Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2011 m. metinė ataskaita“ (COM(2012)0408) ir prie jos pridedamus dokumentus (SWD(2012)0227, SWD(2012)0228, SWD(2012)0229 ir SWD(2012)0230)(1),

–  atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2011 m. metinę ataskaitą(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Audito Rūmams dėl Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos (COM(2011)0376),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „Hercule III“, skirtos Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (COM(2011)0914),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(4),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2010 m. metinė ataskaita“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(7), 2010 m. gegužės 18 d. rašytinį pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(8) ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–   atsižvelgdamas į OLAF 2012 m. metinę ataskaitą ir į tų pačių metų OLAF Priežiūros komiteto ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7-0197/2013),

A.  kadangi ES ir valstybės narės bendrai atsakingos už Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu ir kadangi labai svarbus glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas;

B.  kadangi svarbiausia valstybių narių atsakomybė – įvykdyti apie 80 proc. Sąjungos biudžeto ir rinkti nuosavus išteklius, be kita ko, PVM ir muitų pavidalu;

C.  kadangi Komisija neseniai įgyvendino kelias svarbias kovos su sukčiavimu politikos priemonių iniciatyvas;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia, kad kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kuri kenkia Sąjungos finansiniams interesams, yra Komisijos ir valstybių narių pareiga, įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;

2.  primena, kad vienodai svarbu užtikrinti tų finansinių interesų apsaugą ir ES išteklių surinkimo, ir išlaidų lygmenimis;

3.  palankiai vertina Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2011 m. metinė ataskaita“ (Komisijos metinė ataskaita); tačiau apgailestauja, kad šioje ataskaitoje išdėstyti tik valstybių narių pateikti duomenys; pažymi, kad valstybės narės skirtingai apibrėžia panašią nusikalstamą veiką ir ne visos, taikydamos bendrus kriterijus, renka panašaus pobūdžio išsamius statistinius duomenis, todėl sunku gauti patikimus ir palyginamus ES lygmeniu statistinius duomenis; todėl apgailestauja, kad neįmanoma įvertinti faktinio bendro pažeidimų ir sukčiavimo masto pavienėse valstybėse narėse arba, kaip jau ne kartą yra prašęs Parlamentas, nustatyti valstybių narių, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo mastas yra didžiausias, ir jas sudrausminti; todėl primygtinai ragina visas valstybes nares nustatyti standartinius pažeidimų ir sukčiavimo vertinimo kriterijus, taip pat atitinkamas pažeidėjams taikytinas sankcijas;

4.  pabrėžia, kad sukčiavimas – tai iš anksto apgalvotas įstatymo pažeidimas, kuris yra nusikalstama veika, o tvarkos pažeidimai – tai taisyklių nesilaikymas, ir apgailestauja, kad Europos Komisijos ataskaitoje išsamiai nagrinėjamas ne sukčiavimas, o tvarkos pažeidimai; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnyje kalbama apie sukčiavimą, ne apie tvarkos pažeidimus, ir ragina atskirti sukčiavimo atvejus nuo klaidų ar tvarkos pažeidimų;

5.  pažymi, kad, remiantis Komisijos metine ataskaita, 2011 m. pranešta apie 1 230 pažeidimų, kurie priskiriami sukčiavimui, o jų finansinis poveikis sumažėjo 37 proc., palyginti su 2010 m., t. y. iki 404 mln. EUR; pripažįsta, kad sanglaudos politika ir žemės ūkis išlieka dvi svarbiausios sritys, kuriose sukčiavimo lygis didžiausias (nustatytas finansinis poveikis – atitinkamai 204 mln. ir 77 mln. EUR); vis dėlto abejoja, ar minėtas sumažėjimas atspindi tikrąją nesąžiningos veiklos padėtį, ar tik parodo, kad valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemose esama trūkumų;

6.  ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybėse narėse veikiančių priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumą ir užtikrinti, kad informacija apie pažeidimų mastą valstybėse narėse atspindėtų tikrąją padėtį;

7.  pabrėžia, kad padėtis, kai valstybės narės laiku nepateikia duomenų arba jų pateikiami duomenys nėra tikslūs, kartojasi jau daugelį metų; akcentuoja, kad neįmanoma duomenų palyginti ir objektyviai įvertinti realaus sukčiavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse masto; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas, Komisija ir OLAF negali tinkamai atlikti savo funkcijų, susijusių su padėties vertinimu ir pasiūlymų teikimu, todėl dar kartą pabrėžia, kad tokia padėtis negali būti toleruojama; ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą į ES biudžetą; ragina Komisiją nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse ir taip užtikrinti palyginamų, patikimų ir tinkamų duomenų surinkimą;

8.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo dėti daugiau pastangų įtvirtinti e. valdžios principams, kurie sudarytų sąlygas didesniam viešųjų finansų skaidrumui; atkreipia dėmesį į tai, kad elektroniniai sandoriai ne grynaisiais pinigais yra registruojami dokumentuose, todėl sukčiauti tampa sudėtingiau, o nustatyti įtariamus sukčiavimo atvejus tampa lengviau; ragina valstybes nares sumažinti privalomiems mokėjimams ne grynaisiais pinigais nustatytas viršutines ribas;

9.  ragina Komisiją apsvarstyti valstybių narių ataskaitų apie sukčiavimo atvejus teikimo ir suderintų baudžiamosios teisės nuostatų, bendrai apibrėžiančių nesąžiningą ir nusikalstamą elgesį Sąjungos finansinių interesų srityje, nebuvimo sąsają; pažymi, kad valstybių narių baudžiamosios teisės sistemos suderintos gana ribotai;

10.  pabrėžia, kad per penkerius metus 27 valstybėse narėse paskelbtos 233 tyrimo ataskaitos apie sukčiavimo atvejus, susijusius su netinkamu ES lėšų naudojimu (daugiausia ataskaitų pateikta Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Rumunijoje ir Estijoje)(9); mano, kad tiriamoji žurnalistika atliko labai svarbų vaidmenį atskleidžiant sukčiavimą, nuo kurio nukenčia Sąjungos finansiniai interesai, ir kad yra vertingos informacijos, į kurią turėtų atsižvelgti OLAF, teisėsaugos arba kitos atitinkamos valstybių narių institucijos, šaltinis;

