Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2005 dėl Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2005 „Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidos“, su institucijų atsakymais(2),

–  atsižvelgdamas į pranešimą Biuro nariams „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius. Sprendimo dėl Europos Parlamento 2012 m. biudžeto įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento generalinio sekretoriaus 2013 m. balandžio 9 d. pranešimą „Pasirengimas sudėtingoms sąlygoms. Europos Parlamentas 2025 m. Atsakymai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0233/2013),

A.  kadangi daugiakalbystė yra viena iš Europos Parlamento, taip pat ir visos Sąjungos, pagrindinių ypatybių, ir kadangi dėl jos užtikrinama pagarba kultūrų ir kalbų įvairovei ir vienodos sąlygos įvairios kilmės ir išsilavinimo ES piliečiams;

B.  kadangi daugiakalbystės Europos Parlamente principas yra šios institucijos politinės, bendros teisės leidybos veiklos ir komunikacinio darbo pagrindas;

C.  kadangi pagal daugiakalbystės Europos Parlamente principą saugoma, kad Europos piliečiams nebūtų be reikalo trukdoma pasinaudoti teise būti renkamiems į EP;

D.  kadangi daugiakalbystė užtikrina piliečių teisę bendrauti su Parlamentu bet kuria oficialiąja ES kalba ir taip jiems sudaro sąlygas naudotis demokratinės kontrolės teise;

E.  kadangi Parlamento lingvistinės paslaugos palengvina bendravimą ir šiuo būdu užtikrinama, kad Parlamentas išliktų atviras visiems Europos piliečiams, garantuojant Sąjungos unikalios daugiakalbės sąrangos, pagrįstos 24 oficialiosiomis kalbomis, skaidrumą;

F.  kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad Parlamento nariai gali rinktis, kuria oficialiąja kalba kalbėti, ir kad bus užtikrinamas vertimas žodžiu į kitas oficialiąsias kalbas, taigi gerbiama demokratinė teisė būti išrinktam į Europos Parlamento narius neatsižvelgiant į kalbų mokėjimo įgūdžius;

G.  kadangi vykstant vis tolesnei plėtrai daugiakalbystės keliami uždaviniai visiškai pakito apimties, sudėtingumo ir politikos aktualumo aspektais į ir kadangi natūralu, kad didelės apimties daugiakalbystė lemia dideles ir vis didėjančias išlaidas Parlamentui, taigi, ir Sąjungos piliečiams;

H.  kadangi, kalbant apie Parlamento 2012 m. biudžetą, reikėjo labai taupyti lėšas, įskaitant vertimo žodžiu išlaidų sumažinimą 10 mln. EUR per metus, siekiant apriboti biudžeto padidėjimą, kad jis išaugtų tik 1,9 proc., palyginti su ankstesniais metais;

Vertimo žodžiu sistema Europos Parlamente

1.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga yra vienintelis subjektas pasaulyje, vykdantis oficialią daugiakalbystės politiką, pagrįstą 24 oficialiosiomis kalbomis, ir naudojantis iš viso 552 kalbų poras; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina labai aukštą Parlamento vertimo žodžiu kokybę, tačiau mano, kad reikėtų ieškoti būdų sumažinti šios sudėtingos daugiakalbystės struktūros užkraunamą naštą bei dideles ir vis didėjančias su ja susijusias išlaidas;

2.  pažymi, kad iš visų kalbų, kuriomis nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. buvo kalbama plenariniuose posėdžiuose Strasbūre ir Briuselyje, anglų kalba buvo vartojama 26 979 minutes (29,1 %), vokiečių – 12 556 minutes (13,6 %), prancūzų – 8 841 minutes (9,5 %), estų – 109 minutes (0,1 %) ir maltiečių – 195 minutes (0,2 %);

