Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2073(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0238/2013

Pateikti tekstai :

A7-0238/2013

Debatai :

PV 10/09/2013 - 17
CRE 10/09/2013 - 17

Balsavimas :

PV 11/09/2013 - 5.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0364

Priimti tekstai
PDF 393kWORD 35k
Trečiadienis, 2013 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras
ES jaunimo strategijos įgyvendinimas 2010–2012 m.
P7_TA(2013)0364A7-0238/2013

2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m. (2013/2073(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m. ES jaunimo strategijos) įgyvendinimo 2012 m. Tarybos ir Komisijos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2012)0495) ir į atitinkamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2012)0256),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“ (COM(2011)0788),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“ (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija: investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009)0200) ir atitinkamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2009)0549),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos. Europos lygmens socialinių partnerių antro etapo konsultacijos (COM(2012)0728),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas. Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0238/2013),

A.  kadangi Europos ateitis priklauso nuo galimybės atskleisti jaunimo potencialą;

B.  kadangi dėl krizės atsirado jaunimo darbo be garantijų rūšių, o darbas pagal trumpalaikes ir ne visos darbo dienos sutartis bei neapmokamų darbo vietų sistemos per dažnai keičia esamas darbo vietas;

C.  kadangi 2013 m. vasario mėn. bendras jaunimo nedarbas ES siekė 23,5 proc. ir kadangi 2011 m. 7,5 mln. 15–24 m. amžiaus jaunimo ir 6,5 mln. 25–29 m. amžiaus jaunimo nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo profesiniame mokyme (angl. NEET);

D.  kadangi apskaičiuota, kad dėl jaunimo nedalyvavimo darbo rinkoje ekonominiai nuostoliai 2011 m. siekė 153 mlrd. EUR, t y. 1,2 proc. ES BVP(4);

E.  kadangi visi jaunuoliai – neatsiejama visuomenės dalis, kurią reikia pripažinti; kadangi vis dar egzistuoja nelygybė ir įvairių rūšių diskriminacija ir jos daro didelę įtaką jaunimo gyvenimui ir tolesniam jo vystymuisi visuomenėje;

F.  kadangi vis nesibaigianti ekonomikos krizė jaunimo gyvenimui daro didelę įtaką, susijusią su jų gerove ir socialine įtrauktimi, užimtumu, galimybėmis gauti būstą, sveikatos priežiūrą, švietimą, mokytis, užsiimti kultūrine veikla, laisvalaikiu ir sportu, ir lemia dar neregėtą galimybių trūkumą jaunimui ES; kadangi didelėje Europos dalyje kyla „prarastosios kartos“ atsiradimo pavojus; kadangi dėl šios pavojingos padėties reikia imtis skubių priemonių, politikos ir veiksmų, taip pat struktūrinių reformų; kadangi prastėjanti ekonominė padėtis, ypač smarkiai krizės paveiktose šalyse gali paskatinti nesavanorišką jaunimo migraciją, kuri gali pasireikšti masiniu protų nutekėjimu, dėl kurio kilmės šalyse mažėja vidutinės trukmės arba ilgalaikis augimas, vystymosi ir naujovių galimybės;

G.  kadangi, reaguodamos į ekonomikos krizę, kelios valstybės narės įgyvendino griežtas taupymo priemones, apimančias rimtą išlaidų, skirtų švietimui, mokymui ir mokymosi visą gyvenimą programoms, mažinimą; kadangi tos priemonės daro žalingą poveikį visų pirma jaunimo užimtumui tam tikrose valstybėse narėse, ypač Pietų Europoje, daugeliu atveju skatina didelį protų nutekėjimą iš šių regionų ir taip didina nelygybę ES;

H.  kadangi esamos ES lygmens priemonės turi būti toliau vystomos, kad jas taikant būtų nugalėti iššūkiai, su kuriais susiduria naujoji karta, tačiau kol kad nedaug padaryta, nepažeidžiant tolesnio jų tobulinimo galimybių; kadangi ES jaunimo strategija yra visapusė ir valstybės narės turi pasinaudoti visomis jos galimybėmis;

