Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2257(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0024/2013

Pateikti tekstai :

A7-0024/2013

Debatai :

PV 05/02/2013 - 11
CRE 05/02/2013 - 11

Balsavimas :

PV 07/02/2013 - 5.3
CRE 07/02/2013 - 5.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0053

Priimti tekstai
PDF 565kWORD 58k
Ketvirtadienis, 2013 m. vasario 7 d. - Strasbūras
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje
P7_TA(2013)0053A7-0024/2013
Rezoliucija
 Priedas

2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (2012/2257(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 151 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos (MAA) (COM(2012)0750) ir į prie jos pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą dėl 2012 m. metinės augimo apžvalgos (MAA) (COM(2011)0815) ir į prie jos pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2012 m. prioritetų įgyvendinimas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai (Nr. O-000120/2012) ir į susijusią 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyvos“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai (Nr. B7-0113/2012) ir susijusią 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių iniciatyvos(10),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“ (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl judus jaunimo: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę(15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis(16),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0024/2013),

A.  kadangi krizės sukelti socialiniai ir užimtumo padariniai yra labai dideli ir dar labiau pasunkėjo dėl šiuo metu tam tikrose valstybėse vykdomo fiskalinio konsolidavimo, reaguojant į valstybės skolos krizę bei suvaržytą euro zonos pinigų politiką, įtakos, šis konsolidavimas neatitinka kituose pagrindiniuose ekonomikos regionuose įgyvendinamų priemonių ir negali užtikrinti veiksmingo atsako į valstybių skolos krizę ir skatinti augimo; kadangi krizė daro neigiamą poveikį socialinių investicijų Europoje apimčiai ir kokybei; kadangi euro zona patiria nuosmukį ir šiuo metu ES yra vienintelis didelis pasaulio regionas, kuriame nedarbo lygis vis dar didėja;

B.  kadangi 2012 m. užimtumo padėtis pablogėjo ir 2013 m. perspektyvos yra pesimistinės; kadangi daugelyje valstybių narių ir toliau didėja darbo rinkos susiskaidymas, ilgalaikis nedarbas siekia nerimą keliantį lygį, dirbančiųjų skurdas vis dar yra didelė problema, vidutinės namų ūkio pajamos mažėja, o iš rodiklių matyti aukštesnio lygio ir gilesnių formų skurdo ir socialinės atskirties tendenciją, kai daugelyje valstybių narių didėja dirbančiųjų skurdas ir socialinė poliarizacija;

C.  kadangi nuo 2008 m. labai išaugo nedarbo lygis ir dabar ES yra 25 mln. bedarbių, o tai atitinka 10,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų; kadangi vien per pastaruosius dvylika mėnesių bedarbių skaičius išaugo dviem milijonais; kadangi nedarbo augimas žymesnis tose šalyse, kurios imasi griežtesnio fiskalinio konsolidavimo;

D.  kadangi jaunimo, nepaisant jo išsilavinimo lygio, padėtis darbo rinkoje itin sunki, nes dažnai jis tenkinasi nesaugiomis darbo sutartimis ir nemokama praktika; kadangi sudėtinga jaunimo padėtis iš dalies susidaro dėl įgytų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių nesutapimo, riboto geografinio judumo, mokyklos nebaigimo neįgijus kvalifikacijos, tinkamų įgūdžių ir darbo patirties stokos, nesaugių darbo sąlygų, ribotų mokymosi galimybių ir neveiksmingai veikiančios darbo rinkos politikos;

E.  kadangi visoje ES daugiau kaip vienas iš penkių jaunuolių neturi darbo (22,8 proc.), o kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.; kadangi daugiau kaip 7 mln. jaunesnių nei 25 metų amžiaus Europos gyventojų nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); kadangi šie skaičiai toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus; kadangi neveikimas, susijęs su profesinio mokymo programomis (NEET), visoje ES kainuoja 153 mlrd. EUR;

F.  kadangi po 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Komisija paragino valstybes nares plėtoti ir įgyvendinti visapusiškas jaunimo užimtumo, švietimo ir įgūdžių iniciatyvas įgyvendinant „Jaunimo galimybių iniciatyvą“ ir įtraukti jaunimo darbo vietų kūrimo planus į nacionalines reformų programas, bet daugelyje valstybių narių šios iniciatyvos dar turi būti parengtos;

G.  kadangi tarp tų, kuriuos krizė paveikė skaudžiausiai, yra ir prie pensinio amžiaus artėjantys žmonės, ilgalaikiai bedarbiai, darbuotojai iš trečiųjų šalių ir žemos kvalifikacijos darbuotojai;

H.  kadangi reikėtų įvykdyti būtinas reformas, siekiant užtikrinti pensijų sistemų tvarumą; kadangi dėl to dar yra galimybių didinti faktinį pensinį amžių nepadidinus privalomojo pensinio amžiaus, sumažinant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos; mano, kad siekiant sėkmingai padidinti faktinį pensinį amžių, pensijų sistemų reformos turi būti vykdomos kartu įgyvendinant politiką, kuria suteikiamos užimtumo galimybės vyresniems darbuotojams mokytis visą gyvenimą, ir mokesčių politiką, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių senėjimas;

I.  kadangi 2012 m. antrąjį ketvirtį ilgalaikis nedarbas pasiekė nerimą keliantį lygį – iš skaičių matyti, kad 11,1 mln. bedarbių Europos gyventojų neranda darbo ilgiau kaip 12 mėnesių, ir tai yra 4,6 proc. aktyvių gyventojų; kadangi daugumoje valstybių narių, ypač tose, kuriose imtasi griežtų fiskalinio konsolidavimo priemonių, sumažėjo galimybės bedarbiams susirasti darbą;

J.  kadangi 27 ES valstybėse narėse apie 120 mln. žmonių gresia socialinė atskirtis, nes jiems kyla didesnė skurdo rizika, jie patiria materialinį nepriteklių arba gyvena namų ūkiuose, kuriuose labai mažai dirbančių asmenų;

K.  kadangi išlaidos socialinei apsaugai sumažėjo beveik visose valstybėse narėse ir kadangi Socialinės apsaugos komitetas (SAK) įspėja apie dėl fiskalinio konsolidavimo priemonių poveikio didėjantį skurdžias pajamas turinčių žmonių, skurstančių vaikų, didelį materialinį nepriteklių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių;

L.  kadangi siekiant ilgalaikio ekonomikos atgaivinimo, fiskalinio konsolidavimo ir gerovės valstybės bei viešųjų finansų tvarumo būtinas ekonomikos augimas ir aukštas užimtumo lygis;

M.  kadangi tikslinės socialinės investicijos turėtų būti pagrindinis valstybių narių atsakas į krizę, nes šios investicijos itin svarbios siekiant strategijoje „Europa 2020“ iškeltų užimtumo, socialinių ir švietimo srities tikslų;

N.  kadangi 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad „ekonomika vėl ims augti ir bus kuriamos darbo vietos tik tokiu atveju, jei laikysimės nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, jungiančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, padedantį išsaugoti investicijas į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir veiksmingą užimtumo strategiją, kuria padedama išsaugoti socialinę sanglaudą“;

O.  kadangi dėl aukšto skolos lygio ir ilgalaikių viešųjų finansų problemų fiskalinis konsolidavimas privalo būti tęsiamas, tačiau būtina tinkamai atsižvelgti į tai, kad fiskalinis konsolidavimas turi būti vidutinės trukmės ar ilgalaikiu tikslu; kadangi fiskalinis konsolidavimas gali turėti trumpalaikį neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui, ypač nuosmukį patiriančiose arba menkai augančios ekonomikos valstybėse, ir sutrukdyti būsimam ekonomikos augimui ir galimybėms kurti naujas darbo vietas; kadangi dėl to konsolidavimo tempas turi būti toks, kad nebūtų pakenkta ekonomikos augimo galimybėms ar jos socialinei struktūrai;

P.  kadangi įtampa finansų rinkose vis dar didelė ir tarp valstybių narių vyrauja prieigos prie finansavimo skirtumai; kadangi dėl aukštos rizikos priedų pernelyg didėja valstybės skolos našta, todėl reikia griežtesnio fiskalinio konsolidavimo, gilėja krizė ir kliudoma augimui ir darbo vietų kūrimui;

Q.  kadangi, nors aplinkybės ir verčia skubėti, Europos Sąjungai nepavyksta įgyvendinti beveik nė vieno strategijos „Europa 2020“ tikslo, ir valstybių narių pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų yra nuvilianti; kadangi 2012 m. nacionalinėse reformų programose nustatytų įsipareigojimų nepakanka norint įgyvendinti daugelį ES lygmens tikslų;

