Rodyklė 
Priimti tekstai
Penktadienis, 2012 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Žmogaus teisių padėtis Jungtiniuose Arabų Emyratuose
 Mergaičių diskriminacija Pakistane ir ypač Malalos Yousafzai atvejis
 Padėtis Kambodžoje
 JAV ir Europos Sąjungos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos ***
 Naujoviškos finansinės priemonės pagal kitą daugiametę finansinę programą
 Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą
 Finansinių priemonių rinkos; Direktyvos 2004/39/EB panaikinimas (nauja redakcija) ***I
 Finansinių priemonių rinkos ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir duomenų saugyklų dalinis keitimas ***I
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. prioritetų įgyvendinimas
 ES ir Rusijos prekybos santykiai Rusijai įstojus į PPO
 Rinkimai Baltarusijoje
 Rinkimai Gruzijoje

Žmogaus teisių padėtis Jungtiniuose Arabų Emyratuose
PDF 273kWORD 55k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2012/2842(RSP))
P7_TA(2012)0400RC-B7-0476/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją(1) dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių,

–  atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Arabijos pusiasaliu 2012 m. balandžio 29 d.–gegužės 3 d. vykusį vizitą į Jungtinius Arabų Emyratus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Arabų Emyratų Konstitucijos 30 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, prie kurios yra prisijungę Jungtiniai Arabų Emyratai,

–  atsižvelgdamas į savo metines ataskaitas dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Liuksemburge vykusiame 22-ame Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikime pirmininkų padarytą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą po 2011 m. balandžio 20 d. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikimo ir į jos pastabas, pateiktas pasibaigus 2012 m. birželio 25 d. Liuksemburge vykusiam 22-am Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1989 m. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimui dėl bendradarbiavimo įgyvendinti,

  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja (Palermo protokolą), JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 12 d. JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybė suaktyvino represijas prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kad politinių kalinių skaičius išaugo iki 64;

B.  kadangi daugelis iš jų laikomi slaptai, įtariama, kad jie kankinami ir jiems nesuteikiama jokia teisinė pagalba;

C.  kadangi tarp kalinių yra Jungtinių Arabų Emyratų studentų asociacijos pirmininko pavaduotojas Mansoor al-Ahmadi, teisėjas Mohamed al-Abdouly, du buvę teisėjai Khamis al-Zyoudiand ir Ahmed al-Za’abi ir du žymūs žmogaus teisių advokatai Mohamed al-Mansoori (buvęs Teisininkų asociacijos pirmininkas) ir Mohamed al-Roken;

D.  kadangi Jungtinių Arabų Emyratų advokato, kuris teikia kaliniams teisinę pagalbą, darbuotojai, kaip įtariama, nuolat persekiojami ir bauginami, įskaitant trijų ne Jungtinių Arabų Emyratų piliečių išsiuntimą nacionalinio saugumo sumetimais; kadangi advokatai, kurie vykdavo į Jungtinius Arabų Emyratus suteikti teisinę pagalbą kaliniams, taip pat buvo persekiojami;

E.  kadangi persekiojami žmogaus teisių gynėjai ir kovotojai už demokratiją, jiems draudžiama keliauti, ribojama jų žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė, jie savavališkai suimami, atimama jų pilietybė, jie išsiunčiami iš šalies ir neteisėtai kalinami;

F.  kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos pabrėžė, jog jų taikomos represinės priemonės – tai atsakas į užsienio valstybių kurstomą islamistų sąmokslą, kurio tikslas – nuversti vyriausybę; kadangi visi kaliniai susiję su al-Islah, taikia islamistų grupe, veikiančia Jungtiniuose Arabų Emyratuose nuo 1974 m.; kadangi esama įrodymų, kad nacionalinis saugumas – yra dingstis represinėms priemonėms kovotojų už taiką atžvilgiu taikyti, raginimams vykdyti konstitucinę reformą ir žmogaus teisių politikos reformą, pvz., dėl pilietybės neturinčių asmenų, užgniaužti;

G.  kadangi per pastarąsias savaites buvo tris kartus užpultas žymus žmogaus teisių gynėjas ir tinklaraštininkas Ahmed Mansoor, jis nuolat yra bauginamas ir jam grasinama; kadangi 2011 m. jis praleido septynis mėnesius kalėjime, o paskui lapkričio mėn. buvo nuteistas už aukštų šalies pareigūnų įžeidimą; kadangi valdžios institucijos konfiskavo jo pasą ir savavališkai neleido jam keliauti;

H.  kadangi drauge su kitais kovotojais A. Mansoor buvo apkaltintas šalies politikų įžeidimu po to, kai parengė ir pasirašė peticiją, kuria raginama, kad aktyvesnis politinis dalyvavimas vyktų išrinktame parlamente, kuris turėtų visas įstatymų leidėjo galias;

I.  kadangi savo 2012 m. liepos 15 d. savo pareiškime prokuroras pareiškė, kad dėl sulaikytos politinių oponentų grupės bus atliekamas tyrimas dėl kurstymo „vykdyti nusikaltimus valstybės saugumui“, dėl „priešinimosi Jungtinių Arabų Emyratų Konstitucijai ir teismų sistemai“ ir dėl ryšių su „užsienio organizacijomis ir agentūromis “ palaikymo;

J.  kadangi, nors Jungtiniuose Arabų Emyratuose žodžio laisvė ir spaudos laivė yra saugoma Konstitucijos, pagal šios šalies Baudžiamąjį kodeksą valdžios institucijoms leidžiama persekioti asmenis už kalbas, kuriomis kritikuojama vyriausybė; kadangi bet vienas internetinis diskusijų forumas buvo uždarytas ir iš Jungtinių Arabų Emyratų užblokuota prieiga prie kai kurių politinių tinklalapių;

K.  kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos 2012 m. uždarė žymias ir tarptautiniu mastu garsias nevyriausybines organizacijas, propaguojančias demokratiją šiame regione, t. y. Nacionalinio demokratijos instituto Dubajaus biurą ir Vokietijos Konrado Adenauerio demokratijos propagavimo fondo Abu Dabio biurą;

L.  kadangi pagal Specialiojo pranešėjo prekyba žmonėmis klausimais ataskaitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau yra plačiai paplitusi prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais, o tokios prekybos aukos ir toliau lieka nenustatytos;

M.  kadangi vyriausybė mažai atsižvelgė į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2010 m. pradžioje parengtas rekomendacijas;

N.  kadangi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau vykdoma mirties bausmė;

1.  yra itin susirūpinęs dėl Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykdomų išpuolių ir represijų prieš žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kurie taikiai naudojasi savo pagrindinėmis teisėmis: žodžio, nuomonės ir susirinkimų, ir dėl šių asmenų bauginimo; ragina Jungtinius Arabų Emyratus nedelsiant sustabdyti dabar taikomas represines priemones;

2.  ragina be jokių sąlygų paleisti visus politinius kalinius ir kovotojus, tarp jų žmogaus teisių gynėjus, ir kviečia Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas užtikrinti, kad kaliniai, kurie, manoma, pažeidė įstatymus, būtų atvesdinti į teismą, jiems būtų pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų ir suteikta jų pasirinkta teisinė pagalba;

3.  ragina Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas atlikti kruopščius ir nešališkus tyrimus dėl išpuolių prieš Ahmedą Mansoorą ir viešo grasinimo jam ir visais kitais persekiojimo ir išpuolių atvejais;

4.  ragina paisyti visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant žodžio laisvę (internete ir kitoje aplinkoje), susirinkimų laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę, kovą su diskriminacija ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;

5.  palankiai vertina tai, kad 2012 m. liepos 19 d. Jungtiniai Arabų Emyratai prisijungė prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, ir primygtinai ragina Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas įrodyti savo ketinimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – atlikti kruopščius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus dėl įtariamo asmenų kankinimo ir priverstinio jų dingimo;

6.  ragina Jungtinius Arabų Emyratus įrodyti savo ketinimą laikytis aukščiausių standartų propaguojant ir apsaugant žmogaus teises pagal savo paraišką 2013–2015 m. tapti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare: ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir jų fakultatyvinius protokolus ir visiems Jungtinių Tautų specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojams išduoti nuolatinį kvietimą apsilankyti šalyje;

7.  smerkia mirties bausmės vykdymą visomis aplinkybėmis;

8.  palankiai vertina tai, kad priimtas naujas ES žmogaus teisės aktų paketas, ir primygtinai ragina ES institucijas, įskaitant ES specialųjį įgaliotinė žmogaus teisių klausimais, imtis drauge su 27 valstybėmis narėmis konkrečių veiksmų, užtikrinti, kad būtų vykdoma aiški ir principinga ES politika Jungtinių Arabų Emyratų atžvilgiu, kuri padėtų spręsti dabar vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, imantis veiksmų ir iniciatyvų ir darant pareiškimus Žmogaus teisių taryboje;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES institucijas santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strateginius partnerius, pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms, ypač turint mintyje būsimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES ministrų susitikimą;

10.  mano, kad nepaprastai svarbu ir toliau stengtis suaktyvinti ES ir Persijos įlankos regiono bendradarbiavimą ir skatinti abipusį supratimą ir pasitikėjimą; mano, kad reguliarūs tarpparlamentiniai Parlamento ir jo partnerių šiame regione susitikimai yra svarbus forumas, kuriame būtų galima plėtoti konstruktyvų ir atvirą dialogą visoms šalims rūpimais klausimais;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 247 E, 2012 8 17, p. 1.


Mergaičių diskriminacija Pakistane ir ypač Malalos Yousafzai atvejis
PDF 226kWORD 64k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl mergaičių diskriminacijos Pakistane ir ypač Malalos Yousafzai atvejis (2012/2843(RSP))
P7_TA(2012)0401RC-B7-0477/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų padėties Afganistane ir Pakistane(1),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2011 m. sausio 20 d.(2) ir 2010 m. gegužės 20 d.(3) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. vyriausiosios įgaliotinės spaudos atstovo pareiškimą dėl pasikėsinimo į jaunos žmogaus teisių gynėjos gyvybę Pakistane,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. už lyčių klausimus atsakingo padalinio „JT Moterys“ vykdomosios direktorės pareiškimą, kuriame ji smerkia Malalos Yousafzai užpuolikus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. parengtą penkiametį ES ir Pakistano veiklos planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas, bendradarbiavimas moterų įgalinimo srityje ir dialogas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pakartojami ES lūkesčiai, susiję su žmogaus teisių skatinimu ir jų laikymusi,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) ir į 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų padėties, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu, kurioje pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir susijusius su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. spalio 9 d. Malala Yousafzai, 14 m. mergina iš Svato upės slėnio, važiuodama namo mokyklos autobusu, buvo pašauta į galvą ir kaklą ir rimtai sužeista, kitos dvi merginos taip pat buvo sužeistos;

B.  kadangi Malala Yousafzai, nuo 11 m. pradėjusi rašyti tinklaraštį, tapo nacionalinio pasipriešinimo talibų pastangoms neleisti mergaitėms gauti išsilavinimo simboliu. 2011 m. gruodžio mėn. ji buvo apdovanota Nacionaline jaunimo taikos premija, kuri jos garbei buvo pervadinta Nacionaline Malalos taikos premija;

C.  kadangi grupuotė „Tehreek-e- Taliban Pakistan“ prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį ir po įvykio paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad privaloma žudyti bet ką, kas rengia kampaniją prieš islamo teisę ir kad grupuotė dar mėgins nužudyti Yousafzai, jei ji pasveiktų po sužalojimų;

D.  kadangi Pakistane ir daugelyje kitų musulmoniškų šalių vyko protesto akcijos, kuriose buvo išreikštas solidarumas ir pagarba Malalai Yousafzai ir pasmerktas žiaurus talibų išpuolis;

E.  kadangi saugumo pajėgos sureagavo, sulaikydami šio nusikaltimo įtariamuosius, ir kadangi Pakistano parlamentas diskutavo dėl pasiūlymo pasmerkti išpuolį, tačiau tam pasipriešino pagrindinė opozicijos partija Pakistano musulmonų lyga-N;

F.  kadangi 12 mėnesių prieš išpuolį prieš Malalą Yousafzai buvo nužudytos žmogaus teisių gynėjos Parida Afridi ir Zarteef Afridi, manoma, kad dėl jų darbo moterų gerovės ir švietimo srityje;

G.  kadangi per pastaruosius mėnesius Pakistane buvo nuolat stebimi ginkluotų grupuočių išpuoliai pasitelkiant teroro taktiką, kurie buvo veikiami ir (arba) susiję su Talibanu arba tinklu „Al Kaida“, įskaitant TTP, šių išpuolių tikslu dažnai būdavo vyriausybiniai pastatai, mokyklos ir civiliai, taip pat vaikai, Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse bei urbanistiniuose centruose;

H.  kadangi 2011 m. buvo pranešama apie 11 atvejų, kai ginkluotos grupuotės panaudodavo vaikus savižudžių išpuoliams, vaikai dažnai nukentėdavo nuo atsitiktinių išpuolių, taip pat savadarbės sprogdinimo įrangos ir savižudžių sprogdinimų, iš viso nurodytu laikotarpiu 57 vaikai žuvo nuo sausumos minų, likusių nuo karo sprogmenų, savadarbės sprogdinimo įrangos, bombų sprogimų, apšaudymų ir suplanuotų išpuolių ir manoma, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. TTP užpuolė mokyklos autobusą Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir nužudė 4 vaikus;

I.  kadangi vyriausybės apskaičiavimais 2012 m. dėl konfliktų su talibais Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) buvo sugriautos 246 mokyklos (59 mergaičių mokyklos ir 187 berniukų mokyklos) ir sugadintos 763 mokyklos (244 mergaičių mokyklos ir 519 berniukų mokyklos), dėl to tūkstančiai vaikų neturi galimybės gauti išsilavinimą;

J.  kadangi nuo 2009 m. iki šiol mergaičių mokyklos nuolat būdavo tiesioginiai ginkluotų grupuočių taikiniai sprogdinant bombas ir savadarbė sprogdinimo įrangą, dėl to 2011 m. Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse 152 atvejais buvo visiškai arba iš dalies sugriauti mokyklos pastatai; kadangi pranešama, kad šie išpuoliai – tai kerštas už karines operacijas regione ir pasipriešinimo pasaulietiniam išsilavinimui ir mergaičių išsilavinimui išraiška; kadangi naujausias išpuolis mergaičių mokykloje įvyko 2012 m. rugsėjo 25 d. Charsadda vietovėje;

K.  kadangi daugelio Pakistano moterų ir mergaičių padėtis vis dar labai rimta, o Pakistanas užima trečią vietą tarp pavojingiausių moterims vietų pasaulyje pagal vad. lyčių nelygybės indeksą (angl. Global Gender Gap Index);

L.  kadangi 2012 m. spalio 16 d. paskelbta Unesco programos „Švietimas visiems“ pasaulinė stebėsenos ataskaita atskleidė, kad Pakistanas sumažino išlaidas švietimui, kurios šiuo metu nesiekia net 2,3 proc. BVP, nepaisant to, kad mokyklos nelankančių mergaičių skaičius Pakistane antras pagal dydį pasaulyje;

M.  kadangi mergaitės dažnai kenčia nuo smurto šeimoje, priverstinių santuokų bei tampa prekybos žmonėmis aukomis arba jomis prekiaujama sprendžiant ginčus;

N.  kadangi dažniausiai smurto prieš moterys arba mergaites kaltininkai nenubaudžiami;

O.  kadangi, nepaisant to, kad Pakistane galioja moteris diskriminuojantys įstatymai, 2011 m. ir 2012 m. Pakistano vyriausybė priėmė naujus teisės aktus siekiant veiksmingiau spręsti moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris problemas, įskaitant įstatymą, kuriuo draudžiamos priverstinės santuokos, moterų bauginimas darbo vietoje ir namuose bei apipylimas rūgštimi; kadangi šie įstatymai dar neįsigaliojo ir nevykdomi;

P.  kadangi talibų kontrolės sugriežtinimas tam tikrose teritorijose turi moterims ir mergaitėms rimtų neigiamų padarinių, kurios neleidžia joms pasinaudoti savo teisėmis;

Q.  kadangi 2012 m. kovo mėn. penkmečiui parengtame veiklos plane ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kurti tvirtą, ilgalaikę bei pagrįstą abipusiais interesais ir bendromis vertybėmis partnerystę su Pakistanu, ir remti Pakistano demokratines institucijas ir civilinę vyriausybę bei pilietinę visuomenę;

R.  kadangi ES, būdama pasiruošusi bendradarbiauti, tikisi, kad Pakistanas laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač saugumo ir žmogaus teisių, įskaitant moterų teises, srityje;

S.  kadangi 2012 m. birželio 5 d. ES ir Pakistanas paskelbė apie Iniciatyvinio komiteto kovos prieš terorizmą klausimais steigimą siekiant glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu;

T.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, sudarantys bendrą jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą; kadangi ES pagalba prekybai ir vystymuisi priklauso nuo to, ar gerbiamos žmogaus teisės ir mažumų teisės;

1.  griežtai smerkia žiaurų Malalos Yousafzai užpuolimą ir rimtus dvejų jos klasiokių sužalojimus, pažymėdamas, kad šis išpuolis – šiurkštus vaiko teisių pažeidimas, taip pat esminių žmogaus teisių pažeidimas ir visų žmogaus teisių gynėjų Pakistane įžeidimas;

2.  išreiškia savo susižavėjimą ir pripažįsta Malalos Yousafzai drąsą ir ryžtingumą, su kuriais ji nuo labai jauno amžiaus įstojo į kovą už mergaičių teises gauti išsilavinimą ir atlieka modelio vaidmenį daugeliui jos bendraamžių mergaičių; teigiamai vertina skubius Pakistano karinių gydytojų ir JK gydytojų gydymo veiksmus ir labai tikisi, kad ji galės visiškai atsigauti po rimtų sužalojimų;

3.  teigiamai vertina tai, kad išpuolį griežtai pasmerkė didžioji Pakistano visuomenės dalis, islamo mokslininkai ir dauguma pagrindinių politinių partijų; ragina visas politines partijas griežtai pasmerkti TTP, kuri prisiėmė atsakomybę už išpuolimą;

4.  remia visas pakistaniečių šeimas, kurios ragina dukras gauti išsilavinimą;

5.  ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti Malalos Yousafzai ir jos šeimos saugumą ir patraukti už užpuolimą atsakingus asmenis atsakomybėn; ragina Pakistano vyriausybę taip pat užtikrinti kitų žmogaus teisių aktyvistų, ypač aktyviai visuomeniniame gyvenime ir politikoje dalyvaujančių moterų ir mergaičių, kurios gavo talibų ir kitų ekstremistų grupuočių grasinimų, saugumą; išreiškia susirūpinimą dėl grasinimų, 17 metų Hinnai Khan ir jos šeimai apie kuriuos pranešama;

6.  yra giliai susirūpinęs dėl mergaičių ir moterų padėties ir dėl besikartojančių pranešimų apie vaikų ir moterų teisių pažeidimus Pakistane, įskaitant pranešimus apie ginkluotų grupuočių vaikų panaudojimą savižudžių išpuoliams vykdyti; pabrėžia, kad būtina skubiai atkreipti atidesnį tarptautinės bendruomenės dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį Pakistane;

7.  yra giliai susirūpinęs dėl didėjančios ekstremistų vykdomo smurto tendencijos, kuri kelia rimtą pavojų moterims ir mergaitėms, dėl bauginimo ir smurto panaudojimo, kai buvo sprogdinamos mergaičių mokyklos ir moterų išplakimo kai kuriose Šiaurės vakarų pasienio provincijos (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse;

8.  ragina Pakistano valdžios institucijas nubausti asmenis ir grupuotes, kurios inicijuoja smurtą, ypač raginimais žudyti asmenis ir grupes, su kuriais jie nesutinka;

9.  Reikalauja, kad Pakistano vyriausybė dėtų daugiau pastangų siekiant rasti šimtus, arba net tūkstančius prievartinio dingimo Pakistane aukų, įskaitant vaikus, taip pat mergaites, kurioms vos 9–10 metų; ragina paskelbti vidinio vyriausybinio tyrimo išvadas apie šios problemos mastą;

10.  teigiamai vertina 2012 m. sausio 10 d. Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse pradėtą įgyvendinti vaikų apsaugos politiką, kuria siekiama įgyvendinti saugumo paslaugų planą ir vaikų apsaugos padalinius visose Pakistano federacijos principu valdomų genčių sričių agentūrose;

11.  teigiamai vertina tai, kad 2010 m. vaiko apsaugos aktą, kuris jau įsigaliojo Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa), pradės taikyti ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse, įskaitant Svato slėnį, kur jis įsigalioja iš karto; tikisi, kad veiksmingas šio akto įgyvendinimas prisidės prie teisės viršenybės Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse;

12.  ragina Pakistano vyriausybę panaudoti dabartinius impulsus siekiant iš tikrųjų pagerinti moterų ir mergaičių teises, persvarstyti ir pertvarkyti Hudud įsakų dalis, įrodymų įstatymą, Vaikų vedybų ribojimo aktą ir kitus teisės aktus, kuriuose pažeidžiamas moterų statusas ir teisės ir įteisinama moterų priklausomybė;

13.  teigiamai vertina Pakistano vyriausybės 2011 m. ir 2012 m. priimtus naujus teisės aktus siekiant veiksmingiau spręsti moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris problemas ir ragina vyriausybę užtikrinti tinkamą šių naujų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą;

14.  ragina Pakistano vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su JT ir ES vykdant Tūkstantmečio vystimosi tikslus, ypač 2 tikslą, pagal kurį „iki 2015 m. visi vaikai, mergaitės ir berniukai galės baigti visą pradinės mokyklos programą“; ragina Pakistano vyriausybę pirmenybės tvarka padidinti mokyklą lankančių mergaičių skaičių ir užtikrinti jų saugumą švietimo įstaigoje;

15.  ragina Pakistano vyriausybę padidinti valstybinių mokyklų finansavimą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant parengti privalomą standartizuotą bazinio išsilavinimo mokymo programą ir nustatyti patikrų tvarką visuose privačioje arba valstybės nuosavybėje esančioms madrasoms, kurios dažnai yra vienintelis išsilavinimo šaltinis, ypač kaimo vietovėse;

16.  ragina Komisiją kartu su Pakistano vyriausybe kaip vystymosi pagalbos politikos elementą parengti švietimo programas, kuriomis būtų gerinamas Pakistano moterų raštingumo ir išsilavinimo lygis;

17.  ragina Komisiją ir Tarybą bei tarptautinę bendruomenę ženkliai padidinti lėšas pastangoms, dedamoms siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo išprievartavimo, prievartos ir smurto namuose, taip pat remti priemones, kuriomis būtų skatinami pilietinės visuomenės judėjimai, kovojantys prieš moterų ir mergaičių diskriminaciją;

18.  ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą vaikams, įtvirtintą jos komunikate „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“, ir užtikrinti, kad ES dėtų visas įmanomas pastangas siekiant skatinti vaikų teises ir jų laikytis;

19.  primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami moterų ir vaikų teisių klausimai, ypač siekiant mažinti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites, ypač priverstines vedybas, smurtą namuose ir moterų žudymą, taip pat primygtinai reikalauja atmesti bet kokius pasiteisinimus, grindžiamus bet kokiais papročiais, tradicijomis arba religiniais motyvais, kuriais bandoma išvengti pareigos išgyvendinti tokį žiaurų elgesį; mano, kad priverstinių vaikų santuokų praktikos prevencija labai svarbi užtikrinant esminių paauglių mergaičių teisių paisymą Pakistane;

20.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą politiniame dialoge su Pakistanu toliau skirti dėmesį religinės tolerancijos visuomenėje klausimui, kadangi šis klausimas itin svarbus nenutrūkstamai kovojant su religiniu ekstremizmu;

21.  ragina kompetentingas ES institucijas primygtinai reikalauti, kad Pakistano vyriausybė privalo laikytis demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos, įtrauktos į Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą; pakartoja savo raginimą Europos išorės veiksmų tarnybai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais visų pirma reguliariai teikti ataskaitas apie bendradarbiavimo susitarimo ir demokratijos bei žmogaus teisių išlygų įgyvendinimą, įskaitant moterų ir vaikų teisių paisymą;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT padaliniui „Moterys“, JT Žmogaus teisių tarybai ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0591.
(2) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 90.
(3) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 147.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.


Padėtis Kambodžoje
PDF 204kWORD 48k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kambodžoje (2012/2844(RSP))
P7_TA(2012)0402RC-B7-0478/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 16 d. ir rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 21-osios sesijos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. spalio 1 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų nuteisimo Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl 2008 m. liepos 27 d. Kambodžoje įvykusių rinkimų į Nacionalinę asamblėją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 1 d. dešimties NVO bendrą laišką už prekybą atsakingam ES Komisijos nariui K. de Guchtui,

–  atsižvelgdamas į ES prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant Kambodžą, suteikiama teisė eksportuoti visas prekes, išskyrus ginklus, į ES,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį pasirašiusi Kambodža,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. JT žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą(1), ypač šio susitarimo 1 straipsnį (pagarba žmogaus teisėms), 19 straipsnį (susitarimo nevykdymas) ir į I priedą, susijusį su 19 straipsniu (susitarimo taikymo sustabdymas, jei viena šalis pažeidžia 1 straipsnį),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. savo 62-osios sesijos metu patvirtino JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi naujausioje JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje pripažįstama, kad po du dešimtmečius vykusio konflikto ir po to, kai 1991 m. buvo pasirašytas Paryžiaus taikos susitarimas, Kambodža padarė pažangą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės stiprinimo srityse;

B.  kadangi keturi žmogaus teisių gynėjai, kaltinami nusikaltimais prieš valstybę – Mom Sonado, Kambodžos demokratų asociacijos vadovas ir „Beehive“ radijo direktorius, ir jo bendraatsakoviai, Phorn Sreoun, Touch Ream ir Kann Sovann – 2012 m. spalio 1 d. buvo nuteisti Pnompenio municipaliniame teisme;

C.  kadangi saugumo pajėgos ir toliau naudoja pernelyg didelę jėgą prieš protestuotojus; kadangi 2012 m. balandžio 26 d. Chut Wutty, pagrindinis kovotojas už aplinką, tyręs neteisėto miškų kirtimo atvejus, policijos buvo nušautas; kadangi 2012 m. gegužės 22 d. trylika moterų kovotojų iš Boeung Kak srities buvo savavališkai suimtos ir nuteistos ilgus metus kalėti už tai, kad rengė taikius protestus dėl jų bendruomenę veikiančios teritorijos plėtros; kadangi jos buvo paleistos dėl tarptautinio spaudimo, tačiau jų teistumas nepanaikintas; kadangi 2012 m. gegužės 16 d. keturiolikmetė mergina Heng Chantha saugumo pajėgų buvo nušauta, o jos mirties tyrimas nevykdomas;

D.  kadangi dėl vyriausybės ekonominės žemės koncesijos politikos per pastaruosius dešimt metų mažiausiai 400 000 žmonių buvo perkelti, o jų žemę, namus ir pajamas nusavino valdžios institucijos ir verslo įmonės. Dėl to kilo smurtinių susirėmimų su bendruomenėmis ir pagilėjo skurdas;

E.  kadangi 2012 m. rugpjūčio mėn. duomenimis Kambodžos vyriausybė yra suteikusi bent 2 157 744 hektarus ekonominių žemės koncesijų daugiau kaip 200 įmonių, dažnai pažeisdama 2001 m. Žemės įstatymą ir apeidama teisines apsaugos priemones, tokias kaip prievolė apsaugoti koncesijas saugomose teritorijose, atlikti socialinio poveikio vertinimą ir iš anksto gauti vietos bendruomenių, kurioms prieš tai buvo suteikta informacija, laisvą sutikimą;

F.  kadangi ministras pirmininkas Hun Sen 2012 m. gegužės mėn. priėmė direktyvą, kuria skelbiamas moratoriumas naujoms ekonominėms žemės koncesijoms ir pagal kurią bus atliekama esamų koncesijų peržiūra; kadangi nepaisant šios direktyvos buvo suteikta bent 12 naujų koncesijų, nes direktyvoje esanti spraga leidžia suteikti naujas žemės koncesijas, jei derybos toli pažengusios arba jei dėl jų iš principo susitarta; kadangi reali esamų žemės koncesijų peržiūra nebuvo atlikta ir nė viena iš abejotinų koncesijų nebuvo panaikinta;

G.  kadangi, remiantis pagrindiniais JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje nustatytais faktais, esama didelių Kambodžos rinkimų administravimo trūkumų, ir siekiant, kad Kambodžos gyventojai pasitikėtų rinkimų procesu, reikia skubiai vykdyti reformas, nes artėja bendrieji rinkimai, kurie bus rengiami 2013 m. liepos mėn.;

H.  kadangi stebėdama pastaruosius Kambodžos nacionalinius rinkimus ES rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad rinkimai neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų, ir paragino Kambodžos vyriausybę imtis įvairių esminių rinkimų reformų;

I.  kadangi ES teikia didžiausią pagalbą Kambodžai;

1.  smerkia visas politines laisvės atėmimo bausmes ir nuosprendžius už politinę kritiką parlamento opozicijos politikams, visų pirma Samui Ransy, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir kovotojams už žemę; apgailestauja dėl Chuto Wutty ir Heng Chanthos mirties – jie abu žuvo dėl to, kad naudojosi teise dalyvauti taikiuose protestuose;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Momą Sonando ir kitus vyriausybės kritikus bei kovotojus už teises į žemę, kurie suimti išskirtinai dėl politinių priežasčių;

3.  pabrėžia, kad reikia nustatyti visus už žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn už savo veiksmus;

4.  pabrėžia, kad labai svarbi JT specialiojo pranešėjo išvada, jog dideli ir plačiai paplitę su žemės koncesijomis susiję žmogaus teisių pažeidimai turi būti panaikinti ir pašalinti;

5.  ragina Kambodžos vyriausybę nutraukti priverstinius iškeldinimus, persvarstyti 2012 m. gegužės mėn. direktyvą ir paskelbti iškeldinimų moratoriumą Kambodžoje, kol bus parengta skaidri ir atskaitinga teisinė sistema ir nustatyta atitinkama politika, kad būtų galima užtikrinti, jog būsimos ekonominės žemės koncesijos būtų skiriamos laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, taip pat kad visiems tiems, kurie buvo priverstinai iškeldinti, būtų garantuota atitinkama kompensacija ir tinkamas alternatyvus būstas;

6.  ragina Komisiją išnagrinėti padažnėjusius žmogaus teisių pažeidimus Kambodžoje, kilusius dėl ekonominių žemės koncesijų suteikimo žemės ūkio ir pramonės plėtrai, susijusiai su žemės ūkio produktų eksportu į Europos Sąjungą, ir laikinai sustabdyti pagal sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ taikomą pirmenybę Kambodžos produkcijai tais atvejais, kai nustatomi žmogaus teisių pažeidimai; atkreipia dėmesį į Kambodžos ministro pirmininko sprendimą neskirti naujų ekonominių žemės koncesijų ir į jo pažadą peržiūrėti esamas koncesijas;

7.  primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę, nacionalinį rinkimų komitetą ir provincijų rinkimų komitetą įgyvendinti naujausias JT rekomendacijas dėl rinkimų sistemos reformos siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų tarptautinius standartus prieš balsavimą, per balsavimą ir po jo; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Kambodžos valdžios institucijos įgyvendina JT rekomendacijas;

8.  yra susirūpinęs dėl Samo Rainsy (Samo Rainsy partijos vadovo) padėties. Jis buvo nuteistas pateikus tariamai politinius kaltinimus; primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę ir opozicines partijas imtis veiksmų siekiant susitaikymo, nes tai suteiktų galimybes opozicijai iki galo atlikti savo vaidmenį Kambodžos politikoje ir būsimuosiuose rinkimuose, o rinkimų procesui suteiktų patikimumo;

9.  ragina Kambodžos vyriausybę stiprinti demokratiją, teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma žiniasklaidos laisvę ir žodžio ir susirinkimų laisvę, nes šios vertybės yra svarbiausia ES ir Kambodžos bendradarbiavimo susitarimo sudedamoji dalis, kaip nurodyta to susitarimo 1 straipsnyje;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.

(1) OL L 269, 1999 10 19, p. 18.
(2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 90.


JAV ir Europos Sąjungos susitarimas dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos ***
PDF 194kWORD 33k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo pasirašymo ir sudarymo projekto (09890/2012 – C7-0134/2012 – 2012/0048(NLE))
P7_TA(2012)0403A7-0275/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09890/2012),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo projektą (10193/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 ir 207 straipsnius bei 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0134/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0275/2012),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.


Naujoviškos finansinės priemonės pagal kitą daugiametę finansinę programą
PDF 390kWORD 92k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą (2012/2027(INI))
P7_TA(2012)0404A7-0270/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Strategijos “Europa 2020„ biudžetas“ (COM(2011)0500), „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) (Finansinių priemonių komunikatas), „Integruotos Europos infrastruktūros augimo programa“ (COM(2011)0676), „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870) ir „Strategijos “Europa 2020„ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, visų pirma pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011)0398), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)0815), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (COM(2011)0659), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (COM(2011)0809), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (COM(2011)0785), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“ (COM(2011)0788), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615/2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Sanglaudos politikos finansinės priemonės“ (SWD(2012)0036) ir „2014–2020 m. bendros strateginės programos, skirtos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, elementai“ (SWD(2012)0061),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2011 „MVĮ garantijų priemonės auditas“ bei specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“ ir į Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2011 dėl pasiūlymo dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo reglamento,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(1) ir savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0270/2012),

A.  kadangi nuo pirmųjų pirmojo dešimtmečio po 2000-ųjų metų pradžios ES institucijos sukūrė daug naujoviškų finansinių priemonių (angl. IFI), pagrįstas susitarimais, pagal kuriuos iš Sąjungos biudžeto skiriamas finansavimas derinamas su viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšomis, siekiant padidinti Sąjungos strateginiams tikslams įgyvendinti skirtų investicijų apimtį;

B.  kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 49 punkte nurodoma, jog „institucijos susitaria, kad bendro finansavimo mechanizmo įvedimas yra būtinas siekiant sustiprinti Europos Sąjungos biudžeto sverto efektą didinant finansavimo paskatas. Jos susitaria skatinti atitinkamų daugiamečių finansinių priemonių, veikiančių kaip katalizatoriai valstybės ir privatiems investuotojams, vystymą“;

C.  kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu apie 1,3 proc. ES biudžeto skiriama naujoviškoms finansinėms priemonėms, ir kadangi pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga sukūrė keturiolika tokių priemonių vidaus politikos srityje (3 mlrd. EUR, t. y. 3,4 proc. pagal 1a kategoriją turimo biudžeto, ir apie 5,9 mlrd. EUR pagal regioninę ir sanglaudos politiką), taip pat vienuolika priemonių išorės politikos srityje (1,2 mlrd. EUR, t. y. 2,2 proc. 4 kategorijos biudžeto, neįskaitant naujoviškų finansinių priemonių, sukurtų Europos plėtros fondo lėšomis);

D.  kadangi Sąjunga jau įgijo patirties valdydama naujoviškas finansines priemones ir kadangi iki šiol paskelbta daug susijusių vertinimų ir lyginamųjų poveikio įvertinimų;

E.  kadangi, atsižvelgiant į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį – nauja daugiametė finansinė programa (DFP) konkurencingai, tvariai ir glaudžiai Europai“, dėl naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimo plano reikėtų spręsti naudojant įprastą teisėkūros procedūrą tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis informacijos srautas ir biudžeto valdymo institucijos dalyvavimas taikant šias priemones visoje Sąjungoje, suteikiant Parlamentui galimybę tikrinti, ar įgyvendinami jo politiniai prioritetai, taip pat, kad būtų sugriežtinta Europos Audito Rūmų vykdoma tokių priemonių kontrolė;

Naujoviškos finansinės priemonės. Bendrosios aplinkybės

1.  primena požiūrį, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas Europos lygmeniu yra priemonė, suteikianti Sąjungai galimybę skatinti investicijas į Europos realiąją ekonomiką, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus tuo metu, kai Sąjungos biudžetui skiriami ištekliai nuolat mažėjo, o jos politiniai siekiai, taigi ir poreikiai, nuolat didėjo;

2.  pabrėžia, kad galutinis naujoviškų finansinių priemonių tikslas ir pagrindinė jų taikymo priežastis yra tai, kad rinkos netinkamo veikimo arba investicijų nepakankamumo atvejais šios priemonės turėtų veikti kaip katalizatorius, o tai suteiktų galimybę remiantis įnašu iš Sąjungos biudžeto sutelkti viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšas projektams, kurie iš rinkos negauna jokios paramos arba gauna nepakankamą paramą; todėl pažymi, kad viešojo sektoriaus įsikišimas suteikia galimybę sumažinti su rizika susijusias sąnaudas, nes dalis tų išlaidų padengiamos ir taip padedama įgyvendinti atitinkamus projektus;

3.  pažymi, kad iki šiol naujoviškos finansinės priemonės buvo taikomos labai įvairių rūšių rėmimo veiklai – nuo nuosavo kapitalo ir (arba) rizikos kapitalo fondų kapitalo įsigijimo iki garantijų ir (arba) priešpriešinių garantijų finansiniams tarpininkams (ypač bankams) suteikimo – kuriant rizikos dalijimosi su finansų įstaigomis priemones tam, kad būtų skatinamos investicijos, inovacijos ir moksliniai tyrimai;

4.  pažymi, kad ši įvairovė pagrindžiama sričių, kurioms taikomos naujoviškos finansinės priemonės, įvairumu (parama MVĮ, energetika, klimato kaita, užimtumas, mikrokreditai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, transporto infrastruktūra, informacinės technologijos);

5.  primygtinai primena, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas reglamentuojamas griežtais teisės aktais (reikalaujama teisėkūros institucijos pritarimo) ir biudžeto taisykles; pažymi, kad taikant naujoviškas finansines priemones neužkraunama nenumatytų išlaidų Sąjungos biudžetui, nes įsipareigojimai apribojami iš Sąjungos biudžeto skiriamų lėšų suma, įsipareigota konkrečiai naujoviškai finansinei priemonei iš metinio biudžeto, kaip pritarė biudžeto valdymo institucija, ir negali atsirasti neapibrėžtų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų; pažymi, kad iš tiesų naujoviškos finansinės priemonės padeda užtikrinti patikimą ir veiksmingą viešųjų lėšų valdymą, turint mintyje tai, kad iš biudžeto sumokėtas įnašas gali užtikrinti pajamų, kurias galima pakartotinai investuoti į atitinkamą naujovišką finansinę priemonę (grįžtamosios lėšos, angl. reflows), taip didinant gebėjimus finansinės priemonės lėšomis teikti paramą ir gerinant viešųjų priemonių veiksmingumą; todėl pabrėžia, kad ES Audito Rūmai turi tinkamai tikrinti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis finansuojamas operacijas, o teisės aktų leidėjams turi būti pranešamos visos išvados;

6.  primena, kad investicijų aplinkybės yra trijų rūšių: 1) optimalios, kai investicijos neabejotinai sukurs pajamų ir sudarys finansavimo galimybes rinkos dalyviams; 2) nepakankamai optimalios, kai investicijos, iš kurių gaunama pajamų, bet jų nepakanka rinkos dalyvių teikiamam finansavimui užtikrinti, todėl pagrįstai naudojama naujoviška finansinė priemonė; 3) investicijos, kurių pajamos nedidelės arba jų visai nėra, todėl būtina, kad Sąjunga įsikištų ir skirtų subsidijas, kurios gali būti derinamos su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, jeigu tai suderinama su projektu;

7.  pakartoja, kad naujoviškų finansinių priemonių platesnis taikymas neturėtų tapti strategija, kuria siekiama mažinti Sąjungos biudžetą, bet turėtų padėti optimaliai jį panaudoti, ir palankiai vertina tai, kad Komisija minėtame komunikate dėl naujoviškų finansinių priemonių pripažįsta, kad „daugiau taikant naujoviškas finansines priemones [nesiekiama] <…> pakeisti subsidijų [finansavimo] finansinėmis priemonėmis“;

8.  pabrėžia, kad iki šiol įgyta patirtis, susijusi su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, apskritai yra patenkinama, nors šių priemonių daugiklio poveikis labai skiriasi atsižvelgiant į jų taikymo sritis, sektorių tikslus, kurių siekiama šiomis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, siūlomos finansinės priemonės tipą ir jos įgyvendinimo tvarką;

9.  pažymi, kad Sąjungos vidaus politikos srityje naujoviškos finansinės priemonės įgyvendinamos Europos lygmeniu (jas valdo pati Komisija arba jos įgaliota institucija) arba nacionaliniu lygmeniu vykdant regioninę ir sanglaudos politiką (pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis);

10.  pabrėžia, kad dėl šios priežasties naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas priklauso nuo daugelio dalyvių dalyvavimo – pradedant Komisija, kuri atsakinga už Sąjungos biudžeto lėšų naudojimą, ir baigiant EIB grupe (Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu), veikiančia per nacionalinius ar vietos bankus (komercinius arba specializuotus investicijų ar plėtros bankus) ir privačius bei viešuosius investuotojus; pabrėžia, kad apskritai naujoviškų finansinių priemonių rezultatai priklauso nuo viešųjų, pusiau viešųjų ir privačiųjų finansinių tarpininkų (mikrokreditų institucijos, MVĮ teikiamų garantijų fondai, regioninės plėtros organizacijos, paramos moksliniams tyrimams fondai ir kt.), kurių tikslai skiriasi įvairiose paramos srityse;

11.  visų pirma atkreipia dėmesį į esminius naujoviškų finansinių priemonių, valdomų centralizuotai Sąjungos lygmeniu, ir finansinių priemonių, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą regioninės ir sanglaudos politikos srityje arba išorės santykių srityje, skirtumus;

12.  pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką įvairių rūšių naujoviškos finansinės priemonės pavienėse valstybėse narėse taikomos skirtingai; pripažįsta, jog nustatyta, kad sanglaudos politikos naujoviškas finansines priemones dėl prastos teisės aktų sistemos vėluojama įgyvendinti, sunku pasiekti jų kritinę masę ir esminį daugiklio poveikį, o priežiūra ir koordinavimas vykdomi nepakankamai; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti teisės aktų sistemą ir taip padidinti naujoviškų finansinių priemonių naudojimą per kitą programavimo laikotarpį (2014–2020 m.);

13.  pažymi, kad išorės politikos srityje įgyvendinant naujoviškas finansines priemones dalyvauja labai daug tarptautinių finansinių įstaigų, taip pat labai didelis Sąjungos įnašo daugiklio poveikis, tačiau pažymi, kad priemonių, kurių pastaraisiais metais itin padaugėjo (šiuo metu jų iš viso yra trylika), aprėptis pernelyg plati;

14.  pažymi, kad šios finansinės priemonės įgyvendinamos pagal susitarimus, kurie netgi sudėtingesni už susitarimus vidaus politikos srityje, ir apima daug įvairių valdymo taisyklių ir įvairius dalyvius (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), tarptautinės organizacijos);

15.  pažymi, kad šiomis aplinkybėmis iš Sąjungos biudžeto veiklos teikiama parama vykdytojams ir piliečiams kartais lieka nepastebėta;

16.  pažymi, kad dauguma naujoviškų finansinių priemonių išorės politikos srityje duoda grįžtamųjų lėšų, kurias galima pakartotinai investuoti, o vidaus politikos srityje padėtis yra priešinga;

17.  pažymi, kad pagal poreikius naujoviškos finansinės priemonės buvo kuriamos atsižvelgiant į skirtingus strateginius tikslus ir išteklius ir ne visuomet tai buvo daroma koordinuotai, todėl padaugėjo dubliavimosi problemų;

18.  pažymi, kad norint įgyvendinti naujoviškas finansines priemones reikia laiko, didelių gebėjimų investicijų srityje, kruopščiai parengtų projektų ir išsamių žinių apie rinkos mechanizmus, tačiau pažymi, kad šios priemonės galbūt gali pagerinti valdymą ir remiamų projektų įgyvendinimą derinant atitinkamų dalyvių įgūdžius ir konkrečią praktinę patirtį; pabrėžia, kad novatoriškomis finansinėmis priemonėmis skatinama bendrai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų įgyvendinti bendri ir strateginiai Europos tikslai;

Komisijos pasiūlymai dėl kitos 2014–2020 m. finansinės programos

19.  pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija vidaus politikos srityje siūlo mažiau naujoviškų finansinių priemonių su platesne taikymo aprėptimi; palankiai vertina šį pokytį, dėl kurio dalyviams turėtų pagerėti šių priemonių matomumas, joms turėtų būti lengviau pasiekti kritinę masę, turėtų būti geriau paskirstoma su šiomis priemonėmis susijusi rizika ir ji turėtų būti įvairesnė remiantis priemonių paketo metodu;

20.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kurti nuosavo kapitalo ir skolos platformas; pažymi, kad šios platformos skirtos visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms Sąjungos biudžeto lėšomis, supaprastinti, standartizuoti ir apskritai labiau suderinti; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti platformų veiksmingumą ir sėkmingą jų įgyvendinimą, turėtų būti laiku ir būtinai prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui (2014–2020 m.) pateikta taikymo sistema ir kita išsami techninė informacija;

21.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus bus sukurta Sąjungos išorės bendradarbiavimo ir plėtros platforma, skirta subsidijų ir paskolų derinių (angl. blending) mechanizmų, taikomų šiose politikos srityse, kokybei ir veiksmingumui pagerinti, kartu tinkamai atsižvelgiant į regionines sistemas, kuriomis reglamentuojami Sąjungos santykiai su šalimis partnerėmis; pažymi, kad platformos uždavinys – padėti vertinti dabartines išorės politikos priemones ir rengti naujas 2014–2020 m. laikotarpio priemones;

22.  palankiai vertina finansinių priemonių taikymo įgyvendinant sanglaudos politiką išplėtimą visiems teminiams tikslams ir visiems BSP fondams arba tokiems projektams, projektų grupėms ar projektų programų dalims, pagal kuriuos bus gaunama pajamų ir pelno ir kuriems dėl šios priežasties kitu programavimo laikotarpiu bus galima taikyti finansines priemones; vis dėlto pabrėžia, kad reikia geriau peržiūrėti taikomas finansines priemones siekiant sumažinti blogo koordinavimo ir skirtingų sistemų dubliavimosi riziką;

23.  pažymi, kad nacionalinėms valdymo institucijoms bus pateiktos vienodos pavyzdinės priemonės (iš anksto parengtos priemonės, angl. off-the-shelf); mano, kad šių pavyzdinių priemonių taikymo rezultatai priklausys nuo techninių duomenų pateikimo laiku ir intensyvaus keitimosi informacija tarp Komisijos ir vietos institucijų;

24.  palankiai vertina tai, kad Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikomas kaip pagrindinis teisės aktas siekiant nustatyti, parengti ir naudoti naujoviškas finansines priemones, taip užtikrinant šių priemonių atitiktį Sąjungos tikslams ir interesams;

25.  mano, kad kuriant minėtas platformas Komisija galėtų pradėti centralizuotai koordinuoti naujoviškas finansines priemones; pažymi, kad sukurta tarpžinybinė finansinių priemonių ekspertų grupė (angl. FIEG), ir mano, kad jos uždavinys turėtų būti stiprinti Komisijos institucinius gebėjimus vykdyti naujoviškų finansinių priemonių stebėseną;

26.  mano, kad naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas prižiūrint Sąjungai padės geriau finansuoti realiąją ekonomiką, įgyvendinant papildomą naudą Europai turinčius projektus;

Naujų naujoviškų finansinių priemonių kūrimas

27.  pabrėžia, kad nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio viešosios investicijos ES nuolat mažėja ir ši tendencija dar sustiprėjo prasidėjus 2008 m. finansų krizei; be to, pabrėžia, kad projektų rengėjai susiduria su kreditų suvaržymu ir jiems sunkiau skolintis pinigų kapitalo rinkose; todėl yra įsitikinęs, kad, jei Sąjunga privalo užtikrinti koordinuotas pastangas siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, svarbiu veiksniu galėtų tapti tolesnis naujoviškų finansinių priemonių plėtojimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

28.  pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, strategijai „Europa 2020“ ir septynioms jos pagrindinėms iniciatyvoms įgyvendinti iki 2020 m. visoje Sąjungoje iš viso reikėtų 1 600 mlrd. EUR investicijų; pažymi, kad šios investicijos apima įvairius tikslus – nuo didelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo iki paramos teikimo mažesnės apimties, bet didelių augimo galimybių vietos ir regionų lygmeniu teikiantiems projektams, įskaitant socialinės sanglaudos skatinimo priemones;

29.  pakartoja, kad naujoviškos finansinės priemonės skirtos padėti ar sudaryti geresnes sąlygas projektams, kurie laikomi būtinais norint pasiekti strateginius Sąjungos tikslus, įgyvendinti, todėl jos privalo geriau atsižvelgti į programų laikotarpius ir prie jų prisiderinti;

30.  yra tvirtai įsitikinęs, kad naujoviškomis finansinėmis priemonėmis būtina siekti vieno ar daugiau konkrečių Sąjungos politikos tikslų, ypač nustatytų strategijoje „Europa 2020“, jos turi būti taikomos nediskriminuojamai, turi būti aiškiai nustatyta veiklos pabaigos data, būtina laikytis patikimo finansų valdymo principų ir papildyti įprastines priemones, kaip antai dotacijos, taip gerinant išlaidų kokybę ir skatinant laikytis pagrindinių principų, pagal kuriuos užtikrinamas optimalus finansinių išteklių panaudojimas;

31.  mano, kad naujoviškos finansinės priemonės, pritraukdamos daugiau privataus kapitalo viešosios infrastruktūros projektams įgyvendinti, gali sudaryti geresnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms vykdyti;

32.  pabrėžia ex ante vertinimų svarbą nustatant rinkos nepakankamumą arba neoptimalias investavimo sąlygas, investavimo poreikius, privačiojo sektoriaus dalyvavimo galimybes, masto ekonomijos galimybes ir su kritine mase susijusius klausimus ir tikrinant, ar ta priemonė neiškraipo konkurencijos vidaus rinkoje ir nepažeidžia valstybės pagalbos taisyklių; ragina Komisiją pasiūlyti objektyvius, daugelyje sričių taikomus ir tinkamus kriterijus, skirtus ex ante vertinimo vaidmeniui ir taikymui reglamentuoti; tvirtai įsitikinęs įrodymais grindžiamos politikos formavimo principu tinkamumu ir mano, kad tokie vertinimai padės veiksmingai ir efektyviai taikyti naujoviškas finansines priemones;

33.  mano, kad taikant rezultatais pagrįstą metodą būtinai reikėtų į ex ante ir ex post vertinimus įtraukti pagrįstą skaičių paprastų kokybinių ir (arba) kiekybinių rodiklių, susijusių ir su finansiniais priemonės rezultatais, ir su priemonės indėliu įgyvendinant Sąjungos tikslus; mano, kad šis reikalavimas neturi užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos projektų vadovams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad dėl būtinybės atlikti naujoviškos finansinės priemonės ex post vertinimą gali būti laikinai nutrauktas jos taikymas;

34.  tačiau pabrėžia, kad padaugėjus naujoviškų finansinių priemonių kyla daug reglamentavimo, valdymo ir šių priemonių veiksmingumo tikrinimo problemų ir kad būtina teisingai suderinti ir siekį užtikrinti skaidrumą bei stebėseną ir pakankamo lygio veiksmingumą bei įgyvendinimo spartą; mano, kad sumažinus finansinių priemonių skaičių būtų galima sumažinti skirtumus ir užtikrinti pakankamą kritinę masę;

35.  todėl pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti kiek įmanoma paprastesnę, aiškesnę ir skaidresnę teisinę sistemą, kuri nepadidintų tarpininkų ir naudos gavėjų administracinės naštos ir naujoviškas finansines priemones padarytų patrauklias viešiesiems ir privatiems investuotojams;

36.  visų pirma mano, kad ataskaitų teikimo taisyklės turėtų būti patobulintos tam, kad jos būtų aiškios ir kiek įmanoma vienodesnės ir kad būtų galima nustatyti pagrįstą informacijos patikimumo ir naujoviškų finansinių priemonių patrauklumo pusiausvyrą; ragina Komisiją nustatyti atitinkamas valdymo ir kontrolės sistemas, kurios užtikrintų galiojančių audito taisyklių taikymą;

37.  ragina Komisiją Parlamentui pateikti bendrą atskirą naujoviškų finansinių priemonių metinę suvestinę ataskaitą, kurioje būtų nurodytas šių priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo rezultatai pagal lėšų tipą, teminį tikslą ir valstybes nares;

38.  turint mintyje šioms finansinėms priemonėms būdingą matomumo stoką, ragina Komisiją imtis priemonių, skirtų tinkamam ne tik galimų investuotojų, bet taip pat ir Europos piliečių informavimui apie šio tipo paramą iš Europos Sąjungos biudžeto užtikrinti; pabrėžia plataus masto informavimo apie naujas finansines priemones ES lygmeniu kampanijos svarbą siekiant visiems investuotojams, nepaisant institucijų, kurioms jie atstovauja, dydžio, suteikti galimybę naudotis šiomis priemonėmis;

39.  pabrėžia, kad sverto ir daugiklio poveikiai įvairiose remiamose srityse labai skiriasi; mano, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas neturi nustatyti pernelyg vienodų tikslų šioje srityje, nes šie poveikiai dėl savo pobūdžio labai priklauso nuo ekonominių aplinkybių ir atitinkamų sektorių ypatybių;

40.  pabrėžia, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymo sritis vis dar neaiški ir gali netrukus keistis; todėl pažymi, kad reikėtų užtikrinti kiek įmanoma didesnes kūrybiškumo, lankstumo ar pritaikomumo prie vietos aplinkybių galimybes; taigi siūlo suteikti biudžeto valdymo institucijai galimybę pritaikyti metinę kiekvienai priemonei skiriamą sumą, jeigu tai sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti tikslus, dėl kurių ši priemonė sukurta;

41.  pakartoja, kad palūkanų ir kitų iš konkrečios priemonės gautų pajamų (grįžtamųjų lėšų) pakartotinis investavimas į tą priemonę turi būti visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms taikomas principas ir kad bet kokia šios taisyklės išimtis turi būti tinkamai pagrįsta; palankiai vertina šios srities pažangą, padarytą naujajame Finansiniame reglamente, kuris įsigalios kitais metais;

42.  mano, kad būtina plėtoti valdymo institucijų, finansinių tarpininkų ir bankų, taip pat vietos institucijų gebėjimą naudotis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis bei jas valdyti ir techninius pajėgumus; rekomenduoja visiems minėtiems dalyviams, ypač tiems, kurie prieš Komisijai priimant įgyvendinimo aktą, kuriuo siekiama nustatyti valstybėms narėms skirtas standartizuotas priemones, gerai išmanė atitinkamą nacionalinę rinką, aktyviau keistis patirtimi; mano, kad šia patirtimi būtina keistis laiku, jei norima įveikti kultūrines kliūtis, užtikrinti naujoviškų finansinių priemonių nuosavybės teisę ir visas galimybes sėkmingai jas įgyvendinti;

43.  mano, kad reikia pripažinti įvairių nacionalinių ir regioninių bankininkystės institucijų vaidmenį, nes jos turi būtinos praktinės patirties ir žinių, kurių reikia siekiant atsižvelgti į vietos ir regionų ypatumus, svarbius plėtojant ir įgyvendinant finansines priemones;

44.  mano, kad dėl pažangaus naujoviškų finansinių priemonių pobūdžio reikia sukurti viešųjų finansų įstaigų, kurios bus įgaliotos įgyvendinti naujoviškų finansinių priemonių biudžetą, koordinavimo sistemą, į kurią turėtų būti įtraukti Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovai;

45.  palankiai vertina sparčiai priimtą Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl projektų obligacijų transporto, energetikos ir informacinių technologijų srityse bandomojo etapo (2012–2013 m.) įgyvendinimo(3); remdamasis išsamiu nepriklausomu šio bandomojo etapo vertinimu, išreiškia norą įvertinti būsimus veiksmus, kurių reikėtų imtis siekiant padidinti Sąjungos išlaidų veiksmingumą ir investicijas į prioritetinius projektus;

46.  todėl prašo skubiai įgyvendinti projekto obligacijų iniciatyvą ir išsamiai įvertinti, ar reikėtų naujos atskiros iniciatyvos siekiant išleisti Europos obligacijas infrastruktūrai, kurią įgyvendinant Sąjunga išleistų viešą projektų obligacijų emisiją ir tuomet ES kapitalas tiesiogiai dalyvautų didelę papildomą naudą Europai turinčiuose visuotinės svarbos infrastruktūros projektuose;

47.  mano, kad Europos Sąjunga viena arba kartu su valstybėmis narėmis tiesiogiai dalyvaudama valdant infrastruktūros projektų (kuriems būdingos ilgalaikės pajamos iš investicijų) kapitalą, perduotų svarbią žinią viešiesiems ir privatiems investuotojams, taip pat finansų rinkoms; mano, kad šis ES gebėjimas dalyvauti investavime užtikrintų atitiktį ilgalaikiams Sąjungos politikos tikslams ir suteiktų garantiją, kad projektai bus įgyvendinami, o tai būtų svarbus paskatinimas ir ne mažiau svarbus sverto poveikis;

48.  taip pat palankiai vertina 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektą susitarimą padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR – tai sudarys galimybę EIB grupei artimiausiais metais apie 60 mlrd. EUR padidinti kreditavimo gebėjimus Sąjungoje ir todėl atliks sveikintiną anticiklinį vaidmenį, prisidedantį prie bendrų pastangų atgaivinti Europos ekonomiką; pažymi, jog bendrai pripažįstama, kad EIB paskolų daugiklio poveikis yra lygus trims; todėl primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant šį naują įsipareigojimą nebūtų trukdoma tuo pat metu stiprinti ir tobulinti bendras EIB ir Sąjungos biudžeto priemones, naudotas rizikai dalytis ir kapitalui įsigyti, nes šios priemonės naudojamos kitų tipų projektams ir veiksmams (ne projektams ir veiksmams, kuriems skiriamos EIB paskolos) remti ir turi didesnį negu EIB paskolų daugiklio poveikį;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad, neatsižvelgiant į numatyto naujoviškų finansinių priemonių tikslo įgyvendinimo lygį, jų poveikis galės būti visapusiškas tik tuomet, jeigu bendra teisinė ir reglamentavimo aplinka bus palanki šių priemonių plėtrai, kaip nurodyta, pvz., ilgalaikių investicijų tvarkymo pagal riziką ribojančias taisykles, kurios šiuo metu keičiamos (Bazelis III, Mokumas II);

50.  yra įsitikinęs, kad platesnis naujoviškų finansinių priemonių taikymas tyrės labai teigiamą poveikį Europos ekonomikai, tačiau būgštauja, kad praktikoje šios priemonės bus taikomos tik projektams, kurie duoda pajamų trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu; baiminasi, kad investicijų į projektus, kurie taip pat būtini ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslams įgyvendinti, nebus galima skirti dėl per didelės rizikos investuotojams, taip pat dėl viešųjų lėšų trūkumo; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, kurie sudarytų geresnes sąlygas santaupoms, kurios šiuo metu yra nepakankamai naudojami ištekliai, panaudoti vidutinės trukmės ir ilgalaikiams projektams, kuriais prisidedama prie tvaraus augimo Sąjungoje, remti;

51.  mano, kad jeigu konkrečios naujoviškos finansinės priemonės kritinė masė būtų pakankama, privataus kapitalo rinkai iš tiesų būtų labai patrauklu investuoti, turint mintyje tai, kad dėl didelio projektų paketo ir galimo rinkose vykdomos prekybos lankstumo sumažėtų rizika;

52.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad atsiradus mišriai finansų ekonomikai naujoviškos finansinės priemonės nebūtų naudojamos sudėtingoms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios gali būti paverstos investicijomis arba naudojamos ne pagal savo pradinę paskirtį, sukurti;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331.
(3) 2012 7 5 priimti tekstai, P7_TA(2012)0296.


Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą
PDF 295kWORD 67k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą (2012/2049(INI))
P7_TA(2012)0405A7-0297/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio trečiąją pastraipą, 228 ir 298 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliuciją(1) dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, patvirtinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 1 d. Europos ombudsmeno statuto įgyvendinimo nuostatas(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0297/2012),

A.  kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą 2012 m. gegužės 22 d. buvo oficialiai pateiktas Parlamento Pirmininkui ir kadangi ombudsmenas Nikiforos Diamandouros 2012 m. birželio 19 d. Briuselyje pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui;

B.  kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“;

C.  kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklos administravimo, išskyrus atvejus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomomis teismo funkcijomis;

D.  kadangi pagal SESV 298 straipsnį ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros „remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ ir kadangi tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šiuo tikslu turi būti priimti specialūs antriniai teisės aktai visoms ES administracijos sritims taikytinų reglamentų forma;

E.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

F.  kadangi netinkamo administravimo atvejų pasitaiko ne tik tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomų taisyklių ar principų, ir kadangi pagal gero administravimo principus ES institucijos turi būti paslaugios ir užtikrinti, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

G.  kadangi šia apibrėžtimi prie netinkamo administravimo priskiriami ne tik tie atvejai, kai pažeidžiama teisiškai privaloma taisyklė ar principas; kadangi gero administravimo principais numatoma daugiau nei įstatymu ir jais reikalaujama, kad ES institucijos ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge būtų paslaugios ir užtikrintų, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

H.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas gavo 2 510 skundų (2010 m. – 2 667), pradėjo 396 tyrimus (2010 m. – 335) ir užbaigė 318 tyrimų (2010 m. –326); kadangi 2011 m. iš visų 2 544 Europos ombudsmeno nagrinėtų skundų 698 (27 proc.) buvo priskirti jo kompetencijai (2010 m. – 744);

I.  kadangi 1 321 gautas skundas buvo priskirtas Europos ombudsmenų tinklo nario kompetencijai; kadangi šį tinklą sudaro valstybių ir regionų ombudsmenai; kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis Europos ombudsmenų tinklo narys;

J.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas perdavė Peticijų komitetui 59 skundus; kadangi 147 pateikėjų skundai buvo perduoti Komisijai ir dar 591 – kitoms institucijoms bei tarnyboms, įskaitant Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) ir EK Piliečių konsultavimo tarnybos svetainę „Jūsų Europos patarėjas“, taip pat konkrečių sričių ombudsmenams ar kitoms valstybėse narėse skundus nagrinėjančioms tarnyboms;

K.  kadangi beveik 61 proc. 2011 m. gautų skundų buvo pateikta internetu; kadangi daugiau nei pusė internetu pateiktų skundų (53 proc.) buvo gauti elektronine skundų forma, kurią galima rasti Europos ombudsmeno svetainėje;

L.  kadangi pastaraisiais keletą metų gerokai sumažėjęs prašymų suteikti informacijos skaičius – tai akivaizdi Europos ombudsmeno „Interaktyvaus vadovo“, kuriuo jo svetainėje galima naudotis nuo 2009 m. sausio mėn., sėkmė;

M.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmeno kompetencijai nepriklausančių skundų skaičius sumažėjo iki 1 846, o tai yra mažiausias užregistruotas skaičius nuo 2003 m.;

N.  kadangi, kaip įprasta, daugiausia skundų pateikė Vokietijos ir Ispanijos skundų pateikėjai; kadangi 2011 m. Ispanija pagal pateikiamų skundų skaičių pakilo į pirmąją, už savęs palikdama Vokietiją, Lenkiją ir Belgiją; kadangi pagal šalies gyventojų skaičių daugiausia skundų sulaukiama iš Liuksemburgo, Kipro, Belgijos, Maltos ir Slovėnijos;

O.  kadangi Europos ombudsmenas iš viso pradėjo 396 tyrimus, iš kurių 382 buvo grindžiami skundais, o 14 buvo pradėti jo paties iniciatyva; kadangi 2011 m. pradėtų tyrimų skaičius iki šiol buvo pats didžiausias;

P.  kadangi daugiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (231), mažiau – su EPSO (42); kadangi, palyginti su 2010 m., su Parlamentu susijusių pradėtų tyrimų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus; kadangi su Taryba susijusių tyrimų skaičius padidėjo trečdaliu;

Q.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas užbaigė 318 tyrimų; kadangi dauguma šių tyrimų (66 proc.) buvo užbaigti per vienus metus, o trečdalis jų – per tris mėnesius; kadangi vidutinė tyrimų trukmė buvo dešimt mėnesių;

R.  kadangi 64 atvejais Europos ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo; kadangi tie atvejai, kai nenustatomas netinkamas administravimas, nėra laikomi neigiamu rezultatu, nes skundo pateikėjui gali būti naudingas išsamus susijusios institucijos paaiškinimas, o rezultatai yra kaip įrodymas, kad institucija veikė laikydamasi gero administravimo principų;

S.  kadangi 84 užbaigtų tyrimų atvejais buvo pasiekta teigiamų rezultatų, t. y. susijusi institucija sutiko su draugišku sprendimu arba išsprendė klausimą; kadangi, kai tik įmanoma, Europos ombudsmenas stengiasi pasiekti draugišką sprendimą; kadangi, siekiant draugiško sprendimo, labai svarbu, kad ES institucijos bendradarbiautų;

T.  kadangi 47 atvejais Europos ombudsmenas nustatė netinkamą administravimą, o 13 atvejų, kuriais buvo nustatytas netinkamas administravimas, susijusi institucija visiškai arba iš dalies sutiko su rekomendacijos projektu;

U.  kadangi 35 atvejai buvo užbaigti pateikiant kritines pastabas ir 39 užbaigti pateikiant papildomas pastabas, kuriomis siekiama padėti susijusioms institucijoms pagerinti savo administravimo kokybę;

V.  kadangi Europos ombudsmenas kasmet viešai skelbia savo išvadas dėl veiksmų, kurių institucijos ėmėsi kritinių ir papildomų pastabų atžvilgiu;

W.  kadangi 2010 m. bendras patenkinamų veiksmų kritinių ir papildomų pastabų atžvilgiu rodiklis siekė 78 proc.; kadangi veiksmai, kurių imtasi dėl papildomų pastabų, buvo patenkinami 95 proc. atvejų, o kritinių pastabų atžvilgiu tokių buvo gerokai mažiau – 68 proc.;

X.  kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas paskelbė 25 rekomendacijų projektus ir baigė 13 tyrimų, kuriuos nagrinėjant susijusi institucija visiškai ar iš dalies sutiko su rekomendacijos projektu;

Y.  kadangi 2011 m. ombudsmenas nepateikė Parlamentui nė vieno specialiojo pranešimo;

Z.  kadangi Europos ombudsmeno biudžetas yra nepriklausomas Europos Sąjungos biudžeto skyrius, kurį sudaro trys dalys: 1 dalis susijusi su darbo užmokesčiu, išmokomis ir kitomis su darbuotojais susijusiomis išlaidomis; 2 dalis – tai pastatams, baldams, įrangai skirtos išlaidos ir įvairios veiklos išlaidos; 3 dalis susijusi su bendromis institucijos veiklos išlaidomis;

1.  pavirtina Europos ombudsmeno pateiktą 2011 m. metinį pranešimą;

2.  pažymi, kad 2011 m. Europos ombudsmenas padėjo daugiau nei 22 tūkst. piliečių, iš kurių 2 510 pateikė skundus, 1 284 prašė informacijos ir 18 274 gavo konsultaciją pasinaudodami Europos ombudsmeno svetainės „Interaktyviu vadovu“;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais bendras Europos ombudsmenui pateikiamų skundų, ypač nesusijusių su jo įgaliojimais, skaičius laipsniškai mažėja; susidomėjęs stebi šią tendenciją, siekdamas nustatyti, ar įdiegtas „Interaktyvus vadovas“ turi tiesioginės įtakos šiam mažėjančiam skaičiui;

4.  pažymi, kad daugiau nei 65 proc. Europos ombudsmenui pateiktų skundų atvejų jis galėjo arba pradėti tyrimą, arba nusiųsti skundo pateikėją kompetentingai institucijai, pvz., nurodyti kreiptis į Europos ombudsmenų tinklo, kuriam priklauso Parlamento Peticijų komitetas, narį, Komisiją ar kitą skundus nagrinėjančią įstaigą (pvz., SOLVIT); pažymi, kad 2011 m. Peticijų komitetas iš Europos ombudsmeno gavo 59 skundus;

5.  pažymi, kad pagrindinės tariamo netinkamo administravimo rūšys, kurias 2011 m. nagrinėjo Europos ombudsmenas, buvo susijusios su teisėtumo klausimais (28 proc. tyrimų), prašymais suteikti informacijos (16,2 proc.), sąžiningumu (13,6 proc.), sprendimų pagrindu ir galimybėmis teikti apeliaciją (8,1 proc.), terminų, per kuriuos priimtas sprendimas, pagrįstumu (7,3 proc.), prašymais viešai naudotis dokumentais (7,1 proc.), klausimu, ar nebuvo diskriminacijos (6,8 proc.) ir įsipareigojimu atsakyti į laiškus adresato kalba bei nurodyti kompetentingą pareigūną (5,8 proc.);

6.  pažymi, kad daugiausia 2011 m. Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų susiję su Komisija (231), antroje vietoje – EPSO (42); kadangi Komisija yra tokia institucija, kurios sprendimai daro tiesioginį poveikį piliečiams, mano, jog logiška, kad ji yra pagrindinis skundų objektas;

7.  džiaugiasi, kad, palyginti su 2010 m., Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų Parlamento atžvilgiu skaičius sumažėjo daugiau nei perpus; pažymi, kad Europos ombudsmenas pradėjo trečdaliu daugiau tyrimų, susijusių su Europos Sąjungos Taryba;

8.  pažymi, jog 2011 m. Europos ombudsmenas pakeitė savo procedūras, siekdamas, kad jos būtų patogesnės piliečiams, ir pradėjo taikyti naują tyrimo rūšį – tikslinamąjį tyrimą, kurį atliekant skundų pateikėjai gali tikslinti savo skundą, jei Europos ombudsmenui iš pirmo žvilgsnio neatrodo, jog esama pagrindo prašyti institucijos nuomonės dėl skundo;

9.  nurodo, kad dabar Europos ombudsmenas aktyviai ragina skundų pateikėjus teikti pastabas, jei šie yra nepatenkinti institucijos atsakymu; anksčiau atsakymo turiniu nepatenkinti skundų pateikėjai turėdavo teikti naują skundą;

10.  džiaugiasi, kad, įsigaliojus šiai naujai tvarkai, Europos ombudsmenas baigė mažiau bylų, nes jas išsprendė pati institucija, ir baigė daugiau tyrimų, kuriuos nagrinėjant nenustatytas netinkamas administravimas arba nėra pagrindo jokiems tolesniems tyrimams;

11.  pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat persvarstė, ką reikėtų daryti su jo kompetencijai nepriskirtais skundais, kuriuos dabar tvarko Europos ombudsmeno tarnybos kanceliarija. Ji užtikrina, jog skundų pateikėjams būtų kuo greičiau pranešama, kad Europos ombudsmenas negali nagrinėti jų skundo, ir patariama, į ką kreiptis;

12.  nurodo, kad, 2011 m. atlikus specialųjį Eurobarometro tyrimą dėl piliečių teisių ir ES administracijos veiklos(4), paaiškėjo, kad piliečiai savo teisę skųstis Europos ombudsmenui laiko labai vertinga ir kad už šią teisę, jų manymu, svarbiau tik teisė laisvai judėti ir rinktis gyvenamąją vietą Sąjungoje bei teisė į gerą administravimą;

13.  giria Europos ombudsmeną už leidžiamą brošiūrą Susidūrėte su problemomis ES? Kas galėtų jums padėti, kurioje pateikiama išsami informacija apie problemų sprendimo būdus, kuriais gali pasinaudoti su problemomis ES susidūrę piliečiai, ir už tai, kad šis leidinys prieinamas garso ir stambaus šrifto formatais;

14.  pabrėžia, kad nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos išnagrinėtų skundų, kurie iš tiesų taip pat priklausė ombudsmeno kompetencijai, dalis 2011 m. vėl buvo palyginti nedidelė, apie 27 proc., ir kad todėl dėmesys turėtų būti skiriamas išsamesniam ir proaktyvesniam visuomenės informuotumo apie ombudsmeno atsakomybės sritį didinimui, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais, Europos Parlamentu ir Komisija;

15.  sutinka su Europos ombudsmenu, kad paprastai ir trumpai nurodant pagrindines vertybes, kurias savo elgesiu turėtų atspindėti ES tarnautojai, galima veiksmingai skatinti piliečių pasitikėjimą Europos civiline tarnyba ir ES institucijomis, kurioms ji padeda;

16.  pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad institucija, kurioje įsigalėjusi tinkama paslaugų teikimo kultūra, skundus laiko ne grasinimu, o galimybe geriau bendrauti ir, jei padaryta klaida, ištaisyti padėtį ir ateityje nedaryti tų pačių klaidų;

17.  primena, kad ES pagrindinių teisių chartijoje (41 straipsnyje) kaip pagrindinė Sąjungos piliečių teisė nurodoma teisė į gerą administravimą;

18.  ragina Europos Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras veikti laikantis 2001 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje priimto Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso(5);

19.   palankiai vertina ilgalaikes ir konstruktyvias ombudsmeno pastangas rengiant atitinkamus leidinius, pvz., pastangas prisidėti prie reglamento dėl Europos Sąjungos bendrų administracinių procedūrų rengimo; pabrėžia, kad tokie teisės aktai, kuriuose turėtų būti numatyti teisiškai privalomi minimalūs kokybės ir procedūrinių garantijų standartai visose tiesioginės ES administracijos srityse, turėtų būti grindžiami SESV 298 straipsniu ir kad su ombudsmenu turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi, kai jie bus iš tiesų rengiami;

20.  pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad gero administravimo principais galima pasiekti daugiau nei įstatymu, reikalaujant, kad ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge būtų paslaugios ir užtikrintų, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

21.  giria Europos ombudsmeną už paskelbtą ir visų ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų darbuotojams išdalytą Europos ombudsmeno skundų vadovą, kuriuo siekiama paraginti ES administraciją gerinti savo veiklą labiau įsipareigojant principams, susijusiems su piliečiams teikiamų paslaugų kultūra;

22.   palankiai vertina ombudsmeno bendradarbiavimą su Europos ombudsmenų tinklu ir prašo, kad toks bendradarbiavimas būtų nukreiptas, be kita ko, į Europos piliečių iniciatyvos kaip naujos priemonės, kuri leistų piliečiams tiesiogiai dalyvauti EB teisės aktų rengimo procese, propagavimą ir užtikrinimą, kad ši priemonė piliečiams nebūtų pernelyg sunki dėl techninių reikalavimų;

23.  primena, kad aštuntasis Europos ombudsmenų tinklo nacionalinis seminaras vyko 2011 m. spalio mėn. Kopenhagoje; primena, kad jo Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo narys ir kad seminare komitetui buvo atstovaujama; primena, kad seminare tinklo nariai susitarė ieškoti būdų, kaip geriau informuoti Europos piliečius apie jų teises;

24.  primena, kad seminare Europos ombudsmenas pristatė ES tarnautojams taikomų viešojo administravimo principų teksto projektą, kuriame nurodė penkis principus: įsipareigojimą ES ir jos piliečiams, sąžiningumą, objektyvumą, pagarbą kitiems ir skaidrumą; pažymi, kad Europos ombudsmenas rengė viešas konsultacijas šių principų klausimais ir kad galutinė teksto redakcija buvo paskelbta 2012 m. birželio 19 d.;

25.   džiaugdamasis pažymi, kad ataskaitiniu laikotarpiu Europos ombudsmenas aktyviai ir darniai naudojosi savo įgaliojimais, pasiekdamas sutarimą kritiškai įvertinus padėtį ir glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis ES įstaigomis;

26.   primygtinai ragina Europos ombudsmeną, siekiant užtikrinti taupų ES biudžeto panaudojimą, ir toliau užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau, vengti nereikalingo darbuotojų dubliavimo ir bendradarbiauti su kitomis esamomis ES institucijomis;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms, parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 172.
(2) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(3) Patvirtintos 2002 m. liepos 8 d. ir iš dalies pakeistos 2004 m. balandžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. ombudsmeno sprendimais.
(4) http://www.ombudsman.europa.eu/en/press/statistics.faces
(5) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.