I.  kadangi šiuo metu visoje Europos Sąjungoje nedirbančių, nesimokančių ir profesiniame mokyme nedalyvaujančių asmenų skaičius pasiekė pavojingą lygį; kadangi keliose valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis yra nepriimtinai aukštas, o vidutinis nedarbo lygis visoje Sąjungoje yra kaip niekada aukštas; kadangi tikruosius skaičius gali slėpti padidėjusi jaunimo emigracija ir atsižvelgiant į darbą be garantijų ar neoficialų darbą, tai kelia dar didesnį nerimą, nes tuo pačiu nedarbo laikotarpio trukmė nuolat ilgėja;

J.  kadangi jaunos moterys vis dar susiduria su baisiomis darbo rinkos sąlygomis ir neginčijamai sudaro ne visą darbo dieną dirbančių ir laikinų darbuotojų daugumą;

K.  kadangi paskaičiuota, kad ekonominis nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo poveikis 2011 m. lėmė 153 mlrd. EUR nuostolį, atitinkantį 1,2 proc. ES BVP(5); kadangi ši problema yra didelė socialinė ir ekonominė našta;

L.  kadangi dėl ekonomikos krizės ES auga skurdas ir socialinė atskirtis, darantys ypatingą poveikį jaunesnėms kartoms; kadangi krizės poveikis mažina jaunimo galimybes gyventi savarankiškai ir išskirtiniais atvejais dėl jo kyla netinkamos mitybos ar psichinės sveikatos problemų;

M.  kadangi jaunimo iki 25 m. nedarbo lygis 2013 m. kovo mėn. pasiekė 23,5 proc. ir dėl gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties, ypač informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir sveikatos priežiūros sektoriuose, Europoje yra daugiau kaip 2 milijonai laisvų darbo vietų; pritaria Komisijos iniciatyvai „ES įgūdžių panorama“;

N.  kadangi tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų pastebima geografinė darbų pasiūlos ir paklausos neatitiktis;

O.  kadangi daug jaunimo dirba neoficialius, laikinus darbus ir darbus be garantijų, nesusijusius su jų kvalifikacijomis ar karjeros tikslais ir neturinčius ilgalaikių perspektyvų; kadangi taip pat daugelis nepasinaudoja galimybėmis įgyti įgūdžių ir pasitikėjimo savimi, reikalingų siekiant karjeros;

P.  kadangi jaunimui vis sunkiau pereiti nuo švietimo prie darbo dėl esamų švietimo programų ir darbo rinkos neatitikties; kadangi mokymosi visą gyvenimą iniciatyvos ir įvairių kartų projektai yra naudingos priemonės, kuriomis jaunimui visoje ES gali būti suteikti darbo rinkai reikiami įgūdžiai;

Q.  kadangi verslininkų, ypač pradedančių verslininkų, grupėje prasčiausiai atstovaujamos demografinės grupės yra jaunimas, moterys, neįgalieji ir imigrantai;

R.  kadangi asmeninis ir socialinis jaunimo vystymasis yra ne mažiau svarbus nei akademinis ir profesinis vystymasis; kadangi jaunimas atlieka svarbų vaidmenį socialinėje valstybių narių infrastruktūroje ir yra labai svarbus tvarioms ir gyvybingoms bendruomenėms;

S.  kadangi valstybėse narėse turi būti pagerinta plačiajuosčio ryšio plėtra, kad mokyklos būtų aprūpintos skaitmeninėmis priemonėmis;

T.  kadangi atviri švietimo ištekliai gerina švietimo kokybę, prieinamumą ir teisingumą ir palengvina sąveikųjį, kūrybišką, lankstų ir asmeniniams poreikiams pritaikytą mokymosi procesą pasitelkiant IRT ir naujas technologijas; kadangi atviras švietimas, kuriuo remiamas mokymasis visą gyvenimą, didina tvarų užimtumą;

U.  kadangi naujų technologijų ir socialinės žiniasklaidos platformų taikymas yra svarbi jaunimo įtraukimo ir jų galimybių dalyvauti visuomenės veikloje ir daryti įtaką politiniams bei socialiniams procesams priemonė;

V.  kadangi dėl ekonominių ir socialinių problemų, kurias apsunkina griežtas taupymas kaip ES atsakas į krizę, didėja piliečių skepticizmas Europos Sąjungos atžvilgiu; kadangi jaunimas yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis;

