Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2537(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0056/2013

Debatai :

PV 07/02/2013 - 10.3
CRE 07/02/2013 - 10.3

Balsavimas :

PV 07/02/2013 - 11.3
CRE 07/02/2013 - 11.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0060

Priimti tekstai
PDF 209kWORD 24k
Ketvirtadienis, 2013 m. vasario 7 d. - Strasbūras
Pastarieji išpuoliai Pakistane prieš pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus
P7_TA(2013)0060RC-B7-0056/2013

2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarųjų išpuolių Pakistane prieš pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus (2013/2537(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pakistano,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondo (Unicef) atstovų 2012 m. gruodžio 18 d. paskelbtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. parengtą penkiametį ES ir Pakistano veiklos planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas, bendradarbiavimas moterų įgalinimo srityje ir dialogas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pakartojami ES lūkesčiai, susiję su žmogaus teisių skatinimu ir jų laikymusi,

–  atsižvelgdamas į Pakistano 1994 m. pradėtą nacionalinę poliomielito išnaikinimo programą,

–  atsižvelgdamas į PSO pasaulinę poliomielito išnaikinimo iniciatyvą ir jos naują Poliomielito išnaikinimo ir paskutinio išnaikinimo etapo strateginį planą (2013–2018),

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, remiantis PSO duomenimis, Pakistanas yra viena iš trijų paskutinių šalių, kuriose vis dar sergama poliomielitu, ir 2011 m. nustatyti 198 infekcijos atvejai; kadangi PSO nurodo, kad nesustabdžius poliomielito kiltų rimtas pavojaus sveikatai visame regione ir už jo ribų, nes poliomielitas yra labai užkrečiama infekcinė liga;

B.  kadangi 2013 m. sausio 1 d. buvo nušauti šeši nevyriausybinės organizacijos medicininės pagalbos darbuotojai ir gydytojas, einantys namo iš bendruomenės centro, esančio šiaurės vakarų Svabi regione maždaug 75 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Islamabado;

C.  kadangi 2012 m. gruodžio 17–19 d. Karačyje ir Pešavare buvo nušauti devyni sveikatos apsaugos darbuotojai, iš kurių šešios buvo moterys, dalyvavę Pakistano kovos su poliomielitu kampanijoje;

D.  kadangi 2013 m. sausio 29 d. netoli Svabi buvo nušautas policininkas, teikęs apsaugą JT saugomai skiepijimo nuo poliomielito grupei, ir 2013 m. sausio 31 d. Pakistano šiaurės vakarų regione buvo nužudyti du skiepijimo nuo poliomielito kampanijos darbuotojai sprogus fugasui, tačiau nėra aišku, ar tai buvo tikslingas išpuolis;

E.  kadangi per kitą išpuolį 2012 m. liepos mėn. buvo sužeisti PSO gydytojas iš Ganos ir jo vairuotojas, kurie padėjo kovoti su poliomielitu Karačyje;

F.  kadangi įtariama, kad visi šie išpuoliai susiję su Pakistano vaikų skiepijimo nuo poliomielito kampanija;

G.  kadangi dėl paskutinės žudymų serijos PSO ir Unicef sustabdė skiepijimo nuo poliomielito kampanijas šalyje; kadangi Pakistano vyriausybė, Sindo ir Chaiberio provincijos taip pat laikinai sustabdė skiepijimo kampanijas dėl susirūpinimo sveikatos apsaugos darbuotojų saugumu;

H.  kadangi Pakistano vyriausybė paskelbė poliomielitą nacionalinio masto nelaime ir šiuo metu vykdo skiepijimo nuo poliomielito kampaniją siekdama išnaikinti šią ligą šalyje; kadangi šią kampaniją tarptautiniu mastu remia PSO, Unicef ir kitos organizacijos ir ji yra Pasaulinės poliomielito išnaikinimo iniciatyvos dalis; kadangi vykdant kampaniją siekiama paskiepyti 33 mln. vaikų ir šiuo tikslu dirba keli šimtai tūkstančių sveikatos apsaugos darbuotojų ir tarp jų daug moterų ir visoje šalyje atlieka skiepijimus;

I.  kadangi Pakistano sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidoms skiriama mažiau nei 0,3 proc. metinio biudžeto federacijos ir provincijų lygmenimis;

J.  kadangi dauguma išpuolių prieš sveikatos apsaugos darbuotojus įvykdyti šiaurės vakarų regionuose netoli sukarintų grupuočių citadelių, įtariama, kad jie susiję su Talibanu;

K.  kadangi dėl šių išpuolių Pakistano vaikai netenka teisės į pagrindines gyvybę gelbėjančias intervencines sveikatos apsaugos priemones ir jiems kyla pavojus susirgti liga, kuri sukelia visą gyvenimą trunkančią negalią;

L.  kadangi, atrodo, kad pastarųjų išpuolių priežastis yra islamistinių ekstremistinių grupuočių nepritarimas skiepijimo kampanijoms, nes jos tvirtina, kad skiepijant norima padaryti musulmonų vaikus nevaisingais;

M.  kadangi Talibanas, siekdamas pateisinti nusikalstamą veiklą, teigia, kad praeityje užsienio žvalgybos agentūros naudojosi vietinėmis skiepijimo grupėmis visame Pakistane siekdamos rinkti žvalgybos informaciją;

N.  kadangi švietimo darbuotojus ir sveikatos apsaugos darbuotojus vis dažniau užpuola sukarintos islamistinės grupuotės, kaip antai grupuotės Tehreek-e-Taliban (TTP) ir Jundullah, kurios prieštarauja pastangoms kovoti su poliomielitu Pakistane, nes laiko tai priemone propaguoti užsienietišką liberalų požiūrį;

