Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 49 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo „Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m.“ (COM(2012)0261) ir pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Ekonominis Paslaugų direktyvos poveikis – pirmas vertinimas po įgyvendinimo“ (ekonominiai dokumentai (angl. Economic papers) Nr. 456),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais“ (COM(2011)0020) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl abipusio Paslaugų direktyvos vertinimo proceso (SEC(2011)0102),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012)0259),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos politikos indėlio į ekonomikos augimą ir užimtumą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. Tarybos išvadas dėl geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo procesu,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Paslaugų direktyvos 2006/123/EB įgyvendinimo(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0273/2013),

A.  kadangi bendroji rinka yra Europos kūrimo pamatas ir geras jos veikimas būtinas siekiant tinkamai įgyvendinti ES politiką ir yra ekonomikos atsigavimo pagrindas;

B.  kadangi paslaugų sektoriuje sukuriama daugiau kaip 65 proc. ES BVP ir visų darbo vietų, taip pat šis sektorius yra mūsų ekonomikos ramstis; kadangi teikiant paslaugas, kurioms taikoma Paslaugų direktyva, sukuriama 45 proc. ES BVP;

C.  kadangi visiškas direktyvos įgyvendinimas labai pagerins bendrosios paslaugų rinkos veikimą, ypač sudarant geresnes sąlygas patekti į rinką MVĮ ir savarankiškai dirbantiems asmenims, plečiant vartotojų pasirinkimą ir padedant didinti konkurencingumą ES, augimą ir užimtumą;

D.  kadangi Europos pramonei, Europos įmonėms (ypač MVĮ) ir vartotojams būtina veiksmingesnė, efektyvesnė ir konkurencingesnė paslaugų rinka;

E.  kadangi Paslaugų direktyva nuo jos priėmimo 2006 m. davė konkrečios naudos ir sudarė palankias sąlygas įmonėms ir vartotojams patekti į rinką, tačiau dėl jos įgyvendinimo trūkumų vis dar nedavė visų lauktų rezultatų;

F.  kadangi nevienodas šios direktyvos aiškinimas ir netinkamas įgyvendinimas vis dar trukdo laisvam tarpvalstybiniam paslaugų judėjimui;

G.  kadangi įmonės, ypač MVĮ, iki šiol turi laikytis plataus spektro administracinių ir biurokratinių reikalavimų, kurie joms užkrauna sunkią naštą, ypač kai tuo pat metu jos patiria sunkumų gauti kreditus;

H.  kadangi tikimybė, kad Paslaugų direktyva bus vangiai įgyvendinama, neturėtų būti priežastis mums dėti mažiau pastangų siekiant įgyvendinti visas direktyvos galimybes;

I.  kadangi atėjo laikas imtis veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad didėjant nedarbui ir blogėjant biudžeto būklei paslaugų sektorius labiau nei kada nors iki šiol yra konkurencingumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, kurio negalima nepaisyti;

Neišnaudotos paslaugų galimybės didinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas

1.  pabrėžia, kad dėl nereikalingos ir neproporcingos administracinės naštos, diskriminacinės praktikos ir nepagrįstų apribojimų teikti paslaugas visoje ES blokuojami svarbūs ekonomikos augimo šaltiniai, trukdoma kurti darbo vietas ir verslo įmonės praranda galimybes;

2.  pabrėžia, kad, Komisijos plataus užmojo apskaičiavimais, ES per 5–10 metų galėtų gauti 2,6 proc. BVP vertės naudą, jei valstybės narės būtų pasirengusios tinkamai ir iki galo įgyvendinti Paslaugų direktyvą ir pašalinti nepagrįstus apribojimus;

3.  pažymi, kad Komisija turėtų sutelkti savo pastangas į tuos didelės ekonominės svarbos paslaugų sektorius, kurie turi didesnį nei vidutinį augimo potencialą, kaip antai verslo paslaugos, statybos paslaugos, turizmo paslaugos ir mažmeninės prekybos paslaugos, tam, kad per trumpą laikotarpį būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai, susiję su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu;

4.  pabrėžia, kad veiksmingas galiojančių taisyklių vykdymo užtikrinimas yra pažangus ir greitas būdas prisidėti prie ekonomikos augimo nenaudojant viešųjų lėšų; pabrėžia, kad, siekiant panaudoti neišnaudotas galimybes ir prisidėti kuriant suderintos ir tvarios socialinės rinkos ekonomikos Europos modelį, būtina nedelsiant užtikrinti, kad direktyva būtų taikoma praktikoje;

