2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai (2013/2676(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai Indijoje(1), 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris Indijoje(2), 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje(3), 2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(4),
– atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrą rekomendaciją XXIX,
– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos paskelbtą JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektą(5),
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro didelį susirūpinimą, pastabas ir rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu,
– atsižvelgdamas į naujausias JT sutartimis įsteigtų organų ir pagal JT specialias procedūras paskirtų įgaliotų asmenų rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu,
– atsižvelgdamas į specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais 2011 m. gegužės 24 d. ataskaitą(6), taip pat šalių, kurioms būdinga kastų sistema, visuotinius periodinius vertinimus,
– atsižvelgdamas į Parlamento tyrimą „Žmogaus teisių ir skurdo klausimų peržiūra: ES kovos su diskriminacija dėl kastos veiksmai“,
– atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai (O‑000091/2013 – B7‑0507/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi kasta susijusi su socialiniais ir religiniais aspektais, pavyzdžiui, Azijoje kastų sistemai nepriklausantys asmenys laikomis nešvariais ir neliečiamais iš prigimties, taip pat kadangi apskritai kasta susijusi su nelanksčia visuomenės socialinio susiskirstymo į grupes pagal asmenų kilmę ir profesiją sistema; kadangi diskriminacija dėl darbo ir kilmės (šiai apibrėžčiai būdinga didesnė aprėptis, todėl JT jai teikia pirmenybę) – tai diskriminacijos forma, kurią draudžia tarptautinė žmogaus teisių teisė, kaip teigiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaikų teisių konvencijoje ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 111;
B. kadangi 2011 m. birželio mėn. JT specialusis pranešėjas rasizmo klausimais Githu Muigai pabrėžė, kad būtina vengti nustatyti bet kokią skirtingų diskriminacijos apraiškų hierarchiją, net jei šios apraiškos gali būti skirtingos pagal pobūdį ir mastą ir tai lemia istorinės, geografinės ir kultūrinės aplinkybės, įskaitant romų bendruomenę Europoje ir kastų sistemos aukas Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose;
C. kadangi nepaisant priemonių, kurių ėmėsi kai kurių šalių, kurioms būdinga kastų sistema, vyriausybės, kad suteiktų konstitucinę ir teisinę apsaugą ir specialių kovos su diskriminacija dėl priklausomybės kastai ir neliečiamumu priemonių, diskriminacija dėl priklausymo kastai tebėra paplitusi ir daro nuolatinį poveikį maždaug 260 milijonų žmonių visame pasaulyje;
D. kadangi diskriminacija dėl priklausymo kastai egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių, o daugiausiai šios diskriminacijos aukų yra Pietų Azijoje; vis dėlto, kadangi ir kitose pasaulio vietose, įskaitant Afriką, Artimuosius Rytus ir diasporos bendruomenę, yra daug jos aukų;
E. kadangi teisės aktų ir politikos priemonių neįgyvendinimas ir veiksmingų teisės gynimo priemonių ir veiksmingai funkcionuojančių valstybės institucijų, įskaitant teismines institucijas ir policiją, trūkumas yra didžiausios kliūtys, trukdančios panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai;
F. kadangi daugelyje šalių, kuriose patiriama diskriminacija, vis dar neišspręstas suskirstytų duomenų teikimo klausimas ir nepriimti reikiami specialūs teisės aktai ir priemonės siekiant apsaugoti nuo diskriminacijos dėl priklausymo kastai;
G. kadangi nepaisant vyriausybių ir, vis dažniau, kai kurių tarptautinių agentūrų pastangų, kastų atstovai tebepatiria nepaprastai didelę socialinę atskirtį, skurdą, prievartą, atskyrimą, fizinę prievartą ir įžeidinėjimus, susijusius su išankstiniu nusistatymu ir švarumo bei nešvarumo sąvoka;
H. kadangi neliečiamumo praktika lieka plačiai paplitusi ir įgyja naujų formų; kadangi diskriminaciją patiriančioms bendruomenėms ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime ir jos labai diskriminuojamos darbo rinkoje;
I. kadangi keliose šalyse, pvz., Indijoje, privalomi pozityvūs veiksmai iš dalies padėjo integruoti dalitus į viešąjį sektorių, tačiau kadangi trūksta apsaugos nuo diskriminacijos darbo rinkoje ir privačiame sektoriuje priemonių atskirtis ir nelygybė vis didėja;
