Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir vystymasis“ (COM(2012)0022), kuriuo atnaujintas 2002 m. rugsėjo 18 d. komunikatas ta pačia tema,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 208 straipsnius, taip pat į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į kitus pastaraisiais metais parengtus šiuo klausimu svarbius Komisijos komunikatus ir Komisijos tarnybų darbinius dokumentus, įskaitant komunikatą ir darbinius dokumentus dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (COM(2009)0458, SEC(2010)0421 ir SEC(2011)1627), ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.) (SEC(2010)0265), komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637), komunikatą dėl vystymosi finansavimo (COM(2012)0366), komunikatą dėl ES požiūrio į atsparumą (COM(2012)0586), komunikatą dėl socialinės apsaugos Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje (COM(2012)0446) ir į komunikatą dėl bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje (COM(2012)0492), taip pat į Komisijos komunikatą dėl pagalbos prekybai (COM(2007)0163) ir į jos metines šios pagalbos teikimo stebėsenos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į prekybą, augimą ir vystymąsi per ateinantį dešimtmetį ir į kitas jos šiuo klausimu svarbias išvadas,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į reglamentus, susijusius su vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP)(2), Europos plėtros fondu (EPF) ir jų įgyvendinimu,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į šios programos veiksmų plano 11 punktą dėl prekybos(3),

–  atsižvelgdamas į sustiprintą integruotą programą, skirtą su prekyba susijusiai paramai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse teikti, parengtą vadovaujant Pasaulio bankui,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę ir JT minimalios socialinės apsaugos iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją ir jos metu patvirtintą deklaraciją ir veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas prekybos ir vystymosi klausimais, įskaitant rezoliucijas dėl prekybos ir skurdo(4), pagalbos prekybai(5), ekonominės partnerystės susitarimų(6), ES bendrosios lengvatų sistemos(7), įmonių socialinės atsakomybės (ISA)(8) ir mokesčių klausimų besivystančiose šalyse(9), ES ir Afrikos santykių(10), aprūpinimo maistu(11), bendros ES vystymosi politikos plėtros(12) ir politikos suderinamumo vystymosi labui(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0054/2013),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 208 straipsniai yra aiškiai tarpusavyje susiję; kadangi 207 straipsnyje nustatyta, kad ES prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, ir kadangi 208 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga atsižvelgtų į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

B.   kadangi priėmus Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, valstybės narės ir Komisija patvirtino lyčių lygybės aspekto integravimo strategiją kaip vystomojo bendradarbiavimo politikos dalį;

C.  kadangi skurdo mažinimas ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimas yra svarbiausi ES vystymosi politikos aspektai ir jais taip pat turėtų būti vadovaujamasi vykdant ES prekybos politiką besivystančių šalių atžvilgiu; kadangi žmogaus teisių skatinimas turėtų būti įtrauktas į šią politiką ir padėti įtvirtinti ES patvirtintą teisėmis grindžiamą požiūrį į vystymąsi;

D.  kadangi prekybos liberalizavimo ir skurdo mažinimo ryšys nėra savaiminis, tačiau sudarius tinkamas sąlygas prekybos rinkų atvėrimas gali būti vienas iš veiksmingiausių ekonomikos augimo ir vystymosi skatinimo veiksnių;

E.  kadangi sėkmingo prekyba grindžiamo vystymosi ateities galimybės priklauso nuo, inter alia, sklandžiai veikiančių institucijų, veiksmingos kovos su korupcija, klestinčio privačiojo sektoriaus ir visuotinio ir įtraukaus ekonominio vystymosi, įvairinimo ir nuolatinio pridėtinės vertės didinimo siekimo;

F.  kadangi vykdant ES prekybos politiką besivystančių šalių atžvilgiu siekiama šias šalis geriau integruoti į tarptautinę prekybos sistemą, tačiau stokojama aiškiai apibrėžtų vystymosi tikslų, taigi kyla pavojus, kad bus sužlugdyta vietos gamyba ir padidės priklausomybė nuo pagrindinių prekių eksporto; kadangi, nors dėta daug liberalizavimo pastangų, kai kurioms besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nepavyko įvairinti gamybos ir eksporto;

G.  kadangi globalizacijos poveikis skurdo mažinimui yra nevienodas; kadangi didelė besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, gyventojų dalis vis dar gyvena itin dideliame skurde: 1990 m. tik 18 proc. itin neturtingų gyventojų gyveno mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, tačiau iki 2007 m. jų skaičius padvigubėjo iki 36 proc.;

H.  kadangi derantis dėl ekonominės partnerystės susitarimų gerokai atsiliekama nuo nustatyto grafiko, bendra pažanga vis dar menka, vystymosi tikslai nėra aiškiai apibrėžti ES strategijoje dėl ekonominės partnerystės susitarimų, o norint pakeisti šią padėtį svarbiau laikytis naujo požiūrio į derybų eigą, nei nustatyti galutinį terminą;

I.  kadangi neturtingos šalys patiria sunkumų kompensuodamos dėl dabartinio pasaulio prekybos liberalizavimo sumažėjusius prekybos mokesčius; kadangi kyla pavojus, kad, perdirbtiems produktams taikant didesnius muitus negu žaliavoms, besivystančios šalys taps tik žaliavų eksportuotojomis;

J.  kadangi privalu panaikinti bendros žemės ūkio politikos daromą neigiamą poveikį besivystančių šalių prekybai ir vystymuisi;

K.   kadangi didėjanti agrodegalų gamyba ypač pagrįsta didelio masto pramoninės monokultūros ūkių plėtra, taigi plečiama žemės ūkio praktika, kuri kenkia aplinkai, biologinei įvairovei, dirvožemio derlingumui ir galimybėms gauti vandens; kadangi agrodegalų plėtra gali turėti dramatiškų padarinių, atsižvelgiant į žemės nuosavybės teisių pažeidimą, prieigos prie gyvybiškai svarbių gamtos išteklių praradimą, miškų naikinimą ir aplinkos būklės blogėjimą;