W.  kadangi veiksminga jaunimo politika galima prisidėti prie jaunimo pilietiškumo skatinimo, kuris labai svarbus asmeninei jų emancipacijai ir jų kaip aktyvių piliečių dalyvavimui visuomenės veikloje;

X.  kadangi struktūrinis dialogas turėtų būti laikomas pirmuoju veiksmingo ir našaus jaunimo, jaunimo organizacijų ir ES bei nacionalinės valdžios institucijų dialogo, kuris turi būti nuolat gerinamas ir plėtojamas, žingsniu;

ES jaunimo strategijos veiksmingumo įvertinimas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m. ES jaunimo strategijos) įgyvendinimo;

2.  primena Komisijos pasiūlymą, jog vykstant deryboms dėl naujos daugiametės finansinės programos reikėtų padidinti finansavimą jaunimo ir švietimo politikai, kad būtų išspręstos esamos ir būsimos problemos; pabrėžia, kad jaunimo reikalų darbo grupių bendravimas yra būtinas ir turėtų būti skatinamas, kaip ir informavimas apie iki šiol atliktus veiksmus ir pasiektus rezultatus;

3.  mano, kad būsimoje DFP numatytas biudžetas, t. y. 6 mlrd. EUR, skirti kovai su jaunimo nedarbu, yra nepakankamas ir per derybas turėtų būti gerokai padidintas;

4.  ragina Tarybą toliau didinti skiriamą dėmesį jaunimui, jaunimą būsimoje DFP laikant vienu pagrindinių ES programų prioritetų;

5.  apgailestauja, kad ambicingi Europos Vadovų Tarybos pareiškimai, susiję su įsipareigojimais imtis veiksmų jaunimo reikalų srityje, nereiškia atitinkamų finansinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad didžiąją 2012 m. paskelbto augimo paketo dalį sudarė iš dalies perskirstytos struktūrinių fondų lėšos, kurias jau buvo pažadėta ir įsipareigota skirti;

6.  apgailestauja dėl Tarybos parodyto prieštaringumo: ji skatina skirti papildomų išteklių jaunimo reikalams, bet delsia pradėti derybas dėl 2013 m. taisomojo biudžeto mokėjimų, o dėl to kyla pavojus, kad nebus atlikti „Erasmus“ stipendijų mokėjimai; ragina Tarybą laikytis konstruktyvesnio požiūrio ir užtikrinti, kad kiekviename metiniame biudžete skirtumai tarp mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų nebūtų vis didesni;

7.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas (AKM) yra tinkamas būdas priimti sprendimus dėl jaunimo politikos; pakartoja raginimą ES institucijoms glaudžiau bendradarbiauti jaunimo klausimais; ragina į šiuos klausimus labiau įtraukti Europos Parlamentą; pabrėžia, jog laikydamosi AKM valstybės narės turi turėti stiprią politinę valią, kad būtų pasiekta kuo geresnių rezultatų,;

8.  yra nusivylęs, kad nors per pirmąjį ES jaunimo strategijos ciklą valstybių narių buvo prašoma imtis specialių priemonių, buvo padaryta labai nedidelė pažanga; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais padėtis tapo dar blogesnė ir kad daugelyje valstybių narių nėra konkrečios jaunimo politikos;

9.  pažymi jaunimo strategijos pirmojo ciklo (2010–2012 m.) reikšmę; pabrėžia, kad įvairias sritis apimančio bendradarbiavimo tvarka, apimanti įvairias Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo sritis, buvo puiki pradžia, tačiau ateityje ją reikia stiprinti užtikrinant geresnes galimybes gauti darbą, šviestis ir mokytis ir tokiu būdu kovojant su skurdu ir atskirtimi, taip pat laikantis įvairias sritis apimančio požiūrio į susijusiuose sektoriuose paplitusią praktiką;

10.  pabrėžia struktūrinio dialogo svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti idėją ir užtikrinti reikšmingus ir nuoseklius tolesnius veiksmus pagal jaunimo ir ministerijų bei institucijų atstovų kartu parengtas rekomendacijas; taip pat ragina tiesiogiai užmegzti ryšius su jaunimo organizacijomis ir joms nepriklausančiais asmenimis tiek vietos, tiek regiono lygmeniu užtikrinant, kad į jų balsą būtų atsižvelgta ir kad visa įgyvendinta politika skatintų teigiamus jaunimo pokyčius ir suteiktų jam galių;