5.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti geresnius bendrosios rinkos veiklos rodiklius, pagrįstus tikra įmonių ir vartotojų patirtimi ir lūkesčiais, siekiant pagerinti funkcionalumą ir pagilinti jų žinias apie įvairias teises, kuriomis galima pasinaudoti tam, kad paslaugoms būtų užtikrinta galimybė patekti į bendrąją rinką;

6.  palankiai vertina skaitmeninės bendrosios rinkos plėtojimą ir naujas paslaugų formas, kaip antai skaitmeninės ir judriojo ryšio paslaugos, taip pat mišrūs prekių ir (arba) paslaugų rinkiniai; pabrėžia, kad siekiant skatinti inovacijas direktyvą reikia įgyvendinti visiškai, ir turinio, ir esmės aspektais, ir užtikrinti, kad ji būtų perspektyvi ateityje;

7.  skatina, laikantis Paslaugų direktyvos nuostatų, laipsnišką vidaus rinkos atvėrimą paslaugoms gerovės srityje;

8.  primena, kad Paslaugų direktyvoje nereikalaujama liberalizuoti paslaugų, bet įmonėms ir vartotojams sudaromos sąlygos naudotis visomis mūsų bendrosios rinkos galimybėmis kuriant konkurencingos socialinės rinkos ekonomiką;

9.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo „Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m.“(COM(2012)0261), kuris parengtas atsižvelgiant į Direktyvos 41 straipsnyje nustatytą įpareigojimą teikti ataskaitas; pakartotinai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į Paslaugų direktyvos trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį užimtumui ES;

Laisvam judėjimui trukdančios kliūtys, sienos ir užkraunama našta

10.  apgailestauja, kad nustatyta daug atvejų, kai valstybės narės netinkamai naudojasi svarbia viešojo intereso (Paslaugų direktyvos 15 straipsnis) dingstimi siekdamos vien tik apsaugoti savo vidaus rinką ir sudaryti jai palankesnes sąlygas; mano, kad naudojimasis svarbia viešojo intereso dingstimi visada turėtų būti pagrindžiamas objektyviomis priežastimis ir griežtai proporcingas siekiamam tikslui, ir neprieštarauti Europos Teisingumo Teismo praktikai; atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg sudėtinga teisinė forma ir akcijų valdymui taikomi reikalavimai, teritoriniai apribojimai, ekonominių poreikių vertinimai ir fiksuoti tarifai sudaro nepagrįstų kliūčių veiksmingai steigtis įmonėms tarpvalstybiniu mastu ir kenkia paslaugų vidaus rinkai;

11.  apgailestauja, kad retai atliekamas proporcingumo vertinimas; prašo Komisijos paaiškinti proporcingumo sąvoką ir parengti valstybėms narėms skirtas praktines rekomendacijas, kaip ją taikyti, remiantis galiojančia ETT praktika;

12.  primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai ir visapusiškai taikyti laisvės teikti paslaugas sąlygą (Paslaugų direktyvos 16 straipsnis) ir pašalinti dvigubą reguliavimo naštą;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Paslaugų direktyvoje reglamentuojant veiklą, kuriai vykdyti suteikiamas ribotas skaičius leidimų dėl to, kad stokojama gamtos išteklių ar techninių pajėgumų, nurodomas reikalavimas nevaržant ir neiškraipant laisvos konkurencijos užtikrinti paslaugų teikėjui investicijų grąžą ir gauti tinkamą pelną už investuotą kapitalą;

14.  yra susirūpinęs, kad vartotojai vis dažniau praneša apie diskriminavimo atvejus; primygtinai ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą ir ragina įmones susilaikyti nuo nepateisinamo diskriminavimo dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos; vis dėlto pabrėžia, kad bet koks įpareigojimas parduoti prieštarauja pagrindiniam sutarčių sudarymo laisvės principui; taigi pritaria Komisijos vykdomam darbui rengiant rekomendacinį pranešimą dėl nediskriminavimo, kuriame nustatoma tinkama naudotojų ir įmonių naudos pusiausvyra; taip pat pritaria Europos vartotojų centrų vaidmeniui nustatant ir sprendžiant pastebėtus pažeidimus;

