Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2291(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0189/2013

Pateikti tekstai :

A7-0189/2013

Debatai :

PV 02/07/2013 - 22
CRE 02/07/2013 - 22

Balsavimas :

PV 03/07/2013 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0319

Priimti tekstai
PDF 305kWORD 28k
Trečiadienis, 2013 m. liepos 3 d. - Strasbūras
Integruota vidaus kontrolės sistema
P7_TA(2013)0319A7-0189/2013

2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (2012/2291(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Komisijos integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų plano (COM(2006)0009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pirmąją pusmečio pažangos ataskaitą (SEC(2006)1009), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. atsižvelgiant į Parlamento rezoliucijoje dėl 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą prašymą(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. kovo mėn. paskelbtą tarpinę pažangos ataskaitą (COM(2007)0086), kurioje aptariama pažanga ir paskelbtos kelios papildomos priemonės,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario mėn. Komisijos komunikatą (COM(2008)0110) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2008)0259),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario mėn. Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0189/2013),

A.  kadangi pagal SESV 317 straipsnį Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis;

B.  kadangi, remiantis Sutartimi, Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, nors valstybėms narėms tenka didžiulė atsakomybė, nes jos išleidžia 80 proc. Sąjungos biudžeto pagal bendro valdymo sistemą;

C.  kadangi, kaip Komisija siūlo minėtame veiksmų plane, vienas iš bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, principų yra veiksmingos vidaus kontrolės principas;

D.  kadangi veiksmingiausias būdas, kuriuo Komisija galėtų parodyti savo tikrą pasiryžimą laikytis skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principų, būtų kiek įmanoma labiau remti priemones, kuriomis siekiama pagerinti finansų valdymo kokybę ir pelnyti teigiamą Europos Audito Rūmų (EAR) patikinimo pareiškimą (DAS(3));

E.  kadangi visos institucijos ir valstybės narės, siekdamos atkurti Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą Sąjungos finansine veikla, turi bendradarbiauti;

F.  kadangi, siekdama strateginio tikslo – gauti teigiamą EAR patikinimo pareiškimą, Komisija 2006 m. sausio mėn. priėmė veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (toliau – veiksmų planas), kurį rengiant atsižvelgta į EAR rekomendacijas(4), Parlamento rezoliuciją dėl 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(5) ir 2005 m. lapkričio 8 d. ECOFIN tarybos išvadas;

G.  kadangi veiksmų planu siekta pašalinti tuometinių Komisijos kontrolės struktūrų spragas ir nustatyta 16 sričių, kuriose iki 2007 m. pabaigos reikėjo įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į tai, kad finansinį Sąjungos valdymą būtina gerinti atidžiai stebint Komisijos ir valstybių narių vykdomą kontrolę;

Veiksmų plano įgyvendinimas

1.  nurodo, kad siekiant veiksmų plano tikslų pasiekta pažanga turi būti vertinama ne tik pagal kiekvieną įgyvendintą priemonę, bet ir pagal jos poveikį mažinant pagrindinių operacijų klaidų kiekį;

2.  pažymi, jog 2009 m. pradžioje pati Komisija nurodė, kad veiksmų planas visiškai įgyvendintas, nors 3 iš 16 pradžioje pasiūlytų priemonių negalėjo būti įgyvendintos arba buvo įgyvendinamos kitais būdais;

3.  visų pirma pabrėžia, kad naujojo Finansinio reglamento 32 straipsniu nustatytas veiksmingos ir kvalifikuotos vidaus kontrolės principas, taip pat to paties reglamento 33 straipsnyje teigiama, kad, pristatydama persvarstytus arba naujus su išlaidų sritimi susijusius pasiūlymus, Komisija įvertina kontrolės sistemos išlaidas ir naudą, taip pat klaidų rizikos lygį;

4.  taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į „toleruotino rizikos lygio“ sąvoką, buvo nuspręsta laikyti šią priemonę įgyvendinta apibrėžiant „liekamosios klaidų rizikos“ sąvoką;

