Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/0163(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0124/2013

Pateikti tekstai :

A7-0124/2013

Debatai :

PV 22/05/2013 - 19
CRE 22/05/2013 - 19

Balsavimas :

PV 23/05/2013 - 13.3
CRE 23/05/2013 - 13.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 16/04/2014 - 7.24
CRE 16/04/2014 - 7.24
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0219
P7_TA(2014)0419

Priimti tekstai
PDF 462kWORD 39k
Ketvirtadienis, 2013 m. gegužės 23 d. - Strasbūras
Finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra ES, paskirstymo tvarkos nustatymas ***I
P7_TA(2013)0219A7-0124/2013

2013 m. gegužės 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka (COM(2012)0335 – C7-0155/2012 – 2012/0163(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Sąjunga įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus dėl investicijų apsaugos; Sąjunga jau yra Energetikos chartijos sutarties, numatančios investicijų apsaugą, šalis;
 (1) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Sąjunga įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus dėl investicijų apsaugos; Sąjunga, kaip ir valstybės narės, jau yra Energetikos chartijos sutarties, numatančios investicijų apsaugą, šalis;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2) investicijų apsaugą numatančiuose susitarimuose paprastai būna nustatytas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį trečiosios šalies investuotojas gali pareikšti ieškinį prieš valstybę, kurioje jis yra investavęs. Investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas gali baigtis piniginės kompensacijos priteisimu. Be to, kiekvienoje tokioje byloje neišvengiamai patiriamos didelės arbitražo administravimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su gynyba nagrinėjant bylą;
 (2) pagrįstais atvejais būsimuose Sąjungos sudarytuose investicijų apsaugą numatančiuose susitarimuose gali būti nustatytas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį trečiosios šalies investuotojas gali pareikšti ieškinį prieš valstybę, kurioje jis yra investavęs. Investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas gali baigtis piniginės kompensacijos priteisimu. Be to, kiekvienoje tokioje byloje neišvengiamai patiriamos didelės arbitražo administravimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su gynyba nagrinėjant bylą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) finansinės atsakomybės negalima tinkamai paskirstyti, jei investicijų susitarimuose numatyti apsaugos standartai labai viršija Sąjungoje ir daugumoje valstybių narių pripažįstamas atsakomybės ribas. Todėl būsimuose Sąjungos susitarimuose užsienio investuotojams turėtų būti užtikrinama tokios paties aukšto lygio apsauga, bet ne didesnė, nei pagal Sąjungos teisę ir pagrindinius valstybių narių bendruosius teisės principus suteikiama Sąjungos investuotojams;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b) maksimalių finansinės atsakomybės ribų pagal šį reglamentą nustatymas taip pat susijęs su Sąjungos teisėkūros galių, kuriomis ji naudojasi Sutartyse nustatytos kompetencijos srityse ir kurių naudojimo teisėtumą kontroliuoja Teisingumo Teismas, apsauga, ir šios galios negali būti netinkamai apribotos dėl galimos nustatytos atsakomybės, kuri nenumatyta pagal Sutartis nustatytoje suderintoje sistemoje. Taigi Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino, kad Sąjungos atsakomybė už teisėkūros procedūra priimamus aktus, visų pirma atvejais, susijusiais su tarptautine teise, turi būti ribota ir ji negali būti taikoma, jei aiškiai nenustatomas pažeidimas1. Būsimuose Sąjungos sudaromuose investicijų susitarimuose turėtų būti paisoma šių Sąjungos teisėkūros galių apsaugos priemonių ir neturėtų būti nustatomi griežtesni atsakomybės standartai, kuriais remiantis būtų galima apeiti Teisingumo Teismo nustatytus standartus;
