų.

Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, gali leisti rinkos operatoriui nesteigti atskiro nominavimo komiteto, jei nustatyta tinkamai palyginama alternatyvi priemonė.

Ši dalis netaikoma, jei pagal nacionalinę teisę valdymo organo kompetencija neapima savo narių skyrimo proceso.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatoriai ir jų atitinkami nominavimo komitetai įdarbindami savo valdymo organų narius ieškotų įvairių savybių ir gebėjimų.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatoma, kaip rinkos operatorius turėtų atsižvelgti į:

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](56).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius praneštų kompetentingai institucijai apie visų savo valdymo organo narių tapatybę ir bet kokius jos narių pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar įmonė atitinka 1, 2 ir 3 dalis.

▌

7.  Kompetentinga institucija atsisako išduoti veiklos leidimą, jei neįsitikina, kad asmenys, turintys veiksmingai vadovauti reguliuojamos rinkos veiklai, yra pakankamai geros reputacijos ar turi pakankamai patirties, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad rinkos operatoriaus valdymo organas gali neužtikrinti patikimo ir riziką ribojančio jo valdymo ir neskirti pakankamai dėmesio rinkos vientisumui.

Valstybės narės užtikrina, kad suteikiant reguliuojamai rinkai veiklos leidimą asmuo ar asmenys, veiksmingai vadovaujantys leidimą jau gavusios reguliuojamos rinkos veiklai ir administravimui, būtų laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

7a.  Rinkos operatoriaus valdymo organas turi pajėgti užtikrinti, kad reguliuojamos rinkos valdymas yra patikimas bei ribojantis riziką ir juo skatinamas rinkos vientisumas.

Valdymo organas stebi ir periodiškai vertina reguliuojamos rinkos organizavimo veiksmingumą ir imasi tinkamų priemonių bet kokiems trūkumams šalinti.

Valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, nariai tinkamai gauna informaciją ir gali susipažinti su dokumentais, kurių reikia valdymo sprendimų priėmimui prižiūrėti ir stebėti.

Valdymo organas nustato, taiko ir paskelbia pareiškimą dėl politikos ir praktikos bei juo vadovaujasi siekdamas įgyvendinti šios dalies reikalavimus.

7b.  Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemoms, jas taikant užtikrinama, kad įtarus, jog valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar reglamento taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ar civilinė byla.

49 straipsnis

Asmenims, turintiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad asmenys, galintys daryti tiesioginę ar netiesioginę didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, atitiktų keliamus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius:

3.  Kompetentinga institucija atsisako patvirtinti reguliuojamos rinkos siūlomas reguliuojamos rinkos kontroliuojamas palūkanas ir (arba) rinkos operatoriaus pakeitimus, jeigu yra objektyvus ir akivaizdus pagrindas manyti, kad pasiūlyti įmonės valdymo pakeitimai keltų pavojų patikimam ir riziką ribojančiam įmonės valdymui.

50 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

51 straipsnis

Sistemų atsparumas, sistemos išjungikliai ir elektroninė prekyba

1.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, skirtas užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios susidoroti su didžiausiais pavedimų ir pranešimų kiekiais, galėtų užtikrinti reguliarią prekybą esant rinkos spaudimui, būtų visiškai patikrintos siekiant užtikrinti tokių sąlygų laikymąsi net ir esant dideliems svyravimams rinkoje ir jose būtų taikomos veiksmingos veiklos tęstinumo priemonės siekiant užtikrinti jos paslaugų tęstinumą, jei įvyktų nenumatytas jos prekybos sistemų gedimas.

1a.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje įdiegti rinkos formuotojų elgesiui taikomus susitarimus ir užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose dalyvautų pakankamai investicinių įmonių, kurios pateiktų tvirtus pasiūlymus už konkurencingą kainą, tokiu būdu reguliariai ir nuolat užtikrindamos rinkos likvidumą minimaliam nepertraukiamos prekybos valandų laikotarpiui, atsižvelgiant į vyraujančias rinkos sąlygas, taisykles ir nuostatas, išskyrus atvejus, kai toks reikalavimas yra netinkamas dėl prekybos pobūdžio ir masto toje reguliuojamoje rinkoje. Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamoje rinkoje būtų sudarytas privalomas reguliuojamos rinkos ir investicinės įmonės rašytinis susitarimas dėl prievolių, susijusių su dalyvavimu tokioje sistemoje, įskaitant likvidumo užtikrinimą. Reguliuojama rinka prižiūri, kad investicinės įmonės atitiktų tokių privalomų rašytinių susitarimų reikalavimus, ir užtikrina jų vykdymą. Reguliuojama rinka informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie privalomo rašytinio susitarimo turinį ir įrodo kompetentingą instituciją, kad laikosi šios dalies reikalavimų.

EVPRI parengia gaires dėl aplinkybių, kuriomis investicinės įmonės įpareigotos sudaryti šioje dalyje nurodytus rinkos formavimo susitarimus, ir gali parengti gaires dėl tokių susitarimų turinio.

1b.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kad būtų užtikrinama, jog visi narių arba dalyvių į sistemą įvedami pavedimai galiotų bent 500 milisekundžių ir negalėtų būti tuo laikotarpiu panaikinti arba pakeisti.

2.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis naudojantis atmetami pavedimai, kurie viršija iš anksto nustatytą apimtį ir kainų ribas arba yra akivaizdžiai klaidingi ▌.

2a.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka turėtų galėti laikinai sustabdyti prekybą, jei toje arba, atitinkamam rinkos operatoriui informavus, susijusioje rinkoje per trumpą laikotarpį pastebimas didelis finansinės priemonės kainos pokytis, o išskirtiniais atvejais turėtų galimybę panaikinti, pakeisti ar pataisyti bet kokį sandorį. Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka užtikrintų, kad prekybos sustabdymo parametrai būtų nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingų turto rūšių ir porūšių likvidumą, rinkos modelio pobūdį bei naudotojų tipus ir kad jų pakaktų siekiant išvengti didelių prekybos tvarkos sutrikimų.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojama rinka nuosekliai ir palyginamai praneštų prekybos sustabdymo parametrus ir bet kokius reikšmingus šių parametrų pokyčius kompetentingai institucijai, kuri juos savo ruožtu praneša EVPRI. EVPRI skelbia šiuos parametrus savo interneto svetainėje. Valstybės narės reikalauja, kad, jei reguliuojama rinka ypač svarbi atitinkamos priemonės likvidumo požiūriu, toje prekybos vietoje būtų įdiegtos reikalingos sistemos ir procedūros, siekiant užtikrinti jos pranešimą kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima derinti atsakomuosius veiksmus visoje rinkoje ir nustatyti, ar derėtų laikinai sustabdyti prekybą kitose prekybos vietose, kurioje ta priemone prekiaujama, tol, kol prekyba bus atnaujinta pirmojoje rinkoje.

3.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, be kita ko, reikalaujant, jog nariai arba dalyviai atliktų deramus algoritmų bandymus ir suteikiant tokiems bandymams palankią aplinką, kuriomis užtikrinama, kad algoritminės arba sparčiosios prekybos sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti susidaryti tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas rinkoje, ir valdomos tokių algoritminės arba sparčiosios prekybos sistemų iš tiesų sukeliamos tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos rinkoje, įskaitant sistemas, skirtas nustatyti pavedimus, vykdomus taikant sparčiosios prekybos strategiją, sumažinti neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį, kurį į sistemą gali įvesti narys arba dalyvis, sulėtinti pavedimų srautą, jei kyla pavojus, kad bus viršytas jos sistemos pajėgumas, ir apriboti minimalų kainos pokyčio dydį, kuriuo rinkoje gali būti spekuliuojama, ir šį užtikrinti šio minimalaus dydžio taikymą.

4.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamose rinkose uždrausti nariams ar dalyviams teikti remiamą nepatikrintą prieigą prie rinkos. Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje, kurioje leidžiama naudotis tiesiogine ▌ prieiga prie rinkos, taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad nariams ar dalyviams būtų leidžiama tokias paslaugas teikti tik jeigu jie yra pagal šią direktyvą leidimą gavusi investicinė įmonė, kad būtų nustatyti ir taikomi tinkami kriterijai dėl asmenų, kuriems gali būti suteikta tokia prieiga, tinkamumo, taip pat, kad narys ar dalyvis išliktų atsakingas už naudojantis ta paslauga įvykdytus pavedimus ir prekybos sandorius.

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad reguliuojamoje rinkoje būtų nustatyti tinkami su rizikos kontrole susiję standartai ir naudojantis tokia prieiga vykdomos prekybos ribos, taip pat, kad joje būtų galima išskirti ir, prireikus, sustabdyti tiesiogine ▌ prieiga prie rinkos besinaudojančio asmens pavedimus ir prekybos veiklą, atskiriant juos nuo nario ar dalyvio pavedimų ar prekybos veiklos.

5.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje užtikrinti, kad jos taisyklės dėl bendroje vietoje teikiamų paslaugų ▌ būtų skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios.

5a.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka užtikrintų savo rinkliavos sistemų, įskaitant vykdymo mokesčius, papildomus mokesčius ir bet kokias nuolaidas, skaidrumą, sąžiningumą ir nediskriminacinį pobūdį ir kad šios sistemos nekurtų paskatų pavedimus pateikti, keisti ar atšaukti arba sandorius vykdyti tokiu būdu, kuris skatintų tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimą rinka. Be kita ko, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka mainais už suteiktas nuolaidas nustatytų rinkos formavimo reikalavimus, taikomus atskiroms akcijoms ar tinkamiems akcijų krepšeliams, taikytų didesnius mokesčius už pateiktą ir vėliau atšauktą pavedimą nei už įvykdytą pavedimą, taip pat taikytų didesnius mokesčius tiems dalyviams, kurių atšauktų ir įvykdytų pavedimų santykis didesnis ir kurie taiko sparčiosios prekybos strategiją, kad būtų atsižvelgta į papildomą naštą sistemos pajėgumams.