L.  kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. ES bendroji lengvatų sistema nebebus taikoma didesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims, tačiau neaišku, kiek naujų eksporto galimybių dėl to atsivers mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

M.  kadangi pagalba prekybai skirta padėti besivystančioms šalims, be kita ko, didinti prekybos pajėgumus, mažinti administracines prekybos kliūtis, diegti veiksmingą krovinių vežimo infrastruktūrą ir stiprinti vietos įmones, siekiant jas parengti tenkinti vietos paklausą ir atlaikyti konkurenciją ir sudaryti sąlygas pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis; kadangi teikiant pagalbą prekybai turėtų būti padedama skatinti perdirbimą ir gamybos įvairinimą, remti regioninę integraciją, lengvinti technologijų perdavimą, sudaryti lengvesnių galimybių kurti ar vystyti vidaus gamybos pajėgumus ir mažinti pajamų nelygybę;

N.  kadangi regioninė integracija – veiksminga priemonė siekiant gerovės, taikos ir saugumo; kadangi sklandesnė vidaus ir regioninė prekyba vystymuisi gali teikti tokią pat didelę ar netgi didesnę naudą, kaip ir išaugusi išorės prekyba; kadangi regioninę prekybą Afrikoje daugiausia sudaro prekyba perdirbtomis prekėmis, o išorės prekyboje, priešingai, daugiausia prekiaujama žaliavomis;

O.  kadangi gamtos išteklių eksportas neretai susijęs su korupcija, taip pat su kitų ekonomikos sektorių sąstingiu; kadangi šiuo metu plačiai pripažįstama, kad esama vadinamojo prakeiksmo dėl išteklių reiškinio, tad vykdant ES prekybos politiką privalu siekti užkirsti kelią šiam reiškiniui ir su juo kovoti;

P.  kadangi vadinamieji konfliktų ištekliai – tai gamtos ištekliai, kuriuos nuolat naudojant ir kuriais prekiaujant konflikto metu skatinami sunkūs žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ar pažeidimai, kurie pripažįstami nusikaltimais pagal tarptautinę teisę, tokiais pažeidimais naudojamasi arba jie vykdomi;

Q.  kadangi vykdant ES politiką privalu remti apsirūpinimo maistu saugumą ir niekada jam nekenkti; kadangi nepakankamai maistu apsirūpinančiose besivystančiose šalyse ar regionuose taip pat būtina stabdyti žemės ūkio paskirties žemės perdavimą subjektams, nevykdantiems su maisto produktų gamyba susijusios veiklos, kuria siekiama patenkinti vietos ar regionų poreikius (t. y. spręsti vadinamąją žemės grobimo problemą);

R.  kadangi visų pirma biodegalų naudojimo skatinimo pasekmė yra netiesiogiai pasikeitęs žemės naudojimas ir svyruojančios maisto kainos besivystančiose šalyse;

S.  kadangi siekiant užtikrinti teisinį žemės naudojimo saugumą smulkiesiems ūkininkams, kurie sudaro daugumą žemės savininkų besivystančiose šalyse ir kurie yra pažeidžiamiausi, sukuriamas tvirtas nekilnojamojo turto ir kredito rinkų, kurios labai svarbios stabiliam ir tvariam vystymuisi, pagrindas;

T.  kadangi investicijos į galimybių moterims suteikimą, ypač mikrokreditų srityje, yra labai svarbios siekiant didelės grąžos ekonominio ir socialinio vystymosi požiūriu;

Prekyba kaip veiksmingas augimo, vystymosi ir skurdo mažinimo skatinimo veiksnys

1.  patvirtina savo poziciją, kad palankesnių sąlygų tvariam vystymuisi sudarymas turi būti svarbiausias ES prekybos politikos besivystančių šalių atžvilgiu tikslas; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant visas šios politikos srities iniciatyvas reikėtų nustatyti konkrečius ir tvarius vystymosi tikslus;

2.   pabrėžia, kad liberalizuojant prekybą nėra savaime užtikrinamas augimo ir skurdo mažinimas, todėl prekybos ir pagalbos prekybai politika turi būti rengiama nuosekliai, remiantis skaidriais, įtraukiais ir dalyvavimu grindžiamais procesais, apimančiais visas suinteresuotąsias šalis, ypač daug dėmesio skiriant nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, visų pirma moterims;

3.  pažymi, kad sąžininga ES ir besivystančių šalių prekyba privalo būti grindžiama visapusiška pagarba TDO darbo standartams ir šių standartų bei darbo sąlygų užtikrinimu, ir ją vykdant privaloma užtikrinti, kad būtų taikomi kuo aukštesni socialiniai ir aplinkos standartai; pabrėžia, kad tai apima taip pat teisingos kainos už besivystančių šalių išteklius ir žemės ūkio produktus mokėjimą;

4.  prašo ypač daug dėmesio skirti lyčių lygybės skatinimui ir moterų įgalinimui;

5.  palankiai vertina tai, kad Pokyčių darbotvarkėje (COM(2011)0637) daugiausia dėmesio skiriama verslo aplinkai, regioninei integracijai ir pasaulio rinkoms, taip pat socialinei apsaugai, sveikatai, švietimui ir darbo vietų kūrimui;

6.  ragina visapusiškai užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, be kita ko, nutraukiant bet kokią neteisingą gamybos ir prekybos praktiką – peržvejojimą ir žemės ūkio subsidijavimą, dėl kurių kyla pavojus vystymuisi ir apsirūpinimo maistu saugumui;

