Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Būsimo Europos mobilumo moksliniai tyrimai ir inovacijos. Europos transporto technologijų strategijos kūrimas“ (COM(2012)0501),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (COM(2011)0808),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0241/2013),

A.  kadangi Komisija nustatė Europos transporto inovacijų sistemos trūkumų;

B.  kadangi investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas transporto sektoriuje kartu yra investicijos į ekonomiką ir darbo vietų kūrimą, todėl gali turėti trejopą poveikį;

C.  kadangi inovacijos būtinos siekiant sukurti išmanesnę, saugesnę ir pažangesnę transporto sistemą piliečiams, išspręsti aplinkos apsaugos problemas, su kuriomis susiduria transporto sektorius, ir įtvirtinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

D.  kadangi strategijos „Europa 2020“ kovos su klimato kaita ir energetikos tikslai glaudžiai susiję su transporto inovacijomis: siekiama 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., naudoti 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 50 proc. sumažinti per avarijas keliuose žūstančių žmonių skaičių, palyginti su 2001 m.;

E.  kadangi labai svarbu, kad iš tiesų pasikeistų naudotojų požiūris ir jų reikalavimų lygis, jei norima daugelį įmonių ir paslaugų teikėjų įtikinti pakeisti savo veiklos modelius ir naudotis inovacijų teikiamomis galimybėmis, kurias užtikrina kūrybinis sąlytis ir pradininkiškomis idėjomis pagrįstas požiūris, kaip nurodyta Komisijos komunikato (COM(2012)0501) 5.3 dalyje;

F.  kadangi palankiai vertinamos Baltojoje knygoje dėl transporto išdėstytos iniciatyvos, ypač paminėtos 3.2 skirsnyje („Ateities inovacijos: technologijos ir elgsena“), kartu su 7 iniciatyva („Daugiarūšis prekių vežimas. E. kroviniai“) ir 22 iniciatyva („Sklandus judumas nuo durų iki durų“);

G.  kadangi Europos strategija būtina užtikrinti, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pastangų, kuriomis siekiama sumažinti transporto poveikį aplinkai, ir tarp pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti judumo laisvę Europos Sąjungoje siekiant sukurti bendrą Europos transporto erdvę, kurioje būtų naudojamas įvairių rūšių transporto sistemos, kuri būtų integruota ir kurioje būtų veiksmingai naudojami ištekliai;

H.  kadangi 2012 m. Europos Sąjungos keliuose įvykusiose eismo nelaimėse vis dėlto žuvo daugiau nei 31 000 ir buvo iš dalies sunkiai sužeista daugiau kaip 1 500 000 žmonių;

I.  kadangi jau parengtos technologijos, kurias taikant bus lengviau įgyvendinti saugios Europos transporto erdvės tikslus, tačiau jos vis dar nepateiktos į rinką;

Bendrieji principai

1.  pabrėžia, kad Europos transporto technologijų strategija siekiant būsimo tvaraus judumo Europoje visų pirma turėtų skatinti paslaugų kokybę, keleivių ir įmonių patogumą ir tvarų judumą ir turėtų būti pagrįsta Sąjungos tikslais ir teisės aktais dėl energijos naudojimo, transporto keliamo triukšmo, oro teršalų, žaliavų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iki 2020, 2030 ir 2050 m. mažinimo, taip pat turėtų skatinti sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimą, paslaugų kokybės didinimą pateikiant sprendimus, kurie vis labiau būtų pritaikyti prie individualių poreikių ir tenkintų naudotojų reikmes, ir saugos bei saugumo didinimą;

2.  atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) svarbą visos Europos ekonomikai, ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti iniciatyvos „Horizontas 2020“ svarbą ir tinkamai ją finansuoti;

3.  patvirtina Komisijos tikslą kiekvienoje srityje transporto mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI) geriau suderinti su Europos transporto politikos tikslais ir gairėmis, tačiau mano, kad Komisijos komunikate pasiūlytą požiūrį reikia suderinti su toliau išdėstytais prioritetais;

