Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2013 m. vasario 7 d. - Strasbūras
Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema ir kovos su PVM sukčiavimu greitojo reagavimo mechanizmas *
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2013 m. metinė augimo apžvalga
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje
 Bendrosios rinkos valdymas
 22-oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesija
 Teisėjų mokymas – teismo koordinatoriai
 Europos investicijų banko 2011 m. metinė ataskaita
 Laosas: Sombatho Somphone'o atvejis
 Zimbabvės žmogaus teisių aktyvistų kalinimas
 Pastarieji išpuoliai Pakistane prieš pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus

Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema ir kovos su PVM sukčiavimu greitojo reagavimo mechanizmas *
PDF 409kWORD 29k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir taip nustatomas kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmas (COM(2012)0428 – C7-0260/2012 – 2012/0205(CNS))
P7_TA(2013)0051A7-0014/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0428),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0260/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0014/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1) sustiprinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu yra itin svarbi siekiant atkurti ir išlaikyti Sąjungos viešųjų finansų stabilumą ir tvirtumą;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1) dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) patiriama didelių biudžeto nuostolių, paveikiamos konkurencijos sąlygos ir kartu vidaus rinkos veikimas. Pastaruoju metu paplito tam tikros naujos netikėto stambaus masto sukčiavimo formos, ypač susijusios su elektroninių priemonių naudojimu, kuris palengvina greitą neteisėtą stambaus masto prekybą;
(1) dėl mokestinio sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) patiriama didelių valstybės finansų nuostolių, neigiamai paveikiamos konkurencijos sąlygos, taigi ir sąžiningas ir veiksmingas vidaus rinkos veikimas. Šiuos nuostolius reikėtų apriboti, visų pirma griežto fiskalinio taupymo laikotarpiu. Pastaruoju metu paplito tam tikros naujos netikėto stambaus masto sukčiavimo formos, ypač susijusios su elektroninių priemonių naudojimu, kuris palengvina greitą neteisėtą stambaus masto prekybą, dažnai vykdomą už pavienių valstybių narių ribų;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2) pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos valstybės narės gali prašyti leidimo nukrypti nuo šios direktyvos, kad galėtų užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui. Kad būtų leista taikyti tokią nukrypstančią priemonę, Komisija turi pateikti pasiūlymą, o Taryba jį priimti. Naujausia patirtis parodė, kad kartais leidimo taikyti nukrypstančias priemones procedūra nepakankamai lanksti, kad būtų galima greitai ir tinkamai reaguoti į valstybių narių prašymus;
(2) pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos valstybės narės gali prašyti leidimo nukrypti nuo šios direktyvos, kad galėtų užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui. Kad būtų leista taikyti tokią nukrypstančią priemonę, Komisija turi pateikti pasiūlymą, o Taryba jį priimti. Naujausia patirtis parodė, kad kartais leidimo taikyti nukrypstančias priemones procedūra ne visada yra sparti arpakankamai lanksti, kad būtų galima greitai ir tinkamai reaguoti į valstybių narių prašymus;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7) prekių ar paslaugų gavėjo prievolės sumokėti PVM nustatymas (atvirkštinis apmokestinimas) – veiksminga priemonė kovoti su geriausiai žinomais būdais slėpti mokesčius tam tikruose sektoriuose. Tačiau ilgainiui padėtis gali keistis, todėlreikia numatyti ir kitų priemonių. TamTaryba turėtų (jei reikia, Komisijai pateikus atitinkamą pasiūlymą) nustatyti ir kitas pagal greitojo reagavimo mechanizmą taikytinas priemones. Galimų priemonių rūšis reikia nustatyti tam, kad Komisija galėtų per kuo trumpesnį laiką suteikti leidimą taikyti nukrypstančias priemones;
(7) prekių ar paslaugų gavėjo prievolės sumokėti PVM nustatymas (atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas) – veiksminga priemonė, padedanti iškart sustabdyti žinomiausių būdų mokesčių vengimą tam tikruose sektoriuose (karuselinis sukčiavimas). Tačiau, atsižvelgiant į esamus PVM sistemos trūkumus ir į tai, kaip ilgainiui padėtis gali pasikeisti, gali reikėti numatyti taip pat ir kitų priemonių. Šiuo tiksluKomisija, jei reikia, turėtų pasiūlyti ir kitas pagal greitojo reagavimo mechanizmą taikytinas priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, turėtų vienbalsiai patvirtinti tas priemones. Galimų priemonių rūšis reikėtųkruopščiai ir skaidriai nustatyti tam, kad Komisija per kuo trumpesnį laiką galėtų suteikti leidimą taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a) kad greitojo reagavimo mechanizmas būtų nuolat plėtojamas ir tobulinamas, Komisija turėtų reguliariai teikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas apie jo taikymą, kuriose, be kita ko, būtų nagrinėjamos ir kitos priemonės, kuriomis būtų galima papildyti šį mechanizmą, taip pat nauji valstybių narių bendradarbiavimo visuotinai taikant šį mechanizmą stiprinimo būdai;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b) kad greitojo reagavimo mechanizmas veiktų patenkinamai, Komisija visada turėtų gebėti imtis greitų ir tikslių veiksmų sprendžiant šiuos klausimus. Todėl reikėtų užtikrinti, kad greitojo reagavimo mechanizmui numatyti žmogiškieji ir kiti ištekliai būtų tinkami ir kad būtų nustatyta ir taikoma skubi sprendimų priėmimo vidaus procedūra;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c) kadangi specialios priemonės taikymas vienoje valstybėje narėje galėtų turėti poveikį kitų valstybių narių PVM sistemoms, Komisija, siekdama užtikrinti skaidrumą, turėtų informuoti visas valstybes nares apie visus pateiktus prašymus ir visus sprendimus, priimtus dėl pateiktų prašymų;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(9d)  Komisija, stiprindama ir reguliuodama greitojo reagavimo mechanizmą, turėtų aktyviai konsultuotis su tų sektorių, kuriuose daugiausia sukčiaujama, įmonėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10) kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti tikslo – reaguoti į netikėtus stambaus masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu reiškinius, kurie dažnai yra tarptautiniai – nes nėra pajėgios pačios įveikti šių sukčiavimo grandinių, kurios susijusios su naujomis prekybos formomis ir kuriose vienu metu dalyvauja daug šalių, o norint greičiau ir kartu tinkamiau ir veiksmingiau reaguoti į šiuos reiškinius, šio tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu Sąjunga gali imtis priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(10) kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti tikslo – reaguoti į netikėtus stambaus masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu reiškinius, kurie dažnai yra tarptautiniai – nes nėra pajėgios pačios įveikti šių sukčiavimo grandinių, kurios susijusios su naujomis prekybos formomis ir kuriose vienu metu dalyvauja kelios šalys, ir kadangi norint greičiau ir kartu tinkamiau bei veiksmingiau reaguoti į šiuos reiškinius šio tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga turėtų imtis priemonių, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB
1a skirsnio 395a straipsnio 1 dalies a punktas
a) nukrypstant nuo 193 straipsnio, nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM už tam tikras prekes ir paslaugas tenka jų gavėjui, prieš tai pateikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą taikyti šią priemonę;
a) nukrypstant nuo 193 straipsnio (atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas), nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM už tam tikras prekes ir paslaugas tenka jų gavėjui, prieš tai pateikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą taikyti šią priemonę;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB
1a skirsnio 395a straipsnio 1 dalies b punktas
b) imtis kitų priemonių, kurias, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nustatė Taryba.
b) imtis kitų priemonių, kurias pasiūlė Komisija ir kurias vieningai patvirtino Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB
1a skirsnio 395a straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Taikant a punktą, valstybės narės vykdo tinkamą specialios priemonės kontrolę apmokestinamųjų asmenų, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas, kurioms ši priemonė taikoma, atžvilgiu.

Taikant a ir b punktus, valstybės narės vykdo tinkamą bet kokios naudojamos specialios priemonės kontrolę apmokestinamųjų asmenų, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas, kurioms ši priemonė taikoma, atžvilgiu.

Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
2006/112/EC
1a skirsnio 395a straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)
Šioje dalyje nustatyta procedūra užbaigiama per tris mėnesius.

Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB
1a skirsnio 395a straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Valstybė narė, pageidaujanti imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, siunčia prašymą Komisijai. Valstybė narė pateikia jai informaciją apie atitinkamą sektorių, sukčiavimo formą ir aplinkybes, jo netikėtumą ir stambų mastą bei dėl jo patiriamus didelius ir nepataisomus finansinius nuostolius. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.
2.  Valstybė narė, pageidaujanti imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, siunčia prašymą Komisijai. Valstybė narė pateikia Komisijai, kompetentingiems Europos Parlamento komitetams ir Audito Rūmams informaciją, kurioje nurodoma susijęs sektorius, sukčiavimo rūšis ir aplinkybės, jo netikėtas pobūdis ir stambus mastas bei dėl jo patiriami dideli ir nepataisomi finansiniai nuostoliai. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per dvi savaites nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios papildomos informacijos jai reikia. Jei reikia ir jei įmanoma, Komisija taip pat konsultuojasi su atitinkamu verslo sektoriumi.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB
1a skirsnio 395a straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Gavusi visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga prašymui įvertinti, Komisija per vieną mėnesį suteikia leidimą taikyti specialią priemonę arba, jei prašomai priemonei nepritaria, praneša apie tai atitinkamai valstybei narei.

Gavusi visą informaciją, kuri, jos manymu, reikalinga prašymui įvertinti, Komisija:

a) atitinkamai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei;
b) perduoda prašymą originalo kalba kitoms valstybėms narėms;
c) per vieną mėnesį suteikia leidimą taikyti specialią priemonę arba, jei jai nepritaria, praneša atitinkamai valstybei narei, kitoms valstybėms narėms, kompetentingiems Europos Parlamento komitetams ir Audito Rūmams ir pateikia išsamų pagrindimą.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB
1a skirsnio 395c straipsnis (naujas)
395c straipsnis

Pirmą kartą 2014 m. liepos 1 d. ir vėliau kas treji metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pagal šį skirsnį nustatyto greitojo reagavimo mechanizmo taikymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje, be kita ko, nagrinėjamos tolesnės specialios priemonės, kuriomis galima būtų papildyti šį mechanizmą, bei nauji valstybių narių bendradarbiavimo visuotinai taikant šį mechanizmą stiprinimo būdai.

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a straipsnis (naujas)
1a straipsnis

Komisija iki 2014 m. sausio 1 d. pateikia ataskaitą, kurioje nurodo, kaip būtų galima pagreitinti Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje nustatytą įprastą leidimo nukrypti procedūrą. Ataskaitos tikslas − nustatyti esamų struktūrų ir tvarkos pakeitimus, kurie padėtų užtikrinti, kad Komisija visada užbaigtų procedūrą per penkis mėnesius nuo valstybės narės prašymo gavimo datos. Prireikus su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
2.  Valstybės narės pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ji turi būti konsoliduota su Direktyva 2006/112/EB iki ... *.

* Trys mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2013 m. metinė augimo apžvalga
PDF 230kWORD 30k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2013 m. metinė augimo apžvalga (2012/2256(INI))
P7_TA(2013)0052A7-0032/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį, ypač į šios sutarties 9 ir 151 straipsnius ir 153 straipsnio 1 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012)0750),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0032/2013),

A.  kadangi visa euro zona patiria valstybės skolos ir finansų krizės sukeltą pakartotinį ekonomikos nuosmukį;

B.  kadangi krizė turėjo pražūtingų padarinių milijonų europiečių gyvenimui, kaip tai dokumentuose patvirtinama oficialiais užimtumo statistikos duomenimis: ES nuo 2008 m. darbo jau neteko daugiau kaip 8 mln. asmenų; šiuo metu be darbo yra daugiau kaip 25 mln. europiečių, o beveik 11 mln. iš jų darbo neturi daugiau kaip metus; bedarbiais šiuo metu yra beveik 10 mln. jaunuolių; vien praėjusiais metais darbo neteko 2 mln. asmenų;

C.  kadangi dėl darbo rinkos reguliavimo griežtumo kai kuriose valstybėse narėse trūksta lankstumo norint veiksmingai atlaikyti tokius sukrėtimus kaip dabartinė krizė; kadangi dabartiniais darbo rinkos teisės aktais neproporcingai ginami dirbantys asmenys ir daromas neigiamas poveikis jaunimo galimybėms įsidarbinti;

D.  kadangi nedarbo lygio skirtumai tarp valstybių narių labai smarkiai padidėjo;

E.  kadangi reikėtų priminti, kad 2007 m. prasidėjus krizei valstybės biudžeto deficitas euro zonoje vidutiniškai siekė tik 0,7 proc.;

F.  kadangi reikėtų priminti tai, kad 2007 m., prasidėjus krizei, kai kurios šalys, kurios dabar susiduria su didžiausiais sunkumais, pasiekė labai aukštą einamosios sąskaitos deficito lygį;

G.  kadangi biudžeto deficitas euro zonoje 2009 m. vidutiniškai pasiekė aukščiausią ribą – 6,3 proc., ir nuo tada pasireiškė mažėjimo tendencija, kai 2010 m. biudžeto deficitas vidutiniškai siekė 6,2 proc., 2011 m. – 4,1 proc. ir per pirmuosius du 2012 m. ketvirčius toliau mažėjo;

H.  kadangi patikimi įsipareigojimai imtis augimui palankių konsolidavimo priemonių yra būtina sąlyga norint tvariai spręsti daugelio valstybių narių perviršinės skolos ir deficito problemas;

I.  kadangi krizė išryškina esminę būtinybę pradėti ar pabaigti subalansuotas, diferencijuotas ir tvarias, augimą skatinančias struktūrines reformas;

J.  kadangi bendroji rinka yra pagrindinis ekonomikos augimo ir užimtumo variklis Europoje ir kadangi vien tik geriau įgyvendinus Paslaugų direktyvą būtų galima pasiekti jau numatytą papildomą 1,8 proc. dydžio BVP augimą; kadangi esant dabartinei ekonomikos padėčiai ypač Sąjunga negali sau leisti nepasinaudoti tokiomis tiesioginėmis augimo galimybėmis; kadangi būtina griežtai į nacionalinę teisę perkelti, įgyvendinti, taikyti ir vykdyti bendrosios rinkos taisykles, kad būtų galima pasinaudoti dar neišnaudotų tiesioginių galimybių teikiama nauda;

K.  kadangi nepakeliama skolų našta turi neigiamo poveikiai visai ekonomikai; kadangi privaloma tvirtai laikytis ir stiprinti fiskalinę drausmę bei koordinavimą, siekiant išvengti tokio lygio deficito ir skolų, koks buvo stebimas Europoje pastarąjį dešimtmetį nuo pat pradžių, nes tai turėjo pragaištingą poveikį augimui, finansiniam stabilumui ir užimtumui daugelyje valstybių narių;

L.  kadangi pagal šią fiskalinės politikos griežtinimo strategiją siekiama, kad viešųjų išlaidų didėjimas neviršytų vidutinės trukmės laikotarpio BVP augimo tendencijų;

M.  kadangi būsimas Europos Sąjungos ekonomikos klestėjimas labiausiai priklauso nuo jos gebėjimo visiškai panaudoti savo darbo išteklius, taip pat įskaitant ir aktyvesnį moterų ir jaunimo dalyvavimą darbo rinkoje;

N.  kadangi laipsniškas ir sklandus fiskalinis konsolidavimas yra tinkamesnis nei greito ir staigaus valstybės finansų disbalanso mažinimo strategija, tačiau kai kurių valstybių narių ekonomikos padėties nelieka jokių kitų galimybių atkurti rinkos prieigą ir numatyti investicijų grąžą;

O.  kadangi labai įsiskolinusių neturtingų šalių duomenys ekonominėje ir pinigų sąjungoje yra labai skirtingi;

P.  kadangi keleto valstybių narių priimtos konsolidavimo priemonės pasiekė precedento neturintį mastą;

Q.  kadangi, nepaisant valstybių narių pastangų vykdyti reformas ir konsolidaciją, euro zonoje vyriausybės obligacijų rinkoje ir toliau susiduriama su sunkumais, kurie pasireiškia dideliais skirtumais ir palūkanų normų svyravimais; kadangi viena iš tiesioginių šių beprecedentinių skirtumų didėjimo paskatų ir priežasčių buvo finansų rinkų susirūpinimas dėl kai kurių valstybių narių viešųjų ir privačių finansų patikimumo;

R.  kadangi konkurencingumo atotrūkis euro zonoje turi poveikio valstybių palūkanų normų skirtumams;

S.  kadangi dideles valstybių palūkanų normas tam tikrose euro zonos valstybėse narėse dalinai lemia suvokimas, kad šioms valstybėms trūksta patikimo gebėjimo vykdyti struktūrines reformas;

T.  kadangi euro zonai per pirmąjį euro naudojimo dešimtmetį nepavyko bendrai sumažinti valstybės palūkanų normų dydžio siekiant, kad nebūtų konkurencingumo atotrūkio, kuris, kaip ir kiti aspektai, atsispindėjo nuolatiniame dideliame einamosios sąskaitos deficite ir sparčiai didėjančiose darbo sąnaudose produkcijos vienetui kai kuriose valstybėse narėse;

U.  kadangi tam tikrose valstybėse politiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais būtų paprasčiau vykdyti koregavimą, jei per pirmąjį euro naudojimo dešimtmetį koregavimui būtų išnaudotas teigiamas ekonomikos klimatas;

V.  kadangi privačiajam sektoriui, kas yra ypač svarbu realiosios ekonomikos finansavimui, ir toliau vangiai skolinama, o privataus kredito srautai kai kuriose valstybėse narėse yra menki, nepaisant įvairių ECB sukurtų likvidumo programų;

W.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos variklis ir valstybės narės turėtų jas remtis sumažindamos šioms įmonėms tenkančią administracinę naštą;

X.  kadangi koregavimas turi būti laikomas patikimu, jeigu padeda sugrąžinti investicijų srautus;

Y.  kadangi keliose valstybėse narėse mokesčių mokėtojų pajėgumas patiria itin didelį spaudimą; kadangi apskaičiuota, kad ES šešėlinė ekonomika sudaro 22,1 proc. visos ekonominės veiklos ir dėl to kiekvienais metais nesumokama apie 1 trln. EUR mokesčių; kadangi paprastos, iš anksto žinomos ir mažų mokesčių sistemos padeda geriau vykdyti mokestines prievoles;

Z.  kadangi 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje siekiama nustatyti 2013 m. ekonominius prioritetus;

AA.  kadangi augimui palankų fiskalinės drausmės ramstį reikėtų plėtoti kartu su augimą skatinančiomis struktūrinėmis reformomis bei solidarumo ir demokratijos ramsčiais kiekvienoje valstybėje narėje;

AB.  kadangi bendroji rinka yra pagrindinis ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis pasitelkiant masto ekonomiją ir didesnę konkurenciją, tačiau valstybės narės pasitenkina įgyvendinamos vidaus rinkos teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą,

AC.  kadangi kiekviena valstybė narė turi susitarti šalies viduje dėl reformų strategijos, kad gyventojai ir įvairūs ekonominės veiklos vykdytai galėtų ją suprasti ir jai pritarti, ir taip būtų išvengta susiskaldymo, pasipriešinimo ir veiksmų, grindžiamų tik trumpalaikiais savanaudiškais interesais, nes tai kelia grėsmę nustatytų tikslų įgyvendinimui;

AD.  kadangi konkurencijos politika, pagrįsta atvirų rinkų ir vienodų veiklos sąlygų visuose sektoriuose principais, yra vienas iš pamatinių neribojamo vidaus rinkos veikimo aspektų;

1.  pritaria Komisijos pateiktos 2013 m. metinės augimo apžvalgos esmei; mano, kad ji yra tinkama priemonė įgyvendinant 2012 m. Europos semestrą bendrai ir 2012 m. metinę apžvalgą konkrečiai; ypač palankiai vertina didesnį konkrečioms šalims skirtų strategijų, kurias Komisija pateikė, pirmenybę suteikdama pažangai euro zonos šalyse ir pažangai, kuri būtų veikiau išreikšta struktūrine, o ne nominalia verte, aiškumą;

2.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje pripažįstama, jog, siekiant įveikti krizę, būtina užtikrinti augimą; pabrėžia, kad sprendimai, kurie konkrečiai skirti dabartinei valstybės skolos ir finansų krizei įveikti, turėtų būti priimami kartu įgyvendinant augimą skatinančias priemones siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir atgauti pasitikėjimą;

3.  pritaria Komisijos nuomonei, kad norint išeiti iš krizės reikalingas ekonomikos augimui palankus fiskalinis konsolidavimas; primena, kad pagrindinis augimo ir konsolidavimo sąsajos aspektas yra konsolidavimo sudėtis; šiuo klausimu pabrėžia, kad atitinkamas su išlaidomis ir pajamomis susijusių priemonių derinimas priklauso nuo aplinkybių, vis dėlto veikiau neproduktyvių išlaidų mažinimu, o ne pajamų didinimu grindžiamas konsolidavimas vidutinės trukmės laikotarpiu paprastai būna tvaresnis ir labiau skatina augimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu jam labiau būdingas nuosmukis;

4.  palankiai vertina nuostatos projektą dėl vadinamojo dviejų teisės aktų paketo, susijusio su kokybiškesne viešųjų finansų kontrole ir vertinimu ir su viešųjų investicijų ekonominės naudos vertinimu;

5.  palankiai vertina vadinamajame dviejų teisės aktų pakete numatytų nuostatų projektus, dėl kurių susitarta ir kuriais siekiama skatinti ekonominį dialogą ir bendrą nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento atliekamą Semestro proceso tikrinimą;

6.  apgailestauja dėl nepakankamo ES lygmeniu patvirtintos politikos ir veiksmų įgyvendinimo valstybėse narėse, dėl kurio sutartos priemonės nėra iki galo veiksmingos;

7.  ragina Komisiją ir toliau neprarasti budrumo savo politikos krypčių klausimais ir koreguoti jas remiantis bendru visoje Sąjungoje įgyvendinamų politikos krypčių derinio ekonominės naudos vertinimu ir, jei būtina, jas persvarstyti bei aiškiau išdėstyti savo metinėje augimo apžvalgoje pateiktas kitiems metams skirtas savo politikos rekomendacijas;

8.  ragina valstybes nares iki Tarybos nustatytų terminų sumažinti perviršinį deficitą; primena, kad lankstumo lygis yra numatytas šešių dalių rinkinyje;

9.  ragina valstybes nares, siekiant skatinti veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, tobulinti nacionalines fiskalines sistemas;

10.  pabrėžia tai, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo biudžeto padėtį, turėtų vykdyti skirtingas strategijas, ir primygtinai tvirtina, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad viešųjų išlaidų didėjimas neviršytų vidutinės trukmės laikotarpio BVP augimo tendencijų;

11.  palankiai vertina bendrosios rinkos vaidmens pripažinimą ir būtinybę panaikinti daugelį vis dar esamų paslaugų sektoriaus kliūčių; primena, kad dar reikia daug nuveikti siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos rinką;

12.  ragina Komisiją stebėti padėti valstybėse narėse, susidarusią dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip nustatyta persvarstytame Stabilumo ir augimo pakte;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą suderinti našių viešųjų ir privačių investicijų poreikį su fiskalinės drausmės tikslais, savo stabilumo ir konvergencijos programose atidžiai įvertinant augimą skatinančių investicijų programas, tuo pat metu visapusiškai laikantis ES teisėje nustatytų nuostatų; mano, kad augimą skatinančiu fiskaliniu konsolidavimu galima tuo pat metu pasiekti, kad viešieji finansai taptų tvarūs ir kad būtų atkurtas investuotojų pasitikėjimas;

14.  šiuo atveju laukia Komisijos ataskaitos dėl viešųjų išlaidų kokybės ir galimų veiksmų apimties persvarstymo neperžengiant ES sistemos, susijusios su investicijų programų kvalifikavimu, ribų;

15.  ragina Komisiją kuo greičiau pradėti ieškoti būdų, kuriais siekiama užtikrinti, kad fiskalinės drausmės aspektai būtų įgyvendinami kartu pateikiant konkrečius pasiūlymus dėl augimo ir darbo vietų, skatinti tiek privačias investicijas, padedančias kurti ekonomikos augimo aspektus, solidarumą valstybių narių tarpe ir demokratinį teisėtumą bei reikalingas struktūrines reformas, o būtent – mažinti jaunimo nedarbą be kitų priemonių geriau suderinant jaunimo kvalifikacijas su darbo jėgos poreikiais, kovoti su darbo rinkos segmentacija, gerinti pensijų sistemų tvarumą, didinti mokesčių sistemų efektyvumą, stiprinti konkurenciją svarbiose paslaugų sektoriaus srityse, lengvinti galimybes gauti paskolas, mažinti biurokratiją, naikinti nereikalingus valdžios sluoksnius ir kovoti su mokesčių slėpimu; palankiai vertina tai, kad per Europos semestrą buvo padidintas demokratinis teisėtumas; primena, kad per Europos semestrą būtina toliau stiprinti demokratinį teisėtumą;

16.  ragina Komisiją ir Tarybą dirbti nuolat gerinant ir tikslinant konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų kokybę, nacionalinį specifiškumą ir tinkamumą;

17.  pakartoja, kad, siekiant išsaugoti metinės augimo apžvalgos ir viso Europos semestro proceso patikimumą, Taryba privalo pagrįsti priežastis, jei nuspręstų nesilaikyti metine augimo apžvalga pagrįstų Komisijos rekomendacijų; teigiamai vertina principą „vykdyk arba pasiaiškink“, kuris numatytas šešių dokumentų rinkinyje dėl konkrečių rekomendacijų kiekvienai valstybei, pagal kurį Taryba yra atskaitinga už bet kokius Komisijos pasiūlymų pakeitimus, ir mano, kad šį principą reikėtų įtvirtinti praktiškai;

18.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų padidintos ir supaprastintos investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą bei inovacijas, o viešasis bei privatus sektoriai rezultatus greitai paverstų konkurenciniais pranašumais ir būtų padidintas produktyvumas;

19.  ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos ir žaliavų importo siekiant sukurti aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu tvaresnę Europą;

20.  ragina valstybes nares kuo skubiau susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir užtikrinti, kad būtų sustiprintas jos, kaip labai reikalingų ilgalaikių investicijų į tvarius augimą skatinančius sektorius ir veiklą, kuriuose gausu darbo vietų, šaltinio, vaidmuo; pabrėžia ES biudžeto struktūros svarbą, kuriuo reikėtų skatinti investicijas į pridedamąją vertę kuriančias sritis;

21.  ragina Komisiją pasiūlyti visapusį augimui skatinti skirtą požiūrį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris turėtų apimti vidaus rinkos kūrimo užbaigimą, konkurencijos didinimą, tikrą Europos pramonės politiką, tvirtą ir tinkamai nukreiptą sanglaudos politiką ir užtikrinimą, kad, plėtodama savo išorės prekybos santykius, Europa pasinaudotų visa savo galia ir įtaka; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti augimo šaltiniais, kylančiais iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo bei prekybos su trečiosiomis šalimis, o būtent – gilinti ir plėsti transatlantinius ekonominius santykius; ši darbotvarkė turėtų apimti transatlantinės rinkos atnaujinimo ir atvėrimo atitinkamus tikslus, siekiant stiprinti tarptautinės ekonominės tvarkos pagrindines taisykles ir išplėsti taisyklėmis pagrįstą daugiašalę sistemą, kad būtų įtraukti nauji nariai ir naujos ekonomikos galimybių sritys; taip pat ragina Komisiją greičiau priimti laisvosios prekybos susitarimus;

22.  palankiai vertina bendrosios rinkos vaidmens pripažinimą ir būtinybę panaikinti daugelį vis dar esamų paslaugų sektoriaus kliūčių; primena, kad dar reikia daug nuveikti siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos rinką; ragina Komisiją paspartinti vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti vidaus rinkos teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą;

23.  palankiai vertina pirmąją 2013 m. bendrosios rinkos integracijos padėties ataskaitą, kuri pridėta prie metinės augimo apžvalgos ir ją papildo; pabrėžia, kad bendrajai rinkai tenka pagrindinis vaidmuo atstatant Sąjungos konkurencingumą ir tokiu būdu darant įtaką augimui ir darbo vietoms; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai išspręsti susijusių trūkumų konkrečių šalių rekomendacijose klausimą ir stiprinti nuolatinį bei reguliarų bendrosios rinkos nuostatų, kuriomis siekiama padidėjusio ekonomikos augimo, įgyvendinimą ir taikymą;

24.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis valstybių narių produktyvumo požiūriu atsilieka; tvirtai tiki, kad struktūrinės reformos padėtų išspręsti šią problemą; prašo Komisijos rengiant kitą metinę augimo apžvalgą pateikti kapitalo ir išteklių produktyvumo pokyčių tendencijas;

25.  pabrėžia, kad ES konkurencijos politikos, grindžiamos atvirų rinkų principais, tvirtas įgyvendinimas ir vienodos veiklos sąlygos visuose sektoriuose – tai kertinis sėkmingos vidaus rinkos akmuo ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga;

26.  pabrėžia, kad ryžtingos valstybių narių pastangos tinkamu tempu išlaikyti viešuosius finansus yra reikalingos, tačiau gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jeigu pernelyg didelis makroekonominis disbalansas bus sumažintas; pažymi, kad šie tikslai gali būti įgyvendinti tik vienu metu skatinant augimą visoje euro zonoje;

27.  atkreipia dėmesį į naujo rodiklio įtraukimą į makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinę, susijusią su finansų sektoriumi; apgailestauja, kad Komisija nesilaiko procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1176/2011, pagal kurį: „rengdama rezultatų suvestinę ir valstybėms narėms skirtų makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių rinkinį, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba“ ir konkrečiau, pagal kurį „Komisija kompetentingiems Europos Parlamento ir Tarybos komitetams turėtų pateikti pasiūlymų dėl pastabų dėl planų nustatyti ir koreguoti rodiklius ir ribas“;

28.  primena Komisijai, kad norint sukurti tarpinstitucinį pasitikėjimą ir vykdyti aukštos kokybės ekonominį dialogą yra labai svarbu ateityje tiksliau laikytis procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1176/2011;

29.  ragina Komisiją ir Tarybą skubiai imtis kruopščių veiksmų, siekiant tikrai įgyvendinti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, dėl kurio susitarta 2012 m. birželio 28-29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir užtikrinti jo veiksmingumą;

30.  ragina skubiai patvirtinti vadinamąjį dviejų dokumentų rinkinį;

31.  atkreipia dėmesį į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (Fiskalinis susitarimas) įsigaliojimo; mano, kad Fiskalinis susitarimas kaip galima greičiau turėtų būti perkeltas į antrinę Sąjungos teisę, pasiremiant patirties įgyvendinant fiskalinį susitarimą vertinimu ir laikantis ES sutarties ir SESV;

32.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą sustiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos priimtas rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo; remia aktyvią Komisijos ir ypač Komisijos nario, atsakingo už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu, auditą ir statistinius duomenis; ragina valstybes nares veikti pagal Komisijos rekomendacijas, imtis skubių ir koordinuotų veiksmų prieš mokesčių rojus bei prieš agresyvų mokesčių planavimą ir tokiu būdu užtikrinti tinkamesnį fiskalinių paskatų paskirstymą ir valstybių narių pajamų didinimą;

33.  teigiamai vertina tai, kad galiausiai visos valstybės narės pripažįsta, jog svarbu imtis veiksmingų kovos su mokesčių slėpimu bei mokestiniu sukčiavimu priemonių taip pat ir biudžetinių suvaržymų ir ekonomikos krizės metu, kaip nustatyta 2012 m. lapkričio 13 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose;

