2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai (2012/2103(INI))

P7_TA(2013)0088 A7-0035/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ ir lydimuosius darbinius dokumentus (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą Nr. 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais. Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų(4) ir į rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0035/2013),

A.  kadangi reikėtų priminti, jog ES energetikos politikos ramsčiai yra tvarumas, tiekimo saugumas ir konkurencingumas;

B.  kadangi būtina atsižvelgti į Europos pramonės konkurencingumą įgyvendinant atitinkamas politikos sritis ir priemones ir prisitaikant prie proceso, kuriuo būtų pakartotinai industrializuota mūsų ekonomika;

C.  kadangi valstybės narės suinteresuotos mažinti priklausomybę nuo energijos importo nestabiliomis kainomis ir įvairinti energijos tiekimą;

D.  kadangi uždavinys energetinio saugumo srityje – sumažinti netikrumą, dėl kurio kyla įtampa tarp valstybių, ir rinkos trūkumus, kurie kliudo tiekėjams ir vartotojams pasinaudoti prekybos teikiamais pranašumais;

E.  kadangi svarbu iš anksto nustatyti, ar gali būti pasiekti daug pastangų reikalaujantys veiksmų plano tikslai ir įvertinti poveikį ES ekonomikai, įskaitant ir pasaulinį konkurencingumą, užimtumą ir socialinę apsaugą;

F.  kadangi valstybės narės, energetikos įmonės ir plačioji visuomenė turi turėti aiškų supratimą apie ES energetikos politikos kryptis, o ši politika turi būti grindžiama didesniu tikrumu, įskaitant pagrindinius etapus ir 2030 m. uždavinius, siekiant paskatinti ilgalaikes investicijas ir sumažinti jų riziką;

ES energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslai

1.  pripažįsta, kad valstybių narių bendradarbiavimo siekiant pertvarkyti energetikos sistemą atnešamą naudą; todėl pritaria Komisijos Energetikos veiksmų planui iki 2050 m., kuris yra pagrindas siūlyti teisėkūros ir kitas iniciatyvas energetikos politikos srityje siekiant plėtoti politikos sistemą 2030 m., įskaitant pagrindinius etapus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų uždavinius, atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų sukurta plataus užmojo ir kartu stabili reglamentavimo ir teisės aktų sistema; pažymi, kad planinių energetikos rodiklių apibrėžimas 2050 m. ir tarpiniu laikotarpiu susijęs su visos Europos valdysena; siūlo vadovaujantis solidarumo principais sukurti tokią strategiją, pagal kurią valstybės narės galėtų bendradarbiauti pagal veiksmų planą, ir sukurti Europos energijos bendriją; skatina dirbti apibrėžiant 2030 m. politikos sistemą pagal atitinkamą tvarkaraštį, kad būtų tinkamai užtikrintas investuotojų saugumas;

2.  pažymi, kad siūlomi 2050 m. scenarijai nėra apibrėžiamojo pobūdžio, o yra pagrindas konstruktyvų dialogą dėl Europos energetikos sistemos pertvarkos, siekiant kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m.; pabrėžia, kad visi būsimi energetikos projektai, įskaitant Energetikos veiksmų planą, yra paremti tam tikrais spėjimais, susijusiais su technologine ir ekonomine plėtra; todėl ragina Komisiją reguliariai atnaujinti veiksmų planą; atkreipia dėmesį į, kad Komisijos atliktame poveikio vertinime nėra išsamiai vertinami scenarijai iki 2050 m., skirti kiekvienai atskirai valstybei narei, valstybių narių grupei ar regioninei grupei;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisijos Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. apibrėžti įvairūs scenarijai; ir pabrėžia, kad ir naujausių tendencijų scenarijai, ir anglies dioksido išmetimo mažinimo scenarijai yra tik skaičiavimai; pažymi, kad jais jokiu būdu neatsižvelgiama į visas galimybes ir todėl jie yra tik atspirties taškas kuriant būsimą Europos energijos tiekimo struktūrą;

4.  pabrėžia būtinybę Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. apytikslius skaičiavimus plėtoti remiantis ir kitais modeliais, ne tik modeliu PRIMES, ir papildyti kitais mažo anglies dioksido kiekio scenarijais, siekiant pagerinti supratimą, kokių alternatyvių galimybių esama ateityje Europoje plėtoti saugų, pigų ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį energijos tiekimo būdą;

5.  pripažįsta, kad elektros energija iš mažai anglies dioksido išmetančių išteklių yra neatskiriama nuo anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2050 m. ES būtų sukurtas beveik anglies dioksido neišmetantis elektros energijos sektorius;

6.  pabrėžia ES energetikos politikos svarbą ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis; pabrėžia vaidmenį, kurį energetika galėtų atlikti skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą Europos Sąjungoje; ragina Komisiją pasiūlyti strategijas po 2020 m., taip pat greitai pateikti 2030 m. Europos Sąjungos energetikos politikos sistemos pagrindus; mano, kad ši politikos sistema turi sutapti su ES anglies dioksido išmetimo mažinimo iki 2050 m. darbotvarke ir, kad reikėtų atsižvelgti į veiksmų plane nustatytas priemones, kurios bus naudingos bet kokiu atveju; ragina imtis veiksmų siekiant sumažinti neigiamą energetikos sektoriaus įtaką aplinkai, tačiau atsižvelgiant į taikomų veiksmų padarinius valstybių ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumui bei piliečių aprūpinimo elektros energija saugumui;

7.  atkreipia dėmesį į Bulgarijoje pirmaisiais 2013 m. mėnesiais susidariusią nerimą keliančią padėtį ir į tai, kad vykdant ES energetikos politiką reikia užtikrinti nedideles elektros kainas, kadangi tai užtikrintų valstybių narių ekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkoje; per ekonomikos krizę ypač būtina į tai atsižvelgti;

8.  pažymi, kad įgyvendinama aplinkos ir klimato politika, kurioje neatsižvelgiama, į energetinį saugumą, negali pakeisti energetikos politikos, kuri turi būti vykdoma laikantis tvarios plėtros principų, garantuojant dabartinėms ir būsimoms kartoms lygias, visuotines ir konkurencingas galimybes naudotis energijos ištekliais tausojant gamtinę aplinką;

9.  ragina valstybes nares sustiprinti dedamas pastangas siekiant šiuo metu nustatytų 2020 m. tikslų ES energetikos politikos srityje, ypač daug dėmesio skiriant tikslui 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo, kurio šiuo metu nėra veiksmingai siekiama; pabrėžia, kad labai svarbu visapusiškai ir laiku įgyvendinti visas Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją(6) nuostatas, siekiant privalomo ES tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamų dujų kiekį bent 20 proc.;

10.  ragina Komisiją priimti regioninės energetikos specializacijos strategiją, kad regionai galėtų plėtoti tuos energijos išteklius, kurie yra patys veiksmingiausi siekiant Europos 2050 m. tikslų, pvz., saulės energiją Pietuose ir vėjo energiją Šiaurėje;

11.  mano, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų ekonomikos – galimybė padidinti ne tik tvarumą, bet ir tiekimo saugumą ir konkurencingumą Europoje ir kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas gali suteikti konkurencinį pranašumą augančioje pasaulinėje su energija susijusių produktų ir paslaugų rinkoje; pabrėžia, kad tai yra galimybė MVĮ, veikiančioms ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkoje, ir kad tai galėtų būti pagrindinis darbo vietų kūrimo šaltinis bei puiki paskata plėtoti verslumą ir inovacijas;

12.  pabrėžia, kad vykdyti aiškią, nuoseklią ir darnią politiką ir taikyti reguliavimo sistemą yra ypač svarbu, nes tai gali padėti ekonomiškai efektyviai ir tvariai skatinti bet kokiu atveju naudingų technologijų investicijas, kaip nurodyta veiksmų plane, pabrėžia strategijoje „Europa 2020“ iškeltus pagrindinius tikslus siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir ragina išlaikyti tokį politinį požiūrį ir po 2020 m.; pažymi, kad siekiant priimti informuotą ir suderintą sprendimą dėl strategijų po -2020 m. reikės persvarstyti esamas 2020 m. strategijas; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti energetikos strategiją, skirtą ES energetiniam saugumui, ekonominiam konkurencingumui ir aplinkos tvarumui, naujų darbo vietų kūrimo, socialinių aspektų ir aplinkos tvarumui didinti, taikant tokias priemones kaip didesnis atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas, tiekimo maršrutų ir išteklių įvairinimas, įskaitant geresnes tarpusavio jungtis tarp valstybių narių, energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą ir optimizuotą elektros energijos sistemos modelį, kuriuo skatinamos investicijos į tvarios energijos gamybą ir atsarginės ir balansuojančias energijos tiekimo technologijas;

13.  pažymi, kad energijos išteklių kainos ir veikiančios anglies dioksido rinkos labai svarbios apibrėžiant rinkos veikėjų, įskaitant pramonę ir vartotojus, elgesį ir ragina grįsti politikos sistemą po 2020 m. principu „teršėjas moka“ ir ilgalaikėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama užtikrinti rinkos veikėjų saugumą;

14.  primena, kad kiekviena valstybė narė turi kompetenciją sudaryti savo energijos rūšių derinį; pripažįsta, kad Energetikos veiksmų planu iki 2050 m. papildomos nacionalinės, regioninės ir vietos pastangos modernizuoti energijos tiekimą; todėl pripažįsta poreikį valstybėms narėms dirbti kartu vadovaujantis bendrais tikslais; taip pat pabrėžia, kad ES turi atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant pertvarkyti energetikos sistemą taip, kad ji būtų gerai suderinta, veiktų ES mastu, būtų tarpusavyje sujungta ir tvari, taip pat užtikrinti, kad nacionalinės politikos yra suderintos su ES tikslais ir teisės aktais; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją toliau įgyvendinti priemones, kurios galėtų padėti įgyvendinti ilgalaikius energetikos ir klimato kaitos tikslus (kaip pritarė Taryba) taip pat dėti pastangas taikant skirtingas technologijas, ekonomiškai efektyviai, konkurencingai, saugiai ir tvariai, kuo mažiau iškraipant rinką galima siekti ES anglies dioksido išmetimo mažinimo rodiklio, ir toliau dėti pastangas siekiant visapusiškai išnaudoti galimybes nacionaliniame lygmenyje ekonomiškai efektyviai taupyti energiją, remiant tokias pastangas, inter alia, esamomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis; kartu pripažįsta laimėjimus plėtojant suderintas ir, kai tikslinga, bendras Europos mastu taikomas priemones, kuriose turi būti atsižvelgta į ypatingas mažo masto energetikos sistemų savybes ir iš to kylantį lankstumo poreikį;

15.  pabrėžia, kad pagrindinė energetinio saugumo ramstis yra tai, kad Europos Sąjungos valstybės energetikos sistemas turi paremti savaisiais energetikos ištekliais ir prieiga prie jų. Todėl šiuo požiūriu būtų protingiausia, kad valstybės plėtotų tas energetikos technologijas, kurių srityje turi gebėjimų ir patirties ir kurios garantuoja joms stabilių ir tęstinį energijos tiekimą, laikantis aplinkos ir klimato apsaugos standartų;

16.  atkreipia dėmesį, kad pagrindinė planuojamų veiksmų kryptis turi būti susijusi ne su galimybėmis pasiekti iš anksto nustatytus (angl. top-down) mažinimo tikslus, kaip yra dabar, o su įgyvendinamais veiksmų scenarijais, kuriuose atsižvelgiama į valstybių narių turimus gebėjimus, ekonomiškai efektyvių naujų technologijų plėtros perspektyvą bei visuotinius siūlomos politikos įgyvendinimo padarinius, ir kad tada bus galima siūlyti mažinimo tikslus kitiems metams (angl. bottom-up approach);

17.  pritaria Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. pateiktoms išvadoms, kad perėjimas prie tvaraus energetikos sektoriaus ES lygmeniu yra techniškai ir ekonomiškai įmanomas ir pasak Komisijos tyrimo, ilguoju laikotarpiu bus patiriama mažiau išlaidų, negu tęsiant dabartinę politiką; tačiau reikia atsižvelgti į vidaus sąlygas, kurios gali labai skirtis tarp valstybių narių;

18.  mano, kad 2050 m. tikslai niekada nebus įgyvendinti, jei ES neprisiims atsakomybės ir neatliks pagrindinio vaidmens pereinamuoju laikotarpiu; ES turėtų pabrėžti prioritetinius projektus ir veikti kaip pagrindinė investuotoja, kad būtų sutelktos privačios investicijos, visų pirma įgyvendinant tokius didelius projektus kaip jūros vėjo jėgainių parko statybos Šiaurės jūroje, ir kuriant tarpvalstybinę infrastruktūrą, kuri apima keletą ar visas valstybes nares;

19.  pripažįsta, kad didėjant elektros svarbai būsimame energijos rūšių derinyje būtina išnaudoti visas mažo anglies dioksido kiekio elektros gamybos priemones (įskaitant konvertavimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, anglies dioksido kiekio surinkimą ir saugojimą bei branduolinę energiją), jei norima pasiekti klimato srities tikslus nekeliant pavojaus tiekimo saugumui ir konkurencingumui;

20.  pabrėžia, kad visapusiškai išvystytos tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros ir keitimosi informacija Europos Sąjungoje mechanizmo užtikrinimas – būtina išankstinė sėkmingo veiksmų plano įgyvendinimo sąlyga; todėl pabrėžia, kad reikia stipraus valstybių narių politikos krypčių koordinavimo ir bendrų veiksmų, solidarumo ir skaidrumo išorės energetikos politikos, energetinio saugumo ir investicijų į naujas energetikos infrastruktūras srityse;

21.  apgailestauja dėl to, kad Komisija neįgyvendino savo tarpusavio peržiūros patariamosios grupės rekomendacijų, susijusių su Energetikos veiksmų planu iki 2050 m.; ragina Komisiją parengti atnaujintą Energetikos veiksmų plano versiją, kurioje būtų atsižvelgta į šias rekomendacijas;

Pagrindiniai ilgalaikės strategijos aspektai

22.  pritaria Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. pateiktoms išvadoms, kad veiksmai, kurių turi būti imtasi pagal nagrinėjamą scenarijų siekiant pertvarkyti ES energetikos sistemą, yra panašūs; todėl palankiai vertina Komisijos išvadas, kad didesnis atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir energijos infrastruktūra, įskaitant pažangiuosius elektros energijos tinklus, – tai veiksmai, kurie bus naudingi bet kokiu atveju, ypač jeigu bus nukreipti į rinką, neatsižvelgiant į konkrečius pasirinktus veiksmus, kad būtų sukurta mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistema iki 2050 m.; ragina Komisiją išnagrinėti bendro „intensyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir didelio energijos vartojimo efektyvumo“ scenarijų; mano, kad apsisprendimas, kokį kelią pasirinkti galėtų padidinti investicijų tikrumą;

23.  mano, kad reikėtų pasinaudoti finansų krize kaip galimybe pertvarkyti ES visuomenės vystymosi modelį į labai taupiai energiją vartojančią, visiškai atsinaujinančiais energijos ištekliais grindžiamą ir klimato kaitai atsparią ekonomiką;

24.  pripažįsta, kad didesnioji atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis energijos rūšių derinyje po 2020 m. bus pagrindinis aspektas siekiant sukurti tvaresnę energetikos sistemą; todėl pripažįsta, kad pagal visus scenarijus, nagrinėjamus Komisijos komunikate, 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ES energijos rūšių derinyje padidės iki maždaug 30 proc. bendro suvartojamo galutinės energijos kiekio, o iki 2050 m. – ne mažiau kaip iki 55 proc.; pabrėžia, kad perėjimas prie geresnės energijos vartojimo efektyvumo politikos gali padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį; prašo Komisijos ateityje aiškiai įtraukti decentralizuotą gavybą į ateities prognozes; taip pat prašo Komisijos apžvelgti finansines, technines ir infrastruktūros kliūtis, trukdančias decentralizuotos gavybos plėtrai valstybėse narėse;

Energijos vartojimo efektyvumas

25.  pabrėžia, kad didesniam energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui teks esminis vaidmuo pertvarkant energetikos sistemą ir kad 2020 m. tikslų įgyvendinimas yra būtina sąlyga siekiant tolesnės pažangos iki 2050 m.; todėl rekomenduoja valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant visiškai įgyvendinti neseniai priimtą energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir rekomenduoja rengti informuotumo didinimo kampanijas ir įtraukti energijos vartojimo efektyvumo klausimą į valstybių narių nacionalines mokymo programas; rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Komisijai labiau įtraukti nacionalinę koncepciją ir paramos bankus ir skatinti keistis geriausia patirtimi; primena, kad energijos vartojimo efektyvumas, jei tinkamai įgyvendintas, – ekonomiškai efektyvus būdas Europai pasiekti energetikos taupymą, klimato kaitos ir ekonominius tikslus bei energetinį saugumą; pripažįsta, kad perėjimas prie efektyvaus energijos vartojimo technologijų ekonomikos padėtų spartinti naujoviškų technologinių sprendimų sklaidą, mažinti iškastinio kuro importą ir didinti Sąjungos pramonės konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą; mano, kad siekiant vykdyti geresnę energijos vartojimo efektyvumo politiką turėtų būti susitelkta į visą energijos pasiūlos – paklausos grandinę, įskaitant perdirbimą, perdavimą, paskirstymą ir tiekimą, taip pat pramonės, pastatų ir namų ūkių vartojimą; pabrėžia, kad ilgalaikėje ES energetikos politikoje energijos vartojimo mažinimas pastatuose turi būti laikomas pagrindiniu aspektu, nes pastatų atnaujinimas suteikia milžiniškas galimybes taupyti energiją; pabrėžia, kad dabartinis pastatų renovacijos kokybės lygis turi būti žymiai padidintas, kad ES galėtų iki 2050 m. sumažinti energijos suvartojimą jau esančiuose pastatuose 80 proc., palyginti su 2010 m. lygiu; todėl ragina valstybes nares patvirtinti ambicingas, ilgalaikes pastatų atnaujinimo strategijas, kai nurodyta direktyvoje dėl energijos vartojimo efektyvumo;

26.  pabrėžia, kad būtina skubiai sukurti naują, pažangią ir lanksčią infrastruktūrą, ypač pažangiuosius elektros energijos tinklus, kurie sąlygotų lankstesnį galingumo pajėgumų balansavimą ir apsaugą, įskaitant atskiras mikrogeneracijos ir saugojimo sistemas, naujus elektros energijos panaudojimo būdus (elektra varomas transporto priemones) ir paklausos valdymo programas (įskaitant pažangiuosius skaitiklius) ir visiškai integruoto tinklo planavimą, siekiant, inter alia, integruoti vietos ir labiau nutolusius atsinaujinančiosios energijos išteklius visoje ES, nes jų būtinumas įrodytas; primena, kad sąnaudų atžvilgiu tinkamiausios politikos kryptys skiriasi pagal paklausos modelį, pasiūlos galimybes, geografines savybes ir ekonomines aplinkybes vietos lygmeniu; be to, pabrėžia, kad būtina skubiai sukurti stabilią ir nuspėjamą reguliavimo sistemą ir ES masto rinkos priemones, kuriomis būtų galima paskatinti lankstumą, įskaitant galingumo sunaudojimą ir saugojimą ir galėtų finansuoti bendro intereso infrastruktūros projektus pagal Energetikos infrastruktūros gaires ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

27.  pažymi, kad ES ir valstybių narių finansiniai pajėgumai ir ES biudžeto ir investicijų politika labai svarbūs kuriant naują energetikos infrastruktūrą Europoje, kartu atsižvelgiant į naujai kuriamos infrastruktūros ir pasenusių įrenginių uždarymo sąnaudas ir regionų aplinkos ir socialinio atkūrimo programų sąnaudas;

28.  prašo Komisijos visapusiškai išnagrinėti energijos kaupimo ES galimybes ir įvairias galimas technologijas, susiejant ES vidaus energijos rinką, įskaitant energijos tinklo pajėgumus ir energetikos bei klimato kaitos politikos kryptis su vartotojų interesų apsauga, kad galėtų būti pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato tikslai, sumažinta energetikos sektoriaus priklausomybė nuo ne ES šalių ir būtų sukurta tikra bendra rinka ir sudarytos vienodos sąlygos energijos sektoriaus subjektams, ateityje užtikrinant didžiausią galimą energijos tiekimo saugumą ;

Atsinaujinančioji energija

29.  pabrėžia, kad labiau europinis požiūris į atsinaujinančiųjų išteklių energijos politiką labai svarbus ir vidutinės trukmės, ir ilguoju laikotarpiu; ragina valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą, įskaitant ir geriau naudotis atsinaujinančiosios energijos direktyvoje įtvirtintais bendradarbiavimo mechanizmais, siekiant kuo mažesnių sąnaudų plečiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, mažinant sąnaudas, atsirandančias dėl atsinaujinančiosios energijos naudojimo, taip pat užtikrinant, kad būtų investuojama tose srityse, kuriose šios investicijos bus našiausios ir veiksmingiausios, atsižvelgiant į konkrečias valstybių narių ypatybes; pabrėžia, kad svarbu nustatyti tinkamus planinius rodiklius; todėl pažymi, kad Komisija atlieka svarbų vaidmenį, nes padeda koordinuoti ir finansiškai paremti, rengdama atskiroms valstybėms narėms reikiamus tyrimus, skirtus ištekliams ir gebėjimams atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir palankiai vertina savo įsipareigojimą parengti gaires dėl prekybos atsinaujinančiais energijos ištekliais; pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija ilguoju laikotarpiu taps svarbiausia Europos energijos rūšių derinio dalimi, nes tokios energijos technologijos bus jau ne tik kuriamos, bet ir masiškai gaminamos bei diegiamos, jų naudojimo mastas išsiplės, bus integruojami vietos ir labiau nutolę ištekliai, iš subsidijuojamos energijos ji taps konkurencinga; pabrėžia, kad, norint didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, būtina keisti politiką ir energijos rinkos struktūrą, siekiant pritaikyti rinkas prie šių pokyčių ir labiau integruoti šiuos išteklius į rinką, visų pirma atlyginant už lankstumą ir paslaugas tinklų sistemos stabilumu; pabrėžia, kad svarbu sukurti stabilią reguliavimo sistemą tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, siekiant skatinti investicijas; pabrėžia, jog reikia supaprastinti administracines procedūras ir sukurti stabilias ir veiksmingas paramos schemas, kurios laikui bėgant galėtų būti koreguojamos ir kurių būtų galima palaipsniui atsisakyti išplėtojus technologijas ir tiekimo grandines, joms tapus konkurencingomis ir išsprendus rinkos nepakankamumo problemą; tačiau pabrėžia, kad atgaline data taikomi paramos programų pakeitimai turi neigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui ir kartu didina riziką, susijusią su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, bei jų sąnaudas;

30.  pripažįsta, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai yra sėkmingai įgyvendinami, ir ragina valstybes nares vykdyti stabilią politiką siekiant 2020 m. iškeltų tikslų;

31.  primena apie tokių projektų kaip „Desertec“ ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo kaimyniniuose regionuose svarbą; pabrėžia „Helios“ projekto reikšmę perduodant pietryčių Europoje iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją į Vidurio Europą, taip pat tolesnio vėjo energijos plėtojimo Šiaurės jūroje ir kituose regionuose svarbą; pabrėžia, kad turi būti padedama pasinaudoti galimybėmis importuoti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaimyniniuose regionuose, skatinant ir sudarant palankias sąlygas plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., Pietų Viduržemio jūros regione ir Šiaurės jūros regione, taip pat sukuriant daugiau jungčių su Europos tinklais;

32.  atkreipia dėmesį, kad daugelio atsinaujinančiųjų energijos išteklių atveju naudojant dabartines technologijas neįmanoma užtikrinti stabilaus energijos tiekimo, todėl reikia laikyti paruoštus tradicinius energijos išteklius; dėl to ragina Komisiją pateikti atsinaujinančiųjų energijos išteklių tvarios plėtros galimybių studiją ir pirmiausia remti stabilius atsinaujinančiosios energijos šaltinius; esant nelabai stabiliems energijos ištekliams reikia atlikti ekonominio veiksmingumo analizę rezervinės galios užtikrinimo požiūriu ir plėtoti energijos kaupimo technologijas;

33.  pabrėžia, kad, norint pasiekti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ES energijos tiekimo sektoriuje ilguoju laikotarpiu, būtina siekti glaudesnės integracijos su kaimyninėmis šalimis ir regionais, pvz., Norvegija, Šveicarija ir Pietų Viduržemio jūros regionu; pabrėžia, kad Europai gali būti naudinga didelių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra šiuose regionuose siekiant patenkinti ir vietos paklausą, ir nedidelę ES paklausos procentinę dalį plėtojant tolimojo perdavimo tinklų tarpusavio jungtis; pabrėžia, kad daugiau tarpusavio jungčių sudarys galimybę valstybėms narėms eksportuoti ir importuoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją, taip užtikrinant patikimą energijos tiekimą ir balansuojant kintamosios energijos, pvz., vėjo energijos, gamybą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį, kad tarpusavio jungtis su Norvegija suteikia ypatingą naudą ES, nes atveriamos didelės Norvegijos hidroelektrinių elektros kaupimo galimybės;

34.  pabrėžia mažos apimties gamybos svarbą didinant iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos energijos dalį; be to, pabrėžia mažos apimties gamybos svarbą didinant energijos vartojimo efektyvumą, užtikrinant energijos tiekimą, padedant piliečiams spręsti jų energijos vartojimo klausimus ir įtraukiant juos į kovą su klimato kaita; todėl pabrėžia, kad reikia parengti nuoseklią Europos strategiją dėl mažos apimties gamybos, į kurią būtų įtrauktos priemonės dėl energetikos infrastruktūros atnaujinimo, su teisėkūra susijusios naštos mažinimo ir keitimosi geriausia patirtimi mokesčių paskatų srityje;

35.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamai tvirtą politikos sistemą po -2020 m. dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kurios dar nepasiekė numatytos dalies tinkluose, siekiant suvienodinti subsidijas, o vėliau laipsniškai jų atsisakyti;

36.  pažymi, kad Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. scenarijuose numatytas didesnis biokuro kiekis; mano, kad šiuo atžvilgiu Komisija turėtų remti perėjimą prie trečiosios kartos biokuro, kurio pagrindą sudaro maistinių kultūrų atliekų produktai, ir nustatyti panašias sąlygas importuojamam biokurui;

37.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl to, kaip padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo efektyvumą ES ir jos regionuose; mano, kad per vidutinės trukmės laikotarpį galėtų būti sukurtos regionų lygmens atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos grupės;

38.  ragina valstybes nares ir Europos Komisiją remti ir skatinti pasaulinę atviros rinkos politiką, skirtą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintoms prekėms, siekiant užtikrinti visų prekybos kliūčių pašalinimą ir taip padidinti Europos konkurencingumą skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų eksportą;

39.  pripažįsta, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų siekiama sėkmingai, ir jie turėtų būti pratęsti iki 2030 m.; ragina valstybes nares ir toliau siekti 2020 m. iškeltų tikslų; yra susirūpinęs dėl valstybėse narėse skubiai koreguojamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo priemonių, visų pirma atgaline data taikomų pakeitimų ir paramos įšaldymo; ragina Komisiją atidžiai stebėti direktyvos dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių įgyvendinimą ir prireikus imtis veiksmų; ragina valstybes nares sukurti tvirtas investavimo į atsinaujinančiuosius energijos išteklius sistemas, įskaitant stabilias ir reguliariai persvarstomas paramos programas ir supaprastintas administracines procedūras;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti lėšas, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje skiriamas efektyvaus energijos vartojimo priemonėms;

Infrastruktūra ir energijos vidaus rinka

41.  pabrėžia, kad, valstybėms narėms siekiant energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės tikslo, dėmesys turi būti nukreiptas į tarpusavio priklausomybės energetikos srityje modelį, sparčiai užbaigiant ES energijos vidaus rinkos ir visus elektros energijos tinklus aprėpiančio, pažangiojo ES tinklo, apimančio Šiaurę ir Pietus bei Rytus ir Vakarus, infrastruktūros kūrimą, siekiant kuo geriau išnaudoti lyginamuosius valstybių narių atsinaujinančiosios energijos pranašumus ir išnaudoti visų decentralizuotos energijos gamybos ir energijos gamybos mažais mastais, taip pat pažangių energijos infrastruktūrų visuose valstybėse narėse galimybes; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad tobulinant valstybių narių politiką ir reglamentavimą būtų visiškai suderinama su trijų liberalizavimo paketų nuostatomis, pašalintos likusios infrastruktūros kliūtys ir nebūtų kuriama naujų kliūčių elektros energijos ir dujų arba energijos rinkų integracijai; be to, pabrėžia, kad, kiekvienoje nacionalinėje sistemoje priimant sprendimus energetikos politikos klausimais, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kokią įtaką tokie sprendimai galėtų daryti kitoms valstybėms narėms; mano, kad būtų gerai nustatyti, ar minėtoms užduotims atlikti būtų galima panaudoti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) kompetenciją ir priemones ir kaip;

42.  pripažįsta, kad energetikos infrastruktūros projektams reikalingos didelės pradinės investicijos, tačiau jos gerokai sumažės visapusiškai išnaudojant energijos taupymo galimybes ir per 20–60 metų eksploatavimo laikotarpį; primena, kad dabartinė rinkos aplinka yra itin nenuspėjama, todėl investuotojai neryžtingai investuoja į energetikos infrastruktūros plėtrą; pabrėžia, kad turėtų būti remiamos naujos strategijos, įskaitant strategiją „pirmiausia taupome energiją“, ir naujoviškos iniciatyvos siekiant sumažinti reikalingas investicijas į infrastruktūrą, kurios leistų greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos;

43.  pabrėžia, kad dabartinę politiką ir teisės aktus būtina įgyvendinti taip, kad esama energetikos infrastruktūra būtų kuo geriau panaudota Europos Sąjungos vartotojų labui; ragina Komisiją ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą griežčiau stebėti nacionalinių taisyklių, pvz., susijusių su principu „naudok arba neteksi“, įgyvendinimą;

44.  pabrėžia, kad iki 2014 m. būtina sukurti visiškai integruotą Europos energijos rinką; pažymi, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti energijos vidaus rinkos teisės aktus visose valstybėse narėse ir būtina užtikrinti, kad nė viena valstybė narė arba regionas neliktų atskirti nuo Europos dujų ir elektros tinklų po 2015 m.; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į socialinį poveikį ir į išlaidas energijai, kartu užtikrinti, kad energijos kainos būtų skaidresnės ir geriau atspindėtų sąnaudas, įskaitant aplinkos apsaugos sąnaudas, į kurias šiuo metu ne visiškai atsižvelgiama;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriamas keitimosi informacija mechanizmas, susijęs su tarpvalstybiniais valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais dėl energetikos politikos, atsižvelgiant į tai, kad šis mechanizmas skirtas politikos skaidrumui, koordinavimui ir veiksmingumui didinti visoje ES; ragina valstybes nares ir toliau rodyti pasiryžimą siekiant užtikrinti, kad nebūtų sudaryti susitarimai, kuriais būtų prieštaraujama energijos vidaus rinkos teisės aktams; mano, kad Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė išanalizuoti susitarimų projektus, kad būtų patikrintas jų suderinamumas su minėtais teisės aktais, ir, jeigu reikia, dalyvauti derybose; mano, kad keitimosi informacija mechanizmas – tai žingsnis siekiant toliau koordinuoti energijos pirkimą už ES ribų, nes tai labai svarbu siekiant Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslų;

46.  pabrėžia, kad būtina didinti investuotojų į energijos rinką paskatas didinant jų pelningumą ir nuolat lengvinant biurokratines procedūras;

47.  pripažįsta, kad dėl finansų krizės ir toliau sunku pritraukti būtinas investicijas į energetikos sistemos pertvarkymą; pabrėžia tokius naujus uždavinius, kaip antai užtikrinti elektros energijos gamybos sistemos atsarginių ir balansavimo išteklių lankstumą (pavyzdžiui, gamyba, patikimas perdavimo tinklas, saugojimas ir paklausos valdymas, mažos apimties gamyba ir tarpusavio jungtys būtų lankstūs), kurie iškils gaminant (su pertrūkiais) vis daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; pabrėžia paskirstymo infrastruktūros lygių svarbą ir vaidmenį, kurį aktyvūs vartotojai ir paskirstymo sistemų operatoriai atlieka integruodami į sistemą decentralizuotus energijos produktus ir paklausos valdymo efektyvumo priemones; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti tinkamą vertinimą, kiek Europoje yra pajėgumų, ir įvertinti pakankamų tarpusavio jungčių poreikį ir lanksčius ir balansuojančius pagalbinius pajėgumus, suderinant pasiūlą su paklausa, taip užtikrinti elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą; pabrėžia, kad paklausos valdymui ir energijos gamybos valdymui, atsižvelgiant į paklausą, suteikus didesnį pirmenybės lygį būtų labai sustiprinta decentralizuotų energijos šaltinių integracija ir paspartintas bendrų energetikos politikos tikslų įgyvendinimas;

48.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog dabartinė infrastruktūra pasenusi, pagal kiekvieną Komisijos komunikato dėl veiksmų plano iki 2050 m. scenarijų prireiks didžiulių investicijų; pažymi, kad pagal kiekvieną scenarijų iki 2030 m. padidės energijos kainos; be to, pažymi, kad Komisija tvirtina, kad sparčiausiai kainos jau auga pagal bazinį scenarijų, nes toks augimas susijęs su planais per ateinančius 20 metų pakeisti jau beveik visai nusidėvėjusius senus elektros energijos gamybos įrenginius;

49.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos energetinis saugumas taip pat užtikrinamas įvairinant importo šaltinius; todėl pabrėžia, kad ES būtina aktyviai sustiprinti bendradarbiavimą su savo partneriais; pažymi, kad vėlavimas turi įtakos pietinio dujų koridoriaus kūrimo užbaigimui; pabrėžia, kad būtina užtikrinti energetinį saugumą pasitelkiant energijos išteklių įvairinimą; primena, kad suskystintos gamtinės dujos ir suskystintų gamtinių dujų laivynai labai padėjo ES apsirūpinti energija, ir pabrėžia, kad papildomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) koridorius Viduržemio jūros regiono rytinėje dalyje ir Juodosios jūros regionuose gali tapti lanksčiu energijos ištekliumi ir paskata didinti konkurenciją ES energijos vidaus rinkoje;

50.  primena, kad Sąjungos strateginės partnerystės su gamintojais ir tranzito šalimis, ypač Europos kaimynystės politiką (EKP) vykdančiomis šalimis, reikalauja tinkamų priemonių, nuspėjamumo, stabilumo ir ilgalaikių investicijų; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo, Sąjungos tikslai klimato kaitos srityje turi būti suderinti su ES infrastruktūros investiciniais projektais, skirtais įvairinti tiekimo maršrutus ir didinti Sąjungos energetinį saugumą, pvz., Nabuko projektu;

51.  primena, kad, remiantis vidaus rinkos teisės aktų rinkiniu, svarbiausias vaidmuo finansuojant investicijas į energetikos infrastruktūrą tenka rinkos dalyviams; pripažįsta, kad kai kuriems inovacijų ir strategiškai svarbiems projektams, kurių įgyvendinimas būtų pateisinamas dėl su energijos tiekimo saugumu, solidarumu ir tvarumu susijusių priežasčių, tačiau jų įgyvendinimui neįmanoma pritraukti pakankamai finansavimo lėšų iš rinkos, gali reikėti nedidelės valstybės paramos siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus lėšų; pabrėžia, kad šių projektų atranka turėtų būti grindžiama aiškiais, skaidriais kriterijais ir neturėtų iškreipti konkurencijos, ir būtų atsižvelgiama į vartotojų interesus, taip pat jie turėtų atitikti ES ilgalaikius su energija ir klimato kaita susijusius tikslus;

52.  pabrėžia, kad dauguma Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. scenarijų nėra įgyvendinami neplėtojant pažangių vietos bei regioninių elektros bei dujų paskirstymo tinklų; mano, kad, be tarpvalstybinių projektų, Sąjunga turėtų patvirtinti priemones, kuriomis vietoje būtų remiamas vietos tinklų kūrimas arba atnaujinimas, ypač susijęs su prieiga apsaugotiems vartotojams;

53.  pabrėžia Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kurioje nemažas finansavimas yra paskirtas ES energetikos infrastruktūros pertvarkai ir tolesniam vystymui, svarbą; pabrėžia, kad svarbu nustatyti ir remti itin svarbius su tvarumu susijusius didelio ir mažo masto projektus;

54.  pabrėžia vieno langelio principo vaidmenį papildant ES supaprastinimo tikslus siekiant mažinti biurokratiją, taip paspartinant autorizacijos ir leidimų išdavimo procedūras, ir sumažinti administracinę naštą įmonėms, siekiančioms gauti leidimą energetikos infrastruktūros plėtrai, kartu užtikrinant tinkamą galiojančių taisyklių ir nuostatų laikymąsi; ragina valstybes nares persvarstyti savo susijusias procedūras;

55.  ragina Komisiją nedelsiant spręsti institucinių investuotojų reguliavimo netikrumo aiškinant trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį, kai jie veikia kaip pasyvūs tiek perdavimo, tiek elektros energijos gamybos investuotojai, klausimą;

56.  ragina Komisiją skubiai spręsti investicijų į pažangius elektros energijos tinklus paskatų paskirstymo sistemų operatoriams ir perdavimo sistemų operatoriams investuoti į informacines ir kompiuterines technologijas ir kitas pažangiąsias technologijas, kurios padėtų geriau panaudoti esamą tinklą, trūkumo klausimą;

Socialinis aspektas

57.  palankiai vertina tai, kad į Energetikos veiksmų planą iki 2050 m. įtrauktas socialinis aspektas; todėl mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti energijos nepritekliui ir užimtumui; primygtinai reikalauja energijos nepritekliaus atžvilgiu, kad energija būtų prieinama visiems ir ragina Komisiją ir valstybes nares ir vietos valdžios institucijas ir kompetentingas socialines institucijas bendrai dirbti ir pateikti konkrečius sprendimus, kovojant su šiomis problemomis, pavyzdžiui, elektros energijos ir šildymo nepritekliumi, ypatingą dėmesį skiriant mažas pajamas gaunantiems asmenims, pažeidžiamoms šeimoms, kurioms didžiausią įtaką daro didelės energijos kainos; todėl mano, kad šioje strategijoje turėtų būti skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, nes tai yra patys veiksmingiausi būdai sumažinti sąskaitas ir todėl būtina išnagrinėti nacionalines priemones, pvz., mokesčių priemones, viešuosius pirkimus ir šildymo kainas ir t.t., ypač ten, kur tai trukdo energijos vartojimo efektyvumo investicijoms ar šilumos gamybos ir naudojimo optimizavimui, ir pateikti rekomendacijas dėl geros ir prastos praktikos pavyzdžių; pabrėžia, kad svarbu kurti ir skleisti daugiau energijos vartojimo efektyvumo priemonių, skatinti paklausos ir pasiūlos veiksmus ir rengti visuomenės informavimo kampanijas, kurios skatintų keistis; ragina valstybes nares reguliariai pranešti, kokių veiksmų imamasi, siekiant apsaugoti namų ūkius nuo didėjančių energijos kainų ir energijos nepritekliaus; ragina Komisiją dėl užimtumo skatinti priemones, kuriomis būtų pritaikomos švietimo ir perkvalifikavimo sritys, siekiant valstybėms narėms padėti padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičių, kuris galėtų pasitarnauti pereinant prie kitokio energetikos modelio; prašo Komisijos iki 2013 m. pabaigos suteikti daugiau informacijos Parlamentui apie šio perėjimo poveikį užimtumui energetikos srityje, pramonės ir paslaugų sektoriuose ir sukurti konkrečius mechanizmus, skirtus padėti darbuotojams atitinkamuose sektoriuose; rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į išorines energijos gamybos ir vartojimo išlaidas ir naudą, pavyzdžiui, teikiamą poveikį sveikatai dėl pagerėjusio oro kokybės; mano, kad socialinis dialogas dėl energetikos veiksmų plano poveikio, kuriame dalyvautų visi suinteresuoti dalyviai, yra labai svarbus veiksnys ir jis bus svarbiu ir pereinamuoju laikotarpiu;

58.  atkreipia dėmesį, kad sukūrus tokią anglies dioksido išmetimo mažinimo strategiją, kurioje nebus atsižvelgta į dalies valstybių narių sąlygas, gali smarkiai padidėti energijos nepriteklius, kuris kai kuriose valstybėse narėse apibrėžiamas kaip padėtis, kai energijai išleidžiama daugiau negu 10 proc. gaunamų pajamų;

59.  pabrėžia, kad, remiantis aukščiausiojo lygio susitikime „Rio + 20“ pareikštais raginimais didinti PPO vaidmenį, vartotojus būtina apsaugoti nuo aukštų energijos kainų, o įmones – nuo nesąžiningos konkurencijos ir ne ES įmonių dirbtinai sumažintų kainų;

60.  primygtinai ragina valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę remti švietimo įstaigas, kuriose galima ugdyti kvalifikuotą darbo jėgą ir naują mokslininkų ir naujovių kūrėjų kartą saugaus tiekimo ir energijos naudojimo, energijos saugumo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; todėl primena svarbų plano „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijų ir technologijų instituto vaidmenį šalinant atotrūkį tarp švietimo, mokslinių tyrimų ir įgyvendinimo energetikos sektoriaus srityje;

61.  nori pabrėžti kainų skaidrumo ir vartotojų informavimo svarbą; todėl mano, kad Komisija turi kuo tiksliau apskaičiuoti šių veiksnių poveikį energijos kainai, kurią moka privatūs asmenys ir įmonės, atsižvelgdama į įvairius pasirinktus scenarijus;

Konkrečių energijos išteklių vaidmuo

62.  mano, kad norint pasiekti aukštą anglies dioksido išmetimo sumažinimo apskritai ES energetikos sistemoje ir konkrečiai elektros energijos sektoriuje tikslą reikės visų rūšių mažo anglies dioksido kiekio technologijų; sutinka, kad ir toliau bus neaišku, kurios technologijos techninių ir komerciniu požiūriu pasiteisins per reikalaujamą laikotarpį. pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas prisitaikyti prie atsirasiančių technologinių ir socialinių ekonominių pokyčių turi būti išsaugotas lankstumas;

63.  pripažįsta, kad bent jau perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos laikotarpiu tradiciniai iškastiniai energijos ištekliai tikriausiai išliks energetikos sistemos dalimi;

64.  pripažįsta, kad branduolinė energija šiuo metu naudojama kaip svarbus mažataršės energijos išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į 2011 m. Fukušimos avarijos patirtį, gerinti branduolinės energetikos saugą, pasinaudojant naujausiais branduolinės saugos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais;

65.  pritaria Komisijai, kad branduolinė energija išliks svarbiu šaltiniu, nes kai kurios valstybės narės tebemano, kad branduolinė energija yra saugus, patikimas ir finansiniu požiūriu priimtinas mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybos šaltinis; pripažįsta, kad iš scenarijų analizės matyti, kad branduolinė energija gali padėti mažinti sistemos sąnaudas ir elektros energijos kainas;

66.  pritaria Komisijai, kad gamtinės dujos gali artimiausiu metu ir vidutinės trukmės laikotarpiu atlikti svarbų vaidmenį pertvarkant energetikos sistemą, nes tai gan greitas ir ekonomiškas būdas priklausomybei nuo kitų labiau taršių iškastinio kuro rūšių sumažinti; pabrėžia, kad svarbu įvairinti gamtinių dujų tiekimo į Europos Sąjungą maršrutus; perspėja dėl bet kokių investicijų, dėl kurių galėtų susidaryti ilgalaikė priklausomybė nuo iškastinio kuro;

67.  pripažįsta gamtinių dujų potencialą, nes tai yra lanksti pagalbinė priemonė, padedanti subalansuoti atsinaujinančiosios energijos kintantį tiekimą, kartu su elektros energijos saugojimu, tarpusavio jungtinis ir reagavimu į paklausą; mano, kad reikėtų suteikti dujoms didesnę svarbą, visų pirma tuo atveju, kai atsiras pakankamai anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų; iš tikrųjų mano, kad tikslas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turi būti pagrindinis visų šioje srityje vykdomų diskusijų tikslas ir juo pirmiausia turi būti vadovaujamasi pasirenkant energetinius sprendimus;

68.  mano, kad neturėtų būti užmirštas suskystintų naftos dujų (SND), kaip lankstaus ir patikimo energijos šaltinio vietovėse, kuriose trūksta infrastruktūros, vaidmuo;

69.  pabrėžia poreikį spręsti numatomo dujų ir elektros importo iš trečiųjų šalių į ES didėjimo trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu klausimą siekiant užtikrinti energijos tiekimą; pakartoja, kad tam tikruose regionuose ir valstybėse narėse ši problema glaudžiai susijusi su priklausomybe nuo dujų ir naftos importo iš vienos trečiosios šalies; pripažįsta, kad norint susidoroti su šia problema reikia, be kita ko, stiprinti vietos energijos išteklių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurie būtini norint užtikrinti konkurencingumą ir tiekimo saugumą, vaidmenį ir imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama įvairinti energijos tiekėjų, maršrutų ir išteklių rinkinį; pripažįsta, kad šiuo atžvilgiu strateginis tikslas turėtų būti siekti sukurti pietinį dujų koridorių ir užtikrinti, jog tiekimo maršrutu iki 2020 m. į ES būtų tiekiama maždaug 10–20 proc. ES dujų paklausos, kad visi Europos regionai galėtų faktiškai naudotis bent dviem skirtingais dujų šaltiniais;

70.  pažymi, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslo iki 2050 m.; tačiau pabrėžia, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos šiuo metu dar yra tyrinėjamos ir vystomos; tačiau pabrėžia, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos šiuo metu išlieka labai neaiškiomis dėl neišspręstų problemų, pvz., nenustatytų plėtros vėlavimų, didelės savikainos ir efektyvumo problemų; pabrėžia, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos, sukurtos ekonomiškai efektyviai, saugiai ir tvariai turėtų būti kaip galim skubiau pateikto komerciniam vartojimui; pabrėžia, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos labai padėtų sumažinti anglies dioksido išmetimą keliose intensyvios pramonės šakose, pvz., naftos perdirbimo, aliuminio lydymo ir cemento gamybos; ragina Komisiją parengti laikotarpio vidurio ataskaitą, kurioje būtų įvertinti parodomųjų projektų, kuriuos dotuoja ES, naudojimo anglimis kūrenamose elektrinėse rezultatai;

