2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425 – C7-0198/2011 – 2011/0195(COD))

P7_TA(2013)0040 A7-0008/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0425),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0198/2011),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. gegužės 4 d. nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto į nuomones (A7-0008/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(3); pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius reikia kitoje DFP skirti pakankamai papildomų išteklių; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų papildomos naudos Europai;

3.  pabrėžia, kad numatytas pasiūlymo finansinis poveikis teisėkūros institucijai yra tik orientacinio pobūdžio ir negali būti patvirtintas, kol nepasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. vasario 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 768/2005 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002(5) nustatyta Bendrijos žuvų išteklių išsaugojimo ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką sistema;

(2)  bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima jūrų biologinių išteklių apsaugą, ir tokių išteklių žvejybos valdymą ir naudojimą. Be to, bendros žuvininkystės politikosji apima, kiek tai susiję su jos tikslams remti skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlųjų vandenų biologiniais ištekliais bei akvakultūraakvakultūros priemones, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio; [2 pakeit.]

(3)  bendra žuvininkystės politika turėtų būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti ilgalaikes tausiasilgalaikį aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją taikant turėtų padidėti produktyvumas,ekonominių ir socialinių sąlygų tausumą. Ji turėtų apimti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos importuojamų produktų atsekamumą, saugumą ir kokybę, gerą žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygį, aprūpinimą maistu, rinkų stabilumą, išteklių prieinamumą bei jų tiekimą vartotojams prieinama kaina; [3 pakeit.]

(4)  Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–Unclos)(6) Susitariančioji Šalis, ir yra ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)(7). Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas)(8). Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą ir nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas plačiu mastu taikyti atsargumo principą žuvų išteklių išsaugojimui, valdymui ir naudojimui, įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus naudojimosi jūra būdus. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas tarptautines priemones;

(5)  2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principąmirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų nustatytas toks, kad jis padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti žuvų išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, ir kad jis leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio vertes; [5 pakeit.]

(5a)   nuo 1998 m., kai buvo ratifikuota Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (Unclos), joje įtvirtinta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sąvoka yra teisiškai privalomas Sąjungos žuvininkystės valdymo tikslas; [6 pakeit.]

(5b)   vienintelis būdas užtikrinti, kad žvejybos sektorius ilgainiui taptų ekonomiškai perspektyvus ir nepriklausytų nuo viešosios paramos, yra patvirtinti mirtingumo dėl žvejybos koeficientus, kurie būtų žemesni už koeficientus, būtinus žuvų išteklių dydžiams, kurie viršytų dydžius, kuriems galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, išlaikyti; [232 pakeit.]

(5c)   daugiamečiai planai turėtų būti pagrindinė priemonė, siekiant užtikrinti, kad iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų toks, kuris padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio leistino tausios žvejybos laimikio principą, ir kuris leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje. Tik aiškiais ir privalomojo pobūdžio įpareigojimais laikytis šių datų galima užtikrinti, kad bus imtasi neatidėliotinų veiksmų ir išteklių atkūrimo procesas nebus uždelstas. Tiems ištekliams, kuriems daugiametis planas dar nebuvo patvirtintas, būtina užtikrinti, kad Taryba nustatydama jiems žvejybos galimybes visapusiškai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos tikslų; [7 pakeit.]

(5d)  siekiant žvejybos sektoriui sukurti stabilesnes sąlygas, taip pat turėtų būti leidžiama daugiamečiuose planuose pateikti nuostatas, pagal kurias yra ribojamas kasmetinis atkurtų išteklių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio svyravimas. Konkrečios tokių svyravimų ribos nustatomos daugiamečiuose planuose; [8 pakeit.]

(5e)   valdymo sprendimais, susijusiais su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu mišriosios žvejybos rajonuose atsižvelgiama į tai, kad mišriosios žvejybos rajonuose yra sunku tuo pat metu visus išteklius žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio reikalavimų, jeigu mokslinėmis rekomendacijomis demonstruojama, jog didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą labai sunku išvengti tam tikrų veislių išnaikinimo reiškinio. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) turėtų būti prašoma pateikti rekomendacijas dėl tinkamų mirtingumo dėl žvejybos lygių tokiomis aplinkybėmis; [9 pakeit.]

(5f)   jei būtina pereinamuoju laikotarpiu smarkiai sumažinti žvejybos galimybes siekiant pradėti taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visoje gamybos grandinėje būtų imamasi atitinkamų socialinių ir finansinių priemonių, kurios padėtų išsilaikyti įmonėms, kad pradėjus taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą būtų užtikrinta laivyno pajėgumų ir turimų išteklių pusiausvyra; [10 pakeit.]

(6)  žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano(9); bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos(10) patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“(11) nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą;

(7)  tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas visada turėtų būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu atsargumo principu, atsižvelgiant į turimus mokslinius duomenis; [12 pakeit.]

(8)  bendra žuvininkystės politika turėtų padėti apsaugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visas komerciniams tikslams naudojamas rūšis ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(12), 1 straipsnio 1 dalyje; [13 pakeit.]

(8a)   vykdant bendrą žuvininkystės politiką taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos rinkos aprūpinimo aukštos mitybinės vertės maistu, vidaus rinkos priklausomybės nuo maisto produktų tiekimo mažinimo ir tiesioginio ir netiesioginio darbo vietų kūrimo ir ekonominio pakrančių teritorijų vystymo; [14 pakeit.]

(9)  būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą žuvininkystės valdymo metodą, turėtų būti apribotas žvejybossiekiant padėti užtikrinti, kad žmogaus veiklos poveikis aplinkai, o sužvejojamų jūrų ekosistemai būtų sumažintas ir užtikrinti, kad nepageidaujamų žuvų kiekiai sumažintilaimikių būtų vengiama, jis būtų sumažintas iki minimumo ir, kai įmanoma, panaikintas, o palaipsniui panaikintivisi laimikiai būtų iškraunami; [15 pakeit.]

(10)  svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai apibrėžta atsakomybė Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų sričių Sąjungos politika;

(11)  bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti atitinkamai nuodugniai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, jų gerovę, maisto ir pašarų saugą;

(12)  bendra žuvininkystės politika turėtų būti įgyvendinama taip, kad ji būtų bendrai suderinama su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir kad ja, visų pirma, būtų atsižvelgiama į sąveiką su Sąjungos veiksmais kitose jūrų politikos srityse, sprendžiamais taikant integruotą jūrų politikąvisi laimikiai bus iškraunami(13), pripažįstant, kad visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą. Darna ir integracija turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje, Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose; [17 pakeit.]

(13)  Europos Sąjungos žvejybos laivams turėtų būti suteikta vienoda galimybė naudotis Sąjungos vandenimis ir ištekliais, kuriems taikomos BŽP taisyklės;

(14)  galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikė patenkinamai ir turėjo teigiamo poveikio siekiant išsaugoti išteklius, nes jomis ribojamos žvejybos pastangos labiausiai pažeidžiamoje Bendrijos vandenų dalyje. Be to, tos taisyklės padėjo išsaugoti tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso atitinkamų pakrantės bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra. Todėl tos taisyklės turėtų likti galioti ir, kai įmanoma, turėtų būti sustiprintos suteikiant lengvatines teises nedidelio masto, tradiciniais įrankiais vykdoma arba priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams; [18 pakeit.]

(14a)   nedidelio masto žvejybos apibrėžtis turi būti išplėsta siekiant atsižvelgti į daugiau kriterijų, ne tik į laivų dydžio kriterijų: visų pirma į vyraujančias oro sąlygas, žvejybos metodų poveikį jūrų ekosistemai, buvimo jūroje laiką ir išteklius naudojančio ekonominio subjekto ypatumus. Mažos toli nuo kranto esančios ir nuo žvejybos priklausomos salos turėtų būti ypatingai pripažintos ir remiamos finansiškai ir skiriant joms papildomai išteklių, siekiant užtikrinti jų išlikimą ir klestėjimą ateityje; [19 pakeit.]

(15)  jūrų biologiniai ištekliai aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl Azorų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose įregistruotiems žvejybos laivams turėtų būti toliau taikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose vandenyse apribojimai;

(16)  tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones. Tuo tikslu valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su viešosios valdžios institucijomis ir patariamosiomis tarybomis, turėtų sudaryti sąlygas tausumui užtikrinti, taip pat vietos lygmeniu, ir visų pirma parengiant daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių žvejybos rūšių specifiškumą. To būtų galima pasiekti vykdant bendrus veiksmus regioniniu lygmeniu ir nustatant privalomo pobūdžio taisykles, t. y. taikant sprendimų priėmimo procedūras, kurias vykdant rengiami daugiamečiai planai; [20 pakeit.]

(17)  daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių nustatymo pagrindas ir kiekybiškai įvertinami tausaus žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų naudojimo tikslai, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus, taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais. Siekiant tausiai eksploatuoti atitinkamus išteklius ir jūrų ekosistemas, daugiamečiams planams taip pat turėtų būti taikomi tiksliai apibrėžti tikslai. Šie planai turėtų būti priimami konsultuojantis su žvejybos pramonės veiklos vykdytojais, mokslininkais ir institucijomis partnerėmis, kai šie valdymo planai gali turėti socialinį ir ekonominį poveikį atitinkamiems regionams; [21 pakeit.]

(18)  būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir panaikinti šiuo metu didelį nepageidaujamą laimikį ir palaipsniui panaikinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Deja, pagal anksčiau priimtus teisės aktus žvejai dažnai įpareigojami išmesti vertingus išteklius. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos. Pirmenybė turėtų būti teikiama priemonių ir paskatų, kuriomis visų pirma siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio, kūrimui, propagavimui ir skatinimui; [22 pakeit.]

(18a)   turėtų būti nustatytas įpareigojimas iškrauti visą laimikį kiekviename žvejybos rajone. Žvejams turėtų būti leidžiama ir toliau išmesti rūšis, kurių, remiantis patikimiausia turima moksline informacija, didelė dalis išgyvena, jeigu yra paleidžiama į jūrą tame žvejybos rajone tam tikromis sąlygomis; [23 pakeit.]

(18b)   siekiant padaryti privalomu viso laimikio iškrovimą ir sumažinti besikeičiančios metinio laimikio sudėties poveikį, valstybėms narėms iki tam tikro procentinio dydžio leidžiama perleisti kvotas iš vienų metų į kitus; [24 pakeit.]

(19)  nepageidaujamo laimikio iškrovimas neturėtų būti visiškai ekonomiškai naudingas veiklos vykdytojui. Iškrovus mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančias žuvis, jų paskirtis turėtų būti apribota ir jos negali būti parduodamos žmonių maistui. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė apsispręsti, ar ji nori leisti laisvai platinti iškrautą žuvį ją dovanojant nemokamai paramos arba labdaros tikslais; [25 pakeit.]

(20)  siekiant išsaugoti išteklius ir pritaikyti laivynus ir žvejybos rajonus turėtų būti nustatyti aiškūs tam tikrų techninių priemonių tikslai, o valdymo lygmenys turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į valdymo poreikius; [26 pakeit.]

(21)  siekiant, kad išteklių, kurių išsaugojimo planai neparengti, naudojimo lygis būtų toks, kad būtų galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą, reikėtų apriboti leidžiamą laimikį ir (arba) žvejybos pastangas. Jeigu turimų duomenų nepakanka, žvejyba turėtų būti valdoma taikant apytikrius standartus; [27 pakeit.]

(21a)  Sąjunga turėtų padidinti savo pastangas, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas ir išteklių valdymas jūrose, kurios ribojasi su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, kai tinkama, kurdama tokių vietovių regionines žuvininkystės valdymo organizacijas. Visų pirma Sąjunga turėtų raginti įkurti regioninę Juodosios jūros žuvininkystės valdymo organizaciją; [28 pakeit.]

(22)  atsižvelgiant į netvirtą dalies žuvininkystės sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš anksto numatyta išteklių dalis; [29 pakeit.]

(23)  toks santykinis žvejybos veiklos stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų užtikrinti, kad būtų patenkinti konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės ypač priklauso nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai, kaip Taryba nustatė 1976 m. lapkričio 3 d. rezoliucijoje dėl 200 mylių žvejybos zonos Bendrijoje įkūrimo tam tikrų išorinių aspektų(14), įsigaliojusios 1977 m. sausio 1 d., ypač jos VII priede. Todėl siekiamo santykinio stabilumo sąvoką reikėtų suprasti būtent taip;

(24)  valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti Komisijai pagrįstus prašymus parengti priemones pagal bendrąją žuvininkystės politiką, kurias valstybės narės pripažįsta būtinomis siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl specialių apsaugos teritorijų pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(15) 4 straipsnį, specialių saugomų teritorijų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(16) 6 straipsnį ir saugomų jūrų teritorijų pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalį;

(25)  Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis ir valstybėmis narėmis, turėtų galėti priimti laikinas priemones, kai dėl žvejybos jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kyla rimta grėsmė, dėl kurios būtina imtis skubių veiksmų. Šios priemonės turėtų būti parengtos pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį ir turėtų būti taikomos fiksuotu laikotarpiu; [30pakeit.]