4.  mano, kad veiksminga Europos transporto technologijų strategija turi apimti visus ES regionus siekiant užtikrinti veiksmingą asmenų ir prekių judėjimą ir taip iš tiesų sukurti Europos bendrąją rinką;

5.  mano, kad nustatant ir įgyvendinant transporto politiką būtina veiksmingiau, nuosekliau ir tikslingiau naudotis moksliniais tyrimais ir inovacijomis, jei norima gebėti reaguoti į naujas aktualijas, atsiriboti nuo tradicinio mastymo ir sutelkti dėmesį novatoriškoms idėjoms, ir taip įgyti galimybę vartotojams pasiūlyti novatoriškus transporto srities sprendimus, kurie patenkintų jų poreikius ir atitiktų prieinamumo, pelningumo, patikimumo, kokybės ir tęstinumo reikalavimus;

6.  ragina Komisiją sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią sistemą parengiant teisingas, veiksmingas ir novatoriškas visų judumo ir transporto rūšių kainodaros sistemas, visų pirma į vidaus išlaidas įtraukiant išorės išlaidas, ir atsižvelgiant į principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“;

7.  pažymi Komisijos pasiūlytos Transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo ir informacijos sistemos (TMTISIS) naudingumą ir mano, jog reikia, kad ji apimtų naudotojų požiūrį, nes tai būtų ideali priemonė kliūtims inovacijų taikymui, kylančioms dėl įprastinio požiūrio, nustatyti, galimybėms išsiaiškinti ir naujų paslaugų galimybėms, siekiant paskatinti keistis visuomenės požiūrį į tvarų transportą, skatinti;

8.  pabrėžia, kad technologinis sustabarėjimas gali trukdyti iki galo išnaudoti transporto inovacijų potencialą ir skleistis naujoms novatoriškoms idėjoms; mano, kad Sąjungos politika turėtų būti neutrali alternatyvių transporto technologijų atžvilgiu („technologinis neutralumas“), dėl prioritetų ir finansavimo turėtų būti sprendžiama remiantis konkrečiose transporto srityse taikytų technologijų viso gyvavimo ciklo rezultatais, o suderinimo pastangos neturi kliudyti plėtojant novatoriškus ir alternatyvius sprendimus transporto srityje, energijos tiekimo įvairovei ir naudojimuisi išmaniomis ryšių technologijomis;

9.  pabrėžia, kad, siekiant padėti verslo subjektams ir viešojo sektoriaus įstaigoms perimti naujus sprendimus ir novatoriškas technologijas, reikalinga efektyvesnė inovacijų grandinė ir daugiau investicijų į priemones, kaip antai ekonominės paskatos siekiant įveikti technologijų taikymo ir jų pateikimo į rinką kliūtis („viso ciklo įsipareigojimai“); todėl skatina Komisiją imtis veiksmų, kad, siekiant atskleisti visą transporto sektoriaus inovacijų potencialą ir remti novatoriškas įmones, subsidijos būtų naudojamos taip pat ir naujų sprendimų pateikimui į rinką, jų demonstracijai ir visiškam įgyvendinimui finansuoti ir kad tinkamomis valdymo ir finansavimo priemonėmis būtų galima užtikrinti spartų mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimą;

10.  mano, kad visi Europos regionai ir atitinkama jų darbo jėga turėtų gauti naudos iš tokios strategijos, ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į regionų ypatumus ir galimybes, ypač kuriant mažiau taršias transporto rūšis; ragina antrinio lygmens valdžios institucijas kartu su suinteresuotaisiais subjektais kurti inovacijų partnerystes tvaraus judumo srityje;

11.  ragina tvirčiau remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, ypač suteikiant joms galimybę lengviau gauti ES lėšų ir sumažinant administracinę naštą, ir pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas sukurti ir išlaikyti darbo vietas ir tvarų ekonomikos augimą;