Finansinių priemonių rinkos; Direktyvos 2004/39/EB panaikinimas (nauja redakcija) ***I
PDF 1324kWORD 1288k
Tekstas
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2012 m. spalio 26 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (nauja redakcija) (COM(2011)0656 – C7-0382/2011 – 2011/0298(COD))(1)
P7_TA(2012)0406A7-0306/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

[1 pakeitimas, nebent nurodyta kitaip]

Europos PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2012)0406A7-0306/2012
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2012)0406A7-0306/2012

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB
(Nauja redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB(6) dėl finansinių priemonių rinkų, buvo keletą kartų iš esmės keista. Kadangi reikia atlikti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo ją reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

(2)  1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyva 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje(7) siekiama sudaryti sąlygas, leidžiančias įgaliotoms investicinėms įmonėms ir bankams, kuriems jų buveinės valstybėse buvo suteiktas veiklos leidimas ir kurie ten prižiūrimi, laisvai teikti paslaugas bei steigti filialus kitose valstybėse narėse. Tuo tikslu minėta direktyva siekta derinti taisykles dėl veiklos leidimo suteikimo tokioms investicinėms įmonėms ir jų veiklai taikomų reikalavimų, įskaitant verslo etikos taisykles. Joje taip pat numatytas reguliuojamų rinkų kai kurių veiklos sąlygų suvienodinimas;

(3)  pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų tampa aktyvesni finansinėse rinkose ir jiems yra siūlomas sudėtingesnis ir platesnis paslaugų ir priemonių spektras. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Europos Sąjungos teisinė sistema turėtų apimti visas investuotojams skirtas veiklos rūšis. Dėl to būtina užtikrinti atitinkamo laipsnio suderinamumą, norint pasiūlyti investuotojams aukšto lygio apsaugą bei leisti investicinėms įmonėms, su jų buveinės valstybių priežiūra, teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje, sudarančioje vieną bendrą rinką. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta aukščiau, Direktyva 93/22/EEB pakeista nauja Direktyva 2004/39/EB;

(4)  finansų krizė atskleidė finansų rinkų veikimo ir skaidrumo trūkumus. Finansų rinkų raida atskleidė, kad būtina stiprinti finansinių priemonių rinkų reguliavimo sistemą, įskaitant prekybą rinkose, kuriose prekiaujama nebiržiniais vertybiniais popieriais, padidinant jos skaidrumą, geriau apsaugant investuotojus, stiprinant pasitikėjimą ja, imantis nereguliuojamų sričių, užtikrinant, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų savo užduotims atlikti;

(5)  tarptautinės priežiūros institucijos sutaria, kad vienas iš finansų krizės veiksnių buvo daugelio finansų įstaigų valdymo trūkumai, įskaitant tai, kad nebuvo atliekama veiksminga patikra ir neužtikrinama galių pusiausvyra. Dėl pernelyg didelės ir nepagrįstos rizikos kai kurios pavienės finansų įstaigos gali žlugti, o valstybėse narėse ir visame pasaulyje gali kilti sisteminių problemų. Dėl netinkamos įmonių, teikiančių paslaugas klientams, veiklos gali būti padaryta žalos investuotojams ir prarastas jų pasitikėjimas. Siekiant pašalinti potencialiai žalingą šių įmonių valdymo tvarkos trūkumų poveikį, reikėtų šios direktyvos nuostatas papildyti išsamesniais principais ir būtiniausiais standartais. Šie principai ir standartai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į investicinių įmonių pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Nepaisant akcininkų atsakomybės užtikrinti, kad valdybos tinkamai vykdytų savo pareigas, siūlomomis priemonėmis turėtų būti apribotas finansų įstaigose esančių direktorių postų skaičius. Tos priemonės turėtų būti taikomos taip, kad būtų atsižvelgiama į tokių institucijų veiksmingo valdymo poreikius, taip pat galėtų būti leidžiama, jei tinkama, tokių įmonių direktoriams toliau eiti direktoriaus pareigas ne pelno organizacijose laikantis įmonių socialinės atsakomybės;

(6)  Europos Sąjungos Finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Europos Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Atsižvelgdama į būsimą Europos priežiūros struktūrą, 2009 m. birželio 18–19 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikomą visoms finansų įstaigoms bendrojoje rinkoje;

(7)  atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, dabar dalis Direktyvos 2004/39/EB išdėstoma nauja redakcija kaip ši nauja direktyva ir dalis pakeičiama Reglamentu (ES) Nr.…/… [FPRR]. Abu teisiniai dokumentai kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami reikalavimai, taikomi investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms, duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir trečiųjų šalių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Europos Sąjungoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama kartu su reglamentu. Šioje direktyvoje turėtų būti išdėstytos nuostatos, kuriomis būtų reglamentuojamas veiklos leidimų išdavimas, akcijų paketo įsigijimas, naudojimasis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, investicinių įmonių veiklos sąlygos siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijų įgaliojimai, sankcijų taikymo tvarka. Kadangi pagrindinis šio pasiūlymo tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines minėtų sričių nuostatas, pasiūlymas turėtų būti pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalimi. Direktyva yra tinkamos formos dokumentas siekiant sudaryti sąlygas, kai būtina, šia direktyva reglamentuojamų sričių įgyvendinimo nuostatas pritaikyti visiems esamiems kiekvienos valstybės narės tam tikros rinkos ir teisinės sistemos ypatumams;

(8)  į finansinių priemonių sąrašą tikslinga įtraukti ▌biržos prekių išvestines finansines priemones ir kitas sudėtines dalis, kurias sudarant ir jomis prekiaujant turėtų būti taikomos tos pačios tradicines finansines priemones reglamentuojančios nuostatos. Draudimo sutartys, susijusios su veiklos grupėmis, nustatytomis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(8) I priede, jei jos sudarytos su draudimo įmone, perdraudimo įmone, trečiosios šalies draudimo įmone ar trečiosios šalies perdraudimo įmone, taikant šią direktyvą nelaikomos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba išvestinių finansinių priemonių sutartimis;

(9)  neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaikė nemažai nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis, sukurtomis 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje(9), ir todėl imamasi priemonių ES apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir sąskaitos, skirtos prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų etiškumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusę prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šios direktyvos ir į Reglamento (ES) Nr. .../... [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas] taikymo sritį ▌. Priešingai, tikslinga paaiškinti, kad neatidėliotini valiutos keitimo sandoriai nepatenka į direktyvos taikymo sritį, nors valiutos išvestinės priemonės į ją įtrauktos;

(10)  šios direktyvos tikslas yra apimti tas įmones, kurios įprastai teikia profesionalias investicines paslaugas ir (ar) plėtoja profesionalią investicinę veiklą. Todėl ji neturėtų apimti įmonių, užsiimančių kitokia profesine veikla;

(11)  būtina nustatyti išsamią priežiūros tvarką, kuria reguliuojamas finansinių priemonių sandorių vykdymas neatsižvelgiant į šiems sandoriams sudaryti naudojamus prekybos būdus, siekiant užtikrinti aukštą investuotojų sandorių vykdymo kokybę bei išlaikyti finansinės sistemos skaidrumą ir bendrą efektyvumą. Turėtų būti numatyta nuosekli sistema, kurioje atsižvelgiama į rizikos veiksnius ir reguliuojamos pagrindinės pavedimų vykdymo sistemų rūšys, šiuo metu naudojamos Europos finansinėse rinkose. Būtina pripažinti, kad greta reguliuojamų rinkų atsirado naujos kartos organizuotos prekybos sistemos, kurioms turėtų būti taikomi reikalavimai užtikrinti efektyvų ir organizuotą finansinių rinkų veikimą ir užtikrinti, kad tokios organizuotos prekybos sistemos neturėtų naudos dėl reguliavimo spragų;

(12)  visos prekybos vietos, t. y. reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos (DPS) ir organizuotos prekybos sistemos (OPS), turėtų nustatyti skaidrias taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas patekimas į sistemą. Tačiau nors reguliuojamoms rinkoms ir DPS turėtų ▌būti taikomi labai panašūs reikalavimai dėl to, kas gali tapti jų nariais ar dalyviais, OPS turėtų turėti galimybę nustatyti ir apriboti patekimą į sistemą remdamasi, inter alia, ▌įsipareigojimais savo klientams. Prekybos vietos turėtų sudaryti sąlygas naudotojams nustatyti pavedimų srauto, su kuriuo sąveikauja jų pavedimai, tipą prieš įvedant jų pavedimus į sistemą, jei tai daroma atvirai ir skaidriai, ir jei platformos operatorius nevykdo diskriminacinių veiksmų;

(13)  ▌finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios organizuotai, reguliariai ir sistemingai savo sąskaita vykdo sandorius vykdydamos klientų pavedimus ne reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS dvišalėje sistemoje. Siekiant užtikrinti, kad ši apibrėžtis investicinėms įmonėms būtų taikoma objektyviai ir veiksmingai, visa dvišalė prekyba su klientais turėtų būti tinkama, o kiekybiniai kriterijai turėtų papildyti kokybinius kriterijus, skirtus nustatyti investicines įmones, iš kurių reikalaujama įsiregistruoti finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto; šie kriterijai nustatyti 2006 rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų(10), 21 straipsnyje. Nors prekybos vietos yra vietos, kuriose sistemoje sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai, finansiniam tarpininkui, nuolat vykdančiam klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų funkciškai tuo pačiu būdu, kaip juos sujungia prekybos vietos;

(14)  šios direktyvos taikymo sritis neturėtų apimti asmenų, kurie valdo nuosavą turtą ir įmonių, kurios teikia investicines paslaugas ir (ar) vykdo investicinę veiklą tik savo sąskaita, nebent tai yra rinkos formuotojai, reguliuojamos rinkos ar DPS nariai arba dalyviai, arba jos vykdo klientų nurodymus sudarydamos sandorius savo sąskaita. Išimtiniais atvejais asmenys, kurie savo sąskaita vykdo finansinių priemonių sandorius kaip reguliuojamos rinkos arba DPS nariai ar dalyviai, taip pat kaip rinkos formuotojai biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu, kaip papildomą veiklą pagrindiniame versle, kuri apskritai vertinant nėra nei investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nei banko paslaugų, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo(11), teikimas, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Techniniai kriterijai, skirti nustatyti, kada veikla yra papildoma pagrindiniam verslui, turėtų būti išaiškinti techniniuose reguliavimo standartuose, atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus kriterijus, kurie turėtų apimti veiklos mastą ir apimtį, kuria sumažinama pagrindinio verslo keliama rizika. Prekyba savo sąskaita vykdant klientų pavedimus turėtų apimti įmones, kurios vykdo įvairių klientų pavedimus suderindamos juos pagal suderinamumo principą (kompensacinė prekyba), jos turėtų būti laikomos pagrindiniais veikėjais ir joms turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas ir užsakymų vykdymas klientų naudai, ir prekyba savo sąskaita. Pavedimų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, vykdymas kaip papildoma veikla, vykdoma dviejų asmenų, kurių pagrindinis verslas apskritai vertinant nėra nei investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nei banko paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, teikimas, neturėtų būti laikomas prekyba savo sąskaita vykdant klientų pavedimus;

(15)  tekste pateiktos nuorodos į asmenis turėtų būti suprantamos kaip nuorodos tiek į fizinius, tiek į juridinius asmenis;

(16)  turėtų būti išskirtos draudimo įmonės, kurių veikla yra tinkamai kontroliuojama kompetentingų riziką ribojančios priežiūros institucijų ir kurioms taikoma ▌Direktyva 2009/138/EB ▌, išskyrus tam tikras nuostatas, susijusias su draudimo produktais, naudojamais kaip investavimo priemonės. Klientams investicinės priemonės dažnai parduodamos draudimo sutarčių pavidalu, kaip pagal šią direktyvą reguliuojamų finansinių priemonių alternatyva arba pakaitalas. Siekiant užtikrinti nuoseklią mažmeninių klientų apsaugą, svarbu, kad investicijoms pagal draudimo sutartis būtų taikomi tie patys verslo etikos standartai, ypač susiję su interesų konfliktų valdymu, paskatų apribojimu ir taisyklėmis, skirtomis užtikrinti patarimų tinkamumą arba pardavimo neteikiant konsultacijos tinkamumą. Taigi šios direktyvos reikalavimai dėl investuotojų apsaugos ir interesų konfliktų turėtų būti taikomi ir investicijoms, kurios atliekamos pagal draudimo sutartis, taip pat turėtų būti užtikrinamas šios direktyvos ir kitų atitinkamų teisės aktų, įskaitant 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo(12), koordinavimas;

(17)  asmenims, neteikiantiems paslaugų trečiosioms šalims, kurių verslas yra teikti investicines paslaugas išimtinai tik jų patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms jų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, neturėtų būti taikoma ši direktyva;

(18)  asmenys, kurie, vykdydami profesinę veiklą, teikia investicines paslaugas tik pavieniais atvejais, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį su sąlyga, kad tokia veikla yra reglamentuota ir atitinkamos taisyklės nedraudžia pavieniais atvejais teikti investicinių paslaugų;

(19)  asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias išimtinai su darbuotojų dalyvavimo akciniame kapitale programų administravimu, ir dėl to neteikiantiems investicinių paslaugų trečiosioms šalims, neturėtų būti taikoma ši direktyva;

(20)  būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka centriniai bankai ir kitos institucijos, vykdančios panašias funkcijas, taip pat valstybės įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant (ši sąvoka apima ir investavimą, susijusį su ja), išskyrus tas įstaigas, kurios yra iš dalies ar visiškai valdomos valstybės, tačiau kurių vaidmuo yra komercinis ar susijęs su akcijų įsigijimu;

(21)  siekiant aiškiau nustatyti Europos centrinių bankų sistemai (ECBS), kitoms nacionalinėms institucijoms, atliekančioms panašias funkcijas, ir valdant valstybės skolą dalyvaujančioms institucijoms taikomą išimčių tvarką, tikslinga apriboti tokias išimtis ir taikyti jas tik institucijoms ir įstaigoms, kurios atlieka savo funkcijas laikydamosi vienos valstybės narės teisės arba Europos Sąjungos teisės aktų, taip pat tarptautinėms institucijoms, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių narių;

(22)  būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka kolektyvinio investavimo įmonės ir pensijų fondai, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla koordinuojama Europos Sąjungos mastu, ar ne, bei depozitoriumai ar tokių įmonių valdytojai, kadangi jie veikia pagal konkrečias taisykles, tiesiogiai pritaikytas jų veiklai;

(22a)  siekiant užtikrinti gerą elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos veikimą ir įvykdyti perdavimo sistemos operatorių užduotis pagal Direktyvą 2009/72/EB(13), Direktyvą 2009/73/EB(14), Reglamentą (EB) Nr. 714/2009(15), Reglamentą (EB) Nr. 715/2009(16) ar pagal šiuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus ir gaires, būtina, kad perdavimo sistemos operatoriams būtų taikomos išimtys suteikiant perdavimo teises fizinių perdavimo teisių arba finansinių perdavimo teisių forma ir suteikiant pagrindą antrinei prekybai

(23)  norėdamas pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis išimtimis, suinteresuotas asmuo turėtų nuolat laikytis sąlygų, taikomų tokioms išimtims. Ypač tuomet, kai asmuo teikia investicines paslaugas arba užsiima investicine veikla ir jam taikomos šios direktyvos išimtys, kadangi, vertinant bendrai, jo pagrindiniame versle tokios paslaugos ar veikla yra pagalbinės, jam neturėtų būti taikoma išimtis, susijusi su pagalbinėmis paslaugomis, jeigu jo pagrindiniame versle šios paslaugos ar veikla nustoja būti pagalbinėmis;

(24)  asmenys, teikiantys investicines paslaugas ir (ar) vykdantys investicinę veiklą, reglamentuojamą šioje direktyvoje, turėtų gauti buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų leidimus, kuriais užtikrinama investuotojų apsauga ir finansinės sistemos stabilumas;

(25)  kredito įstaigoms, įgaliotoms vadovaujantis ▌Direktyva 2006/48/EB ▌, neturėtų prireikti kito leidimo pagal šią direktyvą, kad galėtų teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą. Kredito įstaigai nusprendus pradėti teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą, prieš suteikdamos tokią teisę, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar ji laikosi atitinkamų šios direktyvos nuostatų;

(26)  struktūruoti indėliai atsirado kaip investicinių produktų forma, tačiau Europos Sąjungos lygmeniu jiems netaikomi jokie teisės aktai dėl investuotojų apsaugos, o kitoms struktūruotoms investicijoms tokie teisės aktai taikomi. Todėl tikslinga sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir suvienodinti reguliavimą, susijusį su skirtingų mažmeninių investicinių produktų paketų platinimu, siekiant užtikrinti pakankamą investuotojų apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties į šios direktyvos taikymo sritį tikslinga įtraukti struktūruotus indėlius. Atsižvelgiant į tai, būtina paaiškinti, kad struktūruoti indėliai, kadangi jie yra investicinių produktų forma, neapima paprastų indėlių, susietų vien su palūkanų normomis, pvz., EURIBOR arba LIBOR, neatsižvelgiant į tai, ar palūkanų normos nustatytos iš anksto, ar yra fiksuotos ar kintamos. Taigi tokie paprasti indėliai į direktyvos taikymo sritį nepatenka;

(27)  siekiant Europos Sąjungoje padidinti investuotojų apsaugą, tikslinga apriboti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos asmenims, teikiantiems investicines paslaugas klientams, kurie dėl to nėra apsaugoti pagal direktyvą. Visų pirma tikslinga reikalauti iš valstybių narių tokiems asmenims taikyti reikalavimus, kurie būtų bent jau analogiški nustatytiesiems direktyvoje, ypač veiklos leidimo išdavimo etapu, vertinant jų reputaciją bei patirtį ir visų akcininkų tinkamumą, persvarstant pradinio veiklos leidimų išdavimo ir vykdomos priežiūros sąlygas, taip pat verslo etikos įpareigojimus;

(28)  tuomet, kai investicinė įmonė nereguliariai teikia vieną ar daugiau leidime nenurodytų investicinių paslaugų arba vykdo leidime nenumatytą investicinę veiklą, ji neturėtų įgyti papildomo leidimo pagal šią direktyvą;

(29)  šioje direktyvoje pavedimų priėmimas ir perdavimas taip pat turėtų apimti dviejų arba daugiau investuotojų suvedimą, siekiant, kad šie investuotojai sudarytų sandorį;

(30)  investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms jų pačių išleidžiamas finansines priemones, šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai jos konsultuoja savo klientus investavimo klausimais. Siekiant panaikinti neapibrėžtumą ir padidinti investuotojų apsaugą, tikslinga numatyti, kad ši direktyva bus taikoma tais atvejais, kai pirminėje rinkoje investicinės įmonės ir kredito įstaigos platina jų pačių išleidžiamas finansines priemones neteikdamos jokių konsultacijų. Tuo tikslu turėtų būti išplėsta pavedimų vykdymo klientų naudai paslaugos apibrėžtis;

(31)  pagal abipusio pripažinimo ir buveinės valstybės narės priežiūros principus valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų suteikti leidimų arba turėtų juos atšaukti, jeigu tokie veiksniai, kaip veiklos programos, geografinis pasiskirstymas arba faktiškai atlikta veikla aiškiai rodo, kad investicinė įmonė pasirinko vienos kurios nors valstybės narės teisinę sistemą, siekdama išvengti kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji ketina vykdyti arba vykdo didesnę savo veiklos dalį, galiojančių griežtesnių normų. Investicinė įmonė, turinti juridinio asmens statusą, turėtų gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra registruota jos būstinė. Investicinė įmonė, neturinti juridinio asmens statuso, turėtų gauti leidimą toje valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė. Be to, valstybės narės turėtų reikalauti, kad pagrindinė investicinės įmonės buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir vykdytų joje faktinę veiklą;

(32)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/44/EB ▌dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje(17), nustatyti išsamūs kriterijai, taikytini investicinių įmonių siūlomo įsigijimo riziką ribojančiam vertinimui, ir jų taikymo tvarka. Siekiant užtikrinti vertinimo proceso, taip pat jo rezultatų teisinį tikrumą, aiškumą ir nuspėjamumą, tikslinga patvirtinti Direktyvoje 2007/44/EB nustatytus riziką ribojančio vertinimo kriterijus ir procedūrą. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų įvertinti siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą, taikydamos visus šiuos kriterijus: siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją; bet kokio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės verslui, reputaciją ir patirtį; siūlomo pirkėjo finansinį patikimumą; tai, ar investicinė įmonė galės laikytis riziką ribojančių reikalavimų pagal šią direktyvą arba kitas direktyvas, visų pirma, direktyvas 2002/87/EB(18) ir 2006/49/EB(19); tai, ar įsigijimas sukels interesų konfliktą; tai, ar yra tinkamas pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas ar įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB(20) 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti jų pavojų;

(33)  buveinės valstybėje narėje leidimą gavusiai investicinei įmonei turėtų būti suteikta teisė teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą visoje Europos Sąjungoje, nereikalaujant kreiptis į kompetentingas institucijas dėl atskiro leidimo toje valstybėje narėje, kurioje ji pageidauja teikti tokias paslaugas ar vykdyti tokią veiklą;

(34)  atsižvelgiant į tai, kad kai kurios investicinės įmonės yra atleistos nuo kai kurių įsipareigojimų, nustatytų ▌Direktyva 2006/49/EB ▌, jos turėtų būti įpareigotos turėti arba minimalaus dydžio kapitalą, arba profesinės civilinės atsakomybės draudimą, arba ir viena, ir kita. Tokio draudimo sumos turėtų būti patikslintos atsižvelgiant į patikslinimus, padarytus vadovaujantis ▌Direktyva 2002/92/EB. Tokia kapitalo pakankamumui taikoma specialia tvarka neturėtų būti pažeisti sprendimai dėl atitinkamo šių įmonių traktavimo pagal būsimus Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kapitalo pakankamumas, pakeitimus;

(35)  atsižvelgiant į tai, kad rizikos ribojimo reguliavimo sritis turėtų apimti tik įmones, kurios, profesionaliai tvarkydamos prekybos knygą, gali reikšti sandorio šalies riziką kitiems rinkos dalyviams, subjektams, savo sąskaita vykdantiems sandorius su finansinėmis priemonėmis, įskaitant šioje direktyvoje reglamentuojamas biržos prekių išvestines finansines priemones, taip pat tiems, kurie savo pagrindinio verslo klientams visiems bendrai kaip pagalbines paslaugas teikia investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, neturėtų būti taikoma ši direktyva su sąlyga, kad toks pagrindinis verslas nėra investicinių paslaugų teikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(36)  siekiant apsaugoti investuotojo teises į nuosavybę ir kitas panašias teises į vertybinius popierius ar įmonei patikėtas lėšas, šios teisės turėtų būti atskirtos nuo įmonės teisių. Tačiau šis principas neturėtų drausti įmonei užsiimti verslu savo vardu, tačiau investuotojo naudai, pavyzdžiui, kapitalo skolinimasis atsargoms, kai tai būtina dėl sandorio pobūdžio ir investuotojas tam pritaria;

(37)  reikalavimai dėl klientų turto apsaugos yra itin svarbi priemonė, skirta klientams apsaugoti teikiant paslaugas ir vykdant veiklą. Šių reikalavimų galima netaikyti, kai visos lėšų ir finansinių priemonių nuosavybės teisės perleidžiamos investicinei įmonei siekiant vykdyti visus esamus ar būsimus, faktinius, nenumatytus ar numatomus įsipareigojimus. Dėl šios didelės galimybės gali susidaryti neapibrėžtumas ir kilti pavojus su klientų turto apsauga susijusių reikalavimų veiksmingumui. Taigi bent jau mažmeninių klientų turto atžvilgiu tikslinga apriboti investicinių įmonių galimybę sudaryti susitarimus dėl finansinio įkaito perleidžiant nuosavybės teisę, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito(21), siekiant užsitikrinti įsipareigojimų įvykdymą arba kitaip juos įvykdyti;

(38)  būtina stiprinti investicinių įmonių valdymo organų vaidmenį,užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį įmonių valdymą, rinkos etiškumo skatinimą ir investuotojų interesų rėmimą. Siekiant laikytis nuoseklaus požiūrio į įmonių valdymą, pageidautina kuo labiau suderinti investicinėms įmonėms keliamus reikalavimus su Direktyvoje .../.../ES [4-as dokumentų rinkinys dėl direktyvų dėl kapitalo poreikio] esančiais reikalavimais ir užtikrinti, kad tokie reikalavimai būtų proporcingi jų verslo pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Siekiant išvengti interesų konfliktų, investicinių įmonių valdymo organo vykdomasis narys neturėtų būti dar ir prekybos vietos valdymo organo vykdomasis narys, tačiau galėtų būti nevykdomasis tokio valdymo organo narys, pvz., siekiant užtikrinti naudotojų dalyvavimą priimant sprendimus. Investicinės įmonės valdymo organas visais atvejais turėtų skirti pakankamai laiko, turėti pakankamų žinių, įgūdžių ir patirties, kad suprastų kredito įstaigos veiklą ir pagrindines jos rizikos pozicijas. Kad būtų išvengta grupinio mąstymo ir kad būtų lengviau kritiškai vertinti sprendimus, investicinių įmonių valdybos sudėtis turėtų būti pakankamai įvairi amžiaus, lyties, geografinės kilmės, išsilavinimo ir profesiniu atžvilgiu, kad būtų galima remtis įvairiais požiūriais ir patirtimi. Lyčių pusiausvyra yra ypač svarbi norint užtikrinti, kad būtų tinkamai atspindima demografinė realybė. Atstovavimas darbuotojams valdymo organe, jei jis praktiškai taikomas, taip pat turėtų būti vertinamas kaip tinkamas būdas didinti įvairovę, nes atsižvelgiama į dar vieną svarbų požiūrio tašką ir iš tikrųjų sužinoma apie įstaigos vidaus tvarką. Be to, būtini mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad valdymo organų nariai būtų traukiami atsakomybėn už itin netinkamą valdymą;

(39)  siekiant, kad valdymo organas galėtų veiksmingai prižiūrėti ir kontroliuoti investicinės įmonės veiklą, jis turėtų būti atsakingas ir atskaitingas už visą investicinės įmonės strategiją, atsižvelgdamas į investicinės įmonės veiklos ir rizikos pobūdį. Valdymo organas visame investicinės įmonės verslo cikle turėtų prisiimti aiškius įsipareigojimus dėl įmonės strateginių tikslų nustatymo ir apibrėžimo, jos vidaus struktūros patvirtinimo, įskaitant personalo atrankos ir mokymo kriterijus, bendros politikos, pagal kurią reglamentuojamas paslaugų teikimas ir veiklos vykdymas, įskaitant pardavimo darbuotojų atlyginimą ir naujų produktų, skirtų platinti klientams, patvirtinimą. Atliekant investicinių įmonių strateginių tikslų, jų vidaus struktūros, jų paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo politikos periodinę stebėseną ir vertinimą turėtų būti užtikrinta galimybė joms nuolat vykdyti patikimą ir riziką ribojantį valdymą siekiant rinkos etiškumo ir investuotojų apsaugos;

(40)  dėl augančios investicinių įmonių vykdomos veiklos rūšių įvairovės padidėja konflikto galimybė tarp šių tarpusavyje besiskiriančių veiklos rūšių ir klientų interesų. Dėl to būtina numatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad šie konfliktai negalėtų neigiamai paveikti jų klientų interesų;

(42)  pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyvą 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje(22) apibrėžti terminai, valstybėms narėms leidžiama, atsižvelgiant į investicinėms įmonės taikomus organizacinius reikalavimus, reikalauti įrašyti telefono pokalbius arba elektroninius pranešimus, susijusius su klientų pavedimais. Telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymas yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir pateisinamas siekiant padidinti investuotojų apsaugą, didinti rinkos priežiūrą ir teisinį tikrumą investicinių įmonių ir jų klientų naudai. Tokių įrašų svarba taip pat paminėta 2010 m. liepos 29 d. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto paskelbtose techninėse konsultacijose ▌Komisijai. Dėl šių priežasčių tikslinga šioje direktyvoje numatyti telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymo bendrosios tvarkos principus. Reglamentuojant mažmeninių klientų ir finansų įstaigų tarpusavio pranešimus, derėtų leisti valstybėms narėms, kurių teritorijoje įsteigtos atitinkamos finansinės įstaigos ir veikia jų filialai, vietoj to pripažinti tinkamus tokių pranešimų įrašus raštu;

(43)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiama teisė į asmens duomenų apsaugą pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(23) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(24), kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, vykdomas taikant šią direktyvą. Ši apsauga pirmiausia turėtų būti išplėsta ir būti taikoma telefono pokalbių ir elektroninių pranešimų įrašymui ▌. Asmens duomenis, taikydama šią direktyvą, tvarko Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(25), laikydamasi 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(26);

(44)  prekybos technologijų naudojimas pastarąjį dešimtmetį smarkiai paplito, ir dabar rinkos dalyviai jas plačiai naudoja. Daugelis rinkos dalyvių dabar naudoja algoritminę prekybą, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi pavedimo aspektai ir kai žmogiškoji veikla ribota arba jos visai nėra. Specialus algoritminės prekybos porūšis yra sparčioji prekyba (angl. high frequency trading), kuriuos vykdant prekybos sistema dideliu greičiu, paprastai per milisekundes arba mikrosekundes, analizuoja iš rinkos gautus duomenis arba signalus ir per labai trumpą laiką, atsižvelgdama į tą analizę, siunčia arba atnaujina didelį pavedimų skaičių. Sparčiąją prekybą paprastai prekiautojai vykdo naudodami prekybai savo nuosavas lėšas, ir, užuot buvę atskira strategija, jie dažnai gali būti vykdomi naudojant modernias technologijas siekiant įgyvendinti įprastesnes prekybos strategijas, pvz., rinkos formavimo arba arbitražo;

(45)  vadovaudamasi 2009 m. birželio mėn. paskelbtomis Tarybos išvadomis dėl Europos Sąjungos finansų priežiūros stiprinimo ir siekdama prisidėti prie bendro Europos Sąjungos finansų rinkų taisyklių sąvado kūrimo, padėti toliau plėtoti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir rinkos dalyviams, didinti investuotojų apsaugą ir gerinti priežiūrą bei vykdymo užtikrinimą, Europos Sąjunga įsipareigojo, kai tikslinga, sumažinti valstybių narių turimą veiksmų laisvę, suteikiamą pagal Europos Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus. Be to, kad šia direktyva įdiegta telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų, susijusių su klientų pavedimais, įrašymo bendra sistema, tikslinga sumažinti kompetentingoms institucijoms galimybę tam tikrais atvejais pavesti priežiūros užduotis, sumažinti veiksmų laisvę, numatytą įmonių agentams taikytinuose reikalavimuose, ir filialų teikiamą informaciją. Vis dėlto, nors kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga, šioje direktyvoje nėra jokių kliūčių valstybėms narėms, be kompetentingų institucijų, paskirti papildomas institucijas, kurios papildomai stebėtų rinkas, kad būtų padidinta mažmeninių investuotojų apsauga;

(46)  techninė pažanga suteikė galimybių vykdyti sparčiąją prekybą ir išplėtoti verslo modelius. Sparčiąją prekybą vykdyti lengviau, jei rinkos dalyviai išsidėstę bendroje vietoje ir yra fiziškai arti prekybos vietos gretinimo sistemos. Siekiant užtikrinti tinkamas ir sąžiningas prekybos sąlygas, būtina reikalauti, kad prekybos vietos nediskriminaciniu pagrindu, sąžiningai ir skaidriai suteiktų rinkos dalyviams galimybę bendroje vietoje teikti paslaugas. Naudojant sparčiosios prekybos technologijas padidėjo investuotojų vykdomos prekybos sparta, pajėgumas ir sudėtingumas. Dėl jų rinkos dalyviai galėjo sudaryti sąlygas savo klientams patekti į rinkas naudojantis jų prekybos sistemomis, tiesiogine elektronine prieiga prie rinkos arba remiamo ▌ir patekimo į rinką būdu. Prekybos technologijos rinkai ir apskritai rinkos dalyviams naudingos dėl, pvz., platesnio dalyvavimo rinkose, neabejotinai didesnio likvidumo, nors išlieka abejonių dėl tikrojo užtikrinto likvidumo dydžio, mažesnės sklaidos, mažesnio trumpalaikio nestabilumo ir priemonių, skirtų kainodarai ir klientų pavedimams geriau vykdyti. Tačiau dėl šių sparčiosios prekybos technologijų taip pat atsiranda nemažai galimos rizikos, pvz., didesnė rizika, kad prekybos vietų sistemos bus pernelyg apkrautos dėl didelio pavedimų skaičiaus, rizika, kad naudojant algoritminę prekybą bus sukurta besidubliuojančių arba klaidingų pavedimų arba kitaip sutriks jos funkcijos, kad rinkoje gali kilti sąmyšis. Be to, kyla rizika, kad algoritminės prekybos sistemos pernelyg jautriai reaguos į rinkos įvykius, dėl to gali padidėti nestabilumas, jeigu rinkoje jau prieš tai buvo kokia nors problema. ▌Algoritminė arba sparčioji prekyba, kaip bet kokios kitos formos prekyba, gali būti naudojami įvairių formų piktnaudžiavimo tikslais, tai turėtų būti uždrausta pagal Reglamentą (ES) Nr. .../...[naujasis Piktnaudžiavimo rinka reglamentas]. Dėl sparčiosios prekybos, dėl to, kad juos vykdantys subjektai turi pranašumą informacijos požiūriu, investuotojai gali būti paskatinti vykdyti sandorius vietose, kuriose jie gali išvengti sąveikos su sparčiąją prekybą vykdančiais subjektais. Tikslinga vykdyti atskirą sparčiosios prekybos strategijų, kurios grindžiamos tam tikromis specifinėmis charakteristikomis, reguliavimo kontrolę. Kadangi tai daugiausia strategijos, kai prekiaujama savo sąskaita, tokia kontrolė turėtų būti taikoma ir kai prekybos strategijos struktūra yra tokia, kad būtų išvengta vykdymo savo sąskaita;

(47)  šią riziką, galinčią kilti dėl didesnio technologijų naudojimo, geriausia sušvelninti taikant specialių rizikos kontrolės priemonių derinį, skirtą įmonėms, vykdančioms algoritminę arba sparčiąją prekybą, ir kitas priemones, skirtas visų tokioms įmonėms prieinamų prekybos vietų operatoriams. Siekiant sustiprinti rinkų atsparumą atsižvelgiant į technologijų plėtrą, šios priemonės turėtų atitikti 2012 m. vasario mėn. paskelbtas EVPRI technines gaires dėl prekybos platformų, investicinių įmonių ir kompetentingų institucijų automatizuotoje prekybos aplinkoje taikytinų sistemų ir kontrolės priemonių (EVPRI/2012 /122) ir jomis remtis. Pageidautina užtikrinti, kad visoms sparčiąją prekybą vykdančioms įmonėms būtų išduodamas veiklos leidimas, kai jos yra tiesioginės prekybos vietos narės. Taip turėtų būti užtikrinta, kad joms būtų taikomi direktyvoje nustatyti organizaciniai reikalavimai ir jos būtų tinkamai prižiūrimos. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti sklandų rinkos veikimą ES lygmeniu, EVPRI turėtų atlikti svarbų koordinavimo vaidmenį nustatant tinkamą kainos pokyčio dydį. Be to, turėtų būti atliekama tinkama visų pavedimų rizikos kontrolė pateikiant pavedimą. Todėl taip pat būtų tikslinga nutraukti remiamos ir nepatikrintos prieigos praktiką siekiant išvengti rizikos, kad įmonė, kuri netaiko pakankamos kontrolės sistemos, sudarytų tvarką pažeidžiančių sąlygų rinkoje, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų galima nustatyti rinkos dalyvius ir patraukti juos atsakomybėn už bet kokias tvarką pažeidžiančias sąlygas rinkoje, už kurias jie atsakingi. Be to, reikia, kad būtų galima aiškiai nustatyti sparčiosios prekybos pavedimų srautą. EVPRI taip pat turėtų toliau stebėti technologijų ir metodų, naudojamų siekiant prieigos prie prekybos vietų, raidą ir turėtų toliau rengti gaires siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimai būtų ir toliau veiksmingai taikomi atsižvelgiant į naują praktiką;

(48)  ir įmonės, ir prekybos vietos turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos priemonės, skirtos užtikrinti, kad vykdant sparčiąją ir automatizuotą prekybą rinkoje nekiltų sąmyšis ir kad jos nebūtų galima naudoti piktnaudžiavimo tikslais. Prekybos vietos taip pat turėtų užtikrinti, kad jų prekybos sistemos būtų atsparios ir tinkamai išbandytos, kad galėtų atlaikyti didesnius pavedimų srautus arba rinkos spaudimą ir kad būtų taikomi sistemos išjungikliai, skirti prekybai visose prekybos vietose laikinai sustabdyti, jeigu būtų staigių ir netikėtų kainų svyravimų;

(48a)  taip pat būtina užtikrinti, kad prekybos vietose taikomos rinkliavos sistemos būtų skaidrios, nediskriminuojančios ir sąžiningos, ir kad jos nebūtų sukurtos taip, jog skatintų atsirasti tvarką pažeidžiančias rinkos sąlygas. Todėl tinkama užtikrinti, kad prekybos vietos rinkliavų struktūra skatintų mažesnį sistemos pranešimų ir įvykdytų sandorių santykį ir kad būtų taikoma didesnė rinkliava tokioms operacijoms kaip didelio skaičiaus ar didelės vertės pavedimų atšaukimas, nes dėl to galėtų susidaryti tvarką pažeidžiančios sąlygos ir prekybos vietos turėtų padidinti infrastruktūros pajėgumus, o tai nebūtinai duotų naudos kitiems rinkos dalyviams;

(49)  be priemonių, susijusių su algoritmine ir sparčiąja prekyba, tikslinga uždrausti remiamą ir nepatikrintą prieigą ir įtraukti kontrolės priemones, susijusias su investicinėmis įmonėmis, teikiančiomis klientams tiesioginę ▌prieigą prie rinkų ▌. Taip pat reikėtų, kad tiesioginę ▌prieigą prie rinkos teikiančios įmonės užtikrintų, kad šia paslauga besinaudojantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją ir kad būtų nustatytos naudojimosi šia paslauga kontrolės priemonės. Tikslinga išsamius organizacinius reikalavimus, susijusius su šių naujų formų prekyba išsamiau nustatyti deleguotuosiuose aktuose. Be EVPRI įgaliojimų rengti aktualias gaires dėl įvairių formų prieigos prie rinkos ir susijusios kontrolės, taip turėtų būti užtikrinta, kad, kai būtina, reikalavimus būtų galima iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į būsimas šios srities inovacijas ir pokyčius;

(50)  šiuo metu Sąjungoje veikia daugybė prekybos vietų, tarp kurių yra nemažai prekybai tapačių priemonių. Siekiant sumažinti galimą riziką investuotojų interesams, būtina įforminti ir labiau koordinuoti prekybos kitose prekybos vietose padarinių procesą, jeigu viena prekybos vieta nusprendžia laikinai sustabdyti arba pašalinti iš prekybos finansinę priemonę. Siekiant teisinio tikrumo ir tinkamai spręsti interesų konfliktus, kai priimami sprendimai laikinai sustabdyti arba pašalinti iš prekybos finansinę priemonę, turėtų būti užtikrinta, kad jeigu viena reguliuojama rinka arba DPS sustabdo prekybą dėl informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę neatskleidimo, kitos rinkos arba sistemos taip pat laikosi to sprendimo ▌. Be to, būtina įforminti ir dar labiau patobulinti prekybos vietų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą dėl konkrečios priemonės, kuria prekiaujama skirtingose vietose, išskirtinių sąlygų atvejais. Tai turėtų apimti ir nuostatas, skirtas neleisti, kad prekybos vietos naudotų informaciją, kuri perduodama, kai priemonė sustabdoma ar pašalinama iš prekybos, komerciniais tikslais;

(51)  finansų rinkose veikla užsiima daugiau investuotojų ir jiems teikiamos sudėtingesnės plataus asortimento paslaugos ir priemonės ir, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, būtina numatyti tam tikrą suderinimą siekiant visoje Europos Sąjungoje investuotojams teikti aukšto lygio apsaugą. Kai buvo priimta Direktyva 2004/39/EB, dėl didėjančios investuotojų priklausomybės nuo asmeninių rekomendacijų reikėjo įtraukti konsultacijų dėl investavimo teikimą į investicines paslaugas, kurioms taikomi veiklos leidimo gavimo ir konkretūs verslo etikos įpareigojimai. Klientams ir toliau yra svarbios asmeninės rekomendacijos, o paslaugos bei priemonės darosi vis sudėtingesnės, todėl, siekiant padidinti investuotojų apsaugą, reikia griežtinti verslo etikos įpareigojimus;

(51a)  nors konsultavimo paslaugoms reikia taikyti didelius verslo etikos įpareigojimus, jų neužtenka siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą. Valstybės narės ypač turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai investicinės įmonės kuria investicinius produktus ar struktūruotus indėlius, kuriuos jos parduoda profesionaliems klientams ar mažmeniniams klientams, šie produktai būtų sukurti taip, kad atitiktų tam tikros kategorijos klientų pasirinktos tikslinės rinkos poreikius ir charakteristikas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad investicinė įmonė imtųsi tinkamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad investiciniais produktais būtų prekiaujama ir jie platinami tos tikslinės rinkos grupės klientams. Vis dėlto tai neturėtų atleisti trečiosios šalies platintojų nuo atsakomybės, kai jie pardavinėja ar platina produktą netikslinei grupei be įmonės, kuri sukūrė šį produktą, žinios ar sutikimo. Produktus sukūrę subjektai taip pat turėtų periodiškai patikrinti savo produktų naudojimo rezultatus, siekiant įvertinti, ar produktas atnešė jį kuriant numatytų rezultatų, ir nustatyti, ar vis dar teisingai numatyta tikslinė produkto rinka. Investuotojams taip pat reikia tinkamos informacijos apie produktus ir ypač nuosekliai teikiamos informacijos apie investicijų grąžai taikomų mokesčių lygmenų kaupiamąjį poveikį. Šiuo aspektu turėtų būti atsižvelgta į Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalies nuostatas;

(52)  siekiant suteikti investuotojams visą svarbią informaciją, tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės, teikdamos konsultacijas dėl investavimo, išaiškintų savo teikiamų konsultacijų pagrindą, visų pirma, produktų asortimentą, į kurį jos atsižvelgia teikdamos klientams asmenines rekomendacijas, konsultacijų kainą, arba, jei mokesčių ir paskatų suma negali būti nustatyta prieš teikiant konsultaciją, kainos apskaičiavimo būdą, paaiškintų, ar jos konsultacijas dėl investavimo teikia tuomet, kai patvirtinama arba gaunama trečiosios šalies paskata, ir ar investicinė įmonė siūlo klientams periodinį jiems rekomenduojamos finansinės priemonės tinkamumo vertinimą. Taip pat tikslinga reikalauti, kad investicinės įmonės paaiškintų savo klientams jiems teikiamų rekomendacijų priežastis. EVPRI gairės galėtų būti naudingos siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų šių nuostatų taikymą. Siekiant papildomai apibrėžti konsultacijų dėl investavimo teikimo reguliavimo sistemą kartu paliekant investicinėms įmonėms ir klientams galimybę rinktis, tikslinga nustatyti šios paslaugos teikimo sąlygas, kai įmonės klientus informuoja, kad konsultacija teikiama priėmus arba gavus trečiosios šalies paskatas. Teikdama portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą investicinė įmonė turėtų, prieš pasirašydama sutartį, informuoti klientą apie tikėtiną paskatų lygį, o teikiamose periodinėse ataskaitose turėtų būti nurodytos visos apmokėtos arba gautos paskatos. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad tokios trečiųjų šalių paskatos nesutrukdytų investicinei įmonei veikti siekiant didžiausios naudos klientui, taip pat turėtų būti numatyta nuostata, kad esant tam tikroms sąlygoms galima uždrausti priimti tokias paskatas arba reikalauti, kad jos būtų pervestos klientui;

(52a)  siekiant labiau apsaugoti vartotojus, taip pat tikslinga užtikrinti, kad investicinės įmonės neatlygintų savo darbuotojams už darbą arba jo nevertintų, jei tai prieštarauja įmonės pareigai veikti savo klientų naudai. Taigi darbuotojų, kurie parduoda ar teikia konsultacijas dėl investicijų, atlyginimas neturėtų priklausyti tik nuo pardavimo tikslų ir pelno įmonei už tam tikrą finansinę priemonę, nes taip būtų kuriamos paskatos teikti neteisingą, neaiškią ir klaidinančią informaciją, ir teikti rekomendacijas, kurios neužtikrina didžiausios naudos klientui;

(52b)  atsižvelgiant į investicinių produktų sudėtingumą ir nuolatines jų kūrimo naujoves, taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, konsultuojantys dėl investicinių produktų ar juos parduodantys mažmeniniams klientams, turėtų tinkamo lygio žinių ir būtų kompetentingi siūlomų produktų klausimu. Investicinės įmonės turi suteikti savo darbuotojams užtektinai laiko ir išteklių, kad jie galėtų įgyti šių žinių ir kompetenciją bei jomis naudotis teikiant paslaugas klientams;

(53)  investicinėms įmonėms leidžiama teikti investicines paslaugas, susidedančias tik iš kliento pavedimų vykdymo ir (arba) priėmimo ir perdavimo, ir joms nebūtina gauti informacijos apie kliento žinias ir patirtį siekiant įvertinti klientams teikiamos paslaugos arba priemonės tinkamumą. Kadangi dėl šių paslaugų sumažėja klientų apsauga, tikslinga tobulinti jų teikimo sąlygas. Visų pirma tikslinga panaikinti galimybę teikti tas paslaugas kartu su papildoma paslauga, kurią sudaro kreditų arba paskolų teikimas investuotojams siekiant sudaryti jiems sąlygas vykdyti sandorį, į kurį įtraukta investicinė įmonė, nes dėl to sandoriai tampa sudėtingesni ir tampa sunkiau suprasti su tuo susijusią riziką. Taip pat tikslinga geriau apibrėžti finansinių priemonių, su kuriomis šios paslaugos turėtų būti siejamos, atrankos kriterijus siekiant neįtraukti finansinių priemonių ▌, į kurias įtraukta išvestinė finansinė priemonė, nebent jei dėl tos priemonės nedidėja rizika klientui, arba struktūra, dėl kurios klientui sunku suprasti su tuo susijusią riziką;

(54)  kryžminis pardavimas yra įprasta mažmeninių finansinių paslaugų teikėjų strategija visoje Europos Sąjungoje. Toks pardavimas mažmeniniams klientams gali būti naudingas, tačiau tam tikrais atvejais klientų interesų gali būti paisoma nepakankamai. Pavyzdžiui, tam tikros kryžminio pardavimo formos, visų pirma siejimo praktika, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete ir bent vienos iš tų paslaugų atskirai įsigyti neįmanoma, gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei galimybes daryti pamatuotus sprendimus. Siejimo praktikos pavyzdys – būtinybė atidaryti einamąją sąskaitą teikiant investicines paslaugas mažmeniniam klientui. Nors grupavimo praktikoje, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete, tačiau kiekvieną jų galima įsigyti atskirai, taip pat gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei galimybes daryti pamatuotus sprendimus, klientas bent turi galimybę pasirinkti ir todėl yra mažesnė rizika, kad investicinės įmonės nesilaikys savo įpareigojimų pagal šią direktyvą. Tokių praktikų naudojimas turėtų būti atidžiai įvertinamas siekiant skatinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo galimybes;

(55)  paslauga turėtų būti laikoma suteikta kliento iniciatyva, išskyrus tuomet, kai klientas jos pareikalauja, atsakydamas į tam klientui pačios įmonės arba jos vardu adresuotą pranešimą, kuriame yra pateiktas pasiūlymas arba kuriuo siekiama paveikti klientą dėl konkrečios finansinės priemonės ar konkretaus sandorio. Paslauga gali būti laikoma suteikta kliento iniciatyva, nepaisant to, kad klientas jos pareikalauja remdamasis pranešimu, kuriuo reklamuojamos ar siūlomos finansinės priemonės, perduotu įprastomis priemonėmis arba adresuotu visuomenei ar didesnei jos grupei arba esamų ar galimų klientų kategorijai;

(56)  vienas iš šios direktyvos uždavinių yra užtikrinti investuotojų apsaugą. Investuotojų apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos kiekvienai investuotojų grupei (mažmenininkams, profesionaliems investuotojams ir sandorio šalims). Vis dėlto siekiant patobulinti paslaugų teikimo visų kategorijų klientams reguliavimo sistemą, dera aiškiai nustatyti, kad principas veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai bei įsipareigojimas teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į klientų skirstymą į kategorijas;

(57)  nukrypstant nuo principo, pagal kurį buveinės valstybės išduoda veiklos leidimus, prižiūri ir kontroliuoja filialų veiklą ir įsipareigojimų laikymąsi, tikslinga, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos prisiimtų atsakomybę už šioje direktyvoje nurodytų su verslu susijusių tam tikrų įsipareigojimų, vykdomų per filialą to filialo buvimo teritorijoje, laikymosi kontrolę, nes ši institucija yra arčiausiai to filialo ir jos buvimo vieta geriau leidžia nustatyti ir užkirsti kelią taisyklių, reglamentuojančių filialo veiklą, pažeidimams;

(58)  būtina nustatyti „optimalaus įvykdymo“ reikalavimą, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės klientų pavedimus įvykdytų klientui palankiausiomis sąlygomis. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas įmonei, turinčiai sutartinius ar tarpininkavimo įsipareigojimus klientui;

(58a)  siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų kuo daugiau akcininkų, reikėtų išplėsti optimalaus vykdymo sistemos taikymą mažmeniniams investuotojams, kad jie turėtų prieigą prie daugiau vykdymo vietų, šiuo metu esančių Sąjungoje. Taikant optimalaus vykdymo sistemą reikėtų atsižvelgti į technologijų, skirtų optimalaus vykdymo stebėsenai užtikrinti, pažangą;

(59)  siekiant pagerinti sąlygas, kuriomis investicinės įmonės laikosi šioje direktyvoje joms nustatyto įpareigojimo vykdyti pavedimus palankiausiomis savo klientams sąlygomis, tikslinga reikalauti, kad vykdymo vietose visuomenė galėtų susipažinti su kiekvienos vietos duomenimis, susijusiais su sandorių vykdymo kokybe;

(60)  su pavedimų vykdymo politika susijusi informacija, kurią investicinės įmonės teikia savo klientams, dažnai yra bendro pobūdžio ir standartinė, todėl klientai negali suprasti, kaip bus vykdomas pavedimas, ir patikrinti, ar įmonė laikosi savo įsipareigojimo vykdyti pavedimus palankiausiomis savo klientams sąlygomis. Siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, tikslinga nurodyti principus, pagal kuriuos investicinės įmonės turėtų teikti savo klientams informaciją apie pavedimų vykdymo politiką, ir reikalauti, kad, atsižvelgdamos į kiekvieną finansinių priemonių rūšį, jos kas ketvirtį paskelbtų penkias geriausias vykdymo vietas, kuriose praėjusiais metais įvykdė klientų pavedimus, ir į šią bei prekybos vietų pateiktą informaciją atsižvelgtų kurdamos vykdymo kokybės politiką;

(62)  asmenys, teikiantys investicines paslaugas daugiau nei vienos investicinės įmonės vardu, turėtų būti laikomi ne įmonių agentais, o investicinėmis įmonėmis, remiantis šioje direktyvoje pateikta jų apibrėžtimi, išskyrus kai kuriuos asmenis, kuriems gali būti taikomos išimtys;

(63)  šia direktyva neturėtų pažeidžiamos įmonių agentų teisės vykdyti veiklos, kuriai taikomos kitos direktyvos, ir veiklos, susijusios su finansinėmis paslaugomis ar prekėms, kurioms netaikoma ši direktyva, įskaitant veiklą, vykdomą tos pačios finansinės grupės dalies vardu;

(64)  ši direktyva neturėtų būti taikoma už investicinės įmonės patalpų vykdomos veiklos (išnešiojamoji prekyba) sąlygoms;

(65)  valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų registruoti arba turėtų atšaukti registraciją, jeigu realiai atlikta veikla aiškiai parodo, kad įmonės agentas pasirinko vienos kurios nors valstybės narės teisinę sistemą, siekdamas išvengti kitoje valstybėje narėje galiojančių griežtesnių normų, kurios teritorijoje jis ketina vykdyti arba vykdo didesnę savo veiklos dalį;

(66)  šioje direktyvoje tinkamos sandorio šalys laikytinos klientais;

(67)  finansų krizė parodė, kad nemažmeninių klientų galimybės įvertinti savo investicijų riziką yra ribotos. Nors turėtų būti patvirtinta, kad verslo etikos taisyklės taikytinos tiems investuotojams, kuriems tokia apsauga reikalingiausia, tikslinga geriau nustatyti įvairių kategorijų klientams taikomus reikalavimus. Šiuo atžvilgiu kai kuriuos informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimus tikslinga taikyti ir santykių su tinkamomis sandorio šalimis plėtojimo srityje. Visų pirma atitinkami reikalavimai turėtų būti susiję su klientų finansinių priemonių ir pinigų apsauga, taip pat pažymėtini informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimai, taikytini sudėtingesnėms finansinėms priemonėms ir sandoriams. Siekiant geriau perteikti savivaldybės ir vietos valdžios institucijų (jos neturėtų naudoti spekuliacinių priemonių verslo tikslais) funkcijas, tikslinga aiškiai išbraukti jas iš sąrašo, į kurį įtrauktos tinkamos sandorio šalys ir klientai, kurie laikomi profesionaliais ir kurie vis dėlto gali reikalauti laikyti juos profesionaliais, jei tenkinamos griežtos valstybių narių nustatytos sąlygos;

(68)  vykdant tarp tinkamų sandorio šalių sudarytus sandorius, įsipareigojimas atskleisti maksimalius kliento pavedimus turėtų būti taikomas tik tuomet, kai sandorio šalis siunčia vykdyti investicinei įmonei maksimalų pavedimą;

(70)  investicinėms įmonėms turėtų būti suteiktos tos pačios galimybės prisijungti ar patekti į reguliuojamas rinkas visoje Europos Sąjungoje. Nesvarbu, kaip sandoriai šiuo metu administruojami valstybėse narėse; būtina uždrausti bet kokius techninius ar teisinius apribojimus patekti į reguliuojamas rinkas;

(71)  siekiant supaprastinti tarptautinių sandorių įvykdymą, tikslinga numatyti investicinių įmonių teisę prisijungti prie Europos Sąjungos tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų, neatsižvelgiant į tai, ar sandoriai buvo sudaryti atitinkamos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje. Investicinės įmonės, pageidaujančios tiesiogiai prisijungti prie kitos valstybės narės atsiskaitymo sistemos, turėtų atitikti veiklos ir komercinius reikalavimus, keliamus tokiai narystei ir riziką ribojančias priemones, skirtas užtikrinti sklandų ir organizuotą finansinių rinkų veikimą;

(72)  trečiųjų šalių įmonėms teikiant paslaugas Europos Sąjungoje taikytina nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Ši tvarka yra labai skirtinga, ir pagal jas turinčios teisę veikti įmonės negali laisvai teikti paslaugų ir naudotis įsisteigimo laisve visose valstybėse narėse, išskyrus tą, kurioje jos įsisteigusios. Europos Sąjungos lygmeniu tikslinga įdiegti bendrą reguliavimo sistemą trečiųjų šalių įmonėms, įskaitant investicines įmones ir rinkos operatorius. Norint sukurti pagrindą, kuriuo trečiųjų šalių įmonėms būtų numatytas leidimas teikti investicines paslaugas ir vykdyti veiklą visoje ES, pagal šią tvarką turėtų būti suderinta šiuo metu taikoma suskaidyta sistema, užtikrinamas tikrumas ir vienodas prie Europos Sąjungos prisijungiančių trečiųjų šalių įmonių traktavimas, užtikrinama, kad Komisija, teikdama pirmenybę ES didžiausiems prekybos partneriams ir Didžiojo dvidešimtuko (G20) programos sritims, užtikrintų veiksmingą šių trečiųjų šalių reguliavimo ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo vertinimą ir turėtų būtų numatytas panašus ES investuotojų, kuriems teikia paslaugas trečiųjų šalių įmonės, apsaugos lygis;

(73)  kai paslaugos teikiamos mažmeniniams klientams ar klientams, kurie nusprendė atsisakyti tam tikrų apsaugos priemonių, kad būtų traktuojami kaip profesionalūs klientai, visada turėtų būti reikalaujama Europos Sąjungoje įsteigti filialą. Europos Sąjungoje įsteigtam filialui turi būti gaunamas veiklos leidimas ir vykdoma jo priežiūra. Atitinkama kompetentinga institucija ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Filialas turėtų galėti laisvai naudotis pakankamo dydžio pradiniu kapitalu. Kai filialui išduodamas veiklos leidimas, jis turėtų būti prižiūrimas toje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigtas; trečiosios šalies įmonė turėtų galėti teikti paslaugas kitose valstybėse narėse per prižiūrimą filialą, kuriam išduotas veiklos leidimas, taikant pranešimo procedūrą. Paslaugas neįsteigus filialo turėtų galėti Sąjungai teikti tik tinkamos sandorio šalys ir profesionalūs klientai, išskyrus tuos, kurie nusprendė atsisakyti tam tikrų apsaugos priemonių, kad būtų traktuojami kaip profesionalūs klientai. Išskyrus tuos atvejus, kai jos teikiamos tik išimtine kliento iniciatyva, jos turi būti įregistruotos EVPRI ir trečiosios šalys turi vykdyti jų priežiūrą. EVPRI ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus;

(74)  šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių įmonių investicinių paslaugų teikimas arba veikla Europos Sąjungoje, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų šalių įmonių. Kai trečiosios šalies įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Kai trečiosios šalies įmonė Sąjungoje prekiauja su klientais arba galimais klientais per tarpininkus, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis išimtine kliento iniciatyva;

(75)  leidimas organizuoti reguliuojamą rinką turėtų apimti bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su pavedimų atskleidimu, apdorojimu, įvykdymu, patvirtinimu ir pranešimu apie juos nuo jų gavimo reguliuojamoje rinkoje iki jų perdavimo galutiniam įvykdymui, bei veiklą, susijusią su leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis išdavimu. Tai taip pat turėtų apimti reguliuojamoje rinkoje paskirtų rinkos formuotojų sudarytus sandorius, vykdomus jos sistemose ir laikantis šias sistemas reguliuojančių taisyklių. Atsižvelgiant į rinkos formuotojų svarbą užtikrinant efektyvų ir sklandų rinkų veikimą, prekybos vietos turėtų turėti raštu sudarytus susitarimus, kuriuose rinkos formuotojai patikslina savo įsipareigojimus ir užtikrina, kad visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, jie vykdo savo įsipareigojimą užtikrinti rinkos likvidumą. Nevisi reguliuojamos rinkos DPS ar OPS narių ar dalyvių sudaryti sandoriai turėtų būti laikomi sudarytais reguliuojamos rinkos DPS ar OPS sistemoje. Sandoriai, kuriuos nariai ar dalyviai sudaro dvišaliu pagrindu ir kurie prieštarauja pagal šią direktyvą reguliuojamai rinkai, DPS ar OPS nustatytiems reikalavimams turėtų būti laikomi sandoriais, sudarytais ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS siekiant pateikti finansinių tarpininkų, nuolatos vykdančių klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto sąvoką. Tokiu atveju, patenkinus šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, investicinėms įmonėms turėtų būti nustatyta pareiga viešai skelbti kainas;

(76)  siekiant užtikrinti būtiną kokybės lygį reiktų nustatyti, kad turi būti gaunami leidimai teikti pagrindinių rinkų duomenis, kurie yra labai svarbūs, kad vartotojai galėtų gauti norimą prekybinės veiklos visose Europos Sąjungos rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius, ir tokios duomenų pranešimo paslaugos turėtų būti reglamentuojamos;

(77)  patvirtinta skelbimo sistema turėtų pagerinti organizuotos prekybos sistemos skelbiamos informacijos apie prekybos skaidrumą kokybę ir reikšmingai prisidėti prie siekio užtikrinti, kad šie duomenys būtų skelbiami taip, kad juos būtų galima lengviau sujungti su prekybos vietose skelbiamais duomenimis;

(78)  dabar, kai sukurta rinkos sistema, leidžianti daugelio prekybos vietų konkurenciją, itin svarbu kiek įmanoma greičiau sukurti veiksmingą ir visa apimančią konsoliduotą informacinę juostą. pasiūlytas komercinis sprendimas skelbti konsoliduotą informacinę juostą apie akcijas ir į akcijas panašias priemones turėtų padėti sukurti labiau integruotą Europos rinką ir sudaryti rinkos dalyviams palankesnes sąlygas gauti apibendrintą informaciją apie prekybos skaidrumą. Siekiant priimti techniškai labai sudėtingus ir novatoriškus sprendimus, kurie kuo daugiau padėtų rinkai, numatytas sprendimas yra pagrįstas leidimais paslaugų teikėjams, veikiantiems pagal iš anksto nustatytus ir prižiūrimus kriterijus, užtikrinančius darnių ir teisingų rinkos duomenų teikimą, ir tarpusavyje konkuruojantiems. Siekiant palengvinti ankstyvą perspektyvios konsoliduotos informacinės juostos kūrimą Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose kiek galima greičiau būtų pateiktos tam tikros nuostatos, susijusios su prievole teikti informaciją apie konsoliduotos informacinės juostos (KIJ) tiekėjus. Reikalaujant, kad visi konsoliduotos informacinės juostos tiekėjai konsoliduotų visus PSS duomenis, bus užtikrinama konkurencija klientams teikiamų paslaugų kokybės, o ne duomenų apimties lygmeniu. Tačiau būtų prasminga jau dabar numatyti viešojo sektoriaus sprendimą, kuris būtų rengiamas, jei komerciniu sprendimu laiku neužtikrinamas veiksmingas visa apimančios konsoliduotos juostos tiekimas;

(79)  naujoje direktyvos 2006/49/EB redakcijoje turėtų būti nustatyti minimalūs kapitalo reikalavimai, taikytini reguliuojamai rinkai, kad pastaroji gautų veiklos leidimus ir atsižvelgtų į specifinį su tokiomis rinkomis susijusių rizikos veiksnių pobūdį;

(80)  reguliuojamos rinkos dalyviai taip pat turėtų sugebėti administruoti DPS, laikydamiesi atitinkamų šios direktyvos nuostatų;

(81)  šios direktyvos nuostatos dėl instrumentų prekybai priimtinumo pagal reguliuojamoje rinkoje taikomas taisykles turėtų nepažeisti 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius(27). Reguliuojamai rinkai neturėtų būti kliudoma taikyti didesnius reikalavimus už nustatytus šioje direktyvoje vertybinių popierių ar priemonių, kurių priimtinumą prekybai ji svarsto, emitentams;

(82)  valstybės narės turi turėti teisę paskirti įvairias kompetentingas institucijas, atsakingas už įvairių šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą. Tokios institucijos turėtų būti viešos, nepriklausančios nuo ekonominių subjektų ir vengiančios interesų prieštaravimo. Laikydamosi nacionalinės teisės, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą kompetentingos institucijos finansavimą. Skiriant valdžios institucijas, kompetentingai institucijai neturėtų būti draudžiama deleguoti savo įgaliojimų;

(83)  2009 m. rugsėjo 25 d. aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge G20 sutiko pagerinti finansų ir biržos prekių rinkų reguliavimą, veikimą ir skaidrumą siekiant spręsti pernelyg didelio biržos prekių kainų svyravimo problemą. 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės ir 2011 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo išdėstytos priemonės, į kurias reikėtų atsižvelgti peržiūrint Direktyvą 2004/39/EB. 2011 m. rugsėjo mėn. IOSCO paskelbė biržos prekių išvestinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros principus. Šie principai buvo patvirtinti 2011 m. lapkričio 4 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime Kanuose, kai buvo raginama suteikti rinkos formuotojams oficialiai nustatytus pozicijų valdymo įgaliojimus, įskaitant galią ex-ante nustatyti pozicijų apribojimus, jei tai tikslinga;

(84)  kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai turėtų būti papildyti aiškiais įgaliojimais iš bet kurio asmens gauti informaciją apie pozicijos dydį ir paskirtį įgyvendinant išvestinių finansinių priemonių sutartis, susijusias su biržos prekėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis jų priemonėmis, ir prašyti jo imtis priemonių pozicijos dydžiui sumažinti įgyvendinant išvestinių finansinių priemonių sutartis;

(85)  prekybos vietoms ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai apriboti bet kurio asmens ar asmenų grupės galimybę sudaryti arba turėti išvestinių finansinių priemonių sutartis, susijusias su biržos prekėmis, remiantis EVPRI nustatytais techniniais standartais, ir kitais atvejais valdyti pozicijas tokiu būdu, kad būtų skatinamas išvestinė priemonių ir pagrindinių biržos prekių rinkos vientisumas pernelyg neribojant likvidumo. Turėtų būti įmanoma nustatyti ribą tiek atskiriems sandoriams, tiek per tam tikrą laiką sukurtoms pozicijoms. Ypač pastaruoju atveju kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad šios pozicijų ribos būtų nediskriminacinio pobūdžio, aiškiai išdėstytos ir būtinos siekiant užtikrinti rinkos etiškumą ir sklandų veikimą; jas nustatant turėtų būti deramai atsižvelgta į atitinkamos rinkos specifiką. Tokie apribojimai neturėtų būti taikomi pozicijoms, kurios objektyviai mažina riziką, kuri tiesiogiai susijusi su komercine veikla, susijusia su šia biržos preke. Siekiant išvengti nepageidautino išvestinių finansinių priemonių reglamentavimo poveikio pagrindinių biržos prekių rinkoms reikėtų patikslinti neatidėliotinų sutarčių ir ateities sandorių skirtumus;

(86)  neskaitant kompetentingoms institucijoms suteiktų įgaliojimų, visose prekybos vietose, kuriose siūloma prekiauti biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėtų būti nustatyti atitinkami apribojimai ir taikomos tokios kitos atitinkamos pozicijų valdymo priemonės, kurių reikia siekiant palaikyti likvidumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka ir užtikrinti tinkamai nustatytas kainas bei atsiskaitymo sąlygas. Tokios priemonės, pvz., galėtų būti didelių pozicijų koncentracijų sukūrimo, ypač arti atsiskaitymo laiko, konstatavimas, pozicijų apribojimas, kainų svyravimo apribojimas, nurodymas panaikinti ar pervesti atviras pozicijas, prekybos sustabdymas, pristatymo reikalavimų ir sąlygų pakeitimas, sandorių panaikinimas ir reikalavimas pateikti pristatymo ketinimus. EVPRI turėtų sudaryti ir paskelbti visų tokių taikomų priemonių santraukų sąrašą. Apribojimai turėtų būti taikomi nuosekliai ir atsižvelgiant į konkrečios rinkos savitus bruožus. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kam jie taikomi ir kokiais atvejais jie netaikomi, taip pat turėtų būti aiškiai nustatyti kiekybiniai slenksčiai, taikytini kaip apribojimai arba kaip ribos, kurias peržengus taikytini kiti įpareigojimai. Kadangi ne viena prekybos vieta negali matyti jos narių ar dalyvių bendrųjų pozicijų visoje rinkoje, būtų tikslinga numatyti kontrolės priemones remiantis reguliavimo techniniais standartais, įskaitant tuos, kuriais siekiama išvengti bet kokio nukrypimo nuo apribojimų ar priemonių, taikomų sudarant palyginamas sutartis kitose prekybos vietose;

(87)  vietose, kuriose prekiaujama likvidžiausiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kas savaitę turėtų būti skelbiama suvestinė informacija apie įvairių tipų rinkos dalyvių, įskaitant ne savo vardu prekiaujančių dalyvių klientus, pozicijų pasiskirstymą. Paprašius kompetentingai institucijai turėtų būti teikiama išsami informacija apie rinkos dalyvių pasiskirstymą pagal jų tipą ir tapatybę, prireikus atsižvelgiant į ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(28)8 straipsnyje;

(89)  pageidautina, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų lengviau naudotis kapitalu ir būtų palengvinta tolesnė specialistų rinkų, kurios siekia patenkinti mažųjų ir vidutinių emitentų poreikius, plėtra. Šios rinkos, pagal šią direktyvą paprastai veikiančios kaip daugiašalės prekybos sistemos, įprastai vadinamos MVĮ rinkomis, augimo rinkomis arba jaunesniosiomis rinkomis. DPS kategorijoje nustačius naują MVĮ augimo rinkos pakategorę ir registruojant šias rinkas turėtų padidėti jų matomumas ir prestižas ir turėtų būti lengviau kurti bendrus visoje Europoje taikomus šių rinkų reguliavimo standartus. Dėmesys turėtų būti sutelkiamas į tai, kaip parengti būsimus teisės aktus siekiant dar labiau puoselėti ir skatinti naudoti šią rinką kaip naują turto kategoriją, kuri bus patraukli investuotojams. Visas kitas ES rinkos reguliavimas turėtų būti atnaujintas, kad būtų sumažinta administracinė našta ir teikiama daugiau paskatų MVĮ įrašyti į MVĮ augimo rinkų biržos sąrašus;

(90)  šios naujos kategorijos rinkoms keliamus reikalavimus reikia taikyti pakankamai lanksčiai, kad būtų galima atsižvelgti į dabartinius sėkmingus rinkos modelius, kurių yra visoje Europoje. Taip pat reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kad būtų galima išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį, kuris yra būtinas siekiant skatinti investuotojų pasitikėjimą šių rinkų emitentais, ir kartu sumažinti nereikalingą šių rinkų emitentams tenkančią administracinę naštą. Siūloma deleguotuosiuose aktuose arba techniniuose standartuose toliau teikti daugiau informacijos apie MVĮ rinkų reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su leidimo prekiauti tokioje rinkoje kriterijais;

(91)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu nedaryti neigiamos įtakos sėkmingai veikiančioms rinkoms, MVĮ emitentams skirtų rinkų operatoriai turėtų galėti pasirinkti toliau valdyti tokią rinką pagal šios direktyvos reikalavimus, nesiekdami jos užregistruoti kaip MVĮ augimo rinkos;

(92)  bet kokia konfidenciali informacija, gauta vienos valstybės narės šaltinio iš kitos valstybės narės šaltinio, neturėtų būti laikoma išimtinai vietinio pobūdžio;

(93)  būtina stiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimų konvergenciją, siekiant užtikrinti vienodo intensyvumo kontrolę visoje integruotoje finansų rinkoje. Bendrais minimaliais įgaliojimais bei atitinkamais ištekliais turėtų būti užtikrinamas priežiūros efektyvumas;

(94)  atsižvelgiant į didelę įvairių daugiašalių prekybos sistemų daromą įtaką ir joms tenkančią rinkos dalį, tikslinga užtikrinti, kad kompetentingos DPS ir jurisdikcijos, kurioje DPS teikia paslaugas, institucijos sudarytų atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Siekiant numatyti visus panašius pokyčius, tai turėtų būti taikoma ir organizuotos prekybos sistemoms (OPS);

(95)  siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės ir reguliuojamos rinkos, taip pat jų veiklą veiksmingai kontroliuojantys subjektai ir investicinių įmonių bei reguliuojamų rinkų valdymo organų nariai laikytųsi šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] nustatytų prievolių ir kad visoje Europos Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Todėl valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, jomis turėtų būti nustatomi kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant ir skelbiant sankciją arba priemonę, suteikiami pagrindiniai įgaliojimai taikyti sankcijas ir nustatomi administracinių piniginių sankcijų dydžiai;

(96)  visų pirma kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad nusvertų tikėtiną naudą ir turėtų atgrasomąjį poveikį net didesnėms įstaigoms ir jų vadovams;

(97)  siekiant užtikrinti, kad sankcijos visose valstybėse narėse būtų taikomos nuosekliai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nustatydamos administracinės sankcijos arba priemonės rūšį ir administracinės piniginės sankcijos dydį, užtikrintų, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes;

(98)  siekiant užtikrinti sankcijų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, apie sankcijas paprastai turėtų būti skelbiama, išskyrus atvejus, kai susidaro tam tikros aiškiai nurodytos aplinkybės;

(99)  kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, jos turėtų sukurti veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais skatintų pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus, taip pat užtikrinti tinkamą finansų įstaigų darbuotojų, kurie demaskuoja toje finansų įstaigoje padarytus pažeidimus, apsaugą. Šiais mechanizmais neturėtų būti pažeista atitinkama kaltinamų asmenų apsauga. Turėtų būti nustatytos atitinkamos procedūros siekiant užtikrinti, kad asmuo, apie kurį pranešta, galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir būti išklausytas prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo, be to, apskundęs dėl jo priimtą sprendimą, teisme galėtų pasinaudoti teise į teisių gynimo priemonę;

(100)  šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos ir administracinės sankcijos, ir priemonės, kad ją būtų galima taikyti visiems veiksmams, kurių imamasi padarius pažeidimą ir kuriais siekiama užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepaisant to, ar pagal nacionalinę teisę jie priskiriami prie sankcijų, ar prie priemonių;

(101)  šia direktyva neturėtų būti pažeidžiamos jokios valstybių narių teisės nuostatos, susijusios su baudžiamosiomis sankcijomis. Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemoms, pagal jas turėtų būti užtikrinama, kad įtarus, jog rinkos operatoriaus arba investicinės įmonės valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ar civilinė byla;

(102)  siekiant apsaugoti klientus ir nepažeidžiant jų teisės kreiptis su ieškiniu į teismus, tikslinga, kad valstybės narės, siekdamos išspręsti ginčus neteismine tvarka, užtikrintų, kad būtų įsteigtos valstybės ar privačios įstaigos, kurios spręstų tarpvalstybinius ginčus, vadovaujantis 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacija 98/257/EB dėl principų, taikomų institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą(29) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėl neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą konsenso pagrindu, taikomų principų(30). Taikydamos nuostatas dėl skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūros sprendžiant ginčus neteismine tvarka, valstybės narės turėtų būti raginamos taikyti esamus tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus, būtent Skundų dėl finansinių paslaugų tinklą FIN-NET;

(103)  bet koks pasikeitimas informacija tarp kompetentingų institucijų, kitų įstaigų, organizacijų ar asmenų arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų taisyklių dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Keisdamasi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis arba juos perduodama trečiosioms šalims EVPRI turi laikytis Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių;

(104)  būtina sustiprinti nuostatas dėl keitimosi informacija tarp nacionalinių kompetentingų institucijų ir jų tarpusavio pareigas teikti pagalbą bei bendradarbiauti. Atsižvelgdamos į besiplečiančią tarpvalstybinę veiklą, ypač tuomet, kai pažeidimai arba tariami pažeidimai yra aktualūs dviejų arba daugiau valstybių narių institucijoms, šios kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą, turėtų teikti viena kitai atitinkamą informaciją, leidžiančią joms vykdyti savo funkcijas. Keičiantis informacija ir siekiant užtikrinti sklandų informacijos perdavimą bei atitinkamų teisių apsaugą, būtina laikytis profesinės paslapties;

(106)  pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie išimtis, patikslintos tam tikros apibrėžtys, nustatyti siūlomo investicinės įmonės įsigijimo vertinimo kriterijai, išdėstyti investicinių įmonių organizaciniai reikalavimai, nustatytos įmonių veiklos taisyklės teikiant investicines paslaugas, pateikta informacija apie interesų konfliktų valdymą, pavedimų vykdymą palankiausiomis klientams sąlygomis, klientų pavedimų tvarkymą, sandorių sudarymą su tinkamomis sandorio šalimis, MVĮ augimo rinkas, trečiųjų šalių finansų įstaigų pradinio kapitalo vertinimo sąlygas, priemones, susijusias su sistemų atsparumu, sistemos išjungiklius ir elektroninę prekybą, finansinių priemonių priėmimą į prekybą, prekybos jais sustabdymą ir išėmimą iš prekybos, ribas, kada reikia pranešti apie poziciją pagal prekiautojų kategorijas, paaiškinta, ką pagal patvirtintą skelbimo sistemą (PSS) reiškia tinkamos prekybos sąlygos viešai paskelbti informaciją, pagal KIJT – tinkamos prekybos sąlygos prieigai prie duomenų srautų teikti, o pagal patvirtintą ataskaitų teikimo mechanizmą (PATM) – pateikti informaciją, patikslintos su prievole teikti informaciją apie konsoliduotos informacinės juostos (KIJ) tiekėjus susijusias detalės, kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Labai svarbu, kad Komisija parengiamojo darbo etape tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu. Rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(107)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šie įgaliojimai turėtų būti susiję su veiksmingu sprendimo dėl trečiųjų šalių finansinių įmonių teikiamoms paslaugoms taikomos trečiųjų šalių teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo priėmimu ir jie turėtų būti įgyvendinami laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(31);

(108)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Europos Sąjungoje. Kadangi EVPRI turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių reguliavimo ir įgyvendinimo techninių standartų projektus ir pateikti juos Komisijai. Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų ir vartotojų apsaugą visuose finansų paslaugų sektoriuose, EVPRI turėtų vykdyti savo užduotis kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiaudama su kitomis dviem Europos priežiūros institucijomis EPI Jungtiniame komitete;

(109)  Komisija turėtų priimti tokius EVPRI parengtus reguliavimo techninių standartų projektus, nurodydama kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar tai papildoma veikla pagrindiniame versle, dėl investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl vadovybėms taikomų reikalavimų, dėl kvalifikuotos akcijų paketo dalies įsigijimo, dėl įpareigojimo vykdyti pavedimus klientams palankiausiomis sąlygomis, dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, dėl laisvės teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, dėl filialo įsteigimo, dėl trečiųjų šalių teikiamų paslaugų, dėl tam tikrų biržos prekių išvestinių priemonių pozicijų skaičiaus apribojimų ir toliau patikslinant kitoms biržos prekių išvestinėms priemonėms taikytinus pozicijos patikrinimus, dėl leidimų vykdyti duomenų pranešimo paslaugas išdavimo ir neišdavimo tvarkos, dėl PSS ir KIJT taikomų organizacinių reikalavimų ir dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo. Šiuos reguliavimo techninius standartus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais;

(110)  Komisija turėtų būti įgaliota priimti EVPRI parengtus įgyvendinimo techninių standartų projektus dėl investicinių įmonių veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarkos, dėl kvalifikuotos akcijų paketo dalies įsigijimo, dėl sandorių užbaigimo DPS ir OPS prekybos proceso, dėl priemonių prekybos sustabdymo ir jų pašalinimo iš prekybos, dėl laisvės teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, dėl filialo įsteigimo, dėl trečiųjų šalių teikiamų paslaugų, dėl pozicijos pranešimo pagal prekiautojų kategorijas, dėl informacijos pateikimo EVPRI, dėl įpareigojimo bendradarbiauti, dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, dėl keitimosi informacija ir dėl konsultavimosi prieš išduodant leidimą. Komisija turėtų priimti šiuos įgyvendinimo techninius standartus kaip įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu;

(111)  Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertintų, kaip veikia organizuotos prekybos sistema, kaip MVĮ augimo rinkoms taikoma tvarka, koks reikalavimų automatizuoti dažnus trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorius poveikis, kokia mechanizmų, kuriais siekiama uždrausti tam tikrus produktus, arba praktikos taikymo patirtis ir koks taikomų priemonių poveikis biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkoms;

(112)  kuriant integruotą finansų rinką, kurioje būtų užtikrintas efektyvus investuotojų ir bendros rinkos etiškumas ir veiksmingumas bei siekiant apsaugoti visos Europos finansų sistemos veiklos efektyvumą nuo žalos, kurią kelia vienos rinkos skaidrumo stoka ir neramumai joje, būtina nustatyti bendrus norminius reikalavimus, taikomus investicinėms įmonėms, kurioms buvo suteikti veiklos leidimai Europos Sąjungoje, ir reglamentuojančius reguliuojamų rinkų ir kitų prekybos sistemų veikimą. Atsižvelgiant į tai, kad šį tikslą būtų galima geriau įgyvendinti Sąjungos mastu, laikantis Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali priimti priemones. Laikantis minėtame straipsnyje nurodyto proporcingumo principo, ši direktyva taikoma tik šiam tikslui pasiekti;

(113)  laikoma, kad sukurti konsoliduotą ne akcijų priemonių informacinę juostą yra sunkiau negu konsoliduotą akcijų priemonių informacinę juostą, ir potencialiems teikėjams reikėtų leisti įgyti tokios juostos kūrimo patirties prieš ją kuriant. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai sukurti konsoliduotą ne akcijų priemonių informacijos juostą dera nustatyti vėlesnę nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama atitinkama nuostata, taikymo datą. Tačiau būtų prasminga jau dabar numatyti galimybę priimti viešojo sektoriaus sprendimą, kuris būtų rengiamas, jei laiku komerciniu sprendimu neužtikrinamas veiksmingas visa apimančios konsoliduotos juostos tiekimas;

(113a)  siekiant toliau plėtoti Sąjungos teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami vertybiniai popieriai, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl vertybinių popierių įstatymo, kuriuo būtų toliau patikslinama finansinių priemonių saugojimo ir administravimo apibrėžtis, ir taip pat kartu su EVPRI, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos sisteminės rizikos valdyba turėtų skatinti identifikatorių ir pranešimų standartizavimo veiklą siekiant beveik tikrojo laiko sandorių analizės ir kompleksinių produktų, pvz., kai produkte yra išvestinių priemonių arba atpirkimo sandorių, struktūros nustatymo;

(114)  šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į vartotojų teisių apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę nebūti antrą kartą teisiamam ar baudžiamam už tą patį nusikaltimą, ir ji turi būti įgyvendinama laikantis tų teisių ir principų;

(114a)  konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms, duomenų pranešimo paslaugų teikėjams ir trečiųjų šalių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Europos Sąjungoje.

