Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją(1) ir 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją(2), ir dėl pabėgėlių iš ginkluotų konfliktų zonų,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos posėdžių, vykusių 2012 m. kovo 23 d., balandžio 23 d., gegužės 14 d., birželio 25 d., liepos 23 d., spalio 15 d., lapkričio 19 d. ir gruodžio 10 d., taip pat 2013 m. sausio 23 d., vasario 18 d., kovo 11 d. ir balandžio 22 d., išvadas; atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį, kuriame buvo pritarta pasiūlymui, kad Komisija parengtų regioninės apsaugos programą; atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d., birželio 29 d., gruodžio 14 d. ir 2013 m. vasario 8 d. vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl Sirijos pabėgėlių, visų pirma į jos pastabas, pateiktas 2013 m. kovo 13 d. plenarinio posėdžio diskusijoje Strasbūre, ir į jos 2013 m. gegužės 8 d. pareiškimą; atsižvelgdamas į Komisijos narės, atsakingos už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, Kristalinos Georgievos pareiškimus dėl Sirijos pabėgėlių ir ES atsako, visų pirma į jos 2013 m. gegužės 12 d. pareiškimą, ir į ECHO (Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD) ataskaitas bei informacijos suvestines apie padėtį Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2012 m. liepos 20 d. rezoliuciją 2059, 2012 m. balandžio 21 d. rezoliuciją 2043 ir 2012 m. balandžio 14 d. rezoliuciją 2042 ir į JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos atnaujintą 2013 m. kovo 11 d. ataskaitą; atsižvelgdamas į Saugumo Tarybos pranešimus Sirijos klausimu, kuriuos pateikė JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja humanitariniams klausimams ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Valerie Amos, ypač į 2013 m. balandžio 18 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl Sirijos ir į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro António Guterreso Saugumo Tarybai pateiktas pastabas, visų pirma 2013 m. balandžio 18 d. pastabas; atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. kovo 22 d. rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,

–  atsižvelgdamas į Marakeše vykusį Sirijos žmonių draugų grupės susitikimą ir į 2013 m. sausio 28 d. Paryžiuje surengtą tarptautinę konferenciją,

–  atsižvelgdamas į naujausią Regioninės pagalbos teikimo (RPT) Sirijai 2013 m. sausio–birželio mėn. planą ir į visus kitus JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro po pirmojo 2012 m. kovo mėn. plano pateiktus planus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. Sirijos Arabų Respublikos vyriausybės koordinuojant veiksmus su JT sistema parengtą humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai planą (angl. Syria Humanitarian Assistance Response Plan – SHARP),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. pavasarį sukurtą Sirijos humanitarinį forumą (SHF) ir į jo pastarąjį susitikimą, įvykusį 2013 m. vasario 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) išleistus biuletenius dėl su Sirija susijusių humanitarinių klausimų,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į rezoliuciją 46/182 „Jungtinių Tautų pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju koordinavimo didinimas“ (angl. „Strengthening of the Coordination of Humanitarian Emergency Assistance of the United Nations“) ir drauge su ja pateiktus pagrindinius principus, ir į rezoliuciją 67/183 dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 30 d. Kuveite surengtos Tarptautinės paramos Sirijai aukšto lygio konferencijos suvestinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į veiklos grupės Sirijos klausimu 2012 m. birželio 30 d. galutinį komunikatą (Ženevos komunikatą),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdama į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi iki 2013 m. gegužės 16 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (angl. UNHCR) iš viso užregistravo 1 523 626 Sirijos pabėgėlius kaimyninėse šalyse ir Šiaurės Afrikoje; kadangi vertinama, kad bendras pabėgėlių, įskaitant neregistruotus, skaičius yra daug didesnis; kadangi, UNHCR duomenimis, 7 milijonai Sirijos gyventojų, įskaitant 3,1 mln. vaikų, priklauso nuo pagalbos ir šalies viduje perkeltų asmenų skaičius 2013 m. gegužės 6 d. buvo 4,25 mln.; kadangi, UNHCR duomenimis, pabėgėlių (įskaitant laukiančius registracijos) skaičius priimančiose šalyse 2013 m. gegužės 16 d. buvo toks: Turkijoje – 347 815; Libane – 474 461; Jordanijoje – 474 405; Irake – 148 028; Egipte – 68 865; Maroke, Alžyre ir Libijoje – 10 052 (registruoti); kadangi tūkstančiai Sirijos gyventojų kiekvieną dieną pabėga į kaimynines šalis ir UNHCR numato, kad 2013 m. pabaigoje iš viso bus 3,5 mln. pabėgėlių iš Sirijos;