7.  pabrėžia, kad dėl investicijų politikos besivystančioms šalims kyla dvi pagrindinės problemos: nacionaliniu lygmeniu investicijų politika turi būti įtraukta į vystymosi strategiją, apimančią tvaraus vystymosi tikslus; tarptautiniu lygmeniu būtina stiprinti tarptautinių investicijų susitarimų vystymosi aspektą ir užtikrinti valstybių ir investuotojų teisių ir pareigų pusiausvyrą;

8.  apgailestauja dėl to, kad pagal Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. Unctad) 2012 m. pasaulio investicijų ataskaitą kai kurie tarptautiniai investicijų susitarimai 2011 m. sudaryti pagal tradicinį sutarties modelį, pagal kurį pagrindinis dėmesys skiriamas investicijų apsaugai, kaip sutarties vieninteliam tikslui; vis dėlto palankiai vertina tai, kad kai kurie nauji tarptautiniai investicijų susitarimai apima nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sutartis ne trukdytų šalies tvariam vystymuisi, bet prisidėtų prie šalies tvaraus vystymosi strategijų, kuriose dėmesys skiriamas aplinkosauginiam ir socialiniam investicijų poveikiui;

9.  susirūpinęs pažymi, kad didėja investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) bylų, pateiktų pagal tarptautinius investicijų susitarimus (TIS), skaičius, kuriose investuotojai ginčija svarbiausias viešosios politikos sritis, teigdami, kad jos neigiamai paveikė jų verslo perspektyvas; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad JT prekybos ir plėtros konferencijos 2012 m. pasaulio investicijų ataskaitoje nurodyta, kad TIS tampa vis prieštaringesni ir svarbesni politiniu atžvilgiu, visų pirma dėl vis didesnį nepasitenkinimą keliančio į TIS įtraukiamo investuotojų ir valstybės ginčų (ISDS) arbitražo paplitimo (pvz., Australijos prekybos politikos pareiškime skelbiama, kad ji liausis įtraukusi ISDS sąlygas į būsimus TIS), kuris atspindi, be kita ko, sistemos trūkumus (pvz., plačią tokių nuostatų kaip ekspropriacija taikymo sritį, su arbitrų kvalifikacija susijusius klausimus, skaidrumo stoką ir dideles procedūrų išlaidas, taip pat ISDS ir valstybių tarpusavio ginčų sprendimo procedūrų ryšį); taigi primygtinai reikalauja visuose būsimuose Europos Sąjungos investicijų susitarimuose užtikrinti, kad nuostatomis dėl tarptautinių investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo nebūtų trukdoma valstybėms priimti teisės aktų atsižvelgiant į visuomenės interesus;

10.  primena, kad investicijų siekiant tvaraus vystymosi sutelkimo problema vis dar labai aktuali besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad JT prekybos ir plėtros konferencija yra parengusi išsamius investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (angl. IPFSD), pagal kuriuos ypatingas dėmesys skiriamas užsienio investicijų ir tvaraus vystymosi ryšiui;

11.  ragina ES aktyviai naudotis daugybe turimų priemonių siekiant remti taiką, gerbti žmogaus teises, teisinės valstybės principą, skatinti gerą valdymą, patikimus viešuosius finansus, investicijas į infrastruktūrą, socialinių normų laikymąsi ES įmonėse ir jų patronuojamosiose įmonėse, patikimą pagrindinių paslaugų teikimą ir siekti integracinio bei tvaraus augimo ir skurdo mažinimo besivystančiose šalyse, taip kartu padėti sudaryti palankias sąlygas veiksmingai pagalbai prekybai ir tvariai prekybos plėtrai;

12.  pabrėžia, kad norint, jog besivystančios šalys sėkmingai integruotųsi į pasaulio prekybą nepakanka vien užtikrinti geresnį patekimą į rinką ir nustatyti griežtesnes tarptautinės prekybos taisykles; todėl pabrėžia, kad planuojant pagalbą prekybai turėtų būti remiamos besivystančios šalys, kurios siekia šalies viduje skatinti vietos prekybą, pašalinti pasiūlos apribojimus ir spręsti struktūrinius trūkumus, įgyvendindamos vidaus reformas su prekyba susijusiose politikos srityse, sudarydamos lengvesnes sąlygas prekybai, didindamos muitinių pajėgumus, gerindamos infrastruktūrą, didindamos gamybos pajėgumus ir plėtodamos vidaus bei regionines rinkas;

13.  primena, kad tarptautinės prekybos ir skurdo mažinimo ryšys nėra savaiminis; todėl pažymi, kad Unctad teigia, jog vidutinis prekybos integracijos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse lygis, vertinant pagal prekių ir paslaugų eksporto ir importo santykį su BVP, iš tikrųjų buvo didesnis nei išsivysčiusių šalių nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios; taigi mano, kad masinis skurdas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse išlieka dėl nepakankamo šių šalių išsivystymo ir negebėjimo skatinti struktūrinius pokyčius, plėtoti gamybos pajėgumus ir kurti produktyvų užimtumą nacionaliniu lygmeniu;

14.  be to, atkreipia dėmesį į Unctad teiginį, kad pernelyg ankstyvas ir spartus prekybos liberalizavimas, kurį buvo skatinama vykdyti daugelyje mažas pajamas gaunančių besivystančių šalių devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, sukėlė pramonės nykimą ir paskatino tokio pobūdžio integraciją, kuri sustiprino jų priklausomybę nuo išorės rinkų ir pažeidžiamumą šiose rinkose, o daugiausiai naudos iš prekybos liberalizavimo gavo ir labiausiai visišką skurdą sumažino tos šalys, kurios atvėrė savo ekonomiką saikingai ir laipsniškai, atsižvelgdamos į savo gamybos pajėgumų plėtrą, ir kurios padarė pažangą struktūrinių pokyčių srityje;

