Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2012 m. lapkričio 22 d. - Strasbūras
Baltijos lašišų ištekliai ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymas ***I
 Deleguotųjų įgaliojimų priimti tam tikras priemones, susijusias su bendra prekybos politika, suteikimas ***I
 Žuvininkystės išteklių apsauga, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti ***I
 Ryklių pelekų pašalinimas laivuose ***I
 Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
 Būsimoji 2012 m. pasaulinė tarptautinių telekomunikacijų konferencija ir galimas Tarptautinio telekomunikacijų reglamento taikymo srities išplėtimas
 Klimato kaitos konferencija Dohoje (COP 18)
 Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai
 Padėtis Gazoje
 Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas
 ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai
 Kibernetinis saugumas ir gynyba
 Bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmuo krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais
 Derybos dėl išsamesnio ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo
 Nedidelio masto ir smulkioji žvejyba ir BŽP reforma
 Bendros žuvininkystės politikos išorės aspektas
 Europos Parlamento rinkimai 2014 m.
 Žmogaus teisių padėtis Irane, ypač masiškai vykdomos mirties bausmės ir neseniai įvykusi tinklaraštininko Sattaro Beheshti mirtis
 Padėtis Birmoje, ypač toliau vykdomas smurtas Rachinų valstijoje
 Migrantų padėtis Libijoje

Baltijos lašišų ištekliai ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymas ***I
PDF 526kWORD 58k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas (COM(2011)0470 – C7-0220/2011 – 2011/0206(COD))
P7_TA(2012)0446A7-0239/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0470),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0220/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0239/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas

P7_TC1-COD(2011)0206


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2010 m. baigė galioti 1997 m. Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos patvirtintas Lašišų išteklių valdymo veiksmų planas. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) šalys narės ragino Sąjungą parengti ilgalaikį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą;

(2)  naujausiose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose teigiama, kad Baltijos lašišų ištekliai upėse neatitinka saugių biologinių ribų ir kad Europos lygmeniu reikėtų parengti daugiametį planą;

(3)  remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies d punktu, biologinių jūrų išteklių apsauga priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Lašišos yra anadrominė rūšis, todėl jūroje esančių Baltijos lašišų išteklių negalima apsaugoti nesiimant priemonių joms apsaugoti tuo laikotarpiu, kai jos gyvena upėse. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą jūrų išteklių apsaugą per visą jų migracijos ciklą, šios priemonės irgi priklauso išimtinei ES kompetencijai ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas daugiamečiame plane;

(4)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(4) lašišos priskiriamos Sąjungos svarbos rūšims, o priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių išteklių naudojimas atitiktų teigiamą apsaugos būklę. Todėl reikia užtikrinti, kad lašišų apsaugos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su priemonėmis, kurių imamasi pagal minėtąją direktyvą. Žvejybos dreifinėmis ūdomis žvejojančiais laivais uždraudimas taip pat būtų tinkamas būdas lašišų ištekliams pagerinti, nes taip būtų apribotas nepakankamai didelių lašišų išmetimas į jūrą; [1 pakeit.]

(5)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(5), ketinama apsaugoti, išsaugoti ir gerinti vandens aplinką, kur lašišos praleidžia dalį savo gyvavimo ciklo. Įgyvendinant daugiametį Baltijos lašišų išteklių valdymo planą turėtų būti prisidedama prie Direktyvos 2000/60/EB tikslų įgyvendinimo. Priemonės, kurių pagal šią direktyvą jau reikalaujama, pvz., upių baseinų valdymo planai, neturėtų būti dubliuojamos šiuo reglamentu, tačiau reikia užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų ir būtų koordinuojamos su minėtoje direktyvoje nurodytomis priemonėmis lašišų buveinėms vidaus vandenyse saugoti ir gerinti;

(6)  2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais suderintame įgyvendinimo plane teigiama, kad visi komerciniai ištekliai turėtų būti atkurti tiek, kad iki 2015 m. susidarytų didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Nuo 1994 m. tai buvo teisinis reikalavimas, nustatytas pagal JT jūrų teisės konvenciją. HELCOM mano, kad šis kiekis, taikomas Baltijos lašišų ištekliams upėse, atitinka 60–75%80 % galimo prieaugio įvairiose laukinių lašišų upėse. Tokios mokslinės rekomendacijos turėtų būti daugiamečio plano tikslų ir tikslinių rodiklių nustatymo pagrindas; [2 pakeit.]

(6a)   lašišų rituolių prieaugis yra apytikris sveikos lašišų išteklių bet kurioje konkrečioje upėje būklės rodiklis. Norint lašišų rituolių prieaugiu remtis kaip rodikliu, pirma turi būti patikrintos tam tikros prielaidos. Be to, lašišų rituolių prieaugio dydį yra paveikę įvairūs veiksniai, dėl kurių sunku nekreipti dėmesio į lašišų rituolių prieaugio ir sveikos lašišų išteklių būklės tarpusavio ryšį. Todėl lašišų patelių sugrįžimo į upes mastas turėtų būti naudojamas kaip antras patikimas sveikos lašišų išteklių būklės rodiklis; [3 pakeit.]

(7)  kaip teigiama mokslinėse rekomendacijose, genetinė Baltijos lašišų išteklių tarša gali lemti blogesnius išgyvenimo rodiklius, vietinių populiacijų gausą ir genetinio atsparumo ligoms ir kintančioms vietos aplinkos sąlygoms mažėjimą. Todėl siekiant apsaugoti šiuos išteklius genetinio Baltijos lašišų išteklių vientisumo ir įvairovės išsaugojimas atlieka itin svarbų vaidmenį ir turėtų būti įtrauktas į daugiamečio plano tikslus;

(8)  mirtingumo dėl žvejybos jūroje ir upėse koeficientas turėtų būti toks, kad laikantis nustatytų tikslinių rodiklių per nustatytus laikotarpius iš laukinių lašišų išteklių būtų gaunamas didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis. Mirtingumo dėl žvejybos jūroje koeficientas turėtų būti nustatytas remiantis ŽMTEK rekomendacijomis;

(9)  siekiant veiksmingiau įgyvendinti planą ir tikslingiau reaguoti į kiekvieno lašišų ištekliaus upėse ypatumus, atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti lašišų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir tam tikras technines apsaugos priemones jų upėse, kaip numatyta SESV 2 straipsnio 1 dalyje;

(10)  tvirtindamos priemones pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų visapusiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač numatytų 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos(6) 66 straipsnyje, kuriame, inter alia, reikalaujama, kad anadrominių rūšių kilmės valstybė ir kitos atitinkamos valstybės tarpusavyje bendradarbiautų siekdamos išsaugoti ir valdyti šiuos išteklius;

(11)  reikėtų numatyti, kad Komisija, vadovaudamasi daugiamečiame plane nustatytais tiksliniais rodikliais ir tikslais, periodiškai vertintų valstybių narių priemonių pakankamumą ir veiksmingumą;

(12)  mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad netinkamos įžuvinimo procedūros gali turėti didelių padarinių genetinei Baltijos lašišų išteklių įvairovei ir kad. Taip pat kyla rizika, jog didelis kasmet į Baltijos jūrą išleidžiamų užaugintų žuvų kiekis darogalėtų daryti poveikį genetiniam laukinių lašišų populiacijų vientisumui ir šios praktikos reikėtų laipsniškai atsisakyti. Todėl žuvų išleidimo sąlygos turėtų būti nustatytos. Atsižvelgiant į tai įžuvinimas turėtų būti griežčiau kontroliuojamas. Be to, šiame daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos genetinės lašišų veisimo medžiagos gavimo ir įžuvinti skirtų lašišų auginimo sąlygos, taip pat įžuvinimo procedūroms taikomos sąlygos siekiant užtikrinti, kad įžuvinimas neturėtų neigiamo poveikio genetinei įvairovei; [4 pakeit.]

(13)  tiesioginis išteklių atkūrimas, laikantis tam tikrų sąlygų, upėse, kuriose gali gyventi lašišos, laikomas apsaugos priemone, nes jis turės teigiamą poveikį bendram lašišų skaičiui ir žvejybai – taip gali būti atkurtos savarankiškos lašišų populiacijos. Reikėtų nustatyti, kad tiesioginis išteklių atkūrimas konkrečiomis nustatytomis sąlygomis būtų finansuotinas pagal 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo(7) 38 straipsnio 2 dalį;

(14)  vis dėlto lašišų išleidimas šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse gali būti privalomas ir valstybėms narėms norima suteikti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų, todėlneturėtų būti toliau leidžiama lašišas, kurios nėra skirtos įžuvinimui ir tiesioginiam žuvų išteklių atkūrimui neskirtas lašišas turėtų būti leidžiama išleisti pereinamuoju laikotarpiu – septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimoišleisti po 10 metų laikotarpio, jei iki šio laikotarpio pabaigos laukinių lašišų rituolių prieaugis konkrečioje upėje yra pasiekęs 80 % galimo rituolių prieaugio. Jei šis tikslas nėra pasiektas, susijusiai valstybei narei išanalizavus ir pašalinus priežastis, dėl kurių nepavyko šio tikslo pasiekti, lašišų išleidimas, išskyrus įžuvinimą ir tiesioginį žuvų išteklių atkūrimą, gali būti tęsiamas dar 10 metų. Gali būti, kad kai kuriose valstybėse narėse lašišų išleidimas šiuo metu privalomas ir valstybėms narėms būtina duoti laiko prisitaikyti prie šių reikalavimų; [5 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiuo reglamentu nustatytų priemonių, turėtų būti numatytos specialios kontrolės priemonės, taikomos kartu su priemonėmis, numatytomis 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(8);

(15a)   norint užtikrinti, kad žuvininkystė būtų tausi, turėtų būti gerinama suinteresuotųjų šalių savitarpio pasitikėjimas ir jų taikomi tarpusavio komunikacijos metodai; [6 pakeit.]

(16)  nemažai pakrančių laivų, žvejojančių lašišas, yra trumpesni nei 10 m. Dėl šios priežasties įpareigojimo naudoti žvejybos žurnalą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje, ir teikti išankstinį pranešimą, kaip reikalaujama to reglamento 17 straipsnyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad tas įpareigojimas būtų taikomas visiems komercinės žvejybos ir paslaugas teikiantiems laivams; [7 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti, kad sužvejotos lašišos nebūtų klaidingai nurodomos kaip jūriniai upėtakiai ir neišvengtų deramos kontrolės, reikia įpareigojimą teikti išankstinius pranešimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį taikyti visiems laivams, kuriuose yra jūrinių upėtakių;

(17a)   valstybės narės turėtų stiprinti rekreacinių laivų, naudojamų pramoginei ir kitokio tipo žvejybai, kontrolės ir išankstinio pranešimo sistemas, siekiant užtikrinti, kad sistema būtų paprasta ir veiksminga, ir skatinti tvarią žvejybą; [8 pakeit.]

(17b)   nukrypstant nuo 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose(9) 14 straipsnio ir IV priedo, turėtų būti nustatytas mažiausias leidžiamas iškrauti jūrinių upėtakių (Salmo trutta) ir lašišų (Salmo salars) dydis 22–23 TJTT pakvadračiuose; [9 pakeit.]

(18)  siekiant gauti geresnių ir daugiau duomenų apie lašišų išteklius turėtų būti leidžiama elektrožūklė;

(19)  remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, rekreacinė lašišų žvejyba jūroje turi didelį poveikį lašišų ištekliams, nors šios srities duomenys nėra labai tikslūs. Ypač rekreacinė žvejyba iš laivų, kuriuos eksploatuoja pelno siekiančios paslaugų įmonės, gali sudaryti didelę sužvejojamų Baltijos lašišų kiekio dalį. Todėl siekiant, kad daugiametis planas būtų veiksmingas, tikslinga į jį įtraukti konkrečias valdymo priemones šiairekreacinės žvejybos veiklai kontroliuoti; [10 pakeit.]

(19a)   siekiant užtikrinti lengvesnį ataskaitų pateikimą, turėtų būti raginama ir padedama kurti internetines atskaitomybės sistemas, kurios būtų taikomos valstybėse narėse ar tarp jų. Informacija, susijusi su sužvejotomis žuvimis, apie kurias pranešta, turėtų būti skelbiama viešai. Tačiau konkretus žvejybos rajonas neturėtų būti atskleistas, kad žvejai nebūtų skatinami žvejoti šiame konkrečiame žvejybos rajone; [11 pakeit.]

(20)  norint veiksmingai pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslinius rodiklius ir sugebėti greitai reaguoti į išteklių būklės pokyčius, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl neesminių šio reglamento nuostatų, kaip numatyta jo 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose. Šie įgaliojimai turėtų apimti galimybę iš dalies keisti mirtingumo dėl žvejybos jūroje koeficientą, iš dalies keisti laukinių lašišų upių sąrašą ir tam tikrą šio reglamento prieduose nurodytą techninę informaciją, taip pat tvirtinti Baltijos upių ištekliams taikytinas priemones, kai valstybių narių priemonės pagal 9 konstatuojamojoje dalyje minėtus įgaliojimus nėra patvirtintos arba laikomos neveiksmingomis;

(20a)  Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi administracinių ar baudžiamųjų priemonių, būtinų neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos klausimui spręsti; [12 pakeit.]

(21)  Komisija, rengdamasi deleguotiesiems aktams ir juos rengdama, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, vienu metu ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

1.  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento 12 straipsnyje numatyto įžuvinimo lašišomis nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(10),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių apsaugos ir valdymo planas (toliau – planas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Planas taikomas: a) komercinei ir rekreacinei žvejybai Baltijos jūroje ir su ja susisiekiančiose upėse, esančiose valstybių narių (toliau – atitinkamos valstybės narės) teritorijoje; [13 pakeit.]

   b) rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje, kai ši žvejyba atliekama iš paslaugas teikiančių laivų. [14 pakeit.]

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente taikomos sąvokų apibrėžtys, nustatytos 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(11) 3 straipsnyje, Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje.

2.  Taip pat taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

   a) Baltijos jūra – 22–32 TJTT pakvadračiai;
   b) Baltijos upės – su Baltijos jūra susisiekiančios upės, esančios valstybių narių teritorijoje;
   c) Baltijos lašišų ištekliai – visi lašišų (ir laukinių, ir užaugintų) ištekliai Baltijos jūroje ir Baltijos upėse;
   d) laukinių lašišų upė – upė, kurioje gyvena savarankiškos lašišų populiacijos ir į kurią neišleidžiama išaugintų lašišų, kaip nurodyta I priede, arba šių išaugintų lašišų išleidžiama mažai;
   e) upė, kurioje gali gyventi lašišos – upė, kurioje istoriškai gyveno lašišų populiacijos, o natūrali reprodukcija dabar nevyksta arba ji menka, ir kurioje gali atsikurti savarankiška lašišų populiacija;
   f) galimas rituolių prieaugis – rituolių prieaugio galimybė, apskaičiuota kiekvienai upei remiantis atitinkamais konkrečios upės rodikliais;
   g) techninės apsaugos priemonės – priemonės, kuriomis reguliuojama sužvejotų žuvų kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos veiklos poveikis ekosistemų komponentams nustatant žvejybos įrankių naudojimo sąlygas bei jų struktūrą ir ribojant prieigą prie žvejybos rajonų;
   h) įžuvinimas – sąmoningas rituolių arba jaunų užaugintų lašišų išleidimas į laukinių lašišų upes;
   ha) rekreacinė žvejyba – nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 28 dalies, kitokio pobūdžio nei komercinė žvejyba komerciniais ir nekomerciniais tikslais naudojant bet kurio tipo žvejybos laivą ir įrankius; [15 pakeit.]
   i) tiesioginis išteklių atkūrimas – rituolių arba jaunų užaugintų lašišų išleidimas į upes, kuriose gali gyventi lašišos;
   j) paslaugas teikiantis laivas – laivas, kurį rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje eksploatuoja įmonė, teikianti paslaugas, įskaitant žvejybos įrangą, transportą ir (arba) konsultacijas;
   k) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis – Baltijos lašišų kiekis, kurį kasmet leidžiama sužvejoti ir iškrauti.

II SKYRIUS

TIKSLAI

4 straipsnis

Tikslai

Planu siekiama užtikrinti, kad:

   a) Baltijos lašišų ištekliai būtų naudojami tausiai, remiantis didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principu;
   b) būtų išsaugotas genetinis Baltijos lašišų išteklių vientisumas ir įvairovė.

III SKYRIUS

TIKSLINIAI RODIKLIAI

5 straipsnis

Laukinių lašišų telkiniams upėse taikytini tiksliniai rodikliai

1.  Laukinių lašišų upėse, kuriose ...(12) rituolių prieaugis pasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per ...(13)* laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje upėje turi siekti 75 %80% galimo rituolių prieaugio. [16 pakeit.]

2.  Laukinių lašišų upėse, kuriose iki ...(14) rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, per ...(15)* kiekvienoje upėje laukinių lašišų rituolių prieaugis turi siekti 50 %, o per ...(16)** – 75 %80 %galimo rituolių prieaugio. [17 pakeit.]

3.  Praėjus ...*** nuo šio reglamento įsigaliojimo laukinių lašišų rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje turi ir toliau sudaryti bent 75 %80 % galimo laukinių lašišų rituolių prieaugio. [18 pakeit.]

4.  Atitinkamos valstybės narės gali kiekvienai laukinių lašišų upei nustatyti kitus griežtesnius tikslinius rodiklius, pvz., pagrįstus grįžtančių patelių skaičiumi. [19 pakeit.]

Susijusios valstybės narės teikia ir skelbia duomenų apie pateles, grįžtančias į jų upes, ataskaitas. [20 pakeit.]

IV SKYRIUS

ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

6 straipsnis

Bendro upėse leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymas

1.  Metinis bendras upėse leidžiamas sužvejoti laukinių lašišų kiekis neviršija lygio, atitinkančio 2 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

2.  Laukinių lašišų upėse esančių laukinių lašišų išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą nustato kiekviena valstybė narė, remdamasi 5 straipsnyje nustatytais tiksliniais rodikliais ir ŽMTEK bei TJTT ekspertų nuomonėmis, kurias šios organizacijos peržiūri, kai tampa prieinama daugiau informacijos arba pakinta upės savybės. Tuo tikslu valstybės narės atsižvelgia į kiekvienos upės galimą rituolių prieaugį, kurį TJTT apskaičiuoja pagal tam tikrus konkrečios upės parametrus ir reguliariai iš naujo įvertina, kai tampa prieinama daugiau informacijos arba pakinta upės savybės.

3.  Atitinkamos valstybės narės laukinių lašišų upėms taikomą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ir atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti laukinių lašišų kiekį ne vėliau kaip ...(17) paskelbia pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 114 straipsnį įsteigtos savo oficialios interneto svetainės viešai prieinamoje dalyje ir kasmet juos atnaujina.

4.  Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metuskasmet vertina pagal šį straipsnį valstybių narių įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą. [21 pakeit.]

5.  Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino po šio reglamento įsigaliojimo datos nepaskelbia apie tokias 1, 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų mirtingumą dėl žvejybos ir (arba) atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį laukinių lašišų upėse ir (arba) nutraukti atitinkamą žvejybą.

6.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų mirtingumą dėl žvejybos ir (arba) atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį laukinių lašišų upėse ir (arba) nutraukti atitinkamą žvejybą, jei atlikus vertinimą pagal 4 dalį, nustatoma, kad valstybių narių priemonės yra nesuderinamos su 4 ir 5 straipsniuose nustatytais tikslais arba manoma, kad jomis nebus pasiekti minėti tikslai ir tiksliniai rodikliai.

7.  Komisijos priimamų priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 ir 5 straipsnyje nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybės narės priemonės netenka galios.

7 straipsnis

Bendro jūroje leidžiamo sužvejoti kiekio nustatymas

1.  Metinis bendras jūroje leidžiamas sužvejoti lašišų išteklių kiekis neviršija lygio, atitinkančio 0,1 dydžio mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

2.  Kai aiškiai matyti, kad išteklių būklė pakito ir (arba) esamas mirtingumo dėl žvejybos koeficientas netinkamas 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, Komisija pagal 26 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais gali iš dalies pakeisti 1 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

3.  Jeigu staiga išplinta ligos, kritiškai neišgyvena rituoliai arba pastebimos kitos nenumatytos tendencijos, Taryba nusprendžia taikyti mažesnį bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį negu būtų taikomas atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos koeficientą.

8 straipsnis

Kaip paslaugas teikiantys laivai naudoja nacionalinę kvotąNacionalinės kvotos panaudojimas rekreacinėje žvejyboje [22 pakeit.]

Paslaugas teikiančių laivų jūrojeRekreacinės žvejybos ir rekreacinės pakrančių ir upių žvejybos metu sugautos lašišos kiekis atimamas iš nacionalinės kvotos. [23 pakeit.]

IVa skyrius

Mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų ir jūrinių upėtakių dydis

8a straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 14 straipsnio, kiekviename šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytame TJTT pakvadratyje mažiausias leidžiamas iškrauti lašišų dydis turėtų būti 60 cm, o mažiausias leidžiamas iškrauti jūrinių upėtakių dydis turėtų būti 50 cm. [26 pakeit.]

V SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

9 straipsnis

Valstybių narių priemonės menkiems lašišų ištekliams upėse apsaugoti

1.  Laukinių lašišų upėms, kuriose iki ...(18) rituolių prieaugis nepasiekė 50 % galimo rituolių prieaugio, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės iki ...(19)* nustato išsaugo ir prireikus pagerina esamas nacionalines technines apsaugos priemones. [24 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytos techninės apsaugos priemonės grindžiamos konkrečiai upei taikomais reikalavimais, kuriais padedama siekti 4 ir 5 straipsniuose nurodytų tikslų ir tikslinių rodiklių. Šių priemonių taikymo vieta nustatoma remiantis geriausia turima informacija apie lašišų migracijos maršrutus jūroje.

10 straipsnis

Priemonės kitiems lašišų ištekliams upėse apsaugoti

Valstybės narės gali nustatyti technines apsaugos priemones savo Baltijos upėse esantiems lašišų ištekliams, nepaminėtiems 9 straipsnyje. Tos priemonės turi padėti pasiekti 4 ir 5 straipsniuose nustatytus tikslus ir tikslinius rodiklius.

Komisija peržiūri valstybės pagalbos gaires, kad valstybės narėms būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti kompensaciją už ruonių ir kormoranų padarytą žalą. [25 pakeit.]

11 straipsnis

Komisijos priemonės

1.  Komisija, remdamasi 4 ir 5 straipsniuose išdėstytais tikslais ir tiksliniais rodikliais, kas trejus metuskasmet vertina valstybių narių pagal 9 ir 10 straipsnius įgyvendintų priemonių suderinamumą ir veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai laukinių lašišų upės teka per kelias valstybes nares. [27 pakeit.]

2.  Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino po šio reglamento įsigaliojimo nenustato 9 straipsnyje numatytų priemonių, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų tokias reikiamas technines apsaugos priemones.

3.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 26 straipsnį, kad nustatytų tokias reikiamas technines apsaugos priemones, jei atlikus vertinimą pagal 1 dalį, nustatoma, kad valstybių narių priemonės yra nesuderinamos su 4 ir 5 straipsniuose nustatytais tikslais arba manoma, kad jomis nebus pasiekti minėti tikslai ir tiksliniai rodikliai.

4.  Komisijos priimamų priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų pasiekti 4 ir 5 straipsnyje nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybės narės priemonės netenka galios.

VI SKYRIUS

ŽUVŲ IŠLEIDIMAS

12 straipsnis

Įžuvinimas

1.  Įžuvinimas lašišomis gali būti atliekamas tik laukinių lašišų upėje. Kiekvienoje upėje išleidžiamų rituolių skaičius neturi viršyti prognozuojamo galimo rituolių prieaugio toje upėjeupėse, kai tai būtina norint užkirsti kelią vietos išteklių išnaikinimui. [28 pakeit.]

2.  Įžuvinimas turi būti atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė įvairių upėse esančių lašišų išteklių įvairovė ir variantiškumas, atsižvelgiant į esamas žuvų bendrijas įžuvinamoje upėje ir kaimyninėse upėse ir kartu siekiant kuo didesnio įžuvinimo poveikio. Rituoliai turi būti iš pačios artimiausios laukinių lašišų upės. [29 pakeit.]

2a.  Įžuvinti skirti rituoliai pažymimi įkerpant jų riebalinius pelekus. [30 pakeit.]

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus iki ...(20)pagal kuriuos būtų nustatytos išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės. Šie įgyvendinimo aktai priimami aktais, priimtais 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta nagrinėjimo tvarka, gali nustatyti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles. [31 pakeit.]

13 straipsnis

Tiesioginis išteklių atkūrimas

Tiesioginis upių, kuriose gali gyventi lašišos, išteklių atkūrimas atliekamas tik tuo atveju, jei:

   a) upė ar jos intakai turi laisvus migracinius vandens kelius, tinkamos kokybės vandenį ir buveinę, tinkamą lašišoms veistis ir augti; [32 pakeit.]
   b) tiesioginio išteklių atkūrimo tikslas – užveisti arba sustiprinti gyvybingą savarankišką laukinių lašišų populiaciją;
   c) prieš žuvų išleidimą ir po jo vykdoma stebėjimo programa su vertinimu;
   d) vykdomos tinkamos ir pakankamos apsaugos ir valdymo priemonės, kad būtų lengviau atkurti tvarią lašišų populiaciją upėje;
   da) įžuvinimas atliekamas taip, kad būtų išsaugota genetinė skirtingų lašišų upių išteklių įvairovė, atsižvelgiant į esamas įžuvinamos upės ir kaimyninių upių žuvų bendruomenes, kartu didinant įžuvinimo poveikį. [34 pakeit.]
   db) įžuvinti skirti rituoliai pažymimi įkerpant jų riebalinius pelekus. [35 pakeit.]

Pagrindinis principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi atkuriant vandens kelius, turi būti principas „teršėjas moka“. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 38 straipsnio 2 dalį tiesioginis išteklių atkūrimas, atliekamas pagal 1 dalį, taip pat laikomas apsaugos priemone. [36 pakeit.]

13a straipsnis

Subrendusių žuvų ir rituolių kilmė

Jei įmanoma, subrendusios žuvys ir rituoliai turi būti kilę iš tos pačios laukinių lašišų upės arba, jei tai neįmanoma, iš artimiausio galimo laukinių lašišų upės baseino. [33 pakeit.]

14 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Išleisti lašišas ne pagal 12 ir 13 straipsnius galima dar septynerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimoiki ...(21) ir tai atidžiai įvertinama. Laipsniškai mažinant lašišų išleidimą vadovaujamasi principu „upė po upės“. Tai administruojama valstybių narių vietos, regioninių ir (arba) nacionalinių agentūrų ir įtraukiamos vietos suinteresuotosios šalys bei pasinaudojama jų kompetencija atkuriant buveines ir taikant kitas priemones. Teisiškai privalomi nacionaliniai sprendimai dėl ekonominių išteklių, šiuo metu naudojamų ištekliams atkurti, pritaikymo nukreipiami žvejams, dėl neigiamo išleidimo mažinimo poveikio galimai patekusiems į nepalankią padėtį, paremti.[37 pakeit.]

VII SKYRIUS

KONTROLĖ IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

15 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos papildomai, kartu su jau nurodytomis Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, jeigu kitaip nenumatyta šio skyriaus straipsniuose.

Be to, visai rekreacinei lašišų žvejybai Baltijos jūroje mutatis mutandis taikoma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio 3 dalis, taip pat 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011(22), kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės, 64 ir 65 straipsniai. [38 pakeit.]

16 straipsnis

Žurnalai

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio, bet kokio ilgio Europos Sąjungos žvejybos laivai, turintys lašišų žvejybos leidimą, taip pat paslaugas teikiančių laivų, naudojamų pramoginei ir kitokio tipo žvejybai, kapitonai pildo savo operacijų žurnalą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nustatytose taisyklėse. [39 pakeit.]

17 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio, bet kokio ilgio Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra lašišų ir (arba) jūrinių upėtakių, taip pat paslaugas teikiančių laivų kapitonai, baigę žvejybos operaciją, savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. [40 pakeit.]

18 straipsnis

Leidimai specialiajai veiklai

1.  Paslaugas teikiantys laivai privalo turėti lašišų žvejybos leidimą specialiajai veiklai, išduotą remiantis šio reglamento II priedu.

2.  Atitinkamos valstybės narės leidimus specialiajai veiklai įtraukia į žvejybos leidimų sąrašą, esantį elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies d punktą. Be to, jos duomenis apie leidimus specialiajai veiklai įtraukia į kompiuterizuotą patvirtinimo sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje.

19 straipsnis

Laimikio deklaracijaRekreacinės žvejybos laimikio deklaracijos [41 pakeit.]

1.  Paslaugas teikiančio laivo kapitonas pagal III priedą užpildoVisų tipų rekreacinės žvejybos atvejais pildoma laimikio deklaracijądeklaracija ir iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos pateikia ją paslaugas teikiančio laivoatsiskaitoma vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai. [42 pakeit.]

2.  Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos atitinkamos valstybės narės praėjusio mėnesio laimikio deklaracijose įrašytą informaciją užregistruoja savo elektroninėje duomenų bazėje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnio 1 dalies f punktą, ir kompiuterizuotoje patvirtinimo sistemoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnyje. Elektroniniai duomenys ir laimikio deklaracijos saugomos 3 metus.

20 straipsnis

Iškrovimo patikrinimai

Atitinkamos valstybės narės tikrina laimikio deklaracijose įrašytos informacijos tikslumą atlikdamos iškrovimo patikrinimus. Tikrinama bent 10 %20 % visų iškrovimų. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra įgyvendina veiksmingą kontrolę ir ragina valstybes nares atlikti dėmesingesnius tikslinius patikrinimus vietose, kur įtariama neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba arba pranešta apie tai, kad ši žvejyba vykdoma. [43 pakeit.]

20a straipsnis

Rekreacinės žvejybos kontrolė

Šio reglamento tikslais rekreacinės žvejybos kontrolės procedūros grindžiamos pirmiausia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 404/2011 64 ir 65 straipsniais. [44 pakeit.]

21 straipsnis

Nacionalinės kontrolės veiksmų programos

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose, numatytose Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnyje, nurodoma atlikti bent jau šiuos veiksmus:

   a) taikyti technines apsaugos priemones, nustatytas vadovaujantis šio reglamento V skyriumi;
   b) paslaugas teikiantiems laivams ir pramoginės žvejybos naudojant visų tipų įrankius atveju – laikytis kvotos panaudojimo, leidimo veiklai ir laimikio deklaravimo taisyklių; [45 pakeit.]
   c) kontroliuoti, kaip laikomasi įžuvinimo ir tiesioginio išteklių atkūrimo taisyklių.

VIII SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS

22 straipsnis

Siekiant surinkti duomenis visose laukinių lašišų upėse kiekvienas lašišų jauniklių būrys gali būti stebimas prieš virtimą rituoliais naudojant elektrožūklės aparatą.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos būtų nustatytos išsamios elektrožūklės sąlygos, pagrįstos naujausia moksline informacija. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [46 pakeit.]

22a straipsnis

Ne vėliau negu ...(23) Komisija perduoda Parlamentui ir Tarybai atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su plėšrūnų, ypač ruonių ir kormoranų, poveikiu Baltijos lašišų ištekliams, išvadas. Komisija, remdamasi šiomis tyrimų išvadomis, parengia plėšrūnų, darančių įtaką Baltijos lašišų ištekliams, populiacijų valdymo planą, kuris įsigalioja ne vėliau kaip 2016 m. [47 pakeit.]

22b straipsnis

Ne vėliau negu ...(24) Komisija perduoda Parlamentui ir Tarybai mokslinių tyrimų, susijusių su lašišų išmetimu atgal į jūrą ir jų priegauda vykdant visų susijusių tipų žvejybą Baltijos jūroje, išvadas. [48 pakeit.]

IX SKYRIUS

TOLESNI VEIKSMAI

23 straipsnis

Valstybių narių ataskaitos

1.  Trečiaisiais metais nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – kas trejus metus,...(25)*, o po to kasmet atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie technines apsaugos priemones, patvirtintas pagal V skyrių, ir apie tai, kaip jos įgyvendina 4 straipsnyje išdėstytus tikslus. [49 pakeit.]

2.  ...(26), o vėliau – kas šešeriustrejus metus atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie šio reglamento įgyvendinimą ir 5 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Valstybės narės ataskaitoje visų pirma pateikiama ši informacija:

[50 pakeit.]

   a) nacionalinės žvejybos raida, įskaitant informaciją, kokia sužvejojamų žuvų dalis sužvejojama atviroje jūroje, pakrančių vandenyse ir upėse, kokią jo dalį sužvejoja komerciniai žvejai, paslaugas teikiantys laivai ir kiti rekreaciniai žvejai;
   b) margiukių ir rituolių prieaugis kiekvienoje laukinių lašišų upėje ir geriausia turima galimo rituolių prieaugio prognozė;
   c) turima genetinė informacija apie kiekvieną laukinių lašišų išteklių upėse;
   d) įžuvinimas lašišomis ir tiesioginis jų išteklių atkūrimas;
   e) nacionalinės kontrolės veiksmų programos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnyje, įgyvendinimas.

24 straipsnis

Plano vertinimas

Remdamasi šio reglamento 23 straipsnyje nurodytomis valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija kitais metais, negu gautos valstybių narių ataskaitos, įvertina valdymo priemonių poveikį Baltijos lašišų ištekliams ir tų išteklių žvejybai.

X SKYRIUS

PRIEDŲ PAKEITIMAI

25 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.  Komisija pagal 26 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali iš dalies keisti I priede išvardytų laukinių lašišų upių sąrašą, kad jis atitiktų naujausią mokslinę informaciją.

2.  2. Komisija pagal 26 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais gali iš dalies keisti II ir III priedus siekdama užtikrinti veiksmingą kontrolę.

XI SKIRSNIS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

26 straipsnis

Deleguotų įgaliojimų vykdymas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6, 7, 11 ir 25 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui jis poveikio neturi.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija iškart ir vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 6, 7, 11 ir 25 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per 2 mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo arba jeigu prieš baigiantis tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Įgaliojimų panaikinimas

Jei atitinkamos valstybės narės iki nustatyto termino nenustato arba nepaskelbia 6 arba 11 straipsnyje nurodytų priemonių, arba jei, atlikus vertinimą pagal 6 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 1 dalį, paaiškėja, kad tos priemonės yra nepakankamos arba neveiksmingos, Komisija panaikina atitinkamų valstybių narių įgaliojimus, nurodytus 6 arba 11 straipsnyje. Sprendime dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po to sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyjearba vėlesnę tame sprendime nurodytą dieną. [51 pakeit.]

28 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsniu įsteigtas Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tas komitetas reiškia ir Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytą komitetą.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas taikomas nuo ...

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Laukinių lašišų upės Baltijos jūros regione

Suomija

–  Simojoki

Suomija/Švedija

–  Tornionjoki/Torneälven

Švedija

–  Kalixälven, Råneälven, Piteälven, Åbyälven, Byskeälven, Rickleån, Sävarån, Ume/Vindelälven, Öreälven, Lögdeälven, Emån, Mörrumsån, Ljungan

Estija

–  Pärnu, Kunda, Keila, Vasalemma

Latvija

–  Salaca, Vitrupe, Peterupe, Irbe, Uzava, Saka

Latvija/Lietuva

–  Barta/Bartuva

Lietuva

–  Nemuno upės baseinas (Žeimena)

II PRIEDAS

BŪTINOJI INFORMACIJA DĖL LEIDIMŲ SPECIALIAJAI VEIKLAI

1.  DUOMENYS APIE LAIVĄ

Laivo pavadinimas(27)

Vėliavos valstybė

Registracijos uostas (pavadinimas ir nacionalinis kodas)

Išorinis žymėjimas

Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS(28))

2.  LEIDIMO TURĖTOJAS, LAIVO SAVININKAS IR KAPITONAS(29)

Fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas

3.  LAIVO CHARAKTERISTIKOS

Variklio galia (kW)(30)

Tonažas (GT)

Bendras ilgis

4.  ŽVEJYBOS SĄLYGOS

1.  Išdavimo data:

2.  Galiojimo laikotarpis

3.  Leidimo sąlygos, kai aktualu, įskaitant rūšis, zoną ir žvejybos įrankį:

III PRIEDAS

LAIMIKIO DEKLARACIJOS

Kiekviena atitinkama valstybė narė savo paslaugas teikiantiems laivams išduoda oficialią laimikio deklaracijos formą, kurią reikia užpildyti. Šioje formoje nurodoma bent jau tokia informacija:

   a) leidimo specialiajai veiklai, išduoto remiantis 18 straipsniu, numeris;
   b) fizinio arba juridinio asmens, turinčio leidimą specialiajai veiklai, išduotą remiantis 18 straipsniu, vardas ir pavardė (pavadinimas);
   c) paslaugas teikiančio laivo kapitono vardas, pavardė ir parašas;
   d) išvykimo iš uosto ir atvykimo į jį data bei laikas ir žvejybos kelionės trukmė;
   e) kiekvienos žvejybos kelionės laimikio iškrovimo vieta ir laikas;
   f) žvejybos operacijoms naudojamas įrankis;
   g) kiekvienos rūšies žuvų, iškrautų po kiekvienos žvejybos kelionės, kiekis;
   h) kiekvienos rūšies žuvų, išmestų atgal į jūrą per kiekvieną žvejybos kelionę, kiekis;
   i) kiekvienos žvejybos kelionės laimikio sužvejojimo plotas, išreikštas TJTT statistiniais stačiakampiais.

(1) OL C 68, 2012 3 6, p. 47.
(2) OL C 68, 2012 3 6, p. 47.
(3) 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(6) OL L 179, 1998 6 23, p. 1.
(7) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
(8) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(9) OL L 349, 2005 12 31, p. 1.
(10) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(11) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(12)* Šio reglamento įsigaliojimo data.
(13)** OL prašom įrašyti datą: septyneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(14)* Šio reglamento įsigaliojimo data.
(15)** OL prašom įrašyti datą: penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(16)*** OL prašom įrašyti datą: dvylika metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(17)* OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(18)* Šio reglamento įsigaliojimo data.
(19)** OL prašom įrašyti datą: dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(20)* OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(21)* OL prašom įrašyti datą: 10 metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(22) OL L 112, 2011 4 30, p. 1.
(23)* OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(24)* OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(25)** OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(26)* OL prašom įrašyti datą: treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(27) Kai laivas turi pavadinimą.
(28) Kai laivas privalo turėti tarptautinį radijo šaukinį.
(29) Nurodyti kiekvieną asmenį, kuriam tai taikytina.
(30) Remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2930/86 (OL L 274, 1986 9 25, p. 1).


Deleguotųjų įgaliojimų priimti tam tikras priemones, susijusias su bendra prekybos politika, suteikimas ***I
PDF 544kWORD 66k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai (COM(2011)0349 – C7-0162/2011 – 2011/0153(COD))
P7_TA(2012)0447A7-0096/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0349),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0162/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0096/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012, kuriuo dėl deleguotųjųir įgyvendinimoįgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai [1 pakeit.]

P7_TC1-COD(2011)0153


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  kai kuriuose su bendra prekybos politika susijusiuose pagrindiniuose reglamentuose nustatyta, kad teisės aktai turi būti priimami remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2);

(2)  siekiant užtikrinti nuoseklumą su Lisabonos sutartyje išdėstytomis nuostatomis, būtina persvarstyti galiojančius teisės aktus, kurie prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Tam tikrais atvejais tikslinga tokius teisės aktus iš dalies pakeisti, siekiant Komisijai suteikti deleguotuosius įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį. Be to, kai kuriais atvejais tinkama taikyti tam tikras procedūras, nustatytas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(3); [2 pakeit.]

(3)  todėl šie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti:

   1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių(4),
   1994 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių(5),
   2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 953/2003, nustatantis siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą(6),
   2005 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 673/2005, nustatantis papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams(7),
   2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 dėl tam tikrų apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui iš Rusijos Federacijos, administravimo(8),
   2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus(9),
   2008 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 980/2005 bei Komisijos sprendimą 2005/924/EB(10),
   2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir Nr. 964/2007(11), [3 pakeit.]
   2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1340/2008 dėl Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos prekybos tam tikrais plieno gaminiais(12),
   2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms(13). [4 pakeit.]

(4)  siekiant teisinio aiškumo, svarbu užtikrinti, kad šiuo reglamentu nebūtų daromas poveikis priemonių priėmimo procedūroms, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodyti reglamentai keičiami, kaip nurodyta priede, atsižvelgiant į SESV 290 straipsnį arba į taikytinas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatas. [5 pakeit.]

2 straipsnis

Nuorodos į priede nurodytų reglamentų nuostatas laikomos nuorodomis į tas nuostatas, iš dalies pakeistas šiuo reglamentu.

3 straipsnis

Šis reglamentas neturi poveikio priemonių priėmimo procedūroms, nustatytoms priede nurodytuose reglamentuose, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 30-tąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Bendrai prekybos politikai priskiriamų reglamentų, keičiamų atsižvelgiant į SESV 290 straipsnį arba į taikytinas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatas, sąrašas.

1.  1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių(14)

Dėl Reglamento (EEB) Nr. 3030/93, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų šio reglamento priedų pakeitimų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, būtinas to reglamento įgyvendinimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 iš dalies keičiamas taip:

-1.  Visame Reglamente (EEB) Nr. 3030/93 nuorodos į 17 straipsnį keičiamos nuorodomis į 17 straipsnio 2 dalį. [7 pakeit.]

-1a.   Įterpiamos šios 15a ir 15b konstatuojamosios dalys:"

kadangi, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų, dėl papildomų importo galimybių suteikimo, kiekybinių normų nustatymo ar pritaikymo, apsaugos priemonių nustatymo ir priežiūros sistemos sukūrimo laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos; [6 pakeit.]

kadangi siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento įgyvendinimui būtinų priemonių patvirtinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai*;

* OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[8 pakeit.]

1.  2 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant suderinti V priede nurodytų kiekybinių normų apibrėžimą ir gaminių kategorijas, kurioms jos taikomos, kai reikia užtikrinti, kad dėl bet kokio paskesnio kombinuotosios nomenklatūros (KN) pakeitimo ar dėl bet kokio sprendimo, kuriuo pakeičiama tokių gaminių klasifikacija, kiekybinės normos nesumažės.

"

2.  6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeisti priedai, siekiant išspręsti 1 dalyje nurodytą situaciją, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamuose dvišaliuose susitarimuose nustatytas sąlygas ir reikalavimus.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

3.  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) pirma pastraipa pakeičiama taip:"
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad konkrečiais kvotos metais būtų suteikiamos papildomos importo galimybės, jeigu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, reikia importuoti daugiau vienos ar kelių kategorijų gaminių nei nurodyta V priede.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal pirmą pastraipą priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra. Komisija sprendimą priima per 15 darbo dienų nuo valstybės narės prašymo datos."
   b) trečia pastraipa išbraukiama.

4.  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 7 dalies b punktas išbraukiamas;
   b) 13 dalis pakeičiama taip:"
13.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 3 ir 9 dalyse nustatytų priemonių.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra. Komisija sprendimą priima per 10 darbo dienų nuo valstybės narės prašymo datos."

5.  10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 2a dalis išbraukiama;
   b) 3 dalis pakeičiama taip:"
3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 1 dalyje nustatytų priemonių, išskyrus konsultacijų pradžią, kaip numatyta 1 dalies a punkte.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra."

6.  13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

Komisija nusprendžia dėl a priori arba a posteriori priežiūros sistemos įvedimo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl a priori priežiūros sistemos įvedimo.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal antrą pastraipą priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

7.  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 3 dalis pakeičiama taip:"
3.  Jei Sąjungai ir šaliai tiekėjai nepavyksta rasti patenkinamo sprendimo per 16 straipsnyje nustatytą laikotarpį, ir Komisija pastebi, kad yra akivaizdžių įrodymų dėl sukčiavimo, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad iš kiekybinių normų būtų atimtas lygiavertis gaminių, kurių kilmės šalis yra atitinkama šalis tiekėja, kiekis.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra."
   b) 5 dalis pakeičiama taip:"
5.  Be to, jei paaiškėja, kad yra įtrauktos trečiųjų šalių, kurios yra PPO narės, bet kurios nėra išvardytos V priede, teritorijos, Komisija prašo su atitinkama trečiąja šalimi ar šalimis 16 straipsnyje aprašyta tvarka pradėti konsultacijas, kad būtų imtasi reikiamų veiksmų problemai išspręsti. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų nustatytos atitinkamai trečiajai šaliai ar šalims taikomos kiekybinės normos arba priemonės 1 dalyje nurodytai situacijai spręsti.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra."

7a.   16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis keičiama taip:"

1.   Komisija pagal 17 straipsnio 1a dalyje nustatytą patariamąją procedūrą teikia konsultacijas, nurodytas šiame reglamente, laikydamasi šių taisyklių:„.

[9 pakeit.]

8.  Įterpiami 16a ir 16b straipsniai:

„16a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Šio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnyje, 10 straipsnio 13 dalyje, 10a straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 19 straipsnyje, IV priedo 4 straipsnio 3 dalyje ir VII priedo 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(15). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [10 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti šio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnyje, 10 straipsnio 13 dalyje, 10a straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 19 straipsnyje, IV priedo 4 straipsnio 3 dalyje ir VII priedo 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 2 straipsnio 6 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnį, 10 straipsnio 13 dalį, 10a straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 3 ir 5 dalis, 19 straipsnį, IV priedo 4 straipsnio 3 dalį ir VII priedo 2 straipsnį ir 3 straipsnio 1 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [11 pakeit.]

16b straipsnis

Skubos procedūra

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 16a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

"

8a.   17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

1a.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Patariamasis komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį buvo kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [12 pakeit.]

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Tyrimo komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [13 pakeit.]

2a.   Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo dauguma komiteto narių.„.

[14 pakeit.]

8b.   17a straipsnis išbraukiamas. [15 pakeit.]

9.  19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeisti atitinkami priedai, jei būtina atsižvelgti į susitarimų, protokolų ar kitų teisės aktų su trečiosiomis šalimis sudarymą, keitimą ar galiojimo pabaigą arba į dalinius Sąjungos statistikos, muitinės procedūrų taisyklių ar bendrųjų importo taisyklių pakeitimus.

"

9a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

19a straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui du kartus per metus pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitoje pateikiama informacija apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

4.   Ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[16 pakeit.]

10.  IV priedo 4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Jei nustatoma, kad buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, ir susitarus su šalimi tiekėja arba atitinkamomis šalimis, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 16a straipsnį dėl atitinkamų šio reglamento priedų keitimo, būtino siekiant užkirsti kelią šio pažeidimo pasikartojimui.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma šio reglamento 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

11.  VII priedo 2 straipsnis pakeičiamas taip:"

2 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 16a straipsnį, kad reimportui, kuriam netaikomas šis priedas, būtų taikomos konkrečios kiekybinės normos, jeigu tiems gaminiams taikomos šio reglamento 2 straipsnyje nustatytos kiekybinės normos.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma šio reglamento 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

12.  VII priedo 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 1 dalis pakeičiama taip:"
1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 16a straipsnį, kad būtų vykdomas perkėlimas iš vienos kategorijos į kitą bei konkrečių kiekybinių normų dalies išankstinis panaudojimas arba perkėlimas iš vienų metų į kitus.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma šio reglamento 16b straipsnyje nustatyta procedūra."
   b) 3 dalis pakeičiama taip:"
3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 16a straipsnį, kad, prireikus papildomo importo, būtų pritaikomos konkrečios kiekybinės normos.
Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma šio reglamento 16b straipsnyje nustatyta procedūra."

2.  1994 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių(16)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 517/94, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Sąjungos importo taisyklės, importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtinų šio reglamento priedų pakeitimų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant patvirtinti priemones, būtinas to reglamento įgyvendinimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 517/94 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiamos šios 22a, 22b ir 22c konstatuojamosios dalys:"

kadangi, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikrų tekstilės gaminių, kuriems netaikomi dvišaliai susitarimai, protokolai ar kiti susitarimai, arba kitos konkrečios Sąjungos importo taisyklės, importo valdymo sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų, dėl importo taisyklių pakeitimo ir apsaugos bei priežiūros priemonių taikymo laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos; [17 pakeit.]

kadangi siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento įgyvendinimui būtinų priemonių patvirtinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai*;[18 pakeit.]

kadangi turėtų būti taikoma patariamoji procedūra priežiūros priemonėms patvirtinti, atsižvelgiant į šių priemonių poveikį ir jų loginę seką, susijusią su galutinių apsaugos priemonių priėmimu; [19 pakeit.]

* OL L 55, 2011 2 28, p. 13.„.

"

1.  3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3.  V priede nurodytus tekstilės gaminius, kilusius iš jame išvardytų šalių, galima importuoti į Sąjungą, jeigu Komisija yra nustačiusi metinius kiekybinius apribojimus. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų pakeisti atitinkami priedai pagal 25a straipsnį dėl tokių metinių kiekybinių apribojimų nustatymo.

"

  2. 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
   a) 5 straipsnio 1 dalis išbraukiama; [20 pakeit.]
   b) 2 dalis pakeičiama taip:"
2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 25a straipsnį dėl priemonių, būtinų siekiant pritaikyti III–VII priedus."
  2a. 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[21 pakeit.]

[22 pakeit.]

   a) 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"
1.   Kai Komisijai aišku, kad pakanka įrodymų tyrimui dėl 1 straipsnyje nurodytų produktų importo sąlygų pagrįsti, Komisija:„;"
   b) 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"
„2.   Komisija siekia gauti ne tik pagal 6 straipsnį teikiamą informaciją, bet ir visą kitą, jos manymu, reikalingą informaciją ir prireikus stengiasi tą informaciją patikrinti, pasitelkdama importuotojus, prekybininkus, agentus, gamintojus, prekybos asociacijas ir organizacijas.„."

2b.   8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2.   Jeigu Komisija mano, kad nereikia jokių Sąjungos priežiūros arba apsaugos priemonių, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kad tyrimai nutraukiami, ir jame pateikia pagrindines tyrimų išvadas.„.

"

[24 pakeit.]

2c.   11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

[25 pakeit.]

   a) 1 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:"
     „a) nuspręsti, atsižvelgdama į 25 straipsnio 1a dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, nustatyti atgaline data taikomą Sąjungos priežiūrą tam tikrų produktų importui;. [24 pakeit.]
   b) nuspręsti, atsižvelgdama į 25 straipsnio 1a dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, tam tikrų produktų importui taikyti išankstinę Sąjungos priežiūrą siekiant stebėti šio importo tendencijas.“;
"
   b) 2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:"

[27 pakeit.]

     „a) nuspręsti, atsižvelgdama į 25 straipsnio 1a dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, nustatyti atgaline data taikomą Sąjungos priežiūrą tam tikrų produktų importui; [26 pakeit.]
   b) nuspręsti, atsižvelgdama į 25 straipsnio 1a dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, tam tikrų produktų importui taikyti išankstinę Sąjungos priežiūrą siekiant stebėti šio importo tendencijas.“.

3.  12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 25a straipsnį dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių."

4.  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

13 straipsnis

Kai to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, jei Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nustato, kad tenkinamos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytos sąlygos, ir kai ji mano, kad I priede išvardytiems atitinkamos kategorijos gaminiams, kuriems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, turėtų būti nustatomos kiekio ribos arba taikomos išankstinės ar atgaline data taikomos priežiūros priemonės, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 25b straipsnį, kad būtų nustatytos 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės.

"

4a.   15 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip:"

Atsižvelgdama į 25 straipsnio 1a dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva tuo atveju, jei galėtų susidaryti 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta padėtis, gali:„.

[28 pakeit.]

5.  16 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 25a straipsnį dėl pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių.

Kai delsiant nustatyti priemones gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal trečią pastraipą priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 25b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

6.  25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

1a.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Patariamasis komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį buvo kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [29 pakeit.]

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Tyrimo komitetas per mėnesį nuo dienos, kai į jį kreiptasi, pateikia savo nuomonę. [30 pakeit.]

3.  Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo dauguma komiteto narių.„;

[31 pakeit.]

7.  Įterpiami šie straipsniai:

„25a straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 3 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13, 16 ir 28 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(17). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [32 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13, 16 ir 28 straipsniuose nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 13, 16 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [33 pakeit.]

25b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 25a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

"

7a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

26a straipsnis

1.   Komisija Europos Parlamentui du kartus per metus pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitoje pateikiama informacija apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

4.   Ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[34 pakeit.]

8.  28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeisti atitinkami priedai, jei būtina atsižvelgti į susitarimų ar kitų teisės aktų su trečiosiomis šalimis sudarymą, keitimą ar galiojimo pabaigą arba į dalinius Sąjungos statistikos, muitinės procedūrų taisyklių ar bendrųjų importo taisyklių pakeitimus.

"

3.  2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 953/2003, nustatantis siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą(18)

Siekiant papildyti produktų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 953/2003, sąrašą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas šio reglamento priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 953/2003 iš dalies keičiamas taip:

-1.   12 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:"

(12)   siekiant papildyti produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento priedus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai.Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;„

[35 ir 36 pakeit.]

1.  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 5 straipsnį, kad būtų nustatyta, ar produktas atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 5a straipsnyje nustatyta procedūra.

4.  Kai šiame reglamente nustatyti reikalavimai įvykdomi, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 5 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad atitinkamas produktas būtų įtrauktas į I priedą, kai jis bus kitą kartą atnaujinamas. Pareiškėjui pranešama apie Komisijos sprendimą per 15 dienų.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 5a straipsnyje nustatyta procedūra.

"

   b) 9 dalis pakeičiama taip:"
9.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 5 straipsnį, kuriais koreguojami II, III ir IV priedai, prireikus atsižvelgiant, inter alia, į patirtį, įgytą taikant šį reglamentą, arba kuriais reaguojama į ligos protrūkį.
Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 5a straipsnyje nustatyta procedūra."

2.  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

5 straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  4 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(19). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [37 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 4 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais.

"

[38 pakeit.]

3.  Įterpiamas šis straipsnis:"

5a straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

"

4.  11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

2.  Komisija reguliariaidu kartus per metus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie skirtingomis kainomis eksportuotą kiekį, taip pat apie kiekį, eksportuotą pagal partnerystės susitarimą, sudarytą tarp gamintojo ir pristatymo šalies vyriausybės. Komisijos parengtoje ataskaitoje turi būti išnagrinėtas šalių sąrašas bei susijusios ligos, taip pat bendrieji 3 straipsnio įgyvendinimo kriterijai. [39 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento vykdymu susijusius klausimus. [40 pakeit.]

4.  Ne vėliau kaip šeši mėnesiai po ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[41 pakeit.]

4.  2005 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 673/2005, nustatantis papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams(20)

Siekiant priderinti Reglamente (EB) Nr. 673/2005 nustatytas priemones, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl to priderinimo.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 673/2005 iš dalies keičiamas taip:

-1.   7 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(7) siekiant padaryti būtinus šiame reglamente numatytų priemonių pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai šiame reglamente nustatytomis sąlygomis turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I ir II priedų dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[42 pakeit.]

1.  3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 4 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atlikti šiame straipsnyje nurodyti priderinimai ir daliniai pakeitimai.

Kai priedų priderinimo ir dalinių pakeitimų atveju to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 4a straipsnyje nustatyta procedūra.

"

2.  4 straipsnis pakeičiamas taip:"

4 straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  3 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(21). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [43 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais.

"

[44 pakeit.]

3.  Įterpiamas šis straipsnis:"

4a straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

"

3a.   7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 straipsnis

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą panaikinti šį reglamentą, kai tik Jungtinės Amerikos Valstijos bus visiškai įgyvendinusios PPO Ginčų sprendimo institucijos rekomendaciją.„.

[45 pakeit.]

5.  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 dėl tam tikrų apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui iš Rusijos Federacijos, administravimo(22)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2007, siekiant užtikrinti veiksmingą apribojimų, taikomų tam tikrų plieno gaminių importui, administravimą, taikant koregavimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas V priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

„(10a) siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų plieno gaminių importui taikomų apribojimų administravimą, taikant koregavimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl šio reglamento V priedo dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[46 pakeit.]

1.  5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Susitarimo 3 straipsnio 3 bei 4 dalių ir 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo tikslais Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 31a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atlikti būtini V priede išdėstytų kiekybinių normų koregavimai.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šį straipsnį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

2.  6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Jei Sąjungai ir Rusijos Federacijai nepavyksta rasti tinkamo sprendimo ir jei Komisija nustato, kad yra pakankamai nuostatų apėjimo įrodymų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 31a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad iš kiekybinės normos būtų atimtas lygiavertis Rusijos Federacijos kilmės gaminių kiekis.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 31b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

3.  12 straipsnis pakeičiamas taip:"

Jeigu 11 straipsnyje nurodytas sprendimas pakeisti klasifikaciją, priimtas remiantis Sąjungoje galiojančia tvarka, yra susijęs su gaminių grupe, kuriai taikoma kiekybinė norma, Komisija, jei reikia, nedelsdama pradeda konsultacijas pagal 9 straipsnį, kad būtų pasiektas susitarimas dėl būtino atitinkamų kiekybinių normų, nurodytų V priede, koregavimo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 31a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad šiuo tikslu būtų atlikti V priedo koregavimai.

"

4.  Po IV skyriaus antraštės įterpiami šie straipsniai:"

31a straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(23). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [47 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnyje, 6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 5 straipsnį, 6 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [48 pakeit.]

31b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 31a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

"

6.  2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus(24)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1528/2007, siekiant prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarką pritaikyti prie techninių pakeitimų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento techninių pakeitimų.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1528/2007 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

(16a)   siekiant priimti nuostatas, reikalingas šiam reglamentui taikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl I priedo dalinio keitimo, kad būtų galima įrašyti ar išbraukti regionus ar šalis ir kad būtų galima atlikti II priedo techninius pakeitimus, kuriuos reikia atlikti taikant tą priedą. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;„.

[49 pakeit.]

-1a.   2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 2 dalis pakeičiama taip:

2.   Komisija, priimdama pagal 24a straipsnį deleguotuosius aktus, iš dalies keičia I priedą tam, kad į jį įtrauktų susitarimo su Sąjunga derybas baigusių AKR valstybių grupei priklausančius regionus ir valstybes, taip pat tuos regionus ar valstybes, kurie bent jau atitinka 1994 m. GATT XXIV straipsnio reikalavimus.„;

[50 pakeit.]

   b) 3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   Tas regionas arba valstybė lieka I priede pateiktame sąraše, jei Komisija pagal 24a straipsnį deleguotuoju aktu iš dalies nepakeičia I priedo ir iš jo neišbraukia to regiono arba valstybės, ypač tais atvejais, kai:„.

[51 pakeit.]

1.  4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

Komisija, kuriai padeda 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą* įsteigtas Muitinės kodekso komitetas, stebi, kaip įgyvendinamos ir taikomos II priedo nuostatos.

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [įterpti straipsnio (-ių), kuriuo (-iais) nustatoma deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūra, numerį (-ius), šiuo metu tai pasiūlymo COM(2011) 82 galutinis 24a–24c straipsniai] straipsnį24a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl techninių II priedo pakeitimų, būtinų taikant tą priedą. [52 pakeit.]

5.  Sprendimai dėl II priedo valdymo gali būti priimami vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 247 ir 247a straipsniuose nurodyta tvarka.

* OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

"

2.  23 straipsnis pakeičiamas taip:"

23 straipsnis

Pritaikymas prie techninių pakeitimų

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [įterpti straipsnio (-ių), kuriuo (-iais) nustatoma deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūra, numerį (-ius), šiuo metu tai pasiūlymo COM(2011) 82 galutinis 24a–24c straipsniai] straipsnį 24a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl techninių 5 straipsnio ir 8–22 straipsnių techninių pakeitimų, kurie gali būti reikalingi dėl šio reglamento ir pasirašytų susitarimų, laikinai taikomų ar sudarytų pagal SESV 218 straipsnį su I priede išvardytais regionais ir valstybėmis, skirtumų.

"

[53 pakeit.]

2a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

24a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 4 straipsnio 4 dalyje ir 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …(25). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 4 straipsnio 4 dalyje ir 23 straipsnyje nurodytą įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalį ir 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas keturiais mėnesiais.„.

"

[54 pakeit.]

7.  2008 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 980/2005 bei Komisijos sprendimą 2005/924/EB(26)

Siekiant, kad Reglamentą (EB) Nr. 55/2008 būtų galima patikslinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl pakeitimų, būtinų atsižvelgiant į muitinės kodeksų pakeitimus arba siekiant sudaryti susitarimus su Moldova.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 55/2008 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

  „(12a) siekiant numatyti galimybę patikslinti šį reglamentą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus dėl pakeitimų, kurie būtini atsižvelgiant į muitinės kodeksų pakeitimus arba siekiant sudaryti susitarimus su Moldova. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[55 pakeit.]

1.  7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 8b straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant atlikti būtinus šio reglamento nuostatų pakeitimus ir patikslinimus:

   a) pakeitus Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir TARIC poskyrius;
   b) sudarius kitus Sąjungos ir Moldovos susitarimus.

"

2.  Įterpiamas šis straipsnis:"

8b straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(27). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [56 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais.

"

[57 pakeit.]

2a.   Įterpiamas šis straipsnis:"

12a straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui du kartus per metus pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitoje pateikiama informacija apie šio reglamento įgyvendinimą.

3.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

4.   Ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui dienos Komisija ją viešai paskelbia.„.

[58 pakeit.]

8.  2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir Nr. 964/2007(28)

Siekiant Reglamento (EB) Nr. 732/2008 priedus priderinti prie pokyčių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl tam tikrų priedų patikslinimų. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

Rengdama deleguotuosius teisės aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 732/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.  10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kad išnagrinėjusi prašymą ji nuspręstų, ar prašančiajai šaliai taikyti specialią tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems teisės aktams taikoma 27b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

2.  11 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:"

8.  JT išbraukus šalį iš mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašo, ji taip pat išbraukiama iš šalių, kurioms taikoma ši priemonė, sąrašo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kad šalis būtų išbraukta iš šalių, kurioms taikoma ši priemonė, sąrašo, iš dalies pakeičiant I priedą, ir kad būtų nustatytas ne trumpesnis nei trejų metų pereinamasis laikotarpis.

"

3.  25 straipsnis pakeičiamas taip:"

25 straipsnis

„Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27a straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus siekiant patvirtinti priedų pakeitimus, kurie būtini:

   a) atsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimus;
   b) atsižvelgiant į šalių arba teritorijų tarptautinio statuso arba klasifikavimo pakeitimus;
   c) dėl 3 straipsnio 2 dalies taikymo;
   d) dėl to, kad valstybė pasiekė 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas viršutines ribas.

"

4.  Įterpiami 27a ir 27b straipsniai:"

27a straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 8 dalyje ir 25 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.  Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 8 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 8 dalį ir 25 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

27b straipsnis

Skubos procedūra

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji teisės aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei neišreiškiama prieštaravimų, nurodytų 2 dalyje. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį teisės aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto 27a straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą išreikšti prieštaravimą, nedelsdama panaikina teisės aktą.„

"

[59 pakeit.]

9.  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1340/2008 dėl Europos bendrijos ir Kazachstano Respublikos prekybos tam tikrais plieno gaminiais(29)

Dėl Reglamento (EB) Nr. 1340/2008, siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų apribojimų administravimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas V priedas.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1340/2008 iš dalies keičiamas taip:

-1.   Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"

  „(9a) siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų apribojimų administravimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kad būtų iš dalies pakeistas V priedas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų išsamiai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti turimus dokumentus. Atsižvelgdama į tai ir naudodamasi ankstesne patirtimi kitose politikos srityse, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą Europos Parlamento dalyvavimą tam, kad jam būtų sukurtos kiek įmanoma geresnės deleguotųjų aktų priežiūros ateityje sąlygos;“.

[60 pakeit.]

1.  5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Jei Sąjungai ir Kazachstano Respublikai nepavyksta rasti tinkamo sprendimo ir jei Komisija nustato, kad yra pakankamai nuostatų apėjimo įrodymų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 16a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad iš kiekybinės normos būtų atimtas lygiavertis Kazachstano Respublikos kilmės gaminių kiekis ir atitinkamai iš dalies pakeistas V priedas.

Kai delsiant imtis veiksmų gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, ir todėl to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 16b straipsnyje nustatyta procedūra.

"

2.  Įterpiami šie straipsniai:"

16a straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  5 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo …(30). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [61 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviemketuriais mėnesiais. [62 pakeit.]

16b straipsnis

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 16a straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

"

10.  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms(31)

Kad Reglamentą (EB) Nr. 1215/2009 būtų galima patikslinti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl pakeitimų, būtinų atsižvelgiant į muitinės kodeksų pakeitimus arba siekiant sudaryti susitarimus su valstybėmis ir teritorijomis, kurioms taikomas šis reglamentas. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais.

Rengdama deleguotuosius teisės aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

7 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai 8b straipsnyje nurodyta tvarka priimti deleguotuosius teisės aktus, siekiant atlikti būtinus šio reglamento nuostatų pakeitimus ir patikslinimus:

   a) pakeitus Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir TARIC poskyrius;
   b) Sąjungai ir 1 straipsnyje nurodytoms valstybėms ir teritorijoms sudarius kitas sutartis.

