Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2300(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0212/2013

Pateikti tekstai :

A7-0212/2013

Debatai :

PV 04/07/2013 - 11
CRE 04/07/2013 - 11

Balsavimas :

PV 04/07/2013 - 13.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0329

Priimti tekstai
PDF 292kWORD 89k
Ketvirtadienis, 2013 m. liepos 4 d. - Strasbūras
Televizija su ryšio galimybėmis
P7_TA(2013)0329A7-0212/2013

2013 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl televizijos su ryšio galimybėmis (2012/2300(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Amsterdamo sutarties, iš dalies pakeičiančios Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus, Protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)(2), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)(4), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva)(6), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva)(7), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką(8),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(9),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(10), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms(11),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendaciją 98/560/EB dėl Europos audiovizualinės ir informacijos paslaugų pramonės konkurencingumo plėtros, skatinant nacionalines programas, skirtas siekti panašaus ir veiksmingo nepilnamečių apsaugos ir žmogaus orumo apsaugos lygio(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7-0212/2013),

A.  kadangi televizoriai iš pradžių buvo sukurti linijiniams transliavimo signalams; kadangi audiovizualinis turinys dėl savo įtaigios galios ir skaitmeninėje aplinkoje sulaukia daug didesnio visuomenės dėmesio nei kitos elektroninės žiniasklaidos paslaugos, todėl jo vaidmuo formuojant asmeninę ir viešąją nuomonę išlieka labai svarbus;

B.  kadangi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos kartu yra kultūrinės ir ekonominės paslaugos ir turi ypatingą reikšmę visuomenei ir demokratijai, nes jomis perteikiamos tapatybė, vertybės ir nuomonės, todėl ir vis labiau konvergencine tampančioje aplinkoje joms reikalingas specialus reguliavimas;

C.  kadangi ilgai lauktas techninis žiniasklaidos priemonių, visų pirma transliacijos sistemos ir interneto, suliejimas, jau tapo realybe ir Europos žiniasklaidos, kultūros ir tinklo politika reguliavimo sistemą turi pritaikyti prie naujų realijų užtikrindama, kad būtų pasiektas ir išlaikytas vienodas reguliavimo lygis, taip pat atsižvelgiant į naujus rinkos dalyvius iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių;

D.  kadangi internetas per pastaruosius 25 metus buvo sparčiai plėtojamas ir atsirado pažangių prietaisų, dėl kurių pakito televizijos žiūrėjimo įpročiai ir būdas;

E.  kadangi vis daugėja prie interneto prijungiamų prietaisų, tačiau tradicinės paslaugos tebelieka populiarios;

F.  kadangi linijines ir nelinijines audiovizualines paslaugas bei daugybę kitų ryšio paslaugų jau galima perteikti tame pačiame ekrane, nesunkiai derinti ir jomis naudotis vienu metu;

G.  kadangi dėl ypatingos linijinių televizijos ir žiniasklaidos paslaugų svarbos visuomenei ir ateityje vis tiek bus reikalinga atskira žiniasklaidos reguliavimo sistema, nes tik taip bus galima tinkamai atsižvelgti į šią svarbą ir į nuomonių įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą valstybėse narėse;

H.  kadangi atsiradus televizijai su ryšio galimybėmis trikdoma tradicinė vertės grandinė ir dėlto turi būti nustatyta nauja strategija;

I.  kadangi vystantis technologijoms neišvengiamai, bet iš dalies tik tariamai didėja vartotojo autonomija, tad vis labiau reikia užtikrinti išskirtinių teisių į turinį ir jo vientisumo apsaugą;

J.  kadangi dėl įvairių televizijos paslaugų pasiūlos didėja (sąveikiųjų) internetinių paslaugų sklaidos galimybės ir kadangi visuotinė plačiajuosčio ryšio aprėptis yra pagrindinė vartotojų domėjimosi mišriosiomis signalų priėmimo sistemomis sąlyga;

K.  kadangi sąvoka „televizija su ryšio galimybėmis“ dėl vis didėjančio žiniasklaidos technologijų suliejimo aiškinama dinamiškai, technologijų požiūriu neutraliai ir plačiai – apimant bet kokius prietaisus, taip pat mobiliuosius, kurie suteikia prieigą prie linijinio ir nelinijinio žiniasklaidos turinio, alternatyviomis priemonėmis teikiamų paslaugų ir kitų prietaikų viename ir tame pačiame prietaise arba ekrane, ir taip suartinant transliacijos sistemą su internetu;