12008 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-120/06 P ir C-121/06 P, FIAMM ir Fedon prieš Tarybą ir Komisiją (2008 m. Rink. p. I-6513).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4) jeigu pagal tarptautinę teisę Sąjunga yra atsakinga už nustatytą reguliavimą, ji turėtų sumokėti priteistas sumas ir padengti ginčo išlaidas. Tačiau atitinkamų sumų priteisimo priežastis gali būti pačios Sąjungos nustatytas reguliavimas arba valstybės narės nustatytas reguliavimas. Taigi būtų neteisinga, jei priteista suma ir arbitražo išlaidos būtų sumokamos iš Sąjungos biudžeto, kai reguliavimą nustatė valstybė narė. Todėl remiantis Sąjungos teise ir nepažeidžiant Sąjungos tarptautinės atsakomybės reikia paskirstyti finansinę atsakomybę tarp Sąjungos ir valstybės narės, atsakingos už nustatytą reguliavimą, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus kriterijus;
 (4) jeigu pagal tarptautinę teisę Sąjunga, kaip subjektas, turintis teisinį subjektiškumą, yra atsakinga už nustatytą reguliavimą, ji turėtų sumokėti priteistas sumas ir padengti ginčo išlaidas. Tačiau atitinkamų sumų priteisimo priežastis gali būti pačios Sąjungos nustatytas reguliavimas arba valstybės narės nustatytas reguliavimas. Taigi būtų neteisinga, jei priteista suma ir arbitražo išlaidos būtų sumokamos iš Europos Sąjungos biudžeto (Sąjungos biudžeto), kai reguliavimą nustatė valstybė narė. Todėl remiantis Sąjungos teise ir nepažeidžiant Sąjungos tarptautinės atsakomybės reikia paskirstyti finansinę atsakomybę tarp pačios Sąjungos ir valstybės narės, atsakingos už nustatytą reguliavimą, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus kriterijus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6) finansinė atsakomybė turėtų būti priskirta subjektui, kuris atsakingas už reguliavimą, pripažintą neatitinkančiu susijusių susitarimo nuostatų. Tai reiškia, kad Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra. Susijusi valstybė narė turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė valstybė narė. Tačiau, kai valstybė narė veikia taip, kaip reikalauja Sąjungos teisė, pavyzdžiui, perkeldama į nacionalinę teisę Sąjungos priimtą direktyvą, Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę, nes nustatyti atitinkamą reguliavimą reikalauja Sąjungos teisė. Reglamente taip pat reikia numatyti galimybę, kad atskiri atvejai gali būti susiję su valstybės narės nustatytu reguliavimu ir su reguliavimu, kuris reikalaujamas pagal Sąjungos teisę. Tai apims visus veiksmus, kurių imasi valstybės narės ir Europos Sąjunga;
 (6) finansinė atsakomybė turėtų būti priskirta subjektui, kuris atsakingas už reguliavimą, pripažintą neatitinkančiu susijusių susitarimo nuostatų. Tai reiškia, kad pati Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė bet kuri Sąjungos institucija, įstaiga, agentūra ar kitas juridinis subjektas. Susijusi valstybė narė turėtų prisiimti finansinę atsakomybę tada, kai atitinkamą reguliavimą nustatė ta valstybė narė. Tačiau, kai valstybė narė veikia taip, kaip reikalauja Sąjungos teisė, pavyzdžiui, perkeldama į nacionalinę teisę Sąjungos priimtą direktyvą, pati Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę, nes nustatyti atitinkamą reguliavimą reikalauja Sąjungos teisė. Reglamente taip pat reikia numatyti galimybę, kad atskiri atvejai gali būti susiję su valstybės narės nustatytu reguliavimu ir su reguliavimu, kuris reikalaujamas pagal Sąjungos teisę. Tai apims visus veiksmus, kurių imasi valstybės narės ir Sąjunga. Tokiu atveju valstybės narės ir Sąjunga turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už konkretų jų nustatytą reguliavimą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) jei valstybės narės veiksmai neatitinka Sąjungos teisės reikalavimų, pavyzdžiui, pvz., valstybė narė neperkelia į nacionalinę teisę Sąjungos priimtos direktyvos ar perkeldama ją į nacionalinę teisę nesilaiko Sąjungos priimtoje direktyvoje nustatytų