"

2.  Įterpiamas 8b straipsnis:"

„8b straipsnis

Delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 7 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

"

[63 pakeit.]

(1) 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4) OL L 275, 1993 11 8, p. 1.
(5) OL L 67, 1994 3 10, p. 1.
(6) OL L 135, 2003 6 3, p. 5.
(7) OL L 110, 2005 4 30, p. 1.
(8) OL L 300, 2007 11 17, p. 1.
(9) OL L 348, 2007 12 31, p. 1.
(10) OL L 20, 2008 1 24, p. 1.
(11) OL L 211, 2008 8 6, p. 1.
(12) OL L 348, 2008 12 24, p. 1.
(13) OL L 328, 2009 12 15, p. 1.
(14) OL L 275, 1993 11 8, p. 1.
(15)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(16) OL L 67, 1994 3 10, p. 1.
(17)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(18) OL L 135, 2003 6 3, p. 5.
(19)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(20) OL L 110, 2005 4 30, p. 1.
(21)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(22) OL L 300, 2007 11 17, p. 1.
(23)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(24) OL L 348, 2007 12 31, p. 1.
(25)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(26) OL L 20, 2008 1 24, p. 1.
(27)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(28) OL L 211, 2008 2 6, p. 1.
(29) OL L 348, 2008 12 24, p. 1.
(30)+ Šio reglamento įsigaliojimo data.
(31) OL L 328, 2009 12 15, p. 1.


Žuvininkystės išteklių apsauga, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti ***I
PDF 918kWORD 1159k
Tekstas
Jungtinis tekstas
Priedas
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 (COM(2012)0298 – C7-0156/2012 – 2012/0158(COD))(1)
P7_TA(2012)0448A7-0342/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[32 pakeitimas]

Europos PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2012)0448A7-0342/2012
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2012)0448A7-0342/2012

------------------------------------------------------

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1434/98, nustatantį sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui(4) ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 579/2011(5), pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. užtikrinamas 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus(6), nustatytų tam tikrų techninių priemonių taikymo nenutrūkstamumas;

(2)  kuriama nauja techninių apsaugos priemonių sistema atsižvelgiant į vykdomą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą. Ši nauja sistema nebus sukurta iki 2012 m. pabaigos, todėl tikslinga pratęsti tų pereinamojo laikotarpio techninių priemonių taikymą;

(3)  siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir tinkamą biologinių jūrų išteklių apsaugą ir jų valdymą, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98(7) turėtų būti atnaujintas į jį įtraukiant pereinamojo laikotarpio technines priemones;

(3a)  siekiant užtikrinti tolesnę tinkamą Juodosios jūros biologinių jūrų išteklių apsaugą ir valdymą, į Reglamentą (EB) Nr. 850/98 turėtų būti įtrauktas anksčiau Sąjungos teisę nustatytas mažiausias leidžiamas iškrauti paprastųjų otų dydis ir jų žvejybos tinklinio audeklo akių dydis;

(5)  siekiant sumažinti į jūrą išmetamų žuvų rūšių, kurioms taikoma kvota, kiekį visuose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rajonuose turėtų būti toliau taikomas draudimas atrinkti geriausių rūšių žuvis;

(5a)  remiantis 2009 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, siekiant sumažinti nepageidaujamą sužvejotų žuvų kiekį, turėtų būti nustatytas draudimas tam tikrų rūšių žuvis paleisti į jūrą ar leisti joms išplaukti žvejybos įrankio neįkėlus į laivą ir reikalavimas plaukti į kitą žvejybos rajoną, kai 10 % laimikio sudaro neverslinio dydžio žuvys;

(5b)  atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomi draudimai iškrauti arba laikyti laive ICES IIa kvadrate sužvejotas atlantines silkes;

(6)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, jau nebūtina drausti žvejybą žvejybos rajone siekiant ICES VIa kvadrate apsaugoti neršiančias atlantines silkes, kad būtų užtikrinta tos rūšies žuvų tausi žvejybą, todėl šis draudimas turėtų būti panaikintas;

(7)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, kurioje sumažėjusi tobinių gausa siejama su mažesniu tripirščių kirų išaugintų jauniklių skaičiumi, turėtų būti toliau taikomas ICES IV parajonyje nustatytas žvejybos draudimas, išskyrus kasmetę ribotą žvejybą žuvų išteklių stebėjimo tikslais;

(8)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, tam tikruose rajonuose, kuriuose draudžiama žvejoti norveginius omarus, turėtų būti leidžiama naudotis žvejybos įrankiais, netinkamais norveginiams omarams žvejoti;

(11)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomas žvejybos draudimas žvejybos rajone siekiant ICES VIb kvadrate apsaugoti juodadėmių menkių jauniklius;

(11a)   atsižvelgiant į ICES ir STECF rekomendaciją, vandenyse į vakarus nuo Škotijos (ICES VIa kvadrate) turėtų būti toliau taikomos tam tikros techninės apsaugos priemonės siekiant apsaugoti atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklius ir prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos;

(11b)   atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIa kvadrate ledjūrio menkes žvejoti naudojant rankines ūdas ir traukiamas automatines ūdas;

(11c)   atsižvelgiant į STECF rekomendaciją dėl atlantinių menkių pasiskirstymo ICES VIa kvadrate, kuris rodo, kad didžioji bendro leidžiamo sužvejoti atlantinių menkių kiekio dalis sužvejojama į šiaurę nuo 59º šiaurės platumos, turėtų būti leidžiama į pietus nuo šios ribos žvejoti naudojant žiauninius tinklus;

(11d)   atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIa kvadrate mažadėmius katryklius žvejoti naudojant žiauninius tinklus;

(11e)  taikant leidžiančią nukrypti nuostatą žvejybai tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais ICES VIa kvadrate, reikėtų reguliariai peržiūrėti žvejybos įrankių savybių tinkamumą atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas siekiant jas iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(11f)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti nustatytas žvejybos draudimas žvejybos rajone siekiant ICES VIa kvadrate apsaugoti atlantinių menkių jauniklius;

(11g)  draudimo dėl atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos ICES VI parajonyje tinkamumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas norint jį iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(11h)  atsižvelgiant į ICES ir STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomos atlantinių menkių išteklių Keltų jūroje (ICES VIIf ir VIIg kvadratuose) apsaugos priemonės;

(12)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomos priemonės melsvųjų molvų neršto plotams ICES VIa kvadrate apsaugoti;

(13)  turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurias Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) 2011 m. nustatė paprastųjų jūrinių ešerių apsaugai ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse;

(14)  turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurias NEAFC 2011 m. nustatė paprastųjų jūrinių ešerių apsaugai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse;

(15)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IVc kvadrate ir IVb kvadrato pietuose turėtų būti toliau leidžiama tam tikromis sąlygomis žvejoti plačiažiočiu tralu su elektros srovės impulsais;

(16)  remiantis 2009 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, turėtų būti nuolat taikomos tam tikros priemonės, kuriomis apribojamas šiaurės rytų Atlante ▌atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejojančių pelaginės žvejybos laivų pajėgumas perdirbti laimikį ir jį iškrauti;

(17)  atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, suaugusių atlantinių menkių išteklių Airijos jūroje apsaugai per neršto sezoną turėtų būti toliau taikomos techninės apsaugos priemonės;

(17a)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIIa kvadrato rajone, kuriame ribojama žvejyba, naudoti rūšiuojamuosius tinklelius;

(18)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IIIa, VIa, VIb, VIIb, VIIc, VIIj, VIIk kvadratuose ir ICES VIII, IX, X parajoniuose ir XII parajonyje į rytus nuo 27 m vakarų ilgumos, kurių jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, tačiau ne gilesniuose kaip 600 m vandenyse žvejoti žiauniniais tinklais ir vertikaliaisiais tinklais turėtų būti leidžiama tik tam tikromis sąlygomis, užtikrinus biologiškai pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų apsaugą;

(18a)  svarbu patikslinti įvairių sistemų, taikomų žvejybai žiauniniais tinklais, ypač ICES VII parajonyje, sąveiką. Konkrečiau turėtų būti patikslinta, kad konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą dėl žvejybos žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis, ICES IIIa, IVa, V, VIa, VIIb, c, j ir k kvadratuose ir tam tikras su ta nukrypti leidžiančia nuostata susijusias sąlygas taikoma tik vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, tačiau mažesnis nei 600 m, ir kad todėl Reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatytos norminės taisyklės dėl tinklinio audeklo akies dydžio intervalo ir sužvejoto žuvų kiekio sudėties taikomos ICES VIIa, VIId, VIIe, VIIf, VIIg ir VIIh kvadratuose ir vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j ir k kvadratuose;

(18b)  atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IX parajonio vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, bet mažesnis nei 600 m, turėtų būti leidžiama naudoti sieninius tinklus;

(19)  Biskajos įlankoje toliau turėtų būti leidžiama naudoti tam tikrus selektyviosios žvejybos įrankius siekiant užtikrinti tausų europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių naudojimą bei sumažinti į jūrą išmetamų šių rūšių gyvūnų kiekį;

(20)  turėtų būti toliau taikomi 2004 m. NEAFC patvirtinti žvejybos apribojimai tam tikruose rajonuose siekiant NEAFC reguliuojamame rajone apsaugoti pažeidžiamas giliavandenių rūšių žuvų buveines ir 2008 m. Sąjungos patvirtinti žvejybos apribojimai tam tikruose ICES VIIc, j, k kvadratų rajonuose ir ICES VIIIc kvadrate;

(21)  atsižvelgiant į Sąjungos ir Norvegijos jungtinės darbo grupės techninių priemonių klausimais rekomendaciją, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose nustatytas draudimas savaitgaliais tralais ar gaubiamaisiais tinklais žvejoti atlantines silkes, atlantines skumbres ar atlantinius šprotus nebepadeda apsaugoti pelaginių rūšių išteklių, nes pasikeitė žvejybos modeliai. Atitinkamai, remiantis 2011 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis šis draudimas turėtų būti atšauktas;

(22)  siekiant užtikrinti aiškumą ir geresnį reglamentavimą tam tikros neaktualios nuostatos turėtų būti panaikintos;

(22a)  siekiant atspindėti žvejybos modelių pokyčius ir labiau selektyvių žvejybos įrankių patvirtinimą, turėtų būti toliau laikomasi reikalavimų, susijusių su tinklinio audeklo akies dydžio intervalais, pagrindinėmis žvejojamomis žuvų rūšimis ir reikalaujamais laimikio procentais, kurie taikomi Skagerako ir Kategato sąsiauriuose;

(23)  remiantis biologinių tyrimų duomenimis turėtų būti iš naujo nustatyti filipininės veneros versliniai dydžiai;

(24)  siekiant prisidėti prie paprastųjų aštuonkojų, ypač jų jauniklių, apsaugos buvo nustatytas verslinis paprastųjų aštuonkojų dydis, kai žvejojama Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) regiono trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

(24a)  turėtų būti nustatyta priemonė, lygiavertė mažiausiam leidžiamam iškrauti ančiuvių kiekiui, susijusi su žuvų skaičiumi viename kilograme, kadangi tai padėtų supaprastinti darbą laivuose, žvejojančiuose šios rūšies žuvis, ir sudarytų palankesnes sąlygas krante taikyti kontrolės priemones;

(25)  ▌siekiant ICES IIIa kvadrate, VI parajonyje ir VIIa kvadrate sumažinti priegaudą žvejojant norveginius omarus, turėtų būti toliau taikomi rūšiuojamųjų tinklelių ▌reikalavimai;

(26)  Biskajos įlankoje žvejojant atitinkamais velkamaisiais žvejybos įrankiais turėtų būti toliau taikomi tam tikromis sąlygomis naudotinų tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis gabalų reikalavimai;

(27)  ▌ICES VIa kvadrato žvejybos rajone, kuriame ribojama žvejyba, turėtų būti leidžiama laivams, kurių variklio galia mažesnė kaip 112 kw, naudoti 2 m tinklinio audeklo gabalus kvadratinėmis akimis;

(27a)  atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, turėtų būti pakeistas Reglamento (EB) Nr. 850/98 dėstomojoje dalyje vartojamas terminas „Bendrija“;

(27b)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti taisykles dėl lygiaverčių didelio selektyvumo žvejybos įrankių, žvejojant norveginius omarus ICES VIa kvadrate, naudojimo ir taisykles dėl to, kad tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai būtų netaikomas draudimas naudoti žiauninius tinklus, vertikaliuosius tinklus ar sieninius tinklus ICES VII, IX, X parajoniuose, kur ryklių priegauda ir jų iškraunamas kiekis yra labai nedideli, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011(8);

(29)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(29a)  Tarybos reglamente (EB) Nr. 1434/98 nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams. Į tą reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, leidžianti nukrypti nuo žvejojant mažų tinklinio audeklo akių tinklais ICES IIIa kvadrate, IV parajonyje bei VIId kvadrate ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse sužvejotų atlantinių silkių ir priegaudos iškrovimo sąlygų. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 850/98 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 850/98 iš dalies keičiamas taip:

-1a)  Įterpiamas šis 1a straipsnis:"

1a straipsnis

4 straipsnio 2 dalies c punkte, 46 straipsnio 1 dalies b punkte ir I priedo 5 išnašoje daiktavardis „Bendrija“ arba atitinkamas būdvardis pakeičiamas daiktavardžiu „Sąjunga“ arba atitinkamu būdvardžiu, padarant visus gramatinius patikslinimus, kurių reikia dėl šio pakeitimo.

"

-1b)  2 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

i)  9 regionas

Visi Juodosios jūros vandenys, atitinkantys 29 geografinį parajonį, nurodytą 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų* ir Rezoliucijoje GFCM/33/2009/2.

*OL L 347, 2011 12 30, p. 44.

"

-1c)  11 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:"

Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma nedarant poveikio 34b straipsnio 2 dalies c punktui.

-1d)  Įterpiamas šis straipsnis:

11a straipsnis

9 regione inkarinių žiauninių tinklų, naudojamų paprastiesiems otams žvejoti, tinklinio audeklo mažiausias akių dydis turi būti 40 mm.

"

1d)  17 straipsnis pakeičiamas taip:"

Jūrų gyvūnas laikomas per mažo dydžio, jeigu jo matmenys yra mažesni už XII ir XIIa prieduose atitinkamoms rūšims ir atitinkamoms geografinėms zonoms nustatytus minimalius matmenis.

"

1e)  19 straipsnis papildomas šia dalimi:"

4.  2 ir 3 dalys 9 regionui netaikomos.

"

2)  Įterpiama ši antraštinė dalis."

„IIIa ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIEMONĖS Į JŪRĄ IŠMETAMAM ŽUVŲ KIEKIUI SUMAŽINTI

19a straipsnis

Draudimas atrinkti geriausių rūšių žuvis

1.   1,2,3 ir 4 regionuose draudžiama į jūrą išmesti tų rūšių žuvis, kurioms taikoma kvota ir kurias galima teisėtai iškrauti žvejybos operacijų metu.

2.  1 dalyje nurodytos nuostatos nedaro poveikio šiame reglamente ar bet kuriame kitame žvejybos srities Sąjungos teisės akte nustatytiems įpareigojimams.

19b straipsnis

Reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajono nuostatos ir draudimas paleisti žuvis

1.  Žvejojant 1, 2, 3 ir 4 regionuose, jeigu sužvejotų neverslinio dydžio atlantinių skumbrių, atlantinių silkių ar paprastųjų stauridžių kiekis yra didesnis kaip 10 % vienos žvejybos operacijos bendrojo sužvejoto žuvų kiekio, laivas turi plaukti į kitą žvejybos rajoną.

2.  1, 2, 3 ir 4 regionuose draudžiama paleisti atlantines skumbres, atlantines silkes ar paprastąsias staurides tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų.„;

"

3)  Išbraukiamas 20 straipsnio 1 dalies d punktas.

3a)  Įterpiamas šis straipsnis:"

20a straipsnis

Atlantinės silkės žvejybos apribojimai ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse

Sausio 1 d. – vasario 28 d. ir gegužės 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse sužvejotą atlantinę silkę.

"

4)  29a straipsnis pakeičiamas taip:"

29a straipsnis

Tobinių žvejybos uždraudimas ICES IV parajonyje

1.  Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobines, sugautas geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   rytinė Anglijos pakrantė 55°30' šiaurės platumos,
   55o30' šiaurės platumos, 01o00' vakarų ilgumos,
   58o00' šiaurės platumos, 01o00' vakarų ilgumos,
   58o00' šiaurės platumos, 02o00' vakarų ilgumos,
   rytinė Škotijos pakrantė 02°00' vakarų ilgumos.

2.  Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti tobinių išteklius rajone ir žvejybos draudimo poveikį.

"

5)  29b straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3.  Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba omarų ir krabų gaudyklėmis, kuriomis nesugaunami norveginiai omarai, leidžiama toje dalyje nustatytuose geografiniuose rajonuose ir juose nustatytais laikotarpiais.

"

6)  Įterpiami šie straipsniai:"

29c straipsnis

ICES VI parajonio juodadėmės menkės Rockall zona

1.  Rockall zonoje draudžiama visa juodadėmių menkių žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, žvejybos rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   57o00' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos.
   57o00' šiaurės platumos, 14o00' vakarų ilgumos,
   56o30' šiaurės platumos, 14o00' vakarų ilgumos,
   57o30' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos,
   57o00' šiaurės platumos, 15o00' vakarų ilgumos.

29d straipsnis

Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos ICES VI parajonyje apribojimai

1.  Visa atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos veikla draudžiama toje ICES VIa kvadrato dalyje, kuri yra į rytus ar pietus nuo loksodromų, paeiliui sujungiančių toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   54o30' šiaurės platumos, 10o35' vakarų ilgumos,
   55o20' šiaurės platumos, 09o50' vakarų ilgumos,
   56o30' šiaurės platumos, 09o20' vakarų ilgumos,
   56o40' šiaurės platumos, 08o55' vakarų ilgumos,
   57o00' šiaurės platumos, 09o00' vakarų ilgumos,
   57o20' šiaurės platumos, 09o20' vakarų ilgumos,
   57o50' šiaurės platumos, 09o20' vakarų ilgumos,
   58o10' šiaurės platumos, 09o00' vakarų ilgumos,
   58o40' šiaurės platumos, 07o40' vakarų ilgumos,
   59o00' šiaurės platumos, 07o30' vakarų ilgumos,
   59o20' šiaurės platumos, 06o30' vakarų ilgumos,
   59o40' šiaurės platumos, 06o05' vakarų ilgumos,
   59o40' šiaurės platumos, 05o30' vakarų ilgumos,
   60o00' šiaurės platumos, 04o50' vakarų ilgumos,
   60o15' šiaurės platumos, 04o00' vakarų ilgumos.

2.  Kiekvienas 1 dalyje nurodytame rajone esantis žvejybos laivas užtikrina, kad visi laive turimi žvejybos įrankiai būtų surišti ir sukrauti pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis * 47 straipsnį.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalyje nurodytame rajone žvejybos veikla leidžiama naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, rankines ūdas, traukiamąsias automatines ūdas, gaubiamuosius tinklus ir pakrančių velkamuosius tinklus, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

   a) laive yra arba naudojami tik šie žvejybos įrankiai: prie strypų tvirtinami pakrančių pasyvieji tinklai, dragos šukutėms gaudyti, dragos midijoms gaudyti, rankinės ūdos, traukiamosios automatinės ūdos, gaubiamieji tinklai ir pakrančių velkamieji tinklai, dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės; ir
   b) laive yra, iškraunamos arba pristatomos į krantą tik šios žuvys: atlantinės skumbrės, atlantiniai polakai, ledjūrio menkės ir lašišos, ir tik šie kiautuotieji vėžiagyviai: moliuskai ir vėžiagyviai.

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos veiklą toje dalyje nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

   a) laive nėra tinklo, kurio tinklinio audeklo akies dydis yra 55 mm arba didesnis, ir
   b) be atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, europinių sardinių, apvaliųjų sardinėlių, paprastųjų stauridžių, atlantinių šprotų, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių ir atlantinių argentinų, laive nelaikoma kitų žuvų.

4a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje žvejybos veiklą nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis didesnis kaip 120 mm, jeigu:

   a) jais žvejojama rajone į pietus nuo 59 šiaurės platumos;
   b) didžiausias vieno laivo naudojamo žiauninio tinklo ilgis – 20 km;
   c) žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas; ir
   d) ne daugiau kaip 5 % sužvejoto žuvų kiekio sudaro paprastieji merlangai ir atlantinės menkės.

4b.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje žvejybos veiklą nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis didesnis kaip 90mm, jeigu:

   a) jie naudojami tik iki trijų jūrmylių atstumu nuo kranto ir ne ilgiau kaip 10 dienų per kalendorinį mėnesį;
  b) didžiausias naudojamo žiauninio tinklo ilgis – 1000 m;
   c) žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas; ir
   d) bent 70 % sužvejoto žuvų kiekio sudaro mažadėmiai katrykliai.

5.  Nukrypstant nuo 1dalies, leidžiama žvejoti norveginius omarus toje dalyje nustatytame rajone, jeigu:

   a) naudojamuose žvejybos įrankiuose yra rūšiuojamasis tinklelis, kaip nurodyta XIVa priedo 2–5 punktuose; arba XIVc priede aprašytas tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis, arba naudojamas kitas didelio selektyvumo žvejybos įrankis;
   b) žvejybos įrankis pagamintas naudojant ne mažesnio kaip 80 mm dydžio akių tinklinį audeklą;
   c) bent 30 % laive laikomų sužvejotų žuvų masės yra norveginiai omarai.
  

Remdamasi STECF palankia nuomone, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose a papunktyje nurodytu tikslu apibrėžia lygiaverčio didelio selektyvumo žvejybos įrankius.

6.  5 dalies nuostatos netaikomos rajone, kurį apibrėžia loksodromos, paeiliui sujungiančios toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   59º05' šiaurės platumos, 06º45' vakarų ilgumos,
   59o30' šiaurės platumos, 06o00' vakarų ilgumos,
   59º40' šiaurės platumos, 05º00' vakarų ilgumos,
   60º00' šiaurės platumos, 04º00' vakarų ilgumos,
   59º30' šiaurės platumos, 04º00' vakarų ilgumos,
   59º05' šiaurės platumos, 06º45' vakarų ilgumos.

7.  Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais toje dalyje nustatytame rajone, jeigu:

   a) ilgesniuose kaip 15 m bendro ilgio laivuose visų turimų tinklų mažiausias tinklinio audeklo akies dydis – 120 mm, o kituose laivuose – 110 mm;
  

   c) jeigu mažiau kaip 90 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio sudaro ledjūrio menkės, naudojamame žvejybos įrankyje yra XIVc priede aprašytas tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis; ir
   d) jeigu bendras laivo ilgis yra 15 m ar trumpesnis, nepaisant laive laikomo ledjūrio menkių kiekio, naudojamame žvejybos įrankyje yra XIVd priede aprašytas tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis.

7a.  Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip kas dvejus metus po to, Komisija, atsižvelgdama į STECF mokslines rekomendacijas, įvertina 7 dalyje nurodytų žvejybos įrankių savybes ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl 7 dalies pakeitimo.

8.  7 dalies nuostatos netaikomos rajone, kurį apibrėžia loksodromos, paeiliui sujungiančios toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   59º05' šiaurės platumos, 06º45' vakarų ilgumos,
   59o30' šiaurės platumos, 06o00' vakarų ilgumos,
   59º40' šiaurės platumos, 05º00' vakarų ilgumos,
   60º00' šiaurės platumos, 04º00' vakarų ilgumos,
   59º30' šiaurės platumos, 04º00' vakarų ilgumos,
   59º05' šiaurės platumos, 06º45' vakarų ilgumos.

8a.  Nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą naudojant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2008, nustatančios menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą **, I priede nurodytus žvejybos įrankius ICES VIa rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus:

   7º07 vakarų ilgumos, 55º25 šiaurės platumos,
   7º00 vakarų ilgumos, 55º25 šiaurės platumos,
   6º50 vakarų ilgumos, 55º18 šiaurės platumos,
   6º50 vakarų ilgumos, 55º17 šiaurės platumos,
   6º52 vakarų ilgumos, 55 º17 šiaurės platumos,
   7º07 vakarų ilgumos, 55º25 šiaurės platumos.

Nei žvejybos laivo kapitonas, nei kitas laive esantis asmuo neliepia arba neleidžia laive esančiam asmeniui mėginti žvejoti, iškrauti į krantą, perkrauti ar laikyti laive nurodytame rajone sužvejotų žuvų.

9.  Kiekviena atitinkama valstybė narė įgyvendina kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. laivuose vykdomą stebėjimo programą, kad iš laivų, kuriems taikomos 4a, 4b, 5 ir 7 dalyse numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, sužvejotų ir į jūrą išmetamų žuvų būtų galima imti ėminius. Stebėjimo programos vykdomos nepažeidžiant atitinkamose taisyklėse nustatytų įpareigojimų, jas įgyvendinant sužvejotų atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų kiekį ir į jūrą išmestų šių rūšių žuvų kiekį siekiama apytikriai apskaičiuoti bent 20 % tikslumu.

10.  Atitinkamos valstybės narės parengia ▌laivų, kuriems taikoma stebėjimo programa, bendro sužvejoto žuvų kiekio ir į jūrą išmesto žuvų kiekio kiekvienais kalendoriniais metais ataskaitą ir ją ne vėliau kaip ▌po tų kalendorinių metų einančių kitų metų vasario 1 d. pateikia Komisijai.

10a.  Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip kas dvejus metus po to, Komisija, atsižvelgdama į STECF mokslines rekomendacijas, įvertina atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklių 1 dalyje nurodytame regione padėtį ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl šio straipsnio pakeitimo.

29e straipsnis

Atlantinių menkių žvejybos apribojimai ICES VII parajonyje

1.  Nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. kiekvienais metais draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą ICES VII parajonio žvejybos rajone, kurį sudaro ICES statistiniai stačiakampiai: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas netaikomas šešių jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nustatytame rajone ir laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, gaubiamuosius tinklus, pakrančių velkamuosius tinklus, rankines ūdas, traukiamąsias automatines ūdas, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

   a) laive yra arba naudojami tik šie žvejybos įrankiai: prie strypų tvirtinami pakrančių pasyvieji tinklai, dragos šukutėms gaudyti, dragos midijoms gaudyti, gaubiamieji tinklai, pakrančių velkamieji tinklai, rankinės ūdos, traukiamosios automatinės ūdos, dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės; ir
   b) laive iškraunamos, yra arba pristatomos į krantą tik šios žuvys: atlantinės skumbrės, atlantiniai polakai ir lašišos, ar šie kiautuotieji vėžiagyviai: moliuskai ir vėžiagyviai.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos veiklą toje dalyje nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

   a) laive nėra tinklo, kurio tinklinio audeklo akies dydis yra 55 mm arba didesnis, ir
   b) be atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, europinių sardinių, apvaliųjų sardinėlių, paprastųjų stauridžių, atlantinių šprotų, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių ir atlantinių argentinų, laive nelaikoma kitų žuvų.

29f straipsnis

Specialios melsvųjų molvų apsaugos taisyklės

1.  Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvienais metais per vieną žvejybos reisą laive draudžiama laikyti didesnį kaip 6 tonų melsvųjų molvų kiekį ICES VIa kvadrate, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

  a) Škotijos kontinentinio šelfo pakraštys:
   59º58' šiaurės platumos, 07º00' vakarų ilgumos,
   59º55' šiaurės platumos, 06º47' vakarų ilgumos,
   59º51' šiaurės platumos, 06º28' vakarų ilgumos,
   59º45' šiaurės platumos, 06º38' vakarų ilgumos,
   59º27' šiaurės platumos, 06º42' vakarų ilgumos,
   59º22' šiaurės platumos, 06º47' vakarų ilgumos,
   59º15' šiaurės platumos, 07º15' vakarų ilgumos,
   59o07' šiaurės platumos, 07o31' vakarų ilgumos,
   58o52' šiaurės platumos, 07o44' vakarų ilgumos,
   58o44' šiaurės platumos, 08o11' vakarų ilgumos,
   58o43' šiaurės platumos, 08o27' vakarų ilgumos,
   58o28' šiaurės platumos, 09o16' vakarų ilgumos,
   58o15' šiaurės platumos, 09o32' vakarų ilgumos,
   58o15' šiaurės platumos, 09o45' vakarų ilgumos,
   58o30' šiaurės platumos, 09o45' vakarų ilgumos,
   59o30' šiaurės platumos, 07o00' vakarų ilgumos,
   59º58' šiaurės platumos, 07º00' vakarų ilgumos;
  b) Rosemary pakrantė:

Išskyrus rajoną, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
   60o00' šiaurės platumos, 11o00' vakarų ilgumos,
   59o00' šiaurės platumos, 11o00' vakarų ilgumos,
   59o00' šiaurės platumos, 09o00' vakarų ilgumos,
   59o30' šiaurės platumos, 09o00' vakarų ilgumos,
   59o30' šiaurės platumos, 10o00' vakarų ilgumos,
   60º00' šiaurės platumos, 10º00' vakarų ilgumos,
   60o00' šiaurės platumos, 11o00' vakarų ilgumos.
   59o15' šiaurės platumos, 10o24' vakarų ilgumos,
   59o10' šiaurės platumos, 10o22' vakarų ilgumos,
   59o08' šiaurės platumos, 10o07' vakarų ilgumos,
   59º11' šiaurės platumos, 09º59' vakarų ilgumos,
   59º15' šiaurės platumos, 09º58' vakarų ilgumos,
   59o22' šiaurės platumos, 10o02' vakarų ilgumos,
   59o23' šiaurės platumos, 10o11' vakarų ilgumos,
   59o20' šiaurės platumos, 10o19' vakarų ilgumos,
   59o15' šiaurės platumos, 10o24' vakarų ilgumos.

2.  Įplaukiančio į 1 dalyje nurodytus žvejybos rajonus ir iš jų išplaukiančio žvejybos laivo kapitonas laivo žurnale įrašo įplaukimo bei išplaukimo datą, laiką ir vietą.

3.  Bet kuriame iš dviejų 1 dalyje nurodytų žvejybos rajonų, jeigu laivas turi sugavęs 6 tonas melsvųjų molvų:

   a) jis nedelsdamas nutraukia žvejybą ir išplaukia iš žvejybos rajono;
   b) jam neleidžiama iš naujo įplaukti į bet kurį iš šių žvejybos rajonų, kol į krantą neiškraunamas jo sužvejotų žuvų kiekis;
   c) draudžiama iš šio laivo į jūrą išmesti bet kokį melsvųjų molvų kiekį.

4.  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai ,*** 8 straipsnyje nurodyti stebėtojai, paskirti į žvejybos laivus, esančius viename iš 1 dalyje nurodytų žvejybos rajonų, be to straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų, siekia, kad būtų tinkamai imamos sužvejotų melsvųjų molvų imtys, todėl išmatuoja imčių žuvis ir nustato jų lytinę brandą. Remdamosi STECF rekomendacija, valstybės narės nustato išsamius imčių ėmimo protokolus ir palygina rezultatus.

5.  Nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d. kiekvienais metais dugniniais tralais, ilgosiomis ūdomis ir žiauniniais tinklais draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   60o58' 76„ šiaurės platumos, 27o27' 32“ vakarų ilgumos,
   60o56' 02„ šiaurės platumos, 27o31' 16“ vakarų ilgumos,
   60o59' 76„ šiaurės platumos, 27o43' 48“ vakarų ilgumos,
   61o03' 00„ šiaurės platumos, 27o39' 41“ vakarų ilgumos,
   60o58' 76„ šiaurės platumos, 27o27' 32“ vakarų ilgumos.

29g straipsnis

Paprastųjų jūrinių ešerių žvejybai ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse taikomos priemonės

1.  Specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse leidžiama vykdyti tik nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d. kiekvienais metais laivams, kurie anksčiau yra vykdę paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą NEAFC reguliuojamame rajone, kaip apibrėžta 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, **** 3 straipsnio 3 dalyje.

2.  Laivais žvejojant kitų rūšių žuvis ribojama paprastųjų jūrinių ešerių priegauda, kad ji nebūtų didesnė kaip 1 % bendro laive laikomo sužvejoto žuvų kiekio.

3.  Žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems ir išskrostiems bei be galvų (įskaitant japonišką pjovimą) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,70.

4.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkto, tokią žvejybos veiklą vykdančių laivų kapitonai apie sužvejotų žuvų kiekius praneša kiekvieną dieną.

5.  Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja ne tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio nuostatų, bet ir tik tuo atveju, jeigu žvejybos laivų pagal to reglamento (9 straipsnio 1 dalį perduodamos ataskaitos registruojamos pagal jo 9 straipsnio 3 dalį.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad moksliniai stebėtojai su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose rinktų mokslinę informaciją. Renkamą informaciją sudaro bent pagal gylį skirstomi sudėties duomenys apie sužvejotų žuvų lytį, amžių ir ilgį. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos šią informaciją praneša ICES.

7.  Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną NEAFC sekretoriatas NEAFC susitariančiosioms šalims pranešė, kad bendras leidžiamas sužvejoti kiekis yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą.

29h straipsnis

Parprastųjų jūrinių ešerių žvejybai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse taikomos priemonės

1.  Paprastuosius jūrinius ešerius draudžiama žvejoti ▌ICES V parajonio tarptautiniuose vandenyse ir ICES XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais, ir tik žvejybos rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą) (toliau – paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajonas):

   64°45' šiaurės platumos, 28°30' vakarų ilgumos,
   62°50' šiaurės platumos, 25°45' vakarų ilgumos,
   61°55' šiaurės platumos, 26°45' vakarų ilgumos,
   61°00' šiaurės platumos, 26°30' vakarų ilgumos,
   59o00' šiaurės platumos, 30o00' vakarų ilgumos,
   59o00' šiaurės platumos, 34o00' vakarų ilgumos,
   61°30' šiaurės platumos, 34°00' vakarų ilgumos,
   62°50' šiaurės platumos, 36°00' vakarų ilgumos,
   64°45' šiaurės platumos, 28°30' vakarų ilgumos.

1a.  Nepaisant 1 dalies, Sąjungos teisės aktu gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius už paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajono ribų Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais, jei yra mokslinė rekomendacija, ir jei tame geografiniame rajone NEAFC nustatė paprastųjų jūrinių ešerių išteklių atkūrimo planą. Šioje žvejyboje dalyvauja tik atitinkamų valstybių narių tinkamus leidimus gavę Sąjungos laivai, apie kuriuos pranešta Komisijai, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnį.

2.  Draudžiama naudoti tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis kaip 100 mm.

3.  Žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems ir išskrostiems bei be galvų (įskaitant japonišką pjovimą) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,70.

4.  Žvejybos laivų, žvejybos veiklą vykdančių ne paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone, kapitonai Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą pateikia kiekvieną dieną, užbaigę tų kalendorinių metų dienos žvejybos operacijas. Šioje ataskaitoje nurodomi laive laikomi sužvejotų žuvų kiekiai, sugauti po paskutinio pranešimo apie sužvejotus žuvų kiekius.

5.  Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja ne tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio nuostatų, bet ir tik tuo atveju, kai žvejybos laivų pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalį perduodamos ataskaitos registruojamos pagal jo 9 straipsnio 3 dalį.

6.  5 dalyje nurodytos ataskaitos rengiamos pagal atitinkamas taisykles.

* OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

** OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

*** OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

**** OL L 348, 2010 12 31 , p. 17.

"

6a)  30 straipsnyje papildoma šia dalis:"

1a)  1 dalis 9 regionui netaikoma.

"

7)  įterpiamas šis straipsnis:"

31a straipsnis

Žvejyba naudojant elektros srovę ICES IVc ir IVb kvadratuose

1.  Nukrypstant nuo 31 straipsnio, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovės impulsus leidžiama ICES IVc ir IVb kvadratuose į pietus nuo loksodromos, kuri jungia toliau nurodytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

   nuo taško, esančio rytinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje 55° šiaurės platumos,
   eina į rytus iki 55° šiaurės platumos, 5° rytų ilgumos,
   toliau eina į šiaurę iki 56° šiaurės platumos
   ir galiausiai – į rytus iki vakarinės Danijos pakrantės taško 56° šiaurės platumos.

2.  Žvejoti naudojant elektros srovės impulsus leidžiama tik tada, jeigu:

   a) ne daugiau kaip 5 % plačiažiočiais tralais žvejojančių valstybės narės laivų naudoja tralą su elektros srovės impulsais;
   b) kiekvieno plačiažiočio tralo didžiausia elektros galia kilovatais yra ne didesnė kaip jo sijos ilgis metrais, padaugintas iš 1,25;
   c) efektinė įtampa tarp elektrodų yra ne didesnė kaip 15 V;
   d) laive įrengta automatinė kompiuterinio valdymo sistema, kuri registruoja mažiausiai šimto paskutinių vilkimų didžiausią vienai sijai naudojamą elektros galią ir efektinę įtampą tarp elektrodų; neįgalioti asmenys negali keisti šios automatinės kompiuterinio valdymo sistemos;
   e) priešais apatinę tralo dalį draudžiama tvirtinti vieną ar daugiau prieš gruntlynį velkamų grandinių.

"

8)  įterpiamas šis straipsnis:"

32a straipsnis

Apribojimai, pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose taikomi sužvejotų žuvų perdirbimui ir jų iškrovimui

1.  Vandens skirtuvuose, naudojamuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtame Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante, didžiausias atstumas tarp strypelių yra 10 mm.

Strypeliai turi būti privirinti. Jeigu vandens skirtuvas yra su angomis, o ne su strypeliais, angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Angų nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose prieš vandens skirtuvą skersmuo turi būti ne didesnis kaip 15 mm.

2.  Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone žvejybos veiklą vykdančiuose visuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose draudžiama iš kaupiamųjų talpyklų ar atšaldyto jūros vandens (AJV) talpyklų žuvis iškrauti žemiau jų vaterlinijos.

3.  Pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone, sugautų žuvų perdirbimo ir iškrovimo pajėgumų ir bet kokius jų modifikavimo brėžinius, kuriuos yra patvirtinusios vėliavos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, laivo kapitonas siunčia vėliavos valstybės narės kompetentingoms žuvininkystės institucijoms. Laivų vėliavos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos periodiškai tikrina pateiktų brėžinių tikslumą. Laive visą laiką turimos jų kopijos.

"

9)  įterpiami šie straipsniai:"

34a straipsnis

Airijos jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės

1.  Nuo vasario 14 d. iki balandžio 30 d. draudžiama naudoti priedugnio tralus, velkamuosius tinklus arba panašius velkamuosius tinklus, žiauninius tinklus, sieninius tinklus, inkarinius žiauninius tinklus ar panašius pasyviuosius tinklus arba kabliukų turinčius žvejybos įrankius ICES VIIa kvadrato dalyje, kuri apibrėžiama

   rytine Airijos pakrante ir rytine Šiaurės Airijos pakrante ir
   tiesiomis linijomis, paeiliui jungiančiomis šias geografines koordinates:
   tašką Šiaurės Airijos Ardso pusiasalio rytinėje pakrantėje 54°30' šiaurės platumos,
   54o30' šiaurės platumos, 04o50' vakarų ilgumos,
   53o15' šiaurės platumos, 04o50' vakarų ilgumos,
   tašką Airijos rytinėje pakrantėje 53°15' šiaurės platumos.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, joje nurodytame rajone ir nurodytu laikotarpiu:

  a) leidžiama naudoti priedugnio tralus su kėtoklėmis, jeigu laive nėra kitų tipų žvejybos įrankių ir jeigu:
   šių tinklų tinklinio audeklo akies dydis yra 70–79 mm arba 80–99 mm;
   jų tinklinio audeklo akies dydis yra tik vieno leidžiamo dydžio intervalo; ir
   nė vienoje tinklo dalyje nėra pavienių akių, kurių dydis būtų didesnis kaip 300 mm; ir
   tinklai naudojami tik rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant šiuos taškus, kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:
   53o30' šiaurės platumos, 05o30' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 05o20' vakarų ilgumos,
   54o20' šiaurės platumos, 04o50' vakarų ilgumos,
   54o30' šiaurės platumos, 05o10' vakarų ilgumos,
   54o30' šiaurės platumos, 05o20' vakarų ilgumos,
   54o00' šiaurės platumos, 05o50' vakarų ilgumos,
   54o00' šiaurės platumos, 06o10' vakarų ilgumos,
   53o45' šiaurės platumos, 06o10' vakarų ilgumos,
   53o45' šiaurės platumos, 05o30' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 05o30' vakarų ilgumos;
  b) leidžiama naudoti bet kokius priedugnio tralus, velkamuosius tinklus ar panašius velkamuosius tinklus su rūšiuojamuoju tinklinio audeklo gabalu ar rūšiuojamuoju tinkleliu, jeigu laive neturima jokių kitų tipų žvejybos įrankių ir jeigu:
   jie atitinka 2 dalies a punkte nustatytas sąlygas;
   jei tai rūšiuojamasis tinklinio audeklo gabalas, yra pagaminti pagal 2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 254/2002, kuriuo nustatomos priemonės, taikomos 2002 m. menkių ištekliams atstatyti Airijos jūroje (ICES sektorius VIIa)* priede nurodytą techninę informaciją; ir
   jei tai rūšiuojamieji tinkleliai, jie atitinka šio reglamento XIVa priedo 2–5 punktus;
  c) bet kokius priedugnio tralus, velkamuosius tinklus ar panašius velkamuosius tinklus su rūšiuojamuoju tinklinio audeklo gabalu ar rūšiuojamuoju tinkleliu taip pat galima naudoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant šiuos taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
   53o45' šiaurės platumos, 06o00' vakarų ilgumos,
   53o45' šiaurės platumos, 05o30' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 05o30' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 06o00' vakarų ilgumos,
   53o45' šiaurės platumos, 06o00' vakarų ilgumos.

34b straipsnis

Žiauninių tinklų naudojimas ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES VIII, IX, X parajoniuose bei XII parajonyje į rytus nuo 27o vakarų ilgumos

1.  Sąjungos laivai nežvejoja inkariniais žiauniniais tinklais, vertikaliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais bet kokiose ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k kvadratų ir ICES XII parajonio į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX ir X parajonių vietose, kuriose jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti šiais įrankiais:

  a) žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 120 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 150 mm, – ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 130 mm, – ICES VIIIa, b, d kvadratuosee ir ICES X parajonyje ir žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 110 mm, – ICES VIIIc kvadrate ir ICES IX parajonyje, jeigu:
   jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra mažesnis kaip 600 m,
   jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 100 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,5,
   jie turi plūdes arba kitas plūdrumo priemones,
   kiekvienas jų tinklas yra ne daugiau kaip 5 jūrmylių ilgio, o bendras vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui,
   žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas;
  b) vertikaliaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 250 mm arba didesnis, jeigu:
   jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra mažesnis kaip 600 m,
   jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 15 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,33,
   jie neturi plūdžių arba kitų plūdrumo priemonių,
   kiekvienas jų yra ne ilgesnis kaip 10 km, o bendras visų vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km vienam laivui,
   žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 72 valandas;
  c) žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 130 mm, – ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, jeigu:
   jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra didesnis kaip 200 m, bet mažesnis kaip 600 m,
   jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 100 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,5,
   jie turi plūdes arba kitas plūdrumo priemones,
   kiekvienas jų tinklas yra ne daugiau kaip 4 jūrmylių ilgio, o bendras vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 20 km vienam laivui,
   žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas,
   europinės jūrinės lydekos sudaro ne mažiau kaip 85 % pasilikto sužvejotų žuvų kiekio svorio,
   žvejybos veiklą vykdančių laivų skaičius neviršija 2008 m. užregistruoto skaičiaus,
   prieš išplaukdamas iš uosto šią žvejybos veiklą vykdančio laivo kapitonas laivo žurnale užregistruoja laive esančių žvejybos įrankių kiekį ir bendrą ilgį. Bent 15 % išplaukiančių laivų yra patikrinami,
   iškraunant žuvis laivo kapitonas laive turi 90 % Sąjungos laivo žurnale nurodytos tai žūklei skirtų žvejybos įrankių ir
   visų sužvejotų rūšių žuvų didesnis kaip 50 kg kiekis, įskaitant visus didesnius kaip 50 kg išmestus atgal į jūrą kiekius, užregistruojamas Sąjungos laivo žurnale;
  d) sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 220 mm arba didesnis, – ICES IX parajonyje, jeigu:
   jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra mažesnis kaip 600 m,
   jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 30 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,44,
   jie neturi plūdžių arba kitų plūdrumo priemonių,
   kiekvienas jų yra ne ilgesnis kaip 5 km; bendras visų vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 20 km vienam laivui,
   žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 72 valandas.

4.  Tačiau ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma NEAFC reguliuojamame rajone.

4a.  Visiems laivams, inkariniais žiauniniais tinklais, vertikaliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais žvejojantiems bet kokiose ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k kvadratų ir ICES XII parajonio į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX, X parajonių vietose, kuriose jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, išduodamas žvejybos leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį.

5.  Laive vienu metu gali būti tik vieno iš 3 dalies a, ▌b ar d punktuose nurodytų tipų žvejybos įrankių. Laivai gali turėti tinklų, kurių bendras ilgis yra 20 % didesnis nei didžiausias leidžiamas vienu metu naudojamų tinklų grupių ilgis.

6.  Laivo, turinčio 4a dalyje nurodytą žvejybos leidimą, kapitonas prieš laivui išplaukiant iš uosto ir jam grįžus laivo žurnale registruoja laive turimų įrankių kiekį bei ilgius ir pagrindžia visas duomenų neatitiktis.

8.  Kompetentingos valdžios institucijos turi teisę pašalinti jūroje paliktą įrankį ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX ir X parajoniuose šiais atvejais:

   a) žvejybos įrankis nėra tinkamai paženklintas;
   b) iš plūduro ženklinimo arba LSS duomenų matyti, kad savininkas daugiau kaip 120 valandų prie žvejybos įrankio nebuvo arčiau kaip 100 jūrmylių atstumu;
   c) žvejybos įrankis naudojamas vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra didesnis nei leidžiama;
   d) žvejybos įrankio tinklinio audeklo akies dydis neatitinka nustatytų reikalavimų.

9.  Laivo, turinčio 4a dalyje nurodytą žvejybos leidimą, kapitonas per kiekvieną žvejybos reisą laivo žurnale registruoja šią informaciją:

   naudojamo tinklo tinklinio audeklo akies dydį,
   nominalų vieno tinklo ilgį,
   tinklų grupėje esančių tinklų skaičių,
   bendrą naudojamų tinklų grupių skaičių,
   kiekvienos naudojamos tinklų grupės padėtį,
   kiekvienos naudojamos tinklų grupės statymo gylį,
   kiekvienos tinklų grupės panaudojimo operacijos trukmę,
   pamestų žvejybos įrankių skaičių, vietą, kur jis pastebėtas paskutinį kartą, ir pametimo datą.

10.  Laivams, turintiems 4a dalyje nurodytą žvejybos leidimą, sužvejotą žuvų kiekį iškrauti leidžiama tik tuose uostuose, kuriuos valstybės narės nurodė pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 * 7 straipsnį.

11.  Laive, žvejojančiame 3 dalies b ir d punktuose nurodytų tipų įrankiu, laikomas ryklių kiekis sudaro ne daugiau kaip 5 % viso laive laikomo jūrų gyvūnų gyvojo svorio.

11a.  Pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos ICES VIII, IX ir X parajoniuose tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai būtų netaikomos 1–10 dalys, jei pagal valstybės narės pateiktą informaciją vykdant tą žvejybos veiklą ryklių priegauda ir atgal į jūrą išmestas kiekis yra nedidelis.

34c straipsnis

Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos

1.  Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002 **, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas europinių jūrų lydekų išteklių atstatymui ICES III, IV, V, VI ir VII parajoniuose ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose,** 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų, žvejybos veikla naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 70–99 mm, Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone yra leidžiama, jeigu žvejybos įrankis yra su tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis gabalu, kaip nurodyta XIVb priede.

2.  Žvejojant ICES VIII a ir b kvadratuose leidžiama naudoti rūšiuojamąjį tinklelį, jo priedus tralo maišo priekyje ir (arba) kvadratinių akių tinklinį audeklą, kurio akių dydis apatinėje tinklo pailginimo dalyje tralo maišo priekyje yra 60 mm arba didesnis. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatos bei Reglamento (EB) Nr. 494/2002 3 straipsnio a ir b dalių nuostatos netaikomos tai tralo daliai, kurioje yra įtaisyti šie atranką užtikrinantys įtaisai.

34d straipsnis

Priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms NEAFC reguliavimo rajone apsaugoti

1.  Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

Reykjanes Ridge povandeninio kalno dalis:

   55o04' 5327„ šiaurės platumos, 36o49' 0135“ vakarų ilgumos,
   55o05' 4804„ šiaurės platumos, 35o58' 9784“ vakarų ilgumos,
   54o58' 9914„ šiaurės platumos, 34o41' 3634“ vakarų ilgumos,
   54o41' 1841„ šiaurės platumos, 34o00' 0514“ vakarų ilgumos,
   54o00' šiaurės platumos, 34o00' vakarų ilgumos,
   53o54' 6406„ šiaurės platumos, 34o49' 9842“ vakarų ilgumos,
   53o58' 9668„ šiaurės platumos, 36o39' 1260“ vakarų ilgumos,
   55o04' 5327„ šiaurės platumos, 36o49' 0135“ vakarų ilgumos;

šiaurinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

   59º45' šiaurės platumos, 33º30' vakarų ilgumos,
   57o30' šiaurės platumos, 27o30' vakarų ilgumos,
   56o45' šiaurės platumos, 28o30' vakarų ilgumos,
   59o15' šiaurės platumos, 34o30' vakarų ilgumos,
   59º45' šiaurės platumos, 33º30' vakarų ilgumos;

vidurio Mid Atlantic Ridge rajonas (Charlie-Gibbs lūžio zona ir subpoliarinis priešakinis rajonas):

   53o30' šiaurės platumos, 38o00' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 36o49' vakarų ilgumos,
   55o04' 5327„ šiaurės platumos, 36o49' vakarų ilgumos,
   54o58' 9914“ šiaurės platumos, 34o41' 3634„ vakarų ilgumos,
   54o41' 1841“ šiaurės platumos, 34o00' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 30o00' vakarų ilgumos,
   51o30' šiaurės platumos, 28o00' vakarų ilgumos,
   49o00' šiaurės platumos, 26o30' vakarų ilgumos,
   49o00' šiaurės platumos, 30o30' vakarų ilgumos,
   51o30' šiaurės platumos, 32o00' vakarų ilgumos,
   51o30' šiaurės platumos, 38o00' vakarų ilgumos,
   53o30' šiaurės platumos, 38o00' vakarų ilgumos;

pietinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

   44o30' šiaurės platumos, 30o30' vakarų ilgumos,
   44o30' šiaurės platumos, 27o00' vakarų ilgumos,
   43o15' šiaurės platumos, 27o15' vakarų ilgumos,
   43o15' šiaurės platumos, 31o00' vakarų ilgumos,
   44o30' šiaurės platumos, 30o30' vakarų ilgumos;

Altair povandeniniai kalnai:

   45o00' šiaurės platumos, 34o35' vakarų ilgumos,
   45o00' šiaurės platumos, 33o45' vakarų ilgumos,
   44o25' šiaurės platumos, 33o45' vakarų ilgumos,
   44o25' šiaurės platumos, 34o35' vakarų ilgumos,
   45o00' šiaurės platumos, 34o35' vakarų ilgumos;

Antialtair povandeniniai kalnai:

   43o45' šiaurės platumos, 22o50' vakarų ilgumos,
   43o45' šiaurės platumos, 22o05' vakarų ilgumos,
   43o25' šiaurės platumos, 22o05' vakarų ilgumos,
   43o25' šiaurės platumos, 22o50' vakarų ilgumos,
   43o45' šiaurės platumos, 22o50' vakarų ilgumos;

Hatton Bank rajonas:

   59o26' šiaurės platumos, 14o30' vakarų ilgumos,
   59o12' šiaurės platumos, 15o08' vakarų ilgumos.
   59o01' šiaurės platumos, 17o00' vakarų ilgumos,
   58°50' šiaurės platumos, 17°38' vakarų ilgumos,
   58o30' šiaurės platumos, 17o52' vakarų ilgumos,
   58o30' šiaurės platumos, 18o22' vakarų ilgumos,
   58o03' šiaurės platumos, 18o22' vakarų ilgumos,
   58°03' šiaurės platumos, 17°30' vakarų ilgumos,
   57°55' šiaurės platumos, 17°30' vakarų ilgumos,
   57o45' šiaurės platumos, 19o15' vakarų ilgumos,
   58°11' 15„ šiaurės platumos, 18°57' 51“ vakarų ilgumos,
   58°11' 57„ šiaurės platumos, 19°11' 97“ vakarų ilgumos,
   58°27' 75„ šiaurės platumos, 19°11' 65“ vakarų ilgumos,
   58°39' 09„ šiaurės platumos, 19°14' 28“ vakarų ilgumos,
   58°38' 11„ šiaurės platumos, 19°01' 29“ vakarų ilgumos,
   58°53' 14„ šiaurės platumos, 18°43' 54“ vakarų ilgumos,
   59°00' 29„ šiaurės platumos, 18°01' 31“ vakarų ilgumos,
   59°08' 01„ šiaurės platumos, 17°49' 31“ vakarų ilgumos,
   59°08' 75„ šiaurės platumos, 18°01' 47“ vakarų ilgumos,
   59°15' 16„ šiaurės platumos, 18°01' 56“ vakarų ilgumos,
   59°24' 17„ šiaurės platumos, 17°31' 22“ vakarų ilgumos,
   59°21' 77„ šiaurės platumos, 17°15' 36“ vakarų ilgumos,
   59°26' 91„ šiaurės platumos, 17°01' 66“ vakarų ilgumos,
   59°42' 69„ šiaurės platumos, 16°45' 96“ vakarų ilgumos,
   59°20' 97„ šiaurės platumos, 15°44' 75“ vakarų ilgumos,
   59o21' šiaurės platumos, 15o40' vakarų ilgumos,
   59o26' šiaurės platumos, 14o30' vakarų ilgumos;

šiaurės vakarų Rockall rajonas:

   57o00' šiaurės platumos, 14o53' vakarų ilgumos,
   57o37' šiaurės platumos, 14o42' vakarų ilgumos,
   57o55' šiaurės platumos, 14o24' vakarų ilgumos,
   58o15' šiaurės platumos, 13o50' vakarų ilgumos,
   57o57' šiaurės platumos, 13o09' vakarų ilgumos,
   57o50' šiaurės platumos, 13o14' vakarų ilgumos,
   57o57' šiaurės platumos, 13o45' vakarų ilgumos,
   57o49' šiaurės platumos, 14o06' vakarų ilgumos,
   57o29' šiaurės platumos, 14o19' vakarų ilgumos,
   57o22' šiaurės platumos, 14o19' vakarų ilgumos,
   57o00' šiaurės platumos, 14o34' vakarų ilgumos,
   56o56' šiaurės platumos, 14o36' vakarų ilgumos,
   56o56' šiaurės platumos, 14o51' vakarų ilgumos,
   57o00' šiaurės platumos, 14o53' vakarų ilgumos;

pietvakarių Rockall rajonas (Empress of Britain Bank):

   56o24' šiaurės platumos, 15o37' vakarų ilgumos,
   56o21' šiaurės platumos, 14o58' vakarų ilgumos,
   56o04' šiaurės platumos, 15o10' vakarų ilgumos,
   55o51' šiaurės platumos, 15o37' vakarų ilgumos,
   56o10' šiaurės platumos, 15o52' vakarų ilgumos,
   56o24' šiaurės platumos, 15o37' vakarų ilgumos;

Logachev Mound rajonas:

   55°17' šiaurės platumos, 16°10' vakarų ilgumos,
   55o34' šiaurės platumos, 15o07' vakarų ilgumos,
   55o50' šiaurės platumos, 15o15' vakarų ilgumos,
   55°33' šiaurės platumos, 16°16' vakarų ilgumos,
   55°17' šiaurės platumos, 16°10' vakarų ilgumos;

Vakarinė Rockall Mound dalis:

   57o20' šiaurės platumos, 16o30' vakarų ilgumos,
   57o05' šiaurės platumos, 15o58' vakarų ilgumos,
   56o21' šiaurės platumos, 17o17' vakarų ilgumos,
   56o40' šiaurės platumos, 17o50' vakarų ilgumos,
   57o20' šiaurės platumos, 16o30' vakarų ilgumos.

2.  Jeigu atliekant žvejybos operacijas naujuose ir jau nustatytuose dugninės žvejybos rajonuose NEAFC reguliuojamame rajone pagautų gyvų koralų ar gyvų pinčių kiekiai vieną kartą panaudojus žvejybos įrankį viršija 60 kg gyvų koralų ir (arba) 800 kg gyvų pinčių, žvejybos laivas informuoja savo vėliavos valstybę, nutraukia žvejybą ir pasitraukia mažiausiai 2 jūrmylių atstumu nuo vietos, pagal parodymus esančios arčiausiai tikslios vietos, kur buvo sužvejotas šis laimikis.

34e straipsnis

Priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms ICES VIIc, j, k kvadratuose apsaugoti

1.  Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

Belgica Mound provincija:

   51o29' 4„ šiaurės platumos, 11o51' 6“ vakarų ilgumos,
   51o32' 4„ šiaurės platumos, 11o41' 4“ vakarų ilgumos,
   51o15' 6„ šiaurės platumos, 11o33' 0“ vakarų ilgumos,
   51o13' 8„ šiaurės platumos, 11o44' 4“ vakarų ilgumos,
   51o29' 4„ šiaurės platumos, 11o51' 6“ vakarų ilgumos;

Hovland Mound provincija:

   52o16' 2„ šiaurės platumos, 13o12' 6“ vakarų ilgumos,
   52o24' 0„ šiaurės platumos, 12o58' 2“ vakarų ilgumos,
   52o16' 8„ šiaurės platumos, 12o54' 0“ vakarų ilgumos,
   52o16' 8„ šiaurės platumos, 12o29' 4“ vakarų ilgumos,
   52o04' 2„ šiaurės platumos, 12o29' 4“ vakarų ilgumos,
   52o04' 2„ šiaurės platumos, 12o52' 8“ vakarų ilgumos,
   52o09' 0„ šiaurės platumos, 12o56' 4“ vakarų ilgumos,
   52o09' 0„ šiaurės platumos, 13o10' 8“ vakarų ilgumos,
   52o16' 2„ šiaurės platumos, 13o12' 6“ vakarų ilgumos;

šiaurės vakarų Porcupine pakrantės I rajonas:

   53o30' 6„ šiaurės platumos, 14o32' 4“ vakarų ilgumos,
   53o35' 4„ šiaurės platumos, 14o27' 6“ vakarų ilgumos,
   53o40' 8„ šiaurės platumos, 14o15' 6“ vakarų ilgumos,
   53o34' 2„ šiaurės platumos, 14o11' 4“ vakarų ilgumos,
   53o31' 8„ šiaurės platumos, 14o14' 4“ vakarų ilgumos,
   53o24' 0„ šiaurės platumos, 14o28' 8“ vakarų ilgumos,
   53o30' 6„ šiaurės platumos, 14o32' 4“ vakarų ilgumos;

šiaurės vakarų Porcupine pakrantės II rajonas:

   53o43' 2„ šiaurės platumos, 14o10' 8“ vakarų ilgumos,
   53o51' 6„ šiaurės platumos, 13o53' 4“ vakarų ilgumos,
   53o45' 6„ šiaurės platumos, 13o49' 8“ vakarų ilgumos,
   53o36' 6„ šiaurės platumos, 14o07' 2“ vakarų ilgumos,
   53o43' 2„ šiaurės platumos, 14o10' 8“ vakarų ilgumos;

pietvakarių Porcupine pakrantė:

   51o54' 6„ šiaurės platumos, 15o07' 2“ vakarų ilgumos,
   51o54' 6'' šiaurės platumos, 14o55' 2„ vakarų ilgumos,
   51o42' 0“ šiaurės platumos, 14o55' 2„ vakarų ilgumos,
   51o42' 0“ šiaurės platumos, 15o10' 2„ vakarų ilgumos,
   51o49' 2“ šiaurės platumos, 15o06' 0„ vakarų ilgumos,
   51o54' 6“ šiaurės platumos, 15o07' 2„ vakarų ilgumos.

2.  Visi laivai, žvejojantys pelagines žuvis šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajonuose, įtraukiami į ▌leidimą turinčių laivų sąrašą ir jiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduodamas žvejybos leidimas ▌. Laivuose, įtrauktuose į leidimą turinčių laivų sąrašą, laikomi tik pelaginės žvejybos įrankiai.

3.  Pelagines žuvis žvejojantys laivai, ketinantys žvejoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone, apie ketinimą įplaukti į pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajoną prieš keturias valandas praneša Airijos žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 15 dalyje. Kartu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį.

4.  Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone žvejojantys laivai, būdami šiame apsaugos rajone turi veikiančią, veikimo požiūriu visiškai saugią laivo stebėjimo sistemą (LSS), atitinkančią visas susijusias taisykles.

5.  Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone žvejojantys laivai kas valandą teikia LSS ataskaitas.

6.  Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone baigę žvejoti laivai informuoja Airijos ŽSC apie išplaukimą iš šio rajono. Kartu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį.

7.  Pelaginių rūšių žuvis žvejojant 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone galima laive laikyti arba žvejoti tik tais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 16–31 mm arba 32–54 mm.

34f straipsnis

Priemonės pažeidžiamai giliavandenių rūšių žuvų buveinei ICES VIIIc kvadrate apsaugoti

1.  Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

El Cachucho:

   44o12' šiaurės platumos, 05o16' vakarų ilgumos,
   44o12' šiaurės platumos, 04o26' vakarų ilgumos,
   43o53' šiaurės platumos, 04o26' vakarų ilgumos,
   43o53' šiaurės platumos, 05o16' vakarų ilgumos,
   44o12' šiaurės platumos, 05o16' vakarų ilgumos.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, 2006, 2007 ir 2008 m. inkarinėmis ilgosiomis ūdomis siūlapelekes vėgėles žvejoję laivai gali pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį gauti iš savo už žvejybą atsakingų institucijų ▌žvejybos leidimą, kuriuo jiems būtų leidžiama toliau vykdyti tokią žvejybą rajone į pietus nuo 44°00' 00'' šiaurės platumos. Visi ▌tokį žvejybos leidimą gavę laivai, kad ir koks būtų jų bendrasis ilgis, žvejodami 1 dalyje nustatytame rajone, privalo turėti visiškai veikiančią patikimą LSS, atitinkančią susijusių taisyklių reikalavimus.

* OL L 41, 2002 2 13, p. 1.

** OL L 77, 2002 3 20, p. 8.

"

10)  38 straipsnis išbraukiamas;

11)  47 straipsnis išbraukiamas;

11a)  Reglamento (EB) Nr. 850/98 I, IV, XII ir XIV priedai yra iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą;

11b)  XIIa ir XIVa, XIVb, XIVc ir XIVd priedai terpiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1434/98 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1434/982 straipsnis papildomas šia dalimi:"

''1a.  1 dalis netaikoma ICES IIIa kvadrate, IV parajonyje bei VIId kvadrate ir ICES IIa kvadrato ES vandenyse sužvejotų atlantinių silkių atžvilgiu.„.

"

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 850/98 priedai iš dalies keičiami taip:

   1) I priede išbraukiama lentelės 6 išnaša.
   2) IV priedo lentelė pakeičiama taip:"

Velkamieji žvejybos įrankiai. Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Tinklinio audeklo akies dydžio intervalai, pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys ir reikalaujamas sužvejoto kiekio procentas, taikomi naudojant vienodą tinklinio audeklo akių dydį


Rūšys

Tinklinio audeklo akies dydžio intervalas (mm)

<16

16-31

32-69

35-69

70-89 (5)

≥90

Mažiausias pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų kiekis procentais

50% (6)

50% (6)

20% (6)

50% (6)

20% (6)

20% (7)

30% (8)

nėra

Tobinės (Ammodytidae) (3)

X

X

X

X

X

X

X

X

Tobinės (Ammodytidae) (4)

X

X

X

X

X

X

Norveginė menkutė (Trisopterus esmarkii)

X

X

X

X

X

X

Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou)

X

X

X

X

X

X

Didžioji jūrinė drakoniukė (Trachinus draco) (1)

X

X

X

X

X

X

Moliuskai (išskyrus Sepia) (1)

X

X

X

X

X

X

Paprastoji vėjažuvė (Belone belone) (1)

X

X

X

X

X

X

Pilkasis jūrgaidis (Eutrigla gurnardus) (1)

X

X

X

X

X

X

Argentinos (Argentina spp.)

X

X

X

X

X

Atlantinis šprotas (Sprattus sprattus)

X

X

X

X

X

X

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla)

X

X

X

X

X

X

Paprastoji krevetė / Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1)

X

X

X

X

X

X

Paprastosios skumbrės (Scomber spp.)

X

X

X

Paprastosios stauridės (Trachurusw spp.)

