Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“ (COM(2012)0784 final),

–  atsižvelgdamas į Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus dėl rezoliucijos „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“ (O–000085 – B7–0219/2013 ir O-000086 – B7–0220/2013),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(2),

–  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir ypač į pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (COM(2013)0329),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją „Nauja Europos skaitmeninė darbotvarkė: „2015.eu“(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Vadovų Taryba planuoja priimti išvadas dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės per 2013 m. spalio 24 ir 25 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

B.  kadangi pagrindinis 2010 m. priimtos Europos skaitmeninės strategijos tikslas turi būti valstybių narių nelygybės mažinimas, ypač galimybių naudotis fiksuoto, sparčiojo judriojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, suteikimas;

C.  kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra skaitmeninės visuomenės pagrindas ir šiandien joms tenka apytiksliai 20 proc. ES metinio našumo augimo, 4,5 proc. jos BVP ir 25 proc. privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ES, jų indėlis į augimą ir užimtumą gali būti ypač didelis;

D.  kadangi naudojant skaitmeninės ekonomikos ES galimybes būtų pasiektas stiprus didinamasis poveikis ekonomikai, kuris paskatintų didesnį augimą ir suteiktų galimybę sukurti daugiau darbo vietų; kadangi dėl šios priežasties šių galimybių naudojimas yra viena iš svarbiausių reformų didinant augimą ir konkurencingumą, padėsianti ES įveikti dabartinę krizę;

E.  kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 50 mlrd. įrenginių, o visuotinis duomenų srautas 2017 m. pabaigoje bus 15 kartų didesnis; kadangi dėl tokio nuolat augančio plačiajuosčio ryšio srauto reikės plačių užmojų politikos Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu tiek mūsų fiksuoto, tiek judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų pajėgumo didinimo srityje, jei ES siekia didesnio augimo, konkurencingumo ir našumo;

F.  kadangi greiti pokyčiai kituose žemynuose jau aplenkė tikslus, užsibrėžtus dabartinėje skaitmeninėje darbotvarkėje, ir todėl ji nėra pakankamai plataus užmojo siekiant užtikrinti, kad ES iki 2020 m. taptų pasaulio lydere telekomunikacijų srityje;

G.  kadangi Parlamentas ir Taryba vis dar laukia Komisijos pasiūlymų dėl tinklo neutralumo ir universaliųjų paslaugų;

1.  pabrėžia, kad stengiantis ES skatinti augimą ir įveikti krizę skaitmeninei darbotvarkei ir bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys; mano, kad šalinant esamas kliūtis, trukdančias sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, reikia politinio vadovavimo ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis, kad ES būtų kuriamos darbo vietos ir jos ekonomika augtų; primena, kad skaitmeninė ekonomika auga septynis kartus sparčiau negu kitos ekonomikos sritys, ir pažymi, kad užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką jos vertė galėtų padidėti 110 mlrd. EUR per metus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES susiduria su įvairiu ir tuo pačiu metu daromu spaudimu dėl BVP augimo tokiu metu, kai viešųjų lėšų augimo skatinimo mastą riboja didelės skolos ir deficitai, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares sutelkti visus galimus augimo svertus; pažymi, kad IRT yra esminės technologijos, skatinančios pokyčius visuose ūkio sektoriuose, ypač tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, energetika, viešosios paslaugos ir švietimas;

Europa be tarptinklinio ryšio 2015 m.

3.  apgailestauja, kad telekomunikacijų rinka vis dar susiskaidžiusi į nacionalines rinkas su dirbtinėmis rinkomis ir jos negalima laikyti viena bendra ekonomine rinka, kurioje skatinama konkurencija;

4.  pabrėžia, kad pramonės analitikai nurodė, jog pajamos, kurias ES ryšio operatoriai gauna už suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas, dažnai sudaro 10 proc. jų pajamų, ir pažymi, kad naujausi Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) atlikti tyrimai parodė, kad įmonės ir vartotojai moka vidutiniškai du kartus brangiau nei operatoriai turi mokėti už skambučius naudojantis tarptinkliniu ryšiu didmeninėje rinkoje;

5.  apgailestauja, kad dėl šio neproporcingo pelno, gaunamo už teikiamas tarptinklinio ryšio paslaugas, didėja judumo ES sąnaudos; pažymi, kad tai varžo ekonomikos augimą ir gerovę, nes judumas – vienas iš svarbiausių ES ekonomikos augimo veiksnių;

6.  pabrėžia, kad panaikinti mokesčius už tarptinklinio ryšio paslaugas būtina siekiant sukurti didesnę naujoviškų produktų ir paslaugų vidaus rinką ir taip skatinti inovacijas;