(26)  valstybės narės, tinkamai atsižvelgusios į atitinkamų patariamųjų tarybų ir suinteresuotųjų subjektų nuomones, turėtų galėti priimti išsaugojimo ir technines priemones bendrai žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į įvairių jūrų baseinų ir atskirų žvejybos rajonų realijas bei ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama; [31 pakeit.]

(26a)   valstybės narės turėtų būti skatinamos bendradarbiauti tarpusavyje regionų lygiu; [32 pakeit.]

(27)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti išsaugojimo ir valdymo priemones, visiems Sąjungos žvejybos laivams taikytinas jų 12 jūrmylių zonose, su sąlyga, kad tais atvejais, kai jos taikomos Sąjungos žvejybos laivams iš kitų valstybių narių, jos nėra diskriminacinės, kad prieš tai pasikonsultuojama su kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis ir kad Sąjunga dar nėra priėmusi būtent šios 12 jūrmylių zonos išsaugojimui ir valdymui skirtų priemonių;

(28)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti Sąjungos vandenų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas tik su jų vėliava plaukiojantiems Sąjungos žvejybos laivams;

(28a)   prieiga prie žuvų išteklių turėtų būti paremta skaidriais ir objektyviais aplinkosaugos ir socialiniais kriterijais, kaip atsakingos žvejybos skatinimo priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų skatinami mažiausiai aplinkai kenkiančiu būdu žvejojantys ir daugiausia naudos visuomenei teikiantys veiklos vykdytojai; [234 pakeit.]

(29)  ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles; [33 pakeit.]

(29a)   laikantis subsidiarumo principo kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos galimybių paskirstymo būdą, nenustatant jokios Sąjungos lygmeniu privalomos paskirstymo sistemos. Tuo būdu valstybės narės toliau galės savo nuožiūra nustatyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, arba tokios sistemos nenustatyti; [37 pakeit.]

(30)  žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką; [35 pakeit.]

(31)  kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos; [36 pakeit.]

(31a)  Komisija turėtų atlikti laivynų vertinimus, kad būtų galima gauti Sąjungos lygmeniu patikimus duomenis apie tikslią perteklinio pajėgumo padėtį ir būtų galima pasiūlyti tinkamas ir tikslines jo sumažinimo priemones; [34 pakeit.]

(31b)   turėtų būti nustatyta privaloma sistema, pagal kurią būtų vertinami laivų registrai ir tikrinamos pajėgumų ribos, siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė laikytųsi jai paskirtų pajėgumų ribų, ir sustiprinti žuvininkystės kontrolės sistemą, kad žvejybos pajėgumai būtų suderinti su turimais ištekliais; [38 pakeit.]

(32)  Europos Sąjungoskai kuriais atvejais valstybėms narėms vis dar reikia taikyti specialias priemones, skirtas savo žvejybos laivams, kuriems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema netaikoma, gali būti taikomos specialios priemonės, skirtos Sąjungos žvejybos laivų skaičiuipajėgumams ir turimų išteklių kiekiui suderinti. Šiose priemonėseTodėl turėtų būti vertinami kiekvienos išteklių rūšies ir baseino Sąjungos teritorijoje pajėgumai. Vertinimas turėtų būti nustatytos privalomos viršutinės laivyno pajėgumų ribos ir nacionalinės įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos, susijusios su Europos žuvininkystės fondo teikiamu finansavimu eksploatacijos nutraukimuiparemtas bendromis gairėmis. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti priemones, kurias ji nori patvirtinti siekdama sumažinti perteklinius žvejybos pajėgumus; [39 pakeit.]

(33)  valstybės narės turėtų registruoti būtiniausią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivų, plaukiojančių su jos vėliava, charakteristikas ir veiklą. Tie įrašai turėtų būti prieinami Komisijai, kad ji galėtų stebėti valstybių narių laivynų dydį;

(34)  žuvininkystės valdymui, kuris pagrįstas patikimiausiomisvisapusiškomis ir tiksliomis mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi suderinti, patikimi ir tikslūs duomenų rinkiniai. Todėl valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie laivynus ir jų žvejybos veiklą, ypač biologinius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius, taip pat į jūrą išmestų žuvų kiekius, informaciją apie žuvų išteklių tyrimus ir apie galimą žvejybos veiklos poveikį aplinkai bei jūrų ekosistemoms. Komisija turėtų suteikti reikiamas sąlygas duomenų suderinimui užtikrinti, siekiant skatinti ekosistema paremtą išteklių vertinimą; [40 pakeit.]

(35)  turėtų būti renkami ir tokie duomenys, kurie palengvintų visų žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuose veikiančių įmonių, nepaisant jų dydžio, ir tų pramonės šakų užimtumo tendencijų ekonominį vertinimą, taip pat duomenys apie tokių tendencijų poveikį žvejų bendruomenėms; [41 pakeit.]

(36)  valstybės narės, remdamosi daugiamete Sąjungos programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, ir atitinkamus rezultatus pateikti suinteresuotiesiems subjektams. Į duomenų rinkimo veiklą turėtų būti labiau įtraukiamos regioninės valdžios institucijos. Be to, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros baseino šalimis duomenų rinkimo srityje, jei įmanoma specialiai tam įsteigtoje regioninėje institucijoje, atsižvelgiant į būtinybę laikytis tarptautinės teisės, visų pirma Unclos, nuostatų; [42 pakeit.]

(37)  į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo, nepriklausomų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų pagrindų priemonėmis ir reikiamu duomenų derinimu ir sisteminimu, kurį turės atlikti Komisija; [43 pakeit.]

(38)  Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir tausaus valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi bei didesnį skaidrumą bei, užtikrindama veiksmingą suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla; [44 pakeit.]

(39)  su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą ir išsaugojimą laikantis Unclos nurodyto pertekliaus principo. Tie susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės mokslinių duomenų rinkimo sistemą ir aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones; [45 pakeit.]

(40)  sąlygos dėl žmogaus teisių įtraukimas į tausios žuvininkystės susitarimus turėtų būti visiškai suderintas su bendraisiais Sąjungos vystymosi politikos tikslais;

(41)  pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir teisinės valstybės principui turėtų būti būtinas tausios žuvininkystės susitarimų elementas, įtrauktas kaip speciali sąlyga dėl žmogaus teisių;

(41a)   dėl rimtos piratavimo problemos, su kuria susiduria pagal dvišalius ir daugiašalius susitarimus trečiosiose šalyse žvejojantys Sąjungos laivai, ir ypatingo tokių laivų pažeidžiamumo dėl piratavimo turėtų būti sustiprintos priemonės ir operacijos, siekiant juos apsaugoti; [46 pakeit.]

(42)  akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos piliečių aprūpinimas maistu, įskaitant maisto tiekimą, taip pat ekonomikos augimas ir užimtumas ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo; [47 pakeit.]

(43)  2009 m. Komisijos priimtoje Europos akvakultūros darnios plėtros strategijoje(17), kurią parėmė ir patvirtino Taryba ir teigiamai įvertino Europos Parlamentas, pažymėta, kad akvakultūros sektoriuje reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas, kaip jos tvarios plėtros pagrindą;

(44)  bendra žuvininkystės politika turėtų būti remiama 2020 m. Europos strategija dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir padedama siekti toje strategijoje(18) nustatytų tikslų;

(45)  Sąjungoje vykdomai akvakultūros veiklai turi poveikio įvairios kaimyninių valstybių narių sąlygos, tarp jų susijusios su leidimais veiklos vykdytojams; reikėtų parengti Sąjungos strategines gaires nacionalinės strategijos planams sudaryti, kad padidėtų akvakultūros sektoriaus konkurencingumas, būtų remiamas jo vystymas ir inovacijos, skatinama bei įvairinama ekonominė veikla, gerinama pakrantės regionų ir kaimo vietovių gyvenimo kokybė; be to, reikėtų nustatyti valstybių narių keitimosi informacija ir geriausia patirtimi mechanizmus, taikant atvirą nacionalinių priemonių, susijusių su verslo sauga, galimybe naudotis Sąjungos vandenimis bei erdve ir administraciniu licencijų išdavimo supaprastinimu, derinimo metodą;

(46)  dėl ypatingo akvakultūros pobūdžio turi būti įsteigtos patariamosios tarybos, kurios konsultuotų suinteresuotasias šalis apie Sąjungos politikos elementus, galinčius turėti poveikio akvakultūrai;

(46a)   atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatybes, visų pirma į jų geografinį atokumą ir žvejybos svarbą jų ekonomikai, turėtų būti įsteigta patariamoji taryba atokiausiems regionams, suskirstyta į tris skyrius, apimančius Vakarų Atlanto, Rytų Atlanto ir Indijos vandenyno jūrų baseinus. Vienas iš tos patariamosios tarybos tikslų būtų prisidėti prie priemonių kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nevaldoma žvejyba pasaulyje; [48 pakeit.]

(47)  būtina padidinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą. Tai atliekant reikia užtikrinti, kad mainai su trečiosiomis šalimis būtų abipusiai, taip Sąjungos rinkoje sukuriant vienodas sąlygas, ne tik žuvininkystės tvarumo, bet ir patikrinimų atžvilgiu; bendru žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama, nesvarbu, ar tai būtų Sąjungos ar trečiųjų šalių kilmės produktaiEuropos Sąjungoje, suteikiama geresnė galimybė vartotojams rinktis remiantis informacija ir atsekamumu, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos ekonominės žinios ir supratimas apie Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje. Į šio reglamento dalį dėl bendro rinkų organizavimo turėtų būti įtrauktos nuostatos, pagal kurias importuojami žvejybos ir akvakultūros produktai privalėtų atitikti tarptautiniu mastu pripažintus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; [49 pakeit.]

(48)  bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. Kad bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, įskaitant kovą su NNN žvejybos veikla. Taigi šioje srityje galiojantys teisės aktai turėtų būti veiksmingai įgyvendinti ir turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi; [50 pakeit.]

(49)  turėtų būti skatinama taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą naudoti šiuolaikines, veiksmingas technologijas. Valstybėms narėms arba Komisijai turėtų būti suteikta galimybė vykdyti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus; [51 pakeit.]

(50)  kad suinteresuoti veiklos vykdytojai tikrai dalyvautų taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad su jų vėliavomis plaukiojančių 12 metrų ir ilgesnių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos licencijų turėtojaijų veiklos vykdytojai proporcingai prisidėtų prieš tos sistemos veiklos išlaidų padengimo; [196 pakeit.]

(51)  dėl žuvininkystės sektoriaus plėtros ir valdymo problemų ir dėl ribotų finansinių valstybių narių išteklių valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Todėl siekiant padėti pasiekti tuos tikslus turėtų būti teikiama daugiametė Sąjungos finansinė parama, pirmiausiai skirta bendros žuvininkystės politikos prioritetams ir parengta pagal žuvininkystės pramonės konkrečius ypatumus atskirose valstybėse narėse; [52 pakeit.]

(51a)   naudojant Sąjungos finansinę paramą padedama plėtoti žuvininkystės sektoriaus viešąsias gėrybes ir paslaugas, ypač remiama kontrolė ir valdymo priemonės, informacijos rinkimas, mokslinių tyrimų ir veiklos, skirtos sveikai jūrų ekosistemai užtikrinti, plėtra; [245 pakeit.]

(52)  Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik tada, kai valstybės narės ir veiklos vykdytojai, įskaitant laivų savininkus, laikosi bendros žuvininkystės politikos. Todėl tokia finansinė parama turėtų būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba pakoreguota, jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių arba veiklos vykdytojai padaro sunkių tų taisyklių pažeidimų; [53 pakeit.]

(53)  pasitvirtino, kad siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų labai svarbu dialogas su suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas Sąjungos vandenyse ir didesnį bendros žuvininkystės politikos regionalizavimą, patariamosios tarybos turėtų integruoti į bendrą žuvininkystės politiką visų suinteresuotųjų šalių žinias ir patirtį, ypač parengdamos daugiamečius planus; [54 pakeit.]

(54)  tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota deleguotaisiais teisės aktais sukurti atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatybes, akvakultūros ir vidaus vandenų žvejybos, rinkų bei Juodosios jūros ypatybes, yra tinkama kiekvienam iš jų įsteigti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma atsižvelgiant į Juodosios jūros ypatybes; [55 pakeit.]

(55)  siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl su žvejyba susijusių žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemoniųdidelės grėsmės jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ar jūrų ekosistemai sumažinimo, jei tai reikalinga dėl privalomos skubos priežasčių, įpareigojimo užtikrinti, kad visi laimikiai būtų iškraunami siekiant laikytis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, pritaikymo, numatytųjų išteklių išsaugojimo priemonių pagal daugiamečius planus arba technines priemones, laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimo, informacijos apie Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą apibrėžimo, naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomųjų projektų vykdymo taisyklių nustatymo, III priedo pakeitimų, susijusių su patariamųjų tarybų kompetencijos zonomis, sudėtimi ir veikimusudėties ir veikimo; [56 pakeit.]

(56)  ypač svarbu, kad atlikdama deleguotųjų aktų priėmimo parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(57)  atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(58)  siekiant užtikrinti vienodas techninių veiklos reikalavimų, taikomų su žvejybos laivynų registrais ir žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimais susijusios informacijos perdavimui, įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Tie įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(19);

(59)  siekiant pagrindinio bendros žuvininkystės politikos tikslo – žvejybos ir akvakultūros sektoriams užtikrinti ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu, būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir naudojimo taisykles, taip pat taisykles, kuriomis būtų užtikrintas Sąjungos žvejybos ir kiaukutinių žvejybos sektoriaus ekonominis ir socialinis tvarumas, prireikus jam skiriant pakankamą finansavimą; [57 pakeit.]