11.  primena, kad 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje „Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2009 m. metinė ataskaita“ (10) Parlamentas ragino nustatyti, kad nacionalinė audito tarnyba deramai audituotų, o Audito Rūmai konsoliduotų privalomas nacionalinio valdymo deklaracijas; apgailestauja, kad šioje srityje nesiimta jokių tolesnių priemonių;

12.  mano, kad Europos lygmeniu labai svarbu tinkamai stebėti nesąžiningą elgesį; yra nustebęs, kad OLAF generalinis direktorius 2012 ir 2013 m. tyrimų politikos prioritetuose konkretiems sektoriams nustatė atitinkamas galimo finansinio poveikio ribas; taigi atvejai, kai galimas finansinis poveikis mažesnis už nustatytą ribą, laikomi mažiau svarbiais ir gali būti visai nenagrinėjami; pažymi, kad muitų sektoriaus riba yra 1 000 000 EUR, SAPARD fondo lėšų riba – 100 000 EUR, žemės ūkio fondų riba – 250 000 EUR, struktūrinių fondų riba – 500 000 EUR, ERPF riba – 1 000 000 EUR, centralizuotų išlaidų ir išorės pagalbos riba – 50 000 EUR ir ES įstaigų darbuotojų sektoriaus riba – 10 000 EUR; mano, kad tokių ribų nustatymas nepriimtinas; reikalauja, kad generalinis direktorius pakeistų dabartinę praktiką ir nedelsiant atsisakytų šio ribų nustatymo metodo, pagal kurį pagal svarbą skirstomas darbo krūvis;

13.  ragina korupciją, darančią poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, priskirti sukčiavimui pagal SESV 325 straipsnio 5 dalį ir įtraukti ją į Komisijos metinę ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“;

14.  pažymi, kad priimtų nuosprendžių skaičius bylose dėl piktnaudžiavimo Sąjungos biudžetu įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skiriasi ir svyruoja nuo 14 iki 80 proc.; pabrėžia, kad valstybių narių baudžiamosios teisės sistemos gana menkai suderintos, o teismų bendradarbiavimą reikia sustiprinti; ragina rengti plataus užmojo Europos teisės aktus, taip pat užtikrinti geresnį visų valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti, kad sukčiams būtų taikomos griežtos sankcijos ir atgrasoma nuo nesąžiningo elgesio;

15.  pripažįsta, kad dėl 2011 m. nustatytų pažeidimų išieškotina suma sudarė 321 mln. EUR, iš kurių 166 mln. EUR valstybės narės jau išieškojo; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad 2011 m. išieškotos tradicinių nuosavų išteklių (TNI) sumos padidėjo iki 52 proc., palyginti su 46 proc. 2010 m.;

16.  atkreipia dėmesį į OLAF 2011 m. ataskaitą ir joje pateiktą teisminių veiksmų pažangos nagrinėjant 2006–2011 m. padarytus veiksmus apžvalgą, pagal kurią teismo sprendimai dar nepriimti dėl daugiau kaip pusės veiksmų(11); mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti byloms, susijusioms su sukčiavimu muitų srityje, kuri yra viena iš sričių su didžiausiu sisteminės korupcijos lygiu Europoje;

17.  susirūpinęs pažymi, kad dėl tebesitęsiančios ekonomikos krizės Komisija naujoje išsamioje ES strategijoje nenumato didesnio ES finansavimo valstybių narių teisėsaugos institucijoms siekiant užtikrinti geresnę ES finansinių interesų apsaugą; mano, kad ši strategija turėtų būti nuoseklus ir išsamus atsakas siekiant sumažinti kontrabandos apimtis, padidinti surenkamas pajamas ir šiuo būdu užtikrinti, kad tokios investicijos ateityje atsipirktų;

Įplaukos.Nuosavi ištekliai

18.  primena, kad tinkamas PVM ir muito mokesčių rinkimas daro tiesioginę įtaką ir valstybių narių ekonomikai, ir ES biudžetui, o įplaukų rinkimo sistemų tobulinimas ir užtikrinimas, kad visi sandoriai būtų oficialiai registruojami ir iškelti iš šešėlinės ekonomikos, turėtų būti svarbiausias visų valstybių narių prioritetas;

19.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas kelia didelį pavojų ES viešiesiems finansams; pabrėžia, kad, apytiksliais skaičiavimais, ES kasmet dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo prarandama 1 trln. EUR viešųjų lėšų, o tai per metus kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui kainuoja apie 2 000 eurų; atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinė Europoje negaunamų mokesčių suma šiuo metu yra didesnė už bendrą sumą, kurią valstybės narės išleidžia sveikatos apsaugai, ir daugiau kaip keturis kartus didesnė už ES švietimui išleidžiamą sumą;

20.  pabrėžia, kad dėl ES biudžeto balansavimo pagal BNP pagrįstas pajamas mechanizmo kiekvieną dėl sukčiavimo mokant muitus ir PVM prarastą eurą turi kompensuoti ES piliečiai; mano, jog nepriimtina, kad nesąžininga veikla užsiimančius ekonominės veiklos vykdytojus iš esmės dotuoja ES mokesčių mokėtojai; pabrėžia, kad svarbiausias Komisijos ir valstybių narių prioritetas turėtų būti kova su mokesčių slėpimu; ragina valstybes nares savo mokesčių sistemas padaryti paprastesnes ir skaidresnes, nes mokestinį sukčiavimą pernelyg dažnai paskatina sudėtingos ir neskaidrios mokesčių sistemos;

21.  ragina Komisiją savo veiklą glaudžiau koordinuoti su valstybėmis narėmis siekiant gauti patikimus duomenis apie nesurenkamus muito ir PVM mokesčius atitinkamose šalyse ir reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas šiuo klausimu;

22.  palankiai vertina tai, kad 98 proc. tradicinių nuosavų išteklių susigrąžinama be ypatingų problemų, tačiau pažymi valstybių narių veiklos rezultatų skirtumus susigrąžinant likusius 2 proc.(12);