R.  kadangi investicijos į švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus ir inovacijos, kurios yra labai svarbios ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ES vis dar yra mažesnės nei pagrindinėse jos ekonomikos partnerėse ir konkurentėse visame pasaulyje; kadangi produktyvios investicijos šiose srityse yra labai svarbios siekiant tvariai įveikti krizę, kartu sustiprinti ES ekonomiką, siekiant konkurencingumo ir našumo didinimo;

S.  kadangi siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų labai svarbus yra lyčių aspektas, nes moterys sudaro didžiausią iki šiol nepanaudojamos darbo jėgos dalį; kadangi moterys sudaro daugumą skurdžiai ES gyvenančių asmenų; kadangi išlaidų mažinimas teikiant viešąsias, pvz., vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros, paslaugas turės neigiamą poveikį moterims, taigi ir jų gebėjimui dalyvauti darbo rinkoje; kadangi dėl šios priežasties per visą Europos semestro procesą ypatingą dėmesį reikia skirti lyčių aspekto integravimui ir specialioms į moteris orientuotoms politikos priemonėms; kadangi moterų įstatyminį pensinį amžių reikia prilyginti vyrų pensiniam amžiui;

T.  kadangi, įgyvendinant Europos semestro procesą, reikia užtikrinti didesnę užimtumo, socialinės ir ekonominės politikos sąveiką, kaip nustatyta SESV 121 ir 148 straipsniuose;

U.  kadangi būtina skatinti visų Europos semestre dalyvaujančių veikėjų demokratinę atskaitomybę, atsakomybę ir teisėtumą; kadangi esminė šio proceso dalis yra tinkamas Europos Parlamento dalyvavimas;

V.  kadangi nacionaliniai parlamentai yra piliečių įgytų ir suteiktų teisių atstovai ir užtikrintojai; kadangi diegiant Europos semestrą turėtų būti visiškai paisoma išimtinių nacionalinių parlamentų teisių;

Pagrindinės nuostatos atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą

1.  primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad į jos 2013 m. Europos semestro politikos gaires būtų įtrauktos šios nuostatos, ir paveda savo Pirmininkui šios pozicijos laikytis per 2013 m. kovo 14–15 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą; ypač atkreipia dėmesį į konkrečias rekomendacijas, kurias turėtų savo politikos gairėse patvirtinti Europos Vadovų Taryba, ir kurios pridedamos prie šios rezoliucijos;

2.  apgailestauja, kad per praeitų metų Europos semestro ciklą nustatyti prioritetai, ypač susiję su darbo vietų kūrimu, darbo vietų kokybe ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi, nedavė laukiamų rezultatų;

3.  pažymi, kad pastaraisiais metais ekonominė padėtis ir socialiniai krizės padariniai toliau blogėjo, todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti valstybių narių įsipareigojimą laikytis 2013 m. politikos gairių, ypač užimtumo ir socialinės politikos srityje;

I.  Strategijos „Europa 2020“ tikslai

4.  ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad remiantis metine augimo apžvalga išdėstytomis metinėmis politikos gairėmis būtų siekiama įgyvendinti visus strategijoje „Europa 2020“ numatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus; apgailestauja, kad strategijos „Europa 2020“ pažangos ataskaita nebuvo įtraukta į 2013 m. metinę augimo apžvalgą; ragina Komisiją laiku pateikti šią ataskaitą Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimo metu;

5.  apgailestauja, kad 2012 m. politikos gairės ir jų įgyvendinimas nebuvo pakankamai veiksmingi siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų politinių tikslų; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis labiau tolsta nuo „Europa 2020“ tikslų;

6.  apgailestauja, kad 2012 m. nacionalinėse reformų programose nustatytų įsipareigojimų nepakanka norint įgyvendinti daugumą ES lygmens tikslų; pabrėžia susirūpinimą, kad dabartinių nacionalinių tikslų nepakanka norint pasiekti pagrindinius strategijoje „Europa 2020“ numatytus užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo tikslus;

7.  ragina valstybes nares 2013 m. nacionalinėse reformų programose patvirtinti būtinus įsipareigojimus siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

8.  ragina Europos Vadovų Tarybą savo politikos gairėse užtikrinti, kad strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti būtų skirta pakankamai ES lėšų; primygtinai ragina valstybes nares veiksmingiau skirstyti lėšas strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti;

II.  Darbo vietų kūrimas vykdant struktūrines reformas ir į ekonomikos augimą orientuotas investicijas

9.  mano, kad apgailėtina, jog praeitais metais dauguma valstybių narių nesilaikė įsipareigojimų kartu su savo 2012 m. nacionalinių reformų planais (NRP) pateikti nacionalinius užimtumo planus (NUP); ragina valstybes nares 2013 m. laikytis šio įsipareigojimo; pabrėžia, kad į nacionalinius užimtumo planus turi būti įtrauktos išsamios darbo vietų kūrimo ir ekologiškų darbo vietų užtikrinimo priemonės, užimtumo politikos ir finansinių priemonių sąsaja, darbo rinkos reformos, aiškus daugiametės reformų darbotvarkės parengimo per ateinančius 12 mėnesių tvarkaraštis ir nuorodos į sritis bei regionus, kuriuose juntamas specialistų trūkumas ir perteklius;

10.  apgailestauja, kad Komisija nenutarė, jog teikti NUP turi būti privaloma, ir ragina Komisiją prižiūrėti jų rengimą per kiekvienų metų Europos semestro ciklą;

11.  ragina valstybes nares patvirtinti darbo vietoms kurti palankias priemones, pvz., darbo mokesčių reformas, kuriomis būtų skatinama kurti darbo vietas, skatinamas ir remiamas savanoriškas ir tikrasis savarankiškas darbas ir naujai įsteigtos įmonės, gerinama verslo aplinka, palengvinamos galimybės MVĮ gauti finansavimą, neoficialus ir nedeklaruojamas darbas paverčiamas teisėtu įdarbinimu, reformuojamos darbo rinkos, jei reikia, kad jos gebėtų geriau prisitaikyti, būtų dinamiškesnės ir įtraukesnės, kartu užtikrinant tinkamą darbuotojų apsaugą, darbdaviams ir darbuotojams suteikiant priemones ir įgūdžius, kurie jiems padėtų prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, modernizuojamos darbo užmokesčio nustatymo sistemos aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, atsižvelgiant į nacionalinių pramonės ryšių modelių įvairovę, ir vedant socialinį dialogą, kad darbo užmokestis būtų suderintas su produktyvumo raida pragyvenimo lygį atitinkančio darbo užmokesčio ribose ir išnaudojamos didelės tam tikrų sektorių, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinės rūpybos, bei IRT sektoriaus užimtumo galimybės kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas;

III.  Jaunimo užimtumas

12.  ragina Europos Vadovų Tarybą 2013 m. politikos gairėse prioritetinį dėmesį skirti jaunimo nedarbui;

13.  ragina valstybes nares imtis ryžtingų priemonių kovai su jaunimo nedarbu, įskaitant tikslines aktyvios darbo rinkos politikos priemones, priemones įgūdžių pritaikymui darbo rinkai, ypač užkertant kelią ankstyvam mokslų ar gamybinės praktikos programų nutraukimui, ir užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemos veiksmingai teiktų jaunimui svarbių įgūdžių, ir skatinti verslumą bei veiksmingą verslo plėtros paramą jaunimui ir programoms, kuriomis užtikrinamas perėjimas nuo švietimo prie darbo;

14.  labai pritaria Komisijos pasiūlymui dėl jaunimo garantijų programų; ragina jas skubiai įgyvendinti ir joms suteikti pakankamą finansavimą; mano, kad jaunimo garantijų programos finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį ir, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp ES ir valstybių narių suteikiamo finansavimo;

15.  primygtinai ragina valstybes nares kurti visapuses strategijas jaunimui, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); taip pat primygtinai ragina valstybes nares, plėtojant šias strategijas, išreikšti finansinį solidarumą su valstybėmis narėmis, kurių fiskalinės galimybės yra ribotos;

IV.  Labiau prisitaikančios, dinamiškesnės ir įtraukesnės darbo rinkos, taip pat geresnės kokybės užimtumas

16.  apgailestauja, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nesprendžiamas darbo vietų kokybės klausimas ir per mažai dėmesio skiriama siekiui užtikrinti būtinas sąlygas aktyvesniam dalyvavimui darbo rinkoje, ypač moterų, vyresnių kaip 45 metų darbuotojų, neįgaliųjų ir labiausiai skurstančių asmenų;