(60)  pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(61)  2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas Nr. 2004/585/EB, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(20), turėtų būti panaikintas įsigaliojus atitinkamoms taisyklėms, priimtoms pagal šį reglamentą;

(62)  2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo(21), turėtų būti panaikintas, bet tebetaikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti; [58 pakeit.]

(63)  dėl pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kiekio ir svarbos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Bendra žuvininkystės politika apima:

2.  Bendra žuvininkystės politika apima 1 dalyje nurodytą veiklą, kai ji vykdoma:

2 straipsnis

Bendrieji tikslai

1.  Bendra žuvininkystės politika užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines būtų ekologiškai tvari ilgalaikiu laikotarpiu ir būtų valdoma būdu, derančiu su ekonominės, socialinės ir užimtumo naudos tikslais bei prisidėtų prie aprūpinimo maistu bei pramoginės žvejybos galimybių, taip pat sudarytų sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistuveikti perdirbimo pramonei ir sausumoje vykdomai veiklai, tiesiogiai susijusioms su žvejybos veikla, atsižvelgiant į vartotojų ir gamintojų interesus.

2.  Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kadužtikrinama, jog iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientas būtų nustatytas toks, kad jis padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiaižuvų išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje.

3.  Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės ir akvakultūros valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų sumažintas žvejybosprisidedama prie žmogaus veiklos poveikis jūrų ekosistemai daromo poveikio mažinimo tikslo, kad tokia veikla nebūtų prisidedama prie jūros aplinkos būklės blogėjimo, bet kad tokia veikla būtų veiksmingai derinama pagal atskirus žvejybos rajonus ir regionus.

3a.  Vykdant bendrą žuvininkystės politiką skatinamas tvarus pakrančių bendruomenių vystymasis ir gerovė, taip pat žvejybos veiklos vykdytojų užimtumas, darbo sąlygos ir sauga.

4.  Į bendrąBendra žuvininkystės politiką įtraukiamipolitika dera su Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimaiaktais ir su kitomis Sąjungos politikos priemonėmis.

4a.  Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos laivynų pajėgumai būtų suderinti su išteklių naudojimo lygiais, nustatytais pagal 2 dalį.

4b.  Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką prisidedama prie išsamių ir patikimų mokslinių duomenų rinkimo. [60 pakeit.]

3 straipsnis

Konkretieji tikslai

4 straipsnis

Gero valdymo principai

5 straipsnis

Apibrėžtys

II DALIS

GALIMYBĖ NAUDOTIS VANDENIMIS

6 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl galimybės naudotis vandenimis

1.  Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyrių priimtas priemones.

2.  Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai, zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nepažeidžiant valstybių narių kaimynystės ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės gali numatyti išimtines arba lengvatines teises smulkiąja, nepramonine arba pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams, atsižvelgdamos į socialinius ir aplinkosaugos veiksnius, taip pat į naudą, kuri gali būti gauta suteikiant išimtines arba lengvatines teises vietos ar labai mažoms įmonėms ir žvejams, naudojantiems selektyvios ir nedidelį poveikį aplinkai turinčius žvejybos metodus. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus. [251 pakeit.]

3.  Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų bazinių linijų, susijusios valstybės narės gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams. Tokie apribojimai netaikomi tradiciškai šiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, jei jie neviršija tradiciškai taikomų žvejybos pastangų. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

3a.  Paliekama dabartinė 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo(27)6 straipsnyje apibrėžto biologiškai pažeidžiamo rajono statuso formuluotė. [99 pakeit.]

4.  Nuostatos, kurios pakeis 2 ir 3 dalyje nustatytas nuostatas, priimamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

III DALIS

JŪRŲ BIOLOGINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR TAUSAUS NAUDOJIMOPRIEMONĖS [100 pakeit.]

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIEMONIŲ RŪŠYS

-7 straipsnis

Išteklių išsaugojimo priemonių bendrosios nuostatos

1.  Siekdama 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų Sąjunga patvirtina jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo priemones, kaip išdėstyta 7 ir 8 straipsniuose. Jos visų pirma patvirtinamos daugiamečių planų forma, laikantis 9, 10 ir 11 straipsnių.

2.  Tokios priemonės turi derėti su 2 ir 3 straipsniuose nurodytais tikslais ir priimamos atsižvelgiant į geriausias mokslines rekomendacijas bei nuomones, gautas iš atitinkamų patariamųjų tarybų.

3.  Valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai priimti išsaugojimo priemones, laikantis šio reglamento 17–24 straipsnių bei kitų susijusių šio reglamento nuostatų. [101 pakeit.]

7 straipsnis

Išteklių išsaugojimo priemonių rūšys

7a straipsnis

Žuvų išteklių atkūrimo zonų nustatymas

1.  Siekdamos užtikrinti gyvųjų vandens išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir vadovaudamosi atsargumo principu valstybės narės sukuria suderintą žuvų išteklių atkūrimo teritorijų, kuriose draudžiama bet kokia žvejybos veikla, tinklą, ypač įtraukiant žuvų dauginimuisi svarbias zonas.

2.  Valstybės narės nustato ir paskiria zonas, kurios yra reikalingos suderintam žuvų išteklių atkūrimo zonų tinklui sukurti. [103 pakeit.]

8 straipsnis

Techninių priemonių rūšys

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS PRIEMONĖS

9 straipsnis

Daugiamečiai planai

1.  Daugiamečių planų, Ne vėliau kaip iki …(28) Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, pirmenybės tvarka patvirtina daugiamečius planus, paremtus Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) mokslinėmis rekomendacijomis, kuriuose būtų numatytosnurodomos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekiogalimo tausios žvejybos laimikio principą, nustatymas yra prioritetas, laikantis 2 straipsnio 2 dalies. Daugiamečiais planais taip pat padedama įgyventi ir kitus tikslus, numatytus 2 ir 3 straipsniuose.

2.  Daugiamečiuose planuose nustatoma:

3.  Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių, žvejybos ir tokios žvejybosjūros ekosistemų sąveiką.

4.  Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą, įskaitant išteklių, apie kuriuos turima nedaug duomenų, vertinimus, ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis. [105 pakeit.]

10 straipsnis

Daugiamečių planų tikslai

1.  Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokįpritaikymas, kad iki 2015 m. mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuriskoeficientas būtų toks, kad padėtų vėliausiai iki 2015 m.2020 m. atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekiogalimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų visus atkurtus išteklius palaikyti tokiame lygyje.

2.  Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumonumatytas 1 dalyje, pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas ir numatomi apytikriai standartai ir priemonės, užtikrinančios bent jau panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

2a.  Nedarant poveikio 1 ir 2 dalies nuostatoms, į daugiamečius planus įtraukiamos priemonės ir jų įgyvendinimo grafikas yra proporcingi siekiamiems tikslams ir uždaviniams bei numatomam laikotarpiui. Prieš priemones įtraukiant į daugiamečius planus atsižvelgiama į jų galimą ekonominį ir socialinį poveikį. Tokios priemonės įgyvendinamos palaipsniui, išskyrus ypač skubius atvejus.

2b.  Daugiamečiuose planuose gali būti pateikiamos nuostatos, skirtos spręsti su specifinės žuvininkystės išteklių palaikymo ir atkūrimo iki tokio lygio, kad būtų užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, susijusius klausimus, jei mokslinėmis rekomendacijomis demonstruojama, jog didesnė atranka siekiant neišnaikinti tam tikrų veislių yra neįmanoma. [106 ir 107 pakeit.]

11 straipsnis

Daugiamečių planų turinys

1.   Daugiamečiame plane nurodoma:

1a.  Daugiamečiuose planuose numatoma jų nuolatinė peržiūra siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant juose numatytų tikslų, ir ypač – atsižvelgti į tokius naujus elementus kaip mokslinių rekomendacijų pokyčiai, kad būtų sudaroma galimybė atlikti visas būtinas tarpines korekcijas. [108 ir 239 pakeit.]

12 straipsnis

Įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės aktus laikymasis saugomose teritorijose

1.  Bendra žuvininkystės politika ir visos tolesnės valstybių narių patvirtintos priemonės specialiose saugomose teritorijose, nustatytoseturi visiškai atitikti Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2009/147/EB ir Direktyvą 2008/56/EB. Kai valstybė narė nustatė teritorijas, nurodytas Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, valstybės narėsji, pasikonsultavusi su Komisija, patariamosiomis tarybomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis reguliuoja žvejybos veiklą vykdo taip, kad žvejybos poveikisji visiškai atitiktų tose teritorijose būtų kuo mažesnisdirektyvose nustatytus tikslus. [109 pakeit.]

1a.  Visi veiksmai, kurių imasi Sąjunga ir valstybės narės pagal BŽP, vykdomi visapusiškai laikantis Orhuso konvencijos, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijų 61/105, 64/72 ir 66/68 ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo. [257 pakeit.]

1b.  Žvejybos, kuri vykdoma tik vienos valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, atveju tai valstybei narei suteikiama teisė priimti priemones, būtinas, kad saugomose teritorijose būtų laikomasi įsipareigojimų pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus. Tokios priemonės suderinamos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės. [258 pakeit.]

1c.  Valstybės narės, turinčios tiesioginių žvejybos interesų teritorijose, kurias paveiks 1 dalyje nurodytos priemonės, bendradarbiauja, kaip nurodyta 21 straipsnio 1a dalyje. Bet kuri iš tų valstybių narių gali prašyti, kad Komisija priimtų 1 dalyje nurodytas priemones. [111 pakeit.]

1d.  Kad Komisija imtųsi veiksmų pagal 1c dalyje nurodytą prašymą, prašymą pateikusi valstybė narė ar valstybės narės pateikia Komisijai visą susijusią informaciją apie prašomas priimti priemones, įskaitant priežasčių nurodymą, mokslinius duomenis ir išsamią informaciją apie priemonių taikymą praktikoje. Komisija, priimdama priemones, atsižvelgia į visas turimas atitinkamas mokslines rekomendacijas. [260 pakeit.]

2.  Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos su žvejyba susijusios žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose mažinimo priemonės. [114 pakeit.]

2a.  Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, Komisijai pasiūlius, priima priemones, kuriomis mažinami galimi neigiami socialiniai ir ekonominiai padariniai, atsirandantys dėl 1 dalyje nurodytų įpareigojimų laikymosi. [262 pakeit.]

13 straipsnis

Komisijos priemonės, taikomos, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams

1.  Komisija, remdamasi informacijaTurint patikimų mokslinių duomenų apie jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, gali, pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva,Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti laikinas priemonesdeleguotuosius aktus šiai grėsmei sumažinti.

Tie deleguotieji aktai priimami tik esant privalomos skubos priežastims ir laikantis 55a straipsnyje nurodytos procedūros.

2.  1 dalyje nurodytą pagrįstą prašymą valstybė narė vienu metu išsiunčia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms. [115 pakeit.]

13a straipsnis

Valstybės narės nepaprastosios padėties priemonės

1.  Jei dėl žvejybos atsiranda rimtos ir nenumatytos grėsmės gyvųjų vandens išteklių arba jūros ekosistemos apsaugai požymių valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, o dėl bet kokio nereikalingo delsimo būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, valstybė narė gali imtis nepaprastosios padėties priemonių, kurios gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

2.  Ketinančios imtis nepaprastosios padėties priemonių valstybės narės, prieš priimdamos jas, praneša apie savo ketinimus Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms, išsiųsdamos tų priemonių projektą ir paaiškinamąjį memorandumą.

3.  Valstybės narės ir atitinkamos patariamosios tarybos per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti Komisijai savo raštiškus komentarus. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina, atšaukia arba pataiso priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Esant tinkamai pagrįstoms privalomos skubos priežastims, susijusioms su dėl žvejybos gyvųjų vandens išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kylančiai rimtai ir nenumatytai grėsmei, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, remdamasi 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra. [116 pakeit.]

14 straipsnis

Techninių priemonių sistemos

14a straipsnis

Nepageidaujamų laimikių vengimas ir sumažinimas iki minimumo

1.  Prieš nustatant pareigą iškrauti visus atitinkamoje žvejybos zonoje sugautus laimikius pagal 15 straipsnį, valstybės narės, remdamosi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgdamos į atititnkamų patariamųjų tarybų nuomones, kai reikia, vykdo bandomuosius projektus, skirtus visapusiškai ištirti visus praktinius metodus, skirtus išvengti, sumažinti iki minimumo ir panaikinti nepageidaujamus laimikius žvejybos rajone. Tuos bandomuosius projektus, kai tinkama, vykdo gamintojų organizacijos. Tokių bandomųjų projektų rezultatai įtraukiami į kiekvienos žvejybos srities daugiamečius planus kaip papildomos paskatos naudoti selektyviausius turimus įrankius ir žvejybos metodus. Valstybės narės taip pat parengia išmetimų į jūrą žemėlapį, kuriame būtų parodytas išmetimų kiekvienoje žvejybos zonoje, kuriai taikoma 15 straipsnio 1 dalis, lygis. Tas žemėlapis remiasi objektyviais ir tipiniais duomenimis.