X

X

X

Atlantinė silkė (Clupea harengus)

X

X

X

Šiaurinė paprastoji krevetė (Pandalus borealis)

X

X

X

Paprastoji krevetė / Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2)

X

X

X

Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus)

X

X

Norveginis omaras (Nephropsnorvegicus)

X

X

Visi kiti jūros gyvūnai

X
   1) Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinių linijų.
   2) Toliau nei keturios mylios nuo bazinių linijų.
   3) Kovo 1 d. – spalio 31 d. Skagerako sąsiauryje, kovo 1 d. – liepos 31 d. Kategato sąsiauryje.
   4) Nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario mėn. dienos Skagerako sąsiauryje, nuo rugpjūčio 1 d. iki paskutinės vasario mėn. dienos Kategato sąsiauryje.
   5) Taikant šį tinklinio audeklo akies dydžio intervalą, tralo maišas turi būti pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir turėti rūšiuojamąjį tinklelį, kaip nurodyta šio reglamento XIVa priede.
   6) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, europinių jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, atlantinių skumbrių, paprastųjų megrimų, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 10 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.
   7) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, paprastųjų megrimų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 50 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.
   8) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, paprastųjų megrimų, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 60 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.
"

3)  XII priedo lentelė iš dalies keičiama taip:

   a) eilutės, kuriose įrašyta filipininė venera ir paprastasis aštuonkojis, pakeičiamos taip:"

Rūšys

Verslinis dydis

1–5 regionai, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius

Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Filipininė venera (Venerupis philippinarum)

35 mm

Rūšys

Verslinis dydis: 1–5 regionai, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius

Paprastasis aštuonkojis (Octopus Vulgaris)

Visas rajonas, išskyrus 5 regiono suverenitetui ar jurisdikcijai priskirtus vandenis: 750 gramų
5 regiono suverenitetui ar jurisdikcijai priskirti vandenys: 450 gramų (išskrosta)
"
   b) eilutės, kuriose įrašytas ančiuvis, pakeičiamos taip:"

Rūšys

Verslinis dydis: 1–5 regionai, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius

Ančiuvis (Engraulis encrasicolus)

Visas rajonas, išskyrus ICES IXa kvadratą į rytus nuo 7° 23' 48„ vakarų ilgumos: 12 cm arba 90 vienetų viename kilograme
ICES IXa kvadratas į rytus nuo 7° 23' 48„ vakarų ilgumos: 10 cm“
"

4)  Įterpiamas šis priedas:"

XIIa PRIEDAS

9 REGIONUI NUSTATYTI VERSLINIAI DYDŽIAI

Rūšys

Verslinis dydis: 9 regionas

Paprastasis otas(Psetta maxima)

45 cm

"

5)  Į XIV priedą įterpiami šie bendriniai pavadinimai atsižvelgiant į jų vietą pagal abėcėlę išdėstytame sąraše:"

BENDRINIS PAVADINIMAS

MOKSLINIS PAVADINIMAS

Aksominė saulažuvė

Capros aper

Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė

Phycis blennoides

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Apvalioji sardinėlė

Sardinella aurita

"

6)  Įterpiami šie priedai:"

XIVa PRIEDAS

RŪŠIUOJAMOJO TINKLELIO REIKALAVIMAI

-1.  Žuvų pagal rūšį rūšiavimo tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių dydis yra 70 mm arba didesnis, tačiau mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 metrai. Draudžiama naudoti bet kokį tralą, kuriame yra daugiau kaip 100 kvadratinių akių bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje, išskyrus sujungimo vietą ir kraštų sujungimus. Tralo maišas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, privalomas tik Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

1.  Tinklelis yra stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių yra ne didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.

2.  Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje tarp tralo maišo priekio ir nekūginės tralo dalies priešakinio galo. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.

3.  Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale yra tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis yra toks pat, kaip rūšiuojamojo tinklelio, ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.

4.  Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreiptuvą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė kaip 15 cm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo plotis prie rūšiuojamojo tinklelio yra toks pat, kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.

20121122-P7_TA(2012)0448_LT-p0000001.jpg

Žuvis pagal dydį ir rūšis rūšiavimo tralo schema. Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesnės žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesnės žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir neverslinio dydžio norveginiai omarai. Schemoje pavaizduotas tralo maišas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, turi būti naudojamas tik Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

XIVb PRIEDAS

ŽVEJYBOS TAM TIKRAIS BISKAJOS ĮLANKOJE LEIDŽIAMAIS VELKAMAISIAIS ŽVEJYBOS ĮRANKIAIS SĄLYGOS

1.  Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Pritaisomas tik vienas tinklinio audeklo gabalas. Tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės jokiu būdu neturi užstoti tinklinio audeklo gabalo.

2.  Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo.

Tinklinio audeklo gabalas užsibaigia ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies.

3.  Tinklinio audeklo gabalo dydis

Tinklinio audeklo gabalas turi būti bent 2 m ilgio ir 1 m pločio.

4.  Tinklinio audeklo gabalo tinklinis audeklas

Tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių.

Tinklinio audeklo gabalas pritaisomas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.

Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, turi būti ne storesnis kaip 4 mm.

5.  Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Prie tinklinio audeklo gabalo keturių kraštų leidžiama pritvirtinti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis turi būti ne didesnis kaip 12 mm.

Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis.

Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažiausios tinklinio audeklo gabalo dalies (t. y. 1 m ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai), yra ne mažesnis kaip visų rombinių akių, pritvirtintų prie išilginės tinklinio audeklo gabalo dalies, skaičius, padalytas iš 0,7.

6.  Toliau pateikiamas tinklinio audeklo gabalo įtaisymo trale brėžinys.

20121122-P7_TA(2012)0448_LT-p0000003.jpg20121122-P7_TA(2012)0448_LT-p0000005.jpg

XIVc PRIEDAS

ŽVEJOJANT ILGESNIAIS KAIP 15 M LAIVAIS TAIKOMI TINKLINIO AUDEKLO KVADRATINĖMIS AKIMIS GABALO REIKALAVIMAI

1.  Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis – 120 mm arba daugiau. Tinklinio audeklo gabalas ne trumpesnis kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai gabalas įtaisytas į tinklus, kuriuos velka mažesnės kaip 112 kilovatų galios variklius turintys laivai; šiuo atveju tinklinio audeklo gabalas yra ne trumpesnis kaip 2 m.

2.  Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įtaisomas į tralo maišo viršutinį tinklinio audeklo gabalą. Tinklinio audeklo gabalo galinis kraštas nuo tralo maišo lyno turi būti ne didesniu kaip 12 m atstumu, kaip apibrėžta 1984 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3440/84 dėl įtaisų tvirtinimo prie tralų, daniškų vilktinių ir panašių tinklų * 8 straipsnyje.

3.  Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Tarp tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto ir gretimos sumegztų akių eilės yra ne daugiau kaip dvi praskėstos rombinės akys.

Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audeklo gabalo rombinės akys ir trumpiausia tinklinio audeklo gabalo kraštinė jungiama santykiu trys rombinės akys ir viena kvadratinė akis 80 mm tralo maišo atkarpoje arba dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis 120 mm tralo maišo atkarpoje, išskyrus tinklinio audeklo gabalo kraštinius strypelius abiejose pusėse.

XIVd PRIEDAS

ŽVEJOJANT TRUMPESNIAIS KAIP 15 M LAIVAIS TAIKOMI TINKLINIO AUDEKLO KVADRATINĖMIS AKIMIS GABALO REIKALAVIMAI

1.  Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas – keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis – 110 mm arba daugiau. Tinklinio audeklo gabalas ne trumpesnis kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai gabalas įtaisytas į tinklus, kuriuos velka mažesnės kaip 112 kilovatų galios variklius turintys laivai; šiuo atveju tinklinio audeklo gabalas yra ne trumpesnis kaip 2 m.

2.  Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įtaisomas į tralo maišo viršutinį tinklinio audeklo gabalą. Tinklinio audeklo gabalo galinis kraštas nuo tralo maišo lyno turi būti ne didesniu kaip 12 m atstumu, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3440/84 8 straipsnyje.

3.  Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Tarp tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto ir gretimos sumegztų akių eilės yra ne daugiau kaip dvi praskėstos rombinės akys. Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audeklo gabalo rombinės akys ir trumpiausia tinklinio audeklo gabalo kraštinė jungiama santykiu dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis, išskyrus lango kraštinius strypelius abiejose pusėse.

* OL L 318, 1984 12 7, p. 23.

"

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0342/2012).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 351, 2012 11 15, p. 83.
(4) OL L 347, 2009 12 24, p. 6.
(5) OL L 165, 2011 6 24, p. 1.
(6) OL L 22, 2009 1 26, p. 1.
(7) OL L125, 1998 4 27, p. 1.
(8) OL L 55, 2011 2 28, p.13.


Ryklių pelekų pašalinimas laivuose ***I
PDF 273kWORD 22k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (COM(2011)0798 – C7-0431/2011 – 2011/0364(COD))
P7_TA(2012)0449A7-0295/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0798),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7-0431/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0295/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. lapkričio 22 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

P7_TC1-COD(2011)0364


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 605/2013.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 195.


Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
PDF 271kWORD 21k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (2012/2791(RSP))
P7_TA(2012)0450B7-0497/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 2 dalies j punktą, 81 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies b punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į sprendimus bylose 22/70(1) ir C-467/98(2) ir nuomonę Nr. 1/03(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Gabono(4), Andoros(5), Seišelių(6), Rusijos Federacijos(7), Albanijos(8), Singapūro(9), Maroko(10) ir Armėnijos(11) prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Taryba dar nepaprašė Parlamento pritarimo dėl šių sprendimų,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo (O-000159/2012 – B7-0367/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra nepaprastai svarbi, nes joje nustatoma sistema, pagal kurią dalyvaujančios valstybės gali bendradarbiauti siekdamos rasti sprendimus tarptautinio vaikų grobimo atvejais, – numatoma, kokie teismai kompetentingi ir kokia teisė taikoma priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos;

B.  kadangi Konvencijoje taip numatoma pagrobtus vaikus greitai grąžinti į jų gyvenamąją šalį;

C.  kadangi Konvencija taikoma tik ją ratifikavusių arba prisijungusių prie jos šalių tarpusavio santykiams;

D.  kadangi naujų šalių prisijungimui turi pritarti tos valstybės, kurios jau yra narės, kad Konvenciją būtų galima taikyti šių valstybių tarpusavio santykiams;

E.  kadangi dėl to pritarimas prisijungimui yra ypatingos svarbos;

F.  kadangi Europos Sąjunga jau pasinaudojo savo vidaus kompetencija tarptautinio vaikų grobimo srityje, ypač priėmusi Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo(12);

G.  kadangi iš to išplaukia, kad Europos Sąjunga įgijo išimtinę išorės kompetenciją tarptautinio vaikų grobimo srityje;

H.  kadangi Europos Sąjunga turėtų įgalioti valstybes nares veikti jos interesais, kai reikia pritarti minėtam prisijungimui, nes pagal Konvenciją tarptautinės organizacijos negali būti Konvencijos šalys;

I.  kadangi dėl to Taryba turėtų kuo greičiau imtis veiksmų, taip pat nedelsti pasikonsultuoti su Parlamentu, kad priimtų Komisijos pasiūlytus sprendimus;

J.  kadangi, nepaisydama šio klausimo skubos ir teisinės padėties aiškumo, Taryba nusprendė atidėti konsultacijas su Parlamentu ir minėtų sprendimų priėmimą, siekdama dėl teisinių priežasčių užginčyti šių sprendimų principą;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

   a) Taryba turėtų nedelsdama tęsti minėtųjų pasiūlytų sprendimų priėmimo procedūrą;
   b) tuo tikslu ji turėtų pasikonsultuoti su Parlamentu dėl aštuonių pasiūlytų sprendimų;
   c) galvodama apie ES piliečių, kuriems būtų naudinga, kad šie sprendimai būtų priimti, interesus, ji neturėtų trukdyti Europos Sąjungai tinkamai veikti dėl tariamų teisinių priežasčių;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat Komisijai ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatiniam biurui susipažinti.

(1) Sprendimo byloje 22/70, Komisija prieš Tarybą (AETR), [1971] Rink., p. 263, 16 punktas.
(2) Sprendimo byloje C-467/98 Komisija prieš Italiją, [2002] Rink. p. I-9519, 77 punktas.
(3) Nuomonės Nr. 1/03 dėl Bendrijos kompetencijos sudaryti naują Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, [2006] Rink. I-1145, 126 punktas.
(4) COM(2011)0904.
(5) COM(2011)0908.
(6) COM(2011)0909.
(7) COM(2011)0911.
(8) COM(2011)0912.
(9) COM(2011)0915.
(10) COM(2011)0916.
(11) COM(2011)0917.
(12) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.


Būsimoji 2012 m. pasaulinė tarptautinių telekomunikacijų konferencija ir galimas Tarptautinio telekomunikacijų reglamento taikymo srities išplėtimas
PDF 206kWORD 23k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimosios Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rengiamos 2012 m. pasaulinės tarptautinių telekomunikacijų konferencijos ir galimo tarptautinių telekomunikacijų reglamentų taikymo srities išplėtimo (2012/2881(RSP))
P7_TA(2012)0451RC-B7-0498/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/140/EB(1), iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo;

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB(2), iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvą 2002/77/EB(3) dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl atviro interneto ir tinklo neutralumo Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų(5),,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. A/HRC/20/L13,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma ES pozicija dėl Tarptautinių telekomunikacijų reglamento persvarstymo, kurios turi būti laikomasi Pasaulinėje tarptautinių telekomunikacijų konferencijoje arba jos parengiamuosiuose organuose (COM(2012)0430),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi tarptautinius telekomunikacijų reglamentus (TTR) Pasaulinė administracinė telegrafijos ir telefonijos konferencija priėmė 1988 m. Melburne ir nuo tada jie nebuvo persvarstyti;

B.  kadangi šiuos tarptautinius telekomunikacijų reglamentus yra pasirašiusios 27 Europos Sąjungos valstybės narės;

C.  kadangi Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) paragino 2012 m. gruodžio 3–14 d. Dubajuje surengti susitikimą (Pasaulinę tarptautinių telekomunikacijų konferenciją) siekiant susitarti dėl naujo šių tarptautinių telekomunikacijų reglamentų teksto;

1.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad bet kokie tarptautinių telekomunikacijų reglamentų pakeitimai būtų suderinami su ES teisynu ir prisidėtų siekiant Sąjungos tikslo ir siekio padaryti internetą tikrai vieša erdve, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač saviraiškos ir susirinkimų laisvės, ir laikomasi laisvos rinkos principų, užtikrinamas tinklo neutralumas ir verslumas;

2.  apgailestauja, kad stokojama skaidrumo ir įtraukties, susijusių su derybomis 2012 m. pasaulinėje tarptautinių telekomunikacijų konferencijoje, atsižvelgiant į tai, kad šio susitikimo rezultatai galėtų daryti poveikį visuomenės interesams;

3.  mano, kad Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga ar jokia kita viena centralizuota tarptautinė institucija nėra tinkama institucija interneto reguliavimo ar interneto duomenų srauto valdžiai įtvirtinti;

4.  pabrėžia, kad kai kurie tarptautinių telekomunikacijų reglamentų reformos pasiūlymai turėtų neigiamą poveikį internetui, jo architektūrai, veiklai, turiniui ir saugumui, verslo santykiams, interneto valdymui ir laisvam informacijos srautui internete;

5.  mano, kad galima kai kurių pateiktų pasiūlymų pasekmė – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga imtų valdyti kai kuriuos interneto aspektus, taip nebūtų daugiau taikomas vartotojų interesais ir daugiašališkumu grindžiamas modelis; reiškia susirūpinimą, kad, priėmus šiuos pasiūlymus, jie galėtų labai paveikti interneto paslaugų, skirtų galutiniams vartotojams, raidą ir prieigą prie šių paslaugų, taip pat visą skaitmeninę ekonomiką; mano, kad interneto valdymo ir susijusio reglamentavimo klausimai turėtų būti ir toliau išsamiai ir įvairiais lygmenimis apibrėžiami;

6.  yra susirūpinęs, kad į šiuos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos reformos pasiūlymus įtrauktas naujų pelno nustatymo mechanizmų, kurie, didindami kainas ir kliudydami inovacijoms, galėtų kelti didžiulę grėsmę atviram ir konkurencingam interneto pobūdžiui, nustatymas; primena, kad internetas turi likti laisvas ir atviras;

7.  remia pasiūlymus išsaugoti dabartinę tarptautinių telekomunikacijų reglamentų taikymo sritį ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įgaliojimus; prieštarauja bet kokiems pasiūlymams, kuriais siekiama išplėsti taikymą tokioms sritims, kaip internetas, įskaitant domenų vardų sritį, IP adreso skyrimą, interneto srauto maršruto parinkimą ir su turiniu susijusius klausimus;

8.  ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiems tarptautinių telekomunikacijų reglamentų pakeitimams, kurie gali pakenkti interneto atvirumui, tinklo neutralumui, principo „nuo pradžios iki galo“ taikymui, įpareigojimui teikti universaliąsias paslaugas ir dalyvaujamajam valdymui, patikėtam daugeliui veikėjų, kaip antai vyriausybės, viršnacionalinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, didelės ir mažos įmonės, technologinė bendruomenė ir interneto naudotojai bei vartotojai apskritai;

9.  ragina Komisiją Europos Sąjungos vardu koordinuoti derybas dėl tarptautinių telekomunikacijų reglamentų persvarstymo ir remtis tik iš daugelio subjektų surinkta informacija, vadovaujantis strategija, kurioje visų pirma siekiama užtikrinti ir išsaugoti interneto atvirumą, apsaugoti interneto naudotojų teises ir laisves;

10.  primena spartaus visomis įmanomomis pastangomis užtikrinamo interneto, skatinančio inovacijas ir saviraiškos laisvę, užtikrinančio konkurenciją ir padedančio išvengti naujos skaitmeninės atskirties, svarbą;

11.  pabrėžia, kad tarptautinių telekomunikacijų reglamentuose reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijos nėra privalomos, jos skatina gerąją patirtį;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 337, 2009 12 18, p. 37.
(2) OL L 337, 2009 12 18, p. 11.
(3) OL L 249, 2002 9 17, p. 21.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0511.
(5) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 33.


Klimato kaitos konferencija Dohoje (COP 18)
PDF 357kWORD 43k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos konferencijos Dohoje, Katare (COP 18) (2012/2722(RSP))
P7_TA(2012)0452B7-0496/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Balyje rezultatus ir į Balio veiksmų planą (Sprendimas Nr. 1/COP 13),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusią 15-ąją JTBKKK šalių konferenciją (toliau – COP 15) ir į 5-ąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. Kankūne (Meksika) vykusią 16-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 16) ir į šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 6), ir į Kankūno susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 – gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusią 17-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 17) ir į septintąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 7), ir ypač į sprendimus dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vyksiančią 18-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 18) ir į aštuntąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu(3), į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų(4), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne(5) ir į 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane(6) (COP 17),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 9 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų po 2011 m. lapkričio 28–gruodžio 9 d. Durbane (Pietų Afrika) vykusios 17-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 17) ir septintosios šalių konferencijos, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo – „skubios pradžios“ finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES diplomatinių veiksmų klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „Atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje šalinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos Sąjungos vystymosi politika: “Europos konsensusas„(8), ypač jo 22, 38, 75, 76 ir 105 punktus,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), kaip tarptautinės bendruomenės bendrai patvirtinti skurdo panaikinimo siekiai,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Didžiojo dvidešimtuko valstybių aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge prisiimtus įsipareigojimus nutraukti subsidijas iškastinio kuro projektams vidutinės trukmės laikotarpiu ir teikti tikslinę paramą siekiant, kad neturtingiausios šalys prisitaikytų prie klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į vienuoliktąją Šalių konferenciją (COP 11) biologinės įvairovės klausimais, kuri vyks 2012 m. spalio 8–19 d. Hiderabade (Indija),

–  atsižvelgdamas į klausimus žodžiu (O-000160/2012 – B7–0364/2012 ir O-000161/2012–B7–0365/2012), kuriuos pateikė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsniu, taip pat atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi sprendimuose dėl Durbano efektyvesnių veiksmų platformos (Durbano dokumentų rinkinyje) pripažįstama, kad klimato kaita yra neišvengiama ir galbūt neatitaisoma grėsmė žmonių bendruomenėms ir planetai ir todėl šį klausimą tarptautiniu lygmeniu turi spręsti visos šalys;

B.  kadangi Durbano dokumentų rinkinys iš esmės yra išsamaus, plataus užmojo tarptautinio teisiškai privalomo susitarimo, kurį visos šalys turi pasirašyti iki 2015 m. ir įgyvendinti iki 2020 m., pagrindas;

C.  kadangi Dohos konferencijoje (COP 18) privaloma pasinaudoti Durbane pasiektu postūmiu, siekiant užtikrinti, kad šis visuotinis teisiškai privalomas susitarimas išliktų aktualus ir būtų pasirašytas iki 2015 m.;

D.  kadangi toks visuotinis teisiškai privalomas susitarimas turi derėti su bendros, bet diferencijuotos atsakomybės bei atitinkamų pajėgumų principu, tačiau jame turi būti pripažinta, kad visiems didžiausiems teršėjams reikia prisiimti plataus užmojo ir pakankamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus ir patvirtinti atitinkamas politikos priemones šiems tikslams pasiekti atsižvelgiant į kintančias galimybes;

E.  kadangi Durbano dokumentų rinkinyje neatkreipiamas pakankamas dėmesys į veiksmus, kurių reikia imtis klimato kaitos švelninimo srityje iki 2020 m., o dabartiniai įsipareigojimai ir pažadai yra nepakankami norint pasiekti tikslą apriboti bendrą kasmetinį pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2ººC palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra (2ººC tikslas) ir kadangi Dohos konferencijoje šių klausimų sprendimui būtina teikti pirmenybę;

F.  kadangi, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) pateiktais moksliniais įrodymais, norint įgyvendinti 2º°C tikslą, didžiausias 2015 m. pasaulinis išmetamas dujų kiekis iki 2050 m. turi būti sumažintas mažiausiai 50 proc., palyginti su 1990 m., ir nuo tada toliau mažėti; kadangi todėl ES turėtų raginti visus didžiausius teršėjus imtis konkrečių veiksmų ir juos veiksmingai įgyvendinti iki 2020 m.;

G.  kadangi iš naujausių mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad, pvz., Arkties regione klimato kaitos poveikis yra greitesnis ir labiau jaučiamas, nei anksčiau prognozuota;

H.  kadangi, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, prognozuojama, kad 2010–2035 m. energijos poreikis pasaulyje padidės trečdaliu; kadangi šis energijos poreikis sparčiausiai didės ir daugiausia teršalų bus išmetama besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; kadangi netaupus iškastinio kuro vartojimas remiamas 400 mlrd. JAV dolerių vertės subsidijomis;

I.  kadangi anglies dioksido išmetimo energetikos sektoriuje ir pramonėje mažinimas taikant inovacijas būtų laikomas Europos pranašumu, nes ji pirmoji įžengtų į augančią tarptautinę su energija susijusių produktų ir paslaugų rinką;

J.  kadangi tausios energetikos sektoriuje (ir gamybos, ir vartotojų lygmenimis) diegiamos inovacijos visame pasaulyje padeda kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, didinti energetinę nepriklausomybę ir rūpintis švaresniu pasauliu, kuriame švelninama klimato kaita ir užtikrinamas pakankamas energijos tiekimas;

K.  kadangi investicijos į energetikos sektorių labai dažnai trunka 30 ar daugiau metų, o naujiems projektams ir politikos krytims planuoti reikia daug laiko – tai aiškiai parodo būtinybę visame pasaulyje energetikos srityje imtis naujų veiksmų;

L.  kadangi, norint diegti veiksmingas inovacijas energetikos ir transporto sistemoje, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų;

M.  kadangi ES turėtų imtis lyderės vaidmens kovojant su klimato kaita, siekdama parodyti savo pastangų rimtumą ir atsižvelgdama į savo technologines bei ekonomines galimybes;

N.  kadangi 2015 m. nebus įmanoma pasiekti teisiškai privalomo susitarimo jeigu nebus sutarta dėl vienodų ilgalaikės trukmės pastangų mažinant klimato kaitą;

O.  kadangi 16-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 16) Kankūne metu išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2020 m. kasmet suteikti 100 mlrd. JAV dolerių naują ir papildomą finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, tačiau kadangi tarptautiniu mastu iki šiol nesusitarta, ką reiškia „naujas ir papildomas“;

P.  kadangi po 2012 m. – paskutiniųjų „skubios pradžios“ finansavimo metų (30 mlrd. JAV dolerių dydžio per trejus metus įsipareigojimas, prisiimtas Kopenhagoje) – nėra užtikrintumo dėl kovos su klimato kaita finansavimo;

Q.  kadangi pasauliniu mastu apie 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiriama dėl miškų naikinimo ir kitų pavidalų žemės naudojimo bei naudojimo paskirties pakeitimų ir kadangi plėtojant agrarinę miškininkystę mažėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis saugant daugiau anglies dioksido bei mažėja skurdas įvairinant vietos bendruomenių gaunamas pajamas;

R.  kadangi geresnis miškų valdymas yra būtina sąlyga norint ilgam sumažinti miškų naikinimą;

Durbano efektyvesnių veiksmų platforma

1.  palankiai vertina Durbano efektyvesnių veiksmų platformos ad hoc darbo grupės įsteigimą ir pažymi, kad pagal Sprendimą Nr. 1/CP 17 darbo grupė skubos tvarka turi pradėti savo darbą, kad parengtų visoms šalims taikomą pagal konvenciją teisinę galią turintį protokolą, teisinę priemonę arba sutartą dokumentą, ir savo darbą baigti kuo anksčiau ir ne vėliau kaip 2015 m.; be to, pažymi, kad jos darbas turi remtis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos penktąja vertinimo ataskaita, kuri turi būti paskelbta iki 2014 m.; taip pat palankai vertina procesą, kuriuo siekiama didinti iki 2020 m. užsibrėžtų tikslų užmojį;

2.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad Durbano efektyvesnių veiksmų platforma būtų pakankamai naudinga klimatui, lygybė ir bendri, bet diferencijuoti įsipareigojimai ir atitinkami pajėgumai turi būti esminės šios veiksmų platformos dalys;

3.  pažymi, kad sykiu su veiksmais pagal Durbano dokumentų rinkinį reikia, kad ad hoc darbo grupė dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų parengtų suderintas išvadas iki Dohos konferencijos;

4.  pabrėžia, kad naujoji teisinė priemonė turės padėti užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo veiksmai atitiktų pasaulinį „anglies dioksido biudžetą“, kuris yra suderintas su siekiu stabilizuoti klimato kaitą, kad temperatūra nekiltų daugiau kaip 2º°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, taip pat įdiegti priemones, kurių reikia norint imtis veiksmų klimato srityje besivystančiose šalyse, ir nustatyti griežtą apskaitos, stebėsenos ir ataskaitų teikimo bei vykdymo užtikrinimo ir reikalavimų laikymosi tvarką;

5.  todėl reiškia susirūpinimą dėl sunkumų keliančios tam tikrų šalių pozicijos, išreikštos Bonos derybose, kurios įvyko 2012 m. gegužės mėn., tačiau palankiai vertina nedidelius, bet akivaizdžius veiksmus konvergencijai užtikrinti, kurių imtasi 2012 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 d. Bankoke, Tailande, vykusiuose neoficialiuose papildomuose posėdžiuose;

6.  ragina prieš sudarant ad hoc darbo grupę dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų siekti didesnio aiškumo ir sutarimo pastangų palyginamumo ir išsivysčiusioms šalims, kurios nėra Kioto protokolo šalys, taikomos bendros apskaitos klausimais;

7.  pabrėžia, kad ES turi rodyti pavyzdį įgyvendindama prisiimtus įsipareigojimus ir pabrėžiamai rodydama klimato kaitos švelninimo ir finansų sričių siekius; todėl mano, kad visų Europos Sąjungos institucijų atsakomybė yra prieš Dohos konferenciją aktyviai imtis diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų ir sudaryti tarptautines sąjungas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Durbano dokumentų rinkinyje numatytų įsipareigojimų ir kad JTBKKK procesas būtų integruotas į naują daugiašalę sistemą, kuri turi būti suderinta iki 2015 m.; pabrėžia, kad svarbu išaiškinti, kaip šios konvencijos principai bus taikomi po 2020 m., kad visos šalys prisiimtų įsipareigojimus; taip pat laikosi nuomonės, kad naujoji per 17-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją apibrėžta rinka grindžiama priemonė šiuo požiūriu yra labai svarbi, ir tikisi, kad ad hoc darbo grupei dėl ilgalaikių bendradarbiavimo veiksmų pavyks nustatyti šios priemonės veikimo sąlygas ir procedūras;

Kioto protokolas – antrasis įsipareigojimų laikotarpis

8.  palaiko šalių sprendimą, kuris atsispindi Durbano dokumentų rinkinyje ir iš viso apima apie 15 proc. visame pasaulyje išmetamų teršalų – priežastis dėl kurios ES turėtų sustiprinti savo pastangas ieškant sprendimų bendroms priemonėms siekiant visų pagrindinių veikėjų pritarimo, kad kaip tarpinis žingsnis antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis prasidėtų 2013 m. sausio 1 d. ir būtų pereinama prie naujos efektyvesnės ir tiesiškai privalomos tarptautinės sistemos, kuri įtrauktų visas šalis ir įsigaliotų iki 2020 m.;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad galimu antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Japonija ir Kanada neprisiėmė įsipareigojimų, o Australija ir Naujoji Zelandija šiuo klausimu neapsisprendė; be to, pažymi, kad ir toliau trūksta besivystančioms šalims, pvz., Kinijai, Indijai, Brazilijai ir Indonezijai, taikytinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų;

10.  ragina Dohoje priimti reikalingus pakeitimus, kad antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, taikant laikinąją tvarką, galėtų būti iš karto pradėtas;

11.  atkreipia dėmesį į Durbano dokumentų rinkinio Sprendime Nr. 1/CMP 7 nustatytą pažadą, kad dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigos datos bus nuspręsta Dohos konferencijoje, ir pritaria sumanymui nustatyti aštuonerių metų įsipareigojimų laikotarpį, kuris baigtųsi 2020 m. gruodžio 31 d.;

12.  pabrėžia, kad pagal dabartinę Kioto protokolo veikimo struktūrą reikia kiekiais nustatytus įsipareigojimus riboti ar mažinti išmetamuosius teršalus, kuriuos šalys turėjo pateikti iki 2012 m. gegužės mėn., Dohos konferencijoje patvirtinti kaip Kioto protokolo pakeitimus pagal Sprendimą Nr. 1/CMP 7; ragina B priede išvardytas šalis, kurios dar nepateikė kiekiais nustatytų įsipareigojimų riboti ar mažinti išmetamuosius teršalus, juos pateikti; ragina tas B priedo šalis, kurios to dar nepadarė, pateikti savo kiekiais nustatytus įsipareigojimus riboti ar mažinti išmetamuosius teršalus ir sveikina ES tai padarius; pabrėžia, kad perkeliant nustatytosios normos vienetus į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį būtų pakenkta Kioto protokolo vientisumui; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei valstybėms narėms bus leidžiama perkelti nustatytosios normos vienetus, Kioto protokolas klimato kaitos švelninimui nedarys jokio tikro poveikio;

13.  palankiai vertina 77-ių grupės ir Kinijos pateiktą pasiūlymą pertekliaus naudojimui veiksmingai valdyti ir mažinti; pažymi, kad Europos Sąjunga iki šiol nepateikė pasiūlymo, kaip būtų galima išspręsti nustatytosios normos vienetų pertekliaus klausimą; primena, kad Lisabonos sutartyje nurodyta, jog Europos Sąjungos Taryba ir dėl bendrųjų priemonių (ES sutarties 16 straipsnis), ir per visą procedūrą, kai deramasi dėl naujų tarptautinių susitarimų ir jie sudaromi (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnis), priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma;

14.  dar kartą reikalauja, kad švarios plėtros mechanizmas būtų reformuotas, nustatant griežtus kokybės standartus, kuriais būtų užtikrinamas aukštas šių projektų lygmuo, kad šie projektai padėtų patikimai, patikrinamai, faktiškai ir papildomai mažinti išmetamuosius teršalus, prisidedant prie besivystančių šalių tvaraus vystymosi ir užtikrinant, kad šis mechanizmas nebūtų naudojamas netinkamai pagal didelio anglies dioksido kiekio infrastruktūros projektus; mano, kad ateityje švarios plėtros mechanizmas turi būti taikomas tik mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

Atotrūkis klimato kaitos švelninimo srityje

15.  pabrėžia, kad visos šalys pirmiausia turi skubiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o antra – padidinti siektiną lygį nuo dabar iki 2020 m., kad pasiektų 2º°C tikslą; pakartotinai primena, kad reikia skubiai daryti pažangą panaikinant milijardų tonų dydžio mokslinių tyrimų rezultatų ir konferencijos šalių prisiimtų dabartinių įsipareigojimų skirtumą, tvirtinant privalomus įsipareigojimus ir veiksmus, kurie būtų platesnio užmojo už Kopenhagos susitarime numatytus taršos mažinimo įsipareigojimus ir veiksmus, remiantis bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principu, pagal kurį skurdesnėms šalims teikiant finansinę ir technologinę pagalbą bei pasinaudojant pajėgumų stiprinimo priemonėmis būtų padedama tiesiogiai pereiti prie pažangios mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos bei ekonomikos sistemos; visų pirma ragina šalis skubiai imtis priemonių, kurios įsigaliotų vėliausiai 2015 m., tarptautinio oro ir jūrų transporto bei kitų sektorių išmetamųjų teršalų, taip pat hidrofluorangliavandenilių (HFC), juodosios anglies, metano ir kitų trumpaamžių klimatui poveikį darančių medžiagų kiekiui mažinti, kad būtų panaikintas su 2 ºC tikslu susijęs atotrūkis;

16.  ragina Dohos konferencijoje priimti sprendimą dėl pasaulinio atotrūkio klimato kaitos švelninimo srityje dydžio įvertinimo ir šį atotrūkį nuolat stebėti, kad būtų galima imtis būtinų veiksmų jam panaikinti;

17.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantį Kiprą rasti sąjungininkų vadinamajam milijardų tonų atotrūkiui, t. y. dabartinio siektino lygio ir reikalaujamo lygio, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 2º°C, skirtumui panaikinti;

18.  pripažįsta, kad veiksmingas laipsniškas iškastinio kuro subsidijavimo atsisakymas labai padėtų sumažinti atotrūkį klimato kaitos švelninimo srityje;

19.  primena, jog, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos Ketvirtąja vertinimo ataskaita, reikia, kad iki 2020 m. pramoninės šalys sumažintų jų teritorijoje išmetamų teršalų kiekį 25–40 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu, o visų besivystančių šalių grupė iki 2020 m. turėtų gerokai sumažinti šiuo metu numatomą išmetamųjų teršalų kiekio augimą, t. y. maždaug 15–30 proc.; be to, primena, kad apskritai iki 2020 m. pasaulio išmetamųjų teršalų kiekis turi nustoti didėti, ir ragina atvirai diskutuoti apie veiksmingesnes politikos strategijas, skirtas atotrūkiui klimato kaitos švelninimo srityje panaikinti;

20.  pabrėžia, kad reikia patikimo mokslinio pagrindo, kokį pateikė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, kurios struktūra ir procedūros buvo iš esmės pertvarkytos, ir pažymi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-osios vertinimo ataskaitos, kuri bus pateikta 2014 m., išvadų svarbą šioje srityje;

21.  primena, kad pačiai Europos Sąjungai naudinga siekti klimato apsaugos tikslo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taip užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kurti papildomas darbo vietas ir mažinti priklausomybę nuo energijos importo;

22.  palankiai vertina pasiūlymą įtraukti į ES teisės aktus Kankūno susitarimą, kad išsivysčiusios šalys, kurios yra šio susitarimo šalys, parengtų anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas, ir pabrėžia, kaip svarbu teikti finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims, kurios yra šio susitarimo šalys, kad jos galėtų patvirtinti ir įgyvendinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamus vystymosi planus; pažymi, kad šiuose planuose ir strategijose turėtų būti apibrėžtos politikos kryptys ir priemonės, apimančios išankstinius veiksmus šalies viduje, kad būtų išvengta su didelio CO2 kiekio išmetimu susijusių investicijų ir infrastruktūros įšaldymo bei trumpalaikiai ir vidutinės trukmės energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslai;

Kovos su klimato kaita finansavimas

23.  pabrėžia, kad būtina išvengti finansavimo spragų po 2012 m. (kai baigiasi „skubios pradžios“ finansavimo laikotarpis) ir siekti parengti planą, pagal kurį turėtų būti užtikrinamas įvairių šaltinių skiriamas finansavimas kovai su klimato kaita 2013–2020 m. laikotarpiu; mano, kad, siekiant paspartinti pereinamuosius procesus ir išvengti prisirišimo prie iškastinio kuro daugumoje besivystančių šalių, taip pat remti besivystančių šalių pastangas švelninti klimato kaitą bei prie jos prisitaikyti, konkretūs įsipareigojimai dėl finansavimo 2013–2020 m. laikotarpiu yra ypač svarbūs; primena, kad dauguma valstybių narių iki šiol neprisiėmė jokių kovos su klimato kaita finansavimo po -2013 m. įsipareigojimų;

24.  susirūpinęs pastebi, kad, nors išsivysčiusios šalys įsipareigojo iki 2020 m. kasmet suteikti 100 mlrd. JAV dolerių naują ir papildomą finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, iki šiol nėra tarptautiniu mastu sutarta kas yra „naujas ir papildomas“;

25.  pabrėžia, kad kovai su klimato kaita skirtų lėšų vertinimas, tikrinimas ir stebėjimas, kartu su jų papildomumo aspektu, yra būtinas ir tam reikalingas tarptautiniu mastu priimtas apibrėžimas; ragina ES patvirtinti bendrą metodą, kuriuo būtų užtikrinama, kad oficiali parama vystymuisi nebus nukreipta nuo turimų vystymosi tikslų, tačiau bus iš tiesų papildoma;

26.  palankiai vertina ilgalaikio finansavimo šaltinių ir besivystančių šalių poreikių finansavimo darbo programos veiklą ir laukia, kol bus pateikta pirmininkų ataskaita, kuri bus svarstoma Dohos konferencijoje;

27.  mano, kad skiriant finansavimą kovos su klimato kaita besivystančiose šalyse priemonėms reikia spręsti jau šiandien jaučiamo neigiamo klimato kaitos poveikio klausimą ir padėti didinti atsparumą, visų pirma skurdžiausiose ir pažeidžiamiausiose šalyse, taip pat padėti iki 2020 m. panaikinti siekių klimato kaitos švelninimo srityje atotrūkį ir kartu prisidėti prie tvaraus vystymosi;

28.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų ieškoti novatoriškų ir papildomų finansavimo šaltinių (tarptautiniai finansinių sandorių mokesčiai ir tarptautinio oro ir jūrų transporto rinkliavos);

29.  ragina Komisiją užtikrinti, kad toks finansavimas bus naujas ir papildomas ir toliau skatinti naujoviškus finansavimo šaltinius;

30.  pabrėžia dideles sąnaudų ekonomijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo teikiamas galimybes atsisakyti iškastiniam kurui skiriamų subsidijų; ragina Dohos konferencijoje patvirtinti planus dėl laipsniško iškastiniam kurui skiriamų subsidijų atsisakymo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, pirmenybę teikiant I priede išvardytoms šalims;

31.  palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta Ekologinio klimato fondo valdyba, ir laukia sprendimo dėl šio fondo sekretoriato atstovo Dohos konferencijoje; atkreipia dėmesį, kad Dohos konferencijoje reikia priimti tolesnius sprendimus, kad būtų pradėtas naudoti Ekologinis klimato fondas, kaip nustatyta Kankūno susitarimais, ypač kiek tai sietina su jo pradiniu kapitalu, ir pabrėžia poreikį mobilizuoti šalių finansinę paramą, siekiant pradėti šio fondo veiklą; pripažįsta, kad Ekologinis klimato fondas yra labai svarbus didinat mažiausiai išsivysčiusių šalių pajėgumus švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių, o konkretūs finansiniai įsipareigojimai šioje srityje yra ypač svarbūs;

32.  pabrėžia, kad Kankūno susitarimuose yra aiškiai nurodoma, jog besivystančioms šalims per Ekologinį klimato fondą teikiamos lėšos turi būti „naujos“ ir „papildomos“ prie jau turimos pagalbos vystymuisi;

33.  primena, kad, nors besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie vis didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje, jos yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos poveikio požiūriu ir turi mažiausiai pajėgumų prie jos prisitaikyti;

34.  pabrėžia, kad politikos nuoseklumo užtikrinimas ir aplinkos aspekto įtraukimas į vystymosi projektus – tai esminė veiksmingos ES klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų strategijos dalis;

35.  ragina ES ir jos valstybes nares remti veiksmus besivystančiose šalyse, kuriais būtų keliami labiausiai skurstančiųjų gyvenimo standartai; ypač ragina ES užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas tik ekologiškoms vystymosi tendencijoms remti – tai apima veiksmingą tiesioginės ar netiesioginės ES paramos iškastiniu kuru paremtai pramonei panaikinimą (pasinaudojant EIB paskolomis, eksporto kredito agentūromis ir t. t.), laikantis 2009 m. Didžiojo dvidešimtuko valstybių aukščiausiojo lygio susitikime Pitsburge ES prisiimtų įsipareigojimų;

36.  pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos krizė negali būti dingstis neveiklumui arba atsisakymui skirti lėšų prisitaikymo priemonėms besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad, priešingai, ekonomikos, kurios sąlygomis į aplinką išskiriama mažai anglies dioksido, plėtra yra svarbus žingsnis įveikiant krizę;

37.  mano, kad besivystančias šalis – šioms pritaikant tvarias ir veiksmingas technologijas – turėtų remti pramoninės šalys, teikdamos pakankamas finansines ir technologines priemones;

38.   mano, kad vykdant šias priemones reikia gerbti besivystančių šalių interesus ir prioritetus, atsižvelgti į vietos patirtį, skatinti pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą ir mažo bei vidutinio masto žemės ūkį, tinkamai laikantis gamtinės ir ekologinės pusiausvyros;

39.  pabrėžia, kad be jau esamos pagalbos vystymuisi lėšas kovos su klimato kaita priemonėms reikėtų teikti kaip naują ir papildomą įnašą;

40.  primena ES bei jos valstybėms narėms, kad oficiali parama plėtrai yra esminė pagrindinių vystymosi poreikių, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, finansavimo priemonė ir tam skirtų lėšų negalima nukreipti kovai su klimato kaita; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą, reikalingą Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti, kartu su naujomis ir papildomomis lėšomis, skirtomis kovai su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos;

Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė

41.  palankiai vertina Sprendimą Nr. 2/CMP 7, kuris buvo priimtas Durbano konferencijoje, kaip svarbų žingsnį įvedant patikimas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus apskaitos taisykles; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime numatoma dvimetė darbo programa siekiant ištirti, ar reikalinga išsamesnė apskaitos sistema, kad būtų užtikrintas sektoriaus indėlio mažinant išmetamųjų teršalų kiekį vientisumas aplinkosaugos požiūriu;

42.  primena, kad besivystančiose šalyse dėl žemės paskirties keitimo ir žemės ūkio išmetama dalis didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; ragina ES remti agrarinę miškininkystę ar ekologinį žemės ūkį, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, nes šios abi šakos, sudarydamos sąlygas vietos bendruomenių pajamoms įvairinti, prisideda prie klimato kaitos padarinių švelninimo ir skurdo mažinimo;

43.  primena, kad gaminant kurą iš maistinių pasėlių (tokių kaip aliejinių kultūrų sėklos, palmių aliejus, cukranendrės, cukriniai runkeliai ir kviečiai) būtų galima sukelti didžiulį žemės plotų poreikį ir sukelti pavojų žmonėms skurdžiose šalyse, kurių pragyvenimas priklauso nuo galimybės naudotis žeme bei gamtiniais ištekliais;

44.  apgailestauja dėl to, kad Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje bei Degalų kokybės direktyvoje pateikti tvarumo kriterijai biokuro atveju yra ribotos apimties ir nepakankami norint įtraukti neigiamą biokuro naudojimo poveikį, ypač kai tai susiję su netiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu; ragina ES atnaujinti savo tvarumo ir licencijavimo kriterijus, susijusius su biokuru, siekiant užtikrinti derėjimą su ES įsipareigojimu kovoti su klimato kaita ir jos teisiniais politinės vystymosi darnos kriterijais, išdėstytais Lisabonos sutarties 208 straipsnyje;

45.  pakartoja, kad intensyvesnis biomasės panaudojimas galėtų skatinti miškų kirtimą ir miškų anglies dioksido atsargų mažinimą – tai galėtų kelti pavojų ES tikslui apriboti klimato kaitos temperatūros augimo rodiklį 2º°C; prašo ES ir jos valstybes nares leisti naudoti tik tokius agrodegalus, kuriais akivaizdžiai galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jais nebūtų keliama pavojaus žemės naudojimui ir nesutrikdomas gyventojų aprūpinimas maistu, o taip pat nekeliama pavojaus saugomoms teritorijoms; todėl primygtinai ragina Komisiją sukurti teisiškai privalomus biomasės tvarumo kriterijus, įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo apskaičiavimus į jau galiojančius agrodegalų tvarumo kriterijus bei įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo apskaičiavimus bei anglies dioksido „skolos“ apskaičiavimus į bioenergijos tvarumo kriterijus;

Dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas (angl. REDD +)

46.  palankiai vertina Durbane priimtus sprendimus, susijusius su finansavimo, apsaugos priemonių ir atskaitos lygiais; mano, kad Dohoje reikia siekti tolesnės pažangos, ypač dėl miškų atskaitos lygių techninio įvertinimo; be to, atkreipia dėmesį, kad dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui tenka svarbus vaidmuo mažinant atotrūkį klimato kaitos švelninimo srityje;

47.  pabrėžia, kad pagal Jungtinių Tautų bendrą klimato kaitos konvenciją dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, toks mažinimas besivystančiose šalyse (REDD+) bus finansuojamas viešosioms lėšomis, ir ragina šalis prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus ieškoti naujoviškų finansavimo būdų;

48.  nepritaria sumanymams prekiauti miškų anglimi ir įtraukti REDD+ į anglies dioksido rinkas, nes tai lemtų kreditų paskirstymo perviršį ir tolesnį anglies dioksido kainos didėjimą;

49.  pabrėžia, kad norint veiksmingai mažinti dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarantį išmetamųjų teršalų kiekį reikia užtikrinti skaidrumą ir įdiegti patikimas stebėsenos sistemas;

50.  pripažįsta REDD+ svarbą kovojant su miškininkystės sektoriuje išmetamomis dujomis; ypač ragina, kad įgyvendinant REDD+ nebūtų pakenkta bet kokiai pažangai, kuri iki šiol buvo padaryta taikant ES veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT), visų pirma tokiais klausimais, kaip miškų valdymas bei paprotinių naudojimo teisių išaiškinimas ir pripažinimas; ragina ES daryti spaudimą dėl stipresnių ir detalesnių socialinių, valdymo bei aplinkos apsaugos garantijų REDD+ projektams, įskaitant apsauginius mechanizmus, užtikrinančius pagarbą miškuose gyvenančių žmonių teisėms;

51.  mano, kad miškų apsaugai ilguoju laikotarpiu reikalingi ypač stabilūs pinigų srautai; pabrėžia, kad, jei būtų skiriama mažiau lėšų negu tam tikras nustatytas lygis, vėl prasidėtų miškų naikinimas;

Tarptautinė aviacija ir jūrų transportas

52.  primena savo raginimą dėl tarptautinių priemonių, kuriomis būtų siekiama mažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį, stengiantis suvaldyti tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto daromą poveikį klimato kaitai; toliau pritaria, kad aviacija būtų įtraukta į Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

53.  ragina valstybes nares visas įmanomas iš aviacijos apyvartinių taršos leidimų aukcionų gaunamas pajamas skirti laipsniškam kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse nuo 2013 m. didinimui;

Klimato apsauga, ypač per ekonomikos krizę

54.  pabrėžia, kad dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu aiškiai matyti, kad tik tvari ekonomika gali padėti užtikrinti ilgalaikę gerovę ir kad klimato apsauga yra vienas iš pagrindinių tokios tvarios ekonomikos ramsčių; pabrėžia, kad dar niekada nebuvo taip svarbu paaiškinti politinių veiksmų klimato apsaugos srityje priežastis: taip siekiama daugiau žmonių sudaryti sąlygas pasiekti aukštą gyvenimo lygį kartu apsaugant išteklius bei suteikiant augimo galimybių ir ateities kartoms;

55.  primena, kad klimato kaitos problemos negalima laikyti pavieniu klausimu ir kad ją visada reikia spręsti atsižvelgiant į tvarų vystimąsi, pramonės politiką ir išteklių politiką;

Struktūrinė reforma

56.  laikosi nuomonės, kad viena iš sėkmingos Durbano konferencijos priežasčių buvo tai, kad šioje konferencijoje buvo nustatytas pagrindas ankstesniems dideliems šalių ir stebėtojų, išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių, taip pat I priede nurodytų šalių ir I priede nenurodytų šalių skirtumams panaikinti, ir todėl ragina visus dalyvius siekti nustatyti naują, visapusišką ir daugiau aspektų apimančią būsimų derybų struktūrą;

57.  laikosi nuomonės, kad dabartinė įsipareigojimų ir patikros sistema nepadės pasiekti esminių ilgalaikei kovai su klimato kaita reikalingų pokyčių, ir todėl primygtinai ragina visas šalis svarstyti ir kitus metodus;

58.  pažymi, kad nėra stebuklingo klimato kaitos problemos sprendimo būdo, ir todėl pabrėžia, kad yra daug galimybių pasiekti būtinus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir – dar svarbiau – iš esmės pakeisti mąstymą; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad dauguma šalių jau imasi plataus užmojo klimato kaitos švelninimo veiksmų, ir ragina užtikrinti, kad pagal JTBKKK būtų sudarytos sąlygos esamos padėties skaidrumui didinti;

Perėjimas prie tvarios ekonomikos ir pramonės

59.  Nerimauja dėl visame pasaulyje deginant iškastinį kurą išmetamo CO2 kiekio, kuris, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2011 m. pasiekė rekordinį lygį; primena, kad numatomas pasaulinis energijos vartojimo didėjimas bus grindžiamas visų energijos išteklių plėtojimu; todėl mano, kad siekiant užtikrinti Europos konkurencinį pranašumą tvarių technologijų srityje ir susijusią patirtį, ES privalo tolygiai stengtis pereiti prie tvarios ekonomikos; mano, kad Europa tarptautiniu mastu turėtų skatinti aplinkos neteršiančių technologijų, įskaitant atsinaujinančiosios energijos srities technologijas, naujoviškas ir veiksmingas iškastinio kuro technologijas ir ypač energijos vartojimo efektyvumo technologijas, sklaidą;

60.  ragina glaudžiau koordinuoti Tarybos, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos darbą, kad tarptautinėse organizacijose, pvz., Tarptautinėje energetikos agentūroje (TEA), Tarptautinėje atsinaujinančiosios energijos agentūroje (IRENA), Tarptautinėje bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje partnerystės organizacijoje (IPEEC) ir Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) ES galėtų laikytis vieningos ir nuoseklios pozicijos ir taip atlikti aktyvesnį ir įtakingesnį vaidmenį, visų pirma raginant įgyvendinti tvarios energetikos ir energetinio saugumo politikos kryptis;

61.  pabrėžia, kad daugelis valstybių dėl įvairių priežasčių, įskaitant klimato apsaugą, išteklių trūkumą ir efektyvų jų naudojimą, energetinį saugumą, inovacijas ir konkurencingumą, imasi su ekonomikos ekologiškumo didinimu susijusių veiksmų; atkreipia dėmesį į, pvz., tokiose valstybėse, kaip Kinija ir Pietų Korėja, įgyvendinamas investicines energetikos sistemos pertvarkymo programas ir ragina Komisiją išnagrinėti tokias programas bei jų poveikį ES konkurencingumui atitinkamuose sektoriuose;

62.  palankiai vertina šiuos pokyčius ir pakartoja, kad tarptautiniu mastu koordinuojami veiksmai turėtų padėti spręsti anglies dioksido nutekėjimo ir atitinkamų sektorių, visų pirma tų sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, konkurencingumo problemas; ragina pasirašyti susitarimą, kuriuo tarptautiniu lygmeniu būtų užtikrintos vienodos sąlygos daug anglies dioksido išskiriančioms pramonės šakoms;

63.  nerimauja dėl to, kad daugėja vadinamųjų importuotų išmetamųjų teršalų, kai dėl importuojamų prekių išmetamų teršalų kiekis didėja sparčiau, nei mažėja šalies viduje dėl gamybos išmetamų teršalų; mano, kad, jei ES geriau stebėtų ir didintų informuotumą apie importuotų išmetamųjų teršalų padėties pokyčius, tai galėtų paskatinti pramonės konkurentus, siekiant didesnio savo produktų pripažinimo ES rinkoje, laikytis griežtesnės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tvarkos;

64.  pabrėžia, kad dėl neigiamą įtaką Europos Sąjungai darančios finansų ir biudžeto krizės neturėtų mažėti Europos Sąjungos, jos pramonės įmonių, vartotojų ir valstybių narių užmojis, susijęs su Dohoje vyksiančiomis tarptautinėmis derybomis klimato klausimais; mano, kad ES, siekdama išvengti, pvz., darbo vietų – visų pirma ekologiškų darbo vietų – naikinimo, neturi mažinti pastangų pertvarkyti savo ekonomiką, taip pat mano, kad ES turi įtikinti savo partnerius visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, kad naudinga prisijungti prie tarptautinio susitarimo ir kad galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį neprarandant konkurencingumo ir nenaikinant darbo vietų, ypač jeigu visos suinteresuotosios šalys išmetamųjų teršalų kiekį mažina kartu;

65.  pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo būtina kuo greičiau parengti ir įgyvendinti holistinę žaliavų ir išteklių strategiją, susijusią su išteklių naudojimo efektyvumu visuose išsivysčiusių ir besivystančių šalių sektoriuose, ir ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį sprendžiant šį klausimą; ragina ES ir jos valstybes nares remti besivystančias šalis ir nacionaliniu, ir vietos lygmenimis, joms perduodant turimą tausios gavybos, efektyvesnio išteklių naudojimo ir pakartotinio naudojimo bei perdirbimo patirtį;

66.  mano, kad sektorinis požiūris, derinamas su visoje ekonomikoje taikoma didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo sistema, pramoninėse šalyse gali prisidėti prie veiksmų klimato kaitos srityje ir užtikrinti konkurencingumą bei ekonomikos augimą; pabrėžia, kaip svarbu, atsižvelgiant į tarptautines derybas, patvirtinti sektorinį požiūrį į pramoninius išmetamuosius teršalus, visų pirma besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; tikisi, kad šis požiūris taip pat gali būti įtrauktas į tarptautinės klimato kaitos veiksmų po 2012 m. programą;

67.  atkreipia dėmesį, kad skirtingų energijos išteklių kainos daro didelę įtaką rinkos veikėjų, įskaitant pramonės įmones ir vartotojus, elgesiui, ir pažymi, kad dėl nesugebėjimo pagal dabartinę tarptautinės politikos sistemą visapusiškai įtraukti išorinių sąnaudų įtvirtinami netausaus vartojimo įpročiai; taip pat pakartoja, kad pasaulinė anglies dioksido rinka būtų tvirtas esminio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir vienodų sąlygų sudarymo pramonei pagrindas; ragina ES ir jos partneres artimiausioje ateityje rasti veiksmingiausią būdą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitų su pasauline anglies dioksido rinka susijusių prekybos sistemų ryšiams skatinti, užtikrinant didesnę taršos mažinimo būdų įvairovę, didesnį rinkos mastą ir likvidumą, skaidrumą ir galiausiai veiksmingesnį išteklių paskirstymą energetikos sektoriui ir pramonės šakoms;

Moksliniai tyrimai ir technologijos

68.  apgailestauja, kad Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (RIO+20) sprendžiant būsimus svarbiausius su tvarumu susijusius klausimus nepasiekta didelės pažangos; taip pat apgailestauja, kad pasaulio lyderiai nenustatė konkrečių tikslų, nesiėmė įvertinamų veiksmų ir neprisiėmė įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į Durbano konferencijos rezultatus, įskaitant su Durbano efektyvesnių veiksmų platforma susijusią pažangą, tolesnį Kioto protokolo įgyvendinimą, 100 mlrd. JAV dolerių vertės Ekologinio klimato fondo įsteigimą, ir į tolesnius Technologijų vykdomojo komiteto tobulinimus, skirtus mažo anglies dioksido kieko technologijoms diegti;

69.  pabrėžia, kad pažangių technologijų kūrimas ir diegimas yra itin svarbus kovojant su klimato kaita ir kartu įtikinant ES partnerius visame pasaulyje, jog galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį neprarandant konkurencingumo ir darbo vietų; ragina prisiimti tarptautinį įsipareigojimą didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijas į atitinkamų sektorių pažangias technologijas; mano, jog labai svarbu, kad Europa rodytų pavyzdį numatydama kur kas daugiau lėšų moksliniams tyrimams, susijusiems su klimatui žalos nedarančiomis ir efektyviai energiją naudojančiomis pramonės ir energetikos technologijomis, ir kad vykdant šios srities mokslinius tyrimus Europa turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, pvz., BRIC šalimis (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis;

70.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimo lygis nedidėtų daugiau kaip 2 °C, inovacijos yra labai svarbios, ir pažymi, kad rinkos ekonomikos sąlygomis inovacijas galima skatinti įvairiais būdais; ragina Komisiją įvertinti įvairias sistemas, skirtas pirmaujančioms verslo įmonėms, turinčioms skirtingus naujovių diegimo ir technologijų perdavimo ir perkėlimo pasaulio mastu gebėjimus, atlyginti; ragina pripažinti besivystančių šalių teisę naudotis visomis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), lanksčiomis nuostatomis;

71.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti glaudesnį Europos ir mažiausiai išsivysčiusių šalių bendradarbiavimą; mano, kad ES turėtų palaikyti pastangas sudaryti sąlygas mažiausiai išsivysčiusioms šalims rasti partnerius ir užsitikrinti finansavimui investicijoms į atsinaujinančiąją energiją bei ekologiškas technologijas, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl bendrų mokslinių tyrimų programų, susijusių su alternatyviais energijos ištekliais, įgyvendinimo ir dėl ES galimybių skatinti įvairių išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių pramonės sektorių bendradarbiavimą;

Energija, energijos vartojimo efektyvumas ir efektyvus išteklių naudojimas

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš neseniai atliktos Tarptautinės energetikos agentūros analizės matyti, kad didesnis vartojimo efektyvumas yra tinkamiausias geresnio energijos valdymo užtikrinimo ateinančiais dešimtmečiais būdas, suteikiantis galimybę siekiant 2050 m. užsibrėžtų klimato apsaugos tikslų gauti trejopos investicijų grąžos, tačiau tam reikia vyriausybių ryžtingų politinių veiksmų ir paskatų;

73.  apgailestauja, kad tarptautiniu mastu ir Europos Sąjungoje energijos taupymo galimybės nėra tinkamai išnaudojamos, ir pabrėžia, kad taupant energiją sudaromos sąlygos kurti darbo vietas, taupyti lėšas ir užtikrinti energetinį saugumą, konkurencingumą bei sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; ragina ES tarptautinėse derybose aptariant technologijų perdavimą, besivystančioms šalims skirtus vystymosi planus ar teikiamą finansinę pagalbą daugiau dėmesio skirti energijos taupymui; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, norėdamos būti patikimos, privalo atitikti savo pačių nustatytus rodiklius;

74.  atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje apie 2 mlrd. žmonių ir toliau neturi galimybės naudotis tvaria energija už priimtiną kainą; pabrėžia, kad energijos nepritekliaus klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į klimato politikos tikslus; pažymi, kad yra sukurtos energijos technologijos, tenkinančios ir pasaulinius aplinkos apsaugos, ir vietos plėtros poreikius;

75.  apgailestauja, kad netinkamai koordinuojamos JTBKKK ir Biologinės įvairovės konvencija, todėl yra švaistomi ištekliai ir prarandamos vertingos viena kitą papildančių politikos šakų galimybės; pabrėžia, kad įvairiais tyrimais, įskaitant tyrimą „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“, pademonstruojama, kad saugoti ekosistemas taikant tvarias praktikas dažnai yra pigiau nei pakeisti prarastas funkcijas investuojant į alternatyvias sudėtingas infrastruktūras bei technologinius sprendimus; reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės būsimosios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (CBD COP 11), kuri vyks Hiderabade, metu glaudžiau susietų savo kovos su klimato kaita tikslus ir biologinės įvairovės apsaugos tikslus;

76.  pabrėžia, kad yra būtina skatinti naudojimąsi ekologiškomis technologijomis bei tokių technologijų perdavimą visoms, tačiau ypač – besivystančioms šalims, siekiant pagerinti prieigą prie technologinės informacijos, parengti ir platinti patikimus duomenis apie turimus patentus ir technologijas, lengvinti ir aktyvinti dalijimąsi ir keitimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis bei tokių teisių kaupimą pasinaudojant skaidriais ir saugiais mechanizmais bei kurti naujus mechanizmus, skirtus skatinti moksliniams tyrimams, netrukdančius naudotis inovacijomis; todėl ragina ES ir jos valstybes nares spręsti intelektinės nuosavybės teisių klausimą, siekiant veiksmingai ir sparčiai kurti bei skleisti inovacinius sprendimus, kurie yra būtini kovojant su klimato kaita;

Diplomatija klimato srityje

77.  pabrėžia, kad ES ir toliau privalo konstruktyviai veikti tarptautinėse derybose klimato klausimais ir kad rengdamosi susitikimui Dohoje visos ES institucijos toliau turi plėtoti ES diplomatijos klimato srityje veiksmus vadovaujant EIVT, kad būtų parengta aiškesnė ES pozicija klimato politikos klausimu ir taip tarptautinėms deryboms klimato klausimais suteikta naujų paskatų, o partneriai visame pasaulyje būtų paskatinti pradėti taikyti privalomas, palyginamas ir veiksmingas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir tinkamas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

78.  apgailestauja, kad ES nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai neatitinka jos patvirtinto 2 ºC tikslo bei ekonomiško būdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslui iki 2050 m. pasiekti;

79.  primena, jog svarbu sudaryti (pasaulines) sąjungas su pažangiausiomis šalimis, siekiant toliau skatinti derybas ir užtikrinti, kad daugiausia teršalų išmetančios valstybės pritartų tinkamiems plataus užmojo tikslams ir būtų mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

80.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjunga, būdama pagrindinė veikėja, laikytųsi vienodos pozicijos Dohos konferencijoje, siekdama pažangos dėl tarptautinio susitarimo ir būtų vieninga šiuo klausimu;

81.  ragina šalis pripažinti, jog teisės aktų leidėjų dalyvavimas derybose yra labai svarbus norint, kad tarpvalstybinis procesas būtų sėkmingas ir 2015 m. būtų pasiektas visuotinis susitarimas, atsižvelgiant į tai, kokios politinės sąlygos daugiašalėms deryboms susidarys dėl šalių nacionalinės teisės aktų, susijusių su klimatu, pažangos ir kiek jos galės padėti kelti bendrą užmojų lygį;

82.  pabrėžia esmines abiejų konferencijas siekiančių organizuoti valstybių – Kataro, vieno iš svarbiausių pasaulyje naftos ir dujų gamintojų, kurio turimi ištekliai senka, tačiau išmetamųjų teršalų kiekis vienam gyventojui tebėra didžiausias pasaulyje, ir Pietų Korėjos, ekologiškų technologijų srityje pirmaujančios ir pirmosios Azijos valstybės, ketinančios priimti klimato kaitos teisės aktus, kuriais būtų įgyvendinama su didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema susijusi politika – pozicijas ir ragina abi šiuo metu į I priedą neįtrauktas valstybes rodyti pavyzdį ir padėti sudaryti naujas sąjungas;

83.  reiškia susirūpinimą, kad dėl neoficialios praktikos laukti, kol visos Tarybos delegacijos pasieks sutarimą, delsiama imtis skubių veiksmų klimato srityje, todėl primygtinai ragina Tarybą visais atvejais imtis veiksmų remiantis kvalifikuota balsų dauguma priimamais sprendimais pagal Sutartis, visų pirma dėl bendrųjų teisės aktų (ES sutarties 16 straipsnio 3 dalis) ir ypač visais tarptautinių susitarimų sudarymo etapais (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 8 dalis);

84.  pažymi, kad Komisija pasiūlė veiksmų planą, kaip iki 2050 m. pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios Europos, ir mano kad šis tikslas yra labai plataus užmojo, bet įgyvendinamas; šiuo požiūriu primena įsipareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį net neatsižvelgiant į tarptautiniame susitarime nustatytas ribas;

85.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio klimato atšilimo aplinkybėmis išryškėja visų valstybių tarpusavio priklausomybė; todėl mano, kad siekiant išvengti pražūtingų pokyčių, dėl kurių labai nukentėtų visa žmonija, būtina sudaryti pasaulinio masto susitarimą;

Europos Parlamento delegacija

86.  laikosi nuomonės, kad ES delegacijai tenka labai svarbus vaidmuo derybose dėl klimato kaitos, taigi mano, jog nepriimtina, kad Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose per ankstesnes šalių konferencijas; tikisi, kad bent Europos Parlamento delegacijos pirmininkui bus leista dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose Dohoje;

87.  pažymi, kad pagal 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos ir Europos Parlamento sudarytą pagrindų susitarimą Komisija privalo sudaryti sąlygas tam, kad Parlamento nariai stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti Sąjungos delegacijose derantis dėl daugiašalių susitarimų; primena, kad pagal Lisabonos sutartį (SESV 218 straipsnis) Europos Parlamentas turi duoti pritarimą Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų susitarimams;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims narėms, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) OL L 8, 2009 1 13, p. 3.
(2) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 44.
(3) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 1.
(4) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 25.
(5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 77.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0504.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0086.
(8) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.


Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai
PDF 310kWORD 36k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“ (2012/2025(INI))
P7_TA(2012)0453A7-0274/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 21 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) (COM(2011)0838/4),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21–22 d. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadas, 1995 m. gruodžio 15–16 d. Madrido Europos Vadovų Tarybos, 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. gruodžio 5 d. išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Tarybos priimtą atnaujintą konsensusą dėl plėtros ir konsoliduotąją plėtros strategiją, kurią įgyvendino Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Penkeri išsiplėtusios ES metai. Ekonomikos laimėjimai ir iššūkiai“ (COM(2009)0079/3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.(1), 2008 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos 2007 m. plėtros strategijos dokumento(2) ir 2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos 2009 m. plėtros strategijos dokumento, susijusio su Vakarų Balkanų šalimis, Islandija ir Turkija(3), taip pat į Komisijos komunikatus dėl 2009–2010 m., 2010–2011 m. ir 2011–2012 m. plėtros strategijų,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Vakarų Balkanų šalių, Islandijos ir Turkijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0274/2012),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė, gerbianti ir įsipareigojusi remti tokias vertybes kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare; kadangi šios vertybės yra pačios Europos Sąjungos pagrindas ir jomis grindžiami jos veiksmai tarptautinėje arenoje, ir jų privaloma laikytis bei jas gerbti visose valstybėse narėse;

B.  kadangi plėtros klausimas buvo įtrauktas į ES darbotvarkę nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio; kadangi nuo pirmojo plėtros etapo 1973 m. ES nuosekliai plėtėsi, o jos narių skaičius padidėjo nuo šešių narių steigėjų iki dabartinių 27 narių (netrukus bus 28 narės); kadangi kelios kitos šalys siekia tapti ES valstybėmis narėmis, nes ši narystė joms yra saugios, demokratiškos ir klestinčios ateities garantija;

C.  kadangi pastarąjį dešimtmetį vykdyta integracijos politika parodė, kad plėtros procesas naudingas visai ES, nes taip sutvirtėja jos pozicija sprendžiant pasaulinius uždavinius;

D.  kadangi plėtra yra sėkmingas ES ir visos Europos procesas, padėjęs įveikti šaltojo karo nesutarimus, visoje Europoje stiprinti taiką, didinti stabilumą ir gerovę, stiprinti konfliktų prevenciją, skatinti reformas, įtvirtinti laisvę, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinei valstybei, taip pat plėtoti rinkos ekonomiką ir socialiniu bei ekologiniu požiūriu tvarų vystymąsi;

E.  kadangi praėjus beveik dvidešimčiai metų po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Kopenhagoje 1993 m., kuriame buvo patvirtintos Vidurio ir Rytų Europos šalių narystės ES galimybės ir stojimo kriterijai, atėjo laikas dar kartą įvertinti nustatytas susijusias procedūras ir visą plėtros politiką, nepakenkiant vykstančioms deryboms;

F.  kadangi Kopenhagos kriterijai išlaikė laiko išbandymus ir liko ES plėtros politikos pagrindas; kadangi tikimasi, jog konsoliduotoji plėtros strategija ir naujas dėmesys teisingumui ir vidaus reikalams, teisinei valstybei ir pagarbai pagrindinėms teisėms bus efektyvios ir veiksmingos priemonės;

G.  kadangi Europos Parlamentas, kasmet pateikdamas rezoliucijas dėl kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, padeda didinti plėtros proceso skaidrumą ir atskaitomybę, atspindėdamas ES piliečių nuomonę; kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamento vaidmuo sustiprėjo pripažinus jo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, įgaliojimus, taip pat ir susijusius su Pasirengimo narystei pagalbos priemone;

H.  kadangi galimybė įstoti į ES smarkiai veikia į ES įstoti norinčių šalių politinį, socialinį ir ekonominį bei kultūrinį klimatą, atnešdama daug pokyčių, ir yra galinga paskata siekti būtinų politinių, ekonominių ir teisėkūros reformų, stiprinti taiką ir stabilumą ir siekti susitaikymo bei plėtoti gerus kaimyniškus santykius; kadangi dėl tokių galimybių vykdyti reformas plėtra yra ES švelniosios galios esmė ir svarbi jos išorės veiksmų dalis;

I.  kadangi stojimo proceso pagrindas – įsipareigojimų vykdymas, sąlygų tenkinimas ir patikimumas;

J.  kadangi labai svarbu, kad valstybės narės ir toliau visapusiškai laikytųsi stojimo kriterijų ir pagrindinių teisių siekdamos stiprinti plėtros proceso patikimumą ir nuoseklumą, taip pat vengtų bet kokios galimų naujų narių diskriminacijos:

K.  kadangi įsipareigojimas vykdyti politines, ekonomines ir teisėkūros reformas atitinka svarbiausius šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių bei jų piliečių interesus;

L.  kadangi kiekviena narystės ES siekianti šalis turi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus atsižvelgiant į jos pranašumus šiuo kriterijus vykdant, įgyvendinant ir jų laikantis; kadangi stojimo proceso pažangos tempas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į gebėjimą veiksmingai įgyvendinti ir laikytis stojimo į ES kriterijų, taip pat Europos ir stojimo partnerystės prioritetų ir derybų programos; kadangi atitiktį narystės reikalavimams reikia įvertinti kuo teisingiau ir skaidriau;

M.  kadangi plėtros procesas turi didelę įtaką pačiai ES, sudaro galimybę jai geriau apibrėžti savo tapatybę, tikslus, vertybes ir politiką, taip pat geriau perteikti šiuos dalykus savo piliečiais;

N.  kadangi pagal atnaujintą 2006 m. konsensusą dėl plėtros šis procesas turėtų būti pagrįstas konsolidavimu, sąlygomis ir bendravimu ir turėtų vykti atsižvelgiant į ES gebėjimą integruoti naujas nares; kadangi integracijos į ES pajėgumai yra svarbiausias aspektas ir būtina politikos tvarumo ir viso integracijos proceso sąlyga; kadangi šis aspektas paskatino stiprinti institucinę struktūrą, kaip matyti iš to, kad sutartys buvo peržiūrimos po įvairių plėtros etapų ir kad pagal jas buvo plečiamos Sąjungos funkcijos ir veikla;

O.  kadangi iš tiesų sutaikinus skirtingas tautas ir žmones, taikiai sprendžiant konfliktus ir plėtojant gerus kaimyniškus santykius kuriama tvari taika ir stabilumas ir iš esmės prisidedama prie tikrojo Europos integracijos proceso, todėl tai itin svarbu ir plėtros procesui; kadangi daug šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių dar nėra išsprendusios tam tikrų su savo kaimynėmis susijusių problemų, todėl visos susijusios šalys turėtų atvirai siekti išspręsti tarpusavio nesutarimus; kadangi šios problemos turėtų būti išspręstos iki stojimo;

Bendrosios nuostatos

1.  tvirtai pritaria plėtros procesui ir yra įsitikinęs, kad plėtros politika turi likti patikima politika, remiama teik ES, tiek kandidačių ir potencialių šalių kandidačių; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės įvykdytų visas savo prievoles, laikytųsi visų įsipareigojimų ir sukurtų sąlygas, užtikrinančias būsimos plėtros sėkmę, inter alia, atitinkamoms šalims teikiant pagalbą, kad jos atitiktų narystės ES kriterijus;

2.  pripažįsta plėtros ir stojimo į ES proceso naudą tiek šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių piliečiams, tiek ES piliečiams;

3.  mano, kad Kopenhagos kriterijai ir toliau sudaro esminį pagrindą ir kad jais reikėtų toliau remtis įgyvendinant plėtros politiką; pabrėžia, kad visiška ir tiksli atitiktis Kopenhagos kriterijams yra būtina, kad reikia tinkamai atsižvelgiant į socialinius padarinius šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse ir kad reikia visiškai atsižvelgti į Sąjungos integracijos pajėgumus;

4.  mano, kad integracijos gebėjimo sąvoka apima keturis aspektus:

   i) stojančiosios valstybės turėtų ne mažinti, o didinti Europos Sąjungos gebėjimą dinamiškai siekti įgyvendinti savo politinius tikslus;
   ii) Sąjungos institucinė sandara turėtų būti pajėgi užtikrinti veiksmingą valdymą;
   iii) finansiniai Europos Sąjungos ištekliai turėtų būti pakankami ekonominės ir socialinės sanglaudos ir ES bendros politikos siekiams įgyvendinti;
   iv) turėtų būti sukurta visapusiška ryšių strategija, kad visuomenei būtų pranešama apie plėtros padarinius;

5.  tačiau pabrėžia, kad Sąjunga yra atsakinga už savo integracijos pajėgumų gerinimą vykdydama šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ar potencialių paraišką pateikusių šalių teisėtų europinių siekių svarstymo procesą;

6.  pabrėžia, kad ES išlieka patraukli ir dėl išskirtinio ekonominio dinamiškumo ir socialinio modelio derinio, ir apgailestauja, kad plėtros procese šio socialinio aspekto dažniausiai buvo nepaisoma; ragina Komisiją spręsti šį klausimą, visų pirma atsižvelgiant į 19 skyrių (Socialinė politika ir užimtumas), skatinti teigiamus socialinius pokyčius būsimose ES valstybėse narėse ir skirti tinkamą dėmesį socialiniam teisingumui;

7.  primena, kad socialinės srities acquis apima būtiniausius standartus tokiose srityse kaip darbo teisė, vienodas požiūris į moteris ir vyrus, sveikata ir sauga darbe ir kova su diskriminacija, ir kad ES sutartyje įtvirtintas įsipareigojimas laikytis 1961 m. Europos socialinės chartijos ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išvardytos įvairios pagrindinės socialinės teisės; pabrėžia, kad negebėjimas laikytis bendrų pagrindinių ES socialinių standartų prilygsta socialiniam dempingui, dėl kurio daroma žala Europos įmonėms ir darbuotojams, ir tai išties užkirstų kelią šalims kandidatėms dalyvauti bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad socialiniams partneriams ir ypač profesinėms sąjungoms reikalinga tikslinė ES parama siekiant sustiprinti jų pajėgumus;

8.  laikosi nuomonės, kad remiantis stojimo kriterijais turėtų būti tinkamai nustatyti aiškūs, konkretūs ir išmatuojami PNPP tikslai, kad būtų aiškiai parodyta sąsaja tarp narystės siekiančių šalyse Europos Sąjungos finansuojamos politikos ir pažangos atitinkant bendruosius stojimo kriterijus;

9.  pripažįsta, kad narystės siekiančių šalių ekonomika turi būti plėtojama ta pačia kryptimi kaip ES valstybių narių ekonomika siekiant palengvinti suderinamumą; todėl skatina narystės siekiančias šalis nustatyti įgyvendinamus konkrečiai šaliai skirtus tikslus kiekvienam iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ rodiklių siekiant pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos;

10.  atkreipia dėmesį į Madrido kriterijų (nustatytų 1995 m. gruodžio mėn. Madride vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime), kuriais pabrėžiamas šalių kandidačių gebėjimas įgyvendinti ES taisykles ir procedūras, svarbą; mano, kad vadovaujantis griežtų sąlygų principu kandidatės ir (arba) potencialios šalies kandidatės pažanga nustatant ir įgyvendinant reformas turi būti veiksmingai įvertinama remiantis aiškiai nustatytais kriterijais kiekviename proceso etape ir kad į ES įstoti norinčios šalys turėtų iš vieno etapo pereiti į kitą tik įvykdžiusios visas atitinkamo etapo sąlygas; pabrėžia, kad siekdamos didinti plėtros strategijos patikimumą ir veiksmingumą Kopenhagos kriterijų turi visapusiškai laikytis ir valstybės narės, kad nesusidarytų padėtis, kai iš šalių kandidačių reikalaujama laikytis aukštesnių standartų negu taikomi tam tikrose ES valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu aiškiau apibrėžti įvairius etapus ir per visą procesą nustatyti skaidrius ir tinkamus standartus, pagal kuriuos bendri narystės kriterijai turėtų virsti konkrečiais veiksmais, vedančiais į narystę, ir įvertinti, ar įvykdyti būtini reikalavimai, taip nenustatyti ar nepažadėti įstojimo datos, jei derybos dar nebaigtos; pabrėžia, kad turėtų būti aišku, jog įgyvendinus tam tikrą kriterijų, jo turėtų būti toliau laikomasi, o atsisakius jo laikytis turėtų būti sulaukta atitinkamo šiuos kriterijus nustatančių institucijų atsako;

11.  pabrėžia, kad stojimo proceso tikslas – visapusiška narystė ES;

12.  ragina Komisiją taikyti ir toliau labiau kontroliuoti stojimo proceso eigą ir teikti pagalbą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms siekiant užtikrinti jų visišką parengtį, kuri bus naudinga ir joms pačioms, ir ES;

13.  mano, kad, norint užtikrinti plėtros proceso patikimumą, ES integracijos pajėgumus reikėtų įvertinti ankstyvame etape ir kad Komisija turėtų juos tinkamai atspindėti savo nuomonėje kiekvienos potencialios šalies kandidatės atveju nurodydama pagrindines su tuo susijusias problemas ir galimus būdus joms išspręsti; mano, kad vėliau reikėtų atlikti išsamų poveikio vertinimą; todėl pabrėžia, kad siekiant sėkmingo plėtros proceso turi būti užtikrintas ES gebėjimas demokratiškai ir veiksmingai veikti, vystytis ir priimti sprendimus, turėti finansinių išteklių ekonominei ir socialinei sanglaudai remti bei siekti savo politinių tikslų;

Plėtros politika

14.  palankiai vertina naują požiūrį į derybas būsimose derybų programose, pagal kurį pirmenybė skiriama su teismų institucijomis ir pagrindinėmis teisėmis susijusiems klausimams bei teisingumo ir vidaus reikalams; sutinka, kad jie turėtų būti sprendžiami vos prasidėjus stojimo procesui, o derybos dėl 23 ir 24 skyrių, kaip įprasta, turi būti pradėtos atsižvelgiant į veiksmų planus, nes joms pradėti būtini įtikinami rezultatai; ragina Komisiją reguliariai teikti Parlamentui šiose srityse padarytos pažangos ataskaitas, o ES delegacijų mėnesines pasirengimo narystei ataskaitas pateikti Užsienio reikalų komiteto nariams, jiems paprašius; tačiau pažymi, kad sutelkiant dėmesį į nagrinėjamas sritis neturėtų būti pakenkta pastangoms ir kitose srityse padarytai pažangai, kurios nurodytos atskirose šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių plėtros darbotvarkėse;

15.  mano, kad plėtros politikoje svarbu deramą dėmesį skirti veiksmingos, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos bei skaidrios demokratinės politinės sistemos, kuri galėtų stiprinti teisinę valstybę, kūrimui; kartu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų rūšių žodžio laisvę ir kad teisiškai ir praktiškai reikia užtikrinti žiniasklaidos laisvę, taip pat veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

16.  pabrėžia, kad vizų režimo liberalizavimas yra geras ES sąlygų, apimančių politinius ir techninius kriterijus, taip pat pageidaujamą tikslą ir apčiuopiamą naudą, pavyzdys; todėl palankiai vertina ir remia Komisijos ir suinteresuotųjų šalių pastangas šioje srityje;

17.  ragina Komisiją supaprastinti administracinę procedūrą ir mažinti administracinę naštą finansavimui pagal PNPP, kad ši priemonė būtų prieinamesnė ir būtų padidintas mažesnių ir necentralizuotų pilietinių organizacijų, profesinių sąjungų ir kitų pagalbos gavėjų dalyvavimas;

18.  skatina pilietinę visuomenę, nevalstybinius veikėjus ir socialinius partnerius tiek šalyse kandidatėse, teik valstybėse narėse, aktyviau dalyvauti stojimo procese; ragina Komisiją vykdyti nenutrūkstamą dialogą su jais; ragina šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates užtikrinti savo dalyvavimą visais etapais; pabrėžia, kad pilietinė visuomenė gali veikti kaip svarbus priartėjimo prie ES variklis ir daryti spaudimą iš apačios į viršų, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant Europos darbotvarkę, gerinti proceso skaidrumą ir stiprinti visuomenės paramą stojimui; pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansinę paramą, be kita ko, taikant Pilietinės visuomenės priemonę, visų pirma siekiant padidinti pilietinės visuomenės gebėjimus stebėti acquis įgyvendinimą; pabrėžia, kad Europos pilietinės visuomenės organizacijų ir jų kolegų šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse bendradarbiavimo svarbą;

19.  tvirtai pabrėžia, kad būtina didinti administracinius pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius siekiant, kad jos galėtų perkelti, įgyvendinti ir vykdyti acquis; mano, kad plėtros programos procesai neturėtų būti vien tik techniniai, ir pabrėžia, kad patikros procesas turi būti labiau susijęs su realiais įvykiais; todėl ragina Komisiją įtraukti į šias užduotis NVO, profesines sąjungas ir, kai tinkama, pagrindines suinteresuotąsias šalis;

20.  ragina, pripažindamas svarbų socialinio dialogo vaidmenį ES priimant sprendimus, labiau atsižvelgti į socialinių partnerių pajėgumų stiprinimą ir socialinio dialogo vaidmenį plėtros procese; be to, prašo daugiau dėmesio skirti tokių vykdymo užtikrinimo priemonių kaip darbo inspekcija kūrimui siekiant ginti darbuotojus ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos jų socialinės teisės ir laikomasi sveikatos ir saugos standartų, taip pat kovojama su asmenų, ypač nelegaliai dirbančių, išnaudojimu;

21.  ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK) labiau įsitraukti į plėtros procesą; pabrėžia šio komiteto vaidmenį perduodant geriausią praktiką šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, taip pat sutelkti pilietinę visuomenę siekiant integracijos į ES tikslo; remia tolesnį ES pilietinės visuomenės organizacijų ir narystės siekiančių šalių dialogo stiprinimą ir skatina glaudesnį EESRK, Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimą;

22.  primena, kad tvarus ekonomikos atsigavimas daugeliui narystės siekiančių šalių yra pagrindinis iššūkis ir pabrėžia, kad būtina skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“; ragina daugiau paramos teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes jos itin svarbios socialinei ir ekonominei pažangai, ir primygtinai ragina Komisiją atkakliai reikalauti vykdyti prioritetines reformas, kuriomis kuriama palanki reguliavimo aplinka inovacinėms ir didelių augimo galimybių turinčioms MVĮ; kartu pabrėžia, kad būtina ir toliau spręsti besiplečiančio neoficialaus sektoriaus, didelio nedarbo ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių integracijos problemas;

23.  yra įsitikinęs, kad reikia skatinti tolerancijos ir tarpusavio pagarbos, gerų kaimyniškų santykių ir regionų bei valstybių bendradarbiavimo, kurie yra būtini siekiant užtikrinti stabilumą ir palengvinti tikrą ir ilgalaikį sutaikinimą, atmosferą; mano, kad regionuose, kuriuose neseniai vyko konfliktai, baudžiamasis karo nusikaltimų persekiojimas, taikus skirtingų etninių, kultūrinių ir religinių bendruomenių sambūvis, mažumų apsauga, pagarba žmogaus teisėms, tai pat pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų reintegracija ir sugrąžinimas turi likti pagrindiniai stojimo proceso veiksniai; todėl ragina šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, kurios dar neratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, ją ratifikuoti; todėl mano, kad tokiais atvejais kitų šalių istorijos ir kalbos mokymo ir mokymosi bei kultūrinio paveldo skatinimas stojimo proceso metu ir po šio proceso palengvintų tarpusavio supratimą ir prisidėtų prie istorinio susitaikymo;

24.  mano, kad lyčių lygybė ir nediskriminavimas turėtų ir toliau išlikti prioritetinėmis sritimis plėtros politikoje; pabrėžia, kad vyrų ir moterų lygybė, kaip pagrindinė teisė, yra esminė ES vertybė ir pagrindinis principas vykdant išorės veiksmus bei suteikia didelių galimybių siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų, prisidėdama prie augimo ir visiško užimtumo skatinimo; todėl skatina moterų dalyvavimą stojimo procese ir pabrėžia lyčių lygybės politikos sričių integravimo svarbą; pabrėžia, kad bet kokia diskriminacija yra draudžiama, todėl ES vertinimas turėtų apimti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės teises ir šių mažumų integraciją į politinį, socialinį ir ekonominį gyvenimą;

25.  ragina Komisiją įtraukti narystės siekiančias šalis į savo iniciatyvas, kuriomis siekiama socialinės įtraukties, pvz., ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, kad būtų geriau sutelkta PNP, ir primygtinai raginti narystės siekiančias šalis siekti šių tikslų įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos proceso (SAP) priemonę; ragina narystės siekiančias šalis aktyviai dalyvauti iniciatyvoje „Romų įtraukties dešimtmetis“ ir užtikrinti, kad romai galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis, pagerinti jų socialinę ir ekonominę padėtį ir užtikrinti jiems galimybę gauti būstą;

26.  mano, kad prieš įstojant į Sąjungą kiekviena stojančioji šalis turėtų išspręsti pagrindinius dvišalius klausimus ir svarbiausius ginčus su kaimynais, visų pirma su teritorija susijusias problemas; primygtinai rekomenduoja, kad šie klausimai stojimo procese būtų konstruktyviai ir kaimyniškai sprendžiami kuo anksčiau, ir, pageidautina, prieš pradedant derybas dėl stojimo kad vėliau joms nebūtų pakenkta; todėl mano, kad itin, svarbu atsižvelgti į bendrus ES interesus ir vertybes, taip pat pareigą laikytis viso teisyno ir principų, kuriais grindžiama ES;

27.  ragina ES remti siekius iki stojimo išspręsti neišspręstus ginčus, įskaitant pasienio ginčus; atsižvelgdamas į tarptautinių teisės aktų, JT chartijos ir atitinkamų JT rezoliucijų, taip pat Helsinkio galutinio akto nuostatas, ragina visas ginčų, kuriems užsitęsus gali būti kliudoma įgyvendinti acquis arba kilti pavojus tarptautinės taikos ir saugumo išsaugojimui, šalis konstruktyviai ir taikiai spręsti ginčus ir, prireikus, jeigu jos negali pasiekti dvišalio susitarimo, kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą arba taikyti pasirinktą privalomą arbitražo mechanizmą ar kitaip konstruktyviai dirbti pasitelkiant intensyvią tarpininkavimo misiją; dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis ES sutartimis, pradėti kurti arbitražo mechanizmą, skirtą dvišaliams ir daugiašaliams ginčams spręsti;

28.  palankiai vertina iniciatyvas, pvz., pozityvią Turkijos darbotvarkę ir aukšto lygio dialogą dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimo bei struktūrinį dialogą su Kosovu dėl teisinės valstybės(4); pritaria siekiui suteikti reformų procesui naujo dinamiškumo kartu pabrėždamas, kad šios iniciatyvos jokiu būdu neturi pakeisti oficialių darybų procedūrų. o turi visiškai atitikti derybų programą;

29.  pabrėžia, kad būtina, jog šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės darytų pažangą demokratijos, žmogaus teisių ir susitaikymo procesų srityse – šioms sritims turėtų būti nuolat skiriamas pagrindinis dėmesys vykdant plėtros procesą ir jos turėtų būti atspindėtos finansinėse priemonėse; atsižvelgdamas į tai primena finansinės paramos svarbą, turint mintyje būtinybę konfliktų zonose atkurti kultūrinio paveldo vietas, atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį tai atlieka užtikrinant skirtingų etninių ir religinių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą ir įtrauktį.

30.  pabrėžia, kad ES plėtros politika yra modernizacijos, demokratizacijos ir stabilizavimo priemonė ir kad jos tikslas – stiprinti ES iš vidaus ir kaip pasaulinę veikėją; ragina Komisiją atlikti išsamius poveikio vertinimus kaskart, kai svarstomos naujos paraiškos dėl ES narystės ir kai ji siūlo pradėti arba, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, baigti derybas dėl stojimo;

31.  remia Komisijos įsipareigojimą gerinti stojimo proceso kokybę užtikrinant, kad jis būtų grindžiamas nuopelnais, skaidresnis ir vykdomas labiau atsižvelgiant į kriterijus; mano, kad procesas taps teisingesnis ir kad jį bus galima objektyviau įvertinti, todėl padidės jo patikimumas; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad pažangos ataskaitose vertinimai būtų išdėstyti aiškiau; pabrėžia, kad nustatomi kriterijai šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms turėtų tapti ne papildomomis sąlygomis, o bendri narystės kriterijai ir ES pasirengimo narystei pagalbos tikslai turėtų virsti konkrečiais veiksmais ir rezultatais siekiant narystės, visiškai laikantis derybų programos;

32.  pabrėžia ypatingą kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu svarbą sėkmingam stojimo procesui; ragina Komisiją priimti naują požiūrį į šią problemą, atkreipiant šalių kandidačių valdžios institucijų dėmesį į atskirus sisteminės korupcijos atvejus; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Valstybių prieš korupciją grupe (GRECO) ir antikorupcinėmis institucijomis šiose šalyse; pabrėžia, kad toks naujas požiūris būtų itin naudingas Sąjungos įvaizdžiui tarp narystės siekiančių šalių piliečių ir galimai palengvintų kovą su korupcija;

33.  primygtinai ragina Komisiją numatyti, kad bendra finansavimo suma kiekvienam gavėjui nebūtų realiai mažinama; pabrėžia, kad šie skaičiavimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į tai, kad: a) bendros numatytos PNPP pagalbos ir kiekvienos šalies BVP santykis turėtų santykinai nemažėti net jeigu realiai kiekvienos pagalbą gaunančios šalies vardiklis (BVP) apskritai išaugo 2007–2013 m. laikotarpiu; b) šalių, galinčių gauti finansavimą taikant būsimą priemonę, skaičius tikriausiai sumažės po Kroatijos įstojimo, o dėl to galbūt pasikeis lyginamasis finansavimo fondo paskirstymas; c) įgyvendinus siūlomus naujosios priemonės pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti šalių skirstymą pagal tai, ar jos yra šalys kandidatės, ar ne, daugiau šalių galės gauti finansavimą, kuris ligi šiol buvo neprieinamas kandidatės statuso neturinčioms šalims ir kuris skiriamas su socialiniu ir ekonominiu vystymusi susijusioms politikos sritims; šiomis aplinkybėmis rekomenduoja nė vienai šaliai gavėjai dėl ribotų ES išteklių nesudaryti kliūčių sąžiningai gauti pakankamą finansavimą, ypač su institucijų stiprinimu susijusioje politikos srityje;

34.  primena, kad ES plėtros politiką reikia papildyti suderinta, veiksmingesne ir skaidresne bendravimo politika, taikoma visoms ES institucijoms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei pilietinės visuomenės atstovams, siekiant pradėti atviras ir nuoširdžias diskusijas dėl plėtros padarinių, apimančias viešąją nuomonę tiek ES valstybėse narėse, tiek šalyse kandidatėse; pabrėžia, kad tokia bendravimo politika turėtų būti taikoma ir šalyse kandidatėse bendradarbiaujant visiems veikėjams;

35.  mano, kad siekiant paskatinti paramą tarp ES piliečių tolesnei plėtrai ir šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių piliečių įsipareigojimą tęsti reformas, svarbu pateikti jiems aiškią ir suprantamą informaciją apie politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę plėtros naudą; mano, kad ypač svarbu paaiškinti visuomenei, kaip plėtra atvėrė naujas investicijų ir eksporto galimybes ir kaip ji gali prisidėti įgyvendinant ES tikslus: didinti konfliktų prevenciją, skatinti taikų konfliktų sprendimą, kovoti su ekonomikos krize, sukurti darbo vietas, palengvinti laisvą darbo jėgos judėjimą, apsaugoti aplinką, padidinti saugumą ir saugą, kartu paspartinti reformų darbotvarkės įgyvendinimą, sudaryti lengvesnes sąlygas naudotis finansiniais ištekliais ir taip pagerinti gyvenimo sąlygas į ES įstojusiose šalyse visų ES piliečių naudai, taip pat mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus; pabrėžia, kad dėmesį reikia skirti visiems sektoriams, skatinant į bakalauro ar atitinkamo mokymo lygmenis, be kitų klausimų, įtraukti konkretų kursą apie Europos Sąjungos praeitį, tikslus ir veiklą, taip pat apie jos plėtos procesus; taip pat pabrėžia, kad reikia dėmesį skirti pagrindiniams nuomonės formuotojams, pvz., žurnalistams, pilietinės visuomenės atstovams, ūkinės veiklos vykdytojams ir profesinėms sąjungoms; mano, kad turėtų būti remiamos ir skatinamos panašios šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pastangos;

Perspektyvos ir ES strateginiai interesai

36.  yra įsitikinęs, kad plėtros politika ES gali duoti didelę strateginę naudą; pabrėžia, kad sparčiai kintančioje tarptautinėje aplinkoje ES narystė suteikia stabilumo ir kad ji ir toliau suteikia galimybę vykdyti socialinę plėtrą ir užsitikrinti gerovę; mano, kad plėtra yra ilgalaikis strateginis ES interesas, kurį įvertinti galima nebūtinai pagal trumpalaikes balanso ataskaitas; mano, kad svarbu tinkamai atsižvelgti į jos, kaip švelniosios, bet pagrindinės ES galios, didelę ir ilgalaikę vertę;

37.  ir toliau lieka įsipareigojęs skatinti plėtrą ir ragina valstybes nares nelėtinti plėtros proceso; pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog, įgyvendindama Lisabonos sutartį, ES gali toliau įgyvendinti plėtros darbotvarkę, kartu išlaikydama ir gilesnės integracijos tempą;

38.  primena, kad šis procesas nesibaigia vien perkėlus teisyną, ir pabrėžia, kad svarbu jį veiksmingai įgyvendinti ir jų nuolat laikytis – tiek teisyno, tiek ir Kopenhagos kriterijų; mano, kad siekiant išlaikyti stojimo sąlygų patikimumą, taip pat reikėtų įvertinti, ar ES valstybės narės nuolat puoselėja ES pagrindines vertybes ir vykdo įsipareigojimus, susijusius su demokratinių institucijų ir teisinės valstybės veikimu; ragina Komisiją parengti išsamų pasiūlymą dėl priežiūros mechanizmo remiantis ES sutarties 7 straipsnio ir SESV 258 straipsnio nuostatomis;

39.  primena, kad racionalizuota, į ateitį orientuota plėtros politika galėtų būti vertinga strateginė ES ir regiono ekonomikos vystymo priemonė ir ja turėtų būti siekiama kurti biudžeto sąveiką ir tvirtesnį koordinavimą su ES, valstybių narių ir tarptautinių finansų institucijų įvairiomis teikiamos pagalbos priemonėmis ir rūšimis, taip pat su taikomomis priemonėmis, būtent su PNPP, vengiant galimų finansavimo sutapimų, dubliavimo arba spragų, ypač esant suvaržytai biudžeto padėčiai;

40.  pabrėžia, kad pastarojo meto pasaulinė finansų krizė ir dabartiniai euro zonos sunkumai išryškino tiek ES valstybių narių, tiek ES nepriklausančių šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybę; todėl pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti ekonominį ir finansinį stabilumą ir skatinti augimą taip pat šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; šiomis sudėtingomis aplinkybėmis pabrėžia poreikį šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms teikti tinkamą ir tikslingesnę finansinę paramą joms rengiantis narystei ES; pažymi Komisijos pasiūlymą parengti naują PNPP, kurioje būtų numatyta didesnė finansinė parama pagal 2014–2020 m. finansinę programą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia supaprastinti ir paspartinti procedūras, taip pat stiprinti šalių gavėjų administracinius gebėjimus, siekiant užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą ES programose ir pagerinti jų gebėjimus įsisavinti lėšas; atkreipia dėmesį į tai, kad išsami Europos Parlamento pozicija dėl PNPP bus pateikta taikant įprastą teisėkūros procedūrą; pabrėžia valstybių narių fiskalinio stabilumo ir didesnio ES dėmesio sutelkimo į ekonomikos valdyseną reikšmę; rekomenduoja vykdant stojimo procesą deramai svarstyti patikimų viešųjų finansų klausimą;

41.  pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai nustatyti vadovaujantis visuotiniais principais, kurie yra stiprus ekonominės gerovės variklis; todėl rekomenduoja į pasirengimo narystei dialogą įtraukti pažangą įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas ir ją paskatinti papildomu finansavimu; mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos augimo modeliui, kuris turi būti aktyviai įgyvendinamas vykdant plėtros procesą;

42.  ragina nuolat vesti valstybių donorių tarpusavio dialogą ir, jeigu reikia, panaudoti tinkamas pagalbos koordinavimo ir valdymo sistemas; atsižvelgdamas į tai, ragina atidžiau išnagrinėti, kaip naudojamos novatoriškos finansinės priemonės, kurioms reikia koordinavimo sistemų, kaip antai, Vakarų Balkanų investicijų programa, kuri papildo PNPP administravimo sistemas ir kurios tikslas – pritraukti, sutelkti ir nukreipti paramą į prioritetines sritis; pabrėžia projektų finansavimo, kai naudojamasi įvairiais fondais (ES, valstybių narių arba tarptautinių finansų institucijų), finansinio ir politinio poveikio potencialą siekiant užtikrinti griežtą geriausios praktikos finansų valdymo srityje laikymąsi ir pagrindinių veikėjų koordinavimą;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos, Kosovo, Juodkalnijos, Serbijos ir Turkijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 480.
(2) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 60.
(3) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 47.
(4) Šia nuoroda nedaroma poveikio pozicijoms dėl statuso ir ji neprieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonei dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.


Padėtis Gazoje
PDF 200kWORD 22k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gazoje (2012/2883(RSP))
P7_TA(2012)0454RC-B7-0522/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2012 m. lapkričio 19 d. posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki Moono 2012 m. lapkričio 18 ir 19 d. pranešimus spaudai,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. bei gegužės 23 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. lapkričio 12 d. pareiškimą dėl naujausio smurto protrūkio tarp Izraelio ir Gazos ir 2012 m. lapkričio 16 d. pareiškimą dėl tolesnio smurto eskalavimo Izraelyje ir Gazoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 21 d. paliaubų susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus („Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi dėl paskutiniu metu vykstančio smurto žuvo žmonės ir abiejų susijusių šalių civiliai gyventojai patyrė nepriimtinas kančias;

B.  kadangi Egipto užsienio reikalų ministras M. Kamel Amr ir JAV valstybės sekretorė H. Clinton 2012 m. lapkričio 21 d. spaudos konferencijoje Kaire paskelbė apie paliaubas; kadangi pagal šį paliaubų susitarimą „Izraelis nutrauks ugnį Gazos Ruože, sausumoje, jūroje ir ore, įskaitant kovas ir civilių asmenų puolimus“, o „visos palestiniečių grupuotės sustabdys bet kokio pobūdžio smurtą Gazos Ruože prieš Izraelį, įskaitant raketų atakas ir pasienio kovas;

C.  kadangi Parlamentas ne kartą pareiškė palaikantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, pagal kurį Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė ir gyvybinga Palestinos Valstybė taikiai ir saugiai gyvuotų viena šalia kitos, ir ragino sukurti sąlygas tiesioginėms šalių taikos deryboms atnaujinti;

D.  kadangi Gazos Ruožo blokada ir humanitarinė krizė jame tęsiasi nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų atverti sienos kirtimo punktus, kad humanitarinės pagalbos, komercinių prekių ir asmenų srautai galėtų judėti į Gazą ir iš jos, kaip taip pat pakartota Tarybos 2012 m. gegužės 14 d. išvadose;

E.  kadangi Parlamentas ne kartą pareiškė savo tvirtą įsipareigojimą remti Izraelio Valstybės saugumą; kadangi 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose taip pat pakartota, kad ES ir jos valstybės narės yra iš esmės įsipareigojusios siekti Izraelio saugumo, kuo griežčiausiai pasmerktas tyčinis smurtas prieš civilius gyventojus, įskaitant raketų atakas iš Gazos Ruožo, ir paraginta imtis veiksmingos ginklų kontrabandos į Gazą prevencijos;

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Gazoje ir Izraelyje ir labai apgailestauja, kad žūsta civiliai gyventojai, įskaitant moteris ir vaikus; teigiamai vertina Kaire paskelbtą paliaubų susitarimą ir ragina jį visą įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia nedelsiant nutraukti visus antpuolius, nes jie sukelia nepateisinamas civilių gyventojų kančias, taip pat ragina skubiai mažinti įtampą ir nutraukti karo veiksmus; teigiamai vertina Egipto ir kitų subjektų tarpininkavimo pastangas siekiant ilgam nutraukti ugnį ir palankiai vertina Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus misiją šiame regione;

2.  griežtai smerkia iš Gazos Ruožo į Izraelį nukreiptas raketų atakas, kurias „Hamas“ ir kitos Gazoje veikiančios ginkluotos grupuotės turi tuoj pat nutraukti; pabrėžia, kad Izraelis turi teisę apsaugoti savo gyventojus nuo tokio pobūdžio išpuolių, tačiau nurodo, kad tai darydamas Izraelis turi imtis proporcingų veiksmų ir visais atvejais užtikrinti civilių gyventojų apsaugą; pabrėžia, kad visos konflikto pusės turi visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, ir kad tyčinis antpuolių nukreipimas prieš nekaltus civilius asmenis negali būti pateisinamas jokiais argumentais;

3.   smerkia 2012 m. lapkričio 21 d. teroristinį išpuolį Tel Avive prieš civilius asmenis gabenusį autobusą;

4.  pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu ir 1967 m. sienomis grindžiamą sprendimą, pagal kurį Jeruzalė taptų abiejų valstybių sostine ir Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė ir gyvybinga Palestinos Valstybė taikiai ir saugiai gyvuotų viena šalia kitos;

5.  dar kartą pabrėžia, kad taikios ir nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas tvariai ir ilgalaikei izraeliečių ir palestiniečių taikai pasiekti; dar kartą ragina sukurti sąlygas tiesioginėms abiejų šalių taikos deryboms atnaujinti;

6.  atsižvelgdamas į tai, remia Palestinos siekį tapti JT narės statuso neturinčia valstybe stebėtoja ir mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Palestinos reikalavimai būtų matomesni, stipresni ir veiksmingesni; atitinkamai ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę pasiekti susitarimą šiuo klausimu;

7.  dar kartą primygtinai ragina ES ir jos valstybes narės atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį dedant pastangas, skirtas teisingai ir tvariai taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių pasiekti; remia Vyriausiosios įgaliotinės pastangas sukurti patikimą taikos proceso atnaujinimo perspektyvą;

8.  pakartoja savo raginimą nutraukti Gazos Ruožo blokadą, jei bus sukurtas veiksmingas kontrolės mechanizmas, užkertantis kelią ginklų kontrabandai į Gazą, pripažįstant teisėtus Izraelio saugumo poreikius; taip pat ragina imtis veiksmų, kad būtų galima atkurti ir atgaivinti Gazos ekonomiką;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Saugumo Tarybos narių vyriausybėms ir parlamentams, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos Prezidentui ir Palestinos Įstatymų Leidžiamajai Tarybai.


Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas
PDF 448kWORD 52k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos) (12562/2011 – 2012/2138(INI))
P7_TA(2012)0455A7-0357/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, ypač į jo dalį, susijusią su Europos bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) (12562/2011),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pranešimą Tarybai dėl BSGP,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos išvadas dėl BSGP,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl BSGP,

–  atsižvelgdamas į Gento iniciatyvą, susijusią su kariniais pajėgumais, pradėtą per 2010 m. rugsėjo mėn. vykusį neoficialų ES gynybos ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 24 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 43 punktą(1);

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–   atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 9 d.,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 12 d., ir į jos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m. gruodžio 11–12 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo ir civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas dėl padėties Malyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0357/2012),

A.  kadangi šiuo metu vyksta svarbūs geografiniai strateginiai pokyčiai bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityse, ypač dėl didelių sukrėtimų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (įskaitant revoliucijas, konfliktus ir / arba režimų pasikeitimus Libijoje, Tunise, Egipte ir Sirijoje), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsiranda naujų tarptautiniu mastu veikiančių subjektų, turinčių užmojų regioniniu ar net pasauliniu lygmeniu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad JAV gynybos politikos prioritetai nukreipti į Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis;

B.  kadangi tuo pat metu didėja grėsmė ir iššūkiai visuotiniam saugumui dėl neužtikrintumo, susijusio su programose, kuriomis pavojingai skatinamas masinio naikinimo ginklų platinimas (įskaitant branduolinį ginklą), dalyvaujančių valstybių ir nevalstybinių veikėjų (kaip antai teroristų organizacijos) nusistatymu, dėl ES kaimynystėje vykstančių vietinių krizių, kurios sukels didžiules pasekmes regione (kaip antai dabartinis konfliktas Sirijoje), eskalavimo, dėl pereinamojo proceso nukrypimų ir jo saugumo aspekto arabų šalyse (pvz., Libijoje ir Sinajaus pusiasalyje), dėl Afganistano ir Pakistano zonoje vykstančių pokyčių raidos galimo NATO karinių pajėgų išvedimo sąlygomis ir dėl didėjančios terorizmo grėsmės Afrikoje, ypač Sahelyje, Somalio pusiasalyje ir Nigerijoje;

C.  kadangi plačiai pripažįstama, kad klimato kaita yra esminė visuotinio saugumo, taikos ir stabilumo varomoji jėga, taip pat ir grėsmę jiems didinantis veiksnys;

D.  kadangi Europos Sąjunga, reaguodama į šias grėsmes ir iššūkius, privalo turėti bendrą poziciją, kad užtikrintų nuoseklumą, privalo veikti solidariai su valstybėmis narėmis ir panaudoti visas turimas priemones ir mechanizmus taikai ir piliečių saugumui užtikrinti;

E.  kadangi pagal BSGP, sudarančią neatskiriamą dalį BUSP, kurios tikslai išdėstyti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, Sąjungai suteikiami operaciniai pajėgumai, pagrįsti civilinėmis ir karinėmis priemonėmis;

F.  kadangi įgyvendinant BSGP reikia labiau prisidėti prie taikos ir stabilumo kūrimo pasaulyje pasitelkiant savo misijas ir operacijas, kurios sudaro dalį šaliai ar regionui skirto visapusiško ES požiūrio, ir pasitelkiant daugiašalį bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose ir su jomis, ypač su Jungtinėmis Tautomis, taip pat regioninėmis organizacijomis, remiantis Jungtinių Tautų chartija;

G.   kadangi nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas yra neatskiriama BSGP dalis, ir tai būtina pabrėžti ES politiniame dialoge su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis, ir kadangi pagal tarptautinius susitarimus ir konvencijas tai yra ES valstybėms narėms skirtas įsipareigojimas; kadangi toks įsipareigojimas visiškai suderinamas su BSGP siekiu stiprinti civilinius ir karinius pajėgumus;

H.  kadangi pagal Lisabonos sutartį numatyta svarbių naujovių, dėl kurių turi būti stiprinama BSGP, tačiau jos dar ne visiškai panaudotos;

I.  kadangi ES nuo 2003 m. pagal Europos saugumo ir gynybos politiką ir vėliau pagal BSGP pradėjo 19 civilinių misijų ir 7 karines operacijas ir kadangi šiuo metu vykdoma 11 civilinių misijų ir 3 karinės operacijos;

BSGP strateginė programa
Nauja strateginė programa

1.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų būti visapusiška tarptautinio lygmens politine veikėja tam, kad tarptautiniu mastu galėtų skatinti taiką ir saugumą, saugoti savo interesus pasaulyje ir užtikrinti savo piliečių saugumą; mano, kad ES turėtų gebėti prisiimti savo atsakomybę kai kyla tarptautinio lygmens grėsmių, krizių ir konfliktų, ypač kaimyninėse šalyse; todėl šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES turi nuosekliai įgyvendinti savo politiką ir skubiau bei veiksmingiau prisiimti minėtą atsakomybę;

2.  todėl pabrėžia, kad Sąjunga turi įtvirtinti savo strateginę autonomiją įgyvendindama tvirtą ir veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, kad prireikus ji galėtų veikti viena; pabrėžia, kad ši strateginė autonomija nebus įgyvendinta neturint patikimų civilinių ir karinių pajėgumų; primena, kad ši strateginė autonomija kuriama atsižvelgiant į esamas sąjungas, ypač į NATO, ir išlaikant stiprų transatlantinį ryšį, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje, ir tinkamai taikant ir stiprinant veiksmingo daugiašališkumo principą, kurio ES laikosi tarptautinių krizių valdymo veikloje;

3.  nerimauja dėl galimo ES strateginės įtakos sumažėjimo ne tik dėl gynybos politikai skiriamo biudžeto kryptingo mažinimo dėl pasaulio ir Europos finansų ir ekonomikos krizės, bet taip pat ir dėl santykinio ir palaipsnio šių krizių valdymo priemonių ir pajėgumų, ypač karinių, svarbos mažinimo; taip pat pažymi valstybių narių įsipareigojimo stokos šioje srityje neigiamą poveikį;

4.  mano, kad Sąjungai tenka svarbus saugumo valstybėms narėms ir jos piliečiams užtikrintojos vaidmuo; yra įsitikinęs, kad ji turėtų siekti stiprinti savo ir kaimyninių šalių saugumą, o ne įpareigoti tuo rūpintis kitus; primygtinai teigia, kad ES privalo būti pajėgi tikslingai prisidėti prie taikos palaikymo operacijų visame pasaulyje;

5.  pažymi, kad 2003 m. parengta ir 2008 m. persvarstyta Europos saugumo strategija, nepaisant nuolatinio jos teiginių ir analizių patvirtinimo, jau pradeda atsilikti nuo įvykių ir jau nėra aktuali šiandieniniame pasaulyje;

6.  todėl dar kartą ragina Europos Vadovų Tarybą pavesti Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai pateikti baltąją knygą dėl ES saugumo ir gynybos, kurioje būtų nustatyti ES strateginiai interesai atsižvelgiant į valstybių narių saugumo pajėgumus, ES institucijų pajėgumą veiksmingai veikti saugumo ir gynybos politikos srityje ir į ES partnerystes, ypač su kaimyninėmis šalimis ir NATO, ir kurioje būtų atsižvelgiama į besikeičiančias grėsmes ir santykių su sąjungomis ir partneriais, taip pat su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, raidą;

7.  pabrėžia tokios strateginės programos, kuri teiktų ES išorės veiksmų gaires ir nustatytų aiškius saugumo politikos prioritetus, svarbą;

8.  pažymi, kad baltoji knyga turėtų būti pagrįsta 2003 m. pradėtomis taikyti koncepcijomis ir 2008 m. Europos saugumo strategijomis, taip pat naujomis pastarųjų metų saugumo sąvokomis, kaip antai „atsakomybė užtikrinti apsaugą“, žmogaus saugumas ir veiksmingas daugiašališkumas;

9.  pabrėžia, kad Europos gynybos agentūroje ir bendradarbiaujant su NATO svarbu atlikti ES valstybių narių karinės srities stipriųjų ir silpnųjų vietų techninę peržiūrą; mano, kad baltoji knyga sudarys būsimo ES strateginio požiūrio pagrindą ir užtikrins strateginio civilinių ir karinių pajėgumų, kuriuos reikia plėtoti ir įgyti BSGP reikmėms, planavimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais gaires;

10.  palankiai vertina 2012 m. liepos 23 d. Tarybos išvadas dėl BSGP ir paskelbimą, kad 2013 m. bus surengtas Europos Vadovų Tarybos susitikimas gynybos klausimais; ragina valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką įtraukti Parlamentą į pasirengimo Tarybos susitikimui veiklą;

11.  palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pranešimą dėl pagrindinių BUSP aspektų ir svarbiausių pasirinkimo galimybių, kuris iš dalies skirtas saugumo ir gynybos klausimams; tačiau primygtinai teigia, kad ateityje įgyvendinant BSGP reikia siekti ambicingesnių tikslų; ragina valstybes nares, pritariant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, kuo geriau panaudoti šią Lisabonos sutartyje nustatytą priemonę šiomis aplinkybėmis, kai daugelyje sričių yra krizė, taip pat ir ant Europos slenksčio, ir kai vis akivaizdesnis tampa iš naujo apibrėžtas JAV dalyvavimas;

12.  palankiai vertina Veimaro iniciatyvos, kuriai pritaria Ispanija ir Italija, indėlį atgaivinant BSGP darbotvarkę, taip pat jos postūmį trims pagrindinėms sritims, būtent institucijoms, operacijoms ir pajėgumams; ragina šias šalis laikytis prisiimtų įsipareigojimų, kad būtų galima toliau įgyvendinti ambicingą BSGP viziją, ir jų veiksmus laiko visoms kitoms valstybėms narėms sektinu pavyzdžiu;

BSGP laikantis visapusiško požiūrio

13.  palankiai vertina 2012 m. liepos 23 d. Tarybos išvadas dėl BSGP ir pranešimą apie tai, kad Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja pateiks bendrą komunikatą dėl visapusiško požiūrio; primena ir Komisijai, ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai įtraukti į šią veiklą Parlamentą;

14.  pabrėžia, kad ES pranašumą, palyginti su kitomis organizacijomis, teikia jos unikali galimybė sutelkti įvairias politines, ekonomines, plėtros ir humanitarines priemones, skirtas padėti vykdyti civilinių ir karinių krizių valdymą, misijas ir operacijas, vienos politinės institucijos – Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos – kompetencijos srityje ir kad šis visaapimantis požiūris užtikrina jai unikalų ir labai vertinamą lankstumą ir veiksmingumą;

15.  vis dėlto mano, kad įgyvendinant visapusišką požiūrį turi būti užtikrinta, kad Sąjunga reaguotų į konkrečią riziką taikydama atitinkamas civilines ir (arba) karines priemones; primygtinai reikalauja, kad visapusiškas požiūris būtų pagrįstas BSGP ne mažiau, kaip jis pagrįstas kitomis išorės veiklos priemonėmis;

16.  pabrėžia, kad BSGP, vykdant šią veiklą, yra pagrindinė ES krizių valdymo priemonė, suteikianti Sąjungos veiksmams politinį patikimumą ir matomumą ir taip pat sudaranti sąlygas politinei kontrolei;

Lisabonos sutarties įgyvendinimas

17.  primena, kad pagal Lisabonos sutartį numatyta daug svarbių naujovių BSGP srityje, kurios dar nėra įgyvendintos; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja nepaisė praeityje priimtų Parlamento rezoliucijų, kuriose raginama aktyviau ir nuosekliau siekti pažangos įgyvendinant šias Lisabonos sutartyje nustatytas naujas priemones:

   Taryba, siekdama apsaugoti Sąjungos vertybes ir tarnauti jos interesams, gali patikėti misiją valstybių grupei;
   gali būti vykdomas nuolatinis organizuotas valstybių narių, kurios atitinka griežtesnius karinio pajėgumo kriterijus ir yra prisiėmusios didesnius įsipareigojimus šioje srityje, bendradarbiavimas vykdant pačias sudėtingiausias misijas;
   pagal Sutartį numatyta savitarpio gynybos sąlyga ir solidarumo sąlyga;
   Europos gynybos agentūrai pavestos svarbios užduotys, susijusios su valstybių narių karinių pajėgumų plėtojimu, įskaitant pramoninio ir technologinio gynybos sektoriaus pagrindo stiprinimą, Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos nustatymą ir nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo vykdymą;
   reikėtų įsteigti pradinį fondą, skirtą pasirengimo misijoms, kurios nefinansuojamos iš Sąjungos biudžeto, veiklai;

18.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją suteikti reikiamą postūmį siekiant panaudoti Lisabonos sutarties galimybes tam, kad ES turėtų įvairių veikimo tarptautiniu lygmeniu galimybių, kurias galėtų taikyti įgyvendindama visapusišką požiūrį pasitelkusi negriežtomis priemonėmis grindžiamą galią arba, jei reikia, imdamasi griežtesnių veiksmų, tačiau visada laikydamasi JT chartijos nuostatų;

19.  ragina valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Sąjungos vyriausiąja įgaliotine ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir su Taryba siekiant Lisabonos sutarties nuostatas dėl BSGP įtraukti į jų nacionales gynybos strategijas;

20.  palankiai vertina tai, kad išplėstos misijos, kurios gali būti vykdomos pagal BSGP, palyginti su ankstesnėmis vadinamosiomis Petersbergo misijomis, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 43 straipsnyje; tačiau pažymi, kad nuo EIVT įkūrimo priimant sprendimus į šį užmojį neatsižvelgiama;

Civilinės ir karinės operacijos

21.  pabrėžia, kad iki šiol BSGP prisidėjo prie krizių valdymo, taikos palaikymo ir tarptautinio saugumo stiprinimo; primygtinai teigia, kad dabar BSGP turi būti taikoma valdant visų tipų krizes, įskaitant labai intensyvius konfliktus kaimynystėje, ir turi būti pakankamai plataus užmojo, kad galėtų daryti realų poveikį vietoje;

22.  pažymi, kad šiuo metu vykdoma 14 operacijų, iš jų 11 civilinių ir 3 karinės; palankiai vertina tai, kad 2012 m. vasarą pradėtos 3 naujos civilinės operacijos Somalio pusiasalyje (misija EUCAP NESTOR), Nigeryje (misija „EUCAP Sahel Niger“) ir Pietų Sudane (misija „EUAVSEC South Sudan“) ir kad planuojama vykdyti civilinę paramos misiją, skirtą pasienio kontrolei Libijoje, ir mokymų misiją Malyje; mano, jog šios misijos – pirmasis ženklas, kad BSGP darbotvarkei suteiktas naujas postūmis; pabrėžia, kad svarbu tobulinti patirties vykdant misijas ir operacijas įgijimo sistemą;

23.  vis dėlto apgailestauja, kad ES iki galo nepanaudoja BSGP karinių priemonių, nors įsikišimas pagal BSGP galėjo būti pateisinamas kai kurių krizių atvejais, įskaitant krizes Libijoje ir Malyje; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti galimybę teikti pagalbą Arabų pavasario šalims, ypač Šiaurės Afrikoje ir Sahelio regione, vykdant saugumo sektoriaus reformą; šiomis aplinkybėmis skatina daugiau dėmesio skirti šiuo metu vykdomam galimų karinių operacijų planavimui ir tuo pat metu ragina iš naujo įvertinti įgyvendinamas misijas;

24.  taip pat ragina valstybes nares savo pareiškimus paremti veiksmais ir naudotis esamomis priemonėmis, protokolais ir susitarimais tam, kad jų pajėgumus, pvz., kovines grupes arba jungtinius specialios paskirties būrius, būtų galima pasinaudoti įgyvendinant BSGP;

Vakarų Balkanai

25.  primena ir palankiai vertina politinę, strateginę ir simbolinę ES įsipareigojimo Vakarų Balkanuose, kuris prisidėjo užtikrinant taiką ir saugumą šiame regione, svarbą; tačiau pažymi, kad šis regionas ir toliau susiduria su daugybe problemų, kurios Sąjungai yra patikimumo išbandymas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą dar kartą įvertinti ES pastangas saugumo srityje Vakarų Balkanuose, ypatingą dėmesį skiriant teisinės valstybės stiprinimui, mažumų bendruomenių apsaugai ir kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

26.  palankiai vertina pirmos civilinės misijos ES policijos misijos (ESPM) Bosnijoje, kuri baigta 2012 m. birželio 30 d., rezultatus, kurią įgyvendinant lygiagrečiai su operacija „EUFOR Althea“ buvo prisidėta prie dialogo tarp šios šalies sudedamųjų dalių ir teisinės valstybės stiprinimo;

27.  pažymi, kad nuolat mažėja 2004 m. Bosnijoje ir Hercegovinoje pradėtos operacijoje „EUFOR Althea“ dalyvaujančių dalinių skaičius; todėl pritaria, kad ši misija būtų užbaigta ir propaguoja ES naujos rūšies pagalbą galios stiprinimo ir ginkluotųjų pajėgų mokymo Bosnijoje ir Hercegovinoje srityje;

28.  pritaria misijos Kosove („EULEX Kosovo“), kuri buvo vykdoma sunkioje politinėje aplinkoje, vaidmeniui ir palankiai vertina jos įgaliojimų pratęsimą dar dvejiems metams iki 2014 m. birželio 14 d.;

29.  pabrėžia teigiamą jos vaidmenį padedant Kosovui kovoti su organizuotu nusikaltimu visais lygmenimis ir kurti teisinę valstybę, taip pat teismų, policijos ir muitinės tarnybas, kurioms nedaroma jokia politinė įtaka, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę ir Europos patirtį ir standartus; atkreipia dėmesį į misijos pertvarkymą ir jos dalyvių skaičiaus sumažinimą ir mano, kad tai akivaizdus iki šiol pasiektos pažangos ženklas;

30.  vis dėlto pabrėžia, jog reikia dėti dar daug pastangų, kad misija EULEX iki galo įgyvendintų jai skirtas užduotis ir kad šia misija visiškai pasitikėtų Kosovo gyventojai, ypač serbų bendruomenė; ragina misiją sustiprinti savo veiklą Kosovo šiaurėje ir labiau įsitraukti į veiklą nagrinėjant aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylas;

31.  ragina misijos EULEX specialią tyrimų grupę kuo kruopščiau ir tiksliau atsakyti į Europos Tarybos pranešime pateiktus klausimus dėl kaltinimų prekyba organais teisingumo; ragina misiją EULEX, naudojantis visa prisidedančių šalių parama, įgyvendinti liudininkų apsaugos programą, įskaitant, pvz., liudininkų perkėlimo priemones, kad būtų galima taikant griežtas teismines procedūras nustatyti faktus;

32.  pažymi, kad Taikos palaikymo pajėgos Kosove (KFOR) vis dar būtinos siekiant Kosove užtikrinti saugumą ir kad vis dar kyla daug klausimų dėl NATO karinės misijos ir ES civilinės misijos koordinavimo veiksmingumo ir ateities; todėl ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti misijos EULEX, kurios įgaliojimai pratęsti iki 2014 m. birželio 14 d., pažangos, taip pat pasiektų rezultatų ir santykių su NATO kariniu aparatu ataskaitas;

Somalio pusiasalis

33.  palankiai vertina naują ES strategiją, skirtą Somalio pusiasaliui, kuri įgyvendinama pagal visapusišką požiūrį siekiant kovoti su piratavimu ir jo priežastimis, taip pat palankiai vertina vadovaujamąjį Sąjungos vaidmenį šiame regione sprendžiant saugumo klausimus, kuris padeda didinti ES matomumą ir patikimumą krizių valdymo srityje; palankiai vertina tai, kad 2012 m. gegužės mėn. pradėjo veikti ES operacijų centras, skirtas BSGP misijoms Somalio pusiasalyje remti;

34.  pažymi, kad šiuo metu šiame regione vykdomos trys operacijos („EUNAVFOR Atalanta“, „EUTM Somalia“ ir „EUCAP Nestor“), ir pabrėžia, kad ES įsikišimą reikia toliau koordinuoti su tarptautinės bendruomenės pastangomis, visų pirma su Afrikos Sąjunga, siekiant Somalyje sukurti veikiančią ir demokratinę valstybę; mano, kad ES operacijų centras užtikrina efektyvesnį veiksmų įgyvendinant Somalio pusiasalio strategiją koordinavimą;

35.  atsižvelgdamas į politinės ir saugumo padėties pokyčius Somalyje, rekomenduoja valstybėms narėms ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai, konsultuojantis su Somalio teisėtos valdžios institucijomis, Afrikos Sąjunga (AS), Tarpvyriausybine vystymo institucija (IGAD) ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, išnagrinėti saugumo sektoriaus reformos galimybę;

36.  palankiai vertina tai, kad pradėta misija „EUCAP Nestor“ ir ragina Tanzaniją priimti tą misiją, kurios tikslas – Džibutyje, Kenijoje ir Seišeliuose stiprinti jūrinius pajėgumus, taip pat remti teisinės valstybės kūrimą Somalyje (visų pirma Puntlande ir Somalilande) kuriant atskaitingas pakrantės policijos pajėgas ir teismų tarnybas, visapusiškai gerbiančias teisinės valstybės, skaidrumo principus ir žmogaus teises;

37.  reikalauja, kad misija „EUCAP Nestor“ būtų koordinuojama su kitomis iniciatyvomis, susijusiomis su jūrų saugumu, pvz., su projektais MARSIC ir MASE (Laivybos saugumo programa), finansuojamomis atitinkamai stabilumo priemonės ir Europos plėtros fondo lėšomis; rekomenduoja misiją „EUCAP Nestor“ išplėsti į kitas šalis, kai tik jos atitiks būtinas sąlygas;

38.  pripažįsta esminį operacijos „EUNAVFOR Atalanta“ indėlį kovojant su piratavimu Adeno įlankoje ir vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, taip pat humanitarinės pagalbos srities indėlį jūrų saugumui užtikrinti apsaugant laivus, kurie naudojami įgyvendinant Pasaulio maisto programą, ir kitus pažeidžiamus laivus, ir pritaria jos įgaliojimų partęsimui iki 2014 m. gruodžio mėn.; taip pat patvirtina sprendimą išplėsti šios misijos taikymo sritį ir įtraukti Somalio pakrantės zoną, taip pat teritorinius ir vidaus vandenis; ragina valstybes nares užtikrinti atitinkamas oro ir jūrų išteklius šiai operacijai vykdyti ir ragina prekybos laivus toliau taikyti geriausią laivybos patirtį siekiant sumažinti užpuolimo pavojų; palankiai vertina tai, kad prie operacijos „Atalanta“ prisidėjo Nyderlandai, kurie atsiuntė apsaugos komandą, skirtą humanitarinę pagalbą gabenančių karinių dalinių saugumui užtikrinti, ir skatina kitas valstybes nares taip pat prisidėti tokio pobūdžio indėliu;

39.  pripažįsta, kad piratavimas prilyginamas organizuotam nusikalstamumui, todėl, siekiant užtikrinti prekybos laisvę ir apsaugoti pagrindinius jūrų kelius, svarbu sutrikdyti šios veiklos ekonominį naudingumą ir pašalinti pagrindines piratavimo priežastis vykdant ilgalaikę veiklą, kuria skatinamas geras valdymas ir savarankiškos teisėtos ekonominės veiklos galimybės gyventojams; ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų reikiamų priemonių šios veiklos finansinių srautų atsekamumui užtikrinti ir informacijos mainams tarp operacijos „EUNAVFOR Atalanta“ ir Europolo palengvinti;

40.  pabrėžia teigiamą vaidmenį ES mokymo misijos Somalyje, vykdytos glaudžiai bendradarbiaujant su Uganda, Afrikos Sąjunga ir JAV, kurios metu apmokyta daugiau kaip 3 000 Somalio karinių pajėgų naujokų, iš kurių 2 500 iš naujo integruoti į Somalio saugumo pajėgas, tuo pat metu skatinant gerbti teisinės valstybės principą; mano, kad ši misija, stiprindama Somalio ir AMISOM saugumo pajėgas, itin prisidėjo prie padėties Mogadiše ir jo apylinkėse gerinimo; primygtinai ragina sutelkti misijos pastangas į atskaitingų, skaidrių vadovavimo ir kontrolės struktūrų ir finansinės sistemos, pagal kurią būtų numatomas reguliarus atlyginimo mokėjimas, sukūrimą, taip pat siekti užtikrinti, kad dezertyruotų kuo mažiau parengtų kareivių;

41.  pritaria misijos „EUTM Somalia“ įgaliojimų pratęsimui iki 2012 m. gruodžio mėn. ir tam, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama vadovavimo ir kontrolės pajėgumams, specializuotiems pajėgumams ir Somalio nacionalinių saugumo pajėgų vidaus mokymo gebėjimams didinti siekiant atsakomybę už mokymą perduoti vietos subjektams; pažymi, kad ES privalės ir po 2012 m. dėti pastangas mokymų srityje, todėl ragina EIVT išnagrinėti galimybę, vos tik pagerės saugumo padėtis Somalyje, visus mokymus ar jų dalį perkelti į tas Somalio dalis, kurias, siekiant pagerinti saugumo padėtį, kontroliuoja valdžios institucijos; rekomenduoja užtikrinti, kad misija „EUTM Somalia“ būtų glaudžiau įtraukta į darbuotojų, kurie dalyvauja šiame kariniame mokyme, samdymo ir integravimo procesą;

42.  pabrėžia, kad ES mokymo misijos veiklos modelis, kuris su palyginti nedideliais finansiniais, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais suteikia galimybę ES atlikti pagrindinį vaidmenį Rytų Afrikoje, galėtų būti pritaikytas ir kitose zonose, ypač Sahelyje;

Sahelis

43.  yra nepaprastai susirūpinęs dėl to, kad Sahelyje formuojasi nestabilumo zona, kuriai būdinga tarpusavyje susijusi nusikalstama veikla, ypač prekyba narkotikais, žmonėmis ir ginklais, taip pat dėl to, kad radikalių teroristų grupuotės vykdo ginkluotas operacijas, kurios kelia pavojų regiono valstybių teritoriniam vientisumui, o dėl tokių veiksmų dalyje Malio teritorijos galėtų susidaryti zona, kurioje nuolat nepaisoma įstatymų, ir tokia padėtis galėtų išplisti į kaimynines šalis, padidindama pavojų ten esantiems Europos šalių piliečiams, kurie jau yra nukentėję dėl žudymų ir grobimų, ir jų interesams; todėl pabrėžia būtinybę remti stabilią vyriausybę Malyje siekiant užkirsti kelią šalies susiskaidymui ir galimam nusikalstamumo ir konflikto pasklidimui į kitas šalis;