Valstybės narės leidžia reguliuojamai rinkai pritaikyti savo mokesčius už atšauktus pavedimus atsižvelgiant į laikotarpį, kurį pavedimas buvo sistemoje, ir nustatyti mokesčius pagal konkrečią finansinę priemonę, su kuria jie susiję.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad, už reguliuojamą rinką atsakingai kompetentingai institucijai pareikalavus, ta reguliuojama rinka pateiktų kompetentingai institucijai duomenis, susijusius su pavedimų žurnalu arba suteiktų kompetentingai institucijai prieigą prie pavedimų žurnalo, kad ji galėtų stebėti prekybą.

7.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų, ypač siekiant:

51a straipsnis

Kainos pokyčio dydis

1.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamose rinkose patvirtinti kainos pokyčio dydžio tvarką akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržoje kotiruojamiems fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, kurioms pagal 4 dalį parengiami techniniai reguliavimo standartai.

2.  1 dalyje nurodyta kainos pokyčio dydžio tvarka:

3.  EVPRI parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis arba kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma konkrečioms akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržoje kotiruojamiems fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, jei tai būtina siekiant užtikrinti sklandų rinkų veikimą remiantis veiksniais, nurodytais 2 dalyje, ir priemonių kaina, kainų skirtumu ir likvidumo apimtimi.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip […](57).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.  EVPRI gali parengti projektus techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis arba kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma konkrečioms, 3 dalyje neišvardytoms finansinėms priemonėms, jei tai būtina siekiant užtikrinti sklandų rinkų veikimą remiantis veiksniais, nurodytais 2 dalyje, ir priemonių kaina, kainų skirtumu ir likvidumo apimtimi.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

51b straipsnis

Verslo laikrodžių sinchronizavimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad visos prekybos vietos ir jų dalyviai sinchronizuotų verslo laikrodžius, kuriuos jie naudoja bet kokio praneštino įvykio datai ir laikui užfiksuoti.

2.   EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, skirtų tiksliai apibrėžti tikslumui, kuriuo laikrodžiai turėtų būti sinchronizuoti pagal tarptautinius standartus, lygio projektą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](58).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [4 pakeit.]

52 straipsnis

Leidimas prekiauti finansinėmis priemonėmis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos turėtų aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis reguliuojamas leidimas prekiauti finansinėmis priemonėmis.

Šiomis taisyklėmis užtikrinama sąžininga, organizuota ir efektyvi prekyba visomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir, perleidžiamų vertybinių popierių atveju, laisvai cirkuliuoti.

2.  Taisyklėmis, kuriomis reguliuojamos išvestinės finansinės priemonės, užtikrinama, kad parengta išvestinių finansinių priemonių sutartis leis tinkamai nustatyti šios sutarties vertę ir sureguliuos veiksmingo atsiskaitymo sąlygas.

3.  Be straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, valstybės narės taip pat reikalauja, kad reguliuojama rinka patvirtintų ir išlaikytų veiksmingas priemones, leidžiančias patikrinti, ar perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentai laikosi Europos Sąjungos teisės reikalavimų, taikomų pirminiam, vėlesniam ir specialiam informacijos atskleidimui.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojama rinka nustatys priemones, kuriomis palengvinama jos narių ar dalyvių prieiga prie informacijos, paskelbtos viešai vadovaujantis Europos Sąjungos teise.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos rinkos patvirtins visas reikalingas priemones, kurias taikant bus galima reguliariai tikrinti, kaip laikomasi finansinėms priemonėms nustatytų reikalavimų dėl leidimo prekiauti šiomis priemonėmis.

5.  Perleidžiamu vertybiniu popieriumi, kuriuo leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, gali būti vėliau leista prekiauti kitose reguliuojamose rinkose net be emitento leidimo, tačiau vadovaujantis ▌ Direktyvos 2003/71/EB ▌ atitinkamomis nuostatomis. Reguliuojama rinka praneša emitentui apie tai, kad reguliuojamoje rinkoje prekiaujama jo vertybiniais popieriais. Emitentas neprivalo kiekvienai reguliuojamai rinkai, be jo sutikimo leidusiai prekiauti emitento vertybiniais popieriais, pateikti straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

6.  Komisija ▌ pagal 94 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose:

53 straipsnis

Prekybos priemone sustabdymas ir nutraukimas

1.  Nepažeisdamas kompetentingos institucijos teisės vadovaujantis 72 straipsnio 1 dalies d ir e punktu reikalauti sustabdyti prekybą konkrečia priemone ar ją nutraukti, reguliuojamos rinkos operatorius gali sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone arba ją nutraukti, jeigu priemonė toliau neatitinka reguliuojamos rinkos taisyklių, išskyrus tuomet, kai toks žingsnis padarytų didelės žalos investuotojo interesams ar veiksmingam rinkos veikimui.

Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius, sustabdantis prekybą finansine priemone arba ją nutraukiantis, paskelbtų šį sprendimą viešai, praneštų apie tai kitoms reguliuojamoms rinkoms, DPS ir OPS, kurie prekiauja ta pačia finansine priemone ir perduotų atitinkamą informaciją kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija praneša apie tai kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Atitinkama kompetentinga institucija pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 7 punktą reikalauja, kad jos prižiūrimose reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS prekyba ta finansine priemone taip pat būtų kuo greičiau sustabdyta arba nutraukta, be to, reikalauja, kad prekyba ta priemone būtų sustabdyta ar nutraukta pagal 2 dalį, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl neatskleistos informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę.

2.  Kompetentinga institucija, reikalaujanti sustabdyti prekybą finansine priemone arba pašalinti ją iš vienos arba daugiau reguliuojamų rinkų, DPS arba OPS pagal 1 dalį, nedelsdama savo sprendimą paskelbia viešai ir informuoja EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Kitų valstybių narių kompetentingos institucijos reikalauja, kad prekyba ta finansine priemone būtų sustabdyta arba ji būtų pašalinta iš jų kompetencijai priklausančių reguliuojamų rinkų, DPS ir OPS, nebent tai sukeltų didelę žalą investuotojo interesams ar veiksmingam vidaus rinkos veikimui.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 1 ir 2 dalyse minėtų pranešimų ir skelbimų formatas bei laikas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](59).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▌

4.  Komisija pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų pateiktas aplinkybių, kai daroma ▌ didelė žala investuotojų interesams, sąrašas, paaiškinama 1 ir 2 dalyse nurodyta sąvoka „kuo greičiau“ ir veiksmingas vidaus rinkos veikimas, taip pat nustatomi klausimai, susiję su neatskleista informacija apie emitentą arba finansinę priemonę, kaip nurodyta 1 dalyje, įskaitant procedūrą, kuri būtina laikinam prekybos finansine priemone sustabdymui atšaukti.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija reguliuojamose rinkose

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, kalbant apie finansinę priemonę, reguliuojamos rinkos operatorius nedelsiant informuotų kitų reguliuojamų rinkų operatorius, DPS ir OPS apie:

taip pat

1a.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius, nustatęs elgesį, kuris gali reikšti piktnaudžiavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas] nedelsdamas apie tai praneštų pagal to reglamento 16 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai arba organui, kuriam perduoti kompetentingos institucijos įgaliojimai pagal to reglamento 17 straipsnį, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti kelių rinkų priežiūrą realiuoju laiku.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių reikalaujama pateikti informaciją, kaip nurodyta 1 dalyje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](60).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

55 straipsnis

Patekimas į reguliuojamą rinką

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka nustatytų, įgyvendintų ir išlaikytų objektyvias ir skaidrias taisykles, kuriomis reglamentuojamas dalyvavimas ar narystė reguliuojamoje rinkoje.

2.  Šiomis taisyklėmis reglamentuojamos narių ar dalyvių pareigos, susijusios su:

3.  Reguliuojamos rinkos suteikia narių ar dalyvių teises investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, įgijusioms leidimus vadovaujantis Direktyva 2006/48/EB, ir kitiems asmenims, kurie:

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nariai ir dalyviai neįpareigoti taikyti vienas kitam 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, jeigu sandoriai buvo sudaryti reguliuojamoje rinkoje. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai ir dalyviai taiko 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose nustatytus įsipareigojimus, kai jie, veikdami savo klientų naudai, vykdo jų pavedimus reguliuojamoje rinkoje.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad patekimo į reguliuojamą rinką ar narystės joje taisyklėse būtų numatytas tiesioginis arba nuotolinis investicinių įmonių ir kredito įstaigų dalyvavimas.

6.  Valstybės narės, netaikydamos kitų teisinių ar administracinių reikalavimų, leidžia kitų valstybių narių reguliuojamoms rinkoms jų teritorijose įsisteigusiems nuotoliniams nariams ar dalyviams savo teritorijose numatyti atitinkamas priemones, palengvinančias jų patekimą į šias rinkas ir vykdyti jose prekybą.

Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai reguliuojama rinka praneša apie valstybę narę, kurioje ji ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda šią informaciją valstybei narei, kurioje reguliuojama rinka ketina imtis tokių priemonių. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.

Per protingą laiką priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie toje valstybėje narėje įsisteigusios reguliuojamos rinkos narių ar dalyvių tapatybes.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius reguliariai perduotų reguliuojamos rinkos kompetentingai institucijai reguliuojamos rinkos narių ir dalyvių sąrašą.

56 straipsnis

Reguliuojamai rinkai taikomų taisyklių ir kitų teisinių įsipareigojimų laikymosi priežiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos patvirtintų ir veiksmingai taikytų priemones ir procedūras, kuriomis sudaromos sąlygos nuolat prižiūrėti, kaip jų nariai ir dalyviai laikosi jų taisyklių. Reguliuojamos rinkos atlieka jų administruojamose sistemose narių ir dalyvių pateiktų ir atšauktų pavedimų ir įvykdytų sandorių ▌ priežiūrą, siekdamos nustatyti šių taisyklių pažeidimus, prekybos tvarkos pažeidimus ar elgesį, galintį sukelti piktnaudžiavimą rinka, taip pat panaudoja išteklius, reikalingus, kad tokia priežiūra būtų veiksminga.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatoriai praneštų kompetentingai institucijai apie rimtus taisyklių pažeidimus, prekybos tvarkos pažeidimus ar elgesį, galintį sukelti piktnaudžiavimą rinka. Be to, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius nedelsdamas pateiktų institucijai, atsakingai už piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, atitinkamą informaciją ir suteiktų jai visą reikalingą pagalbą, atliekant šiose sistemose pasitaikiusių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.

