Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (COM(2012)0596),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 20 d. Nikosijos deklaraciją dėl kovos su susitarimais dėl varžybų baigties,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas ir Tarybai pirmininkavusių Prancūzijos, Švedijos, Ispanijos ir Vengrijos pažangos ataskaitas dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo,

–  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Europos partnerystės sporto srityje“ ir ypač į projektų, kuriais dėmesys sutelkiamas į kelio užkirtimą susitarimų dėl varžybų baigties atvejams šviečiant ir informuojant atitinkamas suinteresuotąsias šalis, rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 51, 52 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į prie SESV pridėtą Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią ypatingoje azartinių lošimų organizavimo srityje Teismas visų pirma pripažįsta būtinybę užtikrinti vartotojų apsaugą, vykdyti sukčiavimo ir skatinimo per daug išlaidauti lošiant prevenciją, taip pat bendrą poreikį saugoti viešąją tvarką kaip viršesnį bendrąjį interesą, kuriuo galima pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimus(5),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 m. gegužės 22 d. nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0218/2013),

A.  kadangi lošimai nėra įprasta ekonominė veikla atsižvelgiant į galimą neigiamą lošimų poveikį sveikatai ir neigiamą jų socialinį poveikį, apimantį: neįveikiamą potraukį lošti, kurio pasekmes ir sąnaudas sunku įvertinti; organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą; taip pat susitarimus dėl varžybų baigties; kadangi dėl internetinių lošimų gali kilti didesnė priklausomybės rizika negu tradicinių neinternetinių lošimų atveju, be kita ko, dėl lengvesnės prieigos prie jų ir socialinės kontrolės nebuvimo, tačiau šiuo klausimu reikia papildomų mokslinių tyrimų ir duomenų; pažymi, kad dėl šių priežasčių tam tikros vidaus rinkos taisyklės, įskaitant įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, taip pat abipusio pripažinimo principą, netrukdo valstybėms narėms nustatyti savo pačių papildomas priemones siekiant apsaugoti lošėjus;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje nustatyta pareiga saugoti žmogaus sveikatą apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą;

C.  kadangi SESV 169 straipsnyje ES įpareigojama užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą;

D.  kadangi dėl specifinio internetinių lošimų sektoriaus pobūdžio žmonių sveikatos ir vartotojų apsauga turėtų būti pagrindinis principas rengiant ES lygmens rekomendacijas ir nacionalinės teisės aktus;

E.  kadangi pagal subsidiarumo principą valstybės narės, vadovaudamosi savo vertybėmis ir siekiamais bendro intereso tikslais, taip pat laikydamosi Sąjungos teisės, turi teisę nustatyti, kaip turi būti organizuojamas ir reguliuojamas internetinių lošimų paslaugų teikimas;

F.  kadangi internetinių lošimo paslaugų pasiūlai dėl jos specifinio pobūdžio ir taikant subsidiarumo principą netaikomas būtent šiam sektoriui skirtas reguliavimas ES lygmeniu ir kadangi internetiniai lošimai nebuvo įtraukti į Paslaugų ir Vartotojų teisių direktyvų taikymo sritis, tačiau jai ir toliau taikomi įvairūs ES antriniai teisės aktai, pavyzdžiui, Duomenų apsaugos direktyva, Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių ir Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva;

G.  kadangi internetinių lošimų sektorius nuo kitų rinkų skiriasi pavojais, susijusiais su vartotojų apsauga ir kova su organizuotu nusikalstamumu, kaip ne kartą pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

H.  kadangi Teisingumo Teismas patvirtino, kad azartinių lošimų paslaugų teikimas yra ypatingo pobūdžio ekonominė veikla, kuriai taikomus apribojimus galima pagrįsti labai svarbiomis viešojo intereso priežastimis, kaip antai vartotojų apsauga, sukčiavimo prevencija, kova su pinigų plovimu ir viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos išsaugojimas; kadangi bet kokie šiai veiklai taikomi apribojimai turi atitikti apribojimus, numatytus pagal SESV, pavyzdžiui, jie turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir nediskriminaciniai;

I.  kadangi šiuo metu, labiau nei kada nors anksčiau, valstybės narės turi bendrų interesų dėl neteisėtų internetinių lošimų neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio nacionaliniu lygmeniu ir jų pagrindiniai tikslai - apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus visuomenės narius ir kovoti su priklausomybe, nusikalstamumu ir mokesčių slėpimu;