7.  mano, kad šiuo metu nėra bendrosios telekomunikacijų rinkos, inter alia, dėl didelių nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumų; todėl laikosi nuomonės, kad struktūrinės priemonės turėtų padėti sukurti tikrą skaitmeninę vidaus rinką, kurioje bus skatinama konkurencija ir nebus skirtumo tarp nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų – tokiu būdu bus sukurta judriojo ryšio rinka visos ES mastu;

8.  primena Tarybai ir Komisijai, kad pagal Europos skaitmeninę darbotvarkę iki 2015 m. turėtų visiškai nelikti skirtumo tarp tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų ir kad Reglamente (ES) Nr. 531/2012 išdėstytas tikslas yra siekti sukurti judriojo ryšio paslaugų vidaus rinką ir kad galiausiai nebūtų skirtumo tarp nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų;

9.  mano, kad dėl šios priežasties imantis priemonių, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, iki 2015 m. turėtų būti panaikintas tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų (už skambučius, tekstinius pranešimus ir duomenų perdavimą) skirtumas, tokiu būdu bus sukurta ES be tarptinklinio ryšio;

10.  primena, kad nauji telekomunikacijų operatorių pasiūlymai turėtų būti patogūs vartotojui ir skaidrūs ir todėl turėtų padėti išvengti naujų paslėptų kliūčių telekomunikacijų sektoriuje;

11.  primena, kad Komisija turi peržiūrėti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taikymą ir įvertinti tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos konkurencingumą ir tai, kiek naudos vartotojai gavo tikrai sumažinus tarptinklinio ryšio paslaugų kainą, taip pat įvertinti tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų skirtumą, įskaitant tai, ar pateikta pasiūlymų, pagal kuriuos nacionalinėms ir tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomas vienodas tarifas;

12.  pažymi, kad vien tik panaikinus tarptinklinio ryšio tarifus nebus sukurta tikra bendroji skaitmeninė rinka; pabrėžia, kad ši priemonė turi būti numatyta įgyvendinant išsamią Europos skaitmeninę strategiją, kurioje ypač svarbus vaidmuo skiriamas infrastruktūrų plėtrai ir galimybėms jomis naudotis, siekiant išlaikyti ir kurti darbo vietas šiame sektoriuje;

13.  palankiai vertina paskelbtą Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčių aktų rinkinio siekiant panaikinti likusias kliūtis, trukdančias veikti ES bendrajai skaitmeninei rinkai; ragina Komisiją atlikti ES bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo poveikio telekomunikacijų sektoriaus augimo galimybėms vertinimą;

Infrastruktūra ir judumas

14.  pabrėžia, kad būtina, jog plačiajuosčio ryšio plėtros ir prieinamumo tikslų siekis ir kad Europos skaitmeninėje darbotvarkėje užsibrėžti tikslai, susiję su elektronine prekyba, skaitmenine įtrauktimi, tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis bei moksliniais tyrimais ir inovacijomis, išliktų plataus užmojo prioritetu siekiant, kad Europa turėtų visapusiškos naudos iš skaitmeninės visuomenės;

15.  primena, kad be to, jog būtina panaikinti kliūtis, trukdančias sukurti ES bendrąją skaitmeninę rinką, ES turi imtis neabejotinai prioritetinės užduoties investuoti į optimalią labai spartaus plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrą, kad galėtų visapusiškai naudotis skaitmeninės ekonomikos galimybėmis;

16.  pabrėžia, kad mums reikia užsibrėžti plataus užmojo, į ateitį nukreiptus tikslus 2020 m., jeigu norime, kad ES taptų skaitmeninės revoliucijos centru ir atgautų savo vadovaujamą vaidmenį pasaulyje; mano, kad atnaujintoje į ateitį nukreiptoje skaitmeninėje darbotvarkėje turėtų būti numatytas tikslas pasiekti, kad 2020 m. visi namų ūkiai ES būtų prijungti prie 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio jungčių ir 50 proc. namų ūkių naudotųsi plačiajuosčiu ryšiu 1 Gbps ar didesne ryšio sparta; atkreipia dėmesį į tai, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas jau pritarė tokiems plataus užmojo tikslams savo pranešime dėl reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB;

17.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių narių iki nustatyto 2013 m. sausio 1 d. termino nepaskirstė skaitmeninio dividento 800 MHz dažnio spektro plačiajuosčio judriojo ryšio paslaugų tiekėjams, kaip numatyta Radijo dažnių spektro politikos programoje; pabrėžia, kad šis vėlavimas sutrukdė diegti ketvirtosios kartos ryšio tinklus ES, todėl ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 800 MHz juosta būtų prieinama judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, taip pat ragina Komisiją pasinaudoti visais savo įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad tai būtų skubiai įgyvendinta;