57 straipsnis

Nuostatos, taikomos susitarimams su pagrindine sandorio šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo susitarimams

1.  Valstybės narės neužkerta kelio reguliuojamoms rinkoms sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės pagrindine sandorio šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, siekdamos numatyti, kad rinkos operatoriai galėtų pasinaudoti visų ar kai kurių sandorių tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo paslaugomis.

2.  Reguliuojamos rinkos kompetentinga institucija negali prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį ar tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuomet, kai tai akivaizdžiai būtina, siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą ir atsižvelgiant į 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

Siekdama išvengti kontrolės dubliavimosi, kompetentinga institucija atsižvelgia į kompetentingų nacionalinių centrinių bankų atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ar kitų priežiūros institucijų vykdomą šių sistemų priežiūrą.

58 straipsnis

Reguliuojamų rinkų sąrašas

Kiekviena valstybė narė sudaro reguliuojamų rinkų, kurioms ji yra buveinės valstybė narė, sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir EVPRI. Kiekvieną kartą pakeitus šį sąrašą persiunčiama panaši informacija. EVPRI visų reguliuojamų rinkų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

POZICIJŲ RIBOS, PATIKRINIMAI IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

59 straipsnis

Pozicijų ribos ir patikrinimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, kurie leidžia prekiauti arba prekiauja biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ribotų sutarčių, kurias tam tikros rinkos nariai ar dalyviai gali sudaryti, ar pozicijas, kurias jie gali turėti, per konkretų laikotarpį, kiekį siekiant:

Pirmojoje pastraipoje nurodyti apribojimai taikomi barterinių mainų sutartims ir sutartims, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, yra skaidrūs ir nediskriminaciniai, nurodoma, kokiems asmenims jie taikomi ir ar yra išimčių, taip pat atsižvelgiama į rinkos dalyvių pobūdį ir sudėtį bei jiems teikiamą sutarčių, kuriomis leidžiama prekiauti, naudą. Juose nurodomos aiškios kiekybinės ribos, kaip antai maksimali grynoji pozicija, kurią asmuo gali įgyti arba turėti per konkretų laikotarpį, turint omenyje išvestinių finansinių priemonių savybes, įskaitant likvidumą, ir pagrindinės biržos prekių rinkos savybes, įskaitant gamybos, suvartojimo ir pristatymo į rinką modelius. Jie netaikomi pozicijoms, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika.

1a.  Pozicijoms, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika, pradedama taikyti pozicijų patikrinimų sistema. Šį pozicijų patikrinimą vykdo reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, vadovaudamiesi šiomis nuostatomis:

1b.  Reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, leidžiantys prekiauti arba prekiaujantys biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, gali nustatyti papildomas procedūras, susijusias su sutartimis ir pozicijomis, kurioms pagal 1 dalies nuostatas nustatyti apribojimai, jei tai būtina atitinkamų rinkų vientisumui ir tvarkingam veikimui užtikrinti. Kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, leidžiantys prekiauti arba prekiaujantys biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, prireikus nustatytų tokias papildomas procedūras, kad užtikrintų rinkų vientisumą ir tvarkingą veikimą.

2.  Reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS praneša savo kompetentingoms institucijoms išsamią informaciją apie pozicijų apribojimus ar patikrinimus. Kompetentinga institucija tą pačią informaciją perduoda EVPRI, kuri savo interneto svetainėje skelbia ir prižiūri duomenų bazę, kurioje laikomos pozicijų apribojimų ▌santraukos.

2a.  EVPRI periodiškai tikrina gautus duomenis vadovaudamasi šio straipsnio 2 dalimi ir 60 straipsnio 1 ir 1a dalimis ir įvertina, ar be priemonių, nurodytų šio straipsnio 1a dalyje, būtinos kokios nors priemonės, susijusios su pozicijomis, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu būtų sumažinta su komercine veikla tiesiogiai susijusi rizika, siekiant, kad būtų užtikrintas rinkų vientisumas ir tvarkingas veikimas.

EVPRI nusprendus, kad tokios priemonės būtinos, ji Komisijai pateikia pagrįstą ataskaitą, kurioje apibrėžiamos siūlomos priemonės ir paaiškinama, kodėl jos būtinos, ir nedelsiant persiunčia šią ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  EVPRI parengia techninius reguliavimo standartussiekdama, kad būtų nustatyti 1 dalyje nurodyti apribojimai ir dar labiau patikslintas 1a dalyje nurodytas pozicijos patikrinimas, pirmiausia sutarčių, kurias bet kuris asmuo gali sudaryti, kiekio ar grynosios pozicijos, kurią jis gali turėti, apribojimai per konkretų laikotarpį, asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai turimų pozicijų apskaičiavimo metodai, šių apribojimų taikymo būdas, įskaitant bendrą visų prekybos vietų poziciją ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar pozicija gali būti vadinama tiesiogiai mažinančia riziką, susijusią su komercine veikla.

Nustatant apribojimus, pagal kuriuos taip pat diferencijuojamos rinkos dalyvių klasės, ir atliekant pozicijos patikrinimą atsižvelgiama į 1 ir 1a dalyse minėtas sąlygas ir į reguliuojamų rinkų, DPS ir OPS, nustatytas taisykles.

Surengusi viešą konsultaciją, EVPRI iki […](61) pateikia šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiamas įgaliojimas priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti apribojimai ir pozicijos patikrinimai taip pat yra viršesni už kompetentingų institucijų pagal šios direktyvos 72 straipsnio g punkte nustatytas priemones.

4.  Kompetentingos institucijos nenustato apribojimų ▌, kurie yra labiau ribojantys nei priimtieji pagal 3 dalį, išskyrus išimtinius atvejus, kai jie yra objektyviai pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į konkrečios rinkos likvidumą ir tinkamą rinkos veikimą. Apribojimai galioja pradinį laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių po paskelbimo atitinkamos kompetentingos institucijos interneto svetainėje. Toks apribojimas gali būti atnaujinamas tolesniems laikotarpiams, neviršijantiems šešių mėnesių vienu metu, jei ir toliau galioja apribojimo priežastys. Jei apribojimas po to šešių mėnesių laikotarpio neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.

Kai nustatomi griežtesni apribojimai, nei priimtieji pagal 3 dalį, kompetentingos institucijos praneša apie tai EVPRI. Griežtesni apribojimai pranešime pagrindžiami. EVPRI per 24 valandas parengia nuomonę dėl to, ar, jos manymu, priemonė yra reikalinga tuo išimtiniu atveju. Nuomonė skelbiama EVPRI interneto svetainėje.

Jei kompetentinga institucija nustato apribojimus, kurie prieštarauja EVPRI nuomonei, ji nedelsiant savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina, dėl kokių priežasčių ji taip pasielgė.

60 straipsnis

Ataskaitų apie pozicijas teikimas pagal prekiautojų kategorijas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS, kuriose leidžiama prekiauti biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis:

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, ne prekybos vietoje prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pareikalavus pateiktų kompetentingai institucijai išsamią jų pozicijų išklotinę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../...[FPRR] 23 straipsnyje, ir, jei taikoma, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnyje.

2.  Siekiant sudaryti sąlygas 1 dalies a punkte minėtam informacijos skelbimui, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS nariai ir dalyviai atitinkamai prekybos vietai pateiktų išsamią informaciją apie jų pozicijas realiuoju laiku, taip pat apie jų klientų vardu turimas pozicijas.

3.  Reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS nariai, dalyviai ir jų klientai, atsižvelgiant į kiekvieną taikomą veiklos leidimą, priskiriami prekiautojams pagal savo pagrindinės veiklos pobūdį kaip:

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 1 dalies a punkte ir 1a dalyje minėtų ataskaitų formatas ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal 2 dalį, turinys.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](62).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

Teikiant ataskaitas dėl apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių nepažeidžiami atitikties įsipareigojimai pagal Direktyvą 2003/87/EB.

4a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, reikalingus konkrečiai apibrėžti priemones, kuriomis būtų reikalaujama visas 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitas kartą per savaitę nustatytu laiku siųsti EVPRI, kad ji galėtų jas skelbti centralizuotai.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […]*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

5.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, skirtų 1 dalies paskutinėje pastraipoje minėtoms riboms nustatyti ir 3 dalyje minėtoms narių, dalyvių ar klientų kategorijoms patobulinti.

▌

5a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, reikalingus konkrečiai apibrėžti priemonėms, kuriomis būtų reikalaujama visas 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitas kartą per savaitę nustatytu laiku siųsti EVPRI, kad ji galėtų jas skelbti centralizuotai.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](63).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

V antraštinė dalis

Duomenų pranešimo paslaugos

1 skirsnis

Veiklos leidimų išdavimo tvarka duomenų pranešimo paslaugų teikėjams

61 straipsnis

Veiklos leidimams taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad I priedo D skirsnyje apibūdintos duomenų pranešimo paslaugos kaip nuolatinis užsiėmimas ar veikla būtų teikiamos tik iš anksto gavus oficialų leidimą, išduotą laikantis šio skirsnio nuostatų. Tokį leidimą išduoda buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta vadovaujantis 69 straipsniu.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia bet kuriam rinkos operatoriui administruoti patvirtintos skelbimo sistemos, konsoliduotos informacinės juostos teikėjo ir patvirtinto ataskaitų teikimo mechanizmo duomenų pranešimo paslaugas tik iš anksto patikrinus, ar jis atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. Tokia paslauga nurodoma jiems išduotame veiklos leidime.

3.  Valstybės narės registruoja visus duomenų pranešimo paslaugų teikėjus. Šis registras prieinamas viešai ir jame pateikiama informacija apie duomenų pranešimo paslaugų teikėjo paslaugas, kurioms buvo išduotas leidimas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų duomenų pranešimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungoje sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas, kurias teikti duomenų pranešimo paslaugų teikėjui išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Kompetentingai institucijai panaikinus veiklos leidimą pagal 64 straipsnį, informacija apie tai skelbiama sąraše penkerius metus.