3.  pabrėžia, kad ir plenarinius, ir komitetų posėdžius visi gali stebėti viešai, žiūrėdami tiesioginę jų transliaciją internete ar naudodami užsakomąją vaizdo transliaciją, t. y. naujas medijas, kuriomis ES piliečiams užtikrinamas didesnis Europos Parlamento veiklos skaidrumas; taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į galimybę naudotis šiomis medijomis visomis oficialiosiomis kalbomis akcentuojamas demokratinis ir daugiakultūris Parlamento pobūdis;

4.  pažymi, kad kai kurios tarptautinės organizacijos, kaip antai Jungtinės Tautos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, veikia tik tarpvyriausybiniu lygmeniu ir neturi teisėkūros funkcijos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad JT, kurioms priklauso 192 narės, kalbų režimas apima šešias oficialiąsias kalbas, o NATO, kuriai priklauso 28 narės, dažniausiai vartoja anglų kalbą, nors turi dvi oficialiąsias kalbas;

5.  vis dėlto pabrėžia, kad Parlamentas yra tiesiogiai renkamas politinis organas, kurio nariai išrenkami neatsižvelgiant į jų kalbų mokėjimo įgūdžius; taigi dar kartą patvirtina visų Parlamento narių teisę kalbėti pasirinkta oficialiąja kalba, nes tai yra pagrindinis Parlamento veiklos tvarkos principas;

6.  pažymi, kad oficialiųjų kalbų vartojimo praktinis taikymas Europos Parlamente nustatytas Parlamento daugiakalbystės kodekse, atnaujintame 2008 m.; pažymi, kad Kodekse įrašyta sąvoka „kontroliuojama visiška daugiakalbystė“ sudaro sąlygas Parlamento narių ir piliečių lygybei; pažymi, kad visiškos daugiakalbystės įgyvendinimas, nors ir pagrįstas principu „vertimas žodžiu pareikalavus“, ilgainiui priklausys nuo kalbos paslaugų naudotojų išsamaus informavimo apie minėtų paslaugų teikimo kainas, taigi ir nuo jų atsakomybės kuo geriau šiomis paslaugomis naudotis;

7.  mano, kad patikimo finansų valdymo principas turi būti taikomas taip pat ir vertimo žodžiu paslaugoms ir kad siekiant Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams užtikrinti ekonomiškai naudingiausias paslaugas, reikėtų nuolat atlikti kritišką analizę siekiant įvertinti, kur ir kaip galima pagerinti efektyvumą ir valdyti ar sumažinti išlaidas;

Efektyvus vertimo žodžiu išteklių naudojimas

8.  palankiai vertina Biuro 2011 m. priimtą sprendimą dėl vertimo žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius, kuris padeda didinti vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir sumažinti jų struktūrines sąnaudas šiais būdais:

9.  palankiai vertina tai, kad dėl šios priežasties pradėjo mažėti Parlamento vertimo žodžiu paslaugoms skiriami biudžeto ištekliai; pažymi, kad 2010 m. iš biudžeto buvo panaudota 54 990 000 EUR, 2011 m. – 56 964 283 EUR ir 2012 m. šiuo metu nustatyta suma yra 47 000 000 EUR, nors galutinė 2012 m. suma bus aiški tik 2013 m. gruodžio 31 d. ir gali būti didesnė;

10.  pažymi, kad Vertimo žodžiu GD 2013 m. biudžeto sąmata yra 58 000 000 EUR, iš kurių 53 000 000 EUR yra tiesiogiai susiję su vertimo žodžiu paslaugomis; prašo išsamiai ir reguliariai informuoti Parlamentą apie konkrečius iniciatyvos „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“ rezultatus, susijusius su 2013 m. biudžetu, ypač apie numatomą išlaidų sumažėjimą arba padidėjimą;

