Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 10 d. komunikatą „Energetika 2020. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010)0639),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (COM(2011)0370),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0437/2012),

A.  kadangi bendrieji Europos energetikos politikos tikslai yra energijos tiekimo saugumas, tvarumas ir konkurencingumas;

B.  kadangi įgyvendinant Europos energetikos politiką taip pat turėtų būti užtikrintas energijos išteklių saugumas, energijos šaltinių įvairinimas ir prieinamos kainos galutiniams vartotojams;

C.  kadangi pagrindiniai ES sanglaudos politikos tikslai yra ekonominė, socialinė ir teritorinė Europos regionų sanglauda investuojant į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

D.  kadangi energetikos srities investicijos, įgyvendinamos pagal sanglaudos politiką, turėtų padėti siekti abiejų politikos sričių tikslų;

E.  kadangi vykdant šias politikos kryptis visuose regionuose turėtų būti skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat užtikrinami tvarūs energijos šaltiniai, energijos tiekimo saugumas visoje ES;

F.  kadangi Europos Sąjungos energijos rinkos vis labiau plečiasi už nacionalinių sienų ribų, ir ši tendencija ateityje dar labiau sustiprės;

G.  kadangi pagal pirminį Komisijos pasiūlymą mažiausiai 80 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų labiau išsivysčiusiuose regionuose ir 50 proc. lėšų mažiau išsivysčiusiuose regionuose turi būti skiriama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai;

H.  kadangi šioje srityje atitinkamai mažiausiai 20 proc. ir 6 proc. lėšų reikia skirti energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, o tai didelė lėšų dalis;

I.  kadangi energijos kaina pastaraisiais metais smarkiai išaugo ir pasiekė aukščiausią lygį, todėl Europos pramonei iškyla didelių sunkumų;

J.  kadangi mažiausia pagal priemonę ELENA tinkamo finansuoti projekto suma yra 50 mln. EUR, o mažiausia pagal programą „Pažangi energetika Europai“ tinkamo finansuoti projekto suma yra didesnė kaip 6 mln. EUR, o tai viršija daugelio projektų mažose ir kaimo vietovių bendruomenėse sumą;

K.  kadangi Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija laikoma viena pagrindinių būsimos energetikos politikos sričių;

Bendras požiūris

1.  palankiai vertina bendrą požiūrį, siejantį sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus ir jos pavyzdines iniciatyvas, siekiant pereiti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir efektyviai energijos išteklius vartojančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose; be to, primena struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo svarbą siekiant šių trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, grindžiamų valstybių narių solidarumu, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje, ir kovojant su energijos nepritekliumi mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose ir labiausiai pažeidžiamuose namų ūkiuose;

2.  pabrėžia, kad dėl neigiamo dabartinės krizės poveikio didėjant Europoje vietos ir regionų skirtumams reikalingas stiprus ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos palaikymas;

3.  mano, kad vykdant Europos energetikos projektus būtų galima prisidėti prie regionų plėtros ir glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo padedant regionams didinti savo pajėgumus valdyti energijos išteklius; mano, kad investuojant į mažą anglies dioksido kiekį išskiriančius ir atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos vartojimo efektyvumą gali būti skatinamas regionų ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

4.  pabrėžia, kad būtina atskirti sanglaudos politikos tikslus, padedančius įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ir platesnio masto ES energetikos politikos tikslus, darančius poveikį taip pat ir toms šalims, kurios gali gauti pagal sanglaudos politiką skiriamą finansavimą; pabrėžia, kad sanglaudos fondus galima naudoti kaip papildomą šaltinį energetikos projektams finansuoti tik tuo atveju, jeigu projektu padedama siekti sanglaudos politikos tikslų;

5.  mano, kad Europos regionai turėtų skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į vietos ypatumus ir sąlygas, suteikiant Europos regionams pakankamai lankstumo, kad galėtų sutelkti dėmesį į tuos tvarius energijos išteklius, kurie geriausiai atitinka vietos ir regionines sąlygas ir išteklius, siekiant įgyvendinti programos „Europa 2020“ tikslus, o ES turėtų pradėti Europos energetikos tikslus vertinti ir įgyvendinti visos ES mastu;

6.  rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad Europos energijos rinkos yra sutelktos į regionines grupes, ir mano, kad ir toliau reikia skirti daugiau dėmesio konkrečioms nacionalinių ir regioninių rinkų savybėms, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėkūros aktų įgyvendinimas;

