Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5, 12, 14, 15, 16, 21, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos 5, 6 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių principų ir teisių darbe deklaraciją ir į TDO konvencijas, kuriomis nustatomos visuotinės pagrindinės darbo sąlygos: į konvencijas dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 29 (1930 m.) ir Nr. 105 (1957 m.)); į konvencijas dėl asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas (Nr. 87 (1948 m.) ir Nr. 98 (1949 m)); į konvencijas dėl vaikų darbo panaikinimo (Nr. 138 (1973 m.) ir Nr. 182 (1999 m.)) ir į konvencijas dėl nediskriminavimo darbe (Nr. 100 (1951 m.) ir Nr. 111 (1958 m.)),

–  taip pat atsižvelgdamas į TDO konvencijas dėl darbo išlygų viešųjų pirkimų sutartyse (Nr. 94) ir dėl kolektyvinių derybų (Nr. 154),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintus TDO Deramo darbo darbotvarkę ir Visuotinį darbo vietų paktą,

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant teisingos globalizacijos, kurią 2008 m. birželio 10 d. bendru sutarimu patvirtino 183 TDO valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į kitus Jungtinių Tautų dokumentus žmogaus teisių klausimais, visų pirma į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, 1989 m. Vaiko teisių konvenciją, 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos ir į 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. pradėtus taikyti JT moterų įgalinimo principus, kuriuose pateikiamos gairės, kaip suteikti moterims daugiau galių darbo vietoje, rinkoje ir bendruomenėje, ir kurie buvo parengti bendradarbiaujant JT padaliniams „JT Moterys“ ir „Pasaulinis susitarimas“,

–  atsižvelgdamas į Klimato duomenų atskleidimo standartų valdybos, Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos bendradarbiavimo projektą „Nuoseklumo projektas“, kuriuo siekiama didesnio nuoseklumo taikant požiūrį į įmonių teikiamos informacijos, susijusios su klimato kaita, paklausą ir pasiūlą,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad įsteigta Tarptautinė integruotų ataskaitų teikimo taryba (angl. IIRC),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Danijos finansinių ataskaitų teikimo įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Komisijos atliktą tyrimą dėl tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės priemonių bei standartų ir galiojančių ES teisės aktų valdymo spragų (žinomas kaip Edinburgo tyrimas)(2), kurio išvados paskelbtos 2011 m. Europos Parlamento metiniame pranešime apie žmogaus teisių padėtį(3) ir visiškai patvirtintos Europos Vadovų Tarybos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20) baigiamojo dokumento 46 ir 47 dalis,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų atsakingo investavimo principus (JTAIP),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 1 d. paskelbtą tarptautinį standartą ISO 26000, kuriuo nustatomos socialinės atsakomybės gairės,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. atliktą 99 įmonių tyrimą „Green Winners“(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. spalio 16 d. įsteigtą Europos daugiašalį suinteresuotųjų subjektų forumą įmonių socialinės atsakomybės klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011)0896),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(6), kuriuo pakeista 1968 m. Briuselio konvencija, išskyrus nuostatas dėl Danijos ir kitų valstybių narių santykių,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl įmonių socialinės atsakomybės(7),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (Komisijos komunikatas dėl padoraus darbo, COM(2006)0249),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įmonių teisės modernizavimas ir įmonių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje. Planas judėti į priekį“ (Įmonių valdymo veiksmų planas, COM(2003)0284),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Paketas “Atsakingos įmonės„ (COM(2011)0685),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos įmonių socialinės atsakomybės modelio skatinimas“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją „Komisijos komunikatas dėl įmonių socialinės atsakomybės. Įmonių indėlis į tvarų vystymąsi“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė: naujoji partnerystė“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“, kurioje teigiama, kad tarp įmonių atsakomybės ir įmonių valdymo esama glaudaus ryšio(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio mėn. 20 d. rezoliuciją „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0023/2013),

A.  kadangi įmonių socialinė atsakomybės sąvoka negali būti piktnaudžiaujama tam, kad būtų iš naujo nustatomi tarptautiniu mastu pripažinti taikomi būtiniausi standartai, tačiau ją reikia panaudoti siekiant įvertinti jų įgyvendinimą ir geriau suvokti, kaip įvairių dydžių įmonės juos galėtų lengvai ir tiesiogiai taikyti;

B.  kadangi paprastai ES institucijose vartojama įmonių socialinės atsakomybės sąvoka turėtų būti laikoma iš esmės neatskiriama nuo susijusių atsakingo ar etiško verslo, principo „aplinka, visuomenė ir valdymas“, tvaraus vystymosi ir įmonių atskaitomybės sąvokų;

C.  kadangi įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūris turi likti pagrindinė visų ES remiamų iniciatyvų, susijusių su įmonių socialine atsakomybe, dalis ir patikimiausios pačių verslo įmonių socialinės atsakomybės pagrindas, pradedant nuo vietos lygmens;

D.  kadangi vykdant Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą sukurta tarptautiniu mastu plačiai pripažįstama verslo skaidrumo metodika ir kadangi Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos, kuri apima pagrindinius visuotinius apskaitos standartus nustatančius organus, įsteigimas rodo, kad greičiau nei per dešimtmetį įmonių tvarumo ataskaitų įtraukimas į finansines ataskaitas taps visuotine norma;

E.  kadangi dėl novatoriško darbo, nuveikto įgyvendinant Princo tvarumo atsakomybės projektą (angl. Prince's Accounting for Sustainability Project), Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos verslui iniciatyvą (angl. TEEB for Business) ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą, dabar įmonės gali visiškai ir tiksliai įvertinti savo išorinį poveikį visuomenei ir aplinkai pinigais ir įtraukti šį vertinimą į įmonės finansinį valdymą;

F.  kadangi labai pasikeitė investuotojų bendruomenė ir 1123 investuotojai (visas jų valdomas turtas sudaro 32 trilijonus JAV dolerių) parėmė JT atsakingo investavimo principus; kadangi Europos tvarių investicijų forumo duomenimis 2010 m. rugsėjo mėn. pasaulinė socialinę atsakomybę prisiimanti investicijų rinka pasiekė 7 trilijonus EUR ir kadangi 82 investuotojai, vadovaujami bendrovės „Aviva Global Investors“ ir valdantys iš viso 50 trilijonų JAV dolerių vertės turtą, paragino JT aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi tema padaryti privalomu įmonių tvarumo ataskaitų teikimą;

G.  kadangi Europos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų platformos įmonių socialinės atsakomybės klausimais, kuri ėmėsi įvairių bandomųjų ir mokslinių tyrimų projektų, įsteigimas ir buvusios Verslo sąjungos veikla padėjo tvirtus pagrindus Europos veiksmams įmonių socialinės atsakomybės srityje, prie to taip pat nuolat prisideda įvairios Europos įmonių socialinės atsakomybės organizacijos, įskaitant organizaciją „CSR Europe“, Europos verslo visuomenėje akademiją (angl. EABIS), Europos socialinių investicijų forumą (EUROSIF) ir Europos koaliciją už teisingą verslą (angl. ECCJ);

H.  kadangi būtini tam tikri bendri įmonių socialinės atsakomybės standartai, kadangi dėl esminių skirtumų taip pat reikia diferencijuotų sektoriaus metodų ir kadangi laisvoje visuomenėje įmonių socialinė atsakomybė niekada negali paversti labdaringų veiksmų privalomais, nes tai gali sumažinti žmonių norą duoti;

I.  kadangi įmonių elgesio kodeksai atliko svarbų vaidmenį inicijuojant įmonių socialinę atsakomybę ir didinant informuotumą apie ją, tačiau tai nepakankamas sprendimas, nes dažnai trūksta konkretumo, ji nedera su galiojančiais tarptautiniais standartais, pasitaiko atvejų, kai vengiama esminių klausimų, kodeksai nėra palyginami ir trūksta jų taikymo skaidrumo;

J.  kadangi Jungtinėse Tautose vieningai pritarta Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams, jiems visiškai pritarė ES valstybės narės, Tarptautinė darbdavių organizacija ir Tarptautiniai prekybos rūmai, taip pat pritarta pažangiojo reglamentuojamų ir savanoriškų veiksmų derinio sąvokai;

K.  kadangi buvęs JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas verslo ir žmogaus teisių klausimais John Ruggie kreipėsi į ES valstybes nares, kad jos per Tarybai pirmininkaujančios Švedijos surengtą konferenciją įmonių socialinės atsakomybės tema paaiškintų ekstrateritorinės jurisdikcijos, kai įmonės daro pažeidimus nestabiliose trečiosiose šalyse, klausimą ir pritartų tam, kad tas klausimas būtų keliamas; kadangi jo raginimui pritarta Europos Vadovų Tarybos išvadose, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų;