17.  primena, kad didėja vidiniai valstybių narių neatitikimai, ypač pagal užimtumo ir socialinius rodiklius; pažymi, kad valstybės narės, kurioms būdinga santykinai nesuskaidyta darbo rinka, stipri socialinio aprūpinimo sistema ir galimybės laikinai pakoreguoti darbo valandas, darbo laiką bei kita lanksti darbo tvarka (vidinis lankstumas) ir veiksmingi kolektyvinių derybų modeliai, yra atsparesnės susidūrusios su dėl krizės kilusiais užimtumo ir socialiniais padariniais;

18.  ragina darbo rinkas labiau prisitaikyti prie aplinkos ir būti dinamiškesnes, gebėti prisitaikyti prie ekonominės padėties trukdžių, kad dėl jų netektų atleisti darbuotojų, būti įtraukesnes, palankias didesniam darbo jėgos aktyvumui, ypač pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų atžvilgiu;

19.  įspėja, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų pakenkti darbo vietų kokybei arba socialinės apsaugos ir sveikatos bei saugos standartams; ragina valstybes nares skatinti bendrovių ir MVĮ, kurios stengiasi būti socialiai veiksmingos, o ne vien laikytis būtinų teisinių pareigų, identifikavimą;

V.  Investavimas į švietimą ir mokymą

20.  pabrėžia esminį švietimo ir mokymo vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

21.  pabrėžia, jog svarbu sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį, siekiant sumažinti asmenų, priskiriamų NEET (nedirbančių, nesimokančių ir nedalyvaujančių mokymuose) grupei, skaičių;

22.  ragina valstybes nares vykdant tvarų, ekonomikos augimui palankų ir diferencijuotą fiskalinį konsolidavimą užtikrinti veiksmingą ir pakankamą investavimą į švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

23.  ragina valstybes nares įtraukti Europos švietimo, mokymų, jaunimo ir sporto mainų programas į priemones, kurios vykdomos pagal Europos semestro programą;

VI.  Viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi

24.  yra labai susirūpinęs dėl nuo paskutinio 2012 m. Europos semestro ciklo visose amžiaus grupėse išaugusio skurdo ir nedarbo;

25.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje sprendžiama skurdo ir socialinės atskirties problema, taip pat krizės socialiniai padariniai; ragina Komisiją pabrėžti šias priemones konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ypač spręsti dirbančiųjų skurdo, menkus ryšius su darbo rinka turinčių ar iš viso jų neturinčių žmonių skurdo ir senyvo amžiaus žmonių skurdo problemą; ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti šias gaires kaip prioritetą;

26.  ragina įgyvendinti integruotas aktyvios įtraukties strategijas, kad jos būtų svarbiausia ES ir nacionalinių socialinės politikos darbotvarkių sudedamoji dalis;

VII.  Proporcingą ir diferencijuotą augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo vykdymas užtikrinant ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą

27.  pripažįsta, kad reikia įgyvendinti proporcingo ir diferencijuoto ir palankaus augimo fiskalinio konsolidavimo programas, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas, bet išvengiant jų neigiamo trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikį augimui ir užimtumui; pabrėžia, kad fiskalinio konsolidavimo programos turėtų būti vertinamos, atsižvelgiant į jų trumpalaikį poveikį augimui, užimtumui ir socialiniai atskirčiai, ypač nuosmukį patiriančiose šalyse arba šalyse, kurių ekonomika menkai auga; ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą ekonominio nuosmukio laikotarpiu sudaryti sąlygas pasinaudoti lankstumu, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1175/2011 ir Reglamente (ES) Nr. 1177/2011;

28.  pabrėžia, kad Komisija turėtų kreipti daugiau dėmesio į konkrečias tendencijas vietos lygmeniu, regionuose ir valstybėse narėse bei galimas klaidas savo prognozėse, kurios sudaro metinės augimo apžvalgos pagrindą;

29.  mano, kad fiskalinis konsolidavimas turi būti įgyvendinamas proporcingai ir ekonomikos augimui palankiu būdu, o konsolidavimo sparta įvairiose valstybėse turi priklausyti nuo jų fiskalinių ir platesnės Europos ekonomikos galimybių, kad būtų išvengta neigiamo poveikio ekonomikos augimui ir užimtumui, užtikrinant skolos tvarumą;

30.  ragina Komisiją pertvarkyti savo modelius dėl didinamojo valstybių narių biudžetų fiskalinių apribojimų poveikio augimui ir darbo vietų kūrimui pagal neseniai Tarptautinio valiutos fondo atliktas peržiūras;

31.  ragina Europos Vadovų Tarybą savo politikos gairėse užtikrinti skirtingų prioritetų darną, kad nebūtų pakenkta tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėms, nepadidėtų skurdo ir socialinė atskirtis ar nebūtų trukdoma visapusiškai prieigai teikti kokybiškas viešąsias paslaugas; mano, kad pagrindinis prioritetas turėtų būti integruotų reformos priemonių taikymas ir investicijos, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, kartu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą;

32.  ragina Europos Vadovų Tarybą, jeigu bus patvirtintas pirmasis metinės augimo apžvalgos prioritetas „diferencijuotas, ekonomikos augimą skatinantis fiskalinis konsolidavimas“, konkrečiai paaiškinti, kaip galima būtų įgyvendinti šį prioritetą, visapusiškai laikantis tikslo padidinti socialinę sanglaudą ir kovoti su skurdu, kaip nurodyta ketvirtajame prioritete „kova su nedarbu ir socialiniais krizės padariniais“;

33.  pabrėžia, kad būtina pasiekti visišką biudžeto konsolidavimo ir ekonominių priemonių bei socialinės politikos, ekonomikos augimo ir užimtumo priemonių darną;

34.  pažymi, kad esant didžiuliams fiskaliniams suvaržymams ir sumažėjusiems privačiojo sektoriaus skolinimo pajėgumams, struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas dėl jų teikiamo finansavimo apimties ir siekiamų tikslų yra pagrindinis valstybių narių turimas svertas, kuriuo galima skatinti ekonomiką ir pasiekti augimo bei užimtumo tikslus, numatytus strategijoje „Europa 2020“; todėl pabrėžia, kad atsižvelgiant į svarbų sanglaudos politikos vaidmenį plėtojant nacionalines programas per Europos semestrą, šiai politikai metinėje augimo apžvalgoje reikėtų teikti didžiausią dėmesį ir į ją reikėtų atsižvelgti vykdant kasmetines diskusijas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje;

VIII.  Demokratinis teisėtumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas

35.  yra susirūpinęs, kad Europos Parlamento, valstybių narių parlamentų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo per Europos semestro procesą ir toliau yra ribotas; pažymi, kad Komisijos inicijuotoje metinėje augimo apžvalgoje, kurią turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba, išdėstytos politikos gairės parengtos nedalyvaujant parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovams, todėl joms trūksta demokratinio teisėtumo;

36.  mano, kad Europos Parlamento vaidmuo labai svarbus siekiant sukurti būtiną demokratinį teisėtumą; laikosi nuomonės, kad, nesant teisinio pagrindo metinei augimo apžvalgai taikomai įprastai teisėkūros procedūrai, tvirtindama politikos gaires Europos Vadovų Taryba turėtų atsižvelgti į Parlamento narių pastabas, kad būtų užtikrintas demokratinis teisėtumas;

37.  prašo Komisijos reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų didžiausią nacionalinių reformų planų rengimo skaidrumą, taip pat platų nacionalinių parlamentų ir socialinių partnerių įsitraukimą į šį procesą;

Papildomi veiksmai, kurių reikia imtis užimtumo ir socialinėje srityse
Darbo vietų kūrimas vykdant struktūrines reformas ir į ekonomikos augimą orientuotas investicijas

38.  primena, kad, siekiant stiprinti darbo vietas užtikrinantį ekonomikos augimą, reikalinga tokia užimtumo politika, kuria būtų sudaromos palankios sąlygos darbo vietoms kurti, palengvinamas teigiamas perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą ir iš nedarbo į darbą, didinama darbo jėgos pasiūla ir gerinama geografinė ir įgūdžių atitiktis darbo rinkos poreikiams;

39.  pabrėžia, kad darbo rinkoje reikalingos reformos darbo jėgos našumui ir veiksmingumui didinti, siekiant pagerinti ES ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, kartu griežtai laikantis Europos socialinės acquis turinio ir dvasios bei jos principų; mano, kad darbo rinkoje reformos turėtų būti įgyvendinamos taip, kad būtų skatinama darbo vietos kokybė;

40.  siūlo valstybėms narėms mažinti darbo jėgos apmokestinimą, jei tai įmanoma pagal fiskalines sąlygas, ypač mažai apmokamų arba žemos kvalifikacijos darbuotojų ir pažeidžiamų grupių atžvilgiu; mano, kad tikslinis laikinas socialinio draudimo įmokų sumažinimas arba darbo subsidijų programos naujai į darbą priimamiems asmenims, ypač žemos kvalifikacijos arba ilgalaikiams bedarbiams, yra labai veiksmingos priemonės darbo vietų kūrimui skatinti;

