2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas (COM(2011)0470 – C7-0220/2011 – 2011/0206(COD))

P7_TA(2012)0446 A7-0239/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0470),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0220/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0239/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2010 m. baigė galioti 1997 m. Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos patvirtintas Lašišų išteklių valdymo veiksmų planas. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) šalys narės ragino Sąjungą parengti ilgalaikį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą;

(2)  naujausiose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose teigiama, kad Baltijos lašišų ištekliai upėse neatitinka saugių biologinių ribų ir kad Europos lygmeniu reikėtų parengti daugiametį planą;

(3)  remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies d punktu, biologinių jūrų išteklių apsauga priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Lašišos yra anadrominė rūšis, todėl jūroje esančių Baltijos lašišų išteklių negalima apsaugoti nesiimant priemonių joms apsaugoti tuo laikotarpiu, kai jos gyvena upėse. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą jūrų išteklių apsaugą per visą jų migracijos ciklą, šios priemonės irgi priklauso išimtinei ES kompetencijai ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiamečiame plane;

(4)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(4) lašišos priskiriamos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą. Žvejybos dreifinėmis ūdomis žvejojančiais laivais uždraudimas taip pat būtų tinkamas būdas lašišų ištekliams pagerinti, nes taip būtų apribotas nepakankamai didelių lašišų išmetimas į jūrą; [1 pakeit.]

(5)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(5), ketinama apsaugoti, išsaugoti ir gerinti vandens aplinką, kur lašišos praleidžia dalį savo gyvavimo ciklo. Įgyvendinant daugiametį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą turėtų būti prisidedama prie Direktyvos 2000/60/EB tikslų įgyvendinimo. Priemonės, kurių pagal šią direktyvą jau reikalaujama, pvz., upių baseinų valdymo planai, neturėtų būti dubliuojamos šiuo reglamentu, tačiau reikia užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su minėtoje direktyvoje nurodytomis priemonėmis lašišų buveinėms vidaus vandenyse saugoti ir gerinti;

(6)  2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Nuo 1994 m. tai buvo teisinis reikalavimas, nustatytas pagal JT jūrų teisės konvenciją. HELCOM mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 60–75%80 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas; [2 pakeit.]

(6a)   lašišų rituolių prieaugis yra apytikris sveikos lašišų išteklių bet kurioje konkrečioje upėje būklės rodiklis. Norint lašišų rituolių prieaugiu remtis kaip rodikliu, pirma turi būti patikrintos tam tikros prielaidos. Be to, lašišų rituolių prieaugio dydį yra paveikę įvairūs veiksniai, dėl kurių sunku nekreipti dėmesio į lašišų rituolių prieaugio ir sveikos lašišų išteklių būklės tarpusavio ryšį. Todėl lašišų patelių sugrįžimo į upes mastas turėtų būti naudojamas kaip antras patikimas sveikos lašišų išteklių būklės rodiklis; [3 pakeit.]

(7)  kaip teigiama mokslinėse rekomendacijose, genetinė Baltijos lašišų išteklių tarša gali lemti blogesnius išgyvenimo rodiklius, vietinių populiacijų gausą ir genetinio atsparumo ligoms ir kintančioms vietos aplinkos sąlygoms mažėjimą. Todėl siekiant apsaugoti šiuos išteklius genetinio Baltijos lašišų išteklių vientisumo ir įvairovės išsaugojimas atlieka itin svarbų vaidmenį ir turėtų būti įtrauktas į daugiamečio plano tikslus;

(8)  mirtingumo dėl žvejybos jūroje ir upėse koeficientas turėtų būti toks, kad laikantis nustatytų tikslinių rodiklių per nustatytus laikotarpius iš laukinių lašišų išteklių būtų gaunamas didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Mirtingumo dėl žvejybos jūroje koeficientas turėtų būti nustatytas remiantis ŽMTEK rekomendacijomis;

(9)  siekiant veiksmingiau įgyvendinti planą ir tikslingiau reaguoti į kiekvieno lašišų ištekliaus upėse ypatumus, atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti lašišų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir tam tikras technines apsaugos priemones jų upėse, kaip numatyta SESV 2 straipsnio 1 dalyje;

(10)  tvirtindamos priemones pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų visapusiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač numatytų 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos(6) 66 straipsnyje, kuriame, inter alia, reikalaujama, kad anadrominių rūšių kilmės valstybė ir kitos atitinkamos valstybės tarpusavyje bendradarbiautų siekdamos išsaugoti ir valdyti šiuos išteklius;

(11)  reikėtų numatyti, kad Komisija, vadovaudamasi daugiamečiame plane nustatytais tiksliniais rodikliais ir tikslais, periodiškai vertintų valstybių narių priemonių pakankamumą ir veiksmingumą;

(12)  mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad netinkamos įžuvinimo procedūros gali turėti didelių padarinių genetinei Baltijos lašišų išteklių įvairovei ir kad. Taip pat kyla rizika, jog didelis kasmet į Baltijos jūrą išleidžiamų užaugintų žuvų kiekis darogalėtų daryti poveikį genetiniam laukinių lašišų populiacijų vientisumui ir šios praktikos reikėtų laipsniškai atsisakyti. Todėl žuvų išleidimo sąlygos turėtų būti nustatytos. Atsižvelgiant į tai įžuvinimas turėtų būti griežčiau kontroliuojamas. Be to, šiame daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos genetinės lašišų veisimo medžiagos gavimo ir įžuvinti skirtų lašišų auginimo sąlygos, taip pat įžuvinimo procedūroms taikomos sąlygos siekiant užtikrinti, kad įžuvinimas neturėtų neigiamo poveikio genetinei įvairovei; [4 pakeit.]

(13)  tiesioginis išteklių atkūrimas, laikantis tam tikrų sąlygų, upėse, kuriose gali gyventi lašišos, laikomas apsaugos priemone, nes jis turės teigiamą poveikį bendram lašišų skaičiui ir žvejybai – taip gali būti atkurtos savarankiškos lašišų populiacijos. Reikėtų nustatyti, kad tiesioginis išteklių atkūrimas konkrečiomis nustatytomis sąlygomis būtų finansuotinas pagal 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo(7) 38 straipsnio 2 dalį;

(14)  vis dėlto lašišų išleidimas šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse gali būti privalomas ir valstybėms narėms norima suteikti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų, todėlneturėtų būti toliau leidžiama lašišas, kurios nėra skirtos įžuvinimui ir tiesioginiam žuvų išteklių atkūrimui neskirtas lašišas turėtų būti leidžiama išleisti pereinamuoju laikotarpiu – septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimoišleisti po 10 metų laikotarpio, jei iki šio laikotarpio pabaigos laukinių lašišų rituolių prieaugis konkrečioje upėje yra pasiekęs 80 % galimo rituolių prieaugio. Jei šis tikslas nėra pasiektas, susijusiai valstybei narei išanalizavus ir pašalinus priežastis, dėl kurių nepavyko šio tikslo pasiekti, lašišų išleidimas, išskyrus įžuvinimą ir tiesioginį žuvų išteklių atkūrimą, gali būti tęsiamas dar 10 metų. Gali būti, kad kai kuriose valstybėse narėse lašišų išleidimas šiuo metu privalomas ir valstybėms narėms būtina duoti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų; [5 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiuo reglamentu nustatytų priemonių, turėtų būti numatytos specialios kontrolės priemonės, taikomos kartu su priemonėmis, numatytomis 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(8);

(15a)   norint užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tausi, turėtų būti gerinama suinteresuotųjų šalių savitarpio pasitikėjimas ir jų taikomi tarpusavio komunikacijos metodai; [6 pakeit.]

(16)  nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama to reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems komercinės žvejybos ir paslaugas teikiantiems laivams; [7 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti, kad sužvejotos lašišos nebūtų klaidingai nurodomos kaip jūriniai upėtakiai ir neišvengtų deramos kontrolės, reikia įpareigojimą teikti išankstinius pranešimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį taikyti visiems laivams, kuriuose yra jūrinių upėtakių;

(17a)   valstybės narės turėtų stiprinti rekreacinių laivų, naudojamų pramoginei ir kitokio tipo žvejybai, kontrolės ir išankstinio pranešimo sistemas, siekiant užtikrinti, kad sistema būtų paprasta ir veiksminga, ir skatinti tvarią žvejybą; [8 pakeit.]

(17b)   nukrypstant nuo 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose(9) 14 straipsnio ir IV priedo, turėtų būti nustatytas mažiausias leidžiamas iškrauti jūrinių upėtakių (Salmo trutta) ir lašišų (Salmo salars) dydis 22–23 TJTT pakvadračiuose; [9 pakeit.]

(18)  siekiant gauti geresnių ir daugiau duomenų apie lašišų išteklius turėtų būti leidžiama elektrožūklė;

(19)  remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba jūroje turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Ypač rekreacinė žvejyba iš laivų, kuriuos eksploatuoja pelno siekiančios paslaugų įmonės, gali sudaryti didelę sužvejojamų Baltijos lašišų kiekio dalį. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones šiairekreacinės žvejybos veiklai kontroliuoti; [10 pakeit.]

(19a)   siekiant užtikrinti lengvesnį ataskaitų pateikimą, turėtų būti raginama ir padedama kurti internetines atskaitomybės sistemas, kurios būtų taikomos valstybėse narėse ar tarp jų. Informacija, susijusi su sužvejotomis žuvimis, apie kurias pranešta, turėtų būti skelbiama viešai. Tačiau konkretus žvejybos rajonas neturėtų būti atskleistas, kad žvejai nebūtų skatinami žvejoti šiame konkrečiame žvejybos rajone; [11 pakeit.]

(20)  norint veiksmingai pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslinius rodiklius ir sugebėti greitai reaguoti į išteklių būklės pokyčius, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl neesminių šio reglamento nuostatų, kaip numatyta jo 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose. Šie įgaliojimai turėtų apimti galimybę iš dalies keisti mirtingumo dėl žvejybos jūroje koeficientą, iš dalies keisti laukinių lašišų upių sąrašą ir tam tikrą šio reglamento prieduose nurodytą techninę informaciją, taip pat tvirtinti Baltijos upių ištekliams taikytinas priemones, kai valstybių narių priemonės pagal 9 konstatuojamojoje dalyje minėtus įgaliojimus nėra patvirtintos arba laikomos neveiksmingomis;

(20a)  Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi administracinių ar baudžiamųjų priemonių, būtinų neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos klausimui spręsti; [12 pakeit.]

(21)  Komisija, rengdamasi deleguotiesiems aktams ir juos rengdama, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, vienu metu ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

1.  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento 12 straipsnyje numatyto įžuvinimo lašišomis nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(10),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių apsaugos ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Planas taikomas: a) komercinei ir rekreacinei žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje; [13 pakeit.]

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente taikomos sąvokų apibrėžtys, nustatytos 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(11) 3 straipsnyje, Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje.

2.  Taip pat taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

II SKYRIUS

TIKSLAI

4 straipsnis

Tikslai

III SKYRIUS

TIKSLINIAI RODIKLIAI

5 straipsnis

Laukinių lašišų telkiniams upėse taikytini tiksliniai rodikliai

1.  Laukinių lašišų upėse, kuriose ...(12) rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per ...(13)* laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 75 %80% galimo rituolių prieaugio. [16 pakeit.]

2.  Laukinių lašišų upėse, kuriose iki ...(14) rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per ...(15)* kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per ...(16)** – 75 %80 %galimo rituolių prieaugio. [17 pakeit.]

3.  Praėjus ...*** nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 75 %80 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio. [18 pakeit.]

4.  Atitinkamos valstybės narės gali kiekvienai laukinių lašišų upei nustatyti kitus griežtesnius tikslinius rodiklius, pvz., pagrįstus grįžtančių patelių skaičiumi. [19 pakeit.]

Susijusios valstybės narės teikia ir skelbia duomenų apie pateles, grįžtančias į jų upes, ataskaitas. [20 pakeit.]

IV SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

6 straipsnis

Bendro upėse leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymas

1.  Metinis bendras upėse leidžiamas sužvejoti laukinių lašišų kiekis neviršija lygio, atitinkančio 2 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

2.  Laukinių lašišų upėse esančių laukinių lašišų išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą nustato kiekviena valstybė narė, remdamasi 5 straipsnyje nustatytais tiksliniais rodikliais ir ŽMTEK bei TJTT ekspertų nuomonėmis, kurias šios organizacijos peržiūri, kai tampa prieinama daugiau informacijos arba pakinta upės savybės. Tuo tikslu valstybės narės atsižvelgia į kiekvienos upės galimą rituolių prieaugį, kurį TJTT apskaičiuoja pagal tam tikrus konkrečios upės parametrus ir reguliariai iš naujo įvertina, kai tampa prieinama daugiau informacijos arba pakinta upės savybės.

3.  Atitinkamos valstybės narės laukinių lašišų upėms taikomą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ir atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti laukinių lašišų kiekį ne vėliau kaip ...(17) paskelbia pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 114 straipsnį įsteigtos savo oficialios interneto svetainės viešai prieinamoje dalyje ir kasmet juos atnaujina.

4.  Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metuskasmet vertina pagal šį straipsnį valstybių narių įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą. [21 pakeit.]

5.  Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino po šio reglamento įsigaliojimo datos nepaskelbia apie tokias 1, 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų mirtingumą dėl žvejybos ir (arba) atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį laukinių lašišų upėse ir (arba) nutraukti atitinkamą žvejybą.

6.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų mirtingumą dėl žvejybos ir (arba) atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį laukinių lašišų upėse ir (arba) nutraukti atitinkamą žvejybą, jei atlikus vertinimą pagal 4 dalį, nustatoma, kad valstybių narių priemonės yra nesuderinamos su 4 ir 5 straipsniuose nustatytais tikslais arba manoma, kad jomis nebus pasiekti minėti tikslai ir tiksliniai rodikliai.

7.  Komisijos priimamų priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 ir 5 straipsnyje nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybės narės priemonės netenka galios.

7 straipsnis

Bendro jūroje leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymas

1.  Metinis bendras jūroje leidžiamas sužvejoti lašišų išteklių kiekis neviršija lygio, atitinkančio 0,1 dydžio mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

2.  Kai aiškiai matyti, kad išteklių būklė pakito ir (arba) esamas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas netinkamas 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, Komisija pagal 26 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais gali iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

3.  Jeigu staiga išplinta ligos, kritiškai neišgyvena rituoliai arba pastebimos kitos nenumatytos tendencijos, Taryba nusprendžia taikyti mažesnį bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį negu būtų taikomas atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

8 straipsnis

Kaip paslaugas teikiantys laivai naudoja nacionalinę kvotąNacionalinės kvotos panaudojimas rekreacinėje žvejyboje [22 pakeit.]

Paslaugas teikiančių laivų jūrojeRekreacinės žvejybos ir rekreacinės pakrančių ir upių žvejybos metu sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos. [23 pakeit.]

IVa skyrius

Mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų ir jūrinių upėtakių dydis

8a straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 14 straipsnio, kiekviename šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytame TJTT pakvadratyje mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų dydis turėtų būti 60 cm, o mažiausias leidžiamas iškrauti jūrinių upėtakių dydis turėtų būti 50 cm. [26 pakeit.]

V SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

9 straipsnis

Valstybių narių priemonės menkiems lašišų ištekliams upėse apsaugoti

1.  Laukinių lašišų upėms, kuriose iki ...(18) rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės iki ...(19)* nustato išsaugo ir prireikus pagerina esamas nacionalines technines apsaugos priemones. [24 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytos techninės apsaugos priemonės grindžiamos konkrečiai upei taikomais reikalavimais, kuriais padedama siekti 4 ir 5 straipsniuose nurodytų tikslų ir tikslinių rodiklių. Šių priemonių taikymo vieta nustatoma remiantis geriausia turima informacija apie lašišų migracijos maršrutus jūroje.

10 straipsnis

Priemonės kitiems lašišų ištekliams upėse apsaugoti

Valstybės narės gali nustatyti technines apsaugos priemones savo Baltijos upėse esantiems lašišų ištekliams, nepaminėtiems 9 straipsnyje. Tos priemonės turi padėti pasiekti 4 ir 5 straipsniuose nustatytus tikslus ir tikslinius rodiklius.

Komisija peržiūri valstybės pagalbos gaires, kad valstybės narėms būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti kompensaciją už ruonių ir kormoranų padarytą žalą. [25 pakeit.]

11 straipsnis

Komisijos priemonės

1.  Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metuskasmet vertina valstybių narių pagal 9 ir 10 straipsnius įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai laukinių lašišų upės teka per kelias valstybes nares. [27 pakeit.]

2.  Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino po šio reglamento įsigaliojimo nenustato 9 straipsnyje numatytų priemonių, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų tokias reikiamas technines apsaugos priemones.

3.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų tokias reikiamas technines apsaugos priemones, jei atlikus vertinimą pagal 1 dalį, nustatoma, kad valstybių narių priemonės yra nesuderinamos su 4 ir 5 straipsniuose nustatytais tikslais arba manoma, kad jomis nebus pasiekti minėti tikslai ir tiksliniai rodikliai.

4.  Komisijos priimamų priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 ir 5 straipsnyje nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybės narės priemonės netenka galios.

VI SKYRIUS

ŽUVŲ IŠLEIDIMAS

12 straipsnis

Įžuvinimas

1.  Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėje. Kiekvienoje upėje išleidžiamų rituolių skaičius neturi viršyti prognozuojamo galimo rituolių prieaugio toje upėjeupėse, kai tai būtina norint užkirsti kelią vietos išteklių išnaikinimui. [28 pakeit.]

2.  Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė ir variantiškumas, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio. Rituoliai turi būti iš pačios artimiausios laukinių lašišų upės. [29 pakeit.]

2a.  Įžuvinti skirti rituoliai pažymimi įkerpant jų riebalinius pelekus. [30 pakeit.]

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus iki ...(20)pagal kuriuos būtų nustatytos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės. Šie įgyvendinimo aktai priimami aktais, priimtais 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta nagrinėjimo tvarka, gali nustatyti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles. [31 pakeit.]

