Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2013 m. kovo 12 d. - Strasbūras
Transeuropinė energetikos infrastruktūra. Gairės ***I
 Europos ombudsmeno specialusis pranešimas (Vienos oro uostas)
 Naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės ir veiksmų planai ***I
 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmas ***I
 Elektroninis vartotojų ginčų sprendimas ***I
 Alternatyvus vartotojų ginčų sprendimas ***I
 Užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacija *
 Žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančios radioaktyviosios medžiagos ***I
 Valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominė ir biudžeto priežiūra ***I
 Euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsena bei vertinimas ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimas ***I
 Europos rizikos kapitalo fondai ***I
 Europos socialinio verslumo fondai ***I
 Ekonomikos krizės poveikis lyčių lygybei ir moterų teisėms
 Lyčių stereotipų panaikinimas ES
 Moterų padėtis Šiaurės Afrikoje
 Bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimas 2014–2020 m.
 ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra. Gairės ***I
PDF 276kWORD 29k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d.Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB (COM(2011)0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD))
P7_TA(2013)0061A7-0036/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0658),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0371/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0036/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009

P7_TC1-COD(2011)0300


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 347/2013.)

(1) OL C 143, 2012 5 22, p. 125.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 137.


Europos ombudsmeno specialusis pranešimas (Vienos oro uostas)
PDF 294kWORD 28k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl skundo Nr. 2591/2010/GG prieš Europos Komisiją tyrimo (Vienos oro uostas) (2012/2264(INI))
P7_TA(2013)0062A7-0022/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno specialųjį pranešimą Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 1994 m. kovo 9 d. sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1), ypač į jo 3 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdama į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0022/2013),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnyje Europos ombudsmenui suteikiami įgaliojimai priimti kiekvieno Sąjungos piliečio skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje;

B.  kadangi ES piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus ES teisės pažeidimus šaltinis;

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatyta, jog „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai tvarkytų jo reikalus nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką“;

D.  kadangi nei Sutartyse, nei Ombudsmeno statute neapibrėžiama, kas yra netinkamas administravimas, taigi ši užduotis paliekama Europos ombudsmenui, o Teisingumo Teismui priskiriama išaiškinimo kompetencija; kadangi į savo pirmą metinę ataskaitą Ombudsmenas įtraukė neišsamų elgesio, kuris prilygtų netinkamam administravimui, sąrašą;

E.  kadangi po to Parlamentui paraginus nustatyti tikslią ir aiškią netinkamo administravimo apibrėžtį, Europos ombudsmenas savo 1997 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad „netinkamas administravimas yra viešosios įstaigos nesugebėjimas veikti laikantis taisyklių ar principų, kurių ji privalo laikytis“;

F.  kadangi ši apibrėžtis buvo papildyta pareiškimu, kad, tiriant, ar Bendrijos institucija ar organas veikė laikydamiesi taisyklių ar principų, kurių privalo laikytis, jo svarbiausia užduotis turi būti nustatyti, ar jos veikė teisėtai;

G.  kadangi Ombudsmenas taip pat stebi, kaip taikomi gero administracinio elgesio kodeksai, kuriuos institucijos pasirašė ir kuriuose išreikšti pagrindiniai administracinės teisės, įskaitant paslaugumo principo elementus, taip pat Pagrindinių teisių chartijos principai, kurie visiškai taikomi visoms pačios ES viešosios tarnybos šalims;

H.  kadangi Ombudsmenas, per 16,5 metų laikotarpį pateikęs 18 specialiųjų ataskaitų, iki šiol dirbo labai paslaugiai ir atsakingai, naudojo šias ataskaitas Europos Parlamentui tik kaip kraštutinę politinę priemonę ir taip rodė savo bendrą nusiteikimą siekti visuotiniu sutarimu grindžiamų sprendimų;

I.  kadangi šiame specialiajame pranešime kalbama apie tai, kaip Komisija nagrinėjo skundą, kurį jai 2006 m. patiekė 27 piliečių iniciatyvą remiančios organizacijos, kovojančios su neigiamais, jų manymu, Vienos oro uosto plėtros padariniais;

J.  kadangi Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos(2) 2 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog [...] projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, […] bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo“;

K.  kadangi Komisija padarė išvadą, kad oro uosto plėtros darbai buvo vykdomi neatlikus pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą privalomo poveikio aplinkai vertinimo, ir 2007 m. kovo 21 d. Austrijai nusiuntė oficialų pranešimą, kad neatliktas poveikio aplinkai vertinimas; kadangi savo 2007 m. gegužės 7 d. atsakyme Austrija negalėjo paneigti fakto, kad dėl nagrinėjamų infrastruktūros priemonių suintensyvėjo ir toliau intensyvėja oro eismas ir daugėja kenksmingų veiksnių dėl lėktuvų skraidymo virš Vienos, t. y. šios priemonės padarė didelį poveikį aplinkai;

L.  kadangi atsižvelgiant į tai, jog darbai buvo užbaigti arba beveik užbaigti, Komisija nusprendė nepateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ieškinio prieš Austriją, o siekti susitarimo su Austrijos valdžios institucijomis, kad būtų kiek įmanoma ištaisytas šis neapsižiūrėjimas; kadangi Komisija susitarė su Austrijos valdžios institucijomis, kad jos atliks ex post poveikio aplinkai vertinimą, kad nustatytų, inter alia, kokių poveikio švelninimo priemonių reikėtų imtis siekiant sumažinti triukšmo poveikį netoli oro uosto gyvenantiems žmonės;

M.  kadangi Ombudsmenas sutiko su tokiu Komisijos spendimu; kadangi skundo pateikėjai buvo nepatenkinti tuo, kaip atliktas ex post poveikio aplinkai vertinimas, ir ypač kritikavo tai, kad neturėjo galimybės pasinaudoti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje numatyta teisminės gynybos teise ir kad atlikti poveikio aplinkai vertinimą patikėta tai pačiai institucijai, t. y. Austrijos transporto ministerijai, kuri buvo davusi leidimus atitinkamiems darbams, todėl ji pateko į interesų konflikto situaciją;

N.  kadangi, atlikęs tyrimą, Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad jis negali teigti, jog Komisija užtikrino, kad ex post poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas tinkamai; kadangi jis vis dėlto skundo nagrinėjimą baigė, nes, jo nuomone, tuo metu jam nebuvo reikalo imtis tolesnių veiksmų, nes procedūra tebevyko ir Komisija buvo pareiškusi, jog ji baigs pažeidimo nagrinėjimo procedūrą tik įsitikinusi, kad Austrijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų priemonių;

O.  kadangi 2010 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjai vėl kreipėsi į Ombudsmeną ir jis pradėjo antrą tyrimą, kurio metu patikrino Komisijos dokumentų bylą; kadangi, Ombudsmeno nuomone, byloje nebuvo nieko, kas rodytų, kad skundo pateikėjų pastabos, pateiktos tuomet, kai buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, būtų aptartos su Austrijos institucijomis ar kad dėl Ombudsmeno sprendimo dėl pirmo skundo būtų buvę toliau susirašinėjama (buvo tik Austrijos pateiktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos);

P.  kadangi dėl tokios susidariusios padėties Ombudsmenas padarė išvadą, kad Komisija neatsižvelgė į jo pirmojo tyrimo išvadas ir ypač kad ji teikė nenuoseklius atsakymus Ombudsmenui dėl galimybės kreiptis į teismą dėl ex post poveikio aplinkai vertinimo, taip pat ji nepareikalavo, kad būtų paskirtas kitas subjektas atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o ne Transporto ministerija, kuri buvo suteikusi leidimą darbams;

Q.  kadangi Ombudsmenas pateikė rekomendacijos projektą Komisijai, kuriame primygtinai ją skatino „peržiūrėti skundo pateikėjų skundo dėl pažeidimo, susijusio su Vienos oro uostu, nagrinėjimo strategiją ir pašalinti Ombudsmeno nurodytus trūkumus“ bei pabrėžė, kad tai reiškia, jog „Komisija, toliau vykdydama pažeidimo tyrimo procedūrą, turėtų atsižvelgti į nacionalinių institucijų pareigą užtikrinti, kad i) skundo pateikėjai galėtų pasinaudoti teise į peržiūros procedūrą ir ii) būtų imamasi veiksmų akivaizdaus interesų konflikto problemai pagal Direktyvą 85/337/EEB spręsti;

R.  kadangi Komisija savo atsakyme Ombudsmenui dėl pirmo klausimo tvirtino, kad ji su Austrijos institucijomis svarstė kreipimosi į teismą klausimą ir sutiko su jų pozicija, kad dėl to išliktų problema, susijusi su teismo proceso nacionaline teise ir atkreipė dėmesį į tai, kad Austrijos institucijos įsipareigojo užtikrinti, kad atliekant naujo trečio kilimo ir tūpimo tako poveikio aplinkai vertinimą, kuriam bus galima taikyti visišką teisminę kontrolę, bus visiškai atsižvelgta į ankstesnių, tik ex post įvertintų darbų bendrą poveikį;

S.  kadangi į antrą kaltinimą netinkamu administravimu Komisija atsakė pateikdama argumentus, kad Poveikio aplikai vertinimo direktyvoje nepateikiama jokių konkrečių nuostatų dėl kompetencijos padalijimo, susijusio su poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kurią turi įvykdyti valstybės narės; kadangi pagal subsidiarumo principą tik valstybės narės, būdamos atsakingos už savo administracijos veikimą, nusprendžia, kokia institucija turėtų būti atsakinga už Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje numatytas procedūras; kadangi visose valstybėse narėse taikomas bendras administracinės teisės principas, pagal kurį institucija, priėmusi neteisėtą sprendimą, dėl kurio pateiktas administracinis skundas ar priimtas teismo sprendimas, privalo ištaisyti padėtį;

T.  kadangi rekomendacija nebuvo įvykdyta ir, Ombudsmeno nuomone, šis atvejis yra pavyzdys padėties, kai Komisija dėl ES teisės akto pažeidimo nesiėmė reikiamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų, jog ex post poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas nešališkai, ir nepaisė Ombudsmeno patarimo dėl galimybės dėl šio įvertinimo kreiptis į teismą;

U.  kadangi dėl to Ombudsmenas nusprendė, kad šį klausimą tikslinga pateikti Europos Parlamento dėmesiui;

V.  kadangi 2012 m. spalio 26 d. Komisija priėmė pasiūlymą persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą; kadangi Teisės reikalų komitetas parengė teisėkūros pranešimą savo iniciatyva, kuriame prašoma priimti bendrą reglamentą dėl pačios ES administravimui taikomos administracinės procedūros;

Ombudsmeno rekomendacijos

1.  palankiai vertina Ombudsmeno specialųjį pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į svarbias problemas, susijusias su Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymu ir pažeidimo tyrimo procedūrų vykdymu;

2.  primena, kad netinkamas administravimas apibrėžiamas kaip viešosios įstaigos nesugebėjimas veikti laikantis taisyklių ar principų, kurių ji privalo laikytis;

3.  pažymi, jog įtariamas netinkamas administravimas, susijęs su tuo, kaip Komisija vykdė pažeidimo procedūrą prieš Austriją, būtent, su tuo, kad ji neužtikrino nei kad institucijai, kuri išdavė leidimą darbams nesant reikalaujamo poveikio vertinimo, nebūtų patikėta atsakomybė už ex post poveikio aplinkai įvertinimo atlikimą, nei kad skundo pateikėjui būtų sudaryta galimybė dėl šio įvertinimo kreiptis į teismą;

4.  pabrėžia, kad šiame specialiajame pranešime nenagrinėjamas klausimas, ar Austrijos institucijos elgėsi netinkamai, tačiau nagrinėjamas klausimas, ar Komisija nesilaikė savo įsipareigojimų tirdama gautą skundą bei atlikdama su juo susijusius veiksmus ir nepatenkino Ombudsmeno prašymų ir neįvykdė jo rekomendacijų, susijusių su pirmuoju jo atliktu šio atvejo tyrimu;

5.  kaip ir Ombudsmenas, yra susirūpinęs dėl galimo neigiamo interesų konflikto atliekant poveikio aplinkai vertinimą poveikio ir pritaria tam, kad reikia ieškoti šios problemos sprendimo priemonių, tačiau kartu supranta Komisijos nerimą dėl jos kompetencijos viršijimo, jei ji būtų Austrijos institucijų reikalavusi paskirti kitą subjektą ex post vertinimui atlikti;

6.  pataria kompetentingoms valstybių narių institucijoms kreipti dėmesį į galimą interesų konfliktą jau dabartiniame teisėkūros etape ir pasirengti galimiems ES teisės aktų pokyčiams šioje srityje; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka nacionaliniai ombudsmenai – svarbūs tarpininkai, padedantys piliečiams imtis veiksmų kilus galimam interesų konfliktui ir esant netinkamo administravimo atvejams valstybės narės administracijoje;

7.  kai tai susiję su Ombudsmeno antruoju pareiškimu, mano, jog apskritai labai svarbu, kad į Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymą būtų sąžiningai, aktyviai ir visapusiškai įtraukiami vietos gyventojai, ir todėl tiki, jog prieš įgyvendinant projektus, kurių poveikis vietos aplinkai ir žmonių sveikatai galimai didelis, turėtų būti dažniau vykdomos atviros ir skaidrios tarpininkavimo procedūros; atsižvelgdamas į tai pripažįsta viešą tarpininkavimą, kuris vyko prieš trečiojo Vienos oro uosto kilimo tako statybos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu taip pat buvo įvertintas bendras plėtros darbų, kurie paskatino aptariamo pažeidimo atvejo atsiradimą, poveikis, pvz., garso trukdžiai, ir kuriam taikoma visapusiška peržiūros procedūra;

8.  pritaria Ombudsmenui, kad aiškių įrašų išsaugojimas ir atnaujinimas yra gero administravimo dalis, nes jie padeda, pavyzdžiui, Europos ombudsmenui patikrinti, ar buvo tinkamai atsižvelgta į jo rekomendacijas;

9.  mano, kad taip pat patartina pagal gero administravimo praktiką išsaugoti atitinkamo, aiškaus ir nuoseklaus susirašinėjimo su skundo pateikėjais pažeidimo procedūrų metu ir su Ombudsmenu jo tyrimų metu įrodymus;

10.  palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad ji ketina patobulinti savo praktiką abiems šiais klausimais – rašytinės apskaitos ir išsamaus susirašinėjimo – kad neiškiltų komunikacijos problemų, kurios iškilo šiuo atveju;

11.  pabrėžia, kad atlikdamos ex post poveikio aplinkai vertinimą, kuris buvo grindžiamas ad hoc suderėta sui generis procedūra, nei Komisija, nei Austrijos valdžios institucijos nepažeidė jokių galiojančių Europos teisės aktų; be to, pažymi, kad ES teisės aktais šiai procedūrai nesuteikiamas joks teisinis pagrindas, o tai laikoma išskirtiniu atveju ir yra šios direktyvos nuostatų ankstesnio nesilaikymo pasekmė, kurios negalima ištaisyti;

12.  mano, kad derėdamasi su Austrijos institucijomis Komisija galėjo padėti daugiau pastangų dėl galimybės pasinaudoti teismine kontrole turint mintyje tai, kad atitinkamos nuostatos (10a straipsnis) į Austrijos teisę buvo perkeltos 2005 m., taip pat dėl interesų konflikto atitinkamoje Austrijos ministerijoje, turint mintyje labai svarbų ES teismų praktikos principą, kad reikia ne tik paisyti teisės akto teksto, bet ir atsižvelgti į jo tikslą ir esmę;

Vienos oro uosto atvejis, Poveikio aplinkai vertinimo direktyva ir Reglamentas dėl gero administravimo

13.  mano, jog dėl aplinkybių, nulėmusių tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo procedūra ir kad dėl to Ombudsmenui pateiktas skundas, iškilo rimtų klausimų dėl to, kaip valstybė narė, šiuo atveju Austrija, tuo metu įgyvendino Direktyvą 85/337/EEB; palankiai vertina faktą, kad 2009 m. persvarstant Austrijos federacinius įstatymus, kuriais įgyvendinama Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, tinkamai atsižvelgta, inter alia, į turimas pažeidimo procedūros išvadas, taigi šiuo požiūriu Austrijos teisės aktai suderinti atsižvelgiant į ES teisės nuostatas;

14.  primena, kad per kelerius metus Peticijų komiteto dėmesiui buvo pateikti kelti atvejai, kai valstybės narės tariamai leidžia, kad projektams būtų suteikiami leidimai neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo;

15.  mano, kad tais atvejais, kai labai tikėtina, jog projektais bus pažeisti pagrindiniai Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos reikalavimai, suinteresuota visuomenė turėtų turėti galimybę pasinaudoti veiksmingomis jai prieinamomis teisinėmis priemonėmis ir siekti, kad atsakinga poveikį aplinkai vertinanti institucija nedelsdama pateiktų paaiškinimą dėl to, ar projektai atitinka ES taisykles ir būtų užkirstas kelias nepataisomai žalai aplinkai, kuri padaroma įgyvendinant tokius projektus;

16.  taip pat pažymi, kad ex post poveikio aplinkai vertinimas nenumatytas Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje ir kad dėl šios priemonės buvo deramasi su Komisija bandant spręsti de facto padėtį, kai leidimai jau buvo išduoti ir darbai atlikti;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Vienos oro uosto atvejis parodo dabartinės Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos trūkumus, pavyzdžiui, kaip spręsti problemą, kai projektai yra praktiškai neatšaukiami, nes jau įgyvendinti ir žala aplinkai jau greičiausiai padaryta, taip pat interesų konfliktų atsakingose institucijose, kaip įtariama nagrinėjamu atveju, problemą;

18.  nurodo Peticijų komiteto 2011 m. metinę ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos atžvilgiu būtina užtikrinti objektyvumą ir nešališkumą; primena, kad Komisija buvo paraginta užtikrinti, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyva būtų sugriežtinta, t. y. nustatyti aiškesni kriterijai, susiję su ekspertų tyrimų nešališkumu, bendromis ES ribinėmis vertėmis, ilgiausiais galimais proceso terminais, įskaitant veiksmingas viešas konsultacijas, reikalavimą pagrįsti sprendimus, privalomą pagrįstų alternatyvų ir kokybės kontrolės sistemų vertinimą;

19.  pritaria Komisijos pasiūlymui persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą siekiant ją sugriežtinti; reiškia savo pasirengimą kartu su Komisija ir Taryba visapusiškai dalyvauti procedūroje siekiant užtikrinti, kad ši svarbi direktyva dar veiksmingiau ir objektyviau tarnautų joje nurodytam tikslui(3);

20.  pažymi, kad dabartinėje direktyvoje nenumatyti reikalavimai dėl leidimus išduodančių institucijų objektyvumo ir nešališkumo, taip pat nenumatyti tokie reikalavimai poveikio aplinkai vertinimą atliekantiems organams; pažymi, kad į ją neįtraukta jokių nuostatų nei dėl to, kokių veiksmų imtis, kai projektas jau įgyvendintas ar beveik baigtas, nei dėl to, kaip susirūpinusi visuomenė, taikydama aiškią nebiurokratinę procedūrą, galėtų nedelsdama gauti už poveikio aplinkai vertinimą atsakingos institucijos paaiškinimą apie tai, ar šie projektai, kuriais, labai tikėtina, bus pažeistos Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos pagrindinės nuostatos, atitinka ES taisykles; todėl mano, kad Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos persvarstymas yra puiki proga šiuos reikalavimus ir nuostatas įtraukti;

21.  mano, kad šis atvejis taip pat parodo, jog reikia ne tik numatyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos nuostatų stiprinimo priemones, bet ir nustatyti aiškesnes pažeidimo tyrimo procedūras – geriausia tai būtų padaryti priimant bendrą reglamentą dėl ES viešosios tarnybos administracinių procedūrų, taip sustiprinant skundo pateikėjo poziciją; mano, kad toks reglamentas būtų tinkamas būdas išaiškinti valdžios institucijų įsipareigojimus pažeidimo atveju bendraujant su skundo pateikėjais arba su tokiais Europos Sąjungos piliečiams atstovaujančiais organais, kaip Peticijų komitetas ir Ombudsmenas, pvz., nustatant įpareigojimą kuo greičiau imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su Ombudsmeno rekomendacijomis, siekiant išvengti klaidingų aiškinimų, kaip kad nutiko aptariamu atveju;

o
o   o

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, Europos ombudsmenų tinklui ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos Direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (85/337/EEB), (su pakeitimais).
(3) COM(2012)0628.


Naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės ir veiksmų planai ***I
PDF 274kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir veiksmų planų (COM(2012)0093 – C7-0074/2012 – 2012/0042(COD))
P7_TA(2013)0063A7-0317/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0093),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0074/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7-0317/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. ..../2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus

P7_TC1-COD(2012)0042


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 529/2013/ES.)

(1) OL C 351, 2012 11 15, p. 85.


Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmas ***I
PDF 276kWORD 34k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (COM(2011)0789 – C7-0433/2011 – 2011/0372(COD))
P7_TA(2013)0064A7-0191/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0789),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0433/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0191/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB

P7_TC1-COD(2011)0372


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 169.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 51.


Elektroninis vartotojų ginčų sprendimas ***I
PDF 274kWORD 31k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų GES) (COM(2011)0794 – C7-0453/2011– 2011/0374(COD))
P7_TA(2013)0065A7-0236/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0794),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0453/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7–0236/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS)

P7_TC1-COD(2011)0374


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 524/2013.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 99.


Alternatyvus vartotojų ginčų sprendimas ***I
PDF 274kWORD 33k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS) (COM(2011)0793 – C7-0454/2011– 2011/0373(COD))
P7_TA(2013)0066A7-0280/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0793),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0454/2011),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų Senato ir Vokietijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0280/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS)

P7_TC1-COD(2011)0373


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/11/ES.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 93.


Užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacija *
PDF 593kWORD 65k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimo) (COM(2012)0362 – C7-0285/2012 – 2012/0195(CNS))
P7_TA(2013)0067A7-0052/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0362),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0285/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0052/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) atsižvelgiant į Europos Sąjungos užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos svarbą (ji padeda palaikyti veiksmingus UŠT grupės narių ryšius vykdant šios grupės dialogą su Komisija ir Sąjungos valstybėmis narėmis) reikėtų šią asociaciją pripažinti kaip bendradarbiavimo subjektą, kurio tikslas – puoselėti bendrus UŠT interesus;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6) pilietinės visuomenės indėlį į UŠT vystymąsi galima padidinti stiprinant pilietinės visuomenės organizacijas visose bendradarbiavimo srityse;
(6) pilietinės visuomenės indėlį į UŠT vystymąsi galima padidinti stiprinant pilietinės visuomenės organizacijas ir suteikiant joms daugiau atsakomybės visose bendradarbiavimo srityse;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
(10)  UŠT yra didelė sausumos ir jūrų biologinė įvairovė. Klimato kaita gali būti žalinga UŠT gamtinei aplinkai ir kelia grėsmę jų tvariam vystymuisi. Biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų išsaugojimo, nelaimių rizikos mažinimo, tvaraus gamtos išteklių valdymo bei tvarios energetikos skatinimo sričių veiksmai padės UŠT prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį;
(10) užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) yra didelė sausumos ir jūrų biologinė įvairovė. Klimato kaita gali būti žalinga UŠT gamtinei aplinkai ir kelia grėsmę jų tvariam vystymuisi. Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimo, nelaimių rizikos mažinimo, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir tvarios energetikos skatinimo sričių veiksmai gali UŠT padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį. UŠT taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti Sąjungos horizontaliosiose programose, kaip antai Aplinkos ir klimato politikos programoje (LIFE);
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
(12) svarbu remti UŠT pastangas mažiau priklausyti nuo iškastinio kuro, siekiant mažinti jų pažeidžiamumą, susijusį su galimybėmis gauti kuro ir kainų nepastovumu, nes taip jų ekonomika taps atsparesnė ir bus mažiau pažeidžiama išorės sukrėtimų atveju;
(12) svarbu remti UŠT pastangas mažiau priklausyti nuo iškastinio kuro, siekiant mažinti jų pažeidžiamumą, susijusį su galimybėmis gauti kuro ir kainų nepastovumu, nes taip jų ekonomika taps atsparesnė ir bus mažiau pažeidžiama išorės sukrėtimų atveju, ypač turint mintyje darbo vietas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
14 konstatuojamoji dalis
(14) atoki UŠT padėtis trukdo jų konkurencingumui ir todėl svarbu pagerinti UŠT pasiekiamumą;
(14) atoki UŠT padėtis trukdo jų ekonominiam vystymuisi ir todėl svarbu pagerinti UŠT pasiekiamumą;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Sąjunga ir UŠT pripažįsta, kad švietimas yra labai svarbus UŠT tvariam vystymuisi;
(15)  Sąjunga ir UŠT pripažįsta, kad švietimas ir profesinis mokymas yra labai svarbūs UŠT tvariam vystymuisi;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a) svarbiausias bendradarbiavimo tikslas turėtų būti darbo sąlygų, darbo ir profesinių sąjungų teisių padėties gerinimas. Vykdant šį procesą svarbus vaidmuo turėtų tekti profesinėms sąjungoms ir kitiems darbuotojų atstovams;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 konstatuojamoji dalis
(17)  UŠT sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, dengės karštlige Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione ir čikungunija Indijos vandenyno regione, gali turėti didelių neigiamų padarinių sveikatai ir ekonomikai. Dėl epidemijų UŠT ne tik mažėja sergančių gyventojų darbo našumas, bet ir gali smarkiai sumažėti turistų srautai, o turizmas yra labai svarbus daugelio UŠT ekonomikai. Kadangi į UŠT vyksta daug turistų ir darbuotojų migrantų, jie gali infekcines ligas pernešti į UŠT. Ir atvirkščiai, dėl didelių iš UŠT keliaujančių žmonių srautų užkrečiamosios ligos gali pradėti plisti Europoje. Todėl yra svarbu užtikrinti saugų turizmą tai lemiamas veiksnys siekiant UŠT ekonomikos tvarumo, nes ji labai priklauso nuo turizmo;
(17)  UŠT sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, dengės karštlige Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione ir čikungunija Indijos vandenyno regione, gali turėti didelių neigiamų padarinių sveikatai ir ekonomikai. Dėl epidemijų UŠT ne tik mažėja sergančių gyventojų darbo našumas, bet ir gali smarkiai sumažėti turistų srautai, o turizmas yra labai svarbus daugelio UŠT ekonomikai. Kadangi į UŠT vyksta daug turistų ir darbuotojų migrantų, jie gali infekcines ligas pernešti į UŠT. Užtikrinus galimybes lengvai ir reguliariai gauti darbo medicinos paslaugas galima būtų sumažinti ligų protrūkių mastą. Ir atvirkščiai, dėl didelių iš UŠT keliaujančių žmonių srautų užkrečiamosios ligos gali pradėti plisti Europoje. Todėl yra svarbu užtikrinti saugų turizmą tai lemiamas veiksnys siekiant UŠT ekonomikos tvarumo, nes ji labai priklauso nuo turizmo;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Sąjungos ir UŠT asociacija turi būti atsižvelgta į UŠT kultūrų įvairovės ir tapatybių išsaugojimą ir padedama jo siekti;
(18)  Sąjungos ir UŠT asociacija turėtų skirti reikiamą dėmesį UŠT kultūrų įvairovei ir tapatybei ir padėti jas saugoti; Taigi Sąjunga turėtų tinkamai atsižvelgti į UŠT čiabuvių gyventojų teises ir prisidėti prie jų gynimo ir puoselėjimo.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Sąjunga pripažįsta, kad su UŠT svarbu plėtoti aktyvesnę partnerystę, susijusią su geru valdymu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, terorizmu ir korupcija;
(19)  Sąjunga pripažįsta, kad su UŠT svarbu plėtoti aktyvesnę partnerystę, susijusią su geru ekonomikos, socialiniu ir mokesčių valdymu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, terorizmu ir korupcija;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Sąjungos ir UŠT prekyba ir su prekyba susijęs bendradarbiavimas turėtų padėti siekti tvaraus vystymosi tikslo ekonominio bei socialinio vystymosi ir aplinkosaugos srityse;
(20)  Sąjungos ir UŠT prekyba ir su prekyba susijęs bendradarbiavimas turėtų nuolat padėti siekti tvaraus vystymosi tikslo ekonominio bei socialinio vystymosi ir aplinkosaugos srityse;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
21 konstatuojamoji dalis
(21) su pasauliniais pokyčiais susijęs nuolatinis prekybos liberalizavimo procesas plačiai įtraukia Sąjungą, kuri yra pagrindinė UŠT prekybos partnerė, ir jų AKR kaimynus bei kitus ekonominius partnerius;
(21) dėl su pasauliniais pokyčiais susijusio nuolatinio prekybos liberalizavimo proceso, kuris duoda pernelyg mažai naudos mažoms salas apimančioms teritorijoms, Sąjunga, kuri yra pagrindinė UŠT prekybos partnerė, privalo geriau atsižvelgti į UŠT interesus prekybos susitarimuose, kuriuos ji sudaro su kaimyninėmis UŠT šalimis. Tai apima bendrą atsakomybę nuolat į visus partnerystės ar prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, įtraukti būtinų socialinių standartų laikymosi nuostatas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a) kadangi griežto taupymo politika turėjo neigiamą poveikį užimtumui, UŠT ir Sąjunga turi bendradarbiauti siekdamos nutolti nuo šios politikos ir įgyvendinti plataus masto viešųjų investicijų programas, kurios yra vienintelė priemonė deramoms daugumos UŠT ir Sąjungos gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygoms užtikrinti;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
22 konstatuojamoji dalis
(22)  UŠT salų gamtinė aplinka yra trapi, reikalaujanti tinkamos apsaugos, įskaitant tinkamą atliekų tvarkymą. Radioaktyvių atliekų tvarkymas, išskyrus kiek tai susiję su Grenlandija, kuriai Euratomo sutartis netaikoma, yra numatytas Euratomo sutarties 198 straipsnyje ir susijusiuose antrinės teisės aktuose. Dėl kitų atliekų turėtų būti nurodyta, kokios Sąjungos taisyklės turi būti taikomos UŠT;
(22)  UŠT salų gamtinė aplinka yra trapi, reikalaujanti tinkamos apsaugos, įskaitant tinkamą atliekų ir radioaktyviosios taršos tvarkymą. Radioaktyvių atliekų tvarkymas, išskyrus kiek tai susiję su Grenlandija, kuriai Euratomo sutartis netaikoma, yra numatytas Euratomo sutarties 198 straipsnyje ir susijusiuose antrinės teisės aktuose. Dėl kitų atliekų turėtų būti nurodyta, kokios Sąjungos taisyklės turi būti taikomos UŠT. Dėl radioaktyviosios taršos, ypač susijusios su branduoliniais bandymais, turėtų būti nurodyta, kokios Sąjungos taisyklės galėtų būti taikomos UŠT, siekiant tvariai apsaugoti biologinę įvairovę ir gyventojus nuo tokio pobūdžio taršos;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
26 konstatuojamoji dalis
(26) atsižvelgiant į integracijos tikslus ir į pasaulio prekybos pokyčius paslaugų ir įsisteigimo srityje, būtina remti paslaugų rinkos plėtrą ir investicijų galimybes gerinant sąlygas UŠT paslaugoms ir investicijoms patekti į Sąjungos rinką. Šiuo atžvilgiu Sąjunga turėtų siūlyti UŠT palankiausią režimą, nustatytą kitiems prekybos partneriams, taikydama visapusiškas didžiausiojo palankumo statuso sąlygas, ir kartu užtikrinti UŠT lankstesnes prekybos santykių galimybes apribodama UŠT Sąjungai nustatytą režimą tuo, kas nustatyta kitoms didelio masto prekybos ekonomikos šalims;
(26) atsižvelgiant į integracijos tikslus ir į pasaulio prekybos pokyčius paslaugų ir įsisteigimo srityje, būtina remti paslaugų rinkos plėtrą ir investicijų galimybes gerinant sąlygas UŠT paslaugoms ir investicijoms patekti į Sąjungos rinką ir sudarant joms geresnes galimybes sudaryti viešųjų pirkimų sutartis. Šiuo atžvilgiu Sąjunga turėtų siūlyti UŠT palankiausią režimą, nustatytą kitiems prekybos partneriams, taikydama visapusiškas didžiausiojo palankumo statuso sąlygas, ir kartu užtikrinti UŠT lankstesnes prekybos santykių galimybes apribodama UŠT Sąjungai nustatytą režimą tuo, kas nustatyta kitoms didelio masto prekybos ekonomikos šalims;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
28 konstatuojamoji dalis
(28) sanitarijos bei fitosanitarijos priemonės ir prekybos techninės kliūtys gali daryti poveikį prekybai, todėl reikia bendradarbiauti. Prekyba ir su prekyba susijęs bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti konkurencijos politiką ir intelektinės nuosavybės teises, kurios daro poveikį teisingam prekybos pelno paskirstymui;
(28) sanitarijos bei fitosanitarijos priemonės ir prekybos techninės kliūtys gali daryti poveikį prekybai ir užimtumui, todėl reikia bendradarbiauti. Prekyba ir su prekyba susijęs bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti užimtumo politiką, ypač skirtą jaunimui, konkurencijos politiką ir intelektinės nuosavybės teises, kurios daro poveikį teisingam prekybos pelno paskirstymui;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
29 konstatuojamoji dalis
(29) siekiant užtikrinti, kad UŠT galėtų geriausiomis sąlygomis dalyvauti Sąjungos vidaus rinkoje ir regioninėse, subregioninėse bei tarptautinėse rinkose, labai svarbu toliau plėtoti UŠT atitinkamų sričių pajėgumus. Tai apima žmogiškųjų išteklių ir jų gebėjimų vystymą, mažų ir vidutinių įmonių vystymą, ekonomikos sektorių įvairinimą ir tinkamos teisinės sistemos diegimą, siekiant sukurti investicijoms palankią verslo aplinką;
(29) siekiant užtikrinti, kad UŠT galėtų geriausiomis sąlygomis dalyvauti Sąjungos vidaus rinkoje ir regioninėse, subregioninėse bei tarptautinėse rinkose, labai svarbu toliau plėtoti UŠT atitinkamų sričių pajėgumus. Tai apima žmogiškųjų išteklių ir jų gebėjimų vystymą siūlant tinkamą profesinį ir tęstinį mokymą, padedant vystyti mažas ir vidutines įmones, sudarant geresnes galimybes naudotis mikrofinansų priemonėmis ir paskolomis, įvairinant ekonomikos sektorius ir diegiant tinkamą teisinę sistemą, kad būtų sukurta investicijoms palanki verslo aplinka. Šiuo tikslu derinant EPF lėšas ir pagal bendrą ES biudžetą numatytas programas ir priemones, kuriose gali dalyvauti UŠT, būtų galima naudojant sverto poveikį racionalizuoti siūlomas investicijas;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)  UŠT gali tekti itin svarbus vaidmuo kovoje su mokesčių rojais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti, kad būtina siekti tikro skaidrumo finansų sektoriuje;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 konstatuojamoji dalis
(33) 9 ir 82 straipsniuose nustatytose su finansine parama susijusiose procedūrose numatyta perduoti pagrindinę atsakomybę už 11ojo EPF bendradarbiavimo programų kūrimą ir įgyvendinimą konkrečiai UŠT. Turi būti bendradarbiaujama visų pirma laikantis UŠT teritorinių nuostatų ir siekiant remti suprogramuotos veiklos stebėjimą, vertinimą ir auditą. Be to, būtina patikslinti, kad UŠT gali gauti įvairių šaltinių finansavimą, numatytą 76 straipsnyje;
(33) 9 ir 82 straipsniuose nustatytose su finansine parama susijusiose procedūrose numatyta perduoti pagrindinę atsakomybę už 11ojo EPF bendradarbiavimo programų kūrimą ir įgyvendinimą konkrečiai UŠT. Turi būti bendradarbiaujama visų pirma laikantis UŠT teritorinių nuostatų ir siekiant remti suprogramuotos veiklos stebėjimą, vertinimą ir auditą. Be to, būtina patikslinti, kad UŠT gali gauti įvairių šaltinių finansavimą, numatytą 76 straipsnyje, ir kad Komisija, įgyvendindama 88 straipsnio 2a dalyje numatytą UŠT strategiją, turi sudaryti UŠT geresnes sąlygas dalyvauti horizontaliosiose programose;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
34 konstatuojamoji dalis
(34) siekiant priimti programavimo dokumentų rengimo, tolesnių veiksmų, audito, vertinimo, persvarstymo ir įgyvendinimo, taip pat atskaitomybės ir finansinių klaidų taisymo išsamias taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius šio sprendimo IV dalimi. Siekiant atsižvelgti į technologijų vystymąsi ir muitų teisės aktų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais iš dalies keičiami VI priedo priedėliai. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija organizuotų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pat metu tinkamai ir laiku perduoti Tarybai;
(34) siekiant priimti programavimo dokumentų rengimo, tolesnių veiksmų, audito, vertinimo, persvarstymo ir įgyvendinimo, taip pat ataskaitų teikimo ir finansinių klaidų taisymo išsamias taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius šio sprendimo IV dalimi. Siekiant priimti sprendimus leisti taikyti tam tikros UŠT ir šalies, su kuria Sąjunga yra sudariusi ir taiko laisvos prekybos susitarimą, prekių kilmės kumuliaciją, registruotų eksportuotojų sistemos išimtis ir laikinas nukrypti nuo VI priedo nuostatų leidžiančias nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio sprendimo VI priedo. Siekiant atsižvelgti į technologijų vystymąsi ir muitų teisės aktų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami VI priedo priedėliai. Siekiant priimti sprendimus dėl laikino lengvatinio režimo panaikinimo, išankstinių priežiūros priemonių, nurodytų VII priede, ir laikinųjų ir nuolatinių apsaugos priemonių, nurodytų VIII priede, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, atitinkamai, dėl šio sprendimo VII ir VIII priedų.Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Siekiant užtikrinti, kad tie tikslai būtų pasiekti, atsižvelgiama į kiekvienos UŠT tapatybę ir geografinę padėtį, taip pat į jos politinę, ekonominę ir socialinę padėtį.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 2 dalies b punktas
b) ekologiškai tvaraus augimo skatinimui;
b) ekologiškai tvaraus augimo ir ekologiškų darbo vietų skatinimui visose ekologiškai tvaraus augimo sektoriuose;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 straipsnio 1 dalis
1.  Siekdamos stiprinti tarpusavio ryšius, Sąjunga ir UŠT deda pastangas, kad praneštų savo piliečiams apie asociaciją, bei ypač skatindamos UŠT institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir verslininkų ir jų dialogo partnerių Sąjungoje ryšius ir bendradarbiavimą.
1.  Siekdamos stiprinti tarpusavio ryšius, Sąjunga ir UŠT deda pastangas, kad praneštų savo piliečiams apie asociaciją ir iš jos gaunamą abipusę naudą, bei ypač skatindamos UŠT institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir verslininkų ir jų dialogo partnerių Sąjungoje ryšius ir bendradarbiavimą. Taigi Sąjunga užtikrina, kad UŠT turėtų galimybę tinkamai dalyvauti informacijos ir komunikacijos programose, ypač susijusiose su „Europe Direct“ informacijos centrais, siekiant Sąjungą priartinti prie jos piliečių, gyvenančių UŠT.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija užtikrina, kad partnerystės su UŠT būtų skatinamos įgyvendinant visas Sąjungos programas ir priemones, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą, kaip nurodyta 88 straipsnyje.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 straipsnio 3 dalis
3.  Asociacijos tikslas – remti UŠT ir kitų partnerių bendradarbiavimą šio sprendimo antroje ir trečioje dalyse nurodytose bendradarbiavimo srityse. Šiuo atžvilgiu asociacijos tikslas – skatinti UŠT ir Sutarties 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų, jų kaimyninių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) ir AKR nepriklausančių valstybių bendradarbiavimą. Siekdama šio tikslo Sąjunga pagerina įvairių ES finansinių priemonių remiamą bendradarbiavimo programų koordinavimą ir sinergiją.
3.  Asociacijos tikslas – remti UŠT ir kitų partnerių bendradarbiavimą šio sprendimo antroje ir trečioje dalyse nurodytose bendradarbiavimo srityse. Šiuo atžvilgiu asociacijos tikslas – skatinti UŠT ir Sutarties 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų, jų kaimyninių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) ir AKR nepriklausančių valstybių bendradarbiavimą. Siekdama šio tikslo Sąjunga pagerina įvairių ES finansinių priemonių, įskaitant teritorinio bendradarbiavimo programas, įgyvendinamas pagal sanglaudos politiką, remiamą bendradarbiavimo programų koordinavimą ir sinergiją. Be to, Sąjunga įtraukia UŠT į savo vedamą politinį dialogą su kaimyninėmis UŠT šalimis ir informuoja UŠT apie AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbotvarkę, taip pat apie jos priimtas rezoliucijas ar rekomendacijas. Valstybės narės ir Komisija, be kita ko, remia visus UŠT valdžios institucijų prašymus stebėtojų teisėmis dalyvauti plenarinėse AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijose laikantis Asamblėjos darbo tvarkos taisyklių.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 straipsnio 4 dalies d punktas
d)  UŠT dalyvavimą regioninės integracijos organizacijų vykdomoje regioninių rinkų plėtroje;
d)  UŠT dalyvavimą regioninės integracijos organizacijų vykdomoje regioninių organizacijų ir regioninių rinkų plėtroje;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Prireikus UŠT surengia dialogą ir konsultacijas su tokiomis institucijomis ir įstaigomis:
2.  Prireikus UŠT surengia dialogą ir konsultacijas su tokiomis institucijomis, parlamento nariais ir įstaigomis:
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa) parlamento nariai, atstovaujantys UŠT nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  UŠT organizacijos, pavyzdžiui, Užjūrio šalių ir teritorijų asociacija (UŠTA);
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) parlamento nariai, atstovaujantys UŠT nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a)  Toks dialogas suteikia UŠT galimybę gauti informacijos apie įvairias regionines horizontalias programas ir vykdomus EPF regioninius projektus tam, kad jos galėtų juose dalyvauti.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 straipsnio 1 dalis a punktas
a)  UŠT ir ES dialogo forumas (UŠT ir ES forumas), renkasi kasmet; į jį sukviečiami UŠT valdžios institucijos, valstybių narių ir Komisijos atstovai. Europos Parlamento nariai, EIB ir atokiausių regionų atstovai prireikus yra įtraukiami į UŠT ir ES forumo darbą;
a)  UŠT ir ES dialogo forumas (UŠT ir ES forumas), renkasi kasmet; į jį sukviečiami UŠT valdžios institucijos, UŠT išrinkti parlamento nariai, valstybių narių ir Komisijos atstovai. Kviečiami ir Europos Parlamento nariai. EIB atstovai, atokiausių regionų atstovai ir kaimyninės valstybės (AKR ir ne AKR valstybės) prireikus įtraukiami į UŠT ir ES forumo darbą;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  Komisija, UŠT ir valstybės narės, su kuriomis jos yra susijusios, reguliariai surengia trišales konsultacijas. Šios konsultacijos paprastai rengiamos keturis kartus per metus Komisijos iniciatyva arba UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, prašymu.
b)  Komisija, UŠT ir valstybės narės, su kuriomis jos yra susijusios, reguliariai rengia trišales konsultacijas. Šios konsultacijos rengiamos bent keturis kartus per metus ir kai prireikia Komisijos iniciatyva arba vienos ar kelių UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, prašymu.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
15 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) parama MVĮ, vykdančioms tvarią ekonominę veiklą, ypač mokslinių tyrimų, žemės ūkio, amatų ir turizmo sektoriuose, kurie naudoja vietos ekosistemų išteklius;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 straipsnio b punktas
b) ekonominės ir socialinės veiklos, pvz., žuvininkystės ir akvakultūros, turizmo, jūrų transporto, derinimu su jūrų ir pakrančių zonų potencialu, susijusiu su atsinaujinančiąja energija, žaliavomis, ir kartu atsižvelgiant į klimato kaitos ir žmogaus veiklos poveikį.
b) ekonominės ir socialinės veiklos, pvz., žuvininkystės ir akvakultūros, žemės ūkio, turizmo, jūrų ir oro transporto, pramonės, kasybos ir aplinkotvarkos, derinimu su jūrų ir pakrančių zonų potencialu, susijusiu su atsinaujinančiąja energija ir žaliavomis, kartu atsižvelgiant į klimato kaitos ir taršos iš sausumoje esančių šaltinių, susijusios su žmogaus veikla ir gyvulininkyste, poveikį.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
19 straipsnio 1 dalies c punktas
c) nedarant poveikio esamiems ar būsimiems Sąjungos ir UŠT dvišaliams žuvininkystės partnerystės susitarimams ES ir UŠT siekia reguliariai tarpusavyje konsultuotis gyvųjų jūrų išteklių apsaugos ir valdymo klausimais ir keistis informacija apie esamą išteklių būklę per atitinkamas 13 straipsnyje numatytas asociacijos institucijas.
c) nedarant poveikio esamiems ar būsimiems Sąjungos sudarytiems žuvininkystės partnerystės susitarimams, Sąjunga ir UŠT siekia reguliariai tarpusavyje konsultuotis gyvųjų jūrų išteklių apsaugos ir valdymo klausimais ir keistis informacija apie esamą išteklių būklę per atitinkamas 13 straipsnyje numatytas asociacijos institucijas.
Pakeitimas 37
Sprendimo projektas
19 straipsnio 2 dalies b punktas
b) žuvininkystės išteklių apsaugos dialogu ir bendradarbiavimu, įskaitant kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemones, ir veiksmingu bendradarbiavimu su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir jų viduje. Dialogas ir bendradarbiavimas apima kontrolės ir tikrinimo schemas, paskatas ir įpareigojimus, kad ilgainiui žuvininkystė ir pakrančių aplinka būtų valdomi veiksmingiau.
b) žuvininkystės išteklių apsaugos dialogu ir bendradarbiavimu, įskaitant kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemones, ir veiksmingu bendradarbiavimu su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir jų viduje. Dialogas ir bendradarbiavimas apima kontrolės ir tikrinimo schemas, paskatas ir įpareigojimus, kad ilgainiui žuvininkystė ir pakrančių aplinka būtų valdomi veiksmingiau. Kai vedamas dialogas ir bendradarbiaujama, Komisija taip pat aktyviau skatina tvarų žuvininkystės valdymą, remdama vietos stebėsenos ir priežiūros sistemas ir sudarydama partnerystės susitarimus su UŠT, susijusiomis su Sąjunga.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
20 straipsnio 2 dalis
2.  Vandens tiekimo ir sanitarijos sektoriaus srityje ypatingas dėmesys skiriamas galimybei naudotis geriamojo vandens tiekimu ir sanitarijos paslaugomis menkai išvystytos infrastruktūros vietovėse; tai tiesiogiai padeda vystyti žmogiškuosius išteklius, nes gerinama sveikata ir didinamas darbo našumas.
2.  Vandens tiekimo ir sanitarijos sektoriaus srityje ypatingas dėmesys skiriamas galimybei naudotis geriamojo vandens tiekimu ir sanitarijos paslaugomis menkai išvystytos infrastruktūros vietovėse ar vietovėse, kuriose yra gaivalinių nelaimių grėsmė; tai tiesiogiai padeda vystyti žmogiškuosius išteklius, nes gerinama sveikata ir didinamas darbo našumas.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
21 straipsnis
Siekiant asociacijos tikslų atliekų tvarkymo srities bendradarbiavimas gali būti susijęs su skatinimu naudoti geriausią aplinkos apsaugos praktiką visose operacijose, susijusiose su atliekų tvarkymu, įskaitant atliekų mažinimą, perdirbimą arba kitus procesus, susijusius su antrinių žaliavų gavyba ir atliekų šalinimu.