11.  be to, pažymi, kad Parlamento vertimo žodžiu paslaugų kaina siekia 157 954 283 EUR per trejų metų laikotarpį iki 2012 m. pabaigos, o lyginant biudžeto panaudojimo sumas 2010 ir 2012 metais, pasiektas 17 proc. sumažėjimas; pažymi, kad sumanus vertimo žodžiu paslaugoms skirtų lėšų taupymas nekelia pavojaus daugiakalbystės principui, ir reikalauja, kad Parlamento nariams turi būti užtikrinta vienoda prieiga prie vertimo paslaugų ir kad atitinkamoms tarnyboms turi būti ir toliau užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos;

12.  palankiai vertina tai, kad Parlamento 2014 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatoje siūloma rinkimų metais 23 proc. sumažinti vertimo žodžiu sąnaudas, palyginti su 2013 m. biudžetu, pagal kurį numatyta suma siekia 58 000 000 EUR; prašo pateikti išsamią informaciją, įrodančią, kad įmanoma atlikti siūlomus sumažinimus ir išlaikyti puikią vertimų žodžiu kokybę;

13.  pabrėžia, kad vertimo žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius įgyvendinimas tolygiau paskirstant komitetų posėdžius per savaitę davė daug naudos ir nė kiek nesumažino bendro komitetų posėdžių skaičiaus; pažymi, kad dėl bendro vertėjų žodžiu darbo dienų skaičiaus sumažėjimo nuo 105 258 (107 047 386 EUR) 2011 m. iki 97 793 (100 237 825 EUR) 2012 m. sutaupyta 6 809 561 EUR;

14.  susirūpinęs pažymi, jog Daugiakalbystės kodekso taikymo ataskaitose nurodoma, kad komitetų, delegacijų ir frakcijų pateikti prašymai teikti vertimo žodžiu paslaugas vis dar dažnai atšaukiami pavėluotai ir kad tokių atvejų daugėja, kaip galima spręsti iš toliau pateiktų duomenų:

15.  susirūpinęs pažymi, kad galimos išlaidos dėl šių pavėluotai atšauktų vertimo žodžiu paslaugų sudarytų didelę bendro vertimo žodžiu biudžeto dalį, jei paskutiniu momentu kai kurie vertėjai žodžiu nebūtų perskiriami versti kitur; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 2011 m. 4 350 000 mln. EUR (7,6 % vertimo žodžiu biudžeto) ir 2012 m. 5 480 000 mln. EUR (11,9 % vertimo žodžiu biudžeto) būtų buvę panaudoti vertimo žodžiu paslaugoms, kurių teikimas buvo užtikrintas ir kurios tada buvo atšauktos nesilaikant Daugiakalbystės kodekse numatytų terminų; ragina Biurą Biudžeto kontrolės komitetui pateikti išsamią didėjančios pavėluotai atšauktų paslaugų tendencijos analizę ir numatyti mechanizmą, skirtą geriau informuoti apie išteklius, prarastus dėl pavėluotai atšauktų paslaugų, ir ženkliai sumažinti tokių atšaukimų skaičių ir procentinę dalį;

16.  primena, kad išlaikant aukštus darbo standartus taip pat būtina siekti veiksmingiau naudoti vertimo išteklius ir kontroliuoti jų sąnaudas atsižvelgiant į bendrą kiekvienos kalbos padalinio darbo krūvį ir užtikrinant, kad būtų sumažintos sąnaudos, susijusios su tuo, kad nesilaikant Kodekse nurodytų terminų pavėluotai atšaukiamos paraiškos dėl posėdžių ir delegacijų vizitų, kuriuose užtikrinamas vertimas žodžiu; primygtinai reikalauja, kad reikėtų didinti komitetų, delegacijų ir frakcijų informuotumą apie Kodekse nustatytus terminus;

17.  ragina Biurą sukurti sistemą, pagal kurią būtų numatyta imtis tolesnių priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavėluotam vertėjų žodžiu paslaugų užsakymo atšaukimui;