62 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1.  Buveinės valstybė narė užtikrina, kad leidime būtų nurodyta ta duomenų pranešimo paslauga, kurią duomenų pranešimo paslaugų teikėjui leista teikti. Siekdamas praplėsti savo veiklą ir teikti papildomas duomenų pranešimo paslaugas, duomenų pranešimo paslaugų teikėjas pateikia prašymą praplėsti jam išduotą leidimą.

2.  Veiklos leidimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir juo duomenų pranešimo paslaugų teikėjui leidžiama paslaugas, kurioms buvo išduotas leidimas, teikti visoje Europos Sąjungoje.

63 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tol, kol visiškai neįsitikina, kad pareiškėjas atitinka visus pagal šios direktyvos nuostatas nustatytus reikalavimus.

2.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjas pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, nustatomos numatytos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, leidžianti kompetentingai institucijai įsitikinti, kad investicinė įmonė suteikiant jai pradinį veiklos leidimą ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti pagal šios antraštinės dalies nuostatas nustatytus įsipareigojimus.

3.  Pareiškėjui per šešis mėnesius nuo galutinės paraiškos pateikimo pranešama, ar leidimas išduodamas, ar ne.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

EVPRI pirmoje pastraipoje minėtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](64).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodytos 2 dalyje ir 65 straipsnio 4 dalyje numatytos informacijos pranešimo ar pateikimo standartinės formos, šablonai ir tvarka.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](65).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

64 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

65 straipsnis

Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariams keliami reikalavimai

1.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skirtų pakankamai laiko savo pareigoms atlikti.

Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti duomenų pranešimo paslaugų teikėjo veiklą. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad galėtų veiksmingai vertinti ir kvestionuoti vyresniosios vadovybės sprendimus.

Jei rinkos operatorius siekia gauti leidimą administruoti patvirtintą skelbimo subjektą (PSS), konsoliduotos informacinės juostos teikėją (KIJT) ar patvirtintą ataskaitų teikimo mechanizmą (PATM), o PSS, KIJT ar PATM valdymo organo nariai yra tie patys, kaip ir reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, tie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje išdėstytus reikalavimus.

2.  EVPRI ne vėliau kaip [...](66) parengia 1 dalyje apibūdintų valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo gaires, atsižvelgdama į skirtingus jų vaidmenis ir atliekamas funkcijas ir į būtinybę vengti valdymo organo narių ir PSS, KIJT ar PATM naudotojų interesų konfliktų.

2a.  Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemoms, pagal jas užtikrinama, kad įtarus, jog valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ar civilinė byla.

3.  Valstybės narės reikalauja iš duomenų pranešimo paslaugų teikėjo pranešti kompetentingai institucijai apie visus savo valdymo organo narius ir bet kokius jos narių pasikeitimus, taip pat informaciją, reikalingą norint įvertinti, ar subjektas atitinka šio straipsnio 1 dalį.

4.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organas geba užtikrinti, kad subjekto valdymas būtų patikimas bei ribojantis riziką ir būtų skatinamas rinkos vientisumas ir ginami jo klientų interesai.

5.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmuo ar asmenys, turintys veiksmingai vadovauti duomenų pranešimo paslaugų teikėjo veiklai, yra pakankamai geros reputacijos, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad siūlomais teikėjo valdymo pakeitimais nėra užtikrinamas patikimas ir riziką ribojantis jo valdymas ir nėra skiriama pakankamai dėmesio klientų interesams bei rinkos vientisumui.

2 skirsnis

Patvirtintam skelbimo subjektui (PSS) taikomos sąlygos

66 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, siekiant kiek techniškai įmanoma anksčiau viešai paskelbti pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 19 ir 20 straipsnius reikalaujamą informaciją, esant tinkamoms prekybos sąlygoms. Praėjus 15 minučių po sandorio paskelbimo informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS gebėtų veiksmingai ir nuosekliai paskleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiu formatu, kuris padėtų sujungti informaciją su panašiais kitų šaltinių duomenimis.

1a.  Informacija, pagal 1 dalies nuostatas PSS paskelbta viešai, apima bent šią išsamią informaciją:

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS administruotų ir tvarkytų veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su jo klientais išvengti. Visų pirma PSS, kuris taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir administruoja bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS taikytų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų klastojimo ir nelegalios prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui iki paskelbimo išvengti. PSS turi pakankamai išteklių ir naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS naudotųsi sistemomis, kuriomis galima veiksmingai patikrinti prekybos ataskaitų išsamumą, nustatyti praleidimus ir akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama tokias klaidingas ataskaitas pateikti iš naujo.

5.  Siekdama užtikrinti nuoseklų 1 dalies derinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi bendri formatai, duomenų standartai ir techninės priemonės, palengvinančios informacijos sujungimą, kaip minėta 1 dalyje.

EVPRI pirmoje pastraipoje minėtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](67).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

6.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų išaiškinta, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos informacijai paskelbti viešai, kaip minėta 1 dalyje.

7.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma:

3 skirsnis

Konsoliduotos informacinės juostos teikėjams (KIJT) taikomos sąlygos

67 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5 ir 19 straipsnius viešai paskelbtai informacijai rinkti, jai konsoliduoti į tęstinį elektroninių duomenų srautą ir kaip techniškai įmanoma anksčiau leisti naudotis informacija viešai, esant tinkamoms prekybos sąlygoms, įskaitant bent šią informaciją:

Praėjus 15 minučių po sandorio paskelbimo informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJTO gebėtų veiksmingai ir nuosekliai paskirstyti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 9 ir 20 straipsnius viešai paskelbtai informacijai rinkti, jai konsoliduoti į tęstinį elektroninių duomenų srautą ir kaip techniškai įmanoma anksčiau leisti naudotis informacija viešai, esant tinkamoms prekybos sąlygoms, įskaitant bent šią informaciją:

Praėjus 15 minučių po sandorio paskelbimo informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT gebėtų veiksmingai ir nuosekliai paskirstyti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir bendrai pripažintais formatais, kurie būtų sąveikūs bei lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT užtikrintų, kad teikiamus duomenis sudarytų visų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS konsoliduoti duomenys ir jie būtų taikomi finansinėms priemonėms, nurodytoms deleguotuosiuose aktuose pagal 8 dalies c punktą.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT administruotų ir išlaikytų veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams išvengti. Visų pirma rinkos operatorius ar PSS, kuris taip pat administruoja konsoliduotą informacinę juostą, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir administruoja bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

5.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT taikytų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti ir duomenų klastojimo bei nelegalios prieigos pavojui sumažinti. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT turėtų pakankamai išteklių ir naudotųsi pagalbinėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

6.  Siekdama užtikrinti nuoseklų 1 ir 2 dalių derinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, taikomi informacijai, kurią reikia paskelbti pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5, 9, 19 ir 20 straipsnius, įskaitant priemonės atpažinties kodą, kainą, kiekį, laiką, kainos žymėjimą, prekybos vietos atpažinties kodą ir nuorodas dėl tam tikrų sąlygų, kurios buvo taikomos sandoriui, taip pat techninės priemonės, padedančios veiksmingai ir nuosekliai paskirstyti informaciją, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama rinkos dalyviams ir kad jie galėtų ja lengvai naudotis, kaip minėta 1 ir 2 dalyse, taip pat nurodomos papildomos rinkos efektyvumą didinančios paslaugos, kurias galėtų atlikti KIJT.

Jei informacija paskelbta pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5 ir 19 straipsnius, EVPRI pirmoje pastraipoje minėtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](68), o jei informacija paskelbta pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 9 ir 20 straipsnius – iki […](69)*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

7.  Komisija ▌pagal 94 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis išaiškinama, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos prieigai prie duomenų srautų teikti, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse.

8.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis nurodoma:

67a straipsnis

Viena konsoliduota duomenų bazė

1.  Iki [...(70)EVPRI pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę apie aukštos kokybės, konsoliduota ir naudotojui patogia forma už priimtiną kainą pateikiamos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visą rinką ir viešai skelbiamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5 ir 19 straipsniais, prieinamumą.

2.  Jei EVPRI mano, kad pagal 5 ir 19 straipsnius viešai paskelbta informacija po sandorio sudarymo neprieinama arba nėra aukštos kokybės ar neapima visos rinkos, EVPRI pateikia neigiamą nuomonę.

3.  Per tris mėnesius nuo tada, kai pateikiama neigiama nuomonė, Komisija, remdamasi 94 straipsniu, priima deleguotąjį aktą dėl priemonių, skirtų apibrėžti vieno subjekto, kuris tvarkytų konsoliduotą informacijos po sandorio sudarymo, viešai paskelbtos pagal 5 ir 19 straipsnius, juostą, paskyrimui.

4.  Iki [...](71)* EVPRI pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę apie aukštos kokybės, konsoliduota ir naudotojui patogia forma už priimtiną kainą pateikiamos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visą rinką ir viešai skelbiamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 9 ir 20 straipsniais, prieinamumą.

5.  Jei EVPRI mano, kad pagal 9 ir 20 straipsnius viešai paskelbta informacija po sandorio sudarymo neprieinama arba nėra aukštos kokybės ar neapima visos rinkos, EVPRI pateikia neigiamą nuomonę.

6.  Per tris mėnesius nuo tada, kai pateikiama neigiama nuomonė, Komisija, remdamasi 94 straipsniu, priima deleguotąjį aktą dėl priemonių, skirtų apibrėžti vieno subjekto, kuris tvarkytų konsoliduotą informacijos po sandorio sudarymo, viešai paskelbtos pagal 9 ir 20 straipsnius, juostą, paskyrimui.