34.  primena, kad valstybių narių fiskalinių sistemų bendrų teisės aktų paskirtis yra užtikrinti, kad valstybės narės ir toliau įsipareigotų laikytis bendrai sutartų taisyklių, ir nespecifikuoti valstybės narės politikos pasirinkimų;

35.  ragina Komisiją kompetentingiems Parlamento komitetams kiekvienų metų lapkričio pradžioje, pradedant nuo 2013 m. lapkričio 4–5 d. pristatyti Metinę augimo apžvalgą, siekiant suteikti Parlamentui pakankamai laiko savo nuomonei pateikti vėlesnių Europos semestrų metu;

36.  apgailestauja, kad Komisija savo komunikate dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2012)0750) tinkamai neatsižvelgė į ES biudžeto vaidmenį Europos semestro procese; visų pirma apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija, siūlydama pagrindinius prioritetus, nepateikė faktinių ir konkrečių duomenų apie tai, kaip įgyvendinant vietos, regionų ir nacionalinės politikos kryptis ir investicijas, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, ES biudžetas iš tikrųjų galėtų atlikti pradedamąją, skatinamąją, sąveikos ir papildomąją funkcijas;

37.  yra įsitikinęs, kad finansavimas ES lygmeniu gali padėti visoms valstybėms narėms sutaupyti biudžeto lėšų ir kad šis aspektas turėtų būti pabrėžtas; mano, kad ES biudžetas yra itin svarbus visoje Sąjungoje skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą bei sėkmingai mažinant makroekonominį disbalansą, taip pat iš esmės siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; vis tiek apgailestauja, kad Komisija savo komunikate dėl metinės augimo apžvalgos nesprendžia šio klausimo;

38.  pritaria Komisijos vertinimui, kad dėl viešųjų ir privačiųjų subjektų sukauptos skolos lygių valstybėse narėse ribojamos galimybės imtis naujos veiklos ir investicijų; nepaisydamas to, ragina valstybes nares, konsoliduojant savo finansus, nacionalinių BNP įnašų į ES biudžetą nelaikyti koreguojamu kintamuoju, taip pat nesiekti dirbtinai sumažinti išlaidų, kuriomis skatinamas ES biudžeto augimas, nes tai prieštarautų jų aukščiausiuoju lygmeniu prisiimtiems politiniams įsipareigojimams; vis dėlto visiškai suvokia ekonominę įtampą, kuri kyla dėl būtinybės trumpuoju laikotarpiu konsoliduoti viešuosius finansus ir dėl bet kokio galimo kai kurių valstybių narių BNP grindžiamų įnašų didinimo, susijusio su didesniu ES biudžete numatytu mokėjimų lygiu; todėl dar kartą griežtai ragina atlikti ES biudžeto finansavimo tvarkos, dėl kurios bus susitarta derybose dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, reformą iki 2020 m. iki 40 proc. sumažinant BNP grindžiamų valstybių narių įnašų į ES biudžetą dalį ir taip joms padedant konsoliduoti finansus(1);

39.  primena, kad ES biudžetas pirmiausia yra investicinis biudžetas, kurio 94 proc. visų lėšų vėl investuojama valstybėse narėse;

40.  prašo Komisijos pateikti atnaujintą informaciją apie dabartines valstybių narių pastangas perprogramuoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas ir sparčiau jomis naudotis, kad būtų remiamas ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda, visų pirma MVĮ, ir kovojama su jaunimo nedarbu;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0245.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje
PDF 565kWORD 58k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (2012/2257(INI))
P7_TA(2013)0053A7-0024/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 151 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos (MAA) (COM(2012)0750) ir į prie jos pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą dėl 2012 m. metinės augimo apžvalgos (MAA) (COM(2011)0815) ir į prie jos pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2012 m. prioritetų įgyvendinimas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai (Nr. O-000120/2012) ir į susijusią 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyvos“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai (Nr. B7-0113/2012) ir susijusią 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių iniciatyvos(10),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“ (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl judus jaunimo: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę(15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis(16),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0024/2013),

A.  kadangi krizės sukelti socialiniai ir užimtumo padariniai yra labai dideli ir dar labiau pasunkėjo dėl šiuo metu tam tikrose valstybėse vykdomo fiskalinio konsolidavimo, reaguojant į valstybės skolos krizę bei suvaržytą euro zonos pinigų politiką, įtakos, šis konsolidavimas neatitinka kituose pagrindiniuose ekonomikos regionuose įgyvendinamų priemonių ir negali užtikrinti veiksmingo atsako į valstybių skolos krizę ir skatinti augimo; kadangi krizė daro neigiamą poveikį socialinių investicijų Europoje apimčiai ir kokybei; kadangi euro zona patiria nuosmukį ir šiuo metu ES yra vienintelis didelis pasaulio regionas, kuriame nedarbo lygis vis dar didėja;

B.  kadangi 2012 m. užimtumo padėtis pablogėjo ir 2013 m. perspektyvos yra pesimistinės; kadangi daugelyje valstybių narių ir toliau didėja darbo rinkos susiskaidymas, ilgalaikis nedarbas siekia nerimą keliantį lygį, dirbančiųjų skurdas vis dar yra didelė problema, vidutinės namų ūkio pajamos mažėja, o iš rodiklių matyti aukštesnio lygio ir gilesnių formų skurdo ir socialinės atskirties tendenciją, kai daugelyje valstybių narių didėja dirbančiųjų skurdas ir socialinė poliarizacija;

C.  kadangi nuo 2008 m. labai išaugo nedarbo lygis ir dabar ES yra 25 mln. bedarbių, o tai atitinka 10,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų; kadangi vien per pastaruosius dvylika mėnesių bedarbių skaičius išaugo dviem milijonais; kadangi nedarbo augimas žymesnis tose šalyse, kurios imasi griežtesnio fiskalinio konsolidavimo;

D.  kadangi jaunimo, nepaisant jo išsilavinimo lygio, padėtis darbo rinkoje itin sunki, nes dažnai jis tenkinasi nesaugiomis darbo sutartimis ir nemokama praktika; kadangi sudėtinga jaunimo padėtis iš dalies susidaro dėl įgytų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių nesutapimo, riboto geografinio judumo, mokyklos nebaigimo neįgijus kvalifikacijos, tinkamų įgūdžių ir darbo patirties stokos, nesaugių darbo sąlygų, ribotų mokymosi galimybių ir neveiksmingai veikiančios darbo rinkos politikos;

E.  kadangi visoje ES daugiau kaip vienas iš penkių jaunuolių neturi darbo (22,8 proc.), o kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.; kadangi daugiau kaip 7 mln. jaunesnių nei 25 metų amžiaus Europos gyventojų nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); kadangi šie skaičiai toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus; kadangi neveikimas, susijęs su profesinio mokymo programomis (NEET), visoje ES kainuoja 153 mlrd. EUR;

F.  kadangi po 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Komisija paragino valstybes nares plėtoti ir įgyvendinti visapusiškas jaunimo užimtumo, švietimo ir įgūdžių iniciatyvas įgyvendinant „Jaunimo galimybių iniciatyvą“ ir įtraukti jaunimo darbo vietų kūrimo planus į nacionalines reformų programas, bet daugelyje valstybių narių šios iniciatyvos dar turi būti parengtos;

G.  kadangi tarp tų, kuriuos krizė paveikė skaudžiausiai, yra ir prie pensinio amžiaus artėjantys žmonės, ilgalaikiai bedarbiai, darbuotojai iš trečiųjų šalių ir žemos kvalifikacijos darbuotojai;

H.  kadangi reikėtų įvykdyti būtinas reformas, siekiant užtikrinti pensijų sistemų tvarumą; kadangi dėl to dar yra galimybių didinti faktinį pensinį amžių nepadidinus privalomojo pensinio amžiaus, sumažinant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos; mano, kad siekiant sėkmingai padidinti faktinį pensinį amžių, pensijų sistemų reformos turi būti vykdomos kartu įgyvendinant politiką, kuria suteikiamos užimtumo galimybės vyresniems darbuotojams mokytis visą gyvenimą, ir mokesčių politiką, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių senėjimas;

I.  kadangi 2012 m. antrąjį ketvirtį ilgalaikis nedarbas pasiekė nerimą keliantį lygį – iš skaičių matyti, kad 11,1 mln. bedarbių Europos gyventojų neranda darbo ilgiau kaip 12 mėnesių, ir tai yra 4,6 proc. aktyvių gyventojų; kadangi daugumoje valstybių narių, ypač tose, kuriose imtasi griežtų fiskalinio konsolidavimo priemonių, sumažėjo galimybės bedarbiams susirasti darbą;

J.  kadangi 27 ES valstybėse narėse apie 120 mln. žmonių gresia socialinė atskirtis, nes jiems kyla didesnė skurdo rizika, jie patiria materialinį nepriteklių arba gyvena namų ūkiuose, kuriuose labai mažai dirbančių asmenų;

K.  kadangi išlaidos socialinei apsaugai sumažėjo beveik visose valstybėse narėse ir kadangi Socialinės apsaugos komitetas (SAK) įspėja apie dėl fiskalinio konsolidavimo priemonių poveikio didėjantį skurdžias pajamas turinčių žmonių, skurstančių vaikų, didelį materialinį nepriteklių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių;

L.  kadangi siekiant ilgalaikio ekonomikos atgaivinimo, fiskalinio konsolidavimo ir gerovės valstybės bei viešųjų finansų tvarumo būtinas ekonomikos augimas ir aukštas užimtumo lygis;

M.  kadangi tikslinės socialinės investicijos turėtų būti pagrindinis valstybių narių atsakas į krizę, nes šios investicijos itin svarbios siekiant strategijoje „Europa 2020“ iškeltų užimtumo, socialinių ir švietimo srities tikslų;

N.  kadangi 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad „ekonomika vėl ims augti ir bus kuriamos darbo vietos tik tokiu atveju, jei laikysimės nuoseklaus ir visapusiško požiūrio, jungiančio pažangų fiskalinį konsolidavimą, padedantį išsaugoti investicijas į būsimą ekonomikos augimą, patikimą makroekonominę politiką ir veiksmingą užimtumo strategiją, kuria padedama išsaugoti socialinę sanglaudą“;

O.  kadangi dėl aukšto skolos lygio ir ilgalaikių viešųjų finansų problemų fiskalinis konsolidavimas privalo būti tęsiamas, tačiau būtina tinkamai atsižvelgti į tai, kad fiskalinis konsolidavimas turi būti vidutinės trukmės ar ilgalaikiu tikslu; kadangi fiskalinis konsolidavimas gali turėti trumpalaikį neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui, ypač nuosmukį patiriančiose arba menkai augančios ekonomikos valstybėse, ir sutrukdyti būsimam ekonomikos augimui ir galimybėms kurti naujas darbo vietas; kadangi dėl to konsolidavimo tempas turi būti toks, kad nebūtų pakenkta ekonomikos augimo galimybėms ar jos socialinei struktūrai;

P.  kadangi įtampa finansų rinkose vis dar didelė ir tarp valstybių narių vyrauja prieigos prie finansavimo skirtumai; kadangi dėl aukštos rizikos priedų pernelyg didėja valstybės skolos našta, todėl reikia griežtesnio fiskalinio konsolidavimo, gilėja krizė ir kliudoma augimui ir darbo vietų kūrimui;

Q.  kadangi, nors aplinkybės ir verčia skubėti, Europos Sąjungai nepavyksta įgyvendinti beveik nė vieno strategijos „Europa 2020“ tikslo, ir valstybių narių pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų yra nuvilianti; kadangi 2012 m. nacionalinėse reformų programose nustatytų įsipareigojimų nepakanka norint įgyvendinti daugelį ES lygmens tikslų;

R.  kadangi investicijos į švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus ir inovacijos, kurios yra labai svarbios ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ES vis dar yra mažesnės nei pagrindinėse jos ekonomikos partnerėse ir konkurentėse visame pasaulyje; kadangi produktyvios investicijos šiose srityse yra labai svarbios siekiant tvariai įveikti krizę, kartu sustiprinti ES ekonomiką, siekiant konkurencingumo ir našumo didinimo;

S.  kadangi siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų labai svarbus yra lyčių aspektas, nes moterys sudaro didžiausią iki šiol nepanaudojamos darbo jėgos dalį; kadangi moterys sudaro daugumą skurdžiai ES gyvenančių asmenų; kadangi išlaidų mažinimas teikiant viešąsias, pvz., vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros, paslaugas turės neigiamą poveikį moterims, taigi ir jų gebėjimui dalyvauti darbo rinkoje; kadangi dėl šios priežasties per visą Europos semestro procesą ypatingą dėmesį reikia skirti lyčių aspekto integravimui ir specialioms į moteris orientuotoms politikos priemonėms; kadangi moterų įstatyminį pensinį amžių reikia prilyginti vyrų pensiniam amžiui;

T.  kadangi, įgyvendinant Europos semestro procesą, reikia užtikrinti didesnę užimtumo, socialinės ir ekonominės politikos sąveiką, kaip nustatyta SESV 121 ir 148 straipsniuose;

U.  kadangi būtina skatinti visų Europos semestre dalyvaujančių veikėjų demokratinę atskaitomybę, atsakomybę ir teisėtumą; kadangi esminė šio proceso dalis yra tinkamas Europos Parlamento dalyvavimas;

V.  kadangi nacionaliniai parlamentai yra piliečių įgytų ir suteiktų teisių atstovai ir užtikrintojai; kadangi diegiant Europos semestrą turėtų būti visiškai paisoma išimtinių nacionalinių parlamentų teisių;

Pagrindinės nuostatos atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą

1.  primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad į jos 2013 m. Europos semestro politikos gaires būtų įtrauktos šios nuostatos, ir paveda savo Pirmininkui šios pozicijos laikytis per 2013 m. kovo 14–15 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą; ypač atkreipia dėmesį į konkrečias rekomendacijas, kurias turėtų savo politikos gairėse patvirtinti Europos Vadovų Taryba, ir kurios pridedamos prie šios rezoliucijos;

2.  apgailestauja, kad per praeitų metų Europos semestro ciklą nustatyti prioritetai, ypač susiję su darbo vietų kūrimu, darbo vietų kokybe ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi, nedavė laukiamų rezultatų;

3.  pažymi, kad pastaraisiais metais ekonominė padėtis ir socialiniai krizės padariniai toliau blogėjo, todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti valstybių narių įsipareigojimą laikytis 2013 m. politikos gairių, ypač užimtumo ir socialinės politikos srityje;

I.  Strategijos „Europa 2020“ tikslai

4.  ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad remiantis metine augimo apžvalga išdėstytomis metinėmis politikos gairėmis būtų siekiama įgyvendinti visus strategijoje „Europa 2020“ numatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus; apgailestauja, kad strategijos „Europa 2020“ pažangos ataskaita nebuvo įtraukta į 2013 m. metinę augimo apžvalgą; ragina Komisiją laiku pateikti šią ataskaitą Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimo metu;

5.  apgailestauja, kad 2012 m. politikos gairės ir jų įgyvendinimas nebuvo pakankamai veiksmingi siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų politinių tikslų; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis labiau tolsta nuo „Europa 2020“ tikslų;

6.  apgailestauja, kad 2012 m. nacionalinėse reformų programose nustatytų įsipareigojimų nepakanka norint įgyvendinti daugumą ES lygmens tikslų; pabrėžia susirūpinimą, kad dabartinių nacionalinių tikslų nepakanka norint pasiekti pagrindinius strategijoje „Europa 2020“ numatytus užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo tikslus;

7.  ragina valstybes nares 2013 m. nacionalinėse reformų programose patvirtinti būtinus įsipareigojimus siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

8.  ragina Europos Vadovų Tarybą savo politikos gairėse užtikrinti, kad strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti būtų skirta pakankamai ES lėšų; primygtinai ragina valstybes nares veiksmingiau skirstyti lėšas strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti;

II.  Darbo vietų kūrimas vykdant struktūrines reformas ir į ekonomikos augimą orientuotas investicijas

9.  mano, kad apgailėtina, jog praeitais metais dauguma valstybių narių nesilaikė įsipareigojimų kartu su savo 2012 m. nacionalinių reformų planais (NRP) pateikti nacionalinius užimtumo planus (NUP); ragina valstybes nares 2013 m. laikytis šio įsipareigojimo; pabrėžia, kad į nacionalinius užimtumo planus turi būti įtrauktos išsamios darbo vietų kūrimo ir ekologiškų darbo vietų užtikrinimo priemonės, užimtumo politikos ir finansinių priemonių sąsaja, darbo rinkos reformos, aiškus daugiametės reformų darbotvarkės parengimo per ateinančius 12 mėnesių tvarkaraštis ir nuorodos į sritis bei regionus, kuriuose juntamas specialistų trūkumas ir perteklius;

10.  apgailestauja, kad Komisija nenutarė, jog teikti NUP turi būti privaloma, ir ragina Komisiją prižiūrėti jų rengimą per kiekvienų metų Europos semestro ciklą;

11.  ragina valstybes nares patvirtinti darbo vietoms kurti palankias priemones, pvz., darbo mokesčių reformas, kuriomis būtų skatinama kurti darbo vietas, skatinamas ir remiamas savanoriškas ir tikrasis savarankiškas darbas ir naujai įsteigtos įmonės, gerinama verslo aplinka, palengvinamos galimybės MVĮ gauti finansavimą, neoficialus ir nedeklaruojamas darbas paverčiamas teisėtu įdarbinimu, reformuojamos darbo rinkos, jei reikia, kad jos gebėtų geriau prisitaikyti, būtų dinamiškesnės ir įtraukesnės, kartu užtikrinant tinkamą darbuotojų apsaugą, darbdaviams ir darbuotojams suteikiant priemones ir įgūdžius, kurie jiems padėtų prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, modernizuojamos darbo užmokesčio nustatymo sistemos aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, atsižvelgiant į nacionalinių pramonės ryšių modelių įvairovę, ir vedant socialinį dialogą, kad darbo užmokestis būtų suderintas su produktyvumo raida pragyvenimo lygį atitinkančio darbo užmokesčio ribose ir išnaudojamos didelės tam tikrų sektorių, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinės rūpybos, bei IRT sektoriaus užimtumo galimybės kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas;

III.  Jaunimo užimtumas

12.  ragina Europos Vadovų Tarybą 2013 m. politikos gairėse prioritetinį dėmesį skirti jaunimo nedarbui;

13.  ragina valstybes nares imtis ryžtingų priemonių kovai su jaunimo nedarbu, įskaitant tikslines aktyvios darbo rinkos politikos priemones, priemones įgūdžių pritaikymui darbo rinkai, ypač užkertant kelią ankstyvam mokslų ar gamybinės praktikos programų nutraukimui, ir užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemos veiksmingai teiktų jaunimui svarbių įgūdžių, ir skatinti verslumą bei veiksmingą verslo plėtros paramą jaunimui ir programoms, kuriomis užtikrinamas perėjimas nuo švietimo prie darbo;

14.  labai pritaria Komisijos pasiūlymui dėl jaunimo garantijų programų; ragina jas skubiai įgyvendinti ir joms suteikti pakankamą finansavimą; mano, kad jaunimo garantijų programos finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį ir, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp ES ir valstybių narių suteikiamo finansavimo;

15.  primygtinai ragina valstybes nares kurti visapuses strategijas jaunimui, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); taip pat primygtinai ragina valstybes nares, plėtojant šias strategijas, išreikšti finansinį solidarumą su valstybėmis narėmis, kurių fiskalinės galimybės yra ribotos;

IV.  Labiau prisitaikančios, dinamiškesnės ir įtraukesnės darbo rinkos, taip pat geresnės kokybės užimtumas

16.  apgailestauja, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nesprendžiamas darbo vietų kokybės klausimas ir per mažai dėmesio skiriama siekiui užtikrinti būtinas sąlygas aktyvesniam dalyvavimui darbo rinkoje, ypač moterų, vyresnių kaip 45 metų darbuotojų, neįgaliųjų ir labiausiai skurstančių asmenų;

17.  primena, kad didėja vidiniai valstybių narių neatitikimai, ypač pagal užimtumo ir socialinius rodiklius; pažymi, kad valstybės narės, kurioms būdinga santykinai nesuskaidyta darbo rinka, stipri socialinio aprūpinimo sistema ir galimybės laikinai pakoreguoti darbo valandas, darbo laiką bei kita lanksti darbo tvarka (vidinis lankstumas) ir veiksmingi kolektyvinių derybų modeliai, yra atsparesnės susidūrusios su dėl krizės kilusiais užimtumo ir socialiniais padariniais;

18.  ragina darbo rinkas labiau prisitaikyti prie aplinkos ir būti dinamiškesnes, gebėti prisitaikyti prie ekonominės padėties trukdžių, kad dėl jų netektų atleisti darbuotojų, būti įtraukesnes, palankias didesniam darbo jėgos aktyvumui, ypač pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų atžvilgiu;

19.  įspėja, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų pakenkti darbo vietų kokybei arba socialinės apsaugos ir sveikatos bei saugos standartams; ragina valstybes nares skatinti bendrovių ir MVĮ, kurios stengiasi būti socialiai veiksmingos, o ne vien laikytis būtinų teisinių pareigų, identifikavimą;

V.  Investavimas į švietimą ir mokymą

20.  pabrėžia esminį švietimo ir mokymo vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

21.  pabrėžia, jog svarbu sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį, siekiant sumažinti asmenų, priskiriamų NEET (nedirbančių, nesimokančių ir nedalyvaujančių mokymuose) grupei, skaičių;

22.  ragina valstybes nares vykdant tvarų, ekonomikos augimui palankų ir diferencijuotą fiskalinį konsolidavimą užtikrinti veiksmingą ir pakankamą investavimą į švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

23.  ragina valstybes nares įtraukti Europos švietimo, mokymų, jaunimo ir sporto mainų programas į priemones, kurios vykdomos pagal Europos semestro programą;

VI.  Viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi

24.  yra labai susirūpinęs dėl nuo paskutinio 2012 m. Europos semestro ciklo visose amžiaus grupėse išaugusio skurdo ir nedarbo;

25.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje sprendžiama skurdo ir socialinės atskirties problema, taip pat krizės socialiniai padariniai; ragina Komisiją pabrėžti šias priemones konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ypač spręsti dirbančiųjų skurdo, menkus ryšius su darbo rinka turinčių ar iš viso jų neturinčių žmonių skurdo ir senyvo amžiaus žmonių skurdo problemą; ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti šias gaires kaip prioritetą;

26.  ragina įgyvendinti integruotas aktyvios įtraukties strategijas, kad jos būtų svarbiausia ES ir nacionalinių socialinės politikos darbotvarkių sudedamoji dalis;

VII.  Proporcingą ir diferencijuotą augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo vykdymas užtikrinant ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą

27.  pripažįsta, kad reikia įgyvendinti proporcingo ir diferencijuoto ir palankaus augimo fiskalinio konsolidavimo programas, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas, bet išvengiant jų neigiamo trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikį augimui ir užimtumui; pabrėžia, kad fiskalinio konsolidavimo programos turėtų būti vertinamos, atsižvelgiant į jų trumpalaikį poveikį augimui, užimtumui ir socialiniai atskirčiai, ypač nuosmukį patiriančiose šalyse arba šalyse, kurių ekonomika menkai auga; ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą ekonominio nuosmukio laikotarpiu sudaryti sąlygas pasinaudoti lankstumu, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1175/2011 ir Reglamente (ES) Nr. 1177/2011;

28.  pabrėžia, kad Komisija turėtų kreipti daugiau dėmesio į konkrečias tendencijas vietos lygmeniu, regionuose ir valstybėse narėse bei galimas klaidas savo prognozėse, kurios sudaro metinės augimo apžvalgos pagrindą;

29.  mano, kad fiskalinis konsolidavimas turi būti įgyvendinamas proporcingai ir ekonomikos augimui palankiu būdu, o konsolidavimo sparta įvairiose valstybėse turi priklausyti nuo jų fiskalinių ir platesnės Europos ekonomikos galimybių, kad būtų išvengta neigiamo poveikio ekonomikos augimui ir užimtumui, užtikrinant skolos tvarumą;

30.  ragina Komisiją pertvarkyti savo modelius dėl didinamojo valstybių narių biudžetų fiskalinių apribojimų poveikio augimui ir darbo vietų kūrimui pagal neseniai Tarptautinio valiutos fondo atliktas peržiūras;

31.  ragina Europos Vadovų Tarybą savo politikos gairėse užtikrinti skirtingų prioritetų darną, kad nebūtų pakenkta tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėms, nepadidėtų skurdo ir socialinė atskirtis ar nebūtų trukdoma visapusiškai prieigai teikti kokybiškas viešąsias paslaugas; mano, kad pagrindinis prioritetas turėtų būti integruotų reformos priemonių taikymas ir investicijos, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, kartu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą;

32.  ragina Europos Vadovų Tarybą, jeigu bus patvirtintas pirmasis metinės augimo apžvalgos prioritetas „diferencijuotas, ekonomikos augimą skatinantis fiskalinis konsolidavimas“, konkrečiai paaiškinti, kaip galima būtų įgyvendinti šį prioritetą, visapusiškai laikantis tikslo padidinti socialinę sanglaudą ir kovoti su skurdu, kaip nurodyta ketvirtajame prioritete „kova su nedarbu ir socialiniais krizės padariniais“;

33.  pabrėžia, kad būtina pasiekti visišką biudžeto konsolidavimo ir ekonominių priemonių bei socialinės politikos, ekonomikos augimo ir užimtumo priemonių darną;

34.  pažymi, kad esant didžiuliams fiskaliniams suvaržymams ir sumažėjusiems privačiojo sektoriaus skolinimo pajėgumams, struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas dėl jų teikiamo finansavimo apimties ir siekiamų tikslų yra pagrindinis valstybių narių turimas svertas, kuriuo galima skatinti ekonomiką ir pasiekti augimo bei užimtumo tikslus, numatytus strategijoje „Europa 2020“; todėl pabrėžia, kad atsižvelgiant į svarbų sanglaudos politikos vaidmenį plėtojant nacionalines programas per Europos semestrą, šiai politikai metinėje augimo apžvalgoje reikėtų teikti didžiausią dėmesį ir į ją reikėtų atsižvelgti vykdant kasmetines diskusijas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje;

VIII.  Demokratinis teisėtumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas

35.  yra susirūpinęs, kad Europos Parlamento, valstybių narių parlamentų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės vaidmuo per Europos semestro procesą ir toliau yra ribotas; pažymi, kad Komisijos inicijuotoje metinėje augimo apžvalgoje, kurią turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba, išdėstytos politikos gairės parengtos nedalyvaujant parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovams, todėl joms trūksta demokratinio teisėtumo;

36.  mano, kad Europos Parlamento vaidmuo labai svarbus siekiant sukurti būtiną demokratinį teisėtumą; laikosi nuomonės, kad, nesant teisinio pagrindo metinei augimo apžvalgai taikomai įprastai teisėkūros procedūrai, tvirtindama politikos gaires Europos Vadovų Taryba turėtų atsižvelgti į Parlamento narių pastabas, kad būtų užtikrintas demokratinis teisėtumas;

37.  prašo Komisijos reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų didžiausią nacionalinių reformų planų rengimo skaidrumą, taip pat platų nacionalinių parlamentų ir socialinių partnerių įsitraukimą į šį procesą;

Papildomi veiksmai, kurių reikia imtis užimtumo ir socialinėje srityse
Darbo vietų kūrimas vykdant struktūrines reformas ir į ekonomikos augimą orientuotas investicijas

38.  primena, kad, siekiant stiprinti darbo vietas užtikrinantį ekonomikos augimą, reikalinga tokia užimtumo politika, kuria būtų sudaromos palankios sąlygos darbo vietoms kurti, palengvinamas teigiamas perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą ir iš nedarbo į darbą, didinama darbo jėgos pasiūla ir gerinama geografinė ir įgūdžių atitiktis darbo rinkos poreikiams;

39.  pabrėžia, kad darbo rinkoje reikalingos reformos darbo jėgos našumui ir veiksmingumui didinti, siekiant pagerinti ES ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, kartu griežtai laikantis Europos socialinės acquis turinio ir dvasios bei jos principų; mano, kad darbo rinkoje reformos turėtų būti įgyvendinamos taip, kad būtų skatinama darbo vietos kokybė;

40.  siūlo valstybėms narėms mažinti darbo jėgos apmokestinimą, jei tai įmanoma pagal fiskalines sąlygas, ypač mažai apmokamų arba žemos kvalifikacijos darbuotojų ir pažeidžiamų grupių atžvilgiu; mano, kad tikslinis laikinas socialinio draudimo įmokų sumažinimas arba darbo subsidijų programos naujai į darbą priimamiems asmenims, ypač žemos kvalifikacijos arba ilgalaikiams bedarbiams, yra labai veiksmingos priemonės darbo vietų kūrimui skatinti;

41.  pažymi, kad demografiniai pokyčiai neabejotinai daro poveikį socialinės infrastruktūros teikimui ir kelia didelių sunkumų visoms kartoms visoje ES; todėl pabrėžia, kad Komisijos apžvalgoje turėtų būti skirtas didesnis dėmesys sanglaudos politikos vaidmeniui įveikiant demografines problemas;

42.  pabrėžia poreikį vykdyti būtinas reformas pensijų sistemų tvarumui užtikrinti; mano, kad pensinis amžius galėtų būti vertinamas pagal ilgėjančią tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę, bet primena, kad dar yra galimybių didinti faktinį pensinį amžių nepadidinus privalomojo pensinio amžiaus, sumažinant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos; mano, kad siekiant sėkmingai padidinti faktinį pensinį amžių, pensijų sistemų reformos turi būti vykdomos kartu įgyvendinant politiką, kuria mažinamos ankstybo išėjimo į pensiją programų ar panašių schemų galimybės, užtikrinamos užimtumo galimybės vyresniems darbuotojams mokytis visą gyvenimą, ir sukuriama mokesčių politika, kuria būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje bei remiamas sveikas vyresnių žmonių aktyvumas;

43.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad taupymo programos netrukdytų darbo vietų kūrimo priemonėms ir ekonomikos augimą skatinančioms politikos priemonėms, taip pat nepakenktų socialinei apsaugai; primygtinai ragina valstybes nares skirti pirmenybę ekonomikos augimui palankioms išlaidoms, pvz., švietimui, mokymuisi visą gyvenimą, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, energijos vartojimo efektyvumui, ir kartu užtikrinti veiksmingą šių išlaidų panaudojimą;

44.  pritaria Komisijai, kad naujoviškomis ES finansinėmis priemonėmis gali būti paskatintos tikslinės investicijos, užtikrintas ES biudžeto didinamasis poveikis ir sustiprintos ES ekonomikos augimo galimybės; todėl primygtinai ragina Komisiją teikti valstybėms narėms ir regionams išsamią informaciją, papildomą pagalbą ir gaires dėl sanglaudos politikos finansinių priemonių taikymo srities išplėtimo 2013 m. ir būsimu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.); ragina valstybes nares vadovautis Komisijos nurodymais ir aiškiai nurodyti savo nacionalinėse reformų programose, kaip jos ketina panaudoti struktūrinių fondų lėšas augimo ir užimtumo didinimo prioritetams remti pasitelkiant finansines priemones;

45.  palankiai vertina svarbių sektorių, pvz., naujų pramonės šakų, paslaugų, ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinės rūpybos (vadinamojo „baltojo“ sektoriaus), bei IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo galimybių išnaudojimą nustatant 2013 m. metinės augimo apžvalgos prioritetus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis skatinama šių dideles užimtumo galimybes turinčių sektorių plėtra;

46.  primena, kad, siekiant panaudoti visas šių naujų sektorių darbo vietų kūrimo galimybes, reikės prisitaikyti, ypač nekvalifikuotiems ir vyresniems darbuotojams, taip pat reikės naujų įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti šiuose sektoriuose reikalingus įgūdžius ir užtikrinti būtinas švietimo bei mokymo investicijas, kad šie įgūdžiai būtų suteikti;