Siekiant asociacijos tikslų atliekų tvarkymo srities bendradarbiavimas gali būti susijęs su skatinimu naudoti geriausią aplinkos apsaugos praktiką visose operacijose, susijusiose su žmonių ar gyvūninės kilmės atliekų tvarkymu, įskaitant atliekų mažinimą, perdirbimą arba kitus procesus, susijusius su antrinių žaliavų gavyba ir atliekų šalinimu.

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
25 straipsnio 2 dalies b punktas
b) vežimą keliais, geležinkeliais, oro, jūrų arba vidaus vandenų keliais;
b) viešojo ir kitas tvaraus transporto rūšis vežant keliais, vežimą geležinkeliais, oro, jūrų arba vidaus vandenų keliais;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
29 straipsnis
Siekiant asociacijos tikslų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų srities bendradarbiavimu siekiama skatinti UŠT inovacijas ir ekonominį augimą, taip pat gerinti piliečių ir įmonių kasdienę veiklą, taip pat skatinti prieinamumą neįgaliesiems. Bendradarbiavimu visų pirma siekiama padidinti UŠT reguliavimo gebėjimus ir gali būti remiama IRT tinklų ir paslaugų plėtra naudojant šias priemones:

Siekiant asociacijos tikslų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų srities bendradarbiavimu siekiama skatinti UŠT inovacijas ir ekonominį augimą, bendradarbiavimą, žodžio laisvę ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat gerinti piliečių ir įmonių kasdienę veiklą ir skatinti prieinamumą neįgaliesiems. Bendradarbiavimu visų pirma siekiama padidinti UŠT reguliavimo gebėjimus ir gali būti remiama IRT tinklų ir paslaugų plėtra naudojant šias priemones:

a) nuspėjamos reguliavimo aplinkos, kuri neatsiliktų nuo technologijų vystymosi, skatintų ekonomikos augimą ir inovacijas, konkurenciją ir vartotojų apsaugą, sukūrimas;
a) nuspėjamos reguliavimo aplinkos, kuri neatsiliktų nuo technologijų vystymosi, skatintų ekonomikos augimą ir inovacijas, konkurenciją ir vartotojų apsaugą, sukūrimą;
b) dialogas įvairiais politiniais klausimais, susijusiais su informacinės visuomenės skatinimu ir stebėjimu;
b) dialogą įvairiais politiniais klausimais, susijusiais su informacinės visuomenės skatinimu ir stebėjimu;
c) keitimasis informacija apie standartus ir sąveikos klausimus;
c) keitimąsi informacija apie standartus ir sąveikos klausimus;
d) bendradarbiavimo IRT mokslinių tyrimų srityje ir IRT pagrįstų mokslinių tyrimų infrastruktūrų rėmimas;
d) bendradarbiavimo IRT mokslinių tyrimų srityje ir IRT pagrįstų mokslinių tyrimų infrastruktūrų rėmimą;
e) paslaugų ir taikomųjų programų kūrimas didelį poveikį visuomenei turinčiose srityse.
e) paslaugų ir taikomųjų programų kūrimą didelį poveikį visuomenei turinčiose srityse, tokiose kaip švietimas ir profesinis mokymas.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 dalies įžanginė dalis
Siekiant asociacijos tikslų mokslinių tyrimų ir naujovių srities bendradarbiavimas gali apimti mokslą ir technologijas, įskaitant informacijos ir ryšių technologijas, siekiant prisidėti prie UŠT tvaraus vystymosi ir skatinti UŠT kompetenciją bei pramonės konkurencingumą. Pirmiausia bendradarbiavimas gali būti susijęs su:

Siekiant asociacijos tikslų mokslinių tyrimų ir naujovių srities bendradarbiavimas gali apimti mokslą, švietimą ir technologijas, įskaitant informacijos ir ryšių technologijas, siekiant prisidėti prie UŠT tvaraus vystymosi ir skatinti UŠT verslo, ypač MVĮ, kompetenciją bei konkurencingumą. Pirmiausia bendradarbiavimas gali būti susijęs su:

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 straipsnio b punktas
b)  UŠT politikos ir institucijų stiprinimu ir suderintais veiksmais vietos, nacionaliniu ar regionų lygmenimis, siekiant plėtoti mokslo, technologijų ir inovacijų diegimo veiksmus ir jų taikymą;
b)  UŠT politikos ir institucijų stiprinimu ir suderintais veiksmais vietos, nacionaliniu ar regionų lygmenimis, siekiant plėtoti mokslo, švietimo, technologijų ir inovacijų diegimo veiksmus ir jų taikymą;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 straipsnio d punktas
d) atskirų UŠT tyrėjų, mokslinių tyrimų organizacijų ir juridinių asmenų dalyvavimu bendradarbiavimo sistemoje, susijusioje su Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis;
d) atskirų UŠT tyrėjų, mokslinių tyrimų organizacijų, MVĮ ir juridinių asmenų dalyvavimu bendradarbiavimo sistemoje, susijusioje su Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumo programomis;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
30 straipsnio e punktas
e)  UŠT tyrėjų mokymu bei tarptautiniu judumu ir mainais.
e)  UŠT tyrėjų ir studentų mokymu bei tarptautiniu judumu ir tyrėjų bei studentų mainais.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
31 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjunga užtikrina, kad UŠT fiziniai asmenys, kaip apibrėžta 49 straipsnyje, gali dalyvauti Sąjungos iniciatyvose, susijusiose su jaunimu, tuo pačiu pagrindu kaip ir valstybių narių piliečiai.
1.  Sąjunga užtikrina, kad UŠT fiziniai asmenys, kaip apibrėžta 49 straipsnyje, dalyvautų Sąjungos iniciatyvose ir programose, susijusiose su jaunimu, tuo pačiu pagrindu kaip ir valstybių narių piliečiai.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
31 straipsnio 2 dalis
2.  Asociacijos tikslas stiprinti UŠT ir Sąjungoje gyvenančio jaunimo ryšius, be kita ko, skatinant UŠT jaunimo judumą mokymosi tikslais ir puoselėjant jaunimo tarpusavio supratimą.
2.  Asociacijos tikslas stiprinti UŠT ir Sąjungoje gyvenančio jaunimo ryšius, be kita ko, skatinant UŠT jaunimo mainus ir judumą švietimo, pirminio, profesinio ir tęstinio mokymosi tikslais ir puoselėjant mokymąsi skirtingų kultūrų aplinkoje ir jaunimo tarpusavio supratimą.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl sprendimo
31 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Sąjunga ir UŠT bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad jaunimas aktyviai dalyvautų darbo rinkoje ir tokiu būdu būtų užkertamas kelias jaunimo nedarbui.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl sprendimo
32 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa) darbo patirties galimybių užtikrinimą studentams, nes tokiu būdu galima sudaryti galimybes jaunimui plėtoti naudingus įgūdžius darbo rinkoje;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl sprendimo
32 straipsnio 1 dalies b punktas
b) paramą UŠT, skirtą švietimo politikai apibrėžti ir įgyvendinti.
b) paramą UŠT, skirtą švietimo ir formaliojo mokymo bei savišvietos profesinio mokymo srityje politikai apibrėžti ir įgyvendinti;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl sprendimo
32 straipsnio 2 dalis
2.  Sąjunga užtikrina, kad UŠT fiziniai asmenys, kaip apibrėžta 49 straipsnyje, galėtų dalyvauti Sąjungos švietimo iniciatyvose tuo pačiu pagrindu kaip ir valstybių narių piliečiai.
2.  Sąjunga užtikrina, kad UŠT fiziniai asmenys, kaip apibrėžta 49 straipsnyje, dalyvautų Sąjungos švietimo ir profesinio mokymo iniciatyvose, ypač programoje „Erasmus visiems“.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl sprendimo
32 straipsnio 3 dalis
3.  Sąjunga užtikrina, kad UŠT švietimo įstaigos ir institutai galėtų dalyvauti Sąjungos su švietimu susijusiose bendradarbiavimo iniciatyvose tuo pačiu pagrindu kaip ir valstybių narių švietimo įstaigos ir institutai.
3.  Sąjunga užtikrina, kad UŠT švietimo ir profesinio mokymo įstaigos ir institutai galėtų dalyvauti Sąjungos su švietimu ir profesiniu mokymu susijusiose bendradarbiavimo iniciatyvose tuo pačiu pagrindu kaip ir valstybių narių švietimo ir profesinio mokymo įstaigos ir institutai.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjunga ir UŠT palaiko užimtumo ir socialinės politikos srities dialogą siekdamos prisidėti prie UŠT ekonominio ir socialinio vystymosi ir deramo darbo skatinimo UŠT ir jų vietos regionuose. Tokiu dialogu taip pat siekiama remti UŠT valdžios institucijų pastangas plėtoti šios srities politiką ir teisės aktus.
1.  Sąjunga ir UŠT palaiko užimtumo ir socialinės politikos srities dialogą siekdamos prisidėti prie UŠT ekonominio ir socialinio vystymosi ir deramo darbo ir socialinės įtraukties ekologiškoje ekonomikoje skatinimo UŠT ir jų vietos regionuose. Tokiu dialogu taip pat siekiama remti UŠT valdžios institucijų pastangas plėtoti šios srities politiką ir teisės aktus.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 straipsnio 2 dalis
2.  Dialogas daugiausia palaikomas keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, susijusia su užimtumo ir Sąjungos ir UŠT abipusio intereso socialine politika ir teisės aktais. Šiuo klausimu taip pat atsižvelgiama į tokias sritis kaip, pvz., kvalifikacijos kėlimas, socialinė apsauga, socialinis dialogas, lygios galimybės, nediskriminavimas ir prieinamumas neįgaliesiems, sveikata ir sauga darbe ir kiti darbo standartai.
2.  Dialogas daugiausia palaikomas keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, susijusia su užimtumo ir Sąjungos ir UŠT abipusio intereso socialine politika ir teisės aktais. Turi būti sudaromos sąlygos darbo vietoms kurti, visų pirma MVĮ, skatinant taikyti aukštus socialinius standartus. Dialogas turi būti palankus visoms naujoviškoms priemonėms, kuriomis saugojama aplinka ir darbuotojų bei piliečių sveikata ir kurių tikslas – sukurti darbo vietas tose srityse, kuriose UŠT turi privalumų, pvz., biologinės įvairovės, naudingųjų iškasenų, naujųjų technologijų ir su prieinamumo gerinimu susijusių sričių. Šiuo klausimu, numatant būsimus įgūdžių poreikius, taip pat atsižvelgiama į tokias sritis kaip, pvz., kvalifikacijos kėlimas, darbo rinkos poreikius galinčios patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos rengimas, socialinė apsauga, socialinis dialogas, lygios galimybės, nediskriminavimas ir prieinamumas neįgaliesiems, sveikata ir sauga darbe ir kiti darbo standartai.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Sąjunga ir UŠT bendradarbiauja siekdamos keistis geriausia aktyvios darbo rinkos politikos, tvirto socialinio dialogo, darbo standartų ir socialinės apsaugos praktika, kad būtų apsaugomos darbuotojų teisės.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Sąjunga ir UŠT bendradarbiauja siekdamos užtikrinti tinkamą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą visapusiškai taikant lankstumo garantijų principus ir spręsti darbo rinkos susiskaidymo problemą užtikrinant tinkamą socialinę asmenų pereinamuoju laikotarpiu arba darbuotojų, dirbančių pagal laikinąsias ar ne viso darbo laiko darbo sutartis, apsaugą kartu suteikiant galimybių dalyvauti mokymuose, kilti tarnyboje ir dirbti visą darbo laiką.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Gyventojų skaičiaus mažėjimas, įskaitant protų nutekėjimą ir jaunimo emigraciją ieškant darbo, yra problema daugeliui UŠT, todėl ES ir UŠT bendradarbiauja siekdamos apsaugoti darbuotojų migrantų teises darbo rinkoje.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 a straipsnis (naujas)
33a straipsnis

Laisvas darbuotojų judėjimas

1.  Sąjungos valstybės narės, laikydamosi visuomenės sveikatą, visuomenės saugą ir viešąją tvarką reglamentuojančių nuostatų, jokiais būdais nediskriminuoja UŠT darbuotojų užimtumo, darbo užmokesčio ir darbo sąlygų srityse;
2.  UŠT valdžios institucijos užtikrina darbuotojams iš valstybių narių sąlygas, kurios nėra prastesnės už trečiųjų šalių piliečiams sudarytas sąlygas, ir nediskriminuoja valstybių narių piliečių. Tačiau UŠT valdžios institucijos, siekdamos skatinti vietinį užimtumą, gali priimti teisės aktus, kad padėtų vietos darbuotojams. Tokiu atveju UŠT valdžios institucijos Komisijai praneša apie savo priimtus teisės aktus, kad ji galėtų apie juos informuoti valstybes nares.
3.  Šis straipsnis netaikomas valstybės tarnybos darbo vietoms.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl sprendimo
33 b straipsnis (naujas)
33b straipsnis

Socialinis dialogas ir socialinės demokratijos plėtojimas

Siekiant asociacijos tikslų, socialinį dialogą skatinti ir socialinę demokratiją plėtoti gali padėti tokios priemonės:

– veiksmai, kuriais užtikrinamas socialinių partnerių mokymas,
– veiksmai, padedantys bendrauti ir sukurti erdves, skirtas socialiniam dialogui ir socialinei demokratijai skatinti ir plėtoti,
– veiksmai, kurie padeda keistis gerąją socialine patirtimi regionų ir vietos lygmenimis.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl sprendimo
34 straipsnio a punktas
a) kovos su tarpvalstybiniais pavojais sveikatai, pvz., užkrečiamosiomis ligomis, pasirengimo ir reagavimo pajėgumų stiprinimo veiksmus, kurie turėtų būti pagrįsti esamomis struktūromis ir skirti reaguoti į neįprastus įvykius;
a) kovos su tarpvalstybiniais pavojais sveikatai, pvz., užkrečiamosiomis ligomis, pasirengimo ir reagavimo pajėgumų stiprinimo veiksmus, kurie turėtų būti pagrįsti esamomis struktūromis ir darbo medicina ir skirti reaguoti į neįprastus įvykius;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl sprendimo
34 straipsnio a a punktas (naujas)
aa)  Sąjunga ir UŠT organizuoja keitimąsi geriausia patirtimi siekdamos pagerinti darbo vietų veiksmingumą. Svarbu užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų taikoma prevencijos politika ir jie galėtų veiksmingai pasinaudoti jų pagrindine teise į sveikatos apsaugą.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl sprendimo
34 straipsnio b punktas
b) pajėgumų stiprinimą regionų lygmeniu tobulinant visuomenės sveikatos tinklus, sudarant palankesnes sąlygas ekspertams keistis informacija ir skatinant tinkamą mokymą;
b) pajėgumų stiprinimą regionų lygmeniu tobulinant visuomenės sveikatos tinklus, sudarant palankesnes sąlygas ekspertams keistis informacija ir skatinant tinkamą mokymą ir nuotolinės medicinos įdiegimą;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl sprendimo
34 a straipsnis (naujas)
34a straipsnis

Darbuotojų sveikata ir sauga

Siekiant asociacijos tikslų privalomas bendradarbiavimo darbuotojų sveikatos ir saugos srityje tikslas – padidinti UŠT gebėjimus ligų prevencijos ir nelaimingų atsitikimų darbe klausimais tokiomis priemonėmis:

– veiksmais, kuriais siekiama atlikti tyrimus ir ekspertizes darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais, atsižvelgiant į atitinkamoms teritorijoms būdingą riziką,
– pagalba modernizuojant darbuotojų sveikatos ir saugos srities teisės aktus,
– parama rengiant profesinės rizikos prevencijos kampanijas.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl sprendimo
38 straipsnio antraštinė dalis
Kultūros paveldo vietovių ir istorinių paminklų apsauga

Kultūros paveldas ir istoriniai paminklai

Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl sprendimo
38 straipsnio įžanginė dalis
Siekiant asociacijos tikslų kultūros paveldo vietovių ir istorinių paminklų srities bendradarbiavimu siekiama sudaryti sąlygas keistis patirtimi ir geriausia praktika:

Siekiant asociacijos tikslų kultūros paveldo vietovių ir istorinių paminklų srities bendradarbiavimu siekiama sudaryti sąlygas keistis patirtimi ir geriausia praktika ir tvariai didinti šių vietovių potencialą:

Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl sprendimo
38 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Vykdant bendradarbiavimą taip pat gali būti siekiama gilinti žinias ir gerinti UŠT materialiojo ir nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir statusą.

Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl sprendimo
44 a straipsnis (naujas)
44a straipsnis

Derybos dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis

Vykdydama derybas dėl prekybos susitarimo su trečiąją šalimi, Sąjunga stengiasi, kad lengvatiniai muitų tarifai, taikomi Sąjungos produktams, būtų taikomi ir UŠT pagamintiems produktams.

Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl sprendimo
54 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jei prekybos susitarimai, dėl kurių vyksta derybos su trečiosiomis šalimis, gali kelti grėsmę tradiciniams UŠT sektoriams, Komisija atlieka išankstinius galimų padarinių poveikio vertinimus, vadovaudamasi Tarptautinės darbo organizacijos ir JT nustatytais kriterijais. Prieš sudarydama minėtuosius tarptautinius susitarimus Komisija perduoda atliktus išankstinius poveikio vertinimus Europos Parlamentui, Tarybai ir UŠT vietos ar regionų valdžios institucijoms.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl sprendimo
57 straipsnio 1 dalies b punktas
b) lengvinant prekybos ar investicijų kliūčių šalinimą, kiek tai susiję su klimato kaitos poveikiui mažinti ypač svarbiomis prekėmis ir paslaugomis, pavyzdžiui, tvaria atsinaujinančiąja energiją, energiją tausojančiais produktais ir paslaugomis, be kita ko, sukuriant politikos sistemas, padedančias diegti geriausias turimas technologijas ir skatinant standartus, kuriais reaguojama į aplinkos ir ekonominius poreikius ir mažinamos prekybos techninės kliūtys;
b) lengvinant prekybos ar investicijų kliūčių šalinimą, kiek tai susiję su klimato kaitos poveikiui mažinti ypač svarbiomis prekėmis ir paslaugomis, pavyzdžiui, tvaria atsinaujinančiąja energiją, energiją tausojančiais produktais ir paslaugomis, be kita ko, sukuriant politikos sistemas, padedančias diegti geriausias turimas technologijas ir skatinant standartus, kuriais reaguojama į aplinkos, socialinius ir ekonominius poreikius ir mažinamos prekybos techninės kliūtys;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl sprendimo
57 straipsnio 1 dalies c punktas
c) skatinant prekybą prekėmis, kuriomis tobulinamos socialinės sąlygos ir aplinkai palanki praktika, įskaitant prekes, kurioms taikomos savanoriškos tvarumo užtikrinimo programos, pavyzdžiui, sąžiningos ir etiškos prekybos schemos, ekologiniai ženklai ir iš gamtos išteklių pagamintų produktų sertifikavimo sistemos;
c) skatinant prekybą prekėmis, kuriomis tobulinamos socialinės sąlygos ir aplinkai palanki praktika, įskaitant prekes, kurioms taikomos savanoriškos tvarumo užtikrinimo programos, pavyzdžiui, sąžiningos ir etiškos prekybos schemos, ekologiniai ir socialiniai ženklai ir iš gamtos išteklių pagamintų produktų sertifikavimo sistemos;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl sprendimo
62 straipsnis
Siekiant asociacijos tikslų vartotojų politikos, vartotojų sveikatos apsaugos ir prekybos srities bendradarbiavimas gali apimti vartotojų politikos ir vartotojų sveikatos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimą, siekiant išvengti nereikalingų kliūčių prekybai.

Siekiant asociacijos tikslų vartotojų politikos, vartotojų sveikatos apsaugos ir prekybos srities bendradarbiavimas gali apimti galimybes laikinai pripažinti UŠT nustatytas taisykles ir procedūras ir vartotojų politikos ir vartotojų sveikatos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimą, siekiant išvengti nereikalingų kliūčių prekybai.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl sprendimo
68 straipsnio a punktas
a)  UŠT gebėjimų nustatyti ir įgyvendinti politiką, būtiną prekybai prekėmis ir paslaugomis vystyti, stiprinimą;
a)  UŠT gebėjimų nustatyti ir įgyvendinti politiką, būtiną prekybai prekėmis ir paslaugomis vystyti, stiprinimą, būtent naudojant naujas informacines ir ryšių technologijas;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl sprendimo
68 straipsnio b punktas
b)  UŠT pastangų sukurti tinkamas teisinę, reguliavimo ir institucinę sistemas ir nustatyti būtinas administracines procedūras skatinimą;
b)  UŠT pastangų sukurti tinkamas teisinę, reguliavimo ir institucinę sistemas ir nustatyti būtinas administracines procedūras skatinimą, siekiant sudaryti sąlygas socialiniams standartams gerinti ir socialiniam klimatui, kuris būtų palankus augimui, sukurti;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl sprendimo
68 straipsnio d punktas
d) rinkos ir produktų vystymo, įskaitant produkto kokybės gerinimo, palengvinimą;
d) rinkos ir produktų vystymo ir įvairinimo, įskaitant produkto kokybės gerinimo, palengvinimą;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl sprendimo
68 straipsnio e punktas
e) žmogiškųjų išteklių ir profesinių įgūdžių, susijusių su prekyba prekėmis ir paslaugomis, vystymo pagalbą;
e) žmogiškųjų išteklių ir profesinių įgūdžių, susijusių su prekyba prekėmis ir paslaugomis, vystymo pagalbą siūlant tinkamus mokymus;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl sprendimo
68 straipsnio f punktas
f) verslo tarpininkų gebėjimų teikti UŠT įmonėms paslaugas, susijusias su jų eksporto veikla, pavyzdžiui, rinkos tyrimus, stiprinimą;
f) verslo tarpininkų gebėjimų teikti UŠT įmonėms paslaugas, susijusias su jų eksporto veikla, pavyzdžiui, rinkos tyrimus, stiprinimą, geriau panaudojant naujas technologijas;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl sprendimo
79 straipsnio 2 dalis
2.  Sąjunga remia UŠT pastangas rengti patikimus su tomis sritimis susijusius statistikos duomenis.
2.  Sąjunga remia UŠT pastangas rengti patikimus su tomis sritimis susijusius statistikos duomenis. Ji taip pat remia UŠT pastangas, dedamas siekiant pagerinti savo makroekonominių rodiklių palyginamumą, visų pirma skaičiuojant perkamosios galios paritetą.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl sprendimo
80 straipsnio 2 dalis
2.  UŠT iniciatyva gali būti finansuojamos studijos arba techninės pagalbos priemonės, susijusios su programavimo dokumentuose numatytos veiklos įgyvendinimu. Komisija gali nuspręsti finansuoti tokius veiksmus iš programuojamos pagalbos lėšų arba iš techninio bendradarbiavimo priemonėms numatyto paketo.
2.  UŠT iniciatyva gali būti finansuojamos studijos arba techninės pagalbos priemonės, susijusios su šiame sprendime numatytos veiklos įgyvendinimu. Komisija gali nuspręsti finansuoti tokius veiksmus iš programuojamos pagalbos lėšų arba iš techninio bendradarbiavimo priemonėms numatyto paketo.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl sprendimo
80 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija bent kartą per metus organizuoja regioninių ir įgaliotųjų įgaliojimus suteikiančių pareigūnų techninį susitikimą (pageidautina jį organizuoti kaip ES ir UŠT forumo tęsinį), kad būtų stiprinamas techninis institucijų dialogas ir racionalizuojamas lėšų programavimas bei panaudojimas.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl sprendimo
82 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisija užtikrina, kad programavimo taisyklėse būtų atsižvelgiama į ribotus UŠT žmogiškuosius ir administracinius išteklius, taip pat į jų ir valstybės narės, su kuria jos yra susijusios, institucinius ryšius.

Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl sprendimo
82 straipsnio 5 dalis
5.  UŠT institucijos ir Komisija bendrai atsako už programavimo dokumento patvirtinimą.
5.  UŠT institucijos ir Komisija bendrai atsako už programavimo dokumento patvirtinimą. Todėl UŠT, atitinkama valstybė narė ir Komisija vykdo keitimąsi nuomonėmis dėl programavimo dokumento. Vykdant šį keitimąsi nuomonėmis rengiami regioninių įgaliojimus suteikiančių pareigūnų ir visų Komisijos tarnybų, taip pat biurų ir delegacijų, dalyvaujančių atliekant programavimą, atstovų techniniai susitikimai, kurie, jei įmanoma, pratęsia UŠT ir ES forumo dialogą.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl sprendimo
83 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija skiria lėšas UŠT iš 11-ojo EPF bet kuriuo iš 11-ojo EPF finansiniame reglamente nustatytų būdų, laikydamasi šiame sprendime nustatytų sąlygų ir to sprendimo įgyvendinimo priemonių. Šiuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimus su atitinkamomis UŠT institucijomis.
1.  Komisija skiria lėšas UŠT iš 11-ojo EPF bet kuriuo iš 11-ojo EPF finansiniame reglamente nustatytų būdų, laikydamasi šiame sprendime nustatytų sąlygų ir to sprendimo įgyvendinimo priemonių. Šiuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimus su atitinkamomis UŠT institucijomis ir rengia regioninių įgaliojimus suteikiančių pareigūnų ir visų Komisijos tarnybų, taip pat biurų ir delegacijų, dalyvaujančių atliekant programavimą, atstovų techninius susitikimus, kurie, jei įmanoma, pratęsia UŠT ir ES forumo dialogą.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl sprendimo
84 straipsnio 8 dalis
8.  Komisija Komitetui praneša apie programavimo dokumentų pažangos stebėjimą, vertinimą ir auditą.
8.  Komisija Komitetui ir Europos Parlamentui tuo pačiu metu praneša apie programavimo dokumentų pažangos stebėjimą, vertinimą ir auditą.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl sprendimo
88 straipsnio 2 dalis
2.  UŠT taip pat turi teisę gauti paramą pagal Sąjungos bendradarbiavimo su kitomis šalimis, visų pirma besivystančiomis šalimis, programas atsižvelgiant į šių programų taisykles, tikslus ir priemones.
2.  UŠT taip pat gauna paramą pagal Sąjungos bendradarbiavimo su kitomis šalimis programas atsižvelgiant į šių programų taisykles, tikslus ir priemones.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl sprendimo
88 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Siekdama užtikrinti tinkamą ir veiksmingą UŠT dalyvavimą įvairiose horizontaliosiose Sąjungos programose, Komisija pradeda taikyti visapusišką UŠT strategiją ir kiekviename savo generaliniame direktorate sukuria už UŠT atsakingo pareigūno etatą. Šie už UŠT atsakingi pareigūnai dalyvauja rengiant kiekvienos programos metines darbo programas, visų pirma vykdydami tarpžinybines konsultacijas, siekdami užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į UŠT poreikius ir konkretų jų pobūdį. Be to, Komisija nedelsdama praneša UŠT apie skelbimus teikti pasiūlymus pagal įvairias horizontaliąsias programas.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl sprendimo
89 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šio sprendimo taisyklės, per 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo ir iš dalies pakeičiant VI priedo priedėlius, siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą ir muitų teisės aktų pokyčius, laikantis 90 straipsnyje nustatytos procedūros.
1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šio sprendimo taisyklės, per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo ir iš dalies pakeičiant VI priedo priedėlius, siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą ir muitų teisės aktų pokyčius, laikantis 90 straipsnyje nustatytos procedūros.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl sprendimo
90 straipsnio 3 dalis
3.  Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 89 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
3.  Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 89 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
Taryba, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, per pagrįstą laikotarpį iki galutinio sprendimo priėmimo informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl sprendimo
90 straipsnio 4 dalis
4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį praneša Tarybai.
4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl sprendimo
90 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Jei Taryba ketina pareikšti prieštaravimą, ji informuoja Europos Parlamentą per pagrįstą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotąjį aktą, dėl kurio ji rengiasi pareikšti prieštaravimą, bei galimas prieštaravimo priežastis.

Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl sprendimo
90 a straipsnis (naujas)
90a straipsnis

Skubos procedūra

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
2.  Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto pagal 90 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl sprendimo
91 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Taryba, veikdama pagal Sutartį, sprendžia dėl būtinų šio sprendimo pritaikymų, kai:

Taryba, veikdama pagal Sutartį ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia dėl būtinų šio sprendimo pritaikymų, kai:

Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedas
IZOLIUOTŲJŲ UŠT SĄRAŠAS

IZOLIUOTŲJŲ UŠT SĄRAŠAS

–  Folklando Salos
–  Folklando Salos
– Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salos
– Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salos
–  Sen Pjeras ir Mikelonas
–  Sen Pjeras ir Mikelonas
  Volisas ir Futūna
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl sprendimo
II priedo 1 straipsnio 1 dalis
1.  Taikant šį sprendimą, per septynerių metų laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendra [343,4 mln.] EUR ES finansinės paramos suma pagal 11-ąjį EPF, nustatyta Vidaus susitarimu, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF, paskirstoma taip:
1.  Taikant šį sprendimą, per septynerių metų laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendra [360,57 mln.] EUR ES finansinės paramos suma pagal 11-ąjį EPF, nustatyta Vidaus susitarimu, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF, paskirstoma taip:
a) [330,4 mln.] EUR dotacijoms programuojamai paramai, skirtai ilgalaikiam vystymuisi, humanitarinei pagalbai, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, pagalbai pabėgėliams ir papildomai paramai eksporto pajamų svyravimo atveju, taip pat paramai regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai;
a) [345,57 mln.] EUR dotacijoms programuojamai paramai, skirtai ilgalaikiam vystymuisi, humanitarinei pagalbai, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, pagalbai pabėgėliams ir papildomai paramai eksporto pajamų svyravimo atveju, taip pat paramai regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai;
b) [5 mln.] EUR palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai pagal IV priede nurodytą UŠT investicinę priemonę finansuoti;
b) [5 mln.] EUR palūkanų subsidijoms ir techninei pagalbai pagal IV priede nurodytą UŠT investicinę priemonę finansuoti;
c) [8 mln.] EUR studijoms arba techninės pagalbos priemonėms pagal šio sprendimo 79 straipsnį, taip pat bendram sprendimo įgyvendinimo įvertinimui, kuris turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš keturis metus iki sprendimo galiojimo pabaigos, finansuoti.
c) [10 mln.] EUR studijoms arba techninės pagalbos priemonėms pagal šio sprendimo 79 straipsnį, taip pat bendram sprendimo įgyvendinimo įvertinimui, kuris turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš keturis metus iki sprendimo galiojimo pabaigos, finansuoti.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl sprendimo
II priedo 3 straipsnio įžanginė dalis
1 straipsnio 1 dalies a punkte minėta [330,4 mln.] EUR suma paskirstoma pagal UŠT poreikius ir veiklos rezultatus, taikant šiuos kriterijus:

1 straipsnio 1 dalies a punkte minėta [345,57 mln.] EUR suma paskirstoma pagal UŠT poreikius ir veiklos rezultatus, taikant šiuos kriterijus:

Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl sprendimo
II priedo 3 straipsnio 2 dalis
2. [105 mln.] EUR skiriama regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai paremti pagal šio sprendimo 7 straipsnį, visų pirma atsižvelgiant į 5 straipsnyje nurodytus prioritetus ir abipusio intereso sritis, konsultuojantis per 13 straipsnyje nurodytas ES ir UŠT dialogo ir partnerystės institucijas. Siekiama darnos su kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis ir Sutarties 349 straipsnyje nurodyto bendradarbiavimo su UŠT ir atokiausiais regionais.
2. [120,17 mln.] EUR skiriama regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai paremti pagal šio sprendimo 7 straipsnį, visų pirma atsižvelgiant į 5 straipsnyje nurodytus prioritetus ir abipusio intereso sritis, konsultuojantis per 13 straipsnyje nurodytas ES ir UŠT dialogo ir partnerystės institucijas. Siekiama darnos su kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis ir Sutarties 349 straipsnyje nurodyto bendradarbiavimo su UŠT ir atokiausiais regionais.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl sprendimo
VI priedo 3 straipsnio 1 dalies g punktas
g) akvakultūros, jei joje veisiasi ir auginamos žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai, produktai;
g) akvakultūros, jei joje auginamos žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai, produktai;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl sprendimo
VI priedo 10 straipsnio 6 dalis
6.   Priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą kumuliaciją, Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami vadovaujantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.
6.   Komisijai pagal 90 straipsnyje nurodytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonės, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą kumuliaciją.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl sprendimo
VI priedo 16 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  UŠT leidžiama taikyti su žuvininkystės produktais susijusias nukrypti leidžiančias nuostatas, neviršijant metinės 2 500 tonų kvotos, taikomos žuvininkystės produktams, klasifikuojamiems šiais KN kodais: 030471, 030483, 030532, 030562, 030614, 0307299010 ir 160510.
UŠT arba valstybė narė, atsižvelgdamos į minėtą kvotą, prašymus taikyti tokias nukrypti leidžiančias nuostatas pateikia komitetui, kuris jas leidžia taikyti automatiškai ir sprendimu nustato jų taikymą.

Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl sprendimo
VI priedo 16 straipsnio 8 dalis
8.   Priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą laikinąją nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami vadovaujantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.
8.   Komisijai pagal 90 straipsnyje nurodytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonės, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą laikinąją nukrypti leidžiančią nuostatą.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl sprendimo
VI priedo 63 straipsnio 3 dalis
3.   Priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą laikinąją nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami vadovaujantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.
3.   Komisijai pagal 90 straipsnyje nurodytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonės, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą laikinąją nukrypti leidžiančią nuostatą.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl sprendimo
VI priedo 64 straipsnis
Komiteto procedūra

Išbraukta.

1.  Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 247 straipsnio a punkte nurodytas Muitinės kodekso komitetas.
2.  Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl sprendimo
VII priedo 2 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija gali laikinai panaikinti šiame sprendime numatytas lengvatines priemones visiems arba tam tikriems produktams, kurių kilmės šalis yra lengvatas gaunanti šalis, jei ji mano, kad yra pakankamai įrodymų, jog laikinas panaikinimas dėl šio priedo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių būtų pagrįstas, jeigu ji pirmiausia:
1.  Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal 90 straipsnį, gali laikinai panaikinti šiame sprendime numatytas lengvatines priemones visiems arba tam tikriems produktams, kurių kilmės šalis yra lengvatas gaunanti šalis, jei ji mano, kad yra pakankamai įrodymų, jog laikinas panaikinimas dėl šio priedo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių būtų pagrįstas, jeigu ji pirmiausia:
a) konsultavosi su VIII priedo 10 straipsnyje nurodytu Komitetu vadovaudamasi 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
b) kreipėsi į valstybes nares, kad jos imtųsi atsargumo priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir (arba) užtikrinti, kad lengvatas gaunanti šalis laikytųsi savo įsipareigojimų; ir
b) kreipėsi į valstybes nares, kad jos imtųsi atsargumo priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir (arba) užtikrinti, kad lengvatas gaunanti šalis laikytųsi savo įsipareigojimų; ir
c)  Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriame nurodoma, kad yra pagrindo abejoti dėl lengvatinių priemonių taikymo ir (arba) lengvatas gaunančios šalies įsipareigojimų laikymosi, ir kad dėl to gali būti keliamas klausimas dėl tolesnio jos naudojimosi šiuo sprendimu suteikiamomis lengvatomis.
c)  Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriame nurodoma, kad yra pagrindo abejoti dėl lengvatinių priemonių taikymo ir (arba) lengvatas gaunančios šalies įsipareigojimų laikymosi, ir kad dėl to gali būti keliamas klausimas dėl tolesnio jos naudojimosi šiuo sprendimu suteikiamomis lengvatomis.
Komisija praneša atitinkamai (-oms) UŠT pagal šią straipsnio dalį priimtą sprendimą iki jo įsigaliojimo. Komisija praneša apie tai ir VIII priedo 10 straipsnyje nurodytam Komitetui.

Komisija praneša atitinkamai (-oms) UŠT pagal šią straipsnio dalį priimtą sprendimą iki jo įsigaliojimo.

Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl sprendimo
VII priedo 2 straipsnio 2 dalis
2.  Laikino panaikinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Tam laikotarpiui pasibaigus Komisija, informavusi VIII priedo 10 straipsnyje nurodytą Komitetą, nusprendžia atšaukti laikiną panaikinimą arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pratęsti laikino panaikinimo laikotarpį.
2.  Laikino panaikinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Tam laikotarpiui pasibaigus Komisija nusprendžia atšaukti laikiną panaikinimą arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pratęsti laikino panaikinimo laikotarpį.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl sprendimo
VII priedo 3 straipsnis
Komiteto procedūra

Išbraukta.

1.  Įgyvendinant 2 straipsnį, Komisijai padeda VIII priedo 10 straipsnyje nurodytas Komitetas.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl sprendimo
VIII priedo 5 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija tvirtina išankstinės priežiūros priemones laikydamasi šio priedo 6 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
2.  Komisija tvirtina išankstinės priežiūros priemones laikydamasi šio priedo 6 straipsnyje nurodytos procedūros.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl sprendimo
VIII priedo 6 straipsnio 1 dalis
1.  Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių, susijusių su pablogėjusia Sąjungos gamintojų ekonomine ir (arba) finansine padėtimi, kurią būtų sunku ištaisyti, gali būti nustatytos laikinosios priemonės. Laikinosios priemonės negali būti taikomos ilgiau kaip 200 dienų. Komisija tvirtina laikinąsias priemones laikydamasi šio priedo 10 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. Ypatingos skubos atvejais Komisija, laikydamasi šio priedo 10 straipsnyje nurodytos tvarkos, tvirtina laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikomos nedelsiant.
1.  Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių, susijusių su pablogėjusia Sąjungos gamintojų ekonomine ir (arba) finansine padėtimi, kurią būtų sunku ištaisyti, gali būti nustatytos laikinosios priemonės. Laikinosios priemonės negali būti taikomos ilgiau kaip 200 dienų. Komisija tvirtina laikinąsias priemones priimdama deleguotuosius aktus pagal 90 straipsnį. Ypatingos skubos atvejais Komisija, laikydamasi 90a straipsnio ir priimdama deleguotuosius aktus, tvirtina laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikomos nedelsiant.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl sprendimo
VIII priedo 7 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu iš galutinių nustatytų faktų matyti, kad šio priedo 2 straipsnyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, Komisija, taikydama šio priedo 4 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, priima sprendimą baigti tyrimą ir tyrimo procedūrą. Komisija, tinkamai laikydamasi šio priedo 9 straipsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų, paskelbia atskleistų faktų ataskaitą ir pagrįstas išvadas visais svarstomais faktiniais ir teisiniais klausimais.
1.  Jeigu iš galutinių nustatytų faktų matyti, kad šio priedo 2 straipsnyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, Komisija priima sprendimą baigti tyrimą. Komisija, tinkamai laikydamasi šio priedo 9 straipsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų, paskelbia atskleistų faktų ataskaitą ir pagrįstas išvadas visais svarstomais faktiniais ir teisiniais klausimais.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl sprendimo
VIII priedo 7 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu iš galutinių nustatytų faktų matyti, kad šio priedo 2 straipsnyje nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija priima sprendimą nustatyti galutines apsaugos priemones pagal 4 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Komisija, tinkamai laikydamasi šio priedo 9 straipsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų, paskelbia atskleistų faktų ataskaitą ir pagrįstas išvadas visais svarstomais faktiniais ir teisiniais klausimais, taip pat nedelsdama praneša UŠT valdžios institucijoms apie sprendimą imtis būtinų apsaugos priemonių.
2.  Jeigu iš galutinių nustatytų faktų matyti, kad šio priedo 2 straipsnyje nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija priima sprendimą nustatyti galutines apsaugos priemones priimdama deleguotuosius aktus pagal 90 straipsnį. Komisija, tinkamai laikydamasi šio priedo 9 straipsnyje nurodytos konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų, paskelbia atskleistų faktų ataskaitą ir pagrįstas išvadas visais svarstomais faktiniais ir teisiniais klausimais, taip pat nedelsdama praneša UŠT valdžios institucijoms apie sprendimą imtis būtinų apsaugos priemonių.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl sprendimo
VIII priedo 10 straipsnis
Komiteto procedūra

Išbraukta.

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių 4 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.

Žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančios radioaktyviosios medžiagos ***I
PDF 612kWORD 62k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (COM(2012)0147 – C7-0105/2012 – 2012/0074(COD))
P7_TA(2013)0068A7-0033/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0147),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 ir 32 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0105/2012),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7–0033/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/…/ES, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis, ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 98/83/EB [1 pakeit.]

P7_TC1-COD(2012)0074


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdamaatsižvelgdami į Sutartį dėl Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartįSąjungos veikimo, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdamaatsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, parengtą pagal Sutarties 31 straipsnį gavus Mokslo ir technikos komiteto paskirtų asmenų grupės, sudarytos iš valstybių narių mokslinių ekspertų, nuomonę,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavusi su Europos Parlamentulaikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3), [2 pakeit.]

kadangi:

(-1)   pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį Sąjungos politika aplinkos srityje grindžiama atsargumo bei prevencinių veiksmų principais ir padeda siekti tokių tikslų, kaip aplinkos kokybės išlaikymas, saugojimas bei gerinimas ir žmonių sveikatos apsauga; [3 pakeit.]

(1)  vandens nurijimas yra vienas iš radioaktyviųjųkenksmingų medžiagų patekimo į žmogaus organizmą būdų. Nurijus radioaktyviųjų izotopų arba radionuklidų gali kilti sveikatos problemų. Tarybos direktyvoje 96/29/Euratomas(4), nustatyta, kad vykdant veiklą, keliančią jonizuojančiosios spinduliuotės riziką, įnašasatsižvelgiant į kaupiamąjį ilgalaikį poveikį gyventojų apšvitąapšvita turi būti toks mažas, kokįkiek įmanoma pasiekti protingomis priemonėmismažesnė; [4 pakeit.]

(1a)   šalinant radioaktyviuosius izotopus iš vandens filtrai užsiteršia radioaktyviosiomis atliekomis, kurios po to turi būti pašalintos laikantis atsargumo priemonių ir galiojančių procedūrų; [5 pakeit.]

(1b)   radioaktyviųjų izotopų pašalinimui iš vandens reikalingos nacionalinės laboratorijos, nuolatinis matavimų atnaujinimas ir tyrimai; [6 pakeit.]

(1c)   trimetėje Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje valstybių narių pateikiama informacija yra neišsami arba joje trūksta duomenų apie radioaktyvumo lygį geriamajame vandenyje; [7 pakeit.]

(1d)   siekiant sumažinti geriamojo vandens valymo sąnaudas, būtina imtis prevencinių priemonių; [8 pakeit.]

(2)  atsižvelgiant įsiekiant užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos lygį, būtina nustatyti bendrus žmonėms vartoti skirto vandens kokybės svarbą žmonių sveikatai, būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti kokybės standartus, kurie turėtų indikatorinę funkciją, ir numatyti, kad būtų stebima, kaip tų standartų laikomasi; [9 pakeit.]

(3)  indikatoriniai parametrai jau nustatyti Tarybos direktyvos 98/83/EB(5) I priedo C dalyje, susijusioje su radioaktyviosiomis medžiagomis, o susijusios monitoringo nuostatos – minėtos direktyvos II priede. Tačiau tiems parametrams taikomi pagrindiniai standartai, apibrėžti Euratomo sutarties 30 straipsnyje; [10 pakeit.]

(3a)   parametrų vertės grindžiamos turimais moksliniais duomenimis, atsižvelgiant į atsargumo principą. Tos vertės pasirinktos siekiant užtikrinti, kad vartoti skirtas vanduo galėtų būti saugiai vartojamas visą gyvenimą, kaip kriterijų pasirenkant pažeidžiamiausius gyventojus, o tai reikštų, kad užtikrinamas aukštas sveikatos apsaugos lygis; [11 pakeit.]

(4)  todėl žmonėms vartoti skirto vandens radioaktyvumo lygio stebėjimo reikalavimai turėtų būti patvirtinti konkrečiususieti su reikalavimais, nustatytais galiojančiame teisės aktu, kuriuoakte, skirtame kitoms vandenyje randamoms cheminėms medžiagoms, darančioms žalingą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Šia priemone pagal Euratomo sutartįSESV būtų užtikrintas radiacinėsžmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos saugos teisės aktų vienodumas, ryšysnuoseklumas ir išsamumas; [12 pakeit.]

(5)  šiosšiaEuratomo sutartį priimtos direktyvos nuostatosdirektyva atnaujinami indikatoriniai parametrai, nurodyti, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalyje, ir nustatomos taisyklės, susijusios su geriamojo vandens tarša radioaktyviosiomis medžiagomis, turėtų būti viršesnės už atitinkamas Direktyvos 98/83/EB nuostatasradioaktyviųjų medžiagų geriamajame vandenyje stebėjimu; [13 pakeit.]

(6)  tuo atveju, kai nustatoma neatitiktis indikatorinę funkciją turinčiam parametrui, atitinkama valstybė narė turėtų būti įpareigota nustatyti tos neatitikties priežastį, įvertinti pavojaus (įskaitant ilgalaikį), ar ta neatitiktis kelia pavojų žmonių sveikatai ir, jei reikia, imtis taisomųjų priemonių, kad vėl būtų užtikrinta vandens kokybėdydį bei įsikišimo galimybes ir atsižvelgdama į šiuos rezultatus imtis veiksmų, leidžiančių užtikrinti, kad kiek įmanoma greičiau būtų tiekiamas šioje direktyvoje nustatytus kokybės kriterijus atitinkantis vanduo. Taikant šiuos būtinus taisomuosius veiksmus gali būti net nutraukta atitinkamų įrenginių eksploatacija, jei vandens kokybė yra tokia, kad jų reikia imtis. Pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais problema būtų sprendžiama ten, kur yra jos šaltinis. Vartotojai turėtų būti nedelsiant informuojami apie riziką, priemones, kurių valdžios institucijos jau ėmėsi, ir būtiną bei numatomą laiką, per kurį taisomasis veiksmas duos rezultatą; [14 pakeit.]

(7)  vartotojai turėtųlengvai prieinamuose leidiniuose turėtų būti išsamiai ir tinkamai ir deramai informuotiinformuojami apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę. Vietos administracijos visada turi suteikti vartotojams atnaujintą informaciją apie vietoves, kuriose galimi radioaktyvios taršos šaltiniai kelia pavojų, ir apie vandens kokybę regione; [15 pakeit.]

(7a)  į šios direktyvos taikymo sritį būtina įtraukti maisto pramonėje naudojamą vandenį; [16 pakeit.]

(8)  ši direktyva nebeturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris vartojamas kaip vaistas, nes šių rūšių vandeniui taikomos specialios taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/54/EB(6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB(7). Vis dėlto ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 2009/54/EB peržiūros, kad visi natūralaus mineralinio vandens reikalavimai būtų suderinti su šioje direktyvoje ir Direktyvoje 98/83/EB pateiktais reikalavimais. Vandens, išskyrus natūralų mineralinį vandenį, teikiamo prekybai buteliuose ar kitoje taroje, stebėjimas siekiant patikrinti, ar radioaktyviųjų medžiagų lygiai atitinka šia direktyva nustatytas parametrų vertes, turėtų būti vykdomas pagal rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo taškų principus, privalomus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004(8); [17 pakeit.]

(9)  kiekviena valstybė narė turėtų parengti stabilias stabėsenos stebėsenos programas, skirtas reguliariai tikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus; [18 pakeit.]

(10)  žmonėms vartoti skirto vandens kokybės tyrimo metodai turėtų padėti užtikrinti gaunamų duomenų patikimumą ir palyginamumą. Tokios stebėsenos programos turėtų atitikti vietos reikmes ir minimalius šioje direktyvoje išdėstytus stebėsenos reikalavimus; [19 pakeit.]

(10a)   gamtinį radioaktyvumą ir antropogeninę taršą būtina reglamentuoti atskirai, taikant skirtingus dozimetrinius kriterijus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl branduolinės veiklos nebūtų užteršti geriamojo vandens ištekliai; [20 pakeit.]

(11)  Komisijos rekomendacijoje 2001/928/Euratomas(9) nagrinėjama radiologinė geriamojo vandens atsargų kokybė, susijusi su radonu ir ilgaamžiais radono skilimo produktais, todėl dera šiuos radionuklidus įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį;

(11a)   siekiant užtikrinti Europos vandens politikos nuoseklumą, šioje direktyvoje numatytos radioaktyviųjų medžiagų stebėjimo parametrų vertės, dažnumas ir metodai turi būti suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB(10) ir Tarybos direktyva 98/83/EB. Be to, Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB(11), ir Direktyvą 2006/118/EB turėtų būti pateikta nuoroda į šią direktyvą, kad visų rūšių vanduo būtų visiškai apsaugotas nuo užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis, [21 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugospateikiami suderinti reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomisskirto vandens kokybe, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą nuo neigiamų šio vandens užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis. Joje pateikiamos radioaktyviųjų medžiagų stebėjimo parametrų vertės, stebėjimo dažnumas ir metodaipadarinių. [22 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Direktyvos 98/83/EB 2 straipsnyje.

Be 1 dalyje nurodytų terminų apibrėžčių, taikomos šios terminų apibrėžtys:

   1) radioaktyvioji medžiaga – bet kokia medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių aktyvumą ar koncentraciją reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu;
   2) bendroji indikacinė dozė (BID) – per vienus metus į organizmo vidų patekusių visų radionuklidų rūšių, tiek gamtinės, tiek dirbtinės kilmės, kurių aptikta tiekiamame vandenyje, išskyrus kalį-40, radoną ir trumpaamžius radono skilimo produktus, kaupiamoji efektinė dozė;
   3) parametro vertė – vertė, kurią turi atitikti žmonėms vartoti skirtas vanduo. Jei ši vertė viršijama, valstybės narės įvertina su radioaktyviųjų medžiagų buvimu vandenyje susijusį rizikos lygį ir, remdamosi šio vertinimo rezultatais, nedelsdamos imasi taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų, jog vanduo atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus; [23 pakeit.]

3 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma Direktyvos 98/83/EB 2 straipsnyje apibrėžtam žmonėms vartoti skirtam vandeniui, išskyrus tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis ir išimtis, nustatytas pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Bendrieji įpareigojimai

Nepažeisdamos Direktyvos 96/29/Euratomas 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatų, valstybėsValstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų parengta tinkama stebėjimo programa, skirta užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtas vanduo atitiktų pagal šią direktyvą nustatytas parametrų vertes. Komisija valstybėms narėms pateikia geriausios patirties vadovą.

Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą, jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša. [25 pakeit.]

Sukuriamos naujos technologijos, kurios padėtų kuo labiau sumažinti laiką, kurio reikia, kad būtų izoliuotos po gaivalinės nelaimės atsiradusios branduolinės atliekos. [26 pakeit.]

Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad radioaktyviosios atliekos iš filtruoto geriamojo vandens būtų pašalintos laikantis galiojančių nuostatų. Komisija pateikia valstybėms narėms šiam procesui skirtas gaires. [27 pakeit.]

Valstybės narės įvertina riziką, kurią kelia radioaktyviųjų atliekų saugyklos, galinčios daryti poveikį požeminiam vandeniui arba kitiems geriamojo vandens šaltiniams, arba kurioms gaivalinės nelaimės galėtų kelti pavojų. [28 pakeit.]

Komisija atlieka žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančių kitų cheminių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų derinio mišraus poveikio tyrimą. Remdamasi to tyrimo rezultatais, Komisija atnaujina susijusius teisės aktus.[29 pakeit.]

Komisija atlieka Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą. [30 pakeit.]

5 straipsnis

Parametrų vertės

Valstybės narės pagal I priedą nustato parametrų vertes, kurios taikomos stebint radioaktyviąsias medžiagas žmonėms vartoti skirtame vandenyje; vanduo, teikiamas prekybai buteliuose ar kitoje taroje, stebimas nepažeidžiant rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo taškų principų, privalomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004.

6 straipsnis

Stebėjimas

Valstybės narės pagal II priedą užtikrina reguliarų ir kruopštų žmonėms vartoti skirto vandens stebėjimą, siekdamos patikrinti, ar radioaktyviųjų medžiagų koncentracija neviršija pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų verčių. Stebėsena vykdoma atsižvelgiant į kaupiamąjį ilgalaikį poveikį gyventojams ir atliekama vykdant Direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 7 straipsnyje nurodytas patikras. Ji apima etalonines analizes, kuriomis siekiama apibūdinti vandenyje esančias radiologines medžiagas ir optimizuoti analizės metodiką bei periodines analizes, atliekamas pagal III priede nustatytus metodus. Periodinių analizių stebėsenos dažnis gali būti nustatytas taikant rizika grindžiamą metodą remiantis etaloninių analizių rezultatais, kurios visais atvejais privalomos. Tokiais atvejais valstybės narės Komisijai nurodo ir sprendimo priėmimo pagrindą, ir etaloninių analizių rezultatus. Ši informacija skelbiama viešai. [31 pakeit.]

7 straipsnis

Mėginių ėmimo vietos

Valstybės narės gali imti mėginius:

   (a) kai vanduo tiekiamas iš skirstomojo tinklo – vietoje, esančioje vandens tiekimo objekto teritorijoje ar vandens ruošimo įrenginiuose, jei galima įrodyti, kad taip imant mėginius gaunama ta pati arba didesnė atitinkamų parametrų išmatuota vertė;
   (b) kai vanduo tiekiamas iš talpyklos – toje vietoje, kur jis išteka iš talpyklos;
   (c) kai vanduo, kurį ketinama pateikti prekybai, išpilstomas į butelius arba kitą tarą – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius ar kitą tarą;
   (d) kai vanduo naudojamas maisto gamybos įmonėje – toje vietoje, kur vanduo naudojamas įmonėje.

8 straipsnis

Mėginių ėmimas ir tyrimas

1.  Mėginiai, atspindintys per metus suvartoto vandens kokybę, imami ir tiriami pagal III priede nustatytus metodus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visos žmonėms vartoti skirto vandens mėginius tiriančios laboratorijos būtų įdiegusios analitinės kokybės kontrolės sistemą. Jos užtikrina, kad tą sistemą kartaisatsitiktinai bent kartą per metus tikrintų kompetentingos institucijos tuo tikslu patvirtintas nepriklausomas kontrolierius. [32 pakeit.]

2a.  Stebėsenos priemonės finansuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004(12) VI skyrių. Jeigu tarša atsiranda dėl žmonių veiklos, išlaidas padengia teršėjas. [33 pakeit.]

9 straipsnis

Taisomieji veiksmai ir vartotojų informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokia neatitiktis parametrų vertėms, nustatytoms pagal 5 straipsnį, būtų nedelsiant išnagrinėta siekiant nustatyti jos priežastis.

1a.  Informacija apie branduolinių įrenginių ir aplinkinių vietovių rizikos vertinimą, susijusi su radioaktyviomis medžiagomis vandenyje, skelbiama viešai. [34 pakeit.]

1b.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie radioaktyvių medžiagų buvimą žmonėms vartoti skirtame vandenyje būtų įtraukta į kas trejus metus pateikiamą vandens kokybės vertinimo ataskaitą, nurodytą Direktyvos 98/83/EB 13 straipsnio 2 dalyje. [35 pakeit.]

2.  Nustačiusi, kad nesilaikoma pagal 5 straipsnį nustatytų gamtinės kilmės BID ir radono parametrų verčių, susijusi valstybė narė nedelsdama įvertina, ar ši neatitiktis kelia pavojųpavojaus žmonių sveikatai dydį bei įsikišimo galimybes, atsižvelgdama į vietines sąlygas. Remdamasi šio vertinimo rezultatais, Esant tokiam pavojui, valstybė narė imasi taisomųjų veiksmų, leidžiančių užtikrinti, kad vėl būtų užtikrinta vandens kokybėtiekiamas šioje direktyvoje nustatytus kokybės kriterijus atitinkantis vanduo.

2a.  Nustačiusi, kad nesilaikoma nustatytų dėl žmonių veiklos atsiradusios bendrosios indikacinės dozės ir tričio parametrų verčių, susijusi valstybė narė užtikrina, kad tyrime, kuris turi būti atliekamas nedelsiant, būtų apibūdintas taršos pobūdis, mastas ir išsamus dozimetrinis poveikis. Atliekant tyrimą atsižvelgiama į visą aplinką, kuriai gali būti daromas poveikis, ir visus poveikio būdus. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų įgyvendinami taisomieji veiksmai, būtini siekiant užtikrinti, kad vanduo vėl atitiktų parametrų vertes. Pasirenkant sprendimus pirmenybė teikiama problemos sprendimui taršos vietoje. Šiais būtinais taisomaisiais veiksmais gali būti net nutraukta atitinkamų įrenginių eksploatacija, jei vandens kokybė yra tokia, kad tokių veiksmų reikia imtis. Susijusi valstybė narė užtikrina, kad taisomųjų veiksmų išlaidas padengtų teršėjas. [36 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 8 straipsnį atliktų analizių rezultatai būtų nedelsiant viešai skelbiami ir įtraukiami į Direktyvos 98/83/EB 13 straipsnyje nurodytas ataskaitas. Jei žmonių sveikatai kylantis pavojus negali būti laikomas nereikšmingu, susijusi valstybė narė kartu su atsakingu(-ais) subjektu(-ais) užtikrina, kad apie tai nedelsiant būtų informuotiįspėti vartotojai ir kad jiems būtų suteikta išsami informacija apie riziką žmonių sveikatai ir būtų išsamiai paaiškinta, kaip spręsti problemas, su kuriomis jie susidūrė. Ši informacija kuo skubiau skelbiama ir pateikiama internete. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nedelsiant būtų organizuotas alternatyvus neužteršto vandens tiekimas. [37 pakeit.]

9a straipsnis

Direktyvos 98/83/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/83/EB iš dalies keičiama taip:

1)  I priedo C dalies skirsnis „Radioaktyvumas“ išbraukiamas.

2)  II priedo A lentelės 2 dalyje išbraukiami du paskutinieji sakiniai.[38 pakeit.]

9b straipsnis

Priedų peržiūra

1.  Ne rečiau kaip kas penkerius metus Komisija persvarsto priedus atsižvelgdama į mokslo bei technikos pažangą. Jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 9c straipsnį, kuriais pritaikomi priedai siekiant atsižvelgti į tokią pažangą.

2.  Komisija viešai skelbia priežastis, dėl kurių ji nusprendė iš dalies keisti priedus arba jų nekeisti, nurodydama atitinkamas mokslines ataskaitas. [39 pakeit.]

9c straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 9b straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …(13). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pat trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 9b straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 9b straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui arba Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [40 pakeit.]

9d straipsnis

Informacijos ir ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės imasi priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad vartotojai gautų tinkamą naujausią informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę, ir jų imasi ne tik tada, kai žmonių sveikatai kylantis pavojus negali būti laikomas nereikšmingu.

2.  Visos valstybės narės, kurių vandens tiekimo sistemos yra vietovėse, turinčiose taršos radioaktyviosiomis medžiagomis šaltinių (dirbtinės ar gamtinės kilmės), įtraukia informaciją apie radioaktyviųjų medžiagų koncentraciją žmonėms vartoti skirtame vandenyje į savo kas trejus metus skelbiamas ataskaitas apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę, kaip nurodyta Direktyvos 98/83/EB 13 straipsnyje.

3.  Komisija į savo ataskaitą apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę Bendrijoje, kaip nurodyta Direktyvos 98/83/EB 13 straipsnyje, įtraukia valstybių narių pateiktus duomenis apie radioaktyviąsias medžiagas žmonėms vartoti skirtame vandenyje. [41 pakeit.]

10 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo (14)[per vienerius metus nuo 11 straipsnyje nurodytos dienos; konkrečią datą įrašo Leidinių biuras]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [42 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

Žmonėms vartoti skirtam vandeniui taikomos radono, tričio parametrų vertės ir kitų radioaktyviųjų medžiagų bendrosios indikacinės dozės vertės

Radioaktyvumas

Parametras

Parametro vertė

Matavimo vienetas

Pastabos

Radonas222 Rn

10020

Bq/l

Tritis

10020

Bq/l

Bendroji indikacinė dozė(gamtinės kilmės)

0,10

mSv per metus

(1 pastaba)

Bendroji indikacinė dozė (atsiradusi dėl žmonių veiklos)

0,01

mSv per metus

Išskyrus tritį, kalį -40, radoną ir trumpaamžius radono skilimo produktus.
[43 pakeit.]

II PRIEDAS

Radioaktyviųjų medžiagų stebėjimas

1.  Bendrieji principai ir stebėjimo dažnumas

Valstybė narė neprivaloprivalo stebėti tričio ar radioaktyvumo lygiobei radono lygį geriamajame vandenyje, kad nustatytųir nustatyti gamtinės kilmės radioaktyvumo ir dėl žmonių veiklos atsiradusio radioaktyvumo bendrąją indikacinę dozę (BID), jei remdamasi kito stebėjimo rezultatais ji žino, jog ir tričio kiekis, ir apskaičiuotoji bendroji indikacinė dozė yra gerokai mažesni už parametro vertę. Radono lygio geriamajame vandenyje stebėti nebūtina, jei remdamasi kito stebėjimo rezultatais valstybė narė žino, kad radono lygiai yra gerokai mažesni už parametro vertę. Tokiais atvejais ji išdėsto Komisijai savo sprendimo priežastis ir pateikia kito stebėjimo rezultatus.

Stebėjimas apima etalonines ir periodines analizes.

Etaloninės analizės turi būti atliekamos nagrinėjant prašymą leisti tiekti geriamąjį vandenį. Kai vandenį prašoma leisti tiekti jau veikiančiais tinklais, valstybės narės nustato terminus, per kuriuos šios analizės turi būti atliktos, atsižvelgdamos į tiekiamo vandens kiekį ir galimos rizikos dydį tiek gamtinio radioaktyvumo atveju, tiek dėl žmonių veiklos atsiradusio radioaktyvumo atveju. Atliekant etalonines analizes turi būti užtikrinta, kad būtų nustatyti visi atitinkami gamtiniai bei dirbtiniai radionuklidai ir nurodytas jų kiekis.

Gamtinio radioaktyvumo atveju turi būti skaičiais išreikštas bent šių devynių radionuklidų aktyvumas: urano 238, urano 234, radžio 226, radono 222, švino 210, polonio 210, radžio 228 (jei reikia, remiantis tiesioginiu antriniu jo radionuklidu aktiniu 228) ir aktinio 227 (jei reikia, remiantis tiesioginiu antriniu jo radionuklidu toriu 227).

Tiriant žmonių veiklos poveikį, turi būti nustatyti galimi taršos šaltiniai ir atsižvelgiant į to tyrimo rezultatus sudaromas stebėtinų radionuklidų sąrašas. Be konkretaus stebėjimo, susijusio su tyrimo rezultatais, atliekant etaloninę analizę bet kokiu atveju matuojamas tričio, anglies 14, stroncio 90 ir plutonio izotopų kiekis, taip pat atliekama analizė pagal gama spektrometrijos metodą, leidžianti patikrinti pagrindinių dirbtinių radionuklidų, skleidžiančių gama spinduliuotę (visų pirma kobalto 60, jodo 131, cezio 134, cezio 137, americio 241 ir kt.), aktyvumą.

Etaloninių analizių rezultatai turėtų būti naudojami siekiant parengti analizės metodiką, kuri turi būti taikoma per stebėsenos laikotarpius. Periodiniai stebėjimai atliekami 4 punkte nurodytu audito dažnumu, jeigu negaunami etaloninių analizių rezultatai, dėl kurių priemonė gali būti sugriežtinta.[44 pakeit.]

2.  Radonas ir tritis

Radono arba tričio lygis geriamajame vandenyje stebimas tada, kai vandens telkinio baseine yra radono arba tričio šaltinis ir remiantis kitų priežiūros programų ar tyrimų rezultatais negalima įrodyti, kad radono arba tričio kiekis yra gerokai mažesnis už parametro rodiklio vertę, kuri lygi 100 Bq/l. Jei radono arba tričio lygį stebėti reikia, mėginiai imami audito dažnumu.

3.  Bendroji indikacinė dozė

Bendroji indikacinė dozė geriamajame vandenyje stebima tada, kai vandens telkinio baseine yra dirbtinis radioaktyvumo šaltinis ar suaktyvėja gamtinio radioaktyvumo šaltinis ir remiantis kitų priežiūros programų ar tyrimų rezultatais negalima įrodyti, kad bendroji indikacinė dozė yra gerokai mažesnė už jos parametro rodiklio vertę, kuri yra lygi 0,1 mSv per metus. Jei reikia stebėti dirbtinių radionuklidų lygį, mėginiai imami lentelėje nurodytu audito dažnumu. Jei reikia stebėti gamtinių radionuklidų lygį, valstybės narės stebėjimo dažnumą nustato atsižvelgdamos į visą turimą informaciją apie laikinus gamtinių radionuklidų lygio svyravimus skirtingų rūšių vandenyje. Atsižvelgiant į tikėtinus svyravimus, stebėjimo dažnumas gali skirtis – nuo vieno išmatavimo patikros iki mėginių ėmimo audito dažnumu. Jei gamtinio radioaktyvumo lygį reikia tirti tik vieną kartą, pakartotinę patikrą reikia atlikti bent tuo atveju, kai įvyksta bet kokių su tiekimu susijusių pokyčių, kurie galėtų turėti poveikį radionuklidų koncentracijai geriamajame vandenyje.

Jei siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijama parametro vertė, taikomi radionuklidų šalinimo iš geriamojo vandens metodai, mėginiai imami audito dažnumu.

Jei, siekiant užtikrinti atitiktį šiai direktyvai, remiamasi ne šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų reikalaujamų priežiūros programų ar tyrimų, o kitų priežiūros programų ar tyrimų rezultatais, valstybė narė išdėsto Komisijai savo sprendimo priežastis ir pateikia atitinkamus tų stebėjimo programų ar tyrimų rezultatus. [45 pakeit.]

4.  Mėginių ėmimo dažnumas (atitinkantis audito dažnumą) nustatomas šioje lentelėje:

LENTELĖ

Žmonėms vartoti skirto vandens, tiekiamo iš skirstomojo tinklo, mėginių ėmimo dažnumas (atitinkantis audito dažnumą)

Vandens tiekimo subjekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar patiekiamo vandens tūris

(1 ir 2 pastabos)

Mėginių skaičius

per metus

(3 pastaba)

≤ 100

(4 pastaba)

> 100 ≤ 1 000

1

> 1 000 ≤ 10 000

1

ir 1 papildomas mėginys kiekvienai 3 300 m³ per dieną dydžio

tiekiamo vandens bendrojo tūrio daliai

> 10 000 ≤ 100 000

3

ir 1 papildomas mėginys kiekvienai 10 000 m³ per dieną dydžio

tiekiamo vandens bendrojo tūrio daliai

> 100 000

10

ir 1 papildomas mėginys kiekvienai 25 000 m³ per dieną dydžio

tiekiamo vandens bendrojo tūrio daliai

Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.

Tūris apskaičiuojamas kaip vienerių kalendorinių metų vidurkis. Mažiausiam mėginių ėmimo dažnumui nustatyti, valstybė narė gali remtis vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičiumi, o ne vandens tūriu, vadovaudamasi prielaida, kad vienas žmogus per dieną suvartoja 200 l vandens, jeigu atitinkamas vanduo neparduodamas arba netiekiamas už atitinkamos teritorijos ribų. [46 pakeit.]

Mėginių skaičius turėtų būti kuo tolygiau paskirstytas laiko ir vietos atžvilgiu.

Mėginių ėmimo dažnumą nustato atitinkama valstybė narė.

III PRIEDAS

Mėginių ėmimo ir tyrimo metodai

1.  Gamtinis radioaktyvumas

11.1.  Atrankinė patikra atitikčiai bendrosios indikacinės dozės (BID) parametro vertei nustatyti, kai radioaktyvumas yra gamtinis.

Stebėdamos bendrosios indikacinės dozės parametro rodiklio vertę, valstybės narės atrankinės patikros būdu gali tirti bendrą alfa taikyti aptikimo metodus, skirtus vandeniui, kuriame gali būti viršyta BID ir bendrą beta aktyvumą, išskyrus tritį, kalį K-40, radoną ir trumpaamžius radono skilimo produktusdėl kurio turi būti atliktos išsamesnės analizės, nustatyti. Valstybės narės turi įrodyti, kad taikant pasirinktą metodą negaunamas klaidingas neigiamas rezultatas (vanduo laikomas atitinkančiu BID, nors jį vartojant gaunami dozės dydžiai didesni už parametro vertę, lygią 0,1 mSV per metus). Taikant stebėjimo metodiką, atsižvelgiama į vandens radiologinio apibūdinimo analizių rezultatus. [47 pakeit.]

Jei bendro alfa ir bendro beta aktyvumo vertės yra atitinkamai mažesnės už 0,1 Bq/l ir 1,0 Bq/l, valstybė narė gali daryti prielaidą, kad bendrosios indikacinės dozės parametro rodiklio vertė yra mažesnė už 0,1 mSv per metus ir nereikia atlikti radiologinio tyrimo, nebent iš kitų informacijos šaltinių žinoma, kad tiekiamame vandenyje yra konkrečių radionuklidų, dėl kurių bendrosios indikacinės dozės parametro rodiklio vertė gali viršyti 0,1 mSv per metus. Valstybės narės, norinčios taikyti aptikimo metodus, pagrįstus bendro alfa ir bendro beta aktyvumo matavimu, turi ypač atkreipti dėmesį į galimas metrologines ribas (pavyzdžiui, neatsižvelgiama į silpną beta spinduliuotę), teisingai pasirinkti orientacinę vertę, kurios nepasiekus vanduo laikomas tinkamu, ypač bendro beta aktyvumo atveju, ir atsižvelgti į bendrą alfa ir beta aktyvumo poveikį. [48 pakeit.]

Jei bendras alfa aktyvumas viršija 0,1 Bq/l arba bendras beta aktyvumas viršija 1,0 Bq/l, reikia atlikti konkretiems radionuklidams nustatyti skirtą tyrimą. Atsižvelgdamos į visą turimą informaciją apie galimus radioaktyvumo šaltinius, valstybės narės nustato, kurių radionuklidų lygį reikia matuoti. Kadangi didelis tričio kiekis gali reikšti, kad vandenyje yra kitų dirbtinių radionuklidų, paėmus mėginį kartu turėtų būti išmatuotas tričio, bendro alfa ir bendro beta aktyvumo lygis.

Valstybės narės gali nuspręsti vietoj pirmiau aptartos bendro alfa ir bendro beta aktyvumo atrankinės patikros naudoti kitus patikimus radionuklidų atrankinės patikros būdus, skirtus radioaktyvumo lygiui geriamajame vandenyje nustatyti. Jei vienos rūšies aktyvumo koncentracija viršija nustatytos etaloninės koncentracijos lygį daugiau kaip 20 % arba tričio koncentracija viršija nustatytą 100 Bq/l parametro vertę, reikia atlikti papildomą radionuklidų tyrimą. Atsižvelgdamos į visą turimą informaciją apie galimus radioaktyvumo šaltinius, valstybės narės nustato, kurių radionuklidų lygį reikia matuoti.

1.1.1.  Orientacinės vertės pasirinkimas

Bendro beta aktyvumo arba bendro likutinio beta aktyvumo (atėmus kalio 40 aktyvumą) atveju taikant 1 Bq/l orientacinę vertę nebūtinai užtikrinama, kad laikomasi 0,1 mSv per metus parametro vertės. Valstybės narės turi patikrinti švino 210 ir radžio 228 – dviejų radionuklidų, skleidžiančių beta spinduliuotę, kurios radiacinis toksiškumas labai didelis, – radioaktyvumą. Suaugusio vartotojo atveju bendroji indikacinė 0,1 mSv per metus dozė pasiekiama, kai vandens radioaktyvumas yra 0,2 Bq/l (bendras radžio 228 ir švino 210 aktyvumas), t. y. penktadalis orientacinės vertės, lygios 1 Bq/l; kritinės jaunesnių negu vienų metų vaikų grupės atveju BID pasiekiama, kai radžio 228 aktyvumas yra apie 0,02 Bq/l arba švino 210 aktyvumas – apie 0,06 Bq/l, jeigu per dieną sunaudojama 55 cl vandens.

