2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl intelektinės nuosavybės teisių į genetinius išteklius vystymosi aspektų: poveikis skurdo mažinimui besivystančiose šalyse (2012/2135(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją,
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos 2010 m. Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,
– atsižvelgdamas į 2001 m. Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui,
– atsižvelgdamas į 2002 m. Patentinės kooperacijos sutartį,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,
– atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją (Nr. 169) dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,
– atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos, persvarstytą 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje,
– atsižvelgdamas į 1995 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba,
– atsižvelgdamas į 2002 m. Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (ITPGR) ir 2011 m. PSO programą dėl gripo virusų,
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos(1),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl strateginių ES tikslų 10-ajam Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių susitikimui, vyksiančiam 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje, Japonijoje(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),
– atsižvelgdamas į Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarpvyriausybinio intelektinės nuosavybės, genetinių išteklių, tradicinių žinių ir folkloro komiteto veiklą ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Technikos ir teisės ekspertų grupės susitikimo ataskaitą dėl tradicinių žinių, susijusių su genetiniais ištekliais, atsižvelgiant į galimybės gauti genetinių išteklių ir jų teikiamos naudos pasidalijimo tarptautinę tvarką (UNEP/CBD/WG-ABS/8/2, 2009 m.),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vystymosi komiteto užsakytą tyrimą „Intelektinės nuosavybės teisės į genetinius išteklius ir kova su skurdu“ (2011 m.),
– atsižvelgdamas į 1971 m. Ramsaro konvenciją dėl šlapžemių,
– atsižvelgdamas į 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos bei teisės Reikalų komitetų nuomones (A7-0423/2012),
A. kadangi 70 proc. pasaulio skurstančių kaimo ir miesto gyventojų išgyvenimas ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo biologinės įvairovės;
B. kadangi pagrindiniai Biologinės įvairovės konvencijos tikslai – skatinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų naudojimą ir šalinti jos naudojimui trukdančias kliūtis;
C. kadangi genetinių išteklių tiekėjai ir susijusių tradicinių žinių turėtojai dažnai yra iš gausią biologinę įvairovę turinčių besivystančių šalių;
D. kadangi įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją priimti nacionalinės teisės aktai dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo atsirado reaguojant į biologinių produktų kūrimo ir biologinio piratavimo praktiką;
E. kadangi terminu „biologinis piratavimas“ paprastai apibūdinama pramonėje taikoma praktika privatizuoti ir užpatentuoti čiabuvių tautų tradicines žinias arba genetinius išteklius, negavus leidimo iš išteklių kilmės šalių ar nesuteikiant joms kompensacijos;
F. kadangi Biologinės įvairovės konvencijoje ir jos Nagojos protokole iš biologinių gaminių kūrėjų reikalaujama gauti sutikimą, apie kurį pranešama iš anksto, ir su kilmės šalimis ar čiabuvių ir vietos bendruomenėmis susitarti dėl abipusiškai sutartų sąlygų bei kuriant biologinius produktus gauta nauda dalytis su jomis;
G. kadangi pagal Biologinės įvairovės konvenciją sukurta kintanti galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo tvarka veikia atsižvelgiant į PPO ir jos Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (PPO TRIPS), Pasaulinę intelektinės nuosavybės organizaciją (PINO), Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO), Tarptautinę naujų augalų veislių apsaugos sąjungą (TNAVAS) ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO);
H. kadangi į galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo valdymą atsižvelgta ir kai kuriose žmogaus teisių rėmimo priemonėse, įskaitant 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą;
I. kadangi PPO TRIPS sutarties 27 straipsnio 3 dalies b punkte vyriausybėms suteikta teisė neišduoti patentų augalams, gyvūnams ir iš esmės biologiniams procesams, o mikroorganizmams bei nebiologiniams ir mikrobiologiniams procesams patentus išduoti galima;
J. kadangi biologinė įvairovė atlieka daug įvairių ekosistemos funkcijų, pvz., vietos vandens ir maisto tiekimas, pragyvenimui reikalingos medžiagos ir klimato reguliavimas; ir kadangi aplinkos būklės blogėjimas kelia naujų sunkumų saugojant ir tvariai naudojant daug įvairių rūšių ir genetinių išteklių, kurie sudaro aprūpinimo maistu ir tvarios žemės ūkio plėtros pagrindą;