13 straipsnis

Tiesioginis išteklių atkūrimas

Pagrindinis principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi atkuriant vandens kelius, turi būti principas „teršėjas moka“. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 38 straipsnio 2 dalį tiesioginis išteklių atkūrimas, atliekamas pagal 1 dalį, taip pat laikomas apsaugos priemone. [36 pakeit.]

13a straipsnis

Subrendusių žuvų ir rituolių kilmė

Jei įmanoma, subrendusios žuvys ir rituoliai turi būti kilę iš tos pačios laukinių lašišų upės arba, jei tai neįmanoma, iš artimiausio galimo laukinių lašišų upės baseino. [33 pakeit.]

14 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Išleisti lašišas ne pagal 12 ir 13 straipsnius galima dar septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimoiki ...(21) ir tai atidžiai įvertinama. Laipsniškai mažinant lašišų išleidimą vadovaujamasi principu „upė po upės“. Tai administruojama valstybių narių vietos, regioninių ir (arba) nacionalinių agentūrų ir įtraukiamos vietos suinteresuotosios šalys bei pasinaudojama jų kompetencija atkuriant buveines ir taikant kitas priemones. Teisiškai privalomi nacionaliniai sprendimai dėl ekonominių išteklių, šiuo metu naudojamų ištekliams atkurti, pritaikymo nukreipiami žvejams, dėl neigiamo išleidimo mažinimo poveikio galimai patekusiems į nepalankią padėtį, paremti.[37 pakeit.]

VII SKYRIUS

KONTROLĖ IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

15 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos papildomai, kartu su jau nurodytomis Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, jeigu kitaip nenumatyta šio skyriaus straipsniuose.

Be to, visai rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje mutatis mutandis taikoma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio 3 dalis, taip pat 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011(22), kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės, 64 ir 65 straipsniai. [38 pakeit.]

16 straipsnis

Žurnalai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, taip pat paslaugas teikiančių laivų, naudojamų pramoginei ir kitokio tipo žvejybai, kapitonai pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse. [39 pakeit.]

17 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, taip pat paslaugas teikiančių laivų kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. [40 pakeit.]

18 straipsnis

Leidimai specialiajai veiklai

1.  Paslaugas teikiantys laivai privalo turėti lašišų žvejybos leidimą specialiajai veiklai, išduotą remiantis šio reglamento II priedu.

2.  Atitinkamos valstybės narės leidimus specialiajai veiklai įtraukia į žvejybos leidimų sąrašą, esantį elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies d punktą. Be to, jos duomenis apie leidimus specialiajai veiklai įtraukia į kompiuterizuotą patvirtinimo sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje.

19 straipsnis

Laimikio deklaracijaRekreacinės žvejybos laimikio deklaracijos [41 pakeit.]

1.  Paslaugas teikiančio laivo kapitonas pagal III priedą užpildoVisų tipų rekreacinės žvejybos atvejais pildoma laimikio deklaracijądeklaracija ir iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos pateikia ją paslaugas teikiančio laivoatsiskaitoma vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai. [42 pakeit.]

2.  Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atitinkamos valstybės narės praėjusio mėnesio laimikio deklaracijose įrašytą informaciją užregistruoja savo elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies f punktą, ir kompiuterizuotoje patvirtinimo sistemoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje. Elektroniniai duomenys ir laimikio deklaracijos saugomos 3 metus.

20 straipsnis

Iškrovimo patikrinimai

Atitinkamos valstybės narės tikrina laimikio deklaracijose įrašytos informacijos tikslumą atlikdamos iškrovimo patikrinimus. Tikrinama bent 10 %20 % visų iškrovimų. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra įgyvendina veiksmingą kontrolę ir ragina valstybes nares atlikti dėmesingesnius tikslinius patikrinimus vietose, kur įtariama neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba arba pranešta apie tai, kad ši žvejyba vykdoma. [43 pakeit.]

20a straipsnis

Rekreacinės žvejybos kontrolė

Šio reglamento tikslais rekreacinės žvejybos kontrolės procedūros grindžiamos pirmiausia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 404/2011 64 ir 65 straipsniais. [44 pakeit.]

21 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

VIII SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS

22 straipsnis

Siekiant surinkti duomenis visose laukinių lašišų upėse kiekvienas lašišų jauniklių būrys gali būti stebimas prieš virtimą rituoliais naudojant elektrožūklės aparatą.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos būtų nustatytos išsamios elektrožūklės sąlygos, pagrįstos naujausia moksline informacija. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [46 pakeit.]

22a straipsnis

Ne vėliau negu ...(23) Komisija perduoda Parlamentui ir Tarybai atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su plėšrūnų, ypač ruonių ir kormoranų, poveikiu Baltijos lašišų ištekliams, išvadas. Komisija, remdamasi šiomis tyrimų išvadomis, parengia plėšrūnų, darančių įtaką Baltijos lašišų ištekliams, populiacijų valdymo planą, kuris įsigalioja ne vėliau kaip 2016 m. [47 pakeit.]

22b straipsnis

Ne vėliau negu ...(24) Komisija perduoda Parlamentui ir Tarybai mokslinių tyrimų, susijusių su lašišų išmetimu atgal į jūrą ir jų priegauda vykdant visų susijusių tipų žvejybą Baltijos jūroje, išvadas. [48 pakeit.]

IX SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

23 straipsnis

Valstybių narių ataskaitos

1.  Trečiaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas trejus metus,...(25)*, o po to kasmet atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie technines apsaugos priemones, patvirtintas pagal V skyrių, ir apie tai, kaip jos įgyvendina 4 straipsnyje išdėstytus tikslus. [49 pakeit.]

2.  ...(26), o vėliau – kas šešeriustrejus metus atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie šio reglamento įgyvendinimą ir 5 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Valstybės narės ataskaitoje visų pirma pateikiama ši informacija:

[50 pakeit.]

24 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi šio reglamento 23 straipsnyje nurodytomis valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija kitais metais, negu gautos valstybių narių ataskaitos, įvertina valdymo priemonių poveikį Baltijos lašišų ištekliams ir tų išteklių žvejybai.

X SKYRIUS

PRIEDŲ PAKEITIMAI

25 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.  Komisija pagal 26 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali iš dalies keisti I priede išvardytų laukinių lašišų upių sąrašą, kad jis atitiktų naujausią mokslinę informaciją.

2.  2. Komisija pagal 26 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali iš dalies keisti II ir III priedus siekdama užtikrinti veiksmingą kontrolę.

XI SKIRSNIS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

26 straipsnis

Deleguotų įgaliojimų vykdymas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui jis poveikio neturi.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija iškart ir vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 6, 7, 11 ir 25 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per 2 mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu prieš baigiantis tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Įgaliojimų panaikinimas

Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino nenustato arba nepaskelbia 6 arba 11 straipsnyje nurodytų priemonių, arba jei, atlikus vertinimą pagal 6 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 1 dalį, paaiškėja, kad tos priemonės yra nepakankamos arba neveiksmingos, Komisija panaikina atitinkamų valstybių narių įgaliojimus, nurodytus 6 arba 11 straipsnyje. Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po to sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyjearba vėlesnę tame sprendime nurodytą dieną. [51 pakeit.]

28 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsniu įsteigtas Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tas komitetas reiškia ir Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytą komitetą.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas taikomas nuo ...

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Laukinių lašišų upės Baltijos jūros regione

Suomija

–  Simojoki

Suomija/Švedija

–  Tornionjoki/Torneälven

Švedija

–  Kalixälven, Råneälven, Piteälven, Åbyälven, Byskeälven, Rickleån, Sävarån, Ume/Vindelälven, Öreälven, Lögdeälven, Emån, Mörrumsån, Ljungan

Estija

–  Pärnu, Kunda, Keila, Vasalemma

Latvija

–  Salaca, Vitrupe, Peterupe, Irbe, Uzava, Saka

Latvija/Lietuva

–  Barta/Bartuva

Lietuva

–  Nemuno upės baseinas (Žeimena)

II PRIEDAS

BŪTINOJI INFORMACIJA DĖL LEIDIMŲ SPECIALIAJAI VEIKLAI

1.  DUOMENYS APIE LAIVĄ

Laivo pavadinimas(27)

Vėliavos valstybė

Registracijos uostas (pavadinimas ir nacionalinis kodas)

Išorinis žymėjimas

Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS(28))

2.  LEIDIMO TURĖTOJAS, LAIVO SAVININKAS IR KAPITONAS(29)

Fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas

3.  LAIVO CHARAKTERISTIKOS

Variklio galia (kW)(30)

Tonažas (GT)

Bendras ilgis

4.  ŽVEJYBOS SĄLYGOS

1.  Išdavimo data:

2.  Galiojimo laikotarpis

3.  Leidimo sąlygos, kai aktualu, įskaitant rūšis, zoną ir žvejybos įrankį:

III PRIEDAS

LAIMIKIO DEKLARACIJOS

(1) OL C 68, 2012 3 6, p. 47. (2) OL C 68, 2012 3 6, p. 47. (3) 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (6) OL L 179, 1998 6 23, p. 1. (7) OL L 223, 2006 8 15, p. 1. (8) OL L 343, 2009 12 22, p. 1. (9) OL L 349, 2005 12 31, p. 1. (10) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (11) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (12) * Šio reglamento įsigaliojimo data. (13) ** OL prašom įrašyti datą: septyneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (14) * Šio reglamento įsigaliojimo data. (15) ** OL prašom įrašyti datą: penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (16) *** OL prašom įrašyti datą: dvylika metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (17) * OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (18) * Šio reglamento įsigaliojimo data. (19) ** OL prašom įrašyti datą: dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (20) * OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (21) * OL prašom įrašyti datą: 10 metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (22) OL L 112, 2011 4 30, p. 1. (23) * OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (24) * OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (25) ** OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (26) * OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (27) Kai laivas turi pavadinimą. (28) Kai laivas privalo turėti tarptautinį radijo šaukinį. (29) Nurodyti kiekvieną asmenį, kuriam tai taikytina. (30) Remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2930/86 (OL L 274, 1986 9 25, p. 1).

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai (COM(2011)0349 – C7-0162/2011 – 2011/0153(COD))

P7_TA(2012)0447 A7-0096/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0349),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0162/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0096/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012, kuriuo dėl deleguotųjųir įgyvendinimoįgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai [1 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  kai kuriuose su bendra prekybos politika susijusiuose pagrindiniuose reglamentuose nustatyta, kad teisės aktai turi būti priimami remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2);

(2)  siekiant užtikrinti nuoseklumą su Lisabonos sutartyje išdėstytomis nuostatomis, būtina persvarstyti galiojančius teisės aktus, kurie prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Tam tikrais atvejais tikslinga tokius teisės aktus iš dalies pakeisti, siekiant Komisijai suteikti deleguotuosius įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį. Be to, kai kuriais atvejais tinkama taikyti tam tikras procedūras, nustatytas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(3); [2 pakeit.]

(3)  todėl šie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti:

(4)  siekiant teisinio aiškumo, svarbu užtikrinti, kad šiuo reglamentu nebūtų daromas poveikis priemonių priėmimo procedūroms, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodyti reglamentai keičiami, kaip nurodyta priede, atsižvelgiant į SESV 290 straipsnį arba į taikytinas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatas. [5 pakeit.]

2 straipsnis

Nuorodos į priede nurodytų reglamentų nuostatas laikomos nuorodomis į tas nuostatas, iš dalies pakeistas šiuo reglamentu.

3 straipsnis

Šis reglamentas neturi poveikio priemonių priėmimo procedūroms, nustatytoms priede nurodytuose reglamentuose, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 30-tąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Bendrai prekybos politikai priskiriamų reglamentų, keičiamų atsižvelgiant į SESV 290 straipsnį arba į taikytinas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatas, sąrašas.

1.  1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių(14)

Dėl Reglamento (EEB) Nr. 3030/93, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų šio reglamento priedų pakeitimų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, būtinas to reglamento įgyvendinimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 iš dalies keičiamas taip:

-1.  Visame Reglamente (EEB) Nr. 3030/93 nuorodos į 17 straipsnį keičiamos nuorodomis į 17 straipsnio 2 dalį. [7 pakeit.]

-1a.   Įterpiamos šios 15a ir 15b konstatuojamosios dalys:"

kadangi, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų, dėl papildomų importo galimybių suteikimo, kiekybinių normų nustatymo ar pritaikymo, apsaugos priemonių nustatymo ir priežiūros sistemos sukūrimo laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos; [6 pakeit.]

kadangi siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento įgyvendinimui būtinų priemonių patvirtinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai*;

* OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[8 pakeit.]

1.  2 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant suderinti V priede nurodytų kiekybinių normų apibrėžimą ir gaminių kategorijas, kurioms jos taikomos, kai reikia užtikrinti, kad dėl bet kokio paskesnio kombinuotosios nomenklatūros (KN) pakeitimo ar dėl bet kokio sprendimo, kuriuo pakeičiama tokių gaminių klasifikacija, kiekybinės normos nesumažės.

2.  6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeisti priedai, siekiant išspręsti 1 dalyje nurodytą situaciją, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamuose dvišaliuose susitarimuose nustatytas sąlygas ir reikalavimus.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

3.  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.  10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.  13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

Komisija nusprendžia dėl a priori arba a posteriori priežiūros sistemos įvedimo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl a priori priežiūros sistemos įvedimo.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal antrą pastraipą priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

7.  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7a.   16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis keičiama taip:"

1.   Komisija pagal 17 straipsnio 1a dalyje nustatytą patariamąją procedūrą teikia konsultacijas, nurodytas šiame reglamente, laikydamasi šių taisyklių:„.

[9 pakeit.]

8.  Įterpiami 16a ir 16b straipsniai:

„16a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Šio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnyje, 10 straipsnio 13 dalyje, 10a straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 19 straipsnyje, IV priedo 4 straipsnio 3 dalyje ir VII priedo 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(15). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [10 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti šio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnyje, 10 straipsnio 13 dalyje, 10a straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 19 straipsnyje, IV priedo 4 straipsnio 3 dalyje ir VII priedo 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 2 straipsnio 6 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, 10 straipsnio 13 dalį, 10a straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 3 ir 5 dalis, 19 straipsnį, IV priedo 4 straipsnio 3 dalį ir VII priedo 2 straipsnį ir 3 straipsnio 1 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [11 pakeit.]

16b straipsnis

Skubos procedūra

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 16a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

8a.   17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

1a.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Patariamasis komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį buvo kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [12 pakeit.]

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Tyrimo komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [13 pakeit.]

2a.   Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo dauguma komiteto narių.„.

[14 pakeit.]

8b.   17a straipsnis išbraukiamas. [15 pakeit.]

9.  19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeisti atitinkami priedai, jei būtina atsižvelgti į susitarimų, protokolų ar kitų teisės aktų su trečiosiomis šalimis sudarymą, keitimą ar galiojimo pabaigą arba į dalinius Sąjungos statistikos, muitinės procedūrų taisyklių ar bendrųjų importo taisyklių pakeitimus.

9a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

19a straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui du kartus per metus pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitoje pateikiama informacija apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

4.   Ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[16 pakeit.]

10.  IV priedo 4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Jei nustatoma, kad buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, ir susitarus su šalimi tiekėja arba atitinkamomis šalimis, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 16a straipsnį dėl atitinkamų šio reglamento priedų keitimo, būtino siekiant užkirsti kelią šio pažeidimo pasikartojimui.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma šio reglamento 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

11.  VII priedo 2 straipsnis pakeičiamas taip:"

2 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 16a straipsnį, kad reimportui, kuriam netaikomas šis priedas, būtų taikomos konkrečios kiekybinės normos, jeigu tiems gaminiams taikomos šio reglamento 2 straipsnyje nustatytos kiekybinės normos.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma šio reglamento 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

12.  VII priedo 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.  1994 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių(16)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 517/94, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Sąjungos importo taisyklės, importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų šio reglamento priedų pakeitimų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, būtinas to reglamento įgyvendinimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 517/94 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiamos šios 22a, 22b ir 22c konstatuojamosios dalys:"

kadangi, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių, kuriems netaikomi dvišaliai susitarimai, protokolai ar kiti susitarimai, arba kitos konkrečios Sąjungos importo taisyklės, importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų, dėl importo taisyklių pakeitimo ir apsaugos bei priežiūros priemonių taikymo laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos; [17 pakeit.]

kadangi siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento įgyvendinimui būtinų priemonių patvirtinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai*;[18 pakeit.]

kadangi turėtų būti taikoma patariamoji procedūra priežiūros priemonėms patvirtinti, atsižvelgiant į šių priemonių poveikį ir jų loginę seką, susijusią su galutinių apsaugos priemonių priėmimu; [19 pakeit.]

* OL L 55, 2011 2 28, p. 13.„.

1.  3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3.  V priede nurodytus tekstilės gaminius, kilusius iš jame išvardytų šalių, galima importuoti į Sąjungą, jeigu Komisija yra nustačiusi metinius kiekybinius apribojimus. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų pakeisti atitinkami priedai pagal 25a straipsnį dėl tokių metinių kiekybinių apribojimų nustatymo.

2b.   8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2.   Jeigu Komisija mano, kad nereikia jokių Sąjungos priežiūros arba apsaugos priemonių, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kad tyrimai nutraukiami, ir jame pateikia pagrindines tyrimų išvadas.„.

[24 pakeit.]

2c.   11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[25 pakeit.]

4.  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

13 straipsnis

Kai to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, jei Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nustato, kad tenkinamos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytos sąlygos, ir kai ji mano, kad I priede išvardytiems atitinkamos kategorijos gaminiams, kuriems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, turėtų būti nustatomos kiekio ribos arba taikomos išankstinės ar atgaline data taikomos priežiūros priemonės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 25b straipsnį, kad būtų nustatytos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės.

4a.   15 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip:"

Atsižvelgdama į 25 straipsnio 1a dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva tuo atveju, jei galėtų susidaryti 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta padėtis, gali:„.

[28 pakeit.]

5.  16 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 25a straipsnį dėl pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal trečią pastraipą priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 25b straipsnyje nustatyta procedūra.

6.  25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

1a.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Patariamasis komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį buvo kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [29 pakeit.]

