2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, sudarymo projekto (12282/2012 – C7-0200/2012 – 2012/0138(NLE))

P7_TA(2013)0177 A7-0059/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12282/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (11044/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0200/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0059/2013),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Ukrainos parlamentams ir vyriausybėms.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, sudarymo projekto (12012/2012 – C7-0201/2012 – 2012/0140(NLE))

P7_TA(2013)0178 A7-0128/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12012/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (10871/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0201/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0128/2013),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Moldovos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansų ir ekonomikos krizės poveikio žmogaus teisėms (2012/2136(INI))

P7_TA(2013)0179 A7-0057/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11855/2012), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 18–19 d. Kabose (Meksika) įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G 20) aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“ COM(2012)0022),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2009 m. vasario 23 d. rezoliuciją S-10/1 dėl pasaulinių ekonomikos ir finansų krizių poveikio visuotiniam žmogaus teisių užtikrinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 24–26 d. Niujorke vykusią JT konferenciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės bei jos poveikio vystymuisi ir konferencijoje priimtą baigiamąjį dokumentą (kaip patvirtinta JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. liepos 9 d. rezoliucijoje Nr. 63/303),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje apibrėžiami Tūkstantmečio vystymosi tikslai(1),

–  atsižvelgdamas į Romos tvaraus pasaulio aprūpinimo maistu principus, kurie patvirtinti 2009 m. lapkričio 16–18 d. Romoje vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl aprūpinimo maistu,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JT pranešimą, kurį parengė Magdalena Sepúlveda Carmona, tuometinė JT nepriklausoma ekspertė žmogaus teisių ir ypatingai didelio skurdo klausimais, o šiuo metu specialioji pranešėja ypatingai didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. pranešimą, kurį parengė Raquel Rolnik, JT specialusis pranešėjas tinkamo būsto, kuris yra teisės į tinkamą gyvenimo lygį dalis, ir teisės į nediskriminavimą šioje srityje klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. JT politikos informacinį pranešimą Nr. 07 „Garantijos neturtingiesiems. Pasaulinis socialinės apsaugos fondas“, kuri parengė Olivier de Schutter, JT specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais, ir Magdalena Sepúlveda Carmona, JT specialioji pranešėja ypatingai didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos, taikomos vykdant ES užsienio politiką(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ (COM(2011)0638),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“(7)

–  atsižvelgdamas į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo 2012 m. balandžio 20 d. 2012 m. pasaulinę stebėsenos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 19 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Pasaulio banko bendrą pranešimą „Politikos priemonės kovojant su finansų ir ekonomikos krize“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos 2012 m. balandžio 29 d. darbo pasaulyje ataskaitą „Geresnės darbo vietos siekiant geresnės ekonomikos“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos 2012 m. gegužės mėn. pranešimą „Pasaulinės jaunimo užimtumo tendencijos 2012 m.“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0057/2013),

A.  kadangi, nors finansų ir ekonomikos krizė daro didesnį ar mažesnį poveikį visiems pasaulio regionams, įskaitant Europos Sąjungą, šioje rezoliucijoje siekiama įvertinti finansų ir ekonomikos krizės poveikį trečiosioms šalims, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

B.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė iš tiesų yra visuotinė sistemos krizė ir yra glaudžiai susijusi su daugeliu kitų krizių, pavyzdžiui, su maisto, energijos, aplinkosaugos ir socialinėmis krizėmis;

C.  kadangi krizė daro neigiamą poveikį ne tik ekonominėms ir socialinėms, tačiau ir politinėms teisėms, nes kai kuriais atvejais vyriausybės, atsižvelgdamos į didėjantį nepasitenkinimą ir ekonominį sunkumą, kuris ypač matomas iš gyventojų protestų, vykusių, pavyzdžiui, 2011 metais Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, riboja žodžio arba asociacijų laisvę;

D.  kadangi daugelyje pasaulio šalių dėl žiaurių represijų slopinant socialinius protestus kilo pavojus pilietinėms ir politinėms teisėms; pabrėžia, kad turi būti paisoma teisės gauti ir skleisti informaciją ir teisės dalyvauti vyriausybei priimant politinius sprendimus dėl kovos su krize priemonių;

E.  kadangi, nors krizės poveikis pilietinėms ir politinėms teisėms dar nėra visapusiškai įvertintas, yra aišku, jog dėl krizės padidėjo socialinė įtampa, kartais lemianti žiaurias represijas, ir padaugėjo pagrindinių teisių, pvz., žodžio laisvės ir teisės gauti ir skleisti informaciją, pažeidimo atvejų;

F.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė neigiamą poveikį daro besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims – tai labiausiai matoma iš mažėjančios paklausos jų eksportui, aukšto įsiskolinimo lygio, tiesioginių užsienio investicijų įplaukų sumažėjimo rizikos ir mažėjančios oficialios paramos vystymuisi (OPV), dėl to taip pat daromas poveikis žmogaus teisėms, nes turima mažiau išteklių socialinėms ir ekonominėms teisėms užtikrinti ir vis daugiau žmonių nuskursta;

G.  kadangi pasaulio ekonomikos krizė per pastaruosius dešimt metų labai pakeitė gyvenimo lygį besivystančiame pasaulyje ir kadangi ketvirtyje besivystančios ekonomikos šalių nelygybės lygis padidėjo ir buvo apribotas švietimo, maisto, žemės ir kredito prieinamumas;

H.  kadangi ES bendra oficiali parama vystymuisi (OPV) sumažėjo nuo 53,3 mlrd. EUR 2010 m. iki 53,1 mlrd. EUR 2011 m., Europos Sąjungos OPV lygis nukrito iki 0,42 proc. BNP, palyginti su 2010 m. buvusiais 0,44 proc. BNP; kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėjos;

I.  kadangi ES su šalimis partnerėmis pasirašomų prekybos susitarimų tikslas yra, be kita ko, skatinti ir plėsti prekybą ir investicijas ir gerinti patekimą į rinką, kad būtų didinamas ekonomikos augimas, bendradarbiavimas ir socialinė sanglauda, mažinamas skurdas, sudaromos naujos užimtumo galimybės, gerinamos darbo sąlygos ir gerinamas gyvenimo lygis, ir taip prisidedama prie žmogaus teisių įgyvendinimo;

J.  kadangi privalo būti užtikrinta tinkama nuostatos dėl žmogaus teisių stebėsena ir praktinis šios nuostatos įgyvendinimas; kadangi bet koks nuolatinis ES prekybos susitarimuose įtvirtintos nuostatos dėl žmogaus teisių pažeidimas suteikia teisę kiekvienai susitarimą pasirašiusiai šaliai imtis „tinkamų priemonių“, kurios gali apimti visišką ar dalinį susitarimo sustabdymą arba nutraukimą arba apribojimų nustatymą;

K.  kadangi pagalbos prekybai iniciatyva pasiekta teigiamų rezultatų, kuriais prisidedama prie šalių partnerių prekybos pajėgumų ir ekonominės infrastruktūros gerinimo;

L.  kadangi tinkamų visų rūšių korupcijos prevencijos, nustatymo ir pašalinimo priemonių nebuvimas yra viena iš finansų krizės priežasčių; kadangi plačiai paplitusi korupcija tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių viešajame ir privačiajame sektoriuose trukdo vykdyti veiksmingą, plačią ir vienodą pilietinių, politinių ir socialinių teisių apsaugą ir skatinimą; kadangi korupcija trukdo demokratijai ir teisinei valstybei ir daro tiesioginį poveikį gyventojams, nes dėl jos auga viešųjų paslaugų kaina, blogėja kokybė ir dažnai ribojamos neturtingų žmonių galimybės naudotis vandeniu, švietimu, sveikatos apsauga ir daugeliu kitų esminių paslaugų;

M.  kadangi dabartinė ekonomikos krizė daro didelį poveikį demokratijai ir Europos Sąjungos bei kitų pagrindinių paramos teikėjų teikiamai pagalbai valdymui; kadangi paramą teikiančių šalių ekonomikos sunkumai gali paskatinti sumažinti paramą užsienio šalims; tačiau kadangi dėl pasaulinės krizės yra dar svarbiau toliau remti trečiųjų šalių politines reformas ir vystymąsi;

N.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė taip pat daro neproporcingą poveikį konkrečioms žmonių grupėms, ypač skurdžiausiai gyvenantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams;

O.  kadangi krizė turėjo didžiausią poveikį skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms; kadangi, Pasaulio Banko duomenimis 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin skurdžiai, už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną; kadangi Pasaulio bankas mano, jog, net jei įvyktų greitas atsigavimas, dėl ekonomikos krizės pasekmių iki 2020 m. dar 71 mln. daugiau žmonių gyvens itin skurdžiai; kadangi trys ketvirtadaliai neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse;

P.  kadangi finansų krizė išplito įvairiais perdavimo kanalais visame pasaulyje, sąveikavo skirtingu greičiu ir intensyvumu su kitomis krizėmis (pvz., maisto ir kuro); susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Pasaulio banko ir JT įvertinimu, gyventi skurde priverstų žmonių skaičius dėl krizės padidėjo 55–103 mln., todėl kyla grėsmė tolesniam tikslo užtikrinti žmogaus teises įgyvendinimui;

Q.  kadangi skurdžiai gyvenantiems ir negalintiems apsiginti žmonėms reikia užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą už prieinamą kainą, kad jie galėtų ginti savo teises ar užginčyti jų atžvilgiu įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus; kadangi trūkstant galimybių įgyvendinti teisę į nešališką teismą ir teismo procesą dar labiau didėja tokių žmonių ekonominis ir socialinis pažeidžiamumas;

R.  kadangi 2012 m. bedarbių pasaulyje skaičius pasiekė 200 mln. – nuo krizės pradžios 2008 m. jų padaugėjo 27 mln., dėl to teisė dirbti atsiduria pavojuje ir mažėja namų ūkio pajamos; kadangi blogėjančios ekonominės sąlygos ir nedarbas gali daryti poveikį žmonių sveikatai, todėl jiems gali trūkti savigarbos ir jie netgi gali susirgti depresija;

S.  kadangi daugiau kaip 40 proc. besivystančiose šalyse dirbančių darbuotojų dirba neoficialiame sektoriuje, kuriame daugeliu atvejų sudaromos nepastovios ir nevienodos darbo sąlygos ir nesuteikiama jokia socialinė apsauga, ir tik 20 proc. šių darbuotojų šeimos narių turi galimybes naudotis kokia nors socialine apsauga;

T.  kadangi krizė lėmė padėties moterų teisių srityje pablogėjimą, pvz., dėl papildomo neapmokamo darbo ir didesnio smurto; kadangi užtikrinant pagarbą moterų ekonominėms ir socialinėms teisėms būtina plėtoti viešąsias paslaugas ir nustatyti veiksmingas socialinės apsaugos sistemas;

U.  kadangi dažnai moterims darbo vietoje sudaromos nevienodos, palyginti su vyrais, sąlygos, susijusios su įdarbinimu, darbo užmokesčiu, atleidimu, socialinės apsaugos išmokomis ir pakartotiniu samdymu;

V.  kadangi krizė daro neproporcingai didelę įtaką jauniems žmonėms; kadangi 2011 m. pasaulyje 74,8 mln. 15–24 metų jaunuolių neturėjo darbo, bedarbių jaunuolių skaičius nuo 2007 m. padidėjo daugiau kaip 4 mln., o ypač aukštas nedarbo lygis buvo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje;

W.  kadangi mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse gyvena maždaug 200 mln. jaunuolių, kurie nėra baigę pradinės mokyklos, taigi jiems neleidžiama pasinaudoti teise į švietimą;

X.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė daro ypatingai didelį poveikį vaikams, kurių padėtis dažnai tampa dar sunkesnė dėl jų globėjų pažeidžiamumo ir jiems kylančių pavojų;

Y.  kadangi pasaulyje 61 mln. pradinukų amžiaus vaikų nelanko mokyklos ir nuo 2008 m. nebedaroma pažanga siekiant visuotinio pradinio ugdymo; kadangi Užsachario Afrikoje, kurioje 31 mln. vaikų nelanko mokyklos, gyvena pusė visų mokyklos nelankančių pasaulio vaikų, ir daugiau mergaičių, nei berniukų, verčiamos palikti mokyklą, kad spaudžiant skurdui galėtų prisidėti prie namų ruošos darbų;

Z.  kadangi iš praktinės patirties matoma, jog ekonomikos krizės laikotarpiais, sumažėjus švietimui skiriamam biudžetui, daugiau vaikų anksčiau laiko palieka mokyklą arba išvis jos nelanko, kad galėtų pradėti dirbti; kadangi daugiau nei 190 mln. 5–14 metų amžiaus vaikų verčiami dirbti, Užsachario Afrikoje dirba vienas iš keturių 5–17 metų amžiaus vaikų, palyginti su vienu aštuntadaliu vaikų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse ir vienu dešimtadaliu vaikų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalyse; kadangi mergaitėms gresia ypatingas pavojus, jog negalės mokytis ir bus priverstos dirbti ar atlikti namų ruošos darbus namuose; kadangi tai daro neigiamą poveikį vaikų gerovei ir jų teisei į švietimą ir ilguoju laikotarpiu kenkia darbo jėgos kokybei ir bendram vystymuisi;

AA.  kadangi dėl finansinių spekuliacijų išvestinių finansinių priemonių rinkose kylančios ir nepastovios maisto kainos kenkia milijonams žmonių, kovojančių, kad patenkintų būtiniausius poreikius; kadangi nuo 2007 m. sulėtėjo pažanga mažinant badaujančių asmenų skaičių pasaulyje; kadangi 868 mln. žmonių nuolat prastai maitinasi, o didžioji jų dauguma (850 mln. žmonių) gyvena besivystančiose šalyse; kadangi pažeidžiami namų ūkiai imasi prisitaikymo strategijų ir mažina suvalgomo maisto kiekį ir (arba) blogina jo kokybę svarbiais vaiko vystymosi laikotarpiais ar nėštumo laikotarpiu ir tai turi ilgalaikių pasekmių fiziniam vystymuisi ir psichikos sveikatai;

AB.  kadangi, didėjant žemės ūkio prekių, skirtų maisto gamybai ir vis dažniau energijos ir pramonės tikslams, paklausai, taip pat didėja konkurencija dėl žemės – ištekliaus, kuris tampa vis labiau ribotas; kadangi nacionaliniai ir tarptautiniai investuotojai naudoja ilgalaikius pirkimo arba nuomos susitarimus, kad užsitikrintų didelius žemės plotus, dėl to nukentėjusioms šalims ir ypač vietos gyventojams gali kilti socialinių ir ekonominių problemų;

AC.  kadangi ekonomikos krizė gali daryti itin skausmingą poveikį vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali kilti didesnis pavojus prarasti darbą, taip pat esama mažiau galimybių juos perkvalifikuoti ir iš naujo įdarbinti; kadangi dėl krizės gali būti apribotos jų galimybės prieinama kaina gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

AD.  kadangi kylančios vaistų kainos (iki 30 proc.) daro neigiamą poveikį labiausiai pažeidžiamų asmenų, tai yra, vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, teisei į sveikatos priežiūrą;

AE.  kadangi šiuo metu pasaulyje esantiems 214 mln. darbuotojų migrantų dėl ekonomikos krizės dažniau sudaromos nevienodos sąlygos, nepakankamai apmokama už darbą arba darbo užmokestis išvis nemokamas, jie taip pat patiria šiurkštų fizinį elgesį;

AF.  kadangi pinigų perlaidos, mikrofinansavimas ir tiesioginiai investicijų srautai į užsienį yra svarbios besivystančiųjų šalių ekonomikai daromo krizės poveikio švelninimo priemonės;

AG.  kadangi prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergijos forma ir didelis pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas; kadangi prekiautojai žmonėmis piktnaudžiauja savo potencialių aukų poreikiu rasti deramą darbą ir išvengti skurdo; kadangi moterys ir mergaitės sudaro du trečdalius nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis skaičiaus;

AH.  kadangi pasaulyje 1,3 mlrd. žmonių neturi galimybių naudotis elektra; kadangi galimybės gauti energiją, ypač elektros energiją, yra gyvybiškai svarbios siekiant kai kurių Tūkstančio vystymosi tikslų, kadangi, inter alia, tai mažina skurdą, nes gerinamas darbo našumas, gaunamos didesnės pajamos ir vystomos labai mažos įmonės, o dėl to įgyjamos ekonominės ir socialinės galios;

AI.  kadangi žemės ūkis darbu ir pragyvenimu aprūpina daugiau nei 70 proc. besivystančių šalių darbo jėgos; kadangi žemės ūkiui skiriama oficiali parama vystymuisi yra nuolat mažinama ir šiuo metu tesudaro 5 proc. visos oficialios paramos vystymuisi; kadangi siekiant mažinti skurdą menkus išteklius turinčiose ir mažas pajamas gaunančiose šalyse žemės ūkio sektoriaus augimas yra penkis kartus veiksmingesnis nei kitų sektorių augimas (Užsachario Afrikoje – vienuolika kartų); kadangi kaimo plėtra ir priemonės, skirtos remti žemės ūkį, ypač vietos gamybą, yra pagrindinės visų plėtros strategijų sudedamosios dalys ir yra būtinos, siekiant panaikinti skurdą, badą ir nepakankamą išsivystymą;

AJ.  kadangi už suvestinių duomenų, kurie dažnai naudojami krizės poveikiui nustatyti, gali slėptis dideli šalių skirtumai ir skirtumai šalių viduje; kadangi sunku gauti naujausius duomenis, kurie reikalingi norint iki galo suprasti ekonomikos krizės regionams ir pažeidžiamoms grupėms daromą poveikį; kadangi reikia bendradarbiauti naujoviškai renkant duomenis ir juos analizuojant viso pasaulio mastu;

1.  pakartoja savo tvirtą pasiryžimą ginti ir skatinti žmogaus teises ir pagrindines laisves (pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines) kaip pagrindinį Europos Sąjungos užsienio politikos principą, apimantį ir visas kitas politikos sritis, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje, ypač ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis;

2.  pabrėžia, kad žmogaus teisės apima teisę į maistą, vandenį, švietimą, tinkamą būstą, žemę, orų darbą, sveikatą ir socialinę apsaugą; smerkia tai, kad daugelyje šalių nuo krizės pradžios šios teisės suvaržytos; pripažįsta, kad vis didėjantis skurdas yra daugumos tokių teisių neužtikrinimo atvejų priežastis; ragina Europos Sąjungą dėti daugiau pastangų ir investuoti daugiau lėšų į Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimą atsižvelgiant į tai, kad pasauliui toli gražu nepavyksta pasiekti 2015 m. nustatytų tikslų;

3.  primygtinai reikalauja, kad reaguojant į krizę regionuose ir tarp jų turi vykti tarptautiniu mastu koordinuojamas daugiašalis bendradarbiavimas, kurio pagrindas – tvirtas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

4.  primena, kad vyriausybių pareiga visuomet laikytis žmogaus teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises, taip pat skaitmenines laisves, jas saugoti ir įgyvendinti, kaip numatoma tarptautinėje žmogaus teisių teisėje; ragina vyriausybes vengti visų rūšių diskriminacijos ir visiems užtikrinti pagrindines žmogaus teises; apgailestauja, kad esama spragų tarp šių teisių teisinio pripažinimo ir politinio vykdymo užtikrinimo;

5.  dar kartą tvirtina, kad nors pasaulinė ekonomikos krizė kelia didelę grėsmę, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimui, negalima pateisinti pareigos gerbti pagrindines žmogaus teises nesilaikančių valstybių, kad ir kokios būtų tų valstybių pajamos; pabrėžia, kad vyriausybės visuomet privalo užtikrinti minimalų būtiniausią socialinių ir ekonominių teisių, kurių reikia norint oriai gyventi, lygį;

6.  ragina vyriausybes rengiant politikos atsako priemones visų pirma atsižvelgti į pažeidžiamiausių gyventojų grupių interesus ir priimant sprendimus naudotis žmogaus teisių sistema; ragina vyriausybes imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų visiems užtikrinta teisė kreiptis į teismus, ypač daug dėmesio skiriant skurde gyvenantiems asmenims, kurie turi būti visapusiškai supažindinti su savo teisėmis ir jų įgyvendinimo priemonėmis; ragina ES labiau kovoti su nebaudžiamumu ir padidinti savo paramą teisinės valstybės ir teisingumo reformos programoms šalyse partnerėse, kad būtų sudarytos sąlygos pilietinei visuomenei, kaip bet kokio demokratizacijos proceso pagrindui;

7.  palankiai vertina ES įsipareigojimą skatinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei stiprinti pastangas siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi pagrindinėmis paslaugomis be diskriminacijos ir ypač daug dėmesio skirti skurdžioms ir pažeidžiamoms grupėms, kaip numatyta strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje; tikisi, kad tai atsispindės konkrečiose priemonėse, įskaitant ES delegacijų parengtas konkrečiai šaliai skirtas žmogaus teisių strategijas;

8.  primygtinai reikalauja, kad ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais užtikrintų, kad žmogaus teisės būtų pagrindinis politikos iniciatyvų klausimas, ypač daug dėmesio skiriant trečiųjų šalių visuomenės pažeidžiamiausioms grupėms;

9.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog parama žmogaus teisėms ir demokratijos skatinimas neprastėtų mažinant tokių projektų biudžetą dėl krizės; todėl pabrėžia, kad reikia teikti nuolatinę paramą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) finansuojamiems projektams, skirtiems žmogaus teisių gynėjams, įskaitant ginančius ekonomines ir socialines teises, kaip antai darbuotojų ir migrantų teises, ir pabrėžia, kad svarbu remti švietimą žmogaus teisių srityje;

10.  primena vyriausybėms jų pareigą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) turėtų reikalingų priemonių, kad galėtų atlikti savo vaidmenį visuomenėje, ir nepasinaudoti esama krize kaip pasiteisinimu sumažinti PVO skirtą paramą; ragina skirti pakankamai lėšų pilietinės visuomenės priemonei po 2013 m. siekiant toliau stiprinti pilietinės visuomenės pajėgumus šalyse partnerėse;

11.  pabrėžia, kad Komisija į pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos bei investicinių susitarimų, turinčių didelį poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkos apsaugai, poveikio vertinimus turėtų įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių;

12.  susirūpinęs pažymi, kad pasaulio ekonomikos krizė trukdo valstybėms narėms skirti lėšas oficialiai paramai vystymuisi; primena, kad nepaisant to, jog pasaulinės ekonomikos krizė kilo turtingose šalyse, jos kainą neproporcingai tenka mokėti neturtingoms šalims; taigi ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis savo dvišalių ir daugiašalių įsipareigojimų, susijusių su oficialia parama vystymuisi ir su JT tūkstantmečio deklaracijoje nusistatytais tikslais, ir juos vykdyti, visų pirma sprendžiant problemas tose srityse, kuriose šiuo metu padaryta nepakankama pažanga, ir užtikrinti veiksmingą paramos vystymuisi naudojimą, kad būtų įgyvendinami ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai ir žmogaus teisių bei vystymosi politikos kryptys būtų nuoseklios; primena, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys gali prisidėti skiriant oficialią paramą vystymuisi ir taip turi atlikti svarbų vaidmenį;

13.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares reagavimo į krizę priemones ir vystymosi politiką formuoti pagal žmogaus teisėmis pagrįstą metodą, kaip numatyta Komisijos komunikate „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ ir 2012 m. spalio 23 d. Parlamento rezoliucijoje dėl šio komunikato(8);

14.  pabrėžia politikos nuoseklumo ir koordinavimo svarbą, kad būtų pasiektas skurdo sumažinimo tikslas ir padidintas ES išorės paramos patikimumas ir poveikis;

15.  pakartoja, kad pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai šalyse partnerėse turėtų būti paramos tų šalių biudžetui teikimo ir visų prekybos susitarimų sudarymo su jomis sąlyga; laikosi nuomonės, kad paramos teikėjai ir skolintojai turėtų visų pirma koordinuotai reaguoti į pranešamus sukčiavimo ir korupcijos atvejus ir tose šalyse skatinti reformas gero valdymo ir skaidrumo požiūriu; ragina ES ir valstybes nares atlikti sistemingą šalyse partnerėse plačiai paplitusios korupcijos rizikos vertinimą, kadangi korupcija gali pabloginti pageidaujamą plėtros ir humanitarinių projektų poveikį;

16.  ragina besivystančias šalis sukurti ekonomikos politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas tvarus augimas ir vystymasis, kuriamos darbo vietos, įgyvendinant politikos reagavimo priemones didžiausias dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamoms socialinėms grupėms, o vystymasis būtų grindžiamas patikima mokesčių sistema, kurią taikant būtų pašalintas mokestinis sukčiavimas, nes tai reikalinga norint veiksmingiau ir teisingiau panaudoti vidaus išteklius;

17.  ragina užsienio ir šalių vidaus investuotojus skatinti tvirtą įmonių socialinės atsakomybės politiką visose šalyse, pagal kurią itin didelė reikšmė teikiama tvariam vystymuisi ir geram valdymui ir dėmesys aiškiai sutelkiamas į žmogaus teises, deramą darbą, darbo normas, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas ir kitus socialinius aspektus;

18.  ragina besivystančias šalis naudotis prekybos lengvatomis, kurias ES suteikė pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą siekdama paskatinti jų ekonomiką, įvairinti eksportą ir padidinti konkurencingumą; primena jų pareigą pagal naująją bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (BLS+) ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo konvencijas, kurios išvardytos pagal šią sistemą;

19.  ragina ES paremti ir iki 2030 m. patvirtinti tarptautinį tikslą visiems sudaryti galimybes naudotis energijos ištekliais, nes tai padės skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims suteikti ekonominių galių ir užtikrinti socialines išmokas;

20.  palankiai vertina specialaus vykdymo užtikrinimo mechanizmo sukūrimą siekiant stebėti, kaip įgyvendinamos vadinamųjų naujos kartos ES dvišalių ir regioninių susitarimų nuostatos dėl žmogaus teisių; džiaugiasi pastangomis pagerinti žmogaus teisių padėties trečiosiose šalyse analizę rengiant ar sudarant prekybos ir (arba) investavimo susitarimus; susirūpinęs pažymi, kad dabartinės svarbių susitarimų nuostatos dėl žmogaus teisių stebėsenos nėra aiškiai apibrėžtos ir pakankamai plataus masto; ragina ES laikytis griežtos principingos pozicijos reikalaujant, kad jos šalys partnerės laikytųsi tarptautiniuose susitarimuose nustatytų sąlygų dėl žmogaus teisių;

21.  džiaugiasi, kad ES pagalba perorientuota į mažiausiai išsivysčiusias šalis, ir ragina vidutines pajamas gaunančias šalis įsipareigoti padidinti savo mokesčių įplaukų dalį skirti socialinės apsaugos sistemoms ir skurdžiausių bei pažeidžiamiausių gyventojų žmogaus teisių įgyvendinimui;

22.  ragina tarptautinę bendruomenę suteikti pakankamą paramą Užsachario Afrikos šalių vyriausybėms siekiant neleisti, kad finansų krizė aštrintų humanitarine krizę kai kuriose regiono šalyse;

23.  ragina vyriausybes laikytis savo įsipareigojimų dėl piliečių tinkamo gamtos išteklių valdymo srityje;

24.  ragina vyriausybes imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų sumažintas atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių pajamų ir nustatyti sąlygas, kuriomis asmenys, gyvenantys didžiuliame skurde, galėtų visapusiškai įgyvendinti savo galimybes ir gyventi oriai;

25.  ragina besivystančių šalių vyriausybes parengti socialinės apsaugos schemas, nes jos labai svarbios siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus ir kuriant atsparumą ekonominiams ir aplinkos sukeltiems sukrėtimams, jos pasirodė esančios investicija į visuomenę, o ne išlaidos, kaip matyti iš socialinės gerovės programų, pvz., Brazilijos programos „Bolsa Familia“ ar viešųjų darbų pagal poreikį sistemų kaip antai Indijos nacionalinės kaimo užimtumo garantijų schemos; pabrėžia, kad šių grynųjų pinigų pervedimo sistemų sėkmė daugiausia priklauso nuo sąlygų, pvz., mokyklos lankymo, sveikatos aspektų, ypač vaikų skiepijimo;

26.  džiaugiausi JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivierio De Schutterio ir JT specialiosios pranešėjos ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Magdalenos Sepúlvedos Carmonos pradėta bendra iniciatyva, kuria siekiama stiprinti socialinės apsaugos sistemas besivystančiose šalyse panaudojant Visuotinio socialinės apsaugos fondo lėšas, nes tokiu būdu tarptautinis solidarumas gali būti panaudotas mažiausiai išsivysčiusių šalių labui; prašo Komisijos suteikti šioms programoms paramą;

27.  mano, kad investicijos į tvarų žemės ūkį besivystančiose šalyse yra svarbus veiksnys, skatinantis kovą su maisto stygiumi ir bendrą ekonomikos augimą; ragina vyriausybes remti atsakingas privačiojo sektoriaus investicijas ir nedidelius maisto gamintojus, ypač moteris ir žemės ūkio kooperatyvus, nes tai veiksmingiausios priemonės siekiant mažinti itin didelį skurdą ir didinti darbo grąžą; pabrėžia investicijų į kaimo infrastruktūrą svarbą, nes jos sumažina sandorių išlaidas ir sudaro sąlygas ūkininkams pasiekti rinkas bei gauti daugiau pajamų;

28.  ragina vyriausybes neleisti nacionaliniams ir tarptautiniams finansų spekuliantams, investuojantiems į žemę, daryti neigiamo poveikio smulkiems ūkininkams ir vietos gamintojams sukuriant perkėlimą lemiančias sąlygas, sudarant aplinkosaugos problemas ir maisto bei pajamų neužtikrintumą; šiuo atžvilgiu primena, kad užtikrintas užimtumas ir mityba yra pagarbos žmogaus teisėms, demokratizacijos ir bet kokio politinio dalyvavimo sąlygos;

29.  ir vyriausybėms, ir privačiajam sektoriui primena, kad reikia gerbti neoficialią ir tradicinę žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teises; pabrėžia, kad reikia saugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, čiabuvių tautas, nes žemė dažnai yra vienintelis jų pragyvenimo išteklius;

30.  ragina vyriausybes nepanaikinti ar neapriboti subsidijų maistui, nes šios subsidijos gali sumažinti bado paplitimą ir pagerinti mitybą jas gaunančiuose namų ūkiuose;

31.  ragina, kad prekių rinkose būtų daugiau skaidrumo, siekiant išvengti žemės ūkio žaliavų kainų kintamumo dėl pernelyg didelės spekuliacijos, ir pabrėžia, kad šiuo klausimu reikalingas didesnis tarptautinis dėmesys ir geresnis koordinavimas;

32.  primena vyriausybėms, kad įgyvendinant jaunimo užimtumo politiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik darbo vietų kūrimui, bet ir pajamų lygio bei darbo sąlygų, kurios užtikrintų tinkamą pragyvenimo lygį, garantavimui;

33.  pritaria visuotiniam finansinių sandorių mokesčio taikymui, nes šis mokestis gali būti naujoviška vystymuisi skirta finansavimo priemonė, kuri gali padėti visuotinai įgyvendinti ekonomines ir socialines teises; ragina visas valstybes nares remti pasiūlymą dėl ES biudžeto, susijusį su finansinių sandorių mokesčiu;

34.  pabrėžia, kad kova su neteisėtais finansiniais srautais, mokesčių rojais ir spekuliacija prekėmis – tai būtini veiksmai užtikrinant žmogaus teises, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse;

35.  mano, kad besivystančios šalys turėtų įgyvendinti novatoriškas finansavimo sistemas ekonomikos politikos srityje; ragina šalis sukurti finansines priemones, susijusias su jų turimais ištekliais;

36.  todėl ragina besivystančių šalių įmones geriau konkuruoti, nes taip galima sumažinti nedarbą ir gerinti užimtumo politiką;

37.  mano, kad itin svarbu stiprinti kvalifikacijos kėlimo ir mokymo politiką, įskaitant neformalųjį švietimą, stažuotes ir mokymus darbo vietoje, nes taikant tokios politikos priemones padedama sėkmingai pereiti nuo mokyklos prie darbo rinkos;

38.  pabrėžia, kad Arabų pavasario įvykiai atskleidė nemažai ES politikos regione trūkumų, įskaitant jaunimo, kurio nedarbas labai didelis ir kuriam trūksta perspektyvų savo šalyje, padėtį; ragina ES imtis efektyvesnių veiksmų siekiant spręsti finansų krizės padarinių trečiosiose šalyse problemas, įskaitant reikiamą atsižvelgimą į pilietinės visuomenės organizacijų ataskaitas;

39.  ragina šalių, kuriose aukštas vaikų darbo lygis, vyriausybes ir tarptautinius paramos teikėjus skatinti prevencines priemones, kaip antai galimybių mokytis didinimas, mokslo kokybės didinimas ir mokymuisi skirtų išlaidų mažinimas, siekiant sumažinti skurdo lygį ir skatinti ekonomikos augimą;

40.  ragina vyriausybes sukurti antros galimybės švietimo programas, skirtas tiems, kurie nelankė pradinės mokyklos, siekiant suteikti jiems raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, o taip pat užsidirbimo pragyvenimui įgūdžius, kurie padėtų jiems išvengti skurdo;

41.  ragina vyriausybes sustiprinti vaiko apsaugos paramos priemones, įskaitant priemones, skirtas kovoti su smurtu prieš vaikus ir skatinti valdžios pareigūnų informuotumą apie smurtą prieš vaikus;

42.  primena, kad į visas ekonomikos atkūrimo politikos priemones reikės tvirtai įtraukti lyčių aspektą; ragina skubos tvarka įgyvendinti politikos priemones ir praktiką užtikrinant, kad daugiau moterų patektų į darbo rinką ir užimtų darbo vietas deramomis darbo sąlygomis ir socialine apsauga; ragina užtikrinti viešąsias investicijas į priežiūros paslaugas siekiant sumažinti moterų neapmokamą namų ir slaugos darbą; primygtinai reikalauja, kad darbo rinkos politikos priemonėmis būtų sprendžiama tėvų laiko trūkumo slaugai ir ugdymui problema;

43.  pabrėžia, kad moterys turi labiau dalyvauti vykstant socialiniam dialogui ir priimant sprendimus; dar kartą atkreipia dėmesį, kad merginų ir moterų švietimas ir jų dalyvavimas ekonominiame ir politiniame gyvenime yra svarbus;

44.  ragina vyriausybes spręsti svarbias žmogaus teisių problemas, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės, ypač ekonominio nuosmukio laikais, pvz., problemas, susijusias su ilgalaikiu nedarbu, su amžiumi susijusia diskriminacija užimtumo srityje, nesaugumo dėl pajamų ir neįperkama sveikatos priežiūra; ragina vyriausybes sukurti naujoviškus naujus lankstaus darbo jėgos dalyvavimo mechanizmus, pvz., senyvo amžiaus žmonėms suteikiant teises į socialines pensijas, kai jie dirba ne visą darbo dieną, perkvalifikavimo programas ar fiskalines priemones, kuriomis siekiama skatinti pagyvenusių žmonių užimtumą;

45.  ragina sumažinti pinigų pervedimo išlaidas ir sudaryti migrantams sąlygas greičiau atsidaryti banko sąskaitas priimančiose šalyse;

46.  ragina vyriausybes užtikrinti, kad kova su prekyba žmonėmis išliktų svarbiausiu darbotvarkių klausimu ekonomikos ir finansų krizės laikais; ragina vyriausybes visapusiškai įgyvendinti teisės aktus siekiant vykdyti prekiautojų ir kontrabandininkų baudžiamąjį persekiojimą, išplėsti paramą ir teisinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir vykdyti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą;

47.  palankiai vertina JT aukšto lygio vystomosios darbotvarkės po 2015 m. rengimo grupėje vykstančias diskusijas, kuriose dalyvauja už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys; mano, kad kuriant po 2015 m. taikytiną sistemą prioritetai turėtų būti skiriami visuotiniam žmogaus teisių įgyvendinimui, atsižvelgiama į finansų ir ekonomikos krizės poveikį ypač skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems gyventojams, ir laikomasi įsipareigojimų, susijusių su skurdo mažinimo tikslais; ragina visas susijusias šalis apsvarstyti galimybę nustatyti kiekybiškai įvertinamus tikslus ir rodiklius, taip pat kokybės ir rezultatais grindžiamus rodiklius;

48.  pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir analizę dėl finansų ir ekonomikos krizės poveikio įvairiems regionams, įskaitant ES ir jos santykius su trečiosiomis šalimis, ir pagerinti ankstyvų visuotinių ir regioninių krizių požymių stebėseną; pabrėžia, kad suskirstyti duomenys turėtų būti labiau matomi vykdant tyrimus ir planuojant politikos priemones, siekiant geriau užfiksuoti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria skurdžiausi ir pažeidžiamiausi visuomenės nariai; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti finansinę paramą JT inovacijų laboratorijai „Global Pulse“, kurią įkūrė JT Generalinis Sekretorius 2009 m., siekiant surinkti ir išnagrinėti duomenis, kurių reikia norint geriau suvokti finansų ir ekonomikos krizės poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir atitinkamai reaguoti įgyvendinant politines priemones;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisėms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui.

