Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno specialųjį pranešimą Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 1994 m. kovo 9 d. sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1), ypač į jo 3 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdama į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0022/2013),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnyje Europos ombudsmenui suteikiami įgaliojimai priimti kiekvieno Sąjungos piliečio skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje;

B.  kadangi ES piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus ES teisės pažeidimus šaltinis;

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatyta, jog „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai tvarkytų jo reikalus nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką“;

D.  kadangi nei Sutartyse, nei Ombudsmeno statute neapibrėžiama, kas yra netinkamas administravimas, taigi ši užduotis paliekama Europos ombudsmenui, o Teisingumo Teismui priskiriama išaiškinimo kompetencija; kadangi į savo pirmą metinę ataskaitą Ombudsmenas įtraukė neišsamų elgesio, kuris prilygtų netinkamam administravimui, sąrašą;

E.  kadangi po to Parlamentui paraginus nustatyti tikslią ir aiškią netinkamo administravimo apibrėžtį, Europos ombudsmenas savo 1997 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad „netinkamas administravimas yra viešosios įstaigos nesugebėjimas veikti laikantis taisyklių ar principų, kurių ji privalo laikytis“;

F.  kadangi ši apibrėžtis buvo papildyta pareiškimu, kad, tiriant, ar Bendrijos institucija ar organas veikė laikydamiesi taisyklių ar principų, kurių privalo laikytis, jo svarbiausia užduotis turi būti nustatyti, ar jos veikė teisėtai;

G.  kadangi Ombudsmenas taip pat stebi, kaip taikomi gero administracinio elgesio kodeksai, kuriuos institucijos pasirašė ir kuriuose išreikšti pagrindiniai administracinės teisės, įskaitant paslaugumo principo elementus, taip pat Pagrindinių teisių chartijos principai, kurie visiškai taikomi visoms pačios ES viešosios tarnybos šalims;

H.  kadangi Ombudsmenas, per 16,5 metų laikotarpį pateikęs 18 specialiųjų ataskaitų, iki šiol dirbo labai paslaugiai ir atsakingai, naudojo šias ataskaitas Europos Parlamentui tik kaip kraštutinę politinę priemonę ir taip rodė savo bendrą nusiteikimą siekti visuotiniu sutarimu grindžiamų sprendimų;

I.  kadangi šiame specialiajame pranešime kalbama apie tai, kaip Komisija nagrinėjo skundą, kurį jai 2006 m. patiekė 27 piliečių iniciatyvą remiančios organizacijos, kovojančios su neigiamais, jų manymu, Vienos oro uosto plėtros padariniais;

J.  kadangi Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos(2) 2 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog [...] projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, […] bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo“;

K.  kadangi Komisija padarė išvadą, kad oro uosto plėtros darbai buvo vykdomi neatlikus pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą privalomo poveikio aplinkai vertinimo, ir 2007 m. kovo 21 d. Austrijai nusiuntė oficialų pranešimą, kad neatliktas poveikio aplinkai vertinimas; kadangi savo 2007 m. gegužės 7 d. atsakyme Austrija negalėjo paneigti fakto, kad dėl nagrinėjamų infrastruktūros priemonių suintensyvėjo ir toliau intensyvėja oro eismas ir daugėja kenksmingų veiksnių dėl lėktuvų skraidymo virš Vienos, t. y. šios priemonės padarė didelį poveikį aplinkai;

L.  kadangi atsižvelgiant į tai, jog darbai buvo užbaigti arba beveik užbaigti, Komisija nusprendė nepateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ieškinio prieš Austriją, o siekti susitarimo su Austrijos valdžios institucijomis, kad būtų kiek įmanoma ištaisytas šis neapsižiūrėjimas; kadangi Komisija susitarė su Austrijos valdžios institucijomis, kad jos atliks ex post poveikio aplinkai vertinimą, kad nustatytų, inter alia, kokių poveikio švelninimo priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti triukšmo poveikį netoli oro uosto gyvenantiems žmonės;