B.  kadangi tęsiantis ginkluotam konfliktui ir kasdien blogėjant politinei ir humanitarinei padėčiai Sirijos pabėgėlių ir žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičius sparčiai didėja; kadangi į kaimynines šalis ir už jų ribų bėga ne tik civiliai gyventojai, bet ir kai kurie buvę režimo politiniai ir kariniai lyderiai bei ambasadoriai; kadangi ginkluotas konfliktas Sirijoje – didžiulė grėsmė trapiam viso regiono saugumui ir stabilumui; kadangi esama pavojaus, kad ginkluoto konflikto šalutinis poveikis iš atsitiktinio virs struktūriniu; kadangi ES ir tarptautinė bendruomenė negali leisti, kad įvyktų dar viena katastrofa; kadangi regioninei, politinei, saugumo ir humanitarinei katastrofai suvaldyti visiškai neužtektų tarptautinės bendruomenės reagavimo pajėgumų;

C.  kadangi tūkstančiai pabėgusiųjų iš Sirijos dezertyravo iš ginkluotųjų pajėgų, kad neturėtų paklusti įsakymui vykdyti karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmonijai arba dėl panašių priežasčių vengia karinės tarnybos;

D.  kadangi 2013 m. gegužės mėn. Jungtinių Tautų apskaičiavimais apie 80.000 žmonių, daugiausia civilių, žuvo dėl smurto Sirijoje;

E.  kadangi ypač svarbios infrastruktūros, įskaitant mokyklas ir ligonines, naikinimas, valiutos nuvertėjimas, kylančios maisto kainos, degalų ir elektros trūkumas, vandens, maisto ir vaistų trūkumas paveikė didžiąją Sirijos žmonių dalį; kadangi galimybė fiziškai pasiekti žmones, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, Sirijoje ir toliau lieka ypač ribota ir priklauso nuo bendradarbiavimo su B. al Assado vyriausybe;

F.  kadangi JT agentūros pranešė darančios pažangą organizuodamos bendrus agentūrų pagalbos konvojus į konfliktų zonas, vyriausybės bei opozicijos kontroliuojamas vietoves ir teritorijas, kuriose vyksta kovos; kadangi biurokratinės kliūtys ir kontrolės postai šalyje (kontroliuojami tiek vyriausybės, tiek opozicijos) užkerta kelia veiksmingam humanitarinės pagalbos teikimui visose Sirijos vietovėse;

G.  kadangi registracija lieka pagrindine priemone, pagal kurią nustatomi atitinkami žmonės, ypač nauji atvykėliai, turintys specifinių poreikių, įskaitant neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, niekieno nelydimus nepilnamečius ir atskirtus vaikus, jiems užtikrinama apsauga ir pagalba siekiant suteikti pagalbą pirmiausia jiems;

H.  kadangi visiems su humanitarinės pagalbos teikimu susijusiems veikėjams reikalingas finansinės paramos lygis, kuris neproporcingai viršija tradicinių donorų numatytus humanitarinės pagalbos biudžetus; kadangi jų galimybės ir pajėgumai perimti ir priglausti vis didesnį srautą pabėgėlių išnaudotos iki ribos, nes ties pasienio linijomis reguliariai įvyksta „incidentai“; kadangi Libanas pasirinko politiką, pagal kurią stovyklos nebuvo kuriamos, ir daugumą pabėgėlių priglaudė vietos bendruomenės; kadangi apytiksliai trys ketvirtadaliai Sirijos pabėgėlių kaimyninėse šalyse gyvena už stovyklų ribų miestuose; kadangi 23 pabėgėlių stovyklose Turkijoje, Jordanijoje ir Irake glaudžiasi apie 350 000 Sirijos žmonių;

I.  Kadangi pagalbos organizacijos šiuo metu reaguoja į pabėgėlių iš Sirijos situaciją Jordanijoje, Libane ir Iraką, pirmumo tvarka teikiant humanitarinę pagalbą moterims, vaikams ir ypatingų poreikių turintiems asmenims, tačiau pagalbos trūksta pabėgėlių bendruomenėms miestuose; kadangi dėl pabėgėlių paplitimo kaimo vietovėse miestuose reikalinga sudėtinga registravimo programa;