Pažangus paslaugų vidaus rinkos valdymas

15.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti sklandų paslaugų vidaus rinkos veikimą, reikia ją susieti su konkrečiam sektoriui taikomomis taisyklėmis, pagal kurias gali būti reikalaujama papildomų leidimų, dėl kurių daugėja išlaidų, ypač įmonėms; pabrėžia, kad sklandus paslaugų vidaus rinkos veikimas taip pat priklauso nuo kitų ES teisės aktų įgyvendinimo; todėl ragina valstybes nares laikytis integruoto požiūrio į paslaugų vidaus rinką siekiant vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ, užtikrinti teisinį tikrumą;

16.  ragina Komisiją užtikrinti Paslaugų direktyvoje numatyto tarpusavio vertinimo ir Profesinių kvalifikacijų direktyvoje numatyto abipusio vertinimo nuoseklumą; pabrėžia, kad reikėtų atlikti atskirai kiekvieno atvejo, taip pat ir valstybių narių pateiktų pagrindimų, kodėl tam tikri reikalavimai paliekami, vertinamą siekiant nustatyti konkrečias sritis, kuriose valstybės narės neproporcingai reglamentuoja kokią nors profesinę veiklą ar užkerta galimybę vykdyti tam tikrą profesinę veiklą; primygtinai ragina valstybes nares pašalinti tokius nepagrįstus reikalavimus;

17.  prašo valstybes nares labiau remtis tarpusavio pripažinimo principu siekiant sudaryti palankias sąlygas laisvam paslaugų judėjimui visur, kur dar netaikomos suderintos taisyklės;

18.  pažymi, kad nacionalinių standartų skirtingumas kelia susiskaidymą ir neapibrėžtumą; ragina paslaugoms, kurias apima Paslaugų direktyva, kurti savanoriškus Europos standartus, kurie padėtų gerinti tarpvalstybinį palyginamumą ir prekybą;

19.  mano, kad Europos Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekiant, prireikus, užtikrinti naudojamos terminologijos nuoseklumą tam, kad šios taisyklės būtų nuosekliai taikomos visoje ES;

20.  taip pat pabrėžia tai, kad netinkamas tarpvalstybinio masto paslaugų teikėjų draudimas yra pagrindinė laisvo judėjimo kliūtis; primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus sprendimų ieškoti palaikant dialogą;

21.  ragina valstybes nares plačiau naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), siekiant patikrinti, ar laikomasi direktyvos reikalavimų, ypač kai paslaugos teikiamos tarpvalstybiniu mastu, ir plačiau naudotis Europos vartotojų centrais, taip pat Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklu (SOLVIT), siekiant padėti įmonėms ir vartotojams prieštaringų taisyklių ir neatitikties taisyklėms atvejais; taigi pabrėžia visiškos asocijuotųjų partnerių prieigos prie SOLVIT tinklo užtikrinimo svarbą techniniu lygmeniu;

22.  pažymi, kad bendrosios rinkos priemonės, įskaitant SOLVIT tinklą, turėtų geriau veikti laiko, užimamo išspręsti atvejams, atžvilgiu; taip pat pabrėžia patobulintų planinių užduočių ir pagrindinių veiklos rodiklių svarbą; pritaria Komisijos iniciatyvai peržiūrėti SOLVIT teisinę sistemą;

23.  primygtinai ragina valstybes nares tobulinti antros kartos vieno langelio sistemas, kurios puikiai veikiantys įvairiakalbiai ir vartotojui patogūs e. valdžios portalai; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į paslaugų teikėjų požiūrį, kuris apima visą įmonės veiklos ciklą; mano, kad taikant e. procedūras bus užtikrinamas didesnis supaprastinimas, sumažinamos reikalavimų laikymosi sąnaudos ir padidinamas teisinis tikrumas; ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką savo vieno langelio sistemų sąveiką ir šias sistemas padaryti žinomas už šalies ribų, informuojant Europos piliečius ir įmones apie jų teises ir galimybes, numatytas Paslaugų direktyvoje; taigi ragina Komisiją nustatyti aiškius lyginamuosius vieno langelio sistemų vertinimo kriterijus, apimančius duomenis apie jų naudojimo lygį, ir reguliariai Parlamentui pranešti apie padarytą pažangą;