Muito mokesčiai

23.  pabrėžia (kiek tai susiję su tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI)), kad iš muito mokesčių gautos pajamos yra svarbus valstybių narių vyriausybių, kurios pasilieka 25 proc. įplaukų mokesčių rinkimo sąnaudoms padengti, pajamų šaltinis; pakartoja, kad šioje srityje veiksmingai užkertant kelią pažeidimams ir sukčiavimui apsaugomi Sąjungos finansiniai interesai ir daroma reikšminga įtaka vidaus rinkai, nes panaikinamas neteisingas ekonominės veiklos vykdytojų, vengiančių mokėti muito mokesčius, pranašumas subjektų, kurie vykdo savo šios srities įsipareigojimus, atžvilgiu; pabrėžia, kad pagrindinės problemos kyla dėl nedeklaruotų importuojamų prekių arba veiklos vykdytojų, vengiančių muitinės priežiūros;

24.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad nacionalinių muitinių priežiūros veikloje esama rimtų trūkumų(13);

25.  pabrėžia, kad muitų sąjunga – tai ES išskirtinės kompetencijos sritis, todėl Komisija privalo įgyvendinti visas priemones, reikalingas užtikrinti, kad valstybių narių muitinės veiktų kaip viena, ir stebėti tų priemonių įgyvendinimą;

26.  siūlo išnagrinėti galimybę steigti Europos muitinės pareigūnų, kurie specializuotųsi kovos su sukčiavimu srityje, grupę, kuri dirbtų kartu su nacionalinėmis muitinėmis;

27.  primena, kad 70 proc. muitinės procedūrų ES yra supaprastintos; yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2010 išvadose atskleistų rimtų šios srities trūkumų, pagal kuriuos galima spręsti, kad prastai atliekami arba prastai dokumentais pagrindžiami auditai, menkai taikomi automatinio duomenų apdorojimo metodai, pernelyg dažnai naudojama supaprastinimo praktika, o ex post auditai yra prastos kokybės;

28.  pabrėžia, kad tinkamam muitų sąjungos veikimui būtini šiuolaikiški IT sprendimai ir tiesioginė prieiga prie duomenų; mano, kad esamų sprendimų nepakanka; yra itin susirūpinęs visų pirma dėl 2012 m. gegužės mėn. paskelbtos pirmosios 2011 m. „Eurofisc“ veiklos ataskaitos išvadų,(14) kad daugumoje valstybių narių mokesčių administratoriai neturi tiesioginės prieigos prie muitinės duomenų ir todėl neįmanoma atlikti automatizuoto kryžminio patikrinimo, ar atitinka mokesčių duomenys;

29.  apgailestauja dėl to, jog Komisija ir valstybės narės nesugebėjo užtikrinti, kad Modernizuotas muitinės kodeksas būtų įdiegtas laiku; pabrėžia, kad apytikrė finansinė nauda, kurios negaunama dėl vėlavimo įdiegti naująjį muitinės kodeksą, per metus siekia maždaug 2,5 mlrd. EUR galimų sutaupyti veiklos išlaidų, kurias sudaro teisės aktų laikymosi išlaidos visapusiško jų taikymo atveju, ir iki 50 mlrd. EUR išplėstinėje tarptautinėje prekybos rinkoje(15); ragina Komisiją įvertinti, kiek kainuoja viso Modernizuoto muitinės kodekso taikymo atidėjimas, apskaičiuojant tokio atidėjimo padarinius biudžetui;

30.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti kovą su sukčiavimu muitinės srityje ir palankiai vertina Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinės sistemos – centrinės saugyklos, skirtos visoms valdžios institucijoms informuoti apie tranzitinių prekių judėjimą Europos Sąjungoje – sukūrimą;

31.  atsižvelgdamas į sėkmingus 2011 m. surengtų bendrų ES, jos valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių muitinių operacijų rezultatus, ragina reguliariai vykdyti tokias operacijas, kuriomis siekiama kovoti su didesnės rizikos prekių kontrabanda ir sukčiavimu tam tikruose didelės rizikos sektoriuose; primena, kad 2011 m. vykdant bendras muitinių operacijas konfiskuota apie 1,2 mln. cigarečių ir nustatyta didesnė nei 1,7 mln. EUR suma išvengtų mokesčių ir muitų;

PVM

32.  primena, kad tinkamai taikomos muitinės procedūros daro tiesioginę įtaką apskaičiuojant PVM dydį; apgailestauja dėl šios srities trūkumų, kuriuos nustatė Audito Rūmai; visų pirma yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2011 išvadų, kad vien taikant 42 muitinės procedūrą(16) 2009 m. septyniose valstybėse narėse, kuriose Audito Rūmai atliko auditą, ekstrapoliuotieji nuostoliai sudarė 2 200 mln. EUR(17), o tai sudaro 29 proc. PVM, kuris tose septyniose ES valstybėse narėse teoriškai taikomas viso 2009 m. pagal 42 muitinės procedūrą vykdyto importo apmokestinamai vertei;

33.  yra labai susirūpinęs dėl plačiai paplitusio sukčiavimo PVM srityje; nurodo, kad nuo tada, kai įvestas PVM, jo rinkimo modelis išliko nepakeistas; pabrėžia, kad šis modelis paseno, turint mintyje daugybė pokyčių, susijusių su technologijomis ir ekonominėmis sąlygomis; pabrėžia, kad tiesioginio apmokestinimo iniciatyvoms patvirtinti būtinas vienbalsis Tarybos sprendimas; apgailestauja, kad šiuo metu Taryboje blokuojamos dvi svarbios iniciatyvos, skirtos kovoti su sukčiavimu PVM srityje, būtent – pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir taip nustatomas kovos su sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmas (COM(2012)0428), ir pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (COM(2009)0511)(18);

34.  pabrėžia, jog siekiant kovoti su mokesčių slėpimu reikia, kad mokesčių administratorius galėtų realiuoju laiku stebėti vykdomus verslo sandorius;

35.  mano, kad neregistruojamų sandorių pašalinimas gali padėti mažinti nesurenkamo PVM mokesčio apimtis;

Cigarečių kontrabanda

36.  pripažįsta, jog dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir jos valstybių narių biudžetų įplaukų, apytikriai apskaičiuota, kad vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių įplaukų nuostolis;