J.  kadangi pabėgėlius priimančios šalys susiduria su milžiniškais vidaus iššūkiais, įskaitant nestabilią ekonominę padėtį, infliaciją ir nedarbą, ypač pažeidžiami yra Libanas ir Jordanija;

K.  kadangi galėjimas sumokėti nuomą tampa vis didesne problema daugeliui Sirijos žmonių, nes žmonių perteklius ir konkurencija dėl prieglobsčio didėja, o kainos kyla; kadangi pabėgėlių pajamos neatitinka išlaidų, jie jų darbo galimybės ribotos, jų sutaupytos lėšos išsenka ir auga įsiskolinimo lygis; kadangi konkurencija dėl darbo vietų ir kylančios maisto kainos yra veiksniai, dėl kurių įtampa tarp vietinių gyventojų ir pabėgėlių gilėja, ypač Libane ir Jordanijoje, – šios šalys drauge priglaudė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių;

L.  kadangi būtina toliau dėti pastangas siekiant padidinti paramą priimančiosioms šalims, kad jų sienos ir toliau būtų atviros ir jos padėtų pabėgėliams, įskaitant paramą infrastruktūrai, ir kad būtų sumažinta įtampa ir panaikinta našta šioms bendruomenėms;

M.  kadangi dėl finansavimo stygiaus ir toliau trukdoma veiksmingam pagrindinės humanitarinės pagalbos teikimui laiku; kadangi pagal humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai planą (angl. Syria Humanitarian Assistance Response Plan – SHARP) reikalingas 563 mln. JV dolerių finansavimas Sirijos žmonių poreikiams patenkinti; kadangi 2013 m. gegužės 6 d. pagalbos teikimo planas buvo finansuojamas tik 61 proc.;

N.  kadangi JT Regioninės pagalbos teikimo planas (angl. RRP4) šiuo metu persvarstomas laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio mėn.; kadangi JT 2013 m. birželio 7 d. paskelbs naują kreipimąsi dėl finansavimo; jame atsispindės augantis pabėgėlių iš Sirijos skaičius ir jų besitęsiantys poreikiai, taip pat didesnė parama priimančiosioms vyriausybėms ir bendruomenėms, kuri, kaip tikimasi, sieks 3 mlrd. JV dolerių;

O.  kadangi pagalbos organizacijų ataskaitose pažymima, kad iki šiol faktiškai gauta tik 30–40 proc. visų tarptautinės bendruomenės numatytų lėšų;

P.  kadangi esama rizikos, kad humanitarinė pagalba gali tapti nestabilia; kadangi visiems su humanitarinės pagalbos teikimu susijusiems veikėjams reikalingas finansinės paramos lygis, kuris neproporcingai viršija tradicinių donorų numatytus humanitarinės pagalbos biudžetus; kadangi siekiant patenkinti pagrindinius poreikius, atsiradusius dėl krizės Sirijoje, reikia įvesti specialius finansavimo mechanizmus;

Q.  kadangi ES yra didžiausia paramos teikėja; kadangi 2013 m. balandžio 22 d. visa parama, kurią suteikė ES, reaguodama į Sirijos krizę, siekė beveik 473 mln. EUR, iš kurių 200 mln. EUR suteikė pati ES ir 273 mln. EUR – valstybės narės; kadangi 2013 m. gegužės 12 d. Komisija paskelbė, kad papildomai skiriami 65 mln. EUR;

R.  kadangi su sunkumais Sirijoje susidūrė maždaug 400 000 palestiniečių pabėgėlių; kadangi konflikto metu palestiniečiai dažniausiai laikėsi neutraliai; kadangi JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacija (JTPDO) užregistravo beveik 50 000 palestiniečių pabėgėlių Libane ir beveik 5000 Jordanijoje; kadangi Jordanija yra uždariusi savo sieną nuo konflikto Sirijoje bėgantiems palestiniečiams ir kadangi jie dažniausiai negali dirbti Libane; kadangi pabėgėliai iš Irako, Afganistano, Somalio ir Sudano Sirijoje taip pat nuolat perkeliami į kitas vietas;