11.  mano, kad toliau galima tobulinti aiškių ir vartotojams lengvai suprantamų rodiklių, susijusių su jaunimo padėtimi ir jaunimo politika, visų pirma su jaunimo savarankiškumu ir dalyvavimu, kūrimą, kad galima būtų geriau įvertinti poveikio priemones, kurių imtasi pagal ES jaunimo strategiją;

12.  ragina valstybes nares paskelbti žiniomis ir įrodymais pagrįstas ataskaitas dėl jaunimo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų, parengti nacionalinius veiksmų planus ir juos sistemingai įgyvendinti;

13.  pabrėžia, kad nuo pat vaikystės ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms, kurioms kyla didelis socialinės atskirties pavojus, įskaitant nedirbančius, nesimokančius ir profesiniame mokyme nedalyvaujantį bei mažiau galimybių turintį jaunimą, teikiant jam realias ir apčiuopiamas užimtumo galimybes ir skatinant aktyvų jo dalyvavimą visuomenės gyvenime;

14.  pripažįsta, kad reikia įvairius sektorius apimančio ir darnaus požiūrio į aštuonias ES jaunimo strategijos veiklos sritis; ragina per krizę jaunimo politikai, kuri yra pagrįsta informacija ir formuojama atsižvelgiant į paties jaunimo išreikštas mintis ir tikslus, skirti pirmenybę;

Iššūkiai kitam ciklui

Švietimas, mokymas, naujovės ir finansavimas

15.  palankiai vertina naują ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą; pabrėžia, kad būtinas stabilus šios programos finansavimas ir atskiras biudžeto skyrius bei atskiri biudžeto asignavimai jaunimui;

16.  pabrėžia, kad valstybės narės ir įmonės, kurdamos lankstesnes mokymo programas, integruodamos verslumą ir universaliuosius gebėjimus, kad būtų galima lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ateityje, turėtų daugiau investuoti į tinkamus įgūdžius ir reikalauti įvairesnių mokymų, skirtų paklausioms darbo vietoms, visų pirma technologijų sektoriuose; pabrėžia jaunimo judumo skatinimo, ypač ankstyvo užsienio kalbų mokymo, svarbą; ragina valstybes nares numatyti dvigubas profesinio švietimo ir mokymo sistemas, kurios yra veiksmingas būdas norint susieti šveitimą ir darbo rinkos poreikius ir sumažinti jaunimo nedarbą;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti visišką įgytų socialinių išmokų perkeliamumą, kad neiškiltų pavojus dirbančių ir judumą pasirinkusių jaunuolių socialinei apsaugai;

18.  pabrėžia žinių trikampio naudą ir ragina valstybes nares įgyvendinti daugiau iniciatyvų ir intensyvinti visų trijų šio trikampio aspektų sąveiką taip užtikrinant, kad mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų sąveika padėtų kurti darbo vietas ir skatinti augimą;

19.  pripažįsta, kad programa „Horizontas 2020“ yra tinkama sistema moksliniams tyrimams, inovacijoms ir pažangai mokslo srityje skatinti; tačiau įspėja, kad kai kuriose valstybėse narėse sumažintos išlaidos švietimo srityje kenkia jos tikslams; ragina valstybes nares nustatyti pagrindinius prioritetus pagal šią programą ir pasinaudoti visomis jos galimybėmis;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes ir pasiūlyti būdus, kaip būtų galima mokyklų lygmeniu didinti nacionalinių mokymo programų inovacijas;

21.  primygtinai ragina valstybes nares sutvirtinti profesinį mokymą, profesinį orientavimą ir praktiką bei stažuotes ir panaikinti esamas tarpvalstybines kliūtis taip, kad šis švietimo būdas būtų vienodai vertinamas, labiau susietas su kitais švietimo būdais atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą ir labiau atitiktų su darbu susijusio mokymo galimybių jaunimui pasiūlą ir paklausą – taip būtų pagerinamas judumas ir užimtumo galimybės, ypač pasienio regionuose;