37.  pabrėžia, kad cigarečių kontrabanda – tai svarbus tarptautinių struktūrinių nusikalstamų organizacijų finansavimo šaltinis, ir todėl pažymi, kad svarbu stiprinti Komisijos veiksmų plano, skirto kovoti su cigarečių ir alkoholio kontrabanda prie rytinės ES sienos, pagal kurį numatoma remti kaimyninių valstybių teisėsaugos pajėgumus, pasiūlyti techninę pagalbą ir mokymus, didinti sąmoningumą, gerinti operatyvinį bendradarbiavimą, kaip antai bendros muitinių operacijos, dalijimasis žvalgybos duomenimis ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, išorės aspektus; ypač pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti šiame veiksmų plane numatytus tikslinius veiksmus, svarbus valstybių narių, Rusijos ir Rytų Partnerystės šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) bendradarbiavimas;

38.  pripažįsta, kad šiuo požiūriu geografinė sritis palei rytines ES sienas yra itin pažeidžiama; palankiai vertina Komisijos paskelbtą Kovos su cigarečių ir alkoholio kontrabanda prie rytinės ES sienos veiksmų planą;

39.  palankiai vertina Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklą įgyvendinant minėtą veiksmų planą; ypač palankiai vertina sėkmingą operaciją „Barrel“, kurią vykdant bendradarbiavo 24 valstybės narės, Norvegija, Šveicarija, Kroatija ir Turkija, taip pat sulaukta aktyvios Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato, Europolo, Frontex ir Pasaulio muitinių organizacijos paramos, ir kurios metu konfiskuota 1,2 mln. cigarečių;

40.  palankiai vertina 2012 m. lapkričio 12 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalių konferencijos penktojoje sesijoje priimtą Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais nutraukimo;

Išlaidos

41.  primena, kad 94 proc. ES biudžeto investuojama valstybėse narėse ir kad šiais sunkiais ekonominiais laikais nepaprastai svarbu visus šiuos pinigus tinkamai panaudoti; todėl mano, kad kovai su sukčiavimu ES biudžeto lėšomis visose finansavimo programose turi būti teikiamas prioritetas siekiant lengviau susigrąžinti prarastas lėšas tam, kad būtų užtikrinta, jog ES biudžeto lėšos būtų leidžiamos pagrindiniams tikslams, kaip antai darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, įgyvendinti;

42.  smerkia tai, kad daugiausia su ES lėšų panaudojimu susijusių pažeidimų padaroma nacionaliniu lygmeniu;

43.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimą svarbiausia užtikrinti didesnį skaidrumą, kuris sudarytų galimybę vykdyti tinkamą kontrolę; primena, kad ankstesniais metais Parlamentas ragino Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti visapusišką skaidrumą apie ES finansinės paramos gavėjus; apgailestauja, kad ši priemonė neįgyvendinta; todėl dar kartą ragina Komisiją parengti priemones, skirtas teisinių procedūrų skaidrumui didinti, ir sistemą, kurią taikant visi ES finansinės paramos gavėjai būtų skelbiami vienoje interneto svetainėje, neatsižvelgiant į tai, kas administruoja lėšas, ir remiantis standartinėmis informacijos, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Sąjungos oficialia darbo kalba, kategorijomis; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamos ES finansinės paramos gavėjus; ragina Komisiją įvertinti pasidalijamojo valdymo sistemą ir pirmumo tvarka pateikti Parlamentui ataskaitą;

Žemės ūkis

44.  palankiai vertina tai, kad Nyderlandai, Lenkija ir Suomija pradėjo geriau laikytis nuoseklaus pranešimų teikimo reikalavimų ir kad bendras 27 ES valstybių reikalavimų atitikties lygis siekia maždaug 93 proc., taigi palyginti su 2010 m. 90 proc. rodikliu, yra pagerėjęs;

45.  vis dėlto pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad ES viešajame sektoriuje nustatyta ne mažiau kaip 20 mln. smulkios korupcijos atvejų, akivaizdu, kad šis reiškinys taip pat daro šalutinį poveikį valstybių narių viešojo administravimo sritims (ir atitinkamiems politiniams subjektams), kurios atsakingos už ES lėšų ir kitų finansinių interesų valdymą(19); pažymi, kad pažeidimų žemės ūkio sektoriuje, apie kuriuos pranešta 2011 m. ir kurie priskiriami sukčiavimui, skaičius (iš viso 139 pažeidimai) neatspindi tikrosios padėties; pažymi, jog Komisija, kreipdamasi į valstybes nares, išreiškė susirūpinimą, kad duomenys apie praneštus sukčiavimo atvejus gali būti ne visiškai patikimi, tai pripažįsta ir pati Komisija, atkreipdama dėmesį į mažą sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešė kai kurios valstybės narės, skaičių; ragina valstybes nares toliau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi siekiant reaguoti į sukčiavimo atvejus ir pranešti apie juos Komisijai;

46.  išlieka susirūpinęs dėl to, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje pranešta apie įtartinai mažai sukčiavimo atvejų, ypač turint omenyje šių šalių dydį ir gaunamą finansinę paramą; apgailestauja, kad savo metinėje ataskaitoje Komisija konkrečiai neatsakė į klausimą, ar tai, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje užregistruota mažai tariamo sukčiavimo atvejų, yra pranešimų teikimo principų nesilaikymo padarinys, ar šiose valstybėse narėse įgyvendintų kontrolės sistemų veiksmingumo įrodymas; ragina minėtas valstybes nares kuo greičiau pateikti išsamius ir nuodugnius paaiškinimus, kodėl jose užregistruota mažai tariamo sukčiavimo atvejų;

47.  pažymi, kad mažą sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešė kai kurios valstybės narės, skaičių galima paaiškinti tuo, kad atvejai, kurie vienoje valstybėje narėje laikomi sukčiavimu, kitoje valstybėje narėje nebūtinai laikomi neteisėtais, ir todėl primygtinai ragina Komisiją esant tokioms aplinkybėms nustatyti ir paaiškinti standartinius sukčiavimo apibrėžties kriterijus ir perduoti juos visoms valstybėms narėms;