4 skirsnis

Patvirtintiems ataskaitų teikimo mechanizmams (PATM) taikomos sąlygos

68 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 23 straipsnį reikalaujamai informacijai kuo greičiau ir ne vėliau nei iki kitos darbo dienos pabaigos teikti. Tokia informacija teikiama laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 23 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, esant tinkamoms prekybos sąlygoms.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM administruotų ir tvarkytų veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su jo klientais išvengti. Visų pirma PATM, kuris taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir administruoja bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM taikytų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų klastojimo ir nelegalios prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui ▌išvengti. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM turėtų pakankamai išteklių ir naudotųsi pagalbinėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM naudotųsi sistemomis, kuriomis galima veiksmingai patikrinti sandorių ataskaitų išsamumą, nustatyti praleidimus ir akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama tokias klaidingas ataskaitas pateikti iš naujo.

5.  Komisija pagal 94 straipsnį deleguotaisiais aktais priima priemones, kuriomis paaiškinama, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos informacijai teikti, kaip minėta 1 dalyje.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

I SKYRIUS

PASKYRIMAS, ĮGALIOJIMAI IR ŽALOS ATLYGINIMO PROCEDŪROS

69 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi vykdyti visas Reglamente (ES) Nr. …/…[FPRR] ir šioje direktyvoje numatytas pareigas. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie paskirtas kompetentingas institucijas, atsakingas už visų šių pareigų vykdymą, ir apie bet kokį tų pareigų paskirstymą.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos yra valdžios institucijos, nepažeidžiant galimybės perduoti šias funkcijas kitiems subjektams, jeigu tai yra aiškiai numatyta 29 straipsnio 4 dalyje.

Bet koks funkcijų perdavimas subjektams, nepatenkantiems tarp straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, negali būti susijęs su viešosios valdžios naudojimu ar sprendimo įgaliojimais, leidžiančiais veikti savo nuožiūra. Valstybės narės reikalauja, kad, prieš perduodamos funkcijas, kompetentingos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad subjektas, kuriam turi būti perduotos funkcijos, turėtų galimybių ir lėšų, leidžiančių veiksmingai vykdyti visas funkcijas, ir kad funkcijos būtų perduodamos tik tuomet, jei prieš tai dokumentuose aiškiai apibrėžiama bet kokių perduotų funkcijų vykdymo tvarka, nustatant vykdytinas funkcijas ir jų vykdymo sąlygas. Tose sąlygose įterpiama nuostata, įpareigojanti konkretų subjektą vengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad informacija, gauta vykdant šias perduotas funkcijas, nebus naudojama nesąžiningai ar siekiant užkirsti kelią konkurencijai. Galutinė atsakomybė už šios direktyvos ir jos įgyvendinimo priemonių laikymosi priežiūrą tenka kompetentingai institucijai ar pagal straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms.

Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie bet kokius susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias tokį perdavimą reglamentuojančias sąlygas.

3.  EVPRI 1 ir 2 dalyse nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

70 straipsnis

Tos pačios valstybės narės institucijų bendradarbiavimas

Jeigu valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatų įgyvendinimą, aiškiai apibrėžiamos visų jų funkcijos ir užtikrinamas glaudus tarpusavio bendradarbiavimas.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad taikydamos šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] kompetentingos institucijos bendradarbiautų su kitomis tos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už kredito ir kitų finansų įstaigų, pensijų fondų, KIPVPS, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir draudimo įmonių veiklos priežiūrą.

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, kuri yra esminė ar susijusi su jų funkcijų ir pareigų vykdymu.

71 straipsnis

Kompetentingoms institucijoms suteiktini įgaliojimai

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos jų funkcijos. Laikydamosi nacionalinėje teisinėje sistemoje numatytų apribojimų, jos tokius įgaliojimus vykdo:

2.  Straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai vykdomi vadovaujantis nacionaline teise ir apima bent:

3.  Jeigu pagal nacionalines taisykles reikia gauti teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 2 dalies d punkte nurodytų telefoninių pokalbių ir duomenų srauto duomenų, pateiktų 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta forma, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.

4.  Asmens duomenys, surinkti pagal šį straipsnį vykdant priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB.

72 straipsnis

Teisinės priemonės, kurios turi būti suteiktos kompetentingoms institucijoms

73 straipsnis

Administracinės sankcijos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos gali imtis atitinkamų administracinių sankcijų ir priemonių, jei pažeidžiamos nuostatos, priimtos įgyvendinant šią direktyvą, ir užtikrina, kad jos būtų taikomos. Valstybės narės užtikrina, kad šios priemonės bus veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įsipareigojimai nustatyti investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, juos pažeidus administracinės sankcijos ir priemonės gali būti taikomos investicinės įmonės ir rinkos operatoriaus valdymo organo nariams ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

3.  Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones ir sankcijas, nustatytas pagal 1 ir 2 dalis. EVPRI skelbia šią informaciją metinėje ataskaitoje.

4.  Jei kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę priemonę arba sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EVPRI.

5.  Jei paskelbtos sankcijos susijusios su investicinėms įmonėms, kurioms veiklos leidimas išduotas pagal šią direktyvą, EVPRI į investicinių įmonių registrą, įsteigtą pagal 5 straipsnio 3 dalį, įtraukia nuorodą apie paskelbtą sankciją.

5a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, susijusį su informacijos pateikimo procedūromis ir formomis, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](72).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

74 straipsnis

Sankcijų skelbimas

Valstybės narės numato, kad kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama skelbia apie bet kokią sankciją ar priemonę, taikytą už Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] nuostatų arba už nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimus, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus tuos atvejus, kai toks atskleidimas keltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

75 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo reikalavimai ir kiti pažeidimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas būtų numatytos sankcijos bent jei:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais pagal jų įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas būtų galima taikyti administracines sankcijas ir priemones, kurios apimtų bent:

2a.  Valstybės narės gali suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti kitokio pobūdžio sankcijas arba taikyti sankcijas, kurios viršytų 2 dalies e, f ir g punktuose nurodytas sumas, jei šios sankcijos atitinka 76 straipsnio nuostatas.

2b.  Už šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. …/… (FPRR) pažeidimus valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, kurios nėra nurodytos 1 dalyje.

76 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, tarp jų:

2.  EVPRI iki [...](73)pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir priemonių rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.

2a.  Šio straipsnio nuostatos neturi poveikio kompetentingų institucijų įgaliojimams inicijuoti baudžiamąsias bylas ar taikyti baudžiamąsias sankcijas, jei jos įgaliotos imtis šių veiksmų pagal nacionalinę teisę. Į taikomas baudžiamąsias sankcijas atsižvelgiama nustatant bet kokios papildomai taikomos administracinės sankcijos pobūdį ir lygį.

77 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie potencialius ar faktinius Reglamento (ES) Nr. …/… (FPRR) nuostatų ir nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus.

Šios priemonės apima bent:

2.  Valstybės narės reikalauja, kad finansų įstaigos taikytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

2a.  Darbuotojui neturi būti užkirstas kelias demaskuoti finansų įstaigoje padarytus pažeidimus nustatant konfidencialumo taisykles. Bet kokia informacija, kuri padeda įrodyti finansų įstaigoje padarytus pažeidimus, nebelaikoma konfidencialia ir už sąžiningą tokios informacijos atskleidimą ją atskleidusiems asmenims negresia jokia atsakomybė.

▌

79 straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas sprendimas, priimtas laikantis Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] arba įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų laikantis šios direktyvos būtų tinkamai pagrįstas ir galėtų būti apskųstas teismui. Teisė kreiptis į teismą taikoma ir tada, kai, padavus prašymą gauti leidimą ir kartu pateikus visą pagal galiojančias nuostatas reikalingą informaciją, per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

2.  Valstybės narės numato, kad, remiantis nacionaline teise, viena ar daugiau iš toliau nurodytų įstaigų, siekdamos apginti vartotojų interesus ir laikydamosi nacionalinės teisės, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] ir nacionalinių nuostatų, skirtų šios direktyvos įgyvendinimui, taip pat gali kreiptis į teismą ar kitą kompetentingą administracinę instituciją:

80 straipsnis

Neteisminės priemonės investuotojų skundų nagrinėjimui

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, sprendžiant vartotojų ginčus, susijusius su investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis ir pagalbinėmis paslaugomis, neteismine tvarka, būtų patvirtintos veiksmingos skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūros, ir tam tikrais atvejais kreipiamasi į esančias institucijas. Valstybės narės toliau užtikrina, kad visos investicinės įmonės priklausytų vienai ar daugiau tokių institucijų, įgyvendinančių tokias skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūras.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šios institucijos aktyviai bendradarbiaus su analogiškomis institucijomis kitose valstybėse narėse sprendžiant tarpvalstybinius ginčus.

3.  Kompetentingos institucijos praneša EVPRI apie jų jurisdikcijai priskiriamas 1 dalyje nurodytas skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras.

EVPRI visų neteisminių priemonių sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

81 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys ar subjektai, kuriems, vadovaujantis 69 straipsnio 2 dalimi, buvo perduotos užduotys, taip pat kompetentingų institucijų vardu veikiantys auditoriai ar ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties. Jie neatskleidžia jokios slaptos informacijos, kurią jie gali gauti atlikdami savo pareigas, išskyrus informacijos santraukas ar bendrą informaciją, iš kurių nebūtų galima nustatyti duomenų apie atskiras investicines įmones, rinkos operatorius, reguliuojamas rinkas ar bet kokį kitą asmenį, jeigu tai nesusiję su nacionalinės baudžiamosios teisės reikalavimais ar kitomis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatomis.

2.  Jeigu yra paskelbtas investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar reguliuojamos rinkos bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su šiame procese dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, gali būti atskleista civilinio teismo proceso ar arbitražo metu, jei tai būtina bylos nagrinėjimui.

3.  Nepažeisdamos nacionalinės baudžiamosios teisės reikalavimų, kompetentingos institucijos, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] konfidencialią informaciją gaunančias kompetentingas institucijas, gali naudoti ją tik vykdydamos savo pareigas ir funkcijas; kompetentingos institucijos ją naudoja šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo srities mastu, o kitos institucijos, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys ją naudoja tais tikslais, kuriais ši informacija jiems buvo suteikta, ir (ar) administracinio ar teismo proceso, kuris konkrečiai siejasi su jų vykdomomis funkcijomis. Tačiau informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais tikslais, jeigu informaciją perduodanti kompetentinga institucija, kita institucija, įstaiga ar asmuo leidžia tai daryti.