2.  Sąjunga teikia finansinę paramą, skirtą parengti ir įgyvendinti bandomuosius projektus, taikomus remiantis 1 dalies nuostatomis, bei skirtą naudoti selektyvesnę žvejybos įrangą, kad būtų sumažinti nepageidaujami ir neleistini laimikiai. Priimant finansinės paramos priemones, ypatingas dėmesys skiriamas žvejams, kuriems taikoma pareiga iškrauti visus laimikius ir kurie žvejoja mišriosios žvejybos rajonuose. [118 pakeit.]

15 straipsnis

Įpareigojimas užtikrintivisos sužvejotos žuvysvisų žvejojamų ir reglamentuojamų rūšių laimikiųbūtų iškraunamosiškrovimą ir registravimą

1.  Visas toliau nurodytų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai,žvejojamų ir reglamentuojamų rūšių žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas laikantis šio tvarkaraščio:

a)  Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.:

b)  Ne vėliau, kaip nuo 2015 m.2016 m. sausio 1 d.: menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius:

c)  Ne vėliau, kaip nuo 2016 m.2017 m. sausio 1 d.: juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus, velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes, sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus, švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius paltusus, paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio jūros priedugnio žuvis– žuvininkystė, nepatenkanti į 1a dalies apibrėžtį Sąjungos vandenyse ir ne Sąjungos vandenyse.

1a.  Žvejybos rajone pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti visą laimikį, visų rūšių, kurioms taikomas tas įpareigojimas, laimikiai turi būti registruojami ir prireikus atimami iš žvejui, gamintojų organizacijai arba atitinkamai kolektyvinio valdymo grupei nustatytos kvotos, išskyrus rūšis, kurios gali būti išleistos į jūrą pagal 1b dalį.

1b.  Toliau nurodytoms rūšims netaikomas 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti žuvis:

1c.  Siekiant supaprastinti ir suderinti įpareigojimo iškrauti visus laimikius įgyvendinimą ir išvengti nepriimtinų tikslinių rūšių žvejybos sutrikimų bei sumažinti nepageidaujamus laimikius, 9 straipsnyje nurodytuose daugiamečiuose planuose arba konkrečiuose Sąjungos teisės aktuose dėl iškrovimo įpareigojimo vykdymo arba kituose Sąjungos teisės aktuose, kai tinkama, nustatomas:

2.  Remiantis patikimiausiomis, tiksliomis ir naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir prireikus siekiant apsaugoti žuvų jauniklius atgrasant žvejus nuo jų tyčinio gaudymo, nustatomi 1 dalyje nurodytųminimalūs žuvų jauniklių išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas mažesnes, atspindintys pirmojo dauginimosi amžių ir dydį žuvų ištekliams, kuriems taikoma 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visus laimikius. Sužvejotos mažesnės nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui įžuvys gali būti naudojamos tik ne žmogaus suvartojimui skirtiems produktams, kaip pvz., žuvų miltus arbamiltams, žuvų taukams, naminių gyvūnų ėdalui arba kaip jauksa. Atitinkama valstybė narė gali leisti dovanoti tokią žuvį nemokamai paramos arba labdaros tikslais.

3.  Išteklių, kuriems taikomas iškrovimo įpareigojimas, atveju valstybės narės gali pasinaudoti kasmetiniu lankstumu, kuris lygus 5 proc. nuo leidžiamo iškrauti kiekio, nepažeidžiant konkrečiuose teisės aktuose numatytų didesnio lankstumo dydžių. Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai nustatomiir taisyklės gali būti nustatomi pagal … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2013 dėl bendro žuvininkystėsžvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo(29)(30)27 straipsnį39 straipsnį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį. Tai atliekant, valstybės narės laikosi veiksmingumo ir proporcingumo principų.

5.  1 dalis taikoma nedarant poveikio tarptautiniams įsipareigojimams.

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų. [119 pakeit.]

16 straipsnis

Žvejybos galimybės

1.  Valstybėms narėms paskirtosTvirtindama ir skirstydama žvejybos galimybes, Taryba veikia pagal 2, 9, 10 ir 11 straipsnius, laikosi ilgalaikės perspektyvos ir remiasi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Žvejybos galimybės tarp valstybių narių paskirstomos taip, kad kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvųbūtų užtikrintas santykinis žvejybos stabilumas dėl išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumąarba žūklės rajono. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

Taryba nustato trečiųjų šalių žvejybos galimybes Sąjungos vandenyse ir paskirsto šias galimybes kiekvienai trečiajai šaliai.

Žvejybos galimybių valstybėms narėms arba trečiosioms šalims paskirstymas priklauso nuo to, ar jos laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

1a.  Kiekvienais metais spręsdama dėl kvotų skyrimo, Taryba visapusiškai atsižvelgia į regionus, kurių vietos bendruomenės ypač priklauso nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, kaip Taryba nustatė 1976 m. lapkričio 3 d. rezoliucijoje dėl 200 mylių žvejybos zonos Bendrijoje įkūrimo tam tikrų išorinių aspektų, įsigaliojusioje 1977 m. sausio 1 d., ypač jos VII priede.

2.  Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

3.  Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius laimikių tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus daugiamečiuose planuose pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio b, c ir h punktus. Jei atitinkamas daugiametis planas buvo patvirtintas komercinės paskirties žuvų ištekliams, Taryba užtikrina, kad iki 2015 m. bendras leistinas laimikis būtų toks, kad padėtų vėliausiai iki 2020 m. atkurti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą ir leistų šiuos išteklius palaikyti tokiame lygyje.

3a.  Tarybai priimant sprendimus, kuriais nustatomos žvejybos galimybės, dalyvauja Europos Parlamento ir patariamųjų tarybų delegacijos.

3b.  Kai dėl duomenų trūkumo neįmanoma nustatyti tokio tam tikrų išteklių naudojimo masto, kuris atitiktų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį:

3c.  Kiekviena valstybė narė sprendžia dėl jai pagal Sąjungos teisę priskirtų žvejybos galimybių paskirstymo būdo su jos vėliava plaukiojantiems laivams. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai.

4.  Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

4a.   Jei Komisija, vadovaudamasi taikant 19 arba 23 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad valstybė narė nepriėmė tinkamų priemonių pagal 17–24 straipsnius, yra sumažinamos ateinančių ar vėlesnių metų Sąjungos skirstomos žvejybos galimybės tai valstybei narei ir nutraukiamas arba sustabdomas Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas tai valstybei narei arba pateikiamas prašymas taikyti pagal BŽP teikiamos Sąjungos finansinės paramos finansinį koregavimą pagal 50 straipsnį. Tokios priemonės yra proporcingos atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, mastą, trukmę ir dažnumą.

4b.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę ataskaitą, kurioje įvertinama, ar dabartinės žvejybos galimybės yra veiksmingos atkuriant ir išsaugant žvejojamų rūšių populiacijų dydžius, viršijančių dydžius, kurie jau atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą tikslą. [120, 264, 293 ir 301 pakeit.]

16a straipsnis

Valstybių narių žvejybos galimybių skirstymo kriterijai

Skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nustatyta 16 straipsnyje, valstybės narės remiasi skaidriais ir objektyviais aplinkosaugos ir socialiniais kriterijais, pvz. žvejybos poveikiu aplinkai, nuostatų laikymosi istorija ir indėliu į vietos ekonomiką. Galima naudoti ir kitus kriterijus, pvz. istorinius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį. Valstybės narės, paskirstydamos joms skirtas žvejybos galimybes, gali numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius ar žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, kaip antai, sunaudojama mažiau energijos ar daroma mažesnė žala buveinėms. [227 pakeit.]

III ANTRAŠTINĖ DALIS

REGIONALIZAVIMAS

I SKYRIUS

DAUGIAMEČIAI PLANAI

17 straipsnis

Pagal daugiamečius planus priimamos išteklių išsaugojimo priemonės

1.  Pagal šiame straipsnyje apibrėžtas procedūras valstybėms narėms gali būti, bendrai vykdančioms žvejybos veiklą, leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose ir laikantis dabartiniame straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės:

2a.  Valstybės narės bendradarbiauja viena su kita siekdamos užtikrinti, kad būtų priimtos suderinamos priemonės, atitinkančios daugiamečiuose planuose numatytus tikslus, ir tarpusavyje koordinuoja šių priemonių vykdymą. Šiuo tikslu valstybės narės, jei tai įgyvendinama ir taikytina, naudoja esamas regioninio institucinio bendradarbiavimo struktūras ir mechanizmus, įskaitant tuos, kurie veikia pagal regionines jūrų konvencijas, apimančias atitinkamą žvejybos rajoną arba žvejybos rūšį.

Valstybių narių, kurios bendrai vykdo žvejybos veiklą, koordinavimo pastangoms gali būti skiriamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansavimas laikantis … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2013 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo(32)(33) nuostatų.

2b.  Valstybės narės konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis ir Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir (arba) ŽMTEK dėl priemonių, kurios turi būti priimtos, projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas. Apie tokius projektus tuo pat metu pranešama Komisijai ir toms kitoms valstybėms narėms bendrai vykdančioms žvejybos veiklą. Valstybės narės deda visas pastangas siekdamos ankstyvuoju etapu viešai ir skaidriai įtraukti į šias konsultacijas kitas atitinkamas suinteresuotąsias susijusios žvejybos rūšies šalis tam, kad rengiant numatytas priemones būtų galima gauti visų atitinkamų šalių nuomones ir pasiūlymus.

Valstybės narės viešai skelbia išteklių išsaugojimo priemonių, kurias jos siūlo priimti, projekto santrauką.

2c.  Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į atitinkamų patariamųjų tarybų, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir (arba) ŽMTEK pateiktas nuomones ir, jei priimtos galutinės priemonės nukrypsta nuo šių nuomonių, pateikia išsamius paaiškinimus apie šių nukrypimų priežastis.

2d.  Jei valstybės narės pageidauja iš dalies pakeisti priimtas priemones, taip pat taikomos 2–2c dalys.

2e.  Komisija, siekdama užtikrinti, kad priimtos priemonės būtų nuoseklios bei koordinuojamos regionų lygmeniu ir atitiktų parengtus daugiamečius planus, priima gaires, nustatančias išsamią tvarką, kurios turi būti laikomasi taikant 2a, 2b ir 2c dalis. Šiomis gairėmis gali būti nustatomos arba tvirtinamos administracinės sistemos, pvz., regioninės žvejybos darbo grupės, siekiant praktikoje organizuoti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, ypač siekiant skatinti ir lengvinti kiekvienos valstybės narės priemonių patvirtinimą.

2f.  Valstybės narės, kurios dalijasi žvejybos rajonu, gali susitarti ir bendradarbiauti, siekdamos pagal daugiamečius planus, priimtus iki 2014 m. ir atitinkančius 25 straipsnyje nustatytą procedūrą, įgyvendinti bendras priemones.

2g.  Žvejybos, kuri vykdoma tik vienos valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, atveju atitinkama valstybė narė įsteigia vieną ar daugiau bendro valdymo komitetų, kurie apima visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Su tokiais komitetais konsultuojamasi dėl priemonių, kurias reikia priimti. Jei valstybė narė ketina kaip nors nukrypti nuo rekomendacijos, gautos iš tokio komiteto, ji paskelbia vertinimą, kuriame išsamiai išdėsto tokio nukrypimo nuo rekomendacijos priežastis. [121 pakeit.]

18 straipsnis

Valstybių narių pranešimas apie išteklių išsaugojimo priemones

Išteklių išsaugojimo priemones pagal 17 straipsnio 1 dalį priimančios valstybės narės paskelbia tokias priemones ir praneša apie tas priemones praneša jas Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms. [122 pakeit.]

19 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 17 straipsnio 1 dalį17 straipsnį priimtų išteklių išsaugojimo priemonių suderinamumą su tikslais ir jų veiksmingumą ir bet kuriuo atveju atlieka vertinimą bei pateikia ataskaitą tais klausimais ne rečiau kaip kas trejus metus arba kaip gali būti reikalaujama pagal atitinkamą daugiametį planą. Vertinimas grindžiamas geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Laikydamosi 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (Inspire)(34) ir siekiant, kad Komisija galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimu, valstybės narės suteikia Komisijai naudotojo teises ir prieigą prie parengtos medžiagos ir duomenų, naudotų parengiant ir tvirtinant nacionalines išsaugojimo priemones pagal 17 straipsnį.

Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Direktyva 2003/4/EB(35) ir Reglamentai (EB) Nr. 1049/2001(36) ir (EB) Nr. 1367/2006(37). [123 pakeit.]

1a.  Bet kurio vertinimo, atlikto pagal šį straipsnį, rezultatus Komisija skelbia viešai ir užtikrina, kad ši informacija būtų viešai prieinama, t. y. publikuoja ją atitinkamose interneto svetainėse arba pateikia tiesioginę nuorodą. Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Reglamentai (EB) Nr. 1049/2001 ir (EB) Nr. 1367/2006.[124 pakeit.]

20 straipsnis

Numatytosios apsaugos priemonės, priimtos pagal daugiamečių planų sistemą

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per trislaikotarpį, kuris numatytas daugiamečiame plane arba, jei to nepadaroma, per šešis mėnesius nuo daugiamečio plano įsigaliojimo.