7.  mano, kad Europos Sąjunga turėtų nedelsdama imtis veiksmų, kad užtikrintų apsirūpinimą energija ateityje ir apsaugotų savo interesus šioje srityje, o tai reiškia, kad reikės daryti papildomą spaudimą vietos ir regioniniams atstovams, kad jie laikytųsi ES gairių; laikosi nuomonės, kad kartu jiems turėtų būti pasiūlyta didelė finansinė parama rengiant projektus;

8.  pabrėžia, kad dėl numatomo energijos kainų padidėjimo gali ypač pablogėti mažiau išsivysčiusių ES regionų piliečių padėtis; todėl prašo, kad planuojant sanglaudos politiką į tai būtų atsižvelgta ir kad valstybės narės imtųsi papildomų veiksmų siekiant sumažinti poveikį, visų pirma saugomiems vartotojams;

Gebėjimų stiprinimas

9.  pabrėžia, kad dabartiniai klimato ir energetikos srities tikslai ir būsimi tikslai po 2020 m. turėtų būti pagrįsti sąžiningu naštos padalijimu tarp Europos regionų ir neturėtų varžyti jų reikalingo vystymosi galimybių ateityje;

10.  pabrėžia, kad dėl biurokratinių kliūčių ir su procedūrų taikymu susijusio aiškumo trūkumo tapo sunku naudotis Sanglaudos fondu ir struktūriniais fondais, o tai atgrasė subjektus, kuriems tokio finansavimo reikia labiausiai, nuo paraiškų teikimo; todėl pritaria, kad būtų supaprastintos taisyklės ir tvarką, pašalintos biurokratinės kliūtys šalinimui ir didinamas lankstumas skiriant šių fondų lėšas ES ir nacionaliniu lygmeniu; mano, kad supaprastinimas padės užtikrinti, kad lėšos būtų paskirstomos veiksmingiau, lėšų panaudojimo rodikliai būtų didesni, daroma mažiau klaidų, o mokėjimo laikotarpiai būtų trumpesni ir sudarys neturtingiausioms valstybėms narėms ir regionams galimybes visapusiškai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, skirtomis regionų ir tarpvalstybiniams skirtumams mažinti; mano, kad būtina pasiekti supaprastinimo ir taisyklių bei procedūrų stabilumo pusiausvyrą;

11.  pabrėžia, kad svarbu nedidinant administracinės naštos didinti administracinius gebėjimus valstybėse narėse, regionų ir vietos lygmenimis, taip pat suinteresuotųjų subjektų administracinius gebėjimus siekiant visapusiškai ir veiksmingai panaudoti finansavimą, kuris įgyvendinant sanglaudos politiką bus skiriamas energetikos projektams (įskaitant atsinaujinančiųjų energijos vartojimo efektyvumo ir energijos išteklių srityse), taip pat norint įveikti kliūtis, kylančias veiksmingai struktūrinių fondų ir kitų fondų sąveikai, ir remti veiksmingos politikos kūrimą ir įgyvendinimą; ragina valstybes nares dar labiau stengtis pritraukti kvalifikuotų darbuotojų ES lėšoms valdyti ir šiuos darbuotojus išlaikyti;

12.  atkreipia dėmesį, kad įvairios regionų ir vietos valdžios institucijos gali stokoti gebėjimų vykdyti didelio masto energetikos projektus ir tai gali stipriai pakenkti šių projektų įgyvendinimui; todėl mano, kad reikėtų ne tik stiprinti priemones JESSICA, ELENA bei IEE projekto priemonę MLEI, bet ir iki 2018 m. iš naujo apsvarstyti visą pagal sanglaudos politiką mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai pagal teminius tikslus skiriamų lėšų skyrimą, atsižvelgiant į jų panaudojimo lygį ir pritaikant jas pagal poreikius vėliausiai iki numatomos bendro DFP persvarstymo pabaigos;

13.  palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti Pažangiųjų miestų ir Europos inovacijų partnerystė, ir ragina atitinkamus partnerius, dalyvaujančius tvarios miesto plėtros planavimo procesuose, dėti daugiau pastangų propaguojant JESSICA ir ELENA iniciatyvų teikiamą naudą, susijusią su investicijomis į tvarią energiją vietos lygmeniu, ir labiau pasinaudoti jų teikiamais privalumais siekiant padėti miestams ir regionams įgyvendinti perspektyvius investicijų projektus energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat tvaraus miesto transporto srityse;