Bendro alfa aktyvumo atveju valstybės narės turi patikrinti polonio 210 aktyvumą, nes taikant 0,1 Bq/l orientacinę vertę nebūtinai užtikrinama, kad laikomasi 0,1 mSv per metus parametro vertės. Kritinės jaunesnių negu vienų metų vaikų grupės atveju bendroji indikacinė dozė viršijama, kai polonio 210 radioaktyvumas siekia 0,02 Bq/l, t. y. penktadalį orientacinės vertės, lygios 0,1 Bq/l, jeigu per dieną sunaudojama 55 cl vandens. [49 pakeit.]

1.1.2.  Atsižvelgimas į bendrą alfa ir beta aktyvumo poveikį

BID nustatoma remiantis dozėmis, kurias skleidžia visi vandenyje esantys radionuklidai neatsižvelgiant į tai, ar jie skyla į alfa, ar į beta produktus. Todėl siekiant įvertinti, ar BID viršyta, bendro alfa ir beta aktyvumo stebėjimo rezultatai turi būti nagrinėjami bendrai.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi šios formulės:

bendras alfa aktyvumas / bendra orientacinė alfa vertė + bendras beta aktyvumas / bendra orientacinė beta vertė < 1. [50 pakeit.]

2.1.2.  BID apskaičiavimas

BID – tai per metus į organizmo vidų patekusių visų rūšių – tiek gamtinės, tiek dirbtinės kilmės – gamtinių radionuklidų, kurių aptikta tiekiamame vandenyje, kaupiamoji efektinė dozė, išskyrus tritį, kalį K-40, radoną ir trumpaamžius radono skilimo produktus. BID apskaičiuojama atsižvelgiant į tūrinį radionuklidų koncentracijąradioaktyvumo rodiklį ir Direktyvos 96/29/Euratomas III priedo A lentelėje nustatytus suaugusiesiems taikomus dozės koeficientus arba naudojant valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintą naujausią informaciją. Ši dozė apskaičiuojama didžiausią poveikį patiriančiai gyventojų grupei, vadinamai kritine grupe, remiantis Komisijos parengtais standartinio vartojimo duomenimis. Gamtinių radionuklidų atveju kritinę grupę sudaro jaunesni negu vienų metų vaikai. Jei toliau pateikiama formulė yra teisinga, valstybės narės gali daryti prielaidą, kad BID parametro rodiklio vertė yra mažesnė už 0,1 mSv per metus ir kad tolesnių tyrimų atlikti nereikia: [51 pakeit.]

20130312-P7_TA(2013)0068_LT-p0000001.fig (1)

čia:

Ci(obs) = stebima i radionuklido koncentracija,

Ci(ref) = etaloninė i radionuklido koncentracija,

n = aptiktų radionuklidų skaičius.

Jei formulė neteisinga, laikoma, kad parametro vertė yra viršyta tik tuo atveju, kai panašios radionuklidų aktyvumo koncentracijos nuolat nustatomos visus metusturi būti atliekamos papildomos analizės, siekiant įsitikinti gautų rezultatų reprezentatyvumu. Kuo labiau viršyta parametro vertė, tuo trumpesni turi būti patikrinimo terminai. Valstybės narės nustato, kiek mėginių būtina imti pakartotinai, taip pat nustato terminus, kurių reikia laikytis kad išmatuotos vertės atspindėtų metinę vidutinę aktyvumo koncentracijąbūtų įsitikinta, ar nustatyta BID parametro vertė iš tikrųjų viršyta. [52 pakeit.]

Etaloninės gamtinės kilmės radioaktyvumo koncentracijos geriamajame vandenyje1

Kilmė

Nuklidas

Etaloninė

koncentracija

Kritinis amžius

Gamtinė

U-2382

3,0 Bq/l1,47 Bq/l

< 1 metai

U-2342

2,8 Bq/l1,35 Bq/l

< 1 metai

Ra-226

0,5 Bq/l0,11 Bq/l

< 1 metai

Ra-228

0,2 Bq/l0,02 Bq/l

< 1 metai

Pb-210

0,2 Bq/l0,06 Bq/l

< 1 metai

Po-210

0,1 Bq/l0,02 Bq/l

< 1 metai

Dirbtinė

C-14

240 Bq/l

Sr-90

4,9 Bq/l

Pu-239/Pu-240

0,6 Bq/l

Am-241

0,7 Bq/l

Co-60

40 Bq/l

Cs-134

7,2 Bq/l

Cs-137

11 Bq/l

I-131

6,2 Bq/l

1 Šioje lentelėje pateikti dažniausiai aptinkami gamtiniai ir dirbtiniai radionuklidai Kitų radionuklidų etalonines koncentracijas galima apskaičiuoti naudojant Direktyvos 96/29/Euratomas III priedo A lentelėje nustatytus suaugusiesiems taikomus dozės koeficientus arba valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintą naujausią informaciją ir vadovaujantis prielaida, kad per metus suvartojama 730 litrų vandens. Koncentracija turi būti apskaičiuojama didžiausią poveikį patiriančiai amžiaus grupei, užtikrinant, kad būtų laikomasi bendrosios indikacinės dozės, lygios 0,1 mSv, nesvarbu, koks vartotojų amžius. Komisija parengia nuostatas, susijusias su įvairioms amžiaus grupėms priskiriamų asmenų vandens vartojimu.

2 Viename gamtinio urano miligrame (mg) yra 12,3 Bq U-238 ir 12,3 Bq U-234. Iš šioje lentelėje pateiktų duomenų matyti tik radiologinės urano savybės, bet ne jo cheminis nuodingumas. [53 pakeit.]

2a.  Žmonių veiklos radiologinis poveikis

Remdamosi surinkta informacija apie galimus antropogeninio radioaktyvumo šaltinius, valstybės narės nustato, kurių radionuklidų lygį reikia matuoti.

2a.1.  Tričio stebėjimas

Konkreti analizė tričio lygiui nustatyti atliekama kaip etaloninės analizės dalis, taip pat kai reikia vykdyti periodinį šio parametro stebėjimą. Didesnis už 10 Bq/l radioaktyvumas rodo, kad yra nukrypimas nuo normos, kurio kilmę reikia nustatyti ir kuris gali reikšti, kad yra kitų dirbtinių radionuklidų. 20 Bq/l parametro vertė – tai riba, kurią viršijus būtina nustatyti taršos kilmę ir informuoti visuomenę. Etaloninė koncentracija, atitinkanti 0,01 mSv per metus parametro vertę, yra 680 Bq/l (500 Bq/l, jeigu atsižvelgiama į negimusį vaiką).

2a.2.  BID, susijusios su žmonių veikla, apskaičiavimas

BID – per metus į organizmo vidų patekusių visų antropogeninės kilmės radionuklidų, kurių aptikta geriamajame vandenyje, įskaitant tritį, kaupiamoji efektinė dozė.

BID apskaičiuojama atsižvelgiant į radionuklidų radioaktyvumą ir Direktyvos 96/29/Euratomas III priedo A lentelėje nustatytus dozės koeficientus arba naudojant valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintą naujausią informaciją. Ši dozė apskaičiuojama didžiausią poveikį patiriančiai gyventojų grupei, vadinamai kritine grupe, remiantis Komisijos parengtais standartinio vartojimo duomenimis.

Valstybės narės gali naudoti etaloninę koncentraciją, atitinkančią 0,01 mSv per metus pasiektą parametro vertę. Šiuo atveju, jei laikomasi toliau pateikiamos formulės, valstybės narės gali daryti prielaidą, kad parametro vertė neviršyta ir kad tolesnių tyrimų atlikti nereikia:

20130312-P7_TA(2013)0068_LT-p0000002.fig

šioje formulėje:

Ci(obs) = stebima i radionuklido koncentracija,

Ci(ref) = etaloninė i radionuklido koncentracija,

n = aptiktų radionuklidų skaičius.

Jei ši formulė neteisinga, nedelsiant turi būti atliekamos papildomos analizės, siekiant patikrinti gautų rezultatų teisingumą ir nustatyti taršos kilmę.[54 pakeit.]

Etaloninė antropogeninės kilmės radioaktyvumo koncentracija geriamajame vandenyje1

Nuklidas

Etaloninė koncentracija

Kritinis amžius

H3

680 Bq/l/500 Bq/l

2–7 metai / negimęs vaikas

C-14

21 Bq/l

2-7 metai

Sr-90

0.22 Bq/l

< 1 metai

Pu-239/Pu-240

0.012 Bq/l

< 1 metai

Am-241

0.013 Bq/l

< 1 metai

Co-60

0.9 Bq/l

< 1 metai

Cs-134

0.7 Bq/l

Suaugęs asmuo

Cs-137

1.1 Bq/l

Suaugęs asmuo

I-131

0.19 Bq/l

1–2 metai

1 Šioje lentelėje pateikti dažniausiai aptinkami dirbtiniai radionuklidai. Kitų radionuklidų etaloninę koncentraciją galima apskaičiuoti naudojant Direktyvos 96/29/Euratomas III priedo A lentelėje nustatytus dozės koeficientus arba atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtintą naujausią informaciją. Koncentracija turi būti apskaičiuojama didžiausią poveikį patiriančiai amžiaus grupei, užtikrinant, kad būtų laikomasi bendrosios indikacinės dozės, lygios 0,1 mSv, nesvarbu, koks vartotojų amžius. Komisija parengia nuostatas, susijusias su įvairioms amžiaus grupėms priskiriamų asmenų vandens vartojimu.

[55 pakeit.]

3.  Tyrimo tinkamumo požymiai ir metodai

Toliau pateiktų radioaktyvumo parametrų nustatymo tyrimų tinkamumo požymiai yra tokie: naudojant atitinkamą tyrimo metodą turi būti galima nustatyti bent koncentracijas, kurių vertė, atsižvelgiant į nurodytą aptikimo ribą, būtų lygi parametro vertei.

ParametraiNuklidas

Aptikimo riba

(1 pastaba)

Pastabos

Radonas

10 Bq/l

2 ir 3 pastabos

Tritis

10 Bq/l

2 ir 3 pastabos

Bendras alfa aktyvumas

Bendras beta aktyvumas

0,04 Bq/l

0,4 Bq/l

2 ir 4 pastabos

2 ir 4 pastabos

U-238

0,02 Bq/l

2 ir 6 pastabos

U-234

0,02 Bq/l

2 ir 6 pastabos

Ra-226

0,04 Bq/l

2 pastaba

Ra-228

0,080,01 Bq/l

2 ir 5 pastabos

Pb-210

0,02 Bq/l

2 pastaba

Po-210

0,01 Bq/l

2 pastaba

C-14

20 Bq/l

2 pastaba

Sr-90

0,40,1Bq/l

2 pastaba

Pu-239/Pu-240

0,040,01 Bq/l

2 pastaba

Am-241

0,060,01 Bq/l

2 pastaba

Co-60

0,50,1Bq/l

2 pastaba

Cs-134

0,50,1Bq/l

2 pastaba

Cs-137

0,50,1Bq/l

2 pastaba

I-131

0,50,1Bq/l

2 pastaba

Aptikimo riba apskaičiuojama pagal ISO 11929-7 standarto „Aptikimo riba apskaičiuojama pagal ISO 11929-7 standartą “Determination of the detection limit and decision thresholds for ionizing radiation measurements Part 7 Fundamentals and general applications, with probabilities of errors of 1st and 2nd kind of 0.05 each„.

Pagal ISO matavimų neapibrėžties nurodymo gaires (angl. ISO Guide for the Expression of Uncertainty in Measurement, ISO, Ženeva, pirmasis leidimas 1993 m., pataisytas ir perspausdintas 1995 m.) matavimų neapibrėžtis apskaičiuojama ir pateikiama kaip pilnoji (angl. complete) standartinė neapibrėžtis arba kaip išplėstinė (angl. expanded) standartinė neapibrėžtis, kuriai taikomas išplėtimo koeficientas 1,96

Radono ir tričio aptikimo riba – 1050% parametro vertės, kuri yra lygi 10020 Bq/l.

Bendro alfa ir bendro beta aktyvumo aptikimo riba – 40 % atrankinės patikros verčių, kurios atitinkamai yra lygio 0,1 ir 1,0 Bq/l.
Šios vertės gali būti taikomos tik atmetus didelį radionuklidų, kurių radiologinis toksiškumas labai didelis (švino 210, radžio 228 ir poloni210), radioaktyvumą.

Ši aptikimo riba taikoma tik įprastinėms patikroms; tiriant naują vandens tiekimo šaltinį, kuriame, kaip manoma, Ra-228 viršija 20 % etaloninės koncentracijos, per pirmą patikrą matuojant Ra-228 nuklidų kiekį aptikimo riba yra lygi 0,02 Bq/l. Tai taikoma ir tuo atveju, kai reikalinga pakartotinė patikra.

Žema U aptikimo ribos vertė nustatyta atsižvelgiant į urano cheminį nuodingumą.
[56 pakeit.]

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 145.
(2) OL C 229, 2012 7 31, p. 145.
(3) 2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29, p. 1).
(5) 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
(6) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
(7) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
(8) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
(9) 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija 2001/928/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos telkiniuose, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo (OL L 344, 2001 12 28, p. 85).
(10) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).
(11) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(12) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).
(13)* Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(14)* Dveji metai po šios Direktyvos įsigaliojimo dienos.


Valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominė ir biudžeto priežiūra ***I
PDF 385kWORD 26k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (COM(2011)0819 – C7-0449/2011 – 2011/0385(COD))
P7_TA(2013)0069A7-0172/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0819),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 136 straipsnį ir 121 straipsnio 6 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0449/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0172/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo

P7_TC1-COD(2011)0385


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 472/2013.)

teisėkūros rezoliucijos priedas

Europos Komisijos pareiškimas

Kai Komisijos pasiūlyti dviejų dokumentų rinkinio teisės aktai bus priimti, Komisija, kaip numatyta projekte, artimiausiu metu ketina imtis stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimo veiksmų. Trumpojo laikotarpio (6–12 mėn.) veiksmai:

   Siūlydama stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektą Komisija teigė, kad vidutiniu laikotarpiu taikant tam tikras griežtas sąlygas stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos dalimi galėtų tapti skolos grąžinimo fondas ir euro vekseliai. Būtų laikomasi pagrindinio principo, kad visi tolesnės rizikos pasidalijimo veiksmai turi būti derinami su didesne fiskaline drausme ir integracija. Būtina stipresnė finansų sektoriaus reguliavimo, fiskalinės ir ekonominės politikos ir atitinkamų priemonių integracija turi būti įgyvendinama kartu užtikrinant atitinkamą politinę integraciją, demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę.

Komisija įsteigs ekspertų grupę, kuri išsamiau analizuos galimą naudą, pavojus, reikalavimus ir kliūtis, susijusius su nacionalinės skolos vertybinių popierių emisijos dalies pakeitimu bendra emisija sukuriant skolos grąžinimo fondą ir išleidžiant euro vekselius. Grupei bus pavesta nuodugniai įvertinti galimus šio proceso ypatumus, atsižvelgiant į teisines nuostatas, finansinę struktūrą ir reikiamą papildomą ekonominę ir biudžeto sistemą. Vienas iš pagrindinių svarstomų klausimų bus demokratinė atskaitomybė.

Grupė atsižvelgs į vykdomą Europos ekonomikos ir biudžeto valdymo pertvarką ir įvertins tokių priemonių papildomą naudą šiame kontekste. Ypač daug dėmesio grupė skirs tokioms neseniai įvykdytoms ir dar vykdomoms reformoms kaip dviejų dokumentų rinkinio įgyvendinimas, Europos stabilumo mechanizmas ir kitos susijusios priemonės.

Analizuodama padėtį grupė ypač atsižvelgs į viešųjų finansų tvarumą ir neatsakingo elgesio prevenciją, taip pat į kitus esminius dalykus, t. y. finansinį stabilumą, finansinę integraciją ir pinigų politikos poveikį.

Grupę sudarys teisės ir ekonomikos, viešųjų finansų, finansų rinkų ir valstybės skolos valdymo ekspertai. Grupės bus prašoma galutinę ataskaitą Komisijai pateikti ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėn. Komisija ataskaitą įvertins ir, jei reikės, iki savo įgaliojimų pabaigos pateiks pasiūlymų.

   Bus išnagrinėti kiti būdai, kaip pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį tam tikromis sąlygomis vertinant valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas atsižvelgti į vienkartines viešųjų investicijų programas, kurių poveikis viešųjų finansų tvarumui įrodytas. Tai bus atlikta 2013 m. pavasarį ir vasarą, kai bus skelbiamas Komisijos komunikatas dėl konvergencijos, siekiant vidutinės trukmės tikslo, tvarkaraščio.
   Priėmus sprendimą dėl kitos ES daugiametės finansinės programos, iki 2013 m. pabaigos Komisija pateiks šiuos pasiūlymus, kuriais bus papildyta dabartinė ekonomikos valdymo sistema: i) priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti glaudesnį esminių reformos projektų ex ante koordinavimą, ir ii) nauja konvergencijos ir konkurencingumo priemonė, kuria teikiama finansinė parama, kad būtų laiku įgyvendinamos tvarios augimą skatinančios struktūrinės reformos. Ši nauja, visiškai Bendrijos metodą atitinkanti sistema būtų pagrįsta esamomis ES priežiūros procedūromis. Pagal šią sistemą ekonominė politika būtų labiau derinama su finansine parama ir būtų laikomasi didesnės atsakomybės ir ekonominės drausmės skatinimo veiksmų derinimo su didesniu solidarumu principo. Visų pirma būtų siekiama didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą asimetriniams sukrėtimams. Ši priemonė būtų pradinis stipresnio fiskalinio pajėgumo kūrimo etapas.
   Be to, Komisija įsipareigoja sparčiai ir visapusiškai tęsti: i) savo kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimą ir visų pirma persvarstyti veiksmų plane nurodytas direktyvas; ii) priemonių ir pasiūlymų, kuriuos Komisija paskelbė 2012 m. užimtumo ir socialinės politikos dokumentų rinkinyje, įgyvendinimą.
   Priėmus bendrą priežiūros mechanizmą Komisija pateiks pasiūlymą dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo, kurio tikslas – restruktūrizuoti ir pertvarkyti bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių bankus.
   Iki 2013 m. pabaigos Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 138 straipsnio 2 dalį pateiks pasiūlymą dėl bendros pozicijos siekiant euro zonos stebėtojo statuso TVF vykdomojoje valdyboje, o vėliau – vienos bendros atstovo vietos.

Papildydama projekte skelbtus trumpojo laikotarpio veiksmus, kurie gali būti įgyvendinti antrinės teisės aktais, Komisija įsipareigoja laiku pateikti aiškių idėjų dėl Sutarties pakeitimų diskusijoms iki kitų Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių 2014 m., kad būtų nustatytas teisinis pagrindas vidutinio laikotarpio veiksmams, kai numatoma sukurti gerokai stipresnę ekonominės ir biudžeto priežiūros bei kontrolės sistemą, toliau didinti Europos fiskalinius pajėgumus, kuriais skatinamas solidarumas, įgyvendinti tvarų augimą skatinančias struktūrines reformas ir kaip svarbią solidarumo priemonę didinti sprendimų priėmimo integraciją tokiose srityse kaip mokesčių ir darbo rinkos politika.

(1) OL C 141, 2012 5 17, p. 7.
(2) Ši pozicija pakeičia 2012 m. birželio 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2012)0242).


Euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsena bei vertinimas ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimas ***I
PDF 295kWORD 27k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (COM(2011)0821 – C7-0448/2011– 2011/0386(COD))
P7_TA(2013)0070A7-0173/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0821),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 136 straipsnį ir 121 straipsnio 6 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7-0448/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į pagrįstą nuomonę, kurią vadovaudamasis Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateikė Švedijos parlamentas ir Prancūzijos Senatas, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0173/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų

P7_TC1-COD(2011)0386


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 473/2013.)

teisėkūros rezoliucijos priedas

Europos Komisijos pareiškimas

Kai Komisijos pasiūlyti dviejų dokumentų rinkinio teisės aktai bus priimti, Komisija, kaip numatyta projekte, artimiausiu metu ketina imtis stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimo veiksmų. Trumpojo laikotarpio (6–12 mėn.) veiksmai:

   Siūlydama stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektą Komisija teigė, kad vidutiniu laikotarpiu taikant tam tikras griežtas sąlygas stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos dalimi galėtų tapti skolos grąžinimo fondas ir euro vekseliai. Būtų laikomasi pagrindinio principo, kad visi tolesnės rizikos pasidalijimo veiksmai turi būti derinami su didesne fiskaline drausme ir integracija. Būtina stipresnė finansų sektoriaus reguliavimo, fiskalinės ir ekonominės politikos ir atitinkamų priemonių integracija turi būti įgyvendinama kartu užtikrinant atitinkamą politinę integraciją, demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę.

Komisija įsteigs ekspertų grupę, kuri išsamiau analizuos galimą naudą, pavojus, reikalavimus ir kliūtis, susijusius su nacionalinės skolos vertybinių popierių emisijos dalies pakeitimu bendra emisija sukuriant skolos grąžinimo fondą ir išleidžiant euro vekselius. Grupei bus pavesta nuodugniai įvertinti galimus šio proceso ypatumus, atsižvelgiant į teisines nuostatas, finansinę struktūrą ir reikiamą papildomą ekonominę ir biudžeto sistemą. Vienas iš pagrindinių svarstomų klausimų bus demokratinė atskaitomybė.

Grupė atsižvelgs į vykdomą Europos ekonomikos ir biudžeto valdymo pertvarką ir įvertins tokių priemonių papildomą naudą šiame kontekste. Ypač daug dėmesio grupė skirs tokioms neseniai įvykdytoms ir dar vykdomoms reformoms kaip dviejų dokumentų rinkinio įgyvendinimas, Europos stabilumo mechanizmas ir kitos susijusios priemonės.

Analizuodama padėtį grupė ypač atsižvelgs į viešųjų finansų tvarumą ir neatsakingo elgesio prevenciją, taip pat į kitus esminius dalykus, t. y. finansinį stabilumą, finansinę integraciją ir pinigų politikos poveikį.

Grupę sudarys teisės ir ekonomikos, viešųjų finansų, finansų rinkų ir valstybės skolos valdymo ekspertai. Grupės bus prašoma galutinę ataskaitą Komisijai pateikti ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėn. Komisija ataskaitą įvertins ir, jei reikės, iki savo įgaliojimų pabaigos pateiks pasiūlymų.

   Bus išnagrinėti kiti būdai, kaip pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį tam tikromis sąlygomis vertinant valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas atsižvelgti į vienkartines viešųjų investicijų programas, kurių poveikis viešųjų finansų tvarumui įrodytas. Tai bus atlikta 2013 m. pavasarį ir vasarą, kai bus skelbiamas Komisijos komunikatas dėl konvergencijos, siekiant vidutinės trukmės tikslo, tvarkaraščio.
   Priėmus sprendimą dėl kitos ES daugiametės finansinės programos, iki 2013 m. pabaigos Komisija pateiks šiuos pasiūlymus, kuriais bus papildyta dabartinė ekonomikos valdymo sistema: i) priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti glaudesnį esminių reformos projektų ex ante koordinavimą, ir ii) nauja konvergencijos ir konkurencingumo priemonė, kuria teikiama finansinė parama, kad būtų laiku įgyvendinamos tvarios augimą skatinančios struktūrinės reformos. Ši nauja, visiškai Bendrijos metodą atitinkanti sistema būtų pagrįsta esamomis ES priežiūros procedūromis. Pagal šią sistemą ekonominė politika būtų labiau derinama su finansine parama ir būtų laikomasi didesnės atsakomybės ir ekonominės drausmės skatinimo veiksmų derinimo su didesniu solidarumu principo. Visų pirma būtų siekiama didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą asimetriniams sukrėtimams. Ši priemonė būtų pradinis stipresnio fiskalinio pajėgumo kūrimo etapas.
   Be to, Komisija įsipareigoja sparčiai ir visapusiškai tęsti: i) savo kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimą ir visų pirma persvarstyti veiksmų plane nurodytas direktyvas; ii) priemonių ir pasiūlymų, kuriuos Komisija paskelbė 2012 m. užimtumo ir socialinės politikos dokumentų rinkinyje, įgyvendinimą.
   Priėmus bendrą priežiūros mechanizmą Komisija pateiks pasiūlymą dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo, kurio tikslas – restruktūrizuoti ir pertvarkyti bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių bankus.
   Iki 2013 m. pabaigos Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 138 straipsnio 2 dalį pateiks pasiūlymą dėl bendros pozicijos siekiant euro zonos stebėtojo statuso TVF vykdomojoje valdyboje, o vėliau – vienos bendros atstovo vietos.

Papildydama projekte skelbtus trumpojo laikotarpio veiksmus, kurie gali būti įgyvendinti antrinės teisės aktais, Komisija įsipareigoja laiku pateikti aiškių idėjų dėl Sutarties pakeitimų diskusijoms iki kitų Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių 2014 m., kad būtų nustatytas teisinis pagrindas vidutinio laikotarpio veiksmams, kai numatoma sukurti gerokai stipresnę ekonominės ir biudžeto priežiūros bei kontrolės sistemą, toliau didinti Europos fiskalinius pajėgumus, kuriais skatinamas solidarumas, įgyvendinti tvarų augimą skatinančias struktūrines reformas ir kaip svarbią solidarumo priemonę didinti sprendimų priėmimo integraciją tokiose srityse kaip mokesčių ir darbo rinkos politika.

(1) OL C 141, 2012 5 17, p. 7.
(2) Ši pozicija pakeičia 2012 m. birželio 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2012)0243).


Europos rizikos kapitalo fondai ***I
PDF 274kWORD 22k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (COM(2011)0860 – C7-0490/2011 – 2011/0417(COD))
P7_TA(2013)0071A7-0193/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0860),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0490/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0193/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų

P7_TC1-COD(2011)0417


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 345/2013.)

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 72.
(2) Ši pozicija pakeičia 2012 m. rugsėjo 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2012)0346).


Europos socialinio verslumo fondai ***I
PDF 274kWORD 21k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011)0862 – C7-0489/2011 – 2011/0418(COD))
P7_TA(2013)0072A7-0194/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0862),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0489/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0194/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų

P7_TC1-COD(2011)0418


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 346/2013.)

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 55.
(2) Ši pozicija pakeičia 2012 m. rugsėjo 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2012)0345).


Ekonomikos krizės poveikis lyčių lygybei ir moterų teisėms
PDF 272kWORD 44k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms (2012/2301(INI))
P7_TA(2013)0073A7-0048/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį, 153 straipsnio 1 dalies i punktą ir 157 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173) ir prie jo pridėtą dokumentą dėl „Asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimo (SWD(2012)0095),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos lyčių lygybės pažangos, pasiektos 2010 m., ataskaitą (SEC(2011)0193),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010)0193),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(3),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl vienišų motinų padėties(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų darbo sąlygų paslaugų sektoriuje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0048/2013),

A.  kadangi Europos Sąjunga patiria didžiausią ekonomikos ir finansų krizę nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio – didžiosios depresijos laikų, ir kadangi dėl šios krizės labai padidėjo nedarbo lygis valstybėse narėse, ypač pietinėse; kadangi ši krizė daro ypač didelį poveikį pažeidžiamiems asmenims ir visų pirma moterims – tiesioginį poveikį (moterys praranda darbą, mažėja jų darbo užmokestis arba jos praranda darbo vietos garantijas) ir netiesioginį poveikį (mažinamas biudžetas viešųjų paslaugų ir paramos srityse); kadangi dėl to labai svarbu, be kitų dalykų, labai rimtai apsvarstyti lyčių lygybės aspektą nagrinėjant su šia krize susijusius klausimus ir plėtojant sprendimus, kuriais siekiama kovoti su šia krize;

B.  kadangi teisė dirbti yra esminė prielaida, kad moterys galėtų veiksmingai naudotis lygiomis teisėmis, ekonomine nepriklausomybe ir profesinių lūkesčių patenkinimu; kadangi dabartinė krizė – ne tik finansų ir ekonomikos krizė, bet ir demokratijos, lygybės, socialinės gerovės ir lyčių lygybės krizė, ir ji taip pat naudojama kaip pasiteisinimas siekiant sulėtinti ar net sustabdyti esmines pastangas sprendžiant laukiančius klimato kaitos ir aplinkos srities uždavinius;

C.  kadangi įvairūs neseniai atlikti tyrimai parodė, kad ES finansų įstaigoms priimant sprendimus dalyvauja tik 5 proc. moterų ir kad visi 27 valstybių narių centrinių bankų valdybų pirmininkai yra vyrai; kadangi vyrų ir moterų tyrimai parodė, jog moterys elgiasi kitaip, vengia rizikos ir didesnį dėmesį skiria ilgalaikėms perspektyvoms;

D.  kadangi prasidėjus ekonomikos krizei buvo daromas didesnis poveikis vyrams negu moterims; kadangi nuo tada vyrų ir moterų nedarbas padidėjo skirtingai; kadangi moterys nuo krizės nukentėjo ne pirmosios, tačiau šiuo metu dėl krizės padarinių jos patiria didesnį poveikį (daugiau jų dirba mažų garantijų darbą ir darbą ne visą darbo dieną, jos patiria didesnę atleidimo iš darbo riziką, gauna mažesnius darbo užmokesčius, yra mažiau apdraustos pagal socialinės apsaugos sistemas ir pan.), taip pat patirs didesnį ilgiau juntamą poveikį; kadangi apie šį etapą pateikiama daug mažiau informacijos dokumentuose ir nesama patikimų ir palyginamų statistinių duomenų apie tai, taigi pastebima tendencija, kad poveikis moterims nepakankamai vertinamas;

E.  kadangi moterys atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ekonominę plėtrą; kadangi toliau suteikiant didesnių galių moterims galima daryti ekonominį poveikį – išvaduoti bendruomenes ir šeimas iš skurdo;

F.  kadangi kilus krizei darbo rinkos politika labiau siekiama daryti poveikį bendrajam užimtumo lygiui, o ne moterų, aktyviai nedalyvaujančių profesinėje veikloje, užimtumui;

G.  kadangi reikėtų pažymėti, jog į oficialius statistinius duomenis duomenys apie moteris bedarbes dažnai neįtraukiami ir moterų ir vyrų nelygybė užimtumo srityje dažnai yra netiksliai įvertinama, nes moterys labiau linkusios pasitraukti iš darbo rinkos dėl įvairių priežasčių (nėštumo, šeimos pareigų, laiko stokos) ir dirbti nemokamą ar neoficialų darbą, dažnai namuose arba rūpindamosi kitais, nuo jų priklausomais asmenimis ar dalyvaudamos šešėlinėje ekonomikoje, o šiuo metu atliekama mažai tyrimų dėl sumažintų viešųjų išlaidų poveikio moterų ir vyrų lygybei;

H.  kadangi biudžeto mažinimas, kurį vyriausybės vykdo įgyvendindamos griežto taupymo planus, didžiausią poveikį daro viešajam sektoriui, kuriame moterų dirba daugiausia (jos sudaro apie 70 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų), ir jo teikiamoms socialinės apsaugos paslaugoms, kurios naudingos visų pirma moterims, šis mažinimas taip pat daro poveikį ir privačiajam sektoriui, ir kadangi moterys šiuo metu dėl griežto taupymo priemonių nukenčia labiausiai; kadangi iki šiol nė viena valstybė neįvertino siūlomo viešųjų išlaidų mažinimo – atskirų priemonių ar bendro jų taikymo – poveikio ir fiskalinio konsolidavimo padarinių lyčių lygybės aspekto atžvilgiu;

I.  kadangi moterys labiau priklauso nuo socialinių išmokų, o jos mažinamos taikant griežto taupymo priemones;

J.  kadangi patiriant krizę, tokią, kaip dabartinė krizė, reikia įgyvendinti nuodugnias struktūrines darbo rinkos reformas;

K.  kadangi mažinant darbo vietas kartu dažnai koreguojamas darbo tvarkaraštis, dėl to moterims tenka dirbti daugiau valandų, dažnai skirtingomis pamainomis; kadangi labai tikėtina, jog greičiau atsigaus pramonės sektorius, todėl bus įdarbinami vyrai ir vyrų darbo vietų daugės greičiau negu moterų; kadangi dėl to griežtos taupymo priemonės, įgyvendinamos viešųjų paslaugų srityje, moterų užimtumui poveikį darys ilgiau, todėl ilgiuoju laikotarpiu tai gali kenkti pažangai moterų ir vyrų lygybės srityje;

L.  kadangi dėl krizės vis labiau išnaudojamos moterys ir teisėtoje, ir neteisėtoje ekonominėje veikloje; kadangi jos padariniai turės ilgalaikį poveikį toms moterims, kurių karjera nelinijinė (įskaitant moteris, kurios dirba menkai apmokamą laikiną darbą, darbą ne visą darbo laiką, nepastovų, netipišką ir net neoficialų darbą), dažnai darbdavio iniciatyva dirba ne visą darbo laiką, o tai neigiamai atsiliepia moterų mokamoms pensijų draudimo įmokoms ir dėl to daugėja moterų, kurioms gresia skurdas; kadangi moterys dėl to gali gauti tik labai nedidelę pensiją ir atsidurti žemiau skurdo ribos; kadangi yra pavojus, kad susiformuos visa prarasta jaunimo – tiek vyrų, tiek moterų – karta, jaunimo, neturinčio galimybių dirbti, saugiai įsidarbinti ir neretai dėl ekonominių sunkumų neturinčio galimybių mokytis;

M.  kadangi kilus krizei pasidarė dar sunkiau derinti profesinės veiklos ir šeimos pareigas; kadangi vaikų turėjimo įtaka moterų ir vyrų užimtumui yra skirtinga: vaikus auginančių motinų darbo rinkoje yra 12 proc. mažiau negu bevaikių moterų, o vaikų turinčių vyrų užimtumo rodiklis yra 8,7 proc. didesnis negu bevaikių;

N.  kadangi dabartinėse ir planuojamose iniciatyvose ir politikos kryptyse, kuriomis siekiama įveikti krizę, neatsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą;

O.  kadangi lyčių stereotipai daro neigiamą poveikį moterų užimtumui, pavyzdžiui, nuomonė, kad vyrų nedarbas yra didesnė problema negu moterų nedarbas, kuri prisideda prie nemažo skaičiaus jau esančių lyčių stereotipų, kurie daro neigiamą poveikį moterų galimybėms įsidarbinti; kadangi praktikoje vyrų nedarbo problema sprendžiama skirtingai negu moterų, nes vyrai vis dar laikomi pagrindiniais šeimos maitintojais, o moterys – pagrindinėmis jos globėjomis;

P.  kadangi apie 23 proc. ES piliečių 2010 m. patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką(18) ir kadangi šį skurdą daugiausia patiria moterys, nes jos dažnai susiduria su keliomis problemomis, kaip antai vyresnio amžiaus moterų, kurios gyvena vienos, ar moterų, priklausančių šeimoms, kurias sudaro tik vienas iš tėvų (dažniausiai moterys), atveju; kadangi į šias problemas įeina sunkumai šiomis aplinkybėmis išlaikyti ar rasti darbą, apsirūpinti būstu ir prisiimti atsakomybę už išlaikomus asmenis (vaikus, tėvus, ligonius ar neįgaliuosius), sunkumai derinti darbo ir šeimos gyvenimą dėl tinkamų paramos struktūrų stokos ir skirtingų nacionalinės politikos krypčių šiuo klausimu 27 ES valstybėse narėse;

Q.  kadangi krizė dar labiau pasunkino socialinę ir ekonominę daugelio palankių sąlygų neturinčių bendruomenių padėtį, padidino mokyklos nebaigiančių mergaičių skaičių ir pavojų tapti prekybos žmonėmis aukomis;

R.  kadangi išlaidų paslaugoms ir išmokoms mažinimas kelia pavojų moterų ekonominei nepriklausomybei, nes išmokos dažnai sudaro svarbų jų pajamų šaltinį, ir moterys daugiau naudojasi viešosiomis paslaugomis nei vyrai; kadangi vienišos moterys ir vienišos pensininkės dėl to patiria daugiausia nuostolių;

S.  kadangi vis daugiau moterų, siekdamos išvengti krizės, savo arba ne savo noru dirba neoficialų ir nemokamą darbą ir kadangi pagal EBPO tyrimą(19) darbas namuose sudaro 33 proc. EBPO šalių narių BVP;

T.  pažymi, kad skirtumo tarp vyrų ir moterų nedarbo mažėjimas veikiau parodo, kad gyvenimo ir darbo sąlygos blogėja abiems lytims, o ne tai, kad daugėja vyrų ir moterų lygybės;

U.  kadangi į darbo rinką įsitraukiančios moterys yra varomoji jėga užtikrinant, kad ekonomika vėl pradėtų augti; kadangi jos padeda didinti šeimos pajamas, dėl kurių didėja vartojimas ir prisidedama prie ekonomikos skatinimo; kadangi dėl to lyčių lygybė turi teigiamą poveikį produktyvumui ir ekonomikos augimui;

V.  kadangi pagal neseniai atliktą antrinę penktojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatų analizę („Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje: antrinė penktojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatų analizė“, Eurofound, 2012 m.) matyti, kad susiskaidymas pagal lytį daro žalą abiejų lyčių darbuotojams – ir vyrams, ir moterims; kadangi ir vyrų, ir moterų gerovė darbe ir pasitenkinimas darbu didėja, kai jie dirba su abiejų lyčių kolegomis; kadangi vis dėlto reikia ir toliau šalinti darbo rinkos susiskaidymą pagal lytį, netolygų lyčių pasiskirstymą pagal profesijas ir spręsti vienos lyties atstovų darbo vietų problemą (nes trys penktadaliai darbuotojų Europoje dirba darbo vietose, kuriose darbuotojai yra tos pačios lyties);

W.  kadangi lyčių lygybės priemonės nutrauktos ar atidėtos, o galimas būsimas viešųjų biudžetų mažinimas padarys neigiamą įtaką moterų užimtumui ir lygybės skatinimui;

X.  kadangi ekonomikos nuosmukiu neturėtų būti prisidengiama siekiant sulėtinti darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo politikos pažangą ir sumažinti biudžetus, skirtus priklausomų asmenų priežiūros paslaugoms ir darbo atostogoms, nes tai darytų ypač didelį poveikį galimybei moterims integruotis į darbo rinką;

Y.  kadangi smurtas prieš moteris yra kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje socialinėje klasėje plačiai paplitęs reiškinys; kadangi ekonominiai sunkumai neretai skatina dažniau pasikartojantį, agresyvesnį ir pavojingesnį smurtą; kadangi tam tikri tyrimai taip pat parodė, jog tais atvejais, kai dėl ekonomikos krizės vyrai yra priversti persikelti į kitą darbo vietą ar iš jų atimamos teisės į turtą, daugėja smurto prieš moteris;

Z.  kadangi daugiausia darbo vietų ES moterims sukurta 1998–2008 m. (moterų užimtumas 1998 m. sudarė 55,6 proc., o 2008 m. – 62,8 proc.)(20); kadangi moterų užimtumas padidėjo 12,7 proc., o vyrų – tik 3,18 proc., moterų nedarbo lygis 2013 m. tebėra šiek tiek didesnis(21) (moterų –10,7 proc., vyrų –10,6 proc.);

AA.  kadangi 2011 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,6 proc. moterų ir 8,1 proc. vyrų;