48.  ragina Komisiją patikrinti pranešimų apie sukčiavimo atvejus teikimo sistemą ir suderinti veiksmus, kurių imasi valstybės narės, norėdamos reaguoti į sukčiavimo atvejus ir pranešti apie juos Komisijai; mano, kad siekiama padidinti tyrimų veiksmingumą, kartu padedant aiškiau nustatyti susijusių asmenų procesines teises;

49.  pažymi, kad siekiant ateityje užkirsti kelią sukčiavimui naudojant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšas reikėtų ne tik taikyti statistinį požiūrį į šią problemą, bet ir atlikti sukčiavimo mechanizmų analizę, ypač didelio masto sukčiavimo atvejais; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie bet kokius nustatytus pažeidimus ir kad turėtų būti atliekama griežta sukčiavimu laikomų pažeidimų analizė;

50.  pažymi, kad Komisijai pagal pakeistą atnaujinto horizontaliojo reglamento 43 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą valstybei narei, jei nėra vieno arba kelių svarbiausių atitinkamos nacionalinės kontrolės sistemos elementų arba jie neveiksmingi, atsižvelgiant į aptiktus didelius arba nuolatinius trūkumus, arba į tai, kad nepakankamai stropiai susigrąžinamos neteisėtos išmokos, ir jei:

51.  išreiškia susirūpinimą, kad 2011 finansinių metų pabaigoje iš paramos gavėjų dar nesusigrąžinta susikaupusi EŽŪGF lėšų suma siekė 1,2 mlrd. EUR;

52.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su dabartine reforma, imtis visų reikiamų veiksmų tam, kad būtų taikoma veiksminga lėšų susigrąžinimo sistema, ir kitų metų ES finansinių interesų apsaugos ataskaitoje informuoti Europos Parlamentą apie padarytą pažangą;

53.  pabrėžia, kad reikėtų siekti vėl pradėti taikyti smulkaus pažeidimo procedūrą ir nesiekti susigrąžinti išmokos, kaip nustatyta atnaujinto horizontaliojo reglamento 56 straipsnio 3 dalyje, jei jau patirtų ir dar numatomų susigrąžinimo sąnaudų suma viršytų sumą, kuri turi būti susigrąžinta; ragina Komisiją, siekiant supaprastinti administravimą vietos lygmeniu, laikyti, kad ši sąlyga tenkinama, jei už vienkartinį mokėjimą iš paramos gavėjo susigrąžintina suma neviršija 300 EUR; pažymi, kad sumažėjus administracinei naštai dėl to, kad nebus susigrąžinamos mažos ir labai mažos sumos, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos galės veiksmingiau tirti sunkesnius pažeidimus ir už juos atitinkamai bausti;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai žemės ūkio srityje įgyvendinant atitikties patvirtinimo procedūras buvo atlikti auditai, Komisija atliko finansinių klaidų ištaisymus, kurių bendra vertė siekė 822 mln. EUR; be to, pažymi, kad buvo nuspręsta atlikti ištaisymus, kurių bendra vertė – 1 068 mln. EUR; susirūpinęs pažymi, kad 2011 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse išieškotos sumos sumažėjo iki 77 proc., palyginti su 85 proc. 2010 m.;

55.  pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į kompensavimo procedūrų, kurios vis dar palyginti ilgos, gerinimo būdus;

Sanglaudos politika

56.  palankiai vertina tai, kad 2011 m. Komisija atliko finansines pataisas dėl 624 mln. EUR (iš viso bendra suma – 673 mln. EUR) ir kad išieškotos sumos sanglaudos politikos srityje padidėjo iki 93 proc., palyginti su 69 proc. 2010 m.; vis dėlto pabrėžia, kad bendras finansinių pataisų įgyvendinimo lygis yra tik 72 proc. ir kad dar reikia išieškoti 2,5 mlrd. EUR;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti susijusias viešųjų pirkimų taisykles bei struktūrinių fondų valdymo procedūrines taisykles;

58.  pažymi, kad kai kurios didelės valstybės narės, pvz., Prancūzija, 2011 m. nepranešė apie jokius su sanglaudos politika susijusius pažeidimus, priskiriamus sukčiavimui; ragina Komisiją ištirti šios padėties priežastis ir nustatyti, ar valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos, fiksuojančios kad nebūta sukčiavimo atvejų, yra veiksmingos;

59.  palankiai vertina tai, kad Prancūzija sugebėjo baigti diegti Pažeidimų valdymo sistemą;

Išorės santykiai, pagalba ir plėtra

60.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo 7 skyriuje „Išorės santykiai, pagalba ir plėtra“ Audito Rūmai nurodė galutinių mokėjimų klaidas, kurios Komisijai vykdant kontrolę nebuvo nustatytos, ir padarė išvadą, kad Komisijos taikoma kontrolė nėra visiškai veiksminga; ragina Komisiją vadovautis Audito Rūmų rekomendacijomis ir nuomone dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo siekiant tobulinti savo stebėsenos mechanizmus tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tinkamas lėšų panaudojimas;

61.  siūlo atsižvelgti į Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas, susijusias su ES išorės veiksmais, ypač su ES misijomis, apžvelgiant jų pažangą siekiant nustatytų tikslų ar svarstant jų įgaliojimų pratęsimą tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tinkamas skirtų išteklių panaudojimas; pažymi, kad pastebėta tam tikrų Europos išorės veiksmų tarnybos trūkumų, susijusių su pirkimo ir konkursų procedūromis, ir ragina tarnybą laiku juos ištaisyti;

62.  palankiai vertina ES lygmens kovos su sukčiavimu politiką, kuri apima aukštesnio laipsnio bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kaip antai Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinė sistema, prie kurios prieigą turi ELPA šalys, Tarpusavio administracinė pagalba ir susiję susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl kovos su sukčiavimu, taip pat 2011 m. vykusios bendros muitinės operacijos, pvz., „Fireblade“ (su Kroatija, Ukraina ir Moldova) ir „Barrel“ (su Kroatija, Turkija, Norvegija ir Šveicarija); palankiai vertina šių veiksmų rezultatus ir jų finansinį poveikį;