K. kadangi Tarptautine sutartimi dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (ITPGR), dėl kurios buvo susitarta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), siekiama išsaugoti augalų genetinius išteklius ir juos tvariai naudoti maisto pramonėje ir žemės ūkyje ir užtikrinti sąžiningą ir teisingą naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimą laikantis Biologinės įvairovės konvencijos;
L. kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės labai priklauso nuo iš užsienio įvežamų genetinių išteklių, ypač kultūriniams augalams auginti, tarptautinis bendradarbiavimas genetinių išteklių išsaugojimo ir tvaraus naudojimo srityje yra labai svarbus;
M. kadangi remiantis skaičiavimais, trys ketvirtadaliai pasaulio gyventojų priklauso nuo natūralių tradicinės medicinos vaistų, o maždaug pusė sintetinių vaistų yra natūralios kilmės;
N. kadangi tradicinių žinių klausimas sprendžiamas keliose tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose, įskaitant Biologinės įvairovės konvenciją, Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (ITPGR), Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (DRIPS) ir Unesco Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją;
O. kadangi Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusios šalys jos 8 straipsnio j punktu yra įpareigojamos gerbti, išsaugoti ir palaikyti tradicines žinias ir skatinti „bendrą teisingu pagrindu naudojimąsi gėrybėmis, kurias teikia tų žinių taikymas“;
P. kadangi 2007 m. JT Deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių patvirtinama teisė palaikyti, valdyti, saugoti ir plėtoti jų tradicines žinias;
Q. kadangi 2009 m. PINO generalinė asamblėja pavedė savo Tarpvyriausybiniam komitetui parengti tarptautinę priemonę, kuria būtų apsaugomi genetiniai ištekliai, tradicinės žinios ir tradicinė kultūrų raiška;
I.Genetinė įvairovė ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT)
1. primena, kad biologinės įvairovės apsauga yra tiesiogiai susijusi su siekiamais įgyvendinti TVT, visų pirma 1-uoju TVT tikslu naikinti itin didelį skurdą ir badą; pabrėžia sveikos biologinės įvairovės ir ekosistemų svarbą žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei siekiant tvaraus vystymosi;
2. pabrėžia, kad Biologinės įvairovės konvencija labai skiriasi nuo kitų tarptautinių aplinkosaugos sutarčių, nes joje aiškiai ir pabrėžtinai išskiriama sąžiningumo, lygybės ir teisingumo svarba biologinės įvairovės išsaugojimui ir naudojimui;
3. pabrėžia tai, kad nors terminas „biologinis piratavimas“ neturi visuotinai priimtinos apibrėžties, juo gali būti vadinamas neteisėtas lėšų pasisavinimas ir (arba) neteisėtas komercinis naudos gavimas iš tradicinių žinių ir genetinių išteklių naudojimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti toliau dirbama siekiant išaiškinti ir konsoliduoti teisės terminiją, visų pirma terminą „biologinis piratavimas“ siekiant apibrėžti remiantis patikimais rodikliais;
4. pabrėžia sunkumus, kylančius dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su genetiniais ištekliais ir tradicinėmis žiniomis besivystančiose šalyse, atsižvelgiant į galimybę gauti vaistų, generinių vaistų gamybą ir ūkininkų galimybes gauti sėklų; todėl pabrėžia, kad su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusi ES prekybos politika turi atitikti ES sutartimi įtvirtintą politikos suderinamumo vystymosi labui tikslą;
5. primena, kad Biologinės įvairovės konvencija ir Nagojos protokolas yra esminis galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo valdymo pagrindas; pažymi, kad su intelektinės nuosavybės teisėmis, genetiniais ištekliais ir skurdo mažinimu susijęs valdymas taip pat rūpi PPO, FAO, PSO ir PINO, todėl sudėtinga užtikrinti nuoseklų požiūrį į jų paramą Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytai tvarkai; primygtinai reikalauja, kad šios tarptautinės institucijos remtų Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytą tvarką ir jai neprieštarautų;
6. pakartoja, kad palankiai vertina pažangą, pasiektą užtikrinant tarptautinę čiabuvių tautų teisių į savo genetinius ir kitus išteklius bei susijusias tradicines žinias apsaugą, kaip nurodyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, TDO konvencijoje Nr. 169, Biologinės įvairovės konvencijos 8 straipsnio j punkte ir Nagojos protokole; reiškia susirūpinimą dėl genetinio išnykimo, kurio priežastis – beveik išskirtinis pramoninių sėklų, t. y. saugomų pagal intelektinės nuosavybės teisę, dominavimas rinkoje, ir dėl to daroma žala tradicinių veislių sėkloms.
