2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tonio Borg skyrimo Komisijos nariu patvirtinimo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 246 straipsnio antrą pastraipą ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 6 punktą(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario John Dalli 2012 m. spalio 16 d. įteiktą atsistatydinimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. spalio 25 d. laišką, kuriuo Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl sprendimo dėl Tonio Borg skyrimo Komisijos nariu, kurį Taryba turi priimti bendru sutarimu su Komisijos pirmininku,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 13 d. Tonio Borg klausymą, kurį surengė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas kartu su Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetu bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu, ir po to klausymo parengtą vertinimo pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį ir XVII priedą,

1.  pritaria Tonio Borg skyrimui Komisijos nariu likusiam Komisijos kadencijos laikui iki 2014 m. spalio 31 d.;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projekto, III skirsnis – Komisija (16398/2012 – C7-0383/2012 – 2012/2242(BUD))

P7_TA(2012)0433 A7-0381/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1) (toliau – Finansinis Reglamentas), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2011 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 2/2012 projekto, III skirsnis – Europos Komisija(4), ir ypač į jos 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl asignavimų mokėjimams, dėl kurių sutarė visos trys institucijos 2012 m. biudžeto procedūros metu;

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projektą, kurį Komisija pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. (COM(2012)0536),

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projekto, kurią Taryba priėmė 2012 m. lapkričio 20 d. (16398/2012 – C7-0383/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0381/2012),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projekte numatyta iš ES solidarumo fondo (toliau – ESSF) panaudoti 670 192 359 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, kurie susiję su keliais žemės drebėjimais 2012 m. gegužės mėn. Italijos Emilijos-Romanijos regione;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projekto tikslas – formaliai įrašyti šį dalinį biudžeto pataisymą į 2012 m. biudžetą ir pakeisti biudžeto eilutę 16 05 03 01 – Parengiamieji veiksmai. Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.), vietoje brūkšnio mokėjimų skiltyje įrašant simbolinį įrašą (p. m.) tam, kad būtų galima atlikti galutinius mokėjimus;

C.  kadangi Komisijos pateiktame Taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projekte siūloma padidinti mokėjimų asignavimų lygį, atsižvelgiant į bendrą mokėjimų asignavimų trūkumą 2012 m.;

D.  kadangi savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliucijoje dėl Tarybos pozicijos dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2012 projekto, susijusioje su kitu ESSF lėšų mobilizavimu, Parlamentas labai apgailestavo dėl konkretaus ESSF lėšų mobilizavimo atvejo, kai kita biudžeto valdymo institucija, savaip interpretuodama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 1, tik po 8 savaičių priėmė savo poziciją (terminas, nustatytas nacionalinių parlamentų informavimui),

1.  atkreipia dėmesį į Taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projektą, kurį pateikė Komisija;

2.  mano, kad labai svarbu iš ESSF greitai suteikti finansinę pagalbą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, ir todėl palankiai vertina tai, kad Italijos valdžios institucijos skubiai pateikė paraišką dėl finansinės pagalbos iš ESSF, taip pat tai, kad Komisija greitai pateikė pasiūlymą dėl ESSF lėšų mobilizavimo;

3.  ragina visus suinteresuotus subjektus valstybėse narėse, t. y. ir vietos, ir regionų lygmenimis, ir nacionalines institucijas toliau gerinti poreikių įvertinimą ir ESSF galimo panaudojimo koordinavimą ateityje siekiant kiek įmanoma greičiau mobilizuoti ESSF lėšas;

4.  dar kartą primygtinai pakartoja savo raginimą Tarybai be reikalo neatidėlioti savo sprendimo dėl tokio svarbaus ir skubaus klausimo ir netrukdyti pastangoms greičiau teikti Sąjungos pagalbą;

5.  primena, kad ankstesnio ESSF lėšų mobilizavimo atveju (Taisomasis biudžetas Nr. 2/2012, dėl 2011 m. spalio mėn. potvynių Ligūrijoje ir Toskanoje) biudžeto valdymo institucijai nereikėjo numatyti naujų lėšų, nes prašoma suma buvo perkelta iš tam tikrų nenumatytų šaltinių; pabrėžia, kad dėl dabartinio mokėjimų asignavimų trūkumo, kurį jau patiria daugelis programų, ypač tos, kurios labai susijusios su Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 29 d. patvirtinto Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimu, šiuo atveju visiškai neįmanoma numatyti tokio perkėlimo;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2012 projekto be pakeitimų;

7.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 5/2012 buvo galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 56, 2012 2 29. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0232.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą (COM(2012)0538 – C7-0300/2012 – 2012/2237(BUD))

P7_TA(2012)0434 A7-0380/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0538 – C7-0300/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo 26 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(2),

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją, priimtą per 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdį dėl Solidarumo fondo,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0380/2012),

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos Pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2013/108/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Susitarimų, ES sudarytų po derybų pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį, įgyvendinimo, kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (COM(2012)0115 – C7-0079/2012 – 2012/0054(COD))

P7_TA(2012)0435 A7-0351/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0115),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0079/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0351/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį dėl ES sąraše, pridedamame prie 1994 m. GATT, nurodytai perdirbtai paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo, ir dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais tarp Europos Sąjungos ir Tailando pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį dėl ES sąraše, pridedamame prie 1994 m. GATT, nurodytai perdirbtai paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo, įgyvendinimo, ir kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1218/2012.)

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarifinių kvotų, taikomų iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą eksportuojamai medienai, skyrimo (COM(2012)0449 – C7-0215/2012 – 2012/0217(COD))

P7_TA(2012)0436 A7-0329/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0449),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0215/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0329/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 dėl tarifinių kvotų, taikomų iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą eksportuojamai medienai, skyrimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1217/2012.)

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį dėl ES sąraše, pridedamame prie 1994 m. GATT, nurodytai perdirbtai paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo, ir dėl Susitarimo pasikeičiant laiškais tarp Europos Sąjungos ir Tailando pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį dėl ES sąraše, pridedamame prie 1994 m. GATT, nurodytai perdirbtai paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo, sudarymo projekto (07883/2012 – C7-0171/2012 – 2012/0046(NLE))

P7_TA(2012)0437 A7-0350/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07883/2012),

–  atsižvelgdamas į Susitarimo pasikeičiant laiškais tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį dėl ES sąraše, pridedamame prie 1994 m. GATT, nurodytai perdirbtai paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo projektą (07884/2012),

–  atsižvelgdamas į Susitarimo pasikeičiant laiškais tarp Europos Sąjungos ir Tailando pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT) XXVIII straipsnį dėl ES sąraše, pridedamame prie 1994 m. GATT, nurodytai perdirbtai paukštienai taikomų nuolaidų pakeitimo projektą (07885/2012),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0171/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0350/2012),

1.  pritaria susitarimų sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių, Brazilijos Federacinės Respublikos bei Tailando Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Izraelio Valstybės susitarimo pasikeičiant laiškais, kuriuo iš dalies keičiami Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją, 1 ir 2 protokolų priedai, sudarymo projekto (07433/2012 – C7-0157/2012 – 2011/0457(NLE))

P7_TA(2012)0438 A7-0318/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07433/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Izraelio Valstybės susitarimo pasikeičiant laiškais, kuriuo iš dalies keičiami Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją, 1 ir 2 protokolų priedai, projektą (07470/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0157/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0318/2012),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Izraelio Valstybės vyriausybėms ir parlamentams.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo pasikeičiant laiškais, susijusio su iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą eksportuojamai medienai taikomų tarifinių kvotų administravimu, ir Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės protokolo dėl techninių sąlygų pagal tą susitarimą sudarymo projekto (16775/1/2011 – C7-0515/2011 – 2011/0322(NLE))

P7_TA(2012)0439 A7-0177/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16775/1/2011),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo pasikeičiant laiškais, susijusio su iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą eksportuojamai medienai taikomų tarifinių kvotų administravimu, projektą (16776/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0515/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0177/2012),

1.  pritaria susitarimo ir protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Rusijos Federacijos parlamentams ir vyriausybėms.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) projekto (nauja redakcija) (11142/1/2012 – C7-0330/2012 – 2012/0033A(NLE))

P7_TA(2012)0440 A7-0368/2012

(Konsultavimosi procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11142/1/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0330/2012),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2012 m. spalio 12 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87, 55 straipsnius ir 46 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0368/2012),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, nagrinėjamame pasiūlyme nėra jokių esminių pakeitimų, išskyrus tuos, kurie kaip tokie nurodyti pasiūlyme, ir kadangi, kai tai susiję su nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir šių pakeitimų kodifikavimu, pagal pasiūlymą numatytas nesudėtingas esamų tekstų kodifikavimas visiškai nekeičiant jų esmės;

1.  pritaria Tarybos projektui su pritaikymais, padarytais atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, su toliau nurodytais pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Reglamento projektas 6 konstatuojamoji dalis (6)  SIS II kūrimas turėtų būti tęsiamas ir turėtų būti užbaigtas pagal SIS II bendrą tvarkaraštį, kurį Taryba patvirtino 2008 m. birželio 6 d. ir kuris vėliau iš dalies pakeistas 2009 m. spalio mėn., vadovaujantis 2009 m. birželio 4 d. priimtomis TVR tarybos gairėmis. Dabartinę SIS II bendro tvarkaraščio versiją Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui 2010 m. spalio mėn.; (6)  SIS II kūrimas turėtų būti tęsiamas ir turėtų būti užbaigtas vėliausiai 2013 m. birželio 30 d.; Pakeitimas 2 Reglamento projektas 16 konstatuojamoji dalis (16) siekiant paremti valstybes nares, kad jos rinktųsi palankiausią techninį ir finansinį sprendimą, Komisija turėtų nedelsdama inicijuoti šio reglamento pritaikymą siūlydama perėjimo teisinę tvarką, kuri geriau atitiktų techninį perėjimo požiūrį, apibrėžtą SIS projekto perėjimo plane (toliau – perėjimo planas), kurį priėmė Komisija po teigiamo balsavimo SIS-VIS komitete 2011 m. vasario 23 d.; Išbraukta. Pakeitimas 3 Reglamento projektas 17 konstatuojamoji dalis (17) perėjimo plane nustatyta, kad perkėlimo laikotarpiu visos valstybės narės nuosekliai individualia tvarka perkels nacionalines sistemas iš SIS 1+ į SIS II. Techniniu požiūriu pageidautina, kad perkėlimą atlikusios valstybės narės galėtų naudotis visomis SIS II funkcijomis nuo perkėlimo momento ir neturėtų laukti, kol į SIS II persikels kitos valstybės narės. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimą 2007/533/TVR reikia taikyti nuo tos dienos, kai perkėlimą inicijuos pirma valstybė narė. Dėl priežasčių, susijusių su teisiniu tikrumu, perėjimas turėtų trukti kuo trumpiau ir ne daugiau kaip 12 valandų. Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimo 2007/533/TVR taikymas netrukdo į SIS II dar nepersikėlusioms arba vėluojančioms tą padaryti dėl techninių priežasčių valstybėms narėms intensyvaus stebėjimo laikotarpiu naudotis SIS II funkcijomis, kurios sutampa su SIS 1+ funkcijomis. Siekiant taikyti vienodus perspėjimų, duomenų tvarkymo ir duomenų apsaugos standartus ir sąlygas visose valstybėse narėse, SIS veiklai, vykdomai valstybėse narėse, kurios dar neperėjo prie šios sistemos, būtina taikyti teisinę SIS II sistemą; (17) numatoma, kad perkėlimo laikotarpiu visos valstybės narės nuosekliai individualia tvarka perkels nacionalines sistemas iš SIS 1+ į SIS II. Techniniu požiūriu pageidautina, kad perkėlimą atlikusios valstybės narės galėtų naudotis visomis SIS II funkcijomis nuo perkėlimo momento ir neturėtų laukti, kol į SIS II persikels kitos valstybės narės. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimą 2007/533/TVR reikia taikyti nuo tos dienos, kai perkėlimą inicijuos pirma valstybė narė. Dėl priežasčių, susijusių su teisiniu tikrumu, perėjimas turėtų trukti kuo trumpiau ir ne daugiau kaip 12 valandų. Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimo 2007/533/TVR taikymas netrukdo į SIS II dar nepersikėlusioms arba vėluojančioms tą padaryti dėl techninių priežasčių valstybėms narėms intensyvaus stebėjimo laikotarpiu naudotis SIS II funkcijomis, kurios sutampa su SIS 1+ funkcijomis. Siekiant taikyti vienodus perspėjimų, duomenų tvarkymo ir duomenų apsaugos standartus ir sąlygas visose valstybėse narėse, SIS veiklai, vykdomai valstybėse narėse, kurios dar neperėjo prie šios sistemos, būtina taikyti teisinę SIS II sistemą; Pakeitimas 4 Reglamento projektas 19 konstatuojamoji dalis (19)  Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR numatyta, kad centrinėje SIS II, vadovaujantis sąnaudų ir naudos analize, būtų taikomos geriausios turimos technologijos. 2009 m. birželio 4–5 d. Tarybos išvadų dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių priede nustatytos gairės, kurių turėtų būti laikomasi toliau įgyvendinant dabartinį SIS II projektą. Lygiagrečiai buvo atliktas tyrimas dėl galimybės parengti alternatyvų techninį scenarijų, pagal kurį SIS II būtų vystoma plėtojant SIS 1+ (SIS 1+ RE) ir kuris būtų naudojamas kaip nenumatytų atvejų planas tuo atveju, jeigu bandymų metu paaiškėtų, kad gairėse nurodyti reikalavimai neįgyvendinti. Remdamasi šiais kriterijais, Taryba gali nuspręsti paprašyti Komisijos pereiti prie alternatyvaus techninio scenarijaus; (19)  Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR numatyta, kad centrinėje SIS II, vadovaujantis sąnaudų ir naudos analize, būtų taikomos geriausios turimos technologijos. 2009 m. birželio 4–5 d. Tarybos išvadų dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių priede nustatytos gairės, kurių turėtų būti laikomasi toliau įgyvendinant dabartinį SIS II projektą. Lygiagrečiai buvo atliktas tyrimas dėl galimybės parengti alternatyvų techninį scenarijų, pagal kurį SIS II būtų vystoma plėtojant SIS 1+ (SIS 1+ RE) ir kuris būtų naudojamas kaip nenumatytų atvejų planas tuo atveju, jeigu bandymų metu paaiškėtų, kad gairėse nurodyti reikalavimai neįgyvendinti. Remdamasi šiais kriterijais, Taryba gali nuspręsti paprašyti Komisijos pereiti prie alternatyvaus techninio scenarijaus. Tokiu atveju Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl šio reglamento persvarstymo; Pakeitimas 5 Reglamento projektas 31 konstatuojamoji dalis (31)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo stebėjimą ir užtikrinimą ir jis yra kompetentingas prižiūrėti Sąjungos institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio konkrečioms Šengeno konvencijos ir Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 bei Sprendimo 2007/533/TVR nuostatoms, susijusioms su asmens duomenų apsauga ir saugumu; (31)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo stebėjimą ir užtikrinimą ir jis yra kompetentingas prižiūrėti Sąjungos institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu. Iki SIS II teisinės sistemos įsigaliojimo už dabartinės SIS 1+ techninio palaikymo funkcijos priežiūrą yra atsakinga jungtinė priežiūros institucija. Nacionalinės priežiūros institucijos yra atsakingos už SIS 1+ duomenų tvarkymo jų atitinkamos valstybės narės teritorijoje priežiūrą ir išliks atsakingos už SIS II asmens duomenų tvarkymo teisėtumo stebėjimą valstybių narių teritorijoje. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio konkrečioms Šengeno konvencijos ir Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 bei Sprendimo 2007/533/TVR nuostatoms, susijusioms su asmens duomenų apsauga ir saugumu. Pagal SIS II teisinę sistemą numatyta, kad nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina koordinuotą SIS II priežiūrą; Pakeitimas 6 Reglamento projektas 43 a konstatuojamoji dalis (nauja) (43a) šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, dalyvaujant Bulgarijai ir Rumunijai pagal 2005 m. Stojimo sutarties 4 straipsnio 2 dalį ir 2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą 2010/365/ES dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje1; 1 OL L 166, 2010 7 1, p. 17. Pakeitimas 7 Reglamento projektas 7 straipsnio 6 dalis 6. 1–3 dalyse nurodytą veiklą koordinuoja Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje. 6. 1–3 dalyse nurodytą veiklą koordinuoja Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje. Europos Parlamentas nuolat informuojamas apie šią veiklą. Pakeitimas 8 Reglamento projektas 11 straipsnio -1 dalis (nauja) -1.  Prieš pradedant perėjimo procesą, valstybės narės patikrina, ar visi asmens duomenys, kuriuos ketinama perkelti į SIS II, yra tikslūs, atnaujinti ir teisėti, kaip nustatyta pagal Sprendimą 2007/533/TVR. Visi duomenys, kurių neįmanoma patikrinti prieš pradedant perėjimą, patikrinami daugiausia per šešis mėnesius nuo perėjimo proceso pradžios. Pakeitimas 9 Reglamento projektas 11 straipsnio 1 dalis 1.  Kad būtų pereita iš C.SIS į centrinę SIS II, Prancūzija rūpinasi SIS 1+ duomenų bazės veikimu, o Komisija įkelia SIS 1+ duomenų bazę į centrinę SIS II. Šengeno konvencijos 113 straipsnio 2 dalyje nurodyti SIS 1+ duomenų bazės duomenys neperkeliami į centrinę SIS II . 1.  Kad būtų pereita iš C.SIS į centrinę SIS II, Prancūzija rūpinasi SIS 1+ duomenų bazės veikimu, o Komisija įkelia SIS 1+ duomenų bazę į centrinę SIS II. Šengeno konvencijos 113 straipsnio 2 dalyje nurodyti SIS 1+ duomenų bazės duomenys neperkeliami į centrinę SIS II . Šie duomenys ištrinami vėliausiai praėjus mėnesiui nuo intensyvaus stebėjimo laikotarpio pabaigos. Pakeitimas 10 Reglamento projektas 11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa 3.  Nacionalinės sistemos perėjimas iš SIS 1+ į SIS II prasideda nuo N.SIS II duomenų įkėlimo; N.SIS II turi sudaryti duomenų byla, nacionalinė kopija, kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija. 3.  Nacionalinės sistemos perėjimas iš SIS 1+ į SIS II prasideda nuo N.SIS II duomenų įkėlimo; N.SIS II turi sudaryti duomenų byla, nacionalinė kopija, kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija. Valstybės narės užtikrina, kad visi į SIS II įkelti asmens duomenys būtų tikslūs, atnaujinti ir teisėti, kaip nustatyta pagal Sprendimą 2007/533/TVR. Pakeitimas 11 Reglamento projektas 11 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Remiantis valstybių narių ir atsakingų priežiūros institucijų teikiama informacija Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie perėjimo pabaigą, ypač apie valstybių narių perėjimą prie SIS II. Šioje ataskaitoje patvirtinama, ar perėjimas buvo atliktas visapusiškai laikantis šio reglamento centriniu bei nacionaliniu lygmenimis ir ar visu perėjimo laikotarpiu asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 bei 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo¹. 1OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Pakeitimas 12 Reglamento projektas 11 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.  Praėjus vienam mėnesiui nuo intensyvaus stebėjimo laikotarpio pabaigos SIS 1+ duomenų bazė, visi SIS 1+ duomenų bazėje laikomi duomenys neatsižvelgiant į jų laikmeną ar vietą, C.SIS, valstybių narių N.SIS ir visos jų kopijos visam laikui ištrinamos. Pakeitimas 13 Reglamento projektas 11 a straipsnis (naujas) 11a straipsnis SIRENE biurų perkėlimas SIRENE biurų perkėlimas į S-TESTA tinklą vyksta tuo pat metu, kaip ir 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas perėjimas, ir baigiamas iš karto po perkėlimo. Pakeitimas 14 Reglamento projektas 12 straipsnio antra pastraipa Kai tik pirma valstybė narė N.SIS pakeičia N.SIS II, kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, taikomos Sprendimo 2007/533/TVR nuostatos. Kai tik pirma valstybė narė N.SIS sėkmingai pakeičia N.SIS II, kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, taikomos Sprendimo 2007/533/TVR nuostatos. Pakeitimas 15 Reglamento projektas 15 straipsnio -1 dalis (nauja) -1.  Be automatinės paieškos registravimo įrašų, valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad, vadovaujantis šiuo reglamentu, perėjimo proceso metu būtų visapusiškai paisoma taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir kad centrinėje SIS II būtų tinkamai įrašytos 3 straipsnio f punkte ir 11 straipsnyje apibrėžtos užduotys. Registruojant tos veiklos įrašus pirmiausia užtikrinamas duomenų vientisumas ir teisėtumas perėjimo prie SIS II ir duomenų į ją perkėlimo proceso metu. Pakeitimas 16 Reglamento projektas 15 straipsnio 4 dalis 4.  Registravimo įrašuose nurodomi visų pirma duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas. 4.  Registravimo įrašuose nurodomi visų pirma duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas, taip pat galutinio vartotojo vardas. Pakeitimas 17 Reglamento projektas 15 straipsnio 5 dalis 5.  Įrašai gali būti naudojami tik 3 dalyje nurodytiems tikslams ir ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo. Šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi. Pakeitimas 18 Reglamento projektas 15 straipsnio 7 dalis 7.  Kompetentingos institucijos, atsakingos už paieškos teisėtumo tikrinimą, atliekančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą centrinės SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, joms paprašius turi prieigą prie šių įrašų savo užduočių atlikimo tikslais, neviršydamos savo kompetencijos. 7.  Kompetentingos institucijos, nurodytos Sprendimo 2007/533/TVR 60 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje, atsakingos už paieškos teisėtumo tikrinimą, atliekančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą centrinės SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, pagal Sprendimo 2007/533/TVR nuostatas joms paprašius turi galimybę pamatyti šiuos įrašus savo užduočių atlikimo tikslais, neviršydamos savo kompetencijos. Pakeitimas 19 Reglamento projektas 15 straipsnio 7 a dalis (nauja) 7a.  Visos duomenų apsaugos institucijos, atsakingos už SIS 1+ arba už SIS II, artimai dalyvauja visais perėjimo nuo SIS 1+ prie SIS II etapais. Pakeitimas 20 Reglamento projektas 19 straipsnis Komisija kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pažangos ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir dėl perėjimo iš SIS 1+ į SIS II. Komisija kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pažangos ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir dėl perėjimo iš SIS 1+ į SIS II. Komisija informuoja Europos Parlamentą apie 8, 9 ir 10 straipsniuose nurodytų bandymų rezultatus. Pakeitimas 21 Reglamento projektas 21 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis netenka galios pasibaigus perėjimui, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje. Jeigu šios datos negalima taikyti dėl iškilusių techninių sunkumų, susijusių su perėjimo procesu, šis reglamentas netenka galios tą dieną, kurią nustato Taryba, veikdama pagal Sprendimo 2007/533/TVR 71 straipsnio 2 dalį. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis netenka galios pasibaigus perėjimui, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje. Jeigu šios datos negalima taikyti dėl iškilusių techninių sunkumų, susijusių su perėjimo procesu, šis reglamentas netenka galios tą dieną, kurią nustato Taryba, veikdama pagal Sprendimo 2007/533/TVR 71 straipsnio 2 dalį, ir bet kuriuo atveju iki 2013 m. birželio 30 d.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS +1) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) projekto (nauja redakcija) (11143/1/2012 – C7-0331/2012 – 2012/0033B(NLE))

