Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), pateiktą pasirašyti 2003 m. gruodžio 9 d. Meridoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius, pateiktą pasirašyti 1997 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje, ir į rekomendacijas, kuriomis ji papildyta,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos per 2012 m. birželio 25 d. vykusį 3179-ąjį posėdį priėmė Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (COM(2001)0252),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į Tarybos dokumentų rinkinį „Žmogaus teisių ir lyčių aspekto integravimas į Europos saugumo ir gynybos politiką“(1), ypač į Tarybos dokumentą „Bendros elgesio normos ESGP operacijų metu“ (dok. 08373/3/2005),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą pasaulinį veiksmų planą „Ištesėti pažadą. Susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) pranešimą „Politika, kuria siekiama užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui, slaptų susitarimų sudarymui, prievartos taikymui, pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui Europos investicijų banko veikos srityje ir nuo šių veikų sulaikyti“ (EIB kovos su sukčiavimu politika), patvirtintą 2008 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) teisės taikymo politiką ir procedūras, įsigaliojusias 2009 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į Verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus: Jungtinių Tautų programos „Saugok, gerbk ir gink“ įgyvendinimas (HR/PUB/11/04),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos siekiant demokratizacijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos, taikomos vykdant ES užsienio politiką(3),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimtas per 2914-ąjį Bendrųjų reikalų tarybos posėdį, vykusį 2008 m. gruodžio 8 d.,

–  atsižvelgdamas į Montrė dokumentą dėl atitinkamų tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir gerosios patirties, taikomų valstybėms, susijusioms su privačių karinių ir saugumo bendrovių (PKSB) veiksmais ginkluotų konfliktų metu, priimtą 2008 m. rugsėjo 17 d. Montrė,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos, pateiktą pasirašyti 1999 m. sausio 27 d., ir į Europos Tarybos civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos, pateiktą pasirašyti 1999 m. lapkričio 4 d., taip pat į 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtas rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26–27 d. priimtą Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus(4),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(5),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų(6),

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą(7),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl prekybos ginklais, priimtą per 2013 m. kovo 18–28 d. Niujorke vykusią baigiamąją Jungtinių Tautų konferenciją dėl prekybos ginklais(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0250/2013),

A.  kadangi korupciją galima apibrėžti kaip piktnaudžiavimą patikėtais įgaliojimais siekiant asmeninės ar bendros, tiesioginės ar netiesioginės privačios naudos ir kadangi, kaip apibrėžta UNCAC, korupcija, be kitų veikų, apima nusikalstamą kyšininkavimo, turto iššvaistymo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo pareigomis ir neteisėto praturtėjimo veiką; kadangi sukčiavimas, turto prievartavimas, šantažas, piktnaudžiavimas veiksmų laisve, favoritizmas, nepotizmas, klientelizmas ir neteisėti politinių tikslų rėmimo įnašai yra glaudžiai susiję su korupcija; kadangi korupcija gali būti susijusi su organizuoto nusikalstamumo veikla, t. y. greta valstybės valdžios vykdoma veikla, kuriai vadovaujama kolegialiai, ypač tais atvejais, kai valdžios institucijos neužtikrina įstatymų taikymo;

B.  kadangi dėl korupcijos įsigali ir didėja nelygybė, neteisybė ir diskriminavimas vienodų galimybių naudotis žmogaus teisėmis atžvilgiu, nesvarbu, ar tai būtų pilietinės, politinės ir ekonominės, ar socialinės ir kultūrinės teisės; kadangi korupcija gali turėti neigiamą netiesioginį poveikį aplinkai neproporcingai veikia nepalankiausioje padėtyje esančias ir marginalizuotas visuomenės grupes, todėl visų pirma jos neturi vienodų galimybių dalyvauti politiniame gyvenime, naudotis viešosiomis paslaugomis, teise kreiptis į teismą, apsauga, taip pat įsigyti žemės, įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, rūpintis sveikata ir turėti būstą, ir kadangi dėl korupcijos ypač sunku siekti pažangos kovos su diskriminacija srityje ir lyčių lygybės bei suteikti moterims savarankiškumą, nes dėl to mažėja jų galimybės apginti savo teises;

C.  kadangi korupcija gali kenkti valstybių ekonomikos plėtrai, kartais trukdant prekybai ir investicijoms;

D.  kadangi kova su korupcija yra Kotonu susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje ir 97 straipsnyje pripažinto ir apibrėžto gero valdymo principo dalis;

E.  kadangi korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai paprastai susiję su piktnaudžiavimu įgaliojimais, atskaitomybės stoka ir įvairių formų diskriminacija institucijose; kadangi korupcija visada dažnesnė ten, kur nepakankamai arba visai neužtikrinamos žmogaus teisės, ir kadangi dažnai korupcija trukdo veiksmingai veikti institucijoms ir subjektams, paprastai užtikrinantiems stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą ir sukurtiems tam, kad užtikrintų demokratinių principų laikymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms, pvz., parlamentams, teisėsaugos institucijoms, teismams, teisės sistemoms ir pilietinei visuomenei;

F.  kadangi korupcija dažniausiai yra giliai įsišaknijusi visuomenių, kuriose ji paplitusi, mentalitete ir kadangi visos pastangos, dedamos kovojant su korupcija, turėtų būti pirmiausia sutelktos į švietimo sistemą ir nukreiptos į kuo jaunesnio amžiaus žmones;

G.  kadangi valstybės kartais nesiima priemonių korupcijai viešajame ir privačiajame sektoriuose pažaboti arba už ją nebaudžia ir kartu pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir kitus svarbius tarptautinius ir regioninius su žmogaus teisėmis susijusius dokumentus;

H.  kadangi korupcija iškraipo vyriausybės išlaidų dydį ir sudėtį, labai sumažina valstybės gebėjimą kuo geriau panaudoti esamus išteklius siekiant visapusiškai įgyvendinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises ir kadangi dėl korupcijos pasisavinama daug investicijoms į ekonomiką skirtų lėšų, todėl ekonominių sunkumų patiriančioms šalims, įskaitant ES valstybes nares, sunku atsigauti;

I.  kadangi dėl aukšto rango pareigūnų korupcijos susijusios valstybės gali tapti labai nesaugios ir nestabilios, taip keliant grėsmę pačiai valstybei;

J.  kadangi, remiantis Pasaulio banko duomenimis, korupcija sudaro 5 proc. pasaulio BVP (2,6 trln. JAV dolerių) ir daugiau nei 1 trln. JAV dolerių kasmet sumokama kyšiams; taip pat kadangi dėl korupcijos visos pasaulio mastu vykdomos verslo veiklos išlaidos padidėja 10 proc., o viešojo pirkimo sutarčių išlaidos besivystančiose šalyse – 25 proc.(9);