J.  kadangi dėl internetinių lošimų tarptautinio pobūdžio ir pavojų, susijusių su vartotojų apsauga, sukčiavimo prevencija ir teisėsaugos veiksmais prieš neteisėtą veiklą, kaip antai pinigų plovimas ir susitarimai dėl varžybų baigties, taip pat dėl būtinybės kovoti su nelegalia veikla, susijusia su lošimais, valstybės narės privalo imtis geriau suderintų veiksmų ES lygmeniu;

K.  kadangi itin svarbu taikyti sporto varžybų ir kapitalo judėjimo priežiūros priemones ir priežiūros mechanizmus;

L.  kadangi šiuo metu reikia išsamaus internetinių lošimų sektoriaus vaizdo, t. y. informacijos ir duomenų apie vidaus ir tarpvalstybinę, ES vidaus ir pasaulinę, teisėtą ir neteisėtą pasiūlą;

M.  kadangi valstybėse narėse internetinių lošimų reklamos forma skiriasi arba iš viso nėra reguliuojama;

Specifinis internetinių lošimų sektoriaus pobūdis ir vartotojų apsauga

1.  mano, kad siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač labiausiai pažeidžiamų vartotojų, sąžininga ir teisėta lošimo paslaugų pasiūla, kurią nustatytų kiekviena valstybė narė pagal Sąjungos teisę, galėtų sumažinti socialines sąnaudas ir neigiamą poveikį, patiriamus dėl lošimų veiklos;

2.  įspėja, kad dėl lošimų gali išsivystyti pavojinga priklausomybė; šią problemą reikėtų spręsti visuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant apsaugoti vartotojus;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų prieš valstybių narių teritorijose siūlomus nelegalius lošimus; šiuo klausimu primygtinai ragina Komisiją savo numatomose rekomendacijose dėl vartotojų apsaugos ir reklamos paraginti valstybes nares imtis vykdymo užtikrinimo priemonių kovojant su nelegalių lošimų pasiūla;

4.  mano, kad esama pavojingo ryšio tarp ekonominės krizės paaštrėjimo ir lošimų masto padidėjimo; pabrėžia, kad labai sudėtinga dabartinė socialinė ekonominė padėtis prisidėjo prie jų eksponentinio paplitimo, ypač vargingiausiuose gyventojų sluoksniuose, todėl mano, kad būtina nuolatinė tęstinė su lošimais susijusios priklausomybės ir problemų stebėsena;

5.  patvirtina, kad internetiniai lošimai yra komercinio pobūdžio sporto naudojimo forma, ir, kadangi sektorius sparčiai auga pasitelkiant technologines naujoves, valstybėms narėms kyla sunkumų vykdant šio sektoriaus kontrolę dėl specifinio interneto pobūdžio, todėl kyla vartotojų teisių pažeidimo pavojus, o pats sektorius tapo tyrimų objektu kovojant su organizuotu nusikalstamumu;

6.  tvirtai pabrėžia, kad, neatsižvelgiant į tai, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti ir reguliuoti internetinių lošimų paslaugų pasiūlą nacionaliniu lygmeniu, turi būti užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga; ragina Komisiją toliau tirti ES lygmens pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemones, įskaitant oficialų valstybių narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą; pabrėžia, jog ekspertų grupė turėtų užtikrinti, kad nepilnamečiams būtų užkirsta prieiga prie internetinių lošimų; ragina valstybes nares įpareigoti valstybės narės licenciją turinčius veiklos vykdytojus savo internetinėse svetainėse gerai matomoje vietoje patalpinti reglamentuojančios valdžios institucijos logotipą, kuris yra šios institucijos patikimumo ženklas;

7.  prašo Komisijos ištirti veiksmus, kuriais būtų galima sustabdyti praktiką, pagal kurią kai kurios vienoje valstybėje narėje įsikūrusios bendrovės siūlo internetinių lošimų paslaugas, pvz., per palydovinę televiziją ar reklamos kampanijos, kitoje valstybėje narėje, kurioje jos neturi licencijos siūlyti šias paslaugas;

8.  ragina įpareigoti lošimų organizatorius rodyti aiškius, išsiskiriančius ir konkrečius įspėjimus nepilnamečiams, kuriuose būtų nurodoma, kad dalyvauti internetiniuose lošimuose jiems neteisėta;

9.  mano, jog reikia imtis priemonių ir užtikrinti, kad socialiai pažeidžiami asmenys dėl lošimų nepatektų į dar sunkesnę padėtį;

10.  mano, jog siekiant išmatuoti priklausomybės nuo lošimų mastą ir su įvairiomis lošimo formomis susijusią riziką reikia papildomų mokslinių tyrimų ir duomenų; ragina visas valstybes nares ir Komisiją suderintu būdu atlikti tolesnius tyrimus siekiant suvokti lošimų problemą; pabrėžia, kad azartinių lošimų organizatoriai būtų įpareigoti prisidėti prie priklausomybės nuo lošimų prevencijos;