2.  Šia direktyva nustatomi reikalavimai, susiję su:

   a) investicinių įmonių veiklos leidimu ir veiklos sąlygomis;
   b) trečiųjų šalių įmonių teikiamomis investicinėmis paslaugomis ir vykdoma investicine veikla įsteigiant filialą;
   c) leidimu organizuoti reguliuojamas rinkas ir tų rinkų veikimu;
   d) duomenų pranešimo paslaugų teikėjams išduodamais leidimais ir jų veikla; ir
   e) kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra, jų bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu.

3.  Kredito įstaigoms, gavusioms leidimus veikti vadovaujantis Direktyva 2006/48/EB ir teikiančioms vieną ar daugiau investicinių paslaugų, ir (ar) vykdančių investicinę veiklą bei kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, parduodančioms arba konsultuojančioms klientus dėl indėlių, išskyrus indėlius, kurių grąžos norma nustatoma pagal palūkanų normą (struktūruoti indėliai), taip pat taikoma ši Direktyva:

3a.  Draudimo įmonėms, draudimo tarpininkams, įskaitant draudimo tarpininkų agentus, registruotiems arba gavusiems leidimą pagal 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo(32), Direktyvą 2002/92/EB arba Direktyvą 2009/138/EB, atitinkamai, parduodančioms arba konsultuojančioms klientus dėl draudimu pagrįstų investicijų, taip pat taikomos šios nuostatos:

   16 straipsnio 3 dalis;
   2326 straipsniai; ir
   69-80 straipsniai ir 83-91 straipsniai, kai kompetentingoms institucijoms būtina vykdyti pirmoje ir antroje įtraukoje minėtus straipsnius dėl draudimu pagrįstų investicijų.

2 straipsnis

Išimtys

1.  Ši direktyva netaikoma:

Asmenys, kuriems taikoma išimtis pagal i punktą, neprivalo atitikti šiame punkte nurodytų sąlygų, kad jiems būtų taikoma išimtis.

Ši išimtis taikoma asmenims, kurie, prekiaudami apyvartiniais taršos leidimais, neteikia jokių investavimo paslaugų ar veiklos, išskyrus verslą savo sąskaita, nevykdo klientų pavedimų, ir kurie turi arba tiesiogiai valdo įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB;

   a) draudimo įmonėms arba įmonėms, vykdančioms Direktyvoje 2009/138/EB nurodytą perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo (retrocesijos) veiklą, nedarant poveikio 1 straipsnio 3a dalies taikymui;
   b) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas tik jas patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms jas patronuojančios įmonės patronuojamosioms įmonėms;
   c) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kai tokios paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos pavieniais atvejais, o tų įmonių veiklą reguliuoja įstatymų ar norminių aktų nuostatos ▌;
   d) asmenims, kurie neteikia investicinių paslaugų ir (ar) nevykdo investicinės veiklos, t. y. verslo savo sąskaita, nebent jie yra:
   i) rinkos formuotojai;
   ii) reguliuojamos rinkos arba DPS nariai arba dalyviai arba turi tiesioginę prieigą prie prekybos vietos;
   iia) užsiima algoritmine prekyba;
   iib) kompetentingos institucijos nuomone, jų dalyvavimas rinkoje labai svarbus dėl jų prekybos veiklos masto; arba
   iii) sudaro sandorius savo sąskaita, kai vykdo klientų pavedimus.
   e) asmenims, kurie teikia investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo kapitale programų tvarkymu;
   f) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo kapitale programų tvarkymu ir investicinių paslaugų teikimu juos patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančios įmonės patronuojamosioms įmonėms;
   g) Europos centrinių bankų sistemos nariams ir kitoms nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas Europos Sąjungoje, bei kitoms valstybės įstaigoms, valdančioms valstybės skolą ar dalyvaujančioms ją valdant Europos Sąjungoje ir tarptautinėms įstaigoms, kurių narės yra trys ar daugiau valstybių narių ir kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant;
   h) kolektyvinio investavimo įmonėms ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla koordinuojama Europos Sąjungos mastu, ar ne, ir depozitoriumams bei tokių įmonių vadovams;
  i) asmenims, kurie:

jei visais atvejais:
   i) užsiima savo sąskaita finansinių priemonių verslu, išskyrus asmenis, kurie vykdo sandorius savo sąskaita, kai vykdo klientų pavedimus ▌,
   ii) teikia investicines paslaugas ne savo sąskaita išskirtinai tik juos patronuojančioms įmonėms, savo patronuojamosioms įmonėms ar kitoms juos patronuojančios įmonės patronuojamosioms įmonėms, arba
   iii) ne savo sąskaita teikia investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar išvestinių finansinių priemonių sutartimis, nurodytomis I priedo C skirsnio 10 dalyje, arba apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis savo pagrindinio verslo klientams,
   su sąlyga, kad jų pagrindiniame versle tokios paslaugos ar veikla visais atvejais yra pagalbinės, vertinant bendrai konsoliduotos ar nekonsoliduotos įmonių grupės pagrindu, ir kad pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, arba banko paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB, teikimas arba rinkos formuotojo veikla, susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
   jos kasmet teikia ataskaitas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, nurodydamos, kokiu pagrindu savo veiklą pagal i, ii ir iii punktus jos laiko pagalbine pagrindinei veiklai;
   j) asmenims, teikiantiems konsultacijas dėl investicijų kitos profesinės veiklos, kuriai netaikoma ši direktyva, metu su sąlyga, kad tokios konsultacijos neįkainotos atskirai;
   l) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas – valdyti pensijų fondų, kurie yra tų asociacijų nariai, turtą;
   m) „agenti di cambio“, kurių veikla ir funkcijos reglamentuojamos 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatymo Nr. 58201 straipsniu;
   n) perdavimo sistemos operatoriams, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 4 dalyje arba Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 4 dalyje, vykdantiems savo užduotis pagal tas direktyvas, Reglamentą (EB) 714/2009, Reglamentą (EB) 715/2009 arba pagal tuos reglamentus priimtus tinklo kodeksus arba gaires.

2.  Šios direktyvos suteiktos teisės neapima sandorio šalies teisių teikti paslaugas, kurias teikia valstybės įstaigos, įgyvendindamos valstybės skolos valdymo politiką, ar Europos centrinių bankų sistemos nariai, vykdydami savo funkcijas, nustatytas Sutartyje bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute, arba atlikdami panašias funkcijas pagal nacionalines nuostatas.

3.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį dėl priemonių, susijusių su 1 dalies c punkte nurodyta išimtimi, kad paaiškintų, kada veikla vykdoma pavieniais atvejais.

3a.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar veikla laikytina pagalbine pagrindinei veiklai, atsižvelgiant bent į šiuos elementus:

   a) kokiu mastu galima objektyviai išmatuoti, kiek ta veikla sumažinama rizika, tiesiogiai susijusi su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla;
   b) ar papildoma veikla pakeičia mažąją dalį veiklos grupės lygmeniu ir įmonės lygmeniu, nebent paslaugos teikiamos tik tos pačios grupės nariams;
   c) veiklos mastas palyginti su pagrindine verslo veikla ir veiklos svarba atitinkamose rinkose;
   d) kiek pageidautina sumažinti gryną kredito riziką iki sistemai nesvarbaus lygio;
   e) rinkos rizikos, susijusios su veikla, mastas palyginti su pagrindinės verslo veiklos keliama rinkos rizika;
   f) ne finansų sandorio šalių grynųjų pozicijų sumos ir pozicijų rizikos sisteminė svarba, kaip nurodyta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2021 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(33) 10 straipsnyje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](34).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3 straipsnis

Neprivalomosios išimtys

1.  Valstybės narės gali nutarti netaikyti šios direktyvos asmenims, kurių atžvilgiu jos yra buveinės valstybės narės ir kuriems:

   a) nesuteikta teisė saugoti klientų lėšų ar vertybinių popierių ir kurie dėl tos priežasties niekada negali atsidurti debetinėje pozicijoje savo klientų atžvilgiu;
   b) nesuteikta teisė teikti jokių investicinių paslaugų, išskyrus konsultacijas dėl investicijų, gavus arba negavus pavedimus, susijusius su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ir juos perdavus, ir gavus arba negavus pavedimų, susijusių su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, ir juos perdavus kliento iniciatyva; ir
  c) kurie, teikdami šias paslaugas, gali perduoti pavedimus tik:
   i) investicinėms įmonėms, turinčioms teisę veikti laikantis šios direktyvos;
   ii) kredito įstaigoms, turinčioms teisę veikti laikantis Direktyvos 2006/48/EB;
   iii) filialams tų investicinių įmonių ar kredito įstaigų, kurioms suteiktas leidimas trečiojoje šalyje bei kurios turi laikytis ir laikosi veiklos riziką ribojančių taisyklių, kompetentingų institucijų nuomone bent jau tokių pat griežtų kaip ir nustatytos šioje direktyvoje, Direktyvoje 2006/48/EB ar Direktyvoje 2006/49/EB;
   iv) kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems leidžiama pagal valstybės narės teisę viešai pardavinėti investicinius vienetus ir tokių įmonių vadovams;
   v) investicinėms bendrovėms, turinčioms pagrindinį kapitalą, nurodytą 1976 m. gruodžio 13 d. Direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti(35), reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į sąrašą ar platinami valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;

1a.  Pagal nacionalinę tvarką 1 dalyje nurodytiems asmenims taikomi reikalavimai turėtų būti bent analogiški šiems šios direktyvos reikalavimams, atsižvelgiant į jų dydį, rizikos pobūdį ir teisinę formą:

   a) leidimo išdavimo ir nuolatinės priežiūros sąlygoms ir tvarkai, nustatytoms 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 7, 8, 9, 10, 21, 22 ir 23 straipsniuose ir atitinkamos Komisijos deleguotųjų aktų forma pagal 94 straipsnį priimtos įgyvendinimo priemonės;
   b) verslo etikos įpareigojimams, nustatytiems 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse, 25 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse ir atitinkamose įgyvendinimo priemonėse Direktyvoje 2006/73/EB;
   c) organizaciniai reikalavimai, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje ir Komisijos pagal 94 straipsnį priimti deleguotieji aktai.

1b.  Valstybės narės reikalauja, kad asmenims, kuriems ši direktyva netaikoma pagal 1 dalį, būtų taikoma investuotojų kompensavimo sistema, pripažinta pagal 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų(36), arba kita sistema, kuria užtikrinama lygiavertė jos klientų apsauga. Valstybės narės gali leisti profesinės civilinės atsakomybės draudimą kaip alternatyvų draudimą, jei tai būtų tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į asmenų, kuriems pagal 1 pastraipą suteikiamos išimtys iš šios direktyvos taikymo srities, dydį, rizikos pobūdį ir teisinę formą. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį pagal straipsnio 1 dalį ir kurie mažmeniniams klientams parduoda finansines priemones arba mažmeniniams klientams teikia konsultacijas dėl investavimo ar portfelio valdymo paslaugas, turi laikytis investuotojų apsaugos taisyklių, kurios yra tapačios 16 straipsnio 6 ir 7 dalies bei 24 ir 25 straipsnių nuostatoms.

2.  Asmenys, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį laikantis straipsnio 1 dalies, negali pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą arba steigti filialus, kaip numatyta atitinkamai 36 ir 37 straipsniuose.

3.  Valstybės narės praneša Europos Komisijai ir EVPRI apie tai, ar jos naudojasi šiame straipsnyje numatyta galimybe, ir užtikrina, kad kiekviename pagal 1 dalį išduotame leidime būtų nurodyta, jog jis išduotas pagal šį straipsnį.

4.  Valstybės narės EVPRI perduoda nacionalinių įstatymų nuostatas, kurios atitinka 1 dalyje išvardytus šios direktyvos reikalavimus.

4 straipsnis

Sąvokos

1.  Šioje direktyvoje vartojamos Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 2 straipsnio apibrėžtys.

2.  Taip pat vartojamos šios sąvokos:

Komisija deleguotųjų aktų pagal 94 straipsnį forma priima priemones, kuriose ji išsamiai nustato:

   1) investicinės paslaugos ir veikla – bet kurios I priedo A skirsnyje išvardintos paslaugos ar veikla, susijusios su bet kuriomis I priedo C skirsnyje išvardintomis priemonėmis;
   išvestinių finansinių priemonių sutartis, paminėtas I priedo C skirsnio 7 dalyje, turinčias kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, buvo atlikta jų tarpuskaita ir jos buvo apmokėtos per pripažintus tarpuskaitos namus, ar joms nustatytas reikalavimas reguliariai įmokėti garantinę sumą;
   išvestinių finansinių priemonių sutartis, paminėtas I priedo C skirsnio 10 dalyje, turinčias kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, atsižvelgiant į tai, ar jos, inter alia, buvo parduotos reguliuojamoje rinkoje arba DPS ir jos buvo apmokėtos per pripažintus tarpuskaitos namus, ar joms nustatytas reikalavimas reguliariai įmokėti garantinę sumą;
   2) pagalbinė paslauga – bet kokios paslaugos, išvardintos I priedo B skirsnyje;
   3) konsultacijos dėl investicijų – asmeninių rekomendacijų teikimas klientui jo prašymu arba investicinės įmonės iniciatyva dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis;
   4) pavedimų vykdymas kliento naudai – veikla, susijusi su sutarčių sudarymu, siekiant kliento naudai parduoti ar nupirkti vieną ar kelias finansines priemones. Pavedimų vykdymas apima sutarties parduoti kredito įstaigos arba investicinės įmonės išleistas finansines priemones jų išleidimo metu sudarymą;
   5) sandorių vykdymas savo sąskaita – prekyba už nuosavas lėšas, sudarant sandorius dėl vienos ar daugiau finansinių priemonių;
   6) „rinkos formuotojas“ – tai bet kuris asmuo, išsilaikantis finansinėse rinkose, savo sąskaita ir už savo nuosavą turtą pirkdamas ir parduodamas finansines priemones ▌;
   7) portfelio valdymas – portfelio valdymas pagal klientų suteiktus įgaliojimus, gautus iš kiekvieno kliento atskirai, jeigu į tokius portfelius įeina viena ar daugiau finansinių priemonių;
   8) klientas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam investicinė įmonė teikia investicines arba pagalbines paslaugas;
   9) profesionalus klientas – klientas, atitinkantis II priede nustatytus kriterijus;
   10) mažmeninis klientas – neprofesionalus klientas;
   11) MVĮ augimo rinka – DPS, pagal 35 straipsnį įregistruota kaip MVĮ augimo rinka;
   12) mažosios ir vidutinės įmonės – bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė nei 200 000 000 EUR;
   13) ribotas pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti finansinę priemonę neviršijant nurodytos kainos ir kiekio;
   14) finansinė priemonė – I priedo C skirsnyje nurodytos priemonės;
   15) pinigų rinkos priemonės – tos priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, kaip, pavyzdžiui, iždo vekseliai, deponavimo sertifikatai ir komerciniai vertybiniai popieriai, išskyrus mokėjimo priemones;
  16) buveinės valstybė narė –
  a) tuo atveju, kai tai – investicinė įmonė:
   i) jei investicinė įmonė yra fizinis asmuo, tai – valstybė narė, kurioje įsikūrusi tos įmonės pagrindinė buveinė;
   ii) jei investicinė įmonė yra juridinis asmuo, tai – valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi tos įmonės registruota buveinė;
   iii) jeigu pagal nacionalinę teisę investicinė įmonė neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi tos įmonės pagrindinė buveinė;
   b) reguliuojamos rinkos atveju tai valstybė narė, kurioje yra įregistruota reguliuojama rinka, arba, jeigu pagal tos valstybės narės teisę toks subjektas neturi registruotos buveinės, valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi tos reguliuojamos rinkos pagrindinė buveinė;
   17) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, nesanti buveinės valstybe nare, kurioje investicinė įmonė turi filialą ar teikia paslaugas ir (ar) užsiima veikla, arba valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka atitinkamai pasirūpina, kad supaprastintų nuotolinių narių arba toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusių dalyvių teisę patekti į prekybos tinklą šioje sistemoje;
   18) kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria laikydamasi 69 straipsnio, nebent šioje direktyvoje nurodyta kitaip;
   19) kredito įstaigos – kredito įstaigos, kaip apibūdinta Direktyvoje 2006/48/EB;
   20) KIPVPS valdymo įmonė – valdymo įmonė, apibūdinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo(37);
   21) įmonės agentas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas vienos investicinės įmonės vardu, tik jos vienos visiška ir besąlygine atsakomybe siūlo esamiems ir galimiems klientams investicines ir (ar) pagalbines paslaugas, priima iš kliento ir perduoda nurodymus ar pavedimus dėl investicinių paslaugų ar finansinių priemonių, teikia finansines priemones arba konsultuoja esamus arba galimus klientus dėl šių finansinių priemonių ar paslaugų;
   22) filialas – pagrindine buveine nesanti verslo vieta, sudaranti investicinės įmonės dalį, bet neturinti juridinio asmens statuso, investicinei įmonei išduoto leidimo pagrindu galinti teikti investicines paslaugas bei pagalbines paslaugas ir (ar) užsiimti investicine veikla; visos verslo vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė investicinė įmonė, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, yra laikomos vienu filialu;
   23) akcijų paketas – tiesioginė ar netiesioginė kapitalo dalis investicinėje įmonėje, sudaranti 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, kaip nustatyta 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo(38) 9 ir 10 straipsniuose, ir atsižvelgiant į sąlygas dėl akcijų sujungimo, nustatytas tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, arba leidžianti daryti esminę įtaką investicinės įmonės, kurioje turimas tas akcijų paketas, valdymui;
   24) patronuojančioji įmonė – įmonė, apibūdinta 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės(39) 1 ir 2 straipsniuose;
   25) patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; kiekviena tokios patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė taip pat laikoma tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamąja įmone;
  26) glaudūs ryšiai – situacija, kai du arba keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra susiję:
   a) dalyvaudami kapitale – nuosavybės teise į 20 % arba didesnę kitos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį, kuria naudojamasi tiesiogiai arba kontrolės būdu;
   b) per kontrolę, t. y. susiję patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės ryšiais visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba kai panašiais ryšiais yra susiję kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė; visos patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos patronuojančiosios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, patronuojamosiomis įmonėmis;
   c) kai jie yra kontrolės ryšiais nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu;
   27) valdymo organas – įmonės ar duomenų paslaugų teikėjo valdymo organas, atliekantis priežiūros ir valdymo funkcijas, turintis įgaliojimus priimti galutinius sprendimus ir nustatyti įmonės ar duomenų paslaugų teikėjo strategiją, tikslus bei visą veiklos valdymą. Valdymo organą sudaro asmenys, kurie veiksmingai vadovauja įmonės veiklai;
   28) valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, – valdymo organas, vykdantis priežiūros funkciją ir prižiūrintis bei stebintis valdymo sprendimų priėmimą;
   29) vyresnioji vadovybė – asmenys, kurie įmonėje atlieka vykdomąsias funkcijas ir kurie yra atsakingi ir atskaitingi už kasdienį įmonės valdymą, įskaitant politikos, susijusios su įmonės ir jos darbuotojų atliekamu paslaugų ir produktų platinimu klientams, įgyvendinimą;
   30) algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi konkrečių pavedimų ypatumai, pavyzdžiui, ar reikia pradėti vykdyti pavedimą, pavedimo laikas, kaina arba mastas, kaip vykdyti gautą pavedimą, kai žmogiškoji veikla ribota arba kai jos visai nėra. Ši apibrėžtis neapima jokios sistemos, kuri naudojama tik pavedimams perduoti į vieną ar kelias prekybos vietas arba jiems patvirtinti arba klientų pavedimams vykdyti arba bet kokiam teisiniam įsipareigojimui vykdyti nustatant pavedimo parametrą; arba sudarytiems sandoriams apdoroti;
   30a) sparčioji prekyba – algoritminė prekyba finansinėmis priemonėmis tokiu greičiu, kai fizinis priemonės persiuntimo, atšaukimo ar keitimo pavedimų periodas yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis prekybos vietai perduoti ar sandoriui vykdyti reikalingą laiką;
   30b) sparčiosios prekybos strategija – finansinių priemonių sandorių vykdymo savo sąskaita prekybos strategija, apimanti sparčiąją prekybą ir pasižyminti bent dviem iš žemiau išvardytų ypatybių:
   i) naudojamasi bendra vieta arba arti įrengta sistema;
   ii) sudaro bent 50 proc. dienos portfelio apyvartos;
   iii) atšauktų pavedimų skaičius (įskaitant dalinius atšaukimus) viršija 20 proc.;
   iv) dauguma prisiimtų pozicijų panaikinamos tą pačią dieną;
   v) daugiau kaip 50 proc. pavedimų arba sandorių, sudarytų prekybos vietose, siūlančiose nuolaidas pavedimams, užtikrinantiems likvidumą, taikytinos tokios nuolaidos;
   31a) tiesioginė prieiga prie rinkos – susitarimas, kai prekybos vietos narys arba dalyvis leidžia asmeniui pasinaudoti savo prekybos kodu, ir asmuo elektroniniu būdu tiesiogiai gali perduoti pavedimus į investicinės įmonės vidaus elektronines prekybos sistemas, kad šie pavedimai su investicinės įmonės prekybos kodu būtų toliau automatiškai perduoti nurodytai prekybos vietai;    31b) remiama ir nepatikrinta prieiga prie rinkos – susitarimas, pagal kurį prekybos vietos narys ar dalyvis leidžia klientams su investicinės įmonės prekybos identifikacijos kodu elektroniniu būdu perduoti pavedimus į nurodytą prekybos platformą, nenukreipiant pavedimų per investicinės įmonės vidaus elektronines prekybos sistemas;

   33) kryžminis pardavimas – siūlymas pirkti investicinę paslaugą kartu su kita paslauga ar produktu kaip to paties paketo dalį arba kaip to paties susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlyga;    33a) draudimu pagrįsta investicija – draudimo sutartis, pagal kurią klientams mokama suma yra veikiama turto ar išmokėjimo nuo turto rinkos kainos, ar pamatinės vertės, ir kai klientas tiesiogiai nevaldo turto;    33b) investicinis produktas – produktas, už kurį klientui mokama suma priklauso nuo finansinių priemonių vertės, arba struktūruotas indėlis arba draudimu pagrįsta investicija arba suformuotas mažmeninis investicinis produktas, kaip apibrėžta Direktyvoje .../..../ES [mažmeninių investicinių produktų paketai (MIPP) angl. PRIPS];    33c) portfelio valdymas savo nuožiūra – portfelio valdymas pagal kliento suteiktus įgaliojimus, kai portfelio valdytojas gali savo nuožiūra parinkti investicinius produktus arba finansines priemones, į kurias investuojamos kliento lėšos;    33d) trečiųjų šalių įmonė – įmonė, kuri būtų investicinė įmonė arba rinkos operatorius, jei jos pagrindinė buveinė būtų Sąjungos teritorijoje.

3.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį dėl priemonių, kuriomis būtų tiksliau apibūdinti arba iš dalies pakeisti šio straipsnio 2 dalies 3, 11, 12 ir 27–33d punktuose nustatytų sąvokų techniniai aspektai, prireikus, atsižvelgiant į:

   a) techninius pokyčius finansų rinkose;
   b) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. .../... [PRR] 34b straipsnio b punkte nurodytų piktnaudžiavimo atvejų, visų pirma susijusių su sparčiąja prekyba, įskaitant (tačiau jais neapsiribojant) nesankcionuotą duomenų gavimą, masinius fiktyvius pavedimus ir lėšų šaltinių slėpimą, sąrašą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS LEIDIMAS IR INVESTICINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SĄLYGOS

I SKYRIUS

VEIKLOS LEIDIMO IŠDAVIMO SĄLYGOS IR TVARKA

5 straipsnis

Veiklos leidimams taikomi reikalavimai

1.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad reguliariai ar profesionaliai teikti investicines paslaugas arba imtis veiklos būtų leidžiama tik iš anksto gavus oficialų leidimą, išduotą laikantis šio skyriaus nuostatų. Tokį leidimą išduoda buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta vadovaujantis 69 straipsniu.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia bet kuriam rinkos operatoriui valdyti DPS arba organizuotos prekybos sistemą (OPS) tik iš anksto patikrinus, ar jis atitinka šio skyriaus nuostatas.

3.  Valstybės narės registruoja visas investicines įmones. Šis registras turi būti prieinamas viešai, o jame pateikiama informacija apie investicinės įmonės paslaugas ir (arba) veiklą, kurioms buvo išduotas leidimas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų Europos Sąjungos investicinių įmonių sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurias teikti kiekvienai investicinei įmonei išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Jei kompetentinga institucija panaikina veiklos leidimą pagal 8 straipsnio b–d punktus, informacija apie tokį panaikinimą sąraše skelbiama penkerius metus.

4.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad:

   kiekviena investicinė įmonė, turinti juridinio asmens statusą, turėtų savo pagrindinę buveinę toje pačioje valstybėje narėje, kur yra jos registruota buveinė,
   kiekviena investicinė įmonė, neturinti juridinio asmens statuso, arba kiekviena investicinė įmonė, turinti juridinio asmens statusą, tačiau neturinti registruotos buveinės, turėtų savo pagrindinę buveinę toje valstybėje narėje, kurioje ji faktiškai vykdo savo veiklą.

6 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1.  Buveinės valstybė narė užtikrina, kad leidime būtų nurodytos tos investicinės paslaugos ar veikla, kurias investicinei įmonei leista teikti ar vykdyti. Leidimas gali apimti vieną ar daugiau pagalbinių paslaugų, nustatytų I priedo B skirsnyje. Leidimo negalima suteikti išimtinai pagalbinėms paslaugoms teikti.

2.  Siekdama praplėsti savo veiklą ir teikti papildomas investicines paslaugas ar užsiimti tokia veikla arba teikti pagalbines paslaugas, nenumatytas pradiniame leidime, investicinė įmonė pateikia prašymą praplėsti jai išduoto leidimo taikymo sritį.

3.  Veiklos leidimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir leidžia investicinei įmonei, arba per įsteigtą filialą, arba laisvai teikiant paslaugas, visoje Europos Sąjungoje teikti paslaugas ar užsiimti veikla, kurias jai buvo leista teikti ar vykdyti.

7 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tol, kol visiškai neįsitikina, kad pareiškėjas atitinka visus pagal šios direktyvos nuostatas nustatytus reikalavimus.

2.  Investicinė įmonė pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, nustatomos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, leidžianti kompetentingai institucijai įsitikinti, kad investicinė įmonė pradinio leidimo išdavimo metu ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti pagal šio skyriaus nuostatas nustatytus įsipareigojimus.

3.  Pareiškėjui per šešis mėnesius nuo galutinės paraiškos pateikimo pranešama, ar leidimas išduodamas, ar ne.

4.  EVPRI parengia techninius reguliavimo standartus, pagal kuriuos nustatoma:

   a) pagal 7 straipsnio 2 dalį kompetentingoms institucijoms privaloma teikti informacija, įskaitant veiklos programą;
   b) nominavimo komitetų užduotys, kaip reikalaujama 9 straipsnio 2 dalyje;
   c) reikalavimai, taikomi investicinių įmonių valdymui pagal 9 straipsnio 8 dalį, ir nurodoma informacija, kuri turi būti įtraukiama į pranešimus pagal 9 straipsnio 5 dalį;
   d) reikalavimai, taikomi akcininkams ir akcijų paketą turintiems nariams, taip pat kliūtys, kurios gali trukdyti kompetentingai institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](40).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje numatytus pranešimus ar teikiant informaciją, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](41)

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

8 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Investicinei įmonei išduotą veiklos leidimą kompetentinga institucija gali panaikinti tada, kai tokia investicinė įmonė:

   a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius neteikė jokių investicinių paslaugų arba nesiverčia jokia investicine veikla, ir jeigu suinteresuota valstybė narė nėra numačiusi, kad tokiu atveju šis leidimas netenka galios;
   b) gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;
   c) neatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo gautas leidimas, kaip, pavyzdžiui, atitikimas Direktyvoje 2006/49/EB nustatytoms sąlygoms;
   d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, reglamentuojančias investicinių įmonių veiklos sąlygas;
   e) kai nacionalinėje teisėje numatyti veiklos leidimo panaikinimo atvejai, nepatenkantys į šios direktyvos taikymo sritį.

Apie kiekvieną veiklos leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

9 straipsnis

Valdymo organas

-1.  Šios direktyvos tikslais nevykdomasis direktorius apibrėžiamas kaip: Nevykdomasis direktorius arba išorinis direktorius yra bendrovės direktorių valdybos narys, kuris nepriklauso vykdomajai valdymo komandai. Jis (ji) nėra bendrovės darbuotojas ir nėra su ja susijęs jokiais kitais ryšiais. Jie skiriasi nuo bendrovės vidaus direktorių, kurie yra valdybos nariai, kurie eina arba anksčiau ėjo bendrovės vykdomojo direktoriaus pareigas.

Nevykdomieji direktoriai yra atsakingi už šias sritis:

   nevykdomieji direktoriai konstruktyviai kritikuoja ir padeda kurti strategiją;
   nevykdomieji direktoriai kruopščiai nagrinėja valdybos darbo rezultatus siekiant susitartų tikslų ir prižiūrint, ir prireikus panaikinant, vyresniąją vadovybę ir planuojant pareigų perdavimą;
   nevykdomieji direktoriai įsitikina, kad finansinė informacija yra tiksli ir kad finansinė kontrolė ir rizikos valdymo sistemos yra tvirtos ir pateisinamos;
   nevykdomieji direktoriai yra atsakingi už sprendimus dėl tinkamo vykdomųjų direktorių atlyginimo dydžių ir pirmiausia yra atsakingi už vyresniosios vadovybės paskyrimą ir, prireikus, pašalinimą ir už pareigų perdavimo planavimą;

nevykdomieji direktoriai taip pat pateikia nepriklausomą nuomonę dėl:

   išteklių;
   paskyrimo į pareigas;
   elgesio normų.

Nevykdomieji direktoriai yra valdymo proceso sergėtojai. Jie nedalyvauja vykdant kasdienę veiklą, o prižiūri vykdymą ir padeda kurti strategiją.

1.  Investicinės įmonės valdymo organo nariai visada turi pakankamai gerą reputaciją, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms vykdyti, ir leidžia pripažinti įvairią patirtį, kad nebūtų diskriminuojamos moterys.

Visų pirma valdymo organo nariai turi vykdyti šiuos reikalavimus:

a)  Visi valdymo organo nariai skiria pakankamai laiko savo funkcijoms investicinėje įmonėje vykdyti. Direktoriaus pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti valdymo organo narys, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir įstaigos veiklos pobūdį, aprėptį bei sudėtingumą.

Dėl savo dydžio, vidaus organizacijos, pobūdžio, veiklos masto ir sudėtingumo svarbių įstaigų valdymo organų nariai vienu metu gali derinti pareigas taikydami ne daugiau kaip vieną šių pareigų derinį:

   i) vieno vykdomojo direktoriaus ir dviejų nevykdomųjų direktorių pareigas,
   ii) keturių nevykdomųjų direktorių pareigas.

laikomos vieno direktoriaus pareigomis.

Vykdomojo arba nevykdomojo direktoriaus pareigos, atliekamos:

   i) toje pačioje grupėje;
  ii) įstaigose, kurios:
   yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos narės, jeigu laikomasi ... Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 108 straipsnio 7 dalies sąlygų,
   susijusios ryšiais pagal ... m. ... ... d. Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 108 straipsnio 6 dalį; arba
   iii) įmonėse (įskaitant ne finansų įstaigas), kuriose įstaigoms priklauso kvalifikuotoji akcijų paketo dalis.

Valdymo organo nariai tuo pat metu nederina vykdomojo direktoriaus pareigų investicinėje įmonėje su vykdomojo direktoriaus pareigomis reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS net toje pačioje įmonių grupėje.

Į a) punktą įtraukiama:

  i) įmonės ir ne finansų subjektai:
   kuriose yra kvalifikuotoji akcijų paketo dalis pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 4 straipsnio 21 dalį,
   kuriose dalyvaujama pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 4 straipsnio 49 dalį; arba
   susijusios glaudžiais ryšiais su tam tikromis ne finansinėmis institucijomis pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 4 straipsnio 72 dalį;
   ii) patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė pagal Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 4 straipsnio 65, 66 ir 67 dalis, kontroliuojanti pagrindinę arba regioninę kredito įstaigą, kuri dalyvauja institucijų apsaugos sistemoje.

b)  Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti investicinės įmonės veiklą, ypač pagrindinę su šia veikla susijusią riziką.

c)  Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad veiksmingai įvertintų ir kvestionuotų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų vadovybės sprendimų priėmimą.

Investicinės įmonės skiria pakankamai išteklių valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui.

Jeigu rinkos operatorius, siekiantis gauti leidimą organizuoti DPS arba OPS, ir asmenys, veiksmingai vadovaujantys DPS arba OPS veiklai, yra tie patys asmenys, kurie yra reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, šie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, prireikus ir proporcingai savo veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, įsteigtų nominavimo komitetą, kuris vertintų, kaip laikomasi pirmoje dalyje nustatytų reikalavimų, ir, atsižvelgdamas į šį vertinimą, prireikus pateiktų rekomendacijas. Narių nominavimo komitetą sudaro valdymo organo nariai, atitinkamoje įstaigoje neinantys jokių vykdomųjų pareigų. Ši dalis netaikoma, jei pagal nacionalinę teisę valdymo organo kompetencija neapima savo narių skyrimo proceso.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir jų atitinkami nominavimo komitetai įdarbindami savo valdymo organų narius ieškotų įvairių savybių ir gebėjimų. Be kita ko:

а)  Investicinės įmonės taiko politiką, kuria skatinamas profesionalumas, atsakomybė ir įsipareigojimų laikymasis – pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis įdarbinami vyresnioji vadovybė, ir taip užtikrinama, kad paskirtieji nariai būtų neabejotinai ištikimi savo įstaigos interesams;

b)  Investicinės įmonės taip pat imasi konkrečių priemonių, siekdamos užtikrinti proporcingesnį atstovavimą valdybose, pvz., rengtų nominavimo komiteto narių mokymus, sudarytų kompetentingų kandidatų sąrašus, nustatyti nominavimo procedūrą, kurioje dalyvauja bent po vieną kiekvienos lyties kandidatą;

c)  Jei jis praktiškai taikomas, atstovavimas darbuotojams valdymo organe taip pat turėtų būti vertinamas kaip tinkamas būdas didinti įvairovę, nes atsižvelgiama į dar vieną svarbų aspektą ir iš tikrųjų sužinoma apie įstaigos vidaus tvarką.

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinės įmonės įgyvendintų 1/3 lyčių kvotos iki ...(42).

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatoma, kaip institucija turėtų atsižvelgti į:

   a) kaip suprantama sąvoka „pakankamas laikas“, kurį valdymo organo narys įsipareigoja skirti savo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, ir į kurį kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti, leisdamos valdybos organo nariui derinti daugiau direktoriaus pareigų, negu nurodyta 1 dalies a punkte;
   b) ką reiškia 1 dalies b punkte nurodytos pakankamos valdymo organo narių kartu turimos žinios, įgūdžiai ir patirtis;
   c) kaip suprantamas 1 dalies b punkte nurodytas valdymo organo nario veikimas sąžiningai, dorai ir savarankiškai;
   d) ką reiškia pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui;
   e) ką reiškia įvairovė, į kurią reikia atsižvelgti renkant valdymo organo narius.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](43)*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė praneštų kompetentingai institucijai apie visus jos valdymo organo narius ir apie bet kokius jos valdymo organo narių pasikeitimus bei kartu pateiktų visą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti, ar įmonė atitinka 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės valdymo organas užtikrintų patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą įmonės valdymą skatinant rinkos etiškumą ir atsižvelgiant į jos klientų interesus. Šiuo tikslu valdymo organas atlieka šias funkcijas:

   a) nustato, tvirtina ir prižiūri, kaip įgyvendinami įmonės strateginiai tikslai;
   b) nustato, tvirtina ir prižiūri įmonės organizacinę struktūrą, įskaitant darbuotojams privalomus įgūdžius, žinias ir patirtį, išteklius, įmonės paslaugų teikimo ir veiklos procedūras bei tvarką, atsižvelgdamas į savo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei į visus reikalavimus, kuriuos įmonė privalo atitikti;
   c) nustato, tvirtina ir prižiūri politiką, susijusią su įmonės siūlomomis ar teikiamomis paslaugomis, produktais ir vykdoma veikla, atsižvelgiant į įmonei priimtinos rizikos lygį ir į klientų, kuriems šios paslaugos ar produktai bus siūlomi ar tiekiami, savybes bei poreikius, taip pat tam tikrais atvejais taiko atitinkamas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūras;
   ca) nustato, tvirtina ir prižiūri įmonės pardavimo darbuotojų atlyginimą, kuris turėtų skatinti atsakingą verslo etiką, sąžiningą elgesį su vartotojais ir išvengti interesų konfliktų ir tam tikrais atvejais paskelbia vartotojams atlyginimo struktūrą, pavyzdžiui, kai galimų interesų konfliktų negalima suvaldyti ar išvengti, nepažeidžiant 24 straipsnio;
   d) atlieka veiksmingą vyresniosios vadovybės priežiūrą;
   da) naudotis kovos su sukčiavimu strategija.

Valdymo organas stebi ir periodiškai vertina investicinės įmonės organizacinės struktūros veiksmingumą ir politikos, susijusios su paslaugų teikimu klientams, tinkamumą bei imasi tinkamų veiksmų trūkumams šalinti.

Valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, nariai tinkamai gauna informaciją ir gali susipažinti su dokumentais, kurių reikia valdymo sprendimų priėmimui prižiūrėti ir stebėti.

7.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmenys, veiksmingai vadovausiantys investicinės įmonės veiklai, turi pakankamai gerą reputaciją ar pakankamai patirties, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad įmonės valdymo organas gali kelti pavojų veiksmingam, patikimam ir riziką ribojančiam įmonės valdymui ir neskirti deramo dėmesio klientų interesams ir kelti grėsmę rinkos etiškumui.

8.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės valdymą perimtų mažiausiai du asmenys, atitinkantys straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali suteikti leidimą investicinėms įmonėms, kurios yra fiziniai asmenys arba investicinėms įmonėms, kurios yra juridiniai asmenys, valdomi vieno fizinio asmens, laikantis jų pagrindinių taisyklių ir nacionalinės teisės. Nepaisant to, valstybės narės gali reikalauti, kad:

   a) būtų imtasi alternatyvių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tokių investicinių firmų patikimas ir riziką ribojantis valdymas ir deramas dėmesys klientų interesams bei rinkos etiškumas;
   b) atitinkami fiziniai asmenys būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų tinkamo lygio žinių ir kompetenciją ir aukotų pakankamai laiko savo pareigoms atlikti bei atnaujintų ir įtvirtintų savo žinias ir kompetenciją.

8a.  Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemomspagal jas turėtų būti užtikrinama, kad įtarus, jog rinkos operatoriaus arba investicinės įmonės valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ir civilinė byla;

8b.  Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant nacionalinės teisės nuostatų ar tvarkos, reglamentuojančios atstovavimą darbuotojams įmonių valdybose.

10 straipsnis

Akcininkai ir nariai, turintys akcijų paketą

1.  Kompetentingos institucijos išduoda investicinei įmonei leidimą teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą tik po to, kai gauna informaciją apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai turi akcijų paketus, tapatybę ir apie tų paketų dydžius.

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimus, jeigu, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį investicinės įmonės valdymą, jos nėra patenkintos minėtų akcininkų ar narių, turinčių akcijų paketus, tinkamumu.

Jeigu investicinė įmonė ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys yra susiję glaudžiais ryšiais, kompetentinga institucija išduoda leidimą tik tuo atveju, kai tokie ryšiai jai netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

2.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tuo atveju, kai trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi vienam ar keletui fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonė susijusi glaudžiais ryšiais, arba sunkumai, atsirandantys juos įgyvendinant, jai trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentinga institucija imtųsi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, kad 1 dalyje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką riziką ribojančiam ir patikimam investicinės įmonės valdymui.

Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, prašymai dėl teismo nutarčių arba sankcijų taikymas direktoriams ir už valdymą atsakingiems asmenims arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia konkrečių akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

11 straipsnis

Pranešimas apie siūlomus įsigijimus

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys, (toliau – siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti valdomą investicinės įmonės akcijų paketą arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti tokį valdomą investicinės įmonės akcijų paketą tiek, kad jų turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų ar viršytų 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad ta investicinė įmonė taptų jų patronuojamąja įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), raštu apie tai praneštų investicinę įmonę, kurios jie ketina įsigyti akcijų paketą ar padidinti valdomą akcijų paketą, prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, nurodydami planuojamo akcijų paketo dydį ir pateikdami 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą svarbią informaciją.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti investicinės įmonės akcijų paketą, pirmiausia apie tai raštu praneštų kompetentingoms institucijoms, nurodydamas planuojamo perleisti akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat praneša kompetentingoms institucijoms, jeigu jis nusprendė sumažinti savo akcijų paketą tiek, kad jų turima balsavimo teisių ar kapitalo dalis sudarytų mažiau kaip 20 %, 30 % ar 50 % arba tiek, kad investicinė įmonė nustotų buvusi jo patronuojamąja įmone.

Valstybėms narėms nereikia taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

Nustatydamos, ar tenkinami akcijų paketui pagal 10 straipsnį ir šį straipsnį taikomi kriterijai, valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises ar akcijas, kurias investicinės įmonės ar kredito įstaigos gali turėti po to, kai prisiimamas įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) po finansinių priemonių išplatinimo tvirtai įsipareigojus pirkti, kaip numatyta šios direktyvos I priedo A skirsnio 6 punkte, jei šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

2.  Atitinkamos kompetentingos institucijos konsultuojasi tarpusavyje atlikdamos 13 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas), jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

   a) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą leidimą vykdyti veiklą gavusi kredito įstaiga, gyvybės draudimo įmonė, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė arba KIPVPS valdymo įmonė;
   b) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą leidimą vykdyti veiklą gavusios kredito įstaigos, gyvybės draudimo įmonės, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar KIPVPS valdymo įmonės patronuojanti įmonė; arba
   c) kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, leidimą vykdyti veiklą gavusią kredito įstaigą, gyvybės draudimo įmonę, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, investicinę įmonę ar KIPVPS valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.

Kompetentingos institucijos, pernelyg ilgai nedelsdamos, teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi vertinimui atlikti. Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva suteikia visą esminę informaciją. Kompetentingos institucijos, išdavusios leidimą investicinei įmonei, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė, sužinojusi apie kiekvieną jų kapitalo akcijų įsigijimą ar pardavimą, dėl kurio turimos akcijos peržengia arba neviršija straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų ribų, apie tai nedelsdama praneštų kompetentingai institucijai.

Bent kartą per metus investicinės įmonės kompetentingai institucijai praneša akcijų paketus turinčių akcininkų bei narių pavardes ir tokių akcijų paketų dydžius, remdamosi informacija, gaunama, pavyzdžiui, per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant reikalavimus, taikomus bendrovėms, kurių perleidžiamais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos asmenims, nesilaikantiems pareigos iš anksto pateikti informaciją apie akcijų paketo įsigijimą arba padidėjimą taikytų priemones, panašias į nurodytąsias 10 straipsnio 3 dalyje. Jeigu akcijų įsigyjama nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, valstybės narės (neatsižvelgiant į visas kitas taikytinas sankcijas) numato naudojimosi atitinkamomis balsavimo teisėmis sustabdymą, balsų pripažinimą negaliojančiais arba jų anuliavimą.

12 straipsnis

Vertinimo laikotarpis

1.  Kompetentingos institucijos, gavusios pagal 11 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikalaujamą pranešimą, taip pat jei vėliau gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu jų gavimą patvirtina siūlomam įsigyjančiam asmeniui.

Kompetentingos institucijos per ne ilgesnį kaip šešiasdešimties darbo dienų laikotarpį nuo pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu remiantis 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu, gavimo rašytinio patvirtinimo (toliau – vertinimo laikotarpis), atlieka vertinimą.

Patvirtindamos pranešimo gavimą, kompetentingos institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

2.  Vertinimo laikotarpiu kompetentingos institucijos prireikus, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti pateikti papildomos, vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas nuo dienos, kai kompetentingos institucijos pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti galima ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų. Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali papildomai prašyti pateikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis nebegali būti stabdomas.

3.  Kompetentingos institucijos gali pratęsti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį iki ne daugiau kaip trisdešimties darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo vienas iš šių asmenų:

   a) fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įsisteigęs arba jo veikla yra reglamentuojama ne Europos Sąjungoje;
   b) yra fizinis arba juridinis asmuo ir jam netaikoma priežiūra pagal šią direktyvą arba Direktyvas 2009/65/EB, 2009/138/EB arba 2006/48/EB.

4.  Jei užbaigusios vertinimą kompetentingos institucijos nusprendžia prieštarauti siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos to sprendimo motyvus. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tai neužkerta kelio valstybei narei leisti kompetentingai institucijai atskleisti informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.

5.  Jei kompetentingos institucijos vertinimo laikotarpiu raštu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui, siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu.

6.  Kompetentingos institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įgyvendinti ir prireikus jį pratęsti.

7.  Valstybės narės negali taikyti griežtesnių nei šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms institucijoms ir apie tiesioginį arba netiesioginį balsavimo teisių arba kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų institucijų suteikiamo patvirtinimo.

8.  EVPRI, nedarant poveikio 2 dalies taikymui, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatomas 4 dalyje nurodytos išsamios informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

8a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų konsultavimosi proceso variantų standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. EVPRI techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

13 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertindamos 11 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį investicinės įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką investicinei įmonei, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

   a) siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;
   b) bet kokio asmens, kuris vadovaus investicinės įmonės verslui po siūlomo įsigijimo, reputaciją ir patirtį;
   c) siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač investicinėje įmonėje, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšies atžvilgiu;
   d) tai, ar investicinė įmonė galės nuolat laikytis šia direktyva grindžiamų riziką ribojančių reikalavimų ir atitinkamais atvejais kitomis direktyvomis, ypač Direktyvomis 2002/87/EB ir 2006/49/EB grindžiamų riziką ribojančių reikalavimų, ypač, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra sudaro sąlygas veiksmingai priežiūrai vykdyti, kompetentingoms institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti kompetentingų institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
   da) ar siūlomas įsigijimas nepadidina interesų konflikto rizikos;
   e) tai, ar esama tinkamo pagrindo įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą vykdomas ar įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti jų pavojų.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį, kuriose būtų patikslinti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyti kriterijai.

2.  Kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik esant pagrįstoms sąlygoms tai padaryti remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

3.  Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.

4.  Valstybės narės viešai paskelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, būtiną vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms institucijoms teikiant 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir pritaikyta pagal siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga rizikos ribojimu pagrįstam vertinimui atlikti.

5.  Neatsižvelgiant į 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, jei kompetentingai institucijai pranešama apie du ar kelis pasiūlymus įsigyti ar padidinti akcijų paketus toje pačioje investicinėje įmonėje, kompetentinga institucija užtikrina, kad siūlomi įsigyjantys asmenys nebus diskriminuojami.

14 straipsnis

Dalyvavimas sankcionuotoje investuotojų kompensavimo sistemoje

Kompetentinga institucija patikrina, kad bet kuris subjektas, siekiantis gauti investicinės įmonės veiklos leidimą, atitiktų reikalavimus, taikomus vadovaujantis Direktyva 97/9/EB.

Šis straipsnis netaikomas struktūruotiems indėliams, kuriuos išduoda kredito įstaigos, dalyvaujančios indėlių garantijų sistemoje, pripažįstamoje pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų(44).

15 straipsnis

Pradinis kapitalas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neišduotų veiklos leidimo tol, kol investicinė įmonė neturės pakankamo dydžio pradinio kapitalo, laikantis Direktyvoje 2006/49/EB nustatytų reikalavimų ir atsižvelgdama į konkrečios investicinės veiklos ar paslaugos pobūdį.

16 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad investicinė įmonė atitiktų šio straipsnio 2–8 dalyse ir 17 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus.

2.  Investicinė įmonė nustato atitinkamas politikos kryptis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad įmonė, įskaitant jos vadovus, darbuotojus ir įmonės agentus, laikytųsi savo įsipareigojimų, nustatytų šios direktyvos nuostatose ir atitinkamose taisyklėse, reglamentuojančiose tokių asmenų sudaromus asmeninius sandorius.

3.  Investicinė įmonė išlaiko ir efektyviai taiko organizacines ir administracines priemones, siekdama imtis visų pagrįstų priemonių, galinčių užkirsti kelią interesų prieštaravimams, kaip apibrėžta 23 straipsnyje, darančių žalingą poveikį klientų interesams. Šios priemonės apima politiką ir kitas būtinas priemones, kuriomis įvertinama, kaip investicinis produktas atitinka kliento, kuriam jis siūlomas, poreikius ir užtikrinama, kad investiciniai produktai ar struktūruoti indėliai, kuriuos įmonė parduoda profesionaliems klientams ar mažmeniniams klientams, atitiktų tikslinės rinkos poreikius, ir, kad investicinės įmonės investiciniai produktai būtų parduodami tos tikslinės grupės klientams. Pardavimų tikslai ir vidaus paskatų schemos neskatintų parduoti produktus ne tikslinei grupei. Ypač, investicijų įmonė, kuri kuria investicinius produktus, struktūruotus indėlius ar finansines priemones, yra nustačiusi tinkamą produkto patvirtinimo procesą ir imasi visų būtinų veiklos ir procedūrinių priemonių, siekdama įgyvendinti produkto patvirtinimo procesą. Prieš pateikiant ar platinant rinkoje finansines priemones, joms ir šiems produktams būtinas patvirtinimas, vykdomas taikant produkto patvirtinimo procesą. Visa atitinkama rizika kruopščiai įvertinama ir produktai bei priemonės pateikiami ar platinami tik, kai tai atitinka tikslinių klientų grupių interesus. Produkto patvirtinimo procedūra užtikrina, kad naudojami produktai nuolat persvarstomi, siekiant užtikrinti, kad produktas atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius. Produkto patvirtinimo procesas persvarstomas kas metai. Investicinė įmonė visada privalo atitinkamai kompetentingai institucijai pateikti atnaujintą ir išsamų produkto patvirtinimo proceso pobūdžio ir duomenų aprašą.

4.  Investicinė įmonė imasi visų pagrįstų priemonių, siekdama užtikrinti investicinių paslaugų ir veiklos tęstinumą bei reguliarumą. Šiuo tikslu investicinė įmonė naudoja atitinkamas ir suderintas sistemas, išteklius ir procedūras.

5.  Patikėdama trečiajai šaliai atlikti veiklos funkcijas, ypač svarbias teikiant klientams nuolatines ir tinkamos kokybės paslaugas ar vykdant nuolatinę ir tinkamos kokybės investicinę veiklą, investicinė įmonė turi užtikrinti, kad trečioji šalis imtųsi atitinkamų priemonių, kad išvengtų papildomos veiklos rizikos. Svarbių veiklos funkcijų patikėjimas trečiajai šaliai negali būti vykdomas taip, kad iš esmės pakenktų jų vidaus kontrolės kokybei ir priežiūros funkciją vykdančio subjekto gebėjimui prižiūrėti, kaip įmonė laikosi visų įsipareigojimų.

Investicinė įmonė turi tinkamas administracines bei apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, efektyvias rizikos įvertinimo procedūras bei efektyvias informacinių sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.  Investicinė įmonė imasi priemonių, siekdama išsaugoti apskaitos dokumentus apie visas jos teiktas paslaugas ir sudarytus sandorius, galinčius padėti kompetentingai institucijai prižiūrėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, ir ypač įsitikinti, kad investicinė įmonė laikosi visų savo įsipareigojimų esamiems arba galimiems klientams.

7.  Registruojami įrašyti telefono pokalbiai arba elektroniniai pranešimai, susiję bent jau su sandoriais, vykdomais savo sąskaita, ir klientų pavedimais, kai klientų naudai teikiamos pavedimų priėmimo, perdavimo ir vykdymo paslaugos.

Valstybės narės gali atšaukti įsipareigojimą įrašyti telefoninius pokalbius, kai investicinės įmonės pagrindinė veikla neapima kliento naudai priimamus ir perduodamus bei vykdomus pavedimus.

Valstybės narės dėl finansinių institucijų ir mažmeninių klientų tarpusavio pranešimų vietoj įrašų, nurodytų pirmoje pastraipoje, gali pripažinti atitinkamus dokumentus, kuriuose išdėstytas bendrasis tokių telefono pakalbių ar elektroninių pranešimų turinys, pvz., protokolo, kurį pasirašė klientas, forma.

Pagal pirmos pastraipos nuostatas ar pagal protokolą, parengtą pagal antrą pastraipą, įrašytų telefono pokalbių arba elektroninių pranešimų įrašai atitinkamiems klientams pateikiami jų prašymu. Valstybės narės reikalauja, kad tokie įrašai būtų saugomi vienerius metus po investicijos atlikimo.

Atitinkami investicijų įmonės darbuotojai gali vykdyti telefono pokalbių ir pranešimų, nurodytų pirmoje pastraipoje, įrašus tik su įranga, priklausančia investicijų įmonei, kurios atlikti įrašai yra saugomi.

8.  Saugodama klientams priklausančias finansines priemones, investicinė įmonė imasi atitinkamų priemonių, siekdama apsaugoti klientų nuosavybės teises, ypač investicinės įmonės nemokumo atveju bei užkirsti kelią kliento priemonių panaudojimui savo sąskaita, išskyrus tuomet, kai klientas tam aiškiai pritaria.

9.  Saugodama klientams priklausančias lėšas, investicinė įmonė imasi atitinkamų priemonių, siekdama apsaugoti klientų teises ir, išskyrus kredito įstaigas, neleidžia klientų lėšų naudoti savo sąskaita.

10.  Investicinė įmonė su mažmeniniais klientais nesudaro susitarimų dėl finansinio įkaito perleidžiant nuosavybės teisę, siekdama užtikrinti ar kitaip įvykdyti esamus ar būsimus, faktinius arba galimus ar numatomus kliento įsipareigojimus.

11.  Investicinių įmonių filialų sudarytiems sandoriams, nepažeisdama investicinės įmonės buveinės valstybės narės galimybės tiesiogiai prieiti prie tokių apskaitos dokumentų, valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija taiko 6 ir 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

12.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis būtų numatyti ▌konkretūs organizaciniai reikalavimai, numatyti šio straipsnio 2 – 9 dalyse, ir taikomi investicinėms įmonėms ir trečiųjų šalių įmonėms, kurioms išduoti leidimai pagal 43 straipsnį, teikiančioms įvairias investicines paslaugas ir pagalbines paslaugas ir (ar) vykdančiai investicinę veiklą arba siūlančiai jų kombinacijas.

17 straipsnis

Algoritminė ir sparčioji prekyba

1.  Algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, pritaikytas jų vykdomai veiklai, kuriomis siekia užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios ir pakankamai pajėgios, kad joms būtų taikomi atitinkami prekybos apribojimai ir kad jomis būtų galima išvengti klaidingų pavedimų siuntimo ar kitokių sistemos klaidų, galinčių rinkoje sukelti arba padidinti sąmyšį. Be to, tokia įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad prekybos sistemos nebūtų naudojamos tokiems tikslams, kurie prieštarauja Reglamentui (ES) Nr. …/... [PRR] arba prekybos vietos, su kuria ji yra susijusi, taisyklėms. Investicinė įmonė įgyvendina veiksmingus veiklos tęstinumo susitarimus, siekdama įveikti bet kokias nenumatytas savo prekybos sistemų nesėkmes, ir užtikrina, kad jos sistemos būtų visiškai išbandytos ir tinkamai stebimos, kad atitiktų šioje dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Algoritmine prekyba užsiimanti investicinė įmonė savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ne rečiau kaip kartą per metus savo iniciatyva ir pareikalavus pateikia išsamų taikomų algoritminės prekybos strategijų pobūdžio aprašą, informaciją apie sistemai taikomus prekybos kriterijus ar apribojimus, pagrindinius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi, ir taikomas rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymąsi, taip pat informaciją apie atliktus jos sistemų bandymus. Investicinė įmonė, gavusi kompetentingos institucijos prašymą, pateikia jai papildomos informacijos apie algoritminę prekybą ir tokios prekybos sistemas.

2a.  Sparčiosios prekybos strategiją taikanti investicinė įmonė patvirtinta forma saugo bet kurioje prekybos vietoje įvykdytų neapdorotą biržos pavedimų ir prekybos veiklos audito seką ir paprašyta pateikia ją nacionalinei kompetentingai institucijai.

3.  Investicinė įmonė, kuri dalyvauja prekybos vietos siūlomoje rinkos formavimo sistemoje, sudaro privalomą prekybos vietos ir investicinės įmonės rašytinį susitarimą, kuriuo nustatomi pagrindiniai įsipareigojimai, susiję su dalyvavimu rinkos formavimo sistemoje, ir laikosi to susitarimo sąlygų, įskaitant likvidumo užtikrinimą. Investicinė įmonė taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, siekdama užtikrinti, kad bet kuriuo metu galės įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šį susitarimą. Kai investicinė įmonė taiko algoritminės prekybos strategiją, siekdama vykdyti savo, kaip rinkos formuotojo, įsipareigojimus, ji užtikrina, kad algoritmas taikomas nepertraukiamai per visas prekybos valandas prekybos vietoje, kuriai ji siunčia pavedimus arba per kurios sistemas ji vykdo sandorius ir, kad prekybos kriterijais ar algoritmo apribojimais užtikrina, kad investicinė įmonė nuolat pateiktų pasiūlymus už konkurencingą kainą, dėl kurių tos prekybos vietos būtų visą laiką likvidžios nepriklausomai nuo vyraujančių rinkos sąlygų, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta rašytiniame susitarime.

4.  Investicinės įmonės neteikia remiamos ir nepatikrintos prieigos prie prekybos vietos. Investicinė įmonė, teikianti tiesioginę prieigą rinkos prie prekybos vietos, taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, kuriomis užtikrina, kad šia paslauga besinaudojančių asmenų tinkamumas būtų tinkamai įvertintas ir prižiūrimas, kad prekybos ir kredito srityse jiems nebūtų leidžiama peržengti iš anksto nustatytų tinkamų ribų, kad šia paslauga besinaudojančių asmenų vykdoma prekyba būtų tinkamai stebima ir kad tinkamomis rizikos kontrolės priemonėmis būtų užkirstas kelias prekybai, kuri gali kelti pavojų pačiai investicinei įmonei, rinkoje sukelti ar padidinti sąmyšį arba pažeisti Reglamento (ES) Nr. [PRR] nuostatas ar prekybos vietos taisykles. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas įmonės ir šia paslauga besinaudojančio asmens rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir įsipareigojimai, susiję su šios paslaugos teikimu, ir kad pagal šį susitarimą įmonė išliktų atsakinga ir galėtų užtikrinti, kad prekyba, vykdoma naudojantis šia paslauga, atitiktų šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. .../... [PRR] reikalavimus bei prekybos vietos taisykles.

5.  Investicinė įmonė, veikianti kaip tarpuskaitos narė kitų asmenų atžvilgiu, taiko veiksmingas sistemas ir rizikos kontrolės priemones, kuriomis siekia užtikrinti, kad tarpuskaitos paslaugos būtų teikiamos tik tiems asmenims, kurie yra tinkami ir atitinka aiškius kriterijus, ir kad jiems būtų taikomi atitinkami reikalavimai siekiant sumažinti pavojų įmonei ir rinkai. Investicinė įmonė užtikrina, kad būtų sudarytas privalomas įmonės ir šia paslauga besinaudojančio asmens rašytinis susitarimas, kuriuo nustatomos pagrindinės teisės ir įsipareigojimai, susiję su šios paslaugos teikimu.

6.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis būtų nurodomi išsamūs 1–4 dalyse nustatyti organizaciniai reikalavimai, taikomi investicinei įmonei, teikiančiai įvairias investicines paslaugas ir papildomas paslaugas ir (arba) vykdančiai investicinę veiklą arba siūlančiai jų kombinacijas.

18 straipsnis

Prekybos procesas ir sandorių užbaigimas DPS ir OPS

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, ne tik laikytųsi 16 straipsnyje nustatytų organizacinių reikalavimų, bet ir nustatytų skaidrias sąžiningos ir tvarkingos prekybos taisykles ir procedūras bei objektyvius efektyvaus pavedimų vykdymo reikalavimus. Jie turi turėti patikimas tos sistemos techninio valdymo priemones, įskaitant veiksmingas priemones nenumatytiems atvejams, leidžiančias likviduoti sistemų trikdžių riziką.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, nustatytų skaidrias taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių, kuriomis galima prekiauti šiose sistemose, nustatymo kriterijus.

Valstybės narės reikalauja, kad kai taikoma, investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, pateiktų viešai prieinamą informaciją ar įtikinamai įrodytų, kad ji prieinama, suteikiančią jos naudotojams galimybes priimti investicinius sprendimus, atsižvelgiant tiek į naudotojų, tiek į parduodamų priemonių rūšis.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, nustatytų, paskelbtų ir taikytų objektyviais reikalavimais paremtas skaidrias ir nediskriminacines taisykles, reglamentuojančias teisę pasinaudoti jų sistemomis.

3a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys DPS ar OPS, būtų įdiegusios tvarką, pagal kurią galėtų aiškiai nustatyti ir valdyti galimus neigiamus DPS ar OPS, jos savininkų ar jos operatoriaus tokių interesų konfliktų padarinius DPS ar OPS valdymui ar jos dalyviams ir geram DPS ar OPS veikimui.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, aiškiai informuotų naudotojus apie jų atsakomybę už šioje sistemoje įvykdytų sandorių sudarymą. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos subjektai, administruojantys DPS arba OPS, imtųsi būtinų priemonių, skirtų veiksmingai įvykdyti sandorius, sudarytus pagal DPS arba OPS sistemą.

4a.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ar OPS turėtų bent tris iš esmės aktyvius narius arba vartotojus, o kiekvienas jų turėtų galimybę bendrauti su visais kitais kainodaros srityje.

5.  Jeigu be emitento sutikimo DPS arba OPS taip pat prekiaujama perleidžiamais vertybiniais popieriais, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentui netaikomas reikalavimas dėl pirminio, nuolatinio ar specialaus informavimo apie tos DPS arba OPS finansų būklę.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, vadovaudamiesi 72 straipsnio 1 dalimi, nedelsdami vykdytų kiekvieną šios valstybės kompetentingos institucijos nurodymą suspenduoti ar pašalinti finansinę priemonę iš prekybos.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, pateiktų kompetentingai institucijai ir EVPRI išsamų DPS arba OPS veikimo aprašą, įskaitant dėl visų ryšių su reguliuojama rinka, DPS ar OPS arba finansiniu tarpininku, nuolatos vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kuris priklauso tai pačiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui, ir jų narių ir (arba) naudotojų sąrašą. Apie kiekvieną investicinei įmonei arba rinkos operatoriui išduotą leidimą administruoti DPS arba OPS pranešama EVPRI. EVPRI sudaro visų Europos Sąjungoje veikiančių daugiašalių prekybos sistemų ir organizuotos prekybos sistemų sąrašą. Į šį sąrašą pagal 23 straipsnį ir Reglamento (EU) Nr. …/… [FPRR] 5 ir 9 straipsnius įtraukiama informacija apie DPS arba OPS teikiamas paslaugas ir nurodomas atskiras ataskaitose naudojamas kodas, žymintis DPS ir OPS. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

8.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 8 dalyje minėto aprašo ir pranešimo turinys bei formatas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](45).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

19 straipsnis

Konkretūs daugiašalėms prekybos sistemoms keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys DPS, ne tik laikytųsi 16 ir 18 straipsniuose išdėstytų reikalavimų, bet ir parengtų bei įgyvendintų neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles, taikytinas vykdant pavedimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad 18 straipsnio 4 dalyje nurodytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama DPS prieiga, atitiktų 55 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys DPS, turėtų įdiegtą tvarką, pagal kurią:

   a) turėtų tinkamas jai kylančios rizikos valdymo priemones, nustatytų tinkamas priemones ir sistemas, kurias taikant galima nustatyti didelės rizikos veiksnius, susijusius su jos veikimu, ir įgyvendinti priemones, kuriomis galima veiksmingai sumažinti tokių rizikos veiksnių poveikį;
   b) aiškiai nustatyti ir valdyti galimus neigiamus DPS, jos savininkų ar jos operatoriaus bet kokio interesų konflikto padarinius DPS valdymui ar jos dalyviams ir geram DPS veikimui;
   c) sukurtų veiksmingas priemones, kuriomis galima užtikrinti veiksmingą ir savalaikį sandorių įvykdymą šiose sistemose; ir
   d) leidimo suteikimo metu ir vėliau turėtų pakankamai finansinių išteklių, leidžiančių supaprastinti sklandų rinkos veikimą, atsižvelgiant į rinkoje sudarytų sandorių pobūdį ir dydį bei susijusios rizikos dydį ir laipsnį.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS laikytųsi 51 ir 51a straipsnių ir įdiegtų veiksmingas sistemas, tvarką ir priemones, kuriomis būtų užtikrinta ši atitiktis.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad 24, 25, 27 ir 28 straipsniai nebūtų taikomi sandoriams tarp DPS narių ar dalyvių arba tarp DPS ir jos narių ar dalyvių dėl DPS naudojimo, sudarytų vadovaujantis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama DPS. Tačiau DPS nariai ar dalyviai laikosi 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose numatytų įsipareigojimų savo klientams, kai, veikdami klientų vardu, DPS sistemoje vykdo jų pavedimus.

20 straipsnis

Konkretūs organizuotos prekybos sistemoms keliami reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys organizuotos prekybos sistemas, nustatytų tvarką, kuria būtų užkirstas kelias klientų pavedimų vykdymui organizuotos prekybos sistemoje už investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus ar bet kurio tos pačios įmonių grupės ir (arba) juridinio asmens, kuriam priklauso investicinė įmonė ir (arba) rinkos operatorius, subjekto nuosavas lėšas.

Investicinė įmonė ar rinkos operatorius arba tai pačiai įmonių grupei ir (arba) juridiniam asmeniui, kaip investicinė įmonė ir (arba) rinkos operatorius, priklausantis subjektas negali būti finansinis tarpininkas, nuolatos vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, savo pačios administruojamoje OPS ir OPS negali būti sujungta su finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, taip, kad pavedimai OPS galėtų sąveikauti su finansinio tarpininko vykdomais pavedimais ar kotiruojamomis kainomis. OPS negali būti sujungta su kita OPS taip, kad skirtingose organizuotos prekybos sistemose būtų įmanoma pavedimų sąveika.

1a.  Valstybės narės reikalauja, kad jei reguliuojamoje rinkoje ar DPS leidžiama prekiauti obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais ar apyvartiniai taršos leidimais, investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys OPS, leidžia jiems atlikti tik didelio masto pavedimus.

1b.  Investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys OPS, savo nuožiūra sprendžia dėl OPS administravimo tik dėl to:

   a) kaip turi būti vykdomas sandoris; ir
   b) kaip sąveikauja klientai.

2.  Prašyme išduoti OPS veiklos leidimą pateikiamas išsamus paaiškinimas, kodėl sistema neatitinka kriterijų ir negali veikti kaip reguliuojama rinka, DPS arba finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto. Gavus leidimą OPS operatorius kasmet kompetentingai institucijai pateikia atnaujintą paaiškinimą.

2a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys OPS, imtųsi tinkamų veiksmų siekdami nustatyti ir valdyti bet kokius interesų konfliktus, kylančius prižiūrint ir valdant OPS, dėl kurių galėtų būti neigiamai veikiami OPS nariai ar dalyviai.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad OPS sudarytiems sandoriams būtų taikomi 24, 25, 27 ir 28 straipsniai.

4.  Valstybės narės ▌reikalauja, kad OPS laikytųsi 51 ir 51a straipsnių ir jose būtų įdiegtos veiksmingos sistemos, tvarka ir priemonės, kuriomis būtų užtikrinta ši atitiktis.

II SKYRIUS

INVESTICINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS SĄLYGOS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Reguliarus pirminio leidimo sąlygų peržiūrėjimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje leidimą gavusi investicinė įmonė nuolat laikytųsi šios antraštinės dalies I skyriuje nustatytų pirminiam leidimui taikomų sąlygų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos nustatytų atitinkamus metodus, taikomus prižiūrint, kaip investicinės įmonės laikosi straipsnio 1 dalies įsipareigojimų. Jos reikalauja, kad investicinės įmonės praneštų kompetentingoms institucijoms apie bet kokius pirminiam leidimui taikomų sąlygų esminius pasikeitimus.

EVPRI gali parengti šioje dalyje nurodytas priežiūros metodų taikymo gaires.

22 straipsnis

Bendra nuolatinės priežiūros pareiga

▌Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos prižiūrėtų investicinių įmonių veiklą, siekdamos įvertinti, ar laikomasi šioje direktyvoje numatytų veiklos sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms gauti informaciją, būtiną norint įvertinti, kaip investicinės įmonės laikosi šių įsipareigojimų.

23 straipsnis

Interesų konfliktai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos nustatyti visus interesų konfliktus tarp įmonių, įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir įmonės agentus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jomis kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento, kurie gali kilti teikiant investicines ar pagalbines paslaugas ir (ar) jų kombinacijas, įskaitant ir tuos, kuriuos sukėlė iš trečiosios šalies gautos paskatos ar pačios įmonės atlyginimas ir kitos skatinimo struktūros.

2.  Jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalį investicinės įmonės taikytos interesų konflikto prevencijos ar valdymo organizacinės ar administracinės priemonės yra nepakankamos, siekiant patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gali būti padaryta kliento interesams, prieš imdamasi kliento naudai veiklos, investicinė įmonė aiškiai informuoja jį apie interesų konflikto pobūdį ir priežastis.

3.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 94 straipsnį, kuriais nustatoma:

   a) veiksmai, kuriuos investicinė įmonė galėtų pagrįstai atlikti, siekdama nustatyti, užkirsti kelią, išspręsti ir (ar) informuoti apie interesų konfliktus, teikdama įvairias investicines ir pagalbines paslaugas ar jų kombinacijas;
   b) atitinkamus interesų konfliktų, galinčių pažeisti esamų ar galimų investicinės įmonės klientų interesus, grupių nustatymo kriterijus.