63.  atsižvelgdamas į tai, kad globalizuotame pasaulyje yra vis daugiau tarptautinio sukčiavimo atvejų, pabrėžia, kad svarbu turėti stiprią teisinę sistemą su aiškiais valstybių partnerių įsipareigojimais, ir palankiai vertina tai, kad į naujus ar persvarstytus dvišalius susitarimus įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos, įskaitant susitarimų projektus su Afganistanu, Kazachstanu, Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija, ir modernesnėje versijoje – su Australija, ir ragina Komisiją bei Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nustatyti standartinę sąlygą, kad šios nuostatos būtų įtrauktos į visus naujus arba persvarstytus dvišalius ir daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

64.  pažymi, kad sumažėjo su pasirengimo narystei lėšomis, kurios buvo analizuojamos 2011 m. ataskaitoje, susijusių pažeidimų ir šių pažeidimų finansinis poveikis; palankiai vertina tai, kad pasirengimo narystei tikslu neteisėtai sumokėtų ES išteklių susigrąžinimo rodiklis labai pagerėjo, tačiau pažymi, kad išieškojimo apimtys vis dar siekia tik 60 proc.; tuo pat metu pažymi, kad tarp naudos gavėjų pranešamų pažeidimų atvejais esama didelių skirtumų ir jie visų pirma priklauso nuo Pažeidimų valdymo sistemos (PVS) patvirtinimo ir įgyvendinimo etapo; todėl ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti PVS įgyvendinimą visose šalyse, kuriose ši priemonė taikoma; pritaria Komisijos raginimui iki galo įdiegti PVS sistemą, kuris visų pirma skirtas Kroatijai ir į kurį vis dar nereaguojama, nors buvo suteikti visi mokymai ir parama, taip pat raginimui buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai įdiegti tokią sistemą; pažymi, kad tais atvejais, apie kuriuos pranešta 2011 m., susigrąžinta 26 mln. EUR;

65.  palankiai vertina Komisijos siekį remti Kroatijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas diegiant Pažeidimų valdymo sistemą;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

66.  pakartoja, kad būtina toliau stiprinti OLAF nepriklausomumą, veiksmingumą ir efektyvumą, įskaitant OLAF priežiūros komiteto nepriklausomumą ir gebėjimą veikti; ragina OLAF ir Priežiūros komitetą imtis veiksmų siekiant pagerinti jų darbo santykius, kuriuos Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų ES komitetas apibūdino kaip atvirai priešiškus, ypač todėl, kad nesutariama dėl tikslaus Priežiūros komiteto vaidmens pobūdžio; ragina Komisiją ištirti būdus, kaip būtų galima konstruktyviai prisidėti siekiant gerinti OLAF ir jo Priežiūros komiteto ryšius ir darbo santykius;

67.  palankiai vertina pažangą derybose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (COM(2011)0135); mano, kad šį reglamentą reikėtų priimti kiek įmanoma greičiau; vis dėlto yra įsitikinęs, kad, turint mintyje naujausius OLAF veiklos pokyčius ir tai, kaip OLAF atliko tyrimus, reikėtų atsižvelgti į Priežiūros komiteto rekomendacijas, pateiktas 2012 m. metinės veiklos ataskaitos 3 priede; mano, jog nepriimtina, kad Priežiūros komitetui, kuris yra organas, prižiūrintis, kaip taikomos procesinės garantijos, kaip gerbiamos pagrindinės teisės, kaip OLAF darbuotojai laikosi vidaus taisyklių dėl tyrimo procedūrų, daugeliu atvejų nebuvo suteikta tiesioginės prieigos prie bylų, kurių tyrimai baigti, dokumentų, įskaitant tyrimų galutines ataskaitas, perduotas nacionalinėms teisminėms institucijoms;

68.  pažymi, kad minėta būsima reforma, be kita ko, suteiks OLAF galimybę sudaryti administracinius susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, šiuo būdu bus sustiprinti OLAF gebėjimai kovoti su sukčiavimu srityse, susijusiose su ES išorės politika; palankiai vertina kovos su sukčiavimu strategiją (COM(2011)0376), be kita ko, ir dėl geresnių kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į išlaidų programas pagal naują 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad nėra pakankamai priemonių, skirtų atgrasyti nuo nusikalstamo ES biudžeto lėšų naudojimo valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus spręsti šią problemą ir rekomenduoja kuo labiau įtraukti ir pagalbą gaunančias trečiąsias šalis;

69.   atsižvelgia į OLAF Priežiūros komiteto susirūpinimą, išreikštą jo 2012 m. veiklos ataskaitoje, ypač dėl 2012 m. spalio mėn. nacionalinėms teisminėms institucijoms perduotos bylos, kuri lėmė Europos Komisijos nario atsistatydinimą, kaip nurodyta minėtos ataskaitos 29 dalyje; mano, kad šiuos susirūpinimą keliančius klausimus turėtų kruopščiai ištirti atsakingos teisminės institucijos; pabrėžia pagarbos konfidencialumui principą ir politinio nesikišimo į bet kokius vykstančius teismo procesus svarbą;

70.  yra labai susirūpinęs dėl OLAF priežiūros komiteto teikiamų ataskaitų; mano, kad nepriimtina tai, kad OLAF ėmėsi tyrimo priemonių, kurios viršija šiuo metu taikomo OLAF reglamento (EB) Nr. 1073/1999 3 ir 4 straipsniuose ir būsimame reformos tekste aiškiai nurodytas priemones; pažymi, kad minėtosios tyrimo priemonės apima: trečiosios šalies pokalbio telefonu su asmeniu, dėl kurio vykdomas tyrimas, turinio parengimą; dalyvavimą tame pokalbyje ir jo įrašymą; ir reikalavimą, kad nacionalinių administracijų institucijos pateiktų OLAF netiesiogiai jų turimą informaciją, kuri galėtų būti laikoma susijusia su teise į privatų gyvenimą ir komunikaciją, taip pat tokios informacijos vėlesnį panaudojimą, rinkimą ir saugojimą OLAF;