terminų, ta valstybė narė turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už atitinkamą reguliavimą;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8) kita vertus, tais atvejais, kai valstybė narė prisiima galimą finansinę atsakomybę, kylančią iš ginčo, iš principo reikėtų leisti tokiai valstybei narei būti atsakove, kad ji galėtų apginti reguliavimą, jos nustatytą investuotojui. Tai numato šio reglamento nuostatos. Didelis privalumas yra tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų ar galutinio sprendimo priteisti atitinkamas sumas iš susijusios valstybės narės Sąjungos biudžetas ir Sąjungos ištekliai net ir laikinai nepatirs naštos;
 (8) kita vertus, tais atvejais, kai valstybė narė prisiima galimą finansinę atsakomybę, kylančią iš ginčo, iš principo teisinga ir tinkama leisti tokiai valstybei narei būti atsakove, kad ji galėtų apginti reguliavimą, jos nustatytą investuotojui. Tai numato šio reglamento nuostatos. Didelis privalumas yra tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų ar galutinio sprendimo priteisti atitinkamas sumas iš susijusios valstybės narės Sąjungos biudžetas ir Sąjungos nefinansiniai ištekliai net ir laikinai nepatirs naštos;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10) tam tikromis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų apsaugą, būtina numatyti galimybę Sąjungai pačiai būti atsakove ginčuose, susijusiuose su valstybės narės nustatytu reguliavimu. Taip, visų pirma, gali būti tada, kai ginčas taip pat susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu, kai pasirodo, kad valstybės narės nustatyto reguliavimo reikalavo Sąjungos teisė, kai atrodo, kad panašūs ieškiniai gali būti pareikšti prieš kitas valstybes nares, arba kai byla susijusi su neišspręstomis teisės problemomis, kurių išsprendimas gali turėti poveikį galimoms būsimoms byloms prieš kitas valstybes nares ar Sąjungą. Kai ginčas iš dalies susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu arba reguliavimu, kurio reikalauja Sąjungos teisė, atsakove turėtų būti Sąjunga, išskyrus atvejus, kai ieškiniai dėl tokio reguliavimo yra mažareikšmiai, atsižvelgiant į susijusią galimą finansinę atsakomybę ir keliamus teisės klausimus ieškiniuose dėl valstybės narės nustatyto reguliavimo;
(10) tam tikromis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos interesų apsaugą, būtina numatyti galimybę Sąjungai pačiai būti atsakove ginčuose, susijusiuose su valstybės narės nustatytu reguliavimu. Taip, visų pirma, gali būti tada, kai ginčas taip pat susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu, kai pasirodo, kad valstybės narės nustatyto reguliavimo reikalavo Sąjungos teisė, kai panašūs ieškiniai pareikšti prieš kitas valstybes nares, arba kai byla susijusi su teisės problemomis, kurių išsprendimas gali turėti poveikį esamoms ar galimoms būsimoms byloms prieš kitas valstybes nares ar Sąjungą. Kai ginčas iš dalies susijęs su Sąjungos nustatytu reguliavimu arba reguliavimu, kurio reikalauja Sąjungos teisė, atsakove turėtų būti Sąjunga, išskyrus atvejus, kai ieškiniai dėl tokio reguliavimo yra mažareikšmiai, atsižvelgiant į susijusią galimą finansinę atsakomybę ir keliamus teisės klausimus ieškiniuose dėl valstybės narės nustatyto reguliavimo;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12) remdamasi šiame reglamente nustatyta sistema Komisija turėtų nuspręsti, ar atsakove turėtų būti Sąjunga ar Komisija;
 (12) siekdama sukurti veikiančią sistemą ir remdamasi šiame reglamente nustatyta sistema Komisija turėtų nuspręsti, ar atsakove turėtų būti Sąjunga ar valstybė narė,ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį sprendimą teikdama metinę šio reglamento taikymo ataskaitą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14) panašiai, kai atsakovė yra valstybė narė, reikėtų, kad ji nuolat informuotų Komisiją apie bylos eigą ir kad prireikus Komisija galėtų reikalauti, kad atsakove esanti valstybė narė užimtų konkrečią poziciją dėl Sąjungos interesą keliančių klausimų;
