Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2028(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0402/2012

Pateikti tekstai :

A7-0402/2012

Debatai :

PV 15/01/2013 - 16
CRE 15/01/2013 - 16

Balsavimas :

PV 16/01/2013 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0018

Priimti tekstai
PDF 252kWORD 36k
Trečiadienis, 2013 m. sausio 16 d. - Strasbūras
Galimybės leisti stabilumo obligacijas
P7_TA(2013)0018A7-0402/2012
Rezoliucija
 Priedas

2013 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas (2012/2028(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos tvirtesnio ekonomikos valdymo sistemą, įskaitant šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdymo rinkinį, pasiūlymus dėl dviejų dokumentų rinkinio, dėl kurių yra susitaręs Parlamentas, ir Sąjungos masto fiskalinį susitarimą, kaip numatyta pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į dvi Europos Vadovų Tarybos pirmininko ataskaitas „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, paskelbtas atitinkamai 2012 m. birželio 26 d.(1) ir 2012 m. spalio 12 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose nagrinėjami būdai, kaip gerinti ekonominę ir finansinę euro zonos struktūrą(3),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 125 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją „EPS@10: pirmasis Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetis ir ateities uždaviniai“(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos žaliąją knygą dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas (COM(2011)0818),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas(6),

–  atsižvelgdamas į prie šios rezoliucijos pridėtą veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0402/2012),

A.  kadangi Parlamentas paprašė, kad Komisija pateiktų ataskaitą dėl galimybių leisti euroobligacijas, ir tai neatsiejama nuo Parlamento ir Tarybos susitarimo dėl ekonomikos valdymo dokumentų rinkinio (šešių dokumentų rinkinio);

B.  kadangi paskelbus Žaliąją knygą pradėtos išsamios viešosios konsultacijos dėl stabilumo obligacijų sampratos; kadangi Žaliojoje knygoje įvertinamos galimybės euro zonos valstybėms narėms bendrai leisti vyriausybės obligacijas ir aptariamos būtinos sąlygos;

C.  kadangi – nepamirštant platesnės Sąjungos perspektyvos – euro zonos padėtis išskirtinė: jai priklausančios valstybės narės turi bendrą valiutą, tačiau neturi bendros biudžeto politikos ar bendros obligacijų rinkos; kadangi dėl to esama pagrindo palankiai vertinti į dvi Europos Vadovų Tarybos pirmininko pateiktas ataskaitas „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ įtrauktus pasiūlymų projektus – tai puikus atspirties taškas dirbti siekiant tvirtos ir tikros ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS);

D.  kadangi pagal SESV 125 straipsnį valstybėms narėms draudžiama prisiimti kitų valstybių narių įsipareigojimus;

E.  kadangi Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma pinigų politika nėra valstybių narių fiskalinių ir struktūrinių problemų sprendimas, o jo nestandartinių priemonių veiksmingumas ribotas;

F.  kadangi nė viena federacinė valstybė (įskaitant JAV ir Vokietiją) neleidžia tokių obligacijų kaip euroobligacijos, numatytos pagal Žaliojoje knygoje pateiktas 1 ir 2 galimybes – dėl to euroobligacijos iškeliamos kaip visiškai nauja samprata, kurios neįmanoma palyginti su išbandytomis ir patikimomis JAV iždo ir Vokietijos federalinėmis paskolomis (vok. Bundesanleihen);

G.  kadangi valstybės narės susiduria su sunkumais siekdamos gauti finansavimą, kuriam taikomos priimtinos palūkanos – tai lemia rinkos nepasitikėjimas, susijęs su valstybės skola, Europos bankų padėtimi ir Europos vadovų sugebėjimu imtis ryžtingų veiksmų siekiant, kad būtų apginta ir baigta kurti bendra valiuta;

H.  kadangi krizė parodė ne tik euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybę, bet ir tai, kad būtina tvirtesnė fiskalinė sąjunga ir veiksmingos priemonės, kuriomis būtų galima koreguoti netvarias fiskalinės politikos kryptis, makroekonominės pusiausvyros nebuvimą, skolos dydį ir viršutines valstybių narių biudžetų balanso ribas;

I.  kadangi patikimi įsipareigojimai imtis ekonomikos augimui palankių konsolidavimo priemonių yra prielaida norint tvariai spręsti daugumos euro zonos valstybių narių perviršinės skolos ir deficito padėties problemas;

J.  kadangi euro zonos valstybės skolų pasidalijimas savaime negali kompensuoti prarasto konkurencingumo euro zonoje;

K.  kadangi bendra skolos vertybinių popierių emisija solidariosios atsakomybės pagrindu ir tvirtesnė fiskalinė integracija, įskaitant biudžetinę drausmę ir kontrolę, yra dvi to paties medalio pusės;