12.  teigia, kad ES struktūrinių fondų ir investicinių fondų lėšomis vykdomos investicijos teikia puikių galimybių Europos regionuose tvaraus judumo srityje plėtoti pažangiąją specializaciją;

13.  skatina nacionalines ir regionines valdžios institucijas rengti mokslinių tyrimų ir vystymosi strategijas, pagrįstas pažangiosios specializacijos koncepcija, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingiau naudojamos struktūrinių fondų lėšos ir didinama viešojo ir privačiojo sektorių investicijų sąveika;

14.  atsižvelgdamas į tai, primena, kad inovacinių technologijų strategija turi būti parengta atsižvelgiant į atitinkamų teritorijų ypatybes ir savitumus, todėl nebus galima taikyti visų atžvilgiu vienodo požiūrio; mano, kad, pavyzdžiui, regionai, turintys tam tikrų teritorinių apribojimų, kaip antai salos, kalnuoti, atokiausi ir retai apgyvendinti regionai, turi savitų ekonominių ir kitų galimybių, kurioms panaudoti reikia surasti tinkamus ir naujoviškus su judumu susijusius sprendimus; todėl pabrėžia, kad reikia skirti tinkamus išteklius tvariai transporto infrastruktūrai;

15.  pabrėžia, kad, siekiant sukurti aiškią ir skaidrią teisinę sistemą, būtina labiau supaprastinti administracines mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo procedūras Europos, nacionaliniu, regionų, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

16.  pabrėžia, kad būtina nesiliaujant dėti pastangas sumažinti keliuose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti ir įgyvendinti Parlamento didžiąja balsų dauguma priimtus pasiūlymus dėl kelių eismo saugos gerinimo;

17.  mano, kad transporto technologijų pokyčiai yra tinkami ir svarbūs; vis dėlto pabrėžia, kad šie pokyčiai turi vykti taikant ne draudimus, bet paskatas naudoti naujas išteklius tausojančias technologijas;

18.  pabrėžia, kad neturi būti jokių draudimų ieškoti inovacinių naujų transporto sprendimų ar naudoti jau taikytą ir išbandytą praktiką naujuose deriniuose;

Bendrosios priemonės

19.  mano, kad tvaraus judumo srities moksliniai tyrimai ir inovacijos turėtų būti pagrįsti integracijos principu, ypač sukuriant trūkstamas tarpvalstybines grandis (jungtys), didinant sistemų tarpusavio ir sistemų vidaus dalių suderinamumą (sąveikumas) ir skatinant labiausiai tam tikram maršrutui pritaikytas ir tvarias transporto rūšis (įvairiarūšis ir mišrusis transportas);

20.  primena, kad ES turi parengti iš tiesų bendrąją transporto politiką ir taip užtikrinti galimybes naudotis tinkamu transportu Europos regionuose ir tarp jų, taip pat nuoseklumą vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; ragina valstybes nares ir regionus užtikrinti, kad naudojant įvairių rūšių transporto derinius daugiau dėmesio būtų teikiama iš tiesų tvariam judumui;

21.  pabrėžia, kad šią strategiją būtina pagrįsti integruotu modeliu, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpregioninėms jungtims ir trūkstamoms tarpvalstybinėms jungtims, įskaitant geografiškai pasklidusiuose regionuose, o novatoriškais sprendimais, susijusiais su įvairių rūšių transportu, būtų galima mažinti regionų skirtumus, skatinti darbo jėgos judumą ir didinti teritorinę sanglaudą; pripažįsta, kad šiuo metu regionų transporto tinklai labai skiriasi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina investuoti į tvarias transporto technologijas ir sprendimus regionuose, kuriuose susiklosčiusios tam tikros nepalankios sąlygos, atsižvelgiant taip pat į Europos infrastruktūros tinklų priemonės teikiamas galimybes;