2 skirsnis

Nuostatos, kuriomis užtikrinama investuotojų apsauga

24 straipsnis

Bendrieji principai ir klientų informavimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, teikdama klientams įvairias investicines arba tam tikrais atvejais pagalbines paslaugas, investicinė įmonė veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, nepažeisdama savo klientų interesų, visų pirma laikytųsi šiame straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytų principų.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai investicinės įmonės kuria investicinius produktus ar struktūruotus indėlius, kuriuos jos parduoda profesionaliems klientams ar mažmeniniams klientams, šie produktai būtų sukurti taip, kad atitiktų tam tikros kategorijos klientų pasirinktos tikslinės rinkos poreikius. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės imtųsi tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas investicinis produktas būtų parduodamas ir platinamas tikslinės grupės klientams ir kad pardavimo tikslai ir vidaus premijų sistemos arba paskatos nepaskatintų parduoti arba platinti investicinio produkto ne tikslinės grupės klientams. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, kuriančios investicinius produktus ar struktūruotus indėlius, kuriuos jos parduoda profesionaliems ar mažmeniniams klientams, teiktų informaciją trečiosios šalies platintojui apie numatomą šio produkto tikslinę rinką.

1b.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės naudojami darbuotojų, paskirtųjų atstovų ar kitų investicinių įmonių atlyginimo būdai nekenktų įmonės įsipareigojimui siekti didžiausios kliento naudos. Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojų, kurie teikia konsultacijas dėl investicinių produktų arba finansinių priemonių, juos platina ar parduoda mažmeniniams klientams, atlyginimo sistemos nekenktų jų gebėjimui, kai taikoma, teikti objektyvias rekomendacijas ar sąžiningai, aiškiai ir neklaidinančiai teikti informaciją pagal 2 dalį ir kitaip nekeltų nereikalingų interesų konfliktų.

Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

   а) atlyginimas nebūtų daugiausia priklausomas nuo pardavimo tikslų arba investicinių produktų ar finansinių priemonių pelningumo;
   b) atlyginimas arba kiti susitarimai, įskaitant darbo rezultatų įvertinimą, darbuotojams nesuteiktų paskatos rekomenduoti konkretų investicinį produktą arba finansinę priemonę mažmeniniam klientui, kai ta investicinė įmonė galėtų pasiūlyti kitą investicinę produktą arba finansinę priemonę, kuri geriau atitiktų kliento tikslus.

1c.  1c. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės nebūtų laikomos vykdančiomis 23 straipsnyje arba šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytus įsipareigojimus, jei jos, visų pirma, sumoka kitiems asmenims, kurie nėra klientai, arba jei joms mokamas mokestis ar komisinis atlygis, arba jei jos teikia ar gauna nepiniginę naudą už investicinės paslaugos arba papildomos paslaugos teikimą kitai šaliai, kuri nėra klientas, nebent mokant tokį mokestį ar komisinį atlygį arba teikiant tokią nepiniginę naudą siekiama gerinti atitinkamos klientui teikiamos paslaugos kokybę ir netrukdoma laikytis įmonės pareigos veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, siekiant kuo didesnės naudos savo klientams, ir:

nebent valstybės narės numato, kad šioje dalyje išvardyti reikalavimai patenkinami tik tada, jei mokesčio, komisinio atlygio arba nepiniginės naudos vertė pervedama klientui. [5 pakeit.]

   a) mokestis, komisinis atlygis arba nepiniginė nauda perduodami investuotojui kartu su dokumentais, kuriuose išsamiai nurodomos visos paslaugos ir su jomis susijęs mokestis arba komisinis atlygis;
   b) mokestis, komisinis atlygis arba nepiniginė nauda leidžia teikti arba yra būtini norint teikti investicines paslaugas, kaip antai saugojimo išlaidos, atsiskaitymo ir valiutos keitimo mokesčiai, su reguliavimu susijusios rinkliavos arba teisinės išlaidos, ir dėl kurių pobūdžio negali atsirasti prieštaravimo įmonės pareigai veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, siekiant kuo didesnės naudos savo klientams; arba
   c) mokesčio, komisinio atlygio arba nepiniginės naudos taikymas, pobūdis ir suma arba, kai sumos negalima nustatyti, – jos apskaičiavimo metodas, turi būti aiškiai atskleistas klientui išsamiu, tiksliu ir suprantamu būdu prieš teikiant atitinkamas paslaugas,

2.  Visa informacija, įskaitant investicinės įmonės pranešimus apie pardavimus, adresuota esamiems ar galimiems klientams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Pranešimai apie pardavimus turi būti lengvai atskiriami.

3.  Esamiems arba galimiems klientams tinkamu laiku pateikiama atitinkama informacija apie:

   investicinę įmonę ir jos paslaugas; teikiant konsultacijas dėl investicijų, informacijoje nurodoma produktų, dėl kurių konsultuojama, aprėptis,
   numatomos tikslinės rinkos produktų struktūras ir klientų kategorijas, finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas; tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas produktų struktūras, finansines priemones arba susijusių su konkrečiomis investavimo strategijomis,
   įvykdymo sistemas
   išlaidas ir susijusius mokesčius, susijusius su investicinėmis arba papildomomis paslaugomis ir visais investiciniais produktais, struktūruotais indėliais arba finansinėmis priemonėmis, kurie rekomenduojami arba parduodami klientams..

Visų investicinių produktų atveju pirmoje dalyje nurodyta informacija apima bendrą investicijų kainą pateikiant standartizuotą visų atskaitymų, įskaitant mokesčius ir išlaidas, kurie nesusiję su pagrindinės rinkos rizikos atsiradimu, kaupiamojo poveikio grąžai pavyzdį, remiantis standartizuota sąmata, išreikšta grynųjų pinigų suma prieš investuojant ir bent kartą per metus kiekvienai atliktai investicijai.

3a.  Teikiant konsultacijas dėl investicijų arba portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą, 3 dalyje nurodyta atitinkama informacija teikiama prieš konsultaciją dėl investicijų ir apima:

   a) investicinių produktų ir finansinių instrumentų, kuriais grindžiama rekomendacija, asortimentą, visų pirma nurodant, ar rekomenduojamos tik tos finansinės priemonės, kurias išleido ar teikia subjektai, turintys glaudžių ryšių su investicine įmone;
   b) tai, ar vartotojas turės mokėti už konsultaciją ir, jei taip, – mokestį arba jo apskaičiavimo pagrindą;
   c) tai, ar įmonė gauna kokius nors mokesčius, komisines rinkliavas, piniginę ar nepiniginę naudą arba kitas paskatas iš trečiųjų šalių už konsultacijų dėl investicijų teikimą ir, jei taikoma, paskatų pervedimo klientui mechanizmus;
   d) tai, ar investicinė įmonė periodiškai teiks klientui rekomenduojamų finansinių priemonių tinkamumo vertinimą.

Pirmoje pastraipoje ir 1c dalies c punkte nurodyta informacija pateikiama išsamiai ir taip, kad klientai arba galimi klientai galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Valstybės narės gali reikalauti, kad šios informacijos pateikimo forma būtų standartizuota.

4.  Jeigu investicinė paslauga siūloma kaip finansinio produkto dalis, kuriam taikomos kitos Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių kredito įstaigas ir vartojimo kreditą, nuostatos arba bendrieji Europos standartai, susiję su klientų informavimui taikomais reikalavimais, šiai paslaugai papildomai netaikomi 2, 3 ir 3a dalyse nustatyti reikalavimai.

5.  Valstybės narės papildomai gali uždrausti arba dar labiau apriboti su konsultacijų dėl investicijų teikimu arba portfelio valdymu savo nuožiūra susijusių mokesčių, komisinių rinkliavų arba nepiniginės naudos siūlymą ar priėmimą. Tai gali apimti reikalavimą grąžinti tokius mokesčius, komisines rinkliavas arba nepiniginę naudą klientui arba kompensuoti kliento sumokėtus mokesčius.

5a.   Valstybės narės reikalauja, kad, kai investicinė įmonė praneša klientui, jog konsultacija dėl investavimo ar portfelio valdymo savo nuožiūra paslauga teikiama nepriklausomai, investicinė įmonė įvertintų pakankamai didelį skaičių rinkoje siūlomų investicinių produktų arba finansinių priemonių, kurios yra pakankamai diversifikuotos pagal jų pobūdį ir emitentus arba produktų teikėjus, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai pasiekti kliento investavimo tikslai ir nebūtų apsiribojama tik tomis finansinėmis priemonėmis, kurias išleido arba teikia su investicine įmone glaudžių ryšių turintys subjektai.

Jei investicinė įmonė informuoja klientą, kad konsultacija teikiama nepriklausomai, valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta priimti bet kokius su konsultacija dėl investavimo ar portfelio valdymu savo nuožiūra susijusius mokesčius, komisinius atlygius ar nepiniginę naudą. [6 pakeit.]

6.  Valstybės narės reikalauja, kad portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą teikianti investicinė įmonė periodiškai teikiamoje ataskaitoje atskleistų visas paskatas, sumokėtas arba gautas portfelio valdymą savo nuožiūra per praėjusį laikotarpį. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės mokėtų atlyginimus darbuotojams, atstovams ar kitoms susijusioms investicinėms įmonėms ir vertintų jų darbą taip, kad nekiltų konfliktų dėl jų pareigos veikti siekiant kuo didesnės naudos klientams. [7 pakeit.]

7.  Kai investicinė paslauga mažmeniniam klientui siūloma kartu su kita paslauga ar produktu kaip paketo dalis arba kaip to paties susitarimo ar paketo sudarymo sąlyga, investicinė įmonė informuoja klientą apie tai, ar atskiras paketo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai ir atskirai pateikia kiekvienos sudedamosios dalies įkainius ir mokesčius.

Vėliausiai iki [...](46) EVPRI, bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), padedant Europos priežiūros institucijų jungtiniam komitetui, parengia ir periodiškai atnaujina kryžminės prekybos vertinimo ir priežiūros gaires, kuriose visų pirma nurodomos situacijos, kai kryžminės prekybos metodai neatitinka 1 dalies nuostatų.

8.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų, įskaitant sąlygas, kurias turi atitikti informacija, kad būtų sąžininga, aiški ir neklaidinanti, duomenis apie klientams teikiamos informacijos apie investicines įmones ir jų paslaugas turinį ir formatą, įvairių emitentų ir produktų teikėjų vertinimą atsižvelgiant į nepriklausomai teikiamas konsultacijas dėl investavimo, kriterijus, siekiant įvertinti, ar paskatas gaunančios įmonės laikosi savo pareigos veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai siekiant didžiausios naudos klientams. Šiuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į: [8 pakeit.]

   a) esamam ar galimam klientui siūlomos ar suteiktos paslaugos (-ų) pobūdį, sandorių rūšį, objektą, dydį ir dažnumą;
   b) siūlomų ar aptariamų investicinių produktų, įskaitant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas skirtingų rūšių finansines priemones ir indėlius, pobūdį;
   c) tai, ar esamas arba galimas klientas yra mažmeninis klientas, ar profesionalus klientas, arba į jų skirstymą į tinkamas sandorio šalis laikantis 3 dalies nuostatų;
   ca) 3 dalyje nurodytų standartizuotų pavyzdžių parametrus.

25 straipsnis

Tinkamumo bei priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams

-1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės užtikrintų ir įrodytų, jog fiziniai asmenys, teikiantis konsultacijas dėl investicijų arba informaciją apie investicinius produktus, investicines paslaugas arba papildomas paslaugas klientams investicinės įmonės vardu, turėtų reikiamų žinių ir kompetencijos savo įsipareigojimams įvykdyti pagal 24 straipsnį ir šį straipsnį, ir paskelbia kriterijus, kuriais remiantis vertinamos žinios ir kompetencija.

1.  Teikdama konsultaciją dėl investavimo arba valdydama portfelį, investicinė įmonė gauna visą būtiną informaciją apie esamo ar galimo kliento žinias ir patirtį konkretaus produkto ar paslaugos investicijų srityje, jo finansinę padėtį, įskaitant jo gebėjimą įveikti nuostolius, jo priimtinos rizikos lygį ir investicinius tikslus, kad įmonė esamam ar galimam klientui galėtų rekomenduoti jam tinkančias investicines paslaugas ir finansines priemones, ypač atitinkančias jo priimtinos rizikos lygį.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinei įmonei teikiant konsultacijas dėl investicijų ir siūlant paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 7 dalį, kiekviena paketo sudedamoji dalis būtų tinkama klientui taip pat, kaip ir visas paketas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad teikdama investicines paslaugas, nenurodytas 1 dalyje, investicinė įmonė paprašytų esamo ar galimo kliento pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį konkretaus siūlomo ar reikalaujamo produkto ar paslaugos investicijų srityje, leidžiančią investicinei įmonei įvertinti, ar klientui yra tinkama investicinė paslauga ar numatytas teikti produktas. Kai numatoma teikti paslaugų arba produktų paketą pagal 24 straipsnio 7 dalį, vertinant reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekviena atskira paketo sudedamoji dalis yra tinkama kaip ir visas paketas.

Jeigu, remdamasi ankstesne pastraipa gauta informacija, investicinė įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar galimam klientui, investicinė įmonė įspėja esamą ar galimą klientą. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

Jei esami ar galimi klientai apsisprendžia nepateikti ankstesnėje pastraipoje nurodytos informacijos arba jei jie pateikia nepakankamą informaciją apie savo žinias ir patirtį, investicinė įmonė juos įspėja, kad ji negali įvertinti, ar numatoma teikti paslauga arba produktas jiems tinka. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

3.  Valstybės narės leidžia, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines paslaugas, susidedančias tik iš kliento pavedimų vykdymo ar priėmimo ir perdavimo, teikiant ar neteikiant pagalbinių paslaugų, išskyrus pagalbines paslaugas, nurodytas 1 priedo B skirsnio 1 punkte, vadovaudamosi 2 dalimi, šias investicines paslaugas klientams teiktų nereikalaudamos pateikti informaciją arba priimti sprendimą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

  a) paslaugos yra susijusios su bet kuriomis iš toliau nurodytų finansinių priemonių:
   i) akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar lygiavertėje trečiosios šalies rinkoje, arba DPS, jei tai yra įmonių akcijos, išskyrus ne KIPVPS kolektyvinio investavimo subjektų akcijas ir akcijas, kurios apima išvestinę finansinę priemonę, nebent toji išvestinė finansinė priemonė nedidina rizikos investuotojui;
   ii) obligacijomis ar kitos formos skolos vertybiniais popieriais, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba lygiavertėje trečiosios šalies rinkoje arba DPS, išskyrus tuos, kurie apima išvestinę finansinę priemonę arba struktūrą, dėl kurios klientui būtų sunku suprasti su tuo susijusią riziką, nebent toji išvestinė finansinė priemonė nedidina rizikos investuotojui;
   iii) pinigų rinkos priemonėmis, išskyrus tas, kurios apima išvestines finansines priemones arba struktūrą, dėl kurios klientui būtų sunku suprasti su tuo susijusią riziką, nebent toji išvestinė finansinė priemonė nedidina rizikos investuotojui;
   iv) akcijomis arba vienetais KIPVPS ▌;
   v) kitomis nekompleksinėmis finansinėmis priemonėmis kaip numatyta šioje dalyje.

Taikant šį punktą, jei laikomasi pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(47), 4 straipsnio 1 dalies trečią ir ketvirtą pastraipą nustatytų reikalavimų ir tvarkos, trečiosios šalies rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai.

   b) paslauga teikiama esamo ar galimo kliento iniciatyva,
   c) esamas ar galimas klientas buvo aiškiai informuotas, kad teikdama šią paslaugą investicinė įmonė neprivalo įvertinti teikiamos ar siūlomos priemonės ar paslaugos tinkamumą ar priimtinumą, ir dėl to jis negali pasinaudoti teise į apsaugą pagal atitinkamas verslo etikos taisykles. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota,
   d) investicinė įmonė laikosi 23 straipsnyje numatytų įsipareigojimų.

4.  Investicinė įmonė veda apskaitą, į kurią įtraukiamas dokumentas ar dokumentai, nustatantys šalių teises ir pareigas, dėl kurių susitarė įmonė ir klientas, bei kitos sąlygos, pagal kurias įmonė teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar teisės aktus.

5.  Iš investicinės įmonės klientas patvarioje laikmenoje privalo gauti atitinkamas ataskaitas apie klientams suteiktą paslaugą. Kai taikoma, šiose ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į susijusių finansinių priemonių rūšį ir sudėtingumą ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, taip pat turi būti nurodytos išlaidos, susijusios su kliento naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. Teikdama konsultacijas dėl investicijų mažmeniniams klientams, investicinė įmonė patvarioje laikmenoje pateikia klientui įrašą, kuriame nurodomi bent kliento tikslai, rekomendacijos ir tai, kaip teikiamos konsultacijos atitinka kliento asmenines savybes ir tikslus. Kai investicinė įmonė teikia portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugą ir kai konsultacijas dėl investicijų teikianti investicinė įmonė informuoja klientą, jog ji periodiškai teiks tinkamumo įvertinimą pagal 24 straipsnio 3a dalies d punktą, ji praneša klientui apie vertinimo ir susijusių pranešimų teikimo dažnumą, o ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų investicinių produktų rezultatus ir, kai teikiamos konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo savo nuožiūra paslauga, – naujausias tų investicinių produktų tinkamumo įvertinimas.

6.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis užtikrinama, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas savo klientams, laikytųsi 1–5 dalyse nustatytų principų. Šiuose deleguotuosiuose aktuose visų pirma nurodomi žinių ir kompetencijos, kurių reikia turėti pagal 1 dalį, vertinimo kriterijus ir atsižvelgiama į:

   a) esamam ar galimam klientui siūlomos ar suteiktos paslaugos (-ų) pobūdį, sandorių rūšį, objektą, dydį ir dažnumą;
   b) siūlomų ar aptariamų produktų pobūdį, įskaitant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas skirtingų rūšių finansines priemones ir indėlius;
   c) tai, ar esamas arba galimas klientas yra mažmeninis klientas, ar profesionalus klientas o taikant 5 dalį – į jų priskyrimą tinkamoms sandorio šalims.

7.  Vėliausiai iki [...](48) EVPRI parengia ir periodiškai atnaujina finansinių priemonių, apimančių struktūrą, dėl kurios klientui sunku suprasti susijusią riziką, vertinimo gaires, kaip numatyta 3 dalies a punkte.

26 straipsnis

Paslaugų teikimas per kitą investicinę įmonę

Valstybės narės leidžia nurodymą gavusiai investicinei įmonei, teikiančiai kliento naudai per kitą investicinę įmonę investicines ar pagalbines paslaugas, pasitikėti pirmosios įmonės perduota informacija. Nurodymą perduodanti investicinė įmonė atsakys už perduotos informacijos išsamumą ir tikslumą.

Investicinei įmonei, gavusiai tokį nurodymą kliento naudai teikti paslaugas, taip pat suteikiama galimybė pasiremti kitos investicinės įmonės klientui suteikta bet kokia rekomendacija dėl paslaugos ar sandorio. Nurodymą perduodanti investicinė įmonė atsakys už klientui suteiktos rekomendacijos ar konsultacijos tinkamumą.

Investicinė įmonė, gaunanti kliento nurodymus ar pavedimus per kitą investicinę įmonę, atsako už suteiktą paslaugą arba sandorio sudarymą, remdamasi suteikta informacija ar rekomendacijomis ir vadovaudamasi atitinkamomis šios antraštinės dalies nuostatomis.

27 straipsnis

Pareiga vykdyti pavedimus palankiausiomis klientui sąlygomis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, vykdydamos pavedimus, investicinės įmonės imtųsi visų būtinų veiksmų, klientų naudai siekdamos kiek įmanoma geriausių rezultatų, atsižvelgdamos į kainą, išlaidas, greitumą, įvykdymo ir apmokėjimo galimybes, dydį, pobūdį ar bet kokį kitą veiksnį, susijusį su pavedimo įvykdymu. Nepaisant to, gavusi konkretų kliento nurodymą, investicinė įmonė vykdo pavedimą taip, kaip konkrečiai nurodyta.

Kai investicinė įmonė vykdo pavedimą mažmeninio kliento vardu, geriausias įmanomas rezultatas nustatomas atsižvelgiant į bendrą atsiskaitymo sumą, atspindinčią finansinės priemonės kainą ir su pavedimo vykdymu susijusias išlaidas, kurią sudaro visos kliento patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su pavedimo vykdymu, įskaitant įvykdymo vietų mokesčius, tarpuskaitos ir atsiskaitymo mokesčius ir bet kuriuos kitus mokesčius, mokamus trečiosioms šalims, kurios dalyvavo vykdant pavedimą.

1a.  Investicinė įmonė, perdavusi pavedimą į konkrečią prekybos vietą arba vykdymo vietą, negauna jokio atlyginimo, nuolaidos arba nepiniginės naudos.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena vykdymo vieta nemokamai bent kartą per ketvirtį viešai skelbtų duomenis, susijusius su sandorių vykdymo toje vietoje kokybe, ir kad investicinė įmonė, įvykdžiusi sandorį kliento vardu, paprašyta informuotų klientą apie tai, kur įvykdytas pavedimas. Periodinėse ataskaitose pateikiama informacija apie kainą ir individualių finansinių priemonių sandorių atlikimo greitį bei tikimybę.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad, siekdamos įvykdyti 1 dalies reikalavimus, investicinės įmonės patvirtintų ir įgyvendintų veiksmingas priemones. Visų pirma valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės nustatytų ir įgyvendintų pavedimų vykdymo politiką, leidžiančią joms, laikantis straipsnio 1 dalies reikalavimų, pasiekti geriausių rezultatų atliekant klientų pavedimus.

4.  Pavedimų vykdymo politika apima su kiekviena priemonių rūšimi susijusią informaciją apie įvairias vietas, kuriose investicinė įmonė atlieka savo klientų pavedimus, ir veiksnius, darančius įtaką vykdymo vietų pasirinkimui. Ji turi apimti bent jau tas vietas, kurios investicinei įmonei leidžia nuolat pasiekti geriausių rezultatų vykdant klientų pavedimus.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės savo klientams suteiktų atitinkamą informaciją apie savo pavedimų vykdymo politiką. Toje informacijoje turi būti aiškiai, pakankamai išsamiai ir klientams suprantamai paaiškinama, kaip įmonė vykdys kliento pavedimus. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės iš savo klientų gautų išankstinį pritarimą vykdymo politikai.

Valstybės narės reikalauja, kad kai pavedimų vykdymo politikoje numatyta galimybė įvykdyti klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS ribų, visų pirma investicinė įmonė praneštų savo klientams apie tokią galimybę. Valstybės narės reikalauja, kad prieš vykdydamos savo klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos DPS arba OPS ar DPS ribų, investicinės įmonės gautų aiškų išankstinį jų sutikimą. Šį sutikimą investicinės įmonės gali gauti kaip bendrąjį susitarimą arba kaip susitarimą dėl konkretaus sandorio.

4a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės kas ketvirtį apibendrintų ir viešai paskelbtų informaciją apie penkias pagrindines vykdymo vietas pagal prekybos sandorių kiekį kiekvienai finansinių priemonių rūšiai, kuriose jos vykdė klientų pavedimus praėjusį ketvirtį ir nurodytų duomenis apie vykdymo kokybę.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės atliktų savo pavedimų vykdymo sistemos ir vykdymo politikos veiksmingumo priežiūrą, siekdamos nustatyti ir tam tikrais atvejais ištaisyti trūkumus. Visų pirma, jos reguliariai vertina, ar vykdymo vietos, įtrauktos į pavedimų vykdymo politiką, suteikia galimybę kliento naudai pasiekti geriausių rezultatų ir ar reikalingi vykdymo sistemos pakeitimai. Šiame vertinime taip pat svarstoma, kokių politikos pokyčių reikėtų padaryti atsižvelgiant į pagal 2 ir 4a dalis paskelbtą informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės praneštų klientams apie kiekvieną esminį pavedimų vykdymo sistemos ar vykdymo politikos pokytį.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad, klientams prašant, investicinės įmonės galėtų įrodyti, jog jos įvykdė jų pavedimus, vadovaudamosi įmonės vykdymo politika ir šiuo straipsniu.

7.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

   a) įvairių veiksnių sąlyginės svarbos nustatymo kriterijus, į kuriuos, vadovaujantis straipsnio 1 dalimi, gali būti atsižvelgta siekiant nustatyti geriausius galimus rezultatus, atsižvelgus į pavedimo dydį ir rūšį bei tai, ar esamas arba galimas klientas yra mažmeninis klientas ar profesionalus klientas;
   b) veiksnius, į kuriuos investicinė įmonė gali atsižvelgti peržiūrėdama savo vykdymo sistemą bei sąlygas, kurioms esant būtų tikslinga atlikti tokios sistemos pakeitimus; ypač veiksnius, padedančius nustatyti vietas, leidžiančias investicinei įmonei vykdant klientų pavedimus nuolat pasiekti geriausių galimų rezultatų;
   c) klientams teiktinos informacijos apie jų vykdymo politiką pobūdį ir mastą, remiantis straipsnio 4 dalimi.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) su vykdymo duomenimis susijusių duomenų, kurie turi būti skelbiami pagal 2 dalį, konkretus turinys, forma ir skelbimo periodiškumas, atsižvelgiant į vykdymo vietos rūšį ir į susijusios finansinės priemonės rūšį;
   b) informacijos, kurią turi skelbti investicinės įmonės pagal 5 dalies antrą pastraipą, turinį ir formą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](49).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

28 straipsnis

Klientų pavedimų tvarkymo taisyklės

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, įgaliotos kliento naudai vykdyti pavedimus, įgyvendintų procedūras ir priemones, kuriose būtų numatyta neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai atlikti klientų pavedimus, susijusius su kitų klientų pavedimais ar atsižvelgiant į investicinės įmonės prekybinius interesus.

Šiose procedūrose ir priemonėse numatyta kitaip palyginamus klientų pavedimus atlikti pagal jų gavimo laiką investicinėje įmonėje.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, jeigu vykdant klientų ribotus pavedimus, susijusius su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šie pavedimai įprastomis rinkos sąlygomis nevykdomi nedelsiant, investicinės įmonės imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas kuo greičiau įvykdyti tą pavedimą, taip užtikrindamos, kad to kliento ribotas pavedimas būtų nedelsiant viešai paskelbtas kitiems rinkos dalyviams priimtinu būdu, nebent klientas aiškiai nurodo kitaip. Valstybės narės gali nuspręsti, kad investicinės įmonės šį reikalavimą įvykdytų kliento ribotus pavedimus perduodamos reguliuojamai rinkai arba DPS. Valstybės narės nustato, kad kompetentingos institucijos gali atšaukti reikalavimą viešai paskelbti ribotą pavedimą, kurio apimtis, lyginant su įprasto dydžio sandoriais toje rinkoje, yra didelė, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] 4 straipsnyje.

3.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis reglamentuojama:

   a) procedūrų ir priemonių, leidžiančių neatidėliojant, sąžiningai ir operatyviai įvykdyti klientų pavedimus, sąlygas ir pobūdį bei situacijas arba sandorių rūšis, kurių atveju investicinės įmonės gali pagrįstai nukrypti nuo neatidėliotino vykdymo, siekdamos palankesnių sąlygų klientui;
   b) įvairius metodus, kuriais galima nustatyti, kad investicinė įmonė laikėsi reikalavimo atskleisti rinkai kliento ribotus pavedimus, kurių neįmanoma nedelsiant įvykdyti.

29 straipsnis

Investicinių įmonių pareigos skiriant įmonės agentus

1.  Valstybės narės investicinėms įmonėms leidžia paskirti įmonės agentus, siekiant reklamuoti investicinės įmonės paslaugas, prekiauti per tarpininkus ar priimti ir perduoti esamų ar galimų klientų pavedimus, parduodant finansines priemones ir teikiant konsultacijas dėl tokių investicinės įmonės siūlomų finansinių priemonių ir paslaugų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinei įmonei nutarus paskirti įmonės agentą, ji lieka visiškai ir besąlygiškai atsakinga už kiekvieną įmonės agento veiksmą ar neveikimą, šiam veikiant įmonės vardu. Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė užtikrintų, kad įmonės agentas praneštų apie savo pareigas ir įmonę, kuriai atstovauja, prieš susisiekdamas su esamu ar galimu klientu arba sudarinėdamas su juo sandorį.

Valstybės narės uždraudžia jų teritorijoje įregistruotiems įmonių agentams tvarkyti klientų pinigus ir (arba) finansines priemones.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės vykdytų savo įmonės agentų veiklos priežiūrą, siekdamos užtikrinti, kad, veikdamos per savo agentus, jos laikosi šios direktyvos.

3.  Įmonių agentai registruojami valstybės narės, kurioje jie įsisteigė, valstybės registre. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia nuorodas arba saitus į pagal šį straipsnį įsteigtus valstybių narių, nusprendusių leisti investicinėms įmonėms paskirti įmonių agentus, valstybės registrus.

Valstybės narės užtikrina, kad įmonių agentus būtų galima įtraukti į valstybės registrą tik nustačius, kad jie turi labai gerą reputaciją ir tinkamų bendro, komercinio ar profesinio pobūdžio žinių ir kompetencijos, leidžiančių jiems suteikti investicinę paslaugą ar papildomą paslaugą ir esamam ar galimam klientui tinkamai perduoti informaciją apie siūlomą paslaugą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad taikant atitinkamą kontrolę investicinės įmonės, o ne kompetentingos institucijos gali patikrinti, ar jų paskirti įmonės agentai turi pakankamai gerą reputaciją ir žinias, kaip nurodyta trečiojoje pastraipoje.

Registras reguliariai atnaujinamas. Juo galima naudotis viešai, siekiant gauti informacijos.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonių agentus skiriančios investicinės įmonės imtųsi atitinkamų priemonių, siekdamos išvengti įmonės agentų veiklos, nepatenkančios į šios direktyvos taikymo sritį, neigiamo poveikio investicinės įmonės vardu veikiančio įmonės agento veiklai.

Valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms bendradarbiauti su investicinėmis įmonėmis ir kredito įstaigomis, jų asociacijomis ir kitais subjektais, vykdant įmonių agentų registraciją ir prižiūrint, kaip įmonių agentai laikosi straipsnio 3 dalies reikalavimų. Visų pirma, įmonių agentus gali įregistruoti investicinės įmonės, kredito įstaigos, jų asociacijos ir kiti subjektai, prižiūrint kompetentingai institucijai.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės skirtų tik tuos įmonių agentus, kurie įtraukti į straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės registrus.

5a.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės savo paskirtiems agentams teiktų naujausią informaciją apie investicinius produktus ir tikslinę rinką, kaip nustatyta pagal 24 straipsnio 1 dalį, ir užtikrinti, kad įmonės agentas suteiktų klientui reikiamą informaciją pagal 24 straipsnio 3 dalį.

6.  Valstybės narės gali sugriežtinti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus arba papildyti juos kitais reikalavimais, taikomais įmonių agentams, už kurių registraciją jos yra atsakingos.

30 straipsnis

Sandoriai, sudaryti su tinkamomis sandorio šalimis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, įgaliotos klientų naudai vykdyti pavedimus ir (ar) vykdyti sandorius savo sąskaita, ir (ar) priimti ir perduoti pavedimus, gali suvesti tinkamas sandorio šalis, kad šios sudarytų sandorius, arba gali sudaryti sandorius su jomis, nesilaikydamos 24 (išskyrus 3 dalies), 25 (išskyrus 5 dalies), 27 ir 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų šiems sandoriams ar bet kuriai pagalbinei paslaugai, tiesiogiai susijusiai su šiais sandoriais.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės su savo tinkamomis sandorio šalimis būtų garbingos, sąžiningos ir profesionalios, ir bendrautų su jomis teisingai, aiškiai ir neklaidindamos, atsižvelgdamos į tinkamos sandorio šalies ir jos verslo pobūdį.

2.  Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės pripažįsta investicines įmones, kredito įstaigas, draudimo bendroves, KIPVPS ir jų valdymo įmones, pensijų fondus ir jų valdymo įmones, kitas finansų įstaigas, įgaliotas ar reglamentuotas kituose Europos Sąjungos teisės aktuose ar valstybės narės nacionaline teise, įmones, atleistas nuo šios direktyvos taikymo vadovaujantis 2 straipsnio 1 dalies k punktu, šalių vyriausybes ir atitinkamas jų įstaigas, įskaitant valstybės skolą nacionaliniu lygmeniu valdančias valstybės įstaigas, centrinius bankus ir viršvalstybines organizacijas.

Skirstymas į tinkamas sandorio šalis pagal pirmąją pastraipą nepažeidžia tokių subjektų teisės reikalauti, kad bendrai arba konkrečiame sandoryje jie būtų laikomi klientais, kurių ir investicinės įmonės bendrai veiklai būtų taikomi 24, 25, 27 ir 28 straipsniai.

3.  Tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti kitas įmones, atitinkančias iš anksto nustatytus atitinkamus reikalavimus, įskaitant kiekybinius apribojimus. Jeigu galimos sandorio šalys patenka į skirtingas jurisdikcijas, investicinė įmonė pripažįsta tokį kitos įmonės statusą, koks pripažįstamas valstybės narės, kurioje ši įmonė įsisteigusi, įstatymais ir kitomis nuostatomis.

Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė, sudaranti sandorius su tokiomis įmonėmis laikydamasi straipsnio 1 dalies, iš būsimos sandorio šalies gauna aiškų patvirtinimą, kad ši sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Valstybės narės leidžia, kad šis sutikimas investicinėms įmonėms gali būti perduodamas arba kaip bendrasis susitarimas, arba kaip susitarimas dėl konkretaus sandorio.

4.  Tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti trečiųjų šalių subjektus, lygiaverčius straipsnio 2 dalyje paminėtų subjektų rūšims.

Be to, tinkamomis sandorio šalimis valstybės narės gali pripažinti trečiųjų šalių įmones kaip ir paminėtos straipsnio 3 dalyje, jeigu laikomasi tokių pačių sąlygų ir reikalavimų, kokie nustatyti straipsnio 3 dalyje.

5.  Komisija įgaliojama pagal 98 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis reglamentuojama:

   a) procedūra dėl reikalavimo laikyti klientais pagal 2 dalį;
   b) procedūra dėl aiškaus būsimos sandorio šalies pritarimo gavimo pagal 3 dalį;
   c) iš anksto nustatyti atitinkami reikalavimai, įskaitant kiekybinius apribojimus, leidžiančius įmonę laikyti tinkama sandorio šalimi pagal 3 dalį.

3 skirsnis

Rinkos skaidrumas ir etiškumas

31 straipsnis

DPS arba OPS taikomų taisyklių ir kitų teisinių įsipareigojimų laikymosi priežiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, patvirtintų ir išlaikytų su DPS arba OPS tiesiogiai susijusias veiksmingas priemones ir procedūras, leidžiančias nuolat prižiūrėti, kaip jų naudotojai arba klientai laikosi taisyklių. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, atliktų jų administruojamose sistemose pateiktų ir atšauktų pavedimų ir naudotojų arba klientų vykdomų sandorių priežiūrą, siekdamos nustatyti šių taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar elgesį, kuris gali būti susijęs su piktnaudžiavimu rinka, ir panaudoja reikiamus išteklius siekdamos užtikrinti, kad ši priežiūra būtų efektyvi.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, praneštų kompetentingai institucijai apie rimtus taisyklių pažeidimus, tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas ar elgesį, kuris gali būti susijęs su piktnaudžiavimu rinka. Be to, valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys DPS arba OPS, nedelsdami pateiktų atitinkamą informaciją institucijai, atsakingai už piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą, ir suteiktų jai visą būtiną pagalbą atliekant šiose sistemose pasitaikiusių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą.

32 straipsnis

Priemonių sustabdymas ir pašalinimas iš prekybos DPS ar OPS

1.  Nedarant poveikio 72 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose numatytai kompetentingos institucijos teisei reikalauti laikinai sustabdyti prekybą konkrečia priemone ar ją pašalinti iš prekybos, DPS arba OPS operatorius gali laikinai sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone, kuri nebeatitinka DPS arba OPS taisyklių, arba ją pašalinti iš prekybos, nebent toks žingsnis galėtų padarytų didelės žalos investuotojo interesams ar veiksmingam rinkos veikimui.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė arba DPS ar OPS administruojantis rinkos operatorius, sustabdantis prekybą finansine priemone arba pašalinantis ją iš prekybos, paskelbtų šį sprendimą viešai, praneštų apie jį reguliuojamoms rinkoms, DPS ir OPS, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone, ir perduotų atitinkamą informaciją kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija praneša apie tai kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Kai prekyba sustabdoma ar nutraukiama dėl neatskleistos informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę, atitinkama kompetentinga institucija, apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 7 punkte, reikalauja, kad kitose reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS daugiašalėse prekybos sistemose ir organizuotos prekybos sistemose ir bet kokioje kitoje prekybos sistemoje, kurioje prekiaujama ta pačia finansine priemone, prekyba ta finansine priemone taip pat būtų kuo greičiau sustabdyta arba ji būtų iš jos pašalinta. Valstybės narės reikalauja, kad šios kitos reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS praneštų apie savo sprendimą savo kompetentingai institucijai ir visoms reguliuojamoms rinkoms, DPS ir OPS, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone, taip pat paaiškintų priežastis, jei būtų nuspręsta nesustabdyti prekybos ta finansine priemone ar jos nenutraukti.

2.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomas 1 dalyje minėtų pranešimų ir skelbimo formatas bei laikas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](50).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

3.  Komisijai pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose ji nustato, kokiose konkrečiose situacijose padaroma didelė žala investuotojų interesams, siekiant:

   а) patikslinti sąvokas „kuo greičiau“ ir „veiksmingas vidaus rinkos veikimas“, nurodytas 1 ir 2 dalyse;
   b) nustatyti klausimus, susijusius informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę neatskleidimu, kaip nurodyta 1 dalyje, įskaitant būtiną laikino prekybos finansine priemone sustabdymo panaikinimo procedūrą.

34 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija DPS ir OPS

1.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius, administruojantis DPS ar OPS, nedelsdami praneštų investicinėms įmonėms ir kitų daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir reguliuojamų rinkų operatoriams apie:

susijusius su finansine priemone.

   a) tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas; ▌bei
   c) sistemos sutrikdymus;

1a.  Valstybės narės reikalauja, kad DPS ar OPS administruojanti investicinė įmonė arba rinkos operatorius, nustatę elgesį, kuris gali reikšti piktnaudžiavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [MAR] nedelsdami apie tai praneštų pagal to reglamento 16 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai arba organui, kuriam perduoti kompetentingos institucijos užduotys pagal to reglamento 17 straipsnį, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti kelių rinkų priežiūrą realiuoju laiku.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių reikalaujama pateikti informaciją, kaip nurodyta 1 dalyje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...(51).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4 skirsnis

MVĮ rinkos

35 straipsnis

MVĮ augimo rinkos

1.  Valstybės narės nustato, jog DPS operatorius gali kreiptis į savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad DPS būtų įregistruojama kaip MVĮ augimo rinka.

2.  Valstybės narės nustato, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali įregistruoti DPS kaip MVĮ augimo rinką, jei kompetentinga institucija gauna 1 dalyje nurodytą prašymą ir yra įsitikinusi, kad laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų, susijusių su DPS.

3.  DPS taikomos veiksmingos taisyklės, sistemos ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

   a) dauguma emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti rinkoje, yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ);
   b) išduoti pirminį ir nuolatinį leidimą prekiauti emitentų finansinėmis priemonėmis rinkoje nustatyti atitinkami kriterijai;
   c) pirmą kartą leidus finansinėmis priemonėmis prekiauti rinkoje apie tas priemones skelbiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar investuoti į priemones; skelbiamas atitinkamas leidimo prekiauti dokumentas arba prospektas, jei taikomi Direktyvoje 2003/71/EB nustatyti reikalavimai, keliami viešajam siūlymui kartu su leidimu prekiauti;
   d) emitentas periodiškai vykdo arba jo vardu vykdoma tinkama rinkos finansų kontrolė, pavyzdžiui, rengiamos audituotos metinės ataskaitos;
   e) rinkoje veikiantys emitentai, asmenys, emitento organizacijoje einantys vadovaujančias pareigas, ir asmenys, artimai susiję su šiais asmenimis, laikosi atitinkamų reikalavimų, kurie jiems taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas];
   f) saugojama ir viešai platinama reguliavimo informacija apie rinkoje veikiančius emitentus;
   g) taikomos veiksmingos sistemos ir kontrolės priemonės, kuriomis siekiama nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią toje rinkoje, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. …/… [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas].

4.  3 dalyje išdėstytais kriterijais nepažeidžiamas DPS operatoriui keliamas reikalavimas laikytis kitų šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su daugiašalių prekybos sistemų veikimu. Jie taip pat netrukdo DPS operatoriui nustatyti papildomų reikalavimų, be toje dalyje nurodytųjų.

5.  Valstybės narės nustato, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali išregistruoti DPS iš MVĮ augimo rinkų sąrašo bet kuriuo iš šių atvejų:

   a) rinkos operatorius kreipiasi dėl jos išregistravimo;
   b) DPS nebeatitinka 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija šiame straipsnyje nustatyta tvarka įregistruoja DPS kaip MVĮ augimo rinką arba ją išregistruoja, apie šią registraciją ji kuo greičiau praneštų EVPRI. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia MVĮ augimo rinkų sąrašą ir nuolat jį atnaujina.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad kai emitento finansine priemone leidžiama prekiauti vienoje MVĮ augimo rinkoje, šia finansine priemone būtų galima prekiauti kitoje MVĮ augimo rinkoje tik gavus aiškų emitento sutikimą. Tačiau tokiu atveju emitentui netaikomi jokie įpareigojimai, susiję su įmonių valdymu arba su pirminiu, vėlesniu ar ad hoc informacijos apie pastarąją MVĮ rinką atskleidimu.

8.  Komisija pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau išdėstomi 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Šiomis priemonėmis atsižvelgiama į poreikį nustatant reikalavimus išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį, siekiant skatinti investuotojų pasitikėjimą tomis rinkomis ir kartu mažinant administracinę naštą, tenkančią rinkoje veikiantiems emitentams.

III SKYRIUS

INVESTICINIŲ ĮMONIŲ TEISĖS

36 straipsnis

Laisvė teikti investicines paslaugas ir vykdyti veiklą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena investicinė įmonė, gavusi veiklos leidimą ir prižiūrima kitos valstybės narės kompetentingų institucijų, laikydamasi šios direktyvos, o kredito įstaigos, laikydamosi Direktyvos 2006/48/EB, galėtų savo teritorijose laisvai teikti investicines paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą, taip pat teikti pagalbines paslaugas su sąlyga, kad tokias paslaugas ir veiklą apimtų jų veiklos leidimas. Pagalbinės paslaugos gali būti teikiamos tik kartu su investicinėmis paslaugomis ir (ar) veikla.

Valstybės narės netaiko tokiai investicinei įmonei ar kredito įstaigai jokių papildomų reikalavimų dėl dalykų, kuriems taikoma ši direktyva.

2.  Kiekviena investicinė įmonė, norinti pirmą kartą pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti savo veiklą kitos valstybės narės teritorijoje ar pakeisti taip teikiamų paslaugų ar veiklos mastą, buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša informaciją apie:

   a) valstybę narę, kurioje ji ketina užsiimti savo veikla;
   b) veiklos programą, kurioje, be kitų dalykų, būtų apibūdintos ir planuojamos paslaugos, ir (ar) veiklos rūšys bei pagalbinės paslaugos, bei jos ketinimai turėti įmonės agentų toje valstybėje narėje, kurioje ji planuoja teikti paslaugas. Jei investicinė įmonė ketina paskirti įmonės agentus, investicinė įmonė savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie tų įmonės agentų tapatybes.

Jei investicinė įmonė ketina naudoti įmonės agentus, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo tokios informacijos gavimo priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu pagal 83 straipsnio 1 dalį, praneša apie įmonės agentų, kuriais investicinė įmonė ketina naudotis teikdama paslaugas toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė paskelbia tokią informaciją. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.

3.  Per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai kontaktiniu punktu laikantis 83 straipsnio 1 dalies. Investicinė įmonė gali tuomet pradėti teikti konkrečią investicinę paslaugą ar paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje.

4.  Pasikeitus informacijai, perduotai laikantis straipsnio 2 dalies, investicinė įmonė apie tai praneša raštu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5.  Kiekviena kredito įstaiga, norinti teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas per įmonės agentus laikydamasi 1 dalies nuostatų, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai praneša apie šių įmonės agentų tapatybę.

Kai kredito įstaiga ketina naudotis įmonės agentais, per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos kredito įstaigos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, pagal 83 straipsnio 1 dalį paskirtai kontaktiniu punktu, praneša apie įmonės agentų, kuriais kredito įstaiga ketina naudotis teikdama paslaugas toje valstybėje narėje, tapatybę. Priimančioji valstybė narė paskelbia tokią informaciją.

6.  Netaikydamos kitų teisinių ar administracinių reikalavimų, valstybės narės leidžia kitų valstybių narių DPS ir OPS administruojančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams imtis savo teritorijose atitinkamų priemonių, dėl kurių pagerėtų netiesioginių naudotojų ir jų teritorijose įsisteigusių dalyvių galimybės patekti į jų sistemas ir jomis naudotis.

7.  Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai investicinė įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys DPS, praneša apie valstybę narę, kurioje jie ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį DPS buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša šią informaciją tai valstybei narei, kurioje DPS ketina imtis tokių priemonių.

Per protingą laiką DPS priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu DPS buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie toje valstybėje narėje įsisteigusios DPS narių ar dalyvių tapatybes.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4 ir 7 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](52).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi keitimuisi informacija pagal 3, 4 ir 7 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [2016 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

37 straipsnis

Filialo steigimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, steigiant filialus jų teritorijose laikantis šios direktyvos ir Direktyvos 2006/48/EB, investicinės paslaugos, taip pat pagalbinės paslaugos ir (ar) investicinė veikla galėtų būti teikiamos ir (ar) vykdomos su sąlyga, kad šios paslaugos ir veikla būtų nurodytos buveinės valstybėje narėje investicinei įmonei ar kredito įstaigai išduotame veiklos leidime. Pagalbinės paslaugos gali būti teikiamos tik kartu su investicinėmis paslaugomis ir (ar) veikla.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų šioje direktyvoje reglamentuojamam filialo įsteigimui ir jo veiklai, išskyrus straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad investicinė įmonė, norinti kitos valstybės narės teritorijoje įsteigti filialą, pirmiausia praneštų buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie:

   a) valstybę narę, kurios teritorijoje ji ketina įsteigti filialą;
   b) veiklos programą, kurioje, inter alia, būtų apibūdintos ir planuojamos paslaugos, ir (ar) veiklos rūšys bei pagalbinės paslaugos, filialo organizacinė struktūra bei nurodyti filialo ketinimai naudoti įmonės agentus bei informacija apie tų agentų tapatybę;
   c) adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus;
   d) už filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes.

Jei investicinė įmonė naudoja ne buveinės valstybėje narėje įsisteigusį įmonės agentą, toks draudimo agentas sutapatinamas su filialu, ir jam taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojama filialų veikla.

3.  Per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai laikantis 83 straipsnio 1 dalies kontaktiniu punktu, ir atitinkamai informuoja suinteresuotą investicinę įmonę, nebent buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai abejoja investicinės įmonės administracine struktūra ar finansine būkle, atsižvelgdama į planuojamą veiklą.

4.  Kartu su straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda informaciją apie akredituotą kompensavimo programą, kurioje investicinė įmonė dalyvauja, laikydamasi Direktyvos 97/9/EB. Pasikeitus kokiai nors informacijai, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

5.  Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo tos informacijos gavimo apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja investicinę įmonę.

6.  Filialas gali būti įsteigtas ir pradėti savo veiklą, jei iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gaunamas atitinkamas pranešimas arba toks pranešimas iš pastarosios negaunamas ilgiau kaip du mėnesius nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo perdavimo dienos.

7.  Kiekviena kredito įstaiga, norinti teikti investicines paslaugas ir (arba) vykdyti veiklą, taip pat teikti papildomas paslaugas per ne buveinės valstybėje narėje įsisteigusį įmonės agentą, pagal šią direktyvą praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, pagal 83 straipsnio 1 dalį paskirtai kontaktiniu punktu, ir atitinkamai informuoja suinteresuotą kredito įstaigą, nebent buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstai abejoja dėl kredito įstaigos administracinės struktūros ar finansinės būklės.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja kredito įstaigą.

Įmonės agentas gali pradėti savo veiklą, jei iš priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gaunamas atitinkamas pranešimas arba jei toks pranešimas iš jos negaunamas ilgiau kaip du mėnesius nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo perdavimo dienos. Tokiam įmonės agentui taikomos šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojama filialų veikla.

8.  Valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad paslaugos, kurias jos teritorijoje teikia filialas, atitiktų šios direktyvos 24, 25, 27, 28, straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 13–23 straipsniuose ir pagal šiuos straipsnius priimtose priemonėse nustatytus įpareigojimus.

Valstybės narės, kurioje įsisteigęs filialas, kompetentinga institucija turi teisę tikrinti filialą ir reikalauti atlikti reikalingus pakeitimus, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti šios direktyvos 24, 25, 27, 28, straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 13–23 straipsnių nuostatų bei priemonių, priimtų pagal tuos straipsnius ir taikomų tos šalies teritorijoje filialo teikiamoms paslaugoms ir (ar) vykdomai veiklai, taikymą.

9.  Kiekviena valstybė narė numato, kad, kitoje valstybėje narėje leidimą gavusiai investicinei įmonei įsteigus filialą jos valstybės teritorijoje, investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama savo pareigas ir pranešusi apie tai priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, gali tame filiale atlikti patikras vietoje.

10.  Pasikeitus kokiai nors informacijai, perduotai laikantis straipsnio 2 dalies, ir likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo, investicinė įmonė raštu praneša apie tai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie šiuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

11.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma informacija, kurią reikia pranešti pagal 2, 4 ir 10 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](53).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ▌priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

12.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi informacijos perdavimui pagal 3 ir 10 dalis, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [2016 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

38 straipsnis

Patekimas į reguliuojamas rinkas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kitų valstybių narių investicinės įmonės, turinčios leidimą vykdyti klientų pavedimus arba veikti savo sąskaita, turėtų teisę tapti jų šalies teritorijoje įsteigtos reguliuojamos rinkos narėmis arba dalyvėmis:

   a) tiesiogiai, įsteigdamos savo filialus priimančiojoje valstybėje narėje;
   b) tapdamos nuotolinėmis reguliuojamos rinkos narėmis arba įgydamos teisę patekti į tokią rinką, neprivalėdamos įsisteigti reguliuojamos rinkos buveinės valstybėje narėje, jeigu pagal aptariamos rinkos prekybos procedūras ir sistemas nebūtina būti fiziškai, norint sudaryti sandorius rinkoje.

2.  Straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis besinaudojančiai investicinei įmonei valstybės narės netaiko papildomų reguliavimo ar administracinių dėl dalykų, kuriems taikoma ši direktyva.

39 straipsnis

Kreipimasis į pagrindinę sandorio šalį, tarpuskaitos ir atsiskaitymo priemonės ir teisė nustatyti atsiskaitymo sistemą

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, galutinai parengdamos sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, arba pasirengdamos jų įforminimui, kitų valstybių narių investicinės įmonės jų teritorijose turėtų teisę kreiptis į pagrindinę sandorio šalį bei pasinaudoti tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemomis.

Valstybės narės reikalauja, kad investicinių įmonių teisei naudotis šiomis priemonėmis būtų taikomi tie patys nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs reikalavimai, taikomi vietos dalyviams. Valstybės narės neapriboja teisės naudotis šiomis sistemomis vien tik jų teritorijoje esančioje reguliuojamoje rinkoje ar DPS arba OPS įvykdytų sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, tarpuskaitos ir atsiskaitymo už juos atlikimu.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijose esančios reguliuojamos rinkos suteiktų visiems nariams ir dalyviams teisę nustatyti atsiskaitymo už toje reguliuojamoje rinkoje vykdomus sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, sistemą, laikantis šių sąlygų:

   a) tarp šios nustatytos atsiskaitymo sistemos ir kitų sistemų ar priemonių būtų tokie ryšiai ir sąsajos, kurių reikia veiksmingam ir ekonomiškam atsiskaitymui už konkretų sandorį garantuoti;
   b) būtų gautas už reguliuojamos rinkos priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos sutikimas, kad atsiskaitymo už sandorius, sudarytus naudojant kitas sistemas, o ne šios reguliuojamos rinkos nustatytą sistemą, techninės sąlygos leidžia finansų rinkoms veiksmingai ir sklandžiai veikti.

Šis reguliuojamos rinkos kompetentingos valstybės sutikimas nepažeidžia nacionalinių centrinių bankų, atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, ar kitų šių sistemų priežiūros institucijų kompetencijos. Kompetentinga institucija atsižvelgia į šių institucijų priežiūros rezultatus, siekdama išvengti bereikalingo kontrolės dubliavimosi.

40 straipsnis

Nuostatos, reglamentuojančios susitarimus su pagrindine sandorio šalimi bei tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimus, kiek tai susiję su DPS

1.  Valstybės narės neužkerta kelio investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems DPS, sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės pagrindine sandorio šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kuriais siekiama užtikrinti, kad, užsiimdami prekyba tose sistemose, rinkos operatoriai galėtų pasinaudoti tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo paslaugomis.

2.  Investicinių įmonių ir rinkos operatorių, administruojančių DPS, kompetentingos institucijos negali prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį bei tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuomet, kai tai akivaizdžiai būtina, siekiant išlaikyti sklandų DPS veikimą ir atsižvelgiant į 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas ir atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

Siekdamos išvengti nereikalingo kontrolės dubliavimosi, kompetentingos institucijos atsižvelgia į susijusių centrinių bankų atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir stebėjimą ar kitų atitinkamą kompetenciją turinčių priežiūros institucijų vykdomą šių sistemų priežiūrą ir stebėjimą.

IV SKYRIUS

Trečiųjų šalių įmonių teikiamos paslaugos

1 skirsnis

Paslaugų teikimasarba veiklasteigiant filialą

41 straipsnis

Filialo steigimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų šalių įmonės, ketinančios jų teritorijoje teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą ir bet kokias pagalbines paslaugas įsteigusios filialą, iš anksto gautų tų valstybių narių kompetentingų institucijų oficialų veiklos leidimą, išduotą laikantis šių nuostatų:

   a) Komisija priėmė sprendimą pagal 3 dalį;
   b) trečiojoje šalyje, kurioje įsteigta įmonė, norint teikti paslaugas, kurias trečiosios šalies įmonė prašo leidimo teikti, reikalingas veiklos leidimas ir atliekama jų priežiūra, ir prašančiai įmonei yra išduotas tinkamas leidimas. Trečioji šalis, kurioje įsteigta trečiosios šalies įmonė, nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;
   c) ▌valstybės narės, kurioje numatoma steigti filialą, kompetentingos institucijos ir trečiosios šalies, kurioje įsteigta įmonė, kompetentingos priežiūros institucijos yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose išdėstytos nuostatos, pagal kurias reguliuojamas keitimasis informacija siekiant išsaugoti rinkos vientisumą ir apsaugoti investuotojus;
   d) filialas turi pakankamą pradinį kapitalą, kuriuo laisvai disponuoja;
   e) paskiriami vienas ar daugiau asmenų, atsakingų už filialo valdymą, ir jie atitinka 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
   f) trečioji šalis, kurioje įsteigta trečiosios šalies įmonė, su valstybe nare, kurioje numatoma įsteigti filialą, yra pasirašiusi susitarimą, kuris visiškai atitinka OECD pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija apie mokesčius, taip pat apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama;
   g) leidimo išdavimo metu įmonė priklauso investuotojų kompensavimo sistemai, kuriai suteiktas leidimas arba kuri pripažįstama pagal Direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad trečiosios šalies finansų įmonė, ketinanti tų valstybių narių teritorijoje teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą ir bet kokias pagalbines paslaugas mažmeniniams klientams arba profesionaliems klientams pagal II priedo II skirsnį, įsteigtų Europos Sąjungoje filialą.

3.  Komisija pagal 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima sprendimą dėl trečiosios šalies, nurodydama, ar tos trečiosios šalies teisiniais ir priežiūros susitarimais užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje leidimus turinčios įmonės atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurių poveikis yra lygiavertis reikalavimų, nustatytų šioje direktyvoje, Reglamente (ES) Nr. …/… [FPRR] ir Direktyvoje 2006/49/EB ▌ bei jų įgyvendinimo priemonėse, poveikiui ir kad trečiojoje šalyje numatytas veiksmingas lygiavertis ir abipusis riziką ribojančios sistemos, taikomos investicinėms įmonėms, turinčioms leidimus pagal šią direktyvą, pripažinimas.

Gali būti laikoma, kad trečiosios šalies riziką ribojančios sistemos poveikis lygiavertis, jei ta sistema atitinka visas šias sąlygas:

   a) įmonės, teikiančios investicines paslaugas arba vykdančios investicinę veiklą toje trečiojoje šalyje, turi leidimą, joms nuolat veiksmingai taikoma priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;
   b) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą, taikomi kapitalo pakankamumo reikalavimai ir tinkami akcininkams bei jų valdymo organo nariams taikomi reikalavimai;
   c) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą taikomi tinkami organizaciniai reikalavimai vidaus kontrolės funkcijų srityje;
   d) užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka.

Komisija gali taikyti sprendimą pagal šią dalį tik investicinėms įmonėms arba rinkos operatoriams, teikiantiems vieną ar daugiau nurodytų investicinių paslaugų arba vykdantiems vieną ar dar daugiau nurodytų investicinių veiksmų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių.

Trečiosios šalies įmonei 1 dalies tikslams gali būti suteiktas leidimas, jei ji patenka į kategoriją, kuriai taikomas Komisijos sprendimas.

4.  Pirmoje dalyje nurodyta trečiosios šalies investicinė įmonė pateikia paraišką valstybės narės, kurioje ji ketina įsteigti filialą, kompetentingai institucijai po to, kai Komisija priima sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies įmonė turi veiklos leidimą, teisinė ir priežiūros sistema lygiavertė 3 dalyje aprašytiems reikalavimams.

42 straipsnis

Įsipareigojimas teikti informaciją

Trečiosios šalies įmonė, ketinanti gauti leidimą valstybės narės teritorijoje teikti investicines paslaugas arba vykdyti investicinę veiklą ir pagalbines paslaugas, tos valstybės narės kompetentingai institucijai:

   a) nurodo institucijos, atsakingos už jos priežiūrą atitinkamoje trečiojoje šalyje, pavadinimą. Kai už priežiūrą atsakinga daugiau nei viena institucija, pateikiami išsamūs duomenys apie atitinkamas kompetencijos sritis;
   b) pateikia visus reikiamus įmonės duomenis (pavadinimą, teisinę formą, registruotą biurą ir adresą, valdymo organo narius, susijusius akcininkus) ir veiklos programą, kurioje nurodomos investicinės paslaugos ir (arba) investicinė veikla, taip pat pagalbinės paslaugos, kurias ketinama teikti, ir filialo organizacinė struktūra, įskaitant visų atvejų, kai esminės veiklos funkcijos patikimos trečiosioms šalims, apibūdinimą;
   c) nurodo už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardes bei susijusius dokumentus, kuriais įrodoma, kad laikomasi 9 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų;
   d) pateikia informaciją apie pradinį kapitalą, kuriuo filialas laisvai disponuoja.

43 straipsnis

Veiklos leidimo išdavimas

1.  Valstybės narės, kurioje trečiosios šalies įmonė įsteigė arba ketina įsteigti filialą, kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą tik kai įvykdomos šios sąlygos:

   a) kompetentinga institucija įsitikina, kad įvykdytos 41 straipsnyje išdėstytos sąlygos;
   b) kompetentinga institucija įsitikina, kad trečiosios šalies įmonės filialas galės laikytis 2 dalyje išdėstytų nuostatų;
   ba) kompetentinga institucija įsitikina, kad trečiosios šalies įmonė ketina valstybėje narėje, kurioje ji siekia įsteigti filialą, teikti didelę dalį investicinių paslaugų arba vykdyti didelę dalį investicinės veiklos Europos Sąjungoje.

Kompetentinga institucija trečiosios šalies įmonei per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša, ar leidimas išduodamas, ar ne.

2.  Trečiosios šalies įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal 1 dalį, laikosi įsipareigojimų, išdėstytų šios direktyvos 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24, 25, 27 straipsniuose, 28 straipsnio 1 dalyje ir 30, 31, 32, 34 straipsniuose bei Reglamento ES Nr. .../... [FPRR] 3–23 straipsniuose, ir taiko pagal juos patvirtintas priemones, taip pat toje valstybėje narėje, kurioje jai išduotas leidimas, jos priežiūrą atlieka kompetentinga institucija.

Valstybės narės netaiko jokių papildomų reikalavimų šioje direktyvoje numatytais filialo administravimo ir valdymo klausimais.

44 straipsnis

Paslaugų teikimas ir veiklos vykdymas kitose valstybėse narėse

1.  Trečiosios šalies įmonė, kuriai išduotas leidimas pagal 43 straipsnį, gali teikti leidime numatytas paslaugas ar vykdyti veiklą kitose Europos Sąjungos šalyse neįsteigusi naujų filialų. Šiuo tikslu ji pateikia valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentingai institucijai šią informaciją:

   a) valstybę narę, kurioje jis ketina vykdyti veiklą;
   b) veiklos programą, kurioje konkrečiai nurodomos investicinės paslaugos ar investicinė veikla, taip pat pagalbinės paslaugos, kurias ji ketina teikti toje valstybėje narėje.

Per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentinga institucija persiunčia ją kompetentingai priimančiosios valstybės narės institucijai, pagal 83 straipsnio 1 dalį paskirtai kontaktiniu punktu. Tuomet trečiosios šalies įmonė gali pradėti priimančiojoje valstybėje narėje teikti atitinkamą paslaugą ar paslaugas.

Jei pagal pirmą pastraipą pateikta informacija keičiama, trečiosios šalies įmonė ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pakeitimo apie tai raštu praneša valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentingai institucijai. Valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentinga institucija informuoja apie šiuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

Įmonę ir toliau prižiūri valstybė narė, kurioje pagal 43 straipsnį įsteigtas filialas.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) būtinas bendradarbiavimo susitarimų, minimų 41 straipsnio 1 dalies c punkte, turinys, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išduodančios trečiosios šalies įmonei leidimą, gebėtų naudotis visais savo priežiūros įgaliojimais pagal šią direktyvą;
   b) išsamus veiklos programos, kurios reikalaujama pagal 42 straipsnio b punktą, turinys;
   c) dokumentų, susijusių su filialo valdymu, kaip reikalaujama 42 straipsnio c punkte, turinys;
   d) išsamus informacijos, susijusios su pradiniu kapitalu, kuriuo laisvai disponuoja filialas, kaip reikalaujama pagal 42 straipsnio d punktą, turinys.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](54).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomos informacijos teikimo ir pranešimo, numatytų tose dalyse, standartinės formos, šablonai ir procedūros.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](55).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis būtų nustatomos pakankamo pradinio kapitalo, kuriuo laisvai disponuoja filialas, įvertinimo sąlygos atsižvelgiant į filialo teikiamas investicines paslaugas ar investicinę veiklą ir į klientų, kuriems jos turėtų būti teikiamos, rūšį.

2 skirsnis

Veiklos leidimų registravimas ir panaikinimas

45 straipsnis

Registravimas

Valstybės narės registruoja trečiųjų šalių finansų įmones, kurioms pagal 41 straipsnį išduoti veiklos leidimai. Registras prieinamas viešai, o jame pateikiama informacija apie trečiųjų šalių įmonių paslaugas ar veiklą, kurioms išduotas leidimas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų trečiųjų šalių įmonių, kurioms išduotas leidimas teikti paslaugas ir vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas ar veiklą, kurias teikti trečiosios šalies įmonei išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia tą sąrašą savo interneto svetainėje ir jį atnaujina.

46 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Veiklos leidimą pagal 43 straipsnį išdavusi kompetentinga institucija ▌ gali jį panaikinti tada, kai trečiosios šalies įmonė:

   a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius neteikė jokių investicinių paslaugų arba nesivertė jokia investicine veikla, ir jeigu atitinkama valstybė narė nėra numačiusi, kad tokiais atvejais šis leidimas netenka galios;
   b) gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;
   c) nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas;
   d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, reglamentuojančias investicinių įmonių veiklos sąlygas ir taikomas trečiųjų šalių įmonėms;
   e) kai nacionalinėje teisėje numatyti veiklos leidimo panaikinimo atvejai, nepatenkantys į šios direktyvos taikymo sritį.

Apie kiekvieną veiklos leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

Panaikinimas skelbiamas 45 straipsnyje nustatytame sąraše ir galioja penkerius metus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

REGULIUOJAMOS RINKOS

47 straipsnis

Leidimas ir taikoma teisė

1.  Valstybės narės pasilieka teisę reguliuojamomis rinkomis pripažinti tas sistemas, kurios atitinka šios antraštinės dalies nuostatas.

Leidimas reguliuojamos rinkos veiklai suteikiamas tik tada, kai kompetentinga institucija įsitikina, kad tiek rinkos operatorius, tiek reguliuojamos rinkos sistemos atitinka nors šioje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu reguliuojama rinka yra juridinis asmuo ir ją valdo ar administruoja ne pati reguliuojama rinka, o kitas rinkos operatorius, valstybės narės nustato, kaip padalyti tarp reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus pagal šią direktyvą rinkos operatoriui nustatytas įvairias pareigas.

Reguliuojamos rinkos operatorius pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, būtų nustatytos ir planuojamos veiklos rūšys bei organizacinė struktūra, būtinas kompetentingai institucijai leisti įsitikinti, kad pirminio veiklos leidimo išdavimo metu reguliuojama rinka nustatė visas priemones, leidžiančias laikytis šioje antraštinėje dalyje nustatytų įsipareigojimų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad, prižiūrint kompetentingai institucijai, reguliuojamos rinkos operatorius atliktų reguliuojamos rinkos administravimo ir valdymo funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos reguliariai stebės, kaip reguliuojamos rinkos laikosi šios antraštinės dalies nuostatų. Jos taip pat užtikrina, kad kompetentingos institucijos prižiūrės, jog reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šioje antraštinėje dalyje nurodytų nuostatų, taikomų pirminiam veiklos leidimui.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatorius užtikrintų, jog jo valdoma reguliuojama rinka atitinka šios antraštinės dalies reikalavimus.

Be to, valstybės narės užtikrina, kad rinkos operatoriui bus suteiktos teisės, kurias pagal šią direktyvą turi reguliuojama rinka.

4.  Nepažeidžiant atitinkamų Direktyvos 2003/6/EB nuostatų, turi būti taikoma reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės viešoji teisė, reguliuojanti sandorius, vykdomus per reguliuojamos rinkos sistemas.

5.  Kompetentinga institucija gali panaikinti reguliuojamai rinkai išduotą veiklos leidimą, jeigu ši:

   a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako šio leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nesuteikė jokių investicinių paslaugų, arba nesivertė jokia investicine veikla, ir jeigu atitinkama valstybė narė nėra numačiusi, kad tokiais atvejais šis leidimas netenka galios;
   b) gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;
   c) nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas;
   d) rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas;
   e) kai nacionalinėje teisėje numatyti veiklos leidimo panaikinimo atvejai.

6.  Apie kiekvieną leidimo panaikinimo atvejį pranešama EVPRI.

48 straipsnis

Reguliuojamos rinkos valdymo reikalavimai

1.  ▌Bet kurio rinkos operatoriaus valdymo organo nariai visada yra pakankamai geros reputacijos, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms vykdyti.

Visi valdymo organo nariai pirmiausiai vykdo šiuos reikalavimus:

   a) jie skiria pakankamai laiko savo funkcijoms vykdyti. Direktoriaus pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti valdymo organo narys, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Dėl savo dydžio, vidaus organizacijos, veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo svarbių rinkos operatorių valdymo organų nariai vienu metu gali derinti pareigas taikydami ne daugiau kaip vieną šių pareigų derinį:

   i) vieno vykdomojo direktoriaus ▌ pareigas; arba
   ii) dviejų nevykdomųjų direktorių pareigas.

laikomos vieno direktoriaus pareigomis;

▌Vykdomojo arba nevykdomojo direktoriaus pareigos, atliekamos:

   i) toje pačioje grupėje;
  ii) įstaigose, kurios:
   yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos narės, jeigu laikomasi ... Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 108 straipsnio 7 dalies sąlygų,
   susijusios ryšiais pagal ... m. ... ... d. Reglamento (ES) Nr. .../2012 [CRD IV] 108 straipsnio 6 dalį; arba
   iii) įmonėse (įskaitant ne finansų įstaigas), kuriose įstaigoms priklauso kvalifikuotoji akcijų paketo dalis,

b)  jie turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti reguliuojamos rinkos veiklą, ypač pagrindinę riziką, kylančią vykdant šią veiklą;

c)  jie veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai vertintų ir kvestionuotų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų vadovybės sprendimų priėmimą.

Rinkos operatoriai skiria pakankamai išteklių valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui;

ca)  jie užtikrina, kad veiktų veiksmingos sistemos, kurias taikant nustatomi ir valdomi rinkos operatorių ir reguliuojamos rinkos ar jos narių konfliktai, taip pat administruojamos ir išlaikomos tinkamos priemonės skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

2.  Valstybės narės iš reguliuojamos rinkos operatorių reikalauja įsteigti nominavimo komitetą, kuris vertintų, kaip laikomasi pirmos dalies nuostatų, ir prireikus remdamasis savo vertinimu teiktų rekomendacijas. Nominavimo komitetą sudaro valdymo organo nariai, kurie atitinkamame rinkos operatoriuje neužima jokių vykdomųjų pareigų.

Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, gali leisti rinkos operatoriui nesteigti atskiro nominavimo komiteto, jei nustatyta tinkamai palyginama alternatyvi priemonė.

Ši dalis netaikoma, jei pagal nacionalinę teisę valdymo organo kompetencija neapima savo narių skyrimo proceso.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad rinkos operatoriai ir jų atitinkami nominavimo komitetai įdarbindami savo valdymo organų narius ieškotų įvairių savybių ir gebėjimų.

Be kita ko:

   a) rinkos operatoriai taiko politiką, kuria skatinamas profesionalumas, atsakomybė ir įsipareigojimų laikymasis– pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis įdarbinama vyresnioji vadovybė, ir taip užtikrinama, kad paskirtieji asmenys būtų neabejotinai ištikimi savo įstaigos interesams;
   b) investicinės įmonės taip pat imasi konkrečių priemonių, siekdamos užtikrinti proporcingesnį atstovavimą valdybose, pvz., rengtų nominavimo komiteto narių mokymus, sudarytų kompetentingų kandidatų sąrašus, nustatyti nominavimo procedūrą, kurioje dalyvauja bent po vieną kiekvienos lyties kandidatą;
   c) jei jis praktiškai taikomas, atstovavimas darbuotojams valdymo organe taip pat turėtų būti vertinamas kaip tinkamas būdas didinti įvairovę, nes atsižvelgiama į dar vieną svarbų aspektą ir iš tikrųjų sužinoma apie įstaigos vidaus tvarką.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatoma, kaip rinkos operatorius turėtų atsižvelgti į:

   a) ką reiškia pakankamas laikas, kurį valdymo organo narys įsipareigoja skirti savo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, ir į kurį kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti leisdamos valdymo organo nariui derinti daugiau direktoriaus pareigų, negu nurodyta 1 dalies a punkte;
   b) ką reiškia 1 dalies b punkte nurodytos pakankamos valdymo organo narių kartu turimos žinios, įgūdžiai ir patirtis;
   c) ką reiškia 1 dalies c punkte nurodytas valdymo organo nario veikimas sąžiningai, dorai ir savarankiškai, atsižvelgiant į potencialius interesų konfliktus;
   d) ką reiškia pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai valdymo organo narių pradiniam ir vėlesniam mokymui;
   e) ką reiškia įvairovė, į kurią reikia atsižvelgti renkant valdymo organo narius.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](56).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius praneštų kompetentingai institucijai apie visų savo valdymo organo narių tapatybę ir bet kokius jos narių pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar įmonė atitinka 1, 2 ir 3 dalis.

7.  Kompetentinga institucija atsisako išduoti veiklos leidimą, jei neįsitikina, kad asmenys, turintys veiksmingai vadovauti reguliuojamos rinkos veiklai, yra pakankamai geros reputacijos ar turi pakankamai patirties, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad rinkos operatoriaus valdymo organas gali neužtikrinti patikimo ir riziką ribojančio jo valdymo ir neskirti pakankamai dėmesio rinkos vientisumui.

Valstybės narės užtikrina, kad suteikiant reguliuojamai rinkai veiklos leidimą asmuo ar asmenys, veiksmingai vadovaujantys leidimą jau gavusios reguliuojamos rinkos veiklai ir administravimui, būtų laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

7a.  Rinkos operatoriaus valdymo organas turi pajėgti užtikrinti, kad reguliuojamos rinkos valdymas yra patikimas bei ribojantis riziką ir juo skatinamas rinkos vientisumas.

Valdymo organas stebi ir periodiškai vertina reguliuojamos rinkos organizavimo veiksmingumą ir imasi tinkamų priemonių bet kokiems trūkumams šalinti.

Valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, nariai tinkamai gauna informaciją ir gali susipažinti su dokumentais, kurių reikia valdymo sprendimų priėmimui prižiūrėti ir stebėti.

Valdymo organas nustato, taiko ir paskelbia pareiškimą dėl politikos ir praktikos bei juo vadovaujasi siekdamas įgyvendinti šios dalies reikalavimus.

7b.  Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemoms, jas taikant užtikrinama, kad įtarus, jog valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar reglamento taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ar civilinė byla.

49 straipsnis

Asmenims, turintiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad asmenys, galintys daryti tiesioginę ar netiesioginę didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, atitiktų keliamus reikalavimus.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius:

   a) kompetentingai institucijai pateiktų ir viešai paskelbtų informaciją apie nuosavybės teisę į reguliuojamą rinką ir (arba) rinkos operatorių, ypač kiekvienos šalies, galinčios daryti didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, tapatybę ir interesus;
   b) kompetentingai institucijai praneštų ir viešai paskelbtų apie bet kokį nuosavybės teisės perleidimą, dėl kurio pasikeičia asmenų, galinčių daryti didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, tapatybė.

3.  Kompetentinga institucija atsisako patvirtinti reguliuojamos rinkos siūlomas reguliuojamos rinkos kontroliuojamas palūkanas ir (arba) rinkos operatoriaus pakeitimus, jeigu yra objektyvus ir akivaizdus pagrindas manyti, kad pasiūlyti įmonės valdymo pakeitimai keltų pavojų patikimam ir riziką ribojančiam įmonės valdymui.

50 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos:

   a) turėtų priemones aiškiai identifikuoti ir valdyti galimus neigiamus reguliuojamos rinkos, jos savininkų bet kokio interesų konflikto padarinius reguliuojamos rinkos administravimui ar jos dalyviams ar jos operatoriui ir reguliuojamos rinkos geram veikimui, ypač jeigu šis interesų konfliktas gali trukdyti reguliuojamai rinkai vykdyti kompetentingos institucijos perduotas funkcijas;
   b) turėtų tinkamas jai kylančios rizikos valdymo priemones, nustatytų tinkamas priemones ir sistemas, kurias taikant galima nustatyti didelės rizikos veiksnius, susijusius su jos veikimu, ir įgyvendinti priemones, kuriomis galima veiksmingai sumažinti tokių rizikos veiksnių poveikį;
   c) sukurtų veiksmingas sistemos techninio valdymo priemones, įskaitant veiksmingas priemones nenumatytiems atvejams, kuriomis būtų galima likviduoti sistemų trikdžių riziką;
   d) patvirtintų skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, kuriomis numatoma sąžininga ir sklandi prekyba, bei nustatytų objektyvius veiksmingo pavedimų vykdymo kriterijus;
   e) sukurtų veiksmingas priemones, kuriomis galima užtikrinti veiksmingą ir savalaikį sandorių įvykdymą šiose sistemose;
   f) leidimo suteikimo metu ir vėliau turėtų pakankamai finansinių išteklių, leidžiančių supaprastinti sklandų rinkos veikimą, atsižvelgiant į rinkoje sudarytų sandorių pobūdį ir dydį bei susijusios rizikos dydį ir laipsnį.