41.  pažymi, kad demografiniai pokyčiai neabejotinai daro poveikį socialinės infrastruktūros teikimui ir kelia didelių sunkumų visoms kartoms visoje ES; todėl pabrėžia, kad Komisijos apžvalgoje turėtų būti skirtas didesnis dėmesys sanglaudos politikos vaidmeniui įveikiant demografines problemas;

42.  pabrėžia poreikį vykdyti būtinas reformas pensijų sistemų tvarumui užtikrinti; mano, kad pensinis amžius galėtų būti vertinamas pagal ilgėjančią tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę, bet primena, kad dar yra galimybių didinti faktinį pensinį amžių nepadidinus privalomojo pensinio amžiaus, sumažinant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos; mano, kad siekiant sėkmingai padidinti faktinį pensinį amžių, pensijų sistemų reformos turi būti vykdomos kartu įgyvendinant politiką, kuria mažinamos ankstybo išėjimo į pensiją programų ar panašių schemų galimybės, užtikrinamos užimtumo galimybės vyresniems darbuotojams mokytis visą gyvenimą, ir sukuriama mokesčių politika, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių aktyvumas;

43.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad taupymo programos netrukdytų darbo vietų kūrimo priemonėms ir ekonomikos augimą skatinančioms politikos priemonėms, taip pat nepakenktų socialinei apsaugai; primygtinai ragina valstybes nares skirti pirmenybę ekonomikos augimui palankioms išlaidoms, pvz., švietimui, mokymuisi visą gyvenimą, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, energijos vartojimo efektyvumui, ir kartu užtikrinti veiksmingą šių išlaidų panaudojimą;

44.  pritaria Komisijai, kad naujoviškomis ES finansinėmis priemonėmis gali būti paskatintos tikslinės investicijos, užtikrintas ES biudžeto didinamasis poveikis ir sustiprintos ES ekonomikos augimo galimybės; todėl primygtinai ragina Komisiją teikti valstybėms narėms ir regionams išsamią informaciją, papildomą pagalbą ir gaires dėl sanglaudos politikos finansinių priemonių taikymo srities išplėtimo 2013 m. ir būsimu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.); ragina valstybes nares vadovautis Komisijos nurodymais ir aiškiai nurodyti savo nacionalinėse reformų programose, kaip jos ketina panaudoti struktūrinių fondų lėšas augimo ir užimtumo didinimo prioritetams remti pasitelkiant finansines priemones;

45.  palankiai vertina svarbių sektorių, pvz., naujų pramonės šakų, paslaugų, ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinės rūpybos (vadinamojo „baltojo“ sektoriaus), bei IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo galimybių išnaudojimą nustatant 2013 m. metinės augimo apžvalgos prioritetus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis skatinama šių dideles užimtumo galimybes turinčių sektorių plėtra;

46.  primena, kad, siekiant panaudoti visas šių naujų sektorių darbo vietų kūrimo galimybes, reikės prisitaikyti, ypač nekvalifikuotiems ir vyresniems darbuotojams, taip pat reikės naujų įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti šiuose sektoriuose reikalingus įgūdžius ir užtikrinti būtinas švietimo bei mokymo investicijas, kad šie įgūdžiai būtų suteikti;

47.  apgailestauja, kad visiškai neužsimenama apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant lyčių aspekto integravimą į 2013 m. metinės augimo apžvalgos prioritetus; mano, kad smakrus moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas yra būtinas siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reikiamas priemones didesniam moterų užimtumui skatinti, pvz., prieinamą priežiūrą ir vaikų priežiūrą, tinkamas motinystės, tėvystės ir vaikų auginimo atostogų schemas, taip pat lanksčias darbo valandas ir darbo vietas;

48.  ragina valstybes nares pagerinti verslo aplinką, ypač MVĮ, ir ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą stiprinti pastangas bendrajai rinkai gerinti, skaitmeninei ekonomikai stiprinti ir sutelkti dėmesį į pažangų reglamentavimą, kad būtų sumažinta nereikalinga biurokratija; palankiai vertina antrąjį bendrosios rinkos aktą ir ragina jį skubiai ir visapusiškai įgyvendinti;

49.  ragina Komisiją didžiausią pirmenybę teikti bendrosios rinkos valdymui, nes ja itin prisidedama prie Europos semestro tikslų, visų pirma tvaraus ekonominio augimo ir užimtumo; laikosi nuomonės, kad Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu turėtų būti pateikiami praktiškesni bendrosios rinkos veikimo gerinimo sprendimai, kad būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos sukūrimą;

50.  teigiamai vertina tai, kad buvo pripažinta MVĮ galimybių gauti finansavimą svarba, nes šios įmonės yra užimtumo ir darbo vietų kūrimo ES pagrindas ir turi daug galimybių spręsti jaunimo nedarbo ir lyčių nelygybės problemas; primygtinai ragina valstybes nares savo nacionaliniuose ekonomikos augimo planuose MVĮ galimybės gauti finansavimą taikyti absoliutų prioritetą; primygtinai ragina valstybes nares sudaryti lengvas galimybes naudotis tam skirtais Europos fondais;

51.  pripažįsta, kad svarbu didinti EIB pajėgumą skolinti kapitalą, ir rekomenduoja tai suderinti su ES prioritetais, kuriais siekiama panaikinti regionų skirtumus; ragina Komisiją prašyti valstybių narių panaudoti dalį joms skirtų struktūrinių fondų lėšų EIB skolinimo rizikai iš dalies padengti ir MVĮ bei labai mažoms įmonėms skirtoms paskolų garantijoms teikti ir taip padidinti ekonominės veiklos mastą visuose sektoriuose ir regionuose bei užtikrinti papildomas užimtumo galimybes ir įveikti dabar MVĮ patiriamas problemas, susijusias su jų ribota galimybe gauti kreditų;

52.  ragina valstybes nares skatinti ir remti verslumą, įskaitant socialinį verslumą ir naujai įsteigtas įmones, ypač įgyvendinant verslo plėtros programas ir gerinant galimybes gauti finansavimą;

53.  ragina Komisiją pagal 2014–2020 m. daugiametę programą itin remti socialinį verslumą, nes taip atsiranda daug galimybių kurti naujas darbo vietas ir skatinti inovatyvų augimą;

54.  ragina Komisiją pasitelkti visas ES priemones ir finansinę paramą, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti struktūriniais fondais, kad būtų pagerintos įsidarbinimo galimybės ir veiksmingai kovojama su struktūriniu, ilgalaikiu ir jaunimo nedarbu;

55.  pažymi, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų priemonė ir vaidina svarbų vaidmenį Europa 2020 strategijai ir yra tiksliai orientuota pagal vietos, regionų ir valstybių narių investicinius poreikius, kuo ne tik mažinami regionų skirtumai, bet ir spartinamas valstybių narių ekonomikos atgaivinimas bei prisidedama prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių priežasčių sanglaudos politika yra tinkamiausia prieinama priemonė ekonomikos atgaivinimui užtikrinti sukuriant tiek darbo vietų, kiek būtų numatyta Komisijos 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje; todėl mano, kad bet koks sanglaudos politikai skirto biudžeto mažinimas turėtų didelių neigiamų pasekmių strategijos Europa 2020 tikslams ir reikalauja, kad naujuoju programų sudarymo laikotarpiu sanglaudos politikai būtų skirta pakankamai lėšų, bent jau tokio dydžio, koks yra numatytas dabartiniu 2007–2013 m. laikotarpiu ir apimant visus regionus;

56.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija pripažįsta, jog siekiant užtikrinti spartesnį nepaskirtų struktūrinių fondų lėšų paskirstymą turi būti toliau stiprinami administraciniai gebėjimai; pažymi, kad įgyvendinant tokią veiklą didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis veikiančioms institucijoms; pabrėžia, kad spartesnis nepanaudotų struktūrinių fondų lėšų išmokėjimas padėtų sustiprinti rinkos likvidumą;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad regioninė politika ir toliau atliks svarbų vaidmenį plėtojant nacionalines programas per Europos semestrą ir bus viena pagrindinių priemonių socialinės politikos ir užimtumo srityse nustatytiems vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiams tikslams pasiekti;