Geresnis vykdymo užtikrinimas siekiant kuo didesnio ekonominio poveikio

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai buvo tinkamai užtikrintas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas, ši direktyva padėjo pasiekti konkrečių rezultatų kuriant darbo vietas ir didinant ekonomikos augimą; todėl pritaria valstybių narių keitimuisi geriausia patirtimi, įskaitant keitimąsi novatoriškais sprendimais tarp kompetentingų valdžios institucijų pasienio regionuose;

25.  pažymi, kad netinkamas direktyvos įgyvendinimas daro poveikį nepaisant sienų, o už tai moka visos ES piliečiai; pabrėžia, kad visos valstybės narės yra įsipareigojusios vienos kitoms, taip pat ir Sąjungai, veiksmingai užtikrinti direktyvos įgyvendinimą ir kad jos turėtų vienodai vykdyti savo įsipareigojimus;

26.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms spręsti svarbias jų nustatytas problemas, susijusias su ES bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimu ir taikymu, įskaitant problemas dėl perkėlimo gerinimo, atitikties trūkumų ir greitos ir veiksmingos teismo teisių gynimo priemonių užtikrinimo;

27.  pabrėžia, kad, nukrypus nuo direktyvos ir siekiant bendro tikslo skatinti ekonominę veiklą ir užimtumą, kompetentingos regionų ir vietos valdžios institucijos taip pat privalo prisiimti joms tenkančią bendrą atsakomybę už visapusišką ir kokybišką direktyvos turinio ir esmės įgyvendinimo užtikrinimą; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad svarbu sumažinti administracinę naštą;

28.  tvirtai remia Komisijos nepagrįstų apribojimų visiško netoleravimo politiką; ragina Komisiją naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad vykdydama dialogą vienodais pagrindais su valstybėmis narėmis užtikrintų visišką ir teisingą galiojančių taisyklių įgyvendinimą; ragina paspartintas pažeidimo nagrinėjimo procedūras taikyti ir užbaigti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių visais atvejais, kai nustatoma, kad valstybės narės neteisingai ar nepakankamai įgyvendino direktyvą ar ją pažeidė;

29.  ragina Komisiją vadinamuoju bendrosios rinkos mėnesiu pasinaudoti kaip galimybe pademonstruoti bendrosios paslaugų rinkos naudą įmonėms;

Skaidrumo ir atskaitomybės didinimas

30.  prašo Komisijos, remiantis tarpusavio vertinimo rezultatais, išvardyti didžiausią naštą keliančius suvaržymus, pasiūlyti tikslines reformas ir nuolat informuoti Tarybą ir Parlamentą;

31.  ragina Komisiją metinėse augimo apžvalgose ir pranešimuose apie bendrosios rinkos integracijos būklę išskirtinį dėmesį skirti paslaugų sektoriui, o paslaugas įtraukti į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas; mano, kad Komisija ir Taryba, teikdamos išsamias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, turėtų toliau skatinti valstybes nares pritaikyti ir įgyvendinti ilgalaikio augimo politiką;

32.  ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti remiant direktyvos įgyvendinimo užtikrinimą ir visais lygmenimis naudotis jiems suteiktais nacionalinių valdžios institucijų tikrinimo įgaliojimais;

33.  primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus, verslo bendruomenę ir socialinius partnerius atlikti jiems skirtą vaidmenį užtikrinant vyriausybių atskaitomybę už Europos paslaugų sektoriaus atgaivinimą ir stabilių darbo vietų kūrimą;

34.  prašo Tarybos ir jai pirmininkaujančios šalies paslaugų vidaus rinkos klausimus reguliariai įtraukti į Konkurencingumo tarybos posėdžių darbotvarkę; siūlo iš naujo numatyti, kad Komisija teiktų reikalavimų laikymosi ataskaitas, kurios būtų pažangos, padarytos kuriant palankias sąlygas patekti į rinką, nustatymo priemonė;

35.  primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybos narius prisiimti visišką politinę atsakomybę už tinkamai veikiančią paslaugų vidaus rinką; ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką šį klausimą įtraukti į Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę tiek kartų, kiek reikės, kartu su parengtu bendrai sutartu veiksmų planu, apimančiu konkrečias gaires ir tvarkaraštį, siekiant valstybėms narėms suteikti naują postūmį ir pašalinti likusias visiško Paslaugų direktyvos įgyvendinimo kliūtis;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054. (3) Priimti tekstai P7_TA(2012)0395. (4) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 46. (5) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 51. (6) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 9. (7) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 1.