1.   primena, kad lyčių lygybė yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų ir kad ji turi būti vienas svarbiausių aspektų priimant sprendimus dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, įskaitant investicijas į viešąjį sektorių, socialinės apsaugos sektorių ir aplinkos požiūriu tvarų būstą, transportą, ir t. t., taip pat valstybės pajamų rinkimą įgyvendinant veiksmingesnę mokesčių politiką; apgailestauja, kad priimant politinius sprendimus dėl krizės, įskaitant atkūrimo planus, nebuvo pripažintas, ištirtas ir suderintas krizės poveikis lyčių lygybės aspektu; smerkia tai, kad Lisabonos strategijoje po 2010 m. lyčių aspekto iš esmės nėra, todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į makroekonomikos ir užimtumo gaires įtraukti lyčių lygybę ir numatyti konkrečius tikslus;

2.   ragina Komisiją integruoti lyčių lygybės aspektą į visas politikos kryptis, visų pirma, susijusias su: griežto taupymo priemonių poveikiu ir atsigavimu po krizės, ekonomikos valdysena, tvariu vystymusi ir ekologiškomis darbo vietomis, profesiniu švietimu ir mokymu, migracija, bendradarbiavimu ir plėtra, sveikata ir sauga, taip pat planuoti ar įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pašalinti ar apriboti krizės padariniai;

3.   ragina valstybes nares persvarstyti ir pabrėžti tiesioginį ir ilgalaikį ekonomikos krizės poveikį moterims, visų pirma į tai, ar ji padidina esamą lyčių nelygybę ir kaip, taip pat į susijusius padarinius, pvz., padidėjusį smurto dėl lyties pavojų, blogėjančią motinos ir vaiko sveikatą ir vyresnio amžiaus moterų skurdą;

4.   primena, kad moterų užimtumo lygis, kuris daugiau negu dešimt metų nuolat didėjo ir 2008 m. pasiekė 62,8 proc., nuo ekonomikos krizės pradžios Europos Sąjungoje jis šiek tiek sumažėjo ir 2011 m. buvo 62,3 proc.; todėl pabrėžia, kad būtina pateikti tvarius sprendimus, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą ES ir valstybių narių darbo vietų išsaugojimo ir augimo skatinimo politikoje;

5.   ragina Komisiją apsvarstyti tolesnio struktūrinių fondų pritaikymo prie dabartinių sąlygų galimybę siekiant užtikrinti papildomą paramą moterų užimtumo sritims, kurias krizė veikiausiai paveikė, ir paramą sprendžiant vaikų priežiūros, mokymo ir galimybės įsidarbinti klausimus;

6.   pabrėžia pavyzdinės iniciatyvos „Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ svarbą; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis programa „Europa piliečiams“ ir būsima Socialinių pokyčių ir inovacijų programa, ypač siekiant veiksmingai įgyvendinti lyčių lygybės tikslus; pabrėžia „Daphne III“ programos svarbą, ypač siekiant apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, ir poreikį užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygį;

7.   pabrėžia, kad, nors vyrų ir moterų nedarbo lygis panašus, krizė jiems turėjo skirtingą poveikį: atkreipia dėmesį į tai, kad moterų darbo sąlygos labai blogėjo, ypač dėl netipiškų darbo sutarčių formų plitimo, ir jų pajamos labai sumažėjo dėl daugelio veiksnių, įskaitant vis dar išliekančius vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus (vidutiniškai darbo užmokesčiai skiriasi beveik 17 proc.) ir to nulemtus skirtingus jų bedarbio pašalpų dydžius, padidėjusį priverstinai dirbančiųjų ne visą darbo dieną, laikiną darbą arba terminuotą darbą skaičių ir sumažėjusį stabilesnio darbo vietų skaičių; kadangi išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai, nulemiantys skirtingo dydžio bedarbio pašalpų mokėjimą, ir dėl to krizės laikotarpiu pablogėjo moterų padėtis darbo rinkoje; pažymi, kad buvusių krizių patirtis rodo, jog vyrai apskritai greičiau nei moterys susigrąžina darbą;

8.   ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuriame būtų nustatytos priemonės, kuriomis būtų siekiama panaikinti vyrų ir moterų užmokesčio už tą patį arba lygiavertį darbą skirtumą;

9.   primena, kad tarp įvairių valstybių narių yra labai didelių skirtumų (moterų užimtumo lygis – 48,6–77,2 proc.) ir kad dėl šios skirtingos padėties reikia priimti specifinius, kiekvienam atvejui pritaikytus sprendimus išlaikant bendrą ES požiūrį; be to, pabrėžia, jog reikia naudotis bendrais patikimais rodikliais ir patikimais palyginamais statistiniais duomenimis, kad būtų galima įvertinti įvairias padėtis, nustatyti poreikius ir pateikti tinkamus sprendimus;

10.   primena, kad prieš prasidedant ekonomikos krizei dauguma dirbančiųjų mažų garantijų darbą ir darbą ne visą darbo dieną jau buvo moterys ir kad dėl krizės ši tendencija sustiprėjo, todėl daug moterų susiduria su socialinės atskirties pavojumi; pažymi, kad tai ypač būdinga pietinėms valstybėms narėms;

11.   reiškia susirūpinimą, kad jaunų moterų nedarbas išaugo nuo 18,8 proc. 2009 m. iki 20,8 proc. 2011 m. ir kad krizė itin stipriai paveiks nepalankioje padėtyje esančias moterų grupes, įskaitant neįgaliąsias, imigrantes, moteris, priklausančias etninėms mažumoms, turinčias žemą kvalifikaciją, ilgalaikes bedarbes, vienišas motinas, moteris be pragyvenimo šaltinio ir moteris, besirūpinančias kitais, nuo jų priklausomais asmenimis, ir kt.; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą priemonių rinkinį, kuriuo nori padėti sumažinti per didelį dabartinį jaunimo nedarbo lygį ir socialinę atskirtį ir suteikti jaunimui galimybių gauti darbo pasiūlymų, gauti išsilavinimą ir mokytis;

12.   mano, kad teisė dirbti yra esminė prielaida, kad moterys galėtų veiksmingai naudotis lygiomis teisėmis, ekonomine nepriklausomybe ir profesinių lūkesčių patenkinimu, todėl primygtinai reikalauja panaikinti mažų garantijų darbą, pripažįstant ir skatinant teisę į darbą, kuriame užtikrinamos teisės;

13.   ragina ES ir valstybes nares naujai suformuoti dabartinį atsaką į ekonomikos krizę siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų ilgalaikės pagal jų apimtį ir nebūtų daroma neigiama įtaka socialinės apsaugos politikos kryptims ir viešojo sektoriaus struktūroms, pvz., socialinių ir priežiūros paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigoms ir darbuotojų teisėms, nes tai yra būtina sąlyga kuriant didesnę lyčių lygybę;

14.   primena, kad moterims vis sunkiau pereiti nuo švietimo prie užimtumo ir kad dėl to galiausiai atsiras skirtumų patiems vyrams ir moterims vertinant savo įgūdžius;

15.   mano, kad struktūrinės reformos, kurių bus imtasi siekiant atremti krizę, yra proga imtis naikinti kai kurių formų diskriminaciją dėl lyties, kuri vis dar pernelyg dažnai pasitaiko Europos darbo rinkoje;

16.   pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos dalis moterų darbe didesnė negu vyrų – iš dalies todėl, kad sektoriai, kuriuose tradiciškai įsidarbina moterys, pavyzdžiui, namų tvarkymo, asmenų priežiūros ir kt., yra mažiau reguliuojami; pažymi, kad, kita vertus, nustatyta, jog dėl krizės šešėlinės ekonomikos mastai padidėjo, nors labai sunku įvertinti realią padėtį, nes nėra patikimų duomenų apie jos poveikį ir mastą;

17.   pabrėžia, kad moterys atliko labai svarbų vaidmenį kovojant su krize; yra tvirtai įsitikinęs, kad moterys turi daug galimybių didinti konkurencingumą ir gerinti įmonių veiklos rezultatus, ypač einančios vadovaujamas pareigas tose įmonėse; todėl mano, kad siekiant skatinti socialinę sanglaudą moteris reikia kuo skubiau įtraukti į ekonomikos atgaivinimo planų rengimo ir valdymo procesą;

18.   pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė ir dėl to vykdomas biudžeto mažinimas neturi kelti pavojaus rezultatams, pasiektiems įgyvendinant lyčių lygybės skatinimo politiką, ir būti dingstis mažinti pastangas šioje srityje; mano, kad ji, priešingai, turėtų valstybes nares paskatinti į užimtumo politiką įtraukti lyčių lygybės politiką, į ją žvelgiant kaip į vieną iš sprendimų siekiant įveikti krizę, visapusiškai panaudojant visų Europos gyventojų įgūdžius ir gebėjimus; ragina valstybes nares užtikrinti, kad lyčių lygybės aspektas būtų integruotas į visas rengiamas fiskalinės politikos kryptis;

19.   pabrėžia, kad moterų teisės neturėtų būti vertinamos, suprantamos ir įgyvendinamos kaip konkuruojančios su vyrų teisėmis, nes geresnių priežiūros ir viešųjų paslaugų teikimas šeimoms yra ir vyrų, ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje prielaida; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti dalijimąsi šeiminėmis ir namų ūkio tvarkymo pareigomis; ragina valstybes nares nustatyti arba patobulinti esamas priemones, kuriomis siekiama įveikti diskriminaciją dėl lyties ir nevienodą pareigų paskirstymą, pvz., skatinant vyrus pačius prižiūrėti vaikus ir sergančius arba neįgalius giminaičius;

20.   pabrėžia, kad dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas ES, atsižvelgiant į tai, kad nedarbas, nesaugios sąlygos ir netikrumas dėl ateities ir ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja galimybę turėti vaikų, todėl Sąjungoje toliau stiprėja demografinio senėjimo tendencija;

21.  pabrėžia, kad svarbu reformuoti makroekonominės, socialinės ir darbo rinkos sričių politikos priemones siekiant užtikrinti moterims ekonominį ir socialinį teisingumą, parengti strategijas, kurias įgyvendinant būtų skatinamas teisingas turto paskirstymas, užtikrinti minimalias pajamas bei deramą darbo užmokestį ir pensijas, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, sukurti daugiau moterims skirtų aukštos kokybės darbo vietų, kartu suteikiant joms teises ir sudarant sąlygas naudotis aukšto lygio standartus atitinkančiomis viešosiomis paslaugomis ir teikti geresnes socialinės paramos ir rajonų paslaugas, įskaitant lopšelius, vaikų darželius ir kitų formų priešmokyklinio ugdymo paslaugas, dienos centrus, bendruomenių poilsio ir paramos šeimai centrus ir kartų bendravimo centrus;

22.   primena, kad mažinant valstybių biudžetus neatsižvelgiama į neutralumo lyčių požiūriu principą, o pagal Sąjungos vykdomą makrostruktūrinę ekonominę politiką, visų pirma įgyvendinant ekonomikos valdysenos priemones ir finansinio koregavimo programas, didėja ir toliau didės lyčių nelygybė ir moterų nedarbas bei padaugės skurstančių moterų; mano, kad todėl reikia keisti politiką, nes moterys sudaro daugumą viešojo sektoriaus darbuotojų ir yra pagalbos, teikiamos vykdant socialinę politiką, pagrindinės gavėjos; taigi, ragina skirti daugiau lėšų atitinkamoms biudžeto eilutėms;

23.   ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas atlikti poveikio lytims vertinimą rengiant griežto taupymo priemones, kad lyčių požiūriu jos turėtų kuo neutralesnį poveikį;

24.   ragina valstybes nares sudarant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą, kad būtų išnagrinėtos vyriausybės programos ir politikos kryptys, jų poveikis išteklių paskirstymui ir jų indėlis skatinant vyrų ir moterų lygybę;

25.   pabrėžia, kad moterys susiduria su didesniu pavojumi lėčiau siekti karjeros, palyginti su vyrais, nes joms tenka pradėti dirbti žemesnio lygio pareigose arba dirbti ne visą darbo laiką, todėl šioje padėtyje esančios moterys yra labiau pažeidžiamos, gauna nepakankamas pajamas ir labiau kenčia nuo skurdo;

26.   ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų tinkamai teikiamos įperkamos, prieinamos ir itin kokybiškos vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugos, suderinamos su moterų bei vyrų visos darbo dienos tvarkaraščiu;

27.   pabrėžia, kad svarbu nedelsiant imtis veiksmų ir įgyvendinti politiką, pagal kurią viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių daugumą sudaro moterys ir kurių darbo vietoms ketinama sumažinti biudžetą viešajame sektoriuje, būtų iš naujo integruojami į darbo rinką ir į verslo aplinką;

28.   ragina Komisiją ir valstybes nares į visas užimtumo politikos kryptis įtraukti visapusišką požiūrį į lyčių lygybę, imtis būtinų priemonių moterų, einančių ne tik žemesnio lygio, bet ir vadovaujamas pareigas, grįžimui į darbo rinką skatinti ir šį požiūrį įtraukti į Sąjungos užimtumo gaires; primygtinai ragina tinkamai atsižvelgti į lyčių aspektą sudarant biudžetą, visų pirma rengiant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, kad būtų pasiekti Europos lyčių lygybės pakte ir 2020 m. strategijoje nustatyti tikslai;

29.   apgailestauja, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje nenumatyta didinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje, neatsižvelgiant į tai, kad tai yra vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų; ragina Tarybą įtraukti moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą kaip prioritetą priimant šių metų ekonominės politikos gaires pagal Europos semestrą;

30.  ragina valstybes nares įtraukti ir sistemingai spręsti lyčių lygybės klausimą visose būsimose nacionalinėse reformų programose;

31.   ragina valstybes nares skatinti aktyvią darbo rinkos politiką, tvirtą socialinį dialogą, darbo standartus ir socialinę apsaugą, kad būtų užtikrintos moterų, įskaitant moteris migrantes, teisės ir kovojama su priverstiniu ir nedeklaruojamu darbu;

32.   ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurios paskatintų motinas įsitraukti į darbo rinką, pvz., nuotolinį darbą, profesinio mokymo ar perkvalifikavimo politiką, kuri palengvintų jų grįžimą į darbą po motinystės atostogų;

33.   palankiai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl direktorių konsultantų pareigas bendrovėse einančių asmenų lyčių pusiausvyros, sudarant sąlygas moterims gauti aukštesnės kvalifikacijos ir geriau mokamą darbą, ir ragina valstybes nares pritarti šiai direktyvai ir pasirengti jos įgyvendinimui; ragina, kad kiti darbdaviai priimtų panašius privalomus teisės aktus, įskaitant Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos viešųjų įstaigų, administracijų bei institucijų, kurios turėtų rodyti pavyzdį lyčių lygybės srityje, priimdamos sprendimus;

34.   ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategiją dėl lyčių pusiausvyros skatinimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurios nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį; nepritaria tam, kad moterims nepakankamai atstovaujama finansų įstaigų valdybose ir kad iš tikrųjų moterys beveik nedalyvauja priimant sprendimus dėl finansų; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pagerinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, ypač sudarant Europos finansų sistemų biudžetą ir jį valdant, įskaitant Europos centrinį banką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia skatinti merginų ir moterų išprusimą finansų srityje;

35.   ragina valstybes nares diegti išsamią darbuotojų, dirbančių tuose sektoriuose, kuriems krizė ar globalizacija turėjo didesnį neigiamą poveikį, mokymo politiką, siekiant rengti darbuotojus užimtumo pokyčiams ir naujoms darbo vietoms, atsižvelgiant į ypatingą moterų padėtį ir į tai, kad joms dažniau negu vyrams tenka nutraukti karjerą, kad prižiūrėtų vaikus arba pagyvenusius ar sergančius šeimos narius, nes tai daro poveikį jų karjeros galimybėms; ragina bendrovėse sistemingai įgyvendinti mokymo planus, kad būtų rengiamasi darbuotojų perkvalifikavimui, siūloma asmenis perkelti į kitą darbo vietą ir vykdomas mokymas, pritaikytas darbo ieškantiems asmenims ir žemos kvalifikacijos darbuotojams; be to, ragina sukurti išsamų registrą apie darbo jėgos trūkumą kiekviename sektoriuje, kad moterys galėtų tikslingai pasirengti darbui ir ieškoti laisvų darbo vietų;

36.  ragina valstybes nares peržiūrėti socialinės apsaugos sistemas, siekiant individualizuoti teises į pensiją ir teises socialinės apsaugos sistemose, kad būtų panaikintas „šeimos maitintojo pranašumas“ ir užtikrintos lygios teisės į pensiją;

37.   pabrėžia, kad mažinant išlaidas priežiūros sektoriuje darbas de facto perskirstomas moterims ir kenkiama lyčių lygybei, todėl ragina visas valstybes nares parengti planus, kad būtų teikiamos priežiūros paslaugos, kuriomis būtų kuriamas socialinis teisingumas ir lyčių lygybė;

38.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų amžių grupėms priklausančioms moterims skirtas profesinio mokymo programas ir politiką, taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į neatidėliotiną poreikį vykdyti mokymosi visą gyvenimą programas ir poreikį įgyti naujus įgūdžius naujų technologijų ir IT srityse, kad daugiau moterų dalyvautų įvairiuose veiklos sektoriuose, įskaitant ekonomikos ir finansų sektorius, kuriuose dirba nedaug moterų, ir numatyti konkrečias paramos priemones, kad moterys galėtų derinti darbą, mokymąsi ir šeimos gyvenimą; primena, kad pagal mokymo politikos priemones vykdant įdarbinimą svarbus Europos socialinis fondas, ir ragina valstybes nares bei vietos institucijas skatinti naudotis šiuo fondu, visų pirma, moterų, kurioms ekonomikos krizė daro didesnį poveikį, naudai;

39.   pabrėžia investavimo į moteris ir lyčių lygybę svarbą;

40.   ragina valstybes nares remti aktyvų moterų įtraukimą ar reintegraciją į darbo rinką ir skatinti jų užimtumą strateginiuose plėtros sektoriuose, taikant specialias lankstaus darbo laiko, vienodo darbo užmokesčio ir apmokestinimo bei pensijų skyrimo tvarkos priemones, taip pat mokymosi visą gyvenimą priemones, skirtas įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios reikalingos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, užtikrinimui; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukšto lygio mokymą kaip stimulą moterims siekti patekti į sektorius, kur joms atstovaujama per menkai, pvz., į mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros sritį, kaip tik tuo metu, kai Europai reikia daugiau mokslininkų inovacijoms paskatinti ir savo ekonomikai sustiprinti; ragina Komisiją apsvarstyti tolesnio struktūrinių fondų pritaikymo prie dabartinių sąlygų galimybę siekiant užtikrinti papildomą paramą moterų užimtumo sritims, kurias krizė veikiausiai paveikė, ir paramą sprendžiant vaikų priežiūros, mokymo ir galimybės įsidarbinti klausimus;

41.   primena, kad prasidėjus krizei daugelyje valstybių narių mažiau jaunų moterų (15–24 metų) pirmą kartą įdarbinama dirbti visą darbo dieną ir kad norėdamos palengvinti šią padėtį daug moterų tęsia studijas; pažymi, kad, nepaisant šios tendencijos ir to, jog dėl geresnio išsilavinimo moterys apskritai yra geriau apsaugotos, jų diplomai mažiau vertinami negu vyrų; ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į strategijas, kuriose derinama švietimo ir mokymo politika, taip pat į jaunas moteris orientuota užimtumo politika;

42.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad į vidurinių mokyklų programas būtų įtraukti pagrindiniais mokomieji dalykai apie finansus ir verslumą;

43.   ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį įvairioms moterų kategorijoms, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ne visą laiką ir netipines sutartis, bei pritaikyti socialinių padarinių švelninimo priemonių sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunajai kartai;

44.  ragina valstybes nares skatinti moterų įgalinimą ekonomikos srityje, didžiausią dėmesį skiriant moterų verslumui, skatinti ir remti verslą kuriančias moteris, ypač jaunas moteris ir imigrantes, padedant joms gauti finansavimą, be kita ko, labai mažas paskolas, taikant technines ir paramos priemones, skatinant taikyti naujas finansines ir paramos priemones ir plėtoti moterų verslo ir rėmimo tinklus, taip pat geriausios patirties mainus tarp valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų; pabrėžia, kad investicijos į moteris ir lyčių lygybę labai svarbios siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą ir užkirsti kelią ekonominiams sukrėtimams;

45.   ragina valstybes nares pagerinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis;

46.   ragina Europos Komisiją ir valstybes nares labiau skatinti moterų verslumą, įskaitant finansinės paramos moterims verslininkėms teikimą;

47.   ragina valstybes nares skatinti moterų verslą ekologiškos ekonomikos srityje, dėl kurio būtų sukuriama naujų darbo vietų; atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančioji energija gali suteikti darbo galimybių verslininkėms atokiose ir periferinėse ES vietovėse, kuriose moterų nedarbo lygis ypač aukštas ir yra didelių galimybių išnaudoti tokias alternatyvias energijos formas kaip vėjo ar saulės energija;

48.   pabrėžia aktyvios darbo rinkos politikos, darbo inspekcijų ir socialinio dialogo, taip pat įgūdžių tobulinimo svarbą ekologiškesnei ekonomikai skatinti;

49.   ragina valstybes nares remti darbo vietų kūrimą socialinės ekonomikos sektoriuje, kuriame vyrauja nemokamas moterų darbas, ypač ieškant naujų sprendimų ir juos įgyvendinant, kad naujais sprendimais būtų galima populiarinti teisėtą neoficialų darbą;

50.   ragina valstybes nares remti priežiūros paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių, kad būtų sudarytos sąlygos siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų dėl moterų užimtumo;

51.   ragina valstybes nares stebėti viešųjų priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugų mažinimo poveikį ir spręsti šią problemą, nes tai sukelia pakartotinį priežiūros paslaugų privatizavimą, kad su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos neslėgtų moterų, nes taip jos vėl būtų grąžinamos į tradicinį vaidmenį šeimoje; pabrėžia, kad taupant lėšas motinystės ir tėvystės pašalpoms, vaiko priežiūros atostogų metu mokamoms pašalpoms ir išmokoms vaikams bei kitoms su priežiūra ir šeima susijusioms išmokoms smarkiai sumažėjo visų moterų, turinčių priežiūros įsipareigojimų, pajamos;

52.   primena, kad išlieka stereotipai dėl moterų ir vyrų užimamos vietos darbo rinkoje, kad moterys siekia derinti profesines pareigas su šeimos gyvenimu ir dėl to yra pažeidžiamesnės užimtumo pokyčiams negu vyrai;

53.   primygtinai ragina diegti viešojo transporto politiką ir, visų pirma, plėtoti ir gerinti viešojo transporto paslaugas, atsižvelgiant į lyčių lygybę, kad moterys galėtų aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir aktyviau ieškoti darbo, suteikiant joms realaus judumo galimybes;

54.   yra susirūpinęs dėl moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, kuriose labai sumažėjo galimybė naudotis įvairiomis paslaugomis, padėties; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kaimo vietovėse veiktų viešasis transportas, būtų teikiamos medicinos pagalbos ir kitos būtinos paslaugos, siekiant pažaboti migraciją į didmiesčius ir išvengti periferinių vietovių marginalizacijos;

55.   pabrėžia, kad svarbu imtis efektyvių veiksmų siekiant sudaryti galimybes derinti profesinį, privatų ir šeimos gyvenimą, nes tai turės teigiamą poveikį didinant visų visuomenės sluoksnių moterų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime;

56.   pabrėžia, kad įgyvendinant ES programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ turėtų būti visų pirma remiamas moterų dalyvavimas, kad jos įgytų tokį patį pasitikėjimą ir žinių apie bendrojoje rinkoje veikiančias įmones ir reikiamų gebėjimų vadovauti verslui ir jį plėtoti;

57.   pabrėžia, kad išlaidų viešosioms vaikų priežiūros paslaugoms mažinimas turi tiesioginį poveikį moterų ekonominei nepriklausomybei ir darbo ir šeimos gyvenimo derinimui; ragina Komisiją ir Tarybą priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų galima pasiekti Barselonoje nustatytus tikslus, siekiant prisiimti didesnius įsipareigojimus dėl vaikų priežiūros plėtojant įmonių ir įmonių grupių lopšelius; pabrėžia, kad svarbu vesti kolektyvines derybas su socialiniais partneriais, siekiant sektorių, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis gerinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, taip pat pagerinti sąlygas pradėti naudotis vaikų priežiūros sistemomis, susijusiomis su moterų užimtumo kategorijomis, ir nustatyti ne trumpesnį kaip trijų mėnesių išankstinio pranešimo laikotarpį, kad moteris galėtų rasti išeitį dėl vaiko priežiūros, kad galėtų derinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

58.   ragina skatinti tinkamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų sąlygas ir remti įmonių iniciatyvas užtikrinti galimybę dirbti pagal lankstų tvarkaraštį ir teikti vaikų priežiūros paslaugas įmonėse, didinti švietimui, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, profesinės kvalifikacijos ir perkvalifikavimo programoms skirtus išteklius ir teikti tinkamą paramą globėjams, slaugantiems sergančius šeimos narius, įskaitant trumpalaikį priežiūros paslaugų teikimą;

59.   pabrėžia poreikį investuoti į kokybiškas paslaugas prieinamomis kainomis, pvz., į visą darbo dieną trunkančią vaikų priežiūrą, visą dieną veikiančias mokymo įstaigas ir pagyvenusių asmenų priežiūrą, nes jos padeda skatinti lyčių lygybę, siekti geresnės darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyros ir visiems sudaryti palankesnes sąlygas įsilieti arba iš naujo įsilieti į darbo rinką;

60.   pabrėžia, kad labai svarbu ir įsteigti naujų vaikų priežiūros įstaigų, ir suteikti profesionalumo neoficialioms priežiūros sistemoms, nustatant kokybės standartus, pagerinant darbo apmokėjimą ir sudarant jas valdantiems subjektams mokymo galimybių; reikia atsižvelgti ir į specifinius pagal netipišką darbo grafiką dirbančių bei vienišų tėvų poreikius;

61.   pabrėžia, kad būtina didinti valstybių ir darbdavių atsakomybę dėl kartų pasikeitimo ir motinystės bei tėvystės teisių, ir tai reiškia, kad moterys turi turėti teisę būti ir motinomis, ir darbuotojomis, neprarasdamos darbo teisių;

62.   pabrėžia, kad būtina sumažinti ekonomikos ir finansų krizės poveikį šeimoms (ypač tais atvejais, kai tėvai yra išsiskyrę, vienišų motinų atvejus arba kai vaikai yra palikti giminaičių priežiūrai arba atiduoti į vaikų priežiūros įstaigas), atsižvelgiant į tai, kad namų ūkio tvarkymo pareigos paprastai priskiriamos moterims; pabrėžia, kad moterims dėl to gresia didesnis skurdas;

63.   pabrėžia, kad tam tikrų valstybių narių priimti sprendimai mažinti biudžetus, skirtus vaikų priežiūrai, mokykliniam bei popamokiniam ugdymui, maitinimo paramai, mokykliniam transportui ir priklausomų asmenų priežiūros pagalbai, daro tiesioginį poveikį moterims, kurios atlieka daugumą papildomų darbų šiose srityse; pabrėžia, kad tai reiškia, kad moterys dažnai turi pradėti dirbti ne visą darbo dieną (todėl patiria socialinių sunkumų dėl mažesnių pajamų ir pensijų); mano, kad reikia plėsti viešąjį vaikų lopšelių, darželių ir vaikams skirtos viešosios laisvalaikio veiklos organizavimo paslaugų tinklą, kartu su viešuoju paramos tinklu pagyvenusiems žmonėms ir viešuoju bendruomenių ligoninių tinklu;

64.   prašo Komisijos ir valstybių narių spręsti romų tautybės moterų ir mergaičių konkrečių poreikių klausimus, visose romų įtraukties politikos veiksmuose atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir suteikti apsaugą ypač pažeidžiamiems pogrupiams;

65.   pabrėžia, kad išlaidų viešosioms vaikų priežiūros paslaugoms mažinimas turi tiesioginį poveikį moterų ekonominei nepriklausomybei; nurodo, kad dėl priežiūros paslaugų trūkumo 2010 m. 28,3 proc. moterų buvo neaktyvios ir dirbo ne visą darbo laiką, palyginti su 27,9 proc. 2009 m. ir kad 2010 m. moterų, turinčių mažų vaikų, užimtumo lygis ES buvo 12,7 proc. mažesnis negu moterų, neturinčių vaikų, palyginti su 11,5 proc. 2008 m.;

66.   ragina valstybes nares investuoti į priežiūros paslaugų sektorių kaip potencialaus augimo sektorių tiek moterims, tiek vyrams, kad globėjų vaidmuo nebūtų tradiciškai priskiriamas moterims, nes taip kuriama darbo rinkos segregacija pagal lytį; pabrėžia, kad mažinant išlaidas priežiūros paslaugų sektoriuje iš viešųjų priežiūros paslaugų pereinama į nemokamų priežiūros paslaugų teikimą namų ūkiuose; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamas sutartis ir socialinę apsaugą gyvenamojoje vietoje paslaugas asmenims teikiantiems darbuotojams;

67.   kol su motinystės, tėvystės atostogas, vaiko priežiūros atostogomis susijusios sistemos derinamos ES lygmeniu, ragina valstybes nares išsaugoti atitinkamas išmokas ir kitas išmokas šeimai, kad nesumažėtų moterų pajamos, taip pat siekiant užkirsti kelią moterų teisių, susijusių su motinystės atostogomis, pažeidimams;

68.   ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti didėjantį nėščių moterų diskriminacijos darbo rinkoje atvejų, apie kuriuos pranešta keliose šalyse, skaičių;

69.  mano, kad moterys skurdą patiria ne tik dėl neseniai kilusios ekonomikos krizės, bet ir dėl įvairių veiksnių, įskaitant stereotipus, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, nepakankamą mechanizmų perskirstymą gerovės valstybės sistemose, galimybių derinti šeimos gyvenimą su darbu nebuvimą, ilgesnę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę ir apskritai visų rūšių diskriminaciją dėl lyties, kuri daugiausia vykdoma moterų atžvilgiu; pabrėžia, kad dėl krizės nuolatinė nelygybė vis labiau įsišaknija; pabrėžia, kad būtina kovoti su stereotipais visose srityse ir visais gyvenimo etapais, nes tai viena iš labiausiai įsišaknijusių vyrų ir moterų nelygybės priežasčių, darančių įtaką jų pasirinkimui švietimo ir užimtumo srityse, pareigų pasiskirstymui namuose ir šeimoje, darbo užmokesčio skirtumui, dalyvavimui visuomeniniame gyvenime, pareigų, susijusių su sprendimų priėmimu, ėjimui ir kt.;

70.   ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 2006/54/EB, visų pirma vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimą, kaip reikalauja Parlamentas savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo;

71.   ragina valstybes nares ir Komisiją pasiūlyti sprendimų, kuriais būtų padedama moterims tęsti karjerą ir ypač kovoti su nelygybe mokant atlyginimus, susijusia su motinystės atostogų klausimu;

72.  atkreipia valstybių narių dėmesį į būtinybę pradėti taikyti pajamų didinimo priemones, be kita ko, sukurti minimalių pajamų sistemas ir socialinės paramos programas, skirtas asmenims, kuriems sudėtinga patenkinti savo pagrindinius poreikius, visų pirma vaikų turintiems arba priežiūros pareigas atliekantiems asmenims ir ypač vienišiems tėvams;

73.   pažymi, kad ekonomikos krizė skatina visų formų priekabiavimą, prievartą ir smurtą prieš moteris, ypač prostituciją, kurios atveju moterų žmogaus teisės pažeidžiamos plačiausiu pasaulyje mastu visais kultūriniais, socialiniais ir ekonominiais lygmenimis; pabrėžia, kad būtina didinti viešuosius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie būtų skirti intervencijai tais atvejais, kai reikia paremti grupes, kurioms gresia pavojus patirti skurdą, taip pat vaikus ir jaunuolius, pagyvenusius žmones ar neįgaliuosius ir benamius;

74.   ragina valstybes nares įvertinti ir aiškiai parodyti, koks yra tiesioginis ir ilgalaikis ekonomikos krizės poveikis moterims, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar ir kaip dėl krizės blogėja dabartinė padėtis lyčių lygybės srityje, taip pat susijusius padarinius, pvz., didesnę smurto dėl lyties riziką, prastėjančią motinų ir vaikų sveikatos būklę ir senyvo amžiaus moterų skurdą;

75.   pabrėžia, kad dabartinėmis ekonomikos krizės ir griežto biudžeto lėšų taupymo sąlygomis moterys turi dar mažiau išteklių, reikalingų apsiginti ir apsaugoti savo vaikus nuo smurto, ir dėl to dar svarbiau išvengti tiesioginio finansinio poveikio, kuris dėl smurto prieš moteris ir vaikus daromas teisminėms institucijoms ir sveikatos priežiūros bei socialinėms tarnyboms;

76.  pabrėžia, kad institucinė lyčių lygybės politikos sistema, įskaitant lyčių lygybės institucija ir moterų organizacijas, taip pat nukentėjo nuo finansavimo sumažinimo; ragina valstybes nares palaikyti valstybės finansavimo lygį lyčių lygybės institucijoms ir projektams, moterų prieglaudoms ir moterų organizacijoms, nes jos suteikia veiksmingų priemonių ieškant tvarių krizės įveikimo sprendimų ir užtikrinant aktyvų dalyvavimą rengiant būsimas atgaivinimo priemones; pažymi, kad finansavimo mažinimas moterų organizacijoms turi neigiamos įtakos moterų pilietiniam ir politiniam dalyvavimui, ir moterų balsas tampa dar mažiau girdimas visuomenėje;

77.   ragina Europos lyčių lygybės institutą nuolat ir sistemingai stebėti bei vertinti ekonomikos krizės poveikį moterų darbo sąlygoms, kiek tai susiję su diskriminacija įdarbinant, darbo krūvio padidėjimu, spaudimu ir stresu darbe, moraliniu ir psichologiniu priekabiavimu; pabrėžia, kad turimi duomenys neatskleidžia sunkaus krizės poveikio moterims masto; taip pat ragina Komisiją atlikti ekonominės politikos priemonių ir atsako į dabartinę krizę priemonių poveikio vertinimą lytims;

78.   ragina valstybes nares tvirtai paremti lyčių aspekto integravimą į biudžetą, kad būtų ištaisyti neigiami pajamų ir išlaidų padariniai ir taip užtikrinta didesnė lyčių lygybė, ir pagerinti valdymą ir atskaitomybę, ypač nacionalinių biudžetų atžvilgiu;

79.   ragina valstybes nares priimti biudžeto priemones moterų ir vyrų lygybės skatinimo srityje;

80.   ragina visas valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją dėl namų ruošos darbininkų (Konvencija Nr. 189);

81.   pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti tinkamą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, pvz., visapusiškai taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų principus ir spręsti darbo rinkos susiskaidymo klausimą užtikrinant tinkamą socialinę asmenų pereinamuoju laikotarpiu arba darbuotojų, dirbančių pagal laikinąsias ar ne viso darbo laiko darbo sutartis, apsaugą kartu sudarant galimybes dalyvauti mokyme, kilti tarnyboje ir dirbti visą darbo laiką;

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(3) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(4) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.
(5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 49.
(6) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79.
(7) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 1.
(8) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.
(9) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(10) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 134.
(11) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 56.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0458.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0069.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0225.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0321.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0322.
(17) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112.
(18) Eurostato duomenimis 23 proc. ES piliečių 2010 m. patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką, 9/2012.
(19) EBPO, Society at a Glance 2011, EBPO socialiniai rodikliai, @OECD2011.
(20) Eurostatas, moterų užimtumo lygis 27 ES valstybėse narėse.
(21) Eurostatas, suderintas vyrų ir moterų nedarbo lygis, 2012 m. rugsėjo mėn., Europos Sąjunga.