22.  pabrėžia, kad svarbu spręsti darbo vietų pasiūlos ir paklausos geografinės neatitikties tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių klausimą, ypač vykdant Europos darbo mobilumo (EURES) portalo reformas siekiant pagerinti jaunimo užimtumo galimybes;

23.  pabrėžia, kad ES struktūrinių fondų strateginės investicijos itin svarbios finansuojant regioninę plėtrą, konkurencingumą ir kokybiškos praktikos bei stažuočių ir tvarių bei ilgalaikių darbo vietų kūrimą, taip sudarant kuo daugiau galimybių visose valstybėse narėse jaunimui gauti darbą, kuriame būtų gerbiamos darbuotojų teisės, ir labai sumažinant nesaugumą ir skurdo grėsmę; taip pat pabrėžia, kad, jei įmanoma, svarbu įvairinti ekonomiką apimant didelės pridėtinės vertės sektorius, ir ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kaimo vietoves bei vietoves, kuriose nėra palankių sąlygų;

24.  mano, kad siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, regionų ir vietos valdžios institucijos turi dalyvauti kuriant ir įgyvendinant tinkamą politiką;

25.  mano, kad įgyvendinant intensyvias nacionalines ir regionines strategijas, kuriomis įmonės būtų buvę skatinamos įdarbinti jaunimą, tam tikrose valstybėse narėse būtų buvę galima išvengti dabartinio aukšto nedarbo lygio;

26.  pažymi, kad įgyvendinant ES užimtumo strategijas miestų ir regionų vaidmuo labai svarbus įvertinant vietos darbo rinkas, numatant jų poreikius ir pritaikant jaunimui skirtas programas, ir pabrėžia jaunimo svarbą savo bendruomenėms, įskaitant salų ir atokiausių regionų bendruomenes; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti aktyvų pilietiškumą ir užtikrinti, kad jaunimo atstovai ar jaunimo asociacijos dalyvautų įvairiose ES siūlomose iniciatyvose;

27.  pabrėžia teigiamą atvirojo mokymosi vaidmenį ir atvirųjų universitetų įtaką besimokančiųjų, įskaitant jaunus suaugusiuosius, žinių bei naujų įgūdžių, reikalingų kovojant su nedarbu, įgijimo procesui; pabrėžia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra dinamiška žinių įgijimo forma, taikoma atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir dalyvių interesus;

28.  pabrėžia universaliųjų gebėjimų, pvz., IRT įgūdžių, lyderystės įgūdžių, kritinio mąstymo ir kalbų įgūdžių įgijimo svarbą, įskaitant studijas užsienyje, kad būtų pagerintos jaunimo galimybės darbo rinkoje ir jų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ateityje;

29.  pabrėžia, kad savišvieta ir neformalusis mokymas yra svarbūs ugdant jaunimo vertybes, gabumus ir kompetenciją, taip pat mokymasis apie pilietiškumą ir demokratišką dalyvavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti neformalųjį ir formalųjį mokymą, savanorišką darbą, stažuotes ir socialinį darbą vykdant įgytų kompetencijų pripažinimo sistemas ir remti tokią veiklą pagal naujų švietimo, jaunimo ir pilietiškumo programų sistemą;

30.  mano, kad vis dar galima plėtoti tarpusavio mokymo veiklą švietimo ir mokymo srityje, kuri gali padėti valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi;

31.  pritaria pastarajam valstybių narių ir Tarybos įsipareigojimui parengti naujas jaunimo iniciatyvas, kurioms būtų numatytos tikslios finansavimo priemonės; ragina Tarybą inicijuoti panašią politiką visose valstybėse narėse pagal naują bendrąją jaunimo programą;

32.  pabrėžia, kad reikia skatinti moteris imtis profesijų, paprastai laikomų vadinamosiomis vyriškomis, ypač informacinių technologijų sektoriuje;

33.  mano, kad iš ankstyvos intervencijos ir darbo rinkos aktyvumą skatinančios politikos matyti, jog užuot nagrinėjus iš kartos į kartą perduodamų trūkumų požymius, pradėta pavojus nustatyti ir valdyti ankstyvame etape, siekiant užkirsti kelią nedarbui ir sudaryti sąlygas reintegracijai; visų pirma atkreipia dėmesį į labiausiai atskirtus ir didžiausią nedarbo pavojų patiriančius asmenis;