11.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir sudaryta ekspertų grupe, išnagrinėti galimybę ES mastu sukurti nacionalinių savanoriško savo galimybės lošti apribojimo registrų, apimančių, inter alia, galimybės lošti apribojimą ir asmeninių nuostolių ar laiko ribas ir prieinamų nacionalinėms valdžios institucijoms ir licencijuotiems lošimų organizatoriams, sąveikumą, kad visi klientai, norintys savanoriškai išbraukti save iš vieno organizatoriaus sąrašų ar viršijantys savo lošimo ribas, turėtų galimybę būti automatiškai išbraukti iš visų kitų licencijuotų lošimų organizatorių sąrašų; pabrėžia, kad bet kokiai keitimosi asmenine informacija apie probleminius lošėjus priemonei turi būti taikomos griežtos duomenų apsaugos taisyklės; pabrėžia, jog svarbu, kad ekspertų grupė siektų apsaugoti piliečius nuo priklausomybės nuo lošimų; pažymi, kad siekiant informuoti vartotojus apie jų lošimų veiklą, šiame registre turėtų būti pateikiama vartotojui visa su jo lošimo istorija susijusi informacija, kiekvieną kartą, kai jis arba ji pradeda lošti;

12.  rekomenduoja azartinius lošimus aiškiai atskirti nuo kitų internetinių pramogų; paslaugoms, apimančioms skiriamuosius lošimų sektoriaus ypatumus, turi būti taikomi derami lošimų teisės aktai ir turi būti visapusiškai laikomasi amžiaus ir tapatybės tikrinimo priemonių;

13.  pažymi, kad savireguliavimo iniciatyvomis galima itin prisidėti nustatant bendrų standartų turinį; dar kartą patvirtina, kad tokioje opioje srityje kaip azartiniai lošimai savireguliacija gali tik papildyti nacionalines taisykles, bet negali jų pakeisti;

14.  ragina Komisiją apsvarstyti privalomos trečiosios šalies atpažinties kontrolės įdiegimą siekiant, kad nepilnamečiams ar asmenims, naudojantiems suklastotą tapatybės pažymėjimą, būtų užkirstas kelias lošti; siūlo, kad, be kita ko, tai galėtų būti asmens socialinio draudimo numerio, banko sąskaitos informacijos ar kito atskiro identifikacijos numerio patikra; ši patikra turėtų būti atliekama prieš pradedant lošti;

15.  mano, kad būtina užtikrinti didesnį internetiniams lošimams naudojamos programinės įrangos saugumą ir nustatyti minimalius bendrus sertifikavimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad būtų naudojami vienodi parametrai ir standartai;

16.  atkreipia dėmesį, kad reikia parengti veiksmingus geresnės priežiūros metodus, nepamirštant greitos internetinės aplinkos plėtros, tačiau pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti asmeninius vartotojų duomenis nuo piktnaudžiavimo;

17.  laikosi nuomonės, kad taikant bendrus internetinių lošimų standartus reikėtų užtikrinti paslaugų teikėjo ir vartotojo teises ir pareigas, užtikrinant piliečių ir vartotojų, ypač nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų asmenų, aukšto lygio apsaugą ir užkertant kelią klaidinančiai reklamai ir reklamos pertekliui; ragina Europos lošimų organizatorių asociaciją parengti ir priimti savireguliavimo (elgesio) kodeksus;

18.  ragina Komisiją įtraukti į savo rekomendaciją nuostatą, kad lošimų organizatoriai turėtų būti įpareigoti aktyviai skatinti savęs apribojimo galimybių taikymą registracijos metu, taip pat esant pakartotiniams pralaimėjimams;

19.  rekomenduoja pradėti taikyti vienodus visoje Europoje galiojančius bendrus elektroninės atpažinties ir tarpvalstybinių elektroninio patvirtinimo paslaugų saugumo standartus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl elektroninės atpažinties ir elektroninio patvirtinimo, kurie sudarys sąlygas nacionalinių elektroninės atpažinties sistemų sąveikai, jeigu tokios esama; todėl ragina suvienodinti registracijos ir atpažinties procedūras ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą, visų pirma siekiant užtikrinti atpažinties mechanizmų veiksmingumą ir užkirsti kelią vienam lošėjui turėti keletą sąskaitų bei galimybę nepilnamečiams patekti į internetines azartinių lošimų svetaines; rekomenduoja valstybėms narėms keistis vykdymo užtikrinimo priemonių srities gerąja praktika, pavyzdžiui, nelegalių lošimų svetainių baltųjų ir juodųjų sąrašų sudarymo, bendrai nustatant saugių ir atsekamų mokėjimų sprendimus ir apsvarstant finansinių sandorių blokavimo įgyvendinamumą, srityse, kad būtų galima apsaugoti vartotojus nuo nelegalių lošimų organizatorių;