S.  kadangi pablogėjo saugumo ir patikimumo padėtis Jordanijoje veikiančioje Zaatari stovykloje – atsirado vagysčių ir kilo susišaudymai; kadangi Zaatari tapo ketvirtuoju pagal dydį Jordanijos miestu, kuriame gyvena daugiau nei 170 000 žmonių; kadangi riaušės ir smurtinės protesto akcijos pabėgėlių stovyklose kyla dėl prastų gyvenimo sąlygų ir uždelsto pagalbos gavimo; kadangi dėl bendro nesaugumo trūkumo toliau gresia pavojus stovykloje gyvenantiems žmonėms ir tai daro poveikį humanitarinės pagalbos teikėjams; kadangi humanitarinę pagalbą skirstantys darbuotojai buvo užpuolami, pateko į ligoninę arba net nužudyti, taip pat buvo sumušti žurnalistai;

T.  kadangi, tarptautinių organizacijų teigimu, pabėgėlių stovyklose gyvenančios moterys ir mergaitės yra vis didesnio seksualinio smurto aukos, nes prievartavimai naudojami kaip karo ginklas; kadangi nesama jokių tinkamų galimybių teikti medicininę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems Sirijos pabėgėliams; kadangi neproporcingai daug jaunų merginų ir moterų išteka pabėgėlių stovyklose; kadangi keletas šaltinių nurodo, Sirijos pabėgėlių stovyklose praktikuojamos laikinos santuokos iš malonumo (Mutah) su Sirijos pabėgėliais;

U.  kadangi 2013 m. kovo mėn. Jungtinės Tautos pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl įtarimų, susijusių su cheminio ginklo naudojimu Sirijoje; kadangi šie įtarimai galėjo paskatinti masinį žmonių perkėlimą; kadangi Sirijos režimas neleido JT tyrimų grupei atvykti į šalį;

1.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl Sirijoje besitęsiančios humanitarinės krizės ir dėl jos pasekmių kaimyninėms šalims; reiškia susirūpinimą, kad pabėgėlių srautas iš Sirijos ir toliau auga; primena, kad B. al Assado vyriausybei tenka pirminė atsakomybė pasirūpinti savo gyventojų gerove;

2.  dar kartą griežtai smerkia brutalius ir žiaurius veiksmus, kurių Sirijos režimas imasi prieš šalies gyventojus; išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl plačiai paplitusių ir sisteminių žmogaus teisių pažeidimų sunkumo ir galimų nusikaltimų prieš žmoniją, kuriems pritarė ir (arba) kuriuose dalyvavo Sirijos valdžios institucijos, Sirijos kariuomenė, saugumo pajėgos ir jiems pavaldi milicija; smerkia be teisminio nagrinėjimo įvykdytus mirties nuosprendžius ir visus kitus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė grupuotės ir pajėgos, kovojančios prieš prezidento B. al Assado režimą; pakartoja savo raginimą Prezidentui Basharui al-Assadui ir jo režimui nedelsiant atsistatydinti, kad būtų sudarytos sąlygos taikiems, visa apimantiems demokratiniams Sirijos vadovaujamiems pokyčiams šalyje įgyvendinti;

3.  ragina visus ginkluotus konflikto dalyvius nedelsiant nutraukti smurtą Sirijoje; dar kartą pabrėžia, kad visi krizės dalyviai turi visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti civilius gyventojus; pabrėžia, kad asmenys, pastarųjų 24 mėnesių laikotarpiu vykdę didelio masto sisteminius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, turi būti patraukti atsakomybėn ir perduoti teisingumui; atsižvelgdamas į tai, labai pritaria JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raginimams dėl padėties Sirijoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

4.  reiškia užuojautą aukų šeimoms; žavisi Sirijos žmonių drąsa ir išreiškia savo solidarumą su jų kova už laisvę, orumą ir demokratiją;

5.  yra įsitikinęs, kad pagrindinis konflikto sprendimo būdas – politiniai mechanizmai, kurias remiantis galima palengvinti Sirijos vadovaujamą politinį procesą, kurio metu būtų skatinama, kad su veikėjais, išties įsipareigojusiais siekti pokyčių, būtų skubiai rastas patikimas ir veiksmingas politinis sprendimas, kai kartu būtų užtikrinama visapusiška pagarba visuotinės demokratijos vertybėms, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir ypatingas dėmesys skiriamas etninių, kultūrinių ir religinių mažumų, taip pat moterų teisėms; pakartoja, kad prioritetas yra teikiamas humanitarinio ir politinio procesų atskyrimui, kad būtų palengvinta prieiga tiems, kuriems būtina pagalba; ragina ES ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti politinio išlaisvintų teritorijų valdymo planą, kuriame būtų numatyta galimybė panaikinti ekonomines sankcijas;