 (14) panašiai, kai atsakovė yra valstybė narė, reikėtų, kad ji nuolat informuotų Komisiją apie bylos eigą ir kad prireikus Komisija galėtų reikalauti, kad atsakove esanti valstybė narė užimtų konkrečią poziciją dėl Sąjungos viršesniam interesui poveikį darančių klausimų;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15) valstybė narė gali bet kuriuo metu sutikti būti finansiškai atsakinga tuo atveju, jei reikės mokėti kompensaciją. Tokiu atveju valstybė narė ir Komisija gali sudaryti susitarimus dėl periodiško išlaidų apmokėjimo ir dėl kompensacijos sumokėjimo. Toks sutikimas nereiškia, kad valstybė narė pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas. Komisija turi galėti priimti sprendimą, kuriuo valstybė narė būtų įpareigota numatyti tokias išlaidas. Tuo atveju, jei teismas priteisia išlaidas Sąjungai, Komisija turėtų užtikrinti, kad bet kokios iš anksto apmokėtos išlaidos būtų nedelsiant kompensuotos susijusioms valstybėms narėms;
 (15) nedarant poveikio arbitražo proceso rezultatams, valstybė narė gali bet kuriuo metu sutikti būti finansiškai atsakinga tuo atveju, jei reikės mokėti kompensaciją. Tokiu atveju valstybė narė ir Komisija gali sudaryti susitarimus dėl periodiško išlaidų apmokėjimo ir dėl kompensacijos sumokėjimo. Toks sutikimas teisiškai nereiškia, kad valstybė narė pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas. Komisija tokiu atveju gali priimti sprendimą, kuriuo valstybė narė būtų įpareigota numatyti tokias išlaidas. Tuo atveju, jei teismas priteisia išlaidas Sąjungai, Komisija turėtų užtikrinti, kad bet kokios iš anksto apmokėtos išlaidos būtų nedelsiant kompensuotos susijusioms valstybėms narėms;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16) kai kuriais atvejais gali būti tikslinga sudaryti taikos sutartį siekiant išvengti brangaus ir nereikalingo arbitražo. Būtina nustatyti tokių taikos sutarčių sudarymo procedūrą. Pagal tokią procedūrą Komisijai turėtų būti leidžiama laikantis nagrinėjimo procedūros sudaryti taikos sutartį, jei tai atitinka Sąjungos interesus. Jei byla susijusi su valstybės narės nustatytu reguliavimu, reikia, kad Komisija ir susijusi valstybė narė glaudžiai bendradarbiautų ir tarpusavyje konsultuotųsi. Valstybė narė turėtų visada galėti sudaryti taikos sutartį, su sąlyga, kad ji prisiims visišką finansinę atsakomybę ir kad tokia taikos sutartis neprieštaraus Sąjungos teisei ir nepažeis Sąjungos interesų;
 (16) kai kuriais atvejais gali būti tikslinga sudaryti taikos sutartį siekiant išvengti brangaus ir nereikalingo arbitražo. Būtina nustatyti veiksmingą ir sparčią tokių taikos sutarčių sudarymo procedūrą. Pagal tokią procedūrą Komisijai turėtų būti leidžiama laikantis nagrinėjimo procedūros sudaryti taikos sutartį, jei tai atitinka Sąjungos interesus. Jei byla susijusi su valstybės narės nustatytu reguliavimu, reikia, kad Komisija ir susijusi valstybė narė glaudžiai bendradarbiautų ir tarpusavyje konsultuotųsi, taip pat ginčų sprendimo tvarkos ir piniginės kompensacijos dydžio klausimais. Valstybė narė turėtų visada galėti sudaryti taikos sutartį, su sąlyga, kad ji prisiims visišką finansinę atsakomybę ir kad tokia taikos sutartis neprieštaraus Sąjungos teisei ir nepažeis visos Sąjungos interesų;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Komisija turėtų glaudžiai konsultuotis su susijusia valstybe nare, siekdama susitarti dėl finansinės atsakomybės paskirstymo. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė yra atsakinga, o valstybė narė su tuo nesutinka, Komisija turėtų sumokėti priteistas sumas ir perduoti sprendimą valstybei narei, reikalaudama sumokėti į Europos Sąjungos biudžetą atitinkamas sumas ir taikytinas palūkanas. Mokėtinos palūkanos turėtų būti tokios, kokios nustatytos pagal [2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento su pakeitimais 71 straipsnio 4 dalį]. Sutarties 263 straipsniu galima remtis tuomet, kai valstybė narė mano, kad sprendimas neatitinka šiame reglamente išdėstytų kriterijų;