20.  ragina valstybes nares ir organizatorius skatinti internetinių azartinių lošimų reklamos atsakomybės principą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą priimti rekomendaciją dėl atsakingos lošimų reklamos; ragina Komisiją įtraukti bendrus minimaliuosius standartus, kuriais būtų užtikrinta pakankama pažeidžiamų vartotojų apsauga; rekomenduoja, kad reklama būtų atsakinga, į ją būtų įtraukti aiškūs įspėjimai dėl priklausomybės nuo lošimų rizikos, neturi būti reklamos pertekliaus, ji neturėtų būti rodoma įtraukta į turinį, aiškiai skirtą nepilnamečiams, arba jei yra didesnė rizika, kad minėtą turinį žiūrės nepilnamečiai, kaip, pavyzdžiui, yra reklamavimo socialinėje žiniasklaidoje atveju;

21.  ragina nustatyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis vaikai ir nepilnamečiai įgytų skaitmeninių priemonių naudojimo raštingumo ir jį sustiprintų; mano, kad mokyklose įvedus geriausių interneto naudojimo būdų kursus naudotojai sugebėtų geriau apsisaugoti nuo priklausomybės nuo internetinių lošimų paslaugų;

22.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka švietimas, konsultavimo paslaugos ir tėvai didinant informuotumą internetinių lošimų ir jų padarinių nepilnamečiams tema;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti veiksmingas informavimo apie priklausomybės nuo lošimų pavojų priemones, ypač skirtas jaunimui;

24.  ragina vykdyti socialiai atsakingą reklamą, leidžiant reklamuoti tik teisėtus internetinių lošimų produktų pasiūlymus; mano, kad negalima leisti interneto lošimus reklamuoti padidinant laimėjimo galimybę, tuo sudarant klaidingą įspūdį, kad azartiniai lošimai yra tinkama strategija asmens finansinei padėčiai pagerinti; mano, kad reklamoje reiktų pareikti aiškia informaciją apie neįveikiamo potraukio lošti padarinius;

25.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad 18 metų neturintys asmenys neloštų, ir kovoti su probleminiais lošimais ir neįveikiamu potraukiu lošti, itin svarbu apibrėžti nežalingą reklamos formatą ir jos sklaidos taisykles;

26.  pabrėžia, kad vartotojų apsaugos priemonės turėtų būti įgyvendinamos kartu su prevencinėmis ir atsakomosiomis vykdymo užtikrinimų priemonėmis, siekiant sumažinti piliečių bendravimą su organizatoriais, veikiančiais be leidimo; pabrėžia, kad svarbu bendrai apibrėžti legalių azartinių lošimų organizatorių sąvoką, kad valstybės narės, laikydamosi ES teisės aktų, išduotų leidimus tik tiems veiklos vykdytojams, kurie atitinka bent jau toliau nurodytus reikalavimus ir dėl to yra laikomi legaliais:

27.  mano, kad į registracijos procesą, kaip privaloma funkcija, reikėtų įtraukti pasirinktį apibrėžti didžiausią nuostolių per tam tikrą laiko tarpą ribą, kurią galėtų nustatyti pats lošėjas; ši funkcija turėtų būti taikoma bent jau srityse, kuriose renginiai vyksta trumpais laiko tarpsniais;

ES teisės laikymasis

28.  pabrėžia, kad, viena vertus, internetinių azartinių lošimų organizatoriai visais atvejais turėtų laikytis valstybių narių, kuriose jie veikia, nacionalinės teisės, kita vertus, valstybės narės turėtų pasilikti teisę taikyti apribojimus, kuriuos jos laiko tinkamais ir pagrįstais kovojant su nelegaliais internetiniais lošimais ir reikalingais norint įgyvendinti nacionalinius teisės aktus ir neleisti nelegaliems organizatoriams patekti į rinką;

29.  pripažįsta, kad taikant subsidiarumo principą valstybės narės turi teisę nustatyti, kaip nacionaliniu lygmeniu turėtų būti organizuojamas ir reguliuojamas internetinių lošimų paslaugų teikimas, ir teisę taikyti visas priemones, kurios, jų nuomone, būtinos kovojant su neteisėtomis lošimo paslaugomis priemones, kartu laikydamosi pagrindinių ES sutarties principų; pripažįsta, kad tokie teisės aktai turi būti proporcingi, nuoseklūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai; pažymi, kad, siekiant atsižvelgti į tarptautinį internetinių lošimų pobūdį, būtina sukurti nuoseklesnę ES politiką;

