Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2930(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0388/2013

Pateikti tekstai :

B7-0388/2013

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/09/2013 - 13.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0374

Priimti tekstai
PDF 299kWORD 28k
Ketvirtadienis, 2013 m. rugsėjo 12 d. - Strasbūras
Mikrogeneravimas
P7_TA(2013)0374B7-0388/2013

2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Mikrogeneravimas: mažo masto elektros energijos ir šilumos gamyba“ (2012/2930(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(2), ir į jos poveikį šilumos ir elektros energijos gamybai,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą(3), į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją(4) ir į atitinkamus reglamentus, kuriais jos įgyvendinamos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663) ir su juo susijusius darbinius dokumentus (SWD(2012)0367 ir SWD(2012)0368),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsinaujinančioji energija – reikšmingas Europos energijos rinkos objektas“ (COM(2012)0271),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl mikrogeneravimo (E-010355/2011),

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl pilietinių partnerysčių investicinių projektų, susijusių su saulės energijos jėgainėmis (E-011185/2012),

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl mikrogeneravimo (O-000074/2013 – B7-0217/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir į 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi galimybė gauti pakankamai energijos, kad būtų galima deramai gyventi, yra pagrindinė teisė, kuri turi būti užtikrinama visiems, ir kadangi per pastaruosius metus labai pakilo energijos kainos;

B.  kadangi energijos tiekimo požiūriu Europos Sąjunga tampa vis labiau priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių, todėl, jei ji ketina pasiekti savo tikslus, susijusius klimatu, energetika ir augimu, būtini pokyčiai;

C.  kadangi energijai naudojant iškastinį kurą atmosferoje padidėjo CO2 kiekis ir taip buvo paskatinta pasaulinė klimato kaita; kadangi ES yra nustačiusi atsinaujinančiosios energijos generavimo tikslus 2020 m. ir šiuo metu rengia 2030 m. klimato ir energetikos politikos sistemą; kadangi šiuo metu esama nuostatų dėl mažo masto energijos generavimo (mikrogeneravimo), tačiau jos pasklidusios po įvairias teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas, pvz., jos įtrauktos į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir į Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą;

D.  kadangi ES vadovai turėtų pirmieji spręsti perėjimo prie kitokios energijos klausimą atsižvelgdami į būtinybę įtraukti visus ES piliečius – nesvarbu, kokios jų pajamos ar turtas; kadangi smulkioji energetika gali padėti paskatinti bendruomenių sanglaudą, kovą su energijos nepritekliumi, naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, be to, ją vystant gali atsirasti naujas požiūris į kovą su dabartine ekonomikos krize;

E.  kadangi mažo masto decentralizuotas energijos generavimas – tai galimybė ūkiams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat miesto ir kaimo vietovių bendruomenėms dirbti kartu, kad tapę energijos gamintojais jie įveiktų klimato kaitą; kadangi vartotojai turėtų būti informuoti apie veiksmingus energijos gamybos ir vartojimo būdus; kadangi vartotojams suteikus galias gaminti savo pačių elektros energiją ir šilumą visuomenė gali tapti tvaresnė ir aktyvesnė; kadangi Komisijos komunikate dėl energijos vidaus rinkos keliamas galių suteikimo tokiems gamintojams-vartotojams klausimas; kadangi jau esama nemažai galimybių vartotojams aktyviai įsitraukti į veiksmingą energijos gamybą ir efektyvų jos vartojimą, tačiau tebesusiduriama su iššūkiais, kuriuos būtina įveikti;

F.  kadangi energijos mikrogeneravimas gali atlikti svarbų vaidmenį ir pasaulio mastu;

G.  kadangi paskatos, susijusios su mažo masto energijos ir šilumos generavimu, valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi norint išnaudoti mažo masto energijos generavimo visoje ES potencialą, turėtų būti geriau įgyvendinama ES politika;

Apibrėžtis

1.  šios rezoliucijos tikslu mikrogeneravimą apibrėžia kaip: 1) mažo masto šilumos / vėsinimo ir energijos, iš kurios gaunama elektra, generavimą, kurį vykdo asmenys ir MVĮ, siekdami užsitikrinti savo pačių reikmes, ir 2) skirtingų formų mažo masto gamybą grupėmis ar bendradarbiaujant bendruomenės lygmeniu, kuri vykdoma siekiant užtikrinti vietos reikmes; pažymi, kad mikrogeneravimas apima įvairias technologijas (hidroenergijai, geoterminei, saulės, jūros, vėjo energijai išgauti, šilumos siurblius, biomasę), ypatingą dėmesį skiriant atsinaujinimo ir tvarumo aspektams;