1.  pažymi, kad dedamos didelės pastangos siekiant švelninti krizės pasekmes ir spręsti su ja susijusias problemas, ir pabrėžtinai atkreipia dėmesį į naują sustiprintą EPS valdymo sistemą, naujausius pasiektus susitarimus dėl pagalbos fondų ir ECB priimamus sprendimus; tačiau yra įsitikinęs, kad toliau būtinas susitarimas dėl ilgalaikio sprendimo, siekiant apibrėžti subalansuotą principą, kuris būtų grindžiamas solidarumo ir atsakomybės euro zonoje deriniu; primena, kad trys euro zonai nepriklausančios valstybės narės taip pat yra gavusios pagalbą, kad galėtų įveikti savo valstybės skolos krizę;

2.  toliau reiškia didžiulį susirūpinimą dėl užsitęsusios euro zonos krizės ir jos keliamos grėsmės milijonų skurdą patiriančių ir darbo neturinčių žmonių gerovei visoje ES; pažymi, kad norint išsaugoti EPS vientisumą ir kartu įgyvendinti struktūrines reformas ir vystyti euro zonos fiskalinį pajėgumą – taip būtų galima įveikti konkrečių šalių patiriamus ekonominius sukrėtimus ar sudaryti palankesnes sąlygas tokioms struktūrinėms reformoms įgyvendinti – būtina rasti tokius alternatyvius būdus prieigai prie rinkų išsaugoti ar valstybių narių skolinimosi kainai sumažinti, kurie nebūtų grindžiami vien pagalbos mechanizmais, pvz., Europos stabilumo mechanizmu (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF);

3.  palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 30 d. sprendimą ieškoti būdų, kaip gerinti ekonominę ir finansinę euro zonos struktūrą kartu vengiant neatsakingo elgesio rizikos ir užtikrinant patikimus ir tvarius valstybės finansus; mano, kad ilgalaikė stipresnės Sąjungos vizija turi būti grindžiama didesniu demokratiniu teisėtumu, paremta Bendrijos metodu ir įgyvendinama remiantis veiksmų planu, kuris turėtų būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį;

4.  pažymi, kad Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM), EFSF ir ESM yra pačios svarbiausios iki šiol ES sukurtos apsaugos priemonės; mano, kad ateityje neturėtų būti nuvertintas ESM vaidmuo sprendžiant mokumo ir lėšų paskirties nustatymo klausimus; palankiai vertina įsipareigojimą, kurį prisiėmė 2012 m. spalio 18–19 d. posėdžiavusi ES Taryba ir pagal kurį – nustačius veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą ir į jo taikymą įtraukus ECB – po tai, kai priimamas įprastas sprendimas, taikant ESM būtų galima tiesiogiai rekapitalizuoti euro zonos bankus;

5.  pabrėžia, kad patikima fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų visose valstybėse narėse strategija būtina fiskaliniam patikimumui atkurti ir labai svarbi tvariai mokėjimų pusiausvyrai, taip pat patikimiems ir tvariems valstybės finansams užtikrinti; patikimi valstybės finansai būtini bendrai skolos vertybinių popierių emisijos sistemai įvesti ir jos veiklai užtikrinti;

6.  palankiai vertina tai, kad parengta Žalioji knyga, kurioje atsižvelgiama į Europos Parlamento seniai pateiktą raginimą; mano, kad pradėjus leisti stabilumo obligacijas būtų žengtas pagal svarbą bendros valiutos įvedimui prilygintinas žingsnis;

7.  palankiai vertina valstybių narių dedamas fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų pastangas ir pripažįsta, kad Europos piliečiai raginami dėti sunkias ir daug jėgų reikalaujančias pastangas; primygtinai ragina valstybes nares toliau laikytis įsipareigojimų ir susitarimų, sudarytų fiskalinio konsolidavimo pagrindu, tinkamai atsižvelgti į makroekonominį kontekstą ir labiau stengtis siekiant sumažinti perviršinį makroekonominį disbalansą;

8.  vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad nepaisant valstybių narių dedamų reformavimo ir konsolidavimo pastangų investuotojai ir finansų rinkų veikėjai nepakankamai vertina iki šiol atliktą darbą ir toliau daro spekuliacinį spaudimą, susijusį su politika – tai atspindi didėjantys palūkanų normų skirtumai ir dideli svyravimai;

