Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 15, 16, 27, 28, 30, 31 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45, 81 ir 146 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-18/02(1), C-341/05(2) ir C-438/05(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0291/2013),

A.  kadangi reglamento „Briuselis I“(4) persvarstymas buvo labai sėkmingas, nes jį atlikus iš esmės patobulintos jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje taisyklės;

B.  kadangi išdėstymo nauja redakcija procedūros taikymo sritis neapėmė tam tikrų darbo teisės klausimų;

C.  kadangi 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstituciniame susitarime(5) numatoma, kad išdėstymo nauja redakcija metodas turi būti taikomas dažnai iš dalies keičiamiems teisės aktams;

D.  kadangi svarbu užtikrinti taisyklių, kuriomis reglamentuojama ginčams taikoma jurisdikcija, ir taisyklių, kuriomis reglamentuojama ginčui taikytina teisė, nuoseklumą;

E.  kadangi taip pat vienas iš pagrindinių su ES lygmens tarptautine privatine teise susijusių susirūpinimą keliančių klausimų –užkirsti kelią palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimui, visų pirma tuo atveju, kai taip gali būti daroma žala silpnesnei šaliai, ypač, pavyzdžiui, darbuotojams, ir užtikrinti kuo didesnį jurisdikcijos nuspėjamumo lygį;

F.  kadangi paprastai jurisdikcija turėtų priklausyti teismui, kuris glaudžiausiai susijęs su byla;

G.  kadangi dėl kai kurių daug dėmesio sulaukusių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės, susijusios su individualiomis darbo sutartimis ir kolektyviniais veiksmais, kilo nuogąstavimų, kad ES taisyklėmis gali būti pažeidžiamos nacionalinės nuostatos dėl darbo teisės ir dėl to tam tikrais atvejais vienos valstybės narės teismas gali taikyti kitos valstybės narės teisę(6);

H.  kadangi, atsižvelgiant į tai, jog darbo teisė itin svarbi valstybių narių konstituciniam ir politiniam savitumui, svarbu, kad šios srities nacionalinės tradicijos būtų gerbiamos ES teisėje;

I.  kadangi, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, taip pat svarbu kiek įmanoma jurisdikcijos taisykles suderinti su taikytinos teisės taisyklėmis;

J.  kadangi būtų tikslinga įvertinti, ar būtina padaryti jurisdikcijos taisyklių darbo teisės srityje pakeitimus;

K.  kadangi, visų pirma kalbant apie kolektyvinius veiksmus, jurisdikcija turėtų būti suteikiama valstybės narės, kurioje ketinama imtis arba buvo imtasi kolektyvinių veiksmų, teismams;

L.  kadangi, visų pirma kalbant apie individualias darbo sutartis, turėtų būti tiek, kiek pageidaujama, užtikrinta, kad jurisdikcija būtų suteikiama valstybės narės, kuri glaudžiausiai susijusi su darbo santykiais, teismams;

1.  sveikina institucijas sėkmingai persvarsčius reglamentą „Briuselis I“;

2.  mano, kad Komisija turėtų toliau spręsti darbo teisės klausimus atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus galima atlikti persvarstymą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš pagrindinių tarptautinės privatinės teisės principų, susijusių su jurisdikcija, yra silpnesnės šalies apsauga, ir į šiuo metu galiojančiose jurisdikcijos taisyklėse išdėstytą tikslą apsaugoti darbuotojus;

4.  pažymi, kad apskritai darbuotojai gerai saugomi jurisdikcijos taisyklėmis darbo srityje tais atvejais, kai jie yra atsakovai savo darbdavių iškeltose bylose, pagrįstose išimtinės jurisdikcijos pagrindais, nustatytais reglamente „Briuselis I“;

5.  ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinėje teisinėje sistemoje pagal reglamentą „Briuselis I“ pakankamai atsižvelgiama į bylų ypatumus užimtumo sektoriuje;

6.  ragina Komisiją ypač atidžiai išnagrinėti šiuos klausimus:

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) 2004 m. vasario 5 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje C-18/02 Danmarks Rederiforening, veikiančios DFDS Torline A/S vardu, prieš LO Landsorganisationen i Sverige, veikiančios SEKO Sjöfolk Facket för Service och Kommunikation vardu, Rink. 2004 m. p. I-01417. (2) 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-341/05 Laval un Partneri Ltd prieš Svenska Byggnadsarbetareförbundet, Svenska Byggnadsarbetareförbundets avdelning 1, Byggettan ir Svenska Elektrikerförbundet, Rink. 2007 m. p. I-11767. (3) 2007 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-438/05, International Transport Workers’ Federation ir Finnish Seamen’s Union prieš Viking Line ABP ir OÜ Viking Line Eesti, Rink. 2007 m., p. I-10779. (4) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1). (5) 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (OL C 77, 2002 03 28, p. 1). (6) Visų pirma žr. su byla C-438/05 International Transport Workers’ Federation ir Finnish Seamen’s Union prieš Viking Line ABP ir OÜ Viking Line Eesti, Rink. 2007 m., p.  I-10779, susijusias aplinkybes.