2.  Jei Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jeimano, kad:

2a.  Jei Komisija pagal 2 dalį teikia nuomonę, susijusiai valstybei narei skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį ji pakeičia priemones taip, kad jos būtų suderinamos su daugiamečio plano tikslais ir per kurį tie tikslai turi būti pasiekti.

2b.  Jei valstybė narė nepakeičia savo priemonių pagal 2a dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės.

3.  Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

3a.  Prieš priimdama deleguotuosius aktus pagal 55 straipsnį Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis ir Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir (arba) ŽMTEK dėl priimamo priemonių projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas. [125 pakeit.]

II SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

21 straipsnis

Techninės priemonės

1.  Valstybėms narėms gali būti leidžiamasuteikiami įgaliojimai pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių nariųSąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad tokios techninės priemonės:

1a.  Valstybės narės bendradarbiauja viena su kita siekdamos užtikrinti, kad būtų priimtos suderinamos priemonės, atitinkančios techninių priemonių sistemose numatytus tikslus, taip pat koordinuoja tarpusavyje šių priemonių vykdymą. Šiuo tikslu valstybės narės, jei tai įgyvendinama ir taikytina, naudoja esamas regioninio institucinio bendradarbiavimo struktūras ir mechanizmus, įskaitant tuos, kurie veikia pagal regionines jūrų konvencijas, apimančias atitinkamą žvejybos rajoną arba žvejybos rūšį.

1b.  Valstybės narės konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir (arba) ŽMTEK dėl priimamo priemonių projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas. Apie tokius projektus tuo pat metu pranešama Komisijai ir toms kitoms valstybėms narėms, kurios bendrai vykdo žvejybos veiklą. Valstybės narės deda visas pastangas siekdamos ankstyvuoju etapu viešai ir skaidriai įtraukti į šias konsultacijas kitas atitinkamas suinteresuotąsias susijusios žvejybos rūšies šalis tam, kad rengiant numatytas priemones būtų galima gauti visų atitinkamų šalių nuomones ir pasiūlymus.

1c.  Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į atitinkamų patariamųjų tarybų, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir (arba) ŽMTEK pateiktas nuomones ir, jei priimtos galutinės priemonės nukrypsta nuo šių nuomonių, pateikia išsamius paaiškinimus apie šių nukrypimų priežastis.

1d.  Jei valstybės narės pageidauja iš dalies pakeisti priimtas priemones, taip pat taikomos 1a, 1b ir 1c dalys.

1e.  Komisija, siekdama užtikrinti, kad priimtos priemonės būtų nuoseklios ir koordinuojamos regionų lygmeniu bei atitiktų parengtas techninių priemonių sistemas, priima gaires, nustatančias išsamią tvarką, kurios turi būti laikomasi taikant 1a, 1b ir 1c dalis. Šiomis gairėmis gali būti nustatomos arba tvirtinamos administracinės sistemos, pvz., regioninės žvejybos darbo grupės, siekiant praktikoje organizuoti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, ypač siekiant skatinti ir lengvinti kiekvienos valstybės narės priemonių patvirtinimą. [126 pakeit.]

22 straipsnis

Valstybių narių pranešimas apie technines priemones

Technines priemones pagal 21 straipsnį priimančios valstybės narės paskelbia tokias priemones ir praneša apie jas Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms. [127 pakeit.]

23 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti valstybių narių pagal 21 straipsnį priimtų techninių priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą ir bet kuriuo atveju atlieka įvertinimą bei pateikia ataskaitą šiais klausimais ne rečiau kaip kartą kas trejus metus arba kaip gali būti reikalaujama pagal atitinkamą techninių priemonių sistemą.

1a.  Laikydamosi Direktyvos 2007/2/EB ir siekiant, kad Komisija galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimu, valstybės narės suteikia Komisijai naudotojo teises ir prieigą prie parengtos medžiagos ir duomenų, naudotų kuriant ir tvirtinant technines priemones pagal 21 straipsnį.

Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Direktyva 2003/4/EB ir Reglamentai (EB) Nr. 1049/2001 ir (EB) Nr. 1367/2006. [128 pakeit.]

1b.  Bet kurio vertinimo, atlikto pagal šį straipsnį, rezultatus Komisija skelbia viešai ir užtikrina, kad ši informacija būtų viešai prieinama, t. y. publikuoja ją atitinkamose interneto svetainėse arba pateikia tiesioginę nuorodą. Galimybę susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuoja Reglamentai (EB) Nr. 1049/2001 ir (EB) Nr. 1367/2006. [129 pakeit.]

24 straipsnis

Numatytosios priemonės, priimtos pagal techninių priemonių sistemą

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša Komisijai apie tas priemones per tristechninių priemonių sistemoje numatytą laikotarpį arba, jo nesant, per šešis mėnesius nuo techninių priemonių sistemos įsigaliojimo.

2.  Jei Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos techninės priemonės, jeimano, kad valstybių narių priemonės, remiantis pagal 23 straipsnį atliktu įvertinimu, laikomos:

2a.  Jei Komisija pagal 2 dalį teikia nuomonę, susijusiai valstybei narei skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį ji pakeičia savo priemones taip, kad jos būtų suderinamos su techninių priemonių sistemos tikslais, ir per kurį būtų pasiekti tie tikslai.

2b.  Jei valstybė narė nepakeičia savo priemonių pagal 2a dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos techninių priemonių sistemoje taikomos techninės priemonės.

3.  Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai. Komisijai priėmus deleguotąjį aktą, valstybių narių priemonės nustoja galioti.

3a.  Prieš priimdama šiame straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba ir ŽMTEK dėl priimamo priemonių projekto, prie kurio pridedamas aiškinamasis memorandumas. [130 pakeit.]

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

NACIONALINĖS PRIEMONĖS

25 straipsnis

Valstybių narių priemonės, taikomos tik su jų vėliava plaukiojantiems laivams

1.   Valstybė narė gali priimti priemones, skirtas žuvų ištekliams Sąjungos vandenyse išsaugoti, jei tos priemonės:

1a.  Valstybė narė kontrolės tikslais informuoja kitas atitinkamas valstybes nares apie pagal 1 dalį priimtas nuostatas. [132 pakeit.]

1b.  Valstybės narės viešai paskelbia informaciją, susijusią su priemonėmis, kurios priimamos pagal šį straipsnį. [133 pakeit.]

26 straipsnis

Valstybių narių priemonės, taikomos 12 jūrmylių zonoje

1.  Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mažinti žvejybos poveikįsiekti tikslų, susijusių su kitais gyvaisiais vandens ištekliais ir jūros ekosistemų išsaugojimuipriežiūra arba apsaugos būklės gerinimu, 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių ar konkrečiai nesprendžia problemos, kurią nurodė atitinkama valstybė narė. Valstybės narės priemonės suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės. [134 pakeit.]

2.  Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina taikyti valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios priemonės priimamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis narėmis ir patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto, Komisijai, atitinkamoms valstybėms narėms ir patariamosioms taryboms pranešama apie priemones kartu pateikiant aiškinamąjį memorandumą, kuriame taip pat įrodoma, kad jos yra nediskriminuojančios. [135 pakeit.]

2a.  Valstybės narės viešai paskelbia informaciją, susijusią su priemonėmis, kurios priimamos pagal šį straipsnį. [136 pakeit.]

IV DALIS

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO GALIMYBĖ

27 straipsnis

Perleidžiamųjų žvejybos konsecijų sistemos nustatymas

1.  Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. nustato perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, taikomą

2.  Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės narės gali taikyti ir žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja ne traukiamuosius, o kitų rūšių žvejybos įrankius; apie tai jos praneša Komisijai.

28 straipsnis

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų paskyrimas

1.  Perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis suteikiama teisė naudotis pagal 29 straipsnio 1 dalį paskirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis.

2.  Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

3.  Valstybės narės, skirdamos perleidžiamąsias mišriosios žvejybos koncesijas, atsižvelgia į tikėtiną tokią žvejybą vykdančių laivų sužvejoto kiekio sudėtį.

4.  Perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybė narė gali skirti tik su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo savininkui arba fiziniams ar juridiniams asmenims, kad jos būtų naudojamos žvejojant tokiu laivu. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos gali būti sujungtos į krūvą, kad jomis galėtų bendrai naudotis fiziniai ar juridiniai asmenys arba pripažintos gamintojų organizacijos. Valstybės narės, remdamosi skaidriais ir nešališkais kriterijais, gali nustatyti reikalavimus, kuriuos reikia atitikti, norint gauti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų.

5.  Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį iki ne mažiau kaip 15 metų, kad vėliau jos galėtų būti perskirstytos. Jei valstybės narės neapribojo perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpio, jos gali atšaukti koncesijas, pranešdamos apie tai ne vėliau kaip prieš 15 metų.

6.  Atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybės narės gali ir vėliau apie tai pranešusios, jei nustatoma, kad koncesijų turėtojas padarė sunkų pažeidimą. Koncesijos atšaukiamos nuodugniai laikantis bendros žuvininkystės politikos, proporcingumo principo ir, jei būtina, nedelsiant.

7.  Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, valstybės narės gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei trejus metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai.

29 straipsnis

Individualių žvejybos galimybių paskyrimas

1.  Individualias žvejybos galimybes 28 straipsnyje nurodytų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams valstybės narės skiria, atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, paskirtas valstybėms narėms arba nustatytas valdymo planuose, kurias valstybės narės priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį.

2.  Valstybės narės nustato tų rūšių, kurių žvejybos galimybių nėra nustačiusi taryba, žvejybos galimybes, kurios, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, gali būti skiriamos su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams.

3.  Žvejybos laivai imtis žvejybos veiklos tik tada, kai turi pakankamai individualių žvejybos galimybių visam potencialiam sužvejotam kiekiui.

4.  Valstybės narės gali rezervuoti iki 5 % žvejybos galimybių. Jos nustato tikslus ir skaidrius kriterijus, kuriais remiantis būtų paskirtos šios rezervinės žvejybos galimybės. Tos žvejybos galimybės gali būti paskirtos tik teisėtiems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams, nurodytiems 28 straipsnio 4 dalyje.

5.  Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį skirdama žvejybos galimybes, gali neviršydama jei paskirtų žvejybos galimybių numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius, kurie padeda išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo.

6.  Valstybės narės gali nustatyti mokestį už naudojimąsi individualiomis žvejybos galimybėmis, skirtą su žuvininkystės valdymu susijusioms išlaidoms padengti.

30 straipsnis

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų ir individualių žvejybos galimybių registras

Valstybės narės sudaro ir tvarko perleidžiamųjų žvejybos koncesijų ir individualių žvejybos galimybių registrą.

31 straipsnis

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimas

1.  Valstybės narės ribose teisėti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojai gali vienas kitam perleisti visas jiems priklausančias koncesijas arba jų dalį.

2.  Valstybė narė gali leisti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas perleisti kitoms valstybėms narėms arba gauti iš jų.

3.  Valstybės narės gali reguliuoti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą, numatydama skaidriais ir nešališkais kriterijais grindžiamas koncesijų perleidimo sąlygas.

32 straipsnis

Individualių žvejybos galimybių nuomojimas

1.  Visos individualios žvejybos galimybės arba jų dalis gali būti nuomojamos valstybės narės ribose.

2.  Valstybė narė gali leisti individualias žvejybos galimybes nuomoti kitoms šalims arba nuomotis iš jų.

33 straipsnis

Žvejybos galimybių, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, paskirstymas

1.  Kiekviena valstybė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams galėtų būti paskirstytos jai pagal 16 straipsnį paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai.[137 pakeit.]

V DALIS

ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ VALDYMAS

34 straipsnis

Žvejybos pajėgumų reguliavimas

1.  Valstybės narės, kai reikia, nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė jų laivynų žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra, laikantis 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų tikslų.

1a.  Siekdamos įgyvendinti 1 dalyje nustatytą tikslą, valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 30 d. atlieka pajėgumų vertinimą, o to vertinimo rezultatus perduoda Komisijai. Pajėgumų vertinimas apima vertinimo metu esančių bendrų laivyno pajėgumų kiekviename žvejybos rajone ir laivyno segmente, taip pat jų poveikio atitinkamiems ištekliams ir platesnei jūrų ekosistemai analizę. Pajėgumų vertinime pateikiama ir laivyno pelningumo ilgalaikiu laikotarpiu analizė. Siekiant, kad visose valstybėse narėse vertinimai būtų atliekami vienodai, vertinimai atliekami pagal Komisijos gaires dėl geresnės žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės ir juos atliekant atsižvelgiama į laivyno pelningumą. Vertinimų rezultatai yra viešai prieinami.

1b.  Jei vertinime nurodoma, kad esama neatitikties tarp jos žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių, valstybė narė per vienerius metus po to vertinimo patvirtina išsamią programą, kurioje pateikiamas privalomas įgyvendinimo grafikas ir kurioje nustatomi jos laivynų žvejybos pajėgumų patikslinimai, kai tai susiję su laivų charakteristikomis ir skaičiumi, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra. Valstybė narė perduoda programą Komisijai, Europos Parlamentui ir kitoms valstybėms narėms.