L.  kadangi Komisijos tyrimą dėl tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės priemonių ir standartų ir galiojančių ES teisės aktų valdymo spragų (žinomą kaip Edinburgo tyrimas), kuris paskelbtas 2010 m. spalio mėn. ir kurio išvados buvo pateiktos 2011 m. metiniame pranešime apie žmogaus teisių padėtį, visiškai patvirtino Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas;

M.  kadangi EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms yra patikimiausias tarptautinis įmonių socialinės atsakomybės standartas ir kadangi atnaujinimas, dėl kurio susitarta 2011 m. gegužės mėn., yra reikšminga galimybė padaryti pažangą įgyvendinant įmonių socialinę atsakomybę;

N.  kadangi imtasi daug tarptautinių iniciatyvų siekiant užtikrinti įmonių tvarumo ataskaitų teikimą, įskaitant reikalavimą Kinijos valstybinėms įmonėms teikti ataskaitas, įmonėms teikti ataskaitas apie Indijos vyriausybės parengtų įmonių socialinės atsakomybės gairių įgyvendinimą, taip pat Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir Malaizijoje nustatytą įtraukimo į biržos sąrašą sąlygą įmonėms atskleisti informaciją apie savo tvarumo rezultatus ir tokį patį Jungtinių Valstijų Vertybinių popierių ir biržos komisijos nustatytą reikalavimą,

O.  kadangi 2008 m. Danijos finansinių ataskaitų teikimo įstatymas dėl įmonių tvarumo ataskaitų teikimo, kuriame nustatyti konkretūs papildomi su klimato kaita ir poveikiu žmogaus teisėms susiję ataskaitų teikimo reikalavimai, itin populiarus tarp Danijos verslo subjektų: 97 proc. jų rinkosi ataskaitų teikimą, nepaisant pirmiesiems trejiems įstatymo taikymo metams galiojančios nuostatos, pagal kurią arba laikomasi įstatymo, arba privaloma paaiškinti, kodėl jam nepritariama;

P.  kadangi Prancūzija ir Danija yra dvi iš keturių JT valstybių narių vyriausybių, sutikusių vadovauti 2012 m. JT Rio+20 įsipareigojimo dėl įmonių tvarumo ataskaitų teikimo įgyvendinimui;

Q.  kadangi Nyderlandams vadovaujant atnaujinus EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms atsirado galimybė pagerinti jų žinomumą ir statusą naudojant nacionalinių informacijos centrų sistemą, nutraukti vadinamieji investiciniai santykiai, kurie trukdė visapusiškai taikyti šias rekomendacijas tiekimo grandinei, ir į jas buvo visapusiškai integruoti JT verslo ir žmogaus teisių principai;

R.  kadangi Europos Parlamento rezoliucijoje dėl strategijos „Europa 2020“ teigiama, kad įmonių atsakomybę ir įmonių valdymą sieja neatskiriamas ryšys;

S.  kadangi 2009 m. atliktas 99 įmonių tyrimas „“Green Winners„ parodė, jog 16-oje atskirų pramonės sektorių įmonių, taikančių socialinės atsakomybės strategiją, veiklos rezultatai buvo bent 15 proc. geresni už vidurkį tame sektoriuje – papildoma rinkos kapitalizacija siekė 498 mln. EUR (650 mln. JAV dolerių) vienai įmonei;

T.  kadangi iš 2012 m. visuotinės generalinių direktorių apklausos matyti, kad verslo atstovai pripažįsta, jog siekiant augimo reikia glaudžiai bendradarbiauti su vietos gyventojais; kadangi, pvz., daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų planuoja per ateinančius trejus metus padidinti investicijas, kad padėtų saugoti darbuotojų sveikatą;

1.  pripažįsta, kad Komisijos komunikatas priklauso politiniams pareiškimams, kuriais siekiama plačiau propaguoti įmonių socialinę atsakomybę ir užtikrinti, kad ji būtų įtvirtinta ES politikos kryptyse ir taptų įtvirtintu ES veiksmų principu; ragina Komisiją ir valstybes nares 2014−2020 m. įmonių socialinės atsakomybės strategiją naudoti kaip pagrindą praktinėms priemonėms, kuriomis siekiama paskatinti įmones prisiimti socialinę atsakomybę;

2.  pabrėžia, kad aktyvus socialinės atsakomybės supratimas užtikrina įmonėms didesnį visuomenės pasitikėjimą ir palankumą;

3.  vis dėlto pritaria komunikate išdėstytoms analizės išvadoms, kad vis dar tik mažuma stambiųjų įmonių taiko įmonių socialinės atsakomybės praktiką, nepaisant 2001 ir 2006 m. Komisijos komunikatuose išsakytų tiesioginių raginimų, kad daugiau įmonių prisiimtų socialinę atsakomybę; tačiau mano, kad įmonės visada įsitraukia į visuomenės, kurioje vykdo veiklą, gyvenimą ir kad įmonės socialinė atsakomybė gali būti taikoma bet kokio dydžio įmonėse; taip pat pažymi, jog į dialogą įmonių socialinės atsakomybės klausimais reikia įtraukti MVĮ, daugelis MVĮ ją prisiima labiau neformaliai ir intuityviai, nes tam reikia tik minimalaus administravimo ir dėl to nedidėja sąnaudos;

4.  atkreipia dėmesį į strateginį MVĮ vaidmenį, kurį jos gali atlikti skatindamos įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimą, nes turi glaudžių ryšių su vietovėmis, kuriose jos vykdo veiklą; prašo Komisijos kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir daugiašalėmis suinteresuotųjų subjektų platformomis plėtoti sektoriams skirtas MVĮ bendradarbiavimo formas, kurios joms padėtų kartu spręsti socialines ir aplinkos apsaugos problemas;

5.  apgailestauja, kad kalbant apie įmonių socialinę atsakomybę ir toliau daugiausia dėmesio skiriama aplinkosauginiams standartams, o socialiniai standartai paliekami nuošalyje, net jei jie yra itin svarbūs siekiant atkurti ekonomikos augimui ir socialinei konvergencijai palankias socialines sąlygas;

6.  mano, kad pasaulinė finansinė krizė kelia pavojų, jog politikos formuotojai, taip pat Europos Sąjungoje, nukentės nuo savo pačių lemtingo trumparegiškumo padarinių, jeigu dėmesį skirs tik siaurai apibrėžto skaidrumo priemonėms ir finansinių rinkų atskaitomybei ir neigs, jog būtina, kad finansų ir visi pramonės sektoriai skubiai ir integruotai spręstų opias ir svarbias problemas, susijusias su aplinkos nykimu ir socialine dezintegracija;

7.  įspėja, kad įmonės ateityje gali būti tvarios tik tuo atveju, jei jos veiks tvarioje ekonomikoje, ir kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos neturi alternatyvų, o tam taip pat būtina apsaugoti pasaulio socialinį kapitalą ir gamtos turtus – šiame procese įmonių socialinei atsakomybei neišvengiamai tenka lemiamas vaidmuo;

8.  mano, kad įmonių socialinė atsakomybė turi būti didinama šiomis priemonėmis: turi būti pabrėžiamos pasaulinės įmonių socialinės atsakomybės priemonės, suteikiamos naujos pirmaujančių įmonių paskatos kolegoms, įmonių atskleidžiama socialinė ir aplinkosauginė informacija, taikomos atitinkamos gairės, teikiama viešojo administravimo institucijų parama siekiant sudaryti įmonių socialinės atsakomybės bendradarbiavimui palankias sąlygas ir pateikiami atitinkami mechanizmai ir priemonės, pvz., paskatų sistema, atliekama patikima esamų įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų poveikio analizė, teikiama parama naujoms iniciatyvoms socialinėje srityje, įmonių socialinės atsakomybės sistema pritaikoma MVĮ poreikiams ir siekiama, kad tiek verslo bendruomenė, tiek plačioji visuomenė vis labiau pripažintų didžiulį visuotinių socialinių ir aplinkos apsaugos problemų, su kuriomis susiduria Europa ir pasaulis, mastą;

9.  pritaria Komisijos ketinimui plėtoti įmonių socialinę atsakomybę Europoje, parengti gaires ir remti įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas atskiruose pramonės sektoriuose ir ragina pirmaujančias įmones ir asociacijas įsitraukti į šią iniciatyvą;

10.  pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turi būti ne tik taikoma, bet ir duoti rezultatų;