9.  tiki, kad būtina skubiai imtis veiksmų ir paremti ilgesnio laikotarpio euro zonos strategiją, pagal kurią būtų užtikrinti tvirti valstybės finansai, tvarus ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aukštas užimtumo lygis ir kartu būtų išvengta neatsakingo elgesio rizikos ir paremta konvergencija siekiant fiskalinės sąjungos; su malonumu pažymi, kad Europos Vadovų Tarybos, Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkams pateikus ataskaitą paskatinta diskusija dėl plataus užmojo išsamios ir patikimos strategijos;

10.  atkreipia dėmesį į regionų skolų rinkose pastebimus įtampos ženklus ir į tai, kaip jie susiję su įtampa atitinkamose valstybėse narėse;

11.  ragina valstybes nares, kurių regionų skolos didelės, taikyti priemones, būtinas leisti bendroms stabilumo obligacijoms, kurias susiejus su fiskalinės drausmės sąlygiškumu regionų skolos spaudimas būtų sumažintas iki spaudimą jų valstybėse narėse atitinkančio lygio;

12.  teigiamai vertina tai, kad euras, kaip pasaulinė rezervinė valiuta, pakilo į antrą vietą pasaulyje; pažymi, kad ilguoju laikotarpiu euro zonai strategiškai svarbu pasinaudoti visais įmanomais bendros valiutos teikiamais pranašumais, pvz., galimybe sukurti bendrą likvidžių ir diversifikuotą obligacijų rinką ir sustiprinti eurą, kaip pasaulinę rezervinę valiutą; mano, kad tam reikalinga integruota Europos finansų, ekonomikos ir biudžeto sistema;

13.  pažymi, kad integruota biudžeto sistema itin svarbi norint užtikrinti tvirtą fiskalinę politiką, kuri apimtų koordinavimą, bendrą sprendimų priėmimą, geresnį vykdymą ir proporcingus veiksmus siekiant užtikrinti bendrą skolos vertybinių popierių emisiją, ir kad šiuo metu kai kurios siūlomos valstybės skolos pasidalijimo schemos gali būti nesuderinamos su kai kurių valstybių narių konstitucine teise;

14.  pabrėžia, kad esama padėtis per trumpą laiką paskatino daugiau dėmesio skirti kokybei (ieškoti saugiausio turto, net jei jo grąža labai maža) – dėl to bankai ir kitos finansų institucijos susiduria su finansavimo iššūkiais;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad bankuose laikomi dideli kiekiai vietos vyriausybių obligacijų ir taip daromas iškreiptas grįžtamojo ryšio poveikis, nes spaudimas dėl valstybės skolos virsta spaudimu bankams; primena, kad turto ir įsipareigojimų įvairinimas yra stabilumo užtikrinimo priemonė ir vienas iš pamirštų vidaus rinkos teikiamų pranašumų;

16.  pabrėžia, kad visos esamos ir būsimos priemonės ar institucijos, kurios sensu stricto ar sensu lato sudaro dalį Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos, turi būti demokratiškai įteisintos;

17.  laikosi nuomonės, kad bendrų obligacijų perspektyva gali būti svarbus ženklas finansų rinkoms, padėti išsaugoti EPS vientisumą, paremti grįžimą prie ekonomikos stabilumo ir sumažinti netikrumą, tačiau šiuo tikslu būtina pažanga ES finansų ir biudžeto integracijos ir priežiūros srityse; pakartoja savo poziciją, kad itin svarbus veiksmų eiliškumas, įskaitant privalomą veiksmų planą, panašų į Mastrichto kriterijus bendrai valiutai įsivesti; ragina išsamiau paaiškinti Komisijos pasiūlymą, pagal kurį bendra skolos vertybinių popierių emisija turėtų priklausyti nuo to, ar, pvz., laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

18.  rekomenduoja Komisijai apibrėžti pasitraukimo ir prisijungimo kriterijus, kurie būtų pagrįsti tvirtu fiskaliniu konsolidavimu ir biudžetine drausme, taip pat atsižvelgti į dabartinę krizę ir į ne vienoje euro zonos valstybėje taikomą fiskalinį koregavimą;

19.  atkreipia dėmesį į teigiamus ir neigiamus pokyčius euro zonoje nuo 1999 m. ir pabrėžia, kad dėl valstybės skolos palūkanų normų konvergencijos atsirado paskatų netvarioms skoloms susidaryti; pažymi, kad per viešas ir politines diskusijas pasiūlyta įvairių dalinės bendros skolos vertybinių popierių emisijos būdų, pvz., ribotu ir sąlyginiu pagrindu telkti trumpalaikes finansines priemones (euro vekselius) arba laipsniškai pereiti prie Europos skolos grąžinimo fondo;