4.  Bet kokiai pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] gautai ar perduotai konfidencialiai informacijai taikomos šiame straipsnyje nustatytos profesinę paslaptį reglamentuojančios nuostatos. Nepaisant to, šiuo straipsniu neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms keistis arba perduoti informaciją laikantis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] ir kitų direktyvų arba reglamentų, taikomų investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, KIPVPS, draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ar rinkos operatoriams, arba kitaip, gavus informaciją perdavusios kompetentingos institucijos, kitos institucijos ar įstaigos arba fizinio ar juridinio asmens sutikimą.

5.  Šiuo straipsniu neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms, laikantis nacionalinės teisės, keistis ar perduoti konfidencialią informaciją, gautą iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos.

82 straipsnis

Ryšiai su auditoriais

1.  Valstybės narės numato bent tai, kad bet kuris asmuo, kuriam suteikti 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntojoje Tarybos direktyvoje 84/253/EEB dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo(74) apibrėžti įgaliojimai ir kuris investicinėje įmonėje vykdo 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės(75) 51 straipsnyje, Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje ar Tarybos direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje apibūdintas užduotis ar kurią nors kitą teisės aktais nurodytą užduotį, privalo nedelsdamas kompetentingoms institucijoms pranešti apie bet kurį tų užduočių vykdymo metu sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali:

Tas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, jo sužinotus vykdant pirmojoje pastraipoje nurodytas užduotis įmonėje, kuri dėl kontrolės ryšių turi glaudžius ryšius su investicine įmone ir kurioje asmuo vykdo tokią užduotį.

2.  Asmenims, įgaliotiems kaip apibrėžta Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningai pranešus kompetentingoms institucijoms apie bet kurį straipsnio 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, nepažeidžiamas joks sutartinis ar teisinis apribojimas, reglamentuojantis informacijos atskleidimą, ir taip pasielgusiems asmenims netaikoma jokios rūšies atsakomybė.

II SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU EVPRI

83 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.  Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos viena su kita bendradarbiauja, jeigu to reikia vykdant šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] nustatytas pareigas ir šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR]ar nacionalinėje teisėje nustatytus įgaliojimus.

Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Visų pirma, jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimus ir priežiūrą.

Siekiant palengvinti ir paspartinti bendradarbiavimą, ypač keitimąsi informacija, šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] tikslais valstybės narės paskiria vieną kompetentingą instituciją kontaktiniu punktu. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitoms valstybėms narėms institucijų, įgaliotų pagal šią dalį gauti prašymus dėl informacijos keitimosi ir bendradarbiavimo, pavadinimus. EVPRI šių institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

2.  Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės vertybinių popierių rinkose susiklosčiusią situaciją, reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS, sudariusios susitarimus priimančiojoje valstybėje narėje, veikla tapo ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sudaro atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus.

3.  Valstybės narės imasi visų reikalingų administracinių ir organizacinių priemonių, siekdamos palengvinti straipsnio 1 dalyje numatytos pagalbos teikimą.

Kompetentingos institucijos gali naudoti savo įgaliojimus bendradarbiavimo srityje net tuomet, kai tiriama veikla toje valstybėje narėje nėra bet kokių galiojančių taisyklių pažeidimas.

4.  Jei kompetentinga institucija pagrįstai įtaria, kad kitos valstybės narės teritorijoje į jos priežiūros sritį nepatenkantys subjektai vykdo ar įvykdė šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai kiek galima tiksliau praneša tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI. Kompetentinga institucija, kuriai pranešta, imasi atitinkamų veiksmų. Ji informuoja pranešusiąją kompetentingą instituciją ir EVPRI apie tokių veiksmų rezultatus ir, kiek įmanoma plačiau, apie reikšmingus tarpinius rezultatus. Ši dalis nedaro poveikio pranešančiosios kompetentingos institucijos kompetencijai.

5.  Nepažeisdamos 1 ir 4 dalių, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie:

Jei reikia, pranešime pateikiama išsami informacija apie prašymą pagal 72 straipsnio 1 dalies f punktą, įskaitant asmens ar asmenų, kuriems jis skirtas, tapatybę ir jo priežastis, taip pat nurodoma pagal 72 straipsnio 1 dalies g punktą nustatytų apribojimų taikymo sritis, įskaitant susijusį asmenį ar asmenų grupę, nurodomos taikomos finansinės priemonės, kiekybinės priemonės ar ribos, kaip antai didžiausias leidžiamas sutarčių, kurias asmenys gali sudaryti, arba nepadengtų pozicijų skaičius, taikomos išimtys ir priežastys.

Pranešimai pateikiami ne mažiau nei likus 24 valandoms iki numatyto veiksmų ar priemonių įvykdymo. Išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali pateikti pranešimą likus mažiau nei 24 valandoms iki numatyto priemonės vykdymo, jei pranešimo negalima pateikti likus 24 valandoms.

Kompetentinga valstybės narės institucija, kuri gauna pranešimą pagal šią dalį, gali imtis priemonių atsižvelgdama į 72 straipsnio 1 dalies f arba g punktą, jei yra įsitikinusi, kad priemonė reikalinga kitos kompetentingos institucijos tikslui pasiekti. Kompetentinga institucija laikydamasi šios dalies taip pat praneša, jei ji siūlo imtis priemonių.

Kai a ir b punktuose numatyti veiksmai yra susiję su didmeniniais energetikos produktais, kompetentinga institucija taip pat praneša Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, įsteigtai pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.

6.  Apyvartinių taršos leidimų atveju kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su valdžios institucijomis, atsakingomis už neatidėliotinų sandorių ir aukcionų rinkų priežiūrą, ir su kompetentingomis institucijomis, registrų administratoriais ir kitomis valdžios institucijomis, kurioms pagal Direktyvą 2003/87/EB pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad jos gali gauti konsoliduotą apyvartinių taršos leidimų rinkų apžvalgą.

7.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, reglamentuojančių kriterijus, leidžiančius nustatyti, ar reguliuojamos rinkos veikla priimančioje valstybėje narėje gali laikoma ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje.

8.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos bendradarbiavimo tvarkos standartinės formos, šablonai ir procedūros, kaip nurodyta 2 dalyje, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](76).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

84 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vykdant priežiūros veiklą, patikras vietoje ir tyrimus.

1 Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali kreiptis į kitos valstybės narės instituciją dėl bendradarbiavimo vykdant priežiūrą, atliekant patikrą vietoje ar tyrimą. Jeigu investicinės įmonės yra nuotolinės reguliuojamos rinkos narės, reguliuojamos rinkos kompetentinga institucija gali nuspręsti į jas kreiptis tiesiogiai, apie tai atitinkamai informuodama nuotolinės narės buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

2.  Siekiant užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EVPRI gali dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikras arba tyrimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingų institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatoma informacija, kuria turi keistis kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos atliekant priežiūrą, patikras vietoje ir tyrimus, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](77). Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimui atliekant priežiūrą, patikras vietoje ir tyrimus, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](78).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

85 straipsnis

Informacijos mainai

1.  Šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] kontaktiniais punktais, laikantis 83 straipsnio 1 dalies, paskirtos valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda viena kitai informaciją, leidžiančią kompetentingoms institucijoms, paskirtoms laikantis 69 straipsnio 1 dalies, vykdyti pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] nustatytose nuostatose numatytas pareigas.

Informacijos mainus su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] vykdančios kompetentingos institucijos perduodama informacija gali nurodyti, kad tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

2.  Pagal straipsnio 1 dalį ir 82 bei 92 straipsnius gautą informaciją kontaktiniais punktais paskirtos kompetentingos institucijos gali perduoti 74 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Jos neperduoda šios informacijos kitoms institucijoms ar fiziniams ar juridiniams asmenims be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo, ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes. Šiuo atveju kontaktinis punktas nedelsdamas praneša apie tai informaciją perdavusiam kontaktiniam punktui.

3.  74 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bei kitos institucijos ar fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę konfidencialią informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį ar 82 ir 92 straipsnius, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas, ypač:

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](79).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

5.  Šis straipsnis, 81 ir 92 straipsniai nekliudo kompetentingai institucijai perduoti užduočių vykdymui skirtos konfidencialios informacijos EVPRI, Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui kaip pinigų politiką vykdančioms institucijoms bei, atitinkamais atvejais, kitoms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų priežiūrą vykdančioms valdžios institucijoms; atitinkamai toms institucijoms ir įstaigoms neužkertamas kelias perduoti tokią informaciją kompetentingoms institucijoms, jeigu ji joms reikalinga vykdyti šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] numatytas funkcijas.

86 straipsnis

Privalomas tarpininkavimas

1.  Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai vienas iš toliau nurodytų prašymų buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką:

1a Kompetentingos institucijos taip pat gali kreiptis į EVPRI dėl atvejų, kai kompetentinga institucija nesutinka su kitos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų tvarka ar turiniu arba neveiklumu, susijusiu su šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatomis.

2.  1 dalyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, nedarant poveikio 87 straipsnyje numatytoms galimybėms atsisakyti imtis veiksmų dėl prašymo suteikti informacijos ir EVPRI galimybei imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.

87 straipsnis

Atsisakymas bendradarbiauti

Kompetentinga institucija gali nuspręsti neatsiliepti į prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą, patikrą vietoje ar priežiūrą, kaip numatyta 88 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip numatyta 85 straipsnyje, tik jeigu:

Tokio atsisakymo atveju kompetentinga institucija atitinkamai apie tai praneša prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai ir EVPRI, pateikdama kuo išsamesnę informaciją.