M.  kadangi Ombudsmenas sutiko su tokiu Komisijos spendimu; kadangi skundo pateikėjai buvo nepatenkinti tuo, kaip atliktas ex post poveikio aplinkai vertinimas, ir ypač kritikavo tai, kad neturėjo galimybės pasinaudoti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje numatyta teisminės gynybos teise ir kad atlikti poveikio aplinkai vertinimą patikėta tai pačiai institucijai, t. y. Austrijos transporto ministerijai, kuri buvo davusi leidimus atitinkamiems darbams, todėl ji pateko į interesų konflikto situaciją;

N.  kadangi, atlikęs tyrimą, Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad jis negali teigti, jog Komisija užtikrino, kad ex post poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas tinkamai; kadangi jis vis dėlto skundo nagrinėjimą baigė, nes, jo nuomone, tuo metu jam nebuvo reikalo imtis tolesnių veiksmų, nes procedūra tebevyko ir Komisija buvo pareiškusi, jog ji baigs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą tik įsitikinusi, kad Austrijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų priemonių;

O.  kadangi 2010 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjai vėl kreipėsi į Ombudsmeną ir jis pradėjo antrą tyrimą, kurio metu patikrino Komisijos dokumentų bylą; kadangi, Ombudsmeno nuomone, byloje nebuvo nieko, kas rodytų, kad skundo pateikėjų pastabos, pateiktos tuomet, kai buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, būtų aptartos su Austrijos institucijomis ar kad dėl Ombudsmeno sprendimo dėl pirmo skundo būtų buvę toliau susirašinėjama (buvo tik Austrijos pateiktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos);

P.  kadangi dėl tokios susidariusios padėties Ombudsmenas padarė išvadą, kad Komisija neatsižvelgė į jo pirmojo tyrimo išvadas ir ypač kad ji teikė nenuoseklius atsakymus Ombudsmenui dėl galimybės kreiptis į teismą dėl ex post poveikio aplinkai vertinimo, taip pat ji nepareikalavo, kad būtų paskirtas kitas subjektas atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o ne Transporto ministerija, kuri buvo suteikusi leidimą darbams;

Q.  kadangi Ombudsmenas pateikė rekomendacijos projektą Komisijai, kuriame primygtinai ją skatino „peržiūrėti skundo pateikėjų skundo dėl pažeidimo, susijusio su Vienos oro uostu, nagrinėjimo strategiją ir pašalinti Ombudsmeno nurodytus trūkumus“ bei pabrėžė, kad tai reiškia, jog „Komisija, toliau vykdydama pažeidimo tyrimo procedūrą, turėtų atsižvelgti į nacionalinių institucijų pareigą užtikrinti, kad i) skundo pateikėjai galėtų pasinaudoti teise į peržiūros procedūrą ir ii) būtų imamasi veiksmų akivaizdaus interesų konflikto problemai pagal Direktyvą 85/337/EEB spręsti;

R.  kadangi Komisija savo atsakyme Ombudsmenui dėl pirmo klausimo tvirtino, kad ji su Austrijos institucijomis svarstė kreipimosi į teismą klausimą ir sutiko su jų pozicija, kad dėl to išliktų problema, susijusi su teismo proceso nacionaline teise ir atkreipė dėmesį į tai, kad Austrijos institucijos įsipareigojo užtikrinti, kad atliekant naujo trečio kilimo ir tūpimo tako poveikio aplinkai vertinimą, kuriam bus galima taikyti visišką teisminę kontrolę, bus visiškai atsižvelgta į ankstesnių, tik ex post įvertintų darbų bendrą poveikį;