(18)  Komisija turėtų glaudžiai konsultuotis su susijusia valstybe nare, siekdama susitarti dėl finansinės atsakomybės paskirstymo. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė yra atsakinga, o valstybė narė su tuo nesutinka, Komisija turėtų sumokėti priteistas sumas ir perduoti sprendimą valstybei narei, reikalaudama sumokėti į Sąjungos biudžetą atitinkamas sumas ir taikytinas palūkanas. Mokėtinos palūkanos turėtų būti tokios, kokios nustatytos pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 78 straipsnio 4 dalį1. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsniu galima remtis tuomet, kai valstybė narė mano, kad sprendimas neatitinka šiame reglamente išdėstytų kriterijų;
–––––––––––––––––
1OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19) iš Sąjungos biudžeto turėtų būti dengiamos išlaidos, atsirandančios sudarius susitarimus pagal Sutarties 218 straipsnį dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo. Kai valstybės narės yra finansiškai atsakingos pagal šį reglamentą, Sąjunga turėtų galėti pirma surinkti susijusios valstybės narės įmokas prieš atlikdama reikalingus mokėjimus arba pirma atlikti reikalingus mokėjimus ir vėliau gauti kompensaciją iš susijusios valstybės narės. Turėtų būti įmanoma naudotis abiem šiais biudžeto tvarkymo būdais atsižvelgiant į tai, kuris iš jų tinkamesnis, visų pirma, laiko požiūriu. Taikant bet kurį iš būdų valstybių narių sumokėtos įmokos ar kompensacijos turėtų būti laikomos Sąjungos biudžeto vidaus asignuotosiomis įplaukomis. Iš šių vidaus asignuotųjų įplaukų gaunami asignavimai ne tik turėtų padengti susijusias išlaidas, tačiau jais turėtų būti galima papildyti kitas Sąjungos biudžeto dalis, iš kurių skirti pirminiai asignavimai sumokėti reikiamas sumas pagal antrąjį būdą;
 Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio b punktas
b) arbitražo išlaidos – arbitražo teismo mokesčiai ir išlaidos, atstovavimo išlaidos ir arbitražo teismo ieškovui priteistos išlaidos;
 b) arbitražo išlaidos – arbitražo teismo, arbitražo institucijos mokesčiai ir išlaidos, atstovavimo išlaidos ir arbitražo teismo ieškovui priteistos išlaidos;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio c punktas
c) ginčas – ieškinys, kurį remdamasis susitarimu prieš Sąjungą pareiškia ieškovas ir dėl kurio sprendimą priims arbitražo teismas ;
 c) ginčas – ieškinys, kurį remdamasis susitarimu prieš Sąjungą ar valstybę narę pareiškia ieškovas ir dėl kurio sprendimą priims arbitražo teismas;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio j a punktas (naujas)
ja) viršesnis Sąjungos interesas – bet kuri iš nurodytų situacijų:
i) kyla rimtas pavojus susitarimo, dėl kurio kilo investuotojų ir valstybės ginčas ir kurio šalis yra Sąjunga, investicinių nuostatų nuosekliam ir vienodam taikymui ar įgyvendinimui,
ii) valstybės narės priemonė gali būti nesuderinama su plėtojama būsima Sąjungos investicijų politika,
iii) ginčas gali padaryti didelį finansinį poveikį atitinkamų metų arba numatytam pagal daugiametę finansinę programą Sąjungos biudžetui.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Šiame reglamente numatytais atvejais Komisija priima sprendimą, kuriuo pagal 1 dalyje išdėstytus kriterijus nustatoma susijusios valstybės narės finansinė atsakomybė.
 2.  Šiame reglamente numatytais atvejais Komisija priima sprendimą, kuriuo pagal 1 dalyje išdėstytus kriterijus nustatoma susijusios valstybės narės finansinė atsakomybė. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie tokį sprendimą.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
Gavusi pranešimą, kuriuo ieškovas nurodo savo ketinimą inicijuoti arbitražo procesą pagal susitarimo nuostatas, Komisija informuoja susijusią valstybę narę.