47.  apgailestauja, kad visiškai neužsimenama apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant lyčių aspekto integravimą į 2013 m. metinės augimo apžvalgos prioritetus; mano, kad smakrus moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas yra būtinas siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reikiamas priemones didesniam moterų užimtumui skatinti, pvz., prieinamą priežiūrą ir vaikų priežiūrą, tinkamas motinystės, tėvystės ir vaikų auginimo atostogų schemas, taip pat lanksčias darbo valandas ir darbo vietas;

48.  ragina valstybes nares pagerinti verslo aplinką, ypač MVĮ, ir ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą stiprinti pastangas bendrajai rinkai gerinti, skaitmeninei ekonomikai stiprinti ir sutelkti dėmesį į pažangų reglamentavimą, kad būtų sumažinta nereikalinga biurokratija; palankiai vertina antrąjį bendrosios rinkos aktą ir ragina jį skubiai ir visapusiškai įgyvendinti;

49.  ragina Komisiją didžiausią pirmenybę teikti bendrosios rinkos valdymui, nes ja itin prisidedama prie Europos semestro tikslų, visų pirma tvaraus ekonominio augimo ir užimtumo; laikosi nuomonės, kad Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu turėtų būti pateikiami praktiškesni bendrosios rinkos veikimo gerinimo sprendimai, kad būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos sukūrimą;

50.  teigiamai vertina tai, kad buvo pripažinta MVĮ galimybių gauti finansavimą svarba, nes šios įmonės yra užimtumo ir darbo vietų kūrimo ES pagrindas ir turi daug galimybių spręsti jaunimo nedarbo ir lyčių nelygybės problemas; primygtinai ragina valstybes nares savo nacionaliniuose ekonomikos augimo planuose MVĮ galimybės gauti finansavimą taikyti absoliutų prioritetą; primygtinai ragina valstybes nares sudaryti lengvas galimybes naudotis tam skirtais Europos fondais;

51.  pripažįsta, kad svarbu didinti EIB pajėgumą skolinti kapitalą, ir rekomenduoja tai suderinti su ES prioritetais, kuriais siekiama panaikinti regionų skirtumus; ragina Komisiją prašyti valstybių narių panaudoti dalį joms skirtų struktūrinių fondų lėšų EIB skolinimo rizikai iš dalies padengti ir MVĮ bei labai mažoms įmonėms skirtoms paskolų garantijoms teikti ir taip padidinti ekonominės veiklos mastą visuose sektoriuose ir regionuose bei užtikrinti papildomas užimtumo galimybes ir įveikti dabar MVĮ patiriamas problemas, susijusias su jų ribota galimybe gauti kreditų;

52.  ragina valstybes nares skatinti ir remti verslumą, įskaitant socialinį verslumą ir naujai įsteigtas įmones, ypač įgyvendinant verslo plėtros programas ir gerinant galimybes gauti finansavimą;

53.  ragina Komisiją pagal 2014–2020 m. daugiametę programą itin remti socialinį verslumą, nes taip atsiranda daug galimybių kurti naujas darbo vietas ir skatinti inovatyvų augimą;

54.  ragina Komisiją pasitelkti visas ES priemones ir finansinę paramą, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti struktūriniais fondais, kad būtų pagerintos įsidarbinimo galimybės ir veiksmingai kovojama su struktūriniu, ilgalaikiu ir jaunimo nedarbu;

55.  pažymi, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų priemonė ir vaidina svarbų vaidmenį Europa 2020 strategijai ir yra tiksliai orientuota pagal vietos, regionų ir valstybių narių investicinius poreikius, kuo ne tik mažinami regionų skirtumai, bet ir spartinamas valstybių narių ekonomikos atgaivinimas bei prisidedama prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių priežasčių sanglaudos politika yra tinkamiausia prieinama priemonė ekonomikos atgaivinimui užtikrinti sukuriant tiek darbo vietų, kiek būtų numatyta Komisijos 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje; todėl mano, kad bet koks sanglaudos politikai skirto biudžeto mažinimas turėtų didelių neigiamų pasekmių strategijos Europa 2020 tikslams ir reikalauja, kad naujuoju programų sudarymo laikotarpiu sanglaudos politikai būtų skirta pakankamai lėšų, bent jau tokio dydžio, koks yra numatytas dabartiniu 2007–2013 m. laikotarpiu ir apimant visus regionus;

56.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija pripažįsta, jog siekiant užtikrinti spartesnį nepaskirtų struktūrinių fondų lėšų paskirstymą turi būti toliau stiprinami administraciniai gebėjimai; pažymi, kad įgyvendinant tokią veiklą didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis veikiančioms institucijoms; pabrėžia, kad spartesnis nepanaudotų struktūrinių fondų lėšų išmokėjimas padėtų sustiprinti rinkos likvidumą;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad regioninė politika ir toliau atliks svarbų vaidmenį plėtojant nacionalines programas per Europos semestrą ir bus viena pagrindinių priemonių socialinės politikos ir užimtumo srityse nustatytiems vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiams tikslams pasiekti;

58.  mano, kad yra labai svarbu, kad sanglaudos politika būtų mažinami vidaus konkurencingumo skirtumai ir struktūriniai skirtumai, pasinaudojant šios politikos galimybe prisitaikyti prie konkrečių vietos, regionų ir valstybių narių poreikių; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nepaskirtų struktūrinių fondų lėšų kur įmanoma, perskyrimo energijos efektyvumo, jaunimo užimtumo priemonėms bei MVĮ, nes tai atitinka strategijos Europa 2020 tikslus; prašo tinkamai informuoti Parlamentą apie šios iniciatyvos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

Jaunimo užimtumas

59.  ragina valstybes nares imtis priemonių, skirtų jaunimo perėjimui iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką palengvinti; šiuo klausimu pažymi dualinio profesinio mokymo sėkmę tam tikrose valstybėse narėse, kuris užtikrino didžiausią jaunimo užimtumą Europos Sąjungoje;

60.  mano, kad labai svarbu padėti jauniems žmonėms veiksmingiau įgyti įgūdžius, todėl būtinas glaudesnis įmonių, vyriausybių ir švietimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimas ir bendravimas;

61.  palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji ketina pristatyti jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinį; ragina valstybes nares, artimai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, skatinti ir plėtoti jaunimo garantijas, siekiant užtikrinti kiekvienam jaunuoliui ES galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo; mano, kad jaunimo garantijų programos bendras finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų, ypač iš ESF, turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms ir regionams techninę pagalbą įgyvendinti šias programas ir, kad būtų tinkamai panaudotos ESF lėšos jaunimo garantijų programai plėtoti; pabrėžia, kad nacionaliniai sektoriniai partneriai, glaudžiai bendradarbiaudami su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį įgyvendinant jaunimo garantijų programas;

62.  pažymi, kad jaunimo garantijų programos turėtų būti papildytos kokybės sistema, siekiant užtikrinti, kad šių paslaugų ir mokymų, praktikos ir siūlomų darbo vietų kokybė apimtų tinkamą atlyginimą, darbo sąlygas ir atitiktų sveikatos bei saugos standartus; mano, kad tokiomis aplinkybėmis visiems jauniems žmonėms turėtų būti atliktas asmeninis jų poreikių vertinimas ir suteiktos jiems pritaikytos individualizuotos paslaugos;

63.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą vykdyti daugiašalę jaunimo garantijų programos įgyvendinimo priežiūrą padedant Užimtumo komitetui ir prašo Parlamento veikti kartu;

64.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pasiūlyti Tarybai rekomendaciją dėl jaunimo garantijų programų; ragina valstybes nares ir regionus skatinti jaunimo verslumą bei savarankišką darbą ir įgyvendinti konkrečias tikslines paramos jaunimo verslo plėtrai programas;

65.  pabrėžia, kad 2012 m. sausio mėn. Europos Vadovų Taryba pasiūlė bandomuosius veiksmus siekiant padėti aštuonioms valstybėms narėms, kuriose nustatyti didžiausi jaunimo nedarbo rodikliai, perskirstyti joms skirtas ES struktūrinių fondų lėšas siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą; apgailestauja, kad 2012 m. gegužės mėn. Komisija gerokai sumažino perskirstymui skiriamas lėšas nuo 82 mlrd. EUR iki 29,8 mlrd. EUR, todėl sumažėjo bandomųjų veiksmų apimtis; apgailestauja, kad iki šiol tik maža šių lėšų dalis buvo nukreipta siekiant padėti jauniems žmonėms susirasti darbą;

66.  palankiai vertina pasiūlymą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu labiau panaudoti Europos socialinį fondą jaunimo užimtumo priemonėms; ragina ESF lėšas su jaunimu susijusioms priemonėms skirti konkrečiai stažuotėms (praktikai) ir verslumui; palankai vertina nepanaudotų struktūrinių fondų pinigų perkėlimą iš ES 2007–2013 m. finansinio laikotarpio, siekiant spręsti aukšto jaunimo nedarbo lygio problemą ir remti mažąsias ir vidutines įmones;

Investavimas į švietimą ir mokymą

67.  pabrėžia, kad svarbu tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose geriau stebėti įgūdžius ir kuo greičiau šalinti esamą gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tobulinant ES įgūdžių panoramą, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie ES reikalingus įgūdžius;

68.  ragina ES ir valstybes nares skatinti švietimo ir mokymo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimą ir sąveiką, kad būtų prognozuojami poreikiai, švietimo ir mokymo sistemos pritaikomos prie darbo rinkos poreikių siekiant, kad darbo jėga gautų reikiamų įgūdžių, atsižvelgiant į kintančią darbo aplinką ir individualius senėjančios darbo jėgos poreikius, ir būtų palengvintas perėjimas nuo švietimo ir mokymo prie realaus darbo;

69.  ragina valstybes nares prioritetine tvarka sudaryti sąlygas investicijoms į švietimą, mokymą, verslumo įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą skatinimą visoms amžiaus grupėms ne tik per formaliojo mokymosi sistemą, bet ir plėtojant neformaliojo mokymosi ir savimokos galimybes; perspėja apie švietimo ir mokymo biudžetų sumažinimo kainą, nes dėl to apsunkinamas išėjimas iš krizės ir mažinamas valstybių narių ekonomikos konkurencingumas;

70.  pabrėžia, kad, pasinaudojant naujomis mokymosi galimybėmis ir išnaudojant neformaliai mokantis gautas žinias, įgūdžius ir kompetenciją, galima stipriai padidinti galimybes susirasti darbą; pabrėžia neformaliojo mokymosi ir savimokos patikimumo svarbą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria valstybės narės kviečiamos iki 2015 m. sukurti mokymosi rezultatų patvirtinimo sistemą, susietą su Europos kvalifikacijų sandara, įskaitant galimybę gauti visą arba dalinę kvalifikaciją neformaliojo mokymosi arba savimokos pagrindu;

71.  ragina veiksmingai įgyvendinti nacionalines kvalifikacijų sistemas kaip priemonę skatinti mokymosi visą gyvenimą plėtojimą; pakartoja savo raginimą Komisijai, kad reikėtų įgyvendinti Europos įgūdžių paso idėją, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir skatinamas tarpvalstybinis darbuotojų judumas;

72.  pabrėžia, kad reikia gerinti mokytojų kokybę, kompetenciją ir statusą kaip sine qua non sąlygą aukšto lygio Europos švietimo ir mokymo sistemai; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti šiam tikslui reikalingas pastangas ir išteklius;

Labiau prisitaikančios, dinamiškesnės ir įtraukesnės darbo rinkos, taip pat geresnės kokybės užimtumas

73.  mano, kad darbo rinkos reformomis turėtų būti siekiama didinti produktyvumą ir konkurencingumą, užtikrinant darbo vietos kokybę; ragina Europos Vadovų Tarybą 2013 m. politikos gairėse atkreipti dėmesį į darbo vietos kokybės klausimą, ypač dėl galimybes darbuotojams naudotis sutartyse įtvirtintomis pagrindinėmis darbo teisėmis, ir nepažeidžiant valstybių narių teisės aktų;

74.  mano, kad struktūrinėmis darbo rinkos reformomis turėtų būti sudarytos vidinio lankstumo galimybės, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas esant ekonominiams sunkumams ir užtikrinti darbo vietos kokybę, darbuotojų perkėlimo saugumą, bedarbio pašalpų sistemas, pagrįstas aktyvumo reikalavimais ir susietas su reintegracijos politikos kryptimis, kurios skatintų dirbti, bet užtikrintų pakankamas pajamas, sutarčių sąlygas, padedančias kovoti su darbo rinkos susiskaidymu, numatyti ekonomikos restruktūrizavimą ir užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą;

75.  ragina valstybes nares kovoti su esamomis pavojingomis darbo sąlygomis ir neleisti joms plisti, taip pat su apsimestiniu savarankišku darbu ir užtikrinti, kad pagal laikinąsias darbo sutartis arba darbo ne visą darbo laiką sutartis dirbantys asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys gautų atitinkamą socialinę apsaugą ir galimybes mokytis;

76.  ragina valstybes nares prireikus tobulinti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant skatinti stabilius užimtumo ryšius, ir remti bei plėtoti lankstesnę darbo tvarką, kartu užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą, ypač vyresnių ir jaunesnių darbuotojų atžvilgiu, taip pat skatinti darbuotojų savanorišką judumą įgyvendinant judumo rėmimo programas;

77.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti mažo palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių, įskaitant mažumoms (pvz., romams) priklausančius asmenis ir neįgaliuosius, dalyvavimo darbo rinkoje problemą ir visuomet išlaikyti tinkamą darbo užmokestį;

78.  ragina valstybes nares padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, abipusiškai remiant deramas skatinimo dirbti iniciatyvas, pvz., perėjimo nuo socialinės paramos prie darbo programas, ir tinkamomis lengvatų sistemomis, siekiant išlaikyti žmonių gebėjimą įsidarbinti, padėti jiems grįžti į darbą ir išsaugoti deramas gyvenimo sąlygas;

79.  ragina valstybes nares numatyti restruktūrizavimo procesus, siekiant išsaugoti darbo vietas, skatinti vidaus ir išorės judumą ir mažinti galimą neigiamą restruktūrizavimo procesų poveikį; ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti nacionalinę teisę ir galiojančias ES direktyvas (pvz., Kolektyvinio atleidimo iš darbo direktyvą, Įmonių perdavimo direktyvą, Konsultavimosi pagrindų direktyvą), deramai laikantis subsidiarumo principo; mano, kad ES lėšos turėtų atlikti svarbų vaidmenį vengiant galimo neigiamo restruktūrizavimo procesų poveikio, jį mažinant arba švelninant;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimą;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų judumui šalies ir tarpvalstybinėje darbo rinkoje gerinti siekiant stiprinti Europos darbo rinkos integraciją šalinant teisines ir administracines kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui Europos Sąjungoje, pvz., pereinamojo laikotarpio darbo rinkos apribojimus darbuotojams iš Rumunijos ir Bulgarijos, gerinant socialinės apsaugos teises ir darbo sąlygas darbuotojams, atsižvelgiant į jų laisvo judėjimo teisę; ragina valstybes nares labiau naudoti EURES, kad daugiau darbuotojų rastų darbus kitose šalyse;

82.  atkreipia dėmesį į visose amžiaus grupėse didėjantį skurdo ir nedarbo lygį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti naujus įsipareigojimus šiai padėčiai ištaisyti, ypač dėl dirbančių asmenų skurdo, menkus ryšius su darbo rinka turinčių ar iš viso jų neturinčių žmonių skurdo, įskaitant ilgalaikius vyresnio amžiaus bedarbius, ir vyresnio amžiaus žmonių skurdo;

83.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pašalintas neigiamas fiskalinio konsolidavimo poveikis lyčių lygybei, moterų užimtumui ir skurdui, integruojant lyčių aspektą į valstybių narių biudžetus, atsižvelgiant į griežtesnes su lyčių aspektu susijusias rekomendacijas valstybėms narėms ir atskiriant pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus ir atitinkamus nacionalinius tikslus pagal lytį;

Viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimas, kova su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimas

84.  ragina valstybes nares pagerinti socialinės apsaugos sistemų pakankamumą ir veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau švelnintų skurdo ir socialinės atskirties poveikį; kartu pažymi, kad būtina modernizuoti Europos socialinį modelį siekiant kurti „gerovės valstybes“, kuriose investuojama į žmogiškuosius išteklius ir suteikiamos priemonės ir paskatos tvarioms darbo vietoms kurti ir augimui skatinti, taip pat užkertamas kelias socialiniams iškraipymams;

85.  ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvias įtraukties strategijas ir teikti pakankamas, finansiškai prieinamas aukštos kokybės paslaugas, taip pat modeliuoti kokybiškas darbo vietas, kad mažas pajamas gaunančios ir pažeidžiamos grupės netaptų socialiai atskirtos;

86.  ragina valstybes nares nacionalinėse reformų programose nurodyti, kaip bus naudojamos ES lėšos padedant pasiekti nacionalinius skurdo mažinimo ir kitus socialinius, užimtumo ir švietimo tikslus, kuriais užtikrinamas strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas;

87.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokiomis sveikatos apsaugos sistemų reformomis būtų siekiama pagerinti kokybę, užtikrinti pakankamumą, finansinį prieinamumą ir visuotinį prieinamumą bei garantuoti tvarumą;

88.  mano, kad tikslinės samdymo subsidijos naujai į darbą priimamiems asmenims iš palankių sąlygų neturinčių grupių yra veiksmingas būdas didinti jų dalyvavimo darbo rinkoje lygį;

89.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas atitiktų strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinį aspektus;

90.  nerimauja dėl socialinio krizės poveikio moterų skurdui; ragina Komisiją įvertinti fiskalinio konsolidavimo poveikį lyčių lygybei ir moterų užimtumui;

91.  ragina valstybes nares kurti priemones dirbančiųjų skurdui mažinti, pvz., skatinti pakankamą namų ūkių narių dalyvavimą darbo rinkoje ir palengvinti asmenų, dirbančių prastai apmokamus ir pavojingus darbus, perėjimą į geresnes darbo vietas; ragina valstybes nares kovoti su dirbančiųjų skurdu – įgyvendinti darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus;

92.  ragina Komisiją kasmet lapkričio pradžioje (pradedant 2013 m. lapkričio 4–5 d.) metinę augimo apžvalgą pristatyti kompetentingiems Parlamento komitetams, tokiu būdu Parlamentui suteikiant pakankamai laiko pareikšti savo nuomonę dėl Europos semestro;

Tolesni valdymo, įsipareigojimų ir demokratinio teisėtumo stiprinimo veiksmai

93.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

94.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją veiksmingiau integruoti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo, socialinių ir švietimo tikslų stebėseną ir vertinimą į 2013 m. Europos semestrą;

95.  pakartoja savo raginimą didinti Europos semestro demokratinį teisėtumą; ragina Europos Vadovų Tarybą priimant 2013 m. politikos gaires atsižvelgti į Europos Parlamento išreikštą susirūpinimą ir pateiktus pasiūlymus;

96.  pageidauja, kad Europos Parlamentas būtų visateisis Europos semestro veikėjas, atstovautų piliečių interesams, o būsima valstybių narių socialinė politika taip taptų teisėtesnė;

97.  pageidauja stipresnio valstybių narių parlamentų vaidmens, susijusios su jų dalyvavimu kuriant Europos semestro ekonominę ir socialinę politiką, kad būtų užtikrintas priimamų sprendimų teisėtumas;

98.  reikalauja socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo didinant socialinės politikos sričių pakankamumą ir veiksmingumą;

o
o   o

99.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

PRIEDAS

KONKREČIOS REKOMENDACIJOS, KURIAS TURĖTŲ SAVO POLITIKOS GAIRĖSE PRIIMTI EUROPOS VADOVŲ TARYBA

Strategijos „Europa 2020“ tikslai

Įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų įgyvendinti visi strategijos „Europa 2020“ tikslai, siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

2013 m. nacionalinėse reformų programose būtų nustatyti pakankami įsipareigojimai strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

valstybės narės veiksmingiau skirstytų nacionalinius biudžetus strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

būtų užtikrinta, jog strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti būtų skirta pakankamai ES lėšų.

Darbo vietų kūrimas vykdant struktūrines reformas ir į ekonomikos augimą orientuotas investicijas

2.1 rekomendacija dėl nacionalinių užimtumo planų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės kaip savo 2013 m. nacionalinių reformų planų (NRP) dalį pateiktų nacionalinius užimtumo planus (NUP);

NUP apimtų:

   išsamias darbo vietų kūrimo ir ekologiško užimtumo priemones, ypač sektoriuose, turinčiuose dideles užimtumo galimybes,
   užimtumo politikos ir finansinių priemonių sąsają,
   darbo rinkos reformas, jeigu būtina;
   aktyvią darbo rinkos politiką, skirtą jauniems bedarbiams, ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms kolektyvinėms grupėms;
   aiškų daugiametės reformų darbotvarkės parengimo per ateinančius 12 mėnesių tvarkaraštį ir nuorodas į sritis bei regionus, kuriuose juntamas specialistų trūkumas ir perteklius.

2.2 rekomendacija dėl darbo apmokestinimo reformų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės patvirtintų mokesčių reformas, kuriomis būtų skatinamas užimtumas;

valstybės narės svarstytų galimybes mažinti mokesčius darbo jėgai, ypač tikslinį laikiną socialinio draudimo įmokų sumažinimą arba darbo subsidijų programas naujai į darbą priimamiems asmenims, konkrečiai žemos kvalifikacijos arba ilgalaikiams bedarbiams, taip pat kitoms pažeidžiamoms grupėms, kartu užtikrindamos valstybinių pensijų sistemų tvarumą ilguoju laikotarpiu.

2.3 rekomendacija. Kova su nedeklaruojamu darbu

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

neoficialus ir nedeklaruojamas darbas virstų teisėtu darbu, be kita ko, didinant darbo inspekcijų pajėgumą.

2.4 rekomendacija dėl darbo užmokesčio nustatymo sistemų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Modernizuoti darbo užmokesčio nustatymo sistemas aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, atsižvelgiant į nacionalinių pramonės ryšių modelių skirtumus, ir vedant socialinį dialogą darbo užmokestį derinti su produktyvumo raida pragyvenimo lygį atitinkančio darbo užmokesčio ribose;

2.5 rekomendacija. Reformos pensijų sistemų tvarumui užtikrinti

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų imtasi reikiamų reformų pensijų sistemų tvarumui užtikrinti, remiantis:

–   pensinis amžiaus galėtų būti vertinamas pagal sveiko gyvenimo trukmės raidą;

–   faktinio pensinio amžiaus didinimu gerinant darbo sąlygas, mažinant ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos (pvz., sukuriant mokestinių lengvatų politiką, kuria skatinama ilgiau neišeiti į pensiją) ir suteikiant darbuotojams galimybę lanksčiai pereiti nuo darbo prie pensijos;

–   politika, kuria didinamos užimtumo galimybės senyvo amžiaus darbuotojams, galimybės mokytis visą gyvenimą ir remiamas sveikas aktyvus senėjimas ir kuriai turi būti skiriamas didžiausias dėmesys įgyvendinant pensijų sistemų reformas siekiant užkirsti kelią, kad senyvo amžiaus darbuotojai nebūtų be darbo ilgesnį laiką;

2.6 rekomendacija dėl ekonomikos augimui skirtų investicijų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

taupymo programos netrukdytų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą skatinančioms politikos priemonėms, taip pat nekenktų socialinei apsaugai;

valstybės narės skirtų pirmenybę ekonomikos augimui palankioms investicijoms į švietimą, mokymąsi visą gyvenimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei efektyvų energijos vartojimą.

2.7 rekomendacija. Svarbių sektorių, pvz., ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinės rūpybos, bei IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo galimybių išnaudojimas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Komisija ir valstybės narės remtų iniciatyvas ir investicijas, kuriomis palengvinama dideles užimtumo galimybes turinčių sektorių, pvz., naujų pramonės šakų, ekologiškos ekonomikos, paslaugų, sveikatos ir socialinės rūpybos, bei IRT sektoriaus plėtra;

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti reikalingus šiuose sektoriuose įgūdžius ir investicijas į švietimą ir mokymą, kad būtų suteikti šie įgūdžiai ir būtų sudarytos palankios sąlygos darbuotojų, ypač nekvalifikuotų ir senyvo amžiaus, prisitaikymui.

2.8 rekomendacija. Struktūrinės reformos, skirtos skatinti darbo vietų moterims kūrimui

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

politikos gairėse, kurias turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba, būtų taikomas lyčių integravimo aspektas;

būtų imtasi reikiamų priemonių didesniam moterų užimtumui skatinti, pvz., prieinama priežiūra ir vaikų priežiūra, atitinkamos motinystės, tėvystės ir vaikų auginimo atostogų schemos, taip pat lanksčios darbo valandos ir darbo vietos.

2.9 rekomendacija dėl bendrosios rinkos kūrimo užbaigimo

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Komisija ir Europos Vadovų Taryba stiprintų pastangas tobulinti bendrąją rinką, skatintų skaitmeninę ekonomiką ir teiktų pirmenybę pažangiam reglamentavimui, kad mažėtų nereikalinga biurokratija; neatidėliojant būtų įgyvendintas antrasis bendrosios rinkos aktas.

Komisijos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms kartu būtų pateikiami praktiškesni bendrosios rinkos veikimo gerinimo sprendimai, kad būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos sukūrimą;

2.10 rekomendacija. Pagerinti verslo, ypač MVĮ, aplinką

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės imtųsi reikiamų teisėkūros ir administracinių veiksmų, kad pagerintų verslo aplinką, ypač MVĮ;

Komisija ir valstybės narės kaip didžiausią prioritetą savo politinėje darbotvarkėje patvirtintų galimybę MVĮ gauti finansavimą;

valstybės narės skatintų ir remtų verslumą, įskaitant socialinį verslumą, ir veiklą pradedančias įmones, ypač įgyvendinant verslo plėtros programas ir gerinant galimybes gauti finansavimą.

2.11 rekomendacija. Pasitelkti visas ES lėšas

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Valstybės narės visapusiškai pasinaudotų struktūriniais fondais, kad pagerintų įsidarbinimo galimybes ir veiksmingai kovotų su jaunimo, struktūriniu ir ilgalaikiu nedarbu ir pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip didžiausią nedarbo lygį turinčių valstybių narių atžvilgiu būtų galima padidinti struktūrinių fondų bendro finansavimo procentinį dydį siekiant padėti joms kompensuoti galimybės lanksčiai veikti įgyvendinant nacionalinę politiką apribojimus ir padėti joms finansuoti aktyvią darbo rinkos politiką. Ragina Komisiją apsvarstyti galimybę tam tikslui skirti papildomų lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.

Ragina 2014 – 2020 m. programavimo laikotarpiu ne mažiau kaip 25 proc. sanglaudos fondo lėšų paskirti ESF.

Jaunimo užimtumas

3.1 rekomendacija. Pirmenybė jaunimo užimtumui

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

2013 m. politikos gairėse Europos Vadovų Taryba jaunimo užimtumui skirtų prioritetinį dėmesį; valstybės narės privalo pristatyti į nacionalines užimtumo programas įtrauktus jaunimo užimtumo planus, o Europos Komisija privalo stebėti, kaip įgyvendinami juose nustatyti politiniai tikslai;

kovos su jaunimo nedarbu priemonės apimtų:

   tikslines aktyvios darbo rinkos politikos priemones;

–   valstybės narės ir regionai, artimai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, įgyvendintų iniciatyvą „Jaunimo garantijos“, kuria užtikrinama, kad kiekvienas jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo ES per keturis mėnesius nuo to laiko, kai tapo bedarbiu arba baigė mokslą formalaus švietimo įstaigoje, gautų kokybišką pasiūlymą dirbti, tęsti mokymąsi arba atlikti gamybinę arba mokomąją praktiką; šių programų finansavimas iš Sąjungos lėšų, ypač Europos socialinio fondo, turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį;

   priemones įgūdžių paklausai ir pasiūlai darbo rinkoje suderinti, ypač užkertant kelią ankstyvam pasitraukimui iš mokyklos arba gamybinės praktikos programų, taip pat užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemos veiksmingai teiktų jaunimui svarbius gebėjimus;
   programas, kuriomis užtikrinamas perėjimas nuo švietimo ir mokymo prie darbo;
   jaunimo verslumo ir savarankiško darbo skatinimą ir konkrečių tikslinių paramos jaunimo verslo plėtrai programų įgyvendinimą.

3.2 rekomendacija dėl nedirbančio, nesimokančio ir profesinio mokymo programose nedalyvaujančio jaunimo (NEET)

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

valstybės narės, remiamos ES institucijų, kurtų išsamias strategijas jaunimui, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET);

valstybes narės ir regionai, artimai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, skatintų ir plėtotų jaunimo garantijas, užtikrinančias kiekvienam jaunesniam nei 25 metų amžiaus asmeniui ES galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo;

Komisija teiktų valstybėms narėms ir regionams techninę pagalbą, kad būtų gerai panaudotos ESF lėšos jaunimo garantijų programai plėtoti.

3.3 rekomendacija. Geriau panaudoti ES lėšas kovai su jaunimo nedarbu

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jaunimo užimtumo priemonėms būtų daugiau panaudojamas Europos socialinis fondas;

ESF lėšos būtų skiriamos su jaunimu susijusioms priemonėms, ypač stažuotėms (praktikai) ir verslumui.

Investuoti į švietimą ir mokymą

4.1 rekomendacija. Spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų geriau stebimi įgūdžių poreikiai tam tikruose sektoriuose ir (arba) regionuose ir būtų greitai reaguojama į gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį;

Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų tobulindamos ES įgūdžių panoramą, kad būtų sudarytas išsamus vaizdas apie ES reikalingus įgūdžius;

būtų skatinamas švietimo ir mokymo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimas ir sąveika, siekiant prognozuoti poreikius ir pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, o darbo jėgai suteikti reikiamų įgūdžių ir palengvinti perėjimą nuo švietimo ir mokymo prie realaus darbo;

būtų skatinamos galimybės visoms amžiaus grupėms mokytis visą gyvenimą net tik per formaliojo mokymosi sistemą, bet ir plėtojant neformaliojo mokymosi ir savimokos galimybes;

iki 2015 m. būtų sukurta neformaliojo mokymosi ir savimokos rezultatų patvirtinimo sistema, susieta su Europos kvalifikacijų sandara;

būtų veiksmingai įgyvendinta nacionalinė kvalifikacijų sandara ir įgyvendinta Europos įgūdžių paso idėja.

4.2 rekomendacija. Investuoti į švietimą ir mokymą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų užtikrintas veiksmingas investavimas į švietimą ir mokymą, vykdant viešųjų finansų konsolidavimą;

būtų patvirtintos priemonės ir ištekliai mokytojų kokybei, kompetencijai ir statusui gerinti.