L.  kadangi konvergenciniame žiniasklaidos pasaulyje konkurencija vyksta ne tiek dėl perdavimo pajėgumų, kiek vis daugiau dėl vartotojų dėmesio, kadangi daugėjant paslaugų vis sunkiau pasiekti vartotoją ir kadangi paslaugų sėkmę daugiausia lems jų prieinamumas, greitas aptinkamumas, įtraukimas į sąrašus ir rekomendacijos;

M.  kadangi dabartinės 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) nuostatos grindžiamos technologinio neutralumo principu ir jose dar neatsispindi šiuo metu vykstantis technologijų suliejimas, kadangi visų pirma diferencijuotasis reguliavimas (toks, koks jis yra dabar), kuriuo televizijos programos (įskaitant transliavimą žiniatinkliu ir tiesiogines perdavimo paslaugas) atskiriamos nuo užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, ilgainiui gali prarasti prasmę, nors skirtingai reglamentuojamos informacijos ir ryšio paslaugos – taip pat tas, kurios nepatenka į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritį, o patenka į Elektroninės prekybos direktyvos taikymo sritį arba, jei teikiamos ne ES, visai nepatenka į ES žiniasklaidos reguliavimo sistemą – yra teikiamos tuo pačiu prietaisu, todėl gali susidaryti nevienodos konkurencijos sąlygos ir atsirasti nepriimtinų vartotojų apsaugos skirtumų ir kyla naujų klausimų dėl turinio prieinamumo, sklaidos metodo ir aptinkamumo, neatsižvelgiant į žiniasklaidos rūšį;

N.  kadangi šie nauji rinkos dalyviai tiesiogiai konkuruos su tradiciniais sektoriaus veikėjais, viena vertus, įsigydami išskirtinį turinį, taip pat ir Europos rinkoje, kita vertus, patys siūlydami naujas paslaugas;

O.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reguliavimo tikslų – pirmiausia nuomonių įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo bei skatinimo, žmogaus orumo ir nepilnamečių apsaugos, taip pat žiniasklaidos paslaugų teikėjų skatinimo užtikrinti prieinamumą silpnaregiams ir kurtiesiems ir sąžiningą konkurenciją bei kokybe ir turinio pagrįsto reklamos reguliavimo – socialinė svarba ir reglamentavimo pagrįstumas iš esmės išlieka, bet kartu dėl mišriosiomis transliavimo sistemomis atveriamų naudojimo galimybių šios apsaugos nuostatos vis mažiau veiksmingos ir vis sunkiau užtikrinti jų vykdymą;

P.  kadangi geros kokybės televizijos su ryšio galimybėmis paslaugos gali būti teikiamos tik tuomet, jeigu telekomunikacijų operatoriai teikia pakankamą kiekį duomenų transliacijos serveriams ir abonentams;

Q.  kadangi mišriųjų prietaisų pritaikymo galimybės kelia klausimų dėl pagrindinių Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos principų, kaip antai būtinas reklamos ir programos atskyrimas arba nuostatos dėl reklamos įterpimo;

R.  kadangi vien esant atsitiktinei pasiūlymų gausai nurodyti reguliavimo tikslai savaime neįgyvendinami, todėl reikia įvertinti, ar vis dar reikia specialios reguliavimo sistemos šiems tikslams įgyvendinti ir ar ši sistema galėtų nuo pat pradžių apsaugoti nuo nepageidaujamų pokyčių;

S.  kadangi dėl televizijos su ryšio galimybėmis pokyčių, kai ji bus įdiegta, tradicinė televizija gali būti sujungta su internetu, taip pat kaip prieš keletą metų su internetu buvo sujungti mobilieji telefonai;

T.  kadangi pageidautina skatinti visus veiksmus, kurie padėtų pritaikyti rinką, kad Europoje būtų skatinama kūryba ir inovacijos;

U.  kadangi plėtojant mišriąsias sistemas, kuriomis televizija sujungiama su internetu, naudotojai galės naršyti kartu televizijos kanaluose ir internete, taip pat interneto svetainėse, kuriose neteisėtai pateikiamas garso ir vaizdo turinys;