30.  pažymi, kad Komisija kelioms valstybėms narėms išsiuntė laiškus, prašydama pateikti išsamią informaciją apie galiojančius lošimus reglamentuojančius teisės aktus; ragina Komisiją tęsti dialogą su valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į Komisijos darbą nagrinėjant kai kurioms valstybėms narėms iškeltas bylas dėl pažeidimų ir prieš jas pateiktus skundus; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau stebėti, ar nacionaliniai įstatymai ir praktika atitinka ES teisę, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios pažeidžia ES teisę; gerbia valstybių narių sprendimą įvesti monopolijas šiame sektoriuje, su sąlyga, kad, laikantis Teisingumo teismo praktikos, šioms monopolijom taikoma griežta kontrolė ir užtikrinamas ypatingai aukštas vartotojų apsaugos lygis, kad šių monopolijų veikla atitinka bendro intereso tikslus ir jos nuosekliai mažina galimybes lošti;

31.  ragina Komisiją, valstybes nares ir ekspertų grupę lošimo klausimais parengti suderintas priemones, strategijas ir keistis gerąja patirtimi, siekiant išnagrinėti reiškinį, kai Europos Sąjungos rinkoje veikiantys, bet Europoje ir už jos ribų esančiuose mokesčių rojuose turintys registruotąsias buveines licencijuoti organizatoriai vengia mokesčių, ir su juo kovoti;

32.  atkreipia dėmesį į riziką, kuri gali kilti dėl vartotojų galimybės naudotis nelegalių azartinių lošimų paslaugomis; ragina Komisiją ir valstybes nares ekspertų grupei lošimų klausimais padedant apsvarstyti socialines sąnaudas, patiriamas leidžiant užsiimti reguliuojama lošimų veikla, ir neigiamą poveikį, patiriamą vartotojams naudojantis nelegalių organizatorių paslaugomis;

33.  pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios nusprendžia atverti savo internetinių lošimų sektorių, turi, visapusiškai laikydamosi ES teisės, nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą licencijų taikymo procedūrą, grindžiamą objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pagal kurią užtikrinama pakankama ir griežta piliečių ir vartotojų apsauga;

Administracinis bendradarbiavimas

34.  ragina ekspertų grupę lošimų klausimais ir Komisiją kiek galima labiau palengvinti valstybių narių reguliavimo institucijų keitimąsi duomenimis, kad būtų galima keistis geriausia praktika ir duomenimis, siekiant lengviau sukurti bendrą lošėjų nustatymo sistemą, vykdymo užtikrinimo priemones, taikomas nelegaliems organizatoriams, sustiprinti vartotojų apsaugą, įgyvendinti reklamos atsakomybės principą, baltuosius ir juoduosius sąrašus, užkirsti kelią susitarimams dėl varžybų baigties, taip pat nustatyti savanoriško savo galimybės lošti apribojimo priemones, kurios apima, be kita ko, asmenines lošimo laiko ir pinigų ribas, taikomas visoje ES; ragina Komisiją sudaryti ekspertų grupę, kuri savo darbe vadovautųsi visomis prieinamomis žiniomis; primygtinai ragina valstybes nares iš naujo pradėti dialogą dėl internetinių lošimų paslaugų Tarybos Įsisteigimo ir paslaugų darbo grupės forume;

35.  ragina Komisiją visada į ekspertų grupes ir konsultacijas įtraukti ekspertus, kurie specializuojasi probleminio ir patologinio lošimo srityje;

36.  mano, kad Europos lygmeniu turėtų būti stiprinamas nacionalinių socialinės ir sveikatos srities ekspertų, kurie specializuojasi patologinio ir probleminio lošimo srityje, bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi;

37.  pabrėžia, kad, nors tyrimo institucijoms svarbu veiksmingai keistis informacija, siekiant užtikrinti sėkmingą teisės aktų vykdymą, kovos su susitarimais dėl varžybų baigties veiksmai turi atitikti nacionalinius įstatymus ir ES duomenų apsaugos teisės aktus;

38.  ragina valstybes nares pasitelkus ekspertų grupę glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir tarpusavyje siekiant derinti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neleistina tarpvalstybinių lošimų paslaugų pasiūla, bei įgyvendinti Komisijos komunikato dėl internetinių lošimų veiksmų planą;