14.  pabrėžia, kad svarbu reguliariai tikrinti, kaip sanglaudai skirtas finansavimas paskirstomas energetikos projektams, siekiant didinti lėšų panaudojimo rodiklius ir šias lėšas skirti programoms, kurias vykdant įrodyta, kad lėšos buvo panaudotos, teikta papildoma nauda ir šios programos buvo veiksmingos;

15.  pabrėžia, kad nors ir remia naująsias finansines priemones (paskolas, paskolų garantijas ir nuosavybės priemones), jos turėtų būti tik tiesioginių subsidijų ir bendro energetikos projektų finansavimo priedas, o ne jų pakaitalas;

16.  atkreipia valstybių narių ir Komisijos dėmesį, kad miestai, visų pirma, maži ir vidutinio dydžio miestai bei kaimo bendruomenės, turėtų turėti teisę į tiesioginę finansinę paramą energijos vartojimo efektyvumui skatinti ir pastatų renovacijos projektams, taip pat tarpregioniniams ir tarpvalstybiniams projektams, nes tikėtina, kad jiems nepakaks reikiamų administracinių gebėjimų visapusiškai pasinaudoti kitomis finansinėmis priemonėmis; todėl siūlo Komisijai mažesnėms bendruomenėms parengti energijos vartojimo efektyvumo strategiją;

17.  mano, kad reikėtų remti iniciatyvas, kuriomis stiprinami vietos ir regionų pajėgumai sprendžiant energijos taupymo klausimus, be kita ko, ERPF ir ESF investicijomis;

18.  ragina Komisiją parengti ES masto bendradarbiavimo programą, grindžiamą įgyvendinant porines programas įgyta patirtimi, siekiant gerinti regionų, panaudojančių daug ES lėšų, ir regionų, panaudojančių mažai ES lėšų, bendradarbiavimą ir sudaryti palankias sąlygas geriausios patirties sklaidai;

Partnerystės susitarimai

19.  pažymi, jog, norint, kad projektai būtų tinkamai įgyvendinami, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų būti konsultuojamos partnerystės susitarimų sudarymo klausimais, kad turėtų realią galimybę daryti įtaką savo siekiamiems tikslams, išlaidų turiniui ir tikslų įgyvendinimui; taigi, ragina šį partnerystės principą stiprinti;

20.  todėl remia daugiapakopį valdymą ir decentralizuotą energetikos politikos ir energijos vartojimo efektyvumo klausimų sprendimo būdą, įskaitant merų paktą ir tolesnę Pažangiųjų miestų iniciatyvos plėtrą;

21.  nurodo, jog sanglaudos politikos finansavimo tvarka turėtų būti užtikrinta, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į skirtingus regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius ypatumus; todėl pabrėžia prie Europos Sąjungos išorės sienų esančių regionų vaidmenį;

22.  mano, kad nors bendrųjų nuostatų reglamente numatyti bendri lėšų skyrimo ir kiti teminiai tikslai, šios priemonės turėtų būti lanksčiai taikomos partnerystės sutartyse, kad valstybės narės ir jų regionai galėtų veiksmingiausiai siekti strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos tikslų;

23.  atkreipia dėmesį, kad siūlomiems energetikos projektams pagal sanglaudos politiką finansuoti reikia taikyti plačius vertinimo kriterijus; visų pirma atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų geografinių sąlygų neįmanoma visiems regionams taikyti vienodus energetikos politikos metodus;

Įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl politikos

24.  pažymi, kad nors valstybės narės, atsižvelgdamos į ES su klimato kaita susijusius tikslus, keičia savo naudojamų energijos rūšių derinius, dauguma regionų vis dar priklauso nuo iškastinio kuro; todėl mano, kad visi šie regionai turi būti skatinami naudoti energijos išteklius, suderinamus su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais;

25.  pabrėžia poreikį išmintingai rinktis vietinius elektros energijos gamybos išteklius, kad jie kuo labiau įsilietų į regiono kraštovaizdį;

26.  mano, kad būtinos Europos lygmeniu taikomos vienodos taisyklės ir mechanizmas, kuriuos taikant institucijos gautų informaciją iš visos Sąjungos, kad visiškai suprastų įvykius energetikos rinkoje;