K.  kadangi Pasaulio bankas nustatė, kad dėl aukšto lygio pareigūnų korupcijos kasmet iš besivystančių šalių valstybės biudžetų pavagiama ir slepiama užjūryje 20–40 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro 20–40 proc. oficialios paramos vystymuisi lėšų(10);

L.  kadangi 2000–2009 m. besivystančios šalys dėl neteisėtų finansinių srautų prarado 8,44 trln. JAV dolerių, o ši suma dešimt kartų didesnė nei jų gaunama pagalba iš užsienio; kadangi kiekvienais praeito dešimtmečio metais besivystančios šalys dėl nelegalių srautų netekdavo 585,9 mlrd. JAV dolerių per metus; kadangi vykdant korupcinę veiką kasmet pavagiamų lėšų pakaktų 80 kartų pamaitinti badaujančius pasaulio gyventojus, o kyšių ir vagysčių suma net 40 proc. viršija bendrą projektų, kuriais siekiama aprūpinti gyventojus saugiu geriamuoju vandeniu ir sukurti jiems sanitarines sąlygas, vertę(11);

M.  kadangi keldama grėsmę demokratijos įtvirtinimui ir žmogaus teisių užtikrinimui korupcija išlieka pagrindinė konfliktų, plačiai paplitusių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir nebaudžiamumo besivystančiose šalyse priežastis bei katalizatorius ir kadangi tebesant tokiai korupcijai ir neteisėtam valstybės pareigūnų praturtėjimui imta grobstyti ir įtvirtinti valdžią, taip pat pradėjo kurtis naujos karinės grupuotės ir išplito smurtas;

N.  kadangi dėl korupcijos teismų sektoriuje pažeidžiamas nediskriminavimo principas, atimamos galimybės kreiptis į teismą, taip pat teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą, nors tai labai svarbu siekiant užtikrinti visas kitas žmogaus teises, ir kadangi korupcija labai iškraipo teisminių ir kitų viešojo administravimo institucijų nepriklausomumą, kompetenciją ir nešališkumą, o dėl to didėja nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, kartu kenkiama teisinei valstybei ir skatinamas smurtas;

O.  kadangi teikdamos viešąsias paslaugas valstybės gali vykdyti tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, kartu užtikrinti vandens ir maisto produktų tiekimą, sveikatą, švietimą, būstą, saugumą ir tvarką kaip žmogaus socialinės raidos elementus ir kadangi korupcija viešųjų pirkimų srityje klesti trūkstant atvirumo, skaidrumo, informacijos, konkurencijos, paskatų, aiškių taisyklių ir nuostatų, kurių laikymasis būtų griežtai užtikrinamas, taip pat neveikiant nepriklausomiems stebėsenos ir sankcijų mechanizmams;

P.  kadangi dėl plačiai paplitusios korupcijos, nepakankamo skaidrumo ir neturėdami galimybių susipažinti su informacija bei aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese piliečiai negali iš vyriausybių ir politinių atstovų reikalauti atsakomybės siekdami, kad su išteklių paieška ir rinkos tyrimu susijusios pajamos būtų naudojamos jų žmogaus teisėms užtikrinti; kadangi valstybės valdžia privalo dėti visas pastangas kovojant su korupcija valstybės ir privačiose įmonėse;

Q.  kadangi žmogaus teisių gynėjų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), profsąjungų ir tiriamosios žurnalistikos veiklą vykdančių žurnalistų vaidmuo kovojant su korupcija labai svarbus, nes jie tikrina viešuosius biudžetus, stebi vyriausybių ir didelių – ypač daugiašalių – įmonių veiklą, politinių partijų finansavimą, perteikia gebėjimų ugdymo įgūdžius ir patirtį, taip pat reikalauja skaidrumo ir atskaitomybės; kadangi apie korupciją ir organizuotus nusikaltimus pranešantys žurnalistai vis dažniau tampa organizuotų nusikalstamų grupuočių, lygiagrečiai veikiančių jėgų ir valdžios institucijų taikiniu ir priekabiavimo objektu, pirmiausia besivystančiose šalyse;

R.  kadangi laisva ir nepriklausoma spauda ir žiniasklaida, ir internetinė, ir kitų rūšių, yra būtinos užtikrinant skaidrumą ir priežiūrą, kurių reikia kovojant su korupcija, nes jos sukuria forumą korupcijos atvejams atskleisti ir suteikia piliečiams ir visuomenei galimybę gauti informaciją;

S.  kadangi atvirų duomenų ir atviros vyriausybės iniciatyva piliečiams suteikiama galia, nes suteikiama galimybė susipažinti su informacija apie vyriausybių biudžetus ir išlaidas;

T.  kadangi informatoriai, nors jiems gresia didelis pavojus, yra labai svarbūs išaiškinant korupciją, sukčiavimą, netinkamą valdymą bei žmogaus teisių pažeidimus ir kadangi dėl apsaugos nuo keršto stokos, informacijos kontrolės ir įstatymų dėl šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo, taip pat netinkamai nagrinėjant informatorių ieškinius žmonės gali bijoti atvirai kalbėti ir dažnai vengia tai daryti dėl jų ir jų šeimos narių saugumui kylančio pavojaus; kadangi ES privalo juos apsaugoti, visų pirma kuo geriau naudodama turimas bendradarbiavimo priemones ir pirmiausia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP);

U.  kadangi ekstremaliosios padėties aplinkybėmis ir teikiant pagalbą, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, veiksmų sudėtingumą ir juos vykdančius subjektus, atsiranda galimybių korupcijai ir kadangi šios „galimybės“ apima kyšininkavimą, trukdymą, pagalbos agentūrų darbuotojų apiplėšimus, netinkamus pagalbos agentūrų darbuotojų veiksmus, sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, netinkamą gautos pagalbos panaudojimą ir vargingai gyvenančių žmonių išnaudojimą bei didina plačiai paplitusį nusivylimą valstybės institucijomis, kokios jos bebūtų; kadangi netinkamas humanitarinės pagalbos panaudojimas yra grubus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

V.  kadangi 25 proc. visų Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos išorės pagalba trečiosioms šalims ir kadangi atlikus šiuos tyrimus buvo susigrąžinta 17,5 mln. EUR(12);

W.  kadangi ES pagalba besivystančioms šalims gali būti iššvaistyta, jei pagalba besinaudojančiosiose šalyse nebus įdiegta tinkama stabdžių ir atsvarų sistema ir nebus vykdoma visiškai nepriklausoma su lėšų panaudojimu susijusi sąžiningumo sistemos stebėsena;

X.  kadangi Europos valstybiniai bankai, kurie yra priskiriami ES institucijoms (EIB) arba kurių dauguma akcininkų yra ES valstybės narės (ERPB), vykdydami savo veiklą už Europos Sąjungos ribų buvo tariamai įsivėlę į korupcijos skandalus;