P7_TA(2012)0441 A7-0370/2012

(Konsultavimosi procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11143/1/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0331/2012),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2012 m. spalio 12 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87, 55 straipsnius ir 46 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0370/2012),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, nagrinėjamame pasiūlyme nėra jokių esminių pakeitimų, išskyrus tuos, kurie kaip tokie nurodyti pasiūlyme, ir kadangi, kai tai susiję su nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir šių pakeitimų kodifikavimu, pagal pasiūlymą numatytas nesudėtingas esamų tekstų kodifikavimas visiškai nekeičiant jų esmės;

1.  pritaria Tarybos projektui su pritaikymais, padarytais atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, su toliau nurodytais pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Reglamento projektas 6 konstatuojamoji dalis (6)  SIS II kūrimas turėtų būti tęsiamas ir turėtų būti užbaigtas pagal SIS II bendrą tvarkaraštį, kurį Taryba patvirtino 2008 m. birželio 6 d. ir kuris vėliau iš dalies pakeistas 2009 m. spalio mėn., vadovaujantis 2009 m. birželio 4 d. priimtomis TVR tarybos gairėmis. Dabartinę SIS II bendro tvarkaraščio redakciją Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui 2010 m. spalio mėn.; (6)  SIS II kūrimas turėtų būti tęsiamas ir turėtų būti užbaigtas vėliausiai 2013 m. birželio 30 d.; Pakeitimas 2 Reglamento projektas 16 konstatuojamoji dalis (16)siekiant paremti valstybes nares, kad jos rinktųsi palankiausią techninį ir finansinį sprendimą, Komisija turėtų nedelsdama inicijuoti šio reglamento pritaikymą siūlydama perėjimo teisinę tvarką, kuri geriau atitiktų techninį perėjimo požiūrį, apibrėžtą SIS projekto perėjimo plane (toliau – perėjimo planas), kurį priėmė Komisija po teigiamo balsavimo SIS-VIS komitete 2011 m. vasario 23 d.; Išbraukta. Pakeitimas 3 Reglamento projektas 17 konstatuojamoji dalis (17) perėjimo plane nustatyta, kad perkėlimo laikotarpiu visos valstybės narės nuosekliai individualia tvarka perkels nacionalines sistemas iš SIS 1+ į SIS II. Techniniu požiūriu pageidautina, kad perkėlimą atlikusios valstybės narės galėtų naudotis visomis SIS II funkcijomis nuo perkėlimo momento ir neturėtų laukti, kol į SIS II persikels kitos valstybės narės. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimą 2007/533/TVR reikia taikyti nuo tos dienos, kai perkėlimą inicijuos pirma valstybė narė. Teisinio tikrumo sumetimais perkėlimas turėtų trukti kuo trumpiau , ir neturėtų viršyti 12 valandų. Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimo 2007/533/TVR taikymas netrukdo į SIS II dar nepersikėlusioms arba dėl techninių priežasčių vėluojančioms tą padaryti valstybėms narėms intensyvaus stebėjimo laikotarpiu naudotis SIS II funkcijomis, kurios sutampa su SIS 1+ funkcijomis. Siekiant visose valstybėse narėse taikyti vienodus standartus ir sąlygas perspėjimams, duomenų apdorojimui ir duomenų apsaugai, reikia SIS II teisinę sistemą taikyti valstybių narių, kurios dar nepersikėlė, SIS operacinei veiklai; (17) numatoma, kad perkėlimo laikotarpiu visos valstybės narės nuosekliai individualia tvarka perkels nacionalines sistemas iš SIS 1+ į SIS II. Techniniu požiūriu pageidautina, kad perkėlimą atlikusios valstybės narės galėtų naudotis visomis SIS II funkcijomis nuo perkėlimo momento ir neturėtų laukti, kol į SIS II persikels kitos valstybės narės. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimą 2007/533/TVR reikia taikyti nuo tos dienos, kai perkėlimą inicijuos pirma valstybė narė. Teisinio tikrumo sumetimais perkėlimas turėtų trukti kuo trumpiau , ir neturėtų viršyti 12 valandų. Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendimo 2007/533/TVR taikymas netrukdo į SIS II dar nepersikėlusioms arba dėl techninių priežasčių vėluojančioms tą padaryti valstybėms narėms intensyvaus stebėjimo laikotarpiu naudotis SIS II funkcijomis, kurios sutampa su SIS 1+ funkcijomis. Siekiant visose valstybėse narėse taikyti vienodus standartus ir sąlygas perspėjimams, duomenų apdorojimui ir duomenų apsaugai, reikia SIS II teisinę sistemą taikyti valstybių narių, kurios dar nepersikėlė, SIS operacinei veiklai; Pakeitimas 4 Reglamento projektas 19 konstatuojamoji dalis (19)  Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR numatyta, kad centrinėje SIS II, vadovaujantis sąnaudų ir naudos analize, būtų taikomos geriausios turimos technologijos. 2009 m. birželio 4–5 d. Tarybos išvadų dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių priede nustatytos gairės, kurių turėtų būti laikomasi toliau įgyvendinant dabartinį SIS II projektą. Lygiagrečiai buvo atliktas tyrimas dėl galimybės parengti alternatyvų techninį scenarijų, pagal kurį SIS II būtų vystoma plėtojant SIS 1+ (SIS 1+ RE) ir kuris būtų naudojamas kaip nenumatytų atvejų planas tuo atveju, jeigu bandymų metu paaiškėtų, kad gairėse nurodyti reikalavimai neįgyvendinti. Remdamasi šiais kriterijais, Taryba gali nuspręsti paprašyti Komisijos pereiti prie alternatyvaus techninio scenarijaus; (19)  Reglamente (EB) Nr. 1987/2006 ir Sprendime 2007/533/TVR numatyta, kad centrinėje SIS II, vadovaujantis sąnaudų ir naudos analize, būtų taikomos geriausios turimos technologijos. 2009 m. birželio 4–5 d. Tarybos išvadų dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių priede nustatytos gairės, kurių turėtų būti laikomasi toliau įgyvendinant dabartinį SIS II projektą. Lygiagrečiai buvo atliktas tyrimas dėl galimybės parengti alternatyvų techninį scenarijų, pagal kurį SIS II būtų vystoma plėtojant SIS 1+ (SIS 1+ RE) ir kuris būtų naudojamas kaip nenumatytų atvejų planas tuo atveju, jeigu bandymų metu paaiškėtų, kad gairėse nurodyti reikalavimai neįgyvendinti. Remdamasi šiais kriterijais, Taryba gali nuspręsti paprašyti Komisijos pereiti prie alternatyvaus techninio scenarijaus. Tokiu atveju Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl šio reglamento persvarstymo; Pakeitimas 5 Reglamento projektas 31 konstatuojamoji dalis (31)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo stebėjimą ir užtikrinimą ir jis yra kompetentingas prižiūrėti Sąjungos institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio konkrečioms Šengeno konvencijos ir Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 bei Sprendimo 2007/533/TVR nuostatoms, susijusioms su asmens duomenų apsauga ir saugumu; (31)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo stebėjimą ir užtikrinimą ir jis yra kompetentingas prižiūrėti Sąjungos institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu. Iki SIS II teisinės sistemos įsigaliojimo už dabartinės SIS 1+ techninės paramos funkcijos priežiūrą yra atsakinga jungtinė priežiūros institucija. Nacionalinės priežiūros institucijos yra atsakingos už SIS 1+ duomenų tvarkymo jų atitinkamos valstybės narės teritorijoje priežiūrą ir liks atsakingos už SIS II asmens duomenų tvarkymo teisėtumo stebėjimą valstybių narių teritorijoje. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio konkrečioms Šengeno konvencijos ir Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 bei Sprendimo 2007/533/TVR nuostatoms, susijusioms su asmens duomenų apsauga ir saugumu. Pagal SIS II teisinę sistemą numatyta, kad nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina koordinuotą SIS II priežiūrą; Pakeitimas 6 Reglamento projektas 43 a konstatuojamoji dalis (nauja) (43a) šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, dalyvaujant Bulgarijai ir Rumunijai pagal 2005 m. Stojimo sutarties 4 straipsnio 2 dalį ir 2010 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą 2010/365/ES dėl Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje1; 1 OL L 166, 2010 7 1, p. 17. Pakeitimas 7 Reglamento projektas 7 straipsnio 6 dalis 6. 1–3 dalyse nurodytą veiklą koordinuoja Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje. 6. 1–3 dalyse nurodytą veiklą koordinuoja Komisija ir SIS 1+ dalyvaujančios valstybės narės, veikdamos Taryboje. Europos Parlamentas nuolat informuojamas apie šią veiklą. Pakeitimas 8 Reglamento projektas 11 straipsnio -1 dalis (nauja) -1.  Prieš pradedant perėjimo procesą valstybės narės patikrina, ar visi asmens duomenys, kuriuos ketinama perkelti į SIS II, yra tikslūs, atnaujinti ir teisėti, kaip nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006. Visi duomenys, kurių neįmanoma patikrinti prieš pradedant perėjimą, patikrinami daugiausia per šešis mėnesius nuo perėjimo proceso pradžios. Pakeitimas 9 Reglamento projektas 11 straipsnio 1 dalis 1.  Kad būtų pereita iš C.SIS į centrinę SIS II, Prancūzija rūpinasi SIS 1+ duomenų bazės veikimu, o Komisija įkelia SIS 1+ duomenų bazę į centrinę SIS II. Šengeno konvencijos 113 straipsnio 2 dalyje nurodyti SIS 1+ duomenų bazės duomenys neperkeliami į centrinę SIS II. 1.  Kad būtų pereita iš C.SIS į centrinę SIS II, Prancūzija rūpinasi SIS 1+ duomenų bazės veikimu, o Komisija įkelia SIS 1+ duomenų bazę į centrinę SIS II. Šengeno konvencijos 113 straipsnio 2 dalyje nurodyti SIS 1+ duomenų bazės duomenys neperkeliami į centrinę SIS II. Šie duomenys ištrinami vėliausiai praėjus mėnesiui po intensyvaus stebėjimo laikotarpio pabaigos. Pakeitimas 10 Reglamento projektas 11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa 3.  Nacionalinės sistemos perėjimas iš SIS 1+ į SIS II prasideda nuo N.SIS II duomenų įkėlimo; N.SIS II turi sudaryti duomenų byla, nacionalinė kopija, kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija. 3.  Nacionalinės sistemos perėjimas iš SIS 1+ į SIS II prasideda nuo N.SIS II duomenų įkėlimo; N.SIS II turi sudaryti duomenų byla, nacionalinė kopija, kurią sudaro visa ar dalinė SIS II duomenų bazės kopija. Valstybės narės užtikrina, kad visi į SIS II įkelti asmens duomenys būtų tikslūs, atnaujinti ir teisėti, kaip nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006. Pakeitimas 11 Reglamento projektas 11 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Remdamasi valstybių narių ir atsakingų priežiūros institucijų teikiama informacija, Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie perėjimo pabaigą, ypač apie valstybių narių perėjimą prie SIS II. Šioje ataskaitoje patvirtinama, ar perėjimas buvo atliktas visapusiškai laikantis šio reglamento centriniu ir nacionaliniu lygmenimis ir ar visu perėjimo laikotarpiu asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 bei 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo¹. 1OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Pakeitimas 12 Reglamento projektas 11 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.  Praėjus vienam mėnesiui nuo intensyvaus stebėjimo laikotarpio pabaigos SIS 1+ duomenų bazė, visi SIS 1+ duomenų bazėje laikomi duomenys, neatsižvelgiant į jų laikmeną ar vietą, C.SIS, valstybių narių N.SIS ir visos jų kopijos visam laikui ištrinamos. Pakeitimas 13 Reglamento projektas 11 a straipsnis (naujas) 11a straipsnis SIRENE biurų perkėlimas SIRENE biurų perkėlimas į S-TESTA tinklą vyksta tuo pat metu kaip ir 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas perėjimas ir baigiamas iš karto po perkėlimo. Pakeitimas 14 Reglamento projektas 12 straipsnio antra pastraipa Kai tik pirma valstybė narė N.SIS pakeičia N.SIS II, kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatos. Kai tik pirma valstybė narė N.SIS sėkmingai pakeičia N.SIS II, kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatos. Pakeitimas 15 Reglamento projektas 15 straipsnio -1 dalis (nauja) -1.  Be automatinės paieškos registravimo įrašų, valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad, vadovaujantis šiuo reglamentu, perėjimo proceso metu būtų visapusiškai paisoma taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir kad centrinėje SIS II būtų tinkamai įrašytos 3 straipsnio f punkte ir 11 straipsnyje apibrėžtos užduotys. Registruojant tos veiklos įrašus pirmiausia užtikrinamas duomenų vientisumas ir teisėtumas perėjimo prie SIS II ir duomenų į ją perkėlimo proceso metu. Pakeitimas 16 Reglamento projektas 15 straipsnio 4 dalis 4.  Registravimo įrašuose nurodomi visų pirma duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas. 4.  Registravimo įrašuose nurodomi visų pirma duomenų perdavimo data ir laikas, duomenys, naudoti paieškai atlikti, nuorodos į perduotus duomenis bei kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų tvarkymą, pavadinimas, taip pat galutinio vartotojo vardas. Pakeitimas 17 Reglamento projektas 15 straipsnio 5 dalis 5.  Įrašai gali būti naudojami tik 3 dalyje nurodytiems tikslams ir ištrinami anksčiausiai po vienerių metų ir vėliausiai po trejų metų nuo jų sukūrimo. Šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi. Pakeitimas 18 Reglamento projektas 15 straipsnio 7 dalis 7.  Kompetentingos institucijos, atsakingos už paieškos teisėtumo tikrinimą, atliekančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą centrinės SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, joms paprašius turi prieigą prie šių įrašų savo užduočių atlikimo tikslais, neviršydamos savo kompetencijos. 7.  Kompetentingos institucijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje, atsakingos už paieškos teisėtumo tikrinimą, atliekančios duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinančios tinkamą centrinės SIS II veikimą, duomenų vientisumą ir saugumą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas joms paprašius turi prieigą prie šių įrašų savo užduočių atlikimo tikslais, neviršydamos savo kompetencijos. Pakeitimas 19 Reglamento projektas 15 straipsnio 7 a dalis (nauja) 7a.  Visos duomenų apsaugos institucijos, atsakingos už SIS 1+ arba už SIS II, aktyviai dalyvauja visais perėjimo nuo SIS 1+ prie SIS II etapais. Pakeitimas 20 Reglamento projektas 19 straipsnis Komisija kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pažangos ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir dėl perėjimo iš SIS 1+ į SIS II. Komisija kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pažangos ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir dėl perėjimo iš SIS 1+ į SIS II. Komisija informuoja Europos Parlamentą apie 8, 9 ir 10 straipsniuose nurodytų bandymų rezultatus. Pakeitimas 21 Reglamento projektas 21 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis netenka galios pasibaigus perėjimui, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje. Jeigu šios datos negalima taikyti dėl iškilusių techninių sunkumų, susijusių su perėjimo procesu, šis reglamentas netenka galios tą dieną, kurią nustato Taryba, veikdama pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 55 straipsnio 2 dalį. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis netenka galios pasibaigus perėjimui, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje. Jeigu šios datos negalima taikyti dėl iškilusių techninių sunkumų, susijusių su perėjimo procesu, šis reglamentas netenka galios tą dieną, kurią nustato Taryba, veikdama pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 55 straipsnio 2 dalį, ir bet kuriuo atveju iki 2013 m. birželio 30 d.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 28-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės ataskaitos (2010 m.) (2011/2275(INI))