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Tyrimo komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [30 pakeit.]

3.  Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo dauguma komiteto narių.„;

[31 pakeit.]

7.  Įterpiami šie straipsniai:

„25a straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 3 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13, 16 ir 28 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(17). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [32 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13, 16 ir 28 straipsniuose nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 13, 16 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [33 pakeit.]

25b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 25a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

7a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

26a straipsnis

1.   Komisija Europos Parlamentui du kartus per metus pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitoje pateikiama informacija apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

4.   Ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[34 pakeit.]

8.  28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeisti atitinkami priedai, jei būtina atsižvelgti į susitarimų ar kitų teisės aktų su trečiosiomis šalimis sudarymą, keitimą ar galiojimo pabaigą arba į dalinius Sąjungos statistikos, muitinės procedūrų taisyklių ar bendrųjų importo taisyklių pakeitimus.

3.  2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 953/2003, nustatantis siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą(18)

Siekiant papildyti produktų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 953/2003, sąrašą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas šio reglamento priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 953/2003 iš dalies keičiamas taip:

-1.   12 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:"

(12)   siekiant papildyti produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento priedus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai.Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;„

[35 ir 36 pakeit.]

1.  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 5 straipsnį, kad būtų nustatyta, ar produktas atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 5a straipsnyje nustatyta procedūra.

4.  Kai šiame reglamente nustatyti reikalavimai įvykdomi, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 5 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad atitinkamas produktas būtų įtrauktas į I priedą, kai jis bus kitą kartą atnaujinamas. Pareiškėjui pranešama apie Komisijos sprendimą per 15 dienų.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 5a straipsnyje nustatyta procedūra.

2.  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

5 straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  4 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(19). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [37 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 4 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais.

[38 pakeit.]

3.  Įterpiamas šis straipsnis:"

5a straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

4.  11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Komisija reguliariaidu kartus per metus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie skirtingomis kainomis eksportuotą kiekį, taip pat apie kiekį, eksportuotą pagal partnerystės susitarimą, sudarytą tarp gamintojo ir pristatymo šalies vyriausybės. Komisijos parengtoje ataskaitoje turi būti išnagrinėtas šalių sąrašas bei susijusios ligos, taip pat bendrieji 3 straipsnio įgyvendinimo kriterijai. [39 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento vykdymu susijusius klausimus. [40 pakeit.]

4.  Ne vėliau kaip šeši mėnesiai po ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[41 pakeit.]

4.  2005 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 673/2005, nustatantis papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams(20)

Siekiant priderinti Reglamente (EB) Nr. 673/2005 nustatytas priemones, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl to priderinimo.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 673/2005 iš dalies keičiamas taip:

-1.   7 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(7) siekiant padaryti būtinus šiame reglamente numatytų priemonių pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai šiame reglamente nustatytomis sąlygomis turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I ir II priedų dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[42 pakeit.]

1.  3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 4 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atlikti šiame straipsnyje nurodyti priderinimai ir daliniai pakeitimai.

Kai priedų priderinimo ir dalinių pakeitimų atveju to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 4a straipsnyje nustatyta procedūra.

2.  4 straipsnis pakeičiamas taip:"

4 straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  3 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(21). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [43 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais.

[44 pakeit.]

3.  Įterpiamas šis straipsnis:"

4a straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

3a.   7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 straipsnis

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą panaikinti šį reglamentą, kai tik Jungtinės Amerikos Valstijos bus visiškai įgyvendinusios PPO Ginčų sprendimo institucijos rekomendaciją.„.

[45 pakeit.]

5.  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 dėl tam tikrų apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui iš Rusijos Federacijos, administravimo(22)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2007, siekiant užtikrinti veiksmingą apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui, administravimą, taikant koregavimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas V priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(10a) siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų plieno gaminių importui taikomų apribojimų administravimą, taikant koregavimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento V priedo dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[46 pakeit.]

1.  5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Susitarimo 3 straipsnio 3 bei 4 dalių ir 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo tikslais Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 31a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atlikti būtini V priede išdėstytų kiekybinių normų koregavimai.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šį straipsnį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje nustatyta procedūra.

2.  6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Jei Sąjungai ir Rusijos Federacijai nepavyksta rasti tinkamo sprendimo ir jei Komisija nustato, kad yra pakankamai nuostatų apėjimo įrodymų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 31a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad iš kiekybinės normos būtų atimtas lygiavertis Rusijos Federacijos kilmės gaminių kiekis.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje nustatyta procedūra.

3.  12 straipsnis pakeičiamas taip:"

Jeigu 11 straipsnyje nurodytas sprendimas pakeisti klasifikaciją, priimtas remiantis Sąjungoje galiojančia tvarka, yra susijęs su gaminių grupe, kuriai taikoma kiekybinė norma, Komisija, jei reikia, nedelsdama pradeda konsultacijas pagal 9 straipsnį, kad būtų pasiektas susitarimas dėl būtino atitinkamų kiekybinių normų, nurodytų V priede, koregavimo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 31a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad šiuo tikslu būtų atlikti V priedo koregavimai.

4.  Po IV skyriaus antraštės įterpiami šie straipsniai:"

31a straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(23). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [47 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 5 straipsnį, 6 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [48 pakeit.]

31b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 31a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

6.  2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus(24)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1528/2007, siekiant prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarką pritaikyti prie techninių pakeitimų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento techninių pakeitimų.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1528/2007 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

(16a)   siekiant priimti nuostatas, reikalingas šiam reglamentui taikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl I priedo dalinio keitimo, kad būtų galima įrašyti ar išbraukti regionus ar šalis ir kad būtų galima atlikti II priedo techninius pakeitimus, kuriuos reikia atlikti taikant tą priedą. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;„.

[49 pakeit.]

-1a.   2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„2.   Komisija, priimdama pagal 24a straipsnį deleguotuosius aktus, iš dalies keičia I priedą tam, kad į jį įtrauktų susitarimo su Sąjunga derybas baigusių AKR valstybių grupei priklausančius regionus ir valstybes, taip pat tuos regionus ar valstybes, kurie bent jau atitinka 1994 m. GATT XXIV straipsnio reikalavimus.„;

[50 pakeit.]

„3.   Tas regionas arba valstybė lieka I priede pateiktame sąraše, jei Komisija pagal 24a straipsnį deleguotuoju aktu iš dalies nepakeičia I priedo ir iš jo neišbraukia to regiono arba valstybės, ypač tais atvejais, kai:„.

[51 pakeit.]

1.  4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

Komisija, kuriai padeda 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą* įsteigtas Muitinės kodekso komitetas, stebi, kaip įgyvendinamos ir taikomos II priedo nuostatos.

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [įterpti straipsnio (-ių), kuriuo (-iais) nustatoma deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūra, numerį (-ius), šiuo metu tai pasiūlymo COM(2011) 82 galutinis 24a–24c straipsniai] straipsnį24a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl techninių II priedo pakeitimų, būtinų taikant tą priedą. [52 pakeit.]

5.  Sprendimai dėl II priedo valdymo gali būti priimami vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 247 ir 247a straipsniuose nurodyta tvarka.

* OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

2.  23 straipsnis pakeičiamas taip:"

23 straipsnis

Pritaikymas prie techninių pakeitimų

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [įterpti straipsnio (-ių), kuriuo (-iais) nustatoma deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūra, numerį (-ius), šiuo metu tai pasiūlymo COM(2011) 82 galutinis 24a–24c straipsniai] straipsnį 24a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl techninių 5 straipsnio ir 8–22 straipsnių techninių pakeitimų, kurie gali būti reikalingi dėl šio reglamento ir pasirašytų susitarimų, laikinai taikomų ar sudarytų pagal SESV 218 straipsnį su I priede išvardytais regionais ir valstybėmis, skirtumų.

[53 pakeit.]

2a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

24a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 4 straipsnio 4 dalyje ir 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …(25). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 4 straipsnio 4 dalyje ir 23 straipsnyje nurodytą įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalį ir 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas keturiais mėnesiais.„.

[54 pakeit.]

7.  2008 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 980/2005 bei Komisijos sprendimą 2005/924/EB(26)

Siekiant, kad Reglamentą (EB) Nr. 55/2008 būtų galima patikslinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl pakeitimų, būtinų atsižvelgiant į muitinės kodeksų pakeitimus arba siekiant sudaryti susitarimus su Moldova.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 55/2008 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

  „(12a) siekiant numatyti galimybę patikslinti šį reglamentą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl pakeitimų, kurie būtini atsižvelgiant į muitinės kodeksų pakeitimus arba siekiant sudaryti susitarimus su Moldova. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[55 pakeit.]

1.  7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

2.  Įterpiamas šis straipsnis:"

8b straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(27). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [56 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais.

[57 pakeit.]

2a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

12a straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui du kartus per metus pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitoje pateikiama informacija apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

4.   Ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[58 pakeit.]

8.  2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir Nr. 964/2007(28)

Siekiant Reglamento (EB) Nr. 732/2008 priedus priderinti prie pokyčių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl tam tikrų priedų patikslinimų. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

Rengdama deleguotuosius teisės aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 732/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.  10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kad išnagrinėjusi prašymą ji nuspręstų, ar prašančiajai šaliai taikyti specialią tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems teisės aktams taikoma 27b straipsnyje nustatyta procedūra.

2.  11 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:"

8.  JT išbraukus šalį iš mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašo, ji taip pat išbraukiama iš šalių, kurioms taikoma ši priemonė, sąrašo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kad šalis būtų išbraukta iš šalių, kurioms taikoma ši priemonė, sąrašo, iš dalies pakeičiant I priedą, ir kad būtų nustatytas ne trumpesnis nei trejų metų pereinamasis laikotarpis.

3.  25 straipsnis pakeičiamas taip:"

25 straipsnis

4.  Įterpiami 27a ir 27b straipsniai:"

27a straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 8 dalyje ir 25 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.  Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 8 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 8 dalį ir 25 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

27b straipsnis

Skubos procedūra

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji teisės aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei neišreiškiama prieštaravimų, nurodytų 2 dalyje. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį teisės aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto 27a straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą išreikšti prieštaravimą, nedelsdama panaikina teisės aktą.„

[59 pakeit.]

9.  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1340/2008 dėl Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos prekybos tam tikrais plieno gaminiais(29)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1340/2008, siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų apribojimų administravimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas V priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1340/2008 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

  „(9a) siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų apribojimų administravimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kad būtų iš dalies pakeistas V priedas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[60 pakeit.]

1.  5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Jei Sąjungai ir Kazachstano Respublikai nepavyksta rasti tinkamo sprendimo ir jei Komisija nustato, kad yra pakankamai nuostatų apėjimo įrodymų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad iš kiekybinės normos būtų atimtas lygiavertis Kazachstano Respublikos kilmės gaminių kiekis ir atitinkamai iš dalies pakeistas V priedas.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

2.  Įterpiami šie straipsniai:"

16a straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  5 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(30). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [61 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [62 pakeit.]

16b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 16a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

10.  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms(31)

Kad Reglamentą (EB) Nr. 1215/2009 būtų galima patikslinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl pakeitimų, būtinų atsižvelgiant į muitinės kodeksų pakeitimus arba siekiant sudaryti susitarimus su valstybėmis ir teritorijomis, kurioms taikomas šis reglamentas. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

Rengdama deleguotuosius teisės aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

2.  Įterpiamas 8b straipsnis:"

„8b straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 7 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

[63 pakeit.]

(1) 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento pozicija. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (4) OL L 275, 1993 11 8, p. 1. (5) OL L 67, 1994 3 10, p. 1. (6) OL L 135, 2003 6 3, p. 5. (7) OL L 110, 2005 4 30, p. 1. (8) OL L 300, 2007 11 17, p. 1. (9) OL L 348, 2007 12 31, p. 1. (10) OL L 20, 2008 1 24, p. 1. (11) OL L 211, 2008 8 6, p. 1. (12) OL L 348, 2008 12 24, p. 1. (13) OL L 328, 2009 12 15, p. 1. (14) OL L 275, 1993 11 8, p. 1. (15) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (16) OL L 67, 1994 3 10, p. 1. (17) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (18) OL L 135, 2003 6 3, p. 5. (19) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (20) OL L 110, 2005 4 30, p. 1. (21) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (22) OL L 300, 2007 11 17, p. 1. (23) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (24) OL L 348, 2007 12 31, p. 1. (25) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (26) OL L 20, 2008 1 24, p. 1. (27) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (28) OL L 211, 2008 2 6, p. 1. (29) OL L 348, 2008 12 24, p. 1. (30) + Šio reglamento įsigaliojimo data. (31) OL L 328, 2009 12 15, p. 1.

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 (COM(2012)0298 – C7-0156/2012 – 2012/0158(COD))(1)

P7_TA(2012)0448 A7-0342/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[32 pakeitimas]

Europos PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)

P7_TA(2012)0448 A7-0342/2012

Komisijos pasiūlymas

P7_TA(2012)0448 A7-0342/2012

------------------------------------------------------

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1434/98, nustatantį sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui(4) ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 579/2011(5), pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. užtikrinamas 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus(6), nustatytų tam tikrų techninių priemonių taikymo nenutrūkstamumas;

(2)  kuriama nauja techninių apsaugos priemonių sistema atsižvelgiant į vykdomą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą. Ši nauja sistema nebus sukurta iki 2012 m. pabaigos, todėl tikslinga pratęsti tų pereinamojo laikotarpio techninių priemonių taikymą;

(3)  siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir tinkamą biologinių jūrų išteklių apsaugą ir jų valdymą, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98(7) turėtų būti atnaujintas į jį įtraukiant pereinamojo laikotarpio technines priemones;

(3a)  siekiant užtikrinti tolesnę tinkamą Juodosios jūros biologinių jūrų išteklių apsaugą ir valdymą, į Reglamentą (EB) Nr. 850/98 turėtų būti įtrauktas anksčiau Sąjungos teisę nustatytas mažiausias leidžiamas iškrauti paprastųjų otų dydis ir jų žvejybos tinklinio audeklo akių dydis;

▌

(5)  siekiant sumažinti į jūrą išmetamų žuvų rūšių, kurioms taikoma kvota, kiekį visuose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rajonuose turėtų būti toliau taikomas draudimas atrinkti geriausių rūšių žuvis;

(5a)  remiantis 2009 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, siekiant sumažinti nepageidaujamą sužvejotų žuvų kiekį, turėtų būti nustatytas draudimas tam tikrų rūšių žuvis paleisti į jūrą ar leisti joms išplaukti žvejybos įrankio neįkėlus į laivą ir reikalavimas plaukti į kitą žvejybos rajoną, kai 10 % laimikio sudaro neverslinio dydžio žuvys;

(5b)  atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomi draudimai iškrauti arba laikyti laive ICES IIa kvadrate sužvejotas atlantines silkes;

(6)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, jau nebūtina drausti žvejybą žvejybos rajone siekiant ICES VIa kvadrate apsaugoti neršiančias atlantines silkes, kad būtų užtikrinta tos rūšies žuvų tausi žvejybą, todėl šis draudimas turėtų būti panaikintas;

(7)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, kurioje sumažėjusi tobinių gausa siejama su mažesniu tripirščių kirų išaugintų jauniklių skaičiumi, turėtų būti toliau taikomas ICES IV parajonyje nustatytas žvejybos draudimas, išskyrus kasmetę ribotą žvejybą žuvų išteklių stebėjimo tikslais;

(8)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, tam tikruose rajonuose, kuriuose draudžiama žvejoti norveginius omarus, turėtų būti leidžiama naudotis žvejybos įrankiais, netinkamais norveginiams omarams žvejoti;

▌

(11)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomas žvejybos draudimas žvejybos rajone siekiant ICES VIb kvadrate apsaugoti juodadėmių menkių jauniklius;

(11a)   atsižvelgiant į ICES ir STECF rekomendaciją, vandenyse į vakarus nuo Škotijos (ICES VIa kvadrate) turėtų būti toliau taikomos tam tikros techninės apsaugos priemonės siekiant apsaugoti atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklius ir prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos;

(11b)   atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIa kvadrate ledjūrio menkes žvejoti naudojant rankines ūdas ir traukiamas automatines ūdas;

(11c)   atsižvelgiant į STECF rekomendaciją dėl atlantinių menkių pasiskirstymo ICES VIa kvadrate, kuris rodo, kad didžioji bendro leidžiamo sužvejoti atlantinių menkių kiekio dalis sužvejojama į šiaurę nuo 59º šiaurės platumos, turėtų būti leidžiama į pietus nuo šios ribos žvejoti naudojant žiauninius tinklus;

(11d)   atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIa kvadrate mažadėmius katryklius žvejoti naudojant žiauninius tinklus;

(11e)  taikant leidžiančią nukrypti nuostatą žvejybai tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais ICES VIa kvadrate, reikėtų reguliariai peržiūrėti žvejybos įrankių savybių tinkamumą atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas siekiant jas iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(11f)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti nustatytas žvejybos draudimas žvejybos rajone siekiant ICES VIa kvadrate apsaugoti atlantinių menkių jauniklius;

(11g)  draudimo dėl atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos ICES VI parajonyje tinkamumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas norint jį iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(11h)  atsižvelgiant į ICES ir STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomos atlantinių menkių išteklių Keltų jūroje (ICES VIIf ir VIIg kvadratuose) apsaugos priemonės;

(12)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomos priemonės melsvųjų molvų neršto plotams ICES VIa kvadrate apsaugoti;

(13)  turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurias Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) 2011 m. nustatė paprastųjų jūrinių ešerių apsaugai ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse;

(14)  turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurias NEAFC 2011 m. nustatė paprastųjų jūrinių ešerių apsaugai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse;

(15)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IVc kvadrate ir IVb kvadrato pietuose turėtų būti toliau leidžiama tam tikromis sąlygomis žvejoti plačiažiočiu tralu su elektros srovės impulsais;

(16)  remiantis 2009 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, turėtų būti nuolat taikomos tam tikros priemonės, kuriomis apribojamas šiaurės rytų Atlante ▌atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejojančių pelaginės žvejybos laivų pajėgumas perdirbti laimikį ir jį iškrauti;