O.  kadangi mirtini išpuoliai rodo, kad pagalbos darbuotojai Pakistane patiria vis didesnį nesaugumą; kadangi ataskaitoje, parengtoje 2012 m. remiantis Pagalbos darbuotojų saugumo duomenų baze, nurodoma, kad Pakistanas yra viena iš penkių pavojingiausių šalių pagalbos darbuotojams;

P.  kadangi nevyriausybinės organizacijos ir pagalbos darbuotojai atlieka labai svarbų vaidmenį daugelyje Pakistano vietovių ir provincijų, visų pirma genčių gyvenamuose regionuose, kur vyriausybė nėra pajėgi teikti paslaugų, pavyzdžiui, užtikrinti poliklinikų ar mokyklų paslaugų;

Q.  kadangi vykdant išpuolius prieš medicinos darbuotojus aukų daugumą sudaro moterys, o tai sutampa su įprasta Talibano kovotojų praktika užpulti moteris darbuotojas ir advokates ir taip duoti ženklą, kad moterys negali dirbti ne namuose;

1.  griežtai smerkia pastaraisiais mėnesiais įvykusias pasikartojančias medicinos darbuotojų ir juos saugoti paskirto apsaugos personalo žudynes ir išpuolius prieš juos; pabrėžia, kad dėl šių išpuolių Pakistano pati pažeidžiamiausia gyventojų grupė, visų pirma vaikai, negali pasinaudoti pagrindinėmis gyvybę gelbėjančiomis intervencinėmis sveikatos apsaugos priemonėmis;

2.  reiškia užuojautą aukų šeimoms;

3.  džiaugiasi, kad Pakistano vyriausybė ir šalies pilietinė visuomenė pasmerkė išpuolius;

4.  ragina Pakistano vyriausybę asmenis, atsakingus už pastarųjų mėnesių išpuolius, perduoti teisingumui;

5.  žavisi šių sveikatos apsaugos darbuotojų, tarp kurių daug moterų, drąsa ir ryžtu ir tuo, kad jie nepaisydami didelio pavojaus pasiaukojamai dirba siekdami išnaikinti poliomielitą ir suteikti kitas sveikatos apsaugos paslaugas Pakistano vaikams;

6.  pabrėžia, kad būtina, jog pagalbos darbuotojai galėtų dirbti saugioje aplinkoje; ir toliau yra labai susirūpinęs, kad sukarintos grupuotės tarptautinės pagalbos darbuotojus vis labiau tapatina su vakarų šalių žvalgybos agentais ir karinėmis pajėgomis;

7.  pabrėžia, kad skiepijimo nuo poliomielito programos Pakistane nutraukimas – tai rimta trukdis pasauliniu mastu dedamoms pastangoms siekiant netolimoje ateityje visam laiku išnaikinti poliomielitą;

8.  palankiai vertina Pakistano vyriausybės nacionalinį skubių veiksmų planą, skirtą poliomielito išnaikinimui 2012 m., ir pabrėžia, kad jį vykdant būtina nuolatinė pažanga siekiant išvengti infekcijos atvejų pagausėjimo; pažymi, kad pradėjus paskutinę imunizacijos kampaniją infekcijos atvejų skaičius sumažėjo kaip niekada anksčiau;

9.  palankiai vertina PSO ir kitų tarptautinių organizacijų rodomą pasiryžimą toliau remti Pakistano vyriausybę ir žmones, siekiančius išnaikinti poliomielitą ir kitas ligas šalyje;

10.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą ieškoti galimybių bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija paremiant Moterų sveikatos apsaugos darbuotojų programą, kurią vykdant siekiama padidinti galimybes pasinaudoti pagrindinėmis prevencinėmis sveikatos apsaugos paslaugomis, visų pirma kaimo vietovėse;

11.  palankiai vertina Pakistano vyriausybės dedamas pastangas siekiant užtikrinti saugumą medicininių kampanijų metu ir plėtoti naują pagalbos darbuotojų apsaugos strategiją; visgi ragina Pakistano vyriausybę labai padidinti saugumo priemones, skirtas pagalbos organizacijoms ir jų darbuotojams;

12.  ragina vyriausybes visame pasaulyje užtikrinti humanitarinės veiklos neutralumą, nes to nepadarius dešimtys tūkstančių žmonių negalės apsiginti nuo ligų ir pavojuje atsidurs tie, kurie teikia teisėtas ir būtinas sveikatos apsaugos paslaugas;

13.  yra labai susirūpinęs dėl moterų padėties Pakistane, visų pirma tų moterų ir merginų, kurios imasi visuomeninės veiklos ir kurioms grasina Talibanas ir kitos ekstremistinės grupuotės;

14.  ragina Pakistano vyriausybę vykdyti išsamią informavimo kampaniją siekiant padidinti Pakistano visuomenės paramą ir atsakingumą ir sustiprinti pasitikėjimą skiepijimo kampanijomis; todėl ragina Pakistano vyriausybę pradėti dialogą su bendruomenių lyderiais siekiant pašalinti pagrindines problemos priežastis;

15.  mano, kad Pakistano žiniasklaida ir pilietinė visuomenė bendradarbiaudamos su tarptautinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis humanitarinėje veikloje, turi padėti informuoti apie svarbų ir nepriklausomą gyventojams padedančių medicinos pagalbos darbuotojų vaidmenį;

16.  pakartoja, kad ES yra pasirengusi suteikti pagalbą rengiant būsimus rinkimus Pakistane, nes jie labai svarbūs demokratinei ateičiai ir regiono stabilumui, pažymi, kad ES dar negavo oficialaus Pakistano valdžios institucijų laiško, kuriame būtų to prašoma;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, JT padaliniui „Moterys“, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Žmogaus teisių tarybai, Unicef, PSO, Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.

Teisinė informacija - Privatumo politika