44.  pabrėžia, kad tokia padėtis kelia pavojų visos Europos saugumui; šiomis aplinkybėmis ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą skubiai ir iki galo įgyvendinti Saheliui skirtą ES strategiją, patvirtintą 2011 m. kovo mėn., ir imtis atitinkamų saugumo priemonių, prireikus vykdyti BSGP misijas siekiant padėti regiono valstybėms stiprinti kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir teroristinėmis grupuotėmis pajėgumus;

45.  palankiai vertina tai, kad pradėta misija „EUCAP Sahel Niger“, kuri skirta būtent padėti Nigeriui įveikti šias saugumo problemas; pažymi, kad ši misija visiškai atitinka visuotinę Saheliui skirtą strategiją, tačiau apgailestauja, kad ji vykdoma tik vienoje šalyje, o kitose keturiose regiono šalyse, ypač Malyje, yra neatidėliotinas ir esminis poreikis stiprinti savo pajėgumus ir reaguoti į jų teritorijos vientisumui gresiančius pavojus;

46.   palankiai vertina vieningai JT Saugumo tarybos 2012 m. spalio 12 d. priimtą rezoliuciją 2071 dėl Malio; pažymi, kad rezoliucijoje tiesiogiai raginamos regioninės ir tarptautinės organizacijos, įskaitant ES, teikti koordinuojamą pagalbą, ekspertų žinias, mokymus pajėgumų kūrimo paramą Malio ginkluotosioms ir saugumo pajėgoms siekiant atkurti valstybinę valdžią Malyje; taip pat ragina JT Saugumo tarybą priimti kitą rezoliuciją, kurioje būtų oficialiai suteiktas įgaliojimas pradėti naują misiją Afrikoje padedant tarptautinei bendruomenei pagal tą patį modelį, kurį taikant buvo teikiama parama Afrikos Sąjungos misijai Somalyje (AMISOM);

47.  palankiai vertina 2012 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas dėl padėties Malyje, dėl kurios būtina neatidėliojant tęsti galimos BSGP operacijos planavimą, ypač siekiant parengti krizių valdymo koncepciją, susijusią su Malio gynybos pajėgų pertvarka ir mokymu;

48.   palankiai vertina Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) valstybių ir vyriausybių vadovų 2012 m. lapkričio 11 d. priimtą sprendimą suteikti stabilizavimo pajėgas, kurias sudarytų ne mažiau nei 3 200 karių ir kurios turėtų vienerių metų veikimo įgaliojimą;

49.  ragina ir toliau planuoti operaciją, skirtą remti, bendradarbiaujant su Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEB), Malio ginkluotųjų pajėgų pertvarką siekiant pagerinti šalies saugumo pajėgų veiksmingumą ir sudaryti galimybę šaliai atgauti savo teritorijos kontrolę;

Libija

50.  palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių anksčiau Libijoje ir kaimyninėse šalyse, remiant JT organizacijas, vykdytą humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos veiklą; vis dėlto mano, kad krizė Libijoje galėjo būti tinkama galimybė ES parodyti savo gebėjimą veikti visapusiškiau, taip pat prireikus imtis karinių veiksmų, visiškai laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, jei artimiausiose kaimyninėse šalyse kilo labai didelė krizė, daranti tiesioginį poveikį jos aplinkos stabilumui; apgailestauja, kad dėl valstybių narių bendros politinės valios stokos ir ideologija pagrįsto nenoro matyti Sąjungą naudojant savo pajėgumus Sąjungos vaidmuo tapo antraeilis; atkreipia dėmesį į kai kurių JT Saugumo Tarybos narių nenorą leisti ES pradėti vykdyti Libijoje savo humanitarinę karinę operaciją;

51.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją per krizę Libijoje įgytą patirtį tinkamai panaudoti priimant sprendimus ES viduje, taip pat dėl NATO karinių intervencijų, aptariant pajėgumų aspektą, taip pat – ir visų svarbiausia – aptariant politinį nuoseklumą ir valstybių narių solidarumą, taip pat ES ir jos BSGP santykį su NATO;

52.  mano, kad ES atlieka svarbų vaidmenį Libijoje vykstant pereinamajam institucinių pokyčių procesui, ypač revoliucinių brigadų demobilizavimo ir jų narių integravimo srityse, pertvarkant ginkluotąsias pajėgas ir padedant kontroliuoti sausumos ir jūrų pasienį; apgailestauja, kad ES indėlis į saugumo sektorių lėtai duoda rezultatų ir kad dėl šio indėlio planavimo ir įgyvendinimo sunkumų šioje srityje lieka galimybių s abejotino matomumo ir nuoseklumo dvišalėms iniciatyvoms; pritaria, kad reikia spartinti darbus siekiant planuoti civilinę paramos pasienio kontrolei misiją;

Pietų Sudanas

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad Pietų Sudane pradėta misija „EUAVSEC South Sudan“, skirta Džubos oro uosto saugumui stiprinti; tačiau abejoja, ar pagrįsta vykdyti BSGP misiją siekiant užtikrinti saugumą tame oro uoste, turint mintyje tai, kad tokią misiją galėtų vykdyti Komisija, panaudodama stabilumo priemonę;

Kongo Demokratinė Respublika

54.  pabrėžia Kongo Demokratinės Respublikos svarbą kuriant taiką ir stabilumą Afrikoje ir remia misijos MONUSCO veiksmus, skirtus civiliams rytinėje šalies dalyje apsaugoti;

55.  palankiai vertina ES pastangas vykdyti dvi misijas – „EUSEC RD Congo“ ir „EUPOL RD Congo“ – siekiant įtvirtinti teisinę valstybę šioje šalyje; tačiau pažymi, kad šios dvi misijos yra nepakankamos dėl atitinkamų užduočių apimties, o aktyvus Kongo Demokratinės Respublikos valdžios institucijų bendradarbiavimas yra reikalingas norint gauti apčiuopiamų rezultatų;

Afganistanas

56.  palankiai vertina misiją „EUPOL Afghanistan“, kurios tikslas – įsteigti civilinę policiją ir sukurti teismų sistemą, kad atkuriant Afganistano valstybę afganistaniečiai galėtų prisiimti didžiausią atsakomybę už šias užduotis; pabrėžia, kad ši misija, kuri bus vykdoma iki 2013 m. gegužės 31 d. ir galės būti pratęsta iki 2014 m. gruodžio 31 d., yra visuotinių tarptautinės bendruomenės pastangų dalis siekiant suteikti galimybę afganistaniečiams patiems spręsti savo likimą, kai 2014 m. pasitrauks NATO daliniai; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą su Europos Parlamentu parengti bendrą išsamų pranešimą apie Sąjungos priemonių raidą, ypač apie misiją EUPOL, atsižvelgiant į 2014 m. ir vėlesnius metus Afganistane;

Palestinos teritorijos

57.  mano, kad Europos Sąjungos policijos misija Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS), kurios tikslas yra padėti Palestinos Administracijai stiprinti būsimos Palestinos valstybės institucijas, kad jos galėtų palaikyti tvarką ir vykdyti baudžiamąją teiseną vadovaujant Palestinos institucijoms ir laikantis geriausių tarptautinių normų, yra sėkminga; pažymi, kad ši misija yra viena iš priemonių, kurias ES naudoja siekdama padėti Palestinos valstybei susikurti ir taikiai gyventi Izraelio pašonėje;

58.  apgailestauja, kad misija „EUBAM Rafah“ sustabdė savo operacijas nuo tada, kai organizacija Hamas perėmė Gazos ruožo kontrolę, ir kad sumažintas darbuotojų skaičius, taip pat pabrėžia, kad misijos vykdymas regione rodo ES norą prisidėti prie visų veiksmų, kuriais palengvinamas izraeliečių ir palestiniečių dialogas; apgailestauja, kad Izraelio vyriausybė neleido misijos EUPOL COPPS vadui kartu vadovauti misijai „EUBAM Rafah“ ir kad pagrindinė šios misijos štabo būstinė yra Tel Avive, o ne Rytų Jeruzalėje;

Gruzija

59.  pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį atliko stebėsenos misija Gruzijoje (misija „EUMM Georgia“), visų pirma palaikant dialogą ir atkuriant pasitikėjimo priemones tarp šalių, tačiau apgailestauja, kad šios misijos dar neįmanoma įgyvendinti okupuotose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, kur Rusiją Europos Parlamentas, NATO, Europos Taryba ir kai kurios valstybės narės pripažino okupacine jėga;

Irakas

60.  pažymi, kad misija „EUJUST LEX-Iraq“, kurios galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., buvo pirmoji ES jungtinė teisinės valstybės misija, kurios tikslas – prisidėti prie profesionalios baudžiamosios teisenos sistemos, paremtos teisine valstybe, įgyvendinimo Irake; tačiau konstatuoja, kad padėtis Irake dar tikrai nėra stabili, kaip matyti iš reguliarių pasikėsinimų šalyje, o padėtį sunkina aplinkinių regiono valstybių neužtikrinta padėtis;

Patirties perdavimas

61.  pažymi, kad svarbu perduoti BSGP misijų ir operacijų patirtį, ir palankiai vertina šiuo tikslu EIVT Krizių valdymo ir planavimo direktorato ir Europos Sąjungos karinio štabo atliktą darbą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti Europos Parlamentui pranešimus apie šio darbo rezultatus;

62.  mano, kad civilinių operacijų ir misijų patirtis labai svarbi – tai sritis, kurioje ES jau vykdo ilgalaikę veiklą ir kurioje ji jau pasiekė svarbių rezultatų; mano, kad į šią ES civilinių operacijų papildomą naudą turi būti atsižvelgiama koordinuojant darbą su ES partneriais bei sąjungininkais valdant tarptautines krizes;

Pajėgumai ir operacijų vykdymo struktūra

63.  konstatuoja, kad vykdant Sąjungos karines operacijas vis dar pernelyg dažnai susiduriama su pajėgų kūrimo problemomis, o jeigu nėra patikimų pajėgų, BSGP praranda patikimumo veiksnį; todėl ragina valstybes nares ir toliau būti susitelkusioms suteikiant kvalifikuotą personalą ir kokybišką įrangą;

64.  pažymi, kad EIVT krizių valdymo struktūros ir civiliniu, ir kariniu aspektais vis dar nėra pakankamai veiksmingos, o tai trukdo jų gebėjimams reaguoti ir prisideda prie tam tikro BSGP svarbos menkinimo; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją kuo skubiau pagerinti šią padėtį; pabrėžia, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja bei BSGP krizių valdymo struktūros turi tiesiogiai bendradarbiauti;

Civilinis personalas ir pajėgumai

65.  pabrėžia sunkumus, su kuriais valstybės narės susiduria norėdamos pagal BSGP vykdomoms civilinėms misijoms suteikti tinkamą ir pakankamą personalą; ragina Komisiją ir EIVT išsiaiškinti galimybes padėti valstybėms narėms padidinti civilinėse BSGP misijose dalyvaujančių policininkų, teisėjų ir viešojo administravimo srityje labai specializuoto personalo skaičių;

66.  atkreipia dėmesį į civilinės priemonės „Pagrindinis tikslas civilinėje srityje 2010 m.“ pratęsimą po 2010 m. ir palankiai vertina tai, kad priimta daugiametė civilinių pajėgumų kūrimo programa; ragina valstybes nares, ypač atitinkamas ministerijas, susitelkti, kad ji būtų įgyvendinta;

67.  pabrėžia, kad reikalinga išplėtoti ne tik su policija, teisėjais ir viešojo administravimo srityje labai specializuotu personalu susijusius pajėgumus, minimus dokumente „Pagrindinis tikslas civilinėje srityje“, bet ir veiksmingesnius tarpininkavimo veiklos principus ir pajėgumus, kad būtų užtikrintas suderintas ir laiku vykdomas aprūpinimas tarpininkavimo veiklai reikalingais tinkamais ištekliais;

68.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse BSGP misijose dalyvauti skirto civilinio personalo parinkimas, koordinavimas ir paskirstymas vis dar vykdomas nesklandžiai dėl skirtingos nacionalinės praktikos ir kriterijų; ragina siekti didesnio valstybių narių koordinavimo ir nustatyti geriausią patirtį šiuo klausimu;

69.  šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir valstybės narės nepaisė praeityje priimtų parlamento rezoliucijų, kuriose raginama užtikrinti pakankamą ir kompetentingą civilinį personalą ir didelius pajėgumus; atsižvelgdamas į tai, primena 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas dėl BSGP civilinių pajėgumų ir mano, kad jos vis dar yra tinkamos, t. y. reikia:

   pritraukti pakankamai kvalifikuotų ir tinkamai parengtų asmenų;
   parengti atitinkamas misijoms skirtas pagalbines priemones, įskaitant galutinę Goalkeeper programinės įrangos versiją, lankstesnes parengiamąsias priemones, geresnius civilinių misijų aprūpinimo įranga mechanizmus (įskaitant nuolatinio sandėlio įkūrimą);
   toliau vykdyti civilinių misijų parengiamąją veiklą laikantis atitinkamų ES sutarties nuostatų;
   atsakingiau rengti poveikio vertinimą ir geriau pritaikyti įgytą patirtį;
   stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

Karinis personalas ir pajėgumai

70.  pabrėžia, kad ES šiuo metu patiria didelių finansinių suvaržymų ir kad valstybės narės dėl finansinių, biudžeto ir politinių priežasčių, susijusių ar nesusijusių su krize euro zonoje, šiuo metu mažina gynybai skiriamą biudžetą arba išlaiko tokį patį jo lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės gali daryti neigiamą poveikį jų kariniams pajėgumams, taigi ir ES pajėgumui veiksmingai laikytis savo įsipareigojimų taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo srityse;

71.  pažymi, kad Azijos žemyne, ypač Kinijoje, didinami kariniai pajėgumai ir ginklavimosi mastai; ragina palaikyti aktyvesnį dialogą su šiuo regionu, pabrėžiant saugumo ir gynybos klausimus;

72.  pabrėžia, kad daugelis pastarųjų metų išorės operacijų, vykdomų Irake, Afganistane, Afrikoje, įskaitant Libiją, finansiškai smarkiai veikė ir vis dar veikia valstybes, kurios dalyvavo ar vis dar dalyvauja šiose operacijose; pažymi, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su priešlaikiniu įrangos nusidėvėjimu, taip pat su valstybių noru, atsižvelgiant į biudžeto ir pajėgumų apribojimus, įsipareigoti vykdyti BSGP operacijas;

73.  pabrėžia, kad visų ES valstybių narių gynybai skirto biudžeto bendra vertė sutampa su pagrindinių sparčiai besivystančių šalių išlaidomis šioje srityje, todėl problema yra veikiau politinė, o ne susijusi su biudžetu, apimanti Europos pramoninės ir technologinės bazės sukūrimą ir kai kurių su operacijomis susijusių pajėgumų pasidalijimą; pažymi, kad Europos bendrovių konsorciumai, bendros iniciatyvos ir susijungimo projektai gali padėti vystyti Europos gynybos pramonę;

74.  pažymi, kad kariniai veiksmai Libijoje, kuriuos pradėjo Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, o parėmė JAV ir NATO, atkreipė dėmesį į kai kurių ES valstybių narių pajėgumą veikti esant įtemptiems konfliktams, taip pat į sunkumus tam tikrą laiką vykdant tokius veiksmus, ypač į pagrindinių pajėgumų trūkumą, pavyzdžiui, degalų papildymo ore, informacijos rinkimo ar tikslaus taikymo šaudmenų trūkumus;

75.  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio valstybių narių gynybos sektoriui, pabrėžia, kad šios rekomendacijos yra tinkamos valstybių narių kariniams pajėgumams stiprinti laikantis dalijimosi principo;

76.  palankiai vertina tokius dvišalius susitarimus kaip Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sutartis dėl karinio bendradarbiavimo ir ragina kitas valstybes nares vertinti tokius dvišalius arba daugiašalius susitarimus dėl karinio bendradarbiavimo ir integracijos kaip svarbią lėšų taupymo priemonę, kuri gali padėti išvengti dubliavimosi ir peraugti į vietos lygmeniu įgyvendinamą BSGP plėtojimo ir būsimos ES integracijos saugumo srityje procesą;

77.  palankiai vertina pirmus ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvos žingsnius, taip pat labai palankiai vertina Europos gynybos agentūros (EGA), nustačiusios 11 prioritetinių veiklos sričių, veiklą; ypač pabrėžia pažangą, padarytą keturiose srityse: degalų papildymo ore, jūrų stebėjimo, medicininės paramos ir mokymo; tačiau ragina šiai iniciatyvai sukurti strateginę programą;

78.  tačiau apgailestauja, kad įgyvendinant pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvą iki šiol nepašalintas nė vienas iš plane „Pagrindinis tikslas 2010“ nustatytų trūkumų; atkreipia dėmesį į valstybių nenorą prisiimti vieno iš 300 projektų pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais srityje, kuriuos 2011 m. balandžio mėn. pateikė Europos Sąjungos karinis štabas, vadovaujančios šalies naštą;

79.  ragina valstybes nares prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą saugumo klausimais, kuris numatytas surengti kitais metais, atsižvelgti į ES turimus pajėgumus ir užtikrinti, kad ši iniciatyva galiausiai taptų nuolatinė, kad būtų galima pradėti Europos gynybos planavimo procesą;

80.  palankiai vertina EGA pasiūlymą sukurti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais savanorišką elgesio kodeksą siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą perkant, naudojant ir bendrai valdant karinius pajėgumus;

81.  ypač pritaria degalų papildymo ore projektui, kurį taip pat sudaro aptarnavimo dalis; tačiau šiuo atžvilgiu yra nusivylęs ribotais tikėtinais rezultatais, nes bus tik atnaujinami esami pajėgumai užuot kūrus naujus; ragina valstybes nares išlaikyti šios iniciatyvos europinį pobūdį ir mano, kad Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija (OCCAR) galėtų tinkamai valdyti aptarnavimo dalį;

82.  palankiai vertina 2012 m. liepos 27 d. susitarimą, kurį pasirašė Europos gynybos agentūra ir OCCAR, nes nuo šiol ši agentūra ir ši institucija santykius plėtos instituciniu lygmeniu, bus galima integruočiau bendradarbiauti vykdant karinių pajėgumų stiprinimo programas ir keistis įslaptinta informacija;

83.  primena, kad karas Libijoje taip pat parodė, jog ES karinėms pajėgoms trūksta nepilotuojamų žvalgybinių lėktuvų, ir teigia, kad Europoje šiuo metu yra du konkuruojantys nepilotuojamų lėktuvų MALE (angl. Medium Altitude Long Endurance) projektai; taip pat atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą nepilotuojamų lėktuvų srityje ir į tai, kad į šį bendradarbiavimą gali įsitraukti kiti ES partneriai;

84.  mano, kad Europos oro transporto vadovavimo struktūra (angl. EATC) yra konkretus ir sėkmingas sutelkimo ir bendro naudojimo pavyzdys, ir pabrėžia, kad šioje struktūroje sukurtas lėktuvų A400M oro laivynas smarkiai sustiprintų ES ir valstybių narių planuojamus pajėgumus; ragina visas dalyvaujančias valstybes įtraukti į EATC visas turimas transporto priemones; ragina nedalyvaujančias valstybes nares prisijungti prie EATC veiklos;

85.  ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir EGA apsvarstyti, ar nevertėtų įgyvendinti naujoviškų sprendimų siekiant padidinti ES pajėgumus, ypač dviem aspektais: viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė oro transporto srityje, sutelkta mažame lėktuvų A400M laivyne, sudarytų sąlygas suteikti humanitarinę pagalbą ištikus katastrofoms ir nugabenti medžiagų bei personalo per BSGP misijas ir operacijas;

86.  ragina stiprinti ES pajėgumus stiprinant ES gynybos pramoninį ir technologinį pagrindą; šiuo atžvilgiu primena, kad svarbu teikti pirmenybę Europos produkcijai, todėl teisės aktas dėl pirmenybės teikimo Europoje pagamintiems gaminiams yra tinkamas;

87.  pažymi, kad dėl ES ir jos valstybių narių patiriamos finansų ir biudžeto krizės bus prarandama ekspertų lygio kompetencija, jeigu ES lygmeniu nebus vykdoma svarbi dvišalė ar daugiašalė programa, taip pat ES gresia prarasti labai specializuotą pramonės tinklą; pabrėžia, kad gynybos pramonės sektoriaus Europos vidutinės įmonės taip pat nukentėjo nuo ekonomikos ir finansų krizės ir kad šios įmonės prisideda prie ekonomikos ir kuria darbo vietas kai kuriose valstybėse narėse;

88.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl programos „Horizontas 2020“, pagal kurią ateityje ES lėšomis bus finansuojami civilinės ir karinės srities moksliniai tyrimai ir vykdomi BSGP misijoms reikalingų išteklių viešieji pirkimai; susirūpinęs pažymi, kad mažinami asignavimai, skirti moksliniams tyrimams ir technologijoms, nes tai ilguoju laikotarpiu sumažins ES pajėgumą išlaikyti patikimus gynybos pajėgumus, galinčius naudotis visu ginklų ir karinės įrangos asortimentu; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą didinti asignavimus su gynyba susijusiai mokslinių tyrimų ir technologijų veiklai iki bent 2 proc. gynybos biudžeto; taip pat primena, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir gynybos technologijas yra davusios rezultatų, svarbių civilinėms prietaikoms;

89.  palankiai vertina pastarojo meto iniciatyvas ir projektus, susijusius su kibernetine gynyba; primygtinai ragina valstybes nares dar glaudžiau bendradarbiauti su EGA plėtojant gynybos pajėgumus, konkrečiai – kibernetinės gynybos srityje, ypač atsižvelgiant į pasitikėjimo stiprinimą, pajėgumų telkimą ir dalijimąsi jais; palankiai vertina tai, kad kibernetinė gynyba bus vienas iš EGA prioritetų gynybos sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologijų srityje;

90.  palankiai vertina EGA pastangas išlaikyti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), taip pat M. Barnier ir A. Tajani iniciatyvą sudaryti Komisijoje darbo grupę ir jai pavesti išsaugoti ir tobulinti šią strateginę priemonę, kurios tikslas yra užtikrinti ES ir jos valstybių narių autonomiją gynybos srityje; prašo, kad Komisija nuolat informuotų Parlamentą apie darbo grupės vykdomą veiklą, ir ragina ateityje į ją įtraukti Parlamentą;

91.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti direktyvą dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje (2009/81/EB(6)), siekiant didesnio įrangos sąveikumo, taip pat siekiant kovoti su rinkos susiskaidymu, kuriuo dažnai pasinaudoja trečiosios šalys;

92.  palankiai vertina 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą dėl pramonės politikos „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“, nes jame pripažinta, jog gynybos sektorių riboja itin nacionalinis pobūdis, ir paskelbta, jog rengiama išsami gynybos pramonės konkurencingumo paramos strategija;

93.  pabrėžia EGA parengto pajėgumų vystymo plano svarbą; ragina valstybes nares geriau jį integruoti į savo nacionalinį planavimą ir noriau dalyvauti EGA projektuose;

94.  mano, kad Taryba ir valstybės narės turėtų labiau remti tokius Sąjungos pajėgumus, kurie gali padėti sumažinti sąnaudas taikant pajėgumų telkimo principą, ypač EGA, ES palydovų centrą ir Europos saugumo ir gynybos koledžą;

95.  primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares skirti EGA pakankamai lėšų ir kvalifikuoto personalo, kad agentūra galėtų atlikti visas užduotis, kurios jai priskirtos pagal Lisabonos sutartį; pabrėžia, kad į tai reikia atsižvelgti rengiant kitą daugiametę finansinę programą;

Kosmoso politika BSGP paremti

96.  pabrėžia, kad, siekiant ES sprendimų priėmimo ir veiksmų vykdymo autonomijos, ji turi turėti atitinkamus palydovinio ryšio išteklius, reikalingus palydovinio vaizdo, žvalgybos duomenų rinkimo, komunikacijos ir erdvės stebėjimo srityse; mano, kad šiose srityse pajėgumais galima būtų geriau dalytis ir jie galėtų būti dar labiau sutelkti, palyginti su esamais susitarimais, remiantis dvišaliais susitarimais arba bendra veikla su ES palydovų centru, turint omenyje programas Helios, Cosmo-SkyMed ir SAR-Lupe; tikisi, kad programa MUSIS, pakeisianti dabartinės kartos stebėjimo palydovus, bus Europos šalių tarpusavio, EIVT ir Sąjungos politinių ir karinių institucijų bendradarbiavimo pavyzdys;

97.  ragina Tarybą ir Komisiją išnagrinėti galimybę ES prisidėti prie būsimų palydovinių iš kosmoso erdvės užfiksuotų vaizdų programų finansavimo, kad Sąjungos politinės ir karinės institucijos ir EIVT galėtų pasinaudoti palydovų paslaugomis ir turėtų, pagal kiekvienos prašymus ir poreikius, palydovinius krizes patiriančių regionų ar regionų, kuriuose turi būti vykdoma BSGP misija, vaizdus;

98.  pakartoja, kad Globaliai aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemai (angl. GMES) reikia Sąjungos finansavimo, nes ji turėtų tapti svarbia ES infrastruktūra, kaip ir programa GALILEO;

Greito reagavimo pajėgumų stiprinimas

99.  pažymi, kad, neatsižvelgiant į mechanizmo ATHENA pakeitimus, ankstesnes Parlamento rezoliucijas ir ES kovinių grupių panaudojimo doktriną, pavyzdžiui, kaip prašoma Veimaro grupės laiške, iki šiol nepanaudota nė viena kovinė grupė, nors tai gali būti pajėgos, naudojamos pirmą kartą įsiveržiant, kol veiksmus perims kitos pajėgos, geriau pasirengusios išlaikyti pozicijas ilgesnį laiką;

100.  mano, kad dėl šios padėties mažėja kovinių grupių priemonės patikimumas, taip pat bendras BSGP patikimumas, nes kovinės grupės jau galėjo būti panaudotos; ragina valstybes nares ir toliau būti mobilizuotas ir vykdyti savo įsipareigojimus dėl šios priemonės, turint omenyje tai, kad, kadangi į kovines grupes investuojamos lėšos ir darbo jėga, jų nepakankamas naudojimas turint keletą galimybių jas pasitelkti tapo tam tikra skola;

101.  pakartoja, kad mechanizmas ATHENA turėtų būti toliau modernizuojamas siekiant padidinti bendrų išlaidų dalį, taip užtikrinti teisingesnį pasidalijimą karinių operacijų našta ir įveikti kliūtis, dėl kurių valstybės narės susilaiko nuo iniciatyvos imtis vadovaujančio vaidmens vykdant BSGP misijas;

102.  pritaria krizių valdymo procedūrų persvarstymo procesui, kuris turėtų būti baigtas iki šių metų pabaigos ir sudaryti palankesnes sąlygas greičiau vykdyti civilines ir karines BSGP operacijas; mano, kad krizių valdymo procedūros turėtų būti taikomos tik BSGP operacijoms ir į jas negali būti įtrauktos kitos priemonės, nes jos gali apsunkinti procedūras; taip pat pritaria, kad, siekiant lanksčiau ir greičiau sutelkti lėšas, reikia persvarstyti finansavimo procedūras;

Struktūros ir planavimas

103.  mano, kad misijų Somalio pusiasalyje koordinavimo vaidmens perdavimas ES operacijų centrui yra pirmas žingsnis kuriant Europos operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumus, kurie turėtų pakankamai personalo ir ryšio bei kontrolės priemonių; tačiau apgailestauja, kad centras nėra nei nuolatinis, nei pagrindinis karinių ir civilinių misijų planavimo ir vykdymo organas;

104.  dar kartą ragina įsteigti ES operacijų štabą (angl. OHQ), kuris atliktų operatyvinį planavimą ir vykdytų civilines misijas ir karines operacijas kartu su EIVT, jei reikia, vykdant nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą;

105. pažymi, kad Taryba savo 2011 m. gruodžio mėn. išvadose išreiškė norą stiprinti išankstinio planavimo pajėgumus; pritaria, kad reikia išplėsti ES karinio štabo įgaliojimus šiuo atžvilgiu; mano, kad operacijų centras taip pat galėtų padėti ES kariniam štabui atlikti šią užduotį;

106.  su susidomėjimu atkreipia dėmesį į tai, kad ES situacijų centras padalytas į du naujus subjektus, t. y. į ES situacijų kabinetą ir ES žvalgybos analizės centrą (angl. INTCEN), ir palankiai vertina tai, kad pastarasis bus plečiamas, jeigu valstybės narės išreikš norą plėtoti BUSP ir BSGP;

107.  siūlo įsteigti laikinų ar nuolatinių saugumo ekspertų pareigybes ES delegacijose, kurios svarbiausios BSGP, kad būtų geriau pranešama apie saugumo klausimus; ragina atsižvelgti į galimą tokių ekspertų prevencinį vaidmenį saugumo klausimais ir ankstyvo perspėjimo sistemose;

Partnerystės
ES ir NATO

108.  pažymi, kad ES ir NATO, vienijamos strateginės partnerystės, dar kartą patvirtintos per aukščiausiojo lygio susitikimą Čikagoje, abi aktyviai veikia keliose konfliktų apimtose teritorijose, pavyzdžiui, Kosove ir Afganistane, ir kovoja su piratavimu Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne; šiuo klausimu primena glaudaus ES ir NATO bendradarbiavimo svarbą;

109.  mano, kad ES civilinių ir karinių pajėgumų stiprinimas taip pat bus naudingas NATO ir padės kurti abiejų organizacijų sinergiją;

110.  pažymi, kad į aklavietę patekęs Turkijos ir Kipro ginčas netrukdo abiems organizacijoms atitinkamais kanalais palaikyti politinio dialogo, dirbti kartu naudojantis darbuotojų kontaktais ar koordinuoti savo veiklos; tačiau ragina, siekiant pagerinti abiejų organizacijų bendradarbiavimą, išspręsti šį ginčą;

111.  palankiai vertina ES ir NATO bendradarbiavimą karinių pajėgumų srityje, ypač siekiant išvengti atvejų, kai dubliuojasi ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyva ir NATO pažangios gynybos iniciatyva;

112.  pabrėžia, kad plėtojant su kibernetiniu saugumu ir gynyba susijusį praktinį bendradarbiavimą svarbu remtis gynybos pajėgumų plėtojimo srityje taikomu papildomumo principu, ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti glaudesnį koordinavimą šiuo klausimu, ypač planavimo, technologijų, mokymų ir įrangos srityse;

113.  apgailestauja, kad NATO plėtojamos civilinio krizių valdymo struktūros, nes jos be reikalo dubliuojasi su jau esamais ir gerai išplėtotais ES pajėgumais;

ES ir AS

114.  palankiai vertina ES ir AS bendradarbiavimą siekiant palaikyti taiką ir stabilumą Afrikos žemyne; pažymi, kad ES prisideda prie taikos kūrimo Afrikoje ir Afrikos saugumo projekto, todėl palaiko AS ir Afrikos regioninių organizacijų, pavyzdžiui, VAVEB, pastangas siekti taikos, stabilumo, saugumo ir kovoti su terorizmo grėsme nuo Somalio pusiasalio iki Sahelio;

115.  primena, kad ES daugiausia prisideda prie misijos AMISOM biudžeto, ir pabrėžia, kad reikia parengti šios operacijos ateities strateginę viziją;

ES ir JT

116.  palankiai vertina tai, kad EIVT ir JT Taikos palaikymo operacijų skyrius glaudžiai bendradarbiauja; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant skubias taikos palaikymo operacijas ES kovinės grupės galėtų būti pirmosios panaudojamos pajėgos, kol kontrolę perimtų JT pajėgos;

ES ir ESBO

117.  pabrėžia ES ir ESBO bendradarbiavimo regionuose, kuriose jos turi bendrų interesų, ir bendradarbiavimo tokiais klausimais kaip, pvz., konfliktų prevencija, krizių valdymas, atkūrimas po konflikto, taip pat teisinės valstybės rėmimas ir stiprinimas, svarbą; reiškia pasitenkinimą tuo, kad šio bendradarbiavimo sritis pastaraisiais metais tapo platesnė ir daugiau apimanti, tačiau ragina užtikrinti glaudesnį koordinavimą ir sąveiką krizių ir konfliktų atvejais, vengti pastangų dubliavimosi ir plėtoti ekonomiškai efektyvius metodus;

ES trečiosios šalys

118.  pabrėžia, kad svarbu ir toliau palaikyti tvirtą transatlantinį ryšį, ir palankiai vertina ES ir JAV bendradarbiavimą vykdant krizių valdymo operacijas, įskaitant misijas EUTM SOMALIA, EUNAVFOR ATALANTA, EULEX KOSOVO ir EUPOL AFGHANISTAN;

119.  palankiai vertina tai, kad ES su dvylika trečiųjų šalių yra pasirašiusi pagrindų susitarimus, kad jos turėtų galimybę dalyvauti pagal BSGP vykdomose civilinėse ir karinėse operacijose;

o
o   o

120.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ESBO pirmininkui ir ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 63.
(3) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 7.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0228.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0574.
(6) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.


ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai
PDF 383kWORD 34k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai (2012/2223(INI))
P7_TA(2012)0456A7-0356/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 222 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 24 straipsnį ir 42 straipsnio 2 dalį, SESV 122 ir 196 straipsnius ir 37 deklaraciją dėl SESV 222 straipsnio,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją, visų pirma į jos VII skyriaus ir 51 straipsnio nuostatas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją ir į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą jos įgyvendinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategiją,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutarties 4 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19–20 d. Lisabonoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Strateginę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių gynybos ir saugumo koncepciją,

–  atsižvelgdamas į sprendimą nutraukti Vakarų Europos Sąjungos asamblėjos veiklą;

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl Bendrijos nelaimių prevencijos Europos Sąjungoje sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010)0600),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. Nuolatinių atstovų komiteto (Coreper) Krizių koordinavimo ES politiniu lygiu mechanizmo koncepcijos aprašymą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos(2), 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams(3), 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“(4) ir 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. ES Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (ChBRB) saugumo veiksmų planą(6) ir į savo 2010 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje. ES ChBRB saugumo veiksmų planas“(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0356/2012),

A.  kadangi ES valstybių narių saugumas yra nedalomas ir visi ES piliečiai turėtų turėti tas pačias saugumo garantijas ir tokio pat lygio apsaugą nuo tradicinių ir netradicinių pavojų; kadangi Europos taikos, saugumo, demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės principo ir laisvės gynimas, būtinas mūsų tautų gerovei, turi išlikti pagrindinis Europos šalių ir Sąjungos tikslas ir pareiga;

B.  kadangi pastaruoju metu norint užtikrinti saugumą susiduriama su daugybe sudėtingų ir kintančių pavojų, kaip antai tarptautiniu terorizmu, masinio naikinimo ginklų platinimu, šalių susiskaidymu, įšaldytais ir nesibaigiančiais konfliktais, organizuotu nusikalstamumu, elektroninių nusikaltimų grėsme, energijos išteklių trūkumu, blogėjančia aplinkos padėtimi ir su tuo susijusia saugumo rizika, gaivalinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis, pandemijomis ir daugeliu kitų;

C.  kadangi ES pripažįsta tarptautinę tvarką, paremtą veiksmingu daugiašališkumu, kuris grindžiamas tarptautine teise; tai paremta europiečių įsitikinimu, kad jokia šalis negali viena kovoti su naujomis grėsmėmis;

D.  kadangi saugumas ir kova su tarptautiniu terorizmu yra ES prioritetai; kadangi reikėtų, kad visos valstybės narės parengtų bendrą atsaką ir bendrą strategiją;

E.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, ypač klimato nulemtų nelaimių, dažnumas mastas ir prognozuojama, kad sparčiau kintant klimatui jų dar daugės;

F.  kadangi laipsniškai formuojant bendrą gynybos politiką, kuria siekiama pereiti prie bendros gynybos, stiprėja europinė tapatybė ir didėja strateginis ES savarankiškumas; kadangi, nepaisant to, tvirtesnė ir pajėgesnė Europos gynyba būtina struktūrinių geostrateginių pokyčių, paspartėjusių dėl pasaulinės ekonomikos krizės, sąlygomis siekiant sutvirtinti transatlantinius ryšius, ypač dabar, kai JAV strategiškai labiau orientuojasi į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną;

G.  kadangi 21 ES valstybė narė, kuri yra ir NATO narė, kilus pavojui jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui, gali tarpusavyje konsultuotis, be to, bet kuriuo atveju prasidėjus ginkluotam išpuoliui šios valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti kolektyvinę gynybą;

H.  kadangi, nors valstybės narės yra pirmiausia pačios atsakingos už krizių valdymą savo teritorijose, rimtos ir sudėtingos grėsmės saugumui, nuo ginkluotų puolimų ir terorizmo iki gamtinių ar ChBRB nelaimių bei kibernetinių išpuolių, vis dažniau būna tarpvalstybinio pobūdžio ir gali pareikalauti didesnių reagavimo pajėgumų, nei turi viena valstybė narė, ir todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti privalomą valstybių narių, reaguojančių į tokius pavojus, tarpusavio solidarumą;

I.  kadangi į Lisabonos sutartį įtraukus ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį („tarpusavio gynybos nuostata“ arba „tarpusavio pagalbos nuostata“(8)) ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) įtraukus 222 straipsnį („solidarumo sąlyga“) siekiama spręsti šias problemas, tačiau nuo Sutarties įsigaliojimo praėjus beveik trejiems metams vis dar nenustatytos šių nuostatų ir sąlygų įgyvendinimo priemonės;

Bendrosios pastabos

1.  ragina valstybes nares, Komisiją, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasinaudoti visomis atitinkamų Sutarties nuostatų, ypač tarpusavio gynybos nuostatos ir solidarumo sąlygos, galimybėmis siekiant visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrinti tokias pačias saugumo garantijas nuo įprastų ir neįprastų grėsmių, grindžiamas saugumo nedalomumo ir valstybių narių abipusio solidarumo principais, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia daugiau išlaidų veiksmingumo ir teisingo naštos ir išlaidų pasidalijimo;

2.  primena, kad valstybės narės ir Sąjunga turi plėtoti politiką, kuri būtų grindžiama visų didžiausių pavojų saugumui, ypač nurodytų Europos saugumo strategijoje, Vidaus saugumo strategijoje ir nuolatinėse ES kovos su terorizmu koordinatoriaus Tarybai teikiamose ataskaitose, prevencija, pasirengimu jiems ir atsaku į juos;

3.  pabrėžia, kad valstybės narės ir Sąjunga, remdamosi kartu naudojamų žvalgybos duomenų bendra analize ir visapusiškai naudodamosi ES veikiančių organizacijų paslaugomis turi reguliariai atlikti bendrus pavojų ir rizikos vertinimus;

4.  atkreipia dėmesį į naują NATO strateginę koncepciją, pagal kurią siekiama ne tik išlaikyti NATO kaip karinio aljanso vaidmenį, bet ir stiprinti šios organizacijos kaip politinės ir saugumo bendrijos, veikiančios bendradarbiaujant su ES, pajėgumus; atkreipia dėmesį į NATO tikslų ir ES sutarties 43 straipsnyje nustatytų tikslų papildomumą; todėl įspėja apie brangiai kainuojantį dviejų organizacijų veiksmų dubliavimą ir su tuo susijusį išteklių eikvojimą ir primygtinai ragina užtikrinti glaudesnį ir reguliaresnį ES vyriausiosios įgaliotinės ir NATO generalinio sekretoriaus politinį bendradarbiavimą rizikos vertinimo, išteklių valdymo, politikos planavimo ir civilinių bei karinių operacijų vykdymo tikslais;

5.  patvirtindamas, kad teritorinio vientisumo ir piliečių apsauga išlieka pagrindiniu gynybos politikos tikslu, primygtinai ragina Tarybą sekti NATO požiūriu, taikomu iškilus neišvengiamoms aplinkybėms, kai siekiant remti sąjungininkų interesus reikia užkirsti kelią išorės grėsmėms ir panaudoti jėgą;

6.  dar kartą patvirtina, kad Europos Sąjungai ar jos valstybėms narėms naudoti jėgą leistina tik tuo atveju, kai tai teisiškai pagrįsta remiantis Jungtinių Tautų chartija; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia prigimtinę teisę į individualią ar kolektyvinę savigyną; primena savo ryžtą laikytis Oslo gairių dėl užsienio karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo teikiant pagalbą įvykus nelaimei; pabrėžia, kad geriau užkirsti kelią konfliktams, išpuoliams ir nelaimėms, negu šalinti jų padarinius;

7.  pažymi, kad Sąjungai ir valstybėms narėms prieinama didelė solidaraus reagavimo į kritinius įvykius priemonių įvairovė; primena Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnyje nustatyto ekonominės ir finansinės pagalbos teisinio pagrindo ir 196 straipsnyje nustatyto civilinės saugos srities priemonių teisinio pagrindo naudą;

8.  primena įsipareigojimą nuolat plėtoti politinį tarpusavio solidarumą užsienio ir saugumo politikos srityje, kaip nustatyta ES sutarties 24 straipsnyje; atkreipia dėmesį į Lisabonos sutartyje numatytas galimybes tvirčiau bendradarbiauti įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant pavedimą konkrečias užduotis ir misijas vykdyti valstybių grupėms, taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo kariniais klausimais sampratą;

9.  pabrėžia, kad tarpusavio gynybos nuostatos ir solidarumo sąlygos tikslas – ne pakeisti kurią nors iš šių priemonių, o pagal reikalingumo ir proporcingumo principus būti bendruoju pagrindu neeilinės grėsmės ar žalos atvejais, ypač kai atsaką būtina koordinuoti aukštu politiniu lygmeniu ir kai jame dalyvauja kariuomenė;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iki 2012 m. pabaigos pateikti bendrą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo būtų nustatytos solidarumo sąlygos įgyvendinimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 222 straipsnio 3 dalį priemonės ir ypač išaiškinami įvairių subjektų vaidmenys ir kompetencija; siekdamas nuoseklumo ragina Politinį ir saugumo komitetą ir Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinį komitetą pateikti bendrą nuomonę dėl solidarumo sąlygos įgyvendinimo atsižvelgiant į politinius ir operatyvinius abiejų nuostatų aspektus įskaitant ryšius su NATO; pažymi, kad Taryba, nagrinėdama nekarinius tarpusavio pagalbos ir paramos aspektus, turėtų priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina nuolat ir išsamiai informuoti Parlamentą;

Tarpusavio gynybos nuostata
Taikymo sritis

11.  primena aiškią valstybių narių pareigą visomis turimomis priemonėmis teikti pagalbą ir paramą, jeigu valstybė narė nukenčia nuo ginkluotos agresijos savo teritorijoje; pabrėžia, kad nors didelio masto agresija prieš valstybę narę artimiausioje ateityje neatrodo tikėtina, vis dėlto darbotvarkėje ir tradicinei teritorinei gynybai, ir gynybai nuo naujų rūšių grėsmės turi būti skiriamas didelis dėmesys; be to, primena, jog Sutartyje numatyta, kad įsipareigojimai ir bendradarbiavimas tarpusavio gynybos srityje turi atitikti įsipareigojimus NATO, kuri jai priklausančioms valstybėms tebėra jų kolektyvinės gynybos pagrindas ir šios gynybos įgyvendinimo forumas;

12.  kartu pažymi nemažiau svarbų poreikį būti pasirengus atvejams, susijusiems su NATO nepriklausančiomis ES valstybėmis narėmis arba ES valstybių narių teritorijomis, esančiomis už Šiaurės Atlanto regiono ribų ir todėl nepatenkančiomis į Vašingtono sutarties taikymo sritį, arba pasirengti atvejams, kai NATO narės nepasiekia sutarimo dėl kolektyvinių veiksmų; taip pat atsižvelgdamas į tai pabrėžia poreikį sugebėti naudoti NATO pajėgumus, kaip numatyta pagal „Berlin Plus“ susitarimą;

13.  mano, kad, visapusiškai laikantis proporcingumo principo, šios nuostatos taikymo reikalavimus gali atitikti net ir neginkluoti išpuoliai, pavyzdžiui, nustatytos išorinės kilmės subjekto įvykdyti kibernetiniai išpuoliai prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus siekiant sukelti didelę žalą ir sutrikimus valstybei narei, jeigu jų padariniai valstybės narės saugumui kelia didelę grėsmę;

Pajėgumai

14.  pabrėžia Europos šalių poreikį turėti patikimų karinių pajėgumų; ragina valstybes nares labiau stengtis plėtoti bendradarbiavimui skirtus karinius pajėgumus, ypač įgyvendinant papildomas ES ir NATO „pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais“ ir „pažangiosios gynybos“ iniciatyvas, kurios kuklių gynybos biudžetų laikais yra svarbi pažanga ir pagal kurias pirmenybė būtų teikiama Europos ir regionų sąveikoms, o ne vadovavimuisi trumparegišku nacionaliniu požiūriu; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina valstybių narių gynybos ministerijas labiau atsižvelgti į Europos gynybos agentūros atliekamą darbą ir naudotis jo rezultatais, taip pat ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) tęsti diskusijas siekiant pradėti Lisabonos sutartyje numatytą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą;

15.  mano, kad, siekdamos glaudžiau bendradarbiauti, NATO ir ES turėtų didžiausią dėmesį skirti savo pagrindinių pajėgumų stiprinimui, sąveikų gerinimui ir savo politinių programų, planų, technologijų, pajėgų ir mokymo būdų koordinavimui;

16.  primena savo raginimą sistemingai derinti karinius reikalavimus ir suderinti ES gynybos planavimo ir įsigijimų procesą, atitinkantį Sąjungos užmojų lygį ir koordinuojamą su NATO gynybos planavimo procesu; atsižvelgdamas į didesnes saugumo garantijas, teikiamas pagal tarpusavio gynybos nuostatą, ragina valstybes nares kaip pagrindinius savo gynybos planavimo principus apsvarstyti daugiašalį bendradarbiavimą plėtojant pajėgumus ir, deramais atvejais, specializaciją;

Sistemos ir procedūros

17.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasiūlyti praktinę tvarką ir gaires, kaip užtikrinti veiksmingą atsaką, jei valstybė narė nuspręstų taikyti tarpusavio gynybos nuostatą, ir pateikti ES institucijų vaidmens šios nuostatos taikymo atveju analizę; mano, kad pareiga suteikti pagalbą ir paramą, reiškianti politinį valstybių narių solidarumą, turėtų užtikrinti, kad Taryba greitai priimtų sprendimą dėl paramos išpuolį patyrusiai valstybei narei; mano, kad nepažeidžiant kiekvienos valstybės narės teisės numatyti savigynos priemones, siekiant šio tikslo būtų naudinga rengti konsultacijas laikantis ES sutarties 32 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

18.  mano, kad imantis kolektyvinių veiksmų, skirtų išpuolį patyrusiai valstybei narei apginti, turėtų būti įmanoma atitinkamais atvejais pasinaudoti esamomis ES krizių valdymo sistemomis ir pirmiausia turėtų būti numatyta galimybė pradėti ES operatyvinio štabo veiklą; pabrėžia, kad visavertis nuolatinis ES operatyvinis štabas reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimo atsakui lygį ir šio atsako spartą, ir primena raginimą valstybėms narėms neseniai veiklą pradėjusio ES operacijų centro pagrindu sukurti šiuos nuolatinius pajėgumus;

Solidarumo sąlyga
Taikymo sritis

19.  primena, kad, jeigu valstybė narė nukenčia nuo teroristų išpuolio arba nuo gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės, Sąjunga ir valstybės narės turi pareigą, šios valstybės politinės valdžios institucijoms paprašius, solidariai kartu imtis veiksmų jai padėti ir kad tokiais atvejais Sąjunga sutelkia visas turimas priemones, įskaitant valstybių narių suteiktus karinius išteklius; be to, primena Sąjungos pareigą sutelkti visas turimas priemones, kad Europos Sąjungoje būtų užtikrinta teroristų išpuolių prevencija, o demokratinės institucijos ir civiliai gyventojai būtų apsaugoti nuo bet kokio teroristų išpuolio;

20.  ragina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp lankstumo ir nuoseklumo vertinant išpuolius ir nelaimes, kurių atveju gali būti pasinaudota minėtąja nuostata, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į išpuolius kibernetinėje erdvėje, pandemijas, energijos trūkumą ar kitus didelius pavojus; pažymi, kad solidarumo sąlyga taip pat apima už Sąjungos ribų įvykusius nelaimingus atsitikimus, turinčius tiesioginį esminį poveikį kuriai nors valstybei narei;

21.  pabrėžia, kad valstybės narės turi investuoti į savo saugumą ir nelaimių padarinių šalinimo pajėgumus, o ne remtis tik kitų solidarumu; pabrėžia, kad už civilinę saugą ir saugumą savo teritorijoje pirmiausia atsakingos pačios valstybės narės;

22.  mano, kad solidarumo sąlyga visų pirma turėtų būti naudojamasi tais atvejais, kai nepakanka nukentėjusios valstybės narės reagavimo pajėgumų arba kai reikia įvairių sektorių atsako, apimančio daugelį veikėjų, tačiau jei valstybė narė nusprendė taikyti šią sąlygą, kitos valstybės narės neturėtų pradėti diskusijų dėl pagalbos teikimo; pabrėžia, kad solidarumas apima ir pareigą investuoti į pakankamus nacionalinius ir Europos pajėgumus;

23.  mano, kad solidarumo sąlyga – pateikiant akivaizdžių tvirtesnio ES bendradarbiavimo krizių valdymo srityje ir nelaimių padarinių šalinimo pajėgumų naudos įrodymų – gali būti paskata didinti ES įtakos vaidmenį Europos piliečių akyse;

Pajėgumai ir ištekliai

24.  pabrėžia, kad solidarumo sąlygos įgyvendinimas turėtų sudaryti sudedamąją nuolatinio ES reagavimo į krizes, krizių valdymo ir krizių valdymo koordinavimo sistemos dalį ir turėtų būti grindžiamas esamomis sektorinėmis priemonėmis bei pajėgumais ir sudaryti sąlygas juos veiksmingai sutelkti, kad prireikus būtų galima reaguoti koordinuotai ir daugelyje sektorių; pabrėžia, kad iš esmės įgyvendinimui neturėtų būti kuriamos ad hoc priemonės;

25.  pažymi esminį Civilinės saugos mechanizmo, kaip vienos iš pagrindinių greito Europos reagavimo į įvairaus pobūdžio krizes solidarumo priemonių, vaidmenį; pritaria pagrindinėms Komisijos pasiūlymo stiprinti šį mechanizmą nuostatoms(9), grindžiamoms 2010 m. Komisijos komunikatu „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes“ ir įkvėptoms 2006 m. M. Barnier pranešimo;

26.  atkreipia dėmesį į tęsiamą Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo darbą, ypač kovos su terorizmu, kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir atsparumo krizėms bei nelaimėms didinimo srityse; pabrėžia, kad įgyvendinti solidarumo sąlygą – tai ne tik nustatyti procedūras tam atvejui, jeigu įvyktų didelė krizė, bet ir iš esmės kurti pajėgumus, užtikrinti prevenciją ir pasirengimą; primena krizės valdymo veiksmų, parengtų konkretiems minėtąja nuostata reglamentuojamiems atvejams, aktualumą;

27.  pažymi, kad sukūrus savanorišką iš anksto skirtų civilinės saugos išteklių bazę labai pagerėtų ES pasirengimas ir būtų įmanoma nustatyti, kokias esamas spragas reikia užpildyti; pabrėžia bendrų trūkumų analizių svarbą siekiant, kad visi veiksmingai sutelktų pastangas ir kad kiekviena valstybė narė prisidėtų savo sąžiningu įnašu;

28.  mano, kad didelių sąnaudų, ypač skirtų apsisaugoti nuo mažai tikėtinos rizikos, atveju valstybėms narėms ekonomiškai pagrįsta rasti sprendimus dėl bendrų investicijų ir bendros šių reikiamų priemonių plėtotės, ypač dabartinėmis finansų krizės sąlygomis; atsižvelgdamas į tai, primena būtinybę naudotis ne tik Komisijos ir Europos gynybos agentūros, bet ir kitų ES agentūrų kompetencija ir patirtimi;

29.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad solidarumas būtų pagrįstas tinkamomis ES lygmens finansavimo priemonėmis, kritiniais atvejais teikiančiomis pakankamai lankstumo; teigiamai vertina siūlomą didesnį bendrą finansavimą pagal Civilinės saugos mechanizmą, ypač transporto išlaidoms padengti; atkreipia dėmesį į siūlomo Vidaus saugumo fondo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju nuostatas;

30.  primena, kad Solidarumo fondas gali teikti finansinę paramą po didelės nelaimės; primena ir tai, kad Taryba pagal ES sutarties 122 straipsnio 2 dalį gali suteikti papildomą Sąjungos finansinę paramą, kai valstybė narė patiria sunkumų arba jai rimtą grėsmę kelia didelės problemos, sukeltos gaivalinių nelaimių arba išimtinių įvykių, kurių ji negali kontroliuoti;

31.  primena, kad remiantis ES sutarties 122 straipsnio 1 dalies nuostatomis Taryba gali solidariai nuspręsti dėl sunkios ekonominės padėties atveju taikytinų priemonių, ypač kai didelių problemų kyla tiekiant tam tikrus produktus, pirmiausia energetikos srityje; pabrėžia, kad svarbu šią nuostatą laikyti išsamios Sąjungos solidarumo priemonių grupės dalimi, kai reikia spręsti naujas dideles saugumo problemas, pvz., energetinio saugumo ir kitų gyvybiškai svarbių produktų tiekimo saugumo problemas, ypač politiniais sumetimais vykdomų blokadų atvejais;

Sistemos ir procedūros

32.  pabrėžia, kad ES turi turėti pajėgias krizių padarinių šalinimo sistemas, kurių stebėsenos ir reagavimo funkcijos veiktų visą parą be poilsio dienų ir galėtų visus atitinkamus veikėjus iš anksto įspėti ir teikti naujausią informaciją apie padėtį; atkreipia dėmesį, kad veikia daugybė ES lygmens stebėsenos centrų ir kad dėl to kyla klausimų dėl veiksmingo koordinavimo sudėtingų, daugiaaspekčių krizių atveju; atkreipia dėmesį, kad Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurtas situacijų štabas, Komisijos departamentuose ir specializuotose ES įstaigose taip pat yra ne vienas sektorinės stebėsenos centras; ypač atkreipia dėmesį į Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato Stebėsenos ir informavimo centrą, Vidaus reikalų generalinio direktorato strateginių analizių ir reagavimo pajėgumus, Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato Su sveikata susijusių kritinių padėčių operacijų priemonę ir agentūros FRONTEX situacijų štabą;

33.  primena, kad reikia vengti nereikalingo dubliavimosi, užtikrinti veiksmų nuoseklumą ir veiksmingą koordinavimą, tuo labiau, kad dabar turima mažai išteklių; atkreipia dėmesį, kad parengtos skirtingos šių daugiariopų stebėsenos pajėgumų racionalizavimo koncepcijos: kai kurios iš jų grindžiamos vieno langelio principu, o kitomis pirmenybė teikiama geresniam specializuotų sistemų susiejimui;

34.  mano, kad įvairios galimos krizės – nuo potvynių iki cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių išpuolių ar nelaimių – neišvengiamai reiškia, kad reikia daugybės specializuotų tarnybų ir sistemų, kurias sujungus veiksmingumas greičiausiai nepadidėtų; kartu mano, kad visos specializuotos ES lygmens tarnybos turėtų būti integruotos vienoje bendroje apsaugotoje informacinėje sistemoje, ir ragina Komisiją bei Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją stengtis sustiprinti bendros skubaus įspėjimo sistemos ARGUS vidaus koordinavimo platformą;

35.  pabrėžia politinio koordinavimo Taryboje poreikį didelių krizių atvejais; atkreipia dėmesį į ES ekstremalių situacijų ir krizių koordinavimo veiksmų sistemos persvarstymą ir teigiamai vertina Tarybos narių sutarimą dėl naujos ekstremalių situacijų ir krizių koordinavimo veiksmų koncepcijos, pagal kurią būtų pasinaudojama įprastomis Tarybos procedūromis, ypač COREPER, o ne kuriami ad hoc organai; pabrėžia, kad siekiant ES politiniu lygmeniu nuosekliai, veiksmingai ir laiku reaguoti į tokio masto ir pobūdžio krizes reikia tik vienos bendros veiksmų sistemos; todėl mano, kad naujoji ekstremalių situacijų ir krizių koordinavimo veiksmų sistema turėtų padėti įgyvendinti ir solidarumo sąlygą;

36.  ragina stengtis racionalizuoti ir geriau integruoti daugelį interneto ryšių ir keitimosi informacija apie kritinius atvejus platformų, įskaitant ekstremalių situacijų ir krizių koordinavimo veiksmų interneto svetainę, bendrą skubaus įspėjimo sistemą ARGUS, Bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą (CECIS) ir Sveikatos kritinių padėčių ir ligų informacinę sistemą (HEDIS), siekiant sudaryti sąlygas nepertraukiamam, laisvam ir veiksmingam informacijos srautui tarp sektorių ir institucijų; atkreipia dėmesį į Taryboje priimtą sprendimą patobulinti ekstremaliųjų situacijų ir krizių koordinavimo veiksmų interneto svetainę, kad ją būtų galima naudoti kaip būsimą internetinę krizinių atvejų, kuriuos reikia politiškai koordinuoti ES lygmeniu, platformą;

37.  primygtinai ragina plėtoti bendrą informavimą apie padėtį, nes tai būtina didelėms daugelio sektorių krizėms įveikti, kai politinės valdžios institucijoms reikia greitai pateikti išsamią naujausią informaciją; teigiamai vertina krizių koordinavimo veiksmų interneto svetainės klausimo persvarstymui skirtą dėmesį siekiant ES institucijoms ir valstybėms narėms sukurti integruotą informavimo apie padėtį ir jos analizės sistemą ir ragina Tarybą užtikrinti, kad tai būtų laiku įgyvendinta; pažymi, kad bendras informavimas apie padėtį vargu ar įmanomas be dalijimosi informacija kultūros ir kad gerinti dalijimosi informacija kultūrą vargu ar įmanoma aiškiai nepasidalijus funkcijų;

38.  teigiamai vertina planuojamą stebėsenos ir informavimo centro atnaujinimą siekiant sukurti Europos reagavimo į nelaimes centrą, pabrėždamas, kad jis sudarytų vieną iš tarpusavyje susietos ES greito reagavimo sistemos ramsčių; mano, kad, remiantis „gravitacijos centro“ principu, kiekvienu konkrečiu atveju reikia sukurti už daugelio sektorių krizių koordinavimą atsakingą organą;

39.  pažymi, kad dabar pasaulyje vyraujančiomis sąlygomis, kai kelis kartus didėja įvairi tarpusavio priklausomybė, tikėtina, kad didelės krizės, kurių mastas leistų pagrįsti solidarumo sąlygos taikymą, bus daugiaaspektės ir turės tarptautinių aspektų, susijusių su nuo jų nukentėjusiais trečiųjų šalių piliečiais arba su tarptautiniais veiksmais, reikalingais siekiant į jas reaguoti; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį tokiais atvejais turi atlikti Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT);

40.  ragina valstybes nares didinti savo pajėgumus teikti ir gauti pagalbą, taip pat keistis geriausia patirtimi, kaip integruoti savo nacionalines krizių valdymo koordinavimo procedūras ir kaip jų nacionaliniams krizių valdymo koordinavimo centrams palaikyti sąveiką su ES; mano, kad taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę planuoti ir vykdyti atitinkamas visos ES masto reagavimo į krizes pratybas, kuriose dalyvautų nacionalinės reagavimo į krizes organizacijos ir atitinkamos ES institucijos;

41.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad pradėjus taikyti solidarumo sąlygą ji veiktų tinkamai, labai svarbu nustatyti reikiamus atitinkamos valstybės narės tarnybų procedūrinius ir organizacinius ryšius;

42.  pabrėžia, kad bet koks sprendimų priėmimo procesas Taryboje gavus pagalbos prašymą pagal solidarumo sąlygą neturi pakenkti ES gebėjimams reaguoti ir, kad ir koks būtų šis politinis sprendimas, turi būti nedelsiant įmanoma pradėti reaguoti į krizes pasitelkiant esamas sistemas, pvz., Civilinės saugos mechanizmą; pažymi, kad naudoti karinius išteklius civilinės saugos operacijoms jau įmanoma operatyviniu lygmeniu, nesinaudojant solidarumo sąlyga, kaip parodė sėkmingas Komisijos ir ES kariuomenės štabo bendradarbiavimas per praėjusias operacijas Pakistane arba Libijoje;

43.  pabrėžia, kad būtina išsamiai aprašyti demokratines procedūras, kurios turi būti taikomos, kai taikoma solidarumo sąlyga, jomis taip pat turėtų būti užtikrinama atsakomybė už priimtus sprendimus, bei numatytas tinkamas nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dalyvavimas; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią bet kokiam neproporcingam sąlygos naudojimui, kuris pažeistų pagrindines teises;

44.  pažymi, kad Europos Parlamentas ir Taryba, kaip ES teisės aktų leidėjai ir biudžeto valdymo institucijos, turėtų būti informuojami apie esamą padėtį nelaimės ar išpuolio atveju, kuriam taikoma solidarumo sąlyga, taip pat apie jų kilmę ir galimas pasekmes, kad būtų galima atlikti būsimam naudojimuisi skirtą nuodugnų ir nešališką vertinimą, pagrįstą naujausia ir konkrečia informacija.

45.  primena, kad siekiant naudotis solidarumo sąlyga būtina, kad Europos Vadovų Taryba nuolat vertintų pavojus, su kuriais susiduria Sąjunga; mano, kad šiuos vertinimus reikia koordinuoti su NATO ir kad jie turėtų būti atliekamai bent jau dviem skirtingais lygmenimis, pvz., ilgalaikį vertinimą Europos Vadovų Taryboje, šio proceso rezultatas turėtų būti būsimose Europos saugumo strategijos ir Vidaus saugumo strategijos redakcijose atsispindintis strateginis mąstymas, ir atliekant dažnesnes išsamias dabartinių pavojų apžvalgas;

46.  mano, kad pavojų vertinimai turi būti papildyti rizikos vertinimais, išnagrinėjant, kokie esami trūkumai šiuos pavojus gali sukelti, ir taip nustatant, kokias aktualiausias pajėgumų spragas reikia užpildyti; primena, kad įgyvendindama Vidaus saugumo strategiją ES turėtų iki 2014 m. parengti nuoseklią rizikos valdymo politiką, pavojų ir rizikos vertinimus susiedama su sprendimų priėmimu; be to, primena, kad iki 2012 m. pabaigos Komisija, remdamasi nacionalinėmis rizikos analizėmis, turėtų parengti tarpsektorinę didžiausių gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, su kuriomis ES gali susidurti ateityje, rizikos apžvalgą; ragina valstybes nares dalytis savo nacionaliniais rizikos vertinimais ir rizikos valdymo planais, kad būtų galima bendrai įvertinti padėtį;

47.  pabrėžia, kad atliekant atitinkamus bendrus daugelio pavojų vertinimus reikia naudotis ES žvalgybos analizės centro pajėgumais ir remtis bendrais žvalgybos duomenimis bei įtraukti visų ES institucijų, dalyvaujančių vertinant pavojus ir riziką, pvz., Komisijos departamentų (įskaitant Vidaus reikalų generalinį direktoratą, Humanitarinės pagalbos generalinį direktoratą ir Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinį direktoratą) ir Sąjungos agentūrų (Europolo, FRONTEX, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kt.) įnašą;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO parlamentinei asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

(1) 10207/12.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0207.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0574.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0404.
(5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 63.
(6) Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. išvados 15505/1/09 REV.
(7) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 8.
(8) Toliau ši nuostata vadinama tarpusavio gynybos nuostata, tačiau Sutartyje šiai nuostatai nesuteiktas joks pavadinimas. Pirmiausia plg. su pakeistos Briuselio sutarties V straipsnyje numatytu tarpusavio gynybos įsipareigojimu, kuris, šios sutarties šalių nuomone, yra įtvirtintas ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje (2010 m. kovo 31 d. Vakarų Europos Sąjungos nuolatinei tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimas).
(9) Žr. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2011)0934).