Įvadas

2.  teigia, kad mikrogeneravimas turi būti gyvybiškai svarbus energijos generavimo ateityje elementas, jei ES ilgainiui ketina pasiekti savo tikslus atsinaujinančiosios energijos srityje; primena, kad mikrogeneravimas prisideda prie bendros atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies ES energijos rūšių derinyje didinimo ir leidžia elektros energiją naudoti efektyviai – beveik tiek, kiek jos pagaminama – kartu išvengiant su perdavimu susijusių nuostolių;

3.  primena, kad sėkmingas mikrogeneravimo diegimas priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių, įskaitant gerai veikiančią Europos energijos vidaus rinką, techninį mikrogeneravimo įrenginių vystymąsi, pažangios energijos infrastruktūros naudojimą, ypač paskirstymo lygmeniu, ir veiksmingą politiką trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu bei paramos schemas siekiant skatinti mikrogeneravimą Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

4.  pripažįsta mokslinių tyrimų ir technologijų svarbą gerinant mikrogeneravimo veiksmingumą ir mažinant jo sąnaudas;

5.  pažymi, kad mikrogeneravimo technologijų panaudojimas didesniu mastu ribojamas dėl specifinių kliūčių, pvz., dėl sunkumų, kuriuos kelia didelės su pradinėmis investicijomis susijusios sąnaudos, dėl didelio administracinių procedūrų sudėtingumo, susijusio su prisijungimu prie elektros tinklo ir prieiga prie jo, ir dėl nepakankamų žinių apie energiją ir išlaidas, kurios sutaupomos taikant įvairias mikrogeneravimo technologijas per visą jų naudojimo laiką;

6.  pažymi, kad energijos nepriteklius darosi vis didesnė problema; pabrėžia, kad skatinant mikrogeneravimą asmens ir bendruomenės lygmenimis vartotojams gali būti suteiktos galios tapti aktyviais energijos sektoriaus dalyviais, kartu jie galėtų labiau kontroliuoti savo vartojamą energiją, sumažinti savo perkamos energijos kiekį ir taip apsisaugoti nuo energijos nepritekliaus; pabrėžia, kad mikrogeneravimas suteikia galimybę pakeisti visuomenę, kad ji taptų tausesnė, labiau bendradarbiautų ir būtų teisingesnė; ragina ypatingą dėmesį skirti nuomininkams, kurie dažnai atsisako galimybės efektyviau vartoti energiją ir generuoti nuosavą energiją;

7.  pabrėžia, kad naudojant mikrogeneravimo technologijas, pvz., nedideles kogeneracijos ir nedideles atsinaujinančiosios energijos gamybos jėgaines, galima statyti energijos nenaudojančius ir vadinamuosius teigiamos energijos pastatus, kurie patalpose pagamintos elektros energijos perteklių tiekia tinklui;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti atsinaujinančiosios energijos vietos kooperatyvus kaimo ir miesto vietovėse, siekiant didinti visuomenės paramą atsinaujinančiajai energijai ir išsamiau informuoti piliečius apie mažo masto energijos gamybą ir dalyvavimą šią energiją gaminant, gerinti prieigą prie atsinaujinančiosios energijos ir generuoti investicijas; pažymi, kad svarbu skatinti vietos ir regionų kaupėjus, kurie sudarytų sąlygas piliečiams saugiai ir veiksmingai dalyvauti elektros energijos rinkoje ir užtikrintų gamintojams-vartotojams teisingas kainas už energijos sistemai suteiktas paslaugas; pažymi, kad vietos valdžios institucijoms tenka svarbu vaidmuo populiarinant mikrogeneravimą tarp piliečių, MVĮ ir suinteresuotųjų šalių ir jį skatinant;

9.  laikosi nuomonės, kad ES piliečiai mažai žino apie mikrogeneravimo naudą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų viešai skelbiama apie mikrogeneravimo teikiamas galimybes ir geriausią praktiką šioje srityje;

10.  pažymi, kad turima mažai informacijos apie mikrogeneravimo ES pajėgumą ir ateities potencialą; yra įsitikinęs, kad turint geresnių žinių mikrogeneravimas galėtų atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį klimato, energetikos ir pramonės politikoje;

