Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 5 d. Čekijos vyriausybės laišką Tarybai dėl protokolo dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) taikymo Čekijai projekto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko laišką Europos Parlamento Pirmininkui dėl protokolo dėl Chartijos taikymo Čekijai projekto,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 48 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0385/2011),

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį ir į Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 30 dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei Karalystei, kuris pridėtas prie ES sutarties ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 29–30 d. valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų posėdžio Europos Vadovų Taryboje išvadas,

–  atsižvelgdamas į deklaracijas dėl Chartijos, pridėtas prie Tarpvyriausybinės konferencijos, per kurią priimta 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos sutartis, Baigiamojo akto, visų pirma į visų valstybių narių deklaraciją Nr. 1, Čekijos Respublikos deklaraciją Nr. 53 ir Lenkijos Respublikos deklaracijas Nr. 61 ir 62,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Senato rezoliuciją Nr. 330, priimtą 2011 m. spalio 6 d. vykusiame 12-ajame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 74a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0174/2013),

kadangi:

A.  2009 m. spalio 29–30 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvavę valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė, kad, sudarant kitą stojimo sutartį, laikantis atitinkamų valstybių narių konstitucinių reikalavimų prie Sutarčių bus pridėtas protokolas dėl Chartijos taikymo Čekijai;

B.  2011 m. rugsėjo 5 d. Čekijos vyriausybė, remdamasi ES sutarties 48 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuolatinio atstovo laišku pateikė Tarybai pasiūlymą dėl dalinio Sutarčių pakeitimo siekdama prie jų pridėti protokolą dėl Chartijos taikymo Čekijai;

C.  2011 m. spalio 11 d. Taryba, remdamasi ES sutarties 48 straipsnio 2 dalimi, pateikė Europos Vadovų Tarybai pasiūlymą dėl dalinio Sutarčių pakeitimo siekiant prie jų pridėti protokolą dėl Chartijos taikymo Čekijai;

D.  Europos Vadovų Taryba, remdamasi ES sutarties 48 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos nuostatomis, kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos, ar pasiūlyti pakeitimai turėtų būti nagrinėjami;

E.  pagal ES sutarties 6 straipsnio 1 dalies nuostatas Europos Sąjunga pripažįsta, kad Chartijoje išdėstytos teisės, laisvės ir principai turi tokią pačią teisinę vertę ir privalomąją galią, kaip ir Sutartys;

F.  protokolai yra neatskiriama Sutarčių, prie kurių jie pridėti, dalis, todėl norint prie jų pridėti papildomą protokolą, pagal kurį būtų nustatytos specialios taisyklės, susijusios su tam tikrų Sąjungos teisės dalių taikymu valstybei narei, būtina peržiūrėti Sutartis;

G.  remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Chartijos nuostatomis niekaip neišplečiama Sutartyse apibrėžta Sąjungos kompetencija;

H.  Chartijos 51 straipsnyje nustatyta, kad Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, o valstybėms narėms – tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę. Todėl tos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros, vadovaudamiesi atitinkamais savo turimais įgaliojimais ir atsižvelgdami į Sąjungos įgaliojimų, kurie jiems buvo suteikti pagal Sutartis, ribas, turi gerbti teises, laikytis principų ir skatinti taikyti Chartiją. Kaip patvirtinta valstybių narių deklaracijoje Nr. 1, Chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities ir neviršija Sąjungos įgaliojimų, Sąjungai nėra nustatomi nei kokie nors nauji įgaliojimai ar užduotys, nei pakeičiami tie įgaliojimai ar užduotys, kurie apibrėžti Sutartyse,

I.  Čekijos Respublikos vardu paskelbtos deklaracijos Nr. 53 2 dalyje pažymima, kad Chartija „nesumažina nacionalinės teisės taikymo srities ir neapriboja nacionalinės valdžios institucijų šiuo metu turimų įgaliojimų šioje srityje“, taigi Čekijos Respublikos teisinės tvarkos vientisumas užtikrinamas netaikant papildomos priemonės,

J.  remiantis akademiniais duomenimis ir teismų praktika, Protokolu Nr. 30 Lenkija ir Jungtinė Karalystė neatleidžiamos nuo privalomų Chartijos nuostatų, tai nėra „nedalyvavimo“ nuostata, taip pat juo nepakeičiama Chartija arba teisinė padėtis, kuri būtų tuo atveju, jeigu protokolas neegzistuotų(1). Šis protokolas daro poveikį tik vienu atveju – jis sukėlė teisinį netikrumą ne tik Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose valstybėse narėse,

K.  svarbi Chartijos funkcija – skirti daugiau dėmesio pagrindinėms teisėms ir užtikrinti didesnį jų matomumą, tačiau dėl Protokolo Nr. 30 atsirado teisinis netikrumas ir politinė painiava, taigi pakirstos Sąjungos pastangos užtikrinti vienodai aukšto ir vienodo lygio teisių apsaugą ir ją išsaugoti;

L.  jei kada nors būtų išaiškinta, kad remiantis Protokolu Nr. 30 ribojama Chartijos nuostatų taikymo sritis ar galia, susilpnėtų žmonėms suteiktų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, ir galimai − Čekijos Respublikoje;

M.  Čekijos Parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį būtent tokią, kokią pasirašė – be jokių visapusiško Čekijos Respublikos vadovavimosi Chartijos nuostatomis išlygų ar apribojimų(2),

N.  2011 m. spalio 6 d. rezoliucijoje Nr. 330 Čekijos Senatas nepritarė, kad Protokolas Nr. 30 būtų taikomas Čekijai, nes dėl to Čekijos piliečiams būtų taikomi žemesni pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos standartai. Čekijos Senatas taip pat suabejojo dviprasmiškomis konstitucinėmis aplinkybėmis, kuriomis šį klausimą iškėlė Respublikos Prezidentas, t. y. tik tada, kai parlamente buvo baigta ratifikuoti Lisabonos sutartis,

O.  2008 ir 2009 m. Čekijos konstitucinis teismas atmetė dvi peticijas ir nutarė, kad Lisabonos sutartis visapusiškai atitinka Čekijos konstitucinės teisės nuostatas, tačiau negalima atmesti galimybės, kad tame pačiame teisme bus pateikta peticija dėl siūlomų Sutarčių pakeitimų;

P.  pagal sąžiningo bendradarbiavimo principą Parlamentas turi pareigą pateikti Europos Vadovų Tarybai savo nuomonę dėl visų siūlomų Sutarties pakeitimų – neatsižvelgiant į jų svarbą – bet jis jokiu būdu neprivalo sutikti su Europos Vadovų Tarybos pozicija;

Q.  esama abejonių dėl to, ar Čekijos Parlamentas norės užbaigti ratifikuoti naująjį protokolą, kuriuo siekiama išplėsti Protokolo Nr. 30 taikymą Čekijos atžvilgiu; tuo atveju, jei Europos Vadovų Taryba nuspręs nagrinėti pasiūlytą pakeitimą, kitos valstybės narės gali nepradėti ratifikavimo procedūrų, kol Čekijos Respublika neužbaigė savo ratifikavimo procedūros;

1.  ragina Europos Vadovų Tarybą nenagrinėti siūlomo Sutarčių pakeitimo;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kaip Europos Parlamento poziciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Čekijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat kitų valstybių narių parlamentams.

(1) 2011 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-411/10 ir C-493/10, ypač 120 punktas. (2) Čekijos Atstovų Rūmai ratifikavo Lisabonos sutartį 2009 m. vasario 18 d., o Čekijos Senatas – 2009 m. gegužės 9 d.