 Gavusi pranešimą, kuriuo ieškovas nurodo savo ketinimą inicijuoti arbitražo procesą, arba kai yra informuojama apie prašymą dėl konsultacijų ar prieš valstybę narę pateiktą ieškinį, Komisija informuoja susijusią valstybę narę ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį ankstesnį ieškovo prašymą dėl konsultacijų, apie pranešimą, kuriuo ieškovas nurodo savo ketinimą pradėti arbitražo procesą prieš Sąjungą ar valstybę narę, per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, taip pat apie tai, kas yra ieškovas, kokios susitarimo nuostatos esą yra pažeistos, nurodo susijusį ekonomikos sektorių, reguliavimą, kuriuo esą pažeidžiamas susitarimas, ir reikalaujamą kompensacijos sumą.

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies c punktas
c) tikėtina, kad pagal tą patį susitarimą bus pateikta panašių ieškinių dėl kitų valstybių narių nustatyto reguliavimo, ir Komisija gali geriausiai užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią apsaugą arba
 c) pagal tą patį susitarimą pateikti panašūs ieškiniai arba prašymai dėl konsultacijų, susiję su panašiais ieškiniais, dėl kitų valstybių narių nustatyto reguliavimo, ir Komisija gali geriausiai užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią apsaugą arba
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies d punktas
d) ginčas yra dėl neišspręstų teisės klausimų, kurie gali kartotis kituose ginčuose pagal tą patį arba kitą Sąjungos susitarimą dėl Sąjungos ar kitų valstybių narių nustatyto reguliavimo.
 d) ginčas yra dėl opių teisės klausimų, kurių sprendimas gali turėti poveikio atitinkamo susitarimo ar kitų susitarimų aiškinimui ateityje.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei Sąjunga imasi veikti kaip atsakovė, remdamasi Komisijos sprendimu pagal 2 dalį arba 1 dalyje nurodyta standartine taisykle, toks sprendimas dėl atsakovo statuso yra privalomas ieškovui ir arbitražo teismui.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija informuoja kitas valstybes nares ir Europos Parlamentą apie bet kurį ginčą, kuriam taikomas šis straipsnis, ir apie tai, kaip jis taikytas.
 4.  Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kurį ginčą, kuriam taikomas šis straipsnis, ir apie tai, kaip jis taikytas.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalies b punktas
b) informuoja Komisiją apie visus reikšmingus proceso etapus ir konsultuojasi reguliariai bei visais atvejais, kai to prašo Komisija, ir
 b) nedelsdama informuoja Komisiją apie visus reikšmingus proceso etapus ir konsultuojasi reguliariai bei visais atvejais, kai to prašo Komisija, ir
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija bet kuriuo metu gali reikalauti, kad susijusi valstybė narė laikytųsi tam tikros pozicijos dėl ginčo metu iškelto teisės klausimo ar kito dalyko, dėl kurio Sąjunga suinteresuota.
 2.  Jei tai būtina dėl viršesnio Sąjungos intereso, Komisija, pasitarusi su atitinkama valstybe nare, bet kuriuo metu gali reikalauti, kad valstybė narė laikytųsi tam tikros pozicijos dėl ginčo metu iškelto teisės klausimo ar kito teisės klausimo, kurio sprendimas gali turėti poveikio atitinkamo susitarimo ar kitų susitarimų aiškinimui ateityje.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei susijusi valstybė narė mano, kad dėl Komisijos reikalavimo netinkamai silpninama jos veiksminga gynyba, ji pradeda konsultacijas, siekdama rasti priimtiną sprendimą. Jei priimtino sprendimo negalima rasti, Komisija gali priimti sprendimą, kad susijusi valstybė narė laikytųsi tam tikros teisinės pozicijos.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu susitarime ar jame nurodytose taisyklėse numatyta galimybė panaikinti, skųsti ar peržiūrėti arbitražo sprendimo nuostatą dėl teisės klausimo, Komisija, manydama, kad to reikia dėl nuoseklaus ar teisingo susitarimo aiškinimo, gali reikalauti, kad valstybė narė pateiktų tokio panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos atstovai įtraukiami į delegaciją ir gali reikšti Sąjungos poziciją dėl aptariamo teisės klausimo.