P7_TA(2012)0442 A7-0330/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 28-ąją metinę Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės ataskaitą (2010 m.) (COM(2011)0588),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2011)0930),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2009 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 26-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2008 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SEC(2011)0193, SEC(2011)0194 ir SEC(2011)1626),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2010 darbo metais(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A7-0330/2012),

A.  kadangi Lisabonos sutartimi nustatyta įvairių naujų teisinių pagrindų, kuriais siekiama supaprastinti ES teisės įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą;

B.  kadangi SESV 298 straipsnyje įtvirtinta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, vykdydamos savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

C.  kadangi aplinkos apsaugos, vidaus rinkos ir mokesčių sistemos srityse padaroma daugiausia pažeidimų, kurie sudaro 52 proc. visų pažeidimo atvejų;

1.  primena, kad Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje Komisijai priskiriamas pagrindinis Sutarčių sergėtojos vaidmuo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisijos įgaliojimai ir pareiga pradėti taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą valstybei narei, kuri nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartis(4), yra ES teisinės tvarkos pagrindas ir atitinka Sąjungos, paremtos teisinės valstybės principu, sampratą;

2.  pabrėžia pamatinę teisinės valstybės svarbą, nes tai bet kokios demokratinio valdymo formos teisėtumo sąlyga ir visapusiška garantija piliečiams, kad jie gali naudotis teisės aktuose nustatytomis savo teisėmis;

3.  pritaria Komisijos taikomam sumanaus reguliavimo metodui, kuriuo pirmiausia stengiamasi integruoti ES teisės taikymo stebėjimą į platesnį politikos ciklą, o komitetas tai laiko viena iš svarbiausių prevencinių priemonių;

4.  pažymi, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra sudaryta iš dviejų etapų: administracinio (tyrimų) etapo ir teisminio etapo Teisingumo Teisme; mano, kad piliečių, kaip skundų teikėjų, vaidmuo administraciniame etape, kai reikia užtikrinti, kad praktiškai būtų laikomasi Sąjungos teisės, yra itin svarbus;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama sklandesnio perkėlimo proceso, naudoja daug įvairių priemonių (perkėlimo kontroliniai sąrašai, vadovai arba aiškinamieji raštai), ir ragina Komisiją iki perkėlimo galutinio termino dar atidžiau stebėti direktyvų perkėlimą, ypač anksčiau netinkamai tai dariusių valstybių narių atliekamą perkėlimą, kad būtų galima skubiai imtis veiksmų;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvų nuostatos taikomos tiesiogiai, jei jos yra pakankamai tikslios ir besąlyginės (tiesioginis veikimas), remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų ir nuoseklių veiksmų siekiant išspręsti perteklinio reglamentavimo problemą;

8.  pabrėžia, kad neseniai Komisija paskelbė naują komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154), kuriame persvarstytos skundų registravimo sąlygos ir kuris dėl to turėjo įtakos visai pažeidimo nagrinėjimo procedūrai; primygtinai ragina Komisiją vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą netaikyti privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, bet pateikti pasiūlymą dėl reglamento(5), kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, visapusiškai dalyvautų tokioje svarbioje ES teisinės tvarkos dalyje;

9.  tačiau apgailestauja dėl itin didelio bylų dėl nepranešimo apie perkėlimo priemones skaičiaus (2010 m. buvo 470 neišnagrinėtų bylų);

10.  apgailestauja, kad pirmiau minėtame naujajame komunikate nėra nuorodos į „EU Pilot“, kuris, kaip apibrėžė pati Komisija, yra „išbandytas darbo metodas“(6), kuriuo ji naudojasi nagrinėdama skundus ir pradėdama skundo nagrinėjimo procedūrą, kai tikėtina, jog bus vykdoma tokia procedūra(7); pažymi, kad komunikate net neminimas projekto „EU Pilot“ pavadinimas ir nenurodomos jokios teisės ar apsaugos priemonės, suteikiamos skundo teikėjui pagal „EU Pilot“; todėl daro išvadą, kad Komisijos sprendimai, kurie priimti prieš pažeidimo nagrinėjimo procedūrą arba kuriais nusprendžiama, kad ši procedūra nereikalinga, tokiu atveju neatitinka skaidrumo bei atskaitomybės taisyklių ir yra priimti vien Komisijos nuožiūra;

11.  ragina Komisiją paaiškinti sistemos „EU Pilot“ statusą ir aiškiai apibrėžti jos taikymo pagrindą ir taisykles taip, kad jas suprastų piliečiai;

12.  pabrėžia, kad valstybių narių, dalyvaujančių projekte „EU Pilot“, skaičius (18 iki 2010 m. pabaigos) ir didelis skaičius užbaigtų nagrinėti bylų, kai valstybės narės atsakymas buvo įvertintas kaip priimtinas (81 proc. atvejų); įrodo, kokia svarbi šių vertinimų kokybė tiek pagrįstos ir patvirtintos informacijos, tiek Teisingumo Teismo pripažintų bendrųjų administracinės teisės principų paisymo požiūriu;

13.  pakartoja savo nuomonę, kad Sutartimis Komisijai suteikiama veiksmų laisvė vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą turi atitikti teisinės valstybės principą, teisinio aiškumo principą, skaidrumo bei atvirumo reikalavimus ir proporcingumo principą, taip pat niekas jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti siekti pagrindinio šių įgaliojimų tikslo – užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtų taikoma laiku ir tinkamai(8);

14.  atkreipia dėmesį į teigiamai nuteikiantį skaičių – 2010 m. 88 proc. pažeidimo tyrimo bylų „užbaigta nesikreipus į Teisingumo Teismą, nes valstybės narės ištaisė teisinius trūkumus, kuriuos nurodė Komisija, todėl nereikėjo pradėti kito pažeidimo procedūros etapo“; tačiau mano, jog būtina toliau atidžiai stebėti valstybių narių veiksmus, nes kai kuriose peticijose nurodomos problemos neišsprendžiamos net ir baigus nagrinėti bylą (pvz., žr. peticijas Nr. 0808/2006, 1322/2007, 0492/2010, 1060/2010 ir 0947/2011);

15.  apskritai pabrėžia, kad siekiant didinti Parlamento ryšių su Komisija skaidrumą ir abipusiškumą reikia dėti papildomų pastangų; pavyzdžiui, pažymi, kad geresnės galimybės gauti informacijos apie skundus, pažeidimo tyrimo bylas ir kitas vykdymo užtikrinimo priemones galėtų būti suteiktos nepakenkiant tyrimo tikslui ir kad galimybę gauti šią informaciją būtų galima tinkamai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali kilti pavojus žmonių sveikatai ir gali būti padaryta nepataisoma žala aplinkai;

16.  pažymi, kad, siekdama tinkamo projekto „EU Pilot“ veikimo, Komisija sukūrė konfidencialią internetinę duomenų bazę, skirtą Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų bendravimui; dar kartą atkreipia dėmesį, kad vykdant projektą „EU Pilot“ trūksta skaidrumo skundų pareiškėjų atžvilgiu, ir dar kartą prašo suteikti prieigą prie duomenų bazės, kurioje surinkti visi skundai, kad Parlamentas galėtų kontroliuoti, kaip Komisija atlieka savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį;

17.  apgailestauja, kad nenumatyta jokių tolesnių priemonių, susijusių su pirmiau minėta Parlamento rezoliucija dėl 27-osios metinės ataskaitos, ypač su Parlamento raginimu remiantis SESV 298 straipsniu pateikti pasiūlymą dėl proceso teisės, t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstyti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir procedūros prieš pradedant nagrinėjimą aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir teisę kiekvienam asmeniui turėti galimybę susipažinti su savo byla, siekiant, kad būtų paisoma piliečių teisių ir būtų užtikrintas skaidrumas;

18.  todėl dar kartą ragina Komisiją, remiantis nauju SESV 298 straipsnio teisiniu pagrindu, pateikti pasiūlymą dėl proceso teisės, t. y. reglamentą;

19.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą į Parlamento prašymą dėl proceso teisės, kuriame Komisija reiškia abejones dėl galimybės ateityje priimti bet kokį SESV 298 straipsniu pagrįstą reglamentą, nes Sutartyse Komisijai suteikta veiksmų laisvė numatyti pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir su juo susijusio darbo metodą siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą; yra įsitikinęs, kad tokiomis proceso teisės nuostatomis jokiu būdu nebūtų apribojama Komisijos veiksmų laisvė, tik būtų užtikrinama, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, gerbtų atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos administracijos principą, kaip nurodyta SESV 298 straipsnyje, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytą teisę į gerą administravimą;

20.  pabrėžia pažeidimo procedūrų skaidrumo svarbą, taip pat numatant galimybę Parlamentui stebėti Sąjungos teisės taikymą; šiomis aplinkybėmis primena, kad persvarstytame pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių įsipareigoja pateikti „Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, […] klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo“, ir tikisi, kad ši sąlyga bus teisėtai taikoma praktikoje;

21.  pažymi, kad peticija yra tinkama priemonė, kuria piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos ir įmonės gali naudotis, kad praneštų apie ES teisės aktų nesilaikymo atvejus valstybių narių valdžios institucijose įvairiais lygmenimis; šiuo požiūriu ragina Komisiją užtikrinti nuolatinių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaidrumą laiku ir tinkamai informuojant piliečius apie veiksmus, kurių imtasi jų prašymu;

22.  pažymi, kad piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos peticijų teikimo sistema ir toliau naudojasi daugiausia siekdami pranešti apie ES teisės aktų nesilaikymą įvairaus lygmens valstybių narių institucijose ir dėl šio nesilaikymo pateikti skundus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Peticijų komiteto, kaip veiksmingos piliečių, Parlamento ir Komisijos jungties, vaidmenį;

23.  teigiamai vertina 28-ojoje metinėje ataskaitoje pateiktą konkretų skirsnį apie peticijas, kurio prašė Parlamentas ir kuriame Komisija pateikia gautų naujų peticijų analizę; teigiamai vertina Komisijos ataskaitos teiginį, kad daugelyje sričių „pagal Europos Parlamentui pateiktas peticijas pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros“; pabrėžia, kad net jei peticijos nesusijusios su pažeidimais, jomis Parlamentui ir Komisijai suteikiama įsidėmėtinos informacijos apie piliečiams rūpimus dalykus;

24.  pabrėžia, kad nemažai peticijų gauta su aplinkos teisės aktais, ypač su atliekų tvarkymo nuostatomis, susijusiais klausimais; primena aspektus, kuriuos Pirmininkas pabrėžė per 2011 m. birželio 15 d. įvykusią Komisijos konferenciją dėl ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo, paminėdamas, jog dažnai neatliekama patikimų poveikio aplinkai vertinimų, nepaisoma pareigos rengti viešas konsultacijas, o atliekų tvarkymo sistemos turi ir įvairių kitų trūkumų;

25.  primena, kad iš pradžių chartijoje buvo numatyta kodifikuoti ES piliečių pagrindines teises ir kad valstybių ir vyriausybių vadovai ne kartą oficialiai pareiškė, kad chartijoje įtvirtintos ES piliečių teisės; ragina visas valstybes nares dar kartą apsvarstyti, ar chartijos 51 straipsnis reikalingas, ir skatina jas vienbalsiai pareikšti, kad savo jurisdikcijoje jos neapribos asmenų teisių remdamosi to straipsnio nuostatomis;

26.  pabrėžia, kad piliečiai, teikdami peticiją Europos Parlamentui, tikisi būti ginami pagal chartijos nuostatas, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje jie nuolat gyvena, ir nepaisant to, ar ES teisė įgyvendinama, ar ne; šiuo požiūriu tebėra susirūpinęs, kad piliečiai jaučiasi suklaidinti dėl tikrosios chartijos taikymo srities; todėl mano, kad būtina tinkamai išaiškinti subsidiarumo principą ir remiantis chartijos 51 straipsniu išaiškinti, kaip Parlamentas suvokia šios chartijos taikymo sritį;

27.  pabrėžia, kad daugelį su pagrindinėmis teisėmis susijusių peticijų teikiama dėl laisvo asmenų judėjimo principo, taip pat pabrėžia, kad, kaip matyti iš 2010 m. Europos Sąjungos pilietybės ataskaitos, ES pilietybės suteikiamos teisės yra esminė svarbi sąlyga, kad piliečiai galėtų laisvai naudotis vidaus rinkos teikiamais pranašumais; pabrėžia, kad piliečiams labiau naudojantis šiomis galimybėmis gali labai padidėti vidaus rinkos augimo galimybės, todėl, atsižvelgdamas į dabartinius ekonomikos sunkumus Europoje, pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms šioje srityje dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES teisė šioje srityje būtų visapusiškai ir greitai perkelta į nacionalinę teisę;

28.  taip pat pabrėžia, kad piliečiai jaučiasi panašiai klaidinami ir dėl Bendrijos teisės taikymo pavėluoto teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę atvejais; atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tikrovę, kad piliečiai, kurie negali pasinaudoti taikytina Bendrijos teise, nes atitinkama valstybė narė jos dar neperkėlė į nacionalinę teisę, neturi galimybės naudotis jokiomis teisių gynimo priemonėmis;

29.  pritaria Europos Parlamento Teisės tarnybos požiūriui, kad peticijų priimtinumo klausimu Europos Sąjungos veiklos sritys yra platesnės negu jos kompetencijos sritys; pabrėžia, kad šia nuostata Parlamentas ir Komisija turėtų remtis nagrinėdami peticijas;

30.  pakartoja, kad visi atskiri įmonių ir pavienių asmenų skundai išlieka pagrindinis Europos Sąjungos teisės pažeidimų nustatymo šaltinis, o toliau – pagrindinė priežastis pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą; todėl ragina sukurti veiksmingesnius teisiškai privalomus administracinius teisės aktus, kuriais būtų tvirtai ir patikimai apibrėžti procedūriniai Komisijos ir skundo teikėjo santykiai prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jai vykstant ir pasibaigus, ir taip, visų pirma, sustiprinti kiekvieno skundo pateikėjo padėtį;

31.  palankiai vertina SESV 260 straipsnyje numatytą naują nuostatą, pagal kurią Komisija, remdamasi SESV 258 straipsniu, gali kreiptis į Teisingumo Teismą ir prašyti Teismo taikyti finansines sankcijas valstybei narei dėl pavėluoto direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę;

32.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iš esmės pasinaudoti SESV 260 straipsnio 3 dalimi, kai neįvykdoma pareiga, kuriai taikoma ši nuostata, susijusi su pagal teisėkūros procedūrą priimtų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę;