Lyčių stereotipų panaikinimas ES
PDF 323kWORD 39k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (2012/2116(INI))
P7_TA(2013)0074A7-0401/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo 15 d. priimtas Ketvirtojoje pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais, taip pat į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnių priemonių, susijusių su Pekino veiksmų platforma(1), į 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas + 10)(2) ir į 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pekino veiksmų platforma (Pekinas + 15)(3),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame ypatingas dėmesys atkreipiamas į valstybėms narėms bendras vertybes, pvz., į pliuralizmą, nediskriminavimą, toleranciją, teisingumą, solidarumą, taip pat į lyčių lygybę,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnį, kuriame minima kova su diskriminacija lyties pagrindu,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(4) ir į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(6),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 2 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadas, kuriose pažymėta, kad į metinį Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo vertinimą bus įtraukti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai ir palyginimo kriterijai,

–  atsižvelgdamas į bendrą ES ministrų, atsakingų už lyčių lygybės klausimus, pareiškimą, kuris 2005 m. vasario 4 d. paskelbtas atsižvelgiant į Pekino veiksmų platformos dešimtmečio peržiūrą ir kuriame ministrai, inter alia, dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia visapusišką ir veiksmingą Pekino deklaracijos nuostatų ir veiksmų platformos įgyvendinimą ir yra įsipareigoję jį atlikti,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 2 ir 3 d. vykusių Tarybos posėdžių išvadas, kuriose valstybės narės ir Komisija raginamos stiprinti institucines lyčių lygybės skatinimo priemones ir sukurti Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo vertinimo sistemą siekiant vystyti nuoseklesnę ir sistemingesnę pažangos stebėseną,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d. pateiktą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją“ ir į kartu pateiktą tarnybų darbinį dokumentą dėl šios strategijos įgyvendinimo veiksmų (COM(2010)0491, SEC(2010)1080),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0401/2012),

A.  kadangi SESV 8 straipsnyje nurodyta, kad vykdydama bet kokią veiklą Sąjunga siekia šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę;

B.  kadangi, nors daugelyje valstybių narių padaryta tam tikra pažanga, nemažai daliai moterų toliau tenka neproporcingai didelė dalis naštos auginant vaikus ir rūpinantis kitais išlaikytiniais; kadangi stereotipų gajumas trukdo moterims ir vyrams dalintis šeimos ir buities pareigomis ir kadangi tai kliūtis lygybei darbo rinkoje užtikrinti;

C.  kadangi su stereotipais tebesusiduriama visais visuomenės lygmenimis ir visose amžiaus grupėse ir jie daro įtaką tam, kaip mes vieni kitus suvokiame vadovaudamiesi pernelyg supaprastintomis prielaidomis, grindžiamomis visuomenės sukonstruotomis normomis, praktika ir įsitikinimais, kurie dažnai būna kultūriniai, pagrįsti religinėmis nuostatomis ir jų skatinami, ir tai atspindi pamatinį jėgos santykį;

D.  kadangi turėtų būti užkirstas kelias visų tiesioginių ir netiesioginių formų diskriminacijai dėl lyties siekiant užtikrinti moterims teisę į vienodą požiūrį ir pakeisti kultūrinį suvokimą, kad moterys daugeliu atžvilgių pasyvios ar menkesnės būtybės negu vyrai;

E.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai toliau daro stiprią įtaką moterų ir vyrų vaidmenų paskirstymui namie, darbe ir visuomenėje apskritai, kai moteris vaizduojama kaip namų židinio kurstytoja ir vaikų prižiūrėtoja, o vyrai – kaip maitintojai ir gynėjai; kadangi esama tendencijos, kad lyčių stereotipai įamžina paveldėtų barjerų, su kuriomis susiduriama siekiant lyčių lygybės, status quo ir riboja moterų galimybes rinktis darbą ir asmeniškai tobulėti, trukdo joms įgyvendinti visą savo, kaip asmenybės ir ekonominio subjekto, potencialą ir todėl tai didelė kliūtis lyčių lygybei užtikrinti;

F.  kadangi lyčių vaidmenys formuojami ir priskiriami naudojantis įvairia socialine – pirmiausia žiniasklaidos ir švietimo – įtaka ir šie vaidmenys formuojami vaikystės ir paauglystės socializacijos etapais, todėl įtaka žmonėms daroma visą jų gyvenimą;

G.  kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys patiria dar didesnę diskriminaciją ir dar dažniau susiduria su lyčių stereotipais negu miestietės ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų užimtumo lygis gerokai mažesnis negu miestuose gyvenančių moterų;

H.  kadangi lyčių stereotipai dažnai susiję su kitais stereotipais, pvz., su stereotipais, dėl kurių diskriminuojama amžiaus, migranto statuso, lytinės orientacijos, negalios ir kt. pagrindais, ir todėl jie kur kas labiau veikia mišrios tapatybės moteris;

I.  kadangi smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas, neigiamai veikiantis visus socialinius, kultūrinius ir ekonominius sluoksnius;

Žiniasklaida ir kultūra

J.  kadangi su diskriminacija dėl lyties toliau dažnai susiduriama žiniasklaidoje, komunikacijoje ir reklamoje ir taip lyčių stereotipai dar lengviau plinta, ypač vaizduojant moterį kaip sekso objektą siekiant skatinti pardavimą; kadangi, pvz., 27 proc. reklamose rodomų moterų yra darbuotojos arba specialistės, tačiau 60 proc. iš jų vaizduojamos atliekančios namų ruošos darbus arba prižiūrinčios vaikus; kadangi, nežiūrint į tai, reklama ir žiniasklaida taip pat gali būti galingas katalizatorius kovojant su stereotipais ir su lytimi susijusiais išankstiniais nusistatymais;

K.  kadangi labai ankstyvo amžiaus vaikai susiduria su lyčių stereotipais stebėdami pavyzdžius, kurie skatinami televizijos serialuose ir programose, diskusijose, žaidimuose, videožaidimuose ir reklamose, sužino apie juos iš mokomosios medžiagos arba švietimo programų ir matydami, kokiu požiūriu vadovaujamasi mokykloje, šeimoje ir visuomenėje – tai daro įtaką jų suvokimui, kaip turėtų elgtis vyrai ir moterys, ir tai paveikia jų likusį gyvenimą bei ateities siekius;

L.  kadangi dėl to, kaip kuriamas mergaičių įvaizdis viešojoje erdvėje, visuomenė jas mažiau gerbia ir taip skatinamas smurtas prieš mergaites; kadangi, nors žiniasklaida gali atlikti teigiamą šviečiamąjį vaidmenį, joje – įskaitant reklamas ir vaikams skirtas programas – plačiai paplitęs vaikiškos mergaitės stereotipas ir dėl to dažnai susiduriama su tradicinio požiūrio ir elgesio stiprėjimo tendencija;

M.  kadangi vis dažniau pastebima tendencija – iš dalies komerciniais tikslais – rodyti provokuojamai apsirengusias moteris gundomomis pozomis televizijos programose, kompiuteriniuose žaidimuose ir muzikiniuose vaizdo klipuose ir taip toliau prisidedama prie lyčių stereotipų stiprinimo; kadangi jaunimui skirtų dainų tekstų turinys seksualiniu požiūriu dviprasmiškas ir taip dažnai skatinamas smurtas prieš moteris ir mergaites;

N.  kadangi merginas ir vaikinus labiausiai veikia naujas pornografijos kultūrinis statusas; kadangi vadinamasis pornografijos integravimas, t. y. šiuo metu vykstantis kultūrinis procesas, kurio metu pornografija prasprūsta į mūsų kasdienį gyvenimą kaip visuomet visuotinai priimtinas, dažnai idealizuojamas kultūros aspektas, itin aiškiai atsiskleidžia jaunimo kultūroje – nuo paaugliams skirtų televizijos laidų ir gyvenimo būdo žurnalų iki jaunimui skirtų muzikos vaizdo klipų ir reklamų;

Švietimas ir mokymas

O.  kadangi svarbiausias veiksnys, darantis įtaką lyčių skirtumams ir, atitinkamai, pasirinktims bei galimybei naudotis teisėmis, yra galimybė įgyti formalųjį pradinį, vidurinįjį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat mergaičių ir berniukų mokymo programų turinys; kadangi, nors apskritai gali atrodyti, kad galimybės mergaitėms ir berniukams įgyti išsilavinimą užtikrinimas ES ne toks problemiškas, kaip kitose pasaulio šalyse, turėtų būti pažymėta, kad prieiga prie švietimo sistemų ir kitų galimybių, taip pat sąlygos jomis visapusiškai pasinaudoti mergaitėms ir berniukams užtikrinamos nevienodai; kadangi kai kuriose šalyse daug problemų tebekelia pirmiausia mažumų grupėms priklausančių mergaičių, pvz., romų bendruomenės mergaičių, migrančių mergaičių, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir neįgalių mergaičių galimybės;

P.  kadangi lygybės samprata gali būti diegiama jau labai ankstyvo amžiaus vaikams, o auklėjimas pripažįstant lygybę gali juos išmokyti kovoti su lyčių stereotipais;

Q.  kadangi nelygybei išlikti padeda tebegyvuojantys stereotipai, susiję su moterims prieinamomis išsilavinimo ir profesinėmis galimybėmis; kadangi lyčių stereotipai toliau perduodami per švietimą ir mokymą, nes moterys ir vyrai dažnai renkasi tradicinį lavinimosi ir mokymosi kelią, o dėl to labai paveikiama darbo rinka, ribojamos karjeros įvairinimo galimybės ir moterys dažnai įgyja mažiau vertinamas ir menkiau apmokamas profesijas;

R.  kadangi ugdant berniukus ir mergaites jie iki šiol neraginami vienodai domėtis visais – ypač moksliniais ir techniniais – dalykais;

S.  kadangi, nors daugelis Europos šalių įtraukia lyčių aspektą į savo vykdomą profesinio orientavimo veiklą, paprastai tai skirta merginoms paskatinti rinktis karjerą technologijų ar mokslo srityje, o vaikinams skirtų iniciatyvų, kuriomis jie būtų skatinami rinktis karjerą švietimo, sveikatos priežiūros ar humanitarinių mokslų srityse, nesama;

Darbo rinka

T.  kadangi lyčių stereotipų poveikis švietimui ir mokymui daro didelę įtaką darbo rinkai, kur moterys iki šiol susiduria su horizontaliai ir vertikalia segregacija, ir kadangi taip prisidedama prie to, kad kai kurie sektoriai iki šiol laikomi vyriškais (85 proc. juose dirbančių asmenų yra vyrai), ir, savo ruožtu, jų atlyginimai didesni už mokamus moteriškais laikomuose sektoriuose (kur daugiau nei 70 proc. darbuotojų yra moterys); be to, kadangi apskritai daugiau moterų dirba žemesnio socialinio ir ekonominio statuso darbus ir tai taip pat kenkia jų pasitikėjimui ir savigarbai;

U.  kadangi dėl lyčių stereotipų darbo rinkoje iki šiol ribojamos moterų galimybės patekti į kai kuriuos sektorius, pvz., į inžinerijos, gaisrų gesinimo, gamybos, statybų, dailidystės, mechanikos, technikos ir mokslo bei naujųjų technologijų sektorius; antra vertus, ribojamos ir vyrų galimybės patekti į vaikų priežiūros sektorius (pribuvėjų, auklėtojų ir t. t.);

V.  kadangi išsamiau informuojant apie darbo vietas darbo rinkoje būtų galima pagerinti galimybes pasinaudoti visais profesinio mokymo kursais;

W.  kadangi lyčių stereotipų pasekmės neigiamos ir darbo rinkoje taip prisidedama prie profesijų padalijimo pagal lytis ir, savo ruožtu, prie didėjančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo;

X.  kadangi 2010 m. moterys ES toliau uždirbo vidutiniškai maždaug 16 proc. mažiau negu tą patį darbą dirbantys vyrai ir kadangi darbo užmokesčio skirtumas valstybėse narėse skiriasi ir 2011 m. kai kuriose iš jų vidutiniškai viršijo 22 proc.; kadangi, nors šio darbo užmokesčio skirtumo priežastys įvairios ir sudėtingos, dažnai jas lemia lyčių stereotipai ir tai, kad moterys matomos tik atliekančiomis joms priskirtą tradicinį vaidmenį;

Y.  kadangi, kalbant apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, vadinamąjį lankstų darbą ir darbą ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius apskritai neproporcingai didelis ir tai rodo, jog šiandien tebėra gajus tradicinis įsitikinimas, kad pagrindinė moters atsakomybė yra rūpintis šeima – taip jos verčiamos dirbti ne visą darbo dieną pagal lankstų grafiką arba terminuotą darbą, taip pat ribojamos jų galimybės darbo rinkoje ir galimybės būti skatinamoms;

Z.  kadangi dėl moters karjeros pertraukų jai išėjus motinystės ar vaiko priežiūros atostogų didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų dydžio skirtumas;

Ekonominių ir politinių sprendimų priėmimas

AA.  kadangi, remiantis Komisijos 2011 m. atliktu tyrimu, stambiausių Europos Sąjungos biržinių bendrovių valdybose 2012 m. moterys sudarė 14 proc. narių ir tai rodo, kad egzistuoja vadinamosios stiklo lubos, dėl kurių moterims sunku užsitikrinti aukščiausias vadovaujamas pareigas ir vienodas galimybes būti skatinamoms;

AB.  kadangi, nors pastaraisiais metais matyti tam tikras pagerėjimas, moterys toliau nepakankamai dalyvauja priimant politinius sprendimus vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis; kadangi moterų skaičius nacionalinėse vyriausybėse ir parlamentuose padidėjo nuo 21 proc. 2004 m. iki 23 proc. 2009 m., o moterų skaičius Europos Parlamente padidėjo nuo 30 proc. 2004 m. iki 35 proc. 2009 m.;

AC.  kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas tebėra dažnas reiškinys tiek politinius, tiek ekonominius sprendimus priimančiose institucijose, jose reguliariai susiduriama su seksistinių užuominų ir priekabiavimo atvejais, įskaitant tam tikrų formų seksualinį priekabiavimą ir smurtą prieš moteris;

AD.  kadangi lyčių stereotipai turi būti panaikinti, ypač bendrovių, kur daugumą vadovaujamųjų postų užima vyrai, lygmeniu, nes dėl jų prisidedama prie jaunų moterų siekių ribojimo ir moterys mažiau linksta siekti aukščiausio lygio postų, susijusių su finansinių, ekonominių ir politinių sprendimų priėmimu viešojoje ir privačiojoje sferose;

ES veiksmai

1.  pažymi, kad daroma absoliučiai nepakankama pažanga ES ir įvairių vyriausybių įsipareigojimų, prisiimtų pagal Pekino veiksmų platformą, vykdymo srityje, ir pažymi, kad būtini nauji rodikliai lyčių stereotipų srityje ir analitinės ES lygmens ataskaitos, bei ragina Europos lyčių lygybės institutą spręsti šį klausimą;

2.  pažymi, kad, nors ES įsipareigojusi užtikrinti lyčių lygybę, tebesama spragų, susijusių su teisės aktais, pagal kuriuos būtų užtikrintas moterų nediskriminavimas ir lyčių lygybė socialinio draudimo, švietimo ir žiniasklaidos, užimtumo ir darbo užmokesčio srityse; pabrėžia, kad būtina pažangiau įgyvendinti galiojančius šių sričių teisės aktus ir rengti naujus; ragina Komisiją įtraukti lyčių lygybės klausimą į visų sričių politiką, nes taip padidėtų Europos darbo jėgos potencialas;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai panaudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšas ilgalaikėms strategijoms, kad moterys galėtų daugiau sužinoti apie darbo rinkos sektorius, kuriuose dėl lyčių stereotipų moterims nepakankamai atstovaujama, ir kad jie taptų joms patrauklesni; mano, kad strategijos turėtų apimti pozityvius veiksmus, mokymąsi visą gyvenimą ir aktyvų mergaičių raginimą rinktis studijas srityse, kurios tradiciškai nėra laikomos moteriškomis, pvz., informacinių technologijų ar mechanikos, ir pagal jas turėtų būti remiamos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės vyrams ir moterims;

4.  ragina Komisiją remti valstybių narių priemones, kuriomis siekiama šalinti stereotipus ir skatinti stereotipų nevaržomą prieigą prie švietimo ir užimtumo visiems;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvirtą ilgalaikę paramą šiuo metu įgyvendinamai „Daphne“ programai ir būsimai Teisių ir pilietybės programai, kaip kovos su smurtu prieš moteris, taip pat su lyčių stereotipais priemonėms;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti strategijas, kuriomis būtų kovojama su pagrindinėmis moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris priežastimis, persisunkusiomis stereotipais ir lyčių nelygybe, pradedant lyčių stereotipų griovimu;

Žiniasklaida ir kultūra

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypatinga problema yra lyčių stereotipų įtraukimas į reklamą, kuri rodoma per vaikams skirtas televizijos programas, taip pat šių stereotipų įtraukimas į šias programas, nes tai potencialiai veikia lyčių socializaciją, o vėliau ir vaikų savęs suvokimą, jų šeimos narių ir išorinio pasaulio suvokimą; pabrėžia, kad svarbu riboti lyčių stereotipų poveikį vaikams – galbūt mokyklose rengiant kritiško požiūrio į žiniasklaidoje pateikiamą informaciją pamokas;

8.  pabrėžia, kad į lyčių aspekto integravimo procesą svarbu įtraukti ir berniukus, todėl primygtinai ragina mokant rengti specialias pratybas, siekiant berniukus išsamiau informuoti apie stereotipus;

9.  pabrėžia, kad reklamose dažnai siunčiamas įvairiais lyčių stereotipais pagrįstas diskriminacinis ir (arba) orumą žeminantis signalas ir kad taip trikdomas lyčių lygybės strategijų įgyvendinimas; ragina Komisiją, valstybes nares, pilietinę visuomenę ir reklamos savireguliavimo įstaigas tvirtai bendradarbiauti siekiant kovoti su tokia praktika, pirmiausia naudojant veiksmingas priemones, kuriomis būtų užtikrinta pagarba žmogaus orumui, taip pat sąžininga rinkodara ir reklama;

10.  taip pat pažymi, kad reklama gali būti veiksminga priemonė stereotipams paneigti ir su jais kovoti, kad tai svertas kovoje su rasizmu, seksizmu ir diskriminacija ir kad ji itin svarbi šiandienos daugiakultūrėse bendruomenėse; ragina Komisiją, valstybes nares ir reklamos specialistus stiprinti mokomąją ir šviečiamąją veiklą, kaip būdą stereotipams įveikti, kovoti su diskriminacija ir lyčių lygybei skatinti, ypač pradedant nuo ankstyvo amžiaus; pirmiausia ragina valstybes nares pradėti ir plėtoti glaudų bendradarbiavimą su šiuo metu veikiančiomis švietimo įstaigomis rinkodaros, komunikacijos ir reklamos srityse ir taip padėti užtikrinti tinkamą būsimosios šio sektoriaus darbo jėgos ugdymą;

11.  pabrėžia, kad nacionaliniuose reklamos standartų komitetuose ir savireguliavimo bei reguliavimo įstaigose būtina rengti specialius kursus lyčių stereotipų žiniasklaidoje klausimais, siekiant išsamiau informuoti apie neigiamą su lytimi susijusių diskriminacinių vaizdų per televiziją, internete, taip pat per rinkodaros ir reklamos kampanijas įtaką;

12.  ragina ES rengti informavimo skatinimo kampanijas visoje ES, per kurias būtų raginama visiškai netoleruoti seksistinių užgauliojimų ar žeminančio moterų ir mergaičių vaizdavimo žiniasklaidoje;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares kartu su žiniasklaidos specialistais rengti mokymus ir imtis sąmoningumo ugdymo veiksmų, kurie būtų susiję su žalingu lyčių stereotipų poveikiu ir gerąja praktika šioje srityje;

14.  pabrėžia, kad svarbu taip skatinti pateikti moters įvaizdį, kad būtų gerbiamas moters orumas, ir kovoti su įsisenėjusiais lyčių stereotipais, ypač su paplitusiais žeminančiais vaizdais, kartu visapusiškai gerbiant žodžio laisvę ir spaudos laisvę;

15.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti Europos Parlamento 1997 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl moterų diskriminacijos reklamoje(10);

16.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms kovoti su mergaičių seksualizacija ne tik renkant reikiamus duomenis, skatinant gerąją praktiką ir rengiant informavimo kampanijas, bet ir finansiškai remiant priemones, kurių imamasi valstybėse narėse, pirmiausia su seksualizacija ir smurtu prieš moteris ir mergaites kovojančias moterų organizacijas;

17.  ragina valstybes nares įgyvendinti pozityvių veiksmų priemones siekiant užtikrinti, kad daugiau moterų turėtų galimybę atlikti vadovaujamas pareigas – įskaitant aukščiausias vadovaujamas pareigas – žiniasklaidoje;

18.  ragina valstybes nares atlikti mokslinius tyrimus ir kaupti palyginamus duomenis, susijusius su moterimis ir žiniasklaida, taip pat su specifinėms grupėms, pvz., neįgalių ar etninėms mažumoms, priklausančių moterų, vaizdavimu;

Švietimas ir mokymas

19.  pabrėžia, kad pradinėse ir vidurinėse mokyklose, taip pat aukštojo mokslo įstaigose būtina rengti specialius karjeros orientavimo kursus siekiant informuoti jaunimą apie neigiamas lyčių stereotipų pasekmes ir paraginti juos studijuoti dalykus ir siekti karjeros tose srityse, kurios praeityje tipiškai laikytos vyriškomis ar moteriškomis; ragina remti bet kokius veiksmus, kuriais siekiama riboti lyčių stereotipų plitimą tarp mažų vaikų;

20.  pabrėžia, jog svarbu skatinti moterų ir vyrų lygybę nuo labai ankstyvo amžiaus, kad būtų veiksmingai kovojama su stereotipais, diskriminacija ir smurtu lyties pagrindu – taip pat ir mokyklose mokant to, kas išdėstyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių chartijoje;

21.  pabrėžia, kad būtinos švietimo / mokymo programos, kuriomis ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių lygybei, pagarbai kitam, jaunimo tarpusavio pagarbai, pagarbiam seksualumui ir visų formų smurto atmetimui, taip pat svarbu, kad šie dalykai būtų dėstomi pedagogams;

22.  pabrėžia, kad mokyklose būtinas lyčių aspekto integravimo procesas, ir todėl ragina mokyklas rengti sąmoningumo ugdymo pratybas ir praktines pratybas, skirtas lyčių lygybei skatinti, ir įtraukti jas į akademines programas;

23.  pabrėžia būtinybę rengti ir organizuoti mokymus mokytojams, mokyklų direktoriams, vyresniesiems mokytojams ir kitiems vaikų švietime dalyvaujantiems asmenims, kad jiems būtų prieinamos visos priemonės, būtinos kovoti su stereotipais lyties pagrindu ir lyčių lygybei skatinti;

24.  pažymi, kad, nors dauguma ES šalių vykdo lyčių lygybės politiką aukštojo mokslo srityje, beveik visa politika ir projektai skirti merginoms; todėl ragina valstybes nares rengti bendras nacionalines kovos su lyčių stereotipais strategijas ir iniciatyvas aukštojo mokslo srityje, kurios būtų skirtos vaikinams;

25.  ragina tinkamai rengti formaliojo švietimo ir savišvietos sektorių mokytojus ir instruktorius rengiant būtinus mokymus moterų / mergaičių ir vyrų / berniukų lygybės, taip pat įvairaus pobūdžio su tuo susijusio piktnaudžiavimo ir seksualinio smurto atpažinimo bei reagavimo į jį srityje;

26.  pabrėžia, kad būtina formuoti politiką, kuria ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių stereotipų griovimui nuo labai ankstyvo amžiaus ir mokytojų ir mokinių sąmoningumo ugdymui, taip pat skatinamas ir remiamas merginų ir vaikinų karjeros įvairinimas;

27.  ragina ES ir valstybes nares imtis aktyvios politikos, pagal kurią būtų užtikrinama, kad mažumų grupėms ir migrantų bendruomenėms priklausančios mergaitės turėtų galimybę įgyti išsilavinimą ir pasinaudoti švietimo sistema;

28.  ragina valstybes nares įvertinti mokomųjų dalykų programas ir mokyklinių vadovėlių turinį siekiant juos reformuoti taip, kad lyčių klausimai į visą mokomąją medžiagą būtų įtraukiami kaip kompleksinė tema tiek lyčių stereotipų šalinimo, tiek moterų indėlio į istoriją, literatūrą, meną ir kitas sritis ir jų vaidmens šiose srityse matomumo didinimo požiūriais – taip pat ir ankstyviausiais mokyklos metais;

29.  ragina ES skatinti Europos dimensiją švietimo srityje, pvz., užtikrinant, kad dalijimasis gerąja praktika lyčių lygybės klausimais būtų mokomoji priemonė, ir vystant bei renkant su visais švietimo aspektais nacionaliniu ir ES lygmenimis susijusią statistiką pagal lytį;

30.  ragina ES į visas vertinimo programas, kuriomis siekiama įvertinti švietimo kokybę Europos mokyklose, įtraukti kiekybinius ir kokybinius lyčių lygybės rodiklius;

Darbo rinka

31.  atkreipia dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl neigiamos lyčių stereotipų įtakos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, kuris siekia 16,4 proc., ir ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant naują politiką atsižvelgti į šį klausimą;

32.  pabrėžia, kad, remiantis turimais duomenimis, už moterų įgytą kvalifikaciją ir patirtį finansiškai atlyginama menkiau negu už vyrų – iš dalies todėl, kad moterų užimtumas tradiciškai buvo laikomas papildančiu šeimos pajamas; šis faktas labai prisidėjo prie skirtingo vyrų ir moterų darbo užmokesčio atsiradimo ir išlikimo;

33.  pabrėžia, jog būtina imtis informavimo skatinimo veiksmų, siekiant informuoti darbdavius ir darbuotojus apie lyčių stereotipų, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ir jų įsidarbinimo galimybių skirtumo ryšį, informuoti kitas visuomenės suinteresuotąsias šalis, kad dėl lyčių stereotipų ribojamos moterų galimybės darbo rinkoje ir jų privačiame gyvenime, skatinti didesnį skaidrumą viešosiose ir privačiosiose įmonėse ir tarnybose ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą ir lygiavertį darbą;

34.  ragina valstybes nares peržiūrėti profesijų ir darbo vietų, kuriose vyrauja moterys, darbo užmokesčio sistemas siekiant griauti lyčių stereotipus, kuriais grindžiama darbo užmokesčio skirtumo problema; ragina valstybes nares, darbdavius ir profesinių sąjungų judėjimus parengti ir įgyvendinti praktiškas konkrečias darbo vertinimo priemones, skirtas padėti nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims;

35.  primygtinai ragina valstybes nares formuoti politiką, pagal kurią visoje Europoje būtų užtikrinta daugiau dirbantiems tėvams prieinamų nebrangių aukštos kokybės vaikų priežiūros įstaigų, ir padėti kurti sistemas, kad įmonėse dirbantys tėvai galėtų derinti savo šeiminį ir profesinį gyvenimą – pirmiausia remiant įmonių kuriamas vaikų priežiūros paslaugas ir jų nuolatinį teikimą; taip pat ragina valstybes nares gerinti kitų kategorijų išlaikytiniams (vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, asmenims, kuriems reikalinga pagalba) skirtų priežiūros įstaigų užtikrinimą ir taip skatinti moteris aktyviai dalyvauti darbo rinkoje derinant darbą ir asmeninį gyvenimą;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti lanksčias galimybes dirbti ir numatyti tinkamas vaikų priežiūros atostogų formas tiek vyrams, tiek moterims;

37.  pabrėžia, kad lyčių stereotipai turi tendenciją savaime realizuotis ir kad moterims nesuteikus galimybės įrodyti sau pačioms, joms niekada nepavyks įveikti kliūčių, trukdančių joms siekti savo tikslo;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų verslumą ir savisamdos programas užtikrinant tinkamus mokymus, finansavimą ir paramą;

39.  primena Komisijai, kad vyresnio amžiaus moterys ypač nukenčia dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, kadangi tai paveikia ir pensijas, o todėl padidėja rizika, kad pensinio amžiaus sulaukusi moteris nuolat patirs didžiulį skurdą;

40.  pažymi, jog tikimybė, kad pensinio amžiaus sulaukusios vyresnio amžiaus moterys patirs skurdą padidės pradėjus taikyti naująsias ES pensijų taisykles; todėl pabrėžia, kad svarbu nepritarti jokiems Baltojoje knygoje pateiktiems pakeitimams, dėl kurių padidėtų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

41.  ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinama ES direktyva dėl seksualinio priekabiavimo darbe, ir parengti trūkumų ir iššūkių ataskaitą, siekiant griežtinti valstybių narių teisės aktus ir priemones;

Ekonominių ir politinių sprendimų priėmimas

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. moterų skaičius nacionalinėse vyriausybėse siekė 23 proc., ir pritaria, kad būtų pradėtos taikyti privalomos kvotos, siekiant padidinti moterų skaičių nacionalinėse vyriausybėse ir parlamentuose – taip pat regionų ir savivaldybių lygmeniu – bei ES institucijose; be to, ragina pradėti rengti sąmoningumo ir skatinamąsias kampanijas, per kurias moterys būtų raginamos būti politiškai aktyvesnėmis ir kandidatuoti į vietos ar nacionalines valdžios institucijas;

43.  primena, kad 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus skiriama kita Komisija ir kandidatai į aukščiausius ES postus, yra galimybė pasistūmėti link paritetinės demokratijos ES lygmeniu ir ES būti pavyzdžiu šioje srityje;

44.  ragina valstybes nares remti lygybę ir kaip savo kandidatus Europos Komisijos nario pareigoms užimti pasiūlyti moterį ir vyrą; ragina paskirtąjį Komisijos pirmininką sudarant Komisiją siekti užtikrinti lygybę; ragina dabartinę Komisiją viešai remti šią procedūrą;

45.  primena, kad 2010 m. Europoje moterys sudarė tik 12 proc. valdybų narių; pritaria Komisijos siekiui nustatyti privalomas kvotas moterims, kurios užimtų atsakingus postus didžiausiose biržinėse bendrovėse;

Kiti veiksmai

46.  ragina valstybes nares iš naujo įvertinti savo požiūrį į vyrus ir moteris darbo rinkoje ir į priemones, kuriomis darbuotojams leidžiama derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, kadangi dėl stereotipų gali padidėti profesinė segregacija ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

47.  skatina valstybes nares įgyvendinant baudžiamąją politiką prioritetą teikti kovai su smurtu prieš moteris; todėl ragina valstybes nares šiuo tikslu vystyti jų teisminių institucijų ir nacionalinių policijos pajėgų savitarpio bendradarbiavimą ir keistis gerąja praktika;

48.  pabrėžia, kad būtina kovoti su visų formų smurtu prieš moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis suderintų veiksmų, įskaitant visuomenės sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas smurto dėl lyties tema, taip pat strategijas, kuriomis būtų siekiama keisti su moterimis susijusius socialinius stereotipus, naudojant švietimo ir žiniasklaidos priemones, ir skatina keistis gerąja praktika; pakartoja, kad būtina dirbti ir su aukomis, ir su agresoriais, siekiant užtikrinti didesnį pastarųjų sąmoningumą ir padėti pakeisti stereotipus ir visuomenės nustatytus įsitikinimus, skatinančius ilgalaikį sąlygų, kuriomis kyla šio pobūdžio smurtas, įsigalėjimą ir taikstymąsi su juo;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalinimą – taip pat ir rengiant informavimo kampanijas, kurių metu būtų išsamiai nušviečiamas moterų vaidmuo ir jų dalyvavimas politinėje, ekonominėje, visuomenės, sporto, sveikatos, meno, mokslo sričių veikloje ir visais kitais visuomenės lygmenimis;

50.  mano, kad būtinos nacionalinio ir ES lygmens teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, skirtos stereotipams įveikti ir darbo užmokesčio skirtumui panaikinti, moterų dalyvavimui sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai, stiprinti ir moterų įgūdžių ir ekonominės veiklos rezultatų darbo vietoje pripažinimui skatinti, kad būtų įveikta horizontalioji ir vertikalioji atskirtis ir padidintas moterų skaičius politikos ir verslo pasaulio sprendimų priėmimo organuose;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų politinių veiksmų siekiant kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti vyrus vienodai dalintis su moterimis namų ir vaikų priežiūros pareigas, ypač skatinant vyrus eiti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogų – taip bus sustiprintos jų, kaip tėvų, teisės, užtikrinta didesnė moterų ir vyrų lygybė ir tinkamiau pasidalintos su šeima ir namų ūkiu susijusios pareigos bei sustiprintos moterų galimybės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje; taip pat ragina valstybes nares įtikinti darbdavius priimti šeimoms palankias priemones;

52.  ragina Komisiją ir valstybių narių nacionalines vyriausybes paraginti atlikti daugiau mokslinių vadovavimosi lyčių stereotipais tyrimų ir toliau rinkti statistinius duomenis apie lyčių stereotipus kuriant atitinkamus vadovavimosi lyčių stereotipais rodiklius;

53.  primena Komisijai, kad lyčių lygybės principas įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti vyrų ir moterų potencialą verstis įvairiomis profesijomis siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo rinkos reikalavimų ir kad abiejų lyčių atstovai turėtų vienodas galimybes;

55.  ragina Komisiją kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, jų diskriminacija ir joms taikomais stereotipais, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis;

56.  ragina Komisiją skubiai paraginti valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal Europos lyčių lygybės paktą;

57.  ragina Europos lyčių lygybės institutą ir įvairius nacionalinius lyčių lygybės institutus toliau skatinti mokslinius lyčių stereotipų pagrindinių priežasčių atsiradimo ir stereotipų poveikio lyčių lygybei tyrimus ir pabrėžia, kad svarbu keistis naujomis idėjomis ir atlikti mokslinius geriausios praktikos tyrimus siekiant valstybėse narėse ir ES institucijose panaikinti lyčių stereotipus;

58.  primena Komisijai Parlamento 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl to, kaip rinkodara ir reklama neigiamai paveikia lyčių lygybę, ir ragina ją įgyvendinti šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;

59.  ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti informavimo skatinimo, šviečiamąsias ir mokomąsias kampanijas siekiant kovoti su diskriminacinėmis kultūros normomis ir spręsti klausimą dėl paplitusių seksistinių stereotipų ir socialinės stigmatizacijos, dėl kurių įteisinamas ir ilgam įtvirtinamas smurtas prieš moteris, taip pat užtikrinti, kad nebūtų galimybių pateisinti smurto papročiais, tradicijomis ar religiniais sumetimais;

60.  ragina ES ir jos valstybes nares skatinti dalytis gerais modeliais, sudaryti palankias sąlygas valstybių narių savitarpio mokymuisi ir numatyti galimybes finansuoti ES lygmens ir nacionalines kampanijas, kuriomis būtų siekiama panaikinti lyčių stereotipus;

61.  ragina ES užpildyti esamas ES teisės aktų, susijusių su diskriminacija dėl rasės ir lyties, taikymo srities spragas ir siūlyti naujus teisės aktus, skirtus moterų ir vyrų lygybei švietimo ir žiniasklaidos srityse užtikrinti;

62.  ragina ES ir jos valstybes nares parengti apsaugos priemones (skirti ombudsmenus ar kurti žiniasklaidos priežiūros institucijas, kuriose dirbtų lyčių lygybės specialistai) siekiant užtikrinti, kad į darbo elgesio kodeksus būtų įtrauktas lyčių lygybės aspektas ir kad šių kodeksų būtų laikomasi, taip pat kad prireikus visuomenė galėtų teikti skundus;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 59, 2001 2 23, p. 258.
(2) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.
(3) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 11.
(4) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(5) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(6) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.
(7) 2011 m. kovo 7 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadų priedas.
(8) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 43.
(9) Priimti tekstai P7_TA(2012)0069.
(10) OL C 304, 1997 10 6, p. 60.


Moterų padėtis Šiaurės Afrikoje
PDF 319kWORD 37k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų padėties Šiaurės Afrikoje (2012/2102(INI))
P7_TA(2013)0075A7-0047/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Afrikos ir ES strateginę partnerystę – bendrą Afrikos ir ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į bendrus Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatus „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200), „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303) ir „Naujosios Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“ (JOIN(2012)0014),

–  atsižvelgdamas į temines ir geografines Komisijos finansines priemones demokratijai ir žmogaus teisėms skatinti (pvz., į Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP),

–  atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m. (COM(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Moterų ir vyrų lygybė – Arabų pavasario sėkmės sąlyga“(1),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir į šios konvencijos 2000 m. gegužės 25 d. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/167 dėl moterų lytinių organų žalojimo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“ ir „Pekinas + 15“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolą dėl moterų teisių Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos veiklą,

–  atsižvelgdamas į Stambulo ir Marakešo procesą ir 2006 m. lapkričio 14 – 15 d. Stambule vykusios Pirmosios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijos bei 2009 m. lapkričio 11 – 12 d. Marakeše vykusios Antrosios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijos išvadas dėl moterų vaidmens visuomenėje stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (angl. MENA) regione 2012 m. birželio ir lapkričio mėn. Beirute ir Amane įgyvendinant ES finansuojamą regioninį projektą „Bendros moterų ir vyrų lygybės darbotvarkės skatinimas Stambulo procese“ vykusių pilietinės visuomenės, valstybės veikėjų ir politinių lyderių dialogų išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio (JT Moterys) vykdomą bendrą regioninę pietinio Viduržemio jūros regiono programą „Šuolis į priekį moterų labui“,

–  atsižvelgdamas į UNIFEC ataskaitos „Pažanga vaikų labui“ (angl. „Progress for Children“) 10-ąjį leidimą „Paauglių ataskaitos kortelė“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) 2005 m. ataskaitą dėl žmogaus socialinės raidos arabų šalyse „Moterų galių didėjimas arabų šalyse“ ir į 2009 m. ataskaitą „Iššūkiai žmonių saugumui arabų regione“, ypač į jo skyrių „Pažeidžiamų asmenų grupių asmeninis nesaugumas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rekomendaciją Tarybai dėl galimo Europos demokratijos fondo įsteigimo tvarkos(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0047/2013),

A.  kadangi daug moterų, visų pirma jaunų, Šiaurės Afrikoje labai aktyviai įsitraukė į Arabų pavasarį: nuo pat pradžių dalyvavo demonstracijose, viešuose debatuose bei politinėse diskusijose ir rinkimuose, aktyviai prisidėjo prie pilietinės visuomenės, be kita ko, įsitraukdamos į socialinę žiniasklaidą ir rašydamos tinklaraščius, taigi jos buvo ir vis dar yra svarbios demokratinių pokyčių savo šalyse, vystymosi ir sanglaudos stiprinimo proceso dalyvės;

B.  kadangi šiose šalyse vyksta politiniai ir demokratiniai pokyčiai ir konstitucijų keitimo ar pritaikymo procesai, kuriuose aktyviai ir nuolat dalyvauja moterys, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra parlamentų narės, išrinktos pareigūnės ar pilietinės visuomenės atstovės; kadangi šių procesų rezultatai lems šių šalių demokratinį veikimą ir pagrindinių teisių bei laisvių įgyvendinimą ir turės įtakos moterų padėčiai;

C.  kadangi moterų vaidmuo per revoliuciją nesiskiria nuo vaidmens, kurį jos turi atlikti per perėjimo prie demokratijos ir valstybės atstatymo procesą; taip pat, kadangi šių procesų sėkmė visiškai priklauso nuo to, ar moterys aktyviai dalyvaus priimant sprendimus visais lygiais;

D.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais šių šalių moterys, nors ir nevienodai, vis dažniau siekia aukštojo mokslo ir tampa pilietinės visuomenės organizacijų narėmis, įmonių ir institucijų darbuotojomis net jei diktatūros ir paternalizmo režimų sąlygomis veiksmingas jų teisių įgyvendinimas buvo ribotas, o moterų dalyvavimui buvo taikomos įvairios ribojamosios sąlygos;

E.  kadangi moterų teisės yra vienas iš labiausiai svarstomų dabartinio politinio proceso klausimų ir didžiausia moterų problema, nes joms kyla pavojus sulaukti priešiškų reakcijų ir bauginimų, dėl kurių gali sumažėti galimybės pasiekti užsibrėžtą tikslą – užtikrinti pasidalijamąją demokratiją ir vienodą piliečių statusą;

F.  kadangi keletas bendrų su lytimis susijusių klausimų, pvz., mergaičių ir moterų teisės kaip visuotinės žmogaus teisės, lygios teisės ir tarptautinių konvencijų nuostatų laikymasis, yra svarbiausi diskusijų dėl konstitucinių pakeitimų aspektai;

G.  kadangi atstovavimo moterims politikoje ir priimant sprendimus visuose sektoriuose procentinis lygis kiekvienoje šalyje skirtingas, tačiau, palyginti su aktyviu moterų dalyvavimu įvairiuose pasipriešinimo judėjimuose ir po to vykusiuose rinkimuose, taip pat išaugusiu labai išsilavinusių moterų skaičiumi, jis yra itin žemas;

H.  kadangi įgyvendinant atnaujintą ES kaimynystės politiką daugiau dėmesio reikėtų skirti lyčių lygybei, moterų įgalinimui ir paramai pilietinei visuomenei;

I.  kadangi šiuo metu konkreti ES parama sprendžiant lyčių klausimus regione sudaro 92 mln. eurų, iš kurių 77 mln. eurų skiriami dvišaliu lygmeniu, o 15 mln. – regioniniu lygmeniu;

J.  kadangi viena iš svarbiausių ES dvišalių programų turi būti įgyvendinta Maroke, kuriai skirtas 45 mln. eurų biudžetas „vyrų ir moterų lygybei skatinti“, Egipte JT Moterys turi įgyvendinti 4 mln. eurų projektą, o Tunise ir Libijoje JT Moterys įgyvendina moterims skirtas dvišales programas, rengiantis rinkimams;

K.  kadangi dėl socialinės ir ekonominės padėties, ypač didelio jaunimo ir moterų nedarbo lygio ir skurdo dažnai moterys patiria socialinę atskirtį ir tampa vis labiau pažeidžiama gyventojų grupe, taip pat teisių, orumo ir teisingumo siekis buvo vienos iš pagrindinių šiame regione kilusių sukilimų priežasčių;

L.  kadangi, šiame regione prasidėjus neramumams ir po jų, prieš mergaites ir moteris įvykdyta nemažai seksualinio smurto veiksmų, įskaitant prievartavimą ir nekaltybės tikrinimą, kuriais, inter alia, saugumo pajėgos naudojosi kaip priemone moterims daryti politinį spaudimą, taip pat viešą seksualinį prievartavimą; kadangi ekstremistų judėjimai vis dažniau griebiasi su lytimi susijusių bauginimų;

M.  kadangi dėl nesaugumo kai kuriose šio regiono šalyse ir dėl ekonomikos krizės moterų migrančių ir vaikų padėtis yra dar prastesnė;

N.  kadangi pereinamojo laikotarpio šalyse ir regionuose, kuriuose civiliai gyventojai nukentėjo nuo konfliktų arba kuriuose esama daug pabėgėlių ar šalies viduje perkeltų asmenų, didėja prekybos žmonėmis pavojus;

O.  kadangi vienas iš pagrindinių diskusijų dėl konstitucinių pakeitimų klausimų yra tai, ar islamas konstitucijoje turėtų būti apibrėžtas kaip tautos, arba kaip valstybės religija;

P.  kadangi 2012 m. gruodžio mėn. Egipte įvykusiame referendume dėl konstitucijos nebuvo užtikrintas tinkamas gyventojų dalyvavimo mastas, ne visos šalys jam pritarė, liko neatsakyti tam tikri klausimai ir neapibrėžta veiksmų laisvė aiškinti svarbius konstitucinius klausimus, įskaitant moterų teises;