51 straipsnis

Sistemų atsparumas, sistemos išjungikliai ir elektroninė prekyba

1.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, skirtas užtikrinti, kad jos prekybos sistemos būtų atsparios, pakankamai pajėgios susidoroti su didžiausiais pavedimų ir pranešimų kiekiais, galėtų užtikrinti reguliarią prekybą esant rinkos spaudimui, būtų visiškai patikrintos siekiant užtikrinti tokių sąlygų laikymąsi net ir esant dideliems svyravimams rinkoje ir jose būtų taikomos veiksmingos veiklos tęstinumo priemonės siekiant užtikrinti jos paslaugų tęstinumą, jei įvyktų nenumatytas jos prekybos sistemų gedimas.

1a.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje įdiegti rinkos formuotojų elgesiui taikomus susitarimus ir užtikrinti, kad tokiuose susitarimuose dalyvautų pakankamai investicinių įmonių, kurios pateiktų tvirtus pasiūlymus už konkurencingą kainą, tokiu būdu reguliariai ir nuolat užtikrindamos rinkos likvidumą minimaliam nepertraukiamos prekybos valandų laikotarpiui, atsižvelgiant į vyraujančias rinkos sąlygas, taisykles ir nuostatas, išskyrus atvejus, kai toks reikalavimas yra netinkamas dėl prekybos pobūdžio ir masto toje reguliuojamoje rinkoje. Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamoje rinkoje būtų sudarytas privalomas reguliuojamos rinkos ir investicinės įmonės rašytinis susitarimas dėl prievolių, susijusių su dalyvavimu tokioje sistemoje, įskaitant likvidumo užtikrinimą. Reguliuojama rinka prižiūri, kad investicinės įmonės atitiktų tokių privalomų rašytinių susitarimų reikalavimus, ir užtikrina jų vykdymą. Reguliuojama rinka informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie privalomo rašytinio susitarimo turinį ir įrodo kompetentingą instituciją, kad laikosi šios dalies reikalavimų.

EVPRI parengia gaires dėl aplinkybių, kuriomis investicinės įmonės įpareigotos sudaryti šioje dalyje nurodytus rinkos formavimo susitarimus, ir gali parengti gaires dėl tokių susitarimų turinio.

1b.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kad būtų užtikrinama, jog visi narių arba dalyvių į sistemą įvedami pavedimai galiotų bent 500 milisekundžių ir negalėtų būti tuo laikotarpiu panaikinti arba pakeisti.

2.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis naudojantis atmetami pavedimai, kurie viršija iš anksto nustatytą apimtį ir kainų ribas arba yra akivaizdžiai klaidingi ▌.

2a.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka turėtų galėti laikinai sustabdyti prekybą, jei toje arba, atitinkamam rinkos operatoriui informavus, susijusioje rinkoje per trumpą laikotarpį pastebimas didelis finansinės priemonės kainos pokytis, o išskirtiniais atvejais turėtų galimybę panaikinti, pakeisti ar pataisyti bet kokį sandorį. Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka užtikrintų, kad prekybos sustabdymo parametrai būtų nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingų turto rūšių ir porūšių likvidumą, rinkos modelio pobūdį bei naudotojų tipus ir kad jų pakaktų siekiant išvengti didelių prekybos tvarkos sutrikimų.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojama rinka nuosekliai ir palyginamai praneštų prekybos sustabdymo parametrus ir bet kokius reikšmingus šių parametrų pokyčius kompetentingai institucijai, kuri juos savo ruožtu praneša EVPRI. EVPRI skelbia šiuos parametrus savo interneto svetainėje. Valstybės narės reikalauja, kad, jei reguliuojama rinka ypač svarbi atitinkamos priemonės likvidumo požiūriu, toje prekybos vietoje būtų įdiegtos reikalingos sistemos ir procedūros, siekiant užtikrinti jos pranešimą kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima derinti atsakomuosius veiksmus visoje rinkoje ir nustatyti, ar derėtų laikinai sustabdyti prekybą kitose prekybos vietose, kurioje ta priemone prekiaujama, tol, kol prekyba bus atnaujinta pirmojoje rinkoje.

3.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, be kita ko, reikalaujant, jog nariai arba dalyviai atliktų deramus algoritmų bandymus ir suteikiant tokiems bandymams palankią aplinką, kuriomis užtikrinama, kad algoritminės arba sparčiosios prekybos sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti susidaryti tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas rinkoje, ir valdomos tokių algoritminės arba sparčiosios prekybos sistemų iš tiesų sukeliamos tvarką pažeidžiančios prekybos sąlygos rinkoje, įskaitant sistemas, skirtas nustatyti pavedimus, vykdomus taikant sparčiosios prekybos strategiją, sumažinti neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį, kurį į sistemą gali įvesti narys arba dalyvis, sulėtinti pavedimų srautą, jei kyla pavojus, kad bus viršytas jos sistemos pajėgumas, ir apriboti minimalų kainos pokyčio dydį, kuriuo rinkoje gali būti spekuliuojama, ir šį užtikrinti šio minimalaus dydžio taikymą.

4.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamose rinkose uždrausti nariams ar dalyviams teikti remiamą nepatikrintą prieigą prie rinkos. Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje, kurioje leidžiama naudotis tiesiogine ▌ prieiga prie rinkos, taikyti veiksmingas sistemas, procedūras ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad nariams ar dalyviams būtų leidžiama tokias paslaugas teikti tik jeigu jie yra pagal šią direktyvą leidimą gavusi investicinė įmonė, kad būtų nustatyti ir taikomi tinkami kriterijai dėl asmenų, kuriems gali būti suteikta tokia prieiga, tinkamumo, taip pat, kad narys ar dalyvis išliktų atsakingas už naudojantis ta paslauga įvykdytus pavedimus ir prekybos sandorius.

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad reguliuojamoje rinkoje būtų nustatyti tinkami su rizikos kontrole susiję standartai ir naudojantis tokia prieiga vykdomos prekybos ribos, taip pat, kad joje būtų galima išskirti ir, prireikus, sustabdyti tiesiogine ▌ prieiga prie rinkos besinaudojančio asmens pavedimus ir prekybos veiklą, atskiriant juos nuo nario ar dalyvio pavedimų ar prekybos veiklos.

5.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamoje rinkoje užtikrinti, kad jos taisyklės dėl bendroje vietoje teikiamų paslaugų ▌ būtų skaidrios, sąžiningos ir nediskriminuojančios.

5a.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka užtikrintų savo rinkliavos sistemų, įskaitant vykdymo mokesčius, papildomus mokesčius ir bet kokias nuolaidas, skaidrumą, sąžiningumą ir nediskriminacinį pobūdį ir kad šios sistemos nekurtų paskatų pavedimus pateikti, keisti ar atšaukti arba sandorius vykdyti tokiu būdu, kuris skatintų tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimą rinka. Be kita ko, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka mainais už suteiktas nuolaidas nustatytų rinkos formavimo reikalavimus, taikomus atskiroms akcijoms ar tinkamiems akcijų krepšeliams, taikytų didesnius mokesčius už pateiktą ir vėliau atšauktą pavedimą nei už įvykdytą pavedimą, taip pat taikytų didesnius mokesčius tiems dalyviams, kurių atšauktų ir įvykdytų pavedimų santykis didesnis ir kurie taiko sparčiosios prekybos strategiją, kad būtų atsižvelgta į papildomą naštą sistemos pajėgumams.

Valstybės narės leidžia reguliuojamai rinkai pritaikyti savo mokesčius už atšauktus pavedimus atsižvelgiant į laikotarpį, kurį pavedimas buvo sistemoje, ir nustatyti mokesčius pagal konkrečią finansinę priemonę, su kuria jie susiję.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad, už reguliuojamą rinką atsakingai kompetentingai institucijai pareikalavus, ta reguliuojama rinka pateiktų kompetentingai institucijai duomenis, susijusius su pavedimų žurnalu arba suteiktų kompetentingai institucijai prieigą prie pavedimų žurnalo, kad ji galėtų stebėti prekybą.

7.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų, ypač siekiant:

   a) užtikrinti, kad reguliuojamos rinkos prekybos sistemos būtų atsparios ir pakankamai pajėgios;
   c) nustatyti maksimalų ▌ neįvykdytų pavedimų ir sandorių santykį, kurį reguliuojamos rinkos gali patvirtinti atsižvelgdamos į finansinės priemonės likvidumą;
   d) nustatyti aplinkybes, kuriomis galbūt derėtų sulėtinti pavedimų srautą;
   e) užtikrinti, kad bendroje vietoje teikiamos paslaugos ir rinkliavos sistemos būtų sąžiningos ir nediskriminuojančios, taip pat kad rinkliavos sistemos nekurtų paskatų tvarką pažeidžiančioms prekybos sąlygoms arba piktnaudžiavimui rinka;
   ea) nustatyti, kada reguliuojama rinka ypač svarbi tos priemonės likvidumo požiūriu;
   eb) užtikrinti, kad rinkos formavimo sistemos būtų sąžiningos ir nediskriminuojančios, ir nustatyti minimalius rinkos formavimo reikalavimus, kuriuos reguliuojamos rinkos privalo nustatyti kurdamos rinkos formavimo sistemą, ir sąlygas, kuriomis reikalavimas taikyti rinkos formavimo sistemą yra netinkamas;
   ec) užtikrinti deramus algoritmų bandymus, kuriais užtikrinama, kad algoritminės arba sparčiosios prekybos sistemos negalėtų sukurti arba paskatinti susidaryti tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas rinkoje.

51a straipsnis

Kainos pokyčio dydis

1.  Valstybės narės reikalauja reguliuojamose rinkose patvirtinti kainos pokyčio dydžio tvarką akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržoje kotiruojamiems fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, kurioms pagal 4 dalį parengiami techniniai reguliavimo standartai.

2.  1 dalyje nurodyta kainos pokyčio dydžio tvarka:

   a) nustatoma taip, kad atspindėtų finansinės priemonės likvidumo pobūdį įvairiose rinkose ir vidutinį siūlomų ir prašomų kainų skirtumą, atsižvelgiant į siektinumą užtikrinti pagrįstai stabilias kainas pernelyg neribojant tolesnio kainų skirtumo mažinimo;
   b) tinkamai pritaiko kainos pokyčio dydį kiekvienai finansinei priemonei.

3.  EVPRI parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis arba kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma konkrečioms akcijoms, depozitoriumo pakvitavimams, biržoje kotiruojamiems fondams, sertifikatams ir kitoms panašioms finansinėms priemonėms, jei tai būtina siekiant užtikrinti sklandų rinkų veikimą remiantis veiksniais, nurodytais 2 dalyje, ir priemonių kaina, kainų skirtumu ir likvidumo apimtimi.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip […](57).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.  EVPRI gali parengti projektus techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiau nustatomas minimalus kainos pokyčio dydis arba kainos pokyčio dydžio tvarka, taikoma konkrečioms, 3 dalyje neišvardytoms finansinėms priemonėms, jei tai būtina siekiant užtikrinti sklandų rinkų veikimą remiantis veiksniais, nurodytais 2 dalyje, ir priemonių kaina, kainų skirtumu ir likvidumo apimtimi.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

51b straipsnis

Verslo laikrodžių sinchronizavimas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad visos prekybos vietos ir jų dalyviai sinchronizuotų verslo laikrodžius, kuriuos jie naudoja bet kokio praneštino įvykio datai ir laikui užfiksuoti.

2.   EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, skirtų tiksliai apibrėžti tikslumui, kuriuo laikrodžiai turėtų būti sinchronizuoti pagal tarptautinius standartus, lygio projektą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](58).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. [4 pakeit.]

52 straipsnis

Leidimas prekiauti finansinėmis priemonėmis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos turėtų aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis reguliuojamas leidimas prekiauti finansinėmis priemonėmis.

Šiomis taisyklėmis užtikrinama sąžininga, organizuota ir efektyvi prekyba visomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir, perleidžiamų vertybinių popierių atveju, laisvai cirkuliuoti.

2.  Taisyklėmis, kuriomis reguliuojamos išvestinės finansinės priemonės, užtikrinama, kad parengta išvestinių finansinių priemonių sutartis leis tinkamai nustatyti šios sutarties vertę ir sureguliuos veiksmingo atsiskaitymo sąlygas.

3.  Be straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, valstybės narės taip pat reikalauja, kad reguliuojama rinka patvirtintų ir išlaikytų veiksmingas priemones, leidžiančias patikrinti, ar perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentai laikosi Europos Sąjungos teisės reikalavimų, taikomų pirminiam, vėlesniam ir specialiam informacijos atskleidimui.

Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojama rinka nustatys priemones, kuriomis palengvinama jos narių ar dalyvių prieiga prie informacijos, paskelbtos viešai vadovaujantis Europos Sąjungos teise.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos rinkos patvirtins visas reikalingas priemones, kurias taikant bus galima reguliariai tikrinti, kaip laikomasi finansinėms priemonėms nustatytų reikalavimų dėl leidimo prekiauti šiomis priemonėmis.

5.  Perleidžiamu vertybiniu popieriumi, kuriuo leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, gali būti vėliau leista prekiauti kitose reguliuojamose rinkose net be emitento leidimo, tačiau vadovaujantis ▌ Direktyvos 2003/71/EB ▌ atitinkamomis nuostatomis. Reguliuojama rinka praneša emitentui apie tai, kad reguliuojamoje rinkoje prekiaujama jo vertybiniais popieriais. Emitentas neprivalo kiekvienai reguliuojamai rinkai, be jo sutikimo leidusiai prekiauti emitento vertybiniais popieriais, pateikti straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

6.  Komisija ▌ pagal 94 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose:

   a) nustato priemones, nurodančias įvairių priemonių rūšių požymius, į kuriuos reguliuojama rinka turėtų atsižvelgti, vertindama, ar priemonė išleidžiama vadovaujantis straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatytomis sąlygomis dėl leidimo jomis prekiauti skirtinguose jos administruojamos rinkos segmentuose;
   b) išsamiau išdėsto priemones, kurias turėtų taikyti reguliuojama rinka, siekdama įrodyti, kad ji nenusižengė reikalavimui patikrinti, ar perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentai laikosi Europos Sąjungos teisės reikalavimų, taikomų pirminiam, vėlesniam ir specialiam informacijos atskleidimui;
   c) išsamiau nustato priemones, kurias, vadovaudamasi straipsnio 3 dalimi, turėtų įgyvendinti reguliuojama rinka, siekdama supaprastinti jos narių ar dalyvių teisę gauti informaciją, paskelbtą viešai vadovaujantis Europos Sąjungos teise.

53 straipsnis

Prekybos priemone sustabdymas ir nutraukimas

1.  Nepažeisdamas kompetentingos institucijos teisės vadovaujantis 72 straipsnio 1 dalies d ir e punktu reikalauti sustabdyti prekybą konkrečia priemone ar ją nutraukti, reguliuojamos rinkos operatorius gali sustabdyti prekybą konkrečia finansine priemone arba ją nutraukti, jeigu priemonė toliau neatitinka reguliuojamos rinkos taisyklių, išskyrus tuomet, kai toks žingsnis padarytų didelės žalos investuotojo interesams ar veiksmingam rinkos veikimui.

Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius, sustabdantis prekybą finansine priemone arba ją nutraukiantis, paskelbtų šį sprendimą viešai, praneštų apie tai kitoms reguliuojamoms rinkoms, DPS ir OPS, kurie prekiauja ta pačia finansine priemone ir perduotų atitinkamą informaciją kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija praneša apie tai kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Atitinkama kompetentinga institucija pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 7 punktą reikalauja, kad jos prižiūrimose reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS prekyba ta finansine priemone taip pat būtų kuo greičiau sustabdyta arba nutraukta, be to, reikalauja, kad prekyba ta priemone būtų sustabdyta ar nutraukta pagal 2 dalį, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl neatskleistos informacijos apie emitentą arba finansinę priemonę.

2.  Kompetentinga institucija, reikalaujanti sustabdyti prekybą finansine priemone arba pašalinti ją iš vienos arba daugiau reguliuojamų rinkų, DPS arba OPS pagal 1 dalį, nedelsdama savo sprendimą paskelbia viešai ir informuoja EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Kitų valstybių narių kompetentingos institucijos reikalauja, kad prekyba ta finansine priemone būtų sustabdyta arba ji būtų pašalinta iš jų kompetencijai priklausančių reguliuojamų rinkų, DPS ir OPS, nebent tai sukeltų didelę žalą investuotojo interesams ar veiksmingam vidaus rinkos veikimui.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 1 ir 2 dalyse minėtų pranešimų ir skelbimų formatas bei laikas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](59).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4.  Komisija pagal 94 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų pateiktas aplinkybių, kai daroma ▌ didelė žala investuotojų interesams, sąrašas, paaiškinama 1 ir 2 dalyse nurodyta sąvoka „kuo greičiau“ ir veiksmingas vidaus rinkos veikimas, taip pat nustatomi klausimai, susiję su neatskleista informacija apie emitentą arba finansinę priemonę, kaip nurodyta 1 dalyje, įskaitant procedūrą, kuri būtina laikinam prekybos finansine priemone sustabdymui atšaukti.

54 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija reguliuojamose rinkose

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, kalbant apie finansinę priemonę, reguliuojamos rinkos operatorius nedelsiant informuotų kitų reguliuojamų rinkų operatorius, DPS ir OPS apie:

   a) tvarką pažeidžiančias prekybos sąlygas;

taip pat

   c) sistemų trikdžius.

1a.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius, nustatęs elgesį, kuris gali reikšti piktnaudžiavimą pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas] nedelsdamas apie tai praneštų pagal to reglamento 16 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai arba organui, kuriam perduoti kompetentingos institucijos įgaliojimai pagal to reglamento 17 straipsnį, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti kelių rinkų priežiūrą realiuoju laiku.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių reikalaujama pateikti informaciją, kaip nurodyta 1 dalyje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...](60).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

55 straipsnis

Patekimas į reguliuojamą rinką

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojama rinka nustatytų, įgyvendintų ir išlaikytų objektyvias ir skaidrias taisykles, kuriomis reglamentuojamas dalyvavimas ar narystė reguliuojamoje rinkoje.

2.  Šiomis taisyklėmis reglamentuojamos narių ar dalyvių pareigos, susijusios su:

   a) reguliuojamos rinkos struktūra ir valdymu;
   b) nuostatomis, kuriomis reglamentuojami sandoriai rinkoje;
   c) profesionaliomis normomis, taikomomis savo veiklą rinkoje vykdančių investicinių įmonių ar kredito įstaigų darbuotojams;
   d) sąlygomis, nustatytomis vadovaujantis straipsnio 3 dalimi ir taikomomis ne investicinėms įmonėms ar kredito įstaigoms, o kitiems nariams ar dalyviams;
   e) reguliuojamoje rinkoje įvykdytų sandorių tarpuskaitą ir atsiskaitymą reglamentuojančiomis taisyklėmis ir procedūromis.

3.  Reguliuojamos rinkos suteikia narių ar dalyvių teises investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, įgijusioms leidimus vadovaujantis Direktyva 2006/48/EB, ir kitiems asmenims, kurie:

   a) yra pakankamai geros reputacijos;
   b) turi pakankamai prekybinių įgūdžių, žinių ir patirties;
   c) turi, jei taikoma, atitinkamų organizacinių priemonių;
   d) turi pakankamai lėšų savo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į reguliuojamos rinkos nustatytų finansinių priemonių įvairovę, siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sandorius.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nariai ir dalyviai neįpareigoti taikyti vienas kitam 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, jeigu sandoriai buvo sudaryti reguliuojamoje rinkoje. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai ir dalyviai taiko 24, 25, 27 ir 28 straipsniuose nustatytus įsipareigojimus, kai jie, veikdami savo klientų naudai, vykdo jų pavedimus reguliuojamoje rinkoje.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad patekimo į reguliuojamą rinką ar narystės joje taisyklėse būtų numatytas tiesioginis arba nuotolinis investicinių įmonių ir kredito įstaigų dalyvavimas.

6.  Valstybės narės, netaikydamos kitų teisinių ar administracinių reikalavimų, leidžia kitų valstybių narių reguliuojamoms rinkoms jų teritorijose įsisteigusiems nuotoliniams nariams ar dalyviams savo teritorijose numatyti atitinkamas priemones, palengvinančias jų patekimą į šias rinkas ir vykdyti jose prekybą.

Savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai reguliuojama rinka praneša apie valstybę narę, kurioje ji ketina imtis tokių priemonių. Per vieną mėnesį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda šią informaciją valstybei narei, kurioje reguliuojama rinka ketina imtis tokių priemonių. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatytą procedūrą ir sąlygas EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su ta informacija.

Per protingą laiką priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie toje valstybėje narėje įsisteigusios reguliuojamos rinkos narių ar dalyvių tapatybes.

7.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius reguliariai perduotų reguliuojamos rinkos kompetentingai institucijai reguliuojamos rinkos narių ir dalyvių sąrašą.

56 straipsnis

Reguliuojamai rinkai taikomų taisyklių ir kitų teisinių įsipareigojimų laikymosi priežiūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos patvirtintų ir veiksmingai taikytų priemones ir procedūras, kuriomis sudaromos sąlygos nuolat prižiūrėti, kaip jų nariai ir dalyviai laikosi jų taisyklių. Reguliuojamos rinkos atlieka jų administruojamose sistemose narių ir dalyvių pateiktų ir atšauktų pavedimų ir įvykdytų sandorių ▌ priežiūrą, siekdamos nustatyti šių taisyklių pažeidimus, prekybos tvarkos pažeidimus ar elgesį, galintį sukelti piktnaudžiavimą rinka, taip pat panaudoja išteklius, reikalingus, kad tokia priežiūra būtų veiksminga.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatoriai praneštų kompetentingai institucijai apie rimtus taisyklių pažeidimus, prekybos tvarkos pažeidimus ar elgesį, galintį sukelti piktnaudžiavimą rinka. Be to, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos operatorius nedelsdamas pateiktų institucijai, atsakingai už piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, atitinkamą informaciją ir suteiktų jai visą reikalingą pagalbą, atliekant šiose sistemose pasitaikiusių piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.

57 straipsnis

Nuostatos, taikomos susitarimams su pagrindine sandorio šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo susitarimams

1.  Valstybės narės neužkerta kelio reguliuojamoms rinkoms sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės pagrindine sandorio šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, siekdamos numatyti, kad rinkos operatoriai galėtų pasinaudoti visų ar kai kurių sandorių tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo paslaugomis.

2.  Reguliuojamos rinkos kompetentinga institucija negali prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį ar tarpuskaitos ir (ar) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje, išskyrus tuomet, kai tai akivaizdžiai būtina, siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą ir atsižvelgiant į 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.

Siekdama išvengti kontrolės dubliavimosi, kompetentinga institucija atsižvelgia į kompetentingų nacionalinių centrinių bankų atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ar kitų priežiūros institucijų vykdomą šių sistemų priežiūrą.

58 straipsnis

Reguliuojamų rinkų sąrašas

Kiekviena valstybė narė sudaro reguliuojamų rinkų, kurioms ji yra buveinės valstybė narė, sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir EVPRI. Kiekvieną kartą pakeitus šį sąrašą persiunčiama panaši informacija. EVPRI visų reguliuojamų rinkų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

POZICIJŲ RIBOS, PATIKRINIMAI IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

59 straipsnis

Pozicijų ribos ir patikrinimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, kurie leidžia prekiauti arba prekiauja biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ribotų sutarčių, kurias tam tikros rinkos nariai ar dalyviai gali sudaryti, ar pozicijas, kurias jie gali turėti, per konkretų laikotarpį, kiekį siekiant:

   a) užtikrinti likvidumą;
   b) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;
   c) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas;
   ca) skatinti išvestinių finansinių priemonių kainų pristatymo mėnesį ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų konvergenciją nedarant poveikio kainų atskleidimui pagrindinės biržos prekės rinkoje;
   cb) užkirsti kelią rinką iškreipiančių pozicijų atsiradimui.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti apribojimai taikomi barterinių mainų sutartims ir sutartims, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, yra skaidrūs ir nediskriminaciniai, nurodoma, kokiems asmenims jie taikomi ir ar yra išimčių, taip pat atsižvelgiama į rinkos dalyvių pobūdį ir sudėtį bei jiems teikiamą sutarčių, kuriomis leidžiama prekiauti, naudą. Juose nurodomos aiškios kiekybinės ribos, kaip antai maksimali grynoji pozicija, kurią asmuo gali įgyti arba turėti per konkretų laikotarpį, turint omenyje išvestinių finansinių priemonių savybes, įskaitant likvidumą, ir pagrindinės biržos prekių rinkos savybes, įskaitant gamybos, suvartojimo ir pristatymo į rinką modelius. Jie netaikomi pozicijoms, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika.

1a.  Pozicijoms, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika, pradedama taikyti pozicijų patikrinimų sistema. Šį pozicijų patikrinimą vykdo reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, vadovaudamiesi šiomis nuostatomis:

   a) reguliuojamų rinkų nariai ir dalyviai, DPS ir OPS turi išsamiai informuoti atitinkamą prekybos vietą apie savo pozicijas, kaip nurodyta 60 straipsnio 2 dalyje;
   b) reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai gali iš narių ir dalyvių reikalauti informacijos apie visus svarbius dokumentus, susijusius su pozicijos, turimos įsigijus biržos prekių išvestinę priemonę, dydžiu ir tikslu ar rizika;
   c) išanalizavusios pagal a ir b punktus gautą informaciją, reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai gali pareikalauti, kad susiję rinkos nariai ar dalyviai imtųsi veiksmų, arba imtis jų patys, kad sumažintų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos ar rizikos dydį arba jas panaikintų, jei tai būtina susijusių rinkų vientisumui ir tvarkingam veikimui užtikrinti;
   d) išanalizavusios pagal a ir b punktus gautą informaciją, reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai gali – jei c punkte pateiktos priemonės nepakankamos – apriboti rinkos narių ar dalyvių galimybes įsigyti biržos prekių išvestinę finansinę priemonę – taip pat ir nustatydami papildomus nediskriminacinius apribojimus pozicijoms, kurias rinkos nariai ar dalyviai gali įsigyti per konkrečiai nustatytą laikotarpį, jei tai būtina 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti arba atitinkamų rinkų vientisumui ir tvarkingam veikimui užtikrinti;
   e) reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS, laikydamosi 2 dalies nuostatų, pateikia kompetentingoms institucijoms išsamią informaciją, gautą pagal b–d punktus, ir praneša, kokių priemonių imtasi;
   f) kompetentingos institucijos susumuoja duomenis, gautus iš skirtingų prekybos vietų, ir prireikus pareikalauja rinkos narių ar dalyvių sumažinti jų bendrą poziciją pagal 3 dalies nuostatas.

1b.  Reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, leidžiantys prekiauti arba prekiaujantys biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, gali nustatyti papildomas procedūras, susijusias su sutartimis ir pozicijomis, kurioms pagal 1 dalies nuostatas nustatyti apribojimai, jei tai būtina atitinkamų rinkų vientisumui ir tvarkingam veikimui užtikrinti. Kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad reguliuojamos rinkos, taip pat DPS ir OPS operatoriai, leidžiantys prekiauti arba prekiaujantys biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, prireikus nustatytų tokias papildomas procedūras, kad užtikrintų rinkų vientisumą ir tvarkingą veikimą.

2.  Reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS praneša savo kompetentingoms institucijoms išsamią informaciją apie pozicijų apribojimus ar patikrinimus. Kompetentinga institucija tą pačią informaciją perduoda EVPRI, kuri savo interneto svetainėje skelbia ir prižiūri duomenų bazę, kurioje laikomos pozicijų apribojimų ▌santraukos.

2a.  EVPRI periodiškai tikrina gautus duomenis vadovaudamasi šio straipsnio 2 dalimi ir 60 straipsnio 1 ir 1a dalimis ir įvertina, ar be priemonių, nurodytų šio straipsnio 1a dalyje, būtinos kokios nors priemonės, susijusios su pozicijomis, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu būtų sumažinta su komercine veikla tiesiogiai susijusi rizika, siekiant, kad būtų užtikrintas rinkų vientisumas ir tvarkingas veikimas.

EVPRI nusprendus, kad tokios priemonės būtinos, ji Komisijai pateikia pagrįstą ataskaitą, kurioje apibrėžiamos siūlomos priemonės ir paaiškinama, kodėl jos būtinos, ir nedelsiant persiunčia šią ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  EVPRI parengia techninius reguliavimo standartussiekdama, kad būtų nustatyti 1 dalyje nurodyti apribojimai ir dar labiau patikslintas 1a dalyje nurodytas pozicijos patikrinimas, pirmiausia sutarčių, kurias bet kuris asmuo gali sudaryti, kiekio ar grynosios pozicijos, kurią jis gali turėti, apribojimai per konkretų laikotarpį, asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai turimų pozicijų apskaičiavimo metodai, šių apribojimų taikymo būdas, įskaitant bendrą visų prekybos vietų poziciją ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar pozicija gali būti vadinama tiesiogiai mažinančia riziką, susijusią su komercine veikla.

Nustatant apribojimus, pagal kuriuos taip pat diferencijuojamos rinkos dalyvių klasės, ir atliekant pozicijos patikrinimą atsižvelgiama į 1 ir 1a dalyse minėtas sąlygas ir į reguliuojamų rinkų, DPS ir OPS, nustatytas taisykles.

Surengusi viešą konsultaciją, EVPRI iki […](61) pateikia šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius suteikiamas įgaliojimas priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti apribojimai ir pozicijos patikrinimai taip pat yra viršesni už kompetentingų institucijų pagal šios direktyvos 72 straipsnio g punkte nustatytas priemones.

4.  Kompetentingos institucijos nenustato apribojimų ▌, kurie yra labiau ribojantys nei priimtieji pagal 3 dalį, išskyrus išimtinius atvejus, kai jie yra objektyviai pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į konkrečios rinkos likvidumą ir tinkamą rinkos veikimą. Apribojimai galioja pradinį laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių po paskelbimo atitinkamos kompetentingos institucijos interneto svetainėje. Toks apribojimas gali būti atnaujinamas tolesniems laikotarpiams, neviršijantiems šešių mėnesių vienu metu, jei ir toliau galioja apribojimo priežastys. Jei apribojimas po to šešių mėnesių laikotarpio neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti.

Kai nustatomi griežtesni apribojimai, nei priimtieji pagal 3 dalį, kompetentingos institucijos praneša apie tai EVPRI. Griežtesni apribojimai pranešime pagrindžiami. EVPRI per 24 valandas parengia nuomonę dėl to, ar, jos manymu, priemonė yra reikalinga tuo išimtiniu atveju. Nuomonė skelbiama EVPRI interneto svetainėje.

Jei kompetentinga institucija nustato apribojimus, kurie prieštarauja EVPRI nuomonei, ji nedelsiant savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina, dėl kokių priežasčių ji taip pasielgė.

60 straipsnis

Ataskaitų apie pozicijas teikimas pagal prekiautojų kategorijas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS, kuriose leidžiama prekiauti biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis:

   a) kas savaitę būtų viešai skelbiama ataskaita, kurioje būtų nurodomos bendros pozicijos, tenkančios įvairioms prekiautojų, jų sistemose prekiaujančių įvairiomis finansinėmis priemonėmis pagal 3 dalį, kategorijoms, ir kad ši ataskaita būtų perduota kompetentingai valdžios institucijai ir EVPRI;
   b) kompetentingai institucijai būtų pateikiama išsami bet kurių ar visų rinkos narių arba dalyvių pozicijų klasifikacija, įskaitant, pareikalavus, jų klientų vardu turimas pozicijas.
   Įpareigojimas, nustatytas a punkte, taikomas tik kai ir prekiautojų skaičius, ir jų atviros pozicijos nurodytoje finansinėje priemonėje viršija minimalias ribas.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, ne prekybos vietoje prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pareikalavus pateiktų kompetentingai institucijai išsamią jų pozicijų išklotinę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../...[FPRR] 23 straipsnyje, ir, jei taikoma, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnyje.

2.  Siekiant sudaryti sąlygas 1 dalies a punkte minėtam informacijos skelbimui, valstybės narės reikalauja, kad reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS nariai ir dalyviai atitinkamai prekybos vietai pateiktų išsamią informaciją apie jų pozicijas realiuoju laiku, taip pat apie jų klientų vardu turimas pozicijas.

3.  Reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS nariai, dalyviai ir jų klientai, atsižvelgiant į kiekvieną taikomą veiklos leidimą, priskiriami prekiautojams pagal savo pagrindinės veiklos pobūdį kaip:

   a) investicinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/39/EB, arba kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB;
   b) investiciniai fondai – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES;
   c) kitos finansų įstaigos, įskaitant draudimo įmones ir perdraudimo įmones, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB, ir įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/41/EB;
   d) komercinės įmonės;
   e) apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių atveju – operatoriai, kurie vykdo atitikties įsipareigojimus pagal Direktyvą 2003/87/EB.
   Ataskaitose, nurodytose 1 dalies a punkte, pateikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės pozicijos pagal prekiautojų kategorijas, jų pokyčiai po ankstesnės ataskaitos, bendro atvirų pozicijų skaičiaus kiekvienoje kategorijoje procentinė dalis ir prekiautojų skaičius kiekvienoje kategorijoje.
   Ataskaitose, nurodytose 1 dalies a punkte ir 1a dalyje, taip pat diferencijuojamos:
   a) pozicijos, įvardytos kaip pozicijos, kuriomis objektyviai įvertinamu būdu mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika, ir
   b) kitos pozicijos.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodomas 1 dalies a punkte ir 1a dalyje minėtų ataskaitų formatas ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal 2 dalį, turinys.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](62).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

Teikiant ataskaitas dėl apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių nepažeidžiami atitikties įsipareigojimai pagal Direktyvą 2003/87/EB.

4a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, reikalingus konkrečiai apibrėžti priemones, kuriomis būtų reikalaujama visas 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitas kartą per savaitę nustatytu laiku siųsti EVPRI, kad ji galėtų jas skelbti centralizuotai.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […]*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

5.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, skirtų 1 dalies paskutinėje pastraipoje minėtoms riboms nustatyti ir 3 dalyje minėtoms narių, dalyvių ar klientų kategorijoms patobulinti.

5a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, reikalingus konkrečiai apibrėžti priemonėms, kuriomis būtų reikalaujama visas 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitas kartą per savaitę nustatytu laiku siųsti EVPRI, kad ji galėtų jas skelbti centralizuotai.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](63).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

V antraštinė dalis

Duomenų pranešimo paslaugos

1 skirsnis

Veiklos leidimų išdavimo tvarka duomenų pranešimo paslaugų teikėjams

61 straipsnis

Veiklos leidimams taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad I priedo D skirsnyje apibūdintos duomenų pranešimo paslaugos kaip nuolatinis užsiėmimas ar veikla būtų teikiamos tik iš anksto gavus oficialų leidimą, išduotą laikantis šio skirsnio nuostatų. Tokį leidimą išduoda buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta vadovaujantis 69 straipsniu.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia bet kuriam rinkos operatoriui administruoti patvirtintos skelbimo sistemos, konsoliduotos informacinės juostos teikėjo ir patvirtinto ataskaitų teikimo mechanizmo duomenų pranešimo paslaugas tik iš anksto patikrinus, ar jis atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. Tokia paslauga nurodoma jiems išduotame veiklos leidime.

3.  Valstybės narės registruoja visus duomenų pranešimo paslaugų teikėjus. Šis registras prieinamas viešai ir jame pateikiama informacija apie duomenų pranešimo paslaugų teikėjo paslaugas, kurioms buvo išduotas leidimas. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas. Apie kiekvieną leidimo išdavimo atvejį pranešama EVPRI.

EVPRI sudaro visų duomenų pranešimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungoje sąrašą. Sąraše pateikiama informacija apie paslaugas, kurias teikti duomenų pranešimo paslaugų teikėjui išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas. EVPRI skelbia šį sąrašą savo interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

Kompetentingai institucijai panaikinus veiklos leidimą pagal 64 straipsnį, informacija apie tai skelbiama sąraše penkerius metus.

62 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1.  Buveinės valstybė narė užtikrina, kad leidime būtų nurodyta ta duomenų pranešimo paslauga, kurią duomenų pranešimo paslaugų teikėjui leista teikti. Siekdamas praplėsti savo veiklą ir teikti papildomas duomenų pranešimo paslaugas, duomenų pranešimo paslaugų teikėjas pateikia prašymą praplėsti jam išduotą leidimą.

2.  Veiklos leidimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir juo duomenų pranešimo paslaugų teikėjui leidžiama paslaugas, kurioms buvo išduotas leidimas, teikti visoje Europos Sąjungoje.

63 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka

1.  Kompetentinga institucija neišduoda leidimo tol, kol visiškai neįsitikina, kad pareiškėjas atitinka visus pagal šios direktyvos nuostatas nustatytus reikalavimus.

2.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjas pateikia visą informaciją, įskaitant veiklos programą, kurioje, inter alia, nustatomos numatytos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, leidžianti kompetentingai institucijai įsitikinti, kad investicinė įmonė suteikiant jai pradinį veiklos leidimą ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti pagal šios antraštinės dalies nuostatas nustatytus įsipareigojimus.

3.  Pareiškėjui per šešis mėnesius nuo galutinės paraiškos pateikimo pranešama, ar leidimas išduodamas, ar ne.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

   a) informacija, kurią pagal 2 dalį reikia pateikti kompetentingoms institucijoms, įskaitant veiklos programą;
   b) informacija, įtraukiama į pranešimus pagal 65 straipsnio 4 dalį.

EVPRI pirmoje pastraipoje minėtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](64).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodytos 2 dalyje ir 65 straipsnio 4 dalyje numatytos informacijos pranešimo ar pateikimo standartinės formos, šablonai ir tvarka.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](65).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

64 straipsnis

Veiklos leidimų panaikinimas

Kompetentinga institucija duomenų pranešimo paslaugų teikėjui išduotą veiklos leidimą gali panaikinti, jei teikėjas:

   a) per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo leidimu, aiškiai atsisako šio leidimo arba per šešis mėnesius nesuteikė jokių duomenų pranešimo paslaugų, nebent suinteresuota valstybė narė yra numačiusi, kad tokiais atvejais šis leidimas netenka galios;
   b) gauna leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis netinkamomis priemonėmis;
   c) nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas;
   d) rimtai arba sistemingai pažeidinėjo šios direktyvos nuostatas.

65 straipsnis

Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariams keliami reikalavimai

1.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skirtų pakankamai laiko savo pareigoms atlikti.

Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti duomenų pranešimo paslaugų teikėjo veiklą. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad galėtų veiksmingai vertinti ir kvestionuoti vyresniosios vadovybės sprendimus.

Jei rinkos operatorius siekia gauti leidimą administruoti patvirtintą skelbimo subjektą (PSS), konsoliduotos informacinės juostos teikėją (KIJT) ar patvirtintą ataskaitų teikimo mechanizmą (PATM), o PSS, KIJT ar PATM valdymo organo nariai yra tie patys, kaip ir reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, tie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje išdėstytus reikalavimus.

2.  EVPRI ne vėliau kaip [...](66) parengia 1 dalyje apibūdintų valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo gaires, atsižvelgdama į skirtingus jų vaidmenis ir atliekamas funkcijas ir į būtinybę vengti valdymo organo narių ir PSS, KIJT ar PATM naudotojų interesų konfliktų.

2a.  Nedarant poveikio valstybių narių teisės sistemoms, pagal jas užtikrinama, kad įtarus, jog valdymo organo narys pažeidė šios direktyvos nuostatas ar nusižengė spręsdamas klausimą, kuris patenka į šios direktyvos ar Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo sritį, jam asmeniškai gali būti iškelta baudžiamoji ar civilinė byla.

3.  Valstybės narės reikalauja iš duomenų pranešimo paslaugų teikėjo pranešti kompetentingai institucijai apie visus savo valdymo organo narius ir bet kokius jos narių pasikeitimus, taip pat informaciją, reikalingą norint įvertinti, ar subjektas atitinka šio straipsnio 1 dalį.

4.  Duomenų pranešimo paslaugų teikėjo valdymo organas geba užtikrinti, kad subjekto valdymas būtų patikimas bei ribojantis riziką ir būtų skatinamas rinkos vientisumas ir ginami jo klientų interesai.

5.  Kompetentinga institucija nesuteikia veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmuo ar asmenys, turintys veiksmingai vadovauti duomenų pranešimo paslaugų teikėjo veiklai, yra pakankamai geros reputacijos, arba jeigu yra objektyvių ir akivaizdžių priežasčių manyti, kad siūlomais teikėjo valdymo pakeitimais nėra užtikrinamas patikimas ir riziką ribojantis jo valdymas ir nėra skiriama pakankamai dėmesio klientų interesams bei rinkos vientisumui.

2 skirsnis

Patvirtintam skelbimo subjektui (PSS) taikomos sąlygos

66 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, siekiant kiek techniškai įmanoma anksčiau viešai paskelbti pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 19 ir 20 straipsnius reikalaujamą informaciją, esant tinkamoms prekybos sąlygoms. Praėjus 15 minučių po sandorio paskelbimo informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS gebėtų veiksmingai ir nuosekliai paskleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiu formatu, kuris padėtų sujungti informaciją su panašiais kitų šaltinių duomenimis.

1a.  Informacija, pagal 1 dalies nuostatas PSS paskelbta viešai, apima bent šią išsamią informaciją:

   a) finansinės priemonės atpažinties kodą;
   b) sandoryje nurodytą kainą;
   c) sandorio apimtį;
   d) sandorio sudarymo laiką;
   e) pranešimo apie sandorį laiką;
   f) sandorio kainos žymėjimą;
   g) finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ar prekybos vietą, kurioje įvykdytas sandoris arba, kitu atveju, kodą „ne biržos“;
   h) jei reikia, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS administruotų ir tvarkytų veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su jo klientais išvengti. Visų pirma PSS, kuris taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir administruoja bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS taikytų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų klastojimo ir nelegalios prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui iki paskelbimo išvengti. PSS turi pakankamai išteklių ir naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PSS naudotųsi sistemomis, kuriomis galima veiksmingai patikrinti prekybos ataskaitų išsamumą, nustatyti praleidimus ir akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama tokias klaidingas ataskaitas pateikti iš naujo.

5.  Siekdama užtikrinti nuoseklų 1 dalies derinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi bendri formatai, duomenų standartai ir techninės priemonės, palengvinančios informacijos sujungimą, kaip minėta 1 dalyje.

EVPRI pirmoje pastraipoje minėtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](67).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

6.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų išaiškinta, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos informacijai paskelbti viešai, kaip minėta 1 dalyje.

7.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma:

   a) priemonės, kurias taikydamas PSS gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;
   b) pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turinys.

3 skirsnis

Konsoliduotos informacinės juostos teikėjams (KIJT) taikomos sąlygos

67 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5 ir 19 straipsnius viešai paskelbtai informacijai rinkti, jai konsoliduoti į tęstinį elektroninių duomenų srautą ir kaip techniškai įmanoma anksčiau leisti naudotis informacija viešai, esant tinkamoms prekybos sąlygoms, įskaitant bent šią informaciją:

   a) finansinės priemonės atpažinties kodą;
   b) sandoryje nurodytą kainą;
   c) sandorio apimtį;
   d) sandorio sudarymo laiką;
   e) pranešimo apie sandorį laiką;
   f) sandorio kainos žymėjimą;
   g) finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ar prekybos vietą, kurioje įvykdytas sandoris arba, kitu atveju, kodą „ne biržos“;
   ga) jei taikoma, automatizuotą prekybos sistemą, kuri sudarė sandorį;
   h) jei reikia, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

Praėjus 15 minučių po sandorio paskelbimo informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJTO gebėtų veiksmingai ir nuosekliai paskirstyti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 9 ir 20 straipsnius viešai paskelbtai informacijai rinkti, jai konsoliduoti į tęstinį elektroninių duomenų srautą ir kaip techniškai įmanoma anksčiau leisti naudotis informacija viešai, esant tinkamoms prekybos sąlygoms, įskaitant bent šią informaciją:

   a) finansinės priemonės atpažinties kodą arba atpažinties požymius;
   b) sandoryje nurodytą kainą;
   c) sandorio apimtį;
   d) sandorio sudarymo laiką;
   e) pranešimo apie sandorį laiką;
   f) sandorio kainos žymėjimą;
   g) finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ar prekybos vietą, kurioje įvykdytas sandoris arba, kitu atveju, kodą „ne biržos“;
   h) jei reikia, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.

Praėjus 15 minučių po sandorio paskelbimo informacija galima naudotis nemokamai. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT gebėtų veiksmingai ir nuosekliai paskirstyti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir bendrai pripažintais formatais, kurie būtų sąveikūs bei lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT užtikrintų, kad teikiamus duomenis sudarytų visų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS konsoliduoti duomenys ir jie būtų taikomi finansinėms priemonėms, nurodytoms deleguotuosiuose aktuose pagal 8 dalies c punktą.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT administruotų ir išlaikytų veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams išvengti. Visų pirma rinkos operatorius ar PSS, kuris taip pat administruoja konsoliduotą informacinę juostą, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir administruoja bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

5.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT taikytų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti ir duomenų klastojimo bei nelegalios prieigos pavojui sumažinti. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad KIJT turėtų pakankamai išteklių ir naudotųsi pagalbinėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

6.  Siekdama užtikrinti nuoseklų 1 ir 2 dalių derinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, taikomi informacijai, kurią reikia paskelbti pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5, 9, 19 ir 20 straipsnius, įskaitant priemonės atpažinties kodą, kainą, kiekį, laiką, kainos žymėjimą, prekybos vietos atpažinties kodą ir nuorodas dėl tam tikrų sąlygų, kurios buvo taikomos sandoriui, taip pat techninės priemonės, padedančios veiksmingai ir nuosekliai paskirstyti informaciją, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama rinkos dalyviams ir kad jie galėtų ja lengvai naudotis, kaip minėta 1 ir 2 dalyse, taip pat nurodomos papildomos rinkos efektyvumą didinančios paslaugos, kurias galėtų atlikti KIJT.

Jei informacija paskelbta pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5 ir 19 straipsnius, EVPRI pirmoje pastraipoje minėtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki […](68), o jei informacija paskelbta pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 9 ir 20 straipsnius – iki […](69)*.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

7.  Komisijapagal 94 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis išaiškinama, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos prieigai prie duomenų srautų teikti, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse.

8.  Komisija įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis nurodoma:

   a) priemonės, kurias taikydamas KIJT gali laikytis 1 ir 2 dalyse nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;
   b) pagal 1 ir 2 dalis skelbiamos informacijos turinys;
   c) ▌finansinės priemonės, kurių duomenys turi būti pateikti duomenų sraute;
   d) kitos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad skirtingų KIJT paskelbti duomenys būtų nuoseklūs ir juos būtų galima priskirti ir sutikrinti su panašiais duomenimis, gautais iš kitų šaltinių, taip pat susumavimas Europos Sąjungos lygmeniu.

67a straipsnis

Viena konsoliduota duomenų bazė

1.  Iki [...(70)EVPRI pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę apie aukštos kokybės, konsoliduota ir naudotojui patogia forma už priimtiną kainą pateikiamos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visą rinką ir viešai skelbiamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 5 ir 19 straipsniais, prieinamumą.

2.  Jei EVPRI mano, kad pagal 5 ir 19 straipsnius viešai paskelbta informacija po sandorio sudarymo neprieinama arba nėra aukštos kokybės ar neapima visos rinkos, EVPRI pateikia neigiamą nuomonę.

3.  Per tris mėnesius nuo tada, kai pateikiama neigiama nuomonė, Komisija, remdamasi 94 straipsniu, priima deleguotąjį aktą dėl priemonių, skirtų apibrėžti vieno subjekto, kuris tvarkytų konsoliduotą informacijos po sandorio sudarymo, viešai paskelbtos pagal 5 ir 19 straipsnius, juostą, paskyrimui.

4.  Iki [...](71)* EVPRI pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę apie aukštos kokybės, konsoliduota ir naudotojui patogia forma už priimtiną kainą pateikiamos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visą rinką ir viešai skelbiamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 9 ir 20 straipsniais, prieinamumą.

5.  Jei EVPRI mano, kad pagal 9 ir 20 straipsnius viešai paskelbta informacija po sandorio sudarymo neprieinama arba nėra aukštos kokybės ar neapima visos rinkos, EVPRI pateikia neigiamą nuomonę.

6.  Per tris mėnesius nuo tada, kai pateikiama neigiama nuomonė, Komisija, remdamasi 94 straipsniu, priima deleguotąjį aktą dėl priemonių, skirtų apibrėžti vieno subjekto, kuris tvarkytų konsoliduotą informacijos po sandorio sudarymo, viešai paskelbtos pagal 9 ir 20 straipsnius, juostą, paskyrimui.

4 skirsnis

Patvirtintiems ataskaitų teikimo mechanizmams (PATM) taikomos sąlygos

68 straipsnis

Organizaciniai reikalavimai

1.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM taikytų tinkamas politikos strategijas ir priemones, skirtas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 23 straipsnį reikalaujamai informacijai kuo greičiau ir ne vėliau nei iki kitos darbo dienos pabaigos teikti. Tokia informacija teikiama laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 23 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, esant tinkamoms prekybos sąlygoms.

2.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM administruotų ir tvarkytų veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su jo klientais išvengti. Visų pirma PATM, kuris taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir administruoja bei išlaiko tinkamas priemones skirtingoms veiklos funkcijoms atskirti.

3.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM taikytų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų klastojimo ir nelegalios prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui ▌išvengti. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM turėtų pakankamai išteklių ir naudotųsi pagalbinėmis priemonėmis, siekdamas bet kuriuo metu teikti ir išlaikyti savo paslaugas.

4.  Buveinės valstybė narė reikalauja, kad PATM naudotųsi sistemomis, kuriomis galima veiksmingai patikrinti sandorių ataskaitų išsamumą, nustatyti praleidimus ir akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama tokias klaidingas ataskaitas pateikti iš naujo.

5.  Komisija pagal 94 straipsnį deleguotaisiais aktais priima priemones, kuriomis paaiškinama, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos informacijai teikti, kaip minėta 1 dalyje.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

I SKYRIUS

PASKYRIMAS, ĮGALIOJIMAI IR ŽALOS ATLYGINIMO PROCEDŪROS

69 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi vykdyti visas Reglamente (ES) Nr. …/…[FPRR] ir šioje direktyvoje numatytas pareigas. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie paskirtas kompetentingas institucijas, atsakingas už visų šių pareigų vykdymą, ir apie bet kokį tų pareigų paskirstymą.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos yra valdžios institucijos, nepažeidžiant galimybės perduoti šias funkcijas kitiems subjektams, jeigu tai yra aiškiai numatyta 29 straipsnio 4 dalyje.

Bet koks funkcijų perdavimas subjektams, nepatenkantiems tarp straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, negali būti susijęs su viešosios valdžios naudojimu ar sprendimo įgaliojimais, leidžiančiais veikti savo nuožiūra. Valstybės narės reikalauja, kad, prieš perduodamos funkcijas, kompetentingos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad subjektas, kuriam turi būti perduotos funkcijos, turėtų galimybių ir lėšų, leidžiančių veiksmingai vykdyti visas funkcijas, ir kad funkcijos būtų perduodamos tik tuomet, jei prieš tai dokumentuose aiškiai apibrėžiama bet kokių perduotų funkcijų vykdymo tvarka, nustatant vykdytinas funkcijas ir jų vykdymo sąlygas. Tose sąlygose įterpiama nuostata, įpareigojanti konkretų subjektą vengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad informacija, gauta vykdant šias perduotas funkcijas, nebus naudojama nesąžiningai ar siekiant užkirsti kelią konkurencijai. Galutinė atsakomybė už šios direktyvos ir jos įgyvendinimo priemonių laikymosi priežiūrą tenka kompetentingai institucijai ar pagal straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms.

Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie bet kokius susitarimus, sudarytus siekiant perduoti užduotis, įskaitant tikslias tokį perdavimą reglamentuojančias sąlygas.

3.  EVPRI 1 ir 2 dalyse nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

70 straipsnis

Tos pačios valstybės narės institucijų bendradarbiavimas

Jeigu valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatų įgyvendinimą, aiškiai apibrėžiamos visų jų funkcijos ir užtikrinamas glaudus tarpusavio bendradarbiavimas.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad taikydamos šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] kompetentingos institucijos bendradarbiautų su kitomis tos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už kredito ir kitų finansų įstaigų, pensijų fondų, KIPVPS, draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir draudimo įmonių veiklos priežiūrą.

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, kuri yra esminė ar susijusi su jų funkcijų ir pareigų vykdymu.

71 straipsnis

Kompetentingoms institucijoms suteiktini įgaliojimai

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos jų funkcijos. Laikydamosi nacionalinėje teisinėje sistemoje numatytų apribojimų, jos tokius įgaliojimus vykdo:

   a) tiesiogiai arba bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;
   b) savo atsakomybe, laikantis 69 straipsnio 2 dalies perduodamos atitinkamas funkcijas kitiems subjektams, arba
   c) kreipdamosi su prašymais į kompetentingas teismines institucijas.

2.  Straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai vykdomi vadovaujantis nacionaline teise ir apima bent:

   a) galimybę susipažinti su bet kokios formos dokumentu, įskaitant 16 straipsnio 7 dalyje nurodytus įrašus, kuris būtų reikalingas priežiūros funkcijoms atlikti, ir gauti jo kopiją;
   b) teisę kreiptis dėl informacijos suteikimo į bet kurį asmenį ir prireikus pakviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos;
   c) teisę atlikti patikras vietoje;
   ca) teisę atlikti kontrolinį pirkimą;
   d) teisę reikalauti pateikti turimas telefoninių pokalbių išklotines ir kitokias duomenų laikmenas arba 16 straipsnio 7 dalyje nurodytus lygiaverčius įrašus, kurias (-iuos) turi investicinės įmonės, jei yra pagrįstas įtarimas, kad tokie įrašai, susiję su patikrinimo dalyku, gali būti tinkami įrodyti, kad investicinė įmonė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą; tačiau šie įrašai turi būti susiję tik su jiems aktualiu pranešimo turiniu, jei šių įrašų pateikimas atitinka pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę nustatytas duomenų apsaugos priemones;
   da) teisę reikalauti užšaldyti ir (arba) laikinai areštuoti turtą;
   e) teisę prašyti laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;
   f) teisę reikalauti leidimus turinčias investicines įmones ir reguliuojamos rinkos auditorius pateikti informaciją;
   g) teisę perduoti spręsti klausimus patraukiant baudžiamojon atsakomybėn;
   h) teisę leisti auditoriams ar ekspertams atlikti patikras ar tyrimus;
   i) teisę kreiptis dėl informacijos, įskaitant visus reikiamus dokumentus, suteikimo į bet kurį asmenį apie pozicijos, turimos įsigijus biržos prekių išvestinę finansinę priemonę, dydį ir tikslą ir apie turtą ir įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje.

3.  Jeigu pagal nacionalines taisykles reikia gauti teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 2 dalies d punkte nurodytų telefoninių pokalbių ir duomenų srauto duomenų, pateiktų 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta forma, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.

4.  Asmens duomenys, surinkti pagal šį straipsnį vykdant priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB.

72 straipsnis

Teisinės priemonės, kurios turi būti suteiktos kompetentingoms institucijoms

Kompetentingoms institucijoms suteikiamos visos teisinės priežiūros priemonės, kurių reikia jų funkcijoms vykdyti. Laikydamosi savo nacionalinėje teisinėje sistemoje numatytų apribojimų, jos turi bent šiuos įgaliojimus, kuriais galima naudotis 71 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais:

   a) turi teisę reikalauti nutraukti bet kokią veiklą ar veiksmus, nesuderinamus su Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatomis ir įgyvendinant šią direktyvą priimtomis nuostatomis, ir vengti kartoti tokią veiklą ar veiksmus;
   b) turi teisę reikalauti užšaldyti ir (arba) laikinai areštuoti turtą;
   c) turi teisę patvirtinti bet kokios rūšies priemonę, kurią taikant galima užtikrinti, kad investicinės įmonės ir reguliuojamos rinkos nenutrūkstamai laikysis teisinių reikalavimų;
   d) turi teisę reikalauti laikinai sustabdyti prekybą finansinėmis priemonėmis;
   e) turi teisę reikalauti pašalinti finansinę priemonę iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ar bet kurioje kitoje prekybos sistemoje;
   f) turi teisę prašyti, kad kiekvienas asmuo, pateikęs informaciją pagal 71 straipsnio 2 dalies i punktą, po to imtųsi priemonių pozicijos dydžiui ar rizikai sumažinti;
   g) turi teisę riboti bet kurio asmens ar asmenų grupės galimybę sudaryti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant nediskriminacinių apribojimų įvedimą pozicijoms arba tokių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias konkreti asmenų grupė gali sudaryti per konkretų laikotarpį, skaičiui, kai reikia užtikrinti susijusių rinkų vientisumą ir tinkamą veikimą;
   h) turi teisę skelbti viešus pranešimus;
   ha) turi teisę reikalauti, kad būtų išmokėta kompensacija arba būtų imtasi kitų taisomųjų veiksmų siekiant atlyginti bet kokius finansinius nuostolius ar kitokią žalą, kurią investuotojas patyrė dėl bet kokios su šia direktyva ar Reglamentu (ES) Nr. …/… [FPRR] nesuderinamos praktikos ar elgesio;
   hb) turi teisę sustabdyti prekybą investicijų produktais ar jų pardavimą, jei tenkinamos Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] 32 straipsnio sąlygos arba jei investicinė įmonė nebuvo sukūrusi ar netaikė veiksmingos produkto patvirtinimo procedūros ar kitaip nesilaikė šios direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatų;
   hc) turi teisę reikalauti pašalinti fizinį asmenį iš investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdymo organo.

73 straipsnis

Administracinės sankcijos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos gali imtis atitinkamų administracinių sankcijų ir priemonių, jei pažeidžiamos nuostatos, priimtos įgyvendinant šią direktyvą, ir užtikrina, kad jos būtų taikomos. Valstybės narės užtikrina, kad šios priemonės bus veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įsipareigojimai nustatyti investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, juos pažeidus administracinės sankcijos ir priemonės gali būti taikomos investicinės įmonės ir rinkos operatoriaus valdymo organo nariams ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

3.  Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones ir sankcijas, nustatytas pagal 1 ir 2 dalis. EVPRI skelbia šią informaciją metinėje ataskaitoje.

4.  Jei kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę priemonę arba sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EVPRI.

5.  Jei paskelbtos sankcijos susijusios su investicinėms įmonėms, kurioms veiklos leidimas išduotas pagal šią direktyvą, EVPRI į investicinių įmonių registrą, įsteigtą pagal 5 straipsnio 3 dalį, įtraukia nuorodą apie paskelbtą sankciją.

5a.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, susijusį su informacijos pateikimo procedūromis ir formomis, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](72).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

74 straipsnis

Sankcijų skelbimas

Valstybės narės numato, kad kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama skelbia apie bet kokią sankciją ar priemonę, taikytą už Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] nuostatų arba už nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimus, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus tuos atvejus, kai toks atskleidimas keltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

75 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimo reikalavimai ir kiti pažeidimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas būtų numatytos sankcijos bent jei:

   a) investicinės paslaugos teikiamos ar veikla vykdoma kaip nuolatinis profesionalus užsiėmimas ar veikla negavus veiklos leidimo, taip pažeidžiant 5 straipsnį;
   b) investicinės įmonės kvalifikuotoji akcijų paketo dalis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjama arba padidinama tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 20, 30 ar 50 proc., arba tiek, kad ta investicinė įmonė taptų patronuojamąja įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), apie tai raštu nepranešus investicinės įmonės, kurios kvalifikuotąją akcijų paketo dalį siekiama įsigyti arba padidinti, kompetentingoms institucijoms, taip pažeidžiant 11 straipsnio 1 dalį;
   c) investicinės įmonės kvalifikuotoji akcijų paketo dalis tiesiogiai ar netiesiogiai perleidžiama arba sumažinama tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis taptų mažesnė nei 20, 30 ar 50 proc., arba tiek, kad investicinė įmonė nustotų buvusi patronuojamąja įmone, apie tai raštu nepranešus kompetentingoms institucijoms, taip pažeidžiant 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;
   d) investicinė įmonė veiklos leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis, taip pažeisdama 8 straipsnio b punktą;
   e) investicinė įmonė nesilaiko pagal 9 straipsnio 1 dalį valdymo organui keliamų reikalavimų;
   f) investicinės įmonės valdymo organas neatlieka savo pareigų pagal 9 straipsnio 6 dalį;
   g) investicinė įmonė, sužinojusi apie bet kokios savo kapitalo akcijų dalies įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio turimų akcijų dalis viršija arba nesiekia vienos iš 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribų, apie tokį įsigijimą arba perleidimą neinformuoja kompetentingų institucijų, taip pažeisdama 11 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą;
   h) investicinė įmonė bent kartą per metus kompetentingoms institucijoms nepateikia kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis turinčių akcininkų ir narių pavardžių (pavadinimų) ir tokių akcijų dalių dydžių, taip pažeisdama 11 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;
   i) investicinėje įmonėje nėra nustatyti organizaciniai reikalavimai, taikomi atsižvelgiant į nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinami 16 ir 17 straipsniai;
   j) investicinė įmonė nenustato, neišvengia, nevaldo ir neatskleidžia interesų konfliktų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamas 23 straipsnis;
   k) DPS arba OPS nenustatomos taisyklės, procedūros ir priemonės arba nesilaikoma nurodymų, parengtų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinami 18, 19 ir 20 straipsniai;
   l) investicinė įmonė ▌nesuteikia klientams informacijos ar ataskaitų ir nesilaiko įsipareigojimų dėl tinkamumo ar deramumo pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinami 24 ir 25 straipsniai;
   m) investicinė įmonė priima ar gauna mokesčius, komisinius ar kitą piniginę naudą pažeisdama nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamos 19 straipsnio 5 ir 6 dalys;
   n) investicinei įmonei vykdant pavedimus klientai ▌negauna geriausio galimo rezultato arba nenustatomos priemonės pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinami 27 ir 28 straipsniai;
   o) reguliuojama rinka administruojama negavus veiklos leidimo, taip pažeidžiant 47 straipsnį;
   p) rinkos operatoriaus valdymo organas neatlieka savo pareigų pagal 48 straipsnio 6 dalį;
   q) reguliuojama rinka ar rinkos operatorius netaiko priemonių, sistemų, taisyklių ir procedūrų ir neturi pakankamai finansinių išteklių pagal nacionalines priemones, kuriomis įgyvendinamas 50 straipsnis;
   r) reguliuojama rinka ar rinkos operatorius netaiko sistemų, procedūrų, priemonių ir taisyklių ar nesuteikia prieigos prie duomenų pagal nacionalines priemones, kuriomis įgyvendinamas 51 straipsnis, arba neįgyvendina kainos pokyčio dydžio tvarkos, kurios reikalaujama pagal 51a straipsnį;
   ra) duomenų paslaugų teikėjo valdymo organas neatlieka savo pareigų taip, kaip nustatyta pagal 65 straipsnį;
   rb) PSS, KIJT ar PATM nesilaiko organizacinių reikalavimų, nustatytų pagal 66, 67 ar 68 straipsnius;
   s) reguliuojama rinka, rinkos operatorius ar investicinė įmonė ▌nepaviešina informacijos pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 3, 5, 7 arba 9 straipsnius;
   t) investicinė įmonė ▌nepaviešina informacijos pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 13, 17, 19 arba 20 straipsnius;
   u) investicinė įmonė ▌nepateikia sandorių ataskaitų kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 23 straipsnį;
   v) finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys neprekiauja išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietose pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 24 straipsnį;
   w) pagrindinė sandorio šalis nesuteikė galimybių naudotis jos teikiamomis tarpuskaitos paslaugomis pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 28 straipsnį;
   x) reguliuojama rinka, rinkos operatorius ar investicinė įmonė nesuteikė prieigos prie savo sandorių duomenų srautų pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 29 straipsnį;
   y) asmuo, turintis lyginamųjų indeksų nuosavybės teises nesuteikia prieigos prie lyginamojo indekso pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 30 straipsnį;
   z) investicinė įmonė prekiauja, platina ar parduoda finansines priemones arba vykdo tokią finansinę veiklą arba taiko tokią praktiką, kuri prieštarauja draudimams ar apribojimams, nustatytiems vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] 31 arba 32 straipsniais.
   za) rinkos operatoriaus arba investicinės įmonės valdymo organui priklausantis fizinis asmuo, žinantis apie šioje dalyje nurodytus pažeidimus, nusprendžia nepranešti apie šiuos pažeidimus kompetentingai institucijai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais pagal jų įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas būtų galima taikyti administracines sankcijas ir priemones, kurios apimtų bent:

   a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;
   b) įsakymas fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;
   c) investicinei įmonei – panaikinti įstaigos veiklos leidimą pagal 8 straipsnį;
   d) laikiną arba nuolatinį draudimą bet kuriam investicinės įmonės valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse;
   da) laikiną draudimą investicinei įmonei būti reguliuojamų rinkų, DPS ir OPS nare ar dalyve;
   e) juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 15 proc. juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais; jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios bendrovės praėjusių finansinių metų konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje;
   f) fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euras, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta šios direktyvos įsigaliojimo dieną;
   g) administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dešimties kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti.

2a.  Valstybės narės gali suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti kitokio pobūdžio sankcijas arba taikyti sankcijas, kurios viršytų 2 dalies e, f ir g punktuose nurodytas sumas, jei šios sankcijos atitinka 76 straipsnio nuostatas.

2b.  Už šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. …/… (FPRR) pažeidimus valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, kurios nėra nurodytos 1 dalyje.

76 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, tarp jų:

   a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
   b) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;
   c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;
   d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;
   e) trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;
   f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;
   g) ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

2.  EVPRI iki [...](73)pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir priemonių rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.

2a.  Šio straipsnio nuostatos neturi poveikio kompetentingų institucijų įgaliojimams inicijuoti baudžiamąsias bylas ar taikyti baudžiamąsias sankcijas, jei jos įgaliotos imtis šių veiksmų pagal nacionalinę teisę. Į taikomas baudžiamąsias sankcijas atsižvelgiama nustatant bet kokios papildomai taikomos administracinės sankcijos pobūdį ir lygį.

77 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie potencialius ar faktinius Reglamento (ES) Nr. …/… (FPRR) nuostatų ir nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus.

Šios priemonės apima bent:

   a) specialias pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras;
   b) tinkamą finansų įstaigų darbuotojų, kurie demaskuoja toje finansų įstaigoje padarytus pažeidimus, apsaugą, įskaitant, jei tinkama, anonimiškumą;
   c) asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsaugą laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad finansų įstaigos taikytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

2a.  Darbuotojui neturi būti užkirstas kelias demaskuoti finansų įstaigoje padarytus pažeidimus nustatant konfidencialumo taisykles. Bet kokia informacija, kuri padeda įrodyti finansų įstaigoje padarytus pažeidimus, nebelaikoma konfidencialia ir už sąžiningą tokios informacijos atskleidimą ją atskleidusiems asmenims negresia jokia atsakomybė.

79 straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas sprendimas, priimtas laikantis Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] arba įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų laikantis šios direktyvos būtų tinkamai pagrįstas ir galėtų būti apskųstas teismui. Teisė kreiptis į teismą taikoma ir tada, kai, padavus prašymą gauti leidimą ir kartu pateikus visą pagal galiojančias nuostatas reikalingą informaciją, per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

2.  Valstybės narės numato, kad, remiantis nacionaline teise, viena ar daugiau iš toliau nurodytų įstaigų, siekdamos apginti vartotojų interesus ir laikydamosi nacionalinės teisės, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. …/… [FPRR] ir nacionalinių nuostatų, skirtų šios direktyvos įgyvendinimui, taip pat gali kreiptis į teismą ar kitą kompetentingą administracinę instituciją:

   a) valdžios institucijos ar jų atstovai;
   b) vartotojų organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti vartotojų interesus;
   c) profesinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti savo narius.

80 straipsnis

Neteisminės priemonės investuotojų skundų nagrinėjimui

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, sprendžiant vartotojų ginčus, susijusius su investicinių įmonių teikiamomis investicinėmis ir pagalbinėmis paslaugomis, neteismine tvarka, būtų patvirtintos veiksmingos skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūros, ir tam tikrais atvejais kreipiamasi į esančias institucijas. Valstybės narės toliau užtikrina, kad visos investicinės įmonės priklausytų vienai ar daugiau tokių institucijų, įgyvendinančių tokias skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūras.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šios institucijos aktyviai bendradarbiaus su analogiškomis institucijomis kitose valstybėse narėse sprendžiant tarpvalstybinius ginčus.

3.  Kompetentingos institucijos praneša EVPRI apie jų jurisdikcijai priskiriamas 1 dalyje nurodytas skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras.

EVPRI visų neteisminių priemonių sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

81 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys ar subjektai, kuriems, vadovaujantis 69 straipsnio 2 dalimi, buvo perduotos užduotys, taip pat kompetentingų institucijų vardu veikiantys auditoriai ar ekspertai būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties. Jie neatskleidžia jokios slaptos informacijos, kurią jie gali gauti atlikdami savo pareigas, išskyrus informacijos santraukas ar bendrą informaciją, iš kurių nebūtų galima nustatyti duomenų apie atskiras investicines įmones, rinkos operatorius, reguliuojamas rinkas ar bet kokį kitą asmenį, jeigu tai nesusiję su nacionalinės baudžiamosios teisės reikalavimais ar kitomis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatomis.

2.  Jeigu yra paskelbtas investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar reguliuojamos rinkos bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su šiame procese dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, gali būti atskleista civilinio teismo proceso ar arbitražo metu, jei tai būtina bylos nagrinėjimui.

3.  Nepažeisdamos nacionalinės baudžiamosios teisės reikalavimų, kompetentingos institucijos, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] konfidencialią informaciją gaunančias kompetentingas institucijas, gali naudoti ją tik vykdydamos savo pareigas ir funkcijas; kompetentingos institucijos ją naudoja šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] taikymo srities mastu, o kitos institucijos, įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys ją naudoja tais tikslais, kuriais ši informacija jiems buvo suteikta, ir (ar) administracinio ar teismo proceso, kuris konkrečiai siejasi su jų vykdomomis funkcijomis. Tačiau informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais tikslais, jeigu informaciją perduodanti kompetentinga institucija, kita institucija, įstaiga ar asmuo leidžia tai daryti.

4.  Bet kokiai pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] gautai ar perduotai konfidencialiai informacijai taikomos šiame straipsnyje nustatytos profesinę paslaptį reglamentuojančios nuostatos. Nepaisant to, šiuo straipsniu neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms keistis arba perduoti informaciją laikantis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] ir kitų direktyvų arba reglamentų, taikomų investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, KIPVPS, draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ar rinkos operatoriams, arba kitaip, gavus informaciją perdavusios kompetentingos institucijos, kitos institucijos ar įstaigos arba fizinio ar juridinio asmens sutikimą.

5.  Šiuo straipsniu neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms, laikantis nacionalinės teisės, keistis ar perduoti konfidencialią informaciją, gautą iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos.

82 straipsnis

Ryšiai su auditoriais

1.  Valstybės narės numato bent tai, kad bet kuris asmuo, kuriam suteikti 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntojoje Tarybos direktyvoje 84/253/EEB dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo(74) apibrėžti įgaliojimai ir kuris investicinėje įmonėje vykdo 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės(75) 51 straipsnyje, Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje ar Tarybos direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje apibūdintas užduotis ar kurią nors kitą teisės aktais nurodytą užduotį, privalo nedelsdamas kompetentingoms institucijoms pranešti apie bet kurį tų užduočių vykdymo metu sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali:

   a) būti esminis įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reguliuojančios sąlygos ar kuriais konkrečiai reglamentuojama investicinių įmonių veikla, pažeidimas;
   b) pakenkti investicinei įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą;
   c) motyvuoti atsisakymą patvirtinti atskaitomybę arba taikyti išlygas.

Tas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, jo sužinotus vykdant pirmojoje pastraipoje nurodytas užduotis įmonėje, kuri dėl kontrolės ryšių turi glaudžius ryšius su investicine įmone ir kurioje asmuo vykdo tokią užduotį.

2.  Asmenims, įgaliotiems kaip apibrėžta Direktyvoje 84/253/EEB, sąžiningai pranešus kompetentingoms institucijoms apie bet kurį straipsnio 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, nepažeidžiamas joks sutartinis ar teisinis apribojimas, reglamentuojantis informacijos atskleidimą, ir taip pasielgusiems asmenims netaikoma jokios rūšies atsakomybė.

II SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU EVPRI

83 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.  Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos viena su kita bendradarbiauja, jeigu to reikia vykdant šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] nustatytas pareigas ir šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR]ar nacionalinėje teisėje nustatytus įgaliojimus.

Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Visų pirma, jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimus ir priežiūrą.

Siekiant palengvinti ir paspartinti bendradarbiavimą, ypač keitimąsi informacija, šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] tikslais valstybės narės paskiria vieną kompetentingą instituciją kontaktiniu punktu. Valstybės narės praneša Komisijai, EVPRI ir kitoms valstybėms narėms institucijų, įgaliotų pagal šią dalį gauti prašymus dėl informacijos keitimosi ir bendradarbiavimo, pavadinimus. EVPRI šių institucijų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir jį nuolat atnaujina.

2.  Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės vertybinių popierių rinkose susiklosčiusią situaciją, reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS, sudariusios susitarimus priimančiojoje valstybėje narėje, veikla tapo ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, reguliuojamos rinkos buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sudaro atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus.

3.  Valstybės narės imasi visų reikalingų administracinių ir organizacinių priemonių, siekdamos palengvinti straipsnio 1 dalyje numatytos pagalbos teikimą.

Kompetentingos institucijos gali naudoti savo įgaliojimus bendradarbiavimo srityje net tuomet, kai tiriama veikla toje valstybėje narėje nėra bet kokių galiojančių taisyklių pažeidimas.

4.  Jei kompetentinga institucija pagrįstai įtaria, kad kitos valstybės narės teritorijoje į jos priežiūros sritį nepatenkantys subjektai vykdo ar įvykdė šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai kiek galima tiksliau praneša tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir EVPRI. Kompetentinga institucija, kuriai pranešta, imasi atitinkamų veiksmų. Ji informuoja pranešusiąją kompetentingą instituciją ir EVPRI apie tokių veiksmų rezultatus ir, kiek įmanoma plačiau, apie reikšmingus tarpinius rezultatus. Ši dalis nedaro poveikio pranešančiosios kompetentingos institucijos kompetencijai.

5.  Nepažeisdamos 1 ir 4 dalių, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie:

   a) prašymus sumažinti pozicijos dydį ar riziką laikantis 72 straipsnio 1 dalies f punkto;
   b) asmenų galimybės sudaryti su finansinėmis priemonėmis susijusius sandorius apribojimus laikantis 72 straipsnio 1 dalies g punkto.

Jei reikia, pranešime pateikiama išsami informacija apie prašymą pagal 72 straipsnio 1 dalies f punktą, įskaitant asmens ar asmenų, kuriems jis skirtas, tapatybę ir jo priežastis, taip pat nurodoma pagal 72 straipsnio 1 dalies g punktą nustatytų apribojimų taikymo sritis, įskaitant susijusį asmenį ar asmenų grupę, nurodomos taikomos finansinės priemonės, kiekybinės priemonės ar ribos, kaip antai didžiausias leidžiamas sutarčių, kurias asmenys gali sudaryti, arba nepadengtų pozicijų skaičius, taikomos išimtys ir priežastys.