18.  ragina administraciją visapusiškai ir veiksmingai atsižvelgti į atnaujintus duomenis apie Parlamento narių kalbų mokėjimą numatant kalbų vartojimo komitetuose, delegacijose ir frakcijose nuostatas, taikomas ne tik darbo vietose, bet ir už jų ribų; primygtinai reikalauja, kad kiekvienais metais būtų atnaujinami duomenys apie visų Parlamento narių kalbų mokėjimo įgūdžius; be to, nurodo, kad atnaujintų duomenų apie kalbų mokėjimo įgūdžius kopija turėtų būti persiunčiama komitetų, delegacijų, frakcijų ir darbo grupių sekretoriatams;

19.  tinkamai atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. Parlamento biuro sprendimą „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“, primygtinai reikalauja, kad per delegacijos kelionę vertimas žodžiu į oficialiąją kalbą būtų vykdomas tik dalyvaujančiam Europos Parlamento nariui pateikus aiškų rašytinį prašymą; pabrėžia, kad per delegacijos kelionę vertėjų žodžiu skaičius turėtų kuo mažesnis laikantis taikomų taisyklių;

20.  primena generalinio sekretoriaus pasiūlymą pradėti taikyti vertimo žodžiu paslaugų naudotojų, įskaitant komitetus, delegacijas ir frakcijas, informuotumo didinimo priemones ir laukia tolesnių išsamių pasiūlymų siekiant didinti informuotumą apie pavėluoto atšaukimo sąnaudas;

21.  ragina administraciją ir toliau reikalauti, kad kiekvieno posėdžio pabaigoje vertėjų žodžiu grupės vadovas, susitaręs su to posėdžio sekretoriatu, sudarytų pareikalautų, bet nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų sąrašą; pažymi, kad to sąrašo kopija turėtų būti perduota atitinkamo posėdžio sekretoriatui; mano, kad šiame sąraše reikėtų atsižvelgti ir į tiesioginės transliacijos internete ir užsakomosios vaizdo transliacijos naudotojus;

22.  atkreipia dėmesį į naują vertimo žodžiu ad personam paslaugą, siūlomą Parlamento nariams, kuri teikiama po 2010 m. pradėto bandomojo projekto; pažymi, kad ši nauja paslauga 2011 m. kainavo 157 000 EUR, o 2012 m. – 115 000 EUR; mano, kad, siekiant pagerinti šią paslaugą, reikėtų ją persvarstyti;

Vertimas žodžiu Europos Parlamente. Tolesni veiksmai

23.  palankiai vertina pastaraisiais metais padidėjusį vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir išlaidų sumažinimą, išlaikant puikią darbo kokybę; pabrėžia, kad vertimo žodžiu ir raštu išlaidos ir toliau sudaro didelę Parlamento biudžeto dalį, ir todėl mano, kad Parlamentas nuolat turi skirti dėmesį uždaviniui užtikrinti daugiakalbystę priimtina kaina;

24.  mano, kad Biudžeto kontrolės komitetas turėtų būti reguliariai informuojamas apie vertimo žodžiu išlaidų pokyčius; reikalauja, kad vertimo žodžiu tarnyba rengtų metinę ataskaitą apie Kodekso taikymą ir siųstų ją generaliniam sekretoriui, kad ji būtų viešai paskelbta komiteto nariams;

25.  mano, kad reikėtų kiek įmanoma vengti padėties, kai į kai kurias kalbas užtikrinamos vertimo žodžiu paslaugos ir tomis paslaugomis nesinaudojama; pabrėžia, kad reikia imtis nereikalingo vertimo žodžiu posėdžiuose išlaidų mažinimo priemonių, todėl reikalauja parengti ir skubiai įgyvendinti sistemą, kurią taikant nebūtų teikiamos vertimo žodžiu paslaugos į tas kalbas, kuriomis iš tiesų nekalbama atitinkamame posėdyje ar kurių nereikalauja tiesioginės transliacijos internete naudotojai;