22.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat turėtų būti sutelkti į tvarios infrastruktūros elementų naudojimą, siekiant remti perėjimą prie tokių atsinaujinančiųjų pirminių produktų, kaip antai mediena ar sudėtinės medžiagos, naudojamos kaip geležinkelių infrastruktūros komponentai (pvz., grandininiai ar signalizavimo stulpai, platformų ar tiltų statybinės medžiagos); pažymi, kad ši nuostata taip pat apima mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą siekiant sukurti impregnuojamąją medinių sijų medžiagą, galinčią būti alternatyva kreozotui, kurį pagal ES teisės aktus nuo 2018 m. bus draudžiama naudoti;

23.  pabrėžia, kad negalima primesti naujų judumo koncepcijų ir kad siekiant skatinti tvaresnę elgseną būtinos aktyvesnės mokslinių tyrimų pastangos ekologinių ir socialinių žinių, miestų ir erdvės planavimo srityse, taip pat technologijų judumo paklausos ir elgsenos pokyčių, kuriais siekiama geriau valdyti transporto srautus pasitelkiant, be kita ko, novatoriškas judumo valdymo priemones, naudotojų reikalavimus atitinkančias sklandaus judumo nuo durų iki durų grandines, ekologiško ir pažangaus vairavimo sistemas ir naudojimąsi informacinėmis ir ryšių technologijomis su informacija realiuoju laiku, srityse;

24.  mano, kad labai svarbu į Europos inovacijų politikos valdymą, taikomą transportui ir judumui, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas; atkreipia dėmesį, kad tokios valdžios institucijos gali dalytis savo patirtimi ir žiniomis, kurios gali tikti ir vykdant technologijų, infrastruktūros, transporto priemonių ir keleivių integravimą, ir skatinant naujus su judumu susijusius visuomenės įpročius; pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali nustatyti didžiausias judumo problemas ir joms pavesta jas valdyti, kad jos nuolat tiria ir pradeda taikyti pažangiąją praktiką ir novatoriškas idėjas ir kad, turint mintyje įvairias situacijas, kuriomis joms tenka veikti, jos yra itin gerai susipažinusios su inovacijomis;

25.  pabrėžia, kad reikia atlikti vienos rūšies transporto ir įvairių rūšių transporto sąžiningos konkurencijos transporto sektoriuje, taip pat kliūčių, kurių kyla dėl interesų, susijusių su dabartiniais verslo modeliais, mokslinius tyrimus, įskaitant visų pirma technologinių priemonių, kurių reikia siekiant pagerinti kabotažo taisyklių, socialinių nuostatų kelių transporto sektoriuje ir šiame sektoriuje dirbančių asmenų darbo sąlygų nuoseklų ir veiksmingą taikymą ir kontrolę, mokslinius tyrimus;

26.  pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES piliečių sveikatą ir gyvenimo kokybę ir užtikrinti gyventojų pritarimą, reikia skubiai parengti novatoriškus visų rūšių transporto triukšmo mažinimo, ypač jo ištakose, sprendimus; šiomis aplinkybėmis pabrėžtinai primena savo rezoliuciją dėl bendros Europos transporto erdvės, kurioje raginama iki 2020 m. 20 proc., t. y. iki 2010 m. lygio, sumažinti geležinkelio transporto priemonių keliamą triukšmą ir vibracijas, taip pat jų energijos sąnaudas, ir dar kartą pabrėžia, kad kuriant naujas transporto srities technologijas, strategijas ir infrastruktūrą nuo pat pradžių keliamo triukšmo klausimui reikėtų skirti daug dėmesio;

27.  yra įsitikinęs, kad novatoriškos technologijos, kuriomis sprendžiamas infrastruktūros ir transporto priemonių sąveikos klausimas, gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant avarijų skaičių, triukšmą ir vibraciją, energijos sąnaudas, išmetamą dujų kiekį ir poveikį klimatui;