18.  pažymi, kad skaitmeninėje darbotvarkėje nurodyti plačiajuosčio ryšio aprėpties tikslai tikriausiai bus toli gražu neįgyvendinti; todėl yra įsitikinęs, kad, jei nebus daugiau investuojama į ateities tinklus, ES konkurencingumas pasaulyje dar labiau sumažės; mano, kad Komisija, siekdama paskatinti investicijas į fiksuoto ir judriojo ryšio tinklus, įgyvendindama savo Bendrosios rinkos aktą taip pat turėtų iš esmės persvarstyti telekomunikacijų rinkos teisinį pagrindą;

19.  laikosi nuomonės, kad konkurencijos vaidmeniui skatinant investicijas į naują skaitmeninę infrastruktūrą ir taip siekiant ekonomikos augimo neturėtų būti pakenkta; tiki, kad labai svarbu, jog Komisija užtikrintų tokią reguliavimo sistemą, kuri suteiktų galimybę visiems rinkos dalyviams investuoti į naujovišką skaitmeninę infrastruktūrą; mano, kad šiuo tikslu naujose veiksmingos naujos kartos prieigos prie tinklų kainų nustatymo taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į konkurencijos procesą kiekvienoje valstybėje narėje ir paisoma nacionalinių reguliavimo institucijų (NRA) prerogatyvų; tiki, kad todėl NRA turėtų stengtis siekti bendrų tikslų, pvz., numatytų skaitmeninėje darbotvarkėje, remdamosi savo geresnėmis žiniomis ir konkrečia patirtimi, susijusiomis su jų atitinkamomis nacionalinėmis rinkomis;

20.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl esminio elektroninių ryšių teisinio reguliavimo pagrindų persvarstymo;

21.  pabrėžia, kaip svarbu užbaigti svarbiausius Europos skaitmeninėje darbotvarkėje paskelbtus veiksmus, ypatingą dėmesį skiriant lanksčiai, patikimai infrastruktūrai ir paslaugoms bei duomenų apsaugos tvarkai;

22.  primena Komisijai atlikti Informacinės visuomenės direktyvos (2001/29/EB)(4) vertinimą ir peržiūrą, siekiant ES bendrojoje skaitmeninėje rinkoje užtikrinti nuspėjamumą, judumą ir lankstumą, kaip raginama 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(5);

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) jaunimo užimtumui skatinti

23.  pabrėžia, kad norint sukurti visiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką, reikia koordinuoti veiksmus siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai, nepaisant jų buvimo vietos, turėtų prieigą prie interneto ir reikiamų naudojimosi juo įgūdžių;

24.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. kovo mėn. buvo sudaryta Didžioji koalicija darbo vietų kūrimui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, prie kurios gali prisijungti visos suinteresuotosios šalys; ragina Komisiją skubiai sudaryti Didžiąją koaliciją siekiant užtikrinti, kad ši iniciatyva taip pat būtų įgyvendinama valstybių narių lygmeniu, ir suteikti jos dalyviams pirmenybės teisę gauti lėšų iš Sąjungos fondų savo veiksmams finansuoti;

25.  pabrėžia, kad nedarbas, įskaitant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, ES pasiekė nepriimtinai aukštą lygį ir veikiausiai išliks didelis artimiausioje ateityje ir kad reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų visais politiniais lygmenimis;

26.  pažymi, kad šiuo metu ES yra daugiau nei 4 mln. IRT sektoriaus darbuotojų, jų skaičius kasmet išauga 3 proc., ir kad remiantis Europos Komisijos duomenimis, nepaisant krizės, iki 2015 m. nuo 700 000 iki 1 mln. aukštos kokybės darbo vietų IRT sektoriuje bus laisvos; pabrėžia, kad dėl šios priežasties gali būti labai svarbu imtis veiksmų skaitmeninio raštingumo ir švietimo srityje sprendžiant didėjančio nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, problemą;

27.  palankiai vertina Sąjungos lygmeniu patvirtintas Jaunimo garantijų iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo visi jauni europiečiai turėtų galimybę gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę; tačiau pažymi, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų 6 mlrd. EUR akivaizdžiai nepakanka tokio didelio masto problemai išspręsti; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau padidinti šių priemonių veiksmingumą teikiant prioritetą skaitmeninių įgūdžių įgijimui; pabrėžia, kad skaitmeninis raštingumas turėtų būti būtina profesinio rengimo programų sudedamoji dalis siekiant užtikrinti, kad naujos kartos darbuotojai, kaip ir dabartinių darbuotojų karta, turėtų galimybę įgyti jiems reikalingų įgūdžių;