(17)  atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, suaugusių atlantinių menkių išteklių Airijos jūroje apsaugai per neršto sezoną turėtų būti toliau taikomos techninės apsaugos priemonės;

(17a)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIIa kvadrato rajone, kuriame ribojama žvejyba, naudoti rūšiuojamuosius tinklelius;

(18)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IIIa, VIa, VIb, VIIb, VIIc, VIIj, VIIk kvadratuose ir ICES VIII, IX, X parajoniuose ir XII parajonyje į rytus nuo 27 m vakarų ilgumos, kurių jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, tačiau ne gilesniuose kaip 600 m vandenyse žvejoti žiauniniais tinklais ir vertikaliaisiais tinklais turėtų būti leidžiama tik tam tikromis sąlygomis, užtikrinus biologiškai pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų apsaugą;

(18a)  svarbu patikslinti įvairių sistemų, taikomų žvejybai žiauniniais tinklais, ypač ICES VII parajonyje, sąveiką. Konkrečiau turėtų būti patikslinta, kad konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą dėl žvejybos žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis, ICES IIIa, IVa, V, VIa, VIIb, c, j ir k kvadratuose ir tam tikras su ta nukrypti leidžiančia nuostata susijusias sąlygas taikoma tik vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, tačiau mažesnis nei 600 m, ir kad todėl Reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatytos norminės taisyklės dėl tinklinio audeklo akies dydžio intervalo ir sužvejoto žuvų kiekio sudėties taikomos ICES VIIa, VIId, VIIe, VIIf, VIIg ir VIIh kvadratuose ir vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j ir k kvadratuose;

(18b)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IX parajonio vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, bet mažesnis nei 600 m, turėtų būti leidžiama naudoti sieninius tinklus;

(19)  Biskajos įlankoje toliau turėtų būti leidžiama naudoti tam tikrus selektyviosios žvejybos įrankius siekiant užtikrinti tausų europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių naudojimą bei sumažinti į jūrą išmetamų šių rūšių gyvūnų kiekį;

(20)  turėtų būti toliau taikomi 2004 m. NEAFC patvirtinti žvejybos apribojimai tam tikruose rajonuose siekiant NEAFC reguliuojamame rajone apsaugoti pažeidžiamas giliavandenių rūšių žuvų buveines ir 2008 m. Sąjungos patvirtinti žvejybos apribojimai tam tikruose ICES VIIc, j, k kvadratų rajonuose ir ICES VIIIc kvadrate;

(21)  atsižvelgiant į Sąjungos ir Norvegijos jungtinės darbo grupės techninių priemonių klausimais rekomendaciją, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose nustatytas draudimas savaitgaliais tralais ar gaubiamaisiais tinklais žvejoti atlantines silkes, atlantines skumbres ar atlantinius šprotus nebepadeda apsaugoti pelaginių rūšių išteklių, nes pasikeitė žvejybos modeliai. Atitinkamai, remiantis 2011 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis šis draudimas turėtų būti atšauktas;

(22)  siekiant užtikrinti aiškumą ir geresnį reglamentavimą tam tikros neaktualios nuostatos turėtų būti panaikintos;

(22a)  siekiant atspindėti žvejybos modelių pokyčius ir labiau selektyvių žvejybos įrankių patvirtinimą, turėtų būti toliau laikomasi reikalavimų, susijusių su tinklinio audeklo akies dydžio intervalais, pagrindinėmis žvejojamomis žuvų rūšimis ir reikalaujamais laimikio procentais, kurie taikomi Skagerako ir Kategato sąsiauriuose;

(23)  remiantis biologinių tyrimų duomenimis turėtų būti iš naujo nustatyti filipininės veneros versliniai dydžiai;

(24)  siekiant prisidėti prie paprastųjų aštuonkojų, ypač jų jauniklių, apsaugos buvo nustatytas verslinis paprastųjų aštuonkojų dydis, kai žvejojama Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) regiono trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

(24a)  turėtų būti nustatyta priemonė, lygiavertė mažiausiam leidžiamam iškrauti ančiuvių kiekiui, susijusi su žuvų skaičiumi viename kilograme, kadangi tai padėtų supaprastinti darbą laivuose, žvejojančiuose šios rūšies žuvis, ir sudarytų palankesnes sąlygas krante taikyti kontrolės priemones;

(25)  ▌siekiant ICES IIIa kvadrate, VI parajonyje ir VIIa kvadrate sumažinti priegaudą žvejojant norveginius omarus, turėtų būti toliau taikomi rūšiuojamųjų tinklelių ▌reikalavimai;

(26)  Biskajos įlankoje žvejojant atitinkamais velkamaisiais žvejybos įrankiais turėtų būti toliau taikomi tam tikromis sąlygomis naudotinų tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis gabalų reikalavimai;

(27)  ▌ICES VIa kvadrato žvejybos rajone, kuriame ribojama žvejyba, turėtų būti leidžiama laivams, kurių variklio galia mažesnė kaip 112 kw, naudoti 2 m tinklinio audeklo gabalus kvadratinėmis akimis;

(27a)  atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, turėtų būti pakeistas Reglamento (EB) Nr. 850/98 dėstomojoje dalyje vartojamas terminas „Bendrija“;

(27b)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti taisykles dėl lygiaverčių didelio selektyvumo žvejybos įrankių, žvejojant norveginius omarus ICES VIa kvadrate, naudojimo ir taisykles dėl to, kad tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai būtų netaikomas draudimas naudoti žiauninius tinklus, vertikaliuosius tinklus ar sieninius tinklus ICES VII, IX, X parajoniuose, kur ryklių priegauda ir jų iškraunamas kiekis yra labai nedideli, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011(8);

▌

(29)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(29a)  Tarybos reglamente (EB) Nr. 1434/98 nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams. Į tą reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, leidžianti nukrypti nuo žvejojant mažų tinklinio audeklo akių tinklais ICES IIIa kvadrate, IV parajonyje bei VIId kvadrate ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse sužvejotų atlantinių silkių ir priegaudos iškrovimo sąlygų. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 850/98 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 850/98 iš dalies keičiamas taip:

-1a)  Įterpiamas šis 1a straipsnis:"

1a straipsnis

4 straipsnio 2 dalies c punkte, 46 straipsnio 1 dalies b punkte ir I priedo 5 išnašoje daiktavardis „Bendrija“ arba atitinkamas būdvardis pakeičiamas daiktavardžiu „Sąjunga“ arba atitinkamu būdvardžiu, padarant visus gramatinius patikslinimus, kurių reikia dėl šio pakeitimo.

-1b)  2 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

i)  9 regionas

Visi Juodosios jūros vandenys, atitinkantys 29 geografinį parajonį, nurodytą 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų* ir Rezoliucijoje GFCM/33/2009/2.

*OL L 347, 2011 12 30, p. 44.

-1c)  11 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:"

Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma nedarant poveikio 34b straipsnio 2 dalies c punktui.

-1d)  Įterpiamas šis straipsnis:

11a straipsnis

9 regione inkarinių žiauninių tinklų, naudojamų paprastiesiems otams žvejoti, tinklinio audeklo mažiausias akių dydis turi būti 40 mm.

▌

1d)  17 straipsnis pakeičiamas taip:"

Jūrų gyvūnas laikomas per mažo dydžio, jeigu jo matmenys yra mažesni už XII ir XIIa prieduose atitinkamoms rūšims ir atitinkamoms geografinėms zonoms nustatytus minimalius matmenis.

1e)  19 straipsnis papildomas šia dalimi:"

4.  2 ir 3 dalys 9 regionui netaikomos.

2)  Įterpiama ši antraštinė dalis."

„IIIa ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIEMONĖS Į JŪRĄ IŠMETAMAM ŽUVŲ KIEKIUI SUMAŽINTI

19a straipsnis

Draudimas atrinkti geriausių rūšių žuvis

1.   1,2,3 ir 4 regionuose draudžiama į jūrą išmesti tų rūšių žuvis, kurioms taikoma kvota ir kurias galima teisėtai iškrauti žvejybos operacijų metu.

2.  1 dalyje nurodytos nuostatos nedaro poveikio šiame reglamente ar bet kuriame kitame žvejybos srities Sąjungos teisės akte nustatytiems įpareigojimams.

19b straipsnis

Reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajono nuostatos ir draudimas paleisti žuvis

1.  Žvejojant 1, 2, 3 ir 4 regionuose, jeigu sužvejotų neverslinio dydžio atlantinių skumbrių, atlantinių silkių ar paprastųjų stauridžių kiekis yra didesnis kaip 10 % vienos žvejybos operacijos bendrojo sužvejoto žuvų kiekio, laivas turi plaukti į kitą žvejybos rajoną.

2.  1, 2, 3 ir 4 regionuose draudžiama paleisti atlantines skumbres, atlantines silkes ar paprastąsias staurides tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų.„;

3)  Išbraukiamas 20 straipsnio 1 dalies d punktas.

3a)  Įterpiamas šis straipsnis:"

20a straipsnis

Atlantinės silkės žvejybos apribojimai ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse

Sausio 1 d. – vasario 28 d. ir gegužės 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse sužvejotą atlantinę silkę.

4)  29a straipsnis pakeičiamas taip:"

29a straipsnis

Tobinių žvejybos uždraudimas ICES IV parajonyje

1.  Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobines, sugautas geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.  Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti tobinių išteklius rajone ir žvejybos draudimo poveikį.

5)  29b straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba omarų ir krabų gaudyklėmis, kuriomis nesugaunami norveginiai omarai, leidžiama toje dalyje nustatytuose geografiniuose rajonuose ir juose nustatytais laikotarpiais.

6)  Įterpiami šie straipsniai:"

29c straipsnis

ICES VI parajonio juodadėmės menkės Rockall zona

1.  Rockall zonoje draudžiama visa juodadėmių menkių žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, žvejybos rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

29d straipsnis

Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos ICES VI parajonyje apribojimai

1.  Visa atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos veikla draudžiama toje ICES VIa kvadrato dalyje, kuri yra į rytus ar pietus nuo loksodromų, paeiliui sujungiančių toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.  Kiekvienas 1 dalyje nurodytame rajone esantis žvejybos laivas užtikrina, kad visi laive turimi žvejybos įrankiai būtų surišti ir sukrauti pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis * 47 straipsnį.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalyje nurodytame rajone žvejybos veikla leidžiama naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, rankines ūdas, traukiamąsias automatines ūdas, gaubiamuosius tinklus ir pakrančių velkamuosius tinklus, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos veiklą toje dalyje nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

4a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje žvejybos veiklą nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis didesnis kaip 120 mm, jeigu:

4b.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje žvejybos veiklą nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis didesnis kaip 90mm, jeigu:

5.  Nukrypstant nuo 1dalies, leidžiama žvejoti norveginius omarus toje dalyje nustatytame rajone, jeigu:

Remdamasi STECF palankia nuomone, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose a papunktyje nurodytu tikslu apibrėžia lygiaverčio didelio selektyvumo žvejybos įrankius.

6.  5 dalies nuostatos netaikomos rajone, kurį apibrėžia loksodromos, paeiliui sujungiančios toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

7.  Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais toje dalyje nustatytame rajone, jeigu:

7a.  Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip kas dvejus metus po to, Komisija, atsižvelgdama į STECF mokslines rekomendacijas, įvertina 7 dalyje nurodytų žvejybos įrankių savybes ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl 7 dalies pakeitimo.

8.  7 dalies nuostatos netaikomos rajone, kurį apibrėžia loksodromos, paeiliui sujungiančios toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

8a.  Nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą naudojant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2008, nustatančios menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą **, I priede nurodytus žvejybos įrankius ICES VIa rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus:

Nei žvejybos laivo kapitonas, nei kitas laive esantis asmuo neliepia arba neleidžia laive esančiam asmeniui mėginti žvejoti, iškrauti į krantą, perkrauti ar laikyti laive nurodytame rajone sužvejotų žuvų.

9.  Kiekviena atitinkama valstybė narė įgyvendina kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. laivuose vykdomą stebėjimo programą, kad iš laivų, kuriems taikomos 4a, 4b, 5 ir 7 dalyse numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, sužvejotų ir į jūrą išmetamų žuvų būtų galima imti ėminius. Stebėjimo programos vykdomos nepažeidžiant atitinkamose taisyklėse nustatytų įpareigojimų, jas įgyvendinant sužvejotų atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų kiekį ir į jūrą išmestų šių rūšių žuvų kiekį siekiama apytikriai apskaičiuoti bent 20 % tikslumu.

10.  Atitinkamos valstybės narės parengia ▌laivų, kuriems taikoma stebėjimo programa, bendro sužvejoto žuvų kiekio ir į jūrą išmesto žuvų kiekio kiekvienais kalendoriniais metais ataskaitą ir ją ne vėliau kaip ▌po tų kalendorinių metų einančių kitų metų vasario 1 d. pateikia Komisijai.

10a.  Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip kas dvejus metus po to, Komisija, atsižvelgdama į STECF mokslines rekomendacijas, įvertina atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklių 1 dalyje nurodytame regione padėtį ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl šio straipsnio pakeitimo.

29e straipsnis

Atlantinių menkių žvejybos apribojimai ICES VII parajonyje

1.  Nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. kiekvienais metais draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą ICES VII parajonio žvejybos rajone, kurį sudaro ICES statistiniai stačiakampiai: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas netaikomas šešių jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nustatytame rajone ir laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, gaubiamuosius tinklus, pakrančių velkamuosius tinklus, rankines ūdas, traukiamąsias automatines ūdas, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos veiklą toje dalyje nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

29f straipsnis

Specialios melsvųjų molvų apsaugos taisyklės

1.  Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvienais metais per vieną žvejybos reisą laive draudžiama laikyti didesnį kaip 6 tonų melsvųjų molvų kiekį ICES VIa kvadrate, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.  Įplaukiančio į 1 dalyje nurodytus žvejybos rajonus ir iš jų išplaukiančio žvejybos laivo kapitonas laivo žurnale įrašo įplaukimo bei išplaukimo datą, laiką ir vietą.

3.  Bet kuriame iš dviejų 1 dalyje nurodytų žvejybos rajonų, jeigu laivas turi sugavęs 6 tonas melsvųjų molvų:

4.  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai ,*** 8 straipsnyje nurodyti stebėtojai, paskirti į žvejybos laivus, esančius viename iš 1 dalyje nurodytų žvejybos rajonų, be to straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų, siekia, kad būtų tinkamai imamos sužvejotų melsvųjų molvų imtys, todėl išmatuoja imčių žuvis ir nustato jų lytinę brandą. Remdamosi STECF rekomendacija, valstybės narės nustato išsamius imčių ėmimo protokolus ir palygina rezultatus.

5.  Nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d. kiekvienais metais dugniniais tralais, ilgosiomis ūdomis ir žiauniniais tinklais draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

29g straipsnis

Paprastųjų jūrinių ešerių žvejybai ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse taikomos priemonės

1.  Specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse leidžiama vykdyti tik nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d. kiekvienais metais laivams, kurie anksčiau yra vykdę paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą NEAFC reguliuojamame rajone, kaip apibrėžta 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, **** 3 straipsnio 3 dalyje.

2.  Laivais žvejojant kitų rūšių žuvis ribojama paprastųjų jūrinių ešerių priegauda, kad ji nebūtų didesnė kaip 1 % bendro laive laikomo sužvejoto žuvų kiekio.

3.  Žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems ir išskrostiems bei be galvų (įskaitant japonišką pjovimą) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,70.

4.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkto, tokią žvejybos veiklą vykdančių laivų kapitonai apie sužvejotų žuvų kiekius praneša kiekvieną dieną.

5.  Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja ne tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio nuostatų, bet ir tik tuo atveju, jeigu žvejybos laivų pagal to reglamento (9 straipsnio 1 dalį perduodamos ataskaitos registruojamos pagal jo 9 straipsnio 3 dalį.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad moksliniai stebėtojai su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose rinktų mokslinę informaciją. Renkamą informaciją sudaro bent pagal gylį skirstomi sudėties duomenys apie sužvejotų žuvų lytį, amžių ir ilgį. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos šią informaciją praneša ICES.

7.  Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną NEAFC sekretoriatas NEAFC susitariančiosioms šalims pranešė, kad bendras leidžiamas sužvejoti kiekis yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą.

29h straipsnis

Parprastųjų jūrinių ešerių žvejybai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse taikomos priemonės

1.  Paprastuosius jūrinius ešerius draudžiama žvejoti ▌ICES V parajonio tarptautiniuose vandenyse ir ICES XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais, ir tik žvejybos rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą) (toliau – paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajonas):

1a.  Nepaisant 1 dalies, Sąjungos teisės aktu gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius už paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajono ribų Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais, jei yra mokslinė rekomendacija, ir jei tame geografiniame rajone NEAFC nustatė paprastųjų jūrinių ešerių išteklių atkūrimo planą. Šioje žvejyboje dalyvauja tik atitinkamų valstybių narių tinkamus leidimus gavę Sąjungos laivai, apie kuriuos pranešta Komisijai, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnį.

2.  Draudžiama naudoti tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis kaip 100 mm.

3.  Žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems ir išskrostiems bei be galvų (įskaitant japonišką pjovimą) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,70.

4.  Žvejybos laivų, žvejybos veiklą vykdančių ne paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone, kapitonai Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą pateikia kiekvieną dieną, užbaigę tų kalendorinių metų dienos žvejybos operacijas. Šioje ataskaitoje nurodomi laive laikomi sužvejotų žuvų kiekiai, sugauti po paskutinio pranešimo apie sužvejotus žuvų kiekius.

5.  Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja ne tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio nuostatų, bet ir tik tuo atveju, kai žvejybos laivų pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalį perduodamos ataskaitos registruojamos pagal jo 9 straipsnio 3 dalį.

6.  5 dalyje nurodytos ataskaitos rengiamos pagal atitinkamas taisykles.

* OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

** OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

*** OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

**** OL L 348, 2010 12 31 , p. 17.

6a)  30 straipsnyje papildoma šia dalis:"

1a)  1 dalis 9 regionui netaikoma.