27.  mano, kad sanglaudos politika gali būti svarbi išnaudojant inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros galimybes, kad būsimos užduotys energetikos srityje taptų galimybe atgaivinti Sąjungos ekonominę galią;

28.  pritaria sanglaudos ir energetikos politikos lėšų naudojimui tarpvalstybiniams projektams, įgyvendinamiems su trečiųjų šalių valstybėmis partnerėmis, ir nacionalinių tinklų jungtims; pabrėžia, jog pasienio regionai turėtų būti kuo labiau įtraukti į ES sistemą, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis abipus sienų; pabrėžia, kad toks finansavimas turėtų vykti pagal ES energijos rinkos taisykles, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį;

29.  palankiai vertina naująjį pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kaip sanglaudos politiką papildančios priemonės, kuria siekiama patenkinti didelius investicijų į Europos energetikos infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą poreikius ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų; primygtinai ragina Komisiją kuo labiau didinti Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų bei Europos infrastruktūros tinklų priemonės koordinavimą;

30.  ragina įgyvendinti tarpvalstybines veiksmingos energijos gamybos, platinimo ir naudojimo strategijas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės tikslą; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti ES taisykles, kuriomis nustatomos energijos infrastruktūros valdytojų nuostatos tarpvalstybiniu mastu;

31.  mano, kad sanglaudos politikos lėšas turėtų būti leidžiama naudoti struktūriškai teikiant informaciją vietos ir regionų valdžios institucijoms, MVĮ ir pavieniams asmenims apie nacionalinius atsinaujinančiųjų energijos išteklių modelius; pažymi, kad ypač tą būtina daryti tose valstybėse narėse, kuriose buvo patvirtinta kilmės vietos nuorodos sertifikavimo sistema, kuri galėtų būti palanki tik didelio masto energetikos projektams;

32.  ragina visiškai išnaudoti viešųjų ir privačių lėšų sąveiką finansuojant energetikos projektus;

33.  pritaria pasiūlymui persvarstyti ES PVM direktyvą 2006/112/EB, siekiant sudaryti sąlygas sumažinti regionų, vietos ir tarpvalstybiniams projektams, kurių tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą, taikomo PVM dydį ir pirkti aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės gaminius (pagal Direktyvą 2010/30/ES);

34.  mano, kad iš ERPF ir SF neturėtų būti finansuojami tik tie projektai, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kurių infrastruktūra numatyta Direktyvos 2003/87/EB I priede, siekiant, kad mažiau išsivystę regionai nepatirtų neproporcingo poveikio ir tai nepristabdytų jų tapimo mažataršių technologijų regionais; prašo Komisijos pateikti papildomą paaiškinimą apibrėžiant, kurie energetikos sektoriai negalėtų būti finansuojami pagal sanglaudos politiką, ir panaikinti tokią konvergencijos regionuose vykdomų projektų išimtį;

35.  pažymi, kad centralizuoto šilumos tiekimo ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiai yra plačiai paplitę, visų pirma Vidurio Rytų Europoje; mano, kad šių įrenginių ir jų platinimo tinklo tobulinimas ir prireikus naujų didelio efektyvumo jėgainių kūrimas turėtų daryti teigiamą poveikį aplinkai, todėl tai turėtų būti skatinama ir remiama pagal sanglaudos politiką;

Energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir infrastruktūra

36.  sutinka, kad efektyvus energijos vartojimas yra būtinas ES energetikos tikslams pasiekti, visų pirma tai turėtų būti skatinama remiantis lėšų telkimo pagal temą modeliu ir veiksmų programomis; mano, kad ES priemonėmis efektyvus energijos vartojimas turėtų būti remiamas energijos gamybos, platinimo ir vartojimo etapais;

37.  mano, kad itin svarbu investuoti į efektyvų energijos vartojimą ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos energijos vartojimą, visų pirma aprūpinimo būstais sektoriuje;

38.  mano, kad pažangiai naudojant Bendrijos lėšas per būsimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį bus galima pasiekti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo rodiklį ir taip Europos Sąjungoje įgyvendinti tvarumo ir konkurencingumo tikslus; pabrėžia, kad vartojimo mažinimas pasitelkiant efektyvaus energijos vartojimo priemones – tai tvariausias būdas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, kurį taikant importas sumažėtų apytiksliai 25 proc.;