Kibernetinis saugumas ir gynyba
PDF 323kWORD 33k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kibernetinio saugumo ir gynybos (2012/2096(INI))
P7_TA(2012)0457A7-0335/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, kurią 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (2001 m. lapkričio 23 d., Budapeštas),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos ir ankstesnes Tarybos išvadas dėl kibernetinio saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos Europos skaitmeninę darbotvarkę (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo(1),

–  atsižvelgdamas į neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimo laikantis vidaus saugumo strategijoje nurodyto prioriteto (COM(2012)0140),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1334/2000, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Žmogaus teisių internete skatinimas, apsauga ir naudojimasis jomis“(7), kurioje pripažįstama žmogaus teisių apsaugos ir laisvo informacijos srauto internete svarba,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 20 d. vykusio Čikagos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0335/2012),

A.  kadangi šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje ES ir jos valstybės narės tapo labai priklausomomis nuo saugios kibernetinės erdvės, saugaus naudojimosi informacinėmis bei skaitmeninėmis technologijomis ir lanksčių ir patikimų informacinių paslaugų bei susijusios infrastruktūros;

B.  kadangi informacinės ir ryšių technologijos taip pat naudojamos kaip represijos priemonės; kadangi sąlygos, kuriomis naudojamos technologijos, didele dalimi lemia poveikį, kurį šios technologijos gali turėti kaip jėga, kuria siekiama teigiamų pokyčių arba represijų;

C.  kadangi labai sparčiai daugėja kibernetinės erdvės problemų, pavojų ir išpuolių joje, todėl kyla didelė grėsmė valstybių ir privačiojo sektoriaus saugumui, gynybai, stabilumui ir konkurencingumui; kadangi dėl šios priežasties tokie pavojai neturėtų būti laikomi ateities problemomis; kadangi dauguma labai akivaizdžių ir trikdančių kibernetinės erdvės incidentų dabar yra pagrįsti politiniais motyvais; kadangi didžioji dauguma kibernetinių incidentų yra primityvūs, o grėsmė ypatingos svarbos objektams tampa vis sudėtingesnė, todėl reikia nuodugnios apsaugos sistemos;

D.  kadangi visame pasaulyje beveik du milijardus naudotojų siejanti kibernetinė erdvė tapo viena galingiausių ir veiksmingiausių priemonių skleisti demokratines idėjas ir suburti žmones, siekiančius įgyvendinti laisvės troškimus ir kovoti su diktatoriškais režimais; kadangi naudojant kibernetinę erdvę nedemokratinių ir autoritarinių režimų valdomose šalyse kyla vis didesnis pavojus asmens teisėms į saviraiškos ir asociacijų laisvę; kadangi dėl to labai svarbu užtikrinti, kad kibernetinė erdvė išliktų atvira laisvam idėjų, informacijos ir saviraiškos srautui;

E.  kadangi ES ir jos valstybėse narėse susiduriama su daugybe politinių, teisėkūros ir organizacinių kliūčių, siekiant sukurti visapusišką ir vieningą kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo metodą; kadangi jautrioje ir pažeidžiamoje kibernetinio saugumo srityje trūksta bendrų apibrėžčių, standartų ir priemonių;

F.  kadangi dalijimasis ir koordinavimas ES institucijose, su valstybėmis narėmis ir tarp jų, taip pat su išorės partneriais, vis dar nepakankamas;

G.  kadangi ES ir tarptautiniu lygmenimis nesusitarta dėl aiškių suderintų kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos sąvokų apibrėžčių; kadangi įvairiose šalyse kibernetinis saugumas ir kiti svarbūs terminai suprantami labai skirtingai;

H.  kadangi ES dar neparengė darnios ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos politikos, kuriai reikia taikyti daugiadisciplinį metodą, tuo pat metu stiprinant saugumą ir gerbiant pagrindines teises;

I.  kadangi ES pasiūlė įvairių kovos su civilinio lygmens elektroniniais nusikaltimais iniciatyvų, įskaitant naująjį Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą, tačiau jai trūksta konkretaus plano, kurį būtų galima taikyti saugumo ir gynybos lygmeniu;

J.  kadangi kovojant su elektroniniais nusikaltimais labai svarbu didinti privačiojo sektoriaus, teisėsaugos institucijų, gynybos ir kitų kompetentingų institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir patikimumą;

K.  kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų tarpusavio pasitikėjimas yra patikimo kibernetinio saugumo sąlyga;

L.  kadangi dėl informacijos konfidencialumo ir galimos žalos susijusių įmonių įvaizdžiui apie daugumą viešojo ir privačiojo sektoriaus kibernetinių incidentų nepranešama;

M.  kadangi daugelis kibernetinių incidentų įvyksta dėl privačiojo ir viešojo sektoriaus tinklo infrastruktūros atsparumo ir stiprumo trūkumo, menkai apsaugotų duomenų bazių ir kitų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros trūkumų; kadangi tik kelios valstybės narės savo tinklų ir informacinių sistemų bei susijusių duomenų apsaugą laiko atitinkamos pareigos vykdyti priežiūrą dalimi, o tuo paaiškinama, kodėl trūksta investicijų į modernias saugumo technologijas, mokymus ir atitinkamų gairių rengimą; kadangi daug valstybių yra priklausomos nuo trečiųjų šalių saugumo technologijų ir turėtų labiau stengtis šią priklausomybę sumažinti;

N.  kadangi dauguma aukšto lygio kibernetinių išpuolių, keliančių grėsmę nacionaliniam ar tarptautiniam saugumui bei gynybai, vykdytojų niekada nebūna nustatomi ir patraukiami baudžiamojon atsakomybėn; kadangi tarptautiniu mastu nėra nei susitarta dėl atsako į valstybės remiamus kibernetinius išpuolius prieš kitą valstybę, nei nuspręsta, ar tokie veiksmai galėtų būti traktuojami kaip casus belli;

O.  kadangi teikdama kibernetinio saugumo strategijos rengimo, įgyvendinimo ir išlaikymo rekomendacijas Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) padeda valstybėms narėms remti dalijimąsi gerąja patirtimi kibernetinio saugumo srityje ir atlieka pagalbinį vaidmenį įgyvendinant nacionalines kibernetinio saugumo strategijas, nacionalinius nenumatytų atvejų planus, organizuojant Europos ir tarptautinius ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos (YSIIA) pratybas ir rengiant nacionalinių pratybų scenarijus;

P.  kadangi iki 2012 m. birželio mėn. tik dešimt ES valstybių narių oficialiai priėmė nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją;

Q.  kadangi kibernetinė gynyba yra vienas svarbiausių Europos gynybos agentūros (EGA) prioritetų; įgyvendindama Pajėgumų plėtojimo planą ji įsteigė kibernetinio saugumo projektų grupę, kurioje dauguma valstybių narių kartu kaupia patirtį ir teikia rekomendacijas;

R.  kadangi siekiant didinti ir išlaikyti aukštą kibernetinio saugumo ir gynybos lygį labai svarbu investuoti į kibernetinio saugumo ir gynybos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; kadangi moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtos gynybos išlaidos ne padidintos iki sutartų 2 proc. visų gynybos išlaidų, bet sumažintos;

S.  kadangi informuotumo didinimas ir piliečių švietimas kibernetinio saugumo klausimais turėtų būti kiekvienos išsamios kibernetinio saugumo strategijos pagrindas;

T.  kadangi reikia nustatyti aiškią saugumo priemonių ir piliečių teisių pagal SESV, pvz., teisės į privatų gyvenimą, duomenų apsaugą ir saviraiškos laisvę, pusiausvyrą; nė vienas iš šių elementų neturėtų būti aukojamas dėl kito;

U.  kadangi didėja poreikis labiau gerbti ir ginti asmens teisę į privatų gyvenimą, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje ir SESV 16 straipsnyje; kadangi institucijų ir gynybos įstaigų poreikis apsaugoti ir ginti kibernetinę erdvę nacionaliniu lygmeniu, nors ir svarbus, niekada jokiu būdu neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas kibernetinėje ir informacinėje erdvėje apriboti teises ir laisves;

V.  kadangi dėl pasaulinio ir sienų nepaisančio interneto pobūdžio reikia naujų tarptautinio valdymo ir bendradarbiavimo su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis formų;

W.  kadangi vyriausybės, siekdamos užtikrinti savo ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą, vis labiau pasitiki privačiojo sektoriaus subjektais;

X.  kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) kibernetinio saugumo aspekto dar nėra aktyviai įtraukusi į santykius su trečiosiomis šalimis;

Y.  kadangi stabilumo priemonė kol kas yra vienintelė ES programa, skirta reaguoti į neatidėliotinas krizes arba pasaulines ir (arba) tarpregionines saugumo problemas, įskaitant kibernetinio saugumo pavojus;

Z.  kadangi bendras ES ir JAV kibernetinio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais darbo grupės atsakas į kibernetinio saugumo pavojus yra vienas iš ES ir JAV santykių prioritetų;

Veiksmai ir koordinavimas Europos Sąjungoje

1.  pažymi, kad ES ir pasaulyje sparčiai didėja ir vis dažniau pasitaiko kibernetinių pavojų grėsmė ir daugėja išpuolių prieš vyriausybines, administracines, karines bei tarptautines įstaigas ir kad yra akivaizdus pagrindas susirūpinti, jog valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, visų pirma teroristinės ir nusikalstamos grupuotės, gali atakuoti ES institucijų ir valstybių narių ypatingos svarbos informacines ir ryšių struktūras bei infrastruktūrą ir taip gali padaryti didelės žalos, įskaitant kinetinį poveikį;

2.  todėl pabrėžia, kad šias problemas reikia spręsti ES lygmeniu taikant visuotinį koordinuotą požiūrį, parengiant išsamią ES kibernetinio saugumo strategiją, kurioje reikėtų pateikti bendrą kibernetinio saugumo ir gynybos apibrėžtį, taip pat apibrėžtį, kas sudaro su gynyba susijusį kibernetinį išpuolį, bendrą veiklos viziją ir reikėtų atsižvelgti į papildomą esamų agentūrų ir įstaigų naudą, taip pat į gerąją praktiką tose valstybėse narėse, kurios jau turi nacionalines kibernetinio saugumo strategijas; pabrėžia, kad siekiant padėti derinti įvairias karines ir civilines iniciatyvas, programas ir veiklą labai svarbu Sąjungos lygmeniu koordinuoti veiklą ir kurti sąveiką; pabrėžia, kad tokia strategija reikėtų užtikrinti lankstumą ir kad ją reikėtų reguliariai atnaujinti pritaikant prie greitai kintančios kibernetinės erdvės;

3.  primygtinai ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai savo būsimame pasiūlyme dėl solidarumo sąlygos įgyvendinimo tvarkos (SESV 222 straipsnis) apsvarstyti rimto kibernetinio išpuolio prieš kurią nors valstybę narę galimybę; be to, laikosi nuomonės, kad nors kibernetiniai išpuoliai, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, vis dar turi būti apibrėžti taikant bendrą terminologiją, jiems galėtų būti taikoma abipusės gynybos sąlyga (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis) nepažeidžiant proporcingumo principo;

4.  pabrėžia, jog BSGP privaloma užtikrinti, kad vykdant ES karines operacijas ir civilines misijas pajėgos būtų apsaugotos nuo kibernetinių išpuolių; pabrėžia, kad kibernetinė gynyba turėtų tapti aktyviu BSGP pajėgumu;

5.  pabrėžia, kad visas ES kibernetinio saugumo politikos kryptis reikėtų grįsti ir kurti taip, kad būtų užtikrinta didžiausia įmanoma skaitmeninių laisvių apsauga bei išsaugojimas ir pagarba žmogaus teisėms internete; mano, kad siekiant stiprinti šias pastangas internetas ir IRT turėtų būti integruotos į ES užsienio ir saugumo politikos kryptis;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą vienareikšmiškai pripažinti skaitmenines laisves pagrindinėmis teisėmis ir privalomomis sąlygomis siekiant naudotis visuotinėmis žmogaus teisėmis; pabrėžia, kad valstybės narės, kurdamos savo atsakus į kibernetines grėsmes ir išpuolius, turėtų siekti niekada nesukelti grėsmės piliečių teisėms ir laisvėms, o jų teisės aktuose turėtų būti nustatyti atitinkami civilinio ir karinio lygmens kibernetinių incidentų skirtumai; ragina apdairiai taikyti apribojimus piliečių gebėjimui pasinaudoti ryšių ir informacinių technologijų priemonėmis;

7.  ragina Tarybą ir Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti baltąją knygą dėl kibernetinės gynybos, kurioje būtų pateiktos aiškios apibrėžtys ir kriterijai, pagal kuriuos, remiantis motyvais ir padariniais, atskiriami kibernetinių išpuolių civilinėje ir karinėje erdvėje lygiai, taip pat reagavimo lygiai, įskaitant tyrimą, nusikaltėlių nustatymą ir baudžiamąjį persekiojimą;

8.  mano, kad reikia atnaujinti Europos saugumo strategiją, siekiant nustatyti ir rasti persekiojimo ir baudžiamojo persekiojimo priemonių, taikomų pavieniams, su tinklu susijusiems ir valstybės remiamiems kibernetiniams užpuolėjams;

ES lygmuo

9.  pabrėžia horizontalaus ES institucijų ir agentūrų vidaus ir tarpusavio bendradarbiavimo ir kibernetinio saugumo veiklos koordinavimo svarbą;

10.  pabrėžia, kad taikant naujas technologijas metamas iššūkis metodams, pagal kuriuos vyriausybės įgyvendina įprastus svarbiausius uždavinius; dar kartą patvirtina, kad už gynybos ir saugumo politikos kryptis, įskaitant atitinkamą demokratinę priežiūrą, galiausiai atsakinga vyriausybė; atkreipia dėmesį į vis svarbesnį privačiojo sektoriaus veikėjų vaidmenį įgyvendinant saugumo ir gynybos uždavinius, kuriuos atliekant dažnai trūksta skaidrumo ir atskaitomybės arba demokratinės priežiūros priemonių;

11.  pabrėžia, kad vyriausybės, taikydamos naujas technologijas saugumo ir gynybos politikos srityje, turi tvirtai laikytis pagrindinių tarptautinės viešosios ir humanitarinės teisės principų, pvz., pagarbos valstybės suverenitetui ir žmogaus teisėms; atkreipia dėmesį į vertingą ES valstybių narių, pvz., Estijos, patirtį apibrėžiant ir kuriant kibernetinio saugumo politiką ir kibernetinę gynybą;

12.  pripažįsta, kad reikia įvertinti bendrą kibernetinių išpuolių prieš ES informacines sistemas ir infrastruktūrą grėsmės lygį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia nuolat vertinti, kaip ES institucijos pasirengusios atremti galimus kibernetinius išpuolius; ypač pabrėžia, kad būtina stiprinti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą;

13.  taip pat pabrėžia, kad būtina teikti informaciją apie pažeidžiamumą, pranešimus ir įspėjimus, susijusius su informacinėms sistemoms kylančiomis naujomis grėsmėmis;

14.  pažymi, kad neseniai įvykdžius kibernetinius išpuolius prieš Europos informacinius tinklus ir vyriausybių informacines sistemas padaryta didelė žala ekonomikai ir saugumui, kurios mastas tinkamai neįvertintas;

15.  ragina visas ES institucijas kuo skubiau parengti kibernetinio saugumo strategijas ir su savo sistemomis susijusius nenumatytų atvejų planus;

16.  ragina visas ES institucijas į savo rizikos analizę ir krizių valdymo planus įtraukti kibernetinių krizių valdymo klausimą; be to, ragina visas ES institucijas visiems savo darbuotojams rengti informuotumo didinimo mokymus kibernetinio saugumo klausimais; siūlo kartą per metus panašiai kaip avarines pratybas rengti kibernetines pratybas;

17.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai plėtoti ES kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybą (ES CERT) ir nacionalines CERT, taip pat parengti nacionalinius nenumatytų atvejų planus, kuriais būtų galima naudotis, jei prireiktų imtis veiksmų; palankiai vertina tai, kad iki 2012 m. gegužės mėn. visos ES valstybės narės įsteigė nacionalines CERT; primygtinai ragina toliau plėtoti nacionalines ir ES CERT, kurias prireikus būtų galima panaudoti per 24 valandas; pabrėžia, kad reikia įvertinti šios srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių galimybes;

18.  pripažįsta, kad „Cyber Europe 2010“ – pirmosios europinės ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos pratybos, kuriose dalyvavo įvairios valstybės narės ir kurioms vadovavo ENISA, buvo naudingos ir tapo gerosios patirties pavyzdžiu; taip pat pabrėžia, kad būtina kuo greičiau sukurti Europos lygmens Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamąjį informacinį tinklą;

19.  pabrėžia, kad svarbu imtis Europos masto veiksmų dėl pasirengimo didelių tinklo saugumo incidentų atveju ir apibrėžti bendrą pavojaus vertinimo standartų rinkinį;

20.  ragina Komisiją ištirti būtinybę ir galimybes įsteigti ES kibernetinio koordinavimo pareigybę;

21.  mano, kad atsižvelgiant į aukštą gebėjimų lygį, kurio reikia tiek atitinkamai kibernetinių sistemų ir infrastruktūros gynybai, tiek vykdyti išpuolius prieš jas, turėtų būti apsvarstyta galimybė Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms sukurti kompiuterių saugumo užtikrinimo strategiją; pažymi, kad tokiais atvejais galimas didelis protų nutekėjimas ir kad ypač už tokius išpuolius nuteisti nepilnamečiai turi daug galimybių reabilituotis ir būti integruoti į gynybos agentūras ir įstaigas;

Europos gynybos agentūra (EGA)

22.  palankiai vertina naujausias iniciatyvas ir projektus, susijusius su kibernetine gynyba, visų pirma su svarbių kibernetinio saugumo ir gynybos duomenų rinkimu ir problemų bei poreikių nustatymu, ir primygtinai ragina valstybes nares kibernetinės gynybos srityje daugiau bendradarbiauti su EGA, taip pat ir kariniu lygmeniu;

23.  pabrėžia, kad valstybėms narėms plėtojant nacionalinius kibernetinės gynybos pajėgumus svarbu glaudžiai bendradarbiauti su EGA; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą kibernetinę gynybą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, svarbu Europos lygmeniu kurti sąveiką, kaupti informaciją ir ja dalytis;

24.  ragina EGA stiprinti bendradarbiavimą su NATO, nacionaliniais ir tarptautiniais kompetencijos centrais, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru Europole, prisidedančiu prie greitesnio reagavimo į kibernetinius išpuolius, ir ypač su Bendros kibernetinės gynybos mokymo centru (CCDCOE) ir sutelkti dėmesį į gebėjimų stiprinimą, mokymą, keitimąsi informacija ir dalijimąsi patirtimi;

25.  susirūpinęs pažymi, kad iki 2010 m. tik vienos valstybės narės gynybos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtų išlaidų lygis siekė 2 proc. ir kad 2010 m. penkios valstybės narės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų nepatyrė; primygtinai ragina EGA kartu su valstybėmis narėmis sutelkti išteklius ir veiksmingai investuoti į bendruosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant kibernetiniam saugumui ir gynybai;

Valstybės narės

26.  ragina visas valstybes nares plėtoti ir nedelsiant baigti rengti atitinkamą nacionalinę kibernetinio saugumo ir gynybos strategiją ir užtikrinti patikimą politikos formavimo bei reguliavimo aplinką, išsamias rizikos valdymo procedūras ir atitinkamas parengiamąsias priemones bei mechanizmus; ragina ENISA padėti valstybėms narėms; reiškia paramą ENISA, rengiančiai gerosios patirties vadovą, kuriame bus nurodyta geroji patirtis ir pateiktos rekomendacijos, kaip rengti, įgyvendinti ir išsaugoti kibernetinio saugumo strategiją;

27.  ragina visas valstybes nares savo karinėje struktūroje sukurti specialius kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos padalinius, kad būtų galima bendradarbiauti su panašiomis kitų ES valstybių narių įstaigomis;

28.  ragina valstybes nares regionų mastu diegti specializuotus teismus, kurie turėtų užtikrinti, jog už išpuolius prieš informacines sistemas būtų veiksmingiau baudžiama; pabrėžia, kad būtina skatinti derinti nacionalinę teisę siekiant užtikrinti, kad ji būtų pritaikyta prie technikos ir praktikos raidos;

29.  ragina Komisiją toliau formuoti darnų ir veiksmingą europinį požiūrį siekiant išvengti nereikalingų iniciatyvų, skatinti ir remti valstybių narių pastangas kurti bendradarbiavimo mechanizmus ir gerinti keitimąsi informacija; mano, kad reikia nustatyti būtiniausią privalomo valstybių narių bendradarbiavimo ir dalijimosi ištekliais lygį;

30.  primygtinai ragina valstybes nares parengti nacionalinius nenumatytų atvejų planus ir į krizių valdymo planus bei rizikos analizę įtraukti kibernetinių krizių valdymą; taip pat pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti visus viešųjų įstaigų darbuotojus esminiais kibernetinio saugumo klausimais, ypač organizuoti tinkamą teisminių ir saugumo institucijų darbuotojų mokymą mokymo įstaigose; ragina ENISA ir kitas susijusias įstaigas padėti valstybėms narėms užtikrinti išteklių kaupimą ir dalijimąsi jais, taip pat išvengti dubliavimo;

31.  primygtinai ragina valstybes nares numatyti, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra būtų vienas pagrindinių kibernetinio saugumo ir gynybos ramsčių, ir skatinti informacinių sistemų apsaugos specialistų inžinierių mokymą; ragina valstybes nares įvykdyti įsipareigojimą padidinti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtas gynybos išlaidas bent iki 2 proc., ypatingą dėmesį skiriant kibernetiniam saugumui ir gynybai;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programas, kuriomis privatūs ir verslo vartotojai būtų skatinami apskritai saugiai naudoti internetą, informacines sistemas ir ryšių technologijas ir būtų didinamas jų informuotumas šiais klausimais; siūlo Komisijai pradėti su tuo susijusią viešąją visos Europos masto švietimo iniciatyvą ir ragina valstybes nares įtraukti mokymą apie kibernetinį saugumą į kuo jaunesniems mokiniams skirtas mokymo programas;

Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas

33.  pabrėžia, kad valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui labai svarbu prasmingai ir vieniems kitus papildant bendradarbiauti kibernetinio saugumo klausimais ES ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant sukurti tarpusavio pasitikėjimą; žino, kad toliau didinant susijusių viešųjų institucijų patikimumą ir veiksmingumą bus padedama didinti pasitikėjimą ir dalytis ypatingos svarbos informacija;

34.  ragina privačiojo sektoriaus partnerius kuriant naujus produktus, prietaisus, paslaugas ir taikomąsias programas apsvarstyti saugumo nuo ankstyvo etapo sprendimus ir numatyti paskatas tiems, kurie kuria naujus produktus, prietaisus, paslaugas ir taikomąsias programas kaip esminę savybę numatydami saugumo sprendimus; ragina bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, kai siekiama užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams ir persekioti su jais susijusius asmenis, taikyti būtiniausius skaidrumo standartus ir ataskaitų teikimo mechanizmus;

35.  pabrėžia, kad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsauga yra įtraukta į ES vidaus saugumo strategiją siekiant užtikrinti aukštesnį piliečių ir įmonių saugumo lygį kibernetinėje erdvėje;

36.  ragina su šiais partneriais palaikyti nuolatinį dialogą geriausio informacinių sistemų naudojimo ir atsparumo klausimais, taip pat atsakomybės dalijimosi klausimu, kad būtų galima užtikrinti saugų ir tinkamą šių sistemų veikimą;

37.  mano, kad valstybės narės, ES institucijos ir privatusis sektorius, bendradarbiaudami su ENISA, turėtų imtis priemonių didinti informacinių sistemų saugumą ir neliečiamumą, užkirsti kelią išpuoliams ir kuo labiau sumažinti jų poveikį; remia Komisijos pastangas pasiūlyti įmonėms skirtus būtiniausius kibernetinio saugumo standartus ir sertifikavimo sistemas, taip pat teikti tinkamas paskatas, kuriomis siekiama skatinti privačiojo sektoriaus pastangas stiprinti saugumą;

38.  ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes skatinti privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės veikėjus įtraukti kibernetinių krizių valdymą į savo krizių valdymo planus ir rizikos analizę; be to, ragina pradėti rengti visiems savo darbuotojams informuotumo didinimo mokymo kursus esminiais kibernetinio saugumo ir elektroninių nusikaltimų prevencijos klausimais;

39.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis agentūromis bei įstaigomis, parengti skubaus keitimosi informacija sistemos programas ir priemones, kuriomis būtų užtikrinamas apie kibernetinius incidentus pranešančių privačiojo sektoriaus subjektų anonimiškumas, sudaromos sąlygos nuolat teikti viešiesiems subjektams naujausią informaciją ir prireikus teikti pagalbą;

40.  pabrėžia, kad ES turi sudaryti palankesnes sąlygas Europos Sąjungoje plėtoti konkurencingą ir novatorišką kibernetinio saugumo rinką, kad šioje srityje galėtų geriau veikti MVĮ ir kartu būtų galima prisidėti prie ekonomikos augimo stiprinimo ir darbo vietų kūrimo;

Tarptautinis bendradarbiavimas

41.  ragina EIVT imtis iniciatyvos kibernetinio saugumo klausimais ir įtraukti kibernetinio saugumo aspektą į visus savo veiksmus, visų pirma santykius su trečiosiomis šalimis; ragina paspartinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir keitimąsi informacija apie tai, kaip spręsti kibernetinio saugumo klausimus;

42.  pabrėžia, kad tik baigus rengti išsamią ES kibernetinio saugumo strategiją bus galima nustatyti tokį veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais, kokio reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį kibernetinių pavojų pobūdį;

43.  ragina valstybes nares, kurios dar nepasirašė arba neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija), nedelsiant tai padaryti; remia Komisijos ir EIVT pastangas propaguoti šią konvenciją ir jos vertybes trečiosiose šalyse;

44.  žino, kad atsakas į elektroninės erdvės pavojus turi būti sutartas ir koordinuojamas tarptautiniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens visuose forumuose, ypač Jungtinėse Tautose, siekiant platesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir galutinio susitarimo dėl bendro elgsenos kibernetinėje erdvėje normų supratimo, taip pat skatinti bendradarbiauti siekiant kurti kibernetinių ginklų kontrolės susitarimus;

45.  ragina keistis žiniomis su BRICS šalimis ir kitomis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis kibernetinio saugumo srityje, siekiant išnagrinėti bendro atsako į didėjantį elektroninį nusikalstamumą ir elektroninės erdvės pavojus ir kibernetinius išpuolius galimybes civiliniu ir kariniu lygmenimis;

46.  primygtinai ragina EIVT ir Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir organizacijose, visų pirma JT, ESBO, EBPO ir Pasaulio banke, imtis iniciatyvos, kad būtų taikomi galiojantys tarptautinės teisės aktai ir susitarta dėl atsakingo valstybių elgesio kibernetinio saugumo ir gynybos srityje normų, ir koordinuoti valstybių narių pozicijas siekiant propaguoti pagrindines ES vertybes ir politiką kibernetinio saugumo ir gynybos srityje;

47.  ragina Tarybą ir Komisiją palaikant dialogą bei santykius ir sudarant bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, ypač tomis šalimis, kurios yra numačiusios bendradarbiauti technologijų srityje arba keistis šiomis technologijomis, primygtinai reikalauti laikytis būtiniausių kibernetinio nusikalstamumo ir kibernetinių išpuolių prevencijos ir kovos su jais reikalavimų, taip pat būtiniausių informacinių sistemų saugumo standartų;

48.  ragina Komisiją prireikus sudaryti trečiosioms šalims palankesnes sąlygas ir padėti joms stengiantis padidinti savo kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus;

Bendradarbiavimas su NATO

49.  pakartoja, kad ES ir NATO, remdamosi bendromis vertybėmis ir strateginiais interesais, yra atsakingos ir gali spręsti didėjančias kibernetinio saugumo problemas veiksmingiau ir glaudžiai bendradarbiaudamos, ieškodamos galimybių viena kitą papildyti, nedubliuodamos veiksmų ir laikydamosi atitinkamų įsipareigojimų;

50.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ES ir NATO papildomumą sprendžiant kibernetinio saugumo ir gynybos klausimus, reikia kaupti informaciją ir ja dalytis praktiniu lygmeniu; pabrėžia, kad reikia glaudesnio koordinavimo, visų pirma susijusio su kibernetinio saugumo ir gynybos planavimu, technologijomis, mokymu ir įranga;

51.  atsižvelgdamas į esamą papildomą gynybos gebėjimų stiprinimo veiklą primygtinai ragina visas susijusias kibernetinio saugumo ir gynybos srityje veikiančias ES įstaigas stiprinti praktinį bendradarbiavimą su NATO, siekiant dalytis patirtimi ir išmokti didinti ES sistemų atsparumą;

Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis

52.  mano, kad siekdamos atremti kibernetinius išpuolius ir kovoti su elektroniniais nusikaltimais ES ir JAV turėtų stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, nes po 2010 m. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo Lisabonoje šis bendradarbiavimas nustatytas kaip transatlantinių santykių prioritetas;

53.  palankiai vertina tai, kad per 2010 m. lapkričio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą įsteigta ES ir JAV kibernetinio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais darbo grupė, ir remia jos pastangas įtraukti kibernetinio saugumo klausimus į transatlantinį politinį dialogą;

54.  palankiai vertina tai, kad Komisija ir JAV vyriausybė remdamosi ES ir JAV darbo grupės veikla drauge parengė bendrą programą ir veiksmų planą, pagal kurį 2012–2013 m. būtų vykdomos bendros suderintos tarpžemyninės kibernetinės pratybos; atkreipia dėmesį į pirmąsias 2011 m. surengtas pratybas „Cyber Atlantic“;

55.  pabrėžia, kad JAV ir ES, kaip didžiausi kibernetinės erdvės ir naudotojų šaltiniai, turi bendradarbiauti siekdamos apsaugoti savo piliečių teises ir laisves naudotis šia erdve; pabrėžia, kad, nors nacionalinis saugumas yra svarbiausias uždavinys, kibernetinė erdvė turėtų būti saugi, bet taip pat apsaugota;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, EGA, ENISA ir NATO.

(1) OL L 345, 2008 12 23, p. 75.
(2) OL C 349 E, 2010 12 22, p.63.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0228.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0207.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0406.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0237.
(7) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session20/Pages/ResDecStat.aspx.


Bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmuo krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais
PDF 451kWORD 34k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmens krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais (2012/2095(INI))
P7_TA(2012)0458A7-0349/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 42 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 196 straipsnį dėl civilinės saugos ir 214 straipsnį dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES diplomatinių veiksmų klimato klausimais(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 9 d. EIVT ir Komisijos bendrą svarstymų dokumentą dėl diplomatinių veiksmų klimato klausimais(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vyriausiojo įgaliotinio J. Solanos ir Europos Komisijos bendrą ataskaitą Europos Vadovų Tarybai dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo ir į savo tolesnių veiksmų rekomendacijas(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės mėn. Komisijos ataskaitą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą(4), 2010 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010)0600) ir savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2011)0934),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763) ir į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. Berlyne vykusios konferencijos „Nuo derybų iki diplomatijos klimato kaitos srityje“ ir 2012 m. kovo mėn. Londone vykusios konferencijos „XXI a. dialogas klimato ir saugumo klausimais“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos mėn. JT Saugumo Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimą dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 ir 2012 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitas „Pragyvenimo užtikrinimas: klimato kaita, konfliktai ir migracija Sahelyje“(9),

–  atsižvelgdamas į JT dokumentus dėl žmogiškojo saugumo ir dėl pareigos apsaugoti(10),

–  atsižvelgdamas į JT užsienio karinių ir civilinės gynybos išteklių panaudojimo teikiant pagalbą nelaimių atveju gaires (Oslo gairės)(11) ir Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto Gaires dėl karinės ir civilinės gynybos išteklių naudojimo remiant Jungtinių Tautų humanitarinius veiksmus sudėtingų kritinių situacijų atveju (KCGI gairės),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai (SEC(2007)0781, SEC(2007)0782, COM(2007)0317) ir bendrą pareiškimą „Siekiant Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos“(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0349/2012),

Bendrosios pastabos

1.  pažymi poveikį, kurį klimato kaita daro visuotiniam saugumui, taikai ir stabilumui;

2.  apgailestauja dėl to, kad per pastaruosius ketverius metus klimato kaitos problemą, kaip didžiausią grėsmę pasauliniam saugumui, viešose diskusijose nustelbė ekonomikos ir finansų krizės, kuri taip pat yra tiesioginė pasaulinė grėsmė, klausimai;

3.  mano, kad dažnesni ekstremalių oro sąlygų reiškiniai pastaraisiais metais pasaulio ekonomikai sukelia vis daugiau išlaidų ne tik besivystančiose šalyse, bet ir visame pasaulyje tiek tiesioginių atkūrimui ir pagalbai skiriamų išlaidų požiūriu, tiek su draudimo, produktų ir paslaugų kainų didėjimu susijusių netiesioginių išlaidų požiūriu; pabrėžia, kad dėl šių įvykių taip pat padidėja grėsmė tarptautinei taikai ir žmogiškajam saugumui;

4.  pažymi, kad gaivalinės nelaimės, kurias klimato kaita dar labiau sustiprina, daro didelį destabilizuojamą poveikį, visų pirma pažeidžiamoms valstybėms; tačiau pažymi, kad iki šiol nenustatyta nė vieno konflikto, kuris kilo vien tik dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad gyventojai, kurių galimybės gauti gėlo vandens ir maisto produktų blogėja dėl gaivalinių nelaimių, kurias klimato kaita sustiprina, yra priversti migruoti, taigi jie daro žalą jau ir taip silpnų regionų ar žlungančių valstybių ekonominiams, socialiniams ir administraciniams pajėgumams, todėl kyla konfliktai ir daromas neigiamas poveikis bendram saugumui; primena, kad dėl šių reiškinių bendruomenės ir šalys pradeda konkuruoti dėl menkų išteklių;

5.  pripažįsta, kad sudėtingas krizes galima numatyti ir joms turėtų būti užkirstas kelias taikant visapusišką metodą, kuris apimtų politikos sritis, kuriose visapusiškai naudojamasi priemonėmis, taikomomis pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), taip pat humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi politikos sritis; pažymi, kad 2004 m. NATO buvo viena iš pirmųjų ir aktyviausių dalyvių, kurie siekė rasti tarptautinį aplinkos saugumo problemų sprendimą, kai aljansas prisijungė prie kitų penkių tarptautinių agentūrų(13) ir sukūrė aplinkos ir saugumo iniciatyvą (angl. ENVSEC), kuria siekiama spręsti aplinkos apsaugos klausimus, kurie kelia grėsmę pažeidžiamų regionų saugumui;

6.  pripažįsta ypatingos svarbos infrastruktūros, kuri padėtų įgyvendinti BSGP, svarbą;

7.  pripažįsta, kad kova su klimato kaita pasinaudojant saugumo priemonėmis gali duoti teigiamų rezultatų, tačiau šios priemonės – tik vienas iš ES veiksmų klimato kaitos srityje, kuriais siekiama pasinaudoti politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisiderinti, komponentų;

8.  pažymi, kad įgyvendindama savo išorės veiksmų strategijas, politiką ir priemones ES turėtų atsižvelgti į gaivalinių nelaimių ir klimato kaitos padarinius tarptautiniam saugumui; be to, primena, kad, turint mintyje gaivalines ir kitas nelaimes, svarbu ypatingą dėmesį skirti moterims ir vaikams, kurie yra ypač pažeidžiami krizių atvejais;

9.  atsižvelgdamas į tai, primena Komisijos įgaliojimus, susijusius su humanitarine pagalba ir civiline sauga, ir pabrėžia poreikį toliau vystyti ir stiprinti esamas priemones;

10.  šiuo požiūriu dar kartą pabrėžia nelaimių rizikos mažinimo svarbą siekiant sumažinti krizių poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

11.   pažymi, kad dėl klimato kaitos kylančių krizių ir dėl to vykstančių gaivalinių nelaimių poveikio analizę itin svarbu įtraukti į BSGP strategijas ir veiksmų planus prieš galimas gaivalines nelaimes arba humanitarines krizes, joms vykstant arba pasibaigus ir parengti papildomus klimato kaitos švelninimo planus, skirtus didžiausios rizikos regionams, taip pat laikantis Lisabonos sutartyje nustatytų principų; taip pat ragina užtikrinti praktinį bendradarbiavimą, pvz., įgyvendinti bendradarbiavimo projektus;

12.  pabrėžia, kad užtikrinant veiksmingą atsaką į klimato kaitos pasekmes saugumui turi būti ne tik padidinta konfliktų prevencija ir sustiprintas krizių valdymas, bet taip pat patobulinti analizės ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumai;

13.  primena, kad Lisabonos sutartyje reikalaujama, jog tarptautinėms krizėms valdyti Sąjunga sukurtų civilinius ir karinius pajėgumus, susijusius su visomis 43 straipsnyje išvardytomis užduotimis, visų pirma konfliktų prevencija, humanitarinėmis ir gelbėjimo užduotimis, kariniu konsultavimu ir pagalbos užduotimis, taikos palaikymu ir pokonfliktiniu stabilizavimu; tuo pačiu metu mano, kad reikėtų vengti priemonių dubliavimosi ir kad, laikantis SESV 196 ir 214 straipsnių, reikėtų aiškiai atskirti priemones, taikomas pagal BSGP, ir šios politikos taikymo sričiai nepriklausančias priemones; primena, kad reikia vengti bet kokio dubliavimosi su plačiai naudojamomis humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos priemonėmis, kurios nepriklauso BSGP sričiai;

14.  pripažįsta, kad karinės struktūros turi aplinkosaugos žinių, rizikos vertinimo, humanitarinės pagalbos, pagalbos nelaimės atveju ir evakuacijos pajėgumų ir išteklių, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį ankstyvojo perspėjimo, su klimato kaita susijusių krizių valdymo ir reagavimo į nelaimes atvejais;

15.  pažymi, kad Lisabonos sutartyje numatytos naujos nuostatos (ES sutarties 21–23, 27, 39 straipsniai, 41 straipsnio 3 dalis ir 43–46 straipsniai), visų pirma susijusios su 41 straipsnio 3 dalyje nurodytu pradiniu fondu, ir kad jas vis dar reikia įgyvendinti;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES turėtų ir toliau bendradarbiauti su JT, Afrikos Sąjunga (AS) ir ESBO, taip pat įgyvendinant aplinkos ir saugumo iniciatyvą, siekiant keistis analizės rezultatais ir kartu spręsti klimato kaitos problemas;

17.  pabrėžia civilinių ir karinių priemonių sąveikos vertę tokių krizių, kaip vykusių Haityje, Pakistane ir Naujajame Orleane, atvejais; laikosi nuomonės, kad ši sąveiką parodė, kaip karinės pajėgos gali labai prisidėti dėl klimato kilusių krizių ir gaivalinių nelaimių atvejais laiku suteikdamos tiesioginę pagalbą nelaimės ištiktiems regionams ir gyventojams;

18.  palankiai vertina tai, kad klimato kaita tampa vis svarbesniu pasaulinių su saugumu susijusių diskusijų klausimu, visų pirma nuo 2007 m., kai JT Saugumo Taryba pirmą kartą aptarė klimato kaitos ir jos poveikio tarptautiniam saugumui klausimą; džiaugiasi ES ir jos valstybių narių vyriausybių pastangomis šį klausimą 2011 m. liepos mėn. iškelti JT Saugumo Taryboje ir Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl diplomatinių veiksmų klimato kaitos srityje;

Politinės valios ir veiksmų būtinybė

19.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, kaip Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos vadovę:

   a) jeigu reikia, analizuojant krizes ir konfliktų grėsmes, atsižvelgti į klimato kaitą ir gaivalines nelaimes bei jų poveikį saugumui ir gynybai;
   b) įvertinti, kurioms šalims ir (arba) regionams potencialiai gresia didžiausias konfliktų ir nestabilumo pavojus dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių; sudaryti tokių šalių ir (arba) regionų sąrašą; metiniuose pranešimuose dėl BUSP pateikti informaciją dėl ES politikos ir priemonių, kuriomis siekiama spręsti minėtus klausimus nurodytose šalyse ir (arba) regionuose, įgyvendinimo;
   c) didinti ES praktinį gebėjimą užtikrinti konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir pokrizinį atkūrimą; glaudžiai koordinuoti pastangas su Komisija ir įgyvendinant ES vystymosi politiką dėl poreikio padėti šalims partnerėms atsparumo klimato kaitai ir kitų prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų klausimu;
   d) glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija atitinkamai priderinti ilgalaikį ES civilinių ir karinių pajėgumų ir gebėjimų planavimą;

20.  mano, kad ES turi parengti problemų, su kuriomis ji susiduria tokiose vietovėse kaip Arktis, Afrika, arabų šalys ir Himalajai bei Tibeto plokščiakalnis (vadinamasis trečiasis ašigalis), visų pirma susijusių su galimais konfliktais dėl vandens tiekimo, sąrašą;

21.  pabrėžia, kad svarbu toliau teikti ES paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą, kuria siekiama didinti prisitaikymo prie klimato kaitos sukeltų krizių ir gaivalinių nelaimių, jų švelninimo, reagavimo į jas, atsparumo joms, pagalbos ir vystymosi krizei pasibaigus gebėjimus, taip pat tokią pagalbą didinti; pabrėžia tokių iniciatyvų, kaip nelaimių rizikos mažinimo ir paramos, atstatymo ir vystymosi susiejimo, svarbą ir ragina Komisiją integruoti šias programas ir veiksmus į savo humanitarinės pagalbos priemones, ypač teikiant paramą vystymuisi; pritaria tam, kad buvo pasiūlyta skirti didesnį vaidmenį ES civilinės saugos mechanizmui, ypač už Europos Sąjungos ribų;

22.  pritaria aplinkos ir saugumo iniciatyvai (angl. ENVSEC), kurią įgyvendina JTVP, UNEP, ESBO, NATO, JT EEK ir RAC(14) ir kuria siekiama spręsti su žmogiškuoju saugumu ir natūralia gamtine aplinka susijusius uždavinius pasiūlant Vidurinės Azijos, Kaukazo ir Pietryčių Europos šalims jų bendrą kompetencijos ir išteklių rezervą; pažymi, kad bendra ENVSEC veikla vis dar ribota, tačiau iki šiol ši iniciatyva buvo svarbi priemonė instituciniam koordinavimui ir palengvino integravimo procesus;

23.  pabrėžia, kad ES turėtų bendradarbiauti su pagrindiniais rizikos regionais ir pažeidžiamiausiomis valstybėmis siekdama sustiprinti jų krizių valdymo pajėgumus; pabrėžia, kad ES galėtų taip pat į ES regionines strategijas (pavyzdžiui, ES ir Afrikos strategiją, Barselonos procesą, Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, ES ir Vidurinės Azijos strategiją, Artimųjų Rytų veiksmų planą) toliau integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai veiksmus;

24.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją integruoti galimą klimato kaitos poveikį į svarbiausias išorės veiksmų ir BSGP strategijas, politikos dokumentus ir finansines priemones;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad energetinis saugumas glaudžiai susijęs su klimato kaita; mano, kad energetinis saugumas turi būti didinamas mažinant ES priklausomybę nuo iškastinio kuro, pvz., vamzdynais importuojamo iš Rusijos; primena, kad minėti vamzdynai bus pažeidžiami ir sutriks tiekimas dėl amžino įšalo tirpimo, ir pabrėžia, kad Arkties pokyčiai – tai vienas iš svarbiausių klimato kaitos padarinių ES saugumui; pabrėžia poreikį spręsti šio rizikos daugiklio klausimą numatant sustiprintą ES Arkties strategiją ir įgyvendinant patobulintą ES gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką, kuria būtų galima labai sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo išorės šaltinių, taigi būtų pagerinta jos saugumo padėtis;

26.  ragina Europos gynybos agentūrą (EGA) ir valstybių narių ginkluotąsias pajėgas vystyti ekologiškas ir atsižvelgiant į energijos vartojimą sukurtas technologijas, visapusiškai pasinaudojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių teikiamomis galimybėmis;

27.  palankiai vertina neseniai dėtas pastangas siekiant stiprinti NATO ir ES koordinavimą plėtojant pajėgumus; pripažįsta, kad labai svarbu nustatyti abipusę bendradarbiavimo naudą ir kartu laikytis konkrečių abiejų organizacijų įsipareigojimų; pabrėžia, kad būtina nustatyti ir kurti projektų, kurie susiejami ir kuriais dalijamasi, ir pažangiosios gynybos projektų (NATO), kuriais galėtų būti reaguojama į gaivalines nelaimes ir klimato kaitos sukeltas krizes, sąsajas;

28.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją kuo skubiau išnaudoti visas Lisabonos sutarties galimybes ir pateikti pasiūlymų dėl pradinio fondo (ES sutarties 41 straipsnio 3 dalis) įgyvendinimo, susijusio su galimais būsimais projektais, kurie susiejami ir kuriais dalijamasi, bendrais pajėgumais ir bendru ir nuolatiniu įrangos, skirtos civilinėms krizių operacijoms, rezervu;

Naujo ryžto būtinybė: strateginiai ir konceptualūs uždaviniai

29.  pažymi, kad neigiamas klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių poveikis taikai, saugumui ir stabilumui galėtų būti įtrauktas į visus strateginius BUSP ir BSGP dokumentus, kurie yra pavienių politikos krypčių ir misijų planavimo ir valdymo gairės;

30.  pažymi, kad išankstinio vertinimo ir faktų nustatymo pajėgumai turėtų užtikrinti, kad ES reaguotų į krizes naudodama tinkamiausias turimas priemones, kuo anksčiau dislokuodama skirtingų sričių specialistų grupes, kurios būtų sudarytos iš civilinių, karinių ir civilinių-karinių ekspertų;

31.  pabrėžia, kad ES galimybės pasinaudoti tikslia ir laiku atliekama analize bus itin svarbios siekiant reaguoti į dėl klimato kaitos susidariusią nesaugią padėtį ir ją numatyti, o BSGP pajėgumai galėtų būti geras informacijos šaltinis šiuo požiūriu; ES turėtų imtis veiksmų siekdama toliau plėtoti duomenų rinkimo ir informacijos analizės pajėgumus, pasinaudodama tokiomis struktūromis, kaip ES delegacijos, ES Palydovų centras ir ES žvalgybos analizės centras;

32.  mano, kad išankstinis perspėjimas ir išankstiniai prevenciniai veiksmai, susiję su neigiamais klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių padariniais, priklauso nuo tinkamų žmogiškųjų išteklių ir duomenų rinkimo bei analizės metodų; pažymi, kad susiję EIVT skyriai, kurie sprendžia saugumo klausimus, ir susijusios Komisijos tarnybos bei geografinės tarnybos turėtų integruoti gaivalinių nelaimių poveikio tarptautiniam saugumui ir politiniam stabilumui analizę į savo veiksmus; rekomenduoja teikti EIVT ir Komisijos darbuotojams mokymus apie gaivalinių nelaimių poveikio krizių vystymuisi, politiniam stabilumui ir saugumui stebėseną; ragina parengti bendrus analizės, rizikos vertinimo ir bendros perspėjimo sistemos nustatymo kriterijus;

33.  ragina atitinkamas EIVT ir Komisijos tarnybas didinti saugumo padėties analizės ir politikos planavimo koordinavimą, taip pat sistemingą keitimąsi informacija su klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis susijusiais klausimais; primygtinai ragina atitinkamas EIVT tarnybas naudotis ryšių kanalais ir keitimosi informacija priemonėmis su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, visų pirma Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD, taip pat su JT agentūromis ir programomis ir NATO; pažymi, kad civilinės ir karinės struktūros, kurių užduotis – imtis atsakomųjų veiksmų dėl klimato kaitos sukeltų krizių ir gaivalinių nelaimių, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su visomis pilietinės visuomenės, humanitarinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

34.  ragina Komisiją parengti nenumatytų atvejų planus, pagal kuriuos ES reaguotų į gaivalines nelaimes ir klimato kaitos sukeltas krizes už Sąjungos ribų, kurios daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį Sąjungos saugumui (pvz., klimato kaitos sukelta migracija);

35.  labai pritaria veiksmams, kurių 2011 m. Lenkijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu imtasi ES užsienio ministrų lygmeniu, o Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu – JT Saugumo Taryboje, siekiant detaliau paaiškinti klimato kaitos ir jos poveikio saugumui sąveiką;

36.  mano, kad pagrindiniai BSGP politikos dokumentai, įskaitant ES karinio planavimo politiniu ir strateginiu lygmeniu koncepciją(15), ES karinio vadovavimo ir kontrolės koncepciją(16), ES pajėgų kūrimo koncepciją(17) ir ES karinio greitojo reagavimo koncepciją(18), taip pat dokumentus, kurie susiję su civilinėmis BSGP misijomis, pvz., ES visapusiško planavimo koncepciją, ES policijos planavimo ir ES civilinių operacijų valdant krizes vadovavimo ir kontrolės struktūros gairių koncepciją(19), galėtų būti pritaikyti ir pakeisti atsižvelgiant į klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių poveikį;

37.  laikosi nuomonės, kad reikėtų vystyti civilinius ir karinius pajėgumus tokiu būdu, kad jie galėtų būti naudojami reaguojant į gaivalines nelaimes ir klimato kaitos sukeltas krizes; mano, kad išskirtinį dėmesį reikėtų skirti karinių pajėgumų plėtojimui visų pirma susiejimo ir dalijimosi procesui; ragina užtikrinti didesnį Europos gynybos agentūros vaidmenį;

Institucinio kūrybiškumo būtinybė: priemonės ir pajėgumai

38.  pakartoja, kad siekiant veiksmingai reaguoti į tokias krizes, kaip gaivalinės nelaimės, dažnai reikia pasinaudoti tiek civiliniais, tiek kariniais pajėgumais ir užtikrinti glaudesnį šių išteklių bendradarbiavimą; primena, kad būtina apibrėžti nišai būdingus pajėgumus ir spragas, kurių atžvilgiu kariniai pajėgumai galėtų duoti papildomos naudos;

39.  pabrėžia, kad būtina parengti konkretų karinių ir civilinių BSGP pajėgumų, itin tinkančių imantis atsakomųjų veiksmų dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių ir vykdant BSGP misijas, sąrašą; pabrėžia, kad rengiant šį sąrašą ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas konsultacinės grupės dėl karinių ir civilinės gynybos išteklių panaudojimo darbui; pažymi, kad tokie ištekliai – tai, be kita ko, inžinerijos pajėgumai, pvz., ad hoc uosto ir (arba) oro uosto infrastruktūros statyba ir veikimas, oro ir jūros operacijų valdymas ir transportas, kilnojamosios ligoninės, įskaitant intensyviąją priežiūrą, komunikacijų infrastruktūra, vandens valymas ir kuro valdymas; ragina Tarybą ir EGA 2013 m. persvarstant pajėgumų plėtojimo programą dabartinius civilinių ir karinių pajėgumų sąrašus suderinti su sąrašais, kurie būtini siekiant spręsti klimato kaitos keliamas problemas, ir pateikti reikiamus pasiūlymus, kuriais būtų pašalinami visi šiuose sąrašuose esami trūkumai;

40.  pabrėžia, kad remiantis jau esamais pajėgumais, pvz., ES kovinėmis grupėmis ir Europos oro transporto vadovavimo struktūra, būtina išnagrinėti galimybę sukurti papildomus bendrus pajėgumus, kuriuos būtų galima panaudoti vykdant operacijas klimato kaitos ar gaivalinių nelaimių poveikiui šalinti;

41.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti būdus, kuriais būtų didinamas šalies ir užsienio ginkluotųjų pajėgų energijos vartojimo efektyvumas ir aplinkos apsaugos vadyba, taip pat pasinaudojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių teikiamomis galimybėmis; primena, kad vienos ES valstybės narės ginkluotosios pajėgos suvartoja tiek energijos, kiek jos suvartoja didelis Europos miestas, ir kad todėl karinės struktūros taip pat turėtų būti išradingos siekdamos mažinti ekologinį pėdsaką; pritaria ataskaitai „Ekologiškesni žydrieji šalmai. Aplinka, gamtos ištekliai ir JT taikos palaikymo operacijos“ (angl. Greening the Blue Helmets: Environment, Natural Resources and UN Peacekeeping Operations), kurią 2012 m. gegužės mėn. paskelbė UNEP, JT Taikos palaikymo operacijų skyrius (UNDPKO) ir JT Paramos vietoje skyrius (UNDFS); atkreipia dėmesį į tai, kad jau kelerius metus JAV(20) ginkluotosios pajėgos aktyviai siekė padidinti energetinį nepriklausomumą ir vartoti tvarius energijos išteklius bei didinti energijos vartojimo efektyvumą vykdant visas karines operacijas ir naudojantis infrastruktūra; šiuo požiūriu pritaria neseniai paskelbtam EGA projektui GO GREEN, kuriuo siekiama iš esmės padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; pabrėžia poreikį taip pat parengti BSGP misijoms skirtas geriausios praktikos efektyvaus išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos vadybos stebėsenos srityje gaires;

42.  be to, pabrėžia, kad didesni pokyčiai Europos gynybos pramonės bazės srityje turi atitikti konkrečius klimato sukeltoms krizėms ir gaivalinėms nelaimėms taikomus reikalavimus; ragina sustiprinti EGA vaidmenį šiame procese glaudžiai bendradarbiaujant su ES kariniu komitetu; ragina abi BSGP tarnybas užtikrinti, kad pirkimo programose ir pajėgumų plėtojimo programose tinkamas finansavimas ir kiti ištekliai būtų skiriami konkrečioms atsakomųjų veiksmų dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimų reikmėms;

43.  ragina kariuomenę prisiimti savo atsakomybę aplinkos tvarumo srityje ir ragina techninius ekspertus ieškoti ekologiškesnės veiklos būdų, pradedant išmetamųjų dujų kiekio mažinimu ir baigiant perdirbamumo didinimu;

44.  pabrėžia, kad reikia toliau taikyti ir vis stiprinti išsamų požiūrį įgyvendinant kitą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kad būtų švelninamas gaivalinių nelaimių ir klimato sukeltų krizių poveikis ir reaguojama į jas panaudojant visas atitinkamas Sąjungos turimas priemones; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl atnaujintos stabilumo priemonės, kuria jau atsižvelgiama į neigiamą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių poveikį saugumui, taikai ir politiniam stabilumui;

45.  prašo, kad būtų nustatytas tokių pasiūlymų finansinis poveikis ir į jį taip pat būtų atsižvelgta persvarstant ES biudžetą;

46.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasiųsti ekspertus klimato saugumo klausimu į ES delegacijas labiausiai paveiktose šalyse ir regionuose siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą, susijusį su ankstyvuoju perspėjimu ir informavimu apie galimus būsimus konfliktus;

47.  ragina EIVT didinti Sąjungos ir jos kaimyninių šalių veiksmų koordinavimą reagavimo į klimato sukeltas krizes pajėgumų kūrimo srityje;

48.  ragina EIVT propaguoti tai, kad planuojant ir vykdant karines, civilines-karines ir civilines operacijas visame pasaulyje būtų atsižvelgiama į klimato kaitos ir aplinkos apsaugos aspektus;

49.  palankiai vertina sumanymą įsteigti JT specialiojo pasiuntinio klimato kaitos saugumo klausimu pareigybę;

50.  ragina visoje ES ir tose valstybėse narėse, kurios ateityje gali veikti laikydamosi nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nuostatų, sukurti koordinavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad jų veiksmai atitiktų išsamų ES metodą šioje srityje;

51.  laikosi nuomonės, kad gaivalinių nelaimių ir klimato sukeltų krizių poveikio tarptautiniam ir Europos saugumui studijos turėtų būti įtrauktos į Europos saugumo ir gynybos koledžo mokymo programą;

52.  ragina ES išanalizuoti klimato kaitos poveikį saugumui vedant dialogą su trečiosiomis šalimis, ypač su tokiomis pagrindinėmis partnerėmis, kaip Indija, Kinija ir Rusija; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti iš tikrųjų veiksmingą atsaką reikia daugiašalio požiūrio ir bendrų investicijų su trečiosiomis šalimis ir kad ES galėtų plėtoti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių kariuomene vykdydama bendras vystymosi ir mokymo misijas;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai, NATO Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinei Asamblėjai ir JT Generaliniam Sekretoriui.

(1) http://ec.europa.eu/clima/events/0052/council_conclusions_en.pdf.
(2) http://eeas.europa.eu/environment/docs/2011_joint_paper_euclimate_diplomacy_en.pdf.
(3) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/reports/99387.pdf.
(4) OL L 314, 2007 12 1, p. 9.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0404.
(6) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0574.
(8) http://www.un.org/News/Press/docs/2011/sc10332.doc.htm.
(9) www.unep.org/disastersandconflicts.
(10) 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo išvadų dokumento 138 ir 139 straipsniai, 2006 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija (S/RES/1674), 2009 m. rugsėjo 15 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pranešimas „Pareigos apsaugoti įgyvendinimas“ ir JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. spalio 7 d. rezoliucija dėl pareigos apsaugoti (A/RES/63/308).
(11) http://www.unhcr.org/refworld/docid/47da87822.html.
(12) Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas (2008/C25/01).
(13) Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (JT EEK) ir Vidurio ir Rytų Europos šalių regioninis aplinkos centras (RAC).
(14) Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP), Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNAP), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (JT EEK) ir Vidurio ir Rytų Europos šalių regioninis aplinkos centras (RAC).
(15) http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/08/st10/st10687.en08.pdf.
(16) Dok. Nr. 10688/08 – įslaptintas.
(17) http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/08/st10/st10690.en08.pdf.
(18) http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/09/st05/st05654.en09.pdf.
(19) Dok. Nr. 13983/05; dok. Nr. 6923/1/02; dok. Nr. 9919/07.
(20) Powering America’s Defence: Energy and the Risks to National Security, 2009 m. gegužės mėn.. http://www.cna.org/sites/default/files/Powering%20Americas%20Defense.pdf


Derybos dėl išsamesnio ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo
PDF 320kWORD 35k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai ir Komisijai dėl derybų dėl ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (2012/2153(INI))
P7_TA(2012)0459A7-0355/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kazachstano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.(1),

–  atsižvelgdamas į derybas dėl ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurias Taryba leido pradėti 2011 m. gegužės 24 d. ir kurios buvo pradėtos 2011 m. birželio mėn. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Kazachstano, ypač į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją(2), į 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Jevgenijaus Žovtiso bylos(3) ir į 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu(5),

–  atsižvelgdamas į ES naujos partnerystės su Centrine Azija strategiją „Europos Sąjunga ir Centrinė Azija. Naujos partnerystės strategija“, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2007 m. birželio 21–22 d., ir į 2008 m. birželio 24 d. ir 2010 m. birželio 28 d. pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į ES pareiškimus dėl Kazachstano, padarytus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės tarybos 2011 m. lapkričio 3 d. ir gruodžio 22 d., 2012 m. sausio 19 d., sausio 26 d. ir vasario 9 d. susitikimuose, ir į ES vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 17 d. pareiškimą dėl įvykių Žanaozeno srityje ir į 2012 m. sausio 17 d. pareiškimą dėl 2012 m. sausio 15 d. Kazachstane įvykusių parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą, kuriame pateikiami ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2012 m. sausio 15 d. parlamento rinkimų stebėjimo misijos preliminarūs duomenys ir išvados,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškimą dėl žiniasklaidos padėties Kazachstane,

–  atsižvelgdamas į bendrąsias nuostatas dėl Sąjungos išorės veiksmų, nustatytas ES sutarties 21 straipsnyje, ir į tarptautinių susitarimų sudarymo procedūrą, nurodytą SESV 218 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į įsipareigojimus, kuriuos Vyriausioji įgaliotinė prisiėmė 2011 m. lapkričio 24 d. ir 2012 m. gegužės 11 d. laiškuose, dėl mechanizmo, kurį taikant būtų stebimas ES ir Turkmėnistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS), ypač jo 2 straipsnio, įgyvendinimas;

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliucijos dėl JT žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos 23 dalį(6),

–  atsižvelgdamas į ES užsienio reikalų ministrų priimtą naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2012 m. birželio 25 d. vykusiame 3179-ajame Užsienio reikalų tarybos posėdyje priimtas išvadas,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą Europos Parlamentui dėl Kazachstano, kurį Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton vardu 2012 m. kovo 14 d. paskelbė Danijos užsienio reikalų ministras Villy Søvndal (A 122/12);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0355/2012),

A.  kadangi ES ir Kazachstanas siekia gilinti ir plėsti savo ryšius; kadangi glaudesnis bendradarbiavimas turėtų būti naudingas ir ES, ir Kazachstano žmonėms; kadangi baigus derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos dėl bendradarbiavimo ir socialinio bei ekonominio vystymosi galimybės, taip pat būtinas politines ir ekonomines reformas; kadangi vystymasis socialinėje ir ekonominėje srityje yra glaudžiai susijęs;

B.  kadangi PBS taikymo sustabdymo priemonė, nors ja naudojosi retai ir tik iš dalies Taryba, vis dar yra perspektyvus sprendimas rimtų ir dokumentais pagrįstų žmogaus teisių pažeidimų atvejais;

C.  kadangi Kazachstanas atliko teigiamą vaidmenį Vidurinėje Azijoje, nes dėjo pastangas siekdamas plėtoti gerus kaimyninius santykius su kaimyninėmis šalimis, atnaujinti regioninį bendradarbiavimą ir taikiomis priemonėmis spręsti dvišalius klausimus;

D.  kadangi Europos Parlamentas, siekdamas vykdyti savo politinės kontrolės pareigą, privalo turėti visą informaciją, kad galėtų atidžiai sekti pokyčius Kazachstane ir PBS įgyvendinimą laikantis jo rekomendacijų ir rezoliucijų;

E.   kadangi Kazachstanas buvo priimtas į Europos Tarybos Venecijos komisiją; kadangi per derybas dėl išsamesnio PBS ES ir Kazachstanas turi rasti bendrą kalbą žmogaus teisių ir demokratijos klausimais;

F.  kadangi 2010 m. Kazachstanas pirmininkavo ESBO; kadangi dar turi būti įvykdyti prisiimti įsipareigojimai suderinti žiniasklaidos įstatymus su tarptautiniais standartais, iki 2008 m. pabaigos liberalizuoti politinių partijų registravimo reikalavimus ir įtraukti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas į rinkimų įstatymus;

G.  kadangi, nepaisant Kazachstano vyriausybės paskelbto užmojo sustiprinti Kazachstano demokratijos procesą ir surengti tarptautinius standartus atitinkančius rinkimus, 2012 m. sausio 15 d. vykę visuotiniai rinkimai, ESBO vertinimu, ne iki galo atitiko tarptautinius standartus; atsižvelgiant į plataus masto balsavimo pažeidimus ir į tai, kad nebuvo sudarytos reikiamos sąlygos užtikrinti iš tikrųjų pliuralistinius rinkimus;

H.  kadangi po tragiškų 2011 m. gruodžio mėn. įvykių Žanaozeno srityje opozicinės partijos, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, profesinės sąjungos, aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai tapo represijų, įskaitant sulaikymus neturint įrodymų dėl įstatymų pažeidimo, kuriuos būtų galima traktuoti kaip grindžiamus politiniais motyvais, taikiniais;

I.  kadangi toliau vyksta atviras ir konstruktyvus EP, Kazachstano oficialių atstovų, pilietinės visuomenės ir NVO atstovų dialogas abipusio intereso klausimais;

J.  kadangi neseniai Kazachstano valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su NVO, ėmėsi svarbių žingsnių Vakarų Kazachstane, kad būtų pagerinta regiono gyventojų, ypač streikuojančių darbuotojų, padėtis;

K.  kadangi 37 asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl kaltinimų organizavus masinius neramumus ar juose dalyvavus ir 37 iš jų nuteisti, 13 iš jų, įskaitant garsius naftos sektoriaus darbuotojų streiko lyderius ir aktyvistus, pvz., Talgatą Saktaganovą, Rozą Tuletaevą ir Maksatą Dosmagambetovą, skirta laisvės atėmimo bausmė; kadangi 2012 m. liepos mėn. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay po dviejų dienų vizito Kazachstane ragino valdžios institucijas leisti atlikti nepriklausomą tarptautinį įvykių Žanaozene, jų priežasčių ir padarinių tyrimą;

L.  kadangi Tarptautinė pilietinio solidarumo stebėsenos misija savo preliminarioje ataskaitoje daro išvadą, kad negalima teigti, jog Žanaozene vykę teismai atitiko sąžiningam teismo procesui keliamus reikalavimus, ir kad 2011 m. gruodžio mėn. įvykių tyrimas nebuvo nei išsamus, nei nepriklausomas; kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos kaltinamųjų ir kai kurių liudytojų teisės, įskaitant įtariamą kankinimų naudojimą, prašymo gauti advokatą atmetimą, bauginimą ir įrodymų klastojimą; kadangi teisme kaltinamųjų pateiktas liudijimas apie netinkamą elgesį ir kankinimą kardomojo kalinimo metu nebuvo visapusiškai, nešališkai ir išsamiai išnagrinėtas tokiu būdu, kad būtų galima atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi 2012 m. spalio 7 d. nužudytas Aleksandras Boženko, kuris buvo tragiškų įvykių Žanaozene liudininkas;

M.  kadangi teismas nusprendė, kad opozicinės partijos ALGA vadovas Vladimiras Kozlovas kaltas dėl nesantaikos visuomenėje kurstymo, dėl to, kad ragino prievarta griauti konstitucinę tvarką ir sukūrė grupę, siekdamas vykdyti nusikaltimus ir jai vadovavo, ir buvo nuteistas septynerius su puse metų kalėti; kadangi naftos sektoriaus darbuotojui Akzhanatui Aminovui ir pilietinės visuomenės aktyvistui Serikui Sapargaliui buvo pateikti panašūs kaltinimai ir priimtas sprendimas juos nubausti atitinkamai penkių ir keturių metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendžio vykdymą atidedant;

N.  kadangi 2012 m. vasario 17 d. Kazachstano prezidentas pasirašė kelis įstatymus, kuriais siekiama tobulinti darbo santykių, darbuotojų teisių ir socialinio dialogo teisinę bazę ir stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą; kadangi, nepaisant šių mėginimų, asmenų teisė burtis į asociacijas, kurti ir registruoti nepriklausomas profesines sąjungas, teisė į kolektyvines derybas ir teisė streikuoti nėra visapusiškai užtikrintos, o teismų sistema nėra visiškai nepriklausoma; kadangi Darbo kodekso pakeitimai, visų pirma 55, 74, 266, 287, 289, 303 ir 305 straipsnių pakeitimai pablogina padėtį darbo santykių, darbuotojų teisių ir socialinio dialogo srityje ir jais pažeidžiama daugelis TDO nustatytų privalomų sąlygų ir kitos tarptautinės konvencijos;

O.  kadangi ES – pagrindinė Kazachstano prekybos partnerė ir didžiausia investuotoja šalyje; kadangi Kazachstanas aiškiai pareiškė norą artėti prie ES standartų ir jos socialinio ir ekonominio modelio, o tai reiškia, kad turės būti vykdoma visapusiška Kazachstano valstybės ir viešojo administravimo reforma;

P.  kadangi Kazachstanas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant regiono stabilumą ir gali būti tiltu tarp ES ir viso Vidurinės Azijos regiono;

Q.  kadangi Kazachstanas pasiekė svarbių rezultatų skurdo mažinimo, visuomenės sveikatos ir švietimo srityje;

R.  kadangi ES labai priklauso nuo iškastinės fosfato uolienos importo siekiant palaikyti jos žemės ūkio ir techninę gamybą; pažymi, kad Kazachstanas daugeliui valstybių tiekia fosforą ir kad 2011 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo antidempingo procedūrą dėl baltojo fosforo importo iš Kazachstano;

1.  teigiamai vertina Kazachstano politinę valią ir praktinį įsipareigojimą toliau stiprinti partnerystę su ES ir derybų dėl ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) pradžią;

2.  Tarybai ir Komisijai rekomenduoja:

o
o   o

  

Derybinė pozicija

   a) užtikrinti, kad naujuoju partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu būtų nustatytos išsamios nuostatos dėl tolesnio santykių plėtojimo visose prioritetinėse srityse, įskaitant žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratizacijos, jaunimo ir švietimo, ekonomikos vystymosi, prekybos ir investicijų, energetikos ir transporto, aplinkos tvarumo ir vandens ir kovos su bendromis grėsmėmis ir problemomis sritis.
  