Žemės ūkis ir sveikata
7. primena, kad norint užtikrinti geresnį ekosistemos funkcijų įgyvendinimą, reikia labai įvairių genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui; pabrėžia, kad genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui naudojimas būtinas apsirūpinimo maistu saugumui, žemės ūkio ir aplinkos tvarumui, taip pat sprendžiant klimato kaitos problemas;
8. pabrėžia, kad tai, ar 1-asis TVT tikslas bus pasiektas, be kita ko, priklauso nuo to, kaip mes tvarkome žemės ūkio ekosistemas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, siekiant sumažinti neigiamą poveikį, kurį žemės ūkis gali daryti aplinkai, būtina, kad genetinė pasėlių įvairovė būtų didelė, norint užtikrinti geresnį ekosistemos funkcijų įgyvendinimą, tačiau pasėlių įvairovė sudaro sąlygas būtent neturtingiems ir smulkiems ūkininkams įvairinti savo mitybą ir pajamas; taip pat pabrėžia, kad genetinė pasėlių įvairovė padeda užtikrinti atsparumą klimato kaitai;
9. primena, kad ES valstybių narių apsirūpinimo maisto saugumui svarbių kultūrinių augalų laukinės rūšys daugiausia randamos besivystančiose šalyse; primygtinai ragina ES, laikantis TNAVAS konvencijos, nepalaikyti naujų teisės aktų, kuriais gali būti trukdoma ūkininkams naudotis išaugintomis sėklomis, nes taip būtų pažeista teisė į maistą besivystančiose šalyse;
10. primena, kad TNAVAS konvencijoje numatyta vadinamoji išimtis ūkininkams yra itin svarbi besivystančioms šalims, nes ja sudaromos sąlygos ūkininkams tausoti naujų veislių sėklas ir jas dar kartą pasėti įprastam maistui gauti (taip didinant aprūpinimą maistu); tačiau apgailestauja, kad, nors besivystančios šalys siekia ir toliau taikyti ir išplėsti augalų selekcininkų teisėms numatytas išimtis, atliekant vėlesnes TNAVAS konvencijos reformas ūkininkams buvo suteikta mažiau teisių;
11. pažymi, kad FAO imasi vadovaujamo vaidmens plėtojant specializuotą galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo tvarką, susijusią su maistu ir žemės ūkiu; ragina ES remti besivystančių šalių prašymus tinkamą dalijimąsi nauda užtikrinti bet kokiuose naujuose FAO priimtuose sektorių mechanizmuose ar priemonėse, taip pat užtikrinti Biologinės įvairovės konvencijos ir jos Nagojos protokolo suderinamumą ir didinti jų sąveiką;
12. primena, kad genetiniai ištekliai, inter alia kaip fitoterapiniai preparatai, reikšmingai padeda užtikrinti farmacijos mokslinių tyrimų vykdymą ir technologinę plėtrą bei galimybę įsigyti vaistų; dar kartą tvirtina, kad intelektinės nuosavybės teisės neturėtų trukdyti įsigyti įperkamų vaistų, ypač jei šios intelektinės nuosavybės teisės priklauso nuo genetinių išteklių, kilusių iš besivystančių šalių;
13. ragina ES nedaryti spaudimo besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad šios per dvišalius susitarimus priimtų plataus masto intelektinės nuosavybės standartus dėl, tarkime, sėklų ir vaistų, laikydamosi ES politikos suderinamumo vystymosi labui;
14. pabrėžia, kad kova su biologiniu piratavimu reiškia esamos tvarkos, susijusios su daugiašalėmis galimybėmis naudotis genetiniais ištekliais ir daugiašaliu naudos pasidalijimu žemės ūkio ir sveikatos srityse, įgyvendinimą ir atnaujinimą, pvz., Tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (angl. ITPGR), tarkime, apsvarstant naujus būdus Naudos pasidalijimo fondo ištekliams surinkti, arba PSO tarpvyriausybinio susitikimo dėl pasirengimo gripo pandemijai;
15. laikosi nuomonės, kad būsimieji dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai, kuriais siekiama derinimo ir ypač kurie susiję su išimčių ir apribojimų, taikomų patentų suteikiamoms teisėms, taikymo sritimi, turės būti atidžiai stebimi vystymosi aspektu, siekiant visuotinio teisingumo visuomenės sveikatos srityje vadovaujantis Dohos deklaracijos dėl TRIPS susitarimo 6 dalies įgyvendinimo principais, apsaugant vietos žinias ir, kai tai susiję su augalų selekcininkų teisėmis, užtikrinant galimybę gauti sėklų;