34.  atkreipia dėmesį į nelygybės mokyklų lygmeniu, pamokų praleidinėjimo ir mokyklos nebaigusių asmenų problemas; pabrėžia, jog svarbu padidinti finansavimą, kad būtų užtikrintas vienodas prieinamumas prie švietimo, taip pat sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius; pabrėžia, kad reikia gerinti švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo darbo subjektų sąsajas ir bendradarbiavimą; ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu taikyti lanksčius mokymo būdus;

35.  nurodo, kad perėjimas nuo mokslo prie darbo – ypač svarbus jaunimo gyvenimo momentas, nes karjeros pradžia turi svarbią reikšmę jų būsimai raidai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ankstyva vaiko raida gali atlikti svarbų vaidmenį išsilaisvinant iš užburto daugelio kartų nepalankioje padėtyje esančių vaikų prastos žmogaus socialinės raidos rato; ragina valstybes nares ankstyvuoju etapu gerinti konsultacijų ir patarimų teikimo paslaugas, kad būtų padidintos jaunimo galimybės priimti tinkama informacija pagrįstus sprendimus dėl savo būsimos karjeros, ir taip užtikrinti palankesnes sąlygas jiems įgyti būtinus įgūdžius ir rasti darbą, tiesiogiai susijusį su darbo rinkos poreikiais; pabrėžia, kad yra daug galimybių kurti darbo vietas ekologiškos ekonomikos, sveikatos priežiūros, socialiniuose sektoriuose ir IRT srityje;

36.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinant kokybišką praktiką ir stažuotes gerinti politiką, pagal kurią palengvinamas perėjimas nuo švietimo prie užimtumo;

37.  prašo valstybių narių spręsti nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo problemą norint jiems pasiūlyti kokybišką mokymąsi ir mokymą, kad jie galėtų įgyti darbui reikalingų įgūdžių ir patirties, taip kai kuriems iš jų padedant dar kartą patekti į švietimo sistemą;

38.  ragina skirti ypatingą dėmesį jauniems įkalinimo įstaigų gyventojams, kad būtų palengvinama jų reintegracija į visuomenę;

39.  ragina Komisiją sustiprinti esamą pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“ naujais šūkiais, pvz., „Ne nesimokančiam jaunimui“ ir „Ne darbo rinkoje nedalyvaujančiam jaunimui“;

40.  primena riziką, kad kai kurios valstybės narės gali netekti talentingo jaunimo taip sukuriant galimą protų nutekėjimą; pabrėžia, kad šis protų nutekėjimas trukdo toms valstybėms narėms siekti ekonomikos atgaivinimo ir būtino augimo; ragina Komisiją ir Tarybą ateityje siūlant ir įgyvendinant politiką visiškai į tai atsižvelgti;

41.  pabrėžia, kad kūrybos sektoriuje gali būti siūloma papildomų ir naujų galimybių jaunimo talentams ir įgūdžiams ugdyti; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad naujos technologijos didina jaunimo kūrybingumą;

42.  pabrėžia, kad Europos kultūra sudaro svarbią BVP dalį, ir ragina valstybes nares toliau skatinti iniciatyvas, kuriomis šiame sektoriuje būtų remiamos tvarios jaunimo darbo vietos;

Jaunimo užimtumas ir verslumas

43.  pabrėžia SESV 174 straipsnyje numatytos Europos Sąjungos socialinės ekonominės ir teritorinės sanglaudos svarbą siekiant ES jaunimo strategijos tikslų, būtent sukuriant daugiau galimybių ir užtikrinant lygias galimybes visiems jaunuoliams, skatinant viso jaunimo socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir solidarumą, mažinant skurdo pavojų ir didinant dirbančių gyventojų skaičių, tai pat atsižvelgiant į vykdomas skolos mažinimo priemones, didėjantį jaunimo nedarbą ir skirtingus švietimo rezultatų bei mokymo lygius;

44.  ragina valstybes nares visiškai pasinaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų, ypač ESF, galimybėmis; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie valstybių narių padarytą pažangą;