S.  kadangi į antrą kaltinimą netinkamu administravimu Komisija atsakė pateikdama argumentus, kad Poveikio aplikai vertinimo direktyvoje nepateikiama jokių konkrečių nuostatų dėl kompetencijos padalijimo, susijusio su poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kurią turi įvykdyti valstybės narės; kadangi pagal subsidiarumo principą tik valstybės narės, būdamos atsakingos už savo administracijos veikimą, nusprendžia, kokia institucija turėtų būti atsakinga už Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje numatytas procedūras; kadangi visose valstybėse narėse taikomas bendras administracinės teisės principas, pagal kurį institucija, priėmusi neteisėtą sprendimą, dėl kurio pateiktas administracinis skundas ar priimtas teismo sprendimas, privalo ištaisyti padėtį;

T.  kadangi rekomendacija nebuvo įvykdyta ir, Ombudsmeno nuomone, šis atvejis yra pavyzdys padėties, kai Komisija dėl ES teisės akto pažeidimo nesiėmė reikiamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų, jog ex post poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas nešališkai, ir nepaisė Ombudsmeno patarimo dėl galimybės dėl šio įvertinimo kreiptis į teismą;

U.  kadangi dėl to Ombudsmenas nusprendė, kad šį klausimą tikslinga pateikti Europos Parlamento dėmesiui;

V.  kadangi 2012 m. spalio 26 d. Komisija priėmė pasiūlymą persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą; kadangi Teisės reikalų komitetas parengė teisėkūros pranešimą savo iniciatyva, kuriame prašoma priimti bendrą reglamentą dėl pačios ES administravimui taikomos administracinės procedūros;

Ombudsmeno rekomendacijos

1.  palankiai vertina Ombudsmeno specialųjį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į svarbias problemas, susijusias su Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymu ir pažeidimo tyrimo procedūrų vykdymu;

2.  primena, kad netinkamas administravimas apibrėžiamas kaip viešosios įstaigos nesugebėjimas veikti laikantis taisyklių ar principų, kurių ji privalo laikytis;

3.  pažymi, jog įtariamas netinkamas administravimas, susijęs su tuo, kaip Komisija vykdė pažeidimo procedūrą prieš Austriją, būtent, su tuo, kad ji neužtikrino nei kad institucijai, kuri išdavė leidimą darbams nesant reikalaujamo poveikio vertinimo, nebūtų patikėta atsakomybė už ex post poveikio aplinkai įvertinimo atlikimą, nei kad skundo pateikėjui būtų sudaryta galimybė dėl šio įvertinimo kreiptis į teismą;

4.  pabrėžia, kad šiame specialiajame pranešime nenagrinėjamas klausimas, ar Austrijos institucijos elgėsi netinkamai, tačiau nagrinėjamas klausimas, ar Komisija nesilaikė savo įsipareigojimų tirdama gautą skundą bei atlikdama su juo susijusius veiksmus ir nepatenkino Ombudsmeno prašymų ir neįvykdė jo rekomendacijų, susijusių su pirmuoju jo atliktu šio atvejo tyrimu;

5.  kaip ir Ombudsmenas, yra susirūpinęs dėl galimo neigiamo interesų konflikto atliekant poveikio aplinkai vertinimą poveikio ir pritaria tam, kad reikia ieškoti šios problemos sprendimo priemonių, tačiau kartu supranta Komisijos nerimą dėl jos kompetencijos viršijimo, jei ji būtų Austrijos institucijų reikalavusi paskirti kitą subjektą ex post vertinimui atlikti;

6.  pataria kompetentingoms valstybių narių institucijoms kreipti dėmesį į galimą interesų konfliktą jau dabartiniame teisėkūros etape ir pasirengti galimiems ES teisės aktų pokyčiams šioje srityje; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka nacionaliniai ombudsmenai – svarbūs tarpininkai, padedantys piliečiams imtis veiksmų kilus galimam interesų konfliktui ir esant netinkamo administravimo atvejams valstybės narės administracijoje;