Y.  kadangi pagalbos teikėjai ir tarptautinės finansų įstaigos (TFĮ), pvz., Pasaulio bankas (PB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėtų šalyse skolininkėse skatinti tikrą valdymo reformą ir prisidėti prie veiksmingos kovos su korupcija taip pat ir kritiškai vertindami su daugeliu priemonių, taikytų įgyvendinant struktūrinio prisitaikymo programas (SPP), pvz., valstybinių įmonių ir išteklių privatizavimo programą, susijusią korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų riziką ir imtis ją mažinti;

Z.  kadangi prekyba žmonėmis labai susijusi su sudėtingais korumpuotais tinklais, veikiančiais visose nukentėjusių asmenų kilmės, tranzito ir paskirties šalių vyriausybių, viešojo administravimo institucijų, teisėsaugos ir privačiojo sektoriaus srityse ir kadangi korupcija silpnina kovotojų su prekyba žmonėmis veiksmus, nes ji yra apėmusi policijos ir teisminių institucijų darbuotojus ir ji vykdoma per prekiautojų žmonėmis persekiojimo, sulaikymo ir teisinės pagalbos bei liudytojų apsaugos teikimo prekybos žmonėmis aukoms procedūras;

AA.  kadangi dėl korupcijos ir netinkamų veiksmų ginkluotosiose pajėgose, gynybos sektoriuje, teisėsaugos institucijose ir taikos palaikymo pajėgose kyla didelis pavojus besivystančių šalių piliečių gyvybei, fizinei neliečiamybei, apsaugai, laisvei ir teisėms, taip pat kadangi ir toliau išlieka nepriimtinas korupcijos lygis gynybos sektoriuje ir viešųjų pirkimų gynybos srityje, ir tai yra ypatingai įslaptinta nacionalinio saugumo sumetimais; kadangi reikėtų kruopščiai tikrinti viešuosius pirkimus saugumo įrangos srityje;

AB.  kadangi per pastarąjį dvidešimtmetį privatūs ir viešieji subjektai pradėjo labai dažnai naudotis privačių karinių ir saugumo bendrovių (PKSB) paslaugomis ir kadangi atsižvelgiant į šių bendrovių veiklos pobūdį jose išlieka labai didelė korupcijos tikimybė ir, nors jos daugiausia veikia už griežto reguliavimo srities ribų, neatsiskaitydamos visuomenei, o to paprastai reikalaujama iš ginkluotųjų pajėgų, jos apkaltintos rimtais žmogaus teisių pažeidimais;

AC.  kadangi UNCAC IV ir V skyriuose numatytų tarpusavio teisinės pagalbos ir turto grąžinimo mechanizmų įgyvendinimas, naudojimas ir veiksmingumas valstybėse, UNCAC šalyse, nepakankamas ir kadangi tos valstybės konvencijos šalys dar nėra visapusiškai įgyvendinusios įsipareigojimų pagal šios konvencijos IV skyrių („Tarptautinis bendradarbiavimas“) ir V skyrių („Turto grąžinimas“) dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir, pirmiausia, dar nėra pakankamai įvykdžiusios tarpusavio teisinės pagalbos įsipareigojimų pagal UNCAC 46 straipsnį;

AD.  kadangi prastai reguliuojama ir neskaidri prekyba įprastiniais ginklais ir šaudmenimis skatina konfliktus, korupciją, skurdą, žmogaus teisių pažeidimus ir nebaudžiamumą;

AE.  kadangi didelio masto korupcija besivystančiosiose šalyse vykdoma daugiausia bendrininkaujant ir net padedant tam tikriems verslininkams, teisininkams, finansų įstaigoms ir valstybės tarnautojams išsivysčiusiose šalyse, įskaitant ES valstybes nares, ir kadangi ES ir tarptautiniu lygmeniu akivaizdžiai neatsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu teisės aktus šios įstaigos ir bendrovės sudarė sąlygas plauti korumpuotais būdais įgytą turtą išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, steigti neskaidrias struktūras ir slėpti turtą jurisdikcijose, kuriose saugoma paslaptis;

AF.  kadangi taikant žmogaus teisėmis paremtą požiūrį į kovos su korupcija politiką gerinamas bendras supratimas, kad korupcija neigiamai veikia ne tik viešąsias lėšas, bet ir piliečių asmenines teises bei galimybes; kadangi glaudžiai susiejus tarptautinę kovą su korupcija ir žmogaus teisių judėjimus visuomenė bus geriau informuota ir reikalaus daugiau atvirumo, atskaitomybės ir teisingumo ir kadangi susiejant korupciją su žmogaus teisių pažeidimais atveriamos naujos galimybės imtis veiksmų, pirmiausia tose srityse, kuriose su korupcija galima kovoti taikant esamus nacionalinius, regioninius ir tarptautinius žmogaus teisių užtikrinimo stebėsenos mechanizmus;

Vidaus ir išorės politikos darna

1.  mano, kad patikima ir įtakinga kovos su korupcija lydere ES gali tapti tik tinkamai spręsdama organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo problemas savo teritorijoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES kovos su korupcija ataskaitą, kurią turi paskelbti Komisija; tikisi, kad, kai Komisija valstybėse narėse nustatys labiausiai korupcijai palankias sritis, bus lengviau skatinti kovą su korupcija, dalijimąsi geriausia patirtimi, nustatyti ES tendencijas ir skatinti savitarpio mokymąsi bei tolesnį ES ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi; ragina Komisiją pateikti ES politikos kovos su korupcija srityje iniciatyvų, pvz., ES kovos su korupciją planą;

2.  šiuo atžvilgiu palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą siekiant veiksmingai panaikinti banko paslapties praktiką; mano, kad išankstinė korupcijos ES ir trečiosiose šalyse mažinimo sąlyga yra įmonių registrų ir patikos registrų reglamentavimo ir skaidrumo didinimas visose ES valstybėse narėse; mano, kad ES taisyklėmis reikėtų nustatyti prievolę registruoti visas teisines struktūras ir jų nuosavybės ryšių duomenis, taip pat viešai paskelbti šią informaciją internete, paženklintą elektroninėmis žymomis ir pritaikytą paieškai, kad ja galima būtų naudotis nemokamai;