71.  yra šokiruotas tokių veiksmų, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokių metodų taikymas gali būti vertinamas kaip valdžios institucijos trukdymas naudotis teise į privatų gyvenimą, susirašinėjimą ir (arba) komunikaciją, kuri turi būti užtikrinama pagal įstatymus (ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, kuris atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį);

72.  pakartoja, kad gali būti priimtas pagrindinių teisių nepažeidimas OLAF ar bet kurios kitos Komisijos tarnybos; šiomis aplinkybėmis primena OLAF Priežiūros komiteto nuomonę, išreikštą jo 2012 m. veiklos ataskaitos 3 priede, kad OLAF galbūt ėmėsi tyrimo priemonių, viršijusių šiuo metu galiojančio reglamento 3 ir 4 straipsniuose aiškiai išvardytas tyrimo priemones, be kita ko, susijusių su įrašomo trečiosios šalies pokalbio telefonu su tiriamuoju asmeniu, dalyvaujančiu tame pokalbyje, turinio parengimą; tikisi, kad OLAF pateiks patenkinamą tokių tyrimo priemonių, kaip pokalbių telefonu įrašymas, teisinio pagrindo paaiškinimą;

73.  palankiai vertina Priežiūros komiteto 2012 m. veiklos ataskaitoje (53 dalyje) pateiktą pranešimą, kad visus veiksmus, skirtus OLAF sprendimams panaikinti, Teisingumo Teismas atmetė kaip nepriimtinus, o ombudsmenas nenustatė jokių netinkamo administravimo atvejų; be to, pažymi, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) nustatė, kad OLAF paprastai laikėsi duomenų apsaugos taisyklių, išskyrus vieną atvejį, kai, EDAPP nuomone, OLAF, be reikalo atskleisdamas skundėjo tapatybę jo institucijai, pažeidė teisę į asmens duomenų apsaugą;

74.  yra labai susirūpinęs Priežiūros komiteto išvadomis, kad OLAF neatliko išankstinio kitų tyrimo priemonių teisėtumo patikrinimo, išskyrus tų, kurios konkrečiai nurodytos OLAF instrukcijose darbuotojams dėl tyrimo procedūrų; pažymi, jog tai kelia pavojų, kad bus nepaisoma susijusių asmenų pagrindinių teisių ir su jais susijusių procedūrinių garantijų;

75.  prašo OLAF informuoti Parlamento atsakingą komitetą apie teisinį pagrindą, suteikiantį jam teisę klausytis privačių asmenų telefoninių pokalbių ir juos įrašyti be jų išankstinio sutikimo bei naudoti įrašų turinį atliekant administracinius tyrimus; dar kartą ragina OLAF, atsižvelgdamas į panašų Tarybos prašymą, pateikti Parlamentui tų įrašų teisėtumo valstybėse narėse teisinę analizę;

76.  pažymi, kad esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymas atliekant parengiamuosius tyrimus galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo, priimamo atsižvelgiant į OLAF atliktus tyrimus, teisėtumui; vertina tai kaip galimą didelę riziką, nes teisinė atsakomybė už pažeidimus būtų priskirta Komisijai; ragina OLAF nedelsiant šalinti šį trūkumą paskiriant tinkamos kvalifikacijos teismo ekspertus, kurie per tinkamą laikotarpį atliktų išankstinius patikrinimus;

77.  mano, kad tiesioginis OLAF generalinio direktoriaus dalyvavimas atliekant kai kurias tyrimo užduotis, be kita ko, apklausiant liudytojus, yra nepriimtinas; pažymi, kad generalinis direktorius šiuo būdu įsitraukia į interesų konfliktą, nes pagal Darbuotojų statuto 90a straipsnį ir OLAF instrukcijose darbuotojams dėl tyrimo procedūrų 23 straipsnio 1 dalį jis įpareigotas priimti skundus dėl OLAF tyrimų ir spręsti, ar procedūrinių garantijų nesilaikymo atžvilgiu reikia imtis atitinkamų veiksmų; ragina OLAF generalinį direktorių ateityje tiesiogiai nedalyvauti atliekant tyrimų užduotis;

78.  yra susirūpinęs, kad OLAF ne visada išsamiai įvertindavo gaunamą informaciją sąvokos „gana rimtas įtarimas“ aspektu; mano, kad toks įvertinimas būtinas siekiant apsaugoti ir stiprinti OLAF nepriklausomybę institucijų, įstaigų, biurų, agentūrų ir vyriausybių atžvilgiu, kai kuriai nors iš jų perduodami klausimai;

79.  mano, kad OLAF visada, kai gauna skundą, susijusį su pagrindinėmis teisėmis ir procedūrinėmis garantijomis, turėtų pranešti Priežiūros komitetui;

80.  tikisi gauti daugiau informacijos apie Priežiūros komiteto metinėje ataskaitoje nurodytus punktus; ragina užtikrinti visišką skaidrumą svarstant visus minėtus punktus;

81.  apgailestauja, kad 2006–2011 m. po OLAF atliktų tyrimų valstybės narės ėmėsi teisminių veiksmų tik 46 proc. atvejų; mano, kad šito nepakanka, ir pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą rekomendacijų, pateiktų OLAF baigus tirti bylas, įgyvendinimą laiku;

82.  mano, kad valstybės narės turėtų būti įpareigotos kartą per metus pateikti ataskaitą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi reaguojant į bylas, apie kurias OLAF pranešė valstybių narių teismų institucijoms, įskaitant informaciją apie tokiais atvejais taikytas baudžiamąsias ir finansines sankcijas;

83.  yra susirūpinęs Priežiūros komiteto metinėje ataskaitoje pateiktu pastebėjimu, kad nėra jokių duomenų apie OLAF rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse; mano, kad ši padėtis nepatenkinama ir ragina OLAF užtikrinti, kad valstybės narės pateiktų tinkamus ir išsamius duomenis apie OLAF rekomendacijų įgyvendinimą ir kad apie tai būtų informuojamas Europos Parlamentas;

84.  pripažįsta, kad OLAF atlikus tyrimus 2011 m. susigrąžinta 691,4 mln. EUR, iš kurių 389 mln. EUR susiję su vienu Kalabrijos regiono (Italija) atveju, susijusiu su kelių darbams finansuoti skirtų struktūrinių fondų programomis;