Pranešimai pateikiami ne mažiau nei likus 24 valandoms iki numatyto veiksmų ar priemonių įvykdymo. Išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali pateikti pranešimą likus mažiau nei 24 valandoms iki numatyto priemonės vykdymo, jei pranešimo negalima pateikti likus 24 valandoms.

Kompetentinga valstybės narės institucija, kuri gauna pranešimą pagal šią dalį, gali imtis priemonių atsižvelgdama į 72 straipsnio 1 dalies f arba g punktą, jei yra įsitikinusi, kad priemonė reikalinga kitos kompetentingos institucijos tikslui pasiekti. Kompetentinga institucija laikydamasi šios dalies taip pat praneša, jei ji siūlo imtis priemonių.

Kai a ir b punktuose numatyti veiksmai yra susiję su didmeniniais energetikos produktais, kompetentinga institucija taip pat praneša Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, įsteigtai pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.

6.  Apyvartinių taršos leidimų atveju kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su valdžios institucijomis, atsakingomis už neatidėliotinų sandorių ir aukcionų rinkų priežiūrą, ir su kompetentingomis institucijomis, registrų administratoriais ir kitomis valdžios institucijomis, kurioms pagal Direktyvą 2003/87/EB pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad jos gali gauti konsoliduotą apyvartinių taršos leidimų rinkų apžvalgą.

7.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, įgaliojama pagal 94 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, reglamentuojančių kriterijus, leidžiančius nustatyti, ar reguliuojamos rinkos veikla priimančioje valstybėje narėje gali laikoma ypač reikšminga vertybinių popierių rinkos veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje.

8.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos bendradarbiavimo tvarkos standartinės formos, šablonai ir procedūros, kaip nurodyta 2 dalyje, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](76).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

84 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas vykdant priežiūros veiklą, patikras vietoje ir tyrimus.

1 Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali kreiptis į kitos valstybės narės instituciją dėl bendradarbiavimo vykdant priežiūrą, atliekant patikrą vietoje ar tyrimą. Jeigu investicinės įmonės yra nuotolinės reguliuojamos rinkos narės, reguliuojamos rinkos kompetentinga institucija gali nuspręsti į jas kreiptis tiesiogiai, apie tai atitinkamai informuodama nuotolinės narės buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

Jeigu kompetentinga institucija gauna prašymą dėl patikros vietoje ar tyrimo, neviršydama savo įgaliojimų, ji:

   a) atlieka pati patikras ar tyrimus; leidžia prašymą pateikusiai institucijai atlikti patikras ar tyrimus;
   b) leidžia auditoriams ar ekspertams atlikti patikrą ar tyrimą.

2.  Siekiant užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją, EVPRI gali dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, įskaitant patikras arba tyrimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingų institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustatoma informacija, kuria turi keistis kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos atliekant priežiūrą, patikras vietoje ir tyrimus, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](77). Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimui atliekant priežiūrą, patikras vietoje ir tyrimus, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](78).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

85 straipsnis

Informacijos mainai

1.  Šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] kontaktiniais punktais, laikantis 83 straipsnio 1 dalies, paskirtos valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda viena kitai informaciją, leidžiančią kompetentingoms institucijoms, paskirtoms laikantis 69 straipsnio 1 dalies, vykdyti pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] nustatytose nuostatose numatytas pareigas.

Informacijos mainus su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] vykdančios kompetentingos institucijos perduodama informacija gali nurodyti, kad tos informacijos negalima atskleisti be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą.

2.  Pagal straipsnio 1 dalį ir 82 bei 92 straipsnius gautą informaciją kontaktiniais punktais paskirtos kompetentingos institucijos gali perduoti 74 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Jos neperduoda šios informacijos kitoms institucijoms ar fiziniams ar juridiniams asmenims be aiškaus ją suteikusių kompetentingų institucijų sutikimo, ir tokia informacija gali būti atskleidžiama tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos davė sutikimą, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes. Šiuo atveju kontaktinis punktas nedelsdamas praneša apie tai informaciją perdavusiam kontaktiniam punktui.

3.  74 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bei kitos institucijos ar fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę konfidencialią informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį ar 82 ir 92 straipsnius, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas, ypač:

   a) tikrindami, ar laikomasi investicinių įmonių veiklą reglamentuojančių sąlygų, ir remdamiesi konsoliduotais ir nekonsoliduotais duomenimis pagerinti stebėjimą, kaip vykdoma tokia veikla, pirmiausia stebėti Direktyva 93/6/EEB nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, administravimo bei apskaitos procedūras ir vidaus kontrolės mechanizmus;
   b) stebėdami tinkamą prekybos vietų veikimą;
   c) taikydami sankcijas;
   d) kai paduodamas administracinis skundas dėl kompetentingų institucijų sprendimų;
   e) kai pagal 79 straipsnį pradedamas teisminis bylos nagrinėjimas;
   f) kai naudojama neteisminė tvarka nagrinėti investuotojų skundus, numatyta 80 straipsnyje.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](79).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

5.  Šis straipsnis, 81 ir 92 straipsniai nekliudo kompetentingai institucijai perduoti užduočių vykdymui skirtos konfidencialios informacijos EVPRI, Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui kaip pinigų politiką vykdančioms institucijoms bei, atitinkamais atvejais, kitoms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų priežiūrą vykdančioms valdžios institucijoms; atitinkamai toms institucijoms ir įstaigoms neužkertamas kelias perduoti tokią informaciją kompetentingoms institucijoms, jeigu ji joms reikalinga vykdyti šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. .../... [FPRR] numatytas funkcijas.

86 straipsnis

Privalomas tarpininkavimas

1.  Kompetentingos institucijos gali pranešti EVPRI apie atvejus, kai vienas iš toliau nurodytų prašymų buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką:

   -a) bendradarbiauti, kaip numatyta 83 straipsnyje;
   a) vykdyti priežiūros veiklą, atlikti tyrimą ar patikrą vietoje, kaip numatyta 84 straipsnyje; keistis informacija, kaip numatyta 85 straipsnyje.

1a Kompetentingos institucijos taip pat gali kreiptis į EVPRI dėl atvejų, kai kompetentinga institucija nesutinka su kitos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmų tvarka ar turiniu arba neveiklumu, susijusiu su šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR] nuostatomis.

2.  1 dalyje nurodytais atvejais EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį, nedarant poveikio 87 straipsnyje numatytoms galimybėms atsisakyti imtis veiksmų dėl prašymo suteikti informacijos ir EVPRI galimybei imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.

87 straipsnis

Atsisakymas bendradarbiauti

Kompetentinga institucija gali nuspręsti neatsiliepti į prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą, patikrą vietoje ar priežiūrą, kaip numatyta 88 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip numatyta 85 straipsnyje, tik jeigu:

   -a) toks tyrimas, patikra vietoje, priežiūros veikla ar informacijos mainai gali padaryti neigiamą poveikį prašymą gavusios valstybės suverenitetui, saugumui ar viešajai tvarkai;
   a) prašymą gavusios valstybės narės institucijose buvo pradėtas teismo procesas dėl tos pačios veiklos ir tų pačių asmenų;
   b) prašymą gavusioje valstybėje narėje jau priimtas galutinis sprendimas dėl tų pačių asmenų ir tos pačios veiklos.

Tokio atsisakymo atveju kompetentinga institucija atitinkamai apie tai praneša prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai ir EVPRI, pateikdama kuo išsamesnę informaciją.

88 straipsnis

Konsultacijos iki veiklos leidimo išdavimo

1.  Prieš suteikiant investicinei įmonei veiklos leidimą, su kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingomis institucijomis konsultuojamasi tuomet, kai ši investicinė įmonė yra viena iš:

   a) kitoje valstybėje narėje leidimą gavusi investicinės įmonės ar kredito įstaigos patronuojamoji įmonė;
   b) kitoje valstybėje narėje leidimą gavusi valstybės narės investicinės įmonės ar kredito įstaigos patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė;
   c) kontroliuojama to paties fizinio ar juridinio asmens, kuris kontroliuoja kitoje valstybėje narėje leidimą gavusią investicinę įmonę ar kredito įstaigą.

2.  Prieš suteikiant investicinei įmonei veiklos leidimą, su valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, konsultuojamasi tuomet, kai ši investicinė įmonė yra:

   a) Europos Sąjungoje leidimą gavusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojamoji įmonė;
   b) Europos Sąjungoje leidimą gavusios kredito įstaigos ar draudimo įmonės patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė;
   c) kontroliuojama to paties fizinio ar juridinio asmens, kuris kontroliuoja Europos Sąjungoje leidimą gavusią kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3.  Straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos viena su kita konsultuojasi ypač tada, kai vertina akcininkų ar narių tinkamumą bei kitam tos pačios grupės subjektui iš esmės vadovaujančių asmenų reputaciją ir patirtį. Prieš išduodamos veiklos leidimą ir vertindamos, ar laikomasi veiklai taikomų reikalavimų, jos keičiasi kitoms suinteresuotoms institucijoms aktualia informacija apie akcininkų ar narių tinkamumą bei įmonei iš esmės vadovaujančių asmenų reputaciją ir patirtį.

4.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi konsultacijoms su kitomis kompetentingomis institucijomis prieš suteikiant leidimą, projektus.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [...](80).

Komisijai suteikiami įgaliojimai pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

89 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės įgaliojimai

1.  Statistikos tikslais priimančiosios valstybės narės gali numatyti, kad kompetentinga institucija gali reikalauti, kad visos investicinės įmonės, turinčios jų teritorijose filialus, joms reguliariai teiktų ataskaitas apie šių filialų veiklą.

2.  Vykdydamos šioje direktyvoje nustatytas pareigas, priimančiosios valstybės narės gali numatyti, kad kompetentinga institucija gali reikalauti, kad investicinių įmonių filialai pateiktų informaciją, leidžiančią prižiūrėti, kaip jie laikosi priimančiosios valstybės narės nustatytų normų, taikomų 37 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais. Šie reikalavimai negali būti griežtesni už tuos, kuriuos ta pati valstybė narė taiko įsisteigusioms įmonėms, prižiūrėdama, kaip jos laikosi tų pačių normų.

90 straipsnis

Atsargumo priemonės, kurių imasi priimančiosios valstybės narės

1.  Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių tikėti, kad, naudodamasi laisve teikti paslaugas, investicinė įmonė, vykdanti savo veiklą jos teritorijoje, ar investicinė įmonė, turinti jos teritorijoje savo filialą, pažeidžia taikant pagal šią direktyvą priimtose nuostatose įtvirtintus įsipareigojimus ir šios nuostatos nesuteikia priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamų įgaliojimų, ji apie juos informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją.

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, investicinė įmonė toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui:

   a) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Tai apima galimybę uždrausti investicinėms įmonėms pažeidėjoms toliau vykdyti sandorius jų teritorijose. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI; ir
   b) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2.  Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad jos teritorijoje savo filialą turinti investicinė įmonė pažeidžia toje valstybėje vadovaujantis šia direktyva priimtas teisines ir normines nuostatas, suteikiančias priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus, šios institucijos reikalauja, kad suinteresuota investicinė įmonė liautųsi vykdžiusi tokią neteisėtą veiklą.

Jeigu suinteresuota investicinė įmonė nesiima atitinkamų veiksmų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad suinteresuota investicinė įmonė liautųsi vykdžiusi tokią neteisėtą veiklą. Buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešama apie šių priemonių pobūdį.

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi priimančioji valstybė narė, investicinė įmonė toliau pažeidžia buveinės valstybėje narėje galiojančias pirmoje pastraipoje minėtas teisines ar reguliavimo nuostatas: priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI.

be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

3.  Jeigu reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad tokia reguliuojama rinka, DPS ar OPS pažeidžia pagal šią direktyvą priimtose nuostatose įtvirtintus įsipareigojimus, ji apie juos praneša reguliuojamos rinkos ar DPS ar OPS buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Jei, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad tos priemonės pasirodė nepakankamos, ta reguliuojama rinka ar DPS toliau veikia aiškiai pažeisdama priimančiosios valstybės narės investuotojų interesus ar kenkdama tinkamam rinkų veikimui: priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti. Tai apima galimybę uždrausti minėtai reguliuojamai rinkai ar DPS teikti savo paslaugas nuotoliniams nariams ar priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigusiems dalyviams. Apie tokias priemones nedelsiant informuojama Komisija ir EVPRI.

be to, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

4.  Bet kokia priemonė, patvirtinta vadovaujantis straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir susijusi su investicinei įmonei ar reguliuojamai rinkai taikomomis sankcijomis ar jų veiklos apribojimais, turi būti tinkamai pagrįsta ir apie tai turi būti pranešta suinteresuotai investicinei įmonei ar reguliuojamai rinkai.

91 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su EVPRI, Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) viduje ir su Europos centrinių bankų sistema (ECBS)

-1a.  Kompetentingos institucijos, kaip EFPIS šalys, bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma kai siekia užtikrinti, kad tarpusavyje ir su kitomis EFPIS šalimis būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje.

1.  Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2.  Kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. …/… [FPRR], taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 ▌, nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti, ir atitinkamai teikia ECBS centriniams bankams visą informaciją, kuri yra svarbi jų atitinkamoms užduotims vykdyti.

91a straipsnis

Duomenų apsauga

Tvarkydamos asmens duomenis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR], valstybių narių kompetentingos institucijos taiko Direktyvos 95/46/EB nuostatas ir tą direktyvą įgyvendinančias nacionalines taisykles. Tvarkydama asmens duomenis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR], EVPRI laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

91b straipsnis

EVPRI patariamasis komitetas sparčiosios prekybos klausimu

Iki 2014 m. birželio 30 d. EVPRI įsteigia nacionalinių ekspertų patariamąjį komitetą, kuriame bus nustatomos sparčiosios prekybos, kuri galėtų būti laikoma manipuliavimu rinka, raida, siekiant:

   a) didinti EVPRI žinias apie sparčiąją prekybą; ir
   b) pateikti piktnaudžiavimo atvejų, susijusių su dažnais trumpalaikiais sandoriais, sąrašą, įskaitant nesankcionuotą duomenų gavimą, masinius fiktyvius pavedimus ir lėšų šaltinių slėpimą, taikant Reglamento (ES) Nr. .../... [PRR] 5 straipsnio 1a dalies nuostatas.

91c straipsnis

EVPRI patariamasis komitetas technologijų finansų rinkose klausimais

Iki 2014 m. birželio 30 d. EVPRI įsteigia nacionalinių ekspertų patariamąjį komitetą, kuris nustatytų, kurie rinkose vykstantys technologijų pokyčiai gali būti piktnaudžiavimas arba manipuliavimas rinka, siekdamas:

   а) didinti EVPRI žinias apie naujus su technologija susijusius prekybos būdus ir galimybes jais piktnaudžiauti,
   b) pildyti jau nustatytų, konkrečiai su dažnų trumpalaikių sandorių būdais susijusių piktnaudžiavimo atvejų sąrašą ir
   c) vertinti įvairių prekybos vietų metodų, kuriais siekiama mažinti su nauja prekybos tvarka susijusią riziką, veiksmingumą.

Įvertinusi pirmos dalies c punkte minimą riziką EVPRI parengia papildomas geriausios patirties Sąjungos finansų rinkose gaires.

III SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

92 straipsnis

Informacijos mainai su trečiosiomis šalimis

1.  Valstybės narės ir, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu, EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už reikalaujamas pagal 81 straipsnį. Tokie informacijos mainai turi būti skirti tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

Valstybė narė asmens duomenis trečiajai šaliai perduoda pagal Direktyvos 95/46/EB IV skyrių.

EVPRI asmens duomenis trečiajai šaliai perduoda pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnį.

Be to, valstybės narės ir EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatyti informacijos mainai su trečiųjų šalių institucijomis, įstaigomis ir fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už vieną ar daugiau iš šių veiklos rūšių:

   a) kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių priežiūrą ir finansų rinkų priežiūrą;
   b) investicinių įmonių likvidavimą, bankrotą ir kitas panašias procedūras;
   c) įstatymuose numatyto investicinių įmonių, kitų finansų įstaigų, kredito įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą, kai jie vykdo priežiūros ir kitas funkcijas, ar atsakingais už kompensavimo sistemų administravimą, kai jie vykdo savo funkcijas;
   d) įstaigų, susijusių su investicinių įmonių likvidavimu, bankrotu ir kitomis panašiomis procedūromis, priežiūrą;
   e) asmenų, vykdančių teisės aktų numatyto draudimo įmonių, kredito įstaigų, investicinių įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą.
   f) asmenų, veikiančių apyvartinių taršos leidimų rinkose, priežiūra siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą.

Trečioje pastraipoje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai gali būti sudaromi tik tuo atveju, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos yra ne mažesnės už reikalaujamas pagal 54 straipsnį. Tokie informacijos mainai yra skirti tų institucijų, įstaigų, fizinių ar juridinių asmenų užduotims vykdyti. Jei bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad valstybė narė gali perduoti asmens duomenis, ji turi laikytis Direktyvos 95/46/EB IV skyriaus, o jei perduodant duomenis dalyvauja EVPRI – Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

2.  Jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, ji negali būti atskleista be aiškaus ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, tam tikrais atvejais, tik tais tikslais, kuriems tos institucijos davė sutikimą. Ta pati nuostata taikoma trečiosios šalies kompetentingos institucijos pateiktai informacijai.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

1 SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI

▌94 straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose, taip pat 27–33d punktuose, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje, 27 straipsnio 7 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 51 straipsnio 7 dalyje, 52 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 67 straipsnio 7 ir 8 dalyse, 67a straipsnio 3 ir 6 dalyse, 68 straipsnio 5 dalyje ir 83 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...(81).

3.  Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 3, 11 ir 12 ir 27–33d dalyse, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje, 27 straipsnio 7 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 51 straipsnio 7 dalyje, 52 straipsnio 6 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 67 straipsnio 7 ir 8 dalyse, 67a straipsnio 3 ir 6 dalyse, 68 straipsnio 5 dalyje ir 83 straipsnio 7 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Deleguotasis aktas, priimtas pagal 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1, 3, 11, 12 ir 27–33d dalis, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 12 dalį, 17 straipsnio 6 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 6 dalį, 27 straipsnio 7 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnio 8 dalį, 44 straipsnio 4 dalį, 51 straipsnio 7 dalį, 52 straipsnio 6 dalį, 53 straipsnio 4 dalį, 60 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 6 ir 7 dalis, 67 straipsnio 7 ir 8 dalis, 67a straipsnio 3 ir 6 dalis, 68 straipsnio 5 dalį ir 83 straipsnio 7 dalį įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informuoja Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

2 SKYRIUS

Įgyvendinimo aktai

95 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB(82). Komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011(83).

2.  Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis ▌.

3 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.  Iki [...](84) Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie:

   а) tai, kaip veikia organizuotos prekybos sistema atsižvelgiant į kompetentingų institucijų sukauptą priežiūros patirtį, į OPS, turinčių veiklos ES leidimą, skaičių ir joms tenkančią rinkos dalį, ypač išnagrinėjant, ar reikia keisti OPS apibrėžtį ir ar OPS kategorijai tebėra priskiriamos reikiamos priemonės;
   b) tai, kaip MVĮ augančioms rinkoms taikoma tvarka atsižvelgiant į DPS, kurios įregistruotos kaip MVĮ auganti rinka, skaičių, jose veikiančių emitentų skaičių ir atitinkamas prekybos apimtis;
   c) reikalavimų dėl automatizuotos ir dažnų trumpalaikio pobūdžio prekybos sandorių poveikį;
   d) tam tikrų produktų ar praktikų draudimo mechanizmų taikymo patirtį atsižvelgiant į tai, kiek kartų jie buvo taikyti ir į jų poveikį;
   e) apribojimų ir pozicijų patikrų, kuriomis siekiama palaikyti likvidumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka ir užtikrinti tinkamai nustatytas kainas bei atsiskaitymo sąlygas biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose, poveikį;
   f) konsoliduotos informacinės juostos, sukurtos pagal V antraštinę dalį, veikimą, ypač apie aukštos kokybės, konsoliduota ir naudotojui patogia forma priimtina kaina pateikiamos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visų turto kategorijų visą rinką, prieinamumą.
   fa) skaidrumo principo taikymo poveikį mokesčiams, komisiniams atlygiams ir nepiniginei naudai ir jo poveikį tinkamam konsultacijų dėl tarpvalstybinio investavimo vidaus rinkos veikimui. [9 pakeit.]

96a straipsnis

EVPRI darbuotojai ir ištekliai

Iki [...](85)EVPRI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] EVPRI pradėtų vykdyti įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

97 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės iki [...](86)*priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1–5, 7, 9, 10, 13–25, 27–32, 34–37, 39, 41–46, 48, 51–54, 59–69a, 71–77, 79, 80, 83, 84, 85, 87–90, 92–99 straipsnių ir I ir II priedų nuostatų [visų straipsnių, kurie iš esmės pakeisti, palyginti su Direktyva 2004/39/EB, sąrašas]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį.

Valstybės narės taiko šias priemones nuo [...](87)**, išskyrus nuostatas, kuriomis perkeliama 67 straipsnio 2 dalis, kurios taikomos nuo [...](88)***.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai ir EVPRI priimtų šios direktyvos taikymo srities pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

98 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/39/EB su pakeitimais, padarytais IIa priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinama nuo […](89)***, nedarant poveikio valstybių narių prievolėms dėl Direktyvos 2004/39/EB B dalies nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į Direktyvą 2004/39/EB arba į Direktyvą 93/22/EEB laikomos nuorodomis į šią direktyvą arba į Reglamentą (ES) Nr. .../... [FPRR] ir skaitomos vadovaujantis IIb priedo atitinkamai A ir B dalyse pateiktomis atitikties lentelėmis.

Nuorodos į Direktyvos 2004/39/EB arba į Direktyvos 93/22/EEB apibrėžtis ar straipsnius laikomos nuorodomis į atitinkamas šios direktyvos apibrėžtis ar straipsnius.

98a straipsnis

Direktyvos 98/26/EB keitimas

Direktyva 98/26/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

Ši direktyva netaikoma apyvartiniams taršos leidimams, kuriuos sudaro bet kurie atitikties 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, reikalavimams tikslu pripažinti vienetai.

+ OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

"

99 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Trečiųjų šalių įmonės gali teikti paslaugas ir vykdyti veiklą per savo filialą valstybėje narėje pagal nacionalinę tvarką ne ilgiau kaip vienus metus po to, kai Komisija priima sprendimą dėl atitinkamos trečiosios šalies pagal 41 straipsnio 3 dalį.

100 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

101 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

PASLAUGŲ IR VEIKLOS BEI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SĄRAŠAI

A skirsnis

Investicinės paslaugos ir veikla

1)  Pavedimų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių, priėmimas ir perdavimas;

2)  Pavedimų vykdymas klientų naudai;

3)  Sandorių vykdymas savo sąskaita;

4)  Portfelio valdymas;

5)  Patarimai dėl investavimo;

6)  Įsipareigojimas pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) finansinių priemonių išplatinimas tvirtai įsipareigojus pirkti;

7)  Finansinių priemonių išplatinimas be tvirto įsipareigojimo pirkti;

8)  Daugiašalės prekybos sistemos administravimas;

10)  Organizuotos prekybos sistemos administravimas.

B skirsnis

Pagalbinės paslaugos

-1a)  Finansinių priemonių saugojimas ir administravimas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir tokias susijusias paslaugas, kaip grynųjų pinigų ar įkeisto turto valdymas;

1)  Kreditų ar paskolų suteikimas investuotojams, siekiant suteikti jiems galimybę vykdyti sandorį viena ar daugiau finansinių priemonių, kai kreditą ar paskolą suteikianti įmonė dalyvauja sandoryje.

2)  Patarimas įmonėms dėl kapitalo struktūros, pramonės strategijos bei susijusių dalykų, patarimai bei paslaugos, susijusios su įmonių susijungimais ir pirkimais.

3)  Užsienio valiutos keitimo paslaugos, susijusios su investicinių paslaugų teikimu.

4)  Investavimo tyrimai ir finansinė analizė ar kitų formų bendros rekomendacijos dėl sandorių ir finansinių priemonių;

5)  Paslaugos, susijusios vertybinių popierių išplatinimu;

6)  Investicinės paslaugos ir veikla, taip pat pagalbinės paslaugos, panašios į 1 priedo A ir B skirsniuose nurodytos rūšies priemones ir susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis C skirsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose, jeigu jos yra susijusios su investicinėmis ar pagalbinėmis paslaugomis.

C skirsnis

Finansinės priemonės

1)  Perleidžiami vertybiniai popieriai;

2)  Pinigų rinkos priemonės;

3)  Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai;

4)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ▌ar kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais ar finansinėmis priemonėmis, kai atsiskaitant vykdomi barteriniai mainai arba atsiskaitoma pinigais.

5)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su prekėmis, už kuriuos vienos iš šalių pasirinkimu galima atsiskaityti pinigais kitu nei įsipareigojimų nevykdymo arba veiklos nutraukimo atveju.

6)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, kai atsiskaitant neketinama atsiskaityti fiziškai su sąlyga, kad susitarimai sudaromi reguliuojamoje rinkoje, OPS arba DPS.

6a)  Draudimo sutartys, susijusios su investicijų priemonėmis;

7)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su biržos prekėmis, kai atsiskaitant vykdomi barteriniai mainai, nepaminėti C skirsnio 6 punkte, platinami nekomerciniais tikslais ir turintys kitų išvestinių finansinių priemonių požymius, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jais prekiaujama per pripažintus tarpuskaitos namus arba jiems taikomi reikalavimai dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės.

8)  Išvestinės finansinės priemonės, skirtos perduoti kredito riziką;

9)  Finansiniai susitarimai dėl skirtumų;

10)  Pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normų susitarimai ir bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su klimato kintamaisiais dydžiais, frachto tarifais, apyvartiniais taršos leidimais arba infliacijos norma arba kitokiais oficialiais ekonominiais veiksniais, už kuriuos privaloma atsiskaityti pinigais arba vienos iš šalių pasirinkimu galima atsiskaityti grynaisiais pinigais kitu nei įsipareigojimų nevykdymo arba veiklos nutraukimo atveju, taip pat bet kokios kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys, susiję su turtu, teisėmis, įsipareigojimais, indeksais ir vienetais, nepaminėti šiame skirsnyje ir turintys kitų išvestinių finansinių priemonių požymius, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, jais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, OPS ar DPS, per pripažintus tarpuskaitos namus arba jiems taikomi reikalavimai dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės.

11)  Apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos sudaro bet kurie atitikties Direktyvos 2003/87/EB reikalavimams tikslu pripažinti vienetai;

11a)  Papildomos specifikacijos, susijusios su 7 ir 10 punktais.

1.  Taikant 7 punktą, laikoma, kad sutartis, kuri nėra neatidėliotino sandorio sutartis, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir kuriai netaikoma 4 dalis, turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių ir neskirta komerciniams tikslams, jeigu ji tenkina šias sąlygas:

  a) ji atitinka vieną iš šių kriterijų grupių:
   i) ja prekiaujama trečiosios šalies prekybos sistemoje, kuri atlieka funkciją, panašią į reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS;
   ii) aiškiai nurodoma, kad ji skirta prekiauti reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS ar tokioje trečiosios šalies prekybos sistemoje arba jai taikomos jų taisyklės;
   iii) ji aiškiai apibrėžiama esanti lygiavertė sutarčiai, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS ar tokioje trečiosios šalies prekybos sistemoje;
   b) jos tarpuskaitą atlieka tarpuskaitos namai arba kitas subjektas, atliekantis tokias pačias kaip pagrindinės sandorio šalies funkcijas, arba sutarčiai taikomos apmokėjimo sistemos arba yra nustatytas reikalavimas įmokėti garantinę sumą;
   c) ji standartizuota tokiu būdu, kad, be kita ko, kaina, lotas, pateikimo data ir kitos sąlygos nustatomos pirmiausiai remiantis reguliariai skelbiamomis kainomis, standartiniais lotais arba standartinėmis pateikimo datomis.

2.  Taikant 1 dalį, neatidėliotina sutartis – sutartis dėl biržos prekės, turto arba teisės pardavimo, pagal kurio sąlygas pateikimą numatyta atlikti per ilgesnįjį iš šių laikotarpių:

   a) dvi prekybos dienas;
   b) laikotarpį, kuris paprastai rinkoje taikomas tai biržos prekei, turtui arba teisei kaip įprastas pateikimo laikotarpis.

Tačiau sutartis nėra neatidėliotina sutartis, jeigu, neatsižvelgiant į jos aiškias sąlygas, sutarties šalys yra susitarusios, kad pagrindinės priemonės pateikimas turi būti atidėtas, o ne atliekamas per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį.

3.  Taikant 10 punktą, išvestinės finansinės priemonės sutartis, susijusi su šiame skirsnyje nurodyta pagrindine priemone, laikoma turinčia kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

   a) už šią sutartį atsiskaitoma grynais pinigais arba galima atsiskaityti grynais pinigais vienos ar kelių šalių pasirinkimu (dėl kitokių priežasčių nei įsipareigojimų nevykdymas ar kitoks nutraukimo įvykis);
   b) šia sutartimi yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS;
   c) šios sutarties atžvilgiu tenkinamos 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

4.  Taikant 7 punktą, laikoma, kad sutartis yra skirta komerciniams tikslams ir, taikant 7 ir 10 punktus, neturinti kitų išvestinių finansinių priemonių požymių, jeigu ji sudaroma su energijos perdavimo sistemos, energijos subalansavimo mechanizmų arba vamzdynų tinklo operatoriumi ar administratoriumi arba ji yra sudaroma tokių operatorių ar administratorių ir jeigu ji būtina, kad bet kuriuo nustatytu laiku būtų galima išlaikyti energijos tiekimo ir naudojimo pusiausvyrą.

5.  Be 10 punkte nurodytų išvestinių priemonių rūšių, jeigu tenkinami 10 punkte ir 3 dalyje išvardyti kriterijai, 10 punktas taikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, susijusioms su bet kuria iš toliau išvardytųjų pagrindinių priemonių:

   a) telekomunikacijų dažnių diapazonu;
   b) biržos prekės saugyklos talpa;
   c) su biržos prekėmis susijusiais perdavimo arba pervežimo pajėgumais, neatsižvelgiant, ar perdavimas arba pervežimas vykdomas kabeliu, vamzdynu ar kitomis priemonėmis;
   d) kvota, kreditu, leidimu, teise arba panašiu turtu, tiesiogiai susijusiu su energijos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, tiekimu, paskirstymu ar vartojimu;
   e) geologiniu, aplinkos ar kitokiu fiziniu kintamu dydžiu;
   f) bet kuriuo kitu pakeičiamu turtu arba teise (išskyrus teisę gauti paslaugą), kurią galima perleisti;
   g) indeksu arba priemone, susieta su sandorių, susijusių su bet kokiu turtu, teise, paslauga arba įsipareigojimais, kaina, verte ar apimtimi.

D skirsnis

Duomenų pranešimo paslaugų sąrašas

1)  Patvirtintos skelbimo sistemos administravimas;

2)  Konsoliduotos informacinės juostos teikėjų administravimas;

3)  Patvirtinto ataskaitų teikimo mechanizmo administravimas.

II PRIEDAS

ŠIOJE DIREKTYVOJE MINIMI PROFESIONALŪS KLIENTAI

Profesionalus klientas – tai klientas, turintis patirties, žinių ir įgūdžių, leidžiančių jam pačiam priimti investavimo sprendimus ir tinkamai įvertinti kylančią riziką. Norint klientą laikyti profesionaliu, būtina, kad jis atitiktų šiuos kriterijus:

I.  Profesionaliais laikomų klientų kategorijos

Šioje direktyvoje toliau nurodyti subjektai turėtų būti laikomi profesionaliais, teikiant bet kokias investicines paslaugas, vykdant veiklą ir sandorius su finansinėmis priemonėmis.

  1) Subjektai, kurie turi gauti veiklos leidimą finansų rinkose arba kurių veikla šiose rinkose turi būti reguliuojama. Turėtų būti laikoma, kad toliau pateiktame sąraše yra įtraukti visi subjektai, gavę leidimus veiklai ir vykdantys minėtiems subjektams būdingą veiklą: pagal direktyvą valstybėje narėje leidimą gavę subjektai, nesiremiant direktyva valstybėje narėje leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai ir šalyje, kuri nėra valstybė narė, leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai:
   a) kredito įstaigos;
   b) investicinės įmonės;
   c) kitos įgaliotos ar reguliuojamos finansų įstaigos;
   d) draudimo bendrovės;
   e) kolektyvinio investavimo sistemos ir tokių sistemų valdymo įmonės;
   f) pensijų fondai ir tokių fondų valdymo įmonės;
   g) prekiautojai biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis priemonėmis;
   h) vietos įmonės;
   i) kiti instituciniai investuotojai;
   2) Didelės įmonės, atitinkančios du iš toliau pateiktų pagal įmonės dydį taikomų reikalavimų:

‐ bendras balansas:

EUR 2 000 0000

‐ grynoji apyvarta:

EUR 40 000 000

‐ nuosavos lėšos:

EUR 2 000 000
   3) Šalies ir regiono vyriausybės, įskaitant valdžios institucijas, valdančias valstybės skolą nacionaliniu ar regionų lygmeniu, centriniai bankai, tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos, pavyzdžiui, Pasaulio bankas, TVF, EIB ir kitos panašios tarptautinės organizacijos.
   4) Kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veikla – investicijos į finansines priemones, įskaitant subjektus, užsiimančius lėšų investavimu į finansinius instrumentus ir kitais finansiniais sandoriais.

Pirmiau paminėti subjektai laikomi profesionaliais. Tačiau jie gali reikalauti juos laikyti neprofesionaliais, o investicinės įmonės gali sutikti suteikti jiems didesnę apsaugą. Jeigu investicinės įmonės klientas yra pirmiau nurodyta įmonė, prieš suteikdama kokias nors paslaugas, ši investicinė įmonė turi informuoti jį, kad, remiantis įmonėje turima informacija, toks klientas laikomas profesionaliu ir su juo bus atitinkamai elgiamasi, nebent įmonė ir klientas susitartų kitaip. Be to, įmonė turi pranešti klientui, kad jis turi teisę reikalauti pakeisti susitarimo sąlygas, siekdamas užsitikrinti didesnę apsaugą.

Profesionaliu laikomas klientas atsako už reikalavimą suteikti didesnę apsaugą, jeigu jis mano, kad negalės tinkamai įvertinti ir valdyti kilusios rizikos veiksnius.

Didesnė apsauga bus suteikta tuomet, kai profesionaliu laikomas klientas sudaro su investicine įmone rašytinį susitarimą, kad pagal taikytinas verslo etikos taisykles jis nelaikomas profesionaliu klientu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar tai taikoma kuriai nors vienai ar kelioms paslaugoms ar sandoriams arba vienos ar kelių rūšių produktams ar sandoriams.

II.1II.  Klientai, kurie jų prašymu gali būti laikomi profesionaliais

II.1.  Identifikavimo kriterijai

I skirsnyje nepaminėti klientai, įskaitant viešojo sektoriaus institucijas, išskyrus vietos valdžios institucijas, savivaldybes ir įskaitant privačius pavienius investuotojus, gali atsisakyti verslo etikos taisyklėmis siūlomos apsaugos.

Dėl to investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama bet kurį pirmiau nurodytą klientą laikyti profesionaliu tik tuomet, kai laikomasi toliau nurodytų reikalavimų ir procedūros. Tačiau neturėtų būti daroma prielaida, kad šie klientai turi tokių pačių žinių apie rinką ir patirties, kaip ir 1 skirsnyje išvardinti klientai.

Bet koks pagal įprastas verslo etikos taisykles leidžiamos apsaugos atsisakymas laikomas galiojančiu tik tuomet, kai investicinės įmonės atliktas kliento įgūdžių, patirties ir žinių įvertinimas, atsižvelgiant į planuojamų sandorių ir paslaugų pobūdį, pagrįstai leidžia įsitikinti, kad klientas gali pats priimti investavimo sprendimus ir suvokia kylančią riziką.

Tinkamumo testas, taikomas, vadovaujantis finansinius dalykus reglamentuojančiomis direktyvomis, įmonių vadovams ir direktoriams, galėtų būti laikomas įgūdžių ir žinių įvertinimo pavyzdžiu. Kai įmonė yra maža, pirmiau minėtas įvertinimo testas turėtų būti atliekamas su asmeniu, turinčiu teisę įmonės vardu vykdyti sandorius.

Vykdant pirmiau minėtą įvertinimą, turėtų būti laikomasi mažiausiai dviejų iš toliau nurodytų kriterijų:

   per paskutinius metus atitinkamoje rinkoje klientas įvykdė vidutiniškai 10 stambių sandorių per ketvirtį,
   kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant, kaip apibrėžta, grynųjų pinigų depozitus ir finansines priemones, yra didesnis nei 500.000 eurų,
   klientas mažiausiai vienerius metus profesionaliai dirbo ar dirba finansų sektoriuje ir turi reikalingų žinių apie numatomus sandorius ir paslaugas.

II.2.  Procedūra

Pirmiau nurodyti klientai gali atsisakyti taikyti verslo etikos taisykles tik tuomet, kai laikomasi šios procedūros:

   jie turi patvirtinti raštu investicinei įmonei, kad pageidauja būti laikomi profesionaliais klientais apskritai dėl konkrečios investicinės paslaugos ar sandorio, sandorio rūšies arba produkto rūšies,
   investicinė įmonė turi juos aiškiai raštu įspėti apie apsaugą ir investuotojų žalos atlyginimo teises, kurių jie gali netekti,
   jie turi patvirtinti raštu atskirame nuo sutarties dokumente, kad suvokia tokios apsaugos netekimo padarinius.

Prieš nuspręsdamos, priimti ar ne prašymą dėl teisių atsisakymo, investicinės įmonės turi imtis visų reikalingų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad klientas, pageidaujantis būti laikomas profesionaliu, atitinka II skirsnio 1 punkte nurodytus atitinkamus reikalavimus.

Jeigu klientai, vadovaujantis atitinkamais kriterijais ir procedūromis, panašiomis į pirmiau nurodytuosius, jau buvo priskirti profesionalams, jų ryšiams su investicinėmis įmonėmis neturėtų būti taikomos kokios nors naujos taisykles, priimtos remiantis šiuo priedu.

Skirstydamos klientus į profesionalius klientus, įmonės turi įgyvendinti nustatytą raštu vidaus politiką ir procedūras. Profesionalus klientai atsako už įmonių informavimą apie kiekvieną pasikeitimą, galintį turėti įtakos jų skirstymui į profesionalius klientus. Tačiau jeigu investicinė įmonė sužino, kad klientas jau neatitinka ankstesnių reikalavimų, leidusių jį laikyti profesionaliu, ji turi imtis atitinkamų veiksmų.

IIA PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais (nurodyta 98 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1)

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/31/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų dėl tam tikrų galutinių terminų (OL L 114, 2006 4 27, p. 60)

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007 9 21, p. 1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/10/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL L 76, 2008 3 19, p. 33)

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas (nurodytas 98 straipsnyje)

Direktyva 2004/39/EB

Perkėlimo laikotarpis

2007 m. sausio 31 d.

Įgyvendinimo laikotarpis

2007 m. lapkričio 1 d.

IIB PRIEDAS

Atitikties lentelės

A dalis

Ši direktyva

Direktyva 2004/39/EB

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 3 ir 4 dalys

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 2 dalis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

7 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys

7 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 4 dalis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

9 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 6 dalis

9 straipsnio 7 dalis

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 8 dalis

9 straipsnio 4 dalis

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 5 dalis

11 straipsnio 4 dalis

10 straipsnio 6 dalis

12 straipsnis

straipsnis

13 straipsnis

straipsnis

14 straipsnis

11 straipsnis

15 straipsnis

12 straipsnis

16 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalys

13 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys

16 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio 8 dalis

13 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio 9 dalis

13 straipsnio 8 dalis

16 straipsnio 10 dalis

16 straipsnio 11 dalis

13 straipsnio 9 dalis

16 straipsnio 12 dalis

13 straipsnio 10 dalis

17 straipsnis

18 straipsnio 1 ir 2 dalys

14 straipsnio 1 ir 2 dalys

18 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 4 dalis

18 straipsnio 4 dalis

14 straipsnio 5 dalis

18 straipsnio 5 dalis

14 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 6 dalis

14 straipsnio 7 dalis

18 straipsnio 7 ir 8 dalys

19 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

16 straipsnis

22 straipsnis

17 straipsnis

23 straipsnis

18 straipsnis

24 straipsnio 1, 2, 3 dalys

19 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

24 straipsnio 4 dalis

19 straipsnio 9 dalis

24 straipsnio 5 dalis

24 straipsnio 6 dalis

24 straipsnio 7 dalis

24 straipsnio 8 dalis

25 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 4 dalis

25 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 5 dalis

25 straipsnio 3 dalis

19 straipsnio 6 dalis

25 straipsnio 4 dalis

19 straipsnio 7 dalis

25 straipsnio 5 dalis

19 straipsnio 8 dalis

25 straipsnio 6 dalis

19 straipsnio 10 dalis

25 straipsnio 7 dalis

26 straipsnis

20 straipsnis

27 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 1 dalis

27 straipsnio 2 dalis

27 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 2 dalis

27 straipsnio 4 dalis

21 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 5 dalis

21 straipsnio 4 dalis

27 straipsnio 6 dalis

21 straipsnio 5 dalis

27 straipsnio 7 dalis

21 straipsnio 6 dalis

27 straipsnio 8 dalis

28 straipsnis

22 straipsnis

29 straipsnis

23 straipsnis

30 straipsnis

24 straipsnis

31 straipsnis

26 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

36 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

31 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys

36 straipsnio 5 dalis

36 straipsnio 6 dalis

31 straipsnio 5 dalis

36 straipsnio 7 dalis

31 straipsnio 6 dalis

36 straipsnio 8 ir 9 dalys

31 straipsnio 7 dalis

37 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalys

32 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys

37 straipsnio 7 dalis

37 straipsnio 8 dalis

32 straipsnio 7 dalis

37 straipsnio 9 dalis

32 straipsnio 8 dalis

37 straipsnio 10 dalis

32 straipsnio 9 dalis

37 straipsnio 11 dalis

32 straipsnio 10 dalis

38 straipsnis

33 straipsnis

39 straipsnis

34 straipsnis

40 straipsnis

35 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

43 straipsnis

44 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnis

47 straipsnis

36 straipsnis

48 straipsnis

37 straipsnis

49 straipsnis

38 straipsnis

50 straipsnis

39 straipsnis

51 straipsnis

52 straipsnis

40 straipsnis

53 straipsnio 1 ir 2 dalys

41 straipsnio 1 ir 2 dalys

53 straipsnio 3 ir 4 dalys

54 straipsnis

55 straipsnis

42 straipsnis

56 straipsnis

43 straipsnis

57 straipsnis

46 straipsnis

58 straipsnis

47 straipsnis

59 straipsnis

60 straipsnis

61 straipsnis

62 straipsnis

63 straipsnis

64 straipsnis

65 straipsnis

66 straipsnis

67 straipsnis

68 straipsnis

69 straipsnis

48 straipsnis

70 straipsnis

49 straipsnis

71 straipsnio 1 ir 2 dalys

50 straipsnio 1 ir 2 dalys

71 straipsnio 3 ir 4 dalys

72 straipsnis

73 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 1 dalis

73 straipsnio 2 dalis

73 straipsnio 3 dalis

51 straipsnio 4 dalis

73 straipsnio 4 dalis

51 straipsnio 5 dalis

73 straipsnio 5 dalis

51 straipsnio 6 dalis

74 straipsnis

75 straipsnis

76 straipsnis

77 straipsnis

78 straipsnis

79 straipsnis

52 straipsnis

80 straipsnis

53 straipsnis

81 straipsnis

54 straipsnis

82 straipsnis

55 straipsnis

83 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

56 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys

83 straipsnio 5 ir 6 dalys

83 straipsnio 7 dalis

56 straipsnio 5 dalis

83 straipsnio 8 dalis

56 straipsnio 6 dalis

84 straipsnis

57 straipsnis

85 straipsnis

58 straipsnis

86 straipsnis

straipsnis

87 straipsnis

59 straipsnis

88 straipsnis

60 straipsnis

89 straipsnis

61 straipsnis

90 straipsnis

62 straipsnis

91 straipsnis

straipsnis

92 straipsnis

63 straipsnis

93 straipsnis

94 straipsnis

95 straipsnis

96 straipsnis

65 straipsnis

97 straipsnis

70 straipsnis

98 straipsnis

99 straipsnis

71 straipsnis

100 straipsnis

72 straipsnis

101 straipsnis

73 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

B dalis

Reglamentas (ES) Nr. .../... [FPRR]

Direktyva 2004/39/EB

1 straipsnis

2 straipsnis

4 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis

29 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

44 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

29 straipsnio 2 dalis ir 44 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

29 straipsnio 3 dalis ir 44 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 1 dalis ir 45 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

45 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 2 dalis ir 45 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 3 dalis ir 45 straipsnio 3 dalis

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

28 ir 30 straipsniai

45 straipsnis

13 straipsnis

27 straipsnio 1 ir 2 dalys

14 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys

27 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 5 dalis

27 straipsnio 7 dalis

14 straipsnio 6 dalis

15 straipsnis

27 straipsnio 4 dalis

16 straipsnio 1 dalis

27 straipsnio 5 dalis

16 straipsnio 2 dalis

27 straipsnio 6 dalis

16 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 7 dalis

17 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

28 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

25 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 1 ir 2 dalys

25 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalis

25 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 5 dalis

23 straipsnio 6 dalis

25 straipsnio 5 dalis

23 straipsnio 7 dalis

25 straipsnio 6 dalis

23 straipsnio 8 dalis

25 straipsnio 7 dalis

23 straipsnio 9 dalis

24 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

36 straipsnis

36 straipsnis

37 straipsnis

38 straipsnis

39 straipsnis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

64 straipsnis

43 straipsnis

65 straipsnis

44 straipsnis

45 straipsnis

71 straipsnis

46 straipsnis

72 straipsnis

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0306/2012).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 161, 2012 6 7, p. 3.
(4) OL C 191, 2012 6 29, p. 80.
(5) 2012 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(6) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(7) OL L 141, 1993 6 11, p. 27.
(8) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.
(9) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(10) OL L 241, 2006 9 2, p. 1.
(11) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
(12) OL L 9, 2003 1 15, p. 3.
(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 198, 2009 7 30, p. 20).
(14) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(15) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL L 211, 2009 8 14, p. 15).
(16) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (OL L 211, 2009 8 14 , p. 36).
(17) OL L 247, 2007 9 21, p. 1.
(18) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).
(19) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).
(20) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
(21) OL L 168, 2002 6 27, p. 43.
(22) OL L 241, 2006 9 2, p. 26.
(23) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(24) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(25) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(26) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(27) OL L 184, 2001 7 6, p. 1.
(28) OL L 326, 2011 12 8, p. 1.
(29) OL L 115, 1998 4 17, p. 31.
(30) OL L 109, 2001 4 19, p. 56.
(31) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(32) OL L 345, 2002 12 19, p. 1.
(33) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(34)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(35) OL L 26, 1977 1 31, p. 1.
(36) OL L 84, 1997 3 26, p. 22.
(37) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(38) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(39) OL L 193, 1983 7 18, p. 1.
(40)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(41)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(42)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(43)** 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(44) OL L 135, 1994 5 31, p. 5.
(45)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(46)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(47) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(48)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(49)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(50)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(51)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(52)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(53)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(54)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(55)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(56)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(57)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(58)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(59)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(60)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(61)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(62)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(63)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(64)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(65)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(66)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(67)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(68)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(69)** 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(70)* 6 mėnesiai po šios direktyvos taikymo pradžios dienos.
(71)** 1 metai po šios direktyvos taikymo pradžios dienos.
(72)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(73)* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(74) OL L 126, 1984 5 12, p. 20.
(75) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.
(76)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(77)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(78)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(79)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(80)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(81)* Šios direktyvos įsigaliojimo datą.
(82) OL L 191, 2001 7 13, p. 45.
(83) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(84)* 42 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(85)* 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos
(86)** 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(87)*** 30 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(88)**** 42 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(89)**** 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


Finansinių priemonių rinkos ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir duomenų saugyklų dalinis keitimas ***I
PDF 894kWORD 481k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2012 m. spalio 26 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) (COM(2011)0652 – C7-0359/2011 – 2011/0296(COD))(1)
P7_TA(2012)0407A7-0303/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[1 pakeitimas, nebent nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2012)0407A7-0303/2012
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2012)0407A7-0303/2012

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų ▌
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  pastaroji finansų krizė atskleidė finansų rinkų skaidrumo trūkumus, kurie gali prisidėti prie neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio. Skaidrumo didinimas yra vienas iš bendrų principų, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant sustiprinti finansų sistemą, kaip patvirtinta 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusiame G20 susitikime patvirtintame pareiškime. Siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio finansinių priemonių vidaus rinkos veikimo, būtina nauja sistema, kuria remiantis būtų galima nustatyti vienodus skaidrumo reikalavimus finansinių priemonių rinkose sudaromiems sandoriams. Šioje sistemoje turėtų būti nustatytos išsamios įvairioms finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės. Ši sistema turėtų papildyti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(5) nustatytus pavedimams dėl akcijų ir akcijų sandoriams keliamus reikalavimus;

(2)  Jacques de Larosière vadovaujama ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Atsižvelgdama į būsimą Europos priežiūros sistemą, 2009 m. birželio 18–19 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkos finansų įstaigoms;

(3)  todėl reikėtų priimti du teisės aktus – direktyvą ir šį reglamentą. Abu teisiniai dokumentai kartu turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojami investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ir duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir ne ES valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas arba vykdančioms investicinę veiklą Sąjungoje, taikytini reikalavimai. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas kartu su direktyva. Siekiant patvirtinti bendrą visoms institucijoms taisyklių, susijusių su tam tikrais reikalavimais, rinkinį ir užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui, o rinkos dalyviams suteikti daugiau teisinio tikrumo ir supaprastinti reguliavimą, būtinas teisinis pagrindas, pagal kurį būtų galima parengti naują reglamentą. Todėl siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir didelius konkurencijos iškraipymus, egzistuojančius dėl skirtingų nacionalinių teisės aktų, ir išvengti kitų panašių prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų, būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatomos vienodos visose valstybėse narėse taikytinos taisyklės. Šiuo tiesiogiai taikomu teisės aktu siekiama prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, taigi jis turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu, atsižvelgiant į šio straipsnio aiškinimą remiantis nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(4)  Direktyvoje 2004/39/EB nustatytos prekybos akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo užtikrinimo ir pranešimo apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandorius kompetentingoms institucijoms taisyklės; Reikėtų parengti naują direktyvos redakciją, kad joje būtų tinkamai atsižvelgta į finansų rinkose įvykusius pokyčius ir būtų pašalinti trūkumai ir spragos, kuriuos, be kita ko, atskleidė finansų rinkų krizė;

(5)  nuostatas, susijusias su prekybos ir reguliavimo skaidrumo reikalavimais, reikia paversti visoms investicinėms įmonėms, kurios visose Sąjungos rinkose turėtų vadovautis vienodomis taisyklėmis, tiesiogiai taikytinu teisės aktu, kad juo būtų galima numatyti vienodą bendros reglamentavimo sistemos taikymą, visoje Sąjungoje didinti pasitikėjimą rinkų skaidrumu, supaprastinti reglamentavimo tvarką, sumažinti įmonių, ypač finansinių institucijų, kurių veikla yra tarpvalstybinė, išlaidas atitikčiai užtikrinti ir prisidėti prie konkurencijos iškraipymų šalinimo. Reglamento, kuriuo užtikrinamas tiesioginis reikalavimų taikymas, priėmimas yra tinkamiausia priemonė šiems reguliavimo tikslams įgyvendinti ir vienodoms sąlygoms užtikrinti ir taip išvengti skirtingų nacionalinių reikalavimų, galinčių atsirasti direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę;

(6)   turėtų būti paaiškintos ir likti artimai tarpusavyje susijusios reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybos sistemos (DPS) sąvokos, taip įrodant, kad jos iš esmės reiškia tą patį organizuotos prekybos funkcionalumą. Į sąvokas neturėtų būti įtrauktos dvišalės sistemos, kuriose investicinė įmonė į visus prekybinius santykius įsitraukia savo sąskaita, netgi kaip rizikos nekelianti sandorio šalis tarp pirkėjo ir pardavėjo. Terminas „sistema“ apima visas rinkas, kurias sudaro taisyklių rinkinys ir prekybos vieta, taip pat ir tas rinkas, kurios veikia tik laikantis šių taisyklių rinkinio. Reguliuojamos rinkos ir DPS nėra įpareigotos naudoti „techninę“ pavedimų suderinimo tvarką ir jos turėtų sugebėti naudoti kitus prekybos protokolus, įskaitant sistemas, pagal kurias vartotojai kotiruočių gali prašyti kelių tiekėjų. Rinka, sudaryta tik iš taisyklių, reglamentuojančių su naryste, leidimu naudoti prekyboje priemones, prekyba tarp narių, ataskaitų teikimu ir, kai taikoma, su skaidrumo įpareigojimais susijusius dalykus, rinkinio, yra reguliuojama rinka arba DPS, kaip apibrėžta šiame reglamente, o sandoriai, sudaryti vadovaujantis šiomis taisyklėmis, laikomi sudaryti pagal reguliuojamos rinkos sistemos arba DPS reikalavimus. Vadovaujantis sąvokomis, interesai turėtų būti apjungti taip, kad po to būtų sudaryta sutartis, kurią vykdant taikomos sistemos taisyklės, sistemos protokolai ar vidaus procedūros. Terminas „pirkimo ir pardavimo interesai“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme ir apimti pavedimus, kainos nustatymą ir interesų nurodymus. Vienas iš svarbių reikalavimų susijęs su įpareigojimu, kad sistemoje interesus apjungtų sistemos administratoriaus nustatytos ne savo nuožiūra taisyklės, o tai reiškia, kad juos apjungia sistemos taisyklės arba sistemos protokolai ar vidaus procedūros (įskaitant programinę įrangą sudarančias procedūras). Sąvoka „ne savo nuožiūra nustatytos taisyklės“ reiškia taisykles, pagal kurias reguliuojamai rinkai ar rinkos operatoriui ar DPS administruojančiai investicinei įmonei nepaliekama veiksmų laisvės daryti įtaką interesų sąveikai. ▌

(7)  kad Europos rinkos būtų skaidresnės ir veiksmingesnės ir būtų suvienodintos įvairioms prekybos vietoms, kuriose siūlomos daugiašalės prekybos paslaugos, taikomos sąlygos, būtina nustatyti naują – organizuotos prekybos sistemos (OPS), skirtos obligacijoms, struktūrizuotiems finansiniams produktams, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms – kategoriją ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai reguliuojama ir ją naudojant būtų taikoma nediskriminacinės prieigos prie šios sistemos taisyklės. Ši naujoji kategorija apibrėžiama plačiai, kad apimtų visas dabartines ir būsimas organizuoto pavedimų vykdymo ir prekybos organizavimo rūšis, neatitinkančias dabartinių prekybos vietų funkcijų arba reguliavimo specifikacijų. Todėl reikėtų taikyti atitinkamus organizavimo reikalavimus ir skaidrumo taisykles, kuriais remiamas veiksmingas kainų atskleidimas. Naujoji kategorija apima brokerių kryžminės prekybos sistemas, kurias galima apibūdinti kaip investicinės įmonės, kuri klientų pavedimus vykdo kitų klientų pavedimų pagrindu, valdomas vidines elektroninio derinimo sistemas. Naujoji kategorija apima ir tas sistemas, kurios turėtų atitikti prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios tinkamos tarpuskaitai ir yra pakankamai likvidžios, reikalavimus, tačiau kurios neturi dabartinių prekybos vietų kategorijų ypatybių. Priešingai, ji neapima priemonių, kurios nėra tikros sandorių vykdymo arba prekybos organizavimo toje sistemoje priemonės, tokių kaip skelbimų lentos pirkimo ir pardavimo interesams skelbti, kiti subjektai, jungiantys ar telkiantys galimus pirkimo ir pardavimo interesus, arba elektroninės poprekybinio patvirtinimo paslaugos;

(8)  naujoji OPS kategorija papildys dabartines prekybos vietų rūšis. Reguliuojamoms rinkoms ir DPS būdingi ne savo nuožiūra vykdomi sandoriai, o OPS operatoriui turėtų būti suteikta tam tikra veiksmų laisvė spręsti, kaip bus vykdomas sandoris. Dėl šios priežasties investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdomoje OPS sudarytiems sandoriams turėtų būti taikomi verslo etikos, optimalaus sandorių vykdymo ir klientų pavedimų tvarkymo įpareigojimai. Tačiau OPS, nors ir prieinama tik jos klientams, yra tikra prekybos platforma, todėl platformos operatorius turėtų būti nešališkas. Todėl OPS operatoriui turėtų būti taikomi reikalavimai dėl patikimo galimų interesų konfliktų valdymo ir nediskriminacinio vykdymo ir neturėtų būti leista OPS vykdyti jokio kelių trečiųjų asmenų pirkimo ir pardavimo interesų, įskaitant šioje sistemoje suderintus klientų pavedimus, sandorio už nuosavas lėšas. Todėl jiems taip pat neturėtų būti suteikta teisė jų valdomoje OPS veikti kaip finansiniams tarpininkams, nuolat vykdantiems klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto;

(9)  visa organizuota prekyba turėtų būti vykdoma reguliuojamose prekybos vietose ir būti kiek galima skaidresnė iki ir po sandorio sudarymo. Todėl tinkamai pritaikyti skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi visų rūšių prekybos vietoms ir visoms finansinėms priemonėms, kuriomis jose prekiaujama;

(10)  prekyba depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais, panašiomis finansinėmis priemonėmis ir akcijomis, išskyrus tas finansines priemones, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vyksta iš esmės taip pat ir turi beveik tokią pat ekonominę reikšmę kaip prekyba akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Todėl skaidrumo nuostatas, taikytinas akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamose rinkose, reikėtų taikyti ir šioms priemonėms;

(11)  iš esmės pripažįstant būtinybę nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo tvarką, kuri skatintų veiksmingą rinkų veikimą, reikėtų atidžiai išanalizuoti galiojančias nuostatas dėl skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms, kurios šiuo metu taikomos remiantis Direktyva 2004/39/EB ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. Reglamentu (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų(6), ir nustatyti, ar jos tebėra tinkamos taikymo srities ir taikytinų sąlygų atžvilgiu. Siekdama užtikrinti vienodą skaidrumo reikalavimų iki akcijų, kitų panašių priemonių ir ne nuosavybės produktų sandorio sudarymo netaikymo tam tikrų modelių rinkoms ir tam tikros rūšies ir dydžio pavedimams tvarką, Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(7) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI) turėtų įvertinti pavienių prašymų netaikyti skaidrumo reikalavimų derėjimą su šiuo reglamentu ir būsimais deleguotaisiais aktais. Šį vertinimą EVPRI turėtų parengti kaip nuomonę, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsniu. Be to, EVPRI turėtų per atitinkamą laikotarpį persvarstyti esamą skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms tvarką ir vadovaudamasi tokia pat tvarka įvertinti, ar ji dar neprieštarauja šiame reglamente ir jame numatytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytoms taisyklėms;

(12)  finansų krizė atskleidė tam tikrų trūkumų, susijusių su tuo, kaip informacija apie prekybos finansinėmis priemonėmis, išskyrus akcijas, galimybes ir kainas pateikiama rinkos dalyviams, būtent trūkumų, susijusių su laiku, informacijos išsamumu, vienoda prieiga ir patikimumu. Todėl atsižvelgiant į skirtingas tam tikrų rūšių priemonių, išskyrus akcijas, savybes ir rinkos struktūras, reikėtų nustatyti laiku taikomus skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimus ir juos, esant reikalui, pritaikyti, kad jie būtų tinkami automatizuotoms ar tiesioginio tarpininkavimo prekybos prašymų dėl kotiruotės sistemoms. Siekiant sukurti tvirtą visų susijusių priemonių skaidrumo pagrindą, šie reikalavimai turėtų būti taikomi obligacijoms ir struktūrizuotiems finansiniams produktams, kurių prospektas paskelbtas arba kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ar OPS, išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ar leista prekiauti reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS arba kurių tarpuskaitą galima atlikti prisijungus prie pagrindinės sandorio šalies (PSŠ) sistemos, taip pat, kalbant apie skaidrumą po sandorio sudarymo, išvestinėms finansinėms priemonėms, apie kurias pranešta sandorių duomenų saugykloms. Todėl skaidrumo prievolės būtų netaikomos tik pagal konkretų užsakymą sukurtoms ar nepakankamai likvidžioms finansinėms priemonėms ▌;

(13)  būtina nustatyti tinkamą prekybos skaidrumo lygį obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir išvestinių finansinių priemonių rinkose, kad būtų lengviau įvertinti produktus ir užtikrinti veiksmingą kainodarą. Prie struktūrizuotų finansinių produktų reikėtų visų pirma priskirti turtu užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 809/2004(8) 2 straipsnio 5 dalyje, kurie, be kita ko, yra užstatu užtikrinti įsiskolinimo įsipareigojimai;

(13a)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, derėtų paaiškinti tam tikras šio reglamento taikymo išimtis. Nors svarbu reguliuoti valiutos išvestines finansines priemones, įskaitant valiutos apsikeitimo sandorius, kurie sudaro sąlygas piniginiam atsiskaitymui darant nuorodą į valiutas, siekiant užtikrinti skaidrumą ir rinkos vientisumą realiu laiku vykdomiems valiutų sandoriams neturėtų būti taikomas šis reglamentas. Taip pat svarbu paaiškinti, kad draudimo sutartys, susijusios su 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(9) I priede nustatytų grupių veikla, šiame reglamente nelaikomos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jeigu šios draudimo sutartys sudaromos su Sąjungos ar trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmone. Be to, nors reikėtų reguliuoti riziką, atsirandančią dėl algoritminė prekybos, algoritmų naudojimas teikiant rizikos po sandorio sudarymo mažinimo paslaugas nelaikomas algoritmine prekyba;

(14)  siekiant prekybos vietoms užtikrinti vienodas sąlygas, skirtingų rūšių prekybos vietoms reikėtų taikyti tuos pačius skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimus. Skaidrumo reikalavimai turėtų būti proporcingi ir pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas priemonių rūšis, įskaitant nuosavybės vertybinius popierius, obligacijas ir išvestines finansines priemones, atsižvelgiant į investuotojų ir emitentų, įskaitant vyriausybės obligacijų emitentus, interesus ir rinkos likvidumą. Šie reikalavimai taip pat turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas prekybos rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir kotiravimu pagrįstas sistemas, pvz., prašymų dėl kotiravimo sistemas, taip pat mišrias sistemas ir brokerių tiesioginio tarpininkavimo (angl. voice broking) sistemas, ir juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į emisijos dydį, sandorio dydį ir nacionalinių rinkų ypatumus;

(15)  siekiant užtikrinti, kad nebiržinė prekyba nekeltų grėsmės veiksmingam kainos atskleidimui ar įvairiais būdais prekiaujant sudaromoms vienodoms ir skaidrioms sąlygoms, investicinėms įmonėms, kurios nebiržinius finansinių priemonių sandorius vykdo savo sąskaita, – jeigu tuos sandorius jos vykdo kaip finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, taip pat obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir tarpuskaitai tinkamų išvestinių finansinių priemonių iš savo nuosavo finansinio turto, – turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai;

(16)  investicinė įmonė, vykdanti klientų pavedimus už savo nuosavas lėšas, turėtų būti laikoma finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, išskyrus atvejus, kai sandoriai ▌tam tikru atveju ir nereguliariai vykdomi ne reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS. Finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios reguliariai organizuotai ir sistemingai savo sąskaita dvišaliu pagrindu vykdo sandorius vykdydamos klientų pavedimus ne reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS. Siekiant užtikrinti, kad ši apibrėžtis investicinėms įmonėms būtų taikoma objektyviai ir veiksmingai, visa dvišalė prekyba vykdant klientų pavedimus turėtų būti tinkama, o kiekybiniai kriterijai, nustatyti pagal finansinę priemonę ar turto klasę, galėtų papildyti kokybinius kriterijus, skirtus nustatyti investicines įmones, iš kurių reikalaujama įsiregistruoti finansiniu tarpininku, nuolat vykdančiu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto; šie kriterijai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 21 straipsnyje. Nors OPS yra bet kokia sistema ar vieta, kurioje sistemoje sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai, finansiniam tarpininkui, nuolat vykdančiam klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų. Siekiant užtikrinti kainodaros proceso kokybę derėtų apriboti sąlygas, kuriomis nebiržinė prekyba gali būti vykdoma be finansinio tarpininko, nuolat vykdančio klientų pavedimus iš nuosavo finansinio turto, ir kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad sistemoje, kurioje investicinė įmonė vykdo klientų pavedimus už savo nuosavas lėšas, joks dalyvis akcijų atžvilgiu nebūtų privilegijuotas pavedimų vykdymo srityje;

(17)  finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nuspręsti suteikti galimybę susipažinti su savo kotiruotėmis tik savo mažmeniniams klientams, tik savo profesionaliesiems klientams arba abiejų kategorijų klientams. Jiems neturėtų būti leidžiama taikyti skirtingas sąlygas tos pačios kategorijos klientams, tačiau turėtų būti leidžiama atsižvelgti į klientų skirtumus, pvz., kredito rizikos srityje. Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, neprivalo skelbti sandorių dėl nuosavybės priemonių, kurių dydis didesnis už standartinį rinkos dydį, ir dėl ne nuosavybės priemonių, kurių dydis didesnis už mažmeninės rinkos dydį, kotiruočių, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Standartinis bet kurios klasės finansinės priemonės rinkos ar mažmeninės rinkos dydis neturėtų pernelyg skirtis nuo prie tos klasės priskirtos finansinės priemonės dydžio;

(18)  derėtų užtikrinti, kad kuo daugiau prekybos, vykstančios ne reguliuojamose pavedimų vykdymo vietose, būtų vykdoma organizuotose sistemose, kurioms taikomi atitinkami skaidrumo reikalavimai, užtikrinant, kad būtų galima sudaryti didelio masto ir nereguliariai sudaromus sandorius. šiuo reglamentu nesiekiama nustatyti reikalavimo, kad su pirminiu išleidimu susijusiems nebiržinės prekybos ▌sandoriams, kurių ypatybė yra ta, kad priemonės yra sukurtos pagal konkretų užsakymą ir skirtos, kad atitiktų specifinius tinkamų finansų ir ne finansų sandorio šalių reikalavimus, ir yra verslo santykių, kuriuos plėtojant sudaromi didesnio nei tai rinkai įprasto arba mažmeninės rinkos dydžio sandoriai, ir kai sandoriai sudaromi ne tose sistemose, kurias susijusi įmonė paprastai naudoja, vykdydama veiklą kaip finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš nuosavo finansinio turto, dalis, būtų taikomos skaidrumo iki sandorio sudarymo taisyklės;

(19)  vartotojams turėtų būti suteikta galimybė lengvai ir iš karto susipažinti su kuo labiau suskaidytais rinkos duomenimis, kad investuotojai ir jų poreikius tenkinantys duomenų paslaugų teikėjai galėtų kuo geriau pritaikyti duomenų sprendimus pavieniams vartotojams. Todėl skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo duomenis reikėtų skelbti suskaidytus, kad perkant duomenis rinkos dalyvių ir patvirtintų skelbimo subjektų, naudojamų siekiant užtikrinti tokių duomenų nuoseklumą ir kokybę ir sudaryti sąlygas konsoliduotai duomenų po sandorio sudarymo informacinei juostai pateikti, išlaidos būtų mažesnės;

(20)  valstybės narės ir EVPRI keisdamosi asmens duomenimis, perduodamos ir tvarkydamos juos šio reglamento, ypač IV antraštinės dalies taikymo tikslais, turėtų visais atžvilgiais taikyti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(10) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(11);

(21)  atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G-20 šalių pasiektą susitarimą prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinių finansinių priemonių sutartimis perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas, reikėtų nustatyti formalią reguliavimo procedūrą, pagal kurią finansų sandorio šalių ir didelių ne finansų sandorio šalių prekybą visomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra tinkamos tarpuskaitai ir pakankamai likvidžios, būtų galima perkelti į įvairias prekybos vietas, kurioms taikomos panašios reguliavimo nuostatos ▌. Šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti naudoti išvestinių finansinių priemonių pagal užsakymą sutartis ar jas apriboti, nei padaryti taip, kad šios sutartys finansų įstaigoms būtų pernelyg brangios. Todėl pakankamo likvidumo vertinime turėtų būti atsižvelgta į nacionalinius rinkos ypatumus, įskaitant tokius duomenis kaip tam tikros rinkos dalyvių skaičius ir tipas, ir į sandorių ypatumus, pvz., tos rinkos sandorių dydį ir dažnumą. Be to, šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti naudoti rizikos po sandorio sudarymo mažinimo paslaugas.

(22)  atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge G-20 šalių pasiektą susitarimą prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinių finansinių priemonių sutartimis perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas ir į palyginti mažesnį įvairių nebiržinių išvestinių finansinių priemonių likvidumą, reikėtų numatyti atitinkamą tinkamų prekybos vietų, kuriose prekyba pagal šį įsipareigojimą gali vykti, grupę. Visoms tinkamoms prekybos vietoms turėtų būti taikomi glaudžiai derantys reguliavimo reikalavimai, susiję su organizaciniais ir veiklos aspektais, priemonėmis interesų konfliktų poveikiui švelninti, visos su prekyba susijusios veiklos priežiūra, skaidrumu iki ir po sandorio sudarymo, pritaikyti pagal finansinę priemonę ir prekybos modelį. Tačiau siekiant gerinti sandorio vykdymo sąlygas ir didinti likvidumą, reikėtų numatyti galimybę prekybos vietų operatoriams pagal šį įsipareigojimą savo nuožiūra organizuoti savo dalyvių sandorius;

(23)  šioms išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma prekybos prievolė turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai tinkamų prekybos vietų konkurencijai. Todėl tos prekybos vietos turėtų negalėti reikalauti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma ši prekybos prievolė, susijusių išskirtinių teisių, dėl kurių kitos prekybos vietos negalėtų siūlyti prekybos šiomis priemonėmis paslaugų. Siekiant veiksmingos išvestinių finansinių priemonių prekybos vietų konkurencijos, būtina, kad prekybos vietoms būtų suteikta nediskriminuojama ir skaidri prieiga prie pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) sistemų. Nediskriminuojama prieiga prie PSŠ sistemos reiškia, kad prekybos vietai suteikiama teisė naudotis sutartims, kuriomis prekiaujama jos platformoje, taikomomis nediskriminacinėmis sąlygomis užstato reikalavimų, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaitos, garantinių įmokų užskaitos (angl. cross-margining) pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, ir nediskriminacinių tarpuskaitos mokesčių atžvilgiu;

(24)  siekiant užtikrinti finansų rinkų tvarkingą veikimą ir vientisumą, investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą, svarbu nustatyti mechanizmą, kurį naudojant būtų stebimas investicinių produktų kūrimas ir suteikiami įgaliojimai uždrausti arba apriboti bet kurio investicinio produkto ar finansinės priemonės, kuri kelia rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos, finansų rinkų tvarkingo veikimo ir vientisumo arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumo, rinkodarą, platinimą ir pardavimą ir kartu nustatyti atitinkamus EVPRI įgaliojimus koordinuoti veiklą ir imtis veiksmų susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Tokiais įgaliojimais kompetentingos institucijos ir, išskirtiniais atvejais, EVPRI turėtų naudotis tik patenkinus įvairias specialias sąlygas. Jei šios sąlygos tenkinamos, kompetentingos institucijos ar, išskirtiniais atvejais, EVPRI turėtų turėti galimybę, vadovaudamosi atsargumo principu, nustatyti draudimus arba apribojimus investicinių produktų ar finansinių priemonių pateikimui į rinką, platinimui arba pardavimui klientams;

(25)  EVPRI kompetentingos institucijos turėtų perduoti duomenis apie savo prašymus sumažinti su išvestinių finansinių priemonių sutartimi susijusią poziciją, nustatytas vienkartines ribas ir ex-ante pozicijos ribas, kad šie įgaliojimai būtų geriau koordinuojami ir kuo panašiau taikomi. Svarbiausius kompetentingų institucijų taikomų ex-ante pozicijos ribų duomenis reikėtų viešai skelbti EVPRI interneto svetainėje;

(26)  EVPRI turėtų būti suteikta galimybė iš bet kurio asmens reikalauti informacijos, susijusios su jo pozicija dėl išvestinių finansinių priemonių sutarties, prašyti sumažinti tą poziciją ir apriboti asmenų galimybę sudaryti pavienius sandorius, susijusius su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokiu atveju EVPRI turėtų informuoti susijusias kompetentingas institucijas apie priemones, kurių ji siūlo imtis, taip pat viešai paskelbti tas priemones;

(27)  sandorių finansinėmis priemonėmis duomenis reikėtų pateikti kompetentingoms institucijoms naudojantis EVPRI koordinuojama sistema, kad jos galėtų nustatyti ir tirti galimus piktnaudžiavimo rinka atvejus, stebėti, ar rinkų veikla vykdoma sąžiningai ir tvarkingai, ir kontroliuoti investicinių įmonių veiklą. Tokia priežiūra apima visas priemones, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama prekybos vietoje, taip pat visas priemones, kurių vertė priklauso nuo tų priemonių vertės arba turi įtakos tų priemonių vertei. Siekiant išvengti bereikalingos investicinėms įmonėms tenkančios administracinės naštos, finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama neorganizuotai ir kuriomis prekiaujant nepiktnaudžiaujama rinka, ataskaitų teikimo prievolės nereikėtų taikyti. Teikiant ataskaitas reikėtų naudoti juridinio asmens identifikacinį kodą, vadovaujantis G20 įsipareigojimais. Komisija taip pat turėtų teikti ataskaitas dėl ataskaitų turinio ir formato tinkamumo nustatyti piktnaudžiavimą rinka, stebėsenos prioritetų atsižvelgiant į didžiulį pateikiamų duomenų kiekį, būtinybės nurodyti už algoritmo naudojimą atsakingo sprendimus priimančio asmens tapatybę ir konkrečių priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti tinkamą ataskaitų dėl vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandorių teikimą, kad visos susijusios kompetentingos institucijos galėtų vykdyti priežiūrą;

(28)  kad sandorių ataskaitas būtų galima naudoti pagal jų paskirtį – kaip rinkos stebėsenos priemonę – jose turėtų būti nurodytas asmuo, priėmęs sprendimą investuoti, ir asmenys, kurie atsakingi už to sprendimo vykdymą. Be 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų(12) nustatytos skaidrumo užtikrinimo tvarkos, žymint skolintų vertybinių popierių pardavimą suteikiama naudinga papildoma informacija, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos gali stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo kiekius. Investicinės įmonės privalo nurodyti, ar akcijų ar valstybės emitentų išleistų skolos priemonių pardavimas yra skolintų vertybinių popierių pardavimas. Kompetentingos institucijos taip pat turi turėti galimybę nevaržomai susipažinti su apskaitos dokumentais visuose pavedimo vykdymo etapuose – nuo pirminio sprendimo sudaryti sandorį priėmimo iki jo vykdymo. Todėl investicinės įmonės turi saugoti visų savo finansinių priemonių sandorių apskaitos dokumentus, o platformų operatoriai – visų jų sistemoms pateiktų pavedimų apskaitos dokumentus. EVPRI turėtų koordinuoti kompetentingų institucijų informacijos mainus, kad užtikrintų joms galimybę susipažinti su visais finansinių priemonių, kurių priežiūrą jos vykdo, sandorių ir jų pavedimų, – įskaitant ne jų teritorijoje veikiančiose prekybos platformose sudarytų sandorių ir atliktų pavedimų, – apskaitos dokumentais;

(29)  reikėtų vengti tą pačią informaciją teikti du kartus. Neturėtų būti reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas užregistruotoms ar pripažįstamoms sandorių duomenų saugykloms pateiktas ataskaitas su visa būtina pranešimo apie sandorį tikslais pateikta informacija pateikti kompetentingoms institucijoms; šias ataskaitas joms turėtų perduoti sandorių duomenų saugyklos. Šiuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.