3.  mano, kad ES, imdama pavyzdį iš Jungtinių Amerikos Valstijų, priėmusių 2012 m. Sergejaus Magnitskio teisinės valstybės atskaitomybės aktą, turėtų priimti panašų teisės aktą ES lygmeniu, kaip pavyzdinę veiklos sistemą, kuria būtų nustatomas ryšys tarp korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų; todėl ragina Tarybą priimti sprendimą dėl bendro ES valstybės tarnautojų, susijusių su Sergejaus Magnitskio mirtimi, tolesnę teisminę priedangą ir tebevykstantį priekabiavimą prie jo šeimos narių, sąrašo sudarymo; taip pat mano, kad šiame Tarybos sprendime reikėtų nustatyti tiems valstybėms tarnautojams taikytinas sankcijas, pvz., visoje ES galiojantį draudimą išduoti vizą ir nutarimą įšaldyti visą finansinį turtą, kurį jie arba jų artimiausi šeimos nariai gali turėti Europos Sąjungoje; ragina Komisiją parengti veiksmų planą siekiant sukurti mechanizmą, kurį taikant būtų sudaromi sąrašai ir nustatomos panašios sankcijos, taikytinos trečiųjų šalių valstybės tarnautojams (įskaitant policijos pareigūnus, prokurorus ir teisėjus), susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais ir teisminėmis manipuliacijomis informatorių, apie korupciją pranešančių žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų trečiosiose šalyse atžvilgiu; pabrėžia, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai turėtų būti parengti remiantis gerai dokumentuotais, susijusiais ir nepriklausomais šaltiniais ir įtikinamais įrodymais, kad į sąrašą įtraukti asmenys galėtų naudotis teisių gynimo priemonėmis;

Atskaitomybė ir išorės pagalbos bei viešųjų biudžetų skaidrumas

4.  visiškai pritaria ES įsipareigojimui į visą savo vystymosi politiką įtraukti ir integruoti demokratinės atsakomybės koncepciją, t. y. užtikrinti veiksmingą ir visapusišką žmonių dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir stebint vystymosi strategiją ir pagalbos teikėjų bei vyriausybių politiką; mano, kad tokia politika skatinamas programos naudos gavėjų dalyvavimas ir todėl gerinama stebėsena ir atskaitomybė kovojant su korupcija; ragina Komisiją ir valstybes nares savo pagalbos vystymuisi programose taikyti tarptautinių normų sąlygų laikymosi principą korupcijos srityje ir įtraukti kovos su korupcija nuostatas į viešųjų pirkimų vykdymo sutartis kaip rekomenduoja EBPO; prašo, kad Komisija toliau skatintų aukštą paramos skaidrumo lygį pateikiant duomenis skaitmeniniu, elektroniniu formatu ir bendro standarto taikymą siekiant užtikrinti palyginamumą tiek su kitais pagalbos teikėjais, tiek ir, visų pirma, atsižvelgiant į vyriausybių gavėjų poreikius;

5.  pabrėžia, kad norint pasiekti didesnį vystymosi finansavimo veiksmingumą taikant derinimo priemones, šias priemones reikia peržiūrėti siekiant nustatyti skaidresnius projektų atrankos kriterijus ir griežtesnius atskaitomybės visai visuomenei reikalavimus; primena, kad nustačius kritinį būtinųjų reikalavimų dėl projektų atrankos, jų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo skaičių galima būtų užtikrinti informacijos apie operacijų vykdymą palyginamumą ir nuoseklų pagrindą; pažymi, kad apie pažangą įgyvendinant projektus ir jų poveikį vystymuisi turėtų būti nuolat pranešama siekiant pagrįsti pagalbai skirtų išteklių naudojimą taikant derinimo priemones ne tik paramos teikėjams ir susijusioms Europos institucijoms, bet ir plačiajai visuomenei;

6.  mano, kad Komisija turėtų įpareigoti užtikrinti didžiausią ES lėšomis finansuojamų projektų viešųjų pirkimų procedūrų sąžiningumą, konkrečiai skatindama sudaryti geresnes galimybes dalyvauti konkursuose vietos organizacijoms; pabrėžia, kad žmogaus teisėmis paremtą požiūrį į viešuosius pirkimus įgyvendinti lengviau, kai juose dalyvauja daugiau subjektų, būtent tokių, kuriems turi įtakos pasiūlymų teikimo procesas (pvz., žemės savininkų asociacijos ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupės); mano, kad laikantis žmogaus teisėmis paremto požiūrio į viešuosius pirkimus valdžios institucijos taip pat skatinamos sudaryti sąlygas nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupėms pačioms varžytis viešųjų pirkimų procedūrose ir išplėsti įmonių vertinimo viešųjų pirkimų procedūrose kriterijus; primena, kad, siekiant nustatyti, ar ES lėšos naudojamos tinkamai, labai svarbu bendradarbiaujant su pilietine visuomene stebėti projektų rezultatus ir reikalauti iš vietos valdžios institucijų atskaitomybės; ragina Komisiją neskirti projektų rangovų, jei nežinomi jų tikrieji savininkai, arba jei jų bendrovės struktūra tokia, kad jie lengvai gali dalyvauti sandorių kainodaroje;

7.  primygtinai ragina ES užtikrinti dar didesnį skaidrumą ir šiuo tikslu paremti visuotinės pažadų teikti pagalbą kontrolės sistemos sukūrimą, kad būtų galima įpareigoti paramą teikiančias valstybes laikytis savo pažadų ir būti atsakingas už projektus, institucijas ar grupes, kurias remia;

8.  be to, primena, kad reikia užkirsti kelią tokiems korupcijos įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus būdams, kaip, be kita ko, projektų sąnaudų didinimas, išmokų mokėjimas fiktyviems projektams ir darbuotojams, netinkamas ir korumpuotas ekonominių ir (arba) pramoninių kompensacijų taikymas, atviras valstybės lėšų vogimas, kelionės išlaidų padidinamas ir papirkimas; todėl primygtinai reikalauja stebėti visą finansavimo iš ES grandinę, įskaitant politikos formavimą ir reglamentavimą, planavimą ir biudžeto sudarymą, finansavimą, fiskalinius pervedimus, valdymą ir programų rengimą, konkursus ir viešuosius pirkimus, statybą, veikimą, priežiūrą ir mokėjimą už paslaugas;

9.  siūlo Komisijai viešai paskelbti pranešimo OLAF apie netinkamą ES lėšų naudojimą, kai šias lėšas netinkamai naudoja viešųjų pirkimų konkursų dalyviai ir ES paramos gavėjai, mechanizmus ir parengti apie korupciją perspėjančių asmenų pateikiamos informacijos apie minėtą netinkamą šių lėšų naudojimą trečiosiose šalyse apdorojimo politikos gaires, kuriomis remiantis būtų galima imtis tinkamų tolesnių veiksmų, gauti grįžtamąjį ryšį ir apsaugoti nuo keršto, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamų gyventojų ir visų pirma moterų padėčiai daugelyje besivystančių šalių, nes jos itin dažnai nukenčia nuo korupcijos ir bendradarbiauja siekdamos su ja kovoti, bet taip pat yra pažeidžiamesnės ir labiau persekiojamos dėl bendradarbiavimo;