6.  pažymi, kad visi pabėgusieji iš Sirijos toliau turi teisę į apsaugą, kadangi jiems gresia pavojus dėl kitų priežasčių negu nurodyta JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro gairių 26 dalyje, t. y. pavojus būti stipriai ar neproporcingai sunkiai baudžiamiems, o tai gali prilygti kankinimui arba nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui arba netgi savavališkam mirties bausmės įvykdymui;

7.  ragina JT Saugumo Tarybos narius, ypač Rusiją ir Kiniją, laikytis savo įsipareigojimo nutraukti smurtą ir represijas prieš Sirijos žmones, ir, be kita ko, priimti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, pagrįstą JT Saugumo Tarybos 2013 m. balandžio 18 d. pareiškimu spaudai, taip pat įgalioti teikti humanitarinę pagalbą visuose Sirijos regionuose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad taikant veiksmingą diplomatinį spaudimą Rusijai ir Kinijai būtų priimta JTST rezoliucija; ragina ES toliau JT Saugumo Taryboje nagrinėti visas galimybes atsižvelgiant į pareigos apsaugoti (angl. R2P) principą ir artimai bendradarbiaujant su JAV, Turkija ir Arabų Valstybių Lyga, kad būtų suteikta pagalba Sirijos gyventojams ir sustabdytas kraujo liejimas; aktyviai remia Nepriklausomos tyrimo komisijos darbą dėl padėties Sirijoje ir palankiai vertina atnaujintą ataskaitą.

8.  pritaria bendram JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo raginimui kuo greičiau sušaukti tarptautinę taikos konferenciją dėl Sirijos, ir tai būtų tolesnė priemonė po 2012 m. birželio mėn. vykusios Ženevos konferencijos;

9.  išreiškia susirūpinimą dėl tolesnio konflikto militarizavimo ir sektantiško smurto; atkreipia dėmesį į skirtingų regiono veikėjų vaidmenį, taip pat gabenant ginklus, ir yra susirūpinęs dėl Sirijos konflikto šalutinio poveikio kaimyninėms šalims kalbant apie humanitarinę krizę, saugumą ir stabilumą; griežtai smerkia 2013 m. gegužės 11 d. įvykdytą bombos sprogdinimą automobilyje, per kurį žuvo ir sužeista daugybė žmonių prie Sirijos pabėgėlių bazės pietryčių Turkijos Chatajaus provincijos Reichanlio mieste, ir Sirijos ginkluotųjų pajėgų artilerinę ugnį ir šaudymus, nukreiptus į kaimynines šalis; pritaria Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, pasmerkusiai bet kokio pobūdžio teroristinius išpuolius;

10.  pabrėžia, kad ES turi ypatingą atsakomybę už stabilumą ir saugumą savo kaimyninėse šalyse, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir už ES plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingą Komisijos narį užtikrinti, kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį neleidžiant Sirijoje vykstančiam ginkluotam konfliktui išplisti į kaimynines šalis;

11.  pažymi, kad gerbia priimančiąsias bendruomenes ir Sirijos kaimynines šalys, ypač Jordaniją, Libaną, Turkiją ir Iraką, už jų sumanumą suteikiant pastogę ir teikiant humanitarinę pagalbą nuo ginkluoto konflikto Sirijoje bėgančioms šeimoms, tačiau reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pavojingos koncentracijos ribos, prie kurios artėja šios šalys dėl į jas plūstančių Sirijos pabėgėlių srauto, dėl kurio regione gali susidaryti iki šiol nebūta nestabili padėtis;

12.  remia Komisijos ir ES valstybių narių didelį indėlį į tarptautines humanitarinės pagalbos programas ir už Tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingos Komisijos narės politinį vadovavimą ir šiems dalykams pritaria; palankiai vertina Komisijos atliekamą humanitarinės pagalbos partnerių Sirijoje diversifikavimą siekiant suteikti veiksmingesnę ir platesnio pobūdžio pagalbą, ypač regionuose, kurių nekontroliuoja vyriausybė; ragina ES veikėjus ir valstybes nares geriau koordinuoti savo veiksmus ir pagalbą Sirijoje ir už jos ribų;