V.  kadangi įrodyta, jog skaidrumas ir konkurencija nepakankamai užtikrina tinklo neutralumą;

W.  kadangi pirminėje Televizijos be sienų direktyvoje įtvirtintas transliuojančios šalies principas yra kelrodis informacijos laisvei ir bendros paslaugų rinkos vystymuisi, nes valstybės narės įsipareigojo laikytis būtinųjų kokybės standartų ir už tai įdiegė kilmės šalies principą transliuojančios šalies principo forma;

1.  ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu reikia persvarstyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir kitus esamus reikalavimus, išdėstytus tinklo ir žiniasklaidos teisės aktuose (pvz., telekomunikacijų dokumentų rinkinį), dėl aptinkamumo ir nediskriminacinės turinio teikėjų, rengėjų ir naudotojų prieigos prie platformų, išplečiant platformos sąvoką ir siekiant esamas priemones pritaikyti prie naujų aplinkybių; kadangi tai darant reikėtų užtikrinti, kad vartotojai turėtų didesnį audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pasirinkimą, o turinio teikėjai turėtų platesnes galimybes pasirinkti, kaip platinti turinį kartu išlaikant ryšį su savo auditorija;

2.  mano, kad priimant reguliuojamąsias priemones platformų administratoriams reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtų užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie platformų, siekiant transliuotojams ir kitiems teikėjams, dažnai įskaitant mažas įmones, sudaryti lygiateises sąlygas dalyvauti rinkoje;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 1 straipsnyje apibrėžtą žiniasklaidos paslaugos sąvoką taikyti taip, kad valstybių narių vykdomo reguliavimo poreikis būtų labiau susietas su visuomeniniais ir politiniais paslaugų poveikio ypatumais ir galimybėmis, pirmiausia su jų įtaka nuomonės formavimui bei nuomonių įvairovei, taip pat su redakcine atsakomybe;

4.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į skirtingus žiniasklaidos paslaugų, už kurias prisiimama redakcinė atsakomybė, ir kito turinio misiją, apsvarstyti, ar griežtesnis televizijos platformų reguliavimas vis dar yra tinkamas ir reikalingas ir ar nepakaktų bendro diskriminacijos draudimo;

5.  ragina Komisiją toliau stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi spaudos laisvės principo, jeigu bus persvarstoma Direktyva 2010/13/ES, arba šio principo laikomasi visose būsimose teisės aktų nuostatose;

6.  ragina Komisiją remiantis konsultavimosi procesu, kuris pavadintas „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės“, išanalizuoti, kurie reguliavimo mechanizmai vis dar reikalingi ir naudingi vykstant technologijų suliejimui ir kokie nauji mechanizmai galbūt turėtų būti nustatyti siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems turinio ir paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į šiuos būtiniausius reikalavimus ir išlaikant esamus plačios apimties reguliavimo tikslus, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp turinio teikėjų, o naudotojams būtų sudaryta galimybė visiškai skaidriai vienodomis sąlygomis ir nediskriminuojant pasirinkti iš plataus aukštos kokybės paslaugų asortimento, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad paslaugos išliktų nemokamos ir viešos;

7.  ragina Komisiją Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos persvarstymo atveju užtikrinti vienodas visų turinio paslaugų teikėjų konkurencijos sąlygas;

8.  pabrėžia, kad dėl šių naujų rinkos veikėjų plėtros strategijos padaugės paslaugų, kurios bus sudarytos tiek iš tradiciniuose kanaluose teikiamo turinio, tiek iš internetu teikiamos pasiūlos;

9.  šiuo požiūriu primygtinai ragina atkreipti dėmesį į riziką, kad ši nauja konkurencija bus nesubalansuota, ir tai bus naudinga šiems naujiems veikėjams, palyginti su tradiciniais Europos veikėjais, atsižvelgiant į jų ekonominę svarbą ir tarptautinę plėtrą;

10.  pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę išlaikyti diferencijuotą žiniasklaidos paslaugų reguliavimo sistemą, tačiau ją pirmiausia susieti ne su linijinių ir nelinijinių paslaugų diferenciacija, o su atitinkamos žiniasklaidos paslaugos poveikio galimybėmis ir redakcine atsakomybe už tą žiniasklaidos paslaugą, ir kartu valstybėms narėms suteikti tinkamą veikimo laisvę pačioms priimti tokius sprendimus;