(1) http://www.un.org/millennium/declaration/ares552e.htm (2) OL C 4 E, 2011 1 7, p. 34. (3) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (5) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 89. (6) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 140. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0386. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0386.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl JT principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ (angl. R2P) (2012/2143(INI))

P7_TA(2013)0180 A7-0130/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į, be kita ko, Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose įtvirtintas Europos Sąjungos vertybes, tikslus, principus ir politikos kryptis,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 7 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją (A/RES/63/308) dėl atsakomybės užtikrinti apsaugą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) 2006 m. balandžio mėn. rezoliuciją Nr. 1674 ir JT ST 2009 m. lapkričio mėn. rezoliuciją Nr. 1894 „Civilių gyventojų apsauga vykstant ginkluotiems konfliktams“(1),

–  atsižvelgdamas į JT ST rezoliucijas Nr. 1325 (2000 m.) ir Nr. 1820 (2008 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo, į JT ST rezoliuciją Nr. 1888 (2009 m.) dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus vykstant ginkluotam konfliktui, į JT ST rezoliuciją Nr. 1889 (2009 m.), kuria siekiama, kad būtų aktyviau taikoma JT ST rezoliucija Nr. 1325 (2000 m.) ir stebima, kaip ji taikoma, ir atsižvelgdamas į JT ST rezoliuciją Nr. 1960 (2010 m.), kuria sukuriama duomenų apie seksualinio smurto vykstant ginkluotam konfliktui vykdytojus rinkimo ir jų sąrašo sudarymo sistema;

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 26 d. JT ST rezoliuciją Nr. 1970 dėl Libijos, kurioje nurodoma atsakomybė užtikrinti apsaugą ir leidžiama imtis kelių neprievartinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias žiauriems nusikaltimams, ir į 2011 m. kovo 17 d. JT ST rezoliuciją Nr. 1973 dėl padėties Libijoje, kuria valstybėms narėms suteiktas leidimas imtis visų reikiamų priemonių civiliams ir civilių gyvenamoms vietovėms apsaugoti ir kurioje pirmą kartą aiškiai nurodomas atsakomybės užtikrinti apsaugą pirmasis ramstis, o vėliau panašios nuorodos pateikiamos JT ST rezoliucijoje Nr. 1975 dėl Dramblio Kaulo Kranto, JT ST rezoliucijoje Nr. 1996 dėl Sudano ir JT ST rezoliucijoje Nr. 2014 dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų(2) dokumento 138 ir 139 dalis,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės intervencijos ir valstybių suverenumo komisijos pranešimą „Atsakomybė užtikrinti apsaugą“ (2001 m.), Aukšto lygio komisijos dėl grėsmių, iššūkių ir pokyčių pranešimą „Saugesnis pasaulis: mūsų bendra atsakomybė“(3) (2004 m.) ir JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Daugiau laisvės siekiant vystymosi, saugumo ir žmogaus teisių visiems“(4) (2005 m.),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pranešimus, ypač į 2009 m. pranešimą „Atsakomybės užtikrinti apsaugą įgyvendinimas“(5), 2010 m. pranešimą „Ankstyvas įspėjimas, vertinimas ir atsakomybė užtikrinti apsaugą“(6) 2011 m. pranešimą „Regioninių ir subregioninių priemonių vaidmuo įgyvendinant atsakomybę užtikrinti apsaugą“(7) ir 2012 m. pranešimą „Atsakomybė užtikrinti apsaugą: ryžtingas atsakas laiku(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. paskelbtą JT generalinio sekretoriaus vidinės peržiūros grupės dėl JT veiksmų Šri Lankoje ataskaitą, kurioje nagrinėjama, kodėl tarptautinė bendruomenė nesugebėjo apsaugoti civilių gyventojų nuo didelių humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, ir kurioje teikiamos rekomendacijos dėl būsimų JT veiksmų, kuriais būtų veiksmingai reaguojama į panašias situacijas, susijusias su žiauriais masiniais nusikaltimais,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2012 m. liepos 25 d. pranešimą „Tarpininkavimo vaidmens stiprinimas taikiai sprendžiant ginčus, vykdant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 9 d. Jungtinėse Tautose pateiktą Brazilijos iniciatyvą „Atsakomybė užtikrinant apsaugą: sąvokos plėtojimo ir skatinimo aspektai“,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES smurtinių konfliktų prevencijos programą (Geteborgo programa) ir metines jos įgyvendinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į ES prioritetus 2010 m. gegužės 25 d. vykusioje 65-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Nobelio taikos premiją, kuria ne tik pagerbtas ES istorinis įnašas į taikią Europą ir taikų pasaulį, bet ir padidinti lūkesčiai, susiję su jos būsimu įsipareigojimu siekti daugiau taikos pasaulyje ir labiau tarptautinės teisės taisyklėmis grindžiamos pasaulio tvarkos,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi(10) ir Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rekomendaciją Tarybai dėl JT Generalinės Asamblėjos 66-osios sesijos(12) ir į 2012 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl JT Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl JT Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES – pasaulinio masto veikėja. Jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP(16),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0130/2013),

A.  kadangi 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų dokumente pirmą kartą numatyta bendra principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ apibrėžtis; kadangi JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų dokumento 138 ir 139 dalyse įtvirtintas principas „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ yra svarbus žingsnis pirmyn siekiant daugiau taikos pasaulyje – nustatyta valstybių pareiga apsaugoti savo gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui ir tarptautinės bendruomenės pareiga padėti valstybėms prisiimti šią atsakomybę ir reaguoti, jei valstybės neapsaugotų savo piliečių nuo šių keturių minėtųjų nusikaltimų ir pažeidimų;

B.  kadangi principas „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ pagrįstas trimis ramsčiais: i) valstybė pirmiausia yra atsakinga už savo gyventojų apsaugą nuo genocido, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir etninio valymo; ii) tarptautinė bendruomenė privalo padėti valstybėms įgyvendinti savo apsaugos įsipareigojimus; iii) kai valstybė akivaizdžiai neapsaugo savo gyventojų arba praktiškai yra šių nusikaltimų kaltininkė, tarptautinė bendruomenė privalo imtis kolektyvinių veiksmų;

C.  kadangi, remiantis darbu, atliktu atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimu prieš 2005 m. susitarimą dėl pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų dokumento, ir ypač darbu rengiant Tarptautinės intervencijos ir valstybių suverenumo komisijos 2001 m. pranešimą dėl atsakomybės užtikrinti apsaugą, principas „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ buvo išsamiau apibrėžtas į jį įtraukiant tokius elementus, kaip atsakomybė užkirsti kelią, atsakomybė reaguoti ir atsakomybė atkurti, kaip nurodoma Tarptautinės intervencijos ir valstybių suverenumo komisijos pranešime;

D.  kadangi teigiamai vertinama tai, kad plėtojama koncepcija „atsakomybė užtikrinti apsaugą“, nes ja paaiškinami ir sustiprinami galiojantys valstybių įsipareigojimai užtikrinti civilių apsaugą; pabrėžia, kad ši koncepcija, pradėta plėtoti po to, kai 1994 m. tarptautinė bendruomenė patyrė nesėkmę Ruandoje, yra itin svarbi siekiant tautų bendruomenės išlikimo;

E.  kadangi atitinkamais atvejais jėga teisėtai turėtų būti naudojama tik apgalvotai, proporcingai ir ribotai;

F.  kadangi principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą “ plėtojimas yra svarbus žingsnis siekiant numatyti genocidą, karo nusikaltimus, etninį valymą, nusikaltimus žmoniškumui, užkirsti jiems kelią ir į juos reaguoti, taip pat apginti pagrindinius tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės, pabėgėlių ir žmogaus teisių teisės, principus; kadangi principai turėtų būti taikomi kuo nuosekliau ir vienodžiau, todėl itin svarbu, kad ankstyvasis įspėjimas ir vertinimas būtų vykdomi teisingai, apgalvotai ir profesionaliai ir kad jėga būtų naudojama tik tuomet, kai nėra kitos išeities;

G.  kadangi praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ sukūrimo ir aštuoneriems metams nuo to laiko, kai 2005 m. JT pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime jį patvirtino tarptautinė bendruomenė, pastarojo meto įvykiai dar kartą aiškiai parodė, kaip svarbu ir kaip nelengva laiku ir ryžtingai reaguoti į keturis pagrindinius nusikaltimus, kuriems taikoma ši koncepcija, ir kad reikia šį principą toliau diegti operatyviniu lygmeniu siekiant jį veiksmingai įgyvendinti ir užkirsti kelią žiauriems masiniams nusikaltimams;

H.  kadangi išplėtojus principą „atsakomybė užtikrinti apsaugą“, ypač jo prevencinį aspektą, galima pasaulines pastangas orientuoti į taikesnį pasaulį, nes daug žiaurių masinių nusikaltimų įvyksta smurtinių konfliktų laikotarpiais ir struktūrinei bei operatyvinei konfliktų prevencijai būtina sukurti veiksmingus pajėgumus, kuriais būtų kuo labiau sumažintas poreikis kaip paskutinę priemonę naudoti jėgą;

I.  kadangi, siekiant toliau plėtoti principą „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ ir įtvirtinti jo teisėtumą, itin svarbu naudotis visomis pagal Chartijos VI, VII ir VIII skyrius prieinamomis priemonėmis – nuo neprievartinio atsako iki kolektyvinių veiksmų;

J.  kadangi veiksmingiausia konfliktų, smurto ir žmonių kančių prevencija – tai pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms skatinimas, teisinės valstybės principo, gero valdymo, žmogiškojo saugumo, ekonominės plėtros, skurdo panaikinimo, įtraukties, socialinių ir ekonominių teisių, lyčių lygybės ir demokratinių vertybių bei demokratinės praktikos užtikrinimas, taip pat ekonominės nelygybės mažinimas;

K.  kadangi 2011 m. karinė intervencija Libijoje parodė, kad taikant atsakomybės užtikrinti apsaugą principą reikia geriau apibrėžti regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmenį; kadangi šios organizacijos gali tapti atsakomybės užtikrinti apsaugą įgyvendinimo teisėtumo garantu ir padėti ją įgyvendinti operatyviniu lygmeniu, tačiau dažnai joms trūksta pajėgumų ir išteklių;

L.  kadangi žmogaus teisės yra itin svarbios palaikant tarptautinius santykius;

M.  kadangi reikia pakeisti požiūrį į principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ taikymą, o tai reiškia, kad turėtume integruoti jį į visas savo vystomojo bendradarbiavimo, pagalbos ir krizių valdymo programas, taip pat remtis programomis, į kurias šis principas jau įtrauktas;

N.  kadangi nuoseklesnis atsakomybės užtikrinti apsaugą prevencijos elemento (atsakomybė užkirsti kelią) taikymas, įskaitant tarpininkavimo priemones ir prevencinę diplomatiją ankstyvuoju etapu, sumažintų galimybes kilti konfliktams ir smurtui, padėtų jų išvengti ir išvengti jų paaštrėjimo, taigi galėtų padėti išvengti tarptautinės intervencijos, atliekamos vykdant pareigą reaguoti; kadangi dviejų krypčių diplomatija – svarbi priemonė vykdant prevencinę diplomatiją, kuri grindžiama taikinimo pastangų žmogiškąja dimensija;

O.  kadangi principas „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ yra visų pirma prevencinio pobūdžio ir įgyvendinant šį principą karinė intervencija turėtų būti vykdoma kaip paskutinė priemonė; kadangi, jei tik įmanoma, atsakomybė užtikrinti apsaugą turi būti įgyvendinama visų pirma diplomatiniais ir ilgalaikiais vystymosi veiksmais, kuriuos vykdant pagrindinis dėmesys būtų skiriamas gebėjimų stiprinimui žmogaus teisių, gero valdymo, teisinės valstybės principo, skurdo mažinimo, švietimo ir sveikatos, konfliktų prevencijos švietimo ir prekybos vystymo priemonėmis, veiksmingos ginklų kontrolės ir neteisėtos prekybos ginklais prevencijos bei ankstyvojo perspėjimo sistemų stiprinimo srityse; kadangi, be to, galima taikyti daug kitų nekarinių priverstinių priemonių, pvz., prevencinę diplomatiją, sankcijas, atskaitomybės mechanizmus ir tarpininkavimo priemones; kadangi ES ir toliau turi atlikti pagrindinį vaidmenį konfliktų prevencijos srityje;

P.  kadangi bendradarbiavimas su regioninėmis organizacijomis yra svarbus darbo įgyvendinant principą „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ aspektas; kadangi todėl būtina raginti stiprinti regionų prevencijos pajėgumus ir nustatyti veiksmingas politikos priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią minėtiems keturiems nusikaltimams; kadangi būsimas ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas 2014 m. suteikia puikią galimybę išreikšti mūsų pritarimą AS vadovams ir skatinti Afrikos politinę atsakomybę už šio principo įgyvendinimą;

Q.  kadangi JT Veiksmingo tarpininkavimo gairėse nurodoma problema, kad TBT arešto orderiai, sankcijų režimai ir nacionalinė bei tarptautinė kovos su terorizmu politika taip pat daro poveikį būdui, kuriuo kai kurios konflikto šalys gali įsitraukti į tarpininkavimo procesą; kadangi nuo TBT įsteigimo nusikaltimų, į kuriuos tarptautinė bendruomenė turi nedelsdama reaguoti, apibrėžčių tarptautinėje teisėje klausimu padaryta didelė pažanga, tačiau vis dar labai trūksta nepriklausomo vertinimo mechanizmo, nustatančio, kada laikomasi šių apibrėžčių; kadangi įgyvendinus Romos statutą būtų padidintas TBT veiklos veiksmingumas; kadangi Romos statuto neratifikavo visos tarptautinės bendruomenės šalys;

R.  kadangi TBT ir atsakomybė užtikrinti apsaugą yra tarpusavyje susiję, nes šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią genocidui, nusikaltimams prieš žmoniškumą ir karo nusikaltimams; kadangi atsakomybė užtikrinti apsaugą padeda TBT atlikti savo misiją – kovoti su nebaudžiamumu ir raginti valstybes laikytis savo teisminių pareigų, taip pat sustiprina TBT papildomumo principą, pagal kurį pagrindinė pareiga vykdyti baudžiamąjį persekiojimą tenka valstybėms;

S.  kadangi TBT vaidmuo labai svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, bet ir atkuriant šalis ir vykdant tarpininkavimo procesus;

T.  kadangi ES visada buvo aktyvi atsakomybės užtikrinti apsaugą propaguotoja tarptautiniu lygmeniu; kadangi ji turi stiprinti savo, kaip pasaulinės politinės veikėjos, vaidmenį puoselėdama žmogaus teises ir humanitarinę teisę, taip pat atsispindėdama šią politinę paramą savo politikos srityse;

U.  kadangi ES valstybės narės taip pat pritarė principui „atsakomybė užtikrinti apsaugą“; kadangi tik kelios iš jų šią koncepciją įtraukė į savo nacionalinius dokumentus;

V.  kadangi naujausia patirtis, susijusi su konkrečiomis krizėmis, pvz., Šri Lankoje, Dramblio Kaulo Krante, Libijoje ir Sirijoje, parodė nuolat iškylančias problemas siekiant bendro susitarimo, kaip laiku ir veiksmingai įgyvendinti principą „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ ir suformuoti bendrą politinę valią bei veiksmingus pajėgumus siekiant išvengti nacionalinių ar vietos valdžios institucijų ar nevalstybinių veikėjų vykdomo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui ir su jais susijusių daugelio civilių aukų ar juos sustabdyti;

W.  kadangi tais atvejais, kai taikoma atsakomybė užtikrinti apsaugą, itin svarbu ir toliau atskirti veikėjų karinėje ir humanitarinės pagalbos srityse įgaliojimus, kad visi humanitarinės pagalbos teikėjai ir toliau būtų laikomi neutraliais ir nešališkais ir nebūtų keliamas pavojus veiksmingam pagalbos ir medicininės ar bet kurios kitos paramos teikimui, prieigai prie pagalbos gavėjų ir vietoje veikiančio humanitarinės pagalbos personalo asmeniniam saugumui;

X.  kadangi Brazilijos inicijuotas pasiūlymas dėl atsakomybės apsaugant yra palankiai vertinamas indėlis siekiant nustatyti būtinus kriterijus, kurių reikia laikytis vykdant atsakomybės užtikrinti apsaugą įgaliojimus, įskaitant bet kokios intervencijos masto ir trukmės proporcingumą, nuodugnų padarinių balansą, išankstinį politinių tikslų aiškumą ir intervencijos motyvų skaidrumą; kadangi turėtų būti stiprinamos patvirtintų įgaliojimų stebėjimo ir peržiūros sistemos, taip pat įtraukiant JT generalinio sekretoriaus specialiuosius patarėjus genocido prevencijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais ir JT Vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, ir šios sistemos turėtų veikti teisingai, apdairiai ir profesionaliai, be politinio kišimosi ar dvigubų standartų(17);

Y.  kadangi nuo TBT įsteigimo nusikaltimų, į kuriuos tarptautinė bendruomenė turi nedelsdama reaguoti, apibrėžčių tarptautinėje teisėje klausimu padaryta didelė pažanga, tačiau vis dar labai trūksta nepriklausomo vertinimo mechanizmų, nustatančių, kada šios apibrėžtys turėtų būti taikomos;

Z.  kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras atlieka svarbų vaidmenį siekiant didinti informuotumą apie vykstančius žiaurius masinius nusikaltimus; kadangi JT Žmogaus teisių taryba atlieka vis svarbesnį vaidmenį įgyvendinant atsakomybę užtikrinti apsaugą – suteikia leidimus faktų nustatymo misijoms ir tyrimų komisijoms surinkti ir įvertinti informaciją, susijusią su keturiais nurodytais nusikaltimais ir pažeidimais, taip pat yra vis labiau pasirengusi krizių atvejais, pvz., Libijoje ir Sirijoje, vadovautis principu „atsakomybė užtikrinti apsaugą“;

AA.   kadangi tikslus, tačiau išsamus požiūris į atsakomybės užtikrinti apsaugą įgyvendinimą turėtų riboti jos taikymą iki keturių nurodytų žiaurių masinių nusikaltimų ir pažeidimų;

AB.  kadangi principas „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ neturėtų būti taikomas kilus ekstremaliajai humanitarinei padėčiai ir gaivalinėms nelaimėms; kadangi humanitarinė veikla neturėtų būti naudojama kaip politinės veiklos pateisinimo motyvas ir kadangi humanitarinę veiklą turi gerbti visi susiję subjektai;

AC.   kadangi po konfliktų turi būti teikiama visapusiška pagalba; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti atsakomybės už sunkius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir kovoti su nebaudžiamumu;

1.  pateikia šias rekomendacijas Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Komisijai, valstybėms narėms ir Tarybai:

2.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Tarybą:

3.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją:

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir valstybėms narėms.

(1) S/RES/1674. (2) A/RES/60/1. (3) http://www.un.org/secureworld/report3.pdf (4) A/59/2005. (5) A/63/677. (6) A/64/864. (7) A/65/877-S/2011/393. (8) A/66/874/-S/2012/578. (9) 10170/2010. (10) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (11) OL C 25, 2008 1 30, p. 1. (12) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 140. (13) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0240. (14) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0058. (15) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 66. (16) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 61. (17) 51 straipsnis „Atsakomybė užtikrinti apsaugą: ryžtingas atsakas laiku“, 2012 m. liepos 25 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimas (A/66/874-S/2012/578). (18) 51 straipsnis „Atsakomybė užtikrinti apsaugą: ryžtingas atsakas laiku“, 2012 m. liepos 25 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimas (A/66/874-S/2012/578).

2013 m. balandžio 18 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos demografinės statistikos (COM(2011)0903 – C7-0518/2011 – 2011/0440(COD))(1)

P7_TA(2013)0181 A7-0050/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnį Komisija kas trejus metus Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui teikia ataskaitą, kurioje apžvelgiama pažanga siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Rengiant šias ataskaitas ir nuolat stebint ES regionų, taip pat skirtingų rūšių regionų, pvz., pasienio, miestų, kaimo, kalnų ir salų regionų, demografinę raidą ir galimas būsimas demografines problemas, reikia NUTS 3 regioninio lygmens metinių regioninių duomenų. Kadangi demografinis senėjimas labai priklauso nuo konkretaus regiono, Eurostato nuolat prašoma parengti regionines prognozes, kad būtų galima plačiau apžvelgti Europos Sąjungos NUTS 2 regionų demografinę padėtį; (4)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio antrą dalį Komisija kas trejus metus Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui teikia ataskaitą, kurioje apžvelgiama pažanga siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Rengiant šias ataskaitas ir nuolat stebint Sąjungos regionų, taip pat skirtingų rūšių regionų, pvz., pasienio, miestų, kaimo, kalnų ir salų regionų, demografinę raidą ir galimas būsimas demografines problemas, reikia NUTS 3 regioninio lygmens metinių regioninių duomenų. Kadangi demografinis senėjimas labai priklauso nuo konkretaus regiono, Komisijos (Eurostato) nuolat prašoma parengti regionines prognozes, kad būtų galima plačiau apžvelgti Europos Sąjungos NUTS 2 regionų demografinę padėtį; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)  2001 m. Geteborge Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ir 2006 m. birželio mėn. atnaujinta ES tvaraus vystymosi strategija siekiama nuolat gerinti esamų ir būsimų kartų gyvenimo kokybę. Kas dvejus metus skelbiamoje Eurostato stebėsenos ataskaitoje objektyviai pateikiama pažangos statistika, pagrįsta ES tvaraus vystymosi rodiklių rinkiniu; (7)  2001 m. Geteborge Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ir 2006 m. birželio mėn. atnaujinta ES tvaraus vystymosi strategija siekiama nuolat gerinti esamų ir būsimų kartų gyvenimo kokybę. Kas dvejus metus skelbiamoje Komisijos (Eurostato) stebėsenos ataskaitoje objektyviai pateikiama pažangos statistika, pagrįsta ES tvaraus vystymosi rodiklių rinkiniu; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  1995 m. Pekino veiksmų programos strateginiame tiksle numatyta pagal lytis suskirstytų duomenų ir informacijos rinkimo ir platinimo orientacinė sistema planavimo ir politikos vertinimo tikslais; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis (9)  demografinė gyventojų statistika – esminė sudedamoji dalis apskaičiuojant visą gyventojų skaičių Europos sąskaitų sistemoje (ESS); (9)  demografinė gyventojų statistika – esminė sudedamoji dalis apskaičiuojant visą gyventojų skaičių Europos sąskaitų sistemoje (ESS). Duomenų apdorojimas ir atnaujinimas yra svarbūs rengiant Europos lygmens statistikos duomenis; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis (11)   demografinė informacija turėtų atitikti susijusią informaciją, renkamą pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų; (11)   demografinė informacija turėtų visiškai atitikti susijusią informaciją, renkamą pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis (13)  rengdamos ir platindamos Europos statistiką nacionalinės ir Europos statistikos institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, 2011 m. rugsėjo 28 d. peržiūrėtame ir atnaujintame Europos statistikos sistemos komiteto, nustatytus principus; (13)  rengdamos ir platindamos Europos statistiką nacionalinės ir Europos statistikos institucijos ir, prireikus, kitos atitinkamos nacionalinės ir regionų institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2011 m. rugsėjo 28 d. persvarstė ir atnaujino Europos statistikos sistemos komitetas, nustatytus principus; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio a punktas a)   nacionalinis – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio f punkte; teritorija – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 ataskaitiniu laiku taikytinoje versijoje; a)   terminas „nacionalinis“ vartojamas kalbant apie valstybės narės teritoriją, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 ataskaitiniu laikotarpiu taikytinoje versijoje; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio b punktas b)   regioninis – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio g punkte; šalyse, kuriose nėra Europos Sąjungos valstybės narės, – 1, 2 arba 3 lygmenų statistiniai regionai, kaip nustatyta tų šalių ir Komisijos (Eurostato) susitarimuose, atsižvelgiant į ataskaitiniu laiku taikomą versiją; b)   regioninis – NUTS 1, NUTS 2 arba NUTS 3 lygmuo, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 ataskaitiniu laikotarpiu taikytinoje versijoje; šalyse, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, – 1, 2 arba 3 lygmenų statistiniai regionai, kaip nustatyta tų šalių ir Komisijos (Eurostato) susitarimuose, atsižvelgiant į ataskaitiniu laikotarpiu taikomą versiją; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio c punktas c)   nuolatiniai gyventojai – visi asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laiku yra toje valstybėje narėje; c)   nuolatiniai gyventojai – visi asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laikotarpiu yra Sąjungos valstybėje narėje; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio d punkto įžanginė dalis d)   nuolatinė gyvenamoji vieta – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 763/2008 2 straipsnio d punkto pirmoje pastraipoje. Atitinkamos geografinės vietovės nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie: d)   nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą dienos dalį, neatsižvelgiant į laikino nebuvimo laikotarpius. Aptariamos geografinės vietovės nuolatiniais gyventojais laikomi tik asmenys, kurie: Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio d punkto 1 a pastraipa (nauja) Tuo atveju, kai i) ar ii) punktuose nurodytų aplinkybių nustatyti neįmanoma, bendras nuolatinių gyventojų skaičius bus apskaičiuojamas pagal jų teisinę arba registruotą gyvenamąją vietą, taikant Komisijos (Eurostato) kontroliuojamus moksliškai ir tinkamai dokumentais pagrįstus viešus statistinio apskaičiavimo metodus. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio h punktas h)  patvirtinti duomenys – tam tikrus duomenų rinkimo kokybės kriterijus atitinkantys duomenys, įskaitant visus skelbtinų arba paskelbtų duomenų kokybės patikrinimus. h)  patvirtinti duomenys – tam tikrus duomenų rinkimo kokybės kriterijus atitinkantys statistiniai duomenys, įskaitant visus skelbtinų arba paskelbtų duomenų kokybės patikrinimus. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitinio laiko gyventojų duomenis, kaip nurodyta 2 straipsnio c ir d punktuose. Jeigu 2 straipsnio d punkto i arba ii papunkčiuose nurodytų aplinkybių nustatyti neįmanoma, valstybės narės Komisijai (Eurostatui) teikia gyventojų pagal jų teisinę arba registruotą gyvenamąją vietą ataskaitiniu laiku duomenis; tokiu atveju jos deda proporcingas pastangas apskaičiuoti duomenis, kurie būtų kuo artimesni 2 straipsnio c ir d punktuose nurodytiems gyventojų duomenims. 1.  Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitinio laikotarpio gyventojų, nurodytų 2 straipsnio c ir d punktuose, statistinius duomenis. Teikiami statistiniai duomenys apima šiuos kintamuosius rodiklius: a)  amžių; b)  lytį; c)  gyvenamosios vietos regioną. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitinio laiko natūralios kaitos duomenis, neatsižvelgiant į įvykių vietą. Valstybės narės 1 dalyje nurodytiems duomenims taiko vienodą gyventojų apibrėžtį. 2.  Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitinio laikotarpio natūralios kaitos duomenis. Valstybės narės taiko tą pačią gyventojų apibrėžtį, kaip ir 1 dalyje nurodytiems duomenims. Teikiami duomenys apima šiuos kintamuosius rodiklius: a)  gyvus gimusiuosius pagal lytį, gimimo mėnesį, gimimo eiliškumą, motinos amžių, motinos gimimo metus, motinos gimimo šalį, motinos pilietybės šalį ir motinos gyvenamosios vietos regioną; b)  mirusiuosius pagal amžių, lytį, gimimo metus, gyvenamosios vietos regioną, gimimo šalį, pilietybės šalį ir mirties mėnesį. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis 3.   Valstybės narės visiems nacionaliniams ir regioniniams lygmenims, kaip apibrėžta 2 straipsnio a ir b punktuose, taiko vienodą gyventojų apibrėžtį. 3.   Valstybės narės visais lygmenimis taiko vienodą gyventojų apibrėžtį, pateiktą 2 straipsnio a ir b punktuose. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Kai nacionalinėms institucijoms statistikos duomenis teikia regioninės institucijos, valstybės narės persiunčia šiuos duomenis Komisijai (Eurostatui), kad ji galėtų susidaryti išsamesnį demografinės padėties Sąjungoje vaizdą; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 4 dalis 4.   Su 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų skirstymu ir duomenų dažnumu, terminais ir tikslinimais susijusios vienodos sąlygos priimamos pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų skirstymo ir duomenų dažnumo, terminų ir tikslinimų sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis Tarybos kvalifikuotos balsų daugumos reikmėms valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) viso gyventojų skaičiaus nacionaliniu lygmeniu ataskaitiniu laiku duomenis, kaip nurodyta 2 straipsnio c punkte, per 8 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Taikydamos šį straipsnį valstybės narės neteikia gyventojų pagal jų teisinę arba registruotą gyvenamąją vietą ataskaitiniu laiku duomenų. Tarybos kvalifikuotos balsų daugumos reikmėms valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) viso gyventojų skaičiaus nacionaliniu lygmeniu ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta 2 straipsnio c punkte, duomenis per 8 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis 1.   Gyventojų duomenų ataskaitinis laikas – gruodžio 31 d. vidurnaktis. 1.   Gyventojų duomenų ataskaitinis laikotarpis – ataskaitinio laikotarpio pabaiga (gruodžio 31 d. vidurnaktis). Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalis 5.  Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento 3 straipsnyje nurodyti gyventojų duomenys atitiktų duomenis, reikalaujamus pagal Reglamento (EB) Nr. 862/2007 3 straipsnį. 5.  Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento 3 straipsnyje nurodyti gyventojų duomenys atitiktų duomenis, reikalaujamus pagal Reglamento (EB) Nr. 862/2007 3 straipsnio 1 dalies c punktą. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a straipsnis (naujas) 9 a straipsnis Peržiūros sąlyga Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje Komisija įvertina valstybių narių pateiktų duomenų kokybę ir jų poveikį 4 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai, skirti dar labiau pagerinti šio reglamento veikimą.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0050/2013).

2013 m. balandžio 18 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laivų perdirbimo (COM(2012)0118 – C7-0082/2012 – 2012/0055(COD))(1)