58.  mano, kad yra labai svarbu, kad sanglaudos politika būtų mažinami vidaus konkurencingumo skirtumai ir struktūriniai skirtumai, pasinaudojant šios politikos galimybe prisitaikyti prie konkrečių vietos, regionų ir valstybių narių poreikių; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nepaskirtų struktūrinių fondų lėšų kur įmanoma, perskyrimo energijos efektyvumo, jaunimo užimtumo priemonėms bei MVĮ, nes tai atitinka strategijos Europa 2020 tikslus; prašo tinkamai informuoti Parlamentą apie šios iniciatyvos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

Jaunimo užimtumas

59.  ragina valstybes nares imtis priemonių, skirtų jaunimo perėjimui iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką palengvinti; šiuo klausimu pažymi dualinio profesinio mokymo sėkmę tam tikrose valstybėse narėse, kuris užtikrino didžiausią jaunimo užimtumą Europos Sąjungoje;

60.  mano, kad labai svarbu padėti jauniems žmonėms veiksmingiau įgyti įgūdžius, todėl būtinas glaudesnis įmonių, vyriausybių ir švietimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas ir bendravimas;

61.  palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji ketina pristatyti jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinį; ragina valstybes nares, artimai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, skatinti ir plėtoti jaunimo garantijas, siekiant užtikrinti kiekvienam jaunuoliui ES galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo; mano, kad jaunimo garantijų programos bendras finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų, ypač iš ESF, turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms ir regionams techninę pagalbą įgyvendinti šias programas ir, kad būtų tinkamai panaudotos ESF lėšos jaunimo garantijų programai plėtoti; pabrėžia, kad nacionaliniai sektoriniai partneriai, glaudžiai bendradarbiaudami su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį įgyvendinant jaunimo garantijų programas;

62.  pažymi, kad jaunimo garantijų programos turėtų būti papildytos kokybės sistema, siekiant užtikrinti, kad šių paslaugų ir mokymų, praktikos ir siūlomų darbo vietų kokybė apimtų tinkamą atlyginimą, darbo sąlygas ir atitiktų sveikatos bei saugos standartus; mano, kad tokiomis aplinkybėmis visiems jauniems žmonėms turėtų būti atliktas asmeninis jų poreikių vertinimas ir suteiktos jiems pritaikytos individualizuotos paslaugos;

63.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą vykdyti daugiašalę jaunimo garantijų programos įgyvendinimo priežiūrą padedant Užimtumo komitetui ir prašo Parlamento veikti kartu;

64.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pasiūlyti Tarybai rekomendaciją dėl jaunimo garantijų programų; ragina valstybes nares ir regionus skatinti jaunimo verslumą bei savarankišką darbą ir įgyvendinti konkrečias tikslines paramos jaunimo verslo plėtrai programas;

65.  pabrėžia, kad 2012 m. sausio mėn. Europos Vadovų Taryba pasiūlė bandomuosius veiksmus siekiant padėti aštuonioms valstybėms narėms, kuriose nustatyti didžiausi jaunimo nedarbo rodikliai, perskirstyti joms skirtas ES struktūrinių fondų lėšas siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą; apgailestauja, kad 2012 m. gegužės mėn. Komisija gerokai sumažino perskirstymui skiriamas lėšas nuo 82 mlrd. EUR iki 29,8 mlrd. EUR, todėl sumažėjo bandomųjų veiksmų apimtis; apgailestauja, kad iki šiol tik maža šių lėšų dalis buvo nukreipta siekiant padėti jauniems žmonėms susirasti darbą;

66.  palankiai vertina pasiūlymą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu labiau panaudoti Europos socialinį fondą jaunimo užimtumo priemonėms; ragina ESF lėšas su jaunimu susijusioms priemonėms skirti konkrečiai stažuotėms (praktikai) ir verslumui; palankai vertina nepanaudotų struktūrinių fondų pinigų perkėlimą iš ES 2007–2013 m. finansinio laikotarpio, siekiant spręsti aukšto jaunimo nedarbo lygio problemą ir remti mažąsias ir vidutines įmones;

Investavimas į švietimą ir mokymą

67.  pabrėžia, kad svarbu tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose geriau stebėti įgūdžius ir kuo greičiau šalinti esamą gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tobulinant ES įgūdžių panoramą, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie ES reikalingus įgūdžius;

68.  ragina ES ir valstybes nares skatinti švietimo ir mokymo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimą ir sąveiką, kad būtų prognozuojami poreikiai, švietimo ir mokymo sistemos pritaikomos prie darbo rinkos poreikių siekiant, kad darbo jėga gautų reikiamų įgūdžių, atsižvelgiant į kintančią darbo aplinką ir individualius senėjančios darbo jėgos poreikius, ir būtų palengvintas perėjimas nuo švietimo ir mokymo prie realaus darbo;

69.  ragina valstybes nares prioritetine tvarka sudaryti sąlygas investicijoms į švietimą, mokymą, verslumo įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą skatinimą visoms amžiaus grupėms ne tik per formaliojo mokymosi sistemą, bet ir plėtojant neformaliojo mokymosi ir savimokos galimybes; perspėja apie švietimo ir mokymo biudžetų sumažinimo kainą, nes dėl to apsunkinamas išėjimas iš krizės ir mažinamas valstybių narių ekonomikos konkurencingumas;

70.  pabrėžia, kad, pasinaudojant naujomis mokymosi galimybėmis ir išnaudojant neformaliai mokantis gautas žinias, įgūdžius ir kompetenciją, galima stipriai padidinti galimybes susirasti darbą; pabrėžia neformaliojo mokymosi ir savimokos patikimumo svarbą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria valstybės narės kviečiamos iki 2015 m. sukurti mokymosi rezultatų patvirtinimo sistemą, susietą su Europos kvalifikacijų sandara, įskaitant galimybę gauti visą arba dalinę kvalifikaciją neformaliojo mokymosi arba savimokos pagrindu;

71.  ragina veiksmingai įgyvendinti nacionalines kvalifikacijų sistemas kaip priemonę skatinti mokymosi visą gyvenimą plėtojimą; pakartoja savo raginimą Komisijai, kad reikėtų įgyvendinti Europos įgūdžių paso idėją, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir skatinamas tarpvalstybinis darbuotojų judumas;

72.  pabrėžia, kad reikia gerinti mokytojų kokybę, kompetenciją ir statusą kaip sine qua non sąlygą aukšto lygio Europos švietimo ir mokymo sistemai; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti šiam tikslui reikalingas pastangas ir išteklius;

Labiau prisitaikančios, dinamiškesnės ir įtraukesnės darbo rinkos, taip pat geresnės kokybės užimtumas

73.  mano, kad darbo rinkos reformomis turėtų būti siekiama didinti produktyvumą ir konkurencingumą, užtikrinant darbo vietos kokybę; ragina Europos Vadovų Tarybą 2013 m. politikos gairėse atkreipti dėmesį į darbo vietos kokybės klausimą, ypač dėl galimybes darbuotojams naudotis sutartyse įtvirtintomis pagrindinėmis darbo teisėmis, ir nepažeidžiant valstybių narių teisės aktų;

74.  mano, kad struktūrinėmis darbo rinkos reformomis turėtų būti sudarytos vidinio lankstumo galimybės, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas esant ekonominiams sunkumams ir užtikrinti darbo vietos kokybę, darbuotojų perkėlimo saugumą, bedarbio pašalpų sistemas, pagrįstas aktyvumo reikalavimais ir susietas su reintegracijos politikos kryptimis, kurios skatintų dirbti, bet užtikrintų pakankamas pajamas, sutarčių sąlygas, padedančias kovoti su darbo rinkos susiskaidymu, numatyti ekonomikos restruktūrizavimą ir užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą;

75.  ragina valstybes nares kovoti su esamomis pavojingomis darbo sąlygomis ir neleisti joms plisti, taip pat su apsimestiniu savarankišku darbu ir užtikrinti, kad pagal laikinąsias darbo sutartis arba darbo ne visą darbo laiką sutartis dirbantys asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys gautų atitinkamą socialinę apsaugą ir galimybes mokytis;

76.  ragina valstybes nares prireikus tobulinti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant skatinti stabilius užimtumo ryšius, ir remti bei plėtoti lankstesnę darbo tvarką, kartu užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą, ypač vyresnių ir jaunesnių darbuotojų atžvilgiu, taip pat skatinti darbuotojų savanorišką judumą įgyvendinant judumo rėmimo programas;

77.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti mažo palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių, įskaitant mažumoms (pvz., romams) priklausančius asmenis ir neįgaliuosius, dalyvavimo darbo rinkoje problemą ir visuomet išlaikyti tinkamą darbo užmokestį;

78.  ragina valstybes nares padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, abipusiškai remiant deramas skatinimo dirbti iniciatyvas, pvz., perėjimo nuo socialinės paramos prie darbo programas, ir tinkamomis lengvatų sistemomis, siekiant išlaikyti žmonių gebėjimą įsidarbinti, padėti jiems grįžti į darbą ir išsaugoti deramas gyvenimo sąlygas;