85.  ragina valstybėms narėms pranešti apie galimą nedidelį finansinį poveikį darantį sukčiavimą ar pažeidimus tokiuose sektoriuose, kaip antai muitinė (šiame sektoriuje OLAF nesiima veiksmų, jeigu poveikis vertinamas mažesne nei 1 mln. EUR suma) ir struktūriniai fondai (jiems mažiausia nustatyta riba yra 500 000 eurų), teikiant joms informaciją ir suteikiant galimybę taikyti nacionalines kovos su sukčiavimu procedūras;

86.  yra labai susirūpinęs OLAF efektyvumu ir vidaus veikla, nors mano, kad stiprus ir tinkamai valdomas OLAF yra būtinas kovojant su sukčiavimu ir korupcija, dėl kurių žalą patiria Europos mokesčių mokėtojai; taigi ragina Komisiją, bendradarbiaujant su kompetentingu Parlamento komitetu ir atsakant į jo klausimus, išanalizuoti OLAF veiklos teisėtumą, imtis visų reikiamų priemonių siekiant OLAF valdymui pagerinti ir parengti praktinius sprendimus, skirtus trūkumams iki 2013 m. pabaigos pašalinti; ragina Komisiją ir Tarybą tuo pat metu sustabdyti visas diskusijas ir sprendimus dėl Europos prokuratūros (angl. EPPO) įsteigimo;

Komisijos kovos su sukčiavimu iniciatyvos

87.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento prašymą, šiuo metu rengia metodiką, kurią taikant būtų galima apskaičiuoti, kiek kainuoja viešųjų pirkimų, susijusių su Sąjungos lėšomis, srityje paplitusi korupcija;

88.  palankiai vertina Europos Komisijos 2012 m. darbo programoje numatytą iniciatyvą siekti geriau apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir tuo tikslu parengtą komunikatą dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus; pabrėžia, kad šia iniciatyva siekiama sugriežtinti nusikalstamai veiklai, įskaitant korupciją, taikomas sankcijas ir taip sustiprinti Europos Sąjungos finansų apsaugą;

89.  palankiai vertina naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją (COM(2011)0376) ir 2011 m. birželio mėn. priimtą jos įgyvendinimo Vidaus veiksmų planą (SEC(2011)0787), kuriais siekiama ES lygmeniu pagerinti sukčiavimo prevenciją ir jo nustatymą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pranešti apie kiekviename generaliniame direktorate taikomas kovos su sukčiavimu strategijas ir jas įvertinti;

90.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363 – pasiūlymą dėl PIF direktyvos), ji turėtų pakeisti Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvenciją ir jos protokolus;

91.  itin palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl PIF direktyvos Sąjungos finansinių interesų apibrėžtis apima PVM (kaip nustatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime); Teismas patvirtino,(20) kad yra tiesioginis ryšys tarp, pirma, įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo laikantis taikytinos Sąjungos teisės ir, antra, atitinkamų pridėtinės vertės mokesčio pajamų įtraukimo į Sąjungos biudžetą, nes bet koks trūkumas renkant pirmąsias gali sumažinti antrąsias;

92.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „Hercule III“, skirtos veiklai Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje skatinti (COM(2011)0914); ji pratęs programą „Hercule II“, kurios laikotarpio vidurio vertinimas parodė jos papildomą naudą;

93.  pažymi, kad, nors Komisija imasi visų šių teigiamų iniciatyvų, dauguma šiuo metu taikomų kovos su korupcija politikos priemonių yra pasyvios; ragina Komisijos generalinius direktoratus stiprinti sukčiavimo prevenciją atitinkamose savo atsakomybės srityse;

94.  tikisi, kad 2013 m. birželio mėn. Komisija, kaip yra paskelbusi, pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos prokuratūros, kuri būtų atsakinga už ES arba jos vardu valdomų lėšų švaistymo tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą svarstyti teismui, įsteigimo;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) http://ec.europa.eu/anti_fraud/documents/reports-commission/2011/report_lt.pdf (2) http://ec.europa.eu/anti_fraud/documents/reports-olaf/2011/olaf_report_2011_lt.pdf (3) OL C 344, 2012 11 12, p. 1. (4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (5) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0196. (7) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121. (8) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62. (9) 1 Europos Parlamento tyrimas „Atgrasymas nuo sukčiavimo ES lėšų srityje pasitelkiant tiriamąją žurnalistiką 27 ES valstybėse narėse“, 2012 m., p. 71. (10) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 40. (11) 2011 m. OLAF ataskaita, 6 lentelė, p. 22. (12) Europos Parlamento u˛sakytas tyrimas „Valstybių narių administracinio veiksmingumo skirtumai susigrąžinant Europos Sąjungos tradicinius nuosavus išteklius“. (13) Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinė biudžeto įvykdymo ataskaita su institucijų atsakymais. (14) Valstybių narių greito keitimosi tiksline informacija tinklas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 904/2010. (15) Europos Parlamento tyrimas „Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo veiksmų planas“, http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201209/20120914ATT51402/20120914ATT51402EN.pdf. (16) Tvarka, kuria naudojasi importuotojas, kad būtų taikomas atleidimas nuo PVM, kai importuotos prekės gabenamos į kitą valstybę narę ir PVM mokamas paskirties valstybėje narėje. (17) Iš jų 1 800 mln. EUR nuostolis patirtas septyniose pasirinktose valstybėse narėse, o 400 mln. EUR nuostolis – atrinktų importuotų prekių siuntoje 21 paskirties valstybėje narėje. (18) Komisijos nario A. Šemetos atsakymai į Biudžeto kontrolės komiteto pateiktus klausimus skelbiami šiuo adresu: http://www.europarl.europa.eu/committees/lt/cont/publications.html?id=CONT00004#menuzone (19) 2012–2013 m. Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto teminis pranešimas apie korupciją, sisteminę korupciją valstybių narių viešojo administravimo srityje ir priemones siekiant kovoti su neigiamais jos padariniais Europos Sąjungai, 2012 m. lapkričio mėn., p. 2. (20) 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje C-539/09, Komisija prieš Vokietiją (OL C 25, 2012 1 28, p. 5).