88 straipsnis

Konsultacijos iki veiklos leidimo išdavimo

1.  Prieš suteikiant investicinei įmonei veiklos leidimą, su kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingomis institucijomis konsultuojamasi tuomet, kai ši investicinė įmonė yra viena iš:

2.  Prieš suteikiant investicinei įmonei veiklos leidimą, su valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, konsultuojamasi tuomet, kai ši investicinė įmonė yra:

3.  Straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos viena su kita konsultuojasi ypač tada, kai vertina akcininkų ar narių tinkamumą bei kitam tos pačios grupės subjektui iš esmės vadovaujančių asmenų reputaciją ir patirtį. Prieš išduodamos veiklos leidimą ir vertindamos, ar laikomasi veiklai taikomų reikalavimų, jos keičiasi kitoms suinteresuotoms institucijoms aktualia informacija apie akcininkų ar narių tinkamumą bei įmonei iš esmės vadovaujančių asmenų reputaciją ir patirtį.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi konsultacijoms su kitomis kompetentingomis institucijomis prieš suteikiant leidimą, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](80).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

89 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės įgaliojimai

1.  Statistikos tikslais priimančiosios valstybės narės gali numatyti, kad kompetentinga institucija gali reikalauti, kad visos investicinės įmonės, turinčios jų teritorijose filialus, joms reguliariai teiktų ataskaitas apie šių filialų veiklą.

2.  Vykdydamos šioje direktyvoje nustatytas pareigas, priimančiosios valstybės narės gali numatyti, kad kompetentinga institucija gali reikalauti, kad investicinių įmonių filialai pateiktų informaciją, leidžiančią prižiūrėti, kaip jie laikosi priimančiosios valstybės narės nustatytų normų, taikomų 37 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais. Šie reikalavimai negali būti griežtesni už tuos, kuriuos ta pati valstybė narė taiko įsisteigusioms įmonėms, prižiūrėdama, kaip jos laikosi tų pačių normų.

90 straipsnis

Atsargumo priemonės, kurių imasi priimančiosios valstybės narės

1.  Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių tikėti, kad, naudodamasi laisve teikti paslaugas, investicinė įmonė, vykdanti savo veiklą jos teritorijoje, ar investicinė įmonė, turinti jos teritorijoje savo filialą, pažeidžia taikant pagal šią direktyvą priimtose nuostatose įtvirtintus įsipareigojimus ir šios nuostatos nesuteikia priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamų įgaliojimų, ji apie juos informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

2.  Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad jos teritorijoje savo filialą turinti investicinė įmonė pažeidžia toje valstybėje vadovaujantis šia direktyva priimtas teisines ir normines nuostatas, suteikiančias priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus, šios institucijos reikalauja, kad suinteresuota investicinė įmonė liautųsi vykdžiusi tokią neteisėtą veiklą.

Jeigu suinteresuota investicinė įmonė nesiima atitinkamų veiksmų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad suinteresuota investicinė įmonė liautųsi vykdžiusi tokią neteisėtą veiklą. Buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešama apie šių priemonių pobūdį.

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi priimančioji valstybė narė, investicinė įmonė toliau pažeidžia buveinės valstybėje narėje galiojančias pirmoje pastraipoje minėtas teisines ar reguliavimo nuostatas: priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI.

be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

3.  Jeigu reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad tokia reguliuojama rinka, DPS ar OPS pažeidžia pagal šią direktyvą priimtose nuostatose įtvirtintus įsipareigojimus, ji apie juos praneša reguliuojamos rinkos ar DPS ar OPS buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, ta reguliuojama rinka ar DPS toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui: priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Tai apima galimybę uždrausti minėtai reguliuojamai rinkai ar DPS teikti savo paslaugas nuotoliniams nariams ar priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigusiems dalyviams. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI.

be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

4.  Bet kokia priemonė, patvirtinta vadovaujantis straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir susijusi su investicinei įmonei ar reguliuojamai rinkai taikomomis sankcijomis ar jų veiklos apribojimais, turi būti tinkamai pagrįsta ir apie tai turi būti pranešta suinteresuotai investicinei įmonei ar reguliuojamai rinkai.

91 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su EVPRI, Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) viduje ir su Europos centrinių bankų sistema (ECBS)

-1a.  Kompetentingos institucijos, kaip EFPIS šalys, bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma kai siekia užtikrinti, kad tarpusavyje ir su kitomis EFPIS šalimis būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje.

1.  Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2.  Kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. …/… [FPRR], taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 ▌, nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti, ir atitinkamai teikia ECBS centriniams bankams visą informaciją, kuri yra svarbi jų atitinkamoms užduotims vykdyti.

91a straipsnis

Duomenų apsauga

Tvarkydamos asmens duomenis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR], valstybių narių kompetentingos institucijos taiko Direktyvos 95/46/EB nuostatas ir tą direktyvą įgyvendinančias nacionalines taisykles. Tvarkydama asmens duomenis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR], EVPRI laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

91b straipsnis

EVPRI patariamasis komitetas sparčiosios prekybos klausimu

91c straipsnis

EVPRI patariamasis komitetas technologijų finansų rinkose klausimais

Įvertinusi pirmos dalies c punkte minimą riziką EVPRI parengia papildomas geriausios patirties Sąjungos finansų rinkose gaires.

III SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

92 straipsnis

Informacijos mainai su trečiosiomis šalimis

1.  Valstybės narės ir, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu, EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už reikalaujamas pagal 81 straipsnį. Tokie informacijos mainai turi būti skirti tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

Valstybė narė asmens duomenis trečiajai šaliai perduoda pagal Direktyvos 95/46/EB IV skyrių.

EVPRI asmens duomenis trečiajai šaliai perduoda pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnį.

Trečioje pastraipoje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai gali būti sudaromi tik tuo atveju, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už reikalaujamas pagal 54 straipsnį. Tokie informacijos mainai yra skirti tų institucijų, įstaigų, fizinių ar juridinių asmenų užduotims vykdyti. Jei bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad valstybė narė gali perduoti asmens duomenis, ji turi laikytis Direktyvos 95/46/EB IV skyriaus, o jei perduodant duomenis dalyvauja EVPRI – Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

2.  Jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji negali būti atskleista be aiškaus ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, tam tikrais atvejais, tik tais tikslais, kuriems tos institucijos davė sutikimą. Ta pati nuostata taikoma trečiosios šalies kompetentingos institucijos pateiktai informacijai.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

1 SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI

▌94 straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose, taip pat 27–33d punktuose, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje, 27 straipsnio 7 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 51 straipsnio 7 dalyje, 52 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 67 straipsnio 7 ir 8 dalyse, 67a straipsnio 3 ir 6 dalyse, 68 straipsnio 5 dalyje ir 83 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...(81).

3.  Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 3, 11 ir 12 ir 27–33d dalyse, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje, 27 straipsnio 7 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 51 straipsnio 7 dalyje, 52 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 67 straipsnio 7 ir 8 dalyse, 67a straipsnio 3 ir 6 dalyse, 68 straipsnio 5 dalyje ir 83 straipsnio 7 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Deleguotasis aktas, priimtas pagal 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1, 3, 11, 12 ir 27–33d dalis, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 12 dalį, 17 straipsnio 6 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 6 dalį, 27 straipsnio 7 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnio 8 dalį, 44 straipsnio 4 dalį, 51 straipsnio 7 dalį, 52 straipsnio 6 dalį, 53 straipsnio 4 dalį, 60 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 6 ir 7 dalis, 67 straipsnio 7 ir 8 dalis, 67a straipsnio 3 ir 6 dalis, 68 straipsnio 5 dalį ir 83 straipsnio 7 dalį įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informuoja Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

2 SKYRIUS

Įgyvendinimo aktai

95 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB(82). Komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011(83).

2.  Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis ▌.

3 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.  Iki [...](84) Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie:

96a straipsnis

EVPRI darbuotojai ir ištekliai

Iki [...](85)EVPRI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] EVPRI pradėtų vykdyti įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

97 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės iki [...](86)*priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1–5, 7, 9, 10, 13–25, 27–32, 34–37, 39, 41–46, 48, 51–54, 59–69a, 71–77, 79, 80, 83, 84, 85, 87–90, 92–99 straipsnių ir I ir II priedų nuostatų [visų straipsnių, kurie iš esmės pakeisti, palyginti su Direktyva 2004/39/EB, sąrašas]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį.

Valstybės narės taiko šias priemones nuo [...](87)**, išskyrus nuostatas, kuriomis perkeliama 67 straipsnio 2 dalis, kurios taikomos nuo [...](88)***.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai ir EVPRI priimtų šios direktyvos taikymo srities pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

98 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/39/EB su pakeitimais, padarytais IIa priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinama nuo […](89)***, nedarant poveikio valstybių narių prievolėms dėl Direktyvos 2004/39/EB B dalies nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į Direktyvą 2004/39/EB arba į Direktyvą 93/22/EEB laikomos nuorodomis į šią direktyvą arba į Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] ir skaitomos vadovaujantis IIb priedo atitinkamai A ir B dalyse pateiktomis atitikties lentelėmis.

Nuorodos į Direktyvos 2004/39/EB arba į Direktyvos 93/22/EEB apibrėžtis ar straipsnius laikomos nuorodomis į atitinkamas šios direktyvos apibrėžtis ar straipsnius.

98a straipsnis

Direktyvos 98/26/EB keitimas

Direktyva 98/26/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

Ši direktyva netaikoma apyvartiniams taršos leidimams, kuriuos sudaro bet kurie atitikties 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, reikalavimams tikslu pripažinti vienetai.

+ OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

99 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Trečiųjų šalių įmonės gali teikti paslaugas ir vykdyti veiklą per savo filialą valstybėje narėje pagal nacionalinę tvarką ne ilgiau kaip vienus metus po to, kai Komisija priima sprendimą dėl atitinkamos trečiosios šalies pagal 41 straipsnio 3 dalį.

▌

100 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

101 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

PASLAUGŲ IR VEIKLOS BEI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SĄRAŠAI

A skirsnis

Investicinės paslaugos ir veikla

1)  Pavedimų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių, priėmimas ir perdavimas;

2)  Pavedimų vykdymas klientų naudai;

3)  Sandorių vykdymas savo sąskaita;

4)  Portfelio valdymas;

5)  Patarimai dėl investavimo;

6)  Įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) finansinių priemonių išplatinimas tvirtai įsipareigojus pirkti;

7)  Finansinių priemonių išplatinimas be tvirto įsipareigojimo pirkti;

8)  Daugiašalės prekybos sistemos administravimas;

▌

10)  Organizuotos prekybos sistemos administravimas.