11.  ragina pagalvoti atsižvelgiant į vis didėjantį technologijų suliejimą, ar Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms įtvirtintos nuostatos dėl sudėtingų vertinimo ir tikrinimo procedūrų taikymo visuomeninių transliuotojų teikiamoms audiovizualinėms paslaugoms, kurios tradiciškai nelaikomos transliavimo veikla ir teikiamos naujose sklaidos platformose, dar yra tinkamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad naudotojai vis labiau nebeskiria, ar tai yra įprastinė linijinė transliavimo paslauga, ar užsakomoji paslauga, ar kuri nors kita audiovizualinė paslauga;

12.  ragina Komisiją nepamiršti televizijos su ryšio galimybėmis ateityje laukiančių konkurencingumo iššūkių – nustatyti lankstesnes kiekybines reklamos nuostatas ir numatyti atitinkamus privalumus ir trūkumus;

13.  pabrėžia, kad siekiant visoje Europoje vienodos vartotojų, vaikų ir nepilnamečių bei mažumų apsaugos reikėtų apsvarstyti kokybinius audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apribojimus ir juos pakoreguoti taip, kad visoms sklaidos formoms būtų taikomas aukštas jų lygis;

14.  todėl ragina draudimo pažeisti žmogaus orumą, draudimo kurstyti neapykantą, apsaugos nuo diskriminacijos ir laisvos prieigos principus taikyti vienodai visų formų žiniasklaidos turiniui;

15.  ragina pagalvoti, ar reklamos ir programos turinio atskyrimo principą galima išlaikyti per visas žiniasklaidos formas, ar apsaugos užtikrinimo tikslas būtų geriau pasiektas, jei per visas žiniasklaidos formas būtų galima aiškiai atpažinti ir atskirti, kur yra reklama, kur programos turinys;

16.  mano, kad turėtų būti užkirstas kelias naujiems reklamos draudimams arba esamų reklamos draudimų išplėtimui ir kitokiam kišimuisi į finansavimo priemonę – reklamą, kad būtų galima skaitmeniniame televizijos pasaulyje taikyti naujus verslo modelius;

17.  pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad viešasis sektorius nepriklausytų vien nuo finansavimo, gaunamo iš reklamos, siekiant išsaugoti jo nepriklausomumą, ir ragina valstybes nares remti pastangas finansuoti šį sektorių;

18.  pabrėžia, kad dėl naujų reklamos strategijų, kurios grindžiamos naujomis technologijomis siekiant padidinti šių strategijų veiksmingumą (ekranvaizdžiai, vartotojų profilio nustatymas, daugiaekranės strategijos), kyla vartotojo, jo privatumo ir asmens duomenų apsaugos klausimas; todėl pabrėžia, kad būtina nustatyti nuoseklių taisyklių rinkinį, siekiant reglamentuoti šias strategijas;

19.  ragina Europos audiovizualinį sektorių toliau plėtoti nuoseklias ir patrauklias paslaugas, visų pirma teikiamas internetu, kad būtų praturtinta siūlomo Europos audiovizualinio turinio pasiūla;

20.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar vertėtų tiems turinio paslaugų teikėjams, kuriems atitinkama valstybė narė yra pavedusi transliuoti visuomenines programas arba kurie padeda skatinti su viešuoju interesu susijusius tikslus, pirmiausia užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrinę įvairovę, arba kurie apsiima vykdyti tokias pareigas, kuriomis gerinama informacinių pranešimų kokybė bei nepriklausomumas ir skatinama nuomonių įvairovė, suteikti atitinkamą privilegijuotą statusą aptinkamumo dažniausiai naudojamuose prietaisuose, pavyzdžiui, televizijos imtuvuose, kuriuos galima prijungti prie interneto, požiūriu, ir kaip tai turėtų būti padaryta;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares, papildant tokias privalomojo aptinkamumo nuostatas, patikrinti, kaip žiniasklaidos reguliavimą pakeičiant skatinimo ir sertifikavimo sistemomis ir įtvirtinant savireguliavimo metodus galima užtikrinti tvarų nurodytų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reguliavimo tikslų, ypač susijusių su nepilnamečių apsauga ir žmogaus orumo apsauga, įgyvendinimą, tuo pat metu išlaikant lankstumą, kurio reikia sąžiningai konkurencijai tarp žiniasklaidos paslaugų teikėjų palaikyti; tačiau pabrėžia, kad galimos bendro reguliavimo ir savireguliavimo priemonės įstatyminį reguliavimą gali tik papildyti, o jų laikymasis ir vertinimas turi būti pavesti nepriklausomoms valstybinėms priežiūros institucijoms;