1c.  Jei toks vertinimas nėra pateikiamas arba jeigu iš valstybės narės yra reikalaujama pateikti pajėgumų mažinimo programą, o ji to nepadaro, arba jei valstybė narė neįgyvendina tokios programos, Sąjungos tai valstybei narei pagal bendrą žuvininkystės politiką teikiama finansinė parama nutraukiama.

Kaip paskutinė išeitis, jei vieną iš pirmoje pastraipoje paminėtų veiksmų vėluojama atlikti dvejais ar daugiau metų, Komisija gali sustabdyti atitinkamo laivyno segmento žvejybos galimybes.

2.  Pasitraukti iš laivyno gaunant viešąją pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui leidžiama tik tuomet, jei prieš tai buvo panaikinta žvejybos licencija ir žvejybos leidimai.

3.  Žvejybos galimybės, atitinkančios iš laivyno su viešąja pagalba pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiamos kitomis.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jų laivyno žvejybos pajėgumai niekada neviršytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, nustatytos pagal 35 straipsnį.

4a.  Norėdami gauti žvejybos licenciją arba leidimą, Sąjungos laivai privalo turėti galiojantį variklio sertifikatą, išduotą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. [138 ir 241 pakeit.]

34a straipsnis

Įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programa

Valstybės narės įtraukimą į laivyną ir pasitraukimą iš jo tvarko taip, kad naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai atlikus bent tokios pat apimties pajėgumų pašalinimą iš laivyno be viešosios paramos. [139 pakeit.]

35 straipsnis

Žvejybos pajėgumų valdymas

1.  Kiekvienos valstybės narės laivynui griežtai taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

2.  Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad žvejybos laivams, kuriems taikoma pagal 27 straipsnį nustatyta perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, nebūtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Tuo atveju viršutinės žvejybos pajėgumų ribos perskaičiuojamos atsižvelgiant tik į tuos žvejybos laivus, kuriems netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema.Iki …(38) gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šio reglamento II priedą ir Reglamentą (EEB) Nr. 2930/86 siekiant apibrėžti žvejybos pajėgumus, susijusius su visais išmatuojamais laivo parametrais, galinčiais turėti poveikio laivo žvejybos pajėgumams.

Nauju apibrėžimu atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius kriterijus bei valstybių narių kontrolės pastangas. Tokiame pasiūlyme kiekvienos valstybės narės laivynas suskirstomas į segmentus, įskaitant specialią laivų, veikiančių atokiausiuose regionuose, klasifikaciją ir laivų, veikiančių išskirtinai už Sąjungos vandenų ribų, klasifikaciją.

3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimu. [140 pakeit.]

36 straipsnis

Žvejybos laivynų registrai

1.  Valstybės narės registruoja šiame reglamente nustatytoms priemonėms valdyti reikalingą informaciją apie su jų vėliavomis plaukiojančių Europos Sąjungos žvejybos laivų savininkus, laivo ir įrankių charakteristikas ir veiklą ir šią informaciją paskelbia bei užtikrina, kad asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti.

2.  Valstybės narės užtikrinapateikia Komisijai prieigą prie 1 dalyje nurodytos informacijosnurodytą informaciją.

3.  Komisija sudaro Sąjungos žvejybos laivyno registrą, kuriame pateikia pagal 2 dalį gaunamą informaciją.

4.  Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta informacija prieinama visoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo.

5.  Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus, susijusiuspriima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai veiklos reikalavimai, susiję su 2, 3 ir 4 dalyse nurodytosnurodytais informacijos perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [141 pakeit.]

VI DALIS

MOKSLINIS ŽUVININKYSTĖS VALDYMO PAGRINDAS

37 straipsnis

Žuvininkystės valdymui skirtų duomenų reikalavimai

1.  Jūros biologinių išteklių išsaugojimas, valdymas ir tausus naudojimas privalo būti paremtas naujausiais duomenimis. Šiuo tikslu valstybės narės renka biologinius, techninius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu grindžiamam žuvininkystėsgrindžiamai žuvininkystei valdymui, tvarko juos ir užtikrina jų prieigą galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas įstaigas. TaisSąjunga per EJRŽ fondą suteikia finansinį indėlį, kuris būtų pakankamas šių duomenų įgijimui. Duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti: [142 pakeit.]

2.  Valstybės narės:

2a.  Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai trumpą ataskaitą, kurioje išvardijamos žuvininkystės sritys, kurių duomenis reikia rinkti, ir dėl kiekvienos kategorijos bei kiekvienu atveju nurodoma, ar reikalavimai buvo patenkinti. Ataskaita paskelbiama viešai. [151 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina mokslinių žuvininkystės valdymo duomenų, įskaitant socialinius bei ekonominius duomenis, rinkimo ir tvarkymo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Tuo tikslu jos paskiria nacionalinius korespondentus ir rengia metinius nacionalinio koordinavimo posėdžius. Europos Parlamentui ir Komisijai pranešama apie nacionalinio koordinavimo veiklą, jie kviečiami į koordinavimo posėdžius. [152 pakeit.]

4.  Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, savo duomenų rinkimo veiklą derina su kitų to regiono valstybių narių duomenų rinkimo veikla ir stengiasi suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie vandenys priklauso. [153 pakeit.]

5.  Nuo 2014 m. duomenys renkami, tvarkomi ir naudojami pagal daugiametę programą. Į tokią daugiametę programą įtraukiami renkamų duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis.

6.  Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis, ir kuriais užtikrinamas koordinavimas tarp valstybių narių joms renkant duomenis ir juos pateikiant. [154 pakeit.]

7.  Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus, susijusius su surinktų duomenų perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos tikrinimo procedūros.

7a.  Jei valstybė narė nesilaiko duomenų rinkimo reikalavimų, viešoji pagalba jai panaikinama ir Komisija skiria papildomas sankcijas. [155 pakeit.]

37a straipsnis

Konsultavimasis su mokslo institucijomis

Komisija nuolat konsultuojasi su atitinkamomis mokslinėmis institucijomis klausimais, susijusiais su žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įskaitant biologinius, ekonominius, aplinkos apsaugos, socialinius ir techninius aspektus, tuo pat metu atsižvelgiant į tinkamą viešojo finansavimo panaudojimą, siekiant vengti įvairių mokslinių institucijų veiklos dubliavimo. [156 pakeit.]

38 straipsnis

Mokslinių tyrimų programos

1.  Valstybės narės priima nacionalines žuvininkystėsžvejybos ir akvakultūros mokslinių duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų programas. Savo žuvininkystės duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklą jos derina su kitų valstybių narių ir Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų programomis, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir, kai reikia, įtraukiant atitinkamas patariamąsias tarybas. Sąjunga, pasinaudodama turimomis mokslinių tyrimų ir žuvininkystės priemonėmis, užtikrina pakankamą šių programų finansavimą. [157 ir 285 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad mokslinio konsultavimo procese dalyvautų pakankamai atitinkamą kompetenciją turinčių specialistų, tuo pat metu įtraukiant susijusius mokslinių tyrimų centrus. [158 pakeit.]

2a.  Valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos, padarytos renkant nacionalinius žuvininkystės mokslinius duomenis ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ataskaitas. [159 pakeit.]

2b.  Mokslinių tyrimų programų rezultatai skelbiami visai Europos mokslininkų bendruomenei. [160 pakeit.]

VII DALIS

IŠORĖS POLITIKA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPTAUTINĖS ŽUVININKYSTĖS ORGANIZACIJOS

39 straipsnis

Tikslai

1.  Siekdama užtikrinti tausų jūros biologinių išteklių naudojimą ir valdymą, Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir politikos tikslų nurodytų tikslų, skatina veiksmingą tarptautinės žvejybos priemonių bei teisės aktų įgyvendinimą ir dalyvauja su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veikloje bei ją remia. Vykdydama šią veiklą Sąjunga laikosi tarptautinių įsipareigojimų, pareigų ir politikos tikslų, taip pat nuosekliai laikosi šio reglamento 2, 3 ir 4 straipsniuose ir kitose Sąjungos politikos priemonėse nurodytų tikslų.

2.  Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline informacija, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.Visų pirma Sąjunga:

2a.  Sąjunga aktyviai remia teisingų ir skaidrių žvejybos galimybių paskirstymo mechanizmų plėtrą.

3.  Europos Sąjunga, dalyvaudama RŽVO ir tarptautinėse organizacijose, aktyviai prisideda prie mokslinių žinių plėtros ir ją remia. [161 pakeit.]

3a.  Sąjunga skatina skirtingų RŽVO bendradarbiavimą siekdama suderinti ir praplėsti daugiašalių veiksmų pagrindą bei remia mokslo žinių ir rekomendacijų plėtrą RŽVO ir tarptautinėse organizacijose, taip pat laikosi gautų rekomendacijų. [162 pakeit.]

40 straipsnis

Tarptautinių nuostatų laikymasis

Sąjunga, padedama Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusiomis su žuvininkyste, įskaitant RŽVO, kad būtųsiekiant griežčiau laikomasilaikytis šių tarptautinių organizacijų priimtų priemonių, ypač skirtų kovai su NNN žvejyba, užtikrinant, kad jų būtų griežtai laikomasi.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veiklos vykdytojai laikytųsi pirmoje dalyje nurodytų priemonių. [Am. 163]

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TAUSIOS ŽUVININKYSTĖS SUSITARIMAI

41 straipsnis

Tausios žuvininkystės susitarimų principai ir tikslai

1.   Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo pagrindas, laikantis atitinkamų tarptautinių organizacijų, įskaitant RŽVO, priimtų priemonių. Tokį pagrindą gali sudaryti:

Taip pat įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad žvejyba būtų vykdoma laikantis teisinio tikrumo principo. [164 pakeit.]

1a.  Siekdama užtikrinti gyvųjų jūros atsargų tausų naudojimą, Sąjunga turėtų vadovautis tikslu, pagal kurį tausios žvejybos susitarimai su trečiosiomis šalimis būtų sudaromi siekiant dvišalės naudos ir jais būtų prisidedama prie Sąjungos laivyno veiklos tąsos gaunant trečiosios šalies perviršio dalį, atitinkančią Sąjungos laivyno interesus. [165 pakeit.]

2.  Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Unclos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas aiškiu ir skaidriu būdu ir remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie bendras konkrečių išteklių visų laivynų žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą. [166 pakeit.]

2a.  Į tausios žuvininkystės susitarimus ir susitarimus dėl abipusės prieigos įtraukiama:

2b.  Tausios žuvininkystės susitarimais ir susitarimais dėl abipusės prieigos užtikrinama, kad Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik tos trečiosios šalies vandenyse, su kuria sudarytas susitarimas, jeigu yra gautas leidimas žvejoti, kuris išduodamas pagal abiejų susitarimo šalių sutartą tvarką. [168 pakeit.]

2c.  Su Sąjungos vėliava plaukiojantys laivai, laikinai nesantys valstybės narės registre ir ieškantys žvejybos galimybių kitur, negali 24 mėnesių laikotarpiu naudotis žvejybos galimybėmis pagal tuo metu, kai jie nebuvo registre, galiojusius tausios žvejybos susitarimus arba galiojančius protokolus, jei vėliau jie vėl įrašomi į Sąjungos registrą. Tai taip pat taikoma ir laikinam perregistravimui, kai žvejojama pagal RŽVO susitarimus. [169 pakeit.]

2d.  Tausios žuvininkystės susitarimuose numatoma, kad bet kokie žvejybos leidimai išduodami tik naujiems žvejybos laivams ir laivams, kurie mažiausiai 24 mėnesius iki prašymo suteikti žvejybos leidimą pateikimo plaukiojo su Sąjungos vėliava ir siekia žvejoti žuvų rūšis, kurios nurodytos tausios žvejybos susitarimuose. [170 pakeit.]

2e.  Nustatant žvejybos galimybes susitarimų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų ištekliais ir toli migruojančių žuvų ištekliais, atžvilgiu tinkamai atsižvelgiama į mokslinius vertinimus, vykdomus regiono lygmeniu, ir į išsaugojimo ir valdymo priemones, patvirtintas regioninės žvejybos valdymo organizacijos. [171 pakeit.]

2f.  Sąjungos lygmeniu reikia stengtis stebėti Sąjungos žvejybos laivus, kurie vykdo veiklą ne Sąjungos vandenyse, kur tausios žvejybos susitarimai negalioja. Tokie laivai turėtų laikytis tų pačių pagrindinių principų, kurie taikomi tiems laivams žvejojant Sąjungoje. [172 pakeit.]

2g.  Sąjungos žvejybos laivai, žvejojantys ne Sąjungos vandenyse, aprūpinami vaizdo stebėjimo sistemomis arba panašia įranga, leidžiančia visapusiškai registruoti žvejybą ir laimikį. [173 pakeit.]

2h.  Prieš tvirtinant Komisijos įgaliojimus derėtis dėl vėlesnių protokolų, atliekami nepriklausomi kiekvieno protokolo poveikio vertinimai ir kartu pateikiama informacija apie sugautą laimikį ir žvejybos veiklą. Tokie vertinimai skelbiami viešai. [174 pakeit.]

2i.   Siekiant užtikrinti, kad bendri su kaimyninėmis šalimis ištekliai būtų valdomi tausiai, būtina jas įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. [175 pakeit.]