Q.  kadangi Viduržemio jūros šalių sąjungos ir Stambulo ir Marakešo proceso parlamentinis aspektas yra viena iš geriausių priemonių teisės aktų leidėjams keistis nuomonėmis visais šiais klausimais, o Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinę asamblėją sudaro ir Moterų teisių komitetas, kurio įgaliojimai privalo būti tinkamai panaudoti;

Moterų teisės

1.  ragina visų susijusių šalių valdžios institucijas į konstitucijas visam laikui įtraukti moterų ir vyrų lygybės principą ir taip aiškiai uždrausti visų formų diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat numatyti galimybes imtis pozityvių veiksmų ir užtikrinti moterų politines, ekonomines ir socialines teises; ragina šių šalių teisės aktų leidėjus remiantis tarptautinėmis ir regioninėmis priemonėmis pakeisti visus galiojančius teisės aktus ir įtraukti lyčių lygybės principą į visus jų projektus ar teisėkūros pasiūlymus, kuriais gali būti diskriminuojamos moterys, pavyzdžiui, aktus, kuriais reglamentuojama santuoka, santuokos nutraukimas, vaikų globa, tėvystės teisės, pilietybė, paveldėjimas ir veiksnumas, taip pat įtvirtinti vidaus mechanizmus, kuriais saugomos moterų teisės;

2.  ragina nacionalinės valdžios institucijas užtikrinti moterų ir vyrų lygybę baudžiamųjų kodeksų nuostatose ir socialinės apsaugos sistemose;

3.  pabrėžia, kad vyrų ir moterų dalyvavimas lygiomis teisėmis visose gyvenimo srityse yra labai svarbi demokratijos dalis ir kad moterų dalyvavimas valdyme – tai socialinės ir ekonominės pažangos, socialinės sanglaudos ir teisingo demokratinio valdymo išankstinė sąlyga; taigi primygtinai ragina visas valstybes savo demokratijos skatinimo darbotvarkėse vienu iš prioritetų numatyti lyčių lygybę;

4.  pabrėžia, kad Šiaurės Afrikoje vykstant pereinamiesiems procesams demokratinės politinės sistemos ir demokratinė visuomenė bus sukurtos tik tuo atveju, jei bus pasiekta lyčių lygybė ir sudaryta galimybė laisvai pasirinkti gyvenimo būdą;

5.  ragina Šiaurės Afrikos šalių nacionalinės valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, jos protokolų ir visų tarptautinių žmogaus teisių konvencijų nuostatas, taigi panaikinti visas Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims išlygas; taip pat prašo šių šalių nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiauti su JT institucijomis, saugančiomis mergaičių ir moterų teises;

6.  primena atviras islamą išpažįstančių mokslininkių diskusijas siekiant išaiškinti religinius tekstus atsižvelgiant į moterų teises ir lygybę;

7.  primena, kad svarbu užtikrinti žodžio ir religijos laisvę ir pliuralizmą skatinant abipusę pagarbą ir tarpreliginį dialogą, visų pirma tarp moterų;

8.  ragina valstybes pradėti integracines, plačios apimties ir savanoriškas diskusijas su visais susijusiais subjektais, t. y. su pilietine visuomene, socialiniais partneriais, vietos moterų organizacijomis, vietos valdžios institucijomis ir religiniais lyderiais, ir užtikrinti, kad būtų saugomos ir remiamos moterų teisės ir lyčių lygybės principas;

9.  primena, kad nei viena monoteistinė religija neskatina smurto ir neturėtų būti naudojama jam pateisinti;

10.  ragina Šiaurės Afrikos šalyse priimti įstatymus ir konkrečias priemones, kuriomis būtų draudžiamas visų rūšių smurtas prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį smurtą, seksualinį priekabiavimą ir ydingą tradicinę praktiką, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas, ypač nepilnamečių, ir nustatytos nuobaudos už šį smurtą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą ir specialiųjų paslaugų teikimą; palankiai vertina neseniai Tuniso moterų ir šeimos reikalų ministro pradėtą kampaniją prieš smurtą šeimoje; taip pat palankiai vertina Maroko, kuris 2012 m. organizavo dešimtąją nacionalinę kampaniją, skirtą kovai su smurtu prieš moteris, nuolatinius įsipareigojimus šioje srityje;

11.  primena apie dvigubą diskriminaciją, kurią patiria lesbietės, taip pat ragina Šiaurės Afrikos nacionalinės valdžios institucijas panaikinti baudžiamąją atsakomybę už homoseksualumą ir užtikrinti, kad moterys nebūtų diskriminuojamos dėl savo lytinės orientacijos;

12.  pabrėžia, kaip svarbu kovoti su nebaudžiamumu visais smurto, ypač seksualinio smurto, prieš moteris atvejais užtikrinant, kad tokie nusikaltimai būtų veiksmingai ištirti, kad juos įvykdę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir griežtai nubausti, kad teisinė sistema tinkamai saugotų nepilnamečius ir kad visos moterys turėtų visapusišką teisę kreiptis į teismą be jokios diskriminacijos dėl religijos ir (arba) etninės kilmės;

13.  ragina nacionalines vyriausybes teikti reikiamo lygio mokymą asmenims, ir taip užtikrinti, kad teismų sistemoje ir saugumo pajėgose dirbantys asmenys būtų tinkamai pasirengę nagrinėti bylas dėl seksualinio smurto nusikaltimų ir spręsti su nukentėjusiais asmenimis susijusius klausimus; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu sukurti pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

14.  smerkia visų rūšių smurto, ypač seksualinio smurto, naudojimą prieš prasidedant sukilimams, jų metu ir jiems pasibaigus, taip pat nuolatinį seksualinio smurto kaip politinio spaudimo priemonės, skirtos moterims įbauginti ir pažeminti, naudojimą; ragina nacionalinių teisingumo sistemų atstovus persekioti už šiuos nusikaltimus taikant atitinkamas priemones ir pabrėžia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas galėtų įsikišti, jeigu nacionaliniu lygmeniu neįmanoma imtis jokių teisminių veiksmų;

15.  pabrėžia, kad prasidėjus neramumams ir po jų Šiaurės Afrikoje moterys tapo pažeidžiamesnės ir labiau persekiojamos;

16.  ragina Šiaurės Afrikos valstybes parengti strategiją dėl asmenų, kurie nukentėjo nuo seksualinio smurto prasidėjus neramumams ir po jų, kad jiems būtų suteiktas tinkamas žalos atlyginimas, taip pat ekonominė, socialinė ir psichologinė parama; ragina Šiaurės Afrikos valstybių valdžios institucijas teikti prioritetą tam, kad būtų nusikaltėliams būtų įvykdytas teisingumas;

17.  smerkia moterų lyties organų žalojimo praktiką, kuri vis dar taikoma kai kuriose Egipto srityse, ir ragina nacionalinės valdžios institucijas griežčiau įgyvendinti šios praktikos draudimą, taip pat ragina Komisiją parengti programas, kurių tikslas – panaikinti šią praktiką, įtraukiant ir NVO bei švietimą sveikatos klausimais; be to pabrėžia, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą, ją telkti, šviesti ir mokyti, taip pat įtraukti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, religinius ir bendruomenių lyderius siekiant kovoti su moterų lyties organų žalojimu;

18.  palankiai vertina tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šalių regione nusprendė padidinti teisės aktuose nustatytą galinčių tuoktis mergaičių amžiaus ribą (Egipte – 16 metų, Maroke – 18, Tunise ir Libijoje – 20), ir smerkia bet kokius mėginimus vėl ją sumažinti arba riboti šių reformų poveikį, nes ankstyvos, dažnai priverstinės, santuokos ne tik daro neigiamą įtaką mergaičių teisėms, sveikatai, psichikai ir švietimui, bet ir padeda įtvirtinti skurdą, taigi kenkia ekonominiam vystymuisi;

19.  primygtinai teigia, kad jokia diskriminacija ar smurtas, nukreipti prieš moteris ar mergaites, negali būti pateisinami kultūra, tradicija ar religija;

20.  pabrėžia, kad visų pirma rengiant naują sveikatos politiką būtina sudaryti palankesnes sąlygas moterims ir mergaitėms gauti sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos bei kitas paslaugas, ypač susijusias su motinų, lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis; ragina nacionalinės valdžios institucijas visiškai įgyvendinti Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (TKGV) priimtą veiksmų programą ir JT darbotvarkę gyventojų ir vystymosi klausimais ir atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų gyventojų fondo (angl. UNFPA) pranešimo „Taip – pasirinkimui, ne – atsitiktinumui. Šeimos planavimas, žmogaus teisės ir plėtra“ (angl. „By choice, not by chance: family planning, human rights and development“) išvadas;

21.  pabrėžia, kad svarbu imtis konkrečių veiksmų informuojant moteris apie jų teises, taip pat bendradarbiauti su pilietinės visuomenės atstovais ir valstybinėmis agentūromis rengiant reformas ir įgyvendinant kovai su diskriminacija skirtus teisės aktus;

Moterų dalyvavimas priimant sprendimus

22.  pabrėžia, kad iš aktyvaus moterų – kaip protestuotojų, rinkėjų, kandidačių ir išrinktų atstovių – dalyvavimo visuomeniniame ir politiniame gyvenime matyti jų noras visiškai naudotis pilietinėmis teisėmis ir dalyvauti kovoje už demokratiją; atkreipia dėmesį į tai, kad pastarieji Arabų pavasario įvykiai parodė, jog moterys gali atlikti svarbų vaidmenį vykstant revoliuciniams pokyčiams; todėl ragina imtis visų būtinų priemonių, įskaitant imtis pozityvių veiksmų ir nustatyti kvotas, kad visais valdžios lygmenimis (nuo vietos iki nacionalinio lygmens, nuo įstatymų leidybos iki vykdomųjų įgaliojimų) būtų daroma pažanga užtikrinant vienodą moterų dalyvavimą priimant sprendimus;

23.  mano, kad labai svarbu padidinti moterų, dalyvaujančių rengiant įstatymų projektus nacionaliniuose parlamentuose, skaičių siekiant užtikrinti vienodesnę teisėkūros praktiką ir tikrą demokratinį procesą;

24.  pritaria daugelio moterų parlamento narių šiose šalyse įsitikinimui, kad moterų teisės ir lyčių lygybė ir aktyvus moterų dalyvavimas politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime didinant jų įgūdžius ir kovojant su diskriminacija galėtų būti labiau skatinami ir įtvirtinti teisės aktuose, jeigu būtų rengiami moterų grupių susirinkimai ar įsteigtas specialus lyčių lygybės parlamento komitetas (jei tokie susirinkimai dar nėra rengiami ar toks komitetas dar nėra įsteigtas), kuriuose būtų nagrinėjamas šis klausimas ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas parlamentų darbe;

25.  primygtinai reikalauja visais sprendimų priėmimo lygmenimis, visų pirma institucijose, politinėse partijose, profesinėse sąjungose ir viešajame sektoriuje (įskaitant teismines institucijas), stiprinti atstovavimą moterims ir pabrėžia, kad neretai daugelyje sektorių moterims atstovaujama tinkamai, tačiau iš dalies dėl nuolatinės lyčių diskriminacijos bei stereotipų ir nematomų dirbtinių kliūčių (angl. glass ceiling) reiškinio mažiau moterų eina aukštas pareigas;

26.  mano, kad siekiant pereiti prie demokratijos reikia įgyvendinti politikos kryptis, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir priemones, kuriomis užtikrinamas visapusiškas ir vienodas moterų dalyvavimas priimant sprendimus viešajame gyvenime (politinėje, ekonominėje, socialinėje ar aplinkosaugos srityse);

27.  pabrėžia svarbų švietimo ir žiniasklaidos vaidmenį skatinant visuomenės požiūrio keitimą ir įtvirtinant demokratinius pagarbos žmogaus orumui ir abiejų lyčių lygybei principus;

28.  pabrėžia, kad svarbu pritraukti daugiau moterų į taikos derybų, tarpininkavimo, vidaus susitaikymo ir taikos kūrimo procesus;

29.  primygtinai teigia, kad svarbu įgyvendinti ir finansuoti moterims skirtus mokymus siekiant jas parengti politinei lyderystei, be to, taip prisidedama prie moterų įgalinimo ir joms suteikiama galimybė dalyvauti politinės, ekonominės ir socialinės sričių veikloje;

Moterų įgalinimas

30.  palankiai vertina tokias šalis, kuriose labiau stengiamasi stiprinti mergaičių švietimą; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad moterims ir mergaitėms reikėtų suteikti daugiau mokymosi ir pataisomojo švietimo ar mokymosi siekiant pasivyti bendramokslius galimybių, ypač galimybių siekti aukštojo mokslo; atkreipia dėmesį į tai, jog dar reikia nemažai nuveikti, kad būtų panaikintas moterų neraštingumas, ir kad reikėtų skirti daugiau dėmesio profesiniam mokymui, įskaitant kursų, skirtų moterų skaitmeniniam raštingumui skatinti, rengimą; rekomenduoja įtraukti lyčių lygybės klausimą į švietimo programas;

31.  pabrėžia, kad mergaičių galimybės mokytis vidurinėje mokykloje ir siekti aukštojo mokslo, taip pat mokslo kokybė turi būti Šiaurės Afrikos valstybių vyriausybių ir parlamentų prioritetai, nes tai yra priemonė, kuria galima užtikrinti plėtrą, ekonomikos augimą ir demokratijos tvirtumą;

32.  ragina vystyti politikos kryptis, pagal kurias būtų atsižvelgiama į konkrečią pažeidžiamiausių moterų grupių, įskaitant mergaites, neįgaliąsias, imigrantes, priklausančias etninėms mažumoms, homoseksualias ir transseksualias moteris, padėtį;

33.  pabrėžia, kad reikėtų kur kas daugiau nuveikti siekiant užtikrinti moterų ekonominę nepriklausomybę ir skatinti jas dalyvauti sprendžiant ekonominius klausimus, taip pat žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose; taip pat pabrėžia, kad moterų ekonominė nepriklausomybė sustiprina jų pasipriešinimą smurtui ir pažeminimui; mano, kad regionų lygmeniu reikėtų skatinti verslininkus, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę keistis geriausia patirtimi, visų pirma siekiant padėti palankių sąlygų neturinčių kaimo vietovių ir vargingų miesto rajonų moterims;

34.  ragina Šiaurės Afrikos šalių vyriausybes skatinti daugiau moterų dalyvauti darbo rinkoje bei remti jų dalyvavimą ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties darbo vietoje; pabrėžia, kad reikia priemonių, kuriomis būtų sudaryta galimybė moterims patekti į darbo rinką tose srityse, kuriose joms tradiciškai užkertamas kelias ieškoti darbo;

35.  pripažįsta žiniasklaidos vaidmenį skatinant spręsti klausimus, susijusius su moterų padėtimi ir jų vaidmeniu visuomenėje, taip pat žiniasklaidos įtaką piliečių požiūriui jų šalyse; rekomenduoja parengti veiksmų planą, skirtą remti moterims žiniasklaidoje, kad joms būtų sudaryta galimybė siekti profesinės karjeros ir kartu būtų galima stebėti, kaip moterims atstovaujama televizijoje, kuriant televizijos programas ir naudojant naująsias žiniasklaidos priemones (internetą ir socialinius tinklus), kad būtų skatinamas moterų politinis dalyvavimas ir skleidžiamas požiūris, jog tradicijos ir lygios galimybės gali darniai veikti kartu;

36.  rekomenduoja imtis priemonių, skirtų moterų įgalinimo procesui stebėti, įskaitant procesus, susijusius su pagarba jų, kaip darbuotojų, teisėms, visų pirma pramonės ir paslaugų sektoriuose ir kaimo bei miestų pramoniniuose rajonuose, ir moterų verslumui bei vienodam darbo užmokesčiui skatinti;

37.  pabrėžia, kad yra teigiamas ryšys tarp šalies MVĮ sektoriaus dydžio ir ekonomikos augimo tempo; mano, kad mikrofinansų skyrimas yra labai veiksminga moterų įgalinimo priemonė, ir primena, kad investavimas į moteris taip pat reiškia investavimą į šeimas bei bendruomenes ir ne tik suteikia moterims daugiau ekonominės laisvės, bet ir padeda panaikinti skurdą, nuslopinti socialinius ir ekonominius neramumus ir sustiprinti socialinę sanglaudą; primena, kad mikrofinansų skyrimas apima ne tik kreditų suteikimą, bet ir valdymą ir finansines bei komercines konsultacijas, taip pat taupymo fondus;

38.  prašo nacionalinės valdžios institucijų parengti pagrindines politikos kryptis mikrofinansų srityje siekiant išvengti neigiamo poveikio, pavyzdžiui, per didelio įsiskolinimo, kurį moterys gali patirti neturėdamos informacijos ar teisinių žinių;

39.  ragina Šiaurės Afrikos valstybes įgyvendinti moterų verslumo pagalbos ir paramos sistemas, įskaitant atitinkamos informacijos suteikimą, teisinę apsaugą ir mokymus profesinio tobulėjimo bei valdymo srityse;

40.  ragina suteikti moterims daugiau galimybių rengiant mainų projektus, kurie leistų moterų organizacijoms ir atskiroms mokslininkėms iš įvairių šalių susitikti ir pasidalyti patirtimi ir įgytomis žiniomis, taip joms būtų sudarytos sąlygos pasiūlyti strategijas ir veiksmus, kuriuos būtų galima taikyti kitais atvejais, atsižvelgiant į skirtingus poreikius ir skirtingas kilmės vietas;

41.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog programos ir veiksmai dėl moterų įgalinimo šiame regione būtų vykdomi trimis intervencijų lygmenimis: pirmuoju instituciniu lygmeniu – skatinti lyčių lygybę įgyvendinant teisinės sistemos reformas ir priimant naujus teisės aktus, taip pat teikiant techninę paramą; antruoju lygmeniu remiant pilietinės visuomenės organizacijas, kurios gali padėti stiprinti moterų teises ir didinti jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese; trečiuoju lygmeniu tiesiogiai veikiant vietos bendruomenėse, visų pirma kaimo vietovėse, siekiant pakeisti socialinį elgesį ir tradicijas ir atverti moterims galimybes dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime savo bendruomenėse;

Europos kaimynystės politika. ES veiksmai

42.  pabrėžia, kad taikant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę moterų teisės, lyčių lygybė ir moterų įgalinimas turėtų būti esminiai jos programų aspektai, nes jie yra vieni iš svarbiausių rodiklių, kuriais remiantis vertinama pažanga demokratizavimo ir žmogaus teisių srityse; mano, kad lyčių lygybė turėtų būti kiekvienos šalies strategijos dokumento ir nacionalinės orientacinės programos prioritetas;

43.  ragina Komisiją tęsti ir stiprinti lyčių lygybės klausimų įtraukimą į įvairias ES operacijas, neatsižvelgiant į jų pagrindinę temą, ir skatina Komisiją tęsti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., JT Moterys, kaip vykdytojomis;

44.  ragina Komisiją laikytis lyčių aspekto integravimo metodo rengiant šalių veiksmų planus dėl pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo Šiaurės Afrikos šalyse, kad būtų mažinama lyčių nelygybė ir sukuriamos sąlygos teisingam moterų ir vyrų dalyvavimui sprendimų priėmimo procese;

45.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją stiprinti dialogą su arabų regioninėmis institucijomis siekiant užtikrinti, kad jos atliktų pagrindinį vaidmenį integruojant moterų teises ir susijusias politikos kryptis visame regione;

46.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją įgyvendinti bendrą darbo programą dėl bendradarbiavimo, pasirašytą su Arabų Valstybių Lyga, visų pirma dėl moterų įgalinimo ir žmogaus teisių;

47.  ragina Komisiją padidinti finansinį paketą, skirtą paramai regiono moterims teikti; mano, kad teikiant šią paramą ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos šalies ypatumus ir bendras joms būdingas problemas regioniniu lygmeniu, pvz., politines ir ekonomines, ieškant galimybių, kaip regionines programas papildyti dvišalėmis programomis;

48.  ragina Komisiją skatinti vystyti lyderystės programas viešosios nuomonės formuotojoms ir verslo bei finansų sektoriaus lyderiams, taip pat toliau teikti paramą jau esamoms šios srities programoms;

49.  mano, kad partnerių pagal atnaujintos kaimynystės politikos principą „parama pagal pažangą“ prisiimtuose įsipareigojimuose reikėtų tinkamai atsižvelgti į moterų teises ir lyčių lygybę; taigi ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją parengti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų užtikrinama ir stebima pažanga, pasiekta vykdant skaidrų ir įtraukų procesą, taip pat konsultuojantis su moterų teisių ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

50.  ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais itin daug dėmesio skirti moterų teisėms Šiaurės Afrikoje, atsižvelgiant į atnaujintą ES žmogaus teisių strategiją;

51.  pabrėžia, kad svarbu skatinti moteris dalyvauti rinkimų procese, todėl prašo atitinkamų šalių valdžios institucijų į savo konstitucijas įtraukti nuostatas, suteikiančias teisę moterims dalyvauti rinkimų procese ir pašalinančias kliūtis joms realiai dalyvauti šiame procese; ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis vyriausybėmis, siekiant perteikti joms geriausią patirtį, susijusią su moterų mokymu apie jų politines ir rinkimų teises; primena, kad tai turėtų būti daroma per visą rinkimų ciklą pasitelkiant paramos programas ir kad prireikus šį procesą reikėtų atidžiai stebėti surengus ES rinkimų stebėjimo misiją;

52.  ragina Komisiją ir toliau stebėti, kaip įgyvendinamos ES rinkimų stebėjimo misijų Šiaurės Afrikos valstybėse rekomendacijos, susijusios su moterų teisėmis, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui;

53.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją spręsti diskriminacijos dėl moterų darbuotojų teisių darbo teisėje problemą vedant politinį ir strateginį dialogą su arabų šalimis ir laikantis principo „parama pagal pažangą“, taip pat skatinti moterų dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje;

54.  ragina Komisiją ir kitus paramos teikėjus skatinti programas, skirtas vienodoms visų moterų užimtumo ir mokymų galimybėms užtikrinti, ir didinti finansinius išteklius, skirtus moterų pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklų pajėgumų didinimui nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis remti;

55.  ragina Komisiją viešinti teigiamus moterų verslumo pavyzdžius, susijusius su Šiaurės Afrikos šalių moterimis arba organizacijomis, kurias sudaro Europos ir Šiaurės Afrikos verslininkės, įskaitant verslininkes technologijų ir pramonės sektoriuose; taigi ragina Komisiją numatyti atitinkamos informacijos sklaidos priemones siekiant užtikrinti, kad būtų kiek įmanoma labiau pasinaudojama įgyta patirtimi ir būtų skatinamas bei didinamas informuotumas apie tokios veiklos vystomąsias galimybes bendruomenėse, kurių ekonomika ne tokia dinamiška;

56.  ragina Komisiją atliekant poveikio vertinimus, susijusius su šalimis, su kuriomis deramasi dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo, atsižvelgti į galimą susitarimo socialinį poveikį ir poveikį žmogaus, visų pirma moterų, teisėms, ypač neoficialiame sektoriuje;

57.  ragina Komisiją teikti paramą priemonėms, skirtoms užtikrinti, kad būtų nedelsiant ir tinkamai patenkinti specialūs moterų poreikiai krizių ir konfliktinių situacijų metu, įskaitant jų apsaugą nuo smurto dėl lyties;

58.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją sudaryti palankias sąlygas pilietinei visuomenei laisvai veikti ir dalyvauti demokratinių permainų procese vykdant politinį ir strateginį dialogą su Šiaurės Afrikos šalimis;

59.  ragina Komisiją šio regiono ES delegacijose stiprinti lyčių klausimus nagrinėjančių darbuotojų pajėgas ir užtikrinti, kad moterys ir nevyriausybinės organizacijos būtų įtrauktos į konsultavimosi programavimo klausimais procesą;

60.  palankiai vertina naujų organizacijos JT Moterys buveinių atidarymą Šiaurės Afrikoje ir prašo ES delegacijų atitinkamose šalyse bendradarbiauti su Jungtinių Tautų įstaigomis siekiant nustatyti priemones, kurios padėtų užtikrinti lyčių lygybę bei paremti moterų teises po „arabų pavasario“;

61.  ragina Komisiją skatinti steigti ir finansuoti konsultavimo centrus ir vadinamuosius moterų namus, kuriuose moterys galėtų gauti patarimų bet kokiais klausimais: nuo politinių teisių iki teisinio konsultavimo sveikatos ir apsaugos nuo smurto šeimoje klausimais, nes visa apimantis požiūris naudingas moterims, tačiau, kalbant apie smurtą, drauge ir diskretiškesnis;

62.  ragina Šiaurės Afrikos nacionalinės valdžios institucijas pradėti vykdyti informuotumo didinimo programas dėl smurto šeimoje kartu steigiant prieglaudas moterims, kurios patyrė arba šiuo metu patiria smurtą šeimoje;

63.  ragina Šiaurės Afrikos šalių valdžios institucijas užtikrinti nuo smurto nukentėjusioms moterims ir smurto liudininkėms tinkamą medicinos ir psichologinę pagalbą, nemokamas teisines paslaugas ir galimybę pasinaudoti teisine sistema bei skundų teikimo priemonėmis;

64.  primena, kad parama pilietinei visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms ir moterų organizacijoms taip pat turėtų būti teikiama pasitelkiant Viduržemio jūros šalių sąjungos priemones; ragina Komisiją palengvinti ES ir Šiaurės Afrikos moterų organizacijų bendradarbiavimą;

65.  ragina Komisiją remti Šiaurės Afrikos šalių pastangas kuriant tikrą ir tvarią demokratiją, grindžiamą pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, moterų teisėms, vyrų ir moterų lygybės, nediskriminavimo ir teisinės valstybės principais; pabrėžia, kad būtina remti aktyvaus pilietiškumo ugdymą regione, teikiant techninę ir finansinę paramą pilietinei visuomenei, kad būtų padedama kurti demokratinę politinę kultūrą;

66.  ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą prekybos derybose, įskaitant visą pagrindinę informaciją, kuria remiantis siūloma sudaryti prekybos susitarimus; pabrėžia, kad moterų grupės ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų aktyviai įsitraukti į visą šį procesą;

67.  ragina Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinę asamblėją kiekvienų metų kovo mėnesio sesiją skirti šio regiono moterų padėčiai;

68.  ragina Komisiją skatinti sustiprinti Stambulo ir Marakešo procesą ir remti programas, kuriomis skatinamas pilietinės visuomenės ir Europos bei Viduržemio jūros regiono valstybių vyriausybių dialogas;

69.  mano, kad naujai įsteigtame Europos demokratijos fonde itin daug dėmesio reikėtų skirti moterų dalyvavimui demokratinių reformų Šiaurės Afrikoje procesuose: remti moterų organizacijas ir lyčių lygybės srities projektus, pvz., skatinti kultūrų ir religijų dialogą, kovoti su smurtu, didinti užimtumą, skatinti dalyvauti kultūriniame ir politiniame gyvenime, moterims ir mergaitėms suteikti vienodas teises kreiptis į teismą, sudaryti sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir mokytis, taip pat užkirsi kelią esamai moterų diskriminacijai ir moterų teisių pažeidimams arba juos panaikinti;

70.  ragina Komisiją, valstybes nares ir ypač ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, įgyvendinant Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m., atsižvelgti ir nustatyti bendrą požiūrį į ES išorės politikos veiklos koordinavimą; mano, kad Šiaurės Afrikos nacionalinės valdžios institucijos turėtų būti, kuo labiau ir kai tai įmanoma, skatinamos veikti kartu su kitomis valstybėmis regione, kad būtų kovojama su prekyba žmonėmis;

71.  ragina Komisiją remti moterų projektus ir stiprinti moterų tarpusavio ryšius universitetuose, žiniasklaidoje, kultūros įstaigose, kino pramonėje ir kituose kūrybos sektoriuose ir primygtinai pabrėžia, kaip svarbu stiprinti kultūrinius abiejų Viduržemio jūros pakrančių ryšius, be kita ko, pasitelkiant socialinę žiniasklaidą, skaitmenines platformas ir perdavimą per palydovą;

72.  ragina valstybių narių vyriausybes ir valdžios institucijas dvišaliuose diplomatiniuose ir prekybos santykiuose su Šiaurės Afrikos šalimis skirti didžiausią dėmesį moterų teisėms;

73.  ragina Komisiją stiprinti aukštojo mokslo mainų programas, pvz., programą „Erasmus Mundus“, ir skatinti jaunas moteris jose dalyvauti; taip pat ragina plėtoti Viduržemio jūros šiaurinių ir pietinių regionų bendradarbiavimą (tiek pasitelkiant porinius projektus, tiek lygiaverčius tarpusavio mainus);

74.  palankiai vertina partnerystes judumo srityje, nes jos padeda sudaryti palankesnes sąlygas mainams ir humaniškai bei su pagarba valdyti migraciją;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) 2012 m. balandžio 24 d. Asamblėjos 13-ajame posėdyje patvirtinta rezoliucija Nr. 1873 (2012).
(2) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 26.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 158.
(4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 114.
(5) OL C 296 E, .2012 10 2, p. 126.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0069.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0113.


Bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimas 2014–2020 m.
PDF 320kWORD 35k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiametės finansinės programos, susijusios su ES bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu 2014–2020 m. (11-uoju Europos plėtros fondu), rengimo (2012/2222(INI))
P7_TA(2013)0076A7-0049/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą, kurį Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės ir Europos bendrija bei jos valstybės narės pasirašė 2000 m. birželio 23 d.(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) IV dalį ir 2001 m. lapkričio 27 d. Užjūrio asociacijos sprendimą (UAS)(2) dėl ES (buvusios EB) ir kelių užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) asociacijos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 16 d. Komisijos priimtą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (COM(2012)0362), kurį šiuo metu svarsto Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Daugiametės finansinės programos, susijusios su ES bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu 2014–2020 m. (11-uoju Europos plėtros fondu), rengimas“ (COM(2011)0837),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 21 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų programa dėl lyčių lygybės aspekto įtraukimo į Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo sritį“ (COM(2001)0295),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020„ biudžetas“ (COM(2011)0500),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Europos konsensusą dėl vystymosi, taip pat ES veiksmų planą dėl vystymosi ir su juo susijusias gaires,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią 2010 m. gruodžio 23 d. ratifikavo Europos Sąjunga, 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl neįgaliųjų įtraukties besivystančiose šalyse (AKR-ES/100.954/11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims vystymosi srityje (2010–2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0049/2013),

A.  kadangi vidaus susitarimas, įsteigiantis 10-ąjį EPF, baigs galioti 2013 m. gruodžio 31 d.; kadangi Komisija savo komunikate (COM(2011)0837) pateikia vidaus susitarimo, kuriuo nuo 2014 m. sausio 1 d. turi būti pakeistas minėtas susitarimas, projektą;

B.  kadangi šį vidaus susitarimo 2014–2020 m. projektą Taryba šiuo metu svarsto nedalyvaujant Parlamentui; vis dėlto nėra jokių kliūčių parengti pranešimą savo iniciatyva dėl 11-ojo EPF, remiantis Komisijos komunikatu, kuriame pateikiamas vidaus susitarimo projektas;

C.  kadangi Komisija numato įtraukti EPF į biudžetą ne 2014 m., bet nuo 2021 m. ir dėl to tenka labai apgailestauti; kadangi tam ruoštis vis dėlto reikėtų nuo dabar, kad dėl tokio įtraukimo nesumažėtų lėšų, skiriamų AKR ir ES partnerystei ir apskritai paramai vystymuisi;

D.  kadangi 11-asis EPF turi turėti pakankamai lėšų, kad Sąjunga laikytųsi tarptautiniu lygmeniu prisiimtų įsipareigojimų vystymosi srityje ir 0,7 proc. savo BVP skirtų paramai vystymuisi bei prisidėtų prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimo;

E.  kadangi pažangos siekiant TVT ataskaitos rodo nevienodą pažangą ir ypač TVT dėl motinos ir vaiko sveikatos daugumoje AKR valstybių nebus pasiekti 2015 m.;

F.  kadangi dėl 2014–2020 m. finansinių pasiūlymų, kurie šiuo metu svarstomi Taryboje, kyla susirūpinimas dėl ES vystymosi politikos ir asociacijos, jungiančios UŠT ir ES, ateities;

G.  kadangi ES parama yra vis veiksmingesnė, nors dar turi būti padaryta didelė pažanga; kadangi Bendrijos veiksmus, kuriais skatinamas tarptautinis solidarumas, remia daugiau negu trys ketvirtadaliai ES piliečių;

H.  kadangi siekiant padidinti viešąją paramą vystymuisi būtini naujoviško finansavimo būdai, kai ekonomikos ir finansų sektoriai labiau prisideda prie šios paramos teikimo;

I.  kadangi paramos teikėjai turi liautis remti šalių partnerių atsakomybės principą ir tuo pačiu metu atimti iš jų finansinius išteklius, kurie būtini jų institucijų stiprinimui ir geresnių paslaugų gyventojams teikimui;

J.  kadangi besivystančiose šalyse turi būti skubiai sukurta mokesčių sistema, paremta jų piliečių gebėjimais mokėti;

K.  kadangi savo komunikate dėl pokyčių darbotvarkės Komisija pageidauja, kad skiriant ES vystymosi politikos lėšas, kurios apima ir 11-ojo EPF lėšas, būtų taikomas diferenciacijos principas, ir įtraukia lėšų telkimo pagal sektorius principus, dotacijų bei paskolų derinimą ir privačiojo sektoriaus rėmimą;

L.  kadangi Europos konsensuse dėl vystymosi ir Kotonu susitarime pripažįstamas labai svarbus pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų vaidmuo kovojant su skurdu ir stengiantis užtikrinti gerą valdymą;

M.  kadangi pasiūlyme dėl Užjūrio asociacijos sprendimo pripažįstami UŠT, kuriose patiriama kitokių problemų negu AKR valstybėse, ypatumai; kadangi dėl šios priežasties UŠT finansavimas turėtų būti skiriamas ne iš EPF, o panaudojant ad hoc finansinę priemonę, įtrauktą į ES biudžetą;

N.  kadangi 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytame Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarime 2000/483/EB nustatoma, kad visose srityse, t. y. politikos, ekonomikos ir socialinėje, sistemingai atsižvelgiama į moterų padėtį ir lyčių lygybės klausimus;

O.  kadangi Europos Sąjungos veiksmų plane pripažįstama moterų dalyvavimo ir lyčių lygybės perspektyvos svarba šalių partnerių vystymuisi ir siekiant TVT tikslų; kadangi „pokyčių darbotvarkėje“ lyčių lygybė yra viena iš prioritetinių ES veiksmų krypčių;

11-ojo EPF tikslai

1.  pažymi, kad ES vystymosi politikos (SESV 208 straipsnis), Kotonu susitarimo ir Europos konsensuso dėl vystymosi pagrindiniai tikslai – skurdo mažinimas ir galiausiai panaikinimas; todėl pabrėžia, kad bent 90 proc. iš 11-ojo EPF AKR valstybėms skiriamų asignavimų turėtų atitikti oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijus, kuriuos nustatė EBPO Paramos vystymuisi komitetas;

2.  mano, kad norint pasiekti šį tikslą reikia dvigubai labiau stengtis įgyvendinti TVT, kurių siekiant padaryta mažiausia pažanga, visų pirma TVT, susijusius su pagrindiniais socialiniais sektoriais ir vyrų ir moterų lygybe, kaip numatyta Kotonu susitarimo 22, 25 ir 31 straipsniuose; dar kartą patvirtina, kad remia TVT iniciatyvą ir sutartis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares, pasiekus susitarimą su AKR valstybėmis, 20 proc. 11-ojo EPF lėšų skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms teikti, ypač sveikatos ir pagrindinio ugdymo srityse, kad būtų užtikrintas 2, 3, 4, 5 ir 6 TVT, taip pat kitų tarptautiniu lygmeniu nustatytų įsipareigojimų dėl vystymosi įgyvendinimas; atsižvelgdamas į tai prašo, kad rezultatų rodikliai, susiję su vyrų ir moterų lygybe, pasiūlyti Veiksmų programoje dėl vyrų ir moterų lygybės įtraukimo į Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo sritį, būtų taikomi 11-ajam EPF ir jo programavimo tikslais siekiant užtikrinti, kad atskiri veiksmai ir lyčių lygybės įtraukimo į visas programas skatinimas būtų įgyvendinami tinkamai ir nuosekliai;

3.  primygtinai ragina Komisiją ir šalis partneres laikyti prioritetu paramą, skirtą sveikatos sistemoms stiprinti, siekiant užtikrinti galimybę naudotis pirmine sveikatos priežiūra motinos, reprodukcinės ir vaiko sveikatos srityje, ypač atkreipiant dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias gyventojų grupes ir į kovą su ŽIV/AIDS, primindamas, kad šie tikslai yra vieni iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kurių siekiant pažanga daugumoje AKR valstybių yra nuviliančiai maža;

4.  mano, kad norint pasiekti šį tikslą itin svarbu visais projektų, kuriais siekiama panaikinti skurdą, programavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais įtraukti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kaip antai moteris, vaikus ir neįgaliuosius, bet jais neapsiriboti;

5.  palankiai vertina Komisijos ketinimą vadovautis aiškesne strategija ir veikti labiau koordinuotai sprendžiant socialinės apsaugos klausimus besivystančiose šalyse ir prašo bendradarbiaujant su AKR šalimis formuoti integruotą socialinės apsaugos politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama taip pat į paramą pagrindiniams mechanizmams, pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemų pagal 11-ąjį EPF kūrimui;

UŠT ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimas

6.  primena, kad iš EPF finansuojama ne tik AKR ir ES partnerystė, bet ir UŠT ir ES asociacija, kurią sudaro 26 UŠT;

7.  palankiai vertina tai, jog pasiūlyme dėl UAS pripažįstama, kad reikia sukurti naują ilgalaikę partnerystę su UŠT, paremtą keturiais naujais tikslais:

   UŠT konkurencingumo didinimu;
   jų gebėjimo prisitaikyti stiprinimu;
   jų pažeidžiamumo mažinimu;
   jų bendradarbiavimo su kitais partneriais skatinimu;

8.  apgailestauja, kad nėra sukurta UŠT skirta finansinė priemonė, kuri galėtų būti įtraukta į Sąjungos biudžetą, siekiant sudaryti sąlygas demokratiškai ir skaidriai pagal priemonę suteiktų lėšų kontrolei;

9.  ragina geriau bendradarbiauti su atokiausiais regionais, AKR valstybėmis ir UŠT kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, suderintai naudoti įvairias šiems regionams, valstybėms ir šalims taikomas finansines priemones, taip pat užtikrinti geresnes UŠT ir atokiausių regionų galimybes stebėtojų teisėmis dalyvauti AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos plenarinėse sesijose, laikantis asamblėjos darbo tvarkos taisyklių;

Įtraukimas į biudžetą ir finansavimo skyrimas

10.  dar kartą ragina kitu programavimo laikotarpiu arba būtinai nuo 2021 m. įtraukti į biudžetą Europos plėtros fondą (EPF), visiškai perkeliant jį į DFP (Europa pasaulyje) 4 išlaidų kategoriją, kadangi tai padėtų veiksmingiau remti Sąjungos prioritetus ir teikti teminę paramą ir padidintų ES, kuri yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje, veiksmų demokratinę kontrolę, matomumą, numatomumą ir nuoseklumą;

11.  ragina Komisiją parengti EPF įtraukimą į biudžetą geriausiomis sąlygomis, reguliariai informuojant Europos Parlamentą bei plačiu mastu derinant veiksmus su AKR valstybėmis, kad būtų užtikrintas jų būsimas dalyvavimas panaudojant EPF;

12.  palankiai vertina tai, kad valstybių narių įnašų į 11-ąjį EPF raktai panašūs į įnašų į Sąjungos biudžetą raktus ir palankiai vertina tai, kad 11-ojo EPF programavimo laikotarpis suvienodintas su daugiametės finansinės programos įgyvendinimo laikotarpiu;