P7_TA(2013)0182 A7-0132/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento Antraštinė dalis EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl laivų perdirbimo dėl aplinkai tinkamo laivų perdirbimo ir tvarkymo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  labiausiai paplitęs laivų išmontavimo būdas, kai laivas tiesiog ištraukiamas į krantą, nėra saugus ir tinkamas laivų perdirbimas ir negali būti tokiu laikomas, todėl neturėtų būti ilgiau toleruojamas; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis (3)  dabartinių OECD valstybėse veikiančių laivų perdirbimo pajėgumų, į kuriuos teisėta atiduoti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančius laivus, nepakanka. OECD nepriklausančiose valstybėse jau veikiančių saugių ir tinkamų perdirbimo pajėgumų pakaktų visiems su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojusiems laivams perdirbti; tikimasi, kad iki 2015 m. šie pajėgumai dar labiau padidės perdirbimo valstybėms įgyvendinus priemones, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį Honkongo konvencijos reikalavimams; (3)  dabartiniai EBPO valstybėse veikiančių laivų perdirbimo pajėgumai, į kuriuos teisėta atiduoti laivus, kurie laikomi pavojingomis atliekomis, skirtomis, eksportui, nepakankamai išnaudojami. Nesutariama dėl galimybių pasinaudoti Jungtinių Amerikos Valstijų laivų perdirbimo kompleksais ir šių kompleksų pajėgumų. Nepaisant to, kokia padėtis Jungtinėse Amerikos Valstijose šioje srityje, kai kuriose valstybėse narėse ir EBPO valstybėse esama didelių potencialių pajėgumų, kurių beveik pakaktų siekiant perdirbti ir tvarkyti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančius laivus (ES laivus), jei šie pajėgumai būtų visapusiškai sutelkti. Kartu su EBPO nepriklausančiose valstybėse jau veikiančiais ir potencialiais saugiais ir tinkamais perdirbimo pajėgumais, šių pajėgumų pakaktų visiems ES laivams tvarkyti; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  šiuo metu laivų perdirbimo sektoriui būdingas itin didelis sąnaudų eksternalizavimas. Laivų perdirbimo kompleksai, kuriuose taikomi žemi darbuotojų saugos, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai arba tokių standartų iš viso nėra, siūlo didžiausią kainą už į atliekas atiduodamus laivus. Todėl didžioji dalis perdirbti siunčiamų laivų išmontuojami tam tikrų šalių paplūdimuose žmonėms ir aplinkai kenksmingomis ir nepriimtinomis sąlygomis. Reikėtų sukurti finansinį mechanizmą, kuris būtų taikomas visiems į Sąjungos uostus įplaukiantiems laivams nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava jie plaukioja, siekiant sudaryti atsvarą minėtai padėčiai ir taip prisidėti užtikrinant aplinkai tinkamą laivų, kurie laikomi pavojingomis atliekomis, perdirbimą ir tvarkymą, kuris būtų konkurencingas, palyginti su standartų neatitinkančia veikla; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b)  atsižvelgiant į principą, kad „teršėjas moka“, išlaidas, susijusias su aplinkai tinkamu laivų perdirbimu ir tvarkymu, turėtų padengti laivų savininkai. Norint užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, reikėtų sukurti finansinį mechanizmą, kad būtų galima gauti lėšų, kuriomis būtų prisidedama siekiant, kad aplinkai tinkamas ES laivų ir ES nepriklausančių laivų perdirbimas bei tvarkymas į ES sąrašą įtrauktuose kompleksuose būtų ekonomiškai konkurencingas. Visi į Sąjungos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiantys laivai turėtų prisidėti prie aplinkai tinkamo ES laivų perdirbimo ir tvarkymo išlaidų padengimo, siekiant atsverti ekonomines paskatas laivams vykdyti standartų neatitinkančią veiklą ir tapti priemone, kuri laivų savininkus atgrasytų nuo išregistravimo. Laivai, kurie palieka užstatą kaip finansinę garantiją, kad jie pateks į ES sąraše esančius perdirbimo ir tvarkymo kompleksus, turėtų būti atleidžiami nuo laivo mokesčio. Perdirbimo mokesčiai ir finansinės garantijos turėtų būti sąžiningi, nediskriminaciniai ir skaidrūs; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4)   Bazelio konvencijos šalių raginimu 2009 m. gegužės 15 d. Tarptautinėje jūrų organizacijoje buvo priimta Tarptautinė Honkongo konvencija dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo (Honkongo konvencija). Honkongo konvencija įsigalios tik praėjus 24 mėnesiams nuo datos, kurią ją bus ratifikavę mažiausiai 15 valstybių, kurių prekybiniai laivynai kartu sudėjus sudaro mažiausiai 40 % pasaulio prekybinio laivyno bendrosios talpos ir kurių bendras didžiausias per pastaruosius 10 metų perdirbtų laivų tūris sudaro ne mažiau kaip 3 % tų valstybių prekybinių laivų bendrosios talpos kartu sudėjus. Valstybės narės turėtų pasinaudoti artimiausia galimybe ratifikuoti konvenciją, kad ji greičiau įsigaliotų. Konvencija apima laivų dizainą, konstrukciją, eksploatavimą ir paruošimą siekiant lengvesnio ir aplinkai tinkamesnio jų perdirbimo, nesumažinant jų saugumo ir eksploatavimo efektyvumo; ja taip pat nustatomi saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo kompleksų eksploatavimo reikalavimai ir tinkamas laivų perdirbimo atitikties tiems reikalavimams užtikrinimo mechanizmas; (4)   2009 m. gegužės 15 d. Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) buvo priimta Tarptautinė Honkongo konvencija dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo (Honkongo konvencija). Honkongo konvencija įsigalios tik praėjus 24 mėnesiams nuo datos, kurią ją bus ratifikavę mažiausiai 15 valstybių, kurių prekybiniai laivynai kartu sudėjus sudaro mažiausiai 40 % pasaulio prekybinio laivyno bendrosios talpos ir kurių bendras didžiausias per pastaruosius 10 metų perdirbtų laivų tūris sudaro ne mažiau kaip 3 % tų valstybių prekybinių laivų bendrosios talpos kartu sudėjus. Konvencija apima pavojingų medžiagų naudojimą laivuose siekiant lengvesnio ir aplinkai tinkamesnio jų perdirbimo, nesumažinant jų saugumo ir eksploatavimo efektyvumo; ja taip pat, pasinaudojant gairėmis, nustatomi perdirbimo kompleksų eksploatavimo reikalavimai ir numatomas laivų perdirbimo atitikties tiems reikalavimams užtikrinimo mechanizmas. Honkongo konvencija netaikoma vyriausybei priklausantiems laivams ir mažesnės nei 500 tonų bendrosios talpos laivams ir laivams, kurie visą jų eksploatavimo trukmę naudojami tik vandenyse, į kuriuos valstybės, su kurių vėliavomis tie laivai turi teisę plaukioti, turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai. Honkongo konvencija taip pat neapima plieno, išgauto laivų perdirbimo komplekse, faktinio perdirbimo ar įmonių, valdančių tolesnį pirminio laivų perdirbimo komplekso atliekų tvarkymą, veiklos. Pagal Honkongo konvenciją nesiekiama uždrausti laivų, kurie laikomi pavojingomis atliekomis, eksporto į EBPO nepriklausančias valstybes, o tai yra praktika, kuri šiuo metu draudžiama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006. Manoma, kad praeis maždaug dešimt metų, kol įsigalios Honkongo konvencija; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis (5)  Honkongo konvencijoje aiškiai numatoma, kad jos šalys turi imtis griežtesnių su tarptautine teise suderinamų priemonių siekiant saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo siekiant sustabdyti, apriboti arba iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Laivų perdirbimo kompleksų, atitinkančių šiame reglamente nustatytus reikalavimus, Europos Sąjungos sąrašas padėtų siekti šio tikslo ir geriau užtikrinti reikalavimų laikymąsi, nes vėliavos valstybėms būtų lengviau vykdyti perdirbti atiduodamų laivų kontrolę. Laivų perdirbimo kompleksų reikalavimai turėtų būti grindžiami Honkongo konvencijos reikalavimais; (5)  Honkongo konvencijoje aiškiai numatoma, kad jos šalys gali imtis griežtesnių su tarptautine teise suderinamų priemonių siekiant saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo siekiant sustabdyti, apriboti arba iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Laivų perdirbimo kompleksų, atitinkančių šiame reglamente nustatytus reikalavimus, Europos sąrašas turėtų padėti siekti šio tikslo ir geriau užtikrinti reikalavimų laikymąsi, nes vėliavos valstybėms būtų lengviau vykdyti perdirbti atiduodamų laivų kontrolę. Laivų perdirbimo kompleksų reikalavimai turėtų būti grindžiami Honkongo konvencijos reikalavimais, bet griežtesni siekiant užtikrinti tokį žmonių sveikatos ir aplinkosaugos lygį, kuris maždaug atitiktų Sąjungos lygį. Tokiu būdu taip pat turėtų būti prisidedama didinant aplinkai tinkamo laivų perdirbimo bei tvarkymo Sąjungos kompleksuose konkurencingumą; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)   laivai, kuriems netaikoma Honkongo konvencija ir šis reglamentas, turėtų ir toliau būti perdirbami laikantis atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas, reikalavimų; (7)   jei laivai, kuriems netaikoma Honkongo konvencija, laivai, kurie negali patys plaukti, nebent jie turi galiojančią sutartį dėl kapitalinio remonto, ir laivai, kurie neatitinka pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę taikytinų saugumo nuostatų, tampa atliekomis valstybės narės jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, jie turėtų ir toliau būti perdirbami laikantis atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas, reikalavimų; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis (8)   siekiant išvengti to paties tikslo reguliavimo priemonių dubliavimosi, būtina patikslinti atitinkamas šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyvos 2008/98/EB taikymo sritis; (8)   siekiant išvengti to, kad tokiose pačiose situacijose būtų taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai, būtina atitinkamai patikslinti šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyvos 2008/98/EB taikymo sritį; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  taikant šį reglamentą turėtų būti paisoma tranzito šalių teisių pagal tarptautinę teisę; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)  siekiant gerinti laivų perdirbimo praktiką ir sąlygas, valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad būtų nedelsiant ratifikuota Honkongo konvencija; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis (11)  siekdamos užkirsti kelią laivų perdirbimo taisyklių apėjimui, valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taisykles ir užtikrinti, kad tos nuobaudos būtų taikomos. Nuobaudos, kurios gali būti civilinio ar administracinio pobūdžio, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; (11)  siekdamos užkirsti kelią laivų perdirbimo taisyklių apėjimui, valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taisykles ir užtikrinti, kad tos nuobaudos būtų taikomos. Nuobaudos, kurios gali būti baudžiamojo, civilinio ar administracinio pobūdžio, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis (14)   kadangi šio reglamento tikslo sustabdyti, sumažinti arba panaikinti žmonių sveikatai ir aplinkai tenkantį neigiamą su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų perdirbimo, eksploatavimo ir priežiūros poveikį valstybės narės pačios negali tinkamai įgyvendinti dėl tarptautinio laivybos ir laivų perdirbimo veiklos pobūdžio ir todėl jis gali būti geriau įgyvendintas Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu reglamentuojama tik tai, kas būtina tam tikslui pasiekti, (14)   kadangi šio reglamento tikslo sustabdyti, sumažinti arba panaikinti žmonių sveikatai ir aplinkai tenkantį neigiamą ES laivų perdirbimo ir tvarkymo poveikį valstybės narės pačios ne visada gali tinkamai įgyvendinti dėl tarptautinio laivybos ir laivų perdirbimo veiklos pobūdžio ir todėl jis tam tikrais atvejais gali būti geriau įgyvendintas Sąjungos lygmeniu, nors ratifikavus Honkongo konvenciją Sąjungos įgaliojimai reguliuoti su laivų perdirbimu susijusius klausimus būtų perduoti ES valstybėms narėms, Sąjunga gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu reglamentuojama tik tai, kas būtina tam tikslui pasiekti, Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio Šio reglamento tikslas yra sustabdyti, sumažinti arba panaikinti žmonių sveikatai ir aplinkai tenkantį neigiamą su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų perdirbimo, eksploatavimo ir priežiūros poveikį. Šiuo reglamentu siekiama išvengti, kiek įmanoma daugiau sumažinti ir, kiek tai įmanoma, panaikinti nelaimingus atsitikimus ir sužeidimus bei kitokį žmonių sveikatai ir aplinkai tenkantį neigiamą ES laivų perdirbimo ir tvarkymo poveikį, inter alia, juos perdirbant į ES sąrašus įtrauktuose kompleksuose Sąjungoje ir už jos ribų bei pagerinti ES nepriklausančių laivų perdirbimo sąlygas. Šiuo reglamentu taip pat siekiama pašalinti dabartinius veiklos vykdytojų iš ES bei EBPO šalių ir veiklos vykdytojų iš atitinkamų trečiųjų šalių skirtumus, susijusius su sveikata ir sauga darbo vietoje ir aplinkos standartais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama palengvinti Honkongo konvencijos ratifikavimą. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) 1a)  ES laivas – laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava arba eksploatuojamas jos įgaliojimu; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas) 1b)  ES nepriklausantis laivas – laivas, plaukiojantis su trečiosios šalies vėliava; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas) 3a)  atliekos – atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas) 3b)  pavojingos atliekos – pavojingos atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 2 punkte; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas) 3c)  tvarkymas – tvarkymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 14 punkte; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 3 d punktas (naujas) 3d)  tvarkymas aplinkai saugiu būdu – tvarkymas aplinkai saugiu būdu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 2 straipsnio 8 punkte; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas 5)  laivų perdirbimas – veikla, kurios metu laivai visiškai arba iš dalies išmontuojami laivų perdirbimo kompleksuose siekiant sudedamąsias dalis ir medžiagas surinkti regeneruoti bei pakartotinai panaudoti ir atitinkamai pasirūpinama pavojingomis ir kitomis medžiagomis, taip pat su tuo susijusios operacijos, kaip antai sudedamųjų dalių ir medžiagų saugojimas ir tvarkymas perdirbimo vietoje, išskyrus jų tolesnį apdorojimą arba pašalinimą kituose įrenginiuose; 5)  laivų perdirbimas – veikla, kurios metu laivai visiškai arba iš dalies išmontuojami laivų perdirbimo kompleksuose siekiant sudedamąsias dalis ir medžiagas surinkti regeneruoti bei pakartotinai panaudoti ir atitinkamai pasirūpinama pavojingomis ir kitomis medžiagomis, taip pat su tuo susijusios operacijos, kaip antai sudedamųjų dalių ir medžiagų saugojimas ir tvarkymas perdirbimo vietoje, išskyrus jų tolesnį tvarkymą kituose įrenginiuose; šiame reglamente apibrėžties „perdirbimas“ prasmė skiriasi nuo Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punkte pateiktos apibrėžties; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas 6)   laivų perdirbimo kompleksas – valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje esantis apibrėžtas plotas, laivų statykla arba įrenginys, naudojamas laivams perdirbti; 6)   laivų perdirbimo kompleksas – valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje pastatyta laivų statykla arba įrenginys, naudojami laivams perdirbti; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 7 punktas 7)  perdirbimo bendrovė – laivų perdirbimo komplekso savininkas arba kita organizacija ar asmuo, kuriam tas savininkas perdavė laivų perdirbimo vykdymo atsakomybę; 7)  laivų perdirbimo bendrovė – laivų perdirbimo komplekso savininkas arba kita organizacija ar asmuo, kuriam tas savininkas perdavė laivų perdirbimo vykdymo atsakomybę; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas) 9a)  tranzitas – laivo vykimas į jo perdirbimo vietą pagal šį reglamentą per šalies, kuri nėra išsiuntimo arba paskirties šalis ir kuri pagal tarptautinę teisę gali prieštarauti tokiam vykimui, teritoriją; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 20 a punktas (naujas) 20a)  apleistas laivas – laivas, kurį paskutinis jo registruotas savininkas, paliko neprižiūrimą ir nenaudojamą Sąjungos uoste; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis 1.  Šis reglamentas taikomas laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybės narės vėliava arba eksploatuojamiems jos įgaliojimu. 1.  Šis reglamentas taikomas ES laivams. Šio reglamento 5a straipsnis, 5b straipsnis, 11b straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 1 dalis taip pat taikomi ES nepriklausantiems laivams, įplaukiantiems į valstybės narės uostus ir inkaravimo vietas, kad prijungtų laivą prie uosto infrastruktūros. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas) ir c b punktas (naujas) ca)  laivams, kurie negali plaukti patys, nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava jie plaukia, ir todėl yra laikomi atliekomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatas, nebent jie turi galiojančią sutartį dėl kapitalinio remonto; cb)  laivams, kurie neatitinka pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę taikytinų saugumo nuostatų. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio antraštinė dalis Pavojingų medžiagų kontrolė Draudžiamų arba ribojamų pavojingų medžiagų kontrolė Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Laivuose turėtų būti draudžiama taikyti naujas apsaugos nuo užsiteršimo sistemas, kuriose yra organoalavo junginių, pvz., biocidų, arba bet kokias kitas apsaugos nuo užsiteršimo sistemas, kurių taikymas ar naudojimas draudžiamas pagal Tarptautinę Konvenciją dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis Pavojingų medžiagų sąrašas Pavojingų medžiagų sąrašas 1.   Kiekviename naujame laive laikomas pavojingų medžiagų sąrašas. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename naujame ES laive būtų parengtas ir laikomas prieinamu pavojingų medžiagų sąrašas. 2.   Pavojingų medžiagų sąrašas sudaromas ir laikomas laive prieš laivą atiduodant perdirbti. 2.   Valstybės narės užtikrina, kad egzistuojančiuose ES laivuose pavojingų medžiagų sąrašas būtų sudaromas laikantis 2a straipsnyje nurodytų terminų arba prieš laivą atiduodant perdirbti, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, ir būtų laikomas prieinamu laive. 2a.  Sąrašo sudarymui taikomi šie terminai: –  senesniems negu 25 metai laivams ... * ; –  senesniems negu 20 metų laivams ...**; –  senesniems negu 15 metų laivams ...***; –  laivams, kuriems mažiau negu 15 metų ...****. 3.  Jau eksploatuojami laivai, registruoti su trečiosios valstybės vėliava ir pateikę paraiškas registracijai su valstybės narės vėliava, užtikrina, kad laive būtų pavojingų medžiagų sąrašas. 4.   Pavojingų medžiagų sąrašas 4.   Pavojingų medžiagų sąrašas a)   yra individualus kiekvieno laivo atveju; a)   yra individualus kiekvieno laivo atveju; b)   yra įrodymas, kad laivas laikosi pavojingų medžiagų panaudojimo arba naudojimo draudimo arba apribojimų, nurodytų 4 straipsnyje; b)   yra įrodymas, kad laivas laikosi pavojingų medžiagų panaudojimo arba naudojimo draudimo arba apribojimų, nurodytų 4 straipsnyje; c)   parodo, kokių I priede nurodytų pavojingų medžiagų yra laivo struktūroje arba įrangoje, kur jos yra ir koks apytikris jų kiekis. c)   naujų laivų atveju parodo bent tai, kokių I priede nurodytų pavojingų medžiagų yra laivo struktūroje arba įrangoje, kur jos yra ir koks tikslus jų kiekis; ca)  jau eksploatuojamų laivų atveju parodo bent tai, kokių I priede nurodytų pavojingų medžiagų yra laivo struktūroje arba įrangoje, kur jos yra ir koks jų kiekis, pateikiant kuo tikslesnius duomenis; cb)  sudaromas atsižvelgiant į TJO parengtas gaires. 5.   Jau eksploatuojamų laivų atveju, be 4 dalies reikalavimų, parengiamas ir planas, kuriame aprašomos regimoji ir (arba) mėginių ėmimo patikros, per kurias sudaromas pavojingų medžiagų sąrašas. 5.   Jau eksploatuojamų laivų atveju, be 4 dalies reikalavimų, parengiamas ir planas, kuriame aprašomos regimoji ir (arba) mėginių ėmimo patikros, per kurias buvo sudarytas pavojingų medžiagų sąrašas. 6.   Pavojingų medžiagų sąrašą sudaro trys dalys: 6.   Pavojingų medžiagų sąrašą sudaro trys dalys: a)   I priede nurodytų pavojingų medžiagų, kurių yra laivo struktūroje arba įrangoje, sąrašas, kuriame nurodyta, kur tos medžiagos yra ir koks apytikris jų kiekis (I dalis); a)   I priede nurodytų pavojingų medžiagų, kurių yra laivo struktūroje arba įrangoje, sąrašas, kuriame nurodyta, kur tos medžiagos yra ir koks jų kiekis (I dalis), pagal 4 dalies c punktą; b)   laive esančių atliekų, įskaitant eksploatuojant laivą susikaupusių atliekų, sąrašas (II dalis); b)   laive esančių atliekų (pavojingų ir nepavojingų), įskaitant eksploatuojant laivą susikaupusių atliekų, sąrašas ir apytikslis jų kiekis (II dalis); c)  po sprendimo atiduoti laivą perdirbti priėmimo laive likusių atsargų sąrašas (III dalis). c)  po sprendimo atiduoti laivą perdirbti priėmimo laive likusių atsargų sąrašas (III dalis). 7.   Pavojingų medžiagų sąrašo I dalis visą laivo eksploatavimo trukmę tinkamai tvarkoma ir atnaujinama įtraukiant naujus I priede nurodytų pavojingų medžiagų panaudojimo atvejus ir nurodant atitinkamus laivo struktūros ir įrangos pakeitimus. 7.   Pavojingų medžiagų sąrašo I dalis visą laivo eksploatavimo trukmę tinkamai tvarkoma ir atnaujinama įtraukiant naujus I priede nurodytų pavojingų medžiagų panaudojimo atvejus ir nurodant atitinkamus laivo struktūros ir įrangos pakeitimus. 8.   Prieš perdirbant laivą į sąrašą, be tinkamai sudarytos ir atnaujintos I dalies, dar turi būti įtraukta ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, patikrinta eksploatavimo metu susikaupusioms atliekoms skirta II dalis ir atsargoms skirta III dalis. 8.   Prieš perdirbant laivą į sąrašą, be tinkamai sudarytos ir atnaujintos I dalies, dar turi būti įtraukta ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, patikrinta eksploatavimo metu susikaupusioms atliekoms skirta II dalis ir atsargoms skirta III dalis. 9.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priede nurodytų pavojingų medžiagų sąraše pateiktinų įrašų sąrašo atnaujinimo. 9.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priede nurodytų pavojingų medžiagų sąraše pateiktinų įrašų sąrašo atnaujinimo siekiant užtikrinti, kad į sąrašą būtų įtrauktos bent medžiagos, nurodytos Honkongo konvencijos I ir II priedėliuose, ir būtų atsižvelgta į atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatomas pavojingų medžiagų naudojimo arba panaudojimo laipsniškas nutraukimas arba apribojimas. ____________________ * Vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. ** Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. *** Treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. **** Ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a straipsnis (naujas) 5a straipsnis Paskatomis grindžiama sistema Komisija, atsižvelgdama į dabartinę laivų perdirbimo, kuriam būdingas itin didelis sąnaudų eksternalizavimas ir laivų išmontavimas nepriimtinomis sąlygomis, sektoriaus padėtį, Komisija ne vėliau kaip 2015 m. pabaigoje pateikia teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl galimybės sukurti paskatomis grindžiamą sistemą, kuri paskatintų saugų ir pagrįstą laivų perdirbimą. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio antraštinė dalis Laivų paruošimas perdirbti. Bendrieji reikalavimai Bendrieji reikalavimai laivų savininkams Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktas a)   prieš paskelbiant Europos Sąjungos sąrašą būtų perdirbami tik Europoje arba OECD valstybėse esančiuose laivų perdirbimo kompleksuose; a)   prieš paskelbiant Europos sąrašą būtų perdirbami tik Sąjungos arba EBPO valstybių narių kompetentingų institucijų tinkamai įgaliotuose laivų perdirbimo kompleksuose; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis 1.   Konkrečiam laivui skirtas perdirbimo planas sudaromas prieš pradedant perdirbti laivą. 1.   Konkrečiam laivui skirtas perdirbimo planas sudaromas kiekvienam senesniam negu 20 metų ES laivui arba prieš pradedant perdirbti laivą, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, bet ne vėliau kaip ...* ________________ * 30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies a punktas a)   jį atsižvelgdamas į laivo savininko pagal 9 straipsnio 3 dalies b punktą pateiktą informaciją sudaro laivų perdirbimo kompleksas; a)   jį, prieš paskelbiant Europos sąrašą, atsižvelgdamas į laivo savininko pagal 9 straipsnio 3 dalies b punktą pateiktą informaciją sudaro laivų perdirbimo kompleksas, kuris įsisteigęs Sąjungoje arba EBPO valstybėje narėje; Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas) aa)  jį, paskelbus Europos sąrašą, atsižvelgdamas į laivo savininko pagal 9 straipsnio 3 dalies b punktą pateiktą informaciją, sudaro laivų perdirbimo kompleksas, įtrauktas į Europos sąrašą; Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies d punktas d)   į jį įtraukiama informacija apie konkretaus laivo perdirbimo metu susikaupusias pavojingas medžiagas ir atliekas, įskaitant pavojingų medžiagų sąraše nurodytas medžiagas, ir apie tai, kaip šios pavojingos medžiagos ir atliekos bus tvarkomos perdirbimo įrenginyje bei vėlesnio atliekų tvarkymo įrenginiuose; d)   į jį įtraukiama informacija apie konkretaus laivo perdirbimo metu susikaupusių pavojingų medžiagų ir atliekų rūšį ir kiekį, įskaitant pavojingų medžiagų sąraše nurodytas medžiagas ir atliekas, ir apie tai, kaip tos pavojingos medžiagos ir tos atliekos bus tvarkomos perdirbimo įrenginyje bei vėlesnio atliekų tvarkymo įrenginiuose; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas) ea)  jis atnaujinamas per šešis mėnesius nuo pakartotinės apžiūros arba papildomos apžiūros; Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Laivų savininkai, parduodantys senesnį negu 20 metų ES laivą naujam savininkui, kuris ketina plaukioti su trečiosios šalies vėliava, užtikrina, kad sutartyje, sudarytoje su nauju laivo savininku, būtų numatoma, jog naujas savininkas ir visi tolesni savininkai perima atsakomybę parengti laivo perdirbimo planą tuo atveju, jeigu jie rengiasi įplaukti į Sąjungos uostą arba inkaravimo vietą. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis 1.   Apžiūras atlieka administracijos arba jos vardu veikiančios pripažintos organizacijos pareigūnai. 1.   Apžiūras atlieka nacionalinių kompetentingų institucijų arba administracijos vardu veikiančios pripažintos organizacijos pareigūnai. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis 3.   Pradinė apžiūra atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš tai, kai išduodamas pavojingų medžiagų sąrašo sertifikatas. Apžiūrą atliekantys pareigūnai patikrina, ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis atitinka šio reglamento reikalavimus. 3.   Pradinė naujo laivo apžiūra atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti. Pradinė eksploatuojamų laivų apžiūra atliekama per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Apžiūrą atliekantys pareigūnai patikrina, ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis atitinka šio reglamento reikalavimus. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalis 5.   Bendra arba dalinė papildoma apžiūra gali būti atliekama laivo savininko prašymu po laivo struktūros, įrangos, sistemų, priedų, konfigūracijos ir medžiagų modifikavimo, pakeitimo kitais arba svarbaus taisymo. Apžiūrą atliekantis pareigūnai užtikrina, kad tokie modifikavimai, pakeitimai naujais arba svarbūs taisymai būtų atliekami taip, kad laivas atitiktų šio reglamento reikalavimus, taip pat jie patikrina, ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis yra atitinkamai iš dalies pakeista. 5.   Laivo savininkas prašo atlikti papildomą bendrą arba dalinę apžiūrą po laivo struktūros, įrangos, sistemų, priedų, konfigūracijos ir medžiagų esminio modifikavimo, pakeitimo kitais arba taisymo. Apžiūrą atliekantis pareigūnai užtikrina, kad tokie esminiai modifikavimai, pakeitimai naujais arba taisymai būtų atliekami taip, kad laivas atitiktų šio reglamento reikalavimus, taip pat jie patikrina, ar pavojingų medžiagų sąrašo I dalis yra atitinkamai iš dalies pakeista. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a a punktas (naujas) aa)  laivas buvo išvalytas laikantis 6 straipsnio 1 dalies c punkto, Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 7 a dalis (nauja) 7a.  Apžiūrą atliekantys pareigūnai bet kuriuo metu arba gavę tinkamai pagrįstą uosto direkcijos, kuri yra rimtai susirūpinusi uoste esančio laivo būkle, prašymą gali nuspręsti atlikti patikrinimą, apie kurį nepranešama iš anksto, ir taip nustatyti, ar laivas atitinka šio reglamento reikalavimus. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis 2.  Sutartis įsigalioja ne vėliau kaip 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos galutinės apžiūros pareikalavimo dieną ir galioja iki perdirbimo užbaigimo. 2.  Sutartis įsigalioja ne vėliau kaip 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos galutinės apžiūros pareikalavimo dieną ir galioja iki perdirbimo užbaigimo. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies b punktas b)   laivų perdirbimo kompleksui pateikti visą su laivu susijusią informaciją, būtiną 7 straipsniu reikalaujamam laivo perdirbimo planui parengti; b)   bent prieš keturis mėnesius iki planuojamos laivo perdirbimo datos laivų perdirbimo kompleksui pateikti visą su laivu susijusią informaciją, būtiną 7 straipsniu reikalaujamam laivo perdirbimo planui parengti, arba, jeigu laivo savininkas tokios informacijos neturi, apie tai pranešti laivų perdirbimo kompleksui ir su juo bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad visi trūkumai būtų tinkamai pašalinti; Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas) ba)  laivų perdirbimo kompleksui pateikti pagal 10 straipsnį išduoto paruošimo perdirbti sertifikato kopiją; Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas) bb)  atiduoti laivą perdirbti tik tuomet, kai laikantis 7 straipsnio 2 dalies b punkto kompetentinga institucija aiškiai patvirtina laivo perdirbimo planą; Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies c punktas c)   jei laive esančių pavojingų medžiagų kiekis smarkiai neatitinka pavojingų medžiagų sąrašo ir todėl laivo negalima tinkamai perdirbti, atsiimti laivą prieš pradedant perdirbimą arba jau jį pradėjus, jei tai techniškai įmanoma; c)   jei planuojamas laivo perdirbimas yra nepraktiškas arba dėl netinkamo laivo apibūdinimo sąraše arba kituose dokumentuose būtų daroma žala saugai arba aplinkos apsaugai, atsiimti laivą prieš pradedant perdirbimą arba jau jį pradėjus, jei tai techniškai įmanoma; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas) ca)  padengti faktines papildomas išlaidas tuo atveju, kai laive esančių pavojingų medžiagų kiekis iš esmės viršija pavojingų medžiagų sąraše nurodytą kiekį, tačiau dėl to perdirbimas nelaikomas netikslingu arba darančiu žalą saugai ar aplinkos apsaugai. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalies a punktas a)   bendradarbiaujant su to laivo savininku pagal 7 straipsnį parengti specialiai tam laivui skirtą perdirbimo planą; a)   bendradarbiaujant su to laivo savininku pagal 7 straipsnį parengti specialiai tam laivui skirtą perdirbimo planą per mėnesį nuo visos svarbios informacijos gavimo dienos pagal 3 dalies b punktą; Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalies c punktas c)   uždrausti pradėti bet kokius laivo perdirbimo veiksmus, kol nepateiktas b punkte nurodytas pranešimas. c)   atsisakyti pradėti bet kokius laivo perdirbimo veiksmus, kol nepateiktas b punkte nurodytas pranešimas ir kol kompetentinga institucija nepritarė laivo perdirbimo planui; Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalies d punkto įžanginė dalis d)  rengiantis priimti perdirbti numatytą laivą, ne vėliau kaip 14 dienų prieš planuojamą perdirbimo pradžią atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pranešti apie ketinimą perdirbti atitinkamą laivą nurodant: d)  rengiantis priimti perdirbti numatytą laivą, ne vėliau kaip tris mėnesius prieš planuojamą perdirbimo pradžią atitinkamoms kompetentingoms institucijoms raštu pranešti apie ketinimą perdirbti atitinkamą laivą nurodant: Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Laivo savininkas kompetentingai institucijai pateikia sutarties kopiją. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalis 1.   Užbaigus pradinę apžiūrą, pakartotinę apžiūrą arba laivo savininko prašymu atliktą papildomą apžiūrą, valstybė narė išduoda pavojingų medžiagų sąrašo sertifikatą, atitinkantį IV priede pateiktą formą. Prie šio sertifikato pridedama pavojingų medžiagų sąrašo I dalis. 1.   Sėkmingai užbaigus pradinę apžiūrą, pakartotinę apžiūrą arba papildomą apžiūrą, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, išduoda pavojingų medžiagų sąrašo sertifikatą, atitinkantį IV priede pateiktą formą. Prie šio sertifikato pridedama pavojingų medžiagų sąrašo I dalis. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl IV priede pateikiamos pavojingų medžiagų sąrašo sertifikato formos atnaujinimo. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl IV priede pateikiamos pavojingų medžiagų sąrašo sertifikato formos atnaujinimo. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 2 dalis 2.   Sėkmingai užbaigus 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą gautinę apžiūrą, administracija išduoda paruošimo perdirbti sertifikatą, atitinkantį V priede nurodytą formą. Prie šio sertifikato pridedamas pavojingų medžiagų sąrašas ir laivo perdirbimo planas. 2.   Sėkmingai užbaigus 8 straipsnio 6 dalyje nustatytą galutinę apžiūrą, administracija išduoda paruošimo perdirbti sertifikatą, atitinkantį V priede nurodytą formą, jeigu ji mano, kad laivo perdirbimo planas atitinka šio reglamento reikalavimus. Prie šio sertifikato pridedamas pavojingų medžiagų sąrašas ir laivo perdirbimo planas. Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 11 a straipsnis (naujas) 11a straipsnis Patikrinimai Valstybės narės pagal savo nacionalinės teisės aktus taiko ES laivams kontrolės nuostatas, tolygias nuostatoms, įtvirtintoms Direktyvoje 2009/16/EB. Išsamesnis patikrinimas atsižvelgiant į TJO parengtas gaires turi būti atliekamas, kai atliekant patikrinimą nustatoma, kad laivas neatitinka 4 straipsnio 1–3a dalyse, 5 ir 7 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba neturi galiojančio sąrašo sertifikato pagal 10 straipsnio 1 dalį, arba kai atlikus patikrinimą yra aiškių priežasčių manyti, kad: –  laivo arba jo įrangos būklė neatitinka 4 straipsnio 1–3a dalyse nustatytų reikalavimų arba iš esmės neatitinka sertifikate ir (arba) pavojingų medžiagų sąraše nurodytų duomenų, arba –  laive neįgyvendinta jokia pavojingų medžiagų sąrašo priežiūros procedūra. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 11 b straipsnis (naujas) 11b straipsnis Be 5a straipsnio, 5b straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies ES nepriklausantiems laivams papildomai taikytinos nuostatos 1.  Valstybės narės užtikrina, kad ES nepriklausantys laivai atitiktų 4 straipsnio 1–3a dalyse nustatytus reikalavimus, nedarant poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose, pagal kuriuos gali būti reikalaujama tolesnių priemonių, nustatytiems reikalavimams. Valstybės narės draudžia 4 straipsnio 1–3a dalyse nurodytų medžiagų panaudojimą arba naudojimą ES nepriklausančiuose laivuose, kol jie yra jos uostuose, inkaravimo vietose, laivų statyklose, remonto įrenginiuose arba jūroje esančiuose terminaluose. 2.  ES nepriklausantys laivai, įplaukiantys į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, laive turi prieinamą galiojantį pavojingų medžiagų sąrašą. 3.  Jau eksploatuojami ES nepriklausantys laivai, įplaukiantys į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, laive turi prieinamą pavojingų medžiagų sąrašą laikantis 5 straipsnio 2a dalyje nurodytų terminų. Sąrašas atitinka 5 straipsnio 4–7 dalyse nustatytus reikalavimus. 4.  ES nepriklausantys laivai, įplaukiantys į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, pateikia laivo administracijos arba jos vardu veikiančios pripažintos organizacijos išduotą atitikties ataskaitą, patvirtinančią, kad laivas atitinka 1–3 dalyse įtvirtintas nuostatas. 5.  ES nepriklausantys laivai, nupirkti iš savininko, kuris plaukioja su ES vėliava, kai laivas buvo senesnis negu 20 metų, įplaukiantys į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą, laikantis 7 straipsnio 2 dalies d punkto laive turi laivo perdirbimo planą. 6.  Išsamesnis patikrinimas turi būti atliktas, kai atliekant patikrinimą nustatoma, kad ES nepriklausantis laivas neatitinka 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, arba kai atlikus patikrinimą yra aiškių priežasčių manyti, kad: –  laivo arba jo įrangos būklė neatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba iš esmės neatitinka sertifikate ir (arba) pavojingų medžiagų sąraše nurodytų duomenų, arba –  laive neįgyvendinta jokia pavojingų medžiagų sąrašo priežiūros procedūra. 7.  Valstybės narės užtikrina, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos nuobaudos būtų taikomos ES nepriklausančių laivų, kurie neatitinka šio straipsnio nuostatų, savininkams. Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis Kad laivų perdirbimo kompleksas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos sąrašą, jis turi atitikti šiuos reikalavimus: Kad laivų perdirbimo kompleksas būtų įtrauktas į Europos sąrašą, atsižvelgiant į TJO, TDO ir kitas tarptautines gaires jis turi atitikti šiuos reikalavimus: Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas) aa)  vykdyti veiklą pastatytose nuolatinėse struktūrose (sausumos dokai, krantinės, betono stapeliai); Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas) ab)  turėti pakankamai kranų iš laivo išpjautoms dalims kelti; Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies b punktas b)   turėti tokias valdymo ir stebėsenos sistemas, procedūras ir technologijas, kurios nekeltų grėsmės darbuotojams arba netoli laivų perdirbimo komplekso įsikūrusiems gyventojams ir kuriomis būtų sustabdytas, apribojamas, iki minimumo sumažinamas ir kiek praktiškai įmanoma panaikintas neigiamas laivų perdirbimo veiklos poveikis aplinkai; b)   turėti tokias valdymo ir stebėsenos sistemas, procedūras ir technologijas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nekiltų grėsmė darbuotojų arba netoli laivų perdirbimo komplekso įsikūrusių gyventojų sveikatai ir kuriomis būtų sustabdytas, apribojamas, iki minimumo sumažinamas ir kiek praktiškai įmanoma panaikintas neigiamas laivų perdirbimo veiklos poveikis aplinkai; Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punktas d)  turėti parengtą ir patvirtintą laivo perdirbimo planą; d)  turėti parengtą ir priimtą laivo perdirbimo planą; Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies j punktas j)   užtikrinti, kad avarijų likvidavimo priemonės, kaip antai priešgaisrinė įranga ir transporto priemonės, greitosios pagalbos automobiliai ir kranai, galėtų būti atgabenta ar patekti į visas laivų perdirbimo komplekso vietas; j)   užtikrinti, kad pradėjus laivų perdirbimo veiklą avarijų likvidavimo priemonės, kaip antai priešgaisrinė įranga ir transporto priemonės, greitosios pagalbos automobiliai ir kranai, galėtų būti greitai atgabenti ar patekti į laivą ir visas laivų perdirbimo komplekso vietas; Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies k punktas k)   užtikrinti, kad perdirbimo metu perdirbamame laive esančios pavojingos medžiagos būtų sulaikomos taip, kad nepatektų į aplinką ir ypač į eulitoralę; k)   užtikrinti, kad perdirbimo metu perdirbamame laive esančios pavojingos medžiagos būtų sulaikomos taip, kad nepatektų į aplinką ir ypač į eulitoralę, visų pirma apatinę dalį perkeliant į nuolatinį ar plūdrųjį sausumos doką; Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m punktas m)  pavojingas medžiagas ir atliekas tvarkyti tik ant nelaidaus pagrindo, turinčio tinkamą drenažo sistemą; m)  nedarant poveikio k punkto nuostatų taikymui, pavojingas medžiagas ir atliekas tvarkyti tik ant nelaidaus pagrindo, turinčio tinkamą drenažo sistemą; Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m a punktas (naujas) ma)  užtikrinti, kad visos perdirbimui parengtos atliekos būtų perkeltos tik į tokius perdirbimo įrenginius, kuriems išduotas leidimas atliekas perdirbti nekeliant grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkos atžvilgiu saugiu būdu; Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m b punktas (naujas) mb)  užtikrinti tinkamą išmontuotų atsarginių dalių saugojimą, įskaitant vietas su nelaidžiu paviršiumi alyvuotoms atsarginėms dalims saugoti; Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m c punktas (naujas) mc)  užtikrinti, kad veiktų vandens, įskaitant lietaus vandenį, valymo įrenginiai, atitinkantys sveikatos ir aplinkosaugos teisės aktus; Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m d punktas (naujas) md)  užtikrinti tinkamą sprogstamų ir (arba) degių medžiagų ir dujų saugojimą, taip pat gaisro pavojų ir perkrovų prevenciją; Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m e punktas (naujas) me)  užtikrinti tinkamas vietas su nelaidžiu paviršiumi ir pridengtas vietas, taip pat kietų ir skystų polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) atliekų ar medžiagų sulaikymą; Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies m f punktas (naujas) mf)  užtikrinti, kad visos medžiagos, kurių sudėtyje yra polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT), būtų tvarkomos laikantis Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų įsipareigojimų ir gairių; Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalies n punktas n)  užtikrinti, kad visos perdirbant laivą susikaupusios atliekos būtų perkeltos tik į tokius atliekų tvarkymo įrenginius, kuriems išduotas leidimas tas atliekas tvarkyti ir šalinti nekeliant grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai tinkamu būdu. n)  užtikrinti, kad visos perdirbant laivą susikaupusios atliekos būtų perkeltos tik į tokius atliekų tvarkymo įrenginius, kuriems išduotas leidimas tas atliekas tvarkyti ir šalinti nekeliant grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai tinkamu būdu. Taigi, sudaryti pagrindiniame komplekse veikiančių antrinių operatorių registrą, kuriame būtų nurodyta informacija apie jų atliekų tvarkymo būdus ir gebėjimus. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas 1)  nurodo kompetentingos institucijos suteiktą leidimą, licenciją arba įgaliojimą vykdyti laivų perdirbimo veiklą ir nurodo laivų, kuriuos jam leista perdirbti, dydžio (didžiausio ilgio, pločio ir grynojo svorio) apribojimus ir kitus taikomus apribojimus; 1)  nurodo kompetentingos institucijos suteiktą leidimą, licenciją arba įgaliojimą vykdyti laivų perdirbimo veiklą ir nurodo laivų, kuriuos jam leista perdirbti, dydžio (didžiausio ilgio, pločio ir grynojo svorio) apribojimus ir kitus taikomus apribojimus ir sąlygas; Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 3 a punktas (naujas) 3a)  pateikia įrodymų, kad laivų perdirbimo kompleksas pagal tos šalies teisės aktus atitinka visas nuostatas dėl sveikatos ir saugos; Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 4 a punktas (naujas) 4a)  nurodo visus subrangovus, tiesiogiai įtrauktus į laivo perdirbimo procesą, ir pateikia jų leidimų įrodymus; Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunkčio įžanginė dalis b)   koks atliekų tvarkymo procesas – deginimas, šalinimas sąvartyne ar kt. – bus taikomas komplekse, pateikia įrodymų, kad tas procesas bus taikomas nekeliant pavojaus žmonių sveikatai, nedarant žalos aplinkai ir visų pirma b)   koks atliekų apdorojimo procesas (pvz.: šalinimas sąvartyne, rūgščių neutralizavimas, naikinimas cheminėmis medžiagomis) arba kitas atliekų apdorojimo metodas bus komplekse taikomas kiekvienai iš I priede išvardytų medžiagų, pateikia įrodymų, kad tas procesas bus taikomas laikantis nustatytos geriausios patirties, visuotinių reikalavimų ir teisės aktų, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai, nedarant žalos aplinkai ir visų pirma Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto c papunkčio įžanginė dalis c)  koks atliekų tvarkymo procesas bus taikomas, jei pavojingas medžiagas ketinama perkelti į tolesnio atliekų tvarkymo įrenginį, nepriklausantį laivų perdirbimo kompleksui. Apie kiekvieną tolesnio atliekų tvarkymo įrenginį pateikiama tokia informacija: c)  koks atliekų apdorojimo procesas bus taikomas, jei pavojingas medžiagas ketinama perkelti į tolesnio atliekų tvarkymo įrenginį, nepriklausantį laivų perdirbimo kompleksui. Apie kiekvieną tolesnio atliekų tvarkymo įrenginį pateikiama tokia informacija: Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto c papunkčio i i punktas ii)   įrodymai, kad atliekų tvarkymo įrenginiui suteiktas leidimas tvarkyti pavojingas medžiagas, ii)   įrodymai, kad atliekų tvarkymo įrenginiui suteiktas atitinkamos kompetentingos institucijos leidimas tvarkyti pavojingas medžiagas, Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto c a papunktis (naujas) ca)  nustatytą sistemą, kurią taikant dokumentuojamas faktinis pavojingų medžiagų, pašalintų iš kiekvieno laivo, kiekis, palyginti su pavojingų medžiagų sąrašu, ir atitinkamus tvarkymo procesus, taikomus toms medžiagoms komplekse ir už jo ribų. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 5 a punktas (naujas) 5a)  turi tinkamą draudimą, kad būtų padengtos atsakomybės už sveikatą ir saugą išlaidos ir aplinkos atkūrimo išlaidos laikantis atitinkamų valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje yra kompleksas, teisės aktų. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalies 5 b punktas (naujas) 5b)  reguliariai stebi vandenį ir nuosėdas aplink laivo perdirbimo kompleksą, kad būtų patikrinta tarša. Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnis Leidimų suteikimas valstybėse narėse esantiems laivų perdirbimo kompleksams Išbraukta. 1.  Kompetentingos institucijos laivų perdirbimo veiklos leidimus suteikia tiems jų valstybės teritorijoje esantiems laivų perdirbimo kompleksams, kurie atitinka 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šis leidimas laivų perdirbimo kompleksams suteikiamas ne daugiau kaip penkeriems metams. 2.  Valstybės narės sudaro ir atnaujina laivų perdirbimo kompleksų, kuriems suteikė leidimus pagal 1 dalį, sąrašą. 3.  2 dalyje nurodytas sąrašas nedelsiant ir ne kaip praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo pateikiamas Komisijai. 4.  Jei laivų perdirbimo kompleksas nebeatitinka 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybė narė panaikina jam suteiktą leidimą ir apie tai nedelsdama praneša Komisijai. 5.  Jei leidimas pagal 1 dalį suteikiamas naujam laivų perdirbimo kompleksui, valstybė narė apie tai nedelsdama praneša Komisijai. Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio pavadinimas Ne Sąjungoje esantys laivų perdirbimo kompleksai Laivų perdirbimo komplekso įtraukimas į Europos sąrašą Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis 1.   Ne Sąjungoje įsikūrusi perdirbimo bendrovė, norinti perdirbti su valstybių narių vėliavomis plaukiojusius laivus, pateikia Komisijai paraišką dėl jos laivų perdirbimo komplekso įtraukimo į Europos Sąjungos sąrašą. 1.   Perdirbimo bendrovė, turinti laivų perdirbimo kompleksą ir norinti perdirbti ES laivus ar ES nepriklausančius laivus laikydamasi šio reglamento nuostatų pateikia Komisijai paraišką dėl jos laivų perdirbimo komplekso įtraukimo į Europos sąrašą. Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 3 dalis 3.   Pateikiant paraišką dėl įtraukimo į Europos Sąjungos sąrašą, sutinkama, kad Komisija arba jos vardu veikiantys atstovai prieš laivų perdirbimo kompleksus įtraukiant arba jau juos įtraukus į Europos Sąjungos sąrašą gali juos patikrinti vietoje siekdami nustatyti, ar jie atitinka 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 3.   Kad laivų perdirbimo kompleksus būtų galima įtraukti į Europos sąrašą, prieš juos įtraukiant į sąrašą ,Komisijos paskirta tarptautinė ekspertų grupė turi atlikti jų auditą, kad būtų patikrinta, ar jie atitinka 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o vėliau tikrinimas atliekamas kartą per dvejus metus. Laivų perdirbimo kompleksas taip pat turi sutikti su tuo, kad tarptautinė grupė galėtų jį papildomai tikrinti nepranešusi iš anksto. Siekdama atlikti tokius tikrinimus vietoje tarptautinė ekspertų grupė bendradarbiauja su valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje yra kompleksas, kompetentingomis institucijomis. Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 4 dalis 4.  Remdamasi pagal 2 dalį pateiktos informacijos ir patvirtinamųjų įrodymų vertinimu, Komisija įgyvendinimo aktu nusprendžia, ar įtraukti ne Sąjungoje esantį laivų perdirbimo kompleksą į Europos Sąjungos sąrašą. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 27 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4.  Remdamasi pagal 2 dalį pateiktos informacijos ir patvirtinamųjų įrodymų vertinimu, Komisija įgyvendinimo aktu nusprendžia, ar įtraukti valstybėje narėje ar ne Sąjungoje esantį laivų perdirbimo kompleksą į Europos sąrašą. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija pagal 27 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimtu įgyvendinimo aktu nustato Europos Sąjungos sąrašą, į kurį įtraukiami laivų perdirbimo kompleksai, kurie Išbraukta. a)  yra Europos Sąjungoje ir apie kuriuos valstybės narės pranešė Komisijai pagal 14 straipsnio 3 dalį, b)  yra ne Europos Sąjungoje ir dėl kurių įtraukimo į sąrašą buvo nuspręsta pagal 15 straipsnio 4 dalį. Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 dalis 2.  Europos Sąjungos sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos svetainėje ne vėliau kaip praėjus trisdešimt šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. 2.  Europos sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos svetainėje ne vėliau kaip praėjus dvidešimt keturiems mėnesiams nuo ... *. Jis padalinamas į dvi dalis, kurias sudaro ES/EBPO valstybių laivų perdirbimo kompleksai ir ne EBPO šalių laivų perdirbimo kompleksai. ________________________ * Šio reglamento įsigaliojimo data. Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Į Europos sąrašą įtraukiama ši informacija apie laivų perdirbimo kompleksą: a)  perdirbimo metodas; b)  perdirbimui tinkamų laivų rūšis ir dydis; ir c)  bet kokie apribojimai, kurie taikomi komplekso veikimui, įskaitant apribojimus, susijusius su pavojingų atliekų tvarkymu. Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 b dalis (nauja) 2b.  Europos sąraše nurodoma laivų perdirbimo komplekso įtraukimo į sąrašą data. Įtraukimas į sąrašą galioja bent penkerius metus ir jį galima atnaujinti. Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 c dalis (nauja) 2c.  Bet kokių esminių duomenų, pateiktų Komisijai, pasikeitimų atveju į Europos sąrašą įtraukti laivų perdirbimo kompleksai nedelsdami pateikia atnaujintų įrodymų. Bet kuriuo atveju likus trims mėnesiams iki kiekvieno penkerių metų įtraukimo į Europos sąrašą laikotarpio pabaigos laivų perdirbimo bendrovė patvirtina, kad: a)  įrodymai, kuriuos ji pateikė, yra išsamūs ir atnaujinti; b)  laivų perdirbimo kompleksas ir toliau atitinka ir atitiks 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies a punktas a)   įtraukdama laivų perdirbimo kompleksą šiais atvejais: a)   įtraukdama laivų perdirbimo kompleksą, jei dėl jų įtraukimo buvo nuspręsta pagal 15 straipsnio 4 dalį; i)  jei tam suteiktas leidimas pagal 13 straipsnį, ii)  jei dėl jų įtraukimo buvo nuspręsta pagal 15 straipsnio 4 dalį; Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies b punkto 2 papunktis 2)   jei laivų perdirbimo kompleksas buvo sąraše daugiau nei penkerius metus ir nepateikta įrodymų, kad jie vis dar atitinka 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2)   jei laivų perdirbimo kompleksas likus trims mėnesiams iki penkerių metų įtraukimo laikotarpio pabaigos nepateikia įrodymų, kad jis vis dar atitinka 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus; Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies b punkto 2 a papunktis (naujas) 2a)  kai laivų perdirbimo kompleksas yra valstybėje, kuri bet kuriems su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams taiko draudimus arba diskriminacines priemones. Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio a punktas a)  ne vėliau kaip likus 14 dienų iki planuojamos perdirbimo pradžios administracijai raštu praneša apie ketinimą perdirbti laivą, kad administracija galėtų pasirengti šiuo reglamentu reikalaujamai apžiūrai ir sertifikatų suteikimui; a)  ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamos perdirbimo pradžios administracijai raštu praneša apie ketinimą perdirbti laivą, kad administracija galėtų pasirengti šiuo reglamentu reikalaujamai apžiūrai ir sertifikatų suteikimui; tuo pačiu metu apie savo ketinimą perdirbti laivą savininkas turi pranešti šalies, kurios jurisdikcijai jis tuo metu priklauso, administracijai; Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio b a punktas (naujas) ba)  pateikia administracijai šalių, per kurias ketinama vykti tranzitu, kai laivas keliaus į laivų perdirbimo kompleksą, sąrašą; Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 1 dalies c punktas c)  informacija, susijusia su neteisėto perdirbimo atvejais ir veiksmais, kurių valstybė narė ėmėsi tais atvejais. c)  informacija, susijusia su neteisėto perdirbimo atvejais ir veiksmais, kurių valstybė narė ėmėsi tais atvejais, įskaitant detales apie nuobaudas, nustatytas pagal 23 straipsnį. Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 2 dalis 2.  Kiekviena valstybė narė tokią ataskaitą pateikia iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas dvejus metus. 2.  Kiekviena valstybė narė tokią ataskaitą pateikia ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., o vėliau  kasmet. Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Komisija šią informaciją įtraukia į elektroninę duomenų bazę, prie kurios visuomenė turi nuolatinę prieigą. Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos nuobaudos būtų taikomos laivams: 1.   Valstybės narės užtikrina, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos nuobaudos būtų patvirtintos ir veiksmingai taikomos ES laivų ir ES nepriklausančių laivų savininkams: a)  kurie nesilaiko draudimų dėl tam tikrų pavojingų medžiagų panaudojimo pagal 4 ir 11b straipsnius; d)  kuriuose nėra 5 ir 28 straipsniuose reikalaujamo pavojingų medžiagų sąrašo; b)  kurių laivuose nėra pagal 5 ir 11b straipsnius numatyto galiojančio pavojingų medžiagų sąrašo; c)  kurių laivuose nėra pagal 7 ir 11b straipsnius numatyto laivo perdirbimo plano; e)  kurie atiduoti perdirbti neįvykdžius 6 straipsnyje nustatytų bendrųjų parengimo reikalavimų; f)  kurie atiduoti perdirbti be 6 straipsniu reikalaujamo pavojingų medžiagų sąrašo sertifikato; g)  kurie atiduoti perdirbti be 6 straipsniu reikalaujamo parengimo perdirbti sertifikato; h)  kurie atiduoti perdirbti apie tai raštu nepranešus administracijai, kaip reikalaujama 21 straipsnyje; i)  kurie buvo perdirbti nesilaikant 7 straipsnyje reikalaujamo laivo perdirbimo plano. Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės užtikrina, kad nuobaudos pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę1 būtų taikomos ES laivų savininkams, kurių laivai: a)  atiduoti perdirbti neįvykdžius šio reglamento 6 straipsnyje nurodytų bendrųjų reikalavimų; b)  atiduoti perdirbti be pavojingų medžiagų sąrašo sertifikato, kurio reikalaujama pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį; c)  atiduoti perdirbti be sutarties, kurios reikalaujama pagal šio reglamento 9 straipsnį; d)  atiduoti perdirbti apie tai raštu nepranešus administracijai pagal šio reglamento 21 straipsnį; e)  buvo perdirbti kompetentingai institucijai pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punktą nepatvirtinus laivo perdirbimo plano arba buvo perdirbti tokiu būdu, kuris neatitinka laivo perdirbimo plano pagal šio reglamento 7 straipsnį. ___________________ 1 OL L 328, 2008 12 6, p. 28. Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 2 dalis 2.  Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Ypač tais atvejais, kai laivas atiduodamas perdirbti į laivų perdirbimo kompleksą, kuris neįtrauktas į Europos Sąjungos sąrašą, taikomos nuobaudos prilygti bent jau sumai, kurią laivo savininkas gavo už savo laivą. 2.  Nedarant poveikio Direktyvos 2008/99/EB 5 straipsnio taikymui, ypač tais atvejais, kai laivas atiduodamas perdirbti į laivų perdirbimo kompleksą, kuris neįtrauktas į Europos sąrašą, taikomos nuobaudos turi prilygti bent jau sumai, kurią laivo savininkas gavo už savo laivą. Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 5 ir 6 dalys 5.  Jei laivas parduodamas ir per šešis mėnesius nuo pardavimo atiduodamas perdirbti į kompleksą, kuris neįtrauktas į Europos Sąjungos sąrašą, nuobaudos 5.  Jei laivas parduodamas ir anksčiau nei per dvyliką mėnesių nuo pardavimo atiduodamas perdirbti į kompleksą, kuris neįtrauktas į Europos sąrašą, nuobaudos a)   bendrai skiriamos paskutiniam ir priešpaskutiniam savininkams, jei laivas vis dar registruotas su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, a)   skiriamos paskutiniam savininkui, jei laivas vis dar registruotas su valstybės narės vėliava, b)   skiriamos tik priešpaskutiniams savininkui, jei laivas nebėra registruotas su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava. b)   skiriamos paskutiniam savininkui, kuris tuo vienerių metų laikotarpiu plaukiojo su valstybės narės vėliava, jei laivas nebėra registruotas su valstybės narės vėliava. 6.   Valstybės narės gali taikyti atleidimą nuo 5 dalyje minėtų nuobaudų, jei laivo savininkas laivą pardavė be ketinimo jį perdirbti. Tokiu atveju valstybė narė pareikalauja laivo savininko teiginį patvirtinančių įrodymų, įskaitant pardavimo sutarties kopijos. 6.   Valstybės narės gali taikyti atleidimą nuo 5 dalyje minėtų nuobaudų tik tuo atveju, jei laivo savininkas savo laivą pardavė be ketinimo jį perdirbti. Tokiu atveju valstybė narė reikalauja laivo savininko pateikti teiginį patvirtinančių įrodymų, įskaitant pardavimo sutarties su atitinkamomis nuostatomis ir informacija apie pirkėjo verslo modelį kopijos. Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 3 dalis 3.   Jei iš prašymo imtis veiksmų ir pridėtų pastebėjimų tikėtinai matyti, kad reglamento pažeidimas buvo padarytas, kompetentinga institucija imasi nagrinėti šiuos pastebėjimus ir prašymą imtis veiksmų. Tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija suteikia galimybę perdirbimo bendrovei pareikšti savo nuomonę dėl prašymo imtis veiksmų ir pridėtų pastebėjimų. 3.   Jei iš prašymo imtis veiksmų ir pridėtų pastebėjimų tikėtinai matyti, kad reglamento pažeidimas buvo padarytas, kompetentinga institucija imasi nagrinėti šiuos pastebėjimus ir prašymą imtis veiksmų. Tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija suteikia galimybę laivo savininkui ir perdirbimo bendrovei pareikšti savo nuomones dėl prašymo imtis veiksmų ir pridėtų pastebėjimų. Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 5 dalis 5.  Valstybės narės gali nuspręsti 1 ir 4 dalių netaikyti tais atvejais, kai reglamento pažeidimas yra neišvengiamas. Išbraukta. Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 2 dalis 2.  5, 9, 10 ir 15 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. 2.  5, 9, 10 ir 15 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ...*. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.. ____________________ * Šio reglamento įsigaliojimo data. Pakeitimas 107 Pasiūlymas dėl reglamento 28 straipsnio 1 dalis 1.  Pavojingų medžiagų sąrašą visi laivai sudaro ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Išbraukta. Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl reglamento 28 a straipsnis (naujas) Direktyva 2009/16/EB IV priedo 45 punktas (naujas) 28a straipsnis Direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės pakeitimas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės1 IV priedas papildomas šiuo punktu: „45. Pavojingo medžiagų sąrašo sertifikatas pagal Reglamentą (ES) Nr. XX [įrašyti visą šio reglamento pavadinimą]*“ _____________________ OL L 131, 2009 5 28, p. 57. * OL L […], […], p. [...]. Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl reglamento 29 straipsnio 1 dalis Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies i punktas i)   laivams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. XX [įterpti pilną šio reglamento pavadinimą]. i)   laivams, kuriuos pagal Reglamentą (ES) Nr. XX [įrašyti visą šio reglamento pavadinimą] atgabena laivų perdirbimo kompleksas, įtrauktas į Europos sąrašą. Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl reglamento 29 a straipsnis (naujas) 29a straipsnis Tranzitas 1.  Valstybės narės užtikrina, kad atitinkama administracija arba kita valdžios institucija praneštų kompetentingai institucijai arba kompetentingoms institucijoms apie tranzitą per 7 dienas nuo laivo savininko pranešimo gavimo datos. 2.  Už tranzitą atsakinga kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos per 60 dienų nuo 1 dalyje minėto pranešimo gavimo dienos: a)  leidžia laivui vykti tranzitu per jos vandenis su sąlygomis arba be sąlygų; arba b)  neleidžia laivui vykti tranzitu per jos vandenis. Atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja laivo savininką apie už tranzitą atsakingos kompetentingos institucijos arba institucijų sprendimą. 3.  Tuo atveju, kai 2 dalyje minimas leidimas nesuteikiamas arba suteikiamas laivo savininkui nepriimtinomis sąlygomis, laivo savininkas gali siųsti laivą į perdirbimo vietą tik tranzitu per tas valstybes, kurios tam neprieštaravo. 4.  Negavus atsakymo per 2 dalyje nurodytą 60 dienų laikotarpį, preziumuojama, kad už tranzitą atsakinga kompetentinga institucija nesuteikia leidimo. 5.  Jei bet kuriuo metu už tranzitą atsakinga kompetentinga institucija nusprendžia apskritai arba tam tikromis sąlygomis nereikalauti išankstinio raštiško leidimo, nedarant poveikio 4 dalies taikymui ir laikantis Bazelio konvencijos 6 straipsnio 4 dalies, preziumuojama, kad už tranzitą atsakinga kompetentinga institucija suteikia leidimą, jei atitinkama valstybė narė per 60 dienų nuo pranešimo perdavimo dienos už tranzitą atsakingai kompetentingai institucijai negauna jokio atsakymo. Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnis Komisija šį reglamentą peržiūri ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo Honkongo konvencijos įsigaliojimo. Per peržiūrą svarstomas ir laivų perdirbimo kompleksų, kuriems Honkongo konvencijos šalys suteikė veiklos leidimus, įtraukimas į Europos Sąjungos sąrašą, kad būtų išvengta darbo dubliavimosi ir papildomos administracinės naštos. Komisija šį reglamentą peržiūri ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo Honkongo konvencijos įsigaliojimo. Per peržiūrą svarstoma, ar laivų perdirbimo kompleksų, kuriems Honkongo konvencijos šalys suteikė veiklos leidimus, įtraukimas į Europos sąrašą atitinka šio reglamento reikalavimus. Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl reglamento 31 straipsnio pirma pastraipa Šis reglamentas įsigalioja trys šimtai šešiasdešimt penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo … *. ____________ * Vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo 5 a paantraštė (nauja) APŽIŪROS NEPRANEŠUS IŠ ANKSTO SERTIFIKATAS Pagal reglamento 8 straipsnį atliekamos apžiūros nepranešus iš anksto metu nustatyta, kad laivas atitinka atitinkamas reglamento nuostatas. Pasirašė..................................... (tinkamai įgalioto pareigūno parašas) Vieta: ....................................................................................................... Data (mmmm mm dd): .................................................................. (Išdavusios institucijos antspaudas arba spaudas)

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0132/2013).