II.Čiabuvių ir vietos bendruomenių teisės į tradicines žinias
16. pažymi, kad tradicinės žinios reiškia žinias, kurias turi tam tikros čiabuvių ir vietos bendruomenės ir kurios yra bendros daugeliui tam tikro regiono ar šalies visuomenės segmentų; pažymi, kad tradicinės žinios apima nematerialiąsias vertybes, o kultūros paveldą iš tiesų labai svarbu išsaugoti visose jo raiškos srityse, įskaitant socialines, religines, kultūros ir kraštovaizdžio vertybes;
17. pabrėžia, kad trys ketvirtadaliai pasaulio gyventojų priklauso nuo natūralių tradicinės medicinos vaistų, pagamintų iš augalų; todėl mano, kad biologinis piratavimas parodo, jog yra rimtų priežasčių saugoti tradicines žinias, ypač kai jos susijusios su ekonominę vertę pramonei turinčiais genetiniais ištekliais;
18. pabrėžia, kad pavojinga tradicines žinias vertinti vien komerciniu požiūriu; pažymi, kad dabartinė intelektinės nuosavybės teisių sistema netinka tokiai įvairialypei grupei kaip tradicinių žinių turėtojai; todėl pabrėžia, kad būtina apibrėžti sui generis tarptautinę intelektinės nuosavybės teisių tvarką, pagal kurią būtų išsaugoti įvairūs vietos bendruomenių interesai ir atsižvelgta į papročių teisę ir kt.;
19. susirūpinęs pažymi, kad kai tradicinių žinių turėtojų sunkumai susiję su stebėsena ir vykdymo užtikrinimu, t. y. sužinojimu apie padarytus pažeidimus ir taisomųjų priemonių ėmimusi laiku; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad jokios Nagojos protokolo stebėsenos priemonės neapima su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių, atsižvelgiant į tai, kad nėra įpareigojimo vadinamajam kontrolės postui atskleisti informaciją apie naudojamas tradicines žinias, o tarptautiniu mastu pripažįstamas atitikties sertifikatas neapima su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių, todėl apribojamos galimybės susekti su tradicinėmis žiniomis susijusį biologinį piratavimą; laikosi nuomonės, kad įgyvendindama Nagojos protokolą ES turėtų užtikrinti bent jau tokio lygio tradicinių žinių apsaugą, kokia taikoma genetiniams ištekliams;
20. pabrėžia, kad taisyklės, taikomos genetiniams ištekliams ir susijusioms tradicinėms žinioms apsaugoti, turi atitikti tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus dėl čiabuvių tautų teisių rėmimo ir gerbimo, kaip įtvirtinta 2007 m. JT Deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir 1989 m. TDO konvencijoje dėl čiabuvių tautų ir genčių (Nr. 169);
21. pripažįsta galimą intelektinės nuosavybės ir patentų sistemos vaidmenį skatinant naujoves, perduodant ir platinant technologijas, kai užtikrinama abipusė suinteresuotųjų subjektų, genetinių išteklių teikėjų, turėtojų ir naudotojų nauda, taip pat perduodant ir platinant išvestinius produktus ir susijusias tradicines žinias taip, kad būtų prisidedama prie gerovės ir vystymosi, ir kartu pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, kad intelektinės nuosavybės teisių ir patentų sistema neturėtų neigiamų padarinių čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenių galimybėms taikyti tradicines žinias, įstatymus, praktiką ir žinių sistemas, taip pat jų gebėjimams naudoti, plėtoti, kurti ir apsaugoti su genetiniais ištekliais susijusias savo žinias; nurodo, kad tam tikromis aplinkybėmis čiabuvių tautos ar vietos bendruomenės gali nustatyti, kad šalių sutartys yra lengviau įgyvendinamas būdas dalytis nauda ir apsaugoti jų interesus kartu apsaugant aplinką ir užkertant kelią socialinei ir ekonominei žalai, pvz., pasinaudojant apsaugos sąlygomis;
III.Pažanga siekiant spręsti biologinio piratavimo problemą