13.  remia Komisijos pasiūlymą 11-ajam EPF skirti bendrą 30 319 000 000 EUR sumą (2011 m. kainomis) ir ragina, kad naudojant sumas, skirtas 11-ajam EPF ir kitoms bendradarbiavimo priemonėms, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo priemonę, būtų galima išlaikyti dabartinio dydžio Sąjungos oficialią paramą vystymuisi (OPV) arba ją net padidinti ir taip padėti siekti bendro valstybių narių tikslo 0,7 proc. savo BVP skirti oficialiai paramai vystymuisi;

14.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelę nelaimių riziką kai kuriose AKR šalyse, reikia daug investuoti į nelaimių rizikos sumažinimą pagal EPF finansuojamas vystymosi programas; pabrėžia, kad šios investicijos yra itin svarbios siekiant sumažinti poreikius po skubios pagalbos reikalaujančios nelaimės ir padidinti AKR šalių atsparumą;

15.  labai apgailestauja dėl 2013 m. vasario 8 d. valstybių narių sudaryto susitarimo, kuriame numatyta 11 proc. sumažinti 11-ojo EPF biudžetą, kurį 2012 m. liepos mėn. pasiūlė Komisija; atkreipia dėmesį į tai, jog labai mažinami tarptautiniam vystymuisi skirti asignavimai nacionaliniuose ir Sąjungos biudžetuose visiškai prieštarauja pakartotinai išreikštiems Tarybos įsipareigojimams iki 2015 m. pasiekti nustatytus paramos vystymuisi tikslus;

16.  mano, kad biudžetus mažinančioms Sąjungai ir jos valstybėms narėms, kaip didžiausioms oficialios paramos vystymuisi teikėjoms, visų pirma teks atsakomybė, jeigu 2015 m. nebus pasiektas tikslas per pusę sumažinti skurdą pasaulyje;

17.  pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjungos biudžetas atitiktų problemas, kurias reikia spręsti, ypač krizės metu, nes iš jo galima skirti finansavimą, kurio nebūtų galima skirti nacionaliniu lygmeniu, visų pirma finansavimą vystymosi srityje; atsižvelgdamas į tai ir siekdamas, kad Sąjungos biudžete nenebūtų svarbus tik klausimas dėl mokėjimų asignavimo lygio, primygtinai ragina kurti nuosavus išteklius, pvz., įvesti finansinių sandorių mokestį;

18.  pageidauja, kad užjūrio šalims ir teritorijoms skiriama lėšų dalis skirstant bendrą EPF paketą atitiktų Komisijos pasiūlytą dalį, neatsižvelgiant į skirstymo raktus ir 11-ajam EPF skirtas galutines sumas;

19.  tikisi, kad 11-ojo EPF išteklių, skirtų AKR valstybių vidaus ir regionų programoms, proporcijos sutaps su atitinkamomis 10-ojo EPF proporcijomis, taip pat tikisi, kad bus numatytas niekam neskirtas lankstus lėšų paketas ir užtikrinamas kuo didesnis būsimos Panafrikos programos, numatytos pagal būsimą bendrą vystomojo bendradarbiavimo priemonę, papildomumas, nes iš šio paketo iš dalies bus finansuojama nauja išorės sukrėtimų, kuriuos gali patirti AKR šalys, poveikį (būtent finansų, maisto ar humanitarinių krizių poveikį) švelninanti sistema tarptautiniu mastu, taip pat skiriamos lėšos humanitarinei ir skubiai pagalbai; pabrėžia šių programų svarbą, nes jos prisideda keliant AKR šalių parengties atremti kliūtis lygį, šių šalių atsparumą ir stiprina neatidėliotinų priemonių, reabilitacijos ir vystymosi koordinavimą;

20.  mano, kad apie 5 proc. 11-ojo EPF išteklių būtina skirti Komisijos rėmimo išlaidoms, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios priemonės valdymas;

ES vystymosi politikos reforma ir 11-asis EPF

21.  primena, kad įgyvendinant 11-ąjį EPF pagrindiniu ramsčiu turi likti Kotonu susitarimas;

22.  mano, kad suteikiant galimybę naudotis 11-ojo EPF lėšomis diferenciacijos principas konkrečiai ir veiksmingai gali būti įgyvendinamas tik tuomet, jeigu jis suderinamas su pažeidžiamumo rodikliu, kuriuo papildomas BVP kriterijus, atsižvelgiama į ypatingą mažų besivystančių salų valstybių padėtį ir kuris apima nacionalinį skurdo ir nelygybės vertinimo rodiklį, pagal Kotonu susitarimo 2 straipsnio paskutiniąją įtrauką; primena, kad tai, ar mūsų AKR partneriai pritars šiam principui, priklausys tik nuo glaudaus politinio dialogo palaikymo;

23.  vis dėlto pripažįsta, kad palaikant politinį dialogą diferenciacijos principo taikymas yra būtina priemonė, kuria galima skatinti vidutines ir didesnes vidutines pajamas gaunančias AKR šalis kurti gerovės valstybę ir formuoti nacionalinės politikos sritis siekiant perskirstyti turtą ir kovoti su skurdu bei nelygybe;

24.  tačiau pabrėžia, kad svarbu išlaikyti visus 11-ojo EPF nacionalinius paketus, nes ES parama vystymuisi dar gali turėti lemiamą poveikį kai kuriose vidutines ir didesnes vidutines pajamas gaunančiose AKR šalyse, siekiant padėti vykdyti reformas, kuriomis mažinama nelygybė;

25.  mano, kad vykdant diferenciaciją taip pat turi būti atsižvelgiama į ypatingą pažeidžiamų valstybių padėtį, remiantis principu, kad žlugus valstybei poveikis gyventojams yra labai neigiamas ir panaikinama vystymosi srityje pasiekta pažanga; pabrėžia, kad žlugusioje valstybėje atkurti teisinę valstybę kainuoja daug brangiau, negu teikti didesnę paramą pažeidžiamomis pripažintoms valstybėms, ir šis procesas trunka daug ilgiau, taigi primygtinai ragina šiuo pagrindu ypatingą dėmesį skirti Sahelio regionui ir Somalio pusiasaliui programuojant 11-ąjį EPF;

26.  pažymi, kad pokyčių darbotvarkėje yra naujų pasiūlymų, visų pirma dėl dotacijų ir paskolų derinimo ir privačiojo sektoriaus rėmimo; nurodo, kad taikant šias priemones pirmiausia turės būti siekiama padėti besivystančių šalių piliečiams išbristi iš skurdo, nebebūti priklausomiems nuo paramos ir prisidėti prie privačiojo sektoriaus stiprinimo AKR valstybėse, nes priešingu atveju būtų skatinamas nesubalansuotas vystymasis ir augimas; prašo Komisijos informuoti Europos Parlamentą apie tyrimų, kuriuos ji neseniai užsakė atlikti, dėl privačiojo sektoriaus dalyvavimo vystymosi veikloje ir dėl ES dotacijų ir paskolų derinimo sistemos plėtros, rezultatus;

27.  pripažįsta, kad naujosios finansavimo nuostatos, pavyzdžiui, dotacijų ir paskolų derinimas, turi tam tikrų pranašumų atsižvelgiant į tai, kad viešieji ištekliai yra vis labiau riboti; vis dėlto prašo Komisijos ir EIB atlikti išsamius ir nepriklausomus poveikio tyrimus, siekiant išmatuoti šių naujųjų finansavimo priemonių poveikį skurdo mažinimo veiklai, aplinkai ir kt.; šiuo požiūriu palankiai vertina rezultatų vertinimo sistemos (RVS) įgyvendinimą, nes tai yra rodiklis, pagal kurį EIB gali nustatyti visų už ES ribų atliktų operacijų poveikį vystymuisi; prašo Komisijos paskelbti gaires ir tikslius kriterijus, kuriais būtų patikslinami principai, kuriais reikia remtis atrenkant projektus siekiant įgyvendinti šias naujos rūšies priemones; ragina stiprinti Komisijos, Europos investicijų banko (EIB) ir kitų ES dvišalių finansinių institucijų, pavyzdžiui, plėtros bankų, veiksmų sąveiką ir tarpusavio papildomumą;

28.  šiuo požiūriu pripažįsta, kad svarbu remti privatųjį sektorių, ypač labai mažas įmones ir MVĮ AKR šalyse, siekiant joms padėti kurti gerovę ir formuoti įmonėms palankią aplinką, kad būtų galima lengviau pasiekti labiau integracinio ir tvaraus augimo, kuris padeda mažinti skurdą;

29.  atkreipia dėmesį į ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformą, kurią įgyvendinant Europos Parlamentas atlieka stebėtojo vaidmenį ir kurios tikslas yra nustatyti esamų dotacijų ir paskolų derinimo kryptis; mano, kad nei pilietinė visuomenė, nei EIB nėra tinkamai įtraukti į šią naują struktūrą; todėl ragina Komisiją tiesiogiai įtraukti pilietinę visuomenę į platformos darbus ir pripažinti, kad valdant platformą EIB atlieka unikalų vaidmenį, nes yra ES finansų institucija;

30.  atkreipia dėmesį į pokyčių darbotvarkėje Komisijos pasiūlytą lėšų telkimą pagal sektorius; pabrėžia, kad lėšų telkimas pagal sektorius neturi būti vykdomas tam tikrų šalių konkrečių poreikių patenkinimo sąskaita; pažymi, kad demokratinė atsakomybė yra paramos veiksmingumo pagrindas, taip pat pabrėžia, kad lankstumas ir dialogas su visais vystymosi proceso dalyviais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus ir vietos valdžios institucijas, turėtų būti svarbiausi nustatant sektorius, kuriuose telkiamos lėšos ir kurie bus įtraukti į nacionalines orientacines programas;

31.  ragina nedelsiant įgyvendinti AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl neįgaliųjų įtraukties besivystančiose šalyse, ypač jos 19, 20, 21 ir 22 straipsnius, siekiant užtikrinti, kad 11-asis Europos plėtros fondas būtų įtraukus ir visiems prieinamas;

32.  palankiai vertina tai, kad JT plėtojama iniciatyva „Tvari energija visiems“ gauna didelę paramą iš Sąjungos, t. y. 500 mln. EUR pagal 10-ąjį EPF, ir prašo skirti tokią paramą įgyvendinant 11-ąjį EPF;

33.  palankiai vertina tai, kad žemės ūkis, ypač parama šeimų ūkiams, yra vienas iš teminių prioritetų vykdant būsimą ES vystymosi politiką; primena įsipareigojimą, kurio nėra tinkamai laikomasi ir kurį prisiėmė AKR valstybės, pasirašydamos Maputu deklaraciją, 10 proc. nacionalinio biudžeto įplaukų skirti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai;

34.  primygtinai teigia, kad lėšų telkimas pagal temas neturi pakenkti bendrai iš biudžeto skiriamai pagalbai, nes naudojant šią paramą galima pagerinti paramos gavėjų valstybės finansų valdymą; tikisi, kad šiai priemonei bus skirtas svarbus vaidmuo 11-ajame EPF, stiprinant Komisijos ir AKR valstybių dialogą žmogaus teisių klausimais;

Demokratinė kontrolė

35.  pabrėžia savanorišką Komisijos įsipareigojimą informuoti Europos Parlamentą apie 11-ojo EPF strategijos dokumentus, tačiau apgailestauja, kad Europos Parlamentas neturi konkrečių galių imtis tokių priemonių, kokių imasi Komisija; primena, kad AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja šiame procese gali taip pat dalyvauti vykdant EPF strategijos dokumentų demokratinę kontrolę pagal Kotonu susitarimo 17 straipsnį, ypač jo 2 dalies 3 įtrauką;

36.  primena, kad svarbu laikytis demokratinės atsakomybės principo, nustatyto paramos veiksmingumo darbotvarkėje; šiuo tikslu ragina Komisiją ir toliau teikti paramą stiprinant nacionalinių parlamentų ir audito rūmų gebėjimus AKR valstybėse ir informuojant pilietinę visuomenę, taip pat ragina AKR valstybes aktyviau įtraukti į veiklą savo šalių parlamentus siekiant užtikrinti, kad jie vėliau kontroliuotų, kaip mokamos šalies strategijos dokumentuose numatytos lėšos; palankiai vertina neįkainojamą Parlamentinės demokratijos skatinimo biuro darbą; rekomenduoja visoms ministerijoms dalyvauti nacionalinio įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir atitinkamos Sąjungos delegacijos diskusijose siekiant užtikrinti, kad šiuose dokumentuose būtų išsamiai įvertinti vystymosi poreikiai atitinkamos šalies lygmeniu;

37.  mano, kad skiriant EPF lėšas ir stebint finansuojamus projektus, taip pat tiesioginę pagalbą nacionaliniams biudžetams, labai svarbu užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę;

38.  atkreipia dėmesį į neįkainojamą pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų indėlį teikiant pagrindines paslaugas, vykdant demokratinę kontrolę, remiant atskirtį patiriančias grupes ir skatinant žmogaus teises bei lyčių lygybę, taip pat ragina Komisiją, UŠT ir AKR šalis konsultuotis su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis programuojant 11-ąjį EPF ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti įgyvendinant ir vertinant šį fondą pagal Kotonu susitarimo 2, 6 ir 70 straipsnius; ragina Komisiją į pažangos ataskaitas, kurias numatyta rengti vykdant 11-ojo EPF stebėseną, įtraukti dalį, kurioje būtų išsamiai apibūdinama konsultacijų, kurias Sąjungos delegacijos nacionaliniu lygmeniu vykdė su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis, eiga;

Vystymosi veiksmingumas

39.  dar kartą pažymi, kad bendras Sąjungos ir jos valstybių narių vykdomas paramos programavimas yra naudingas, nes taip galima pasiekti, kad ES vystymosi politika būtų matomesnė ir jos poveikis bei veiksmingumas didesni, drauge galima išvengti dubliavimosi ir švaistymo; tačiau pabrėžia, kad būtina išsamiau išnagrinėti ir paaiškinti taisykles, pateikiamas bendroje daugiamečio programavimo programoje; pabrėžia, kad ES delegacijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį, nes jos šiam procesui turėtų suteikti daugiau skaidrumo, ypač įtraukdamos ne tik administracijas, bet ir susijusių paramą gaunančių valstybių ne valstybinius subjektus;

40.  ragina Komisiją atidžiai laikytis Kotonu susitarimo IV priedo 19C straipsnio pirmos pastraipos, pagal kurią būtina laikytis socialinių ir aplinkosaugos standartų siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartis, kurios AKR šalyse finansuojamos iš 11-ojo EPF, kad būtų skatinama taikyti tvaraus vystymosi ir įmonių socialinės atsakomybės principus;

41.  pabrėžia, kad kova su skurdu ir pastangos užtikrinti vystymosi veiksmingumą visų pirma priklauso nuo gebėjimo sutelkti pajamas nacionaliniu lygmeniu, todėl būtinas AKR ir ES partnerystės prioritetas – skatinti diegti veiksmingas ir teisingas mokesčių rinkimo priemones, siekiant gerinti mokesčių surinkimą ir užkirsti kelią mokesčių vengimui bei naudojimuisi mokesčių rojais;

42.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“; primena Kotonu susitarimo 96 straipsnio svarbą – pagal šį straipsnį pagalbos teikimą valstybei galima sustabdyti, jeigu valstybė pažeidžia susitarimo principus;

43.  pažymi, kad parama biudžetui turi daug privalumų atskaitomybės požiūriu, t. y. tokiais atvejais atliekama kruopštesnė rezultatų analizė, esama didesnio politikos suderinamumo, didesnio nuspėjamumo ir geriausiai pasinaudojamos priemonėmis, kurios tiesiogiai naudingos žmonėms;

44.  pabrėžia, kad į moteris reikia žvelgti ne tik kaip pažeidžiamą gyventojų dalį, bet ir kaip į aktyvias dalyves skatinant vystymosi politiką; todėl pažymi, kad moterys atlieka labai svarbų vaidmenį mitybos ir apsirūpinimo maistu saugumo srityse, ypač pripažįstant faktą, kad jos sudaro 80 proc. žemės ūkio sektoriaus darbuotojų Afrikoje, nors joms vis dar retai suteikiama teisė į dirbamos žemės nuosavybę; taip pat pažymi, kad moterys įrodė savo gebėjimus spręsti problemas ir konfliktus, todėl ragina Komisiją ir AKR valstybes stiprinti moterų dalyvavimą veiksmų grupėse ir darbo grupėse;

45.  ragina Komisiją taikyti šiuos veiksmingumo rodiklius, nustatytus ES veiksmų plane dėl lyčių lygybės ir didesnių galių suteikimo moterims vystymosi srityje;

o
o   o

   46. prašo Komisijos pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą, kaip įgyvendinamas ES veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir daugiau teisių suteikimo moterims vystymosi srityje;
   47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir prireikus AKR valstybėms bei UŠT.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas pataisytas 2005 m. birelio 25 d. Liuksemburge (OL L 287, 2005 10 28, p. 4) ir 2010 m. birelio 22 d. Uagadugu (OL L 287, 2010 11 4, p. 3).
(2) OL L 314, 2001 11 30, p. 1. Sprendimas, iš dalies pakeistas Sprendimu 2007/249/EB (OL L 109, 2007 4 26, p. 33).


ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas
PDF 302kWORD 30k
2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas: pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant (2012/2104(INI))
P7_TA(2013)0077A7-0028/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 11 straipsnį ir Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrijos aplinkos teisės įgyvendinimas“ (COM(2008)0773),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „2008 m. aplinkos politikos apžvalga“ (COM(2009)0304) ir prie jo pridedamą dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas. Pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant“ (COM(2012)0095),

–  atsižvelgdamas į 29-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2011 m.) (COM(2012)0714),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“ prioritetų nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos išvadas dėl aplinkos politikos priemonių gerinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 19 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos,

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(2) ,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto perspektyvinę nuomonę „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ateities aplinkos politikoje“(3),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Septintoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa – aktyvesnis ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (COM(2003)0624) ir į Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą tekstą(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A7-0028/2013),

Bendrosios pastabos

A.  kadangi nemažai ES teisės aktų priimama kaip direktyvos, kuriose nustatomos bendros taisyklės ir tikslai, tačiau valstybėms narėms ir regionų bei vietos subjektams leidžiama pasirinkti būdus, kaip šiuos tikslus pasiekti;

B.  kadangi didžiausia atsakomybė užtikrinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą tenka nacionalinės valdžios institucijoms, o labai dažnai – regionų ir vietos lygmenimis veikiantiems subjektams;

C.  kadangi dėl neveiksmingo teisės aktų įgyvendinimo ne tik daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai, bet ir atsiranda netikrumo pramonės srityje, kyla bendrosios rinkos veikimo kliūčių ir didėja biurokratija, taigi ir daugėja išlaidų;

D.  kadangi atlikus tyrimus padaryta išvada, jog visapusiškai įgyvendinus ES teisės aktus vien tik atliekų sektoriuje per metus būtų sukurta 400 000 darbo vietų ir sutaupyta 72 mlrd. EUR(6);

E.  kadangi didelis aplinkos srities teisės aktų pažeidimų ir skundų dėl jų skaičius atspindi nepakankamą šios srities teisės aktų įgyvendinimo lygį;

F.  kadangi tikslios informacijos ir žinių apie teisės aktų įgyvendinimo padėtį bei kokybinių duomenų keliuose su aplinka susijusiuose sektoriuose trūkumas trukdo tinkamai įgyvendinti aplinkos acquis;

G.  kadangi, pasak Komisijos, ES aplinkos srities teisės aktų neįgyvendinimo kaina šiuo metu yra 50 mlrd. EUR per metus, kuriuos sudaro išlaidos sveikatai ir tiesioginės išlaidos aplinkai, neįskaitant neigiamo poveikio ES aplinkos būklei; kadangi nuo 2020 m. šis skaičius padidės iki 90 mlrd. EUR per metus(7);

H.  kadangi įgyvendinant ES aplinkos srities teisės aktus gali kilti dvejopų problemų: vienos iš jų susijusios su vėlyvu ar nepakankamu teisės aktų įgyvendinimu, o kitos – su vadinamuoju pernelyg išsamiu įgyvendinimu (pertekliniu reglamentavimu), ir kadangi abu šie aspektai prieštarauja pradiniams politiniams sumanymams, kuriais grindžiami ES aplinkos srities teisės aktai;

I.  kadangi ir valstybėse narėse, ir tarp jų esama didelių teisės aktų įgyvendinimo skirtumų, kurie daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl, siekiant panaikinti šį teisės aktų įgyvendinimo atotrūkį, būtina vadovautis sistemingesniu ir visa apimančiu požiūriu;

J.  kadangi 2011 m. ES daugiausia Bendrijos teisės pažeidimų (299) buvo nustatyta aplinkosaugos srityje, t. y. 17 proc. visų pažeidimų, o 2011 m. šioje srityje buvo pradėta 114 naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų(8);

K.  kadangi visapusiškas ES aplinkos srities teisės aktų laikymasis yra Sutartimi prisiimtas įsipareigojimas ir valstybių narių naudojimosi ES fondų lėšomis kriterijus; kadangi dėl šios priežasties valstybės narės turėtų laiku ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti aplinkos srities teisės aktus, kad būtų pagerinta ES aplinkos būklė;

L.  kadangi nuolatinės nesėkmės įgyvendinant seniai vykdomos politikos sektorių, pvz., oro taršos kontrolės, atliekų tvarkymo, vandens ir nuotekų valymo ir gamtos apsaugos, teisės aktus trukdė įgyvendinti Šeštąjį aplinkosaugos veiksmų planą;

Įgyvendinimas kaip bendra užduotis ir galimybė

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas. Pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant“ (COM(2012)0095);

2.  ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų apsaugota aplinka ir skatinama tvari plėtra, kartu turint mintyje tai, kad būtina turėti sveiką ir konkurencingą ekonomiką; pabrėžia, kad sprendžiant dėl geriausios žmonių ir jų aplinkos poreikių pusiausvyros svarų žodį turi tarti vietos bendruomenės;

3.  mano, kad apibrėžiant ES politiką aplinkos srityje, regionų ir vietos subjektai galėtų stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti geresnį teisės aktų įgyvendinimą;

4.  laikosi nuomonės, kad administracinė našta ne visada yra pernelyg išsamaus ar nepakankamo teisės aktų įgyvendinimo išdava; atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės išlaidos yra neišvengiamos, tačiau dėl jų neigiamo poveikio piliečiams ir pramonei jos turėtų būti kuo mažesnės;

5.  pažymi, kad nemažai su aplinkos srities teisės aktais susijusių nereikalingų administracinių išlaidų atsiranda dėl netinkamos ar neveiksmingos viešojo ir privačiojo sektorių administravimo praktikos įvairiose valstybėse narėse ir jų regionų ar vietos valdžios institucijose;

6.  pabrėžia, kad tik laiku ir tinkamai įgyvendindamos ES teisės aktus (juos perkeldamos į nacionalinę teisę) valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos užtikrins, kad bus pasiekti norimi ES politikos rezultatai;

7.  pabrėžia, kad ES teisės aktuose daugiausia dėmesio skiriama vienodų sąlygų užtikrinimui ir bendrosios rinkos sukūrimui, taip pat suderintam požiūriui;

8.  laikosi nuomonės, kad veiksmingas teisės aktų įgyvendinimas gali duoti daug naudos pramonei, pvz., mažinant administracinę naštą, užtikrinant investicijų saugumą ir tokiu būdu sukuriant daugiau darbo vietų;

9.  apgailestauja dėl to, kad piliečiai sužino apie ES teisės aktus tik jiems įsigaliojus; laikosi nuomonės, kad, siekiant užtikrinti didesnį pritarimą ES teisės aktų tikslui ir geresnį jo suvokimą, reikia išankstinių teisės aktų leidėjų ir piliečių keitimosi informacija priemonių;

10.  patikslina, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turėtų anksčiau imtis veiksmų, kad sudarytų sąlygas geriau ir laiku įgyvendinti teisės aktus; prašo Komisiją išnagrinėti, ką reikia padaryti, kad būtų užtikrintas tinkamas aplinkos srities teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dabartinių teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse padėties skirtumų nepavyksta sudaryti vienodas sąlygas pramonės subjektams ir didėja netikrumas dėl tikslių reikalavimų, taigi atgrasoma nuo investicijų tose su aplinka susijusiose srityse, kuriose galima kurti darbo vietas;

12.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos institucijų atsakomybė dėl ES teisės aktų neapsiriboja tik teisės aktų priėmimu Parlamente ir Taryboje ir kad Europos Parlamentas yra pasirengęs padėti valstybėms narėms sudaryti sąlygas veiksmingiau įgyvendinti teisės aktus;

13.  ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamus regionus gerinti informacijos srautus ir didinti skaidrumą aktyviau ir dažniau tarpusavyje keičiantis informacija;

Veiksmingesnio įgyvendinimo užtikrinimo sprendimai

14.  mano, kad labai svarbu visais lygmenimis visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti teisės aktus ir kad tam tikrais atvejais gali prireikti šiuos procesus toliau stiprinti; todėl pabrėžia būtinybę kurti aiškius, suderintus ir nesidubliuojančius aplinkos srities teisės aktus; pabrėžia, kad įvairios ES aplinkos teisės srities priemonės turi būti koordinuojamos, viena kitą papildančios ir be teisėkūros spragų;

15.  laikosi nuomonės, kad aplinkos srities teisės aktus galima veiksmingiau įgyvendinti valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už ES teisės aktų įgyvendinimą, skleidžiant geriausios praktikos pavyzdžius, taip pat glaudžiau bendradarbiaujant su Europos Sąjungos institucijomis;

16.  apgailestauja, kad trūksta duomenų apie teisės aktų laikymąsi ir vykdymo užtikrinimo veiklą, kurios imtasi nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, todėl prašo Komisiją pasitelkti savo tinklus ir įstaigas, pvz., Europos aplinkos agentūrą (EAA), ir pagerinti šią padėtį;

17.  pažymi, jog svarbu stiprinti ir stebėti atitinkamus aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimo rodiklius, ir ragina sukurti vartotojams patogią interneto svetainę, kurioje būtų galima susipažinti su naujausiais rodiklių duomenimis ir neoficialiai palyginti valstybių narių duomenis;

18.  laikosi nuomonės, kad pati Komisija turėtų labiausiai stengtis užtikrinti geresnį teisės aktų įgyvendinimą, ir apgailestauja, jog šiuo metu šios funkcijos vis dažniau perduodamos kitoms institucijoms, kurios neretai neturi tokių gebėjimų, darbuotojų ar finansinių išteklių, kokius turi Komisija;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares padėti tobulinti asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant aplinkos srities teisės aktus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, žinias ir gebėjimus, kad būtų užtikrinama didesnė šių teisės aktų teikiama nauda; be to, mano, kad pradėjus dialogą su suinteresuotaisiais subjektais taip pat pagerėtų teisės aktų įgyvendinimas;

20.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sudaryti Komisijos ir pavienių valstybių narių arba valstybių narių partnerystės įgyvendinimo susitarimus, taip siekiant skatinti geriau įgyvendinti teisės aktus, taip pat nustatyti ir išspręsti su teisės aktų įgyvendinimu susijusias problemas;

21.  ragina Komisiją ištirti, ar aktyvesnis vietos valdžios institucijų dalyvavimas visame aplinkos politikos nustatymo procese būtų naudingas gerinant teisės aktų įgyvendinimą visose srityse, įskaitant galimybę suburti komandas, kurios regionų ir vietos lygmenimis perkeltų aplinkos srities teisės aktus į nacionalinę teisę;

22.  rekomenduoja įdiegti sisteminę ir lengvai prieinamą internetinę informavimo priemonę, susijusią su teisės aktų įgyvendinimu; ragina visus subjektus, o ypač pramonės atstovus ir piliečius, teikti vykdomosioms institucijoms grįžtamąją informaciją apie problemas, kurių kyla įgyvendinant teisės aktus; labai vertina galimybę susipažinti su patikima, palyginama ir lengvai prieinama informacija apie aplinkos būklę ir laiko šią galimybę itin svarbia siekiant veiksmingai stebėti teisės aktų įgyvendinimo padėtį;

23.  ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti poreikį sukurti geriausios patirties pavyzdžių duomenų bazę, kuria naudojantis valstybėse narėse ir regionų bei vietos valdžios institucijose būtų galima skleisti su teisės aktų įgyvendinimu susijusią geriausią praktiką; taip pat ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis siekiant internete suteikti kuo daugiau naudingos informacijos apie rekomenduotinus ES aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimo būdus;

24.  pabrėžia, jog svarbu stiprinti aplinkos apsaugos teisės aktų taikymo stebėjimą; todėl ragina remiantis ES gairėmis stiprinti esamus pajėgumus ir užtikrinti įvairių organų, atsakingų už stebėseną valstybėse narėse, sąsają;

25.  pabrėžia, kad rengiant ES teisės aktus būtina siekti kovoti su žalos aplinkai priežastimis, nustatant taisykles dėl teisinės atsakomybės už žalą aplinkai ir įmonių socialinės atsakomybės; atsižvelgdamas į tai mano, kad labai svarbu įgyvendinti visas iniciatyvas skatinti ir populiarinti didesnę įmonių socialinę atsakomybę už aplinką, nes laikydamosi jos įmonės turi vadovautos tvaraus vystymosi strategija;

26.  primena, kad tinkamai įgyvendinus ES aplinkos srities teisės aktus bus gauta nemažai naudos – štai trys tokios naudos pavyzdžiai: vienodų sąlygų ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinimas bendrojoje rinkoje, paskatos diegti inovacijas ir Europos verslo pradininkų pranašumai;

27.  pabrėžia, kad aukšto lygio aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų ir kad jį pasiekus piliečiai gautų tiesioginės naudos, pvz., pagerinus oro kokybę, sumažinus triukšmą ir sumažėjus sveikatos problemoms būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos;

28.  pabrėžia, kad ES patvirtino plataus užmojo darbotvarkę iki 2050 m. pereiti prie atsparios, efektyviai išteklius naudojančios ir mažai anglies dioksido išmetančios ekonomikos ir kad norint pasiekti šį tikslą reikia prisiimti įsipareigojimus visais lygmenimis; primena, jog siekiant užtikrinti, kad ES ekonomika augtų paisant išteklių ir planetos galimybių ribotumo, labai svarbu imtis bendrų veiksmų;

29.  apgailestauja, kad pasiūlymo dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(9) priėmimas buvo sustabdytas per pirmąjį svarstymą; todėl ragina visus teisės aktų leidėjus iš naujo apsvarstyti savo pozicijas, kad būtų išeita iš aklavietės;

30.  todėl rekomenduoja dalytis visų valstybių narių teismų sistemų sukauptomis žiniomis, susijusiomis su ES nuostatų aplinkos teisės srityje pažeidimais ir nesilaikymu;

31.  mano, kad labai svarbu stebėti teisės aktų įgyvendinimo veiklą, ir todėl pabrėžia, koks vertingas EAA darbas, kurį ji atlieka šioje srityje pagal jai suteiktus įgaliojimus;

32.  pabrėžia svarbų EAA vaidmenį nustatant tvirtą žinių pagrindą, kuriuo grindžiama politika ir teisės aktų įgyvendinimas, ir pripažįsta jos šioje srityje atlikto darbo svarbą; ragina EAA toliau plėtoti savo gebėjimus padėti Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti stebėsenos kokybę ir įvairiose ES valstybėse narėse surinktos informacijos apie aplinką palyginamumą; be to, ragina EAA taip pat sutelkti dėmesį į gebėjimų stiprinimą ir geriausios praktikos sklaidą valstybėse narėse; tikisi, kad pagal naująją EAA strategiją bus išsamiau sprendžiamas teisės aktų įgyvendinimo klausimas;

33.  pritaria Komisijos ketinimui prašyti valstybių narių su Komisijos pagalba parengti visų pagrindinių ES aplinkos srities teisės aktų struktūrines įgyvendinimo ir informacines sistemas (angl. SIIF), kad būtų patikslintos pagrindinės direktyvos nuostatos ir nustatyta, kokia informacija reikalinga, kad būtų galima atskleisti, kaip įgyvendinami ES teisės aktai;

34.  pažymi, kad peticijų pateikėjai dažnai atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus keliose aplinkos apsaugos politikos srityse, pvz., sąvartynų ir atliekų šalinimo, laukinės gamtos buveinių, taip pat oro ir vandens kokybės; remia jų pastangas užtikrinti, kad valdžios institucijos būtų atskaitingos, ir ragina valstybes nares būti atviras jų atžvilgiu ir su jais bendradarbiauti;

35.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su nacionalinės valdžios institucijomis ir prireikus dalyvaujant EAA įsteigti skundų skyrių, kuriam piliečiai galėtų pranešti apie su aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimu susijusias problemas;

36.  pabrėžia, kad labai svarbu atlikti veiksmingus patikrinimus, ir ragina valstybes nares didinti savo tikrinimų pajėgumus vadovaujantis geriausia praktika; ragina nustatyti bendrus būtiniausius patikrų kriterijus, kad visose ES valstybėse narėse būtų užtikrinamas teisingas teisės aktų įgyvendinimas;

37.  primygtinai ragina visus suinteresuotuosius subjektus, siekiant efektyviau naudoti turimus išteklius, supaprastinti tikrinimo ir priežiūros veiklą; taigi pabrėžia, kad taip pat būtų naudinga sistemiškiau atlikti tarpusavio tikrinimus, kaip nurodė Komisija; pabrėžia, kad reikia papildyti esamus patikrinimus tvirtesniu bendradarbiavimu ir tikrinimo institucijų atliekamais tarpusavio vertinimais; ragina ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklą (IMPEL) imtis veiksmų šia linkme; taip pat ragina Komisiją skatinti gilinti žinias ir stiprinti pajėgumus remiant teisėjų ir prokurorų tinklus ir glaudžiai bendradarbiaujant su Regionų komitetu, siekiant sumažinti dėl teisės aktų nesilaikymo atsirandančias aplinkos apsaugos ir ekonomines sąnaudas bei užtikrinti vienodas sąlygas;

38.  ragina Komisiją įsteigti Aplinkos teisės kontrolės skyrių, kuris prižiūrėtų aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimą ir padėtų juos įgyvendinti; prašo užtikrinti, kad šis skyrius naudotųsi naujomis technologijomis ir bendradarbiautų su vietos agentūromis, kad tikrinimų sąnaudos nedidėtų; mano, kad šis skyrius turėtų veikti atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas ir kad gautos pajamos turėtų būti pervedamos į ES biudžetą ir skiriamos su geresniu teisės aktų įgyvendinimu susijusioms paslaugoms;

39.  ragina valstybes nares sudaryti ir skelbti atitikties lenteles, kuriose būtų apibūdinamas ES direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę, kad būtų didinamas teisėkūros proceso skaidrumas ir atvirumas bei tiek Komisijai, tiek nacionaliniams parlamentams sudaromos palankesnės sąlygos prižiūrėti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą;

40.  pabrėžia, kad aplinkos srities teisės aktų vykdymo procese teisėjai ir prokurorai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų, todėl labai svarbu, kad jie būtų tinkamai mokomi ir gautų tinkamą informaciją apie šias politikos kryptis;

41.  pabrėžia, kad įgyvendinant teisės aktus piliečiai atlieka svarbų vaidmenį, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją struktūrizuotai juos įtraukti į šį procesą; taigi taip pat pažymi, jog svarbu, kad piliečiai galėtų kreiptis į teismą;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiai nustatyti konkretų laikotarpį, per kurį teisme turi būti išnagrinėtos su aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimu susijusios bylos, kad aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimu ir bylų nagrinėjimo teisme vilkinimu nebūtų naudojamasi kaip priežastimis nesilaikyti teisės aktų ir trukdyti investicijoms; taip pat ragina Komisiją įvertinti, kiek investicijų buvo užlaikyta dėl vėluojančių teisinių procesų, susijusių su aplinkos srities teisės aktų įgyvendinimo pažeidimais;

43.  pabrėžia, kad labai svarbu ankstyvuoju etapu aktyviai informuoti piliečius ir nevyriausybines organizacijas apie ES aplinkos politikos kryptis, siekiant įtraukti juos į šių politikos krypčių rengimo ir įgyvendinimo procesą; todėl primygtinai ragina, be kita ko, atsižvelgdamas į Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti išvadas, dėti daugiau pastangų šioje srityje, kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas ir tikėjimas ES aplinkos teise, turėdamas omenyje, kad institucijose vienašališkai be pačios visuomenės paramos negalima sukurti geresnės aplinkos geresniam gyvenimui;

44.  ragina valstybes nares projektų, kurie gali turėti poveikį kelių valstybių aplinkai, atveju kuo greičiau išsamiai informuoti visuomenę ir atitinkamas valstybių narių institucijas ir imtis priemonių, kurių reikia norint užtikrinti, kad būtų tinkamai su jomis konsultuojamasi;

45.  ragina valstybes nares įgyvendinti ES aplinkos apsaugos teisės aktus aiškiausiu, paprasčiausiu ir vartotojui patogiausiu būdu, kartu užtikrinant jų veiksmingumą.

46.  ragina valstybes nares toliau siekti visapusiško ir tinkamo ES aplinkos srities teisės aktų, taip pat pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą patvirtintų politikos priemonių ir strateginių planų įgyvendinimo ir užtikrinti reikiamus pajėgumus bei finansavimą siekiant juos visapusiškai įgyvendinti net ir taupymo laikotarpiu, nes ES aplinkos srities teisės aktų neįgyvendinimas ar neišsamus įgyvendinimas yra ne tik neteisėtas, bet ir ilgainiui kur kas daugiau kainuoja visuomenei;

47.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų siekiamą tikslą ir atspindėtų naujausius mokslinius tyrimus; todėl ragina ES ir valstybes nares reguliariai vertinti, ar ES aplinkos srities teisės aktai atitinka šiuos reikalavimus, ir prireikus juos atitinkamai pakeisti;

48.  pripažįsta, kad dėl per pirmąjį svarstymą sudarytų susitarimų teisės aktai gali būti įgyvendinami netinkamai, jeigu konkretus turinys nurodomas įgyvendinimo nuostatose, todėl prašo visų subjektų užtikrinti, kad sprendimų priėmimas būtų grindžiamas nedviprasmiškais politinės valios pareiškimais; pabrėžia, kad reikia sukurti aiškius ir suderintus aplinkos srities teisės aktus, paremtus viešosios politikos vertinimais ir grįžtamąja informacija;

49.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų ir toliau naudotis direktyvomis kaip ES teisės aktais, kad valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms sudarytų sąlygas įgyvendinti ES teisės aktus atsižvelgiant į savo atitinkamą padėtį; vis dėlto prašo Komisiją padidinti savo pasiūlyme nurodytą paramą atliekant tolesnius poveikio vertinime nurodytus tolesnius tyrimus ar imantis jame nurodytų veiksmų;

50.  pritaria poveikio aplinkai vertinimų taikymui ir prašo valstybių narių užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai būtų įgyvendinami veiksmingiau, labiau atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių ir gyventojų, taip pat augalijos ir gyvūnijos poreikius; reiškia susirūpinimą tuo, kad valstybės narės dažnai vėluoja atlikti šiuos vertinimus, ir ragina, kai ateityje bus persvarstoma ši direktyva, įtvirtinti garantijas dėl šių vertinimų nešališkumo ir objektyvumo;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0147.
(2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(3) OL C 15, 2011 1 18, p. 4.
(4) OL C 17, 2013 1 19, p. 30.
(5) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 626.
(6) „Bio Intelligence Service“ ataskaita (COM(2012)0095).
(7) Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas, „Aplinkos acquis nevykdymo sąnaudos“, galutinė ataskaita, ENV.G.1/FRA/2006/0073, 2011 m. rugsėjo mėn.
(8) 29-oji metinė ES teisės taikymo stebėjimo ataskaita (2011 m.) (COM(2012)0714).
(9) COM(2003)0624.

Teisinė informacija - Privatumo politika