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl išsamios 2012 m. Kroatijos stebėsenos ataskaitos (2012/2871(RSP))

P7_TA(2013)0183 B7-0160/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties projektą, protokolą ir baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos Kroatijos rengimosi narystei Europos Sąjungoje išsamią stebėsenos ataskaitą (SWD(2012)0338),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Komisijos galutinę Kroatijos pasirengimo stojimui pažangos stebėjimo ataskaitą (COM(2013)0171),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reguliarias Kroatijos pažangos siekiant narystės ataskaitas, kurios apima 2005–2011 m. laikotarpį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių ir dėl plėtros,

–  atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus dėl Kroatijos pažangos ir dėl plėtros proceso, ypač į 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą(1), į 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Kroatijos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare(2) ir į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“(3),

–  atsižvelgdamas į visas ankstesnes ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi nustatyta, kad Kroatija į ES įstos 2013 m. liepos 1 d.;

B.  kadangi kai kurios ES valstybės narės dar neratifikavo Stojimo sutarties;

C.  kadangi Kroatija stengiasi patenkinti likusius reikalavimus, susijusius su galutiniu pasirengimu narystei ES;

D.  kadangi su reformomis susijusias pastangas reikės toliau dėti ir įstojus į ES, kad Kroatijos piliečiai galėtų gauti visapusišką naudą iš narystės ES;

E.  kadangi Kroatijos stojimo procesas įrodo ES plėtros politikos patikimumą ir pokyčius skatinantį poveikį paraiškas pateikusioms valstybėms;

F.  kadangi Kroatijos narystė padarys ES stipresnę ir saugesnę, praturtins jos kultūrą ir paveldą bei primins kitoms narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims, kad sąžiningas įsipareigojimų vykdymas atneša konkrečią ir tvarią naudą jų piliečiams;

G.  kadangi tikimasi, kad Kroatija, užimanti tam tinkamą unikalią padėtį, atliks konstruktyvų vaidmenį savo kaimynystėje, visų pirma, skatindama tolesnę ES plėtrą, demokratijos įtvirtinimą, regioninį bendradarbiavimą ir Vakarų Balkanų tautų susitaikymą, taip pat iš visų jėgų stengdamasi užtikrinti, kad dvišaliai klausimai netrukdytų nė vienam iš šių procesų;

1.  nekantrauja 2013 m. liepos 1 d. pasveikinti Kroatiją tapus 28-ąja ES valstybe nare, po 2011 m. gruodžio 1 d. vykusio Europos Parlamento teisiškai privalomo balsavimo, kuriuo pritarta Kroatijos įstojimui, ir atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos Stojimo sutartyje nustatytą datą; išreiškia savo pasitikėjimą Kroatijos demokratijos ir socialinės rinkos ekonomikos stiprybe ir brandumu, jos atsidavimu Europos vertybėms ir jos pajėgumu vykdyti narystės įsipareigojimus;

2.  pažymi, kad Kroatija stengiasi patenkinti likusius reikalavimus, susijusius su galutiniu pasirengimu narystei;

3.  pažymi, kad Kroatija įgyvendino dešimt prioritetinių veiksmų, nurodytų Komisijos išsamioje stebėjimo ataskaitoje;

4.  džiaugiasi dėl didelės Kroatijos pažangos užbaigiant užduotis, kurias Komisija išskyrė savo išsamioje stebėsenos ataskaitoje ir ragina vyriausybę ir Parlamentą iki 2013 m. liepos 1 d. išspręsti visus likusius klausimus ir padaryti pažangą vykdant visas kitas reikiamas reformas; ragina Kroatiją laikytis visų stojimo derybų įsipareigojimų ir juos vykdyti, kad ji būtų visiškai pasirengusi kaip nauja valstybė narė, kadangi tai atitinka Kroatijos ir ES interesus; pabrėžia, kad šis procesas kuo platesniu mastu turėtų būti vykdomas skaidriai ir įtraukiant visus dalyvius, įskaitant Kroatijos parlamentą ir pilietinę visuomenę;

5.  kviečia tas ES valstybes nares, kurios dar neatliko atitinkamų Stojimo sutarties ratifikavo procedūrų, tai padaryti laiku;

6.  pakartoja savo nuomonę, kad įstojimą reikėtų suvokti ne kaip proceso pabaigą, bet kaip žingsnį siekiant ekonominio, administracinio ir teismų modernizavimo ir kaip galimybę, kuria visapusiškai pasinaudoti galima tik vykdant tęstinę politiką; ragina Kroatiją toliau veiksmingai naudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) lėšas rengiantis narystei ES ir pasinaudoti struktūriniais fondais ir sanglaudos fondu;

7.  ragina Kroatijos politinius ir socialinius veikėjus ištirti naujoviškus būdus, kaip išlaikyti paskatas vykdyti reformas ir sutarimą dėl jų Kroatijai įstojus, taip pat kaip padaryti, kad politikai būtų atskaitingi už įsipareigojimų, prisiimtų pagal Stojimo sutartį, vykdymą; taigi pabrėžia nepakeičiamą veiksmingos parlamentinės priežiūros ir pilietinės visuomenės vykdomos priežiūros vaidmenį;

8.  dar kartą patvirtina, kad stiprinant demokratiją ir remiant investicijas bei ekonominę veiklą nepaprastai svarbu yra nepriklausomos teisminės institucijos, profesinio ir atsakingo viešojo administravimo ir teisinės valstybės principas; kviečia Kroatiją ir toliau gerinti savo teismų sistemos ir teismo pareigūnų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą, profesionalumą ir veiksmingumą, inter alia, mažinti neišnagrinėtų bylų skaičių, įgyvendinti naują teisėjų turto deklaravimo sistemą ir toliau gerinti naujos drausminių procedūrų sistemos įrašus; ragina Kroatiją įgyvendinti naują Teismų reformos strategiją 2013–2018 m.;

9.  pažymi, kad Kroatija sukūrė patenkinamą institucinį ir teisinį kovos su korupcija pagrindą; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau aktyviai kovoti su korupcija, sukčiavimu ir netinkamu lėšų valdymu; pabrėžia, kad kovos su korupcija priemonės ir toliau privalo būti griežtai taikomos; be to, ragina valdžios institucijas registruoti laimėjimus interesų konfliktų, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo srityje ir pagerinti teisinės sistemos, susijusios su turto areštu ir konfiskavimu, įgyvendinimą;

10.  ragina Kroatijos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti esamomis kovos su korupcija priemonėmis ir užtikrinti nešališką ir sėkmingą baudžiamąjį persekiojimą ir teismo sprendimus, įskaitant didelio atgarsio sulaukusias bylas, siekiant sustiprinti piliečių pasitikėjimą teisine valstybe ir valstybinėmis institucijomis; pabrėžia, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu reikia taikyti tvarias priemones ir reformuoti teismų sistemą pirmiausia siekiant naudos Kroatijos piliečiams; pabrėžia, kad turėtų būti skatinama tiriamoji žurnalistika, kadangi ji būtina korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui atskleisti;

11.  ragina Kroatiją ir toliau įgyvendinti naujus, griežtus teisės aktus dėl prieigos prie informacijos ir taip sustiprinti korupcijos prevencijos sistemą; pažymi, kad naujai įsteigta Interesų konfliktų komisija jau veikia, ir ragina Kroatijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti teisės aktų dėl viešųjų pirkimų ir politinių partijų bei rinkimų kampanijų finansavimo rinkinį;

12.  ragina Kroatijos valdžios institucijas išlikti budrias ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, taip pat kovoti su bet kokių formų diskriminacija ir netolerantiškais veiksmais prieš nacionalines mažumas, romų bendruomenę, migrantus, lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus (LGBT asmenis) bei kitoms mažumoms priklausančias grupes ir pažeidžiamas grupes; be to, remdamasis ES pagrindinių teisių chartijos principais, ragina Kroatiją puoselėti aplinką, kurioje būtų užtikrinta, kad pirmiau minėtų mažumų (pvz., LGBT asmenų) nariai galėtų laisvai išreikšti savo pažiūras ir įsitikinimus;

13.  ragina valdžios institucijas skatinti žodžio laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą; pripažįsta, kad naujas teisės aktas dėl visuomeninio transliuotojo priimtas 2012 m. liepos mėn.; ragina valdžios institucijas toliau stengtis užtikrinti, kad visuomeniniam transliuotojui nebūtų daromas politinis ir ekonominis spaudimas, ir didinti jo skaidrumą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatija tinkamai rengiasi ateityje valdyti ir vykdyti iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo finansuojamą veiklą; ragina Kroatiją sukurti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) projekto rengimo mechanizmą; ragina vyriausybę toliau stiprinti administracinius atsakingų institucijų, įskaitant regioninio ir vietos lygmenų institucijas, pajėgumus laikantis 2012 m. Europos Audito Rūmų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų; ragina vyriausybę padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų iki minimumo sumažinta korupcijos, sukčiavimo ir pažeidimų tiek skirstant, tiek naudojantis ES lėšomis rizika;

15.  atsižvelgdamas į derybas dėl daugiametės finansinės programos, primena valstybėms narėms ES įsipareigojimus Kroatijai ir jos piliečiams, susijusius su būsima pagalba ekonomikos ir regionų vystymosi srityje;

16.  ragina Kroatiją vykdyti tolesnes struktūrines reformas siekiant skatinti ekonomikos augimą ir atgaivinti darbo rinką; ragina Kroatiją ir toliau išlaikyti bankų sektoriaus stabilumą ir tęsti fiskalinio konsolidavimo politiką siekiant sustiprinti konkurencingumą; palankiai vertina Kroatijos dalyvavimą Europos semestre nuo 2013 m. sausio mėn.; remia pastangas užtikrinti laiku vykdomą ir veiksmingą ES lėšų naudojimą, taip pat pastangas pagerinti Kroatijos transporto infrastruktūrą ir ryšius su ES valstybėmis narėmis ir regiono šalimis; kviečia vyriausybę visapusiškai įgyvendinti su smulkiu verslu susijusius teisės aktus, inter alia, vykdant atitinkamus politikos veiksmus, pagerinant jų galimybes gauti finansavimą ir remiant MVĮ internacionalizavimą;

17.  laikosi nuomonės, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekonominio modernizavimo socialiniams ir aplinkos aspektams; ragina Kroatiją toliau stiprinti socialinį dialogą ir puoselėti socialines ir profesinių sąjungų teises; ragina Kroatijos valdžios institucijas užtikrinti su didelio masto investicijų projektų poveikio aplinkai vertinimais susijusį skaidrumą; ragina Kroatijos valdžios institucijas teikti pirmenybę aplinkos apsaugai, ypač teritorijų planavimo srityje;

18.  yra susirūpinęs, kad siūlomas teisės aktas dėl strateginių investicijų neatitinka Europos standartų; ragina Kroatijos vyriausybę ir parlamentą jį patikslinti atsižvelgiant į geresnę pagrindinių teisių, būtent nuosavybės teisių, ir aplinkos apsaugą;

19.  ragina valstybes nares neriboti pagrindinių Sąjungos piliečių teisių daugiau negu visiškai būtina atsižvelgiant į Stojimo akto 18 straipsnyje numatytas pereinamąsias priemones; ragina valstybės nares visų pirma pasinaudoti pereinamosiomis priemonėmis, kuriomis ribojamas laisvas asmenų judėjimas išimtinai tik faktinės informacijos pagrindu ir tik didelio darbo rinkos sutrikimo atvejais; atkreipia dėmesį, kad galimybės patekti į jų darbo rinkas ribojimas pereinamuoju laikotarpiu po ankstesnių plėtros etapų pasirodė esąs žalingas apribojimus nustačiusių valstybių narių gerovei;

20.  pažymi, kad padaryta pažanga statant Neumo koridoriaus sienos perėjimo punktus;

21.  ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, įskaitant ir veiksmus teisės aktų derinimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir sienų valdymo srityse, kad Kroatija pasiruoštų laiku prisijungti prie Šengeno erdvės;

22.  ragina Kroatiją toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir intensyviau stengtis šalies viduje vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, laikantis priimtos strategijos dėl nebaudžiamumo; labai prašo Kroatijos ir Serbijos gera valia bendradarbiauti baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus srityje, kad regione būtų galima pasiekti teisingumą ir tikrą susitaikymą;

23.  ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau skirti ypatingą dėmesį grįžtančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų teisėms ir socialinėms sąlygoms, laikantis Sarajevo deklaracijos proceso tikslų; toliau remia RECOM (Regiono tiesos ir susitaikymo komisija) iniciatyvą ieškoti būdų pripažinti visų karo nusikaltimų aukų kančias ir jų teisę į tiesą ir teisingumą;

24.  ragina Kroatiją atlikti aktyvų vaidmenį vykdant Vakarų Balkanų šalių stabilizavimo ir europinės integracijos procesą; mano, kad Kroatijos patirtis ir žinios, sukauptos jai persitvarkant ir stojant į ES, yra labai vertingos kitoms paraiškas pateikusioms šalims ir narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims; ragina Kroatiją pasidalinti patirtimi su kitomis šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis ir sustiprinti regioninį bendradarbiavimą; mano, kad Kroatijos vykdomas Europos vertybių propagavimas ir tolesnė plėtra yra pagrįsti gerais kaimyniniais santykiais ir susitaikymo siekimu;

25.  ragina Kroatiją ir kaimynines šalis aktyviai įsitraukti į likusių dvišalių klausimų sprendimą, atitinkantį tarptautinius įsipareigojimus ir gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo principus; šiuo atžvilgiu pritaria Kroatijos vyriausybės ir Serbijos vyriausybės veiksmams, kuriais siekiama pagerinti santykius, ir tikisi sustiprinti jų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Slovėnijos ir Kroatijos ieškant konstruktyvaus sprendimo banko „Ljubljanska Banka“ byloje; palankiai vertina tai, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo Stojimo sutartį; primena, kad dvišalio pobūdžio problemos neturi būti naudojamos siekiant trukdyti paraiškas pateikusių ar ateityje pateiksiančių šalių integracijos procesams; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares laiku ratifikuoti Kroatijos stojimo sutartį;

26.  ragina Kroatiją ir toliau atlikti konstruktyvų vaidmenį regioninio bendradarbiavimo srityje; ragina Kroatijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti deklaraciją dėl Europos vertybių pietryčių Europoje propagavimo, kurią Kroatijos parlamentas patvirtino 2011 m. spalio 21 d.; kviečia visas regiono šalis patvirtinti ir įgyvendinti panašias pozicijas; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu padėti visoms regiono šalims; ragina Komisiją remtis ankstesne patirtimi, įgyta vykdant plėtros procesą (įskaitant su Kroatijos įstojimu susijusį plėtros procesą), ir padėti regiono šalims išspręsti jų dvišalius ginčus tokiu būdu, kuris netrukdytų stojimo procesui, ES institucinėje struktūroje įdiegiant palengvinimo ir arbitražo mechanizmus, kuriais regiono šalys, jei norėtų, galėtų pasinaudoti;

27.  pripažįsta Kroatijos stebėtojų Europos Parlamente veiklą ir konstruktyvų indėlį; palankiai vertina Kroatijos narių į Europos Parlamentą rinkimų, surengtų 2013 m. balandžio 14 d., rezultatus, bet apgailestauja dėl mažo rinkėjų aktyvumo; nekantrauja priimti Europos Parlamento narius iš Kroatijos po Kroatijos įstojimo į ES 2013 m. liepos 1 d.;

28.  gerai vertina Komisijos darbą vadovaujant Kroatijos stojimo procesui; prašo Komisijos įvertinti sukauptą politinę patirtį ir iš jos pasimokyti, kad ji praverstų ateityje paraiškas pateiksiančioms valstybėms, pvz., naudoti išsamios stebėsenos sistemą laikotarpiu nuo derybų pabaigos iki įstojimo; ragina Komisiją įvertinti pilietinės visuomenės ir parlamento dalyvavimą stojimo procese, kad būtų pasimokyta vesti dabartines ir ateityje vyksiančias derybas; šiomis konkrečiomis aplinkybėmis prašo Komisijos parengti pasiūlymus siekiant į stojimo procesą labiau įtraukti šalių kandidačių pilietinę visuomenę ir parlamentus;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kroatijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0538. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0539. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2012/2870(RSP))

P7_TA(2013)0184 B7-0162/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2012)0336),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos(1), į 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos(2) ir į 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl moterų perspektyvų Turkijoje 2020 m.(3) ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“(4),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje(5) (stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatų neįmanoma numatyti ir kuris grindžiamas sąžiningu ir griežtu sąlygiškumu ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.  kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šios pastangos turėtų būti vertinamos kaip galimybė pačiai Turkijai toliau atsinaujinti ir sutvirtinti bei toliau gerinti savo demokratines institucijas, teisinės valstybės pagrindus ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymąsi;

C.  kadangi ES turėtų išlikti reformų Turkijoje kriterijus;

D.  kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiškas Kopenhagos kriterijų atitikimas ir ES gebėjimas priimti naujas nares lieka narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis, nuoširdžiu bendradarbiavimu ir visų jos valstybių narių savitarpio solidarumu pagrįsta bendrija, pagrindu;

E.  kadangi 2012 m. gegužės mėn. pradėta įgyvendinti konstruktyvią darbotvarkę siekiant paremti ir papildyti stojimo derybas, jų nepakeičiant, o intensyviau bendradarbiaujant įvairiose abiem pusėms svarbiose srityse;

F.  kadangi Taryba savo 2012 m. gruodžio 11 d. išvadose pritarė naujam Komisijos požiūriui svarbiausiu plėtros politikos veiksniu pripažinti teisinę valstybę ir patvirtino, kad 23 derybų skyrius ( teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 derybų skyrius (teisingumas, laisvė ir saugumas) yra svarbiausia derybų proceso dalis, taigi dėl šių klausimų turėtų būti pradedama derėtis kuo anksčiau siekiant nustatyti aiškius kriterijus ir užtikrinti kuo daugiau laiko reikiamiems teisės aktams parengti, institucijoms įsteigti ir geriems įgyvendinimo rezultatams pasiekti;

G.  kadangi savo 2012 m. plėtros strategijoje Komisija padarė išvadą, jog dėl savo ekonomikos, strateginės padėties ir svarbos regione Turkija Europos Sąjungai yra labai svarbi šalis ir kad stojimo procesas išlieka tinkamiausiu pagrindu siekiant Turkijoje skatinti su ES susijusias reformas; kadangi Komisija pareiškė susirūpinimą dėl to, jog Turkijos politinių kriterijų įgyvendinimo pažanga nepakankama;

H.  kadangi Turkija jau septyneri metai iš eilės vis neįgyvendina EB ir Turkijos asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo nuostatų;

I.  kadangi, laikantis nustatytos tvarkos ir derybų programos, turėtų būti nedelsiant pradėtos derybos dėl derybinių skyrių, dėl kurių jau yra baigti techniniai parengiamieji darbai;

J.  kadangi Europos Sąjunga ir Turkija tarpusavyje ekonomiškai susijusios, 2011 m. ES ir Turkijos prekybos apimtis iš viso sudarė 120 mlrd. EUR;

K.  kadangi ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė, o Turkija yra šeštoji pagal dydį ES prekybos partnerė; kadangi ES valstybių narių tiesioginės užsienio investicijos Turkijoje sudarė 75 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų;

L.  kadangi pagal Komisijos vertinimą ekonominės politikos srityje bendras Turkijos pasirengimo lygis pagerėjo ir ji turi tinkamus pajėgumus rengti ir koordinuoti ekonominę politiką;

M.  kadangi Turkija turi galimybių imtis esminio vaidmens įvairinant energijos šaltinius ir naftos, dujų bei elektros energijos kelius iš kaimyninių šalių į ES; kadangi ir Turkija, ir ES gali turėti naudos iš Turkijos gausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuriant tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

N.  kadangi ES dialogas ir bendradarbiavimas su Turkija stabilumo, demokratijos ir saugumo srityse, ypatingą dėmesį kreipiant į platesnį Artimųjų Rytų regioną, turi strateginę reikšmę; kadangi Turkija griežtai ir ne vieną kartą pasmerkė Sirijos režimo vykdomą smurtą prieš civilius gyventojus ir teikia būtiniausią humanitarinę pagalbą sieną kertantiems nuo smurto bėgantiems Sirijos gyventojams;

O.  kadangi Turkija ir Armėnija turi normalizuoti savo santykius be išankstinių sąlygų ratifikuodamos protokolus, dėl kurių susitarta, ir atverdamos bendrą sieną;

P.  kadangi Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. grasinimai karo veiksmais Graikijai turėtų būti atšaukti; kadangi labai svarbu, jog Turkija ir Graikija vykdytų naują derybų raundą, siekdamos pagerinti savo santykius;

Konstruktyvus dialogas ir tarpusavio supratimas

1.  mano, kad reikia atnaujinti tarpusavio bendradarbiavimą derybų procese norint, kad santykiai išliktų konstruktyvūs; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąlygas konstruktyviam dialogui ir sukurti pagrindą tarpusavio supratimui; pažymi, kad tai turėtų būti grindžiama bendromis demokratijos vertybėmis, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms; palankiai vertina tai, kad Komisija ir Turkija įgyvendina konstruktyvią darbotvarkę, ir iš to galima matyti, kaip, tarpusavyje bendradarbiaudamos ir nusistačiusios aiškius tikslus, Turkija ir ES galėtų plėtoti savo dialogą, siekti savitarpio supratimo ir įgyvendinti teigiamus pokyčius ir reikiamas reformas;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant ES užsienio ir kaimynystės politiką Turkija atlieka politiniu ir geografiniu požiūriu strateginį vaidmenį; pripažįsta svarbų Turkijos kaip kaimyninės šalies vaidmenį ir jos vaidmenį regione ir ragina toliau gerinti šiuo metu vykdomą ES ir Turkijos politinį dialogą dėl užsienio politikos srities sprendimų ir tikslų; apgailestauja, kad 2012 m. Turkija buvo vis dar nepakankamai suderinusi nuostatas su BUSP deklaracijomis; ragina Turkiją plėtoti savo užsienio politiką vykdant dialogą su ES ir koordinuojant su ja savo veiklą; ragina Turkiją ir ES artimiau bendradarbiauti siekiant stiprinti taikos ir demokratijos jėgas pietinėse kaimyninėse šalyse, regione, kuris labai svarbus ir ES, ir Turkijai;

3.  pritaria tam, kad turi būtų vykdomas dialogas ir atstatomi Turkijos ir Izraelio santykiai;

4.  teigiamai vertina Tarybos sprendimą paraginti Komisiją imtis veiksmų siekiant liberalizuoti vizų režimą ir kartu pasirašyti readmisijos susitarimą; ragina Turkiją nedelsiant pasirašyti ir įgyvendinti readmisijos susitarimą ir užtikrinti, kad iki to laiko, kai šis susitarimas įsigalios, būtų visapusiškai įgyvendinti esami dvišaliai susitarimai; primena, kad Turkija yra viena pagrindinių nelegalios imigracijos į ES tranzito šalių; pripažįsta, kad Turkija ėmėsi veiksmų, užkirsdama kelią nelegaliai migracijai, ir pabrėžia, kad Turkija turi aktyviau bendradarbiauti su ES migracijos valdymo, kovos su prekyba žmonėmis ir sienų kontrolės srityse; dar kartą pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas Turkijos verslininkams, akademinės bendruomenės nariams, studentams ir pilietinės visuomenės atstovams atvykti į ES; remia Komisijos ir valstybių narių pastangas įgyvendinti Vizų kodeksą, suderinti ir supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus ir sukurti vizų išdavimo pagal supaprastintą tvarką centrus Turkijoje; primena valstybėms narėms jų įpareigojimus, numatytus pagal asociacijos susitarimą ir derančius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Soysal(6) 2009 m. vasario 19 d. priimtu sprendimu;

5.  palankiai vertina neseniai priimtą įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos projektą ir tikisi, kad šis teisės aktas padės išspręsti esamus susirūpinimą keliančius klausimus dėl to, kad nuolat nepagrįstai atsisakoma leisti naudotis prieglobsčio suteikimo procedūra, ir dėl pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir kitų asmenų, kuriems galbūt reikalinga apsauga, grąžinimo į tėvynę tvarkos pabrėžia, kad yra svarbu suderinti su tarptautiniais standartais sulaikymo taisykles, kurios, kaip nustatė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) byloje Abdolkhani ir Karimina prieš Turkiją, yra neteisėtos;

Kopenhagos kriterijų atitikimas

6.  palankiai vertina Turkijos konstitucinio taikinimo komiteto ryžtą rengiant naująją Konstituciją ir dalyvavimą integraciniame konsultavimosi su pilietine visuomene, atspindinčia Turkijos visuomenės įvairovę, procese; reiškia susirūpinimą dėl akivaizdžiai lėtos komiteto daromos pažangos; ragina šį komitetą tęsti savo darbą ir įtraukiai, atstovaujamai, kolegialiai ir atsižvelgiant į ES vertybes bei kriterijus spręsti svarbiausius klausimus, pvz., a) užtikrinti galių atskyrimą ir tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą; b) paaiškinti valstybės, visuomenės ir religijos santykius; c) įdiegti įtraukią valdymo sistemą, užtikrinančią visų piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves; ir d) suformuluoti įtraukią pilietybės sąvoką; ragina visas politines partijas ir susijusius veikėjus laikytis konstruktyvaus požiūrio į derybas dėl naujos Konstitucijos; laikosi nuomonės, kad Venecijos komisijos dalyvavimas ir dialogas su ja gali duoti teigiamų rezultatų ir paremti konstitucinį procesą;

7.  pabrėžia, kad reikia toliau daryti pažangą įgyvendinant 2010 m. Konstitucijos pakeitimus, visų pirma priimti teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos ir karinio teisingumo, taip pat teisės aktus, kuriais numatomos pritariamųjų veiksmų priemonės siekiant skatinti lyčių lygybę; pažymi, kad Turkijos teisingumo ministro ir jo pavaduotojo dalyvavimas ir galios Aukščiausioje teisėjų ir prokurorų taryboje (ATPT) kelia didelį susirūpinimą teismų nepriklausomumu; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo teisės aktai, užtikrinantys teisę individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip numatyta 2010 m. konstituciniais pakeitimais;

8.  dar kartą tvirtina, kad Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja (TDNA) yra Turkijos demokratinės sistemos šerdis ir pabrėžia, kad svarbu, jog visos politinės partijos teiktų paramą reformų procesui ir į jį įsitrauktų, visų pirma remtų vertingos teisinės sistemos, pagal kurią saugomos ir skatinamos pagrindinės visų bendruomenių ir piliečių teisės, kūrimą ir sumažintų nustatytą 10 proc. ribą naujoms politinėms partijoms dalyvauti TDNA; teigiamai vertina Turkijos žmogaus teisių klausimų tyrimo komiteto darbą ir prašo, kad ES derinimo komitetui būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo siekiant, jog nauji rengiami teisės aktai būtų derinami su acquis arba su Europos Sąjungos standartais;

9.  pabrėžia, kad Turkijos teismų sistemos reforma yra itin svarbi dedant pastangas konsoliduoti demokratiją Turkijoje ir būtina prielaida siekiant, kad ši šalis taptų modernia valstybe, ir kad įgyvendinus šią reformą turi būti sukurta šiuolaikiška, veiksminga, visiškai nepriklausoma ir nešališka teismų sistema, kuriai veikiant visiems piliečiams būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas; palankiai vertina trečią teismų reformos dokumentų rinkinį, nes tai žingsnis vykdant visapusiškos reformos procesą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje; vis dėlto pabrėžia, kaip svarbu tęsti reformos procesą: a)spręsti klausimus, susijusius su pernelyg plačiai apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis, visų pirma sudarančiomis teroro aktą pagal Baudžiamąjį kodeksą ar Kovos su terorizmu įstatymą, ir skubiai atsižvelgiant į EŽTT praktiką nustatyti aiškų terorizmo skatinimo, smurto kurstymo ir nesmurtinių minčių reiškimo skirtumą, siekiant užtikrinti žodžio laisvę, susirinkimų laisvę, įskaitant studentų protestus, ir asociacijų laisvę; b) spręsti per ilgo kardomojo kalinimo laikotarpio problemą; c) patenkinti poreikį gynėjams baudžiamosiose bylose susipažinti su visa kaltinimo medžiaga; d) nustatyti kriterijus, pagal kurios būtų pagerinta įrodymų kokybė ir nuoseklumas; ir e) persvarstyti specialių teismų vaidmenį ir kompetenciją; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad TDNA priėmė ketvirtąjį reformos dokumentų rinkinį ir laukia jo greito įgyvendinimo;

10.  pabrėžia veiksmingos žmogaus teisių gynėjų apsaugos užtikrinimo svarbą; atkreipia ypatingą dėmesį į Pinaro Seleko teismo procesą, kuris truko beveik 15 metų ir, nepaisant trijų išteisinamųjų nuosprendžių, baigėsi nuosprendžiu iki gyvos galvos, kurį Stambulo baudžiamasis sunkių nusikaltimų teismas Nr. 12 paskelbė 2013 m. sausio 24 d.; mano, kad ši byla – Turkijos teismų sistemos trūkumų pavyzdys;

11.  palankiai vertina Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių ir saugumo priemonių vykdymo įstatymo pakeitimus, pagal kurios leidžiama teisme naudoti ne turkų kalbą, ir tikisi, kad naujos taisyklės bus nedelsiant įgyvendintos; palankiai vertina tai, kad 2013 m. sausio 19 d. įsigaliojo Įstatymas dėl kompensacijos mokėjimo ilgų teismo procesų ir uždelstų, šališkų ar neįvykdytų teismo nuosprendžių atveju, ir tikisi, kad numatytos nacionalinės priemonės padės sumažinti EŽTT nagrinėjamų bylų prieš Turkiją skaičių;

12.  yra susirūpinęs dėl nuolatinių teismo procesų ir ilgų kardomojo kalinimo laikotarpių, kurie taikomi aktyvistams, teisininkams, žurnalistams ir opozicijai priklausantiems parlamento nariams, ir pabrėžia, kad tai – trukdymas vykdyti teisėtą politinę veiklą ir naudotis teise į politines asociacijas ir dalyvauti juose; palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į balsavimą parlamente atsisakyta Turkijos vyriausybės 2005 m. įsteigtų specialiųjų teismų, tačiau apgailestauja, kad jų uždarymas neturės įtakos jau nagrinėjamoms byloms;

13.  pabrėžia, kad tolerancijos kultūroje turi būti visiškai pripažįstamos mažumų teisės; tikisi tinkamo teismo proceso dėl prokuroro pateikto prašymo panaikinti 2012 m. sausio mėn. teismo sprendimą dėl Hranto Dinko nužudymo bylos; šis prašymas iš dalies paremtas argumentu, kad nužudymą įvykdė organizacija;

14.  siekiant padidinti teismo procesų efektyvumą ir išnagrinėti uždelstas bylas ragina Turkijos vyriausybę kuo greičiau pradėti regioninių apeliacinių teismų, kurie pagal įstatymą privalėjo veikti nuo 2007 m. birželio mėn., darbą ir sutelkti pastangas atitinkamam teisėjų ir prokurorų apmokymui;

15.  pažymi, kad Parlamento ad hoc delegacija žurnalistų teismo procesams Turkijoje stebėti toliau stebės žurnalistų teismo procesus ir domėsis su žodžio ir žiniasklaidos laisve susijusiomis teismų sistemos reformomis Turkijoje;

16.  ragina Turkiją patvirtinti Teisingumo ministerijos, bendradarbiaujant su Europos Taryba ir remiantis EŽTT praktika, parengtą Žmogaus teisių veiksmų planą siekiant spręsti EŽTT sprendimuose pateiktus klausimus, kadangi minėtuose sprendimuose EŽTT nustatė, jog Turkija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) nuostatas, ir ragina įgyvendinti šį planą; remia Teisingumo ministerijos ir ATPT rengiamus teisėjų ir prokurorų mokymus žmogaus teisių klausimais; teigiamai vertina tai, kad ATPT, atsižvelgdama į EŽTK nuostatas ir į EŽTT sprendimus, nustatė naujus teisėjų ir prokurorų vertinimo kriterijus;

17.  ragina Turkiją dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir dėti daugiau pastangų siekiant prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto ir visiškai suderinti savo nacionalinius teisės aktus su visais įpareigojimais pagal Romos statutą, įskaitant nuostatas nedelsiant ir visiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu;

18.  primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos, įskaitant žiniasklaidą internete, pliuralizmas yra vienos iš pagrindinių Europos vertybių ir kad tikrai demokratiškai visuomenei reikia tikros žodžio laisvės, įskaitant laisvę išreikšti kitą nuomonę; atkreipia dėmesį į ypatingą valstybės tarnybos žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratiją ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jos nepriklausomumą, tvarumą ir atitiktį Europos Sąjungos standartams; dar kartą pabrėžia, kad svarbu panaikinti teisės aktus, kuriuose žiniasklaidai nustatytos neproporcingai didelės administracinės baudos už mokesčių nemokėjimą, dėl kurių kai kuriais atvejais jos uždaromos ar taiko savicenzūrą, taip pat, kad reikia skubiai pakeisti Interneto įstatymą; pabrėžia, kad svarbu šalinti pagrindinių laisvių apribojimus atsižvelgiant į platesnį teisinės valstybės principo kontekstą, t. y. keisti tiek teisės aktų formuluotes, tiek ir jų taikymą; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad Baudžiamasis kodeksas ir Kovos su terorizmu įstatymas yra naudojami baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl prievartos neskatinančių pareiškimų, jei manoma, kad jais buvo pritarta teroristinių organizacijų tikslams; pabrėžia, kad būtina pakeisti Turkijos konstitucijos 26 ir 28 straipsnius, kuriuose ribojama žodžio laisvė nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir nacionalinės vienybės pagrindais; todėl pakartoja savo ankstesnius raginimus Turkijos vyriausybei užbaigti teisinės sistemos, susijusios su žodžio laisve, peržiūrą ir nedelsiant užtikrinti jos atitiktį EŽTT praktikai;

19.  atsižvelgia į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovo žiniasklaidos laisvės klausimu susirūpinimą dėl daugelio žurnalistų teismų ir įkalinimo ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti teismo procesų skaidrumą ir tinkamas kaltinamųjų sąlygas bei procedūrines teises;

20.  yra susirūpinęs, kad Akte dėl radijo ir televizijos įmonių steigimo ir jų laidų yra žiniasklaidos laisvės suvaržymų, neatitinkančių ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos;

21.  susirūpinęs pastebi, kad dauguma žiniasklaidos priklauso dideliems konglomeratams, turintiems įvairių verslo interesų; pakartoja raginimą priimti naują įstatymą dėl žiniasklaidos, kuris, be kita ko, išspręstų nepriklausomumo, nuosavybės ir administracinės kontrolės klausimus;

22.  siekiant visiškai panaikinti kankinimus ir netinkamą saugumo pajėgų elgesį skatina Turkiją nustatyti nacionalinį prevencijos mechanizmą, kurio reikalaujama pagal 2011 m. ratifikuotos Konvencijos prieš kankinimą neprivalomąjį protokolą;

23.  ragina Turkiją laikantis Venecijos komisijos rekomendacijų konstituciniu būdu apsiriboti tik tų politinių partijų, kurios propaguoja prievartos naudojimą, kaip priemonę konstitucinei tvarkai suardyti, panaikinimu;

24.  visapusiškai remia naują Komisijos metodą, pagal kurį teismų sistemos ir pagrindinių teisių ir teisingumo ir vidaus reikalų derybų skyriai būtų atidaromi derybų proceso pradžioje ir uždaromi vieni iš paskutiniųjų; pabrėžia, kad oficialių kriterijų nustatymas užtikrintų aiškias gaires ir suteiktų impulsą reformų procesui; taigi ragina Tarybą atnaujinti pastangas atidaryti 23 ir 24 derybų skyrius;

25.  teigiamai vertina Turkijos ombudsmeno įstatymą ir pirmojo vyriausiojo ombudsmeno, turinčio užtikrinti šios institucijos sprendimų patikimumą, paskyrimą; pabrėžia, kad vyriausiasis ombudsmenas turėtų skatinti visuomenės pasitikėjimą viešojo administravimo skaidrumu ir atskaitomybe; primena, kad vyriausiasis ombudsmenas ir Ombudsmeno tarybos nariai turėtų būti renkami iš kandidatų, kurie yra nešališki ir objektyvūs; ragina Ombudsmeno tarybą nustatyti tokias vidaus sprendimų priėmimo proceso taisykles, kad būtų užtikrintas šios institucijos nepriklausomumas ir nešališkumas;