 3.  Jeigu susitarime ar jame nurodytose taisyklėse numatyta galimybė panaikinti, skųsti ar peržiūrėti arbitražo sprendimo nuostatą dėl teisės klausimo, Komisija, manydama, kad to reikia dėl nuoseklaus ar teisingo susitarimo aiškinimo, gali, pasitarusi su atitinkama valstybe nare, reikalauti, kad ta valstybė narė pateiktų tokio panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos atstovai įtraukiami į delegaciją ir gali reikšti Sąjungos poziciją dėl aptariamo teisės klausimo.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jei susijusi valstybė narė atsisako pateikti panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą, ji apie tai per 30 dienų informuoja Komisiją. Tuo atveju Komisija gali priimti sprendimą, kad susijusi valstybė narė turi pateikti panaikinimo, apskundimo ar peržiūros prašymą.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio c punktas
c)  Komisija pateikia valstybei narei visus su procesu susijusius dokumentus, siekdama užtikrinti kuo veiksmingesnę apsaugą, ir
 c)  Komisija pateikia valstybei narei visus su procesu susijusius dokumentus, nuolat informuoja valstybę narę apie visus svarbius proceso etapus ir pradeda su valstybe nare konsultacijas visais atvejais, kai susijusi valstybė narė to prašo, siekdama užtikrinti kuo veiksmingesnę apsaugą, ir
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pirmoje dalyje nurodyto arbitražo proceso raidą.

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Kai Sąjunga yra atsakovė sprendžiant ginčą dėl reguliavimo, kurį nustatė vien arba iš dalies valstybė narė, ir Komisija mano, kad ginčo baigimas taikos sutartimi atitiktų Sąjungos interesus, ji pirmiausia tariasi su susijusia valstybe nare. Valstybė narė taip pat gali pradėti tokias konsultacijas su Komisija.
 1.  Kai Sąjunga yra atsakovė sprendžiant ginčą dėl reguliavimo, kurį nustatė vien arba iš dalies valstybė narė, ir Komisija mano, kad ginčo baigimas taikos sutartimi atitiktų Sąjungos interesus, ji pirmiausia tariasi su susijusia valstybe nare. Valstybė narė taip pat gali pradėti tokias konsultacijas su Komisija. Valstybė narė ir Komisija užtikrina tarpusavio supratimą teisinės padėties ir galimų pasekmių klausimu ir vengia nesutarimų ginčo sprendimo klausimu.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu valstybė narė nesutinka baigti ginčą taikos sutartimi, Komisija gali baigti ginčą taikos sutartimi, jei tai būtina dėl viršesnio Sąjungos intereso.
 3.  Jeigu valstybė narė nesutinka baigti ginčą taikos sutartimi, Komisija gali baigti ginčą taikos sutartimi, jei tai būtina dėl viršesnio Sąjungos intereso. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai visą svarbią informaciją apie Komisijos sprendimą baigti ginčą taikos sutartimi, visų pirma šio sprendimo pagrindimą.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jei valstybė narė yra atsakovė vykstant ginčui, kuris susijęs tik su jos institucijų nustatytu reguliavimu, ir nusprendžia baigti ginčą taikos sutartimi, ji Komisijai praneša apie taikos sutarties projektą ir informuoja Komisiją apie derybas ir taikos sutarties įgyvendinimą.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.  Kai Sąjunga pagal 8 straipsnį yra atsakovė ir Komisija mano, kad priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą turėtų visiškai ar iš dalies sumokėti susijusi valstybė narė atsižvelgiant į 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus, taikoma 2–5 straipsniuose išdėstyta tvarka.
1.  Kai Sąjunga pagal 8 straipsnį yra atsakovė ir Komisija mano, kad priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą turėtų visiškai ar iš dalies sumokėti susijusi valstybė narė atsižvelgiant į 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus, taikoma šio straipsnio 2–5 dalyse išdėstyta tvarka. Ta procedūra taikoma, kai Sąjunga, pagal 8 straipsnį veikdama kaip atsakovė, laimi arbitražo bylą, bet turi padengti visas su juo susijusias išlaidas.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Per tris mėnesius nuo prašymo sumokėti galutinai priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą Komisija priima susijusiai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma tos valstybės narės mokėtina suma.