B skirsnis

Pagalbinės paslaugos

-1a)  Finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir tokias susijusias paslaugas, kaip grynųjų pinigų ar įkeisto turto valdymas;

1)  Kreditų ar paskolų suteikimas investuotojams, siekiant suteikti jiems galimybę vykdyti sandorį viena ar daugiau finansinių priemonių, kai kreditą ar paskolą suteikianti įmonė dalyvauja sandoryje.

2)  Patarimas įmonėms dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos bei susijusių dalykų, patarimai bei paslaugos, susijusios su įmonių susijungimais ir pirkimais.

3)  Užsienio valiutos keitimo paslaugos, susijusios su investicinių paslaugų teikimu.

4)  Investavimo tyrimai ir finansinė analizė ar kitų formų bendros rekomendacijos dėl sandorių ir finansinių priemonių;

5)  Paslaugos, susijusios vertybinių popierių išplatinimu;

6)  Investicinės paslaugos ir veikla, taip pat pagalbinės paslaugos, panašios į 1 priedo A ir B skirsniuose nurodytos rūšies priemones ir susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis C skirsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose, jeigu jos yra susijusios su investicinėmis ar pagalbinėmis paslaugomis.

C skirsnis

Finansinės priemonės

1)  Perleidžiami vertybiniai popieriai;

2)  Pinigų rinkos priemonės;

3)  Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai;

4)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ▌ar kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais ar finansinėmis priemonėmis, kai atsiskaitant vykdomi barteriniai mainai arba atsiskaitoma pinigais.

5)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su prekėmis, už kuriuos vienos iš šalių pasirinkimu galima atsiskaityti pinigais kitu nei įsipareigojimų nevykdymo arba veiklos nutraukimo atveju.

6)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, kai atsiskaitant neketinama atsiskaityti fiziškai su sąlyga, kad susitarimai sudaromi reguliuojamoje rinkoje, OPS arba DPS.

6a)  Draudimo sutartys, susijusios su investicijų priemonėmis;

7)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, kai atsiskaitant vykdomi barteriniai mainai, nepaminėti C skirsnio 6 punkte, platinami nekomerciniais tikslais ir turintys kitų išvestinių finansinių priemonių požymius, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jais prekiaujama per pripažintus tarpuskaitos namus arba jiems taikomi reikalavimai dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės.

8)  Išvestinės finansinės priemonės, skirtos perduoti kredito riziką;

9)  Finansiniai susitarimai dėl skirtumų;

10)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su klimato kintamaisiais dydžiais, frachto tarifais, apyvartiniais taršos leidimais arba infliacijos norma arba kitokiais oficialiais ekonominiais veiksniais, už kuriuos privaloma atsiskaityti pinigais arba vienos iš šalių pasirinkimu galima atsiskaityti grynaisiais pinigais kitu nei įsipareigojimų nevykdymo arba veiklos nutraukimo atveju, taip pat bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir vienetais, nepaminėti šiame skirsnyje ir turintys kitų išvestinių finansinių priemonių požymius, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, OPS ar DPS, per pripažintus tarpuskaitos namus arba jiems taikomi reikalavimai dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės.

11)  Apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos sudaro bet kurie atitikties Direktyvos 2003/87/EB reikalavimams tikslu pripažinti vienetai;

11a)  Papildomos specifikacijos, susijusios su 7 ir 10 punktais.

1.  Taikant 7 punktą, laikoma, kad sutartis, kuri nėra neatidėliotino sandorio sutartis, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir kuriai netaikoma 4 dalis, turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių ir neskirta komerciniams tikslams, jeigu ji tenkina šias sąlygas:

2.  Taikant 1 dalį, neatidėliotina sutartis – sutartis dėl biržos prekės, turto arba teisės pardavimo, pagal kurio sąlygas pateikimą numatyta atlikti per ilgesnįjį iš šių laikotarpių:

Tačiau sutartis nėra neatidėliotina sutartis, jeigu, neatsižvelgiant į jos aiškias sąlygas, sutarties šalys yra susitarusios, kad pagrindinės priemonės pateikimas turi būti atidėtas, o ne atliekamas per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.

3.  Taikant 10 punktą, išvestinės finansinės priemonės sutartis, susijusi su šiame skirsnyje nurodyta pagrindine priemone, laikoma turinčia kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

4.  Taikant 7 punktą, laikoma, kad sutartis yra skirta komerciniams tikslams ir, taikant 7 ir 10 punktus, neturinti kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, jeigu ji sudaroma su energijos perdavimo sistemos, energijos subalansavimo mechanizmų arba vamzdynų tinklo operatoriumi ar administratoriumi arba ji yra sudaroma tokių operatorių ar administratorių ir jeigu ji būtina, kad bet kuriuo nustatytu laiku būtų galima išlaikyti energijos tiekimo ir naudojimo pusiausvyrą.

5.  Be 10 punkte nurodytų išvestinių priemonių rūšių, jeigu tenkinami 10 punkte ir 3 dalyje išvardyti kriterijai, 10 punktas taikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, susijusioms su bet kuria iš toliau išvardytųjų pagrindinių priemonių:

D skirsnis

Duomenų pranešimo paslaugų sąrašas

1)  Patvirtintos skelbimo sistemos administravimas;

2)  Konsoliduotos informacinės juostos teikėjų administravimas;

3)  Patvirtinto ataskaitų teikimo mechanizmo administravimas.

II PRIEDAS

ŠIOJE DIREKTYVOJE MINIMI PROFESIONALŪS KLIENTAI

Profesionalus klientas – tai klientas, turintis patirties, žinių ir įgūdžių, leidžiančių jam pačiam priimti investavimo sprendimus ir tinkamai įvertinti kylančią riziką. Norint klientą laikyti profesionaliu, būtina, kad jis atitiktų šiuos kriterijus:

I.  Profesionaliais laikomų klientų kategorijos

Pirmiau paminėti subjektai laikomi profesionaliais. Tačiau jie gali reikalauti juos laikyti neprofesionaliais, o investicinės įmonės gali sutikti suteikti jiems didesnę apsaugą. Jeigu investicinės įmonės klientas yra pirmiau nurodyta įmonė, prieš suteikdama kokias nors paslaugas, ši investicinė įmonė turi informuoti jį, kad, remiantis įmonėje turima informacija, toks klientas laikomas profesionaliu ir su juo bus atitinkamai elgiamasi, nebent įmonė ir klientas susitartų kitaip. Be to, įmonė turi pranešti klientui, kad jis turi teisę reikalauti pakeisti susitarimo sąlygas, siekdamas užsitikrinti didesnę apsaugą.

Profesionaliu laikomas klientas atsako už reikalavimą suteikti didesnę apsaugą, jeigu jis mano, kad negalės tinkamai įvertinti ir valdyti kilusios rizikos veiksnius.

Didesnė apsauga bus suteikta tuomet, kai profesionaliu laikomas klientas sudaro su investicine įmone rašytinį susitarimą, kad pagal taikytinas verslo etikos taisykles jis nelaikomas profesionaliu klientu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar tai taikoma kuriai nors vienai ar kelioms paslaugoms ar sandoriams arba vienos ar kelių rūšių produktams ar sandoriams.

II.1II.  Klientai, kurie jų prašymu gali būti laikomi profesionaliais

II.1.  Identifikavimo kriterijai

I skirsnyje nepaminėti klientai, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, išskyrus vietos valdžios institucijas, savivaldybes ir įskaitant privačius pavienius investuotojus, gali atsisakyti verslo etikos taisyklėmis siūlomos apsaugos.

Dėl to investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama bet kurį pirmiau nurodytą klientą laikyti profesionaliu tik tuomet, kai laikomasi toliau nurodytų reikalavimų ir procedūros. Tačiau neturėtų būti daroma prielaida, kad šie klientai turi tokių pačių žinių apie rinką ir patirties, kaip ir 1 skirsnyje išvardinti klientai.

Bet koks pagal įprastas verslo etikos taisykles leidžiamos apsaugos atsisakymas laikomas galiojančiu tik tuomet, kai investicinės įmonės atliktas kliento įgūdžių, patirties ir žinių įvertinimas, atsižvelgiant į planuojamų sandorių ir paslaugų pobūdį, pagrįstai leidžia įsitikinti, kad klientas gali pats priimti investavimo sprendimus ir suvokia kylančią riziką.

Tinkamumo testas, taikomas, vadovaujantis finansinius dalykus reglamentuojančiomis direktyvomis, įmonių vadovams ir direktoriams, galėtų būti laikomas įgūdžių ir žinių įvertinimo pavyzdžiu. Kai įmonė yra maža, pirmiau minėtas įvertinimo testas turėtų būti atliekamas su asmeniu, turinčiu teisę įmonės vardu vykdyti sandorius.

II.2.  Procedūra

Prieš nuspręsdamos, priimti ar ne prašymą dėl teisių atsisakymo, investicinės įmonės turi imtis visų reikalingų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad klientas, pageidaujantis būti laikomas profesionaliu, atitinka II skirsnio 1 punkte nurodytus atitinkamus reikalavimus.

Jeigu klientai, vadovaujantis atitinkamais kriterijais ir procedūromis, panašiomis į pirmiau nurodytuosius, jau buvo priskirti profesionalams, jų ryšiams su investicinėmis įmonėmis neturėtų būti taikomos kokios nors naujos taisykles, priimtos remiantis šiuo priedu.

Skirstydamos klientus į profesionalius klientus, įmonės turi įgyvendinti nustatytą raštu vidaus politiką ir procedūras. Profesionalus klientai atsako už įmonių informavimą apie kiekvieną pasikeitimą, galintį turėti įtakos jų skirstymui į profesionalius klientus. Tačiau jeigu investicinė įmonė sužino, kad klientas jau neatitinka ankstesnių reikalavimų, leidusių jį laikyti profesionaliu, ji turi imtis atitinkamų veiksmų.

IIA PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais (nurodyta 98 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1)

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/31/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų dėl tam tikrų galutinių terminų (OL L 114, 2006 4 27, p. 60)

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/10/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL L 76, 2008 3 19, p. 33)

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120)

IIB PRIEDAS

Atitikties lentelės