15.  pabrėžia, jog norint užtikrinti, kad augimas ir gerovės kūrimas būtų įtraukus, tvarkus ir padėtų veiksmingai mažinti skurdą, jį turėtų būti siekiama įtvirtinti nuo skurdo labai nukentėjusiuose sektoriuose ir sektoriuose, kuriuose aktyviai veikia nepasiturintys žmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad augimas taip pat turėtų būti naudingas moterims ir padėti suteikti joms didesnių galių, be to, turėtų būti siekiama gerinti bendrą verslo aplinką MVĮ, kad jos galėtų klestėti, taip pat sudaryti sąlygas tvarioms mikrofinansų ir mikrokreditų galimybėms; pabrėžia, kad vykdant vystymosi ir prekybos politiką šioje srityje turėtų būti vadovaujamasi naujovėmis, kūrybiškumu ir konkurencingumu, siekiant kurti darbo vietas ir suteikti daugiau galių nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;

16.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog reikia remti smulkių gamintojų ir mažųjų įmonių dalyvavimą; nurodo sąžiningos prekybos sistemų teikiamas rinkos galimybes ir tokių sistemų veiksmingumą siekiant palengvinti socialinę plėtrą;

17.   siūlo Komisijai sukurti daugiau paskatų tvariems viešiesiems pirkimams vykdyti tarptautiniu lygmeniu;

18.  ragina ES, jos valstybes nares ir kitus paramos teikėjus pripažinti labai svarbų moterų vaidmenį ekonominiam vystymuisi ir pritaikyti pagalbos priemones, siekiant suteikti moterims didesnių socialinių bei finansinių galių, be kita ko, teikiant tikslinę paramą moterų vykdomo verslo plėtrai ir sudarant sąlygas moterims gauti mikrofinansų paslaugas;

19.  primena Komisijai ir valstybėms narėms apie ES Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje veiksmų planą ir jame siūlomus veiksmus;

20.  pakartoja, kad ES įsipareigojusi taikyti politikos suderinamumą vystymosi labui ir gerbti žmogaus teises ir lyčių lygybę, jas skatinti ir saugoti visose išorės politikos srityse, įskaitant tarptautinę prekybą; nekantriai laukia, kol bus visapusiškai įgyvendintos ES žmogaus teisių ir demokratijos strateginės programos veiksmų plano su prekyba susijusių punktų nuostatos;

21.  mano, kad tvaraus vystymosi strategijose, be kita ko, turėtų būti numatomas privačiojo sektoriaus dalyvavimas realiojoje ekonomikoje, regioninė sanglauda ir rinkų integracija vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat atviros ir sąžiningos prekybos, kurią reglamentuotų taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, plėtojimas;

22.  primena, kad labai svarbios investicijos, skirtos svarbiausiai uostų, transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrai, ypač tarpvalstybinei infrastruktūrai, kurti, plėtoti ir stiprinti;

23.  ragina paramą vystymuisi per prekybą gaunančias šalis tuo pat metu telkti ir savo vidaus išteklius, įskaitant biudžeto įplaukas tinkamai renkant mokesčius ir valdant žmogiškąjį kapitalą; ragina Komisiją tais atvejais, kai šios šalys gauna pajamų iš gamtos išteklių eksploatacijos, suteikti paramą skaidriam ir tvariam šių išteklių valdymui; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką Europos įmonių mokėjimų vyriausybėms skaidrumą; ragina Komisiją paremti tvarias besivystančių šalių industrializacijos strategijas, kuriomis siekiama prekiauti pridėtinę vertę turinčiais produktais;

24.  mano, kad ES sukurtos paramos vystymuisi per prekybą ir investicijas priemonės, pavyzdžiui, persvarstyta bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema ir ekonominės partnerystės susitarimai, yra veiksmingos; vis dėlto pabrėžia, kad paramą prekybai sudaro ne vien šios priemonės; primena ES jos tikslą iki 2015 m. visą pagalbai skiriamą biudžetą padidinti iki 0,7 proc. BNP; ragina Komisiją padidinti techninei pagalbai, įskaitant standartizacijos sritį, skiriamą viso paramos biudžeto lėšų dalį; ragina ES užtikrinti didesnį vykdomos prekybos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, energetikos ir vystymosi politikos suderinamumą;

25.  mano, jog būtina, kad teikiant Europos paramą vystymuisi per prekybą būtų apimami visi inovacijų aspektai – finansinės inovacijos, taip pat technologijų inovacijos ir organizavimo inovacijos, remiantis geriausia praktika;

26.  rekomenduoja Komisijai derėtis dėl realiai įvykdomų žmogaus teisių nuostatų įtraukimo į visus būsimus dvišalius prekybos susitarimus siekiant iš tiesų prisidėti prie teisėmis pagrįstos vystymosi koncepcijos rengimo;

27.  pabrėžia deramų atlyginimų ir deramų darbo saugos standartų svarbą tvariai pasaulio prekybos sistemai ir naujoms pasaulio gamybos grandinėms; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijai jos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems“;

28.  norėtų, kad siekiant užtikrinti ES vykdomos politikos nuoseklumą būtų pagerintas įvairių Komisijos tarnybų ir EIVT, taip pat trijų institucijų – Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento, bendradarbiavimas;

29.  mano, kad paramos per prekybą ir investicijų politikos ir programų vertinimo kriterijai turėtų apimti statistinius duomenis ne tik apie ekonomikos augimo greitį ir prekybos pokyčius, bet ir apie sukurtų darbo vietų skaičių ir besivystančių šalių gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą žmogaus raidos, socialinio, kultūrinio ir aplinkos apsaugos vystymosi požiūriu;