28.  patvirtina, jog pastangos siekiant, kad transportas ir judumo technologijos naudotų ekologiškesnę energiją, turėtų būti siejamos su efektyvesnėmis koncepcijomis ir geresniu transporto priemonių dizainu; pabrėžia, kad naudojant novatoriškas idėjas, kaip antai energijos surinkimo priemonės, kurias taikant išnaudojamos atsinaujinančiosios energijos ir alternatyviojo kuro naudojimo teikiamos galimybės, galima sutaupyti energijos;

29.  pabrėžia būtinybę ne tik galvoti apie naujos transporto infrastruktūros kūrimą, bet ir moksliniuose tyrimuose ir vystymosi strategijose aiškiai atsižvelgti į taisymo, techninės priežiūros ir kokybės gerinimo aspektus (pvz., įrengiant pažangaus eismo valdymo ir vadinamosios automobilio ir infrastruktūros ryšio technologijos komponentus);

30.  ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti į intelektinių transporto sistemų (ITS) mokslinius tyrimus ir užtikrinti, kad jie būtų vykdomi, siekiant mažinti eismo spūstis, gerinti Europos transporto ekologinį efektyvumą ir didinti eismo saugą;

31.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę suvienodinti konteinerius ir kitas transportavimo talpyklas, taip pat visų transporto rūšių transporto priemonių matmenis tam, kad būtų galima skatinti siekti sąveikumo ir įvairių rūšių transporto naudojimo tikslo;

32.  ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti geriausios praktikos, kaip laikytis Oro kokybės direktyvoje nustatytų ribų, vadovą;

Specialiosios priemonės

33.  pripažįsta individualaus judumo srities mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir pabrėžia, kad daug ką lemia transporto naudotojų elgsena; ragina numatyti paskatas, kad būtų renkamasi tvarios, su fiziniu aktyvumu susijusios, saugios ir sveikatai neigiamo poveikio nedarančios transporto ir judumo priemonės siekiant plėtoti inovacinį požiūrį, skatinantį rinktis aplinką tausojantį viešąjį transportą, vaikščiojimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, atsižvelgiant į miestų, priemiesčių, tarp miestų esančių vietovių ir kaimo vietovių poreikius ir ypatumus; mano, jog svarbu gerinti transporto paslaugų sąveikumą, ir mano, jog patvirtinimą suteikiančios institucijos turės itin atidžiai ir skubiai spręsti tokias galimas technines ir administracines problemas tam, kad rinkai būtų galima pateikti naujų transporto pasirinkčių, atitinkančių minėtas charakteristikas;

34.  pabrėžia, kad ES institucijos turi parengti geros praktikos pavyzdžių savo pačių judumo valdymo tarnybose ir skaidriai valdyti reikiamas pastangas ir jų rezultatus siekiant, kad tai taptų Bendrijos institucijų skiriamuoju ženklu;

35.  pabrėžia, kad būtina skatinti veiksmingą praktiką tvaraus transporto srityje ir paspartinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi tarp regionų, kurių vystymosi galimybės panašios; rekomenduoja vietos valdžios institucijoms, glaudžiai konsultuojantis su pilietine visuomene, kurti gerosios patirties pavyzdžius rengiant tvaraus judumo miestuose planus;

36.  mano, kad Europos palydovinės navigacijos sistemos, kaip antai „Galileo“, turėtų būti pagrindinis pažangaus ir veiksmingo transporto kūrimo Europoje ramstis;

37.  remia mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais galima padėti pereiti nuo naudojimosi nuosavais automobiliais prie netradicinės transporto naudotojų elgsenos ir naujų formų su transportu susijusių paslaugų, kaip antai bendras naudojimasis automobiliais ir dviračiais; ragina Komisiją aktyviau skatinti kolektyvines individualaus judumo formas ir individualiems poreikiams pritaikytas viešojo ir bendrojo transporto sistemas;