11.  palankiai vertina tai, kad pagal Komisijos komunikate nustatytą įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtį, atspindinčią naują požiūrį, kurį Komisija pirmą kartą patvirtino 2009 m. daugiašaliame suinteresuotųjų subjektų forume, numatoma labai svarbi galimybė užtikrinti įtrauktį ir siekti bendro sutarimo, ir tai, kad ši apibrėžtis tinkamai atspindi naują bendrą verslo ir kitų suinteresuotųjų subjektų sutarimą šiuo klausimu, pasiektą vienbalsiai susitarus dėl JT pagrindinių principų ir kitų priemonių, pavyzdžiui, Socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000; palankiai vertina tai, kad į verslo operacijas integruojami socialiniai, aplinkosaugos, etiniai ir žmogaus teisių aspektai; primygtinai ragina, kad Komisija labiau atskirtų: 1) įmonių labdaringus veiksmus; 2) įstatymais, taisyklėmis ir tarptautiniais standartais pagrįstus įmonių socialinius veiksmus ir 3) įmonių antisocialinius veiksmus, kuriais pažeidžiami įstatymai, taisyklės ir tarptautiniai standartai, kurie yra nusikalstami ir išnaudojantys, pvz., vaikų ar prievartinis darbas, ir kurie turėtų būti griežtai pasmerkti;

12.  pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turi apimti ir jų veiksmus trečiosiose šalyse ir trečiųjų šalių atžvilgiu;

13.  susidomėjęs pažymi, kad Komisija į ES prekybos susitarimus pradėjo įtraukti nuorodas į įmonių socialinę atsakomybę; mano, kad, atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kuris tarptautinėje prekyboje tenka didelėms bendrovėms, jų patronuojamosioms įmonėms ir tiekimo grandinėms, įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką būtinai turi būti įtraukta į ES prekybos susitarimų skyrių dėl tvaraus vystymosi; ragina Komisiją parengti konkrečius pasiūlymus dėl šių įmonių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo prekybos politikoje;

14.  mano, kad laikantis socialinės atsakomybės principo taip pat reikėtų gerbti pagrindinius principus ir teises, pavyzdžiui, nurodytas TDO, visų pirma asociacijų laisvę, teisę į kolektyvines derybas, priverstinio darbo draudimą, vaikų darbo panaikinimą ir diskriminacijos darbe panaikinimą;

15.  labai gerai vertina Komisijos narių, atsakingų už užimtumą, pramonę ir vidaus rinką, ir jų kabinetų darbuotojų indėlį siekiant, kad Komisijos komunikate būtų žvelgiama į ateities perspektyvas ir laikomasi konstruktyvaus požiūrio; pripažįsta kitų Komisijos padalinių indėlį tarpžinybinėje įmonių socialinės atsakomybės grupėje; vis dėlto ragina Komisijos pirmininką imtis asmeniškai vadovauti veiksmams įmonių socialinės atsakomybės srityje ir užtikrinti visapusišką, visų pirma Aplinkos generalinio direktorato ir generalinių direktoratų, susijusių su užsienio ryšiais, atsakomybę už Komisijos įsipareigojimus įmonių socialinės atsakomybės srityje;

16.  yra įsitikinęs, kad įmonių socialinė atsakomybė turi apimti socialines priemones, įskaitant profesinį mokymą, darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir tinkamas darbo sąlygas; dar kartą pabrėžia, kad tiki ekonominiais argumentais dėl įmonių socialinės atsakomybės, tačiau pakartoja, kad jeigu tam tikru atveju ar tam tikroje įmonėje trumpuoju laikotarpiu tokie ekonominiai argumentai netaikytini, tai niekada negali būti laikoma neatsakingos ir antisocialinės veiklos pateisinimu; mano, jog yra pakankamai mokslinių tyrimų, kad būtų galima įrodyti ekonominius argumentus, ir pirmenybę reikėtų skirti šių mokslinių tyrimų sklaidai; ragina, kad naujais įmonių socialinės atsakomybės moksliniais tyrimais būtų siekiama įvertinti verslo elgsenos pokyčių dėl socialinės atsakomybės bendrą poveikį pastangoms spręsti bendrąsias Europos ir pasaulio problemas, pavyzdžiui išmetamo anglies dioksido, vandens rūgštėjimo, ypač didelio skurdo, vaikų darbo ir nelygybės, ir įgytą patirtį panaudoti Europos indėliui ateityje rengiant visuotines įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

17.  pripažįsta, kad išryškėja dideli įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų trūkumai, jeigu tos įmonės, kurios didžiuojasi, jog praktikoje taiko įmonių socialinę atsakomybę, sugeba šalintis svarbių interesų grupių ar vengia spręsti opius su jų vykdoma veikla ar pasauline tiekimo grandine susijusius klausimus; ragina Komisiją bendradarbiauti su finansų institucijomis ir socialiniais partneriais ir remtis vadinamųjų įmonių socialinės atsakomybės laboratorijų atliktu darbu, kad būtų galima geriau nustatyti, kaip įmonės ir jų suinteresuotieji subjektai galėtų objektyviai nurodyti konkrečiai įmonei itin svarbius socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus, ir kad būtų nustatyta sąžininga ir proporcinga suinteresuotųjų subjektų, kurie turi būti įtraukti į įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, atranka;

18.  mano, kad vartotojai vis daugiau dėmesio skiria veiklai įmonių socialinės atsakomybės srityje, taigi ragina įmones skaidriai vykdyti savo veiklą, ypač bendrovių veiksmus, susijusius su etiniais, socialiniais ir aplinkos klausimais;

19.  pabrėžia tai, kad įmonių socialinė atsakomybė bus perspektyvi tik tuo atveju, jeigu galios teisinės nuostatos ir bus laikomasi socialinių partnerių vietos tarifų taisyklių;

20.  pažymi, kad vertinant įmonės socialinę atsakomybę reikia atsižvelgti į įmonių, sudarančių jos tiekimo grandinę, ir visų subrangovų elgesį;

Tvarus atsigavimas

21.  pritaria Komisijos komunikate pripažintam teiginiui, kad dabartinės krizės socialinių padarinių švelninimas ir tvaraus verslo modelių paieška yra įmonių socialinės atsakomybės dalis; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais padėti įmonėms prisiimti socialinę atsakomybę; ragina įmones apsvarstyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir kurti darbo vietas, ypač skirtas jaunimui ir moterims, visose veiklos srityse (pvz. tokiose kaip vadyba ir mokymas, rinkos, personalas, aplinkosauga ir visuomenė), ypač atsižvelgiant į asmenis, kurių padėtis nepalanki daugeliu aspektų, pavyzdžiui romus arba neįgaliuosius, ir žmones, priklausančius vietos darbo rinkai, įdarbinti ne tik eiliniais, bet ir vyresniaisiais vadovaujančiais darbuotojais, pavyzdžiui, sukurti sistemą, pagal kurią universitetų absolventai galėtų atlikti kokybišką praktiką ir taip įgyti patirties, kurios pageidauja darbdaviai privačiame sektoriuje;

22.  mano, kad įmonės turėtų dalyvauti sprendžiant socialines problemas, kurias padidino ekonomikos krizė, pavyzdžiui, būsto trūkumo ir skurdo, ir prisidėti vystant bendruomenes, kuriose jos veikia;

23.  pripažįsta, kad dėl ekonomikos krizės įsigalėjo praktika nuolatinius darbuotojus, ypač moteris, perkelti į laikinas pareigas, nustatomos skirtingos darbo sąlygos, iš dalies dėl to, kad sudaromos subrangos sutartys, privalomai siūlomas darbas ne visą darbo laiką tiems darbuotojams, kurių nemažai norėtų dirbti visą darbo dieną, padažnėjo išnaudotojiško darbo atvejų ir atgijo šešėlinis sektorius; ragina Komisiją ir Europos daugiašalį suinteresuotųjų subjektų forumą konkrečiai išnagrinėti subrangos sutarčių skaičiaus augimą; ragina šį darbą pagrįsti JT pagrindinių principų taikomumu tiekimo grandinei, ypač poveikio vertinimo sąvoka, nepriklausomai nuo tiekėjo lygmens;

24.  pažymi, kad įmonių socialinę atsakomybę sudaro ir tai, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su fizinėmis darbo sąlygomis, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procedūrų ir politikos nustatymu, darbuotojų duomenų ir privatumo apsauga ir užmokesčio bei kitų išmokų mokėjimu laiku, ir ragina šias nuostatas gerbti;