26.  ragina Turkiją tęsti civilių vykdomos saugumo pajėgų priežiūros procesą; ragina pakeisti Provincijų administravimo įstatymą norint suteikti civilinėms institucijoms daugiau galimybių prižiūrėti karines operacijas ir Žandarmerijos įstatymo vykdymo užtikrinimo veiklą; pabrėžia, kad svarbu įsteigti nepriklausomą skundų dėl teisėsaugos institucijų veiklos nagrinėjimo agentūrą, kuri tirtų skundus dėl Turkijos teisėsaugos institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, netinkamo elgesio ir galimo neteisėto elgesio; mano, kad reikia reformuoti teisines nuostatas dėl Aukščiausiosios karo tarybos sudėties ir įgaliojimų;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad byloje „Sledgehammer“ pirmosios instancijos teismas po užsitęsusio kardomojo kalinimo 324 įtariamuosius nuteisė 13 – 20 metų įkalinimo; pabrėžia, kad kaltinimų ketinimais įvykdyti perversmą nagrinėjimas, pvz., bylos „Ergenekon“ ir „Sledgehammer“, kurdų organizacijos Koma Civakên Kurdistan tyrimas, turi parodyti Turkijos demokratinių institucijų ir teismų sistemos tvirtumą ir tinkamą, nepriklausomą, nešališką ir skaidrią jų veiklą, taip pat jų tvirtą besąlygišką įsipareigojimą gerbti pagrindines teises; yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad tiriant šias bylas ginamųjų atžvilgiu buvo naudojami prieštaringi įrodymai; apgailestauja dėl to, kad susirūpinimas dėl pernelyg didelės šių bylų apimties ir jų procedūrinių trūkumų nustelbė jų teisėtumo klausimą, todėl paaštrino dabartinį visuomenės susiskaidymą;

28.  teigiamai vertina teisės aktą, kuriuo įsteigiama Turkijos nacionalinė žmogaus teisių institucija (TNŽTI); ragina nedelsiant įgyvendinti šį aktą siekiant skatinti veiksmingai įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių standartus ir stebėti šį įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu naudoti visas ES turimas žmogaus teisių propagavimo srities priemones, kad būtų aktyviai remiamas TNŽTI steigimas ir tinkamas jos veikimas, taip pat suteikiamos didesnės galios pilietinės visuomenės organizacijoms;

29.  pabrėžia, jog demokratijai užtikrinti svarbu, kad veiktų aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO); pabrėžia dialogo su PVO svarbą ir akcentuoja jų esminį vaidmenį padedant stiprinti regioninį bendradarbiavimą socialiniu ir politiniu aspektais; taigi yra susirūpinęs, kad PVO ir toliau skiriamos baudos, nutraukiama jų veikla, jai sudaroma administracinių kliūčių ir kad konsultacijos su PVO iki šiol yra išimtys, o ne taisyklė; palankiai vertina tai, kad pagerėjo Turkijos vyriausybės bendradarbiavimas su NVO, tačiau ragina plačiau konsultuotis su šiomis organizacijomis formuojant politiką, įskaitant politikos priemonių ir teisės aktų rengimą, ir tikrinant valdžios institucijų veiklą;

30.  pabrėžia, kad reikia daugiau pažangos darbo ir profesinių sąjungų teisių srityje; ragina Turkiją tęsti darbą, susijusį su naujais šios srities teisės aktais siekiant užtikrinti, kad jie derėtų su ES acquis ir TDO konvencijomis, visų pirma teisės streikuoti ir teisės į kolektyvines derybas srityse; pabrėžia, kad svarbu pradėti derybas dėl 19 derybų skyriaus dėl socialinės politikos ir užimtumo;

31.  palankiai vertina Šeimų apsaugos ir smurto prieš moteris prevencijos įstatymą; itin gerai vertina Nacionalinį kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planą (2012–2015) ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą jo vykdymą visoje šalyje; ragina Šeimos ir socialinės politikos ministeriją toliau dėti pastangas siekiant padidinti pastogių pavojuje esančioms moterims ir nepilnamečiams skaičių ir pagerinti jų kokybę; pabrėžia, kad svarbu moterims, kurios nukentėjo nuo smurto, numatyti konkrečias alternatyvas ir savarankiško pragyvenimo galimybes; palankiai vertina Turkijos pastangas visais lygmenimis kovoti su žudymais dėl garbės, smurtu namuose, taip pat priverstinių santuokų ir mažamečių nuotakų reiškiniais ir pabrėžia, kad labai svarbu visiškai netoleruoti smurto prieš moteris ir užtikrinti daugiau prevencinių priemonių; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad nepaisant visų pastangų vis dar nuolat vykdomas smurtas prieš moteris, ir prašo nustatyti ir nubausti tuos, kurie neapsaugojo aukų ir joms nepadėjo; pabrėžia, kad labai svarbu kovoti su moterų skurdu ir didinti jų socialinę įtrauktį; ragina ministeriją toliau aktyviai propaguoti moterų teises, švietimą, įskaitant viduriniojo išsilavinimo siekiančių moterų ir vyrų skirtumo mažinimą, dalyvavimą darbo rinkoje (šis dalyvavimas vis dar nedidelis), politikoje ir užimti aukštesnius postus viešajame ir privačiajame sektoriuose, prireikus persvarstant numatytas kvotas ir persvarstant kai kuriuos specialius įstatymus, pagal kuriuos Turkijoje reglamentuojamas įdarbinimas; ragina Turkijos vyriausybę peržiūrėti Politinių partijų įstatymą ir Rinkimų įstatymą siekiant, kad moterų įtrauktis taptų politinių partijų prioritetu; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkijos 2023 m. moterų užimtumo tikslas yra 35 proc., kai tuo tarpu pagal strategiją „ES 2020“ šis tikslas – 75 proc.; ragina Turkiją stengtis siekti ryžtingesnio tikslo moterų užimtumo srityje;

32.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad įstatymo dėl kovos su diskriminacija projekte nenumatytas diskriminacijos dėl lytinės orientacijos arba lytinės tapatybės draudimas; pabrėžia, kad reikia skubiai parengti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus ir įsteigti Kovos su diskriminacija ir lygybės tarybą, kuri saugotų asmenis nuo diskriminacijos dėl etninės priklausomybės, religijos, lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus ar negalios; reiškia susirūpinimą dėl dažnų išpuolių prieš transseksualius asmenis ir dėl to, kad neužtikrinama LGTB asmenų apsauga nuo smurto; ragina Turkiją kovoti su homofobija ir patvirtinti veiksmų planą siekiant užtikrinti visišką teisių, įskaitant teises į darbą, lygybę ir visapusišką LGBT asmenų pripažinimą; pabrėžia, kad reikia parengti su nusikaltimais dėl neapykantos susijusius teisės aktus, pagal kuriuos būtų numatytos griežtesnės bausmės už nusikaltimus, kurių motyvas yra bet kokios formos diskriminacija;

33.  primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas imtis griežtų ir veiksmingų priemonių prieš antisemitinius išpuolius ir savo veiksmais rodyti pavyzdį regiono valstybėms;

34.  palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinami teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamas 2008 m. Fondų įstatymas ir išplečiama ne musulmonų bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo taikymo sritis; ragina atitinkamas institucijas padėti sirų bendruomenei įveikti sunkumus, susijusius su nuosavybės ir žemės registracija; ragina rasti daugybės Romos katalikų bažnyčiai priklausiusių turto objektų, kurie vis dar konfiskuoti valstybės, klausimo sprendimą; pažymi, kad alevitų mažumos teisių plėtimo srityje pažanga yra itin lėta; primena, kad reikia skubiai tęsti gyvybiškai svarbią ir esminę reformą minties, sąžinės ir religijos laisvės srityje, visų pirma sudarant galimybes religinėms bendruomenėms gauti juridinio asmens statusą, panaikinant visus dvasininkų mokymo, skyrimo ir paveldėjimo apribojimus, pripažįstant alevitų bendruomenės religinių apeigų vietas ir laikantis atitinkamų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų; ragina Turkiją užtikrinti, kad iš Šv. Gabrieliaus vienuolyno nebūtų atimtos jo žemės ir kad būtų apsaugotas visas vienuolynas; mano, kad būtų naudinga išplėsti Religijos reikalų generalinio direktorato sudėtį taip, jame būtų kitų religinių mažumų atstovų, nes taip būtų skatinama integracinės visuomenės sąvoka; ragina Turkiją pašalinti iš nacionalinių asmens tapatybės kortelių nuorodą apie religiją ir užtikrinti, kad vykdant religinį švietimą būtų atsižvelgiama į Turkijos visuomenės religinę įvairovę ir religijų gausą;

35.  primena, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant įtraukią įvairiapusę visuomenę, kuri vadovaujasi pagarba religinėms bendruomenėms ir mažumoms; ragina Turkijos vyriausybę atkreipti ypatingą dėmesį į mokyklose naudojamą mokomąją medžiagą, kurioje turėtų būti atspindėtas Turkijos visuomenės etninis ir religinis, taip pat įsitikinimų pliuralizmas, kovojama su diskriminacija ir prietarais ir skatinamas visapusiškas visų religinių bendruomenių ir mažumų pripažinimas, ir pabrėžia, kad būtina remtis nešališka mokomąja medžiaga;

36.  palankiai vertina tiesioginį politinį dialogą, kurį Turkijos vyriausybė neseniai pradėjo su Abdullah Öcalanu; mano, kad buvo sukurta perspektyva deryboms, o tai galėtų paskatinti istorinį susitarimą dėl taikaus ir demokratinio kurdų konflikto sureguliavimo; todėl ragina konflikto šalis šias diskusijas kuo greičiau paversti struktūruotomis derybomis; pabrėžia, konstruktyvaus vaidmens, kurį turi atlikti visos politinės partijos, žiniasklaida ir pilietinė visuomenė Turkijoje, svarbą taikos proceso sėkmei, ir palankiai vertina įvairių partijų ir pilietinės visuomenės paramą šiai iniciatyvai; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija toliau rodo atsparumą Kurdistano darbininkų partijos (KDP) vykdomiems teroristinių išpuoliams; mano, kad būtinas tikrai nuoširdus politinis dialogas, ir ragina Turkiją atnaujinti pastangas siekiant rasti politinį kurdų problemos sprendimą; ragina visas politines jėgas užtikrinti tinkamą politinę atmosferą, konstruktyviai diskutuoti dėl kurdų klausimo ir prisidėti užtikrinant tikrą atvirumą pagrindinių teisių reikalavimams konstituciniame procese, kuris atspindėtų pliuralizmą Turkijoje ir kuriame visi piliečiai ir jų teisės būtų visapusiškai pripažinti; prašo visų politinių jėgų dirbti kartu siekiant paskatinti politinį dialogą ir tolesnės kurdų kilmės piliečių politinės, kultūrinės, socialinės ir ekonominės integracijos ir jų aktyvesnio dalyvavimo šalies gyvenime procesą, kad būtų užtikrinta jų teisė į žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir skatinama taiki kurdų kilmės piliečių integracija į Turkijos visuomenę; pritaria naujiems teisės aktams, kuriais sudaroma galimybė teismo procesuose naudotis gimtąja kalba ir konstruktyvi diskusija dėl kurdų kalbos naudojimo švietime; primena, kad politinis sprendimas gal būti pasiektas tik po tikrai demokratiškų diskusijų kurdų klausimu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daug bylų buvo iškelta rašytojams ir žurnalistams, rašantiems kurdų klausimu, ir suimta keletas kurdų politikų, merų ir savivaldybių tarybų narių, profesinio sąjungų narių, teisininkų, protestuotojų bei žmogaus teisių gynėjų nagrinėjant Kurdistano bendruomenių sąjungos bylą; pabrėžia, jog svarbu, kad demokratinėse institucijose, ypač TDNA, būtų skatinama diskusija kurdų klausimu;

37.  palankiai vertina iniciatyvą vėl atidaryti graikų mokyklą Biujukadoje (Büyükada) kaip tarptautinį kultūrų centrą ir pabrėžia, kad labai svarbu pašalinti visas kliūtis, kad būtų galima vėl atidaryti Chalkės seminariją; palankiai vertina Turkijos vyriausybės pareiškimą dėl graikų mažumos mokyklos Gekčeados (Imrozo) saloje atidarymo iš naujo ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas, nes tai būtų teigiamas žingsnis siekiant išsaugoti dvikultūrį Turkijos Gekčeados (Imrozo) ir Bozdžados (Tenedo) salų pobūdį, kaip pažymėta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1625 (2008); vis dėlto pažymi, kad būtina imtis tolesnių veiksmų norint spręsti problemas, su kuriomis susiduria mažumą sudarančios graikų bendruomenės nariai, ypač susijusias su jų nuosavybės teisėmis;

38.  griežtai smerkia 2013 m. vasario 1 d. teroristinius išpuolius prieš JAV ambasadą Ankaroje ir reiškia užuojautą žuvusio Turkijos piliečio šeimai; primena, kad nors reikėtų imtis tolesnių priemonių siekiant kovoti su teroristiniais išpuoliais, kad būtų užtikrintas valstybės ir jos gyventojų saugumas, šiomis priemonėmis neturėtų būti pažeidžiamos žmogaus ir piliečių teisės;

39.  ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad Uluderėje (Širnako provincija) 2011 m. gruodžio 28 d. įvykusių žudynių, aplinkybės būtų visapusiškai paaiškintos ir atsakingi asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

40.  palankiai vertina paskatų teisės aktų paketą, kuris priimtas siekiant didinti investicijas mažiausiai išsivysčiusiuose Turkijos regionuose, įskaitant Pietryčių regioną, skatinti šių regionų ekonominį vystymąsi ir tęsti Pietryčių Anatolijos projektą; palankiai vertina vyriausiojo administracinio teismo (turk. Danıştay) sprendimą dėl leidimo statyti Ilisu užtvanką panaikinimo, paremtą poveikio aplinkai tyrimais ir taikomais teisės aktais; ragina Turkijos vyriausybę išsaugoti šį archeologinį ir aplinkos paveldą teikiant pirmenybę mažesniems, ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvariems projektams;

41.  pakartoja, kad reikia didinti Turkijos regionų ir kaimo bei miesto vietovių sanglaudą, kad būtų atvertos daug didesnės galimybės gyventojams ir skatinama ekonominė ir socialinė įtrauktis; atkreipia dėmesį į ypatingą švietimo vaidmenį ir į būtinybę spręsti nuolatinių didelių regioninių skirtumų, susijusių su švietimo kokybe ir besimokančiųjų skaičiumi, problemą; ragina imtis parengiamųjų veiksmų siekiant atidaryti 22 derybų skyrių dėl regioninės politikos;

42.  palankiai vertina tai, kad įsteigta vaikų teisių ombudsmeno pareigybė ir patvirtinta pirmoji Turkijos vaikų teisių strategija; yra susirūpinęs dėl neproporcingai didelio vaikų, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, skurdo ir darbo lygio; pabrėžia, kad reikia visa apimančios strategijos norint kovoti su vaikų skurdu ir vaikų darbu, ypač sezoniniu darbu žemės ūkyje, ir užtikrinti vienodas galimybes mokytis berniukams ir mergaitėms; yra susirūpinęs dėl to, kad sumažėjo veikiančių nepilnamečių bylų teismų skaičius ir ragina Turkiją numatyti nepilnamečių sulaikymo alternatyvas; ragina Turkijos vyriausybę toliau gerinti sąlygas nepilnamečių sulaikymo centruose; primena, kad norint saugoti teises ir išvengti jų pažeidimų, svarbu vykdyti nepriklausomą stebėseną ir sukurti apsaugos sistemas;

43.  palankiai vertina bendros verslo aplinkos pagerinimą Turkijoje, ypač įsigaliojus naujam Turkijos prekybos kodeksui ir MVĮ plėtros organizacijai (KOSGEB) nuosekliai teikiant paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina plėsti Turkijos ir ES įmonių partnerystę;

44.  primena Turkijai, kad dešimtys tūkstančių ES piliečių ir asmenų, gyvenančių ES, kurie tapo vadinamųjų ekologinių fondų sukčiavimo aukomis, vis dar laukia žalos atlyginimo, ir ragina valdžios institucijas imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant paspartinti procesą;

Gerų kaimyninių santykių kūrimas

45.  atkreipia dėmesį į tęsiamas intensyvesnes Turkijos ir Graikijos pastangas pagerinti jų dvišalius santykius, taip pat per dvišalius susitikimus; tačiau apgailestauja, kad Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos paskelbti casus belli grasinimai Graikijai vis dar nebuvo atšaukti; dar kartą pakartoja, kad Turkija privalo tvirtai įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius ir taikiai spręsti ginčus laikantis Jungtinių Tautų chartijos, prireikus kreipdamasi į Tarptautinį Teisingumo Teismą; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės pažeidimus ir Turkijos karinių lėktuvų skraidymą virš Graikijos salų;

46.  laikosi nuomonės, kad Turkija prarado svarbią galimybę pradėti bendradarbiavimo su Kipru ir santykių normalizavimo procesą Kiprui pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai; primena, kad ES grindžiama visų jos valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo ir savitarpio solidarumo principais ir institucinės struktūros laikymusi; pabrėžia, kad skubiai reikalinga pažanga normalizuojant Turkijos santykius su Kipro Respublika siekiant suteikti naują paskatą Turkijos ir ES stojimo deryboms;

47.  apgailestauja, kad Turkija atsisakė 2012 m. antrame pusmetyje sušaukti 70-ąjį jungtinio parlamentinio komiteto posėdį, kaip planuota, ir nepasinaudojo kita galimybe stiprinti ES ir Turkijos tarpparlamentinį dialogą;

48.  pabrėžia, kad Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS) pasirašė ES, 27 valstybės narės ir visos kitos šalys kandidatės, ir kad ši konvencija yra acquis communautaire dalis; todėl ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant šią konvenciją pasirašyti ir ratifikuoti; primena, kad pagal UNCLOS nuostatas Kipro Respublikos išskirtinė ekonominė zona visiškai teisėta;

49.  dar kartą pareiškia aktyviai remiantis Kipro suvienijimą, vykdomą vadovaujantis teisingu ir tvariu abiejų bendruomenių susitarimu; pabrėžia, kad reikia skubiai sudaryti dviejų bendruomenių susitarimą dėl to, kaip turėtų būti vykdomos derybos dėl esminio susitarimo, kad, remiant ES Generaliniam Sekretoriui, galėtų greitai įsibėgėti derybų procesas; ragina Turkiją pradėti karinių pajėgų išvedimą iš Kipro ir pagal JTST rezoliuciją Nr. 550 (1984) perduoti atskirą užtvertą Famagustos zoną Jungtinėms Tautoms; ragina Kipro Respubliką, prižiūrint ES muitinės atstovams, atidaryti Famagustos uostą, kad būtų skatinama pozityvi atmosfera, reikalinga siekiant sėkmingai baigti vykstančias derybas dėl suvienijimo ir sudaryti galimybes Kipre gyvenantiems turkams tiesiogiai prekiauti laikantis visiems priimtinų teisinių principų;

50.  laikosi nuomonės, kad Dingusių be žinios asmenų paieškos komitetas yra vienas jautriausių ir svarbiausių Kipro projektų, ir pripažįsta, kad jo veikla vienodai veikia tūkstančių žmonių abiejose salos pusėse gyvenimus; ragina Turkiją ir visas susijusias šalis aktyviau remti Kipre dingusių be žinios asmenų paieškos komitetą; mano, kad reikia dialogo ir tarpusavio supratimo tokiais klausimais, kaip visiška prieiga prie atitinkamų archyvų ir karinių zonų; ragina ypatingai atsižvelgti į Dingusių be žinios asmenų paieškos komiteto darbą;

51.  ragina Turkiją vadovaujantis tarptautinės teisės principais susilaikyti nuo bet kokio naujo Turkijos piliečių apgyvendinimo Kipre, nes dėl to toliau keistųsi demografinė pusiausvyra ir sumažėtų saloje gyvenančių jos piliečių lojalumas bendra praeitimi grindžiamai busimajai bendrai valstybei;

52.  pabrėžia, kad svarbu rytinėse Viduržemio jūros šalyse laikytis nuoseklaus ir visa apimančio požiūrio saugumo klausimais, ir ragina Turkiją atšaukti veto dėl ES ir NATO bendradarbiavimo dalyvaujant Kiprui ir sudaryti galimybes vesti ES ir NATO politinį dialogą; taip pat ragina Kipro Respubliką atšaukti savo veto dėl Turkijos dalyvavimo Europos gynybos agentūros darbe;

53.  ragina Turkiją ir Armėniją toliau siekti normalizuoti santykius ir be išankstinių sąlygų ratifikuoti protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo, atverti sieną ir aktyviai gerinti santykius, ypač didelį dėmesį skiriant tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir ekonominei integracijai;

ES ir Turkijos bendradarbiavimo pažangos skatinimas

54.  apgailestauja, kad Turkija atsisakė vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; primena, kad toks atsisakymas labai kenkia tolesniam derybų procesui;

55.  pakartoja, kad griežtai smerkia Kurdistano darbininkų partijai, kurią ES yra įtraukusi į savo teroristinių organizacijų sąrašą, ir visoms kitoms teroristinėms organizacijoms priklausančių teroristų įvykdytą smurtą; šiuo atžvilgiu reiškia visišką solidarumą su Turkija ir daugelio nukentėjusiųjų šeimomis; ragina valstybes nares, glaudžiai koordinuojant savo veiksmus su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi ir Europolu, aktyviau bendradarbiauti su Turkija kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kaip terorizmo finansavimo šaltiniu; ragina Turkiją priimti duomenų apsaugos įstatymą, kad būtų galima sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su Europolu ir toliau plėtoti teisminį bendradarbiavimą su Eurojustu bei ES valstybėmis narėmis; mano, kad dvišalį bendradarbiavimą padėtų pagerinti Turkijos ryšių palaikymo su Europolu pareigūno paskyrimas; palankiai vertina tai, kad priimti teisės aktai dėl terorizmo finansavimo atitinka Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijas;

56.  pritaria Turkijos įsipareigojimui remti Sirijos demokratines jėgas ir teikti humanitarinę pagalbą vis didesniam Sirijos pabėgėlių skaičiui; pripažįsta tai, kad sparčiai blogėjančios padėties Sirijoje poveikis regiono saugumui ir stabilumui nuolat didėja; prašo Komisijos, valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės toliau remti Turkijos pastangas siekiant susidoroti su didėjančia humanitarine problema, kurią sukelia krizė Sirijoje; pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir Turkija bendrai susitartų, kaip perkeltiems Sirijos gyventojams, šiuo metu esantiems Turkijos teritorijoje ar laukiantiems prie jos sienos, teikti turimą humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad ES ir Turkija turėtų ne tik teikti humanitarinę pagalbą, bet ir aktyviai siekti parengti bendrą strateginę viziją, kad būtų užtikrinta daugiau svertų didelei Sirijos krizei užbaigti;

57.  palankiai vertina sprendimą plėsti ES ir Turkijos bendradarbiavimą kai kuriais svarbiais energijos klausimais ir ragina Turkiją įsitraukti į šį bendradarbiavimą; mano, kad, atsižvelgiant į strateginį Turkijos vaidmenį ir nemažus atsinaujinančiosios energijos išteklius, reikėtų pradėti svarstyti, ar nevertėtų atidaryti 15 derybų skyriaus dėl energetikos siekiant toliau skatinti strateginį ES ir Turkijos dialogą energetikos klausimais; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą ES energijos koridorių, jungiančių Turkiją ir ES, strategijos, klausimu; mano, kad ES ir Turkijos tvirtesnis bendradarbiavimas energetikos srityje ir galimos derybos dėl 15 skyriaus taip pat turėtų paskatinti atsinaujinančiosios energijos galimybių ir tarpvalstybinės elektros energijos perdavimo infrastruktūros plėtojimą;

58.  mano, kad Turkija yra svarbi partnerė Juodosios jūros regione, kuris strategiškai svarbus ES; ragina Turkiją toliau remti šiame regione vykdomą ES politiką ir programas ir aktyviai dalyvauti jas įgyvendinant;

59.  ragina Komisiją toliau remti pilietinės visuomenės organizacijas ir konkrečių asmenų veiklą, įskaitant veiklą, susijusią su kultūra ir žiniasklaida, teikiant tinkamą finansavimą pagal Pilietinės visuomenės dialogą, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir Mokymosi visą gyvenimą programas;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 98. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0116. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0212. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453. (5) OL L 51, 2008 2 26, p. 4. (6) Sprendimas byloje C-228/06 Mehmet Soysal, Ibrahim Savatli prieš Vokietijos Federacinę Respubliką Teismo praktikos rinkinys 2009 puslapis I-01031.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. Juodkalnijos pažangos ataskaitos (2012/2860(RSP))

P7_TA(2013)0185 B7-0087/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos nuomonės dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Juodkalnijos reformų įgyvendinimo pažangos (COM(2012)0222) ir į 2012 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas dėl sprendimo pradėti stojimo derybas su Juodkalnija 2012 m. birželio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl 2012 m. Juodkalnijos pažangos ataskaitos (SWD(2012)0331),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2012–2013 m. plėtros strategijos ir pagrindinių uždavinių (COM(2012)0600),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto 4-ajame ir 5-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2012 m. balandžio 3–4 d. ir 2012 m. lapkričio 28–29 d., priimtą deklaraciją ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Juodkalnijos pilietinės visuomenės jungtinio konsultacinio komiteto pirmąjį posėdį, vykusį 2012 m. spalio 2 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl Europos regionų ir mažumų kalbų chartijos taikymo Juodkalnijoje (Ministrų Komitetas rekomendaciją priėmė 2012 m. rugsėjo 12 d.)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Biuro ad hoc komiteto 2012 m. lapkričio 29 d. rinkimų stebėjimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi šalies politiniai vadovai per rinkimus gavo naujus įgaliojimus toliau siekti su stojimo derybomis susijusių tikslų;

B.  kadangi siekdama ES narystės Juodkalnija padarė didelę pažangą;

C.  kadangi vykstant stojimo procesui vis dar esama tam tikrų trūkumų, kuriuos reikia pašalinti, visų pirma aukščiausiu lygiu kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

D.  kadangi stojimo procesas ir toliau turėtų būti paskata tęsti reformas; kadangi, vykdant reformas ir integraciją į ES, pilietinei visuomenei tenka itin svarbus vaidmuo;

E.  kadangi Juodkalnija yra pirmoji šalis, kurioje taikomas naujas ES derybinis požiūris, kuriuo remiantis didesnis dėmesys skiriamas demokratiniam valdymui, pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principui, teisminėms institucijoms, kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

F.  kadangi Europos Sąjunga teisinės valstybės principui plėtros procese suteikė didžiausią svarbą;

G.  kadangi Juodkalnijai ir toliau tenka svarbus vaidmuo užtikrinant regiono stabilumą;

Bendrosios nuostatos

1.  palankiai vertina Tarybos sprendimą stojimo derybas su Juodkalnija pradėti 2012 m. birželio 29 d.; pabrėžia, kad šis sprendimas yra vienas pagrindinių žingsnių, žengtų šalies integracijos procese ir akivaizdus patvirtinimas, kad ES siekia europietiškos Vakarų Balkanų valstybių ateities; pabrėžia Juodkalnijos padarytą pažangą, kaip nurodyta Komisijos parengtoje 2012 m. pažangos ataskaitoje;

2.  palankiai vertina tai, kad buvo surengti tarptautinius standartus atitinkantys taikūs, laisvi ir teisingi pirmalaikiai parlamento rinkimai; pabrėžia, kad rinkimų teisės aktai iš esmės atitinka Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas; pabrėžia, kad teisinė sistema privalo visapusiškai atitikti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, kad piliečiams nebūtų taikomi pernelyg dideli apribojimai; ragina valdžios institucijas ir toliau gerinti rinkėjų sąrašų sudarymą ir skaidrumą, susijusį su kampanijų finansavimo priežiūra, ir užtikrinti teisės aktų dėl partijų finansavimo įgyvendinimą, taip pat panaikinant visų formų piktnaudžiavimą, ypač susijusį su piktnaudžiavimu viešaisiais ištekliais; be to, ragina tinkamai peržiūrėti skundus, kad laikantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų būtų padidintas visuomenės pasitikėjimas rinkimais;

3.  palankiai vertina naujosios vyriausybės sudarymą ir ragina visas politines jėgas ir toliau dėmesį skirti šalies integracijos į ES darbotvarkei vykdant konstruktyvų dialogą ir glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene;

4.  palankiai vertina tai, kad su Juodkalnija pradėtos derybos, ir laikosi nuomonės, kad tai yra teigiamas ženklas kitoms regiono šalims; ragina Podgoricos valdžios institucijas ir toliau vykdyti reformas; taip pat palankiai vertina naują ES derybinį požiūrį, pagal kurį svarbūs 23–24 skyrių klausimai per derybas aptariami anksčiau, taip daugiau dėmesio skiriant teisinės valstybės principui ir paliekant kuo daugiau laiko reikalingiems teisės aktams priimti, institucijoms sukurti ir geriems įgyvendinimo rezultatams pasiekti; mano, kad naujus derybų skyrius reikėtų kuo greičiau pradėti nagrinėti, jeigu ir toliau vykdomos reformos ir gaunama konkrečių rezultatų;

5.  palankiai vertina tai, kad pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) teikiama pagalba Juodkalnijoje yra veiksminga; ragina Juodkalnijos vyriausybę ir Komisiją supaprastinti PNPP lėšų administravimo procedūrą siekiant ją padaryti prieinamesnę mažesnėms ir necentralizuotoms pilietinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitiems naudos gavėjams;

Politiniai kriterijai

6.  palankiai vertina tai, kad priėmus įstatymą dėl parlamentinio tyrimo ir dalinius parlamento darbo tvarkos taisyklių ir įstatymo dėl duomenų konfidencialumo pakeitimus, taip pat pradėjus įgyvendinti įstatymą dėl parlamentinės saugumo ir gynybos sektoriaus priežiūros toliau stiprinamas Juodkalnijos parlamento atliekamas priežiūros vaidmuo; pabrėžia tai, kad siekis užtikrinti, kad kariuomenę kontroliuotų civiliai, yra itin svarbus demokratinės reformos aspektas; pabrėžia, kad ir toliau reikia stiprinti teisėkūros pajėgumus ir daugiau konsultuotis su pilietine visuomene; ragina Juodkalnijos parlamentą ir toliau stiprinti savo atliekamą priežiūros vaidmenį, visų pirma kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija; ragina parlamentą įvairiuose parlamentiniuose komitetuose rengiant strategines ir politines diskusijas, analizuojant politiką ir persvarstant teisės aktus aktyviau dalyvauti vedant stojimo derybas taip siekiant reikšmingai prižiūrėti derybas; ragina vykdyti didesnę parlamentinę priimtų teisės aktų ir rezoliucijų įgyvendinimo priežiūrą;

7.  primygtinai ragina Juodkalnijos parlamentą patvirtinti konstitucines nuostatas, kuriomis būtų didinamas teisinis teisminių institucijų nepriklausomumas, sąžiningumas ir atskaitingumas ir stiprinamas Teismų ir prokuratūros tarybos teisėjų nepriklausomumas ir profesinis savarankiškumas; laikosi nuomonės, kad būtina ir toliau dėti pastangas, siekiant užtikrinti, kad skyrimas į pareigas ir karjeros perspektyvos būtų pagrįsti nuopelnais;

8.  palankiai vertina priemones, kuriomis siekiama didinti teismų veiksmingumą ir mažinti neišspręstų bylų skaičių, tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl teisminių procesų trukmės ir prastos daugelio teismų infrastruktūros; ragina valdžios institucijas nustatyti aiškius teisėjų ir prokurorų tarnybinio paaukštinimo ir profesinio vertinimo kriterijus; reikalauja daugiau skaidrumo vykdant tinkamus teisinius procesus ir priimant teisinius sprendimus;

9.  yra susirūpinęs dėl vaikų sulaikymo alternatyvų stokos, o tai prieštarauja teisės aktams; ragina valdžios institucijas skatinti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti specialistų, dirbančių su vaikais, kuriems taikoma teisingumo sistema, kompetenciją;

10.  ragina imtis tolesnių priemonių ir sukurti profesionalią, veiksmingą, nuopelnais pagrįstą ir nešališką viešąją administraciją, kuri praktikoje turėtų būti piliečiams skirta tarnyba; pabrėžia, kad tai reikėtų padaryti finansiškai tvariu būdu ir taikant tinkamus tikrinimo mechanizmus; palankiai vertina visapusišką viešojo sektoriaus reformą, kurios tikslai – racionalizacija ir modernizavimas, ir ragina ją įgyvendinti;

11.  ragina stiprinti politinius sprendimus priimančių asmenų ir pilietinės visuomenės ryšius; palankiai vertina tai, kad į stojimo derybų darbo grupes įtrauktos nevyriausybinės organizacijos siekiant užtikrinti atskaitingumą už stojimo procesą ir šio proceso skaidrumą; mano, jog svarbu, kad šios organizacijos būtų lygiaverčiai darbo grupių nariai; palankiai vertina naują vyriausybės e. peticijų platformą, kuria siekiama stiprinti dalyvaujamąją demokratiją formuojant politiką ir vykdant e. valdymą; ragina Juodkalniją apsvarstyti galimybę įsteigti nacionalinį komitetą, kurį sudarytų parlamento nariai ir pilietinės visuomenės atstovai ir kuris derybų laikotarpiu būtų konsultaciniu forumu; pabrėžia vyriausybės ir parlamento atsakomybę piliečius ir pilietinę visuomenę laiku informuoti apie derybų proceso pažangą;

12.  pabrėžia tai, kad Juodkalnija ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo teisių konvencijas ir persvarstytą Europos socialinę chartiją; atkreipia dėmesį į socialinio dialogo vaidmens svarbą ir ragina Juodkalnijos vyriausybę didinti užmojus, susijusius su Socialine taryba ir tolesniu jos stiprinimu; pabrėžia, jog svarbu didinti Socialinės tarybos darbo skaidrumą ir veiksmingumą; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti Darbo įstatymą, kad jis atitiktų ES acquis;

13.  yra susirūpinęs, kad darbo rinkos rezultatai tebėra menki ir kad nedarbas ir toliau didėjo ir dabar siekia 20 proc.; palankiai vertina 2012-2015 m. nacionalinę užimtumo ir žmogiškųjų išteklių vystymo strategiją; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas nedelsiant įgyvendinti šią strategiją, didinti valstybinės užimtumo tarnybos pajėgumą ir dėti daugiau pastangų siekiant spręsti nedidelio aktyvumo, užimtumo lygio ir turimų įgūdžių bei poreikių skirtumų klausimus;

14.  apgailestauja dėl to, kad vis dar pasitaiko korupcijos atvejų; ragina vyriausybę nuosekliai įgyvendinti kovos su korupcija priemones ir su interesų konfliktu susijusias priemones, įskaitant įstatymą dėl politinių partijų finansavimo; mano, kad yra svarbu daryti pažangą visų pirma tiriant aukštas pareigas einančių asmenų korupcijos bylas ir priimant su jomis susijusius apkaltinamuosius nuosprendžius, toliau stiprinti prevencines priemones ir informavimo kampanijas ir apsaugoti piliečius, informuojančius apie korupcijos atvejus; pabrėžia poreikį stiprinti agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą, didinti susijusius priežiūros institucijų administracinius pajėgumus ir įgyvendinti Valstybių grupės prieš korupciją (GRECO) pateiktas atitinkamas rekomendacijas siekiant padidinti politinių partijų finansavimo ir rinkimų kampanijų skaidrumą; ragina, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų vykdant aukšto rango pareigūnų korupcijos bylas, įskaitant ir prieštaringo privatizavimo bylų pakartotiną įvertinimą;

15.  ragina vyriausybę papildyti teisinį pagrindą ir stiprinti teisėsaugos institucijų pajėgumus kovojant su organizuotu nusikalstamumu; ragina plėsti vietos, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma finansinių tyrimų srityje; rekomenduoja vertina priemones, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja, tačiau ragina užtikrinti veiksmingus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat priemones, stiprinti teisėsaugos ir teisminių institucijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, pajėgumus ir geriau nustatyti bei apsaugoti nukentėjusius asmenis, ypač vaikus ir moteris;

16.  ragina Juodkalnijos vyriausybę ir parlamentą iki 2013 m. vyksiančių prezidento rinkimų parengti ir priimti naują įstatymą dėl Juodkalnijos prezidento rinkimų kampanijų finansavimo, laikantis naujojo įstatymo dėl politinių partijų finansavimo ir vadovaujantis tarptautine geriausia kitų šalių patirtimi, kad būtų užtikrintas viešųjų lėšų tinkamas panaudojimas;

17.  ragina Juodkalnijos parlamentą priimti interesų konfliktų prevencijos elgesio kodeksą ir skelbti informaciją apie narių finansinius interesus;

18.  pažymi, kad žiniasklaidos aplinka yra įvairi ir pasiskirsčiusi pagal politinius tikslus; ragina kompetentingas institucijas užtikrinti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą ir žodžio laisvę garantuojant, kad žiniasklaida būtų nepriklausoma nuo politinės ar kitokios įtakos, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidos laisvės išsaugojimas yra vienas pagrindinių ES principų; primena, kad yra svarbu skatinti atsakingą žiniasklaidos ir redakcinę nepriklausomybę;

19.  palankiai vertina pažangą dekriminalizuojant šmeižtą; mano, jog yra svarbu, kad būtų tinkamai ištirti visi grasinimo žurnalistams ir išpuolių prieš juos bei grėsmės žiniasklaidos laisvei atvejai ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas; yra susirūpinęs, kad policijai ištyrus nemažai smurtinių išpuolių prieš Juodkalnijos žiniasklaidos atstovus ir patalpas dar nepriėmė jokio galutinio sprendimo; pabrėžia, kad reikia aukoms užtikrinti teisingumą; ragina valdžios institucijas užtikrinti Europos Sąjungos standartais pagrįstų reguliavimo institucijų nepriklausomumą, savarankiškumą, stebėsenos pajėgumą ir veikimą;

20.  ragina Juodkalnijos parlamentą, laikantis Europos žmogaus teisių teismo ir geriausios tarptautinės patirties standartų, užtikrinti, kad Juodkalnijos institucijos būtų skaidrios, ir visų pirma pateikti informacijos, kuri galėtų atskleisti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus, tinkamai įgyvendinant naująjį įstatymą dėl galimybės laisvai gauti informaciją;

21.  palankiai vertina pažangą visų mažumų ir neįgaliųjų apsaugos ir įtraukties srityje; be to, pripažįsta, kad būtina didinti romų, aškalų ir egiptiečių įtrauktį, ypač įgyvendinant atitinkamus politikos dokumentus; ragina valdžios institucijas imtis tolesnių priemonių siekiant kovoti su diskriminacija ir padidinti informuotumą apie šią problemą, pagerinti gyvenimo sąlygas, didinti prieigą prie socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, būsto ir įdarbinimo paslaugų, ypač atsižvelgiant į romus, aškalus ir egiptiečius, įskaitant galimybę visiems vaikams naudotis įtraukiuoju švietimu, ir apsaugoti jų kultūros paveldą ir tapatybę; smerkia fizinius ir žodinius išpuolius prieš lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės narius ir ragina valdžios institucijas dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tokiems išpuoliams; pabrėžia vyriausybės ir visų politinių partijų atsakomybę aktyviai kurti tolerantišką ir įtraukią aplinką;

22.  palankiai vertina vyriausybės įsipareigojimą kovoti su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, be kita ko, surengus tarptautinę konferenciją „Kartu prieš diskriminaciją“, subūrusią aukšto lygio regioninius vyriausybės subjektus, siekiant 2012 m. kovo mėn. aptarti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų socialinę ir teisinę padėtį; palankiai vertina tai, kad lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams įsteigtas prieglobstis, ir tikisi, kad gali būti užtikrintas jo finansavimas; ragina vyriausybę bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant išvengti tolesnių išpuolių ir diskriminacijos atvejų; tikisi glaudesnio bendradarbiavimo šioje srityje; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas viešai remti planus 2013 m. gėjų paradą rengti Podgoricoje ir užtikrinti šio parado dalyvių saugumą;

23.  pabrėžia, kad buvo padaryta ribota pažanga moterų teisių ir lyčių lygybės srityje; pabrėžia problemą, kad ir toliau Juodkalnijos parlamente yra mažai moterų ir nedaug moterų užima ir kitas, su aukščiausio lygio sprendimais susijusias, pareigas, taip pat dažnai ignoruojamos jų įdarbinimo teisės, įskaitant vienodą darbo užmokestį; ragina valdžios institucijas stiprinti vyriausybės ir kitas organizacijas, atsakingas už lyčių lygybę, joms suteikiant pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

24.  pažymi, kad visuomenėje vis dar smurtaujama prieš moteris šeimoje, ir ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų įgyvendinant teisės aktų sistemą siekiant išspręsti šį klausimu ir padidinti informuotumą apie jį; ragina valdžios institucijas reikšti susirūpinimą dėl vaikų skurdo ir dėl to, kad trys iš keturių skurstančių vaikų gyvena atokiuose kaimo regionuose, neturėdami galimybių pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis; ragina vaikams ir socialinės rizikos šeimoms teikti geresnes paslaugas ir vykdyti reformas, kuriomis būtų remiami socialinės gerovės sektoriai;

Ekonominiai kriterijai

25.  giria Juodkalniją, kad ji Vakarų Balkanų valstybėse pirmauja įgyvendindama struktūrines reformas ir išlaiko makroekonominį ir fiskalinį stabilumą, nepaisant ekonomikos krizės; be to, pažymi, kad padidėjo valstybės skola; ragina vyriausybę ir toliau vykdyti struktūrines reformas, racionalizuoti išlaidas, padidinti darbo rinkos lankstumą, spręsti didėjančio nedarbingumo problemą, skatinti kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą siekiant tapti visapusiškai veikiančia rinkos ekonomika ir remti mažas ir vidutines įmones (MVĮ); ragina Komisiją padėti Juodkalnijai parengti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, kuri atitiktų strategiją „Europa 2020“;