71.  pabrėžia įsikišimo politikos, valstybės finansavimo ir tinkamos anglies dioksido kainos svarbą siekiant parodyti ir užtikrinti ankstyvą anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų diegimą Europoje nuo 2020 m.; pabrėžia ES parodomosios programos svarbą siekiant didinti visuomenės pripažinimą ir remti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologiją, kaip svarbią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo technologiją;

72.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas keistis žiniomis ir bendradarbiauti ES ir tarptautiniu mastu ir šį keitimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą remti, siekiant užtikrinti, kad parodomuosiuose anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų projektuose būtų gauta didžiausia inžinerinė vertė; ragina Komisiją remti ankstyvas investicijas į vamzdynų infrastruktūrą, koordinuoti tarpvalstybinį planavimą siekiant užtikrinti prieigą prie anglies dioksido saugyklų nuo 2020 m. ir imtis tyrimo siekiant apibūdinti Europos saugojimo talpyklas; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pramone, kad pateikus informaciją apie anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos naudą ir saugumą būtų galima įgauti visuomenės pasitikėjimą šia technologija;

73.  pažymi, kad vietos ir regioninis energijos išteklių optimalus, saugus ir tausus plėtojimas ir naudojimas ir infrastruktūros konkurencingumas būtini stabiliam vidaus ar importuojamos energijos tiekimui, gali prisidėti prie didesnio energetinio saugumo, todėl formuojant ES energetikos politiką jiems turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys;

74.  pažymi, kad kol tebėra paklausa žalia nafta pagrįstiems produktams, Europos dalyvavimas naftos perdirbimo pramonėje yra svarbus siekiant padėti užtikrinti tiekimo saugumą, remti vartotojų pramonės, pvz., naftos chemijos pramonės, konkurencingumą, nustatyti pasaulinius degalų perdirbimo kokybės standartus ir užtikrinti, kad laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų ir išsaugomos darbo vietos šiuose sektoriuose; taip pat atkreipia dėmesį į energijos išteklių veiksmų plano išvadą, kad nafta energijos rūšių derinyje turėtų išlikti net ir 2050 m., nors jos bus sunaudojama daug mažiau, daugiausia – tolimojo keleivinio transporto ir krovinių gabenimo sektoriuose;

75.  mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti toms valstybėms narėms, kuriose akmens anglys šiuo metu yra pagrindinis energijos šaltinis ir (arba) kuriose akmens anglių išgavimas ir jomis paremta elektros energijos gamyba yra svarbiausi regiono užimtumo šaltiniai; mano, jog norint, kad gyventojai šiuose regionuose palaikytų Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. scenarijus, bus reikalingos papildomos ES remiamos socialinės priemonės;

Pasauliniai uždaviniai energetikos srityje

76.  pripažindamas, kad ES veikia pasaulio mastu, o veikimas pavieniui gali neduoti visų pageidaujamų rezultatų, primena 2011 m. lapkričio mėn. TTE tarybos išvadas dėl ES energetikos politikos išorės aspekto stiprinimo, kuriose Taryba pabrėžė platesnio ir labiau suderinto ES požiūrio į tarptautinius energetikos srities santykius poreikį siekiant išspręsti visuotines su energetika bei klimato kaita susijusias problemas ir poreikį spręsti su konkurencingumu bei anglies dioksido nutekėjimu susijusius klausimus, taip pat palaikyti ir skatinti aukštesnius branduolinės saugos standartus, kartu užtikrinant saugų, patikimą, tvarų energijos tiekimą ir tiekimą iš įvairių šaltinių;

77.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti ES energetinį saugumą ir galiausiai savų pajėgų pakankamumą, visų pirma pasiekiamą remiant energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir atsinaujinančiąją energiją, kuri kartu su kitais alternatyviais energijos ištekliais padės mažinti priklausomybę nuo importo; atkreipia dėmesį į didėjantį suinteresuotumą naftos ir dujų telkinių žvalgymu Viduržemio ir Juodojoje jūrose; mano, kad reikia skubiai pradėti taikyti visapusišką ES naftos ir dujų jūrų gręžybos politiką; mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas galimiems pavojams ir atitinkamų valstybių narių bei susijusių trečiųjų šalių išskirtinių ekonominių zonų (IEZ) nustatymui pagal Jungtinių tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), kurią pasirašė visos valstybės narės ir pati ES;

78.  pabrėžia, kad gręžybos licencijavimo teisių suteikimas ir IEZ ribų nustatymas taps nesutarimų su trečiosiomis šalimis šaltiniu ir kad šioje srityje ES turėtų išlaikyti didelę politinę svarbą ir stengtis užkirsti kelią tarptautiniams nesutarimams; pabrėžia, kad energetika turėtų būti taikos, aplinkosauginio naudingumo, bendradarbiavimo ir stabilumo varomoji jėga;

79.  ragina, kad ES ir Rusijos energetikos veiksmų planas būtų pagrįstas tarpusavio pagarbos ir abipusiškumo principais, įtvirtintais Pasaulio prekybos organizacijos nuostatuose, Energetikos chartijos sutartyje ir Trečiojo energijos vidaus rinkos teisės aktų paketo taisyklėse; ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti ir valdyti ES vidaus rinką ir užtikrinti konkurencijos taisyklių, taikomų visoms energetikos sektoriaus įmonėms, veikiančioms Sąjungos teritorijoje, laikymąsi; šiuo atžvilgiu palankiai vertina neseniai atliktus tyrimus dėl antikonkurencinio „Gazprom“ ir jos patronuojamųjų įmonių Europoje elgesio ir smerkia politiškai motyvuotus Rusijos Federacijos prezidento dekretus, kuriais užkertamas kelias Rusijos energetikos įmonėms bendradarbiauti su ES institucijomis; primygtinai ragina visas energetikos sektoriaus įmones visapusiškai bendradarbiauti su tyrimų institucijomis; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą atsaką į šį dekretą ir užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas tyrimas;

80.  ragina Komisiją parengti išsamų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių ES energetikos politikos prioritetų palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis rinkinį, siekiant sukurti bendrą teisinę erdvę, pagrįstą principais, susijusiais su acquis ir vidaus energetikos rinkos standartais; pabrėžia, kad svarbu toliau plėsti Energijos bendriją, visų pirma įtraukti šalis kandidates ir Rytų kaimynystės, Vidurinės Azijos ir Viduržemio jūros šalis, ir sukurti teisinį kontrolės mechanizmą, skirtą nepakankamo acquis įgyvendinimo klausimui spręsti; ragina Sąjungą parodyti solidarumą Energijos bendrijai priklausančių partnerių atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai, smerkia nesenus Rusijos Federacijos grasinimus Moldovai;

81.  pabrėžia, kad ES energetikos politika jokiu būdu neturi prieštarauti pagrindiniams principams, kuriais remiantis sukurta ES, ypač demokratijos ir žmogaus teisių principams; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją energetiniuose santykiuose teikti pirmenybę šalims gamintojoms ir tranzito šalims, kurios vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis, ir jas remia;

82.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su kitais strateginiais partneriais energetikos sektoriuje; mano, kad dėl didėjančios sparčiai augančios ekonomikos šalių įtakos pasaulio energijos rinkose ir dėl jose didėjančios energijos paklausos ES būtina visapusiškai užmegzti kontaktus su šiais partneriais visose energetikos srityse; pažymi, kad ilgainiui Europos Sąjunga turi pagerinti energijos pirkimo iš trečiųjų šalių koordinavimą; ragina glaudžiau bendradarbiauti Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), kad jos galėtų kalbėti ir veikti bendrai sprendžiant klausimus, susijusius su energetikos politika, kaip nurodyta ES teisės aktuose ir Komisijos Energetikos generalinio direktorato nurodymais; primena, kad Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie pokyčius šioje srityje;

83.  pabrėžia, kad į ES sutarties raginimą užtikrinti valstybių narių solidarumą turėtų būti atsižvelgta tiek atliekant kasdienį darbą, tiek valdant vidaus ir išorės energetikos politikos krizes; ragina Komisiją pateikti aiškią „energetinio solidarumo“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi visos valstybės narės;

84.  pabrėžia, kad nebus jokio kompromiso dėl tradicinių (pvz., branduolinės energijos) arba naujų energijos išteklių (pvz., tradicinių naftos ir dujų išteklių) saugos ir saugumo, ir yra įsitikinęs, kad ES turėtų toliau stengtis stiprinti saugos ir saugumo sistemą ir imtis vadovauti tarptautinėms pastangoms šioje srityje;

85.  pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos sujungti ir integruoti nacionalines rinkas investuodamos į infrastruktūrą ir priimdamos bendras taisykles, taip pat nuolat turėtų stengtis bendradarbiauti su Rusija ieškant kūrybingų ir abiem pusėms priimtinų priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti dviejų energijos rinkų neatitikimus;

86.  pabrėžia, kad, kadangi energijos tiekimas į besivystančias šalis intensyvėja, ES turėtų pradėti aktyvų dialogą ir bendradarbiavimą su BRIC šalimis energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, švarios anglies, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, pažangiųjų tinklų, branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir branduolinio saugumo klausimais; ES taip pat turėtų plėtoti aiškią mokslinių tyrimų ir inovacinio bendradarbiavimo su šiomis šalimis energetikos sektoriuje politiką;

87.  ragina ES ir toliau atlikti aktyvų vaidmenį tarptautinėse derybose dėl visuotinio susitarimo klimato politikos klausimais; pabrėžia, kad ES turi žinoti, kokie bus padariniai, jeigu nebus pasiektas visuotinis susitarimas klimato kaitos klausimais; apgailestauja, kad veiksmų plane nepateikiamas scenarijus, kaip reikėtų elgtis, jei toks susitarimas nebūtų pasiektas; pažymi, kad pasiekus teisiškai privalomą susitarimą dėl teršalų išmetimo mažinimo, įtraukiant į šį procesą šalis, išmetančias daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kaip antai Kiniją, Indiją, JAV ir Braziliją, atsiras galimybė iš tikrųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; pažymi, kad būtina susidoroti su sunkumais, kylančiais dėl anglies dioksido nutekėjimo, visų pirma vengti perkelti daug energijos naudojančių pramonės šakų veiklą už ES ribų;

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (LPS)

88.  pripažįsta, kad LPS dabar yra pagrindinė, nors ir ne vienintelė, priemonė pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir investicijoms į saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas skatinti; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina toliau tobulinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos struktūrą siekiant padidinti jos gebėjimą reaguoti į ekonomikos nuosmukius ir pakilimus, atkurti investuotojų pasitikėjimą ir sustiprinti rinka grindžiamas investicijų paskatas mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityje; pažymi, kad prieš atliekant bet kokius struktūrinius LPS pakeitimus reikėtų nuodugniai įvertinti ekologines, ekonomines ir socialines pasekmes ir poveikį investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, elektros energijos kainoms ir daug energijos naudojančių pramonės šakų konkurencingumui, visų pirma atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo pavojų; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas ES pramonės šakoms plėtoti naujoviškus, saugius ir tvarius technologinius sprendimus bei skatinti jas tai daryti;

89.  prašo Komisijos kuo greičiau pateikti papildomą vertinimą, kuriame būtų teikiami pasiūlymai dėl rekomenduojamų veiksmų, kurių imantis būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo pavojaus, kylančio dėl gamybos įrenginių perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, ir kuriame visų pirma būtų nagrinėjami papildomi scenarijai, pagal kuriuos pasauliniu lygmeniu nesiimama arba imamasi per mažai veiksmų siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį;

90.  pabrėžia, kad LPS nepriklausančiame sektoriuje išmetama apytikriai 55 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio ir kad kartu su LPS būtina užtikrinti, kad ir LPS nepriklausantis sektorius prisiimtų atsakomybę už išmetamų teršalų mažinimą; pabrėžia, kad šiai problemai spręsti reikalingas politinis vadovavimas ES lygmeniu ir konkretūs veiksmai;

91.  pripažįsta, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema kelia nenumatytų problemų ir kad taršos leidimų pertekliaus kaupimas daugeliui metų nuslopins paskatas investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas skatinti; pažymi, kad tai kelia pavojų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kuri yra pagrindinė ES priemonė, skirta išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti taip, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos konkuruojančioms technologijoms, įmonėms būtų palikta teisė pačioms pasirinkti taršos mažinimo strategiją ir būtų numatomos konkrečios kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemonės, efektyvumui; ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų šalinami apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trūkumai ir sudaromos sąlygos šiai sistemai veikti taip, kaip buvo numatyta iš pradžių. siūlo į šias priemones įtraukti:

Moksliniai tyrimai, žmogiškieji ištekliai, naujosios technologijos ir alternatyvus kuras

92.  mano, kad kainos atlieka labai svarbų vaidmenį su energija susijusių investicijų ir energijos gamybos srityse; pažymi, kad įvairių valstybių narių politika, kuria siekiama skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, turėtų būti vertinama kaip patirties kreivė; mano, kad paskutiniu metu labai išaugę iškastinio kuro kainos skatins atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, jeigu bus pašalintas politikos ir rinkos nepakankamumas; rekomenduoja, kad valstybės narės skatintų ir remtų veiksmingesnes paramos sistemas, skirtas atsinaujinančiajai energijai, siekiant sumažinti energijos kainų didėjimą; ragina Komisiją išnagrinėti visas labiau koordinuotos, konverguojančios ir integruotos Europos sistemos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos šaltinių paramai, galimybes;

93.  mano, kad pastarųjų metų sąskaitų už energiją didėjimas Europoje padėjo plėtoti pažangų, sveika nuovoka pagrįstą požiūrį, kuriuo siekiama sumažinti energijos vartojimą per energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą; pabrėžia šio natūralaus, tačiau nepakankamo, veiklos pokyčio papildymo tinkamais politikos veiksmais ir finansine parama svarbą siekiant toliau didinti energijos taupymą; pabrėžia, kad būtina skatinti vartotojus gaminti savo energiją; pabrėžia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vaidmuo ir jų diegimas visuose pažangiuosiuose tinkluose tampa vis svarbesnis efektyviam energijos vartojimui ir ypač paklausos valdymo programų kūrimui (įskaitant pažangiuosius skaitiklius, kurie leidžia vartotojams tapti aktyviais energijos vartojimo efektyvumo proceso dalyviais, gauti lengvai suprantamus, realius duomenis apie energijos vartojimą namų ūkiuose ir įmonėse ir apie energijos perteklių, grąžinamą į tinklus ir taip pat informaciją apie efektyvaus energijos vartojimo priemones ir galimybes;

94.  yra įsitikinęs, kad energetikos infrastruktūra turėtų būti labiau orientuota į vartotoją ir kad daugiau dėmesio turėtų būti skirta paskirstymo sistemų pajėgumų ir vartojimo sąveikai, taip pat pabrėžia, kad yra būtini realiojo laiko dviejų krypčių galios ir informacijos srautai; atkreipia dėmesį į naujų technologijų, pvz., energijos paklausos valdymo ir reagavimo į paklausos valdymą sistemų, kuriomis didinamas pasiūlos ir paklausos energijos vartojimo efektyvumas, naudą vartotojams;

95.  mano, kad pažangieji tinklai yra skubus klausimas ir kad be jų nebus įmanoma plėtoti paskirstytos atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos integravimo ir energijos vartojimo efektyvumo, t. y. pagrindinių elementų, reikalingų įgyvendinti klimato ir energijos dokumentų rinkinio „20-20-20“ tikslus;

96.  pabrėžia pažangiųjų elektros energijos tinklų svarbą sudarant dvipusio elektros energijos gamintojų ir vartotojų ryšio galimybes, taip pat nurodo, kad naudojant pažangiuosius elektros energijos tinklus vartotojai gali stebėti ir koreguoti savo elektros energijos naudojimą; pažymi, kad itin svarbu užtikrinti griežtą asmens duomenų apsaugą ir vartotojų švietimo programas, pvz., informavimo kampanijas mokyklose ir universitetuose, ypač jeigu siekiama, kad pažangieji skaitikliai iš tiesų darytų poveikį; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skelbti atitinkamą informaciją vartotojams skirtose interneto svetainėse ir kad visi atitinkami veikėjai, pvz., statybos įmonės, architektai ir šildymo, vėsinimo bei elektros energijos įrangos tiekėjai turėtų gauti naujausią informaciją, galėtų palyginti kainas ir paslaugas ir tuo remdamiesi pasirinkti geriausiai jų poreikius tenkinančius energijos tiekėjus;

97.  ragina Komisiją užtikrinti, kad programa „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijų partnerystėmis pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ svarbiausiu dalyku būtų laikomas energetikos sistemos optimizavimas ir poreikis kurti įvairių rūšių mažo anglies dioksido kiekio technologijas, siekiant skatinti ES konkurencingumą ir galimybes dirbti ir kurti paskatas energiją naudoti atsakingai; šiuo klausimu remia ES strateginio energetikos technologijų plano ir susijusių Europos pramonės iniciatyvų tikslus; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiosios energijos išlaidų, atliekant technologijų tobulinimus ir inovacijas, mažinimui taip pat turėtų būti skiriama pirmenybė, inter alia, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tyrimams paskirti didesnę tyrimų biudžeto dalį, ypač programoje „Horizontas 2020“ ir Europos strateginiame energetikos technologijų plane;

98.  tvirtina, kad norint pasiekti ilgalaikius su aplinka ir klimatu susijusius tikslus būtini naujų alternatyvių kuro rūšių moksliniai tyrimai, todėl deda viltis, kad reikiamos paskatos bus numatytos programoje „Horizontas 2020“;

99.  pabrėžia, kad svarbu viešosiose įstaigose ir pramonėje vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus, siekiant pagerinti ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiojo kuro ir gamtinių dujų naudojimą kelių, jūrų ir oro transporto sektoriuose;

Šildymas ir aušinimas

100.  ragina daugiau dėmesio skirti šildymo ir vėsinimo sektoriams; todėl ragina ES apsvarstyti, kaip visapusiškai integruoti šildymo ir aušinimo sektorius į energijos sistemos pertvarkymą; pažymi, kad šiuo metu šis sektorius sudaro apytiksliai 45 proc. galutinio energijos suvartojimo Europoje ir kad reikalingas didesnis supratimas apie svarbų šildymo ir vėsinimo procesų vaidmenį; todėl ragina Komisiją surinkti reikiamus duomenis apie šildymo ir vėsinimo šaltinius ir jų naudojimą, taip pat šilumos paskirstymą įvairioms galutinių vartotojų grupėms (pvz., gyventojams, pramonei, tretiniam sektoriui); skatina bendrą šilumos ir elektrinių, kurios naudoją atsinaujinančiąją arba regeneruotą šilumą ir atliekinę šilumą, plėtrą ir pritaria tolesniems aušinimo ir šildymo sistemų srities moksliniams tyrimams, siekiant įgyvendinti ES plataus užmojo politiką; ragina valdžios institucijas atnaujinti paklausos prognozes 2050 m. ir atlikti regioninį poveikio geologinei aplinkai vertinimą, siekiant kuo tinkamiau paskirstyti lėšas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skirti didesnį finansavimą vietos energetikos infrastruktūroms, pvz., centralizuoto šilumos ir vėsinimo tiekimo sistemoms, tai atliekant per mokslinius tyrimus ir plėtrą ir inovacines finansines priemones, nes tai pateikia efektyvių, mažai anglies dioksido išskiriančių ir visiškai anglies dioksido neišskiriančių technologijų sprendimų, kurie padės išspręsti importo ir keitimosi energija ir jos transportavimo visoje Europoje problemas; pažymi, kad šiuo metu prieinami atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimai (geoterminė, biomasės, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, saulės šilumos ir hidro/aeroterminė energija), derinant juos su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, suteikia galimybę iki 2050 m. labiau ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti šilumos paklausos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu sprendžiant energijos nepritekliaus problemą;

Baigiamosios pastabos

101.  pritaria būsimam Komisijos komunikatui dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, vidaus rinkos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos technologijų, siekdamas tolesnės politikos pasirinkimų, nurodytų Energetikos veiksmų plane iki 2050 m., pažangos;

102.  mano, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama ES išorės sienų regionams, t. y. remiamas tinklų kūrimas ir naujų energetikos infrastruktūrų vystymas bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis;

103.  pažymi, kad dėl skirtingų geografinių sąlygų neįmanoma visiems regionams taikyti vienodos energetikos politikos; mano, nepaisydamas bendriems veiksmams taikomų kriterijų ir suvokdamas būtinybę laikytis ES politikos pagrindų, kad kiekvienam Europos regionui reikėtų leisti vykdyti individualų planą, pritaikytą atsižvelgiant į jo situaciją ir ekonomikos padėtį, ir vystyti tuos tvarios energijos šaltinius, kuriais naudojantis galima veiksmingiausiai įgyvendinti Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslus, ir primena, kad sprendžiant vystymosi ir užimtumo klausimus kaimo ir ne kaimo vietovėse esminį vaidmenį atliks pirmiausia atsinaujinančiosios energijos gamyba; todėl ragina visus regionus parengti ir įgyvendinti energetikos strategijas ir apsvarstyti galimybę įtraukti energetiką į mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, susijusias su pažangiąja specializacija;

104.  pabrėžia skaidrumo, demokratinės priežiūros ir pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbą plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis energetikos srityje;

105.  pabrėžia, kad svarbu mažinti bendrą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį ir didinti jo energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, pasitelkiant transporto planavimą ir paramą viešajam transportui valstybių narių lygmeniu; taip pat pabrėžia, kad reikėtų sparčiau įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos projektus pagal transeuropinių transporto ir energetikos tinklų (TEN-T ir TEN-E) programą;

106.  mano, kad dėl bendro priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo būtina gerokai sumažinti išmetamą transporto teršalų kiekį, o tai reiškia tolesnį alternatyvaus kuro kūrimą, transporto priemonių efektyvumo didinimą, taip pat žymų elektros energijos naudojimo padidėjimą ir taigi dideles elektros energijos infrastruktūros investicijas, tinklo valdymą ir energijos kaupimą; pažymi, kad būtini neatidėliotini veiksmai, siekiant išvengti, kad dėl ilgo infrastruktūros gyvavimo ciklo nebūtų toliau išmetama daugiau teršalų;

107.  primygtinai skatina idėją įtraukti Komisijos darbinio dokumento „Regionai 2020 m. ES regionų ateities uždavinių vertinimas“ išvadas, susijusias su tuo, kaip svarbu ateinančiais metais atsižvelgti ir į atokiausių ir mažiau išsivysčiusių regionų potencialą energijos tiekimo srityje;

108.  atkreipia dėmesį į tai, kad energijos, maisto tiekimo bei saugumo aspektų pokyčių ryšys yra sudėtingas, ypač atsižvelgiant į netvarų pirmosios kartos biokurą, kuris besivystančioms šalims gali daryti neigiamą poveikį socialiniu ir poveikio aplinkai požiūriu; taigi rekomenduoja padidinti investicijas į tvarų pažangų biokurą, gaminamą iš žemės ūkio produkcijos atliekų ir dumblių, ir jį vystyti;

109.  primena, kad energijos gamybos vientisumas aplinkos požiūriu yra labai svarbus; ragina valstybes nares griežtai taikyti poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus visoms energijos gamybos rūšims, taip pat ir netradiciniams dujų ištekliams;

110.  ragina Komisiją pritarti tam, kad vadinamoji energetinio saugumo sąlyga būtų įtraukiama į visus prekybos, asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su šalimis gamintojomis ir tranzito šalimis ir taip būtų nustatytas elgesio kodeksas ir aiškiai apibrėžtos priemonės, kurių turėtų būti imamasi vienam iš partnerių vienašališkai pakeitus sąlygas;

111.  atkreipia dėmesį į visapusiško, ypač Europos ir Atlanto vandenyno regiono šalių, bendradarbiavimo Arkties regione svarbą, įskaitant susitarimą dėl specialaus rėžimo; todėl ragina Komisiją atlikti visa apimantį ES dalyvavimo Arktyje naudos ir rizikos vertinimą, įskaitant rizikos aplinkai vertinimą, turint mintyje pažeidžiamas ir nepakeičiamas vietoves, ypač aukštutinės Arkties regione;

112.  pažymi, kad Arkties vandenys yra ypatingai svarbi Europos Sąjungos kaimyninė jūrų aplinka ir kad jie gali atlikti svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį didelėms aplinkosaugos problemoms, susijusioms su Arkties vandenimis, siekiant užtikrinti Arkties aplinkos apsaugą, kai jūroje vykdomos bet kokios naftos ir dujų operacijos, įskaitant tyrinėjimus, atsižvelgiant į didelių avarijų riziką ir efektyvaus reagavimo poreikį; ragina valstybes nares, kurios yra Arkties tarybos narės, aktyviai dėti pastangas išlaikyti kuo aukštesnius šios pažeidžiamos ir unikalios ekosistemos aplinkosaugos standartus, be kita ko, rengti tarptautines Arkties jūrų naftos taršos prevencijos, parengties ir reagavimo priemones ir ypač aktyviai siūlyti tokias politikos priemones, dėl kurių vyriausybės nebeišduotų leidimų jūroje vykdomoms naftos ir dujų operacijoms, įskaitant tyrinėjimus, jeigu negalima užtikrinti efektyvaus reagavimo į tokias avarijas;

o
o   o

113.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0238. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0086. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0444. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0443. (6) 2009 m. balandžio 23 d. Direktyva 2009/28/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16). Šiuo metu svarstomas pasiūlymas dėl jos keitimo (COM(2012)0595).

2013 m. kovo 14 d.Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimo (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) ir susijusios veiklos (2012/2830(RSP))

P7_TA(2013)0089 B7-0086/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą dėl išsamaus Europos Sąjungos branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimo (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) ir susijusios veiklos (COM(2012)0571),

–  atsižvelgdamas į pakartotinius tiriamuosius vizitus į vietą, kuriuos surengė Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė (ENSERG) po to, kai buvo pabaigtas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis peržiūros procesas siekiant keistis informacija apie priemones, kurių buvo imtasi, kurios planuojamos arba svarstomos vietos lygiu, kad būtų padidintas saugumas, nustatytas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu, ir atkreiptas dėmesys į gerąją patirtį ir vertą paminėti sėkmę, taip pat įgyta patirtis arba sunkumai, su kuriais susidurta šias priemones įgyvendinant,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, ypač į prašymą nepriklausomoms ES nacionalinėms institucijoms atlikti išsamų ir skaidrų visų ES branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą po Fukušimos Daiiči branduolinės elektrinės avarijos Japonijoje,

–  kadangi 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas ENSREG veiksmų planas, kuriame patikinama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir ENSREG nuosekliai įvertins testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų tarpusavio vertinimuose pateiktas rekomendacijas ir siūlymus,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema(1) ir kurioje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių principų yra nacionalinė valstybių narių atsakomybė už branduolinius įrenginius ir kad pagrindinė atsakomybė už branduolinės saugos įrenginių priežiūrą priklauso nacionalinėms reguliavimo institucijoms,

–  atsižvelgdamas į ENSREG ir Europos Komisijos patvirtintą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų tarpusavio vertinimo ataskaitą ir su ja susijusį 2012 m. balandžio 26 d. ENSREG ir Komisijos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. branduolinę nelaimę Fukušimos Daiiči branduolinėje elektrinėje Japonijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose valstybės narės visų pirma raginamos užtikrinti, kad užbaigus branduolinės saugos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų visapusiškai ir laiku įgyvendintos ENSREG paskelbtoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema(2),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 2 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl išsamaus Europos Sąjungos branduolinių jėgainių rizikos ir saugos vertinimo (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) ir susijusios veiklos (O-000183/2012 – B7-0108/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto 2012 m. spalio 16 d. pranešime dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (A7-0327/2012), raginama, kad branduolinė sauga trečiosiose šalyse atitiktų europinius saugos standartus;

B.  kadangi išsamus Europos Sąjungos branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimas (testavimas nepalankiausiomis sąlygomis) ir susijusi veikla buvo atlikti siekiant patikrinti branduolinių elektrinių parengtį tam tikroms ekstremalioms sąlygoms;

1.  atkreipia dėmesį į prieš pat įvykstant Fukušimos branduolinei avarijai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir jo rezultatus; palankiai vertina Komisijos pastangas, kurias ji dėjo visų pirma pasitelkdama ENSREG, ir nacionalinių reguliavimo institucijų pastangas siekiant, kad 145 reaktoriams ES ir 20 reaktorių už ES ribų būtų taikoma testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūra; pabrėžia šios procedūros naudą ir tai, kad pasaulyje ši veikla precedento neturi; tikisi, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai padės vystyti branduolinės saugos kultūrą Europoje, kad ji parodytų pavyzdį tarptautiniu mastu; palankiai vertina pastangas siekiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atlikti kuo skaidriau;

2.  atkreipia dėmesį į pagrindines tarpusavio vertinimo ataskaitos išvadas – joje pabrėžiamos keturios Europoje tobulintinos sritys: (1) paskelbti Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (angl. WENRA) gamtinių pavojų ir ribinių atvejų vertinimo gaires, atsižvelgiant į esamas Tarptautinė atominės energijos agentūros (Tatena) gaires, (2) pabrėžti periodinės saugos patikros svarbą, (3) įgyvendinti pripažintas priemones izoliavimui didinti, taip pat (4) kuo labiau sumažinti avarijų, įvykstančių dėl gamtinių pavojų, skaičių ir sumažinti jų padarinius;

3.  pripažįsta, kad po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis šalys pradėjo įgyvendinti arba planuoti priemones, kuriomis, ypač atsižvelgiant į patirtį, įgytą po Fukušimos įvykių, bus pagerinta jų elektrinių sauga; teigiamai vertina tai, kad ENSREG ir Komisija susitarė dėl veiksmų plano, kaip vykdyti rekomendacijas, ir kad visų veiksmų branduolinės saugos riboms didinti po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bus imamasi bendrai Europos lygmeniu; pabrėžia, kad remdamasi tarpusavio vertinimu Komisija nustatė priemones, svarstytinas ES lygmeniu; ragina visus dalyvaujančius subjektus tinkamai ir nedelsiant imtis tolesnių priemonių, atsižvelgiant į visas išdėstytas išvadas ir rekomendacijas, įskaitant nustatytą geriausią patirtį; šiuo požiūriu rekomenduoja patvirtinti vadovaujamąjį ENSREG vaidmenį stebint tarpusavio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą pagal nacionalinius veiksmų planus; prašo ENSREG reguliariai teikti Komisijai, Parlamentui ir Tarybai informaciją apie padarytą pažangą, taip pat Parlamentą kiekvienais metais informuoti apie rezultatus, priemones ir planus branduolinės saugos srityje ir su juo šiais klausimais konsultuotis;

4.  vis dėlto primena, kad Komisijos ir ENSREG inicijuoto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimtis buvo nedidelė ir juo pirmiausia buvo siekiama įvertinti branduolinių elektrinių tvirtumą ir parengtį itin destruktyviems išoriniams įvykiams; todėl mano, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuo pirmiausia siekiama įvertinti branduolinių elektrinių tvirtumą ir parengtį itin destruktyviems išoriniams įvykiams, neatstojo ir negali atstoti išsamios branduolinių elektrinių saugos patikros, kuri jau atliekama pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę kompetenciją siekiant įvertinti branduolinių elektrinių branduolinę saugą; todėl primygtinai ragina Komisiją į būsimą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis kaip konkretų kriterijų įtraukti bendrą branduolinių elektrinių tvirtumą (ypač vertinant galimus slėginių talpų įtrūkimus);

5.  pabrėžia, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nėra pilnutinis ir kad neatsižvelgiama į antrinius įvykius, medžiagų nusidėvėjimą, žmogiškąsias klaidas, konkrečius srautus reaktorių talpose ir daugelį kitų trūkumų; taigi pažymi, kad net jei branduolinė elektrinė sėkmingai išlaiko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bandymą, tai nėra jos saugos garantija;

6.  pažymi, kad, remiantis dabartiniais rezultatais, dalyvavo ir ne ES valstybės, nors kartais jos laikėsi skirtingos metodikos ir grafikų;

7.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ne ES valstybes, turinčias branduolinių elektrinių, ypač kaimynines šalis, atlikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūrą ir pateikti jos rezultatus; pabrėžia tarptautinės branduolinės saugos standartų stiprinimo ir tinkamo jų įgyvendinimo svarbą; ragina ES toliau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, šiuo klausimu ypač remiantis Tatena;

8.  pažymi, kad Branduolinės saugos konvencija yra teisinė priemonė, kuria siekiama skatinti aukšto lygio branduolinę saugą visame pasaulyje, o jos susitariančiosios šalys (įskaitant Euratomą) įpareigojamos teikti pranešimus apie savo pareigų įgyvendinimą, skirtus tarpusavio vertinimui, per reguliarius šalių susitikimus, rengiamus vadovaujant Tatena; ragina bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemone (angl. INSC) tarptautiniu mastu skatinti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis remiantis Europos patirtimi;

9.  primena, kad įvykus Fukušimos branduolinei avarijai dar kartą atkreiptas dėmesys į radioaktyviųjų atliekų šalinimo pavojų; pažymi, kad gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui žemės drebėjimai ir cunamiai gali daryti poveikį esamiems arba statomiems branduoliniams įrenginiams Europoje arba kaimyninėse šalyse, kuriose didelė seisminė ir cunamio rizika, pavyzdžiui, Akkuyu (Turkija); mano, kad turėtų būti imamasi ne tik tų priemonių, kurias įgyvendins branduolinės elektrinės, bet ir visų deramų papildomų priemonių Sąjungos ir valstybių narių lygiu, kad nustatytose didelės rizikos zonose radioaktyviosios atliekos nebūtų šalinamos; ragina Komisiją remti pastangas siekiant atvirai ir nešališkai nustatyti geriausias atliekų laikymo vietas, kur jos būtų laikomos kuo įmanoma saugiau; primygtinai ragina kaimynines ir narystės siekiančias šalis prisijungti prie Europos bendrijos skubaus keitimosi radiologine informacija sistemos (Ecurie);

10.  ragina valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas įgyvendinti ENSREG tarpusavio vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir siūlymus, įskaitant geriausią patirtį, ir atitinkamais atvejais pritaikyti savo teisės aktus, kad juose būtų atsižvelgiama į patirtį, įgytą po Fukušimos-Daiiči avarijos;

11.  ragina Komisiją pateikti siūlymus dėl branduolinės saugos reguliavimo principų nustatymo ES veikiančioms, uždaromoms ar jau uždarytoms branduolinėms elektrinėms;

12.  ragina, kol dar yra eksploatuojamų branduolinių elektrinių, didžiausią prioritetą teikti priežiūros institucijų nepriklausomumui ir skaidrumui;

13.  mano, kad yra skirtingų nacionalinių metodų, kaip įvertinti orlaivių avarijų poveikį branduolinių elektrinių saugai; pažymi, kad saugos vertinimuose orlaivių avarijos nėra aiškiai nurodytos kaip pirminiai įvykiai ir kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis specifikacijose apibrėžtas tik jų poveikis; tačiau apgailestauja, kad tokius vertinimus į savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pranešimus įtraukė tik keturios valstybės narės; vis dėlto pažymi, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis specifikacijose paminėta, jog „saugos funkcijų praradimo padarinių vertinimas aktualus ir tuo atveju, kai padėtį lemia netiesioginiai pradiniai įvykiai, pavyzdžiui, <...> orlaivio avarija“; taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši rizika daugiausia priklauso valstybių narių nacionalinio saugumo vidaus aspektams, todėl valstybių narių kompetencijai, branduolinės saugos ad-hoc grupei (angl. AHGNS) tą klausimą pavesta išsiaiškinti ir viešai paskelbti savo išvadas; žino, kad valstybės narės planuoja atitinkamuose forumuose, pvz., Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijoje (angl. ENSRA), toliau keistis informacija ta tema; todėl prašo visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant valstybes nares, Komisiją, ENSREG, ENSRA ir branduolinių elektrinių operatorius bendradarbiauti, kad būtų galima sutarti dėl bendro požiūrio ir numatyti veiksmus dėl orlaivių avarijų rizikos, pripažįstant, kad tokia rizika – nacionalinio saugumo rūpestis ir valstybių narių vidaus klausimas;

14.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje aplink 47 branduolines elektrines, kuriose veikia 111 reaktorių, 30 km spinduliu gyvena daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų; todėl apgailestauja, kad į testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nebuvo įtraukta avarinė parengtis už objekto ribų, nors tai labai svarbu siekiant sumažinti branduolinių avarijų poveikį gyventojams; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kurią parėmė ENSREG, pradėti tyrimą, daugiausia dėmesio skiriant ES pasienio regionams; prašo Komisijos į būsimą branduolinės saugos direktyvą įtraukti rekomendacijas dėl už objekto ribų tarpvalstybiniu ir šalies vidaus mastais taikomų nepaprastųjų prevencinių priemonių; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja užtikrinti valstybių narių institucijų, atsakingų už tarpvalstybinius aspektus, dalyvavimą nacionaliniu ir regionų lygiu, keičiantis informacija apie saugumo veiksmų planus bei informacijos mainus ir bendravimo proceso patirtį, taikytiną, kai branduolinės elektrinės yra prie pat nacionalinių sienų;

15.  ragina ES piliečius išsamiai informuoti apie branduolinę saugą Europos Sąjungoje ir su jais šiuo klausimu konsultuotis;

16.  pabrėžia, jog turėti kvalifikuotos ir patyrusios darbo jėgos itin svarbu norint, kad branduolinės saugos kultūra būtų aukšto lygio; todėl primygtinai ragina, kad visos reikalingos priemonės būtų įgyvendinamos ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant skatinti ir išlaikyti pakankamą branduolinės saugos, atliekų tvarkymo, radiacinės saugos ir avarinės parengties gebėjimų lygį; ragina Komisiją paskatinti tarpvalstybinius specialistų ir pažangiosios patirties mainus ir pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, ypač susijusias su darbo laiku, ir taip nekelti pavojaus branduolinei saugai;

17.  rekomenduoja ES remti tarptautines pastangas parengti aukščiausius ir griežtai taikomus saugos standartus, kurie būtų keičiami kartu su mokslo pažanga ir atsižvelgiant į teisėtą piliečių susirūpinimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia ES vaidmenį vykdant kaimynystės politiką, kaip bendradarbiavimo branduolinės saugos klausimais priemonę; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją prisiimti bendrą atsakomybę už tarptautinių branduolinės saugos standartų stiprinimą ir tinkamą jų įgyvendinimą, glaudžiai bendradarbiaujant su Tatena, Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) sekretoriatu ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis; ragina Komisiją apsvarstyti po Fukušimos avarijos skirtą taikyti Tatena veiksmų planą ir pateikti visus dalyvius įtraukiantį veiksmų planą ir konkrečias jo įgyvendinimo priemones; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Tatena, konstruktyviai dirbti su tomis šalimis, kurios netaikė skaidraus branduolinės saugos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, Baltarusija, Rusija ir Turkija, ir primygtinai raginti jas laikytis tarptautinių saugos standartų ir bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais per visus branduolinių elektrinių rengimo, statymo, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo etapus; mano, kad šiuo klausimu ES turėtų visiškai naudotis tarptautinių organizacijų ir institucijų specialistų žiniomis;

18.  laikosi nuomonės, kad ES turėtų siekti artimo ir Euratomo sutartį atitinkančio bendradarbiavimo su Tatena branduolinės saugos klausimais; pabrėžia, kad pagal Tarybos reglamentą, nustatantį bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę, turėtų būti teikiama pagalba, inter alia, Japonijai stabilizuojant ir atkuriant Fukušimos Daiiči branduolinę elektrinę ir užtikrinant radiacinę saugą bei maisto saugą nacionaliniu lygiu;

19.  pažymi, jog, remdamosi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinės reguliavimo institucijos padarė išvadą, kad nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių reikėtų uždaryti kurią nors branduolinę elektrinę ES; tačiau pabrėžia, jog iš testavimo nepalankiausiomis sąlygomis buvo matyti, kad beveik visos branduolinės elektrinės turi įgyvendinti tam tikras kiekvienai jų būdingas sagos gerinimo priemones, nes buvo nurodyta nemažai techninės pažangos priemonių, ir kad reikia baigti įgyvendinti anksčiau nustatytas priemones; ragina nedelsiant įgyvendinti būtinas tobulinimo priemones ir pažymi, kad su branduoliniu saugumu ir sauga susijusios priemonės neturi nukentėti nuo valstybių narių nustatytų taupymo priemonių;

20.  siekdamas veiksmingo politikos formavimo proceso ir skaidrių viešųjų diskusijų prašo, kad po 132 ES veikiančių reaktorių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomenduojamų reikalingų saugos gerinimo priemonių pradinės numatytos bendros išlaidos (10–25 milijardų EUR per ateinančius metus) būtų išsamiau pagrįstos nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiaujant su branduolinių elektrinių operatoriais atlikta išsamesne išlaidų analize, kuri, jei įmanoma, būtų susieta su apibrėžtų rekomendacijų pasirinkimu; mano, kad, nepaisant tokiems patobulinimams reikalingų išlaidų dydžio, juos turi remti branduolinių elektrinių operatoriai, o ne mokesčių mokėtojai; ragina Komisiją atidžiai stebėti su šiuo klausimu susijusią veiklą, įskaitant jos kompetencijai priklausančiose konkurencijos politikos srityse;

21.  pabrėžia, kad į bendrą branduolinės saugos ir saugumo politiką turėtų būti įtraukti visi branduoliniai objektai, kuro ir reaktorių sauga, atliekų tvarkymas, eksploatacijos nutraukimas, saugi eksploatacija, pakankami žmogiškieji ištekliai, nuolatinis visų šio sektoriaus darbuotojų saugos sąlygų gerinimas, avarinė parengtis, įskaitant tarpvalstybinius nepriklausomus parengties nelaimėms planus, taip pat turėtų būti užtikrinamos nepriklausomos ir griežtos branduolinės energetikos reguliavimo institucijos;

22.  mano, kad tol, kol veikia esamos branduolinės elektrinės ir statomos naujos, branduolinės saugos lygis ES ir kaimyninėse trečiosiose šalyse turėtų atitikti svarbiausią prioritetą – aukščiausius pasaulyje saugos ir saugumo standartus ir praktiką; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad į šias problemas būtų atsižvelgiama visą branduolinių elektrinių gyvavimo ciklą, įskaitant ir jų eksploatacijos nutraukimą; visų pirma pabrėžia, kad svarstant branduolinės elektrinės saugos kriterijus reikėtų atsižvelgti į per visą gyvavimo ciklą (vietos parinkimas, projektavimas, statyba, paleidimas, eksploatacija ir eksploatacijos nutraukimas) susidarančias išlaidas; primena, kad išlaidų ir rizikos analizė yra labai svarbi tolesnei branduolinės elektrinės eksploatacijai;

23.  mano, kad bet kokių išorės grėsmių valdymas turėtų būti grindžiamas vertinimo procesu, bent jau laikantis Tatena gairių ir būtinai tinkamai įvertinant ne techninius aspektus;

24.  pažymi, kad skirtumai tarp valstybių narių gali lemti skirtingą požiūrį į branduolinės saugos reglamentavimą, tačiau visos valstybės narės yra pasirašiusios Tatena branduolinės saugos standartus ir privalo laikytis ES branduolinės saugos teisės aktų nuostatų ir jas įgyvendinti;

25.  pripažįsta, kad, kaip nurodyta Komisijos komunikate ir ENSREG tarpusavio peržiūros ataskaitoje, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė teigiamą periodinių saugos vertinimų, kaip veiksmingos priemonės išlaikyti ir gerinti branduolinių elektrinių saugą ir tvirtumą, poveikį; pažymi, kad, pasak ENSREG, pakartotinis gamtinio pavojaus ir atitinkamų branduolinių elektrinių pasirengimo vertinimas turėtų būti atliekamas mažiausiai kas 5 arba 10 metų; rekomenduoja periodinius vertinimus pagrįsti bendrais saugos standartais, o per branduolinės saugos teisinės sistemos persvarstymą įtraukti atitinkamas nuostatas;

26.  palankiai vertina tai, kad buvo persvarstyta Branduolinės saugos direktyva, kuri dėl savo pobūdžio turėtų būti ambicinga ir turėtų sudaryti galimybę iš esmės tobulinti tokias sritis, kaip saugos procedūros ir sistema, visų pirma apibrėžus ir įgyvendinus privalomus branduolinės saugos standartus, atspindinčius pažangiausią ES patirtį techniniu, reguliavimo ir eksploatavimo aspektais, taip pat gerinti branduolinės energetikos reguliavimo institucijų vaidmenį ir išteklius, ypač didinti jų nepriklausomumą, atvirumą ir skaidrumą, kartu sutvirtinant stebėseną ir tarpusavio vertinimus; pabrėžia, kad per branduolinės saugos teisinės sistemos peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu mastu vykdomus darbus, pavyzdžiui, TATENA lygmeniu;

27.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų užtikrintas tikrasis visiškas funkcinis nacionalinių branduolinės saugos institucijų nepriklausomumas nuo visų organų arba institucijų, remiančių arba eksploatuojančių branduolinę energiją;

28.  pripažįsta rekomendacijų įgyvendinimo artimai bendradarbiaujant su branduolinės saugos institucijomis ir vertinimo, kiek turėtų būti išplėsta periodinio saugos vertinimo apimtis, svarbą; pakartoja, kad šiais klausimais ir informacijos koordinavimo klausimais būtinas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi; mano, kad tuo pačiu turi būti suteiktos tarpvalstybinės saugos ir priežiūros garantijos; šiuo klausimu reikia atsižvelgti į gyventojus, gyvenančius 50 km spinduliu aplink branduolines elektrines, o tais atvejais, kai poveikį patirs dauguma kaimyninės šalies gyventojų, į visus sprendimus turi būti įtraukta ir atsakinga kaimyninės šalies institucija;