79.  ragina valstybes nares numatyti restruktūrizavimo procesus, siekiant išsaugoti darbo vietas, skatinti vidaus ir išorės judumą ir mažinti galimą neigiamą restruktūrizavimo procesų poveikį; ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti nacionalinę teisę ir galiojančias ES direktyvas (pvz., Kolektyvinio atleidimo iš darbo direktyvą, Įmonių perdavimo direktyvą, Konsultavimosi pagrindų direktyvą), deramai laikantis subsidiarumo principo; mano, kad ES lėšos turėtų atlikti svarbų vaidmenį vengiant galimo neigiamo restruktūrizavimo procesų poveikio, jį mažinant arba švelninant;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimą;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų judumui šalies ir tarpvalstybinėje darbo rinkoje gerinti siekiant stiprinti Europos darbo rinkos integraciją šalinant teisines ir administracines kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui Europos Sąjungoje, pvz., pereinamojo laikotarpio darbo rinkos apribojimus darbuotojams iš Rumunijos ir Bulgarijos, gerinant socialinės apsaugos teises ir darbo sąlygas darbuotojams, atsižvelgiant į jų laisvo judėjimo teisę; ragina valstybes nares labiau naudoti EURES, kad daugiau darbuotojų rastų darbus kitose šalyse;

82.  atkreipia dėmesį į visose amžiaus grupėse didėjantį skurdo ir nedarbo lygį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti naujus įsipareigojimus šiai padėčiai ištaisyti, ypač dėl dirbančių asmenų skurdo, menkus ryšius su darbo rinka turinčių ar iš viso jų neturinčių žmonių skurdo, įskaitant ilgalaikius vyresnio amžiaus bedarbius, ir vyresnio amžiaus žmonių skurdo;

83.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pašalintas neigiamas fiskalinio konsolidavimo poveikis lyčių lygybei, moterų užimtumui ir skurdui, integruojant lyčių aspektą į valstybių narių biudžetus, atsižvelgiant į griežtesnes su lyčių aspektu susijusias rekomendacijas valstybėms narėms ir atskiriant pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus ir atitinkamus nacionalinius tikslus pagal lytį;

Viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimas, kova su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimas

84.  ragina valstybes nares pagerinti socialinės apsaugos sistemų pakankamumą ir veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau švelnintų skurdo ir socialinės atskirties poveikį; kartu pažymi, kad būtina modernizuoti Europos socialinį modelį siekiant kurti „gerovės valstybes“, kuriose investuojama į žmogiškuosius išteklius ir suteikiamos priemonės ir paskatos tvarioms darbo vietoms kurti ir augimui skatinti, taip pat užkertamas kelias socialiniams iškraipymams;

85.  ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvias įtraukties strategijas ir teikti pakankamas, finansiškai prieinamas aukštos kokybės paslaugas, taip pat modeliuoti kokybiškas darbo vietas, kad mažas pajamas gaunančios ir pažeidžiamos grupės netaptų socialiai atskirtos;

86.  ragina valstybes nares nacionalinėse reformų programose nurodyti, kaip bus naudojamos ES lėšos padedant pasiekti nacionalinius skurdo mažinimo ir kitus socialinius, užimtumo ir švietimo tikslus, kuriais užtikrinamas strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas;

87.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokiomis sveikatos apsaugos sistemų reformomis būtų siekiama pagerinti kokybę, užtikrinti pakankamumą, finansinį prieinamumą ir visuotinį prieinamumą bei garantuoti tvarumą;

88.  mano, kad tikslinės samdymo subsidijos naujai į darbą priimamiems asmenims iš palankių sąlygų neturinčių grupių yra veiksmingas būdas didinti jų dalyvavimo darbo rinkoje lygį;

89.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas atitiktų strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinį aspektus;

90.  nerimauja dėl socialinio krizės poveikio moterų skurdui; ragina Komisiją įvertinti fiskalinio konsolidavimo poveikį lyčių lygybei ir moterų užimtumui;

91.  ragina valstybes nares kurti priemones dirbančiųjų skurdui mažinti, pvz., skatinti pakankamą namų ūkių narių dalyvavimą darbo rinkoje ir palengvinti asmenų, dirbančių prastai apmokamus ir pavojingus darbus, perėjimą į geresnes darbo vietas; ragina valstybes nares kovoti su dirbančiųjų skurdu – įgyvendinti darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus;

92.  ragina Komisiją kasmet lapkričio pradžioje (pradedant 2013 m. lapkričio 4–5 d.) metinę augimo apžvalgą pristatyti kompetentingiems Parlamento komitetams, tokiu būdu Parlamentui suteikiant pakankamai laiko pareikšti savo nuomonę dėl Europos semestro;

Tolesni valdymo, įsipareigojimų ir demokratinio teisėtumo stiprinimo veiksmai

93.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

94.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją veiksmingiau integruoti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo, socialinių ir švietimo tikslų stebėseną ir vertinimą į 2013 m. Europos semestrą;

95.  pakartoja savo raginimą didinti Europos semestro demokratinį teisėtumą; ragina Europos Vadovų Tarybą priimant 2013 m. politikos gaires atsižvelgti į Europos Parlamento išreikštą susirūpinimą ir pateiktus pasiūlymus;

96.  pageidauja, kad Europos Parlamentas būtų visateisis Europos semestro veikėjas, atstovautų piliečių interesams, o būsima valstybių narių socialinė politika taip taptų teisėtesnė;

97.  pageidauja stipresnio valstybių narių parlamentų vaidmens, susijusios su jų dalyvavimu kuriant Europos semestro ekonominę ir socialinę politiką, kad būtų užtikrintas priimamų sprendimų teisėtumas;

98.  reikalauja socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo didinant socialinės politikos sričių pakankamumą ir veiksmingumą;

o
o   o

99.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0408.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.
(3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 116.
(4) OL L 308, 2010 11 24, p. 46.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0260.
(6) Žr. 2010 m. lapkričio 26 d. klaidų ištaisymą.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0466.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0495.
(9) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0224.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0230.
(12) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(13) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.
(14) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0419.
(16) OL L 175, 1999 7 10, p. 43.
(17) OL L 14, 1998 1 20, p. 9.


PRIEDAS

KONKREČIOS REKOMENDACIJOS, KURIAS TURĖTŲ SAVO POLITIKOS GAIRĖSE PRIIMTI EUROPOS VADOVŲ TARYBA

Strategijos „Europa 2020“ tikslai

Įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų įgyvendinti visi strategijos „Europa 2020“ tikslai, siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

2013 m. nacionalinėse reformų programose būtų nustatyti pakankami įsipareigojimai strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

valstybės narės veiksmingiau skirstytų nacionalinius biudžetus strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

būtų užtikrinta, jog strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti būtų skirta pakankamai ES lėšų.

Darbo vietų kūrimas vykdant struktūrines reformas ir į ekonomikos augimą orientuotas investicijas

2.1 rekomendacija dėl nacionalinių užimtumo planų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės kaip savo 2013 m. nacionalinių reformų planų (NRP) dalį pateiktų nacionalinius užimtumo planus (NUP);

NUP apimtų:

   išsamias darbo vietų kūrimo ir ekologiško užimtumo priemones, ypač sektoriuose, turinčiuose dideles užimtumo galimybes,
   užimtumo politikos ir finansinių priemonių sąsają,
   darbo rinkos reformas, jeigu būtina;
   aktyvią darbo rinkos politiką, skirtą jauniems bedarbiams, ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms kolektyvinėms grupėms;
   aiškų daugiametės reformų darbotvarkės parengimo per ateinančius 12 mėnesių tvarkaraštį ir nuorodas į sritis bei regionus, kuriuose juntamas specialistų trūkumas ir perteklius.

2.2 rekomendacija dėl darbo apmokestinimo reformų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės patvirtintų mokesčių reformas, kuriomis būtų skatinamas užimtumas;

valstybės narės svarstytų galimybes mažinti mokesčius darbo jėgai, ypač tikslinį laikiną socialinio draudimo įmokų sumažinimą arba darbo subsidijų programas naujai į darbą priimamiems asmenims, konkrečiai žemos kvalifikacijos arba ilgalaikiams bedarbiams, taip pat kitoms pažeidžiamoms grupėms, kartu užtikrindamos valstybinių pensijų sistemų tvarumą ilguoju laikotarpiu.

2.3 rekomendacija. Kova su nedeklaruojamu darbu

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

neoficialus ir nedeklaruojamas darbas virstų teisėtu darbu, be kita ko, didinant darbo inspekcijų pajėgumą.