Aiškesnė prekybos derybų ir susitarimų plėtros programa

30.  pabrėžia, kad svarbu derinti prekybos reformas su tinkamai parengta viešąja politika, visų pirma socialinės apsaugos politika; apskritai pabrėžia, kaip svarbu laiku ir tinkamai rengti nacionalines vystymosi strategijas ir nuolatinius esamos prekybos politikos poveikio skurdui vertinimus; ragina Komisiją įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais parengtas rekomendacijas, kuriose raginama naudoti poveikio žmogaus teisėms vertinimą – „Rekomendacijas dėl prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimo“ – sudarant prekybos ir investicijų susitarimus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų suderinami su įsipareigojimais, prisiimtais pagal tarptautinius dokumentus žmogaus teisių srityje; be to, ragina ES įtraukti aiškias sąlygas ir nuostatas dėl žmogaus teisių ir demokratijos į visus savo prekybos susitarimus;

31.  pabrėžia, kad, siekiant propaguoti žmogaus teises ir socialinius bei aplinkos standartus, svarbu su besivystančiomis šalimis sudaromuose laisvosios prekybos susitarimuose įtvirtinti įmonių socialinę atsakomybę; siūlo į visus būsimus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti ne tik socialiniams klausimams ir aplinkai skirtus skyrius, bet ir išsamų žmogaus teisėms skirtą skyrių;

32.  ragina Komisiją raginti besivystančių šalių vyriausybes formuojant prekybos politiką rengti plataus masto konsultacijas, įskaitant konsultacijas su nevalstybiniais ir ne verslo veikėjais; taip pat ragina Komisiją per derybas teikti pirmenybę skaidrumui, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuolatiniam visapusiškam ir veiksmingam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir palaikyti vystymosi rezultatų siekimą;

33.  ragina išsamiai išanalizuoti poveikį, kurio tikimasi įgyvendinus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, dėl kurių derėjosi ES ir trečiosios šalys, atsižvelgiant į klimato, lyčių ir tvarumo aspektus; primygtinai ragina Komisiją leisti aiškiai remti pastangas kovoti su klimato kaita ir įtraukti šiuos aspektus į visus paramos prekybai projektus ir į kitus projektus, susijusius su parama vystymuisi;

34.  mano, kad, norint palengvinti stebėseną ir prireikus paprasčiau iš dalies keisti priemonių įgyvendinimo tvarkaraščius ir susijusias paramos priemones, kurios gali apimti pagalbą prekybai ir prisitaikyti skirtą pagalbą, taip pat rengti naujas iniciatyvas, kai to reikia norint pasiekti vystymosi tikslus, derybose dėl prekybos susitarimų reikėtų nustatyti lyginamuosius pažangos vystymosi srityje standartus; pabrėžia, kad vykstant deryboms dėl prekybos labai svarbu teikti besivystančioms šalims teisines ir kitokias žinias, kurios reikalingos siekiant veiksmingai dirbti PPO ir panašiose organizacijose;

35.  ragina ES, siekiant padėti besivystančioms šalims didinti dalyvavimą pasaulinėje prekyboje, toliau mažinti prekybos kliūtis ir atsisakyti prekybą iškraipančių subsidijų; ragina kuo greičiau panaikinti žemės ūkio eksporto subsidijas, kaip įsipareigota PPO Dohos vystymosi derybų raunde;

36.  ragina Komisiją paremti JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais raginimą įgyvendinti teigiamų paskatų sistemą, kad būtų skatinamas žemės ūkio produktų importas į ES, laikantis nustatytų aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių standartų ir visų pirma užtikrinant teisingas gamintojų pajamas ir žemės ūkio darbuotojų darbo užmokestį;

37.  ragina ES visuomet užtikrinti, kad jos visapusiškas požiūris į prekybos derybas, įtraukiant tokius klausimus kaip investicijos, viešieji pirkimai, konkurencija, prekyba paslaugomis ir intelektinės nuosavybės teisės, atitiktų atitinkamus šalių partnerių poreikius ir vystymosi strategijas; taigi primygtinai ragina ES apibrėžti savo politiką taip, kad būtų visapusiškai laikomasi specialių ir diferencijuotų sąlygų, nustatytų besivystančioms šalims; be to, primena, kad vyriausybės ir parlamentai turi išsaugoti teisę reguliuoti investicijas, visų pirma tam, kad galėtų nustatyti palankias sąlygas tiems investuotojams, kurie remia šalies vystymąsi, ir, antra, užtikrinti, kad būtų numatyti įpareigojimai ir pareigos visiems investuotojams, įskaitant užsienio investuotojus, laikytis darbo teisės, aplinkos, žmogaus teisių ir kitų standartų;

38.  palankiai vertina tai, kad lyčių lygybės aspektas įtrauktas į poveikio tvarumui vertinimus, kurie atliekami vedant prekybos derybas; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų iš tiesų sprendžiami nustatyti lyčių klausimai ir tam taikomos su prekybos susitarimais susijusios politikos priemonės;

39.  mano, kad derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų pagrindinį dėmesį reikėtų skirti turiniui, o ne galutiniams terminams; tvirtina, kad siekdama susitarimais skatinti vystymąsi ES turi taikyti lankstesnį požiūrį, kad būtų skatinamas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonomikos įvairinimas, taip pat plėtojama perdirbimo veikla ir regioninė prekyba;

Pagalba prekybai

40.  pritaria Komisijos pasiūlymui įvairinti paramą prekybai ir daugiausia dėmesio skirti šalims, kurioms labiausiai reikia šios paramos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nedideles pajamas gaunančioms šalims;