20.  pabrėžia, kad imantis bet kokių veiksmų siekiant bendros obligacijų emisijos turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į bendrosios rinkos perspektyvą užtikrinant, kad neatsirastų nereikalingų kliūčių tarp euro zonai priklausančių ir nepriklausančių valstybių narių arba nesutriktų jų tarpusavio pusiausvyra;

21.  primena, kad net ir taikant bendros obligacijų emisijos sistemą kiekviena valstybė narė įpareigota grąžinti visą savo skolą; primena, kad bendra obligacijų emisija nėra garantija, kad valstybė narė nesuklups vykdydama su savo skola susijusius įsipareigojimus;

22.  yra įsitikinęs, kad, siekiant apsaugoti ES mokesčių mokėtojus, turėtų būti svarstoma galimybė naudoti tik bendrai leidžiamas obligacijas, kuriomis obligacijų turėtojams griežtai užtikrinama pirmenybė;

23.  pripažįsta, kad, realiosios ekonomikos požiūriu, nepakankamas konkurencingumas ir nesugebėjimas įgyvendinti struktūrinių reformų yra esminiai užsitęsusio šalies ekonominės padėties blogėjimo veiksniai;

24.  pažymi, kad daugumoje pasiūlymų dėl euroobligacijų pateikta būdų, kaip riboti valstybių narių, kurių biudžeto būklė tampa nevaldoma, prieigą prie obligacijų; todėl primygtinai ragina išsaugoti mechanizmus, kuriais būtų galima padėti valstybėms narėms, susiduriančioms su tokiais sunkumais, kaip likvidumo krizė (o ne mokumo krizė), ir neįtrauktoms į bendrą obligacijų emisiją; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu turėtų būti išsaugotas ESM; mano, kad ESM turėtų būti taikomas Bendrijos metodas;

25.  ragina Komisiją konkrečiau paaiškinti paskolų valstybėms narėms skyrimo kriterijus, nes Žaliojoje knygoje nurodyta tik tiek, kad tai bus daroma atsižvelgiant į jų reikmes; primygtinai pabrėžia, kad pajėgumas tvarkyti skolą turėtų būti vienas iš pagrindinių skyrimo kriterijų;

26.  pažymi, jog Komisijos žaliojoje knygoje teigiama, kad pasiūlymuose dėl vadinamųjų mėlynųjų obligacijų nustatyta 60 proc. BVP viršutinė riba gali būti pernelyg aukšta sistemos stabilumui užtikrinti, ir ragina pateikti konkretesnį šios ribos paaiškinimą;

27.  yra įsitikinęs, kad būtina parengti veiksmų planą, kaip per trumpą laiką rasti išeitį iš dabartinės krizės ir kaip baigti kurti, sustiprinti ir pagilinti ekonominę ir pinigų sąjungą ir ilgainiui pereiti prie fiskalinės sąjungos;

28.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėtos galimybės teikti pasiūlymus dėl veiksmų plano, kad būtų galima taikyti valstybės skolos vertybinių popierių bendros emisijos priemones atsižvelgiant į finansinius, biudžetinius ir teisinius aspektus, ir, jei tinkama, šie pasiūlymai pateikti; mano, kad Komisija, atsižvelgdama į tai ir kartu į tarpinę H. Van Rompuy'jaus 2012 m. spalio 12 d. ataskaitą, turėtų skirti ypatingą dėmesį galimybei sukurti skolos grąžinimo fondą derinant laikinas skolos vertybinių popierių bendros emisijos priemones ir griežtas fiskalinio koregavimo taisykles toms šalims, kurių įsiskolinimas viršija 60 proc. BVP, ir dalyvaujančioms šalims įsipareigojant grąžinti skolą, kad visos dalyvaujančios šalys galėtų sumažinti perviršinę skolą per orientacinį 25 metų laikotarpį – jis ilgesnis nei numatyta pagal atnaujintą Stabilumo ir augimo paktą, tačiau praktiškai jam taip pat būtinas pakankamas ekonomikos augimas ir labai griežta finansinė drausmė;

29.  ragina valstybes nares svarstyti bendros trumpalaikių skolos vertybinių popierių emisijos galimybę išleidžiant euro vekselius, kaip nurodoma H. Van Rompuy'jaus 2012 m. spalio 12 d. ataskaitoje, kad tos valstybės narės, kurių fiskalinė politika iš esmės tvari, būtų apsaugotos nuo nelikvidumo tendencijų, taip pat nuo stiprėjančios valstybės skolos ir bankų krizių sąveikos ir nuo panikos sukeliamų neigiamų išorės padarinių – tai lemia didžiulius rinkos iškraipymus ir netiesiogines subsidijas valstybėms narėms, kurių vyriausybių obligacijų palūkanų normos tampa nenormaliai mažos;