39.  pripažįsta, kad valstybių narių bendradarbiavimas yra būtinas, tačiau pabrėžia, kad taip pat labai svarbu, jog ekspertų grupė lošimų klausimais dirbtų glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant lošimų sektorių ir vartotojų organizacijas;

40.  pabrėžia, jog svarbu, kad ekspertų grupė siektų skaidresnių ir paprastesnių procedūrų, kad panaikintų nereikalingą administracinę naštą, tenkančią valstybėms narėms, dėl kurios gali be reikalo didėti legalių internetinių paslaugų teikėjų sąnaudos tose šalyse, kurios nusprendė atverti savo rinkas; pažymi, kad administracinės naštos mažinimas neturi kelti pavojaus vartotojų apsaugai;

41.  mano, kad būtina imtis veiksmų lošimų apmokestinimo tvarkai suderinti siekiant, kad per didelės mokesčių lengvatos nepaskatintų plėsti ir koncentruoti internetinių lošimų veiklos;

42.  ragina nacionalines reguliavimo institucijas tose valstybėse narėse, kurios nusprendė taikyti licencijavimo sistemas, keistis geriausia patirtimi, kuri padėtų sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms azartinių lošimų licencijoms, įskaitant lošimų įrangos techninius standartus, taikyti; ragina kompetentingas nacionalines reguliavimo institucijas leisti lošimų įmonės veiklą savo jurisdikcijoje tik tada, jei ši įmonės savo veikla nepažeidžia galiojančių įstatymų nė kitoje ES valstybėje narėje, kurios įstatymai nebuvo pripažinti neatitinkančiais teisingumo Teismo praktikos;

Pinigų plovimas

43.  pabrėžia, kad internetiniai lošimai vyksta aplinkoje, kurioje nenaudojami grynieji pinigai, ir kad, atsižvelgiant į priklausomybę nuo finansines paslaugas teikiančių trečiųjų šalių, reikia papildomų apsaugos nuo pinigų plovimo priemonių; pabrėžia nacionalinių lošimus prižiūrinčių institucijų, nacionalinės policijos ir nacionalinių teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimo poreikį siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veiklai;

44.  ragina Komisiją, valstybes nares ir ekspertų grupę lošimų klausimais imtis aktyvių kovos su pinigų plovimu veiksmų; palankiai vertina pasiūlymą išplėsti Pinigų plovimo prevencijos direktyvos taikymo sritį ir įtraukti visas lošimų formas, taip pat ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad pagal Trečiąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą būtų pranešama apie įtartinus sandorius, kurie yra galimai susiję su pinigų plovimu ar kita nusikalstama veikla;

45.  ragina Tarybą sparčiai ir drąsiai tęsti derybas dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013) 0045) ir spręsti visų rūšių lošimų problemas, įskaitant internetinius azartinius lošimus, siekiant kovoti su internetinių sporto lažybų veiklos išnaudojimu nusikalstamiems interesams – pinigų plovimo tikslais;

46.  pabrėžia, kad patikimos ir nedviprasmiškos registracijos ir patikros sistemos yra pagrindinės priemonės užkertant kelią bet kokiam piktnaudžiavimui lošimų internete srityje, kaip antai pinigų plovimas; pažymi, kad tapatybės patikrai atlikti galima būtų naudoti jau esamas ir plėtojamas internetines struktūras, kaip antai internetinės banko ir kredito kortelių patikros sistemos;

47.  mano, kad internetinių lošimų bendrovės, veikiančios ES teritorijoje, turi būti įregistruotos kaip teisėti ES subjektai;

48.  pabrėžia, kad visos valstybės narės turi nustatyti ir paskirti kompetentingą valdžios instituciją, atsakingą už internetinių lošimų stebėseną; pažymi, kad šiai institucijai taip pat turėtų būti suteikta teisė įsikišti įtartinų internetinių lošimų atvejais; be to, iš lošimus organizuojančių bendrovių turėtų būti reikalaujama pranešti šiai institucijai apie bet kokią įtartiną lošimų veiklą;

Sporto renginių sąžiningumas

49.  pabrėžia, kad kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties, kurie yra tarptautinio pobūdžio, būtina, kad visos suinteresuotosios šalys, taip pat ir viešosios institucijos, teisėsaugos tarnybos, sporto sektoriaus subjektai, lošimų organizatoriai, lošimų reguliavimo institucijos, sportininkai ir rėmėjai veiksmingiau bendradarbiautų, kartu reikėtų skirti didesnį dėmesį švietimui ir prevenciniams veiksmams šioje srityje; todėl palankiai vertina neseniai atliktus Komisijos 2012 m. parengiamuosius veiksmus, kuriais remiami tarpvalstybiniai švietimo projektai siekiant kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties; pažymi, kad susitarimai dėl varžybų baigties sudaromi tiek neinternetinėse, tiek internetinėse lošimų rinkose, taip pat kad daugeliu atvejų su internetinėmis lažybomis susiję susitarimai dėl varžybų baigties sudaromi padedant lošimų organizatoriams, kurie veikia nereguliuojamose rinkose, esančiose už ES ribų;