25.  pripažįsta, kad krizė padarė poveikį socialinei struktūrai; palankiai vertina tai, kad įmonės ėmėsi labai įvairių priemonių, skirtų socialiai atskirtoms ir pažeidžiamoms grupėms įtraukti į darbo rinką; prašo, kad įmonės ir toliau vykdytų tokios rūšies iniciatyvas; vis dėlto pabrėžia, kad įmonių uždarymas ir filialų pertvarka kelia grėsmę kai kuriems privalumams, kuriuos teikia įmonių socialinė atsakomybė, pvz., pažeidžiamų grupių asmenų, ypač neįgaliųjų, įdarbinimui visuomenėje, tokių darbuotojų mokymo ir statuso gerinimui, socialiniu požiūriu naudingų inovacinių naujų rūšių produktų ir paslaugų skatinimui, pvz., panaudojant kredito unijas, ir naujų užimtumo modelių skatinimui, panaudojant socialines įmones, kooperatyvus ir sąžiningos prekybos sistemas; mano, kad todėl būtina nustatyti socialinių priemonių gaires; ragina Komisiją atlikti išsamią socialinio krizės poveikio šioms iniciatyvoms analizę, kuri apimtų lyčių metodą ir kurioje daug dėmesio būtų skirta pietų Europos šalims, ir visapusiškai konsultuotis su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais įmonių socialinės atsakomybės subjektais dėl tos analizės išvadų;

26.  mano, kad su įmonių socialine atsakomybe susiję veiksmai ne tik yra naudingi visai visuomenei, bet ir padeda įmonėms pagerinti savo įvaizdį ir pakelti autoritetą galimų vartotojų akyse, taigi per ilgesnį laikotarpį įmonė turi galimybių būti ekonomiškai perspektyvi;

27.  pabrėžia, kad numačius darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą programas, nuolatinį darbuotojų asmeninį vertinimą ir talentų vadybos programą, taip pat steigiant atskiras įmones ir nustatant darbuotojų tobulinimosi tikslus būtų padidinta jų motyvacija ir įsipareigojimai – tai yra esminė įmonių socialinės atsakomybės dalis;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač per krizę įmonės, veikiančios pagal socialinės atsakomybės principus, turėtų padėti vystyti savo regionų inovacinius pajėgumus gamybos įrengimuose diegdamos novatoriškus ir ekologiškus technologinius spendimus, naujai investuodamos ir juos modernizuodamos; pabrėžia, kad į įmonių veiklą integravus su įmonių socialine atsakomybe susijusius aktualius aplinkosaugos klausimus, pvz., biologinę įvairovę, klimato kaitą, efektyvų išteklių vartojimą, darbuotojų sveikatą, atsiranda galimybių skatinti tvarų atsigavimą;

29.  mano, kad dėl finansų krizės tam tikrais atvejais galėjo sumažėti darbuotojų pasitikėjimas įmonių įsipareigojimais užtikrinti ilgalaikę teisę kaupti privačias pensijas, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į pensijų sistemų ES skirtumus; ragina atsakingas įmones spręsti šią problemą bendradarbiaujant su Komisija ir socialiniais partneriais, parengiant atvirus, integracinius ir taisyklėmis pagrįstus susitarimus dėl pensijų fondų investicijų valdymo, o sprendžiant didesnes su įmonių socialine atsakomybe susijusias problemas imtis priemonių kovojant su aktyvaus senėjimo nulemtų demografinių pokyčių padariniais; darbuotojų ir įmonių tarpusavio pasitikėjimo atkūrimas yra būtina tvaraus ekonomikos atsigavimo sąlyga;

Tarptautinis organizavimas ir įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūriai

30.  ypač teigiamai vertina Komisijos komunikate pabrėžiamą siekį stiprinti ir įgyvendinti tarptautinius standartus ir, atsižvelgdamas į 2011 m. atnaujintas EBPO rekomendacijas ir susitarimą dėl JT pagrindinių principų, mano, kad dabar ES lygmeniu imantis veiksmų daugiausia dėmesio reikia skirti tam, kad šios rekomendacijos ir principai būtų remiami ir įgyvendinami tarp Europos įmonių; pabrėžia, kad šios EBPO rekomendacijos parengtos ir pripažintos tarptautiniu lygmeniu, siekiant nustatyti ir išlaikyti vienodas sąlygas, sykiu skatinant atvirą, sąžiningą ir atsakingą įmonių elgesį visame pasaulyje; siūlo Komisijai kasmet Parlamentui ir Tarybai teikti ataskaitas apie šių EBPO gairių įgyvendinimą ES;

31.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti Sąjungos politikos įmonių socialinės atsakomybės priemones laikantis tarptautinių standartų, siekiant išvengti skirtingų nacionalinių interpretacijų ir bet kokios konkurencinių pranašumų ar trūkumų nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu rizikos;

32.  primygtinai reikalauja, kad visos 27 valstybės narės paspartintų savo įmonių socialinės atsakomybės nacionalinių veiksmų planų peržiūrą ir parengtų atitinkamų EBPO gairių ir JT pagrindinių principų įgyvendinimo nacionalinius planus; šie planai turėtų būti parengti vėliausiai 2013 m. gruodžio mėn.; mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šie planai būtų rengiami dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nevyriausybines organizacijas, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir nacionalines žmogaus teisių institucijas; ragina ES sudaryti galimybes mokytis iš tų valstybių narių, kuriose šiuo metu vykdomas toks procesas, patirties; skatina valstybes nares remtis gairėmis, pateikiamomis standarte ISO 26000, naujausiomis Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos gairėmis ir Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupės parengtomis gairėmis;

33.  ragina užtikrinti didesnį ES lygmens politikos nuoseklumą ir viešųjų pirkimų, eksporto kreditų, gero valdymo, konkurencijos, vystymosi, prekybos, investicijų ir kitų sričių politiką bei susitarimus suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių, socialiniais ir aplinkos apsaugos standartais, nustatytais atitinkamuose EBPO ir JT gairėse ir principuose; todėl ragina bendradarbiauti su darbuotojams, darbdaviams ir vartotojams atstovaujančiomis institucijomis, pasinaudojant atitinkamomis nacionalinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijomis, pavyzdžiui, Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupės Komisijai pateiktu dokumentu dėl žmogaus teisių ir viešųjų pirkimų; ragina atlikti tikslingą ir tinkamą pasiūlymų dėl teisės aktų poveikio vertinimą, siekiant įvertinti, ar jie atitinka JT pagrindinius principus, ir primygtinai ragina derinti veiksmus su JT Verslo ir žmogaus teisių darbo grupe siekiant išvengti skirtingų ir nenuoseklių JT pagrindinių principų interpretacijų;

34.  ypač palankiai vertina tai, kad į specialias Europos įmonių ir žmogaus teisių gaires įtrauktas informacinių ir ryšių technologijų sektorius; pripažįsta, kad yra iškilusi tikra dilema dėl būtinybės saugoti privatumą ir kovoti su nusikalstamu turiniu ir dėl tikslo ginti žodžio laisvę, kaip atskleidė neseni kontroversiški įvykiai, interneto svetainėje „YouTube“ paviešinus prieš islamą nukreiptus filmus; ragina, kad daug daugiau Europos įmonių prisijungtų ir aktyviai dalyvautų pagrindinėje įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoje – Visuotinėje tinklo iniciatyvoje (angl. GNI), kurios narių daugumą šiuo metu sudaro JAV įsisteigusios įmonės;

35.  primygtinai prašo užtikrinti, kad visais atvejais skiriant ES investicinių priemonių, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšas privačiojo sektoriaus subjektų prekybai ir plėtrai finansuoti būtų nustatytos sutarčių sąlygos, pagal kurias būtų reikalaujama laikytis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, būtų įtrauktos nuostatos dėl atskaitomybės ir nustatytas aiškus skundų nagrinėjimo mechanizmas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms imtis tokių pačių veiksmų eksporto kreditų įmonėms teikimo srityje;

36.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl nacionalinių veiksmų planų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams įgyvendinti; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atlikti kur kas svarbesnį vaidmenį padedant skatinti rekomendacijų įgyvendinimą aukštu lygiu, taip pat skatinant veiksmingą stebėjimą ir ataskaitų teikimą; ragina, siekiant įgyvendinimo pažangos, pradėti valstybių narių tarpusavio vertinimo procesą; ragina Komisiją ir EIVT įvertinti, kaip įgyvendinami veiksmų planai, įvertinti ES lygmeniu įgyvendinamas priemones ir iki 2014 m. pabaigos Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui pateikti ataskaitą;

37.  pripažįsta, kad vis daugiau įmonių veiklą vykdo nestabiliose valstybėse ir kad privalo rūpintis savo darbuotojais ir saugoti juos nuo konfliktų, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo; vis dėlto reikalauja, kad įmonės turėtų vienodą pareigą užtikrinti, kad saugumo priemonės verslo veiklos vykdymo vietoje nekeltų pavojaus taikai ar kitų žmonių saugumui, nes kitu atveju šias įmones galima apkaltinti bendrininkavimu vykdant žmogaus teisių pažeidimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tarptautiniai savanorystės saugumo principai būtų labiau priimami, ir siekti susitarimo dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių veiklos reglamentavimo, stebėjimo ir priežiūros tarptautinės reguliavimo sistemos;

38.  ragina įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus konstruktyviai įsitraukti į Komisijos vykdomą procesą, susijusį su konkrečių sektorių žmogaus teisių gairių rengimu, ir naudotis tomis gairėmis, kai tik jos bus parengtos;