Labiau prisitaikančios, dinamiškesnės ir įtraukesnės rinkos, taip pat geresnės kokybės užimtumas

5.1 rekomendacija dėl darbo rinkos reformų

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų skatinamos struktūrinės darbo rinkos reformos darbo jėgos našumui ir veiksmingumui padidinti, siekiant gerinti ES ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

darbo rinkos reformos turėtų būti pagrįstos:

   vidinio lankstumo ir tinkamo socialinės apsaugos lygio užtikrinimu, siekiant išlaikyti darbo vietas ekonominių sunkumų laikotarpiu;
   sąlygų derinti darbą ir priežiūros pareigas sudarymu;
   teigiamo ir saugaus perėjimo iš vienos darbo vietos į kitą arba iš nedarbo į darbą palengvinimu;
   su veiksminga aktyvia darbo rinkos politika ir aktyvumo reikalavimais susietomis bedarbio pašalpų schemomis, kurios skatintų dirbti, bet užtikrintų pakankamas pajamas;
   su griežtu darbuotojų darbo ir socialinių teisių paisymu;
   su darbo rinkos segmentacijos ir mažų garantijų darbo įveikimu;
   sustiprintu socialiniu dialogo koordinavimu ES lygmeniu;
   ekonomikos restruktūrizavimo prognozėmis;
   galimybių mokytis visą gyvenimą užtikrinimu;
   problemų dėl mažo palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių dalyvavimo darbo rinkoje, įskaitant mažumoms (pvz., romams) priklausančius asmenis ir neįgaliuosius, sprendimu;
   darbo jėgos pasiūlos didinimu gerinant geografinę ir įgūdžių paklausos atitiktį darbo rinkos poreikiams;
   aktyvios darbo rinkos politikos aprėpties ir veiksmingumo didinimu ir, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, abipusiu aktyvios darbo rinkos politikos, pvz., perėjimo nuo socialinės paramos prie darbo programų, rėmimu ir tinkamomis lengvatų sistemomis, siekiant išlaikyti žmonių gebėjimą įsidarbinti, pagalbą jiems grįžti į darbą ir deramų gyvenimo sąlygų išlaikymą;
   užimtumą reglamentuojančių teisės aktų patobulinimu ir lankstesnių darbo sąlygų, ypač senesniems ir jaunesniems darbuotojams, rėmimu ir plėtojimu.

5.2 rekomendacija. Skatinti darbuotojų judumą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų patvirtinta politika ir priemonės judumui šalies viduje ir tarpvalstybinėse darbo rinkose skatinti, pvz., įgyvendinant judumo rėmimo programas;

būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys ir pagerintos darbo sąlygos bei užtikrinta didesnė socialinė apsauga darbuotojų judėjimui Europos Sąjungoje paremti, kad būtų padidinta Europos darbo rinkos integracija;

valstybės narės labiau naudotų EURES, siekdamos pagerinti galimybes darbo ieškantiems asmenims rasti atitinkamus darbus kitose valstybėse.

5.3 rekomendacija dėl darbo vietos kokybės

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Europos Vadovų Taryba 2013 m. politikos gairėse atkreiptų dėmesį į darbo vietos kokybės klausimą, ypač dėl galimybių darbuotojams naudotis pagrindinėmis darbo teisėmis, įtvirtintomis sutartyse, ir nepažeidžiant valstybių narių teisės aktų;

būtų užtikrinta, jog darbo rinkoje įgyvendinamomis reformomis būtų skatinama darbo vietos kokybė;

būtų kovojama su esamomis pavojingomis darbo sąlygomis ir neleidžiama joms plisti, taip pat su apsimestiniu savarankišku darbu ir būtų užtikrinta, kad pagal laikinąsias daro sutartis arba darbo ne visą darbo laiką sutartis dirbantys asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys gautų atitinkamą socialinę apsaugą ir galimybes mokytis;

būtų užtikrintas veiksmingas direktyvos 2000/78/EB, kuria nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, įgyvendinimas.

Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę, kovoti su skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį

6.1 rekomendacija. Viešųjų paslaugų kokybės garantija

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

būtų užtikrinta, jog fiskalinis konsolidavimas būtų suderintas su strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniu aspektais ir netrukdytų aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimui;

sveikatos priežiūros sistemos reformos būtų skirtos kokybei pagerinti ir užtikrinti pakankamumą, finansinį prieinamumą ir visuotinį prieinamumą bei garantuoti tvarumą.

6.2 rekomendacija. Kovoti su skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

Europos Vadovų Taryba savo politikos gairėse kovai su visų amžiaus grupių skurdu ir nedarbu, ypač su dirbančių asmenų skurdu, menkus ryšius su darbo rinka turinčių ar iš viso jų neturinčių žmonių skurdu ir senyvo amžiaus asmenų skurdu, suteiktų prioritetą;

būtų pagerintas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas ir veiksmingumas siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau švelnintų skurdo ir socialinės atskirties poveikį;

būtų įgyvendinamos aktyvios įtraukties strategijos ir teikiamos pakankamos, finansiškai prieinamos aukštos kokybės paslaugos, taip pat būtų modeliuojamos kokybiškos darbo vietos, kad mažas pajamas gaunančios ir pažeidžiamos grupės netaptų socialiai atskirtos;

Komisija įvertintų fiskalinio konsolidavimo poveikį lyčių lygybei ir moterų užimtumui;

būtų užtikrinta, kad neigiamas fiskalinio konsolidavimo poveikis lyčių lygybei, moterų užimtumui ir skurdui būtų persvarstytas, valstybėms narėms pasiūlant griežtesnes konkrečias lyčiai skirtas rekomendacijas ir išskaidant pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus bei atitinkamus nacionalinius tikslus pagal lytį;

būtų kuriamos priemonės dirbančiųjų skurdui mažinti, pvz., skatinamas pakankamas namų ūkių narių dalyvavimas darbo rinkoje ir palengvinamas asmenų, dirbančių prastai apmokamus ir pavojingus darbus, perėjimas į geresnes darbo vietas;

valstybės narės kovotų su dirbančių asmenų skurdu – įgyvendintų darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus;

valstybės narės pagalvotų apie tikslinių samdymo subsidijų sukūrimą naujai įdarbinamiems asmenims iš palankių sąlygų neturinčių grupių;

valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose nurodytų, kaip ES lėšos bus naudojamos padedant siekti nacionalinių skurdo mažinimo ir kitų socialinių, užimtumo ir švietimo tikslų, užtikrinant, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai.

Proporcingą ir diferencijuotą augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo vykdymas užtikrinant ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą

Proporcingą ir diferencijuotą augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo vykdymas užtikrinant ekonomikos atgaivinimą ir darbo vietų kūrimą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo programas, siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, ir jas tęsti proporcingai ir diferencijuotą ekonomikos augimą skatinančiu būdu, suteikiančiu galimybę investuoti siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir visapusiškai pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia Stabilumo ir augimo paktas;

peržiūrėti fiskalinius daugiklius, siekiant išvengti to, kad fiskalinio konsolidavimo poveikis augimui ir darbo vietų kūrimui ekonomikos nuosmukio sąlygomis nebūtų nuolat nepakankamai įvertintas;

persvarstyti konsolidavimo spartą siekiant ją diferencijuoti pagal valstybes atsižvelgiant į jų fiskalines sąlygas, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio augimui ir užimtumui bei užtikrintas skolos tvarumas;

užtikrinti skirtingų prioritetų darną politikos gairėse, kad fiskalinis konsolidavimas nepakenktų tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėms, nepadidintų skurdo ir socialinės atskirties ir netrukdytų teikti kokybiškų viešųjų paslaugų;

būtina pasiekti visapusišką biudžeto konsolidavimo ir pasiūlytų ekonomikos pertvarkos priemonių bei skurdo mažinimo ir užimtumo lygio didinimo darną.

Tolesni valdymo, įsipareigojimų ir demokratinio teisėtumo stiprinimo veiksmai

Didinti Europos semestro demokratinį teisėtumą

Europos Parlamentas mano, kad kasmet pateikiamomis politikos gairėmis, kurias, remdamasi metine augimo apžvalga, turi priimti Europos Vadovų Taryba, turėtų būti siekiama toliau nurodytų tikslų.

užtikrinti, jog, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

Europos Parlamentas būtų visateisis Europos semestro veikėjas;

Europos Vadovų Taryba, priimdama 2013 m. politikos gaires, atsižvelgtų į Europos Parlamento išreikštą susirūpinimą ir pateiktus pasiūlymus.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0408.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.
(3) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 116.
(4) OL L 308, 2010 11 24, p. 46.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0260.
(6) Žr. 2010 m. lapkričio 26 d. klaidų ištaisymą.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0466.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0495.
(9) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0224.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0230.
(12) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(13) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.
(14) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0419.
(16) OL L 175, 1999 7 10, p. 43.
(17) OL L 14, 1998 1 20, p. 9.


Bendrosios rinkos valdymas
PDF 518kWORD 49k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo (2012/2260(INL))
P7_TA(2013)0054A7-0019/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 26 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012)0259),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012) 0750) ir Komisijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracijos būklė 2013 m. Indėlis į 2013 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2012)0752),

–   atsižvelgdamas į Europos pridėtinės vertės vertinimą dėl geresnio bendrosios rinkos valdymo, kurį, prisidėdamas prie Europos semestro įgyvendinimo, atliko Europos Parlamento Europos pridėtinės vertės skyrius ir 2013 m. vasario 7 d. pateikė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui;

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo „Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m.“ (COM(2012)0261),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, 2012 m. spalio 12 d. tarpinę ataskaitą ir 2012 m. gruodžio 5 d. galutinę ataskaitą šia tema,

–  atsižvelgdamas į 23-iąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (2011 m. rugsėjo mėn.) ir 2012 m. gegužės 22 d. Parlamento rezoliuciją(1) šia tema,

–  atsižvelgdamas į 25-ąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (2012 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“ (SWD(2012)0025),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30–31 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos ir bendrosios rinkos valdysenos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10–11 d. Konkurencingumo tarybos svarstymus dėl Bendrosios rinkos akto,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 14–16 d. XLVIII Europos Sąjungos parlamentų Sąjungos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) pranešimą ir išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0019/2013),

A.  kadangi, siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir kurti naujas darbo vietas, kaip niekada anksčiau reikalinga tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka, grindžiama labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika; kadangi bendroji rinka turėtų veikti šiuo tikslu pateikdama konkretų atsaką į krizę ir kartu užtikrindama vartotojų saugą ir puoselėdama socialinę sanglaudą;

B.  kadangi bendroji rinka atlieka svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

C.  kadangi nuo oficialaus bendrosios rinkos kūrimo pradžios praėjus 20 metų ji vis dar nėra iki galo baigta kurti visų pirmau todėl, kad valstybės narės iki galo neperkėlė į nacionalinę teisę arba neįgyvendino maždaug 1 500 direktyvų ir apie 1 000 reglamentų;

D.  kadangi reikia skubiai stiprinti bendrosios rinkos valdymą, pagerinti jos reglamentavimo taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

E.  kadangi bendroji rinka turėtų būti kuriama kuo ryžtingiau ir greičiau, kartu palaikant reikiamą ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos plotmių pusiausvyrą;

F.  kadangi bendroji rinka negali būti atskirta nuo kitos horizontalios politikos, kaip antai vartotojų ir darbuotojų apsaugos, socialinių teisių, aplinkos ir tvaraus vystymosi politikos;

G.  kadangi bendrosios rinkos sukūrimo užbaigimas yra pagrindas užbaigti Sąjungos politinės ir ekonominės integracijos procesą ir užtikrina būtiną visų valstybių narių, tiek euro zonos narių, tiek jai nepriklausančių valstybių, sąsają;

H.  kadangi geras vidaus rinkos valdymas ir tolesnis regionų vystymasis vienas kitą papildo ir galėtų labai pagerinti vietos ir regionų augimo perspektyvas ir kartu kurti galingą Europą, kuriai būdinga sanglauda ir konkurencingumas; kadangi visų pirma Europos teritorinis bendradarbiavimas yra grindžiamas į bendrąją rinką panašiomis sąvokomis, susijusiomis su tarpvalstybinės sąveikos skatinimu ir abipuse nauda iš vietos ir regionų infrastruktūros, investicijų bei rinkų; kadangi bendroji rinka galėtų būti toliau stiptinama skiriant dėmesį rinkos trūkumams pašalinti, stiprinant tarpvalstybinį teritorinį bendradarbiavimą ir skatinant vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą teikiant joms finansavimą pagal teritorinius paktus;

I.  kadangi, nepaisant aukščiausiu lygmeniu prisiimtų politinių įsipareigojimų ir Komisijos bei valstybių narių pastangų, vidutinis teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumas nuo 0,7 proc. 2009 m. padidėjo iki 1,2 proc. 2012 m. vasario mėn. ir per pastaruosius mėnesius padarius nemažą pažangą dabar siekia 0,9 proc.; kadangi vis dar reikia dėti tolesnes pastangas, nes tas trūkumas skatina nepasitikėjimą Sąjunga apskritai ir visų pirma bendrąja rinka;

J.  kadangi bendroji rinka, kaip Sąjungos pagrindas, ir geras jos veikimas, būdamas ekonominio ir socialinio atsigavimo Europoje pagrindas ir sistema, yra labai svarbūs; nes šiomis aplinkybėmis būtinai turi būti laikomasi socialinių teisių pagal nacionalinius teisę ir praktiką, kurie atitinka Sąjungos teisę;

K.  kadangi, kaip rodo vartotojų rinkų rezultatų suvestinės ir bendrosios rinkos integracijos patikrinimo siekiant įvertinti keturių laisvių įgyvendinimą rezultatai, didesnė konkurencija, kurią lemia integracijos procesas, veikia kaip labai stipri paskata teikti Europos vartotojams daugiau įvairių rūšių pigesnių ir aukštesnės kokybės produktų;

L.  kadangi visapusiškai ir tinkamai įgyvendinus 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(6) gauta ekonominė nauda atitiktų galimą 0,8–2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, kuris būtų pasiektas nuo direktyvos įgyvendinimo praėjus ne mažiau kaip 5–10 metų;

M.  kadangi, Komisijos vertinimu, skatinant greitą bendrosios rinkos plėtrą, Sąjungoje per ateinančius dešimt metų būtų galima papildomai sukurti 4 proc. BVP;

N.  kadangi bendrosios rinkos strategija turėtų būti suderinta ir grindžiama visų valstybių narių ir Europos institucijų remiamu pragmatišku, išsamiu ir plataus masto susitarimu; kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti su bendrąja rinka susijusias direktyvas ir reglamentus bei didinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir jos įtikinamuma vis dar būtina tvirta visų Europos institucijų lyderystė ir aiški politinė valstybių narių atsakomybė;

O.  kadangi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pirmiau minėtoje 2012 m. birželio 26 d. ataskaitoje pabrėžė, koks svarbus visapusiškas suderinamumas su bendrąja rinka bei glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo proceso atvirumas ir skaidrumas; kadangi 2012 m. gruodžio 5 d. galutinėje ataskaitoje Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas pabrėžė, kad artimoje ateityje svarbu baigti kurti bendrąją rinką, nes tai yra galinga augimo skatinimo priemonė;

P.  kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvę Sąjungoje, tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmeniu vis dar reikia konkrečių veiksmų; kadangi naujų verslo galimybių atvėrimas, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant griežtą poveikio MVĮ vertinimo taikymą kaip Komisijos ir Parlamento atliekamų poveikio vertinimų dalį, greita pažanga išmanaus reglamentavimo srityje ir, kai tinkama, individualiems įmonių poreikiams pritaikyti teisės aktai, nepažeidžiant bendrų sveikatos ir saugos darbe tikslų, taip pat galėtų padėti suteikti naują impulsą Europos šalių ekonomikai;

Q.  kadangi reikėtų pripažinti bendrosios rinkos požiūriu vertingą vaidmenį, kurį atlieka vieno langelio sistemos (elektroninės ir fizinės), nes jos sumažina administracinę naštą ir sandorių išlaidas, didina veiksmingumą, užtikrina didesnį rinkos atvirumą, skaidrumą ir konkurenciją, ir taip sumažėja viešosios išlaidos, o verslui, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, suteikiamos didesnės galimybės patekti į rinkas ir išlaikyti esamas darbo vietas bei kurti naujas;

Geresni teisės aktai

R.  kadangi Komisija, rengdama su bendrąja rinka susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo aktų, turėtų siekti geresnio horizontalaus koordinavimo ir nuoseklumo; kadangi Komisija, prieš tvirtindama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo aktų, turėtų atlikti išsamius poveikio vertinimus, įskaitant teritorinius poveikio vertinimus, kuriuose būtų pateikiami įtikinami argumentai dėl bendrosios rinkos teisės aktų reikalingumo;

S.  kadangi Komisija, vadovaudamasi subsidiarumo principu, tinkamais atvejais, iš esmės tada, kai nereikia palikti papildomos teisės dėl Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo spręsti savo nuožiūra, pirmenybine bendrosios rinkos reglamentavimo teisine priemone turėtų rinktis reglamentus, o ne direktyvas;

T.  kadangi valstybės narės ir Komisija turėtų nacionaliniu lygmeniu pradėti taikyti „bendrosios rinkos patikrinimą“, kurio paskirtis – įvertinti, ar nacionaliniu lygmeniu priimti bet kokie nauji teisės aktai gali daryti neigiamą poveikį efektyviam bendrosios rinkos veikimui; kadangi Komisija turėtų apsvarstyti informavimo apie nacionalinių įstatymų, kurie galėtų daryti neigiamą poveikį efektyviam bendrosios rinkos veikimui, projektus sistemos įvykdomumą taip papildant Direktyvoje 98/34/EB nustatytą procedūrą siekiant sukurti horizontaliąją priemonę, Komisijai pateikus išsamią nuomonę dėl teisės akto projekto sustiprinti jos prevencinį pobūdį ir užtikrinti jos taikymą siekiant kompensuoti nepatenkinamą Sąjungos teisės aktų taikymą vietos lygmeniu;

U.  kadangi būtina, kad administracinis valstybių narių bendradarbiavimas vyktų našiai, veiksmingai ir ekonomiškai, kaip yra Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) atveju; kadangi VRI visada turėtų būti naudojama, taip pat kitose srityse siekiant sustiprinti jos funkcijas ir sumažinti biurokratizmo mastą, padidinti skaidrumą ir suteikti galimybę visiems bendrosios rinkos dalyviams visapusiškai ja pasinaudoti;

Geresnis perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir taikymas

V.  kadangi kiekviena valstybė narė kiekvieną direktyvą į nacionalinę teisę turėtų perkelti nuosekliai ir, siekdama užtikrinti, kad to akto perkėlimas į nacionalinę teisę atspindėtų Sąjungos lygiu pasiektą kompromisą, turėtų patvirtinti visas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, susijusias su tuo Sąjungos teisėkūros procedūra priimtu aktu, tuo pačiu metu, nes netinkamu ir pavėluotu perkėlimu į nacionalinę teisę iškreipiama konkurencija bendrojoje rinkoje, o piliečiams ir įmonėms trukdoma visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais;

W.  kadangi reikia pasiekti daugiau skaidrumo įgyvendinant ir vienodai taikant Sąjungos teisę valstybėse narėse; kadangi atitikties lentelės integruotoje bendrojoje rinkoje taps vis naudingesne priemone – jos atspindės Sąjungos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, ir kadangi dėl šios priežasties Komisija turėtų dažniau reikalauti parengti šias lenteles;

Įgyvendinimo priežiūra

X.  kadangi valstybėms narėms itin svarbu keistis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, kad būtų galima suprastis nacionalines Sąjungos teisės taikymo sistemas ir likusias bendrosios rinkos kliūtis; kadangi valstybės narės turėtų tarpusavyje ir su Komisija keistis informacija iki perkėlimo siekiant užtikrinti tinkamą perkėlimą ir užkirsti kelią nenuoseklumui; kadangi Sąjungos teisės įgyvendinimo stebėsena yra viena iš pagrindinių Komisijos ir joje dirbančių tarnautojų kompetencijos sričių; kadangi, siekdama įgyvendinti savo įsipareigojimus padėti valstybėms narėms perkelti į nacionalinę teisę Sąjungos teisės aktus ir juos įgyvendinti, Komisija turėtų imtis kurti už visų naujų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą atsakingų tarnautojų tinklą, pranokstantį Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT), ir jį koordinuoti, taip suteikdama platformą keistis patirtimi ir atlikti tarpusavio vertinimą, kad, siekiant gerinti bendrą įgyvendinimo kokybę ir išspręsti valstybių narių patiriamas problemas, būtų glaudžiai bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis; kadangi, siekiant skatinti geresnį informacijos srautą ir geriausią patirtį, reikėtų populiarinti nacionalinių valstybės tarnautojų, atsakingų už Sąjungos teisės įgyvendinimą, mainus tarp valstybių narių;

Y.  kadangi, remiantis vien kiekybiniais bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo statistikos duomenimis, neįmanoma nustatyti įgyvendinimo kokybės ir konkrečių svarbiausių priemonių konkretaus poveikio bendrajai rinkai; kadangi dėl šių priežasčių reikia politiškai ir kokybiškai įvertinti bendrosios rinkos įgyvendinimą ir pažangą, ypač naujųjų bendrosios rinkos teisės aktų ekonominio aktualumo ir galiojančių teisės aktų taikymo požiūriu;

Z.  kadangi atliekant tokį vertinimą reikėtų atskirai įvertinti neperkėlimą, kuris yra pripažįstamas kaip aiškus valstybės narės veiklos trūkumas, ir galimą neįvykdymą, kuris gali atsirasti dėl skirtingo Sąjungos teisės aiškinimo ir supratimo; kadangi Sutartyse numatyta, kad tik Europos Teisingumo Teismas gali galutinai ir viešai nustatyti nacionalinės teisės neatitiktį Sąjungos teisei; kadangi dėl to jokia kita institucija negali viešai skelbti apie tokį neįvykdymą; kadangi Parlamentas kasmet turėtų gauti į atitinkamų valstybių narių teisę neperkeltų arba netinkamai perkeltų Sąjungos teisės aktų sąrašą;

AA.  kadangi dėl struktūrinių fondų lėšų skyrimo sąlygų rūšių, susijusių su bendrosios rinkos direktyvų perkėlimu į valstybių narių nacionalinę teisę, teisėkūros procese siekiant priimti naujus reglamentusvis dar vyksta derybos; kadangi tokiomis priemonėmis turėtų būti naudojamasi tik kaip paskutine priemone ir kadangi turėtų būti tinkamai suderintos paskatos naudojant Sąjungos finansinės paramos svertą siekiant paskatinti už laiku atliktą bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę;

Geresnis vykdymo užtikrinimas

AB.  kadangi, siekiant pagerinti bendrosios rinkos valdymą, turėtų būti laikomasi visiško netoleravimo politikos tinkamai bendrosios rinkos taisyklių neįgyvendinančių valstybių narių atžvilgiu;

AC.  kadangi SESV 258 straipsnyje nustatytomis įsipareigojimų neįvykdymo procedūromis, kurias įgyvebdina Komisija, nesudaromos sąlygos greitai išnagrinėti ir ištaisyti bendrosios rinkos nuostatų įgyvendinimo ir taikymo valstybėse narėse trūkumų;

AD.  kadangi per įsipareigojimų neįvykdymo procedūras dažnai išaiškėdavo daug apribojimų, dėl kurių nebuvo galima tinkamai patenkinti atskirų vartotojų ir įmonių lūkesčių, ir kadangi reikėtų įsteigti Sąjungos lygiu vieną greitą ir ekonomiškai prieinamą teisių gynimo priemonę;

AE.  kadangi dėl tos priežasties valstybės narės ir Europos Vadovų Taryba turėtų toliau tobulinti įsipareigojimų neįvykdymo procedūras ateityje persvarstydamos SESV; kadangi šiuo metu reikėtų dėti visas pastangas siekiant griežtesnio Sąjungos teisės nuostatų bendrosios rinkos srityje įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų taikymo; kadangi tokiomis aplinkybėmis reikėtų aktyviau taikyti greitesnes procedūras Komisijoje, ir prireikus, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal SESV 279 straipsnį; kadangi kai kuriuose Sąjungos teisės aktuose numatytos laikinos priemonės, kurias gali taikyti nacionaliniai teismai siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams, pvz., preliminarius sprendimus; nes tai galėtų būti veiksmingesnių procedūrų modeliu ir kadangi tokių laikinų priemonių taikymas turėtų būti svarstomas visose susijusiose srityse;

AF.  kadangi siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės taikymą projektas „EU Pilot“ davė teigiamų rezultatų ir suteikia galimybių greičiau išspręsti problemas, su kuriomis susiduria piliečiai ir verslo subjektai; kadangi dėl šių priežasčių Komisija turėtų skatinti naudotis projektu „EU Pilot“ ir toliau didinti jo veiksmingumą, kad būtų galima lengviau nustatyti ir ištaisyti bendrosios rinkos taisyklių pažeidimus be būtinybės taikyti daug laiko reikalaujančias pažeidimų tyrimo procedūras;

AG.  kadangi SOLVIT tinklas – tai labai svarbios problemų sprendimo nacionaliniu lygmeniu priemonė, užtikrinanti geresnę atitiktį Sąjungos teisei, tačiau jo teikiamos galimybės dar nėra pakankamai išnaudotos; kadangi reikėtų skatinti konkrečius veiksmus, kuriais būtų padidintas SOLVIT tinklo matomumas, o Europos piliečiams būtų teikiama daugiau informacijos apie SOLVIT tinklą, kad būtų geriau išnaudotos jo teikiamos galimybės neviršijant dabartinio biudžeto; kadangi reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant geriau integruoti SOLVIT tinklą į nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu turimas rėmimo paslaugas ir vykdymo užtikrinimo priemones; kadangi taip pat reikia padidinti valstybėse narėse vieno langelio principų veikiančių centrų pateikiamos informacijos suprantamumą ir aiškumą;

AH.  kadangi Komisija turi aktyviau veikti siekdama užtikrinti tinkamą visų priimtų taisyklių įgyvendinimą ir taikymą valstybėse narėse, greičiau reaguodama į pranešimus ir skundus apie netinkamą Sąjungos teisės įgyvendinimą, ir imtis reikiamų veiksmų esamoms neatitiktims panaikinti;

AI.  kadangi reikia, kad kai bus atliktas politinis vertinimas, Komisija tvirtai pasinaudotų visais savo įgaliojimais ir iki galo panaudotų visas savo turimas sankcijų taikymo priemones;

AJ.  kadangi „ES koordinuojamos patikrinimo akcijos“ – Komisijos koordinuojami tuo pačiu metu valstybėse narėse atitinkamų nacionalinių institucijų atliekami kontrolės veiksmai pasirodė esantys naudinga priemonė siekiant Komisijai ir valstybėms narėms sudaryti galimybę bendrais veiksmais kontroliuoti galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų taikymą valstybėse narėse; kadangi pastaruoju metu įgyvendintos patikrinimo akcijos atskleidė prastą vartotojų apsaugos taisyklių laikymąsi bankų sektoriuje visoje Sąjungoje; kadangi Komisija valstybėms narėms turėtų pasiūlyti plačiau taikyti „ES koordinuojamas patikrinimo akcijas“, kad būtų lengviau stebėti nacionalinės valdžios institucijas, ypač turinčias mažiau išteklių ir mažiau pasirengusias; kadangi reikėtų apsvarstyti galimybę derinti „ES koordinuojamas patikrinimo akcijas“ kitose srityse ir išplėsti akcijų taikymo sritį įtraukiant į ją internetu neplatinamus produktus ir neteikiamas paslaugas;

Bendrosios rinkos aktai

AK.  kadangi Bendrosios rinkos aktai yra pastangų, dedamų siekiant sustiprinti bendrosios rinkos valdymą tobulinant ir tinkamiau koordinuojant ypač parengiamąjį teisėkūros proceso etapą, dalis;

AL.  kadangi ciklinis Bendrosios rinkos akto pristatymo metodas turėtų būti vertinamas teigiamai, nes padeda reguliariai nustatyti ir aptarti bendrosios rinkos plėtros prioritetus;

AM.  kadangi pirmasis Bendrosios rinkos aktas tai svarbi tarpsektorinė likusių didelių bendrosios rinkos trūkumų ištaisymo strategija; kadangi remiantis šia strategija horizontaliai nustatytos konkrečios teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, galinčios padėti realizuoti nepanaudotą augimo potencialą ir pašalinti kliūtis bendrajai rinkai; kadangi Komisijos pateiktuose pasiūlymuose pastebima tam tikra pažanga šioje srityje, bet reikia dėti dar daugiau pastangų toliaregiškai žvelgiant į ateitį ir prognozuojant; kadangi Komisija visų pirma turėtų toliau įgyvendinti Bendrosios rinkos akte jau išdėstytus pasiūlymus, ypač dėl horizontalios rinkos priežiūros priemonės, banko mokesčių skaidrumo ir įmonių teikiamos nefinansinės informacijos;

AN.  kadangi antrasis Bendrosios rinkos aktas, kuriame integruoti tinklai, asmenų ir įmonių judumas, skaitmeninė ekonomika ir socialinis verslumas kartu su vartotojų pasitikėjimu tapatinami su keturiomis pagrindinėmis būsimo augimo ašimis, yra šio požiūrio tąsa; kadangi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užtikrinti teisę naudotis bazine banko sąskaita, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(7) peržiūra ir ilgalaikių investicijų į realiąją ekonomiką skatinimas galėtų labai prisidėti šioje srityje; kadangi Komisija, siūlydama priemones, o Europos Parlamentas ir Taryba, jas aptardami, turėtų nuodugniai įvertinti kiekvieną iš numatytų priemonių ir jų potencialą kuriant konkurencingesnę socialinės rinkos ekonomiką ir siekti, kad jos būtų skubiai priimtos;

AO.  kadangi Bendrosios rinkos aktas turėtų padėti spręsti Sąjungos socialines ir ekonomines problemas ir kurti rinką, kuri būtų naudinga piliečiams;

AP.  kadangi būsimi horizontalieji požiūriai turėtų apimti galimybę baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką, kad piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeniniais sprendimais ir kad būtų užtikrintas Sąjungos įmonių konkurencingumas;

Pagrindinės sritys

AQ.  kadangi Komisija siūlo savo veiklą skirti konkrečioms pagrindinėms sritims ir priemonėms; kadangi, siekiant apčiuopiamai patobulinti bendrosios rinkos taisyklių taikymą, daugiau dėmesio vis dėlto reikia skirti ribotam skaičiui priemonių ir veiksmų; kadangi vienos iš svarbiausių sričių ekonomikos augimui yra bendroji skaitmeninė rinka, paslaugų sektorius, energetikos sektorius, viešieji pirkimai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, vartotojų apsauga ir piliečių, ypač darbuotojų it specialistų, judumo skatinimas;

AR.  kadangi tokios pagrindinės sritys ir priemonės galėtų būti persvarstomos kasmet, kad dabartinės valstybėse narėse pastebimos tendencijos, ypač moksliniu vertinimu nustatomose bendrajai rinkai ekonomiškai svarbiausiose srityse, deramai atsispindėtų Sąjungos institucijų sprendimų priėmimo procese ir į jas būtų atsižvelgta; kadangi reikėtų periodiškai persvarstyti pagrindinių vidaus rinkos sektorių, kuriuose turi būti tobulinamas bendrosios rinkos veikimas, nustatymo metodiką, atsižvelgiant į augimo tikslus bei perspektyvas;

AS.  kadangi valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į su pagrindiniais sektoriais susijusių teisėkūros priemonių taikymą bei skubų įgyvendinimą, nes, kaip pabrėžiama Ekonomikos augimo pakte, jos nepaprastai svarbios siekiant ekonomikos augimo ir kuriant darbo vietas;

AT.  kadangi reikia imtis tolimesnių veiksmų siekiant reglamentuoti finansines paslaugas, tinkamai informuojant ir apsaugant vartotojus, skaidriai vertinant finansinius produktus, ypač rizikingus, ir suteikiant galimybę rinktis alternatyvias ginčų sprendimo galimybes bei priemones, kurias taikant vartotojai gautų atitinkamas kompensacijas ir žalos atlyginimą;

AU.  kadangi tinkamai veikianti ir visiškai baigta kurti bendroji rinka negali būti veiksminga neturint bendros tarpusavyje sujungtos veiksmingos transporto sistemos, kuri yra labai svarbi užtikrinant sklandų prekių, asmenų ir paslaugų judėjimą, t. y. būtinas pagrindines laisves bendrojoje rinkoje;