50.  ragina imantis savireguliavimo iniciatyvos priimti elgesio kodeksą ir nustatyti bendrą draudimą visiems sporto renginių darbuotojams (žaidėjams, treneriams, teisėjams, medicinos ir techniniam personalui), galintiems turėti tiesioginę įtaką rezultatui, lažintis varžybose arba renginiuose, kuriuose jie dalyvauja; šiuo klausimu taip pat pabrėžia, kad valstybių narių lygmeniu reikalingos griežtos ir patikimos amžiaus ir tapatybės tikrinimo sistemos; ragina sporto organizacijas pasitelkti švietimo kampanijas ir elgesio kodeksus siekiant nuo ankstyvo amžiaus informuoti sportininkus, teisėjus ir pareigūnus apie manipuliavimo sporto varžybų eiga neteisėtumą;

51.  pripažįsta, kad pastangos kovoti su sporto organizacijų įsitraukimu į korumpuotą veiklą, kaip antai susitarimai dėl varžybų baigties ar pinigų plovimas, taip pat kaip ir elgesio kodeksai turi apimti visas suinteresuotųjų asmenų grupes (pareigūnus, savininkus, vadybininkus, agentus, lošėjus, teisėjus ir rėmėjus) ir visas organizacijas (klubus, lygas, federacijas ir t.t.);

52.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti korupcijai sporte ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia daugiau dėmesio skirti veiksmingam teisėsaugos institucijų darbui; ragina nacionaliniu lygmeniu patvirtinti veiksmingas priemones tam, kad būtų išvengta interesų konfliktų, visų pirma vengiant visų sporto sektoriaus suinteresuotųjų šalių įsitraukimo į lažybas dėl varžybų, kuriose jie dalyvauja; ragina visus sporto valdymo organus įsipareigoti laikytis gero valdymo praktikos siekiant sumažinti pavojų nukentėti dėl susitarimų dėl varžybų baigties; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Tarybos darbą vertinant tam tikrų tipų lažybų riziką ir įvertinti lažybas taškiniuose lažybų punktuose, kur galima lažintis dėl kai kurių rezultatų varžybų metu, bei imtis atitinkamų veiksmų;

53.  ragina sporto federacijas ir lošimų organizatorius į elgesio kodeksą įtraukti draudimą lažintis dėl vadinamųjų neigiamų įvykių varžybose ar renginiuose, pvz., geltonųjų kortelių, baudinių ar laisvųjų smūgių; ragina valstybes nares ir lošimų organizatorius uždrausti bet kokias tiesiogines sporto lažybas, nes jos pasitvirtino kaip ypač susijusios su susitarimais dėl varžybų baigties ir todėl kelia pavojų sąžiningumui sporte;

54.  ragina nustatyti pareigą sporto organizacijoms, viešojo sektoriaus institucijoms, Europolui ir Eurojustui nacionaliniu ir Europos lygmeniu bendradarbiauti ir keistis informacija apie įtartiną veiklą siekiant kovoti su nusikalstama veikla, susijusia su tarpvalstybiniais internetiniais lošimais;

55.  palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti labiau keistis gerąja patirtimi kovos su susitarimais dėl varžybų baigties srityje; pabrėžia, kad Europos Sąjungai svarbu remti Europos Taryboje vykstantį darbą rengiantis deryboms dėl tarptautinės konvencijos dėl sporto vientisumo apsaugos ir skatinimo; pabrėžia, kad susitarimas dėl varžybų baigties ne visada susijęs su lažybomis ir kad turi būti kovojama su šiuo su lažybomis nesusijusiu susitarimu dėl varžybų baigties, kuris taip pat kelia problemų sporto sąžiningumui; pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą ES ir pasauliniu lygmeniu kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties; ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant pasaulinę platformą, skirtą keistis informacija ir geriausia patirtimi, taip pat reguliavimo institucijų, sporto organizacijų, policijos, teismų institucijų ir lošimų organizatorių bendriems prevencijos ir įgyvendinimo veiksmams koordinuoti;