39.  ragina Komisiją, visų pirma Teisingumo generalinį direktoratą, pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į ES teismus, kai Europoje įsteigtos įmonės, jų patronuojamosios įmonės arba verslo partneriai itin šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba darbo teisę, kaip nurodyta JT specialiojo atstovo verslo ir žmogaus teisių klausimais rekomendacijose;

40.  taip pat pažymi, kad reikia parengti ir sukurti pranešimų apie žmogaus teisų pažeidimus atskirose įmonėse mechanizmus;

41.  mano, kad tyrimas „Green Matters“ atskleidžia iš esmės teigiamą sąsają tarp socialinės atsakomybės principus taikančių įmonių ir geresnių finansinės veiklos rezultatų joms atsigaunant po krizės; pritaria atsakingo konkurencingumo koncepcijai ir pabrėžia, kad potenciali socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu naudingų prekių ir paslaugų rinka išlieka itin svarbia rinkos galimybe įmonėms ir galimybe tenkinti visuomenės poreikius;

42.  pritaria 2012 m. atliktoje visuotinėje generalinių direktorių apklausoje dalyvavusių įmonių nuomonei, kad tvariam verslo augimui reikia glaudaus bendradarbiavimo su vietos gyventojais, vyriausybėmis ir verslo partneriais, taip pat reikia investuoti į vietos bendruomenes; remia įmonių iniciatyvas, susijusias su darbo vietų kūrimu, mokymais, išteklių trūkumų valdymo pagalba ir prisidėjimu prie sveikatos srities sprendimų, ir ragina jas intensyviau rengti;

43.  ragina Komisiją, visų pirma Prekybos generalinį direktoratą, pasyvų požiūrį į EBPO rekomendacijas pakeisti aktyviu požiūriu, be kita ko, teikti paraišką dėl EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių, į kurią įeina EBPO gairės, pasirašymo, užtikrinti, kad ES delegacijos trečiosiose šalyse skatintų ir nuolat remtų EBPO gaires, finansuoti su gairių įgyvendinimu susijusias pajėgumų kūrimo iniciatyvas įmonėms, profesinėms sąjungoms ir pilietinei visuomenei trečiosiose šalyse ir užtikrinti, kad gairės būtų konkrečiai cituojamos visuose naujuose ES ir trečiųjų šalių susitarimuose, įskaitant visas prekybos ir investicijų sutartis; ragina ES dėti daugiau diplomatinių pastangų ir įtikinti daugiau valstybių pasirašyti dokumentus, teikti konkrečią paramą pilietinės visuomenės grupėms, iškeliančioms konkrečius įtariamų pažeidimų atvejus, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

44.  mano, kad įmonių socialinė atsakomybė gali būti svarbi priemonė, padedanti ES remti TDO konvencijų įgyvendinimą tarptautiniu mastu; ragina Komisiją remti Europos organizacijas ir socialinius partnerius, kurie siekia imtis bandomųjų projektų pagal EBPO gaires ir kitus tarptautinius įmonių socialinės atsakomybės standartus, kad būtų stiprinami pajėgumai trečiosiose šalyse; prašo Komisijos nustatyti konkretų naujų pagrindų susitarimų įmonių socialinės atsakomybės klausimais derybų ir sudarymo tikslą ir pakviesti socialinius partnerius sudaryti tokius susitarimus, taikant naują sektorinį požiūrį į įmonių socialinę atsakomybę; ragina Komisiją, ypač Užimtumo generalinį direktoratą, į įmonių socialinės atsakomybės reikalavimus įtraukti darbo standartus ir įgyvendinti bandomuosius deramo darbo projektus kartu su trečiųjų šalių vyriausybėmis;

45.  pritaria Komisijos komunikato „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ teiginiui, kad „[įmonių socialinė] atsakomybė neatsiejama nuo galiojančių teisės aktų laikymosi ir socialinių partnerių kolektyvinių sutarčių“; mano, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų papildyti esamus teisės aktus, kolektyvines derybas ar profesinių sąjungų dialogą su darbuotojais, tačiau jokiu būdu jų nepakeisti; yra įsitikinęs, kad įmonės turėtų įsipareigoti aptarti su darbuotojais ir jų atstovais savo socialinės atsakomybės politiką ir tokius elementus kaip metines veiklos ataskaitas apie socialinį ir aplinkosauginį įmonės veiklos poveikį; mano, kad pasirenkamųjų Europos bendrųjų susitarimų taisyklių rinkinys turėtų būti priimtas atsižvelgiant į galimą tokių pagrindų turinį, kaip nurodyta Komisijos darbiniame dokumente šiuo klausimu;

46.  ragina ES ir visų pirma Komisiją:

47.  palankiai vertina tai, kad verslo atstovai pasinaudojo JT aukščiausiojo lygio susitikimu Rio+20, siekdami palaikyti naują visuotinę konvenciją dėl įmonių atsakomybės pagal JT sistemą; mano, kad nors tokiai konvencijai tikriausiai reikės keleto metų, ES turėtų konstruktyviai dalyvauti diskusijose; vis dėlto mano, kad tokios diskusijos, pasiteisinant skubumu, neturėtų nukreipti įmonėse ir vyriausybėse politikos sprendimus priimančių asmenų dėmesio nuo tolimesnio esamų įmonių socialinės atsakomybės priemonių įgyvendinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad yra įvairių modelių, kaip galėtų atsirasti naujų visuotinio įmonių socialinės atsakomybės valdymo formų, papildančių JT sistemą, pavyzdžiui, skatinant ne nares labiau naudoti EBPO gaires arba įgyvendinant panašiai mąstančių vyriausybių nepriklausomas iniciatyvas; ragina ES, Komisiją ir valstybes nares rengti ir remti konkrečius pasiūlymus dėl konkrečių ir patikrinamų įmonių prisidedamųjų veiksmų, dėl kurių reikėtų susitarti kaip dėl siūlomų JT tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m.;

Įmonių socialinei atsakomybei skirtos viešosios politikos kryptys

48.  pritaria nuomonei, pirmą kartą išdėstytai 2004 m. birželio mėn. daugiašalio suinteresuotųjų subjekto forumo pirmajame pranešime, kad viešosios institucijos, vykdydamos sutelkimo ir skatinimo funkcijas, gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant pažangos įmonių socialinės atsakomybės srityje, be kita ko, ir vykdydamos viešuosius pirkimus, ir ragina valstybes nares, pasitelkiant aukšto lygio grupę ar kitus kanalus, tokioms pastangoms suteikti naują didelę paskatą;

49.  reikalauja, kad tuo atveju, kai ES ar valstybės narės yra verslo partnerės (pvz., viešųjų pirkimų, valstybės valdomų įmonių, bendrųjų įmonių, eksporto kreditų garantijų ir didelės apimties projektų trečiosiose šalyse atvejais), EBPO ir JT gairių ir pagrindinių principų laikymuisi būtų teikiama pirmenybė ir tai būtų atspindėta konkrečiose nuostatose, pagal kurias socialinių, aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių standartų akivaizdžiai nesilaikančioms įmonėms būtų taikomos priemonės;

50.  pabrėžia JT koncepcijos „Ginti, gerbti ir taisyti“ svarbą ir mano, kad šiuos tris pagrindinius principus – valstybės pareigą saugoti, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės, įmonių pareigą gerbti žmogaus teises ir būtinybę sudaryti veiksmingesnes sąlygas pasinaudoti teisės gynimo priemone – turėtų paremti tinkamos priemonės, kad būtų galima juos įgyvendinti;

51.  pabrėžia, kad Europos įmonės, jų patronuojamosios įmonės ir subrangovai dėl savo įtakos tarptautinėje prekyboje atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ir skleidžiant socialinius ir darbo standartus pasaulyje; pripažįsta, kad skundus dėl užsienyje veikiančių ES įmonių dažnai naudingiau spręsti vietoje; teigiamai vertina EBPO nacionalinius informacijos centrus kaip valstybėse įsteigtus neteisinius mechanizmus, kurie gali tarpininkauti sprendžiant įvairių įmonių ir žmogaus teisių ginčus; vis dėlto ragina įmones dėti daugiau pastangų, kad būtų parengti skundų nagrinėjimo mechanizmai pagal JT pagrindiniuose principuose nurodytus veiksmingumo kriterijus, ir stengtis toliau vadovautis tarptautiniu mastu pripažintais patikimais principais ir gairėmis, visų pirma neseniai atnaujintomis EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, dešimčia JT pasaulinio susitarimo principų, socialinės atsakomybės gairių standartu ISO 26000 ir TDO trišale deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika;