J. kadangi, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, didžioji dauguma priverstinio darbo aukų Pietų Azijoje priklauso vadinamosioms išvardytosioms kastoms ir gentims; kadangi priverstinis darbas ir darbas už skolas ypač paplitęs žemės ūkyje, kasyboje ir drabužių siuvimo pramonėje, kurios tiekia gaminius daugeliui daugiašalių ir Europos bendrovių;
K. kadangi nediskriminavimas darbe yra vienas iš keturių pagrindinių darbo teisių ir yra įtrauktas į tokias tarptautines verslo gaires ir sistemas, kaip JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, EBPO gairės ir ISO 26000 socialinės atsakomybės gairių standartas –pastarajame dokumente diskriminacija dėl priklausymo kastai konkrečiai nurodyta kaip sunkios formos diskriminacija;
L. kadangi šalių, kurioms būdinga kastų sistema, vyriausybės ir valdžios institucijos raginamos susipažinti su JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektu ir imtis visų būtinų priemonių siekiant panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai ir užkirsti jai kelią, išspręsti teisės aktų įgyvendinimo spragų klausimą federalinio, valstybės, regiono ir vietos lygmenimis, kad būtų įgyvendinami, iš dalies keičiami ar pradedami taikyti specialūs teisės aktai ir politikos priemonės dėl dalitų ir panašių grupių, kurioms būdinga kastų sistema, teisių apsaugos ir propagavimo;
1. smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisine sistema ir užimtumo galimybes, nuolatinę segregaciją ir dėl priklausymo kastai kylančias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą;
2. mano, kad reikėtų vengti nurodyti kastą tapatybės kortelėse, nes tai prieštarauja lygybės ir socialinio judumo principams;
3. teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo rasizmo klausimais Githu Muigai ataskaitą ir pabrėžia, kad visoms diskriminacijos dėl priklausymo kastai aukoms visame pasaulyje turėtų būti skiriamas vienodas dėmesys ir vienoda apsauga; pabrėžia, kad apskritai visų formų rasizmo ir diskriminacijos problemos turėtų būti sprendžiamos skiriant tokį pat dėmesį ir taip pat ryžtingai, taip pat ir Europoje;
4. reiškia rimtą susirūpinimą, kad dėl savo socialinės atskirties dalitų ir panašios diskriminaciją patiriančios bendruomenės patiria didelį skurdą, yra atskiriamos nuo vystymosi proceso ar gauna iš jo mažesnę naudą; pabrėžia, kad tai trukdo joms dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir valdyme ir naudingai dalyvauti viešajame ir pilietiniame gyvenime;
5. vis dar nerimauja dėl nemažėjančio didelio žiauraus elgesio ir tradicinio elgesio su neliečiamaisiais atvejų (apie kuriuos pranešta ir apie kuriuos nepranešta) skaičiaus šalyse, kurioms būdinga kastų sistema, įskaitant Indiją, ir plačiai paplitusio nusikaltimų prieš dalitus ir kitų žmogaus teisių pažeidimų dėl priklausymo kastai vykdytojų nebaudžiamumo; primena, kad tam tikrose šalyse tokios diskriminacijos vykdytojai gali būti labai aukštas pareigas užimantys valdžios atstovai;
6. dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto prieš dalites ir kitas moteris iš panašių bendruomenių, kurioms būdinga kastų sistema (šios moterys dažnai nepraneša apie patirtą smurtą, bijodamos grėsmių savo asmeniniam saugumui arba socialinės atskirties), dėl daugialypės ir susikertančios diskriminacijos dėl priklausymo kastai, dėl lyties ir religijos, kuri daro įtaką dalitėms moterims ir mažumų bendruomenių moterims, dėl kurio prievarta keičiamas tikėjimas, vykdomi pagrobimai, prievartinė prostitucija, dominuojančių kastų vyrai naudoja seksualinę prievartą;
7. pabrėžia, kad būtina skatinti pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, dirbantiems su žmonėmis, kurie patyrė diskriminaciją dėl priklausymo kastai, palankią aplinką siekiant užtikrinti jų saugumą ir išvengti bet kokio jų darbo trukdymo, niekinimo ar apribojimo; pabrėžia, kad tokia aplinka turėtų apimti finansavimo galimybes, bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių organais ir Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (Ecosoc) pripažinimą;
8. ragina ES propaguoti JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektą, kaip orientacinį pagrindą diskriminacijai dėl priklausymo kastai panaikinti, ir siekti, kad šį projektą patvirtintų JT Žmogaus teisių taryba;