22. pažymi, kad biologinį piratavimą galima paaiškinti nacionalinių taisyklių ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų stoka besivystančiose šalyse, taip pat atitikties mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinama, kad genetiniai ištekliai būtų įgyti gavus sutikimą, apie kurį pranešama iš anksto, ir abipusiškai sutartomis sąlygomis laikantis tiekėjų šalių nacionalinių galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimą reglamentuojančių teisės aktų, stoka išsivysčiusiose šalyse; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pateiktą reglamento, kuriuo siekiama įgyvendinti Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo, projektą; taip pat primygtinai reikalauja, kad ginčų atveju ir siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą daugiausia dėmesio būtų skiriama veiksmingoms pagalbos teikimo priemonėms teikti;
23. primena, kad tai, ar Protokolas bus veiksmingai įgyvendintas, priklauso nuo veiksmų, kurių bus imamasi tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse; pažymi, kad galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimą reglamentuojančių teisės aktų rengimas besivystančiose šalyse – išankstinė būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad naudotojų šalys vykdytų įsipareigojimą laikytis reikalavimų dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto; tačiau pažymi, kad šis prašymas joms kelia tikrų sunkumų, nes dėl jo reikia stiprinti esminius teisinius ir institucinius gebėjimus;
24. pabrėžia, kad Biologinės įvairovės konvencijos tikslai bus pasiekti tik užtikrinus sąžiningą ir teisingą naudos pasidalijimą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares siekti greito Nagojos protokolo ratifikavimo, kad būtų kovojama su biologiniu piratavimu ir didinamas genetinių išteklių mainų sąžiningumas bei teisingumas; pabrėžia ES vystomojo bendradarbiavimo vaidmenį teikiant besivystančioms šalims pagalbą stiprinant teisinius ir institucinius gebėjimus, susijusius su galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo klausimais; mano, kad besivystančioms šalims paramą reikėtų teikti kuriant tradicinių žinių duomenų bazes ir didinant supratimą apie patentų paraiškų sistemas;
25. atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl iš esmės biologinių procesų patentavimo(3) pakartoja, kad pernelyg didelė patentų suteikiama apsauga selekcijos srityje gali trikdyti inovacijas ir pažangą ir pakenkti smulkiems ir vidutiniams selekcininkams užkertant jiems prieigą prie genetinių išteklių;
Duomenų bazių gerinimas ir reikalavimai atskleisti informaciją, susijusią su genetiniais ištekliais ir tradicinėmis žiniomis
26. atkreipia dėmesį į besivystančių šalių pasiūlymą nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias patentų prašytojai turėtų: a) atskleisti išradimuose naudojamų genetinių išteklių ir susijusių tradicinių žinių šaltinį ir kilmę; b) pateikti įrodymą, kad iš kompetentingų valdžios institucijų tiekiančiojoje šalyje buvo gautas sutikimas, apie kurį pranešama iš anksto, ir; c) pateikti įrodymą, kad sąžiningai ir teisingai dalijamasi nauda, kad būtų gautas tarptautinis kilmės sertifikatas;
27. apgailestauja, kad yra mažai aiškių statistinių duomenų apie biologinį piratavimą ir neteisėtą lėšų pasisavinimą, ir ragina atlikti daugiau ES masto mokslinių tyrimų ir atskleisti informaciją šioje srityje siekiant pagerinti šią padėtį; be to, pabrėžia, kad būtina turėti tinkamesnius duomenis apie galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo sutarčių skaičių ir turinį; mano, kad šiuos duomenis būtų galima surinkti sukuriant pranešimo ir duomenų bazės sistemą pasinaudojus Biologinės įvairovės konvencijoje numatytu tarpininkavimo mechanizmu;
28. mano, kad privaloma priemonė yra patikimiausias būdas užtikrinti, kad naudotojų šalys įgyvendintų su biologine įvairove susijusias priemones intelektinės nuosavybės teisių sistemoje; primygtinai ragina imtis veiksmų, kad patentai būtų išduodami pagal tai, ar laikomasi privalomo reikalavimo patentų paraiškose atskleisti genetinių išteklių ir (arba) tradicinių žinių kilmę; pabrėžia, kad atskleidžiant šią informaciją turėtų būti pateiktas įrodymas, jog atitinkami genetiniai ištekliai ir (arba) tradicinės žinios buvo gauti laikantis taikytinų taisyklių (t. y. gavus sutikimą, apie kurį pranešama iš anksto, ir abipusiškai sutartomis sąlygomis);