41.  ragina užtikrinti, kad pagalbos prekybai priemonėmis būtų remiama ne tik ES ir besivystančių šalių prekyba, bet ir vidaus, regioninė ir pietų šalių tarpusavio prekyba, taip pat trišalė Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių prekyba, skatinant tarpvalstybinės vertės grandines, didinant pagrindinių paslaugų teikimo veiksmingumą ir mažinant transporto išlaidas – tai kartu gali padėti stiprinti besivystančių šalių ryšius su pasaulio rinkomis;

42.  ragina kurti veiksmingesnes paramos priemones, kuriomis būtų skatinamas gamybos suderinimas ir įvairinimas, taip pat perdirbimo pramonės ir mažųjų bei vidutinių įmonių atsakinga ir tvari plėtra besivystančiose šalyse;

43.  pabrėžia, kad rengiant pagalbos prekybai ir kitos atitinkamos pagalbos vystymuisi strategijas turi būti atsižvelgta į lyčių nelygybę prieigos prie išteklių, pvz., mikrokreditų, paskolų, informacijos ir technologijų, srityje;

44.  pritaria priemonių, skirtų smulkių veiklos vykdytojų prekybai besivystančiose šalyse skatinti, paketui, apie kurį paskelbta Komisijos komunikate; ragina Komisiją tobulinti šį paketą ir ragina visus paramos teikėjus skirti pakankamai lėšų šiam priemonių paketui įgyvendinti, visų pirma remiant mažųjų įmonių dalyvavimą kitose prekybos sistemose, kuriomis gamintojams užtikrinamas pridėtinės vertės kūrimas, įskaitant sistemas, atitinkančias tvarumo (pvz., sąžininga prekyba), kriterijus; reikalauja reguliariai teikti naujausią informaciją apie šio priemonių paketo įgyvendinimą;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos pajėgumai priklauso ir nuo aparatinės įrangos (infrastruktūros), ir nuo programinės įrangos (žinių); taigi ragina ES investuoti savo pagalbą taip, kad būtų skatinami šie du aspektai daugelyje šalių, ypač bendradarbiaujant su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis;

46.  ragina ES užtikrinti, kad teikiant pagalbą prekybai būtų skatinama mažinti skurdą ir taikomos įtraukios priemonės, todėl daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama mažų veiklos vykdytojų poreikiams; pabrėžia, kad pagalba prekybai turėtų būti naudojama kuriant tvarias vertės grandines, atsižvelgiant į nepasiturinčius asmenis, kad būtų pabrėžtas tvarios tiekimo grandinės diegimo tikslas;

47.  ragina ES sutelkti dėmesį į problemų, kylančių įgyvendinant pagalbos prekybai programas, visų pirma atsižvelgiant į įgyvendinimo ir stebėsenos pajėgumus, sprendimą; todėl ragina pakeisti požiūrį, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama laimėjimams ir rezultatams, o ne sąnaudoms, bet pripažįsta, kad būtina vykdyti kruopščią ir suderintą išorinę priežiūrą siekiant užtikrinti atvirą ir skaidrią prekybos praktiką;

48.  ragina ES veiksmingiau įtraukti privatųjį sektorių į pagalbos prekybai projektų rengimo procesą, kad būtų suteikta įmonėms galimybių besivystančiose šalyse skatinti prekybą;

Privačiojo sektoriaus plėtra ir vaidmuo

49.  mano, kad atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir Šiaurės ir Pietų šalių prekybos struktūros pokyčius, paramą gaunančių šalių atsakomybės už paramos programas užtikrinimas kartu užtikrinant skaidrumą, atskaitingumą ir pakankamus išteklius yra vieni iš pagrindinių veiksnių, padedančių užtikrinti programų veiksmingumą ir sėkmę siekiant tikslo sumažinti turtinius skirtumus, dalytis gerove ir įgyvendinti regioninę integraciją; taip pat mano, jog labai svarbu, kad kuriant ir stebint šias programas būtų nuolat įtraukiamos nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos, taip pat pilietinė visuomenė, ir kad būtų numatytos galimybės paramos teikėjams vykdyti priežiūrą;

50.  ragina Komisiją labiau atsižvelgti į naujus su parama vystymuisi per prekybą susijusius klausimus, kaip antai vystymosi lygio diferencijavimą, paramą vietos gamybai ir jos įvairinimą, taip pat skatinimą laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

51.  ragina visus viešojo ir privačiojo sektorių paramos teikėjus koordinuoti savo veiksmus ir koreguoti juos atsižvelgiant į turimas lėšas, ypač atsižvelgiant į dabartinius biudžeto apribojimus; primena, kad BRICS šalys dabar yra ir paramos gavėjos, ir teikėjos; ragina jas bendradarbiauti su Sąjunga siekiant dalytis patirtimi ir optimizuoti savo veiksmus, taip pat prisiimti daugiau atsakomybės už mažiau išsivysčiusias šalis ir atsakomybę paramos teikėjų bendruomenėje; nerimauja dėl susietosios paramos atvejų daugėjimo ir ragina išsivysčiusias šalis ir dideles besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis netaikyti šios praktikos;

52.  ragina Europos Komisiją ir visus paramos teikėjus ieškoti naujoviškų finansavimo ir partnerystės vystymosi labui formų; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarpusavio skolinimasis taip pat gali padėti skatinti vystymąsi per prekybą; rekomenduoja geriau koordinuoti vystymosi projektus, kuriuos finansuoja regioninės plėtros bankai ir Pasaulio bankas (Tarptautinė finansų korporacija), ir visuotinai taikyti tarpregioninių finansavimo sistemų metodą, kaip daroma naudojant ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondą;