45.  prašo Komisijos ir valstybių narių sutelkti visas turimas lėšas, ypač struktūrinių fondų sistemos lėšas, programai, kuria būtų skatinamos investicijos į mokymą ir darbo vietų kūrimą siekiant kovoti su pernelyg dideliu jaunimo nedarbu, taip pat skatinti jaunimo verslo plėtrą sudarant sąlygas verslumui; palankiai vertina Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir primygtinai ragina susijusias valstybes nares ir regionus visapusiškai pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis ir specialiai skiriamomis lėšomis;

46.  palankiai vertina naują ES Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri turi būti taikoma ir jaunimui iki 30 metų ir pagal kurią jie įgytų įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje norint užtikrinti kokybiškas, reikšmingas ir atitinkamas galimybes; ragina valstybes nares įsipareigoti veiksmingai ir laiku įgyvendinti šią iniciatyvą ir išnaudoti visas naujoje DFP numatyto naujo jaunimo užimtumo fondo teikiamas galimybes; pabrėžia, kad iniciatyvai būtinas pakankamas finansavimas ESF ir kitų buvusių bei būsimų ES struktūrinių fondų lėšomis; mano, kad nepakanka Tarybos nurodyto 7 metų laikotarpio biudžeto;

47.  vis dėlto pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva negali pakeisti struktūrinių pastangų ir reformų, būtinų siekiant kai kurių valstybių narių švietimo sistemas ir darbo rinkas pritaikyti iššūkiams ateityje;

48.  ragina Komisiją teikti paskatas ir techninę pagalbą jaunimui, kad šis kurtų savo verslą pagal šūkį „jei nerandi darbo, susikurk darbo vietą pats“;

49.  siūlo skatinti jaunimo verslumą palengvinant prieigą prie mikrokredito ir mikrofinansų priemonių;

50.  mano, kad fiskalinis konsolidavimas turėtų būti vykdomas taip, kad nedarytų poveikio jaunimo darbo vietoms; ragina valstybes nares taikyti daugiau paskatų kokybiškoms jaunimo darbo vietoms remti, pavyzdžiui, mokesčių ir socialinių įmokų lengvatas, ir parengti atitinkamus darbo rinkos teisės aktus;

51.  pripažįsta, kad socialinių įmonių vaidmuo gali būti labai svarbus skatinant itin kokybiškų darbo vietų kūrimą, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi – jos galėtų investuoti į jaunų Europos Sąjungos piliečių išsilavinimą ir profesinį mokymą;

52.  pabrėžia, kad valstybės narės turi užtikrinti apsaugos tinklą nesėkmingai veikiančioms naujai įsteigtoms įmonėms; ragina jas naikinti biurokratizmą;

Naujos technologijos ir socialinė žiniasklaida

53.  ragina Komisiją tirti naujų technologijų ir socialinės žiniasklaidos poveikį jaunimo gyvenimui;

54.  pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia įgyvendinti strategijas, kuriomis remiama jaunimo prieiga prie IRT;

55.  ragina Komisiją pasinaudoti socialinės žiniasklaidos dinamiškumu šviečiant, mokant jaunimą ir jam dalyvaujant veikloje, taip siekiant padidinti jaunimo įdarbinimo galimybes ir sustiprinti verslumą, inovacijas ir kultūrą;

56.  pabrėžia poreikį apsaugoti jaunimą nuo visų piktnaudžiavimo formų, įskaitant internetines atakas ir smurtą, susijusius su jų asmens duomenimis ir sveikata;

57.  pabrėžia, kad reikia gerinti informavimą per socialinius tinklus apie Komisijos vykdomas jaunimo iniciatyvas, pvz., Europos jaunimo portalą, ir galimybes naudotis jomis, taip pat stiprinti ryšius su jaunimo organizacijomis ir jaunimo atstovais;

58.  palankiai vertina paskelbtą Komisijos komunikatą „Švietimo sistemų atvėrimas“, kuriuo siekiama didinti švietimo, mokymo bei mokymosi sistemų veiksmingumą, prieinamumą ir teisingumą didinant IRT ir naujų technologijų įtraukimą į švietimą bei mokymą; ragina visas valstybes nares skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų atvertos švietimo sistemos, pvz., internete pradedant daugybę atvirų kursų;