2.4 rekomendacija dėl darbo užmokesčio nustatymo sistemų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Modernizuoti darbo užmokesčio nustatymo sistemas aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, atsižvelgiant į nacionalinių pramonės ryšių modelių skirtumus, ir vedant socialinį dialogą darbo užmokestį derinti su produktyvumo raida pragyvenimo lygį atitinkančio darbo užmokesčio ribose;

2.5 rekomendacija. Reformos pensijų sistemų tvarumui užtikrinti

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų imtasi reikiamų reformų pensijų sistemų tvarumui užtikrinti, remiantis:

–   pensinis amžiaus galėtų būti vertinamas pagal sveiko gyvenimo trukmės raidą;

–   faktinio pensinio amžiaus didinimu gerinant darbo sąlygas, mažinant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos (pvz., sukuriant mokestinių lengvatų politiką, kuria skatinama ilgiau neišeiti į pensiją) ir suteikiant darbuotojams galimybę lanksčiai pereiti nuo darbo prie pensijos;

–   politika, kuria didinamos užimtumo galimybės senyvo amžiaus darbuotojams, galimybės mokytis visą gyvenimą ir remiamas sveikas aktyvus senėjimas ir kuriai turi būti skiriamas didžiausias dėmesys įgyvendinant pensijų sistemų reformas siekiant užkirsti kelią, kad senyvo amžiaus darbuotojai nebūtų be darbo ilgesnį laiką;

2.6 rekomendacija dėl ekonomikos augimui skirtų investicijų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

taupymo programos netrukdytų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą skatinančioms politikos priemonėms, taip pat nekenktų socialinei apsaugai;

valstybės narės skirtų pirmenybę ekonomikos augimui palankioms investicijoms į švietimą, mokymąsi visą gyvenimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei efektyvų energijos vartojimą.

2.7 rekomendacija. Svarbių sektorių, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinės rūpybos, bei IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo galimybių išnaudojimas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Komisija ir valstybės narės remtų iniciatyvas ir investicijas, kuriomis palengvinama dideles užimtumo galimybes turinčių sektorių, pvz., naujų pramonės šakų, ekologiškos ekonomikos, paslaugų, sveikatos ir socialinės rūpybos, bei IRT sektoriaus plėtra;

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti reikalingus šiuose sektoriuose įgūdžius ir investicijas į švietimą ir mokymą, kad būtų suteikti šie įgūdžiai ir būtų sudarytos palankios sąlygos darbuotojų, ypač nekvalifikuotų ir senyvo amžiaus, prisitaikymui.

2.8 rekomendacija. Struktūrinės reformos, skirtos skatinti darbo vietų moterims kūrimui

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

politikos gairėse, kurias turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba, būtų taikomas lyčių integravimo aspektas;

būtų imtasi reikiamų priemonių didesniam moterų užimtumui skatinti, pvz., prieinama priežiūra ir vaikų priežiūra, atitinkamos motinystės, tėvystės ir vaikų auginimo atostogų schemos, taip pat lanksčios darbo valandos ir darbo vietos.

2.9 rekomendacija dėl bendrosios rinkos kūrimo užbaigimo

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Komisija ir Europos Vadovų Taryba stiprintų pastangas tobulinti bendrąją rinką, skatintų skaitmeninę ekonomiką ir teiktų pirmenybę pažangiam reglamentavimui, kad mažėtų nereikalinga biurokratija; neatidėliojant būtų įgyvendintas antrasis bendrosios rinkos aktas.

Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu būtų pateikiami praktiškesni bendrosios rinkos veikimo gerinimo sprendimai, kad būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos sukūrimą;

2.10 rekomendacija. Pagerinti verslo, ypač MVĮ, aplinką

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės imtųsi reikiamų teisėkūros ir administracinių veiksmų, kad pagerintų verslo aplinką, ypač MVĮ;

Komisija ir valstybės narės kaip didžiausią prioritetą savo politinėje darbotvarkėje patvirtintų galimybę MVĮ gauti finansavimą;

valstybės narės skatintų ir remtų verslumą, įskaitant socialinį verslumą, ir veiklą pradedančias įmones, ypač įgyvendinant verslo plėtros programas ir gerinant galimybes gauti finansavimą.

2.11 rekomendacija. Pasitelkti visas ES lėšas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Valstybės narės visapusiškai pasinaudotų struktūriniais fondais, kad pagerintų įsidarbinimo galimybes ir veiksmingai kovotų su jaunimo, struktūriniu ir ilgalaikiu nedarbu ir pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip didžiausią nedarbo lygį turinčių valstybių narių atžvilgiu būtų galima padidinti struktūrinių fondų bendro finansavimo procentinį dydį siekiant padėti joms kompensuoti galimybės lanksčiai veikti įgyvendinant nacionalinę politiką apribojimus ir padėti joms finansuoti aktyvią darbo rinkos politiką. Ragina Komisiją apsvarstyti galimybę tam tikslui skirti papildomų lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.

Ragina 2014 – 2020 m. programavimo laikotarpiu ne mažiau kaip 25 proc. sanglaudos fondo lėšų paskirti ESF.

Jaunimo užimtumas

3.1 rekomendacija. Pirmenybė jaunimo užimtumui

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

2013 m. politikos gairėse Europos Vadovų Taryba jaunimo užimtumui skirtų prioritetinį dėmesį; valstybės narės privalo pristatyti į nacionalines užimtumo programas įtrauktus jaunimo užimtumo planus, o Europos Komisija privalo stebėti, kaip įgyvendinami juose nustatyti politiniai tikslai;

kovos su jaunimo nedarbu priemonės apimtų:

   tikslines aktyvios darbo rinkos politikos priemones;

–   valstybės narės ir regionai, artimai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, įgyvendintų iniciatyvą „Jaunimo garantijos“, kuria užtikrinama, kad kiekvienas jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo ES per keturis mėnesius nuo to laiko, kai tapo bedarbiu arba baigė mokslą formalaus švietimo įstaigoje, gautų kokybišką pasiūlymą dirbti, tęsti mokymąsi arba atlikti gamybinę arba mokomąją praktiką; šių programų finansavimas iš Sąjungos lėšų, ypač Europos socialinio fondo, turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį;

   priemones įgūdžių paklausai ir pasiūlai darbo rinkoje suderinti, ypač užkertant kelią ankstyvam pasitraukimui iš mokyklos arba gamybinės praktikos programų, taip pat užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemos veiksmingai teiktų jaunimui svarbius gebėjimus;
   programas, kuriomis užtikrinamas perėjimas nuo švietimo ir mokymo prie darbo;
   jaunimo verslumo ir savarankiško darbo skatinimą ir konkrečių tikslinių paramos jaunimo verslo plėtrai programų įgyvendinimą.

3.2 rekomendacija dėl nedirbančio, nesimokančio ir profesinio mokymo programose nedalyvaujančio jaunimo (NEET)

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės, remiamos ES institucijų, kurtų išsamias strategijas jaunimui, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET);

valstybes narės ir regionai, artimai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, skatintų ir plėtotų jaunimo garantijas, užtikrinančias kiekvienam jaunesniam nei 25 metų amžiaus asmeniui ES galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo;

Komisija teiktų valstybėms narėms ir regionams techninę pagalbą, kad būtų gerai panaudotos ESF lėšos jaunimo garantijų programai plėtoti.

3.3 rekomendacija. Geriau panaudoti ES lėšas kovai su jaunimo nedarbu

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jaunimo užimtumo priemonėms būtų daugiau panaudojamas Europos socialinis fondas;

ESF lėšos būtų skiriamos su jaunimu susijusioms priemonėms, ypač stažuotėms (praktikai) ir verslumui.

Investuoti į švietimą ir mokymą

4.1 rekomendacija. Spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų geriau stebimi įgūdžių poreikiai tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose ir būtų greitai reaguojama į gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį;

Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų tobulindamos ES įgūdžių panoramą, kad būtų sudarytas išsamus vaizdas apie ES reikalingus įgūdžius;

būtų skatinamas švietimo ir mokymo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas ir sąveika, siekiant prognozuoti poreikius ir pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, o darbo jėgai suteikti reikiamų įgūdžių ir palengvinti perėjimą nuo švietimo ir mokymo prie realaus darbo;

būtų skatinamos galimybės visoms amžiaus grupėms mokytis visą gyvenimą net tik per formaliojo mokymosi sistemą, bet ir plėtojant neformaliojo mokymosi ir savimokos galimybes;

iki 2015 m. būtų sukurta neformaliojo mokymosi ir savimokos rezultatų patvirtinimo sistema, susieta su Europos kvalifikacijų sandara;

būtų veiksmingai įgyvendinta nacionalinė kvalifikacijų sandara ir įgyvendinta Europos įgūdžių paso idėja.