53.  ragina ES įsteigtas įmones, kurių gamybos įrenginiai veikia besivystančiose šalyse, tvirtai laikytis įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, moterų ir vyrų lygybės principo, pagrindinių darbo standartų, tarptautinių susitarimų ir skaidriai mokėti atitinkamus mokesčius; ragina be jokių išimčių įgyvendinti teisę nedirbti priverstinio darbo ir ypač vaikų darbo;

54.  yra įsitikinęs, kad privatusis sektorius gali veikti kaip vystymosi skatinamoji jėga, ir pabrėžia, kad norint išnaudoti šio sektoriaus galimybes reikia, kad procesas būtų naudingas vietos bendruomenėms ir įgyvendinant įtraukių teisingų tiekimo grandinių principą būtų įgalinami visi susiję subjektai – nuo gamintojo (darbuotojo) iki vartotojo;

55.  palankiai vertina tai, kad daug pramonės šakų ir tarptautinių bendrovių tvirtina tiekėjų elgesio kodeksus, kuriuose pateikiami jų pasaulinėse tiekimo grandinėse taikytini išsamūs socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo standartai; vis dėlto primena, kad įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) kodeksų daugėjimas ir nevienalytiškumas kelia problemų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos nevienalytiškumo (kadangi skirtingos įmonės parengė skirtingus socialinės apskaitos, audito ir atskaitomybės standartus) sunku palyginti įmonių socialinės atsakomybės lygius; taigi dar kartą ragina ES siekti, kad būtų sukurta aiški tarptautinė teisinė sistema, pagal kurią būtų apibrėžta įmonių atsakomybė ir pareigos žmogaus teisių srityje;

56.  be to, ragina ES įsteigtas ir kitas įmones laikytis dešimties pagrindinių Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų;

57.  ragina ES dėti daugiau pastangų, kad būtų panaikinti mokesčių rojai ir kapitalo perkėlimas, dėl kurių mažėja ES ir besivystančių šalių pajamos ir trukdoma mažinti skurdą ir kurti gerovę neturtingose šalyse; pabrėžia, kad neteisėtas kapitalo perkėlimas iš besivystančių šalių sudaro nuo 6 iki 8,7 proc. jų BVP ir yra dešimt kartų didesnis už visą paramą vystymuisi, skiriamą šioms šalims; taigi ragina Komisiją aktyviai ieškoti tolesnių galimybių bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis sprendžiant šį klausimą; ypač ragina parengti tarptautinę konvenciją, kuria būtų siekiama panaikinti žalingas mokesčių struktūras (remiantis tarptautinio automatinio keitimosi informacija apie mokesčius mechanizmo modeliu) ir kuri apimtų sankcijas tiek nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms, tiek finansinėms institucijoms, kurios veikia mokesčių rojuose (t. y. apsvarstyti galimybę panaikinti finansinių institucijų, kurios vykdo veiklą mokesčių rojuose, bankininkystės licenciją, remiantis JAV įstatymo dėl mokesčių rojaus piktnaudžiavimo sustabdymo nuostatomis);

58.  primygtinai ragina ES, kitus paramos teikėjus, šalių partnerių valdžios institucijas ir vietos bei tarptautinio privačiojo sektoriaus atstovus besivystančiose šalyse išnagrinėti galimas bendradarbiavimo siekiant tvaraus vystymosi sritis, kad būtų galima kuo labiau padidinti verslo veiklos poveikį vystymuisi ir įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į visus diskusijų etapus;

59.  pabrėžia, kad vykdant ES vystymosi politiką itin svarbu skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, susijusias su augimo iniciatyvomis, ir derinti privačiojo sektoriaus patirtį, žinias ir valdymo sistemas su viešojo sektoriaus lėšomis; ragina padėti Europos Sąjungos valstybių narių vietos valdžios institucijoms įsisavinti patirtį, pvz., pastatų infrastruktūros srityje, dalyvauti giminiavimosi projektuose ir bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis besivystančiose šalyse;

60.  mano, kad tiesioginės užsienio investicijos taip pat yra didelė paskata tvariam ekonomikos augimui, praktinės patirties perdavimui, verslumo skatinimui, technologijų ir darbo vietų kūrimui, taigi jos ypač svarbios vystymuisi; ragina vystymosi darbotvarkėje daug dėmesio skirti besivystančių šalių gebėjimų stiprinimo rėmimui, kad būtų sukurta skaidri, nuspėjama ir investicijoms palanki aplinka ir kuo labiau sumažintas biurokratizmas verslo srityje, gerbiamos nuosavybės teisės, skatinama konkurencija ir vykdoma patikima makroekonomikos politika;

Žaliavos ir gavybos pramonė

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog įgyvendintas Kimberley procesas dėl konfliktų zonų deimantų sertifikavimo, prekyba gamtiniais ištekliais vis dar aštrina konfliktus ir kasybos regionuose vis dar pažeidinėjamos žmogaus teisės; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai įdiegti brangakmenių ir vertingų naudingųjų iškasenų, pvz., vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų, išsamaus tikrinimo sistemą; mano, kad taikant tokią priemonę būtų įveiktas vadinamasis prakeiksmas dėl išteklių ir padidėtų nauda, kurią besivystančios šalys gauna iš prekybos savo prekėmis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad Komisija rengiasi paskelbti komunikatą dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų;

62.  palankiai vertina tai, kad Komisija yra gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl. EITI) partnerė; ragina Komisiją ir šalis, aktyviai veikiančias gavybos pramonės srityje, aktyviau raginti, kad prie šios iniciatyvos prisijungtų daugiau šalių gamintojų;

63.  pabrėžia, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys turi išspręsti du pagrindinius su gamtos ištekliais susijusius uždavinius: aplinkos saugojimo uždavinį – sprendžiant išteklių naudojimo per visą jų gyvavimo ciklą poveikio klausimą, ir socialinį bei politinį uždavinį – tarptautiniu mastu sprendžiant su žmogaus teisėmis ir skurdu susijusį klausimą;