AV.  kadangi baigus kurti sąveikius ir tvarius transeuropinius transporto tinklus ir panaikinus visas dar likusias transporto rūšių ir nacionalinių sistemų sąveikos kliūtis ir taip sudarius palankesnes sąlygas daugiašalėms daugiarūšio transporto bendrovėms steigtis, bendra Europos transporto erdvė turėtų padėti palengvinti piliečių ir krovinių judėjimą, sumažinti sąnaudas ir padidinti Europos transporto tvarumą; kadangi Bendros Europos transporto erdvės kūrimas, geležinkelio paslaugos, jūrų transportas, krovininis kelių transportas ir Bendras Europos dangus bei vienodas keleivių teisių suvokimas atlieka esminį vaidmenį;

Bendroji rinka visiems dalyviams

AW.  kadangi Sąjungos piliečiai, ypač studentai, specialistai ir verslininkai, taip pat MVĮ visose valstybėse narėse turėtų būti kviečiami teikti siūlymus, kaip geriausiai baigti sukurti bendrąją rinką, ir kadangi visos institucijos turėtų būti skatinamos pradėti viešas konsultacijas ir dialogą su pilietine visuomene siekiant užtikrinti, kad į piliečių, vartotojų ir verslo sektoriaus poreikius būtų tinkamai atsižvelgta ir kad pasiūlytos politikos kryptys suteiktų visiems dalyviams papildomos naudos; kadangi reikalingos tinkamos piliečių informavimo apie Sąjungos teisę priemonės,

AX.  kadangi bendrojoje rinkoje svarbiausiu dalyku turėtų tapti visų suinteresuotųjų subjektų teisės; kadangi aktyvesnis socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės ir visų kitų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas ankstesniuoju etapu rengiant, patvirtinant, įgyvendinant ir prižiūrint priemones, kuriomis siekiama skatinti augimą ir užtikrinti piliečių teises bendrojoje rinkoje, taip pat grindžiamas dalyvavimo internetu formomis ir e. demokratija, yra esminė sąlyga siekiant atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka;

AY.  kadangi vietos ir regionų savivalda, vietos ir regionų subjektai atlieka daug užduočių, kurios numatomos Sąjungos teisės aktuose dėl bendrosios rinkos, ypač viešojo pirkimo, valstybės pagalbos, visuotinės ekonominės svarbos paslaugų ir koncesijų srityje; kadangi šios politinės priemonės turėtų būti tinkamai įgyvendintos, be kita ko, siekiant sumažinti klaidas sanglaudų politikoje; kadangi kokybiškų viešųjų paslaugų teikimas kiekviename Sąjungos regione gyvenantiems žmonėms yra būtina dinamiškos ir galingos bendrosios rinkos sąlyga; ir kadangi siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos valdymą reikėtų atsižvelgti į visų vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų interesus;

AZ.  kadangi pagal bendrosios rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, konvergencija ir darbuotojų teisės, turėtų būti užkirstas kelias socialiniam dempingui ir užtikrintos deramos darbo sąlygos visiems Europos gyventojams;

BA.  kadangi reikalinga viena lengvai prieinama tiesioginės pagalbos nacionalinė tarnyba, į kurią įmonės ir piliečiai, įskaitant žmones su negalia, galėtų kreiptis, kai jiems kyla kliūčių norint pasinaudoti su bendrąja rinka susijusiomis teisėmis ir jos teikiamomis galimybėmis; kadangi reikėtų skirti dėmesį kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalieji pastatų aplinkos ir paslaugų prieinamumo srityse, šalinimui, kad visi piliečia galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais pranašumais;

Europos semestras

BB.  kadangi Europos semestras yra ekonominės politikos priemonių koordinavimo sistema ir jame įvertinama valstybių narių biudžeto ir ekonominė padėtis, bet neatsižvelgiama į bendrosios rinkos būklę, nors ji itin svarbi visų valstybių narių ekonomikai;

BC.  kadangi bendroji rinka gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant socialinę sanglaudą Sąjungoje; kadangi ekonomikos valdymo sistemos gerinimas turėtų būti grindžiamas tarpusavyje susijusios ir viena kitos atžvilgiu nuoseklios politikos, kuri skatintų augimą ir užimtumą, visuma, ir kadangi visavertė bendrosios rinkos plėtra yra būtina sąlyga siekiant tai įgyvendinti;

BD.  kadangi kasmet per Europos semestrą Komisija turėtų patikrinti, kaip formuojama bendroji rinka ir kaip su ja susijusios priemonės diegiamos tikrovėje, atsižvelgdama į metinės valdymo patikros rezultatus ir į vertinimo sistemos pranešimo mechanizmus; kadangi vykdant metinį patikrinimą reikėtų įvertinti, kokią naudą vartotojai ir įmonės gauna iš bendrosios rinkos, ir nurodyti kliūtis, trukdančias jai veikti;

BE.  kadangi kiekvienas Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimas taip pat turėtų būti skiriamas bendrosios rinkos būklei įvertinti remiantis stebėsenos rezultatais;

BF.  kadangi, siekiant nustatyti teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo bei taikymo trūkumus ir juos aptarti konkrečiai valstybei skirtose rekomendacijose, derėtų konkrečiai įvertinti kiekvieną valstybę narę palaikant dar glaudesnius santykius su nacionaliniais parlamentais;

BG.  kadangi 2013 m. metine augimo apžvalga pradėtas trečiasis Europos semestro ciklas ir į ją pirmą kartą įtraukta metinė bendrosios rinkos integracijos būklės vertinimo ataskaita; kadangi šis didesnis dėmesys bendrajai rinkai įgyvendinant Europos semestrą yra būtinas siekiant geriau išnaudoti jos teikiamas augimo ir užimtumo galimybes ir užtikrinti piliečiams ir įmonėms galimybę visapusiškai ja naudotis;

BH.  kadangi pirmiau minėtoje Bendrosios rinkos integracijos būklės 2013 m. vertinimo ataskaitoje vis dėlto nepateikiama nei jokių naujų įžvalgų dėl padėties valstybėse narėse, nei pakankamai išsamių išvadų dėl bendrosios rinkos teikiamų konkrečių augimo galimybių; kadangi prioritetinių sričių pasirinkimas integracijos ataskaitoje turėtų būti grindžiamas išsamiais duomenimis;

BI.  kadangi būsimose bendrosios rinkos integracijos būklės vertinimo ataskaitose reikėtų aiškiau nurodyti bendrojoje rinkoje esamus trūkumus ir pateikti konkretesnes rekomendacijos dėl galimų taisomųjų priemonių ir numatomos jų naudos, kad valstybės narės galėtų pateikti reikšmingą atsaką;

BJ.  kadangi Bendrosios rinkos integracijos būklės 2013 m. vertinimo ataskaitoje ypač didelis dėmesys skiriamas paslaugų sektoriui ir raginama, inter alia, visapusiškai laikytis Direktyvos 2006/123/EB nuostatų; kadangi šis raginimas yra pagrįstas, bet nebus įpareigojantis, jeigu kartu nebus imtasi papildomų priemonių ir griežtų priemonių dėl tos direktyvos tinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, aiškinimo ir visapusiško įgyvendinimo;

BK.  kadangi pranešime vardijama daug prioritetų, susijusių su energijos ir transporto rinkomis, ir kadangi tie prioritetai reiškia, jog kai kuriose srityse trūksta nacionalinių ir Europos investicijų ir konkurencijos; kadangi reikia atlikti tolesnius šių rinkų tyrimus ir gauti įrodymais pagrįstos informacijos siekiant pateikti argumentus, pagrindžiančius konkrečius veiksmus ir valstybėms narėms skirtus raginimus; kadangi sąveiki ir prieinama integruota Europos transporto infrastruktūra, vidaus energetikos rinkos kūrimas užtikrinant smarkią konkurenciją ir sustiprinant vartotojų apsaugą yra esminiai aspektai siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą;

BL.  kadangi skaitmeninė ekonomika taip pat laikoma prioritetine sritimi; kadangi skaitmeninei bendrajai rinkai būtini atnaujinami ir praktiniai skaidrumo užtikrinimo ir vartotojų apsaugos mechanizmai; kadangi tinkamas 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių(8) perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas tinkamu laiku yra vienas iš svarbiausių šios ekonomikos kūrimo veiksnių;

BM.  kadangi daugelyje sektorių Sąjungos piliečiai dar iki galo neišnaudojo bendrosios rinkos galimybių, ypač laisvo asmenų ir darbuotojų judėjimo; kadangi darbo jėgos judumas Europoje tebėra per mažas ir kad reikia imtis veiksmingesnių priemonių siekiant pašalinti visas likusias kliūtis ir užtikrinti vienodą požiūrį į visus darbuotojus ir vienodas jiems sudaromas sąlygas, kiek tai priklauso Sutarčių taikymo sričiai, ir pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

BN.  kadangi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(9) yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių mažinti didžiulę viešojo administravimo institucijų skolą įmonėms, ypač MVĮ, ir kadangi ji turėtų būti sparčiai ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę siekiant sumažinti nemokumo atvejų skaičių;

BO.  kadangi reikia imtis novatoriškesnių priemonių siekiant paremti socialine rinkos ekonomika grindžiamą bendrąją rinką; kadangi 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje pateiktas įdomus pasiūlymas nustatyti vartotojų nemokumo režimą ir kadangi šį pasiūlymą reikėtų nuodugniau išnagrinėti atsižvelgiant į tai, kad šios rūšies priemonės gali atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant vartotojų apsaugą ir užkertant kelią galimai finansų sektoriaus sisteminei rizikai;

BP.  kadangi svarbu parengti plačių užmojų darbotvarkę vartotojams, joje numatant teisės aktų ir programų, kuriais būtų siekiama suteikti daugiau teisių vidutiniam vartotojui bei labiau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus;

BQ.  kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas, kuriam turi būti skirtas Europos semestras, priklauso nuo to, ar bus visapusiškai išnaudotos bendrosios rinkos galimybės, kiek pastangų dės visa Sąjunga ir kaip procese dalyvaus valstybės narės;

BR.  kadangi Europos semestras turi būti dar sistemingiau siejamas su šiuo metu įgyvendinamomis Sąjungos iniciatyvomis ir kadangi į bendrosios rinkos formavimą turi būti atsižvelgiama siekiant užtikrinti Sąjungos ekonominės politikos nuoseklumą, visų pirma – deramą euro zonai priklausančių ir nepriklausančių šalių konvergenciją;

BS.  kadangi įgyvendinant Europos semestrą nacionalinių reformų programų kokybė labai skiriasi savo turiniu, skaidrumu, įgyvendinimo galimybėmis ir išsamumu ir tos programos turėtų būti nuodugniai persvarstytos, patobulintos ir turi atitinkamai atspindėti užmojus siekti ekonominės integracijos ir bendrosios rinkos suformavimo;

BT.  kadangi valstybės narės turėtų pateikti kuo išsamesnę informaciją ir apie teisės aktų taikymo bei įgyvendinimo pagrindiniuose bendrosios rinkos sektoriuose taisykles;

BU.  kadangi Europos semestrui reikia taikyti naują na metodiką, pagal kurią bendrosios rinkos prioritetai būtų aptariami kartu su ekonomikos bei biudžeto prioritetais, siejant juos tarpusavyje ir bendroje integruotoje koordinavimo sistemoje kartu nagrinėjant užimtumo bei socialinius prioritetus;

BV.  kadangi konkrečiose kiekvienai šaliai skirtose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia pažanga pasiekta ir kokios taisyklės taikomos įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus, ypač daug dėmesio skiriant pagrindiniams sektoriams ir kasmet nustatomiems prioritetams;

BW.  kadangi konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose valstybėms narėms tuo pačiu metu turėtų būti pateikiami praktiškesni sprendimai, kaip pagerinti bendrosios rinkos veikimą, kad jai būtų užtikrinama stipresnė visuomenės parama ir politinis įsipareigojimas siekiant paskatinti bendrosios rinkos kūrimą;

BX.  kadangi bendrosios rinkos būklės vertinimas turėtų tapti sudedamąja Europos semestro dalimi, o bendrosios rinkos valdymo ramstis turėtų būti nemažiau svarbus nei ekonomikos valdymo ramstis; kadangi Komisijos pasiūlymas parengti metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą, kuri padėtų parengti įrodymų bazę, kuria grindžiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, galėtų būti pagrindas ateityje Europos semestre įtvirtinti metinį bendrosios rinkos ciklą;

BY.  kadangi rengiant Europos semestrą turėtų būti aktyviai įtraukti nacionaliniai parlamentai ir būtina, kad Europos semestras vyktų nedarant poveikio Europos Parlamento išimtinėms teisėms;

1.  prašo Komisijos, apsvarsčius kaip galimą teisinį pagrindą visas attitinkamas su bendrąja rinka susijusias SESV nuostatas, įskaitant 26 straipsnio 3 dalį, kuo greičiau pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl akto, kuriuo siekiama stiprinti bendrosios rinkos valdymą, atsižvelgiant į pride pateiktas išsamias rekomendacijas;

2.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.  pripažįsta, kad finansinės pasekmės, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti kompensuotos iš esamų biudžeto asignavimų;

o
o   o

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai bei Europos Vadovų Tarybai, taip pat valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Parengti nuoseklią bendrosios rinkos valdymo sistemą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo turėtų būti siekiama stiprinti bendrosios rinkos valdymą, turint omenyje siekį užtikrinti Sąjungos vidaus rinkos veikimą ir skatinti integracinį ekonomikos augimą Europoje. Pasiūlymas turėtų būti grindžiamas atitinkamomis SESV nuostatomis, susijusiomis su vidaus rinka. Komisijos taip pat turėtų apsvarstyti galilmybę pateikti pasiūlymą pagal SESV 26 straipsnio 3 dalį.

  Procedūroje turėtų būti numatytas tinkamas Europos Parlamento dalyvavimas kuriant bendrosios rinkos valdymo sistemą. Be to, akte turėtų būti numatyta galimybė Europos Parlamentui ir Tarybai priimti kitas priemones, būtinas sustiprinti bendrosios rinkos valdymą, ypač priemones, skirtas sritims, kurioms pagal SESV 294 straipsnyje nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą taikoma Sąjungos reglamentavimo sistema.

–  Aktu neturėtų būti daroma poveikis jau galiojančiai bendrosios rinkos reglamentavimo sistemai arba įvairiuose sektoriuose patvirtintinoms taisyklėms. Juo, kaip įtvirtinta Sutartyse, neturėtų būti daromas poveikis ir institucijų, ypač Komisijos, išimtinėms teisėms arba Sutartimis grindžiamiems ar bendrosios rinkos acquis nustatytiems valstybių narių įsipareigojimams.

–  Aktas turėtų papildyti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemą ir padėti į nacionalinę teisę perkelti bendrosios rinkos taisykles bei laisves, jas įgyvendinti, taikyti ir užtikrinti jų vykdymą.

–  Akte turėtų būti numatytas Sąjungos bendrosios rinkos gairių patvirtinimas. Į tas gaires turėtų būti įtraukti siektini tikslai, veiksmų prioritetai ir sąlygos, kurias reikia užtikrinti, o su gairėmis turėtų būti pateikiami nustatytini darbo metodai bei procedūros siekiant stiprinti bendrosios rinkos valdymą.

–  Turėtų būti parengtos nacionalinių veiksmų planų pateikimo, vertinimo bei kontrolės procedūros ir konkrečiai šaliai skirtų bendrosios rinkos rekomendacijų nustatymo procedūros.

–  Turėtų būti apibrėžtos papildomos priemonės, skirtos pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įdiegimą ir įgyvendinimo užtikrinimą.

–  Turėtų būti aiškiau apibrėžtas bendrosios rinkos valdymo ciklo ir metinio Europos semestro politikos ciklo sąsaja.

Nustatyti Sąjungos tikslus ir veiksmų prioritetus siekiant patobulinti vidaus rinkos veikimą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka veiksmingai prisidėtų prie ekonomikos augimo, kurtų darbo vietas ir didintų vartotojų bei verslo pasitikėjimą, turėtų būti parengtos Sąjungos gairės, kurių paskirtis – patobulinti vidaus rinkos veikimą. Į gaires turėtų būti įtraukta:

   a) Sąjungos ir valstybių narių veiksmų tikslai bei prioritetai;
   b) sąlygos, kurias reikia įgyvendinti siekiant toliau tobulinti bendrosios rinkos valdymą.

–  Turėtų būti nustatytas keletas prioritetinių tikslų ir veiksmų, numatytų srityse, kuriose geriau veikianti bendroji rinka greičiausiai duos didžiausios naudos ekonomikos augimui ir labiausiai padės kurti darbo vietas visoje Sąjungoje.

–  Prioritetiniai tikslai ir veiksmai turėtų būti pasirenkami pagal šiuos kriterijus:

   a) gamybos lyginamąją analizę, atliktą remiantis svarbiais kiekybiniais rodikliais, apimančiais prekių gamybos ir paslaugų teikimo sąnaudas, kad būtų nustatyti sektoriai, kuriuose matyti didžiausios nepanaudotos galimybės ekonomikai augti;
   b) ekonominę svarbą, nagrinėjant, ar ekonominis sektoriaus mastas pakankamas, kad turėtų pastebimą poveikį ekonomikos augimui, jeigu bus panaikintos pagrindinės priežastys, kodėl nepanaudotos jo teikiamos galimybės;
   c) dinaminius veiksnius, nagrinėjant, ar sektorius jau sprendžia nepakankamo savo galimybių išnaudojimo problemą, remiantis sektoriaus gebėjimu kurti darbo vietas ir galimu jo artėjimu prie siektino darbo našumo lygio;
   d) bendrosios rinkos veiksnius, nagrinėjant, ar esama įrodymų, kad bendrojoje rinkoje įgyvendinus tam tikrus patobulinimus būtų galima pasitelkti nepanaudotas galimybes;
   e) veiksnius, susijusius su papildomų apsaugos ir garantijų vartotojams, darbuotojams ir piliečiams elementų diegimu sektoriuje.

Nustatyti sąlygas, kurias reikia užtikrinti bendrosios rinkos valdymui patobulinti

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  Siekiant toliau tobulinti bendrosios rinkos valdymą, turėtų būti nustatytos šios sąlygos:

   a) rengiant ir įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles, taikyti pažangaus reglamentavimo principus siekiant užtikrinti, kad tos taisyklės būtų parengtos, perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos taip, kad jos būtų veiksmingos tiems, kuriems yra skirtos;
   b) kuo labiau sumažinti administracinę naštą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;
   c) jei verslo subjektams ir piliečiams reikia atlikti kokias nors procedūras, sudaryti jiems sąlygas tai greitai atlikti elektroninėmis priemonėmis;
   d) užtikrinti, kad verslo subjektai ir piliečiai gautų informaciją bei pagalbą ir turėtų galimybę prireikus pasinaudoti greitomis, veiksmingomis ir ekonomiškai prieinamomis teisių gynimo priemonėmis;
   e) išradingiau panaudoti informacines technologijas verslo subjektams ir piliečiams informuoti, sudaryti jiems sąlygas naudotis savo teisėmis ir galimybėmis, geriau susieti nacionalinio ir Sąjungos lygmens iniciatyvas;
   f) tarpvalstybiniam administravimo institucijų bendradarbiavimui aktyviau naudoti internetines priemones, pvz., Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI);
   g) toliau plėtoti vieno langelio principu veikiančius centrus;
   h) tinkamai taikyti greitas ir veiksmingas problemų sprendimo ir teisių gynimo priemones, taip pat nacionaliniu lygmeniu sukuriant vieną lengvai prieinamą žemiausio lygmens pagalbos tarnybą, į kurią verslo subjektai ir piliečiai galėtų kreiptis susidūrę su problemomis, kylančiomis naudojantis bendrosios rinkos teikiamomis teisėmis ir galimybėmis.

Nustatyti papildomas priemones, reikalingas siekiant pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  Siekdama pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, Komisija turėtų:

   a) padidinti savo pagalbą valstybėms narėms dar neperkeltoms į nacionalinę teisę direktyvoms perkelti;
   b) vykdyti sistemingas atitikties patikras ir imtis paramos priemonių, kad visose valstybėse narėse taisyklės veiktų praktikoje;
   c) išsamiai peržiūrėti jau perkeltus ir įgyvendintus teisės aktus siekiant praktiniu ir ekonominiu požiūriais įvertinti, kaip įgyvendinamos ir tikrovėje veikia taisyklės;
   d) tobulinti ex-post įgyvendinimo ataskaitų teikimą, daugiau dėmesio skiriant valstybių narių atitikčiai, taip pat pagerinti atliekamus rezultatų vertinimus, daugiau dėmesio skiriant patvirtintų politikos priemonių veiksmingumui;
   e) rengti su valstybėmis narėmis tarpusavio vertinimo iniciatyvas.

–  Siekdamos pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų:

   a) siekdamos užtikrinti ir tinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę ex-ante vertinimą, taip pat atitiktį ir greitą įgyvendinimą, pateikti Komisijai perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių projektus, kai valstybės narės arba Komisija mano, kad tai yra tikslinga;
   b) vykstant perkėlimo ir įgyvendinimo procesams, reguliariai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene, įskaitant vartotojus, verslo subjektus ir vietos bei regiono valdžios institucijas;
   c) internetu pateikti paaiškinimą, kaip jos perkėlė taisykles ir kaip šios taisyklės veikia praktikoje.

Numatyti, kaip pateikti ir vertinti nacionalinius veiksmų planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  Valstybės narės turėtų parengti ir pateikti Komisijai nacionalinius veiksmų planus, skirtus Sąjungos tikslams ir veiksmų prioritetams, kuriais siekiama patobulinti bendrosios rinkos veikimą, įgyvendinti. Į veiksmų planus turėtų būti įtrauktos išsamios priemonės, kurių reikia imtis, ir jų įgyvendinimo gairės.

–  Nacionaliniai veiksmų planai turėtų būti rengiami konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atstovaujančiais įvairioms ekonominių ir socialinių interesų, taip pat vartotojų interesų grupėms.

–  Komisija, bendradarbiaudama su Vidaus rinkos patariamuoju komitetu, turėtų įvertinti nacionalinius veiksmų planus ir pateikti Europos Parlamentui bei Tarybai apibendrinamąją ataskaitą.

–  Vertinant nacionalinius veiksmų planus turėtų būti atsižvelgiama į Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir bendrosios rinkos valdymo ataskaitą.

–  Komisija turėtų stebėti nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimo pažangą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų Komisijai pateikti visą aktualią informaciją, reikalingą padarytai pažangai įvertinti.

–  Nacionalinių veiksmų planų pateikimas ir vertinimas turėtų būti laikomi koordinuojamais veiksmais, įtrauktais į integruotos sistemos metinį ciklą, kurio metu būtų nustatomi politiniai prioritetai, taikytini siekiant galutinai suformuoti bendrąją rinką, atsižvelgiant į ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos plotmes.

Numatyti parengti atskiras konkrečiai šaliai skirtas bendrosios rinkos rekomendacijas

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  Remdamasi nacionalinių veiksmų planų vertinimu ir naudodamasi kitomis svarbiomis bendrosios rinkos priemonėmis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir, prireikus pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, bei remdamasi pagrindinių sektorių politiniais prioritetais, turėtų parengti bendrosios rinkos reikalams skirtas rekomendacijas valstybėms narėms, kuriomis būtų siekiama pagerinti bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą, įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą.

–  Pateikdama rekomendacijas valstybėms narėms Taryba turėtų visapusiškai pasinaudoti SESV numatytomis priemonėmis.

–  Kai teikiama rekomendacija bendrosios rinkos klausimais, atitinkamas Europos Parlamento komitetas turėtų turėti galimybę pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovus pasikeisti nuomonėmis, o Komisijos atstovai turėtų turėti galimybę būti pakviesti pasikeisti nuomonėmis su tos valstybės narės parlamento atstovais.

Apibrėžti Europos semestro bendrosios rinkos ramstį

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  Siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka duotų konkrečių rezultatų piliečiams, vartotojams, darbuotojams ir verslo subjektams, metiniu Europos semestro ciklu turėtų būti remiamasi kaip politinio orientavimo, ataskaitų teikimo ir valstybių narių bei Sąjungos padarytos pažangos siekiant bendrosios rinkos tikslų ir apibrėžiant taisomąsias priemones platforma.

–  Turėtų būti apibrėžtas Europos semestro bendrosios rinkos ramstis.

–  Europos semestro bendrosios rinkos ramstis turėtų apimti:

   a) Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, įskaitant išsamias kiekvienos šalies bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo ataskaitas;
   b) valstybių narių išaiškintas bendrosios rinkos teisės aktų taikymo taisykles, ypač daug dėmesio skiriant pagrindiniams sektoriams ir kasmet nustatomiems politiniams prioritetams;
   c) metinėje augimo apžvalgoje ir metinėje bendrosios rinkos integravimo ataskaitoje pateiktus Komisijos pasiūlymus dėl ateinančių metų Sąjungos ir nacionalinio lygmens politikos prioritetų. Metinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas vertinimas, kaip bendroji rinka veikia praktikoje. Tie pasiūlymai dėl politikos prioritetų turėtų būti grindžiami Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir kitų bendrosios rinkos stebėsenos priemonių duomenimis, kad būtų išvengta sutapimo ir kad būtų parengtos veiksmingos ir aiškios rekomendacijos bei užtikrintas Europos ekonominės politikos nuoseklumas;
   d) siektinų politikos veiksmų ir tikslų, numatytų likusioms Sąjungos ir nacionalinio lygmens kliūtims įveikti, prioritetų parengimą bendrosios rinkos gairių forma;
   e) valstybių narių nacionalinių veiksmų planų, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires, pateikimą;
   f) nacionalinių veiksmų planų vertinimą, Komisijos atliktą glaudžiai bendradarbiaujant su Vidaus rinkos patariamuoju komitetu ir atsižvelgiant į vidaus rinkos rezultatų suvestinę bei metinę bendrosios rinkos valdymo ataskaitą;
   g) Komisijos pasiūlymu Tarybos ir Europos Parlamento patvirtintas atskiras konkrečiai valstybei narei skirtas su bendrosios rinkos reikalais susijusias rekomendacijas.

Didinti demokratinę atskaitomybę ir Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų vaidmenį

Europos Parlamentas mano, kad pateiktinu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti siekiama reglamentuoti:

–  Turėtų būti numatytas tinkamas Europos Parlamento dalyvavimas kuriant bendrosios rinkos valdymo sistemą. Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti arba Taryba turėtų bent konsultuotis su Europos Parlamentu dėl priemonių, kurios reikalingos siekiant sustiprinti bendrosios rinkos veikimą, patvirtinimo, taip pat dėl Sąjungos tikslų, prioritetų ir planuojamų politikos priemonių.

–  Prieš Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą Europos Parlamentas turėtų aptarti metinę augimo apžvalgą ir balsuoti dėl pakeitimų, susijusių su metine bendrosios rinkos integravimo ataskaita, kuri bus pateikta Europos Vadovų Tarybai.

–  Europos Parlamento Pirmininkas Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime turėtų pateikti Europos Parlamento nuomones dėl bendrosios rinkos integravimo.

–  Taryba ir Komisija turėtų dalyvauti tarpparlamentiniuose Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų posėdžiuose, kuriuose aptariamas bendrosios rinkos integravimas.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0211.
(2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84.
(3) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 51.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0258.
(5) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 9.
(6) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(7) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.
(8) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(9) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.