42 straipsnis

Finansinė parama

42a straipsnis

Sąjungos žvejybos veikla, nepatenkanti į tausios žvejybos susitarimus

Valstybės narės renka informaciją apie valstybės narės ir trečiosios šalies piliečių susitarimus, pagal kuriuos su tos valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai gali verstis žvejybos veikla trečiosios šalies jurisdikcijai arba suverenitetui priklausančiuose vandenyse, ir pateikia išsamią informaciją apie atitinkamus laivus ir atitinkamą jų veiklą. Valstybė narė apie tai informuoja Komisiją. [230 pakeit.]

VIII DALIS

AKVAKULTŪRA

43 straipsnis

Tausiosakvakultūros plėtros skatinimas [177 pakeit.]

1.  Komisija, skatindama tvarumą, geresnį aprūpinimą maistu ir tiekimą, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų tausios akvakultūros veiklos plėtros prioritetų ir tikslų. Tokiose strateginėse gairėse atskiriama vidutinė ir mažos apimties akvakultūra bei pramoninė akvakultūra ir atsižvelgiama į atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir jomis siekiama: [178 pakeit.]

2.  Valstybės narės rengia daugiamečius nacionalinius strateginius planus, skirtus akvakultūros veiklai jų teritorijoje išvystyti iki 2014 m.Sąjunga remia Sąjungos tausios akvakultūros produktų gamybą ir vartojimą šiomis priemonėmis:

3.  Daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane nustatomi valstybių narių tikslai ir priemonės bei terminai jiems pasiekti. [180 pakeit.]

4.  Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais konkrečiai siekiama:

5.  Valstybės narės, taikydamos atvirą daugiamečiuose strateginiuose planuose numatytų priemonių derinimo metodą, dalijasi informacija ir geriausia praktika.

44 straipsnis

Patariamųjų tarybų konsultacijos

Pagal 53 straipsnį įkuriama Akvakultūros patariamoji taryba.

IX DALIS

BENDRAS RINKOS ORGANIZAVIMAS

45 straipsnis

Tikslai

1.  Bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimu siekiama:

2.  Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas taikomas Reglamento (ES) Nr. …/2013 [dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo](41) I priede išvardytiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Sąjungoje.

3.  Bendrą rinkų organizavimą visų pirma sudaro:

X DALIS

KONTROLĖ IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

46 straipsnis

Tikslai

1.  Bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi užtikrina veiksminga Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema, apimanti ir kovą su NNN žvejyba.

2.  Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema visų pirma grindžiama:

2a.  Valstybės narės užtikrina veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymą, įskaitant EJRŽF lėšų užšaldymą, atsižvelgiant į ekonominės naudos santykį ir proporcingumo principą. [195 pakeit.]

46a straipsnis

Atitikties komitetas

1.  Įsteigiamas Sąjungos atitikties komitetas, kurį sudaro valstybių narių, Komisijos ir Kontrolės agentūros atstovai.

2.  Sąjungos atitikties komitetas:

47 straipsnis

Naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomieji projektai

1.  Komisija ir valstybės narės gali įgyvendinti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus.

2.  Komisijai suteikiama teisė pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomųjų projektų įgyvendinimo taisyklių.

48 straipsnis

Prisidėjimas prie kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo išlaidų padengimo

Valstybės narės gali reikalauti, kad su jų vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis, licencijų turėtojai jų veiklos vykdytojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos ir duomenų rinkimo įgyvendinimo veiklos išlaidų padengimo. [196 pakeit.]

XI DALIS

FINANSINĖS PRIEMONĖS

49 straipsnis

Tikslai

Gali būtų teikiama Sąjungos finansinė parama, padėsianti siekti 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Sąjungos finansinė parama neskiriama remti veiklai, dėl kurios kyla pavojus jūrų biologinių išteklių, biologinės įvairovės, buveinių ir ekosistemų tvarumui ir išsaugojimui. [Am. 197]

50 straipsnis

Finansinės paramos teikimo valstybėms narėms sąlygos

1.  Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms yra skaidri ir suteikiama su sąlyga, kad valstybės narės laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir 12 straipsnyje paminėtų aplinkos apsaugos direktyvų ir taiko atsargumo principą.

2.  Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir 1 dalyje nurodytų teisės aktų ir netaiko atsargumo principo, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos finansinės paramos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktasnedelsiant nutraukiamas, laikinai sustabdytassustabdomas arba joms gali būti taikomas finansinis koregavimas. Tokios priemonės yra proporcingos atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą. Parengiama visoms valstybėms narėms taikoma metodika, įskaitant tikslus, rodiklius ir vienodus bei skaidrius matavimo būdus. [302 pakeit.]

51 straipsnis

Finansinės paramos teikimo veiklos vykdytojams sąlygos

1.  Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir nacionalinės teisės aktų, į kuriuos perkeltos 12 straipsnyje nurodytos aplinkos apsaugos direktyvos. Finansinė parama neskiriama veiklai, dėl kurios kyla pavojus jūrų biologinių išteklių, biologinės įvairovės, buveinių ir ekosistemų tvarumui ir išsaugojimui.

2.  Veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir 1 dalyje nurodytų nacionalinės teisės aktų pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems gali būti sumažinta. Tokios valstybės narės įgyvendinamos priemonės turi būti atgrasančios, veiksmingos ir proporcingos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per paskutiniuosius vieneriusmažiausiai trejus metus iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojui nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimusvykdytojas nepadarė sunkių pažeidimų. [199 pakeit.]

XII DALIS

PATARIAMOSIOS TARYBOS

52 straipsnis

Patariamosios tarybos

1.  Siekiant paskatinti proporcingą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą vadovaujantis 54 straipsnio 1 dalimi ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai III priede nurodytai geografinei zonai arba kompetencijos zonai sričiai.

1a.  Laikantis III priedo nuostatų, įsteigiamos šios naujos patariamosios tarybos:

2.  Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl to priedo pakeitimų, skirtų kompetencijos zonoms koreguoti, naujoms patariamųjų tarybų kompetencijos zonoms nustatyti arba naujoms patariamosios taryboms steigti.

3.  Kiekviena patariamoji taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles. [200 pakeit.]

53 straipsnis

Patariamųjų tarybų užduotys

-1.  Prieš baigdama savo vidaus procedūras, pagal kurias, laikantis įprastinės teisėkūros procedūros, pateikiamas teisėkūros procedūra priimamas pasiūlymas, kurio teisinis pagrindas – SESV 43 straipsnio 2 dalis, pvz., dėl daugiamečių planų arba techninių priemonių sistemų, arba pagal kurias pagal 55 straipsnį priimami deleguotieji aktai, Komisija konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis. Šios konsultacijos nedaro poveikio konsultacijoms su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu arba kitomis atitinkamomis mokslo įstaigomis.

1.  Patariamosios tarybos gali:

2.  Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės tinkamai atsižvelgia į patariamųjų tarybų nuomones, rekomendacijas, pasiūlymus ar informaciją, gautą pagal -1 ir 1 dalis ir atsako į šią pateiktą informaciją per tinkamąne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį atsiliepia į kiekvienąir bet kokiu atveju iki patvirtinant galutines priemones. Jei galutinės patvirtintos priemonės skiriasi nuo patariamųjų tarybų nuomonių, rekomendacijų ir pasiūlymų, gautų pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą-1 ir 1 dalis, Komisija arba informacijąatitinkama valstybė narė išsamiai paaiškina, kodėl nuo jų buvo nukrypta. [201 pakeit.]

54 straipsnis

Patariamųjų tarybų sudėtis, veikimas ir finansavimas

1.  Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika:

2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių garso lygio (COM(2011)0856 – C7-0487/2011 – 2011/0409(COD))

P7_TA(2013)0041 A7-0435/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0856),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0487/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0435/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. vasario 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl variklinių transporto priemonių garso lygio

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  vidaus rinka yra vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Tuo tikslu yra įsteigta išsami variklinių transporto priemonių Sąjungos tipo patvirtinimo sistema, nes kelių transporto priemonės yra didžiausias triukšmo šaltinis transporto sektoriuje. Variklinių transporto priemonių ir jų dujų išmetimo sistemų tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai leidžiamam garso lygiui turėtų būti suderinti, kad būtų išvengta skirtingų reikalavimų priėmimo skirtingose valstybėse narėse ir užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, kartu užtikrinant aukštą aplinkos apsaugos ir viešosios saugos lygį bei geresnę gyvenimo ir sveikatos kokybę. Komisija taip pat turėtų atlikti poveikio, susijusio su ženklinimo sąlygomis, taikomomis oro ir akustinės taršos lygiui ženklinti, vertinimą. Tame poveikio vertinime turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus transporto priemonių tipus (įskaitant elektrines transporto priemones), kuriems taikomas šis reglamentas, ir į poveikį, kurį toks ženklinimas galėtų turėti automobilių pramonei. Toks ženklinimas galėtų būti laikomas naudinga vartotojų informuotumo didinimo ir jų teisių apsaugos priemone skaidrumo požiūriu prieš jiems įsigyjant transporto priemonę; [1 pakeit.]

(1a)  ES tipo patvirtinimo reikalavimai jau yra taikomi ir yra įtvirtinti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas CO2 išmetamas kiekis, įskaitant 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos(4), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį(5), 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija(6) ir 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį(7). Techniniai reikalavimai, taikomi Sąjungos teisės aktams, kuriais reglamentuojamas išmetamo CO2 kiekis ir išmetamųjų teršalų ribinės vertės, turėtų derėti su reikalavimais, taikomais teisės aktams, kuriais reglamentuojamas skleidžiamo triukšmo mažinimas. Todėl ES tipo patvirtinimo reikalavimai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinama, jog būtų įgyvendinami šie dvigubi tikslai;[2 pakeit.]

(1b)   eismo triukšmas kenkia sveikatai įvairiais būdais. Dėl ilgai trunkančio su triukšmu susijusio streso gali išsekti fiziniai rezervai, sutrikti gebėjimas reguliuoti organų funkcijas ir taip sumažėti jų veiksmingumas. Eismo triukšmas yra galimas medicininių aplinkybių ir tokių ligų kaip antai aukštas kraujo spaudimas ir infarktas atsiradimo rizikos veiksnys. Poveikis turėtų būti išsamiau ištirtas remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo(8)nuostatomis; [3 pakeit.]

(2)  1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo(9) suderinti skirtingi valstybių narių techniniai reikalavimai, susiję su variklinių transporto priemonių ir jų dujų išmetimo sistemų leidžiamu garso lygiu, siekiant sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą. Tikslinga pakeisti tą direktyvą reglamentu, siekiant, kad vidaus rinka gerai veiktų ir būtų užtikrintas vienodas ir nuoseklus reglamento taikymas visoje Sąjungoje;

(3)  šis reglamentas yra atskiras reglamentas, kuriuo, vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyvą),(10) taikoma tipo tvirtinimo procedūra;

(4)  Direktyvoje 70/157/EEB nurodoma Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 51(11) dėl triukšmingumo, kurios viena susitariančiųjų šalių yra Sąjunga ir kurioje nustatytas triukšmo skleidimo bandymo metodas;

(5)  nuo jos priėmimo Direktyva 70/157/EEB buvo keletą kartų iš esmės pakeista. Naujausias variklinių transporto priemonių triukšmo ribų sumažinimas, įvestas 1995 m., neturėjo poveikio, kurio tikėtasi. Tyrimai parodė, kad pagal direktyvą taikytas metodas nebeatitiko tikrųjų važiavimo mieste sąlygų. Visų pirma, kaip nurodyta 1996 m. Žaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo strategijos,(12) pagal tą metodą būdavo nepakankamai įvertinamas padangų riedėjimo triukšmo poveikis bendram triukšmui;

(6)  todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas kitas metodas, pakeisiantis Direktyvoje 70/157/EEB nustatytą privalomąjį metodą. Tas metodas turėtų būti pagrįstas 2007 m. JT EEK Triukšmo darbo grupės (GRB) paskelbtu metodu, į kurį įtraukta standarto ISO 362(13) 2007 m. versija. Komisijai pateikti ir seno, ir naujo bandymo metodų stebėjimo rezultatai. Be to, siekdama pašalinti ankstesnio bandymo metodo trūkumus, Komisija per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai poveikio – tikrojo padangų riedėjimo įrangos indėlio mažinant transporto priemonių triukšmo lygį – vertinimą, kuriame dėmesys būtų skiriamas kelio dangos poveikiui ir šios konkrečios srities mokslinių tyrimų poreikiams, siekiant patvirtinti naują Europos bandymo metodą, kuriame būtų atsižvelgiama ir į kelio dangos savybes;[4 pakeit.]