10.  pabrėžia, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose, įskaitant dvišalius santykius, taip pat ir aukščiausiuoju lygmeniu, ES turi atkreipti dėmesį į dalyvavimo teisės ir teisės naudotis informacija bei viešosios atskaitomybės mechanizmais, pvz., atvirais duomenimis, kaip pagrindinių demokratijos principų įgyvendinimo pagrindu svarbą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu ir internetinės, ir kitų rūšių spaudos ir žiniasklaidos laisvė yra nepaprastai svarbi; siūlo, kad Europos Sąjunga trečiosiose šalyse finansuotų tų principų laikymosi užtikrinimo projektus, pirmiausia tose šalyse, kuriose vykdomi demokratizavimo procesai, užtikrindama lyčių klausimo integravimą ir taip pat pilietinės visuomenės narių ir visų pirma žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų, moterų ir labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių integravimą ir padėdama rengti veiksmingus apie korupciją perspėjančių asmenų apsaugos teisės aktus;

11.  šiuo atžvilgiu pažymi, kad ES turi rodyti pavyzdį; reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės aktyviai dalyvautų įgyvendinant tarptautines biudžetų skaidrumo didinimo iniciatyvas, pvz., Atvirų vyriausybių partnerystę, Atviro biudžeto iniciatyvą ir Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą, siekdamos skatinti šalis partneres prisiimti tokį įsipareigojimą kaip privalomus tarptautinių žmogaus teisių standartų reikalavimus;

12.  ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų pateiktą žmogaus teisių gynėjų apibrėžtį, įtraukiant į ją kovotojus su korupcija, tiriamosios žurnalistikos atstovus ir pirmiausia informatorius;

13.  pabrėžia, kad ES kaip pagrindinė pasaulyje pagalbos teikėja turėtų ir toliau vis daugiau sieti ES išorės pagalbos teikimą su biudžeto reformomis, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo, užtikrinti galimybę susipažinti su duomenimis ir dalyvaujamuosius procesus, ir šiuo atžvilgiu derinti pagrindinius principus su kitais pagalbos teikėjais; mano, kad ES, vadovaudamasi paskatomis grindžiamu požiūriu, turėtų nustatyti aiškias ir viešas gaires bei kriterijus vyriausybėms padaryti savo biudžetų procedūras atviras ir dėti pastangas įtraukti skaidrumo, visuomenės dalyvavimo ir priežiūros klausimus rengiant mokymo kursus arba teikiant techninę pagalbą; ragina ES skatinti ir remti priežiūros įstaigoms (įskaitant parlamentus, audito rūmus, PVO ir žiniasklaidą) palankios aplinkos kūrimą, kad jos galėtų atlikti pagrindines funkcijas ir kartu kovoti su korupcija;

14.  nurodo, kad ES turėtų taikyti privilegijuotųjų partnerysčių su trečiosiomis šalimis sistemą siekiant veiksmingai priversti režimus, kenčiančius dėl jiems būdingos korupcijos, sutikti įgyvendinti reformas ir ankščiau minėtus principus; mano, kad ES politinis dialogas, spaudimas ir bendradarbiavimas siekiant atsižvelgti į reformos būtinybę turėtų būti matomi ir skaidrūs ir turėtų apimti tinkamus ir ryžtingus stebėsenos mechanizmus; mano, kad ES turėtų viešai pasmerkti teisės aktų, kuriais ribojama žiniasklaidos laisvė ir pilietinės visuomenės veikla kaip svarbiausi atskaitomybės principai, priėmimą ir kad ji turėtų parengti strategiją, pagal kurią su šiomis šalimis būtų palaikomi atitinkami santykiai siekiant matomai skatinti reformą; pabrėžia, kad susitarimuose su trečiosiomis šalimis reikia aiškiai apibrėžtų nuostatų dėl žmogaus teisių, kurios suteiktų galimybę laikinai nutraukti bet kokį partnerystės susitarimą šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atvejais;

15.  pritaria tam, kad sprendimai dėl investicijų Europos viešosiomis lėšomis, būtent dėl EIB ir ERPB projektų, galinčių daryti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, turi būti priimami skaidriau; primygtinai ragina EIB ir ERPB sustiprinti savo kovos su sukčiavimu ir korupcija politiką siekiant užtikrinti, kad investicijos už Europos Sąjungos ribų būtų visiškai skaidrios; pabrėžia, kad EIB ir ERPB turi patvirtinti savo norą vengti rizikingų investicijų, ypač kai investuojama per finansinius tarpininkus, taip pat taikyti rizika grindžiamą metodą ir patobulinti savo remiamų projektų poveikio žmogaus vertinimus, papildant jais atliekamą patikimą išsamų visų savo klientų operacijų patikrinimą siekiant įsitikinti, kad vykdant jas yra gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi sąžiningumo principo; mano, kad visais finansuojamų projektų planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų užtikrintas visuomenės dalyvavimas ir kad būtų gautas laisva valia iš anksto ir turint visą susijusią informaciją projektų veikiamų bendruomenių duodamo pritarimo; ragina ES valstybes nares ir Komisiją pasinaudojant savo, kaip išskirtines teises turinčių EIB narių ir pagrindinių ERPB akcininkių, įtaka skatinti iš esmės pertvarkyti šias įstaigas siekiant užtikrinti geresnę demokratinę jų sprendimų ir atskaitomybės priežiūrą;

16.   mano, kad tarptautinės finansų įstaigos, pvz., TVF ir Pasaulio banko grupė, turėtų visada atlikti priemonių, siūlomų šalims skolininkėms pagal SPP, korupcijos rizikos vertinimą, juo papildant šių priemonių poveikio žmogaus teisėms vertinimą; mano, kad SPP turėtų apimti reformas, kuriomis siekiama pagerinti valdymą ir padidinti skaidrumą; primygtinai reikalauja, kad įgyvendinus programas būtų taikomos tinkamos, nestokojančios išteklių ir nepriklausomos priežiūros sistemos, pagal kurias būtų dažnai atliekami auditai ir patikrinimai; be to, mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į žemės grobimą, priverstinius iškeldinimus, viešuosius pirkimus gynybos srityje, atskirus gynybos biudžetus ir karinių bei pusiau karinių veiksmų finansavimą šalyse skolininkėse; ragina ES valstybes nares pasinaudojant savo kaip TVF ir Pasaulio banko narių įtaka derybose dėl SPP ir kitų finansavimo programų reikalauti didesnio skaidrumo ir dalyvaujamųjų mechanizmų ir skatinti užtikrinti geresnę demokratinę šių institucijų sprendimų ir atskaitomybės priežiūrą;

17.  ragina dvišales ir daugiašales finansų įstaigas, įskaitant Pasaulio banko grupę, TVF, regioninius plėtros bankus, eksporto kreditų agentūras ir privačius bankus reikalauti, kad gavybos įmonės ir vyriausybės kaip išankstinę visų projektų rėmimo sąlygą įvykdytų iniciatyvos „Paskelbk, už ką moki“ reikalavimus ir (arba) įgyvendintų GPSI mokėjimų skaidrumo standartus;