52.  ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

53.  ragina įgyvendinti principą „pažink galutinį vartotoją“, siekiant užtikrinti griežtesnį tikrinimą ir išvengti žmogaus teisių pažeidimų įvairiais tiekimo grandinės ir gamybos proceso ar rinkos srautų etapais;

54.  mano, kad valstybės narės iš įmonių turėtų reikalauti atsakomybės ir įpareigoti jas nustatyti principus ir aktyvias strategijas, siekiant kovoti su diskriminacija ir socialine atskirtimi, skatinti lyčių lygybę ir paisyti visų žmonių pagrindinių teisių;

55.  atsižvelgdamas į įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį į įmonių socialinę atsakomybę, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę išplėsti stebėtojų dalyvavimą ir į du kartus per metus vykstančius aukšto lygio grupės susitikimus siųsti daugiau stebėtojų, įskaitant du pranešėjus iš atitinkamų Parlamento komitetų, atstovus iš JT aplinkos programos, JT žmogaus teisių tarybos ir Tarptautinės darbo organizacijos, taip pat po vieną Europos įmonių, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės atstovą, dėl kurių susitaria daugiašalio suinteresuotųjų subjektų forumo koordinacinis komitetas;

56.  pripažįsta, jog ir toliau reikia, kaip pabrėžta 2001 m. Lakeno deklaracijoje, kad ES institucijos būtų priartintos prie Sąjungos piliečių; todėl pritaria, kad būtų oficialiai išnagrinėtas pasiūlymas „Solidarité“ dėl tarpinstitucinės žmogiškųjų išteklių programos, ES institucijose siekiant palengvinti institucijų darbuotojų ir stažuotojų įsitraukimą į labdaringą humanitarinę ir naudingą socialinę veiklą, ne tik kaip darbuotojų mokymų dalies, bet ir kaip savanoriškos veiklos; pabrėžia, kad dėl siūlomos programos būtų sutaupomos lėšos ir labai padidinama pridėtinė vertė, taip pat ji padėtų įgyvendinti ES politiką ir programas; primygtinai ragina visas valstybes nares į nacionalinius veiksmų planus įtraukti nuostatas dėl darbuotojų savanoriškos veiklos; ragina sudaryti susitarimą, kurį turėtų pasirašyti Europos savanorių centras (ESC), siekiant įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas visoje Europoje, kad būtų siekiama šio tikslo;

57.  ragina įmones skatinti savo darbuotojų tarptautinę savanorišką veiklą, siekiant viešojo ir privačiojo sektorių sinergijos vystomojo bendradarbiavimo srityje; prašo Komisijos teikti paramą įmonių veiksmams šioje srityje, pasinaudojant būsimu Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusu;

58.  mano, kad valstybės narės turėtų skatinti įmones kurti strategijas ir imtis priemonių, susijusių su poreikiu gerbti visų savo darbuotojų privatų ir šeimos gyvenimą; yra įsitikinęs, kad šios strategijos ir priemonės turėtų atitikti lygybės principą ir apimti derybas dėl darbo laiko trukmės ir organizavimo, atlyginimo dydžio, tam tikrų praktinių priemonių galimybių darbuotojams, lanksčių darbo sąlygų, įskaitant darbo sutarčių pobūdį ir karjeros pertrūkių galimybes;

59.  pripažįsta, kad daugelyje įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų ekonominio vertinimo ir bendrų ypatybių atžvilgiu socialiniams rodikliams skiriama ne tiek daug dėmesio, kiek aplinkosaugos rodikliams; mano, kad, nepaisant socialinių viešųjų pirkimų vadovo, pati ES šioje srityje yra pernelyg apsiribojusi; ragina atlikti tyrimą dėl socialinio kapitalo įvertinimo, kuris paskatintų išsamias diskusijas Europos lygmeniu dėl geresnės socialinio poveikio integracijos į tvarų įmonių valdymą; pritaria tam, kad būtų finansuojami bandomieji projektai, susiję su socialinių rodiklių rengimu, socialinių reitingų agentūrų steigimu ir socialiniu auditu kai kuriose valstybėse narėse ir verslo sektoriuose;

60.  palankiai vertina tai, kad pripažįstamas vaidmuo, kuris turi tekti viešiesiems pirkimams praktiškai skatinant įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant galimybes mokytis, lygybę, sąžiningą prekybą ir socialinę nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų ir neįgaliųjų integraciją, siekiant suteikti įmonėms paskatą didinti savo socialinę atsakomybę; tačiau mano, kad vis dar neaišku, kaip viešosios institucijos iš tiesų įsisavino vėlesnius ES viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimus ir kokį bendrą poveikį pavyko padaryti siekiant aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais gerinti įmonių veiklą ir skatinti įmonių socialinę atsakomybę; ragina toliau tirti ir vertinti poveikį ir priimti aiškias rekomendacijas, kad įmonėms būtų suteiktos aiškios paskatos; prašo, kad tyrimuose taip pat būtų nagrinėjami vis dažniau pasitaikantys atvejai, kai įmonės į savo privačias pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. įmonių tarpusavio sutartis, įtraukia įmonių socialinės atsakomybės nuostatas, ir ragina nustatyti gerąją patirtį šioje srityje;

61.  skatina naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis, siekiant paskatinti visame pasaulyje susidomėjusius asmenis aktyviai dalyvauti įvairių suinteresuotųjų subjektų konsultacijose;

62.  palankiai vertina valstybių narių dideles pastangas parengti ir įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės srities nacionalinius veiksmų planus konsultuojantis su nacionaliniais įvairiais suinteresuotaisiais subjektais daugelyje ES valstybių; tačiau nerimauja, kad įvairios viešosios politikos priemonės dar neatnešė matomos naudos didinant įmonių socialinę atsakomybę; ragina atlikti platesnius tyrimus ir įvertinti įmonių socialinės atsakomybės viešosios politikos priemones Europos lygmeniu; ragina Komisiją pačiai parodyti atsakingo darbdavio pavyzdį ir parengti savo pačios socialinės atsakomybės ataskaitą pagal Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos viešojo sektoriaus priedą ir Komisijos darbuotojams sudaryti galimybes užsiimti suderinta darbuotojų savanoriškų iniciatyvų veikla, taip pat pagal etinius kriterijus patikrinti, kaip naudojamos pensijų fondų investicijos;

63.  ragina į programą „2013 m. – Europos piliečių metai“ įtraukti specialias nuostatas dėl įmonių darbuotojų pilietiškumo, taip pat ragina šia programa skatinti įmones ir verslininkus aktyviai dalyvauti esamose įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvose valstybėse narėse ir ES lygmeniu, siekiant skatinti ir plėtoti gero pilietiško įmonės darbuotojo koncepciją;

64.  palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą naują sutarčių skyrimo tvarką pagrįsti šioje srityje susiformavusia praktika; mano, kad viešieji pirkimai gali paskatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau tik tuo atveju, jei konkursų laimėtojai iš tikrųjų taikys geriausią praktiką nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmenimis; ragina Europos Komisiją įsteigti nepriklausomą ekspertų komisiją, kurios užduotis būtų šiais ir kitais metais nuolat vertinti padėtį šioje srityje ir tikrinti susijusias taisykles; prašo, kad su viešųjų pirkimų sutarčių skyrimu susijusios informacijos viešinimas atspindėtų realų iškilusių iššūkių sudėtingumą ir būtų pabrėžiama, jog patirtis svarbi ne tik konkursą laimėjusioms, bet ir visoms įmonėms;

65.  mano, jog labai svarbu, kad Komisija kuo greičiau parengtų žadėtą bendrą aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo metodiką, pagrįstą gyvavimo ciklo sąnaudomis; mano, kad tokia metodika būtų naudinga tiek kalbant apie įmonių informacijos skaidrumą, tiek valdžios institucijų atliekamą aplinkosauginio įmonės veiksmingumo įvertinimą;

66.  ragina Komisiją stengtis sparčiau savo darbo programoje pateikti naujų pasiūlymų dėl valdymo spragų, susijusių su įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniais standartais, panaikinimo, kaip rekomenduota jos užsakytame Edinburgo tyrime;

67.  ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant padidinti įmonių socialinės atsakomybės strategijų veiksmingumą, pvz., atlyginant už atsakingą įmonės elgesį, t. y. patraukliai skatinant investavimo politiką ir suteikiant galimybes gauti viešųjų investicijų;

