2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Gvantanamas: kalinių bado streikas“ (2013/2654(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Gvantanamo,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(1),
– atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, taip pat dėl nesankcionuoto sulaikymo, prievartinio dingimo ir kankinimų draudimo, pvz., į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir atitinkamus jos protokolus,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms,
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 5 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimą dėl kalinimo režimo Gvantaname, kuriame ji teigia, kad tebesitęsiantis neterminuotas daugelio sulaikytųjų įkalinimas prilygsta savavališkam kalinimui ir yra aiškus tarptautinės teisės normų pažeidimas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartijos principus ir į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,
A. kadangi daugelis iš 166 likusių kalinių Gvantanamo įlankoje, protestuodami dėl dabartinių sąlygų sulaikymo įstaigoje, pradėjo bado streikus;
B. kadangi suteiktas leidimas paleisti 86 iš likusių kalinių, bet jie vis dar kalinami neribotą laiką;
C. kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos puoselėja tas pačias pagrindines vertybes – laisvės, demokratijos ir pagarbos tarptautinei teisei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms;
D. kadangi mažiausiai 10 bado streike dalyvaujančių kalinių buvo priverstinai maitinami siekiant išsaugoti jų gyvybę; kadangi gydytojų tarptautiniuose susitarimuose reikalaujama gerbti asmenų informacija pagrįstą ir savanorišką sprendimą dalyvauti bado streike;
E. kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos puoselėja bendrą religijos laisvės vertybę; kadangi buvo daug pranešimų apie tai, kad darant kratas kamerose amerikiečių karinis personalas niekino sulaikytiesiems priklausančius Korano egzempliorius;
F. kadangi 2009 m. birželio 15 d. ES ir JAV bendrame pareiškime atkreipiamas dėmesys į prezidento B. Obamos įsipareigojimą iki 2010 m. sausio 22 d. uždaryti sulaikymo įstaigą Gvantanamo įlankoje ir palankiai vertinamos kitos priemonės, kurių turi būti imtasi, įskaitant išsamią sulaikymo, teismų dėl perkėlimo ir tardymo politikos kovos su terorizmu srityje peržiūrą ir skaidresnę informaciją apie anksčiau vykdytą su šia politika susijusią veiklą;
G. kadangi JAV panaikina vienintelį civilinį skrydį į Gvantanamą, o tai reiškia, kad liko tik kariniai skrydžiai, kuriems asmenys turi gauti Pentagono leidimą, taigi spaudos atstovams, teisininkams ir žmogaus teisių srities darbuotojams apribojama galimybė patekti į kalėjimą;
1. pažymi, kad glaudūs transatlantiniai santykiai grindžiami bendrai puoselėjamomis esminėmis vertybėmis ir pagarba pagrindinėms visuotinėms neginčijamoms žmogaus teisėms, pvz., teise į nešališką teismą ir savavališko kalinimo draudimu; palankiai vertina glaudų transatlantinį bendradarbiavimą sprendžiant įvairius tarptautinius žmogaus teisių klausimus;
2. ragina JAV valdžios institucijas su kaliniais elgtis laikantis tinkamos pagarbos jų prigimtiniam orumui ir išsaugoti jų žmogaus teises ir pagrindines laisves;
3. išreiškia susirūpinimą dėl bado streike dalyvaujančių ir priverstinai maitinamų kalinių gerovės ir ragina JAV gerbti jų teises ir sprendimus;
4. ragina JAV persvarstyti sprendimą panaikinti vienintelį civilinį skrydį į Gvantanamo įlanką, nes be šio skrydžio labai sumažėtų spaudos ir pilietinės visuomenės atstovų galimybės patekti į kalėjimą;
5. primygtinai ragina JAV kontroliuoti tinkamą elgesį su religiniais objektais ir tai, ar jie gerbiami, tuo pačiu metu toliau vykdant privalomas kratos procedūras;
6. pabrėžia, kad vis dar kalinami sulaikytieji turėtų turėti teisę į reguliarią jų sulaikymo teisėtumo peržiūrą pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad visi asmenys, kurie neteko laisvės dėl arešto ar sulaikymo, turi turėti teisę į teismo procesą, kad tas teismas nedelsdamas galėtų priimti sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir nurodyti juos paleisti, jei sulaikymas nėra teisėtas;
7. pakartoja, kad yra didžiai pasipiktinęs visais masinio teroro išpuoliais ir jų sukrėstas, kad solidarizuojasi su šių išpuolių aukomis ir reiškia užuojautą dėl jų šeimų, draugų ir artimųjų patirto skausmo ir kančių; tačiau taip pat pakartoja, kad kovojant su terorizmu negali būti aukojamos visuotinai pripažintos ir bendrai puoselėjamos esminės vertybės, pvz., pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principas;
8. išreiškia apgailestavimą, kad JAV prezidento įsipareigojimas iki 2010 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo kalėjimą dar nėra įgyvendintas; pakartoja savo raginimą JAV valdžios institucijoms persvarstyti karinių komitetų sistemą siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir uždrausti kankinimus, netinkamą elgesį ir neterminuotą sulaikymą be teismo visomis aplinkybėmis;
9. apgailestauja dėl JAV Prezidento 2011 m. kovo 7 d. sprendimo pasirašyti vykdomąjį raštą dėl sulaikymo ir panaikinti karinių tribunolų draudimą; yra įsitikinęs, kad įprastas baudžiamasis teismas pagal civilinę jurisdikciją yra geriausias būdas Gvantanamo kalinių statuso klausimui spręsti; tvirtina, kad JAV kalinamiems sulaikytiesiems turėtų būti nedelsiant pateikti kaltinimai ir jie turėtų būti teisiami laikantis tarptautinių teisinės valstybės standartų arba būti paleisti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal nediskriminavimo principą visiems turėtų būti taikomi tie patys teisingo bylos nagrinėjimo standartai;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją karinių komitetų skiriančiajam pareigūnui, JAV Valstybės sekretoriui, JAV Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.