30.  primygtinai ragina valstybes nares nagrinėti galimybę pereiti prie Europos patikimų obligacijų sistemos ar prie kitų obligacijų krepšelio samprata grindžiamų pasiūlymų;

31.  mano, kad taikant euro vekselius, kurie galėtų būti apriboti laiko ir kiekio požiūriais, būtų suteikta laiko ir stabilumo kitoms priemonėms, pvz., Stabilumo ir augimo paktui ir dviejų dokumentų rinkiniui, taip pat būtų galima įgyvendinti kitas ilgesnio laikotarpio priemones, skirtas euro zonos integracijai ateityje;

32.  ragina Komisiją dalyvauti aiškinantis teisinius bendros obligacijų emisijos apribojimus, pirmiausia SESV 125 straipsnį ir jo poveikį trims galimiems emisijos modeliams – bendrosios atsakomybės, individualiosios atsakomybės ir solidariosios atsakomybės; primygtinai ragina Komisiją analizuoti, kaip būtų galima pasinaudoti SESV 352 straipsnio 1 dalimi ar bet kuriuo kitu teisiniu pagrindu, siekiant įgyvendinti dalinės bendros skolos vertybinių popierių emisijos sprendimą be būtinų Sutarties pakeitimų, įskaitant priežiūros ir pranešimų sistemą remiantis SESV 121 ir 136 straipsniais, kad kas ketvirtį būtų stebima euro zonos valstybių narių ir visos euro zonos padaryta pažanga siekiant stipresnės ir tikros ekonominės ir pinigų sąjungos, taip pat siekiant koordinuoti valstybių skolos vertybinių popierių priemonių, kurioms netaikoma jokia skolos pasidalijimo sistema, emisijas;

33.  palankiai vertina 2012 m. birželio 29 d. vykusiame Euro grupės aukščiausiojo lygio susitikime priimto sprendimo principus, kuriais vadovaujantis siekiama užtikrinti euro stabilumą, visų pirma lanksčiai ir veiksmingai naudojant turimas EFSF / ESM priemones, kad Europos semestro, Stabilumo ir augimo pakto ir makroekonominių disbalansų procedūros pagrindu būtų stabilizuotos valstybių narių, kurios turi laikytis konkrečiai joms skirtų rekomendacijų ir kitų savo įsipareigojimų, įskaitant atitinkamus terminus, rinkos; pripažįsta, kad sąlygos bus nustatytos susitarimo memorandume ir kad ECB bus EFSF / ESM įgyvendinimo tarpininkas veiksmingai ir naudingai vykdant rinkos operacijas;

34.  mano, kad tuo pat metu būtina skubiai rekapitalizuoti Europos bankų sektorių ir baigti kurti ES finansinių paslaugų bendrąją rinką; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus sukurti bendrą Europos bankininkystės įstaigų priežiūros mechanizmą, taip pat bendrą Europos atsigavimo ir problemų sprendimo režimą – idealiausiu atveju tuo pat metu, kai įsigalios bendrasis priežiūros mechanizmas; taip pat ragina numatyti, kad ateityje sunkumų patiriantys bankai galėtų būti finansuojami pagal ESM iškart po to, kai bus pradėtas taikyti bendrasis priežiūros mechanizmas; pabrėžia, kad Parlamentui ir Tarybai turi būti atsiskaitoma už bendrąjį priežiūros mechanizmą, t. y. už Europos Sąjungos masto priežiūros srityje priimtus veiksmus ir sprendimus, ir kad kompetentingam Parlamento komitetui turėtų būti teikiamos ataskaitos;

35.  pakartoja, kad būtina įgyvendinti krizės valdymo priemones, ir pripažįsta, kad nepakankamas finansų sektoriaus reguliavimas yra svarbus sunkios kai kurių euro zonos valstybių biudžeto padėties veiksnys;

36.  mano, jog rizikuojama, kad bendros skolos vertybinių popierių, panašių į EFSF obligacijas, emisija atskiros atsakomybės pagrindu bus nepakankamai patraukli investuotojams, jei kurių nors sistemoje dalyvaujančių valstybių narių finansai toliau bus netvarūs;

37.  pažymi, kad gali prireikti rinktis iš trijų scenarijų: pirma, visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms būtų nustatyta bendra palūkanų norma – tai lemtų turto perkėlimą iš vienos šalies į kitą; antra, būtų nustatyta diferencijuota palūkanų norma; trečia, nustatyta bendra palūkanų norma būtų susieta su tokia kompensavimo schema, kokią, pvz., yra pasiūliusi Komisija, t. y. valstybės narės, kurių reitingai žemesni, skirtų finansinę kompensaciją toms valstybėms narėms, kurių reitingai geresni;