 3.  Per tris mėnesius nuo prašymo sumokėti galutinai priteistą sumą ar taikos sutartyje nustatytą sumą Komisija priima susijusiai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma tos valstybės narės mokėtina suma. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį sprendimą ir finansines priežastis, kuriomis jis pagrįstas.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu susijusi valstybė narė nepareiškia prieštaravimų dėl Komisijos sprendimo per vieną mėnesį, susijusi valstybė narė į Sąjungos biudžetą sumoka kompensaciją už priteistos sumos ar taikos sutartyje nustatytos sumos sumokėjimą ne vėliau kaip per tris mėnesius po Komisijos sprendimo priėmimo. Susijusi valstybė narė sumoka mokėtinas palūkanas, kurių dydis sutampa su kitoms į Sąjungos biudžetą mokėtinoms lėšoms taikomu palūkanų dydžiu.
 4.  Jeigu susijusi valstybė narė nepareiškia prieštaravimų dėl Komisijos sprendimo per vieną mėnesį, susijusi valstybė narė į Sąjungos biudžetą sumoka atitinkamos sumos kompensaciją už priteistos sumos ar taikos sutartyje nustatytos sumos sumokėjimą ne vėliau kaip per tris mėnesius po Komisijos sprendimo priėmimo. Susijusi valstybė narė sumoka mokėtinas palūkanas, kurių dydis sutampa su kitoms į Sąjungos biudžetą mokėtinoms lėšoms taikomu palūkanų dydžiu.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad susijusi valstybė narė sumokėtų finansinį įnašą į Sąjungos biudžetą dėl su arbitražu susijusių išlaidų, jeigu ji mano, kad valstybė narė bus įpareigota sumokėti priteistą sumą atsižvelgiant į 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus.
 1.  Kai Sąjunga pagal 8 straipsnį veikia kaip atsakovė ir jei nebuvo sudarytas susitarimas pagal 11 straipsnį, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad susijusi valstybė narė sumokėtų išankstinį finansinį įnašą į Sąjungos biudžetą dėl su arbitražu susijusių numatomų ar patirtų išlaidų. Toks sprendimas dėl finansinių įnašų turi būti proporcingas, ir jame atsižvelgiama į 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
Valstybės narės kompensacija ar mokėjimas į Sąjungos biudžetą priteistoms ar taikos sutartyje nustatytoms sumoms arba kitoms išlaidoms apmokėti laikomas vidaus asignuotosiomis įplaukomis, kaip nurodyta [2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 18 straipsnyje]. Jomis gali būti padengiamos išlaidos, atsiradusios dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 218 straipsnį dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, arba atstatomi asignavimai, panaudoti priteistos ar taikos sutartyje nurodytos sumos ar kitų išlaidų sumokėjimui padengti.

 Valstybės narės kompensacija ar mokėjimas į Sąjungos biudžetą priteistoms ar taikos sutartyje nustatytoms sumoms arba kitoms išlaidoms, įskaitant ir tas, kurios nurodytos šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje, apmokėti laikomi vidaus asignuotosiomis įplaukomis, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalyje. Jomis gali būti padengiamos išlaidos, atsiradusios dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 218 straipsnį dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, arba atstatomi asignavimai, panaudoti priteistos ar taikos sutartyje nurodytos sumos ar kitų išlaidų sumokėjimui padengti.

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai padeda [Investicijų susitarimų komitetas, įsteigtas Reglamentu [2010/197 COD]]. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
 1.  Komisijai padeda Investicijų susitarimų komitetas, įsteigtas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka1. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
–––––––––––––––––
1OL L 351, 2012 12 20, p. 40.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Paskesnės ataskaitos teikiamos kas trejus metus.
 1.  Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Toje ataskaitoje pateikiama visa reikiama informacija, įskaitant prieš Sąjungą ar valstybes nares pateiktų ieškinių sąrašą, su jais susijusius procesus, sprendimus ir finansinį poveikį atitinkamam biudžetui. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Paskesnės ataskaitos teikiamos kas trejus metus, nebent biudžeto valdymo institucija, kurią sudaro Europos Parlamentas ir Taryba, nusprendžia kitaip.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ieškovų pateiktų prašymų dėl konsultacijų, ieškinių ir arbitražo sprendimų sąrašą.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0124/2013).

Teisinė informacija - Privatumo politika