(7)  naujojo įprastomis eismo sąlygomis skleidžiamo triukšmo bandymo metodo patikimumas laikomas dideliu, tačiau jis yra mažiau patikimas blogiausio atvejo sąlygomis. Todėl būtina šiuo reglamentu įgyvendinti papildomas nuostatas dėl triukšmo skleidimo. Į šias nuostatas įeina prevenciniai reikalavimai transporto priemonės važiavimui tikromis eismo sąlygomis, kurios nepatenka į tipo patvirtinimo važiavimo ciklą. Šios važiavimo sąlygos svarbios aplinkos požiūriu, be to, būtina užtikrinti, kad važiuojant gatve transporto priemonės skleidžiamas triukšmas reikšmingai nesiskirtų nuo to, kurio tikimasi pagal būtent tos transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymo rezultatus;

(8)  be to, reglamentu turėtų būti dar labiau sumažintos triukšmo ribos. Jame turėtų būti atsižvelgta į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų,(14) kuriuo buvo nustatyti nauji griežtesni variklinių transporto priemonių padangų keliamo triukšmo reikalavimai ir kuriame buvo pabrėžta būtinybė laikytis nuoseklaus ir išsamaus požiūrio, kuris padėtų spręsti triukšmo keliuose problemą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad triukšmui keliuose didelę įtaką turi kelių paviršius. Laikantis to horizontaliojo požiūrio, palyginti su sektoriniu ir vertikaliuoju požiūriu, bus veiksmingiau mažinamas bendras kelių eismo keliamas triukšmas. Kelių eismo triukšmo mažinimą. Taip pat reikėtų suvokti ir kaip visuomenės sveikatos tikslą, atsižvelgiantatsižvelgti į irzlumo ir žalos sveikatai dėl kelių eismo triukšmo(15)(16), bei susijusių išlaidų ir naudos tyrimus(17). Šiame reglamente taip pat turėtų būti atsižvelgiama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus(18). Komisija turėtų užtikrinti, kad padangos būtų ženklinamos atsižvelgiant į jų kokybę, susijusią su triukšmo lygiu. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į transporto rūšių palyginamumą aplinkos triukšmo požiūriu; [5 pakeit.]

(8a)  Komisija turėtų paskelbti vadinamojo tylaus kelio gaires, skirtas kelių eismą valdančioms institucijoms, kad pastarosioms būtų suteikta naudinga priemonė laikytis tvaresnės kelių infrastruktūros reikalavimų;[6 pakeit.]

(8b)   šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje buvo nustatyta Sąjungos aplinkosaugos politikos formavimo 2002–2012 m. laikotarpiu sistema. Programoje buvo raginama imtis veiksmų dėl skleidžiamo triukšmo, siekiant ženkliai sumažinti asmenų, pastoviai patiriančių ilgą laiką skleidžiamo, visų pirma transporto, vidutinio stiprumo triukšmą, skaičių;[7 pakeit.]

(8c)   techninės transporto priemonių triukšmo mažinimo priemonės turi būti derinamos su įvairiais vienas kitam prieštaraujančiais reikalavimais, pvz., reikalavimu, kad būtų sumažintas keliamas triukšmas ir išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis bei kartu užtikrinama didesnė sauga, o atitinkama transporto priemonė būtų kuo pigesnė ir efektyvesnė. Automobilių pramonė, siekdama laikytis visų šių reikalavimų ir išlaikyti pusiausvyrą tarp jų, itin dažnai pasiekia dabartinių fizinių galimybių ribas. Taikant naujesnes, inovacines medžiagas ir metodus automobilių kūrėjams vis pavykdavo išplėsti šias ribas. Norėdamas užtikrinti galimybę kurti naujoves, teisės aktų leidėjas turi nustatyti aiškų ir laiko atžvilgiu realistišką pagrindą. Šiuo reglamentu suteikiamas toks pagrindas ir skatinamas visuomenei reikalingas skubus naujovių postūmis, tuo pačiu paliekant pramonei būtiną ekonominę veiksmų laisvę;[8 pakeit.]

(8d)   triukšmo tarša visų pirma yra vietos lygmens problema, tačiau šią problemą reikia spręsti Sąjungos lygiu. Be to, įgyvendinant bet kokią tvarią triukšmo sklaidos ribojimo politiką turi būti siekiama sukurti priemones, kurios būtų taikomos triukšmo šaltiniams. Transporto priemonės, kurioms taikomas šis reglamentas, pagal savo apibrėžtį yra judus triukšmo šaltinis, taigi vien tik nacionalinėmis priemonėmis nebūtų įmanoma tinkamai pasiekti tikslo;[9 pakeit.]

(8e)   galima imtis priemonių, skirtų infrastruktūrai plėtoti ir tobulinti, kad būtų kuo labiau sumažintas transporto priemonių keliamas triukšmas, pvz., įrengiant dideles triukšmo mažinimo užtvaras;[10 pakeit.]

(9)  bendrosios ribinės vertės turėtų būti sumažintos visiems variklinių transporto priemonių triukšmo šaltiniams, įskaitant oro įleidimą virš jėgos pavaros ir išmetimo sistemą, atsižvelgiant į padangų poveikį triukšmo mažinimui, numatytam Reglamente (EB) Nr. 661/2009;

(9a)   vartotojams, transporto parkų valdytojams ir viešosios valdžios institucijoms teikiama informacija apie skleidžiamą garsą gali daryti poveikį sprendimams pirkti ir paspartinti perėjimą prie tylesnių transporto priemonių parkų. Siekiant vartotojams suteikti būtiną informaciją, pardavimo vietoje ir techninėje reklaminėje medžiagoje gamintojas informaciją apie transporto priemonių triukšmo lygius turėtų pateikti remdamasis suvienodintais bandymo metodais. Etiketė, kuri panaši į etiketes, naudojamas siekiant informuoti apie išmetamą CO2 kiekį, suvartojamo kuro kiekį ir padangų skleidžiamą triukšmą, turėtų informuoti vartotojus apie transporto priemonės skleidžiamą garsą;[11 pakeit.]

(9b)   su triukšmu susijusi informacija, įskaitant bandymo duomenis, turėtų būti prieinama ir aiškiai pateikiama pardavimo vietose ir reklaminėje medžiagoje apie transporto priemones;[18 pakeit.]

(9c)   siekdamos sumažinti kelių eismo triukšmą, valdžios institucijos gali taikyti priemones ir paskatas, kuriomis siekiama paspartinti tylesnių transporto priemonių pirkimą ir naudojimą;[12 pakeit.]

(9d)   transporto priemonių garso lygis iš dalies priklauso nuo aplinkos, kurioje transporto priemonėmis važiuojama, visų pirma nuo kelių infrastruktūros kokybės ir pažangaus kelių eismo valdymo. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti integruotą metodą, ypač triukšmingiausiose miesto vietovėse, kai būtina imtis trumpalaikių priemonių;[13 pakeit.]

(9e)   kai lengvaisiais automobiliais važiuojama mažesniu nei 45 km/h vidutiniu greičiu, dominuoja variklio ir išmetamųjų dujų sistemos keliamas triukšmas, o važiuojant didesniu greičiu – riedėjimo ir vėjo keliamas triukšmas. Tas riedėjimo ir vėjo keliamas triukšmas kyla neatsižvelgiant į variklio tipą ir galingumą. Atsižvelgiant į transporto priemonių konstrukcijos raidą nuo aštuntojo dešimtmečio, dabar varikliai dirba gerokai tyliau, tačiau vidutinis jų galingumas ir svoris padidėjo. Dėl sunkesnių variklių ir dėl siekio užtikrinti didesnę saugą padidėjo bendras visų transporto priemonių svoris, todėl atsirado poreikis padidinti padangų kontaktinį plotą, kad būtų galima pagerinti transporto priemonių stabilumą. Didinant tą kontaktinį plotą, didėja ir padangų keliamas riedėjimo triukšmas;[14 pakeit.]

(9f)   triukšmas yra kompleksinė problema, ypač dėl to, kad jo šaltiniai ir veiksniai, kurie veikia žmonių girdimą garsą ir poveikį jiems, įvairialypiai. Teisės aktuose dėl eismo triukšmo mažinimo šie aspektai turi būti atspindimi atsižvelgiant į variklio, transporto priemonės ir padangų triukšmą, kelio dangą, vairavimo elgseną ir eismo valdymą ir šie klausimai turi būti sprendžiami tokiuose teisės aktuose kaip antai Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 ir Direktyva 2002/49/EB;[15 pakeit.]

(10)  siekiant naudos aplinkai, kurios buvo tikimasi iš hibridinių elektrinių ir grynai elektrinių kelių transporto priemonių, jų skleidžiamas triukšmas gerokai sumažėjo. Tačiau dėl to nebeliko svarbaus garsinių signalų, kuriais, be kitų eismo dalyvių, vadovaujasi aklieji ir silpnaregiai pėstieji ir dviratininkai, kad sužinotų apie minėtų transporto priemonių artėjimą, stovėjimą ar nutolimą, šaltinio. Šiuo tikslu pramonė kuria garso sistemas, kurios elektrinėse ir hibridinėse elektrinėse transporto priemonėse kompensuotų šį garsinį signalą. Turėtų būti suderintas artėjančios transporto priemonės garso sistemų veikimas. Vis dėlto tokias sistema transporto priemonių gamintojai turėtų įrengti savo nuožiūra;

(10a)   siekdama prisidėti prie tikslo didinti pažeidžiamų eismo dalyvių, pvz., aklųjų, regos ir klausos negalią turinčių pėsčiųjų, dviratininkų ir vaikų, saugumą miesto teritorijose, Komisija turėtų išnagrinėti tylesnių transporto priemonių, pvz., hibridinių ir elektrinių, aktyviųjų saugos sistemų potencialą;[16 pakeit.]

(10b)   transporto priemonių garso lygis daro tiesioginį poveikį Sąjungos piliečių gyvenimo kokybei, ypač miesto vietovėse, kuriose elektrinis arba požeminis viešasis transportas, dviračių ir pėsčiųjų eismas mažai išplėtoti arba jų visiškai nėra. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tikslą, kurį Europos Parlamentas nustatė 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano(19)1, t. y. padvigubinti viešuoju transportu besinaudojančių asmenų skaičių. Komisija ir valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, turėtų skatinti viešąjį transportą, vaikščiojimą pėsčiomis bei važiavimą dviračiu, kad miestuose būtų sumažinta akustinė tarša;[17 pakeit.]

(10c)   transporto priemonės garso lygis iš dalies priklauso nuo to, kaip ji naudojama ir ar gerai prižiūrima nusipirkus. Todėl būtina Sąjungos piliečius informuoti, kad svarbu vairuoti tolygiai ir laikytis kiekvienoje valstybėje narėje nustatytų greičio apribojimų; [19 pakeit.]

(11)  siekiant supaprastinti Sąjungos tipo patvirtinimo teisės aktus, atsižvelgiant į 2007 m. CARS 21 grupės ataskaitoje(20) pateiktas rekomendacijos, šį reglamentą tikslinga grįsti JT EEK taisykle Nr. 51 dėl triukšmingumo, kiek tai susiję su bandymo metodu, ir Taisykle Nr. 59 dėl triukšmo slopinimo sistemų(21), kiek tai susiję su išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemomis;

(12)  siekiant suteikti Komisijai galimybę pakeistisuderinti šio reglamento techninius reikalavimus tiesiogine nuoroda į JT EEK taisykles Nr. 51 ir Nr. 59, kai tik tose taisyklėse bus nustatytos naujos ribinės vertės, taikomos pagal naująjį bandymo metodą, arba suderinti šiuos reikalavimus su technikos ir mokslo pažanga, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl, susijusius su šio reglamento priedų, susijusių su ES tipo patvirtinimo procedūromis dėl transporto priemonių tipo garso lygio ir išmetimo sistemų, variklinių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimo metodais ir prietaisais, triukšmo slopinimo sistemomis, suslėgto oro keliamu triukšmu, gamybos atitikties patikrinimais, bandymo vietų specifikacijomis, matavimo metodais dėl papildomų nuostatų dėl bandymo metodų ir garso lygio keitimugarso skleidimo ir hibridinių ir elektrinių transporto priemonių girdimumo užtikrinimo priemonėmis, keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [20 pakeit.]

(12a)   sprendžiant šiuo reglamentu triukšmo šaltinio problemą, triukšmo mažinimo potencialas yra mažesnis negu atitinkamas gatvių dangos, su kuria liečiasi transporto priemonės padangos, triukšmo mažinimo potencialas. Pastaroji triukšmo mažinimo galimybė techniniu požiūriu būtų daug lengviau įgyvendinama. Atsižvelgiant į jau esamas asfalto rūšis, pvz., triukšmą slopinantį asfaltą, asfalto rūšis, kurioms būdingos triukšmą mažinančios arba optimizuojančios savybės, kartu su visapusišku požiūriu, apimančiu įvairias paprastas statybos priemones, triukšmas vietos lygmeniu jau dabar galėtų būti sumažintas apie 10 dB. Šis veiksmingas metodas, skirtas išimtinai vietiniams triukšmo šaltiniams, neįtrauktas į į šį reglamentą, nes norint jį taikyti tektų didelė našta tektų valstybių, ypač vietos valdžios institucijų, biudžetui. Tai būtų sunku pateisinti fiskalinės krizės laikotarpiu, be to, būtų daromas poveikis regioninės ir struktūrinės politikos sritims;[21 pakeit.]

(13)  dėl naujos reguliavimo sistemos įvedimo šiuo reglamentu Direktyva 70/157/EEB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi visų 2 straipsnyje išvardytų naujų transporto priemonių ES tipo patvirtinimo administraciniai ir techniniai reikalavimai dėl jų garso lygio ir dujų išmetimo sistemų bei prekybos toms transporto priemonėms skirtomis dalimis ir įranga ir eksploatavimo pradžios.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priede, ir joms suprojektuotoms ir sukonstruotoms sistemoms, sudedamosioms dalims ir atskiriems techniniams mazgams.