22.  taigi rekomenduoja vienodoms paslaugoms taikyti vienodus teisės aktus, neatsižvelgiant į šių paslaugų platinimo laikmeną, kad nebūtų iškraipoma konkurencija;

23.  šiomis aplinkybėmis yra taip pat susirūpinęs dėl didesnės konkurencijos, kuri atsiranda dėl tarptautinių veikėjų, kuriems netaikomos ES taisyklės ir įpareigojimai;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad šios platformos būtų valdomos atsižvelgiant į sąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas, atitinkančias vartojamąją paklausą, ir į viešąjį interesą ir taikant atviruosius sąveikius standartus, taip pat užtikrinant, kad vienas arba daugiau paslaugų teikėjų nepiktnaudžiautų savo geriausia padėtimi;

25.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina apsvarstyti reguliavimo sistemos plėtojimą, televizijos su ryšio galimybėmis reguliavimo būdus ir turinio klasifikavimo sistemas;

26.  ragina televizijos su ryšio galimybėmis platformas reglamentuoti taip, kad būtų užtikrinta prieiga prie transliuotojų turinio, jo neliečiamumas, skaidrumas vartotojams ir pagrindinių etikos taisyklių (nepilnamečių ir privatumo apsauga) taikymas;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visų ES piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač pasitelkiant iniciatyvas ir koordinuotus veiksmus, kuriais būtų siekiama didinti linijinių ir nelinijinių žiniasklaidos paslaugų supratimą;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ypač prietaisų gamintojai ir paslaugų teikėjai imtųsi priemonių, kuriomis būtų pagerintas linijinių ir nelinijinių žiniasklaidos paslaugų prieinamumas pagyvenusiems ir neįgaliems, pvz., klausos ir regos sutrikimų turintiems, asmenims;

29.  mano, kad platformų ir portalų paslaugos turėtų būti sąveikios, kad trečiosios šalys, neatsižvelgdamos į perdavimo būdą, galėtų nediskriminuojamos gaminti ir naudoti savo prietaikas;

30.  ragina Komisiją teisiškai privalomomis priemonėmis užtikrinti, kad tinkluose ir platformose visą turinį iš esmės būtų galima gauti vienodos kokybės;

31.  ragina Komisiją teisiškai privalomomis priemonėmis užtikrinti, kad tinklo valdytojai perduodami duomenų paketus iš siuntėjo gavėjui iš esmės juos traktuotų vienodai, t. y. kad jie neteiktų pirmenybės tam tikriems paketams pagal, pavyzdžiui, kilmę, turinį, pritaikymo būdą ar naudotojo mokestį, nes tai gali prieštarauti tikslui visiems suteikti sąžiningas sąlygas naudotis paslaugomis, duomenų apsaugos nuostatoms, draudimui manipuliuoti duomenimis, turinio neliečiamumo principui ir tikslui sukurti sąžiningos konkurencijos sąlygas;

32.  pabrėžia PVM sistemų skirtumų ES lygmeniu poveikį, kuris bus dar didesnis atsiradus televizijai su ryšio galimybėmis;

33.  ragina Komisiją pateikti Sąjungos teisės aktų, kuriais būtų užtikrintas tinklo neutralumas, pasiūlymų;

34.  ragina Komisiją teisės aktais užtikrinti linijinių ir nelinijinių paslaugų mišriosiose platformose neliečiamumą ir, visų pirma, neleisti platformų teikėjams arba trečiosioms šalims šių paslaugų pakeisti turiniu ar kitomis paslaugomis arba derinti su juo ar jomis, nebent tai aiškiai inicijavo naudotojas, o tuo atveju, kai turinio negalima priskirti individualiai komunikacijai, – turinio teikėjas suteikė leidimą; nurodo, kad taip pat reikia užkirsti kelią trečiosioms šalims neturint leidimo naudotis paslaugų teikėjų turiniu arba transliavimo signalais, taip pat juos iššifruoti, naudoti arba platinti;

35.  ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kurias taikant būtų atsižvelgiama į svetainių, kurioms nesuteiktas leidimas, klasifikavimo portaluose ir paieškos sistemose riziką;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytais specialiais reguliuojamaisiais reikalavimais pasiektas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsaugos lygis nebūtų apeinamas teikiant prieigą kitose platformose neturint leidimo;