38.  ragina Komisiją smulkiau detalizuoti savo pasiūlytą galimybę nustatyti valstybių narių palūkanų normų diferencijavimo sistemą taikant skirtingus reitingus ir pirmiausia paaiškinti, kaip ir kas šiuos reitingus nustatys, kai bus pradėtos taikyti bendros obligacijos ir neutralizuoti rinkos mechanizmai;

39.  pritaria Komisijos žaliojoje knygoje pareikštai nuomonei, kad negalima užkrauti euroobligacijų sistemos stabilumo naštos nedideliam skaičiui valstybių narių, kurių finansai tvarūs, ir kad tokiai sistemai būtina stipresnė fiskalinė sąjunga ir griežtesnė biudžeto drausmė, jei ją taikant tikimasi išvengti neatsakingo elgesio rizikos;

40.  laikosi nuomonės, jog nusprendus, kad skolos pasidalijimo sistema įmanoma, ir ją gerai integravus į sistemą, kurią taikant siekiama stabilumo, veiksmų plane, skirtame siekti tikros ekonominės ir pinigų sąjungos, turėtų būti numatytas Sutarties keitimas – tai galėtų lemti obligacijų išleidimą solidariosios atsakomybės pagrindu;

41.  mano, kad taikant dalinio nacionalinės emisijos pakeitimo sistemą (pvz., vadinamąsias mėlynąsias ir raudonąsias obligacijas) būtų galima, pirma, sumažinti tų valstybių narių, kurių finansai tvirti ir tvarūs, skolinimosi kainą ir, antra, paskatinti perviršinę skolą turinčias valstybes nares ją mažinti, nes su vadinamosiomis raudonosiomis obligacijomis susijusi rizika būtų didesnė ir palūkanų normos padidėtų;

42.  ragina Komisiją, jei tinkama, bendradarbiaujant su ECB ir Europos bankininkystės institucija (EBI), taip pat konsultuojantis su Taryba ir Parlamentu atidžiai įvertinti visus techninius su bet kuria iš šių schemų susijusius klausimus: garantijų, skirstymo dalimis ir telkimo struktūrų, galimų užstatų, taisyklėmis ir rinka pagrįstos fiskalinės drausmės pusiausvyros, papildomų apsaugos priemonių (ypač susijusių su dalyvavimu bet kurioje schemoje), restruktūrizavimo, emisijos, ryšių su veikiančiais stabilumo mechanizmais, investuotojų bazės, reguliavimo reikalavimų (pvz., kapitalo pakankamumo), laipsniško skolos padengimo ir išpirkimo termino; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti, kokio pobūdžio valdymas ir atskaitomybė būtų teisėta ir tinkama;

43.  pabrėžia, kad įgyvendinus trumpalaikes krizės problemų sprendimo priemones ir žengiant pirmuosius žingsnius pagal privalomą veiksmų planą bet kokie veiksmai turi būti vykdomi remiantis įprasta teisėkūros procedūra, laikantis visapusiškos demokratinės atskaitomybės tuo lygmeniu, kuriuo priimamas sprendimas; pažymi, kad Komisija, rengdama savo pasiūlymus, gali sukurti laikiną organą, kurį sudarytų Europos Parlamento nariai, taip pat valstybių narių ir ECB atstovai; primena, kad taip būtų visapusiškai panaudotos jos prerogatyvos ir iniciatyvos teisės, įskaitant jos teisę inicijuoti Sutarties pakeitimą; laikosi nuomonės, kad šis organas taip pat turėtų svarstyti galimybę išleisti tikras federalines obligacijas, susietas su sustiprintu Europos Sąjungos biudžetu;

44.  pabrėžia, kad Komisija turėtų išnagrinėti kiekvieną ir visas šios rezoliucijos priede pateiktas (1 ir 2 etapų) galimybes, kadangi šios galimybės nebūtinai alternatyvios, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti suvestinės;

45.  žino, kad ypač akademinėje srityje pateikiama vis daugiau pasiūlymų dėl skolos pasidalijimo; pažymi, kad šie pasiūlymai labai skirtingi;

46.  pritaria Komisijos susirūpinimui dėl apskaitos klausimų, susijusių su stabilumo obligacijų traktavimu pagal nacionalinę teisę; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai įvertinti stabilumo obligacijų įvairių garantijų struktūrų poveikį nacionalinės skolos ir BVP santykiui;