7.  kai tai susiję su Ombudsmeno antruoju pareiškimu, mano, jog apskritai labai svarbu, kad į Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymą būtų sąžiningai, aktyviai ir visapusiškai įtraukiami vietos gyventojai, ir todėl tiki, jog prieš įgyvendinant projektus, kurių poveikis vietos aplinkai ir žmonių sveikatai galimai didelis, turėtų būti dažniau vykdomos atviros ir skaidrios tarpininkavimo procedūros; atsižvelgdamas į tai pripažįsta viešą tarpininkavimą, kuris vyko prieš trečiojo Vienos oro uosto kilimo tako statybos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu taip pat buvo įvertintas bendras plėtros darbų, kurie paskatino aptariamo pažeidimo atvejo atsiradimą, poveikis, pvz., garso trukdžiai, ir kuriam taikoma visapusiška peržiūros procedūra;

8.  pritaria Ombudsmenui, kad aiškių įrašų išsaugojimas ir atnaujinimas yra gero administravimo dalis, nes jie padeda, pavyzdžiui, Europos ombudsmenui patikrinti, ar buvo tinkamai atsižvelgta į jo rekomendacijas;

9.  mano, kad taip pat patartina pagal gero administravimo praktiką išsaugoti atitinkamo, aiškaus ir nuoseklaus susirašinėjimo su skundo pateikėjais pažeidimo procedūrų metu ir su Ombudsmenu jo tyrimų metu įrodymus;

10.  palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad ji ketina patobulinti savo praktiką abiems šiais klausimais – rašytinės apskaitos ir išsamaus susirašinėjimo – kad neiškiltų komunikacijos problemų, kurios iškilo šiuo atveju;

11.  pabrėžia, kad atlikdamos ex post poveikio aplinkai vertinimą, kuris buvo grindžiamas ad hoc suderėta sui generis procedūra, nei Komisija, nei Austrijos valdžios institucijos nepažeidė jokių galiojančių Europos teisės aktų; be to, pažymi, kad ES teisės aktais šiai procedūrai nesuteikiamas joks teisinis pagrindas, o tai laikoma išskirtiniu atveju ir yra šios direktyvos nuostatų ankstesnio nesilaikymo pasekmė, kurios negalima ištaisyti;

12.  mano, kad derėdamasi su Austrijos institucijomis Komisija galėjo padėti daugiau pastangų dėl galimybės pasinaudoti teismine kontrole turint mintyje tai, kad atitinkamos nuostatos (10a straipsnis) į Austrijos teisę buvo perkeltos 2005 m., taip pat dėl interesų konflikto atitinkamoje Austrijos ministerijoje, turint mintyje labai svarbų ES teismų praktikos principą, kad reikia ne tik paisyti teisės akto teksto, bet ir atsižvelgti į jo tikslą ir esmę;

Vienos oro uosto atvejis, Poveikio aplinkai vertinimo direktyva ir Reglamentas dėl gero administravimo

13.  mano, jog dėl aplinkybių, nulėmusių tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo procedūra ir kad dėl to Ombudsmenui pateiktas skundas, iškilo rimtų klausimų dėl to, kaip valstybė narė, šiuo atveju Austrija, tuo metu įgyvendino Direktyvą 85/337/EEB; palankiai vertina faktą, kad 2009 m. persvarstant Austrijos federacinius įstatymus, kuriais įgyvendinama Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, tinkamai atsižvelgta, inter alia, į turimas pažeidimo procedūros išvadas, taigi šiuo požiūriu Austrijos teisės aktai suderinti atsižvelgiant į ES teisės nuostatas;

14.  primena, kad per kelerius metus Peticijų komiteto dėmesiui buvo pateikti kelti atvejai, kai valstybės narės tariamai leidžia, kad projektams būtų suteikiami leidimai neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo;