18.  palankiai vertina Didžiojo dvidešimtuko Seule patvirtintą kovos su korupcija veiksmų planą ir mano, kad pasiektą tempą reikėtų išlaikyti, kad būtų užtikrintos suderintos tarptautiniu mastu dedamos pastangos kovoti su korupcija pagrindinėse srityse;

Korupcija ir vystymosi politika

19.  pabrėžia, kad neturtingiausi besivystančių šalių žmonės, kurie daug naudojasi viešosiomis paslaugomis, neproporcingai nukenčia nuo smulkios korupcijos, įskaitant vadinamąją tyliąją korupciją, kai valstybės tarnautojai neteikia paslaugų arba neskiria išteklių, už kuriuos sumokėjo vyriausybė (valstybinėse mokyklose nėra mokytojų, o svarbiausiose klinikose – gydytojų);

20.  pabrėžia, kad korupcija apsunkina tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ir atgraso išorės subjektus nuo bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis;

21.  mano, kad kova su korupcija, taip pat su mokesčių rojais, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo nutekėjimu, yra platesnio masto pastangų skatinti gerą valdymą, kuris 2011 m. pokyčių darbotvarkėje (COM(2011)0637) apibrėžtas kaip vienas iš svarbiausių ES vystymosi politikos veiksmingumo didinimo prioritetų, dalis; pabrėžia, kad būtina nedelsiant pradėti visiškai taikyti JTO konvenciją prieš korupciją;

22.  pažymi, kad dedant visas pastangas kovoti su korupcija kartu turėtų būti remiamos programos, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijai įgyvendinant švietimo ir sąmoningumo kėlimo kampanijas;

23.  primena įsipareigojimus, prisiimtus sudarant Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę, ir ragina ES ir jos valstybes nares juos įgyvendinti, kad būtų dedama daugiau bendrų pastangų kovojant su korupcija ir neteisėtais srautais;

24.  mano, kad siekiant kovoti su korupcija ir ją panaikinti labai svarbu užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui; taip pat pabrėžia, kad būtina didinti naudojantis vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone ir Europos plėtros fondu (EPF) teikiamą ES pagalbą mokesčių valdymo ir kovos su mokestiniu sukčiavimu srityse;

Valstybių narių jurisdikcijos gerinimas

25.  ragina valstybes nares prireikus iš dalies pakeisti savo baudžiamosios teisės aktus siekiant nustatyti jurisdikciją, taikytiną jų teritorijoje nustatytiems bet kokios pilietybės asmenims, padariusiems kyšininkavimo arba valstybinių lėšų išeikvojimo veiką, neatsižvelgiant į tai, kur baudžiamoji veika padaryta, jei ta baudžiamąja veika įgytas turtas nustatytas ar jo plovimas vykdytas atitinkamoje valstybėje narėje arba asmuo glaudžiai susijęs su valstybe nare, pvz., yra jos pilietis, joje gyvena arba turi valstybėje narėje įsikūrusios įmonės arba patronuojamosios įmonės faktinės nuosavybės;

26.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybės narės turėtų elgtis atsargiai teikdamos trečiosioms šalims informaciją apie korupcija, turto iššvaistymu ar mokestiniu sukčiavimu kaltinamus asmenis, kad į tai nebūtų nepagrįstai įtraukti žmogaus teisių gynėjai, kaip kad atsitiko Alesio Beliackio atveju;

27.  mano, kad įstatymų dėl šmeižto ir (arba) garbės bei orumo įžeidimo teisės aktais galima atgrasyti nuo galimo pranešimo apie korupciją trečiosiose šalyse; todėl ragina visas valstybes nares rodyti pavyzdį ir savo teisinėse sistemose dekriminalizuoti įstatymus dėl šmeižto ir (arba) garbės bei orumo įžeidimo, bent įtarimų dėl organizuotų nusikaltimų, korupcijos ir pinigų plovimo valstybėse narėse ir užsienyje atžvilgiu;

28.  primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgiant į JT Konvencijoje prieš korupciją pateiktas rekomendacijas priimti teisės aktus ir imtis kitų priemonių, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kaip tyčinis neteisėtas praturtėjimas, tai yra žymus valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis;

Kovos su korupcija institucijų pajėgumų stiprinimas

29.  palankiai vertina 2012 m. lapkričio mėn. Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų; ragina ES ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų ir tarptautiniu lygmeniu skatinti atsižvelgti į būtinybę spręsti nepakankamo daugelyje besivystančių šalių įsteigtų kovos su korupcija institucijų veiksmingumo kovojant su korupcija problemą, daugiausia susijusią su jų institucine tvarka, nepakankamu veiklos nepriklausomumu nuo vykdomosios valdžios, politinės paramos trūkumu, finansavimo šaltiniais, pareigūnų atrankos ir paskyrimo taisyklėmis ir joms suteiktais vykdymo įgaliojimais;

30.  ragina ES ir jos valstybes nares inicijuoti tarptautinių kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo ir veiksmingumo standartų rengimą tarpvyriausybiniu lygmeniu siekiant, kad jie būtų galutinai priimti JT Generalinėje Asamblėjoje ir prilygtų Paryžiaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų principams, o jų taikymo sritis būtų taip pat griežtai apibrėžta; pabrėžia, kad šiais principais turėtų būti vadovaujamasi kaip atskaitomybės atliekant tarpusavio vertinimo rezultatų vertinimus gairėmis;

31.  ragina Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą su kitais paramos teikėjais ir Tarptautine aukščiausiųjų audito institucijų organizacija plėtojant aukščiausiųjų audito institucijų pajėgumus paramą gaunančiose šalyse siekiant įgyvendinti Tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus besivystančiose šalyse;

32.  ragina ES ir jos valstybes nares skatinti ir padėti steigti tarptautinę kovos su korupcija komisiją, nustatytą tarptautinėje sutartyje arba UNCAC protokole, siekiant sukurti tarptautinę baudžiamųjų tyrimų įstaigą, kuriai būtų suteikti nacionalinių teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo institucijų įgaliojimams prilygstantys įgaliojimai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą korupcijos veiką sutartį arba protokolą pasirašiusios valstybės teritorijoje ir kuri taip pat galėtų pareikšti kaltinimus asmenims nacionaliniuose baudžiamuosiuose teismuose;

33.  ragina ES valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais pareigybės įsteigimą suteikiant jam plačius įgaliojimus, apimančius į tikslus orientuotą planą ir periodinį valstybių įgyvendinamų kovos su korupcija priemonių vertinimą; ragina valstybes nares, pasirašiusias Europos Tarybos parengtą Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos, kurią galima pasirašyti nuo 1999 m. sausio 27 d., tačiau šios konvencijos neratifikavusias, tą padaryti kuo greičiau;