Jaunimo dalyvavimas ir Europos pilietybė

59.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. buvo paskelbti Europos piliečių metais; pabrėžia, kad reikia labiau įtraukti jaunus žmones, skatinant juos dalytis savo vizija apie ES ateitį;

60.  ragina Komisiją tęsti ir didinti paramą Europos jaunimo kortelei siekiant palengvinti jaunimui kultūros prieinamumą visoje ES;

61.  pabrėžia didelę sporto, mankštos ir socialinės veiklos svarbą siekiant skatinti jaunimo dalyvavimą, nes tai – priemonė, galinti turėti didelį poveikį vietos bendruomenėms ir galinti padėti spręsti daugelį socialinių problemų, su kuriomis susiduria jaunimas, pavyzdžiui, kovoti su socialine atskirtimi ir suteikti jaunimui pasididžiavimo ir savivertės jausmą,; be to, pabrėžia, kad fizinė ir protinė mankštos nauda padeda jaunimą parengti darbui;

62.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į 2014 m. Europos Parlamento rinkimus, svarbu perduoti tvirtas ES jaunimui skirtas žinias, pagrįstas konkrečia politika;

63.  ragina Komisiją parengti daugiau iniciatyvų ES integracijai stiprinti; ragina valstybes nares įtraukti į bendrąsias mokymo programas Europos studijų kursą;

64.  pabrėžia, kad svarbu naudotis informacija ir ryšių technologijomis, įskaitant socialinius tinklus, kurių konkretus tikslas – didinti dalyvavimą;

65.  pabrėžia, kad reikia kurti daugiau įtraukties programų socialiai atskirtoms grupėms ir teikti paramą jaunimo sektoriui, kad būtų plėtojamos jo struktūros ir ryšių kanalai, taigi siekiant pasiekti daugiau jaunimo, ypač jaunimo kuriam gresia socialinė atskirtis;

66.  pabrėžia programos „Veiklus jaunimas“, kuria skatinamas aktyvus jaunimo pilietiškumas, solidarumas ir jaunimo tolerancija, svarbą;

67.  pabrėžia jaunimo organizacijų, kurios yra pagrindinis jaunimo dalyvavimo būdas, ir savanorių atliekamą vaidmenį, kurį reikia toliau didinti paramos mechanizmais, tinkamomis teisinėmis sistemomis ir aiškiai apibrėžtomis savanorių teisėmis ir pareigomis, kaip nurodyta Europos savanorių teisių chartijoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti politinę ir finansinę paramą jaunimo darbui, ypač ES projektuose dalyvaujančioms jaunimo organizacijoms;

68.  mano, kad galimybė jaunimui gyventi savarankiškai yra pagrindinis prioritetas, kuris artimiausiu laikotarpiu turėtų būti numatytas jaunimo strategijoje; dėl šios priežasties ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti bendradarbiavimą jaunimo srityje į jaunimo savarankiškumą ir viso jaunimo dalyvavimą visuomeninėje veikloje;

Bendrieji principai

69.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti visų rūšių diskriminaciją tarp jaunimo, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos;

70.  pabrėžia, kad kova su lyčių nelygybe ir stereotipais turėtų būti sudedamoji veiksmingos jaunimo politikos dalis, ypač siekiant išvengti smurto prieš moteris ir jį panaikinti;

71.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir tiesiogiai bendrauti su jaunimu, kuris yra ES socialinės vizijos prioritetinė grupė, taip didinant jo įtaką, vystymąsi, gerovę ir socialinę įtrauktį;

72.  pabrėžia, kad neįgaliam jaunimui reikia teikti veiksmingą ir asmeniškai pritaikytą paramą;

o
o   o

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.
(2) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(3) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 77.
(4) Eurofound (2012 m.), „Nedirbantis, nesimokantis ir profesiniame mokyme nedalyvaujantis jaunimas. Ypatumai, sąnaudos ir Europos politinio atsako priemonės“, Europos Sąjungos Leidinių biuras, Liuksemburgas.
(5)Eurofound (2012 m.), „Nedirbantis, nesimokantis ir profesiniame mokyme nedalyvaujantis jaunimas. Ypatumai, sąnaudos ir Europos politinio atsako priemonės.“ Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

Teisinė informacija - Privatumo politika