38.  ragina išplėsti mokslinius tyrimus – atlikti taip pat ir mokesčių ir administracinėje srityje – siekiant numatyti su mokesčiais, užmokesčiais ir viešosiomis išlaidomis susijusias kūrybiškas paskatas, skirtas ir privatiems asmenims, ir gaminių, paslaugų ir (arba) turinio gamintojams ar paslaugų kūrėjams arba teikėjams, kurias taikant būtų skatinama važiuoti dviračiu ir vaikščioti pėsčiomis, tam tikrais atvejais derinant šiuos judumo būdus su naudojimusi viešuoju transportu ir kitomis tvaraus judumo priemonėmis;

39.  dar kartą pabrėžia būtinybę pasitelkiant integruotas ir elektronines informacijos teikimo ir bilietų pardavimo sistemas, pagrįstas atviros prieigos duomenų sprendimais, gerinti ir skatinti įvairių rūšių transportą; pažymi, kad mokslinius tyrimus ir inovacijas šioje srityje reikėtų nukreipti visų pirma į kliūčių šalinimą, sąveikumą, įperkamumą, kainų skaidrumą, patogumą naudotojams ir veiksmingumą;

40.  pabrėžia, kad reikia plėtoti novatoriškus ilgalaikės infrastruktūros sprendimus – įskaitant aktyvesnį informacijos teikimo, mokėjimo ir rezervavimo sistemų kūrimą – kuriais visų pirma užtikrinama galimybė nekliudomai naudotis infrastruktūra visiems keleiviams, ypač neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, kaip antai asmenys su neįgaliųjų vežimėliais, vaikų vežimėliais, dviračiais ar asmenys, gabenantys sunkų bagažą;

41.  pritaria tam, kad būtų laisvai teikiami su viešojo transporto priemonių tvarkaraščiais ir vėlavimu susiję duomenys, kad tretieji asmenys turėtų galimybę kurti įvairias keleivių patogumą didinančias telematines taikomąsias programas, pvz., informacijos, kaip pasiekti kelionės tikslą naudojantis skirtingų rūšių transportu, teikimo realiuoju laiku programas arba įvairių rūšių transporto naudojimo keliaujant konkrečiu maršrutu ekologinio pėdsako palyginimo programas;

42.  pabrėžia, kad vystant miestų ir gyvenamųjų vietovių transporto ir judumo inovacijas pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatai ir gyvenimo kokybei, taip pat, kad visiems tektų sąžininga erdvės dalis, būtų mažiau triukšmo ir būtų švaresnis oras;

43.  primena Komisijai, kad skubiai reikia gerinti visų kelių eismo dalyvių, ypač pažeidžiamiausių, kaip antai vaikai, pagyvenę žmonės, pėstieji, dviratininkai ir neįgalieji ar riboto judumo asmenys, saugą; pritaria mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, kuriais technologiniai sprendimai derinami su pažangiais vairuotojais ir jų elgsenos pokyčiais;

44.  mano, kad, siekiant miesto teritorijose ir labai tankiai užstatytuose regionuose mažinti grūstis keliuose, svarbu ne tik didinti dabartinių transporto priemonių veiksmingumą, bet ir pasitelkiant technologijų pažangą nustatyti alternatyvaus transporto sprendimus ir skatinti juos taikyti;

45.  ragina Komisiją aktyviai skatinti inovacijas, pagrįstas atsinaujinančiąja vėjo, saulės, bangų energija ir susijusias su kuro elementų technologijomis aplinkos neteršiančių laivų srityje, ypač skirtas keltams, kruiziniams laivams ir jūrų laivams;

46.  ragina Komisiją sutelkti mokslinių tyrimų pastangas tam, kad toliau būtų mažinamas visų rūšių transporto išmetamųjų teršalų poveikis sveikatai ir klimatui;