29.  mano, kad valstybės narės, dalyvaujant Bendrijai, turėtų skatinti teikti tinkamą informaciją ir didinti informuotumą, siekdamos piliečius informuoti apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalingumą ir naudą;

30.  palankiai vertina Komisijos ketinimą siūlyti teisėkūros procedūra priimamas ir su šia procedūra nesusijusias priemones branduolinio draudimo ir atsakomybės srityje; primena, kad branduolinės pramonės civilinė atsakomybė jau reglamentuojama tarptautinėse konvencijose (Paryžiaus ir Vienos); tačiau mano, kad iš branduolinių įrenginių operatorių ir atliekų tvarkymo licencijų turėtojų reikėtų reikalauti visų finansinių priemonių, t. y. draudimo ir kitų finansinių priemonių, parengties, kad avarijų atveju žmonėms bei aplinkai padarytos žalos atlyginimą galėtų visiškai padengti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tokį pasiūlymą pateikti iki 2013 m. pabaigos;

31.  siekdamas demokratijos, įtraukti Europos Parlamentą, užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei nevaržomai susipažinti su informacija, ragina ES ir jos valstybes nares remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo branduolinę energiją vertinti kaip bet kurį kitą energijos šaltinį;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 172, 2009 7 2, p. 18 (2) OL L 199, 2011 8 2, p. 48.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir neapykantos nusikaltimus stiprinimo (2013/2543(RSP))

P7_TA(2013)0090 RC-B7-0121/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tarptautines priemones žmogaus teisių srityje, kuriomis draudžiama diskriminacija, visų pirma JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens rasės, tautinės kilmės ar kalbos, religijos ar priklausymo tautinei mažumai,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ES yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų ir vyrų lygybė,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnį, kuriame teigiama, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“,

–  atsižvelgdamas į SESV 19 straipsnį, kuriuo ES suteikiami politiniai įgaliojimai imtis atitinkamų veiksmų, siekiant kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos,

–  atsižvelgdamas į SESV 67 straipsnį, kuriame teigiama, jog ES „stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su [...] rasizmu ir ksenofobija priemonėmis“,

–  atsižvelgdamas į SESV 82 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(2) (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(3) (Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(4) (Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos)

–  atsižvelgdamas į ir ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus;

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo, religinės netolerancijos, priešiškumo romų tautybės žmonėms, homofobijos, transfobijos, diskriminacijos, šališko smurto ir ekstremizmo, ir į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę(5),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūrą ir jos veiklą nediskriminavimo, rasizmo, ksenofobijos ir susijusių formų netolerancijos bei šališko smurto srityse(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Tarybai pirmininkaujanti Airija 2013 m. sausio 17–18 d. vykusiame neoficialiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime pradėjo diskusiją dėl ES kovos su neapykantos nusikaltimais, rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ir homofobija veiksmų ir pabrėžė, kad reikia geresnės apsaugos ir duomenų rinkimo sistemos, taip pat tvirtesnio vadovų įsipareigojimo aktyviai puoselėti Europos vertybes ir skatinti abipusės pagarbos kitą religiją išpažįstantiems, kitos etninės kilmės ar lytinės orientacijos asmenims ir jų įtraukties atmosferą;

B.  kadangi kasmet kovo 21 d. minima Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, įsteigta reaguojant į 69 prieš apartheidą protestuojančių demonstrantų nužudymą 1960 m. Pietų Afrikoje;

C.  kadangi svarbu prisiminti Europos istorijoje vykusias rasizmu ir ksenofobija paremtas žudynes ir išsaugoti tų įvykių atminimą;

D.  kadangi Europos Sąjunga paremta bendromis pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms bei teisinei valstybei ir pagrįsta tolerancijos skatinimu;

E.  kadangi rasizmas, ksenofobija, antisemitizmas, religinė netolerancija, priešiškumas romų tautybės žmonėms, homofobija, transfobija ir susijusių formų tolerancijos stoka apima įsitikinimus, išankstinius nusistatymus ir nuostatas, kuriomis pateisinama diskriminacija, šališkas smurtas ir neapykanta tam tikru pagrindu, įskaitant būdingas savybes ir socialinį statusą;

F.  kadangi, nors visos valstybės narės uždraudė diskriminaciją savo teisinėse sistemose, siekdamos skatinti visų lygybę, diskriminacija ir nusikaltimai dėl neapykantos, pvz., smurtas ir nusikaltimai dėl rasizmo, ksenofobijos, priešiškumo romų tautybės žmonėms, antisemitizmo arba religinės netolerancijos arba dėl asmens lytinės orientacijos, lytinės tapatybės arba priklausymo mažumai, arba dėl Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje išvardytų priežasčių (jų sąrašas nėra galutinis) ES plinta;

G.  kadangi Pagrindinių teisių agentūra (FRA) informavo, jog kas ketvirtas mažumai priklausantis asmuo buvo nusikaltimo dėl rasinių motyvų auka ir kad apie 90 proc. visų užpuolimų arba grasinimų, kuriuos patyrė migrantai arba etninių mažumų nariai, nebuvo pranešta policijai; kadangi tik keturios ES valstybės narės renka arba skelbia duomenis apie nusikaltimus prieš romus ir tik aštuonios registruoja nusikaltimus, kurių motyvas – aukos (suvokiama) lytinė orientacija;

H.  kadangi svarbu, kad ES ir jos valstybės narės imtųsi veiksmų ir kovotų su rasizmu ir ksenofobija ir užkirstų jiems kelią, užtikrindamos švietimą, puoselėdamos pagarbos ir tolerancijos kultūrą bei garantuodamos, kad aukos praneštų apie neapykantos nusikaltimus, juos tirtų teisėsaugos institucijos ir už juos būtų numatytos bausmės pagal teisinę sistemą;

I.  kadangi dėl dabartinės ekonominės krizės kyla grėsmė solidarumo principui ir kadangi valstybės narės privalo būti budriomis ekonominės krizės metu, kad būtų išvengta didesnės netolerancijos ir atpirkimo ožių paieškos pagundos;

J.  kadangi ES priėmė keletą priemonių, siekdama kovoti su tokiu elgesiu ir diskriminacija, visų pirma: Tarybos direktyvą 2000/43/EB, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų rasės ar etninės kilmės, principas (Rasinės lygybės direktyva), Tarybos Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyva), Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (Pamatinis sprendimas dėl rasizmo ir ksenofobijos) ir ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus ir Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

K.  kadangi 2008 m. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos kitose srityse nei įdarbinimas užtikrinimo (Lygybės direktyva) dėl tvirtos kelių valstybių narių opozicijos Taryba nepriėmė po 5 metus vykusių diskusijų;

L.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją, Tarybą ir valstybes nares stiprinti kovą su smurtu ir diskriminacija dėl šališkumo, įskaitant rasizmą, ksenofobiją, antisemitizmą, religinę netoleranciją, priešiškumą romų tautybės žmonėms, homofobiją ir transfobiją;

M.  kadangi Komisija neseniai įspėjo dėl rasistinių, ekstremistinių ir populistinių politinių pareiškimų, kurie, plintant smurtiniam ekstremizmui, taip pat gali įkvėpti „vienišus vilkus“ imtis beatodairiško žudymo;

N.  kadangi visos valstybės, dalyvaujančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), įskaitant visas valstybes nares, pripažino, jog su neapykantos nusikaltimais, apibrėžtais kaip nusikalstama veika, padaryta iš neapykantos paskatų, turi būti kovojama baudžiamosios teisės aktais ir konkrečiai pritaikytomis politikos priemonėmis;

1.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje niekada neturi būti priimtina bet kokios rūšies netolerancija ir diskriminacija;

2.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir diskriminuojančiu požiūriu ir elgesiu;

3.  ragina taikyti visapusišką kovos su neapykantos nusikaltimais, šališkumu pagrįstu smurtu ir diskriminacija strategiją;

4.  pabrėžia, kad yra svarbu, kad kiekvienas žmogus gerai žinotų savo teises, susijusias su apsauga nuo neapykantos nusikaltimų, ir ragina valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių skatinant pranešti apie neapykantos nusikaltimus ir visus rasizmo ir ksenofobijos nusikaltimus, taip pat užtikrinti deramą apie rasizmo ir ksenofobijos nusikaltimus pranešančių asmenų ir šių nusikaltimų aukų apsaugą;

5.  primena savo ankstesnį prašymą persvarstyti Pamatinio sprendimą 2008/913/TVR, ypač atsižvelgiant į antisemitizmo, religinės netolerancijos, priešiškumo romų tautybės žmonėms, homofobijos ir transfobijos išraiškas ir veiksmus;

6.  ragina Tarybą ir valstybes nares nedelsiant priimti Lygybės direktyvą, kuri yra vienas iš pagrindinių ES dokumentų, kuriuo siekiama skatinti ir užtikrinti tikrą lygybę ES ir kovoti šališkumu ir diskriminacija;

7.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas nacionalinių romų integracijos įgyvendinimas ją periodiškai persvarstant, kontroliuojant ir remiant, kad būtų sudarytos sąlygos vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms parengti ir įgyvendinti veiksmingą politiką, atitinkančią žmogaus teises, programas ir veiksmus, kuriais siekiama įtraukti romus, panaudojant turimas lėšas, įskaitant ES lėšas, tuo pat metu atidžiai stebint, ar gerbiamos pagrindinės teisės ir ar įgyvendinama Direktyva 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti ir apsigyventi;

8.  ragina įgyvendinti pakartotinį Parlamento prašymą sudaryti lygybės, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, veiksmų planą;

9.  ragina ES pasirašyti JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės ją jau ratifikavo;

10.  ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visos susijusios ES baudžiamosios teisės priemonės, įskaitant Pamatinį sprendimą, apimtų platesnį laipsniškų administracinių ar baudžiamųjų sankcijų, įskaitant, prireikus, alternatyvias nuobaudas, pvz., paslaugas bendruomenei, spektrą, tuo pat metu gerbiant pagrindines teises, įskaitant saviraiškos laisvę;

11.  ragina, kad būtų stiprinamas nacionalinių institucijų, atsakingų už kovą su diskriminacija, vaidmuo siekiant padidinti atsakomybę už neapykantą kurstančių kalbų skatinimą ir neapykantos nusikaltimų kurstymą;

12.  ragina remti teisėsaugos darbuotojų ir teisminių institucijų bei atitinkamų ES agentūrų mokymo programas siekiant panaikinti diskriminacinę praktiką ir nusikaltimus dėl neapykantos bei jiems užkirsti kelią;

13.  ragina, kad būtų platesniu mastu renkami patikimi duomenys apie neapykantos nusikaltimus, t. y. registruojami bent tie atvejai, apie kuriuos visuomenė praneša ir kuriuos valdžios institucijos registruoja, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius, priežastys, dėl kurių nusikaltimai pripažinti diskriminaciniais, ir paskirtos bausmės, taip pat viktimizacijos tyrimai, susiję su nusikaltimų, apie kuriuos nepranešama, pobūdžiu ir paplitimu, nusikaltimų aukų patirtis teisėsaugos institucijose, nepranešimo apie nusikaltimus priežastys ir žinios apie nusikaltimų dėl neapykantos aukų teises;

14.  ragina taikyti priemones siekiant parodyti neapykantos nusikaltimus ES, užtikrinant, kad už neapykanta pagrįstus nusikaltimus būtų baudžiama ir kad tokie nusikaltimai būtų tinkamai registruojami ir veiksmingai tiriami, kad už juos būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama ir kad nukentėjusiesiems būtų pasiūlyta tinkama parama, apsauga ir kompensacija, taip skatinant neapykantos nusikaltimų aukas ir liudininkus pranešti apie juos;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (4) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (5) Priimti tekstas P7_TA(2012)0208. (6) Pavyzdžiui, „Neapykantos nusikaltimų matomumas Europos Sąjungoje: nukentėjusiųjų teisių pripažinimas“, http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2012_hate-crime.pdf.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų (2012/2066(INI))

P7_TA(2013)0091 A7-0027/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimo(1) (REACH), pagal kurį įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, iš dalies keičiama Direktyva 1999/45/EB ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, taip pat Tarybos direktyva 76/769/EEB ir Komisijos direktyvos 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(5) (toliau – Vandens pagrindų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje,

–  atsižvelgdamas į konceptualią EBPO parengtą endokrininę sistemą ardančių medžiagų tyrimo ir vertinimo sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gairių, susijusių su standartizuotomis endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų vertinimo tyrimo gairėmis, projektą,

–  atsižvelgdamas į išsamios apžvalgos projektą pavadinimu „Mokslo padėtis taikant naujus in vitro ir in vivo tikrinimo ir tyrimo metodus ir parametrai, skirti endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms vertinti“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ketinamą priimti Europos vandenų apsaugos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrijos strategijos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų įgyvendinimas. Įvairios medžiagos, kurios gali turėti įtakos žmonių ir laukinių gyvūnų hormoninei sistemai“ (COM(1999)0706), (COM(2001)0262 ir (SEC(2004)1372),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ketvirtoji ataskaita dėl Bendrijos strategijos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų įgyvendinimo. Įvairios medžiagos, kurios gali turėti įtakos žmonių ir laukinių gyvūnų hormoninei sistemai“ (COM(1999)0706), (SEC(2011)1001),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos ir sveikatos strategiją ir į 2004–2010 m. ES aplinkos ir sveikatos veiksmų planą, kuriuose, inter alia, pripažįstama, kad atliekant rizikos vertinimus būtina atsižvelgti į cheminių medžiagų sudėtinį poveikį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl atsargumo principo (COM(2000)0001),

–  atsižvelgdamas į EAA techninę ataskaitą Nr. 2/2012 „Endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis laukiniams gyvūnams, žmonėms ir jų aplinkai“,

–  atsižvelgdamas į savo 1998 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“ prioritetų nustatymo(10),

–  atsižvelgdamas į tyrimą dėl 12 medžiagų mokslinio įvertinimo atsižvelgiant į prioritetinių veiksmų, susijusių su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, sąrašą,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „DHI Water and Environment“ atliktą tyrimą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų prioritetinio sąrašo papildymo, daugiausia dėmesio skiriant mažos gamybos apimties cheminėms medžiagoms,

–  atsižvelgdamas į naujausią endokrininę sistemą ardančių medžiagų vertinimą, projekto sutarties Nr. 070307/2009/550687/SER/D3,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Weybridge+15“ (1996–2011 m.) (ISSN 1725-2237) „Endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis laukiniams gyvūnams, žmonėms ir jų aplinkai“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų apibrėžtį ir į Tarptautinę cheminės saugos programą (angl. IPCS)(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0027/2013),

A.  kadangi per pastaruosius dvidešimt metų padaugėjo žmonių hormoninės sistemos sutrikimų ir ligų, įskaitant pablogėjusią spermos kokybę, ankstyvą lytinį brendimą, daugiau deformuotų lytinių organų atvejų, daugiau tam tikrų vėžio formų atvejų ir medžiagų apykaitos ligų; kadangi tam tikri neurologiniai sutrikimai ir neurodegeneracinės ligos, poveikis nervų sistemos vystymosi funkcijoms, imuninei sistemai ar epigenetikai gali būti susiję su endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų poveikiu; kadangi tokių ligų priežastims nustatyti reikalingi tolesni moksliniai tyrimai;

B.  kadangi cheminės medžiagos, veikiančios kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, gali daryti estrogeninį arba antiestrogeninį poveikį, kuris kenkia moterų reprodukcijos sistemos funkcijoms keisdamas moterų hormonų koncentraciją, menstruacijų ciklą ir vaisingumą, sudarydamas palankias sąlygas vystytis gimdos ligoms, pvz., miomoms ir endometriozei, ir darydamas poveikį krūtų augimui ir laktacijai; be to, kadangi šios medžiagos priskiriamos prie rizikos veiksnių, sukeliančių pernelyg ankstyvą mergaičių lytinį brendimą, krūties vėžį, persileidimą ir vaisingumo sumažėjimą arba nevaisingumą;

C.  kadangi vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos, visų pirma jų deriniai, daro poveikį tiek lėtinėms ligoms, įkaitant su hormonų sistema susijusias vėžio formas, nutukimą, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, tiek reprodukcijos problemoms;

D.  kadangi dabar yra daug mokslinių įrodymų, kad laukinės gyvūnijos hormonų sistemos sutrikimai, įskaitant reprodukcijos sistemos anomalijas, pilvakojų moliuskų (gastropodų) maskulinizaciją, žuvų feminizaciją ir daugelio moliuskų populiacijų mažėjimą įvairiose pasaulio dalyse, yra susiję su endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių cheminių medžiagų poveikiu;

E.  kadangi vis dažnesnius žmonių hormoninės sistemos sutrikimus gali lemti daug priežasčių; kadangi dabar yra svarbių mokslinių įrodymų, kad tai iš dalies lemia endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių cheminių medžiagų poveikis;

F.  kadangi labai sudėtinga nustatyti atskirų cheminių medžiagų poveikio ir hormoninės pusiausvyros sutrikdymo, kuris gali daryti poveikį sveikatos būklei, priežastinį ryšį;

G.  kadangi endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių cheminių medžiagų atveju priežastinio ryšio nustatymą dar labiau apsunkina įvairūs veiksniai, kaip antai:

H.  kadangi ES teisės aktuose įtvirtintos teisinės nuostatos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, tačiau juose nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, ar medžiaga turėtų būti laikoma turinčia endokrininę sistemą ardančių savybių, o tai trukdo tinkamai taikyti teisines nuostatas; kadangi reikėtų numatyti tvarkaraštį, siekiant užtikrinti, kad būsimi kriterijai būtų nedelsiant taikomi;

I.  kadangi ES lygmeniu nevykdoma suderintų ar bendrų stebėsenos programų, konkrečiai skirtų endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimui;

J.  kadangi vykdant įvairias stebėsenos programas duomenų rinkimas, tvarkymas, vertinimas ir pranešimas apie juos menkai koordinuojamas (jeigu apskritai koordinuojamas);

K.  kadangi dabartinėmis aplinkybėmis teisiškai neįmanoma atsižvelgti į endokrininę sistemą ardančių medžiagų, išskiriamų iš produktų, kurie reglamentuojami įvairiomis taisyklėmis, sudėtinį poveikį;

L.  kadangi ES cheminių medžiagų srities teisės aktuose nustatytų standartinių duomenų reikalavimų nepakanka, kad būtų galima tinkamu b ūdu nustatyti endokrininę sistemą ardančias savybes;

M.  kadangi kai kuriuose ES teisės aktuose siekiama piliečius apsaugoti nuo kenksmingų cheminių medžiagų keliamo pavojaus; kadangi galiojančiuose ES teisės aktuose kiekvienas poveikis vertinamas atskirai ir nėra numatyta išsamaus integruoto sudėtinio poveikio vertinimo, kurį atliekant būtų atsižvelgiama į skirtingais būdais daromą poveikį ir skirtingų tipų produktus;

1.  visapusiškai įvertinęs turimas žinias mano, kad vadovaudamiesi atsargumo principu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalį Komisija ir teisės aktų leidėjai prireikus turi imtis priemonių siekiant sumažinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį žmonėms, kartu dėti daugiau pastangų atliekant tyrimus, kad patikslinti turimas mokslines žinias apie endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį;

2.  primena, kad atsargumo principas taikomas tada, kai yra mokslinių abejonių, kai riziką galima apibūdinti tik remiantis neišsamiomis žiniomis (kintančiomis ir abejotinomis), tačiau kai reikia imtis veiksmų siekiant išvengti galimų sunkių ir nepataisomų padarinių žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai ar juos sumažinti;

3.  laikosi nuomonės, kad kai tik aptinkama patikimų požymių, kad medžiaga gali daryti endokrininę sistemą ardantį poveikį, reikia imtis priemonių žmonių sveikatai apsaugoti; be to, pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos gali daryti neigiamą ar nepataisomą poveikį, dėl tikslių žinių, įskaitant galutinio priežastinių ryšių įrodymo duomenis, trūkumo neturėtų būti trukdoma imtis sveikatos apsaugos priemonių pagal atsargumo principą ir atsižvelgiant į proporcingumo principą;

4.  mano, kad, siekiant užtikrinti moterų reprodukcinę sveikatą, itin svarbu apsaugoti moteris nuo galimo endokrininę sistemą ardančių medžiagų pavojaus; todėl ragina Komisiją pirmenybę teikti moksliniams tyrimams finansuoti, siekiant tirti hormonų sistemą ardančių medžiagų poveikis moterų sveikatai, ir remti ilgalaikius tyrimus, kuriuos atliekant moterų sveikata būtų stebima ilgą jų gyvenimo tarpsnį taip sudarant sąlygas atlikti įrodymais pagrįstą endokrininę sistemą ardančių medžiagų ilgalaikio poveikio ir poveikio kelioms kartoms vertinimą;

5.  todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymus dėl visa apimančių kriterijų remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagal Tarptautinę cheminės saugos programą (angl. IPCS) parengta endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų apibrėžtimi, ir tyrimų ir informacijos reikalavimų, taikytinų komercinėje rinkoje tiekiamoms cheminėms medžiagoms, ir dėl ES teisės akto, kuriuo būtų išaiškinama, kas laikoma endokrininę sistemą ardančių savybių turinčia medžiaga; pritaria, kad būtų nustatyta reglamentuojama medžiagų klasė – „endokrininę sistemą ardančios medžiagos“, numatant įvairias kategorijas, grindžiamas įrodymų gausumu;

6.  pabrėžia, jog svarbu, kad kriterijai, taikytini endokrininę sistemą ardančioms savybėms nustatyti, būtų grindžiami išsamiu pavojingumo vertinimu, atliktu remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, atsižvelgiant į galimą sudėtinį poveikį, ilgalaikį poveikį ir poveikį kritiniais vystymosi laikotarpiais; šis pavojingumo vertinimas turėtų būti panaudotas skirtinguose susijusiuose teisės aktuose nustatytiems rizikos vertinimams ir rizikos valdymo procedūroms atlikti;

7.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų cheminių medžiagų politikos srityje ir atlikti mokslinius tyrimus, kuriais būtų vertinamos pavienių cheminių medžiagų galimybės ardyti endokrininę sistemą ir galimybė vertinti nustatytų medžiagų derinių kaupiamąjį poveikį endokrininei sistemai;

8.  mano, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų apibrėžimo kriterijai turėtų būti pagrįsti „neigiamo poveikio“ ir „endokrininio poveikio pobūdžio“ nustatymo kriterijais; tam tikslui PSO apibrėžtis būtų tinkamas pagrindas; mano, kad reikia tinkamai ištirti ir palyginti „neigiamą poveikį“ ir „endokrininio poveikio pobūdį“ atliekant išsamų vertinimą; mano, kad nustatytas poveikis turėtų būti laikomas žalingu, kai tai pagrįsta moksliniais duomenimis; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į visas sudėtinio poveikio galimybes, pvz., mišinių ar mišrų poveikį;

9.  pabrėžia, kad kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kas yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, turėtų būti moksliškai pagrįsti ir horizontalūs; mano, kad reikėtų taikyti požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į įrodomosios vertės analizę, ir kad jokio pavienio kriterijaus nereikėtų laikyti pašalinimo kriterijumi arba lemiamu kriterijumi nustatant endokrininę sistemą ardančią medžiagą; mano, kad tuomet, atsižvelgiant į atitinkamus teisės aktus, reikėtų atlikti socialinį ir ekonominį vertinimą;

10.  mano, kad vertinant, ar medžiaga turi endokrininę sistemą ardančių savybių, ar ne, derėtų atsižvelgti į visus specialistų recenzuotus mokslinius duomenis ir informaciją, įskaitant mokslinės literatūros ir geros ne laboratorinės praktikos tyrimų apžvalgą, ir įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias vietas; taip pat mano, kad svarbu atsižvelgti į šiuolaikinius metodus ir naujausius mokslinius tyrimus;

11.  ragina Komisiją visuose susijusiuose ES teisės aktuose nustatyti tinkamus tyrimų reikalavimus, kuriais remiantis būtų nustatomos endokrininę sistemą ardančių savybių turinčios medžiagos; mano, kad būtina vadovautis naujausiais patvirtintais ir tarptautiniu lygmeniu pripažintais tyrimo metodais, sukurtais, pavyzdžiui, EBPO, Europos Sąjungos referencinės laboratorijos alternatyvių bandymų su gyvūnais tyrimo metodų patvirtinimo centre (ECVAM) arba pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūros endokrininę sistemą ardančių medžiagų tikrinimo programą; pabrėžia, kad EBPO tyrimų metodų programa apima lytinius hormonus, skydliaukės hormonus ir steroidų genezę; kita vertus, pabrėžia, kad jokie tyrimai neatliekami daugelyje kitų endokrininės sistemos sričių, pvz., insulino ir augimo hormonų; mano, kad tyrimo metodai ir gairės turėtų būti rengiami taip, kad būtų labiau atsižvelgiama į endokrininę sistemą ardančias medžiagas, galimą mažų dozių poveikį, sudėtinį poveikį ir nemonotoninį medžiagų dozės ir reakcijos sąryšį, visų pirma atsižvelgiant į lemiamus poveikio laikotarpius vystymosi metu;

12.  reikėtų skatinti kurti bandymų be gyvūnų metodus, siekiant parengti su žmonių sauga susijusius duomenis ir šiais metodais pakeisti šiuo metu naudojamus tyrimus su gyvūnais;

13.  mano, kad reikėtų skatinti naudoti bandymų be gyvūnų metodus ir kitas rizikos vertinimo strategijas ir kad turėtų būti atliekama kuo mažiau bandymų su gyvūnais, o bandymai su stuburiniais gyvūnais turėtų būti atliekami tik išskirtiniu atveju; primena, kad, remiantis Direktyva 2010/63/ES, bandymai su stuburiniais gyvūnais turi būti pakeisti, apriboti arba pagerintos jų atlikimo sąlygos; todėl ragina Komisiją nustatyti taisykles, kad būtų išvengta bandymų kartojimo, ir užtikrinti, kad būtų uždrausta kartoti bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti reprodukcinės sveikatos sutrikimų registrus, kuriuose ES lygmeniu būtų pateikiami duomenys, kurių šiuo metu trūksta;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti patikimus duomenis, susijusius su hormonų sistemos sutrikimų ir ligų ekonominiu ir socialiniu poveikiu;

16.  mano, kad sprendimus priimančios institucijos turėtų turėti galimybę priimti sprendimus dėl identiško veikimo ir identiškas savybes turinčių medžiagų grupavimo, jei yra pakankamai informacijos, o neturint pakankamai informacijos gali būt naudinga sugrupuoti medžiagas struktūrinio panašumo pagrindu, pvz., siekiant nustatyti tolesnių bandymų prioritetus, siekiant kuo greičiau veiksmingai apsaugoti visuomenę nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikio ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių; laikosi nuomonės, kad panašios cheminės sudėties medžiagas reikėtų skirstyti į grupes, jei gamintojas ar importuotojas negali įrodyti atitinkamoms sprendimą priimančioms institucijoms, kad cheminė medžiaga saugi; pažymi, kad tokiais atvejais šios institucijos gali panaudoti informaciją apie panašios cheminės sudėties medžiagas siekiant papildyti duomenis apie institucijos tuo metu svarstomą cheminę medžiagą, kad būtų galima padaryti išvadas apie reikiamus tolesnius veiksmus;

17.  ragina Komisiją persvarstyti savo ES strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, siekiant šioje strategijoje užtikrinti veiksmingą žmonių sveikatos apsaugą kartu atsižvelgiant į atsargumo principą, imtis prevencinių veiksmų, kad prireikus būtų sumažintas endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis žmonėms;

18.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vartotojų poreikiui jiems suprantama kalba ir tinkama forma gauti patikimą informaciją apie endokrininę sistemą ardančių medžiagų grėsmes, poveikį bei galimybę apsisaugoti;

19.  ragina Komisiją pasiūlyti konkretų endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms taikytinų būsimų kriterijų ir pakeistų tyrimų reikalavimų taikymo tvarkaraštį atitinkamuose teisės aktuose, įskaitant pesticiduose ir biociduose naudojamų veikliųjų medžiagų patvirtinimo persvarstymą ir veiksmų planą, kuriame būtų pateikiami konkretūs veiksmai ir tikslai, skirti endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikiui mažinti;

20.  mano, kad derėtų nuolat atnaujinti hormoninę sistemą veikiančių medžiagų duomenų bazę, sukurtą įgyvendinant dabartinę strategiją;

21.  prašo Komisijos persvarstant 1999 m. Bendrijos strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų sistemingai atlikti visų susijusių galiojančių teisės aktų vertinimą, ir prireikus ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 1 d. iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus arba pateikti naujų teisės aktų pasiūlymus, įskaitant pavojingumo ir rizikos vertinimus, siekiant atitinkamai sumažinti hormoninę sistemą ardančių medžiagų poveikį žmonėms, ypač pažeidžiamoms grupėms, kaip antai besilaukiančioms moterims, kūdikiams, vaikams ir paaugliams;

22.  prašo Komisijos ateityje persvarstant ES strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatyti tikslią darbotvarkę, kurioje būtų nurodyti šie tarpiniai etapai:

23.  mano, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos REACH reglamente turėtų būti priskiriamos prie labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų arba joms reikėtų suteikti lygiavertį statusą kituose teisės aktuose;

24.  pabrėžia, kad, remiantis turimais moksliniais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo, kaip nustatyti ribines vertes, kurių neviršijus nedaroma jokio poveikio, taigi endokrininę sistemą ardančios medžiagos turėtų būti laikomos ribinės vertės neturinčiomis medžiagomis ir bet koks tokių medžiagų poveikis gali būti pavojingas, nebent gamintojas gali pateikti mokslinių įrodymų, kad galima nustatyti jų poveikio atsiradimo ribines vertes, atsižvelgiant į padidėjusį jautrumą kritiniais vystymosi laikotarpiais ir į mišinių poveikį;

25.  ragina Komisiją remti tikslinių mokslinių tyrimų dėl medžiagų, galinčių kenkti endokrininei sistemai, projektus, ir ypatingą dėmesį skirti neigiamam poveikiui, daromam vartojant nedideles dozes arba patiriant bendrą poveikį, įskaitant naujų tyrimo ir analizės metodų kūrimą, taip pat teikti paramą naujoms esminėms permainoms, grindžiamoms toksiškų medžiagų patekimo būdais ir (arba) būdais, kuriais daromi neigiami padariniai; ragina Komisiją į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios programos prioritetus įtraukti endokrininę sistemą ardančias medžiagas, jų sudėtinį poveikį ir susijusias temas;

26.  ragina Komisiją parengti in vitro ir in silico metodus, siekiant kuo labiau sumažinti endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms tikrinti skirtų bandymų su gyvūnais skaičių;

27.  ragina Komisiją reikalauti, kad visi iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų visus dabartinius ir būsimus ES teisės aktus, susijusius su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis;

28.  ragina Komisiją visus suinteresuotuosius subjektus įtraukti į bendradarbiavimo veiklą, kuria siekiama priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus, siekiant pagerinti žmonių sveikatos apsaugą nuo hormonų sistemą ardančių medžiagų ir rengti informavimo kampanijas;

29.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti endokrininę sistemą ardančių medžiagų mokslinių tyrimų centrą, kuriame būtų atliekami ES lygmens endokrininę sistemą ardančių medžiagų moksliniai tyrimai ir koordinuojamos su šiomis medžiagomis susijusios žinios;

30.  ragina Komisiją užtikrinti, kad žinomų, tikėtinų ir galimų endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijai būtų horizontaliai taikomi visiems susijusiems galiojantiems ir būsimiems teisės aktams siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį;

31.  pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje nagrinėjamas tik visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimas, tačiau vienodai svarbu imtis ryžtingų veiksmų laukinei gyvūnijai ir aplinkai apsaugoti nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų;

32.  primygtinai ragina Komisiją skatinti ir finansuoti visuomenės informavimo programas, susijusias su endokrininę sistemą ardančių medžiagų keliamu pavojumi sveikatai, siekiant sudaryti sąlygas vartotojams, žinantiems visus faktus, pritaikyti savo elgesį ir gyvenseną. Šiose informavimo programose daugiausia dėmesio visų pirma reikėtų skirti pažeidžiamiausioms grupėms (besilaukiančioms moterims ir vaikams), kad laiku būtų galima imtis atsargumo priemonių;

33.  ragina valstybes nares tobulinti sveikatos priežiūros specialistams skirtas mokymo programas šioje srityje;

34.  palankiai vertina tai, kad endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos įtrauktos į besiformuojančių politikos klausimų, sprendžiamų taikant Strateginį požiūrį į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM), sąrašą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti šią SAICM veiklą ir visuose susijusiuose forumuose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ar vykdant Jungtinių Tautų aplinkos programą, skatinti aktyviai vykdyti politiką, kuria būtų siekiama sumažinti endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikį žmonėms ir aplinkai;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. (2) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (3) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (4) OL L 167, 2012 6 27, p. 1. (5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (6) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (7) OL L 342, 2009 12 22, p. 59. (8) OL C 341, 1998 11 9, p. 37. (9) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 95. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0147. (11) Apibrėžtis paimta iš 2002 m. PSO IPCS ataskaitos: „Endokrininę sistemą ardanti medžiaga – tai išorės medžiaga ar mišinys, kuri(s) keičia endokrininės sistemos funkciją (-as) ir dėl to sveikame organizme, jo palikuoniuose ar populiacijose (populiacijų pogrupiuose) sukelia neigiamų padarinių sveikatai“. Endokrininę sistemą galinti ardyti medžiaga – tai „išorės medžiaga ar derinys, turintis (-i) savybių, kurios sveikame organizme, jo palikuoniuose ar populiacijose (populiacijų pogrupiuose) galėtų ardyti endokrininę sistemą“. (http://www.who.int/ipcs/publications/en/ch1.pdf)

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl migrantų integracijos, jos poveikio darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų (2012/2131(INI))

P7_TA(2013)0092 A7-0040/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 15, 18, 20, 21 ir 34 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektai“ (COM(2012)0153),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“ (COM(2011)0743),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė“ (COM(2011)0455),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė“ (SOC/427),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Regionų komiteto nuomonę „Naujoji Europos integracijos darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto savo iniciatyva parengtą nuomonę dėl verslininkų migrantų indėlio į ES ekonomiką(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) atliktą tyrimą „Etninio verslumo skatinimas Europos miestuose“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 20 d. priimtą 2012 m. bendrą užimtumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 5 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2009 m. pasiektų rezultatų ir jo naudojimo kokybinių bei kiekybinių aspektų (COM(2011)0847),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 9–10 d. Briuselyje priimtą apibendrinamąją ataskaitą „6-asis Europos integracijos forumas. Kilmės šalių dalyvavimas integracijos procese“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Europos Parlamento tyrimą „Migrantų integracija ir jos poveikis darbo rinkai“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Europos Parlamento tyrimą „EMT apibendrinamoji ataskaita. Darbo paklausos tenkinimas naudojant migraciją“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ir instituto „Gallup“ atliktą tyrimą „Instituto “Gallup„ pasaulinis visuomenės nuomonės tyrimas. Įvairūs globalios migracijos aspektai“ (angl. Gallup World Poll: The Many Faces of Global Migration),

–  atsižvelgdamas į Eurofound leidinius, įskaitant ataskaitą „Gyvenimo kokybė skirtingų etninių grupių rajonuose“ (2011), ataskaitą „Užsienio kilmės piliečių darbo sąlygos“ (2011) ir ataskaitą „Migrantų darbuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygos“ (2007),

–  atsižvelgdamas į Europos miestų tinklo vietinei migrantų integracijos politikai skatinti (CLIP), kurį sukūrė Eurofound kartu su Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresu ir Štutgarto miestu, atliktus tyrimus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 4 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas pavadinimu „Integracija – vystymosi ir socialinės sanglaudos varomoji jėga“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl darbuotojų imigrantų integracijos (SOC/364),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl integracijos ir socialinės darbotvarkės (SOC/362),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d. patvirtintą Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva)(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.(8),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 16 d. Komisijos komunikatą dėl apykaitinės migracijos ir Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių judumo partnerysčių (COM(2007)0248),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl imigrantų integracijos Europos Sąjungoje strategijos ir priemonių(9),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos(10),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos komunikatą „Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ (COM(2005)0389),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Hagos programa: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams. Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje“ (COM(2005) 0184),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl Europos Sąjungos imigrantų integravimo politikos bendrų pagrindinių principų nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 15–16 d. patvirtintą Tamperės programą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(11),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(12),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išplečiamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 30 d. Komisijos pasiūlymus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (COM(2012)0156, COM(2012)0157, COM(2012)0158 ir COM(2012)0152),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimus bylose C–214/94, C–112/75, C–110/73, C–247/96, C–300/84, C–237/83, C–60/93 ir C–485/07,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 48, 78, 79 ir 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0040/2013),

A.  kadangi darbingo amžiaus Europos gyventojų skaičius mažėja nuo 2012 m. ir per kitus dešimt metų sumažės apie 14 mln. žmonių, jeigu neatvyks imigrantų; kadangi šie rodikliai labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse;

B.  kadangi 2011 m. 27 ES valstybėse narėse gyveno 48,9 mln. žmonių, kurie buvo gimę užsienyje (9,7 proc. visų ES gyventojų): 16,5 mln. žmonių, atvykusių iš kitų ES valstybių narių, (3,3 proc.) ir 32,4 mln. – iš ES nepriklausančių šalių (6,4 proc.);

C.  kadangi, nepaisant apie 10 proc. (23,8 mln. žmonių) siekiančio nedarbo lygio Europos Sąjungoje, jau dabar jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o per kitus metus jis tik didės, be to, manoma, kad, pvz., 2015 m. trūks 380–700 tūkst. informacinių technologijų specialistų; kadangi su šiuo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu turi būti kovojama gerinant švietimą, tolesnį mokymą, lavinant įgūdžius bei sudarant geresnes karjeros galimybes valstybių narių ir įmonių pastangomis, taip pat identifikuojant naujas tikslines grupes ir sudarant geresnes ir lygias galimybes mokytis aukštosiose mokyklose ES piliečiams;

D.  kadangi Eurobarometro apklausos atskleidžia, kad 70 proc. ES piliečių mano, jog imigrantai yra būtini Europos ekonomikai; kadangi užsienyje gimusių piliečių, atvykusių iš 27 ES valstybėms narėms nepriklausančių šalių, skaičius apytiksliai siekia 32 mln., o tai sudaro 6,5 proc. bendro gyventojų skaičiaus;

E.  kadangi trečiųjų šalių 20–64 metų amžiaus piliečių užimtumo lygis yra vidutiniškai 10 proc. mažesnis už atitinkamą ES piliečių lygį, be to, daug migrantų dirba mažesnės kvalifikacijos, negu jų turima, reikalaujančius darbus arba dirba be garantijų, o tai yra reiškinys, su kuriuo kovoti galima išplečiant visuotinai privalomų kolektyvinių sutarčių taikymo sritį; kadangi kvalifikuotų darbuotojų poreikis didėja ir didės sparčiau negu žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, tačiau vidutinis trečiųjų šalių piliečių išsilavinimo lygis yra žemesnis už ES piliečių išsilavinimo lygį, ir rizika, kad migrantų kilmės jaunimas paliks švietimo ir mokymo įstaigas neįgiję vidurinio išsilavinimo, yra didesnė;

F.  kadangi ES gali tikėtis, kad nuolat atvyks migrantai, tačiau ji turi konkuruoti visame pasaulyje dėl protingiausių darbuotojų, siekdama pritraukti ir išlaikyti talentingiausius; kadangi demografiniai pokyčiai ir didėjanti pasaulinė konkurencija reiškia, kad ES reikia spręsti klausimus, galinčius pristabdyti tokią migraciją, ir skatinti socialines inovacijas;

G.  kadangi į įvairiapusiškas, atviras ir tolerantiškas visuomenes labiau pritraukiami kvalifikuoti darbuotojai, turintys žmogiškųjų ir kūrybinių gebėjimų, kurie reikalingi žinių ekonomikai stiprinti, ir dėl to Europos patrauklumą taip pat lemia aktyvus požiūris į užimtumą, lygių užimtumo galimybių suteikimas, tikros integracijos perspektyvos, lygios galimybės ir nediskriminavimas darbo ir švietimo sektoriuose, sėkmingas iš migrantų šeimų kilusių studentų lygybė ir sėkmė švietimo ir profesinio mokymo srityje „atvykėliams palankios kultūros“ kontekste ir administracinių kliūčių šalinimas;

H.  kadangi lyčių stereotipai giliau įsišakniję imigrantų bendruomenėse ir migrantės dažniau tampa įvairaus pobūdžio smurto prieš moteris aukomis, ypač priverstinių santuokų, moters lytinių organų žalojimo, vadinamųjų garbės nusikaltimų, netinkamo asmenų, su kuriais jos palaiko artimus santykius, elgesio, seksualinio priekabiavimo darbo vietoje ir netgi prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo atvejais;

I.  kadangi 2011 m. pasaulinio visuomenės nuomonės tyrimo „Gallup World Poll 2011“ rezultatai atskleidžia, kad visame pasaulyje dvigubai daugiau migrantų nurodo, jog mieliau išvyktų iš savo šalies laikinam darbui užsienyje, nei visam laikui emigruotų į kitą šalį;

J.  kadangi užimtumas yra pagrindinis veiksnys siekiant sėkmingos integracijos, o ES integracijos principais pabrėžiama, kad kokybiškas, tvarus ir apmokamas darbas arba savarankiškas darbas yra esminiai integracijos proceso elementai ir esminė sąlyga imigrantų dalyvavimui, jų indėliui į priimančiąją visuomenę, taip pat siekiant, kad šis įnašas būtų aiškiai matomas;

K.  kadangi manoma, kad Europos Sąjungoje pažeisdami teisės aktus gyvena ir dirba 1,9–3,8 mln. imigrantų;

L.  kadangi nuo 2000 m. apie ketvirtadalį naujų darbo vietų buvo sukurta padedant imigrantams; kadangi migrantai vis dažniau į darbo rinką integruojasi užsiimdami savarankiška veikla, tačiau dėl to dažniau patiria ir ekonominių sunkumų; kadangi migrantai verslininkai ir tautinių mažumų įmonės vaidina svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir gali tapti bendruomenės lyderiais ir jungiamąja grandimi su pasaulinėmis rinkomis, bei taip prisidėti prie sėkmingesnės integracijos; kadangi valstybės narės turi suteikti daugiau informacijos šioms grupėms ir apie jas, pvz., sukurdamos pagal vieno langelio principą veikiančią, karjeros siekiantiems verslininkams skirtą svetainę, suteiksiančią informacijos apie galimybes ir sunkumus Europos Sąjungos ir valstybių narių teikiamų subsidijų srityje, taip pat apie organizacijas ir įstaigas, kurios teikia pagalbą savarankiško darbo srityje;

M.  kadangi iš migrantų šeimų kilusiems moksleiviams dar švietimo sistemoje sudaromos nepalankios sąlygos, todėl jie dažnai nebaigia studijų mokymo įstaigose;

N.  kadangi biurokratinės kliūtys, nepakankamas kvalifikacijų pripažinimas ir galimybių tobulinti įgūdžius trūkumas lemia tai, kad gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis (angl. skills mismatch) ir dėl to atsirandantis „protų švaistymas“ tarp imigrantų pasitaiko dažniau negu tarp tos valstybės piliečių;

O.  kadangi ekonomikos globalizacija vyksta kartu su socialine globalizacija, o tai, visų pirma, daro įtaką ES valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečių socialinės apsaugos išorės koordinavimui;

P.  kadangi užimtumo politika ir kaimynystės politika yra neatsiejamos siekiant geriau patenkinti darbo paklausą Europos darbo rinkoje;

Q.  kadangi kai kurioms valstybėms narėms gali būti neįmanoma su visomis trečiosiomis šalimis sudaryti dvišalius tarpusavio susitarimus dėl socialinės apsaugos, o ir juos sudarius atsirastų nenuosekli sistema, kai laikomasi skirtingo požiūrio į ES piliečius, todėl būtina imtis veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu;

R.  kadangi keletas Europos Komisijos generalinių direktoratų ir Europos išorės veiksmų tarnyba ES lygmeniu rūpinasi trečiųjų šalių piliečių integracija į darbo rinką ir integracija apskritai;

S.  kadangi nacionaliniu lygmeniu skirtinguose departamentuose, valdžios institucijose ir agentūrose gali būti laikomasi panašaus nenuoseklaus požiūrio, o vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios paprastų žmonių lygmeniu įgyvendinant integracijos strategijas;

T.  kadangi migrantės dažniau susiduria su nedarbo, mažo darbo užmokesčio ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemomis;

U.  kadangi moterys migrantės dažniau dirba tokiose srityse, kaip pagal kai kurių valstybių narių socialinės apsaugos sistemas nepripažįstamas neoficialios priežiūros sektorius, ir kadangi dėl šios priežasties išėjusios į pensiją jos neturi galimybės pasinaudoti pensijų sistema ir todėl būdamos vyresnio amžiaus patiria skurdą;

V.  kadangi didžioji dalis ES studijuojančių trečiųjų šalių studentų baigę studijas nedirba ES;

W.  kadangi migrantų kilmės asmenys daug dažniau susiduria su mažesnių pasiekimų mokykloje problema, socialine atskirtimi ir tokiomis problemomis, kaip darbo jėgos aktyvumo lygis, rasizmas, ksenofobija ir diskriminacija, o visi šie veiksniai trukdo šiems asmenims integruotis į darbo rinką;