15.  mano, kad tais atvejais, kai labai tikėtina, jog projektais bus pažeisti pagrindiniai Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos reikalavimai, suinteresuota visuomenė turėtų turėti galimybę pasinaudoti veiksmingomis jai prieinamomis teisinėmis priemonėmis ir siekti, kad atsakinga poveikį aplinkai vertinanti institucija nedelsdama pateiktų paaiškinimą dėl to, ar projektai atitinka ES taisykles ir būtų užkirstas kelias nepataisomai žalai aplinkai, kuri padaroma įgyvendinant tokius projektus;

16.  taip pat pažymi, kad ex post poveikio aplinkai vertinimas nenumatytas Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje ir kad dėl šios priemonės buvo deramasi su Komisija bandant spręsti de facto padėtį, kai leidimai jau buvo išduoti ir darbai atlikti;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Vienos oro uosto atvejis parodo dabartinės Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos trūkumus, pavyzdžiui, kaip spręsti problemą, kai projektai yra praktiškai neatšaukiami, nes jau įgyvendinti ir žala aplinkai jau greičiausiai padaryta, taip pat interesų konfliktų atsakingose institucijose, kaip įtariama nagrinėjamu atveju, problemą;

18.  nurodo Peticijų komiteto 2011 m. metinę ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos atžvilgiu būtina užtikrinti objektyvumą ir nešališkumą; primena, kad Komisija buvo paraginta užtikrinti, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyva būtų sugriežtinta, t. y. nustatyti aiškesni kriterijai, susiję su ekspertų tyrimų nešališkumu, bendromis ES ribinėmis vertėmis, ilgiausiais galimais proceso terminais, įskaitant veiksmingas viešas konsultacijas, reikalavimą pagrįsti sprendimus, privalomą pagrįstų alternatyvų ir kokybės kontrolės sistemų vertinimą;

19.  pritaria Komisijos pasiūlymui persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą siekiant ją sugriežtinti; reiškia savo pasirengimą kartu su Komisija ir Taryba visapusiškai dalyvauti procedūroje siekiant užtikrinti, kad ši svarbi direktyva dar veiksmingiau ir objektyviau tarnautų joje nurodytam tikslui(3);

20.  pažymi, kad dabartinėje direktyvoje nenumatyti reikalavimai dėl leidimus išduodančių institucijų objektyvumo ir nešališkumo, taip pat nenumatyti tokie reikalavimai poveikio aplinkai vertinimą atliekantiems organams; pažymi, kad į ją neįtraukta jokių nuostatų nei dėl to, kokių veiksmų imtis, kai projektas jau įgyvendintas ar beveik baigtas, nei dėl to, kaip susirūpinusi visuomenė, taikydama aiškią nebiurokratinę procedūrą, galėtų nedelsdama gauti už poveikio aplinkai vertinimą atsakingos institucijos paaiškinimą apie tai, ar šie projektai, kuriais, labai tikėtina, bus pažeistos Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos pagrindinės nuostatos, atitinka ES taisykles; todėl mano, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos persvarstymas yra puiki proga šiuos reikalavimus ir nuostatas įtraukti;

21.  mano, kad šis atvejis taip pat parodo, jog reikia ne tik numatyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos nuostatų stiprinimo priemones, bet ir nustatyti aiškesnes pažeidimo tyrimo procedūras – geriausia tai būtų padaryti priimant bendrą reglamentą dėl ES viešosios tarnybos administracinių procedūrų, taip sustiprinant skundo pateikėjo poziciją; mano, kad toks reglamentas būtų tinkamas būdas išaiškinti valdžios institucijų įsipareigojimus pažeidimo atveju bendraujant su skundo pateikėjais arba su tokiais Europos Sąjungos piliečiams atstovaujančiais organais, kaip Peticijų komitetas ir Ombudsmenas, pvz., nustatant įpareigojimą kuo greičiau imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su Ombudsmeno rekomendacijomis, siekiant išvengti klaidingų aiškinimų, kaip kad nutiko aptariamu atveju;

o
o   o

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, Europos ombudsmenų tinklui ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (2) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos Direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (85/337/EEB), (su pakeitimais). (3) COM(2012)0628.