5.  apgailestauja, kad 2007–2013 m. teisės aktų supaprastinimo mastas nebuvo toks didelis, kaip tikėtasi;

6.  apgailestauja, kad Komisijos įsipareigojimas siekti gauti visiškai teigiamą patikinimo pareiškimą (DAS) nebuvo įvykdytas, ypač atkreipia dėmesį į tai, jog 2011 m. patikinimo pareiškimo ataskaitoje Audito Rūmai padarė išvadą, kad vykdant bendruosius mokėjimus buvo padaryta reikšmingų klaidų, ir įvertino, jog apskritai priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos iš dalies;

7.  pažymi, kad bendras pagrindinių operacijų klaidų skaičius 2010 m. nuo 3,3 proc. padidėjo iki 3,7 proc. ir 2011 m. pasiekė 3,9 proc.; apgailestauja dėl pastaraisiais metais buvusios teigiamos tendencijos posūkio priešinga kryptimi ir baiminasi, kad ateinančiais metais klaidų skaičius didės;

8.  pažymi, kad Komisijos tikslas ir toliau išlieka siekis gauti teigiamą DAS, o Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo labai apgailestavo dėl to, kad mokėjimams didelę įtaką ir toliau daro klaidos;

9.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrinta nuolatinio klaidų lygio mažėjimo tendencija;

Kylančios problemos

10.  pritaria Audito Rūmų ir Komisijos nuomonei(6), kad vieno bendro audito modelio sistema dar neveikia ir kad valstybių narių sukurtos kontrolės sistemos šiuo metu neveikia taip, kaip turėtų;

11.  atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybių narių institucijos, prieš prašydamos Komisijos kompensacijos, turėjo pakankamai informacijos daugiau kaip 60 proc. 2011 m. regioninės politikos srityje Audito Rūmų nurodytoms klaidoms nustatyti ir kai kurioms klaidoms ištaisyti;

12.  šiuo požiūriu pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad pirmojo lygmens patikrinimų, būtent valdymo ir kontrolės sistemų patikrinimų valstybėse narėse, nepakanka; dėl to norint sumažinti klaidų lygį kyla ypač didelė našta;

13.  pažymi, kad sudėtingos ir neskaidrios taisyklės trukdo įgyvendinti programas ir vykdyti jų auditą; yra susirūpinęs, kad dėl to gali atsirasti daug klaidų ir tai suteikia galimybę sukčiauti; todėl yra susirūpinęs, kad dėl vis sudėtingesnių nacionalinių ir regioninio masto taisyklių (perteklinio reglamentavimo) sukeliami papildomi sunkumai teisiniam Sąjungos biudžeto įgyvendinimui ir nereikalingai didinamas klaidų lygis;

14.  pažymi, kad Komisija negali visiškai pasitikėti valstybių narių nacionalinių audito įstaigų išvadomis;

15.  pažymi, kad yra esminių skirtumų tarp Audito Rūmų, kurie patikinimo pareiškimuose remiasi metų laikotarpiu, ir Komisijos, kuri įgyvendindama biudžetą taiko daugiametį požiūrį;

Ko reikia imtis?

16.  ragina Komisiją griežtai taikyti naujo Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, todėl ragina nustatyti kontrolės sistemų trūkumus, analizuoti galimų taisomųjų veiksmų sąnaudas bei naudą ir imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir tobulinimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti ir keisti programas arba pateikimo sistemas;

17.  ragina valstybes nares stiprinti savo priežiūros ir kontrolės sistemas, ypač užtikrinti jų rodiklių ir statistinių duomenų patikimumą;

18.  su nerimu pažymi, jog 2010 ir 2011 m. Audito Rūmai nustatė, kad regioninės politikos srityje Komisija negali visiškai pasitikėti nacionalinių audito institucijų darbu ir gauti iš jų patikinimą, ir ragina valstybes nares ištaisyti tokią padėtį;

19.  ragina valstybes nares prisiimti visišką atsakomybę už savo sąskaitas ir teikti Komisijai patikimus duomenis pagal nacionalinius valdymo pareiškimus, pasirašytus atitinkamu politiniu lygmeniu;