Politinis dialogas ir bendradarbiavimas

   b) užtikrinti, kad ES veiksmai derėtų su kitų sričių Sąjungos politika ir kad būtų taikomas principas „parama pagal pažangą“, ypač daug dėmesio skiriant politinių, teisinių, ekonominių ir socialinių reformų rėmimui;
   c) glaudžiai bendradarbiauti su Kazachstanu siekiant stiprinti regionų bendradarbiavimą ir gerinti kaimyninius santykius Vidurinės Azijos regione, užtikrinti, kad į PBS būtų įtrauktos nuostatos dėl regioninio bendradarbiavimo Vidurinės Azijos regione, taip pat prireikus remti pasitikėjimo stiprinimo priemones, ypač vandens ir išteklių valdymo, sienų valdymo, kovos su ekstremizmu bei terorizmu srityse; pageidauja, kad taip bendradarbiaujant būtų skatinami patirties mainai ir atsižvelgiama į regiono pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas;
   d) siekti Kazachstano paramos, kad būtų užtikrinta sparti pažanga užmezgant nuolatinį ES ir Vidurinės Azijos aukšto lygio regioninio pobūdžio dialogą saugumo klausimais siekiant spręsti bendras problemas ir atremti bendrus pavojus;
   e) bendradarbiauti su Kazachstanu ir kitomis Vidurinės Azijos valstybėmis, taip pat su vietos, regiono ir tarptautinėmis institucijomis siekiant padidinti saugumą ir skatinti vystymąsi Afganistane;
   f) intensyvinti ES veiksmus švietimo, teisinės valstybės, aplinkos ir vandens tiekimo srityse, tam, inter alia, panaudojant ir naujai sukurtas paramos platformas bei teikiant tikslinę pagalbą; taip pat į ES dialogą su Kazachstano valdžia šiose srityse, kai to reikia ir tai padaryti įmanoma, įtraukti vietos nevyriausybines ir pilietinės visuomenės organizacijas; ragina, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu sunku užregistruoti nevyriausybines ir pilietinės visuomenės organizacijas, šis dialogas neturi būti apsiribotas oficialiai registruotomis tokiomis organizacijomis;
   g) skatinti Kazachstaną bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl Kaspijos jūros statuso;
   h) teikiant tikslinę techninę paramą (keičiantis ekspertais) remti politinių reformų vykdymą ir institucinių pajėgumų didinimą;
  

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

   i) užtikrinti, kad į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą būtų įtrauktos nuostatos ir kriterijai dėl Kazachstano konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių apsaugos ir stiprinimo, remiantis, kiek tik įmanoma, Europos Tarybos (Venecijos komisijos), ESBO ir JT nustatytais standartais, kurių Kazachstanas įsipareigojo laikytis;
   j) raginti Kazachstano valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje;
   k) pabrėžti, kad derybų dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pažanga turi būti susieta su politinių reformų pažanga; primygtinai raginti Kazachstaną toliau laikytis prisiimto įsipareigojimo vykdyti tolesnes reformas siekiant sukurti atvirą ir demokratinę visuomenę, įskaitant nepriklausomą pilietinę visuomenę ir opoziciją, kuri gerbtų pagrindines teises ir teisinės valstybės principą; pasiūlyti atitinkamą ES pagalbą reformų vykdymui;
   l) reiškia rimtą susirūpinimą dėl areštų neįrodžius, kad buvo pažeisti įstatymai, nes šie areštai gali būti laikomi politiškai motyvuotais ir parodė, kad nepaisoma 2012 m. kovo 15 d. Parlamento rezoliucijos, kurioje reikalaujama paleisti visus asmenis, kurie įkalinti dėl politinių motyvų;
   m) atsižvelgdamas į tai, ragina Kazachstano valdžios institucijas nedelsiant ir nešališkai ištirti visus kaltinimus kankinimais ir blogu elgesiu, susijusius su Žanaozeno smurto įvykiais, ir nusikaltimų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; panaikinti abejotiną baudžiamąjį kaltinimą dėl nesantaikos kurstymo visuomenėje ir nutraukti šiuo pagrindu sulaikytų opozicijos aktyvistų kardomąjį kalinimą; ir peržiūrėti teisės aktus dėl susirinkimų laisvės ir suderinti juos su Kazachstano tarptautiniais įsipareigojimais dėl susirinkimų laisvės;
   n) reiškia didelį susirūpinimą dėl Kazachstano generalinės prokuratūros 2012 m. lapkričio 20 d. iškeltos bylos, kuria reikalaujama neregistruotą opozicijos partiją Alga, organizaciją Khalyk Maidany ir kelias opozicinės žiniasklaidos grupes uždrausti paskelbiant jas ekstremistinėmis; aiškiai pabrėžia, kad teisėta kova prieš terorizmą ir ekstremizmą neturėtų būti naudojama kaip pretekstas drausti opozicijos veiklą ir užkirsti kelią žodžio laisvei;
   o) reiškia gilų susirūpinimą dėl Vladimiro Kozlovo, Akzhanato Aminovo ir Seriko Sapargalio nuosprendžio, kurį priėmė teismas su daugybe procedūrinių trūkumų ir kurio poveikis dar labiau apriboti politinę Kazachstano opozicijos laisvę; ragina Kazachstano valdžios institucijas užtikrinti V. Kozlovui, A. Aminovui ir S. Sapargaliui sąžiningą ir skaidrią apeliacijos procedūrą;
   p) reikalauja, kad Kazachstanas tęstų savo Žmogus teisių veiksmų plano perkėlimą į teisės aktus ir toliau visapusiškai jį įgyvendintų pasiremdamas Venecijos komisijos rekomendacijomis ir pasinaudodamas ES technine pagalba, teikiama pagal teisinės valstybės iniciatyvą;
   q) raginti Kazachstaną, kad šis, kaip Venecijos komisijos narys, pademonstruotų savo įsipareigojimą laikytis Europos Tarybos standartų bendradarbiaudamas su Venecijos komisija, taip pat pateikdamas Venecijos komisijai pastaboms konkrečius įstatymų projektus ir neseniai priimtus įstatymus ir įgyvendindamas šios komisijos rekomendacijas;
   r) reikalauti, kad Kazachstano valdžios institucijos įsipareigotų visapusiškai suderinti Kazachstano teisės sistemą su tarptautiniais standartais; užtikrinti, kad įgyvendinimu Kazachstane būtų sudarytos sąlygos tikrai žiniasklaidos, saviraiškos ir asociacijų laisvei, religijos ir tikėjimo laisvei ir teismų sistemos nepriklausomumui;
   s) reikalauti gerinti galimybes naudotis teise kreiptis į teismą, didinti teismų nepriklausomumą, o kalinimo įstaigų kontrolės ir valdymo funkciją grąžinti Teisingumo ministerijai;
   t) raginti Kazachstaną nedelsiant paleisti nuteistuosius dėl politinių priežasčių, nutraukti areštus politiniais motyvais ir panaikinti sprendimus, kurie vykdomi prisidengiant abejotinais baudžiamaisiais kaltinimais nesantaikos kurstymu visuomenėje;
   u) ragina Kazachstano valdžios institucijas kuo skubiau priimti Kazachstano baudžiamojo kodekso 164 straipsnio „Nesantaikos kurstymas visuomenėje“ pataisas, kad jis atitiktų tarptautinės teisės žmogaus teisių srityje nuostatas;
   v) reikalauti, kad Kazachstanas persvarstytų administracinio kodekso ir neseniai priimto teisės akto dėl religijos ribojančius pakeitimus ir nutrauktų savavališkus reidus bei religinėms mažumoms priklausančių asmenų tardymus, bauginimus ir nebetaikytų jiems baudų;
   w) pradėti ES ir Kazachstano derybas dėl vizų režimo supaprastinimo, nes tai duotų apčiuopiamos naudos ekonominiams, kultūriniams ir moksliniams mainams ir toliau gerintų žmonių tarpusavio ryšius;
   x) reikalauti, kad Kazachstanas vykdytų JT komiteto prieš kankinimą rekomendacijas ir JT specialiojo pranešėjo kankinimo klausimais 2009 m. rekomendacijas; raginti Kazachstaną užtikrinti nepriklausomų NVO dalyvavimą konsultacijose dėl būsimos Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso reformos;
   y) raginti Kazachstaną pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
   z) reikalauti kurti nepriklausomas pilietinės visuomenės platformas, kurios prisidėtų prie įtraukių mainų įvairiuose sektoriuose, siekiant, kad būtų atsižvelgta į pilietinės visuomenės siekius ir išgirstas jos balsas, ir ieškoti būdų teikti finansinę pagalbą norint siekti šio tikslo;
   aa) aktyvinti ir stiprinti metinius dialogus žmogaus teisių klausimais siekiant apčiuopiamų teigiamų rezultatų, nustatant, inter alia, konkrečius pažangos vertinimo kriterijus, ir informuoti apie tai EP;
   ab) intensyvinti ir plėsti mainų programas švietimo ir kultūros srityse; skatinti ir remti vietos ir regionų lygmens valdininkų ir teisėsaugos institucijų pareigūnų teisės mokymą priartinti prie ES standartų; skatinti Kazachstaną imtis iniciatyvos sudaryti specialią ES ir Vidurinės Azijos šalių švietimo programą, apimančią tiek akademinį, tiek profesinį mokymą ir remti tokią iniciatyvą;
  

Ekonominis bendradarbiavimas

   ac) pabrėžti, kad derybų dėl naujo PBS užbaigimas turės teigiamos įtakos skatinant glaudesnį ES ir Kazachstano įmonių, įskaitant MVĮ, ekonominį bendradarbiavimą;
   ad) skatinti teisės aktus, atitinkančius PPO taisykles, įskaitant taisykles dėl vietos turinio reikalavimų pagal Susitarimą dėl investicinių priemonių, susijusių su prekyba (TRIMS), ir pasirengti struktūrinėms reformoms bei darbo rinkos ekonomikos kūrimui; teikti Kazachstanui kvalifikuotą techninę pagalbą, siekiant parengti dirvą su tuo susijusioms tolesnėms struktūrinėms reformoms, didesnei konkurencijai ir socialinės rinkos ekonomikos sukūrimui;
   ae) raginti pašalinti tarifines ir netarifines kliūtis siekiant plėsti prekybą, ypač prekybą paslaugomis, ir užsienio investicijas; remti užmojį suderinti prekybos prekėmis standartus daugiau, nei reikalaujama pagal PPO nustatytas sąlygas, kadangi dėlto taip pat atsirastų daugiau prekybos galimybių;
   af) pabrėžti, kad svarbus ES ir Kazachstano bendradarbiavimas energijos srityje, ypač pastangos tiesti Kaspijos jūros energijos tiekimo kelią; užtikrinti, kad ES nuolat teiktų paramą energetinio saugumo didinimui, tvariai energetikos plėtrai ir investicijų į bendrus ir regioninės svarbos energijos projektus pritraukimui;
   ag) užtikrinti, kad Kazachstano dalyvavimas Rusijos vadovaujamoje muitų sąjungoje ir Eurazijos ekonominėje sąjungoje nebūtų kliūtis glaudesniam ES ir Kazachstano bendradarbiavimui ar šalies įsipareigojimų, susijusių su naryste PPO, laikymuisi; pažymėti, kad prasidės konkurencija, jei sustiprintos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas bus atidėtas; būti pasirengus padėti Kazachstanui jam dedant pastangas skatinti modernias ekonomikos institucijas, jei tokių pastangų būtų imtasi;
   ah) skatinti Kazachstano vyriausybę parodyti atnaujintą įsipareigojimą pagal Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvą (EITI), t. y. panaikinti visas teisines ar reguliavimo kliūtis, kad ši iniciatyva būtų sėkmingai įgyvendinama, ir nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms sudaryti galimybes visapusiškai dalyvauti šioje iniciatyvoje;
   ai) įtraukti skyrių dėl Kazachstano standartų ir reglamentavimo sistemų priartinimo prie ES standartų ir reglamentavimo sistemų, ypač tuose sektoriuose ir svarbiausiose srityse, kuriuose yra didelių galimybių vystyti ES ir Kazachstano prekybą;
   aj) pabrėžti, kad vandens klausimai regione vis dar tebėra vienas iš pagrindinių įtampos ir galimų konfliktų šaltinių ir pabrėžti regioninio požiūrio svarbą siekiant apsaugoti ir tinkamai valdyti bendrus vandens išteklius; atsižvelgiant į tai priminti visoms regiono šalims, kad svarbu pasirašyti ir nedelsiant ratifikuoti Espo ir Orhuso konvencijas bei skatinti vietinių veikėjų dalyvavimą priimant sprendimus;
   ak) padidinti pagal Vidurinei Azijai skirtą ES vandens iniciatyvą Kazachstanui teikiamą techninę pagalbą vandens būklės išlaikymo ir vandens išteklių valdymo srityje apskritai, taip pat siekiant gerinti šalių tiekėjų ir šalių vartotojų santykius regione ir sudaryti ilgalaikius dalijimosi vandeniu susitarimus;
   al) remti Kazachstano pastangas išsaugoti Aralo jūrą pagal Tarptautinio Aralo jūros išsaugojimo fondo veiksmų programą ir padėti jam tai daryti;
   am) padėti Kazachstanui patvirtinti veiksmingas radioaktyviųjų atliekų ir radioaktyvios taršos mažinimo priemones ir vykdyti valymo programas Semejaus (buv. Semipalatinsko) regione;
   an) teigiamai vertinti Kazachstano veiksmus siekiant, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų, ir jo lyderiavimą pasauliniame branduolinio nusiginklavimo procese ir siekiant visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo;
   ao) atkreipia dėmesį į kritinę padėtį, susijusią su demokratija, teisinės valstybės principu (įskaitant kovą su korupcija), žmogaus teisėmis, ypač darbuotojų teisėmis, ir pagrindinėmis laisvėmis, dėl kurios atsiranda neteisinga konkurencija paremtų privalumų; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad į naująjį susitarimą būtina įtraukti įpareigojantį prekybos ir tvaraus vystymosi skyrių;
   ap) primygtinai reikalauja pradėti taikyti veiksmingą ginčų sprendimo tvarką, skirtą užtikrinti, kad bus laikomasi pasiekto susitarimo;
   aq) pabrėžia, kad griežtas skyrius dėl paslaugų ir įsisteigimo ir Kazachstano pastangos siekti ES standartų ir taikyti reglamentavimo sistemas (įskaitant sanitarijos ir fitosanitarijos (SPS), techninių prekybos kliūčių (TPK) ir Intelektinės nuosavybės teisių (INT)) padidintų prekybos srautus ir investicijas, kurie padėtų modernizuoti ir įvairinti Kazachstano ekonomiką; pabrėžia, kad Kazachstane svarbu gerinti licencijų išdavimo procedūras siekiant sudaryti geresnes sąlygas paslaugoms ir investicijoms;
   ar) skatina Kazachstaną stengtis pašalinti visas netarifines kliūtis, kurios iki šiol trukdė vystyti prekybą ir plėtoti investicijas šalyje;
   as) teikiant ekonominę ir su prekyba susijusią pagalbą Kazachstanui daugiausia dėmesio reikėtų skirti MVĮ plėtrai ir paramai, skirtai verslo tarpininkavimo organizacijoms;
   at) atsižvelgdamas į nesenus įtarimus dėl korupcijos, kuria kaltinamos Europoje įsisteigusios ir Kazachstane veikiančios įmonės, numatyti griežtesnes įpareigojančias nuostatas, susijusias su įmonių socialine atsakomybe;
   au) atsižvelgti į tai, kad labai svarbu, jog Europos Sąjungoje įsisteigusios įmonės laikytųsi TDO nustatytų standartų dėl profesinių sąjungų teisių, taip pat aplinkosaugos, sveikatos ir saugos standartų veikdamos Kazachstane, ypač ekonominiame gavybos sektoriuje;
   av) at) per derybas užtikrinti, kad būtų kategoriškai uždraustas dempingas, susijęs su fosforo gamyba ir eksportu, nes manoma, kad importui taikomas dempingas kenkia Europos gamintojų interesams, o išgauti ir perdirbti fosforą iš antrinių fosforo šaltinių neįmanoma;
   aw) užtikrinti, kad ES delegacijoje Kazachstane būtų tinkamų ekonomikos ir prekybos specialistų.
  

Kitos nuostatos

   ax) konsultuotis su EP dėl nuostatų dėl parlamentų bendradarbiavimo; didinti Parlamento, parlamentinio bendradarbiavimo komitetų ir tarpparlamentinių susitikimų vaidmenį, kadangi tai derybų ir partnerystės susitarimų įgyvendinimo priežiūros priemonės; palaikyti Parlamento pastangas skatinti dialogą ir nuolatinį dvišalį ir daugiašalį parlamentinį bendradarbiavimą;
   ay) užtikrinti, kad naujame PBS demokratinių principų laikymasis, pagarba pagrindinėms ir žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principų laikymasis būtų nurodyti kaip esminiai susitarimo elementai, o jei viena iš šalių nesilaikytų šių nuostatų, būtų priimamos priemonės, kuriomis susitarimo galiojimas galėtų būti sustabdytas;
   az) kartu su Kazachstano valdžios institucijomis įtraukti aiškius naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo kriterijus ir privalomus terminus bei numatyti visapusės stebėsenos mechanizmus, įskaitant reguliarų ataskaitų teikimą EP, taip pat jų teikimą prieš bendradarbiavimo tarybos susitikimus;
  ba) sudarius susitarimą, sukurti visa apimantį stebėsenos mechanizmą, kuriame dalyvautų Parlamentas ir EIVT, norint sudaryti galimybes reguliariai gauti išsamią informaciją apie PBS ir, visų pirma, jo tikslų, įgyvendinimą; Minėtasis mechanizmas turėtų aprėpti šiuos elementus:
   i) teikti EP informaciją apie tai, kokių tikslų siekiama vykdant ES veiksmus ir priimant jos pozicijas, taip pat informaciją visais su Kazachstanu susijusiais klausimais;
  ii) teikti EP informaciją apie ES ir Ukrainos įgyvendintų veiksmų rezultatus, nurodant, kokia žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėties šalyje raida, visų pirma:
   sudaryti galimybes susipažinti su svarbiais EIVT vidaus dokumentais laikantis atitinkamų konfidencialumo procedūrų;
   suteikti Parlamentui stebėtojo statusą per informacinius susitikimus, kurie vyksta prieš bendradarbiavimo tarybos posėdžius, ir sudaryti galimybes susipažinti su Tarybai ir Komisijai pateiktais dokumentais;
   įtraukti pilietinę visuomenę į šios informacijos rengimą ir padėties vertinimą;
   bb) skatinti ES derybinę grupę toliau glaudžiai bendradarbiauti su EP ir nuolat teikti dokumentais paremtą informaciją apie derybų pažangą pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais;
   bc) teikti pakankamai ES lėšų visapusiškam ir tvariam bendradarbiavimui su Vidurinės Azijos šalimis, taip pat norint sėkmingai įgyvendinti naująjį PBS su Kazachstanu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kazachstano Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 196, 1999 7 28, p. 1; OL L 248, 1999 9 21, p. 35.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0089.
(3) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30.
(4) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0588.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0058.


Nedidelio masto ir smulkioji žvejyba ir BŽP reforma
PDF 328kWORD 39k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos (2011/2292(INI))
P7_TA(2012)0460A7-0291/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrą žuvininkystės politiką (BŽP),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į 43 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį dėl išskirtinės atokiausių regionų padėties ir apribojimų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163),

–  atsižvelgdamas į tai, kad būsimo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) nuostatomis turėtų būti užtikrinta vietos gyventojų teisė laikantis specialių papročių žvejoti šeimos reikmėms ir išlaikyti savo tradicinę ekonominę veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–  atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondui (EŽF) taikomą reglamentą, būtent – Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006(2), kuriame nustatomi veiksmų kriterijai ir sąlygos,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pakrančių žvejybos ir pakrančių žvejų patiriamų sunkumų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros integruoto pakrančių zonų valdymo Europoje kontekste(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(7),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl naujo Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo [kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos] (COM(2011)0804),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl naujo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (COM(2011)0416),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2011)0417),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (COM(2011)0424),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ataskaitų teikimo įpareigojimų pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (COM(2011)0418),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0291/2012),

A.  kadangi nedidelio masto žvejyba (įskaitant smulkiąją žvejybą ir kai kurių rūšių pakrantės žvejybą, vėžiagyvių gaudymą ir kitą tradicinės ekstensyviosios akvakultūros veiklą, taip pat natūralų moliuskų veisimą pakrantės vandenyse) daro labai įvairų teritorinį, socialinį ir kultūrinį poveikį žemyne, salose ir atokiausiose teritorijose, jai būdingos konkrečios problemos, dėl kurių ji išsiskiria iš didelio masto žvejybos ir iš intensyviosios ar pramoninės akvakultūros;

B.  kadangi naujajame žuvininkystės politikos reglamente reikalaujama apibrėžti, kas yra smulkioji žvejyba, taip pat atsižvelgiant į šios rūšies žvejybos poveikį finansavimui iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

C.  kadangi smulkioji ar pakrantės žvejyba yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką kuriant ir išlaikant darbo vietas pakrantės regionuose, taip pat prisideda prie ES aprūpinimo maistu užtikrinimo, pakrantės erdvių sutvarkymo ir žuvininkystės produktų tiekimo Europos rinkai;

D.  kadangi apie 80 proc. Bendrijos žvejybos laivų yra iki 15 metrų, todėl šis laivyno segmentas yra pagrindinis BŽP veikėjas, kuris turi pateikti tinkamą, pakankamą ir būtiną įvairių problemų, su kuriomis ir toliau dažnai susiduriama, nepaisant valstybėms narėms pateiktų nuoseklių priemonių, vykdant nedidelio masto žvejybą, sprendimą;

E.  kadangi vykdant pakrantės ir smulkiąją žvejybą naudojami pasenę laivai, reikia stiprinti jų saugumą ir juos atnaujinti ar netgi juos pakeisti naujais laivais, kurie vartoja mažiau energijos ir atitinka saugumo reikalavimus;

F.  kadangi trūksta socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos statistinių duomenų ir rodiklių Europos lygmeniu ir kadangi būtina skatinti socialinius ir ekonominius, mokslinius ir aplinkosaugos duomenis teikiančius rodiklius, kurie atspindėtų šios rūšies žvejybos geografinę, aplinkos, socialinę ir ekonominę įvairovę;

G.  kadangi patikimų mokslinių duomenų trūkumas vis dar yra rimta problema, kai siekiama, kad dauguma žuvų išteklių būtų valdomi tausiai;

H.  kadangi apibrėžiant žuvininkystės politiką, be būtinų aplinkos tikslų, susijusių su žvejybos išteklių išsaugojimu, reikia atsižvelgti ir į socialinius bei ekonominius tikslus, nes jų kol kas nepaisoma, ypač nedidelio masto žvejybos srityje;

I.  kadangi šiuo metu taikant centralizuotą BŽP valdymą dažnai parengiamos tikrosios padėties neatspindinčios gairės, kurias netinkamai supranta sektoriaus atstovai (jie nedalyvauja nei aptariant gaires, nei jas rengiant), kurias sunku įgyvendinti, ir gaunami rezultatai dažnai būna priešingi planuotiems;

J.  kadangi valdymo modeliai, grindžiami perleidžiamosiomis žvejybos teisėmis, negali būti laikomi priemonėmis, skirtomis žvejybos išteklių pereikvojimui ir pertekliniams pajėgumams panaikinti;

K.  kadangi privalomai mažinant laivyną vien rinkos priemonėmis, pvz., perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis, gali pradėti vyrauti vien ekonominiu požiūriu konkurencingesni veiklos vykdytojai, o veiklos vykdytojai ir laivyno segmentai, darantys mažesnį poveikį aplinkai ir sukuriantys (tiesiogiai ir netiesiogiai) daugiau darbo vietų, pateks į blogesnę padėtį;

L.  kadangi ekonominė ir socialinė krizė ypatingą poveikį daro žuvininkystės sektoriui, ir šiuo požiūriu nedidelio masto žvejyba gali būti dar labiau pažeidžiama dėl menkų investicijų; kadangi svarbu užtikrinti ekonominį ir socialinį nedidelio masto žvejybos bendruomenių stabilumą;

M.  kadangi dėl struktūrinių trūkumų mažos apimties, pakrančių arba tradicinė žvejyba patiria tam tikrų ekonominių sukrėtimų (smarkiai augančios kuro kainos arba sunkumai gauti paskolą) ir greitai keičiasi galimybės naudotis ištekliais;

N.  kadangi rengiant būsimą BŽP vienas iš aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti, yra nedidelio masto žvejybos ypatumai, tačiau įgyvendinant naują BŽP tai neturėtų tapti pagrindiniu reformos socialinio lygmens pagrindu, atsižvelgiant į gilią krizę, šiuo metu apėmusią visą sektorių;

O.  kadangi žuvų pirmojo pardavimo kainos atsilieka nuo smarkiai kylančių gamybos sąnaudų, ypač tenkančių kurui, ir daugeliu atvejų arba nekinta, arba krenta, todėl sektoriaus krizė gilėja;

P.  kadangi su nedidelio masto žvejyba susijęs teigiamas išorės socialinis poveikis ir poveikis aplinkai nėra visiškai atlyginamas rinkoje; kadangi visa visuomenė nepripažįsta su žvejyba susijusios veiklos, sudarančios daugiafunkcinį sektoriaus aspektą ir teikiančios viešąsias gėrybes, inter alia, skatinant pakrančių gyvybingumą, gastronomiją, muziejininkystę ir pramoginę žvejybą visos visuomenės labui, ir už šią veiklą neatlygina;

Q.  kadangi būsimojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veikla turi būti visiškai atsižvelgiama į nedidelio masto ir tradicinės žvejybos konkrečias problemas ir konkrečius poreikius, taip pat į priemonių, numatytų būsimoje reformoje, įgyvendinimo padarinius vyrams ir moterims;

R.  kadangi konkrečios ligos, kuriomis serga smulkiosios žvejybos sektoriuje dirbančios moterys, nepripažįstamos profesinėmis ligomis;

S.  kadangi sukūrus žvejybos zonas, kuriose žvejoti leidžiama suteikus išskirtines teises, padedama užtikrinti atsakingos praktikos plėtojimą ir jūrų pakrantės ekosistemų bei tradicinės žvejybos tvarumą, taip pat žvejų bendruomenių išlikimą;

T.  kadangi nedidelio masto pakrantės žvejyba ir smulkioji žvejyba turi labai skirtingų ypatumų, kurie kiekvienoje šalyje ir pakrantėje skiriasi;

U.  kadangi negalima nepaisyti nedidelio masto žvejybos svarbos mažumų kalbų apsaugai izoliuotose pakrančių teritorijose;

V.  kadangi nedidelio masto žvejybos specialistų jungimosi į asociacijas ir organizuotumo lygis nepakankamas ir įvairiose valstybėse narėse nevienodas;

W.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje nurodomas būtinumas skatinti konkrečiai atokiausiems regionams skirtas politikos priemones, ypač žvejybos sektoriuje;

1.  mano, kad nedidelio masto žvejyba apima tradicinę žvejybą ir kai kurias pakrančių žvejybos rūšis, vėžiagyvių gaudymą ir kitą tradicinę ekstensyviosios akvakultūros veiklą, pvz., natūralų moliuskų veisimą pakrantės vandenyse;

2.  pabrėžia, kad nedidelio masto žvejybai dėl jos savybių ir svarbos žuvininkystės sektoriuje tenka pavyzdinis vaidmuo įgyvendinant tai, kas turėtų būti laikoma pagrindiniais bet kurios žuvininkystės politikos tikslais: užtikrinti žuvų tiekimą visuomenei ir plėtoti pakrančių bendruomenes, skatinti kurti darbo vietas ir pasiekti geresnį žvejybos specialistų gyvenimo lygį kartu užtikrinant, kad ištekliai būtų tvarūs ir gerai apsaugoti;

3.  mano, kad nedidelio masto žvejybos segmentui būdingos savybės jokiu būdu neturi būti naudojamos kaip dingstis neįtraukti šio segmento į BŽP bendrąją programą, nors ji turi būti pakankamai lanksti, kad valdymo sistemos galėtų būti pritaikytos prie konkrečių pakrantės žvejybos ypatumų ir problemų;

4.  pažymi, kad nedidelio masto žvejybos ypatumai labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse, o vieno mažiausio bendro vardiklio pasirinkimas ES sprendimų priėmimo sistemoje retai būdavo konstruktyvi sprendimų priėmimo Europos mastu priemonė;

5.  mano, kad pradėti būtų galima nustatant bendrą tradicinės žvejybos sąvoką, taip išvengiant žvejybos sektoriuje labai skirtingų aplinkybių, priklausomų nuo žvejybos vietų, gaudomų žuvų išteklių, ir kitų aplinkybių, būdingų konkrečiai vietai, todėl nepasiekiami supaprastinamo, teisinio aiškumo ir nediskriminacinio elgesio tikslai; taip pat mano, kad BŽP reikėtų turėti priemones, kuriomis būtų užtikrinama daugiau lankstumo moksliniais faktais pagrįstais atvejais, kuriais žvejyba nebūtų galima pagrindinėse taisyklėse nepadarius tam tikrų pakeitimų;

6.  atkreipia dėmesį į būtinumą deramai atsižvelgti į esamus mokslinius nedidelio masto žvejybos tyrimus; pažymi, kad kai kuriuose iš šių tyrimų siūloma nedidelio masto žvejybos apibrėžtis, pvz., pagal tvaraus smulkiosios žvejybos vystymo Atlanto regione projektą PRESPO, kuriame siūlomas skaitmeniniais rodikliais grindžiamas metodas, skirtas Europos smulkiosios žvejybos laivynams apibrėžti ir suskirstyti segmentais;

7.  mano, kad apibrėžiant nedidelio masto žvejybą reikėtų atsižvelgti į daugelį nacionalinių ir regioninių ypatybių ir skirtingų valdymo sąlygų, inter alia, įskaitant vietovei būdingų amatininkiškų tradicijų laikymąsi, kai žuvininkystės ūkiai priklauso šeimoms ir ji dalyvauja šio ūkio veikloje; pabrėžia, kad svarbu suformuluoti apibrėžimo kriterijus, kurie būtų lankstūs ir (arba) kuriuos būtų galima derinti ir darniai pritaikyti prie nedidelio masto žvejybos įvairovės Europos Sąjungoje;

Valdymas vietos lygmeniu

8.  mano, kad bendrai žuvininkystės politikai per pastaruosius 30 metų būdingas pernelyg centralizuotas žuvininkystės valdymo modelis buvo nevykęs ir kad dabartine reforma reikia šį valdymą prasmingai decentralizuoti; mano, kad BŽP reforma reikėtų sukurti sąlygas, kuriomis būtų atsižvelgiama į vietos, regiono ir nacionalines ypatybes; pabrėžia, kad administravimas vietoje, pasiremiant moksliniais faktais ir konsultuojantis su šiuo sektoriumi ir jam dalyvaujant apibrėžiant, įgyvendinant, kartu vykdant ir vertinant politiką, yra tinkamiausias valdymas, geriausiai atitinkantis žvejybos poreikius, ir juo geriausiai būtų skatinamas prevencinis žvejų elgesys;

9.  mano, kad naujoje decentralizuotoje ir į regionus orientuotoje bendroje žuvininkystės politikoje daug didesnį vaidmenį turėtų atlikti regioninės patariamosios tarybos;

10.  mano, kad labai svarbu stiprinti patariamųjų komitetų vaidmenį ir apsvarstyti bendradarbiavimą dėl bendro išteklių valdymo, taip sudarant sąlygas išsaugoti šių komitetų pobūdį, nes sustiprėjus jų vertei jie gali tapti valdymo forumu be sprendimų priėmimo galios, kuriame dalyvautų sektoriaus ir NVO pagrindiniai veikėjai, ir taip leisti spręsti horizontaliuosius klausimus, susijusius su konkrečiomis tradicinės žvejybos problemomis;

11.  mano, kad visoms valstybėms narėms taikyti bendrą valdymo modelį, pavyzdžiui, perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, nėra tinkamas sprendimas, nes Europos Sąjungoje žvejyba labai įvairi; prieštarauja tam, kad perleidžiamosios žvejybos koncesijos būtų taikomos privalomai;

12.  mano, jog pravartu turėti įvairius žuvininkystės valdymo modelius, kuriuos valstybės narės ir (arba) regionai galėtų taikyti pagal savanorišką sistemą, patys pasirinkdami reikiamą modelį, numatytą pagal regionais suskirstytą BŽP;

13.  prieštarauja tam, kad perleidžiamosios žvejybos koncesijos būtų taikomos privalomai bet kokio tipo laivams; mano, kad valstybėms narėms reikėtų leisti nuspręsti, ar perleidžiamąsias žvejybos koncesijas patvirtinti, ar nepatvirtinti, ir nustatyti laivynus, kuriems šią sistemą reikia taikyti, susitarus su atsakingais regionais ir atsižvelgiant į aplinkybių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonių įvairovę; mano, kad valstybės narės jau gali pradėti taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą savo nacionalinės teisės sistemose;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos negalima laikyti patikima priemone žvejybos išteklių pereikvojimo ir perteklinių pajėgumų problemoms išspręsti; pabrėžia, kad visada yra rinkos metodo alternatyva – reguliavimo metodas, kuriuo galima reikiamai suderinti žvejybos pajėgumus;

15.  mano, kad nustačius bendrus valdymo tikslus valstybėms narėms ir kompetentingiems regionams turi būti leidžiama lanksčiai priimti sprendimą dėl šiems tikslams siekti tinkamiausių valdymo taisyklių įgyvendinant suskirstymą regionais, visų pirma dėl teisės naudotis žuvų ištekliais, atsižvelgiant į šių valstybių narių laivynų ypatumus, žvejybos rūšis ir išteklius;

16.  pažymi, kaip svarbu užtikrinti, kad rengiant nedidelio masto pakrantės žvejybos ir smulkiosios žvejybos politiką dalyvautų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į laivų skaičių, bet ir į jų bendrą poveikį ištekliams, taip pat į jų žvejybos metodų selektyvumą ir tvarumą; mano, kad vykdant būsimą BŽP turi būti skatinama tausiau naudoti laivynus atsižvelgiant į aplinkos, ekonominį ir socialinį aspektus (remonto būklę ir saugą, tinkamumą gyventi, darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą, žuvų sandėliavimą ir t. t.), skatinant pirmenybę pamažu teikti laivams ir veiklos vykdytojams, kurie naudoja selektyvesnius žvejybos metodus ir taiko mažesnį poveikį ištekliams bei jūros aplinkai turinčius žvejybos metodus ir yra naudingesni savo bendruomenėms darbo vietų kūrimo ir jų kokybės požiūriais; pasisako už tvarią pusiausvyrą tarp esamų žuvininkystės išteklių apsaugos jūrų zonose ir nuo žvejybos bei vėžiagyvių gaudymo priklausančios vietos socialinės ir ekonominės struktūros apsaugos;

Laivyno ypatumai

18.  prieštarauja tam, kad laivynų pajėgumas bendrai ir chaotiškai būtų mažinamas, ir pabrėžia, kad jo reguliavimas, kai reikės, negali būti nustatomas privalomai remiantis tik rinkos kriterijais; mano, kad tokios korekcijos privalo būti paremtos ekosistemų metodu, konkrečius sprendimus dėl mažos apimties laivynų valdymo priimant regiono lygmeniu, laikantis subsidiarumo principo, užtikrinant konkretiems poreikiams pritaikytą žvejybos tvarką, pagal kurią būtų teikiama pirmenybė naudotis ištekliais ir būtų saugomi vietos smulkiosios žvejybos laivynai, kartu užtikrinant, kad į visa tai būtų įtrauktos bendruomenės; ragina skubos tvarka atlikti tyrimą, kuriame būtų įvertinta ES žvejybos laivyno būklė;

19.  prieštarauja tam, kad laivynų pajėgumas bendrai būtų mažinamas privalomai remiantis tik rinkos kriterijais, o tai gali būti padaryta nepageidaujamai įgyvendinus perleidžiamąsias žvejybos koncesijas;

20.  pabrėžia, kad svarbu toliau atlikti mokslinius tyrimus socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos srityje; pažymi, kad būtina Europos lygmens statistika ir rodikliai, kuriais remiantis būtų galima gauti patikimus ir pakankamai aktualius socialinius ir ekonominius, mokslinius ir aplinkosauginius su profesionalia ir pramogine žvejyba susijusius duomenis, įskaitant platų žuvų išteklių ir laimikio vertinimą, ir prašo užtikrinti išteklius, kurių reikia šiam tikslui pasiekti; mano, kad šie duomenys taip pat turėtų atspindėti visus geografinius, kultūrinius ir regioninius skirtumus;

21.  ragina Komisiją parengti ES žvejybos laivyno pajėgumų tyrimą, siekiant priimti tinkamiausius sprendimus;

22.  ragina Komisiją stebėti ir patikslinti valstybių narių laivynų pajėgumų ribas, kad jos atitiktų patikimus duomenis ir būtų atsižvelgiama į techninę pažangą;

23.  pažymi, kad valdyti nedidelio masto žvejybą tapo sudėtingiau ir sunkiau, nes joje dalyvauja daug laivų ir labai skiriasi metodai ir pati žvejyba; pabrėžia, kad siekiant veiksmingo valdymo būtinas informacijos prieinamumas ir kad reikia daugiau ir geresnės informacijos apie nedidelio masto žvejybą;

24.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, regioninėmis patariamosiomis tarybomis ir suinteresuotosiomis šalimis nedidelio masto žvejybą Europos Sąjungoje žuvininkystės valdymo tikslais apibūdinti išsamiau ir pažymėti jos pasiskirstymą Europos Sąjungoje žuvininkystės valdymo tikslais; ypač ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atlikti baigtinį ir nuodugnų įvairių nedidelio masto žvejybos segmentų dydžio, ypatumų ir pasiskirstymo tyrimą, kuo nuodugniau išnagrinėjant, kur, kada ir kaip ten žvejojama, siekiant nustatyti laivyno segmentus, kuriuose pastebima perprodukcija, ir to priežastis;

25.  pažymi, kad šiuo metu Bendrija bendrai finansuoja ne daugiau kaip 50 proc. biologinių duomenų rinkimo, apdorojimo ir sklaidos biudžeto, kuris naudojamas žiniomis grindžiamam valdymui remti; atitinkamai ragina Bendriją šioje srityje sustiprinti pastangas – padidinti leistiną bendro finansavimo lygį;

26.  įspėja, kad reikia geriau suprasti dabartinę pramoginės žvejybos padėtį ir jos raidą, įskaitant jos ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai; atkreipia dėmesį į atvejus, kai pramoginė žvejyba pranoksta savo paskirtį ir neteisėtai konkuruoja su profesionalia žvejyba žuvų gaudymo ir jų pateikimo rinkai srityse – taip vietos ir regioniniu lygmenimis sumažinamos rinkos kvotos ir mažėja pirmojo pardavimo kainos;

Paramos priemonės

27.  pripažįsta, kad naujasis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas buvo sukurtas taip, kad padėtų gauti išteklių ypač pakrantės ir smulkiosios žvejybos laivynų segmentams; pripažįsta, kad pagal bendrąjį planą, kurį priima Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, savo finansavimo prioritetus turi nustatyti valstybės narės, siekiant spręsti konkrečias nedidelio masto žvejybos problemas ir remti tvarų atitinkamos žvejybos valdymą vietos lygmeniu;

28.  pritaria, kad reikia turėti fondą, kurio veiklos pagrindas būtų didesnė parama bendrai finansuojamai veiklai atokiausiuose regionuose, ir pritaria, kad atsižvelgiant į šių regionų žuvininkystės sektoriui būdingus struktūrinius apribojimus būtų išsaugotos konkrečios su veikla ir žuvininkystės produktų platinimu susijusių papildomų išlaidų kompensavimo priemonės;

29.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pavojingą kai kurių nuo žvejybos priklausomų pakrančių bendruomenių padėtį ir jų nykimą, taip pat į ekonomikos įvairinimo alternatyvų trūkumą, turi būti stiprinamos dabartinės priemonės ir mechanizmai ir skiriama daugiau lėšų siekiant užtikrinti sanglaudą užimtumo ir ekologinio tvarumo požiūriais; yra įsitikinęs, kad tai turėtų būti aiškiai pripažinta rengiant naująją bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) ir daugiametę finansinę programą (DFP); taip pat pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti bendram tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos žvejybos sektoriaus valdymui ir jo atstovų įtraukimui į sprendimų priėmimo procedūras skatinant vietos ir regionines strategijas ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą šioje srityje, kurie aprėptų vystymo, mokslinių tyrimų ir mokymų projektus, skiriant tinkamą Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimą;

30.  ragina valstybes nares atsižvelgti į moterų ekonominį, socialinį ir kultūrinį vaidmenį žvejybos pramonėje, moterims suteikiant galimybes naudotis socialinėmis išmokomis; pabrėžia, kad aktyvus moterų dalyvavimas įvairių rūšių veikloje, susijusioje su žvejyba, padeda išsaugoti, viena vertus, kultūros tradicijas ir ypatingą gyvenimo būdą, kita vertus, padeda išlikti bendruomenėms ir taip užtikrinama šių regionų kultūrinės įvairovės apsauga;

31.  mano, kad taikant būsimo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) įgyvendinimo? taisykles turėtų būti suteikta galimybė finansuoti tam tikrus veiksmus, visų pirma šiose srityse:

   saugumo, gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose gerinimo, gerinant sugavimų saugojimo sąlygas ir ekonominiu bei aplinkos požiūriais tausaus jų naudojimo (metodų selektyvumas, efektyvus energijos vartojimas ir kt.) skatinimo nedidinant žvejybos pajėgumų;
   investicijų į tausesnius žvejybos įrankius;
   jaunų žvejų dalyvavimo sektoriuje skatinimo įtraukiant juos į šią veiklą ir išlaikant jojetaikant specialią paskatų sistemą, kuria būtų reaguojama į užimtumo ir tvarumo problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius, ir veiklos pradžios skatinimo paketų siekiant užtikrinti, kad į nedidelio masto žvejybos veiklą įsitrauktų nauja žvejų karta;
   specializuotų žvejybos uostų, konkrečių iškrovimo, sandėliavimo ir prekybos žuvininkystės produktais objektų statybos;
   sektoriaus specialistų asociacijų, organizacijų ir kooperatyvų rėmimo;
   kokybiškos politikos skatinimo;
   pakrantės bendruomenių, kurios labiausiai priklausomos nuo nedidelio masto žvejybos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams, siekiant skatinti šių pakrantės regionų vystymąsi;
   paramos tausiam vėžiagyvių rinkimui, be kita ko, padedant šią veiklą vykdantiems žmonėms, labai dažnai moterims, dėl savo darbo sergančioms įvairiomis ligomis;
   tradicinės žvejybos ir ekstensyviosios akvakultūros produktų propagavimo ir pardavimo rėmimo, sukuriant Europos ženklą, pagal kurį būtų atpažįstami ir identifikuojami Europos tradicinės žvejybos ir vėžiagyvių produktai, jei tik laikomasi gerosios tvarumo patirties ir bendrosios žuvininkystės politikos principų;
   paramos švietimo ir rinkodaros kampanijoms siekiant vartotojus ir jaunimą informuoti apie nedidelio masto žvejybos laimikio vartojimo vertę, įskaitant jo teigiamą poveikį vietos ekonomikai ir aplinkai;
   pabrėžia, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo skiriamą finansavimą reikia paskirstyti taip, kad žuvininkystės sektoriuje moterims būtų sudaromos palankesnės sąlygos pertvarkant sektorių ir suteikiant joms tinkamas priemones (pvz., įrengiant persirengimo kambarius laivuose arba uostuose);
   tokių moterų asociacijų kaip tinklų nėrėjų, žuvų iškrovėjų, pakuotojų rėmimo;
   profesinio mokymo, ypač žuvininkystės sektoriuje dirbančių moterų, siekiant joms padaryti prieinamesnes su žvejyba susijusias vadybos ir technines darbo vietas;
   moterų vaidmens žvejyboje stiprinimo, ypač teikiant išankstinę ir vėlesnę paramą sausumoje vykdomai atitinkamų specialistų veiklai ir su žvejyba susijusiai veiklai;

32.  pabrėžia, kad būsimo EJRŽF lėšos turėtų būti prieinamesnės projektams su integruotais sprendimais, naudingais visoms pakrantės bendruomenėms, o ne tik ribotam skaičiui veiklos vykdytojų; mano, kad EJRŽF lėšų prieinamumas turėtų būti garantuotas žvejams ir šeimoms, o ne tik laivų savininkams;

33.  pabrėžia, kad turi būti prisidedama prie bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo (BRO) padedant gauti didesnių pajamų iš nedidelio masto žvejybos, rinkos būtų stabilios, būtų pagerinta prekyba žuvininkystės produktais ir padidinta šių produktų papildoma nauda; reiškia susirūpinimą dėl galimybės panaikinti dabartines viešąsias rinkų reguliavimo priemones, viešuosius reguliavimo organus ir paramą sandėliavimui sausumoje ir reikalauja vykdyti plataus užmojo reformą, kuria būtų stiprinamos BRO priemonės siekiant šių tikslų;

34.  siūlo sukurti Europos ženklą, kuris būtų suteikiamas smulkiosios žvejybos produktams, sugautiems laikantis BŽP principų, ir taip skatinti geriausią praktiką;

35.  pritaria, kad būtų sukurti mechanizmai siekiant užtikrinti, kad būtų pripažįstamas vadinamasis nedidelio masto žvejybos daromas teigiamas išorės poveikis, kuris neatlyginamas rinkoje, ir poveikis aplinkai, ir pakrantės bendruomenių ekonominei bei socialinei sanglaudai;

36.  mano, kad svarbu skatinti sąžiningai ir tinkamai paskirstyti papildomą naudą visoje sektoriaus vertės grandinėje;

37.   ragina griežtai stebėti ir sertifikuoti iš trečiųjų šalių importuojamus žuvininkystės produktus siekiant užtikrinti, kad jie būtų gauti žvejojant tausiai ir atitiktų tuos pačius reikalavimus (pvz., ženklinimo, atsekamumo, fitosanitarijos normų, minimalių dydžių), kurių turi laikytis Bendrijos gamintojai;

38.  pritaria tam, kad būtų sukurti (įgyvendinant EJRŽF ar kitas priemones) konkretūs laikini paramos mechanizmai, kurie turėtų būti taikomi esant nepaprastajai padėčiai, pavyzdžiui, įvykus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms (naftos išsiliejimas, vandens užteršimas ir t. t.), dėl išteklių atkūrimo planų arba restruktūrizavimo priverstinai nutraukus veiklą arba staiga laikinai padidėjus degalų kainai;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų gauti tokį patį atlyginimą ir naudotis kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant rizikos dirbant šiame žuvininkystės sektoriuje draudimą ir konkrečių sutrikimų, pavyzdžiui, profesinių ligų, pripažinimą;

40.  pripažįsta, kad laikini žvejybos draudimai, dar žinomi kaip biologinės ramybės laikotarpiai, yra svarbi ir įrodyta priemonė žvejybos ištekliams išsaugoti ir būtina priemonė konkrečiai žvejybai tvariai valdyti; pripažįsta, kad nustatant žvejybos draudimus konkrečiais kritiniais rūšies gyvenimo ciklo etapais ištekliams leidžiama vystytis taip, kad tai būtų suderinama su žvejyba pasibaigus biologinės ramybės laikotarpiui; mano, kad šiomis aplinkybėmis sąžininga ir būtina veiklos nevykdymo metu žvejams finansiškai kompensuoti iš EJRŽF;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti, kaip siekti pozityviosios diskriminacijos, pirmenybę teikiant ne plataus masto žvejybai ir daugiau pramoninio pobūdžio laivynams, o nedidelio masto žvejybai, kartu užtikrinant, kad visa žvejyba būtų valdoma veiksmingai ir tvariai; mano, kad vienas iš svarstytinų variantų – įvairius žvejybos metodus taikyti skirtingose teritorijose ir apibrėžti vien nedidelio masto žvejybai skirtas teritorijas;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant skatinti ir pasiekti moterų darbo žuvininkystės sektoriuje didesnį pripažinimą juridiniu ir socialiniu lygiu, ir užtikrinti, kad moterys, dirbančios visą ar ne visą darbo dieną šeimos įmonėse ar padedančios savo sutuoktiniams ir taip prisidedančios prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, būtų teisiškai pripažįstamos arba gautų savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos išmokoms prilygstančias išmokas, visų pirma taikant Direktyvą 2010/41/ES, ir užtikrinti jų socialines ir ekonomines teises, tarp jų vienodą darbo užmokestį, bedarbio pašalpą nutraukus darbą (laikinai ar visam laikui), teisę į pensiją, darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimą, teisę į motinystės atostogas, galimybę naudotis socialine apsauga ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat saugos ir sveikatos darbe apsaugą, taip pat kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant draudimą nuo jūroje kylančių grėsmių;

43.  pritaria tam, kad dvylikos jūrinių mylių zonoje būtų išlaikyta speciali naudojimosi ištekliais tvarka, taikoma nedidelio masto žvejybai;

44.  mano, kad reikia nedidelio masto žvejybos sritį įtraukti į keitimąsi informacija apie 12 jūrmylių zonos teritorijos planavimą, kurioje ji paprastai vykdoma intensyviau, joje veikia jūros vėjo jėgainės, vykdoma nerūdinės medžiagos išgavimo veikla ir jos yra saugomos jūrų teritorijų;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad nedidelio masto žvejybos specialistams reikia aktyviau įsitraukti į žvejybos politikos priemonių valdymą, apibrėžimą ir įgyvendinimą ir aktyviau dalyvauti šiame procese; pabrėžia, kaip svarbu labiau remti žvejų grupes ir profesines organizacijas, norinčias dalytis atsakomybe už BŽP taikymą siekiant šią politiką dar labiau decentralizuoti; primygtinai ragina nedidelio masto žvejybos veiklos vykdytojus arba įstoti į esamas gamintojų organizacijas, arba įsteigti naujas tokio tipo organizacijas;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir regioninėms patariamosioms taryboms.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(2) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
(3) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 519.
(4) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 504.
(5) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0052.
(7) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 15.


Bendros žuvininkystės politikos išorės aspektas
PDF 433kWORD 41k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (2011/2318(INI))
P7_TA(2012)0461A7-0290/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (toliau – komunikatas) (COM(2011)0424),

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio mėn. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) konferencijoje priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žvejybos elgesio kodeksą (toliau – elgesio kodeksas),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio mėn. Orhuse priimtą Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio mėn. FAO tarybos patvirtintą Tarptautinį žvejybos pajėgumų valdymo planą (toliau – IPOA pajėgumai),

–  atsižvelgdamas į FAO pranešimą dėl pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros būklės 2010 m.,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – NNN reglamentas)(1), ir 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (toliau – žvejybos leidimų reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – pagrindinis reglamentas) (COM(2011)0425),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl kovos su neteisėta žvejyba pasauliniu mastu. ES vaidmuo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos, atsižvelgiant į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl būsimo protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos Bendrijos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime(7),

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos 2012 m. kovo 19-20 d. išvadas dėl BŽP išorės aspekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0290/2012),

A.  kadangi du trečdaliai pasaulio vandenynų yra už nacionalinės jurisdikcijos ribų, kur bet kokia išsami ir visapusiška žvejybos valdymo teisinė sistema privalo būti pagrįsta 1982 m. JT jūrų teisės konvencija ir atitinkamomis teisinėmis priemonėmis; kadangi tvarus žuvininkystės valdymas yra strategiškai svarbus nuo žvejybos saugos priklausančioms pakrančių bendruomenėms ir maisto saugai;

B.  kadangi, naujausiu FAO vertinimu, 85 proc. kelių pasaulio žuvų išteklių, apie kuriuos turima informacijos, visiškai išnaudota arba naudojami pernelyg intensyviai, nors 2010 m. FAO ataskaitoje nurodyta, kad dėl gero valdymo visame pasaulyje atkuriant pereikvotus išteklius ir jūrų ekosistemas padaryta pažanga;

C.  kadangi ES yra viena iš svarbiausių pagrindinių žvejybos atstovių, aktyviai ir rimtai plėtojančių veiklą visuose pasaulio vandenynuose, ji vykdo įvairią laivyno veiklą, naudoja ES piliečių investicijas, sudaro dvišalius žuvininkystės susitarimus ir dalyvauja visų svarbiausių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (toliau – RFMO) veikloje, tuo pat metu skatindama gerąją praktiką ir pagarbą žmogaus teisėms;

D.  kadangi ES yra viena iš didžiausių žuvininkystės produktų rinkų ir didžiausia žuvininkystės produktų importuotoja pasaulyje – ES suvartoja 11 proc. pasaulio žuvininkystės produktų (pagal kiekį), o importuoja – 24 proc. žuvininkystės produktų (pagal vertę), net jei jai tenka tik 8 proc. pasaulio laimikio (2 proc., jei orientuojamasi į išorės vandenis);

E.  kadangi RFMO kvotos daugiausia buvo grindžiamos istoriniu laimikiu, kas paskatino išsivysčiusias šalis išlaikyti privilegijas naudotis pasaulio žvejybos ištekliais; kadangi jos šiuo metu privalo atsižvelgti į pakrančių besivystančių šalių, kurios nuo seno buvo priklausomos nuo gretimų žuvininkystės išteklių, žvejybą, šios tvarkos ES privalo laikytis;

F.  kadangi ES vystymosi labui turi siekti politikos darnos, kaip nustatyta SESV 208 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;

G.  kadangi ES apskritai darniai ir suderintai privalo taikyti visas kitas politikas, susijusias valstybėmis, kurios nėra ES narės, iškaitant žuvininkystę, sveikatą, prekybą, užimtumą, aplinką, bendrus užsienio politikos tikslus ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą;

H.  kadangi siekiant užtikrinti tvarią žvejybą daugeliu atvejų reikia gerinti duomenis apie ES gaudomų žuvų sužvejojamus išteklius arba išteklius, skirtus ES rinkai – jų būklę, ir užtikrinti, kad būtų galima susipažinti su informacija apie bendrą vietos laivynų bei kitų, trečiųjų šalių laivynų sugaunamą kiekį;

I.  kadangi reikia tikslių mokslinių tyrimų siekiant pamatyti, kuriose žvejybos vietose naudojami ar gali būti naudojami pernelyg dideli laivyno pajėgumai;

J.  kadangi BŽP turėtų būti įrankis, kuriuo ES galėtų parodyti pasauliui, kaip vykdoma atsakinga žvejyba ir skatinamas geresnis tarptautinis žvejybos vietų valdymas taikant laivyno valdymo Europos standartus;

K.  kadangi ES turi prisiimti didžiausią atsakomybę sutelkiant tarptautinę bendruomenę kovai su NNN žvejyba;

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą ir daugelį į jį įtrauktų teigiamų pasiūlymų skatinti ES žvejybos ir su ja susijusios veiklos tvarumą už ES vandenų ribų, įskaitant atokiausius regionus; tačiau mano, kad dokumento taikymo sritis nepakankamai plati, kadangi jame per daug dėmesio skiriama dvišaliams susitarimams ir daugiašalėms organizacijoms, ir kad jame turėtų būti integruotai apimama kita veikla siekiant gauti produktų, skirtų ES rinkai;

2.  pabrėžia ES poreikį dirbti remiantis Sąjungos politikos suderinamumo pagrindais siekiant geresnio tarptautinės žuvininkystės valdymo;

3.  mano, kad labai svarbu koordinuoti užsienio ir bendradarbiavimo politiką siekiant nustatyti tvarios žvejybos susitarimus ir sukurti reikiamą sąveiką siekiant veiksmingiau prisidėti prie susijusių trečiųjų šalių plėtros;

4.  mano, kad ES žuvininkystės produktų rinkos dydis ir geografinė su ES vėliava plaukiojančių ir ES savininkų turimų laivų veiklos aprėptis verčia ES prisiimti didelę atsakomybę – užtikrinti, kad jos ekologiškas žvejybos pėdsakas ir socialinis ir ekonominis poveikis būtų tvarūs, o Europos ir kitų šalių, į kurių rinką patenka Europos žuvininkystės produktai ir susiję produktai, vartotojams būtų tiekiami aukštos kokybės žuvininkystės produktai ir prisidedama prie socialinės ir ekonominės pakrančių žvejybos bendruomenių struktūros ES ir kitur;

5.  mano, kad žvejyba pagal ES interesus ES ir kituose vandenyse ir ES rinkai skirti žvejybos produktai turėtų būti grindžiami tais pačiais ekologinio bei socialinio tvarumo ir skaidrumo standartais ir kad tie patys principai turėtų būti ginami ir reikalaujama jų laikytis trečiosiose šalyse, tiek dvišališkai tiek daugiašališkai; ir mano, kad išmetimo į jūrą draudimas pradėjus jį taikyti ES vandenyse turėtų būti taikomas toms pačioms rūšims, stebint TV stebėjimo sistemomis ir stebėtojams, ir įgyvendinamos tinkamos leidžiančios nukrypti nuostatos, kad būtų išvengta vietoje suvartojamų produktų kainos svyravimo;

6.  primena SESV 208 straipsnyje nurodytą reikalavimą suderinti ES politiką su vystymosi tikslais; pažymi, kad šiai darnai užtikrinti reikia, kad ne tik pati Komisija, bet ir valstybių narių vyriausybės koordinuotų savo pačių vidaus veiklą ir kad būtų koordinuojama Komisijos ir konkrečių valstybių narių vyriausybių tarpusavio veikla;

7.  primena, kad siekiant didesnio sprendimų nuoseklumo, į ES veiksmus turi būti įtraukti su prekybos, sveikatos apsaugos, užimtumo, kaimynystės, aplinkos, jūrų, užsienio politika susiję aspektai ir būtų įgyvendinta „Europa 2020“ strategija;

8.  primena, kad IPOA pajėgumais (Tarptautiniame žvejybos pajėgumų valdymo plane) ES įsipareigojo ne vėliau kaip 2005 m. parengti ir įgyvendinti žvejybos pajėgumų valdymo sistemą; prašo, kad Komisija paaiškintų, kodėl atrodo, kad pajėgumų valdymo klausimu vykdo priešingą politiką – siūlo įšaldyti tam tikrų RFMO veiklą ir kartu panaikinti pagrindinius teisinius pajėgumų apribojimus ES laivynuose; prašo Komisijos skatinti dvišalius ir daugiašalius mechanizmus siekiant suderinti žvejybos pajėgumus su turimais ištekliais, kurie manoma, kad yra reikalingi tam, kad visi šiose srityse žvejojantys laivai išteklius naudotų tvariai;

9.  mano, kad BŽP išorės aspekto tikslai ir principai turėtų būti įtvirtinti pagrindiniame reglamente;

Bendrosios nuostatos

10.  pažymi, kad žuvininkystės susitarimų galiojimas ir naujų žvejybos galimybių ieškojimas trečiosiose šalyse turėtų būti žuvininkystės išorės politikos prioritetinis tikslas, pripažįstant, kad kai ES laivynas baigia darbą trečiosios šalies žvejybos vietoje, šios žvejybos galimybės paprastai perskirstomos kitiems laivynams, kuriems taikomi daug prastesni, negu reikalauja ir gina ES, saugojimo, valdymo ir tvarumo standartai;

11.  ragina Komisiją tarptautiniuose forumuose, kuriuose dalyvauja ES, pritarti aiškiai apibrėžtiems ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvarios žvejybos tarptautiniuose ir nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančiuose vandenyse principams ir skubiai bei veiksmingai įgyvendinti forumuose priimtus sprendimus;

12.  pabrėžia, kad ES turėtų parengti specialią žuvininkystės ir jūrų gyvųjų išteklių valdymo strategiją, apimančią visas neeuropines Viduržemio jūros pakrančių valstybes;

13.  primygtinai ragina Komisiją toliau įgyvendinti pasaulinę ir daugiašalę darbotvarkę, kurios laikantis būtų skatinama tvari žvejyba ir jūrų sistemos biologinės įvairovės apsauga, o dialogas su šalimis, tokiomis kaip JAV, Japonija, Rusija ir Kinija bei trečiosios šalys, stipriai vykdančios žvejybos veiklą pasaulio vandenynuose, peraugtų į veiksmingą partnerystę siekiant spręsti esminius klausimus, pvz., neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos panaikinimo, jei reikia, per didelio žvejojimo bei laivynų pajėgumų sumažinimo ir tarptautinių vandenų kontrolės bei valdymo klausimus laikantis UNCLOS principų ir taikant kitas atitinkamas priemones;

14.  primygtinai ragina Komisiją skatinti laikytis tarptautinės teisės aktų, pirmiausia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), dalyvauti įgyvendinant TDO konvencijas ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi šių taisyklių; ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis visuose tinkamuose forumuose, ypač regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RFMO);

15.  mano, kad ES turėtų JT lygmeniu imtis iniciatyvos įsteigti pasaulinę ir atsekamą visų pagrindinių į tarptautinės prekybos rinką patenkančių žuvų rūšių laimikio dokumentavimo sistemą, pagrįstą vėliavos valstybės atsakomybės principu ir atitinkančią NNN reglamentą, kaip pagrindinę priemonę didinti atitiktį esamoms apsaugos ir valdymo priemonėms ir kovoti su NNN žvejyba, tokiu būdu skatinant atsakingą vartojimą;

16.  ragina Komisiją drąsiau įgyvendinti reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 dėl NNN žvejybos, ypač dėl susitariančių RFMO šalių, kurios aktyviai nebendradarbiauja kuriant ir įgyvendinant svarbiausias kovos su NNN žvejyba priemones;

17.  mano, kad Europos Sąjunga JT sistemoje turėtų būti aktyvesnė, kad būtų išsiaiškinta, kokiomis priemonėmis pasaulio bendruomenė gali patenkinti:

   poreikį taikyti platesnį regioninį požiūrį ir integruočiau valdyti pasaulinius vandenynus – gyvuosius jūrų išteklius ir kitus išteklius;
   taršą ir klimato kaitos poveikį vandenynams, įskaitant vertingų žydrųjų anglies dioksido absorbentų apsaugą ir atkūrimą, ir
   socialines normas ir darbo sąlygas;

18.  atkreipia dėmesį į Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) vykstančių derybų dėl subsidijų drausmės žuvininkystės sektoriuje svarbą ir ragina ES aktyviau dalyvauti šiose diskusijose.