1.  pabrėžia, kad norint integruotis į darbo rinką ir visuomenę turi stengtis abi šalys, ypač kalbant, viena vertus, apie kalbos mokymąsi, teisinės, politinės ir socialinės sistemos, papročių ir tradicijų suvokimą ir pagarbą jiems, taip pat bendruomeniškumą priimančiojoje šalyje; kita vertus, apie įtraukios visuomenės kūrimą ir galimybių patekti į darbo rinką sudarymą, taip pat naudojimąsi institucijų, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros paslaugomis, galimybę gauti prekių, paslaugų ir būstą lygiomis teisėmis kaip ir šalies piliečiai ir dalyvauti demokratiniame procese; atitinkamai pabrėžia, kad ypatinga socialinė atsakomybė tenka švietimo, religinėms ir socialinėms įstaigoms, bendruomenės ir migrantų organizacijoms, sporto ir kultūros asociacijoms, ginkluotosioms pajėgoms, socialiniams partneriams, ypač profsąjungoms, įmonėms ir įdarbinimo agentūroms, primindamas, kad kiekvienas iš minėtų subjektų turi skirtingų privlaumų integracijos procese;

2.  mano, kad bendram įsipareigojimui siekti integracijos visuomenė pritars tik tuo atveju, jeigu jis bus sėkmingai įtrauktas į kitas politikos sritis ir jeigu valstybės narės aktyviai ir atvirai šiuo klausimu diskutuos su visuomene ir pasiūlys patikimus būdus dabartinėms problemoms spręsti;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad integracija yra nuolatinis dviejų krypčių procesas, kurį vykdant būtina, kad jame dalyvautų ir ES nepriklausančių šalių piliečiai, ir priimančiosios valstybės visuomenė; palankiai vertina daugelį migrantų, prieglobsčio ieškotojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracijos gerosios praktikos pavyzdžių visoje ES, daugiausia parodytų vietos valdžios institucijoms, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant integracijos uždavinius, vykdant projektus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingiausiai integracija vietos bendruomenėse, todėl reikia ES paramos kuriant vietos ir regioninių valdžios institucijų integracijos tinklą, kurio veikloje dalyvautų visos pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios arčiausiai piliečių esančiu lygmeniu, pagal principą „iš apačios į viršų“ ir, jei įmanoma, sektų pavyzdžiais, kurie buvo parodyti vykdant projektus CLIP(15), ERLAIM(16), ROUTES, City2City, INTI-EUROCITIES; pabrėžia, kad šiuo aspektu miestų ir miestelių vaidmuo labai svarbus ir juos reikia ypač remti;

5.  ragina valstybes nares ryžtingai kovoti su trečiųjų šalių ir kitų ES piliečių diskriminacija, visų pirma oficialiąja ir buitine, ieškant darbo ir darbo vietoje; mano, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų prieš diskriminaciją ir rasizmą dėl ekonomikos ir finansų krizės, o kartu dėl didėjančio nedarbo lygio; pabrėžia, kad pagal teisės aktus iš darbdavių reikalaujama su visais darbuotojais elgtis vienodai ir jų nediskriminuoti dėl religijos, lyties, etninės grupės ar pilietybės, tokiu būdu skatinant pagrindines teises, kadangi nediskriminavimas ir lygios galimybės – esminė integracijos proceso dalis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad priimančiosiose šalyse migrantams mokamas darbo užmokestis ir jų teisės atitiktų kolektyvinių sutarčių nuostatas; ragina valstybes nares stebėti efektyvų taisyklių laikymąsi siekiant užkirsti kelią darbo užmokesčio ir socialiniam dempingu, patvirtinti bendras gaires diskriminacijos problemai darbe spręsti ir priimti priemones, kurios padėtų sušvelninti galimą neigiamą teisėkūros sistemos poveikį migrantų gyvenimui ir remti aktyvios politikos taikymą, kuri prisidėtų prie spartesnio ekonomikos augimo ir mažintų nelygybę ir pajamų skirtumus;

6.  ragina valstybes nares geriau derinti migracijos politikos klausimus atsižvelgiant į darbo jėgos aspektus, siekiant spręsti darbo jėgos trūkumo klausimus ir skatinti vidaus gamybą;

7.  ragina Komisiją teikiant pasirengimo narystei paramą toliau stiprinti ir atidžiau stebėti padarytą pažangą – šalių kandidačių pastangas siekiant gerinti romų socialinę ir ekonominę romų įtrauktį daugiau dėmesio skiriant romų tautybės moterų ir mergaičių padėčiai;

8.  mano, kad valstybių narių integracijos politika ir priemonės turi būti labiau diferencijuotos, geriau pritaikytos prie poreikių ir kokybiškesnės, ypač reikia išskirti įvairius poreikius, pvz., aukštą kvalifikaciją turinčių asmenų poreikius atskirti nuo asmenų, kurių kvalifikacija žema, ES piliečių – nuo trečiųjų šalių piliečių, darbo pasiūlymą turinčius migrantus – nuo migrantų, kurie darbo pasiūlymo neturi, taip pat atsižvelgti į kalbos mokėjimą ir šeimos ryšius priimančiojoje šalyje, kad būtų atsižvelgta į visų migrantų poreikius; primena, kad dalyvavimas priklauso nuo tokių priemonių pasiūlos ir prieinamumo, taip pat nuo teisės būti lydimam šeimos narių ir ilgalaikių partnerių teisės į darbą;

9.  primena, kad beveik pusė ES migrantų yra moterys, ir kad siekiant veiksmingos integracijos ypač svarbu moterims suteikti nepriklausomą migracijos statusą, o sutuoktiniams – teisę dirbti;

10.  ragina vietos, valstybių ir Europos lygmeniu laikytis visa aprėpiančio lyčių aspekto integravimo požiūrio; todėl ragina, sprendžiant su integracija susijusius klausimus, integracijos principą įtraukti į visas politikos, teisėkūros ir finansų priemones; taip pat ragina valstybes nares įpareigoti Nacionalinius integracijos informacijos centrus pranešti apie šioje srityje pasiektą pažangą; ragina Komisiją papildomai sudaryti tarpžinybinę integracijos reikalų darbo grupę, kuri nagrinėtų integracijos, (darbo jėgos) migracijos ir integracijos į darbo rinką klausimus ir kurios veikloje dalyvautų visų už šias sritis atsakingų generalinių direktoratų, Europos išorės veiksmų tarnybos ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai;

11.  palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas Europos integracijos forumas, kuris yra pilietinės visuomenės platforma diskusijoms apie su migracijos klausimais susijusius prioritetus ir problemas; palankiai vertintų tvirtesnius šio forumo ir vykstančių politinių bei teisėkūros procesų ES lygmeniu ryšius;

12.  mano, kad sėkminga integracija apima ir dalyvavimą politinių sprendimų priėmimo procese ir kad visų pirma turėtų būti skatinamas migrantų dalyvavimas visuomenės gyvenime; todėl siūlo plėsti asmenų, turinčių migranto praeitį, galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime ir bendro politinių sprendimų priėmimo procese, taip pat juos skatinti naudotis šiomis galimybėmis;

13.  primena, kad migrantų balsavimo teisės, ypač vietos lygmeniu, labai svarbios, nes jos yra svarbi integracijos ir aktyvios pilietybės skatinimo priemonė; yra susirūpinęs tuo, kad mažumos nepakankamai atstovaujamos politikoje visais valdymo lygmenimis, įskaitant valstybių narių ir Europos Parlamento lygmenį;

14.  pabrėžia, jog svarbu pripažinti, kad tautinė tapatybė neturi būti menkinama dėl stiprios kultūrinės tapatybės ir kad tautinė tapatybė turi būti pakankamai atvira ir lanksti, kad apimtų ir integruotų konkrečias skirtingos kultūrinės kilmės ir požiūrių piliečių, kurie sudaro pliuralistinę valstybę, ypatybes;

15.  pabrėžia, kad kilmės šalys yra atsakingos už integracijos į darbo rinką skatinimą, rengdamos kalbos ir kitus parengiamuosius kursus prieinamomis kainomis, užtikrindamos informacijos teikimą, prižiūrėdamos, kad įdarbinimo agentūros atsakingai vykdytų savo veiklą, ir palaikydamos ryšius su diaspora ir (arba) atitinkamais jų ambasados skyriais priimančiosiose valstybėse; ragina kilmės šalis toliau plėtoti tokias programas;

16.  ragina imtis veiksmų, kad priimančiųjų šalių kalbų mokymosi ir integracijos programos, neatsižvelgiant į kultūrą, kuriai imigrantas priklauso, jo kvalifikaciją ir profesinę sritį, kurioje jis dirba, atspindėtų Europos demokratijos istoriją, kultūrą, vertybes ir principus, teisės viršenybę, pabrėždamos Europos atminties svarbą, teises ir principus pagal ES pagrindinių teisių chartiją kartu kovojant su įsisenėjusiais lyčių stereotipais;

17.  nurodo vis didėjantį vaidmenį, kurį atlieka moterys migrantės integracijos procese, nes jos ne tik turi didelį potencialą įsitraukti į darbo rinką, bet ir dažnai atlieka svarbų vaidmenį auklėjant vaikus ir perteikiant jiems normas ir vertybes, bet ir dėl to, kad jos dažniausiai nukenčia nuo diskriminacijos ir prievartos; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai sustiprinti teisines ir socialines moterų pozicijas, siekiant daugelyje politikos sričių užkirsti kelią diskriminacijai ir išnaudoti moterų galimybes prisidėti ypač prie ekonominio ir socialinio vystymosi;

18.  ragina valstybes nares kurti švietimo ir ryšių programas siekiant informuoti moteris apie jų teises ir pareigas, taip pat teikti moterims daugiakalbes konsultavimo paslaugas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares: glaudžiai bendradarbiauti su tinklais ir nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), kurie sprendžia su moterimis migrantėmis susijusius klausimus, siekiant kurti politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į opius lyčių klausimus, ir integruoti lyčių lygybės sampratą siekiant apsaugoti moterų migrančių žmogaus teises; suteikti lygias galimybes užimtumo ir patekimo į darbo rinką srityse, kartu užtikrinant lygias teises; kovoti su visų rūšių smurtu, išnaudojimu darbe ir seksualiniu išnaudojimu, lytinių organų žalojimu, nesąžininga veikla, pagrobimais, vergove, priverstinėmis santuokomis ir prekyba moterimis bei užtikrinti prevenciją šiose srityse;

20.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu taip pat reikėtų rengti tikslinį profesinį mokymą ir tęstinį mokymą valstybėse narėse ir įmonėse; šiuo tikslu siūlo išplėsti ES visą gyvenimą trunkančio mokymosi judumo programos tarptautinius aspektus; be to, primena, kad migrantų darbuotojų vaikų blogų mokymosi rezultatų ir didelio mokyklos nebaigusių vaikų skaičiaus problemas reikėtų spręsti užtikrinant nepilnamečių teisę į švietimą, pasitelkiant tokias priemones kaip finansavimą, stipendijas, tolesnio mokymosi galimybes ir kuo daugiau kalbų skleidžiant informaciją apie valstybių narių švietimo sistemą ir su tuo susijusias teises bei pareigas; primena kai kuriose valstybėse narėse sėkmingai veikiančią dualinio švietimo ir dualinio profesinio mokymo sistemą, pagal kurią jauniems migrantams padedama patekti į darbo rinką ir mažinamas jaunimo nedarbo lygis; mano, kad reikia būtinai užtikrinti, kad švietimo srities darbuotojai būtų mokomi valdyti įvairovę, ir apsvarstyti migrantų įdarbinimo valstybės tarnyboje, visų pirma mokytojais, būdus; ragina valstybes nares skatinti tautinėms mažumoms priklausančius verslininkus valstybėse narėse ir pripažįsta svarbų jų vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant integraciją bei bendruomenės lyderystę;

21.  ragina valstybes nares studentus iš užsienio informuoti apie galimybes baigus studijas įsidarbinti ir jiems sudaryti geresnes galimybes patekti į atitinkamą darbo rinką, primindamas, kad žmonės, kurie gyveno ir baigė studijas priimančiojoje šalyje bei išmoko tos valstybės kalbą, gali būti laikomi jau integravusiais; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungai ir ekonomiškai nenaudinga švaistyti aukštųjų mokyklų absolventams parengti išleistas investicijas, nes jie negali dirbti ES; todėl ragina valstybes nares geriau įvertinti darbo jėgos paklausą Europos darbo rinkose ir sudaryti sąžiningas galimybes konkuruoti dėl darbo darbuotojams migrantams, kurie baigė studijas ES valstybės narės teritorijoje;

22.  primena, kad ES kaimyninės šalys – vienas iš pagrindinių darbo ieškančių asmenų Europos rinkoje šaltinių, ir tai tikras turtas Europos darbo rinkos plėtros požiūriu, o švietimo programų, istorinių aplinkybių ir kalbos panašumai yra pagrįsti pranašumai juos integruojant;

23.  ragina Komisiją sukurti ir įdiegti bendrą skaidriais kriterijais pagrįstą Europos taškų sistemą, atitinkančią Europos kvalifikacijų sandaros kreditų kaupimo ir perkėlimo metodą, kurioje valstybės narės galėtų dalyvauti savanoriškai; pažymi, kad tokia sistema turėtų būti pritaikyta prie darbo rinkos sąlygų, siekiant suteikti geresnes galimybes pritraukti skubiai ieškomus kvalifikuotus darbuotojus;

24.  pabrėžia, kad iš ES ir trečiųjų šalių samdomai kvalifikuotai darbo jėgai turi būti taikomas vienodų darbo sąlygų ir vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas;

25.  ragina Komisiją, svarstant galimybę sukurti minėtą taškų sistemą, taip pat apsvarstyti galimybę sukurti tarptautinę platformą EURES portale, kurioje būtų pateikiami standartiniai darbo vietų ir gebėjimų profiliai, turint mintyje Europos kvalifikacijų sandaros metodą, pagal kurį gali būti kaupiami ir perkeliami kreditai, siekiant palengvinti darbo ieškančių migrantų įdarbinimą ir jų įgūdžių bei kvalifikacijos palyginimą;

26.  pabrėžia, kad dalyvaudamos minėtoje Europos kvalifikacijų sandaros kreditų kaupimo ir perkėlimo metodu grindžiamoje sistemoje, valstybės narės taptų patrauklesnės kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tai būtų supaprastinimas;

27.  pabrėžia pagal poreikius pritaikytos, integracijos priemonių lydimos kvalifikuotų darbuotojų migracijos svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su savo regionais ir savivaldybėmis sukurti ir įdiegti Europos lygmeniu bendrą koordinavimo sistemą, padedančią nustatyti darbo jėgos poreikį ir koordinuoti ją, taip siekiant veiksmingiau valdyti darbo jėgos migraciją; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti Europos dialogo dėl darbo jėgos migracijos valdymo platformą, taip pat atlikti nuolatinį sisteminį ilgalaikės ES darbo rinkų pasiūlos ir paklausos vertinimą iki 2020 m., suskirstytą pagal sektorius, profesijas, kvalifikacijos lygį ir valstybes nares; pažymi, kad tokiame plane taip pat turėtų būti aiškiai nustatytas darbo jėgos trūkumas ES trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais;

28.  rekomenduoja į tokią sistemą įtraukti bent vieną sąrašą su profesijomis, kurių specialistų trūksta, ir sistemoje sudaryti galimybę analizuoti poreikį pagal darbdavių pateikiamus duomenis;

29.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į Bendrijos pirmenybės principo ir kartu nepaisant to, kad nuolat trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ir dėl to, kad tokių darbuotojų nuolat trūksta, skatinti judumą ES viduje ir tokiu būdu sudaryti ES piliečiams iš kitų valstybių narių palankesnes įdarbinimo, užimtumo ir integracijos sąlygas; ragina valstybes nares parengti priemones ir mechanizmus, kurie leistų užpildyti trūkumą darbo rinkoje pasinaudojant ES vidaus judumu, ir investuoti ES migrantų, kurių darbo paieškos buvo nesėkmingos ir todėl jie grįžo į savo kilmės šalį, reintegracijos paslaugas;

30.  pabrėžia, kad nereikėtų piktnaudžiauti migracijos dėl darbo tema siekiant gąsdinti visuomenę; pažymi, kad išankstinės nuostatos, atsiradusios dėl prietarų ir pasipiktinimo, kenkia solidarumui, kuris yra visuomenės pagrindas, ir kad dėl šių priežasčių reikėtų duoti griežtą atkirtį šią temą išnaudojantiems populistams;

31.  primena svarbų žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę apie imigraciją ir integraciją ir ragina, kad laikantis atsakingos žurnalistikos reikalavimų būtų skatinama tarpusavio pagarba ir panašumų bei skirtumų supratimas;

32.  mano, kad migrantams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams reikėtų sudaryti geresnes galimybes patekti į darbo rinką be sunkumų ir greitai bei nebrangiai gauti jų diplomų, kvalifikacijos ir kompetencijos, įgyjamos formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, įvertinimą, o prireikus pripažinimą ir patvirtinimą; ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kokiu būdu galėtų būti sukurtas profesinių trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo mechanizmas, įskaitant veiksmingą gebėjimų vertinimą, kai asmuo neturi dokumentų; primena, kad šiuo tikslu svarbu remti kompetencijų, kvalifikacijos ir įgūdžių skaidrumą šalyse partnerėse;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad į darbo rinką nukreipta imigracija, užtikrindama gerą kvalifikaciją turinčius darbuotojus ir suteikdama konkurencinį pranašumą dėl kultūrų įvairovės (kalbų mokėjimo, patirties užsienyje, judumo ir kt.), gali turėti teigiamų pasekmių valstybių narių socialinėms sistemoms;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, ypatingą dėmesį skiriant kovai su vaikų darbu, kad vietoj jo būtų kuriamos darbo vietos suaugusiesiems, o vaikams suteikiamos tinkamos išsilavinimo galimybės;

35.  pritaria neribotos profesinių sąjungų teisės burtis į asociacijas ir teisės į kolektyvines derybas užtikrinimui be išimčių, kad būtų įgyvendinamos, gerinamos ir ginamos deramos darbo sąlygos;

36.  ragina migrantus, vos tik jiems atvykus į valstybę, rengti tos valstybės darbo rinkai; todėl atkreipia dėmesį į gerąją integracijos į darbo rinką patirtį, pvz., mentorių paskyrimą migrantams, vadinamuosius integracijos vedlius, migrantų pagalbą migrantams, profesinius kalbos kursus, taip pat migrantų mokyklinio amžiaus vaikų skatinimą ir pagalbą jiems, taip pat paramą kvalifikuotiems iš migrantų šeimų kilusiems asmenims steigiant įmones;

37.  pabrėžia, kad priimančiosios šalies kalbos mokėjimas yra sėkmės pagrindas į paslaugas orientuotoje Europos darbo rinkoje; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės turi pasirūpinti pakankama kalbų mokymosi pasiūla, kad kalbos kliūtys nebebūtų kliūtis profesinėje veikloje, ir palankiai vertina pačių įmonių iniciatyvą šioje srityje;

38.  todėl ragina valstybes nares migrantus geriau informuoti apie galimybes ir problemas, europines ir nacionalines paramos lėšas bei pagalbos organizacijas ir pagalbos tarnybas savisamdos srityje;

39.  siūlo Komisijai 2016 m. paskelbti Europos integracijos metais, tačiau ragina ypatingą dėmesį skirti „integracijai per darbą“, taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad šiais integracijos metais būtų priimti konkretūs teisėkūros aktų tekstai ir nustatyti lyginamieji standartai valstybėms narėms;

40.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir tobulinti ją skatinant įvairovę darbo vietoje, pvz., konsultuojamojo ugdymo, paramos naujai įsteigtoms įmonėms, integracijos programų, subsidijuojamo darbo, tikslinių grupių, įvairovės skatinimo planų, individualaus koordinavimo, kalbos ir įgūdžių mokymo, kovos su diskriminacija kampanijų srityse;

41.  pastebi, kad daugelyje valstybių narių dedama nepakankamai pastangų integruojant migrantus ir kad todėl valdžios institucijos dar turi dėti tikslinių pastangų; mano, jog ši problema taip pat susijusi su klaidinga nuostata, kad migrantai pirmiausiai kelia pavojų saugumui, o teigiamoms galimybėms skiriama nepakankamai dėmesio; taigi mano, kad dažnai kilmės šalyje įgyta kvalifikacija nepripažįstama taip, kaip ji turėtų būti pripažinta;

42.  pripažįsta apykaitinės (darbo) migracijos galimybes sudaryti visoms trims šalims naudingą padėtį, kai naudą gauna migrantas, priimančioji ir kilmės valstybės, todėl ragina valstybes nares sudaryti sąlygas tokios formos imigracijai ir emigracijai ir ją skatinti;

43.  pabrėžia, kad vykstant apykaitinės migracijos procesui reikia pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas žmogui ir užtikrinimui, kad savo įgytas žinias ir gebėjimus jis galėtų panaudoti grįžęs;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis apykaitinės migracijos srityje ir pradėti su jomis derybas bei įtraukti jas į sutartis, ypač į komunikatą „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“ ir juo remiantis pradėtus migracijos ir judumo dialogus bei judumo partnerystes;

45.  pripažįsta, kad alternatyvi sistema galėtų būti ES ir trečiųjų šalių bendrų darbotvarkių migracijos ir judumo klausimais sudarymas, jei viena iš šalių nėra pasirengusi prisiimti visų su partneryste judumo srityje susijusių įsipareigojimų, pabrėždamas, kad tai turėtų būti tik pereinamasis etapas;

46.  todėl ypač palankiai vertina suplanuotą specialiųjų migracijos ir judumo išteklių centrų (MJIC) įsteigimą šalyse partnerėse pagal partnerystės judumo srityje plėtojimo programas ir įgyvendinant bendrąsias darbotvarkes ir ragina šių centrų idėją taip pat pasiūlyti trečiosioms šalims;

47.  ragina skatinti kurti pažangias apykaitinės migracijos strategijas, kurioms įgyvendinti numatyti reikalingi ištekliai, suteiktos teisinės garantijos ir sudarytos sąlygos, siekiant sukurti saugias darbo vietas ir užkirsti kelią neteisėtai imigracijai;

48.  pažymi, kad norint užtikrinti sėkmingą tokio pobūdžio bendradarbiavimą reikia prisiimti ilgalaikį įsipareigojimą – ES turi išskirtinę galimybę tai padaryti naudodamasi savo finansinėmis priemonėmis, pvz., remdama grįžimo ir integracijos programas, susijusias su apykaitine migracija;

49.  pabrėžia būtinybę apykaitinės migracijos programas rengti lanksčiai ir atsižvelgti į EŽTK 8 straipsnį ir į direktyvas 2003/109/EB ir 2003/86/EB;

50.  pabrėžia, kad tokiu atveju, prieš atvykstant į priimančiąją valstybę, būtų naudingas kalbos ir įgūdžių mokymas, taip pat rengimas grįžimui, ir primena apie galimybę įsteigti vadinamuosius pasirengimo išvykimui biurus (angl. pre-departure desks) kilmės šalyje ir priimančiojoje valstybėje;

51.  turėdamas mintyje, kad migracija ir darbo rinkos politika turėtų būti neatsiejamos, ragina Komisiją šiame kontekste stiprinti darbo jėgos poreikio, apykaitinės migracijos, vystymosi politikos ir išorės politikos sąsajas ir teikti joms pirmenybę; palankiai vertina ligšiolinę finansinę ES paramą migracijos valdymui trečiosiose šalyse, pvz., Migration EU expertise II (MIEUX II), ir ragina finansuojant Europos projektus siekti kuo didesnės Europos socialinio fondo ir Prieglobsčio ir migracijos fondo sąveikos;

52.  teigiamai vertina esamas ES integracijos politikos kūrimo priemones, pavyzdžiui, nacionalinių kontaktinių centrų integracijos klausimais tinklą, Europos integracijos internetinį puslapį, Europos integracijos vadovą, Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai, Prieglobsčio ir migracijos fondą, ES imigracijos interneto svetainę ir Europos integracijos modulius;

53.  primena ES bendruosius pagrindinius integracijos principus (BPP); apgailestauja, kad šiuo metu valstybės narės neišnaudoja visų Europos integracijos fondo galimybių, ir primena, kad šio fondo tikslas – remti valstybių narių veiksmus įgyvendinant BPP;

54.  pabrėžia, kad būtina nustatyti valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių geriausios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos skatinti vykdant lyčių požiūriu teisingiausią imigracijos politiką;

55.  pabrėžia, kad būtina optimaliai pasinaudoti 2013-ųjų Europos piliečių metų teikiamomis galimybėmis siekiant daugiau dėmesio skirti moterų migrančių judumui ir visapusiškam dalyvavimui Europos visuomenės gyvenime;

56.  ragina valstybes nares vykdyti migrantams skirtas kampanijas siekiant kovoti su įsisenėjusiais lyčių stereotipais susijusiose bendruomenėse, gerinti moterų migrančių integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ekonomikoje, švietime ir darbo rinkoje ir kovoti su smurtu dėl lyties;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug galimų migrantų savo kilmės valstybėse priversti ilgai laukti konsulinėse valstybių narių tarnybose, todėl labai sudėtinga juos skubiai, patikimai ir sklandžiai įdarbinti kitoje šalyje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio galimybei išplėsti bendrą Europos Sąjungos konsulinę tarnybą ES delegacijose ir valstybių narių ambasadose;

58.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojams, ypač ES delegacijose dirbantiems darbuotojams, rengti mokymus visuotinio požiūrio į migraciją tema siekiant užtikrinti veiksmingą ES imigracijos politikos įtraukimą į jos išorės veiksmus;

59.  primygtinai ragina EIVT siekti aktyvesnio koordinavimo vaidmens, susijusio su migracijos politikos proceso išorės aspektu;

60.  primena pažangiai valdomų ES sienų svarbą, taip pat stebėsenos galimybę pasitelkiant biometrinius identifikatorius;,

61.  mano, kad įvažiavimas ir gyvenimas turi būti reglamentuojami pagal aiškias, teisingas ir nediskriminacines taisykles, kurios turi atitikti nacionalinio ir ES lygmens teisinės valstybės standartus; pabrėžia, kad įvažiavimo kriterijai turi būti lengvai suprantami ir ilgai galiojantys; pažymi, kad integracijos požiūriu teisė į ilgalaikį gyvenimą artimoje ateityje yra pagrindinė perspektyva; pabrėžia, kad kalbos mokėjimas yra svarbus, todėl turėtų būti skatinamas ir remiamas, tačiau neturėtų tapti atrankos ar sankcijų skyrimo kriterijumi;

62.  atsižvelgdamas į Direktyvą 2008/115/EB ir Direktyvą 2009/52/EB, pastebi, kad nelegalios darbo jėgos imigravimas gali būti mažinamas ne tik vykdant veiksmingą stebėseną, bet ir veiksmingai sudarant daugiau galimybių legaliai imigracijai;

63.  apgailestauja, kad neseniai kai kurių valstybių narių teisės aktai buvo pakeisti numatant, kad „teisė į pilietybę įgyjama gimstant“, nes dėl to ES padaugėjo atvejų, kai liekama be pilietybės;

64.  pabrėžia, kad šiuo metu susiduriama ir su legalia, ir nelegalia imigracija ir kad reikia bendros migracijos politikos teisinės sistemos siekiant apsaugoti migrantus ir galimas aukas, ypač moteris ir vaikus, kurie yra pažeidžiami dėl įvairių formų organizuoto nusikalstamumo, susijusio su migracija ir prekyba žmonėmis; taip pat pabrėžia, kad taikant bendrą teisinę bazę galėtų sumažėti nelegalios migracijos mastas;

65.  apgailestauja, kad daug moterų migrančių apgaunamos savo kilmės šalyse prižadant joms darbo sutartį išsivysčiusiose šalyse ir kad mafijos grupuotės ir prekybos žmonėmis tinklai kai kurias netgi pagrobia seksualinio išnaudojimo tikslais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su šia žiauria nežmoniška praktika;

66.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares sukurti teisinę sistemą, pagal kurią imigrantėms moterims būtų užtikrinta teisė turėti nuosavus pasus ir leidimus gyventi ir būtų sudaryta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, atsakingą už šių dokumentų atėmimą;

67.  pabrėžia, kad, nepaisant jų išsilavinimo ir profesinės patirties, dauguma moterų migrančių dirba namų ūkio paslaugų ir asmenų priežiūros srityse; apgailestauja, kad didžioji dauguma dirba nesudariusios sutarties, už labai mažą darbo užmokestį ir neužsitikrinusios jokių socialinių teisių;

68.  palankiai vertina TDO konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkyje dirbančių asmenų, kuri įsigalios 2013 m., ir ragina visas valstybes nares neatidėliojant ją ratifikuoti;

69.  palankiai vertina dabartinius ES sprendimus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo su Alžyru, Maroku, Tunisu, Kroatija, Makedonija ir Izraeliu, Juodkalnija, San Marinu, Albanija ir Turkija; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant spręsti socialinės apsaugos trečiųjų šalių piliečiams koordinavimo klausimą, visų pirma dėl teisių išsaugojimo išvykstant ar sugrįžtant į ES, ir papildyti ES migracijos politiką atitinkamomis priemonėmis, kuriomis siekiama spręsti migrantų įgyjamų socialinės apsaugos teisių klausimą;

70.  palankiai vertina Iberijos ir Amerikos šalių socialinės apsaugos konvenciją ir ragina sudaryti galimybę ir kitoms valstybės narėms (be Portugalijos ir Ispanijos, kurios jau yra jos šalys) tapti šios konvencijos, kaip koordinavimo Europos Sąjungos lygmeniu platformos, šalimi; pabrėžia, kad sudarant dvišalius ES valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus galima pagerinti socialinę apsaugą, tačiau trečiųjų šalių piliečiams, kurie keliauja po ES šalis, sunku žinoti apie savo teises socialinės apsaugos srityje; todėl teigiamai vertina ragina Komisijos pasiūlymą sukurti ES mechanizmą keistis geriausia patirtimi ir informacija, susijusia su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu, ir siūlo Komisijai surinkti, sutvarkyti ir skaidriai pateikti esamus nacionalinius dvišalius susitarimus; ragina Komisiją parengti gaires bet kokius dvišalius susitarimus sudarančioms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas nuoseklesnis taisyklių laikymasis visoje ES, atsižvelgiant tiek į ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, tiek į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) socialinės apsaugos konvencijas;

71.  ragina valstybes nares ir Komisiją išplėsti ES asociacijos susitarimų su trečiosiomis šalimis ir regionais praktišką taikymo sritį, kiek tai susiję su socialine apsauga; todėl ragina socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektus kaip svarbų punktą įtraukti į ES išorės santykius ir derybas su trečiosiomis šalimis;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors priėmus Reglamentą (ES) Nr. 1231/2010 ir buvo išplėstas Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 apibrėžiamų teisių taikymas trečiųjų šalių piliečiams, tačiau šiomis teisėmis galima naudotis tik Europos Sąjungoje vykdant tarpvalstybinę veiklą ir teisėmis negali naudotis dauguma trečiųjų šalių piliečių; tikisi, kad bus visiškai įgyvendintos priemonės, susijusios su galimybe naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, jau įtrauktos į ES teisės aktus, pvz., direktyvą dėl vieno leidimo;

73.  palankiai vertina Direktyvoje 2009/50/EB (Mėlynosios kortelės direktyva) nustatytas platesnes taisykles trečiųjų šalių piliečiams ir ragina Komisiją įvertinti šios direktyvos taikymą ir jos poveikį darbo rinkai;

74.  75. pabrėžia, kad ES piliečių teisės turi būti saugomos ir už ES ribų bei tuomet, kai jie dirba arba dirbo trečiosiose šalyse;

75.  ragina laikytis vienodo abipusio ES požiūrio į socialinės apsaugos koordinavimo taikymą trečiosioms šalims, į jį įtraukiant visus ES ir trečiųjų šalių piliečius, nepažeidžiant trečiųjų šalių piliečių teisių, kurios nustatytos asociacijos susitarimuose ir išplėtotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo;

76.  ragina apsvarstyti neprivalomos, savanoriškos ir viršesnės vadinamosios 28-osios taisyklės taikymą imigrantams ir ES piliečiams kitose ES valstybėse narėse;

77.  palankiai vertina tai, kad sukurta Europos sveikatos draudimo kortelė, ir ragina išplėsti ir supaprastinti jos naudojimą;

78.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos darbo rinkos patrauklumą lemia ir tai, ar galima perkelti teises į pensiją ir socialines teises, o grįžus – išlaikyti šias teises;

79.  palankiai vertina direktyvos dėl vieno leidimo, kurioje numatyta pensijų perkėlimo galimybė trečiųjų šalių piliečiams ir maitintojo netekusiems asmenims pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, priėmimą; ragina šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir ateityje ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares kartu su Europos Komisija vėl pradėti derybas dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo;

80.  pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų srityje ES gali būti lyderė ir nustatyti visuotinius standartus;

81.  atkreipia dėmesį, kad turi būti plėtojamos atitinkamos migrantams skirtos informacijos sistemos, tarp jų galimybės dalyvauti programose ir gauti išmokas programos, kurios leistų tinkamai įvertinti išlaidas ir naudą, gaunamą dėl sprendimo migruoti, ir padėtų priimti šiuos sprendimus; mano, kad imigrantams, ką tik atvykus, turėtų būti teikiama informacija apie jų teisinę padėtį jiems grįžus; ragina šiuo tikslu naudoti MISSOC sistemą (ES tarpusavio informacijos apie socialinę apsaugą sistema);

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti Europos ir nacionalines informacines kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti moterų migrančių dalyvavimą demokratiniame gyvenime, taip pat rengti ir remti moterims migrantėmis skirtas mainų platformas;

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dok. CESE 638/2012 - SOC/449. (2) OL L 251, 2003 10 3, p. 12. (3) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (4) OL L 343, 2011 12 23, p. 1. (5) OL L 168, 2009 6 30, p. 24. (6) OL L 155, 2009 6 18, p. 17. (7) OL L 348, 2008 12 24, p. 98. (8) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 48. (9) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 845. (10) OL L 289, 2005 11 3, p. 15. (11) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (12) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (13) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. (14) OL L 344, 2010 12 29, p. 1. (15) Europos miestų tinklas vietos integracijos politikai skatinti (16) Europos regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už migrantų integraciją

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl su asbestu susijusių pavojų sveikatai darbe ir vis dar esančio asbesto pašalinimo galimybių (2012/2065(INI))

P7_TA(2013)0093 A7-0025/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulę ir į 3 bei 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 6, 9, 151, 153, 156 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 6, 31, 37 ir 35 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 1 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rezoliuciją dėl asbesto,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 16 d. TDO konvenciją dėl saugos naudojant asbestą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareiškimus dėl asbesto,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Dresdeno konferencijos dėl asbesto deklaraciją dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto,

–  atsižvelgdamas į 1978 m. birželio 29 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos Bendrijų veiksmų programos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, ypač į jos 4 dalį(1),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (pagrindų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe(4),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gegužės 22 d. Komisijos rekomendaciją 90/326/EEB valstybėms narėms dėl Europos profesinių ligų sąrašo patvirtinimo(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (COM(2007)0062),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 24 d. Europos Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūra“ (SEC(2011)0547),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Komisijos reglamento, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (angl. REACH) XVII priedą, projekto(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (angl. SLIC) pranešimą dėl Europos asbesto kampanijos,

–  atsižvelgdamas į PSO pranešimą „Ligų prevencija užtikrinant sveiką aplinką. Būtinybė imtis veiksmų dėl didžiausią pavojų visuomenės sveikatai keliančių chemikalų“(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Tarptautinės vėžio mokslinių tyrimų agentūros (angl. IARC) monografiją (100C) „Kancerogeninį poveikį žmogaus organizmui turinčių medžiagų apžvalga: arsenas, metalai, skaidulos ir dulkės“(10),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės profesinės sveikatos komisijos (angl. ICOH) pareiškimą dėl visuotinio asbesto uždraudimo ir su asbestu susijusių ligų įveikimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Komisijos informacinius pranešimus apie profesines ligas – diagnozavimo rekomendacijas(12),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio mėn. EUROGIP apklausos ataskaitą „Su asbestu susijusios profesinės ligos Europoje: atpažinimas, skaičiai, specialios sistemos“ (24/E)(13),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugpjūčio mėn. EUROGIP ataskaitą „Išlaidos dėl profesinių ligų ir jų finansavimas Europoje“ (08-E)(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0025/2013),

A.  kadangi visų tipų asbestas yra pavojingas ir jo kenksmingas poveikis patvirtintas dokumentais bei reglamentuotas; kadangi kenksmingiausias įkvėptų asbesto skaidulų poveikis sveikatai pasireiškia praėjus dešimtmečiams po įkvėpimo;

B.  kadangi jau 1977 m. Europos Komisijos pavedimu dirbusi ekspertų grupė padarė išvadą: „Nėra teorinių įrodymų, kad egzistuoja tam tikra poveikio ribinė vertė, kurios neviršijant vėžiu nesusergama. Saugaus asbesto poveikio lygio nenustatyta“, kadangi šiai nuomonei ilgainiui pritarė visos kompetentingos mokslinės patariamosios institucijos ir kadangi pagal įprastą teismų praktiką asbesto poveikio ribinė vertė, žemiau kurios rizikos nėra, laikoma nežinoma;

C.  kadangi Direktyvoje 1999/77/EB nustatyta, kad „kol kas nėra nustatytas joks ribinis poveikio lygis, žemiau kurio chrizotilo asbestas nekelia rizikos kaip kancerogenas“, ir kad „žmonių sveikatą galima veiksmingai apsaugoti uždraudus chrizotilo asbestą ir jo turinčius gaminius“;

D.  kadangi didesnė vėžio rizika nustatyta gyventojams, kurie patyrė labai mažą asbesto skaidulų, įskaitant chrizotilo skaidulų, poveikį;

E.  kadangi asbesto atliekų perdavimas į sąvartyną nėra saugiausias būdas, kurį taikant būtų galima visiškai išvengti asbesto skaidulų patekimo į aplinką (ypač į orą bei požeminį vandenį), todėl kur kas geriau rinktis asbesto inertizavimo įrenginius;

F.  kadangi asbesto atliekų šalinimas į sąvartyną yra tiktai laikinas problemos sprendimas, taigi problemą paliekama spręsti ateities kartoms, nes asbesto skaidulos laikui bėgant praktiškai nesuyra;

G.  kadangi, nepaisant draudimo naudoti asbestą, jo vis dar yra daugelyje laivų, traukinių, mechanizmų, bunkerių, tunelių, galerijų, viešųjų ir privačių vandentiekio tinklų ir ypač pastatų, įskaitant daugelį viešųjų ir privačių pastatų;

H.  kadangi, nepaisant draudimo, dabartinėmis rinkos priežiūros priemonėmis nesugebama užtikrinti, kad asbestas nebūtų importuojamas į Europos Sąjungos rinką;

I.  kadangi dauguma valstybių narių rengia mokymo kursus pastatų griovimo, statybos ir priežiūros darbuotojams bei kitiems asmenims, dirbantiems šalinant asbesto turinčias medžiagas (ATM);

J.  kadangi daug darbuotojų, ypač pastatų bei įrangos priežiūros ir nukenksminimo sektoriuose, dirbdami patiria asbesto poveikį;

K.  kadangi reikėtų siekti kurti darbo vietas ir sudaryti žmonių sveikatingumui bei gerovei palankias darbo sąlygas, kad jie savo darbu prisidėtų prie socialinės pažangos;

L.  kadangi, be žmogiškosios dimensijos, nepakankamos sveikatos apsaugos ir saugos darbe problemos turi neigiamų padarinių ekonomikai; konkrečiau kalbant, sveikatos ir saugos darbe problemos kliudo ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir kartu neproporcingai didina socialinės apsaugos išlaidas;

M.  kadangi daugelyje valstybių narių, ypač tose, kuriose asbestas seniai uždraustas, jaunesni darbininkai ir statybininkai, vykdydami pastatų atnaujinimo arba griovimo darbus, galbūt neatpažįsta juose esančio asbesto;

N.  kadangi daugelis ATM jau yra pašalinta, užsandarinta ar apdengta ir daug bendrovių bei pastatų savininkų turi dokumentus, kuriuose tiksliai nurodytos asbesto pašalinimo vietos;

O.  kadangi ATM šalinimas iš pastatų, ypač ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse bei kaimo vietovėse, tampa finansine našta pastatų savininkams, todėl turėtų ir toliau būti aktyviai remiamas nacionaliniu ar ES mastu.