22-oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesija
PDF 323kWORD 38k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos (2013/2533(RSP))
P7_TA(2013)0055RC-B7-0055/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JTŽTT),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją ir su ja susijusias JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos per 2012 m. birželio 25 d. vykusį 3179-ąjį posėdį patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT), įskaitant su šiuo klausimu susijusius Europos Parlamento prioritetus; ypač atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. savo rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos(2),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos vizito į JTŽTT 19-ąją sesiją ataskaitą ir į jungtinės Užsienio reikalų komiteto, Žmogaus teisių pakomitečio ir Saugumo ir gynybos pakomitečio delegacijos, dalyvavusios JT Generalinės Asamblėjos 67-ojoje sesijoje, ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į skubias Parlamento rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į būsimas 2013 m. JTŽTT sesijas, ypač į 22-ąją eilinę sesiją, kuri vyks 2013 m. vasario 25 d. – kovo 22 d.;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo propagavimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos Sąjungos vienybės ir vientisumo ramsčių(5);

B.  kadangi sėkmingai įgyvendinus neseniai persvarstytą ES žmogaus teisių strategiją turėtų būti užtikrintas didesnis ES vidaus ir užsienio politikos nuoseklumas ir taip padidintas jos patikimumas JTŽTT;

C.  kadangi ES turėtų stengtis bendrose pozicijose atvirai pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus, kad būtų pasiekti geriausi galimi rezultatai, ir, atsižvelgdama į tai, turėtų toliau didinti valstybių narių bendradarbiavimą ir gerinti jo organizavimą ir koordinavimą;

D.  kadangi Europos Sąjungos Taryba priėmė Strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir jai įgyvendinti skirtą veiksmų planą, siekdama užtikrinti veiksmingesnę, matomesnę ir nuoseklesnę ES politiką šioje srityje;

E.   kadangi 2012 m. liepos 25 d. paskirtas ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, kurio veiklą prižiūri Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kurio pareiga – didinti ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą ir matomumą ir padėti įgyvendinti strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

F.  kadangi Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevoje vyksiančią JŽTT 22-ąją sesiją, kaip tai buvo daroma ir per ankstesniais metais vykusias JŽTT sesijas;

1.  atkreipia dėmesį į šiuo metu vykstantį ES prioritetų, susijusių su JTŽTT 22-ąja sesija, patvirtinimo procesą; teigiamai vertina tai, kad ES atkreipė dėmesį į padėtį Sirijoje, Birmoje (Mianmare), Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) ir Malyje, taip pat pritarė tam, kad būtų pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irane klausimais įgaliojimai; taip pat pritaria tam, kad būtų skirta dėmesio tokiems teminiams klausimams, kaip minties, religijos ir tikėjimo laisvė, mirties bausmės panaikinimas, vaiko teisės, verslas ir žmogaus teisės, smurtas prieš moteris, taip pat lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų (LGBTI) teisės;

2.  teigiamai vertina tai, kad į 22-osios eilinės sesijos darbotvarkę įtrauktos viešos diskusijos žmogaus teisių integravimo, neigiamo finansų ir ekonomikos krizės ir korupcijos poveikio galimybei naudotis žmogaus teisėmis klausimais ir 20-ųjų Vienos deklaracijos ir veiksmų programos priėmimo metinių minėjimas, interaktyvios diskusijos tokiais klausimais, kaip, inter alia, neįgaliųjų teisės, taip pat išsamūs posėdžiai įvairiais klausimais, pvz., vaiko teisės naudotis aukščiausius galimus standartus atitinkančia sveikatos apsauga klausimu; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares aktyviai dalyvauti šiose diskusijose ir aiškiai tvirtinti, kad žmogaus teisės visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios;

3.  teigiamai vertina ataskaitas, kurias turėtų pateikti specialieji pranešėjai, inter alia, žmogaus teisių padėties Irane, Birmoje (Mianmare) ir nuo 1967 m. okupuotose Palestinos Teritorijose klausimais, taip pat Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės rašytinę ataskaitą žmogaus teisių padėties Malyje, ypač šiaurinėje šalies dalyje, klausimais, taip pat būsto, kaip teisės užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį, ir teisės į nediskriminavimą šiomis aplinkybėmis, minties, religijos ar tikėjimo laisvės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais;

JT Žmogaus teisių tarybos darbas

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. rugsėjo mėn. į JTŽTT išrinkta 18 naujų narių, nuo 2013 m. sausio 1 d. vykdančių su savo naryste susijusią veiklą – tai Argentina, Brazilija, Dramblio Kaulo Krantas, Estija, Etiopija, Gabonas, Vokietija, Airija, Japonija, Kazachstanas, Kenija, Juodkalnija, Pakistanas, Korėjos Respublika, Siera Leonė, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Venesuelos Bolivaro Respublika, ir pažymi, kad šiuo metu devynios ES valstybės narės yra JTŽTT narės;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad naujuoju JTŽTT pirmininku išrinktas Remigiusz A. Henczel (Lenkija) ir kad 2013-iems metams išrinkti keturi pirmininko pavaduotojai, t. y. Cheikh Ahmed Ould Zahaf (Mauritanija), Iruthisham Adam (Maldyvai), Luis Gallegos Chiriboga (Ekvadoras) ir Alexandre Fasel (Šveicarija);

6.  pabrėžia, kad rinkimai į JTŽTT turi būti pagrįsti konkurencija, ir nepritaria regioninių grupių rengiamiems rinkimams be konkurencijos; primena narystei JTŽTT taikomų standartų, susijusių su įsipareigojimais ir veikla žmogaus teisių srityje, svarbą; pabrėžia, kad reikalaujama, jog JTŽTT nariai laikytųsi aukščiausių žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos standartų; primena, kad norint suspenduotoms narėms grąžinti jų buvusį statusą svarbu vadovautis griežtais ir skaidriais kriterijais;

7.  apgailestauja, kad Kazachstano – naujai išrinktos JTŽTT narės valdžios institucijos vis dar atsisako leisti atlikti tarptautinį nepriklausomą Žanaozeno įvykių tyrimą, nepaisydamos JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės ir Parlamento raginimų;

8.  vis dar susirūpinęs dėl vadinamosios blokų politikos reiškinio ir jos poveikio JTŽTT patikimumui ir jos darbo veiksmingumui;

9.  teigiamai vertina tai, kad JT Generalinė Asamblėja antrai kadencijai Vyriausiąja žmogaus teisių komisare paskyrė Navanethem Pillay; pakartoja tvirtai remiąs Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR), taip pat jo savarankiškumą ir vientisumą;

10.  teigiamai vertina Vyriausiąją žmogaus teisių komisarę už jos pastangas stiprinti pagal sutartis įsteigtus organus ir 2012 m. birželio 22 d. paskelbtą jos ataskaitą šiuo klausimu; pakartoja, kad pagal sutartis įsteigtų organų pobūdis pasižymi tuo, kad jie susiję su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, ir pabrėžia būtinybę į šiuos procesus nuolat įtraukti pilietinę visuomenę; be to, pabrėžia, kad turi būti saugomas ir skatinamas pagal sutartis įsteigtų organų savarankiškumas ir veiksmingumas; pabrėžia, kad norint įveikti didėjantį pagal sutartis įsteigtų organų darbo krūvį būtina užtikrinti pakankamą jų finansavimą; ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens siekiant užtikrinti veiksmingą pagal sutartis įsteigtų organų sistemos veiklą ir pakankamą jų finansavimą;

Arabų pavasario šalys

11.  labai griežtai smerkia didėjantį ir beatodairišką Asado režimo smurtą prieš Sirijos gyventojus, įskaitant sunkiosios artilerijos naudojimą ir gyvenamų vietovių apšaudymą, neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą ir prievartinį dingimą; griežtai smerkia tebesitęsiančius nuolatinius režimo daromus žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti prilyginami nusikaltimams žmonijai; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios civilių gyventojų padėties; taip pat smerkia opozicijos grupuočių ir pajėgų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; ragina visus ginkluotojo konflikto dalyvius nedelsiant nutraukti smurtą Sirijoje; taip pat primena savo raginimą B. Assado režimui nedelsiant atsistatydinti ir inicijuoti taikų politinių pokyčių procesą; ragina visas konflikto šalis užtikrinti tarptautinės humanitarinės pagalbos teikėjams visapusiškas ir saugias galimybes kirsti šalies sieną;

12.  reiškia susirūpinimą dėl krizės Sirijoje poveikio regiono saugumui ir stabilumui; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pagalbą regiono šalims, kurios stengiasi aprūpinti humanitarine pagalba pabėgėlius iš Sirijos;

13.  teigiamai vertina JTŽTT skiriamą nuolatinį dėmesį pasibaisėtinai žmogaus teisių ir humanitarinei padėčiai Sirijoje, kaip matyti iš JT rezoliucijų dėl padėties šioje šalyje, priimtų per JTŽTT 19-ąją, 20-ąją ir 21-ąją sesijas ir per 2012 m. birželio 1 d. vykusią JTŽTT specialiąją sesiją Sirijos klausimu; ragina EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad padėčiai Sirijoje toliau būtų teikiamas didžiausias prioritetas JT organizacijoje, ypač JTŽTT; kartoja, jog labai svarbu užtikrinti, jog būtų atsakoma už tarptautinių žmogaus teisių dokumentų ir humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus per konfliktą;

14.  reiškia visapusišką paramą Nepriklausomai tyrimo komisijai Sirijoje ir pritaria tam, kad JTŽTT pratęstų jos įgaliojimus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nusikaltimų, smurto ir žmogaus teisių pažeidimų skaitmeninių įrodymų priimtinumą; teigiamai vertina Carlos del Pontės ir Vitito Muntarbhorno paskyrimą naujais nariais, taip pat Paolo Pinheiro paskyrimą specialiuoju pranešėju Sirijos klausimais – jis pradės savo darbą pasibaigus Tyrimo komisijos įgaliojimams; teigiamai vertina Komisijos ataskaitą, kurioje informuojama apie žiaurumus Sirijoje;

15.  apgailestauja dėl to, kad JT Saugumo Tarybai (JT ST) dar nepavyko susitarti dėl rezoliucijos dėl padėties Sirijoje priėmimo ir ypač dėl to, kad slopinama galimybė veiksmingai daryti spaudimą siekiant nutraukti smurtą šalyje; ragina JT ST nares nepamiršti, kad jos atsakingos prieš Sirijos žmones; teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir ES valstybių narių diplomatines pastangas siekiant į šio klausimo sprendimą įtraukti Kiniją ir Rusiją; ragina jas tęsti šias pastangas; taip pat primena visoms JT valstybėms narėms JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą atsakomybės užtikrinti apsaugą principą; ragina visas valstybes siekti, kad JT ST perduotų Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) nagrinėti klausimą dėl padėties Sirijoje, ir teigiamai vertina Šveicarijos pradėtą iniciatyvą parengti bendrą laišką šiuo klausimu 58-ių šalių, įskaitant 26 ES valstybes nares, vardu; ragina ES vyriausiąją įgaliotinę asmeniškai prisidėti siekiant sutelkti plačią ir visas šalis apimančią tarptautinę koaliciją, kuri remtų šio klausimo perdavimą TBT;

16.  teigiamai vertina 19-ojoje JTŽTT sesijoje pateiktą galutinę Nepriklausomos tyrimo komisijos rašytinę ataskaitą Libijos klausimais, kurioje informuojama apie šalyje įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus; ragina JTŽTT pareikšti susirūpinimą dėl tebesitęsiančio smurto, toliau stebėti padėtį ir pareikalauti, kad Vyriausioji žmogaus teisių komisarė pateiktų žmogaus teisių padėties Libijoje ataskaitą;

17.  ragina Jungtinius Arabų Emyratus, kaip naujai išrinktą Žmogaus teisių tarybos narį ir vieną iš 14 valstybių, kuriose esančią žmogaus teisių padėtį per savo posėdį turi nagrinėti Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupė, nustoti taikyti griežtas priemones taikių žmogaus teisių gynėjų ir politinių aktyvistų atžvilgiu ir gerbti savo įsipareigojimus laikytis aukščiausių žmogaus teisių propagavimo ir saugojimo standartų;

18.  reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos aktyvistų padėties Bahreine; dar kartą ragina ES valstybes nares dėti pastangas siekiant, kad per JTŽTT 22-ąją sesiją būtų patvirtinta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, į kurią būtų įtrauktas raginimas nustatyti tarptautinę priemonę, siekiant stebėti, kaip įgyvendinamos Nepriklausomos tyrimo komisijos Bahreino rekomendacijos, įskaitant rekomendacijas žmogaus teisių gynėjų klausimais;

19.  teigiamai vertina 2012 m. spalio mėn. JTŽTT priimtą Jemenui skirtą rezoliuciją dėl techninės pagalbos ir pajėgumų stiprinimo žmogaus teisių srityje, taip pat Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro vietos padalinio įsteigimą Jemene; ragina JTŽTT toliau stebėti padėtį šalyje;

20.  reiškia gilų susirūpinimą dėl užsitęsusio politinio nestabilumo ir neseniai vėl prasidėjusio smurto Egipte; visapusiškai remia perėjimą prie demokratinės visuomenės, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės principu ir konstitucine sistema, visapusiškai gerbtų žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač užtikrintų žodžio laisvę, moterų teises ir pagarbą mažumoms; ragina Egipto valdžios institucijas pradėti skaidrų saugumo pajėgų ir policijos prieš protestuotojus naudoto smurto tyrimą ir užtikrinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus; primena ES poziciją dėl mirties bausmės panaikinimo, todėl ragina paskelbti mirties bausmės vykdymo Egipte moratoriumą, įskaitant 21 žmogaus, neseniai nuteisto mirties bausme už praeitais metais Port Saido futbolo stadione įvykusį nelaimingą atsitikimą, atvejį;

21.   reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Vakarų Sacharoje; ragina apsaugoti Vakarų Sacharos gyventojų pagrindines teises, įskaitant asociacijų ir žodžio laisvę bei teisę rengti demonstracijas; reikalauja paleisti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius; pritaria specialiojo pasiuntinio Sahelyje pareigybės įsteigimui ir pabrėžia, kad būtina vykdyti tarptautinę žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje stebėseną; remia sąžiningą ir ilgalaikį konflikto sureguliavimą remiantis Vakarų Sacharos gyventojų savarankiško apsisprendimo teise ir laikantis atitinkamų Jungtinių Tautų rezoliucijų;

Kiti klausimai

22.  teigiamai vertina JTŽTT sprendimą paskirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais ir atkreipia dėmesį į tarpregioninį pritarimą rezoliucijai, pagal kurią nustatomas šis įgaliojimas – tai įrodo, jog valstybės visame pasaulyje pripažįsta, kad žmogaus teisių padėtis šalyje žūtbūtinė;

23.  palankiai vertina nepriklausomų ekspertų Dramblio Kaulo Kranto, Haičio ir Somalio klausimais įgaliojimų pratęsimą; ragina šių šalių valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su įgaliotaisiais asmenimis;

24.  ragina pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irane klausimais įgaliojimus;

25.  ragina dar metams pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; palankiai vertina tai, kad rezoliucija dėl KLDR priimta bendru sutarimu – tai rodo, kad šiems įgaliojimams labai pritariama; primygtinai ragina KLDR vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su pranešėju ir palengvinti jo vizitus į šalį; ragina JTŽTT imtis veiksmų pagal Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raginimus ir įsteigti tarptautinę tyrimo komisiją sunkiems nusikaltimams, dešimtmečiais vykdytiems KLDR, tirti;

26.  teigiamai vertina JTŽTT priimtą rezoliuciją dėl Birmos (Mianmaro) ir ragina dar metams pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties šioje šalyje klausimais įgaliojimus; atkreipia dėmesį į veiksmus, kuriuos Birmos vyriausybė vykdo nuo 2011 m. pradžios, siekdama šalyje atkurti pilietines laisves; vis dėlto reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad po karinių operacijų Kašino valstijoje būta labai daug nukentėjusių civilių gyventojų, taip pat dėl Rachinų valstijoje išaugusio bendruomenės smurto ir dėl to žuvusių žmonių ir padarytų sužalojimų, sunaikinto turto ir vietos gyventojų perkėlimo; mano, kad pagrindinė tokios padėties priežastis – ilgalaikė rohinjų ir Kašino gyventojų diskriminacinė politika; pabrėžia, kad reikia daugiau pastangų siekiant šalinti esmines problemos priežastis; ragina Mianmaro vyriausybę paspartinti savo pasižadėjimo įsteigti Mianmare Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro vietos padalinį įgyvendinimą ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, specialusis pranešėjas ir toliau turėtų tęsti stebėseną ir teikti ataskaitas;

27.  taip pat teigiamai vertina rezoliuciją dėl Šri Lankos, kurioje pabrėžiama susitaikymo ir atskaitomybės šalyje būtinybė; kartoja, jog remia JT Generalinio Sekretoriaus ekspertų komisijos Šri Lankos klausimais rekomendacijas, įskaitant tvirtą paramą teismų nepriklausomumui siekiant, kad, inter alia, būtų veiksmingai patraukiama baudžiamojon atsakomybėn už buvusius karo nusikaltimus;

28.  palankiai vertina per JTŽTT 20-ąją sesiją priimtą rezoliuciją, kuria skiriamas specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais; pažymi, kad tai pirmas kartas, kai JTŽTT sprendė šį klausimą, ir puikiai vertina Afrikos šalių iniciatyvą sprendžiant šią problemą;

29.  teigiamai vertina tai, kad JTŽTT atidžiai stebi padėtį Malyje, ir puikiai vertina Afrikos valstybių iniciatyvą atkreipiant JTŽTT dėmesį į šį klausimą; ragina JTŽTT pritarti sparčiam stebėjimo pajėgų dislokavimui Malyje ir reikalauti, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras ir toliau teiktų ataskaitas apie padėtį šalyje;

30.  palankiai vertina tai, kad priimta rezoliucija dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), tačiau yra ir toliau susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties šalyje, visų pirma Šiaurės Kivu provincijoje šalies rytinėje dalyje; griežtai smerkia rytinėje šalies dalyje vykdomus sukilėlių pajėgų, visų pirma grupuotės „M23“, išpuolius prieš civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus; griežtai smerkia sistemingą žaginimo kaip karo ginklo naudojimą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vaikai ir toliau naudojami kaip kareiviai, ir ragina juos nuginkluoti, perauklėti ir iš naujo integruoti; palankiai vertina Didžiųjų ežerų regiono tarptautinės konferencijos šalių narių, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų pastangomis rasti taikų politinį šios krizės sprendimą; dar kartą ragina atkurti JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties KDR klausimais pareigybę siekiant užtikrinti patikimą priemonę, kurią taikant didžiausias dėmesys būtų skiriamas siekiui gerinti padėtį, susijusią su sudėtingomis ir užsitęsusiomis žmogaus teisių problemomis šalyje;

31.  reiškia susirūpinimą dėl padėties Centrinės Afrikos Respublikoje, kur ginkluotos grupuotės užpuolė ir užėmė keletą miestų šalies šiaurės rytuose; palankiai vertina 2013 m. sausio 11 d. Librevilyje pasirašytus susitarimus, įskaitant ugnies nutraukimo susitarimą ir politinį susitarimą dėl krizės šalyje klausimų sprendimo; pabrėžia, kad svarbu greitai įgyvendinti šiuos susitarimus; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir ES vyriausiosios įgaliotinės 2013 m. sausio 11 d. pareiškimą, kuriame visos signatarės raginamos laikytis šių susitarimų; primygtinai ragina valstybes nares kelti šį klausimą JTŽTT, kad tarptautinėje darbotvarkėje daug dėmesio būtų skirta padėties Centrinės Afrikos Respublikoje klausimui;

32.  reiškia susirūpinimą dėl padėties Izraelyje ir Gazoje 2012 m. pabaigoje paaštrėjus konfliktui ir smerkia visus smurto aktus; atsižvelgdamas į teisėtą susirūpinimą Izraeliui keliančius saugumo klausimus, pakartoja savo raginimą nutraukti Gazos Ruožo blokadą ir ragina imtis veiksmų siekiant atstatyti Gazos Ruožą ir atkurti šio krašto ekonomiką; palankiai vertina per JTŽTT 19-ąją sesiją sukurtą tarptautinę faktų nustatymo misiją Izraelio gyvenviečių okupuotoje Palestinos Teritorijoje klausimu ir nekantriai laukia jos ataskaitos per JTŽTT 22-ąją sesiją; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Izraelis sustabdė bendradarbiavimą su JTŽTT ir vykdant visuotinį periodinį vertinimą; aktyviai skatina visas pastangas, kuriomis siekiama dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo;

33.  teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos 2012 m. lapkričio 29 d. priimtą rezoliuciją, pagal kurią Palestina tapo JT narės statuso neturinčia valstybe stebėtoja; pakartoja, kad remia šias pastangas; atkreipia dėmesį į tai, kad ES pareiškė remianti visapusišką Palestinos narystę JT, kaip dalį Izraelio ir Palestinos konflikto politinio sprendimo; pakartoja, kad ES nepripažins jokių sienų iki 1967 m. pakeitimų, įskaitant susijusius su Jeruzale, išskyrus tuos, dėl kurių yra susitarusius šalys;

34.  palankiai vertina JTŽTT teisei į būstą skiriamą svarbą ir ragina Sąjungą ir valstybes nares skatinti galimybę turėti būstą kaip pagrindinę teisę;

35.  smerkia naujausias masines egzekucijas Irane; pakartoja, kad visais atvejais ir visomis aplinkybėmis tvirtai pasisako prieš mirties bausmę;

36.  apgailestauja dėl 2012 m. Japonijoje įvykdytų egzekucijų po to, kai 2011 m. taikytas šios praktikos moratoriumas, ir dėl 2012 m. gruodžio mėn. Taivane įvykdytų šešių egzekucijų, taip pat dėl toliau taikytų mirties bausmių Saudo Arabijoje 2012 m.; labai apgailestauja, kad Indijoje nutrauktas nuo 2004 m. trukęs mirties bausmės de-facto moratoriumas, kai 2012 m. lapkričio mėn. vienam kaliniui įvykdyta mirties bausmė, nes tai taip pat nesuderinama su visuotine mirties bausmės panaikinimo tendencija; ragina visas šalis, kurios vis dar taiko mirties bausmę, jos atsisakyti arba bent paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą;

37.  primena, kad ES itin svarbia laiko kovą su kankinimais ir kitų formų netinkamu elgesiu; ragina Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai įsipareigojusios kovoti su kankinimų problema ir remti aukas, pirmiausia prisidėdamos prie JT savanoriško kankinimo aukų fondo ir specialaus fondo, sukurto pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą;

38.  su džiaugsmu pažymi, kad priimta JTŽTT rezoliucija dėl religijos ar tikėjimo laisvės; pabrėžia, kad ES šiam klausimui skiria ypatingą dėmesį; ragina valstybes nares tęsti darbą šiuo klausimu ir nekantriai laukia, kol – kaip tikimasi šių metų pradžioje – bus parengtos naujos gairės; teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais atliktą darbą; pabrėžia, kad svarbu, jog per JTŽTT 22-ąją sesiją šie įgaliojimai būtų atnaujinti; pabrėžia, kad reikia toliau visapusiškai spręsti religinių mažumų diskriminacijos problemą visame pasaulyje; pakartoja, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė, įskaitant asmens laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą arba jų atsisakyti, yra pagrindinė žmogaus teisė;

39.  palankiai vertina veiksmus, kurių nuolat imamasi paskelbus JT Vyriausiosios komisarės ataskaitą dėl diskriminacinių įstatymų ir praktikos, taip pat smurto aktų prieš asmenis dėl jų lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės; skatina imtis tolesnių veiksmų, įskaitant regioninius susitikimus ir aktyvų ES valstybių narių, Tarybos ir Išorės veiksmų tarnybos dalyvavimą; todėl labai apgailestauja, kad kai kuriose šalyse už lytinę orientaciją taikoma mirties bausmė, įkalinimas ar baudžiamieji nuosprendžiai, ir ragina nedelsiant nutraukti tokią praktiką; palankiai vertina JT Generalinio Sekretoriaus ir Vyriausiosios komisarės aktyvią iniciatyvą šioje srityje JTŽTT ir už jos ribų; apgailestauja dėl nuolatinių pastangų pakenkti žmogaus teisių visuotinumui ir nedalumui, ypač paskelbiant rezoliuciją dėl „tradicinių vertybių“;

40.  atkreipia dėmesį į pirmąjį metinį 2012 m. gruodžio 4–6 d. Ženevoje surengtą Verslo ir žmogaus teisių forumą, kuris subūrė įvairiausias suinteresuotąsias šalis, norėjusias aptarti, kaip turėtų būti įgyvendinti JT orientaciniai principai šioje srityje; remia pradines Forumo konsultacijas, susijusias su tuo, kaip vyriausybės ir įmonės galėtų būti priverstos priimti reguliavimo, politikos ir įgyvendinimo programas, skirtas kovoti su žmogaus teisių pažeidimais verslo srityje;

41.  teigiamai vertina atviros tarpvyriausybinės darbo grupės privačių karinių ir saugumo bendrovių klausimais, kuri įgaliota svarstyti galimybę sukurti tarptautinę reguliavimo sistemą, darbą; pripažįsta, kad išsamus dėmesys skirtas galimybei parengti teisiškai privalomą priemonę, kurią taikant būtų reguliuojama, stebima ir prižiūrima privačių karinių ir saugumo bendrovių veikla, ir pažymi pritariąs tokiai teisiškai privalomai reguliavimo sistemai; primygtinai pabrėžia, kad būtinas tvirtas atskaitomybės komponentas, ir ragina privačias karines ir saugumo bendroves, kurios dar nėr pasirašiusios Privačių saugumo paslaugų teikėjų elgesio kodekso, juo vadovautis; nekantriai laukia darbo grupės ataskaitos pristatymo; ragina pratęsti šios darbo grupės įgaliojimus;

42.  pabrėžia visuotinio periodinio vertinimo universalumo svarbą ir dar kartą patvirtina, jog visuotinis periodinis vertinimas svarbus siekiant, kad būtų galima visapusiškai suvokti žmogaus teisių padėtį vietoje visose JT valstybėse narėse;

43.  palankiai vertina tai, kad prasidėjo visuotinio periodinio vertinimo antrasis ciklas ir priimtos pirmosios jo išvados; pakartoja, jog labai svarbu, kad antrajame cikle būtų skiriamas dėmesys per pirmąjį ciklą priimtų rekomendacijų įgyvendinimui; vis dėlto dar kartą ragina, kad valstybių per pirmąjį ciklą atmestos rekomendacijos būtų iš naujo svarstomos tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;

44.  mano, kad įgyvendinimas yra pagrindinis visuotinio periodinio vertinimo proceso teikiamų galimybių panaudojimo aspektas; todėl pakartoja, jog labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės teiktų techninę pagalbą siekiant padėti valstybėms, kurių padėtis vertinama, įgyvendinti rekomendacijas; taip pat ragina valstybes pateikti atnaujintą tarpinio laikotarpio informaciją, kad būtų prisidėta prie geresnio įgyvendinimo;

45.  ragina ES valstybes nares, dalyvaujančias visuotinio periodinio vertinimo interaktyviuose dialoguose, pateikti konkretesnių ir labiau išmatuojamų rekomendacijų siekiant pagerinti tolesnių veiksmų kokybę ir priimtų rekomendacijų įgyvendinimą;

46.  rekomenduoja sistemingai įtraukti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas į ES žmogaus teisių dialogus ir konsultacijas bei konkrečioms šalims skirtas ES žmogaus teisių strategijas siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma visuotinio periodinio vertinimo išvadų; taip pat rekomenduoja, kad Parlamentas keltų klausimus dėl šių rekomendacijų per savo delegacijų vizitus į trečiąsias šalis;

47.  palankiai vertina veiksmus, kurių imantis visuotinio periodinio vertinimo procese gali visapusiškai dalyvauti įvairios suinteresuotosios šalys; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina pranešėjų sąrašo pakeitimus – taip visoms valstybėms, kurios pageidauja kalbėti visuotinio periodinio vertinimo proceso metu, sudaroma galimybė tai padaryti; pakartoja, kad vertina stipresnį vaidmenį, kurį Paryžiaus principų pagrindu yra įgijusios nacionalinės žmogaus teisių institucijos; palankiai vertina aktyvesnį dalyvavimą šios srities veikloje vis labiau naudojantis vaizdo konferencijų įranga;

48.  laikosi nuomonės, kad daugiau gali būti padaryta siekiant į visuotinio periodinio vertinimo procesą, įskaitant visuotinio periodinio vertinimo išvadų įgyvendinimą, ir apskritai į JTŽTT darbą įtraukti pilietinę visuomenę;

Specialiosios procedūros

49.  dar kartą patvirtina, kad specialiosios procedūros atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant JTŽTT veiklos patikimumą ir efektyvumą ir kad joms tenka pagrindinė vieta JT žmogaus teisių užtikrinimo sistemoje; pakartoja tvirtai remiąs specialiąsias procedūras ir pabrėžia itin didelę šių įgaliojimų nepriklausomumo svarbą;

50.  primygtinai ragina valstybes visapusiškai bendradarbiauti taikant specialiąsias procedūras, taip pat nedelsiant priimti įgaliotus asmenis, kai jie atvyksta į šalį su vizitu, reaguoti į jų skubius veiksmus ir įtarimus dėl pažeidimų ir užtikrinti, kad būtų imtasi reikiamų priemonių atsižvelgiant į jų rekomendacijas; primygtinai ragina JTŽTT nares rodyti pavyzdį šiais klausimais;

51.  palankiai vertina ES veiksmus, kurių imtasi, kad būtų bendrai pratęstas galiojantis kvietimas visiems pagal JT specialiąsias procedūras dėl žmogaus teisių įgaliotiems asmenims, t. y. taip parodytą pavyzdį šiuo klausimu; ragina kitas JT valstybes nares padaryti tą patį;

52.  smerkia bet kokios formos represijas prieš asmenis, bendradarbiaujančius vykdant visuotinio periodinio vertinimo procesą ir taikant specialiąsias procedūras; pabrėžia, kad tokie veiksmai kenkia visai JT žmogaus teisių sistemai; primygtinai ragina visas valstybes užtikrinti tinkamą apsaugą nuo tokių bauginimo aktų;

ES dalyvavimas

53.  kuo ryžtingiausiai pakartoja, jog svarbu, kad ES aktyviai dalyvautų taikant JT žmogaus teisių priemones, įskaitant JTŽTT veiklą; ragina valstybes nares tai daryti bendrai remiant rezoliucijas, aktyviai dalyvaujant diskusijose ir interaktyviuose dialoguose, taip pat rengiant pareiškimus; aktyviai pritaria tam, kad ES vis daugiau vėl imasi tarpregioninių iniciatyvų;

54.  pabrėžia, kad svarbu Ženevoje JTŽTT veiklos pagrindu atliekamą darbą integruoti į atitinkamą ES vidaus ir išorės veiklą, įskaitant Parlamento veiklą;

55.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais poziciją; ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais didinti ES žmogaus teisių politikos efektyvumą, nuoseklumą ir matomumą JTŽTT ir plėtoti glaudų bendradarbiavimą su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pagal specialiąsias procedūras;

56.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES specialųjį įgaliotinį dalyvauti JTŽTT aukščiausiojo lygio posėdžiuose;

57.  pakartoja, kad Sąjungai ir valstybėms narėms naudojantis savo bendra įtaka ES veiksmai gali būti efektyvūs; pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti valstybių narių koordinavimą ir bendradarbiavimą šiuo klausimu, kad būtų pasiekta bendra pozicija dėl žmogaus teisių klausimų; dar kartą ragina imtis ryžtingesnių ir platesnio užmojo veiksmų ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus užuot pritarus mažiausiems bendriems reikalavimams; todėl ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, visų pirma per ES delegacijas Ženevoje ir Niujorke, didinti veiksmų nuoseklumą laiku vykdant esmines konsultacijas;

58.  pabrėžia JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo reikšmę – tai buvo pirmas kartas, kai ES ratifikavo JT konvenciją kaip juridinis asmuo; ragina ES pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

59.  dar kartą pakartoja, jog svarbu, kad ES valstybės narės dirbtų siekdamos užtikrinti žmogaus teisių nedalumą ir visuotinumą ir remtų JTŽTT veiklą šioje srityje, ypač ratifikuodamos visas šios įstaigos parengtas tarptautines žmogaus teisių priemones; pakartoja, jog apgailestauja, kad nė viena ES valstybė narė nėra ratifikavusi Konvencijos dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos; taip pat pakartoja, jog apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės iki šiol nėra priėmusios ir (arba) ratifikavusios Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo arba Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinio protokolo ir kad tik dvi valstybės narės yra ratifikavusios Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą; pakartoja savo raginimą visoms ES valstybėms narėms ratifikuoti šias konvencijas ir protokolus ir ragina ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti naujausią Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų teikimo ir nagrinėjimo procedūros, kuris pateiktas pasirašyti Ženevoje (Šveicarija) 2012 m. vasario 28 d.; pabrėžia, jog svarbu, kad ES valstybės narės laiku teiktų savo periodines ataskaitas JT stebėsenos organams;

60.  pakartoja, jog ES svarbu ginti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro savarankiškumą ir užtikrinti galimybę biurui nešališkai vykdyti savo užduotis, primena, kad norint, jog veiktų regioniniai Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro skyriai, svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą;

61.  pažymi, kad žmogaus teisių gynėjų apsauga yra pagrindinis ES žmogaus teisių politikos prioritetas; pabrėžia, kad pagal JT žmogaus teisių priemones bendradarbiaujančių žmogaus teisių gynėjų represijos ir bauginimai kelia grėsmę šiai sistemai; todėl vertina praktinę ir finansinę paramą, skiriamą skubiai žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir paramai pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP);

62.  teigiamai vertina tai, kad 2012 m. įsteigta Briuselyje veikianti Tarybos žmogaus teisių darbo grupė (angl. COHOM); palankiai vertina Tarybos žmogaus teisių darbo grupės pastangas siekiant gerinti ES pozicijų JTŽTT sesijoms rengimą ir koordinavimą, įskaitant Tarybos žmogaus teisių darbo grupės posėdžių organizavimą Ženevoje; pakartoja, jog tikisi, kad Tarybos žmogaus teisių darbo grupė bus priemonė klausimui dėl ES žmogaus teisių išorės ir vidaus politikos nuoseklumo spręsti;

63.  tikisi, kad konkrečioms šalims skirtų ES žmogaus teisių strategijų rengimas bus tinkamai koordinuojamas su ES veiksmais JT forumuose; pakartoja, jog rekomenduoja konkrečioms šalims skirtas ES žmogaus teisių strategijas pateikti Europos Parlamentui ir skelbti viešai, jei tai įmanoma, kad būtų užtikrintas ES įsipareigojimų ginti žmogaus teises trečiosiose šalyse matomumas ir kad šie dokumentai būtų parama kovojantiesiems už žmogaus teises;

64.  pabrėžia, jog svarbu JTŽTT atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliantį klausimą dėl mažėjančios nevyriausybinių organizacijų (NVO) erdvės daugelyje šalių visame pasaulyje; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares bendromis pastangomis kelti šį klausimą;

65.  atsižvelgdamas į naujus ES įmonių, prisidėjusių prie žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse, pranešimus, dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę atkreipti dėmesį į šį klausimą; ragina Komisiją parengti platesnio užmojo įmonių socialinės atsakomybės politiką; ragina Išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; atsižvelgdamas į tai pakartoja, jog svarbu užtikrinti didesnį vidaus ir išorės politikos nuoseklumą ir įgyvendinant vidaus politiką visapusiškai paisyti žmogaus teisių, kad būtų išvengta dvigubų standartų;

66.  įgalioja savo delegaciją JTŽTT 22-ojoje sesijoje teikti šioje rezoliucijoje išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus ir nuomones; ragina delegaciją pateikti savo vizito ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui; mano, kad būtina ir toliau siųsti Parlamento delegacijas į svarbias JTŽTT ir JT Generalinės Asamblėjos sesijas;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 67-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Užsienio reikalų komiteto sudarytai ES ir JT darbo grupei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0250.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0058.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0504.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0503.
(5) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, 3 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnis.