7)  įterpiamas šis straipsnis:"

31a straipsnis

Žvejyba naudojant elektros srovę ICES IVc ir IVb kvadratuose

1.  Nukrypstant nuo 31 straipsnio, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovės impulsus leidžiama ICES IVc ir IVb kvadratuose į pietus nuo loksodromos, kuri jungia toliau nurodytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.  Žvejoti naudojant elektros srovės impulsus leidžiama tik tada, jeigu:

8)  įterpiamas šis straipsnis:"

32a straipsnis

Apribojimai, pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose taikomi sužvejotų žuvų perdirbimui ir jų iškrovimui

1.  Vandens skirtuvuose, naudojamuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtame Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante, didžiausias atstumas tarp strypelių yra 10 mm.

Strypeliai turi būti privirinti. Jeigu vandens skirtuvas yra su angomis, o ne su strypeliais, angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Angų nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose prieš vandens skirtuvą skersmuo turi būti ne didesnis kaip 15 mm.

2.  Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone žvejybos veiklą vykdančiuose visuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose draudžiama iš kaupiamųjų talpyklų ar atšaldyto jūros vandens (AJV) talpyklų žuvis iškrauti žemiau jų vaterlinijos.

3.  Pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone, sugautų žuvų perdirbimo ir iškrovimo pajėgumų ir bet kokius jų modifikavimo brėžinius, kuriuos yra patvirtinusios vėliavos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, laivo kapitonas siunčia vėliavos valstybės narės kompetentingoms žuvininkystės institucijoms. Laivų vėliavos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos periodiškai tikrina pateiktų brėžinių tikslumą. Laive visą laiką turimos jų kopijos.

9)  įterpiami šie straipsniai:"

34a straipsnis

Airijos jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės

1.  Nuo vasario 14 d. iki balandžio 30 d. draudžiama naudoti priedugnio tralus, velkamuosius tinklus arba panašius velkamuosius tinklus, žiauninius tinklus, sieninius tinklus, inkarinius žiauninius tinklus ar panašius pasyviuosius tinklus arba kabliukų turinčius žvejybos įrankius ICES VIIa kvadrato dalyje, kuri apibrėžiama

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, joje nurodytame rajone ir nurodytu laikotarpiu:

34b straipsnis

Žiauninių tinklų naudojimas ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES VIII, IX, X parajoniuose bei XII parajonyje į rytus nuo 27o vakarų ilgumos

1.  Sąjungos laivai nežvejoja inkariniais žiauniniais tinklais, vertikaliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais bet kokiose ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k kvadratų ir ICES XII parajonio į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX ir X parajonių vietose, kuriose jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m.

▌

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti šiais įrankiais:

4.  Tačiau ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma NEAFC reguliuojamame rajone.

4a.  Visiems laivams, inkariniais žiauniniais tinklais, vertikaliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais žvejojantiems bet kokiose ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k kvadratų ir ICES XII parajonio į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX, X parajonių vietose, kuriose jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, išduodamas žvejybos leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį.

5.  Laive vienu metu gali būti tik vieno iš 3 dalies a, ▌b ar d punktuose nurodytų tipų žvejybos įrankių. Laivai gali turėti tinklų, kurių bendras ilgis yra 20 % didesnis nei didžiausias leidžiamas vienu metu naudojamų tinklų grupių ilgis.

6.  Laivo, turinčio 4a dalyje nurodytą žvejybos leidimą, kapitonas prieš laivui išplaukiant iš uosto ir jam grįžus laivo žurnale registruoja laive turimų įrankių kiekį bei ilgius ir pagrindžia visas duomenų neatitiktis.

▌

8.  Kompetentingos valdžios institucijos turi teisę pašalinti jūroje paliktą įrankį ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX ir X parajoniuose šiais atvejais:

9.  Laivo, turinčio 4a dalyje nurodytą žvejybos leidimą, kapitonas per kiekvieną žvejybos reisą laivo žurnale registruoja šią informaciją:

10.  Laivams, turintiems 4a dalyje nurodytą žvejybos leidimą, sužvejotą žuvų kiekį iškrauti leidžiama tik tuose uostuose, kuriuos valstybės narės nurodė pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 * 7 straipsnį.

11.  Laive, žvejojančiame 3 dalies b ir d punktuose nurodytų tipų įrankiu, laikomas ryklių kiekis sudaro ne daugiau kaip 5 % viso laive laikomo jūrų gyvūnų gyvojo svorio.

11a.  Pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos ICES VIII, IX ir X parajoniuose tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai būtų netaikomos 1–10 dalys, jei pagal valstybės narės pateiktą informaciją vykdant tą žvejybos veiklą ryklių priegauda ir atgal į jūrą išmestas kiekis yra nedidelis.

34c straipsnis

Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos

1.  Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002 **, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas europinių jūrų lydekų išteklių atstatymui ICES III, IV, V, VI ir VII parajoniuose ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose,** 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų, žvejybos veikla naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 70–99 mm, Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone yra leidžiama, jeigu žvejybos įrankis yra su tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis gabalu, kaip nurodyta XIVb priede.

2.  Žvejojant ICES VIII a ir b kvadratuose leidžiama naudoti rūšiuojamąjį tinklelį, jo priedus tralo maišo priekyje ir (arba) kvadratinių akių tinklinį audeklą, kurio akių dydis apatinėje tinklo pailginimo dalyje tralo maišo priekyje yra 60 mm arba didesnis. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatos bei Reglamento (EB) Nr. 494/2002 3 straipsnio a ir b dalių nuostatos netaikomos tai tralo daliai, kurioje yra įtaisyti šie atranką užtikrinantys įtaisai.

34d straipsnis

Priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms NEAFC reguliavimo rajone apsaugoti

1.  Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

▌

2.  Jeigu atliekant žvejybos operacijas naujuose ir jau nustatytuose dugninės žvejybos rajonuose NEAFC reguliuojamame rajone pagautų gyvų koralų ar gyvų pinčių kiekiai vieną kartą panaudojus žvejybos įrankį viršija 60 kg gyvų koralų ir (arba) 800 kg gyvų pinčių, žvejybos laivas informuoja savo vėliavos valstybę, nutraukia žvejybą ir pasitraukia mažiausiai 2 jūrmylių atstumu nuo vietos, pagal parodymus esančios arčiausiai tikslios vietos, kur buvo sužvejotas šis laimikis.

34e straipsnis

Priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms ICES VIIc, j, k kvadratuose apsaugoti

1.  Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.  Visi laivai, žvejojantys pelagines žuvis šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajonuose, įtraukiami į ▌leidimą turinčių laivų sąrašą ir jiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduodamas žvejybos leidimas ▌. Laivuose, įtrauktuose į leidimą turinčių laivų sąrašą, laikomi tik pelaginės žvejybos įrankiai.

3.  Pelagines žuvis žvejojantys laivai, ketinantys žvejoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone, apie ketinimą įplaukti į pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajoną prieš keturias valandas praneša Airijos žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 15 dalyje. Kartu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį.

4.  Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone žvejojantys laivai, būdami šiame apsaugos rajone turi veikiančią, veikimo požiūriu visiškai saugią laivo stebėjimo sistemą (LSS), atitinkančią visas susijusias taisykles.

5.  Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone žvejojantys laivai kas valandą teikia LSS ataskaitas.

6.  Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone baigę žvejoti laivai informuoja Airijos ŽSC apie išplaukimą iš šio rajono. Kartu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį.

7.  Pelaginių rūšių žuvis žvejojant 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone galima laive laikyti arba žvejoti tik tais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 16–31 mm arba 32–54 mm.

34f straipsnis

Priemonės pažeidžiamai giliavandenių rūšių žuvų buveinei ICES VIIIc kvadrate apsaugoti

1.  Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2.  Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, 2006, 2007 ir 2008 m. inkarinėmis ilgosiomis ūdomis siūlapelekes vėgėles žvejoję laivai gali pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį gauti iš savo už žvejybą atsakingų institucijų ▌žvejybos leidimą, kuriuo jiems būtų leidžiama toliau vykdyti tokią žvejybą rajone į pietus nuo 44°00' 00'' šiaurės platumos. Visi ▌tokį žvejybos leidimą gavę laivai, kad ir koks būtų jų bendrasis ilgis, žvejodami 1 dalyje nustatytame rajone, privalo turėti visiškai veikiančią patikimą LSS, atitinkančią susijusių taisyklių reikalavimus.

* OL L 41, 2002 2 13, p. 1.

** OL L 77, 2002 3 20, p. 8.

10)  38 straipsnis išbraukiamas;

11)  47 straipsnis išbraukiamas;

11a)  Reglamento (EB) Nr. 850/98 I, IV, XII ir XIV priedai yra iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą;

11b)  XIIa ir XIVa, XIVb, XIVc ir XIVd priedai terpiami pagal šio reglamento priedą.

▌

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1434/98 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1434/982 straipsnis papildomas šia dalimi:"

''1a.  1 dalis netaikoma ICES IIIa kvadrate, IV parajonyje bei VIId kvadrate ir ICES IIa kvadrato ES vandenyse sužvejotų atlantinių silkių atžvilgiu.„.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

3)  XII priedo lentelė iš dalies keičiama taip:

4)  Įterpiamas šis priedas:"

XIIa PRIEDAS

9 REGIONUI NUSTATYTI VERSLINIAI DYDŽIAI

5)  Į XIV priedą įterpiami šie bendriniai pavadinimai atsižvelgiant į jų vietą pagal abėcėlę išdėstytame sąraše:"

6)  Įterpiami šie priedai:"

XIVa PRIEDAS

RŪŠIUOJAMOJO TINKLELIO REIKALAVIMAI

-1.  Žuvų pagal rūšį rūšiavimo tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių dydis yra 70 mm arba didesnis, tačiau mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 metrai. Draudžiama naudoti bet kokį tralą, kuriame yra daugiau kaip 100 kvadratinių akių bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje, išskyrus sujungimo vietą ir kraštų sujungimus. Tralo maišas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, privalomas tik Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

1.  Tinklelis yra stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių yra ne didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.

2.  Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje tarp tralo maišo priekio ir nekūginės tralo dalies priešakinio galo. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.

3.  Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale yra tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis yra toks pat, kaip rūšiuojamojo tinklelio, ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.

4.  Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreiptuvą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė kaip 15 cm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo plotis prie rūšiuojamojo tinklelio yra toks pat, kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.

Žuvis pagal dydį ir rūšis rūšiavimo tralo schema. Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesnės žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesnės žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir neverslinio dydžio norveginiai omarai. Schemoje pavaizduotas tralo maišas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, turi būti naudojamas tik Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

XIVb PRIEDAS

ŽVEJYBOS TAM TIKRAIS BISKAJOS ĮLANKOJE LEIDŽIAMAIS VELKAMAISIAIS ŽVEJYBOS ĮRANKIAIS SĄLYGOS

1.  Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Pritaisomas tik vienas tinklinio audeklo gabalas. Tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės jokiu būdu neturi užstoti tinklinio audeklo gabalo.

2.  Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo.

Tinklinio audeklo gabalas užsibaigia ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies.

3.  Tinklinio audeklo gabalo dydis

Tinklinio audeklo gabalas turi būti bent 2 m ilgio ir 1 m pločio.

4.  Tinklinio audeklo gabalo tinklinis audeklas

Tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių.

Tinklinio audeklo gabalas pritaisomas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.

Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, turi būti ne storesnis kaip 4 mm.

5.  Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Prie tinklinio audeklo gabalo keturių kraštų leidžiama pritvirtinti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis turi būti ne didesnis kaip 12 mm.

Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis.

Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažiausios tinklinio audeklo gabalo dalies (t. y. 1 m ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai), yra ne mažesnis kaip visų rombinių akių, pritvirtintų prie išilginės tinklinio audeklo gabalo dalies, skaičius, padalytas iš 0,7.

6.  Toliau pateikiamas tinklinio audeklo gabalo įtaisymo trale brėžinys.

XIVc PRIEDAS

ŽVEJOJANT ILGESNIAIS KAIP 15 M LAIVAIS TAIKOMI TINKLINIO AUDEKLO KVADRATINĖMIS AKIMIS GABALO REIKALAVIMAI

1.  Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis – 120 mm arba daugiau. Tinklinio audeklo gabalas ne trumpesnis kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai gabalas įtaisytas į tinklus, kuriuos velka mažesnės kaip 112 kilovatų galios variklius turintys laivai; šiuo atveju tinklinio audeklo gabalas yra ne trumpesnis kaip 2 m.

2.  Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įtaisomas į tralo maišo viršutinį tinklinio audeklo gabalą. Tinklinio audeklo gabalo galinis kraštas nuo tralo maišo lyno turi būti ne didesniu kaip 12 m atstumu, kaip apibrėžta 1984 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3440/84 dėl įtaisų tvirtinimo prie tralų, daniškų vilktinių ir panašių tinklų * 8 straipsnyje.

3.  Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Tarp tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto ir gretimos sumegztų akių eilės yra ne daugiau kaip dvi praskėstos rombinės akys.

Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audeklo gabalo rombinės akys ir trumpiausia tinklinio audeklo gabalo kraštinė jungiama santykiu trys rombinės akys ir viena kvadratinė akis 80 mm tralo maišo atkarpoje arba dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis 120 mm tralo maišo atkarpoje, išskyrus tinklinio audeklo gabalo kraštinius strypelius abiejose pusėse.

XIVd PRIEDAS

ŽVEJOJANT TRUMPESNIAIS KAIP 15 M LAIVAIS TAIKOMI TINKLINIO AUDEKLO KVADRATINĖMIS AKIMIS GABALO REIKALAVIMAI

1.  Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis – 110 mm arba daugiau. Tinklinio audeklo gabalas ne trumpesnis kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai gabalas įtaisytas į tinklus, kuriuos velka mažesnės kaip 112 kilovatų galios variklius turintys laivai; šiuo atveju tinklinio audeklo gabalas yra ne trumpesnis kaip 2 m.

2.  Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įtaisomas į tralo maišo viršutinį tinklinio audeklo gabalą. Tinklinio audeklo gabalo galinis kraštas nuo tralo maišo lyno turi būti ne didesniu kaip 12 m atstumu, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3440/84 8 straipsnyje.

3.  Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Tarp tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto ir gretimos sumegztų akių eilės yra ne daugiau kaip dvi praskėstos rombinės akys. Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audeklo gabalo rombinės akys ir trumpiausia tinklinio audeklo gabalo kraštinė jungiama santykiu dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis, išskyrus lango kraštinius strypelius abiejose pusėse.

* OL L 318, 1984 12 7, p. 23.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0342/2012). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (3) OL C 351, 2012 11 15, p. 83. (4) OL L 347, 2009 12 24, p. 6. (5) OL L 165, 2011 6 24, p. 1. (6) OL L 22, 2009 1 26, p. 1. (7) OL L125, 1998 4 27, p. 1. (8) OL L 55, 2011 2 28, p.13.

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (COM(2011)0798 – C7-0431/2011 – 2011/0364(COD))

P7_TA(2012)0449 A7-0295/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0798),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7-0431/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0295/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 605/2013.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 195.

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (2012/2791(RSP))

P7_TA(2012)0450 B7-0497/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 2 dalies j punktą, 81 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies b punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į sprendimus bylose 22/70(1) ir C-467/98(2) ir nuomonę Nr. 1/03(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Gabono(4), Andoros(5), Seišelių(6), Rusijos Federacijos(7), Albanijos(8), Singapūro(9), Maroko(10) ir Armėnijos(11) prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Taryba dar nepaprašė Parlamento pritarimo dėl šių sprendimų,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (O-000159/2012 – B7-0367/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra nepaprastai svarbi, nes joje nustatoma sistema, pagal kurią dalyvaujančios valstybės gali bendradarbiauti siekdamos rasti sprendimus tarptautinio vaikų grobimo atvejais, – numatoma, kokie teismai kompetentingi ir kokia teisė taikoma priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos;

B.  kadangi Konvencijoje taip numatoma pagrobtus vaikus greitai grąžinti į jų gyvenamąją šalį;

C.  kadangi Konvencija taikoma tik ją ratifikavusių arba prisijungusių prie jos šalių tarpusavio santykiams;

D.  kadangi naujų šalių prisijungimui turi pritarti tos valstybės, kurios jau yra narės, kad Konvenciją būtų galima taikyti šių valstybių tarpusavio santykiams;

E.  kadangi dėl to pritarimas prisijungimui yra ypatingos svarbos;

F.  kadangi Europos Sąjunga jau pasinaudojo savo vidaus kompetencija tarptautinio vaikų grobimo srityje, ypač priėmusi Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo(12);

G.  kadangi iš to išplaukia, kad Europos Sąjunga įgijo išimtinę išorės kompetenciją tarptautinio vaikų grobimo srityje;

H.  kadangi Europos Sąjunga turėtų įgalioti valstybes nares veikti jos interesais, kai reikia pritarti minėtam prisijungimui, nes pagal Konvenciją tarptautinės organizacijos negali būti Konvencijos šalys;

I.  kadangi dėl to Taryba turėtų kuo greičiau imtis veiksmų, taip pat nedelsti pasikonsultuoti su Parlamentu, kad priimtų Komisijos pasiūlytus sprendimus;

J.  kadangi, nepaisydama šio klausimo skubos ir teisinės padėties aiškumo, Taryba nusprendė atidėti konsultacijas su Parlamentu ir minėtų sprendimų priėmimą, siekdama dėl teisinių priežasčių užginčyti šių sprendimų principą;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat Komisijai ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatiniam biurui susipažinti.