37.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įėjus į portalą prietaikos niekada nebūtų paleidžiamos automatiškai, o visada turėtų būti inicijuojamos vartotojo, kad būtų galima bet kuriuo metu, paprastai, vienu mygtuko paspaudimu (pvz., raudono mygtuko funkcija) grįžti prie pirmiau naudotos paslaugos ir kad ši funkcija būtų aiškiai pateikiama, taip pat kad išjungiant prietaiką pirmiau naudota paslauga būtų vėl aiškiai rodoma vaizdu ir garsu;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad turinio teikėjas galėtų imtis teisinių veiksmų prieš tokias mišriosiose platformose siūlomas prietaikas, kuriomis suteikiama galimybė neturint leidimo platinti turinio teikėjo teikiamą turinį arba tai yra skatinama;

39.  ragina Komisiją, kai tai yra svarbu autorių teisės požiūriu, siekti sukurti paprastai taikomas teisių suteikimo sistemas, kuriomis trečiųjų šalių platformose būtų visapusiškai atspindimos nepakeistos nelinijinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų paslaugos;

40.  ragina Komisiją užtikrinti, kad iš esmės būtų garantuojamas naudojimosi televizijos ir internetinėmis paslaugomis, kurios parduodamos ES arba į ją importuojamos, mišriąja galine įranga anonimiškumas ir kad tai visiškai atitiktų ES nuostatus dėl privatumo ir duomenų apsaugos;

41.  ragina Komisiją audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms netaikyti liberalizavimo priemonių, dėl kurių deramasi sudarant tarptautinius susitarimus, atsižvengiant į jų dvejopą pobūdį ir reikšmę visuomenei, tačiau kartu dėl vis spartėjančio skaitmeninimo ir žiniasklaidos technologijų suliejimo užtikrinti dinamišką sąvokos „audiovizualinės žiniasklaidos paslauga“ plėtojimą;

42.  prašo Komisijos užtikrinti, kad būsimajame televizijos su ryšio galimybėmis pasiūlyme būtų paisoma šiuo metu galiojančių vaikų apsaugos nuostatų, dėl su sveikata susijusių priežasčių būtų draudžiama tam tikra reklama, būtų draudžiama skatinti rasinę neapykantą, informavimas būtų atskirtas nuo reklaminių pranešimų, būtų užtikrintas skaidrumas nuosavybės, privatumo ir pan. srityse; šios nuostatos yra Bendrijos teisyno dalis ir negali būti apeinamos dėl technologijų pažangos; visų pirma ragina įspėti ne ES įsisteigusius televizijos su ryšio galimybėmis paslaugų teikėjus ir aparatūros tiekėjus, kad ir toliau bus taikomi šalies, kurioje teikiama paslauga, o ne šalies, kurioje yra registruota tiekėjo buveinė, teisės aktai;

43.  ragina valstybes nares derantis dėl daugiametės finansinės programos persvarstyti lėšų Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniam direktoratui (CNECT) telekomunikacijų infrastruktūros plėtrai sumažinimą nuo pirmiau siūlytų 9,2 mlrd. EUR iki 1 mlrd. EUR;

44.  ragina Komisiją deramą dėmesį atkreipti į svarbius žiūrovų apsaugos, pvz., nepilnamečių apsaugos, klausimus ir mano, kad viena iš galimų platformų šiems klausimams spręsti gali būti elektroniniai programų vadovai;

45.  apgailestauja, kad Europoje vis dar yra didžiulių teritorijų, kuriose interneto infrastruktūra ribota, ir primena Komisijai, kad siekiant išvystyti televizijos su ryšio galimybėmis potencialą vartotojams absoliučiai būtina turėti galimybę naudotis sparčiuoju internetu;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(2) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
(3) OL L 337, 2009 12 18, p. 37.
(4) OL L 108, 2002 4 24, p. 51.
(5) OL L 337, 2009 12 18, p. 11.
(6) OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
(7) OL L 108, 2002 4 24, p. 21.
(8) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.
(9) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(10) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(11) OL C 257, 2009 10 27, p. 1.
(12) OL L 270, 1998 10 7, p. 48.
(13) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 24.

Teisinė informacija - Privatumo politika