39.  pabrėžia sanglaudos politikos ir jai skiriamų finansinių išteklių svarbą energijos kaupimo ir perdavimo infrastruktūros ir tinklų (ypatingą dėmesį skiriant pažangiesiems elektros energijos tinklams ir paskirstymui) tarp valstybių narių ir visų ES regionų, įskaitant atokiausius regionus, visapusiškam plėtojimui, energijos vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, įperkamam, patikimam ir tvariam energijos tiekimui ir konvergencijos tikslo tarp ES regionų pasiekimui, atsižvelgiant į ES piliečių poreikius kiekvienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad nė vienas valstybių narių regionas neturėtų likti izoliuotas nuo Europos dujų ir elektros tinklų po 2015 m. arba kentėti nuo netinkamo prijungimo prie energetikos tinklų;

40.  pabrėžia, kad reikia plėtoti integruotą ir tarpusavyje sujungtą energetikos sistemą, pažangiuosius vietos ir regionų elektros energijos platinimo bei perdavimo tinklus, taip pat saugojimo infrastruktūrą; mano, kad lėšų telkimas pagal teminius energetikos tikslus turėtų būti naudojamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių tinklams kurti ir renovacijai remti, t. y., tvariai biodujų gamybai;

41.  pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti prisidedama prie energijos srautų per valstybių narių sienas pusiausvyros užtikrinimo, siekiant išvengti galimo energijos nutraukimo grėsmės (pvz., naudojant, transformatorius);

42.  pažymi efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo plėtros poreikį kaimo vietovėse; pabrėžia didėjančias energijos taupymo galimybes kaimo namų ūkiuose – jiems gali prireikti naujoviškų finansavimo modelių, nes šiose bendruomenėse nėra reikalingų finansų įstaigų, kurios galėtų remti tokius projektus; remia veiksmus, kuriais sudaroma galimybė kaimo vietovėse diegti naujas technologijas, pirmiausia gamybos mažais kiekiais srityje;

43.  prašo Komisijos užtikrinti, kad energetikos politika būtų pritaikyta prie kaimo poreikių, visapusiškiau ir koordinuočiau reaguojant į sunkumus ir galimybes, su kuriais susiduriama kaimo vietovėse sprendžiant energijos vartojimo ir gamybos klausimus;

44.  atkreipia dėmesį, kad ir toliau neišnaudojamas statybos ir transporto sektoriuose turimas energijos vartojimo efektyvumo potencialas, nors investicijos į pastatų šildymą ir energiją taupančias transporto priemones suteikia galimybę padidinti darbo vietų skaičių šiuose sektoriuose; mano, kad šioje srityje reikia nustatyti daugiamečius tikslus;

45.  atkreipia dėmesį į nevienodą tvaraus išteklių naudojimo lygį skirtingose valstybėse narėse; ragina taikyti masto ekonomiją, kai įmanoma, naudojantis tarpvalstybiniu bendradarbiavimu tvaraus išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; laikosi nuomonės, kad reikėtų paspartinti priemonių, skirtų efektyviam išteklių naudojimui ir medžiagų perdirbimui remti, įgyvendinimą; pabrėžia anglies dioksido nutekėjimo riziką ir jo poveikį regioninei plėtrai bei socialinei sanglaudai; todėl mano, kad turi būti sukurta pusiausvyra tarp klimato srities tikslų įgyvendinimo ir būtinybės užtikrinti energetinį saugumą Europos regionuose, kuris reikalingas tvariam ir konkurencingam augumui;

46.  pabrėžia, kad naudojant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą gaunama nauda svarbi įgyvendinant informacijos ir ryšių tinklus, kurie būtini patikimo ir tvirto pažangiojo ES elektros energijos tinklo plėtrai;

Konkurencingumas, darbo vietos ir kova su energijos nepritekliumi

47.  pabrėžia, kad investicijos į energetikos infrastruktūrą, tausiai energiją vartojančias statybas ir transportą tiesiogiai skatina naujų darbo vietų kūrimą;

48.  ragina keistis geriausia patirtimi ES mastu, kad būtų galima stebėti įgyvendinamos energetikos politikos poveikį energijos nepritekliaus reiškiniui;

49.  pabrėžia, kad ES energijos rinkos susiskaidymo problemą būtina spręsti šalinant teisės aktų kliūtis ir sisteminius trūkumus, susijusius su galimybe naudotis viešomis ir privačiomis lėšomis, skirtomis projektams rengti ir įgyvendinti;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.