56.  mano, kad nuosekli baudžiamųjų sankcijų politika yra būtina europiniam internetinių lošimų sektoriaus reglamentavimo metodui, ir šiuo tikslu primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nesąžiningas manipuliavimas rezultatais siekiant finansinės ar kitokios naudos būtų uždraustas, bet kokią grėsmę varžybų sąžiningumui, įskaitant tas varžybas, kurios susijusios su lažybomis, įtvirtinant kaip nusikalstamą veiką; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ES lygmeniu prieš nereglamentuojamus internetinius lošimus ir prisidėti kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties;

57.  pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse iš lošimų ir loterijų gaunamos didelės pajamos, kurios galėtų būti nukreiptos visuomeninės naudos ir labdaros reikmėms, kultūrai, mėgėjų sportui ir arklių lenktynėm bei žirgų sportui finansuoti; be to, pabrėžia šio tvaraus indėlio svarbą ir specifinį vaidmenį, kuris turėtų būti pripažintas Europos lygmeniu vykstančiose diskusijose; pakartoja savo poziciją, kad sporto lažybos – tai sporto rungtynių panaudojimas komerciniais tikslais; rekomenduoja, visapusiškai gerbiant valstybių narių kompetenciją šiuo klausimu, apsaugoti sporto varžybas nuo bet kokio neleistino komercinio naudojimo, visų pirma pripažįstant sporto organizacijų nuosavybės teises į jų rengiamas varžybas, siekiant ne tik užtikrinti sąžiningą finansinę grąžą, kuri būtų naudinga visų lygių profesionaliam ir mėgėjų sportui, bet ir stiprinti kovą su sukčiavimu sporte, t. y. su susitarimais dėl varžybų baigties;

58.  ragina, koordinuojant Komisijai, daugiau bendradarbiauti Europos lygmeniu tam, kad būtų nustatyti internetinių lažybų organizatoriai, užsiimantys nelegalia veikla, pvz., be kita ko, sudarantys susitarimus dėl varžybų baigties arba organizuojantys lažybas dėl jaunimo varžybų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, ir kad būtų uždrausta jiems vykdyti šią veiklą, ir tikisi, kad lošimų pramonė laikysis šio draudimo taikydama savireguliacijos taisykles;

59.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę uždrausti visų formų susitarimus dėl varžybų dalies baigties, pvz., lažybas dėl kampinių, laisvųjų smūgių, įmetimų iš užribio ir geltonųjų kortelių, nes, kaip rodo patirtis, šie susitarimai labai nulemia varžybų rezultatą;

60.  ragina Komisiją sukurti lažybų reguliavimo institucijoms skirtą Europos įspėjimo sistemą siekiant sparčiai keistis informacija apie susitarimus dėl sporto įvykių baigties;

61.  teigiamai vertina tarptautinius švietimo projektus, kuriais siekiama su susitarimais dėl varžybų baigties kovoti pasaulio mastu;

62.  pabrėžia, kad sportininkams reikia veiksmingų apsaugos mechanizmų, kuriais būtų pasipriešinta korupcijos įtakai – reikia apsaugoti moralinį ir fizinį sportininkų orumą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, atlyginimus ar atlygį ir ši apsauga turi apimti draudimą dalyvauti įvairių lygmenų varžybose sporto organizacijoms, nuolat nesilaikančioms šių pareigų savo sportininkų atžvilgiu;

63.  pabrėžia, kad bylos dėl susitarimų dėl varžybų baigties dažnai nagrinėjamos valstybių teismuose, taip pat sporto arbitražo teisme ir kad abiem atvejais privaloma laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje nustatytų minimalių tarptautinių procesinių standartų;

64.  ragina, kiekvienos valstybės narės lygmeniu atlikus vertinimą, griežtai reguliuoti ar uždrausti pavojingas lošimų formas;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0098. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0025. (3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 35. (4) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 30. (5) Šiuo atveju žr. sprendimo byloje C 275/92, Schindler, 57–60 punktus; sprendimo byloje C 124/97, Läärä ir kiti, 32 ir 33 punktus; sprendimo byloje C-67/98, Zenatti, 30 ir 31 punktus; sprendimo byloje C-243/01, Gambelli ir kiti, 67 punktą; sprendimo byloje C-42/07, Liga Portuguesa, 56 punktą; sprendimų sujungtose bylose C 316/07, C 358/07–C 360/07, C 409/07 ir C 410/07, Markus Stoß, ir kiti 74 punktą; sprendimo byloje C 212/08, Zeturf Ltd, 38 punktą; sprendimo byloje C-72/10, Costa, 71 punktą; sprendimo byloje C 176/11, Hit Larix, 15 punktą; sprendimų sujungtose bylose C 186/11 ir C 209/11, Stanleybet ir kiti, 44 punktą.