47.  mano, kad nuosekli ir veiksminga Europos transporto technologijų strategija turi būti suderinta su strategija „Europa 2020“ (COM(2010)2020) ir 1990 m. nustatytais išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais, be to, teritorinės sanglaudos ir darnaus vystymosi požiūriais ši strategija turi visiškai atitikti 2011 m. Baltąją transporto knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144); mano, kad ši strategija turėtų suteikti galimybę mažinti energijos suvartojimą, eismo triukšmą, eismo poreikius, oro teršalus ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad ES, siekdama šio tikslo, turi nustatyti aiškius tikslus iki 2020, 2030 ir 2050 m.;

48.  pabrėžia, kad reikia skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas vidaus vandenų laivybos srityje, būtent siekiant kurti ekologiškus laivus ir technologijas, pritaikytas nedidelių krovinių navigacijai, pvz., upėms pritaikyti laivai, skirti tvariai vidaus vandenų laivybai (angl. RASSIN), taip būtų galima sutaupyti vidaus vandenų infrastruktūros srityje;

49.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo ir informacijos sistemos (angl. TRIMIS) įdiegimo; pabrėžia reguliariai ir nemokamai teikiamos lengvai prieinamos ir patikimos informacijos svarbą regionų politikos formuotojams; apgailestauja, kad iki šiol vis dar labai sunku susipažinti su informacija apie transporto projektų finansavimą ES lėšomis;

50.  rekomenduoja Komisijai kurti iniciatyvas, kuriomis nustatomi ir apdovanojami tvarios miestų plėtros projektai, panašiai, kaip apdovanojama, pvz., „RegioStars“ apdovanojimais;

51.   pabrėžia, kad visapusiška Europos strategija nuo pat pradžių turi būti pagrįsta vietos ir regionų valdžios institucijų bei nacionalinių vyriausybių puikiai parengtomis integruoto transporto strategijomis; mano, kad Europos Sąjungos fondų lėšomis turi būti remiamas tokių strategijų rengimas;

52.  mano, kad teikiant visą viešąją paramą reikėtų laikytis galiojančių valstybės pagalbą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant taisykles dėl mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų veiklos, taip pat dėl transporto veiklos ir infrastruktūros finansavimo; vis dėlto mano, kad pagal ES taisykles, reglamentuojančias valstybės pagalbą, taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į konkrečią kai kurių regionų nepalankią padėtį;

53.  pabrėžia, kad Komisijai reikia gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos žinių perdavimo suinteresuotiesiems naudotojams (pvz., MVĮ arba mokslinių tyrimų institutams) veiklą sukuriant sugrupuotą duomenų bazę, kurioje būtų pateikta aiški suskirstų į kategorijas visų ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų apžvalga;

54.  pabrėžia naujų iniciatyvų, pvz., transporto ir logistikos pajėgumų sutelkimo atsižvelgiant į veiksmingesnį krovinių pervežimą, svarbą; ragina Komisiją šalinti galimas kliūtis tokioms iniciatyvoms;

55.  pabrėžia tam tikrų transporto priemonių, pvz., automobilių, išmetamųjų teršalų standartų svarbą; mano, kad turėtų būti ištirtas panašus požiūris aviacijos ir laivybos srityse;

56.  remia tolesnius mokslinius tyrimus ir inovacijas transporto sektoriaus saugumo sprendimų srityje, jeigu laikomasi proporcingumo, nediskriminavimo ir duomenų apsaugos principų;

57.  patvirtina ir remia Europos Komisijos pasiūlytą koncepciją ir joje numatytas Europos transporto technologijų strategijos rengimo priemones; vis dėlto pabrėžia, kad tai nesuteikia teisinio pagrindo deleguotiesiems aktams ar kitiems aktams, tačiau Komisija turi pasiūlyti priemones, kurios gali būti priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą;

58.  ragina Komisiją, rengiant Europos strateginį transporto technologijų planą ir tolesnių veiksmų variantus, atsižvelgti į šiame pranešime išdėstytus prioritetus;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 54.