33.  mano, jog itin svarbu, kad Komisija pasinaudotų šia galimybe, kartu ir visomis kitomis galimomis priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad valstybės narės Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę perkeltų laiku ir tinkamai; turėtų būti įvardytos tos valstybės narės, kurios vėluoja ir laiku neįgyvendino teisės aktų;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo paskelbtas šis pranešimas, Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės susitarė dėl aiškinamųjų dokumentų, kuriais nustatomas direktyvos sudedamųjų dalių ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių dalių („atitikties lentelių“) ryšys, klausimo; pabrėžia, kad šios trys institucijos ir valstybės narės susitarė įtraukti į direktyvas konstatuojamąją dalį, kurioje būtų nurodyta, kad susijusios valstybės narės pateikia atitikties lentelę, kai konkrečiu atveju tai būtina ir proporcinga;

35.  pabrėžia, kad atitikties lentelės yra neįkainojama priemonė siekiant suteikti Komisijai ir Parlamentui galimybę prižiūrėti, ar valstybės narės tinkamai perkelia Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę ir ar tinkamai juos taiko, nes direktyvos ir atitinkamų nacionalinių nuostatų ryšys dažnai būna labai sudėtingas ir kartais beveik neįmanoma jo atsekti;

36.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui aiškias Bendrijos teisės atitikties lentelių kūrimo, įtraukimo ir taikymo gaires bei atlikti skaidrų vertinimą, kuris reikšmingai padėtų įvertinti šios teisės įgyvendinimą valstybės narės lygmeniu;

37.  pažymi, kad nacionaliniai teismai atlieka esminį vaidmenį taikant ES teisę, ir visiškai remia ES pastangas gerinti ir koordinuoti teisinių, teisminių ir administracinių valdžios institucijų bei nacionalinių administracijų ir regioninių bei vietos valdžios institucijų teisininkų pareigūnų bei valstybės tarnautojų mokymą Europos lygmeniu;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0377. (2) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 46. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0382. (4) SESV 258 ir 260 straipsniuose apibrėžti Komisijos įgaliojimai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę. Visų pirma 258 straipsnyje teigiama, kad Komisija „pareiškia pagrįstą savo nuomonę“, jei mano, kad valstybė narė nevykdė savo pareigos pagal Sutartis. (5) Žr. 7 dalį, kurioje raginama priimti pasiūlymą dėl „proceso teisės“. (6) Komisijos antroji „EU Pilot“ vertinimo ataskaita (SEC(2011)1626), p. 7. (7) Žr. pirmiau minėtą ataskaitą, p. 3. Žr. pirmiau minėtą 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją. (8) Parlamentas pirmiau minėtoje 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje pareiškė, kad „absoliuti veiksmų laisvė, pridėjus visiško skaidrumo trūkumą, iš esmės prieštarauja teisinės valstybės principams“.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai (2011/2308(INI))

P7_TA(2012)0443 A7-0283/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (Direktyva dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo) ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/35/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)(7),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą arba DAAA)(8),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (Vandens pagrindų direktyva)(9),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmogaus vartojamo vandens kokybės (Geriamojo vandens direktyva)(10),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (Požeminio vandens direktyva)(11),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą (iš dalies pakeista)(12) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį(13),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (REACH reglamentas)(14),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo (kuriuo esami ES teisės aktai suderinami su JT pasauline suderinta sistema (PSS))(15),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (Biocidinių produktų direktyva)(16),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (Seveso II direktyva)(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl naftos ir dujų žvalgymo atviroje jūroje saugos problemų(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Komisijos Energetikos generalinio direktorato parengtą ataskaitą apie netradicinius dujų išteklius Europoje(19),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 26 d. Komisijos Aplinkos generalinio direktorato perduotą pranešimą Europos Parlamento nariams dėl skalūnų dujų projektams taikomos ES aplinkos teisinės sistemos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į Peticijas Nr. 886/2011 (dėl rizikos, susijusios su skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba Bulgarijoje) ir Nr. 1378/2011 (dėl skalūnų dujų gavybos Lenkijoje),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. paskelbtą Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato A teminio skyriaus „Ekonomikos ir mokslo politika“ tyrimą „Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai“,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 11, 191, 192, 193 ir 194 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0283/2012),

A.  kadangi dėl naujausios technologijų pažangos tam tikrose pasaulio vietose jau pradėta sparti, komercinė netradicinio iškastinio kuro (angl. UFF) rūšių gavyba; kadangi ES dar nėra komercinio masto išnaudojimo ir buvo dar kruopščiau tikrinamos potencialios atsargos ir galimas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai;

B.  kadangi skalūnų dujų gavybos plėtra vertinama prieštaringai ES ar pasaulyje, būtina atlikti išsamų visų rūšių poveikio (aplinkai, visuomenės sveikatai ir klimato kaitai) vertinimą prieš toliau plėtojant šią technologiją;

C.  kadangi Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. nustatyta, kad skalūnų dujos ir kiti netradiciniai ištekliai tapo svarbiu nauju tiekimo šaltiniu Europoje arba kaimyninėse šalyse; kadangi anglį ir alyvą per trumpalaikį ir vidutinį laikotarpį pakeitus dujomis galėtų būti sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis priklausomai nuo jų būvio ciklo;

D.  kadangi dujos gali būti naudojamos gaminant bazinės apkrovos energiją ir patikimai tiekiant atsarginę energiją įvairių rūšių energijos, pvz., vėjo ir saulės, šaltiniams ir toks patikimumas mažina technines subalansuotų tinklų naudojimo problemas; kadangi dujos taip pat yra efektyvus kuras, kuris naudojamas šildymui ir (arba) šaldymui ir įvairioms kitoms pramonės reikmėms, didinant ES konkurencingumą;

E.  netradiciniam kurui (skalūnų dujoms ir anglies sluoksnio metanui) išgauti dar tik dešimtmetį kartu naudojamos dvi pagrindinės technologijos – horizontalus gręžimas ir hidraulinis ardymas, ir jos neturėtų būti painiojamos su gręžinio stimuliacijos technologijomis, kurios naudojamos tradicinio iškastinio kuro gavyboje, atsižvelgiant į šių dviejų technologijų derinį ir susijusios intervencijos mastą;

F.  kadangi ES įsipareigojusi siekti privalomo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo ir padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį; kadangi sprendimus naudoti netradicinį iškastinį kurą reikėtų vertinti atsižvelgiant į poreikį sumažinti išmetamų dujų kiekį;

G.  kadangi iki šiol nėra priimta kasybos veiklą reglamentuojanti ES (pagrindų) direktyva;

H.  kadangi duomenų apie ardymo chemines medžiagas ir su hidrauliniu ardymu susijusį pavojų aplinkai ir sveikatai nepakanka; kadangi svarbi analizė tebevykdoma ir vis didėja poreikis atlikti papildomus ir nuolatinius mokslinius tyrimus; kadangi kokybiškiems moksliniams tyrimams, sustiprinantiems tinkamą reguliavimą saugant visuomenės sveikatą ir aplinką, užtikrinti labai svarbu turėti skaidrius duomenis, imti mėginius ir atlikti bandymus;

I.  kadangi bet kokios rūšies iškastinio kuro ir mineralinių išteklių gavyba yra neišvengiamai susijusi su žmogaus sveikatai ir aplinkai keliamu pavojumi; kadangi labai svarbu, kad ateityje priimant sprendimus dėl iškastinio kuro išteklių gavybos Europoje, būtų laikomasi atsargumo ir teršėjas moka principų, atsižvelgiant į galimą poveikį, kylantį visuose žvalgymo ir eksploatavimo proceso etapuose;

J.  kadangi ES valstybės narės, pvz., Prancūzija ir Bulgarija, jau paskelbė moratoriumą dėl skalūnų dujų gavybos dėl jos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;

K.  kadangi įgyvendinant projektus, nors šie projektai kelia pavojų aplinkai, paprastai nėra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas;

L.  kadangi ES turėtų užtikrinti aukštą žmogaus sveikatos apsaugos lygį visose Europos Sąjungos politikos srityse ir veikloje;

M.  kadangi daugelis Europos valdžios institucijų, pvz., Prancūzijos, Bulgarijos, Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės Vokietijoje, Fribūro ir Vo kantonų Šveicarijoje, taip pat įvairių JAV valstijų (Šiaurės Karolinos, Niujorko, Niudžersio ir Vermonto ir daugiau kaip 100 vietos vyriausybių) ir kitų pasaulio šalių valdžios institucijos (Pietų Afrikos, Kvebeko Kanadoje, Naujojo Pietų Velso Australijoje) šiuo metu draudžia ar yra paskelbusios moratoriumą hidraulinio ardymo procesams dujų ar alyvos gavyboje iš skalūnų ar kitų kietųjų uolienų darinių;

N.  kadangi šiuo metu kai kurios valstybės narės, pvz., Čekija, Rumunija ir Vokietija, svarsto galimybę paskelbti moratoriumą alyvos ir dujų žvalgybai ir gavybai iš skalūnų ar kitų kietųjų uolienų darinių;

O.  kadangi, nors su avarijomis kasybos pramonės srityje susijusios išlaidos yra didelės, Direktyvoje dėl atsakomybės dėl aplinkos apsaugos subjektai nėra įpareigojami apsidrausti atitinkamu draudimu;

Bendroji sistema: reguliavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir bendradarbiavimas

1.  supranta, kad skalūnų dujų žvalgymui ir gavybai taikomi netradiciniai angliavandenilių žvalgymo ir gavybos metodai naudojant horizontalaus gręžimo įrenginius ir didelio masto hidraulinį ardymą, kuriuos pasaulio mastu naudoja iškastinio kuro pramonėje;

2.  pabrėžia, kad nepaisant valstybių narių išskirtinės teisės eksploatuoti savo energijos išteklius, plėtojant netradicinio iškastinio kuro gavybą turėtų būti užtikrinamos sąžiningos ir vienodos veiklos sąlygos visoje Sąjungoje ir visapusiškai laikomasi susijusių ES saugos ir aplinkos apsaugos teisės aktų;

3.  mano, kad reikia atlikti kruopščią ES elektroninių ryšių tinklų analizę, ypač kas susiję su netradicinio iškastinio kuro žvalgymu ir panaudojimu; todėl palankiai vertina būsimą pabaigą daugelio Komisijos tyrimų dėl: rizikos nustatymo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų būvio ciklo, cheminių medžiagų, vandens, žemės naudojimo ir poveikio ES energijos rinkoms; ragina valstybes nares atsargiai plėtoti netradicinio iškastinio kuro gavybą iki kol bus užbaigta besitęsianti reglamentavimo tvarkos analizė ir ragina veiksmingai taikyti esamus teisės aktus kaip itin svarbią priemonę mažinant riziką visoje dujų gavybos veikloje;

4.  ragina Komisiją užbaigus tyrimus atlikti vertinimą remiantis Europos reguliavimo sistema sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse ir kaip galima greičiau laikantis Sutarties principų siūlyti atitinkamas priemones, įskaitant, jei reikia, teisines priemones;

5.   pabrėžia, kad dėl netradicinio iškastinio kuro, kaip ir dėl tradicinio iškastinio kuro, gavybos kyla pavojus; mano, kad šis pavojus turi būti sustabdytas taikant prevencines priemones, įskaitant tinkamą planavimą, bandymus, naujų ir geriausiai prieinamų technologijų naudojimą, gerąją patirtį ir nuolatinį duomenų rinkimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taikant griežtus teisės aktus; mano, kad prieš pradedant netradicinio iškastinio kuro operacijas yra labai svarbu reikalauti išmatuoti natūraliai susidariusio metano ir cheminių medžiagų bazinius lygius vandeningųjų sluoksnių požeminiame vandenyje ir esamus oro kokybės lygius galimose gręžinių vietose; be to, mano, kad nuolat dalyvaujant pirminės įrangos gamintojams arba lygiavertės įrangos gamintojams galima užtikrinti, kad ir toliau bus veiksmingiausiai naudojama svarbiausia saugos ir aplinkos apsaugos įranga ir bus laikomasi saugos standartų;

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą preliminarų ES aplinkos teisinės sistemos, taikomos hidrauliniam ardymui, vertinimą; primygtinai ragina Komisiją panaudoti savo įgaliojimus, susijusius su pagrindinių ES aplinkos teisės aktų tinkamu perkėlimu ir taikymu visose valstybėse narėse, ir nedelsiant parengti gaires dėl bazinių vandens stebėsenos duomenų, kurie reikalingi atliekant poveikio aplinkai vertinimą dėl skalūnų dujų žvalgymo ir gavybos, taip pat kriterijus, kurie bus naudojami vertinant hidraulinio ardymo poveikį požeminio vandens telkiniams skirtinguose geologiniuose sluoksniuose, įskaitant galimą nuotėkį ir bendrą poveikį;

7.  ragina Komisiją įvesti ES lygmens rizikos valdymo sistemą, skirtą netradicinio iškastinio kuro žvalgymui ar gavybai, norint užtikrinti, kad suderintos nuostatos dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos būtų taikomos visose valstybėse narėse;

8.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis reguliavimo institucijomis užtikrinti nuolatinę pokyčių šioje srityje stebėseną ir imtis būtinų veiksmų papildant ir išplečiant galiojančius ES aplinkos teisės aktus;

9.  pažymi, kad metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių išmetimas turi visiškai atitikti Direktyvą 2003/87/EB (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvą) arba Sprendimą Nr. 406/2009/EB („Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo“);

10.  pabrėžia, kad netradicinio iškastinio kuro žvalgymo ir gavybos, kuri vykdoma visiškai laikantis galiojančių ES teisės aktų, veiksmingas reguliavimas visiškai priklauso nuo susijusių nacionalinės valdžios institucijų noro ir išteklių; todėl ragina valstybes nares užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus, skirtus veiklai, kuriai išduotas leidimas, prižiūrėti, tikrinti ir vykdyti, įskaitant tinkamą kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų darbuotojų mokymą;

11.  atkreipia dėmesį į gerą reputaciją turinčių institucijų, visų pirma Tarptautinės energijos agentūros (angl. IEA), darbo, kurio jos ėmėsi siekdamos parengti gaires dėl geriausios patirties, susijusios su netradicinių dujų gavybai ir hidraulinio ardymo procesui taikomų taisyklių, svarbą;

12.  ragina parengti suprantamą geriausių galimų priemonių (GGP) informacinių dokumentų rinkinį, skirtą ardymo veiklai, paremtai tvirta moksline inžinerine praktika;

13.  ragina tas nacionalinės valdžios institucijas, kurios išdavė leidimus netradicinio iškastinio kuro žvalgymui, persvarstyti galiojančias valstybės nustatytas gręžinių, skirtų tradiciniam iškastiniam kurui, konstravimo taisykles ir atnaujinti minėtas nuostatas atsižvelgiant į netradicinio iškastinio kuro gavybos ypatumus;

14.  pripažįsta, kad pramonės sektoriui tenka pagrindinė atsakomybė užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams ir į juos reaguojant; ragina Komisiją numatyti su hidrauliniu valdymu susijusias operacijas įtraukti į Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą III priedą ir ragina, kad atitinkamos valdžios institucijos iš veiklos vykdytojų reikalautų pakankamų finansinių garantijų, susijusių su aplinkos apsaugos ir pilietine atsakomybe, kurios padengtų visus nelaimingus atsitikimus ir netyčinį neigiamą poveikį, kilusį dėl jų pačių veiklos ar dėl užsakomosios veiklos; mano, kad „teršėjas moka“ principas turi būti taikomas aplinkos taršos atveju; teigiamai vertina įmonių padarytą pažangą nustatant aukštus aplinkos ir saugos standartus; pabrėžia, kad, parengtiems ir nepriklausomiems specialistams atliekant reguliarius patikrinimus, svarbu stebėti, kaip įmonėse laikomasi teisės aktų reikalavimų;

15.  ragina energetikos bendroves, veikiančias netradicinio iškastinio kuro gavybos srityje, investuoti į mokslinius tyrimus siekiant geresnių rezultatų aplinkosaugos srityje dėl netradicinio iškastinio kuro technologijų naudojimo; primygtinai ragina ES įsteigtas įmones ir akademines institucijas kurti susijusias bendradarbiavimu pagrįstas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, kurios padėtų užtikrinti didesnį supratimą apie žvalgymo ir gamybos operacijų saugą ir pavojus;

16.  pakartoja raginimą Komisijai ir valstybėms narėms, pareikštą 2012 m. kovo 15 d. rezoliucijoje dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano, skatinant sparčiau įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitarimą dėl subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo; mano, kad iškastinio kuro išteklių žvalgymas ir eksploatavimas, įskaitant netradicinius išteklius, neturi būti subsidijuojamas naudojant viešąsias lėšas;

17.  mano, kad tarpusavio susitarimai, kuriais draudžiama atskleisti informaciją apie padarytą žalą aplinkai, žmonių bei gyvūnų sveikatai, pvz., JAV sudaryti netoli skalūnų dujų gręžinių esančios žemės savininkų ir skalūnų dujų operatorių susitarimai, neatitiktų ES ir valstybių narių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją, Galimybės susipažinti su informacija direktyvą (2003/4/EB) ir Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą;

Su aplinka susiję hidraulinio ardymo aspektai

18.  pripažįsta, kad dėl skalūnų dujų žvalgymo ir gavybos galėtų atsirasti sąveika su aplinka, visų pirma dėl taikomų hidraulinio ardymo technologijų ir ardymo skysčio sudėties, taip pat dėl gręžiamų gręžinių statybos ir gilumos ir naudojamo žemės paviršiaus ploto;

19.  pripažįsta, kad nuo kiekviename atskirame regione esančių uolienų rūšių priklauso gavybos projektas ir metodas; ragina prieš išduodant leidimą nustatyti privalomą pirminę požeminio vandens analizę ir geologinę giluminių ir paviršiaus skalūnų sluoksnių analizę, įskaitant ataskaitas apie visą ankstesnę arba vykdomą kasybą regione;