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtos informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

28.  primena, kad interneto, ne tik kaip socialinės komunikacijos platformos, bet ir kaip platformos, suteikiančios bet kokiam piliečiui galimybę pradėti teikti paslaugą ar pasiūlyti naujovišką bet kokiam kitam piliečiui skirtą produktą, taip sukuriant darbo vietų ir MVĮ, vaidmuo yra esminis bendrosios skaitmeninės rinkos principas;

29.  pabrėžia, kad MVĮ yra svarbiausia ES ekonomikos dalis ir reikia, kad būtų imtasi daugiau veiksmų skatinant ES MVĮ konkurencingumą pasaulyje ir sudarant geriausias įmanomas sąlygas naujoms perspektyvioms technologijoms, tokioms kaip debesijos kompiuterija, kurios gali daryti didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, vystyti;

30.  pažymi, kad vis daugiau europiečių, ypač jaunimo, paskatinti precedento neturinčių žiniatinklio, debesijos, judriojo ryšio platformų, socialinių tinklų ir ypač didelių duomenų srautų teikiamų galimybių, renkasi nuolatiniam darbui alternatyvią karjeros galimybę ir tampa verslininkais; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti verslui palankesnę aplinką, kurioje būtų lengviau gauti finansavimą (vadinamasis leidimas suklysti), patekti į rinkas, naudotis tinklais ir įgyti įgūdžių – tai turi būti skatinama įgyvendinant dalijimosi rizika schemas, sukuriant rizikos kapitalo fondą, taikant palankų fiskalinį režimą ir organizuojant keitimosi patirtimi renginius;

Viešojo sektoriaus skaitmeninimas

31.  pabrėžia, kad kitų veiksmų įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę priešakyje turėtų būti viešojo sektoriaus skaitmeninimas, nes, be kita ko, sumažinus viešojo administravimo sąnaudas ir pradėjus teikti piliečiams veiksmingesnes paslaugas, skaitmeninio sverto poveikis visiems ekonomikos sektoriams būtų nepaprastai naudingas;

32.  apgailestauja, kad nacionalinės strategijos debesijos kompiuterijos srityje plėtojamos darant žalą plataus užmojo ir veiksmingai Europos strategijai; ragina Komisiją stiprinti savo pasiūlymus ir ieškoti priemonių, kurios būtų pakankamai veiksmingos, kad ES galėtų pirmauti standartizavimo srityje;

33.  pabrėžia, kad šiuolaikinė viešojo administravimo sistema yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriuo remiantis kuriama ir įgyvendinama užimtumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo politika; pabrėžia, kad turėtų būti naudojamasi IRT teikiamomis galimybėmis siekiant sukurti geriau veikiantį ir veiksmingesnį viešąjį sektorių ir kartu sumažinti administracinę naštą; atkreipia dėmesį į tai, kad IRT gali padėti paspartinti mokesčių rinkimo ir sveikatos priežiūros sistemų pertvarką, sumažinti atsiskaitymo su tiekėjais vėlavimus ir padidinti teismų sistemų veiksmingumą; mano, kad esminė pertvarka pirmiausia turi būti įgyvendinta sveikatos priežiūros srityje, kad pacientams ir specialistams būtų teikiamos ekonomiškai efektyvesnės ir labiau asmeniniams poreikiams pritaikytos paslaugos;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Europos debesijos partnerystės darbą;

IRT finansavimas: daugiametė finansinė programa (DFP)

35.  apgailestauja, kad 9,2 mlrd. EUR suma, kurią Komisija pasiūlė skirti 2014–2020 m. investicijoms į IRT pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), bus smarkiai sumažinta; pabrėžia, kad dėl naujų finansinių aplinkybių investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis dabar yra kaip niekada svarbios ir turėtų būti padidintos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

36.  pabrėžia, kad reikia skirti daugiau ES lėšų investicijoms į IRT ir kad IRT finansavimas pagal kitą DFP turėtų būti proporcingas šio sektoriaus svarbai ir ekonominiam poveikiui; ragina teikti pirmenybę su IRT susijusiai išlaidų daliai bendroje DFP, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 172, 2012 6 30, p. 10. (2) OL L 81, 2012 3 21, p. 7. (3) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45. (4) OL L 167, 2001 6 22, p. 10. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.