2013 m. sausio 17 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių į ES importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (2012/2923(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (COM(2005)0661 – C7-0048/2010 – 2005/0254(COD)),
– atsižvelgdamas į savo Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0273/2010),
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2010 m. spalio 21 d.(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2013 m. Komisijos darbo programa“ priedą (COM(2012)0629),
– atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas dėl kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2010 m. spalio 21 d., 525 nariams balsavus už, 49 − prieš ir 44 susilaikius, per pirmąjį svarstymą EP priėmė savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos;
B. kadangi, nors praėjo daugiau kaip dveji metai, Taryba dar nepriėmė savo bendrosios pozicijos ir bendro sprendimo procesas liko aklavietėje;
C. kadangi savo 2013 m. darbo programoje Komisija nurodo, kad EP pasiūlymas tapo neaktualus ne tik dėl to, kad Taryboje nesusitarta, bet ir dėl pastarųjų PPO apeliacinio komiteto PPO taisyklių aiškinimo naujovių;
D. kadangi ES neturi galiojančių suderintų taisyklių dėl importuojamų prekių kilmės nuorodos, išskyrus tam tikrus atvejus žemės ūkio sektoriuje;
E. kadangi PPO narės ne iš ES, pavyzdžiui, Brazilija, Kanada, Kinija ir JAV, įdiegė privalomo tam tikrų produktų kilmės žymėjimo sistemas;
F. kadangi bendros nuostatos reikalingos siekiant padidinti šalių PPO narių konkurencingumą ir užtikrinti vienodas sąlygas su gamintojais tose šalyse pagrindinėse ES partnerėse, kurios įdiegė kilmės žymėjimą;
G. kadangi informacija yra vienas iš piliečių laisvės ir vartotojų apsaugos kertinių akmenų;
1. nepritaria Komisijos ketinimui panaikinti pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos, kurį Parlamentas patvirtino per pirmąjį svarstymą, tinkamai ir laiku Parlamentui apie tai nepranešus ir nepateikus teisės aktų leidėjams išsamaus paaiškinimo dėl šio panaikinimo tikslo prieš priimant tokį sprendimą;
2. ragina Komisiją persvarstyti savo planuotą sprendimą;
3. ragina Komisiją kaip alternatyvą pasiūlyti naujus su PPO suderinamus teisės aktus, kuriuos taikant ES galėtų spręsti šiuos klausimus, iš pradžių planuotus išspęsti įgyvendinant pradinį pasiūlymą;
4. ragina Komisiją laiku informuoti Parlamentą dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia siekiant vėl pradėti teisėkūros procesą ir rasti išeitį iš dabartinės aklavietės;
5. ragina Komisiją nedelsiant pradėti lyginamąjį šiuo metu galiojančių ir taikomų kiekvienoje PPO šalyje teisėkūros aktų dėl kilmės žymėjimo tyrimą, siekiant išanalizuoti svarbiausius principus ir įvertinti atitiktį PPO taisyklėms;
6. kaip ir ankstesnėmis progomis primena, kad, kaip daugiašalės prekybos dalį, svarbu išlaikyti vienodas sąlygas ES įmonėms ir jų konkurentėms iš trečiųjų šalių, taip pat laikytis nuoseklios strategijos siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad tai yra taip pat svarbu siekiant suteikti daugiau vertės aukštos kokybės produkcijai ir aplinkos ir socialiniams standartams dabartinėmis pasaulinės konkurencijos, kuri itin svarbi MVĮ, sąlygomis;
7. pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas vartotojams bendrojoje rinkoje rinktis pirkinius turint daugiau informacijos, iki to laiko, kol bus priimti nauji teisės aktai, būtina veiksmingiau naudotis regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis turimomis priemonėmis, įskaitant švietimą ir visuomenės informuotumo didinimą pasitelkus žiniasklaidą;
8. ragina Komisiją nustatyti savo bendrąją poziciją po pirmojo svarstymo Parlamente, kad galėtų vykti normalios institucijų diskusijos;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.