20.  pabrėžia, kad būtina atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su ilgalaikiu ardymo veiklos sukeltu oro taršos ir vandens užteršimo poveikiu žmogaus sveikatai;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į nacionalinius įstatymus iš tikrųjų būtų įtrauktos nuostatos dėl gavybos poveikio aplinkai vertinimo; kartu pabrėžia, kad kiekvienas poveikio vertinimas turi būti atliekamas vykstant atviram ir skaidriam procesui;

22.  primena, kad 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos Aplinkos GD parengtose aiškinamosiose pastabose (Ares (2011)1339393) dėl Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo taikymo netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir gavybos projektams patvirtinta, jog Tarybos direktyva 85/337/EEB, pakeista ir kodifikuota Direktyva 2011/92/ES dėl valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai (žinomoje kaip Poveikio aplinkai vertinimo arba PAV direktyva), apima netradicinių angliavandenilių žvalgymą ir gavybą; be to, primena, bet kokia naudojama hidraulinio ardymo technologija sudaro bendros tradicinės ir netradicinės angliavandenilių žvalgymo ir gavybos veiklos, kuriai taikomi pirmiau minėti ES aplinkos teisės aktai ir 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų, dalį;

23.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos nuostatose būtų tinkamai atsižvelgta į skalūnų dujų, skalūnų alyvos ir anglies sluoksnio metano žvalgymo ir gavybos ypatumus; primygtinai ragina į išankstinį poveikio aplinkai vertinimą įtraukti viso gyvavimo ciklo poveikį oro, dirvos, vandens kokybei, geologiniam stabilumui, žemės naudojimui ir akustinei taršai;

24.  ragina į Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos I priedą įtraukti projektus, kuriuose taikomas hidraulinis ardymas;

25.  pažymi, kad kyla seisminių smūgių pavojus, kaip rodo skalūnų dujų žvalgymas Šiaurės Vakarų Anglijoje; pritaria Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakytoje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms, kad operatoriai turėtų laikytis tam tikrų seisminių ir labai mažų seisminių smūgių standartų;

26.  primena, kad dar nėra patvirtintas skalūnų dujų gavybos tvarumas; ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiai įvertinti per visą gavybos ir gamybos procesą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant įrodyti vientisumą aplinkos atžvilgiu;

27.  mano, kad atsakomybės atveju tikslinga numatyti prievolės įrodyti perkėlimą skalūnų dujų operatoriams, kai, atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį ir neigiamą jo poveikį, kitas galimas priežastis ir visas kitas aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad skalūnų dujų operacijos padarė žalą aplinkai;

28.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl tikslaus ardymo skysčių kaip „pavojingų atliekų“ įtraukimo į Europos atliekų direktyvos (2008/98/EB) III priedą;

29.  pripažįsta, kad hidraulinio ardymo procese yra naudojami labai dideli kiekiai vandens atsižvelgiant į tai, kad vandens išteklių klausimas ES yra ypatingai delikatus; atkreipia dėmesį į poreikį iš anksto parengti vandens tiekimo planus, atsižvelgiant į vietos hidrologinę padėtį, kreipiant dėmesį į vietos vandens išteklius, kitų vietos vandens vartotojų poreikius ir nuotekų tvarkymo pajėgumus;

30.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad būtų visiškai laikomasi galiojančių Europos Sąjungos aplinkos apsaugos standartų, ypač standartų dėl hidraulinio ardymo metu naudojamo vandens, ir kad būtų atitinkamai baudžiama už pažeidimus;

31.  primena, jog Vandens pagrindų direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią visų požeminio vandens telkinių būklės blogėjimui, įskaitant blogėjimą dėl tam tikrų objektų šaltinių, pvz., angliavandenilių žvalgymo ir gavybos;

32.  ragina pramonės atstovus, skaidriai bendradarbiaujant su nacionalinėmis reglamentavimo institucijomis, aplinkos apsaugos grupėmis ir bendruomenėmis, imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias visų atitinkamų požeminio vandens telkinių būklės blogėjimui, tokiu būdu siekiant išsaugoti gerą požeminio vandens būklę, kaip nurodyta Vandens pagrindų direktyvoje ir Požeminio vandens direktyvoje;

33.  pripažįsta, kad hidraulinis ardymas vyksta žemiau gruntinio vandens sluoksnio; be to, mano, kad kadangi vykdant gręžimo darbus pereinami geriamojo vandens sluoksniai, pagrindinė su požeminio vandens tarša susijusi problema yra gręžinio vientisumas ir vamzdžių tiesimo bei sutvirtinimo kokybė ir gebėjimas atlaikyti aukštą įpurkšto skysčio spaudimą ir sukeltus požeminius smūgius;

34.  ragina tam tikrose paveikiose ir ypač pažeidžiamose vietovėse, pvz., saugomose geriamojo vandens teritorijose ir anglies kasybos zonose, taip pat po jomis, visiškai uždrausti naudoti hidraulinį ardymą;

35.  pabrėžia, kad veiksmingai prevencijai užtikrinti būtina nuosekliai stebėti, ar griežtai laikomasi aukščiausių gręžinio kanalo konstravimo ir priežiūros standartų ir praktikos; mano, kad veiklos vykdytojai turėtų kompetentingoms valdžios institucijoms pateikti užbaigtų gręžti gręžinių ataskaitas; pabrėžia, kad įmonės ir kompetentingos valdžios institucijos visuose etapuose turėtų užtikrinti reguliarią gręžinių vamzdžių tiesimo ir sutvirtinimo vientisumo kokybės kontrolę, taip pat pirminių požeminio vandens mėginių ėmimą siekiant kontroliuoti geriamo vandens kokybę, glaudžiai bendradarbiaujant su geriamojo vandens tiekėjais; pažymi, kad tam reikia didelių žmogiškųjų išteklių ir techninės kompetencijos visais lygmenimis;

36.  ragina Komisiją nedelsiant parengti gaires tiek dėl pirminių vandens stebėjimo duomenų, reikalingų atliekant skalūnų dujų žvalgymo ir gavybos poveikio aplinkai vertinimą, tiek dėl kriterijų, taikomų vertinant hidraulinio ardymo poveikį skirtingų geologinių klodų požeminio vandens telkiniams, įskaitant galimą nuotėkį ir bendrą poveikį, nustatymo;

37.  rekomenduoja, kad veiklos vykdytojai, reguliavimo institucijos ir avarinės tarnybos kartu parengtų tipinius avarijos likvidavimo planus ir sukurtų specializuotas avarinio reagavimo komandas;

38.  mano, kad vietoje esanti apytakinė vandens perdirbimo sistema, kurioje naudojami iš plieno pagaminti saugojimo rezervuarai, yra aplinkos požiūriu patikimiausia grįžtančio vandens valdymo priemonė, padedanti kuo labiau sumažinti vandens kiekius, galimo išsiliejimo į paviršių atvejus ir su nuotekų perdavimu susijusias išlaidas, eismą ir žalą keliams; mano, kad, kiek įmanoma, reikia taikyti šio tipo perdirbimo sistemą; nepritaria tam, kad grįžtantis nuotekų vanduo būtų išleidžiamas į geologinius klodus pagal Vandens pagrindų direktyvos nuostatas;

39.  ragina, kad veiklos vykdytojai, bendradarbiaudami su geriamojo vandens tiekimo bendrovėmis ir kompetentingomis valdžios institucijomis, griežtai laikytųsi galiojančių nuotekų valymo standartų ir privalomų vandentvarkos planų; tačiau pabrėžia, kad esami valymo įrenginiai yra prastai aprūpinti, kad galėtų išvalyti hidraulinio ardymo proceso metu susidariusias nuotekas, todėl į upes ir upelius gali būti išleidžiami teršalai; todėl mano, kad kompetentingos valdžios institucijos turėtų atlikti visapusišką visų atitinkamų vandens valymo įrenginių, esančių susijusiose valstybėse narėse, vertinimą;

40.  pabrėžia, kad turėtų būti išlaikytas mažiausias saugos atstumas tarp gręžybos aikštelių ir vandens gręžinių;

41.  mano, kad daugelis esamų nesutarimų dėl netradicinio iškastinio kuro iš dalies kilo dėl pradinio pramonės įmonių atsisakymo atskleisti cheminę ardymo skysčių sudėtį; mano, kad reikalingas visapusiškas skaidrumas, taip pat nustatomas privalomas visų veiklos vykdytojų įsipareigojimas visiškai atskleisti ardymo skysčio cheminę sudėtį ir koncentraciją ir atitikti galiojančius ES teisės aktus pagal REACH reglamentą;

42.  mano, kad tarpusavio susitarimai, kuriais draudžiama atskleisti informaciją apie padarytą žalą aplinkai, žmonių bei gyvūnų sveikatai, pvz., JAV sudaryti netoli skalūnų dujų gręžinių esančios žemės savininkų ir skalūnų dujų operatorių susitarimai, neatitiktų ES ir valstybių narių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją, Galimybės susipažinti su informacija direktyvą (2003/4/EB) ir Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą.

43.  pažymi, kad kelių aukštų gręžiniai iš vienos gręžimo aikštelės padeda sumažinti naudojamos žemės plotą ir mažiau darko kraštovaizdį;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad skalūnų dujų gręžinių Jungtinėse Amerikos Valstijose gamybos apimtys po pirmų dviejų metų smarkiai mažėja, ir tai lemia intensyvų tolesnį naujų gręžinių gręžimą; pažymi, kad saugojimo rezervuarai, kompresorių stotys ir vamzdynų infrastruktūra taip pat stiprina su skalūnų dujų gavyba susijusios veiklos poveikį žemės naudojimui;

45.  ragina valstybes nares, kurios nusprendė plėtoti skalūnų dujų ar kitų netradicinio iškastinio kuro rūšių išteklių gavybą, pateikti Komisijai nacionalinius planus, kuriuose būtų nurodyta, ar šių išteklių eksploatavimas atitinka jų nacionalinius išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslus, nustatytus ES sprendime dėl pastangų pasidalijimo;

46.  pripažįsta, kad nuolatinė pažanga hidraulinio ardymo ir horizontalaus gręžimo technologijų srityje gali padėti pagerinti netradicinio iškastinio kuro saugumą ir apriboti galimą poveikį aplinkai; ragina įmones toliau stengtis tobulinti technologijas ir naudoti pažangiausius technologinius sprendimus plėtojant netradicinių iškastinio kuro išteklių gavybą;

47.  ragina kompetentingus nacionalinius geologinių tyrimų centrus atlikti bazinius seisminių smūgių stebėjimus seismiškai aktyviose vietose, kur suteikti leidimai skalūnų dujų gavybai, siekiant nustatyti bazinį seismingumą, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti žemės drebėjimų tikimybę ir galimą jų poveikį;

48.  pabrėžia, kad siekiant tinkamai palyginti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų skalūnų dujų ir anglies būvio ciklo metu kiekio pusiausvyrą reikia taikyti šimto metų išlikimo atmosferoje trukmės prielaidą; mano, kad esant būtinybei iki 2020 m. pasiekti aukščiausią pasaulio išmetamųjų dujų kiekio lygį reikėtų atlikti tyrimą taikant trumpesnį laiko tarpą, pvz., 20 metų, kuris šiuo atveju būtų tinkamesnis; ragina atlikti tolesnius išmetamo lakiojo metano kiekio tyrimus siekiant labiau atsižvelgti į tokius išmetamus kiekius pagal valstybių narių metinį inventorių ir tikslus, nustatytus ES sprendime dėl pastangų pasidalijimo;

49.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant nustatyti privalomą deginimo įrenginių naudojimą baigiant įrengti gręžinį (taikyti „ekologišką gręžinių įrengimo užbaigimą“), kuris būtų privalomas visiems ES skalūnų dujų gręžiniams, apriboti nesunaudotų dujų deginimą fakelu, jei iškilą saugos problemų, ir visiškai uždrausti dujų išleidimą visuose skalūnų dujų gręžiniuose, kad būtų mažinami išmetamo lakiojo metano ir lakiųjų organinių junginių, susijusių su skalūnų dujomis, kiekiai;

Visuomenės dalyvavimas ir vietos sąlygos

50.  pripažįsta, kad gręžimas gali pabloginti gyvenimo sąlygas; todėl ragina atsižvelgti į tai išduodant angliavandenio išteklių žvalgymo ir eksploatavimo darbams reikalingus leidimus, taip pat ragina pirmiausia įmones taikant geriausias turimas technologijas ir valdžios institucijas taikant griežtas taisykles, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinti neigiami tokios veiklos padariniai;

51.  ragina įmones įtraukti vietos bendruomenes ir apsvarstyti bendrus sprendimus, kaip būtų galima kuo labiau sumažinti skalūnų dujų gavybos plėtros poveikį transportui, kelių kokybei ir triukšmui tose vietose, kuriose vykdoma gavybos plėtros veikla;

52.  prašo valstybių narių siekti, kad vietos valdžios institucijos būtų visiškai apie tai informuotos ir su jomis viskas būtų suderinta, ypač nagrinėjant prašymus išduoti leidimus žvalgymo ir eksploatavimo darbams; ypač prašo suteikti visas galimybes susipažinti su poveikio aplinkai, gyventojų sveikatai ir vietos ekonomikai vertinimo tyrimais;

53.  mano, kad visuomenės dalyvavimas turėtų būti užtikrintas tinkamai informuojant visuomenę ir konsultuojantis su visuomene prieš pradedant kiekvieną eksploatavimo ir žvalgymo etapą; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į poveikį ir į naudojamas chemines medžiagas ir technologijas, taip pat į visas skaidresnio patikrinimo ir kontrolės priemones siekiant užtikrinti visuomenės supratimą ir pasitikėjimą šios veiklos reguliavimu;

54.  pripažįsta, kad siekiant spręsti visus su netradicinio iškastinio kuro gavyba susijusius klausimus reikia kur kas geresnio keitimosi informacija tarp įmonių, reguliavimo institucijų ir visuomenės;

55.  šiuo atžvilgiu teigiamai vertina 2012 m. ES biudžete tokiam dialogui su visuomene numatytus asignavimus ir ragina valstybes nares pasinaudoti šiomis lėšomis siekiant užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gali būti vystoma netradicinio iškastinio kuro gavyba, gyvenantys piliečiai būtų geriau informuojami ir galėtų veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose savo vietos ir nacionalinėse valdymo struktūrose;

Tarptautiniai aspektai

56.  mano, kad skalūnų dujų ir kito iškastinio kuro naudojimas turi atitikti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 2 straipsnį, kuriame raginama „siekti tokios stabilios šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje, kad būtų išvengta pavojingo žmogaus kišimosi į klimato sistemą“, ir pabrėžia, kad dėl didelės priklausomybės nuo iškastinio kuro, pvz., skalūnų dujų, infrastruktūrų, šis tarptautinis tikslas taptų nepasiekiamas;

57.  mano, kad visame pasaulyje padidinus skalūnų dujų žvalgymą ir gamybą labai padidės išmetamas lakiojo metano kiekis ir kad dar neįvertintas bendras skalūnų dujų poveikis visuotiniam klimato atšilimui; pabrėžia, kad netradicinių naftos ir dujų išteklių naudojimas gali trukdyti įgyvendinti 7-ąjį JT tūkstantmečio vystymosi tikslą (TVT) – užtikrinti aplinkos tvarumą – ir trukdyti įgyvendinti naujausius Kopenhagos susitarime įtvirtintus tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos; pažymi, kad klimato kaita jau dabar turi didžiausią įtaką neturtingoms šalims; be to, pabrėžia, kad, be tiesioginio poveikio sveikatai ir aplinkai, netradicinių dujų ar naftos gavyba kelia itin didelę grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams, ypač Afrikos šalyse, kuriose vietos bendruomenės daugiausia priklauso nuo natūralių žemės ūkio ir žuvininkystės išteklių;

58.  reikalauja pasimokyti iš JAV įgytos patirties eksploatuojant skalūnų dujų; itin susirūpinęs pažymi, kad norint vykdyti skalūnų dujų gavybą reikia labai daug vandens, o dėl to kils pavojus, kad nebus pasiektas 7-asis TVT dėl galimybės naudotis švariu vandeniu ir aprūpinimo maistu, ypač neturtingose šalyse, kuriose jau dabar labai trūksta vandens;

59.  pabrėžia, kad žemės įsigijimas naftos ir dujų gavybai yra pagrindinė paskata užgrobti žemę besivystančiose šalyse ir kelia didelę grėsmę pasaulio čiabuvių bendruomenėms, ūkininkams ir neturtingiems žmonėms, neturintiems pakankamai vandens, derlingos dirvos ir maisto; pažymi, kad po 2008 m. finansų rinkų griūties labai padidėjo pasaulinės rizikos draudimo ir pensijų fondų investicijos į gavybos pramonės šakas, o tai dar labiau paskatino gavybą; todėl pabrėžia, kad Europos ekonominės veiklos vykdytojai veiklą visada turėtų vykdyti skaidriai ir glaudžiai konsultuodamiesi su visomis atitinkamomis valdžios institucijomis ir vietos bendruomenėmis žemės nuomos ir (arba) įsigijimo klausimais;

60.  pažymi, kad neaišku, ar dabartinė ES teisės aktuose įtvirtinta reguliavimo sistema suteikia tinkamą apsaugą nuo grėsmių, kurias skalūnų dujų gavyba kelia aplinkai ir žmonių sveikatai, dėl to Komisija atlieka daugybę tyrimų, kuriuos numatoma užbaigti dar šiais metais; mano, kad besivystančiose šalyse veikiančios Europos bendrovės turėtų visapusiškai atsižvelgti į patirtį, įgytą atliekant šiuos skalūnų dujų eksploatavimo tyrimus, ir į visas su juo susijusias rekomendacijas; yra susirūpinęs dėl naftos bendrovių veiklos poveikio aplinkai, sveikatai ir vystymuisi, ypač į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse, atsižvelgiant į nedideles galimybes įgyvendinti aplinkos ir sveikatos apsaugos įstatymus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kai kuriose šalyse; be to, nurodo, kad Europos bendrovės turėtų taikyti atsakingos pramonės standartus visur, kur tik jos vykdo veiklą;

61.  yra susirūpinęs dėl bet kokių galimų Europos bendrovių investicijų į netradicinius naftos ir dujų išteklius besivystančiose šalyse;

62.  be to, pabrėžia, kad būtina laikytis ES įsipareigojimo užtikrinti SESV 208 straipsnyje įtvirtintą politikos suderinamumą vystymosi labui; laikosi nuomonės, kad priimdama įmones, investuojančias į gavybos veiklą, ES turėtų daryti įtaką jų elgsenai siekiant skatinti tvaresnę veiklą, pvz., griežtinant įmonių valdymo standartus ir taisykles, taikomas jas finansuojantiems bankams ir fondams, taip pat užtikrinant Pusiaujo principų, atsakingo investavimo principų ir Europos investicijų banko bei Bazelio bankų priežiūros komiteto taisyklių taikymą;

63.  primena, kad tarptautinėms naftos bendrovėms ne tik turėtų būti taikomos tų šalių, kuriose jos vykdo veiklą, taisyklės, bet šios bendrovės taip pat turėtų turi būti pavaldžios tų šalių, į kurių biržą tos bendrovės įtrauktos, teismų jurisdikcijai; mano, kad buveinės šalies taisyklėse, vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų užsieniečių atsakomybės reikalavimo teisės aktų pavyzdžiu, reikėtų numatyti veiksmingas žmogaus teisių apsaugos priemones tais atvejais, kai trūksta atskaitomybės;

64.  pažymi, kad esama daug priemonių, kurios galėtų padėti kovoti su neigiamu gavybos pramonės veiklos socialiniu poveikiu ir poveikiu aplinkai, pvz., Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva, JT pasaulinio susitarimo iniciatyva ir EBPO gairės tarpvalstybinėms įmonėms; vis dėlto pažymi, kad savanoriškų gairių nepakanka siekiant sušvelninti neigiamą gavybos poveikį;

65.  pažymi, kad šiuo metu persvarstomos ES Apskaitos ir Skaidrumo direktyvos ir tai yra puiki galimybė užkirsti kelią mokesčių vengimui ir korupcijai gavybos pramonės sektoriuose;

66.  ragina Komisiją ieškoti naujų būdų griežtinti standartus, susijusius su tarptautinių korporacijų atsakomybe už socialines ir aplinkos teises, ir galimų įgyvendinimo priemonių;

67.  yra susirūpinęs, kad netradicinių naftos ir dujų išteklių bendrovės veiklą visame pasaulyje vykdo remdamosi skirtingais saugos standartais; ragina valstybes nares reikalauti, kad Europos Sąjungoje įsisteigusios bendrovės visai savo veiklai, kurią jos vykdo visame pasaulyje, taikytų ES standartus.