4.2 rekomendacija. Investuoti į švietimą ir mokymą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų užtikrintas veiksmingas investavimas į švietimą ir mokymą, vykdant viešųjų finansų konsolidavimą;

būtų patvirtintos priemonės ir ištekliai mokytojų kokybei, kompetencijai ir statusui gerinti.

Labiau prisitaikančios, dinamiškesnės ir įtraukesnės rinkos, taip pat geresnės kokybės užimtumas

5.1 rekomendacija dėl darbo rinkos reformų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų skatinamos struktūrinės darbo rinkos reformos darbo jėgos našumui ir veiksmingumui padidinti, siekiant gerinti ES ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

darbo rinkos reformos turėtų būti pagrįstos:

   vidinio lankstumo ir tinkamo socialinės apsaugos lygio užtikrinimu, siekiant išlaikyti darbo vietas ekonominių sunkumų laikotarpiu;
   sąlygų derinti darbą ir priežiūros pareigas sudarymu;
   teigiamo ir saugaus perėjimo iš vienos darbo vietos į kitą arba iš nedarbo į darbą palengvinimu;
   su veiksminga aktyvia darbo rinkos politika ir aktyvumo reikalavimais susietomis bedarbio pašalpų schemomis, kurios skatintų dirbti, bet užtikrintų pakankamas pajamas;
   su griežtu darbuotojų darbo ir socialinių teisių paisymu;
   su darbo rinkos segmentacijos ir mažų garantijų darbo įveikimu;
   sustiprintu socialiniu dialogo koordinavimu ES lygmeniu;
   ekonomikos restruktūrizavimo prognozėmis;
   galimybių mokytis visą gyvenimą užtikrinimu;
   problemų dėl mažo palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių dalyvavimo darbo rinkoje, įskaitant mažumoms (pvz., romams) priklausančius asmenis ir neįgaliuosius, sprendimu;
   darbo jėgos pasiūlos didinimu gerinant geografinę ir įgūdžių paklausos atitiktį darbo rinkos poreikiams;
   aktyvios darbo rinkos politikos aprėpties ir veiksmingumo didinimu ir, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, abipusiu aktyvios darbo rinkos politikos, pvz., perėjimo nuo socialinės paramos prie darbo programų, rėmimu ir tinkamomis lengvatų sistemomis, siekiant išlaikyti žmonių gebėjimą įsidarbinti, pagalbą jiems grįžti į darbą ir deramų gyvenimo sąlygų išlaikymą;
   užimtumą reglamentuojančių teisės aktų patobulinimu ir lankstesnių darbo sąlygų, ypač senesniems ir jaunesniems darbuotojams, rėmimu ir plėtojimu.

5.2 rekomendacija. Skatinti darbuotojų judumą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų patvirtinta politika ir priemonės judumui šalies viduje ir tarpvalstybinėse darbo rinkose skatinti, pvz., įgyvendinant judumo rėmimo programas;

būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys ir pagerintos darbo sąlygos bei užtikrinta didesnė socialinė apsauga darbuotojų judėjimui Europos Sąjungoje paremti, kad būtų padidinta Europos darbo rinkos integracija;

valstybės narės labiau naudotų EURES, siekdamos pagerinti galimybes darbo ieškantiems asmenims rasti atitinkamus darbus kitose valstybėse.

5.3 rekomendacija dėl darbo vietos kokybės

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Europos Vadovų Taryba 2013 m. politikos gairėse atkreiptų dėmesį į darbo vietos kokybės klausimą, ypač dėl galimybių darbuotojams naudotis pagrindinėmis darbo teisėmis, įtvirtintomis sutartyse, ir nepažeidžiant valstybių narių teisės aktų;

būtų užtikrinta, jog darbo rinkoje įgyvendinamomis reformomis būtų skatinama darbo vietos kokybė;

būtų kovojama su esamomis pavojingomis darbo sąlygomis ir neleidžiama joms plisti, taip pat su apsimestiniu savarankišku darbu ir būtų užtikrinta, kad pagal laikinąsias daro sutartis arba darbo ne visą darbo laiką sutartis dirbantys asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys gautų atitinkamą socialinę apsaugą ir galimybes mokytis;

būtų užtikrintas veiksmingas direktyvos 2000/78/EB, kuria nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, įgyvendinimas.

Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę, kovoti su skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį

6.1 rekomendacija. Viešųjų paslaugų kokybės garantija

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų užtikrinta, jog fiskalinis konsolidavimas būtų suderintas su strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniu aspektais ir netrukdytų aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimui;

sveikatos priežiūros sistemos reformos būtų skirtos kokybei pagerinti ir užtikrinti pakankamumą, finansinį prieinamumą ir visuotinį prieinamumą bei garantuoti tvarumą.

6.2 rekomendacija. Kovoti su skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Europos Vadovų Taryba savo politikos gairėse kovai su visų amžiaus grupių skurdu ir nedarbu, ypač su dirbančių asmenų skurdu, menkus ryšius su darbo rinka turinčių ar iš viso jų neturinčių žmonių skurdu ir senyvo amžiaus asmenų skurdu, suteiktų prioritetą;

būtų pagerintas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas ir veiksmingumas siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau švelnintų skurdo ir socialinės atskirties poveikį;

būtų įgyvendinamos aktyvios įtraukties strategijos ir teikiamos pakankamos, finansiškai prieinamos aukštos kokybės paslaugos, taip pat būtų modeliuojamos kokybiškos darbo vietos, kad mažas pajamas gaunančios ir pažeidžiamos grupės netaptų socialiai atskirtos;

Komisija įvertintų fiskalinio konsolidavimo poveikį lyčių lygybei ir moterų užimtumui;

būtų užtikrinta, kad neigiamas fiskalinio konsolidavimo poveikis lyčių lygybei, moterų užimtumui ir skurdui būtų persvarstytas, valstybėms narėms pasiūlant griežtesnes konkrečias lyčiai skirtas rekomendacijas ir išskaidant pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus bei atitinkamus nacionalinius tikslus pagal lytį;

būtų kuriamos priemonės dirbančiųjų skurdui mažinti, pvz., skatinamas pakankamas namų ūkių narių dalyvavimas darbo rinkoje ir palengvinamas asmenų, dirbančių prastai apmokamus ir pavojingus darbus, perėjimas į geresnes darbo vietas;

valstybės narės kovotų su dirbančių asmenų skurdu – įgyvendintų darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus;

valstybės narės pagalvotų apie tikslinių samdymo subsidijų sukūrimą naujai įdarbinamiems asmenims iš palankių sąlygų neturinčių grupių;

valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose nurodytų, kaip ES lėšos bus naudojamos padedant siekti nacionalinių skurdo mažinimo ir kitų socialinių, užimtumo ir švietimo tikslų, užtikrinant, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai.

Proporcingą ir diferencijuotą augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo vykdymas užtikrinant ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą

Proporcingą ir diferencijuotą augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo vykdymas užtikrinant ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo programas, siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, ir jas tęsti proporcingai ir diferencijuotą ekonomikos augimą skatinančiu būdu, suteikiančiu galimybę investuoti siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir visapusiškai pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia Stabilumo ir augimo paktas;

peržiūrėti fiskalinius daugiklius, siekiant išvengti to, kad fiskalinio konsolidavimo poveikis augimui ir darbo vietų kūrimui ekonomikos nuosmukio sąlygomis nebūtų nuolat nepakankamai įvertintas;

persvarstyti konsolidavimo spartą siekiant ją diferencijuoti pagal valstybes atsižvelgiant į jų fiskalines sąlygas, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio augimui ir užimtumui bei užtikrintas skolos tvarumas;

užtikrinti skirtingų prioritetų darną politikos gairėse, kad fiskalinis konsolidavimas nepakenktų tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėms, nepadidintų skurdo ir socialinės atskirties ir netrukdytų teikti kokybiškų viešųjų paslaugų;

būtina pasiekti visapusišką biudžeto konsolidavimo ir pasiūlytų ekonomikos pertvarkos priemonių bei skurdo mažinimo ir užimtumo lygio didinimo darną.

Tolesni valdymo, įsipareigojimų ir demokratinio teisėtumo stiprinimo veiksmai

Didinti Europos semestro demokratinį teisėtumą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

užtikrinti, jog, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

Europos Parlamentas būtų visateisis Europos semestro veikėjas;

Europos Vadovų Taryba, priimdama 2013 m. politikos gaires, atsižvelgtų į Europos Parlamento išreikštą susirūpinimą ir pateiktus pasiūlymus.

Teisinė informacija - Privatumo politika