(1) Sprendimo byloje 22/70, Komisija prieš Tarybą (AETR), [1971] Rink., p. 263, 16 punktas. (2) Sprendimo byloje C-467/98 Komisija prieš Italiją, [2002] Rink. p. I-9519, 77 punktas. (3) Nuomonės Nr. 1/03 dėl Bendrijos kompetencijos sudaryti naują Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, [2006] Rink. I-1145, 126 punktas. (4) COM(2011)0904. (5) COM(2011)0908. (6) COM(2011)0909. (7) COM(2011)0911. (8) COM(2011)0912. (9) COM(2011)0915. (10) COM(2011)0916. (11) COM(2011)0917. (12) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimosios Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rengiamos 2012 m. pasaulinės tarptautinių telekomunikacijų konferencijos ir galimo tarptautinių telekomunikacijų reglamentų taikymo srities išplėtimo (2012/2881(RSP))

P7_TA(2012)0451 RC-B7-0498/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/140/EB(1), iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo;

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB(2), iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvą 2002/77/EB(3) dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl atviro interneto ir tinklo neutralumo Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų(5),,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. A/HRC/20/L13,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma ES pozicija dėl Tarptautinių telekomunikacijų reglamento persvarstymo, kurios turi būti laikomasi Pasaulinėje tarptautinių telekomunikacijų konferencijoje arba jos parengiamuosiuose organuose (COM(2012)0430),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi tarptautinius telekomunikacijų reglamentus (TTR) Pasaulinė administracinė telegrafijos ir telefonijos konferencija priėmė 1988 m. Melburne ir nuo tada jie nebuvo persvarstyti;

B.  kadangi šiuos tarptautinius telekomunikacijų reglamentus yra pasirašiusios 27 Europos Sąjungos valstybės narės;

C.  kadangi Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) paragino 2012 m. gruodžio 3–14 d. Dubajuje surengti susitikimą (Pasaulinę tarptautinių telekomunikacijų konferenciją) siekiant susitarti dėl naujo šių tarptautinių telekomunikacijų reglamentų teksto;

1.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad bet kokie tarptautinių telekomunikacijų reglamentų pakeitimai būtų suderinami su ES teisynu ir prisidėtų siekiant Sąjungos tikslo ir siekio padaryti internetą tikrai vieša erdve, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač saviraiškos ir susirinkimų laisvės, ir laikomasi laisvos rinkos principų, užtikrinamas tinklo neutralumas ir verslumas;

2.  apgailestauja, kad stokojama skaidrumo ir įtraukties, susijusių su derybomis 2012 m. pasaulinėje tarptautinių telekomunikacijų konferencijoje, atsižvelgiant į tai, kad šio susitikimo rezultatai galėtų daryti poveikį visuomenės interesams;

3.  mano, kad Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga ar jokia kita viena centralizuota tarptautinė institucija nėra tinkama institucija interneto reguliavimo ar interneto duomenų srauto valdžiai įtvirtinti;

4.  pabrėžia, kad kai kurie tarptautinių telekomunikacijų reglamentų reformos pasiūlymai turėtų neigiamą poveikį internetui, jo architektūrai, veiklai, turiniui ir saugumui, verslo santykiams, interneto valdymui ir laisvam informacijos srautui internete;

5.  mano, kad galima kai kurių pateiktų pasiūlymų pasekmė – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga imtų valdyti kai kuriuos interneto aspektus, taip nebūtų daugiau taikomas vartotojų interesais ir daugiašališkumu grindžiamas modelis; reiškia susirūpinimą, kad, priėmus šiuos pasiūlymus, jie galėtų labai paveikti interneto paslaugų, skirtų galutiniams vartotojams, raidą ir prieigą prie šių paslaugų, taip pat visą skaitmeninę ekonomiką; mano, kad interneto valdymo ir susijusio reglamentavimo klausimai turėtų būti ir toliau išsamiai ir įvairiais lygmenimis apibrėžiami;

6.  yra susirūpinęs, kad į šiuos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos reformos pasiūlymus įtrauktas naujų pelno nustatymo mechanizmų, kurie, didindami kainas ir kliudydami inovacijoms, galėtų kelti didžiulę grėsmę atviram ir konkurencingam interneto pobūdžiui, nustatymas; primena, kad internetas turi likti laisvas ir atviras;

7.  remia pasiūlymus išsaugoti dabartinę tarptautinių telekomunikacijų reglamentų taikymo sritį ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įgaliojimus; prieštarauja bet kokiems pasiūlymams, kuriais siekiama išplėsti taikymą tokioms sritims, kaip internetas, įskaitant domenų vardų sritį, IP adreso skyrimą, interneto srauto maršruto parinkimą ir su turiniu susijusius klausimus;

8.  ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiems tarptautinių telekomunikacijų reglamentų pakeitimams, kurie gali pakenkti interneto atvirumui, tinklo neutralumui, principo „nuo pradžios iki galo“ taikymui, įpareigojimui teikti universaliąsias paslaugas ir dalyvaujamajam valdymui, patikėtam daugeliui veikėjų, kaip antai vyriausybės, viršnacionalinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, didelės ir mažos įmonės, technologinė bendruomenė ir interneto naudotojai bei vartotojai apskritai;

9.  ragina Komisiją Europos Sąjungos vardu koordinuoti derybas dėl tarptautinių telekomunikacijų reglamentų persvarstymo ir remtis tik iš daugelio subjektų surinkta informacija, vadovaujantis strategija, kurioje visų pirma siekiama užtikrinti ir išsaugoti interneto atvirumą, apsaugoti interneto naudotojų teises ir laisves;

10.  primena spartaus visomis įmanomomis pastangomis užtikrinamo interneto, skatinančio inovacijas ir saviraiškos laisvę, užtikrinančio konkurenciją ir padedančio išvengti naujos skaitmeninės atskirties, svarbą;

11.  pabrėžia, kad tarptautinių telekomunikacijų reglamentuose reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijos nėra privalomos, jos skatina gerąją patirtį;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 337, 2009 12 18, p. 37. (2) OL L 337, 2009 12 18, p. 11. (3) OL L 249, 2002 9 17, p. 21. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0511. (5) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 33.

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos konferencijos Dohoje, Katare (COP 18) (2012/2722(RSP))

P7_TA(2012)0452 B7-0496/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Balyje rezultatus ir į Balio veiksmų planą (Sprendimas Nr. 1/COP 13),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusią 15-ąją JTBKKK šalių konferenciją (toliau – COP 15) ir į 5-ąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. Kankūne (Meksika) vykusią 16-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 16) ir į šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 6), ir į Kankūno susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 – gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusią 17-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 17) ir į septintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 7), ir ypač į sprendimus dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vyksiančią 18-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 18) ir į aštuntąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu(3), į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų(4), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne(5) ir į 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane(6) (COP 17),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų po 2011 m. lapkričio 28–gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusios 17-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 17) ir septintosios šalių konferencijos, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo – „skubios pradžios“ finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES diplomatinių veiksmų klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „Atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje šalinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos Sąjungos vystymosi politika: “Europos konsensusas„(8), ypač jo 22, 38, 75, 76 ir 105 punktus,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), kaip tarptautinės bendruomenės bendrai patvirtinti skurdo panaikinimo siekiai,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Didžiojo dvidešimtuko valstybių aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge prisiimtus įsipareigojimus nutraukti subsidijas iškastinio kuro projektams vidutinės trukmės laikotarpiu ir teikti tikslinę paramą siekiant, kad neturtingiausios šalys prisitaikytų prie klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į vienuoliktąją Šalių konferenciją (COP 11) biologinės įvairovės klausimais, kuri vyks 2012 m. spalio 8–19 d. Hiderabade (Indija),

–  atsižvelgdamas į klausimus žodžiu (O-000160/2012 – B7–0364/2012 ir O-000161/2012–B7–0365/2012), kuriuos pateikė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsniu, taip pat atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi sprendimuose dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos (Durbano dokumentų rinkinyje) pripažįstama, kad klimato kaita yra neišvengiama ir galbūt neatitaisoma grėsmė žmonių bendruomenėms ir planetai ir todėl šį klausimą tarptautiniu lygmeniu turi spręsti visos šalys;

B.  kadangi Durbano dokumentų rinkinys iš esmės yra išsamaus, plataus užmojo tarptautinio teisiškai privalomo susitarimo, kurį visos šalys turi pasirašyti iki 2015 m. ir įgyvendinti iki 2020 m., pagrindas;

C.  kadangi Dohos konferencijoje (COP 18) privaloma pasinaudoti Durbane pasiektu postūmiu, siekiant užtikrinti, kad šis visuotinis teisiškai privalomas susitarimas išliktų aktualus ir būtų pasirašytas iki 2015 m.;

D.  kadangi toks visuotinis teisiškai privalomas susitarimas turi derėti su bendros, bet diferencijuotos atsakomybės bei atitinkamų pajėgumų principu, tačiau jame turi būti pripažinta, kad visiems didžiausiems teršėjams reikia prisiimti plataus užmojo ir pakankamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus ir patvirtinti atitinkamas politikos priemones šiems tikslams pasiekti atsižvelgiant į kintančias galimybes;

E.  kadangi Durbano dokumentų rinkinyje neatkreipiamas pakankamas dėmesys į veiksmus, kurių reikia imtis klimato kaitos švelninimo srityje iki 2020 m., o dabartiniai įsipareigojimai ir pažadai yra nepakankami norint pasiekti tikslą apriboti bendrą kasmetinį pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2ººC palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra (2ººC tikslas) ir kadangi Dohos konferencijoje šių klausimų sprendimui būtina teikti pirmenybę;

F.  kadangi, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) pateiktais moksliniais įrodymais, norint įgyvendinti 2º°C tikslą, didžiausias 2015 m. pasaulinis išmetamas dujų kiekis iki 2050 m. turi būti sumažintas mažiausiai 50 proc., palyginti su 1990 m., ir nuo tada toliau mažėti; kadangi todėl ES turėtų raginti visus didžiausius teršėjus imtis konkrečių veiksmų ir juos veiksmingai įgyvendinti iki 2020 m.;

G.  kadangi iš naujausių mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad, pvz., Arkties regione klimato kaitos poveikis yra greitesnis ir labiau jaučiamas, nei anksčiau prognozuota;

H.  kadangi, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, prognozuojama, kad 2010–2035 m. energijos poreikis pasaulyje padidės trečdaliu; kadangi šis energijos poreikis sparčiausiai didės ir daugiausia teršalų bus išmetama besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; kadangi netaupus iškastinio kuro vartojimas remiamas 400 mlrd. JAV dolerių vertės subsidijomis;

I.  kadangi anglies dioksido išmetimo energetikos sektoriuje ir pramonėje mažinimas taikant inovacijas būtų laikomas Europos pranašumu, nes ji pirmoji įžengtų į augančią tarptautinę su energija susijusių produktų ir paslaugų rinką;

J.  kadangi tausios energetikos sektoriuje (ir gamybos, ir vartotojų lygmenimis) diegiamos inovacijos visame pasaulyje padeda kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, didinti energetinę nepriklausomybę ir rūpintis švaresniu pasauliu, kuriame švelninama klimato kaita ir užtikrinamas pakankamas energijos tiekimas;

K.  kadangi investicijos į energetikos sektorių labai dažnai trunka 30 ar daugiau metų, o naujiems projektams ir politikos krytims planuoti reikia daug laiko – tai aiškiai parodo būtinybę visame pasaulyje energetikos srityje imtis naujų veiksmų;

L.  kadangi, norint diegti veiksmingas inovacijas energetikos ir transporto sistemoje, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų;

M.  kadangi ES turėtų imtis lyderės vaidmens kovojant su klimato kaita, siekdama parodyti savo pastangų rimtumą ir atsižvelgdama į savo technologines bei ekonomines galimybes;

N.  kadangi 2015 m. nebus įmanoma pasiekti teisiškai privalomo susitarimo jeigu nebus sutarta dėl vienodų ilgalaikės trukmės pastangų mažinant klimato kaitą;

O.  kadangi 16-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 16) Kankūne metu išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2020 m. kasmet suteikti 100 mlrd. JAV dolerių naują ir papildomą finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, tačiau kadangi tarptautiniu mastu iki šiol nesusitarta, ką reiškia „naujas ir papildomas“;

P.  kadangi po 2012 m. – paskutiniųjų „skubios pradžios“ finansavimo metų (30 mlrd. JAV dolerių dydžio per trejus metus įsipareigojimas, prisiimtas Kopenhagoje) – nėra užtikrintumo dėl kovos su klimato kaita finansavimo;

Q.  kadangi pasauliniu mastu apie 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiriama dėl miškų naikinimo ir kitų pavidalų žemės naudojimo bei naudojimo paskirties pakeitimų ir kadangi plėtojant agrarinę miškininkystę mažėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis saugant daugiau anglies dioksido bei mažėja skurdas įvairinant vietos bendruomenių gaunamas pajamas;

R.  kadangi geresnis miškų valdymas yra būtina sąlyga norint ilgam sumažinti miškų naikinimą;

Durbano efektyvesnių veiksmų platforma

1.  palankiai vertina Durbano efektyvesnių veiksmų platformos ad hoc darbo grupės įsteigimą ir pažymi, kad pagal Sprendimą Nr. 1/CP 17 darbo grupė skubos tvarka turi pradėti savo darbą, kad parengtų visoms šalims taikomą pagal konvenciją teisinę galią turintį protokolą, teisinę priemonę arba sutartą dokumentą, ir savo darbą baigti kuo anksčiau ir ne vėliau kaip 2015 m.; be to, pažymi, kad jos darbas turi remtis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktąja vertinimo ataskaita, kuri turi būti paskelbta iki 2014 m.; taip pat palankai vertina procesą, kuriuo siekiama didinti iki 2020 m. užsibrėžtų tikslų užmojį;

2.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad Durbano efektyvesnių veiksmų platforma būtų pakankamai naudinga klimatui, lygybė ir bendri, bet diferencijuoti įsipareigojimai ir atitinkami pajėgumai turi būti esminės šios veiksmų platformos dalys;

3.  pažymi, kad sykiu su veiksmais pagal Durbano dokumentų rinkinį reikia, kad ad hoc darbo grupė dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų parengtų suderintas išvadas iki Dohos konferencijos;

4.  pabrėžia, kad naujoji teisinė priemonė turės padėti užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo veiksmai atitiktų pasaulinį „anglies dioksido biudžetą“, kuris yra suderintas su siekiu stabilizuoti klimato kaitą, kad temperatūra nekiltų daugiau kaip 2º°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat įdiegti priemones, kurių reikia norint imtis veiksmų klimato srityje besivystančiose šalyse, ir nustatyti griežtą apskaitos, stebėsenos ir ataskaitų teikimo bei vykdymo užtikrinimo ir reikalavimų laikymosi tvarką;

5.  todėl reiškia susirūpinimą dėl sunkumų keliančios tam tikrų šalių pozicijos, išreikštos Bonos derybose, kurios įvyko 2012 m. gegužės mėn., tačiau palankiai vertina nedidelius, bet akivaizdžius veiksmus konvergencijai užtikrinti, kurių imtasi 2012 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 d. Bankoke, Tailande, vykusiuose neoficialiuose papildomuose posėdžiuose;

6.  ragina prieš sudarant ad hoc darbo grupę dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų siekti didesnio aiškumo ir sutarimo pastangų palyginamumo ir išsivysčiusioms šalims, kurios nėra Kioto protokolo šalys, taikomos bendros apskaitos klausimais;

7.  pabrėžia, kad ES turi rodyti pavyzdį įgyvendindama prisiimtus įsipareigojimus ir pabrėžiamai rodydama klimato kaitos švelninimo ir finansų sričių siekius; todėl mano, kad visų Europos Sąjungos institucijų atsakomybė yra prieš Dohos konferenciją aktyviai imtis diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų ir sudaryti tarptautines sąjungas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Durbano dokumentų rinkinyje numatytų įsipareigojimų ir kad JTBKKK procesas būtų integruotas į naują daugiašalę sistemą, kuri turi būti suderinta iki 2015 m.; pabrėžia, kad svarbu išaiškinti, kaip šios konvencijos principai bus taikomi po 2020 m., kad visos šalys prisiimtų įsipareigojimus; taip pat laikosi nuomonės, kad naujoji per 17-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją apibrėžta rinka grindžiama priemonė šiuo požiūriu yra labai svarbi, ir tikisi, kad ad hoc darbo grupei dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų pavyks nustatyti šios priemonės veikimo sąlygas ir procedūras;

Kioto protokolas – antrasis įsipareigojimų laikotarpis

8.  palaiko šalių sprendimą, kuris atsispindi Durbano dokumentų rinkinyje ir iš viso apima apie 15 proc. visame pasaulyje išmetamų teršalų – priežastis dėl kurios ES turėtų sustiprinti savo pastangas ieškant sprendimų bendroms priemonėms siekiant visų pagrindinių veikėjų pritarimo, kad kaip tarpinis žingsnis antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis prasidėtų 2013 m. sausio 1 d. ir būtų pereinama prie naujos efektyvesnės ir tiesiškai privalomos tarptautinės sistemos, kuri įtrauktų visas šalis ir įsigaliotų iki 2020 m.;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad galimu antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Japonija ir Kanada neprisiėmė įsipareigojimų, o Australija ir Naujoji Zelandija šiuo klausimu neapsisprendė; be to, pažymi, kad ir toliau trūksta besivystančioms šalims, pvz., Kinijai, Indijai, Brazilijai ir Indonezijai, taikytinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų;

10.  ragina Dohoje priimti reikalingus pakeitimus, kad antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, taikant laikinąją tvarką, galėtų būti iš karto pradėtas;

11.  atkreipia dėmesį į Durbano dokumentų rinkinio Sprendime Nr. 1/CMP 7 nustatytą pažadą, kad dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigos datos bus nuspręsta Dohos konferencijoje, ir pritaria sumanymui nustatyti aštuonerių metų įsipareigojimų laikotarpį, kuris baigtųsi 2020 m. gruodžio 31 d.;

12.  pabrėžia, kad pagal dabartinę Kioto protokolo veikimo struktūrą reikia kiekiais nustatytus įsipareigojimus riboti ar mažinti išmetamuosius teršalus, kuriuos šalys turėjo pateikti iki 2012 m. gegužės mėn., Dohos konferencijoje patvirtinti kaip Kioto protokolo pakeitimus pagal Sprendimą Nr. 1/CMP 7; ragina B priede išvardytas šalis, kurios dar nepateikė kiekiais nustatytų įsipareigojimų riboti ar mažinti išmetamuosius teršalus, juos pateikti; ragina tas B priedo šalis, kurios to dar nepadarė, pateikti savo kiekiais nustatytus įsipareigojimus riboti ar mažinti išmetamuosius teršalus ir sveikina ES tai padarius; pabrėžia, kad perkeliant nustatytosios normos vienetus į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį būtų pakenkta Kioto protokolo vientisumui; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei valstybėms narėms bus leidžiama perkelti nustatytosios normos vienetus, Kioto protokolas klimato kaitos švelninimui nedarys jokio tikro poveikio;