68.  labai džiaugiasi, kad Komisija ketina tęsti iniciatyvas atsakingos gamybos ir vartojimo srityse; mano, kad ES gali pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, kurių metu įmonėse buvo rengiami specialūs mokymai ir stiprinami perkančiųjų organizacijų pajėgumai; mano, kad planuojama iniciatyva dėl skaidrumo gali tapti pagrindine etiško vartojimo judėjimo varomąja jėga; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, ar yra galimybių ir noro sukurti Europos socialinį ženklą, skirtą visoms įmonių socialinės atsakomybės principus įgyvendinančioms įmonėms, kad vartotojai ir investuotojai labiau matytų šių įmonių pastangas, ir, remiantis dabartinėmis ženklinimo iniciatyvomis, nuosekliai skatinti bendradarbiavimą pagal principą „iš apačios į viršų“ remiant Tarptautiniam socialinės ir aplinkosauginės akreditacijos ir ženklinimo aljansui (angl. ISEAL); siūlo tokį Europos ženklą turinčias įmones reguliariai stebėti tikrinant, ar jos laikosi ženklu patvirtintų įmonių socialinės atsakomybės nuostatų;

Socialiai atsakingo investavimo ir informacijos atskleidimo sąsaja

69.  pažymi, kad institucinių investuotojų poreikiai ir toliau yra vienas iš pagrindinių socialiai atsakingos ir tvarios investavimo rinkos skatinimo veiksnių, tačiau iš pradžių nereikėtų apsiriboti tik aplinkosaugos aspektais; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad informacijos atskleidimas investuotojams ir vartotojams yra vienas iš pagrindinių įmonių socialinės atsakomybės skatinimo veiksnių ir kad jis turi būti pagrįstas paprastai taikomais ir pamatuojamais socialiniais ir aplinkosaugos principais; palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama su investuotojų bendruomene svarstyti įmonių socialinės atsakomybės klausimus; ragina savo veiksmus tvirtai pagrįsti parama JT atsakingo investavimo principams ir integruotų ataskaitų teikimo principui;

70.  pažymi, kad ilgalaikių investicijų gavėjai, pvz., pensijų fondai, yra suinteresuoti tvariu pelnu ir atsakingu įmonių elgesiu; mano, jog svarbu, kad investavimo subjektų skatinimo priemonės veiksmingai atitiktų investicijų gavėjų interesus ir neverstų jų siaurai vertinti interesų, kuriais siekiama tik kuo labiau padidinti trumpalaikį pelną; pritaria, kad reikėtų teisinės sistemos, kuri padėtų siekti šio tikslo; palankiai vertina tai, kad Komisija rengia pasiūlymus dėl ilgalaikio investavimo ir įmonių valdymo, kurie padės spręsti šiuos klausimus;

71.  remia Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl įmonių nefinansinės informacijos atskleidimo; džiaugiasi, kas šis pasiūlymas parengtas remiantis išsamiomis viešomis konsultacijomis ir įvairiais seminarais, kuriuose dalyvavo atitinkami suinteresuotieji subjektai; įspėja, kad vartojant sąvoką „nefinansinis“ nederėtų nuslėpti tikrų finansinių padarinių verslui, susijusių su socialiniais, aplinkosauginiais ir žmogaus teisių klausimais; yra įsitikinęs, kad pasiūlymas suteiks ES galimybę rekomenduoti Europos įmonėms taikyti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir JT pasaulinį susitarimą ir kad jie turėtų būti suderinti su integruotų ataskaitų teikimu, kaip šiuo metu siekia Tarptautinė integruotų ataskaitų teikimo taryba; pabrėžia, kad bet kokie sprendimai turi būti lankstūs ir negali sukurti nereikalingų administracinių kliūčių ir išlaidų;

72.  pažymi, kad, siekiant sustiprinti pasitikėjimą įmonių veiksmais, socialinę ataskaitą turėtų patvirtinti išorės įstaiga;

Tolesnis įmonių socialinės atsakomybės skatinimas

73.  pritaria tolesniam vadovaujamajam Europos daugiašalio suinteresuotųjų subjektų forumo vaidmeniui, kurį jis atlieka remdamas Komisijos komunikate išdėstytų pasiūlymų įgyvendinimą; pabrėžia, kad įmonių socialinės atsakomybės nuostatas geriau pritaikius MVĮ, įmonių socialinė atsakomybė greičiau populiarėtų visoje Europoje; ragina visus dalyvius lanksčiai, be išankstinio nusistatymo ir pasirengus kompromisams dalyvauti forumo veikloje, iš tikrųjų vadovaujantis įmonių socialinės atsakomybės principu;

74.   reikalauja, kad profesinių sąjungų teisės ir laisvės ir demokratiškai išrinktų darbuotojams atstovaujančių organų atstovavimas būtų esminė visų įmonių socialinės atsakomybės strategijų dalis; labai gerai vertina esamą sektorių ir tarpsektorinio socialinio dialogo struktūros ES sistemą ir ragina visapusiškai ir aktyviai konsultuotis su atstovaujančiomis organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis, taip pat skatina jų dalyvavimą, visų pirma kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint su įmonių socialine atsakomybe susijusius procesus ir tokios atsakomybės užtikrinimo struktūrose, pagal tikros partnerystės principą bendradarbiaujant su darbdaviais; ragina Komisiją, svarstant su įmonių socialine atsakomybe susijusius klausimus, profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus, kaip ir įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus, laikyti labai svarbiais dialogo partneriais, nes jie yra pagrindiniai veikėjai; mano, kad skatinant įmonių socialinę atsakomybę socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį – reikėtų pažymėti, kad tai padeda vystyti socialinį dialogą ir jį palengvina;

75.  ragina į įmonių socialinės atsakomybės strategijas įtraukti specialias priemones, skirtas kovoti su neteisėtais veiksmais, kai sudaromi vadinami juodieji darbuotojų sąrašai ir tiems darbuotojams neleidžiama dirbti, dažnai dėl narystės ir veiklos profesinėse sąjungose arba dėl užimamų atstovo sveikatos ir saugos klausimais pareigų;

76.  primygtinai ragina, nustačius, kad įmonė sudaro vadinamus juoduosius darbuotojų sąrašus arba pažeidžia žmogaus teises ar darbo standartus, neleisti įmonei gauti ES paramos ir finansavimo, taip pat neleisti dalyvauti konkursuose dėl kitų viešųjų pirkimų sutarčių ES, nacionaliniu ar viešųjų institucijų lygmenimis;

77.  pažymi, kad įmonių socialinės atsakomybės strategijų turi laikytis ne tik pagrindinės įmonės arba tiekėjai, bet ir visi įmonės ar tiekėjų pasitelkiami subrangovai ir tiekimo grandinių dalyviai, nepriklausomai nuo to, ar jie tiekia prekes, suteikia darbuotojus ar teikia paslaugas ir yra įsisteigę ES ar trečiojoje valstybėje, taip užtikrinant vienodas veiklos sąlygas, grindžiamas sąžiningu darbo užmokesčiu ir deramomis darbo sąlygomis, taip pat užtikrinant profesinių sąjungų teises ir laisves;

78.  pritaria Komisijos direktyvai dėl minimalių aukoms taikomų standartų ir ragina į atitinkamų sektorių (kelionių, draudimo, apgyvendinimo ir telekomunikacijų) įmonių socialinės atsakomybės strategijas įtraukti konstruktyvias ir praktines paramos kritinėje padėtyje atsidūrusioms nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms strategijas ir struktūras, taip pat ragina parengti specialias strategijas, taikomas darbuotojams, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar tai įvyko darbo vietoje;

79.  pritaria požiūriui, kad, kalbant apie įmonių socialinę atsakomybę, nėra vieno visiems tinkamo metodo, tačiau pripažįsta, kad dėl įvairių įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų gausos, nors ir parodomas įmonių socialinės atsakomybės politikos svarbos suvokimas, gali atsirasti papildomų išlaidų ir kilti su įgyvendinimu susijusių kliūčių, mažinančių pasitikėjimą ir sąžiningumą; mano, kad įgyvendinant įmonių socialinės atsakomybės gaires reikia pakankamai lanksčių galimybių, kad būtų tenkinami specifiniai kiekvienos valstybės narės ir regiono reikalavimai, ypač atsižvelgiant į MVĮ pajėgumus; vis dėlto pritaria aktyviam Komisijos bendradarbiavimui, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant per ilgesnį laikotarpį užtikrinti esminį įmonių socialinės atsakomybės srities iniciatyvų suderinimą, keisti gerąja įmonių socialinės atsakomybės patirtimi ir ją skatinti, taip pat skatinti priimti tarptautiniame standarte ISO 26000 nustatytas gaires, kad būtų užtikrinta viena, visuotinė, nuosekli ir skaidri įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtis; ragina Komisiją veiksmingai prisidėti prie ES valstybių narių strategijų gairių ir koordinavimo, taip sumažinant dėl skirtingų nuostatų patiriamų papildomų išlaidų riziką įmonėms, kurios veiklą vykdo daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