Teisėjų mokymas – teismo koordinatoriai
PDF 218kWORD 25k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Teisėjų mokymas. Teismo koordinatoriai (2012/2864(RSP))
P7_TA(2013)0056B7-0053/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 ir 82 straipsnius, kuriuose nustatyta, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtinamos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti „paramą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymui“,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. rugsėjo 10 d. savo rezoliuciją dėl Europos teisės akademijos steigimo(1), 2002 m. rugsėjo 24 d. savo poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europos teisėjų mokymo tinklas, priėmimo(2), 2008 m. liepos 9 d. savo rezoliuciją dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje(3) ir 2009 m. gegužės 7 d. savo rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano (COM(2010)0171),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“ (COM(2011)0551),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Parlamento pasiūlytą bandomąjį teisėjų mokymo projektą,

–  atsižvelgdamas į Parlamento užsakytą teisėjų mokymo valstybėse narėse lyginamąjį tyrimą, kurį atliko Europos teisės akademija (ERA), bendradarbiaudama su Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT) (6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. (7) ir 2012 m. kovo 14 d. (8) savo rezoliucijas dėl teisėjų mokymo,

–  atsižvelgdamas į patirtį Nyderlanduose įgyvendinant projektą „Eurinfra“ ir kuriant Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklą, panašius projektus pradeda įgyvendinti kitos valstybės narės, visų pirma Italija, įgyvendindama savo projektą „European Gaius“, Danija, Rumunija ir Bulgarija; rengiant tokius projektus dėmesys skiriamas šioms trims sritims: a) galimybių naudotis Europos Sąjungos teisės informacijos ištekliais pasitelkiant interneto technologijas gerinimas, b) teisėjų žinių Europos Sąjungos teisės srityje didinimas ir c) Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklo sukūrimas ir išlaikymas,

–  atsižvelgdamas į didelę informacinių technologijų pažangą, pvz., e. mokymu galima vis dažniau naudotis kaip lanksčia priemone, per kurią galima pasiekti daugiau galutinių vartotojų nepriklausomai nuo laiko ir vietos, o pažangiosiomis technologijomis, ypač išmaniosiomis paieškos sistemomis, galima naudotis renkant informaciją ir siekiant pagerinti prieigą prie teisės,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai tema „Teisėjų mokymas – teismo koordinatoriai“ (O-000186/2012 – B7-0112/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi mūsų teisės sistemos kilmė yra sudėtingas klausimas, todėl, remiantis ką tik pasirodžiusia mokslininkų esė(9), romėnų teisę reikėtų laikyti labiau įvairių kultūrų iniciatyva, o ne konkrečios kultūros evoliucijos rezultatu, o bendroji teisė (ignoruojant pretorinę “seserį„ – sąžinę – ir kanonų teisės įtaką) galbūt geriau yra žinoma anglosaksiškosios ir normaniškosios teisės pavadinimu; kadangi teisinės valstybės principas yra vienas iš bendrųjų principų ir viena iš vertybių, kurias Europos teisė perdavė pasauliui; kadangi reikia holistinio požiūrio į teisę tiek teisininkams, tiek ir teisėjams;

B.  kadangi negali būti jokių pateisinamų priežasčių valstybių narių teisėjams neišmanyti ES teisės, nes jie yra ES teisėjai ir privalo tokie būti ir turėtų atlikti esminį vaidmenį tuomet, kai mums visiems reikia daugiau Europos; kadangi tai netrukdo stiprinti Europos teisminės kultūros, kurioje įvairovė vertinama kaip bendra gėrybė;

C.  kadangi kiekvienas nacionalinis teismas yra ES teisę taikantis teismas;

D.  kadangi padidėjęs valstybių narių skaičius ir augantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo krūvis reiškia, kad nacionaliniai teismai turi išnaudoti visas turimas priemones, jog sudarytų geresnes galimybes veiksmingai ir sparčiai kreiptis į teismą;

E.  kadangi reikia ekonomiškai efektyvių priemonių, kuriomis būtų gerinamas teisėjų mokymas ir jų galimybės susipažinti su teise;

F.  kadangi ypač naudinga populiarinti Europos Sąjungos teisės nacionalinių teismo koordinatorių ir jų bendradarbiavimo Europos Sąjungos lygmeniu idėją; kadangi pagrindinė teismo koordinatorių jungiamojo tinklo užduotis būtų suteikti teisėjams galimybių kasdieniniame darbe konsultuotis su kolegomis kitose valstybėse narėse tokiais klausimais, kaip tam tikrų sąvokų taikomoje Europos Sąjungos teisėje (direktyvoje arba reglamente) aiškinimasis saugioje skaitmeninėje aplinkoje (per specialiai sukurtą socialinės žiniasklaidos priemonę arba Europos e. teisingumo portalą); kadangi dėl vadinamųjų darnumo vienetų būtų vienodžiau taikoma ES teisė ir sumažėtų prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičius, tačiau nesumažėtų Teisingumo Teismo vaidmuo;

G.  kadangi, kaip jau nustatė Parlamentas, vienas iš būdų spręsti problemas (išlaidos, kalbos mokymai, išlaidų efektyvumas) – tai naudotis moderniomis technologijomis ir finansuoti taikomųjų programų (kompiuterinių programų, skirtų naudoti asmeniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, etc.) kūrimą;

H.  kadangi būtų galima pradėti nuo bendrosios ES teisės dalies, nes elektroninis žinių valdymas suteikia geresnę prieigą prie didžiausios dalies naujausios informacijos;

I.  kadangi padėtis, kai kiekviena valstybė narė pradeda kurti savo technologiją ir savo skaitmeninę struktūrą, norėdama suteikti skaitmeninių priemonių, būtų energijos ir finansinių išteklių švaistymas, ypač šiuo sudėtingos ekonominės padėties metu;

J.  kadangi būtina vengti pastangų dubliavimosi ir skatinti naudotis jau sukurtais kokybiškais mokymo projektais; kadangi tokiu atveju valstybės narės turi glaudžiau bendradarbiauti ES teisės žinių valdymo srityje;

K.  kadangi kurdamos sprendimų, nuomonių ir ES teisės apskritai paieškos sistemas valstybės narės turėtų pagalvoti apie tai, ar atitinkama technologija galėtų būti naudinga teisėjams kitoje valstybėje narėje, – tokiu atveju ją būtų galima (kartu ruošti), koordinuoti ir kurti;

L.  kadangi reikėtų parengti mokymo produktų pakartotinio naudojimo planą, pvz., pasitelkiant paskaitų įrašymą, vertimą, dubliavimą ir titravimą ir teikiant bendrą finansavimą;

M.  kadangi visas šias priemones reikėtų sujungti į vieną bendrą teisėjų žinių valdymo planą, pasitelkiant, jei reikia, e. teisingumo portalą;

N.  kadangi kai tik bus priimtas teisės aktas dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklas turės galimybę atlikti nacionalinių teisėjų horizontaliojo nuoseklumo patikrinimą tose srityse, kuriose yra mažai arba iš viso nėra Teisingumo Teismo praktikos, nedubliuojant, savaime suprantama, specializuotų tinklų šioje srityje/kadangi kai tik bus priimtas teisės aktas dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, Europos Sąjungos teisės teismo koordinatorių tinklas turės galimybę išbandyti, ar galima užtikrinti nacionalinių teisėjų horizontalųjį nuoseklumą tose srityse, kuriose yra mažai arba iš viso nėra Teisingumo Teismo praktikos, nedubliuojant, savaime suprantama, specializuotų tinklų šioje srityje;

O.  kadangi domėjimasis kitomis sistemoms, imlumas (įskaitant naujų technologijų ir metodų naudojimo srityje) ir dialogas turi būti pagrindiniai siekiai Europoje ir pasaulyje, kur teisė ir ją taikantys asmenys turi laikytis novatoriškesnio požiūrio į žinių valdymą;

P.  kadangi šie veiksmai gali turėti teigiamą įtaką visuomenės supratimui apie Europos Sąjungą: kuo prieinamesnė bus faktais pagrįsta informacija, tuo mažiau bus tikima mitais ir melu apie pačią Sąjungą, jos teisę ir veiklą, ir bus daugiau erdvės garbingiems debatams ir politinėms diskusijoms(10);

Q.  kadangi tai yra dar vienas Europos teisminės kultūros kūrimo aspektas, vien jo nepakanka; kadangi naujus mokymo metodus ir naujus mokymo planus, kuriuose atkreipiamas dėmesys į kalbos mokymą ir skatinamos lyginamosios teisės ir tarptautinės teisės studijos, reikia įtraukti į universitetų ir teisės mokyklų programas ir kadangi (teisės studentams ir teisėjams skirta) Erasmus programa buvo tik pradžia;

R.  kadangi atėjo laikas toliau spręsti klausimą, pradedant nuo neribotos diskusijos apie teisinį teisėjų ir teisininkų mokymą ir teisinį švietimą forume, kuriame dalyvautų teisminės sistemos, susijusių nacionalinių institucijų (įskaitant teismų tarybas ir teisėjų mokymo mokyklas), Europos teisės akademijos (angl. ERA), Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT), Europos teismų tarybų tinklo (ETTT) ir Europos teisės instituto (ETI) atstovai;

1.  pakartoja ir patvirtina minėtąsias 2010 m. birželio 17 d. ir 2012 m. kovo 14 d. rezoliucijas dėl teisėjų mokymo;

2.  ragina Komisiją paspartinti bandomojo projekto sutarčių skyrimą;

3.  ragina Komisiją skatinti ir remti nacionalinius Europos teisės teismo koordinatorius ir besiformuojantį nacionalinių teismų koordinatorių tinklų bendradarbiavimą skatinant ir populiarinant šios rezoliucijos konstatuojamose dalyse ir 2010 m. birželio 17 d. ir 2012 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliucijose pateiktas idėjas;

4.  atkreipia dėmesį į e. mokymo ir naujų technologijų, ypač paieškos sistemų, kūrimo ir naudojimo galimą naudą ekonomikai ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

5.  mano, kad užtikrinant profesinį teisininkų tobulėjimą turėtų būti pabrėžiama, jog reikia nustatyti bendrus profesinės etikos standartus, kad teismų sistema būtų nepriklausoma ir nešališka, ir kad reikia požiūrio į Europos reglamentavimą, kuriuo gerbiama įvairovė, nes tik tokiu būdu galima sukurti tikrą tarpusavio pasitikėjimą;

6.  pažymi, kad valstybių narių teisės sistemos, nepaisant jų įvairovės, yra pagrįstos bendrais principais ir jų kilmė yra bendra; primena, kad prieš keletą amžių teisinės profesijos Europoje buvo laikomos vienu teisininkų organu, kurie galėdavo konsultuoti, ruošti teisinius dokumentus ir atstovauti teismuose visoje Europoje; mano, kad šis faktas, įrodantis, kad yra įmanomas visiškas teisininkų judumas, turėtų įkvėpti Europos Sąjungos teisinio mokymo politiką;

7.  galiausiai siūlo Komisijai 2013 m. vasarą surengti forumą „Mesinos kongresas Europos teisminei kultūrai sukurti“, kuriame visų kategorijų teisėjai galėtų susitikti ir diskutuoti apie naujausius teisinių ginčų arba sunkumų atvejus, siekiant tokiu būdu skatinti diskusijas, užmegzti ryšius, sukurti komunikacijos kanalus ir kurti tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą; mano, kad toks forumas kompetentingoms institucijoms ir ekspertams, įskaitant universitetus ir profesines organizacijas, taip pat suteiktų istorinę galimybę aptarti teisėjų mokymo politiką ir teisinio švietimo Europoje ateitį;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL C 267, 1991 10 14, p. 33.
(2) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 99.
(3) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 27.
(4) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 116.
(5) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(6) http://www.europarl.europa.eu/delegations/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=60091
(7) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 130.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0079.
(9) P. G. Monateri straipsnis „Black Gaius. A Quest for the Multicultural Origins of the “Western Legal Tradition„, “Hastings Law Journal„ Nr. 51, 2000, 479 et seq.; http://www.jus.unitn.it/cardozo/users/pigi/blackgaius/bge.pdf
(10) Dėl mitų apie ES sąsajas su baudžiamąja teise žr. puikų A. Hinarejos, J. R. Spencerio ir S. Peerso darbą „Opting out of EUR Criminal law: What is actually involved?“, Europos teisės studijų centro (CELS) darbo dokumentas, „New Series“, Nr. 1, http://www.cels.law.cam.ac.uk/publications/working_papers.php.


Europos investicijų banko 2011 m. metinė ataskaita
PDF 228kWORD 31k
2013 m. vasario 7 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko 2011 m. metinės ataskaitos (2012/2286(INI))
P7_TA(2013)0057A7-0016/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2011 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2010 m. metinės ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose konkrečiai numatyta padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl rizikos pasidalijimo priemonių (praėjusiais metais bendro sprendimo procedūra priimtas dokumentas) ir ypač į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į ERPB kapitalo padidinimą, ypač į EIB ir ERPB ryšių klausimą ir galimą veiksmų dubliavimąsi,

–  atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiksmų sritį,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (COM(2011)0659), kuriame nustatomas bandomasis strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos etapas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM(2012)0511), ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../..., kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM(2012)0512), kuriais siekiama įsteigti Europos bankų sąjungą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7–0016/2013),

A.  kadangi dėl sumažintų viešųjų biudžetų, per didelės valstybių skolos ir susijusių taisomųjų priemonių, dėl kurių dažnai nukenčia bendroji paklausa, bei netinkamo finansų įstaigų reguliavimo derinio kai kuriais atvejais ES lygmeniu spartėja ekonomikos nuosmukis, susidaro spaudimas mažinti investicijas, ypač į mažas ir vidutines įmones (MVĮ), ir daromas neigiamas poveikis augimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje;

B.  kadangi EIB įsteigtas pagal Romos sutartį ir jis privalo būti „Europos Sąjungos banku“, kurio tikslas – padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus atrenkant ekonominiu požiūriu racionalius ES investicijų projektus; kadangi jis, kaip pelno nesiekiantis bankas, papildo komercinių bankų veiklą ir bendrą finansų sistemą, spręsdamas prasto rinkos veikimo problemas;

C.  kadangi dabartinė skolų, ekonomikos ir finansų krizė labai pakenkė daugelio valstybių narių ekonominei plėtrai ir pablogino socialines sąlygas, tačiau taip pat paskatino valstybes nares deramai reaguoti taikant priemones, kurių paskirtis – atgaivinti ekonomiką ir padėti tvirtus pagrindus ateities augimui ir užimtumui; kadangi EIB, didindamas skolinimą ir dalyvaudamas ekonominiu požiūriu patikimuose investicijų projektuose (taip pat atsižvelgiant į viešųjų išteklių stygių), gali prisidėti prie socialinės sanglaudos ir ekonomikos augimo valstybėse narėse, kurios patiria finansinių problemų;

D.  kadangi EIB operacijos už ES ribų vykdomos siekiant remti ekonomiškai perspektyvius projektus, atitinkančius Sąjungos išorės veiksmų politiką;

E.  kadangi EIB vykdo veiksmus menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų atžvilgiu, be kita ko: i) atlikdamas finansų tarpininkų, naudojamų teikiant EIB paskolas, skiriamas pasitelkiant tarpininkus, kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu (KPP ir KTF) pajėgumų įvertinimą, kad jie deramai nustatytų galutinius EIB lėšų gavėjus atitinkamai pagal taikytinas ES KPP ir KTF direktyvas arba pagal Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) standartus, taip pat ii) stebėdamas EIB finansavimą per šias jurisdikcijas;

F.  kadangi ES, visų pirma euro zonoje, nustatytas naujų ekonominės, fiskalinės ir biudžeto priežiūros ir drausmės taisyklių rinkinys, siekiant užtikrinti viešosios skolos tvarumą;

G.  kadangi šį taisyklių rinkinį reikia skubiai paremti priemonėmis, skirtomis ekonomikai, pramonei, augimui, konkurencingumui, inovacijoms ir užimtumui skatinti, o tam reikia panaudoti ES biudžetą ir EIB skolinimo pajėgumus ir žinias;

H.  kadangi ypač reikia užtikrinti, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą tam, kad išsaugotų savo galimybes skolintis pasaulinėse kapitalo rinkose patraukliomis finansavimo sąlygomis, kurias galima taikyti taip pat ir galutiniams projektų rengėjams; kadangi EIB investicijos taip pat turi atitikti ES politiką, ypač augimo ir užimtumo srityse;

I.  kadangi EIB skolinimas nuo 72 mlrd. EUR 2010 m. sumažėjo iki 61 mlrd. EUR 2011 m., nes dėl 2009 ir 2010 m. labai padidintų sumų, skirtų reaguojant į pirmąją krizės bangą, išseko banko nuosavas kapitalas;

1.  palankiai vertina EIB valdytojų sprendimą dėl banko kapitalo padidinimo 10 mlrd. EUR, nes tai bankui sudarytų sąlygas didinti skolinimą iki 60 mlrd. EUR 2013–2015 m. laikotarpiu ir remiantis šiomis paskolomis pritraukti apie 180 mlrd. eurų apimties bendras investicijas; tačiau pažymi, kad šios investicijos, netgi jei jos sudarytų nurodytą sumą, kasmet sudarytų 0,5 proc. ES BVP; taigi mano, kad dar didesnis šio kapitalo padidinimas būtų labai naudingas Sąjungai, atsižvelgiant į jos ekonomikos augimo poreikį;

2.  ragina EIB atlikti 2009 ir 2010 m. krizės įveikimo priemonių veiksmingumo ir tvarumo vertinimą, kurio išvadomis turėtų būti grindžiami būsimi sprendimai dėl kapitalui didinti skirtų investicijų planų prioritetų;

3.  rekomenduoja, kad naujieji skolinimo pajėgumai būtų suderinti su ES prioritetais užtikrinant augimą ir darbo vietų kūrimą ir nukreipti visų pirma į keturias sritis (ES MVĮ prieigos prie finansų iniciatyva, ES inovacijų ir gebėjimų iniciatyva, ES išteklių naudojimo efektyvumo iniciatyva ir ES strateginės infrastruktūros iniciatyva), kurios apima visas valstybes nares, vis dėlto daugiau dėmesio skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams, kartu išsaugant investicijų portfelio įvairovę;

4.  ragina iš finansinių priemonių grįžtančias lėšas ir rizikos kapitalą panaudoti naujoms investicijoms, laikantis EIB skolinimo įgaliojimų;

5.  primena, kad organizuotas ES institucijų (Komisijos ir EIB) bendradarbiavimas, taip pat įtraukiant kitas institucijas, tikriausiai būtų naudingesnis nei konkurencija;

6.  prašo strategiškai nukreipti EIB išteklius, kad būtų patenkinami konkretūs kiekvienos valstybės narės poreikiai, kartu atsižvelgiant į EIB įgaliojimus;

7.  pabrėžia, kad būtina labiau pasinaudoti dabartinėmis bendromis Komisijos bei Europos investicijų fondo (EIF) ir EIB grupės iniciatyvomis, pvz., Jungtiniais Europos ištekliais mažoms ir vidutinėms įmonėms (Jeremie), pagal kurias mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) finansuojamos kartu teikiant struktūrinių fondų (taip pat Europos pagalbos vietinei energetikai priemonės (ELENA) ir Europos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ekspertizės centro (EPEC)) lėšų siekiant teikti techninių ir finansinių konsultacijų paslaugas, taip pat būtina labiau pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kaip Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa (Progress) ir Bendrasis veiksmų planas mikrofinansų institucijoms Europoje remti (Jasmine), skirtomis mikrofinansavimo projektams finansuoti visų pirma tuose ES regionuose, kuriuose bedarbiams itin sunku susirasti darbą; kartu ragina Komisiją šiuo tikslu EIF ir EIB suteikti tinkamus biudžeto išteklius, kad daugiau projektų būtų finansuojama pagal šias programas;

8.  dar kartą tvirtina, jog svarbu, kad EIB savanoriškai laikytųsi dabartinių susitarimo „Bazelis II“ reikalavimų dėl kapitalo, ir siūlo, kad EIB laikytųsi būsimų susitarimo „Bazelis III“ prievolių, kartu atsižvelgdamas į savo veiklos ypatumus;

9.  mano, kad EIB, kaip AAA reitingą privalantis išlaikyti bankas, neturi būti įtrauktas į finansines intervencijas, kurios paprastai vykdomos pagal viešojo biudžeto investicijų skirsnį, kurio nėra ES biudžete;

10.  primena savo prašymą, kurį kartojo daugelį metų, kad būtina vykdyti rizikos ribojimu pagrįstą EIB, kaip banko, priežiūrą;

11.  siūlo, kad minėtoji reguliavimo priežiūra:

   i) būtų vykdoma Europos Centrinio Banko (ECB), remiantis SESV 127 straipsnio 6 dalimi; arba
   ii) būtų vykdoma sukūrus būsimą bankų sąjungą, numatytą 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikate(3); arba
   iii) jei nepavyktų įgyvendinti prieš tai minėtų galimybių, EIB sutikus, būtų vykdoma Europos bankininkystės institucijos, dalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų (arba joms nedalyvaujant), arba nepriklausomo auditoriaus;
  

apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių veiksmų šioje srityje, nepaisant Parlamento jau 2007 m. išsakytų prašymų;

12.  prašo Komisijos užtikrinti Parlamentui, kad EBI, vykdydamas veiklą, laikysis konkurencijos taisyklių, visų pirma kitų kredito įstaigų atžvilgiu;

13.  dar kartą pakartoja savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga taptų EIB nare;

14.  mano, kad dabartiniu laikotarpiu ir iki tol, kol palūkanų normos įmonėms euro zonos valstybėse narėse išliks labai skirtingos, EIB veiksmai tampa vis svarbesni ES dedant pastangas šiai problemai spręsti;

15.  mano, kad siekiant kurti bendras EIB ir ES finansines priemones, reikėtų laiku nustatyti atitinkamą sistemą EIB veiklai stebėti ir padidinti EIB demokratinę atskaitomybę įtraukiant į šią veiklą Parlamentą ir Tarybą; ši sistema turėtų sudaryti sąlygas EIB ir toliau vertinti projektus pagal jų privalumus, siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų EIB kapitalo išteklių naudojimą, ir atsižvelgti į poreikį išvengti pernelyg didelės administracinės naštos valdymo subjektams, finansų tarpininkams ir galutiniams paramos gavėjams;

16.  rekomenduoja, kad EIB ir ES finansinių priemonių įgyvendinimas būtų grindžiamas ex ante politikos uždaviniais ir kriterijais, taip pat skaidria ir veiksminga ex post ataskaitų sistema, kuri padėtų išsaugoti EIB nepriklausomumą projektų atrankos ir deramo stropumo srityse;

17.  palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą, ragina greičiau patobulinti bandomojo etapo veiksmus ir sparčiai įvertinti jos rezultatus, siekiant pradėti antrąjį projektų obligacijų etapą; mano, kad ši iniciatyva neturėtų didinti pažangesnių ir mažiau pažangių ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir projektų finansavimo rinkų skirtumų, bet turėtų prisidėti prie subalansuoto pramonės ir infrastruktūros vystymo visose valstybėse narėse;

18.  mano, kad EIB turėtų prisidėti prie kovos su korupcija ir skaidrumo stoka ES valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse, kuriose EIB vykdo veiklą, ypač rinkdamas atitinkamą informaciją apie paramos gavėjus ir finansų tarpininkus, ypatingą dėmesį skirdamas MVĮ prieigai prie paskolų ir paskolų poveikiui vietos ekonomikai, taip pat skelbdamas informaciją apie bendras išmokėtų lėšų sumas, atitinkamų lėšų gavėjų, ypač MVĮ, skaičių ir pavadinimus (vardus ir pavardes), taip pat regionus ir sektorius, kuriems šios lėšos buvo skirtos; be to, ragina EIB vykdyti veiklą laikantis ES sutarties 3 straipsnio 5 dalies, pagal kurią, kaip 2011 m. gruodžio 21 d. patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime dėl ATTA bylos, Sąjunga privalo griežtai laikytis tarptautinės teisės, ypač JT chartijos principų;

19.  ragina EIB vykdant savo finansavimo operacijas ir toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią naudojimuisi lengvatinių mokesčių finansų centrais ar nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis; todėl teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją dėl kriterijų, kurie turi būti naudojami nustatant trečiąsias valstybes, kurios nesilaiko minimalių geros valdysenos standartų mokesčių srityje; mano, kad Komisija turėtų dalyvauti dialoge su EIB siekdama užtikrinti, kad šie kriterijai būtų deramai taikomi atrenkant projektus, paramos gavėjus ir tarpininkus; ragina EIB, atsižvelgiant į neseną atvejį kasybos sektoriuje, nurodyti, kokios procedūros ir standartai galėtų būti nustatyti tokiems atvejams ateityje;

20.  primena, kad finansavimo stoka yra tik viena iš galimų investicijų kliūčių ir kad dėl menkų administracinių ir projektų valdymo pajėgumų neretai gali vėluoti investicijų įgyvendinimas; todėl ragina EIB toliau plėsti teikiamas technines ir finansines konsultacijas, skatinti bankų sektoriaus partnerius ir kitus finansų tarpininkus savarankiškai plėtoti techninių ir finansinių konsultacijų paslaugas, taip pat apsvarstyti galimybę parengti geriausia praktika grindžiamą gairių rinkinį;

21.  primena, kad finansavimo trūkumas, visų pirma MVĮ, keliose valstybėse narėse yra pagrindinė problema; ragina stiprinti EIB veiklą, kuria remiamas MVĮ finansavimas, verslumas ir eksportas – pagrindiniai ekonomikos atgaivinimo veiksniai; mano, kad kiekviena priemonė, skirta MVĮ finansavimo sąlygoms gerinti, turėtų atitikti tris pagrindines ypatybes: i) užtikrinti pakankamą tinklo kapiliarumą; ii) kuo daugiau EIB lengvatinio finansavimo sąnaudų perkelti MVĮ; iii) būti suderinta su konkrečios šalies poreikiais ir ES politikos tikslais;

22.  ragina EIB bendradarbiaujant su Komisija toliau vystyti rizikos pasidalijimo priemones, siekiant optimizuoti ES atsparumą rizikai ir EIB skolinimo pajėgumus;

23.  mano, kad nacionalinės viešosios finansų įstaigos yra pajėgios perkelti EIB lengvatinio finansavimo sąnaudas MVĮ; todėl siūlo EB toliau įgyvendinti MVĮ skirtas finansines priemones naudojantis nacionalinėmis viešosiomis įstaigomis, kurios atitinka skolinimo reikalavimus; teigiamai vertina Ilgalaikių investuotojų klubo (angl. Long Term Investors Club) veiklą, kuria siekiama stiprinti EIB ir pagrindinių nacionalinių viešųjų įstaigų bendradarbiavimą;

24.  be to, ragina Komisiją ir EIB sukurti EIB skolinimo MVĮ „langelį“, skirtą šiems partneriams, kad EIB paskolos MVĮ pasiektų ir mažesnius finansinius tarpininkus (ir mažesnes MVĮ), kurie šiuo metu per mažai gali jomis naudotis pirmiausia dėl ribotos informacijos apie jų kreditingumą;

25.  siekiant išlaikyti dabartinį gerovės lygį, kol valstybės narės pertvarko viešuosius finansus, ragina EIB grupę ir Komisiją toliau remti socialinės ekonomikos sektorių ir jaunus verslininkus įgyvendinant įvairias iniciatyvas, pvz., teikti atitinkamai pritaikytas paskolas ir vykdyti garantijų programas; ypač palankiai vertina tai, kad pradėta nauja investicijų platforma, kuri socialinėms įmonėms, aktyviai sprendžiančioms dabar svarbius socialinius klausimus pagal savo verslo modelį, suteikia galimybę gauti finansavimą, ir ragina EIB glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir sektoriaus atstovais įgyvendinant socialinio verslo iniciatyvą;

26.  ragina EIB, be kita ko, remti valstybes nares, kurias krizė paveikė labiausiai, finansuojant perspektyvią veiklą, skirtą užimtumui ir ekonomikos augimo atgaivinimui skatinti; primena, kad EIB ir struktūrinių fondų bendradarbiavimas sunkumų patiriančiose valstybėse narėse būtinas siekiant atlikti patikimas ir našias viešąsias ir privačias investicijas ir įgyvendinti patikimus ir našius infrastruktūros projektus;

27.  palankiai vertina EIB struktūrinių programų paskolų sistemą, kuria labai prisidedama užtikrinant bendrą finansavimą iš nacionalinių biudžetų, kai teikiama parama iš ES struktūrinių fondų; ragina EIB plėsti šią paramą, kad nuo ekonominės krizės smarkiai nukentėjusiose valstybėse narėse atsirastų reikalingų investicijų; vis dėlto nurodo, kad ši priemonė ir toliau turėtų būti atskirta nuo struktūrinių fondų programų ir pasibaigus krizei turėtų būti palaipsniui nutraukta;

28.  palankiai vertina EIB pagalbą kuriant tikslinę kultūros, švietimo ir kūrybos sektoriaus finansinę priemonę, taip pat mano, kad jis turėtų ir toliau rengti kultūros ir švietimo srities veiksmų rėmimo iniciatyvas;

29.  atsižvelgdamas į menkus viešuosius išteklius, ragina EIB ir toliau teikti finansavimo paramą sveikatos sektoriui ir ypač padėti kurti, pakeisti ir modernizuoti ligoninių infrastruktūras;

30.  remia EIB pastangas toliau investuoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, ypač panaudojant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir atsižvelgiant į programą „Horizontas 2020“, daugiausia dėmesio skiriant naujų technologų, įskaitant ekologiškas technologijas, diegimui rinkoje; ragina EIB imtis veiksmų siekiant panaikinti įvairių ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų masto skirtumus, nes tai trukdo ilgalaikiam deramam bendrosios rinkos veikimui;

31.  ragina EIB kartu su Komisija toliau dėti pastangas plėtojant naujoviškas finansines priemones, siekiant panaudoti ribotus ES biudžeto išteklius kaip svertą pačiu efektyviausiu būdu, mobilizuoti privataus finansavimo šaltinius ir skatinti rizikos pasidalijimo priemonių naudojimą pagrindinių ES investicijų finansavimui, be kita ko, žemės ūkio, klimato politikos, energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tvarių transporto priemonių, inovacijų, transeuropinių tinklų, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, taip palengvinant perėjimą prie žiniomis pagrįsto augimo ir tvaraus vystymosi Sąjungoje, kurios pagrindas būtų tvarus konkurencingumas;

32.  konkrečiai atsižvelgdamas į energijos vartojimo efektyvumo klausimą, palankiai vertina tai, kad per pastaruosius kelerius metus EIB šiame sektoriuje vykdė daugiau veiklos, ir ragina Komisiją ir EIB dirbti kartu ir išnaudoti teigiamas sąveikas bei pradėti vykdyti naujas bendras iniciatyvas, visų pirma atsižvelgiant į neseniai patvirtintos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos teikiamas galimybes ir investicijų poreikius; ragina EIB nustatant naują bendrą energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvą, be kita ko, apsvarstyti ypatingą energetinių paslaugų bendrovių vaidmenį;

33.  palankiai vertina EIB įgaliojimų, susijusių su operacijomis už Sąjungos ribų, peržiūrą; pritaria tam, kad EIB daugiausia dėmesio skiria investicijoms į ilgalaikę ES kaimyninių šalių gerovę ir stabilumą, visų pirma, Viduržemio jūros regione ir šalyse, kurios rengiasi stojimui į ES, ir finansuoja paramą jungčių, augimo, klimato kaitos, Europos tiesioginių užsienio investicijų ir MVĮ srityse;

34.  rekomenduoja užtikrinti, kad ES bankui būtų suteiktos geresnės galimybės naudotis ES dotacijomis, ir stiprinti teigiamą sąveiką su ES priemonėmis, atsižvelgiant į naujuosius įgaliojimus, taip pat ragina skatinti labiau naudoti novatoriškas finansines priemones už ES ribų, įskaitant MVĮ skirtas nuosavo kapitalo ir rizikos pasidalijimo priemones, ir numatyti galimybių mikrokreditams finansuoti;

35.  palankiai vertina EBI regionines iniciatyvas, ypač įgyvendinamas Baltijos jūros ir Dunojaus regionuose, siekiant didinti bendrą šių regionų tvarumą ir konkurencingumą; mano, kad šios iniciatyvos yra geriausios praktikos, susijusios su galimybe išplėsti paramą, kad ji būtų teikiama kituose ES regionuose, pavyzdžiai;

36.  palankiai vertina tai, kad EIB dalyvauja įgyvendinant Europos bankų veiksmų koordinavimo Vienos iniciatyvą (angl. EBCI), kuria siekiama užkirsti kelią didelio masto ir nekoordinuojamam tarpvalstybinių bankų grupių pasitraukimui iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos regionų, taip pat būsimą bendrą tarptautinių finansų įstaigų veiksmų planą, skirtą Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos valstybių narių ir šalių kandidačių ekonomikai atgaivinti ir augimui skatinti;

37.  ragina EIB toliau tobulinti savo veiklą siekiant vykdyti skolinimo operacijas už ES ribų ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais pasaulio ir regioninės plėtros bankais bei valstybių narių vystymosi finansavimo agentūromis, kad būtų sumažintos sąnaudos ir užtikrintas efektyvesnis išteklių naudojimas;

38.  atsižvelgdamas į būsimą ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformą, kurią, kaip tikimasi, pasiūlys Komisija, mano, kad EIB turėtų atlikti ypatingą vaidmenį kaip vadinamasis ES bankas ir, savaime suprantama, Europos Komisijos ir EIVT partneris, remdamas ES išorės politikos tikslus, numatytus pagal nurodytą platformą, ir pasiūlydamas savo technines ir finansines žinias;

39.  primena, kad įgyvendinant derinimo priemones svarbu kuo labiau sutelkti negausius ES biudžeto išteklius ne tik iš ES biudžeto, bet ir iš kitų šaltinių, taip pat užtikrinti atitiktį ES politikai ir standartams;

40.  ragina EIB, kai įmanoma, visapusiškai pasinaudoti galimomis teigiamomis sąveikomis glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB;

41.  atsižvelgdamas į dabartinę ekologiškai ekonomikai skiriamo kapitalo krizę, palankiai vertina EIB veiklą, kuria siekiama remti Europos perėjimą prie pažangesnės, ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos;

42.  ragina EIB laikytis Orhuso konvencijos ir Reglamentų (EB) Nr. 1367/2006 ir (EB) Nr. 1049/2001 nuostatų ir parengti viešąjį dokumentų registrą, nes tai būtina teisei susipažinti su dokumentais užtikrinti, įskaitant su galutiniais EIB bendrųjų paskolų gavėjais susijusius dokumentus;

43.  primena, kad EIB pareiga yra, be kita ko, užtikrinti Europos acquis taikymą aplinkos, darbo ir socialinių teisių, skaidrumo, viešųjų pirkimų ir žmogaus teisių srityse;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0119.
(2) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(3) COM(2012)0510.