29. pabrėžia, kad tarptautinė priemonė, apimanti reikalavimus atskleisti informaciją ir genetinių išteklių apsaugai skirtas duomenų bazes, nepakeičia veiksmingos nacionalinio lygmens galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo mechanizmo;
30. laikosi nuomonės, kad naudotojams tiesiogiai informuojant įmones, naudojančias genetinius išteklius ar susijusias tradicines žinias, taip pat naudojant sertifikatų atitiktį ir nagrinėjant galimybes bylinėtis nacionalinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir už jos ribų taip pat galima veiksmingai padėti pažaboti galimus biologinio piratavimo atvejus;
31. mano, kad sukūrus aiškią ir nuoseklią intelektinės nuosavybės teisių sistemą būtų prisidėta prie žinių kūrimo ir jų sklaidos besivystančiose šalyse, o tai būtų naudinga vietos verslumui, moksliniams tyrimams, švietimui ir skurdo mažinimui;
Nuoseklios visuotinio valdymo sistemos kūrimas
32. primygtinai reikalauja, kad PPO TRIPS sutartis atitiktų Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolą, todėl mano, kad būtina nustatyti privalomus reikalavimus dėl genetinių išteklių kilmės atskleidimo vykdant patentų išdavimo procedūras ir taip sudaryti sąlygas patikrinti, ar genetiniai ištekliai buvo įgyti teisėtai, gavus sutikimą, apie kurį pranešama iš anksto, ir laikantis abipusiškai sutartų sąlygų;
33. pabrėžia, kad tokie reikalavimai galėtų būti nustatyti iš dalies pakeičiant PPO TRIPS sutartį arba vadovaujant PINO, atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl naujos (-ų) teisinės (-ių) priemonės (-ių), kuria (-iomis) būtų užtikrinama veiksminga genetinių išteklių, tradicinių žinių ir tradicinės kultūrų raiškos apsauga, sukūrimo; visų pirma ragina ES, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, remti besivystančių šalių prašymą iš dalies pakeisti PPO TRIPS sutartį įterpiant naują 29a straipsnį dėl genetinių išteklių ir (arba) susijusių tradicinių žinių kilmės atskleidimo pagal Nagojos protokolą; kaip pirmąjį žingsnį palankiai vertina tai, kad ES pasiūlyme dėl reglamento dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo nustatomas privalomas reikalavimas atskleisti bet kokių genetinių išteklių ir susijusių tradicinių žinių kilmę;
34. ragina Komisiją savo derybininkams PINO Tarpvyriausybiniame komitete ir derybininkams, dalyvaujantiems persvarstant TRIPS sutartį, nurodyti, kad jie Nagojos protokolą laikytų išeities tašku ir derybose dėmesį skirtų tam, kad būtų suderinti Biologinės įvairovės konvencijos(4) ir jos Nagojos protokolo teisiniai pagrindai su PINO, TRIPS, ITPGRFA(5), TNAVAS(6) nuostatomis ir UNCLOS(7) nuostatomis jūrų genetinių išteklių srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad TRIPS sutartis laikinai netaikoma mažiausiai išsivysčiusioms šalims(8); pabrėžia, kad šiuo požiūriu turi būti ir toliau vadovaujamasi atliekant visas peržiūras, kurios gali būti vykdomos dėl Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos proceso;
35. palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis užtikrinamos alternatyvos vien prekyba apsiribojantiems organams, pavyzdžiui, Visuotinę informacijos apie biologinę įvairovę priemonę (angl. GBIF), kuria skatinama galimybė laisvai ir nemokamai naudotis su biologine įvairove susijusiais duomenimis pasinaudojant visuotiniu įvairių vyriausybių, organizacijų ir kitų tarptautinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu;
36. atkreipia dėmesį į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarpvyriausybinio komiteto intelektinės nuosavybės ir genetinių išteklių klausimais veiklą ir ragina imtis panašių priemonių ir nustatyti suderintas apibrėžtis ES lygmeniu;
o o o
37. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (angl. International Treaty on Plant Genetic Resources for Food and Agriculture, ITPGRFA).
Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), 66 straipsnio 1 dalis; 2005 m. lapkričio 29 d. TRIPS tarybos sprendimas.