47.  atkreipia dėmesį į Komisijos žaliojoje knygoje nurodytą neatsakingo elgesio rizikos problemą, tačiau vis dėlto mano, kad būtina atlikti išsamią neatsakingo elgesio rizikos problemos analizę, kad būtų galima padaryti teisingas išvadas ir, jei įmanoma, priimti tinkamus sprendimus;

48.  mano, kad neatsakingo elgesio rizikos problemą būtų galima įveikti tinkamai apibrėžus fiskalinės drausmės garantijas ir paskatų mechanizmus;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) http://ec.europa.eu/economy_finance/focuson/crisis/documents/131201_en.pdf.
(2) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/132809.pdf.
(3) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/131359.pdf.
(4) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 8.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0046.


PRIEDAS

Veiksmų planas

Toliau pateikiamas galimas planas, sudaromas įvairių veiksmų, kurie pateikiami nebūtinai iš eilės, yra nebūtinai suvestinio pobūdžio ir nebūtinai savarankiški.

Neatidėliotinos priemonės krizei įveikti

1.  Laikino Europos skolos grąžinimo fondo įsteigimas siekiant sumažinti skolą iki tvaraus lygio ir užtikrinti prieinamas palūkanų normas

Komisija pateikia pasiūlymą laikinam Europos skolos grąžinimo fondui neatidėliojant sukurti laikantis šių principų:

   vienkartinis skolos sumų, viršijančių pagal Mastrichto kriterijus nustatytą pamatinę 60 proc. BVP vertę, perkėlimas į bendrą fondą solidariosios atsakomybės pagrindu per pradinį penkerių metų etapą; toks perkėlimas turėtų būti vykdomas etapais ir pradėtas perkeliant tik 10 proc. skolos, viršijančios pagal Mastrichto kriterijus nustatytą 60 proc. BVP ribą; tolesni perkėlimai būtų vykdomi laipsniškai;
   dalyvauti gali tik tos valstybės narės, kurioms netaikoma visapusiška koregavimo programa; numatomas laipsniškas koregavimo programą sėkmingai įgyvendinusių valstybių narių įtraukimas; tinkamai įvertinamas koregavimo programą įgyvendinančių valstybių narių pasirengimas dalyvauti;
   valstybės narės įpareigojamos per orientacinį 25 metų laikotarpį savarankiškai išpirkti perkeltą skolą;
   taikomos griežtos sąlygos, pvz.: i) turi būti pateiktas užstatas; ii) turi būti įsipareigota įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo planus ir struktūrines reformas;
   įgyvendinamos sustiprintos EPS sistemos fiskalinės taisyklės, išreikštos skaičiais, kad būtų apribotos išimtinai dalyvaujančioms valstybėms likusios daugiausia 60 proc. BVP siekiančios skolos;
   stiprinamas koordinavimas įgyvendinant naują ekonomikos valdymo sistemą ir sugriežtintą 2020 m. ES darbotvarkę, taip pat privalomą struktūrinių reformų darbotvarkę stebint Komisijai;
   valstybėms narėms numatomos skaidrios ir nuspėjamos pasitraukimo procedūros; pasilikimas turėtų būti skatinamas ir todėl pasitraukimo kaina turėtų būti didelė; neįvykdžius įsipareigojimų pradiniu etapu, jis turėtų būti iš karto sustabdomas, o įsipareigojimų neįvykdžiusi šalis turėtų būti bet kuriuo metu netekti fondui sumokėto užstato.

2.  Euro vekselių įvedimas siekiant apsaugoti valstybes nares nuo nelikvidumo tendencijų

Komisija pateikia pasiūlymą dėl skubaus bendros trumpalaikių skolos vertybinių popierių emisijos sistemos sukūrimo laikantis šių principų:

   siekiant leisti euro vekselius dalyvaujant visoms euro zonos valstybėms narėms, kurioms netaikoma išsami koregavimo programa, sukuriama agentūra arba naudojama jau veikianti įstaiga; numatomas laipsniškas koregavimo programą sėkmingai įgyvendinusių valstybių narių įtraukimas;
   toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko Stabilumo ir augimo pakte nustatytų taisyklių, gali tekti mokėti baudos palūkanų normą;
   nustatomas maksimalus euro vekselių (sudarančių daugiausia 10 proc. BVP) išpirkimo terminas – taip galima vykdyti nuolatinę stebėseną ir, kadangi išpirkimo terminas trumpas, dažnai atnaujinti garantijas;
   euro vekseliais pakeičiami visi trumpalaikiai skolų vertybiniai popieriai, kuriuos ketina išleisti valstybės narės, taigi jos lieka atsakingos tik už nuosavos skolos vertybinių popierių, kuriems taikomas ilgesnis išpirkimo terminas, išleidimą – tai turėtų būti stebima ir ribojama atsižvelgiant į kiekvienos šalies reikmes, fiskalinę padėtį ir skolos santykį;
   priimamos valstybės skolos vertybinių popierių priemonių, kurių neapima jokia skolos pasidalijimo sistema, emisijos koordinavimo priemonės;
   numatomas nacionalinių parlamentų dalyvavimas, kaip numatyta pagal atitinkamos valstybės narės konstitucines taisykles.