11.  pažymi, kad, norint skatinti elektros energijos mikrogeneravimą, būtini pažangūs elektros skaitikliai, kurie galėtų apskaičiuoti, kiek elektros suvartojama paties gamintojo reikmėms ir kokia dalis bus tiekiama tinklui, taip pat šiluminės energijos skaitikliai siekiant stebėti į pastatą, kuris priklauso šildymo tinklui, patenkančią ir jį paliekančią šilumą, kad pagaminta šiluminė energija būtų apskaitoma;

12.  pažymi, kad pagamintą šilumą kartu su elektros energija net ir mikrogeneravimo kontekste dažnai perspektyvu tiekti jėgainėms, kadangi taip dažnai iš esmės pagerinamas energijos vartojimo efektyvumas;

13.  pažymi, kad pradėjus diegti mikrogeneravimą dideliu mastu būtų žengtas svarbus žingsnis pereinant nuo istoriškai įsigalėjusios centralizuotos energetikos sistemos prie labiau decentralizuotos ir lanksčios energetikos sistemos, kuri būtina norint pasiekti ES tikslus energetikos ir klimato srityse; pabrėžia, kad mikrogeneravimą svarbu skatinti dabar, teisingai sprendžiant su skirstomųjų tinklų operatoriais susijusius klausimus, įskaitant išlaidų pasidalijimą ir būtinybę investuoti į pažangias technologijas; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai apibrėžtas ir teisingai traktuojamas teigiamas mikrogeneratorių teikiamų pagalbinių paslaugų poveikis ir indėlis į saugių sistemų veiklą; todėl pabrėžia, kad priimti teisingus sprendimus ir tvirtinti teisingus tikslus būtina dabar ir kad nebegalima atidėlioti tinkamų investicijų ir plataus užmojo reguliavimo;

14.  pažymi, jog gali paaiškėti, kad didinti mikrogeneravimo pajėgumus ES labai brangu ir kad atskiriems vartotojams padidinus investicijas į mikrogeneravimą bus būtinos ir kitos su įvairiais energijos sistemos lygmenimis susijusios investicijos, pvz., į paskirstymo ir perdavimo sistemas, kurias taikant lengviau naudoti mikrogeneravimą; pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti visapusiškas tiekimo saugumas arba dėl to neturi būti dirbtinai sukeltos energijos kainos; pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad įgyvendinant ES energetikos politiką namų ūkiams ir įmonėms turi būti užtikrintas saugus tiekimas prieinamų ir konkurencingų kainų ir išlaidų pagrindu;

Reglamentavimo sistema

15.  ragina Komisiją parengti geriausia praktika pagrįstas reguliuotojams ir sistemų operatoriams skirtas rekomendacijas, kaip sutrumpinti ir supaprastinti administracines procedūras, susijusias su mikrogeneravimo įrenginių valdymu ir sujungimu su tinklu, ypatingą dėmesį skiriant pagal vieno langelio principą vykdomų procedūrų sukūrimui; pabrėžia, kad būtina skatinti esamų gairių, pvz., Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatų dėl mikrogeneravimo, plataus užmojo įgyvendinimą;

16.  pažymi, kad mikrogeneratorių pagaminta energija – iš karto ir vietoje sunaudota – padeda apsisaugoti nuo energijos srautų ir panašių energijos nuostolių sistemoje ir kad taip padidėja gamintojų-vartotojų atsakomybės jausmas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti specialius mechanizmus, kuriais būtų skatinamas savarankiškas apsirūpinimas ir kartu apskritai mažinamas vartojimas;

17.  ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas parengti reglamentavimo sistemas ir apibrėžti visų su skirstomaisiais tinklais susijusių subjektų vaidmenį ir atsakomybę ypatingą dėmesį skiriant sąlygoms, kuriomis leidžiama pradėti kaupimą, kadangi ateityje jiems teks nepaprastai svarbus vaidmuo užtikrinant aktyvų mikrogeneravimo dalyvavimą sistemoje;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad didėja paskirstymo sistemų operatorių vaidmens svarba vis labiau decentralizuotame energijos tinkle užtikrinant saugų tiekimą, taip pat stabilią ir patikimą tinklo veiklą ir kartu apsaugant vartotojų duomenų privatumą; ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo tarnybas pripažinti šį vaidmenį ir skatinti paskirstymo sistemų operatorius investuoti į paskirstymo sistemą, kad būtų padidintas bendras energijos sistemos veiksmingumas; be to, ragina aiškiau apibrėžti paskirstymo sistemų operatorių vaidmenį organizuojant subalansavimo ir kitas pagalbines paslaugas;