(30)  keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos visuomet turėtų laikytis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(13) nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių. Keisdamasi informacija arba ją perduodama EVPRI visuomet turėtų vadovautis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(14) nustatytomis asmens duomenų perdavimo taisyklėmis, kurias reikėtų išsamiai taikyti tvarkant asmens duomenis šio reglamento taikymo tikslais;

(31)  Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nebiržinių išvestinių finansinių priemonių klasėms reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę. Šiuo reglamentu taip pat užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui, kadangi jame nustatytas reikalavimas suteikti prekybos vietoms nediskriminuojamą prieigą prie PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, sistemos ir suteikti PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, nediskriminuojamą prieigą prie prekybos vietų teikiamų sandorių duomenų srautų. Kadangi nebiržinės išvestinės finansinės priemonės – tai išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios nevykdomos reguliuojamoje rinkoje, šiuo reglamentu būtina nustatyti panašius reguliuojamoms rinkoms taikytinus reikalavimus. Jeigu EVPRI pareiškia, kad reglamentas taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, joms tokiu pat būdu kaip ir priemonėms, kuriomis prekiaujama kitur, reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę;

(32)  be Direktyvoje 2004/39/EB nustatytų reikalavimų, dėl kurių valstybės narės negali netinkamai apriboti prieigos prie poprekybinės infrastruktūros, kaip antai PSŠ sistemos ar atsiskaitymo priemonių, šiuo reglamentu būtina pašalinti įvairias kitas prekybos kliūtis, kuriomis gali būti pasinaudota, siekiant išvengti su perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių tarpuskaita susijusios konkurencijos. Siekiant išvengti bet kokios diskriminacinės praktikos, PSŠ turėtų sutikti atlikti įvairiose prekybos vietose sudarytų sandorių tarpuskaitą, jeigu tos prekybos vietos atitinka PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus. Atsisakyti suteikti prieigą galima tik jeigu dėl tokios prieigos kiltų grėsmė sklandžiam ir tvarkingam PSŠ veikimui arba finansinių rinkų veikimui ir dėl to kiltų sisteminė rizika;

(33)  prekybos vietoms taip pat turėtų būti taikomas reikalavimas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais suteikti prieigą PSŠ, kurios nori atlikti prekybos vietoje sudarytų sandorių tarpuskaitą, įskaitant galimybę gauti duomenų srautus, išskyrus atvejus, kai dėl tokios prieigos kiltų grėsmė sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui. PSŠ teisė naudotis bet kurios prekybos vietos paslaugomis turėtų sudaryti sąlygas daugeliui PSŠ naudotis tos pačios prekybos vietos prekybos sistema. Tačiau dėl to neturėtų atsirasti išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos sąveikumo arba būti suskaidytas likvidumas. Pašalinti kliūtis ir užkirsti kelią diskriminacinei praktikai siekiama todėl, kad tai padidintų konkurenciją finansinių priemonių tarpuskaitos ir prekybos jomis srityse, todėl sumažėtų investavimo ir skolinimosi išlaidos, būtų pašalinti nepakankamą veiksmingumą lemiantys veiksniai ir skatinamos naujovės Sąjungos rinkose. Komisija turėtų toliau atidžiai stebėti infrastruktūros po sandorio sudarymo vystymąsi ir, jei būtina, įsikišti, kad užkirstų kelią konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje;

(34)  trečiųjų šalių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje taikytina nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Ši tvarka yra labai skirtinga, ir pagal jas turinčios teisę veikti įmonės negali laisvai teikti paslaugų ir naudotis įsisteigimo laisve visose valstybėse narėse, išskyrus tą, kurioje jos įsisteigusios. Sąjungos lygmeniu tikslinga įdiegti bendrą reguliavimo sistemą. Pagal šią tvarką turėtų būti suderinta šiuo metu taikoma suskaidyta sistema, užtikrinamas tikrumas ir vienodas prie Sąjungos prisijungiančių trečiųjų šalių įmonių traktavimas, užtikrinama, kad Komisija atliktų šių trečiųjų šalių reguliavimo ir priežiūros sistemos veiksmingo lygiavertiškumo vertinimą ir turėtų būtų numatytas panašus ES klientų, kuriems teikia paslaugas trečiųjų šalių įmonės, apsaugos lygis ir abipusiška prieiga prie trečiųjų šalių rinkų. Taikydamos šią tvarką Komisija ir valstybės narės turėtų pirmenybę teikti sritims, susijusioms su G20 įsipareigojimais ir Sąjungos susitarimais su didžiausiais prekybos partneriais, ir turėtų atsižvelgti į svarbų Sąjungos vaidmenį pasaulinėse finansų rinkose ir užtikrinti, kad taikant trečiųjų šalių reikalavimus nebūtų trukdoma Sąjungos investuotojams ir emitentams investuoti trečiosiose šalyse arba gauti iš jų finansavimą ir nebūtų trukdoma trečiųjų šalių investuotojams investuoti, didinti kapitalą ar gauti kitas finansines paslaugas Sąjungos rinkose, išskyrus tuos atvejus, kai tą pateisintų objektyvios ir įrodymais pagrįstos su rizikos ribojimu susijusios priežastys;

(35)  kai paslaugos teikiamos mažmeniniams klientams ar mažmeniniams klientams, kurie nusprendė būti traktuojami kaip profesionalūs klientai Sąjungoje, visada turėtų būti reikalaujama Sąjungoje įsteigti filialą. Sąjungoje įsteigtam filialui turėtų būti gaunamas veiklos leidimas ir vykdoma jo priežiūra. Atitinkama kompetentinga institucija ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus. Paslaugas neįsteigus filialo turėtų galėti teikti tik tinkamos sandorio šalys ir profesionalieji klientai, kurie šio statuso nepasirinko. Jos turi būti įregistruotos EVPRI ir trečiosios šalys turi vykdyti jų priežiūrą. EVPRI ir trečiosios šalies kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus;

(36)  šio reglamento nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių įmonių paslaugų teikimas arba veiklos vykdymas Sąjungoje, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų šalių įmonių Sąjungoje arba Sąjungos investicinių įmonių ar kredito įstaigų galimybei gauti investicinių paslaugų iš trečiosios šalies įmonės ar kliento galimybei gauti investicinių paslaugų iš trečiosios šalies įmonės tokiai kredito įstaigai ar investicinei įmonei tarpininkaujant. Kai trečiosios šalies įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Tuo atveju, kai trečiosios šalies įmonė Sąjungoje prekiauja su klientais arba galimais klientais per tarpininkus, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis išimtine kliento iniciatyva;

(37)  neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaikė nemažai nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis, sukurtomis Direktyva 2003/87/EB, ir imamasi priemonių ES apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir sąskaitos, skirtos prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų vientisumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusę prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visapusiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šios direktyvos ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka), taikymo sritį(15) ▌;

(38)  pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su tam tikrų apibrėžčių nustatymu; tiksliu prekybos skaidrumo reikalavimų apibūdinimu; išsamia skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo tvarka; atidėto informacijos apie sudarytą sandorį skelbimo subjektais; skaidrumo iki sandorio sudarymo prievolių taikymo finansiniams tarpininkams, nuolat vykdantiems klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kriterijais; konkrečiomis su išlaidomis susijusiomis nuostatomis dėl rinkos duomenų prieinamumo; kriterijais, kuriais remiantis prekybos vietoms suteikiama prieiga prie PSŠ sistemų, o PSŠ – prieiga prie prekybos vietų, arba atsisakoma tai padaryti; ir tolesnėmis sąlygomis, kurioms susiklosčius, iškilus grėsmei investuotojų apsaugai, tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui, EVPRI turėtų imtis veiksmų. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su ekspertais ir, visų pirma, EVPRI. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(39)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ▌. Šie įgaliojimai turėtų būti susiję su sprendimo dėl trečiųjų šalių įmonių teikiamoms paslaugoms taikomų trečiųjų šalių teisinės ir priežiūros sistemų lygiavertiškumo priėmimu, jie turėtų būti įgyvendinami laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(16);

(40)  kadangi šio reglamento tikslų nustatyti vienodus su finansinėmis priemonėmis susijusius reikalavimus dėl prekybos duomenų atskleidimo, pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms, prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose, nediskriminuojamos prieigos prie tarpuskaitos, su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų valdymo bei pozicijų apribojimo įgaliojimų, trečiųjų šalių teikiamų investicinių paslaugų ar investicinės veiklos valstybės narės negali tinkamai pasiekti, nes, nors nacionalinės kompetentingos institucijos turi geresnes sąlygas stebėti rinkose vykstančius pokyčius, bendrą problemų, susijusių su prekybos skaidrumu, pranešimu apie sandorius, prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei produktų ir praktikos draudimu, poveikį galima tinkamai suprasti tik įvertinus bendrą padėtį visoje Sąjungoje ir todėl dėl šio reglamento apimties ir poveikio jų įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu būtų sėkmingesnis, Sąjunga gali priimti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis reglamentas neperžengia priemonių, kurios būtinos tiems tikslams pasiekti, ribų;

(41)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. kadangi EVPRI turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių reguliavimo ir įgyvendinimo techninių standartų projektus ir pateikti juos Komisijai;

(42)  Komisija ▌turėtų priimti EVPRI parengtus techninių reguliavimo standartų, susijusių su sandorių ataskaitų turiniu ir specifikacijomis, projektus, kuriais nustatomos išvestinių finansinių priemonių sandorių rūšys, kurios turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį Sąjungoje, ir nustatoma, ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių klasei pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas turi būti taikoma tarpuskaitos prievolė, arba atitinkamo jų pogrupio priemonėmis galima prekiauti tik organizuotos prekybos vietose, parengtus techninių reguliavimo standartų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių likvidumo kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar joms taikoma prievolė prekiauti organizuotos prekybos vietose, projektus ir pagal 36 straipsnį parengtus techninių reguliavimo standartų, susijusių su informacija, kurią įregistravimo paraiškoje EVPRI pateikia paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė, projektus. Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais;

(44)  šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima pakoreguoti jų taikymą atsižvelgiant į naujoje direktyvos redakcijoje nustatytų ir į nacionalinę teisę perkeltų taisyklių taikymą, bei nustatyti visas būtinas įgyvendinimo priemones. Tuomet visas teisės aktų paketas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos. Nereikėtų atidėti tik su įgyvendinimo priemonėmis susijusių įgaliojimų taikymo, kad būtų galima kuo anksčiau imtis būtinų žingsnių šioms įgyvendinimo priemonėms parengti ir priimti;

(45)  šis reglamentas, kuriuo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), laisvė užsiimti verslu (16 straipsnis), teisė į vartotojų apsaugą (38 straipsnis), teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką (50 straipsnis), turi būti taikomas nepažeidžiant šių teisių ir principų;

(45a)   buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai, susiję su:

   a) sandorių duomenų atskleidimu visuomenei;
   b) pranešimu apie sandorius kompetentingoms institucijoms;
   c) prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose;
   d) nediskriminuojant suteikiama prieiga prie tarpuskaitos sistemos ir galimybe prekiauti lyginamaisiais indeksais;
   e) kompetentingoms institucijoms ir EVPRI suteiktais su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais ir EVPRI suteiktais pozicijų valdymo bei pozicijų apribojimo įgaliojimais; ir
   f) trečiųjų šalių įmonių investicinių paslaugų ar veiklos teikimu neįsteigus filialo.

2.  Šis reglamentas taikomas ▌kredito įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2006/48/EB, ir investicinėms įmonėms, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą .../.../ES [naująją FPRD], jei atitinkama kredito įstaiga ar investicinė įmonė teikia vieną ar daugiau investicinių paslaugų ir (ar) vykdo investicinę veiklą, bei rinkos operatoriams.

3.  Šio reglamento V antraštinė dalis taip pat taikoma visoms finansų sandorio šalims, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 [2 straipsnio 8 dalyje], ir visoms ne finansų sandorio šalims, kurioms taikomas to reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punktas.

4.  Šio reglamento VI antraštinė dalis taip pat taikoma pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) ir asmenims, turintiems lyginamųjų indeksų nuosavybės teises.

4a.  Šio reglamento VII antraštinė dalis taip pat taikoma visoms finansų sandorio šalims, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 dalyje.

4b.  Šio reglamento VIII antraštinė dalis taikoma trečiųjų šalių įmonėms, kurios valstybėje narėje investicines paslaugas teikia ar investicinę veiklą vykdo neįsteigusios filialo šioje valstybėje narėje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

   1) investicinė įmonė – bet kuris juridinis asmuo, kurio nuolatinis darbas ar veikla yra profesionalus vienos ar daugiau investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) vienos ar daugiau rūšių investicinės veiklos vykdymas;

   a) jų juridinis statusas garantuoja tokį patį trečiųjų asmenų interesų apsaugos lygį, kokį suteikia juridiniai asmenys; ir
   b) joms taikoma lygiavertė veiklos riziką ribojanti priežiūra, atitinkanti jų teisinę formą.

   a) trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į priemones ir lėšas turi būti apsaugotos ypač įmonės ar jos savininkų nemokumo atveju, konfiskavimo, įskaitymo ar kokio nors kito ieškinio, iškelto įmonės kreditorių ar jos savininkų, atvejais;
   b) įmonė turi laikytis įmonės ar jos savininkų mokumo stebėsenos taisyklių;
   c) įmonės metinių finansinių ataskaitų auditą turi atlikti vienas ar daugiau asmenų, turinčių įgaliojimus pagal nacionalinę teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;
   d) kai įmonės savininkas yra tik vienas asmuo, jis turi užtikrinti investuotojų apsaugą įmonės veiklos nutraukimo dėl savininko mirties, jo neveiksnumo ar panašiais atvejais;

   2) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;
   2a) daugiašalė sistema – sistema, suderinanti ar padedanti suderinti įvairius finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo interesus, neatsižvelgiant į tikrąjį pavedimų, kurie įvykdomi dėl to atliekant sandorius, skaičių;
   2b) dvišalė sistema – sistema, suderinanti ar padedanti suderinti finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo interesus, kurią naudodama sistemą valdanti investicinė įmonė vykdo klientų pavedimus tik nuosavomis lėšomis;
   2c) nebiržinė prekyba – dvišalė prekyba, kurią kartais ir nereguliariai savo sąskaita ne prekybos vietoje kartu su tinkamomis sandorio šalimis vykdo tinkama sandorio šalis arba finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir kuri visada yra didelės apimties;
   3) finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto – investicinė įmonė, kuri organizuotai, reguliariai ir sistemingai dvišalėje sistemoje savo sąskaita vykdo klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos ribų;
   4) rinkos operatorius – asmuo ar asmenys, kurie administruoja ir (arba) valdo reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka;
   5) reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama daugiašalė sistema, sistemingai ir taikant taisykles, pagal kurias draudžiama veikti savo nuožiūra, suderinanti arba padedanti lengviau suderinti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones taip, kad būtų sudarytas sandoris dėl finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti pagal šios rinkos taisykles ir (arba) sistemas, gavusi leidimą vykdyti veiklą ir nuolat veikianti pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] III antraštinės dalies nuostatas;
   6) daugiašalė prekybos sistema (DPS) – investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdoma daugiašalė sistema, sistemingai ir taikant taisykles, pagal kurias draudžiama veikti savo nuožiūra, suderinanti arba padedanti geriau suderinti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones taip, kad būtų sudarytas sandoris pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] II antraštinės dalies nuostatas;
   7) organizuotos prekybos sistema (OPS) – bet kokia investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdoma daugiašalė sistema ar struktūra, kuri nėra reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema ar pagrindinė sandorio šalis ir kurioje daugiašaliai trečiųjų šalių interesai pirkti ir parduoti obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, apyvartinius taršos leidimus ar išvestines finansines priemones sistemingai sąveikauja taip, kad sudaromas sandoris pagal Direktyvos [naujosios FPRD] II antraštinės dalies nuostatas;
   8) finansinė priemonė – bet kuri Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;
  9) perleidžiamieji vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, cirkuliuojantys kapitalo rinkoje (išskyrus mokėjimo priemones), kaip antai:
   a) bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės ryšiais susijusių bendrijų ar kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų,
   b) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;
   c) kiti vertybiniai popieriai, kuriais suteikiama teisė įsigyti ar parduoti tokius perleidžiamuosius vertybinius popierius arba kurie sudaro sąlygas piniginiam atsiskaitymui, darant nuorodą į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas, palūkanų normas ar pelną, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones;
   10) depozitoriumo pakvitavimai – kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, kurių turėtojui priklauso kitoje šalyje įsisteigusio emitento vertybinių popierių nuosavybės teisės, ir kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir prekiaujama neatsižvelgiant į kitoje šalyje įsisteigusio emitento vertybinius popierius;
   11) biržoje kotiruojami fondai – fondai, kurių bent vienu vienetu ar akcijų klase galima visą dieną prekiauti bent vienoje reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje, turinčioje bent vieną rinkos kūrėją, kuris imasi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad jo vienetų ar akcijų biržos vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jo grynosios jų turto vertės ir, jei reikia, jo orientacinės grynosios turto vertės;
   12) sertifikatai – vertybiniai popieriai, kurie cirkuliuoja kapitalo rinkoje ir kurie, emitentui grąžinus investiciją, užima aukštesnę nei akcijos, tačiau žemesnę nei neužtikrintos obligacijų priemonės ir kitos panašios priemonės poziciją;
   13) struktūrizuoti finansiniai produktai – vertybiniai popieriai, sukurti tam, kad jais būtų galima pakeisti ir perkelti su finansinio turto fondu susijusią kredito riziką, suteikiant teisę vertybinių popierių turėtojui gauti nuolatinius mokėjimus, kurie priklauso nuo pinigų srauto iš pagrindinio turto;
   14) išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, apibrėžtos Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 9 dalies c punkte ir nurodytos jo I priedo C skirsnio 4–10 punktuose.
   15) biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, apibrėžtos Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 9 dalies c punkte ir susijusios su biržos prekėmis arba pagrindinėmis priemonėmis, paminėtomis šios direktyvos I priedo C skirsnio 5, 6, 7 arba 10 punktuose;
   16) informacinis pranešimas apie susidomėjimą – vieno dalyvio kitam prekybos sistemoje siunčiama žinutė apie esamą komercinį susidomėjimą, kurioje pateikiama visa informacija, būtina tam, kad būtų galima susitarti dėl sandorio;
   17) kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria vadovaudamasi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 69 straipsniu, nebent šioje direktyvoje nurodyta kitaip;
   18) patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) – asmuo, kuris pagal Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] nuostatas įgaliotas teikti pranešimų apie sandorius skelbimo prekybos vietų ar investicinių įmonių vardu paslaugą vadovaujantis šio reglamento 5, 9, 11 ir 12 straipsniais;
   19) konsoliduotos informacinės juostos teikėjas (KIJT) – subjektas, kuris pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] nuostatas įgaliotas teikti pranešimų apie šio reglamento 5, 6, 11 ir 12 straipsniuose išvardytų finansinių priemonių sandorius surinkimo iš reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų skelbimo subjektų bei tų pranešimų sujungimo į nepertraukiamą elektroninį tiesioginį duomenų srautą, kuriuo realiuoju laiku ir, kai tai numatyta Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vėliau pateikiami kiekvienos finansinės priemonės kainos ir kiekio duomenys, paslaugą;
   20) patvirtintas ataskaitų teikimo mechanizmas – subjektas, kuris pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] nuostatas įgaliotas teikti sandorių duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI investicinių įmonių vardu paslaugą;
   21) valdymo organas – investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonės valdymo organas, atliekantis priežiūros ir valdymo funkcijas, turintis įgaliojimus priimti galutinius sprendimus ir nustatyti investicinės įmonės, rinkos operatoriaus ar duomenų teikimo paslaugų teikėjo strategiją, tikslus bei visą veiklos valdymą, įskaitant asmenis, kurie veiksmingai vadovauja įmonės veiklai;
   24) lyginamasis indeksas – bet koks prekybinis indeksas, kuriuo galima prekiauti arba kuris plačiai naudojamas, arba viešai paskelbtas skaitmuo, apskaičiuojamas taikant formulę vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų ar kainų, įskaitant apskaičiuotas kainas, palūkanų normas ar kitas vertes ar apklausas, vertei, kuriais remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę mokėtina suma, kuris yra standartinė priemonė, susijusi su atitinkamo turto arba turto klasės ar grupės rezultatais;
   25) prekybos vieta – bet kuri reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema ar organizuotos prekybos sistema;
   26) PSŠ – PSŠ, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 dalyje;
   26a) sąveikos susitarimas – sąveikos susitarimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 12 punkte;
   27) investicinės paslaugos ir veikla – paslaugos ir veikla, kaip apibrėžta Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte;
   28) trečiosios šalies finansų institucija – subjektas, kurio buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriam pagal tos trečiosios šalies teisę suteiktas įgaliojimas arba leidimas vykdyti Direktyvoje 2006/48/EB, Direktyvoje .../.../ES [naujojoje FPRD], Direktyvoje 2009/138/EB, Direktyvoje 2009/65/EB, Direktyvoje 2003/41/EB ar Direktyvoje 2011/61/ES išvardytų rūšių veiklą;
   28a) trečiosios šalies įmonė – trečiosios šalies įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 2 dalyje;
   29) didmeninis energetikos produktas – sutartys ir išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(17) 2 straipsnio 4 dalyje;
   29a) pirminis platinimas – sandoris dėl pagal konkretų užsakymą sukurtų priemonių, skirtų, kad atitiktų konkrečius finansų ir ne finansų sandorio šalių, kurios pagal Direktyvos .../.../ES [naujoji FPRD] 30 straipsnį ir jo II priedą būtų priskiriamos tinkamoms sandorio šalims ar profesionaliesiems klientams, reikalavimus;

2.  Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 4 straipsnio 2 dalyje pateikiamos apibrėžtys taikomos ir šiame reglamente.

3.  Komisijai pagal 41 straipsnį suteikiami įgaliojimai pasikonsultavus su EVPRI priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi tam tikri 1 dalies 3, 7, 10–16, 18−26a, 28 ir 29 punktuose nustatytų apibrėžčių techniniai elementai siekiant jas pritaikyti prie rinkos pokyčių.

2a straipsnis

Prievolė vykdyti nebiržinę prekybą per finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto

1.  Visi akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių sandoriai, kurie nėra grupės vidaus sandoriai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, kurie atitinka šio reglamento 13 straipsnyje nustatytas ribines vertes ir kurie nėra sudaromi reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS), sudaromi per finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, jei tai nėra pirminio finansinės priemonės platinimo sandoriai. Šis reikalavimas netaikomas didelės apimties sandoriams, apibrėžtiems 4 straipsnyje.

2.  Visi obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurios tinkamos tarpuskaitai arba kuriomis prekiaujama DPS ar organizuotos prekybos sistemoje (OPS) ir kurioms netaikoma prekybos prievolė pagal 26 straipsnį, sandoriai, kurie nėra sudaromi reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS arba trečiųjų šalių prekybos vietose, kurios pagal 26 straipsnio 4 dalį įvertintos kaip lygiavertės, ir kurie atitinka 17 straipsnyje nustatytas ribines vertes, sudaromi per finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, jei tai nėra pirminio finansinės priemonės platinimo sandoriai. Šis reikalavimas netaikomas didelės apimties sandoriams, apibrėžtiems 8 straipsnyje.

3.  Jei 1 ir 2 dalyse išvardytomis finansinėmis priemonėmis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba jomis prekiaujama DPS ar OPS ir nėra jokio finansinio tarpininko, nuolat vykdančio klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, sandoriai gali būti vykdomi ne biržoje kitaip nei per finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kuriam būdinga tai, jog sandoriai vykdomi tam tikrais atvejais ir nereguliariai, jei:

  a) jei sandorio šalys yra tinkamos šalys ar profesionalūs klientai; ir
   b) tie sandoriai yra dideli; arba
   c) nėra likvidžios obligacijų ar obligacijų klasės rinkos, kaip nustatyta pagal 7, 8, 13 ir 17 straipsnius.

II antraštinė dalis

Prekybos vietų skaidrumas daugiašalėse sistemose

1 skyrius

Nuosavybės priemonių skaidrumas

3 straipsnis

Prekybos vietoms taikomi skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai, susiję su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai viešai skelbia tuo metu siūlomas pirkimo ir pardavimo kainas ir komercinio susidomėjimo tomis jų sistemose skelbiamomis akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, kainomis mastą. Šis reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą. Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia šią informaciją.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌ valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis prekybos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 13 straipsnį privalo skelbti savo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių kotiruotes, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

4 straipsnis

Prievolių netaikymas nuosavybės priemonėms

1.  Kompetentingos institucijos gali reguliuojamoms rinkoms ir DPS ▌valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams netaikyti prievolės viešai skelbti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, atsižvelgdamos į rinkos modelį arba pavedimų rūšį ir dydį 3 dalyje nurodytais atvejais. Visų pirma kompetentingos institucijos gali netaikyti prievolės:

   tai rinkai palyginti dideliems pavedimams dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų arba kitų panašių susijusių finansinių priemonių; arba
   prekybos metodams, pagal kuriuos kaina nustatoma remiantis kitos sistemos pateikta orientacine kaina, kai ši orientacinė kaina plačiai skelbiama ir ją rinkos dalyviai paprastai laiko patikima orientacine kaina.

2.  Prieš leisdamos netaikyti prievolės pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną ketinimą netaikyti prievolės ir pateikia prievolės netaikymo procedūros paaiškinimą. Apie ketinimą netaikyti prievolės pranešama likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki prievolės netaikymo įsigaliojimo. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę, kurioje vertinamas kiekvieno prievolės netaikymo atvejo derėjimas su 1 dalyje nustatytais ir pagal 3 dalies b ir c punktus priimtame deleguotajame akte apibrėžtais reikalavimais. Kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės tik tuo atveju, jeigu pateikiama neprivaloma EVPRI nuomonė. Jeigu ta kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija tam nepritaria, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais. EVPRI stebi prievolės netaikymo atvejus ir Komisijai teikia metinę praktinio prievolių netaikymo procedūros taikymo ataskaitą.

2a.  Kompetentinga institucija gal atšaukti leidimą netaikyti prievolės pagal 1 dalį, kaip apibrėžta pagal 3 dalį, jei ji pastebi, kad prievolių netaikymo tvarka naudojamasi nukrypstant nuo jos pradinio tikslo, arba jei ji mano, jog prievolių netaikymo tvarka naudojamasi siekiant nesilaikyti šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Prieš panaikindama leidimą pasinaudoti prievolių netaikymo tvarka, kompetentinga institucija kiek galima greičiau praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą ir pateikia išsamų paaiškinimą. Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę. Kai kompetentinga institucija gauna šią nuomonę, jos sprendimas įsigalioja.

3.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

   a) viešai skelbtini kiekvienos susijusios klasės finansinių priemonių pardavimo ir pirkimo kainų arba paskirtų rinkos formuotojų kotiruočių svyravimai ir komercinio susidomėjimo tomis kainomis mastas;
   b) pavedimų dėl kiekvienos susijusios klasės finansinių priemonių, kuriems, vadovaujantis 1 dalimi, galima netaikyti prievolės pateikti informaciją iki sandorio sudarymo, dydis ir rūšis;
   c) išsami prievolės atskleisti informaciją iki sandorio sudarymo pagal 8 straipsnį taikymo reguliuojamų rinkų ir DPS naudojamiems prekybos būdams, kai sandoriai sudaromi ▌ nuolat rengiamuose kiekvienos susijusios klasės finansinių priemonių aukcionuose arba derybų keliu, tvarka.

4.  Atvejus, kai kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2004/39/EB 29 straipsnio 2 dalį ir 44 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 18, 19 ir 20 straipsnius iki ...(18) dienos suteikia leidimą netaikyti prievolės, peržiūri EVPRI iki ...(19)*. EVPRI atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia nuomonę, kurioje vertinama, ar kiekvienas toks leidimo netaikyti prievolės atvejis ir toliau atitinka šiame reglamente ir bet kuriame kitame šiuo reglamentu grindžiamame teisės akte nustatytus reikalavimus.

5 straipsnis

Prekybos vietoms po sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai per patvirtintą skelbimo subjektą (PSS) viešai skelbia sudarytų akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, sandorių kainą, apimtį ir laiką. Naudodamiesi techninėmis galimybėmis reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai visų tokių sandorių duomenis skelbia praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis prekybos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 19 straipsnį privalo skelbti savo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių sandorių duomenis, suteikia veiksmingą prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

6 straipsnis

Leidimas atidėti duomenų skelbimą

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė reguliuojamoms rinkoms leisti atsižvelgiant į sandorių rūšį ir dydį numatyti tų sandorių duomenų skelbimo atidėjimą. Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti atidėti akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ar kitų panašių finansinių priemonių arba tam tikros klasės akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų arba kitų panašių finansinių priemonių sandorių, kurie tai rinkai yra palyginti dideli, duomenų skelbimą. Reguliuojamos rinkos ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai privalo gauti išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą dėl siūlomų sandorio duomenų skelbimo atidėjimo priemonių ir aiškiai informuoja rinkos dalyvius ir visuomenę apie šias priemones. EVPRI stebi, kaip taikomos šios atidėto prekybos duomenų skelbimo priemonės ir Komisijai teikia metinę jų praktinio taikymo ataskaitą.

Jeigu kompetentinga institucija leidžia atidėti skelbimą, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija tam nepritaria arba nepritaria veiksmingam suteikto leidimo taikymui, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais.

2.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

   a) kiekvienos susijusios klasės finansinių priemonių duomenys, kuriuos reguliuojamos rinkos, investicinės įmonės, įskaitant finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir DPS ▌valdančios investicinės įmonės ir reguliuojamos rinkos turi įtraukti į viešai skelbtiną informaciją;
   b) kiekvienos susijusios klasės finansinėms priemonėms taikomos sąlygos, kuriomis reguliuojamai rinkai, investicinei įmonei, įskaitant finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, arba DPS ▌valdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui leidžiama atidėti sandorių duomenų skelbimą, ir kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kurių sandorių duomenų skelbimą – dėl sandorio dydžio ar akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ar kitų susijusių panašių finansinių priemonių rūšies, įskaitant likvidumą, – leidžiama atidėti.

2 skyrius

Ne nuosavybės finansinių priemonių skaidrumas

7 straipsnis

Prekybos vietoms iki sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai, atsižvelgdami į valdomą prekybos sistemą, viešai skelbia kainas ir komercinio susidomėjimo pavedimais dėl obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar kurių prospektas paskelbtas ir kurie yra pakankamai likvidūs, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikomos 24 straipsnyje nurodytos prekybos prievolės, tomis jų sistemoje skelbiamomis pavedimų kainomis arba kotiruotėmis mastą. Šis reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą. Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia šią informaciją. Ta viešo skelbimo prievolė netaikoma tiems finansinės veiklos nevykdančių sandorio šalių sandoriams dėl išvestinių finansinių priemonių, pagal kurių požymius galima objektyviai spręsti, kad jais sumažinama finansinės veiklos nevykdančios sandorio šalies ar tos grupės komercinės veiklos arba iždo finansavimo veiklos rizika.

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai pritaikomi prie emisijos dydžio ir sandorio dydžio ir juos nustatant atsižvelgiama į emitentų ir investuotojų interesus ir finansinį stabilumą. Šiame straipsnyje numatyti reikalavimai taikomi tik toms finansinėms priemonėms, kurių atveju nustatyta, kad jos yra pakankamai likvidžios arba kuriomis prekiaujama likvidžioje rinkoje. Jeigu tinkamos sandorio šalys ir profesionalūs klientai dėl sandorių derasi tiesiogiai, turi būti skelbiamos orientacinės kainos iki sandorio sudarymo tiek artimos sandorio kainoms, kiek praktiškai įmanoma.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis rinkos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 17 straipsnį privalo skelbti savo obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių kotiruotes, suteikia veiksmingą prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

8 straipsnis

Prievolių netaikymas ne nuosavybės priemonėms

1.  Kompetentingos institucijos gali reguliuojamoms rinkoms ir DPS ar OPS valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams netaikyti prievolės viešai skelbti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tam tikrų grupių produktus, atsižvelgdamos į ▌likvidumą ir kitus kriterijus, apibrėžtus pagal 4 dalį ▌.

2.  Kompetentingos institucijos gali reguliuojamoms rinkoms ir DPS ar OPS valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams netaikyti prievolės viešai skelbti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, atsižvelgdamos į pavedimų rūšį ir dydį ir prekybos būdą pagal šio straipsnio 4 dalį. Visų pirma kompetentingos institucijos gali netaikyti prievolės tai rinkai palyginti dideliems pavedimams dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių ar tam tikros rūšies obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių.

3.  Prieš leisdamos netaikyti prievolės pagal 1 ir 2 dalis, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie ketinimą netaikyti prievolės ir pateikia prievolės netaikymo procedūros paaiškinimą. Apie ketinimą netaikyti prievolės pranešama likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki prievolės netaikymo įsigaliojimo. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo EVPRI pateikia susijusiai kompetentingai institucijai neprivalomą nuomonę, kurioje vertinamas kiekvieno prašymo netaikyti prievolės derėjimas su 1 ir 2 dalyse nustatytais ir pagal 4 dalies b punktą priimtame deleguotajame akte apibrėžtais reikalavimais. Kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės tik tuo atveju, jeigu pateikiama neprivaloma EVPRI nuomonė. Jeigu ta kompetentinga institucija leidžia netaikyti prievolės, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija tam nepritaria, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais. EVPRI stebi prievolės netaikymo atvejus ir Komisijai teikia metinę praktinio prievolių netaikymo procedūros taikymo ataskaitą.

3a.  Kompetentinga institucija gal atšaukti leidimą netaikyti prievolės pagal 1 dalį, kaip apibrėžta pagal 4 dalį, jei ji pastebi, kad prievolių netaikymo tvarka naudojamasi nukrypstant nuo jos pradinio tikslo, arba jei ji mano, jog prievolių netaikymo tvarka naudojamasi siekiant nesilaikyti šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Prieš panaikindamos leidimą pasinaudoti prievolių netaikymo tvarka, kompetentingos institucijos kiek galima greičiau praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą ir pateikia išsamų paaiškinimą. Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę. Kai kompetentinga institucija gauna šią nuomonę, jos sprendimas įsigalioja.

3b.  Jei tam tikros obligacijos ar obligacijų klasės likvidumas sumažėja tiek, kad nesiekia ribos, nustatytos pagal 3c dalį, kompetentinga institucija, atsakinga už vienos ar daugiau prekybos vietų, kuriose prekiaujama finansine priemone, priežiūrą, gali laikinai sustabdyti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų taikymą. Ši riba nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.

Sustabdymas galioja pradinį ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį nuo jo paskelbimo atitinkamos kompetentingos institucijos svetainėje datos. Šio sustabdymo galiojimo laikas gali būti pratęstas laikotarpiams, kurių kiekvienas neviršija trijų mėnesių, jei priežastys, dėl kurių buvo sustabdyta, ir toliau egzistuoja. Jei praėjus bet kuriam trijų mėnesių laikotarpiui sustabdymas nepratęsiamas, jis savaime nustoja galioti.

Prieš sustabdydama tų prievolių galiojimą ar pratęsdama jų sustabdymą pagal šią dalį, atitinkama kompetentinga institucija praneša EVPRI apie siūlomą sustabdymą ar pratęsimą ir nurodo jo priežastis. EVPRI kompetentingai institucijai kuo greičiau pateikia nuomonę apie tai, ar, jos manymu, atsirado šioje dalyje nurodytos sąlygos.

3c.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma pirmoje dalyje nurodytos likvidumo ribos skaičiavimo kriterijai ir metodai.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ...(20).

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Kriterijai ir metodai, pagal kuriuos valstybės narės apskaičiuoja ribą, nustatomi taip, kad pasiekus šią ribą apyvarta pranešančiosios institucijos prižiūrimose prekybos vietose labai sumažėtų, palyginti su vidutine susijusios finansinės priemonės apyvarta tose prekybos vietose.

4.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

   a) vadovaujantis 7 straipsnio 1 dalimi viešai skelbtini pavedimų dėl kiekvienos susijusios klasės finansinių priemonių ar jų kotiruočių svyravimai, kainos ir komercinio susidomėjimo tomis kainomis mastas;
   aa) 7 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų emisijos dydžio ir sandorio dydžio reikalavimų ir sandorių, dėl kurių deramasi, orientacinių kainų iki sandorio sudarymo skelbimo reikalavimų pritaikymas; ir
  b) kiekvienai susijusiai finansinių priemonių klasei taikomos sąlygos, kuriomis, vadovaujantis 1 ir 2 dalimis, galima netaikyti prievolės pateikti informaciją iki sandorio sudarymo, atsižvelgiant į:


   iii) likvidumą, įskaitant tam tikros rinkos dalyvių skaičių ir tipą ir kitus susijusius konkrečios finansinės priemonės likvidumo vertinimo kriterijus; ir
   iv) pavedimų dydį ar rūšį, visų pirma, kad galima būtų tinkamai atskirti mažmenines rinkas nuo kitų rinkų, ir finansinės priemonės emisijos dydį ir rūšį.

9 straipsnis

Prekybos vietoms po sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai naudodamiesi PSS viešai skelbia sudarytų obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS arba OPS, sandorių kainą, apimtį ir laiką. Naudodamiesi techninėmis galimybėmis reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai visų tokių sandorių duomenis skelbia praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento.

2 Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai tinkamomis prekybos sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 20 straipsnį privalo skelbti savo obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenis, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja pirmoje dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

10 straipsnis

Leidimas atidėti duomenų skelbimą

1.  Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė reguliuojamoms rinkoms ir DPS ar OPS valdančioms investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams leisti atsižvelgiant į sandorių rūšį ir dydį ir finansinės priemonės likvidumą numatyti tų sandorių duomenų skelbimo atidėjimą. Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti atidėti obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių arba tam tikros klasės obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių vertė viršija 100 000 EUR arba kurie kitais atžvilgiais tai rinkai yra palyginti dideli, duomenų skelbimą arba leisti atidėti duomenų skelbimą tais atvejais, kai likvidumas yra mažesnis nei pagal 8 straipsnio 3b dalį nustatyta ribinė vertė.

2.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai privalo gauti išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą dėl siūlomų sandorio duomenų skelbimo atidėjimo priemonių, ir aiškiai informuoti rinkos dalyvius ir investuotojus apie šias priemones. EVPRI stebi, kaip taikomos šios atidėto sandorio duomenų skelbimo priemonės ir Komisijai teikia metinę šių priemonių praktinio taikymo ataskaitą.

3.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatoma:

   a) kiekvienos susijusios klasės finansinių priemonių duomenys, kuriuos reguliuojamos rinkos, investicinės įmonės, įskaitant finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir DPS ar OPS valdančios investicinės įmonės ir reguliuojamos rinkos turi įtraukti į viešai skelbtiną informaciją;
   b) kiekvienos susijusios klasės finansinėms priemonėms taikomos sąlygos, kuriomis reguliuojamai rinkai, investicinei įmonei, įskaitant finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, arba DPS ar OPS valdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui leidžiama atidėti sandorių duomenų skelbimą, ir kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kurių sandorių duomenų skelbimą – dėl sandorio dydžio ar obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių rūšies, įskaitant likvidumą, – leidžiama atidėti ir (arba) nenurodyti sandorio apimties ir sujungti sandorius.

3 skyrius

Prievolė atskirai ir tinkamomis prekybos sąlygomis teikti prekybos duomenis

11 straipsnis

Prievolė atskirai pateikti duomenis iki ir po sandorio sudarymo

1.  Reguliuojamos rinkos ir DPS ir, atitinkamais atvejais, OPS valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vadovaujantis 3–10 straipsniais skelbiama informacija, atskirai pateikdami skaidrumą patvirtinančius duomenis iki ir po sandorio sudarymo.

2.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi duomenų iki ir po sandorio sudarymo pateikimo principai, įskaitant duomenų, su kuriais leidžiama susipažinti visuomenei, kaip nurodyta 1 dalyje, išskaidymo lygį.

12 straipsnis

Prievolė suteikti galimybę visuomenei tinkamomis prekybos sąlygomis susipažinti su duomenimis iki ir po sandorio sudarymo

1 Reguliuojamos rinkos, DPS ir, atitinkamais atvejais, OPS suteikia galimybę visuomenei tinkamomis prekybos sąlygomis susipažinti su vadovaujantis 3–10 straipsniais skelbiama informacija ir užtikrina faktines nediskriminacines galimybes susipažinti su šia informacija. Nemokamai susipažinti su šia informacija turi būti galima praėjus 15 minučių nuo sandorio paskelbimo.

2.  Komisija pagal 41 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, kas yra tinkamos prekybos sąlygos, kuriomis visuomenei leidžiama susipažinti su informacija, kaip nurodyta 1 dalyje.

III antraštinė dalis

Ne biržoje prekiaujančių finansinių tarpininkų, nuolat vykdančių klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir investicinių įmonių skaidrumas

13 straipsnis

Investicinių įmonių prievolė viešai skelbti kotiruotę, kuria įsipareigojama sudaryti sandorį

1.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių iš savo nuosavo finansinio turto, viešai skelbia tų akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, dėl kurių jie nuolat vykdo klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto ir kurių rinka yra likvidi, kotiruotę, kuria įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu tai yra akcijos, depozitoriumo pakvitavimai, biržoje kotiruojami fondai, sertifikatai ir kitos panašios finansinės priemonės, kurių rinka ne likvidi, finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, paprašius atskleidžia jų kotiruotes savo klientams.

2.  Finansiniams tarpininkams, nuolat vykdantiems klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, šis straipsnis ir 14,15 bei 16 straipsniai taikomi, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio rinkos dydžio. Klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto nuolat vykdantiems finansiniams tarpininkams, sudarantiems tik sandorius, kurie viršija standartinį rinkos dydį, šio straipsnio nuostatos netaikomos.

3.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nustatyti skelbiamos kotiruotės dydį ar dydžius. Mažiausias kotiruotės dydis – ne mažiau kaip 10 % standartinio akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės rinkos dydžio. Kiekvienos konkrečios akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės kotiruotę sudaro pirkimo ir pardavimo kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių klasei, prie kurios priskiriama ši finansinė priemonė, rinkos dydžio, už kurią (-ias) įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina arba kainos taip pat turi atitikti tai akcijai, depozitoriumo pakvitavimui, biržoje kotiruojamam fondui, sertifikatui ar kitai panašiai finansinei priemonei įprastas rinkos sąlygas.

4.  Akcijos, depozitoriumo pakvitavimai, biržoje kotiruojami fondai, sertifikatai ir kitos panašios finansinės priemonės prie tam tikrų klasių priskiriami, atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tos finansinės priemonės vertės aritmetinį vidurkį. Kiekvienos klasės akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl prie tos klasės priskirtų finansinių priemonių vertės aritmetinis vidurkis.

5.  Kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės rinką sudaro visi Europos Sąjungoje įvykdyti pavedimai dėl šios finansinės priemonės, išskyrus pavedimus, kurie yra dideli, palyginti su įprastu tai rinkai dydžiu.

6.  Likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija, kaip nustatyta 23 straipsnyje, atsižvelgdama į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržoje kotiruojamo fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės vertės aritmetinį vidurkį, ne rečiau kaip kartą per metus nustato, prie kurios klasės ta finansinė priemonė priskiriama. Ši informacija viešai skelbiama visiems rinkos dalyviams ir perduodama EVPRI, kuri informaciją paskelbia savo interneto svetainėje.

7.  Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomos su 1 dalyje nurodytos kotiruotės, kuria įsipareigojama sudaryti sandorį, skelbimu ir 2 dalyje nurodytu standartiniu rinkos dydžiu susijusios nuostatos.

14 straipsnis

Klientų pavedimų vykdymas

1.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbia nustatytas kotiruotes. Jie gali atnaujinti kotiruotes bet kuriuo metu. Be to, susiklosčius ypatingoms rinkos sąlygoms, jie gali atšaukti nustatytas kotiruotes.

Kotiruotė viešai skelbiama taip, kad ji būtų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams tinkamomis prekybos sąlygomis.

2.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, vadovaudamiesi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 27 straipsnio nuostatomis, atlieka klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, dėl kurių jie nuolat vykdo klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, už pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

Tačiau pagrįstais atvejais tokie pavedimai gali būti atliekami ir geresne kaina, jeigu ji neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms.

3.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, nukrypdami nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydami 2 dalyje nustatytų reikalavimų, gali atlikti ir profesionaliųjų klientų pavedimus, susijusius su sandoriais, kurių kiekvieną sudarant atliekami pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, arba pavedimus, kurie susieti ne su esama rinkos kaina, o kitomis sąlygomis.

4.  Jeigu klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto nuolat vykdantis finansinis tarpininkas, kuris yra nustatęs tik vieną kotiruotę arba kurio nustatyta kotiruotė nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą, kuris yra didesnis, negu jo kotiruotės dydis, tačiau mažesnis už standartinį rinkos dydį, jis gali nuspręsti atlikti kotiruotės dydį viršijančią pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus ankstesnėse dviejose dalyse numatytus atvejus, kai galima nukrypti nuo kotiruotės kainos. Kai finansinis tarpininkas, nuolat vykdantis klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, nustato kotiruotes dėl skirtingų kiekių ir gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir nusprendžia atlikti šį pavedimą, pavedimas atliekamas už vieną iš dviejų nurodytų kotiruočių kainų, vadovaujantis Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 28 straipsnio nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai galima nukrypti nuo kotiruotės kainos.

5.  Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokiais atvejais kainos neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, kaip nurodyta 2 dalyje.

6.  Komisija įgaliojama, po konsultacijų su EVPRI, pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų išaiškinta, ką reiškia tinkamos prekybos sąlygos kotiruotėms paskelbti viešai, kaip minėta 1 dalyje.

15 straipsnis

Kompetentingų institucijų prievolės

Kompetentingos institucijos prižiūri, kad:

   a) investicinės įmonės nuolat peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir parduoti kainas, kurios viešai skelbiamos pagal 13 straipsnį, ir išlaikytų vyraujančias rinkos sąlygas atitinkančias kainas;
   b) investicinės įmonės laikytųsi 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra nustačiusi.

16 straipsnis

Prieiga prie kotiruočių

  1 Remdamiesi prekybos politika bei objektyviai ir nediskriminuodami, finansiniai tarpininkai, nuolatos vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nuspręsti, kuriems investuotojams leisti sužinoti savo kainas. Šiuo tikslu turi būti nustatyti aiškūs prieigos prie nustatytų kotiruočių suteikimo standartai. Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, atsižvelgdami į verslo aplinkybes, kaip antai investuotojo kreditingumo būklę, sandorio šalies riziką ir galutinį atsiskaitymą už sandorį, gali nuspręsti nepradėti verslo santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

2.  Siekdami apriboti dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus kylančią riziką, finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nediskriminuodami riboti sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su tuo pačiu klientu pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, skaičių. Jie taip pat gali nediskriminuodami ir vadovaudamiesi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 28 straipsniu riboti bendrą tuo pačiu metu su skirtingais klientais sudaromų sandorių skaičių, su sąlyga, kad toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija įprastą prekybos apimtį.

3.  Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

  a) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar kotiruotė skelbiama reguliariai ir nuolat ir yra lengvai prieinama bei būdai, kaip investicinės įmonės gali vykdyti prievolę viešai skelbti savo kotiruotes, įskaitant šias galimybes:
   i) naudojantis reguliuojamos rinkos, kurioje leista prekiauti susijusia finansine priemone, sistemomis;
   ii) naudojantis PSS
   iii) naudojantis privačiomis priemonėmis.
   b) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti sandorius, kurių kiekvieną sudarant atliekami pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, arba pavedimus, susietus ne su esama rinkos kaina, o kitomis sąlygomis;
   c) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokias rinkos aplinkybes galima laikyti ypatingomis, kad joms susiklosčius būtų galima atšaukti nustatytas kotiruotes, bei kotiruočių peržiūrėjimo sąlygas;
   d) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokiais atvejais klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija 2 dalyje nurodytą įprastą prekybos apimtį;
   e) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokiais atvejais kainos neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 dalyje.

17 straipsnis

Prievolė viešai skelbti obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį

1.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, nustato obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurie tinkami tarpuskaitai arba kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ar OPS, kuriose jie veikia kaip finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, ir kurių rinka yra likvidi, kaip numatyta 7 ir 8 straipsniuose, kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

   a) nustatyti kotiruotę juos paragina finansinio tarpininko, nuolat vykdančio klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, klientas;
   b) jie sutinka nustatyti kotiruotę.

1a.   1 dalyje nurodyta prievolė tikrinama pagal 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies aa punkto nuostatas ir galima atsisakyti ją taikyti, jeigu laikomasi 8 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų sąlygų.

1b.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali atnaujinti savo kotiruotes bet kuriuo metu, kad atsižvelgtų į rinkos sąlygų pokyčius ar ištaisytų klaidas. Be to, susiklosčius ypatingoms rinkos sąlygoms, jie taip pat gali atšaukti nustatytas kotiruotes.

2.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, objektyviai, nediskriminuodami ir vadovaudamiesi savo verslo politika, pagal 1 dalį nustatytas kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį, jei kotiruotės kiekis atitinka įprastą finansinei priemonei dydį arba yra už jį mažesnis, atskleidžia kitiems investicinės įmonės klientams. Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, atsižvelgdami į verslo aplinkybes, kaip antai investuotojo kreditingumo būklę, sandorio šalies riziką ir atsiskaitymų riziką, gali nuspręsti nepradėti verslo santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

3.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, įsipareigoja sudaryti sandorius su bet kuriuo kitu klientu, kuriam kotiruotė atskleidžiama vadovaujantis jų prekybos politika, jei kotiruotės kiekis atitinka arba yra mažesnis už įprastą finansinei priemonei dydį;

4.  Finansiniai tarpininkai, nuolat vykdantys klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, gali nustatyti nediskriminacines ir skaidrias sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su klientais pagal tam tikrą kotiruotę, skaičiaus ribas.

5.  Pagal 1 dalį nustatytos kotiruotės, kurių kiekis atitinka arba yra mažesnis už 2 ir 3 dalyse nurodytą dydį, viešai skelbiamos taip, kad tinkamomis prekybos sąlygomis būtų lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

6.  Kotiruotės nustatomos taip, kad įmonės vykdytų Direktyvos …/.../ES [naujosios FPRD] 27 straipsnyje joms nustatytas prievoles, jei taikoma, ir privalo atitikti vyraujančias rinkos sąlygas, susijusias su kainomis, kuriomis reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS sudaromi tokių pačių arba panašių priemonių sandoriai.

18 straipsnis

EVPRI vykdoma stebėsena

1.  Kompetentingos institucijos ir EVPRI stebi, kaip taikomos 17 straipsnio nuostatos dėl kiekių, nurodomų investicinės įmonės klientams ir su kita įmonės prekybine veikla susijusiems kitiems rinkos dalyviams atskleidžiamose kotiruotėse, ir kiek kotiruotės atitinka vyraujančias rinkos sąlygas, susijusias su reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS sudaromais tokių pačių arba panašių priemonių sandoriais. Praėjus ne daugiau kaip ...(21) EVPRI Komisijai pateikia šio straipsnio taikymo ataskaitą. Jeigu kotiruotei viršijant 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą ribą arba neatitinkant vyraujančių rinkos sąlygų, vyksta aktyvi kotiravimo ir prekybos veikla, ataskaitą Komisijai EVPRI pateikia dar nesibaigus šiam terminui.

2.  Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti įprasti finansinei priemonei kiekiai, kurių laikydamasi įmonė kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį, atskleidžia kitiems klientams ir sudaro sandorius su bet kuriuo kitu klientu, kuriam atskleidžiama kotiruotė. Iki to laiko, kai tokiais deleguotaisiais aktais konkrečiai finansinei priemonei nustatoma aukštesnė riba, įprastas finansinei priemonei dydis yra 100 000 EUR.

3.  Komisija pagal 41 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, kas yra tinkamos prekybos sąlygos kotiruotėms viešai skelbti, kaip nurodyta 17 straipsnio 5 dalyje.

19 straipsnis

Investicinių įmonių, įskaitant finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, po sandorio atskleidžiama informacija apie akcijas depozitoriumo pakvitavimus, biržoje kotiruojamus fondus, sertifikatus ir kitas panašias finansines priemones

1.  Investicinės įmonės, kurios savo sąskaita arba klientų vardu sudaro sandorius akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržoje kotiruojamais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ▌, viešai skelbia tų sandorių apimtį ir kainą bei jų sudarymo laiką praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo pagal technines galimybes. Ši informacija viešai skelbiama naudojant PSS.

2.  Pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija ir laikas, per kurį ji paskelbiama, privalo atitikti vadovaujantis 6 straipsniu priimtus reikalavimus. Jeigu pagal vadovaujantis 6 straipsniu patvirtintas priemones numatyta galimybė atidėti informacijos apie akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržoje kotiruojamų fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių tam tikrų kategorijų sandorius skelbimą, ši galimybė tiems sandoriams taip pat taikoma, kai jie sudaromi ne reguliuojamose rinkose, ar DPS ▌.

3.  Komisija pagal 41 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

   a) vadovaujantis šiuo straipsniu viešai skelbiamų įvairių rūšių sandorių identifikaciniai kodai, pagal kuriuos atskiriami sandoriai, kuriuos lėmė daugiausia su priemonių verte susiję veiksniai, ir sandoriai, kuriuos lėmė kiti veiksniai;
   b) 1 dalyje numatytos prievolės nuostatos, taikomos sandoriams, susijusiems su tų finansinių priemonių naudojimu užstato, skolinimo ar kitais tikslais, kai finansinėmis priemonėmis keičiamasi ne dėl esamos priemonės rinkos vertės, o kitų veiksnių.

20 straipsnis

Investicinių įmonių, įskaitant finansinius tarpininkus, nuolat vykdančius klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, po sandorio atskleidžiama informacija apie obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, apyvartinius taršos leidimus ir išvestines finansines priemones

1.  Investicinės įmonės, kurios savo sąskaita arba klientų vardu sudaro obligacijų ir struktūrizuotų finansinių produktų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kurių prospektas paskelbtas, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kurios tinkamos tarpuskaitai ▌ vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalimi arba kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama DPS ar OPS, sandorius, viešai skelbia tų sandorių apimtį ir kainą bei jų sudarymo laiką. Šis informacija viešai skelbiama naudojant PSS.

2.  Pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija ir laikas, per kurį ji paskelbiama, privalo atitikti vadovaujantis 10 straipsniu priimtus reikalavimus. Jeigu pagal 10 straipsnį priimtomis priemonėmis numatyta galimybė atidėti ir (arba) sujungti informacijos apie obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių tam tikrų kategorijų sandorius skelbimą ir (arba) nenurodyti sandorio apimties, ši galimybė tiems sandoriams taip pat taikoma, kai jie sudaromi ne reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS.

3.  Komisija pagal 41 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

   a) vadovaujantis šiuo straipsniu viešai skelbiamų įvairių rūšių sandorių identifikaciniai kodai, pagal kuriuos atskiriami sandoriai, kuriuos lėmė daugiausia su priemonių verte susiję veiksniai, ir sandoriai, kuriuos lėmė kiti veiksniai;
   b) 1 dalyje numatytos prievolės taikymo sandoriams, susijusiems su tų finansinių priemonių naudojimu užstato, skolinimo ar kitais tikslais, kai finansinėmis priemonėmis keičiamasi ne dėl esamos priemonės rinkos vertės, o kitų veiksnių, kriterijai.

IV antraštinė dalis

Pranešimas apie sandorius

21 straipsnis

Prievolė palaikyti rinkų vientisumą

Nepažeisdamos atsakomybės dėl Reglamento (ES) Nr. .../... [naujojo PRR] nuostatų vykdymo pasiskirstymo reikalavimų, kompetentingos institucijos, kurių veiklą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsniu koordinuoja EVPRI, stebi investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą.

22 straipsnis

Prievolė saugoti apskaitos dokumentus

1.  Investicinės įmonės ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia duomenis, susijusius su visais finansinių priemonių sandoriais, kuriuos jos sudarė savo sąskaita ar kliento vardu. Sandorių, kurie sudaryti klientų vardu, apskaitos dokumentuose pateikiama visa su kliento tapatybe susijusi informacija ir duomenys bei informacija, kurią būtina saugoti pagal Direktyvą 2005/60/EB. EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su šia informacija vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.  Reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS operatorius ne mažiau kaip 5 metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia duomenis, susijusius su visais pavedimais dėl finansinių priemonių, apie kuriuos skelbiama jų sistemose. Apskaitos dokumentuose pateikiami visi duomenys, kuriuos būtina saugoti 23 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais tikslais. EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms gauti šioje dalyje nurodytą informaciją ir koordinuoja su tuo susijusią veiklą.

23 straipsnis

Prievolė pranešti apie sandorius

1.  Investicinės įmonės, kurios sudaro finansinių priemonių sandorius, kuo skubiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje kompetentingai institucijai pateikia išsamius tokių sandorių duomenis. Vadovaudamosi Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 89 straipsniu kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad EVPRI ir tų finansinių priemonių likvidumo atžvilgiu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija taip pat gautų šią informaciją.

2.  1 dalies nuostatos taikomos šioms finansinėms priemonėms, kai prekiaujama ne prekybos vietoje:

   a) finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje;
   b) finansinėms priemonėms, kurių pagrindinė priemonė yra finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje; ir
   c) finansinėms priemonėms, kurių pagrindinė priemonė yra finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, indeksas arba krepšelis.

3.  Ataskaitose visų pirma pateikiami šie duomenys: nupirktų ir parduotų priemonių tipas, turto kategorija, pavadinimai ir skaičiai, kiekis, sandorio sudarymo data ir laikas, sandorio kainos, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė sudarė tą sandorį, įvardyti ir nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, atsakingiems už sprendimą investuoti ir sandorio sudarymą, įvardyti bei susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės, taip pat nuoroda skolintų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių emitentų išleistų skolos finansinių priemonių pardavimui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnyje, nustatyti. Sandorių, kurie sudaryti ne reguliuojamoje rinkoje, DPS ar OPS, ataskaitose taip pat pateikiama nuoroda sandorių rūšims įvardyti, atsižvelgiant į priemones, kurios bus priimtos vadovaujantis 19 straipsnio 3 dalies a punktu ir 20 straipsnio 3 dalies a punktu. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju ataskaitose taip pat nurodoma, ar sudarant sandorį, remiantis objektyviu vertinimu, mažinama rizika laikantis Direktyvos .../.../EB [naujoji FPRD] 59 straipsnio.

4.  Investicinės įmonės, kurios perduoda pavedimus, į tipą, turto kategoriją, perduodamą informaciją apie tą pavedimą, įtraukia visus duomenis, kuriuos būtina pateikti 1 ir 3 dalyje nurodytais tikslais. Užuot į ataskaitą įtraukusi nuorodą klientams, kurių vardu investicinė įmonė perdavė pavedimą, įvardyti ar nuorodą asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, atsakingiems už sprendimą investuoti ir sandorio sudarymą, įvardyti, investicinė įmonė gali pasirinkti pranešti apie perduotą pavedimą vadovaudamasi 1 dalyje nustatytais reikalavimais.

5.  Reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS operatorius pateikia duomenis apie jų platformoje prekiaujamų priemonių sandorius, kuriuos jų sistemose sudarė įmonė, kuriai vadovaujantis 1 ir 3 dalies nuostatomis šis reglamentas netaikomas.

5a.  Pranešdamos nuorodą klientams įvardyti, kaip reikalaujama pagal 3 ir 4 dalis, investicinės įmonės naudoja juridinio asmens identifikacinį kodą, kurį sudaro 20 ženklų raidinis skaitmeninis kodas, nustatytą siekiant įvardyti klientus, kurie yra juridiniai asmenys.

EVPRI parengia gaires, kuriomis užtikrinama, kad juridinio asmens identifikacinių kodų taikymas Sąjungoje atitiktų tarptautinius standartus, ypač tuos, kuriuos nustatė Finansinio stabilumo taryba.

6.  Ataskaitas kompetentingai institucijai teikia investicinė įmonė, jos vardu veikiantis patvirtintas ataskaitų teikimo mechanizmas (PATM) arba reguliuojama rinka, DPS ar OPS, kurių sistemose buvo sudarytas sandoris. Prekybos suderinamumo arba pranešimo sistemas, įskaitant vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštine dalimi užregistruotas ar pripažįstamas sandorių duomenų saugyklas kompetentinga institucija gali patvirtinti kaip PATM. Jeigu reguliuojama rinka, DPS, OPS ar PATM sandorių ataskaitas pateikia tiesiogiai kompetentingai institucijai, 1 dalyje nustatytos investicinei įmonei taikomos prievolės galima netaikyti. Jeigu sandorių ataskaitos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsniu pateikiamos sandorių duomenų saugyklai, patvirtintai kaip PATM, ir šiose ataskaitose pateikiami duomenys, kuriuos būtina pateikti pagal 1 ir 3 dalių nuostatas, įskaitant atitinkamus techninius reguliavimo standartus, susijusius su ataskaitų forma ir turiniu, ir kurie sistemingai perduodami atitinkamai kompetentingai institucijai per 1 dalyje nurodytą terminą, laikomasi nuomonės, kad 1 dalyje nustatyta investicinės įmonės prievolė įvykdyta.

6a.  Kompetentingos institucijos perduoda visą pagal šį straipsnį gautą informaciją EVPRI nurodytai bendrai sistemai, kuri skirta pranešimams apie sandorius teikti Sąjungos lygmeniu. Šioje bendroje sistemoje atitinkamos kompetentingos institucijos gali gauti visą informaciją, kuri pateikiama pagal šį straipsnį.

7.  Jeigu vadovaujantis Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 37 straipsnio 8 dalimi šiame straipsnyje numatytos ataskaitos perduodamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, šią informacija ji perduoda investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nebent jos nuspręstų, kad nenori gauti šios informacijos.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma:

   a) vadovaujantis 1 ir 3 dalimis skelbtinoje informacijoje pateikiamų duomenų standartai ir forma, įskaitant finansinių sandorių ataskaitų pateikimo metodus ir priemones ir tokių ataskaitų formą ir turinį;
   b) kriterijai susijusiai rinkai nustatyti pagal 1 dalies nuostatas;
   c) nuorodos į nupirktas ir parduotas priemones, kiekis, sandorio sudarymo data ir laikas, sandorio kainos, su kliento tapatybe susijusi informacija ir duomenys, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė sudarė tą sandorį, įvardyti, nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, atsakingiems už sprendimą investuoti ir sandorio sudarymą, įvardyti, susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės, sandorio sudarymo būdas bei duomenys, kurie būtini sandorių ataskaitoms tvarkyti ir analizuoti pagal 3 dalį;
   ca) 6a dalyje nurodytos bendros sistemos duomenų tvarkymas ir tos sistemos ir kompetentingų institucijų keitimosi informacija procedūros;
   cb) sąlygos, pagal kurias valstybės narės parengia, suteikia ir tvarko nacionalinius identifikacinius kodus, ir sąlygos, kuriomis investicinės įmonės naudoja šiuos nacionalinius identifikacinius kodus, teikdamos nuorodą klientų tapatybei įvardyti, kaip nurodyta 3, 4 ir 5 dalyse, pranešimuose apie sandorius, kuriuos privalo pateikti pagal 1 dalį.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ...(22).

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9.  Iki ...(23) EVPRI Komisijai pateikia šio straipsnio veikimo ataskaitą, įskaitant jo sąveiką su susijusiomis ataskaitų teikimo prievolėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir tai, ar sandorių ataskaitų, kurias gauna ir kuriomis keičiasi 6a dalyje nurodyta bendra sistema ir kompetentingos institucijos, turinys ir forma suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal šio reglamento 21 straipsnį. Komisija gali imtis veiksmų ir siūlyti pakeitimus, įskaitant galimybę sandorių duomenis perduoti tik 6a dalyje nurodytai bendrai sistemai, o ne kompetentingoms institucijoms ▌. Komisija EVPRI ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

23a straipsnis

Prievolė pateikti bazinius duomenis apie priemonę

1.  Prekybos vietos sistemingai teikia EVPRI ir kompetentingoms institucijoms bazinius nustatymo duomenis apie priemones, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba prekiaujama DPS arba OPS, siekiant įvykdyti 21 straipsnyje nustatytus pranešimo apie sandorius reikalavimus. Baziniai duomenys apie tam tikrą priemonę pateikiami EVPRI ir kompetentingoms institucijoms prieš pradedant prekybą konkrečia priemone. Jei prekiaujama kitomis priemonėmis, EVPRI ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad prekybos asociacijos ir kitos panašios institucijos, kurios renka ir platina bazinius duomenis apie tokias priemones, pateiktų joms atitinkamus duomenis.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė taikoma tik 23 straipsnio 2 dalyje nurodytoms finansinėms priemonėms. Todėl ši prievolė netaikoma jokiai kitai priemonei.

3.  1 dalyje nurodyti baziniai duomenys apie priemonę prireikus atnaujinami siekiant užtikrinti šių duomenų tinkamumą.

4.  Kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 21 straipsniu, galėtų stebėti investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą, EVPRI ir kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

   a) EVPRI ir kompetentingos institucijos tinkamai gautų 1 dalyje nurodytus bazinius duomenis apie priemonę;
   b) gautų duomenų kokybė būtų tinkama pranešimui apie sandorius pagal 21 straipsnį;
   c) pagal 1 dalį gautais baziniais duomenimis apie priemonę būtų veiksmingai keičiamasi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

5.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma:

   a) vadovaujantis 1 dalimi pateikiamų bazinių duomenų apie priemonę standartai ir forma, įskaitant duomenų pateikimo EVPRI ir kompetentingoms institucijoms bei jų atnaujinimo metodus ir priemones, taip pat tokių duomenų pateikimo formą ir turinį;
   b) priemonės ir sąlygos, susijusios su būtinomis priemonėmis, kurias nustato EVPRI ir kompetentingos institucijos pagal 4 dalį.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ...(24).

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

V antraštinė dalis

Išvestinės finansinės priemonės

24 straipsnis

Prievolė prekiauti reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS

1.  Finansų sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 dalyje, ir ne finansų sandorio šalys, atitinkančios jo 10 straipsnio 1b dalyje nurodytas sąlygas, išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių klasės, kuriai vadovaujantis 26 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat turi būti taikoma prekybos prievolė, ir kurios įtrauktos į 27 straipsnyje nurodytą registrą, sandorius, kurie nėra grupės vidaus sandoriai, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, ar sandorius, kuriems netaikomos to reglamento 89 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatos, su kitomis finansų sandorio šalimis ▌ arba ne finansų sandorio šalimis, kurios atitinka Reglamento [.] (ERIR) 10 straipsnio 1b dalyje nurodytas sąlygas, sudaro tik:

   a) reguliuojamose rinkose;
   b) DPS;
   c) OPS, jei išvestine finansine priemone neleidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba ja prekiaujama DPS; arba
   d) trečiųjų šalių prekybos vietose, su sąlyga, kad Komisija, vadovaudamasi 4 dalimi, priėmė sprendimą ir numatė, kad trečioji šalis taiko veiksmingą lygiaverčio pripažinimo sistemą prekybos vietoms, kuriose pagal Direktyvą .../.../ES [naująją FPRD] leista prekiauti arba prekiaujama išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms toje trečiojoje šalyje ne išimties tvarka taikoma prekybos prievolė.

2.  Prekybos prievolė taip pat taikoma 1 dalyje nurodytoms sandorio šalims, kurios sudaro išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie išvestinių finansinių priemonių, kurioms trečiųjų šalių finansų institucijos arba kiti trečiųjų šalių subjektai, kuriems būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, jeigu jie būtų įsisteigę Sąjungoje, taiko prekybos prievolę, sandorius. Prekybos prievolė taip pat taikoma trečiųjų šalių subjektams, kuriems, jeigu jie būtų įsisteigę Sąjungoje, būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, ir kurie sudaro išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos prievolė, sandorius, jei sutartis turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį visoje Sąjungoje arba kai tokia prievolė būtina arba tinkama siekiant užtikrinti, kad nebūtų apeita nė viena šio reglamento nuostata.

EVPRI nuolat stebi veiklą, susijusią su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos prievolė, kaip apibrėžta 24 straipsnio 1 dalyje, siekiant nustatyti atvejus, kuriais tam tikra sutarčių klasė gali sukelti sisteminę riziką, ir užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui tarp išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikoma ir kuriems netaikoma prekybos prievolė.

3.  Išvestinės finansinės priemonės, kurioms pagal 24 straipsnio 1 dalį taikoma prekybos prievolė, laikomos tinkamomis leidimui prekiauti reguliuojamoje rinkoje išduoti arba prekiauti bet kurioje prekybos vietoje, kaip nurodyta 1 dalyje, ne išimties tvarka ir laikantis nediskriminavimo principo.

4.  Vadovaudamasi 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies teisine ir priežiūros sistema užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje leidimą gavusi prekybos vieta atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai dėl šio reglamento, Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] ir Reglamento (ES) Nr. .../... [naujojo Piktnaudžiavimo rinka reglamento (PRR)] prekybos vietoms taikomiems šio straipsnio šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytiems reikalavimams, ir kurių atžvilgiu toje trečiojoje šalyje taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės.

Trečiosios šalies teisinė ir priežiūros sistema laikoma lygiaverte, jei ji atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

   a) tos trečiosios šalims prekybos vietoms išduodami leidimai ir nuolat taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės;
   b) prekybos vietose nustatytos aiškios ir skaidrios taisyklės dėl leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad tokiomis finansinėmis priemonėmis būtų prekiaujama sąžiningai, tvarkingai ir veiksmingai ir jos lengvai cirkuliuotų rinkose;
   c) finansinių priemonių emitentams reguliariai ir nuolat taikomi reikalavimai dėl informacijos, kurie užtikrina aukštą investuotojų apsaugos lygį;
   d) ja užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas, užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka.

5.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 2 dalyje nurodytų sutarčių, kurios turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį visoje Sąjungoje, rūšys ir atvejai, kai būtina arba tinkama taikyti prekybos prievolę, kad nebūtų apeita nė viena šio reglamento nuostata.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ..(25)..

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

Kai įmanoma, šioje dalyje minėti techniniai reguliavimo standartai yra identiški standartams, priimtiems pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 4  dalį.

25 straipsnis

Išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, taikoma tarpuskaitos prievolė

Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad PSŠ atliktų visų išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių grupės, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2  dalyje nustatyta tarpuskaitos prievolė, sandorių, kurie sudaromi reguliuojamoje rinkoje, tarpuskaitą.

26 straipsnis

Prekybos prievolės taikymo tvarka

1.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustatoma:

   a) kuriomis išvestinių finansinių priemonių klasės, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 ir 4 dalis turi būti taikoma tarpuskaitos prievolė, arba atitinkamo pogrupio priemonėmis prekiaujama tik 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose;
   b) prekybos prievolės įsigaliojimo data ar datos, įskaitant laipsnišką jos taikymą ir sandorio šalių, kurioms ji taikoma, kategorijas.

▌Techninių reguliavimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai per tris mėnesius po to, kai Komisija priima techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį.

Prieš pateikdama techninių reguliavimo standartų projektą priimti Komisijai, EVPRI surengia viešąsias konsultacijas ir tam tikrais atvejais gali konsultuotis su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2.  Kad prekybos prievolė įsigaliotų:

   a) tam tikros 1 dalyje a punkte nurodytos klasės arba atitinkamo pogrupio išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų būti leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujama bent vienoje 24 straipsnio 1 dalyje nurodytoje reguliuojamoje rinkoje, DPS arba OPS; ir
   b) tam tikros 1 dalyje a punkte nurodytos klasės arba atitinkamo pogrupio išvestinės finansinės priemonės turėtų būti pakankamai likvidžios, kad jomis būtų galima prekiauti tik 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose.

3.  Rengdama techninių reguliavimo standartų projektą, EVPRI tam tikros klasės ar atitinkamo pogrupio išvestines finansines priemones laiko pakankamai likvidžiomis, atsižvelgdama bent į šiuos kriterijus:

   a) vidutinį sandorių dažnį;
   b) vidutinį sandorių dydį ir didelės apimties sandorių dažnį;
   (c) aktyvių rinkos dalyvių skaičių ir tipą.

EVPRI taip pat nustato, ar tam tikros klasės ar atitinkamo pogrupio išvestinės finansinės priemonės yra pakankamai likvidžios tik už tam tikrą dydį mažesniuose sandoriuose.

4.  Vadovaudamasi 2 dalyje nustatytais kriterijais, po viešųjų konsultacijų EVPRI savo iniciatyva nustato išvestinių finansinių priemonių klases arba pavienes išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurioms turėtų būti taikoma prievolė prekiauti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose, tačiau su kuriomis susijusio ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 ar 15 straipsnyje numatyto leidimo negavo nė viena PSŠ arba kuriomis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir neprekiaujama 24 straipsnio 1 dalyje nurodytoje vietoje, ir praneša apie jas Komisijai. Gavusi EVRPI pranešimą, nurodytą 1 dalyje, Komisija gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl prekybos tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose.

5.  EVPRI, vadovaudamasi 1 dalies nuostatomis, Komisijai pateikia naują techninių reguliavimo standartų projektą, kad būtų galima, iš esmės pasikeitus 2 dalyje nustatytiems kriterijams, iš dalies keisti esamus techninius reguliavimo standartus, sustabdyti jų galiojimą arba juos atšaukti. Tam tikrais atvejais EVPRI gali prieš tai pasitarti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis. Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais iš dalies keisti esamus techninius reguliavimo standartus, sustabdyti jų galiojimą arba juos atšaukti.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi 2 dalies b punkte nurodyti kriterijai.

     EVPRI šių techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …(26). Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.

27 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos prievolė, registras

Savo interneto svetainėje EVPRI viešai skelbia ir tvarko registrą, kuriame išsamiai ir aiškiai nurodytos išvestinės finansinės priemonės, kurioms taikoma prievolė prekiauti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose prekybos vietose, prekybos vietos, kur jomis leista prekiauti ar prekiaujama, ir prievolės įsigaliojimo data.

VI antraštinė dalis

Nediskriminuojant suteikiama galimybė prisijungti prie finansinių priemonių tarpuskaitos sistemos

28 straipsnis

Nediskriminuojant suteikiama galimybė prisijungti prie PSŠ sistemos

1.  Nepažeisdama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio, PSŠ sutinka vadovaudamasi nediskriminavimo ir skaidrumo principais (be kita ko, ir užstato reikalavimų, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu) ir nepaisydama to, kurioje prekybos vietoje sandoris sudarytas, atlikti perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių tarpuskaitą, išskyrus atvejus, kai tokia prieiga neabejotinai keltų pavojų sklandžiam ir tvarkingam PSŠ ar finansinių rinkų veikimui ir dėl to kiltų sisteminė rizika. Tuo iš esmės turėtų būti užtikrinta, kad prekybos vietai būtų suteikta teisė naudotis sutartims, kuriomis prekiaujama jos platformose, taikomomis nediskriminacinėmis sąlygomis ▌. Šis reikalavimas netaikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms jau taikomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7 straipsnyje nustatytos prieigos prievolės. Pagal šį straipsnį prekybos vietai suteikiama prieiga prie PSŠ sistemos tik tuo atveju, jei tokiai prieigai nebūtinas sąveikumas ar nekyla pavojus sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui, ar neatsiranda neigiamas poveikis, susijęs su sistemine rizika.

2.  Prekybos vieta oficialiai pateikia prašymą dėl prieigos prie PSŠ sistemos pagrindinei sandorio šaliai ir su ja susijusiai kompetentingai institucijai.