Įmonių socialinė atsakomybė

34.  primena, kad egzistuoja vadovas, paremtas EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų korupcija vykdant tarptautines ekonomines operacijas, pagal kurią įmonėms sudaromos sąlygos imtis veiksmingų priemonių, susijusių su vidaus kontrole, profesine etika ir siekiant tarptautinės korupcijos prevencijos ir aptikimo tikslų;

35.  ragina visas ES įmones vykdyti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimą gerbti žmogaus teises laikantis JT pagrindinių principų; palankiai vertina tai, kad Komisija yra pasirengusi parengti mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtą žmogaus teisių vadovą; ragina ES valstybes nares parengti savo nacionalinius JT pagrindinių principų įgyvendinimo planus ir skatinti taip pat šalis partneres laikytis tarptautiniu lygmeniu pripažįstamų įmonių socialinės atsakomybės standartų, kaip antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir TDO trišalės deklaracijos dėl daugiašalėms įmonėms ir socialinės politikos srityje taikytinų principų;

36.  ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, prisidedama prie korupcijos ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

37.  pažymi, kad dauguma įmonių praktikos trečiosiose šalyse, pirmiausia konfliktų zonose, gerinimo iniciatyvų, pvz., JT pasauliniu susitarimu ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, nenustatytas bendras pagrindas ir neužtikrinama tinkamo gairių laikymosi, nes pasikliaujama savanoriška įmonių iniciatyva jų laikytis; ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens tarptautiniu lygmeniu nustatyti tuos normatyvinius standartus, bent ES jurisdikcijoje, daugiausia dėmesio skiriant tarptautinių korporacijų direktorių atskaitomybei ir nukentėjusiųjų žalos atlyginimo mechanizmams;

38.  ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, kuriuose būtų reikalaujama, jog ES įmonės užtikrintų, kad jų pirkimais nebūtų remiami korupcijos, konfliktų ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų kaltininkai, visų pirma atliekant žaliavų tiekimo grandinės patikrinimus ir auditus bei skelbiant jų rezultatus; mano, kad privalomas išsamus ES įmonių atliekamas tikrinimas, remiantis EBPO paskelbtomis gairėmis, padėtų siekti pažangos Europos įmonėms ir užtikrintų didesnį ES žmogaus teisių ir plėtros politikos krypčių suderinamumą, visų pirma konfliktų nualintose srityse;

39.  primena, kad ES ir valstybėms narėms reikia imtis atitinkamų priemonių, siekiant stebėti įmones, kurių registruota buveinė yra jų teritorijoje ir kurios užsiima korupcija trečiosiose šalyse, ir galiausiai taikyti šioms įmonėms sankcijas, įskaitant ir bausmes pagal baudžiamąją teisę; ragina Komisiją sudaryti viešą įmonių, kurios buvo pripažintos kaltomis dėl korupcijos arba kurių darbuotojams pareikšti kaltinimai dėl korupcijos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, sąrašą; mano, kad į tokį sąrašą įtrauktoms tokioms įmonėms turėtų būti draudžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose arba pasinaudoti ES lėšomis ES valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, kol bus priimtas galutinis teismo išteisinamasis nuosprendis; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukimas į juodąjį sąrašą gali būti veiksminga įmonių atgrasymo nuo korupcijos priemonė ir yra gera paskata joms tobulinti ir įtvirtinti savo vidaus sąžiningumo procedūras;

40.  palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos sudarytus susitarimus, kuriais reikalaujama, kad gavybos sektoriaus įmonės ir neliestų miškų kirtėjai vyriausybėms atskleistų su konkrečia šalimi ir konkrečiu projektu susijusią informaciją apie mokėjimus; ragina visų šalių partnerių vyriausybes reikalauti atskleisti tokią pačią informaciją apie jų jurisdikcijos finansų rinkose registruotų arba į sąrašus įtrauktų tarptautinių įmonių mokėjimus; ragina ES skatinti laikytis šio pranešimo standarto santykiuose su šalimis partnerėmis; mano, kad Komisija, atlikdama būsimą atitinkamų teisės aktų peržiūrą, turėtų apsvarstyti, ar reikėtų išplėsti reikalavimo pranešti su kiekviena konkrečia šalimi susijusią informaciją taikymo sritį įtraukiant į ją visuose sektoriuose veikiančias tarptautines įmones ir daugiau teiktinos informacijos, pvz., apie apyvartą, turtą, darbuotojus, pelną ir mokesčius;

Taikos ir stabilumo palaikymo operacijos

41.  pabrėžia, kad korupcija dažnai kursto nusikalstamumą ir prisideda prie konfliktų bei pažeidžiamumo, ir mano, kad ES konfliktų prevencijos srityje, taip pat nagrinėjant pažeidžiamumo atvejus kovai su korupcija reikėtų skirti daugiau dėmesio;

42.  pabrėžia, kad JT ir Afrikos Sąjungos (AS) taikos palaikymo pajėgose, būtent įgyvendinant Afrikos taikos priemonę, labai didelis vaidmuo tenka aukštiems sąžiningumo standartams; pritaria reikalavimams dėl JT sąžiningumo priemonių sistemos reformos, konkrečiai dėl būtinybės stiprinti visas netinkamo pareigūnų elgesio tyrimo – įskaitant tyrimus karo lauke – procedūras, pavedant jas vienam vidaus priežiūros padaliniui; todėl ragina JT imtis veiksmų užtikrinti, kad nukentėjusieji nuo taikdarių turėtų teisę į teisinę gynybą, taip pat gerinti pranešimo mechanizmus ir informatorių apsaugos politiką;

43.  pabrėžia, kad reikia tobulinti ir atnaujinti bendras elgesio normas ir ES BSGP misijų elgesio kodeksą, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į kovos su korupcija pastangas misijose ir misijų srityse; ragina ES ir jos valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad nukentėjusieji nuo Europos personalo per taikos palaikymo ir teisinės valstybės misijas turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą; ragina Tarybą sukurti saugaus ir tinkamo pranešimo mechanizmus ir veiksmingą informatorių apsaugos politiką; pabrėžia, kad šie mechanizmai turi būti parengti atsižvelgiant į lyčių aspektus;

44.  palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip Montrė dokumentas ir Tarptautinis privačių saugumo paslaugų teikėjų elgesio kodeksas (ICoC); palankiai vertina neseniai Europos Sąjungos išreikštą pritarimą Montrė dokumentui ir tai, kad jam pritaria vis daugiau ES valstybių narių; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geriau užtikrinti nustatytų principų laikymąsi; ragina visas ES valstybes nares tobulinti savo nacionalinę teisę ir teisės aktus atsižvelgiant į Montrė dokumente nustatytus standartus ir rekomenduoja, kad jos ir ES sudarytų sutartis tik su tomis PKSB, kurios laikosi iniciatyvų principų; ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą kuriant ICoC priežiūros mechanizmą, kuris turėtų būti atitikties užtikrinimo institucija, galinti nagrinėti skundus ir skirti atgrasančias sankcijas (įskaitant sutarčių, kurias reikia papildomai apriboti, pakeitimus, skirti oficialius papeikimus, finansines nuobaudas ir laikinai arba visam laikui pašalinti PKSB iš ICoC sistemos) siekiant užtikrinti, kad PKSB vykdytų ICoC įsipareigojimus ir galiausiai būtų laikomos už juos atsakingomis;