64.  tvirtai remia persvarstant apskaitos ir skaidrumo direktyvą parengtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarkos siekiant atgrasyti nuo korupcijos ir užkirsti kelią mokesčių vengimui; ragina besivystančiose šalyse veiklą vykdančias Europos gavybos pramonės įmones rodyti pavyzdį, kaip laikytis įmonių socialinės atsakomybės nuostatų ir propaguoti deramą darbą;

65.  atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo problema išteklių sektoriuje sprendžiama vykdant beveik vien tik savanoriškas iniciatyvas, pagrindinė jų – gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (GPSI), kuria bandoma pagerinti informacijos skaidrumą; vis dėlto pažymi, kad, nors GPSI ir reikalinga, jos nepakanka norint išspręsti didesnę korupcijos ir kyšininkavimo kasybos sektoriuje problemą; be to, pažymi, kad JT verslo ir žmogaus teisių sistema (saugoti, gerbti ir ginti) dar nėra konkrečiai apibrėžta kasybos pramonės ir išteklių srityje; todėl mano, kad į JT verslo ir žmogaus teisių sistemą būtina įtraukti konkrečias nuostatas dėl kasybos pramonės ir kad pirmiausia JT Žmogaus teisių taryboje galima būtų paskirti specialųjį pranešėją šiuo klausimu ir suteikti jam įgaliojimus vertinti ir rengti rekomendacijas;

66.  mano, kad laikui bėgant skaidrumo ir sertifikavimo standartai turi būti pradėti taikyti plačiau siekiant visapusiškai spręsti kyšininkavimo ir korupcijos kasybos ir kituose sektoriuose problemą; be to, ragina ES remti stipresnius valdymo mechanizmus, kurie apimtų su išteklių naudojimu susijusius aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos aspektus; visų pirma, mano, kad labai svarbu parengti tarptautinę tvaraus išteklių valdymo konvenciją, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai teisiniai tvaraus išteklių valdymo principai;

67.  pabrėžia, kad tvarios kasybos sektoriuje reikia taikyti tokius metodus, kuriuos naudojant būtų sprendžiami viso išteklių gyvavimo ciklo klausimai; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio tiekimo grandinių sudėtingumas trukdo užtikrinti skaidrumą; taigi mano, kad vykdant dabartines skaidrumo iniciatyvas reikėtų stengtis kartu vykdyti sertifikavimą – ženklinti produktus naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėse;

68.  reikalauja, kad privačiojo sektoriaus atstovai, prekiaujantys gavybos pramonėje išgaunamais produktais ar juos apdorojantys, imtųsi veiksmų ir užtikrintų nuolatinį, visapusišką ir griežtą įmonių socialinės atsakomybės principų laikymąsi visoje tiekimo grandinėje;

69.  ragina Komisiją ir EIVT remtis neseniai JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos patvirtintu C. Doddo ir B. Franko teisės aktu, pagal kurį emitentai, veikiantys išteklių gavybos sektoriuje, privalo atskleisti tam tikrus vyriausybėms atliktus mokėjimus; ragina Komisiją kasybos pramonėje taikomus atskaitomybės reikalavimus pradėti taikyti ir kitoms pramonės šakoms ir ištirti, ar turėtų būti atliekamas nepriklausomas duomenų atskleidimo auditas;

70.  mano, kad vykdant dvišalę prekybos ir investicijų politiką turėtų būti remiamasi bendrais principais, pvz., Gamtos išteklių chartijoje nustatytais principais; mano, kad įgyvendinant šiuos veiksmus, kartu su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu galėtų būti nustatomos sektorinės nuostatos, taikomos su lydyklų ir rafinavimo įmonių, metalo ir perdirbimo pramonės sektoriais susijusiose srityse;

71.  ragina ES pripažinti, kad eksporto suvaržymai gali būti kai kurių šalių vystymosi strategijų dalis arba pateisinami aplinkos apsaugos požiūriu;

Apsirūpinimo maistu saugumas ir biodegalai

72.   ragina ES ir visus kitus paramos teikėjus nesiimti veiksmų, kuriais nepakankamai maistu apsirūpinančiose šalyse ir regionuose sudaromos palankesnės sąlygos perduoti derlingą žemę su maisto produktų gamyba nesusijusiai veiklai vykdyti, arba prie tokio proceso neprisidėti, taip pat reikalauja parengti žemės ir išteklių valdymo geros praktikos principus, taikomus biokurui skirtų ir kitų kultūrų auginimui;

73.  pabrėžia, kad reikia panaikinti nepakankamai maistu apsirūpinančių šalių ūkininkams teikiamas paskatas naudoti savo žemę su maisto produktų gamyba nesusijusiai veiklai vykdyti, pvz., biodegalams gaminti; mano, kad išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse vykdant aktyvią mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo politiką galima padėti sumažinti apsirūpinimo maistu saugumo ir energetikos interesų prieštaravimus;

o
o   o

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Kotonu susitarimas, persvarstytas 2005 ir 2010 m. (2) Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (OL L 378, 2006 12 27, p. 41). (3) Tarybos pranešimo spaudai dokumentas Nr. 11855/2012. (4) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 261. (5) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 291. (6) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301; OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361; OL C 117 E, 2010 5 6, p. 101; OL C 117 E, 2010 5 6, p. 124. (7) 2012 m. birželio 13 d. priimti tekstai, P7_TA(2012)0241. (8) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45; OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (9) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 37. (10) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 45. (11) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 75. (12) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 77; 2012 m. spalio 23 d. priimti tekstai, P7_TA(2012)0386. (13) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 47; 2012 m. spalio 25 d. priimti tekstai, P7_TA(2012)0399.