13.  palankiai vertina 77-ių grupės ir Kinijos pateiktą pasiūlymą pertekliaus naudojimui veiksmingai valdyti ir mažinti; pažymi, kad Europos Sąjunga iki šiol nepateikė pasiūlymo, kaip būtų galima išspręsti nustatytosios normos vienetų pertekliaus klausimą; primena, kad Lisabonos sutartyje nurodyta, jog Europos Sąjungos Taryba ir dėl bendrųjų priemonių (ES sutarties 16 straipsnis), ir per visą procedūrą, kai deramasi dėl naujų tarptautinių susitarimų ir jie sudaromi (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnis), priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma;

14.  dar kartą reikalauja, kad švarios plėtros mechanizmas būtų reformuotas, nustatant griežtus kokybės standartus, kuriais būtų užtikrinamas aukštas šių projektų lygmuo, kad šie projektai padėtų patikimai, patikrinamai, faktiškai ir papildomai mažinti išmetamuosius teršalus, prisidedant prie besivystančių šalių tvaraus vystymosi ir užtikrinant, kad šis mechanizmas nebūtų naudojamas netinkamai pagal didelio anglies dioksido kiekio infrastruktūros projektus; mano, kad ateityje švarios plėtros mechanizmas turi būti taikomas tik mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

Atotrūkis klimato kaitos švelninimo srityje

15.  pabrėžia, kad visos šalys pirmiausia turi skubiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o antra – padidinti siektiną lygį nuo dabar iki 2020 m., kad pasiektų 2º°C tikslą; pakartotinai primena, kad reikia skubiai daryti pažangą panaikinant milijardų tonų dydžio mokslinių tyrimų rezultatų ir konferencijos šalių prisiimtų dabartinių įsipareigojimų skirtumą, tvirtinant privalomus įsipareigojimus ir veiksmus, kurie būtų platesnio užmojo už Kopenhagos susitarime numatytus taršos mažinimo įsipareigojimus ir veiksmus, remiantis bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principu, pagal kurį skurdesnėms šalims teikiant finansinę ir technologinę pagalbą bei pasinaudojant pajėgumų stiprinimo priemonėmis būtų padedama tiesiogiai pereiti prie pažangios mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos bei ekonomikos sistemos; visų pirma ragina šalis skubiai imtis priemonių, kurios įsigaliotų vėliausiai 2015 m., tarptautinio oro ir jūrų transporto bei kitų sektorių išmetamųjų teršalų, taip pat hidrofluorangliavandenilių (HFC), juodosios anglies, metano ir kitų trumpaamžių klimatui poveikį darančių medžiagų kiekiui mažinti, kad būtų panaikintas su 2 ºC tikslu susijęs atotrūkis;

16.  ragina Dohos konferencijoje priimti sprendimą dėl pasaulinio atotrūkio klimato kaitos švelninimo srityje dydžio įvertinimo ir šį atotrūkį nuolat stebėti, kad būtų galima imtis būtinų veiksmų jam panaikinti;

17.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantį Kiprą rasti sąjungininkų vadinamajam milijardų tonų atotrūkiui, t. y. dabartinio siektino lygio ir reikalaujamo lygio, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 2º°C, skirtumui panaikinti;

18.  pripažįsta, kad veiksmingas laipsniškas iškastinio kuro subsidijavimo atsisakymas labai padėtų sumažinti atotrūkį klimato kaitos švelninimo srityje;

19.  primena, jog, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Ketvirtąja vertinimo ataskaita, reikia, kad iki 2020 m. pramoninės šalys sumažintų jų teritorijoje išmetamų teršalų kiekį 25–40 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu, o visų besivystančių šalių grupė iki 2020 m. turėtų gerokai sumažinti šiuo metu numatomą išmetamųjų teršalų kiekio augimą, t. y. maždaug 15–30 proc.; be to, primena, kad apskritai iki 2020 m. pasaulio išmetamųjų teršalų kiekis turi nustoti didėti, ir ragina atvirai diskutuoti apie veiksmingesnes politikos strategijas, skirtas atotrūkiui klimato kaitos švelninimo srityje panaikinti;

20.  pabrėžia, kad reikia patikimo mokslinio pagrindo, kokį pateikė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, kurios struktūra ir procedūros buvo iš esmės pertvarkytos, ir pažymi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos, kuri bus pateikta 2014 m., išvadų svarbą šioje srityje;

21.  primena, kad pačiai Europos Sąjungai naudinga siekti klimato apsaugos tikslo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taip užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kurti papildomas darbo vietas ir mažinti priklausomybę nuo energijos importo;

22.  palankiai vertina pasiūlymą įtraukti į ES teisės aktus Kankūno susitarimą, kad išsivysčiusios šalys, kurios yra šio susitarimo šalys, parengtų anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas, ir pabrėžia, kaip svarbu teikti finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims, kurios yra šio susitarimo šalys, kad jos galėtų patvirtinti ir įgyvendinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamus vystymosi planus; pažymi, kad šiuose planuose ir strategijose turėtų būti apibrėžtos politikos kryptys ir priemonės, apimančios išankstinius veiksmus šalies viduje, kad būtų išvengta su didelio CO2 kiekio išmetimu susijusių investicijų ir infrastruktūros įšaldymo bei trumpalaikiai ir vidutinės trukmės energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslai;

Kovos su klimato kaita finansavimas

23.  pabrėžia, kad būtina išvengti finansavimo spragų po 2012 m. (kai baigiasi „skubios pradžios“ finansavimo laikotarpis) ir siekti parengti planą, pagal kurį turėtų būti užtikrinamas įvairių šaltinių skiriamas finansavimas kovai su klimato kaita 2013–2020 m. laikotarpiu; mano, kad, siekiant paspartinti pereinamuosius procesus ir išvengti prisirišimo prie iškastinio kuro daugumoje besivystančių šalių, taip pat remti besivystančių šalių pastangas švelninti klimato kaitą bei prie jos prisitaikyti, konkretūs įsipareigojimai dėl finansavimo 2013–2020 m. laikotarpiu yra ypač svarbūs; primena, kad dauguma valstybių narių iki šiol neprisiėmė jokių kovos su klimato kaita finansavimo po -2013 m. įsipareigojimų;

24.  susirūpinęs pastebi, kad, nors išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2020 m. kasmet suteikti 100 mlrd. JAV dolerių naują ir papildomą finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, iki šiol nėra tarptautiniu mastu sutarta kas yra „naujas ir papildomas“;

25.  pabrėžia, kad kovai su klimato kaita skirtų lėšų vertinimas, tikrinimas ir stebėjimas, kartu su jų papildomumo aspektu, yra būtinas ir tam reikalingas tarptautiniu mastu priimtas apibrėžimas; ragina ES patvirtinti bendrą metodą, kuriuo būtų užtikrinama, kad oficiali parama vystymuisi nebus nukreipta nuo turimų vystymosi tikslų, tačiau bus iš tiesų papildoma;

26.  palankiai vertina ilgalaikio finansavimo šaltinių ir besivystančių šalių poreikių finansavimo darbo programos veiklą ir laukia, kol bus pateikta pirmininkų ataskaita, kuri bus svarstoma Dohos konferencijoje;

27.  mano, kad skiriant finansavimą kovos su klimato kaita besivystančiose šalyse priemonėms reikia spręsti jau šiandien jaučiamo neigiamo klimato kaitos poveikio klausimą ir padėti didinti atsparumą, visų pirma skurdžiausiose ir pažeidžiamiausiose šalyse, taip pat padėti iki 2020 m. panaikinti siekių klimato kaitos švelninimo srityje atotrūkį ir kartu prisidėti prie tvaraus vystymosi;

28.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų ieškoti novatoriškų ir papildomų finansavimo šaltinių (tarptautiniai finansinių sandorių mokesčiai ir tarptautinio oro ir jūrų transporto rinkliavos);

29.  ragina Komisiją užtikrinti, kad toks finansavimas bus naujas ir papildomas ir toliau skatinti naujoviškus finansavimo šaltinius;

30.  pabrėžia dideles sąnaudų ekonomijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo teikiamas galimybes atsisakyti iškastiniam kurui skiriamų subsidijų; ragina Dohos konferencijoje patvirtinti planus dėl laipsniško iškastiniam kurui skiriamų subsidijų atsisakymo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, pirmenybę teikiant I priede išvardytoms šalims;

31.  palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta Ekologinio klimato fondo valdyba, ir laukia sprendimo dėl šio fondo sekretoriato atstovo Dohos konferencijoje; atkreipia dėmesį, kad Dohos konferencijoje reikia priimti tolesnius sprendimus, kad būtų pradėtas naudoti Ekologinis klimato fondas, kaip nustatyta Kankūno susitarimais, ypač kiek tai sietina su jo pradiniu kapitalu, ir pabrėžia poreikį mobilizuoti šalių finansinę paramą, siekiant pradėti šio fondo veiklą; pripažįsta, kad Ekologinis klimato fondas yra labai svarbus didinat mažiausiai išsivysčiusių šalių pajėgumus švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių, o konkretūs finansiniai įsipareigojimai šioje srityje yra ypač svarbūs;

32.  pabrėžia, kad Kankūno susitarimuose yra aiškiai nurodoma, jog besivystančioms šalims per Ekologinį klimato fondą teikiamos lėšos turi būti „naujos“ ir „papildomos“ prie jau turimos pagalbos vystymuisi;

33.  primena, kad, nors besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie vis didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje, jos yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos poveikio požiūriu ir turi mažiausiai pajėgumų prie jos prisitaikyti;

34.  pabrėžia, kad politikos nuoseklumo užtikrinimas ir aplinkos aspekto įtraukimas į vystymosi projektus – tai esminė veiksmingos ES klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų strategijos dalis;

35.  ragina ES ir jos valstybes nares remti veiksmus besivystančiose šalyse, kuriais būtų keliami labiausiai skurstančiųjų gyvenimo standartai; ypač ragina ES užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas tik ekologiškoms vystymosi tendencijoms remti – tai apima veiksmingą tiesioginės ar netiesioginės ES paramos iškastiniu kuru paremtai pramonei panaikinimą (pasinaudojant EIB paskolomis, eksporto kredito agentūromis ir t. t.), laikantis 2009 m. Didžiojo dvidešimtuko valstybių aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge ES prisiimtų įsipareigojimų;

36.  pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos krizė negali būti dingstis neveiklumui arba atsisakymui skirti lėšų prisitaikymo priemonėms besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad, priešingai, ekonomikos, kurios sąlygomis į aplinką išskiriama mažai anglies dioksido, plėtra yra svarbus žingsnis įveikiant krizę;

37.  mano, kad besivystančias šalis – šioms pritaikant tvarias ir veiksmingas technologijas – turėtų remti pramoninės šalys, teikdamos pakankamas finansines ir technologines priemones;

38.   mano, kad vykdant šias priemones reikia gerbti besivystančių šalių interesus ir prioritetus, atsižvelgti į vietos patirtį, skatinti pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą ir mažo bei vidutinio masto žemės ūkį, tinkamai laikantis gamtinės ir ekologinės pusiausvyros;

39.  pabrėžia, kad be jau esamos pagalbos vystymuisi lėšas kovos su klimato kaita priemonėms reikėtų teikti kaip naują ir papildomą įnašą;

40.  primena ES bei jos valstybėms narėms, kad oficiali parama plėtrai yra esminė pagrindinių vystymosi poreikių, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, finansavimo priemonė ir tam skirtų lėšų negalima nukreipti kovai su klimato kaita; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą, reikalingą Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti, kartu su naujomis ir papildomomis lėšomis, skirtomis kovai su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos;

Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė

41.  palankiai vertina Sprendimą Nr. 2/CMP 7, kuris buvo priimtas Durbano konferencijoje, kaip svarbų žingsnį įvedant patikimas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus apskaitos taisykles; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime numatoma dvimetė darbo programa siekiant ištirti, ar reikalinga išsamesnė apskaitos sistema, kad būtų užtikrintas sektoriaus indėlio mažinant išmetamųjų teršalų kiekį vientisumas aplinkosaugos požiūriu;

42.  primena, kad besivystančiose šalyse dėl žemės paskirties keitimo ir žemės ūkio išmetama dalis didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; ragina ES remti agrarinę miškininkystę ar ekologinį žemės ūkį, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, nes šios abi šakos, sudarydamos sąlygas vietos bendruomenių pajamoms įvairinti, prisideda prie klimato kaitos padarinių švelninimo ir skurdo mažinimo;

43.  primena, kad gaminant kurą iš maistinių pasėlių (tokių kaip aliejinių kultūrų sėklos, palmių aliejus, cukranendrės, cukriniai runkeliai ir kviečiai) būtų galima sukelti didžiulį žemės plotų poreikį ir sukelti pavojų žmonėms skurdžiose šalyse, kurių pragyvenimas priklauso nuo galimybės naudotis žeme bei gamtiniais ištekliais;

44.  apgailestauja dėl to, kad Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje bei Degalų kokybės direktyvoje pateikti tvarumo kriterijai biokuro atveju yra ribotos apimties ir nepakankami norint įtraukti neigiamą biokuro naudojimo poveikį, ypač kai tai susiję su netiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu; ragina ES atnaujinti savo tvarumo ir licencijavimo kriterijus, susijusius su biokuru, siekiant užtikrinti derėjimą su ES įsipareigojimu kovoti su klimato kaita ir jos teisiniais politinės vystymosi darnos kriterijais, išdėstytais Lisabonos sutarties 208 straipsnyje;

45.  pakartoja, kad intensyvesnis biomasės panaudojimas galėtų skatinti miškų kirtimą ir miškų anglies dioksido atsargų mažinimą – tai galėtų kelti pavojų ES tikslui apriboti klimato kaitos temperatūros augimo rodiklį 2º°C; prašo ES ir jos valstybes nares leisti naudoti tik tokius agrodegalus, kuriais akivaizdžiai galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jais nebūtų keliama pavojaus žemės naudojimui ir nesutrikdomas gyventojų aprūpinimas maistu, o taip pat nekeliama pavojaus saugomoms teritorijoms; todėl primygtinai ragina Komisiją sukurti teisiškai privalomus biomasės tvarumo kriterijus, įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo apskaičiavimus į jau galiojančius agrodegalų tvarumo kriterijus bei įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo apskaičiavimus bei anglies dioksido „skolos“ apskaičiavimus į bioenergijos tvarumo kriterijus;

Dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas (angl. REDD +)

46.  palankiai vertina Durbane priimtus sprendimus, susijusius su finansavimo, apsaugos priemonių ir atskaitos lygiais; mano, kad Dohoje reikia siekti tolesnės pažangos, ypač dėl miškų atskaitos lygių techninio įvertinimo; be to, atkreipia dėmesį, kad dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui tenka svarbus vaidmuo mažinant atotrūkį klimato kaitos švelninimo srityje;

47.  pabrėžia, kad pagal Jungtinių Tautų bendrą klimato kaitos konvenciją dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, toks mažinimas besivystančiose šalyse (REDD+) bus finansuojamas viešosioms lėšomis, ir ragina šalis prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus ieškoti naujoviškų finansavimo būdų;

48.  nepritaria sumanymams prekiauti miškų anglimi ir įtraukti REDD+ į anglies dioksido rinkas, nes tai lemtų kreditų paskirstymo perviršį ir tolesnį anglies dioksido kainos didėjimą;

49.  pabrėžia, kad norint veiksmingai mažinti dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarantį išmetamųjų teršalų kiekį reikia užtikrinti skaidrumą ir įdiegti patikimas stebėsenos sistemas;

50.  pripažįsta REDD+ svarbą kovojant su miškininkystės sektoriuje išmetamomis dujomis; ypač ragina, kad įgyvendinant REDD+ nebūtų pakenkta bet kokiai pažangai, kuri iki šiol buvo padaryta taikant ES veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT), visų pirma tokiais klausimais, kaip miškų valdymas bei paprotinių naudojimo teisių išaiškinimas ir pripažinimas; ragina ES daryti spaudimą dėl stipresnių ir detalesnių socialinių, valdymo bei aplinkos apsaugos garantijų REDD+ projektams, įskaitant apsauginius mechanizmus, užtikrinančius pagarbą miškuose gyvenančių žmonių teisėms;

51.  mano, kad miškų apsaugai ilguoju laikotarpiu reikalingi ypač stabilūs pinigų srautai; pabrėžia, kad, jei būtų skiriama mažiau lėšų negu tam tikras nustatytas lygis, vėl prasidėtų miškų naikinimas;

Tarptautinė aviacija ir jūrų transportas

52.  primena savo raginimą dėl tarptautinių priemonių, kuriomis būtų siekiama mažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį, stengiantis suvaldyti tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto daromą poveikį klimato kaitai; toliau pritaria, kad aviacija būtų įtraukta į Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

53.  ragina valstybes nares visas įmanomas iš aviacijos apyvartinių taršos leidimų aukcionų gaunamas pajamas skirti laipsniškam kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse nuo 2013 m. didinimui;

Klimato apsauga, ypač per ekonomikos krizę

54.  pabrėžia, kad dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu aiškiai matyti, kad tik tvari ekonomika gali padėti užtikrinti ilgalaikę gerovę ir kad klimato apsauga yra vienas iš pagrindinių tokios tvarios ekonomikos ramsčių; pabrėžia, kad dar niekada nebuvo taip svarbu paaiškinti politinių veiksmų klimato apsaugos srityje priežastis: taip siekiama daugiau žmonių sudaryti sąlygas pasiekti aukštą gyvenimo lygį kartu apsaugant išteklius bei suteikiant augimo galimybių ir ateities kartoms;

55.  primena, kad klimato kaitos problemos negalima laikyti pavieniu klausimu ir kad ją visada reikia spręsti atsižvelgiant į tvarų vystimąsi, pramonės politiką ir išteklių politiką;