Komisija turėtų atsižvelgti į galutinės H. Van Rompuy'aus ataskaitos dėl tikros ekonominės ir pinigų sąjungos išvadas.

2 veiksmas. Dalinė bendra emisija. Vadinamųjų mėlynųjų obligacijų įvedimas: kasmetinės paskirstytos skolos, neviršijančios 60 proc. BVP, vertybiniai popieriai, kuriuos ketinama išleisti nepakeičiant Sutarties

Komisija išnagrinėja ir pateikia Europos Parlamentui savo išvadas dėl galimybės sukurti sistemą, pagal kurią 60 proc. BVP neviršijančios skolos būtų paskirstomos išleidžiant bendrus skolos vertybinius popierius, kurie būtų apsaugoti apibrėžiant nacionalinės skolos apribojimus ar kitus tinkamus mechanizmus, skirtus išvengti neatsakingo elgesio rizikos, laikydamasi šių principų:

   dalyvauja tik tos valstybės narės, kurios atitinka Stabilumo ir augimo pakto ir Sąjungos masto fiskalinio susitarimo nuostatas, kaip nustatyta pagal SSKV 16 straipsnį, ir kurioms netaikoma visapusiška koregavimo programa;
   solidariosios atsakomybės pagrindu išleidžiamų skolos vertybinių popierių suma griežtai ribojama iki dalies, kuri yra mažesnė nei 60 proc. BVP, draudžiant dalyvaujančioms valstybėms narėms leisti pirmaeilius skolos vertybinius popierius, nepatenkančius į bendrą emisiją;
   galutinį sprendimą dėl vadinamųjų mėlynųjų obligacijų išleidimo ir jų atitinkamų garantijų turės priimti visų dalyvaujančių šalių nacionaliniai parlamentai;
   reikalaujama, kad dalyvaujančios valstybės narės pateiktų užstatą;
   sukuriamas paskirstymo mechanizmas, pagal kurį atsižvelgiama į tai, ar laikomasi fiskalinės drausmės, į ekonomikos ciklą, į ankstesnius palūkanų normų skirtumus ir vertinama pagal skolinimosi reikalavimus.

Visapusiškai bendra nacionalinės skolos vertybinių popierių emisija, dėl kurios būtina keisti Sutartį

Komisija, remdamasi komiteto atliktu darbu ir parengusi visus galimus ES teisinės sistemos pakeitimus ir prireikus Sutarties pakeitimą, taip pat, jei būtina, atsižvelgusi į valstybių narių konstitucijų pakeitimus, jei tinkama, pateikia pasiūlymus dėl bendros obligacijų emisijos sistemos sukūrimo, laikydamasi šių principų:

   dalyvauja tik tos valstybės narės, kurios atitinka nustatytas 2 etapo sąlygas;
   sukuriama Europos skolų agentūra obligacijoms leisti;
   įsteigiamos tinkamos, demokratiškai teisėtos institucijos, kurios, be kita ko, bus atsakingos už nacionalinės fiskalinės politikos ir konkurencingumo darbotvarkės priežiūrą ir koordinavimą, taip pat už išorinį euro zonos atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose.

Bendra tikros Europos skolos vertybinių popierių emisija, susieta su sustiprintu Europos Sąjungos biudžetu, dėl kurios būtina keisti Sutartį

Komisija, parengusi visus galimus ES teisinės sistemos pakeitimus ir prireikus euro zonos teisinės sistemos pakeitimus, pateikia pasiūlymų dėl galimos obligacijų emisijos, siekiant finansuoti ES investicijas į ES viešąsias gėrybes (pvz., infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir pan.), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisitaikyti prie konkrečių šalių patiriamų sukrėtimų, sudarant galimybės sušvelninti problemas centriniu lygmeniu – taip būtų palengvintos struktūrinės reformos, kuriomis gerinamas konkurencingumas ir skatinamas potencialus ekonomikos augimas integruotos ekonomikos politikos sistemos kontekste.

Teisinė informacija - Privatumo politika