19.  laikosi nuomonės, kad visoje ES būtina imtis veiksmingų koordinuotų veiksmų mažo masto energijos generavimo srityje – tai būtų viena iš priemonių kuriant Europos energijos vidaus rinką;

20.  pažymi, kad skirtingos valstybės narės vadovaujasi skirtingais tikslais ir taiko skirtingos struktūros mokestines ir teisines nuostatas dėl mikrogeneravimo ir kad tai gali būti kliūtis norint dideliu mastu diegti mikrogeneravimą; ragina Komisiją nustatyti biudžeto eilutes pagal „Pažangios energetikos Europai“ programą ir dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant pašalinti esamas nacionalinių įstatymų dėl galimybės gauti finansavimą individualiems ir kolektyviniams mikrogeneravimo projektams kliūtis, sukurti naujas tikslingas finansines priemones (pvz., mikrokreditus) ir skleisti geriausią su šia veikla susijusią praktiką;

21.  ragina valstybes nares atsižvelgti į mikrogeneravimo specifiką rengiant ir peržiūrint nacionalines paskatų ir paramos schemas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamos mažo masto energijos generavimo atvejais;

Infrastruktūra, produktai ir standartai

22.  reikalauja, kad nedelsiant būtų visapusiškai įgyvendintas trečiasis energetikos teisės aktų rinkinys ir pirmiausia ES teisės aktai dėl skaitiklių, siekiant skatinti gamintojų-vartotojų veiklą tinkle, taip pat veiksmingą paskirstymo valdymą; ragina sudaryti sąlygas energijai tarp gamintojo ir vartotojo mažu mastu, taip pat, pvz., kaimynystėje ar kooperatyve, perduoti; ragina valstybes nares tais atvejais, kai ekonominės naudos analizė rodo, kad tai naudinga vartotojui, pagreitinti pažangių skaitiklių diegimą siekiant padėti namų ūkiams gauti tikslius duomenis ir sužinoti visą jų patalpose gaminamos energijos vertę;

23.  siūlo Komisijai ištirti galimybę įtraukti mikrogeneravimo sistemas į miestų planavimo projektus; yra įsitikinęs, kad taip galėtų padidėti atsinaujinančiosios energijos mažo masto perdavimo ir paskirstymo vystymo veiksmingumas ir sumažėti jo kaina;

24.  pažymi, kad standartizacija yra kelias į tolesnį masiškai gaminamos įrangos, naudojamos racionalaus ir ekonomiškai naudingo mikrogeneravimo tikslu, diegimą; ragina Europos standartizacijos įstaigas sparčiau vykdyti savo standartizacijos veiklą;

25.  primena, kad mažo masto generatoriai, kitaip negu didelio masto generatoriai, skirtingai sąveikauja su paskirstymo tinklu ir todėl būsimuose teisės aktuose į juos turėtų būti žiūrima kitaip;

26.  žino, kad pradėjus dideliu mastu diegti mikrogeneravimą bus susidurta su iššūkiais skirstomųjų tinklų valdymo srityje, susijusiais su energijos paklausos ir pasiūlos patenkinimu ir inovacinių investicijų į atnaujinamą skirstomąjį tinklą poreikiu; pažymi, kad siekiant šio tikslo svarbios pažangios technologijos; ragina valstybes nares palengvinti mikrogeneratoriams prieigą prie tinklo ir kartu išspręsti tinklo išlaidų, susijusių su mažo masto energijos gamyba ir nuolat veiksmingu tinklo valdymu, klausimą; ragina nacionalines reguliavimo institucijas skatinti inovacijas ir investicijas į vietos skirstomuosius tinklus;

27.  pažymi, jog buvo įrodyta, kad nuosavybės projektai priimami geriau ir todėl turėtų būti skatinami; primena, kad, nors kaupėjai galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant tokius projektus, iki šiol jų vaidmuo pagal atitinkamus ES teisės aktus buvo neaiškus; todėl ragina greitai ir ambicingai įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas dėl paklausos patenkinimo;

28.  ragina Komisiją įvertinti galimybę paremti visuomenės finansavimo modelius, t. y. ilgalaikio investavimo sistemas, kurias taikant investuotojai ir verslininkai, naudodamiesi platforma tiesiogiai bendrauja, kad sudarytų žmonėms galimybes ir juos skatintų kurti mikrogeneravimo kooperatyvus;