P.  kadangi įprastas ATM gyvavimo ciklas yra 30–50 metų; kadangi dėl to padaugės renovavimo bei statybos projektų ir todėl padaugės asbesto poveikį patiriančių darbuotojų;

Q.  kadangi sėkmingai įgyvendinti asbestą reglamentuojančius teisės aktus valstybėse narėse sunku dėl žinių apie esamas ATM ir su jomis susijusią riziką stokos, taip pat dėl to, kad statybos ir pastatų priežiūros darbuotojams, įskaitant profesionalius statybininkus, kuriems atsitiktinai tenka dirbti su asbestu, trūksta atitinkamo profesinio mokymo ir kvalifikacijos;

R.  kadangi vietos bendruomenėms trūksta kompetencijos ir jos susiduria su dideliais sunkumais vykdydamos prevencijos, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užduotis, kurios dažnai atliekamos pernelyg nenuosekliai;

S.  kadangi ATM dažnai yra nematomose vietose, o žinių apie tokias vietas bėgant laikui sparčiai mažėja arba jų išvis neturima;

T.  kadangi privalomas pastatų, laivų, traukinių, mechanizmų, bunkerių, tunelių, galerijų, viešųjų ir privačių vandentiekio tinklų vamzdynų ir sąvartynų patikrinimas dėl asbesto būtų tvirtas ir turima informacija pagrįstas nacionalinių, regioninių ir Europos Sąjungos asbesto šalinimo programų pagrindas;

U.  kadangi ES parengė plataus užmojo energijos efektyvaus vartojimo politiką, o įgyvendinant persvarstytą direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo tikimasi kiekvienoje valstybėje narėje sukurti ilgalaikę pastatų renovavimo strategiją, tačiau ši politika nėra suderinta su asbesto šalinimo strategijomis;

V.  kadangi neturint informacijos, ar konkrečiuose pastatuose yra asbesto, ar jis apdengtas arba pašalintas, galima darbdavių ir darbuotojų konfliktų tikimybė ir kadangi išankstinis žinojimas apie asbesto buvimą užtikrintų daug saugesnes darbo sąlygas, ypač atliekant pastatų atnaujinimo darbus;

W.  kadangi pagal Direktyvą 92/57/EEB(15) dirbant pavojingomis aplinkybėmis privalo būti sudarytos sąlygos darbo drabužius laikyti atskirai nuo asmeninių drabužių ir daiktų;

X.  kadangi ATM kapsuliavimas ar sandarus įpakavimas turėtų būti leidžiamas tik tada, kai medžiagos tinkamai paženklintos įspėjimais;

Y.  kadangi trijose valstybėse narėse vis dar leidžiama naudoti asbesto skaidulas elektrolizės kamerose, nors esama kitose šalyse sėkmingai taikomų alternatyvių techninių metodų;

Z.  kadangi vis dar esama nepriimtinai didelių skirtumų tarp valstybių narių naudojamų aprašų, pagal kuriuos atpažįstamos su asbestu susijusios profesinės ligos;

AA.  kadangi tai, jog nepranešama apie visus su asbestu susijusių ligų atvejus, yra viena iš pagrindinių nukentėjusių asmenų gydymo kliūčių;

AB.  kadangi visoje ES labai skiriasi nacionalinės sveikatos priežiūros programos asbesto poveikį patyrusiems darbuotojams, ypač medicininė priežiūra baigusiems profesinę karjerą;

AC.  kadangi asbestas kelia pavojų plačiajai visuomenei ir ligas sukelia dideliu mastu(16);

AD.  kadangi, PSO duomenimis, per metus Europos Sąjungoje su asbestu susijusiomis ligomis suserga 20 000–30 000 žmonių, ir sergamumas jomis dar nepasiekė aukščiausio taško;

AE.  kadangi dėl labai ilgo latentinio laikotarpio ir dėl medicinos darbuotojų žinių trūkumo nukentėję asmenys dažnai laiku nesulaukia deramos pagalbos iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų;

AF.  kadangi iš visų valstybių narių vienintelė Lenkija priėmė veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad valstybėje visai nebeliktų asbesto;

AG.  kadangi daugelyje valstybių narių mažinamas darbo inspekcijų skaičius ir kadangi dėl dažniau taikomo reguliavimo panaikinimo didėja asbesto keliami pavojai;

AH.  kadangi daugelis statybininkų ir pastatų naudotojų tebėra neapsaugoti nuo stipraus asbesto poveikio;

AI.  kadangi, net įsigaliojus draudimui, pastatuose lieka milijonai tonų asbesto ir niekur neregistruojama, kur jis yra ir kiek jo reikia pašalinti;

AJ.  kadangi teikiant bet kokį naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtina atsižvelgti į galiojančius nacionalinės bei ES teisės aktus ir visų pirma išsamiai įvertinti galimą poveikį, taip pat atlikti susijusių sąnaudų ir naudos analizę;

Patikra dėl asbesto ir asbesto registracija

1.  ragina ES parengti, įgyvendinti ir remti patikros dėl asbesto ir jo registravimo modelį laikantis Direktyvos 2009/148/EB 11 straipsnio ir reikalauti, kad viešųjų ir komercinių pastatų savininkai:

Kvalifikacijos ir mokymų užtikrinimas

15.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis sudaryti darbo grupę, kuri statybos inžinieriams, architektams ir registruotų asbesto šalinimo bendrovių darbuotojams nustatytų būtinuosius reikalavimus dėl privalomos dirbti su asbestu reikalingos kvalifikacijos ir, rengiant kitų darbuotojų, kurie gali patirti asbesto poveikį, mokymus, suteiktų reikiamą darbo su asbestu kvalifikaciją, visų pirma laivų statybos pramonės darbuotojams ir ūkininkams, daugiau dėmesio skiriant asmenims, kurie tiesiogiai vadovauja asbesto šalinimo darbams, gerinant jų mokymą, aprūpinant geresnėmis apsaugos priemonėmis ir valstybių narių atsakingoms institucijoms kontroliuojant jų darbą;

16.  ragina ES, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengti programas ir skleisti informaciją apie asbesto keliamą riziką ir apie tinkamos kvalifikacijos suteikimo būtinybę visiems ATM poveikį patirti galintiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/148/EB, taip pat geriau informuoti apie galiojančius teisės aktus dėl asbesto ir pateikti praktinių gairių, padėsiančių tų teisės aktų laikytis;

17.  pabrėžia, kad mokant visus susijusius asmenis (darbdavius, darbų vykdytojus, darbuotojus) dirbti tokį darbą, kai galimas (arba užtikrintas) sąlytis su asbestu, mokymas turėtų apimti: asbesto savybes ir poveikį sveikatai, įskaitant sąveikų rūkymo poveikį; medžiagų arba gaminių, galinčių turėti asbesto, rūšis ir kur šių medžiagų gali būti; kaip nuo medžiagos arba gaminių būklės priklauso tai, kaip lengvai atsiskiria asbesto skaidulos; ką daryti, aptikus medžiagų, kuriose gali būti asbesto;

18.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pasiūlyti specialią direktyvą, kurioje būtų išdėstyti būtiniausi statybos ir pastatų priežiūros darbuotojų, įskaitant vadovus ir profesionalius statybininkus, kuriems atsitiktinai tenka dirbti su asbestu, taip pat atliekų, kuriose yra asbesto, sąvartynų bei specializuotų asbesto atliekų tvarkymo, saugaus pašalinimo ir sunaikinimo centrų darbuotojus, profesinio mokymo reikalavimai; be to, ragina Komisiją bendradarbiaujant su socialiniais partneriais bei kitais suinteresuotaisiais subjektais ir teikiant jiems paramą gerinti Direktyvos 2009/148/EB 14 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, didinant informuotumą apie tinkamo mokymo poreikį ir rengiant informaciją ir priemones, kuriomis būtų galima tai pasiekti; toks mokymas turi būti rengiamas reguliariai ir nemokamai;

19.  ragina ES per SLIC ir nacionalines darbo inspekcijas užtikrinti, kad darbo inspektoriai turėtų žinių apie ATM ir kad darbo inspektoriai vietoje gautų tinkamas apsaugos priemones;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo medicinos gydytojai būtų tinkamai parengti, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų pakankamai žinių apie asbestą, taigi galėtų suteikti savo prižiūrimiems darbuotojams būtiną informaciją;

Šalinimo programų kūrimas

21.  ragina ES bendradarbiaujant su socialiniais partneriais bei kitais suinteresuotaisiais subjektais Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis rengti asbesto šalinimo ir tvarkymo veiksmų planus ir jais keistis. Šie planai turėtų apimti: pasiūlymus dėl teisės aktų; švietimą ir informavimą; valstybės tarnautojų mokymą; nacionalinį ir tarptautinį mokymą; asbesto šalinimo finansavimo programas; informacijos apie veiklą, susijusią su asbesto ir gaminių, kuriuose yra asbesto, šalinimu (įskaitant šalinimą iš pastatų), viešosios infrastruktūros ir buvusių asbesto gamyklų teritorijų, skleidimą; patalpų valymą ir asbesto bei asbesto turinčių statybinių šiukšlių naikinimo įrenginių statymą; galiojančių teisinių reikalavimų veiksmingumo stebėseną; poveikio riziką patiriantiems darbuotojams vertinimą ir sveikatos apsaugą;

22.  ragina valstybes nares imtis priemonių asbestui kuo greičiau laipsniškai pašalinti;

23.  pabrėžia, kad būtina nustatyti darbuotojų, kurių darbo vietoje gali būti asbesto turinčių medžiagų, saugaus darbo, įskaitant tinkamą asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, taisykles;

24.  ragina Komisiją moksliniais tyrimais patikrinti nustatytą ribinę asbesto skaidulų vertę; bet koks šios vertės sumažinimas ar nustatoma galiojanti vertė turi būti pagrįsta patikimais moksliniais įrodymais;

25.  primygtinai ragina ES pakeisti fazinio kontrasto optinės mikroskopijos (angl. PCOM) metodą tikslaus perdavimo elektroninės mikroskopijos (angl. ATEM) metodu, kuris yra tikslesnis ir kurį taikant geriau aptinkamos smulkios dalelės;

26.  ragina ES, remiantis PSO nustatytais principais, parengti veiksmų planą dėl darbo vietų be asbesto ir aplinkos be asbesto(17);

27.  ragina ES per SLIC ir nacionalines darbo inspekcijas užtikrinti visišką ES ir nacionalinių teisės aktų dėl asbesto įgyvendinimą;

28.  ragina Komisiją į būsimą 2014–2020 m. Europos Sąjungos sveikatos ir saugos strategiją įtraukti suderintą strategiją dėl asbesto, taip pat suteikti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai veiksmingų priemonių, kurias taikant būtų galima geriau rinkti ir skleisti techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją valstybėse narėse ir padėti formuoti bei įgyvendinti nacionalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą;

29.  ragina Komisiją įvertinti pažangą, padarytą kuriant elektrolizės įrenginių diafragmas, kuriose nėra chrizotilo, pagal REACH reglamento XVII priedo 6 dalį ir užtikrinti, kad jos būtų pakeistos dar nepasibaigus 2009 m. nustatytam dešimties metų išimties taikymo laikotarpiui;

30.  ragina ES kruopščiau atlikti asbesto pakaitalų ex ante vertinimus;

31.  ragina Komisiją skatinti mokslinius tyrimus ir aplinkos atkūrimo veiklą, kuria būtų siekiama užkirsti kelią pakartotiniam pavienių skaidulų pasklidimui ir (arba) sunaikinti pluoštines asbesto kristalines gardeles;

32.  kiek tai susiję su asbesto atliekų tvarkymu, atkreipia dėmesį į tai, kad pritarus susijusioms gyventojų grupėms taip pat reikia imtis veiksmų siekiant skatinti ir remti ekologiškų alternatyvių metodų mokslinius tyrimus ir technologijas ir taikyti procedūras, pvz., asbesto turinčių atliekų stabilizavimo, kuriomis būtų siekiama nukenksminti aktyvias asbesto skaidulas ir paversti jas medžiagomis, nekeliančiomis grėsmės visuomenės sveikatai;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti kontrolę, kuri būtina siekiant įpareigoti visus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma, užsiimančius asbesto atliekų tvarkymu sąvartynuose, laikytis visų Direktyvoje 2009/148/EB nustatytų sveikatos apsaugos nuostatų, ir užtikrinti, kad visos asbesto turinčios atliekos, nepaisant to, kiek jose yra skaidulų, būtų priskirtos pavojingų medžiagų kategorijai pagal atnaujintą Sprendimą 2000/532/EB; pabrėžia, kad tokios atliekos turi būti šalinamos tik tam skirtuose pavojingų atliekų sąvartynuose, kaip nustatyta Direktyvoje 1999/31/EB, arba, jei suteiktas leidimas, turi būti perdirbamos specialiai skirtuose išbandytuose ir saugiuose tvarkymo ir stabilizavimo įrenginiuose, o susiję gyventojai apie tai turi būti informuojami.

Su asbestu susijusių ligų atpažinimas

34.  pripažįsta, kad, paskelbus dvi rekomendacijas dėl profesinių ligų, nacionaliniai standartai ir procedūros dėl su asbestu susijusių ligų atpažinimo, pranešimo apie jas, pripažinimo ir žalos dėl jų atlyginimo nebuvo suderinti, todėl nacionalinės sistemos vis dar yra labai skirtingos;

35.  primygtinai ragina Komisiją iš dalies pakeisti Rekomendaciją 2003/670/EB, kad joje būtų atsižvelgta į medicinos tyrimų pažangą, ir įtraukti gerklų bei kiaušidžių vėžį, kaip dėl asbesto poveikio kylančias ligas;

36.  apgailestauja dėl to, kad kelios valstybės narės teikia nepakankamai informacijos, todėl neįmanoma patikimai prognozuoti mirtingumo nuo mezoteliomos Europoje, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis vien ES kasmet įregistruojama nuo 20 000 iki 30 000 su asbestu susijusių ligų atvejų ir manoma, kad iki 2030 m. ES nuo mezoteliomos mirs daugiau kaip 300 000 žmonių; šiomis aplinkybėmis mano, kad labai svarbu informuoti ir mokyti piliečius, o valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi diagnozuojant asbesto sukeltas ligas;

37.  pabrėžia, kad visos su asbestu susijusios ligos, pvz., plaučių vėžys ir pleuros mezotelioma, kurios išsivysto įkvėpus ore pasklidusias asbesto skaidulas, kurios yra pakankamai smulkios ir gali patekti į alveoles, tačiau pakankamai ilgos ir gali būti didesnės už makrofagus, taip pat įvairių rūšių vėžiniai susirgimai, kurie išsivysto ne tik įkvėpus ore pasklidusias skaidulas, bet ir nurijus vandens, kuriame yra šių skaidulų, patekusių į jį iš asbestinių vamzdžių, buvo pripažinti pavojingais žmogaus sveikatai ir gali praeiti keli dešimtmečiai, kartais daugiau kaip 40 metų, kol jie tampa akivaizdūs;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi asbestozės, mezoteliomos ir panašių ligų atvejai būtų registruojami sisteminio duomenų apie profesines ir su darbu nesusijusias asbesto sukeliamas ligas rinkimo priemonėmis, prie asbesto sukeltų ligų kategorijos priskirti pleuros sąaugas ir oficialiai registruoti šį susirgimą kaip šios kategorijos ligą, taip pat, padedant šioje srityje dirbantiems stebėsenos centrams, parengti patikimą asbesto paplitimo žemėlapį; pabrėžia, kad tokiame ES registre ir žemėlapyje turėtų būti nurodytos tikslios asbesto turinčių viešųjų ir privačių objektų vietos, taip pat pateikiami išsamūs sąvartynų, kuriuose yra asbesto atliekų, duomenys, kad būtų užkirstas kelias netyčiniam šių užkastų medžiagų išjudinimui ir prisidėta prie prevencijos ir taisomųjų veiksmų;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares ieškant sprendimų kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu ištirti klinikiniu būdu nustatomą psichologinį ligų, tiesiogiai siejamų su asbestu, poveikį ES bendruomenėse(18);

40.  ragina draudimo ir žalos atlyginimo institucijas laikytis bendro požiūrio dėl su asbestu susijusių profesinių ligų pripažinimo ir žalos dėl jų atlyginimo;

41.  ragina supaprastinti ir palengvinti pripažinimo procedūras;

42.  ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, kad būtų užtikrinta darbuotojų, kuriems gresia pavojus darbe patirti kancerogenų poveikį, sveikatos apsauga, šiuo tikslu propaguojant prevencijos bei diagnostikos geriausią patirtį ir keičiantis ja;

43.  ragina ES užtikrinti, kad visos su asbestu susijusios profesinės ligos, įskaitant krūtinplėvės randėjimą, būtų pripažįstamos profesinėmis ligomis;

44.  pripažįsta, kad dėl labai ilgo latentinio laikotarpio nuo asbesto nukentėję žmonės dažnai negali įrodyti priežastinio ryšio su asbesto poveikiu jų darbe;

45.  ragina valstybes nares nenumatyti įrodymo prievolės nukentėjusiems nuo asbesto poveikio asmenims, bet nustatyti platesnes teises reikalauti žalos atlyginimo, kaip siūloma Komisijos rekomendacijoje 2003/670/EB(19);

46.  ragina ES rekomenduoti valstybėms narėms imtis priemonių užtikrinti, kad būtų nustatyti visų su asbestu susijusių profesinių ligų atvejai, apie juos pranešta kompetentingoms valdžios institucijoms ir tuos atvejus ištirtų ekspertai;

47.  ragina traukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus ir juos bausti, todėl prašo, kad su tuo susijusios kliūtys, kurių gali kilti dėl nacionalinių baudžiamosios teisės aktų, būtų užregistruotos ir panaikintos;

48.  ragina Komisiją skleisti geriausią patirtį rengiant nacionalines gaires bei formuojant praktiką dėl nacionalinių su asbestu susijusių ligų pripažinimo procedūrų;

49.  ragina Komisiją remti keitimąsi geriausia patirtimi mokant medicinos darbuotojus diagnozuoti su asbestu susijusias ligas;

50.  ragina atitinkamas ES agentūras, padedant nepriklausomiems medicinos ir technikos ekspertams, apibrėžti mokslinius įrodymus, būtinus norint įrodyti, jog tam tikros darbo sąlygos sukėlė su asbestu susijusią ligą;

Parama nukentėjusių nuo asbesto asmenų grupėms

51.  ragina Komisiją remti konferencijas, kuriose nuo asbesto nukentėjusių asmenų grupėms būtų teikiamos profesionalios konsultacijos ir kuriose tiems asmenims būtų teikiama parama;

52.  ragina Komisiją remti ES nuo asbesto poveikio nukentėjusių asmenų tinklą;

Visuotinio asbesto uždraudimo strategijos

53.  pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo taršos šaltinio ar poveikį patiriančio asmens užimtumo padėties, visos ES asbesto aukos ir jų giminės turi teisę laiku gauti tinkamą medicininį gydymą ir tinkamą finansinę paramą pagal nacionalines sveikatos sistemas;

54.  ragina ES bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir imtis iniciatyvos siūlant priemones, kuriomis asbesto rinka būtų įvardijama kaip prekybos nuodingomis medžiagomis rinka;

55.  apskritai ragina atsižvelgti į darbuotojų sveikatos ir saugos sąvoką taikant nacionalinę teisę, ir mano, kad tai yra įpareigojimas darbdaviams siekti rezultato pagal Pagrindų direktyvą 89/391/EEB;

56.  ragina ES chrizotilo įtraukimą į Roterdamo konvencijos III priedą laikyti didžiausios pirmenybės klausimu;

57.  ragina ES įvairiuose forumuose, kuriuose svarstomi prekybos susitarimai, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijoje, spręsti klausimą dėl nepriimtino asbesto išmetimo besivystančiose šalyse ir panaudoti diplomatinį bei finansinį spaudimą asbestą eksportuojančioms šalims, kad šios uždarytų asbesto kasyklas ir sustabdytų neteisėtą bei neetišką eksploatuoti baigiamų laivų, kuriuose yra asbesto, eksportavimo praktiką;

58.  ragina ES bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, trečiosiomis šalimis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekti vienodai aukšto darbuotojų sveikatos ir saugos lygio visame pasaulyje, pavyzdžiui, įvardijant su asbestu susijusias problemas ir skatinant priimti sveikatos apsaugai palankius sprendimus;

59.  ragina ES plėtoti ir remti technologijų be asbesto eksportą į besivystančias šalis ir žinių apie asbestą perdavimą joms;

60.  smerkia Europos finansines investicijas į pasaulio asbesto pramonę;

61.  ragina Komisiją užtikrinti, kad laivai su tranzitu vežamu asbesto kroviniu negalėtų nei švartuotis, nei naudotis uostų įrenginiais ar laikinomis saugyklomis ES teritorijoje;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) „Imtis prevencinių ir apsaugos priemonių dėl kancerogeninėmis pripažintų medžiagų, nustatant jų poveikio ribines vertes, mėginių ėmimo reikalavimus bei matavimo metodus ir sudarant priimtinas darbo higienos sąlygas, taip pat nustatant reikiamus draudimus“. (2) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. (3) OL L 245, 1992 8 26, p. 6. (4) OL L 330, 2009 12 16, p. 28. (5) OL L 160, 1990 6 26, p. 39. (6) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 14. (7) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 106. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0589. (9) http://www.who.int/ipcs/features/10chemicals_en.pdf (10) http://monographs.iarc.fr/ENG/Monographs/vol100C/mono100C.pdf (11) http://www.icohweb.org/site_new/multimedia/news/pdf/ICOH%20Statement%20on%20global%20asbestos%20ban.pdf (12) http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=3155&langId=en (13) http://www.eurogip.fr/en/docs/EUROGIP-24E-AsbestosOccDiseases.pdf (14) http://www.europeanforum.org/pdf/Eurogip-08_E-cost.pdf (15) Direktyvos 92/57/EEB IV priedo A DALIS. BENDRIEJI BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI STATYBVIETĖSE. 14.1.2 Tam tikromis aplinkybėmis (kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis , drėgmėje, su nešvarumais) darbo drabužiai privalo būti laikomi atskirai nuo asmeninių drabužių ir daiktų. (16) Parlamento komitetas 1978 m. po 18 mėnesių trukusio tyrimo padarė išvadą, kad asbestas „yra pavojingas tiek asbesto pramonės darbuotojams, tiek žmonėms, kurie asbesto poveikį patiria kitokiomis aplinkybėmis“ (Europos Parlamentas, 1978 m.). (17) Pasaulio sveikatos organizacija, „Bendrieji sveikatos rizikos veiksniai: kai kurių pagrindinių rizikos veiksnių poveikis mirtingumui ir sergamumui“ (angl. Global Health Risks: Mortality and burden of disease attributable to selected major risks, http://www.who.int/healthinfo/global_burden_disease/GlobalHealthRisks_report_full.pdf ir http://www.who.int/ipcs/assessment/public_health/asbestos/en/). (18) Sergantieji mezotelioma ir jų šeimos nariai susiduria su aplinkybėmis, su kuriomis sudėtinga susidoroti, ypač psichologiniu požiūriu. Turino universitetui (profesorei A.  Granieri) atlikus tyrimą Kazale Monferate, paaiškėjo, kad sergantieji mezotelioma ir jų šeimų nariai išsiskiria įvairiais asmenybės bruožais, kuriuos galima bendrai pavadinti potrauminio streso sutrikimu (angl. PTSD). (19) OL L 238, 2003 9 25, p. 28.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos savidraudos draugijos statuto (2012/2039(INL))

P7_TA(2013)0094 A7-0018/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos savidraudos draugijų statuto (COM(1991)0273) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(1993)0252),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatai“ (COM(2005)0462),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl teisės aktų leidėjams pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų atrankos rezultatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano civilinės, komercinės, šeimos ir tarptautinės privatinės teisės aspektų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Europos bendrovių teisės ateities(6),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto Europos pridėtinės vertės skyriaus 2013 m. sausio 21 d. pateiktą Europos savidraudos draugijų Europos pridėtinės vertės vertinimą(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0018/2013),

A.  kadangi 2006 m. kovo mėn. Komisija atsiėmė savo pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos savidraudos draugijos statuto projektą;

B.  kadangi 2003 m. priimtas reglamentas dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE)(8) ir kadangi Komisija 2012 m. vasario 8 d. pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo statuto;

C.  kadangi 2011 m. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto užsakytame tyrime aiškiai atskleistos Sąjungos intervencijos savidraudos draugijų srityje socialinės, politinės ir ekonominės pasekmės;

D.  kadangi Parlamentas pastaraisiais metais priėmė keletą rezoliucijų, kuriose buvo raginama priimti reglamentą dėl Europos savidraudos draugijos statuto; kadangi tenka apgailestauti, kad Komisija, 2006 m. atsiėmusi pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų statuto, nepateikė jokių naujų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų apibrėžta savidraudos draugijoms skirta tinkama teisinė priemonė jų tarpvalstybinei veiklai palengvinti;

E.  kadangi Komisija įsipareigojo peržiūrėti kai kuriuos ankstesnius pasiūlymus dėl Europos savidraudos draugijos statuto ir iš naujo apsvarstyti teisėkūros intervencijos būtinybę siekiant atlikti išsamų poveikio vertinimą; kadangi Parlamentas palankiai vertina tyrimą, kurį atsižvelgdama į dabartinę savidraudos draugijų padėtį ir perspektyvas Sąjungoje užsakė Komisija: jame nagrinėjami sunkumai, kuriuos savidraudos draugijos patiria dėl to, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse nesama teisinių sistemų, ir dėl to, kad dėl kapitalo reikalavimų ir grupavimosi sprendimų nebuvimo susiduriama su naujų savidraudos draugijų kūrimo problemomis; kadangi Komisiją turėtų siūlyti tinkamus šių problemų sprendimus, kad būtų labiau pripažįstamas savidraudos draugijų indėlis į socialinę ekonomiką, įskaitant dėl statuto;

F.  kadangi pagirtina tai, jog Komisija yra pripažinusi, kad statutas būtinas, ir yra įsipareigojusi parengti geresnį socialinės ekonomikos organizacijoms (įskaitant savidraudos draugijas) skirtą teisės aktą, ir kartu pabrėžtina, jog savidraudos draugijos turėtų turėti galimybę vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir taip prisidėti prie Europos pastangų „skatinti augimą ir stiprinti pasitikėjimą“ Europos ekonominėje erdvėje(9);

G.  kadangi reikia tikėtis, kad Europos statutas bus plataus užmojo ir novatoriškas ir kad pagal jį bus siekiama apsaugoti darbuotojus ir jų šeimas jiems judant Sąjungoje;

H.  kadangi savidraudos draugijos yra savanoriškos fizinių arba juridinių asmenų grupės, kurių tikslas – patenkinti jų narių poreikius, o ne užtikrinti investicijų grąžą; kadangi jos veikia pagal savanoriškos ir atviros narystės ir narių solidarumo principus ir yra valdomos pagal demokratinius principus (pvz., individualių asmenų sudaromų savidraudos draugijų atveju vadovaujamasi principu „vienas narys – vienas balsas“) ir taip prisidedama prie atsakingo ir tvaraus valdymo;

I.  kadangi dėl savo įvairovės Europos savidraudos draugijos veikia pagal labai nevienalytę sistemą – tai pasakytina apie jų teikiamas paslaugas, mastą, paskirtį arba jų daromą geografinį poveikį;

J.  kadangi Europoje yra du pagrindiniai savidraudos draugijų tipai – abipusės naudos (arba taupymo ir savidraudos) draugijos ir savišalpos draugijos; kadangi abipusės naudos draugijos teikia aprūpinimo išmokas, kuriomis išplečiamos, papildomos pagal statutines socialinės apsaugos sistemas teikiamos išmokos arba kurios į jas integruojamos; kadangi savišalpos draugijos gali apimti su visų tipų nuosavybe ir gyvybe susijusią riziką ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse savidraudos draugijos netgi gali teikti kitų sričių, pvz., būsto arba kredito, paslaugas;

K.   kadangi, nepaisydamos savo įvairovės, savidraudos draugijos organizuoja paslaugas ir jų teikimą savo narių naudai remdamosi solidarumo ir kolektyvinio finansavimo principais; kadangi jų sąranga grindžiama demokratiškumu ir iš jų veiklos gautas perviršis naudojamas jų narių labui;

L.  kadangi Sąjunga, siekdama tikslo užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir prisidėti prie savo ekonominės plėtros, turėtų sudaryti sąlygas veikti savidraudos draugijoms – šio pobūdžio organizacijos pripažįstamos daugelyje valstybių narių – ir parengti tinkamas teisines priemones, kuriomis būtų galima palengvinti jų tarpvalstybinę veiklą ir joms būtų leista pasinaudoti vidaus rinka;

M.  kadangi savidraudos draugijos, teikdamos sveikatos priežiūros, socialines paslaugas ir draudimo už prieinamą kainą paslaugas daugiau negu 160 mln. Europos piliečių, atlieka itin svarbų vaidmenį Sąjungos ekonomikoje; kadangi jų draudimo įmokos viršija 180 mlrd. EUR ir jose dirba per 350 000 žmonių;

N.  kadangi savidraudos draugijos užtikrina lengvesnę prieigą prie priežiūros paslaugų ir skatina socialinę įtrauktį bei visapusiškai dalyvauja teikiant visuotinės svarbos paslaugas Sąjungoje;

O.  kadangi 2010 m. maždaug 12,3 mln. Europos piliečių (2,5 proc. darbingų Sąjungos gyventojų) dirbo kitoje valstybėje narėje;

P.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse draudžiama statutinių sveikatos draudimo fondų, kaip privačiojo sektoriaus bendrovių, veikla;

Q.  kadangi savidraudos draugijos sudaro 25 proc. draudimo rinkos ir 70 proc. viso sektoriaus įmonių skaičiaus; kadangi savidraudos draugijos negali būti toliau pamirštamos bendroje rinkoje(10) ir joms turėtų būti suteiktas Europos statutas, kad jos galėtų veikti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitų tipų Sąjungos įmonės; kadangi verslo formų įvairovė yra privalumas, kuris turėtų būti visapusiškai pripažintas ir skatinamas;

R.  kadangi savidraudos draugijos atlieka arba turėtų atlikti svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje, nes jos padeda siekti Sąjungos strateginių tikslų – tai patvirtina demografinės tendencijos – užtikrinti integracinį augimą visiems sudarant galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais, socialinėmis teisėmis ir paslaugomis, taip pat tinkamomis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis remiantis solidarumo, prieinamumo, nediskriminavimo ir atskirties prevencijos principais, taip pat užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jiems būtinos papildomos priežiūros nebūtų įstumti į skurdą ir netaptų finansiškai priklausomi;

S.  kadangi savidraudos draugijos ypač aktyvios sveikatos, ilgalaikės priežiūros, pensijų ir socialinių paslaugų, įskaitant senėjančių gyventojų reikmes, srityse; kadangi savidraudos draugijų, kaip pagrindinių suinteresuotųjų šalių, dalyvavimas nepaprastai svarbus ilgalaikei socialinės apsaugos ateičiai, nes gyventojų senėjimas yra didžiulis iššūkis Europai ir dėl to ypatingas spaudimas daromas nacionalinių biudžetų balansui ir rizikuojama, kad bus ribojamos socialinei apsaugai skirtos viešosios išlaidos; pabrėžia, kad, nors savidraudos draugijos gali atlikti svarbų vaidmenį siūlant socialiai atsakingas privačiojo sektoriaus pensijų schemas, jos negali pakeisti tvirto pirmojo pensijų sistemos ramsčio;

T.  kadangi privatusis sektorius raginamas prisidėti ieškant sprendimų, kaip įveikti Sąjungos gerovės sistemų reformos ir socialinės ekonomikos iššūkius; kadangi, kalbant konkrečiau, savidraudos draugijos, kaip suinteresuotosios šalys siekiant šio tikslo, atliktų natūralų vaidmenį;

U.  kadangi savidraudos draugijos, kurių pagrindinės vertybės – solidarumas, demokratinis valdymas ir suinteresuotųjų šalių nebuvimas, veikia savo narių labui, taigi savo pobūdžiu vykdo socialiai atsakingą veiklą;

V.  kadangi savidraudos draugijų vertybės atitinka pagrindinius Europos socialinio modelio principus; kadangi savidraudos draugijos ne tik remiasi solidarumo vertybėmis, bet ir yra svarbios Sąjungos socialinės rinkos ekonomikai veikėjos ir turėtų būti labiau pripažįstamos, ypač sukuriant Europos statutą;

W.  kadangi sveikatos priežiūros ir pensijų išlaidų padidinimas galėtų turėti didžiulių pasekmių dabartinių socialinės apsaugos sistemų tęstinumui ir finansavimui; kadangi savidraudos draugijos skatina pagrindines gerovės valstybės vertybes, pvz., solidarumą, nediskriminavimą, vienodą prieigą ir aukštos kokybės socialines paslaugas privačiajame sektoriuje; kadangi savidraudos draugijų indėlis į Europos socialinės rinkos ekonomiką neturėtų būti stiprinamas valstybių narių veiksmų socialinės apsaugos srityje sąskaita; kadangi ši savanoriška socialinė apsauga vis dėlto neturi pakeisti statutinės socialinės apsaugos; kadangi turėtų būti paisoma socialinės apsaugos sistemų įvairovės: kai kurias iš jų visapusiškai remia valstybė, kai kurias – savidraudos draugijos, o kai kurias – bendrai valstybė ir savidraudos draugijos; mano, kad Europos savidraudos draugijos statutas labai svarbus, tačiau neturėtų būti naudojamas valstybių narių trūkumams socialinės apsaugos srityje kompensuoti;

X.  kadangi tikimasi, kad visiems, ypač mažų įmonių, darbuotojams bus lengviau naudotis savidraudos draugijų paslaugomis ir kad jie bus skatinami tai daryti;

Y.  kadangi tikimasi, kad tokiu atveju darbuotojo narystė savidraudos draugijų sistemoje bus skatinama atleidžiant jį nuo socialinio draudimo įmokų arba numatant mokesčių lengvatas;

Z.  kadangi – atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais spręsdamos socialinės apsaugos klausimus susiduria vyriausybės – savidraudos draugijos galėtų padėti užtikrinti prieinamą apsauginį tinklą tiems, kuriems gresia rizika; kadangi savidraudos draugijos siūlo papildomas prieinamas galimybes Sąjungos piliečiams;

AA.  kadangi kai kurioms savidraudos draugijoms būdingas labai stiprus savanoriškas komponentas ir kadangi ši savanorystės kultūra turi būti išsaugota ir skatinama;

Ab.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse šalia draudimo paslaugų savidraudos draugijos savo nariams teikia paskolas už mažas palūkanas arba be palūkanų;

Ac.  kadangi savidraudos draugijų pridėtinė vertė, palyginti su analogiškų komercinių draugijų pridėtine verte, Sąjungos lygmeniu bus dar tvirtesnė, atsižvelgiant į jų ekonominę svarbą ir teigiamą Sąjungos masto sąlygų poveikį;

Ad.  kadangi socialinė ekonomika, ypač savidraudos draugijos, atlieka esminį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje derindamos pelningumą ir solidarumą, kurdamos itin kokybiškas darbo vietas ir darbo vietas vietos lygmeniu, stiprindamos socialinę, ekonominę ir regioninę sanglaudą, kurdamos socialinį kapitalą ir skatindamos aktyvų pilietiškumą, solidarumu pagrįstą socialinę gerovę ir demokratijos vertybėmis pagrįstos ekonomikos, kurios sąlygomis prioritetas teikiamas žmonėms ir remiamas tvarus vystymasis bei socialinės, aplinkosauginės ir technologijų naujovės, tipą;

Ae.  kadangi savidraudos draugijos turi atlikti vaidmenį kartu su privačiuoju sektoriumi atremdamos šiuos iššūkius ir, kad tai padarytų, jos turi pajėgti vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų formų įmonėmis Sąjungoje; pabrėžia, kad esami Europos statutai, pvz., Europos kooperatinės bendrovės arba Europos bendrovės, savidraudos draugijoms netinka dėl jų valdymo modelių skirtumų;

Af.  kadangi apgailestautina tai, kad Sąjungos teisės aktuose esama spragų: savidraudos draugijos konkrečiai neminimos Sutartyse ir į jų verslo modelius neatsižvelgiama jokiais antrinės teisės aktais – juose minimos tik viešojo ir privačiojo sektoriaus įmonės, o tai kenkia savidraudos draugijų statusui, jų vystymuisi ir tarpvalstybinių grupių steigimui;

Ag.  kadangi Europos savidraudos draugijų statutas itin svarbus siekiant užtikrinti geresnę integraciją bendrojoje rinkoje, stiprinti informavimą apie specifines savidraudos draugijų ypatybes ir leisti joms labiau prisidėti prie strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų augimo ir užimtumo tikslų siekio; kadangi patvirtinus Europos statutą taip pat būtų palengvintas Europos piliečių judumas sudarant savidraudos draugijoms galimybę teikti paslaugas keliose valstybėse narėse ir taip sukuriant didesnį tęstinumą ir nuoseklumą bendrojoje rinkoje;

Ah.  kadangi Europos savidraudos draugijų statute būtų nurodyta, kaip skatinti savidraudos modelį visoje išsiplėtusioje Europoje, ypač naujosiose valstybėse narėse – čia jis į kai kurias teisines sistemas neįtrauktas; kadangi Sąjungos reglamentas, kuris būtų natūraliai taikytinas visoje Sąjungoje, turėtų dvigubą pranašumą: šioms valstybėms būtų užtikrintas orientacinis Europos statutas ir prisidėta prie šio pobūdžio įmonės statuso rėmimo ir visuomenės informavimo apie ją;

Ai.  kadangi statutas galėtų sudaryti savidraudos draugijoms galimybes kurti masto ekonomiją, siekiant išsaugoti konkurencingumą ateityje, ir būtų labiau pripažįstama savidraudos draugijų vertė kuriant Europos politiką;

Aj.  kadangi savidraudos draugijos yra tvirtos ir tvarios organizacijos, kurios visose šalyse puikiai atsilaikė per finansų krizę ir prisidėjo prie atsparesnės, įvairesnės rinkos vystymo, ypač draudimo ir socialinės apsaugos srityse; kadangi savidraudos draugijos ypač aktyviai veikia gyventojų senėjimo ir socialinių reikmių srityje; kadangi dėl savidraudos draugijų dalyvavimo sprendžiant su pensijomis susijusius klausimus Sąjungos piliečiai įgyja papildomų galimybių ir kadangi jos atlieka vaidmenį išsaugant Europos socialinį modelį;

Ak.  kadangi savidraudos draugijos neturi akcijų ir yra bendrai valdomos, jų pelno perviršis iš naujo investuojamas, o ne paskirstomas nariams; kadangi tai padėjo savidraudos draugijoms atsilaikyti per krizę geriau negu kitiems privačiojo sektoriaus subjektams;

Al.  kadangi Europos statutas būtų savanoriška priemonė šalia esamų savidraudos draugijoms taikomų nacionalinių teisinių nuostatų ir todėl nedarytų poveikio jau galiojantiems statutams, o būtų „dvidešimt aštuntoji sistema“, kurią taikant savidraudos draugijoms būtų lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

Am.  kadangi Komisija turėtų atsižvelgti į specifinius savidraudos draugijų bruožus, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir kad būtų išvengta papildomos diskriminacijos bei užtikrinta, kad bet kurie nauji teisės aktai būtų proporcingi ir kad pagal juos būtų garantuota teisinga, konkurencinga ir tvari rinka;

An.  kadangi gausėja prašymų įvairinti draudimo sektorių – taip ypatingas dėmesys atkreipiamas į vaidmenį, kurį palyginti su analogiškomis akcinėmis bendrovėmis gali atlikti savidraudos draugijos, siekdamos, kad visas sektorius taptų konkurencingesnis, ne toks rizikingas ir atsparesnis kintančioms finansinėms ir ekonominėms aplinkybėms;

Ao.  kadangi savidraudos draugijos susiduria su intensyvia ir vis didėjančia konkurencija, ypač draudimo sektoriuje, ir kadangi kai kurios iš jų gręžiasi į padalijimą ir finansinės veiklos svarbos didinimą;

Ap.  kadangi mažiausiai šešiose Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teisiškai neįmanoma kurti savidraudos tipo organizacijų; kadangi dėl to iškraipoma rinka; kadangi patvirtinus Europos statutą būtų galima ištaisyti šią padėtį ir tai galėtų būti įkvėpimas kurti savidraudos draugijas tose valstybėse narėse;

Aq.  kadangi savidraudos draugijoms stinga būtinų teisinių priemonių savo vystymuisi ir savo tarpvalstybinei veiklai bendrojoje rinkoje palengvinti; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinti kitų formų įmonių Europos statutai, savidraudos draugijos tebėra nepalankioje padėtyje; kadangi dėl to, kad nesama Europos statuto, savidraudos draugijos, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą, dažnai priverstos naudotis netinkamomis teisinėmis priemonėmis, o tai lemia jų padalijimą;

Ar.  kadangi su savidraudos draugijomis susiję nacionaliniai teisės aktai Sąjungoje labai skiriasi ir kadangi patvirtinus Europos statutą būtų galima kurti tarptautines savidraudos draugijas ir taip stiprinti Europos socialinės apsaugos modelį;

As.  kadangi pačios savidraudos draugijos turėtų skleisti savitarpiškumo, kaip savo esminės vertybės, idėją ir įtikinti būsimus narius, kad tai ekonomiškai efektyvi ir tvari komercinių paslaugų teikėjų alternatyva;

At.  kadangi turėtų būti užtikrinta, jog savidraudos draugijos, siekdamos likti konkurencingos, nesiims veiksmų, dėl kurių supanašėtų su analogiškomis komercinėmis bendrovėmis; šie veiksmai apimtų rizikos atrankos ar griežtesnių narystės kriterijų nustatymą ar netgi akcijų išleidimą savo mokumo atsargai padidinti;

Au.  kadangi savidraudos draugijos, ypač vidutinio dydžio savidraudos draugijos, gali būti priverstos tapti didesnių organizacijų – netgi akcinių bendrovių – dalimi (jas padalijant), taip didinant atstumą tarp atitinkamos organizacijos ir draudėjų;

Av.  kadangi dėl to, kad nėra statuto, toliau trikdomas savidraudos draugijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir jungimasis;

1.  atsižvelgdamas į neseniai atlikto savidraudos draugijų padėties Sąjungoje tyrimo rezultatus ir į tai, kad Parlamentas yra ne kartą pareiškęs, jog Europos savidraudos draugijų statutui turi būti teikiamas aiškus prioritetas, ragina Komisiją vadovaujantis išsamiomis prie šio dokumento pridėtame priede išdėstytomis rekomendacijomis nedelsiant pateikti vieną ar kelis pasiūlymus, kurie būtų grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsniu arba, jei įmanoma, 114 straipsniu ir pagal kuriuos savidraudos draugijos galėtų veikti Europos ir tarpvalstybiniu mastu;

2.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.  mano, kad finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengtos naudojant atitinkamus biudžeto asignavimus;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Rekomendacijos dėl Europos savidraudos draugijos statuto

1 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijos statuto tikslų)

Europos Parlamento nuomone, įmonių įvairovė turėtų būti aiškiai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir siūlo į jos 54 straipsnį įtraukti savidraudos draugijas.

Europos Parlamento įsitikinimu, būtina derinti strategijas ir priemones siekiant savidraudos draugijoms užtikrinti vienodas sąlygas, įskaitant Europos statutą, kuriuo joms būtų suteikta tokia pat galimybė organizuotis ir vykdyti veiklą Europos mastu ir nustatytos tinkamos teisinės priemonės, skirtos jų tarpvalstybinei ir tarptautinei veiklai palengvinti. Šiuo požiūriu savidraudos draugijos pagal savo specifinį valdymo modelį galėtų veikti visoje Sąjungoje.

Europos Parlamentas mano, kad patvirtinus Europos savidraudos draugijos statutą būtų sukurta savanoriška sistema – neprivaloma priemonė, kurią taikant savidraudos draugijos galėtų vykdyti veiklą įvairiose valstybėse narėse ir kuri įsigaliotų net ir tose šalyse, kur šiuo metu savidraudos draugijų nėra, ir todėl primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos savidraudos draugijų statusas būtų laikomas specifinio Sąjungos pobūdžio Europos juridiniu statusu.

Kartu Europos Parlamentas primena: kad ir kokios teisėkūros iniciatyvos būtų imtasi, dėl to nepasikeis įvairūs jau galiojantys nacionaliniai įstatymai ir negali būti laikoma, kad šia iniciatyva siekiama suderinti savidraudos draugijoms taikomus valstybių narių įstatymus.

2 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijų statuto aspektų)

Europos Parlamentas ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad į valstybių narių teisės aktus įtrauktas šis neprivalomas reglamentas turėtų apimti savidraudos draugijų valdymo ypatumus ir principus.

Europos Parlamento nuomone, pagal statutą turės būti nustatytos tikslios ir aiškios sąlygos tikrai ir veiksmingai naujai Europos savidraudos draugijų kategorijai sukurti ir jis mano, kad šiuo atžvilgiu itin svarbu atsižvelgti į ankstesnį Europos subjektų statutų modelį, pagal kuriuos valstybėms narėms suteikus daug lankstumo ir neužtikrinus pridėtinės vertės nepavyko sukurti sąlygų šiai Europos priemonei sėkmingai naudoti.

Europos Parlamentas ragina Komisiją remiantis SESV 352 straipsniu įtraukti į siūlomą reglamentą pagrindines savidraudos draugijų – draugijų, kurios prioritetą teikia žmogui –ypatybes, t. y. nediskriminavimo principą rizikos kriterijų parinkimo atveju ir jų narių orientavimąsi į demokratiją, siekiant pagerinti vietos bendruomenių ir didesnės dalies visuomenės socialines sąlygas remiantis savitarpiškumo principu.

Europos Parlamentas pabrėžia solidarumo principo svarbą savidraudos draugijoms, kurių klientai yra ir jų nariai, taigi jų interesai bendri. Primena bendros kapitalo nuosavybės ir jos nedalumo principą. Pabrėžia nesuinteresuoto paskirstymo principo svarbą likvidavimo atveju: pagal šį principą turtas turėtų būti paskirstytas kitoms savidraudos draugijoms arba įstaigai, kurios tikslas – remti ir skatinti savidraudos draugijas.

3 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijų statuto taikymo srities ir aprėpties)

4 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijų valdymo)

Europos savidraudos draugija turėtų būti valdoma demokratiškai ir kolektyviai finansuojama savo narių labui. Statute turėtų būti pažymėta, kad nariai yra savidraudos organizacijos bendrasavininkiai.

Europos savidraudos draugijos statute turėtų būti nustatytos valdymo ir administravimo taisyklės, pagal kurias būtų apibrėžta: visuotinis susirinkimas (tai gali būti visų narių arba narių atstovų susirinkimas), priežiūros organas ir valdymo arba administracinis organas – nelygu, kokia forma patvirtinta statute.

Kiekvienas narys (fizinis arba juridinis asmuo) arba atstovas visuotiniame susirinkime iš principo turėtų turėti vienodą skaičių balsų.

Valdymo organo narį arba narius turėtų skirti ir atleisti priežiūros organas. Tačiau valstybė narė gali reikalauti arba leisti, kad statute būtų nurodyta, jog valdymo organo narį ar narius skirtų visuotinis susirinkimas.

Nė vienas asmuo neturėtų tuo pat metu būti valdymo organo ir priežiūros organo narys.

Turėtų būti atidžiai stebimas „Mokumas II“ direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo poveikis.