80.  mano, kad nuolatiniai aktyvūs įmonių veiksmai įmonių socialinės atsakomybės srityje iš esmės paneigė nuomonę, jog įmonių socialinė atsakomybė yra „prabanga“, kurią įmonės palaiko tik ekonomikos pakilimo laikotarpiu; mano, kad tokia nuomonė yra pasenusi ir ignoruoja reputacijos ir išorės rizikos masto modernios įmonės pelningumui svarbą; ragina visus Europoje sprendimus priimančius subjektus visais savo pačių ekonomikos politikos lygmenimis integruoti įmonių socialinės atsakomybės principus, įskaitant įmonių socialinės atsakomybės stiprinimą pagal strategiją „Europa 2020“;

81.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma visai pasaulinei tiekimo grandinei, įskaitant visų lygių subrangos sutarčių sudarymą ir prekių tiekimą, aprūpinimą darbuotojais ar paslaugų teikimą, ji turėtų apimti nuostatas, pagal kurias turėtų būti užtikrinama migrantų, agentūrų ir komandiruojamų darbuotojų apsauga, būti pagrįsta sąžiningo darbo užmokesčio bei deramų darbo sąlygų principais ir užtikrinti profesinių sąjungų teises ir laisves; laikosi nuomonės, kad reikėtų išsamiau apibrėžti atsakingo tiekimo grandinių valdymo sąvoką kaip įmonių socialinės atsakomybės priemonę;

82.  palankiai vertina kai kurių verslo mokyklų atliekamą darbą skatinant įmonių socialinę atsakomybę, tačiau pripažįsta, kad tokių mokyklų yra tik mažuma; ragina aukšto lygio darbo grupę ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija ir, jei tikslinga, su universitetais, išnagrinėti, kaip įmonių socialinės atsakomybę, atsakingą vadybą ir atsakingą pilietiškumą būtų galima įtraukti į visiems būsimiems verslo vadovams skirto vadybos bendrojo ir profesinio mokymo programas, kad tai taptų pagrindiniu strateginio įmonės valdymo principu, siekiant skatinti tvaraus vartojimo sąmoningumą; mano, kad būtų galima įtraukti vaikus, dalyvaujančius jaunųjų verslininkų programose; ragina Komisiją toliau teikti finansinę paramą su įmonių socialine atsakomybe susijusiems švietimo ir mokymo projektams, įgyvendinamiems pagal ES programas „Mokymasis visą gyvenimą“ ir „Veiklus jaunimas“;

83.  pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma visoms įmonėms siekiant sukurti sąžiningas ir vienodas sąlygas; pabrėžia, kad dėl gavybos pramonės įmonių veiklos pobūdžio besivystančiose šalyse reikia pereiti nuo savanoriškos prie privalomos tvarkos; pabrėžia, kad naftos pramonės investicijos Nigerijoje – geras šiuo metu įgyvendinamos įmonių socialinės atsakomybės trūkumų pavyzdys, kai įmonėms nepavyksta imtis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų siekiant kurti tvarią įmonių veiklos praktiką arba prisidėti prie jas priimančiųjų valstybių vystymosi; tvirtai remia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl atskirų šalių ataskaitų rengimo pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) standartus, kuriose būtų pateiktos pardavimo ir pelno bei mokesčių ir pajamų ataskaitos, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir mokesčių vengimui; ragina besivystančiose šalyse veiklą vykdančias Europos gavybos pramonės įmones rodyti įmonių socialinės atsakomybės ir deramo darbo pavyzdį;

84.  ragina žmogaus teisių srityje ir tiekimo grandinėse ES lygmeniu nustatyti išsamaus patikrinimo standartus, kurie, be kita ko, atitiktų reikalavimus, nustatytus EBPO atsakingų tiekimo grandinių nuo konfliktų nukentėjusiose ir didelės rizikos teritorijose išsamaus patikrinimo rekomendacijose, ir kurie, be kita ko, apimtų klausimus, susijusius su daromu arba galimu dideliu teigiamu ar neigiamu poveikiu žmogaus teisėms, pvz., pasaulinio lygmens ir vietos tiekimo grandinėmis, mineralų tiekimu iš konflikto paveiktų regionų, užsakomosiomis paslaugomis, žemės užėmimu, ir būtų taikomi regionuose, kuriuose darbo teisė ir darbuotojų apsauga yra nepakankamos, ir sveikatai bei aplinkai pavojingų produktų gamybos vietose; palankiai vertina jau parengtas ES programas, visų pirma miškininkystės srityje įgyvendinamas Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena programas (angl. FLEGT), ir remia privačias iniciatyvas, pavyzdžiui, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI);

85.  ragina Komisiją imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis siekiama sudaryti ir pagerinti įmonių socialinės atsakomybės galimybes kovoti su klimato kaita (susiejant ją su išteklių ir energijos vartojimo efektyvumu), pvz., per įmonių žaliavų pirkimo procesus;

86.  pabrėžia, kad trečiųjų šalių vyriausybėms teikiama ES pagalba, siekiant padėti joms įgyvendinti socialines ir aplinkosaugos reguliavimo nuostatas ir taikyti veiksmingas kontrolės sistemas, yra būtina papildoma priemonė norint skatinti Europos įmonių socialinę atsakomybę pasaulio mastu;

87.  siūlo valstybių narių vyriausybėms raginti EIB į savo veiklą įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatą;

88.  ragina Komisiją daugiašaliuose forumuose propaguoti įmonių socialinę atsakomybę, remiant glaudesnį PPO ir kitų daugiašalių forumų, kuriuose nagrinėjamas įmonių socialinės atsakomybės klausimas, pvz., TDO ir EBPO, bendradarbiavimą;

89.  ragina nustatyti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo tarp ES ir trečiųjų šalių, pasirašiusių dvišalius prekybos susitarimus, sistemą, pagal kurią nukentėjusiems toje šalyje, kurioje daugiašalės įmonės ir jų tiesiogiai patronuojamos įmonės pažeidžia socialinės arba aplinkos apsaugos sričių teisės aktus arba nesilaiko įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų, būtų užtikrinama veiksminga teisė kreiptis į teismą, ir remiant tarptautinių teisinių procedūrų nustatymą užtikrinti, kad prireikus įmonės būtų baudžiamos už pažeidimus;

90.  ragina naujų technologijų poveikio žmogaus teisėms vertinimus atlikti kuo ankstesniu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapu ir ragina, kad į minėtus vertinimus būtų įtraukta scenarijų analizė ir svarstymai dėl standartų nustatymo siekiant integruoti žmogaus teises projektavimo etapu (angl. Human Rights by Design);

91.  pažymi, kad įmonių socialinė atsakomybė – tai priemonė, kuria darbdaviai gali remti savo darbuotojus ir vietos bendruomenes besivystančiose šalyse, taip pat pažymi, kad laikantis įmonių socialinės atsakomybės ir darbo standartų šioms šalims galima sudaryti sąlygas gauti naudos iš tolesnės tarptautinės prekybos ir kad įmonių socialinė atsakomybė gali padėti užtikrinti, kad nauda būtų vienodai padalijama siekiant plėtoti tvarią ekonominę ir socialinę gerovę ir daugiau žmonių ištraukti iš skurdo, ypač vykstant finansų krizei;

92.  ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį didinant informuotumą apie tai, kaip įmonės, prisiimdamos socialinę atsakomybę, gali prisidėti prie visuomenės siekių kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų srityje;

93.  ragina žiniasklaidos įmones į savo socialinės atsakomybės politiką įtraukti skaidrios žurnalistikos standartus, įskaitant šaltinio apsaugos garantijas ir informatorių teises;

94.  ragina Komisiją užtikrinti pasiteisinusias ir gerai veikiančias iniciatyvas įmonių socialinės atsakomybės srityje, įdiegiant įmonių socialinės atsakomybės tikrinimą, kuris padėtų įvertinti būsimų teisėkūros ir administracinių įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų priemonių poveikį, ir atsižvelgti į atitinkamus rezultatus rengiant pasiūlymus;

95.  palankiai vertina tvarumo sumetimais rinkos dalyviams nustatytas prievoles ir ragina Komisiją stebėti ir įvertinti įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://www.business-humanrights.org/SpecialRepPortal/Home/Protect-Respect-Remedy-Framework ir http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/111819.pdf. (2) http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sustainable-business/files/business-human-rights/101025_ec_study_final_report_en.pdf (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126. (4) http://www.atkearney.com/documents/10192/6972076a-9cdc-4b20-bc3a-d2a4c43c9c21 (5) OL L 134, 2004 4 30, p. 114. (6) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. (7) OL C 86, 2002 4 10, p. 3. (8) OL C 39, 2003 2 18, p. 3. (9) OL C 187 E, 2003 8 7, p. 180. (10) OL C 67 E, 2004 3 17, p. 73. (11) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45. (12) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (13) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57. (14) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0429. (15) OL C 229, 2012 7 31, p. 77.