3.  PSŠ per 12 mėnesių prekybos vietai raštu pateikia atsakymą, sutikdama suteikti prieigą su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga institucija neatsisakė suteikti prieigos pagal 4 dalį, arba atsisakydama suteikti prieigą. PSŠ gali atsisakyti suteikti prieigą tik remdamasi išsamia rizikos analize ir 6 dalyje nurodytomis sąlygomis. Jeigu PSŠ atsisako suteikti prieigą, savo atsakyme ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis ir raštu praneša apie sprendimą susijusiai kompetentingai institucijai. PSŠ suteikia prieigą per tris mėnesius nuo teigiamo atsakymo į prašymą pateikimo. Visas susijusias išlaidas, kurios patiriamos pagal 1 ir 3 dalis, padengia prieigos prašanti prekybos vieta, jeigu PSŠ ir prieigos prašanti prekybos vieta nesusitarė kitaip.

4.  Su PSŠ susijusi kompetentinga institucija gali atsisakyti prekybos vietai suteikti prieigą prie PSŠ sistemos tik jeigu suteikta prieiga keltų grėsmę sklandžiam ar tvarkingam finansinių rinkų veikimui. Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti prieigą, per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo ji paskelbia atitinkamą sprendimą ir pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis PSŠ ir prekybos vietai, įskaitant įrodymus, kuriais tas sprendimas pagrįstas.

5.  Trečiojoje šalyje įsisteigusi prekybos vieta gali prašyti suteikti prieigą prie Sąjungoje įsisteigusios PSŠ sistemos, tik jeigu Komisija, vadovaudamasi 24 straipsnio 4 dalimi, priėmė sprendimą dėl tos trečiosios šalies ir numatė, kad teisinėje tos trečiosios šalies sistemoje numatytas veiksmingas lygiavertis prekybos vietų, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą .../.../ES [naująją FPRD] prašyti prieigos prie toje trečiojoje šalyje įsisteigusių PSŠ sistemų, pripažinimas.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

EVPRI šiuos reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki…(27).

   a) sąlygos, kuriomis PSŠ gali atsisakyti suteikti prieigą perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atvejais, įskaitant sąlygas, susijusias su sandorių apimtimi, vartotojų skaičiumi ir tipu ar kitais veiksniais, dėl kurių kyla pernelyg didelė rizika;
   b) sąlygos, kuriomis prieiga prie PSŠ sistemos suteikiama, įskaitant pateikiamos informacijos, susijusios su perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonėmis jų kūrimo etapu, konfidencialumą, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, kuriais vadovaujamasi tarpuskaitos mokesčių, užstato reikalavimų srityse ir su portfelio sutikrinimu susijusius veiklos reikalavimus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

28a straipsnis

Akcijoms ir obligacijoms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS ir OPS, taikoma tarpuskaitos prievolė

Reguliuojamos rinkos, DPS ar OPS operatorius užtikrina, kad PSŠ atliktų visų akcijų ir obligacijų sandorių, kurie sudaromi reguliuojamoje rinkoje, DPS ir OPS, tarpuskaitą, jeigu PSŠ sutinka atlikti tokios finansinės priemonės tarpuskaitą.

29 straipsnis

Nediskriminuojant suteikiama prieiga prie prekybos vietos

1.  Nepažeisdama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio nuostatų, prekybos vieta, vadovaudamasi nediskriminavimo ir skaidrumo principais (be kita ko, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu), gavusi prašymą, bet kuriai PSŠ, kuriai išduotas leidimas arba kuri pripažįstama pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir kuri nori atlikti toje prekybos vietoje sudarytų sandorių tarpuskaitą, teikia perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių sandorių duomenų srautus. Šis reikalavimas netaikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms jau taikomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnyje nustatytos prieigos prievolės.

2.  PSŠ prekybos vietai ir su ja susijusiai kompetentingai institucijai oficialiai pateikia prašymą dėl prieigos prie prekybos vietos.

3.  Prekybos vieta per tris mėnesius PSŠ raštu pateikia atsakymą, sutikdama suteikti prieigą, jei atitinkama kompetentinga institucija neatsisakė suteikti prieigos pagal 4 dalį, arba atsisakydama suteikti prieigą. Prekybos vieta gali atsisakyti suteikti prieigą tik remdamasi išsamia rizikos analize ir 4 ir 6 dalyse nurodytomis sąlygomis. Jeigu prekybos vieta atsisako suteikti prieigą, savo atsakyme ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis ir raštu praneša apie sprendimą kompetentingai institucijai. Prekybos vieta suteikia prieigą per tris mėnesius nuo teigiamo atsakymo į prašymą pateikimo.

4.  Kai atliekami perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių sandoriai, su prekybos vieta susijusi kompetentinga institucija gali atsisakyti PSŠ suteikti prieigą prie prekybos vietos tik jeigu suteikta prieiga keltų grėsmę sklandžiam ar tvarkingam rinkų veikimui. [7 pakeit.]

4a.  Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti prieigą, per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo ji paskelbia atitinkamą sprendimą ir pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis prekybos vietai ir PSŠ, įskaitant įrodymus, kuriais tas sprendimas pagrįstas.

5.  Trečiojoje šalyje įsisteigusi PSŠ gali prašyti suteikti prieigą prie Sąjungoje įsisteigusios prekybos vietos, jeigu ta PSŠ pripažįstama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, o trečiosios šalies teisinėje sistemoje numatytas veiksmingas lygiavertis PSŠ, kurioms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 suteiktas leidimas naudotis toje trečiojoje šalyje įsisteigusiomis prekybos vietomis, pripažinimas.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki ..(28)..

   a) sąlygos, kuriomis prekybos vieta gali atsisakyti suteikti prieigą perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių sandoriams, įskaitant sąlygas, susijusias su sandorių apimtimi, vartotojų skaičiumi ar kitais veiksniais, dėl kurių kyla pernelyg didelė rizika;
   b) sąlygos, kuriomis prieiga prie prekybos vietos sistemos suteikiama, įskaitant pateikiamos informacijos, susijusios su finansinėmis priemonėmis jų kūrimo etapu, konfidencialumą, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, kuriais vadovaujamasi su prieiga susijusių mokesčių srityje;

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. [8 pakeit.]

VII antraštinė dalis

Su produktais susijusių intervencinių priemonių ir pozicijų priežiūros priemonės

1 skyrius

Su produktais susijusios intervencinės priemonės

31 straipsnis

Intervenciniai EVPRI įgaliojimai ▌

-1.  Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, EVPRI stebi investicinius produktus, įskaitant struktūrizuotus indėlius, ir finansines priemones, kurie pateikiami į rinką, platinami arba parduodami Sąjungoje, taip pat gali bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis savo iniciatyva ištirti naujus investicinius produktus arba naujas finansines priemones prieš juos pateikiant į rinką, platinant arba parduodant Sąjungoje.

1.  Tinkamai įsitikinusi, kad 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos patenkintos, EVPRI gali, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti:

   a) tam tikrų investicinių produktų, įskaitant struktūrizuotus indėlius, tam tikrų investicinių produktų, įskaitant struktūrizuotus indėlius, finansinių priemonių arba investicinių produktų, įskaitant struktūrizuotus indėlius, arba tam tikrų savybių turinčių finansinių priemonių rinkodarą, platinimą arba pardavimą; arba
   b) tam tikros rūšies finansinę veiklą ar įprastą praktiką.

Draudimas arba apribojimas taikomas EVPRI nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

2.  1 dalyje numatytą sprendimą EVPRI priima tik jeigu patenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

   a) siūlomais veiksmais siekiama pašalinti investuotojų apsaugai arba tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje iškilusią didelę grėsmę;
   b) Sąjungos teisės aktuose nustatytais ir atitinkamam investiciniam produktui, finansinei priemonei ar veiklai taikytinais reguliavimo reikalavimais nepašalinama ši grėsmė;
   c) kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmai, kurių imtasi, buvo nepakankamai veiksmingi.

Jei tenkinamos pirmoje pastraipoje išdėstytos sąlygos, EVPRI gali vadovaudamasi atsargumo principu nustatyti 1 dalyje nurodytą draudimą arba apribojimą prieš investicinio produkto ar finansinės priemonės pateikimą į rinką arba pardavimą klientams.

3.  Imdamasi šiame straipsnyje numatytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į tai:

   a) ar šių veiksmų neigiamas poveikis finansų rinkų veiksmingumui ir investuotojams ne didesnis už tų veiksmų naudą; ir
   b) ar šiais veiksmais nebus sukurtos palankios sąlygos reguliaciniam arbitražui.

Jeigu kompetentinga (-os) institucija (-os) įgyvendino 32 straipsnyje numatytą priemonę, EVPRI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių, nepaskelbusi 33 straipsnyje numatytos nuomonės.

4.  Prieš priimdama sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų, EVPRI informuoja kompetentingas institucijas apie siūlomą veiksmą.

4a.  Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį EVPRI iš anksto praneša apie savo ketinimą uždrausti arba apriboti investicinio produkto arba finansinės priemonės naudojimą, kol per nustatytą laikotarpį nebus atlikti tam tikri šio investicinio produkto arba finansinės priemonės savybių pakeitimai.

5.  EVPRI skelbia pranešimą apie sprendimą imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, šios priemonės įsigalios. Draudimas ir apribojimas taikomi tik veiksmams, kurių imtasi priemonėms įsigaliojus.

6.  EVPRI ▌ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto pagal 1 dalies nuostatas pradėtą taikyti draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, jo galiojimo laikas baigiasi.

7.  Veiksmai, kuriuos EVPRI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

8.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti vertindama investuotojų apsaugai ar tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui ir visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui kylančias grėsmes, nurodytas 2 dalies a punkte. Tais deleguotaisiais aktais užtikrinama, kad EVPRI esant reikalui galėtų veikti vadovaudamasi atsargumo principu ir jai nereikėtų prieš imantis veiksmų laukti, kol atitinkamas produktas ar finansinė priemonė bus pateiktas (–a) į rinką arba kol bus įgyvendinta atitinkamo pobūdžio veikla ar praktika.

32 straipsnis

Su produktais susijusios kompetentingų institucijų taikomos intervencinės priemonės

-1.  Kompetentingos institucijos stebi investicinius produktus, įskaitant struktūrizuotus indėlius, ir finansines priemones, kurie pateikiami į rinką, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, be to, jos gali savo iniciatyva ištirti naujus investicinius produktus arba naujas finansines priemones prieš juos (jas) pateikiant į rinką, platinant arba parduodant tos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos. Ypatingas dėmesys skiriamas finansinėms priemonėms, atkartojančioms biržos prekių indeksus.

1.  Kompetentinga institucija gali uždrausti arba apriboti:

   a) tam tikrų iš valstybės narės rinkos arba į ją patenkančių investicinių produktų, įskaitant struktūrizuotus indėlius, finansinių priemonių arba investicinių produktų, įskaitant struktūrizuotus indėlius, arba tam tikrų savybių turinčių finansinių priemonių rinkodarą, platinimą arba pardavimą; arba
   b) tam tikros rūšies finansinę veiklą ar įprastą praktiką.

2.  Kompetentinga institucija gali imtis 1 dalyje nurodytų veiksmų, tinkamai įsitikinusi, kad:

   a) investicinis produktas, finansinė priemonė arba veikla ar įprasta praktika kelia didelį rūpestį dėl investuotojų apsaugos arba dėl jų iškilo rimtas pavojus tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, vienoje ar daugiau valstybių narių, įskaitant atvejus, kai suteikiamos paskatos, susijusios su investiciniu produktu ar finansine priemone, vykdoma jų rinkodara, platinimas, ar už jas mokamas atlygis;
   ab) išvestinė finansinė priemonė turi įrodytą neigiamą poveikį kainų formavimosi mechanizmui pagrindinėje rinkoje;
   b) esamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir atitinkamam investiciniam produktui, finansinei priemonei ar veiklai arba įprastai praktikai taikytinų reguliavimo reikalavimų nepakanka a punkte nurodytai rizikai pašalinti, ir to nepavyktų padaryti griežtesnėmis priežiūros ir esamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;
   c) atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, investuotojų ar susijusių rinkos dalyvių išprusimo lygį ir galimą veiksmų poveikį investuotojams ir rinkos dalyviams, kurie gali prekybą finansine priemone ar finansinę veiklą sustabdyti, jomis pasinaudoti arba gauti iš jų naudos, veiksmai, kurių ketinama imtis, yra proporcingi;
   d) kompetentinga institucija tinkamai pasitarė su kitų valstybių narių, kurios gali stipriai nukentėti nuo šių veiksmų, kompetentingomis institucijomis; ir
   e) šie veiksmai neturi diskriminacinio poveikio kitos valstybės narės teikiamoms paslaugoms ar veiklai.

Jei tenkinamos pirmoje pastraipoje išdėstytos sąlygos, kompetentinga institucija gali vadovaudamasi atsargumo principu nustatyti draudimą arba apribojimą prieš investicinio produkto ar finansinės priemonės pateikimą į rinką, platinimą arba pardavimą klientams.

Draudimas arba apribojimas taikomas kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

2a.  Prieš nustatydama draudimą arba apribojimą pagal 1 dalį, kompetentinga institucija iš anksto praneša apie savo ketinimą uždrausti arba apriboti investicinio produkto arba finansinės priemonės naudojimą, kol per nustatytą laikotarpį nebus atlikti tam tikri šio investicinio produkto arba finansinės priemonės savybių pakeitimai.

3.  Kompetentinga institucija nenustato šiame straipsnyje numatyto draudimo ar apribojimo kol, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki numatomų veiksmų, raštu ar kitomis perdavimo priemonėmis, dėl kurių tarpusavyje susitarė institucijos, neinformuos visų kitų susijusių kompetentingų institucijų ir EVPRI apie:

   a) finansinę priemonę arba veiklą ar įprastą praktiką, su kuriais siūlomi veiksmai yra susiję;
   b) siūlomo draudimo ar apribojimo esmę ir kada jie turėtų įsigalioti; ir
   c) įrodymus, kuriais kompetentinga institucija pagrindė savo sprendimą ir kurie patvirtina, kad kiekviena 1 dalyje nurodyta sąlyga yra patenkinta.

3a.  Jei 2 dalies d punkte numatytoms konsultacijoms reikalingas laikas ir 3 dalyje numatytas vieno mėnesio delsimas gali padaryti nepataisomos žalos vartotojams, kompetentinga institucija gali laikinai, ne ilgiau kaip tris mėnesius, imtis veiksmų pagal šį straipsnį. Tokiu atveju kompetentinga institucija nedelsdama informuoja visas kitas institucijas ir EVPRI apie veiksmus, kurių imtasi.

4.  Kompetentinga institucija skelbia pranešimą apie sprendimą pradėti taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą ar apribojimą savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, jie įsigalios, taip pat įrodymai, kurie patvirtina, kad kiekviena 1 dalyje nurodyta sąlyga yra patenkinta. Draudimas ar apribojimas taikomas tik veiksmams, kurių imtasi po pranešimo paskelbimo.

5.  Kompetentinga institucija atšaukia draudimą arba apribojimą, jeigu nebetaikomos 1 dalyje nurodytos sąlygos.

6.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, vertindamos grėsmę, kylančią investuotojų apsaugai ar tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui ir visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.

33 straipsnis

EVPRI vykdomas koordinavimas

1.  EVPRI padeda kompetentingoms institucijos įgyvendinti veiksmus, kurių jos ėmėsi pagal 32 straipsnį, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EVPRI užtikrina, kad veiksmai, kurių kompetentinga institucija imasi, būtų pagrįsti ir proporcingi ir kad tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2.  Gavusi 32 straipsnyje numatytą pranešimą apie veiksmus, kurių ketinama imtis pagal tą straipsnį, EVPRI priima nuomonę dėl draudimo ar apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo. Jeigu EVPRI manymu, priemonė, kurios kitos kompetentingos institucijos ketina imtis, yra būtina kilusiai rizikai pašalinti, ji nurodo tai ir savo nuomonėje. Nuomonė skelbiama EVPRI interneto svetainėje.

3.  Jeigu kompetentinga institucija siūlo imtis arba imasi veiksmų, prieštaraujančių 2 dalyje nurodytai EVPRI nuomonei, arba prieštaraudama toje dalyje nurodytai EVPRI nuomonei, atsisako imtis veiksmų, ji taip pat nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina tokio sprendimo priežastis.

2 skyrius

Pozicijos

34 straipsnis

EVPRI koordinuojamos nacionalinės pozicijų valdymo priemonės ir pozicijų ribos

1.  EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms įgyvendinti priemones, kurių jos ėmėsi vadovaudamosi Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 71 straipsnio 2 dalies i punktu ir 72 straipsnio 1 dalies f ir g punktais, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EVPRI užtikrina, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl aplinkybių, kuriomis jos turėtų naudotis joms suteiktais įgaliojimais, ir pradėtų taikyti priemonių esmės ir apimties, taip pat priemonių taikymo trukmės ir tolesnių veiksmų jas atšaukus, vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2.  Gavusi pranešimą apie priemones, kurios pradėtos taikyti pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 83 straipsnio 5 dalį, EVPRI užregistruoja priemonę ir jos taikymo priežastis. Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 72 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose numatytų priemonių atžvilgiu EVPRI sukuria ir savo interneto svetainėje skelbia duomenų bazę su glausta informacija apie galiojančias priemones, įskaitant duomenis apie susijusį asmenį ar asmenų grupę, taikytinas finansines priemones, kiekybines priemones ar ribas, kaip antai maksimalią grynąją poziciją, kurią asmuo gali sudaryti ar turėti per konkretų laikotarpį neviršydamas nustatytos ribos, atleidimo nuo tokių priemonių atvejus ir tokio sprendimo priežastis.

35 straipsnis

Su pozicijų valdymu susiję EVPRI įgaliojimai

1.  Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, EVPRI, jeigu patenkinama viena iš 2 dalyje nurodytų sąlygų, imasi vienos ar kelių toliau nurodytų priemonių: [2 pakeit.]

   a) prašo bet kurio asmens suteikti informaciją, įskaitant visus svarbius dokumentus, susijusius su išvestinės finansinės priemonės pozicijos ar rizikos dydžiu ir tikslu;
   b) išanalizavusi gautą informaciją, prašo, kad tas asmuo ar asmenų grupė imtųsi veiksmų pozicijos ar rizikos dydžiui sumažinti ar panaikinti;
   c) apriboja asmens galimybę sudaryti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorį.

2.  1 dalyje numatytą sprendimą EVPRI gali priimti, tik jeigu patenkinama viena iš toliau nurodytų sąlygų: [9 pakeit.]

   a) taikant 1 dalies a–c punktuose išvardytas priemones, galima pašalinti tvarkingam finansų rinkų veikimui ir jų vientisumui kylančią grėsmę, įskaitant grėsmę, susijusią su susitarimais dėl fizinių biržos prekių pristatymo ir su veiksniais, išvardytais Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 59 straipsnio 1 dalies a–cb punktuose, arba grėsmę visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui; [10 pakeit.]
   b) kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė priemonių šiai grėsmei pašalinti arba priemonės, kurių imtasi, buvo nepakankamai veiksmingos.

Su didmeniniais energetikos produktais susijusios priemonės taikomos pasikonsultavus su pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009 įkurta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

3.  Įgyvendindama 1 dalyje nurodytas priemones, EVPRI atsižvelgia į tai:

   a) ar priemone sėkmingai pašalinama grėsmė tvarkingam finansų rinkų (įskaitant veiksnius, išvardytus Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 59 straipsnio 1 dalies a–cb punktuose) ar susitarimų dėl fizinių biržos prekių pristatymo veikimui ir vientisumui arba grėsmė visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, ir ar ją taikant labai pagerėjo kompetentingų institucijų gebėjimas stebėti grėsmę; [11 pakeit.]
   b) ar ji nesudaro palankių sąlygų reguliaciniam arbitražui;
   c) ar ji neturi neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui (pvz., ar ji nemažina likvidumo tose rinkose ir ar nedidina rinkos dalyvių neužtikrintumo), kuris yra didesnis, nei tos priemonės teikiama nauda.

4.  Prieš priimdama sprendimą įgyvendinti 1 dalyje nurodytas priemones ar atnaujinti jų galiojimą, EVPRI informuoja susijusias kompetentingas institucijas apie siūlomas priemones. 1 dalies a ar b punktuose nurodyto prašymo atveju pranešime nurodoma asmens (-ų), kuriam (-iems) šis prašymas skirtas, tapatybė, taip pat išsamūs duomenys apie priemonės taikymą ir tos priemonės taikymo priežastys. Taikant 1 dalies c punkte nurodytą priemonę, pranešime pateikiami duomenys apie susijusį asmenį ar asmenų grupę, taikytinas finansines priemones, susijusias kiekybines priemones, kaip antai maksimalią grynąją poziciją, kurią asmuo ar asmenų grupė gali sudaryti ar turėti per konkretų laikotarpį, ir šių priemonių taikymo priežastys.

5.  Pranešimas skelbiamas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomo priemonės įsigaliojimo arba galiojimo atnaujinimo. Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, EVPRI gali paskelbti pranešimą likus mažiau nei 24 valandoms iki numatomo priemonės įsigaliojimo, jeigu pranešti anksčiau nėra galimybės.

6.  Visus pranešimus apie sprendimą pradėti taikyti arba atnaujinti 1 dalies c punkte nurodytą priemonę EVPRI skelbia savo interneto svetainėje. Pranešime pateikiami duomenys apie susijusį asmenį ar asmenų grupę, taikytinas finansines priemones, susijusias kiekybines priemones, kaip antai maksimalią grynąją poziciją, kurią asmuo ar asmenų grupė gali sudaryti ar turėti per konkretų laikotarpį, ir šių priemonių taikymo priežastys.

7.  Priemonė įsigalioja paskelbus pranešimą arba nuo pranešime nurodytos datos, po pranešimo paskelbimo, ir taikoma tik sandoriams, sudaromiems po priemonės įsigaliojimo.

8 EVPRI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto 1 dalies c punkte nurodytas priemones. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui priemonės galiojimas neatnaujinamas, jos galiojimo laikas savaime baigiasi. 2–8 dalys taikomos priemonių galiojimo atnaujinimui.

9.  Priemonės, kurias EVPRI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei priemonės, kurių, vadovaudamasi Direktyvos …/…/ES [naujosios FPRD] 72 straipsnio f, g ir ha punktais, anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

10.  Komisija deleguotaisiais aktais pagal 41 straipsnį priima priemones, kuriomis nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti, vertindama tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui kylančią grėsmę, įskaitant grėsmę, susijusią su susitarimais dėl fizinių biržos prekių pristatymo, ir grėsmę visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte. Nustatant šiuos kriterijus ir veiksnius atsižvelgiama į techninių reguliavimo standartų projektus, parengtus pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 59 straipsnio 3 dalį, ir skirtingai traktuojamos aplinkybės, kuriomis EVPRI imasi veiksmų dėl kompetentingos institucijos neveiklumo, ir aplinkybės, kuriomis EVPRI reaguoja į papildomą riziką, kurios kompetentinga institucija negali pašalinti pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 72 straipsnio f, g ir ha punktus.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

Trečiųjų šalių įmonių paslaugų teikimas arba veikla neįsteigus filialo

36 straipsnis

Bendrosios nuostatos

  1 Trečiosios šalies įmonė gali teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] II priedo I skirsnyje, įsisteigusiems Sąjungoje, neįsteigdama filialo, tik jei ji registruota trečiųjų šalių įmonių registre, kurį vadovaudamasi 37 straipsniu tvarko EVPRI.

2.  EVPRI įregistruoja trečiosios šalies įmonę, kuri pateikė investicinių paslaugų teikimo arba veiklos vykdymo Sąjungoje paraišką, pagal 1 dalį tik jei įvykdomos šios sąlygos:

   a) Komisija priėmė sprendimą pagal 37 straipsnio 1 dalį;
   b) jurisdikcijoje, kurioje įsteigta pagrindinė įmonės buveinė, jai išduotas leidimas teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą, kurias ketinama teikti ar vykdyti Sąjungoje, ir atliekama veiksminga jos priežiūra bei užtikrinamas reikalavimų vykdymas, garantuojant visapusišką toje trečiojoje šalyje taikomų reikalavimų laikymąsi;
   c) parengti bendradarbiavimo susitarimai vadovaujantis 37 straipsnio 2 dalimi.

2a.  Kai trečiosios šalies įmonė įregistruota laikantis šio straipsnio reikalavimų, valstybės narės nenustato papildomų reikalavimų trečiosios šalies įmonei Direktyvoje …/…/ES [naujoji FPRD] arba šiame reglamente reglamentuojamais klausimais.

3.  Trečiosios šalies įmonė, nurodyta 1 dalyje, pateikia savo paraišką EVPRI po to, kai Komisija priima 37 straipsnyje nurodytą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies įmonei išduotas leidimas, teisinė ir priežiūros sistema atitinka reikalavimus, apibūdintus 37 straipsnio 1 dalyje.

Paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė pateikia EVPRI visą informaciją, kurios reikia jai įregistruoti. Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo, EVPRI įvertina, ar paraiška yra visiškai užpildyta. Jei paraiška nėra visiškai užpildyta, EVPRI nustato galutinį terminą, iki kurio paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė turi pateikti papildomą informaciją.

Sprendimas dėl įregistravimo priimamas vadovaujantis sąlygomis, išdėstytomis 2 dalyje.

Per 180 darbo dienų nuo galutinės paraiškos pateikimo, EVPRI raštu praneša paraišką pateikusiai ne ES įmonei, ar ji įregistruota, ar ne, kartu pateikdama išsamiai pagrįstą paaiškinimą.

4.  Trečiųjų šalių įmonės, teikiančios paslaugas pagal šį straipsnį, prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas praneša Sąjungoje įsisteigusiems klientams, kad joms neleidžiama teikti paslaugų klientams, kurie nėra tinkamos sandorio šalys, ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] II priedo I skirsnyje, ir kad Sąjungoje nevykdoma jų priežiūra. Jos nurodo kompetentingos institucijos, atsakingos už priežiūrą trečiojoje šalyje, pavadinimą ir adresą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija aiškiai išdėstoma raštu.

Sąjungoje įsisteigusiems asmenims leidžiama naudotis trečiosios šalies įmonės, kuri neįregistruota pagal 1 dalį, investicinėmis paslaugomis tik savo išimtine iniciatyva. Fizinio asmens iniciatyva nesuteikia trečiosios šalies įmonei teisės tam asmeniui siūlyti naujų kategorijų produktų ar investicinių paslaugų.

5.  Trečiųjų šalių įmonės, teikiančios paslaugas ar vykdančios veiklą pagal šį straipsnį, prieš pradėdamos teikti bet kokias paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems klientams ar vykdyti kokią nors veiklą, pasiūlo ginčus dėl šių paslaugų ar veiklos priskirti valstybės narės teismo ar arbitražo jurisdikcijai.

6.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią paraišką teikianti trečiosios šalies įmonė pagal 3 dalį pateikia EVPRI savo įregistravimo paraiškoje, ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal 4 dalį, forma.

Šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI Komisijai pateikia iki .. .(29).

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ▌pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.

37 straipsnis

Sprendimas dėl lygiavertiškumo

1.  Komisija priima sprendimą dėl trečiosios šalies pagal 42 straipsnio 2 dalyje minėtą nagrinėjimo procedūrą, jei tos trečiosios šalies teisine ir priežiūros sistemomis užtikrinama, kad įmonė, kuriai toje trečiojoje šalyje išduotas leidimas, atitiktų teisiškai įpareigojančius reikalavimus, kurių poveikis lygiavertis reikalavimų, išdėstytų Direktyvoje Nr. .../.../ES [FPRD], šiame reglamente ir Direktyvoje 2006/49/EB [Kapitalo pakankamumo direktyvoje] bei jų įgyvendinimo priemonėse, priimtose pagal šį reglamentą ir šias direktyvas, poveikiui.

Trečiosios šalies rizikos ribojimo ir verslo elgsenos reguliavimo sistema gali būti laikoma darančia lygiavertį poveikį, kai ta sistema atitinka šias sąlygas:

   a) toje trečiojoje šalyje investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms išduotas leidimas ir nuolat vykdoma veiksminga jų priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;
   b) toje trečiojoje šalyje investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms keliami pakankami kapitalo reikalavimai ir atitinkami reikalavimai, taikomi akcininkams ir jų valdymo organo nariams;
   c) investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms taikomi tinkami organizaciniai reikalavimai vidaus kontrolės funkcijų srityje;
   d) investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms taikomos tinkamos verslo etikos taisyklės;
   e) ja užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas, užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka.

Komisijos sprendimas pagal šią dalį gali būti taikomas tik vienos ar kelių kategorijų investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams. Trečiosios šalies įmonė gali būti užregistruota pagal 36 straipsnį, jeigu ji patenka į Komisijos sprendime nurodytą kategoriją.

2.  EVPRI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių, kurių teisinės ir priežiūros sistemos pripažintos lygiavertėmis pagal 1 dalį, atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent:

   a) EVPRI ir susijusių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę gauti visą informaciją, kurios reikalauja EVPRI, susijusią su ne ES įmonėmis, kurioms išduotas leidimas trečiosiose šalyse;
   b) skubaus pranešimo EVPRI mechanizmas, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija nustato, kad trečiosios šalies įmonė, kurią ji prižiūri ir kurią EVPRI įregistravo 38 straipsnyje numatytame registre, pažeidžia jai išduoto leidimo sąlygas ar kitą teisės aktą, kurio ji įpareigota laikytis;
   c) procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, patikras vietoje.

38 straipsnis

Registras

EVPRI įregistruoja trečiųjų šalių įmones, kurioms vadovaujantis 36 straipsniu leidžiama teikti investicines paslaugas ar vykdyti investavimo veiklą Sąjungoje. Registras prieinamas viešai ir jame pateikiama informacija apie paslaugas, kurias trečiųjų šalių įmonėms leista teikti, ar veiklą, kurią joms leista vykdyti, ir nurodoma kompetentinga institucija, atsakinga už jų priežiūrą trečiojoje šalyje.

39 straipsnis

Įregistravimo panaikinimas

1.  ▌EVPRI panaikina trečiosios šalies įmonės įregistravimą pagal 38 straipsnį sukurtame registre, kai:

   a) EVPRI turi svarių dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad teikdama investicines paslaugas ir vykdydama tokią veiklą Sąjungoje, trečiosios šalies įmonė veikia taip, kad aiškiai pažeidžiami investuotojų ar kitų tinkamai veikiančių rinkų interesai, arba
   b) EVPRI turi svarių dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad teikdama investicines paslaugas ir vykdydama tokią veiklą Sąjungoje, trečiosios šalies įmonė stipriai pažeidė jai trečiojoje šalyje taikomas nuostatas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 37 straipsnio 1 dalį.

   a) EVPRI perdavė klausimą spręsti trečiosios šalies kompetentingai institucijai ir ta trečiosios šalies kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti, arba neįrodė, kad trečiosios šalies įmonė atitinka trečiojoje šalyje jai keliamus reikalavimus; ir
   b) EVPRI trečiosios šalies kompetentingai institucijai pranešė apie ketinimą panaikinti trečiosios šalies įmonės įregistravimą mažiausiai prieš 30 dienų iki panaikinimo.

3.  EVPRI nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokią pagal 1 dalį priimtą priemonę ir paskelbia priimtą sprendimą savo interneto svetainėje.

4.  Komisija įvertina, ar sąlygos, kurių laikantis buvo priimtas sprendimas pagal 37 straipsnio 1 dalį, ir toliau taikomos susijusiai trečiajai šaliai.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

1 skyrius

Deleguotieji aktai

40 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisija įgaliojama pagal 41 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su 2 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 7 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsnio 6 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi, 30 straipsnio 3 dalimi, 31 straipsnio 8 dalimi, 32 straipsnio 6 dalimi ir 35 straipsnio 10 dalimi ▌.

41 straipsnis

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami vadovaujantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 16 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 6 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 8 dalyje, 32 straipsnio 6 dalyje ir 35 straipsnio 10 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus ▌suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 16 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 6 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 8 dalyje, 32 straipsnio 6 dalyje bei 35 straipsnio 10 dalyje nurodytų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

2 skyrius

Įgyvendinimo aktai

42 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Komisijos sprendimu 2001/528/EB įsteigtas Europos vertybinių popierių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis ▌.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Ataskaitos ir persvarstymas

1.  Ne vėliau kaip ...(30) Komisija, pasitarusi su EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia praktinio 3–▌12 straipsniuose nustatytų skaidrumo prievolių taikymo poveikio, visų pirma skaidrumo iki sandorio sudarymo prievolės netaikymo pagal 3 straipsnio 2 dalį, ▌4 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 8 straipsnį ir tolesnio šios priemonės tinkamumo, ataskaitą.

2.  Ne vėliau kaip ...(31) Komisija, pasitarusi su EVPRI, Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia 23 straipsnio veikimo, įskaitant tai, ar pranešimų apie sandorius, kuriuos gauna ir kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, turinys ir forma suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal 23 straipsnio 1 dalį, ataskaitą. Komisija gali teikti atitinkamus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl galimybės teikti sandorių ataskaitas EVPRI nustatytai sistemai, o ne kompetentingoms institucijoms, nes tai suteiktų galimybę susijusioms kompetentingoms institucijoms susipažinti su visa pagal šį straipsnį pateikiama informacija šio reglamento ir Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] tikslais ir nustatyti naudojimosi viešai neatskleista informacija ir piktnaudžiavimo rinka atvejus pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [PRR].

2a.  Ne vėliau kaip ...(32)Komisija, pasitarusi su EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie galimybę sukurti Europos konsoliduotųjų kotiruočių geriausių pasiūlymų ir siūlomųjų kainų sistemą ir nurodyti, ar tai galėtų būti tinkamas komercinis sprendimas siekiant sumažinti rinkos dalyvių informuotumo skirtumus ir priemonė reguliavimo institucijoms geriau stebėti kotiravimą prekybos vietose.

Ne vėliau kaip ...(33) Komisija, pasitarusi su EVPRI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pažangos perkeliant prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis į biržas arba elektronines prekybos platformas ataskaitą pagal 22 ir 24 straipsnius.

44 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dalinis keitimas

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:"

Sandorių duomenų saugykla perduoda duomenis kompetentingoms institucijoms, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. .../... [FPRR]1 23 straipsnyje nustatytais reikalavimais

1 OL L ...„.

"

45 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Trečiųjų šalių įmonės gali teikti paslaugas ir vykdyti veiklą valstybėse narėse laikydamosi nacionalinės tvarkos ne ilgiau kaip vienus metus po to, kai Komisija priima sprendimą dėl atitinkamos trečiosios šalies pagal Direktyvos .../.../ES [naujosios FPRD] 41 straipsnio 3 dalį.

46 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo ...(34) , išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 7 dalį, 14 straipsnio 5 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 8 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnį, 28 straipsnio 6 dalį, 29 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 31, 32, 33, 34 ir 35 straipsnius, kurie taikomi iškart, įsigaliojus šiam reglamentui.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0303/2012).
(2)* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3). OL C 143, 2012 5 22, p. 74.
(4) 2012 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(6) OL L 241, 2006 9 2, p. 1
(7) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(8) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1.).
(9) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.
(10) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(11) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(12) OL L 86, 2012 3 24, p. 1.
(13) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(14) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(15) OL L 96, 2002 4 12, p. 16.
(16) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(17) OL L 326, 2011 12 8, p. 1.
(18)* 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(19)** 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(20)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos[4 pakeit.].
(21)* 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(22)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(23)** 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(24)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. [5 pakeit.]
(25)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(26)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(27)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.[6 pakeit.]
(28)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(29)* 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(30)* 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(31)* 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(32)* 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(33)* 42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(34)* 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. prioritetų įgyvendinimas
PDF 345kWORD 150k
2012 m. spalio 26 d.Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2012 m. ES prioritetų įgyvendinimas (2012/2150(INI))
P7_TA(2012)0408A7-0312/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(2),

  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(4),

  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(6),

  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl dokumento „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų I priedą „Paktas “Euro plius„. Tvirtesnis ekonominės politikos koordinavimas siekiant didinti konkurencingumą ir konvergenciją“(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių, kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Austrijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2011–2016 m. Austrijos stabilumo programos(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Belgijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Belgijos stabilumo programos(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Bulgarijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Bulgarijos konvergencijos programos(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Kipro 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Kipro stabilumo programos(15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Čekijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Čekijos konvergencijos programos(16),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Danijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Danijos konvergencijos programos(17),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Estijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Estijos stabilumo programos(18),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Suomijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Suomijos stabilumo programos(19),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Prancūzijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012-2016 m. Prancūzijos stabilumo programos(20),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Vokietijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012-2016 m. Vokietijos stabilumo programos(21),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Graikijos 2012 m. nacionalinės reformų programos(22),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Vengrijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Vengrijos konvergencijos programos(23),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Airijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Airijos stabilumo programos(24),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Italijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Italijos stabilumo programos(25),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Latvijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Latvijos konvergencijos programos(26),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lietuvos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lietuvos konvergencijos programos(27),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Liuksemburgo 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Liuksemburgo stabilumo programos(28),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Maltos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Maltos stabilumo programos(29),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Nyderlandų 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Nyderlandų stabilumo programos(30),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lenkijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lenkijos konvergencijos programos(31),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Portugalijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Portugalijos stabilumo programos(32),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Rumunijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Rumunijos konvergencijos programos(33),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Slovakijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Slovakijos stabilumo programos(34),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Slovėnijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Slovėnijos stabilumo programos(35),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Ispanijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Ispanijos stabilumo programos(36),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Švedijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Švedijos konvergencijos programos(37),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jungtinės Karalystės 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2017 m. Jungtinės Karalystės konvergencijos programos(38),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(39),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(40),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0312/2012),

A.  kadangi ekonomikos, socialinė, finansų ir valstybės skolos krizė dar nesibaigė;

B.  kadangi dabartinė ekonominė padėtis parodė, kad reikia geriau koordinuoti valstybių narių makroekonomikos ir biudžeto politiką siekiant sukurti labiau integruotą ir geriau subalansuotą ekonominę sąjungą;

C.  kadangi ekonominė padėtis tebėra neaiški ir kadangi 2010 m. valstybės narės įsipareigojo siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų plėtoti pažangią, tvarią ir integracinę ES ekonomiką; kadangi vis dėlto ES gali nepasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų per nustatytą laiką, nes bendri nacionaliniai tikslai yra per mažo masto ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant beveik visų tikslų, ypač tų, kurie susiję su energijos vartojimo efektyvumu, užimtumu, skurdo mažinimu ir moksliniais tyrimais bei technologijų plėtra, neužtikrino didesnės pažangos;

D.  kadangi Europos semestro sistema buvo pagaliau kodifikuota 2011 m. lapkričio 16 d. reglamente (ES) Nr. 1175/2011 (C. Wortmann-Kool pranešimas) ir yra vienas pagrindinių ekonomikos ir valdymo teisės aktų rinkinio aspektų, kuris labai svarbus Europos Sąjungai, siekiančiai sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą;

E.  kadangi dėl krizės ir didėjančių konkurencingumo skirtumų įvedus eurą tapo akivaizdu, kad reikia geriau koordinuoti ekonominę ir užimtumo politiką ir taikyti geresnę biudžeto praktiką;

F.  kadangi Europos semestras pirmą kartą buvo visiškai įgyvendintas ir iš to būtina pasimokyti, kad būtų pasinaudota visomis jo teikiamomis galimybėmis;

G.  kadangi Europos Vadovų Taryba yra tvirtai įsipareigojusi visus ES valdymo lygmenimis sutelkti visus svertus, priemones ir politikos kryptis, kad būtų skatinamas pažangus, tvarus, įtraukus, išteklius tausojantis ir darbo vietų kūrimą skatinantis augimas priimant Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

H.  kadangi 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose tvirtinama: „Ekonomika vėl ims augti ir bus kuriamos darbo vietos tik tokiu atveju, jei laikysimės nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, jungiančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, padedantį išsaugoti investicijas į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir veiksmingą užimtumo strategiją, kuria padedama išsaugoti socialinę sanglaudą.“ ir kadangi ES, įgyvendindama tvarią politiką, turėtų padėti valstybėms narėms kurti dinamišką ekonomikos augimo ir gerovės aplinką;

I.  kadangi Europos Parlamentas savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliucijoje dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje(41) pateikė rekomendacijų, prašydamas Tarybą į jos 2012 m. Europos semestro politikos gaires įtraukti šiuo prioritetus: užtikrinti darną ir padidinti užmojį strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, investicijomis ir mokesčių reforma remti tvarų darbo vietų kūrimą, gerinti darbo vietų kokybę ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas, kovoti su jaunimo nedarbu, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, daugiausia dėmesio skiriant menkus ryšius su darbo rinka turinčioms arba jų išvis neturinčioms grupėms, ir didinti demokratinį teisėtumą, atskaitomybę ir atsakomybę;

J.  kadangi Europos semestras tapo dar svarbesnis ir jį įgyvendinant dabar valstybės narės turi pateikti daugybę dokumentų ar papildomų dokumentų (nacionalines reformų programas, stabilumo ir konvergencijos programas, nacionalines socialines ataskaitas ir nacionalinius užimtumo planus) ir kadangi šiais dokumentais turi būti siekiama vis daugiau tikslų; kadangi dėl tokių dokumentų skaičiaus ir jų dubliavimosi mažėja Europos semestro proceso skaidrumas ir nuoseklumas; kadangi valstybių narių pateiktų dokumentų kokybė ir suinteresuotųjų subjektų bei nacionalinių parlamentų aktyvumas juos rengiant labai skiriasi;

K.  kadangi nuo 2008 m. iki 2012 m. vidurio 27 ES valstybėse narėse nedarbas išaugo nuo maždaug 7 proc. iki 10,4 proc. ir bedarbių šiuo metu yra apie 25 milijonai;

L.  kadangi visoje ES daugiau kaip vienas iš penkių jaunuolių neturi darbo (22 proc.) ir kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas viršija 50 proc.;

M.  kadangi 8,3 mln. jaunesnių nei 25 metų europiečių nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose ir kadangi šis skaičius toliau auga;

N.  kadangi daugiau kaip 115 mln. žmonių 27 ES valstybėse narėse gresia socialinė atskirtis, nes jie susiduria su itin didele skurdo grėsme, gyvena materialiai labai skurdžiai arba itin mažo užimtumo namų ūkiuose;

O.  kadangi bendroji rinka yra labiau nei iki šiol reikalinga Europos ekonomikos atgaivinimo priemonė, galinti tinkamai reaguoti į dabartinę krizę, taip pat konkurencijos skatinimo ir socialinės gerovės išlaikymo būdas;

1.  pritaria Tarybos dėl euro zonos pateiktoms rekomendacijoms, skirtoms konkrečioms šalims; primena, kad tai pirmas kartas, kai dėl naujojo ekonomikos ir valdymo teisės aktų rinkinio įgyvendinimo šios rekomendacijos pagrįstos visos euro zonos makroekonomikos scenarijumi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jos tapo daug išsamesnės; mano, kad dar neįgyvendintos visos šiomis rekomendacijomis teikiamos galimybės;

2.  primena, kad Europos semestras yra tinkama veiksmingos euro zonai priklausančių valstybių narių, kurioms tenka bendra atsakomybė, ekonomikos ir valdymo sistema, kuri sutelkia daugiašalę biudžeto ir makroekonominės politikos stebėseną ir strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintos Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimą;

3.  reiškia susirūpinimą, kad daugelyje valstybių narių nacionaliniai parlamentai, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė nebuvo įtraukti į Europos semestro procesą; todėl ragina Komisiją užtikrinti demokratiškesnį šio proceso teisėtumą į jį įtraukiant nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

4.  primygtinai ragina Komisiją vengti visoms valstybėms narėms teikti vienodas rekomendacijas ir užtikrinti, kad tokios rekomendacijos būtų teikiamos atsižvelgiant į konkrečius atitinkamų valstybių narių poreikius;

5.  primena, kad Europos semestras sudaro sąlygas apsikeičiant biudžeto planų projektais ir remiantis ankstesniu visų svarbių ekonominės politikos reformų planų aptarimu užtikrinti būtiną ex ante priežiūrą ir koordinavimą euro zonoje, kurie leistų sumažinti ir (arba) panaikinti bet kokį galimą nacionalinių veiksmų šalutinį poveikį kitoms šalims ar visai euro zonai;

6.  palankiai vertina pasiūlytas priemones ir mano, kad reikėtų jas palaipsniui tobulinti siekiant užtikrinti patikimus ir tvarius valstybės finansų, mažesnį makroekonominį disbalansą ir didesnį konkurencingumą, dėl kurio spartės augimas ir didės užimtumas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą įvairių valstybių narių rekomendacijų nuoseklumą, geriau naudoti makroekonomikos rezultatų suvestinę ir atsižvelgti į atskirų valstybių narių ekonomikos politikos šalutinį poveikį;

7.  atkreipia dėmesį į primygtinį Komisijos reikalavimą vykdyti augimą ir konkurencingumą skatinančias struktūrines reformas, kurios padėtų Europai įveikti krizę ir susigrąžinti pirmaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje; aktyviai remia Komisijos pastangas panaikinti makroekonominį disbalansą euro zonoje; ragina Komisiją aktyviau dirbti šiuo klausimu;

8.  tikisi, kad 2012 m. rudenį bus atliekamas specialus Komisijos tyrimas, kuriame bus nagrinėjamos euro zonos deficito ir perviršio sąsajos;

9.  teigiamai vertina tai, kad skirtas dėmesys efektyvaus išteklių naudojimo programoms, kurias įgyvendinant gali būti sukurta daug darbo vietų, prisidedama prie aplinkos apsaugos, užtikrinamos tvarios darbo vietos ir gaunamos pajamos iš investuotų viešųjų ir privačių lėšų;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant struktūrines reformas dėmesys sutelkiamas tik į kelias sritis, pavyzdžiui, darbo rinkas (įskaitant atlyginimo nustatymą), apmokestinimo sistemą, bankininkystės sektorių, pensijų sistemą, paslaugų sektorių (šalinant reglamentuojamiems amatams ir profesijoms taikomus nepagrįstus apribojimus), kai kurių pramonės šakų liberalizavimą, viešųjų išlaidų veiksmingumo ir kokybės gerinimą, biurokratizmo mažinimą, kovą su mokesčių slėpimu ir hipotekos bei nekilnojamojo turto rinkų pertvarką; pripažįsta, kad dar daug reikia nuveikti, ir mano, kad reikia padėti tinkamus pamatus ir kad dar yra galimybių tobulėti;

11.  reiškia savo susirūpinimą tuo, kad finansinės pagalbos programoje dalyvaujančioms valstybėms narėms nebuvo pateiktos jokios rekomendacijos dėl strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina Komisiją įvertinti ekonominio koregavimo programos poveikį pažangai siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pateikti pasiūlymą dėl pakeitimų, kuriais būtų siekiama šią programą suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

12.  pritaria Komisijos pabrėžtai nuostatai, kad darbo rinkos reformomis turi būti siekiama didinti euro zonos konkurencingumą; mano, jog darbo užmokestis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į našumą; taip pat pritaria Komisijos tvirtinimui, jog svarbu užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemų tvarumą;

13.  ragina Komisiją teikti tikslesnes, išsamesnes ir nuoseklesnes rekomendacijas, toliau kontroliuoti anksčiau pateiktų rekomendacijų vykdymą, taip pat išsamiai paaiškinti ir įvertinti tuos atvejus, kai, Komisijos manymu, šalis tik iš dalies vadovavosi jos rekomendacijomis, ir visapusiškai atsižvelgti į nevienodą atskirų valstybių narių ekonominę ir socialinę padėtį; mano, kad Komisija turėtų valstybėms narėms teikti rekomendacijas, kaip būtų galima sumažinti jų vidaus politikos neigiamą šalutinį poveikį ir palengvinti tokios politikos suderinimą su kitų valstybių narių politika;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiais metais Komisijos atskiroms valstybėms narėms pateiktose rekomendacijose daugelis valstybių narių raginamos restruktūrizuoti nacionalines atlyginimų nustatymo sistemas ir (arba) sumažinti savo atlyginimų lygius; pabrėžia, kad socialinių partnerių savarankiškumas yra svarbus bet kurios gerai veikiančios darbo rinkos aspektas ir kad į jį turėtų būti atsižvelgiama;

15.  pakartoja, kad Komisija turi neprilygstamų galimybių parengti iš tiesų išsamų ES makroekonomikos planą, kuris gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir ragina Komisiją numatyti konkrečių rekomendacijų koregavimą, kai rekomendacijų nepakanka norint pasiekti nustatytus tikslus; mano, kad siekiant įgyvendinti tokį planą Komisija turėtų pasiūlyti kiek galima veiksmingiau naudoti ES lėšas ir turėtų ieškoti būdų, kaip jas pritaikyti dabartiniams ES poreikiams, kuriuos tenkinant reikia tinkamo finansavimo;

16.  pabrėžia, kad siekiant padidinti proceso veiksmingumą būtina geriau suderinti laiką, kada bus skelbiama metinė augimo apžvalga (skirta visoms 27 ES valstybėms narėms) ir įspėjimo mechanizmo ataskaita, kuriuos skelbti numatyta šešių teisės aktų pakete (skirtame tik kai kurioms valstybėms narėms);

17.  pabrėžia, kad metinė augimo apžvalga pagrįsta rudenį parengtomis Komisijos prognozėmis; taigi pabrėžia, jog reikia atsižvelgti į galimas prognozės klaidas, nes jos gali turėti poveikį biudžeto tikslinimui, kurį turės atlikti valstybės narės;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad struktūrinės reformos gali duoti rezultatų tik vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir negali savaime išspręsti recesijos spiralės, į kurią šiuo metu yra patekusi ES, problemos;

19.  ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti strategiją „Europa 2020“ ir užtikrinti, kad jos tikslus labiau atitiktų atskiroms valstybėms narėms skirtos rekomendacijos, pvz., dėl politikos krypčių, padėsiančių išspręsti jaunimo nedarbo problemą ir kovoti su skurdu; pabrėžia, kad daugelyje šalių padaryta nedidelė pažanga arba nepadaryta jokios pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ socialinių ir su aplinkosauga susijusių tikslų, dėl to visa ES nepajėgs įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

20.  palankiai vertina svarbią 2012 m. birželio 27 d. Komisijos iniciatyvą skatinti kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; pabrėžia, kad dėti daugiau pastangų šioje srityje – nacionaliniu ir ES lygmenimis ir su trečiosiomis šalimis susijusiose srityse – turėtų būti esminis dalykas įgyvendinant programas, skirtas viešųjų finansų konsolidavimui; ragina užtikrinti didesnį ryžtą, rodomą šioje iniciatyvoje, kuris būtų rodomas būsimuose teisėkūros pasiūlymuose ir nuolatinėje veikloje pagal Europos semestro sistemą;

21.  ragina valstybes nares griežtai laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių su šešių teisės aktų paketo pakeitimais siekiant diferencijuoto augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo, atsižvelgiant į konkrečių šalių aplinkybes, ir užtikrinti, kad viešieji finansai taptų atsparesni, o Europos ekonomika – tvaresnė, taip pat sumažinti bankų sektoriaus daromą spaudimą; tvirtai tiki, kad reikėtų užtikrinti fiskalinės drausmės ir fiskalinių institucijų nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu ilgalaikiškumą, o valdžios sektoriaus išlaidos turėtų būti nukreiptos į ilgalaikes tvarų augimą skatinančias investicijas; ragina valstybes nares vengti nepageidaujamo neigiamo šalutinio poveikio palengvinant kitų valstybių narių atitikties laikymąsi visų pirma tinkamai atsižvelgiant į kitoms valstybėms narėms rengiant savo politikos kryptis pateiktas rekomendacijas;

22.  palankiai vertina užbaigtas kelių valstybių narių perviršinio deficito procedūras; tiki, kad artimiausiu metu gali būti baigta daugiau procedūrų; ragina visus politinius vadovus dėti tokias pastangas ir laikytis savo įsipareigojimų deramai atsižvelgiant į makroekonomines sąlygas;

23.  pripažįsta, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams pastaraisiais metais reikėjo dėti labai daug pastangų;

24.  primygtinai ragina visas dalyvaujančias šalis skubiai pritarti vadinamajam dviejų dokumentų rinkiniui, kuris papildytų galiojančius teisės aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą;

25.  prašo Tarybos sprendimų priėmimo procese dalyvaujančias šalis neginčyti sprendimų netrukus po jų priėmimo;

26.  džiaugiasi iki šiol vykusiu Europos Parlamento ir valstybių narių atstovų dialogu ekonomikos klausimais; pabrėžia šio dialogo svarbą siekiant įtvirtinti visiškai veikiančią Europos semestro sistemą ir užtikrinti reikiamo lygio visų dalyvių demokratinę atskaitomybę; pakartoja savo įsipareigojimą plėtoti tolesnius dialogus, kurie turi būti svarbus dalykas siekiant geresnių diskusijų ES mastu ekonominių ir socialinių prioritetų ir priemonių klausimais; mano, kad ekonominis dialogas yra labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti didesnę demokratinę atskaitomybę, susijusią su ekonominės politikos priežiūra ir koordinavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje;

27.  susirūpinęs pažymi, kad priimant pagrindinius su krize susijusius ekonominius sprendimus Europos Parlamentas nuolat paliekamas nuošalyje, ir mano, kad turėtų būti užtikrintas jo dalyvavimas, kad padidėtų sprendimų, kurie turi įtakos visiems piliečiams, teisėtumas;

28.  mano, kad labai svarbu stiprinti Europos semestro teisėtumą ir panaikinti likusius teisinius neaiškumus, kurie kitu atveju gali ateityje sukelti institucinius konfliktus, įskaitant kompetencijos sričių ir pareigų sutapimą ir pasikartojimą, aiškumo stoką ir didesnį ES institucinės sąrangos sudėtingumą;

29.  apgailestauja, kad parlamentinė priežiūra šiame procese vaidina tik nereikšmingą vaidmenį, ir pabrėžia, kad Europos semestras jokiu būdu neturėtų susilpninti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų prerogatyvų;

30.  ragina Komisiją teikti ataskaitas apie padarytą pažangą, susijusią su Parlamento 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro Komisijai išsakytu raginimu „prašyti pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių prisidėti rengiant šešėlinę metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta valstybių narių pažanga siekiant pagrindinių tikslų ir įgyvendinant NRP numatytas priemones“;

31.  ragina Komisiją ir Tarybą pritarti konkrečioms priemonės, kuriomis būtų užtikrintas aktyvesnis socialinių partnerių, NVO ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu formuojant ir įgyvendinant Europos semestro tvarias politikos sritis; teigiamai vertina tai, kad Tarybai pirmininkaujantis Kipras šiuos uždavinius apibrėžė kaip savo prioritetus;

32.  pabrėžia, kad reikia stiprinti euro grupės darbo metodus, kad būtų padidinta atskaitomybė Europos Parlamentui; taip pat mano, kad reikia siekti užtikrinti tvirtesnį vadovavimąsi Bendrijos metodu;

33.  mano, kad ekonominis dialogas turėtų būti išplėstas vadovaujantis pinigų politikos dialogo su ECB pavyzdžiu, įtraukiant reguliarias Europos Parlamento, Komisijos ir ECOFIN tarybos pirmininko diskusijas dėl metinės augimo apžvalgos ir kiekvienai šaliai skirtų rekomendacijų rengimo ir tolesnių veiksmų;

34.  pakartoja, kad Parlamentas – vienintelė teisėtai išrinkta viršvalstybinė Europos Sąjungos institucija – turi dalyvauti koordinuojant ekonominę politiką;

35.  primena, kad Europos Parlamentas turėtų būti pripažįstamas kaip atitinkamas Europos demokratijos forumas, Europos semestro pabaigoje teikiantis bendrą įvertinimą; mano, kad šiame procese dalyvaujančių ES institucijų ir ekonominių įstaigų atstovai, išreikšdami šį pripažinimą, turėtų teikti informaciją Europos Parlamento nariams, jei jų paprašoma;

36.  dar kartą ragina skubiai imtis veiksmų finansų sistemos euro zonoje stabilumui gerinti, tikros Ekonominės ir pinigų sąjungos, pagrįstos didesniu teisėtumu ir atskaitomybe, kūrimui skatinti ir strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti; primena, kad tokių veiksmų reikia siekiant visame pasaulyje atkurti stabilumą, nes Sąjunga yra viena svarbiausių pasaulio veikėjų; ragina visus politinius vadovus imtis priemonių, būtinų šiam tikslui pasiekti;

37.  primena, kad Komisija savo rekomendacijomis padeda pavasario Europos Vadovų Tarybai;

38.  primena, kad bet koks Tarybos sprendimas nesilaikyti Komisijos rekomendacijų turėtų būti tinkamai paaiškintas, kartu pateikiant išsamų aiškinamąjį raštą; palankiai vertina principą „laikytis arba paaiškinti“, kuris numatytas šešių teisės aktų pakete, susijusiame su atskiroms šalims skirtomis rekomendacijomis; mano, kad toks straipsnis padidins ES semestro proceso skaidrumą ir kruopštų tikrinimą;

39.  Komisija, remdamasi Europos ekonominės politikos koordinavimo semestru (kodifikuotu Reglamente (EB) Nr. 1466/97), turėtų pateikti pagrindų reglamentą, kuriame būtų nurodytas valstybių narių ir ES institucijų uždaviniai (ir terminai) įvairiais Europos semestro etapais;

2012 m.Europos semestrui skirtas sektorių indėlis
Užimtumo ir socialinė politika

40.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173) ir jos tarnybų darbo dokumentus; ragina Komisiją pasinaudoti darbo vietų kūrimo galimybėmis, kurias teikia pagrindiniai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nurodyti ekologiškos ekonomikos, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir IRT sektoriaus prioritetai;

41.  apgailestauja, kad, nepaisant politinio įsipareigojimo, prisiimto 2012 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje, ir Komisijos gairių užimtumo srities dokumentų rinkinyje, dauguma valstybių narių nepateikė nacionalinių užimtumo planų, kurie būtų įtraukti į jų 2012 m. nacionalines reformų programas; apgailestauja, kad Komisija neužtikrino, jog šio įsipareigojimo valstybės narės laikytųsi, ir ragina ją paraginti valstybes nares kiek galima greičiau pateikti savo nacionalinius užimtumo planus; be to, ragina įtraukti į nacionalinius užimtumo planus išsamias darbo vietų kūrimo ir ekologiškų darbo vietų užtikrinimo priemones, sąsają tarp užimtumo politikos ir finansinių priemonių, darbo rinkos reformas, aiškų daugiametės reformų darbotvarkės parengimo per ateinančius 12 mėnesių tvarkaraštį ir nuorodas į sritis ir regionus, kurie turi specializacijos trūkumų ir privalumų; ragina Komisiją vadovautis savo darbo rinkos stebėsenos sistemos, grindžiamos objektyviais duomenimis, ir atskirų šalių, kurios neatitinka konkrečių joms pateiktų rekomendacijų, stebėjimo sistemos planu;

42.  siūlo Komisijai prižiūrėti nacionalinių užimtumo planų rengimą;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės ekonomikos įmonės yra ES socialinio modelio ir bendrosios rinkos dalis, todėl jas reikia pripažinti ir tvirtai remti, ir kad formuojant ES politiką reikia atsižvelgti į jų ypatybes; pakartoja savo raginimą Komisijai parengti socialinės ekonomikos programą pripažįstant jos sudedamąsias dalis ir užtikrinant valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kad būtų skatinama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, nes tai labai svarbi ES socialinio modelio ir bendrosios rinkos dalis;

44.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą nepamirštant ir įmonių bendradarbiavimo siekiant šio tikslo, o jį būtų galima skatinti visų pirma leidžiant įmonėms plėtoti savo inovatyvią ir deramą veiklą socialinių problemų srityje naudojant ženklą, kuris pritrauktų naujus investuotojus ir ilguoju laikotarpiu skatintų plėtoti ES socialinį modelį;

45.  teigiamai vertina tai, kad buvo pripažinta MVĮ galimybių gauti finansavimą svarba, nes šios įmonės yra užimtumo ir darbo vietų kūrimo ES pagrindas ir turi didelių galimybių spręsti jaunimo nedarbo ir lyčių nelygybės problemas; ragina valstybes nares savo nacionaliniuose ekonomikos augimo planuose MVĮ galimybes gauti finansavimą laikyti prioritetu;

46.  apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į Europos Parlamento raginimą didžiausią dėmesį savo 2012 m. gairėse skirti darbo vietų kokybei; sutinka su Komisija, kad visose darbo sutartyse darbuotojams turėtų būti suteikiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į pensiją, socialinę apsaugą bei mokymosi visą gyvenimą galimybes; ragina Komisiją į 2013 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti darbo vietų kokybę, mokymą ir kvalifikacijos kėlimo mokymus, pagrindines dirbančiųjų teises ir paramą darbo rinkos mobilumui, savarankiškam darbui ir tarpvalstybiniam mobilumui užtikrinant didesnį darbo vietą keičiančių darbuotojų saugumą;

47.  ragina valstybes nares kovoti su netinkamomis darbo sutartimis ir fiktyviu savarankišku darbu bei su šių reiškinių plitimu, užtikrinti, kad laikinas ar darbo ne visą darbo laiką sutartis turintys žmonės ar savarankiškai dirbantys žmonės turėtų tinkamą socialinę apsaugą ir galimybę mokytis ir, jei įmanoma, kelti kvalifikaciją, ir įgyvendinti susijusius bendruosius susitarimus;

48.  ragina didinti darbo rinkos lankstumą taikant naujoviškas darbo sutarčių formas; pripažįsta, kad darbą ne visą darbo dieną dažnai pasirenka darbuotojai, ypač moterys;

49.  teigiamai vertina rekomendacijas dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemos sprendimo; vis dėlto pažymi, kad trūksta platesnės lyčių lygybės perspektyvos, kuri pralenktų esamą užimtumo lygį; ragina Komisiją savo politikos gairėse spręsti segregacijos darbo rinkoje, nevienodo su priežiūra susijusių pareigų pasiskirstymo ir fiskalinio konsolidavimo poveikio moterims problemas;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant mažumoms priklausančius žmones (pvz., romus), žmones iš skurdžiausių vietovių ar turinčius negalią, menko dalyvavimo darbo rinkoje problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat spręsti problemas, susijusias su netolygiu darbo vietų pasiskirstymu skirtinguose regionuose ir socialinėse grupėse ir su fiskalinio konsolidavimo poveikiu pažeidžiamoms socialinėms grupėms;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad kelioms valstybėms narėms buvo pateiktos rekomendacijos dėl darbo užmokesčio; pabrėžia, kad darbo užmokestis, visų pirma, yra pajamos, iš kurių darbuotojai turi pragyventi; pabrėžia, kad dėl Komisijos taikomos darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio dydžių nustatymo praktikos gali padidėti dirbančių asmenų skurdo ar atlyginimų skirtumų, kurie pakenktų mažas pajamas gaunančioms grupėms, rizika; ragina Komisiją aktyviau teikti politines rekomendacijas toms valstybėms narėms, kuriose darbo užmokestis nebuvo keliamas palyginus su našumu, ir gerbti socialinių partnerių savarankiškumą, ginamą inter alia pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 152 straipsnį ir 153 straipsnio 5 dalį;

52.  teigiamai vertina tai, kad Komisija ir Taryba ėmė skirti didesnį dėmesį kovai su jaunimo nedarbu; ragina Komisiją nedarant žalos nacionaliniams teisės aktams nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl privalomų Europos jaunimo garantijų siekiant veiksmingai pagerinti jaunimo, kuris nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose, padėtį ir palaipsniui išspręsti jaunimo nedarbo problemą ES; pabrėžia, kad Europos jaunimo garantijoms reikia konkrečios Europos finansinės paramos, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias, ir ragina kai kurias nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas skirti šiam tikslui; ragina Tarybą skubiai priimti sprendimą dėl užimtumo srities dokumentų rinkinyje pateiktų pasiūlymų;

53.  teigiamai vertina tai, kad į 2012 m. gairės buvo įtraukta rekomendacija dėl kovos su socialiniais krizės padariniais ir kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose buvo skirtas didesnis dėmesys kovai su skurdu; vis dėlto yra labai susirūpinęs tuo, kad ES didėja skurdas (taip pat dirbančių ir vyresnio amžiaus žmonių skurdas) ir nedarbas; ragina valstybes nares numatyti platesnio užmojo siekius, aktyviau įgyvendinti savo kovos su skurdu priemones ir griežčiau laikytis Komisijos rekomendacijų; ragina Komisiją 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje skirti dėmesį dirbančių žmonių skurdui ir skurdui, kurį patiria ribotas galimybes patekti į darbo rinką turintys ar tokių galimybių visiškai neturintys ir vyresnio amžiaus žmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 9 straipsnio nuostatos turi būti įtrauktos į Europos semestrą;

54.  primena, jog reikia iš valstybių narių reikalauti papildomų įsipareigojimų socialinių reikalų srityje ir suteikti ES atsakomybę už ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos bendrojoje rinkoje prioritetų įgyvendinimą;

55.  pabrėžia, jog reikia skubiai sukurti naujas kovos su socialine nelygybe ir nedarbu Europoje priemones;

56.  ragina valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą į Europos semestro procesą ir į visus nacionalinių reformų programų etapus įtraukti socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ministrus, nes tokiu būdu būtų stiprinamas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) vaidmuo, o tai yra būtina, nes pensijų, darbo užmokesčio politikos ir darbo apmokestinimo klausimais priklauso šios tarybos kompetencijai;

57.  ragina Komisiją teikti ataskaitas dėl bendrų vienodų kriterijų visoje ES naudojimo vertinant nacionalines reformų programas; pabrėžia, kad standartai ir duomenys, be ekonominių duomenų, turėtų rodyti padėtį socialinės įtraukties ir aplinkos apsaugos tvarumo padėtį; ragina Komisiją paraginti valstybes nares naudoti socialinius rodiklius ir duomenis, kuriais vertinama pažanga ir vystymasis ir kurie rodytų daugiau nei BVP rodikliai, nes tai itin svarbu norint įvertinti pažangą, padarytą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Biudžeto politika

58.  ragina Komisiją kitoje metinėje augimo apžvalgoje pabrėžti ES biudžeto vaidmenį Europos semestro procese ir į jį ir visapusiškai atsižvelgti, taip pat pateikti faktinius ir konkrečius duomenis apie jo inicijuojamąjį, skatinamąjį, sąveikaujantį ir papildomą poveikį visoms viešosioms išlaidoms vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; be to, mano, kad finansavimas ES lygmeniu gali padėti valstybėms narėms sutaupyti biudžeto lėšų ir kad tai turėtų būti pabrėžta; mano, kad siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat sėkmingai mažinti makroekonominės pusiausvyros sutrikimus visoje Sąjungoje, ES biudžetas turi atlikti esminį vaidmenį;

59.  primygtinai ragina Tarybą derybose dėl 2013 m. ES biudžeto pritarti politinėms ir viešoms diskusijoms dėl asignavimų lygio, kurio reikia 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtam Susitarimui dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinti; išreiškia didelį susirūpinimą dėl ne kartą Tarybos pareikštos pozicijos dėl dirbtinio mokėjimų asignavimų, numatytų ES biudžete, lygio mažinimo – dėl to kiltų pavojus ES gebėjimui vykdyti savo teisinius ir politinius įsipareigojimus; dar kartą ragina Tarybą pritarti Parlamentui ir Komisijai dėl bendro tikrųjų mokėjimų poreikių vertinimo metodo; pabrėžia susidariusią neatidėliotiną padėtį, ypač susijusią su 1A ir 1B išlaidų kategorijomis (konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti ir sanglauda augimui ir užimtumui skatinti) ir su kaimo plėtros fondais;

60.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, dėl kurių susitarta Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ir apsvarstyti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo nacionalinių paketų lėšų (55 mlrd. EUR) perskirstymą, jas numatant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, MVĮ (įskaitant geresnių galimybių naudotis ES lėšomis sudarymą) ir jaunimo užimtumui remti; ragina Komisiją 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje, kuri bus paskelbta 2012 m. lapkričio mėn., pateikti visapusišką ir išsamią informaciją apie tai, kas pasiekta šioje srityje;

61.  be to, pabrėžia, kad Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo valstybės narės aiškiai raginamos panaudoti dalį savo struktūrinių fondų lėšų darbui su EIB kredito rizikos ir paskolų garantijų priemonių, skirtų žinioms ir įgūdžiams, efektyviam išteklių naudojimui, strateginei infrastruktūrai ir MVĮ galimybėms gauti finansavimą užtikrinti, klausimais; mano, kad valstybių narių valdžios institucijos turėtų siekti kuo labiau padidinti augimo galimybes, kurias teikia jau priimtos iš ES biudžeto finansuojamos ES iniciatyvos, pvz., bandomasis projektų obligacijų etapas, įvairios taikomos ES naujoviškos finansinės priemonės, sukurtos 2007 m. mokslinių tyrimų inovacijų, paramos MVĮ ar mikrokreditų programų srityje; taip pat atkreipia dėmesį į didesnius EIB skolinimo pajėgumus 2012–2015 m. laikotarpiu; mano, kad tinkamai suderintos ir įgyvendintos visos šios priemonės ateityje galėtų būti ES investicinės programos pagrindas, turintis itin teigiamos įtakos BVP ir užimtumui 27 ES valstybėse narėse. Kai kurių mokslininkų skaičiavimais BVP padidės 0,56 proc. ir papildomai bus sukurta 1,2 mln. darbo vietų;

62.  todėl ragina valstybes nares nelaikyti savo nacionalinių BNP įnašų į ES biudžetą koreguojamuoju kintamuoju rodikliu dedant konsolidavimo pastangas, taip pat nesiekti dirbtinai sumažinti ES biudžeto augimą skatinančių išlaidų, kas prieštarautų jų aukščiausiu lygmeniu prisiimtiems politiniams įsipareigojimams; vis dėlto suvokia ekonominę įtampą tarp poreikio konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju laikotarpiu ir bet kokio galimo kai kurių valstybių narių BNP pagrįstų įnašų padidėjimo, susijusio su didesniu ES biudžete numatytu mokėjimų lygiu; taigi pakartoja griežtą raginimą reformuoti ES biudžeto finansavimą, dėl kurio bus susitarta derybose dėl 2014–2020 m. DFP, iki 2020 m. iki 40 proc. sumažinant valstybių narių GNP pagrįstus įnašus į ES biudžetą ir taip prisidedant prie jų konsolidavimo pastangų(42);

63.  taip pat prašo Komisijos išnagrinėti galimybę neįtraukti BNP pagrįstų įnašų į ES biudžetą apskaičiuojant struktūrinį deficitą, kaip nurodyta dviejų teisės aktų rinkinyje;

64.  atsižvelgdamas į derybas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, įspėja, kad ES biudžeto lėšų mažinimas, turint mintyje biudžeto, kaip investicijų skatinimo priemonės, vaidmenį, turėtų neigiamos įtakos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje.

Vidaus rinka

65.  ragina Komisiją didžiausią pirmenybę teikti bendrosios rinkos valdymui, kadangi ji itin prisideda prie Europos semestro tikslų, visų pirma tvaraus ekonominio augimo ir užimtumo; laikosi nuomonės, kad Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu turėtų būti pateikiami praktiškesni bendrosios rinkos veikimo gerinimo sprendimai, kad būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos sukūrimą;

66.  ragina Tarybą ir Komisiją susieti Europos semestrą su Bendrosios rinkos aktu, kad būtų užtikrintas Europos ekonominės politikos nuoseklumas ir tvarus augimas;

67.  atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyvos, numatytos pagal Bendrosios rinkos aktą, turi derėti su Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ septynių pavyzdinių iniciatyvų tikslais ir prisidėti prie jų siekimo;

68.  ragina Komisiją derinti metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą su kitomis bendrosios rinkos stebėsenos priemonėmis, pvz., vidaus rinkos rezultatų suvestine, siekiant išvengti dubliavimosi ir parengti veiksmingas ir aiškias rekomendacijas bei užtikrinti Europos ekonominės politikos nuoseklumą;

69.  šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, susijusias su bendrąja rinka, ypač dėl tinkamo teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir perkėlimo terminų; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinant tinkamą ES teisės aktų perkėlimą ir vykdymą valstybėse narėse ryžtingai naudojantis visais jai suteiktais įgaliojimais;

70.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę tam, kad būtų patvirtinta dvylika pagrindinių Bendrosios rinkos akto prioritetinių veiksmų, kadangi tai būtų svarbus indėlis į visapusišką ir suderintą bendros rinkos stiprinimą;

Konstituciniai reikalai

71.  mano, kad siekiant užtikrinti reikiamą demokratinį teisėtumą ir valstybių narių atsakomybę už Europos semestro procesą, labai svarbus glaudus Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas pagal Protokolo Nr. 1 9 straipsnį; ragina sustiprinti Europos ir nacionalinio lygmenų dialogą, laikantis jų darbo pasidalijimo principo;

72.  mano, kad, be parlamentų bendradarbiavimo užtikrinimo, taip pat būtina aktyviau bendrauti su piliečiais ir įtraukti juos į šį procesą;

73.  mano, kad siekiant sumažinti susirūpinimą dėl teisėtumo nacionaliniams parlamentams šiame procese turėtų tekti aktyvesnis vaidmuo, ir pataria valstybėms narėms pakoreguoti savo vidaus procedūras, kad nacionaliniai parlamentai galėtų dalyvauti diskusijose dėl savo šalies fiskalinių ir reformų planų prieš juos pateikiant ES;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

74.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms lyčių lygybės aspektą integruoti į Europos semestro procesą, taip pat skirti daugiau dėmesio mokymui darbo rinkos politikos srityje ir įgyvendinant metinėje augimo apžvalgoje pateiktas politikos gaires atsižvelgti į moterų poreikius ir padėtį; giria tas valstybes nares, kurios lyčių aspektą integravo į savo nacionalines reformų programas (NRP), bet apgailestauja, kad daug valstybių narių lyčių aspekto savo NRP net nemini; ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms vienodą lyčių lygybės apsekto įtraukimo į nacionalines reformų programas formatą ir kriterijus;

75.  ragina valstybes nares nustatyti jų atitinkamose nacionalinėse reformų programose konkrečius kiekybinius tikslus, atsižvelgiant į moterų užimtumo statistiką, ir imtis konkrečių priemonių, skirtų pažeidžiamoms moterų grupėms, pvz., jaunoms moterims, migrantėms, moterims su negalia ir vienišoms motinoms;

76.  primena, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vis dar yra ES problema ir kad tai vėliau taip pat turi įtakos moterų gaunamų pensijų lygiui, o tai savo ruožtu gali nulemti moterų atsidūrimą už skurdo ribos; todėl ragina valstybes nares NRP nustatyti kokybinius tikslus, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, taigi iš dalies ištaisyti nelygią moterų pensininkių padėtį ir kartu sumažinti pagyvenusių moterų pažeidžiamumą dėl gresiančio skurdo;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, valstybių narių vyriausybėms, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(7) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0583.
(9) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/120296.pdf.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0048.
(11) OL C 219, 2012 7 24, p. 95.
(12) OL C 219, 2012 07 24, p. 1.
(13) OL C 219, 2012 7 24, p. 5.
(14) OL C 219, 2012 7 24, p. 9.
(15) OL C 219, 2012 7 24, p. 13.
(16) OL C 219, 2012 7 24, p. 17.
(17) OL C 219, 2012 7 24, p. 21.
(18) OL C 219, 2012 7 24, p. 25.
(19) OL C 219, 2012 7 24, p. 28.
(20) OL C 219, 2012 7 24, p. 31.
(21) OL C 219, 2012 7 24, p. 35.
(22) OL C 219, 2012 7 24, p. 38.
(23) OL C 219, 2012 7 24, p. 40.
(24) OL C 219, 2012 7 24, p. 44.
(25) OL C 219, 2012 7 24, p. 46.
(26) OL C 219, 2012 7 24, p. 50.
(27) OL C 219, 2012 7 24, p. 54.
(28) OL C 219, 2012 7 24, p. 58.
(29) OL C 219, 2012 7 24, p. 61.
(30) OL C 219, 2012 7 24, p. 88.
(31) OL C 219, 2012 7 24, p. 65.
(32) OL C 219, 2012 7 24, p. 69.
(33) OL C 219, 2012 7 24, p. 72.
(34) OL C 219, 2012 7 24, p. 74.
(35) OL C 219, 2012 7 24, p. 77.