Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimas) 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų, pasiektą pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 19 straipsnį (dvišalis susitarimas)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų, pasiekto pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 19 straipsnį, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į Norvegijos prekybos ir pramonės ministro 2011 m. kovo 9 d. laišką už vidaus rinką ir paslaugas atsakingam Europos Komisijos nariui dėl Bendrosios rinkos akto,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. įvykusio EEE tarybos 38-ojo posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Žymus Norvegijos muito mokesčių, taikomų žemės ūkio produktams, padidėjimas“ (O-000048/2013 – B7‑0210/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal EEE susitarimo 19 straipsnį susitariančios šalys įsipareigojo toliau dėti pastangas siekdamos palaipsniui liberalizuoti prekybą žemės ūkio produktais;

B.  kadangi EEE susitarimu sukuriamas pagrindas tam, kad Norvegija galėtų patekti į vidaus rinką vienodomis sąlygomis, ir kadangi šio susitarimo šalys mano, kad jis yra naudingas abiem šalims;

C.  kadangi apskritai ES ir Norvegijos ekonominiai ir politiniai santykiai yra puikūs; kadangi atsirandantys skirtumai tarp partnerių turėtų būti sprendžiami dialogo būdu;

D.  kadangi 2012 m. sausio mėn. įsigaliojusiu dvišaliu susitarimu atnaujinta lengvatinė, abipusė ir abipusiai naudinga prekybos žemės ūkio produktais, įskaitant mėsos ir pieno produktus, lengvatų teisinė sistema;

E.  kadangi šiuo susitarimu ES ir Norvegijos Karalystė išplėtė abipusį prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimą ir suteikė galimybę patekti į rinką nemokant muitų, nustatė tarifines kvotas ir sumažino importo muitus dideliam žemės ūkio produktų skaičiui;

F.  kadangi nuo 2013 m. sausio 1 d. Europos tam tikros rūšies sūrio, ėrienos ir jautienos eksportuotojai Norvegijos rinkoje turi mokėti atitinkamai 277 %, 429 % ir 344 % ad valorem muitus; kadangi prieš pradedant taikyti minėtą priemonę buvo nustatytas naujas 72 % importo muitas hortenzijoms (lot. hydrangea);

G.  kadangi šios priemonės, nors jas leidžiama nustatyti pagal Norvegijai taikomas PPO plano nuostatas, prieštarauja dvišalio susitarimo nuostatoms ir dvasiai, ypač jo 10 straipsniui, kuriame nurodoma, kad susitarimo šalys imsis žingsnių, kad užtikrintų, jog nuolaidoms, kurias jos suteikia viena kitai, nekeltų pavojaus kitos ribojamosios importo priemonės;

H.  kadangi atsižvelgiant į ekonomikos augimo, užimtumo ir infliacijos rodiklius pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė nepadarė jokio neigiamo poveikio Norvegijos ekonomikai;

1.  apgailestauja dėl neseniai Norvegijos vyriausybės nustatytų priemonių, kurias traktuoja kaip protekcionistines ir prekybą ribojančias bei aiškiai prieštaraujančias dvišalio susitarimo nuostatoms ir dvasiai;

2.  pabrėžia, kad Norvegijos vyriausybė šias priemones pasiūlė iš anksto nepasikonsultavusi su ES institucijomis – tokios konsultacijos būtų buvusios tinkamos, atsižvelgiant į stiprius ES ir Norvegijos dvišalius santykius;

3.  abejoja dėl to, kokia ekonomine logika grindžiamos šios priemonės, kurios galėtų sumažinti prekybos apimtį, ir dėl to nukentėtų visos šalys, ypač Norvegijos vartotojai, o ilguoju laikotarpiu – ir Norvegijos ūkininkai; ragina Komisiją įvertinti galimas neigiamas pasekmes ES eksportuotojams ir ūkininkams, kurias lemtų didesni muito mokesčiai;

4.  ragina Norvegijos vyriausybę ir parlamentą atšaukti šias priemones;

5.  ragina Norvegijos vyriausybę ir Komisiją atsižvelgti į plataus užmojo priemones, kurių neseniai ėmėsi Islandija siekdama liberalizuoti savo prekybą žemės ūkio produktais su Sąjunga; ragina Norvegijos vyriausybę sekti Islandijos pavyzdžiu;

6.  ragina Norvegijos vyriausybę pritarti tam, kad būtų persvarstytas EEE susitarimo protokolas Nr. 3 dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais siekiant įvertinti, ar šiems produktams taikomi muitai yra teisingi ir pagrįsti;

7.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti tęsti derybas su Norvegijos valdžios institucijomis ir siekti abiems šalims priimtino sprendimo dėl žemės ūkio produktų importo ir (arba) eksporto;

8.  prašo Komisijos nurodyti priemones, kurių ji ketina imtis tuo atveju, jei Norvegija atsisakytų atšaukti savo sprendimą, ypač siekiant išsaugoti darbo vietas ir gamybos apimtį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, jei kiltų poreikis tai daryti;

9.  ragina Komisiją svarstyti galimybę pasiūlyti tolesnius veiksmus tuo atveju, jeigu bus nepakankamai bendradarbiaujama siekiant atšaukti minėtas priemones;

10.  primena aiškų Norvegijos įsipareigojimą vidaus rinkai, ypač atsižvelgiant į naujausias iniciatyvas, kaip antai I ir II bendrosios rinkos aktai; atkreipia dėmesį į tai, kad Norvegijos vyriausybė pati pripažino, jog veiksminga bendroji rinka – tai būsimo ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindas ir kad esama krizė neturėtų būti naudojama kaip dingstis pradėti taikyti protekcionistines ir prekybą iškraipančias priemones;

11.  reiškia viltį, kad Norvegija ir toliau bus neatskiriama vidaus rinkos dalis ir nesiims tolesnių dezintegracijos ir vienašalių priemonių;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Norvegijos vyriausybei ir parlamentui bei Europos ekonominės erdvės institucijoms.

(1) OL L 327, 2011 12 9, p. 2. (2) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 168.