26.   ragina Juodkalnijos valdžios institucijas išsaugoti ekonominio vystymosi ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą; ragina vyriausybę užtikrinti, kad nacionalinė elektros energijos bendrovė būtų privatizuojama skaidriai ir kad būtų įgyvendintos investicijos, dėl kurių susitarta; taip pat primena, kad ypač būtina derinti turizmo vystymą ir aplinkos apsaugą; ragina užtikrinti ilgalaikį pakrančių turizmo planavimą ir sukurti tvirtus mechanizmus, kuriais būtų apsisaugota nuo aplinkos niokojimo ir korupcijos teritorijų planavimo ir statybų srityse;

27.  ragina Podgoricos valdžios institucijas įgyvendinti 2012 m. liepos mėn. priimtą strategiją dėl verslo grupių nustatymo, pagal kurią Juodkalnijos ekonomikos konkurencingumą būtų galima didinti stiprinant MVĮ, didinant eksporto ir užimtumo galimybes;

28.  yra susirūpinęs dėl neoficialios ekonomikos, su kuria reikia kovoti siekiant pritraukti investicijas, paremti įmones ir veiksmingai apsaugoti darbuotojus, masto;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

29.  ragina vyriausybę didinti valstybės institucijų, kurių veikla susijusi su svarbiausiomis acquis sritimis, institucinius ir administracinius pajėgumus ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, visų pirma siekiant paspartinti rengimąsi necentralizuotai valdyti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės dalis sudarant struktūrinius fondus ir sanglaudos fondą; ragina toliau daryti pažangą stengiantis kurti profesionalią, veiksmingą, nuopelnais pagrįstą ir nešališką viešąją administraciją;

30.  ragina valdžios institucijas imtis tolesnių priemonių siekiant suderinti nacionalinius teisės aktus su aplinkos ir klimato acquis ir jį įgyvendinti, taip pat stiprinti atitinkamus administracinius pajėgumus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

31.  pabrėžia, jog būtina dėmesį skirti tvariai elektros energijos gamybai ir derinti ekonominės plėtros poreikius su aplinkos išsaugojimo poreikiais; palankiai vertina tam tikrą pažangą, padarytą atsinaujinančiosios energijos srityje; ragina imtis tolesnių priemonių siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą;

32.  ragina toliau dėti pastangas tokiose srityse kaip laisvas darbuotojų judėjimas, laisvas kapitalo judėjimas, bendrovių teisė, maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika, apmokestinimas, įmonių ir pramonės politika bei finansų ir biudžeto nuostatos;

Regioninis bendradarbiavimas ir dvišaliai klausimai

33.  pabrėžia gerų kaimyninių santykių svarbą ir palankiai vertina konstruktyvų Juodkalnijos vaidmenį vykdant regioninį bendradarbiavimą, ypač aktyvų dalyvavimą daugelyje pietryčių Europoje vykdomų regioninių iniciatyvų; giria Juodkalniją, kad ji palaiko gerus dvišalius santykius su visomis kaimyninėmis šalimis; visgi apgailestauja, kad dar nebaigta apibrėžti sienų su beveik visomis kaimyninėmis šalimis; ragina imtis pastangų visus likusius spręstinus klausimus išspręsti palaikant gerus kaimyninius santykius ir pabrėžia, kad prieš stojant į ES reikia išspręsti dvišalius klausimus; dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis ES sutartimis, pradėti kurti bendrai taikomą arbitražo mechanizmą narystės siekiančių šalių ir valstybių narių dvišaliams klausimams spręsti;

34.  palankiai vertina nuolatinį Juodkalnijos bendradarbiavimą vykstant Sarajevo deklaracijos procesui pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų klausimu, ypač regioninę aprūpinimo būstu programą, kuriai buvo pritarta 2012 m. balandžio mėn. vykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje Sarajeve; pabrėžia, kad būtina ir toliau dėti pastangas siekiant išspręsti šiame procese neišspręstus klausimus;

35.  palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija pasirašė ministrų deklaraciją ir susitarimą dėl regioninės aprūpinimo būstu programos, taip pat finansavimą, kurį įsipareigota skirti šiai programai remti;

36.  ragina Juodkalniją savo poziciją dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo suderinti su ES bendrąja pozicija dėl Romos statuto vientisumo;

37.  palankiai vertina tai, kad buvo ratifikuotas ir įsigaliojo ES ir Juodkalnijos susitarimas, kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Juodkalnijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 3. (2) CM/RecChL (2012)4.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. Serbijos pažangos ataskaitos (2012/2868(RSP))

P7_TA(2013)0186 B7-0090/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuriam 2011 m. sausio 19 d. pritarė Europos Parlamentas ir kurio ratifikavimo valstybėse narėse proceso paskutinis etapas jau yra prasidėjęs, ir į Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d., ir į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikrų procedūrų taikant EB ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą: susitarimo ir laikinojo susitarimo taikymo procedūros,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB dėl Europos partnerystės su Serbija principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 28 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas ir į 2012 m. kovo 1 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisija raginama parengti savo nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje, į 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas, taip pat į 2011 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nustatomos stojimo derybų su Serbija pradėjimo sąlygos, ir į 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas, kurias parėmė Europos Vadovų Taryba 2012 m. gruodžio 13–14 d. susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje (SEC(2011) 1208) ir į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos parengtą Serbijos 2012 m. pažangos ataskaitą (SWD(2012)0333),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2012-2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise klausimu ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Belgrado ir Prištinos dialogą(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27–28 d. vykusio šešto ES ir Serbijos tarpparlamentinio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. ES ir Serbijos susitarimą dėl readmisijos(3) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 28 d. paskelbtą trečiąją Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo Vakarų Balkanų šalyse pagal Komisijos 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškimą (COM(2012)0472),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą Nr. 2011/361/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo(5),

–  atsižvelgdamas į galutinę 2012 m. rugsėjo 19 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinčios rinkimų stebėjimo misijos, 2012 m. gegužės 6 ir 20 d. stebėjusios Serbijos parlamento ir prezidento rinkimus, ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 1 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) pirmininko metinę ataskaitą, 2012 m. spalio 15 d. pateiktą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2012 m. kovo 1 d. Europos Vadovų Taryba suteikė Serbijai ES šalies kandidatės statusą, dar kartą patvirtindama aiškią šalies europinę perspektyvą, vadovaudamasi ES įsipareigojimais visam Vakarų Balkanų regionui,

B.  kadangi pirmininkaujančios šalies išvadose, parengtose po 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Salonikuose, visoms Vakarų Balkanų šalims aiškiai pažadėta, kad jos galės įstoti į Europos Sąjungą, kai atitiks nustatytus kriterijus; kadangi šis pažadas pakartotas atnaujintame konsensuse dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, taip pat 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadose ir per 2010 m. birželio 2 d. vykusį ES ir Vakarų Balkanų ministrų posėdį;

C.  kadangi Serbija ėmėsi daugybės priemonių siekdama normalizuoti santykius su Kosovu ir dėjo pastangas, kad pakankamai atitiktų politinius kriterijus ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas;

D.  kadangi tik viena ES valstybė narė dar neratifikavo ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos proceso;

E.  kadangi Serbija, kaip kiekviena narystės ES siekianti šalis, turi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus atsižvelgiant į jos pasiekimus šiuos kriterijus vykdant, įgyvendinant ir jų laikantis;

F.  kadangi Serbija gali tapti svarbiu veikėju, užtikrinančiu regiono saugumą ir stabilumą, ir turėtų išlaikyti ir stiprinti konstruktyvų požiūrį į regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius, nes jie yra itin svarbūs vykdant Europos integracijos procesą;

G.  kadangi dvišaliai klausimai stojimo procese turėtų būti konstruktyviai ir kaimyniškai sprendžiami kiek galima anksčiau ir, pageidautina, prieš stojimo derybų pradžią atsižvelgiant į bendrus ES interesus ir vertybes; kadangi stojimo procese šie klausimai neturėtų būti kliūtimi ir neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti šį procesą;

H.  kadangi naujoji Serbijos vyriausybė patvirtino savo įsipareigojimą tęsti Europos integracijos procesą; kadangi atsižvelgiant į tai būtina pasiekti solidžių rezultatų priimant ir įgyvendinant reformas;

I.  kadangi ES teisinės valstybės principui savo plėtros politikos srityje skyrė didžiausią svarbą;

1.  palankiai vertina Tarybos raginimą Komisijai pateikti ataskaitą, kai tik Serbija atitiks būtinus narystės kriterijus ir pagrindinius prioritetus, kad be tolesnio delsimo būtų pradėtos stojimo derybos; yra tvirtai įsitikinęs, kad stojimo į ES derybas būtų galima pradėti 2013 m. birželio mėn.; ragina Serbiją tęsti demokratines, sistemines ir socialines bei ekonomines reformas, kurios jai leis prisiimti ir veiksmingai įgyvendinti su naryste susijusius įsipareigojimus;

2.  palankiai vertina tai, kad 2012 m. gegužės mėn. buvo surengti parlamento, vietos ir pirmalaikiai prezidento rinkimai, per kuriuos, kaip patvirtino ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, buvo paisoma pagrindinių teisių ir laisvių; ragina vyriausybę atsižvelgti į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutiniame pranešime pateiktas rekomendacijas, kad būtų didinamas rinkimų proceso skaidrumas;

3.  palankiai vertina naujosios vyriausybės įsipareigojimą tęsti ES integraciją ir pabrėžia, kad būtina vykdyti reformas; ragina naująją vyriausybę aktyviai dalyvauti vykdant reformas, ypač pagrindines reformas, kurios susijusios su teisminėmis institucijomis, kova su korupcija, žiniasklaidos laisve, visų mažumų apsauga, tvariu gamtos išteklių valdymu, struktūrinėmis ekonomikos reformomis ir verslo aplinkos gerinimu;

4.  pabrėžia, kad Serbijos stojimo derybų pradžia yra galima, kai tik bus pakankamai įgyvendinti pagrindiniai prioritetai, su sąlyga, kad toliau vyktų reformų procesai, ypač susiję su teisine valstybe; pabrėžia, kad tokiu būdu bus parodytas ir ES įsipareigojimas vykdyti plėtros procesą, ir Vakarų Balkanų šalių ES perspektyva; teigiamai vertina tai, kad Europos Komisijos 2012 m. pažangos ataskaitoje buvo pripažinta pažanga, kurią padarė Serbija siekdama atitikti Kopenhagos politinius kriterijus, ir primena, kad tolesnė pažanga europinės integracijos procese priklauso nuo tolesnio reformų proceso vykdymo, ypač užtikrinant demokratiją ir demokratinių institucijų veikimą, laikantis teisinės valstybės principo, gerbiant žmogaus teises, vienodai ir ryžtingai ginant visas mažumas visoje Serbijos teritorijoje laikantis Europos standartų, išlaikant gerus kaimyninius santykius ir užtikrinant regionų bendradarbiavimą, taip pat taikiai sprendžiant dvišalius klausimus ir gerinant rinkos ekonomikos veikimą;

5.  pabrėžia, kad Serbijos stojimas į ES yra itin svarbus siekiant užtikrinti šalies ekonominio ir socialinio vystymosi kokybę;

6.  pabrėžia ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kuriame apibrėžtos abiejų šalių abipusės teisės ir įsipareigojimai iki to momento, kai Serbija įstos į ES, svarbą; pažymi, kad Serbija pasiekė teigiamų rezultatų įgyvendindama savo įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir laikinąjį susitarimą; ragina vieną iš valstybių narių, kuri dar neužbaigė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo proceso, kuo greičiau tai padaryti, kad šis susitarimas kuo greičiau įsigaliotų ir būtų sutvirtinti ES ir Serbijos santykiai bei būtų jiems suteiktas tolesnis akstinas;

7.  palankiai vertina Serbijos pasiektą pažangą siekiant atitikti politinius Kopenhagos kriterijus, kaip pripažįstama Komisijos 2012 m. pažangos ataskaitoje; primena, kad tolesnė Europos integracijos proceso pažanga tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus siekiama neatšaukiamai įgyvendinti reformas ir atitikti Tarybos nustatytas sąlygas; pabrėžia, kad pagrindinis aspektas – įgyvendinimas;

8.   apgailestaudamas pažymi, kad Belgrado ir Prištinos aukšto lygio dialogo 9-asis raundas baigėsi nepasiekus visapusiško susitarimo dėl Serbijos savivaldybių bendrijos įgaliojimų apimties; ragina abi šalis tęsti ir stiprinti derybas, kad būtų kuo greičiau rastas abiem šalims priimtinas ilgalaikis visų neišspręstų klausimų sprendimas; pabrėžia, kad santykių normalizavimas labiausiai pasitarnautų Serbijos ir Kosovo interesams ir būtų esminis žingsnis siekiant pašalinti Europos integracijos proceso kliūtis; ragina visapusiškai įgyvendinti abiejų šalių iki šiol sudarytus susitarimus; palankiai vertina Serbijos ir Kosovo ministrų pirmininkų Ivicos Dačićiaus ir Hashimo Thaçi susitikimus, nes tai itin svarbūs žingsniai siekiant tikro serbų ir Kosovo gyventojų susitaikymo ir Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo; teigiamai vertina aktyvų Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton vaidmenį sudarant palankias sąlygas Serbijos ir Kosovo dialogui; tikisi pažangos kitose srityse, pvz., telekomunikacijų ir energetikos, ir ragina abi šalis aktyviai siekti spręsti be žinios dingusių asmenų klausimą; palankiai vertina Serbijos vyriausybės nurodymą dėl susitarimo dėl įtraukaus regioninio bendradarbiavimo įgyvendinimo, sprendimą paskirti ryšių palaikymo pareigūnus ES biuruose Prištinoje ir Belgrade ir susitarimo dėl sienų valdymo pasirašymą bei pirmuosius žingsnius jį įgyvendinant; ragina Belgradą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su EULEX teisinės valstybės srityje ir dėti daugiau bendrų pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu; ragina Serbiją visapusiškai bendradarbiauti su EULEX Ypatinga tyrimų grupe bei padėti jai vykdyti savo darbą;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti Serbijos ir Kosovo parlamentų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą palaikant dialogą; pabrėžia, kad apie dialogo rezultatus skaidriai ir nuosekliai turi būti informuojama Serbijos ir Kosovo visuomenė, kad būtų sustiprintas proceso patikimumas ir jam teikiama didesnė visuomenės parama; ragina prireikus rengti bendrus komunikatus ir vykdyti viešas konsultacijas klausimais, dėl kurių reikia diskutuoti palaikant dialogą, ir visus pasiektus susitarimus paskelbti ne tik anglų kalba, bet ir serbų ir albanų kalbomis;

10.  pakartoja, kad Kosovo ar bet kurios kitos Vakarų Balkanų šalies padalijimo idėjos prieštarauja europinės integracijos dvasiai; ragina panaikinti lygiagrečiai veikiančias institucijas, kurias Serbijos valstybė išsaugojo Kosovo šiaurinėje dalyje, ir ypač išformuoti saugumo tarnybas ir teisminius organus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti socialinį ir ekonominį vystymąsi regione; pakartoja, kad ekonominė parama turi būti visiškai skaidri, ypač finansuojant mokyklas ir ligonines Kosovo šiaurinėje dalyje; pabrėžia, kad ir Serbijos, ir Kosovo valdžios institucijos turi toliau stengtis užtikrinti visų mažumų apsaugą ir jų įtraukimą į platesnę visuomenę;

11.  palankiai vertina Serbijos bendradarbiavimą su TBTBJ, kurį vykdant visi įtariamieji karo nusikaltimais buvo perduoti Hagos tribunolui, kad būtų vykdomas teismo procesas; ragina toliau bendradarbiauti su Tribunolu; pritaria TBTBJ vyriausiojo prokuroro nuolatiniams raginimams atlikti išsamius tyrimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvaujančius paramos tinkluose, ypač karinėse ir civilinėse saugumo tarnybose, kuriais pasinaudodami bėgliai galėjo taip ilgai slapstytis laisvėje; pažymi, kad baudžiamasis persekiojimas dėl karo nusikaltimų šalyje buvo nuolat vykdomas, tačiau atkreipia dėmesį į būtinybę aktyviau spręsti be žinios dingusių asmenų problemą; be to, ragina valdžios institucijas užtikrinti liudytojų apsaugos programos patikimumą ir profesionalumą, taip pat suteikti šiai programai tinkamų išteklių, kad teisminės institucijos galėtų veiksmingai tęsti savo su karo nusikaltimais susijusių bylų nagrinėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelių liudytojų apsaugos programos trūkumų daugelis buvusių policijos pareigūnų savanoriškai atsisakė joje dalyvauti;

12.  ragina Serbijos valdžios institucijas ir politinius lyderius susilaikyti nuo pareiškimų ir veiksmų, kuriais daroma žala teismų autoritetui ir patikimumui, ir ragina Serbiją vykdyti savo pažadą ir likti nuolat įsipareigojusia vykdyti regioninį bendradarbiavimą ir siekti susitaikymo Vakarų Balkanuose, nepaisant išreikšto Serbijos visuomenės nusivylimo po neseniai paskelbto A. Gotovinos, M. Markačo ir R. Haradinajaus išteisinimo; palankiai vertina protokolo dėl bendradarbiavimo patraukiant baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdytojus pasirašymą;

13.  pabrėžia, kad valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad su konfliktu susijusį seksualinį smurtą patyrę asmenys Serbijoje ir visuose Vakarų Balkanuose pasiektų teisingumą;

14.  palankiai vertina vyriausybės įsipareigojimą kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, nes tai itin svarbu vykdant Serbijos integracijos į ES procesą; pabrėžia, jog svarbu stiprinti su korupcija kovojančias nepriklausomas institucijas, ypač Kovos su korupcija agentūrą ir kovos su korupcija prokuratūros tarnybą, ir gerinti agentūrų veiklos koordinavimą; ragina valdžios institucijas baigti rengti 2012–2016 m. nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir atitinkamą veiksmų planą ir užtikrinti, kad Kovos su korupcija agentūra, kaip nepriklausoma įstaiga, atliktų svarbų vaidmenį juos įgyvendinant; pabrėžia, kad politinė valia yra labai svarbi norint, jog aukšto lygio pareigūnų korupcijos atvejų tyrimai, įskaitant 24 prieštaringai vertinamus privatizavimo atvejus, būtų sėkmingi ir už šiuos nusikaltimus būtų nubausta, ir tikisi, kad ypatingas ir aktyvus ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo vaidmuo šioje srityje duos vaisių;

15.  pažymi, kad Serbija rengia naują teismų reformos strategiją, ir remia pastangas sukurti naują teismų sistemą siekiant pagerinti visos teismų sistemos veiksmingumą ir nepriklausomumą; palankiai vertina vyriausybės įsipareigojimą šalinti teismų reformos trūkumus, ypač užtikrinant, kad teisinėje sistemoje nebūtų vietos netinkamai politinei įtakai, ir sprendžiant problemas, susijusias su parlamento galiomis skirti teisėjus ir prokurorus ir tiesioginiu politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimu Aukščiausiojo teismo ir Valstybinės prokuratūros tarybų darbe; pabrėžia, kad svarbu priimti aiškius ir skaidrius paskirtų teisėjų ir prokurorų vertinimo kriterijus, nes tai užtikrins jų nepriklausomumą ir profesionalumą; pabrėžia būtinybę atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas įgyvendinti priemones, kuriomis būtų sprendžiamas didėjančio neišnagrinėtų bylų skaičiaus klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo ministerijai ir toliau tenka atsakomybė už kapitalo išlaidas ir kad dėl to gali būti dar labiau apribojamas teisminių institucijų nepriklausomumas; ragina vyriausybę dėmesį sutelkti į reformos kokybę, o ne į tempą, ir pasinaudoti užsienio šalių turimomis techninėmis žiniomis; taip pat pabrėžia, kad dėl didelių teisės pokyčių būtinas pirminis ir tęstinis profesionalus teisėjų ir prokurorų mokymas;

16.  pakartoja, kad būtina organizuoti nuolatinius ir visapusiškus prokurorų ir policijos pareigūnų mokymus sudėtingų ir ypač finansinių tyrimų klausimais; pabrėžia, kad kovos su sisteminga korupcija pagrindas yra politinių partijų, privačių interesų ir valstybinių įmonių ryšių nutraukimas; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti partijų finansavimo skaidrumą ir atitiktį ES standartams; ragina valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti partijų finansavimo įstatymą; tvirtina, kad kovojant su korupcija negalima pažeisti nekaltumo prezumpcijos principo; pabrėžia, kad atskleidžiant korupcijos atvejus itin svarbūs asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus; todėl ragina vyriausybę priimti ir įgyvendinti vidaus informatorių apsaugos taisykles ir aktyviai skatinti gyventojus pranešti apie korupciją visais lygmenimis; primena, kad ir valdžios institucijoms, ir žiniasklaidai tenka atsakomybė už patikimą visuomenės informavimą apie vykdomus korupcijos tyrimus, kuris yra būtina sėkmingo ir profesionalaus teisminių institucijų ir policijos darbo sąlyga;

17.  ragina prisiimti tvirtesnį politinį įsipareigojimą vykdyti viešojo administravimo reformą, ypač užtikrinant teisės aktų sistemos užbaigimą ir visišką atitikimą tarptautiniams standartams;

18.  atkreipia dėmesį į naujosios vyriausybės pastangas spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, į kuriuos dėmesį buvo atkreipęs Europos Parlamentas, dėl raginimo nedelsiant persvarstyti baudžiamojo kodekso 359 straipsnį, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad tos pačios nuostatos buvo įtrauktos į šio kodekso 234 straipsnį; pabrėžia, kad baudžiamojo kodekso naujo 234 straipsnio nuostatos neturi būti taikomos nei privačių vietos ar užsienio įmonių savininkams, nei atsakingiesiems asmenims, užimantiems pareigas ne Serbijoje esančiose užsienio įmonėse, ir ragina valdžios institucijas nutraukti visus su šiais asmenimis susijusius baudžiamuosius procesus; tai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti taikoma ir perklasifikuojant; turėtų būti kuo greičiau išnagrinėtos neteisėtai įšaldyto turto bylos, kadangi dėl to apsunkinama Serbijos ekonomikos padėtis;

19.  yra susirūpinęs dėl su Voivodinos autonomija susijusio teisinio ir politinio neapibrėžtumo ir dėl didėjančios politinės įtampos tarp centrinės ir provincijos valdžios institucijų Voivodinos asamblėjai pareiškus ketinimą priimti provincijos autonomijos deklaraciją; ragina Serbijos vyriausybę atkurti status quo ante, atsisakyti centralizavimo priemonių ir nedelsiant pradėti derybas su autonominės provincijos valdžios institucijomis siekiant rasti sprendimus vadovaujantis teisinės valstybės ir subsidiarumo principais; primena šalims, kad laikantis Konstitucijos teisės aktas dėl autonominės provincijos finansavimo turėjo būti priimtas iki 2008 m. pabaigos; taigi ragina vyriausybę ilgiau nedelsiant parengti šį teisės aktą ir pateikti jį Parlamentui, nes tai būtina norint užtikrinti, kad Serbijoje gyvuotų demokratija ir teisinė valstybė;

20.  dar kartą ragina persvarstyti nepagrįsto turto įšaldymo atvejus, nepagrįstai padidintus ir atgaline data asmenims ir privačioms įmonėms taikomus mokesčius; ragina Teisingumo ministeriją ir Konstitucinį Teismą nedelsiant panaikinti galimybę selektyviai taikyti Įstatymą dėl vienkartinio mokesčio papildomam pelnui ir papildomai nuosavybei, įsigytai pasinaudojus specialiomis išmokomis, ir panaikinti visas kitų įstatymų dėl mokesčių nuostatas, pagal kurias leidžiama prieš priimant galutinį sprendimą mokesčių bylose taikyti nepagrįstai dideles baudas, dėl kurių bankrutuojama; ragina Serbijos valdžios institucijas išmokėti tinkamas kompensacijas nukentėjusiems privatiems asmenims ir įmonėms;

21.  reiškia susirūpinimą dėl prieštaringų teisėkūros iniciatyvų, pvz., 2012 m. rugpjūčio mėn. nacionalinio banko įstatymo pakeitimų, kuriais daroma žala šios institucijos nepriklausomybei ir savarankiškumui vyriausybei darant pernelyg didelę įtaką; pabrėžia, kad politiniai Kopenhagos kriterijai apima valstybės institucijų nepriklausomybę; palankiai vertina 2012 m. lapkričio mėn. vadovaujantis Komisijos rekomendacijomis priimtus pakeitimus dėl centrinio banko įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti didesnį nacionalinio banko veiklos tęstinumą ir sumažinti kiekvieno vyriausybės pasikeitimo poveikį banko valdytojo skyrimui;

22.  dar kartą ragina valdžios institucijas siekiant demokratizuoti Serbiją toliau dėti pastangas atsikratyti buvusių komunistinių slaptųjų tarnybų palikimo; primena, jog svarbu toliau vykdyti saugumo sektoriaus reformą, stiprinti parlamentinę saugumo tarnybų priežiūrą ir kontrolę, taip pat atverti nacionalinius archyvus, ypač užtikrinti prieigą prie buvusios žvalgybos tarnybos UDBA bylų; ragina valdžios institucijas palengvinti prieigą prie tų archyvų, kurie susiję su buvusios Jugoslavijos respublikomis, ir grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms, jei šios paprašytų;

23.  palankiai vertina tai, kad pamažu didėja civilinė saugumo tarnybų kontrolė; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad visa teisės aktų sistema yra nenuosekli ir turėtų labiau atitikti europinius standartus; yra susirūpinęs dėl didėjančio sekimo neturint leidimo atvejų skaičiaus; ragina valdžios institucijas priimti išsamius ir modernius teisės aktus, kad būtų aiškiai apibrėžtas civilinės saugumo tarnybų (ir civilinių, ir karinių) kontrolės mechanizmas; pažymi, kad dėl dabartinio teisės aktų sistemos, kurioje apibrėžiamas vadovavimas saugumo tarnyboms, neaiškumo gali būti daroma netinkama politinė įtaka ir žala bendroms pastangoms sukurti tikrą teisinę valstybę šalyje;

24.  yra susirūpinęs dėl pasikartojančių kaltinimų, susijusių su policijos brutalumu ir piktnaudžiavimu tarnyba, ypač Kragujevaco, Vranės ir Leskovaco miestuose; primena, kad valstybės institucijų nepriklausomybė ir profesionalumas yra vieni iš Kopenhagos kriterijų; atsižvelgdamas į tai ragina valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų atkurtas visuomenės pasitikėjimas policija, ir vykdyti visų netinkamų veiksmų, apie kuriuos pranešama, vykdytojų baudžiamąjį persekiojimą;

25.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti nepriklausomą priežiūrą ir sukurti ankstyvo pažeidimų ir interesų konfliktų nustatymo viešųjų pirkimų, valstybinių įmonių valdymo, privatizavimo procedūrų ir viešųjų išlaidų srityse, kuriose šiuo metu ypač gali plisti korupcija, pajėgumus; reiškia susirūpinimą dėl procedūrinių trūkumų sudarant Konkursų dalyvių teisių apsaugos komisiją; pabrėžia, kad turėtų būti reikalaujama, jog nepriklausomos reguliavimo institucijos, sprendžiančios viešųjų pirkimų klausimus, atitiktų aukščiausius patikimumo standartus, nes buvo nustatyta, kad jos yra vienas iš pagrindinių korupcijos šaltinių šalyje;

26.  palankiai vertina Serbijos pastangas kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties sporto srityje ir tai, kad pakeitus baudžiamąjį kodeksą ši veikla pradėta laikyti nusikaltimu;

27.  teigiamai vertina tai, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) Serbijoje yra veiksminga; pabrėžia PNPP lėšų, kurias 2012 m. gruodžio mėn. Komisija skyrė Serbijos pastangoms įgyvendinti savo su ES susijusių reformų darbotvarkę remti, svarbą; pabrėžia, kad finansavimas bus panaudotas siekiant didinti teismų sistemos veiksmingumą, kurti prieglobsčio srities gebėjimus ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir korupciją; ragina vyriausybę ir ES supaprastinti finansavimui pagal PNPP taikomas administracines procedūras, kad jis būtų prieinamesnis mažesniems ir necentralizuotiems paramos gavėjams; pabrėžia, kad ateityje persvarstant ES finansinę programą reikia išlaikyti tinkamą pasirengimo narystei paramos lygį;

28.  rekomenduoja iš dalies pakeitus įstatymą dėl restitucijos pašalinti visus procedūrinius restitucijos natūra trukdžius ir teisines kliūtis;

29.  pažymi, kad regione plačiai paplitusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, ir ragina priimti regioninę strategiją ir visas regiono šalis tvirčiau bendradarbiauti, kad šios rimtos problemos būtų sprendžiamos veiksmingiau;

30.  mano, kad anksti pradėjus stojimo derybas dėl 23 ir 24 skyrių būtų padarytas teigiamas poveikis kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei teisinės valstybės stiprinimo procesui; atsižvelgdamas į tai ragina valdžios institucijas pasiekti konkrečių rezultatų teisingumo srityje ir kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir patikimai išnagrinėti aukšto lygio pareigūnų korupcijos atvejus;

31.  primena, kad stipri, profesionali ir nepriklausoma žiniasklaida – būtinas demokratinės sistemos veiksnys; ragina valdžios institucijas paspartinti žiniasklaidos strategijos, priimtos 2011 m. spalio mėn., ir su ja susijusių veiksmų planų įgyvendinimą; yra itin susirūpinęs dėl nuolatinio smurto prieš žurnalistus ir grasinimų jiems, ypač tiems, kurie tiria korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus; pabrėžia, kad labai svarbu išnagrinėti XX a. paskutiniame ir šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje nužudytų žurnalistų bylas, nes tai būtų naujosios vyriausybės įsipareigojimo užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir žiniasklaidos laisvę įrodymas; yra susirūpinęs dėl bandymų kontroliuoti žiniasklaidos sektorių ir daryti jam įtaką ir ragina valdžios institucijas užtikrinti šio sektoriaus nepriklausomybę nuo politinio spaudimo, kad žurnalistams būtų sudarytos saugios sąlygos veiksmingai ir be vidinės cenzūros atlikti savo darbą; pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų prieš žiniasklaidos nuosavybės koncentraciją ir kovoti su skaidrumo žiniasklaidoje trūkumu, taip pat užtikrinti vienodą prieigą prie reklamos rinkos, kurioje dominavo keli ekonomikos ir politikos sričių veikėjai, įskaitant viešųjų lėšų, panaudojamų reklamuojant ir propaguojant, išmokėjimą; ragina žurnalistus laikytis etikos kodekso; pažymi, kad prieigos prie interneto lygis išlieka žemas; pripažįsta interneto svarbą užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir ragina valdžios institucijas šioje srityje dėti kuo daugiau pastangų; pažymi, kad žiniasklaidos pranešimuose rinkimų kampanijos metu trūko būtino analitiškumo, o tai rodo, kad būtina išspręsti žiniasklaidos priemonių nuosavybės klausimą; palankiai vertina tai, kad strategijoje atsižvelgiama į konstitucines teises, susijusias su tautinių mažumų kalbomis žiniasklaidoje, ir pabrėžia, kad teisė transliuoti regionines valstybinio radijo ir televizijos laidas turėtų būti įgyvendinama ir Voivodinoje;

32.  teigiamai vertina nepriklausomų reguliavimo institucijų vaidmenį siekiant gerinti šalies institucijų veiksmingumą ir skaidrumą; ragina valdžios institucijas dirbti siekiant kuo aukštesnių standartų užtikrinant teisinės sistemos nuoseklumą ir nešališką visų teisinių nuostatų įgyvendinimą; itin palankiai vertina ombudsmeno ir Komisijos nario, atsakingo už valstybinės svarbos informaciją ir asmens duomenų apsaugą, atliktą darbą; ragina valdžios institucijas Valstybinei audito institucijai, Konkurencijos apsaugos komisijai, Viešųjų pirkimų biurui ir Viešųjų pirkimų dalyvių teisių apsaugos komisijai suteikti atitinkamus finansinius, administracinius ir biuro pajėgumus, kad jie galėtų atlikti savo pareigas; ragina valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Kovos su korupcija tarybos išvadas, kurios padėjo supažindinti visuomenę su aukšto lygio pareigūnų korupcija; ragina valdžios institucijas skatinti imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į nepriklausomų reguliavimo institucijų rekomendacijas ir užtikrinti Respublikinės transliavimo agentūros nepriklausomumą ir jos pasaulietinį pobūdį; primena, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos yra itin svarbios norint sėkmingai kovoti su sistemine korupcija ir jos yra pagrindinė stabdžių ir atsvarų sistemos dalis vykdant veiksmingą vyriausybės priežiūrą;

33.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su visų formų diskriminacija ir su diskriminacija visų pažeidžiamų grupių, ypač mažumų, romų, LGBT ir neįgaliųjų, atžvilgiu; ragina valdžios institucijas nedelsiant suderinti kovos su diskriminacija teisės aktus su acquis, ypač atsižvelgiant į religinėms institucijoms suteiktas išimtis, pareigą sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliems darbuotojams, nustatyti netiesioginės diskriminacijos apibrėžtį ir apibrėžti NVO vaidmenį teismo procesuose; apgailestaudamas pažymi, kad dar nesudarytas baudžiamojo persekiojimo ir galutinių nuosprendžių už nusikaltimus, susijusius su diskriminavimu, registras; ragina politinius vadovus aktyviai dalyvauti tolerancijos, ypač tolerancijos romams, moterims, neįgaliesiems ir LGBT, skatinimo kampanijose; palankiai vertina pozityvius veiksmus, kurių ėmėsi ombudsmenas ir už lygybės klausimus atsakingas Komisijos narys siekdami propaguoti šias vertybes Serbijos visuomenėje;

34.  pripažįsta, kad moterys yra svarbus Serbijos visuomenės pokyčius skatinantis veiksnys; atkreipia dėmesį į tai, kad po 2012 m. rinkimų pagerėjo atstovavimas moterims Serbijos parlamente; teigiamai vertina tai, kad iš 250 Parlamento vietų 84 teko moterims; vis dėlto ragina Serbijos valdžios institucijas dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti vienodą atstovavimą; pabrėžia, kad moterys vis dar diskriminuojamos darbo rinkoje ir kituose visuomenės sektoriuose ir kad joms vis dar nėra tinkamai atstovaujama politiniame šalies gyvenime, įskaitant vietas vyriausybėje; yra susirūpinęs dėl to, kad nors patvirtinti kovos su diskriminacija ir lyčių lygybės teisės aktai ir veikia juos įgyvendinančios institucijos, negalima tvirtinti, kad daroma pažanga vyrų ir moterų lygių galimybių srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir tolesnis administracinių gebėjimų stiprinimas tebėra pagrindiniai uždaviniai, ir ragina Serbijos valdžios institucijas šioje srityje dėti daugiau pastangų;

35.  teigiamai vertina tai, kad Serbija pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo; pabrėžia, kad svarbu skubiai įgyvendinti konvenciją ir užtikrinti tinkamą jos vykdymą, kadangi smurtas prieš moteris vis dar kelia susirūpinimą;

36.  ragina valdžios institucijas didesnį dėmesį skirti neįgalių asmenų nedarbo, skurdo ir diskriminavimo mažinimo politikai;

37.  yra susirūpinęs dėl smurtaujančių chuliganų grupių keliamos grėsmės teisinei valstybei ir viešajam saugumui Serbijoje, ypač po to, kai uždrausdama Belgrado gėjų eitynes 2012 m. spalio mėn. vyriausybė paskelbė, kad nepajėgia kontroliuoti šių grupių; ragina Serbijos vyriausybę nedelsiant užtikrinti, jog visos atitinkamos vyriausybės ir saugumo įstaigų imtųsi suderintų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad šios grupės nebekeltų grėsmės ir kad už bet kokį šių grupių narių įvykdytą smurtą ar nusikalstamą veiklą būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn;

38.  ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti Moterų žmogaus teisių gynėjų saugumą; yra susirūpinęs dėl to, kad 2012 m. tebesama neapykantą kurstančių kalbų, grasinimų, fizinių išpuolių, visų pirma, LGBT teisių gynėjų ir aktyvistų, keliančių praeities pripažinimo svarbos klausimą, atžvilgiu;

39.  pabrėžia, kad svarbu už neapykantą kurstančias kalbas sistemingai bausti ir kad vyriausybė turi pasmerkti valstybės pareigūnų pasakytas neapykantą kurstančias kalbas;

40.  smerkia vyriausybės sprendimą uždrausti Belgrado gėjų eitynes, kurios turėjo vykti 2012 m. spalio 6 d.; ragina Serbijos valdžios institucijas parengti ir įgyvendinti žinių ir supratimo apie LGBT teises didinimo, kovos su homofobija ir saugumo gerinimo veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad 2013 m. ir vėlesniais metais galėtų laisvai, sėkmingai ir saugiai vykti gėjų paradai ir kiti panašūs renginiai; ragina valdžios institucijas tvirčiau įsipareigoti gerbti susirinkimų laisvę, visų pirma veiksmingai uždraudžiant ekstremistines dešiniosios pakraipos organizacijas ir neformalias sporto sirgalių organizacijas, kurios glaudžiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Konstitucinio Teismo sprendimus uždrausti dvi tokias organizacijas;

41.  palankiai vertina gerą teisės aktų sistemą, reglamentuojančią Serbijos nacionalinių, etninių ir kultūrinių mažumų klausimus; vis dėlto pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą visoje Serbijos teritorijoje; ragina valdžios institucijas pašalinti žinomus trūkumus, ypač susijusius su teisingu mažumų atstovavimu viešojo administravimo institucijose, teismuose ir policijos tarnybose; tvirtina, kad reikia imtis nuoseklesnių ir skubesnių priemonių siekiant užtikrinti neribotas galimybes gauti kokybišką švietimą mažumų kalbomis federaliniu ir provincijų lygmenimis, kurio reikia siekiant išsaugoti etninę ir kultūrinę tapatybę, ir visų pirma aprūpinti visais reikiamais vadovėliais ir kita mokomąja medžiaga; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad mažumų taryboms būtų skiriamos visos reikiamos biudžeto subsidijos; ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti šioje srityje Serbijos dedamas pastangas;

42.  apgailestaudamas pažymi, kad Respublikinė nacionalinių mažumų taryba neveikia nuo 2009 m.; ragina valdžios institucijas padoryti gerą valią ir palengvinti Bosnių nacionalinės tarybos sudarymą, taip pat dvi musulmonų bendruomenes integruoti į šalies gyvenimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Serbijos Sandžak ir Pietų bei Pietryčių regionai, kuriuose gyvena didelė dalis mažumų atstovų, yra ekonomiškai nepakankamai išsivystę ir kad reikia tolesnių valdžios institucijų pastangų siekiant kovoti su dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi; primena, kad svarbu įgyvendinti nacionalinių mažumų protokolą, kurį Rumunijos ir Serbijos vyriausybės pasirašė 2012 m. kovo 1 d. Briuselyje; ragina Serbijos valdžios institucijas gerinti visų mažumų, įskaitant romų, bosnių, albanų ir bulgarų mažumas, padėtį, nes juos ekonomikos nuosmukis paveikė neproporcingai ir užtikrinti nuoseklų teisinės mažumų apsaugos sistemos taikymą visoje Serbijoje, ypač švietimo, kalbinių ir kultūrinių teisių srityje; apgailestauja dėl nesenų išpuolių prieš etnines mažumas Voivodinoje; todėl ragina valdžios institucijas, ypač teisėtvarkos pajėgas, ištirti visas susijusių bylų detales;

43.  pažymi, kad 2011 m. surašymo duomenys paskelbti labai pavėluotai, taip pat pažymi, kad surašymo duomenis aktyviai boikotavo albaniškai kalbantys Pietų Serbijos gyventojai, ir ragina Serbijos valdžios institucijas, ypač vietos valdžios institucijas, nediskriminuoti albaniškai kalbančių asmenų kaip pretekstą naudojant minėtą boikotą;

44.  pabrėžia, kad reikia gerinti romų padėtį; pripažįsta, kad pasiekta šiokia tokia pažanga, pavyzdžiui, padidėjo švietimo sistemoje dalyvaujančių romų vaikų skaičius, ir kad buvo imtasi priemonių jų socialinei įtraukčiai didinti, pavyzdžiui, teikiama parama registruojant teisiniu požiūriu neegzistuojančius asmenis; vis dėlto pabrėžia, kad reikia labiau sutelktų ir tikslingų pastangų siekiant pagerinti socialinę ir ekonominę romų padėtį, visų pirma remiantis ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais;; reiškia susirūpinimą dėl vis dar nuolat vykstančios itin didelės diskriminacijos, socialinės atskirties, prievartinių iškeldinimų ir didelio nedarbo, ypač tarp romų tautybės moterų; be to, pažymi, kad kovos su diskriminavimu teisės aktus reikia visiškai suderinti su ES politika;