20.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos pagal patikimo finansų valdymo principus, teikiant tinkamas išmokas arba taikant griežtas sankcijas ar stabdant pinigų srautą; tvirtina, kad tai padėtų atkurti Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą ES ir jos institucijomis;

21.  ragina Komisiją savo padaliniuose suderinti visas kontrolės procedūras;

22.  susirūpinęs pažymi, kad nacionalinių valdžios institucijų darbo trūkumai, kuriuos atskleidė Audito Rūmai, taip pat gali būti „pačios bendros valdymo sistemos būdingas trūkumas ir interesų konfliktas“(7), kadangi reikalaujama, kad nacionalinės audito institucijos, siekiančios gauti iš Komisijos vieno bendro audito modelio statusą, veiktų veiksmingai ir tuo pačiu metu klaidų, apie kurias pranešta, lygis būtų mažesnis už 2 proc., o tai galėtų būti paskata nepranešti apie visus pažeidimus;

23.  todėl ragina Komisiją būti griežtesnę tvirtinant nacionalines lėšų valdymo bei audito institucijas ir įgyvendinti reikiamas iniciatyvas, taip pat veiksmingą sankcijų sistemą;

24.  todėl prašo, laikantis SESV 287 straipsnio 3 dalies, vykdant bendro valdymo auditą, sustiprinti nacionalinių audito institucijų ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimą;

25.  ragina atitinkamas ES institucijas įvertinti, ar nustatytas 2 proc. klaidų lygis yra tinkamas ir jo gali būti laikomasi visose ES politikos srityse;

26.   atsižvelgdamas į tai, išreiškia rimtų abejonių dėl patikinimo pareiškimo naudos, nes dėl sudėtingo biudžeto įgyvendinimo bendro valdymo srityje Komisija ir valstybės narės bei Komisija ir regionų administracijos dalijasi atsakomybe už biudžeto administravimo teisėtumą ir tvarkingumą; kadangi politinė atsakomybė vis dėlto tenka tik Komisijai;

27.  todėl mano, kad, atsižvelgiant į būsimą ES sutarties peržiūrą, reikėtų dar kartą apsvarstyti patikinimo pareiškimo koncepciją;

Tolesni veiksmai patvirtinus, kad 2011 m. Komisijos biudžetas įvykdytas

28.  dar kartą ragina valstybes nares tinkamu politiniu lygmeniu paskelbti nacionalinius valdymo pareiškimus ir prašo Komisijos nustatyti tokių pareiškimų šabloną;

29.  mano, kad privalomo nacionalinio valdymo pareiškimo principas turėtų būti įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą, pridedamą prie sprendimo dėl daugiametės finansinės programos;

30.  pažymi, kad „tolesnis patikimos nacionalinių pareiškimų sistemos nebuvimas kenks ES piliečių pasitikėjimui ir tikėjimui makroekonomika bei ES pinigais ir ES pinigų valdytojais“(8);

31.  primena, kad trimis prioritetiniais veiksmais, kurių Parlamentas, patvirtindamas 2011 m. biudžeto įvykdymą, reikalauja iš Komisijos, siekiama tolesnės pažangos, susijusios su patikinimo pareiškimo klausimu;

32.  ypač primena, kad Komisija, siekdama viešai paskelbti visas nominaliąsias sumas, kurios susigrąžintos per praėjusius metus darant finansines pataisas, ir visų valdymo modelių lėšų susigrąžinimą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, pradedant 2013 m. rugsėjo mėn., turėtų kasmet priimti komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams(9);

33.  primygtinai teigia, jog šis komunikatas turėtų būti pateikiamas tinkamu laiku, kad Audito Rūmai, prieš paskelbdami savo metinę ataskaitą, spėtų jį išnagrinėti;

34.  dar kartą ragina Komisiją siekti pažangos atskleidžiant tikslesnius ir patikimesnius duomenis, susijusius su lėšų susigrąžinimu bei finansinėmis pataisomis, ir pateikti informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti metus, kuriais mokėjimas atliktas, metus, kuriais aptikta susijusi klaida, ir metus, kuriais susigrąžintos lėšos arba finansinės pataisos pateiktos ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose(10);