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 164, 1994 6 30, p. 3. (2) OL L 348, 1992 11 28, p. 9. (3) OL L 102, 2006 4 11, p. 15. (4) OL L 312, 2008 11 22, p. 3. (5) OL L 26, 2012 1 28, p. 1. (6) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (7) OL L 334, 2010 12 17, p. 17. (8) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (9) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (10) OL L 330, 1998 12 5, p. 32. (11) OL L 372, 2006 12 27, p. 12. (12) OL L 275, 2003 10 25, p. 32. (13) OL L 140, 2009 6 5, p. 136. (14) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. (15) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (16) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. (17) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0366. (19) TREN/R1/350-2008, 1 serija, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/energy/studies/doc/2012_unconventional_gas_in_europe.pdf.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų (2011/2309(INI))

P7_TA(2012)0444 A7-0284/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 194 straipsnį, kuriame teigiama, kad taikant šio straipsnio nuostatas, kuriomis įtvirtinamos energetikos srityje taikomos Sąjungos priemonės, inter alia, nepažeidžiamas kitų Sutarties, ypač 192 straipsnio 2 dalies, nuostatų taikymas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“)(2),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB(4),

–  atsižvelgdamas į ES aplinkos apsaugos teisės aktus, susijusius su skalūnų dujų gavybos plėtra, įskaitant: 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo(5); Direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(6); Direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo(7); Direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(8); Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo ir autorizacijos(9); Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką(10); Direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės(11); 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(12); 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)(13); 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje(14); ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas(15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 24 d. Tarybos išvadas dėl ES energetikos politikos išorės aspekto stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0284/2012),

A.  kadangi Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad nuo 2011 iki 2020 m. pasauliniai suskystinimo pajėgumai padidės nuo 380 mlrd. iki 540 mlrd. kubinių metrų;

B.  kadangi pagal ES Sutartis valstybės narės turi teisę nustatyti savo energijos rūšių derinius;

C.  kadangi skalūnų dujų gavybos plėtra gali daryti didelį poveikį gamtinių dujų rinkos kaitai bei kainoms ir energijos gamybai;

D.  kadangi hidrauliniam ardymui naudojamos cheminės medžiagos turi būti registruojamos Europos cheminių medžiagų agentūroje ir jų negalima patvirtinti, kol užtikrinama, kad jos nedarys žalos aplinkai ar kad tokia žala bus sumažinta (pagal REACH reglamentą);

E.  kadangi netradicinės dujos, t. y. uolienų porose susikaupusios dujos, skalūnų dujos ir anglies sluoksnio metanas, jau sudaro daugiau nei pusę JAV dujų gavybos ir skalūnų dujų gavyba didėja sparčiausiai;

F.  kadangi Estijoje alyva jau išgaunama iš alyvos turinčių skalūnų, o Paryžiaus baseine vykdoma alyvos žvalgyba skalūnų telkiniuose;

Energetiniai aspektai
Potencialūs ištekliai

1.  pažymi, kad atlikti įvairūs Europos skalūnų dujų išteklių vertinimai, taip pat atlikti JAV Energetikos informacijos administracijos ir Tarptautinės energetikos agentūros, kuriais buvo nustatyta, kad kelios valstybės narės turi išteklių; pripažįsta, kad nors dėl savo pobūdžio yra netikslūs, šie vertinimai rodo, jog esama galimai didelių vietos energijos išteklių, vis dėlto ne visus iš jų būtų naudinga išgauti ekonominiu požiūriu; taip pat pažymi, kad kai kurios valstybės narės turi skalūnų alyvos išteklių ir kad dar reikia plačiau išžvalgyti kitus netradicinius naftos šaltinius;

2.  mano, kad politikos formuotojai turėtų naudotis tikslesniais, atnaujintais ir išsamiais moksliniais duomenimis, kad galėtų sprendimus priimti remdamiesi informacija; todėl pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad, siekiant galimai padidinti tiekimo saugumą, , reikėtų įvertinti ir kartografuoti Europos skalūnų dujų ir skalūnų alyvos išteklių tvarios gavybos ir naudojimo potencialą, nekeliant grėsmės vandens išteklių prieinamumui ir kokybei; palankiai vertina valstybių narių atliktus vertinimus, ragina jas tęsti šį darbą ir prašo Komisijos prisidėti įvertinant skalūnų dujų ir skalūnų alyvos išteklių potencialą Europos Sąjungoje, surenkant valstybių narių vertinimų rezultatus ir turimus žvalgymo projektų rezultatus ir pramonės, ekonomikos, energijos, aplinkos bei kitų aspektų požiūriais išnagrinėjant ir įvertinant galimybes įgyvendinti vidaus skalūnų dujų gavybą;

Energijos rinkos

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad skalūnų dujų populiarumas JAV jau turėjo didelį teigiamą poveikį gamtinių dujų rinkai ir dujų bei elektros energijos kainoms, visų pirma privertė JAV rinkai skirtas suskystinas gamtines dujas nukreipti kur nors kitur; pažymi, kad JAV momentinės kainos tapo istoriškai žemos, todėl padidėjo ilgalaikėmis sutartimis susaistytų JAV ir Europos kainų atotrūkis, žemos kainos JAV taip pat turėjo įtakos Europos ekonomikos ir pramonės konkurencingumui;

4.  pažymi, kad, remiantis JAV energijos informacijos administracijos duomenimis, numatyta, jog iki 2035 m. JAV vidaus produkcija sudarys 46 proc. tiekiamų dujų;

5.  pažymi, kad JAV dujų kainos vis dar mažėja, todėl ES susiduria su dar didesniais konkurencingumo iššūkiais;

6.  pabrėžia, kad, dujų rinkai tampant vis labiau pasauline ir susieta, skalūnų dujų gavybos plėtra didins pasaulinę dujų konkurenciją, todėl ir toliau turės didelį poveikį kainoms; atkreipia dėmesį į tai, kad skalūnų dujos padės sustiprinti klientų padėtį dujų tiekėjų atžvilgiu, todėl tai turėtų paskatinti kainų mažėjimą;

7.  kita vertus, pažymi, kad, siekiant sukurti visas reikiamas infrastruktūras, susijusias su gręžimu ir dujų bei hidraulinio ardymo skysčio laikymu, vežimu bei perdirbimu, reikia didelių investicijų, kurias turi visiškai padengti pramonė;

8.  ragina Komisiją, Europoje plėtojantis dujų rinkai ir kylant dujų centrų nustatytoms kainoms, per kitą ES ir JAV energetikos tarybos susitikimą spręsti galimo pasaulinės skalūnų dujų gavybos plėtros poveikio suskystintų gamtinių dujų (LNG) rinkai ir galimų apribojimų pasaulinei suskystinų gamtinių dujų prekybai panaikinimo klausimą;

9.  pabrėžia, kad ES lygmeniu skalūnų dujų žvalgybai ir (arba) išgavimui taikomas subsidiarumo principas energijos rūšių derinio sprendimų atžvilgiu; vis dėlto pažymi, kad skalūnų dujų gavyba gali būti tarpvalstybinio pobūdžio, ypač, kai gręžimas vykdomas netoli sausumos sienos su kita valstybe nare arba kai jis turi poveikio daugiau nei vienos šalies požeminiams vandenims, orui ar dirvožemiui; ragina visiškai atskleisti visą techninę ir su aplinka susijusią informaciją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir tinkamai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais ir prieš suteikiant koncesijas, ir jas įgyvendinant;

10.  pastebi, kad pasaulinis gamtinių dujų vartojimas šiuo metu didėja ir kad Europa ir toliau yra vienas iš regionų, kuriuose dujų importo poreikis didžiausias; pažymi, kad, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, numatyta, jog iki 2035 m. Europos vidaus dujų gavyba sumažės, o paklausa padidės, todėl importas išaugs 450 mlrd. kubinių metrų; todėl pripažįsta svarbų pasaulinės skalūnų dujų gavybos vaidmenį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu užtikrinant energetinį saugumą ir energijos išteklių bei tiekėjų įvairovę; supranta, kad vidaus skalūnų dujų gavyba galėtų suteikti kai kurioms valstybėms narėms galimybę toliau įvairinti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinius, turint omenyje valstybių narių priklausomumą nuo gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių; pripažįsta, kad dėl didėjančios JAV gamtinių dujų gavybos iš skalūnų dabar Europai prieinama daugiau LNG išteklių ir kad, derinant didesnę gamtinių dujų vidaus pasiūlą bei geresnį LNG prieinamumą, suteikiama patrauklių galimybių dujų tiekimui įvairinti;

11.  vis dėlto pabrėžia, kad labai svarbu, vadovaujantis skaidrumo, abipusio pasitikėjimo bei nediskriminavimo principais ir laikantis Energetikos chartijos ir ES Trečiojo energetikos srities teisės aktų rinkinio principų, patvirtinti kitas tiekimo saugumo priemones ir politikos kryptis, turinčias ilgalaikę perspektyvą, kaip antai itin didinančias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, gerinančias energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą, užtikrinančias pakankamą infrastruktūrą ir saugyklų skaičių, įvairinančias tiekimo ir tranzito maršrutus ir kuriančias patikimą partnerystę su tiekėjų, tranzito ir vartotojų šalimis;

12.  dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai iki 2013 m. pabaigos pateikti pasaulio ir ES dujų rinkos ateities analizę, įskaitant jau suplanuotų dujų infrastruktūros projektų (pvz., projektų, kurie buvo plėtojami kuriant Pietinį dujų koridorių) poveikį, naujus LNG terminalus, skalūnų dujų poveikį JAV dujų rinkai (visų pirma dėl LNG importo poreikių) ir galimų pokyčių skalūnų dujų rinkoje poveikį ES būsimam dujų tiekimo saugumui ir kainoms; mano, kad analizė turi atspindėti dabartinę infrastruktūros vystymosi ir ES 2020 m. su CO2 susijusių tikslų siekimo rezultatų padėtį bei šia tema prasidėti; pabrėžia, kad turi būti konsultuojamasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

13.  pabrėžia, kad visiškai veikianti, susieta ir integruota ES vidaus energetikos rinka yra taip pat labai svarbi, inter alia, siekiant visiškai išnaudoti galimą skalūnų dujų gavybą ES, nedarant neigiamo poveikio aplinkai ir netoli tokių dujų gavybos vietų gyvenančioms bendruomenėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai siekti šio tikslo, visų pirma užtikrinant sklandų ES trečiojo energijos vidaus rinkos išteklių dokumentų rinkinio ir energetikos infrastruktūros dokumentų rinkinio reikalavimų įgyvendinimą ir taikymą, siekiant iki 2014 m. suderinti ir visiškai liberalizuoti didmenines Europos energijos rinkas;

Perėjimas prie nuo anglies dioksido išmetimo atsietos ekonomikos

14.  pritaria Komisijai, kad dujos bus svarbios energetikos sistemos pakeitimui, kaip nurodyta minėtame Energetikos veiksmų plane iki 2050 m, nes tai yra greitas, laikinas ir ekonomiškas būdas, prieš pereinant prie visiškai tvarios, mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos, sumažinti priklausomumą nuo kito, nešvaresnio, iškastinio kuro, kartu sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; visų pirma tose valstybėse narėse, kurios elektros energijai gaminti šiuo metu naudoja labai daug anglių, jeigu atliekant poveikio vertinimus nustatoma, kad nesukeliamas neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma požeminiams vandenims, ar netoli žvalgybos vietų gyvenančioms bendruomenėms;

15.  atsižvelgdamas į tai, kad trūksta išsamių Europos duomenų apie skalūnų dujų anglies dioksido išmetimo rodiklį, ragina Komisijos Jungtinį tyrimų centrą greitai pabaigti išgaunant skalūnų dujas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio viso būvio ciklo analizę, siekiant, kad ateityje šių dujų kiekis būtų teisingai apskaičiuojamas;

16.  taip pat pažymi, kad tam tikros atsinaujinančiosios energijos rūšys, pvz., vėjo energija, yra nepastovios ir turi būti palaikomos arba balansuojamos taikant lanksčias energetikos technologijas; mano, kad gamtinės dujos, įskaitant skalūnų dujas, galėtų būti viena siekiant šio tikslo turima galimybė šalia keleto kitų sprendimų, pvz., daugiau tarpusavio jungčių, geresnė valdymo ir kontrolės sistema, visais tinklo lygmenimis kuriant pažangiuosius elektros energijos tinklus, kaupiant energiją ir valdant paklausą; pripažįsta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį dujų ir energijos išteklių tvarumą;

17.  ragina Komisiją atlikti ekonominę dujoms taikomos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos analizę, siekiant, kad ši technologija būtų greičiau sukurta ir taikoma; taip pat ragina Komisiją ištirti, kokį poveikį anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija galėtų turėti dujų energijos gamybos lankstumui ir jų reikšmei palaikant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

18.  ragina Komisiją, laikantis ES Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. strategijos, įvertinti netradicinių dujų išteklių ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai bei perspektyvas ES, atsižvelgiant į tai, ko galima pasimokyti iš JAV patirties ir taisyklių šioje srityje, kartu pripažįsta, kad netradicinių dujų išteklių naudojimo ES mastą galiausiai lems rinkos ir valstybių narių, taikančių ES tikslų ilgalaikės klimato ir energetikos politikos srityje programą, sprendimai;

19.  ragina valdžios institucijas atlikti regioninį poveikio geologinei aplinkai vertinimą, siekiant kuo tinkamiau paskirstyti lėšas geoterminei energijai, skalūnų dujoms bei kitiems požeminiams ištekliams ir taip padidinti visuomenei teikiamą naudą;

20.  ragina Komisiją paprašyti Europos aplinkos agentūros (EAA) parengti išsamią mokslinę aplinkos apsaugos srities skalūnų dujų bei skalūnų alyvos žvalgybos ir galimo turimų metodų poveikio analizę;

Pramoniniai ir ekonominiai netradicinių naftos ir dujų šaltinių aspektai
Pramoninė aplinka

21.  primena, kad didžiulį JAV skalūnų dujų gavybos augimą sustiprino sukurta pramonės aplinka, įskaitant pakankamą įrenginių skaičių, reikalingą darbo jėgą ir kvalifikuotą ir gerai parengtą paslaugų pramonę; supranta, kad ES reikiamam paslaugų sektoriui prireiks laiko, kol bus sukurti pakankami pajėgumai ir įmonės įsigis reikiamą įrangą ir įgis patirties, dėl ko trumpuoju laikotarpiu taip pat gali padidėti išlaidos; skatina atitinkamas ES ir JAV įmones bendradarbiauti siekiant taikyti ekologišką gręžinių įrengimo užbaigimą, geriausias turimas technologijas, vykdyti ekologinius pramoninius procesus ir sumažinti išlaidas; mano, kad lūkesčiai dėl skalūnų dujų gavybos plėtros ES tempo turėtų būti realistiški ir kad bet kokią galimą komercinę gavybą reikėtų vykdyti palaipsniui ir tinkamu tempu, siekiant išvengti ekonomikos pakilimo ir nuosmukio ciklų bei didelio neigiamo poveikio vietos mastu;

22.  pažymi, kad stabili reguliavimo sistema yra labai svarbi, ir siekiant sukurti tinkamą aplinką dujų įmonėms investuoti į labai reikalingą infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir siekiant užkirsti kelią rinkos iškraipymams;