13.  ragina Komisiją pateikti išsamų pagalbos rinkinį, kuris būtų pavyzdys kitiems pagrindiniams pagalbos teikėjams ir kurio tikslas būtų kovoti su humanitarine krize Sirijoje ir kaimyninėse šalyse, taip pat kuris būtų paremtas trimis ramsčiais: i) didesnė humanitarinė pagalba (per Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos biurą, ECHO), ii) parama, kuria siekiama pabėgėlius priimančioms šalims padėti stiprinti vietos bendruomenes ir padidinti pajėgumus ir infrastruktūrą (per Europos Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinį direktoratą, DEVCO), iii) skubus makrofinansinės paramos rinkinių taikymas Libanui ir Jordanijai;

14.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad tarptautinės sienos būtų atviros, ir ragina tarptautinę bendruomenę dosniai remti Libaną ir Jordaniją šioms šalims valdant didėjančius pabėgėlių srautus; ragina visų pabėgėlius priimančių šalių vyriausybes ir kitus veikėjus laikytis pabėgėlių negrąžinimo ir vienodo požiūrio į juos principų;

15.   ragina ES imtis tinkamų atsakingų priemonių dėl galimo pabėgėlių srauto į jos valstybes nares;

16.   ragina valstybes nares nedelsiant nutraukti ilgalaikių sulaikymo laikotarpių taikymą ir pabėgėlių grąžinimą, apie kuriuos buvo pranešta, nes tai tiesiogiai pažeidžia tarptautinę ir ES teisę;

17.  ragina nedelsiant skirti humanitarinę pagalbą visiems, kuriems ji būtina Sirijoje, ypač kai tai susiję su sužeistaisiais, pabėgėliais, šalies viduje perkeltais asmenimis, moterims ir vaikais; šiuo požiūriu teigiamai vertina Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacijos (JTPDO) pastangas; ragina B. al-Assado vyriausybę suteikti humanitarinėms organizacijoms visas galimybes patekti į šalį; pabrėžia, kad būtina didinti įvairių veiklą vietoje vystančių veikėjų, pvz., vietos valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO), bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą pasienyje; mano, kad pagalbos ir stebėjimo pasienyje protokolais būtų užtikrinta papildoma nauda;

18.  ragina ES remti saugių zonų steigimą Turkijos ir Sirijos pasienyje ir galbūt Sirijos viduje, taip pat tarptautinės bendruomenės vykdomą humanitarinės pagalbos koridorių kūrimą;

19.  pritaria milžiniškai humanitarinės pagalbos operacijai, prie kurios prisideda tarptautinės ir vietinės organizacijos prižiūrint Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), ir išreiškia pagarbą visiems humanitarinės pagalbos ir sveikatos srities darbuotojams, tiek tarptautinio, tiek vietinio masto, už jų drąsą ir ištvermingumą; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę gerinti civilių gyventojų, įskaitant humanitarinės pagalbos teikėjus ir medicinos personalą, apsaugą; ragina tarptautinę bendruomenę išspręsti pabėgėlių stovyklose nuolat kylančias saugumo stokos ir teisėtvarkos problemas, inter alia, parengiant naują saugumo iniciatyvą, kurios būtų imtasi stovyklose; ragina visas konflikto šalis gerbti tarptautinę humanitarinę teisę ir palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą, kad pagalbos teikėjai šalies viduje ir už jos ribų galėtų spręsti didėjančių reikmių problemą;

20.  ragina visas šalis, ir ypač ES valstybes nares, skubiai įvykdyti savo pažadus, kuriuos jos davė per 2013 m. sausio 30 d. Kuveite vykusią paramos teikėjų konferenciją; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nustatyti atskaitomybės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad visos paramai skirtos lėšos pasiektų tuos pagalbos gavėjus, kuriems jos buvo pažadėtos;

21.  atkreipia dėmesį į seksualinio smurto, kuris taip pat naudojamas kaip karinis ginklas ir todėl yra vienas iš karo nusikaltimų, problemą per Sirijos ginkluotą konfliktą ir ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skirti išteklių seksualiniam smurtui išnaikinti, taip pat ragina priimančiąsias bendruomenes teikti tinkamą medicininę priežiūrą seksualinio smurto aukoms;

22.  atsižvelgdamas į didėjančias Palestinos pabėgėlių Sirijoje ir kaimyninėse šalyse reikmes, ragina pagalbos teikėjus tinkamai finansuoti JTPDO ir ragina JTPDO dosniai remti nuolatines pastangas sutvirtinti tų pabėgėlių jėgas ir sumažinti jų kančias bei apriboti perkėlimą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0057. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0351.