19.  atkreipia dėmesį, kad būtina sukurti ekologiniu požiūriu tvarios, o socialiniu požiūriu teisingos kilmės žuvininkystės produktų skatinimo priemones ES ir už jos ribų;

20.  atkreipia dėmesį, kad vienas iš BŽP išorės aspekto prioritetų turi būti tolimųjų reisų Europos laivyno ateities užtikrinimas, ypač kiek jis apima žvejybos teises, kurios būtų tų šalių, kuriose plaukioja, ekonominės ir socialinės plėtros pamatas;

Dvišaliai žvejybos susitarimai

21.  mano, kad partnerių derybomis suderinti ir vienodomis sąlygomis įgyvendinami dvišaliai žvejybos susitarimai arba tausios žuvininkystės susitarimai (angl. SFA), kaip Komisija siūlo juos vadinti, turėtų būti grindžiami ES laivų vykdomu atsakingu ir tvariu išteklių naudojimu ir turėtų būti naudingi abiems šalims – trečioji šalis gautų ekonominių išteklių, techninių ir mokslinių žinių, pagalbą tobulinant žvejybos valdymą ir apskritai valdymą, tuo pat metu galėtų būti tęsiama žvejybos veikla, kuri yra svarbi socialiniu ir ekonominiu požiūriu ir yra šviežių ir konservuotų produktų tiekimo šaltinis ES ir kitų besivystančių šalių rinkoms;

22.  ragina ES siekti kuo greičiau sudaryti su kaimyninėmis šalimis bendradarbiavimo tausios žuvininkystės srityje susitarimus, pagal kuriuos ES teiktų finansavimą ir techninę paramą formuojant darnesnę ir nuoseklesnę politiką, kad visuose bendruose jūrų baseinuose būtų taikoma suderinta ir tvari žuvininkystės politika, tokiu būdu padidėtų BŽP veiksmingumas visuose susijusiuose regionuose; šiuos susitarimus reikėtų sudaryti laikantis sąžiningo ir lygiateisio bendradarbiavimo principų, taip pat gerbiant žmogaus teises ir siekiant sąžiningai padalyti atsakomybę tarp Sąjungos ir atitinkamos šalies partnerės;

23.  kad būtų pagerintas bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis ir bendrai naudojamų išteklių valdymas, ragina ES siekti sudaryti su šiomis šalimis bendradarbiavimo tausios žuvininkystės srityje susitarimus, kuriais būtų siekiama ne gauti žvejybos teises ES laivams, bet užtikrinti, kad ES teiktų finansavimą ir techninę paramą už tai, kad trečiojoje šalyje partnerėje būtų taikomos panašios tvaraus valdymo taisyklės, kokios taikomos Europos Sąjungoje;

24.  primena, kad vertinant vadinamųjų tausios žuvininkystės susitarimų (SFA) poveikį svarbu tinkamai atskirti pagalbą, skiriamą žuvininkystės sektoriaus plėtrai trečiosiose šalyse, ir pagalbą, teikiamą mokant už žvejybos teises;

25.  vis dėlto apgailestauja, kad ES dvišaliais susitarimais ne visada pasiekiama ši pirmiau minėta nauda ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sutarties 349 straipsnį, reikia atlikti poveikio susijusiems atokiausiems regionams vertinimus, tačiau pripažįsta, kad nuo ankstesnės reformos daug kas pagerėjo; mano, kad susitarimų sėkmės pagrindas yra pagerintas mokslinių išteklių būklės vertinimas, vietos gyventojams teikiama nauda ir žvejybos valdymo stiprinimas;

26.  palankiai vertina Komisijos ketinimą į ateities dvišalius susitarimus įtraukti keletą nuostatų – tai, jog reikia laikytis principo, kad išteklių, kurių perteklius, palyginti su pakrantės valstybės pajėgumais, yra moksliškai įrodytas, prieinamumas turi būti ribojamas atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas; turi būti išsaugojamos žmonių teisės pagal tarptautinius susitarimus žmogaus teisių srityje; ir išimties sąlyga turi būti sugriežtinta ir visuose susitarimuose suformuluota vienodai, bet kuriuo atveju užtikrinant, kad būtų griežtai laikomasi demokratinių principų;

27.  mano, kad ES dvišaliuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama ne tik į UNCLOS 62 straipsnį dėl perteklinių išteklių, bet taip pat į 69 ir 70 straipsnius dėl regione esančių priėjimo prie jūros neturinčių arba geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių valstybių teisių, ypač atsižvelgiant į vietos gyventojų mitybos ir socialinius bei ekonominius poreikius;

28.  mano, kad žmogaus teisių sąlyga turi būti įgyvendinta be diskriminacijos ir privalo būti taikoma vienodai visose šalyse, ir ne tik žuvininkystės, bet ir prekybos susitarimams; mano, kad per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) reikia bausti šalis, kurios savo gamyboje vis dar nevykdo žmogaus teisių arba naudojasi vaikų darbu savo gamyklose, taip pat diskriminuoja moteris joms neatlyginant už darbą arba nepripažįstant jų veiklos bei jų ekonominio indėlio į žuvininkystės ir akvakultūros sektorių;

29.  ragina esamuose arba naujuose susitarimuose įgyvendinti integruotąjį ekologinėmis sistemomis grįstą valdymą;

30.  mano, kad ateityje įmonių įnašo didinimas žuvininkystės susitarimuose turi atitikti didesnę paties sektoriaus įtaką taisyklėms ir techninėms priemonėms, dėl kurių Komisija derasi šiuose susitarimuose;

31.  mano, jog žvejybos leidimų reglamentą reikėtų iš dalies pakeisti, kad su ES vėliava plaukiojantys laivai, laikinai išregistruoti iš valstybės narės registro ir siekiantys ieškoti žvejybos galimybių kitur, neturėtų teisės 24 mėnesius naudotis SFA ir išsiregistruojant galiojančių protokolų teikiamomis žvejybos galimybėmis, jeigu jie vėliau vėl bus įregistruoti ES valstybės narės registre; mano, kad tai turėtų būti taikoma ir laikinam perregistravimui, kai žvejojama pagal RFMO susitarimus;

32.  mano, kad dabar taikomą socialinę išlygą reikėtų sugriežtinti į ją įtraukiant pareigą laikytis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 188 konvencijos, TDO rekomendacijos Nr. 199 dėl darbo žuvininkystės sektoriuje ir aštuonių pagrindinių TDO konvencijų(8) ir užtikrina, kad ne ES gyvenančių, bet su ES vėliava plaukiojančiuose laivuose dirbančių įgulos narių darbo sąlygos būtų tokios pat kaip ES gyvenančių įgulos narių darbo sąlygos;

33.  mano, kad tausios žuvininkystės susitarimais reikėtų prisidėti prie tvaraus trečiųjų šalių partnerių vystymosi ir remti vietos privatųjį sektorių, pirmiausia mažmeninę žuvininkystę ir MVĮ, šiuo tikslu ragina didinti vietos žvejų užimtumą ir plėtoti vietos tvaraus perdirbimo pramonę bei rinkos veiklą;

34.  ragina Komisiją gauti išsamesnių ir patikimesnių duomenų iš pakrantės valstybės apie bendrą žvejybos mastą, įskaitant laimikius, jos vandenyse, tai yra reikalavimas išspręsti svarbią perviršiaus nustatymo užduotį ir užkirsti kelią išteklių pereikvojimui; pažymi, kad vykdant ES žvejybos ir vystimosi politiką galima skatinti pagerinti reikiamus pajėgumus pateikti tokią informaciją trečiosiose šalyse;

35.  be to, ragina Komisiją skatinti didesnį skaidrumą nustatant žuvų išteklių naudojimo dydžius vandenyse, kurie priklauso pakrančių valstybių jurisdikcijai;

36.  dar kartą patvirtina, kad, laikantis atsižvelgimo į įstorinę sąsają tarp pakrantės bendruomenių ir vandenų, kuriose jos nuo seno žvejojo, principo, ES laivai neturėtų konkuruoti su vietos žvejais dėl tų pačių išteklių arba vietos rinkose ir kad turėtų būti palengvintas vietos ES veiklos vykdytojų bendradarbiavimas, todėl pabrėžia, kad reikia tiksliai apskaičiuoti perteklių;

37.  mano, jog ES turi labiau stengtis padėti trečiosioms šalims, su kuriomis ji derasi dėl dvišalių susitarimų – suteikti joms pakankamai duomenų ir informacijos, kad jos galėtų patikimai įvertinti išteklius, o suteikus Europos finansavimą mokslinių tyrimų laivui, plaukiojančiam regionuose, kuriuose veiklą vykdo ES laivai, būtų galima atlikti gerokai patikimesnes mokslines žuvų išteklių analizes, kurios yra būtina bet kokio SFA sąlyga;

38.  prašo, kad skirtingų valstybių narių vykdomos mokslinių tyrimų kampanijos vietose, kuriose žvejoja ES laivynas, būtų kaip galima labiau skatinamos ir vykdomos bendradarbiaujant su susijusiomis pakrantės valstybėmis, taip pat suteikiant prieigą vietos mokslininkams; ragina, kad valstybės narės ir Komisija šiuo aspektu labiau bendradarbiautų ir būtų didinamas finansavimas siekiant kuo labiau išplėsti mokslinius tyrimus ES išorės vandenyse;

39.  mano, kad kartu reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant gauti reikiamus duomenis iš trečiųjų šalių, su kuriomis ES yra sudariusi dvišalius žvejybos susitarimus, kad būtų galima įvertinti susitarimo veiksmingumą ir, ar vykdomos sąlygos, pvz., kad būtų teikiama nauda vietos gyventojams;

40.  pabrėžia bendrų mokslinių grupių, atsakingų už geriausiais turimais duomenimis pagrįstų mokslinių nuomonių apie žuvininkystės išteklių būklę teikimą, svarbą siekiant išvengti peržvejojimo, atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sektoriaus, ypač mėgėjiškos žvejybos, vaidmuo užtikrinant aprūpinimą maistu daugelyje besivystančių šalių yra itin svarbus; primygtinai ragina užtikrinti, kad tos grupės turėtų tinkamų finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių ir galėtų vykdyti savo užduotis bei dirbti kartu su RFMO;

41.  ragina Komisiją, kad skatintų SFA apskritai stiprinti tikslinį mokslinį ir techninį bendradarbiavimą, taip pat padidinant jungtinių mokslinių komitetų vaidmenį; taip pat ragina, kad būtų stengiamasi pasiekti higieninių ir sanitarinių sąlygų suderinimą tarp ES ir trečiųjų šalių;

42.  visiškai pritaria, kad finansinės kompensacijos už naudojimąsi žvejybos ištekliais būtų atsietos nuo sektorinės paramos vystymuisi; primygtinai teigia, kad laivų savininkai turėtų sumokėti sąžiningą, pagal rinką nustatytą išlaidų dalį, kai jos patiriamos įgyjant teisę naudotis žvejybos zonomis pagal dvišalį žuvininkystės susitarimą; prašo, kad būtų atlikta nuosekli laivų savininkų mokamos dalies už leidimo žvejybai suteikimą analizė, įskaitant potencialų laimikį ir veiklos išlaidas; mano, kad yra būtina labiau prižiūrėti, kaip teikiama sektoriaus parama, įskaitant galimybę sustabdyti išmokas, jeigu pakrantės valstybė neįvykdo įsipareigojimų;

43.  primygtinai teigia, kad sektoriaus paramai skirtas finansinis paketas turi būti veiksmingesnis ir pasiekti daugiau bei geresnės kokybės rezultatų, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams, duomenų rinkimui ir žuvininkystės veiklos kontrolei bei valdymui;

44.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal tausios žuvininkystės susitarimus teikiamai sektorinei paramai skiriamų asignavimų tikslas būtų remti administracinius ir mokslinius trečiųjų šalių pajėgumus ir teikti paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei stiprinti ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus, ir kad ši parama būtų suderinta su nacionaliniu susitarimą pasirašiusios šalies plėtros planu; ragina, kad šie asignavimai nepakeistų bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, numatomo pagal kitus susitarimus ar priemones, o veikiau jį papildytų suderintu, skaidriu, veiksmingu ir tikslingesniu būdu;

45.  ragina Komisiją derantis dėl SFA stengtis užtikrinti, kad pakrantės valstybė skirtų būtiniausią pagal SFA vystymuisi skirtos sektorinės paramos dalį projektams, kuriais siekiama, kad būtų pripažįstamas, remiamas ir įvairinamas moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje, užtikrinant vienodo požiūrio ir moterų bei vyrų lygių galimybių principo taikymą, pirmiausia mokymui ir galimybėms gauti finansavimą bei paskolas;

46.  mano, kad ateityje priimant tinkamus sprendimus reikia atsižvelgti į sektoriaus paramą plėtrai;

47.  primygtinai reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų dvišalių susitarimų įgyvendinimą, Parlamentui ir Tarybai būtų kasmet siunčiamos ataskaitos, o nepriklausomų išorės ekspertų atlikti vertinimai būtų laiku siunčiami teisės aktų leidėjams prieš derantis dėl naujų protokolų, kurie visi turėtų būti vieši, pagal atitinkamas duomenų apsaugos taisykles ir išversti bent į tris ES oficialias kalbas;

48.  pabrėžia, kad Parlamentas turi būti tinkamai įtrauktas į pasiruošimo darbus ir derybų procesą ir ilgalaikį dvišalių susitarimų veikimo stebėjimą ir vertinimą pagal SESV nuostatas; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas lygiomis teisėmis su Taryba pagal SESV 13 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 10 dalį turėtų būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais su ŽSPS susijusios procedūros etapais; primena savo įsitikinimą, kad Parlamentui turėtų atstovauti stebėtojai pagal žvejybos susitarimus numatyto Jungtinio komiteto posėdžiuose, ir primygtinai pabrėžia, kad šiuose posėdžiuose taip pat stebėtojų teisėmis turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant ir ES ir trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus atstovus;

49.  palaiko mokslinių auditų įgyvendinimą siekiant iš anksto įvertinti žuvų išteklius prieš derybas dėl susitarimų, ir ragina, kad trečioji šalis turėtų informuoti apie jos vandenyse plaukiojančių kitų šalių laivynų pastangas, kad šie tikslai būtų veiksmingi;

50.  yra įsitikinęs, kad visiškas laimikių, išmokų ir sektorinės paramos įgyvendinimo skaidrumas bus atsakingos ir tausios žvejybos, grindžiamos geru valdymu ir kova su neteisingu ES paramos panaudojimu ir su korupcija, plėtros būtina priemonė;

51.  taip pat pabrėžia, kad būtina gerinti skaidrumą derybų ir žvejybos susitarimų galiojimo metu, tiek ES, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu;

52.  ragina valstybes nares pakrančių valstybėms kasdien pranešti apie laimikius ir visapusiškai laikytis taisyklių, taikomų šalių partnerių vandenyse;

53.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog derybos su trečiosiomis šalimis dėl naujų susitarimų arba dvišalių žuvininkystės susitarimų protokolų būtų pradedamos pakankamai anksti prieš nustojant galioti tokioms nuostatoms; šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti ankstyvą Parlamento dalyvavimą, kad būtų galima išvengti laikinojo tokių nuostatų taikymo, dėl kurio atsiranda negrįžtamų padarinių, neatitinkančių nei ES, nei trečiosios šalies interesų;

54.  mano, kad Europos žuvininkystės pramonė turėtų prisiimti didelę finansinę dalį sąnaudų, patiriamų įgyjant teisę naudoti ne ES žvejybos rajonus pagal dvišalį arba daugiašalį žuvininkystės susitarimą;

55.  mano, kad derybas dėl ES dvišalių susitarimų, ypač susijusių su tunų žvejybos laivynu, ir jų įgyvendinimą reikėtų vertinti regioniniu požiūriu, o, kai taikytina, juose įtvirtintos sąlygos turėtų būti aiškiai susietos su atitinkamų RFMO valdymo priemonėmis ir veiklos rezultatais;

56.  mano, kad būtina, regioniniu lygiu išreikšti Komisijai savo nuogąstavimus dėl akivaizdaus su jūreivių samdymu susijusių priemonių pasikeitimo, nes daugeliu atveju palaipsniui grįžtama prie netvarios įdarbinimo atsižvelgiant į pilietybę politikos, užuot įdarbinus AKR valstybių piliečius apskritai;

57.  mano, kad reikėtų sudaryti dvišales konvencijas siekiant skatinti Sąjungos žuvininkystės investicijas tose šalyse, kuriose šiuo metu nėra partnerystės susitarimų ir nėra perteklinės žvejybos galimybių, ir taip siekti tausios žvejybos; be to, mano, kad šiais atvejais Europos vystymosi fondų ir dvišalių susitarimų fondų koordinavimas turėtų būti svarbiausias tikslas;

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RFMO)

58.  primygtinai ragina ES lyderiauti stiprinant RFMO, kad gerėtų jų veiklos rezultatai – nepriklausomos įstaigos turėtų jas apklausti, kaip joms pavyksta įgyvendinti tikslus, taip pat ragina ES užtikrinti, kad per šias apklausas pateiktos rekomendacijos būtų greitai ir visapusiškai įgyvendintos; primygtinai ragina ES imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visose RFMO būtų įsteigtas veiksmingas atitikties komitetas, ir mano, kad tais atvejais, kai yra įrodyta, kad valstybės nesilaiko reikalavimų, turi būti taikomos atgrasančios, proporcingos ir nediskriminacinės sankcijos – mažinamos kvotos, leistinos žvejybos pastangos, pajėgumai ir kt.;

59.  ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kadangi joms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

60.  mano, kad ES turėtų stengtis patobulinti RFMO sprendimų priėmimo sistemą, siekdama išplėsti „mažiausio bendro vardiklio“ požiūrį, kurį galima pasiekti bendru susitarimu, taip pat pripažįstamas poreikis vykdyti diskusijas prieš balsuojant, jei nepriimamas bendras susitarimas; mano, kad reikia skatinti daugiamečius planus;

61.  mano, kad Sąjunga turi geriau koordinuoti savo žuvininkystės ir plėtros politiką, taip pat dalyvauti ilgalaikiuose išsamiuose sisteminiuose dialoguose ir partnerystėse su kitomis vėliavos, rinkos ir pakrantės valstybėmis, kad galėtų visame pasaulyje gerinti žuvininkystės valdymą ir maisto saugą;

62.  ragina Komisiją lyderiauti siekiant skatinti RFMO aprėptiems visa apimantį tinklą, kad visa žvejyba tarptautiniuose vandenyse būtų veiksmingai valdoma taikant ekosisteminį ir atsargumo požiūrį ir taip užtikrinant išteklių išsaugojimą; šiuo tikslu primena, kad rems naujų RFMO sukūrimą ten , kur jų nėra, ir padidins esamų RFMO kompetenciją arba persvarstys savo konvencijas;

63.  pažymi, kad dėl klimato kaitos ir rūšių pasiskirstymo pokyčių atsiveria nauji žvejybos rajonai Arkties vandenyse; mano, kad ES turėtų imtis iniciatyvų užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų veiksmingai valdoma (kad ją valdytų esamos RFMO arba būtų sukurta nauja RFMO) ir šiuose vandenyse būtų užtikrintas tvarus išteklių valdymas ir apsauga; mano, kad žvejybą iš pradžių reikėtų apriboti, kad būtų galima moksliškai įvertinti Arkties vandenų išteklius ir nustatyti jiems tinkamą tvarią žuvininkystę;

64.  pažymi, kad Juodosios jūros regionui būtų naudinga įsteigti naują RFMO, ir primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti ją įsteigti;

65.  mano, kad RFMO privalo parengti valdymo sistemas, kurios leistų išteklius išlaikyti virš didžiausio galimo tausaus žvejybos laimikio lygio, užtikrinti teisingą ir sąžiningą jų paskirstymą pagal skaidrius ekologinius ir socialinius kriterijus ir pagal istorinį laimikį siekiant gauti žvejybos galimybių, kuriomis būtų tokiu būdu atsižvelgiama į besivystančių šalių teisėtas teises ir lūkesčius, taip pat į laivynų, kurie vykdo tvarią žvejybą šiuose vandenyse, lūkesčius, tuo pat metu užtikrinant, kad valdymo ir apsaugos priemones visapusiškai įgyvendintų visi nariai;

66.  griežtai nepritaria, kad regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ES skatintų perleidžiamosios žvejybos koncesijos sistemų taikymą; mano, kad kiekvienos teisėmis grindžiamos RFMO valdymo sistemos priėmimas neturėtų daryti žalos nuo žvejybos priklausomų bendruomenių pragyvenimui besivystančiose šalyse;

67.  mano, kad dalyvaujant visoms susijusioms šalims nuo politikos formavimo iki jos taikymo, bus pasiektas geras valdymas;

68.  prašo atlikti išsamią ES laivynų, turinčių leidimus žvejoti ne ES vandenyse, žvejybos pajėgumų analizę taikant patikimus laivų gebėjimo sugauti žuvis rodiklius, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir remiantis 1999 m. FAO Techninės konsultacijos dėl žvejybos pajėgumų nustatymo rekomendacijomis(9); mano, kad ES turėtų nustatyti, kuriose RFMO yra pajėgumų pertekliaus problemų ir užtikrinti laivyno pajėgumų įšaldymą ir suderinimą, ypatingą dėmesį skiriant pakrančių valstybių teisėms;

Kiti išorės aspekto elementai

69.  mano, kad nors ES įmonių veikla užsienyje gali neapsiriboti BŽP išorės aspektu, prekybos veikla ir privatūs ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimai, įskaitant tuos, kurie įgyvendinami pagal dvišalę bendradarbiavimo politiką, turi būti teisiškai vykdomi ir ginami, jeigu yra įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės;

70.  mano, kad Europos žuvininkystės investicijos užsienyje turėtų būti BŽP išorės aspekto trečiasis komponentas, kartu su žvejybos susitarimais ir RFMO ir kad BŽP privalo skatinti tvarias žuvininkystės investicijas užsienyje;

71.  mano, kad BŽP turėtų skatinti įmonių socialinės atsakomybės strategijas, kad galėtų visiškai prisiimti mūsų socialinę atsakomybę atsižvelgiant į ES 2011–2014 m. strategiją dėl įmonių socialinės atsakomybės;

72.  mano, kad valstybės narės Komisijai turėtų ir toliau teikti informaciją apie privačius ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimus ir apie bendrą veiklą trečiosiose šalyse, įskaitant pagal šiuos susitarimus dirbančių ir bendrą veiklą vykdančių laivų numerį, tipą ir jų laimikius, ir kad ši informacija turėtų būti skelbiama viešai pagal asmens duomenų ir su prekyba susijusių duomenų apsaugos taisykles, kaip nustatyta žvejybos leidimų reglamente;

73.  ragina ES propaguoti visuotinę ir daugiašalę darbotvarkę, apimančią atsakomybę vystant tausią žuvininkystę;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai apsvarstyti metodus, kaip kurti dideles paskatas, kad su ES vėliava plaukiojantys laivai išliktų užregistruoti ES registre, jeigu jų neplanuojama įregistruoti valstybėse, turinčiose gerą reputaciją visose atitinkamose RFMO; mano, kad geriausias būdas tai pasiekti yra užtikrinti, kad vyksta teisėta su ES vėliava plaukiojančių laivų ir laivų, plaukiojančių su trečiųjų laivų vėliavomis, konkurencija, iš trečiųjų šalių reikalaujant tų pačių ekologiško ir socialinio tvarumo standartų, tiek dvišališkai tiek daugiašališkai;

75.  reiškia nepasitenkinimą, kad Komisija į ES NNN sąrašą įtraukė tik tuos į jį įtrauktinus laivus, kuriuos pasiūlė RFMO, o kitų neįtraukė ir nepasiūlė taikyti nebendradarbiaujančių šalių sąrašo, nors NNN reglamentas galioja jau daugiau kaip dvejus metus ir ragina kuo skubiau tai padaryti; pabrėžia, kad būtina siekti svarbiausių partnerių paramos norint panaikinti NNN žvejybą visuose vandenynuose;

76.  primygtinai reikalauja, kad trečiosioms šalims laivų fitosanitarinius sertifikatus, kuriuos turint žuvininkystės produktus galima eksportuoti į ES, išduotų ne trečiosios šalys, bet Komisija;

77.  primena, kad reikia diferencijuotai nustatyti didžiausią ES išorės laivyno pajėgumų ribą veikiant kartu su RFMO, taip pat atsižvelgti į diferencijuotą padėtį, kurioje veikia šis laivyno segmentas;

78.  ragina bankus ir kitas skolinimo įstaigas prieš suteikiant galimybę gauti kapitalo numatyti pareigą atlikti ekonominio, socialinio ir ekologinio veiklos tvarumo įvertinimus, o ne vien atsižvelgti į trumpalaikį pelningumą;

79.  mano, kad įgyvendinant ES prekybos politiką taip pat turėtų būti prisidedama prie tvarios žvejybos visame pasaulyje ir tuo tikslu, remiantis lengvatinės prekybos susitarimais, turėtų būti skatinama laikytis atitinkamų tarptautinių žuvininkystės valdymo konvencijų ir susitarimų;

80.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose būtų skatinama sąžininga, skaidri ir tvari prekyba žuvimi;

81.  mano, kad taip pat reikia numatyti skatinimo priemones, kad trečiosios šalys, kurios nesivadovauja ES standartais, perimtų gerąją patirtį ir, kur taikoma, nustatyti prekybos priemones, pvz., uždrausti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos produktų importą, priemones dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų, gautų nesilaikant žmogaus teisių, Jungtinių Tautų konvencijų dėl darbo ir laivybos;

82.  ragina Komisiją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su NNN žvejyba, apsvarstant, ar naudingas kitų tokių dviejų šalių kaip JAV ir Japonija, kurios kartu su ES yra svarbiausios pasaulio žuvininkystės rinkos, dalyvavimas, kad vienas iš būdų tai išspręsti būtų vienintelio identifikavimo numerio, kuris užtikrintų visiškai skaidrų produkto atsekamumą taikymas visiems laivams;

83.  pabrėžia, kad šaliai partnerei padarius rimtą ir sistemingą RFMO tikslų ar bet kokių kitų tarptautinių susitarimų, kurių viena iš šalių yra ES, susijusių su žuvų išteklių apsauga ir valdymu, pažeidimą gali prireikti laikinai panaikinti lengvatinius muitų tarifus; ragina Komisiją reguliariai Parlamentui pranešti apie tai, kaip įgyvendinamos su žuvų apsauga ir valdymu susijusios nuostatos, numatytos jos pasiūlyme dėl atnaujintos bendrųjų lengvatinių muitų tarifų sistemos;

84.  mano, kad ES turi užtikrinti, kad vykdant tarptautinę prekybą importuoti produktai atitiktų tokias taisykles ir normas, kokios taikomos ES produktams;

85.  ragina Komisiją užtikrinti, kad trečiųjų šalių žuvis ir žuvininkystės produktai atitiktų vienodas sanitarines bei higienos sąlygas ir būtų pagaminti taikant tvarios žvejybos principą, ir tokiu būdu sudaryti vienodas ES ir ne ES šalių žuvininkystės sąlygas;

86.  ragina Komisiją toliau paprastinti ES politiką, susijusią su plėtros, prekybos ir žuvininkystės politikos tikslais;

87.  primygtinai reikalauja, kad prieš sudarant daugiašalius prekybos susitarimus, dėl kurių derasi ES:

   trečiosiose šalyse ir ES valstybėse narėse būtų atlikti poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimai atsižvelgiant į išteklių pereikvojimo pavojų, taip pat būtų atsižvelgta į ankstesniais susitarimais sukurtus tinklus,
   laikomasi kilmės taisyklių,
   susitarimuose būtų reikalaujama užtikrinti produkto atsekamumą siekiant įsitikinti, ar jis yra teisėtos ir tvarios žvejybos rezultatas,
   susitarimais nebūtų kliudoma įgyvendinti NNN reglamentą ar kitas BŽP nuostatas,
   į susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų prekiaujama tik iš tinkamai valdomų žuvininkystės išteklių kilusiais žuvininkystės produktais,
   susitarimais nebūtų gausinama prekyba, nes tada būtų pereikvojami ir mažinami ištekliai,
   būtų užtikrinama, kad netvariai sužvejoti produktai nepateks į ES rinką,
   į susitarimus būtų įtrauktos finansinės paramos mokėjimo nutraukimo ir peržiūros nuostatos, taip pat nuostatos dėl protokolo įgyvendinimo sustabdymo, jei bus pažeisti esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai, kaip numatyta, pvz., Kotonu susitarimo 9 straipsnyje, arba jei būtų nesilaikoma TDO deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe,

88.  primena, kad daugeliui ES prekybos partnerių taikomi skirtingi teisės aktai, todėl kilmės taisyklių ir jų telkimo klausimas yra ginčytina ir opi problema vedant prekybos derybas; todėl ragina Europos Komisiją šiam klausimui skirti išskirtinį dėmesį ir derėtis dėl suderintų sprendimų, dėl kurių ES žuvininkystės sektorių atstovams nebūtų sudaromos nepalankios sąlygos;

89.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl su prekyba susijusių priemonių, kaip antai importo apribojimų žuvims ir žuvies produktams, kurie turi būti taikomi šalims, kuriose leidžiama netausi žvejyba, užtikrinant, kad jos laikytųsi PPO taisyklių;

90.  primygtinai ragina ES parengti ir įgyvendinti vandenynų ir jūrų regionams skirtas strategijas, pirmiausia skirtas tiems regionams, kuriuose tvarią žvejybą galima užtikrinti tik tarptautiniu bendradarbiavimu;

o
o   o

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
(2) OL L 286, 2008 10 29, p. 33.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0516.
(4) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 15.
(5) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 119.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0232.
(7) Priimti tekstai: P7_TA(2011)0573.
(8) 1930 m. Priverstinio darbo konvencijos (Nr. 29), 1948 m. Asociacijø laisvës ir teisës jungtis á organizacijas gynimo konvencijos (Nr. 87), 1949 m. Teisës jungtis á organizacijas ir vesti kolektyvines derybas konvencijos (Nr. 98), 1951 m. Vienodo atlyginimo konvencijos (Nr. 100), 1957 m. Priverstinio darbo panaikinimo konvencijos (Nr. 105), 1958 m. Kovos su diskriminacija (uþimtumo ir profesinës veiklos) konvencijos (Nr. 111), 1973 m. Minimalaus amþiaus konvencijos (Nr. 138), 1999 m. Nepriimtino vaikø darbo uþdraudimo konvencijos (Nr. 182);
(9) ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/007/x4874e/x4874e00.pdf.


Europos Parlamento rinkimai 2014 m.
PDF 194kWORD 23k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. Europos Parlamento rinkimų (2012/2829(RSP))
P7_TA(2012)0462B7-0520/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 ir 17 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo, su pakeitimais(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos pareiškimą dėl 2014 m. Europos Parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Parlamento nariai tiesiogiai atstovauja piliečiams Sąjungos lygmeniu;

B.  kadangi politinės partijos Europos lygmeniu prisideda prie Europos politinio sąmoningumo formavimo ir prie Sąjungos piliečių valios raiškos;

C.  kadangi Europos Komisijos pirmininką renka Parlamentas, remdamasis kvalifikuota balsų dauguma veikiančios Europos Vadovų Tarybos, kuri turi atsižvelgti į Parlamento rinkimų rezultatus ir prieš siūlydama kandidatą surengti tinkamas konsultacijas, pasiūlymu;

D.  kadangi Komisija, kaip institucija, atskaitinga Europos Parlamentui;

E.  kadangi naujajam Parlamentui reikia pakankamai laiko Komisijos pirmininko rinkimams iš anksto pasirengti;

F.  kadangi norint, kad naujoji Komisija būtų pasirengusi pradėti darbą 2014 m. lapkričio 1 d., Komisijos pirmininko rinkimai turėtų įvykti per 2014 m. liepos mėn. steigiamąją Parlamento mėnesinę sesiją;

G.  kadangi Parlamentas, remdamasis valstybių narių siūlymais, bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku balsuodamas pritaria visos Komisijos narių kolegijos paskyrimui išklausęs Tarybos pasiūlytus kandidatus;

1.  ragina Europos politines partijas skirti kandidatus Komisijos pirmininko pareigoms užimti ir tikisi, kad šie kandidatai atliks vadovaujamą vaidmenį Parlamento rinkimų kampanijos metu, visų pirma asmeniškai pristatydami savo programas visose Sąjungos valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Parlamento ir Komisijos politinį teisėtumą labiau tiesiogiai susiejant atitinkamus jų rinkimus ir rinkėjų pasirinkimą;

2.   ragina kiek įmanoma daugiau kitos Komisijos narių atrinkti iš Europos Parlamento narių tarpo– taip būtų atspindėta abiejų tos kadencijos institucijų pusiausvyra;

3.  ragina būsimąjį Komisijos pirmininką užtikrinti, kad kitoje Europos Komisijoje būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra; rekomenduoja, kad kiekviena valstybė narė į naują Komisijos narių kolegiją siūlytų kandidatę moterį ir kandidatą vyra;

4.   mano, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi nustatytą naują Europos Komisijos rinkimų tvarką ir su ja susijusį Parlamento ir Komisijos santykio pasikeitimą pradedant 2014 m. rinkimais, Sąjungos teisėkūros procedūrų stabilumui ir geram Sąjungos vykdomosios valdžios veikimui bus itin svarbus patikimos daugumos susiformavimas Parlamente, todėl ragina valstybes nares savo rinkimų teisėje pagal Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 3 straipsnį nustatyti tinkamas ir proporcingas minimalias ribas, kurias reikia peržengti norint dalyvauti skirstant mandatus, siekiant deramai atspindėti rinkimuose išreikštą rinkėjų pasirinkimą ir kartu veiksmingai užtikrinti Parlamento funkcionalumą;

5.  ragina Tarybą konsultuotis su Parlamentu dėl rinkimų surengimo 2014 m. gegužės 15–18 d. arba gegužės 22–25 d.;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 278, 1976 10 8, p. 1), su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 93/81/Euratomas, EAPB, EEB (OL L 33, 1993 2 9, p. 15), ir Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).


Žmogaus teisių padėtis Irane, ypač masiškai vykdomos mirties bausmės ir neseniai įvykusi tinklaraštininko Sattaro Beheshti mirtis
PDF 212kWORD 24k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač masiškai vykdomos mirties bausmės ir neseniai įvykusios tinklaraštininko Sattaro Beheshti mirties (2012/2877(RSP))
P7_TA(2012)0463RC-B7-0500/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2012 m. spalio 23 d. pareiškimą dėl Irane neseniai įvykdytų dešimties mirties bausmės nuosprendžių,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai 2012 m. lapkričio 11 d. pareiškimą dėl kalinamo Irano tinklaraštininko Sattaro Beheshti mirties,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2012 m. rugsėjo 13 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Irane,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį iš kalėjimo išlaisvintas pastorius Youcef Nadarkhani,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149 ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/168 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (angl. ICCPR), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (angl. ICESCR), Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (angl. CERD) ir Vaiko teisių konvenciją (angl. CRC), kuriuose dalyvauja Iranas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dabartinei žmogaus teisių padėčiai Irane būdingas nuolatinis sistemingas pagrindinių teisių pažeidinėjimas; kadangi žmogaus teisių gynėjai (ypač moterų, vaikų ir mažumų teisių aktyvistai), žurnalistai, tinklaraščių autoriai, menininkai, studentų lyderiai, teisininkai, profesinių sąjungų atstovai ir gamtosaugininkai ir toliau gyvena patirdami didelę įtampą ir nuolatinę suėmimo grėsmę;

B.  kadangi įkalinimo vietoje mirė tinklaraštininkas Sattar Beheshti, kuris kritikavo Irano režimą internete, kurį 2012 m. spalio 30 d. suėmė specializuotas elektroninių nusikaltimų policijos būrys, vadinamas Fata, ir kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl elektroninių nusikaltimų; kadangi tikslios jo mirties aplinkybės dar nenustatytos ir kadangi kai kuriose ataskaitose teigiama, kad jis mirė nuo kankinimų, patirtų Irano įkalinimo įstaigoje;

C.  kadangi Irane gyvenantiems Sattaro Beheshti šeimos nariams buvo grasinama suėmimu, jeigu jie kalbėtų su žiniasklaida apie jo mirtį arba jį kankinus įtariamiems asmenims iškeltų bylą;

D.  kadangi Sattaro Beheshti mirtis yra dar vienas tragiškas nuolat taikomų, sisteminių ir nesibaigiančių sąžinės kalinių kankinimų, netinkamo elgesio su jais ir atsisakymo užtikrinti pagrindines jų teises, pavyzdys, o saugumo ir žvalgybos agentai veikia visiško nebaudžiamumo aplinkoje;

E.  kadangi po kelių dienų tylos apie Sattaro Beheshti mirtį Irano teisminė žmogaus teisių taryba paskelbė įsipareigojimą apsvarstyti visus šio atvejo aspektus ir nedvejojant pradėti visų susijusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą;

F.  kadangi Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Mohammad Hasan Abutorabifard 2012 m. lapkričio 11 d. paskelbė, kad Irano parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komitetas tirs šį atvejį;

G.  kadangi JT specialieji pranešėjai dėl žmogaus teisių padėties Irane, dėl neatidėliotinas mirties bausmės vykdymo, dėl kankinimų ir dėl žodžio laisvės palankiai įvertino Irano parlamento ir teismų sprendimus ištirti Sattaro Beheshti mirtį ir pažymėjo, kad yra nemažai atvejų, kai buvo pranešta, jog Irane sulaikytieji asmenys mirė įkalinimo įstaigose dėl netinkamo elgesio su jais, kankinimų, nepakankamos medicinos priežiūros ar aplaidumo;

H.  kadangi 2012 m. spalio 22 d. Saeedui Sedighi ir devyniems kitiems vyrams įvykdyta mirties bausmė dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikais; kadangi daugumai šių vyrų neužtikrinta teisė teisingą bylos nagrinėjimą ir kalinimo metu jie patyrė kankinimus;

I.  kadangi po to, kai Saeedui Sedighi buvo įvykdyta mirties bausmė, valdžios institucijos perspėjo jo šeimos narius, kad šie nekalbėtų su žiniasklaida, ir uždraudė jiems jį palaidojus atlikti viešas laidotuvių apeigas;

J.  kadangi pastaraisiais metais labai padaugėjo mirties bausmės atvejų, kuri taip pat vykdoma nepilnamečiams, ir nuo 2012 m. pradžios užregistruota daugiau nei 300 mirties bausmės įvykdymo atvejų; kadangi mirties bausme asmenys nuolat nuteisiami bylose, kuriose kaltinamiesiems neleidžiama pasinaudoti teise į tinkamą teismo procesą, ir ja baudžiama už nusikaltimus, kurie pagal tarptautinius standartus nepriskiriami sunkiausių nusikaltimų kategorijai;

K.  kadangi Irano valdžios institucijos ir toliau deda pastangas kurdamos, vadinamąjį, leistiną (halal) internetą ir griežtai draudžia Irano piliečiams prisijungti prie žiniatinklio ir naudoti informacijos bei ryšių priemones, taip pažeisdamos pagrindines laisves, pavyzdžiui, žodžio ir susirinkimų laisves; kadangi Iranas riboja interneto laisvę ir nustato dažnių juostos pločio ribas kurdamas valstybės valdomus serverius ir konkrečius IP adresus, interneto paslaugų teikėjus ir paieškos sistemas, taip pat blokuodamas tarptautines ir vietos socialinių tinklų svetaines;

L.  kadangi 2012 m. A. Sacharovo premija už minties laisvę suteikta dviems Irano aktyvistams – teisininkei Nasrin Sotoudeh ir kino režisieriui Jafarui Panahi; kadangi Nasrin Sotoudeh buvo kalinama už jos veiklą, kurioje pabrėžė žmogaus teisių pažeidimus Irane; kadangi po to, kai buvo atsisakyta Nasrin Sotoudeh leisti šeimos narių apsilankymus, ji pradėjo bado streiką; kadangi Jafar Panahi paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, draudimas kurti filmus bei keliauti 20 metų;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Irane, didėjančio politinių kalinių ir sąžinės kalinių skaičiaus, nuolat didelio įvykdytų mirties bausmių skaičiaus (taip pat nepilnamečių), paplitusių kankinimų, nesąžiningų teismų ir milžiniškų sumų reikalavo paleidžiant už užstatą, didelių informacijos, žodžio, susirinkimų, tikėjimo, švietimo ir judėjimo laisvių apribojimų;

2.  yra labai susirūpinęs dėl įkalinto Sattaro Beheshti mirties; ragina Irano valdžios institucijas atlikti nuodugnų šio atvejo tyrimą, kad būtų nustatytos tikslios jo mirties aplinkybės;

3.  yra labai susirūpinęs dėl ataskaitų, kuriose teigiama, kad Sattar Beheshti kalėjime buvo kankinamas; ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad kiekvienu atveju, kai yra kaltinimų dėl kankinimų ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio įkalinimo įstaigose, būtų atliktas tyrimas ir kaltininkai atsakytų už savo veiksmus; primena, kad fizinių bausmių naudojimas, kuris prilygsta kankinimui, nesuderinamas su Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu;

4.  griežtai smerkia mirties bausmių vykdymą Irane ir ragina Irano valdžios institucijas pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 62/149 ir 63/168 paskelbti mirties nuosprendžio vykdymo moratoriumą, kol mirties bausmė galiausiai bus panaikinta; ragina Irano valdžios institucijas uždrausti mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams ir apsvarstyti galimybę nepilnamečiams, nuteistiems mirties bausme, pakeisti ją švelnesne; ragina Irano vyriausybę paskelbti mirties bausmės statistiką ir teisingumo vykdymo mirties bausmės atvejais faktus;

5.  labai apgailestauja dėl to, kad teismo procesas nepakankamai teisingas ir skaidrus ir kad Irane neužtikrinama teisė į tinkamą teismo procesą; ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad bus griežtai laikomasi teisingo teismo ir tinkamo teismo proceso teisių, numatytų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

6.  ragina Irano valdžios institucijas paleisti visus politinius ir sąžinės kalinius, įskaitant A. Nasrin Sotoudeh, kuriai buvo skirta Sacharovo premija kartu su Jafaru Panahi, ir sudaryti jiems galimybę 2012 m. gruodžio mėnesį atvykti į Europos Parlamentą atsiimti premijų; reiškia susirūpinimą dėl vis blogėjančios Nasrin Sotoudeh sveikatos; ragina Irano teismus ir kalėjimo vadovybę pradėti tinkamai elgtis su Nasrin Sotoudeh; reiškia užuojautą Nasrin Sotoudeh visiškai pritaria jos reikalavimams; ragina Irano valdžios institucijas leisti visiems įkalintiems asmenims susisiekti su jų pasirinktais teisininkais, teikti būtiną medicinos priežiūrą ir leisti šeimos narių apsilankymus, į kuriuos jie turi teisę pagal tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus, taip pat ragina užtikrinti jų garbę ir orumą;

7.  ragina Irano valdžios institucijas leisti gyventojams taikiai protestuoti ir spręsti gausybę problemų, su kuriomis susiduria Irano žmonės;

8.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti tikėjimo laisvę pagal Irano konstituciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

9.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas įrodyti, kad jos yra visapusiškai įsipareigojusios bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis Irane, ir ragina Irano vyriausybę vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir pagal tarptautines konvencijas, kurias ji yra pasirašiusi;

10.  mano, kad JT pranešėjo vizitas gali padėti apžvelgti žmogaus teisių padėtį Irane; susirūpinęs pastebi, kad Iranas nuo 2005 m. neįsileidžia JT specialiųjų pranešėjų ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro; ragina Iraną laikytis nuostatų, kurias jis skelbia, ir 2012 m. leisti atvykti JT specialiajam pranešėjui dėl žmogaus teisių padėties Irane dr. Ahmedui Shaheedui;

11.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu veiksmingai naudotis naująja Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone ir remti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant žodžio laisvę internete, Irane;

12.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją paraginti Irano valdžios institucijas atnaujinti žmogaus teisių dialogą; dar kartą patvirtina, kad yra pasirengęs vykdyti dialogą visais lygmenimis su Iranu žmogaus teisių tema remiantis bendromis vertybėmis, įtvirtintomis JT chartijoje ir tarptautinėse konvencijose;

13.  remia ES dvejopą požiūrį į Iraną (sankcijos ir diplomatija), tačiau tuo pačiu yra susirūpinęs dėl to, kad griežtos sankcijos daro neigiamą poveikį Irano žmonėms, įskaitant augančią infliaciją, didėjantį reikalingų prekių, ypač medicinos prekių, trūkumą;

14.  ragina Tarybą sugriežtinti tikslines priemones Irano fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant valdžios institucijas, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir pagrindinių laisvių, ypač susijusius su netinkamu IRT, interneto naudojimu ir žiniasklaidos cenzūra, suvaržymus ir dalyvavusiems vykdant šiuos veiksmus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visas ES esantis Irano asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, turtas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, būtų areštuotas ir įšaldytas;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat išversti šią rezoliuciją į persų kalbą.


Padėtis Birmoje, ypač toliau vykdomas smurtas Rachinų valstijoje
PDF 210kWORD 24k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Birmoje, ypač dėl toliau vykdomo smurto Rachinų valstijoje (2012/2878(RSP))
P7_TA(2012)0464RC-B7-0503/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes, ypač į 2012 m. balandžio 20 d.(1) ir 2012 m. rugsėjo 13 d.(2), rezoliucijas dėl Birmos (Mianmaro),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimą 2012/225/BUSP,

–  atsižvelgdamas į Birmos prezidento Thein Sein 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą Birmos parlamentui dėl padėties Rachinų valstijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimą dėl padėties Birmos (Mianmaro) Rachinų valstijoje,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. spalio 26 d. pareiškimą dėl vėl kilusio smurto Birmos (Mianmaro) Rachinų valstijoje,

–  atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją, kurią 2012 m. lapkričio 3 d. Birmos (Mianmaro) taikos centre Jangone pasirašė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Borroso ir Mianmaro prezidento tarnybos pareigūnas U Aung Min,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2012 m. lapkričio 9 d. kreipimąsi į Birmos (Mianmaro) vyriausybę prašant imtis būtinų veiksmų ir užtikrinti rohinjų piliečių teises ir vienodą požiūrį į juos,

–  atsižvelgdamas į prezidento Theino Seino 2012 m. lapkričio 16 d. laišką JT Generaliniam Sekretoriui Ban Ki-moonui, kuriame Birmos (Mianmaro) prezidentas įsipareigojo suteikti pilietybę jos neturintiems rohinjų musulmonams,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18–21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 25 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į įvairių Birmos vyriausybės ir opozicijos atstovų, įskaitant Aung San Suu Kyi, deklaracijas, kuriose pasisakoma prieš piliečių teisių suteikimą rohinjų etninės mažumos nariams ir menkinama valstybės institucijų atsakomybė už neseniai vykusius smurtinius susidūrimus,

–  atsižvelgdamas į Birmos (Mianmaro) Nacionalinės žmogaus teisių komisijos 2012 m. rugpjūčio mėn. deklaraciją, kurioje tvirtinama, kad ji nėra atsakinga už rohinjų persekiojimą ir įvykius Rachinų valstijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2011 m. pradžios Birmos vyriausybė ėmėsi svarbių veiksmų siekdama atkurti pilietines laisves, tačiau neseniai Rachinų valstijoje vykę smurtiniai išpuoliai rodo, kad tebereikia įveikti labai didelius sunkumus;

B.  kadangi padėtis Rachinų valstijoje tebėra įtempta, nes nuo 2012 m. birželio mėn. mažiausiai 110 000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o nuo spalio mėn. vėl kilusio smurto pradžios nužudyti 89 žmonės ir sugriauta daugiau kaip 5 300 gyvenamųjų namų ir religinių pastatų;

C.  kadangi daugiausia perkeltųjų asmenų yra rohinjai, kurie gyvena stovyklose nepriimtinomis sąlygomis: stovyklos visiškai perpildytos, prasta vaikų mityba jose pasiekė nerimą keliantį lygį, vandens tiekimas ir sanitarinės sąlygos visiškai neatitinka reikalavimų, beveik nėra švietimo galimybių ir nėra tinkamų galimybių teikti humanitarinę pagalbą;

D.  kadangi nuo tada, kai 2012 m. birželio mėn. Rachinų valstijoje prasidėjo susirėmimai tarp bendruomenių, paskelbta nepaprastoji padėtis, dėl kurios galima buvo paskelbti karo padėtį, o 2012 m. spalio mėn. pabaigoje neramumų apimtose zonose vyriausybė paskelbė komendanto valandą ir dislokavo papildomas saugumo pajėgas, t. y. ėmėsi priemonių, kuriomis iki šiol smurtas nesustabdytas;

E.  kadangi rohinjų diskriminacija toliau tęsiasi; kadangi, kaip pranešama, vietos valdžios institucijos dalyvavo rohinjų užpuolimuose ir tęsia aktyvią jų išvarymo iš šalies politiką; kadangi tarptautinė bendruomenė paragino Birmos vyriausybę peržiūrėti savo 1982 m. Pilietybės įstatymą, kad užtikrintų pilietybės suteikimą rohinjams ir pašalintų ilgalaikio rohinjų etninės mažumos diskriminavimo pagrindą;

F.  kadangi Rachinų valstija yra antroji skurdžiausia valstija Birmoje (Mianmare), o pati Birma yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje, skurdas ir represijos, taip pat karti istorinė abiejų bendruomenių patirtis buvo vieni iš bendruomenių tarpusavio smurto kurstymo veiksnių;

G.  kadangi 2012 m. spalio 31 d. trys JT ekspertai pareiškė gilų susirūpinimą dėl Rachinų valstijoje tebesitęsiančio bendruomenių tarpusavio smurto ir paragino vyriausybę skubiai šalinti regione gyvenančių budistų ir musulmonų bendruomenių tarpusavio įtampos ir konfliktų priežastis;

H.  kadangi Birmos (Mianmaro) vyriausybė 2012 m. rugpjūčio mėn. įsteigė tyrimų komisiją (į kurią neįtraukė rohinjų bendruomenės atstovo), kuri turėjo išnagrinėti religinio pobūdžio smurto proveržio priežastis ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima šį smurtą sustabdyti, tačiau iki šiol jos darbas nebuvo veiksmingas;

I.  kadangi vengdami nuolatinio smurto per daugelį metų į kaimynines šalis pabėgo apytikriai vienas milijonas rohinjų, apie 300 000 rohinjų ieško prieglobsčio Bangladeše, 92 000 –Tailande, taip pat maždaug 54 000 neregistruotų prieglobsčio prašytojų gyvena devyniose stovyklose Tailando ir Mianmaro pasienyje;

J.  kadangi mažiausiai 4 000 gyventojų pabėgo laivu į Rachinų valstijos sostinę Sitvą, kurioje vyriausybė atskyrė musulmonus, įskaitant rohinjus, nuo kitų gyventojų ir perkėlė juos į stovyklas; be to, kadangi manoma, jog mažiausiai 3 000 rohinjų pabėgo jūra į Birmos ir Bangladešo pasienį, o ten Bangladešo saugumo pajėgoms nuo birželio mėnesio buvo įsakyta neleisti jokiems asmenims prisiartinti prie sienos;

K.  kadangi Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso per savo vizitą į Birmos sostinę Neipidą pasiūlė Birmai 78 mln. eurų ES paramą vystymuisi ir pabrėžė, kad ES pasirengusi mobilizuoti 4 mln. eurų skubiai humanitarinei pagalbai, jei bus užtikrintos galimybės patekti į nuo konfliktų nukentėjusias zonas;

1.  yra sunerimęs dėl naujo etninio smurto protrūkio Rachinų valstijoje, per kurį žuvo daug gyventojų ir daug jų sužeista, sugriauti nuosavi pastatai ir perkelti vietiniai gyventojai, ir pareiškia, kad yra susirūpinęs dėl to, kad vykstant susirėmimams tarp bendruomenių gali kilti pavojus šalies perėjimui prie demokratijos, o tai gali turėti didesnių pasekmių visame regione;

2.  pripažįsta, kad Birmoje vykdomos politinių ir pilietinių teisių reformos, tačiau ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, be kita ko, paleisti likusius politinius kalinius ir skubiai spręsti bendruomenių tarpusavio smurto ir tokio smurto pasekmių problemą;

3.  mano, kad dabartinis smurto tarp bendruomenių protrūkis Rachinų valstijoje yra ilgalaikės rohinjų diskriminavimo politikos pasekmė; pabrėžia, kad iki šiol padaryta labai mažai siekiant vengti pagrindinių įtampos tarp bendruomenių ir etninės diskriminacijos priežasčių ir jas šalinti;

4.  atkreipia dėmesį į vyriausybės tvirtinimus, kad ji atliks visapusišką nepriklausomą įvykių tyrimą ir imsis veiksmų prieš smurto kurstytojus; ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę imtis skubių priemonių siekiant nutraukti etninį smurtą ir diskriminaciją ir patraukti atsakomybėn smurtinių konfliktų ir kitos su tuo susijusios prievartos Rachinų valstijoje vykdytojus;

5.  ragina visas šalis rasti ilgalaikius bendruomenių tarpusavio problemų sprendimo būdus ir dar kartą ragina politines jėgas laikytis aiškios pliuralistinei visuomenei palankios pozicijos ir užmegzti visapusišką dialogą su vietos bendruomenėmis;

6.  ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę užkirsti kelią bet kokioms rohinjų diskriminavimo apraiškoms; primena savo ankstesnį raginimą iš dalies pakeisti 1982 m. Pilietybės įstatymą arba jį panaikinti siekiant užtikrinti, kad rohinjai turėtų lygias galimybes gauti Birmos pilietybę;

7.  ragina Birmos valdžios institucijas imtis aktyvesnių veiksmų piliečių teisių klausimais, visų pirma spręsti rohinjų mažumos atstovų galimybių siekti švietimo, gauti darbo leidimus ir jų judėjimo laisvės klausimus;

8.  ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę leisti JT agentūroms ir humanitarinėms NVO, taip pat žurnalistams ir diplomatams netrukdomiems patekti į visus šalies regionus, įskaitant Rachinų valstiją, ir sudaryti neribojamas sąlygas teikti humanitarinę pagalbą visiems nukentėjusiems gyventojams; taip pat ragina Birmos valdžios institucijas nedelsiant pagerinti sąlygas perkeltųjų rohinjų stovyklose;

9.  ragina ES ir valstybes nares teikti humanitarinę pagalbą ir remti Birmos vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį ir greičiau įgyvendinti reformų programą, pagal kurią įtvirtinama teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir politinėms laisvėms;

10.  palankiai vertina Birmos parlamento Teisinės valstybės komiteto pasiūlymus ir ragina vyriausybę skubiai įgyvendinti teisines, institucines ir politines reformas siekiant, kad etninių ir kitų ginkluotų konfliktų apimtose vietovėse būtų nutraukti dideli žmogaus teisių pažeidimai, ir spręsti tebesitęsiančio nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus klausimą, ypač tais atvejais, kai tokius pažeidimus įvykdo valstybės pajėgos;

11.  teigiamai vertina tai, kad per amnestiją, kuri sutampa su JAV prezidento B. Obamos vizitu į Birmą (Mianmarą), 2012 m. rugsėjo 17 d. paleista 514 kalinių, įskaitant 90 politinių kalinių, o 2012 m. lapkričio 19 d. paleisti 66 kaliniai, įskaitant mažiausiai 44 politinius kalinius; ragina Birmos vyriausybę paleisti likusius sąžinės kalinius, aiškiai nurodyti, kiek dar jų yra įkalinta, ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti išlaisvintų kalinių reintegraciją į visuomenę;

12.  teigiamai vertina 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos išvadas dėl Birmos (Mianmaro), kuriose numatytas vyriausybei taikomų ribojamųjų priemonių, išskyrus ginklų embargą, sustabdymas ir ES ketinimą toliau remti šalies perėjimą prie demokratijos; kadangi žmogaus teisių klausimai ES rūpi labiausiai: padėti vykdyti reformų procesą, prisidėti prie ekonominio, politinio ir socialinio vystymosi, teisinės valstybės kūrimo ir pagrindinių laisvių, ypač žodžio ir susirinkimų laisvės, įgyvendinimo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai vykusį Europos Komisijos pirmininko vizitą ir skubų Komisijos humanitarinės pagalbos Rachinų valstijos gyventojams padidinimą 2012 m.;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Birmos (Mianmaro) vyriausybei ir parlamentui, ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, ASEAN Generaliniam Sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, JT specialiajam įgaliotiniam žmogaus teisių klausimais Birmoje (Mianmare), JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0142.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0355.


Migrantų padėtis Libijoje
PDF 210kWORD 24k
2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl migrantų padėties Libijoje (2012/2879(RSP))
P7_TA(2012)0465RC-B7-0504/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Libija 1981 m. balandžio 25 d. ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių Afrikoje problemų konkrečių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolą dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo, kuriuos Libija ratifikavo atitinkamai 1987 m. kovo 26 d. ir 2003 m. lapkričio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir saugumo padėties Sahelio regione(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2012 m. liepos 19 d. ir 2012 m. lapkričio 3 d. pareiškimus dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Generalinio Sekretoriaus ataskaitą dėl Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje, priimtą 2012 m. rugpjūčio 30 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Libija surengė savo pirmuosius demokratinius ir laisvus rinkimus 2012 m. liepą itin taikiai ir tvarkingai; kadangi ši šalis pirmą kartą savo istorijoje 2012 m. rugpjūčio 9 d. taikiai perdavė valdžią: Nacionalinė pereinamojo laikotarpio taryba – Generaliniam nacionaliniam kongresui, kuriam pavesta priimti konstituciją ir įgyvendinti kitas esmines teisėkūros reformas;

B.  kadangi pirmoji Libijos vyriausybė, suformuota po demokratinių rinkimų, vykusių daugiau nei po penkiasdešimties metų, buvo prisaikdinta 2012 m. lapkričio 14 d.;

C.  kadangi Libija išgyvena porevoliucinį laikotarpį, kupiną iššūkių, kurie apima: saugumą (nusiginklavimas, demobilizacija ir revoliucinių kovotojų reintegracija (DDR) ir nacionalinės kariuomenės, policijos, pasienio ir kitų valstybės saugumo pajėgų reforma), nacionalinį susitaikymą, pereinamojo laikotarpio teisingumą, įstatymo viršenybės principo taikymą, pagarbą žmogaus teisėms, taip pat poreikį pradėti daugelį kitų reformų, itin svarbių, kuriant demokratines institucijas ir demokratinę valstybę;

D.  kadangi istoriškai Libija rėmėsi darbuotojais migrantais sektoriuose, kurie apima sveikatos, švietimo, žemės ūkio, viešbučių bei viešojo maitinimo ir valymo paslaugas; kadangi Libija vis dar yra pagrindinis centras prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, bėgantiems nuo konfliktų Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose;

E.  kadangi valdžios institucijų pajėgumas kontroliuoti asmenų patekimą į šalį per didžiąją 4 378 km Libijos žemės sienų dalį yra labai ribotas;

F.  kadangi 1,5–2,5 mln. užsieniečių dirbo Libijoje, valdant pulkininkui Kaddafi; kadangi 2011 m. vasario 17 d. pasidėjus išlaisvinimui, daugelis migrantų buvo priversti Kaddafi valdomose pajėgose tarnauti samdomais kariais ir didelė jų dalis dabar yra sulaikyti be teismo arba pabėgo iš šalies; kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis iki 2011 m. lapkričio pabaigos į kaimynines šalis pabėgo apie 800 000 migrantų, bet daug jų jau yra grįžę ar vėl pabėgę;

G.  kadangi žmogaus teisių pažeidimai Libijoje prieš migrantus, prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius vykdomi nuolat, ir kadangi dokumentų neturintys užsieniečiams ir toliau gresia išnaudojimas, rasizmas, savavališkas sulaikymas, mušimas ir kankinimai, taip pat sulaikymo metu;

H.  kadangi užsieniečiai Libijoje vis dar yra labai neapsaugoti nuo išnaudojimo, nes neužtikrinamas saugumas, platinami ginklai, nėra nacionalinių teisės aktų dėl prieglobsčio ir migruojančių darbuotojų apsaugos, netinkamai veikia teismų sistema ir silpnas valdymas; kadangi užsienio piliečiai, įskaitant nėščias moteris, moteris su mažais vaikais ir nelydimus vaikų, kurie kalinami kartu su suaugusiais , yra laikomi daugybėje sulaikymo centrų, kurie specialiai skirti nelegaliems migrantams arba juos tiesiogiai saugo karinės grupuotės;

I.  kadangi naujausiose ataskaitose, paskelbtose Tarptautinės žmogaus teisių federacijos, Migreurop, Amnesty International ir Teisingumo be sienų migrantams (angl. JWBM), paremtose keletu Libijoje 2012 m. birželio mėn. atliktų tyrimų, pabrėžiama, kad ne kartą buvo žiauriai elgiamasi su migrantais, laikomais aštuoniuose sulaikymo centruose Kufroje, Tripolyje, Bengazyje ir Nafusos kalnų regione;

J.  kadangi Libija dar nėra ratifikavusi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso;

K.  kadangi JTVPK, nors dabar jau ir yra Libijoje, joje dar neturi teisinio statuso;

L.  kadangi kai kurios valstybės narės atnaujino derybas su Libija dėl migracijos kontrolės;

M.  kadangi visiškai veikianti ir demokratinė vyriausybė Libijoje yra būtina derybų su ES, JT ir kitais tarptautiniais, visų bendradarbiavimo susitarimų su Libija, partneriais sąlyga;

1.  džiaugiasi pirmosios Libijos vyriausybės, kurios teisėtumas pagrįstas demokratiniais rinkimais, patvirtinimu ir skatina vyriausybės narius veikti ryžtingai, siekiant sukurti demokratinės, atskaitingos ir veikiančios valstybės struktūros Libijoje pagrindus; ragina visus tarptautinius subjektus, visų pirma ES, būti pasirengusius padėti Libijos vyriausybei ir Generaliniam nacionaliniam kongresui vykdyti šį nelengvą uždavinį;

2.  ragina Libiją priimti ir įgyvendinti teisės aktus, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių žmogaus teisių; tačiau pripažįsta, kad tokios pastangos pareikalaus laiko, atsižvelgiant į tai, kad naujai išrinkta valdžia buvo ką tik prisaikdinta; pripažįsta, kad norint įveikti pragaištingą despotiško Kaddafi režimo palikimą reikės imtis ryžtingų veiksmų ir vykdyti tinkamus mokymus, kol bus sukurtos visiškai atskaitingos teise pagrįsto teisės, teismų ir saugumo sistemos;

3.  reiškia susirūpinimą dėl ypač pažeidžiamo šiuo metu Libijoje esančių užsieniečių saugumo ir žmogaus teisių padėties, ypač tų, kurie atvyksta iš Užsachario ir Rytų Afrikos, ieškodami darbo ar politinio prieglobsčio, ir tų, kurie vis dar kalėjimuose; yra itin susirūpinęs dėl migrantų, laikomų sulaikymo centruose, gyvenimo sąlygų ir elgesio su jais, ypač Kufroje, Tripolyje, Bengazyje ir Nafusos kalnų regione;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl ekstremalių laikymo sąlygų, kurias patiria užsienio asmenys, įskaitant moteris ir vaikus – daugelis jų yra seksualinio ir su lytimi susijusio smurto aukos – ir dėl jų negalėjimo pasinaudoti tinkamo teisine sistema ir apsauga, nes dėl to jie laikomi neribotą laiką ir neturi galimybės pateikti apeliaciją dėl deportacijos;

5.  ragina Libijos valdžios institucijas visus užsienio piliečius, nepriklausomai nuo jų imigracinio statuso, apsaugoti nuo smurto, išnaudojimo, grasinimų, bauginimo ir prievartos;

6.  ragina Libijos vyriausybę ir Generalinį nacionalinį kongresą pateikti atitinkamus teisės aktus ir nurodymus visoms nacionalinėms ir vietos valdžios struktūroms, kad būtų sudarytos vienodos, nediskriminavimo ir būtinos apsaugos sąlygos visiems pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams, ypatingą dėmesį skiriant moterų bei vaikų saugumui ir jų teisėms;

7.  tikisi, kad naujosios Libijos valdžios institucijos nedelsdamos ratifikuos 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą, ir priims prieglobsčio teisės aktus, suderintus suderinti su tarptautinės teisės normomis ir standartais;

8.  ragina naująsias Libijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti teisinį statusą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir palengvinti jo darbą; skatina glaudesnį ES, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir kitų JT agentūrų, dalyvaujančių pokonfliktinėse situacijose, bendradarbiavimą;

9.  ragina naująsias Libijos valdžios institucijas palengvinti bet kokių organizacijų, kurios gali padėti apsaugoti ir remti prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius ir migrantus, darbą;

10.  ragina Libiją priimti teisės aktus, skirtus reguliuoti užsienio piliečių atvykimą ir buvimą šalyje, taip pat dėl veikiančios prieglobsčio suteikimo sistemos; ragina ES teikti Libijai, savo kaimynei, techninę ir politinę pagalbą vykdant šią užduotį, įskaitant priemones, skirtas pagerinti esamus sulaikymo centrus;

11.  ragina Libiją priimti migrantų, dirbančių Libijoje, teisinį statusą, suteikiant jiems visišką apsaugą, kiek tai susiję su pagarba jų žmogaus teisėms, įskaitant darbo teises, laikantis atitinkamų TDO standartų;

12.  ragina ES ir jos valstybes nares veikti atidžiai derintis dėl būsimų bendradarbiavimo susitarimų ir migracijos kontrolės susitarimų su naujosiomis Libijos valdžios institucijomis, užtikrinti, kad šiuose susitarimuose būtų numatomos veiksmingos stebėsenos priemonės dėl migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių apsaugos;

13.  ragina užsienio kompanijas, dirbančias Libijoje, visų pirma Europos įmones, užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi įmonių socialinės atsakomybės reikalavimų kaip principinės politikos visoje savo veikloje, ir užtikrinti, kad įmonių socialinės atsakomybės reikalavimai ypač būtų taikomi darbuotojams migrantams;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Generaliniam nacionaliniam kongresui, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0386.
(2) Texts adopted, P7_TA(2012)0263.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.

Teisinė informacija - Privatumo politika