45.  teigiamai vertina svarbius veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti integracinio švietimo priemones, dėl kurių ženkliai padidėjo į pradines mokyklas užsiregistravusių romų vaikų skaičius ir šiuo metu pradinį mokslą baigia du iš trijų romų vaikų, palyginti su prieš keletą metų buvusia situacija, kai jas baigdavo truputį daugiau nei vienas iš keturių vaikų; tebėra susirūpinęs dėl to, kad vis dar tikrai labai maža dalis romų vaikų lanko vidurines mokyklas ir kad 70 proc. romų visiškai nelanko mokyklos; ragina Serbijos vyriausybę užtikrinti, kad visiems romų vaikams ir jaunuoliams būtų suteiktos lygios galimybės arba antra galimybė grįžti į mokyklą; pabrėžia, kad lygios galimybės gauti kokybišką ikimokyklinį švietimą itin svarbios vaikams iš socialiai nepalankioje padėtyje esančių šeimų ir pačios svarbiausios siekiant įveikti iš kartos į kartą perduodamą skurdą ir socialinę atskirtį; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos nuosmukis neproporcingai paveikė jaunesnius vaikus – tai matome iš to, kad 2008–2010 m. stulbinamai padidėjo visiškame skurde gyvenančių vaikų skaičius; primena, kad dėsninga, jog skurdas vaikystėje glaudžiai susijęs su blogesne fizine sveikata, silpnesniu pažintinių gebėjimų vystymusi, prastesniais rezultatais mokykloje ir socialine rizika, dėl kurių patiriamos didesnės teisinės ir socialinės apsaugos sistemų išlaidos; ragina Serbijos vyriausybę imtis veiksmų ir spręsti vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemas;

46.  primena savo raginimą Serbijos valdžios institucijoms imtis tolesnių veiksmų vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis Bulgarija, Vengrija ir Rumunija, įskaitant bendradarbiavimą pagal ES Dunojaus regiono strategiją, siekiant, be kita ko, palengvinti pasienio regionų ir mažumų gyvenamų vietovių ekonominį vystymąsi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu atidaryti komercinių sunkvežimių terminalą Ribarcų ir Oltomantsų sienos kirtimo punkte;

47.  teigiamai vertina pažangą vaikų priežiūros sistemos reformų srityje ir tai, kad toliau įgyvendinamas 2011 m. socialinės gerovės įstatymas; yra susirūpinęs dėl didėjančio vaikų skaičiaus priežiūros institucijose ir ypač dėl to, kad globos įstaigose gyvenančių neįgalių vaikų ir specialiąsias mokyklas lankančių romų vaikų skaičius mažėja iš lėto; be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja nepilnamečių smurto ir smurto prieš vaikus atvejų, ir ragina valdžios institucijas visapusiškai užtikrinti pažeidžiamų vaikų, įskaitant romų vaikus, gatvės vaikus ir skurde gyvenančius vaikus, teises;

48.  dar kartą pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas labai svarbus siekiant, kad Vakarų Balkanų šalių Europos integracijos procesas būtų sėkmingas, kadangi tokiais santykiais demonstruojami paraišką pateikusių valstybių ketinimas ir pajėgumas įvykdyti ES valstybės narės įsipareigojimus ir konstruktyviai dirbti ES institucijose vykdant tolesnę Europos integraciją; teigiamai vertina susitaikymo srityje atliktą darbą ir mano, kad Serbija turėtų ir toliau atlikti aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį regione ir toliau ieškoti būdų pripažinti kentėjimus ir gerbti visų karo nusikaltimų aukų teisę į tiesą ir teisingumą, įskaitant paramą RECOM steigimui; primena, kad iš tiesų tautų ir žmonių sutaikinimas, taikus konfliktų sprendimas ir plėtojant gerų kaimyniškų Europos šalių santykių plėtojimas yra itin svarbūs užtikrinant tvarią taiką ir stabilumą ir iš esmės prisidedant prie tikrojo Europos integracijos proceso; ragina Serbijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su buvusiosios Jugoslavijos šalimis siekiant išspręsti likusias teisių perėmimo problemas;

49.  labai apgailestauja dėl prezidento T. Nikoličiaus 2012 m. liepos mėn. padaryto pareiškimo, kuriame jis paneigė, jog Srebrenicoje buvo vykdomas genocidas, ir ragina jį dar kartą apsvarstyti savo poziciją ir pareiškimą, kad būtų galima siekti tikro ir ilgalaikio susitaikymo; primena, kad neturi būti neigiami jokie karo nusikaltimai ir žmogaus teisių pažeidimai, įvykdyti per praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio konfliktus buvusioje Jugoslavijoje, įskaitant Srebrenicos genocidą, kurį savo išvadose ir sprendimuose pripažino TBTBJ ir TTT;

50.  dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą vizų režimo su Vakarų Balkanų šalims liberalizavimui; ragina Serbiją ir labiausiai su tuo susijusias ES valstybes nares kartu spręsti fiktyvių prieglobsčio prašytojų klausimą; primindamas, kad šis liberalizavimas yra pastebimiausias ir konkrečiausias Europos integracijos proceso regione laimėjimas, ragina jas daryti viską, ką gali, kad tiksliai įgyvendintų visus kriterijus ir priemones, būtinas, kad būtų suteikta teisė keliauti po Šengeno erdvę be vizų; pabrėžia, kad laikinas bevizio režimo sustabdymas labai sulėtintų šiuo režimu besinaudojančių Vakarų Balkanų valstybių stojimo procesą; pažymi, kad Serbija, tvarkydama fiktyvius prieglobsčio prašymus, turi daugiau bendradarbiauti su ES valstybių narių valdžios institucijomis, taip pat patvirtinti ir vykdyti reformas, siekdama gerinti mažumų, kurios daugiausia piktnaudžiauja beviziu režimu ir kai kurių valstybių narių prieglobsčio politika, padėtį; ragina labiausiai netikrų prieglobsčio prašytojų antplūdžio paveiktas valstybes nares priimti tinkamas priemones, skirtas tokiems atvejams tvarkyti, visų pirma priskiriant Vakarų Balkanų šalis prie vadinamųjų saugių kilmės šalių; be to, ragina valstybes nares padėti Serbijai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su neteisėtu netikrų prieglobsčio prašytojų gabenimu pasipelnymo tikslais; be to, pabrėžia, kad Serbija tampa šalimi, kuri priima vis daugiau prieglobsčio prašytojų, taigi ji turi efektyviau tvarkyti prieglobsčio prašymus; pabrėžia, jog reikia tinkamai informuoti piliečius apie bevizio režimo apribojimus, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo laisve keliauti ir vizų tvarkos liberalizavimo politika; pažymi, kad šis liberalizavimas yra vienas didžiausių laimėjimų šaliai vis labiau artėjant prie ES ir bet koks laikinas sustabdymas tikrai turėtų neigiamų socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių;

51.  pabrėžia, kad aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir Serbijos parlamentas atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ir konsoliduojant demokratinius ir politinius šalies procesus; pabrėžia dialogo su PVO svarbą ir pažymi esminį pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį prisidedant prie dialogo ir regioninio bendradarbiavimo skatinimo;

52.  teigiamai vertina tai, kad vyriausybė ėmė glaudžiau bendradarbiauti su NVO, tačiau ragina plačiau konsultuotis su šiomis organizacijomis formuojant politiką, taip pat rengiant politikos priemones ir teisės aktus ir stebint valdžios institucijų veiklą; ragina Serbijos vyriausybę visais stojimo proceso etapais dirbti kartu su PVO, nevalstybiniais veikėjais ir socialiniais partneriais ir teikti šalyje reikiamą informaciją tokiu būdu įrodant, jog ji laikosi pilietinės visuomenės įtraukimo į politikos formavimą pricipo, nes tai itin svarbu norint užtikrinti proceso atskaitomybę ir atvirumą;

53.  džiaugiasi, kad Serbijos vyriausybė tęsia ginklų naikinimo programą; pažymi, kad šios programos sėkmė yra svarbus veiksnys siekiant įveikti nuo 1990 m. karo padėties laikotarpio likusį polinkį į smurtą Serbijos visuomenėje;

54.  teigiamai vertina oficialų ministro primininko Ivica Dačićo vizitą į Bosniją ir Hercegoviną ir jo oficialiai išreikštą paramą šios šalies teritoriniam vientisumui ir suverenumui; mano, jog Serbijos tiesioginiai santykiai su Serbų Respublikos valdžios institucijomis privalo derėti su deklaruojama parama ir neturėtų kenkti Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijų vientisumui, suverenumui, kompetencijoms ir veiksmingam veikimui; be to, ragina Serbijos valdžios institucijas aktyviai remti visus būtinus konstitucinius pokyčius, kurie Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijoms suteiktų galimybę tęsti sudėtingas reformas vykdant Europos integracijos procesą;

55.  teigiamai vertina pasiūlymą pradėti derybas su Bulgarija siekiant pasirašyti geros kaimynystės santykių susitarimą ir tikisi, kad tai paskatins teigiamus pokyčius regione;

56.  ragina Kroatijos ir Serbijos politinius vadovus stengtis gerinti tarpusavio santykius; taigi remia visas iniciatyvas, kuriomis stiprinamas abiejų šalių bendradarbiavimas ir susitaikymas; pabrėžia gerų kaimyninių santykių svarbą vykdant Europos integracijos procesą ir ragina abiejų šalių valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant spręsti be žinios dingusių asmenų klausimą; ragina abi vyriausybes išspręsti likusius valstybių sienų klausimus ir aktyviai remti grįžtančius pabėgėlius;

57.  palankiai vertina Juodkalnijos ir Serbijos santykių pagerėjimą; ragina atitinkamas vyriausybes geriau koordinuoti su ES susijusias reformas, visų pirma siekiant spręsti bendrus uždavinius, susijusius su teisinės valstybės principo įgyvendinimu; ragina abi vyriausybes dėti didesnes pastangas siekiant rasti neišspręstų sienų problemų sprendimą;

58.  be kitų Serbijos jau pasirašytų susitarimų palankiai vertina Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasiektą susitarimą dėl laisvo piliečių judėjimo; teigiamai vertina prezidento T. Nikoličiaus pasiūlymą tarpininkauti sprendžiant ilgai trunkantį dviejų šalių stačiatikių bažnyčių ginčą, visapusiškai laikantis bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo; ragina abi vyriausybes atidaryti daugiau patikros punktų, kad pasienio regionuose gyvenantys vietos gyventojai galėtų greičiau kirsti sieną;

59.  teigiamai vertina pažangą Sarajevo procese ir aktyvų Serbijos dalyvavimą ją užtikrinant; palankiai vertina 2012 m. balandžio mėn. Sarajeve vykusios tarptautinės donorų konferencijos, kurioje Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija susitarė dėl bendros regioninės aprūpinimo būstu programos, rezultatus; tvirtai remia šią programą ir ragina šias šalis bendradarbiauti sprendžiant pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų problemas šiame regione; ragina visas šalis nedelsiant įgyvendinti šią programą;

60.  ragina Serbiją gerbti Kosovo teritorinį vientisumą ir spręsti dvišalius klausimus plėtojant dialogą su Priština ir išlaikant geros Europos kaimynystės ir savitarpio supratimo dvasią;

61.  atkreipia dėmesį į spręstinas sunkias ekonominės politikos problemas; pabrėžia, kad reaguojant į didelį nedarbą ir infliacijos atsinaujinimą reikia gerinti verslo aplinką; pažymi, kad naujos griežtos taupymo priemonės negali būti savaime veiksmingos, jei nebus derinamos su augimą skatinančia politika;

62.  ragina Serbiją daugiau dėmesio skirti tolesniam verslo aplinkos gerinimui, ypač atsižvelgiant į privatizavimo procedūras ir viešuosius pirkimus;

63.  palankiai vertina tai, kad pristatytas atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planas, kuriuo siekiama įvesti konkrečias priemones, kurias naudodama Serbija tikisi įvykdyti pagal Energijos bendrijos sutartį prisiimtą įsipareigojimą iki 2020 m. 27 proc. visos suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių;

64.  dar kartą primena, koks svarbus istorinis susitaikymas 1941-1948 m. žudynių klausimu, ir pabrėžia, kad svarbu, jog tiek Vengrijos, tiek Serbijos prezidentai įsipareigotų pagerbti minėtų nusikaltimų aukas;

65.  mano, kad, atsižvelgiant į istorinius sukrėtimus, bendro Serbijos ir Vengrijos istorikų komiteto dvejų metų veikla yra teigiamas žingsnis vykdant savitarpio supratimo ir susitaikymo procesą, ir ragina valdžios institucijas apsvarstyti galimybę taikyti tokį modelį visoms Serbijos kaimynėms;

66.  teigiamai vertina Serbijos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrų pasiektą susitarimą suformuoti bendrą mišrią komisiją, kuri nagrinėtų neišspręstus šių dviejų šalių klausimus, įskaitant dėl kaltinimų genocidu, kuriuos abi šalys yra viena kitai pateikusios; mano, kad tai svarbus žingsnis pirmyn visam regionui, einančiam integracijos į ES keliu; atsižvelgdamas į tai ragina Tarybą pažangiau įgyvendinti ir stiprinti ES finansuojamus bendrus tarpvalstybinius projektus siekiant, kad toliau būtų vystomi geri kaimyniniai santykiai ir skatinamas regioninis bendradarbiavimas;

67.  ragina Serbijos vyriausybę, kuri nuo 2013 m. sausio mėn. perims pirmininkavimą Energijos bendrijai, imtis visų reikiamų veiksmų siekiant Energijos bendrijos ministrų tarybos 2012 m. spalio 18 d. Budvoje patvirtintą Energijos strategiją suderinti su ES aplinkosaugos standartais ir klimato kaitos tikslais ir kartu užtikrinti, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, būtų įtrauktos į konsultacijų procesą;

68.  prašo Komisiją išplėsti Energetikos veiksmų planą iki 2050 m. ir įtraukti į jį Energijos bendrijos šalis, nes šios šalys ir ES siekia visiškai integruotos elektros energijos ir dujų vidaus rinkos ir taiko ES energetikos acquis;

69.   ragina skatinti tokią ekonomikos politiką, kuri užtikrintų tvarų ekonomikos augimą, aplinkos apsaugą ir darbo vietų kūrimą; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas VMĮ veiklai, nes ją vykdant auga pajamos ir mažėja nedarbas, ypač jaunimo, taip pat pagerinti galimybes gauti finansavimą; primena, kad dėl valstybės ir privačių monopolijų atsiranda didelių kliūčių pereiti prie atviros rinkos ekonomikos, ir ragina vyriausybę imtis priemonių joms panaikinti;

70.  atkreipia dėmesį į nemažą valstybės skolos padidėjimą ir į aukštą nedarbo lygį; ragina toliau įgyvendinti biudžeto deficito mažinimo priemones ir parengti užimtumo strategiją, kurioje dėmesys būtų skiriamas labiausiai nukentėjusioms socialinėms grupėms ir jaunimui;

71.  pabrėžia, kad pasaulinė finansų krizė padarė neigiamą poveikį visuomenei, o ypač – pažeidžiamoms grupėms; taigi ragina valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad sumažintų neigiamus padarinius – skurdą, nedarbą, socialinę atskirtį, taip pat šalinti pagrindines šių problemų priežastis ir su jomis kovoti;

72.  pabrėžia, kad Serbija ratifikavo pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo teisių konvencijas, taip pat persvarstytą Europos socialinę chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant konstitucinių garantijų, darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar ribotos, ir ragina Serbiją toliau stiprinti šias teises; yra susirūpinęs dėl to, kad socialinis dialogas vyksta neaktyviai ir su socialiniais partneriais konsultuojamasi nereguliariai; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kad būtų užtikrinta, jog ji galėtų imtis aktyvaus vaidmens stiprinant socialinį dialogą ir aktyviau teikti konsultacijas teisėkūros srityje;

73.  apgailestaudamas pažymi, kad trūksta pažangos darbo ir profesinių sąjungų teisių srityje; ragina valdžios institucijas nedelsiant pradėti kurti sąlygas tikram socialiniam dialogui, kuris iki šiol nevyko, supaprastinti profesinių sąjungų registracijos procedūras ir skatinti pripažinti jau užregistruotas profesines sąjungas; atkreipia dėmesį į Darbo įstatymo trūkumus, nes šis įstatymas dar nesuderintas su acquis, taip pat į tai, kad Streikų įstatymas nesuderintas su ES ir TDO standartais; be to, nurodo, kad favoritizmas ir nepotizmas vis dar yra didelės Serbijos problemos; pabrėžia, kad svarbu, ypač valstybiniame sektoriuje, priimti darbuotojus ir aukštinti jų pareigas pagal nuopelnus, ir pabrėžia, kad darbuotojų atleidimas iš darbo dėl jų politinių pažiūrų ar politinės priklausomybės yra nepriimtinas;

74.  teigiamai vertina Restitucijos agentūros iki šiol atliktą darbą; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad agentūrai būtų suteikti visi reikiami administraciniai ir finansiniai ištekliai ir ji galėtų nepriklausomai atlikti savo darbą; ragina, kai tik įmanoma, grąžinti turtą natūra; pabrėžia, kad reikia kovoti su sistemingu dėl privačių interesų vykdomu valstybinio turto įsigijimu sudarant išsamų viešosios ir valstybinės nuosavybės sąrašą ir suderinant Žemės ir statybos įstatymą su Europos standartais; atkreipia dėmesį į tai, kad ypač įsigyjant žemę mieste buvo taikomos netinkamos teisinės procedūros ir tuo pasinaudojo organizuoto nusikalstamumo grupuotės ir privatūs asmenys pinigams plauti;

75.  teigiamai vertina tai, kad priimtas naujas reglamentas dėl Europos kultūros sostinės projekto, pagal kurį 2020–2030 m. laikotarpiu leidžiama šiame projekte dalyvauti ES šalims kandidatėms; remia Belgrado miesto valdžios institucijų iniciatyvą pradėti Belgrado – 2020 m. Europos kultūros sostinės kampaniją ir remia susijusius projektus, kurie priartintų Belgradą ir Serbiją prie ES kultūros požiūriu, ypač atsižvelgiant į įvairių etninių grupių sambūvį, įvairių kultūrų tarpusavio supratimą ir religijų dialogą;

76.  pabrėžia, jog svarbu plėtoti viešąjį transportą ir ypač siekti gerinti esamas ar statyti naujas geležinkelio linijas, kad būtų sukurta tvari transporto sistema; apgailestauja, kad šioje srityje ir mišriojo vežimo srityje padaryta nedidelė pažanga;

77.  ypač ragina Serbijos valdžios institucijas supaprastinti ir pagreitinti administracines procedūras, susijusias su statybos leidimų išdavimu, licencijų suteikimu ir tinklų jungčių įrengimu vykdant atsinaujinančiųjų energijos šaltinių projektus;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nemažų pastangų aplinkos apsaugos srityje ir ypač vandentvarkos, gamtos apsaugos ir oro kokybės srityse; pabrėžia, kad negalima pasiekti didelės pažangos pakankamai nesustiprinus administracinių gebėjimų, ir ragina Serbijos vyriausybę imtis būtinų priemonių šiuo klausimu;

79.   apgailestauja dėl Serbijos vyriausybės sprendimo padidinti maksimalų leidžiamą aflatoksino kiekį piene nuo 0,05 iki 0,5 mikrogramų kilogramui, siekiant įveikti neseniai kilusią pieno krizę; ragina Serbijos valdžios institucijas laiku nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių padidėjo aflatoksino kiekis piene, ir tai padarius sumažinti maksimalų leidžiamą kiekį atsižvelgiant į ES standartus;

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 46. (2) A/RES/64/298. (3) OL L 334, 2007 12 19, p. 46. (4) OL L 336, 2009 12 18, p. 1. (5) OL L 163, 2011 6 23, p. 1.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo europinės integracijos proceso (2012/2867(RSP))

P7_TA(2013)0187 B7-0089/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 30 d. paskelbtą Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2012 dėl Europos Sąjungos pagalbos Kosovui teisinės valstybės kūrimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl pagrindų susitarimo su Kosovu dėl jo dalyvavimo Sąjungos programose,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo galimybių studijos (COM(2012)0602),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. rugsėjo mėn. baigėsi Tarptautiniam civiliniam įgaliotiniui suteikti įgaliojimai ir iki 2012 m. pabaigos bus uždarytas Tarptautinis civilinis biuras,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pateiktas Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove vykdomos veiklos ir su tuo susijusių pokyčių ataskaitas, kurių naujausia pateikta 2012 m. lapkričio 8 d. ir apima laikotarpį nuo 2012 m. liepos 16 d. iki tų pačių metų spalio 15 d.;

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. Kosovo Asamblėja ratifikavo susitarimą su ES dėl ES teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX) įgaliojimų pratęsimo iki 2014 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX Kosovo), iš dalies pakeistus 2009 m. birželio 9 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/445/BUSP, 2010 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu 2010/322/BUSP ir 2012 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimu 2012/291/BUSP,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdžių išvadas, kuriose pabrėžiama ir dar kartą atitinkamai patvirtinama, kad, nedarant poveikio valstybių narių pozicijai dėl Kosovo statuso, ateityje Kosovui įvykdžius visas sąlygas taip pat galėtų būti liberalizuotas vizų režimas, ir palankiai vertindamas 2012 m. sausio mėn. pradėtą dialogą dėl vizų režimo ir 2012 m. birželio mėn. pateiktą vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. pradėtą struktūrinį dialogą teisinės valstybės klausimais,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. kovo mėn. įsteigta Nacionalinė europinės integracijos taryba prie Prezidentūros kaip aukšto lygio koordinavimo institucija, atsakinga už tai, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl europinės darbotvarkės laikantis visų dalyvių ir grupių įtraukimo metodo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 28 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją(1), kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Belgrado ir Prištinos dialogą,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos Kosove 2012 m. spalio mėn. pateiktą ataskaitą „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą su rinkimais susijusiose bylose“;

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 28–29 d., 2009 m. balandžio 6–7 d., 2010 m. birželio 22–23 d. ir 2011 m. gegužės 20 d. tarpparlamentinių EP ir Kosovo susitikimų bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pasibaigus nepriklausomybės priežiūrai Kosovas pradės svarbų naują etapą ir šia pabaiga sustiprinama Kosovo valdžios institucijų pareiga toliau tęsti ir įgyvendinti reformas siekiant integracijos į Europos Sąjungą,

B.  kadangi 98 ir 193 Jungtinių Tautų narių, įkaitant 22 iš 27 ES valstybių narių, pripažįsta Kosovo nepriklausomybę;

C.  kadangi ES valstybės narės remia Kosovo europinę perspektyvą, laikydamosi ES įsipareigojimų visam Vakarų Balkanų regionui ir nekeisdamos valstybių narių pozicijų dėl Kosovo statuso;

D.  kadangi Belgrado ir Prištinos aukšto lygio dialogo atnaujinimas yra svarbus žingsnis siekiant normalizuoti šių dviejų šalių santykius, jeigu šalys veiksmingai ir konstruktyviai dalyvaus rezultatyviose derybose;

E.  kadangi geri kaimyniški santykiai yra itin svarbūs saugumui ir stabilumui šiame regione;

F.  kadangi įvyko su ES ir Kosovo santykiais susijusių svarbių įvykių: be kita ko, paskelbta Komisijos galimybių studija, pradėtas dialogas dėl vizų režimo ir struktūrinis dialogas teisinės valstybės klausimais;

G.  kadangi Kosovo europinė perspektyva yra stipri paskata įgyvendinti būtinas reformas;

H.  kadangi nuolatinės su teisine valstybe susijusios problemos atitolina demokratijos sukūrimą ir daro žalą ekonomikai, keldamos pavojų ilgalaikiam vystymuisi;

I.  kadangi vienas iš pagrindinių EULEX misijos prioritetų yra kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat karo nusikaltimų tyrimas ir nusikaltusiųjų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn;

1.  palankiai vertina Komisijos paskelbtą galimybių studiją, kurioje daroma išvada, kad, jei Kosovas įvykdys tam tikras pagrindines sąlygas, ES ir Kosovas gali sudaryti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, net jeigu ES valstybių narių požiūris į Kosovo statusą skiriasi; ragina Kosovą dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti toje studijoje nustatytus trumpojo laikotarpio prioritetus;

2.  pabrėžia, kad Stabilizacijos ir integracijos susitarimo pasirašymas būtų svarbus žingsnis Kosovui siekiant ateityje integruotis į Europos Sąjungos struktūras ir pagaliau tapti Sąjungos nare; yra įsitikinęs, kad tokiu susitarimu būtų sudarytos naujos galimybės, kuriomis bus sustiprintas kaimyniškas bendradarbiavimas su Kosovu, ir jo regioninė Kosovo integracija;

3.  tačiau ragina likusias penkias ES valstybes nares pripažinti Kosovą ir ragina jas padaryti viską, ką gali, kad palengvintų savo ir Kosovo piliečių ekonominius, socialinius, politinius ir diplomatinius santykius;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. liepos 2 d. Tarptautinei iniciatyvinei grupei priėmus sprendimą, kad išsamus pasiūlymas dėl Kosovo statuso nustatymo iš esmės įgyvendintas, 2012 m. rugsėjo 10 d. Kosovo nepriklausomybės priežiūra baigėsi; palankiai vertina tai, kad baigėsi Tarptautiniam civiliniam įgaliotiniui suteikti įgaliojimai ir ES specialiojo įgaliotinio ir ES biuro vadovo iki šiol vykdyta veikla;

5.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės C. Ashton inicijuotą ir remtą naują aukšto lygio Belgrado ir Prištinos dialogą, kadangi jis suteikė naują postūmį šalių dialogui; ragina visapusiškai įgyvendinti visus iki šiol pasiektus susitarimus, ypač dėl integruoto sienų valdymo ir šių šalių bendrų sienų kontrolės punktų įdiegimo, kaip nustatyta susitarime; palankiai vertina tai, kad paskirtas ryšių palaikymo pareigūnas iš Kosovo Belgrade, nes tai svarbus žingsnis šia linkme;

6.  apgailestaudamas pažymi, kad aukšto lygio Belgrado ir Prištinos dialogo 9-asis raundas pasibaigė nepriėmus visapusiško susitarimo dėl Serbijos savivaldybių bendrijos įgaliojimų taikymo srities; ragina abi šalis tęsti ir paspartinti derybas, kad kuo greičiau būtų rastas abipusiai priimtinas ir ilgalaikis visų neišspręstų problemų sprendimas; pabrėžia, kad santykių normalizavimas yra Serbijos ir Kosovo labui ir yra pagrindinis žingsnis siekiant pašalinti europinės integracijos proceso kliūtis;

7.  pabrėžia, kad reikia labai skaidriai informuoti apie Belgrado ir Prištinos dialogo rezultatus ir į jį įtraukti atitinkamų šalių parlamentus ir pilietinę visuomenę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Kosovo ir Serbijos derybininkai privalo formuoti visuomenės pasitikėjimą ir konsultuotis su piliečiais;

8.  pakartoja, kad Kosovo ar bet kurios kitos Vakarų Balkanų šalies padalijimo idėjos prieštarauja europinės integracijos dvasiai; dar kartą pakartoja, kad remia Kosovo teritorinį vientisumą ir neišspręstų ginčų sprendimus, dėl kurių bendrai susitarta; ragina susijusias šalis konstruktyviai dalyvauti ES remiamame dialoge ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų sukelti įtampą regione;

9.  pabrėžia, kad būtina atsakomybė vietos lygmeniu ir atsakomybė už susitaikymo procesą; mano, kad Kosovo valdžios institucijos turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad užmegztų santykius su serbų mažuma, ypač šiaurėje, siekiant užtikrinti visuotinę šios mažumos integraciją į visuomenę ir kad būtų visapusiškai užtikrinta Kosovo serbų teisė gauti visas oficialias paslaugas savo kalba; kartu mano, kad būtina stiprinti visų Kosovo serbų bendradarbiavimą ir kad Komisija turėtų remti susijusius projektus ir skatinti tiesioginius žmonių ryšius; ragina visus Kosovo serbus ir jų politinius atstovus naudotis visomis galimybėmis, kurias jiems suteikia Kosovo konstitucija, ir atlikti konstruktyvų vaidmenį politikoje ir visuomenėje; tai, kad Šiaurės Mitrovicoje atidarytas administracinis biuras, vertina kaip teigiamą žingsnį; vis dėlto pažymi, kad daugeliui pilietinės visuomenės aktyvistų Šiaurės Mitrovicoje suteikta mažiau laisvės savo darbui dirbti, pastaraisiais metais jie susiduria su vyraujančios nacionalistinės nuostatos stiprėjimu;

10.  ragina remiantis M. Ahtisaari plano nuostatomis užtikrinti visišką mokyklų ir ligoninių Šiaurės Kosove finansavimo skaidrumą;

11.  apgailestauja dėl to, kad buvo nuniokotos dvi serbų kapinės ir ragina Kosovo institucijas už šiuos neapykantos aktus atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

12.  ragina Kosovo valdžios atstovus ir EULEX pradėti rengti veiksmų planą ir, remiantis Kosovo Konstitucija, visiškai įgyvendinti decentralizaciją siekiant pagerinti vietos valdžios institucijų veikimą, taip pat ir šiaurėje;

13.  palankiai vertina Regioninio bendradarbiavimo tarybos valdybos sprendimą priimti Kosovą šios organizacijos nariu; mano, kad šaliai, kuri siekia regioninės ir europinės integracijos, tai svarbus žingsnis į priekį;

14.  palankiai vertina EULEX įgaliojimų peržiūrą ir pratęsimą ir tai, kad misijos vadovu paskirtas Bernd Borchardt; mano, kad Audito Rūmų pateiktoje ataskaitoje dėl Europos Sąjungos pagalbos Kosovui teisinės valstybės kūrimo srityje nurodytos labai svarbios problemos, visų pirma susijusios su tokios pagalbos efektyvumu, aukšto rango pareigūnų korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir aiškiai nustatytų tikslų trūkumu; patvirtina ataskaitoje pateiktą analizę ir rekomendacijas ir ragina visus subjektus jas įgyvendinti ir taip pagerinti ES pagalbos veiksmingumą;

15.  pabrėžia EULEX sėkmės svarbą ir tvariai Kosovo plėtrai, ir jo institucijų konsolidavimui, ir stabilumui; taip pat pabrėžia, kad Kosovui svarbu stiprinti glaudų bendradarbiavimą su EULEX ir teikti paramą EULEX darbui visose jos įgaliojimų srityse; pabrėžia, kad EULEX turėtų nedelsiant išspręsti savo darbo skaidrumo ir atskaitomybės poreikio problemą, ir ragina, kad EULEX struktūrų sistema būtų veiksminga ir skaidri, pagal kurią būtų užtikrinama, kad bus atsižvelgta į piliečių ir pilietinės visuomenės atstovų skundus; ragina EULEX geriau informuoti Kosovo piliečius apie misijos pasiekimus, stengtis didinti pasitikėjimą misija bei paisyti piliečių lūkesčių;

16.  pažymi, kad EULEX būtinas efektyvus vidaus valdymas, koordinavimas ir bendradarbiavimas; ragina EULEX atnaujinti ir sustiprinti savo pastangas siekiant pagerinti teisinės valstybės principų laikymąsi Kosove ir sutelkti savo vykdomąsias galias į aukšto rango pareigūnų korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo pažabojimą; pabrėžia EULEX atsakomybę, susijusią su jos vykdomąja valdžia, ir jos įgaliojimais stebėti, prižiūrėti ir patarti; ragina ES valstybes nares ypač užtikrinti, kad EULEX turėtų pakankamai personalo, kalbant apie kokybę, misijos trukmę ir lyčių balansą, ir kad personalo sudėtis atitiktų vietos poreikius;

17.  remia specialiąją tyrimų grupę, sukurtą po to, kai buvo pateikta2010 m. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ataskaita; mano, kad kruopštus visų toje ataskaitoje pateiktų įtarimų tyrimas atitinka Kosovo interesus; ragina Kosovo valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su specialiąja tyrimų darbo grupe ir ją palaikyti;

18.  pabrėžia, kad valstybėms narėms, ES institucijoms ir kitiems tarptautiniams paramos teikėjams reikia geriau bendradarbiauti ir koordinuoti pagalbą siekiant išvengti veiklos dubliavimosi ir užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą; džiaugiasi, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. Kosovas yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) narys;

19.  ragina Kosovo valdžios institucijas labiau stengtis kovoti su dideliu nedarbo ir skurdo lygiu šalyje vykdant tolesnes ekonomikos reformas ir gerinant investicijų sąlygas;

20.  palankiai vertina pradėtą dialogą dėl visų režimo ir 2012 m. birželio mėn. pateiktą veiksmų planą dėl vizų režimo; ragina skubiai ir tiksliai įgyvendinti šį veiksmų planą; ragina Tarybą ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie pažangą, pasiektą šioje srityje;

21.  ragina Kosovo valdžios institucijas įgyvendinti keturis trumpalaikius prioritetus, kurie yra kriterijai, administracinių pajėgumų ir prekybos srityse tam, kad būtų pradėtos derybos dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, ir padidinti deryboms reikalingus administracinius pajėgumus, visų pirma tęsiant Prekybos ministerijos pertvarką;

22.  ragina Kosovo valdžios institucijas labiau įsipareigoti ir parodyti politinę valią stiprinti teisinės valstybės sektorių, ypač pateikiant kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija įrodymų; susidomėjęs atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtas struktūrinis dialogas teisinės valstybės klausimais, kaip aukšto lygio forumas, siekiant stebėti pažangą teisinės valstybės srityje; ragina Kosovo valdžios institucijas nutraukti praktiką, pagal kurią suteikiama malonė dideliam nuteistų nusikaltėlių skaičiui Kosovo nepriklausomybės paskelbimo metinių šventės proga, ir laikytis griežtesnių tokios malonės suteikimo kriterijų, visada taikant valdžių atskyrimo principą;

23.  ragina Kosovo valdžios institucijas didinti teisminių institucijų nepriklausomybę, efektyvumą, atskaitomybę ir nešališkumą ir gerbti jų nepriklausomybę ir jų veiksmų, ir jų viešų pareiškimų srityse, įskaitant atvejus, susijusius su visuomenės veikėjų atžvilgiu atliekamais tyrimais arba šių veikėjų areštu, taip pat gerbti EULEX įgaliojimus ir šios misijos naudojimąsi vykdomosios valdžios galiomis;

24.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje nematyti didesnės pažangos; ragina Kosovo valdžios institucijas parodyti tikrą politinę valią ir drąsą kovoti su aukšto rango pareigūnų korupcija ir parodyti daugiau skaidrumo ir valdysenos, be kita ko, koordinuojant Kosovo policijos pajėgas ir teisminę valdžią; pakartoja savo susirūpinimą dėl aukšto organizuoto nusikalstamumo lygio Šiaurės Kosove, atkreipia dėmesį į tai, kad vyriausybė priėmė kovos su korupcija strategiją; mano, kad Kosovas šią strategiją turi priimti ir įgyvendinti, prisiimdamas rimtus įsipareigojimus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šalis aktyviai nedalyvauja Europolo ir Interpolo veikloje, nes Kosovo valstybingumą pripažįsta ne visos valstybės narės, ir ragina valstybes nares palengvinti EULEX, Europolo ir Interpolo bendradarbiavimą ir siekti galimybių įtraukti Kosovą į Europolą ir Interpolą, suteikiant bent stebėtojo statusą;

25.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje išvardyti keli pavyzdžiai, kai Kosovo valdžios institucijos atsisakė vadovautis patarimais ir rekomendacijomis, kuriuos suteikė ES institucijos arba ES finansuojami atitinkamos srities, konkrečiai, kovos su korupcija, ekspertai; pažymi, kad Kosove pasireiškiantis organizuotas nusikalstamumas kelia didelę grėsmę ir šį nusikalstamumą skatina besaikis nebaudžiamumas, dažnas politikų kišimasis į teismų sistemos ir įstatymo priežiūros institucijų darbą ir aukšto rango pareigūnų korupcija;

26.  pažymi, kad regione plačiai paplitusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, ir tai taip pat yra Kosovo demokratinio, socialinio ir ekonominio vytymosi kliūtis; todėl ragina priimti regioninę strategiją ir ragina visas regiono šalis glaudžiau bendradarbiauti, kad su šiuo blogiu, ypač su prekyba moterimis ir jų išnaudojimu ir prekyba nepilnamečiais asmenimis siekiant juos seksualiai išnaudoti arba versti elgetauti, būtų kovojama veiksmingiau; džiaugiasi sėkmingu darbu šioje srityje Prištinoje, Skopjėje, Podgoricoje ir Tiranoje pagal Ochrido vyriausybių bendradarbiavimo susitarimą;

27.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal Kosove nustatytą sistemą liudininkai ne itin apsaugomi, o apsauga ypač svarbi didelio atgarsio sulaukusiose bylose; pabrėžia, kad svarbu parengti visapusiškai veikiančią liudininkų apsaugos programą; ragina Kosovo valdžios institucijas stiprinti liudininkų apsaugos sistemos efektyvumą ir patikimumą ir ragina EULEX labiau remti šias pastangas; ragina valstybes nares priimti daugiau liudininkų, kai juos reikia perkelti, ir pabrėžia, kad reikia ir toliau ieškoti būdų pripažinti visų karo nusikaltimų aukų kančias ir gerbti jų teisę į tiesą ir teisingumą, įskaitant paramą įsteigiamai RECOM (Tiesos ieškojimo ir tiesos sakymo apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje regioninei komisijai);

28.  apgailestauja, kad 1999 m. karo Kosove padarinys – 1869 vis dar dingę be žinios asmenys; pažymi, kad šį klausimą būtina skubiai spręsti, nes tiesos atskleidimas ir galimybės nukentėjusiųjų šeimoms gedėti savo artimųjų užtikrinimas – nepaprastai svarbios bendruomenių susitaikymo ir taikios regiono ateities prielaidos; pabrėžia, kad dingusių asmenų komitetams reikia geriau bendradarbiauti, ir ragina visų susijusių šalių valdžios institucijas leisti naudotis slaptosios policijos ir kariuomenės archyvais;

29.  ir toliau susirūpinęs dėl besitęsiančios prekybos žmonėmis per Kosovą ir iš Kosovo tendencijos, ypač dėl prekybos vaikais jų seksualinio išnaudojimo tikslais; ragina Kosovą dėti daugiau pastangų kovojant su prekyba žmonėmis, be kitų priemonių didinant Kosovo įstatymo priežiūros ir teisminės valdžios institucijų pajėgumus;

30.  ragina visas partijas užbaigti rinkimų sistemos reformą siekiant užtikrinti, kad rinkimų sistema veiktų tinkamai ir atitiktų tarptautinius standartus, ypač tuos, kuriuos nustatė Europos Taryba; visų pirma turėtų būti siekiama sumažinti rinkimų klastojimo galimybes ir stiprinti politinę įstatymų leidžiamojo organo atskaitomybę; yra susirūpinęs dėl 2010 m. gruodžio mėn. vykusių parlamento rinkimų klastojimo atvejų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo trūkumų, kaip nurodyta ESBO ataskaitoje dėl tų rinkimų; ragina atsakingas valdžios institucijas atsižvelgti į ESBO ataskaitos rekomendacijas; ragina EULEX apsvarstyti galimybes pasinaudoti savo vykdomosiomis galiomis šioje srityje, jei vertina, kad Kosovo teisminė sistema nepajėgi ištaisyti šiuos trūkumus;

31.  džiaugiasi labai patobulėjusia Kosovo reguliavimo sistema, įskaitant pažangius teisės aktus ir politiką, susijusią su grįžimu ir repatriacija, bendruomenės teisėmis, kalbų vartojimu, kova su diskriminacija, lyčių lygybe ir jaunimu;

32.  pabrėžia, kad nepaisant šių patobulinimų liko uždavinių, susijusių su žmogaus ir bendruomenės teisių apsauga, nediskriminavimu dėl seksualinės orientacijos, taip pat su moterų ir jaunimo dalyvavimu priimant sprendimus; pabrėžia, kad moterims, jaunimui ir bendruomenėms ir toliau nepakankamai atstovaujama ir centro, ir vietos lygmenimis;

33.  griežtai smerkia pastarojo meto grasinimus kovotojai už žmogaus teises, Kosovo moterų tinklo narei Nazlie Balajai, kurie buvo atsakas į tai, kad ji viešai gynė įstatymo dėl kankinių, neįgaliųjų ir karo veteranų, Kosovo išsivadavimo armijos narių, civilių aukų ir jų šeimų narių statuso dalinį pakeitimą, kuris suteiktų karo metu seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms galimybę gauti tokį pat statusą kaip karo veteranai, ir ragina Kosovo valdžios institucijas ištirti šį incidentą ir užtikrinti apsaugą visiems kovotojams už žmogaus teises;

34.  ragina centro ir vietos lygmenų institucijas veiksmingai įdiegti teisės aktus, susijusius su žmogaus teisėmis, ir prisidėti prie tolesnio daugiatautės visuomenės vystymosi;

35.  palankiai vertina ombudsmeno darbą ir mano, kad būtina skubiai užtikrinti biudžetinę šios tarnybos nepriklausomybę;

36.  pabrėžia, kad Kosovo Asamblėja turi stiprinti savo nepriklausomybę, kompetenciją ir biudžeto, vykdomosios valdžios ir saugumo sektoriaus priežiūros pajėgumus gerindama teisėkūros kontrolę ir politikos bei įstatymų įgyvendinimo ir poveikio stebėjimą;

37.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti reikiamas viešojo administravimo reformas ir visais administracijos lygmenimis didinti moterų ir mažumoms priklausančių asmenų skaičių;

38.  palankiai vertina tai, kad pagal Kosovo teisinę sistemą užtikrinamos moterų teisės ir kad lyčių lygybė taip pat įtvirtinta teisinėje sistemoje, ir džiaugiasi pažanga, pasiekta moterų teisių ir lyčių lygybės srityje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl didelio mokyklos nebaigusių mergaičių skaičiaus bei dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje, įskaitant pagrindinius visuomenės sektorius; ragina vyriausybę ir būti aktyvesniais ir efektyvesniais įgyvendinant šiuos įstatymus, įskaitant įstatymus prieš smurtą šeimoje ir prekybą žmonėmis, siekiant pastebimos pažangos moterų teisių ir lyčių lygybės srityje Kosove; ragina Kosovo valdžios institucijas aktyviau skatinti moteris dalyvauti politikoje ir visuomenės gyvenime, skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir stiprinti jų poziciją joje, taip pat įtraukti lyčių lygybės klausimą į visas politikos sritis;