Struktūrinė reforma

56.  laikosi nuomonės, kad viena iš sėkmingos Durbano konferencijos priežasčių buvo tai, kad šioje konferencijoje buvo nustatytas pagrindas ankstesniems dideliems šalių ir stebėtojų, išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių, taip pat I priede nurodytų šalių ir I priede nenurodytų šalių skirtumams panaikinti, ir todėl ragina visus dalyvius siekti nustatyti naują, visapusišką ir daugiau aspektų apimančią būsimų derybų struktūrą;

57.  laikosi nuomonės, kad dabartinė įsipareigojimų ir patikros sistema nepadės pasiekti esminių ilgalaikei kovai su klimato kaita reikalingų pokyčių, ir todėl primygtinai ragina visas šalis svarstyti ir kitus metodus;

58.  pažymi, kad nėra stebuklingo klimato kaitos problemos sprendimo būdo, ir todėl pabrėžia, kad yra daug galimybių pasiekti būtinus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir – dar svarbiau – iš esmės pakeisti mąstymą; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad dauguma šalių jau imasi plataus užmojo klimato kaitos švelninimo veiksmų, ir ragina užtikrinti, kad pagal JTBKKK būtų sudarytos sąlygos esamos padėties skaidrumui didinti;

Perėjimas prie tvarios ekonomikos ir pramonės

59.  Nerimauja dėl visame pasaulyje deginant iškastinį kurą išmetamo CO2 kiekio, kuris, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2011 m. pasiekė rekordinį lygį; primena, kad numatomas pasaulinis energijos vartojimo didėjimas bus grindžiamas visų energijos išteklių plėtojimu; todėl mano, kad siekiant užtikrinti Europos konkurencinį pranašumą tvarių technologijų srityje ir susijusią patirtį, ES privalo tolygiai stengtis pereiti prie tvarios ekonomikos; mano, kad Europa tarptautiniu mastu turėtų skatinti aplinkos neteršiančių technologijų, įskaitant atsinaujinančiosios energijos srities technologijas, naujoviškas ir veiksmingas iškastinio kuro technologijas ir ypač energijos vartojimo efektyvumo technologijas, sklaidą;

60.  ragina glaudžiau koordinuoti Tarybos, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos darbą, kad tarptautinėse organizacijose, pvz., Tarptautinėje energetikos agentūroje (TEA), Tarptautinėje atsinaujinančiosios energijos agentūroje (IRENA), Tarptautinėje bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje partnerystės organizacijoje (IPEEC) ir Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) ES galėtų laikytis vieningos ir nuoseklios pozicijos ir taip atlikti aktyvesnį ir įtakingesnį vaidmenį, visų pirma raginant įgyvendinti tvarios energetikos ir energetinio saugumo politikos kryptis;

61.  pabrėžia, kad daugelis valstybių dėl įvairių priežasčių, įskaitant klimato apsaugą, išteklių trūkumą ir efektyvų jų naudojimą, energetinį saugumą, inovacijas ir konkurencingumą, imasi su ekonomikos ekologiškumo didinimu susijusių veiksmų; atkreipia dėmesį į, pvz., tokiose valstybėse, kaip Kinija ir Pietų Korėja, įgyvendinamas investicines energetikos sistemos pertvarkymo programas ir ragina Komisiją išnagrinėti tokias programas bei jų poveikį ES konkurencingumui atitinkamuose sektoriuose;

62.  palankiai vertina šiuos pokyčius ir pakartoja, kad tarptautiniu mastu koordinuojami veiksmai turėtų padėti spręsti anglies dioksido nutekėjimo ir atitinkamų sektorių, visų pirma tų sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, konkurencingumo problemas; ragina pasirašyti susitarimą, kuriuo tarptautiniu lygmeniu būtų užtikrintos vienodos sąlygos daug anglies dioksido išskiriančioms pramonės šakoms;

63.  nerimauja dėl to, kad daugėja vadinamųjų importuotų išmetamųjų teršalų, kai dėl importuojamų prekių išmetamų teršalų kiekis didėja sparčiau, nei mažėja šalies viduje dėl gamybos išmetamų teršalų; mano, kad, jei ES geriau stebėtų ir didintų informuotumą apie importuotų išmetamųjų teršalų padėties pokyčius, tai galėtų paskatinti pramonės konkurentus, siekiant didesnio savo produktų pripažinimo ES rinkoje, laikytis griežtesnės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tvarkos;

64.  pabrėžia, kad dėl neigiamą įtaką Europos Sąjungai darančios finansų ir biudžeto krizės neturėtų mažėti Europos Sąjungos, jos pramonės įmonių, vartotojų ir valstybių narių užmojis, susijęs su Dohoje vyksiančiomis tarptautinėmis derybomis klimato klausimais; mano, kad ES, siekdama išvengti, pvz., darbo vietų – visų pirma ekologiškų darbo vietų – naikinimo, neturi mažinti pastangų pertvarkyti savo ekonomiką, taip pat mano, kad ES turi įtikinti savo partnerius visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, kad naudinga prisijungti prie tarptautinio susitarimo ir kad galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį neprarandant konkurencingumo ir nenaikinant darbo vietų, ypač jeigu visos suinteresuotosios šalys išmetamųjų teršalų kiekį mažina kartu;

65.  pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo būtina kuo greičiau parengti ir įgyvendinti holistinę žaliavų ir išteklių strategiją, susijusią su išteklių naudojimo efektyvumu visuose išsivysčiusių ir besivystančių šalių sektoriuose, ir ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį sprendžiant šį klausimą; ragina ES ir jos valstybes nares remti besivystančias šalis ir nacionaliniu, ir vietos lygmenimis, joms perduodant turimą tausios gavybos, efektyvesnio išteklių naudojimo ir pakartotinio naudojimo bei perdirbimo patirtį;

66.  mano, kad sektorinis požiūris, derinamas su visoje ekonomikoje taikoma didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo sistema, pramoninėse šalyse gali prisidėti prie veiksmų klimato kaitos srityje ir užtikrinti konkurencingumą bei ekonomikos augimą; pabrėžia, kaip svarbu, atsižvelgiant į tarptautines derybas, patvirtinti sektorinį požiūrį į pramoninius išmetamuosius teršalus, visų pirma besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; tikisi, kad šis požiūris taip pat gali būti įtrauktas į tarptautinės klimato kaitos veiksmų po 2012 m. programą;

67.  atkreipia dėmesį, kad skirtingų energijos išteklių kainos daro didelę įtaką rinkos veikėjų, įskaitant pramonės įmones ir vartotojus, elgesiui, ir pažymi, kad dėl nesugebėjimo pagal dabartinę tarptautinės politikos sistemą visapusiškai įtraukti išorinių sąnaudų įtvirtinami netausaus vartojimo įpročiai; taip pat pakartoja, kad pasaulinė anglies dioksido rinka būtų tvirtas esminio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir vienodų sąlygų sudarymo pramonei pagrindas; ragina ES ir jos partneres artimiausioje ateityje rasti veiksmingiausią būdą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitų su pasauline anglies dioksido rinka susijusių prekybos sistemų ryšiams skatinti, užtikrinant didesnę taršos mažinimo būdų įvairovę, didesnį rinkos mastą ir likvidumą, skaidrumą ir galiausiai veiksmingesnį išteklių paskirstymą energetikos sektoriui ir pramonės šakoms;

Moksliniai tyrimai ir technologijos

68.  apgailestauja, kad Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (RIO+20) sprendžiant būsimus svarbiausius su tvarumu susijusius klausimus nepasiekta didelės pažangos; taip pat apgailestauja, kad pasaulio lyderiai nenustatė konkrečių tikslų, nesiėmė įvertinamų veiksmų ir neprisiėmė įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į Durbano konferencijos rezultatus, įskaitant su Durbano efektyvesnių veiksmų platforma susijusią pažangą, tolesnį Kioto protokolo įgyvendinimą, 100 mlrd. JAV dolerių vertės Ekologinio klimato fondo įsteigimą, ir į tolesnius Technologijų vykdomojo komiteto tobulinimus, skirtus mažo anglies dioksido kieko technologijoms diegti;

69.  pabrėžia, kad pažangių technologijų kūrimas ir diegimas yra itin svarbus kovojant su klimato kaita ir kartu įtikinant ES partnerius visame pasaulyje, jog galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį neprarandant konkurencingumo ir darbo vietų; ragina prisiimti tarptautinį įsipareigojimą didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijas į atitinkamų sektorių pažangias technologijas; mano, jog labai svarbu, kad Europa rodytų pavyzdį numatydama kur kas daugiau lėšų moksliniams tyrimams, susijusiems su klimatui žalos nedarančiomis ir efektyviai energiją naudojančiomis pramonės ir energetikos technologijomis, ir kad vykdant šios srities mokslinius tyrimus Europa turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, pvz., BRIC šalimis (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis;

70.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimo lygis nedidėtų daugiau kaip 2 °C, inovacijos yra labai svarbios, ir pažymi, kad rinkos ekonomikos sąlygomis inovacijas galima skatinti įvairiais būdais; ragina Komisiją įvertinti įvairias sistemas, skirtas pirmaujančioms verslo įmonėms, turinčioms skirtingus naujovių diegimo ir technologijų perdavimo ir perkėlimo pasaulio mastu gebėjimus, atlyginti; ragina pripažinti besivystančių šalių teisę naudotis visomis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), lanksčiomis nuostatomis;

71.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti glaudesnį Europos ir mažiausiai išsivysčiusių šalių bendradarbiavimą; mano, kad ES turėtų palaikyti pastangas sudaryti sąlygas mažiausiai išsivysčiusioms šalims rasti partnerius ir užsitikrinti finansavimui investicijoms į atsinaujinančiąją energiją bei ekologiškas technologijas, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl bendrų mokslinių tyrimų programų, susijusių su alternatyviais energijos ištekliais, įgyvendinimo ir dėl ES galimybių skatinti įvairių išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių pramonės sektorių bendradarbiavimą;

Energija, energijos vartojimo efektyvumas ir efektyvus išteklių naudojimas

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš neseniai atliktos Tarptautinės energetikos agentūros analizės matyti, kad didesnis vartojimo efektyvumas yra tinkamiausias geresnio energijos valdymo užtikrinimo ateinančiais dešimtmečiais būdas, suteikiantis galimybę siekiant 2050 m. užsibrėžtų klimato apsaugos tikslų gauti trejopos investicijų grąžos, tačiau tam reikia vyriausybių ryžtingų politinių veiksmų ir paskatų;

73.  apgailestauja, kad tarptautiniu mastu ir Europos Sąjungoje energijos taupymo galimybės nėra tinkamai išnaudojamos, ir pabrėžia, kad taupant energiją sudaromos sąlygos kurti darbo vietas, taupyti lėšas ir užtikrinti energetinį saugumą, konkurencingumą bei sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; ragina ES tarptautinėse derybose aptariant technologijų perdavimą, besivystančioms šalims skirtus vystymosi planus ar teikiamą finansinę pagalbą daugiau dėmesio skirti energijos taupymui; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, norėdamos būti patikimos, privalo atitikti savo pačių nustatytus rodiklius;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje apie 2 mlrd. žmonių ir toliau neturi galimybės naudotis tvaria energija už priimtiną kainą; pabrėžia, kad energijos nepritekliaus klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į klimato politikos tikslus; pažymi, kad yra sukurtos energijos technologijos, tenkinančios ir pasaulinius aplinkos apsaugos, ir vietos plėtros poreikius;

75.  apgailestauja, kad netinkamai koordinuojamos JTBKKK ir Biologinės įvairovės konvencija, todėl yra švaistomi ištekliai ir prarandamos vertingos viena kitą papildančių politikos šakų galimybės; pabrėžia, kad įvairiais tyrimais, įskaitant tyrimą „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“, pademonstruojama, kad saugoti ekosistemas taikant tvarias praktikas dažnai yra pigiau nei pakeisti prarastas funkcijas investuojant į alternatyvias sudėtingas infrastruktūras bei technologinius sprendimus; reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės būsimosios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (CBD COP 11), kuri vyks Hiderabade, metu glaudžiau susietų savo kovos su klimato kaita tikslus ir biologinės įvairovės apsaugos tikslus;

76.  pabrėžia, kad yra būtina skatinti naudojimąsi ekologiškomis technologijomis bei tokių technologijų perdavimą visoms, tačiau ypač – besivystančioms šalims, siekiant pagerinti prieigą prie technologinės informacijos, parengti ir platinti patikimus duomenis apie turimus patentus ir technologijas, lengvinti ir aktyvinti dalijimąsi ir keitimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis bei tokių teisių kaupimą pasinaudojant skaidriais ir saugiais mechanizmais bei kurti naujus mechanizmus, skirtus skatinti moksliniams tyrimams, netrukdančius naudotis inovacijomis; todėl ragina ES ir jos valstybes nares spręsti intelektinės nuosavybės teisių klausimą, siekiant veiksmingai ir sparčiai kurti bei skleisti inovacinius sprendimus, kurie yra būtini kovojant su klimato kaita;

Diplomatija klimato srityje

77.  pabrėžia, kad ES ir toliau privalo konstruktyviai veikti tarptautinėse derybose klimato klausimais ir kad rengdamosi susitikimui Dohoje visos ES institucijos toliau turi plėtoti ES diplomatijos klimato srityje veiksmus vadovaujant EIVT, kad būtų parengta aiškesnė ES pozicija klimato politikos klausimu ir taip tarptautinėms deryboms klimato klausimais suteikta naujų paskatų, o partneriai visame pasaulyje būtų paskatinti pradėti taikyti privalomas, palyginamas ir veiksmingas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir tinkamas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

78.  apgailestauja, kad ES nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai neatitinka jos patvirtinto 2 ºC tikslo bei ekonomiško būdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslui iki 2050 m. pasiekti;

79.  primena, jog svarbu sudaryti (pasaulines) sąjungas su pažangiausiomis šalimis, siekiant toliau skatinti derybas ir užtikrinti, kad daugiausia teršalų išmetančios valstybės pritartų tinkamiems plataus užmojo tikslams ir būtų mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

80.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjunga, būdama pagrindinė veikėja, laikytųsi vienodos pozicijos Dohos konferencijoje, siekdama pažangos dėl tarptautinio susitarimo ir būtų vieninga šiuo klausimu;

81.  ragina šalis pripažinti, jog teisės aktų leidėjų dalyvavimas derybose yra labai svarbus norint, kad tarpvalstybinis procesas būtų sėkmingas ir 2015 m. būtų pasiektas visuotinis susitarimas, atsižvelgiant į tai, kokios politinės sąlygos daugiašalėms deryboms susidarys dėl šalių nacionalinės teisės aktų, susijusių su klimatu, pažangos ir kiek jos galės padėti kelti bendrą užmojų lygį;

82.  pabrėžia esmines abiejų konferencijas siekiančių organizuoti valstybių – Kataro, vieno iš svarbiausių pasaulyje naftos ir dujų gamintojų, kurio turimi ištekliai senka, tačiau išmetamųjų teršalų kiekis vienam gyventojui tebėra didžiausias pasaulyje, ir Pietų Korėjos, ekologiškų technologijų srityje pirmaujančios ir pirmosios Azijos valstybės, ketinančios priimti klimato kaitos teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinama su didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema susijusi politika – pozicijas ir ragina abi šiuo metu į I priedą neįtrauktas valstybes rodyti pavyzdį ir padėti sudaryti naujas sąjungas;

83.  reiškia susirūpinimą, kad dėl neoficialios praktikos laukti, kol visos Tarybos delegacijos pasieks sutarimą, delsiama imtis skubių veiksmų klimato srityje, todėl primygtinai ragina Tarybą visais atvejais imtis veiksmų remiantis kvalifikuota balsų dauguma priimamais sprendimais pagal Sutartis, visų pirma dėl bendrųjų teisės aktų (ES sutarties 16 straipsnio 3 dalis) ir ypač visais tarptautinių susitarimų sudarymo etapais (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 8 dalis);

84.  pažymi, kad Komisija pasiūlė veiksmų planą, kaip iki 2050 m. pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios Europos, ir mano kad šis tikslas yra labai plataus užmojo, bet įgyvendinamas; šiuo požiūriu primena įsipareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį net neatsižvelgiant į tarptautiniame susitarime nustatytas ribas;

85.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio klimato atšilimo aplinkybėmis išryškėja visų valstybių tarpusavio priklausomybė; todėl mano, kad siekiant išvengti pražūtingų pokyčių, dėl kurių labai nukentėtų visa žmonija, būtina sudaryti pasaulinio masto susitarimą;

Europos Parlamento delegacija

86.  laikosi nuomonės, kad ES delegacijai tenka labai svarbus vaidmuo derybose dėl klimato kaitos, taigi mano, jog nepriimtina, kad Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose per ankstesnes šalių konferencijas; tikisi, kad bent Europos Parlamento delegacijos pirmininkui bus leista dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose Dohoje;

87.  pažymi, kad pagal 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos ir Europos Parlamento sudarytą pagrindų susitarimą Komisija privalo sudaryti sąlygas tam, kad Parlamento nariai stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti Sąjungos delegacijose derantis dėl daugiašalių susitarimų; primena, kad pagal Lisabonos sutartį (SESV 218 straipsnis) Europos Parlamentas turi duoti pritarimą Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų susitarimams;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims narėms, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) OL L 8, 2009 1 13, p. 3. (2) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44. (3) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 1. (4) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 25. (5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 77. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0504. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0086. (8) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“ (2012/2025(INI))

P7_TA(2012)0453 A7-0274/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 21 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) (COM(2011)0838/4),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21–22 d. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadas, 1995 m. gruodžio 15–16 d. Madrido Europos Vadovų Tarybos, 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. gruodžio 5 d. išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Tarybos priimtą atnaujintą konsensusą dėl plėtros ir konsoliduotąją plėtros strategiją, kurią įgyvendino Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Penkeri išsiplėtusios ES metai. Ekonomikos laimėjimai ir iššūkiai“ (COM(2009)0079/3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.(1), 2008 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento(2) ir 2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos 2009 m. plėtros strategijos dokumento, susijusio su Vakarų Balkanų šalimis, Islandija ir Turkija(3), taip pat į Komisijos komunikatus dėl 2009–2010 m., 2010–2011 m. ir 2011–2012 m. plėtros strategijų,