29.  pažymi, kad visuomenė vis daugiau dėmesio skiria galimybei finansuoti projektus skelbiant atvirus platesnei visuomenei skirtus kreipimusis (visuomenės finansavimas); ragina Komisiją skatinti galimybę prisiimti bendrą atsakomybę už vietos projektus ir taip gerinti vietos paramos mobilizavimą;

30.  be to, ragina Komisiją išanalizuoti, kokiu mastu ES taisyklėmis, pvz., Prospekto direktyva (Direktyva 2003/71/EB), Finansinių priemonių rinkų direktyva (Direktyva 2004/39/EB) ir Elektroninių pinigų direktyva (Direktyva 2009/110/EB), tam tikrus projektus jau leidžiama įgyvendinti vietos struktūrų bendros atsakomybės pagrindu;

31.  laikosi nuomonės, kad imantis bet kokios iniciatyvos mikrogeneravimo srityje turėtų būti laikomasi tinklų kodeksų; pažymi, kad antrinių teisės aktų dėl elektros energijos, pvz., tinklų kodeksų, tikslus galima geriau ir ekonomiškiau pasiekti ES lygmeniu nustatant daugumos tipų mikrogeneravimo technologijų standartus; ragina užtikrinti aktyvų paskirstymo sistemos valdymą, kuris būtų pagrįstas glaudžiu paskirstymo sistemų operatorių ir perdavimo sistemų operatorių bei kitų tinklo valdymo elementų (generavimo, vartojimo ir saugojimo padalinių) bendradarbiavimu siekiant paskatinti inovacijas ir investicijas vietos skirstomuosiuose tinkluose;

32.  ragina Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklą (ENTSO-E), Komisiją ir nacionalines vyriausybes ypatingą dėmesį per šiuo metu vykstantį teisės aktų, susijusių su tinklo kodeksais, rengimo ir derybų procesą skirti decentralizuotai atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemai;

33.  pažymi, kad naujų formų gamyba, atsakomybė ir vartojimas, pvz., išperkamąja nuoma besinaudojanti bendrija, galėtų atlikti lemiamą vaidmenį diegiant mikrogeneravimą, kadangi daug pagal šį principą taikomų elementų šioje srityje duoda teigiamų rezultatų, pvz., tai mažesnės pradinės sąnaudos, skaidrios išlaidos taikant fiksuotas kainas už prekių ir paslaugų derinius, didelės mažesnes pajamas gaunančių gamintojų-vartotojų finansavimo problemos sprendimas, optimali įrenginių kokybė ir geresnė priežiūra ir, savo ruožtu, ilgesnis tiekėjo įrenginių gyvavimo ciklas;

Specialūs veiksmai

34.  ragina Komisiją atlikti visapusišką potencialaus mikrogeneravimo pajėgumo vertinimą ir išanalizuoti geriausią praktiką ES ir galimą mikrogeneravimo diegimo dideliu mastu poveikį Europos energijos vidaus rinkai ir infrastruktūrai;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad 2014−2020 m. laikotarpiu ir vėliau mikrogeneravimas galėtų būti finansuojamas ES fondų, įskaitant struktūrinius fondus, lėšomis;

36.  ragina investuoti mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų lėšas į mikrogeneravimą, kad būtų kuriami tinkami techniniai sprendimai ir įrenginiai;

37.  pripažįsta, jog svarbu, kad ES atliktų lyderės vaidmenį klimato ir energetikos politikos srityse, ir pažymi, kad mikrogeneravimas turėtų paskatinti mūsų ilgalaikių tikslų siekį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti mažo masto elektros ir šilumos generavimo strategijų, kurios įtrauktos į esamą ES politikos sistemą, įgyvendinimą ir taip pripažinti, jog, svarbu, kad valstybėse narėse būtų skatinamas mikrogeneravimas ir jo diegimas;

38.  ragina Komisiją būsimuose ES energetikos teisės aktuose atsižvelgti į mikrogeneravimo vaidmenį, pirmiausia turint mintyje būsimą 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų rinkinį;

39.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atidžiai išnagrinėti esamą energetikos tinklo sąnaudų struktūrą ir pateikti gaires, kaip palengvinti leidimų mikrogeneravimo įrenginiams išdavimą ir šių įrenginių prieigą prie tinklo bei jų veiklą;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(3) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(4) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.
(5) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 66.

Teisinė informacija - Privatumo politika