23.  ragina skalūnų dujų gavybos plėtra suinteresuotas valstybes nares įtraukti reikalaujamus būtinus įgūdžius į savo pagrindines švietimo ir mokymo sistemas siekiant parengti reikalingą kvalifikuotą darbo jėgą;

24.  pabrėžia, kad skalūnų dujų ir alyvos žvalgyba vykdoma ne tik Europoje ir kad yra didelis susidomėjimas plėtoti naujų alyvos ir dujų išteklių gavybą, kaip priemonę įvairių šalių ir regionų Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje konkurencingumui energijos ir ekonomikos srityse padidinti; pabrėžia, kad, siekiant keistis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi, reikia įtraukti skalūnų dujų ir alyvos temą į dvišalį ES dialogą, taip pat į partnerystes su jau netradicinių išteklių gavybą plėtojančiomis ar jų plėtra ir (arba) naudojimu besidominčiomis šalimis;

25.  pabrėžia, kad reikia priimti visas naujas būsimas energijos mokslinių tyrimų srities technologijas; ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir vystymo veiklą, susijusią su priemonėms ir technologijoms, įskaitant anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, siekiant išnagrinėti galimybę plėtoti tvaresnę ir saugesnę netradicinių dujų gavybą; taigi pripažįsta didesnę technologijų ir naujovių dujų sektoriuje svarbą, kurią jos gali turėti ES gebėjimų bazei ir konkurencingumui;

26.  pažymi technologijų pokyčius Austrijoje, kurioje pramonėje siūloma naudoti hidraulinio ardymo skysčius, kuriuos sudaro tik vanduo, smėlis ir kukurūzų krakmolas; rekomenduoja, kad kitos valstybės narės ir Komisija ištirtų galimybę išgauti skalūnų dujas nenaudojant cheminių medžiagų, ir ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir vystymo veiklą, susijusią su tokiais metodais ir (ar) praktika, kurie galėtų sumažinti galimą poveikį aplinkai;

27.  ragina Komisiją pateikti visiems ES skalūnų dujų gręžiniams rekomendacijas mažinti nenumatytai išmetamo metano kiekį;

Licencijų išdavimo sistema

28.  ragina valstybes nares sukurti patikimą reguliavimo tvarką ir užtikrinti, kad jos įdiegs būtinas administravimo ir stebėsenos priemones tvariai visos su skalūnų dujų gavyba susijusios veiklos plėtrai, įskaitant priemones, kurių reikalaujama pagal ES aplinkos ir klimato apsaugos teisės aktus; primena, kad pagal subsidiarumo principą kiekviena valstybė narė turi teisę pati priimti sprendimą dėl skalūnų alyvos ir dujų gavybos;

29.  pažymi, kad dabartinę skalūnų dujų žvalgymo licencijų išdavimo procedūrą reglamentuoja bendrieji teisės aktai dėl kasybos arba angliavandenilio; pažymi, kad pagal Komisijai parengtą 2011 m. lapkričio 8 d. galutinį pranešimą dėl netradicinių dujų išteklių Europoje ir Komisijos parengtą 2012 m. sausio 26 d. perduotą pranešimą dėl skalūnų dujų projektams taikomos ES aplinkos teisinės sistemos, ES teisės aktų sistema tinkamai apima visus licencijų išdavimo skalūnų dujų projektams, išankstinio žvalgymo ir gavybos aspektus; vis dėlto pažymi, kad vykdant didelės apimties skalūnų dujų gavybą gali reikėti visapusiškai pritaikyti visus atitinkamus galiojančius ES aplinkos teisės aktus, įskaitant REACH reglamentą, kad būtų atsižvelgta į netradicinio iškastinio kuro gavybos ypatumus; ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant patikrinti ir, jei reikia, pagerinti reguliavimo sistemas siekiant užtikrinti jų atitiktį skalūnų dujų ir skalūnų alyvos projektams, ypač siekiant būti pasirengusiems galimai būsimai komercinei gavybai Europoje ir spręsti pavojaus aplinkai problemas;

30.  pabrėžia skaidrumo ir visapusiško konsultavimosi su visuomene svarbą, visų pirma atsižvelgiant į naujo požiūrio į dujų žvalgybą sukūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse leidimų išdavimo etapu trūksta viešųjų konsultacijų; ragina valstybes nares įvertinti savo teisės aktus siekiant išsiaiškinti, ar tinkamai atsižvelgta į šį aspektą, įskaitant visapusišką Orhuso konvencijos nuostatų ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymą;

31.  mano, kad valstybės narės, kurios imasi skalūnų dujų projektų, turėtų patvirtinti vieno langelio sistemą leidimų ir licencijų išdavimui ir aplinkos apsaugos taisyklių laikymosi tikrinimui (įskaitant privalomą poveikio aplinkai vertinimą), – kai kuriose valstybėse narėse tai įprasta taikyti visiems energetikos projektams;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad keičiant teisės aktus – tai būtina atlikti siekiant išduoti skalūnų dujų žvalgybos licencijas – būtų nustatytas privalomas reikalavimas gauti atitinkamų vietos institucijų pritarimą;

Visuomenės nuomonė ir geriausia patirtis
Visuomenės požiūris

33.  žino, kad visuomenės požiūris į skalūnų dujų gavybos plėtrą valstybėse narėse skiriasi ir kad neigiamą požiūrį gali lemti informacijos trūkumas ar klaidinga informacija; reikalauja gerinti visuomenės informavimą ir teikti išsamesnę, skaidrią ir objektyvią informaciją apie skalūnų dujų gavybą ir palaiko portalų, kuriuose teikiama prieiga prie plataus spektro viešosios informacijos apie tokią gavybą, kūrimą; ragina ES įmones, svarstančias galimybę užsiimti skalūnų dujų gavyba ES, prieš pradedant gręžimo darbus pateikti išsamią informaciją apie savo veiklą, konsultuotis su vietos bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis ir viešai paskelbti visas chemines medžiagas, kurias jos, atsižvelgdamos į skalūnų telkinio įvertinimą, naudoja hidrauliniam ardymui, įskaitant naudojamus koncentratus;

34.  mano, jog geriausias būdas užtikrinti, kad vietos bendruomenės būtų prasmingai ir laiku įtraukiamos – atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą, užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir konsultuotis su visuomene siūlomų skalūnų dujų projektų klausimais, neatsižvelgiant į projekto trukmę ir apimtį;

35.  pažymi, kad ES su skalūnų dujomis susijusiems veiklos vykdytojams ypač svarbu kiekvienu savo veiklos etapu užmegzti ir palaikyti stiprius ryšius su vietos bendruomenėmis, atsižvelgiant į tai, kad ES gyventojų tankumas yra didesnis negu JAV, o žemės savininkai Europoje nevaldo požeminių išteklių ir todėl neturi tiesioginės naudos iš gavybos, kaip JAV; todėl ragina sukurti sistemas, kurias pasitelkiant būtų užtikrinamas pramonės konkurencingumas, tačiau tuo pat metu sudaromos sąlygos nacionalinėms ir vietos bendruomenėms iš skalūnų dujų išteklių gauti naudos; taip pat ragina skalūnų dujų įmones nustatyti atsakingos veiklos bendruomenėse praktiką, užtikrinti, kad vietos bendruomenėms skalūnų dujų gavyba būtų naudinga, užtikrinti principo „teršėjas moka“ taikymą ir padengti bet kokios tiesioginės ar netiesioginės žalos, kurią jos gali sukelti, išlaidas;

36.  pripažįsta, kad ir ex ante, ir stebėsenos etapais dėmesys turėtų būti skiriamas skaidriam ir atviram dialogui su pilietine visuomene, pagrįstam turimais moksliniais įrodymais, kurį palaikant aiškiai aptariami klausimai, susiję su dujų nuotėkiu, skalūnų dujų žvalgybos poveikiu požeminiams vandenims, kraštovaizdžiui, žemės ūkiui ir turizmo pramonei; primena, kad 2012 m. ES biudžetas apima bandomiesiems projektams ir kitai paramos veiklai finansuoti skirtus asignavimus siekiant skatinti tokį dialogą; mano, kad tai turėtų būti įgyvendinama nešališkai ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įskaitant nacionalines valdžios institucijas, vietos bendruomenes, plačiąją visuomenę, verslą ir nevyriausybines organizacijas;

37.  pabrėžia, kad svarbu skaidriai ir bendrai valdyti alyvos ir dujų įmones, vykdančias su skalūnų dujų ir skalūnų alyva susijusią veiklą;

Geriausia patirtis

38.  pabrėžia, kad skalūnų dujų žvalgymo ir gavybos srityje svarbu taikyti aukščiausius saugos standartus, geriausias turimas technologijas ir geriausią veiklos patirtį bei nuolat tobulinti technologijas ir praktiką ir mažinti neigiamą poveikį; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti dideles pramonės investicijas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; teigiamai vertina Tarptautinės energetikos agentūros bei alyvos ir dujų gamintojų asociacijų iniciatyvas nustatyti geriausią skalūnų dujų ir skalūnų alyvos žvalgymo bei gavybos patirtį;

39.  mano, kad susirūpinimą, jog plėtojant skalūnų dujų gavybą pasitaikius nuotėkiams iš gręžinių gali būti užteršti vandens ištekliai, galima pašalinti pritaikant geriausią gręžinių rengimo ir statymo praktiką, ypač vamzdžių tiesimo, sutvirtinimo ir spaudimo valdymo, taip pat sutvirtintų vamzdžių ir modernių cemento perrišų bandymą slėgiu, siekiant užtikrinti konstrukcijos izoliaciją; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šia praktika būtų vadovaujamasi plėtojant skalūnų dujų gavybą, inter alia, atliekant gavybos vietovės patikrinimus;

40.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į su netradicinių dujų žvalgymu susijusias pasaulines aplinkosaugos problemas, kurdami geresnes technologijas ir kaupdami patirtį pagal griežtas taisykles susijusios veiklos vykdytojai ir paslaugų pramonė ne tik pasieks, kad visuomenė labiau pritartų skalūnų dujų projektams, bet ir įgis verslo galimybių bei pagerins eksporto galimybes; todėl rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į Tarptautinės energetikos agentūros išsamiame informaciniame dokumente apie geriausias turimas technologijas pateiktas rekomendacijas dėl hidraulinio ardymo, kai tik šis dokumentas bus prieinamas;

41.  pabrėžia, kad būtini aukščiausi saugumo ir aplinkos apsaugos standartai ir svarbiais etapais reikia atlikti nuolatinius gręžinių statybos ir hidraulinio ardymo patikrinimus saugumo požiūriu; ypač pabrėžia, kad veiklos vykdytojai turėtų mažinti išmetamų dujų kiekį, utilizuoti dujas, surinkti nenumatytai išmetamas dujas ir dar kartą panaudoti arba valyti nuotekas; ragina ES sekti JAV pavyzdžiu nustatant su skalūnų dujomis susijusius hidrauliniam ardymui taikomus aplinkos standartus, pagal kuriuos reikalaujama, kad įmonės surinktų metaną ir kitas teršiančias išmetamas dujas, kaip pasiūlė JAV Aplinkos apsaugos agentūra;

42.  taip pat ragina su skalūnų dujomis susijusius veiklos vykdytojus ir prieš gavybą, ir ją vykdant tikrinti netoli jų gręžinių esančius buitinius vandens šulinius ir pateikti visuomenei gautą informaciją taip, kad ji būtų prieinama, suprantama ir skaidri;

43.  pabrėžia, jog svarbu, kad veiklos vykdytojai utilizuotų ir atkurtų naudotą žemę ir baigus veiklą atliktų savo veiklos užbaigimo stebėseną;

44.  ragina ES valstybes nares, taip pat ES, JAV ir Kanadą, keistis geriausia patirtimi ir informacija; ypač ragina skalūnų dujų atradusius Europos ir Šiaurės Amerikos miestus ir savivaldybes jungtis po du; pabrėžia, kad svarbu perkelti žinias apie skalūnų dujų gavybą iš pramonės sektoriaus į vietos bendruomenes;

45.  ragina skalūnų dujų ir alyvos pramonės atstovus vienodai taikyti aukščiausius aplinkos apsaugos ir saugos standartus, nepaisant to, kurioje pasaulio dalyje bendrovės vykdytų veiklą; ragina Komisiją ištirti, kokių tinkamų priemonių reikėtų imtis, siekiant užtikrinti, kad ES įsikūrusios įmonės vykdytų veiklą visame pasaulyje laikydamosi aukščiausių standartų; mano, kad įmonių socialinė atsakomybė taip pat turėtų būti pagrindinis šios srities veiksnys ir kad pagal valstybių narių licencijų išdavimo sistemas išduodant licencijas galėtų būti atsižvelgiama į pasaulinio masto įvykius, turinčius įtakos bendrovėms, jeigu atliekamos išsamios šių įvykių analizės;

46.  pažymi svarbą, tenkančią veiksmų, kuriais siekiama sukurti nepriklausomas pramonės ir mokslo atstovų platformas, kurių tikslas – teikti nuomones ir nustatyti gerąją patirtį, susijusią su švariomis skalūnų dujų gavybos technologijomis, rėmimui ir bendram finansavimui;

47.  primena, kad principas „teršėjas moka“ turi būti nuosekliai taikomas su skalūnų dujomis ir skalūnų alyva susijusiai veiklai, ypač atsižvelgiant į nuotekų valymą, ir kad įmonės turi būti visiškai atsakingos už bet kokią tiesioginę ir netiesioginę žalą, kurią jos gali sukelti; ragina Komisiją įvertinti poreikį pateikti pasiūlymus, kuriais į Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą būtų specialiai įtrauktas hidraulinis ardymas ir kita su skalūnų dujų gavyba susijusi veikla, ir įpareigoti su skalūnų dujomis susijusius veiklos vykdytojus numatyti privalomus finansinių garantijų ar draudimo reikalavimus, siekiant, kad bet kokios su jų veikla susijusios žalos aplinkai atveju atitinkamiems gyventojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 64. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0430. (3) OL L 164, 1994 6 30, p. 3. (4) OL L 295, 2010 11 12, p. 1. (5) OL L 175, 1985 7 5, p. 40. (6) OL L 197, 2001 7 21, p. 30. (7) OL L 102, 2006 4 11, p. 15. (8) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (9) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. (10) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. (11) OL L 10, 1997 1 14, p. 13. (12) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (13) OL L 334, 2010 12 17, p. 17. (14) OL L 275, 2003 10 25, p. 32. (15) OL L 140, 2009 6 5, p. 136. (16) COM(2011)0885. (17) COM(2011)0658.

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. Peticijų komiteto veiklos (2011/2317(INI))

P7_TA(2012)0445 A7-0240/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24, 227, 228, 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0240/2012),

A.  kadangi pagal Sutarties Protokolą Nr. 30 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; ir kadangi šioje sutartyje taip pat nustatytas teisinis pagrindas ES prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos, taip pat sukurta Europos piliečių iniciatyva;

B.  kadangi Reglamentas dėl piliečių iniciatyvos(1) įsigaliojo 2012 m. balandžio 1 d. ir kadangi Parlamentas atsakingas už sėkmingų iniciatyvų, kurioms pavyko surinkti vieną milijoną parašų mažiausiai septyniose valstybėse narėse, viešųjų svarstymų rengimą;

C.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigą nuolat persvarstyti ir, kai įmanoma, stiprinti savo vaidmenį, visų pirma demokratijos principų puoselėjimo srityje, pavyzdžiui, skatinti piliečius labiau dalyvavausi ES sprendimų priėmimo procese ir didinti skaidrumą bei atskaitomybę; ir kadangi vykdydamas savo įprastą veiklą komitetas glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Komisija, Europos ombudsmenu ir kitais organais, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės raidės ir dvasios;

D.  palankiai vertina faktą, kad sukurtas bendras piliečiams skirtas langelis, kuriame teikiama informacija arba galima pateikti skundą ar ieškinį naudojantis portalu „Jūsų teisės ES“;

E.  palankiai vertina nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimo atžvilgiu, kai sprendime dėl ERT bylos pabrėžiama, kad valstybių narių institucijoms privalomos Sąjungos pagrindinės teisės net tuomet, kai šios institucijos nacionalinėmis priemonėmis nori riboti SESV užtikrintas pagrindines laisves

F.  kadangi Europos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai puoselėja teisėtus lūkesčius, kad problemos, dėl kurių jie kreipiasi į Peticijų komitetą, bus išspręstos per daug nevilkinant ir vadovaujantis Europos Sąjungos teisine sistema, kuria jie pasikliauja siekdami apginti savo, kaip Sąjungos piliečių, teises, ypač teisę į natūralią gamtinę aplinką, sveikatą, judėjimo laisvę, orumą ir pagrindines teises bei laisves;

G.  kadangi ES institucijos turi teikti daugiau informacijos ir turi būti skaidresnės ES piliečiams;

H.  kadangi 998 peticijos buvo paskelbtos priimtinomis, iš kurių 649 buvo perduotos Komisijai, kad ji pagal SESV 258 ir 260 straipsnius atliktų tolesnius tyrimus, o 416 peticijų buvo paskelbtos nepriimtinomis;

I.  kadangi peticijų procedūra gali būti papildomos kitos ES priemonės, kuriomis naudojasi piliečiai, pavyzdžiui, galimybė teikti skundus Europos ombudsmenui arba Europos Komisijai;

J.  kadangi 2011 m. vis dar buvo daug nepriimtinų peticijų, tai dar kartą įrodo, kad Parlamentas turėtų dėti daugiau pastangų informuodamas piliečius apie savo kompetencijos peticijų srityje ribas; kadangi atsižvelgiant į tai, kad asmenys ir vietos bendruomenės, taip pat savanoriškos, labdaringos ir profesinės asociacijos gali tinkamai įvertinti jiems taikytinų ES teisės aktų veiksmingumą ir atkreipti dėmesį į galimas spragas, kurias reikia nagrinėti siekiant užtikrinti geresnį ir lengviau palyginimą ES teisės įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