45.  reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės pritartų tarptautinės PKSB reguliavimo sistemos, kuria būtų sudaromos vienodos sąlygos, kūrimui, kad priimančiosioms valstybėms būtų suteiktas įgaliojimas reguliuoti PKSB, o sutartis pasirašiusios valstybės galėtų pasinaudoti įgaliojimais ginti žmogaus teises ir užkirsti kelią korupcijai; pabrėžia, kad į tokią sistemą būtina įtraukti atgrasomas sankcijas už pažeidimus, pažeidėjų atsakomybę ir galimybę nukentėjusiesiems veiksmingai pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis, papildant ją licencijavimo ir stebėsenos sistema, pagal kurią iš visų PKSB reikalaujama sudaryti sąlygas atlikti nepriklausomus jų auditus ir, kad visi jų darbuotojai dalyvautų privalomuose žmogaus teisių mokymo kursuose;

Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba

46.  rekomenduoja, kad valstybės narės geriau įgyvendintų UNCAC IV skyrių („Tarptautinis bendradarbiavimas“) ir V skyrių („Turto grąžinimas“), pirmiausia siekdamos padidinti trečiųjų šalių prašomos tarpusavio teisinės pagalbos veiksmingumą, konkrečiai aiškindamos nacionalinės teisės aktus taip, kad būtų lengviau teikti prašomą pagalbą, ir prašančioje valstybėje atsiejant konfiskavimą nuo nuteisimo, kad būtų galima teikti tarpusavio teisinę pagalbą, bei aprūpinant jų teismines sistemas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, leidžiančiais joms tinkamai ir greitai nagrinėti bylas; ragina ES teikti pirmenybę šiam labai svarbiam klausimui trečiosiose šalyse, kuriose vykdomi demokratizavimo procesai, konkrečiai šalinant teisines kliūtis ir didinant nepakankamą finansinių ES centrų, dažnai palaikančių abejingą ir neveiksmingą tarpusavio teisinės pagalbos teikimo tvarką, norą bendradarbiauti;

47.  mano, kad standartinė nuostata dėl žmogaus teisių, įtraukta į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis, taip pat turėtų apimti įsipareigojimą užtikrinti ir skatinti gerą valdymą;

48.  ragina Komisiją kitą kartą persvarstant Kotonu susitarimą pasiūlyti įtraukti į jį pagarbą gero valdymo principams kaip vieną iš pagrindinį susitarimo elementų, suteikiantį galimybę taikyti sankcijas už nuostatos dėl gero valdymo pažeidimus visais rimtais atvejais, o ne tik su sektorine politika ir programomis, kurių atžvilgiu Europos Sąjunga yra svarbi partnerė finansinės paramos požiūriu, susijusiais atvejais;

49.  palankiai vertina ES ir Egipto bei ES ir Tuniso darbo grupės sprendimą galutinai patvirtinti neteisėtai įgyto turto, kuris šiuo metu vis dar įšaldytas daugelyje trečiųjų šalių, grąžinimo veiksmų planą; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai laikytis galiojančių tarptautinių normų dėl turto grąžinimo, kaip antai UNCAC V skyriaus, Didžiojo aštuoneto (G8) parengto Dovilio partnerystės su pereinamojo laikotarpio Arabų šalimis turto sugrąžinimo veiksmų plano ir naujo teisinio pagrindo, kurį parengė Taryba 2012 m. lapkričio 26 d.; mano, kad nuostatomis dėl turto grąžinimo bus remiamos šalių pastangos atitaisyti blogiausius korupcijos padarinius, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesnių režimų neteisėtai pasisavinto turto grąžinimą Arabų pavasario šalių žmonėms; pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl šalių, atsigaunančių nuo korumpuotų diktatūrų, turto grąžinimo ir valstybės skolos, svarbu vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu; pritaria iniciatyvoms atlikti išorės ir vidaus valstybės skolos auditą siekiant išsiaiškinti korupcijos atvejus ir jos poveikį žmogaus teisėms; ragina valstybes nares paremti iniciatyvas dėl skolos audito;

50.  ragina ES ir valstybes nares teikti politinę, teisinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims, kurios siekia susigrąžinti pavogtą turtą (arba neteisėtai sukauptą turtą diktatūrų atveju), laikomą Europos Sąjungos teritorijoje;

51.  pažymi, kad korupcija prekybos ginklais srityje sudaro didelę korupcijos visų pasaulyje sudaromų sandorių srityje dalį; palankiai vertina Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2013 m. balandžio 2 d. patvirtintą Sutartį dėl prekybos ginklais, kuri bus taikoma daugybei įvairių ginklų, įskaitant šaudmenis; palankiai vertina valstybių narių įsipareigojimą pasirašyti Sutartį dėl prekybos ginklais kuo greičiau ir ragina jas taip pat imtis vadovaujamo vaidmens Jungtinėms Tautoms dedant pastangas, kad Tarptautinė ginklų sutartis būtų greitai ratifikuota ir įgyvendinta visose JT valstybėse narėse; ragina ES užtikrinti budresnį ginklus gaminančių Europos įmonių eksporto stebėjimą ir kovoti su neskaidrumu prekybos ginklais sektoriuje, ypač atkreipiant dėmesį į atvejus, kai naudojamasi tarpininkų paslaugomis bei ekonominėmis ir (arba) pramoninėmis kompensacijomis, kaip reikalaujama pagal 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, šalims kandidatėms ir asocijuotosioms šalims, Europos Tarybai, Afrikos Sąjungai, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui, Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui ir Jungtinėms Tautoms.

(1) Europos Sąjungos Taryba, 2008 m. (2) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 165. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (4) Žr. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/48/134. (5) EBPO (2011), EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, OECD Publishing. (6) Tarptautinė darbo organizacija, 2006 m., ISBN 92-2-119010-2 ir 978-92-2-119010-3. (7) Niujorkas, JT būstinė, 2000 m. liepos 26 d. (8) JT Generalinė Asamblėja, A/CONF.217/2013/L.3. (9) „CLeanGovBiz Initiative“, EBPO, 2013 m. (10) „CLeanGovBiz Initiative“, EBPO, 2013 m. (11) Organizacijos „Global Financial Integrity“ atliktas tyrimas „Nelegalūs finansiniai srautai iš besivystančių šalių per dešimtmetį, pasibaigusį 2009 m.“. (12) OLAF 2011 m. metinė ataskaita