9. ragina Komisiją pripažinti kastų klausimą kaip atskirą diskriminacijos rūšį, turinčią socialinį ir religinį pagrindą, ir spręsti šią problemą kartu su kitų rūšių diskriminacijos, pvz., diskriminacijos dėl etninės priklausomybės, rasės, kilmės, religijos, lyties ar seksualumo, problemomis, ES dedant pastangas kovoti su visų formų diskriminacija; ragina ES savo politikos kryptyse ir programose žmones, kurie diskriminuojami dėl priklausymo kastai, laikyti aiškiai apibrėžta grupe;
10. ragina Komisiją ir Europos išorinių veiksmų tarnybą (EIVT) nuostatas dėl kovos su diskriminacija dėl priklausymo kastai įtraukti į ES teisės aktus, politikos priemones ir programavimo dokumentus ir priimti jų įgyvendinimo veiklos gaires; ragina EIVT gerinti stebėseną ir vertinimo mechanizmus, kad būtų veiksmingai vertinamas ES veiksmų poveikis žmonių, kurie patiria šios formos diskriminaciją, padėčiai;
11. siūlo ES sistemingai vertinti prekybos ir (arba) investicijų susitarimų poveikį grupėms, kurios patiria diskriminaciją dėl priklausymo kastai, ir spręsti šias problemas kartu su pramonės atstovais, valstybinėmis institucijomis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis;
12. ragina diskriminaciją dėl priklausymo kastai kaip žmogaus teisių klausimą įtraukti į būsimas ES žmogaus teisių politikos priemones, strategijas ir veiksmų planus;
13. ragina Komisiją skirti daugiau paramos plėtros projektams, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl priklausymo kastai kaip su dideliu ir skurdą didinančiu žmogaus teisių pažeidimu, ir atsižvelgti į šios formos diskriminaciją visuose projektuose, kuriuos įgyvendinant didžiausias dėmesys skiriamas švietimui, moterims, galimybėms kreiptis į teismą, politiniam dalyvavimui ir darbui atitinkamose šalyse;
14. ragina Komisiją sukurti kastų problemų sprendimo metodus ir juos taikyti humanitarinės krizės metu ir užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama visoms atskirtį patiriančioms grupėms, įskaitant žmones, patiriančius diskriminaciją dėl priklausymo kastai;
15. ragina ES aukščiausiu lygmeniu iškelti diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimą ir aptarti jį su šalių, kuriuose ši problema egzistuoja, vyriausybėmis per dvišalius ir kitus tarptautinius susitikimus;
16. ragina EIVT gerinti savo politiką ir žmogaus teisių dialogus, skatinti bendras iniciatyvas su valstybių, tokių kaip Indija, Nepalas, Pakistanas, Bangladešas, Šri Lanka, kuriose yra tradicinio elgesio su vadinamaisiais neliečiamaisiais apraiškų ir nuo jo kenčia diskriminacijos dėl priklausymo kastai poveikį patiriančios bendruomenės, vyriausybėmis, ir minėtomis iniciatyvomis siekti panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai ir apskritai kovoti su diskriminacija dėl darbo ir kilmės, kurios esama įvairiose šalyse, įskaitant Jemeną, Mauritaniją, Nigeriją, Senegalą, Somalį; primena, kad diskriminacija dėl priklausymo kastai liko nepaminėta sutartyse su daugeliu iš šių valstybių;
17. ragina Komisiją ir EIVT įtraukti nuostatą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai į visus prekybos ir asociacijos susitarimus;
18. rekomenduoja ES skatinti nediskriminavimo ir įtraukią politiką bei procedūras vykdant verslo veiklą su šalimis, kurioms būdinga kastų sistema, įskaitant pozityvius veiksmus dalitų ir panašų poveikį rinkoje ir privačiame sektoriuje patiriančių asmenų atžvilgiu;
19. ragina ES skatinti reguliarias išsamias konsultacijas su pilietine visuomene diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu ir skirti tinkamus išteklius pilietinės visuomenės organizacijoms, kovojančioms su diskriminacija dėl priklausymo kastai;
20. ragina ES skatinti parengti kastų klausimą sprendžiančią vystymosi darbotvarkę po 2015 m. siekiant mažinti dėl priklausymo kastai atsirandančius ar netgi didėjančius skirtumus, kadangi tai svarbus ir pamatuojamas tikslas siekiant užtikrinti, kad diskriminacijos dėl priklausymo kastai problema būtų aiškiai sprendžiama kaip pagrindinis struktūrinis skurdą lemiantis veiksnys ir pagrindinė struktūrinės nelygybės priežastis;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų v Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.