39.  pabrėžia, kad laisvos ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ir konsoliduojant demokratinius ir politinius procesus ir kuriant integruotą visuomenę šalyje; pripažįsta, kad PVO ir moterų organizacijos atlieka svarbų darbą; pabrėžia dialogo su PVO svarbą;

40.  pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų pagrindinį vaidmenį kuriant integruotą visuomenę ir konsoliduojant demokratinius ir politinius procesus Kosove ir skatinant dialogą ir gerus kaimyniškus santykius regione, tuo būdu prisidedant prie glaudesnio regioninio bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais klausimais; palankiai vertina geresnį vyriausybės ir NVO bendradarbiavimą, tačiau ragina jas daugiau konsultuotis rengiant politiką ir stebint valdžios institucijų veiklą; be to, ragina jas atlikti savo vaidmenį stabilizavimo ir asociacijos procesuose, kuriuos reikia stiprinti;

41.  pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvų pilietiškumą, be kita ko, stiprinant pilietinę visuomenę ir iš tiesų užtikrinant žodžio laisvę;

42.  pripažįsta, kad laisvę jungtis į profesines sąjungas garantuoja įstatymas, tačiau vis dar reikia gerinti padėtį pagrindinių darbo ir profesinių sąjungų teisių srityje; ragina Kosovą stiprinti socialinį dialogą sprendimų priėmimo, politikos formavimo ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo srityse;

43.  pabrėžia, kad EULEX turi labiau padėti Kosovo policijai mokytis švelninti kritinę ir trapią padėtį prieš demonstracijas ir joms vykstant; pabrėžia, kad valdžios institucijos, padedamos EULEX, taip pat turi dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti teisingumą seksualinio smurto Kosove ir kitur Vakarų Balkanuose, susijusio su konfliktais, aukoms;

44.  yra susirūpinęs, kad diskriminacija vis dar išlieka rimta problema; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų žmonių lygybę nepaisant jų etninės kilmės, lyties, amžiaus, religijos, seksualinės orientacijos ar negalios; pabrėžia, kad būtina priimti išsamią kovos su bet kokios formos diskriminacija strategiją ir visapusiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija įstatymą; pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie tai, kas laikoma diskriminacija, ir kokių esama teisinių teisių gynimo priemonių;

45.  ragina valdžios institucijas įgyvendinti konstitucinį nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principą, padidinti įstatymo priežiūros pareigūnų informuotumą apie lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teises, taip pat kovoti su homofobija ir transseksualų baime; atsižvelgdamas į tai smerkia smurtinį išpuolį, kurį 2012 m. gruodžio 14 d. Prištinoje įvykdė žmonių grupė, kurioje buvo radikalių islamistų, patalpose, kuriose žiniasklaidos priemonė „Kosovo 2.0“ ketino pradėti leisti savo naujausią žurnalą sekso klausimais, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų klausimus; ragina Kosovo policiją ir Vidaus reikalų ministeriją ištirti smurto aktus ir grėsmes susijusiems žmonėms ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn; ragina valdžios institucijas dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant minties, žodžio ir susirinkimų laisvę;

46.  pabrėžia nepriklausomos ir laisvos žiniasklaidos svarbą; todėl džiaugiasi Baudžiamojo kodekso pakeitimais, susijusiais su redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų arba gamintojų baudžiamąja atsakomybe ir su žurnalistų šaltinių apsauga, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.;

47.  atkreipia dėmesį į 2012 m. liepos mėn. ESBO 3-ąją bendruomenės teisių vertinimo ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad nors ir priimta išsami ir sudėtinga teisinė sistema, dar daug reikia pasiekti, kad būtų užtikrinta reali ir prasminga bendruomenių teisių apsauga Kosove;

48.  palankiai vertina priimtus atitinkamus įstatymus, skatinančius ir saugančius bendruomenes ir religinį bei kultūros paveldą, ir tai, kad Kosovas sėkmingai perėmė atsakomybę už daugumos serbų ortodoksų bažnyčios kultūros ir religinių objektų saugumą; todėl ypač džiaugiasi tuo, kad Kosovo policija sukūrė specialų skyrių, kuris bus skirtas išimtinai šiai užduočiai vykdyti; ragina toliau įgyvendinti atitinkamus įstatymus, ypač bendruomenių įstatymą; smerkia tai, kad Kosovo valdžios institucijos atsisakė leisti Serbijos prezidentui Tomislavui Nikoličiui aplankyti Kosovą ir dalyvauti ortodoksų Kalėdų šventėje Gračanicoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Serbijos prezidento T. Nikoličiaus ir Kosovo prezidentės A. Jahjagos susitikimą, kuris vyko Briuselyje 2013 m. vasario 6 d. atviroje ir konstruktyvioje atmosferoje remiant Komisijos pirmininkei ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei C. Ashton ir dedant pastangas normalizuoti dviejų šalių santykius;

49.  apgailestauja dėl to, kad Serbijos valdžios institucijos atsisakė leisti Kosovo ministro pirmininko pavaduotojai Mimozai Kusari-Lilai kirsti sieną ir apsilankyti Preševo slėnyje; apgailestauja dėl to, kad Kosovo piliečiai turi laukti daug valandų, kad galėtų kirsti sieną ir patekti į Serbiją;

50.  pabrėžia, kad svarbu pagerinti Kosovo santykius ir atstovavimą jam tarptautinėse kultūros ir paveldo institucijose siekiant pagerinti religinių ir kultūros objektų ir paminklų apsaugą, taip pat svarbu pagerinti atstovavimą Kosovui Europos ir pasaulio sporto organizacijose siekiant suteikti galimybes Kosovo atletams dalyvauti visuose tarptautiniuose sporto renginiuose, įskaitant Europos ir pasaulio čempionatus ir Olimpines žaidynes;

51.  teigiamai vertina tai, kad daugelyje savivaldybių įsteigti savivaldybių bendruomenių ir grįžtančiųjų biurai, tačiau apgailestauja, kad, nepaisant padarytos pažangos, norintiems sugrįžti pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims vis dar kyla sunkumų, ypač dėl saugumo incidentų; ragina Kosovo valdžios institucijas sustiprinti pastangas šioje srityje valstybės ir vietos mastu, ypatingą dėmesį skiriant grįžtantiems serbams, romams, aškaliams ir egiptiečiams;

52.  džiaugiasi, kad galutinai uždaryta švinu užteršta Osterodės stovykla Šiaurės Mitrovicoje ir kad likusios šeimos, tarp kurių daug romų, aškalių ir egiptiečių šeimų, apgyvendintos naujai statytuose individualiuose namuose ir viename socialinių būstų daugiabučiame name, kurie yra ES finansuojamo projekto dalis; mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant pabėgėlių ir mažumų visiško pakartotinio integravimo į visuomenę Kosove; ragina Kosovo valdžios institucijas nedelsiant pradėti užterštos zonos valymo veiksmus ir Komisiją suteikti būtiną techninę ir finansinę pagalbą; ragina Kosovą skirti daugiau išteklių, kad būtų priimti ir įgyvendinti ES aplinkos standartai;

53.  palankiai vertina tai, kad pradėta romų, aškalių ir egiptiečių strategijos ir veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra; ragina efektyviau įgyvendinti Romų, aškalių ir egiptiečių integracijos strategijos stebėseną toliau didinant pajėgumus ir geresnį tarpinstitucinį koordinavimą; pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti vadinamuosius keturiasdešimt veiksmų siekiant skatinti romų, aškalių ir egiptiečių bendruomenių įtrauktį centro ir savivaldybės lygmenimis, kaip numatyta pagal Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano tikslus; ragina Kosovo valdžios institucijas įtraukti lyčių aspektą į romų, aškalių ir egiptiečių integracijos strategiją ir veiksmų planą;

54.  susirūpinęs, kad romų, aškalių ir egiptiečių vaikai lieka pažeidžiami ir marginalizuoti; ragina valdžios institucijas skirti pakankamai dėmesio šių bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimui, įskaitant jų galimybes gauti išsilavinimą;

55.  yra susirūpinęs dėl didelio vaikų skurdo ir mirtingumo lygio, mažos Kosovo socialinės apsaugos sistemos aprėpties ir didelių savo lėšomis padengiamų išlaidų sveikatos priežiūrai, dėl kurių pažeidžiamos šeimos patiria skurdą;

56.  pabrėžia, kad neįgalūs vaikai ir toliau negali gauti bazinio išsilavinimo, nes tik 10 %. iš jų užregistruoti į pradinio mokymo klases; ragina vyriausybę užtikrinti, kad neįgalieji ir kitų pažeidžiamų grupių asmenys galėtų naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinėmis paslaugomis be diskriminacijos; džiaugiasi, kad Kosovo Asamblėja priėmė rekomendacijas dėl ankstyvojo vaikų ugdymo;

57.  džiaugiasi, kad pradėtas rengti išsamus vaikų apsaugos Kosove planas, ir pažanga, pasiekta priimant tvirtą jaunimo teisingumo kodeksą, pagal kurį Kosovo įstatymai suderinami su tarptautinėmis ir Europos normomis; tačiau vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta specializuotos institucinės infrastruktūros jaunimui, kuris susidūrė su teisėsauga (aukoms ir liudininkams);

58.  džiaugiasi Kosovo 2011 m. surašymo galutiniais rezultatais, nes tai pirmas žingsnis tinkamu laiku suteikiant priimantiems sprendimus tikslią informaciją politikos formavimo tikslais; vis dėlto pripažįsta, kad dar esama uždavinių, susijusių su galimybe gauti statistiškai pagrįstus ir tarptautiniu mastu palyginamus duomenis, kurie yra būtini siekiant įrodymais pagrįstos politikos ir valdyti Kosovo pažangą;

59.  ragina Kosovą pagerinti verslo aplinką mažoms ir vidutinėms įmonėms mažinant administracinę naštą ir susijusias sąnaudas, didinant galimybes gauti finansavimą ir užtikrinant ypatingą paramą naujoms įmonėms;

60.  pabrėžia, kad dėl ekonominių ir politinių priežasčių svarbu išskirti Kosovui individualų šalies tarptautinį telefono kodą; mano, kad dabartinė padėtis yra netvari ir klaidinanti, ir ragina kompetentingas tarptautines organizacijas kuo greičiau išspręsti šį klausimą, o Serbiją – atsisakyti naudotis veto teise sprendžiant minėtą klausimą;

61.  ragina Kosovą plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir skatinti energijos šaltinių diversifikaciją, atsižvelgiant į tai, kad Energijos bendrijos sutartis įpareigoja uždaryti Kosovo A elektrinę ir rekonstruoti Kosovo B elektrinę; pabrėžia, kad būtina skirti didesnę ES ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansinę paramą energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių projektams; apgailestauja, kad savo šalies strategijos projekte ERPB planuoja pritarti naujai rusvosiomis anglimis kūrenamai jėgainei (Kosova e Re) ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad užginčytų tokius planus kaip šis, kurie prieštarauja ES įsipareigojimams klimato klausimu;

62.  atkreipia dėmesį planus statyti naują kelių infrastruktūrą siekiant pagerinti susisiekimą tarp Prištinos ir kaimyninių šalių; pažymi, kad viešųjų pirkimų praktika Kosove ir toliau neadekvati, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog viešųjų pirkimų procesai, susiję su tokiais dideliais projektais, būtų iš tiesų atviri, konkurencingi ir skaidrūs; be to, pabrėžia, kad tokių infrastruktūros projektų reikėtų imtis laikantis kriterijų, nustatytų dabartinėje Tarptautinio valiutos fondo programoje; pabrėžia, jog svarbu plėtoti viešąjį transportą ir visų pirma gerinti geležinkelio linijas ar statyti naujas kaip tvarios transporto sistemos dalį; siūlo tarp visų Vakarų Balkanų šalių sukurti greitųjų geležinkelių tarpvalstybinę sistemą, sujungtą su ES transeuropiniu tinklu;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Kosovo vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

(1) A/RES/64/298.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl makroekonominių disbalansų procedūros (MDP) rezultatų suvestinės užbaigimo (2013/2582(RSP))

P7_TA(2013)0188 B7-0165/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(1) (šešių teisės aktų rinkinio dalis, toliau – MDP reglamentas),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl dokumento „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „MDP rezultatų suvestinės užbaigimas: finansų sektoriaus rodiklis“ (SWD(2012)0389),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2013 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita, parengta pagal Reglamento dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 3 ir 4 straipsnius“ (COM(2012)0751),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 d. Europos sisteminės rizikos valdybos dokumentą „ESRV nuomonė dėl numatomų su finansų rinkų stabilumu susijusių rezultatų suvestinės rodiklių“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. Komisijos laišką Europos Parlamento Pirmininkui, kuriame Parlamentui pateikiama su pakoreguota MDP rezultatų suvestine susijusi informacija ir susiję dokumentai,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai tema „Rezultatų suvestinės dėl Makroekonominių disbalansų procedūros (MDP) parengimas“ (O-000039/2013 – B7-0117/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi MDP yra politikos priemonė, nustatyta priėmus šešių teisės aktų rinkinį, ir kadangi ji yra svarbus euro zonos ekonomikos valdymo ramstis, kurio paskirtis – makroekonominių disbalansų valstybėse narėse prevencija ir naikinimas, ypatingą dėmesį skiriant makroekonominiams disbalansams, kurie gali turėti šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms;

B.  kadangi pagal MDP reglamento 4 straipsnį sukurtą rezultatų suvestinę pradžioje sudarė dešimt rodiklių, apimančių įvairius priežiūros taikant MDP aspektus;

C.  kadangi 2012 m. lapkričio mėn. Komisija rezultatų suvestinę papildė nauju rodikliu (finansų sektoriaus įsipareigojimų augimo tempu), pranešė apie tai savo 2012 m. lapkričio 19 d. laiške Parlamentui ir paskelbė atitinkamą analizę 2012 m. lapkričio 28 d. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje;

D.  kadangi MDP reglamento 12 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad „Komisija kompetentingiems Europos Parlamento ir Tarybos komitetams turėtų pateikti pasiūlymų dėl pastabų dėl planų nustatyti ir koreguoti rodiklius ir ribas“;

1.  itin apgailestauja dėl to, kad Komisija nevykdė MDP reglamento dvasią atitinkančio bendradarbiavimo atnaujindama makroekonominio disbalanso priežiūros rezultatų suvestinę;

2.  taip pat itin apgailestauja dėl to, kad Parlamentas gavo atitinkamą pranešimą tik keletą dienų prieš Komisijai 2012 m. lapkričio mėnesį paskelbiant rezultatų suvestinę;

3.  prašo Komisijos iš anksto pranešti Parlamentui ir Tarybai, ar ji ketina iki 2015 m. dar kartą atnaujinti rezultatų suvestinę;

4.  itin apgailestaudamas pažymi, kad šio proceso metu skirtingai traktuotos skirtingos teisėkūros institucijos – teigiama, kad Komisija konsultavosi su atitinkama Tarybos darbo grupe;

5.  pabrėžia, kad Parlamento 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucija, kurioje Parlamentas paprašė rezultatų suvestinę papildyti nauju rodikliu, susijusiu su finansų sektoriumi, negali būti laikoma patenkinamomis konsultacijomis su Parlamentu, numatytomis MDP reglamento 12 konstatuojamoje dalyje, nes atitinkama rezoliucija buvo priimta prieš metus ir nebuvo atsakas į Komisijos pasiūlymą; taip pat nurodo, kad išsami informacija apie rodiklio pasirinkimą ir parengimą parodė plačią veiksmų laisvę, kuri matoma 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumente;

6.  atkreipia dėmesį į 2011 m. gruodžio 9 d. ESRV nuomonę, kurioje pateikiamos ESRV išlygos dėl finansinio rodiklio ir kurioje pareikšta, kad į rezultatų suvestinę turėtų būti įtraukta trumpalaikių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kurių terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai suma) remiantis nekonsoliduotomis finansų sektoriaus ataskaitomis ir atėmus indėlius bankuose dalis visuose įsipareigojimuose, taip pat kad šiam rodikliui derėtų teikti pirmenybę rodiklių, paremtų nuosavo kapitalo lėšų srautų vertinimais, pvz., sverto rodiklių, atžvilgiu, nes nuosavas kapitalas vertinamas rinkos verte, o ji labai priklausoma nuo akcijų rinkos svyravimų; primena Komisijai, kad MDP reglamento 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad rengiant „su finansų rinkos stabilumu susijusius rodiklius, turi būti tinkamai atsižvelgiama į ESRB darbą“;

7.  nebetoleruos to, kad Komisijos tarnybose vis dar neįvyko būtini elgesio normų pokyčiai – turi būti visapusiškai pripažintas Parlamento vaidmuo ekonomikos valdyme; pabrėžia, kad Komisija turi neabejotinai gerbti Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį daugiašalėje priežiūroje, kaip, be kita ko, numatyta SESV 121 straipsnio 6 dalyje ir 136 straipsnyje, ir visų šios srities Sąjungos aktų klausimais nediskriminuoti Parlamento Tarybos atžvilgiu; primena Komisijai, kad konsultacijos su Parlamentu dėl rezultatų suvestinės pakeitimų yra taip pat geriausios praktikos, susijusios su institucijų tarpusavio pagarba, dalis;

8.  primena Komisijai jos atskaitomybės Parlamentui pareigą, nustatytą ES sutarties 17 straipsnio 8 dalyje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir ECB.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 25. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0583.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vietnamo, ypač saviraiškos laisvės (2013/2599(RSP))

P7_TA(2013)0189 RC-B7-0166/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. pasirašytą ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į ES ir Vietnamo vyriausybės du kartus per metus rengiamą ES ir Vietnamo dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio Vietnamas prisijungė 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos bendrosios periodiškos Vietnamo patikros rezultatus,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais pranešimą per 2010 m. balandžio mėn. vykusią 14-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą dėl tinklaraštininkų nuteisimo Vietname,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vietnamo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi trys žinomi žurnalistai – Nguyen Van Hai / Dieu Cay, Ta Phong Tan ir Pan Thanh Hai – 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo nuteisti kalėti; kadangi pateikus apeliacinį skundą jų nuosprendžiai kalėti atitinkamai 12, 10 ir 3 metus buvo patvirtinti po kelerių metų namų arešto; jie buvo nuteisti dėl straipsnių paskelbimo Vietnamo laisvųjų žurnalistų klubo interneto svetainėje;

B.  kadangi, remiantis naujausiais tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pranešimais, 32 interneto disidentams buvo pritaikytos sunkios laisvės atėmimo bausmės arba jie laukia teismo proceso Vietname; 14 demokratiją ginančių aktyvistų už pasinaudojimą savo teise į saviraiškos laisvę buvo nuteisti kalėti iš viso daugiau nei 100 metų; 22 taikių aplinkos apsaugos srities aktyvistų buvo pritaikytos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nuo 10 metų iki įkalinimo iki gyvos galvos; žurnalistas, dirbantis valstybinei spaudai, buvo atleistas, kai savo asmeniniame tinklaraštyje paskelbė žinutę, kritikuojančią komunistų partijos generalinį sekretorių; interneto disidentus, įskaitant Le Cong Cau ir Huynh Ngoc Tuan, dažnai baugina ir jiems grasina policija;

C.  kadangi keletas sąžinės kalinių buvo nuteisti pagal neaiškiai suformuluotas nuostatas dėl nacionalinio saugumo, pagal kurias neatskiriami smurto aktai ir taikus skirtingų nuomonių ar įsitikinimų reiškimas, pvz., taikant nuostatas dėl propagandos prieš Vietnamo Socialistinę Respubliką (baudžiamojo kodekso 88 straipsnis), nuostatas dėl veiklos, kuria siekiama nuversti žmonių valdžią (79 straipsnis), nuostatas dėl nesantaikos tarp religingų ir nereligingų asmenų skleidimo (87 straipsnis) ir nuostatas dėl piktnaudžiavimo demokratinėmis laisvėmis siekiant pakenkti valstybės interesams (258 straipsnis); kadangi 2002 m. potvarkis Nr. 44, kuriuo leidžiamas sulaikymas be teismo, vis dažniau taikomas siekiant sulaikyti disidentus;

D.  kadangi tinklaraštininkai ir žmogaus teisių gynėjai vis dažniau naudojasi internetu reikšdami savo politines nuomones, atkreipdami dėmesį į korupciją ir į žemės užgrobimą bei kitus oficialius piktnaudžiavimus valdžia;

E.  kadangi Vietnamo valdžios institucijos sistemingai varžo saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę ir persekioja tuos, kurie reiškia abejones vyriausybės politika, viešina oficialios korupcijos atvejus arba ragina kurti alternatyvas vienos partijos valdymui;

F.  kadangi Vietnamas rengia dekretą dėl interneto paslaugų ir interneto informacijos turinio valdymo, teikimo ir naudojimo, naują dekretą dėl interneto valdymo, kuriuo būtų įteisinamas turinio filtravimas, cenzūravimas ir vyriausybės sankcijos už neaiškiai apibrėžtus uždraustus veiksmus ir kuriuo interneto bendrovės ir paslaugų teikėjai, įskaitant iš užsienio šalių, būtų įpareigoti bendradarbiauti su vyriausybe priežiūros srityje ir susekant interneto disidentus; kadangi skaitmeninėms laisvėms vis dažniau kyla grėsmė;

G.  kadangi 2009 m. atliekant JT Žmogaus teisių tarybos bendrąją periodišką Vietnamo žmogaus teisių padėties patikrą Vietnamas pritarė keletui rekomendacijų dėl saviraiškos laisvės, įskaitant rekomendaciją visiškai užtikrinti teisę pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnį gauti informaciją, jos ieškoti ir perduoti informaciją bei idėjas; kadangi Vietnamas vis dar neįgyvendino šių rekomendacijų;

H.  kadangi vyriausybės pareigūnai ir toliau konfiskuoja žemę, taiko neproporcingai didelę jėgą reaguojant į viešus protestus dėl iškeldinimo, vykdomi savavališki aktyvistų areštai ir taikomos sunkios bausmės protestuotojams, o teisės į žemę ir žemės naudojimo klausimai nėra išaiškinti;

I.  kadangi religijos ir tikėjimo laisvė yra varžoma ir katalikų bažnyčia ir nepripažintos religinės bendruomenės, pvz., Vietnamo jungtinė budistų bažnyčia, protestantų bažnyčios ir kitos bendruomenės, ir toliau kenčia nuo aktyvaus religinio persekiojimo;

J.  kadangi Vietnamas pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas siekiant parengti naują Konstituciją, tačiau tiems, kurie išreiškė savo nuomonę, buvo taikomos sankcijos ir jie patyrė spaudimą;

K.  kadangi Vietnamas pateikė paraišką dėl narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje 2014–2016 m.;

1.  išreiškia savo gilų susirūpinimą dėl žurnalistų ir tinklaraštininkų nuteisimų ir didelių bausmių jiems Vietname; smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant politinį bauginimą, priekabiavimą, grasinimus, savavališkus areštus, sunkias laisvės atėmimo bausmes ir neteisingus teismus, Vietname vykdomus prieš politinius aktyvistus, žurnalistus, tinklaraštininkus, disidentus ir žmogaus teisių gynėjus, internetu ir kitomis priemonėmis, akivaizdžiai pažeidžiant Vietnamo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

2.  primygtinai ragina valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus tinklaraštininkus, interneto žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus; ragina vyriausybę nebetaikyti jokių represijų tiems, kurie pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus naudojasi savo teise į saviraiškos laisvę, nuomonės laisvę ir susirinkimų laisvę;

3.  ragina Vietnamo vyriausybę pakeisti arba panaikinti teisės aktus, kuriais ribojama teisė į saviraiškos laisvę ir spaudos laisvę, kad būtų sukurtas forumas dialogui ir demokratinėms diskusijoms; taip pat ragina vyriausybę pakeisti dekreto dėl interneto paslaugų ir interneto informacijos turinio valdymo, teikimo ir naudojimo projektą siekiant užtikrinti, kad juo būtų apsaugota teisė į saviraiškos laisvę internete;

4.  primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę nutraukti priverstinius iškeldinimus, užtikrinti tų, kas demaskuoja piktnaudžiavimą žemės klausimu, saviraiškos laisvę ir tiems, kas buvo priverstinai iškeldinti, užtikrinti galimybę pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis ir gauti tinkamas kompensacijas vadovaujantis tarptautiniais standartais ir laikantis įsipareigojimų pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas;

5.  ragina valdžios institucijas laikytis Vietnamo tarptautinių įsipareigojimų ir nutraukti religinius persekiojimus bei panaikinti teisines kliūtis nepriklausomoms religinėms organizacijoms laisvai vykdyti taikią religinę veiklą, tai reikštų visų religinių bendruomenių pripažinimą, laisvą religijos praktikavimą ir turto, kurį valstybė savavališkai konfiskavo iš Vietnamo jungtinės budistų bažnyčios, katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių, grąžinimą;

6.  išreiškia gilų susirūpinimą dėl sąžinės kalinių kalinimo sąlygų, nes su jais netinkamai elgiamasi ir trūksta medicininės priežiūros; ragina, kad valdžios institucijos užtikrintų kalinių fizinį ir psichologinį neliečiamumą, neribotas galimybes pasinaudoti teise turėti advokatą ir suteiktų tinkamą medicininę pagalbą tiems, kam to reikia;

7.  pakartoja, kad palaikant ES ir Vietnamo dialogą žmogaus teisių klausimais turėtų būti pasiekta konkreti pažanga žmogaus teisių ir demokratizacijos srityje; atsižvelgdamas į tai ragina Europos Sąjungą nuolat aukščiausiu lygmeniu kelti klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Vietname ir daryti didesnį spaudimą Vietnamo valdžios institucijoms, kad būtų panaikinta interneto ir tinklaraščio rašymo kontrolė ir privačios žiniasklaidos draudimai, asmenų grupėms ir pavieniams asmenims būtų leista propaguoti žmogaus teises ir viešai reikšti savo nuomonę ir nesutikimą, būtų imtasi veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę, panaikinti arba pakeisti nacionalinius įstatymus dėl saugumo, kurie taikomi siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn taikius disidentus, ir būtų paleisti taikūs sąžinės kaliniai;

8.  primena visoms šalims, jog partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) 1 straipsnyje teigiama, kad „šalių bendradarbiavimo ir šio susitarimo nuostatų pagrindą sudaro pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams; šis pagrindas yra esminis šio susitarimo elementas“; prašo vyriausiosios įgaliotinės įvertinti Vietnamo vyriausybės politikos suderinamumą su į PBS įtrauktomis sąlygomis;

9.  ragina Vietnamą ratifikuoti tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir Konvenciją prieš kankinimą; ragina vyriausybę sukurti nepriklausomą nacionalinę komisiją žmogaus teisių klausimais;

10.  prašo, kad ASEAN tarpvyriausybinė žmogaus teisių komisija ištirtų žmogaus teisių padėtį Vietname, ypatingą dėmesį skirdama saviraiškos laisvei, ir kad komisija pateiktų šaliai rekomendacijų;

11.  palankiai vertina tai, kad Vietnamo vyriausybė paskelbė raginimą teikti viešus pasiūlymus vykdant pirmąją konstitucinę reformą nuo 1992 m. ir kad terminas buvo pratęstas iki 2013 m. rugsėjo mėn., bet apgailestauja dėl to, kad viešos konsultacijos paskatino sankcijų ir spaudimo taikymą tiems asmenims, kurie teisėtai reiškė savo nuomonę; tikisi, kad naujoje Konstitucijoje bus teikiama pirmenybė pilietinių ir politinių teisių ir religinės laisvės klausimų sprendimui; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina dialogo su žmogaus teisių organizacijomis pradžią; reiškia viltį, kad ilgainiui tai gali paskatinti svarbias reformas darbo, švietimo ir žmogaus teisių srityse; rekomenduoja, kad JT specialusis pranešėjas saviraiškos ir nuomonės laisvių klausimais būtų pakviestas apsilankyti šalyje ir kad valdžios institucijos visapusiškai įgyvendintų visas rekomendacijas;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Vietnamo vyriausybei ir parlamentui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.

2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kazachstane (2013/2600(RSP))

P7_TA(2013)0190 RC-B7-0167/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kazachstano, įskaitant 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Kazachstano(1), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(2) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Jevgenijaus Žovtiso bylos Kazachstane(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai ir Komisijai dėl derybų dėl ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(4),

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. spalio 9 d. pareiškimą dėl Vladimiro Kozlovo bylos nagrinėjimo Kazachstane ir į vyriausiosios įgaliotinės 2012 m. sausio 17 d. pareiškimą dėl parlamento rinkimų Kazachstane,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės teisininkų komisijos 2013 m. vasario 13 d. teisinę nuomonę dėl drausminio proceso prieš teisininkus Kazachstane,

–  atsižvelgdamas į ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais 2012 m. sausio 25 d. pareiškimą dėl žiniasklaidos padėties Kazachstane,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktoriaus 2012 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl represijų prieš Kazachstano opoziciją,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Tarptautinė partnerystė žmogaus teisių klausimais“ 2013 m. kovo 20 d. pareiškimą „Žmogaus teisių problemų Kazachstane apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2012 m. gruodžio 21 d. po 2012 m. lapkričio 20 d. Kazachstano generalinio prokuroro pradėtos bylos Almatos apygardos teismas apkaltino neregistruotą opozicijos partiją „Alga!“ ekstremizmu ir ją uždraudė; kadangi dėl šio uždraudimo Vladimiro Kozlovo žmona Alija Turusbekova tampa asmeniškai atsakinga;

B.  kadangi 2012 m. gruodžio 25 d. dėl kaltinimų ekstremizmu buvo uždraustos daugelis opozicijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant aštuonis Kazachstano laikraščius ir 23 interneto naujienų portalus, kuriuos prokuroras pavadino „viena jungtine žiniasklaidos priemone Respublika“; kadangi šį sprendimą 2013 m. vasario 22 d. patvirtino Apeliacinis teismas ir susijusiems žurnalistams buvo uždrausta vykdyti savo profesinę veiklą;

C.  kadangi Kazachstanas yra svarbus tarptautinis veikėjas ir labai svarbus politinei ir socialinei bei ekonominei plėtrai, taip pat saugumui visame regione; kadangi Kazachstanas atliko teigiamą vaidmenį Vidurinėje Azijoje, nes dėjo pastangas siekdamas plėtoti gerus kaimyninius santykius su kaimyninėmis šalimis, atnaujinti regioninį bendradarbiavimą ir taikiomis priemonėmis spręsti visus dvišalius klausimus; kadangi ES turi svarbių interesų siekiant paspartinti bendradarbiavimą politikos, ekonomikos ir saugumo srityse su šiuo regionu palaikant stiprius ir atvirus ES ir Kazachstano ryšius;

D.  kadangi Kazachstanas ilgai ribojo pagrindines pilietines ir politines teises kaip antai susirinkimų laivę, saviraiškos laisvę ir religijos laisvę; kadangi per pastaruosius dvejus metus sumažėjo pagarba pagrindinėms laisvėms, o 2012 m., po 2011 m. Žanaozeno smurto įvykių, buvo imtasi griežtų priemonių prieš vyriausybę kritikavusius asmenis;

E.  kadangi per pastaruosius mėnesius keletas opozicijos lyderių, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės veikėjų patyrė priekabiavimų ir teisinių persekiojimų, kurie keletu atvejų baigėsi laisvės atėmimo bausmėmis;

F.  kadangi 2013 m. kovo 13 d. Kasacinis teismas atsisakė patenkinti apeliacinį skundą Vladimiro Kozlovo byloje, jam buvo pateikti kaltinimai dėl socialinės nesantaikos kurstymo, raginimo jėga sugriauti konstitucinę santvarką ir organizuotos grupės kūrimu bei vadovavimu jai siekiant daryti nusikalstamą veiką ir jis buvo nuteistas septyneriems su puse metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; kadangi šiuo metu V. Kozlovas pateikė apeliaciją Aukščiausiajam teismui, kaip paskutinei apeliacijos instancijai savo byloje;

G.  kadangi 2012 m. gruodžio 7 d. žmogaus teisių gynėjas Vadimas Kurašinas buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo už apygardos advokato padėjėjo šantažavimą; kadangi nuosprendį patvirtino Apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d.; kadangi V. Kuramšinas, grįžęs iš rugsėjo mėn. Varšuvoje įvykusios ESBO konferencijos, buvo dar kartą suimtas, tai įvyko po jo paleidimo dėl ankstesnio bylos nagrinėjimo 2012 m. rugpjūčio mėn.;

H.  kadangi Kazachstano vyriausybė ketina pradėti rengti naują 2013–2020 m. Nacionalinį žmogaus teisių planą;

I.  kadangi Kazachstano valdžios institucijos sukūrė generaliniam prokurorui pavaldžią darbo grupę, kuri sieks pertvarkyti baudžiamąjį kodeksą; kadangi 2013 m. kovo 15 ir 16 d. įvyko apskritasis stalas dėl Kazachstano baudžiamojo kodekso reformos remiantis teisinės valstybės principais, kuriame dalyvavo Venecijos komisijos delegacija, kad pateiktų rekomendacijų dėl reformos; kadangi Europos Parlamentas paragino Kazachstano valdžios institucijas šalies baudžiamąją teisę suderinti su tarptautiniais standartais, įskaitant 164 straipsnio dėl socialinės nesantaikos kurstymo pakeitimą;

J.  kadangi Kazachstano valdžios institucijos nuolat pateikia kaltinimus dėl socialinės nesantaikos kurstymo, t. y. neaiškius ir pernelyg plačius kaltinimus, kurie gali būti panaudoti siekiant teisėtą naudojimąsi saviraiškos laisve ir susirinkimų laisve, kurios saugomos tarptautinės žmogaus teisių teisės, paversti nusikaltimu;

K.  kadangi Kazachstano kaip Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nario trejų metų kadencija prasidėjo 2013 m. sausio 1 d.;

L.  kadangi Kazachstanas kaip ESBO, kuriai jis pirmininkavo 2010 m., narys yra įsipareigojęs gerbti pagrindinius šios organizacijos principus ir jų laikytis;

M.  kadangi garbės ir orumo įžeidimas toliau laikomas nusikaltimu, nes, remiantis 2009 m. liepos 10 d. įstatymu dėl dalinio teisės aktų dėl informacijos ir ryšių tinklų keitimo ir papildymo, interneto ištekliai (tinklavietės, pokalbių svetainės, tinklaraščiai, diskusijų forumai) prilyginami žiniasklaidos priemonių šaltiniams ir todėl šie šaltiniai ir jų savininkai gali būti traukiami atsakomybėn už tuos pačius pažeidimus;

N.  kadangi 2012 m. lapkričio mėn. pabaigoje vyriausioji įgaliotinė ir Pirmininko pavaduotoja C. Ashton keliavo į Vidurinę Aziją ir aplankė Kazachstaną, kai buvo taikomi teisiniai draudimai opozicijai ir žiniasklaidos priemonėms; kadangi savo vizito metu ji nepaskelbė jokių pareiškimų šia tema, tai ji padarė vėliau, 2012 m. gruodžio mėn.;

O.  kadangi 2012 m. liepos mėn. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay po dviejų dienų vizito Kazachstane ragino valdžios institucijas leisti atlikti nepriklausomą tarptautinį įvykių Žanaozene, jų priežasčių ir padarinių tyrimą;

1.  pabrėžia ES ir Kazachstano santykių ir ekonominio bei politinio bendradarbiavimo visose srityse stiprinimo svarbą; pabrėžia, kad ES yra labai suinteresuota tvariais ryšiais su Kazachstanu vystant politinį ir ekonominį bendradarbiavimą;

2.  griežtai kritikuoja teismo sprendimą uždrausti opozicijos partijas, įskaitant neregistruotą partiją „Alga!“, jas apkaltinus ekstremizmu, taip pat uždrausti pagrindinius nepriklausomus žiniasklaidos subjektus, nes taip pažeidžiami saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės principai bei keliamas didelis susirūpinimas dėl būsimų nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicijos represijų;

3.  ragina valdžios institucijas laikytis ESBO principų ir įsipareigojimų jai, susijusių su saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisve; ragina Kazachstaną žvelgti į kritiką ne kaip į grėsmę, bet kaip į konstruktyvią priemonę, kurią panaudojant galima gerinti politiką ir didinti įtrauktį;

4.  pabrėžia, kad Alija Turusbekova negali būti laikoma atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus;

5.  ragina ES ir valstybes nares siekti garantijų, apsaugančių žurnalistus, opozicijos aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus bei jų šeimas, ir ypač tuos, kurie lankosi ES institucijose, kad aptartų žmogaus teisių klausimus, nuo bet kokių tolesnių asmeninių grasinimų, spaudimo ar persekiojimo;

6.  dar kartą pabrėžia savo susirūpinimą dėl opozicijos lyderių, žurnalistų ir teisininkų sulaikymo remiantis bylų nagrinėjimu nesilaikant tarptautinių standartų ir pakartoja savo raginimą paleisti visus asmenis, nuteistus remiantis neaiškiais baudžiamaisiais kaltinimais, kurie galėtų būti laikomi politiškai motyvuotais, įskaitant, be kitų, Vladimirą Kozlovą, Vadimą Kurašimą ir Rozą Tuletajevą, reiškia savo susirūpinimą dėl bylų nagrinėjimo sąžiningumo ir pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrumą ir tarptautinių standartų laikymąsi nagrinėjant bylas, sustabdyti nuteisimą remiantis minėtais neaiškiais baudžiamaisiais kaltinimais ir saugoti teismų nepriklausomumą;

7.  ragina Kazachstano valdžios institucijas užtikrinti, kad sulaikymo sąlygos atitiktų tarptautinius standartus, ir sudaryti sąlygas, kad visiems kaliniams, įskaitant Vladimirą Kozlovą, būtų suteiktas tinkamas medicininis gydymas; ragina visapusiškai įgyvendinti patobulinimus, padarytus įgyvendinant kalėjimų sistemos reformą, ir toliau siekti patobulinimų, kad būtų laikomasi tarptautinių standartų;

8.  griežtai pabrėžia, kad teisėta kova su terorizmu ir ekstremizmu neturėtų būti naudojama kaip priemonė uždrausti opozicijos veiklą, trukdyti naudotis saviraiškos laisve ar kliudyti teismų nepriklausomumui;

9.  pabrėžia, kad Kazachstanas tampa vis svarbesniu tarptautiniu partneriu regione, turint omenyje bendradarbiavimą su NATO, paramą E3+3 deryboms su Iranu ar tarptautinio kuro banko įkūrimą Kazachstane; teigiamai vertina Kazachstano siekį aktyviai dalyvauti kaip tarpininkui sprendžiant saugumo klausimus dėl platesnio regiono; ragina Kazachstano valdžios institucijas gerbti tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė, įskaitant įsipareigojimus dėl teisinės valstybės principų ir teismų nepriklausomumo;

10.  ragina Kazachstaną sukurti klimatą, kuriame opozicijos aktyvistai, žurnalistai ir teisininkai galėtų laisvai vykdyti savo veiklą, įskaitant reikalingų teisinių reformų vykdymą; pabrėžia ES įsipareigojimą remti Kazachstaną įgyvendinant šį siekį;

11.  ragina Kazachstaną persvarstyti savo teisės aktus dėl religijos ir sumažinti religijos registravimo ir praktikavimo apribojimus;

12.  pabrėžia, kad svarbu gerbti ir skatinti darbuotojų teisę kurti nepriklausomas darbo sąjungas, vykdyti streikus ir kolektyviškai derėtis su darbdaviais, laikantis Kazachstano įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę;

13.  džiaugiasi, kad vyksta dialogas su Venecijos komisija dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso, ir skatina toliau bendradarbiauti su Venecijos komisija siekiant gauti kuo daugiau naudos iš jos patirties; pabrėžia, kad reforma turėtų būti siekiama stiprinti teismų nepriklausomumą ir teisinės valstybės principus bei įgyvendinti tarptautinius standartus; dar kartą ragina pakeisti 164 straipsnį dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir ragina EIVT atidžiai stebėti reformą ir naujojo įstatymo turinį;

14.   dar kartą ragina Kazachstano valdžios institucijas toliau užtikrinti galiojančio žmogaus teisių veiksmų plano įgyvendinimą ir pasinaudoti ES technine pagalba pagal teisinės valstybės principų iniciatyvą; ragina ir remia Kazachstaną jam kuriant naują 2013-2020 m. Žmogaus teisių veiksmų planą; ragina Kazachstano valdžios institucijas bendradarbiauti su NVO;

15.  džiaugiasi, kad vyksta nuolatinis ES ir Kazachstano dialogas žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, kad svarbu vesti ES ir Kazachstano valdžios institucijų dialogus žmogaus teisių klausimais, ir džiaugiasi konstruktyviu požiūriu, rodomu iš Kazachstano pusės; ragina stiprinti dialogus, leidžiančius sukurti forumą, kuriame gali būti atvirai sprendžiami klausimai; pabrėžia, kad šie dialogai turėtų būti veiksmingi ir orientuoti į rezultatus ir juose, kai įmanoma, turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės veikėjai;

16.  džiaugiasi, kad vykdomos Kazachstano vyriausybės parengtos tarptautinės studentų mainų programos; pabrėžia esminį šių viešnagių užsienyje poveikį, nes Kazachstano studentai šviečiami demokratijos srityje; džiaugiasi Kazachstano valdžios institucijų teikiama parama šiems studentams jiems sugrįžus;

17.  ragina ES ir ypač EIVT atidžiai stebėti įvykius Kazachstane, prireikus Kazachstano valdžios institucijoms išsakyti susirūpinimą, pasiūlyti paramą ir nuolat pranešti apie tai Parlamentui; taip pat ragina ES delegaciją Astanoje imtis daugiau iniciatyvos stebint padėtį, įskaitant bylų nagrinėjimo stebėjimą ir vizitus į įkalinimo įstaigas;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, JT Žmogaus teisių tarybai ir Kazachstano Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0089. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0588. (3) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30 (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0459.