35.  pabrėžia, kad visi veiksmai, kurių imtasi siekiant sumažinti klaidų lygį, turėtų būti vykdomi papildomai laikantis naujo veiklos požiūrio; Komisijos tarnybos savo valdymo plane turėtų apibrėžti tam tikrą skaičių tikslų ir rodiklių, svarbumo, palyginamumo ir patikimumo požiūriu atitinkančių Audito Rūmų reikalavimus; metinėse veiklos ataskaitose tarnybos savo veiklą turėtų įvertinti apibendrindamos pasiektus rezultatus, kuriais prisidedama prie pagrindinių Komisijos vykdomų politikos krypčių; ši žinybinio pobūdžio veikla bus papildyta bendru Komisijos veiklos įvertinimu, kuris pateikiamas pagal SESV 318 straipsnį numatytame finansų įvertinimo pranešime(11);

36.  primena, kad Komisija turėtų pakeisti minėto įvertinimo pranešimo struktūrą ir vidaus politikos kryptis atskirti nuo išorės politikos, o su vidaus politikos kryptimis susijusiame skirsnyje daugiausia dėmesio skirti strategijai „Europa 2020“, kurioje apibrėžta Sąjungos ekonominė ir socialinė politika; Komisija didelį dėmesį turėtų skirti pažangai, pasiektai vykdant pavyzdines iniciatyvas;

37.  be to, pabrėžia, kad veiklos rodikliai turėtų būti visiškai įtraukti į visus naujų politikos krypčių ir programų pasiūlymus;

38.  prašo, kad rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo patvirtinama, kad 2011 m. biudžetas įvykdytas, 1 dalyje Parlamento Komisijai pateiktos rekomendacijos, susijusios su SESV 318 straipsnyje numatyto įvertinimo pranešimo rengimu, būtų įtrauktos į tarpinstitucinį susitarimą, pridedamą prie sprendimo dėl daugiametės finansinės programos;

Rezultatais grindžiamas biudžetas

39.  pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais(12), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą valstybės biudžeto sudarymo modelį, kuriame kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, kuriuos galima įvertinti pagal veiklos rodiklius;

40.  prašo Komisijos įsteigti iš jos pačios, Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų atstovų sudarytą darbo grupę, siekiant apsvarstyti būtinas priemones, kurių reikia imtis, kad būtų priimtas toks rezultatais grindžiamas biudžetas ir būtų parengtas su šiuo klausimu susijęs veiksmų planas su numatytomis datomis;

Supaprastinimas

41.  ragina visas su sprendimų dėl teisės aktų ir programų po 2013 m. priėmimo procesu susijusias šalis nepamiršti, kad reikia laikytis besąlygiškos supaprastinimo nuostatos mažinant programų skaičių, nustatant proporcingą ir ekonomiškai efektyvią kontrolę ir supaprastintas tinkamumo taisykles bei sąnaudų metodus;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(2) OL L 340, 2006 12 6, p. 3.
(3) Prancūziško termino „Déclaration d'assurance“ santrumpa.
(4) Nuomonė Nr. 2/2004 (Nuomonė dėl „vieno bendro audito“ modelio).
(5) OL L 196, 2005 7 27, p. 4.
(6) Kersti Kaljulaid ir Manfredo Kraffo pareikštos nuomonės 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.
(7) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.
(8) Jules„io Muiso nuomonė tame pačiame klausyme.
(9) Rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo Komisijai patvirtinama, kad 2011 m. biudžetas įvykdytas, 1 dalies a punktas (OL L 308, 2013 11 16, p. 27).
(10) Rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo Komisijai suteikiamas patvirtinimas dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo, 61 dalis.
(11) Rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo Komisijai patvirtinama, kad 2011 m. biudžetas įvykdytas, 1 dalies  ab, ae ir af punktai.
(12) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.

Teisinė informacija - Privatumo politika