(1) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 140. (2) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 114. (3) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16. (4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 19. (5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 187. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0259. (7) http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=83593 (8) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1). (9) 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatas „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206). (10) Žr. pirmiau minėtą COM(2011)0206. (11) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL L 310, 2005 11 25, p. 1). (12) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte (2013/2542(RSP))

P7_TA(2013)0095 RC-B7-0095/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Egiptas: naujausi įvykiai“(1) ir į 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis Sinajuje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d., 2012 m. liepos 4 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. plenarinių posėdžių diskusijas Egipto ir Artimųjų Rytų klausimais;

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir jos atstovės spaudai pareiškimus 2012 m. dėl Egipto, ypač į 2012 m. gegužės 25 d. pareiškimą dėl Egipto prezidento rinkimų, 2012 m. birželio 1 d. pareiškimą dėl nepaprastosios padėties Egipte atšaukimo, 2012 m. birželio 15 d. pareiškimą dėl Egipto Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo sprendimų, 2012 m. birželio 20 d. pareiškimą dėl politinės padėties Egipte, 2012 m. birželio 24 d. pareiškimą dėl Mohamedo Morsi išrinkimo Egipto Prezidentu, 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl naujos ES ir Egipto darbo grupės įsteigimo, 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškimą, kuriame raginama vykdyti nacionalinį dialogą, 2012 m. gruodžio 25 d. pareiškimą dėl referendumo Egipte ir 2013 m. sausio 25 d. pareiškimą dėl žudynių Port Saide;

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl Egipto, į 2013 m. sausio 31 d. išvadas dėl ES paramos tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse ir į 2013 m. vasario 8 d. išvadas dėl Arabų pavasario,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Europos kaimynystės politikos (EKP) dokumentų rinkinį, Egipto pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Egipto darbo grupės 2012 m. lapkričio 13–14 d. posėdį ir jos išvadas,

–  atsižvelgdamas į per 2012 m. lapkričio 13 d. vykusį antrąjį Europos Sąjungos ir Arabų Lygos užsienio reikalų ministrų posėdį parengtą Kairo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1099/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 2013 m. sausio 13 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy pareiškimus po susitikimų su Egipto Prezidentu Mohamedu Morsi,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 8 d. Komisijos memorandumą „ES atsakas į Arabų pavasarį: padėtis praėjus dvejiems metams“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujos Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą (įsigaliojo 2004 m. birželio 1 d.), sutvirtintą veiksmų planu ir Europos kaimynystės politika, dėl kurių susitarta 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2012 m. gruodžio 7 d. pareiškimus dėl smurto Egipte ir didelių konstitucijos projekto problemų, taip pat 2013 m. sausio 29 d. pareiškimą dėl to rimto dialogo ir per didelės jėgos naudojimo nutraukimo poreikio,

–  atsižvelgdamas į JT moterys vykdomosios direktorės Michelle Bachelet 2013 m. sausio 31 d. pareiškimą, kuriame reiškiamas didelis susirūpinimas dėl didėjančio smurto prieš moteris viešose Egipto vietose,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1989 m. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, kurių susitariančioji šalis yra Egiptas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Egiptas yra labai svarbus Europos Sąjungos partneris Viduržemio jūros pietinių pakrančių regione; kadangi politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai Egipte daro didelę įtaką visam regionui ir ne tik jam;

B.  kadangi 2012 m. Parlamento rinkimuose M. Morsi laimėjo, surinkęs 51,7 proc. balsų ir tapo pirmuoju islamistų kandidatų išrinktu valstybės vadovu Arabų pasaulyje; kadangi šie laisvi ir sąžiningi rinkimai buvo svarbus žingsnis link perėjimo prie demokratijos;

C.  kadangi 2012 m. birželio 14 d. Egipto Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas paskelbė 2012 m. Parlamento rinkimus prieštaraujančiais Konstitucijai ir, kad viena trečioji dalis parlamento narių buvo išrinkta neteisėtai, taip pat anuliuodamas politinės atskirties įstatymą;

D.  kadangi 2012 m. lapkričio 22 d., praėjus tik aštuonioms dienoms po ES ir Egipto darbo grupės susitikimo ir Egiptui tarpininkaujant sudaryto Izraelio ir Hamas grupuotės paliaubų susitarimo patvirtinimo, Prezidentas M. Morsi paskelbė konstitucinę deklaraciją, kuria, inter alia, jo veikla tapo nepavaldi teisminei kontrolei; kadangi po kelių dienų jis anuliavo šią deklaraciją, tačiau jau buvo įsiplieskę demonstracijos;

E.  kadangi teisminės institucijos ir teisėjai toliau patiria įvairių Egipto politinių veikėjų ir jėgų daromą spaudimą, užpuolimus, bauginimą ir kišimąsi; kadangi 2012 m. lapkričio mėn. Konstitucinis teismas sustabdė savo veiklą dėl jo patalpų apgulos, kurią surengė prezidento rėmėjai ir jų sąjungininkai; kadangi generalinio prokuroro atleidimas 2012 m. spalio mėn. ir kito generalinio prokuroro vietoje jo paskyrimas sukėlė didelę teisėjų, teismų pareigūnų ir kitų asmenų kritiką ir protestus; kadangi šis kišimasis į teismų sistemą kenkia Egipto gyventojų pasitikėjimui teismų sistemos sąžiningumu ir nešališkumu;

F.  kadangi 2012 m. lapkričio 30 d. Konstitucinė asamblėja priėmė konstitucijos projektą; kadangi konstitucijos projektas buvo patvirtintas 2012 m. gruodžio 15 ir 22 d. referendume, kuriame 63,8 % balsavo už, tačiau jame dalyvavo tik 32,9 % piliečių; kadangi dėl konstitucinio proceso ir skubaus naujos konstitucijos priėmimo vietoje to, kad būtų ieškoma konsensuso, dar padidino Egipto visuomenės vidaus susiskaldymą; kadangi daug Egipto ir kitų šalių piliečių išreiškė susirūpinimą dėl įvairių naujosios konstitucijos straipsnių, be kita ko, Šariato statuso vidaus teisės aktuose, teismų nepriklausomumo ir karo teismų vaidmens, pagrindinių laisvių ir moterų teisių;

G.  kadangi nauji Egipto parlamento rinkimai turėtų vykti balandžio pabaigoje; kadangi Egipto aukščiausiasis rinkimų komitetas leido keturioms nevyriausybinėms organizacijoms stebėti rinkimus, taip pat juos leido stebėti Europos Sąjungai, Arabų Valstybių Lygai ir Afrikos Sąjungai; kadangi 2013 m. vasario 18 d. Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas paskelbė, kad keletas šio įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai, ir paprašė Patariamosios Tarybos juos iš dalies pakeisti; kadangi Nacionalinio gelbėjimo fronto vadovaujamos opozicijos jėgos, protestuojančios dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų teisinių garantijų trūkumo, paskelbė boikotuosiančios artėjančius parlamento rinkimus; kadangi 2013 m. kovo 7 d. Egipto rinkiminė komisija nusprendė sustabdyti artėjančių Parlamento rinkimų, po to, kai Kairo administracinis teismas priėmė sprendimą juos sustabdyti, kadangi Patariamoji Taryba neperdavė Rinkimų įstatymo Aukščiausiam Konstituciniam Teismui atlikti dalinius pakeitimus;

H.  kadangi po smurtinių protestuotojų ir saugumo pajėgų susidūrimų antrųjų sausio 25 d. revoliucijos metinių išvakarėse ir kelias savaites po jų, per kuriuos žuvo daug žmonių ir kurie prasidėjo dėl augančio neteisėtumo Egipte, didelio Egipto ekonomikos nuosmukio bei daug mirties nuosprendžių, paskelbtų civiliams gyventojams, dalyvavusiems mirtinose 2012 m. futbolo riaušėse Port Saide, dėl kurių Prezidentas M. Morsi paskelbė nepaprastąją padėtį keliuose Egipto miestuose, o kariuomenė įspėjo dėl žlungančios valstybės; kadangi opozicijos lyderiai, parodydami vienybę, 2013 m. sausio 30 d. ragino Prezidentą M. Morsi nutraukti smurtą prieš protestuotojus, sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę ir pradėti tikrąjį nacionalinį dialogą, kuris yra vienintelis būdas įveikti dabartinį politinį ir socialinį susiskaldymą ir įtampą; kadangi Prezidentas M. Morsi nepaisė raginimų formuoti vienybės vyriausybę; kadangi 2013 m. vasario 26 d. Prezidentas M. Morsi pradėjo nacionalinį dialogą, kurį boikotavo pagrindinės opozicijos jėgos;

I.  kadangi 42 žmonės, įskaitant du policijos pareigūnus, žuvo susirėmimuose po to, kai 2013 m. sausio 26 d. teismas rekomendavo nubausti mirties bausme 21 Port Saido gyventoją už prieš metus įvykdytus nužudymus po futbolo rungtynių; kadangi 2013 m. kovo 9 d. šis nuosprendis buvo patvirtintas ir jis buvo paskelbtas 52 kaltinamiesiems; kadangi Europos Parlamentas savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliucijoje paragino atlikti nepriklausomą įvykių, kurie sukėlė tragediją, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi Europos Sąjunga visais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis nepritaria mirties bausmės taikymui ir nuolat ragino panaikinti ją visame pasaulyje, kad būtų apsaugotas žmogaus orumas;

J.  kadangi didėjanti politinė įtampa dar labiau padidino Egipto visuomenės vidaus poliarizaciją ir dėl jos toliau tęsiasi gatvių protestai ir smurtiniai susidūrimai, įskaitant savavališkus suėmimus, bauginimą, pagrobimus ir kankinimus ; kadangi dėl pernelyg dažnai prieš taikius demonstrantus saugumo pajėgų ir nenustatytų grupių naudojamos jėgos ir mirtinos prievartos kaltininkai dažnai lieka nenubausti; kadangi saugumas ir viešoji tvarka turėtų būti užtikrinti susilaikant nuo bereikalingų veiksmų ir visiškai gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves;

K.  kadangi Egipto visuomenė labai kritiškai žvelgia į žodžio laisvės apribojimus; kadangi baudžiamasis kodeksas ir naujai priimta konstitucija gali griežtai apriboti žodžio laisvė (tiesiogiai ir internete); kadangi pilietinės laisvės ir skaitmeninės laisvės sudaro sąlygas visuotinėms žmogaus teisėms ir jas reikia nuolat puoselėti; kadangi labai padidėjo fizinės prievartos prieš žurnalistus ir jų persekiojimo atvejų; kadangi dėl prezidento įžeidimo pradėtas ne vienas teismo procesas prie opozicinę žiniasklaidą; kadangi toliau vykdomas tokių žurnalistų ir komikų, ypač opozicinės žiniasklaidos, kaip Gamal Fahmy, Bassem Youssef ir Okasha Tawfiq, baudžiamasis persekiojimas; kadangi 24 bylos pradėtos dėl prezidento įžeidimo; kadangi nuo to laiko, kai Prezidentas M. Morsi pradėjo eiti pareigas, išaugo šventvagysčių bylų skaičius;

L.  kadangi pagal Teisės taikiai demonstruoti viešose vietose įstatymo projektą būtų itin apribota taikių viešų susirinkimų teisė;

M.  kadangi Egipto moterys šiuo pereinamuoju laikotarpiu yra atsidūrusios ypač pažeidžiamoje padėtyje; kadangi, pasak Egipto ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, protestuojančios moterys dažnai patiria smurtą, seksualinę prievartą, nekaltybės patikrinimus ir kitų formų žeminantį saugumo pajėgų elgesį, o moterų teisių aktyvistėms grasinama ir prie jų priekabiaujama; kadangi moterų padėtis politinio dalyvavimo srityje žymiai pablogėjo; kadangi Nacionalinė Egipto moterų taryba ir pilietinė visuomenė kritikavo valdžios institucijas, kurios nepasmerkė prieš moteris vykdyto smurto, dėl šios tylos, kuri yra blogas ženklas atsižvelgiant į Egipto pagarbą moterų teisėms;

N.  kadangi Egipto pilietinė visuomenė ir tarptautinės NVO veikdamos Egipte patiria vis didesnį spaudimą ir didelių sunkumų; kadangi keli naujo įstatymo dėl Piliečių asociacijų ir fondų projektai pilietinės visuomenės aktyvistams ir organizacijoms sukėlė susirūpinimą, nes pagal šiuos projektus būtų nustatomi griežti NVO finansavimo, ypač iš užsienio šaltinių, apribojimai, valdžios institucijoms suteikiamos galimybės vykdyti nepageidaujamą kontrolę ir apriboti visas socialinės veiklos ir organizacijų formas; kadangi naujuoju įstatymu taip pat būtų apribojamos faktų nustatymo misijos ir kita svarbi veikla, vykdoma visoje Egipto teritorijoje, ir pilietinės visuomenės organizacijoms praktiškai būtų užkirstas kelias vykdyti savo veiklą;

O.  kadangi ES yra svarbiausia Egipto ekonominė partnerė ir jo pagrindinis užsienio investicijų bei vystomojo bendradarbiavimo įplaukų šaltinis; kadangi 2012 m. lapkričio 13–14 d. ES ir Egipto darbo grupė, kuriai bendrai pirmininkauja Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Egipto užsienio reikalų ministras Kamel Amr, susirinko į posėdį Kaire ir sudarė susitarimą dėl didelio ekonominės ir politinės pagalbos paketo, kurį 2012–2013 m. laikotarpiu iš viso sudaro paskolos ir dotacijos už beveik 5 mlrd. EUR, siekiant padėti Egiptui šiuo pereinamuoju laikotarpiu; kadangi finansinė parama iš dalies priklauso nuo Egipto sėkmės sudarant susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), taip pat nuo pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir ekonomikos valdymo principų laikymosi; kadangi Egiptui labai svarbu, kad šių įsipareigojimų būtų laikomasi ir būtų paspartinamas ES paramos teikimas;

P.  kadangi darbo grupė pabrėžė, kad ji įsipareigoja skatinti ir užtikrinti žmogaus teises, įskaitant moterų teises ir lyčių lygybę siekiant moterims suteikti galių visose srityse, žodžio ir asociacijų laisves ir religijos ar tikėjimo laisvę, ir pasmerkė visų rūšių neapykantos, netolerancijos, priešiškumo ar prievartos kurstymą;

Q.  kadangi Europos kaimynystės politikos ir reformų žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srityje sėkmė priklausys nuo pilietinės visuomenės įsitraukimo įgyvendinant atitinkamų sričių politiką;

R.  kadangi Egipto ekonominė padėtis – labai sunki: užsienio valiutos rezervai itin maži, o Egipto svaro kursas yra žemiausias nuo 2004 m.; kadangi šalies ekonomikos gerėjimas priklausys nuo ilgalaikio šalies politinio ir socialinio stabilumo; kadangi Egiptas išgyvena sudėtingą perėjimo prie demokratijos laikotarpį ir šio proceso metu susiduria su didžiuliais iššūkiais ir sunkumais; kadangi šis perėjimas turi būti pagrįstas socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagarbos, teisinės valstybės ir gero valdymo pagrindinėmis vertybėmis;

S.  kadangi ankstesniojo režimo pagrobto turto grąžinimas, nepaisant jo ekonominės svarbos, gali prisidėti prie teisingumo ir atskaitingumo Egipto žmonėms it todėl yra labai svarbus politinis klausimas, turintis didelę simbolinę reikšmę ES ir Egipto santykiams; kadangi nuo 2011 m. kovo mėn. buvo užšaldytas 19 asmenų, atsakingų už Egipto valstybės lėšų pasisavinimą, ES turimas turtas; kadangi 2012 m. lapkričio 26 d. Taryba priėmė naują reglamentą, skirtą šių pasisavintų lėšų grąžinimui palengvinti; kadangi darbo grupė sutarė per tris mėnesius užbaigti rengti planą, į kurį galėtų būti įtrauktas turto atgavimo grupės, kurią koordinuotų Europos išorės veiksmų tarnyba, sukūrimas;

1.  reiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais šiuo itin svarbiu jų šalies perėjimo prie demokratijos laikotarpiu; ragina Egipto valdžios institucijas visiškai užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant žodžio ir asociacijų laisves, žiniasklaidos ir spaudos laisves, moterų teises, religijos, sąžinės ir minties laisves, mažumų apsaugą ir kovą su diskriminacija dėl lytinės orientacijos, taip pat užtikrinti įstatymo viršenybę, valdžios funkcijų padalijimą, teismų nepriklausomumą, kovą su nebaudžiamumu ir tinkamą procesą, nes tai yra pagrindinės laisvos ir demokratinės visuomenės sudėtinės dalys;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančios Egipto visuomenės poliarizacijos ir tebesitęsiančių smurtinių incidentų; primena Egipto valdžios institucijoms ir saugumo pajėgoms jų pareigą atkurti ir užtikrinti saugumą ir tvarką šalyje; ragina visus politinius subjektus siekiant kuo didesnės naudos šaliai susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio smurto; taip pat ragina vykdyti rimtus, nešališkus ir skaidrius taikių protestuotojų nužudymų, kankinimų, žeminančio elgesio su jais ir jų persekiojimo tyrimus, ypatingą dėmesį teikiant moterų byloms, ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; primygtinai ragina valdžios institucijas griežtai laikytis tarptautinių standartų; labai apgailestauja dėl didelio aukų ir sužeistųjų skaičiaus per neseniai įvykusius susirėmimus ir reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms;

3.  dar kartą pareiškia, kad ES tvirtai ir principingai laikosi pozicijos dėl nepritarimo mirties bausmei, ir ragina Egipte paskelbti moratoriumą visiems mirties bausmės nuosprendžiams; ragina Egiptą ratifikuoti 1966 m. Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti; ragina sušvelninti 2013 m. sausio 26 d. skirtas bausmes 21 futbolo klubo „Al-Masry“ sirgaliui, kuris buvo nuteistas mirties bausme;

4.  pažymi Egipto rinkiminės komisijos sprendimą atšaukti artėjančius Parlamento rinkimus ir ragina Egipto vyriausybę sukurti visa apimantį politinį procesą, paremtą konsensusu, bendra atsakomybe ir tikru nacionaliniu dialogu, kuriame prasmingai dalyvautų visos demokratinės politinės jėgos; ragina visas Egipto politines jėgas veikti kartu šia linkme; ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti Egipto valdžios institucijų, politinių partijų ir pilietinės visuomenės pastangas siekiant šio tikslo ir teikti joms pagalbą; palankiai vertina tai, kad Egipto valdžios institucijos pakvietė ES stebėti būsimus parlamento rinkimus, nepaisant to, kad rinkimai buvo atšaukti; pakartoja savo pasiūlymą palengvinti visapusišką rinkimų stebėjimo misiją;

5.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio smurto prieš moteris, ypač prieš protestuotojas ir moterų teisių aktyvistes, ir dėl valdžios institucijų nesugebėjimo užkirsti šiam smurtui kelią ir jį pasmerkti arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis; ragina Prezidentą M. Morsi, taip pat valdančiosios ir opozicinės partijų vadovus pademonstruoti tvirtą politinę lyderystę siekiant kovoti su smurtu dėl lyties ir užtikrinti, kad seksualinės prievartos ir priekabiavimo atvejai būtų veiksmingai ištirti, o atsakingi asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinti, kad aukoms būtų atlyginta žala; ragina Prezidentą M. Morsi spręsti šio nuolatinio smurto prieš moteris ir jų diskriminacijos problemą, priimant kovos su priekabiavimu teisės aktus, kuriuos pasiūlė moterų teisių aktyvistai; ragina Egipto valdžios institucijas pasmerkti visų formų smurtą ir agresiją prieš moteris; ragina vyriausybę skatinti ir remti moterų dalyvavimą politikoje ir pakeisti dabartines neigiamas tendencijas šioje srityje;

6.  ragina Egipto valdžios institucijas reformuoti policijos ir saugumo pajėgas ir panaikinti visus įstatymus, kuriais policijai ir saugumo pajėgoms leidžiama nevaržomai naudoti smurtą prieš civilius gyventojus; pabrėžia, kad vykdant dialogą ir konsultuojantis su pilietine visuomene būtina parengti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų užtikrinta teisė rengti taikias demonstracijas ir teisė rengti taikius viešus susirinkimus, taip pat kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų veikti nepatirdamos perdėtų suvaržymų ir galėtų pasinaudoti parama iš užsienio šaltinių;

7.   reiškia visapusišką pritarimą tų organizacijų prisiimamiems įsipareigojimams ir pripažįsta jų darbo svarbą skatinant taiką, demokratiją ir žmogaus teises ir tai, kad šis darbas aukštos kokybės ir ragina nedelsiant nutraukti profesinėms sąjungoms, žurnalistams ir tinklaraštininkams taikomą spaudimą, bauginimą ar persekiojimą;

8.  yra susirūpinęs dėl Egipto teismų padėties; ragina Egipto vyriausybę ir šalies politines jėgas visapusiškai gerbti, remti ir skatinti Egipto teisminių institucijų nepriklausomumą ir vientisumą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą teisinę sistemą, kurią taikant būtų sprendžiami nebaudžiamumo, kankinimų ir žmogaus teisių apsaugos klausimai, būtina tęsti baudžiamosios teisenos sistemos reformą; ragina Egipto valdžios institucijas pradėti sąžiningą pereinamojo laikotarpio teisingumo procesą, kad būtų užtikrinta atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus iki 2011 m. revoliucijos, jos metu ir po jos;

9.  reiškia susirūpinimą dėl tikėjimo, sąžinės ir religijos laisvės apribojimų; šiame kontekste palankiai vertina tai, kad 2013 m. vasario 18 d. buvo įsteigta Egipto bažnyčių taryba, kurią sudaro penkių didžiausių šalies krikščionių bendruomenių atstovai ir kuriai suteikti įgaliojimai, apimantys ir musulmonų bei krikščionių dialogo skatinimą; mano, kad reikėtų dėti pastangas, kad pakeisti krikščionių emigravimo iš Egipto tendenciją, nes tai kelia grėsmę seniausios Egipto bendruomenės egzistencijai, ir taip pat kenkia Egipto ekonomikai, nes šalį palieka kvalifikuoti profesionalai;

10.  ragina Egipto valdžios institucijas pasirašyti ir ratifikuoti Romos statutą, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, ir nekviesti į šalį tų valstybės vadovų, kuriems Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį;

11.  reiškia tvirtą paramą, kaip ir Egipto žmonės, reformoms, vedančioms link demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte ; pakartoja savo raginimą įvertinti galimybę visoje šalyje atšaukti nepaprastąją padėtį; ragina nedelsiant nutraukti civilių gyventojų persekiojimą kariniuose teismuose;

12.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl tebevykstančio neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir prekybos žmonėmis, taip pat dėl neteisėtų imigrantų padėties šalyje, ypač Sinajaus regione; ragina Egipto valdžios institucijas dėti dar didesnes pastangas sprendžiant šiuos klausimus, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant nacionalinės teisės aktus dėl pabėgėlių ir suteikiant JT agentūroms ir žmogaus teisių organizacijoms visapusišką prieigą prie atitinkamų asmenų Sinajaus regione;

13.  yra itin susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios ekonominės padėties Egipte ir užsitęsusių derybų dėl susitarimo dėl paskolos su TVF; palankiai vertina pakartotines vyriausybės pastangas tęsti šias derybas; ragina plėtoti ES ir Egipto bendradarbiavimą ekonomikos srityje, vesti glaudesnį dvišalį dialogą ekonomikos reformų klausimu – tai būtų svarbus žingsnis siekiant didinti investuotojų pasitikėjimą;

14.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją nuosekliau ir labiau į praktiką orientuotu būdu plėtoti principą „parama pagal pažangą“, ypatingą dėmesį skiriant pilietinei visuomenei, moterų ir mažumų teisėms, įskaitant tai, kad būtų nustatytos aiškios sąlygos ir kriterijais, taikomi tuo atveju, jeigu Egipto vyriausybė nukryptų nuo demokratinių reformų ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms kurso, ir kad šis principas taptų peržiūrėtos ES Europos kaimynystės politikos kertiniu akmeniu ES ir Egipto vyriausybės santykiuose, nesudarant neigiamo poveikio šalies gyventojų gyvenimo sąlygoms;

15.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reikalauti, kad Egipto valdžios institucijos ir Prezidentas M. Morsi laikytųsi savo įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; ragina ES neteikti Egipto valdžios institucijoms biudžeto paramos, jeigu nėra aiškios pažangos žmogaus teisių ir laisvių pagarbos, demokratinio valdymo ir teisinės valstybės principo laikymosi atžvilgiu;

16.  pareiškia visapusiškai remiantis glaudesnį ES ir Egipto bendradarbiavimą asociacijos susitarimo ir jo veiksmų planų, sėkmingos tolesnės ES ir Egipto darbo grupės veiklos, nuolatinių dialogų žmogaus teisių klausimais, glaudesnio bendradarbiavimo verslo srityje, didesnio Egipto piliečių, ypač studentų, judumo į ES, derybų dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo ar būsimos rinkos integracijos srityse;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesniojo režimo pagrobto turto grąžinimą Egipto žmonėms; todėl atsižvelgdamas į tai ragina ES sukurti valstybių narių ir kitų Europos šalių tyrėjų, teisininkų ir prokurorų grupę, kuri Egipto institucijoms šio proceso metu teiktų teisinę paramą ir pagalbą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0064. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0092.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (2013/2565(RSP))

P7_TA(2013)0096 RC-B7-0132/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2013 m. vasario 18 d. posėdžio išvadas dėl KLDR,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 825 (1993), 1540 (2004), 1695 (2006), 1887 (2009),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į visas atitinkamas tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį KLDR priėmė ir ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos svarbias rezoliucijas, ypač į bendru sutarimu 2012 m. kovo 19 d. priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimu Marzuki Darusmano 2013 m. vasario 1 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europos Sąjungos Taryba ir JT Saugumo Taryba pasmerkė 2012 m. gruodžio 12 d. KLDR įvykdytą raketos paleidimą naudojant balistinių raketų technologiją ir 2013 m. vasario 12 d. šios šalies įvykdytą branduolinį bandymą; abu veiksmai įvykdyti akivaizdžiai pažeidžiant KLDR įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir kelia rimtą pavojų taikai ir saugumui regione ir tarptautiniu mastu;

B.  kadangi branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tarptautiniu mastu kelia grėsmę taikai ir saugumui; kadangi Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika 2003 m. atsisakė laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (angl. NPT), vykdė branduolinius bandymus nuo 2006 m., o 2009 m. oficialiai paskelbė, kad sukūrė branduolinį ginklą; kadangi neteisėtas branduolinių ir balistinių raketų programų plėtra kelia pavojų tarptautinio branduolinio ginklo neplatinimo režimo įgyvendinimui ir riziką, jog padidės įtampą regione;

C.  kadangi tai nepadeda KLDR siekti, kaip ji teigia, tikslo didinti savo saugumą; kadangi šalis su karine pramone pagrįsta ekonomika toli gražu nepasiekė savo nustatyto tikslo tapti stipria ir klestinčia valstybe, priešingai, ji vis labiau izoliuoja ir skurdina savo gyventojus, siekdama masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį sistemų;

D.  kadangi KLDR neseniai pasitraukė iš Paliaubų sutarties su Pietų Korėja ir nutraukė tiesioginę telefono liniją tarp Pchenjano ir Seulo; kadangi Korėjos pusiasalyje jau dešimtmečius tęsiasi įtampa ir tebėra karinis priešiškumas; kadangi ES tvirtai pritaria tam, kad Korėjos pusiasalyje nebūtų branduolinio ginklo ir kad būtų atnaujintos Šešių šalių derybos, kurios būtinos taikai ir stabilumui regione užtikrinti;

E.  kadangi KLDR režimas nebendradarbiauja su JT ir atsisakė vykdyti visas JT žmogaus teisių tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje; kadangi KLDR atsisakė bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties šalyje klausimu ir nepriėmė jokios Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pagalbos;

F.  kadangi ES yra žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje gynėja ir skatintoja; kadangi žmogaus teisų ir humanitarinė padėtis KLDR vis dar kelia itin didelį nerimą; kadangi KLDR vyriausybė neleidžia veikti jokiai politinei opozicijai, draudžia laisvus ir sąžiningus rinkimus, laisvą žiniasklaidą, religinę laisvę, asociacijų laisvę kolektyvines derybas ir laisvą judėjimą;

G.  kadangi teismų sistema pavaldi valstybei ir mirties bausmė taikoma už daugybę nusikaltimų valstybei, kadangi ši bausmė numatoma už vis daugiau nusikaltimų nuolat persvarstant baudžiamąjį kodeksą, o piliečiai, įskaitant vaikus, verčiami stebėti viešas egzekucijas; kadangi KLDR valstybinės institucijos nuolat be teismo vykdo egzekucijas, nesankcionuotus sulaikymus ir prisideda prie asmenų dingimo, įskaitant užsieniečių grobimą; o daugiau kaip 200 000 žmonių kalinama kalėjimuose ir vadinamuosiuose perauklėjimo lageriuose;

H.  kadangi Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gyventojai, šaliai esant politiškai ir ekonomiškai izoliuotai, dažnai ištinkant gaivalinėms nelaimėms ir tarptautiniu mastu kylant maisto produktų ir degalų kainoms, jau dešimtmečius gyvena nepakankamo išsivystymo sąlygomis, neturėdami geros sveikatos priežiūros ir esant plataus masto netinkamai motinų ir vaikų mitybai; kadangi didelė dalis gyventojų badauja ir yra iš esmės priklausomi nuo tarptautinės pagalbos maistu; kadangi didžiulis maisto trūkumas ir badas daro didelę įtaką plačiam žmogaus teisių spektrui; kadangi dėl plačiai paplitusio bado ir priespaudos dešimtys tūkstančių Šiaurės Korėjos gyventojų pabėgo į Kiniją;

Branduolinė grėsmė

1.  smerkia KLDR vykdomus branduolinius bandymus ir su raketomis susijusią veiklą ir prašo ją susilaikyti nuo tolesnių provokuojamųjų veiksmų, t. y. sustabdyti visą su balistinių raketų programa susijusią veiklą ir visiškai ir negrįžtamai atsisakyti vykdomų branduolinių programų; ragina KLDR nedelsiant pasirašyti bei ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (angl. CTBT);

2.  smerkia oficialų KLDR pranešimą, kad šalis pasilieka teisę prevenciniais tikslais panaudoti branduolinį ginklą; ragina KLDR tvirtai laikytis Jungtinių Tautų chartijos, kuria valstybės narės įpareigojamos susilaikyti nuo grasinimų panaudoti jėgą prieš kitą valstybę ar naudoti jėgą prieš ją;

3.  apgailestauja, kad KLDR nutraukė visus su Korėjos Respublika sudarytus nepuolimo susitarimus, nutraukė savo tiesioginę telefono liniją, jungiančią su Seulu, ir uždarė bendrą abiejų Korėjų pasienio punktą, kur karo atvejui priekinėse linijose sutelktos kovinės parengties karinės pajėgos; palankiai vertina tai, kad Taryba sustiprino sankcijas, ir JT Saugumo Tarybos 2013 m. kovo 7 d. balsavimą po paskutinio branduolinio bandymo; ragina KLDR pasirinkti konstruktyvesnį kelią, įsitraukti į tarptautinę bendruomenę, nes tai galėtų padidinti stabilumą regione Šiaurės Korėjos žmonių gerovei;

4.  ragina KLDR atnaujinti savo ankstesnius pažadus laikytis raketų bandymų moratoriumo ir vėl prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, nes tai branduolinio ginklo neplatinimo režimo įgyvendinimo kertinis akmuo ir branduolinio nusiginklavimo siekio bei branduolinės energijos naudojimo būdų taikiais tikslais pagrindas; pabrėžia poreikį dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo; primena Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo 2010 m. peržiūros konferencijos galutinį pareiškimą, kuriame išreiškiamas „didelis susirūpinimas dėl bet kokio branduolinių ginklų naudojimo katastrofiškų pasekmių“ ir dar kartą patvirtinama, kad „visos valstybės visą laiką turi laikytis taikytinos tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę“;

5.  patvirtina savo siekį ieškoti diplomatinio ir politinio KLDR branduolinio klausimo sprendimo; pakartoja, kad remia Šešių šalių derybas ir ragina jas atnaujinti; primygtinai ragina visus šešiašalių derybų dalyvius dėti daugiau pastangų; ragina KLDR vėl įsitraukti į konstruktyvų dialogą su tarptautine bendruomene, visų pirma su šešių šalių derybų dalyviais, kad būtų tęsiamas darbas siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo Korėjos pusiasalyje be branduolinio ginklo ir kuo geriausiais būdais užtikrinti KLDR didesnį klestėjimą ir stabilumą ateityje;

6.  ragina Kinijos Liaudies Respubliką – nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę ir pagrindinę KLDR prekybos sąjungininkę – panaudoti savo įtaką KLDR siekiant užtikrinti, kad konfliktas nebūtų toliau eskaluojamas, ir pažymi, kad Kinijos Liaudies Respublika išreiškė pritarimą JT Saugumo Tarybos rezoliucijai 2094 (2013); pažymi, kad JT Saugumo Tarybos narių nuomonė dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai įvykdyto branduolinio bandymo yra vienoda;

7.  pabrėžia, kad esant tokioms aplinkybėms visame pasaulyje būtina dėti daugiau pastangų siekiant branduolinio nusiginklavimo; ragina imtis laikinų ir pasitikėjimą didinančių priemonių;

Žmogaus teisės

8.  teigia, kad yra labai susirūpinęs dėl Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje blogėjančios žmogaus teisių padėties, kurią buvę ir dabartiniai JT specialieji pranešėjai dėl Šiaurės Korėjos apibūdino kaip ypatingą atvejį, nes žmogaus teisių pažeidimai yra šiurkštūs, masiniai ir nuolatiniai, jie galbūt prilygsta nusikaltimams žmoniškumui; ragina KLDR pradėti prasmingą dialogą žmogaus teisių klausimais su Europos Sąjunga;

9.  ragina KLDR vyriausybę įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal žmogaus teisių dokumentus, kuriuos ji yra pasirašiusi, ir užtikrinti, kad humanitarinėms organizacijoms, nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais būtų leidžiama patekti į KLDR ir kad su jais būtų tinkamai bendradarbiaujama;

10.  teigiamai vertina JT specialiosios žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje tyrimo komisijos sudarymą, kaip siūlo Europos Sąjunga ir Japonija;

11.  ragina vyriausybę paskelbti visišką mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant panaikinti mirties bausmę artimiausiu metu; ragina KLDR nutraukti be teismo vykdomas egzekucijas ir prievartinius dingimus, išlaisvinti politinius kalinius ir leisti savo piliečiams laisvai keliauti šalies viduje ir už jos ribų; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, ir taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto;

12.  teigia, kad yra ypač susirūpinęs dėl labai sunkios aprūpinimo maistu padėties šalyje ir jos poveikio gyventojų ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms; ragina Komisiją toliau vykdyti pradėtas humanitarinės pagalbos programas ir išsaugoti atvirus ryšių su KLDR kanalus, taip pat užtikrinti, kad pagalba saugiai pasiektų tuos gyventojų sluoksnius, kuriems ji skirta; ragina KLDR valdžios institucijas atsižvelgiant į poreikius užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie maisto ir humanitarinės pagalbos laikantis humanitarinės pagalbos teikimo principų;

o
o   o

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniam žmogaus teisių klausimais, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybei, Korėjos Respublikos vyriausybei, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties KLDR klausimu ir JT Generaliniam Sekretoriui.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos santykių (2012/2137(INI))

P7_TA(2013)0097 A7-0434/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos diplomatinių santykių užmezgimą 1975 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris aprėpia ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

–  atsižvelgdamas į nuo 2007 m. besitęsiančias derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo;

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos strateginę partnerystę, prasidėjusią 2003 m.,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos 1994 m. pradėtą struktūrinį politinį dialogą ir 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Kinija: artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Tarybos patvirtintą Komisijos politikos dokumentą „Bręstanti partnerystė – bendri interesai ir iššūkiai ES ir Kinijos santykiuose“ (COM(2003)0533),

–  atsižvelgdamas į Tarybos Rytų Azijos politikos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 11–12 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas „ES ir Kinijos strateginė partnerystė“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos strateginį dokumentą dėl Kinijos 2007–2013 m., daugiametę orientacinę programą 2011–2013 m. ir strateginio dokumento vidurio laikotarpio peržiūrą ir daugiametės orientacinės programos 2011–2013 m. peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. paskelbtą pirmąjį Kinijos politikos dokumentą dėl ES,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į paskutinius du dialogo etapus – 30–ąjį etapą, 2011 m. birželio 16 d. surengtą Pekine, ir 31–ąjį etapą, 2012 m. gegužės 29 d. surengtą Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į vykstančius beveik 60 sektorių Kinijos ir Sąjungos dialogus, inter alia, aplinkos apsaugos, regioninės politikos, užimtumo, socialinių reikalų ir pilietinės visuomenės klausimais,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos tiesioginis žmonių tarpusavio aukšto lygio dialogas, apimsiantis visas ES ir Kinijos bendras iniciatyvas šioje srityje,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio mėn. pasirašytą EB ir Kinijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, įsigaliojusį 2000 m.(2) ir atnaujintą 2004 m. ir 2009 m., į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą ir į 2010 m. gruodžio 8 d. ES ir Kinijos bendrą pareiškimą dėl energetinio bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 30 d. su Kinija pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo ES GALILEO palydovinės navigacijos programoje,

–  atsižvelgdamas į 15–ąjį ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimą, vykusį 2012 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje, ir paskelbtą to susitikimo bendrą pranešimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos partnerystę klimato kaitos srityje ir bendrą deklaraciją dėl klimato kaitos, pasirašytus 8–ajame ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime 2005 m. rugsėjo mėn.;

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos bendrą deklaraciją dėl energetinio saugumo, pasirašytą Briuselyje 2012 m. gegužės 3 d., ir 2011 m. lapkričio mėn. surengtą 5–ąjį susitikimą dėl EK ir Kinijos dialogo energetikos klausimais;

–  atsižvelgdamas į Kinijos ir ES apskritojo stalo diskusijas,

–  atsižvelgdamas į 18–ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, vykusį 2012 m. lapkričio 8–14 d., ir politbiuro nuolatinio komiteto vadovybės pasikeitimus, dėl kurių nuspręsta to kongreso metu,

–  atsižvelgdamas į naujausią tarpparlamentinį susitikimą su Kinija, vykusį 2012 m. liepos 11 ir 12 d. Briuselyje,

–   atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumas“(3), į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl BRICS ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių(4), ir į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(6) ir į 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma dėl Liu Xiaobo bylos(8), į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas, Kinija)(9), į 2011 m balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Ai Weiwei bylos(10), į 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl skandalo dėl priverstinių abortų Kinijoje(11), į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(12), į 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(13),

–  atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, paskelbtą po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir Parlamento paremtą 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES, Kinijos ir Taivanio santykių ir saugumo Tolimuosiuose Rytuose(15);

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto ir dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje ir ypač į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Tibetas. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba“(16), 2011 m. spalio27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų(17), ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete(18),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį;

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0434/2012),

A.  kadangi ES ir Kinijos strateginė partnerystė yra labai svarbi ES ir Kinijos santykiams ir šie santykiai svarbūs ieškant atsakymų į pasaulinius iššūkius, tokius kaip visuotinis ir regioninis saugumas, ekonomikos krizė, pasaulio finansų ir rinkų reguliavimas, energetinis saugumas, masinio naikinimo ir branduolinių ginklų neplatinimas, klimato kaita, socialinis ir ekonominis rinkos ekonomikos vystymas, demokratijos ir žmogaus teisių rėmimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir piratavimu, taip pat sistemos dvišalėms ES ir Kinijos problemoms spręsti sukūrimas;

B.  kadangi strateginei partnerystei būtinas tvirtas abiejų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas prisiimti atsakomybę ir pasitikėti viena kita ir ši partnerystė turi būti pagrįsta visuotinėmis vertybėmis;

C.  kadangi 1985 m. ES ir Kinijai pasirašius bendradarbiavimo susitarimą ES ir Kinijos santykiai sparčiai vystosi; kadangi Komisija 2006 m. priėmė savo pagrindinę politikos strategiją dėl Kinijos ir ja remdamasi 2007 m. sausio mėn. pradėjo derybas dėl visuotinio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo siekiant toliau gerinti ES ir Kinijos santykius prekybos ir investicijų srityje;

D.  kadangi Kinijoje vyksta socialinis ir ekonominis perėjimas iš plačia valstybės kontrole grįsto ekonomikos modelio į gausesnėmis ekonominėmis laisvėmis grindžiamą modelį, kurį taikant savo ruožtu pavyko pakelti didelės dalies Kinijos gyventojų vidutinį gyvenimo lygį;

E.  kadangi, nepaisant to, nepadaryta panašios pažangos politinių laisvių srityje;

F.  kadangi žmogaus teisės yra viena kitą papildančios, visuotinės, neatimamos, nedalomos ir tarpusavyje priklausomos; kadangi Kinija demonstruoja susirūpinimą ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis (pvz., maistas, drabužiai, ekonominė plėtra), o ES žmogaus teises supranta plačiau, į jas įtraukdama ir itin pabrėždama pilietines ir politines teises (pvz., žodžio, religijos ir asociacijų laisvė);

G.  kadangi aktyvūs Kinijos pilietinių teisių gynėjai pranešė, kad iš jų buvo atimta laisvė, kai jie kelis mėnesius buvo dingę policijos areštinėse ir jiems nebuvo pateikta jokio suėmimo orderio, jokio kaltinimo, nebuvo leidžiama susitikti su šeimomis ar gauti teisinę pagalbą;

H.  kadangi prezidentas Hu Jintao 2007 m. jau buvo nurodęs aukščiausio lygio teismams, kad teisėjai turėtų vadovautis trimis „viršenybėmis“: partija, žmonėmis ir įstatymais, šia tvarka, ir kadangi Kinijos teisingumo ministerija 2012 m. kovo mėn. priėmė sprendimą, kad visi advokatai, norėdami gauti arba atnaujinti savo licenciją, turi duoti ištikimybės priesaiką Kinijos komunistų partijai (KKP);

I.  kadangi 2012 m. birželio vidurio šokiruojančios naujienos dėl labai žiauraus priverstinio aborto, atlikto dukters besilaukusiai Feng Jianmei 7-tą nėštumo mėnesį, sukurstė diskusijas dėl oficialios vieno vaiko politikos panaikinimo;

J.  kadangi, nepaisant Kinijos vyriausybės pažangos skatinant kai kurias ekonomines ir socialines teises, nuolat taikomos represijos už naudojimąsi išraiškos, asociacijų ir susirinkimų, spaudos ir jungimosi į profesines sąjungas laisvėmis; kadangi žmogaus teisių organizacijos toliau praneša apie Kinijos valdžios institucijų vykdomus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus – nuteisiami gerai žinomi disidentai, pvz., įkalintas Nobelio taikos premijos laureatas Liu Xiaobo, plečiami žiniasklaidos ir interneto laisvės apribojimai, griežčiau stebimi ir bauginami teisininkai, žmogaus teisių gynėjai ir nevyriausybinės organizacijos, plečiama kontrolė ir represijos uigūrų, tibetiečių atžvilgiu ir jiems neleidžiama naudotis savo laisvėmis, vis daugiau žmonių dingsta dėl teisėsaugos institucijų veiksmų ir savavališkai sulaikomi, taip pat slaptai, neteisėtose įstaigose, žinomose kaip „juodieji kalėjimai“; kadangi tibetiečių pagrindinių laisvių atžvilgiu taikomos represinės politikos priemonės pastaraisiais metais privertė nerimą keliantį skaičių žmonių susideginti;

K.  kadangi Kinija yra pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė; kadangi turėdama tokį statusą Kinija turi ypatingų pareigų – privalo laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų chartiją;

L.  kadangi 2008 m. A. Sacharovo premijos laureatas Hu Jia tebėra laikomas namų arešto sąlygomis ir yra atidžiai stebimas ir ribojamas jo bendravimas;

M.   kadangi Kinijos valstybė pripažįsta tik penkias religijas, t. y. budizmą, daoizmą, islamą ir krikščionybę (katalikybę ir protestantizmą); kadangi visos šios religijos turi centralizuotus valdymo organus, kurių pagrindinės būstinės yra Pekine ir juose dirba ištikimi KKP pareigūnai; kadangi KKP skiria aukščiausius religinius vadovus ir nuo 1999 m. uždraudė nepatvirtintas religines grupes, pavyzdžiui, Falun Gong, siekdama panaikinti minėtąją praktiką; kadangi žmogaus teisių organizacijos pranešė, kad galiojant šiam draudimui imamasi neteisinių prievartos priemonių – asmenys savavališkai suimami, verčiami dirbti ir fiziškai kankinami, o kartais nuo to net miršta;

N.  kadangi Tibeto autonominis regionas ir kitos autonominės Tibeto teritorijos, taip pat Sindziango uigūrų autonominis regionas tapo didėjančios svarbos Kinijos strateginių, regioninių, karinių ir ekonominių užmojų teritorijomis, todėl Kinijos vyriausybė jas laiko labai svarbiomis Kinijos teritoriniam vientisumui; kadangi nuo 2009 m. Kinijos Liaudies Respublikos tibetiečių teritorijose, įskaitant Tibeto autonominį regioną ir Tibeto autonomines teritorijas Gansu, Sičuano ir Činghai provincijose, susidegino 90 tibetiečių;

O.  kadangi Kinijos ekonomikos atvėrimas davė daug naudos, pvz., tapo geriau prieinama darbo rinka ir sumažėjo nedarbo lygis kaimo vietovėse, tačiau ekonomikos augimas turėjo nevienodos įtakos įvairių Kinijos gyventojų grupių gerovei ir vis dar esama didelių miesto ir kaimo teritorijų skirtumų;

P.  kadangi dėl miesto ir kaimo gyventojų pajamų nelygybės, nevienodų jų galimybių įsidarbinti, pasiekti socialinę gerovę, gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas Kinija susiduria su dideliu iššūkiu sanglaudos politikos srityje;

Q.  kadangi ES ir Kinijos bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje suinteresuotos abi šalys; kadangi Kinijoje vyksta interneto plėtra – joje yra daugiau nei 500 milijonų interneto vartotojų, formuojantys bendrą viešąją nuomonę internete; kadangi vis dėlto šalies interneto aplinka tebėra labai ribojama;

R.  kadangi ES yra populiariausia turizmo kryptis pasaulyje, kadangi iki 2020 m. po pasaulį turėtų keliauti 100 mln. kinų turistų ir kadangi reikia remti iniciatyvas, kuriomis siekiama pritraukti šiuos naujus turistų srautus;

S.  kadangi Kinija yra daugiausiai anglies dioksido pasaulyje išmetanti valstybė ir išmetamų teršalų kiekis vis dar greitai didėja; kadangi Kinijos išmetamas CO2 kiekis vienam gyventojui 2010 m. pasiekė 6,8 tonos ir manoma, kad 2017 m. ji pagal teršalų išmetimą vienam gyventojui pralenks JAV;

T.  kadangi Kinija labiau stengiasi artėti prie apyvartinių taršos leidimų prekybos rinkoje sistemų; kadangi Kinija šioje srityje vykdo septynis bandomuosius projektus siekdama 2015 m. sukurti nacionalinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

U.  kadangi 21–ajame amžiuje sparčiai augant Kinijos ekonominei galiai ir neskaidriai didėjant kariniams pajėgumams stebimas Kinijos, kaip didelius ekonominius ir komercinius pajėgumus turinčios valstybės, sugrįžimas į pasaulinę areną;

V.  kadangi ES tvirtai laikosi savo politikos dėl vienos Kinijos atsižvelgdama į KLR ir Taivano santykius Taivano sąsiauryje;

W.  kadangi KLR ekonomikos regionalizacijos ir dinamikos teigiamą vaidmenį Pietryčių Azijoje vis labiau nustelbia teritoriniai ginčai Pietų Kinijos jūroje su Vietnamu, Malaizija, Indonezija, Brunėjumi, Filipinais ir Taivanu ir Rytų Kinijos jūroje – su Japonija ir Taivaniu dėl teritorijų, kurių visose yra gausu žuvų, taip pat naftos ir dujų atsargų;

X.  kadangi Kinija palaiko glaudžius ryšius su Šiaurės Korėja, pastaroji labai ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos, o Kinijos lėšų ir turistų srautas gyvybiškai svarbus, kad dabartinės būklės Pchenjano režimas išgyventų;

Y kadangi Kinija Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje bendradarbiauja su Rusija, keturiomis Vidurinės Azijos šalimis (Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu ir Uzbekistanu) ir keturiomis šalimis stebėtojomis (Indija, Iranu, Mongolija ir Pakistanu); kadangi, kaip paskelbta 2012 m. birželio 6 d. Pekine vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime, Kinijos investicijos Vidurinėje Azijoje ateinantį dešimtmetį nuo 20 mlrd. JAV dolerių padidės iki 100 mlrd. JAV dolerių;

Z.  kadangi gerėjantys Pekino ir Vašingtono santykiai ir tuo pat metu stiprėjantys šių dviejų šalių finansiniai ir ekonominiai ryšiai yra vieni iš svarbiausių pasaulio dvišalių santykių; kadangi Europa yra pirmoji Kinijos prekybos partnerė;

AA.  kadangi niekur pasaulyje Kinijos staigus augimas nėra ryškiau matomas nei Afrikoje ir Lotynų Amerikoje; kadangi tai rodo įspūdingos Kinijos ir Afrikos dvišalės prekybos apimtys, kurios, remiantis Kinijos prekybos ministerijos pateiktais duomenimis, nuo 2009 m. iki 2011 m. išaugo 80 % ir iki 166,3 mlrd. JAV dolerių; kadangi Kinijos tiesioginių užsienio investicijų Afrikoje apimtys 2011 m. išaugo 58,9 proc. ir iki 1,7 mlrd. JAV dolerių; kadangi Kinijos interesai Afrikoje žinomi iš didelių plėtros projektų, pvz., geležinkelių, kelių ir socialinės gerovės projektų;

ES ir Kinijos strateginė partnerystė ir bendradarbiavimas

1.  pritaria viešiesiems įsipareigojimams, prisiimtiems 2012 m. liepos 9–10 d. Pekine vykusio ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo metu, kuriais būtų nustatytas gero tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys 21–ajame amžiuje įgyvendinant jų bendrais interesais ir abipusiu supratimu grindžiamas strategines partnerystes; remia ir skatina beveik 60 ES ir Kinijos sektorių dialogus, įsitikinęs, kad tvirtesnė ir gerai išvystyta partnerystė bus abipusiai naudinga tiek ES, tiek Kinijai; tačiau tikisi, kad bus stiprinamas dialogas žmogaus teisių, aplinkosaugos, saugumo, energijos ir ypač kovos su klastojimu srityse, atsižvelgiant į šių sričių padarinius sveikatai ir visuomenės saugumui; ragina aktyviai siekti pasinaudoti Kinijos 12-ojo penkerių metų plano ir strategijos „Europa 2020“ sąveika, kad įvairiose srityse būtų glaudžiau pragmatiškai bendradarbiaujama; be to, mano, kad būtina geriau apibrėžti strateginės partnerystės sąvoką; primygtinai ragina, kad prekybos ir ekonominiai ryšiai su Kinija būtų plėtojami kartu siekiant didelės pažangos politinio dialogo žmogaus teisių ir teisinės valstybės klausimais srityje;