Laosas: Sombatho Somphone'o atvejis
PDF 201kWORD 21k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Laoso. Sombatho Somphone'o atvejis (2013/2535(RSP))
P7_TA(2013)0058RC-B7-0054/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Laoso,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pareiškimą dėl Laoso,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d. ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai pareiškimą dėl Sombatho Somphone'o dingimo Laose,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 16 d. JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimą dėl Laoso pilietinės visuomenės lyderio Sombatho Somphone'o dingimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. Laoso užsienio reikalų ministerijos ir 2013 m. sausio 4 d. Laoso ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į daugybės Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių laiškus ir 2013 m. sausio 17 d. 65 NVO bendrą atvirą laišką Laoso ministrui pirmininkui dėl Sombatho Somphone'o dingimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 4 d. Azijos žmogaus teisių ir vystymosi forumo laišką ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, kurią pasirašė Laosas, ir į 1992 m. gruodžio 18 d. JT deklaraciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Laosas ratifikavo 2009 m.,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinį periodinį vertinimą, susijusį su Laosu,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. ES ir Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žymus socialinio vystymosi ir jaunimo švietimo veikėjas Sombath Somphone dingo 2012 m. gruodžio 15 d. Laoso sostinėje Vientiane; kadangi iš apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos įrašo, kurį gavo jo šeimos nariai, matyti, kad Sombath Somphone paskutinį kartą matytas su vietos policijos pareigūnais Thadeau policijos poste apie 18 val. jo dingimo dieną ir buvo išvežtas mašina civilių drabužiais apsirengusių vyrų;

B.  kadangi 2012 m. gruodžio 19 d. pareiškime Laoso vyriausybė patvirtino saugumo kameros užfiksuotą įvykį; kadangi valdžios institucijos tvirtina, kad jis tapo pagrobimo auka dėl asmeninio ar su verslu susijusio konflikto;

C.  kadangi JT ir 65 tarptautinės žmogaus teisių organizacijos išreiškė nuogąstavimą, kad Sombath Somphone galėjo tapti prievartinio dingimo auka ir kad tai gali būti susiję su jo veikla, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jo saugumo ir dėl to, jog trūksta pažangos ir informacijos, susijusios su Laoso valdžios institucijų vykdomu dingimo aplinkybių tyrimu;

D.  kadangi Sombatho Somphone'o šeimos nariai, nepaisant kreipimųsi į vietos valdžios institucijas ir paieškų aplinkinėse vietovėse, iki šiol nerado jo buvimo vietos;

E.  kadangi Sombath Somphone yra plačiai vertinamas ir žinomas dėl savo aktyvios veiklos tvaraus ir teisingo vystymosi srityje, būtent jis įsteigė Dalyvaujamojo vystymosi mokymo centrą (PADETC); kadangi 2005 m. jis buvo apdovanotas bendruomenių lyderiams teikiama Ramono Magsaisajaus premija;

F.  kadangi 2012 m. spalio mėn. Sombath Somphone, Laoso nacionalinio organizacinio komiteto narys, buvo vienas iš prieš 9-ąjį Azijos ir Europos susitikimą Vientane vykusio 9-ojo Azijos ir Europos piliečių forumo organizatorių ir vienas svarbiausių pranešėjų;

G.  kadangi ASEAN parlamentų narių grupė 2013 m. sausio 14−18 d. lankėsi Laose išsiaiškinti apie Sombathą Somphone'ą;

H.  kadangi Laose pažeidžiamos pagrindinės teisės, ypač spaudos ir žiniasklaidos laisvė, religijos laisvė, susirinkimų laisvė, akademinė laisvė ir mažumų teisės;

1.  reiškia susirūpinimą dėl Sombatho Somphone'o dingimo, saugumo ir savijautos;

2.  susirūpinęs dėl Sombatho Somphone'o dingimo aplinkybių tyrimų delsimo ir neskaidrumo; ragina Laoso valdžios institucijas atlikti greitą, skaidrų ir nuodugnų tyrimą laikantis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir užtikrinti, kad Sombath Somphone būtų skubiai ir saugiai grąžintas jo šeimai;

3.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atidžiai stebėti Laoso vyriausybės atliekamą Sombatho Somphone'o dingimo aplinkybių tyrimą;

4.  prašo Laoso valdžios institucijas viešai dar kartą patvirtinti, jog darbas siekiant tvaraus vystymosi ir socialinio teisingumo yra teisėtas, kad būtų pasipriešinta baimės dvasiai, kurią kursto tokių žmonių kaip Sombath Somphone dingimai;

5.  teigiamai vertina tai, kad 2013 m. sausio mėn. Laose lankėsi ASEAN parlamentų narių grupė ieškodama informacijos apie Sombathą Somphone'ą, ir ragina ASEAN žmogaus teisių komisiją įsteigti tyrimo komitetą, kuris tirs prievartinio Sombatho Somphone'o dingimo aplinkybes;

6.  ragina ES Laoso klausimą įtraukti į savo prioritetinių klausimų 22-ajai Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijai sąrašą;

7.  pabrėžia, kad Laoso valdžios institucijos turėtų imtis veiksmų, būtinų, kad būtų praktiškai nutraukti neteisėti suėmimai ir slaptas kalinimas; ragina jas užtikrinti, kad prievartinis dingimas būtų laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, ir ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo; pabrėžia, kad prievartiniai dingimai yra akivaizdus pagrindinių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas;

8.  ragina Laoso vyriausybę gerbti teisę į žodžio ir asociacijų laisvę ir mažumų teises ir ginti teisę į religijos ir tikėjimo laisvę pašalinant visus apribojimus naudotis šiomis teisėmis, kaip rekomenduojama 2010 m. rugsėjo 21 d. JT visuotiniame periodiniame vertinime;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ASEAN sekretoriatui, Rytų ir Pietų Afrikos bendrajai rinkai (COMESA), Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Laoso vyriausybei ir parlamentui.


Zimbabvės žmogaus teisių aktyvistų kalinimas
PDF 214kWORD 29k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės žmogaus teisių aktyvistų kalinimo (2013/2536(RSP))
P7_TA(2013)0059RC-B7-0057/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės, iš kurių pati naujausia priimta 2013 m. sausio 17 d.(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Zimbabvės ir į Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/124/CFSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton padarytą ES pareiškimą dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos į Zimbabvės Respubliką 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir lapkričio 12 d. pareiškimus dėl naujausių priekabiavimo prie žmogaus teisių gynėjų incidentų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro (angl. HCHR)pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 18 d. Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (angl. OHCHR) atstovo spaudai pranešimą apie naujausius išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, įvykdytus prieš rinkimus,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. paskelbtą Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio mėn. Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio mėn. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi gerokai padaugėjo bauginimo, savavališkų areštų, teisminio priekabiavimo ir žmogaus teisių aktyvistų bei Roberto Mugabės partijos Zimbabvės Afrikos nacionalinės sąjungos-Patriotinio fronto (angl .Zimbabve African National Union, Zanu-PF) politinių priešininkų dingimo atvejų laikotarpiu, kuris dabar laikomas pasirengimu rinkimams, ir nusitaikyta į daug Judėjimo už demokratinę pertvarką (angl. Movement for Democratic Change, MDC) narių, kai kuriuos MDC narius parlamente ir pagrindinius MDC vadovybės narius, kaip antai energetikos ministrą Eltoną Mangomą, vieną iš vidaus reikalų ministrių Theresą Makone ir pašalintą Zimbabvės parlamento pirmininką Lovemore Moyo;

B.  kadangi 2013 m. sausio 14 d. buvo areštuotas nacionalinis vykdomasis Zimbabvės žmogaus teisių asociacijos (angl. ZimRights) direktorius ir Zimbabvės krizės koalicijos pirmininkas Okay Machisa,

C.  kadangi Okay Machisai buvo pateikti kaltinimai dėl melagingų pranešimų skelbimo, klastojimo ir sukčiavimo, taigi dėl Baudžiamosios teisės (kodifikavimo ir reformos) įstatymo 31, 136 ir 137 skyrių pažeidimo ir tariamo bandymo suklaidinti Bendrojo registro biurą klastojant ir gaminant suklastotas rinkėjų registracijos pažymėjimų kopijas;

D.  kadangi Okay Machisa buvo suimtas ir laikomas Hararės ir Rodesvilio policijos nuovadose; kadangi aukštasis teismas paleido jį už užstatą itin nepalankiomis sąlygomis;

E.  kadangi kiti ZimRights nariai – už švietimo programas atsakingas pareigūnas Leo Chamahwinya ir Haifyldso (Highfields) vietos skyriaus pirmininkė Dorcas Shereni taip pat buvo savavališkai sulaikyti ir patyrė teisminį priekabiavimą, ir buvo pakartotinai paleisti už užstatą iki 2013 m. vasario 4 d. pagal 2013 m. sausio 21 d. magistratų teismo sprendimą;

F.  kadangi po Machisos, Chamahwinyos ir Shereni sulaikymo 2012 m. gruodžio 13 d. sekė policijos reidas į ZimRights biuro patalpas;

G.  kadangi šie areštai įvyko praėjus tik kelioms savaitėms po to, kai ZimRights pasmerkė didėjančio policijos žiaurumo Zimbabvėje tendenciją ir paragino kompetentingas institucijas nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nutraukti šie žmogaus teisių pažeidimai;

H.  kadangi 2012 m. lapkričio 5 d. policijos reidas Zimbabvės konsultavimo paslaugų skyriuje (angl. Counselling Services Unit, CSU) – tai registruota medicinos klinika, teikianti medicinines ir konsultavimo paslaugas organizuoto smurto ir kankinimų aukoms –, ir trijų personalo narių sulaikymas nepateikus jiems oficialių kaltinimų duoda pagrindą nerimauti;

I.  kadangi susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvė yra pagrindinės bet kokios demokratijos sudėtinės dalys, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai baigiamas konstitucijos rengimo procesas ir ruošiamasi demokratiniams rinkimams;

J.  kadangi tarp Zimbabvės nevyriausybinių organizacijų, į kurias policija surengė reidus 2012 m., buvo Zimbabvės žmogaus teisių asociacija (Zimrights), Konsultavimo paslaugų skyrius (CSU), Zimbabvės žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų forumas, Rinkimų išteklių centras (ERC) ir Zimbabvės gėjų ir lesbiečių asociacija (GALZ);

K.  kadangi koalicinė vyriausybė buvo suformuota 2009 m. Zanu-PF ir MDC rugsėjo mėn. susitarus dėl valdžios pasidalijimo siekiant išeiti iš politinės aklavietės ir nutraukti žmogaus teisių pažeidimus, atsiradusius po 2008 m. įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimų;

L.  kadangi Nacionalinės vienybės vyriausybė (angl. GNU) savo Visuotiniame politiniame susitarime įsipareigojo sukurti naują konstituciją, gerbti žmogaus teises ir laisvę vykdyti politinę veiklą ir atgaivinti ekonomiką; kadangi ji, nors ir prašė nebetaikyti ES ribojamųjų priemonių, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal VPS, jai sunkiai sekėsi užtikrinti stabilumą šalyje ir ji nepadėjo pagrindo pereigai prie demokratijos, t. y. nesurengė patikimų rinkimų, dėl to, kad Zanu-PF sąmoningai tam trukdė;

M.  kadangi veiksminga Žmogaus teisių komisija būtų svarbus žingsnis įgyvendinant Visuotinį politinį susitarimą ir sutartas taikių ir patikimų rinkimų gaires;

N.  kadangi pagal Kotonu susitarimo 11b, 96 ir 97 straipsnius reikia laikytis nuostatų dėl gero valdymo, skaidrumo einant politines pareigas ir žmogaus teisių;

O.  kadangi šalies ekonomikos atsigavimas dar trapus ir tam tikra valstybės politika kelia grėsmę Sąjungos ir Zimbabvės ekonominiams santykiams;

1.  smerkia tebesitęsiantį žmogaus teisių pažeidinėjimą, įskaitant politinį žmogaus teisių aktyvistų bauginimą, priekabiavimą prie jų ir savavališką areštą;

2.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas paleisti visus už žmogaus teisių veiklos vykdymą sulaikytus žmogaus teisių gynėjus, nutraukti teisminį priekabiavimą ir visapusiškai išnagrinėti pažeidimus, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjai;

3.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant ir be jokių išlygų paleisti Dorcas Shereni ir Leo Chamahwinyą;

4.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas visomis aplinkybėmis užtikrinti fizinę ir psichologinę Okay Machisa, Leo Chamahwinyos, Dorcas Shereni ir Faith Mamutse neliečiamybę;

5.  ragina Zimbabvę laikytis 1998 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaracijos ir ypač jos 1 straipsnio, kuriame teigiama, kad kiekvienas asmuo, pavieniui ar drauge su kitais, turi teisę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis propaguoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, siekti jas apsaugoti ir įgyvendinti;

6.  primena, kad pagal Visuotinį politinį susitarimą Zimbabvė įsipareigojo užtikrinti, kad ir jos teisės aktai, ir jos procedūros bei praktika atitiktų tarptautinius žmogaus teisių principus ir įstatymus;

7.  ragina Nacionalinės vienybės vyriausybę (angl. GNU) iki visuotinių rinkimų pradžios pakeisti represinius įstatymus, pvz., Prieigos prie informacijos ir privatumo apsaugos įstatymą, Viešosios tvarkos ir saugumo įstatymą ir Baudžiamosios teisės (kodifikavimo ir reformos) įstatymą, nes šių įstatymų nuostatos buvo panaudotos pagrindinėms teisėms apriboti;

8.  yra susirūpinęs, kad iki šiol nėra jokių Zimbabvės teisingumo sistemos, kuri, daugelio nuomone, laikoma ypač prijaučiančia Zimbabvės Afrikos nacionalinei sąjungai-Patriotiniam frontui (angl. Zanu-PF), pokyčių;

9.  pritaria tam, kad, kaip reikalaujama neseniai vyriausybės biuletenyje paskelbtame rinkimų įstatymo pakeitime, ir turint mintyje rinkimus, Žmogaus teisių komisija, kuri turėtų nepriklausomai ir skaidriai spręsti neatidėliotinus žmogaus teisių klausimus ir, tikimasi, tirti skundus dėl žmogaus teisių, aktyviai dalyvautų konsultuojant žmogaus teisėms palankių teisės aktų klausimu ir skatintų bei saugotų žmogaus teises apskritai;

10.  vertina tai, kad įsteigta Zimbabvės žmogaus teisių komisija, tačiau yra susirūpinęs, kad jai nebuvo suteikta jokių didelių pajėgumų, kad jais pasinaudodama ji galėtų veikti nepriklausomai ir pasiekti savo tikslų, susijusių su neatidėliotinu šaliai kylančių žmogaus teisių problemų sprendimu;

11.  ragina Zimbabvės vyriausybę imtis reikalingų priemonių, įskaitant teisinės valstybės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms atkūrimą, ir visų pirma surengti taikų ir patikimą konstitucinį referendumą ir pasiruošti rinkimams, kurie atitiktų pripažintus tarptautinius standartus, kad būtų galima netaikyti tikslinių priemonių;

12.  primygtinai ragina Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB) aktyviau dalyvauti šiomis aplinkybėmis; mano, kad ši regioninė organizacija turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant Visuotinio politinio susitarimo vykdymą, be kita ko, primygtinai pareikalauti, kad susitarimas ir ypač jo 13 straipsnis būtų įgyvendinami siekiant užtikrinti, kad policijos ir kitų saugumo pajėgų veiksmai būtų nešališki;

13.  ragina PAVB prieš organizuojant būsimus rinkimus Zimbabvėje įvertinti žmogaus teisių padėtį ir PAVB demokratiniams rinkimams taikomus principus ir gaires;

14.  ragina ankstyvu etapu siųsti užtektinai tarptautinių stebėtojų, ypač PAVB ir Panafrikos Parlamento, ir kad jie liktų vietoje prieš rinkimus ir po jų siekiant atgrasyti nuo smurto ir bauginimo ir šiomis aplinkybėmis bendradarbiauti su Žmogaus teisių komisija;

15.  pritaria šiuo metu taikomoms tikslinėms ES priemonėms, kurios yra atsakas į politinę ir žmogaus teisių padėtį Zimbabvėje, ir metiniams sprendimams, kurie leistų ES nuolat stebėti Zimbabvės vyriausybės aukšto rango veikėjus; primygtinai ragina Nacionalinę vienybės vyriausybę imtis reikalingų veiksmų, kad šios priemonės galėtų būti laiku nutrauktos;

16.  ragina ES delegaciją Hararėje ir toliau siūlyti pagalbą Zimbabvės nacionalinei vienybės vyriausybei siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį turint mintyje taikius ir patikimus rinkimus, atitinkančius standartus, kurių ES tikisi iš visų savo prekybos partnerių;

17.  apgailestauja, kad laikinajame ekonominės partnerystės susitarime (EPS), sudarytame su keturiomis Rytų ir Pietų Afrikos (angl. ESA) valstybėmis, įskaitant Zimbabvę, nėra tvirtos nuostatos dėl žmogaus teisių; dar kartą ragina, kad visuose ES sudarytuose prekybos susitarimuose būtų privaloma nuostata dėl žmogaus teisių ir kad dėl jos nebūtų deramasi; primygtinai ragina Europos Komisiją, kad tęsiant derybas dėl galutinio EPS su Rytų ir Pietų Afrikos valstybėmis tam būtų teikiamas prioritetas;

18.  pabrėžia, kad šiomis aplinkybėms ir toliau turi išlikti sustabdytas ES vystomasis bendradarbiavimas (Kotonu susitarimo 96 straipsnis), tačiau ES ir toliau įsipareigoja remti vietos gyventojus;

19.  ragina Pasaulio banką ir Zimbabvę gerbti tarptautinio teismo sprendimus;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, EIVT, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos vyriausybėms, Pasaulio bankui, Tautų sandraugos generaliniam sekretoriui ir Panafrikos Parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0024.


Pastarieji išpuoliai Pakistane prieš pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus
PDF 209kWORD 24k
2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarųjų išpuolių Pakistane prieš pagalbą teikiančius medicinos darbuotojus (2013/2537(RSP))
P7_TA(2013)0060RC-B7-0056/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pakistano,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondo (Unicef) atstovų 2012 m. gruodžio 18 d. paskelbtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. parengtą penkiametį ES ir Pakistano veiklos planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas, bendradarbiavimas moterų įgalinimo srityje ir dialogas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pakartojami ES lūkesčiai, susiję su žmogaus teisių skatinimu ir jų laikymusi,

–  atsižvelgdamas į Pakistano 1994 m. pradėtą nacionalinę poliomielito išnaikinimo programą,

–  atsižvelgdamas į PSO pasaulinę poliomielito išnaikinimo iniciatyvą ir jos naują Poliomielito išnaikinimo ir paskutinio išnaikinimo etapo strateginį planą (2013–2018),

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, remiantis PSO duomenimis, Pakistanas yra viena iš trijų paskutinių šalių, kuriose vis dar sergama poliomielitu, ir 2011 m. nustatyti 198 infekcijos atvejai; kadangi PSO nurodo, kad nesustabdžius poliomielito kiltų rimtas pavojaus sveikatai visame regione ir už jo ribų, nes poliomielitas yra labai užkrečiama infekcinė liga;

B.  kadangi 2013 m. sausio 1 d. buvo nušauti šeši nevyriausybinės organizacijos medicininės pagalbos darbuotojai ir gydytojas, einantys namo iš bendruomenės centro, esančio šiaurės vakarų Svabi regione maždaug 75 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Islamabado;

C.  kadangi 2012 m. gruodžio 17–19 d. Karačyje ir Pešavare buvo nušauti devyni sveikatos apsaugos darbuotojai, iš kurių šešios buvo moterys, dalyvavę Pakistano kovos su poliomielitu kampanijoje;

D.  kadangi 2013 m. sausio 29 d. netoli Svabi buvo nušautas policininkas, teikęs apsaugą JT saugomai skiepijimo nuo poliomielito grupei, ir 2013 m. sausio 31 d. Pakistano šiaurės vakarų regione buvo nužudyti du skiepijimo nuo poliomielito kampanijos darbuotojai sprogus fugasui, tačiau nėra aišku, ar tai buvo tikslingas išpuolis;

E.  kadangi per kitą išpuolį 2012 m. liepos mėn. buvo sužeisti PSO gydytojas iš Ganos ir jo vairuotojas, kurie padėjo kovoti su poliomielitu Karačyje;

F.  kadangi įtariama, kad visi šie išpuoliai susiję su Pakistano vaikų skiepijimo nuo poliomielito kampanija;

G.  kadangi dėl paskutinės žudymų serijos PSO ir Unicef sustabdė skiepijimo nuo poliomielito kampanijas šalyje; kadangi Pakistano vyriausybė, Sindo ir Chaiberio provincijos taip pat laikinai sustabdė skiepijimo kampanijas dėl susirūpinimo sveikatos apsaugos darbuotojų saugumu;

H.  kadangi Pakistano vyriausybė paskelbė poliomielitą nacionalinio masto nelaime ir šiuo metu vykdo skiepijimo nuo poliomielito kampaniją siekdama išnaikinti šią ligą šalyje; kadangi šią kampaniją tarptautiniu mastu remia PSO, Unicef ir kitos organizacijos ir ji yra Pasaulinės poliomielito išnaikinimo iniciatyvos dalis; kadangi vykdant kampaniją siekiama paskiepyti 33 mln. vaikų ir šiuo tikslu dirba keli šimtai tūkstančių sveikatos apsaugos darbuotojų ir tarp jų daug moterų ir visoje šalyje atlieka skiepijimus;

I.  kadangi Pakistano sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidoms skiriama mažiau nei 0,3 proc. metinio biudžeto federacijos ir provincijų lygmenimis;

J.  kadangi dauguma išpuolių prieš sveikatos apsaugos darbuotojus įvykdyti šiaurės vakarų regionuose netoli sukarintų grupuočių citadelių, įtariama, kad jie susiję su Talibanu;

K.  kadangi dėl šių išpuolių Pakistano vaikai netenka teisės į pagrindines gyvybę gelbėjančias intervencines sveikatos apsaugos priemones ir jiems kyla pavojus susirgti liga, kuri sukelia visą gyvenimą trunkančią negalią;

L.  kadangi, atrodo, kad pastarųjų išpuolių priežastis yra islamistinių ekstremistinių grupuočių nepritarimas skiepijimo kampanijoms, nes jos tvirtina, kad skiepijant norima padaryti musulmonų vaikus nevaisingais;

M.  kadangi Talibanas, siekdamas pateisinti nusikalstamą veiklą, teigia, kad praeityje užsienio žvalgybos agentūros naudojosi vietinėmis skiepijimo grupėmis visame Pakistane siekdamos rinkti žvalgybos informaciją;

N.  kadangi švietimo darbuotojus ir sveikatos apsaugos darbuotojus vis dažniau užpuola sukarintos islamistinės grupuotės, kaip antai grupuotės Tehreek-e-Taliban (TTP) ir Jundullah, kurios prieštarauja pastangoms kovoti su poliomielitu Pakistane, nes laiko tai priemone propaguoti užsienietišką liberalų požiūrį;

O.  kadangi mirtini išpuoliai rodo, kad pagalbos darbuotojai Pakistane patiria vis didesnį nesaugumą; kadangi ataskaitoje, parengtoje 2012 m. remiantis Pagalbos darbuotojų saugumo duomenų baze, nurodoma, kad Pakistanas yra viena iš penkių pavojingiausių šalių pagalbos darbuotojams;

P.  kadangi nevyriausybinės organizacijos ir pagalbos darbuotojai atlieka labai svarbų vaidmenį daugelyje Pakistano vietovių ir provincijų, visų pirma genčių gyvenamuose regionuose, kur vyriausybė nėra pajėgi teikti paslaugų, pavyzdžiui, užtikrinti poliklinikų ar mokyklų paslaugų;

Q.  kadangi vykdant išpuolius prieš medicinos darbuotojus aukų daugumą sudaro moterys, o tai sutampa su įprasta Talibano kovotojų praktika užpulti moteris darbuotojas ir advokates ir taip duoti ženklą, kad moterys negali dirbti ne namuose;

1.  griežtai smerkia pastaraisiais mėnesiais įvykusias pasikartojančias medicinos darbuotojų ir juos saugoti paskirto apsaugos personalo žudynes ir išpuolius prieš juos; pabrėžia, kad dėl šių išpuolių Pakistano pati pažeidžiamiausia gyventojų grupė, visų pirma vaikai, negali pasinaudoti pagrindinėmis gyvybę gelbėjančiomis intervencinėmis sveikatos apsaugos priemonėmis;

2.  reiškia užuojautą aukų šeimoms;

3.  džiaugiasi, kad Pakistano vyriausybė ir šalies pilietinė visuomenė pasmerkė išpuolius;

4.  ragina Pakistano vyriausybę asmenis, atsakingus už pastarųjų mėnesių išpuolius, perduoti teisingumui;

5.  žavisi šių sveikatos apsaugos darbuotojų, tarp kurių daug moterų, drąsa ir ryžtu ir tuo, kad jie nepaisydami didelio pavojaus pasiaukojamai dirba siekdami išnaikinti poliomielitą ir suteikti kitas sveikatos apsaugos paslaugas Pakistano vaikams;

6.  pabrėžia, kad būtina, jog pagalbos darbuotojai galėtų dirbti saugioje aplinkoje; ir toliau yra labai susirūpinęs, kad sukarintos grupuotės tarptautinės pagalbos darbuotojus vis labiau tapatina su vakarų šalių žvalgybos agentais ir karinėmis pajėgomis;

7.  pabrėžia, kad skiepijimo nuo poliomielito programos Pakistane nutraukimas – tai rimta trukdis pasauliniu mastu dedamoms pastangoms siekiant netolimoje ateityje visam laiku išnaikinti poliomielitą;

8.  palankiai vertina Pakistano vyriausybės nacionalinį skubių veiksmų planą, skirtą poliomielito išnaikinimui 2012 m., ir pabrėžia, kad jį vykdant būtina nuolatinė pažanga siekiant išvengti infekcijos atvejų pagausėjimo; pažymi, kad pradėjus paskutinę imunizacijos kampaniją infekcijos atvejų skaičius sumažėjo kaip niekada anksčiau;

9.  palankiai vertina PSO ir kitų tarptautinių organizacijų rodomą pasiryžimą toliau remti Pakistano vyriausybę ir žmones, siekiančius išnaikinti poliomielitą ir kitas ligas šalyje;

10.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą ieškoti galimybių bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija paremiant Moterų sveikatos apsaugos darbuotojų programą, kurią vykdant siekiama padidinti galimybes pasinaudoti pagrindinėmis prevencinėmis sveikatos apsaugos paslaugomis, visų pirma kaimo vietovėse;

11.  palankiai vertina Pakistano vyriausybės dedamas pastangas siekiant užtikrinti saugumą medicininių kampanijų metu ir plėtoti naują pagalbos darbuotojų apsaugos strategiją; visgi ragina Pakistano vyriausybę labai padidinti saugumo priemones, skirtas pagalbos organizacijoms ir jų darbuotojams;

12.  ragina vyriausybes visame pasaulyje užtikrinti humanitarinės veiklos neutralumą, nes to nepadarius dešimtys tūkstančių žmonių negalės apsiginti nuo ligų ir pavojuje atsidurs tie, kurie teikia teisėtas ir būtinas sveikatos apsaugos paslaugas;

13.  yra labai susirūpinęs dėl moterų padėties Pakistane, visų pirma tų moterų ir merginų, kurios imasi visuomeninės veiklos ir kurioms grasina Talibanas ir kitos ekstremistinės grupuotės;

14.  ragina Pakistano vyriausybę vykdyti išsamią informavimo kampaniją siekiant padidinti Pakistano visuomenės paramą ir atsakingumą ir sustiprinti pasitikėjimą skiepijimo kampanijomis; todėl ragina Pakistano vyriausybę pradėti dialogą su bendruomenių lyderiais siekiant pašalinti pagrindines problemos priežastis;

15.  mano, kad Pakistano žiniasklaida ir pilietinė visuomenė bendradarbiaudamos su tarptautinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis humanitarinėje veikloje, turi padėti informuoti apie svarbų ir nepriklausomą gyventojams padedančių medicinos pagalbos darbuotojų vaidmenį;

16.  pakartoja, kad ES yra pasirengusi suteikti pagalbą rengiant būsimus rinkimus Pakistane, nes jie labai svarbūs demokratinei ateičiai ir regiono stabilumui, pažymi, kad ES dar negavo oficialaus Pakistano valdžios institucijų laiško, kuriame būtų to prašoma;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, JT padaliniui „Moterys“, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Žmogaus teisių tarybai, Unicef, PSO, Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.

Teisinė informacija - Privatumo politika