K.  kadangi atsižvelgiant į šiame pranešime pateikiamą statistinę analizę, Vokietijos piliečiai tebepateikia daugiausia peticijų, nors jų pateikiamų peticijų skaičius proporcingai mažėja, toliau pagal peticijų skaičių – Ispanijos ir Italijos peticijų pateikėjai;

L.  kadangi visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams pagal Sutarties nuostatas suteiktos teisės teikti peticijas įgyvendinimo aprėptis ir modus operandi skiriasi nuo kitų teisės gynimo priemonių, kuriomis jie gali naudotis, pvz., nuo skundų teikimo Komisijai ar ombudsmenui, ir kadangi valstybės narės, naudodamosi krize, vis dažniau nepaiso šios teisės, ir tai kelia didelių rūpesčių Europos piliečiams;

M.  kadangi daugiausia rūpesčių klausimais, susijusiais su bendra aplinkos tema, kyla dėl prasto ir dažnai netinkamo Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos(2) ir Vandens pagrindų direktyvos(3) taikymo valstybėse narėse ir jų žemesnio lygio administraciniuose vienetuose; kadangi dėl peticijų, susijusių su galimais Paukščių ir Buveinių direktyvų pažeidimais, neretai kyla susirūpinimas dėl spartaus biologinės įvairovės nykimo, kurį lemia tinklo „Natura 2000“ teritorijose planuojami įgyvendinti dideli projektai, o iš peticijų dėl vandentvarkos paaiškėjo didelės taršos atvejai, taip pat jose iškelti klausimai dėl galimo projektų poveikio vandens išteklių tvarumui ir kokybei;

N.  kadangi PAV direktyva šiuo metu persvarstoma ir kadangi Peticijų komiteto pranešime atliekų klausimu atskleisti dideli trūkumai keliose valstybėse narėse, tačiau nepakanka tik įgyvendinti šią direktyvą, todėl problema nebus išspręsta ją persvarsčius – Europos Komisija turi vykdyti veiksmingesnę kontrolę;

O.  kadangi Europos piliečių ir nuolatinių gyventojų teisė į jų teisėtai įsigytą nuosavybę tebėra itin svarbus klausimas keliems tūkstančiams žmonių; tai rodo šia tema tebegaunamos peticijos; ir kadangi kompetentingoms valdžios institucijoms neišsprendus šios problemos nebus įmanoma atkurti teisinio tikrumo ar pasitikėjimo tvirtinimais, kad tarpvalstybinė būstų rinka bus atkurta, o tai turi rimtų pasekmių galimybėms atgaivinti ekonomiką; taip pat kadangi būtent 2011 m. dar buvo 70 nebaigtų nagrinėti peticijų dėl Ispanijos pakrančių įstatymo (isp. Ley de Costas), iš kurių 51 peticiją pateikė Ispanijos piliečiai arba Ispanijos piliečių grupės, o likusias – kitų valstybių piliečiai;

P.  kadangi savo ankstesnėje metinėje ataskaitoje Peticijų komitetas labai palankiai įvertino bendradarbiavimą su Komisija ir Europos ombudsmenu nagrinėjant peticijas ir skundus; kadangi Peticijų komitetas ne kartą prašė Komisijos nuolat jį informuoti apie vykdomų pažeidimų tyrimo procedūrų, per kurias nagrinėjami ir peticijose iškelti klausimai, eigą;

Q.  kadangi daugelyje pateiktų peticijų tvirtinama, kad ES lėšos buvo netinkamai naudojamos ar neteisėtai pasisavintos, o kitose reiškiami įtarimai dėl netinkamo ES administravimo atvejų, įskaitant interesų konfliktus įtakingose agentūrose, arba raginama keisti ES politiką;

R.  kadangi trūkumai ir problemos, kurių turi žmonės dėl netinkamo vidaus rinkos veikimo ir apie kuriuos pranešama peticijose, patvirtinti Komisijos parengtoje 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje(4), visų pirma tai problemos, susijusios su ES piliečių ir visiškai teisėtai ES teritorijoje esančių jų šeimos narių teise laisvai judėti, galimybėmis naudotis socialinės apsaugos išmokomis, abipusiu kvalifikacijos pripažinimu, kliūtys, kurias patiria neįgalūs asmenys, šeimos teisės problemos ir masiniai išsiuntimai iš šalies dėl etninės ar nacionalinės kilmės, pvz., tokie, nuo kurių nukentėjo romai, taip pat dvigubo apmokestinimo klausimai;

S.  kadangi ir 2011 m. piliečiai pateikė nemažai peticijų, iš kurių matyti, kaip svarbu užkirsti kelią nepataisomam biologinės įvairovės nykimui tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir užtikrinti pagal Buveinių direktyvą nustatytų vietovių apsaugą;

T.  kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrasis Teismas bylos T-308/07 sprendime palaikė peticijos pateikėjo skundą komiteto sprendimo paskelbti jo peticiją nepriimtina klausimu ir taip aiškiai nustatė, kad Parlamentas, paskelbdamas peticijas nepriimtinomis, privalo savo sprendimą tinkamai motyvuoti;

U.  kadangi komiteto veiklos veiksmingumas iš esmės priklauso nuo spartaus ir nuodugnaus darbo ir šį veiksmingumą būtų galima toliau didinti, visų pirma, trumpinant peticijų svarstymo laiką ir nustatant peticijų įvertinimo procedūros sistemą;

1.  pažymi, kad 2011 m. gautose peticijose ir toliau daugiausia dėmesio skiriama įtarimams dėl ES teisės pažeidimų aplinkos, teisingumo ir vidaus rinkos srityse; tai atspindi piliečių nuomonę apie tai, ar ES teisės aktais, kaip juos perkelia ir įgyvendina valstybės narės, iš tikrųjų pasiekiami rezultatai, kurių tikimasi, ir ar jie atitinka ES teisę;

2.  pažymi, kad piliečiai, siekiantys teisinio ir finansinio žalos atlyginimo dėl atvejų, kurie pagal Sutarties 227 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį nepriskiriami ES kompetencijos sričiai, pateikia vis daugiau peticijų ir kitų dokumentų, pvz., jie prašo peržiūrėti nacionalinių pensijų apskaičiavimą, panaikinti nacionalinių teismų sprendimus, teikia pasiūlymus iš naujo nustatyti Europos valstybių sienas, prašo priversti bankus suteikti asmenines paskolas ir kt.; visapusiškai palaiko veiksmus, kurių ėmėsi atsakingi Parlamento generaliniai direktoratai, siekdami rasti šių piliečių pateiktų dokumentų nagrinėjimo būdą, kartu atsižvelgdami į Parlamento įsipareigojimus laiškais palaikyti ryšius su piliečiais;

3.  mano, kad Peticijų komitetas geriausiai atliktų savo vaidmenį ir įgyvendintų atsakomybę, pagerintų savo žinomumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą, jeigu būtų patobulintos jo turimos priemonės Europos piliečiams svarbius klausimus teikti plenarinėje sesijoje ir jeigu jis turėtų daugiau galimybių kviesti liudytojus, vykdyti tyrimus ir rengti svarstymus peticijose iškeltų klausimų vietoje;

4.  primena, kad sėkmingų piliečių iniciatyvų viešųjų svarstymų organizavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 11 straipsnį klausimu Parlamentas nusprendė, jog Peticijų komitetas kiekvienam svarstymui skiriamas susijusiu komitetu kartu su atsakingu komitetu, kurio kompetencijai priklauso atitinkamas klausimas; mano, kad tai patvirtina jo kaip daugiausia patirties tiesioginių kontaktų su piliečiais srityje turinčio organo vaidmenį ir taip užtikrinama, kad visoms sėkmingoms piliečių iniciatyvų procedūroms bus taikoma vienoda tvarka; ragina Pirmininkų sueigą komiteto kompetencijos paaiškinimą šiuo klausimu patvirtinti Darbo tvarkos taisyklių VII priedo XX punkte; taip pat pabrėžia, kad visuomenei turi būti suprantamai paaiškinti peticijų, teikiamų pagal SESV 227 straipsnį, ir piliečių iniciatyvos skirtumai;

5.  palankiai vertina Parlamento sprendimą sukurti gerokai praktiškesnį ir labiau žinomą peticijų portalą savo interneto svetainėje, kuris, laikantis Sutarties 227 straipsnio, Parlamento darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio nuostatų, padės piliečiams lengviau dalyvauti peticijų procese, jame bus teikiama informacija piliečiams ir sudaromos galimybės pateikti peticijas vartotojams palankesnėmis sąlygomis, taip pat elektroniniu būdu pareikšti savo paramą peticijoms; mano, kad šiame portale taip pat turėtų būti pateiktos praktinės nuorodos į kitų rūšių žalos atlyginimą, kuris prieinamas Europos, nacionaliniu ar regionų lygmeniu, ir į išsamią Peticijų komiteto kompetencijos apžvalgą, kartu nurodytos viešojo administravimo institucijoms nustatytos tam tikros elgesio taisyklės tokiu mastu kaip portale CURIA, oficialioje Teisingumo Teismo interneto svetainėje, kurioje skelbiami šio teismo sprendimai;

6.  patvirtina, kad yra pasiryžęs ir toliau skatinti ir ginti piliečių pagrindines teises ir laisves pasinaudodamas savo politine įtaka tokiais atvejais, kuriuos komitetas paskelbia priimtinais, artimai bendradarbiaudamas su Komisija ir atitinkamomis Sąjungos valstybių narių valdžios institucijomis;

7 ragina Peticijų komitetą išnagrinėti ERT bylose nustatytos Teismo praktikos įtaką peticijų patikimumui ir imtis svarstyti klausimą, su kokiomis faktiškomis kliūtimis susiduria Sąjungos piliečiai, norėdami Teisingumo Teismui pateikti prašymus priimti prejudicinius sprendimus dėl patikimo ES teisės esminių klausimų, iškilusių nacionaliniuose teismuose nagrinėjant bylas, išaiškinimo;

8.  mano, kad svarbu remiantis abipusiškumo principu glaudžiau bendradarbiauti su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis ir, kai būtina, skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti;

9.  teigia, jog svarbu, kad Europos Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų, tačiau apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės neatsakingai atidėlioja ES teisės aktų aplinkosaugos srityje perkėlimą ir įgyvendinimą;

10.  mano, kad valstybėse narėse peticijų pateikimo procedūra neturėtų būti naudojama politiniais tikslais, priešingai, tai turėtų būti objektyvi priemonė, kuri parodytų Europos Parlamento poziciją;

11.  palankiai vertina naudingą Peticijų komiteto ir Europos ombudsmeno tarnybų bendradarbiavimą ir dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžęs palaikyti ombudsmeną nustatant netinkamo ES institucijų administravimo atvejus ir imantis veiksmų dėl jų;

12.  ragina Komisiją pateikti Peticijų komitetui jos tiriamų Europos piliečių skundų išsamią informaciją ir statistinę analizę, taip pat pasiektus rezultatus ir nurodyti skundų pateikėjų kilmės šalį;

13.  mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūrų taikymo pagal SESV 258 ir 260 straipsnius atžvilgiu Komisija turėtų užtikrinti, kad Parlamentui pateikiamos peticijos ir Komisijai pateikiami skundai būtų nagrinėjami vienodai dėmesingai;

14.  mano, kad Peticijų komiteto veiklos veiksmingumą ir nuoseklumą galima padidinti nustačius tikslesnes raštu išdėstytas procedūrų taikymo taisykles dėl pasirengimo komiteto delegacijų kelionėms, pačių kelionių ir jų įvertinimo;

15.  mano, kad itin svarbu tinkamai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą visose valstybėse narėse; todėl ragina valstybes nares, patiriančias problemų atliekų tvarkymo srityje, imtis ryžtingų ir skubių veiksmų;

16.  dar kartą primygtinai ragina valstybes nares laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal Laisvo judėjimo direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi ES teritorijoje; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą sudaryti palankesnes sąlygas asmenims atvykti ir gyventi šalyje nepatiriant jokios diskriminacijos, įskaitant tos pačios lyties asmenų poras ir jų vaikus, romus ir kitas mažumų grupes;

17.  visiškai palaiko pagrindinį Pakrančių įstatymo (isp. Ley de Costas) tikslą, t. y. apsaugoti Ispanijos pakrančių aplinką nuo pernelyg intensyvios statybų plėtros, kad ji būtų išsaugota laukinių gyvūnų reikmėms ir ateities kartoms; tačiau susirūpinęs pastebi, kad šio įstatymo problemos vis dar sudaro sunkumų peticijų pateikėjams, ypač Ispanijos piliečiams; palaiko peticijų pateikėjų pastangas išspręsti problemas, susijusias su šiuo įstatymu ir jo taikymu, ypač atsižvelgiant į Peticijų komiteto sprendimą sukurti darbo grupę, kuri išsamiau svarstytų šį klausimą;

18.  mano, jog dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis visiems subjektams naudinga pašalinti teisinį neapibrėžtumą, sietiną su nuosavybe, kuriai galbūt daro poveikį Pakrančių įstatymas; palankiai vertina tai, kad Ispanijos vyriausybė paskelbė apie savo ketinimus persvarstyti Pakrančių įstatymą, kad ateityje būtų suderinta Ispanijos pakrančių apsauga ir ekonomikos augimas, taip pat teisių turėtojams užtikrintas didesnis teisinis tikrumas; ragina Ispanijos vyriausybę užtikrinti sąžiningai įsigijusių turtą asmenų ir bendrijų, kurios visada gyveno tvariai prižiūrėdamos jūrą, interesus; ypač ją ragina išnagrinėti konkrečius įstatymo taikymo aspektus siekiant, kad juo nebūtų skatinami savavališki, neproporcingi sprendimai ar sprendimai, priimti atgaline data, o užtikrinamas tinkamas teismo procesas, teisė skųsti sprendimą, tinkama kompensacija ir galimybė gauti informaciją;

19.  primena, kad Parlamentas nustatė(5), jog Pakrančių įstatymas daro neproporcingą poveikį privačios nuosavybės turėtojams ir kartu daro nepakankamą poveikį tikriesiems pakrančių naikinimo kaltininkams, kurie daugeliu atvejų buvo atsakingi už pernelyg intensyvią miestų plėtrą pakrantėse; ragina Ispanijos vyriausybę užtikrinti, kad asmenys, dėl kurių sukčiavimo nemažai ES piliečių yra netoleruotinoje padėtyje, nes jie prarado arba jiems kyla grėsmė prarasti namus būtų tinkamai persekiojami ir būtų reikalaujama, kad jie atlygintų padarytą žalą;

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyva būtų sugriežtinta nustatant aiškesniu kriterijus, susijusius su ekspertų tyrimų nešališkumu, bendromis ES ribinėmis vertėmis, ilgiausiais galimais proceso terminais, taip pat veiksmingas viešas konsultacijas, reikalavimą pagrįsti sprendimus, privalomą pagrįstų alternatyvų vertinimą ir kokybės kontrolės sistemą;

21.  be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų ir vykdytų Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatas, taip pat kad jos geriau perkeltų Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir jas taikytų;

22.  atkreipia dėmesį į didelį peticijų pateikėjų skaičių, kurie į Peticijų komitetą kreipiasi su asmeniniais skundais dėl Vokietijos nepilnamečių, jaunimo ir šeimos gerovės klausimų ir ypač dėl Vokietijos nepilnamečių ir jaunimo reikalų tarnybų, ir, veikdamas savo kompetencijos srityje bei Europos Sąjungos kompetencijos srityje, patvirtina savo pasiryžimą siekti, kad peticijų pateikėjų skundai dėl valdžios įstaigų būtų sprendžiami konstruktyviai; pažymi, kad tokiais atvejais negali būti kišamasi į autonomines valstybių narių administracijos sistemų procedūras;

23.  yra pasiryžęs pakeisti peticijų teikimo ir nagrinėjimo procedūrą, kad ji taptų veiksmingesnė, skaidresnė, nešališka, ir kad būtų užtikrinamos Peticijų komiteto narių teisės sprendimų priėmimo procesuose, taip, kad peticijų nagrinėjimo procedūriniai aspektai atitiktų teisminės priežiūros reikalavimus;

24.  pabrėžia būtinybę užtikrinti peticijų svarstymo nuoseklumą skirtingose kadencijose ir keičiantis asmenims;

25.  mano, kad Parlamento narių dalyvavimas faktų nustatymo misijose (angl. fact finding missions) būtų suvokiamas ne tik kaip parlamentinės veiklos teisė, bet ir kaip įsipareigojimas peticijos pateikėjams;

26.  ragina tobulinant komiteto veiklą parengti faktų nustatymo misijoms taikomą procedūrą, kuria būtų užtikrinta visų faktų nustatymo misijose dalyvavusių asmenų teisė pateikti nuomonę apie gautą informaciją ir kuria kiekvienam komiteto nariui būtų užtikrinta galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl Peticijų komiteto išvadų;

27.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas, be kitų tarnybų ir institucijų, kaip antai tyrimo komitetų, Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmeno, turi savarankišką aiškiai apibrėžtą vaidmenį ir yra vieta, į kurią gali kreiptis visi piliečiai;

28.  prašo Pirmininkų sueigos patikrinti, kokiu mastu būtų tikslinga keisti Darbo tvarkos taisykles, norint įgyvendinti šiuos oficialius peticijų teikimo ir nagrinėjimo procedūrai keliamus reikalavimus;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat šių parlamentų peticijų komitetams, valstybių narių ombudsmenams ar kitoms atitinkamoms atsakingoms įstaigoms.

(1) Reglamentas (ES) Nr. 211/2011 (OL L 65, 2011 3 11, p. 1). (2) Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, OL L 26, 2012 1 28, p. 1. (3) Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). (4) 2010 m. ES pilietybės ataskaita: Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas (COM(2010)0603). (5) Žr. 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijos Q konstatuojamąją dalį ir 17 dalį (OL C 117 E, 2010 5 6, p. 189.).