2.  tikisi, kad ES valstybės narės suteiks Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), ypač jos delegacijai Pekine, aiškius įgaliojimus stiprinti ES ir Kinijos strateginę partnerystę su Kinijos vyriausybe kalbant vienu balsu ir nesiims dvišalių užsienio politikos iniciatyvų, kurios gali niekais paversti Europos išorės veiksmų tarnybos pastangas; ragina Sąjungą įgyvendinti ilgalaikę strategiją dėl Kinijos, kuria būtų užtikrintas Sąjungos institucijų veiksmų ir Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmų derinimas; tikisi, kad Kinijos valdžios institucijos visais politiniais lygmenimis stiprins ES ir Kinijos strateginę partnerystę nuosekliai ir skaidriai taikydamos abipusius ir tarptautinius susitarimus bei taisykles;

3.  teigiamai vertina 2012 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje surengtame 15-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektus susitarimus; primygtinai ragina juos greitai perkelti į veiklos lygmenį ir įgyvendinti – taip bus sustiprinti Sąjungos ir Kinijos santykiai;

4.   taip pat palankiai vertina įsipareigojimus, prisiimtus per 15-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, ypač susijusius su derybomis dėl investavimo susitarimo ir dėl nustatomo reguliariai palaikomo dialogo gynybos ir saugumo klausimais;

5.  mano, kad ES ir Kinijos santykiai tiek ekonominiu ir prekybos lygmenimis, tiek kultūros ir socialiniais lygmenimis, galėtų būti vienas iš pagrindinių abiejų visuomenių vystymosi ir tobulėjimo veiksnių, todėl mano, kad šis bendradarbiavimas gyvybiškai svarbus abiejų suinteresuotųjų šalių interesams;

6.   teigiamai vertina, kad pradėtas ir sėkmingai pirmuoju etapu įgyvendinamas ES ir Kinijos tiesioginis žmonių tarpusavio aukšto lygio dialogas; reiškia pasitenkinimą ES ir Kinijos kultūrų dialogo metų pažanga ir laimėjimais ir pažymi 15-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą susitarimą dėl daugelio tolesnių veiksmų įvairiose srityse, susijusiose su švietimu, kultūra, daugiakalbyste ir jaunimu;

7.  ragina Komisiją, Tarybą ir kompetentingas Kinijos valdžios institucijas bendradarbiaujant su Europos Parlamentu sudaryti geresnes sąlygas turistų srautams iš Kinijos į ES suderinant ir pagreitinant vizų išdavimo procedūras Kinijos piliečiams, ypač su verslu ir konferencijomis susijusių kelionių reikmėms;

8.  teigiamai vertina 15-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą abiejų suinteresuotųjų šalių raginimą atitinkamu lygmeniu pradėti visapusišką ES ir Kinijos dialogą judumo ir migracijos klausimais ir teigiamai vertina abipuses pastangas toliau ieškoti būdų, kaip supaprastinti Kinijos ir ES piliečių mainus, įskaitant abipuses reikalavimo turėti vizą išimtis diplomatinių pasų turėtojams;

9.  pabrėžia, kad Kinija yra ne tik antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos šalis ir didžiausia eksportuotoja pasaulio ekonomikoje, bet ir turi vis didesnę politinę įtaką;

Vidaus padėtis

10.  pabrėžia, kad Kinija pastaraisiais dešimtmečiais pasiekė svarbią socialinę pažangą; pabrėžia, kad toks gyvenimo kokybės pagerėjimas milžiniškoje šalyje per tokį trumpą laiką yra vienintelis istorijoje; pažymi, kad Kinijos ekonomikos augimas nuo 1990 m. padėjo iš skurdo išsivaduoti daugiau negu pusei milijardo žmonių;

11.  atkreipia dėmesį į 12–ąjį penkerių metų planą (2011–2015 m.), patvirtintą 2012 m. kovo mėn. vykusio Nacionalinio liaudies kongreso metu, kuriame išdėstytomis priemonėmis ketinama spręsti problemas, susijusias su precedento neturinčio ekonomikos augimo laikotarpio neigiamu šalutiniu poveikiu, pvz., dėl opių aplinkosaugos grėsmių, regionų skirtumų, didėjančios pajamų nelygybės ir besitęsiančių kolektyvinių protestų dėl socialinių, ekonominių ir teisinių skundų;

12.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti bendrus strategijos „Europa 2020“ ir Kinijos 12-ojo penkerių metų plano pagrindus;

13.  džiaugiasi Kinijos sėkminga ekonomine politika, tačiau pritaria nepriklausomų Kinijos mokslininkų ir stebėtojų kritikai, kad šios tendencijos išlaikymui yra iškilusi rimta grėsmė dėl korupcijos skandalų, neskaidrumo ir „raudonosios aristokratijos“, t. y. buvusių ir esamų partijos lyderių artimų šeimos narių, turinčių didžiulius turtus ir turinčių politinių ir ekonominių ryšių; apie padėties rimtumą galima spręsti iš neseniai paskelbtos Bo Xilai bylos;

14.  laukia, kad naujieji partijos vadovai greičiau įgyvendintų pakartotinius demokratizacijos raginimus ir politines reformas KKP viduje; mano, kad tik veiksmingos politinės reformos, kuriomis būtų siekiama formuoti įtraukias, demokratines ir atskaitingas institucijas, atspindinčias Kinijos etninę, religinę, politinę ir socialinę įvairovę, padės kurti tvarų augimą, stabilumą ir suvaldyti pusiau nepriklausomus, despotiškus provincijų, rajonų ir vietinius partijų bosus, kurių piktnaudžiavimas valdžia, ypač turint minty labai nuostolingus ir būdingus korupcijos atvejus, kenkia Kinijos nacionalinės vadovybės reputacijai tiek viduje, tiek išorėje; mano, kad tokias problemas reikėtų spręsti taikant atskaitomybės mechanizmus, kaip pareiškė pirmininkas Hu Jintao per 18-ąjį KKP suvažiavimą, vykusį 2010 m. lapkričio mėn.;

15.  pritaria Kinijos teisininkų privalomos ištikimybės priesaikos KKP ryžtingam atmetimui ir šį atmetimą remia, nes tai yra teisinės sistemos pažeidimas, kuriuo įžūliai nepaisoma tarptautinių teisinių standartų, kadangi teisininkai turėtų prisiekti atsidavimą Konstitucijai, o ne politinei partijai ar organizacijai;

16.  pabrėžia, kad nors priverstiniai abortai yra griežtai neteisėti Kinijoje, šeimos planavimo pareigūnai nuolat priverčia moteris taikyti nehumanišką praktiką, pvz., atlikti abortus ar sterilizaciją; smerkia vadinamąjį „socialinės priežiūros mokestį“, kuris dažnai yra pernelyg didelė bauda, kurią turi mokėti tėvai papildomo vaiko gimimo atveju, kaip buvo Feng Jianmei tragedijos atveju; pažymi, kad oficialiais 2011 m. statistikos duomenimis, pateikta apie 8 400 nuo šeimos planavimo institucijų netinkamo elgesio nukentėjusių asmenų skundų; visapusiškai remia Kinijos gyventojus, reikalaujančius nutraukti daug spragų turinčią vieno vaiko politiką, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas Kinijoje, kartu pabrėždamas šios politikos sunkius neigiamus socialinius ir psichologinius padarinius, pvz., socialinius skirtumus, blogėjančią padėtį lyčių lygybės srityje, plačiai paplitusį neigiamą požiūrį į moteriškos lyties kūdikio gimimą, vis dar didėjantį naujagimių berniukų ir mergaičių disbalansą, dėl kurio kuriami „mažieji imperatoriai“, tradicinės šeimos struktūros suardymą ir, be to, blogesnes jaunimo galimybes įsidarbinti; ragina Kinijos vadovybę prioritetine tvarka apvarstyti, kaip išspręsti šią problemą;

17.  rimtai atsižvelgia į atkaklius „Foxconn“ gamyklos darbuotojų protestus ir reikalavimus laikytis darbuotojų teisių; remia siekį gauti deramą atlyginimą ir deramas darbo sąlygas;

18.  teigiamai vertina Kinijos pastangas iki 2015 m. sukurti visos šalies apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kurią ateityje būtų galima integruoti į kitas anglies junginių prekybos sistemas, ypač ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; tačiau atkreipia dėmesį, kad Kinija dar neturi visapusiškai veikiančios, išvystytos rinkos ekonomikos, kuri akivaizdžiai yra būtina gerai veikiančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sąlyga;

19.  primygtinai ragina Kinijos vyriausybę griežčiau matuoti taršą ir išmetamuosius teršalus, kad būtų panaikintas patikimų išmetamų anglies junginių duomenų trūkumas, sukurta geresnė teisinė infrastruktūra ir sparčiau ugdomi administracinio lygmens gebėjimai; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2012 m. rugsėjo 20 d. ES ir Kinijos susitarimą dėl finansavimo, kuriuo skatinama tausoti aplinką, pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Kinijoje;

20.  atkreipia dėmesį į po masinių demonstracijų ir plataus pasipriešinimo Honkongo vyriausybės vadovo priimtą sprendimą neversti įgyvendinti ginčytinos „nacionalinio švietimo“ mokymo programos; ragina Pekino valdžios institucijas visapusiškai laikytis „vienos šalies – dviejų sistemų“ principo, kaip numatyta susitarime, pasirašytame prieš buvusią Jungtinės Karalystės koloniją perduodant KLR; teigiamai vertina didelį rinkėjų aktyvumą pastaruosiuose teisėkūros tarybos rinkimuose ir tikisi, kad per kuo trumpesnį laiką bus pradėtas taikyti visuotinis balsavimas visiems šios asamblėjos nariams rinkti;

Žmogaus teisės ir demokratija

21.   žavisi drąsiais ir aktyviais Kinijos piliečiais, socialiai atsakingais būdais skatinančiais ir ginančiais visuotinai pripažintas socialines ir žmogaus teises ir siekiančiais kovoti su gerai žinomais socialiniais pavojais ir Kinijos pareigūnų nusikalstamomis veikomis, pvz., korupcija, piktnaudžiavimu tarnyba, žala aplinkai, AIDS plitimu, maisto apnuodijimu, statybų tvarkos pažeidimais mokyklose, taip pat neteisėtu žemės ir nekilnojamojo turto nusavinimu, kurį dažnai vykdo vietos partiniai vadovai, ir šioms veikoms pasipriešinti, bei šiems piliečiams pritaria; smerkia visus valdžios keršto šiems Kinijos piliečiams atvejus; ragina Kinijos vadovybę skatinti piliečių iniciatyvą stebėti socialines žmogaus teises ir reabilituoti oficialiai persekiojamus ir nubaustus šių teisių gynėjus; primena Kinijos vadovybei, kad ji privalo griežtai laikysis vidaus ir tarptautinės žmogaus teisių teisės;

22.  tvirtai pritaria kritinėms Kinijos advokatų ir teisininkų pastaboms, kad žeminantis įtariamųjų sulaikymas daugiau kaip penkiolikai dienų prieštarauja Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, kurį Kinija pasirašė 1998 m. spalio mėn.; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos vyriausybės nenoro ratifikuoti dar neratifikuotą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; yra sukrėstas, kad pagal naująjį 2013 m. Baudžiamojo proceso įstatymą policija ir valstybės saugumo institucijos gali įtariamąjį sulaikyti daugiau kaip keturiolikai mėnesių, nesuteikdamos jam galimybės gauti advokato pagalbą; visiškai pritaria Kinijos teisininkų kritikai, kad policijai palikta galimybė ne tik laikyti įtariamuosius namų arešto sąlygomis, bet ir juos sulaikyti „nustatytoje vietoje“; remia visas Kinijos teisininkų iniciatyvas iš tiesų reformuoti KLR Baudžiamojo proceso įstatymą;

23.  ragina Kiniją laikytis būtinųjų socialinių standartų; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant įgyvendinti visas Tarptautinės darbo organizacijos taisykles ir jų laikytis, įskaitant teisę laisvai steigti nepriklausomas profsąjungas; teigiamai vertina Darbo sutarčių įstatymo įgyvendinimą ir ragina papildyti teisės aktų sistemą priimant kolektyvinių derybų įstatymą; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas ir Kinijoje veiklą vykdančius Europos investuotojus ir įmones laikytis tarptautinių darbo standartų ir Kinijoje užtikrinti deramą darbo užmokestį, deramas darbo sąlygas ir žmogaus teisių laikymąsi; mano, kad ES neturėtų leisti į rinką patekti prekėms, pagamintoms naudojantis vaikų darbu arba fabrikuose, kuriuose šiurkščiai pažeidžiami tarptautiniai darbo standartai ir žmogaus teisės, pvz., kalėjimų darbo stovyklose;

24.  mano, kad ES ir Kinijos prekybos disbalansas atspindi jų socialinio, ekonominio ir demokratinio modelių skirtumus; mano, jog įtakos turi ir tai, kad Kinijoje ribotai laikomasi arba apskritai nesilaikoma tam tikrų teisių; pabrėžia, kad svarbu nustatyti dialogo su Kinija strategiją, pradedant nuo darbo rinkos klausimų;

25.  nuogąstauja, kad kalinių, kuriems pagal Kinijos mirties bausmės teisės aktus įvykdoma mirties bausmė, skaičius, jų teismo procesų ir mirties bausmės įvykdymo skubumas prieštarauja žmogaus teisės į laisvą ir sąžiningą teismo procesą principui ir kad Kinijos valdžios institucijoms taip skubant galima nepastebėti neteisingų teismo procesų ir kitų klaidų, o tada mirties bausmė įvykdoma nekaltiems žmonėms; mano, kad mirties bausmės taikymas neaiškioje teismų sistemoje, kurioje nepakankamai skaidrumo ir kurioje dar nėra gerai išvystytos kalinio teisės, yra didelė klaida; ragina Kinijos valdžios institucijas persvarstyti savo mirties bausmės politiką;

26.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos strateginė partnerystė apima abipusę žiniasklaidos laisvę, o tai reiškia spaudos laisvę, taikomą Kinijos žiniasklaidai Europoje, ir spaudos laisvę, taikomą Europos žiniasklaidai Kinijoje; tikisi, kad visos Europos Sąjungos institucijos tvirtai gins šį pagrindinį žmogaus teisių principą bendraudamos su savo atitinkamais partneriais Kinijoje;

27.  apgailestauja dėl to, kad Kinijos institucijos kontroliuoja ir cenzūruoja internetą; susirūpinęs pažymi, kad Kinijos vyriausybė griežtina interneto priežiūrą naujais įstatymais, draudžiančiais valstybės paslapčių išdavystę, kenkimą nacionaliniam pasididžiavimui, kelti grėsmę šalies etninei vienybei arba raginti rengti „neteisėtus protestus“ arba „neteisėtus mitingus“; todėl pažymi, kad vis labiau atveriamas kelias nepamatuojamai cenzūrai arba persekiojimui; yra susirūpinęs, kad naujajame įstatyme trūksta apsaugos nuostatų ir todėl atsiranda galimybė juo piktnaudžiauti; pabrėžia, kad sąvokos „neteisėti protestai“ ir „neteisėti mitingai“ turėtų būti vartojamos tik tais atvejais, kai galioja ir veiksmingai taikomas įstatymas, kuriuo reglamentuojami taikūs ir teisėti protestai; ragina Kinijos vyriausybę leisti internete, žiniasklaidoje ir apskritai viešojoje erdvėje reikšti įvairias nuomones; primena, kad JTO Žmogaus teisių taryba neseniai pripažino teisę į žodžio laisvę internete;

28.  nerimauja dėl nuostatų, susijusių su interneto kontrole, pagal kurias galima teisėtai uždrausti tinklaraščius ir nustatytos griežtos sankcijos tinklaraštininkams, žurnalistams ir juos ginantiems advokatams, įsigaliojimo;

29.  pabrėžia, kad šalyje, kurioje yra daugiau kaip 500 milijonų interneto naudotojų, skaitmeninės laisvės yra vienintelis būdas turėti klestinčią ir išvystytą kibernetinę erdvę; ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti ir apsaugoti savo šalyje išvystytą milžinišką kibernetinę erdvę, o savo pastangas orientuoti į jos plėtrą, o ne į cenzūrą ir kontrolę;

30.  atkreipia dėmesį į dideles Kinijos vyriausybės pastangas plėtoti Tibeto ir Šindžiango regionų ekonomiką ir šių pastangų poveikį klajoklių bendruomenėms ir tradiciniams pragyvenimo būdams; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę veikti politiškai atsakingai, prasmingai įtraukiant Tibeto ir uigūrų tautas į valdymo klausimus, apimančius išteklių valdymą ir ekonomikos vystymosi prioritetus, o kultūros elementus, pvz., kalbą ir religiją – gerbti, o ne menkinti; tvirtai teigia, kad Kinijos vyriausybė nepasieks ilgalaikio stabilumo Tibete ar Šindžiange ar kinų, tibetiečių ir uigūrų tarpusavio pagarbos, jėga asimiliuodama, sistemingai mažindama kultūrinę autonomiją ar taikydama represinius teisėtvarkos ir saugumo metodus, o tai gali padaryti tik rimtai nagrinėdamas visų vietinių gyventojų skundus siekdamas suformuoti tikrai bendrą atsakomybę už abiejų autonominių provincijų gerovę; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę panaikinti draudimą į šiuos regionus vykti nepriklausomiems stebėtojams;

31.  pabrėžia, kad, nepaisant šiurkščių represijų politikos, Kinijoje vyksta religinis atgimimas, kurio metu iš naujo atidaroma ar rekonstruojama daugybė šventovių; ragina Kinijos valdžios institucijas nebetaikyti politikos priemonių ir praktikos, kuriomis ribojama bet kurio piliečio pagrindinė teisė į religijos ir įsitikinimų laisvę;

32.  ragina Kinijos valdžios institucijas klestinčioms protestantų bažnyčioms ir slaptai veikiančioms katalikų, taip pat kitų religijų bažnyčioms suteikti Kinijos valstybės oficialų pripažinimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje religijos ar tikėjimo laisvė pripažįstama neatsižvelgiant į registracijos pobūdį, taigi registracija neturėtų būti privaloma išankstinė sąlyga religijai išpažinti; griežtai smerkia visas valdžios institucijų pastangas iš šių neregistruotų bažnyčių atimti jų pagrindinę religijos laisvės teisę taikant reikalavimą veikti valdomoms vyriausybinių valdymo tarybų ir konfiskuojant jų turtą, netgi naudojant sulaikymus ir įkalinimą siekiant jų atstovus nutildyti, ir taip trukdant jų religijos autonomijai ir šiurkščiai ribojant jų veiklą;

33.  pritaria Kinijos teisininkų kritikai, kad esminiai Kinijos teisinio religijos kodekso trūkumai glūdi konstitucijoje, nes 36 straipsnio 1 ir 2 nuostatose įtvirtinti „religijos laisvės“ principai prieštarauja 3 ir 4 nuostatose įtvirtintam „religijos ribojimų“ principui, ir nepaaiškinama, kurios nuostatos yra viršesnės; prisijungia prie Kinijos teisininkų raginimo konstitucijoje įtvirtinti religijos laisvės viršenybės principą;

34.  pripažįsta pastangas kontroliuoti mirties bausmės taikymą Kinijoje ir ją taikyti apdairiai, tačiau tebėra susirūpinęs, kad Kinijos vyriausybė vis dar laikosi politikos neatskleisti informacijos, kokiam skaičiui kalinių per metus įvykdoma mirties bausmė, informaciją apie mirties bausmę laikydama valstybės paslaptimi; be to, primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti politizuotą mirties bausmės taikymą ir šalies teisės sistemoje užtikrinti procedūrines apsaugos nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta mirties bausme nuteistų asmenų apsauga, be kita ko, suteikiant jiems teisę į sąžiningą teismo procesą, atitinkantį tarptautinius standartus;

35.  apgailestauja, kad trūksta esminės pažangos ES ir Kinijos dialoge žmogaus teisių klausimais ir nepasiekta konkrečių ir matomų rezultatų; primena, kad priimdami naują ES žmogaus teisių strategiją ES užsienio reikalų ministrai 2012 m. birželio mėn. įsipareigojo „energingai kelti žmogaus teisių klausimus visų tinkamų formų dvišaliuose dialoguose, įskaitant dialogus aukščiausiu lygmeniu“; ragina naująjį ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Tarybą ir Komisiją aktyviau stengtis, kad šis dialogas taptų veiksmingas ir orientuotas į rezultatus – be kita ko, rengti parengiamuosius posėdžius su tarptautinėmis ir vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), kuriuose dalyvautų abiejų suinteresuotųjų šalių valdžios institucijos; mano, kad tokie dialogai turėtų būti visų ryšių su Kinijos ir kitų strateginių šalių partnerių pareigūnais dalis; pabrėžia, kaip svarbu nuodugniai spręsti visas žmogaus teisių ir teisinės valstybės problemas Kinijoje ir ES; mano, kad ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimuose ir pokalbiuose žmogaus teisių klausimais turėtų būti aptariami skaidrūs klausimai ir nustatomos konkrečios gairės; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton išdėstyti nerimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir viešai nurodyti konkrečias bylas ir klausimus, kuriuos kiekviena pasitaikančia proga reikia aptarti su Kinijos pareigūnais; ragina valstybių narių pareigūnus nuosekliai ir koordinuotai laikytis tų pačių pozicijų; ragina Kinijoje veiklą vykdančias ES įmones laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai kontroliuoti, kaip tų principų laikomasi;

Santykiai abipus sąsiaurio

36.  pakartoja ES vienos Kinijos politiką; palankiai vertina stiprėjančius KLR ir Taivano kontaktus; pabrėžia, kad santykių abipus sąsiaurio pagerėjimui vis dar labai kenkia į Taivaną nukreiptos KLR raketos ir Kinijos vykdoma Taivano tarptautinė izoliacija; pritaria Taivano tikslingam dalyvavimui tarptautinių organizacijų veikloje, kaip patvirtinta 2009 m. gegužės 8 d. Tarybos deklaracijoje Nr. 9486/09;

37.  džiaugiasi, kad milijonai Kinijos piliečių labai domėjosi 2012 m. sausio 14 d. Taivano prezidento ir parlamento rinkimais, kuriuos pirmą kartą buvo galima realiu laiku stebėti internete;

38.  reiškia pagarbą dėl to, kad klesti tvirti ekonominiai ryšiai abipus sąsiaurio, o Taivanas vėl atveriamas Kinijos turistams ir kultūriniam bendradarbiavimui; mano, kad stiprėjantis prekybos ir investicijų tarptautinis pobūdis yra geriausias Taivano stabilumo garantas; todėl primygtinai ragina Taivano vyriausybę investuoti ne tik į KLR, bet ir kitur;

Padėtis užsienio reikalų srityje

39.  ragina KLR atsakingai panaudoti savo padėtį pasaulyje, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kurioje ji yra nuolatinė narė ir turi veto teisę; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Kinija turi atsisakyti savo veto pozicijos dėl bet kokios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuria leidžiama atlikti intervenciją į Siriją siekiant sustabdyti pilietinį karą ir sudaryti Sirijos gyventojams sąlygas vykdant demokratinį ir laisvą procesą savo šalies ateitį paimti į savo rinkas; pabrėžia, kad Kinija, tinkamai atsižvelgdama į savo pasaulinį įnašą, taip pat turėtų atsakingai elgtis Didžiajame dvidešimtuke (G20) sprendžiant pasaulio finansų krizės klausimus, prisitaikant prie PPO taisyklių ir laikantis visų tarptautinių konvencijų ir sutarčių, kurių šalis yra Kinija;

40.  ragina KLR nedviprasmiškai įsipareigoti siekiant savo tikslų užsienyje laikytis JT chartijos ir tarptautinės teisės;

41.  teigiamai vertina tai, kad Kinija daugiausiai prisideda prie JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių taikos palaikymo pajėgų, o už šį įnašą daugiausiai atsakingos jos sparčiai modernizuojamos karinės jūrų pajėgos; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi didesnių Kinijos bendradarbiavimu su ES kovojant su piratais Adeno įlankoje; ragina Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos nuolatinę narę, atsakingai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene svarbiais pasaulinio saugumo klausimais, pavyzdžiui, dėl padėties Sirijoje ir Irane;

42.  pripažįsta Kinijos atsakomybę užtikrinant savo piliečių saugumą ir prisiimant pasaulio taikos ir stabilumo skatintojos vaidmenį ir teigiamai vertina jos aktyvesnį dalyvavimą JT veikloje; tačiau ragina Kiniją šiais klausimais daugiau ir skaidriau bendradarbiauti su ES ir JT ir savo užsienio politikos neformuoti izoliuotai;

43.  ragina Kiniją persvarstyti šiurkščių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų atvejais taikomą savo „nesikišimo į šalių vidaus reikalus“ politiką;

44.  palankiai vertina 2012 m. liepos mėn. užmegztą ES ir Kinijos dialogą dėl bendros gynybos ir saugumo politikos; siūlo šį dialogą plėtoti visame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių regione;

45.  prašo Kinijos išsklaidyti augantį tarptautinį susirūpinimą dėl jos neskaidraus karinio biudžeto;

46.  pabrėžia Pietų Kinijos jūros, per kurią vežama apie trečdalis pasaulio prekių, pasaulinę svarbą yra susirūpinęs dėl augančios įtampos ir todėl skubiai kreipiasi į visas susijusias šalis ir prašo susilaikyti nuo vienašališkų politinių ir karinių veiksmų, kreiptis į tarptautinį arbitražą ir išspręsti savo prieštaringas teritorines pretenzijas dėl Pietų Kinijos jūros, kaip numatyta tarptautinėje teisėje, ypač JT jūrų teisės konvencijoje, siekiant užtikrinti regiono stabilumą;

47.  rimtai nerimauja dėl didėjančios Kinijos ir Japonijos tarpusavio įtampos; griežtai ragina Kiniją ir Japoniją kovoti su abipusėmis priešiškomis nuostatomis ir apgailestauja, kad šios šalys nepajėgia pasinaudoti keturiasdešimtąja jų diplomatinių santykių sukaktimi konstruktyvioms deryboms;

48.  dėl didelio Europos Sąjungos suinteresuotumo Rytų Azijos saugumu ir stabilumu ragina visas suinteresuotąsias šalis (Kiniją, Japoniją ir Taivaną) susitvardyti ir imtis veiksmų padėčiai sušvelninti ginčijamų salų klausimu; primygtinai ragina visas suinteresuotąsias šalis ginčus spręsti taikiai, bendradarbiaujant ir laikantis tarptautinės teisės, ypač JT jūrų teisės konvencijos, ir susitarti dėl priemonių, kurių būtų galima imtis nenumatytiems incidentams numalšinti;

49.  atkreipia dėmesį į Taivano prezidento pastarojo laikotarpio iniciatyvą pasiekti sutarimą dėl elgesio Rytų Kinijos jūroje kodekso ir sukurti mechanizmą, kad abi suinteresuotosios šalys galėtų bendradarbiauti kartu naudodamos regiono gamtos išteklius, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį abiejų suinteresuotųjų Korėjos pusiasalio šalių bendradarbiavimo srityje, ir ragina KLR aktyviau siekti glaudesnio Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimo;

51.   pažymi ir apgailestauja, kad diktatoriško ir represinio Šiaurės Korėjos režimo išlikimas iš esmės priklauso nuo Kinijos; teigiamai vertina atsakingą Kinijos poelgį balsuojant už 2012 m. balandžio 15 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje išdėstytą griežtą Šiaurės Korėjos nesėkmingo raketos paleidimo, plačiai laikomo nepavykusiu balistinės raketos bandymu, pasmerkimą; tikisi, kad Kinija ir toliau prisiims atsakomybę užtikrinant stabilumą Korėjos pusiasalyje, greitai atnaujins šešiašales derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės grėsmės ir, visų pirma, įvairiomis paskatomis sieks smarkiai pagerinti Šiaurės Korėjos piliečių kasdienio gyvenimo sąlygas, kurios labai priklauso nuo Kinijos iniciatyvų;

52.  atkreipia dėmesį į didėjantį Kinijos vaidmenį Vidurio Azijos regione – jos įgyvendinamus projektus prekybos, ekonomikos ir energetikos srityje; mano, kad Kinija gali daryti svarbią įtaką Vidurio Azijos šalių vystymuisi, ir ragina ją skatinti geresnius ten esančių valstybių santykius – tai būtų pavyzdinis žingsnis regioninio bendradarbiavimo linkme; pastebi, kad pagrindiniai Kinijos tikslai Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje – pasiekti taiką ir stabilumą Vidurio Azijoje kartu su kitomis valstybėmis kovojant su vadinamuoju trejopu blogiu – ekstremizmu, separatizmu ir terorizmu; pažymi didžiulius Kinijos strateginius ir ekonominius interesus šiame regione – naudotis jo milžiniškais naftos bei dujų ištekliais ir geležinkeliais bei greitkeliais Vidurio Aziją susieti su Kinijos pakrante;

53.  teigiamai vertina plėtojamus Kinijos ir Afganistano ryšius – pirmą kartą istorijoje derybos vyksta aukščiausios vadovybės lygmeniu; mano, kad Kinija gali atlikti pavyzdinį vaidmenį stabilizuojant Afganistaną diplomatinėmis priemonėmis, ir primygtinai ragina ES ir Kiniją glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu;

54.  pažymi, kad naują Amerikos strategiją, kurioje didžiausias dėmesys vėl skiriamas Azijai, Kinijos vadovybė supranta kaip JAV bandymą sulaikyti greitą ekonominį ir politinį Kinijos iškilimą; skatina Kinija ir JAV vengti įtampos ir ginklavimosi lenktynių Ramiajame vandenyne; ragina Kiniją užtikrinti laisvą judėjimą jūrose;

55.  mano, kad reikėtų labai rimtai apsvarstyti vis gausesnių Kinijos investicijų besivystančiose šalyse ekonominį poveikį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

56.  pažymi, kad aktyvesnė kinų veikla Afrikoje prisidėjo prie ekonomikos vystymosi, ypač infrastruktūros projektų; vertina Kinijos vadovybės rimtos kritikos pripažinimą dėl savo nesuderintos, į žaliavas ir medžiagas Afrikoje orientuotos politikos per Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumą (angl. FOCAC), vykusį 2012 m. liepos 20 d. Pekine, kurio metu buvo parodytas dabartinis atviras veiklos žemyne diversifikacijos skatinimas; teigiamai vertina šiame FOCAC posėdyje valstybės ir partijos vadovo Hu Jintao išdėstytą įsipareigojimą per ateinančius trejus metus Afrikos šalims suteikti rekordinį 20 mlrd. JAV dolerių kreditą infrastruktūrai, žemės ūkiui, gamybai ir MVĮ plėtoti; teigiamai vertina Kinijos išreikštą paramą Kasybos pramonės skaidrumo iniciatyvai (angl. EITI) ir ragina Kinijos valdžios institucijas vadovautis pasauline tendencija siekti daugiau skaidrumo ir padidinti savo konkrečius įsipareigojimus šioje srityje; ragina Europos Sąjungą budriai stebėti augančių Kinijos investicijų Afrikoje politinį, ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį;

57.  yra susirūpinęs, kad didėjantis Kinijos dalyvavimas Afrikoje sukėlė rimtų socialinių įtampų, tačiau palankiai vertina tai, kad Kinijos bendrovės išreiškė norą skirti daugiau dėmesio socialinės atsakomybės klausimams jų veiklos Afrikoje atžvilgiu; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas Afrikoje taikomas politikos priemones grįsti žmogaus teisių ir jų laikymosi principais, taip pat tvaraus vystymosi ir žmonių saugumo skatinimu;

58.  pažymi, kad Kinija išnaudoja vis daugiau Lotynų Amerikos gamtos išteklių, kurių eksportas į Kiniją padidėjo daugiau negu 50 proc.;

59.  ragina Kiniją, kurioje anglies dioksido išmetama daugiausia pasaulyje, stiprinti savo aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį skatinant pasaulio bendruomenės bendradarbiavimą, kad būtų kovojama su klimato kaita; palankiai vertina tai, kad 2011 m. lapkričio mėn. Kinijos valdžios institucijos pateikė baltąją knygą dėl politikos krypčių ir veiksmų, patvirtintų siekiant kovoti su klimato kaita, ir tikisi, kad tai, kas išdėstyta šioje knygoje, bus greitai įgyvendinta;

60.  pažymi, kad tiesioginiai žmonių tarpusavio ryšiai gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant geresnio abipusio Kinijos ir ES, taip pat kai kurių kitų jos partnerių, pvz., JAV, supratimo; šiuo požiūriu teigiamai vertina programas, kuriomis siekiama sudaryti geresnes sąlygas judėjimui tarp Kinijos ir ES;

61.  ragina Kiniją absoliučią pirmenybę teikti teisinio tikrumo didinimui užsienio įmonėms, remiantis lygybės, abipusiškumo ir įmonių socialinės atsakomybės principais;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Respublikos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Taivano parlamentui.

(1) OL L 250, 1985 9 19, p. 2. (2) OL L 6, 2000 1 11, p. 40. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0218. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0017. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334. (6) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219. (7) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132. (8) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 9. (9) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185. (10) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 137. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0301. (12) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80. (13) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 81. (14) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 59. (15) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 471. (16) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 118. (17) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0474. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0257.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte (2013/2567(RSP))

P7_TA(2013)0098 RC-B7-0130/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 20 d. Nikosijos deklaraciją dėl kovos su susitarimais dėl varžybų baigties,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su dopingu sporte(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (COM(2012)0596),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24 d. Komisijos žaliąją knygą „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ (COM(2011)0128),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(5),

–  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Europos partnerystės sporto srityje“ ir ypač į projektų, kuriais dėmesys sutelkiamas į kelio užkirtimą susitarimų dėl varžybų baigties atvejams šviečiant ir informuojant atitinkamas suinteresuotąsias šalis, rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai atstovauti ES derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais (COM(2012)0655),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. tyrimo „Susitarimai dėl varžybų baigties sporto srityje“, parengto Komisijos prašymu, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos antidopingo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją dėl sporto sąžiningumo skatinimo kovojant su manipuliavimu rezultatais, visų pirma – su susitarimais dėl varžybų baigties,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europolo jungtinė tyrimų grupė kodiniu pavadinimu „Operacija Veto“ nustatė, kad pastaraisiais metais plačiai paplito susitarimų dėl futbolo varžybų baigties problema – pasaulyje nustatyta 680 įtartinais laikomų varžybų atvejų, iš kurių 380 varžybų atvejų Europoje, ir kadangi grupė apibūdino plačiai paplitusį susitarimų dėl varžybų baigties tinklą, kuris įsišaknijęs sporto branduolyje: 425 žmonės įtariami ir 50 jau suimta;

B.  kadangi Europolas pareiškė, kad šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė;

C.  kadangi susitarimai dėl varžybų baigties vykdomi daugelyje valstybių narių ir tai kelia didelį susirūpinimą, nes susitarimai dėl varžybų baigties yra susiję su organizuotu nusikalstamumu ir kelia didelę grėsmę sporto įstaigoms beveik visose valstybėse narėse;

D.  kadangi susitarimai dėl varžybų baigties yra nusikaltimų rūšis, kuri sukuria dideles pajamas, bet yra itin retais atvejais nubaudžiama ir susekama, ir kadangi susitarimais dėl varžybų baigties naudojasi nusikalstamos organizacijos, vykdydamos savo neteisėtą veiklą kaip antai pinigų plovimas ir prekyba žmonėmis ir narkotikais;

E.  kadangi susitarimus dėl varžybų dalies baigties – neteisėtą veiklą sporte, kai susitariama dėl tam tikros žaidynių dalies, tačiau nebūtinai dėl galutinio rezultato – sunkiau nustatyti nei įprastus susitarimus dėl varžybų baigties;

F.  kadangi nusikalstamos organizacijos veikia tarptautiniu mastu ir turi ryšių visame pasaulyje, taigi nei viena institucija, šalis ar organizacija nepajėgtų viena pati susidoroti su susitarimų dėl varžybų baigties problema;

G.  kadangi visos sporto rūšys gali būti paveiktos ir kyla grėsmė sporto sąžiningumui;

H.  kadangi taikant dabartinius kontrolės mechanizmus nepavyksta iškart nustatyti, kad dėl varžybų baigties susitarta, nes ši neteisėta veikla yra pasaulinio masto;

I.  kadangi sporto organizacijų skaidrumas, atskaitomybė ir demokratija – kitaip tariant geras valdymas – yra būtinos sąlygos tam, kad sporto judėjimai atliktų sėkmingą vaidmenį kovoje su susitarimais dėl varžybų baigties ir su sukčiavimu sporto srityje;

J.  kadangi daugybė sporto organizacijų jau ėmėsi priemonių šioje srityje, pvz., sukūrė elgesio kodeksus ir priėmė visiško netoleravimo politiką;

K.  kadangi lažybas dėl varžybų, dėl kurių baigties susitarta, daugiausia siūlo ne ES esantys lažybų organizatoriai, kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties reikia pasitelkti tarptautines pastangas;

L.  kadangi ekspertai nurodo, jog vis didesnį susirūpinimą kelia klastingi tam tikrų asmenų, įsigyjančių futbolo klubus tam, kad ir toliau galėtų vykdyti susitarimus dėl varžybų baigties ir pinigų plovimą, ketinimai;

M.  kadangi žaidėjų sąjungos atkreipia dėmesį į tai, kad dėl susitarimų dėl varžybų baigties žaidėjams gali būti laiku nemokami atlyginimai, jie gali būti bauginami ir šantažuojami;

1.  ragina visas pagrindines suinteresuotąsias šalis kiekvienai atskirai prisiimti atsakomybę ir parengti visa apimančią strategiją remiant vienoms kitų pastangas kovoje su susitarimais dėl varžybų baigties sporto srityje;

2.  prašo Komisijos suformuoti suderintą požiūrį į kovą su susitarimais dėl varžybų baigties ir su organizuotu nusikalstamumu, koordinuojant tokių pagrindinių suinteresuotųjų šalių, kaip sporto organizacijos, nacionalinė policija, teisminės institucijos ir azartinių lošimų organizatoriai, pastangas šioje srityje ir sukuriant pagrindą diskusijoms ir keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi;

3.  ragina sporto organizacijas vykdyti visiško korupcijos netoleravimo politiką (tiek viduje, tiek išorės rangovų atžvilgiu), siekiant užkirsti kelią, kad jų nariai nepasiduotų išorės spaudimui;

4.  ragina sporto organizacijas nustatyti visam personalui ir visiems pareigūnams (žaidėjams, treneriams, teisėjams, medicinos ir techniniams darbuotojams ir klubų bei asociacijų vadovams) skirtą elgesio kodeksą, kuriuo būtų nurodomi su susitarimais dėl varžymų baigties susiję pavojai, į kurį būtų įtraukiamas aiškus draudimas manipuliuoti varžybomis lažybų ar kitais tikslais, kuriuo būtų nustatomos susijusios sankcijos ir į kurį būtų įtraukiamas draudimas lažintis dėl savo varžybų ir įpareigojimas pranešti apie bet kokius bandymus sudaryti susitarimus dėl varžybų baigties ar žinojimą apie juos taikant atitinkamą informatorių apsaugos mechanizmą;

5.  ragina visus sporto valdymo organus įsipareigoti laikytis gero valdymo praktikos siekiant sumažinti pavojų nukentėti dėl susitarimų dėl varžybų baigties;

6.  pabrėžia švietimo svarbą saugant sporto sąžiningumą; todėl ragina valstybes nares ir sporto federacijas tinkamai informuoti ir nuo mažens šviesti visų lygių (profesionalus ir mėgėjus) sportininkus ir vartotojus;

7.  ragina sporto organizacijas pradėti ir tęsti išsamias prevencijos ir švietimo programas, kuriomis būtų nustatomi aiškūs įpareigojimai klubams, lygoms ir federacijoms, visų pirma nepilnamečių atžvilgiu, ir įkurti priežiūros instituciją, kuri rūpintųsi susitarimų dėl varžybų baigties klausimu;

8.  ragina Komisiją tvirtai skatinti visas valstybes nares į savo nacionalinę baudžiamąją teisę aiškiai įtraukti susitarimus dėl varžybų baigties, numatyti atitinkamas bendras minimalias sankcijas ir užtikrinti, kad būtų pašalinti visi esami trūkumai visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

9.  palankiai vertina vykstančias diskusijas dėl galimos Europos Tarybos konvencijos, kuria siekiama kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais ir kuri nacionalinėms sistemoms suteiktų reikalingas priemones, kompetenciją ir išteklius, kad būtų kovojama su šia grėsme;

10.  ragina sporto organizacijas taikyti aukštus ir įtikinamus valdymo standartus;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės uždraustų lažybas dėl varžybų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai;

12.  prašo valstybių narių sukurti specializuotą teisėsaugos padalinį siekiant kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties, kad jis būtų pagrindinių suinteresuotų šalių ryšių ir bendradarbiavimo atramos taškas, ir reikalauti azartinių lošimų organizatorių šiam specializuotam padaliniui ir sporto organizacijoms pateikti informaciją apie neteisėtus azartinių lošimų modelius, kad būtų galima vykdyti tolesnius tyrimus ir duomenys būtų persiųsti baudžiamojo persekiojimo institucijoms;

13.  ragina valstybes nares padidinti Europos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą per jungtines tyrimų grupes ir baudžiamojo persekiojimo institucijų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant kovoti su neteisėtomis lažybų interneto svetainėmis ir anoniminėmis lažybomis ir veiksmingai jas įgyvendinti; mano, kad reikėtų keistis informacija apie asmenis, kurie įvardyti kaip susiję su susitarimų dėl varžybų baigties siūlymais žaidėjams arba kurie už tai nubausti;

14.  ragina valstybes nares įsteigti reguliavimo institucijas, kad būtų nustatoma neteisėta veikla sporto lažybų srityje ir su ja kovojama ir kad būtų renkami, analizuojami ir platinami susitarimų dėl varžybų baigties, sukčiavimo sporto srityje ir kitų formų sporto korupcijos atvejų įrodymai Europoje ir už jos ribų; pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo su kitomis reguliavimo institucijomis poreikį, įskaitant licencijas išduodančias institucijas, teisėsaugos institucijas ir policiją;

15.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas šioms reguliavimo institucijoms keistis informacija apie neteisėtą arba įtartiną su sporto lažybomis susijusią veiklą;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su susitarimais dėl varžybų baigties, inter alia, dalyvaujant derybose dėl Europos Tarybos tarptautinės konvencijos, skirtos kovoti su manipuliavimu sporto rezultatais;

17.  palankiai vertina Komisijos paskelbtą dvimetę kovos su korupcija ataskaitą, kurioje pateikiama padėties kiekvienoje valstybėje narėje analizė ir individualiai parengtos rekomendacijos (nuo 2013 m.);

18.  ragina Tarybą siekti 2011–2014 m. ES darbo plano sporto srityje tikslų, visų pirma parengti švietimo programas valstybėse narėse siekiant didinti supratimą apie sporto vertybes, pvz., principingumą, sąžiningas varžybas ir pagarbą kitiems;

19.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama 2014 m. priimti rekomendaciją dėl geriausios patirties užkertant kelią su lažybomis susijusiems susitarimams dėl varžybų baigties ir kovojant su jais;

20.  palankiai vertina tai, kad Penktojoje tarptautinėje ministrų ir aukštesniųjų pareigūnų, atsakingų už fizinį lavinimą ir sportą, konferencijoje (angl. MINEPS) bus sprendžiamas sporto sąžiningumo ir kovos su susitarimais dėl varžybų baigties klausimas, ir mano, kad tai yra tinkamas forumas diskutuoti apie tai, kad reikia steigti pasaulinę instituciją susitarimų dėl varžybų baigties problemai spręsti, ir jame gali susitikti, keistis informacija, koordinuoti savo veiksmus ir populiarinti tinkamo valdymo sąvokas visi susiję veikėjai;

21.  ragina Komisiją nustatyti trečiąsias šalis – kaip antai šalis, žinomas kaip Azijos lažybų rojus, –kurios iškeltų konkrečius klausimus dėl su susitarimais dėl varžybų baigties susijusių lažybų ES vykstančiuose sporto renginiuose ir padidinti bendradarbiavimą su šiomis šalimis kovojant prieš susitarimus dėl varžybų baigties;

22.  ragina Tarybą nedelsiant pradėti plataus užmojo diskusijas apie pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl pinigų plovimo (COM(2013)0045), siekiant spręsti internetinių sporto lažybų naudojimo pinigų plovimo tikslais problemą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto organizacijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0025. (2) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 30. (3) OL C 33 E, 2006. 2 .9, p. 590. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0492. (5) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulinės medvilnės vertės grandinės tvarumo (2012/2841(RSP))

P7_TA(2013)0099 B7-0092/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 206 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Akto dėl Graikijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų Protokolą Nr. 4 dėl medvilnės,

–  atsižvelgdamas į svarbiausias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, įskaitant 1973 m. birželio 26 d. Konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus, 1999 m. birželio 17 d. Konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti, 2001 m. birželio 21 d. Konvenciją Nr. 184 dėl žemės ūkio darbuotojų saugos ir sveikatos, 1948 m. liepos 9 d. Konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, 1949 m. birželio 8 d. Konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, 1975 m. birželio 23 d. Konvenciją Nr. 141 dėl kaimo darbuotojų organizacijų ir 1981 m. birželio 22 d. Konvenciją Nr. 155 dėl profesinės saugos ir sveikatos bei 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę vaikų darbo panaikinimo programą (angl. IPEC) ir Vaikų darbo tyrimo (angl. Understanding Children's Work, UWC) programą,