26.  tikisi, kad iki metų pabaigos generalinis sekretorius pateiks išsamią vertimo žodžiu kalbų, užtikrinamų visuose (darbo) grupių, komitetų ir delegacijų susitikimuose, ir kalbų, kurios iš tiesų naudojamos šiuose susitikimuose, analizę, taip pat nuo bendrų vertimo žodžiu taisyklių, priimtų Biuro 2012 m. kovo 12 d. posėdyje, leidžiančių nukrypti nuostatų(3), kurių prašyta dėl delegacijų vizitų ir kurios suteiktos, apžvalgą;

27.  ragina Biurą iki metų pabaigos priimti tolesnį sprendimą dėl daugiakalbystės, kuriame visų pirma būtų nustatyti galimi vertimo žodžiu pareikalavus scenarijai ir numatytas su tuo susijęs efektyvumo padidėjimas, kurio tikimasi;

28.  atsižvelgdamas į tai, prašo Audito Rūmų per pagrįstą laikotarpį ir ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo mėn. pateikti Parlamentui specialiąją ataskaitą apie Parlamento, Komisijos ir Tarybos patiriamas vertimo žodžiu ir raštu išlaidas, kurioje būtų įvertintas šios srities finansų valdymo patikimumas ir atnaujinti Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2005 pateikti duomenys; be to, pažymi, kad ši ataskaita galėtų būti rengiama reguliariai ir naudojama vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pakartoja, kad ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie tai, ar atitinkamos institucijos turi pakankamai priemonių ir procedūrų užtikrinti, kad:

29.  be to, pažymi, kad šioje tolesnėje ataskaitoje reikėtų kruopščiai palyginti Parlamento vertimo žodžiu paslaugų ekonominį efektyvumą su Taryboje ir Komisijoje teikiamomis paslaugomis, taip pat palyginti iš tiesų patirtas trijų institucijų išlaidas vertimo žodžiu paslaugoms su per audito ataskaitinį laikotarpį užregistruotomis išlaidomis;

30.  be to, primygtinai reikalauja, kad Parlamentas prioritetine tvarka spręstų didelio pavėluotai atšauktų paslaugų atvejų skaičiaus klausimą, ir ragina Biurą pateikti išsamų veiksmų planą siekiant sumažinti minėtą skaičių;

31.  primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminis siekiant keistis gerąja patirtimi, kuria skatinamas efektyvumas ir suteikiama galimybė taupyti; mano, kad reikėtų pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vertimo žodžiu srityje; reikalauja atlikti išsamų persvarstymą pirmenybę teikiant veiksmingesniam visų institucijų dalijimuisi turimais ištekliais ir konkrečioms priemonėms laisvai samdomų vertėjų teikiamo vertimo žodžiu srityje;

32.  pabrėžia taikomosios programinės įrangos, kuri gali būti naudojama kaip valdymo priemonė, svarbą ir primygtinai reikalauja šiuo tikslu kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų; pažymi, kad galima pasiekti didesnį efektyvumą, jei Parlamento administracinėms tarnyboms bus teikiama atitinkama informacija apie administravimą; apgailestauja, kad kai kurie GD vis dar atsilieka taikomosios programinės įrangos įdiegimo aspektu, nepaisant nuo 2010 m. atliekamų IT srities sektoriaus patobulinimų;

33.  ragina atitinkamas tarnybas įvertinti, ar vertimo žodžiu srityje pasiektas didesnis efektyvumas gali būti naudojamas kaip pavyzdys tobulinant kitus GD;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 67. (2) OL C 291, 2005 11 23, p. 1. (3) Konkrečiai nuspręsta, kad nors delegacijos ir toliau galės visapusiškai naudotis teise į vertimo žodžiu paslaugas, verčiant ne daugiau kaip į penkias kalbas, kaip nurodyta Daugiakalbystės kodekse, savaitėmis, kurios skirtos parlamentinei išorės veiklai (vadinamosios žaliosios savaitės), delegacijoms, prašančioms išimties tvarka leisti vykdyti keliones per komitetų savaites, bus užtikrinamas tik ribotas kalbų režimas ir bus verčiama žodžiu ne daugiau kaip į vieną kalbą.