–  atsižvelgdamas į ES narystę tarptautinėse biržos prekių organizacijose,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio medvilnės pramonės patariamojo komiteto (angl. ICAC) 71-ojo plenarinio posėdžio, vykusio 2012 m. spalio 7–11 d., rezultatus,

–  atsižvelgdamas į AKR ministrų tarybos 95-osios sesijos, vykusios 2012 m. birželio 10–15 d. Port Viloje (Vanuatu), rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(1) ir dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl prekybos biržos prekėmis, prieigos prie žaliavų, kainų svyravimo žemės ūkio biržos prekių rinkoje, išvestinių finansinių priemonių rinkų, darnaus vystymosi, vandens išteklių, vaikų darbo ir vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją(4), kuria nepritariama ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl tekstilės sudarymui atsižvelgiant į susirūpinimą, susijusį su priverstinio vaikų darbo naudojimu medvilnės laukuose,

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinį susitarimą, Europos žaliavų strategiją, ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją, ES darnaus vystymosi strategiją, Politikos nuoseklumą vystymosi labui, taip pat ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14 d. Komisijos pareiškimą dėl medvilnės vertės grandinės tvarumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi medvilnė yra viena svarbiausių pasėlių rūšių žemėnaudoje ir yra svarbus užimtumo veiksnys bei gyvybiškai svarbi žemės ūkio ne maisto biržos prekė kaimo bendruomenėms, prekybininkams, tekstilės pramonei ir vartotojams visame pasaulyje;

B.  kadangi medvilnė yra plačiausiai naudojamas natūralus pluoštas, vilnamedžiai auginami daugiau nei 100 šalių, prekyboje medvilne dalyvauja apie 150 valstybių;

C.  kadangi apie 100 mln. kaimo namų ūkių dalyvauja medvilnės gamyboje ir medvilnės sektorius yra svarbus užimtumo ir pajamų šaltinis daugiau kaip 250 mln. žmonių šios žemės ūkio vertės grandinės gamybos, apdirbimo, saugojimo ir transportavimo etapais;

D.  kadangi medvilnės gamybos srityje vyrauja Kinija, Indija ir Jungtinės Valstijos, be to, Jungtinės Valstijos, Indija, Australija ir Brazilija yra didžiausios eksportuotojos, o Kinija, Bangladešas ir Turkija – didžiausios importuotojos; kadangi Uzbekistanas yra penktas pasaulyje pagal medvilnės eksportą ir šeštas pagal gamybą;

E.  kadangi didžioji dalis į Bangladešą importuojamos medvilnės naudojama eksportui skirtiems tekstilės gaminiams ir drabužiams gaminti, kurie sudaro 80 proc. visų eksportuojamų gaminių; kadangi didžioji tų tekstilės gaminių ir drabužių dalis eksportuojama į išsivysčiusias šalis, ypač ES valstybes nares, Kanadą ir JAV;

F.  kadangi ES vilnamedžiai auginami 370 000 hektarų plote, juos augina maždaug 100 000 augintojų, visų pirma, Graikijoje ir Ispanijoje, kasmet pagaminančiose 340 000 tonų valytos medvilnės, ir tai sudaro 1 proc. pasaulinės valytos medvilnės produkcijos;

G.  kadangi ES jau 2009 m. eksportavo daugiau medvilnės nei importavo ir jai tenka 2,8 proc. eksporto rinkos dalis, o daugiausiai eksportuojama į Turkiją, Egiptą ir Kiniją;

H.  kadangi viso ES tekstilės ir drabužių pramonės eksporto vertė 2011 m. siekė 39 mlrd. eurų ir šioje pramonės šakoje visoje ES 146 000 įmonių dirbo per 1,8 mln. darbuotojų(5);

I.  kadangi medvilnės poveikį aplinkai didina perteklinis pesticidų (sudarančių 7 proc. pasaulyje naudojamų pesticidų), insekticidų (sudarančių 15 proc. pasaulyje naudojamų insekticidų) ir vandens naudojimas ir dėl to užteršiamas dirvožemis, blogėja jo kokybė ir nyksta biologinė įvairovė;

J.  kadangi dauguma medvilnės derliaus gaunama iš drėkinamos žemės ir dėl to kyla didelių sunkumų dėl gėlo vandens išteklių; kadangi su medvilne siejamas didesnis, palyginti su kitais pasėliais, bendras pesticidų patekimas į aplinką;

K.  kadangi ES yra didžiausia paramos vystymuisi, susijusios su medvilne, teikėja pagal ES ir Afrikos partnerystės medvilnės srityje ir kitas programas(6) ir 2009 m. buvo pasaulyje pirmaujanti tekstilės ir drabužių iš mažiausiai išsivysčiusių šalių importuotoja;

L.  kadangi Sąjungos bendrosios lengvatų sistemos (BLS) pertvarkymas(7) sustiprins paskatas gerbti pagrindines žmogaus ir darbo teises, taip pat laikytis aplinkos ir gero valdymo standartų taikant BLS+;

M.  kadangi sunku įvertinti tikrąjį vaikų darbo mastą medvilnės vertės grandinėje dėl to, kad turima informacija neišsami ir fragmentiška;

N.  kadangi, TDO duomenimis, daugiau nei 215 mln. vaikų visame pasaulyje yra vaikai darbininkai ir iš jų 60 proc. dirba žemės ūkio sektoriuje(8);

O.  kadangi šioje rezoliucijoje vaikų darbo sąvoka atitinka vaikų darbo apibrėžtį, nustatytą TDO konvencijose Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

P.  kadangi įvairus vaikų darbas aptinkamas daugelyje įvairių pasaulio šalių – didžiausių medvilnės gamintojų, kai auginami vilnamedžiai, renkamas medvilnės pluoštas ir vilnamedžių sėklos ir medvilnė valoma(9);

Q.  kadangi vaikų darbo ir priverstinio darbo medvilnės ir tekstilės sektoriuose problemos negalima išspręsti kartu nenagrinėjant jo pagrindinių priežasčių: kaimo skurdo ir kitų pajamų gavimo būdų nebuvimo, nepakankamo vaikų teisių gynimo, to, kad nenustatytas privalomas visų vaikų mokymas, sustabarėjusios bendruomenės struktūros ir vyraujančių nuostatų;

R.  kadangi darbo sąlygos, įskaitant sveikatos ir saugos standartus bei atlyginimų dydį, medvilnės gamybos, tekstilės gaminių ir drabužių gamybos pramonėje tebėra didelį rūpestį kelianti problema, ypač mažiausiai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse; kadangi nuo 2006 m. vien Bangladeše 470 žmonių žuvo tekstilės įmonėse kilusiuose gaisruose;

S.  kadangi ICAC vienija 41 medvilnę gaminančią, ją vartojančią ir ja prekiaujančią šalį ir siekia padidinti medvilnės rinkos skaidrumą teikdamas daugiau informacijos, skatindamas tarptautinį bendradarbiavimą, rinkdamas statistinius duomenis, teikdamas techninio pobūdžio informaciją ir prognozes apie medvilnės ir tekstilės rinką;

T.  kadangi ICAC lieka viena iš keleto tarptautinių biržos prekių organizacijų, kurios nare Sąjunga dar netapo, nors septynios ES valstybės narės šiuo metu yra ir ICAC narės;

U.  kadangi medvilnė labai svarbi siekiant įgyvendinti Sąjungos prekybos, vystymosi ir žemės ūkio tikslus;

V.  kadangi Sąjungai įstojus į ICAC sustiprėtų bendradarbiavimas medvilnės klausimais ir Sąjungos veiksmų nuoseklumas bei padidėtų jos įtaka nustatant vadinamąją medvilnės darbotvarkę;

W.  kadangi būdama ICAC narė Sąjunga galėtų pagerinti galimybes gauti informaciją ir analitinio pobūdžio konsultacijas, skatinti tekstilės sektoriaus, medvilnės gamintojų ir valdžios institucijų ryšius ir partnerystę;

X.  kadangi Parlamento bus prašoma pritarti Sąjungos stojimui į ICAC;

1.  ragina toliau kovoti su prekybą iškraipančiomis priemonėmis ir didinti skaidrumą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose;

2.  ragina visus medvilnės sektoriaus suinteresuotus subjektus toliau nedelsiant bendradarbiauti pasitelkiant ICAC, siekiant mažinti aplinkos būklės blogėjimą, įskaitant poveikį vandeniui ir pesticidų bei insekticidų naudojimą; pabrėžia, kad taikant tuos netvarius auginimo būdus bus blogesnės sąlygos auginti medvilnę ateityje; mano, kad Sąjungos narystė ICAC padės parengti bendrą ICAC darbo programą šiuo klausimu;

3.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su žmogaus ir darbo teisių pažeidimais ir aplinkos tarša visoje medvilnės vertės grandinėje, įskaitant tekstilės gaminių ir drabužių sektorius; siūlo ICAC parengti priemones, kuriomis būtų sudaromos geresnės sąlygos nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) nepriklausomai stebėti žmogaus teisių pažeidimus visoje medvilnės vertės grandinėje, ir prašo Sąjungą, tapus ICAC nare, imtis šio klausimo;

4.  pabrėžia, kad reikia sukurti tinkamas sąlygas smulkiesiems gamintojams iš besivystančių šalių patekti į pagrindines Sąjungos tekstilės ir drabužių pramonės vertės grandines, užimti aukštesnę padėtį medvilnės, tekstilės ir drabužių vertės grandinėje ir suvokti prekybos ekologiška medvilne, kuri yra sąžiningos prekybos objektas, galimybes; ragina Komisiją įvertinti, kaip ES viešųjų pirkimų teisės aktais būtų galima paremti sąžiningos prekybos sistemai priklausančios medvilnės paklausą;

5.  primygtinai ragina Komisiją derantis dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir rengiant vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės nacionalinius plėtros planus dėti daugiau pastangų remiant nacionalines ir regionines medvilnės strategijas, taikomas medvilnę gaminančiose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

6.  griežtai smerkia vaikų ir priverstinio darbo naudojimą vilnamedžių laukuose;

7.  mano, kad tik įgyvendinant ilgalaikę, holistinę ir suderintą sistemą, kurią taikant sprendžiamos pagrindinių vaikų ir priverstinio darbo priežasčių problemos, galima pasiekti, kad medvilnės vertės grandinė būtų tvaresnė; nepaisant to, ragina ES rimtai vertinti bet kokius teiginius apie vergiją arba priverstinį darbą medvilnės tiekimo grandinėje ir reaguoti taikant deramas sankcijas;

8.  pažymi, kad medvilnės sektoriaus tvarumas priklauso nuo jos gamintojų, prekiautojų, žaliavų tiekėjų, tekstilės gamintojų, didmeninių prekiautojų, prekių ženklų, vyriausybių, pilietinės visuomenės ir vartotojų; primena, kad sąžiningos prekybos sistemos sudaro galimybes glaudesniam vartotojų ir gamintojų bendradarbiavimui, be kita ko, medvilnės sektoriuje, o Komisija turėtų įvertinti jų žinias ir geriausią praktiką;

9.  ragina visas šalis medvilnės gamintojas sukurti aplinką, kuri sudarytų galimybes vyriausybės, pramonės, nepriklausomų NVO ir profesinių sąjungų institucijoms tinkamai stebėti darbo sąlygas medvilnės sektoriuje ir teikti ataskaitas dėl šių sąlygų, taip pat remti ūkininkų organizacijų ir profesinių sąjungų pastangas siekiant padidinti jų pajamų lygį ir pagerinti darbo sąlygas vilnamedžių laukuose; pabrėžia, kad sunkiausią medvilnės pramonės darbą atliekantys darbuotojai turi iš savo darbo užsidirbti deramam pragyvenimui ir gauti medvilnę gaminančių šalių sukauptos naudos dalį;

10.  remia Geresnės medvilnės iniciatyvą, iniciatyvą „Afrikoje pagaminta medvilnė“, Pasaulinį ekologiškos tekstilės standartą ir kitas daug suinteresuotųjų subjektų apimančias iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti medvilnės ir tekstilės vertės grandinės tvarumą;

11.  primygtinai ragina tas šalis, kurios dar neratifikavo JT vaiko teisių konvencijos ar TDO konvencijų Nr. 138 ir 182 bei TDO konvencijų Nr. 87, 98, 141 ir 155, skubiai jas ratifikuoti ir įgyvendinti; mano, kad vyriausybės turėtų patvirtinti visas tinkamas politikos priemones, siekdamos skatinti visų medvilnės gamybos grandinės dalyvių informavimą apie galiojančias nacionalines ir tarptautines taisykles, susijusias su vaikų darbu, ir apie pagrindines TDO konvencijas;

12.  primena, kad lengvatos, teikiamos taikant Sąjungos BLS, kuri yra pagrindinė ES prekybos politikos priemonė pagrindinėms žmogaus ir darbo teisėms ir tvariam vystymuisi skatinti, gali būti laikinai atšauktos didelių ir sistemingų pagrindinių žmogaus ir darbo teisių, įtvirtintų pagrindinėse JT arba TDO konvencijose, pažeidimų atvejais; pabrėžia Europos įmonių pareigą savo tiekimo grandinėse laikytis šių standartų;

13.  pabrėžia specialios tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės (BLS+) svarbą;

14.  ragina Europos Komisiją ištirti ir, jei tinkama, pateikti Europos Parlamentui pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl veiksmingo prekių, pagamintų naudojant vaikų arba priverstinį darbą, atsekamumo mechanizmo;

15.  ragina Tarybą priimti sprendimą dėl narystės ICAC sąlygų, pagal kurias Sąjungai sudaromos galimybės įstoti į ICAC naudojantis išimtine kompetencija;

16.  ragina medvilnės vertės grandinės dalyvius vengti vienašalių priemonių, pvz., eksporto draudimo, siekti didesnio skaidrumo ir koordinavimo siekiant sumažinti kainų svyravimus ir spekuliacijos galimybes, taip pat stengtis užtikrinti parduodamo medvilnės pluošto atsekamumą atviroje rinkoje;

17.  mano, kad svarbu užtikrinti medvilnės gamybą Sąjungoje stiprinant pereinamojo laikotarpio restruktūrizavimo priemones, taikytinas labiausiai nukentėjusiems regionams;

18.  ragina ICAC, kad jo ekspertų grupė medvilnės gamybos socialiniams, aplinkos apsaugos ir ekonominės veiklos rezultatams vertinti (angl. SEEP) reguliariai vertintų medvilnės gamybos socialinį ir ekologinį poveikį ir viešai skelbtų savo išvadas;

19.  ragina ICAC apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą pasaulinę ženklinimo etiketėmis sistemą, kurią taikant būtų užtikrinama, kad produktai pagaminti nenaudojant vaikų arba priverstinio darbo jokiu tiekimo grandinės ar gamybos proceso etapu;

20.  ragina Kinijos Liaudies Respubliką, kurios medvilnės rinka didžiausia ir kuri turi didžiausias medvilnės atsargas, apsvarstyti galimybę įstoti į ICAC ir medvilnės sektoriuje atlikti konstruktyvų vaidmenį; taip pat ragina Kinijos Liaudies Respubliką ryžtingai kovoti su vaikų ir priverstinio darbo naudojimu medvilnės ir tekstilės sektoriuje;

21.  ragina Komisiją:

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ICAC, TDO, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO), Tarptautiniam žemės ūkio plėtros fondui (IFAD), Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF), Pasaulio bankui ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (2) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (3) OL L 303, 2012 10 31, p. 1. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0586. (5) „27 ES valstybių narių tekstilės ir drabužių pramonė 2011 m.“, Europos aprangos ir tekstilės organizacija (Euratex), 2011 m. (6) Bendra Afrikos medvilnės sektoriui ES ir jos valstybių narių nuo 2004 m. suteiktos pagalbos vystymuisi vertė viršijo 350 mln. EUR. Žr. Pasaulio prekybos organizacijos duomenis apie paramą medvilnės sektoriaus vystymuisi (2012 05 31). (7) 2012 m. birželio 13 d. priimti tekstai, P7_TA(2012)0241. (8) TDO-IPEC, Global Child Labour Developments: Measuring Trends from 2004 to 2008 („Pasaulio raida vaikų darbo srityje. 2004–2008 m. tendencijų vertinimas“), 2011 m. (9) „Literatūros, susijusios su pasaulinės medvilnės gamybos socialiniu poveikiu, apžvalga ir su šiuo poveikiu susijusių mokslinių tyrimų vertinimų, skirtas ICAC ekspertų grupei medvilnės gamybos socialiniams, aplinkos apsaugos ir ekonominės veiklos rezultatams vertinti (angl. SEEP)“, 2008 m. liepos mėn.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Bangladeše (2013/2561(RSP))

P7_TA(2013)0100 RC-B7-0133/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Bangladešo, visų pirma 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją(1), 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją(2) ir 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi(4),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinių nusikaltimų (tribunolo) įstatymą, kurį Bangladešo parlamentas priėmė 1973 m. siekdamas nustatyti asmenų, atsakingų už genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, karo nusikaltimus ir kitus nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įkalinimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nubaudimą,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2013 m. sausio 22 d pareiškimą dėl Bangladešo tarptautinių nusikaltimų tribunolo paskelbtos mirties bausmės ir 2013 m. kovo 2 d. pareiškimą dėl smurto Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2013 m. vasario 7 d. JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais ir JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartijos principus, Visuotinę žmogaus teisų deklaraciją, 1993 m. pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, 1995 m. Kopenhagos deklaraciją dėl socialinės raidos ir veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Bangladešą sieja geri ir ilgalaikiai santykiai, įskaitant santykius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi,

B.  kadangi vykdydama pagrindinį rinkimų kampanijos pažadą valdančioji „Avami“ lyga, vadovaujama Sheik Hasina, įsteigė karo nusikaltimų tribunolą masinėms žudynėms, kurios buvo įvykdytos per devynių mėnesių atsiskyrimo karą tarp buvusiojo Rytų ir Vakarų Pakistano 1971 m., per kurį žuvo nuo 300 tūkst. iki 3 mln. žmonių ir išprievartauta maždaug 200 tūkst. moterų, tirti;

C.  kadangi trauma, patirta dėl vienų iš baisiausių masinių žudynių istorijoje, praėjus 40 metų slegia daugelio Bangladešo gyventojų gyvenimą ir jiems teismo procesu ketinama užtikrinti svarbų jų kančių pripažinimo momentą ir galimybę gauti už tai kompensaciją;

D.  kadangi 2013 m. sausio 21 d. Tarptautinių nusikaltimų tribunolas (TNT) paskelbė nuosprendį Abdulai Kalamui Azadui už nusikaltimus žmogiškumui, padarytus per 1971 m. nepriklausomybės karą, ir paskyrė mirties bausmę jam nedalyvaujant teisminiame nagrinėjime;

E.  kadangi 2013 m. vasario 5 d. Tarptautinių nusikaltimų tribunolas paskyrė Abdulai Kvaderui Mollai bausmę kalėti iki gyvos galvos ir dėl to daugiausia jaunimas surengė emocingus, bet didžia dalimi taikius protestus Dakos Šahbago (angl. „Shahbagh“) rajone; kadangi vadinamais Šahbago judėjimas reikalavo skirti mirties bausmę priimant nuosprendį ir kurti visuomenę ir politiką, kuri būtų laisva nuo religinio ekstremizmo;

F.  kadangi prasidenant protestams vyriausybė pakeitė 1973 m. Tarptautinių nusikaltimų tribunolo įstatymą ir įtraukė nuostatą, pagal kurią ieškovas gali apskųsti tribunolo priimtą nuosprendį; kadangi Abdulai Kvaderui Mollai paskirtas nuosprendis gali būti pakeistas ir jam gali būti paskirta mirties bausmė; kadangi tokie atgaline data priimti teisės aktai pažeidžia sąžiningo teismo proceso standartus, kenkia Tarptautinių nusikaltimų tribunolo veiklos teisėtumui ir pažeidžia dvigubo baudžiamumo (ne  bis in idem) draudimą pagal tarptautinę teisę, kuris taip pat numatytas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, kurio šalis yra ir Bangladešas;

G.  kadangi įvairūs valdančiosios partijos, „Avami“ lygos, vadovai, įskaitant vidaus reikalų ministrą, pritarė Šahbago judėjimo reikalavimams ir siūlė, kad partija „Jamaat-e-Islami“ būtų uždrausta ir su šia partija susijusios žiniasklaidos priemonės būtų uždarytos;

H.  kadangi 2013 m. vasario 28 d. Tarptautinių nusikaltimų tribunolas paskelbė sprendimą skirti mirties bausmę partijos „Jamaat-e-Islami“ pirmininko pavaduotojui Delwarui Hossainui Sayeedi, kuris kaltinamas ir dėl induistų mažumos persekiojimo;

I.  kadangi paskelbus šį paskutinį nuosprendį situacija pablogėjo, nes partijos „Jamaat“ šalininkai surengė smurtinius protestus, per kuriuos žuvo daugiau nei 60 žmonių; kadangi, remiantis NVO pateikta informacija, policija reagavo į partijos „Jamaat“ narių ir rėmėjų išpuolius ir panaudojo kovinius šaudmenis;

J.  kadangi pranešama apie neseniai surengtus partijos „Jamaat“ aktyvistų ir Bangladešo nacionalistų partijos rėmėjų išpuolius prieš daugiau nei 40 induistų šventyklų, namų ir parduotuvių visame Bangladeše ir dėl to šimtai žmonių liko be pastogės; kadangi Bangladešo induistų ir kitos mažumos, pvz., Ahmadiyya bendruomenė, kentėjo nuo smurto ir persekiojimo bangų, visų pirma per 1971 m. nepriklausomybės karą ir po 2001 m. rinkimų, ir kadangi dėl to nuo 2001 m. iki 2011 m. maždaug 900 000 induistų paliko Bangladešą;

K.  kadangi Tarptautinių nusikaltimų tribunole šiuo metu vyksta teismo procesai, susiję su kitomis bylomis, ir kyla rimtas pavojus, kad kaltinamieji bus pripažinti kaltais ir jiems bus paskirta mirties bausmė;

L.  kadangi JT specialusis pranešėjas neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais ir JT specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, taip pat žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą įtariamų tribunolo veiklos trūkumų, susijusių su sąžiningu teismu ir tinkamu procesu, o visų pirma dėl to, kad teismo procesai vyko asmeniui nedalyvaujant teisminiame nagrinėjime;

1.  yra labai susirūpinęs dėl pastarojo smurto protrūkio Bangladeše paskelbus Tarptautinių nusikaltimų tribunolo nuosprendžius ir išreiškia savo sielvartą dėl žuvusiųjų per pastaruosius įvykusius;

2.  išreiškia užuojautą per smurto protrūkį žuvusiųjų ir sužeistųjų artimiesiems ir pažįstamiems;

3.  pripažįsta, kad būtina vykdyti susitaikymą, užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę už nusikaltimus, padarytus per 1971 m. nepriklausomybės karą; pabrėžia Tarptautinių nusikaltimų tribunolo svarbą šioje srityje;

4.  pakartoja savo tvirtą poziciją – mirties bausmė neturi būti skirta nė vienu atveju ir jokiomis aplinkybėmis;

5.  ragina Bangladešo valdžios institucijas mirties bausmę pakeisti kitokia bausme, orientuotis į teigiamą raidą, t. y. į tai, kad 2012 m. nebuvo vykdomos mirties bausmės, ir nustatyti oficialų mirties bausmės moratoriumą, kad tai būtų pirmas žingsnis siekiant panaikinti mirties bausmę;

6.  apgailestauja dėl to, kad pranešama apie Tarptautinių nusikaltimų tribunolo veiklos trūkumus, kadangi įtariama, kad liudytojai bauginami, prie jų priekabiaujama ir jie jėga verčiami atvykti, ir esama įrodymų apie neteisėtą teisėjų, prokurorų ir vyriausybės bendradarbiavimą; visų pirma primygtinai ragina, kad teisėsaugos institucijos sustiprintų priemones siekiant garantuoti veiksmingą liudytojų apklausą;

7.  ragina Bangladešo vyriausybę užtikrinti, kad Tarptautinių nusikaltimų tribunolas griežtai laikytųsi nacionalinių ir tarptautinių teismams taikomų standartų; todėl pabrėžia, kad reikia garantuoti laisvą, sąžiningą ir skaidrų teismo procesą ir aukų teisę į apsaugą, tiesą, teisingumą ir kompensaciją;

8.  ragina Bangladešo vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą; primena jos įsipareigojimą laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

9.  griežtai smerkia partijos „Jamaat-e-Islami“ rėmėjų ir susijusių partijų atstovų smurto išpuolius prieš teisėsaugos pareigūnus ir tuos, kas pritaria Tarptautinių nusikaltimų tribunolo nuosprendžiams, taip pat religines ir tautines mažumas; griežtai smerkia prieš paprastus piliečius nukreiptą neapgalvotą smurtą;

10.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio aukų skaičiaus; ragina vyriausybę nurodyti saugumo pajėgoms griežtai laikytis įsipareigojimo maksimaliai apriboti veiksmus, nenaudoti gyvybei pavojingos jėgos ir atidžiai ištirti per demonstracijas žuvusiųjų mirties atvejus;

11.  ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų atliktas nešališkas visų įtarimų dėl kalkinimų ir netinkamo elgesio tyrimas, ir kaltais pripažinti asmenys būtų perduoti teisingumui;

12.  ragina šalies politinius lyderius mažinti politinę įtampą, kad ateityje būtų išvengta smurto, ir nurodyti savo rėmėjams nedalyvauti jokiuose smurtiniuose veiksmuose; ragina visas Bangladešo politines partijas pradėti tarpusavio dialogą;

13.  ragina spaudą susilaikyti nuo konfrontacinio smurto kurstymo; ragina vyriausybę užtikrinti, kad žurnalistai ir redaktoriai galėtų taikiai reikšti savo nuomonę ir prie jų nebūtų priekabiaujama, jie nebūtų bauginami, įkalinami ar kankinami;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0027. (2) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 240. (3) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 77. (4) OL L 118, 2001 4 27, p. 48.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija: Irakas: sunki mažumų grupių, įskaitant Irako turkmėnus, padėtis (2013/2562(RSP))

P7_TA(2013)0101 RC-B7-0147/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, būtent į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl asirų bendruomenės(1) ir į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bendrą strateginį dokumentą dėl Irako (2011–2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton 2013 m. sausio 25 d. pareiškimą dėl neseniai įvykusių daugybės teroristinių išpuolių Irake,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherin Ashton 2013 m. sausio 24 d. deklaraciją dėl žudynių laidotuvių metu Tuz Churmato mieste,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį susitarimą su Iraku, kurį 2007 m. inicijavo JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon ir Irako ministras pirmininkas Nouri al-Maliki ir kuriame pasižadama ginti skurdžių ir pažeidžiamų asmenų grupes nuo nepritekliaus ir bado,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake (UNAMI) ir Komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. bendrai pristatytą pranešimą apie žmogaus teises Irake 2012 m. sausio – birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navi Pillay pranešimą spaudai, kuriame pranešama, kad mirties bausmių skaičius 2012 m. ir tai, kaip jos buvo atliktos didelėms grupėms žmonių, yra labai pavojinga, to negalima pateisinti ir tai kelia pavojų itin pakenkti dalinei ir bandomajai pažangai įgyvendinant teisinės valstybės principus Irake,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2013 m. sausio 25 d. pareiškimą, kuriuo jis tvirtai pasmerkė neseniai įvykusius teroristinius išpuolius Irake, kurių metu žuvo šimtai žmonių ir dar daugiau buvo sužeista,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Irakas ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Irakas ir toliau susiduria su rimtomis politinėmis, saugumo ir socialinėmis bei ekonominėmis problemomis ir kadangi šalies politinė padėtis yra labai suskaldyta ir išvarginta smurto ir tuo labai kenkiama teisėtiems Irako gyventojų siekiams, susijusiems su taika, klestėjimu ir tikru perėjimu prie demokratijos;

B.  kadangi Irako konstitucija užtikrinama visų šalies piliečių lygybė prieš įstatymą, būtent pagal 125 straipsnį užtikrinamos įvairių tautybių, kaip antai turkmėnai, chaldėjai, asirai ir kitos tautybės, administracinės, politinės, kultūrinės teisės ir teisė gauti išsilavinimą, ir kadangi Kurdistano regiono konstitucijos, įsigaliojusios 2009 m., 31 straipsniu užtikrinamas turkmėnų, arabų, chaldėjų, asirų, sirų, armėnų bei kitų esančių Kurdistano piliečiais nacionalinis, kultūrinis ir administracinis autonomiškumas atstovaujant gyventojų daugumai;

C.  kadangi 2012 m. balandžio 9 d. Irako parlamentas patvirtino Vyriausiąją nepriklausomą žmogaus teisių komisiją, kuri, nors dar neveikia visu pajėgumu, yra pirmoji nepriklausoma žmogaus teisių komisija šalies istorijoje;

D.  kadangi vesdamas politinį dialogą su Irako partneriais Parlamentas pagrindinį dėmesį skiria žmogaus teisių padėčiai Irake, nes ji ir toliau kelia rimtą susirūpinimą dėl nepatenkinamos pažeidžiamų asmenų grupių, įskaitant mažumas, padėties;

E.  kadangi ES ir Irako susitarime, ypač sąlygoje dėl žmogaus teisių, pabrėžiama, kad vykstant ES ir Irako politiniam dialogui didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisėms ir demokratinių institucijų stiprinimui;

F.  kadangi Irake nuo seno gyveno įvairios etninių ir religinių mažumų grupės, įskaitant turkmėnus, krikščionis, kurdus, šabakus, mandėjus, armėnus, jezidus, bahajus, juodaodžius irakiečius, asirus, žydus, palestiniečius ir kitus;

G.  kadangi Irako tautinėms mažumoms buvo taikomos asimiliavimo priemonės ir jiems nepakankamai atstovaujama Irako vyriausybėje bei susijusiose institucijose; kadangi dėl šios priežasties atitinkamų Irako mažumų grupių gyventojų pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo, nes daugelis jų išvyko iš šalies, o kiti buvo priversti persikelti į kitą vietą Irake;

H.  kadangi manoma, kad turkmėnai yra trečioji pagal dydį etninė grupė Irake; kadangi tarp turkmėnų ir kurdų vyko ginčai dėl Kirkuko – regiono, kuriame daug naftos ir kitų gamtos išteklių, ir turkmėnai patyrė kurdų pajėgų ir arabų ekstremistų grupuočių išpuolių ir pagrobimų; kadangi sunitai ir šiitai turkmėnai buvo kaltinami religiniu fanatizmu;

I.  kadangi neseniai buvo eskaluoti vykstantys ginčai tarp Irako centrinės valdžios ir Kurdistano regioninės valdžios ir tai daro neigiamą įtaką saugumo padėčiai regione bei kelia grėsmę ramiam įvairių etninių grupių, būtent kurdų, arabų ir turkmėnų, gyvenimui kartu;

J.  kadangi be nesutarimų dėl teritorijos šiaurės Irake taip pat įvyko, kaip manoma, religinio pobūdžio išpuolių, kurių metu dažnai šiitų gyventojus užpuola sunitų grupės; kadangi 2012 m. gruodžio 31 d. šiitų religinės šventės metu buvo nužudyti 39 piligrimai; kadangi 2013 m. sausio 23 d. išpuolio šiitų mečetėje Tuz Churmate, Ninevijos provincijos mieste šiaurės Irake, dėl kurio ginčijasi Irako vyriausybė ir Kurdistano regioninė valdžia ir kuriame gyvena daug turkmėnų, metu žuvo mažiausiai 42 žmonės ir 117 žmonių buvo sužeisti;

K.  kadangi nepaisant to, kad itin pagerėjo saugumo padėtis, Irako gyventojų patiriamas smurtas vis dar nepriimtinai aukšto lygio, kasdien pranešama apie sprogdinimus ir susišaudymus; ir kadangi dėl nuolatinės įtampos ir smurto daugelis irakiečių negali būti tikri dėl savo ateities ir neįmanoma skatinti ekonominės ir socialinės visų Irako gyventojų integracijos;

1.  labai susirūpinęs dėl to, kad vis daugėja Irako civilių gyventojų patiriamo smurto atvejų, visų pirma tarp sunitų ir šiitų, taip pat išpuolių ypač prieš pažeidžiamas grupes, pvz., religines, etnines ir kultūrines mažumas, ir ragina Irako valdžios institucijas padidinti saugumą ir viešąją tvarką ir kovoti su terorizmu bei sektų smurtu visoje šalyje;

2.  smerkia 2013 m. sausio 23 d. išpuolį turkmėnų laidotuvių metu Tuz Churmato mieste, kai buvo laidojamas valstybės tarnautojas, į kurį buvo pasikėsinta prieš dieną, kurio metu žuvo mažiausiai 42 žmonės ir 117 žmonių sužeista, 2013 m. vasario 3 d. išpuolį, kurio metu įvykus savižudžių sprogdinimams prie policijos nuovados Kirkuke žuvo 30 žmonių ir 70 žmonių buvo sužeista, ir 2012 m. gruodžio 16 d. išpuolį, kurio metu buvo pagrobti du mokytojai turkmėnai, jie buvo nukankinti ir sudeginti gyvi;

3.  tvirtai smerkia visus teroristinius išpuolius ir reiškia užuojautą mirusiųjų ir sužeistųjų šeimoms bei draugams;

4.  reiškia didelį susirūpinimą, kad naujai atsiradusi nestabilumo ir religinio smurto padėtis Irake gali kelti pavojų būsimiems provincijos rinkimams, kurie įvyks 2013 m. balandžio 20 d., nes juos atidėjus iškiltų pavojus demokratiškesnei ir visa apimančiai valdymo struktūrai;

5.  apgailestauja, kad nepaisant to, kad konstitucijoje nurodomos turkmėnų ir kitų mažumų teisės, šios mažumos ir toliau patiria etninį ir religinį smurtą ir diskriminaciją;

6.  ragina Irako vyriausybę ir Kurdistano regioninę valdžią pasmerkti išpuolius ir atlikti visapusišką greitą neseniai įvykusių teroristinių išpuolių regione tyrimą, įskaitant neseniai įvykusį šiitų mečetės sprogdinimą Tuz Churmato mieste, kurio metu žuvo daugiausia žmonių, ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7.  ragina Irako vyriausybę ir Kurdistano regioninę valdžią nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sumažintas teritorinis ginčas Ninevijos lygumoje, kad būtų pripažinta provincijoje esanti kultūrų, etninių grupių ir religijų įvairovė, ir kad būtų leista jos piliečiams laisvai pasirinkti tapatybę, įskaitant kalbą, religiją ir kultūrą;

8.  ragina Irako atstovų tarybos politines jėgas dalyvauti tikrame, visa apimančiame nacionaliniame dialoge siekiant užtikrinti veiksmingą demokratinį Irako valdymą bei gerbti individualias ir kolektyvines Irako piliečių teises; primygtinai ragina Irako vyriausybę įgyvendinti nacionalinį gyventojų surašymą, kuris buvo atidėtas neribotam laikui, kad būtų nustatytas turkmėnų ir kitų mažumų gyventojų skaičius;

9.  ragina Irako vyriausybę ir visus politinius lyderius imtis reikalingų priemonių, kad visiems Irako piliečiams ir visų pirma pažeidžiamų etninių ir religinių grupių nariams būtų suteiktas saugumas ir apsauga; ragina vyriausybę nurodyti saugumo pajėgoms santūriai palaikyti teisėtvarką ir laikytis teisinės valstybės principų ir tarptautinių standartų;

10.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti Irako teisingumo ministerijai pavaldžių sulaikymo centrų ir kalėjimų reorganizavimo ir atstatymo programą, ir tikisi, kad taip bus sustabdyti kankinimai ir Irake paplitęs nebaudžiamumas, kurį smerkia žmogaus teisių organizacijos;

11.  labai apgailestauja dėl didelio mirties bausmių skaičiaus Irake, nes mirties nuosprendžiai dažnai priimami įvykdžius nesąžiningą procesą ir remiantis prisipažinimais, gautais panaudojant prievartą; nedelsiant prašo Irako vyriausybės paskelbti visų mirties bausmių moratoriumą siekiant artimoje ateityje panaikinti mirties bausmę;

12.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad būtų imtasi koordinuotų Irako valdžios institucijų ir tarptautinių pagalbos organizacijų veiksmų, kad pažeidžiamoms grupėms būtų suteikta pagalba ir sukurtos sąlygos užtikrinti jų saugumą ir orumą, visų pirma vykdant iniciatyvas, kuriomis skatinamas visų religinių ir etninių Irako bendruomenių dialogas ir abipusė pagarba;

13.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinant EUROJUST LEX iniciatyvas, jei galima, suteikti pakankamai reikšmingumo turkmėnų ir apskritai mažumų teisėms, ir palankiai vertina EUROJUST LEX misijos laimėjimus ir sėkmingą įgyvendinimą Irake;

14.  reikalauja, kad ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime numatyta bendradarbiavimo taryba būtų naudojama kaip priemonė perduoti Irako pusei susirūpinimą dėl etninių ir religinių mažumų padėties šalyje;

15.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES paremti Irako vyriausybę organizuojant taikius, laisvus ir sąžiningus regioninius rinkimus 2013 m. balandžio mėn.;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir atstovų tarybai, Kurdistano regioninei valdžiai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

(1) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 322. (2) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 115. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0022.

2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Arafato Jaradato bylos ir Palestinos kalinių padėties Izraelio kalėjimuose (2013/2563(RSP))

P7_TA(2013)0102 RC-B7-0154/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl palestiniečių, kalinčių Izraelio kalėjimuose, padėties(1) ir 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES politikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės(2),

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2013 m. vasario 16 d. pareiškimą dėl bado streiką paskelbusių palestiniečių padėties Izraelyje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 8 d. ES vietinį pareiškimą dėl bado streiką paskelbusių Palestinos belaisvių,

–  atsižvelgdama į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, įsteigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją (toliau – ES ir Izraelio asociacijos susitarimas), ypač į jos 2 straipsnį, susijusį su žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. priimtą JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas JT rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų konflikto,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono 2013 m. vasario 19 d. pareiškimą, kuriame išreiškiamas jo susirūpinimas dėl bado streiką paskelbusių palestiniečių kalinių Izraelyje kalinimo sąlygų, į Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2013 m. vasario 13 d. pareiškimą dėl sulaikytų palestiniečių ir į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje klausimais Richardo Falko 2013 m. vasario 27 d. pareiškimą dėl palestiniečių kalinio Arafato Jaradato mirties,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaikų fondo 2013 m. vasario mėn. pranešimą „Izraelio karinių pajėgų sulaikyti vaikai. Pastabos ir rekomendacijos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2013 m. vasario 18 d. Arafat Jaradat buvo suimtas dėl įtarimo, kad mėtė akmenis į Izraelio taikinius, ir kadangi 2013 m. vasario 23 d. jis mirė Megido kalėjime; kadangi kyla ginčų dėl jo mirties priežasties; kadangi Izraelio valdžios institucijos tvirtina, jog jis mirė nuo širdies smūgio, ir kadangi autopsijos metu rastos kraujosruvos ir šonkaulių lūžiai būdingi bandymams atgaivinti, kuriuos vykdo kalėjimo tarnautojai; kadangi remdamosi šios autopsijos rezultatais Palestinos valdžios institucijos tvirtina, kad jo mirties priežastis buvo kankinimai;

B.  kadangi beveik visi 4 500 palestiniečių kalinių, laikomų Izraelyje, dalyvavo bado streike ir atsisakė maisto protestuodami prieš A. Jaradato mirtį; kadangi neseniai Vakarų Kranto gatvėse vyko susirėmimai, kai Palestinos gyventojai pasmerkė palestiniečių kalinių laikymo Izraelio kalėjimuose sąlygas;

C.  kadangi palestiniečių kalinių ir sulaikytųjų asmenų klausimas turi svarbių politinių, socialinių ir humanitarinių pasekmių; kadangi Palestinos politiniai kaliniai ir buvusieji sulaikytieji atlieka svarbų vaidmenį Palestinos visuomenėje; kadangi Izraelyje kalinama daugiau negu 4 800 palestiniečių kalinių ir sulaikytųjų asmenų, įskaitant didelį moterų ir vaikų skaičių, daugiau negu 100 kalinių, įkalintų prieš Oslo susitarimų sudarymą, ir 15 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narių; kadangi 178 iš jų, įskaitant 9 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos nariams, taikomas administracinis sulaikymas; kadangi, vadovaujantis Palestinos ir Izraelio žmogaus teisių organizacijų 2013 m. kovo mėn. pareiškimu, pranešama, kad nuo 1967 m. mažiausiai 71 palestiniečių kalinio tiesioginė mirties priežastis buvo kankinimai Izraelio sulaikymo centruose;

D.  kadangi didžioji dauguma palestiniečių kalinių iš Vakarų Kranto ir Gazos laikomi kalėjimuose, esančiuose Izraelio teritorijoje; kadangi daugumai iš jų dažnai neįmanoma arba labai sunku pasinaudoti savo teise būti lankomiems šeimos narių;

E.  kadangi vadovaujantis Izraelio kariškių įsakymais dėl administracinio sulaikymo leidžiamas sulaikymas nepateikiant kaltinimų ar be teismo proceso, remiantis įrodymais, kurie neprieinami nei sulaikytiesiems, nei jų advokatams; kadangi tokie įsakymai gali galioti iki šešių mėnesių ir juos galima be apribojimų atnaujinti; kadangi Izraelio Aukščiausiasis Teismas neseniai kritikavo karinius teismus ir karinius generalinius advokatus dėl įsakymų dėl administracinio sulaikymo galiojimo pratęsimo;

F.  kadangi palestiniečių politiniai kaliniai ne kartą rengė bado streikus, kuriuose vienu metu dalyvavo šimtai kalinių; kadangi daugelis palestiniečių sulaikytųjų asmenų ir toliau nenutraukia bado streiko;

G.  kadangi kalinčios moterys yra ypač pažeidžiama palestiniečių kalinių grupė;

H.  kadangi manoma, kad kasmet Vakarų Krante Izraelio saugumo pajėgos sulaiko 700 palestiniečių vaikų; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vaikų fondo 2013 m. vasario mėn. elgesio su palestiniečių vaikais, kurie susidūrė su Izraelio karine sulaikymo sistema, apžvalga, netinkamas elgesys su šiais vaikais yra plačiai paplitęs ir sistemingas;

I.  kadangi ES ir Izraelio santykiai pagal asociacijos susitarimo 2 straipsnį grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kurie sudaro esminę minėtojo susitarimo dalį; kadangi ES ir Izraelio veiksmų plane tarp bendrų šalių vertybių pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei;

1.  išreiškia itin gilų susirūpinimą dėl Izraelio kalinamo palestiniečių kalinio Arafato Jaradato mirties 2013 m. vasario 23 d. ir reiškia savo užuojautą jo šeimai;

2.  yra giliai susirūpinęs dėl po A. Jaradato mirties Megido kalėjime ginčytinomis aplinkybėmis atsinaujinusios įtampos Vakarų Krante; ragina visas šalis elgtis kuo santūriau ir susilaikyti nuo provokacinių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam smurtui, ir imtis teigiamų priemonių siekiant nustatyti tiesą ir sumažinti dabartinę įtampą;

3.  ragina Izraelio valdžios institucijas greitai pradėti nepriklausomą, nešališką ir skaidrų A. Jaradato mirties aplinkybių ir visų įtarimų dėl kankinimų ir kito žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio su palestiniečių kaliniais ar bausmių jiems taikymo tyrimą;

4.  pakartoja, kad palaiko Izraelio teisėtą susirūpinimą dėl saugumo; vis dėlto mano, kad elgiantis su visais kaliniais reikia laikytis teisinės valstybės principo, kadangi tai labai svarbu demokratinei valstybei; todėl ragina Izraelio vyriausybę gerbti palestiniečių kalinių teises ir užtikrinti jų sveikatos ir gyvybės apsaugą;

5.  yra susirūpinęs dėl palestiniečių sulaikytųjų, kuriems taikomas administracinis sulaikymas nepateikus kaltinimų; pabrėžia, kad šiems sulaikytiesiems asmenims turėtų būti pateikti kaltinimai ir jų byla turėtų būti nagrinėjama, suteikiant teismines garantijas pagal tarptautinius standartus, arba jie turėtų būti nedelsiant paleisti;

6.  reikalauja nedelsiant suteikti kaliniams teisę būti lankomiems šeimos narių ir ragina Izraelio valdžios institucijas sukurti reikiamas naudojimosi šia teise sąlygas;

7.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl ilgą bado streiką paskelbusių palestiniečių kalinių padėties ir sveikatos; reiškia savo paramą Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pastangoms išgelbėti kalinių arba sulaikytųjų asmenų, kurių padėtis kritinė, gyvybes ir primygtinai ragina Izraelį visiems bado streiką paskelbusiems asmenims sudaryti sąlygas be apribojimų naudotis atitinkamomis medicininės priežiūros paslaugomis;

8.  dar kartą ragina nedelsiant paleisti visus Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghoutį;

9.  ragina Izraelio valdžios institucijas užtikrinti, kad kalinčios ir sulaikytos palestiniečių moterys ir vaikai būtų tinkamai apsaugoti ir su jais būtų tinkamai elgiamasi, laikantis atitinkamų tarptautinių konvencijų, kurias pasirašė Izraelis;

10.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares atidžiai stebėti palestiniečių kalinių ir sulaikytųjų asmenų, įskaitant moteris ir vaikus, likimą ir kelti šį klausimą visais politinio dialogo su Izraeliu lygmenimis; primygtinai tvirtina, kad šis klausimas turėtų būti įtrauktas į būsimą Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo Izraelyje pažangos ataskaitą;

11.  ragina Parlamentą surengti faktų nustatymo misiją siekiant įvertinti dabartinę padėtį atsižvelgiant į palestiniečių kalinių, įskaitant moteris ir vaikus, laikymo sąlygas ir administracinio sulaikymo taikymą;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, Izraelio vyriausybei, Knesetui, Palestinos Nacionalinės Administracijos prezidentui, Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.

(1) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 47. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0298.